LOGIN 2014. Internet of Everything by LOGIN

Internet of Everything 3 LOGIN 2014: internetas yra viskas

TURINYS

Startuoliai ir jų idėjų medžiotojai iš viso pasaulio

Innovative Lithuania Kodėl investuotojai domisi lietuviškomis idėjomis?

Kokie investuotojams bus 2014-ieji?

Martinas Cooperis, mobiliojo telefono išradėjas, LOGIN pranešėjas

Jackas Andraka, 17-metis išradėjas, LOGIN pranešėjas

Chadas Crittendenas, lektorius, vizionierius, LOGIN pranešėjas

Ką mums reiškia laimėjimas?

Savanorystė LOGIN

16 / 17

18 / 19

20 / 21

Trends in Technology

Trends in Science

Trends in Business

Trends in Enviroment

26 / 27

Trends in Politics

Trends in Lifestyle

Trends in Media

Trends in Medicine

4 KLAUSIMAI Problema – idėjų trūkumas

Leidinio iniciatorius UAB „Login conferences“. Leidėjas „BZN start“ (UAB „Glaveckaitė Media“). Redakcijos adresas: J. Galvydžio g. 3-304, LT-08236 Vilnius. Tel. + 370 5 274 5840, e. p.: info@bznstart.lt, www.bznstart.lt. Metinis iliustruotas leidinys. Vyr. redaktorė Živilė Glaveckaitė. Redakcija: Povilas Sabaliauskas, Edita Gruiniūtė, Gintaras Gimžauskas, Marija Rudzevičiūtė, Tomas Fedaravičius. Tekstus redagavo VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras. Viršelio nuotrauka „Motorola“. Viršelio dizainas Aido Šumsko. Žurnalo dizainas Gabrielės Rybinaitės. Spaudė UAB „Spaudos kontūrai“. Tiražas 5 000 egz. Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką leidinio iniciatoriaus sutikimą. Už užsakovų reklamos turinį ir klaidas redakcija neatsako. Išleista 2014 m. balandžio 7 d.

Asmeninio albumo nuotr.

Arnoldas Rogoznyj,

internetas yra viskas

1973 m. balandžio 3 d. bendrovės „Motorola Systems“ darbuotojas Martinas Cooperis pirmąkart iš mobiliojo telefono paskambino į fiksuotojo ryšio liniją. Tai jis padarė prototipiniu telefono aparatu „Motorola DynaTAC“. Šis skambutis komunikacijos pasaulyje atvertė naują istorijos puslapį. Praėjus 41 metams naujos technologijos ir išmanieji telefonai vis dar keičia mūsų darbo ir gyvenimo įpročius. Dabar kaip niekada turėtume sutelkti dėmesį į sujungtą pasaulį.

keliais svarbiausiais etapais: 1) akademinis internetas (ARPANET); 2) informacinis internetas; 3) mokėjimų internetas (el. prekyba); 4) socialinis internetas (WEB 2.0). Dabar internetas įžengia į naują etapą – daiktų internetą, o per ateinantį dešimtmetį stebėsime beprecedentį visko sujungimą į bendrą tinklą. „Visko internetas“ (angl. Internet of Everything) sujungs žmones, procesus, duomenis ir daiktus. Kaip tuomet atrodys mus supantis pasaulis?

Gyvename nuolat besikeičiančiame pasaulyje ir susiduriame su didžiausiomis problemomis: karais, badu, vandens trūkumu, ligomis, tarša ir t. t. Internetas negali padėti išspręsti visų šių problemų, o kartais dėl jo netgi kyla naujų grėsmių, tokių kaip kibernetinės atakos, dezinformacija ar šnipinėjimas. Vis dėlto per savo trumpą gyvavimo laikotarpį internetas neabejotinai atnešė naudos daugybei žmonių, verslų ir valstybių. Visiems įdomu, kaip jis plėtosis artimiausioje ateityje, padėdamas spręsti žmonių problemas.

Vieną daiktų interneto pavyzdį galite įvertinti ir patys – atsisiuntę mobiliąją LOGIN programėlę. Galimybės neribotos. Atraskite jas kartu su LOGIN!

Pradėtas kurti prieš daugiau nei keturis dešimtmečius, internetas evoliucionavo

Arnoldas Rogoznyj

Internet of Everything 5

BFL/ Vyginto Skaraičio nuotr.

Dabar konferencija LOGIN sulaukia daugiau nei 3,5 tūkst. dalyvių ir 100 pranešėjų iš viso pasaulio! O juk viskas prasidėjo nuo 100 iniciatyvių dalyvių ir 10 pranešėjų turėjusios Lietuvos blogerių konferencijos 2007-aisiais...

Ieva Dirvonskaitė, LOGIN vadovė

Pirmosios konferencijos buvo skirtos tinklaraštininkams, šventėme žodžio laisvę, tikėjome, kad tinklaraščiai – žiniasklaidos ateitis, prie kurios prisidėti gali visi. Ateitis atėjo. Atsirado „Facebook“ ir kiti socialiniai tinklai, tinklaraštininkais tapome visi, tad prisitaikyti turėjo ir LOGIN. LOGIN augimas buvo organiškas – žmonėms patiko tai, ką mes darėme, o mums patiko tai daryti. LOGIN natūraliai augo ir tapo tuo, kuo yra – didžiausia progreso konferencija Baltijos šalyse, atvira visiems, besidomintiems naujovėmis. Kiekvienais metais savo lankytojams

stengiamės pasiūlyti ką nors nauja. Augame ne tik dalyvių skaičiumi, bet ir kuriame naujas turinio dalis, patrauklesnes įvairioms auditorijoms. Pernai kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ pirmą kartą surengėme specialiai startuoliams skirtą renginį – LOGIN Startup Fair. Startuolių bendruomenė Lietuvoje sparčiai auga, tad šią tradiciją tęsiame ir šiais metais – džiaugiamės, kad dabar šis renginys dar rimtesnis. Kartu su Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija organizuojame LOGIN Game Fest. Šis dviejų dienų LOGIN renginys – pirmas toks Lietuvoje, skirtas gausiai žaidėjų ir žaidimų kūrėjų bendruomenei. Pasirodo, mūsų šalyje jų labai daug! LOGIN jiems tampa platforma tobulėti. Be to, netylant kalboms apie informacinių technologijų specialistų trūkumą, dalyvius kviečiame į skaitmeninę darbo mugę LOGIN Digital Job Market. Šis renginys sieks bendrąja prasme apžvelgti karjeros IT srityje galimybes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, parodyti, ką iš tiesų veikia IT specialistai, taip pat sulaužyti kai kuriuos stereotipus. Mes augame ir tobulėjame kartu su savo auditorija – smagu, kad galime dalyviams pasiūlyti tai, ko jiems reikia. Per daugelį metų LOGIN tapo daugiau nei konferencija. Dažnai sakoma, kad į LOGIN būtina ateiti, nes čia būna visi. Šiandien tu esi šio įvykio dalis! Ieva Dirvonskaitė

Dalyviai, jums palikome virtualių žinučių visame pastate. Atsisiųskite LOGIN programėlę, įsijunkite „Bluetooth“ ir žinutės pačios jus suras.

VšĮ „Versli Lietuva“ pristato

startuolius ir jų idėjų medžiotojus

iš viso pasaulio

UŽSIENIEČIAI, KURIE JAU PATIKĖJO LIETUVIŠKOMIS IDĖJOMIS. ŠIEMET JIE IEŠKOS NAUJŲ TALENTŲ.

Christianas Thaleris-Wolski, rizikos kapitalo fondo „Wellington Partners“ partneris

Šis fondas yra investavęs

13,7

mln. JAV do-

lerių į lietuvių sukurtą startuolį „YPlan“. Tai Niujorke, San Fransiske ir Londone veikianti programėlė paskutinės minutės bilietams į ren-

ginius įsigyti. Per 15 veiklos metų fondas „Wel-

Pirmą kartą į Lietuvą atvyksta didžiausias Izraelyje rizikos kapitalo fondas „Pitango Venture Capital“ bei didžiausias Europos Sąjungoje rizikos kapitalo fondas „Balderton Capital“.

startuolių komandos

lington Partners“ iš viso yra atlikęs apie

investicijų už 800 mln. eurų.

100

Klausas Konradas, didžiausiam pasaulyje mikroprocesorių gamintojui „Intel“ priklausančio rizikos kapitalo fondo „Intel Capital“ investicijų direktorius Neseniai šis fondas pirmą kartą savo veiklos istorijoje investavo Lietuvoje. Investiciją gavo trimačių modelių prekyvietę kuriantis startuo-

lis „CGTrader“. Nuo 1991-ųjų fondas „Intel Capital“ iš viso yra investavęs daugiau nei

10 mlrd. JAV dolerių į beveik pusantro tūkstančio įmonių, veikiančių daugiau nei pusšimtyje pasaulio šalių.

rizikos kapitalo fondai

Martinas Talvari,

Bendra fondų suma –

Suomijoje veikiančio verslo akceleratoriaus „Startup Sauna“ rinkodaros vadovas

daugiau nei

12 mlrd. litų 7

verslo akceleratoriai

Šis akceleratorius į programą priima startuolių komandas iš Šiaurės ir Rytų Europos bei Rusijos. Pernai jame dalyvavo dvi lietuvių komandos –

„TrackDuck“ ir „3D RilBits“. Lietuviai savo patirtį šiame akceleratoriuje vertina labai teigiamai ir netgi rekomenduoja bandyti į programą patekti kitoms komandoms.

Innovative Lithuania

Kodėl investuotojai domisi

VšĮ „Versli Lietuva“ archyvo nuotr.

lietuviškomis idėjomis?

