Iliustruotasis mokslas (demo) by Andzej Ir Ieva Nameiko

2014.01.15

ILIUSTRUOTASIS

MOKSLAS SPALVOS

užduotis

ar spalva yra tai, ka matome?

rask paslėptus žodžius

kodėl ir kokius jausmus kelia spalvos?

ĮMINK MĮSLĘ

UŽUOMINA

Rask raudonus spalvos blokus puslapiuose ir sudeliok mįslę.

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

TURINYS

Turinys

06 KITAS POŽIŪRIS Į DNR

30 KIEK MINERALŲ GALIME IŠGAUTI IŠ VANDENS

23 14

42 AR ŽINOJAI? Saulės sistemoje yra ir pusiau planetos. Kas jas atrado? Koks jų dydis?

GYVŪNŲ PASAULIS

MEDICINA / PSICHOLOGIJA

TECHNOLOGIJOS

GEOLOGIJA

Fizika / chemija / matematika

ASTRONOMIJA / KOSMOSAS

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

TURINYS

Saulės muzika...............................06 Saulės audros...............................07 Žvaigždės susispaudimas..............08 Saulės sistema..............................08 “Kepler”........................................10 Kaseopėjos A sprogimas ...............10 “Curiosity” du metai marse ............11 Juodoji skylė .................................12

Mėnulio paradoksas......................14 Optinės apgaulės..........................14 Logika ir kūrybingumas.................15 Spalvos ........................................16

Antarktida ....................................20 Didžiausi medžiai .........................22 Vanduo ir mineralai ......................23 Povandeninis vulkanas .................24 350 milijonų metų fosilija.............25 Skruzdėlės....................................26 Technologijos dykumoje ...............28

Sklandantis vanduo ......................30 Higso Bozonas ..............................31 Atoma ..........................................32 Virimo procesas ............................33 “Google” akiniai ............................34

Smegenų mirtis ............................36 Ląstelės........................................36 Specialiosios ląstelės....................36 Kraujo tyrimas ..............................37 Medicinos evoliucija .....................37 Dantys..........................................38 DNR .............................................40 Maisto stoka.................................40 Žolė..............................................42 Nepaaiškinamas gyvis ..................44 Šimpanzės....................................44 Mirusi vieta ..................................45 Katės............................................46 Šarkos ..........................................46 Vabzdžiai......................................47 Bitės aptinka vėžį .........................49 Gyvatės nuodai.............................50 Begarsis skrydis............................52 Nauja vorų rūšis............................52

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

ASTRONOMIJA / KOSmosas

AUTORIAUS Ĺ˝ODIS Sed ut perspiciatis unde omnis iste natus error sit voluptatem accusantium doloremque laudantium, totam rem aperiam, eaque ipsa quae ab illo inventore veritatis et quasi architecto beatae vitae dicta sunt explicabo. Nemo enim ipsam voluptatem quia voluptas sit aspernatur aut odit aut fugit, sed quia consequuntur magni dolores eos qui ratione voluptatem . Sequi nesciunt. Neque porro quisquam est, qui dolorem ipsum quia dolor sit amet, consectetur, adipisci velit, sed quia non numquam eius modi tempora incidunt ut labore et dolore magnam aliquam quaerat voluptatem. Ut enim ad minima veniam, quis nostrum exercitationem ullam corporis suscipit laboriosam, nisi ut aliquid ex ea commodi consequatur? Quis autem vel eum iure reprehenderit qui in ea voluptate velit esse quam nihil molestiae consequatur, vel illum qui dolorem eum fugiat quo voluptas nulla pariatur?

consequat. Duis aute irure dolor in reprehenderit in voluptate velit esse cillum dolore eu fugiat nulla pariatur. Excepteur sint occaecat cupidatat non proident, sunt in culpa qui officia deserunt mollit anim id est laborum. Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipisicing elit, sed do eiusmod tempor incididunt ut labore et dolore magna aliqua. Ut enim ad minim veniam, quis nostrud exercitation ullamco laboris nisi ut aliquip ex ea commodo consequat. Duis aute irure dolor in reprehenderit in voluptate velit esse cillum dolore eu fugiat nulla pariatur. Excepteur sint occaecat cupidatat non proident, sunt in culpa qui officia deserunt mollit anim id est laborum.

ASTRONOMIJA / KOSMOSAS

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

ASTRONOMIJA / KOSmosas

SAULĖS MUZIKA

Saulė yra daugybės žmonių sukurtų dainų motyvas. Tačiau mokslininkai atrado, kad mūsų saulės sistemos centre esanti žvaigždė pati skleidžia muziką, rašo Telegraph.co.uk. Šefildo universiteto astronomai pamėgino įrašyti Saulės atmosferinio magnetinio lauko skleidžiamą garsą. Mokslininkai pastebėjo, kad Saulė skleidžia garsų ciklus, kurie kartais būną panašūs į styginio instrumento skleidžiamus garsus. Mokslininkai įrašė žvaigždės skleidžiamą vibraciją ir padidino jų dažnį iki tokio, kurį geba girdėti žmogaus ausis. Profesorius Robertus von Fáy-Siebenbürgenas sako: „Pirmą kartą girdėti garsus,

kuriuos skleidžia toks didelis ir galingas energijos šaltinis, buvo labai jaudinanti ir graži patirtis. Tai tam tikra muzikos rūšis, nes ji harmoninga. Šis atradimas padės mums tolimesniuose Saulės tyrimuose.“

aktyvi ir į aplinką išskleisti labai didelius magnetinės energijos kiekius. Sekite nuorodą ir isgirskite harmoningą saulės skleidžiama muziką. PAKLAUSYK SAULĖS GARSŲ

Saulės magnetinio lauko skleidžiamos bangos gali sukelti „kosmines audras“, kurios gali turėti katastrofiškų padarinių Žemei – sunaikinti visus elektroninius įrenginius, perkaitinti visas elektronines sistemas, sugadinti kosmose esančius palydovus. NASA praėjusią savaitę įspėjo apie padidėjusį Saulės aktyvumą. Saulė 2013 m. turėtų tapti ypač

ASTRONOMIJA / KOSmosas

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

SAULĖ- ŽEMĖ

Saulės audros pasekmės Saulės spinduliai sukelia elektromagnetinės energijos pliūpsnius, kurie susiduria su žemės magnetiniu lauku, kurį deformuoja. To pasekoje

Energijos pakrautos dalelės nuo saulės juda šviesos greičiu žemės link.

paveikia ryši su palydovais, o kartais netgi juos pažeidžia. Taip pat saulės audra gali paveikti elektroninius įrenginius, esančius žemėje.

Atstumas nuo saulės iki žemės magnetinio lauko - 150 milijonų kilometrų.

Pasiekusios žemės magnetinį lauką dalelės įneria į magnetinius polius ir smogia atmosferai.

Visko pasekoje magnetiniai poliai yra iškreipti ir paveikti saulės dalelių, gali būti pažeidžiamos mikroschemaos, energijos tiekimas, radijo bangos.

Stipriausios saulės audros 1859 Audra smogė į telegrafines įstaigas, esančias visoje žemėje. Operatoriai pranešdavo apie elektros smūgius.

1989 Saulės audra atjungė elektros tiekimą Kuebeke, Kalifornijoje.

2013 Saulės įvykių pikas sudaro apie 12 metų. Sekantis įvykis laukiamas šiemet.

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

ASTRONOMIJA / KOSmosas

ŽVAIGŽDĖS SUSISPAUDŽIA NUO SAVO SVORIO Gravitacija dėl milžiniškos masės

Dėl gravitacijos dujų debesis susitraukia

Spinduliuotės slėgis, kurį lemia energijos judėjimas iš centro

Gravitacija traukia likusią materiją

Išoriniai sluoksniaiiššaunami supernovai sprogstant

Juodoji skylė. Visa masė sutelkiama viename taške

1. ŽVAIGŽDĖ SUSIDARO IŠ DUJŲ

2. MILŽINIŠKOS ŽVAIGŽDĖS ŠVIEČIA

3. ŠVENTĖ BAIGIASI FEJERVERKAIS

4. LIEKA JUODOJI SKYLĖ

Žvaigždės susidaro iš didelių dujų ir dulkių debesų, kurie ką tik praradę stabilumą pradeda trauktis.

Dujoms koncentruojantis, temperatūra debesies centre smarkiai pakyla, ima jungtis atomų branduoliai. Dėl sintezės procesų žvaigždė skleidžia šviesą ir šilumą.

Po milijonų ar milijardų metų kuras baigiasi. Kai žvaigždė nebegamina energijos, spinduliuotės spaudimas baigiasi, o materija subliūkšta. Išoriniuose sluoksniuose esančios dujos sprogsta.

Atomai negali atsipirkti gravitacijai, ir žvaigdė susitraukia į singuliarumą, kurio tankis iš esmės beribis, susidaro juodoji skylė.

KO NEŽINOME APIE SAULĖS SISTEMĄ? PUSIAU PLANETOS Sed ut perspiciatis unde omnis iste natus error sit voluptatem accusantium doloremque laudantium, totam rem aperiam, eaque ipsa quae ab illo inventore veritatis et quasi architecto beatae vitae dicta sunt explicabo. Nemo enim ipsam voluptatem quia voluptas sit aspernatur aut odit aut fugit, sed quia consequuntur magni dolores eos qui ratione voluptatem sequi nesciunt. Neque porro quisquam est, qui dolorem ipsum quia dolor sit amet, consectetur, adipisci velit, sed quia non numquam eius modi tempora incidunt ut labore et dolore magnam aliquam quaerat voluptatem. Ut enim ad minima

K ĄĄ K

veniam, quis nostrum exercitationem ullam corporis suscipit laboriosam, nisi ut aliquid ex ea commodi consequatur? Quis autem vel eum iure reprehenderit qui in ea voluptate velit esse quam nihil molestiae consequatur, vel illum qui dolorem eum fugiat quo voluptas nulla pariatur?

ILIUSTRUOTASISSaulės MOKSLAS sistemoje turime ne tik

devynias planetas apie kurias rašo vadovėliai, bet ir pusiau blanetas, kartais vadinamas asteroidais. Išskirtos yra keturios pagrindinės pusias planetos, tačiau jų yra ir daugiau tolyn nuo plutonio. 1. ERIS - pusiau planeta SKERSMUO - 2326 km ATRADO - M. E. Brown C. A. Trujillo D. L. Rabinowitz Kovo 5 d. 2005 m. 2. MAKĖ MAKĖ - pusiau planeta SKERSMUO - 739 ± 17 km ATRADO - Michael E. Brown Chad Trujillo David Rabinowitz Kovo 25 d. 2005 m. 3. HAUMĖJA - pusiau planeta SKERSMUO - 690 km ATRADO - Michael E. Brown Gruodžio 8 d. 2004 m.

ASTRONOMIJA / KOSmosas

eris Makė makė haumėja plutonas

neptunas uranas

Saturnas

4. CERES - pusiau planeta SKERSMUO - 487.3 ± 1.8 km ATRADO - Giuseppe Piazzi Sausio 1 d. 1801 m.

jupiteris

ceres marsas žemė

VENERA MERKURIJUS

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

ASTRONOMIJA / KOSmosas

„KEPLER“ panašiausią planetų sistemą į mūsiškę

Europos astronomai atrado antrą Saulės sistemą – identiškiausią mūsiškei planetinę sistemą, kokią tik iki šiol yra pavykę atrasti. Saulės sistemą Nr. 2 sudaro septynios egzoplanetos: arčiau žvaigždės skrieja mažos kieto, uolinio paviršiaus planetos, kiek atokiau – dujiniai milžinai. Saulės sistemos dvynė pavadinta KOI-351.

Už 2,5 tūkst. šviesmečių esančią Saulės sistemos antrininkę atrado egzoplanetas medžiojęs kosminis teleskopas „Kepler“. KOI-135 yra „pirmoji planetinė sistema, kurioje rastos ne 2-3 egzoplanetos, o net septynios. Maža to, jų išsidėstymas gimtosios žvaigždės atžvilgiu yra identiškas Saulės sistemos planetų išsidėstymui: maži,

uolingi pasaulėliai yra arčiau žvaigždės, dideli, dujiniai pasauliai – atokiau,“ – pareiškė Vokietijos aerokosminio centro Planetinių tyrimų instituto astronomijos daktaras Chuanas Kabrera (Juan Cabrera).

