Žagarės ozo ir dolomito atodangos teritorijų sutvarkymo ir pritaikymo koncepcija. Tyrimas by altitudes.lt

Esamos situacijos apžvalga | 2021.06

Geologinių gamtos paveldo objektų sutvarkymo ir pritaikymo lankytojams koncepcija

Projekto pavadinimas Geologinių gamtos paveldo objektų - Žagarės ozo ir dolomito atodangos su buvusių karjerų teritorijomis sutvarkymo ir pritaikymo lankytojams koncepcijos sukūrimas. Koncepcijos tikslas Sukurti pagrindinių Žagarės geologinių objektų – Žagarės ozo ir Žagarės dolomito atodangos tvarkymo ir pritaikymo lankymui koncepciją (strategiją). Minėti objektai yra pagrindiniai ir svarbiausi geologiniai objektai Žagarės mieste ir Žagarės regioniniame parke. Koncepciją sudarys esamos objektų situacijos analizė, objektų strateginiai ir sutvarkymo planai ir plėtros etapų nustatymas, darbų specifikacijos, sustambintas kainų skaičiavimas. Koncepcija taip pat apims objektų pritaikymo lankymui sprendimus. Koncepcija bus naudojama kitoms projekto veikloms (mokymai, kursai, viešinimo priemonės), siekiant šiuos Žagarės geologinius objektus pritaikyti lankytojams Užsakovas Žagarės regioninio parko direkcija Malūno g. 1, Žagarė, LT-84331, Joniškio r. Rengėjas MB “Altitudės” info@altitudes.lt 00 370 612 98362 00 370 617 06767 Architektai Gerda Antanaitytė Aurimas Baužys Andrius Laurinaitis 2021 Žagarė, Klaipėda

TURINYS ĮVADAS 7 LANKYMUI PRITAIKYTŲ OBJEKTŲ VERTINIMAS (50 KM SPINDULIU) Saugomų teritorijų apžvalga Lietuvos saugomos teritorijos Žagarės regioninis parkas Ventos regioninis parkas Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas Latvijos saugomos teritorijos Ukru miškas Tervetes gamtos parkas Vilces gamtos parkas Viku purvs gamtos rezervatas Zvardes mezi gamtos parkas Zebrus un svētes ezers gamtos parkas Riesta dzukstenes purvs gamtos rezervatas Svētes paliene gamtos parkas Bauskas gamtos parkas Pasiekiamumas Žinomumas Išvados ir rekomendacijos ŽAGARĖS REGIONINIO PARKO LANKYTOJŲ POREIKIŲ ANALIZĖ Lankytojų poreikiai Žagarės regionio parko lankytojų apklausa Žagarė Žagarės urbanistinė raida Žagarės istorinė raida XX amžiuje Žagarės apylinkės Geologija Reljefas Miškai / Parkai Turistiniai maršturai Pažintiniai takai Koncepcijos teritorijos Dolomito karjerų raida 1995-2020 metais Žagarės ozo raida 1995 - 2020 metais Žagarės atodanga / Dolomito karjeras ir korsnys Kalkių gamybos iš dolomito procesas Žagarės ozas Žvelgaičių tvenkinys ir žvyro karjerai Zigelio malūnas ir jo tvenkinys Išvados ir rekomendacijos ESAMOS INFRASTRUKTŪROS VERTINIMAS Esamos infrastruktūros vertinimas Tipiniai elementai Dolomito atodanga Dolomito atodangos teritorijos elementai Žagarės ozo teritorija 01 Žvelgaičio piliakalnio elementai 02 „Kampinės“, „Ozo“ ir „Prie ežero“ poilsiaviečių elementai 03 „Žagariečių“ ir „Žvejų“ poilsiaviečių elementai 04 „Bebrynės“ ir „Joniškiečių“ poilsiaviečių elementai 05 Senosios užtvankos elementai 06 Meilės salos ir Švėtės vingių elementai 07 Poilsiavietės „Prie pušyno“ elementai Išvados ir rekomendacijos APIBENDRINIMAS

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

ĮVADAS

Koncepcijos tikslas - sukurti pagrindinių Žagarės geologinių objektų – Žagarės ozo ir Žagarės dolomito atodangos tvarkymo ir pritaikymo lankymui koncepciją (strategiją).

Koncepcijos tikslas – sukurti pagrindinių Žagarės geologinių objektų – Žagarės ozo ir Žagarės dolomito atodangos tvarkymo ir pritaikymo lankymui koncepciją (strategiją). Minėti objektai yra pagrindiniai ir svarbiausi geologiniai objektai Žagarės mieste ir Žagarės regioniniame parke. Koncepciją sudarys esamos objektų situacijos analizė, objektų strateginiai ir sutvarkymo planai ir plėtros etapų nustatymas, darbų specifikacijos, sustambintas kainų skaičiavimas. Koncepcija taip pat apims objektų pritaikymo lankymui sprendimus. Koncepcija bus naudojama kitoms projekto veikloms (mokymai, kursai, viešinimo priemonės), siekiant šiuos Žagarės geologinius objektus pritaikyti lankytojams. Gamtos paveldo geologinis objektas Žagarės ozas – vienas ilgiausių ir įspūdingiausių Lietuvos ozų. Ozo formos išryškėja, nes aplink kalvagūbrį plyti lygumos. Natūralus reljefas daugelyje vietų suardytas sovietmečiu intensyviai kasant žvyrą, karjerų vietose atsirado vandens telkiniai. Nepraradęs savo formos ozas išliko Žagarės regioninio parko rekreacinėje zonoje su Žvelgaičio piliakalniu. 830 m ilgio vaizdingiausia ozo dalis, kurioje jis pakilęs į maždaug 20 m aukštį, paskelbta geologiniu gamtos paminklu. Lietuvoje Žagarės ozo ilgis apie 17 km. 2014- 2015 m. šalia ozo yra įrengtos poilsiavietės, rekreacinės infrastruktūros elementai. Planuojamo pritaikyti lankymui ozo ilgis apie 4,2 km.

Gamtos paveldo geologinis objektas Žagarės atodanga 2,5 - 3,5 m aukščio ir apie 200 m ilgio dolomito sienelė. Atodanga yra buvusio dolomitų karjero vietoje. Karjeras žinomas nuo XIX a. ir jo eksploatavimas nutrauktas 1964 metais. Beveik 4 ha plote yra išlikusios buvusių karjerų ir kalkių degimo krosnių liekanos. Atodangos teritorijoje 2012 metais buvo įrengti mediniai laiptai, stoginė, informacinis stendas. 2013 metais parengtas detalusis planas. Pritaikomos lankymui teritorijos plotas apie 4 ha. Gamtos paveldo objektų - Žagarės ozo ir dolomito atodangos su buvusiais karjerais teritorijos šiuo metu nėra patrauklios, trūksta infrastruktūros elementų. Dėl šios priežasties būtinas koncepcijos parengimas planingam minėtų objektų teritorijų sutvarkymui ir lankytojams skirtos infrastruktūros įrengimui ir tobulinimui. Esamos situacijos apžvalga susideda iš šių pagrindinių dalių: 1. Siekiant užtikrinti lankytinų objektų pritaikymo lankymui originalumą, ne mažiau nei 50 km spinduliu esančių ir lankymui pritaikytų objektų ir juose esančios infrastruktūros vertinimas. 2. Parengiama Žagarės regioninio parko lankytojų poreikių analizė ir išsamus planuojamų objektų bei esamos infrastruktūros būklės įvertinimas. 3. Įvertinama esama infrastruktūros estetinė būklė ir patrauklumas.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

Lankymui pritaikytų objektų vertinimas

SAUGOMŲ TERITORIJŲ APŽVALGA Ķemeru nacionālais parks

Riesta dzukstenes purvs dabas liegums

Svētes paliene dabas parks

Zebrus un svētes ezers dabas parks Dabas liegums viku purvs Tervetes dabas parks Zvardes mezi dabas parks Vilces dabas parks

“Bauska” dabas parks

Ukru garsa

Žagarės regioninis parkas

Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas Girkančių telmologinis draustinis Karniškių telmologinis draustinis

Šakynos geomorfologinis draustinis Ventos regioninis parkas

Linkuvos geomorfologinis draustinis

Gelžės botaninis zoologinis draustinis Gedžiūnų miško biosferos poligonas

Virvytės hidrografinis draustinis

Kurtuvėnų regioninis parkas Varnių regioninis parkas

10 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

Šioje dalyje nagrinėjamas Žagarės regioninį parką supantis kontekstas. Vertinant 50 kilometrų spinduliu esančią infrastruktūrą, išsikelti trys pagrindiniai tikslai - išsiaiškinti esamą pasiūlą analogiškose teritorijose, suprasti informacijos apie lankomus objektus sklaidą bei įvertinti pasiekiamumo galimybes. Unikalumas. Vertinant 50 kilometrų spinduliu esančius lankomus objektus ir jų infrastruktūrą nagrinėjama analogiškų institucijų lankomų objektų pasiūla, sukurta lankytojams skirta infrastruktūra, jos įvairovė, kiekis, teikiamos paslaugos. Išsiaiškinus kokia yra pasiūla, suprantant kokia rinka jau užpildyta, vertinama kokios nišos neišnaudotos ir kur gali slypėti teritorijos vystymo potencialas.

Žinomumas. Trečias svarbus aspektas - lankomų objektų žinomumas ir informacijos pasiekiamumas būsimiems lankytojams. Šiuo metu savarankiškai keliaujančių žmonių pagrindinis kelionių planavimo, pramogų, maitinimo ir apgyvendinimo vietų paieškos instrumentas - internetinės platformos, kuriose informacija talpinama pačių vartotojų. Analizuojant platformų duomenis galima nustatyti kur koncentruojasi traukos taškai, kurios transporto arterijos labiausiai naudojamos turizmui. Supratus kaip teritorija atrodo platesniame kontekste, galima programuoti rinkodaros ir informacijos sklaidos strategiją.

Pasiekiamumas. Kitas svarbus nagrinėjamas aspektas darnaus transporto tinklas. Vertinant šiandienines tendencijas matomas itin suaktyvėjęs ekologinių transporto priemonių naudojimas. Prie šio šuolio prisidėjo atsiradusi elektrinių dviračių ir paspirtukų rinka bei postpandeminiu laiku ženkliai išaugęs dviračių sportas ir turizmas. Ekologinės transporto priemonės itin tinkamos keliavimui po gamtines teritorijas, o šių trasų plėtojimas gali pritraukti tikslinę lankytojų auditoriją. Nagrinėjami dviratininkų pamėgti maršrutai, naujų maršrutų integravimo į esamą tinklą galimybės.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 11

Lankymui pritaikytų objektų vertinimas

LIETUVOS SAUGOMOS TERITORIJOS

ŽAGARĖS REGIONINIS PARKAS Vieta: Joniškio rajonas, Lietuva Plotas: 7140 ha Statusas: regioninis parkas LANKYTOJŲ CENTRAS Žagarės regioninio parko lankytojų centre įrengta ekspozicija “dolomito slėpiniai”, kurioje atskleidžiamas krašto raidos struktūrinis pagrindas, taip pat veikia skirtingų temų parodos. Lankytojų centre be ekspozicijų teikiamos papildomos paslaugos - pažintinės ekskursijos po Žagarės miestelį ir Mūšos Tyrelio pažintinį taką, poilsio ir sveikatos stiprinimo stovyklos moksleiviams, teminės edukacijos. Įrengta lankytojų centro bibliotekėlė. LANKYTINI GAMTINIAI OBJEKTAI Žagarės atodanga, Žagarės ozas, Švedpolio šaltinis, Žagarės miško veimutinė pušis, Tyrelio akmuo, Švėtės atodanga. Prie lankomų objektų įrengtos aikštelės su bazine lankytojams skirta infrastruktūra, automobilių stovėjimo vietos. LANKYTINI KULTŪRINIAI OBJEKTAI 1. Urbanistikos paveldas - Žagarės senamiestis ir Naujosios Žagarės miesto aikštė. 2. Archeologijos paveldas - Žvelgaičio ir Raktuvės piliakalniai. 3. Architektūros paveldas - Žagarės dvaro sodybos pastatų ansamblis, motorinis malūnas, Žagarės dvaro parkas, Naujosios Žagarės Šv. Apašt. Petro ir Povilo bažnyčia, Senosios Žagarės Šv. Apašt. Petro ir Povilo bažnyčia, Juodeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas Juodeikiuose. Istorijos paveldas - žydų genocido aukų kapai. 4. Naujosios žydų kapinės, Pilkapiai ir senosios žydų kapinės.

12 |

Kiti lankomi objektai - Brolių akmuo, partizanų stovyklavietė, Švėtės upės užtvanka, Žagarės regioninio parko vyšnių sodas, Žvelgaičio šaltinis.

MARŠRUTAI, TRASOS Regioninis parkas siūlo 15 skirtingų maršrutų. Maršrutai skiriasi pagal atstumą, temas, transportą. Taip pat parengtos teminės išvykos. Gamtiniai maršrutai apima Mūšos Tyrelio, Žagarės ozo, gamtos turtų pažintinius takus ir maršrutus. Kultūriniai maršrutai apima istorinį išlikusių žmonių ir amatininkų miestą, Žagarės istorinį kelią, Žydų kultūros paveldo, Sakralinį, Žagarės dvaro sodybos kelius. Organizuojamos išvykos į Regioninį parką, Mūšos Tyrelio pažintinį taką, Kaliausių fabrikėlį, vaistažolių ir žagarvyšnių uogienės edukaciją, pažintį su žolininke. VYKDOMI PROJEKTAI 1. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014-2020 m. programos projektai: „Livonijos kryžiuočių pėdsakais Vakarų Žiemgaloje“ 2. „Tvari naujų sprendimų integracija į kultūros paveldo vietas“ 3. GEOTOUR 4. „Pažink Žiemgalą dviračiu“ 5. “Žaliosios infrastruktūros vystymas žemumų upių kraštovaizdyje “

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

VENTOS REGIONINIS PARKAS Vieta: Mažeikių, Akmenės, Šiaulių rajonai, Lietuva Plotas: 9834 ha Statusas: regioninis parkas LANKYTOJŲ CENTRAS Ventos regioninio parko lankytojų centre įrengta Jūros periodo gyvūnų, tarp jų dinozaurų, liekanų ekspozicija. Lankytojų centro infrastruktūra orientuojama į šeimas. Įrengta interaktyvi ekspozicija, terminalai. Atnaujinta infrastruktūra. REKREACINIAI OBJEKTAI 1. Žerkščių pušynas. Pėsčiųjų takas, vedantis per užpelkėjusią miško dalį. Įrengta bazinė lankytojams skirta infrastruktūra - informaciniai stendai, suolai, šiukšliadėžės, pavėsinės, laužavietė ir kt. Automobilių stovėjimo vietos 5 vnt. Įrengta vaikų žaidimų aikštelė, pažintinės skulptūros. 2. Santeklių rekreacinė zona. Įrengta bazinė lankytojams skirta infrastruktūra - informaciniai stendai, suolai, pavėsinės, regykla, laužavietė, šiukšliadėžės, wc ir kt. Automobilių stovėjimo vietos 42 vnt. Rekreacinė zona pritaikyta masiniams renginiams. 3. Juodeikių rekreacinė zona. Bazinė lankytojams skirta infrastruktūra - informaciniai stendai, suolai, pavėsinės, regykla, laužavietė, šiukšliadėžės, wc ir kt. Pritaikyta masiniams renginiams - įrengta estrada. 4. Atokvepio vietos. Prie lankomų objektų įrengtos aikštelės su bazine lankytojams skirta infrastruktūra. PĖSČIŲJŲ TAKAI 1. Jurakalnio geologinis pažintinis takas. Bazinė lankytojams skirta infrastruktūra - sutvarkyta aplinka, nutiestas medinis takas, iškirsti ir suformuoti želdiniai, įrengti mažosios architektūros elementai. Įrengtas apžvalgos bokštas,

galimybė paplaukioti baidarėmis Ventos upe. Planuojama pažintinio tako plėtra. Pėsčiųjų takas į Papilės atodangą. Takas veda Ventos upės slėniu pietryčių kryptimi. Įrengta bazinė lankytojams skirta infrastruktūra - sutvarkyta aplinka, įrengta apžvalgos aikštelė, suolai, informaciniai stendai. Eksponuojama Jūros periodo atodangos siena.

