ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS KURORTŲ ARCHITEKTŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS KURORTŲFotografas ARCHITEKTŪRA Raimondas Urbakavičius
1
UDK 725(474.5)(084) Ur-08
LEIDINĮ PARĖMĖ:
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
SUDARYTOJA Aida Štelbienė FOTOGRAFAS Raimondas Urbakavičius REDAKTORĖ Rita Malikėnienė DIZAINERIS Kontis Šatūnas ISBN 978-609-95641-0-4
2
© Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“, 2014
TURINYS NERINGA
7
Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija Poilsio namai-vila „Preilos krantas“ Nidos Marijos krikščionių pagalbos bažnyčia Gintaro galerija „Kurėnas“ Vila Preiloje Vila „Jūra. Smėlis. Vėjas“
8 16 22 32 38 44
DRUSKININKAI 51 Druskininkų vandens parkas Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka Pramogų ir laisvalaikio klubas „Sūkurys“ „Grand SPA Lietuva“ vandens pramogų parkas Viešbutis „Credo“ Gyvenamųjų namų ir turizmo sodybų kompleksas „Vertamedžio laukymė“ Daugiabutis gyvenamasis namas Daugiabutis gyvenamasis pastatas „Du“ Žiemos pramogų kompleksas „Snow Arena“
52 60 66 70 76 78 84 86 90
BIRŠTONAS 97 „Eglės“ sanatorija Daugiafunkcis pastatas Gyvenamasis namas Birštone Birštono viešoji biblioteka
PALANGA Gyvenamasis namas „Smėlio kubai“ Rekreacinis pastatas „Smėlio žuvys“ 18 butų poilsiavietė Svečių namai „Smilčių vilos“ Daugiabučiai gyvenamieji namai Vila „X“ Daugiafunkcis pastatas „Vasaros“ restorano kompleksas Viešbutis „Palanga SPA Luxury“ Viešbučio „Palanga SPA Luxury“ SPA ir balneoterapijos kompleksas
98 104 106 114
119 120 128 132 134 138 140 148 150 152 160
3
Lietuvos kurortai – oazės, kuriose net oras alsuoja ramybe, poilsiu, pramoga; miesteliai, jau antras šimtmetis būdami prieglobsčiu poilsiautojams, iki šiol neprarado savo veido. Albume pristatomi keturi Vakarų ir Pietų Lietuvos kurortai turi daug bendro, tačiau kiekvienas išlaikęs savo tapatybę. Su tuo visų pirma ir reikėtų sieti šiandienės kurortų architektūros skirtumus. Šios skirties užuomazgos – istorinės, gamtinės ir kultūrinės, žvelgiant giliau – net socialinės. Norint perprasti šių dienų kurortų architektūros savitumus, reikia atsigręžti į istorinę jų raidą, pamatyti, kaip klostėsi kurortų charakteriai – skirtingi, nors kartu ir panašūs. Pagal rekreacijos pobūdį, glaudžiai susijusį su geografine padėtimi, mūsų šalies kurortai yra dviejų tipų, darančių aktyvią įtaką ir pačių miestų urbanistinės aplinkos charakteriui: pajūrio kurortai (Neringa, Palanga) ir kurortai-gydyklos (Druskininkai, Birštonas). Pajūrio grožis su auksiniais pliažais nepalieka abejingų. Tačiau Neringos ir Palangos istorija bei architektūra skiriasi – ilgą laiką Kuršių nerija buvo Vokietijos imperijos dalis, likę kurortai priklausė carinei Rusijai. Tiesa, Palangos išsidėstymas arti valstybių sienos paveikė vietos architektūrą: ir čia randama germaniškos architektūros pėdsakų. Paradoksalu, bet pajūrio kurortai, dabar asocijuojami su prabangiu poilsiu, startavo gerokai vangiau nei Druskininkai ir Birštonas. Neringa, ilgą laiką buvusi Dievo užmirštu kampeliu su smėlio kopomis kovojančiais skurdžiais žvejų kaimeliais (per XVI–XIX a. palaidota 14 kaimų), tik XIX a. ėmė