3D KASIOPĖJOS A SPROGIMAS Vienas populiariausių reiškinių žvelgiant pro debesys yra Kasiopėjos A supernovos sprogimas. NASA Chandra rentgeno observatorijos ir naujo projekto iš Smitsonio instituto dėka šį reiškinį galėsime stebėti 3D formatu. Mokslininkai sujungė NASA Spitzer kosminio teleskopo ir žemėje esančių objektų tam, kad sumodeliuoti 3D vaizdą. Yra sukurtas 3D modelio video pristatymas. Jis atvaizduoja prieš 300 metų sprogusios žvaigzdės milijonų milių per valandą skriejančias dulkes. Tai unikalus atradimas leisiantis praplėsti žmonių žinias ir vaizduotė.

PAŽIŪRĖKITE PRISTATYMĄ DABAR.

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

ASTRONOMIJA / KOSmosas

„CURIOSITY“ PIRMIEJI 2 METAI MARSE PER 2 MINUTES „CURIOSITY“ JAU SPĖJO ATLIKTI ĮRANGOS BANDYMUS IR ATSIUNTĖ DAUGYBĘ MARSO NUOTRAUKŲ, KURIOMIS REMDAMIESI MOKSLININKAI NUSTATĖ, JOG ANKSČIAU ŠIOJE PLANETOJE TEKĖJO VANDUO. TAČIAU ROBOTAS DAR TURI NEMAŽAI DARBO, O PAGRINDINĖ JO UŽDUOTIS – NUSTATYTI, AR MARSE KADA NORS EGZISTAVO GYVYBEI PALANKIOS SĄLYGOS. O KOL KAS NASA REAKTYVINĖS TRAUKOS LABORATORIJOS SPECIALISTAI SIŪLO PASIŽIŪRĖTI ( DEJA, NESPALVOTĄ ) VAIZDO ĮRAŠĄ, KURIAME SUKLIJUOTOS 548 NUOTRAUKOS, UŽFIKSUOTOS PRIEKINE VAIZDO KAMERA PER PASTARUOSIUS METUS.

VIENA IŠ 548 “CURIOSITY” DARYTŲ NUOTRAUKŲ MARSE

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

ASTRONOMIJA / KOSmosas

JUODOJI SKYLĖ Pagamintas modelis, iliustruojantis, kaip juodoji skylė iškreipia šviesą Juodosios skylės yra labiausiai žinomos dėl gebėjimo savo milžiniškos gravitacijos jėga įtraukti netoliese atsidūrusią materiją, taip pat ir šviesą. Tačiau jos ir labai pavojingos, nes mėginimai sukurti tokį objektą laboratorijoje ir jį tyrinėti nežinia kaip baigtųsi. Tačiau pasirodė, kad objektą, išlenkiantį šviesą taip pat, kaip ir juodoji skylė, galima sukurti ir iš plastiko. Tai įrodė mokslininkai iš Nanjing universiteto Kinijoje, kurie pademonstravo dirbtinę juodąją skylę .

Ji pagaminta iš akrilo sferos, kurios optinis tankis, artėjant prie centro, vis didėja - todėl didėja ir šviesos lūžio rodiklis, ir kiekviename sluoksnyje šviesos spinduliai vis labiau lūžta, o prie centro, imituojančio juodosios skylės įvykių horizontą, ima judėti apskritimu. Kol lazerio spindulys praeina toliau nuo centro, šviesa tik kiek išlenkiama – astronomijoje šis efektas vadinamas gravitaciniu lęšiu, ir leidžia pamatyti tolimus Visatos objektus, kuriuos užstoja dujų debesys ar kitos kliūtys.

JUODOSIOS SKYLĖS MODELIS

Kodėl juodoji skylė nematoma? GRAVITACIJA VIDUJE TOKIA STIPRI, KAD ŠVIESOS BANGOS NEGALI IŠ JOS IŠJUDĖTI

Materija

Šviesa

Juodoji skylė tiesiogiai nematoma, nes šviesa negali jos palikti. Tačiau į ją krintančios dalelės spinduliuoja stiprų rentgeno spinduliavimą, kurį galima stebėti. Viena fizikos paslapčių yra kaip skylei pavyksta „praryti“ ją supančią medžiagą: pagal įprastinius gravitacijos dėsnius, ji tiesiog turėtų suktis orbita aplinkui, nenukrisdama žemyn. Gravitacija, net ir labai stipri, pati viena „nukritimo“ paaiškinti negali. Manoma, jog arba šiame procese dalyvauja stiprūs elektriniai bei magnetiniai laukai, arba, galbūt, greta juodosios skylės pasireiškia specifiniai, kasdienėje aplinkoje nestebimi fizikos dėsningumai (kūno orbita greta juodosios skylės jau nebėra elipsė).

Įdomūs faktai 1

Juodosios skylės stumia erdvę nuo savęs ją išgaubdamos.

Jos nėra vienodos. Yra elektrinių, besisukančių ir turinčių abi šias savybes.

Juodosios skylės laiko milžinišką masės kieki labai mažame plote.

Milžiniškas greitis, kuriuo juda viskas aplink jas, sukelia neapsakomą triukšmą.

Kad kažkas galėtų ištrūkti iš juodosios bedugnės, turi judėti greičiau už šviesos greitį.

Dėl didelio greičio juodojoje skylėje laikas praktiškai sustoja.

Manoma, kad jos pagamina didžiausią įmanomą energijos kiekį.

GRAVITACIJA

ESM UTINKAME AKNITUS

fizika / chemija / matematika

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

Fizika / chemija / matematika

PERCEPCIJA MĖNULIO PARADOKSAS Jau ne vieną šimtmetį žmonijai ramybės neduoda klausimas – kodėl mėnulis arti horizonto atrodo gerokai didesnis nei kybodamas zenite? Saskaehanos universiteto (Susquehanna University, Pensilvanija, JAV) mokslininkai Džozefas Antonidesas (Joseph Antonides) ir Toširo Kubota (Toshiro Kubota) primirštą paradoksą vėl iškėlė į dienos šviesą. Ne tik iškėlė, bet ir pateikė naują paaiškinimą.

Pagal šių mokslininkų teoriją, didelio mėnulio iliuzija kyla todėl, kad smegenys dėl binokuliarinio regėjimo (dvi akys) ir dėl subjektyvaus pasaulio suvokimo nederamai įvertina nuotolį iki horizonto ir iki mėnulio. Kad palei horizontą didžiuliu tampantis mėnulis yra ne optinė, o suvokimo iliuzija, neginčijamai aišku jau seniai. Apie tai byloja galybė fotografinių patvirtinimų: fotografuojant pagal tuos pačius fotoaparato nustatymus, nuotraukose mėnulis nekeičia savo dydžio per visą savo kelionę nuo zenito link horizonto. Vadinasi, mėnulis „apgaudinėja“ ne optiką (kieno ji bebūtų – fotoaparato ar žmogaus akies), o mūsų suvokimą. Tiesa, kokios yra šios suvokimo iliuzijos priežastys, klausimas iki šiol buvo atviras.

paaiškinimas grindžiamas sąlyga, kad kampinis mėnulio dydis suvokiamas jį prilyginant palei horizontą šviečiančios mėnesienos fone matomiems objektams. Mėnulis prie horizonto nevalingai lyginamas su ten matomais nemenko dydžio objektais (medžiais, pastatais, jų stogais ir pan.), todėl ir atrodo toks didelis. Toks efektas buvo pavadintas Ebinghauso iliuzija. EBINGHAUSO ILIUZIJA

Ko gero, pats žinomiausias mėnulio paradokso

OPTINĖS APGAULĖS Optinė apgaulė, arba optinė iliuzija – vaizdiniai, kurie sukelia skirtumus vizualiai (akys ir smegenys) suvokiamos tikrovės ir tarp objektyvios tikrovės. Yra trys pagrindinės optinių apgaulių rūšys:

LITERALINĖ OPTINĖ ILIUZIJA

FIZIOLOGINĖ OPTINĖ ILIUZIJA

KOGNITYVINĖ OPTINĖ APGAULĖ

Tokia iliuzija sukuria vaizdą, kuris skiriasi nuo objekto/daikto, nuo kurio ateinanti šviesa (fotonai) patenka į akį, yra užregistruojama fotoreceptorių, ir ties tuo žingsniu jau prasideda subjektyvus žmogaus (ar žinduolio, ar bet kokio gyvio, kuris turi smegenis ir akis, arba primityvias smegenis ir primityvius fotoreceptorius) vizualinis suvokimas.

Ji yra sukeliama dėl per didelės optinės sistemos simuliacijos (apšviestumas, spalva, pakreipimas, judėjimas ir kt.).

Kitai vadinama subjektyvaus suvokimo iliuzija. Kai akys ir smegenys, ir jungtys tarp smegenų ir akių dalyvauja ir nesąmoningai/pasąmonėje sukuria klaidingą/kitą tikro daikto/dalyko atvaizdį/vaizdą.

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

Fizika / chemija / matematika

Vienas iš pavizdžių yra Akiyoshi Kitaoka sukurta optinė apgaulė. UŽDUOTIS - žiūrint į tašką, esanti centre pritraukiame paveikslėlį arčiau akių ir atitraukiame toliau. REZULTATAS - matome, kaip du ornamento apskritimai sukasi į priešingas puses.

ATSAKYMAS Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipisicing elit, sed do eiusmod tempor incididunt ut labore et dolore magna aliqua.

MITAS AR TIESA kūrybingumas dešiniajame pusrutulyje, logika - kairiajame Kai kurie įsitvirtinę mitai apie žmogaus smegenis skamba tiesiog per daug patraukliai, jog lengvai nugrimztų užmarštin. Idėjos, jog mes naudojame tik 10 procentų savo smegenų, ar Mocarto muzikos klausymas pakelia intelekto koeficientą, – intriguojančios, žavinčios ir patrauklios, tačiau klaidinančios. Vienas iš mitų senbuvių, sklandančių jau ne vieną dešimtmetį, yra įsitikinimas, jog dešinysis smegenų pusrutulis dominuoja kūrybinguose žmonėse, o kairysis – logika ir racionalumu besivadovaujančiuose. Stipriausiai įsitvirtinę mitai yra tie, kuriuose yra bent dalelė tiesos. Kairiojo-dešiniojo pusrutulio mitas taip pat turi grūdą tiesos savyje. Nors smegenų pusrutuliai išoriškai atrodo panašiai, tačiau funkcionuoja jie gana skirtingai. Pavyzdžiui, ne paslaptis, jog absoliučios daugumos žmonių kalbą ryškiausiai reguliuoja kairysis pusrutulis. O dešinysis – stipriau veikia dalyvaujant emocijoms, bei pasireiškiant empatijai. Tačiau dažnai dešiniojo-kairiojo pusrutulio dominavimas suvokiamas, kaip vieno pusrutulio veikimas, kol kitas iš esmės ilsisi, kas tariamai nurodo žmogaus charakterio

savybes, polinkius, bei stipriąsias puses. Naujausi tyrimai atskleidžia, jog, nors pusrutuliai iš tiesų kiek skiriasi, tačiau šie skirtumai nėra tokie ryškus, kaip dažnai tikima. Kairysis smegenų pusrutulis, kuris, manoma,

DEŠINYSIS PUSRUTULIS

D +

turėtų būti atsakingas už loginį, matematinį mąstymą, iš tiesų atlieka milžiniška vaidmenį kūrybiniuose procesuose, atskleidė Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai. „Kūrybiniam mąstymui mums svarbūs abu pusrutuliai“ – teigia neuromokslininkė Lisa Aziz-Zadeh.

KAIRYSIS PUSRUTULYS

+ K

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

Fizika / chemija / matematika

SPALVOS spalvų slopinimas ir iškelimas naudojant filtrus

Šis gradientinis spalvų ratas yra dengiamas skirtingų spalvų filtrais. Uždengus tam tikros spalvos filtru, tam tikros vietos yra nuslopinamos, kitos - paryškėja. Kodėl taip įvyksta?