MARŠRUTAI, TRASOS 1. Pirmas maršrutas. Baidarėmis Ventos upe: Rekčiai Viekšniai. Maršruto metu apžvelgiamas Ventos upės slėnis bei jame esančios gamtinės vertybės. Juros periodo uolienų atodangos, griovos bei raguvos, eroziniai atragiai, upės erozijos sukurta reljefo įvairovė. Kultūriniai objektai vandens malūnai, piliakalniai. 2. Antras maršrutas. Pėsčiomis po Viekšnius. Apžvelgiami Viekšnių miestelio kultūriniai objektai. 3. Trečias maršrutas - Papilės lankytinos vietos. Apžvelgiami gamtiniai objektai - griovos atodangos ir atragis. Kultūriniai objektai - piliakalnis, malūnai, apžvalgos aikštelė ir bokštas. VYKDOMI PROJEKTAI Interreg Latvija-Lietuva. Ventos upės pritaikymas turizmui Lietuvos ir Latvijos teritorijose. Šiuo projektu siekiama didinti turistų apsistojimo skaičių projekto partnerių teritorijose: Kuldīga, Kurzeme, Saldus, Skrunda, Mažeikiai, Akmenė. Ventos upė jungia visų partnerių teritorijas ir yra viena lankomiausių vietų regionuose. Projekto metu turistams bus įrengiamos poilsio vietos prie gamtos ir kultūros paveldo objektų. Daugiau kaip dešimtyje vietų šalia Ventos upės bus įrengtos sustojimo vietos, kuriose statoma rekreacinė lauko infrastruktūra, taip pat upės krantuose bus statomi informaciniai ženklai. Projekto viešinimui numatyta sukurti internetinį puslapį, mobiliąją aplikaciją, išspausdinti straipsnius regioninėje spaudoje.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 13

Lankymui pritaikytų objektų vertinimas

GAMTINIAI DRAUSTINIAI Nagrinėjamoje teritorijoje esantys gamtiniai draustiniai lankytojams pritaikyti minimaliai arba visiškai nepritaikyti. Šios teritorijos nėra įtrauktos kaip lankytinos vietos, ribotas kiekis pateikiamos informacijos internete. Žemiau nurodoma nagrinėjamoje teritorijoje esančių draustinių trumpos apžvalgos. GELŽĖS BOTANINIS-ZOOLOGINIS DRAUSTINIS Gelžės botaninis-zoologinis draustinis. Įsteigtas 1992 m. Bendras draustinio plotas 949,08 ha, Šiaulių rajone esantis draustinio plotas - 948,57 ha. Draustinis įsteigtas išsaugoti Gelžės pelkę su apypelkiu, turinčią didelę botaninę ir zoologinę vertę. ŠAKYNOS GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS Įsteigtas 1992 m. Bendras draustinio plotas 963,20 ha, Šiaulių rajone esantis draustinio plotas - 963,00 ha. Draustinis įsteigtas išsaugoti Šiaurės Lietuvai būdingos rumbėtos moreninės lygumos fragmentą.

KAMANŲ VALSTYBINIS GAMTINIS REZERVATAS Vieta: Akmenės rajonas, Lietuva Plotas: 3660 ha Statusas: valstybinis gamtinis rezervatas Kamanų rezervatas reprezentuoja Šiaurės Lietuvos lygumų didžiausią pelkinį kompleksą su jį supančiais mišriais miškais. LANKYTOJŲ CENTRAS Interaktyvi gamtinė ekspozicija, supažindinanti su Kamanų rezervato istorija, biologine įvairove, pelkėdaros procesais. MOKOMASIS TAKAS Mokomasis takas veda pro pievas, miško, pelkės ekosistemas. Lankytis Kamanų rezervate leidžiama tik mokomuoju taku, lydint direkcijos darbuotojui. Bazinė lankytojams skirta infrastruktūra - pėsčiųjų takas, pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia, automobilių stovėjimo aikštelė. Įrengtas 30 m apžvalgos bokštas su dviem apžvalgos aikštelėmis. VYKDOMI PROJEKTAI 1. Hidrologinio režimo atkūrimas Amalvos ir Kamanų aukštapelkėse. 2. „Mink pedalus ir būk sveikas“, 3. Gamtinė vasaros stovykla „Bebriuko Bugio vasara“ 4. Kamanų gamtinio rezervato infrastruktūros pritaikymas neįgaliųjų ekologiniam-pažintiniam lankymui 5. Aplinkosauginio švietimo tinklo sukūrimas darnios bendruomenės ugdymui 6. Retų aukštapelkės paukščių išsaugojimas Kamanų rezervate, ugdant aplinkosauginį visuomenės sąmoningumą 7. Saugomų teritorijų tvarkymas ir priežiūra 2 8. Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse.

14 |

GIRKANČIŲ TELMOLOGINIS DRAUSTINIS Valstybės saugoma teritorija Kruopių girininkijoje, Gerkiškių miške. Plotas 2003 miškotvarkos duomenimis buvo 207 ha, šiame plote 172 ha užima valstybiniai II grupės miškai. Įsteigtas siekiant išsaugoti Ventos vidurupio lygumoms būdingą gamtinę struktūrą. KARNIŠKIŲ TELMOLOGINIS DRAUSTINIS Saugoma teritorija Kruopių sen., Karniškių pelkės regione, tarp sunykusių Karniškių ir Dulbių k. Plotas 230 ha, pratiškai visą teritorija (224 ha) – valstybinai miškai. Įsteigtas apsaugoti pelkiniam kompleksui, kuris būdingas Ventos vidurupio lygumoms LINKUVOS GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS valstybinis geomorfologinis draustinis Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, 4 km į pietvakarius nuo Linkuvos. Saugomas Linkuvos pakraštinio moreninio gūbrio fragmentas. GEDŽIŪNŲ MIŠKO BIOSFEROS POLIGONAS Biosferos poligono paskirtis - išsaugoti Gedžiūnų miško ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina) populiaciją teritorijoje; vykdyti saugomos rūšies stebėseną, mokslinius tyrimus, kaupti informaciją apie lizdavietes. VIJUOLIŲ ENTOMOLOGINIS DRAUSTINIS Šiaulių rajono savivaldybėje, įsteigtas 1992 m. norint išsaugoti Gubernijos miško entomofauną su retomis vabzdžių rūšimis. Bendras draustinio plotas 69,98 ha.

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

LATVIJOS SAUGOMOS TERITORIJOS

TERVETES GAMTOS PARKAS

UKRU MIŠKAS

Vieta: Tervete, Latvija Plotas: 1000 ha Statusas: gamtos parkas

Vieta: Latvija Plotas: 1117 ha Statusas: gamtos rezervatas

Ukri miškas, esantis Dobelės rajono pasienyje, žinomas kaip sengirė. Jame auga liepos, ąžuolų medynai (dideli ąžuolų medynai Latvijoje nedažni), kiti lapuočiai. Ekskursijos su gido metu supažindinama su nedidele miško teritorija, vietos gyvūnija ir jų svarba gamtos ciklams. Lankytojams ribojamoje teritorijoje saugomos miškų buveinės, augalai ir gyvūnai, įskaitant daugelį, būdingų pietiniams Latvijos rajonams.

3. 4.

Tervetės gamtos parkas – vienas iš labiausiai turistų pamėgtų ir šeimai pritaikytų vietų Latvijoje. Labiausiai pamėgtos parko vietos: Latvijos rašytojos Anos Brigaderės muziejus po atviru dangumi - pasakų miškas, atrakcijų aikštė ir nykštukų miškas. Įrengtos medinės skulptūros – rašytojos pjesių herojai, sutinkami „gyvi“ pasakų personažai. Tankus takų tinklas leidžia patogiai pasiekti lankytinus objektus. Senųjų pušų parkas. Gamtos parke, Tervetės upelio dešiniajame krante, auga seniausios ir aukščiausios pušys Latvijoje. Miško želdiniai užima apie 30 ha dydžio teritoriją, čia daugelis pušų auga jau apie 300 metų, o jų aukštis viršija 40 metrų. Įrengti pasivaikščiojimų takai. Jodinėjimas žirgais ir važiavimas kinkiniu. Siūlomi pasijodinėjimai žirgais ir pasivažinėjimai pakinkytu vežimu po Tervetės kultūrinį istorinį centrą ir Tervetės gamtos parką. Dviračių trasa, skirta skirtingo amžiaus lankytojams, aktyvaus sporto mėgėjams.

Esama infrastruktūra ir teikiamos paslaugos: natūralios gamtos prieglobstis. Suformuoti pažintiniai pasivaikščiojimo takai. Prie įėjimo įrengti suolai, laužavietė, iškylų vietos, informaciniai ženklai.

Tervetės krašte yra šie lankomi objektai: Tervetės piliakalnis, Medinė Tervetės pilis Klosterkalns (Vienuolyno kalnas) Svētais kalns (Šventasis kalnas), 5. Livonijos ordino pilies griuvėsiai, Tervetės – Kalnamuižos evangelikų liuteronų bažnyčia, Tervetės sanatorija, Muziejus „Sprīdīši“, Molio skardis, Knygų muziejus „Ķipi“. Į turistinius žemėlapius įtrauktos ir kaimo sodybos, kulinarinio paveldo vietos, privatūs sodai.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 15

Lankymui pritaikytų objektų vertinimas

ZVARDES MEZI GAMTOS PARKAS

VILCES GAMTOS PARKAS

Vieta: Saldus, Latvija Plotas: 8173 ha Statusas: gamtos parkas

Vieta: Zemgale, Latvija Plotas: 144 ha Statusas: gamtos parkas

Ši vietovė yra tarptautiniu mastu svarbi paukščių vieta, čia nurodytos 24 ES paukščių direktyvos rūšys ir svarbi mažojo erelio apsauga. Miško teritorija yra svarbi paukščių lesykla. Natūralių miško buveinių galima rasti visoje teritorijoje, tačiau jų koncentracijos vietos yra daugiau centrinėje ir vakarinėje teritorijos dalyje. Buveinės, apibūdinančios teritorijos kokybę: juodalksnynai, borealiniai miškai, drėgni plačialapiai miškai. Nors ir nedideliuose plotuose, buvo nustatyti keli svarbūs pievų buveinių tipai: sausos pievos kalkinguose dirvožemiuose ir daug rūšių rūšių atidėtos pievos. Teritorijoje taip pat aptiktos kai kurios augalų, bestuburių ir varliagyvių rūšys, išvardytos ES Buveinių direktyvos 1 priede.

Vilcės gamtos parkas stebina kalvotu kraštovaizdžiu, netipišku Zemgalei.

Esama infrastruktūra ir teikiamos paslaugos: įrengta bazinė lankytojams skirta infrastruktūra, siūlomi pažintiniai maršrutai po architektūros objektų griuvėsius, buvusią karinę bazę, gamtos objektų lankymas, gyvūnų stebėjimas.

Esama infrastruktūra ir teikiamos paslaugos: ekspozicija, informacinis centras, maitinimas, pritaikyta lankymui šeimoms su vaikais, siūlomos mokamos gido paslaugos. Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, Iškylų vieta, sanitariniai mazgai.

16 |

1,4 km ilgio Barono takas veda iš Vilcės dvaro šlaitų miškais į Vilcės piliakalnį. Take įrengti edukaciniai stendai apie miško gyvūnus. Ant Vilcės piliakalnio įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios yra gerai matoma Zaķu pieva. Pieva pritaikyta lankytojų poilsiavimui, iškyloms. Šalia Vilces gamtos parko stovi istorinis, 18 amžiaus Mēdemų šeimos dvaras. Dvarą supa Anglijos kraštovaizdžio parkas, pratęsiamas Vilces gamtos parko. Vilcės dvaro parke galima numatyta galimybė organizuoti Diskgolfo turnyrus.

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

VIKU PURVS GAMTOS REZERVATAS

Vieta: Latvija Plotas: 874 ha Statusas: gamtos rezervatas Geriausia vieta susipažinti su saugoma Vīķu pelkės zona ir Lielauce ežeru, esančiu pelkės viduryje. Medinis takas, vedantis pro pelkę prasideda ties Lielauce pilimi. Takas lankytojus veda pro pelkėtas Lielauce ežero pakrantes ir atveda į pasiplaukiojimo valtimis teritoriją, atviroje ežero dalyje. Pelkė randasi į pietryčius nuo ežero. Saugoma teritorija skirta apsaugoti biotopus ir gamtos buveines. Esama infrastruktūra ir teikiamos paslaugos: įrengta bazinė lankytojams skirta infrastruktūra. Plėtojamas vandens turizmas, įrengtas pasivaikščiojimo takas.

ZEBRUS UN SVĒTES EZERS GAMTOS PARKAS Vieta: Dobele, Latvija Plotas: 913 ha Statusas: gamtos parkas Teritorija saugo Zebrus ir Svete ežerus ir juos supantį kraštovaizdį. Pagrindinę gamtos rezervato dalį užima eutrofiniai ežerai, taip pat yra pelkėtų miškų ir turtingų mineralų šaltinių bei šaltinių pelkių. 2001 m., Po 60 metų pertraukos, buvo vėl rastas geltonasis dobilas. Taip pat yra maža akinimo lipare populiacija. Teritorija stebina kalvotu kraštovaizdžiu ir vingiuotais keliukais. Teritorija pasižymi gamtos objektais - ežerais, miškais, kalvomis. Esama infrastruktūra ir teikiamos paslaugos: įrengta bazinė lankytojams skirta infrastruktūra. Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, Iškylų vieta, sanitariniai mazgai. Siūlomi pažintiniai maršrutai su gidu, dviračių takai, teikiamos maitinimo paslaugos.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 17

Lankymui pritaikytų objektų vertinimas

SVĒTES PALIENE GAMTOS PARKAS

Vieta: Jelgava, Latvija Plotas: 931 ha Statusas: gamtos parkas

Svētės pelkynai yra reikšminga teritorija Latvijoje ir Europoje vandens paukščių pavasario migracijai, kai tuo pačiu metu potvynių zonose susirenka daugiau nei paukščių 20 000 rūšių. Teritorijoje tarp Sniega gatvės, Vītolu kelio, Būriņu kelio ir Miezītes kelio įrengti mediniai pasivaikščiojimo takai, pritaikyti stebėti paukščius, lankytojus supažindina su Svetes upės užliejamomis pievomis. Bendras medinių takų ilgis 1.6 km. Siekiant užtikrinti galimybę taku naudotis taip pat ir potvynio metu, takas pakeltas į 1.5 m aukštį. Siekiant supažindinti su augalų įvairove ir pelkėmis, takas išdėstytas 1.2 ha užliejamoje teritorijoje.

