INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS PAMOKOJE
VEIKSNIAI, SKATINATYS UGDYMO PROCESE TAIKYTI INFORMACIJOS IR KOMUNIKACIJOS TECHNOLOGIJAS
Šiuolaikinės informacijos ir komunikacijos technologijos suteikia daug galimybių įvairinti ir efektyvinti ugdymo procesą, jį keisti, skatina mokinius dirbti, lavinti ir įtvirtinti lingvistinius įgūdžius, padeda patikrinti ir objektyviai įvertinti mokinių žinias bei įgūdžius, suteikia galimybę integruoti įvairius dalykus.
IKT ugdymo procese naudoti skatina:
Šiuolaikinės visuomenės poreikiai (turime mokėti savo veikloje naudotis informacijos ir komunikacijos technologijomis). Augantis mokslo ir kultūros lygis, besiplečiantis žinių bei informacijos kiekis, (turime ne tik turėti žinių, bet jas tobulinti, turtinti, siekti naujų). Švietimo reformos tikslai. Siekimas sudominti mokinius, skatinti juos dirbti, mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas.
Siekimas efektyvinti ugdymą ir individualizuoti mokymą. Psichologiniai veiksniai: patrauklumas ir naujumas, saviraiškos poreikis, saugumas ir objektyvumas, operatyvumas (greitumas), darbas įdomus ir nenuobodus (t.y. efektyvus), galimybė individualizuoti mokymą.
Pasvarstykite, ar čia aptariami veiksniai tikrai skatina naudoti IKT ugdyme? O kodėl IKT ugdymo procese naudojate jūs? Ką atsakytume skeptikui, tvirtinančiam, kad IKT naudojimas ugdyme - tik mados reikalas?
Mokytojo galimybės
Šiandien mokytojas neturėtų būti tik savo dalyko žinovas. Moksleiviai vertina mokytojus atsižvelgdami į du pagrindinius veiksnius: mokytojo kompetencija ir komunikacija.
Dalyko mokytojo kompetencija- ne tik dalyko žinios, bet ir gebėjimas tas žinias perteikti, nuolatinis keitimasis, augimas, tobulėjimas. Neretai šiuolaikiniai moksleiviai apie vaizdo techniką, informacines technologijas išmano daugiau negu mokytojas. Tokio mokytojo galimybės dažnai ribotos. Juk šiandieninėje pamokoje neužtenka tik lentos ir kreidos. Šiandien mokytojas turi nuolat atsinaujinti, keisti savo darbo stilių, įvairinti mokymosi metodus, svarbu, kad mokytojas suprastų, jog jau neužtenka tik suteikti žinių- būtina mokyti moksleivius mokytis, savarankiškai siekti žinių, tradicinį mokymą turi keisti nauji, skatinantys dirbti darbo metodai, organizuoti moksleivių mokymąsi.
Moksleiviai vertina tą mokytoją, kuris geba atsinaujinti, siekia tobulėti.
Informacijos srautas auga, todėl dažnai net sunku susivokti, atrinkti reikiamą informaciją.
Šiandien mokytojui būtina išmanyti informacines technologijas, nes jos padeda kelti kvalifikaciją, įgyti žinių, pasidalinti patirtimi- tobulėti.
Mokytojui jau neužtenka išmanyti Word programą. Daug galimybių suteikia Power Point, Excel programos, internetas, gebėjimas naudotis elektroniniu paštu, skenuoti. Skenavimas- puiki galimybė kurti dalomąją, vaizdinę bei metodinę medžiagą. Skenerio pagalba mokytojas gali parengti užduotis- kurti teksto skaitymo bei supratimo, gramatikos, rašybos testus.
Mokytojas turėtų mokėti dirbti šiomis programomis: Word, PowerPoint, Excel, Internet Explorer, Outlook Express, Addobe Photoshop, Fin Reader. Mokytojo kompiuteryje turėtų būti instaliuota ir Acrobat Reader programa,kuri leidžia skaityti kai kuriuose interneto puslapiuose esančią informaciją (www.egzaminai.lt )
Informacinės technologijos gali būti naudojamos:
informacijai gauti, demonstravimui, įgūdžių formavimui bei lavinimui, žinių ir įgūdžių patikrinimui bei vertinimui, kūrybiniams darbams atlikti.