Mantas Nocius,

VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius

„Investuotojai naujų idėjų, produktų, komandų ieško nuolat ir visur. Investuotojų akys į mūsų šalį ima krypti ir tada, kai apie kokį nors mūsiškių kuriamą produktą sužino visas pasaulis. Startuolio „Vinted“ sėkmės istorija apie tai, kad komanda neseniai gavo 20 mln. eurų investiciją – didžiausią vienu etapu investuotą sumą Baltijos šalyse – buvo gera reklama Lietuvai. Kai kurie reikalų su Lietuva iki šiol neturėję investuotojai

turėjo progą pasidomėti mūsų šalimi ir paieškoti daugiau inovatyvius produktus kuriančių komandų. Žinomumo mūsų šaliai prideda ir anksčiau pasaulyje išpopuliarėję startuoliai „GetJar“, „Eskimi“, „Pixelmator“ ir kiti. Didelių rizikos kapitalo fondų domėjimasis Lietuva sužadina mažesniųjų smalsumą. Pernai į VšĮ „Versli Lietuva“ organizuotą renginį startuoliams LOGIN Startup Fair atvykus atstovams iš vieno didžiausių pasaulyje rizikos kapitalo fondų „Accel Partners“, rinkai buvo pasiųstas signalas, jog ir didiesiems žaidėjams Lietuva jau įdomi. Be to, Lietuvos gyventojai yra technologiškai išprusę, mūsų internetas – vienas sparčiausių pasaulyje, turime puikių informacinių technologijų specialistų. Unikalių idėjų ieškantiems investuotojams visada įdomu tai, kas vyksta technologinę pažangą rodančiose šalyse.“

Internet of Everything 9

Mindaugas Glodas,

„Nextury Ventures“ generalinis direktorius

„Manau, kad šie metai bus puikūs. Startuolių ekosistema yra pažengusi į priekį, jau yra daugiau žmonių, turinčių startuolių patirties arba linkusių kitose veiklos srityse sukauptą patirtį skirti naujiems projektams. Tai suteiks daugiau pasitikėjimo ir padės pritraukti daugiau investuotojų iš užsienio. Lietuvos startuoliai kol kas stokoja drąsaus žingsniavimo plačioje pasaulio rinkoje patirties, bet tai pamažu keičiasi. Ne vienus metus tai buvo tik „GetJar“, bet dabar jau turime ir „YPlan“, „Vinted“, kurie puikiai prisideda prie pozityvios nuotaikos formavimo. Labai noriu tikėti, kad šiais metais „BZN start“ spausdins leidinį, kuriame be vargo paminės 200 ar daugiau geriausių lietuviškų startuolių. Prie to mes aktyviai prisidėsime savo bendradarbiavimu su ISM Inovatorių baze, kuri ką tik startavo, ir kitų aukštųjų mokyklų verslumo centrais, pvz., KTU Inovacijų ir verslo centru.“

„2014-ieji prasidėjo labai įspūdingai. Matyt, tokių metų Lietuvoje dar nebuvo. „Vinted“ vertinimas ir investicija, padariusi brangiausiai vertinamą technologinį startuolį Baltijos šalyse, „Intel Capital“ pirma investicija Lietuvoje kartu su „Practica Capital“ į trimačių modelių prekyvietę „CGTrader“, „Nextury“ fondo atsiradimas ir „GetJar“ pardavimas, kitos investicijos: „MoboFree“, „Truck Duck“ ir panašiai. Visa tai labai sustiprina pačią ekosistemą ir mes tai matome kaip padidėjusį susidomėjimą gauti investiciją. Be to, stipriai gerėja ateinančių komandų ir produktų lygis, t. y. žmonės vyresni ir labiau patyrę, produktai daug labiau ištobulinti ir geriau apgalvoti. Tai išties džiugina. 2014-aisiais tikimės didesnio susidomėjimo Lietuva kaip startuolių tauta apskritai ir tai tikėtina ves prie didesnio skaičiaus tikrų sandorių.“

Donatas Keras,

„Practica Capital“ partneris

Kokie investuotojams

bus 2014-ieji? Kornelijus Čelutka,

„BaltCap“ investicijų direktorius

„Šiais metais „BaltCap“ laikysis savo ankstesnės strategijos investuoti į įmones, galinčias tapti regioniniais lyderiais, turinčias stiprias vadovų ir kūrėjų komandas. Be investicijų į tradicines ekonomikos įmones, 2014 m. „BaltCap“ planuoja padaryti 1–2 investicijas į technologines įmones. Apskritai manome, kad sėkmės istorijos („YPlan“, „Vinted“) buvo geras pavyzdys verslininkams ir sukels naują bandymų bangą sukurti startuolius su produktais, skirtais pasaulinėms rinkoms.“

Organizatorių nuotr.

Martinas Cooperis,

mobiliojo telefono išradėjas

Martinas Cooperis:

telefonus ateityje

Organizatorių nuotr.

įsodinsime po oda

Jackas Andraka,

onkologinių ligų gydymo metodų išradėjas

Vos 15-os revoliuciją onkologinių ligų gydymo srityje sukėlęs Jackas Andraka:

naujausi atradimai

glūdi internete

„Joeli, skambinu tau iš pirmojo tikro mobiliojo telefono. Nešiojamo telefono“, – tai buvo istoriniai žodžiai, nuskambėję 1973 m. balandžio 3 dieną. Tuomet bendrovės „Motorola Systems“ darbuotojas Martinas Cooperis pirmąkart iš mobiliojo telefono paskambino į fiksuotojo ryšio liniją. Šis skambutis pasaulyje atvertė naują istorijos puslapį, turėjusį įtakos telekomunikacijų raidai bei šiuolaikiniams žmonių įpročiams. Delne telpantis telefonas anuomet buvo laikytas prabangos preke ir svėrė kiek daugiau nei 1 kg, o dabar šių prietaisų pasaulyje priskaičiuojama apie 5–6 milijardus. M. Cooperis tikina, kad priežastis sukurti pirmąjį nešiojamą mobilųjį telefoną kilo žinant, kad žmogus iš prigimties yra mobilus. „Žinojome, jog laidinis telefonas jau pasenęs, tad telefono laidas, tarsi įkalinęs žmones namie, buvo kliūtis, – sako verslininkas. – Tik tuo metu negalėjome nuspėti, kad telefonas turės galingą kompiuterinę sistemą, prieigą prie interneto ir skaitmeninį fotoaparatą. Dabar turbūt didžiausias iššūkis mobiliųjų telefonų gamintojams – sukurti prietaisą, kuris būtų itin paprastai valdomas.“ Didžiausios naujovės ateityje bus susijusios su tuo, kaip mobilieji telefonai prisidės prie naudotojo gyvenimo kokybės gerinimo:

daugės mobiliųjų programėlių, kurios padės gerinti našumą, bus pritaikomos sveikatos priežiūros srityje bei lavins. „Pašėlusiu greičiu tobulėjančias technologijas (ir ne tik belaides) apibūdins vienas žodis – pritaikomumas. Ateityje telefonai bus įsodinami po oda, už ausies. Jų valdymas remsis balsu, nespaudžiant jokių mygtukų. Tokie prototipai jau kuriami“, – aiškina išradėjas. M. Cooperis buvo JAV karinio povandeninio jūrų laivyno tarnautojas. Baigęs karinę tarnybą jis pradėjo 29 metų karjerą bendrovėje „Motorola“, kurioje tapo padalinio vadybininku bei Tyrimų ir plėtros departamento vadovu. Tapęs verslininku M. Cooperis padėjo įkurti daugelį įmonių – tarp jų ir telefonų „Jitterbug“ gamintoją „GreatCall“ bei pasaulinės išmaniosios antenos technologijų lyderį „ArrayComm“.

Jackas Andraka – vienas jauniausių progreso konferencijos LOGIN 2014 pranešėjų. Septyniolikmetis jaunuolis jau dabar yra tapęs medicinos istorijos dalimi: būdamas tik 15 metų, moksleivis sukūrė testą, kuriuo vos per penkias minutes galima nustatyti ankstyvas kasos, kiaušidžių ir plaučių vėžio stadijas. Šis greitas ir nebrangus testas leidžia išgelbėti ne vieno žmogaus gyvybę. Unikaliausia tai, kad šis atradimas gali būti labai paprastai naudojamas kiekvienuose namuose – tereikia ant specialių juostelių užlašinti kelis lašus kraujo ir bus nustatytas ankstyvųjų kasos vėžio stadijų rodiklis – mezotelino kiekis. Jaunąjį kūrėją į kasos vėžio tyrimus pastūmėjo nuo šios ligos miręs artimas šeimos draugas. J. Andraka gilinosi tol, kol pats atrado būdą, kaip nustatyti kasos vėžį dar ankstyvoje stadijoje. Testui atlikti jis sumaišė į mezoteliną reaguojančius žmogaus antikūnus su viengubais anglies nanovamzdeliais, kurie naudojami gaminant filtravimo popierių. Savo naująjį metodą jaunuolis pateikė 200 mokslininkų, iš kurių tik vienas – Džonso Hopkinso universiteto patologijos ir onkologijos profesorius Anirbanas Maitra – sutiko atlikti tyrimus, patvirtinančius jaunuolio atradimą. Visi kiti moksleivio pasiūlymą atmetė, skeptiškai vertindami jo idėją.

2012 m. šis J. Andrakos išradimas buvo apdovanotas didžiausio pasaulyje jaunųjų kūrėjų konkurso „Intel Science Fair“ pagrindiniu 75 tūkst. svarų vertės prizu. Būdamas vos 17 metų, jaunasis vunderkindas jau skaitė pranešimus Long Byčo konferencijoje „TED“, daugiau nei šešiolikoje „TEDx“ renginių, tarp jų ir Jungtinės Karalystės Parlamente. Jaunasis atradėjas yra jauniausias Karališkosios medicinos draugijos pranešėjas, dalyvavęs tokiose laidose kaip „60 minučių“, „Pasaulio naujienos su Diane Sawyer“, „NPR rinka“, J. Andraka priklauso naujajai – Z jaunuolių kartai, neįsivaizduojančiai savo gyvenimo be interneto. Jis mano, kad jauno išradėjo tyrimas gali gimti tiesiog naršant internete: „Internete yra galybė naudingos informacijos. Jeigu kasdien naršydami praleistume kelias valandas, rastume įdomių ir naujų skirtingų problemų sprendimo būdų“, – tikina jis.