RIESTA-DŽŪKSTENES PURVS GAMTOS REZERVATAS Vieta: Tukuma, Latvija Plotas: 347 ha Statusas: gamtos rezervatas Teritorija skirta pelkės apsaugai. Europoje saugomos buveinės yra pereinamieji pelkės ir pelkės bei pelkėti miškai. Teritorijoje taip pat nustatytos saugomos augalų ir gyvūnų rūšys. Esama infrastruktūra ir teikiamos paslaugos: teritorija lankytojams nepritaikyta.

Esama infrastruktūra ir teikiamos paslaugos: Pėsčiųjų takas su įrengtais informaciniais stendais, kuriuose pateikiama informacija apie Svėtės potvynius, jų augalus ir gyvūniją, pavasario potvynio ypatumus, projekto „Žaliosios infrastruktūros kūrimas gretimose vietose“ statybos darbus. Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

18 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

“BAUSKA “ GAMTOS PARKAS

Vieta: Bauska, Rundalė, Latvija Plotas: 892 ha Statusas: gamtos parkas

Bauskos gamtos parkas tęsiasi keliasdešimt kilometrų palei Lielupės upę ir jos intakus - Mūsa ir Mēmele. Šių upių pakrantėse yra keletas Žemgalės didžiausių dolomitinių skardžių, saugomų ir kaip biotopai, ir kaip geologiniai paminklai. Upės yra svarbios upių žiobrių ir vimbų neršto vietos. Lankytojus traukia vietovės kultūrinis kraštovaizdis, kultūros paminklai, tokie kaip Bauskės pilis, Jumpravmuižos parkas, Mežotnės pilies kalnas, Vīnas kalnas, Mežotnės pilis ir kt. Upės naudojamos vandens turizmui. Gamtos parko teritorijoje yra vienas urbanistikos paminklas, 8 archeologiniai paminklai, 13 architektūros paminklų ir 3 meno paminklai, taip pat keli kultūros ir istorijos objektai bei dideli medžiai. Esama infrastruktūra ir teikiamos paslaugos: vandens turizmas, įrengti pasivaikščiojimo takai, informaciniai stendai. Sutvarkyta lankomų kultūrinių objektų infrastruktūra.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 19

Lankymui pritaikytų objektų vertinimas

PASIEKIAMUMAS

Dviračių trasų intensyvumo schema. Strava.com informacija

20 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

DVIRAČIŲ TRASOS Dviračių trasų intensyvumo schemoje matoma, jog tankiausiai dviračių trasos naudojamos aplink didžiuosius miestus ir pajūrio pakrantėje. Latvijos pusėje intensyviai naudojama kryptis iš Rygos į Jelgavos miestą. Toliau tinklelis išsivystęs pakankamai tolygiai, matoma dviračių trasų suintensyvėjimo tendencija prie didesnių gyvenviečių ir miestų.

VISUOMENINIS TRANSPORTAS Nagrinėjamas Žagarės miestelio pasiekiamumas visuomeniniu transportu iš didžiųjų regione esančių miestų. Miestelis pasiekiamas privačiu transportu, taip pat vykdomais reguliariais visuomeninio transporto maršrutais. Artimiausia keleivinio geležinkelio stotis yra maršruto Radviliškis - Šiauliai Mažeikiai sustojimas Akmenėje.

Vertinant Žagarės regioninio parko integraciją į dviračių trasų tinklą, galimas potencialas išnaudoti šiuo metu aktyviai naudojamą trasą Jelgava - Joniškis - Šiauliai regioniniu keliu A8 Latvijoje ir regioniniu keliu A12 Lietuvoje. Šie keliai intensyviai naudojami automobilių transporto.

Joniškis - Žagarė. Vykstant automobiliu atstumas apie 30 km, kelionės laikas apie 32 min. Maršrutas be persėdimų viešuoju transportu vykdomas keturis kartus per dieną. Vidutinė kelionės trukmė 1 val. 4 min.

Alternatyvi trasa pro žagarės regioninį parką. Aktyviai vystoma pažintinė dviračių trasa Šiauliai - Gruzdžiai - Piktužiai - Juodeikiai - Žagarė (regioniniai keliai 154, 1601), galėtų būti alternatyvus dviračių maršrutas saugesniais, žemesnės kategorijos keliais, aplankant maršrute esančius objektus, formuojant turistų trauką. Lankomi objektai. Šioje trasoje yra atraktyvių lankomų objektų, didinančių maršruto patrauklumą. Pradedant nuo Šiaulių, pravažiuojamas Gruzdžių miestelis su neogotikine dvibokšte bažnyčia, Dargaičių tvenkinys ir netoliese esantis Dargaičių etnografinis kaimas, zoologijos sodas, Mūšos Tyrelio pažintinis takas, Žagarės regioninis parkas ir Žagarės miestelis, kurio senamiestis - saugomas urbanistinis paminklas. Žiedinis maršrutas. Siūloma trasa galėtų papildyti esamą dviračių turizmo tinklą. Tai galėtų būti alternatyvus maršrutas keliaujant tarp Šiaulių ir Rygos arba numatomas kelių dienų žiedinis maršrutas Šiauliai - Joniškis - Jelgava - Žagarė - Šiauliai.

Visuomeninio transporto maršrutas Šiauliai - Žagarė per Joniškį

Šiauliai - Žagarė. Vykstant automobiliu atstumas apie 65 km, kelionės laikas - 55 min. Maršrutas be persėdimų viešuoju transportu vykdomas tris kartus per dieną, per Joniškio miestą. Vidutinė kelionės trukmė 1 val. 30 min. Naujoji Akmenė - Žagarė. Artimiausias kelias automobiliu - 28 km (23 min). Maršrutas be persėdimų vykdomas du kartus per mėnesį, maršruto trukmė 35 - 45 min. Kitu atveju keliauti galima su persėdimais Joniškyje ar Šiauliuose. Susisiekimas su Latvijos miestais. Susisiekimas viešu transportu be sustojimų vykdomas iš Jelgavos ir Rygos ir vykdomas Dobelės autobusų parko maršrutu iki Robežos. Robeža yra gyvenvietė Latvijos pasienyje, besiribojanti su Žagarės miesteliu, pasiekiama pėsčiomis. Maršrutas iš Rygos per Jelgavą be persėdimų vykdomas tris kartus per savaitę, maršruto trukmė 35 - 45 min. Maršrutais su persėdimais yra galimybė keliauti per Joniškio miestą, vykdomais privačių kompanijų reguliariais reisais Šiauliai - Ryga, Klaipėda - Ryga.

Susisiekimas su Latvijos miestais visuomeniniu transportu ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 21

Lankymui pritaikytų objektų vertinimas

ŽINOMUMAS Šiuo metu savarankiškai keliaujančių žmonių pagrindinis kelionių planavimo, pramogų, maitinimo ir apgyvendinimo vietų paieškos instrumentas - internetinės platformos, kuriose informacija talpinama pačių vartotojų. Analizuojant platformų duomenis galima nustatyti kur koncentruojasi traukos taškai, kurios transporto arterijos labiausiai naudojamos turizmui. Šiame skyriuje pateikiami plačiausiai keliautojų naudojamų platformų duomenys - TripAdvisor, Komoot, Forsquare, AirBnb, GoogleMaps. Platformose pateikiami lankomų objektų, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų žemėlapiai. Šiose platformose pateikiami vartotojų atsiliepimai, nuotraukos, apsilankymų skaičius, praktiniai patarimai ir rekomendacijos kitiems lankytojams. Lengvai pasiekiama informacija veikia kaip reklama, būsimus lankytojus suteikia pagrindinę informaciją ir padeda planuoti kelionės maršrutą. TripAdvisor. Kelionių planavimo svetainė, kurios turinį kuria vartotojai, lankomos vietos reitinguojamos. Taip pat siūlo apgyvendinimo, kelionių, transporto, restoranų rezervacijas. Komoot. Maršrutų planavimo instrumentas lauko veikloms, kuriame maršrutai parenkami pagal sporto šaką (keliavimas pėsčiomis, skirtingais dviračiais). Pasirenkamas maršruto sudėtingumas, pateikiama informacija apie lankomas vietas, jų fotografijos. Vartotojai dalinasi savo patirtimis ir vertina siūlomus maršrutus.

TripAdvisor nurodomos lankomos vietos. Lankomos vietos koncentruojamos didžiuosiuose miestuose - Šiauliuose, Jelgavoje; prie regioninio Šiauliai - Ryga. Latvijos teritorijoje nurodomi lankomi objektai Tervetes gamtos parke, Dobeles miestelyje. Lietuvos pusėje nagrinėjamoje teritorijoje lankomų objektai koncentruojasi Šiaulių mieste.

Forsquare. Vietovių gidas, kuriame realiu laiku registruojasi vartotojai ir palieka atsiliepimus apie lankomą vietą. Nurodomos maitinimo, prekybos, poilsio, pažinimo vietos. Pateikiama bazinė informacija - lankomos vietos lokacija, darbo laikas, renginių kalendorius. Nagrinėjant žemėlapį matoma, jog lankomos vietos koncentruojasi Latvijoje, aplink Tervete gamtos parką, kuriame stipriausiai išvystytas turizmas. Booking ir AirBnb. Platformos, skirtos apgyvendinimo ir atostogų vietų rezervacijai, siūlomos ir turizmo veiklos. Platformoje siūlomos skirtingų savininkų apgyvendinimo vietos ir turizmo paslaugos.

TripAdvisor nurodomos maitinimo vietos. Maitinimo vietos koncentruojasi ties didžiaisiais miestais - Šiauliais, Joniškiu, Jelgava Dobele. Latvijos pusėje tinklas pasiskirstęs tolygiau nei nagrinėjamos teritorijos Lietuvos pusėje.

22 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

Forsquare nurodomos lankomos vietos. Žemėlapyje matomas tolygesnis pasiskirstymas Latvijos teritorijoje. Lietuvos pusėje nagrinėjamoje teritorijoje lankomi objektai koncentruojasi Šiaulių mieste.

Komoot nurodomos lankomos vietos. Lankomi gamtiniai objektai pasiskirstę gana tolygiai tiek Latvijos, tiek Lietuvos pusėje. Latvijos pusėje matoma lankomų objektų koncentracija prie kelio jungiančio Žagarę ir Jelgavą.

TripAdvisor nurodomos apgyvendinimo vietos. Apgyvendinimo vietos koncentruojasi didžiuosiuose miestuose - Šiauliuose, Jelgavoje. Taip pat palei regioninį kelią Šiauliai - Ryga. Latvijos pusėje apgyvendinimo vietos įsikūrusios prie kelio, jungiančio Žagarę ir Jelgavą.

Booking.com nurodomos apgyvendinimo vietos. Latvijos pusėje apgyvendinimo vietų tinklas gana intensyvus ir tolygiai pasiskirstęs, tuo tarpu Lietuvos pusėje koncentruojasi ties miestais - Šiauliais, Joniškiu, Naująja Akmene.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 23

Lankymui pritaikytų objektų vertinimas

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

UNIKALUMAS Vertinant 50 kilometrų spinduliu esančių lankomų objektų teikiamas paslaugas ir lankytojams pritaikytą infrastruktūrą, tiek Latvijos, tiek Lietuvos teritorijose paslaugų profilis gana panašus. Vyrauja gamtiniai ir kultūriniai objektai, turistiniai maršrutai skirtingomis priemonėmis - dviračiais, baidarėmis, pėsčiomis. Siūlomos gido paslaugos. Populiariausi objektai - pažintiniai takai, apžvalgos bokštai ir regyklos, iškylų ir poilsio erdvės, neretu atveju architektūrinis palikimas, atkurtos dvarų teritorijos. Teikiamos įdomesnės paslaugos tokios kaip pasiplaukiojimas baidarėmis, jodinėjimas žirgais, pažintis su kulinariniu paveldu. Vertinant aplinkinių teritorijų kontekste, Žagarės regioninis parkas turi gana plačiai išvystytą paslaugų ir pramogų tinklą. Tačiau galima teigti, jog didžioji dalis nagrinėjamų teritorijų neturi aiškiai komunikuojamos koncepcijos ar pabrėžiamo konkurencinio išskirtinumo. Iš konteksto išsiskiria Tervetės gamtos parkas, turintis aiškią tematiką, tikslinę auditoriją, komunikacijos priemones ir kolaboraciją su verslu. Todėl vertinant esamą kontekstą unikalumo atžvilgiu, rekomenduojama formuoti temines teritorijas su tiksline auditorija.

PASIEKIAMUMAS Visuomeninis transportas. Susisiekimas su Žagarės miesteliu visuomeniniu transportu gana ribotas. Artimiausia geležinkelio stotis nutolusi 37 km atstumu. Kokybiškiausiai išvystytas maršrutas autobusu su Joniškio ir Šiauliaių miestais. Iš šių miestų vykdomi reguliarūs reisai kelis kartus per dieną. Su kitais didesniais miestais susisiekimas nereguliarus, neužtikrinantis patogaus susisiekimo su Žagarės miesteliu. Dviračių trasos tankiausiai naudojamos aplink didžiuosius miestus ir pajūrio pakrantėje. Latvijos pusėje intensyviai naudojama kryptis iš Rygos į Jelgavos miestą. Toliau tinklelis išsivystęs pakankamai tolygiai, matoma dviračių trasų suintensyvėjimo tendencija prie didesnių gyvenviečių ir miestų. Vertinant esamą pasiekiamumo tinklą viešuoju ir ekologiniu transportu, rekomenduojama akcentuoti ekologinio transporto trasas. Aktyviai vystoma pažintinė dviračių trasa Šiauliai - Gruzdžiai - Piktužiai - Juodeikiai - Žagarė (regioniniai keliai 154, 1601), galėtų būti alternatyvus dviračių maršrutas saugesniais, žemesnės kategorijos keliais, aplankant maršrute esančius įdomius objektus, formuojant turistų trauką. Tai galėtų būti alternatyvus maršrutas keliaujant tarp Šiaulių ir Rygos arba numatomas kelių dienų žiedinis maršrutas Šiauliai - Joniškis Jelgava - Žagarė - Šiauliai.

Tervetes gamtos parkas Bauska gamtos parkas Kamanų valstybinis gamtos rezervatas Žagarės regioninis parkas

Ventos regioninis parkas

Didžiausius lankytojų srautus generuojančios lankomos teritorijos 50 km spinduliu

24 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

ŽINOMUMAS Vertinant 50 km spinduliu esančius paslaugų ir veiklų žemėlapius matoma, jog Latvijos pusėje tinklas išvystytas tolygiau. Tervetės parkas su stipriai vystoma koncepcija, turintis aiškią infrastruktūrą, pritraukia didelį srautą lankytojų. Šis objektas turi regioninę reikšmę turizmo vystymui, aplink jį kuriasi maitinimo, apgyvendinimo paslaugų infrastruktūra, didėja kitų, netoliese esančių objektų, lankomumas. Formuojasi gana tolygus infrastruktūros tinklas. Vertinant Žagarės regioninio parko atvejį, rekomenduojama stiprinti informacijos sklaidą apie lankomus objektus, akcentuoti pasirinktą tematiką. Informacijos sklaida apie lankomus objektus turėtų būti pateikiama šiuolaikinėmis priemonėmis, koncentruotai ir patraukliai, pritaikyta tikslinei auditorijai. Pavyzdžiui mobilios aplikacijos, žemėlapiai, kurios gali savarankiškai atsispausdinti, geolokaciniai žaidimai ir pan. Kitas svarbus elementas - lankytojų skatinimas palikti atsiliepimus ir nuotraukas apie aplankytas vietas, gautas paslaugas dažniausiai naudojamose turizmo platformose. Taip nedidelėmis investicijomis būtų didinamas lankomų vietų žinomumas ir pritraukiami papildomi srautai.

