Aidas Einikis
ivadas
ĮVADAS Aš esu Aidas Einikis, atėjau į antrą pusmetį, Klaipėdos Žemynos gimnazijos IIe klasę. Ir sužinojau, kad reikia padaryt Leidinį. Pasirinkau Kuršių Nacionalinį parką, dėlto, kad šis nacionalinis parkas man atrodė įdomus ir man būtų naudinga sužinot daugiau informacijos. Idėja: Pasirinkau šitą temą, nes ji man pasirodė įdomi ir naudinga dešimtokams praplėsti savo žinias apie Kuršių Nacionalinį parką. Tikslas: Padaryt leidinį apie Kuršių Nerijos nacionalinį parką ir pristatyti publikai.
Kuršių Nerijos Nacionalinis parkas : 1.Kraštovaizdis 2.Didysis kopagūbris 3.Apsauginis kopagūbris 4.Parabolinės kopos Gamta: 1.Gyvūnija 2.Augalija Kultūros vertybės Laisvalaikis ir pramogos: Lankytinos vietos Būk savanoriu
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS Kuršių nerijos nacionalinis parkas - tai saugoma teritorija, apimanti lietuviškąją Kuršių nerijos sausumos dalį kartu su Kuršių tmarių ir Baltijos jūros pakrante. Visa Kuršių nerija - ai 98 km ilgio pusiasalis, kurio pietinė dalis priklauso Rusijos Federacijai. Nacionalinis parkas Lietuvos dalyje įkurtas 1991 m., kiek ankščiau -1987 m. - Rusijos Federacijoje įkurtas nacionalinis parkas "Kuršskaja kosa". 2000 m. gruodžio 2d. Kuršių nerija, kaip bendras dviejų valstybių objektas, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kuršių nerija - tai išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio pavyzdys atspindintis harmoningą gamtos ir žmogaus sambūvį, pasižymintis gamtos ir kultūros vertybių gausa. Tai jūros, vėjo ir žmogaus veiklos sąveikoje susidaręs ir tebesiformuojantis kultūrinis kraštovaizdis, kurio išlikimui gali kelti grėsmę negrįžtami pokyčiai.
KRAŠTOVAIZDIS Kuršių nerijos formavimosi istorija siekia 5000 metų. Per beveik dviejų šimtmečių miškų naikinimo laikotarpį, nerijos miškingumas sumažėjo nuo 75 (1605 m.) iki 10 proc. (1834 m.). Kuršių nerijoje ant senųjų parabolinių kopų formuojasi naujos slenkančios kopos, palaidodamos senus dirvožemius ir miškų liekanas. Per 1706-1846 m. smėlis Kuršių nerijoje palaidojo 14 kaimų vietų. Prasidėjusį masinį smėlio judėjimą nerijoje stabdė tik dideli kopų sutvirtinimo bei apželdinimo darbai, pareikalavę daug laiko, lėšų ir žmogaus darbo.
DIDYSIS KOPAGŪRIS Didysis kopagūbris - ypač raiški Kuršių nerijos reljefo forma. Tai smėlynai, pasiglemžę nerijos miškus, gyvenvietes ir senąsias parabolines kopas. Šių naujų kopų formavimosi procesas prasidėjo XVI a., kuomet pamažu buvo naikinamas natūralus barjeras – miškas.
Didžiųjų kopų formavimasis prasidėjo jūros pakrantėje. Čia jūra į krantą nuolat išmeta vis naujas smėlio mases. Išdžiuvusias smėlio smilteles vėjas pradeda ridenti ir visos smėlio masės pradeda judėti pavėjui. Stambesne ir sunkesnes smilteles vėjas tik ridena, o smulkesnes ir lengvesnes – pakelia į orą ir permeta net už keletą metrų. Didesnis smėlio kiekis skrieja žemės paviršiumi maždaug 20 cm aukščio sluoksniu.
APSAUGINIS KOPAGŪBRIS Prasidėjusį masinį smėlio judėjimą nerijoje galėjo sustabdyti tik dideli kopų sutvirtinimo bei apželdinimo darbai.
Apsauginio kopagūbrio sutvirtinimo darbai buvo vykdomi tokiu būdu. Maždaug 50 – 60 matstumu nuo jūros ir 2 m atstumu viena nuo kitos statomos dvi eilės užtvarų iš storesnių šakų ir kuolų. Užtvaros daromos tiesia linija, išilgai pajūrio. Iš pradžių jos darytos 1,26 maukščio, su atramomis, kad vėjas jų neapverstų. Vėliau tvorų aukštis sumažintas iki 0,7 m. Tam buvo naudojami 5-6 cm storio ir 1 m ilgio kuolai. Jie sukalami apie 30 cm į smėlį, paliekant tarp kuolų 5 cm tarpą. Užtvaros paprastai buvo daromos pavasarį. Kai po 2-3 savaičių jas užnešdavo smėliu, ant susidariusių pylimų buvo vėl daromos dvi eilės tokių pačių užtvarų, kol kopa pasiekdavo 1,5 m aukštį.