Progreso konferencijoje LOGIN Martinas Cooperis, kurį pristato bendrovė „Omnitel“, kalbės tema „Mobilioji revoliucija: jau baigėsi ar tik prasideda?“ (angl. Handy revolution – is it over or just beginning?). Ernesta Karalienė

Progreso konferencijoje LOGIN Jackas Andraka, kurį pristato „Delfi“, kalbės tema „Beldimas į būsimo novatoriaus duris“ (angl. Tapping into the hidden innovator). Ernesta Karalienė

Organizatorių nuotr.

Chadas Crittendenas,

lektorius, vizionierius

Chadas Crittendenas:

trimatis spausdintuvas – revoliucija medicinos srityje

Nejaugi įmanoma atgauti kūno formas naudojant trimačio spausdinimo sistemą? Ar realu, kad artimiausiu metu galėsime namie atsispausdinti ką nors fiziško, apčiuopiamo, pavyzdžiui, automobilį ar netgi trūkstamą kūno dalį? Pasak vizionieriaus Chado Crittendeno, žiūrint iš technologinės pusės, trimatis spausdintuvas, nuolatinis jo tobulinimas bei bandymai atvers naujų galimybių, kurios ateityje turės nepaneigiamą reikšmę mūsų gyvenime. Ar tai reiškia, kad ateityje galėsime atspausdinti ir visą žmogaus kūną? Apie tai C. Crittendenas kalbės balandžio 10–11 d. vyksiančioje progreso konferencijoje LOGIN. Nuo įprasto spausdinimo, kuriame ant popieriaus matomas dvimatis vaizdas, trimatis spausdinimas skiriasi naudojamomis medžiagomis. Trimačiame spausdintuve spalvotą ar nespalvotą rašalą pakeitė įvairios medžiagos: plastikas, metalas, popierius ir pan. Per kelias sekundes įrenginio programinė įranga surenka duomenis apie skenuojamą daiktą – jis fotografuojamas

iš įvairių pusių, išmatuojamas. Kompiuterio ekrane pateikiamas tikslus trimatis nuskenuoto objekto vaizdas ir pradedamas atkūrimo procesas. Prieš 12 metų C. Crittendenui dėl diagnozuotos itin retos vėžio formos teko amputuoti koją, tačiau jis nepasidavė ir tapo įkvėpimo šaltiniu kitiems. Jau po devynių mėnesių jis dalyvavo triatlone, o dar po trijų – nusprendė išbandyti jėgas realybės šou „Išlikimas“. C. Crittendenas, daugiau nei dešimtmetį gyvendamas su kojos protezu, spėjo įkopti į Kilimandžarą ir tapti visaverčiu futbolo komandos nariu. „Tiek dalyvaudamas realybės šou, tiek užsiimdamas aktyvia sportine veikla supratau, kiek daug mano užsispyrimas ir optimizmas reiškia kitiems žmonėms“, – sako C. Crittendenas. Konferencijos LOGIN pranešėjas, išbandęs daugybę kojos protezų modelių, šiuo metu dirba produkto specialistu bendrovėje „3D Systems“, kuri išrado trimatį spausdintuvą ir yra trimačio spausdinimo paslaugų bei sprendimų lyderė. Čia jis prisideda prie novatoriško trimačio spausdinto produkto, padedančio atgauti simetriją ir kūno formą, atliekamų bandymų. Ernesta Karalienė

EXPERIENCE

Ką mums reiškia laimėjimas? Visai nesvarbu, tai „Oskarų“ teikimo ceremonija, „Grammy“ apdovanojimai ar tik ką paskelbtas Nobelio premijos laureatų sąrašas – visur kalbama apie pripažinimą. Ir nors kiekvienas turime savų tikslų (vieni trokšta pinigų ir garbės, kiti savirealizacijos), sutinkama, kad įvertinimas reikalingas visiems, skiriasi tik vertinimo pobūdis: mažam vaikui užtenka šilto žodžio, mokiniui – aukšto balo, o profesionalui (ar tai būtų aktorius, ar verslininkas) reikia apdovanojimo. „Kas pasikeičia jį gavus?“ – paklausėme 2013 m. LOGIN laimėtojų. Karolina Kondratjevaitė

BFL/ Vyginto Skaraičio nuotr.

Apdovanojimas: Geriausias tinklaraštis / asmeninis tinklalapis – beatosvirtuve.lt/blog

Beata Nicholson,

laidų vedėja, žurnalistė, kulinarinių knygų autorė

„Kiekvienais metais vartydama LOGIN pretendentų sąrašus, o juos, aišku, būtinai peržiūriu, atrandu tiek gerų naujų dalykų, iniciatyvų, įmonių, verslų, tinklaraščių. Man tai geriausia interneto Lietuvoje apžvalga. Kito būdo, kaip sužinoti karščiausias ir įdomiausias naujienas, nežinau. Jau turiu du LOGIN apdovanojimus, abu kartus už geriausią asmeninį tinklaraštį, kuris yra mano tribūna ir mano namai internete. LOGIN apdovanojimų nedemonstruoju ant savo sienos, puslapyje, nors gal ir turėčiau, nes, manau, visi gavusieji šiuos apdovanojimus, be abejonės, turi kuo didžiuotis. Nors apdovanojimai nekeičia mano puslapio turinio ir nedaro jam jokios įtakos – ir toliau rašau lygiai taip pat kaip anksčiau, tačiau tai veikia kaip palaikantis patapšnojimas per petį: „Puiku, viską gerai darai.“ Verta ir svarbu ne tik tam, kad tave pastebėtų, ne tik tam, kad būtum įvertintas, o todėl, kad tai papildoma arena, kurioje gali surasti ne tik naujų skaitytojų ir vartotojų, bet ir kolegų.“

Internet of Everything 15 vauti visi: vyrai, moterys, žvėrys. Nesvarbu, ar esate įmonės savininkas, ar tiesiog Jurgis, ar Barbora, o gal kartu su vienminčių būreliu puoselėjate kokią visuomeninę idėją. Čia nėra griežto formato, tad į apdovanojimą gali pretenduoti ir koks nors labai praktiškas, kasdienybės klausimus sprendžiant praverčiantis interneto sprendimas, ir filantropijos, meno ar pilietiškumo idėjos. Šis apdovanojimas – puikus darbo ar idėjos įvertinimas, kurį nuostabu gauti fantastiškame LOGIN apdovanojimų vakarėlyje.“

Geriausias mobilusis žaidimas – „Ponas Žodis“

Tomas Dirvonskas,

įmonės „Lemon Labs“ vadovas

„Juokinga, kad mes visada sakome, jog žaidimų nekuriame. Laimėti yra tiesiog smagu! Be to, bet koks išorinis teigiamas įvertinimas suteikia patikimumo klientų akyse.“

BFL/ Tomo Lukšio nuotr.

Apdovanojimas: „Metų žmogus internete“

Ingrida Šimonytė, finansininkė, politikos veikėja

„LOGIN apdovanojimai nuostabūs tuo, kuo nuostabus gyvenimas – įvairove. Juose, kaip sakė Bridžita Džouns, gali daly-

Apdovanojimas: Asmeninio albumo nuotr.

Asmeninio albumo nuotr.

Apdovanojimas:

Geriausias tinklalapio dizainas – „Kukla Beauty Box“

Kristoforas Akromas, įmonės „Ad Fingers“ vadovas

„Apdovanojimai yra vienintelis kartas per metus, kai sustoji ir pažiūri retrospektyviai, ką gero arba nelabai gero nuveikei per praėjusius metus. Tai galimybė objektyviai įvertinti savo darbus kitų panašių darbų ar įmonių terpėje, suvokti, kiek esi atsiplėšęs į priekį ar turi pasivyti. O galiausiai apdovanotas darbas yra lyg saldi vyšnia ant torto, kurį taip sunkiai ir ilgai kepei. Tai glosto kiekvieno prisidėjusiojo savimeilę ir padidina motyvaciją ateinantiems metams!“

Internet of Everything

LIFESTYLE

Savanorystė konferencijoje LOGIN: nuo įspūdingo CV iki asmeninių pažinčių su įžymybėmis LOGIN savanoriai žino: jų gyvenimo aprašymas atrodo patraukliai ir patikimai – esi žmogus, dirbantis ne vien dėl pinigų, bet ir dėl idėjos. Tačiau gražus CV nėra vienintelis atpildas už sunkų darbą. „Čia asmeniškai susipažįsti su žymiais žmonėmis, atrandi save ir savo troškimus, be to, įgyji savybių, reikalingų savo svajonėms įgyvendinti“, – savanorystės pranašumus vardija dalyviai. Edita Gruiniūtė

Asmeninio albumo nuotr.

„Galimybė susikurti įspūdingą CV“ „Kasmet konferencija LOGIN suburia didžiulį būrį savanorių: jaunų žmonių iki 26 metų, norinčių augti, tobulėti, įgyti naujos patirties ar smagiai praleisti laiką su bendraminčiais. Tiesa, prieš tai jiems tenka įveikti tam tikrą atranką. Vertiname, ar norintieji prisidėti prie idėjos yra pilnamečiai, ar turi savanorystės patirties, taip pat ko tikisi iš mūsų. Kai kurie neslepia, jog savanoriautų tik dėl to, kad nemokamai patektų į renginį. Šie žmonės, deja, prie mūsų komandos prisijungti negali, nes konferencijoje LOGIN iš tiesų reikia daug ir atsakingai dirbti: nuo renginio organizavimo iki pagalbos žurnalistams bei lankytojams.