REKOMENDACIJOS Nagrinėjant lankymui pritaikytus objektus ir vertinant lankomų objektų profilį, būtina vertinti kompleksiškai teikiamas paslaugas ir esamą infrastruktūrą - pramogos ir pažinimas, maitinimas, apgyvendinimas. Keliautojai renkasi maršrutus į teritorijas, kurios gali pasiūlyti kuo daugiau pasirinkimo galimybių ir kokybiškų paslaugų. Keliaujant skirtingais būdais - ekologišku transportu (dviračiais, pėsčiųjų takais), autotransportu ar visuomeniniu transportu apsistoja tose vietose, iš kurių patogiu spinduliu gali pasiekti lankomus objektus. Nagrinėjant internetinėse platformose pateikiamą medžiagą aiškiai juntama paslaugų koncentracija ties keliu A12 Lietuvos ir A8 Latvijos pusėje. Tai pagrindinis kelias, jungiantis Šiaulius, Joniškį, Jelgavą ir Rygą. Rekomenduojama vystyti alternatyvų pažintinį maršrutą, jungiantį Šiaulius, Žagarę, Tervetę ir Jelgavą. Šis maršrutas būtų ypač aktualus keliaujantiems ekologišku transportu, ieškantiems mažiau turistų pamėgtų vietų, tačiau siekiantiems įdomių paslaugų ir pramogų, naujų patirčių ir kokybiško laisvalaikio. Alternatyvos maršrutas turi potencialo pritraukti keliautojus iš tolimesnių vietovių - Rygos, didžiųjų Lietuvos miestų, keliaujančių per Baltijos šalis.

Ryga

Žagarė

Jelgava Mūšos tyrelio takas Tervete Dargaičiai Žagarė

Gruzdžiai Joniškis

Šiauliai

Žieginio maršruto įtraukiant Žagarės regioninį parką schema

Šiauliai

Atkarpos Šiauliai - Žagarė lankytini objektai

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 25

Žagarės regioninio parko lankytojų poreikio analizė

Žagarės regioninio parko lankytojų poreikių analizė

ŽAGARĖS APYLINKĖS IR LANKYTOJŲ POREIKIAI

Latvijos Respublika

Švėtės atodangos Žagarės ozas Žvelgaičio Žagarė ežeras

Žagarės dvaras

Švedpolio karjerai

Švėtės upė

Skaistgirio karjerai

Žagarės miškas

Linkuvos gubrys Juodeikiai

Mūšos tyerlis

Mūšos upė

28 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

Šioje dalyje nagrinėjama Žagarės miestelio ir regioninio parko apylinkių raida, lankomi objektai, turistiniai ir pažintiniai maršrutai. Pagrindiniai tikslai išnagrinėti Žagarės apylinkių bei projektuojamų teritorijų pagridninius elementus ir rekreacinį potencialą bei pateikti rekomendacijos jų tolesnei plėtrai ar kokybiškam įtraukimui į turistinius maršrutus. Pagrindiniai Žagarės apylinių elemenetai yra geologinių procesų metu susiformavęs kraštovaizdis ir atraktyvūs gamtinio paveldo objektai. Visa tai susiejus su turtinga multikultūrinio Žagarės miestelio istorija gaunama lankytojams aktuali ir įdomi vieta, kurioje galima susipažinti su architektūriniu, kultūriniu bei gamtiniu paveldu. Nagrinėjamos šių teritorijų pritaikymo naujoms veikloms galimybės, kurias padiktuoja esamos vietos charakteristikos. Kartu būtina įvertinti atvykstamojo ir pasiliekamojo turizmo galimybes. Šiuo metu dominuoja atvykstamasis vienos dienos turizmas, kuriam pagrinde pritaikyta Žagarės regioninio parko infrastruktūra, tačiau vertinant vietas ir jų potencialą bus kreipiamas dėmesys ir į galimybe pritraukti lankytojus apsitoti Žagarėje ilgiau nei vieną dieną.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 29

Žagarės regioninio parko lankytojų poreikių analizė

ŽAGARĖ

30 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

Žagarė - miestas Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, 26 km į šiaurės vakarus nuo Joniškio, prie Latvijos sienos; seniūnijos, parapijos centras. 1309 gyventojai (2020). Per miestą teka Švėtė, kuri dalina miestą į Senąją (kairiajame krante) ir Naująją Žagarę. Miestas yra Žagarės regioniniame parke (mieste įsikūrusi parko direkcija). Plentai į Joniškį, Naująją Akmenę, Jelgavą (Latvija). Dvi Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios (Senojoje ir Naujojoje Žagarėje). Paštas, ambulatorija, gimnazija, specialioji mokykla, Joniškio A. Raudonikio meno mokyklos filialas, vaikų lopšelis-darželis, socialinių paslaugų, kultūros centrai, biblioteka. E. Vaičiulio privatus puodų namas muziejus. Kasmetinis Žagarės vyšnių festivalis. Žagarės atodanga (geologinis), M. Butlerio dvaro liepa (botaninis) – gamtos paminklai. Prie miesto yra Žagarės piliakalniai, Žagarės ozas (geomorfologinis gamtos paminklas). Žagarėje gimė fizikas I. Kikoinas. ARCHITEKTŪRA Senoji ir Naujoji Žagarė stačiakampio plano (suformuotos 16 a. 2 pusėje), bet jose ryškūs (daugiau Senojoje Žagarėje) ir savaiminės raidos spindulinio plano elementai. Pagrindinės gatvės sudaro 2 sankryžas abipus Švėtės upės: Naujojoje Žagarėje jos sueina į keturkampę aikštę, Senojoje – į išplatėjusios gatvės pavidalo netaisyklingą aikštę. Istorinėje dalyje (Miesto aikštėje, Maironio gatvėje, Kęstučio gatvėje) vyrauja 19 a. pabaigos ir 20 a. pradžios 1–2 aukštų raudonų plytų vadinamojo plytų stiliaus pastatai. Naujojoje Žagarėje yra renesansinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (1623–36, 20 a. pradžia); viduje – vertingi 18–19 a. paveikslai (Šv. Antanas, Šv. Laurynas), skulptūra Nukryžiuotasis (19 a.), 20 a. pradžios vitražai (atlikti Varšuvos dirbtuvių meistro J. Gumowskio), bokštuose – 2 varpai (nuliedinti 1611 ir 1809) ir 2 ornamentuoti kryžiai (19 a.), šventoriuje – koplytstulpis (20 a. pradžia), 14 klasicistinių Kryžiaus kelio stočių (19 a.). Dvaro sodyba (18 a. pabaiga–20 a. pradžia): klasicistiniai su neobaroko elementais rūmai (1836–65), 4 namai, pieninė, sargo pietinis namas, vėjo malūnas, ledainė. Malūnas (19 a.), plytų stiliaus muitinės pastatas (20 a. pradžia). Senojoje Žagarėje – renesansinė bažnyčia (1712, 1963 sovietų valdžios uždaryta, 1994 restauruota, 2003 atšventinta).

1870 atidarytas pašto telegrafo skyrius. 1897 buvo 6 fabrikai, 730 amatininkų, veikė 3 malūnai, 104 krautuvės. Į prekymečius atvykdavo pirklių iš Rusijos, Vokietijos, Anglijos. Žagarė buvo didžiausias Šiaurės Lietuvos kontrabandos centras. 1896 veikė slapta lietuvių mokykla. 1898 atidarytas knygynas ir viešoji biblioteka, veikė žydų 2 mokyklos. Prieš 1909 įsteigta spaustuvė. 1905 įvyko pirmasis lietuviškas vakaras. 1909–15 veikė privati prekybos, 1906 atidaryta miesto, 1907 – latvių, 1909 – mergaičių mokykla, 1918 ar 1919 – Saulės draugijos progimnazija. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę (1918) Žagarė buvo valsčiaus centras (1919–50). 1921 ties ja nustačius Lietuvos–Latvijos valstybės sieną nutrūko ekonominiai ryšiai su Latvijos miestais, smuko Žagarės pramonė, sumažėjo gyventojų. Veikė liaudies universitetas, kino teatras, vaidintojų draugija Varpas, lietuvių spaudos muziejus, kelios bibliotekos, mokytojų sąjungos knygynas, jaunimo organizacijų skyriai. 1932 Žagarė gavo II eilės miesto teises. 1941 nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu miesto ir aplinkinių vietovių žydai uždaryti Žagarės gete, sušaudyti Naryškino parke ir Vilkiaušio miške (prie Joniškio; apie 3500 žmonių). Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizanai. 1950–59 Žagarė buvo rajono, vėliau apylinkės centras, valstybinio žirgyno centrinė gyvenvietė. 1961–86 tremtyje Žagarėje gyveno vyskupas J. Steponavičius. 1998 patvirtintas Žagarės herbas. 1833 buvo 2917, 1868 – 5942, 1897 – 8129 (5443 žydai), 1905 – 10 040, 1914 – apie 14 000, 1923 – 4730 (1928 žydai), 1959 – 3823, 1970 – 3386, 1979 – 3386, 1989 – 2649, 2001 – 2312, 2011 – 1712, 2020 - 1309 gyventojų.

ISTORIJA Žagarė (vadinama Sagera) minima 1253 ar 1254. Per 13 a. žiemgalių sukilimą buvo Livonijos ordino sunaikinta; vėl minima 1473. 1490 minimas Senosios Žagarės dvaras. 1495 jame leista rengti turgus, prieš 1499 pastatyta bažnyčia, 1595– 1797 veikė muitinė. 16 a. pirmoje pusėje Švėtės dešiniajame krante išaugusi Naujoji Žagarė 1547 vadinama miesteliu, apie 16 a. vidurį pastatyta bažnyčia, 1600 įsteigta parapinė mokykla. Naujojoje Žagarėje 1639 buvo 110 sodybų, 1736 gyveno 75, 1748 – 110 šeimų. Senojoje Žagarėje 1647 gyveno 45, 1745 – 42 šeimos. Nuo 18 a. pirmos pusės abiejuose miesteliuose kūrėsi žydai, veikė kahalai, 18 a. antroje pusėje pastatytos pirmosios sinagogos. Naujoji Žagarė buvo Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo vienas židinių. Nuo 1776 Naujojoje Žagarėje veikė Šiaulių verpimo ir audimo manufaktūros skyrius. 1849 ar 1850 pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1894 – stačiatikių cerkvė. 1865 įsteigta valdinė pradžios mokykla.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 31

Žagarės regioninio parko lankytojų poreikių analizė

ŽAGARĖS URBANISTINĖ RAIDA 1943

Kairiame Švėtės upės krante įsikūrusi Senoji Žagarė, o dešiniajame gerokai didesnė Naujoji Žagarė. Miestelio struktūra formuoja istorinis gatvių tinklas. Užstatymas tankus, perimetrinis su palei gatves išdėstytais kelių aukštų miesto tipo pastatais. Miestelio centre įsikūręs Žagarės dvaras ir jo parkas bei ūkiniai pastatai, žirgynas. Žvelgaičių (malūno) tvenkinys pirminės išvaizdos su vakarinėje ir pietinėje pusėje augančiais miškeliais. Palei tvenkinį bei vakariniu ozo šlaitu vingiuoja senasis Akmenės kelias prie kurio pažymėta buvusios bažnyčios ar koplyčios vieta.

1948

Po Antrojo pasaulinio karo išplėtotas naujas individualių namų kvartalas Senojo Žagarėje palei Akmenės kelią. Atsirado naujas užstatymas palei Žagarės tvenkinį. Miestelio plėtrai numatytos teritorijos palei Naująją gatvę. Žagarės dvaras regeneruojamas į parko teritoriją įveisiant naujus perimetrą formuojančius želdinius palei Joniškio kelią. Žvelgaičių tvenkinys nepakitęs. Senasis Akmenės plentas vis dar išsaugojęs istorinę trasą, kuri ėjo Žagarės ozo viršutine dalimi. Vakarinėje tvenkinio dalyje buvęs miškas greičiausiai po Antrojo pasaulinio karo iškertamas, tačiau išplečiamas rytinėje tvenkinio dalyje esantis miškelis.

1968

Nuo Antrojo pasaulinio karo iki pat XX a. 7 dešimtmečio Žagarės miestelyje plėtra nevyksta. Toliau plėtojamas Žagarės dvaro parkas, įrengiant naujus takus ir jungtis.

1982

XX a. 9 dešimtmetyje įvyksta paskutinis miestelio vidinės plėtros etapas, kurios metu tuščiuose plotuose tarp esamo užstatymo statomi individualūs namai ir gatvelės. Miestelio apylinkėse įrengiami įvairūs stambūs žemės ūkio pramonės kompleksai. Rezervuojamos teritorijos naujai gyvenamųjų namų statybai Žvelgaičiuose palei Taikos gatvę. Nutiesus naują Akmenės kelio trasą sunaikinama Žagarės ozo atkarpa palei vakarinėje tvenkinio pusėje. Išsaugomas nedidelis ozo fragmentas, tačiau likusioje ozo dalyje rekultivacijos metu suformuojami nauji dirbtiniai vandens telkiniai tarp ozo likučių ir naujojo kelio. Nugriaunamas nustojęs veikti Zigelio malūnas. Rekultivavus karjerus teritorija pamirštama, kol įkūrus Žagarės regioninį parką joje pradedama vystyti rekreacija.

32 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

ŽAGARĖS RAIDA XX AMŽIUJE ATVIROS VIETOVĖS CHARAKTERIS XIX - XX A. Atvirame lygumų kraštovaizdyje išsiskiria Švėtės slėnis ir greta jo esantys geologiniai dariniai - upės slėnis, ozas bei piliakalniai. Slėnio perspektyvoje matomas Švėtės upelis ir jo senvagės, Žagarės miestelio namų stogai bei dominantės bažnyčių bokštai.

OZO APSODINIMAS XX AMŽIUJE Kitas svarbus kraštovaizdį suformavęs raidos etapas buvo tarpukaryje vykęs medžių sodinimas Žagarės oze bei vėliau tarybiniais metais oze veikusių žvyro karjeruose jų rekultivacijos metu. Šie darbai suformavo dabartinius Žagarės ozo bei Švėtės upelio želdinius bei naują Žagarės apylinkių kraštovaizdį.

VANDENS IR VĖJO MALŪNAI Žagarės miestelyje veikė keli vandens ir vėjo malūnai, kurie buvo svarbūs lygumų krašte auginamos žemės ūkio produkcijos perdirbimui. Šie industriniai statiniai buvo svarbi Žagarės miestelio identiteto bei ekonominio gyvenimo dalis. Šiuo metu išlikęs tik vienas vandens malūnas ir du neveikiantys vėjo malūnai.