Informacijos paieška
Paieškų serveriai (www.google.lt) Švietimo portalai (www.emokykla.lt, www.ipc.lt, www.tinklas.lt, www.mit.lt ...) Švietimui bei mokslui skirti tinklalapiai
Apie informacijos paiešką pamokoje >>>
Demonstravimas
Diagramos, nuotraukos, garso įrašai, vaizdo siužetai. MS PowerPoint programa sukurtos pateiktys. MS PhotoStory programa sukurti reportažai. MS Movie Maker programa sukurti reportažai.
Vaizdo medžiagos demonstravimo schema
Vaizdo medžiagos pristatymas, stebėjimo tikslų ir uždavinių skelbimas. Parengiamosios užduotys (leksinės užduotys, komentarai, kartojimas ir pan.) Klausimų ir užduočių skelbimas. Vaizdo medžiagos stebėjimas. Skelbtų užduočių atlikimas. Darbo apibendrinimas ir įvertinimas.
Įgūdžių formavimas bei lavinimas
Kompiuterį naudojame mokinių įgūdžių formavimui ir lavinimui (pratyboms). Pratybų pamoką galėtume pradėti namų darbų tikrinimu, pamokos temos ir tikslų skelbimu, moksleivių nuteikimu darbui. Būtinai reikia supažindinti mokinius su kompiuterine mokomąja priemone, paaiškinti kaip ja naudotis. Pratybų pamoką galima vesti ir informatikos kabinete, ir vieno kompiuterio klasėje. Informatikos kabinete pratybų metu dirba visi mokiniai (jei yra pakankamai kompiuterių), jų darbą lengviau organizuoti. Vieno kompiuterio kabinete užduotis kompiuteriu atlieka vienas mokinys ar nedidelė mokinių grupė. Mokytojas turi gebėti matyti visą klasę – ir kompiuteriu dirbantį mokinį (mokinius), stebėti, kaip jis (jie) atlieka užduotis, jei reikia – padėti, ir visą klasę (organizuoti darbą su visais klasės mokiniais). Manau, kad labai svarbu, jog pamokoje, kuri vyksta vieno kompiuterio kabinete, vyrautų draugiška, tarpusavio pagarbos (pagarbos mokinių ir mokytojo darbui) atmosfera
Pratybų pamokos schema
Pamokos temos ir tikslų skelbimas. Mokinių nuteikimas darbui (darbo įprasminimas). Supažindinimas su kompiuterine mokymo priemone ir darbo paaiškinimas. Darbo tvarkos kompiuteriu numatymas. Darbo su visa klase organizavimas. Darbo apibendrinimas ir įvertinimas.
Pratyboms naudotinos programos Kompiuterinė programa
Užduotys
Pastabos
Links
Žaidimo tipo užduotys
Skirta žemesniųjų klasių moksleiviams linksniavimo mokyti. Mokoma įvairių kalbos dalių linksniavimo
Liet4
Žaidimo tipo užduotys
Skirta mokytis linksniuočių ir žodžių galūnių rašybos.
Liet5
Žaidimo tipo užduotys
Skirta mokytis nosinių balsių rašybos žodžių šaknyje.
Liet7
Žaidimo tipo užduotys
Skirta mokytis veiksmažodžio formų darybos ir nosinių balsių rašybos žodžių šaknyje
Skyryba
Kompiuterizuoti lietuvių kalbos skyrybos pratimai
Skirta mokytis skyrybos.
Kirciav
Kirčiavimo treniruoklis
Skirta aukštesniųjų klasių moksleiviams mokytis taisyklingo kirčiavimo.
Kirtis
Mokomasis žaidimas
Skirta mokytis taisyklingo kirčiavimo.
Kirčiavimo treniruoklis
Kirčiavimo treniruoklis
Skirta mokytis nustatyti kirčiuotą žodžio skiemenį.