traukti dėmesį: pirmoji poilsiautojų sulaukė Juodkrantė, vėliau ir Nida. Neringoje iš to meto iki mūsų dienų likusios etnografinės žvejų sodybos, XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vilos ir kiti pastatai. Šis dualumas – unikali vietos liaudies architektūra ir profesionalioji, stilistiškai smarkiai veikiama Vokietijos architektūros tendencijų – regimas iki šiol. Šių dienų Palanga – vieta, kurioje akcentuojamas poilsis prie jūros ir siautulingos pramogos (šiek tiek ir balneologinės procedūros). Kaip kurortinė vietovė pirmą kartą ji minima XVIII a. 1824 m. Palangą nusipirko grafas M. J. Tiškevičius, aktyviai siekęs varganą miestelį paversti prabangiu kurortu, jo šeimos nurodymu 1877–1880 m. pa4 statytas fachverkinių vasarnamių kompleksas, tuo metu baigtas ir žymusis Palangos
kurhauzas. XX a. pradžioje ji tapo pripažinta vasarojimo vieta. Pamažu daugėjo rekreacinės paskirties pastatų; daugelis jų – medinės, vieno ar dviejų aukštų vilos. Tarpukario laikotarpiu kurortas dar aktyviau dailintas, statytos prašmatnios vilos, tvarkyti miestelio bei pajūrio keliai ir parkai. Kiti Lietuvos kurortai savo svečius nuo seno vilioja vešlia gamta ir balneologinėmis procedūromis, jų įvairios mineralizacijos vandenys – svarbiausias pietų Lietuvos kurortų natūralus gydomasis veiksnys. Kaip seniausias ir didžiausias Lietuvos kurortas, veikiantis nuo 1794 m., Druskininkai pasižymi tiek intensyvia poilsio infrastruktūra, tiek turtinga architektūra – ne veltui jo senamiestis yra urbanistikos paminklas. Statistika byloja apie istoriškai buvusią didžiulę poilsiautojų trauką, kuri ir paaiškina stambesnių objektų statybą šiame mieste. Panašiai vystėsi Birštonas: tie patys turtingi gamtiniai ištekliai, tapytojo teptuko besiprašantis Nemuno kilpų regioninis parkas. 1854 m. pabaigoje pasirašytas leidimas steigti Birštono kurortą, jau kitais metais pastatyta pirmoji gydykla, o XIX a. 6-ajame dešimtmetyje Birštonas kaip balneologinis kurortas jau garsėjo visoje Rusijos imperijoje. Kaip ir Neringoje bei Palangoje, XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje Druskininkuose statytos nėriniuotus rankdarbius primenančios medinės ir mūrinės vilos: „Linksmoji Vila“, „Imperial“ vila, įdomus rytietiško stiliaus pastatas – vila „Maurė“, šveicarišku kurortinių statinių stiliumi pasižymi „Radiumo“ vila. Birštone prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą gydyklose veikė 72 vonios, buvo pastatyti 3 stambūs viešbučiai. Deja, per karą Birštonas smarkiai nukentėjo. Tarpukariu, 1927 m., pastatytos purvo gydyklos. Šis pastatas išliko iki šių dienų ir tapo Birštono simboliu. Galima sakyti, kad XIX a. pabaiga – XX a. tarpukaris buvo kurortų klestėjimo periodas. Tai metas, kai statytos žavios vilos, gausiai dabintos medžio drožyba (išskirtinis vilų bruožas, lyginant su privačiais gyvenamaisiais namais). Stilistiniu požiūriu tai buvo kurortų architektūros panašėjimo metas: to paties stiliaus objektai, tie patys dekoro elementai naudoti tiek žemyninėje Lietuvos dalyje, tiek šalies pajūryje. Stilių, formų įvairovė atspindi Vakarų Europoje vyravusias tendencijas: statytos itališkos, egzotiškos rytų, impozantiškos vokiečių krašto vilos.