PARABOLINĖS KOPOS Kuršių nerijos kopų, kaip ir viso jos reljefo istorija yra glaudžiai susijusi su pačios nerijos atsiradimu ir praeitimi. Medžiagą jai formuotis teikė Baltijos jūros bangos ir išilginės priekrantės srovės, kurios gabeno didžiule mases smėlio nuo ardomų Sembos pusiasalio krantų. Pradžioje iš smėlio povandeninės srovės formavo povandenines reljefo formas, kurios, jūros lygiui nuslūgus, išniro iš po vandens. Jūros bangos ir srovės ilgino neriją, o vėjas ją platino Pamatyti didžiausią mišku apaugusių parabolinių kopų masyvą galite Juodkrantėje. Vakarinėje pusėje šios kopos juosia visą gyvenvietę
Gamta
GYVŪNIJA Žuvys Vabžiai Ropliai, varliagyvei Žinduoliai Paukščiai
AUGALIJA Kuršių nerijos ir Baltijos pakrantės lyguma - atskiras geografinis rajonas su savitomis geomorfologinėmis klimatinėmis sąlygomis. Stiprūs vėjai, pustymas, sausi, greit įkaistantys, nederlingi dirvožemiai, druskingas vanduo, staigios ir dažnos oro permainos nulemia Kuršių nerijos floros išskirtinumą. Šie veiksniai sudaro panašias augimo sąlygas kaip pietryčių Europos stepėse. Kuršių nerijos nacionaliniame parke auga apie 900 augalų rūšių, iš kurių 31 įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą.
Kultūra Šiuo metu Kuršių nerijos pusiasalyje įsikūrusios 8 gyvenvietės: Lietuvos dalyje: Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė ir Smiltynė. Čia gyvena virš 2tūkst. Nuolatiniu gyventojų (iš viso savo yra deklaravę virš 4 tūkst. Asmenų). Rusijos dalyje: Morskoje (buv. Pilkopė), Rybačyj (buv. Rasytė) ir Lesnoje (buc. Šarkuva). Gyvena apie 1,5 tūkst. žmonių
LANKYTINOS VIETOS Kuršių nerijos nacionalinis parko lankytinos vietos pagal vertybių tipą: Muziejai ir galerijos Kultūros paminklai Gamtos paminklai Kraštovaizdis
BŪK SAVANORIU Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia tapti savanoriu jei: - Nori prasmingai praleisti laiką, įgyti naujų žinių ir susirasti gamtą mylinčių draugų: - Esi žingeidus, nuolat tobulėjantis ir atsakingas žmogus. Kviečiame Tave tapti parko savanoriu ir artimiau susipažinti su išskirtinės visuotinės reikšmės kultūriniu kraštovaizdžiu jo išsaugojimo draugiškoje ir kūrybingoje komandoje.
INFORMACIJOS ŠALTINIAI NUOTRAUKOS:
(Visos
nuotraukos ištrauktos iš čia) 2013.02.12
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kur%C5%A1i%C5%B3_nerijos_nacionalinis_parkas 2013.02.12 http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:LietuvosPlikasZemelapis.png (nuotrauka) 2013.02.12 http://www.nerija.lt/krastovaizdis/parabolines-kopos 2013.02.12
KITA INFORMACIJA http://www.nerija.lt/ 2013.02.12 http://www.nerija.lt/krastovaizdis 2013.02.12 http://www.nerija.lt/krastovaizdis/didysis-kopaguris 2013.02.12 http://www.google.lt/search?hl=lt&gs_rn=2&gs_ri=hp&cp=13&gs_id=1z&xhr=t&q=kur% C5%A1i%C5% B3+nerijos+nacionalinis+parkas&bav=on.2,or.r_gc.r_pw.r_qf.&bvm=bv.42261806,d.Yms& biw=1440&bih=799&um=1&ie=UTF8&tbm=isch&source=og&sa=N&tab=wi&ei=ZQQaUbL2BMfYsgb92YGICQ#imgrc=_ http://www.nerija.lt/gamta 2013.02.12 http://www.nerija.lt/gamta/gyvnija/uvys 2013.02.12 http://www.nerija.lt/gamta/gyvnija/vabzdiai 2013.02.12 http://www.nerija.lt/gamta/augalija/olin-augalija 2013.02.12