LKKS
Žaidimai Diktantai Pratimai
Skirta mokytis taisyklingos rašybos
Žodis po žodžio
Pratimai
Skirta mokytis kalbos kultūros bei etiketo
Mokytojas kompiuterizuotoms užduotims kurti gali naudoti: Programa
Trumpai apie programą
Adresas internete
UniTest 3.0
Galime kurti testus su galimais atsakymų variantais, klausimus galime iliustruoti grafiniais objektais.
ww.ipc.lt
TikTinklui
Galime kurti testus, kuriuose reikia įrašyti praleistas raides, pratimus galima grupuoti pagal temas, yra galimybė pasirinkti sakinių skaičių ir vertinimo lygį.
www.tinklas.lt
Tekstynas
Galime kurti įvairiausius testus lietuvių kalbos rašybos įgūdžių įtvirtinimui.
http://testynas.tri pod.com/
Infotestas
Kompiuterinė programa testams kurti ir atlikti
LKKS programa Privalumai
Trūkumai
-Didelė duomenų bazė, todėl pateikiami sakiniai nekartojami; -Moksleiviai iš karto mato padarytas klaidas, teisingai ir neteisingai atliktų užduočių skaičių; -Yra kelių tipų užduotys (pratimai, diktantai, žaidimai).
-Nėra moksleivių atlikto darbo įvertinimo balais; -nėra galimybės mokytojui kurti užduotis.
Programa „Žodis po žodžio” Privalumai
Trūkumai
-programa spalvinga, moksleiviai mato ne -moksleiviai nemato padarytų klaidų; tik užduoties atlikimo įvertinimą, bet ir -nėra duomenų bazės. girdi jį (įvertinimai yra lydimi atitinkamų garsų); -užduotys moko lyginti ir analizuoti, pastebėti klaidas ir jas taisyti; -yra kelių tipų užduotys (paprasti pratimai, kilnojamų žodžių pratimai, pratimai su pabraukiamais/įrašomais žodžiais); -mokytojas turi galimybę kurti naujus pratimus. Patarimai mokytojui: - reikėtų paruošti pratimų atsakymus; - atliktus pratimus aptarti su moksleiviais, analizuoti padarytas klaidas.
Programa “Eksternas” Privalumai
Trūkumai
Dvi dalys: teorinė ir praktinė. Daugiau negu 100 interaktyvių testų. Mokiniai mato padarytas klaidas ir gali paskaityti taisykles.
Nėra moksleivių atlikto darbo įvertinimo balais; nėra galimybės mokytojui kurti užduotis.
Kompiuterinis lietuvių kalbos žinynas
Žinyne pateikiami svarbiausi lietuvių kalbos dalykai. Pateikiamas lietuvių kalbos sistemos aprašas ir kalbos praktikos taisyklės bei patarimai. Reikalų raštai Kalbos etiketo dalykai
Daugiau naudingų programų
Kirčiavimo mokymo programos („Kirčiavimo treniruoklis“, „Kirčiavimo treniruoklis 1.5“, „Taiklus kirtis“). „Lietuvių kalbos bendrinė tartis“*. „Kompiuterizuoti lietuvių kalbos skyrybos pratimai“. „Lietuvių tarmių chrestomatija“* ir „Lietuvių tarmės: kompiuterinis žodynas 1d.“* (http://www.emokykla.lt/cd/tarmes/Tarmes/Index.htm) bei „Lietuvių tautosaka“*. Tarptautinių žodžių žodynas „Interleksis“*, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“* (http://www.autoinfa.lt/webdic/) , „Kompiuterinis mokomasis lietuvių kalbos žodynėlis 1-4 kl.“*. „Frazeologizmai“, „Įvardink daiktą“. „Lietuviškos knygos metai“*. Testynas (http://testynas.tripod.com/). LKžinynas*.
(* pažymėtos perkamos programos)
Žinių ir įgūdžių patikrinimas bei vertinimas Pratimai Diktantai Testai MKP LKKS, Žodis po žodžio, Eksternas
Kūrybiniai darbai
Pateikčių ir kitokios demonstravimui skirtos medžiagos kūrimas. Žodžių sodų ir hipereferatų kūrimas. Interneto tinklalapių kūrimas. Mini projektai. Projektai
Išvados:
Darbas kompiuteriu efektyvus, kai mokytojas yra tam pasirengęs, turi reikiamas kompiuterines mokymo priemones, geba organizuoti darbą su visa klase (ar grupe). Kompiuteris — puikus mokytojo (ir klasės auklėtojo) pagalbininkas. Kompiuteris pamokoje padidina mokytojo įtaigumą, įvairina ugdymo procesą, padeda mokytojui augti ir tobulėti. Mokiniai turi puikią galimybę atskleisti savo sugebėjimus ir įgūdžius.