Sovietmetis kurortų architektūroje – dar vienas jų augimo metas (juk poilsiautojai suvažiuodavo ne tik iš Lietuvos, bet ir visos Sovietų Sąjungos). Tuo metu buvo projektuojami atsieti nuo istorinių šaknų, tačiau stiprios architektūrinės raiškos objektai, ilgainiui virtę vietos tapatybės ženklu: Palangoje – poilsio namai „Žilvinas“ (arch. A. Lėckas), kuriuos pelnytai galime vadinti kurortų modernistinės architektūros etalonu, vila „Voveraitė“ (arch. A. Lėckas), poilsio namai „Linas“ (arch. A. Lėckas), Lietuvos mokslų akademijos poilsio namai Palangoje (arch. V. J. Dičius kartu su L. P. Ziberku) ir kt. Nidoje pastatyti poilsio namai „Guboja“ (architektas A. Zaviša), „Žuvėdra“, Nidos prieplauka (arch. A. Paulauskas), Neringos vykdomojo komiteto pastatas (architektas G. Tiškus), užeiga „Ešerinė“ (architektas V. Guogis), Juodkrantėje – Vilniaus baldų kombinato „Ąžuolyno“ poilsio namai (architektas E. Gūzas), Respublikiniai žemės ūkio statybininkų poilsio namai (architektas E. Jurgelionis) ir kt. Žvelgiant retrospektyviai, sovietinio periodo Lietuvos kurortų architektūra – tai personalijų architektūra. Palanga visų pirma asocijuojasi su A. Lėcko kūryba, Druskininkai neatsiejami nuo ekspresyvių, gigantiškas skulptūras menančių A. ir R. Šilinskų kurtų pastatų (sveikatos ir poilsio centras „SPA Vilnius“ Fizioterapijos gydyklų kompleksas, 2006 m. rekonstruotas į Druskininkų vandens parką); sanatorija „Vilnius“; gal tik Neringoje buvo demokratiškesnė atmosfera, čia kūrė architektai iš visos šalies. Suprantama, jokiu būdu negalima teigti, kad kiti to meto pastatai yra menkesnės architektūrinės kokybės. Būta ir unikalios paskirties statinių, tarkime, Karolio Dineikos fizinės kultūros parkas (autoriai V. Gabriūnas, L. Dringelis, A. Mačiulis, A. Dabulskienė). Gausybė sanatorijų ir gydyklų jau seniai tapo Druskininkų skiriamuoju ženklu, kaip ir originali jų modernistinė architektūra. Birštonas galėtų būti vadinamas mažesne Druskininkų kopija: 6-ajame dešimtmetyje čia prasideda naujų sanatorijų statybos bumas – lankytojams duris atveria sanatorijos „Tulpė“, „Spalis“ ir „Versmė“. Kaip ir anksčiau, mūsų dienų kūrėjams (tarp albume pristatomų darbų autorių – ir Lietuvos nacionalinės premijos laureatai) didelę įtaką daro įstabi kurortų gamtinė aplinka ir savita architektūra. Pavyzdžiui, svarbiu įkvėpimo šaltiniu drąsiai galima vadinti unikalų Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdį. Kita vertus, dėl parko statuso padiktuotų įvairiausių suvaržymų naujai pastatytų statinių nėra daug. Peržvelgus naujadarus kyla