Spalva yra šviesos banga. Kiekviena banga turi dažnį ir bangos ilgį. Pasirodo, kad ir filtruojant šviesos bangos (spalvos) parametrus, mes pradanginame artimasias filtrui

spalvas ir paryškiname priešingas filtrui spalvas, jos tampa tamsesnės. Įdomu ir tai, kad filtrai slopina priešingos spalvos šviesą. Pvz. raudonas filtras visiškai nuslopina

žalią ir mėlyną šviesą, jos vietoje palikdamas juodąją dėmę.

Tamsiame fone spalvų filtro panaudojimo principas išlieka tas pats.

Fonas tampa tamsus, o raudoni pigmentai per raudoną filtra tampa ryškesni, nes mėlyni pigmentai susimaišo su rausonais ir tampa tamsia violetine dėme.

Mėlynas filtras nuslopina visus mėlynus pigmentus, palikdamas matomus tik raudonuosius.

Žalias filtras šiuo atveju tiesiog susimaišo su mėlynais ir raudonaisiai pigmentais. Paveikslėlyje nebuvo žalių pigmentų, kurie galėtų prisislopinti.

Variacijų yra labai daug. Viskas priklauso nuo atspausdintų spalvų, spalvotų šviesos šaltinių ir nuo filtro spalvos. Gali būti panaudoti net du filtrai tam tikrai spalvai nuslopinti arba paryškinti.

V ĄT IENĄ RAK KARTĄ ĄNEIV

Fizika / chemija / matematika

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

šį puslapį galėsite perskaityti tik naudojant raudonos spalvos filtrą

SPALVOS KAIP JAS MATOME?

BIPOLINĖS LĄSTELĖS

RECEPTORIAI (LAZDELĖS, KUGELIAI)

NERVŲ PLUOŠTAI

ŽMOGAUS AKIS

GANGLIJINĖS LĄSTELĖS SINAPSĖ

PIGMENTŲ LĄSTELĖS

Šviesa, patekusi į žmogaus akį, turi praeiti nemažą kelią iki ten, kur yra suvokiama - pigmentų ląstelių. Pradžioje šviesa sudirgina nervų pluoštus. Skirtinga spalvos banga dirgina skirtingu dažniu nervų pluoštus, kurie yra sujungti su ganglinėmis ląstelėmis. Toliau keliauja į bipolines ląsteles ir pasiekia sinapsę (nervinę jungtį). Čia prasideda spalvų kodavimas. Iš sinapsės šviesa keliauja į receptorius, po kurių seka lazdelės ir kugeliai. Žmogaus akyje yra apie 120 milijonų lazdelių ir tik 6 - 7 milijonai kugelių, tačiau lazdelės atpažįsta šviesą kaip juodai baltą, šviesesnę ar tamsesnę pilką. Jos neatpažįsta spalvų. Kugeliai akyje turi tik po vieną pigmentą jautru raudonai, mėlynai arba žaliai spalvai. Tai kodėl gi nematome pasaulio tik raudonos, žalios ir mėlynos spalvos? Nes stimuliuojami skirtingų pigmentų kugeliai duodant informaciją į smegenys ją susumuoja. Pvz. raudonai spalvai jautrų pigmentą turintis kugelis yra jautrus ir geltonai ir oranžinei spalvai ir toje spalvoje atpažįsta raudonus pigmentus, kaip ir violetinėje, nors ten ir dominuoja mėlyna spalva. Kugeliai tarsi dirba bendrą darbą pasidalindami informaciją tarpusavyje. Todėl teigiame, kad matome labai daug spalvų, nors jos visos yra tryjų pagrindinių spalvų junginiai.

Deltonizmas Tai akiu yda, kai kugeliai neturi tam tikros spalvos ar visų spalvų pigmentų. Neturintys raudonos spalvos pigmentų, neskiria ne tik raudonos spalvos bet ir geltonos, oranžinės, violetinės ir kitų spalvų neturinčių raudonų šviesos bangų. Dažniausiai pasitaiko, kad kugeliai neturi raudonos

spalvos pigmento. Ši yda yra paveldima ir dažniausiai su ja susiduria vyrai. Kolkas tai nėra išgydoma liga, tačiau vyksta tyrimai ir mokslo žmonės tikisi išspręsti tai kuo greičiau, nes žmonės neskiriantys spalvų (deltonikai) negali rinktis daugumos profesijų.

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

Fizika / chemija / matematika

spalvos formuoja nuotaiką Pastebėta, kad skirtingos spalvų grupės sukelia skirtingas emocijas. Emocijos gali smarkiai keistis priklausomai nuo vienos spalvos ryškumo ar tono, tačiau pagrindiniai principai lieka tie patys, juos verta prisiminti renkantis interjerą. Visos spektro spalvos, tai šviesos spinduliai turintys skirtingą bangos ilgį. Atliekant bandymus, buvo nustatyta, kad spalvos turinčios trumpesnį bangos ilgį (violetinė, žydra ir žalia) ramina žmogų ir daro įtakos pilnaverčiam poilsiui, o spalvos turinčios ilgesnį bangos ilgį (raudona, oranžinė ir geltona)

– sukelia jaudrumą, tonizuoja, ir pakelia darbingumą. Žydra, žalsva ir mėlyna spalvos tinka, jeigu patalpas retai aplanko svečiai ir tai daugiau poilsio kambarys, šios spalvos padeda geriau pailsėti ir atsipalaiduoti. Raudona, oranžinė ir geltona spalvos tinka tuo atveju, jeigu patalpose dažnai renkasi daug svečių. Šios spalvos sudaro pakeltos nuotaikos atmosferą.

Rausva – linksma, gyvybinga, pozityvi, jautri ir moteriška spalva. Tai kūno, jausmingumo spalva. Ji pageidautina ten, kur norima pabrėžti, kad šeimininkė – moteris. Rožinė spalva padeda gydyti vaikystės traumas, problemas, kompensuoja švelnumo stygių

Geltona – maloni ir saulėta. Manoma, kad ryški geltona spalva pagerina smegenų darbą. optimistiška, visuomeniška. Geltona, kaip ir juoda, labai galinga spalva. Ji suteikia kambariui šilumos, gausumo ir laimės efektą. Geltona spalva vargina akis kaip jokia kita. Ji didina metabolizmą ir blogai veikia kūdikių nuotaiką.

Violetinė – sužadinanti spalva. Būtent šią spalvą reikia prisiminti, jeigu jaučiate kartėlį, lengvai puolate į depresiją, dažnai jaučiatės apgauti, kankina abejonės. Kadangi ši spalvą stipriai veikia pasąmonę, ji gali padėti atsikratyti vidinės baimės.

Raudona – aktyvi, energinga, aistringa, drąsinanti, intymi ir jauki. Raudona sužavi, užlieja savo energija… Raudona neliks nepastebėta. Raudona dažnai siejama su alkiu, pykčiu, tačiau taip pat ir aistra bei gyvybingumu. Psichologiniu požiūriu raudona spalva siejama su sveikata, ugnimi, karščiu, krauju, aistra, valios jėga, išlikimu. Ji stimuliuoja, sekina ir veikia kaip dirgiklis.

Žalia – gamtos spalva. Ji kartu ramina, atpalaiduoja, gaivina ir suteikia pusiausvyros. Žalia tinka daugumai, ji, kaip ir mėlyna, ramina, atpalaiduoja, gydo. Žalia – mėlynos ir geltonos spalvos mišinys, jungia abiejų spalvų ypatumus. Ši spalva nestipriai, tačiau stabiliai suaktyvina protinę veiklą, padeda sukoncentruoti dėmesį.

Balta spalva. Psichologai sako, kad balta – tai prašviesėjimo, pakilimo, atvirumo ir atlaidumo spalva. Tai - švaros, išminties ir šventės spalva, turi amžinybės reikšmę. žmonės, dažnai dėvintys vien baltus rūbus, gali būti truputėlį nuobodūs.

Oranžinė – skatina kūrybiškumą, yra šilta ir jauki. Džiaugsminga, emocionali, nuoširdi. Meliono, mandarino ar mango geltona yra ryški, linksma ir kelia apetitą. Psichologiniu požiūriu oranžinė spalva tarsi sujungia psichinę energiją su protinėmis savybėmis. Tai kūrybiškumo spalva, sukurianti bendrą geros savijautos ir šviesos pojūtį.

Mėlyna – dangaus ir vandens spalva, suteikianti ramybės ir aiškų mąstymą, sukurianti meditacijai palankią erdvę. Rami ir stabili. Nepaisant to, kad intensyvus kobalto mėlynumo atspalvis yra stimuliuojantis ir ryškus, jo sukuriama energija vis dėlto yra rami ir jauki.

Pilka spalva - neutrali, visapusiškai harmoninga, reiškianti pasitenkinimą. Iš esmės pilka yra neutrali spalva: nei tamsi, nei šviesi, todėl visiškai neturinti stimuliuojančių ar psichologinių tendencijų. Jos mėgėjai apibūdinami kaip uždari, atsargūs, norintys likti šešėlyje ir kontroliuoti situaciją žmonės.

geologija

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

GEOLOGIJA

ANTARKTIDA turi savąjį Didįjį kanjoną Mokslininkai po Antarktidos ledo danga aptiko savo dydžiu Didžiajam kanjonui prilygstantį tarpeklį, kuris, anot jų, prisideda prie ledo tirpimo ir jūros lygio kilimo. 1,5 kilometrų gylio, 10 kilometrų pločio ir 100 kilometrų ilgio tarpeklį mokslininkai aptiko radaru, naudojamu matuoti subledyninę topografiją, teigia glaciologas Robertas Binghamas. „Jei įsivaizduotumėte Didįjį kanjoną, tačiau pilną ledo, o tuomet visa tai yra dar po kokio kilometro storio ledu“, – taip jis apibūdino darinį, kurio mastai nustebino tyrėjų komandą. Mokslininkai mano, kad besitraukiantis Vakarų Antarktidos ledo danga atsakinga už maždaug 10 proc. klimato pokyčių sukelto jūrų lygio kilimo. Jei nebus imtasi veiksmų, netrukus vanduo užtvindys daugumą pakrantės miestų. Danga, didžiulė iki keturių kilometrų storio ledo masė, dengianti sausumos paviršių ir nusidriekusi į jūrą, tirpsta sparčiau nei kitos Antarktidos dalys. Tačiau paviršutiniškos mokslininkų žinios apie popaviršinę topografiją neleidžia tiksliai prognozuoti ledo tirpimo masto ir greičio, teigiama žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime. Naujai atrastas slėnis, susiformavęs dar gerokai prieš tai, kai sritis pasidengė ledu, kaip manoma, yra platesnės Vakarų Antarktidos tarpeklių sistemos dalis. „Mes žinome, kad ji egzistuoja, tačiau nežinome, kur ji driekiasi“, – teigia R. Binghamas. „Dabar imame suprasti, kad šios tarpeklių sistemos dalys iš tiesų driekiasi toliau į vakarus nei mes anksčiau manėme“, – pridūrė jis. Toks tarpeklis, koks aptiktas po Ferrigno ledo srove, susidaro tuomet, kai žemyninės plokštės pradeda skirtis – kaip didžiuliai ežerai, kurie dabar tyvuliuoja tarpeklių sistemose Rytų Afrikoje.

„Tarpeklio forma prisideda prie fakto, kad regionas, kalbant apie ledo tirpimą, yra pažeidžiamas“, – aiškino R. Binghamas. „Kadangi tarpeklis ten yra, tai reiškia, kad ledas yra giliau ir, judant tolyn nuo jūros, nuožulniai leidžiasi sausumos link. Dėl abiejų šių veiksnių ši topografija yra neapsaugota nuo ledo plonėjimo efektų, mat ji leidžia šiltam jūros vandeniui tekėti sausumos link palei duburį, kurį sukūrė tarpeklis, ir atakuoti palei kranto liniją esantį ledą“, – pridūrė jis. Anot mokslininko, šis atradimas atskleidė, kad dėl tirpstančio ledo kalti ne tik šiuolaikiniai klimato veiksniai, bet ir geologija. Mokslininkai prieš tai šiame regione lankėsi tik kartą, daugiau kaip prieš 50 metų – 1961-aisiais. Šį kartą 2010 metais į Antarktidą atvykę Aberdyno universiteto ir Britų Antarktidos tyrimų ekspertai darbavosi čia tris mėnesius. „Mes nusitaikėme į šią vietovę todėl, kad iš palydovinių matavimų žinojome, jog čia ledas plonėja. Tuomet atlikome tyrimą ir aptikome šį tarpeklį, kuris mus nustebino, nes buvo daug daug gilesnis“, – teigė R. Binghamas. Vienintelis būdas tokį ledu padengtą slėnį surasti – tą vietą ištirti radaru, pridūrė jis.