Indrė Venckevičienė (34 m.), LOGIN savanorių koordinatorė

Atrinktieji savanoriai, manau, gauna iš tiesų labai daug: nuo neįkainojamos patirties, bendravimo su žymiais žmonėmis iki galimybės susikurti įspūdingą gyvenimo aprašymą. Vis daugiau darbdavių vertina žmones, skiriančius laiko ne tik apmokamiems darbams, bet ir mielai dirbančius dėl kilnios idėjos. Retas kuris nenorėtų jų matyti savo komandoje.“ „Padeda augti ir pažinti save“ „Prie LOGIN savanorių komandos prisijungiau prieš trejus metus, paskatinta draugų. Šią veiklą apibūdinčiau kaip vieną geriausių savo gyvenimo nuotykių. Visus tuos metus būdama savanore ne tik smagiai leidau laiką, bet ir susiradau nemažai draugų, su kuriais bendrauju ir po konferencijos. Savanoriaujant renginyje LOGIN būna ir gerų akimirkų, ir blogų, mat tenka prisiimti nemažai atsakomybės, užtikrinti, kad viskas vyktų sklandžiai, ir nenuvilti rengėjų, kurie mumis pasitiki. Jeigu to neišsigąsti, išmoksti įveikti kylančius iššūkius bei spręsti problemas. Manau, tai visada praverčia bet kokioje gyvenimo situacijoje.

Ieva Mantė Valivonytė (25 m.),

kūrybos visuomenės komunikacijos studentė

Savanorystė konferencijoje LOGIN sustiprino mano norą bendrauti, organizuoti ir padėjo lavinti šiuos įgūdžius. Beje, šiemet mane paaukštino – būsiu viena iš savanorių koordinatorių. Taigi čia sudarytos puikios galimybės augti bei įgyti naujos patirties. Kaip ir daugelis, savanoriaudama šioje konferencijoje ypač vertinu galimybę iš arti pamatyti įtakingus žmones. Turėjau progą pabendrauti su vienu iš „Apple“ įkūrėjų Stevu Wozniaku. Buvo smagu ne tik išgirsti jo istoriją, bet ir pažinti jį kaip žmogų. Labai malonus ir paprastas, mielai bendraujantis su gerbėjais, turintis puikų humoro jausmą, štai tokį jį pažinome savanoriaudami.“ „Paskatina įgyvendinti savo idėjas“ „Konferencijose LOGIN savanoriauti pradėjau prieš ketverius metus. Kodėl? Dėl geros idėjos man negaila paskirti savo laisvalaikį ir padirbėti nemokamai. Be galo įdomu iš arti pamatyti visą organizacinę virtuvę bei pabendrauti su įdomiais žmonėmis.

Rūta Jegelevičiūtė

(23 m.), informacinių technologijų studentė

Šiuo metu studijuoju informacines technologijas, tad savanoriaudama pagilinu žinias, iš arti susipažįstu su inovacijomis bei jų kūrėjais, ko negalėčiau padaryti būdama tik dalyvė. Iki šiol atsimenu susitikimą su Stevu Wozniaku bei „Vikipedijos“ įkūrėju Jimmy Walesu. Tai įspūdingi, daug gyvenime pasiekę žmonės. Iš jų galima pasisemti nemažai idėjų ir stiprybės. Kad įgyvendintum savo svajonę, kartais juk trūksta paprasčiausio postūmio. Manau, kad susitikimai su šiais žmonėmis ne vieną paskatina žengti žingsnį į priekį. Ir ne tik. Konferencijos savanoriai nepraleidžia progos kartu nusifotografuoti ar pabendrauti su savo autoritetais. Juk nežinia, kada dar gyvenime pasitaikys panaši proga.“

BFL/ Vyginto Skaraičio nuotr.

TRENDS IN TECHNOLOGY

Marius Kalytis,

„CGTrader“ įkūrėjas

Trimatis spausdinimas – XXI a. gamybos revoliucija

Apie šią technologiją išgirstame vis dažniau, tačiau retas žino ir supranta, kas tai yra. „Trimatis spausdinimas per artimiausią dešimtmetį pakeis ne tik gamybos sritį, bet ir daugelį su ja susijusių ūkio šakų, tokių kaip prekyba, logistika“, – įsitikinęs trimačių modelių prekyvietės „CGTrader“ įkūrėjas ir vadovas Marius Kalytis. Tomas FEDARAVIČIUS

Verslininkas pabrėžia, kad anksčiau šimtus tūkstančių ar net milijoną litų kainavę trimačiai spausdintuvai šiomis dienomis, kaip tradiciškai nutinka su visomis pažangiomis technologijomis, smarkiai atpigo. Įsigyti paprastesnį namams skirtą trimatį spausdintuvą dabar galima už maždaug pusantro tūkstančio litų. Tuo, kad ši technologija išpopuliarės tarp eilinių vartotojų, „CGTrader“ komanda neabejoja. Įmonės potencialu neabejoja ir į ją investavę rizikos kapitalo fondai „Practica Capital“ ir „Intel Capital“. „Daugelį daiktų žmogus trimačiu spausdintuvu galės atsispausdinti pats, tiesiog nusipirkęs ar nemokamai iš interneto parsisiuntęs trimatį modelį. Nebereikės dėl kiekvienos prekės keliauti į parduotuvę, daikto kūrėjas ir dizaineris bendraus tiesiogiai su galutiniu naudotoju. Trimačio spausdinimo technologija leis nesunkiai pasigaminti individualiai pritaikytus daiktus, nė neišėjus iš namų“, – aiškina M. Kalytis. Esminis rodiklis – kaina „CGTrader“ svetainėje yra dvi skirtingos modelių rūšys. Pirmoji – kompiuterinės grafikos modeliai, kuriuos pristatymams, reklamai ir vizualizacijai naudoja profesionalai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto plėtotojai ir architektai. Antra rūšis – trimačiai modeliai, paruošti spausdinti. Šie yra paprastesni ir skirti entuziastams. Pasak M. Kalyčio, šiuo metu spausdinti skirti trimačiai modeliai yra labiau orientuoti į grožio sritį – taip kuriami įvairūs suvenyrai, papuošalai, kiti žavūs, bet nesudėtingi daikčiukai. Tačiau trimačiai spausdintuvai sparčiai tobulėja toliau: jau galima spausdinti plienines detales, elektroniką ar prietaisus su mechaniškai judančiomis dalimis, spausdintuvai jau spausdina nanotikslumu. Po kelių dešimtmečių be vargo galėsime namie atsispausdinti išmanųjį telefoną ar kitą prietaisą. „Esminis rodiklis yra kaina. Priėjus lūžio tašką, kai spausdinti daiktus taps pigiau nei gaminti įprastai, įvyks gamybos perversmas. Dizaineriai ir inžinieriai jau įrodė, kad ši technologija leidžia sukurti tokius dalykus, kurių kitais būdais nesukursi. Pavyzdžiui, sudėtingos konstrukcijos variklius, kurie veikia kitaip, nei esame įpratę. Kadangi spausdinamas daiktas atsiranda sluoksnis po sluoksnio, toks gamybos būdas leidžia kurti sudėtingas vienalytes struktūras“, – vieną iš pridedamąja gamyba (angl. additive manufacturing) dar va-

dinamo trimačio spausdinimo pranašumų įvardijo „CGTrader“ vadovas. Naujus organus medikai atspausdins? Tokia gamyba supaprastina ir patį naujo daikto kūrimo procesą. Tam, kad pagamintume naujo daikto prototipą, nebereikia statyti gamybos linijų, lengvai galima prototipą modifikuoti ir taip kur kas sparčiau į rinką išleisti naują produktą. M. Kalyčio nuomone, trimatis spausdinimas pakeis daugelį sričių. Jau dabar jis vis plačiau taikomas medicinoje, kur itin palengvina individualių procesų gamybą. Netgi dantų protezai tampa savotiška meno sritimi. Nuskenavę burną odontologai gali sukurti būtent tam žmogui labiausiai tinkančius ir estetiškiausius protezus. Trimatis spausdinimas iš esmės turėtų sudrebinti ir statybos sektorių, tik namus „statys“ ne dėžės, o krano dydžio spausdintuvas, nors technologija ta pati. Ši technologija jau naudojama ir jos pranašumas tas, kad stipriai sutrumpėja statyba – individualų namą gali atspausdinti per 24 valandas. „Trimačiai spausdintuvai jau gali gaminti daiktus iš daugiau nei šimto medžiagų: plastiko, plieno, keramikos ir kt. Dabar nesudėtingą stiklinės dydžio daiktą spausdintuvas išlydys per valandą, bet jie tampa vis greitesni, spausdinamos net lėktuvų dalys. Dar viena nauja sritis – biospausdinimas, t. y. ląstelių, audinių ir net organų spausdinimas. Tai, kas šiandien vis dar skamba kaip mokslinė fantastika, netrukus gali virsti įprasta kasdienybe“, – teigia M. Kalytis.

Dar viena nauja sritis – biospausdinimas, t. y. ląstelių, audinių ir net organų spausdinimas. Tai, kas šiandien vis dar skamba kaip mokslinė fantastika, netrukus gali virsti įprasta kasdienybe M. Kalytis

Internet of Everything 25

Asmeninio albumo nuotr.

TRENDS IN SCIENCE

Silicio technologija išsisėmė Pastarasis žmonijos šuolis, anot S. Tamulevičiaus, įvyko įvaldžius silicio technologiją. Silicio pagrindu sukurtos puslaidininkių technologijos nulėmė ryšių ir skaičiavimo technikos, arba vadinamąją informacinių technologijų, revoliuciją. „Įvaldžius silicio technologiją, įsivyravo pagrindinė tendencija – nuolatinis elektronikos komponentų matmenų mažinimas. Tačiau laikui bėgant ši technologija pasiekė savo fizines ribas. Matmenų keitimas nebėra išsigelbėjimas, todėl aktyviai ieškoma alternatyvų“, – paaiškino KTU profesorius.