mintis, kad dėl saviraiškos laisvės nepritekliaus gimsta išskirtiniai objektai: iš albume pristatomų pastatų matyti, kad tai autorių išjausti, puoselėti aukštos kokybės darbai, žavintys kontekstualumu, proporcijomis, medžiagomis ir meile detalėms. Šiandienė Palangos architektūra galėtų būti tokia pat stichiška, koks yra jos poilsio stilius, tačiau akivaizdu, kad architektai geba įsiklausyti (esama negausių išimčių) vienas į kitą ir projektuoti tarpusavyje derančius namus, ieškoti sąlyčio taškų su vietos kultūra ir gamtine aplinka – pamažu kristalizuojasi ir naujos kartos unikalus Palangos architektūros charakteris. Druskininkuose gausiai rekonstruojami senieji objektai, ne vienas jų pelnė pripažinimą. Pastatyta ir naujos paskirties unikalių objektų, pavyzdžiui, pirmasis šalyje žiemos pramogų kompleksas „Snow Arena“. Tačiau suręsta ir nemažai naujų statinių (ypač daugiabučių), nesusijusių su vietos kaip kurorto tapatumu. Kyla abejonių, ar Druskininkų architektūra nepraranda savitumo? Šiuo aspektu netenka apgailestauti, kad Birštonas laukia savo spurto: šviežios architektūros pavyzdžių dar negausu, jie labiau atliepia funkcinę būtinybę, realizuojamą rekonstruojant ankstesnius pastatus, nei naują šio kurorto klestėjimo periodą; ir tik pavieniai individualūs namai reprezentuoja originalią – kaip ir dera vietos dvasiai – šiuolaikinę architektūrą. Laikantis pozicijos, kad naujam gyvenimui prikelti senuosius pastatus yra ekologiško mąstymo išdava, šios rekonstrukcijos tik į gera Birštonui. Kita vertus, albume rodomas gyvenamasis namas Birštone yra unikalus visos Lietuvos mastu ir tarsi liudija, kad įžvalgesni žmonės, seniai atradę šį gražų šalies kampelį, įsikuria ir čia, kilstelėdami vietos architektūros kokybės kartelę. Susipažinus su šiandiene Lietuvos kurortų architektūra, peršasi kelios išvados. Viena, visus kurortus vienija bendra savybė – didžioji dalis albume pristatomų objektų yra senųjų pastatų rekonstrukcijos (nors kartais iš ankstesnių namų likusi tik vieta, tad matomi statiniai reprezentuoja šių dienų kūrėjų meninę galią). Kita vertus, regime talentingų mūsų dienų architektų pastangas sukurti išskirtinį objektą – nebūtinai skirtą poilsiui, bet būtinai derantį prie kurorto atmosferos. Jie sugebėjo perteikti vietos savitumą. Ypač tai ryšku Neringoje, nuo kurios prasideda ši gurmaniškų vaizdų kelionė po Lietuvos kurortus, ir Palangoje, užbaigiančioje šią iškylą. A. Štelbienė 5
6
NERINGA 7
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS NIDOS MENO KOLONIJA REKONSTRUKCIJA Taikos g., Neringa | 2011 ALGIMANTAS KANČAS, TOMAS PETREIKIS, GUSTĖ KANČAITĖ, TOMAS KUČINSKAS UAB „KANČO STUDIJA“, WWW.KANCAS.LT
8
9
10
11
12
13
14
15
POILSIO NAMAI-VILA „PREILOS KRANTAS“ REKONSTRUKCIJA Preilos g., Preila | 2012 GINTARAS PRIKOCKIS, ASTA PRIKOCKIENĖ, ALMANTAS ROLANDAS DUMČIUS (BENDRAAUTORIAI ANDRIUS KENSTAVIČIUS, MAŽVYDAS ZAJANKAUSKAS) UAB ARCHITEKTŲ BIURAS „ERDVĖS NORMA“
16
17
18
19
20
21