100km ILGIS

10km PLOTIS

1.5km GYLIS

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

GEOLOGIJA

Deimantai antarktidoje? Naujausi mokslininkų atradimai byloja, kad apledėjusiuose Antarktidos kalnuose gali būti deimantų. Rastas specialus uolienų tipas, kuriame yra šie brangūs papuošalai. Tiesa, jei spėjimai dėl bandymų pasitvirtintų, jų išgauti dėl tarptautinių susitarimų nepavyktų, praneša BBC.

paviršių kartu su melsva uoliena kimberlitu. Kartu su kimberlitu atrasti dideli deimantų klodai Australijoje, Sibire ir Afrikoje. Dabar pirmą kartą kimberlitą pavyko rasti Antarktidoje. Komanda paėmė tris mėginius ant kalno šiaurinėje Princo Charleso kalnų dalyje.

Deimantai susiformuoja iš grynos anglies dėl didelio slėgio ir karščio maždaug 150 kilometrų gylyje Žemės plutoje. Šiuos vertingus kristalus į paviršių iškelia vulkanų išsiveržimai, jie paprastai patenka į

„Mūsų rastas pirmos rūšies kimberlitas dažnai atrandamas ieškant deimantų. Tiesa, tik dešimtadalis iš šios rūšies kimberlito yra ekonomiškai naudinga, taigi dar laukia didelis žingsnis ieškant deimantų Antarktido-

je, – sako britų geologas Tealas Riley’us. Net jei būtų nustatyta, kad Antarktidoje deimantų apstu, vis dar liktų nemažai barjerų jų gavybai. Antarktidos sutarties Aplinkos apsaugos protokolas numato, kad Antarktidoje negalima išgauti jokių mineralų kitiems nei moksliniams tikslams. Protokolas turėtų būti dar kartą peržiūrėtas 2041 metais.

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

GEOLOGIJA

DIDŽIAUSI MEDŽIAI Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipisicing elit, sed do eiusmod tempor incididunt ut labore et dolore magna aliqua. Ut enim ad minim veniam, quis nostrud exercitation ullamco laboris

nisi ut aliquip ex ea commodo consequat. Duis aute irure dolor in reprehenderit in voluptate velit esse cillum dolore eu fugiat nulla pariatur. Excepteur sint occaecat cupidatat non proident,

Meksika Árbol del Tule kiparisas

sunt in culpa qui officia deserunt mollit anim id est laborum

Siera Leone Medvilnės medis

JAV Vienišasis kiparisas

Jungtinė Karalystė Pagrindinis ąžuolas

Libanas Dievo kedrai

Bahreinas Gyvenimo medis

Madagaskaras Baobabų prospektas

Australija Boab kalėjimo medis

22 22

GEOLOGIJA

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

KIEK MINERALŲ GALIME išgauti iš vandenyno ir jūros?

1 kg vandens yra 3,5% (35g) druskos iš kurios:

Chloridas 55% (19,25 g)

Sodiumas 30,6 % (10,7 g)

Sulfato 7,7 % (2,7 g)

Magnio 3,7 % (1,3 g) Kalcio 1,2 % (0,42 g) Potasio 1,1 % (0,39 g)

Pasaulyje vandenyno ir jūros vanduo sudaro 1,260 18 litrų vandens. Iš vieno litro vandens išgaunama 35 g druskos. Apskaičiavus, mūsų planetos vandenynuose ir jūruose yra apie

3,600,000,000,000,0000 kg druskos. Geologai teigia, kad daugiausiai druskos randama Negyvojoje ir Kaspijos jūrose.

Vanduo mineralas ar ne? Kas yra mineralas? Žodis ‘‘mineralas’’ yra naudojamas geologų apibrėžti grupei natūraliai egzistuojančių kristalizuotų substancijų. Tam, kad pavadinti kristalizuotą medžiagą mineralu, ji turi atitikti penkis kriterijus.

M EJINUTĖJE ĖTUNIM

1. Natūraliai atsiradęs (nepadarytas žmonių); 2. Neorganinis (neišgaunamas iš organizmų); 3. Tvirtas; 4. Limituotas cheminių derinių skaičius.; 5. Tvarkinga atominė stuktūra.

Nors vanduo neatitinka trečio punkto, jis nėra statinis, bet prie minusinės temperatūros vanduo gali būti vadinamas mineralu.

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

GEOLOGIJA

POVANDENINIS VULKANAS Geofizikai atrado didžiausią Žemėje

Geofizikai teigia atradę didžiausią vulkaną Žemėje. 650 kilometrų pločio megavulkanas dydžiu prilygsta Britų salynui ir slypi po šiaurės vakarų Ramiuoju vandenynu, pranešė Nature.com. Megavulkanas buvo neaktyvus apie 140 milijonų metų. Jo egzistavimas padėjo geologams nustatyti, kiek laiko magma gali išlikti Žemės gelmėse. „Tokio dydžio vulkanus randame Marse“ – sakė Williamas Sager, Hjustono universiteto jūrų geologas iš Teksaso. Vulkanas priklauso Tamu masyvui, kuris jau seniai žinomas kaip vienas iš trijų didelių kalnynų, kurie sudaro povandeninį spektrą, vadinamą Šatskio aukštumomis. Jos yra apie 1500 kilometrų į rytus nuo Japonijos, šalia jungties, kurioje susikerta trys Žemės plutos dalys.

Paaiškėjo, kad uolienų gabaliukai iš Tamu masyvo susidarė iš lavos. Geologai manė, kad lavos kalnas, pakilęs 4 kilometrus virš jūros dugno, galėjo susidaryti iš kelių išsiveržusių ugnikalnių. Panašiai susiformavo Havajų ir Islandijos salos. Laikui bėgant lava slinko žemyn ir stingo, suformuodama vulkaną. Didžiausias pasaulyje aktyvus vulkanas Mauna Loa, Havajuose, yra tik 15 proc. Tamu skydo dydžio. Tačiau Mauna Loa yra aukštesnis – jis pakilęs 9 kilometrus nuo jūros dugno (arba 4,17 km virš jūros lygio).

32 KM 80% pavojimgas plotas Išsiveržimo metu

Žemės ploto yra vulkaninės kilmės

500

vulkanų žemėje yra iki šiol aktyvūs 24

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

GEOLOGIJA

350 MILIJONŲ METŲ FOSILIJA Gondvanoje atrasta ypatingai sena SKORPIONO fosilija

Vitvotersrando universiteto paleontologas Robertas Gessas teigia atradęs seniausią sausumos gyvūno fosiliją iš Gondvanos superkontinento, kurį sudarė šių laikų Afrika, Pietų Amerika ir Australija.

onizacijos, iš jūros išlipo augalus ir atliekas valgantys bestuburiai gyvūnai, tokie kaip primityvūs vabzdžiai ir šimtakojai. Baigiantis Silūro periodui, prieš 416 milijonus metų, pirmaisiais sausumos kolonistais jau mito skorpionai ir vorai.“

Iškastoji fosilija – tai naujai atrastos rūšies skorpionas, pavadintas Gondwanascorpio emzantsiensis vardu. Jis gyveno daugmaž prieš 350 milijonų metų.

Prasidėjus Karbono periodui, vandenis paliko ir bestuburiais misti pradėjo mūsų keturkojai protėviai – ankstyvieji stuburiniai.

„Ankstyvoji gyvybė suklestėjo jūroje, o Silūro periodu, apytiksliai prieš 420 milijonus metų, gyvybė pradėjo keltis iš jūros į sausumą. Pirmąją gyvybės bangą, užlipusią į sausumą, sudarė augalai, kurie Devono periodu tapo vis didesni ir sudėtingesni, – pasakoja R.Gessas, kuris aprašė naująją Gondwanascorpio emzantsiensis rūšį žurnale „African Invertebrate“. – Po šios pirminės sausumos kol-

„Mes jau žinojome, jog Laurazija – superkontinentas, sudarytas iš Eurazijos ir šiuolaikinės Šiaurės Amerikos – buvo plačiai apgyvendintas Silūro ir Devono periodo bestuburių. Tačiau šis superkontinentas tuo metu buvo vandenynu atskirtas nuo piečiau buvusios Gondvanos. Įrodymai apie gyvybės persikėlimą į sausumą iki šiol buvo randami tik Laurazijai priklausiusioje teritorijoje. Tačiau

nebuvo jokio įrodymo apie tuo metu gyvenusius sausumos bestuburius Gondvanoje“ – teigia paleontologas. „Tai yra pirmas kartas, kai mes užtikrintai galime sakyti, kad Devono periodu Gondvanoje jau gyvavo ne tik skorpionai, tačiau ir gyviai, kuriuos jie medžiojo. Dabar mes žinome, jog Gondvana, kaip ir Laurazija, turėjo sudėtingą sausumos ekosistemą, sudarytą iš augalų ir bestuburių. Šie elementai kiek vėliau leido išsivystyti sausumos stuburiniams“, – sako R.Gessas.

Kinijoje aptikta seniausia pasaulyje primatų fosilija Kinijos mokslininkų komanda teigia aptikusi seniausią pasaulyje primatų fosiliją. Primatai Archicebus achilles buvo maždaug stambios pelės dydžio. Skaitmeniniu būdu atkūrę abi fosilijos puses, mokslininkai galėjo detaliai ją išnagrinėti, pradedant mažomis akytėmis ir baigiant didelėmis, beždžionių formos pėdomis. Archicebus achilles buvo aptiktas 2002 metais centrinės

Kinijos Hubėjaus provincijos uolose. Tačiau mokslininkams prireikė daugiau kaip dešimtmetį trukusių tyrimų, kad pripažintų jį seniausia žinoma primato fosilija.

PAŽIŪRĖK REPORTAŽĄ ČIA

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

GEOLOGIJA

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

GEOLOGIJA

SKRUZDĖLĖS Jaučia žemės drebėjimą Vasario ketvirtą dieną, 2013 metais, tris metus raudonųjų skruzdėlių skruzdeliną filmavusi kamera pastebėjo neįprastą skruzdėlių elgseną. Jos turi savo rutiną ir tik ypatingais atvejais elgiasi išskirtinai. Tačiau šį kartą jų veiksmai sutapo su žemės drebėjimo duomenimis dieną prieš tai, kai žemės drebėjimą užfiksavo seismografas (drebėjimui matuoti skirtas įrenginys). Žadama ir toliau tęsti bandymus stebint skruzdes. Šie bandymai gali padėti išspręsti daug geologų neįmintų klausimų.

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

GEOLOGIJA

TECHNOLOGIJOS DYKUMOJE leidžia užauginti tiek pat daržovių, kiek Europoje

“SARAH FOSTER” PROJEKTAS „Sahara Forest“ projekto kūrėjai džiūgauja: „žaliosiose“ dykumose, kuriame panaudotos naujausios technologijos – biokuras, druska, švarus vanduo, žalioji energija – jiems pagaliau pavyko pasiekti pirmųjų rezultatų, praneša Sciencemag.org. Persijos įlankos valstybėje Katare įdiegto „Sahara Forest“ projekto šiltnamiuose per metus užauginta 75 kg daržovių (agurkų, pomidorų ir t.t.) viename kvadratiniame metre. Maždaug tiek jų užauginama Europos šiltnamiuose. Skirtumas tarp Europos ir Kataro tas, kad šiuos rezultatus Katare pavyko gauti naudojant tik saulės energiją ir jūros vandenį.