MIESTELIS IR JO APLINKA Žagarės miestelis nuo seno buvo svarbi šiaurės Lietuvos gyvenvietė su įvairia bendruomene ką liudija iki šių dienų išlikusios įvairių tikėjimų kapinės ir maldos namai. Itin svarbus miestelio raidai buvo Žagarės dvaras ir jo architektūrinis ansamblis. Miestelyje išlikęs nuo XVI a. susiformavęs gatvių tinklas. Miestelyje išlikę daug vertingų istorinių pastatų menančių turtingą jo praeitį bei kuriančių unikalią šiandieninę jo atmosferą. Žagarė savo plėtros piką buvo pasiekė prieš Pirmąjį Pasaulinį karą kai mieste gyveno apie 12 000 gyventojų. Šiuo metu miestelyje gyvena apie 1300 gyventojus.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 33

Žagarės regioninio parko lankytojų poreikių analizė

GEOLOGIJA

Švėtės Žagarės atodanga atodanga Žvelgaičio Švedpolio šaltinis šaltinis Žagarės ozas

Skaistgirio karjerai Karpėnų karjerai

Švetės upės slėnis Lielupės upės baseinas

Menčių karjerai

Linkuvos gubrys

Ventos atodangos Mūšos tyrelio pelkė Ventos upės baseinas

34 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

50 km spindulys

Viršutinio devono Žagarės svita (pagal J. Bitiną)

grūdėmis nuosėdomis. Žagarės ozas susidarė paskutinio apledėjimo Šiaurės Lietuvos fazės laikotarpiu. Tuo metu ledynas dengė visą Žiemgalos lygumą ir kita ženkli reljefo forma – Linkuvos gūbrys – buvo ledyno sustumtas į šios lygumos pakraštį. Ledyno tirpsmo vandenų srautai iš centrinės ledyno dalies radialiniais kanalėliais tekėjo į jo pakraštinę dalį, išgrauždami kanalus ne tik pačiame ledyne, bet ir po juo slūgsančiose uolienose. Vėliau šios siauros, kanjono tipo upės buvo užpildytos smėlio ir žvirgždo sąnašomis, ir, ledo suformuotiems upės krantams ištirpus klimato atšilimo metu, kanjonas pavirto siauru, vingiuotu, ištęstu pylimu. Žagarės ozas prasideda Latvijoje ir baigiasi Lietuvos teritorijoje išnašų kūgių – delta, ~ 10 km nutolusia į pietvakarius nuo Žagarės miesto. Šioje deltoje aptiktas Martyniškių žvyro telkinys. Minėtoji delta ir Šiaurės Lietuvos apledėjimo fazės galinė morena žymi buvusio ledyno paplitimo ribas. Žagarės ozo sandarą atvaizduota Žvelgaičių žvyro telkinio blokdiagramoje, kurioje nuosėdų persisluoksniavimo pobūdis gerai parodo ledynmečio tirpsmo vandenų tėkmės kryptis.

Žvelgaičių žvyro telkinio blokdiagrama (pagal G.Juozapavičių)

Žagarės ozo žemėlapis (sudarė: R. Guobytė, Lietuvos geologijos tarnyba) Žagarės ozo ilgis Lietuvoje yra 17 km. Tai vienas ilgiausių ir ryškiausių ozų Lietuvoje. Visas ozo ilgis – 50 km. Galima manyti jį esant ilgiausiu ozu Baltijos šalyse.

Visa pietvakarinė Žagarės ozo dalis tęsiasi išilgai Švetės upės slėnio. Nemažai žvyro ir smėlio telkinių buvo atrasta ir išžvalgyta ozo teritorijoje. Telkiniai atkartoja ozo formą – yra siauri ir ištęsti, apatinė klodo dalis slūgso žemiau lygumos gruntinio vandens lygio. Dėl intensyvios šių išteklių eksploatacijos įvairiu metu, šios unikalios reljefo formos vientisumas yra suardytas.

Žagarės ploto prekvartero geologinis žemėlapis M 1:200 000 (autorius J. Bitinas, originalus mastelis 1:50 000)

LietuvojeGEOLOGINĖ Žagarės TAKOSKYRA svitą sudaro- LINKUVOS pagrindinai senkant jūrai, formuojantis lagūnoms, į šias karGUBRYS ŽAGARĖS OZAS dolomitas. Pjūvio apatinėje dalyje dolomitas bonatines nuosėdas sunkėsi magnio druskų turlaipsniškai keičiamas dolomitizuotu smiltainiu, tingas jūrų vanduo. Dugno kalkinis dumblas bei kuriuose aptinkami domerito tarpsluoksniai. Vir- sukietėjusi klintis virto stambiakristaliu antriniu šutinė svitos riba staigi ir vedama pagal tamsiai dolomitu. Tuo metu susiformavo kaitaus drusLietuvos šiaurėje plytinčios Žemgalės lygumos paviršių Žagarės ozo ilgis Lietuvoje yra 17 km. Tai vienas ilgiausių ir pilkų kietų dolomitų kraigą.Žemgalos Svitos storis kinta plaštaka, kingumo įlanka. Šioje įlankoje klostėsi pirminiai Visas ozo ilgis – 50 km. daugiausia formavo ledyninė atšliaužusi ryškiausių ozų Lietuvoje. nuo 10 iki 14 m. chemogeniniai dolomitai. ledynmečio pabaigoje per Rygos įlanką, kuri didesne dalimi Galima manyti jį esant ilgiausiu ozu Baltijos šalyse. nubraukė ankstesnių plaštakų darinius ir sustūmė ilgą galinių Žagarės morenų svitos dolomitai, matomi Skaistgirio kar- Viršutinis Žagarės pluoštas –ledyno tai vėlyvojo kalvagūbrį, tapatinama su Viršutinio Nemuno ledynosvitosTirpstančio paviršiumi ir jo kūne teka vandenys. Baltijos (Pomeranijos) stadijos Šiaurės Lietuvos recesine Tekėdami vandenys tirpdo ledo kūną, formuoja jame ertmes. jere ir Švetės upės krantuose, storiausią sluoksnį famenio baseino apmirimo stadija. Jame vyraufaze. Jis tęsiasi 130 km ilgio lanku, išgaubtu į pietus, aiškiai Dažnai susiformuoja siauri latakai, kuriuose ir susikaupia sudaro Latvijoje (Ezerė – 4 gręž., 25,4 m). Tai pa- ja įvairiagrūdžiai smiltainiai, sedimentaciniai, parodančiu ledyno plaštakos pietinio pakraščio kontūrą (pagal nuogulos. Tekančiame vandenyje susikloja stambesnė skutinėsD.Karmazienę). regresuojančios devono jūros nuosėdos. menkai kaverningi dolomitai, su retomis blogaiir žvirgždinga medžiaga. riedulinga, gargždinga Sugrįžusi jūra pasistūmėjo į Šiaurę, užliedama išlikusiomis spyninių brachiopodų liekanomis, Linkuvos atkarpoje Gaudikių–Tarbučių Sutirpus ledynui, buvusio Vakarų irVaizdingoje Vidurio Lietuvą ir dalįgūbrio gretimos Latvijostarpretais nautiloidėjų atstovais bei žuvų kaulų nuo- latako vietoje lieka teigiama gūbriška kaimų įsteigtas Gaudikių geomorfologinis draustinis (jo vieta reljefo forma. Taip susidaro ozai. Jų ilgis gali siekti keliasdešimt teritorijos. Jūros šelfo sąlygomis klostėsi karbona- laužomis.pereina Viršutinio pluošto storis –aukštis 3–5 m.50 ir daugiau metrų. Ozų šlaitai statūs parodyta 2 pav.). Ilgos plokščios kalvos palaipsniui kilometrų, tiniai dumbliai, iš pradžių su smėlio priemaiša, o į negilias įlomes, kuriomis nutįsta nevandeningų upelių –15–20º. Pati gūbrio ketera dažnai būna vingiuota, tačiau ozas Užsiveriant vėlyvojo famenio baseinui, Žagarės teritorijoje kalva, ant kurios stovi išlaiko gana pastovią kryptį. tolstant vagos. krantuiDraustinio – vis grynesni. Dugneišsiskiria knibždėlaikotarpio antroje pusėje, nuosėdos klostėsi ratrenguliacinis bokštas. Ši kalva aukščiausias Linkuvos gūbrio jo daug gyvūnų – pečiakojų, jūrų lelijų. Vėliau, taškas, iškilęs virš jūros lygio 92,5m , kalnelių viršūnėsesąlygomis, yra išlikę oIšlikusi nenukasta Žagarės ozo gūbriuota dalis dabar teturi mesnėmis vandens druskingumas senos kapinaitės ir senkapiai. Gaudikių geomorfologinio maždaug 830 m ilgį, iki 100–130 m plotį pamate, daug kur draustinio tikslas – išsaugoti lygumoje ryškų Gaudikių moreninį stačius šlaitus; iškiliausia jo vieta – tai Žvelgaičio piliakalnis, nuo gūbrį – Linkuvos moreninio kalvagūbrio fragmentą. Švėtės upės pusės pakilęs maždaug į 20 m aukštį. Kartu Linkuvos gubrys atskiria du upių baseinus. Į vakarus visas vanduo patenka į Vento upės baseiną, o į Rytus Švėtės bei Mūšos upių nunešamas į Lielupės upės baseiną.

Didsnė ozo dalis nukasta ne vien Lietuvoje, tačiau ir Latvijoje. Žagarėje likęs ozo fragmentas geriausiai išsilaikęs ir lengviausiai apažįstamas visoje ozų grandinėje.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 35

Žagarės regioninio parko lankytojų poreikių analizė

RELJEFAS

Atodangos

3. Dolomito karjeras

Žagarės piliakalnis Ozas Ozas

Žvelgaičių ežeras

Žagarės užtvanka

Švėtės slėnis

Švedlaukio karjerai

Raktuvės piliakalnis

Malūno užtvanka

Prakasa

RELJEFAS IR JO SAVYBĖS Žagarės apylinkes formuoja moreninės lygumos kraštovaizdis papildytas Švetės upės slenio bei virš jo iškylančio Žagarės ozo vaizdais. Žagarės ozo dauba bei Švėtės upės gretimybė nusprendus įrengti vandens malūną sukūrė Žvelgaičių ežero rekreacinį objektą. Žmogus ne vien kurė, tačiau ir naikino šį kraštovaizdį. Vėlesniais etapais karjerų eksploatavimas gerokai pakeitė Žagarės ozo aplinką. Apylinių reljefui būdingi specifiniai geomorfologiniai dariniai susiję su ledynų atneštomis sąnašomis bei po jomis slūgsančiais dolomito telkiniais. Tai Žagarės ozas, Švėtės upės atodangos, dolomito atodangos buvusiame Žagarės karjere bei įvairaus dydžio riedulių gausa.

Kartu šie gamtiniai elementai ir reljefai kuria apylinkių vaizdus, kuriuos galima apžvelgti nuo Žagarės ozo - Žvelgaičio piliakalnio. Taip pat apžvalgai galima panaudoti žmogaus sukurtus aukštus ir kraštovaizdyje matomus objektus bažnyčių ar vėjo malūnų bokštus. RELJEFO MODELIO ŠALTINIS ArcGIS Living Atlas of the World, Lietuvos reljefo modelis (DTM-LT- 1m.). https://livingatlas.arcgis.com/en/ browse/#d=2&q=Lietuvos%20reljefo%20modelis

Kartu reljefą formuoja ir žmogaus veikla susijusiu gamtinių išteklių - dolomito, žvyro ir kitų kasimu. Apylinkėse gausu veikiančių ir neveikiančių karjerų, kuriuos rekultyvavus galima pritaikyti įvairiai rekreacinei veiklai.

36 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

Dolomito karjeras Krosnys

Žydų kapinės

4. Pilkapiai

Atodanga

Veidės piliakalnis

Užtvanka

Senosios Žagarės kapinės Žagarės tvenkinys

DOLOMITO KARJERAS

2. Upelis

Žagarės piliakalnis Ozas

3. Raktuvės piliakalnis

Ozas

Malūno užtvanka

Žvelgaičių ežeras

Prakasa

Švėtės upė

Švėtės užtvanka ŽAGARĖS OZAS IR ŽVELGAIČIŲ EŽERAS (MALŪNO TVENKINYS) ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 37

Žagarės regioninio parko lankytojų poreikių analizė

MIŠKAI / PARKAI

3. 2. 7. 5.

12.

10. 11.

9. 8.

38 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

MIŠKAI IR PARKAI 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12.

Žagarės dvaro parkas Vyšnių sodas Liuteronų kapinės Žydų kapinės Dolomito karjero parkas (?) Katalikų kapinės Magnaus Butlerio dvaro parkas Žagarės ozo pušynai Žvelgaičių karjerų lapuočių miškeliai Raktuvės kapinės ir piliakalnis Sodų bendrija „Žvelgaitis“ Bendrajame plane numatyti parkai Švėtės slėnyje

Žagarėje gausu įvairaus tipo žaliųjų erdvių. Didžioji dalis miestelyje esančios žalumos yra gyventojų sodai. Kitas svarbus net 70 ha užimantas žaliasis plotas yra Žagarės dvaro parkas. Kitas pagrindinis žaliasis plotas yra Žagarės ozo ir Žvelgaičių ežero pušynų masyvas, kuriame plėtojama regioninė rekreacinė teritorija. Švėtės upės pakrančių augalija sudaro kita kertinį elementą miestelio ir jo apylinkių želdinių sistemoje, kuris apjungia visus kitus teritorijoje esančius žaliuosius plotus. Šiuo metu Švėtės upės pakrantės menkai naudojamas išskyrus stovyklavietę prie Švėtės upės užtvankos bei rekreacinę teritoriją su viešuoju paplūdymiu prie Žagarės užtvankos.

Greta Latvijos sienos kuriamas Žagarės vyšnių sodas, kuris turėtų virsti vienu svarbiu rekreacinės sistemos elementu, reprezentuojančiu Žagarę kai vyšnių sostinę. Senosios kapinės yra unikalūs želdynai, kuriuose dera memorialinė ir rekreacinė funkcijos. Šiaurinėje Žagarės dalyje šiuo metu laukia buvusio Butlerio dvaro parkas. Tinkamai parinkta funckija galėtų įtraukti šią žaliają erdvę į miestelio rekreacinių erdvių tinklą. Kitas didelį tačiau sunkiau apčiuopiamą potencialą turintis objektas yra Žvelgaičio sodininkų bendrija, kurioje susiforvę geometriški sodai esamuose ir buvusiuose kolektyvinių sodų sklypuose, kuriuose dar neįvyko nekontroliuojama gyvenamosios statybos plėtra, kokia matoma greta didžiųjų miestų esančiose sodininkų bendrijose.

11.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 39

Žagarės regioninio parko lankytojų poreikių analizė

TURISTINIAI MARŠRUTAI

Į Te

rve

tę

Sakralinio paveldo kelias Camino Lituano piligrimų kelias Gamtos turtų kelias Autoturizmo trasos Vandens turizmo trasa Švėtės upėje

Švedpolio karjerai

Švėtė

ĮA km

Žagarės ozas Žvelgaičio ežeras

ĮJ

Skaistgirio karjerai

Žagarės miškas

Linkuvos gubrys Žeimių parkas

Juodeikiai

Mūšos tyerlio pažintinis takas

40 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

išk

NACIONALINĖ AUTOTURIZMO TRASA

PILIGRIMŲ KELIAS „CAMINO LITUANO“

Žagarėje numatyta I etapo „Via Hanseatica“ nacionalinio lygmens autoturizmo trasos atšaka su lankytojų centru kaip vartai į Žagarės regioninį parką. Papildomai numatyta III etapo trasa pro Akmenė į Ventą - „Žemaitijos kelio“ trasos tašką. Atstumai iki didžiausių miestų: Žagarė - Joniškis - 27 km; - Šiauliai - 65 km; - Ryga - 92 km; - Klaipėda - 178 km; - Kaunas - 210 km; - Vilnius - 255 km.

