Kitoks ūkis. Pagarba žmogui, pagarba gyvuliui, pagarba gamtai by Baltic Environmental Forum Lithuania

Kitoks 큰kis

Pagarba 탑mogui, pagarba gyvuliui, pagarba gamtai

B A LT I J O S A P L I N K O S F O R U M A S

Kitoks 큰kis

Pagarba 탑mogui, pagarba gyvuliui, pagarba gamtai

B A LT I J O S A P L I N K O S F O R U M A S

Vilnius, 2010

Vietoje įžangos Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie patikėjo šia idėja, visokeriopai ją parėmė, padėjo buriant bendraminčius ir dirbo kartu tam, kad Lietuvos kaime būtų veiklos, kad ji būtų prasminga, leistų ūkininkui išlikti oriam, o kaimui – gyvybingam. Projekto komanda

Savo veikloje vis dar susidu-

Šiame leidinyje pristatoma dešimt Lietuvos ūkių, kuriuos suvienijo juose dirbančių žmonių tikėji-

riame su požiūriu, kad gamtą

mas, kad įmanoma ūkininkauti kitaip: atsakingai, gerbiant žmogų ir gyvulį, puoselėjant krašto gamtos

būtina saugoti nuo žmogaus. Tačiau tie Lietuvos ūkiai, kurių pievose klesti biologinė įvairovė – įrodymas, jog atsakingai

vertybes ir taip, kad kaimas išliktų gyvybingas. 2010 metais prisijungę prie Baltijos aplinkos forumo ir Lietuvos ornitologų draugijos įgyvendinamo projekto, jie sutvarkė krūmais ir peraugusia žole apaugusias pievas ir ėmėsi jas prižiūrėti taip, kad atsikurtų nykstantiems pievų paukščiams palankios buveinės. Šie žmonės – tai ir smulkieji, ir stambieji, ir patyrę, ir pradedantieji žemdirbiai, gamtosaugininkai, net

ūkininkaujantis žmogus gali gyventi santarvėje su gamta.

mokslininkai. Daugelis ekstensyvią, aplinkai palankią žemdirbystę, sudarančią sąlygas palaikyti turtingą krašto bioįvairovę, vadina savo gyvenimo būdu: jiems tokia ūkininkavimo praktika ir iki šiol buvo įprasta, tačiau šie žmonės dega noru burtis, keistis patirtimi ir įkvėpti kitus. Vienas tinklo ūkių įsikūręs Nemuno deltoje, kur pailsėti nutupia tūkstančiai migruojančių sparnuočių ir peri reti pievų paukščiai – griežlė (Crex crex), stulgys (Gallinago media) ir meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola). Čia tokie

Išleido

darbai įgyja ypatingą gamtosauginę prasmę. Tam, kad biologinė įvairovė nesunyktų, žmogaus rankos

VšĮ Baltijos aplinkos forumas

reikia ir kitose gamtiniu požiūriu vertingose teritorijose – Žuvinto biosferos rezervate, Žemaitijos nacio-

UAB Gamtos pasaulis

naliniame parke bei šlapiose, paukščių pamėgtose Aukštaitijos nacionalinio parko pievose. Nuveikta nemažai, tačiau tai tik pradžia. Viliamės, jog drąsiai iššūkius pasitinkantis ir vis gausėjan-

Viršelyje panaudota Žymanto Morkvėno nuotrauka

tis ūkių tinklas bus įkvėpimo šaltinis ir paspirtis tiems, kurie tiki, kad aplinkos apsauga kaime yra ne

Atspausdinta ant 100 % perdirbto popieriaus

kliūtis, bet nauja galimybė. Galimybė ūkininkaujant padėti sau, padėti kitiems ir padėti gamtai.