NIDOS MARIJOS KRIKŠČIONIŲ PAGALBOS BAŽNYČIA Taikos g., Nida | 2003 RIČARDAS KIŠTAPAVIČIUS, ALGIMANTAS ZAVIŠA RIČARDO KRIŠTAPAVIČIAUS PROJEKTAVIMO FIRMA
22
23
24
25
26
27
VILA „JŪRA IR SMĖLIS“ Preilos g., Preila | 2000 ASTA PRIKOCKIENĖ, GINTARAS PRIKOCKIS UAB ARCHITEKTŲ BIURAS „ERDVĖS NORMA“
28
29
30
31
GINTARO GALERIJA „KURĖNAS“ Naglių g., Nida (Neringa) | 2001 ASTA KAZLAUSKIENĖ
32
33
34
35
36
37
VILA PREILOJE Preilos g., Preila | 2001 GINTARAS PRIKOCKIS, ASTA PRIKOCKIENĖ UAB ARCHITEKTŲ BIURAS „ERDVĖS NORMA“
38
39
40
41
42
43
VILA „JŪRA. SMĖLIS. VĖJAS“ Miško g., Juodkrantė | 2008 GINTARAS PRIKOCKIS, ASTA PRIKOCKIENĖ, INGA TIKUIŠYTĖ, ANDRIUS VELUTIS UAB ARCHITEKTŲ BIURAS „ERDVĖS NORMA“ FASADŲ RAIŽINIAI: MARIUS JONUTIS
44
45
46
47
48
49
50
DRUSKININKAI 51
DRUSKININKŲ VANDENS PARKAS REKONSTRUKCIJA Vilniaus al., Druskininkai | 2006 KĘSTUTIS KISIELIUS, VIDMANTAS KANČIAUSKAS, KĘSTUTIS PEMPĖ, ALGIMANTAS PLIUČAS, VYTAUTAS LUKOŠEVIČIUS, GODA GEČAITĖ, MARTYNAS NAGELĖ UAB „VILNIAUS ARCHITEKTŪROS STUDIJA“, WWW.VAS.LT
52
53
54
55
56
57
58
59
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA V. Kudirkos g., Druskininkai | 2011 DANUTĖ PADVARSKIENĖ, JUSTINA PADVARSKAITĖ UAB „KAUNO KOMPROJEKTAS“
60
61
62
63
64
65
PRAMOGŲ IR LAISVALAIKIO KLUBAS „SŪKURYS“ M. K. Čiurlionio g., Druskininkai | 2006 ASTIJUS TAUJANSKAS, AURIMAS ZANIAUSKAS UAB „DALIS ERDVĖS“, WWW.DALISERDVES.COM
66
67
68
69
„GRAND SPA LIETUVA“ VANDENS PRAMOGŲ PARKAS REKONSTRUKCIJA V. Kudirkos g., Druskininkai | 2008 ASTIJUS TAUJANSKAS, LINA KIŠONIENĖ UAB „DALIS ERDVĖS“, WWW.DALISERDVES.COM
70
71
72
73
74
75
VIEŠBUTIS „CREDO“ REKONSTRUKCIJA Vilniaus al., Druskininkai | 2007 KĘSTUTIS PEMPĖ, DALIA STIKLERIENĖ, EMILIS PETKEVIČIUS UAB „VILNIAUS ARCHITEKTŪROS STUDIJA“, WWW.VAS.LT
76
77
GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR TURIZMO SODYBŲ KOMPLEKSAS „VERTAMEDŽIO LAUKYMĖ“ Grūto k., Druskininkų sav. | 2008 KĘSTUTIS KISIELIUS, VYTAUTAS AUGUSTINAVIČIUS UAB „VILNIAUS ARCHITEKTŪROS STUDIJA“, WWW.VAS.LT
78
79
80
81
82
83
DAUGIABUTIS GYVENAMASIS NAMAS Kosciuškos g., Druskininkai | 2010 JŪRATĖ JANKAUSKAITĖ, GYTIS NARAUSKAS, INGA URBONAITĖ UAB „URBAN ARCHITECTS“, WWW.URBAN.LT
84
85
DAUGIABUTIS GYVENAMASIS PASTATAS „DU“ Druskininkų g. 23, Druskininkai | 2008 KĘSTUTIS SABALIAUSKAS, VAIDAS GRINČELAITIS KĘSTUČIO SABALIAUSKO ARCHITEKTŪROS STUDIJA, WWW.ARCHISTUDIJA.LT
86
87
88
89
ŽIEMOS PRAMOGŲ KOMPLEKSAS „SNOW ARENA“ Nemuno kelias, Mizarų k., Druskininkų sav. | 2011 PROJ. VAD. RIČARDAS STULPINAS UAB „SENOJO MIESTO ARCHITEKTAI“; INGA URBONAITĖ, JŪRATĖ JANKAUSKAITĖ, JUSTĖ NARAUSKIENĖ, GYTIS NARAUSKAS, UAB „URBAN ARCHITECTS“, WWW.URBAN.LT
90
91
92
93
94
95
96
BIRŠTONAS 97
„EGLĖS“ SANATORIJA REKONSTRUKCIJA Algirdo g., Birštonas | 2013 DARIUS JAKUBAUSKAS, ANDRIUS VERNYS UAB „VAKARINIS FASADAS“, WWW.VAKARINISFASADAS.LT
98
99
100
101
102
103