Maždaug tiek užauginama Europos šiltnamiuose. „Sahara Forest“ projekte svarbiausią vaidmenį vaidina specialus šiltnamis. Viename jo gale jūros vanduo lašinamas per užuolaidą primenantį tinklelį, o vėjas pučia susidariusį vėsų orą į augalus. Vėsinimo efektas leidžia auginti tris augalų kultūras per metus net ir karščiausiomis vasaromis. Kitame šiltnamio gale yra vamzdžių tinklas, kuriais teka jūros vanduo. Dalis drėgmės kondensuojasi ant vamzdžių ir yra surenkama – tokiu būdu išgaunamas gėlas vanduo. JŪROS VANDENS ŠILTNAMIO EFEKTAS Sėkmingas šalutinis jūros vandens šiltnamio efektas yra tas, kad šis vanduo paskatino augalų augimą ir už šiltnamio. Tuo pasinaudojo Kataro augalų augintojai, šalia pradėję auginti kultūras

– salotas ir miežius, taip pat ir naudingas dykumų gėles. Dar vienas sistemos sėkmės metodas yra saulės jėgainė, kuri naudoja skystį, sušildomą parabolės formos veidrodžiais, kuriais jis teka. Skystis sušildo vandenį, o garai suka turbiną tam, kad generuotų elektros energiją. Tokiu būdu šiltnamis turi energijos savo sistemoms ir siurbliams, o bet kokį perteklinį gėlo vandens kiekį panaudoja augalų drėkinimui. Kataro auginimo zona užima tik vieną hektarą, o šiltnamių plotas sudaro maždaug 600 kvadratinių metrų auginamo ploto. Tai, kad nedideliame plote pavyko pasiekti tokių puikių rezultatų, leidžia tikėtis, kad auginti daržoves didesniuose pramoniniuose šiltnamiuose sektųsi dar geriau.

technologijos

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

TECHNOLOGIJOS

SKLANDANTIS VANDUO Ultragarsas išlaiko ore vandens lašus

KAIP TAI VEIKIA? Dvi garso kolonėlės (žiūr. pav.) yra išsidėsčiusios viena virš kitos bei atsuktos viena į kitą. Per jas paleidžiamas ultragarsas, kurio dažnis yra 22 Kilohertzai. Žmogaus ausies membrana nėra pritaikyta priimti tokio dažnio bangas, todėl žmogus to garso negirdi. Bangavimas vyksta dvipusis, todėl garso bangos tarpusavyje rezonuoja. Per vidurį tokių bangų rezonanso paleisti vandens lašai yra išlaikomi ultragarso.

- vandens lašas

A 22 Khz

Keliaujančios bangos iš kolonėlės A į kolonėlę B ir atvirkščiai sudaro garso bangų lauką, kuris yra stabiliausias kuo arčiau vidurio tarp dvieju garso kolonėlių.

AR GALI ŠIŠ METODAS BŪTI KUR NORS PRITAIKYTAS? Skysčių levitaciją galima panaudoti vaistų gamyboje šalutiniam poveikiui sumažinti. Skysčius organizmas įsisavina efektyviau ir greičiau, todėl vaistai galėtų būti mažesnės veikliosios medžiagos koncentracijos. Tai sumažintų šalutinius poveikius organizmui. Naudojant skysčių levitaciją vaistai nesusikristalizuotų, o liktų skysčio pavidalu.

D SUTKARTUS RAK UD

B Keičiant ultragarso dažnį tiek A ir B kolonėlėse vandens lašai pradeda vibruoti žvaigždės forma. Kuo stipresnis dažnis, tuo daugiau kampų turi lašas.

technologijos

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

HIGSO BOZONAS Paprastas paaiškinimas

Francois Englertas ir Peteris Higgsas antradienį paskelbti Nobelio fizikos premijos laureatais – už Higso bozono atradimą. O kas gi yra tas Higso bozonas? Kaip apie jį būtų galima suprantamai papasakoti bet kuriam paprastam gatvėje sutiktam žmogui? Higso bozonas, kurį prieš pat jo atradimą pradėta vadinti „Dieviškąja dalele“ (beje, pats P.Higgsas tada kategoriškai pareiškė

esąs ateistas), yra vienas kertinių Standartinio modelio fizikoje ingredientų. 1964 m. F.Englertas ir P.Higgsas atskiruose darbuose suformulavo teoriją, kuri numatė šios fundamentaliosios dalelės egzistavimą. Tačiau „sugauta“ ji buvo visai neseniai, praėjus 50 metų po jos numatymo.

Kas yra Higsas? Kaip atrodo Higso laukas? Įsivaizduoti būtų sunku, todėl buvo pateikta labai aiški metafora.

Slidininkas slisdamas per sniego lauką susiduria su mažu pasipriešinimu, todėl čiuožia greitai ir lengvai. Vadinasi elektronai tik vos susiduria su lauku. Jų masė yra maža

Tai buvo apibūdinta kaip kosminis sirupas. Kaip masė, kurios dalelės paveikia bet ką, su kuo susiduria.

Mūsų atveju metafora yra sniegas. Higso lauką įsivaizduokime kaip sniego lauką.

Sniego batai labiau klimpsta į sniegą ir gauna didesnį pasipriešinimą, todėl vaikščiojimas su sniego batais prilygsta koju vilkimui. Ir dar sunkiau su paprastais batais.

Paukštis tuo metu nesiliečia prie sniego, o skrenda virš jo, todėl negauna pasipriešinimo. Higso lauke fotonai ir gluonai neturi pasipriešinimo. Vadinasi yra be masės.

SĄVEIKA SU HIGSO BOZONU Taigi Higso laukas yra visai kaip mūsų apsnigtas laukas. Tik jame vietoj begalės snaigių – begalė Higso bozonų. Dalelės, kurios sąveikauja su Higso lauku, turi masę. Štai elektronai – visai kaip tas slidininkas, kuris šliuožia tuo lauku pasišvilpaudamas ir su vėjeliu. Elektronų masė maža. Protonus ir neutronus sąveikauti skatinantys kvarkai – visai kaip ta moteris su sniegbačiais. Kvarkų masė truputį didesnė. Yra dar ir fotonai bei gliuonai, kurie kaip tie paukščiai – su Higso lauku išvis nesusiliečia. Jie masės neturi.Prieš 50 metų fizikai nė neįsivaizdavo, kodėl kai kurios dalelės masę turi, o kai kurios – ne. Tada jie sugalvojo Higso bozoną ir ieškojo jo iki šiol. Ieškojo tos nesugaunamos, trūkstamos snaigės iš mūsų teorijos apie krintantį sniegą ir jo lauką. Kas keletą milijardų tokių susidūrimų iš sprogimo kamuolio ima ir iššoka Higso bozonas. Šio momento neįmanoma užfiksuoti tiesiogiai, tad triumfą ir šampaną tenka pasilaikyti ateičiai.

TECHNOLOGIJOS

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

ATOMAI KAS SUDARO ATOMĄ? PROTONAI NEUTRONAI ELEKTRONAI

Žodis ATOMAS reiškia

NEMATOMAS

99 %

atomo tūrio sudaro tuščia erdvė

Atomas yra pagrindinis skaičiavimo vienetas ir kiekvieno elemento atomas yra skirtingas ŠIOS NEMATOMOS DALELĖS SUDARO

100%

JEIGU

VISKO

atomo branduolys būtų krepšinio kamuolio dydžio JO ELEKTRONAI SKLANDYTŲ APLINK JĮ KELIŲ KILOMETRŲ SPINDULIU

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

technologijos

VIRIMAS

VIRIMAS – medžiagos temperatūra, kurioje vyksta skysčio fazinis virsmas į dujinį visame medžiagos tūryje. Virimo metu medžiaga visame tūryje pereina iš skysto agregatinio būvio į dujinį skirtingai nuo garavimo, kur procesas paviršinis.

TEMPERATŪRA. Normaliomis sąlygomis (slėgis 1 atmosfera, 101,325 kPa) vandens virimo temperatūra yra 99,97 °C. Iš cheminių elementų mažiausią virimo temperatūrą normaliomis sąlygomis turi helis.

SLĖGIS. Virimo temperatūra kinta priklausomai nuo išorinio slėgio: mažėjant slėgiui, mažėja virimo temperatūra (todėl aukštai kalnuose virimo temperatūra yra mažesnė – pvz., Everesto viršūnėje vanduo verda esant 69 °C).

Kaip per trilijonINĘ sekundės dalį vandenį įkaitinti iki +600°C?

CHEMINIS TRIUKAS? Naujas mokslininkų triukas, galintis pademonstruoti labai įdomių cheminių reakcijų. Sunku patikėti, tačiau mokslininkai sugalvojo būdą, kaip per vieną trilijonąją sekundės dalį (pikosekundę) vandenį įkaitinti iki +600°C. Kad būtų paprasčiau suvokti, kiek trunka pikosekundė, Vokietijos mokslininkai iš DESY pateikia tokį paaiškinimą: viena pikosekundė greta sekundės atrodytų taip, kaip sekundė prie 32 000 metų. Vanduo įkaitinamas per jį leidžiant trumpus, tačiau labai stiprius terahercinių bangų (angl. –

E MTOMENTE NEMOM

terahertz radiation) impulsus. Terahercinė spinduliuotė – tai elektromagnetinės spinduliuotės rūšis, kurios dažnių spektras yra tarp infraraudonųjų bangų ir mikrobangų. Mažiau nei milisekundę vanduo išlieka to paties tankio, o po tos milisekundės vandens molekulės vis dėlto suirs. Per tą laiką tyrėjai turėtų sugebėti užfiksuoti bet kokias chemines reakcijas, kurias gali sukelti toks ekstremaliai ūmus karštis. Kol kas šis metodas praktikoje neišbandytas – trys Vokietijos mokslininkai savo sumanymo idėją, išbandytą kompiuteriniu modeliavimu, publikavo žurnale „Angewandte Chemie International Edition “. Kad tokios staigios terminės reakcijos būtų

užfiksuotos, tyrėjams gali prireikti ultratrumpųjų rentgeno spindulių. Tokių bus galima „pasigaminti“ Hamburge, kur renovuojama Europos rentgeno laisvųjų elektronų lazerio laboratorija (European X-ray Free-Electron Laser facility). Tikimasi, kad ji vėl pradės veikti 2015 m. AR GREITAI NAUDOSIME ŠĮ METODĄ? Tačiau pradėti svaičioti apie tai, kad netrukus užvirinti vandenį kavai, arbatai, sriubai ar pan. galbūt nebereikės nė akimirkos, gerokai per anksti. Mokslininkai nurodo, kad tokį eksperimentą teoriškai yra įmanoma atlikti tik su labai mažu vandens kiekiu – su... milijardąja litro dalimi vandens.

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

TECHNOLOGIJOS

“GOOGLE” AKINIAI

„Google“ bendrovė ir toliau tobulina savo išmaniuosius akinius. Šią savaitę atskleisti ir naujieji programinės įrangos patobulinimai, svarbiausi iš jų: apsaugos priemonės, „Hangout“ programa, naujasis gestas fotografuoti bei

„Youtube“ žiūrėjimo galimybė. Dabar bus galima fotografuoti akies mirktelėjimu. Bet šio produkto laukia dar daug naujovių

3D SPAUSDINTUVAS Regėjimą grąžina atspausdintos tinklainės ląstelės

Mokslininkai skelbiasi sėkmingai „atspausdinę“ akies ląsteles, reikalingas regos sutrikimams, taip pat ir aklumui, gydyti, rašo bbc.co.uk. Kembridžo universiteto mokslininkų komanda džiaugiasi atradusi būdą, kaip padėti žmonėms, turintiems jautrios šviesai ir dirginimui tinklainės dalies sutrikimų. Kol kas bandymai atliekami tik su gyvūnais, tačiau netrukus bus pereita prie tyrimų su žmogaus tinklaine. Remiantis preliminariais rezultatais, 3D spausdintuvu galima atspausdinti dviejų tipų tinklainės ląsteles, perduodančias informaciją iš akies kitoms smegenų dalims bei saugančias neuronus. Spausdintos ląstelės puikiai prisitaiko organizme, išlieka sveikos ir naudingos.