Sigitas Tamulevičius,

KTU profesorius

Nanotechnologijos – naujas žmonijos vystymosi šuolis

Pasak jo, vienas svarbiausių pastaruoju metu medžiagų moksle vyraujančių šūkių – „Padaryk daugiau, turėdamas mažiau“ (angl. Doing more with less). Dėl smarkaus natūralių išteklių panaudojimo pramonės reikmėms gamtoje atsirado medžiagų deficitas. Todėl šviesiausi pasaulio protai ėmė plėtoti naują mokslo sritį – nanotechnologijas, kurias pasitelkus kuriamos medžiagos, turinčios unikalių ypatybių. Tinkamai naudojamos ateityje jos iš esmės gali pakeisti daugelį tradicinių medžiagų. Naudojantis nanotechnologijomis sukurtų medžiagų pritaikymas kasdienybėje nėra tik teoriniai svaičiojimai ar tolimos ateities vizijos. Pusiau juokais: arčiausiai nanotechnologijų šiuo metu esanti visuomenės dalis, kuri apie tai greičiausiai nė neįtaria, t. y. brangaus makiažo sau negailinčios damos. Nanomedžiagų pagrindu jau dabar gaminama nemaža dalis aukštos kokybės kosmetikos priemonių. Be abejo, tai tik vienas iš populiarių pritaikymo pavyzdžių, kaip ir brangiuose automobiliuose pradedamos naudoti nesibraižančios dažų dangos.

Mikrometro (10-6 m) ir nanometro (10-9 m) dydžio objektai, medžiagos ir jų struktūros – Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslų instituto vadovo prof. habil. dr. Sigito Tamulevičiaus stichija. Įsigilinti į sudėtingų KTU laboratorijose atliekamų tyrimų niuansus prireiktų bent 103 kartų daugiau laiko, nei perskaityti šį straipsnį. Padedami KTU profesoriaus pabandėme išsiaiškinti, kaip nanotechnologijos keičia kiekvieno mūsų aplinką ir kasdienybę bei kuo prie to prisideda garbūs Lietuvos mokslininkai.

„Tokias sritis kaip sudėtingi medicinos ar farmacijos tyrimai nanotechnologijos leidžia pakeisti iš esmės. Dar viena aiški pasaulinėje šios srities mokslininkų bendruomenėje vyraujanti tendencija – į žmogų nukreipti tyrimai, kuriais siekiama ieškoti ne tik mokslo darbuose, bet ir realybėje plačiai pritaikomų sprendimų“, – pabrėžia S. Tamulevičius.

Tomas Fedaravičius

Viena iš KTU mokslininkų tiriamų medžia-

Už atradimus medžiagotyros srityje teikiamos Nobelio premijos, taigi, kaip šmaikštavo profesorius, jų Lietuvos mokslininkai kol kas nepadarė. Nepaisant to, lietuvių kuriami sprendimai domina ne tik kolegas iš užsienio, bet ir pasaulyje garsias bendroves. Pritaikymo galimybės neribotos

gų – deimantiškoji anglis. Į ją įterpus sidabro nanodalelių, gaunama nauja kompozitinė medžiaga. Ji, pavyzdžiui, naudojama itin tiksliuose slėgio matuokliuose. Toks patobulintas matuoklis dėl išsaugomų pastovių parametrų gali veikti itin skirtingos temperatūros sąlygomis. Deimantiškosios anglies kompozitai leidžia sukurti ir unikaliomis ypatybėmis išsiskiriančius plazmoninius jutiklius, kurie svarbūs biotechnologijų ir farmacijos tyrimuose. Jie leidžia atlikti matavimus realiu laiku. Biotechnologams nebereikia gaišti laiko, auginant bakterijų kultūras. Anksčiau ilgai trukdavę tyrimai dabar atliekami per kelias minutes. S. Tamulevičiaus vadovaujami KTU mokslininkai taip pat tobulina manipuliavimo nanodalelėmis technologijas. Jos leistų unikaliomis nanostruktūromis pažymėti brangius daiktus ir taip apsaugoti juos nuo padirbinėjimo. Šiuo metodu labai domisi žymiausi Šveicarijos laikrodininkai ir kitos unikalius gaminius kuriančios įmonės. Įvaldžius nanodaleles galima ne tik sulaikyti padirbinėtojus. Išmokus jomis manipuliuoti, bus sukurti optiniai prietaisai, kuriuose pritaikomas plazmoninis efektas. Tai leidžia informaciją perduoti ne elektronų pavidalu, kaip įprasta integrinėse schemose, o šviesa. „Džiugu, kad daugelį technologijų, reikalingų tyrimams, turime „Santakos“ mokslo, studijų ir verslo slėnyje. Bendradarbiaujame su Baltijos regione bei kitose užsienio šalyse įsikūrusiais mokslo centrais, universitetais. Mūsų atliekami tyrimai privalo rasti ir praktinį pritaikymą. Į šį procesą turėtų aktyviau įsitraukti aukštųjų technologijų bendrovės, kurios pasiūlytų mūsų technologijų pagrindu sukurtus produktus galutiniam vartotojui. Neabejoju, kad unikaliomis ypatybėmis išsiskiriančios nanostruktūrinės medžiagos bus ateities technologijų ir prietaisų pagrindas“, – teigia KTU profesorius.

Dar viena aiški pasaulinė tendencija – į žmogų nukreipti tyrimai, kuriais siekiama ieškoti realybėje plačiai pritaikomų sprendimų S. Tamulevičius

BFL/ Ingos Juodytės nuotr.

TRENDS IN BUSINESS

Milda Mitkutė ir Justas Janauskas,

XXI a. gyvenantys, dinamiką mėgstantys verslininkai džiaugiasi gimę pačiu laiku. Nuolatos besikeičianti, naujus iššūkius vieną po kito kelianti aplinka neleidžia nuobodžiauti. Anot drabužių mainų projekto „Vinted“ įkūrėjų Mildos Mitkutės ir Justo Janausko, tinkamai išnaudotos pasaulį pakeitusios technologijos verslininkams leidžia įprastas paslaugas perkelti į išmaniuosius telefonus ar planšetes ir taip užtikrinti didesnį jų efektyvumą bei optimizuoti išlaidas. Karolina Kondratjevaitė

„Vinted“ įkūrėjai

Akivaizdi rinkos tendencija –

globalizacija

„Puikus pavyzdys – mobilioji programėlė „WhatsApp“. 110 darbuotojų komanda sukūrė produktą, kuriuo naudojasi apie 500 mln. žmonių kas mėnesį. Šių naudotojų išsiunčiamų žinučių skaičius yra didesnis nei visų mobiliųjų operatorių (pasaulio mastu) kartu sudėjus“, – teigia

„Vinted“ vadovas. „Dabartinės technologijos ir žmonių turimos žinios leidžia kurti tokius verslus, kurie yra globalūs. Jeigu anksčiau žmonės svajojo apie savo vietos verslo plėtrą užsienyje, šiuo metu verslininkai iš karto kuria pasaulinį verslą, – vieną iš tendencijų įvardija J. Janauskas. – Dabartinėmis sąlygomis ir dėl naujų technologijų visuotinis paplitimas yra įmanomas ir įgyvendinamas labai greitai. Anksčiau tam, kad tavo prekių ženklas būtų atpažįstamas keliose rinkose, reikdavo daugybės metų, didelių investicijų, didžiulės žmonių komandos, didelio vietinių rinkų išmanymo, vietinių ryšių ir pan., o dabar verslininkai, naudodamiesi naujosiomis technologijomis, gali kurti verslo modelius ir produktus, kurių vartojimas ar paplitimas gali augti eksponentiniu greičiu, operacinės sąnaudos augti tiesiškai, o verslai tapti pasauliniai per kelerius metus“, – tikina verslininkas. „Antrasis pavyzdys galėtų būti San Fransiske įsikūrusi keleivių pervežimo paslaugų įmonė „Uber“. Dėl naujųjų technologijų panaikinusi iškvietimo išlaidas, sumažinusi automobilio atvykimo greitį, padidinusi

Internet of Everything 27 Pastaraisiais metais mobilieji prietaisai užkariauja pasaulį. Žmonės pirmenybę teikia išmaniajam telefonui ar planšetei, kompiuterius palikdami nuošalyje M. Mitkutė

apmokamą nuvažiuotą vairuotojų kelią ir padariusi kitų naujovių, „Uber“ sugeba pateikti paslaugą, su kuria kainos ir kokybės atžvilgiu tiesiog negali konkuruoti jokia tradicinė taksi įmonė. Tokios įmonės atėjimas į skirtingus miestus ir klientų perviliojimas techniškai yra tik pinigų klausimas, o rizikos kapitalo fondai tokio pobūdžio verslų atžvilgiu yra ypač dosnūs, – paaiškina J. Janauskas. – Šis modelis veikia įvairiuose miestuose. Anksčiau tokio verslo modelio kaip visuotinis taksi niekas negalėjo įsivaizduoti. O dabar tokio verslo pavyzdžių tik daugėja“, – įžvalgo-

mis pasidalija verslininkas. Mobilusis telefonas – ne pagalbinis, o pagrindinis įrenginys Kalbėdama apie pagrindines verslo tendencijas pasaulyje ir Lietuvoje M. Mitkutė išskiria išmaniųjų telefonų ir planšečių įsigalėjimą, iš pagrindų keičiantį vartotojo elgseną. „Ne naujiena, kad pastaraisiais metais mobilieji prietaisai užkariauja pasaulį. Tačiau faktas, kad mobilusis ar planšetė visiškai pakeis kompiuterį, daugumai mūsų atrodo tarsi „iš fantastikos srities“. Lietuvoje vis dar įprasta manyti, kad mobilusis – tobula priemonė pasitikrinti el. paštui, susirasti reikiamai informacijai, paskaityti dienos naujienoms, tačiau retas mūsų tiki, kad mobilusis gali atstoti kompiuterį, – teigia „Vinted“ rinkodaros vadovė. – O Vakarų Europos ir JAV gyventojai žengia į naują erą, kurioje žmonės pirmenybę teikia išmaniajam telefonui ar planšetei, kompiuterius palikdami nuošalyje“, – aiškina pašnekovė. „Išskirčiau du mobiliojo naudotojo elgsenos lygius: pradedantieji ir pažengusieji.