Camino Lituano - naujai sukurtas piligrimis kelias Lietuvoje sujungiantis šiaurės ir pietų Lietuvą. Piligriminio kelio pradžia yra Žagarės miestelyje. Keliautojai Vidurio Lietuvos lygumomis pasiekia Lenkijos pasienį ir gali tęsti tolesnes keliones kitų šalių pilgriminiais takais. I etapo Žagarė - Buivydžiai ilgis - 28.8 km. Kelionės pėsčiomis laikas ~ 6.5 val.

SAKRALINIŲ PAVELDO KELIAS

GAMTOS TURTŲ KELIAS

VANDENS TURIZMO TRASA ŠVĖTĖJE

Maršrute susipažįstama su Žagarės apylinkių sakralinio paveldo objektais. Aplankomos Senosios ir Naujosios Žagarės bažnyčios, Barboros Umiastauskaitės (Barboros Žagarietės kriptą), Raktuvės kapinių koplyčią, Juodeikių bažnyčią ir Tėvo Stanislovo namelė šventoriuje ir senąsias apylinkių kapines. Maršruto ilgis ~ 18.5 km

Maršrute susipažįstama su įdomiausias Žagarės apylinkių gamtiniais objektais - Žagarės atodanga, ozu, Švedpolio ir Žvelgaičio šaltiniais, Žagarės mišku, Mūšos tyrelio pelke.

Rami Švėtės upės tėkmė tingiai vingiuojanti morenine lyguma neleis nuobodžiauti naviguojant gausiais posūkiais bei grožintis gamtos paveldo objektais, Žagarės ozo bei miestelio vaizdais. Galimi maršrutai: Žvelgaičio ežeras - Žagarės užtvanka ~ 3.5 km Minčaičiai - Žagarės užtvanka ~ 10.5 km Gaižaičiai - Žagarės užtvanka ~ 18 km

Maršruto ilgis ~ 32 km Mūšos tyrelio pažintinio tako ilgis ~ 6 km

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 41

Žagarės regioninio parko lankytojų poreikių analizė

PAŽINTINIAI TAKAI Žagarės ozo pažintinis takas Žagarės miestelio istorinis pažintinis takas Žagarės dvaro sodybos kelias Žagarės žydų kultūros paveldo kelias

42 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

ŽAGARĖS OZO PAŽINTINIS TAKAS / L ~ 5 km / T ~ 1.5 - 2 val. Reljefas - lygus su nedidelėmis kalvomis, laiptais Lankomi objektai - Žagarės piliakalnis, Žagarės ozas, senos kapinaitės, regykla, Žvelgaičio ežeras, prieplaukos, ozo apžvalgos bokštelis, poilsiavietės, Švėtės užtvanka, Zigelio malūno liekanos ir Žvelgaičių tvenkinio užtvanka. Infrastruktūra - dalinai pritaikytas žmonėms su negalia, natūralios dangos takai.

ŽAGARĖS DVARO SODYBOS KELIAS / L ~ 4.5 km / T ~ 1 - 2 val. Reljefas - lygus reljefas su Švetės upės sleniu Lankomi objektai - Dvaro rūmai, Ledainė, Pieninė, Arklidė, Ratinė, Maniežas, Arklidė, Arklininko namas, Sodininko namas, Aludarių namas, Vėjo malūnas, Sargų namai. Koplyčia, Šventiko namas, parkas ir jo erdvės, medžiai ir kiti parko elementai. Infrastruktūra - dalinai pritaikyti žmonėms su negalia, natūralios ir asfalto dangos takai

ŽAGARĖS MIESTELIO ISTORINIS PAŽINTINIS TAKAS / L ~ 8.5 km / T ~ 2 - 3 val. Reljefas - lygus reljefas su Švetės upės sleniu Lankomi objektai - Dvaro rūmai, Ledainė, Pieninė, Arklidė, Ratinė, Maniežas, Arklidė, Arklininko namas, Sodininko namas, Aludarių namas, Vėjo malūnas, Sargų namai. Koplyčia, Šventiko namas, parkas ir jo erdvės, medžiai ir kiti parko elementai. Infrastruktūra - dalinai pritaikyti žmonėms su negalia, natūralios ir asfalto dangos takai

ŽAGARĖS ŽYDŲ KULTŪROS PAVELDO KELIAS / L ~ 4 km / T ~ 1 - 2 val. Reljefas - lygus reljefas Lankomi objektai - Sinagogų kompleksas, Ritualinė pirtis mikva, Rabino namas, Skerdiko (šoicheto) namas, Žydų mokykla, Senosios žydų kapinės, Genocido aukų kapai, E. Vaičiulio namas. Infrastruktūra - dalinai pritaikyti žmonėms su negalia, natūralios ir asfalto dangos takai

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 43

Žagarės regioninio parko lankytojų poreikių analizė

DOLOMITO KARJERO RAIDA 1995 - 2020 METAIS Žemesnėse vietose telkšo nedideli vandens telkiniai (a). Įvažiavimas į teritoriją iš šiaurės su vidiniu ratu einančiu keliu rytinėje karjero dalyje (b). Pietvakarinėje dalyje esanti Žagarės dolomito atodanga nepritaikyta pažintiniam turizmui (c). Teritorijoje beveik nėra želdinių.

1995 b. a. c.

a. b.

Vandens telkiniai sunkiai identifikuojami (a). Teritorijoje matomos želdinių užuomazgos.

2005 a. a.

Vandens telkiai baigia užakti. Teritorijoje beveik nėra medžių. Naujai įrengta Žagarės atodangos stoginė ir laipteliai (d).

2012 a. a. d.

2015 e. f. g.

2020

44 |

Karjero teritorije laikinai naudotas kelias vedantis į rytinę jo dalį, kurioje buvo vykdomi žemės darbai (e). Pažymėti 1999 matomi keliai. Želdiniai matomi visoje teritorijoje išskyrus vakrinėje dalyje šienaujamą pievą (f ) priešais krosnis bei aikštelę prie stoginės. Nuvaloma žemių danga nuo dolomito sluoksnio suformuojant atvirą aikštelę prie stoginės (g).

Teritorija gausiai apaugusi želdiniais, medžiais. Teritorije esantys takai nenaudojami, tačiau identifikuojami.

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

ŽAGARĖS OZO RAIDA 1995 - 2020 METAIS 1995

Žagarės ozo ir Žvelgaičių tvenkinio teritorijoje matomi natūraliai susiformavę tvenkiniai. Malūno liekanos aiškiai matomos. Aktyviai naudojamas keliukas kertantis Žagarės ozą. Pietvakarinė tvenkinio dalis užakusi.

2005

Matoma įrengta rekreacinė infrastruktūra. Suformuotos pagrindinės rekreacinės zonos ir jų infrastruktūra bei įrengtas tiltelis iš aikštelės į Žagarės ozą. Kelias per ozą nebenaudojamas.

2012

Įrengta esamo rekreacinė infrastruktūra - tilteliai, lieptai, sporto aikštelės, stovyklavietės, apžvalgos aiktelė, laiptai į Žvelgaičių piliakalnį, laiptai ir takai. Vandens malūno griuvėsiuose užaugę želdiniai.

2015

Įrengiamas pontoninis tiltas į Meilės salą. Įrengiamas takas prie šaltinio.

2020

Matomi nusitovėję takai kartu ir lankytojų srautai. Tvenkinio kraštuose daugėja vandens augalijos.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 45

Žagarės regioninio parko lankytojų poreikių analizė

ŽAGARĖS ATODANGA / DOLOMITO KARJERAS IR KROSNYS

DOLOMITAS ŽAGERĖJE Maždaug prieš 360 milijonų metų (paleozoinės eros devono periode) šiltos druskingos jūros dugne susiformavo nuosėdinės uolienos – dolomitai. O prieš 13000 metų vėliausiai iš Lietuvos besitraukiantis ledynas paliko nuosėdas – smėlį bei žvyrą kurios nusėdo ant dolomito paviršiaus. Ledui ištirpus, paviršiuje dar nugulė riedulių, smėlio ir molio mišinys. Žagarės apylinkėse dolomitas atsidūrė 0,3 – 6 m gylyje. Šių uolienų sluoksnius galima pamatyti Švėtės krantuose, dugne ir buvusiame dolomitų karjere - Žagarės atodangoje. ŽAGARĖS ATODANGA Žagarės atodanga - geologinis gamtos paveldo objektas - 2,5 - 3,5 m aukščio ir apie 200 m ilgio dolomito sienelė, žinoma nuo XIX a. Karjere dolomitas buvo kasamas rankiniu būdu dar prieš Antrąjį pasaulinį karą kalkėms degti, vėliau – dar ir kaip skalda kelių statybai. Žagariečiai, dirbę karjere, pasakoję, jog iškastą dolomitą pildavę į krosnis, kurias kūrendavo malkomis ir kelmais. Kalkės išdegdavo per 4 - 5 paras. Jas veždavo į Joniškio geležinkelio stotį, kur vagonais siųsdavo pagal užsakymus, dažniausiai į Rusiją. Kalkių degimo krosnys (tepliai) buvo įrengtos visai šalia karjero. Vienos jų likučiai išlikę iki dabar. Dolomito karjero eksploatavimas nutrauktas 1964 metais. 2012 m. baigti Žagarės atodangos sutvarkymo ir pritaikymo lankymui darbai, kurių metu sutvarkyta atodangos teritorija, įrengti laiptai, stoginė, informacinis stendas. ŽAGARĖS KALKIŲ KROSNYS - TEPLIAI Žagarėje išliko dvi geriau blogiau išsilaikiusos antžeminio tipo iš trijų pusių žemių pylimais apsuptos kalkių degimo krosnys, vadinamos tepliais. Pietinis teplius išsilaikęs geriau su dalinai išlikusiomis vidinėmis akmenų sienomis bei vakarinėje pusėje esančiu pylimų dolomito užvežimui iš krosnies viršutinį lygį. Šiaurinis tepliaus būklė prastesnė. Jame išlikęs tik žemės pylimas su užvažiavimo pandusu bei vidinė krosnies erdvė be akmenų sienų su augančiais medžiais. POTENCIALAS - Galimybė išnaudoti buvusius Žagarės dolomito karjerus įvairioms multifunkcėms veikloms, tiesiogiai susijusioms su geologiniu objektu - edukacija, muziejinė veikla, pažintiniai takai, pramogos susijusios su geologija. - Galimybė išnaudoti karjerus įvairių renginių po atviru dangumi organizavimui. - Įvairių aktyvaus poilsio veiklų sukūrimas, kurios gali būti ir nesusijusios su geologija, tačiau išnaudoti esamą reljefą. - Veiklos turi būti patrauklios įvairaus amžiaus grupėms siekiant suformuoti aktyvų traukos ir pažinimo centrą.

46 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

BENDRAS VAIZDAS. DOLOMITO KARJERAS IR KROSNYS

PIETINĖ KROSNIS (TEPLIUS)

ŠIAURINĖ KROSNIS (TEPLIUS)

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 47

Žagarės regioninio parko lankytojų poreikių analizė

KALKIŲ GAMYBOS IŠ DOLOMITO PROCESAS

KALKĖS

KALKIŲ KROSNYS

Pagrindinė gamtinė žaliava kalkių gamybai – karbonatinės uolienos. Tai nuosėdinės uolienos pagal cheminę sudėtį ir fizines savybes labai įvairios, tačiau visų jų pagrindinė sudedamoji dalis - kalcio karbonatas. Karbonatinėmis uolienomis priimta vadinti uolienas, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 40% kalcio karbonato. Karbonatinės uolienos, priklausomai nuo jose esančių priemaišų, būna baltos, pilkos, geltonos, rudos ar juodos spalvos su įvairiais atspalviais. Jei uolienos paviršius matinis, tai liudija, jog šioje uolienoje yra daug dolomito, o jei ji kristalinio blizgesio - uolienoje daug silicio.

Kalkių degimo krosnys skirstomos į kelis tipus - pusiau požeminės, antžeminės ar pramoninė degimo krosnis pastatas. Žagarėje aptinkamos antžeminės kalkių krosnys, kurios įrengtos ant žemės paviršiaus, sukonstravus akmenines sienas ir iš žemių suformavus apsauginius pylimus bei pandusą, užvažiuoti į viršutinį krosnies lygį.

Kalkės gaminamos degant klintis aukštoje temperatūroje - 1100-1300 °C. Degimo metu kalcio karbonatas ir magnio karbonatas skyla į kalcio ir magnio oksidus bei išsiskiria anglies dioksidas (CO2). Procesui sunaudojama daug šilumos. Suminis kalcio ir magnio oksidų (CaO + MgO) kiekis procentais degtose kalkėse vadinamas kalkių aktyvumu. Degimo metu krosnyje, esant galimybei taikyti tam tikrą temperatūrų režimą, gaunamos minkštai, vidutiniškai ir kietai degtos kalkės. Minkštai degtos kalkės. Tokių kalkių aktyvumas viršija 80%, gesinimosi laikas - 2-3 min., gesinimosi temperatūra - 85-90°C. CaO kristalai jose yra mažesni negu 1 mikronas. Tai aukšto reaktyvumo kalkės. Vidutiniškai degtos kalkės. Jų aktyvumas panašus kaip ir minkštai degtų, bet gesinimosi laikas jau ilgesnis - 3-8 min., o gesinimosi temperatūra žemesnė - 80-85 °C. Tokios kalkės paprastai naudojamos silikatinėms plytoms, akytajam betonui gaminti. Kietai degtos kalkės. Jų aktyvumas skiriasi nedaug, bet gesinimosi laikas smarkiai ilgesnis - 8-15 min., o gesinimosi temperatūra dar mažesnė iki 75-78 °C. Šios specifinės kalkės daugiausia naudojamos metalurgijoje. Statyboje ir statybinių medžiagų gamyboje naudojamos tik minkštai arba vidutiniškai degtos kalkės.

KALKIŲ DEGINIMO PROCESAS Kalkių gamybos procesas prasideda nuo dolomito paruošimo susmulkinimo į vidutinio dydžio akmenis, kurie yra sukraunami į kalkių degimo krosnį. Krosnies apačioje įrengiamas medinis karkasas virš pakūros vietos ant kurio atsargiai suformuojama dolomito akmenų arka. Iki duobės viršaus pradedant stambiais ir baigiant smulkiais sudedami akmenys. Pradžioje kūrenama silpna liepsna, kurios intensyvumas išgarinus iš dolomito akmenų perteklinį vandenį yra stipriai padidinamas. Tai akmenys deginami kelias dienas. Pabaigus degimo procesą kalkėmis virtę dolomito akmenys išimami iš duobės, pakuojami ir išgabenami. Procesas pradedamas iš naujo.

Kalkės skirstomos į orines ir hidraulines, maltas ir gabalines, gesintas ir negesintas. Kalkės gesinamos vandeniu.