„Tinklainės nervinių ląstelių praradimas – daugelio akių ligų, kurios baigiasi aklumu, priežastis. Tinklainė – ypatinga struktūra, kurioje itin preciziškas ląstelių tarpusavio išsidėstymas yra būtinas gerai regos funkcijai“, – aiškino tyrimo bendraautoriai profesorius Keithas Martinas su kolege Barbara Lorber iš Kembridžo universiteto John van Geest smegenų gydymo centro. „Mūsų tyrimas parodė, kad, naudojantis 3D spausdintuvu, galima atspausdinti ląsteles iš visiškai susiformavusios centrinės nervų sistemos. Nors rezultatai – preliminarūs, dar reikia atlikti daugybę tyrimų, bet tikslas šią technologiją išvystyti taip, kad ateityje gydytume tinklainės ligas, jau netoli“, – kalbėjo mokslininkai.

medicina / psichologija

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

Medicina / psichologija

SMEGENŲ MIRTIS šiuolaikinės technologijos atitolina mirtį

PO MIRTIES NUSTATYMO, SMEGENYS TIK PRADEDA MIRTIES PROCESUS

PO 3 VALANDŲ BE DEGUONIES NUSTATOMA MIRTIS

SMEGENŲ IRIMO PROCESUS SUSTABDO KŪNO ŠALDYMO TECHNOLOGIJOS

BĖGANT LAIKUI DIDĖJA RIZIKĄ, KAD ATGAIVINTAS PACIENTAS GALĖS TĘSTI VISAVERTĮ GYVENIMĄ.

MIRIMO PROCESAS Kadaise manyta, kad širdžiai nustojus varinėti kraują, žmogui belikę tik keletas minučių iki negrįžtamų smegenų pokyčių dėl deguonies ir maistinių medžiagų stygiaus smegenų ląstelėse. Mokslininkai tvirtina, kad dabar toks požiūris yra pasenęs.

„Kai širdis sustoja, mirties procesai ne pasibaigia, o tik prasideda“, – pabrėžia Kolumbijos universiteto (JAV) neurologijos profesorius Stephanas Mayeris.Smegenų pažeidimai dėl deguonies stygiaus vyks ta palaipsniui, etapais. Smegenų aktyvumas gali būti pažeidžiamas per keletą sekundžių,

tačiau mirimo programos laipteliais smegenų ląstelės pradeda kopti tik po keleto minučių, kai ląstelėms ima trūkti cukraus.

LĄSTELĖS

SPECIALIOSIOS LĄSTELĖS

Gyvenimo būdas gali atjauninti ląsteles

Žaibiškai reaguoja į baimę gyvatėms

Žmogaus organizmo ląstelės gali atjaunėti jam pakeitus gyvenimo būdą – pradėjus reguliariai sportuoti, laikytis dietos ir medituoti, nustatė Kalifornijos universiteto tyrėjai. Ekspertai pripažįsta, kad tokie rezultatai intriguoja, bet tvirtas išvadas bus galima daryti atlikus didesnio masto tyrimą.

Daugeliui kyla klausimas, kodėl gyvatės sukelia didelę baimę, o pirmadienį paskelbtoje naujoje studijoje pateikiamas galimas atsakymas: smegenyse esama specialių ląstelių, kurios žaibiškai pasiunčia perspėjamuosius signalus, susidūrus su šliaužiančiu pavojumi. Specifiniai neuronai selektyviai reaguoja į gyvačių atvaizdus ir veikia sparčiau negu panašūs smegenų vmokslininkai.

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

medicina / psichologija

KRAUJO TYRIMAS Ar galima diagnozuoti depresiją?

Ar žinojote, kad...

Ar įmanoma nustatyti nuotaiką ir psichologinę būseną iš kraujo tyrimo? Išrastas pirmasis kraujo tyrimas, kuris gali nustatyti paauglių depresiją, todėl spėjama, kad depresijos diagnozavimo procesas gali palengvėti. Dėl natūralių hormonų pasikeitimų, diagnozuoti paauglių depresiją yra sunku. Eva Redei, Northwestern Illinois universiteto mokslininkė kartu su kolegomis tyrė depresuojančias ir normalias peles bei aiškinosi kurie genai veikia žmogui esant depresijos būsenoje. Vėliau mokslininkai analizavo 52 genų išraiškas, esančias 28 paauglių kraujo mėginiuose, pusė iš jų sirgo depresija. Nenormalus genų išraiškų lygis buvo pastebėtas 11 genų, kurie buvo susiję su depresija. Mokslininkai taip pat identifikavo 12 genų išraiškų pasikeitimus, kurie buvo būdingi paaugliams, kurie kentėjo nuo depresijos ir pykčio protrūkių.

1. Du tūkstančiai raudonųjų krojo kūnelių miršta kas sekundę; 2. Žmogaus kūne yra apie 160934,4 kilometrų kraujagyslių; 3. Raudonieji kraujo kūneliai sudaro apie 7 % kūno svorio; 4. Kas dieną per inkstus prafiltruojama 1514 litrų kraujo; 5. Paaukojus vieną pintą kraujo, gali išgelbėti keturias gyvybes; 6. Kraujas yra ant tiek geras dažas, kad indėnai naudojo jį tapymui; 7. Raudonojo kraujo kūnelio vidutinis gyvenimo laikas - 120 dienų; 8. Moterys vidutiniškai turi 4,5 litro kraujo, o vyrai - apie 5,6 litro;

MEDICINOS EVOLIUCIJA Aparatas išgydantis žaizdas Medicinos išradimai dideliais šuoliais šoka vienas per kitą ir nenustoja stebinti. Tai, kas būdavo fantastinių filmų tema, tampa kasdienos realybe. Nudegintas vietas buvo įprasta gydyti odos persodinimu. Į nudegusią vietą buvo prisiuvama odos dalis, kurią imdavo iš paciento kurios nors kūno vietos. Gyjimo procesas uztrukdavo apie tris savaites, o infekcijos rizika tuo laikotarpiu yra tikrai didelė.

Dabar išrastas aparatas, kuris primena dažų purkštuvą. Purkšdamas odos odos ląsteles tiesiai ant žaizdos nereikalauja odos transplantacijos iš kitos paciento kūno vietos ir infekcijos rizika tampa labai maža. O gyjimo procesas sumažėja net iki kelių dienų.

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

Medicina / psichologija

DANTYS DU IŠ TRYJŲ 45-55 metŲ žmonių

turi mažiau nei 18 sveikų ir nepaliestų dantų

VIENAS IŠ DEŠIMTIES suaugusių turi sveikus dantis

119 971 Suaugusių lietuvių laukia protezavimo Tik 20 744 iš jų gali sau tai leisti

VIENA IŠ TRYJŲ moterų virš 70 metų neturi SAVO dantų VIENAS ŽMOGUS IŠ KETURIŲ 65 - 75 metų amžiaus tarpe yra pakeitęs visus dantis į dantų protezus

kartus per metus

Jeigu nėra laiko išsivalyti dantis, tai geriausias sprendimas - išsiskalauti burnos ertmę skalavimo skysčiu

Procentų

Tikrintis dantis yra būtina ne mažiau kaip

Gumos kramtymas neišvalo ir nedezinfekuoja burnos ertmės ir daro neigiamą poveikį skrandžiui

55 - 65 metų žmonių turi gumos sindromą

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

medicina / psichologija

KAS PAKEIS GRĘŽIMO APARATĄ? Ėduonies pažeistų dantų gydymui skirti gręžimo aparatai netrukus taps istorija. Jau dabar odontologai dažnai taiko ne tokius nemalonius ir ne tokius skausmingus gydymo metodus. O ateityje turėtų atsirasti profilaktikos priemonės, papildysiančios dantų šepetėlių funkcijas ir sumenki-

LAZERIS VIETOJE METALO Tai – ėduonies pažeistų danties ertmių gydymas lazerinėmis technologijomis (erbio lazeris). Ši technologija sėkmingai taikoma gydant tiek suaugusiųjų, tiek vaikų dantis. Šio metodo privalumas – išvengiama daugeliui tokio nemalonaus gręžiamo danties jausmo. Danties kiaurymę švintant lazeriu, nuvalomi tik pažeisti danties audiniai – tai faktiškai neįmanoma naudojant mechaninius grąžtus. Toks gydymo būdas itin rekomenduotinas vaikams: jei mažyliui pirmasis vizitas pas stomatologą asocijuosis su skausmu, jis tokių kabinetų vengs ir dėl dantų problemų kankinsis visą gyvenimą. MINKŠTINAMASIS GELIS Inovacinis preparatas „Carisolv“ (jo sudėties gamintojai neatskleidžia) taip pat išsaugo sveikuosius danties audinius ir be skausmo eliminuoja ėdu-

nsiančios ėduonies susidarymo šansus iki minimalių. Kokios konkrečios gydymo priemonės jau stumia dantų gręžimo aparatus iš odontologų kabinetų?

onies pažeistas danties vietas. Gelis suminkština ėduonies pažeistą dentiną, o paskui be skausmo pašalinimas stomatologo įrankiais. Gydyti tokiu metodu rekomenduotina itin jautrių pacientų dantis – tokių, kuriems vizitai į stomatologo kabinetą kelia itin neigiamas emocijas ir kainuoja nepaprastai daug pastangų.

BEGARSĖ ABRAZIJA Taikant šį ėduonies gydymo metodą, į pažeistą danties audinį dideliu slėgiu (3 atmosferų) nukreipiamas aliuminio oksido srautas. Pieninių ir nuolatinių dantų gydymas tokiu būdu vyksta be garso, perkaitimo ir išgedusio danties kvapų.

EMALIO PORŲ UŽPILDYMAS

ANTIBAKTERINIAI DANGALAI

Ši technologija skirta paviršinio dantų ėduonies gydymui, kai danties audiniai pažeisti dar negiliai (vadinamoji dėmės stadija). Toks gydymo metodas tapo įmanomas po to, kai buvo atrasta lazerinė diagnostika „DIAGNOdent“ ir pradėtas naudoti kol kas analogų neturintis preparatas „Icon“. Jis užpildo emalio poras, jas stabilizuoja, tad pažeistas emalis tampa tankus ir tvirtas, atsparus išoriniam poveikiui. Preparatas sutvirtinamas polimerizuojančios lempos švitinimu.

Dar vienas stomatologijos praktikoje jau taikomas metodas, kurį galima vadinti profilaktiniu. Naudojant britų sukurtą, Europoje, JAV ir Izraelyje sertfikuotą aparatą „Fluoritray“, burnos ertmėje dantų paviršius padengiamas apsauginiu sluoksniu. Jis saugo nuo žalingo bakterijų poveikio rūgštingoje terpėje ir užkerta kelią ėduonies susidarymui ir plitimui. Metodas tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems. Procedūra atliekama kartą per metus.

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

Medicina / psichologija

DNR Žmogaus DNR turi slaptą kodą

Profesorius J. Stamatoyannopoulos’as su bendraautoriais buvo priblokštas, kuomet atrado, jog kai kurie kodonai, vadinami duonai, gali turėti dvi reikšmes. Viena koduoja kaip baltymų gamybą, kita nurodo kaip ląstelėje tie genai kontroliuojami. Šios dvi reikšmės, atrodo, vystėsi lygiagrečiai. Genų kontrolės „instrukcijos“, manoma, padės stabilizuoti tam tikrus naudingų funkcijų baltymus, bei leis suprasti, kaip jie yra pagaminti.

Nuo 1960 metų, kuomet genetinis kodas buvo iššifruotas, mokslininkai manė, kad genetinis kodas buvo naudojamas tik informacijos apie baltymus įrašymui.Genetinis kodas naudoja 64 raidžių abėcėlę, vadinamą kodonais.

„Jau prieš daugiau nei 40 metų mes padarėme prielaidą, kad DNR pokyčiai, darantys įtaką genetiniam kodui, yra nulemti baltymų gamybos būdo. Dabar sužinojome, jog tai buvo pagrindinė detalė žmogaus genomo skaitymo mozaikoje“, – sakė prof. J. Stamatoyannopoulos’as, pagrindinis paskelbto straipsnio autorius.