Klausimai
1. Kaip įvairinate pamokas jūs? Kodėl? 2. Kokias programas naudojate pamokose? 3. Kokias programas pasiūlytumėte naudoti kolegoms? Kodėl? 4. Kas galėtų paskatinti mokytojus ugdymo procese naudoti IKT? Savo nuomonę argumentuokite.
Pamąstymui ŠMM ŠITC ir VPU atlikto Mokomųjų kompiuterinių priemonių naudojimo ir diegimo tyrimo (2003) išvados
MKP naudojimo ir diegimo tyrimas (2003)
„Mokomųjų kompiuterinių priemonių (MKP) naudojimo ir diegimo tyrimas“ buvo vykdomas mokyklose, kurioms buvo nupirkta licenzija ir kuriose, ITC duomenimis, konkreti mokomoji programa turėjo būti ir ji turėtų būti naudojama ugdymo procese. Siekiant išsiaiškinti konkrečios MKP naudojimo mąstus, bei nenaudojimo priežastis, mokytojams buvo užduota visa eilė klausimų.
Mokytojų apklausos išvados (bendros)
Rezultatai rodo, kad nemažai mokytojų (atskirais atvejais nuo 15% iki 30%), kurie turėtų naudotis konkrečia programa teigia, kad jų mokykloje tos MKP nėra arba jie teigia, jog nežino, ar ji yra. Tuo tarpu „Mokomųjų kompiuterinių priemonių (MKP) naudojimo ir diegimo tyrimas“ buvo vykdomas mokyklose, kurios buvo gavę šias programas.
•
Didelei daliai mokytojų (atskiroms programoms nuo 45% iki 55%) administracijos pozicija neturėjo ir neturi jokios įtakos MKP naudojimui ugdymo procese. Tarp šių respondentų didžiąją dalį sudaro tie, kurie ugdymo procese nenaudoja MKP. Tačiau tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad didelei daliai mokytojų mokyklos administracijos skatinimas ir MKP naudojimo rėmimas daro esminę įtaką planuojant ar ateityje ugdymo procese naudoti informacines technologijas.
•
Kompiuterių trūkumas, kaip faktorius, apsprendžiantis MKP naudojimą yra gana reikšmingas. Aktualesnis šis faktorius yra kaimų ir miestelių mokyklose (lyginant su didmiesčių bei rajonų ir savivaldybių centrų mokyklomis). Analizuojant atsakymus pagal mokyklų tipus, matome, kad kompiuterių trūkumas, kaip faktorius lemiantis MKP panaudojimą, mažiau aktualus pagrindinėje mokykloje, nei vidurinėje ir gimnazijoje.
•
Moksleivių, tenkančių vienam mokytojui skaičiaus faktorius yra labiau reikšmingas (labiau lemiantis MKP naudojimą) mokyklose, esančiose didmiesčiuose ir savivaldybių bei rajonų centruose negu kaimų ir miestelių mokyklose. Nagrinėjant mokytojų atsakymus pagal mokyklų tipus, matome, kad šis faktorius labiau reikšmingas gimnazijose ir vidurinėse mokyklose, mažiau reikšmingas – pagrindinėse mokyklose.
•
Tyrimo rezultatai rodo, kad apklaustųjų mokytojų kolegų nuostatos į dalyko mokymą naudojant vieną ar kitą MKP nėra labai stipriai įtakojančios mokytojo apsisprendimą mokyti vaikus vienos ar kitos MKP pagalba.
Remiantis tyrimo rezultatais, galime teigti, kad nagrinėjamas MKP pagal tai, kur jomis buvo išmokta dirbti, galima suskirstyti į dvi rūšis: programas, kuriomis dažniausiai išmokstama dirbti savarankiškai (Infotestas ir Komenskio Logo) ir programas, kurių išmokimui didelės reikšmės turi rengiami mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursai (Crocodile chemistry, Crocodile technology, Dinaminė geometrija). Apklaustųjų mokytojų rezultatai rodo, kad daugiau laiko informacinių technologijų naudojimo ugdymo procese kursuose praleidę mokytojai linkę labiau planuoti IT naudojimą ugdymo procese.