Kelionė po sovietmečio kino teatrus
Negaliu konkrečiai papasakoti apie kažkurį kino teatrą. Tiesiog pats kinas mano laikais buvo kažkas įspūdingo. Nueiti į kino teatrą buvo tarsi maža šventė, tai buvo prabangos prekė, negalėjai tuo mėgautis dažnai, kaip dabar. Atsimenu, labai populiarūs buvo indiški filmai, kur iš arčiau pamatydavai kažką naujo, neįprasto... Dabar, prabėgus tiek metų, kino teatrų ir filmų pasirinkimas didelis, nors gal seni filmai turi daugiau prasmės ir tiek… - Gitana, 50 metų
Kino teatras ,,Planeta” Kauno m., Vytauto pr. 6
Paauglystėje su draugėmis lankėmės visuose indiškuose filmuose. Kai kuriuos iš jų „Planetoje“ matėme net po kelis kartus. „Disko šokėją“ žiūrėjau penkis kartus. Visoms mergaitėms itin patiko pagrindinis šio filmo aktorius - Amarnath Mukherjee, tad daug merginų ėjo vient dėl jo (vaikinams filmas patiko dėl muštynių scenos). -Tatjana, 43 metai Indiškos istorijos labai graudino, taigi kiekvieną kartą žiūrėdamos „kriokėm“. Jei eidavome su vaikinais, tai šie atsisukdavo ir erzindavo: „Ar jau bliaunat?“. Kadangi būdavome pasidažiusios, iš salės išeidavome pajuodusiomis akimis ir užtinusios kaip baidyklės. -Daiva, 40 metų
Paauglystėje, norėdamas pažiūrėti kino filmą, pabėgau iš pamokų. Einant iki „Planetos“, tris kartus pravažiavo mano tėtis, tad kiekvieną kartą teko slėptis krūmynuose. Šitaip „stresuodamas“ galiausiai pasiekiau kelionės tikslą nesusektas tėvų. -Aleksandras, 45 metai Norėjo pakviesti mane vienas vaikinas į kiną, bet aš be draugės niekur neėjau. Jis taip pat pasikvietė draugą, tai vietoje romantiško pasimatymo ėjom keturiese. Vaikinukas sumokėjo už mane ir draugę, bet po seanso, išsišaipėm ir iškritikavom filmą, net nepadėkojusios už bilietus. Turbūt dėl to, kad vaikinas nepatiko ir norėjau jo atsikratyti, tai ir pasielgiau bjauriai.
-Daiva, 40 metų
Kino teatras ,,Kanklės” Kauno m., Laisvės al., 36
Paauglystėje su draugais bandėme prasmukti į suaugusiųjų kino filmus. Kadangi draugai buvo jaunesni, jų dažniausiai nepraleisdavo, o aš, nustatydavau rimtą veido išraišką ir praeidavau. Žinoma, tų laikų suaugusiųjų filmai ne tokie kaip dabar, bet prasmukęs į jį jausdavausi tikru didvyriu. -Aleksandras, 45 metai
Buvau drąsi mergina, tad pati pakvečiau vaikiną į pirmąjį pasimatymą. Kartu ėjom į „Kankles“. Po filmo, prisimenu, nupirkau jam ledų, nes jis neturėjo su savimi pinigų -Daiva, 40 metų
Kartais eidavom į kiną tik tam, kad pasislėptumėme nuo stipraus lietaus. Bilietai brangūs nebuvo, tad su draugais šiltai laukdavome kol pasibaigs liūtis.
Kadangi buvo juostiniai filmai, seanso metu po tris kartus nutrūkdavo juosta. Kol operatorius surišdavo juostą, su visa sale švilpdavau. Labai dažnai įjungdavo ne tą filmą, tuomet irgi visi švilpėm ir rėkėm. -Aleksandras, 45 metai
Kino teatras „Romuva“ Kauno m., Laisvės al., 36 (dabar Laisvės al., 54)
Sovietmečiu, pirmoje dienos pusėje, į kino seansus ateidavo keli pareigūnai, kurie uždarydavo salę ir tikrindavo susirinkusius žiūrovus. Klausdavo, kodėl esame ne darbe/mokykloje, prašydavo dokumentų ir domėjosi, ar liaudis „nesimuliuoja“. Įtartinus asmenis išvesdavo iš salės. -Tatjana, 43 metai
Specialiai rinkdavomės paskutinius kino seansus, kad būtų tamsu. Tada mus „bernai“ palydėdavo nuo „Romuvos“ iki namų. -Daiva, 40 metų
Paauglystėje su draugėmis eidavome žiūrėti prancūziškų komedijų su Louis de Funès. Kad kiti nesupyktų, juokėmės užsidengusios kailinėmis kepurėmis. O dar ir kėdės buvo medinės, itin girgždančios, tai kai daug muistėmės ar kuitėmės, gaudavome pastabų iš „poniučių“. -Tatjana, 43 metai
Kino teatras „Kaunas“ Kauno m., Sąvanorių pr., 360.