Lietuviai – vis dar priklauso pirmajam lygiui. Nors jau pradedame atrasti tikrąjį mobiliojo pasaulio potencialą, esame tik pažinimo stadijoje. Vakarų pasaulyje vartotojai pažengę kur kas toliau: jie mobiliuoju telefonu ne tik susiranda norimą prekę, bet ir ją nusiperka, ne tik tikrina el. laiškus, bet ir atrašo į juos, ne tik fotografuoja, bet ir redaguoja, maketuoja nuotraukas telefone, – skirtumus vardija M. Mitkutė. – Tobulėjanti infrastruktūra ir eksponentiškai augantis kokybiškų mobiliųjų produktų skaičius iki minimumo sumažina priklausomybę nuo kompiuterio“, – sako verslininkė. „Mūsų šalies startuoliams tai didelė galimybė patenkinti besikeičiančius vartotojų poreikius, atsiradusius jiems pereinant iš vienos platformos į kitą“, – tikina požiūrį „pirmiausia mobilusis“ besiugdanti M. Mitkutė.

Asmeninio albumo nuotr.

TRENDS IN ENVIROMENT

Nerijus Rakauskas,

UAB „Elektromobiliai“ vadovas

Ateitis priklauso

atsinaujinančiai energetikai Sparčiai žengiant XXI a. technologijų keliais, vis dažniau pasigirsta, kad gamtos išteklių saugojimas ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas – perspektyvaus ateities verslo dalis. Vienas tokių elementų – elektromobiliai. Jie nenumaldomai veržiasi į šių dienų prioritetų sąrašą ir ateityje taps nepakeičiama verslo dalimi, žengiančia su atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimu. Visu tuo net neabejoja UAB „Elektromobiliai“ vadovas Nerijus Rakauskas. Marija Rudzevičiūtė

„Kalbant apie elektromobilį ir jo kuriamą naudą, lengviausia kalbėti apie verslą. Ne paslaptis, kad mėgstama skaičiuoti investicijų atsiperkamumą. Asmeninėms reikmėms skirtą automobilį paprastai perkame kitais tikslais. O versle jau galima paskaičiuoti ir automobilio sukuriamą vertę, palyginti sąnaudas. Tuomet atsiskleidžia elektrinio ir tradicinio automobilių skirtumai – elektromobilio pranašumas. Pavyzdžiui, kad ir eksploatacijos išlaidos: nedideliam krovininiam automobiliui nuriedėti 100 kilometrų prireiks 30– 40 litų, o elektra varomam – 10–15 litų. Tradiciniame automobilyje reikės keisti detales, tepalą, o elektromobilyje – ir vėl sutaupote“, – pasakoja elektromobilius gaminančios įmonės vadovas. Pasak pašnekovo, jau pati elektrinio automobilio konstrukcija, jos paprastumas savaime užtikrina tokio transporto patvarumą, dvigubai didesnę ridą be remonto. „Manau, kad komercinių elektromobilių pritaikymo versle perspektyvos labai šviesios ir ilgainiui šį veiksmingesnį transportą atras vis daugiau verslo subjektų“, – įsitikinęs N. Rakauskas. Elektromobilio pranašumus labiausiai esą įvertins tie, kurie daug važiuoja mieste. Šiais automobiliais taip pat domisi ir socialiai atsakingos įmonės, norinčios visuomenei perduoti aiškią žinią, kad saugo gamtą, prisideda prie žaliųjų iniciatyvų. Elektromobilis tokioms bendrovėms tampa ir įvaizdžio dalimi. Kalbant apie ekologišką transportą ir pažangą, situacija Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje gana skirtinga. „Štai estai rodo akivaizdų pavyzdį, kaip reikia tvarkytis ir spręsti tokius klausimus. Estija yra pirmoji iš Baltijos šalių, į kurią krypsta didžiųjų elektromobilių gamintojų žvilgsniai“, – pagyrų „kaimynams“ negaili pašnekovas. Žvelgiant į ateitį vertėtų neužmiršti ir ilgalaikių ES tikslų, kuriais siekiama spręsti taršos, klimato kaitos problemas. Vienas tokių – iškeltas tikslas iki 2050 m. visiškai panaikinti iškastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose. Anot N. Rakausko, priklausomybė nuo iškastinio kuro, oro taršos, ekologinių problemų klausimai pasaulio kontekste pastaruoju metu įgauna ypatingą reikšmę. Akivaizdu, kad alternatyvioji energetika, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir veiksmingesnių energijos panaudojimo būdų paieška – rytojus, kuris neišvengiamai ateina. O su juo ir vis dar labai reikš-

mingo iškastinio kuro saulėlydis. „Manau, kad galimas naftos paklausos smukimas bus juntamas jau artimiausią dešimtmetį. Ir tam įtakos turės ne išteklių mažėjimas, o vis labiau plėtojami alternatyvūs šaltiniai ir aiškiai juntamo skirtumo suvokimas palengva mažins iškastinės žaliavos paklausą“, – įsitikinęs N. Rakauskas.

Vis labiau plėtojami alternatyvūs šaltiniai palengva mažins iškastinės žaliavos paklausą N. Rakauskas

Internet of Everything 29

Asmeninio albumo nuotr.

TRENDS IN POLITICS

Eglė Rindzevičiūtė,

kultūros mokslų daktarė

Valstybės siekis – kontroliuoti Socialiniai tinklai yra tikrai svarbus instrumentas, kuriuo visuomenė gali valdyti pati save, neatsižvelgdama į klasikines valstybės institucijas. Nuo politikos niekur nepabėgsime. Jeigu bandysime, ji vis tiek mus pasivys. Kokia yra šiuolaikinė sparčiai globalėjančio pasaulio politika? Į kokius procesus mums derėtų atkreipti dėmesį ir kaip suprasti jų reikšmę? Juk jie galų gale atras atgarsį ir kiekvieno iš mūsų kasdieniame pasaulyje. Atsakyti į šiuos klausimus mums pabandė padėti šiuo metu Paryžiaus politinių mokslų institute dirbanti docentė, kultūros mokslų daktarė Eglė Rindzevičiūtė. Povilas Sabaliauskas

Mokslininkė teigia, kad valstybės yra pakankamai sunkiai nuspėjami dariniai ir ilgametės prognozės toli gražu ne visada pasitvirtina. „Įdomu, kad jūs klausiate apie tendenciją 20–30 metų į priekį. Visiškai neatsitiktinai būtent 20–30 m. prognozės yra populiariausios. Tam tikroje teritorijoje gyventojų skaičius demografų yra gana patikimai nuspėjamas 30 metų į priekį. Panašus yra ir techninės infrastruktūros galiojimo laikas, pavyzdžiui, dar visai neseniai atominės elektrinės buvo statomos 30 metų darbui, šiam laikotarpiui buvo kuriamos ir energijos prognozės. Kita vertus, valstybės yra kur mažiau nuspėjami dariniai. Aiški tendencija yra valstybių susijungimas į ekonominius blokus, kaip kad Europos Sąjunga, Pietryčių Azijos valstybių asociacija ir mums nerimą kelianti Vladimiro Putino Eurazijos Sąjungos iniciatyva. Politiniai žemėlapiai braižomi ir perbraižomi, atsižvelgiant į energijos išteklių, techninių infrastruktūrų ir populiacijų kaitą, tačiau istorija labai aiškiai byloja, kad politiniai sprendimai nėra vienareikšmiškai susiję su šiais veiksniais, todėl yra faktiškai nenuspėjami“, – aiškina ji. Iššūkis valstybės tautiškumui Šiuo metu politikai bei visuomenės veikėjai gana baimingai paburba ir dėl didelės emigracijos. E. Rindzevičiūtė didesnių jos grėsmių neįžvelgia. Ji sako, kad pasaulinė migracija nekeičia paties pasaulio, nes žmonės migravo nuo pačių seniausių amžių. Tai puikiai iliustruoja DNR tyrimai, rodantys, kokie sumišę yra pačių įvairiausių pasaulio tautų genomai. „Manau, kad iš pasaulinės perspektyvos migracija yra visiškai neunikalus reiškinys. Migracija yra iššūkis ne pasauliui, o tam ypatingam XIX a. produktui, kurį vadiname tautine valstybe. Jeigu manoma, kad migracija turi būti ribojama valstybės mastu, tuomet ji iškyla kaip didžiulė problema, kaip grėsmė, kad egzistuojantis valstybės aparatas neteks turimos kontrolės – gyvenimo būdo, vartojimo, verslo modelių bei politinių vertybių. Iš individo perspektyvos migracija yra jo laisvės zonos išplėtimas. Pažiūrėkite Jacques’o Perrino filmą „Migruojantys paukščiai“, – pataria mokslininkė. Nauji savivaldos instrumentai Ji pritaria ir nuomonei, kad šiuolaikinės technologijos, internetas turi potencialo tapti visuomenės savivaldos priemone. Tokios galios visuomenė per savo istori-

ją dar neturėjo. „Amerikiečių politologas Karlas Deutschas rašė apie valstybės institucijas kaip valdymo nervus. Jo nuomone, sveikatos apsaugos, švietimo, mokesčių sistemos yra instrumentai, kuriais Vyriausybė gali pakreipti visuomenės raidą į vieną ar kitą pusę. Antra vertus, moderni visuomenė tokios „nervinės sistemos“ neturėjo; ji buvo suskaidyta į individus, šeimas, aktyvistų grupes. Interneto, ypač socialinių tinklų technologijos, atsiradimas pakeitė šią situaciją. Todėl manau, kad socialiniai tinklai yra tikrai svarbus instrumentas, kuriuo visuomenė gali valdyti pati save, neatsižvelgdama į klasikines valstybės institucijas. Tačiau sunku pasakyti, ar socialiniai tinklai, kaip savivaldos instrumentas, suteikia daugiau galios eiliniam piliečiui. Socialiniuose tinkluose individas tampa labiau matomas, atpažįstamas ir sekamas, todėl galimai pažeidžiamas. Juk klasikinės valstybės institucijos siekia kontroliuoti ar bent jau stebėti šią visuomenės nervų sistemą“, – apibendrina E. Rindzevičiūtė.