48 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

DOLOMITAS

DEGTOS KALKĖS

KALKIŲ DUOBĖS APAČIA

UŽDENGTOS DUOBĖS VIRŠUS

KALIŲ DUOBĖ PO DEGIMO

PUSIAU POŽEMINĖ KALKIŲ KROSNIS

ANTŽEMINĖ KALKIŲ KROSNIS

PRAMONINĖ DEGIMO KROSNIS ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 49

Žagarės regioninio parko lankytojų poreikių analizė

ŽAGARĖS OZAS

Žagarės ozas - ilgas, siauras kalvagūbris, praslinkusių ledynų suformuotas iš smėlio, žvirgždo ir gargždo, sunešto tekančių tirpsmo vandenų į ledyno plyšius ir tunelius. Tai tipinė reljefo forma, susidariusi paskutinio apledėjimo Šiaurės Lietuvos fazės laikotarpiu. Tuo metu ledynas dengė visą Žiemgalos lygumą, o Linkuvos gūbrys buvo ledyno sustumtas į šios lygumos pakraštį. Ledyno tirpsmo vandenų srautai iš centrinės ledyno dalies kanalėliais tekėjo į jo pakraštinę dalį, išgrauždami kanalus ne tik pačiame ledyne, bet ir po juo slūgsančiose uolienose. Vėliau šios siauros kanjono tipo upės buvo užpildytos smėlio ir žvirgždo sąnašomis ir, ledo suformuotiems upės krantams ištirpus klimato atšilimo metu, kanjonas pavirto siauru vingiuotu ištęstu pylimu. Žagarės ozas – vienas ilgiausių Lietuvos ozų, o kartu ir vienas įspūdingiausių, nes aplink kalvagūbrį plyti lygumos. Natūralus ozo reljefas daugelyje vietų suardytas sovietmečiu intensyviai kasant žvyrą, tačiau galutinai nepraradęs savo formos ozas išliko Žagarės regioninio parko rekreacinėje zonoje su Žvelgaičio piliakalniu, kuris, pakilęs į maždaug 20 m aukštį, vadinamas vaizdingiausia ozo dalimi. 830 m ilgio ozo atkarpa abipus piliakalnio paskelbta geologiniu gamtos paminklu.

Balio Dvariono opera „Dalia“, parašyta pagal istorinę poetinę Blio Sruogos dramą „Apyaušrio dalia“. Buvo ir „Pilėnai“ herojiškas istorinis operos spektaklis, vaizdavęs lietuvių ir kryžiuočių kovų amžius.2012 m. lankytojų patogumui ir siekiant apsaugoti piliakalnio šlaitus ant jo įrengti treji laiptai. POTENCIALAS - Pėstiesiems ir dviratininkams pritaikytos jungtys padėtų tampriau susieti rekreacinę Žvelgaičio teritoriją ir Žagarės miestelį. Taip būtų sukuriamos galimybės vietos gyventojams ar Žagarėje apsistojusiems turistams lengviau pasiekti objektą; - Įvairūs mažosios archtiektūros elementai skriti prisėsti, prigulti, pasilypėti ir kaip kitaip pamatyti ar pabūti specifinėje vietoje sukurtu įvairius pažinimo ir rekreacinius scenarijus bei papildytų esamus pažintinius takus įspūdingame kraštovaizdyje; - Žiedinio maršruto sukūrimas, suderinus sprendinius su kultūros paveldo apsaugos reikalavimai, papildytų ozo apžvalgos ir jo aplinkos apžvalgos galimybes; - Palei P.Cvirkos gatvę orinės elektros linijos kabeliavimas pagerintų vizualinę Žagarės ozo apžvalgą.

Žvelgaičio piliakalnis - įspūdingiausia ozo dalis. Tai buvusi senųjų žiemgalių gyvenvietė. Pavadinimą šiam kalnui davė lietuvių kunigaikščio Žvelgaičio, istorinio asmens, minimo istoriniuose šaltiniuose XII-XIII a., vardas. Spėjama, kad jis nukariavo žiemgalius ir Žagarės pilyje įkūrė savo rezidenciją. 1204 m. kunigaikštis su savo kariuomene bandė užimti Rygos pilį, o nepavykus patraukė į estų gyventas žemes. 1205 m., grįždamas iš estų žemių, Žvelgaitis žuvo pasaloje. Žvelgaičio kalno apgyvendinimo pradžia laikomas XIII a. Archeologai tyrinėdami nustatė, kad šiame piliakalnyje žmonės gyveno XIII-XVII a., nes atlikus piliakalnio tyrinėjimus, aptikti dviejų laikotarpių kultūriniai sluoksniai. Viršutiniame, datuojamame XVI-XVII a., rasta molinės žiestos keramikos, glazūruotų koklių, molinių pypkių. Antrame sluoksnyje XI-XIV a. - sudegusių rąstų, geležinių ir žalvarinių papuošalų ir dirbinių, lipdytų puodų šukių. Piliakalnis yra Švėtės upelio kairiajame krante, kairėje kelio Žagarė - Akmenė pusėje. Jo ilgis yra apie 830 m, o aukštis kai kur siekia 20 m. Piliakalnis leidžiasi į upės Švėtės slėnį. Piliakalnio aikštelė yra netaisyklingo keturkampio formos, su vos pastebimu pylimu pakraščiuose. Archeologai, tyrinėdami šį piliakalnį, aptiko medinio pastato ar tvoros liekanų iš XIII-XVII a. Žvelgaičio piliakalnis visada buvo mokinių ekskursijų, jaunimo pramogų ir visų poilsio vieta. 1923 m. piliakalnio dalį apsodino pušaitėmis. Viršukalnė išliko nesodinta - Plikuoju kalnu. Pokariu imta švęsti derliaus šventes su žirgų, motociklų lenktynėmis, teatralizuotais kolūkiečių paradais ir net spektakliais. 1960 m. birželio mėn piliakalnio papėdėje skambėjo kompozitoriaus

50 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 51

Žagarės regioninio parko lankytojų poreikių analizė

ŽVELGAIČIŲ EŽERAS IR ŽVYRO KARJERAI

Žvelgaičių tvenkinys arba Žvelgaičių ežeras yra dirbtinis vandens telkinys į pietvakarius nuo Žagarės miestelio. Tvenkinys susidarė įrengus Švėtės upės užtvanką, iškasus perkasą per dalį Žagarės ozo bei arčiau Žagarės įrengus užtvanką, kurios vanduo suko čia veikusio Zigelio malūno girnas.

Karjerai Malūno užtvanka

Karjerai Švėtės upė Perkasa Švėtės užtvanka

Tvenkinio ilgis 1.5 km Tvenkinio plotis 0.4 km Tvenkinio plotas - 0.31 km2 Kranto linijos ilgis - 4,11 km Didžiausias gylis - 1.8 m Tvenkinyje gausu vandens augalijos, todėl čia peri nemažai vandens paukščių rūšių. Tvenkinyje vyksta aktyvūs seklėjimo procesai. POTENCIALAS - Galimybė įkurti vandens pramogų centrą, kuriame būtų koncentruotos įvairios vandens pramogos vasaros ir potencialiai žiemos sezonų metu; - Vandens centro laikino statinio įrengimas atvertų galimybes kurti įvairias vandens pramogų veiklas, kurioms reikalinga įrangos nuoma, saugojimas bei atsirastų galimybė teikti kitas kokybiškas rekreacines bei maitinimo paslaugas; - Sukurti aktyvaus ir ramaus poilsio zonas; - Papildyti teritoriją smulkiais rekreaciniais bei pažinimui pritaikytais statiniais ar informaciniais elementais; - Pritaikyti visą taką visų žmonių grupių lankymui.

52 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 53

Žagarės regioninio parko lankytojų poreikių analizė

ZIGELIO MALŪNAS IR JO TVENKINYS

ISTORIJA Zigelio vandens malūnas prie Žvelgaičio ežero dar veikė 1949 m. Tuo metu jame šeimininkavo bei gyveno paskutinis malūnininkas Užkuraitis su žmona ir trimis vaikais - Genovaite, Stase ir Antanu. MALŪNO TVENKINYS Žvelgaičio ežeras yra buvusio vandens malūno tvenkinys. Tvenkinys suformuotas panaudojus tuo metu egzistavusį Žagarės ozo ir Švėtės upės slėnio reljefą. Šiaurės rytinėje dalyje buvo įrengtas žemių pylimas - užtvanka, skirta vandens malūno pastatui. Tuo pačiu pietvakarinėje tvenkinio dalyje įrengta akmeninė Švėtės užtvaka pakėlusi vandens upės vandens lygį reikalingą per suformuotą perkasą užpildyti malūno tvenkinį. POTENCIALAS - Galimybė papildyti pažintinį Žagarės ozo pažintinį taką nauju sluoksniu suteikiančiu informacijos apie malūno tvenkinį; - Galimybė įrengti laikiną lauko ekspoziciją vandens malūno griuvėsiuose; - Galimybė įrengti rekreacinį landšaftą vandens malūno griuvėsiuose - terasos, suolai, baseinai kojoms, kt.; - Pritaikyti esamus malūno tvenkinio sistemos elementus visoms lankytojų grupėms.

54 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

BUV. VANDENS MALŪNAS

BUV. VANDENS MALŪNAS IR UŽTVANKA

ŠVĖTĖS UŽTVANKA

ŽVELGAIČIŲ EŽERO UŽTVANKA

ZIGELIO MALŪNO GRIUVĖSIAI ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 55

Žagarės regioninio parko lankytojų poreikių analizė

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

IŠVADOS:

REKOMENDACIJOS TURIZMUI:

Žagarės regioniniame parke ir Žagarės miestelyje yra didelė koncentracija glaudžiai susijusių unikalių gamtinių ir geologinių bei architektūrinių lankomų objektų, kuriuos apjungia istorinio mažo miestelio dvasia bei rami Švėtės upės tėkmė.

Vystyti vietines ir regionines turizmo trasas prioritetą teikiant vetinėms trasoms, kurios galėtų pritraukti kelias ir daugiau dienų pasiliekančius poilsiautojus.

Siekiant pritraukti naujus lankytojus būtina įvertinti esamą infrastruktūra ir numatyti jos plėtrą orientuotą į įvairias amžiaus grupes bei sukurti sąlygas vystyti pėsčiųjų ir dviračių turizmą, kuris papildytų šiuo metu populiariausią vienos dienos turizmą automobiliu. Galimybė lėtai pažinti apylinkes bei įsitraukti į įvairias veiklas leistų pritraukti lankytojus kelioms dienos taip sukuriant naujas galimybes Žagarės miesteliui ir jo apylinkėms.

NAUJOS TURIZMO TRASOS: - Kurti naują Šiaurės Lietuvos geologinio turizmo trasą, apimančią Žagarės bei Ventos regioninius parkus ir juose esančius natūraliai susiformavusius geologinius darinius atodangas, ozus bei žmogaus suformuotus dolomito ir klinčių karjerus ir jų kosminius landšaftus. Papildomai į maršrutus galima būtų įtraukti Biržų regioninį parką ir jame matomus karstinius procesus ir jų kuriamą landšaftą. AUTOTURIZMO TRASOS - Papildyti esamą automobilinio turizmo trasą Joniškas - Žagarė - Akmenė bei Žagarė - Tervete minimalia, tačiau unikalia lankytojams pritaikyta infrastruktūra; - Pažymėti aiškias ilgam automobilių sustojimui pritaikytas vietas, kurios kartu būtų dviračių ir pėsčiųjų takų pradžios taškai; - Kempingo įkūrimas galėtų pritraukti lėtai keliaujančius autoturistus, kurie įsikurdami saugioje erdvėje galėtų skirti laiko lėtai apylinkių apžiūrai. DVIRAČIŲ IR PĖSČIŲJŲ TURIZMO TRASOS - Sukurti naujas dviračių turizmui pritaikytas vienos / kelių dienų bei vystyti tranzitines Lietuvos - Latvijos trasas; - Aiškiai komunikuoti pėsčiųjų ir dviračių turizmo esamas trasas bei kurti naujas, kurioms labai dera vietinis lygumų kraštovaizdis papildytas geologiniais objektais. VANDENS TURIZMO TRASOS - Vystyti Švėtės upės vandens turizmo trasą numatant maršrutus, informuojant apie vandens lygį (nuotolinis vandens lygio matavimo prietaisas). REKOMENDACIJOS LANKOMIEMS OBJEKTAMS: - Lankomuose objektuose numatyti įvairius lankymo scenarijus ir pažintinius rekreacinius objektus, kurie būtų pritaikyti įvairioms amžiaus grupėms; - Numatyti mažosios architektūros elementus skirtus individualiam ar grupiniam pažinimui ar rekreacijai gamtoje, pavyzdžiui įvairių tipų suolai ar gultai stebėti aplinkai, pailsėti; - Numatyti teritorijas, kuriose galėtų koncentruotis pagrindinės veiklos taip kuriant trauką ir sudarant galimybes atsirasti smulkaus verslo objektams, kurie galėtų pasiūltyti papildomų paslaugų įvairiais metų laikais, padėtų prižiūrėti teritorijas.

56 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 57

Esamos infrastruktūros vertinimas

ESAMOS INFRASTRUKTŪROS VERTINIMAS

60 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

Šiame skyriuje esama infrastruktūros būklė vertinama projektinėje teritorijoje - Dolomito karjere bei Žagarės oze. Atliekama zonų jungčių, funkcinė, vizualinė analizė, kurių pagrindu nuosekliau ir platesniais tinkamumo aspektais galima įvertinti esamą infrastruktūrą. Vėliau, analizuojant individualių poilsiaviečių vietas, vertinamos elementų pozicijos, panaudojimas, būklė. Atkreipiamas dėmesys į labiausiai naudojamus tipinius elementus, jų vizualinę būklę bei unikalumą. Išvadas ir pastebėjimus galima bus pritaikyti keliais lygmenimis: • atnaujinant esamus elementus • pergrupuojant ir parenkant naujas pozicijas esamiems elementams • projektuojant naujus elementus.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 61

Esamos infrastruktūros vertinimas

TIPINIAI ELEMENTAI PAVĖSINĖ

Teritorijoje vyraujantis pavėsinės tipas. Medinių konstrukcijų su mediniu stogu. Pavėsinės modulis varijuoja išoriniais matmenimis, skirtais didesnėms žmonių grupėms. Pavėsinė yra tradicinių formų bei konstrukcijos. Šį tipą galima aptikti kituose regioniniuose parkuose bei lankytinose vietose.

Poilsio stoginės aksonometrija

Elementų paplitimas teritorijoje

PERSIRENGIMO KABINOS

Poilsio stoginės aksonometrija

62 |

Medinių konstrukcijų ir medžio lentų pertvarų dviguba persirengimo kabina. Kabinos dizainas yra paprastas ir logiškas. Rekomenduotina vienguba persirengimos kabinos variacija, vietose, kur nedaug erdvės ar nedidelis lankytojų kiekis.

Elementų paplitimas teritorijoje

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

Medžio konstrukcijų, lentų apdailos ir medinio stogo pastogė atliekų konteineriams. Stogo išraiška tradicinė, artima pavėsinėms bei tualetams.

Elementų paplitimas teritorijoje

ATLIEKŲ KONTEINERIO PASTOGĖ

Pastogės aksonometrija

TUALETAI

Medžio konstrukcijų, lentų apdailos ir medinio stogo pastogė dvigubam lauko tualetui. Stogo išraiška tradicinė, artima pavėsinėms. Tualetai nėra pritaikyti judėjimo sunkumų turintiems žmonėms (trūksta turėklų įsikabinti, atsiremti).