Tyrime pabrėžiama, jog DNR yra neįtikėtinai galingas informacijos saugojimo prietaisas, kuriuo gamta naudojasi netikėčiausiais būdais. Duonų atradimas turi didelę reikšmę mokslininkams bei gydytojams interpretuojant paciento genomą, bei atveria naujas ligų diagnozavimo ir gydymo galimybes. „Faktas, kad genetinis kodas gali tuo pačiu metu įrašyti dviejų rūšių informaciją, reiškia, jog daugelis DNR pokyčių, kurie atsiranda dėl pasikeitusios baltymų sekos, gali sukelti žalą ir genų kontrolei ar net abiem mechanizmams iš karto.“ – reziumavo prof. Stamatoyannopoulos’as.

MAISTAS Kaip reikės išmaitinti gausėjančią žmoniją? Kaip išmaitinti gausėjančią populiaciją esant sparčiai klimato kaitai – toks klausimas vis dažniau svarstomas įvairių sričių specialistų. Jau yra pasiūlyta daug galimų būdų būsimai problemai spręsti. Kai kurie iš jų – stebinantys.

ir sausra vis labiau veiks maisto produkciją, o tinkamos maistui auginti žemės nėra itin daug. Specialistai neseniai išrado chemikalą, kuris galėtų padėti apsaugoti daržoves, javus ir kitas grūdines kultūras nuo aukštos temperatūros.

Manoma, kad iki 2050-ųjų, siekiant išmaitinti sparčiai gausėjančią žmoniją, reikės bent 60 proc. daugiau maisto. Po keturiasdešimties metų žmonių skaičius pasaulyje gali pasiekti devynis milijardus, ir jau dabar yra šalių, kur žmonės badauja.

MAISTO SPAUSDINIMAS

GAUSESNIAM DERLIUI - CHEMIKALAI

Kompanijos, orientuotos į technologijų kūrimą, ieško būdų, kaip būtų galima padauginti įvairių daiktų skaičių. Maisto spausdinimas pamažu taip pat tampa realybe. Pavyzdžiui, NASA eksperimentuoja su atspausdintu maistu, kuriuo siekiama išmaitinti į ilgas kosmoso keliones išvykusius kosmonautus.

MAŽAS ŽMOGUS „Augalas šiltnamyje išauga labai didelis, tačiau perkeltas į lauką jis nusilps, nes negalės apsisaugoti“, – tokią analogiją pateikė Arne’as Hendriksas. Jo teigimu, esant tinkamoms aplinkos sąlygoms, žmonės galėtų sumažėti. GENETIŠKAI MODIFIKUOTAS MAISTAS Genetine modifikacija laboratorijose siekiama dirbtinai patobulinti genetinę maisto sudėtį. Mokslininkai perkelia reikiamą geną iš vieno organizmo į kitą ir taip genetiškai modifikuoja produktus.

Visame pasaulyje kylant temperatūrai, potvyniai

O IRTR NĖ AKKARTO ĖN RI

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

medicina / psichologija

GYVŪNŲ PASAULIS41

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

GYVŪNŲ PASAULIS GEOLOGIJA

20% Net 20 % pasaulio dangos sudaro žolė.

AR ŽINOJOTE?

KELI ĮDOMŪS FAKTAI APIE ŽOLĘ.

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

tūkst.

Žolės rūšių yra suskaičiuota apie 10 000

GYVŪNŲ PASAULIS GYVŪNŲ PASAULIS

38,5

Aukščiausia žolė pasaulyje siekia 38,5 m, o skersmuo net 15 m

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipisicing elit, sed do eiusmod tempor incididunt ut labore et dolore magna aliqua. Ut enim ad minim veniam, quis nostrud exercitation ullamco laboris nisi ut aliquip ex ea commodo consequat. Duis aute irure dolor in reprehenderit in voluptate velit esse cillum dolore eu fugiat nulla pariatur. Excepteur sint occaecat cupidatat non proident, sunt in culpa qui officia deserunt mollit anim id est laborum.

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

GYVŪNŲ PASAULIS

NEPAAIŠKINAMAS GYVIS Rastas amazonėje sutrigdė mokslininkus ir užminė jiems mįslę

Peru Amazonijoje atrasta keista gyva organinė tinklinė struktūra. Kas ji tokia, negali pasakyti net mokslininkai. Nematytą gyvį sudaro centrinė smailė, kurią juosia tinklo pavidalo tinklinė „tvorelė“. Jį netoli Tambopatos tyrimų centro (Peru) kitapus vandeniui nepralaidžios medžiagos pastebėjo Džordžijos technologijų universiteto baigiamojo kurso studentas Troy Alexanderis. Netrukus vaikinas rado ir daugiau taip pat atrodančių gyvių.

Gyvius studentas nufotografavo ir tinklalapyje „Reddit“ paprašė mokslininkų pagalbos identifikuojant šį maždaug 2 cm skersmens sutvėrimą, nes Tambopatos tyrimų centre to padaryti niekas nesugebėjo. Paties radinio autoriaus spėjimu, „šios struktūros viduje galbūt padėti kiaušiniai arba tai yra kažkokio sutvėrimo lėliukė“.

ŠIMPANZĖS Jos nekenčia apgavikų Apgaudinėjamos šimpanzės susierzina ir neslepia pykčio, tai atskleidžia Emorio universiteto (JAV) psichologo ir biologo Darby Proctoro atlikto eksperimento rezultatai. Mokslininkas dvi beždžiones išmokė žaisti žaidimą: viena kitai jos turėjo duoti vieną iš dviejų spalvotų daiktų, o šie vėliau būdavo atiduoti mokslininkui. Vieną daiktą buvo galima išmainyti į 3 banano gabalėlius, o kitą – į 5 gabalėlius vienai beždžionei ir vieną kitam primatui. Beždžionės dažniau pasirinkdavo daiktą, už kurį abi gaudavo po lygiai. Keletą kartų, kai viena šimpanzė pasielgė savanaudiškai, kita šnypštė, rėkė ir spjaudė ant apgaviko.

ETJŪKSTANTYJE YTNATSKŪT

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS MOKSLAS ILIUSTRUOTASIS

GYVŪNŲ PASAULIS

AR PASAULYJE YRA MIRUSIŲ VIETŲ?

SAUSIAUSIAS ŽEMYNAS Antarktida. Teritorijai vidutiniškai tenka 166 mm metinių kritulių SAUSIAUSIAS MIKROORGANIZMAS - Nostoc genties melsvabakterės. Išdžiūvusios jos gali išgyventi iki 63 metų. SAUSIAUSIA ŽUVIS Afrikinė dvikvėpė, išskirianti didžiąją kūno dengiančias gleives. Dėl jų gali iki 4 metų išgyventi be vandens.

SAusiausia vieta DIDŽIAUSIAS METINIS KRITULIŲ KIEKIS - 1,0MM KELIUOLSE REGIONUOSE DEŠIMTMEČIUS NEIŠKRITO NĖ LAŠO LIETAUS. ŠIAURĖS ČILĖJE ATAKAMOS DYKUMA UŽIMA 150 000 KM2. SAUSIAUSIAS ČIA GYVENANTIS ŽINDUOLIS YRA VIENKUPRIS KUPRANUGARIS. SAVO KUPROJE TURINTIS 30 % KŪNO SVORIO VANDENS. TAI YRA UNIKALUS REIŠKINYS ŽEMĖJE, KUR ATRANDAMA VISIŠKAI - MIKROBIOLOGINIU LYGIU - MIRUSIŲ ZONŲ.

45 45

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

GYVŪNŲ PASAULIS

KATĖS Atrasta didžiosios katės fosilija perrašys jų evoliucijos teoriją

JAV ir Kinijos paleontologai Tibete atrado priešistorinės didžiosios katės kaukolės liekanas. Anot mokslininkų, į snieginį leopardą panašus plėšrūnas perrašys visą katinų (Felidae) šeimos evoliucijos sampratą. Dr. Jackas Tsengas ir jo kolegos iš Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus (JAV) fosiliją rado dar 2010 m., tačiau tik dabar nustatė, kad tai – iki šiol nežinomos genties palikuonis. Skaičiuojama, kad fosilija yra 4,1–5,9 mln. metų senumo.

Mokslininkai džiaugiasi, kad naujai atrasta priešistorinių kačių Panthera blytheae fosilija ne tik suteiks daugiau žinių apie šios giminės evoliuciją, bet ir padės įrodyti, kad didžiosios katės atsirado Azijoje, o ne Afrikoje, kaip manyta iki šiol. „Šis atradimas padės atsakyti į daugybę klausimų, susijusių su didžiųjų kačių evoliucija“, – teigė dr. J. Tsengas. Žinios apie didžiųjų kačių raidą – itin menkos. Seniausia iki šiol rasta fosilija – 3,6 mln. metų senumo danties fragmentas.

Mokslininkų seniau atliktos genetinės analizės duomenimis, didžiosios katės (Pantherinae) prieš maždaug 6,37 mln. metų atsiskyrė nuo mažųjų kačių (Felinae) pošeimio, kuriam priklauso naminės katės, lūšys ir pan. Tačiau Panthera blytheae fosilija įrodo, kad pošeimiai atsiskyrė kur kas anksčiau. Be to, iki šiol manyta, kad gentys Panthera (liūtai, leopardai, jaguarai) ir Neofelis (snieginiai leopardai) atsiskyrė tik prieš 3,7 mln. metų. Naujasis atradimas paneigia ir šią teoriją.

AR TIESA, KAD šarkos vagia blizgius daiktus? Moksliniais tyrimais dar nėra įrodyta, kad šarkos itin mėgtų blizgučius. Knygoje „Šarkos“ britų biologas Timas Birkheadas teigia, kad gamtoje šarkos nevagia ir neslepia nieko, išskyrus maistą. Apie šarkų vagiliavimą kalbama tikriausiai todėl, kad ypač praeityje šie paukščiai neretai pridarydavo rūpesčių kaimo žmonėms, vogdavo maistą. Kitas blogos reputacijos paaiškinimas gali būti tai, kad gamtoje šarkos yra protingos ir entuziastingos kolekcionierės. Jos ilgai ir atidžiai renka plonus pagaliukus savo dideliems lizdams, kurie turi stogą, o viduje – gausu spygliuotų šakų, kad vidun nepatektų plėšrūnų.

GYVŪNŲ PASAULIS

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

VABZDŽIAI šešiolika vabzdžių nepriklausančių mūsų pasauliui Kitame puslapyje pamatykite kaip atrodo aprašyti vabzdžiai.

SKORPIONMUSĖ

Nors ji atrodo kaip vapsvos ir skorpiono genetiškas hibridas, bet baisiausia jo dalis - geluonis, tera tik lytinis organas. Skorpionmuses, arba mecoptera galima rasti visame pasaulyje. BATTUS PHILENOR

Gražus mėlynasis fruorescentinis drugelis. Bet jo vikšras yra kraujo spalvos ir per visą kūną išklotas ragais. Kai užauga tampa juodos spalvos.

IDOLOMANTIS DIABOLICA

Kitaip vadinamas velnio žiedu. Jis yra plėšrūnas turintis 13 cm ilgio kūną. Jo medžioklės principas yra sėdėti nejudant kol auka nepriartės, o tada žaibišku greičiu ją čiupti. FLATIDA COCCINEA

Kitaip vadinamas baltuoju vabalu-gėle. Gyvena grupėmis. Ant medžių atrodo kaip baltieji judantys žiedai.

PSEUDOCREO BOTRA WAHLBERGI

Žymus savo spiralės formos ornamentu. Tiek ornamentas tiek spalvos primena meno kūrynį. Tačiau tai yra sunkiai įžiūrimas menas, nes jo dydis yra nuo 3 iki 4 mm.

EKSTATOSOMA TIARATOM

Jei kas matėte “Indiana Džounsą” tai žinote kur matytas šis vaizdas. Plonas, 20 cm ilgio vabalas, padengtas kamufliažiniais ragais, kurie veikia ir kaip apsauga.