Migracija yra iššūkis ne pasauliui, o tam ypatingam XIX a. produktui, kurį vadiname tautine valstybe E. Rindzevičiūtė

Asmeninio albumo nuotr.

TRENDS IN LIFESTYLE

Viktoras Jucikas,

programėlės „YPlan“ vienas iš įkūrėjų

Poreikio sprendimas

bus akimirkos klausimas Jeigu kokiu nors stebuklingu būdu pavyktų šiuolaikiniame pasaulyje apgyvendinti, tarkime, XVIII a. žmogų, jis greičiausiai išprotėtų jau pirmą savaitę. O jeigu ir neišprotėtų, tai būtų labai sutrikęs. Juk tie keisti XXI a. žmonės nuolatos žiūri į kažkokius ekranus, kalba į kažkokius plokščius daiktus ir skleidžia tokius keistus garsų derinius kaip „Wi-Fi“ ar „4G“. Moderniosios technologijos nepaliaujamai keičia patį mūsų gyvenimo būdą ir šis procesas spartėja. Taigi ko galima tikėtis artimiausioje ateityje? Į šiuos klausimus mums bando asakyti verslininkas, itin sparčiai JK ir JAV didmiesčiuose populiarėjančios programėlės „YPlan“ vienas iš įkūrėjų Viktoras Jucikas. Povilas Sabaliauskas

Dabar praktiškai nuolatos esame prisijungę prie interneto. Jeigu nesėdime prie kompiuterio, tai kišenėje tikriausiai turime išmanųjį telefoną, kuriuo tuoj pat galime pasitikrinti el. paštą ar prisijungti prie „Facebook“. Nieko keista, kad ši tendencija stipriai keičia ir tai, kaip mes pramogaujame, bendraujame. „Internetas visiškai pakeitė tai, kaip ieškome ir klausome muzikos bei žiūrime filmus. Be to, galime labai greitai rasti ir sužinoti viską, kas vyksta aplink, įskaitant įvairiausius renginius bei pramogas. Galime sužinoti, kokie kitų žmonių įspūdžiai bei nuomonės, peržiūrėti nuotraukas iš renginio, kuris dar tebevyksta, ir pan. Internetas mums leidžia greitai surasti tai, kas yra įdomu, tačiau nebūtinai leidžia gebėti greitai patiems nueiti ir pamatyti vieną ar kitą renginį. Mūsų programėlė „YPlan“ mobiliuoju telefonu leidžia atlikti ir šį paskutinį žingsnį – greitai rasti ir nusipirkti bilietus į įdomų renginį“, – pasakoja V. Jucikas. Jis pastebi, kad kasdienybėje žmonės įpranta labai greitai gauti tai, ko nori. Net neišeidamas iš namų gali žiūrėti kokį nori filmą, klausytis bet kokios muzikos ar net gauti bet kokį daiktą. „Amazon Prime“ pristato užsakytas prekes jau kitą dieną. Daug paslaugų (tarp jų ir įvairios pramogos, muzika, filmai) teikiamos pagal poreikius ar beveik pagal poreikius. Internetas ir ypač mobilieji telefonai labai sutrumpino laikotarpį tarp noro įsigyti produktą ir jo gavimo“, – pastebi „YPlan“ įkūrėjas. Mobilusis telefonas iš daikto, kuriuo tiesiog skambiname ar rašome žinutes, paverstas daugiafunkciu aparatu. Vargu ar prieš kokius dešimt metų daug kas įsivaizdavo, kad turėsime tokį daiktą. Prieš tą patį dešimtmetį ir telefonas spalvotu ekranu atrodė gana didelė naujovė. Dabar tai atrodo jau baisiai sena, savaime suprantama technologija. Kaip ir fotoaparatas ar el. paštas telefone. Turbūt tik laiko klausimas, kada kaip visiškai savaime suprantamą dalyką priimsime ir mobilųjį internetą. Tačiau kas toliau? Kokių naujovių telefonuose galima tikėtis artimiausiu metu? „Labiausiai tikėtina, kad keisis mobiliųjų telefonų forma. Turbūt gana greitai sulauksime akimis valdomų mobiliųjų telefonų ar dar paprastesnės tiesioginės sąsajos su smegenimis. Kartu mobilieji telefonai taps dar išmanesni ir

geriau „supras“ aplinką bei naudotojo poreikius tą akimirką. Labai tikiuosi, jog greitai turėsime mobiliuosius sveikatos aparatus, kurie nuolatos seks sveikatos būklę ir padės anksti diagnozuoti bei išvengti įvairių sveikatos problemų“, – viliasi V. Jucikas.

Turbūt gana greitai sulauksime akimis valdomų mobiliųjų telefonų ar dar paprastesnės tiesioginės sąsajos su smegenimis V. Jucikas

Internet of Everything 31

BFL/ Vyginto Skaraičio nuotr.

TRENDS IN MEDIA

Andrius Užkalnis,

žurnalistas, publicistas bei rašytojas

Susmulkėjimas ir yra

pagrindinė tendencija

Pastaraisiais metais galime stebėti bene didžiausią žiniasklaidos virsmą nuo televizijos atsiradimo laikų. Žiniasklaida vis labiau persikelia į internetą, o senoji šventoji trejybė televizija, radijas ir spauda, panašu, jau greitai taps tik prisiminimu. Kaip pasikeitė medijų pasaulis ir kaip jis keisis toliau? Apie tai samprotauja žmogus, kurio daugeliui pristatyti nereikia – žurnalistas, publicistas bei rašytojas Andrius Užkalnis. Povilas Sabaliauskas

Vartotojų elgsena diktuoja pokyčius „Vartotojų įpročiai labai stipriai keičiasi. Pagrindinis dalykas tas, kad žiniasklaidos priemonių naudotojai jai gali skirti vis mažiau laiko. Duosiu labai paprastą pavyzdį. Anksčiau buvo labai malonu dienos aktualijas sužinoti iš vakarinio žinių biuletenio. Jis paprastai trukdavo apie pusę valandos. Tai buvo normalu ir žmonės tam skirdavo laiko. Ateidavo vakaras, pažiūrėdavome žinias ir žinodavome, kas šiandien įvyko. Iš ryto dar perskaitydavome laikraštį, kad viską sužinotume išsamiau. Dabar niekas neturi tiek laiko. Neįsivaizduoju nieko, išskyrus žurnalistus ar politologus, kurie žinioms skirtų 30–40 minučių. Žmonės žinioms skiria maždaug po 5–7 minutes, per kurias perskaito antraštes. Ilgai vaizdo medžiagai irgi niekas neturi laiko“, – pagrindinius pastarųjų metų žiniasklaidos pokyčius įvardija A. Užkalnis. Jis teigia, kad tokie pokyčiai visų pirma atsiliepia žiniasklaidos turinio kokybei. Dar ne taip seniai galioję standartai šiandien jau atrodo neįprastai. „Žiniasklaida priversta prie to prisitaikyti. Šios tendencijos buvo pastebimos ir anksčiau. Prieš kokius dvidešimt metų atsirado gana naujoviškas dalykas – trumposios vakaro žinios. Tai jau buvo ėjimas tos tendencijos link. Dabar žinioms skiriama dar mažiau laiko. Ką tai reiškia? Vartotojo dėmesys labiau pasisklaido po įvairią žiniasklaidą. Jis yra ten, kur reikiamą sekundę kažkas gali suteikti žinių. Jeigu negauna, jis eis kitur. Ypatingo lojalumo nebėra. Ta kryptimi viskas eis ir toliau. Kokią problemą tai kelia pačiai žiniasklaidai? Kai vartotojai dėmesį telkė į kelis šaltinius, tai ir tą reklamos pyragą besidalijančiųjų buvo mažiau. Dabar tie gabaliukai gerokai mažesni. Vadinasi, ir tų pinigų yra kur kas mažiau. Tačiau paruošti žinias kainuoja tiek pat. Jeigu nori ruošti kokybiškas žinias, tai kainuoja pinigus. Vis rečiau kas nors gali leisti sau nuvažiuoti ilgesniam laikui į kokio nors įvykio vietą, pakalbėti su daugeliu žmonių ir iš to padaryti pasakojimą. Mažai kas gali tai padaryti. Kai „Lietuvos rytas“ pasiuntė į Ukrainą tris žmones, kurie ten buvo kelias dienas, vaikščiojo po Maidaną ir jo barikadas, kalbėjo su žmonėmis, tai visa žurnalistų bendruomenė stebėjosi, kad „čia tikroji žurnalistika, kaip senais laikais“. Anksčiau tai buvo standartas, o dabar išimtis“, – aiškina pašnekovas. Ateitis – susmulkėjimas Garsus žurnalistas pranašauja ir televizijos mirtį. Ji šiuo metu įeina į savo priešmirtinę fazę. Natūralu, kad ir reklamos pinigų srautai persikelia iš jos į internetą. O čia naujienos vis fragmentiškesnės, siaures-

nės. „Kai mažiau pinigų, atsiranda susmulkėjimas. Susmulkėjimas reiškia, kad rašai nebe remdamasis įvykio vieta, liudininkais, o kuo nors, ką prisirankiojai iš žmonių, iš to, ką kiti parašė. Jau net paskambinti yra kažkas ypatinga. Šiais laikais retai kas planuoja normalius susitikimus su žmogumi. Jau seniai niekas to nebesitiki. Tas susmulkėjimas ir yra pagrindinė tendencija. O kaip jis pasikeis struktūrine prasme sunku pasakyti. Man atrodo, kad vyks portalų konsolidacija. Reklamos biudžetai persimeta į internetą. Moki auditorija yra čia. Portalai tikriausiai konsoliduosis, nes ir čia reikia kurti turinį, o jis kainuoja“, – teigia A. Užkalnis.

Vyks portalų konsolidacija. Reklamos biudžetai persimeta į internetą. Moki auditorija yra čia A. Užkalnis

BFL/ Redo Vilimo nuotr.