Elementų paplitimas teritorijoje

Elemento aksonometrija

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 63

Esamos infrastruktūros vertinimas

DOLOMITO KARJERAS JUNGTIS SU MIESTU, JUDĖJIMO TRASOS Teritorija pasiekiama trimis būdais, nuo pagrindinių kelių. Ženklas, nurodantis kryptį į atodangą stovi ties Aušros ir Švėtės g. sankryža. Nuvažiavus nuo pagrindinių kelių link atodangos, kelias neasfaltuotas, duobėtas. Sąlygos privažiuoti dviračiu ar prieiti pėsčiomis yra sudėtingos.

Pagrindinės patekimo kryptys Informacinis kelio ženklas

APŽVALGOS TAŠKAI, VIZUALINĖS AŠYS Teritorija yra išraiškingo reljefo. Dolomito kasimo dauboje atsiveria lyguma. Unikalūs teritorijos elementai - kalkių degyklos, - matomos iš toli. Nuo jų atsiveria vaizdai į atodangą.

Pagrindiniai apžvalgos taškai

64 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

DOLOMITO KARJERO TERITORIJOS ELEMENTAI

Atodangos pastogė Informaciniai elementai

Teritorijoje yra tik baziniai infrastruktūros elementai, nusileidimo į atodangą laiptai, informaciniai stendai ir stoginė. Laiptų būklė patenkinama, tačiau medis yra susenęs. Rampa gali būti sudėtinga naudotis su įvairių tipų vėžimėliais bei vedant dviračius. Pasitinkantis atodangos stendas yra neįskaitomas, tačiau vietinio dolomito naudojimas jame yra sveikintinas. Kiti informaciniai elementai yra tipinio dizaino, sutinkamo kituose regioniniuose parkuose ar lankytinuose objektuose. Stoginės fizinė būklė yra gera, tačiau ji trukdo atodangos apžvelgiamumui iš kitų teritorijos taškų, atliekama tik bazinė pridengimo funkcija. Prie buvusių kalkių deginimo vietos jokios nėra, priėjimas sudėtingas, aplinka apleista.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 65

Esamos infrastruktūros vertinimas

ŽAGARĖS OZO TERITORIJA JUNGTIS SU MIESTU IR GRETIMYBĖMIS Projektinėje teritorijoje yra galimybės pasiekti teritoriją automobiliu iš visų pusių. Kalno gatvė jungiasi su Žagarės piliakalnio taku, taip sujungdamas Ozą su Žagare. Pagrindinis privažiavimas dviračiais, vengiant pagrindinės P. Cvirkos gatvės, yra pro Raktuvės gatvę.

Pagrindinės patekimo kryptys Informacinis kelio ženklas

JUDĖJIMO TRASOS, TAKŲ BŪKLĖ, EISMAS Pagrindiniai patekimai į teritoriją ir stovėjimo aikšteles pasiekiami asfaltuotais keliais. Teritorijos viduje judėjimas vyksta miško takais, dalis jų skirta teritorijos aptarnavimui (automobilių judėjimui). Judėjimas organizuojamas žiediniu principu. Takai yra prižiūrėti ir švarūs, tinkami pėstiesiems ir žygeiviams. Trasos tinkamos ir kalnų dviračiams.

Asfaltuotas kelias Miško kelias Pėsčiųjų takai Tiltai

VEIKLOS IR FUNKCINĖS ZONOS Veiklos ir funkcinės zonos pagrinde yra koncentruotos aplink Žvelgaičio tvenkinį. Pagrindinė funkcija - poilsinė. Poilsio klasteriuose pastebimo tipinės grupės - poilsiavietė su paplūdimiu, bei sporto infrastruktūra. Poilsiavietes jungiančiuose takuose randami atraktyvūs elementai apžvalgos taškai, Meilės sala, regykla “Voras”.

Paplūdimiai Sporto aikštynai

66 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

PAGRINDINIAI APŽVALGOS TAŠKAI, VIZUALINĖS AŠYS Teritorijoje, dėl reljefo ypatybių, yra susiformavusi nuosekli apžvalgos taškų sistema. Išraiškingiausio vaizdo taškai yra ties regykla “Voras”, bei Meilės sala. Svarbu pastebėti, kad aiškiai susiformavusios vizualinės ašies viduryje atsidurianti poilsiavietė “Prie ežero”, nepadeda Žagarės piliakalnio nuosekliam apžvelgiamumui iš Ozo apžvalgos bokšto, bei Meilės salos.

Pagrindiniai apžvalgos taškai

ISTORINIAI IR KULTŪRINIAI ELEMENTAI Teritorijoje randami senieji istoriniai ir kultūriniai elementai: Sodybų liekanos pietinėje tvenkinio dalyje, bei malūno griuvėsiai šiaurės rytų dalyje.

Senųjų elementų vietos

TERITORIJOS IŠSKAIDYMAS Į POGRIUPIUS

O1 O2

O4 O6

O1 - Žvelgaičio piliakalnis O2 - Poilsiavietės (“Kampinė”, “Prie Ežero”), “Ozo”, Žvelgaičio šaltinis, Regykla “Voras” O3 - Poilsiavietės (“Žagariečių”, “Žvejų”) O4 - Poilsiavietės (“Bebrynė”, “Joniškiečių”) O5 - Poilsiavietė “Prie senosios užtvankos” O6 - “Meilės sala”, “Švėtės vingiai” O7 - Poilsiavietė “Prie pušyno”

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 67

Esamos infrastruktūros vertinimas

01 ŽVELGAIČIO PILIAKALNIS

2 3

Atliekų konteineris Informaciniai elementai

1 2 3

Žagarės piliakalnis Laisvamanių kapinės Žagarės evangelikų senosios kapinės

Dėl teritorijos bei reljefo pobūdžio, infrastruktūros elementai yra baziniai - užtikrinti lankytojų patogumui, kopiant į piliakalnį. Pagrindinis patekimas - pro automobilių stovėjimo aikšteles rytinėje bei vakarinėje piliakalnio dalyje. Pagrindiniai traukos elementai - piliakalnis su apžvalgos taškais, vaizdai į Švėtės upės slėnį, reljefinės teritorijos ypatybės, laisvamanių bei liuteronų kapinės, apžvalgos skulptūra “Voras”. Teritorijoje pagrindiniai takai, bei privažiavimo keliai yra natūralūs miško keliukai ir takai. Mediniai laiptai įrengti padėti įveikti reljefą. Teritorijoje esančios kapinės pasižymi autentiškais įėjimo vartais. Aplinkos kokybė ženkliai pagerėtų sutvarkius ir atnaujinus kapinių tvoras.

68 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

02 „KAMPINĖS“‚ „OZO“ IR „PRIE EŽERO“ POILSIAVIETĖS

6 4

Poilsiavietė

“Kampinės”

Atliekų konteineris

“Ozo” poilsiavietė

“Prie ežero” poilsiavietė

Persirengimo būdelė

“Voras”

Informaciniai elementai

Apžvalgos bokštas

Laužavietė

Šaltinis

Ši vieta yra centrinis teritorijos taškas, jungiantis piliakalnį su tvenkiniu, taip pat, pagrindinis patekimas į teritoriją nuo pagrindinio kelio. Jame yra susikoncentravusios trys poilsiavietės, bei stovėjimo aikštelė aptarnaujanti poilsiavietes ir teritorijos lankytojus. Teritorijoje yra tipiniai infrastruktūros elementai - stoginės, persirengimo kabinos, konteinerių pastogės, informaciniai elementai. Vienas iš lankytinų objektų - šaltinis. Infrastruktūrą pagerintų sprendimas vandens sėmimo patogumui (šiuo metu šaltinis apdėtas šaligatvio plytelių nuolaužomis). Keliai į Žagarės piliakalnį, bei Ozą veda pro tiltus, kurie yra geros būklės. Poilsinės pastogės, kartu ir automobilių aikštelė, yra ant pagrindinės vizualinės ašies bei susisiekimo tako tarp Ozo ir „Voro“ skulptūros, taip perkerta vientiso ir tęstinio geologinio darinio įspūdį.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 69

Esamos infrastruktūros vertinimas

03 „ŽAGARIEČIŲ“ IR „ŽVEJŲ“ POILSIAVIETĖS

Poilsiavietė Atliekų konteineris WC Persirengimo būdelė Informaciniai elementai Laužavietė Žvejų poilsiavietė išsiskiria iš kitų poilsiaviečių aplinka - yra vienintelė poilsiavietė esanti miške. Šiuo atveju, išryškėja tipinių elementų naudojimo problema - persirengimo kabinos ir infostendų dideli dydžiai trukdo kokybiškai išspręsti nedidelės miško erdvės zonavimą, tinkamą poilsiui, integruojant laužavietę, bei poilsio pastogę. Žagariečių poilsiavietėje vyrauja tipiniai elementai. Patekimas į vandenį yra pro lieptelį.

70 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

04 „BEBRYNĖS“ IR „JONIŠKIEČIŲ“ POILSIAVIETĖS

Poilsiavietė Atliekų konteineris WC Persirengimo būdelė Informaciniai elementai Laužavietė Poilsiaviečių infrastruktūra yra išsidėliojiusi palei tvenkinio perimetrą, tankis yra sveikintinas erdvės pobūdžiui. Tai yra vienintelė zona, kur kiekiena poilsio pastogė turi po laužavietę, bei daug erdvės aplinkui. Teritorija turi ilgą švarų krantą, kuris turi daug potencialo įveiklinant vandenį poilsiui, pramogoms ar sportui.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 71

Esamos infrastruktūros vertinimas

05 „SENOJI UŽTVANKA“ Sodybos fragmentai

Poilsiavietė Atliekų konteineris WC Persirengimo būdelė Informaciniai elementai Laužavietė Tai yra vienintelė poilsio zona esanti be paplūdimio, tačiau išsidėsčiusi Švėtės upės vingyje. Unikalus elementas - užtvanka. Patekimas prie jos ribotas, žemesnioji dalis yra užstojama poilsio pavėsinės. Užtvankos tiltelio būklė yra tvarkinga. Teritorijoje yra tipiniai infrastruktūros elementai su paplūdimio tinklinio aikšte. Patekimas į teritoriją, judant žiedu pro ozą, yra pro tiltelį. Tiltelio turėklams būtinas sutvirtinimas. Tiltelis gali tapti akcentiniu elementu, kadangi į abi puses turi vandens perspektyvas. Kitoje tvenkinio pusėje yra istoriniai elementai - sodybų vietos, kuriuos galima išnaudoti pažintinei, pramoginei, funkcijai. Tam, kad sustiprinti poilsiavietės ryšį su aplinka, rekomenduotina išnaudoti Švėtės upę šiaurinėje poilsiavietės dalyje, kurioje atsiveria vaizdai į upę, bei surenka vakarinę saulę.

72 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

06 „MEILĖS SALOS“ IR „ŠVĖTĖS VINGIŲ“ ELEMENTAI

Meilės sala

Poilsio stalas Informaciniai elementai

Tarpinė poilsio aikštelė miško kelyje, nukreipianti į link Švėtės vingių vedančius laiptus ir taką link Meilės salos. Laiptai, vedantys žemyn atveria nuostabius vaizdus ir leidžia prieiti arčiau Švetės upės slėnio. Aplinką pagerintų poilsio aikštelės(suoliuko) gilesniam įtraukimui ir mėgavimuisi upės vingiais. Takas link tilto yra miško takas, pakopos sutvirtintos medžio elementais. Meilės saloje infrastruktūra yra prižiūrėta, skulptūra salos centre. Kadangi sala yra itin maža ir visi elementai yra akivaizdžiai matomi, siūloma įvertini iš naujo šiukšliadėžių pozicijas ir tipą, suoliuką bei tvorelę aplink salą, siekiant susistiprinti buvimo gamtoje įspūdį bei patirtį. Nedidelėse ir mažose erdvėse rekomenduojama nedidelio ar smulkesnio mastelio elementus.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 73

Esamos infrastruktūros vertinimas

07 „PRIE PUŠYNO“ Senasis malūnas

Poilsiavietė Atliekų konteineris WC Persirengimo būdelė Informaciniai elementai Laužavietė Tai didžiausia teritorijoje esanti poilsiavietė, jungianti įvairias funkcijas. Zoną galima išskaidyti į pagrindines grupes: Paplūdimio (su pavėsinėmis, tilteliais, paplūdimio tinkliniu), sporto (futbolo ir krepšinio aikštelės), pramogų (poilsio pastogės aplink aikštę), pagalbinė zona (stovėjimo aikštelė, WC blokai, konteineriai). Verta pastebėti, jog pagalbinėje zonoje taip pat yra ir poilsio pavėsinės, kurias nuo vandens užstoja stovėjimo aikštelė. Bendra poilsio zonos kokybė pagerėtų, aiškiai atskiriant pagalbines poilsio zonas nuo pagalbinių zonų. Centre esanti lauko virtuvė, ją atnaujinus ar rekonstravus, gali tapti funkcinės traukos objektu. Paplūdimys turi neišnaudoto potencialo vandens pramogų, bei potencialių priėjimų prie vandens atžvilgiu. Teritorijoje yra nenaudojama ir pirtis ant vandens. Išskirtinis elementas yra buvusio malūno griuvėsiai. Yra daug galimybių juos išnaudoti tiek vandens pramogoms, tiek edukacijai.

74 |

GEOLOGINIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO LANKYTOJAMS KONCEPCIJA

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Apžvelgiant Dolomito atodangą, teritoriją itin sunku vertinti dėl infrastruktūros trūkumo. Teritorijose vyrauja tipiniai infrastruktūros elementai, kurie dažnai sutinkami ir kituose regioniniuose parkuose, rekreacinėse pažintinėse vietovėse. Naudojant standartizuotus tipinius elementus ne visada atliepiamas gamtos erdvės charakteris ir pobūdis, pavyzdžiui, mažose miško erdvėse sudėti per dideli (arba per daug) tipiniai elementai trukdo patogiam erdvės naudojimui, bei kertasi su gamta. Rekomenduojama mažose erdvėse naudoti mažesnius arba smulkaus masteliškumo elementus. Infrastruktūros elementų pozicijų atžvilgiu, rekomenduojama formuoti aiškias funkcines zonas, atsižvelgti į vizualines ašis ir apžvalgos taškus, tam kad esama infrastruktūra netrukdytų reljefinių ypatybių apžvelgiamumui. Taip pat svarbu, jog infrastruktūra neturi trukdyti patekti prie, ar apžvelgti pagrindinių traukos taškų. Poilsio zonos bei infrastruktūros rekomenduojama nedubliuoti ir neperdengti su pagalbinėm zonom (stovėjimo aikštelėm, konteinerių bei tualetų blokais). Rekomenduojama formuoti aiškią jungtį tarp Žagarės piliakalnio ir Ozo, dabartinį jungiantį taką pro poilsiavietę traktuojant kaip reljefų takų ir tvenkinių tiltų tąsą. Rekomenduojama įveiklinti esamus teritorijoje senuosius elementus. Jų pozicijos yra dėkingos judėjimo maršruto atžvilgiu. Esant dideliam laužaviečių maistui gaminti poreikiui, rekomenduojama įvertinti lauko virtuvių alternatyvas. Rekomenduojama įvertinti galimybę papildomam kranto įveiklinimui ties poilsiaviete „Prie pušyno“.

ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

| 75

MB “Altitudės” Į.k. 304912493 PVM.m.k. LT100012587813 A. Bažnyčių g. 6-1, 91246, Klaipėda T. +370 612 98362 / +370 617 06767 E. info@altitudes.lt

2021