DAUGIAFUNKCIS PASTATAS REKONSTRUKCIJA Druskupio g., Birštonas | 2013 ROMUALDAS KIRDULIS, ERNESTA SKUKAUSKIENĖ, GIEDRĖ KLIČIENĖ UAB „VILNIAUS ARCHITEKTŪROS STUDIJA“, WWW.VAS.LT
104
105
GYVENAMASIS NAMAS BIRŠTONE Šlaito g., Birštonas | 2011 GINTAUTAS NATKEVIČIUS, TOMAS KULEŠA, ADOMAS RIMŠELIS ARCHITEKTŲ BIURAS G. NATKEVIČIUS IR PARTNERIAI, WWW.NATKEVICIUS.LT
106
107
108
109
110
111
112
113
BIRŠTONO VIEŠOJI BIBLIOTEKA REKONSTRUKCIJA S.Dariaus ir S.Girėno g., Birštonas | 2006 KAZIMIERAS REGIMANTAS PLYČIURAITIS-PLYČIUS, JŪRATĖ PLYČIURAITIENĖ-PLYČIENĖ UAB JUNGTINĖS ARCHITEKTŲ DIRBTUVĖS, WWW.JAD.LT
114
115
116
117
118
PALANGA 119
GYVENAMASIS NAMAS „SMĖLIO KUBAI“ Aitvarų g., Palanga | 2008 EDGARAS NENIŠKIS, RŪSNA VAINEIKYTĖ, EUGENIJUS JANUŠKEVIČIUS, ARŪNAS LIOLA, ROLANDAS LIOLA UAB „ARCHES“, WWW.ARCHES.LT
120
121
122
123
124
125
126
127
REKREACINIS PASTATAS „SMĖLIO ŽUVYS“ Užkanavės g., Palanga | 2013 EDGARAS NENIŠKIS, VIKTORIJA PLITNIKAITĖ, RŪSNA VAINEIKYTĖ, ARŪNAS LIOLA, ROLANDAS LIOLA UAB „ARCHES“, WWW.ARCHES.LT
128
129
130
131
18 BUTŲ POILSIAVIETĖ Birutės al., Palanga | 2001 DONATAS RAKAUSKAS
132
133
SVEČIŲ NAMAI „SMILČIŲ VILOS“ Smilčių g., Palanga | 2009 EDGARAS NENIŠKIS, VAIDA SASNAUSKAITĖ, ARŪNAS LIOLA, LIUDVIKA RŪSNA VAINEIKYTĖ, ROLANDAS LIOLA UAB „ARCHES“, WWW.ARCHES.LT
134
135
136
137
DAUGIABUČIAI GYVENAMIEJI NAMAI Žvejų g./ Vytauto g., Palanga | 2002 DONATAS RAKAUSKAS
138
139
VILA „X“ Vytauto g., Palanga | 2010 EDGARAS NENIŠKIS, RŪSNA VAINEIKYTĖ- NENIŠKIENĖ, ARŪNAS LIOLA, ROLANDAS LIOLA UAB „ARCHES“, WWW.ARCHES.LT
140
141
142
143
144
145
146
147
DAUGIAFUNKCIS PASTATAS REKONSTRUKCIJA S. Daukanto g./ A. Mickevičiaus g., Palanga | 2009 ROMUALDAS KIRDULIS, GODA RUMBUTIENĖ, MARTYNAS NAGELĖ, VAIDA GALVOSIENĖ UAB „VILNIAUS ARCHITEKTŪROS STUDIJA“, WWW.VAS.LT
148
149
„VASAROS“ RESTORANO KOMPLEKSAS REKONSTRUKCIJA S. Nėries g., Palanga | 2005 EDGARAS NENIŠKIS, RŪSNA VAINEIKYTĖ, ARŪNAS LIOLA, ROLANDAS LIOLA UAB „ARCHES“, WWW.ARCHES.LT
150
151
VIEŠBUTIS „PALANGA SPA LUXURY“ Birutės al., Palanga | 2003 DONATAS RAKAUSKAS
152
153
154
155
156
157
158
159
VIEŠBUČIO „PALANGA SPA LUXURY“ SPA IR BALNEOTERAPIJOS KOMPLEKSAS Birutės al., Palanga | 2013 DONATAS RAKAUSKAS
160
161
162
163
164
165
166
167
UDK 725(474.5)(084) Ur-08
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS KURORTŲ ARCHITEKTŪRA Sudarytoja Aida Štelbienė Fotografas Raimondas Urbakavičius Kalbos redaktorė Rita Malikėnienė Dizaineris Kontis Šatūnas Maketavo Kontis Šatūnas
Tiražas 600 egz. Parengė ir išleido VšĮ Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ Kalvarijų g. 1, LT- 09310 Vilnius arch.centras@gmail.com www.arch-centras.lt
ISBN 978-609-95641-0-4
168
Spausdino „Standartų spaustuvė” Dariaus ir Girėno g. 39, LT-02189 Vilnius info@standart.lt www.standart.lt
© KIP „ARCHITEKTŪROS CENTRAS“, 2014