TRENDS IN MEDICINE

Rimantas Mykolas Kanapėnas,

Lazerinės technologijos centro direktorius

Lietuvoje gaminama tai, ko pasaulyje dar nėra sukurta

Šiais laikais žmogus gyvena ilgiau ir kokybiškiau nei bet kada anksčiau per visą žmonijos istoriją. Ir šis procesas nepaliaujamai juda pirmyn. Kiekvienais metais medicina atsinaujina, žengia į priekį ligų gydymo ar jų prevencijos srityje. Vis svarbesne medicinos dalimi tampa lazerinės technologijos. Ką apie lazerių dabartį ir ateitį medicinoje mano Vilniuje įsikūrusio Lazerinės technologijos centro direktorius, prof. habilituotas mokslų daktaras prof. Rimantas Mykolas Kanapėnas? Povilas Sabaliauskas

Lazerių pritaikomumas neribotAs Mokslininkas teigia, kad medicininiai lazeriai naudojami vis dažniau. Plečiasi tiek pačių lazerių galimybės, tiek sričių, kuriose jie naudojami, sąrašas. „Mes pradėjome dar 1983-iaisiais. Tuo metu kaip tik buvo lazerių medicinoje pradžia. Sugebėjome pataikyti į tą atsivėrusią erdvę. Taip viskas išsivystė. Atsirado poreikis. Poreikis gydomųjų lazerių, kurie daugiausia naudojami terapijoje. Ta kryptimi einame iki šiol. Kuo toliau, tuo daugiau populiarumo jie sulaukia. Žmonės juos pamėgo ir plačiai naudoja, nes duoda teigiamų rezultatų. Tiek privatūs asmenys, tiek gydymo įstaigos, sanatorijos. Mūsų lazeriai naudojami jau ne tik Lietuvoje, bet praktiškai visame pasaulyje. Taigi, tie mūsų maži lazeriukai keliauja po visą pasaulį. Mūsų lazeriai yra sertifikuoti dvidešimt aštuoniose Europos Sąjungos valstybėse. Įrodyta, kad lazeriai yra gana veiksmingi. Jie paprastai naudojami artrologijoje (gydant sąnarių ligas), traumatologijoje (gydant kaulų lūžius, išnirimus), dermatologijoje. Sričių yra daugybė. Vien mūsų aparatai taikomi per dešimt medicinos sričių. Lazerių gali būti ir visai mažučių, ir ganėtinai didelių“, – pasakoja R. M. Kanapėnas. Pasak jo, lazerių nauda jau seniai niekas nebeabejoja. Ši technologija visų pirma ypatinga savo universalumu ir efektyvumu. „Lazeriai jau naudojami oftalmologijoje, chirurgijoje, įvairiose terapijose. Plačiausiai jie naudojami oftalmologijoje. Tai turbūt viena seniausių lazerių naudojimo sričių. Kol kas mažiausiai jie naudojami chirurgijoje. Tačiau lazeriai veiksmingi visur. Net ir kosmose. Jau visiškai įsitikinta, kad medicininiai lazeriai yra nekenksmingi. Ypač jie padeda artrologijoje – gydant sąnarių ligas“, – atskleidžia pašnekovas. Kombinuoti gydymo metodai atskleidžia lazerių galimybes R. M. Kanapėnas teigia, kad naujas lazerių galimybes rodo kombinuoti gydymo metodai. Panašu, kad šia kryptimi medicinos lazerių technologija ir judės artimiausioje ateityje. „Kalbant apie perspektyvas, manau, kad lazeriai ir toliau gali labai tobulėti toje pačioje artrologijoje bei kitose srityse. Lazeriai gali būti naudojami kaip suderinta gydymo priemonė. Pavyzdžiui, kai kurie mūsų lazeriai naudojami kartu su stipraus magnetinio lauko technologijomis. Kiti lazeriai jau sujungti su elektromagnetiniu lauku. Toks lazerinės spinduliuotės sujungimas su kitomis energijos rūšimis

duoda naujų gydymo rezultatų. Tačiau čia dar reikia daug padirbėti. Dar yra daugybė sričių, kuriose lazerio poveikis žmogaus organizmui neištirtas. Labai įdomu bus pamatyti, kaip jie veikia ir kokių rezultatų duoda. Jau žinome, kad lazerius galima naudoti ir vėžinėms ligoms gydyti. Sukurta ir chirurginių lazerių, leidžiančių šalinti vėžines ląsteles tikslioje vietoje. Jau veikia ir fotodinaminė terapija. Yra ir veiksmingų technologijų, turinčių savų pranašumų. Lietuvoje mes gaminame tai, ko pasaulyje dar nėra sukurta, o jeigu ir yra, esame tai patobulinę. Mūsų šūkis toks ir yra, kad turime daryti viską, kas naujausia“, – apibendrina mokslininkas.

Sukurta ir chirurginių lazerių, leidžiančių šalinti vėžines ląsteles tikslioje vietoje R. M. Kanapėnas

4 1

klausimai

Tai yra natūrali evoliucija. Manau, kad panašių klausimų kildavo ir atsiradus pirmajam laidiniam telefonui. Tačiau dabar apie tai net nesusimąstome ir technologijas bei jomis grįstas paslaugas priimame kaip duotybę. Visada išlieka saugumo grėsmė, tačiau ir ji kontroliuojama: tam nuolatos skiriama daug dėmesio, tobulėja mus saugančios sistemos. Aš labiau išskirčiau riziką dėl to, kad šiuo metu reikia vis daugiau programuotojų, kuriančių įvairiausias IT sistemas, ir vis mažiau tų, kurie dirbtų su tomis sistemomis. Dėl to pradėjo pūstis IT specialistų poreikio burbulas, kuris, logiškai mąstant, nesiplės amžinai. Juk negali būti taip, kad 99 proc. žmonių bus programuotojai.

BFL/ Ingos Juodytės nuotr.

Andrius Rupšys,

įmonės „Ruptela“ įkūrėjas

Andrius Rupšys yra bendrovės „Ruptela“ įkūrėjas ir akcininkas. Jo vadovaujama įmonė – viena sėkmingiausių pastarųjų metų Lietuvos bendrovių, vis labiau įsitvirtinanti pasauliniame informacinėmis technologijomis (IT) grįstų paslaugų sektoriuje. Tai įvertino ir vienos didžiausių pasaulyje apskaitos, verslo bei konsultacijų bendrovių „Deloitte“ specialistai, kurie 2013 m. įmonei „Ruptela“ skyrė 5-ąją vietą Centrinės Europos sparčiausiai augančių technologijų įmonių sąraše. Gintaras Gimžauskas

Gyvename tokiais laikais, kai viskas skaitmeninama ir keliama į virtualius serverius. Ar nebus taip, kad tapsime nuo to per daug priklausomi ir kartu labai pažeidžiami?

3 4

Kai kurie ekspertai tikina, kad ateityje net ir gana tradicinių profesijų atstovai privalės išmokti bent šiek tiek programuoti. Ar mums tikrai jau reikėtų susirūpinti ir užsirašyti į kursus? Mano nuomone, taip nenutiks ir darbų pasiskirstymas bei specializacijos išliks. Esu įsitikinęs, kad informacines technologijas kuriančių žmonių tikslas nėra padaryti dalykus sudėtingesnius. Visi nori, kad jų kūrinius būtų patogu ir paprasta naudoti. Neseniai lankiausi „CeBIT“ parodoje, kurioje išbandžiau „Google Glass“. Manau, tai yra vienas pavyzdžių, kur link eina technologijos. Jos pamažu tampa daugeliui suprantamesnės, intuityviau naudojamos, padedančios apdoroti ir tikslingai panaudoti milžiniškus mus supančios informacijos srautus. Juk technologijos ir turi padėti žmogui, o ne atvirkščiai.

Kada įvyks lūžis ir programuotojai nebebus tokie paklausūs ir gerai apmokami? Ir kas nutiks po to? Toks natūralus paklausos ir pasiūlos išsilyginimas įvyks tuomet, kai sąnaudos kokiai nors IT sistemai suprogramuoti bus didesnės už galimą jos atnešamą naudą, t. y. kiek ji padės sutaupyti. Juk kurti 1 mln. litų vertės sistemą, jeigu ji sutaupys visiems tik 1 mln. litų, jau neapsimoka. Kol nepasiekėme to taško, mes vis dar jausime gerų IT specialistų stygių ir matysime vykdomus didžiulius sandorius Silicio slėnyje, kur didelės bendrovės už milžiniškus pinigus perka startuolius – ne tik idėjas, bet ir jų specialistų komandas. Manau, greitai itin paklausios taps ir kitos profesijos. Pavyzdžiui, medicinos technologijų bei duomenų analitikai. Juk šiais laikais itin dideli duomenų kiekiai turi kurti vertę – rodyti tam tikras tendencijas, padėti priimti sprendimus.

Nors technologijų sektorius stabiliai ir sparčiai auga, jame netrūksta įvairiausių sukrėtimų, kurie pakoreguoja industrijos plėtros kryptį. Kokie pastarųjų metų įvykiai labiausiai supurtė IT sektorių? Norėčiau išskirti kibernetines atakas Lietuvoje. Pastarosios paskatino labiau susimastyti apie verslo tęstinumą, pergalvoti verslo modelį, technologinius sprendimus. Kitas technologijų verslą sudrebinęs įvykis, manau, būtų bendrovės „Microsoft“ sprendimas įsigyti „Nokia“. Tai vienas geriausių pavyzdžių, rodančių, jog net būdamas rinkos lyderis neturi teisės užmigti ant laurų. Vis dėlto manau, kad labiausiai nerimą technologijų sektoriuje, ypač investuojantiesiems į jį, kelia gerų idėjų trūkumas. Ir nors rinkoje juntamas pinigų perteklius, nėra daug šių pinigų vertų idėjų. Tai ir trūkumas, bet kartu ir ateities galimybės.

PARTNERIAI