Turėjau močiutę, kuri dirbo ten valytoja. Po kiekvieno kino seanso ji rasdavo daug užkištų, primėtytų medžiaginių nosinių (nes kine dažnai visi verkdavo). Ji visas tas nosines surinkdavo, namie išskalbdavo, išvirindavo. Taip ji sukaupė didelę, gražią jų kolekciją. Kai nuvykdavau pas ją į svečius, močiutė leisdavo man išsirinkti labiausiai patikusias „kino“ nosines. Buvo siuvinėtų, gėlėtų, su inicialais.
Žiūrint filmą, kai kadre įvyko kažkas baisaus, išsigandau, iš baimės pašokau ir riktelėjau, net visa salė girdėjo. Iš tolimesnės eilės atėjo kažkoks vyriškis, tarė: „nebijok, mergaite“ ir atsisėdo šalia manęs. Taip visą filmą pražiūrėjau su kažkokiu „diedu“.
Pastate buvo toks fontanėlis į kurį lankytojai mesdavo pinigus. Po paskutinio seanso, teta, kuri dirbo „Kauno“ kino teatre, leisdavo man susirinkti visas monetas iš vandens.
Ateidavau pas ją į darbą ir prabūdavau kine visą dieną, prasėdėdavau visuose seansuose, kartais tuos pačius filmus po kelis kartus per deną matydavau. -Daiva, 40 metų
Kino teatras ,,Pasaka“ Kauno m., Sąvanorių pr., 124.
Prieš kiekvieną seansą rodydavo 15 minučių propogandinius sovietinius dokumentinius filmukus apie gamyklas, pasiekimus, planus, žemės ūkį, melžėjas ir pan. (jei pavėluodavome, neįleisdavo, nes juos žiūrėti buvo privaloma). Kadangi tais laikais pagrindinė pasimatymų vieta buvo kinas, šių filmukų metu, kad neprailgtų laikas, bučiuodavomės. Tamsa ir galinės salės eilės porelėms labai tikdavo. -Audra, 45 metai
Labai mėgom kiną, tad mano ir draugės mamos buvo sutarusios taip: „Nuravėkite daržus ir tada galėsite eit į kiną.“ Plušdavome smarkiai, išravėdavome visas žoles taip, kad dar savaitę neaugdavo. -Daiva, 40 metų
Kino teatras ,,Vilnis“ Kauno m., Vilijampolės, Sąjungos al.,, 3
Kadangi kino teatras buvo kitoje pusėje gatvės, ten lankydavausi dažnai. Priešais esantis Sąjungos parkas buvo lyg antrieji namai. Kaip dabar prisimenu milžiniškas eiles prie bilietų, kai pasirodydavo naujas indiškas filmas. Kartais tilpdavo ne visi norintys. Sovietmečių taip pat buvo populiarios rusiškos komedijos, kurios nebuvo verčiamos į lietuvių kalbą. Nors rusų kalbą mokyklos laikais mokėjau praščiau, vis tiek eidavau ir į tokius filmus. Deja, dažniausiai nesuprasdavau iš ko žiūrovai juokiasi. Mes su draugais ir šeima bilietus gaudavome nesunkiai, nes buvome „savi“, pažinojom personalą. Netgi turėjom progos iš arti stebėti kaip dirba kino teatro dailininkas, piešdavęs filmų reklaminius plakatus. Dabar čia įsikūrusios šarvojimo salės, tačiau tai nestebina, nes gretimai stovi bažnyčia. Vis dėlto praeinant pro buvusio kino teatro kiemelį užplūsta malonūs prisiminimai. -Skirma, 44 metai
Projektą atliko: Ernesta Karosaitė Greta Lendraitytė Evelina Kačkauskaitė Ieva Jurevičiūtė Karina Židokaitė