CERURA VINULA

Labai švelnus kūnas ir didelis proteinų kiekis jame daro šį vikšrą labai pažeidžiamu. Dėl to jis elgiasi kaip kitos rūšies vabzdžiai tam, kad išgasdinti gruobonius, o jo kraupus veidas juos atbaido. ŠIMTAKOJIS

Nors ir visiems žinomi, tačiau ne visi žino, kad šimtakojai būna nuodingi ir siekia 30 cm. Jie yra plėšrūnai ir didieji šimtakojai minta net pelėmis.

IMPERATORINIS UODEGUOTASIS VIKŠRAS

Nukeliavus kovo mėnesį į Australiją galime susidurti su normaliai atrodančiu vikšru... Na, nevisai normaliai, nes jo galva primena šalma iš filmo “Gruobonis”

DASYCHIRA PUDIBUNDA

Vikšras, iš toli primenantis kempinę ar vilnos rutuliuką. Tačiau jie negyvena po viena. Kai šių vikšrų populiacija staigiai padidėjo, žmonės stebėjo lyg kilimais išklotus medžius. PHENGODIDAE VIKŠRAS

Patelės ir vikšrai turi bioluminescentinių organų. Kitaip sakant jie švyti tamsoje. Tai vienas iš mažumos sausumos sutvrimų kurie turi bioluminescentinių organų.

DEILEPHILA ELPENOR

Ne, tai ne gyvatė. Tai vikšras iš kurio išauga labai gražus drugys. Bet šio vikšro kamufliažas tikrai pasiteisina.

ATLASO DRUGYS

Šis gražaus kolorito drugys yra pripažintas didžiausiu drugiu pasaulyje. Išskleidus sparnus plotis siekia virš 30 cm. Bet dar įdomus dalykas, kad sparnų viršutiniai kampai atvaizduoja gyvatės galvas BRAZILŲ MEDŠOKLYS

Tai Adamsų šeimynos narys vabzdžių pasaulyje. O saulės sistemos maketą primenantys rutuliai virš galvos, spėjama, tera skirta ginybai kaip skydas.

DIDYSIS VANDENS VABALAS

Šis vandens gyvis patenka į top 10 gražiausių vabalų pasaulyje. Gaila, bet toks grožis Tailande tampa maistu.

CATACANTHUS

Gana pritraukiantis dalykas tai šio vabalo kamufliažas. Jis primena senovės genčių darytas kaukes. Pamačius tokį vabalą neįmanoma nenusišypsoti.

GYVŪNŲ PASAULIS

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

Matei keistesnių?

01 02

03 04 05

08 09

11 16

15 48

GYVŪNŲ PASAULIS

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

MOKSLININKŲ ATRADIMAS apmokytos bitės aptinka vėžį labai ankstyvoje stadijoje

Iki šiol gydytojai pacientus turėjo gydyti nuo bičių įkandimų, tačiau panašu, kad nuo šio bitės gali tapti pagalbininkėmis medicinoje. Naujas tyrimas, atliktas Didžiosios Britanijos įmonės „Inscentinel“, kuri specializuojasi vabzdžių tyrimuose, rodo, kad bitės gali padėti aptikti vėžį žmonių organizmuose labai ankstyvoje stadijoje. Naudodama šį atradimą, portugalų

dizainerė Susana Soares sukūrė stiklinį prietaisą, kuris diagnozei naudoja bites ir paciento kvėpavimą. Itin jautrią uoslę turinčios specialiai apmokytos bitės gali aptikti kvapus, kurių žmogaus uoslė neužuodžia. Tai tuberkulioze, diabetu, plaučių ar odos vėžiu sergančių žmonių kvapai. S.Soares sukūrė iš kelių dalių sudarytą specialų objektą: mažesnis indas, į kurį pacientas kvėpuoja, ir didesnis indas, kuriame laikomos apmokytos

bitės. Jeigu jos užuodžia kvapą, kurį yra išmokytos atskirti, tuomet nuskrenda į mažesnį indą. Vėžį aptinkančios bitės treniruojamos specialiai joms skleidžiant tam tikrą kvapą, o vėliau jas maitinant cukrumi, kad šios kvapą susietų su atlygiu. Bitės gali būti apmokytos vos per dešimtį minučių ir kvapą atsiminti visam laikui. Kiek anksčiau bitės ir vapsvos buvo apmokytos pagal kvapą aptikti bombas.

Ar žinojai? NUO 1945 METŲ BIČIŲ POPULIACIJA SUMAŽĖJO TREČDALIU. 6 5 4 3 2 1 mln

1945

1950

1954

1959

1964

1969

1974

1978

1982

1987

1992

1997

2002

2007

2011

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

GYVŪNŲ PASAULIS

GYVATĖS NUODAI įkandimai ir simptomai PAPILDOMI SIMPTOMAI ESANT ALERGINEI REAKCIJAI

SIMPTOMAI Atsiranda svaigulys

Atsiranda svaigulys

Išsausėja burna, gali bėgti kraujas iš burnos ir nosies ertmės

Padidėja kraujospūdis, atsiranda dusulys

Sutrinka virškinimas, pykina

Patinsta gerklė, burnos ertmė ir liežuvis Kraujospūdis padidėja dar labiau Atsiranda odos niežulys, oda tampa jautri

Alergiško žmogaus simptomai Sveiko žmogaus simptomai Įkandimo vieta pakeičia spalvą, niežti, skauda

Įkandimo vieta pakeičia spalvą, niežti, skauda

Įkandus gyvatei iškarto pajuntami simptomai. Pradeda skaudėti ir patinsta įkandimo vieta. Pakyla kraujospūdis, o dėl jo gali kraujoti nosis. Virskinimas iškarto sutrinka ir gali pasireikšti pykinimas ir vėmimas. Galvos svaigimas ir dizorientacija taip pat juntami. Antravertus, jeigu gyvatė nespėja ileisti nuodų, paprasčiausiai pasireiškia skausmas įkandimo vietoje ir atsiranda nerimas.

anafilaksiniu šoku. Tai gali pasireikšti iškarto po įkandimo, arba praėjus kelioms valandoms. Gyvatės įkandimo atveju tai vadinama anafilaksija. Ją gydyti reikia iškarto, kitaip, užtęsus gydymą, gali grėsti pavojus gyvybei. Prie simptomų papildomai prisideda

Nedideliam žmonių skaičiui gali pasireikšti alerginė reakcija dar vadinama

lūpų, burnos ertmės ir liežuvio patinimas, ko pasekoje kvepuoti tampa dar sunkiau. Be to atsiranda odos niežulys.

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

GYVŪNŲ PASAULIS

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

GYVŪNŲ PASAULIS

BEGARSIS SKRYDIS ar technologijos tai sugeba?

Mokslininkai tiria pelėdas, kurios turi skrydžio metu garso neskleidžiančius sparnus, leidžiančius joms nepastebėtoms užklupti grobį. Atradimus jie ketina panaudoti kurdami „tyliąją pelėdų technologiją“ (angl. „silent owl technology“), kuri gali būti pritaikyta lėktuvuose, vėjo turbinose ir povandeniniuose laivuose.

Kitų paukščių skrydį galima lengvai išgirsti dėl kietos galinės sparno linijos. Tyrėjai atrado, kad pelėdų sparno galas yra korėtas ir paslankus, todėl gerokai sumažinamas aerodinaminis triukšmas. Tyrėjai nori sužinoti, ar garsas priklauso nuo šios vienos savybės, ar nuo kokio nors savybių rinkinio.

NAUJA VORŲ RŪŠIS tinkle numezga savo kloną

Pasaulyje be žmogaus, kuris pasižymi aukštu savimonės ir intelekto lygiu bei gebėjimu kurti meno kūrinius, mažai yra jam prilygstančių padarų. Tačiau, kaip rašo portalas treehuger.com, visai neseniai Peru, Amazonėje, atrasta nauja vorų rūšis geba savo tinkle išmegzti itin realistišką savo paties kopiją. Tankiose Amazonės džiunglėse neseniai apsilankiusi gyvūnijos biologo Philo Torres komanda

buvo priblokšta išvydusi sumegztą vorą, sėdintį savo tinklo viduryje. Po įdėmesnės apžiūros ekspedijos nariai padarė išvadą, kad šis voras nėra tikras, tačiau atrodo itin realistiškai. Voro kopijos meistras atrastas tame pačiame tinkle, besislepiantis už sukurto muliažo. Vos penkių milimetrų dydžio voras tokiu savo kūriniu atbaido

plėšrūnus, kurie tikisi, kad rado lengvą grobį. Žvelgiant į aštuonias kojas, galvą ir krūtinę turintį „dirbtinį vorą“ sunku patikėti, kad jį išmezgė mažytis voriukas, kokį aptiko P. Torres komanda. Tačiau tokia yra realybė.

ILIUSTRUOTASIS MOKSLAS

AR ŽINOJAI, KAD?

AR ŽINOJAI, KAD? Delfinai miega atmerkę vieną akį.

Naminė musė gyvena tik dvi savaites.

Trys mažos akys yra bitės galvos viršuje, o dvi didelės - priekyje.

Mėlynasis banginis sveria tiek, kiek sveria 30 dramblių, o jo ilgis kaip 3 autobusų.

Net nukirtus tarakonui galvą, jis gali pragyventi apie dvi savaites. Nuo trisdešimties metų žmogus po truputį pradeda mažėtiNauji dantys rykliui gali išaugti per savaitę.

Visi 17 karalienės Anos vaikų mirė anksčiau už ją. Prabudusios skruzdelės, panašiai kaip ir žmonės, rąžosi ir žiovauja.

Apie 50% JAV gyventojų laikosi dietos.

Šokoladas žudo šunis.

Medus yra naudojamas, kaip kai kurių golfo kamuoliukų centras.

Šokoladas veikia šunų širdį ir nervų sistemą. 100 g šokolado nedideliam šuneliui gali būti mirtina dozė.

Bičių akys yra plaukuotos. Per dieną amerikiečiai nueina apie 45 milijonus kilometrų. Kramtomoje gumoje yra kaučiuko. Per metus katės ir šunys suvartoja gyvūnų maisto už $7 milijardus. Taip pat kaip ir žmonės, katės ir šunys būna kairiarankiai arba dešiniarankiai (leteniai). Žmogaus šlaunies kaulai yra stipresni už betoną.

Per dieną dramblys gali suėsti apie 200 kg šieno ir išgerti apie 230 l vandens. Savo lizduose paukščiai nemiega.

Susiraukdamas žmogus naudoja vidutiniškai 43 raumenis. Dešinysis žmogaus plautis priima daugiau oro negu kairysis. Fiziškai yra neįmanoma nusičiaudėti atsimerkus. Žmogaus šonkauliai sujuda maždaug 5 milijonus kartų per metus (kvėpuojant).

Dėl to jie dažniausia puola banguojantį matadoro apsiaustą nepriklausomai nuo to, kokios jis spalvos.

Kiekvienais metais JAV kaip nereikalingi išmetami apie 7 milijonai automobilių.

Markas Tvenas nebaigė pradinės mokyklos.

Anties krykimas neaidi.

Moterys mirkčioja dvigubai daugiau už vyrus. Sunkiai dirbantis žmogus išprakaituoja apie 15 litrų per dieną.

Rankų nagai auga 4 kartus greičiau negu kojų.

Žmogus gimsta su 300 kaulų, bet suaugęs teturi 206.

Arklys miega stovėdamas.

Žmogaus širdis plaka maždaug 100000 kartų per dieną.

Ų ŽODŽIŲ IŽDOŽ

Šypsodamasis žmogus naudoja vidutiniškai 17 raumenų.

Buliai neskiria spalvų.

Kolibriai negali vaikščioti.

Zebras yra baltas su juodais dryžiais.

Bendras žmogaus odos svoris yra maždaug 2,5 kg.

Čia jie gali tik snūstelti, bet miega jie kitose vietose.

Saulė didesnė už žemę 330330 kartų. Žemė sveria apie 6.588.000.000.000.00 0.000.000.000 tonų.

Niekas nežino kodėl.Virdžinijos (JAV valstija) valdžia reikalauja, kad vonios stovėtų ne namo viduje, o kieme.

apie 1 kg 200 g.1963 Randy Gardneris nemiegojęs išbuvo 264 valandas.Tai pasaulio rekordas.

Suaugusio žmogaus smegenys sveria

LEIDYKLA