Žymantas Morkvėnas

Projekto vadovas isbn 978-609-8041-04-0

K I TO K S Ū K I S . PA G A R B A Ž M O G U I , PA G A R B A G Y V U L I U I , PA G A R B A G A M TA I

V I ETO J E Į Ž A N GO S

Paukščiai ūkyje Retų sparnuočių apsaugai

Ilgainiui prisitaikę gyventi ūkiuose, pievų paukščiai nyksta visame pasaulyje dėl įsivyraujančios perne-

labai svarbus ekstensyvus

lyg intensyvios žemdirbystės, šlapžemių sausinimo ir ganyklų užsodinimo mišku. Jiems nepalankus ir

ūkis, kuriame žemdirbystės

ūkininkavimo nutraukimas, nes apleistos buveinės tampa netinkamos perėti.

plotai įsiterpia tarp pievų,

Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur atkūrus nepriklausomybę pasikeitė ūkininkavimo sistema ir inten-

o šiose nedideliu tankiu

syviai naudoti plotai liko apleisti. Atsisakius kolūkių sistemos, atsirado daug nenaudojamos žemės, tad

ganomi galvijai.

anksčiau kaimo gyventojų prižiūrėtos šlapynės, paupiai, natūralios pievos pamiškėse ar galulaukiuose – buvusios itin svarbios šiuo metu nykstantiems stulgiams, griciukams, didžiosioms kuolingoms ir meldinėms nendrinukėms – liko apleistos. Keičiantis kaimui, plotuose, kur kadaise kreksėjo griežlės, įsigalėjo rapsas ir kitos monokultūros, nuskurdinusios biologinę įvairovę. Vietoje buvusių vertingų pievų suvešėjo krūmynai, nendrynai, vingiorykštynai, kuriuos taip pat apleido paukščiai. Nors skirtingiems sparnuočiams palankios sąlygos šiek tiek skiriasi, yra keletas bendrų ūkininkavimo principų, kurie padeda išsaugoti jiems palankias buveines. Pievų paukščiams būtinos atviros, krūmais neužžėlusios erdvės, kuriose nenaudojama chemnių trąšų, šienaujama atsižvelgiant į perėjimo laikotarpį (vengiama šienauti gegužės–liepos mėnesiais) ir iš laukų išvežamas šienas. Ganyti rekomenduojama ribojant gyvulių tankumą (ne daugiau kaip vienas santykinis galvijas hektare), nes taip padaroma mažiau žalos lizdams ir jaunikliams. Taip ūkininkaujant pievose gali klestėti ne tik paukščiai, Ž . M O R KV Ė N O N U OT R .

bet ir kita gyvybė, nes gamtoje viskas susiję.

K I TO K S Ū K I S . PA G A R B A Ž M O G U I , PA G A R B A G Y V U L I U I , PA G A R B A G A M TA I

PA U K Š Č I A I Ū KYJ E

Nevėžio žemupio ganyklose

Didysis auksinukas (Lycaena dispar)

Aplinkai palankiu būdu tvarkomi plotai Bernatonių ir Didvyrių k., Kauno r. (15,61 ha)

Gyvuliai su paukščiais visada sutardavo. Kur gyvulys, ten ir paukštis.

Nevėžio kraštovaizdžio draustinis priklauso Europos

Dabartinės tendencijos šalyje

revičius. Jis mąsto apie galimybę tokią, jo žodžiais

apleistų vertingų pievų liktų daug mažiau, jei būtų

Sąjungos ekologiniam tinklui Natura 2000. Upės

liūdnos: daugėja ūkių, kurių

tariant, pašarui ir kokybiškiems pakratams netin-

paprastesnės ilgai trunkančios sudėtingos žemės

šlaituose ir pavasarį užliejamose pakrančių lankose

gyvuliai nebeganomi pievose,

kamą žolę, ateityje panaudoti biokuro gamybai.

įsigijimo ir nuomos procedūros bei leidimų šalinti

romualdas starevičius

yra įdomių ir retų rūšių augalų, paukščių, vabzdžių

Ūkininkas

buveinių. Ganyklose aptinkamas gan gausiai augan-

o auginami fermose ir šeria-

Paklaustas apie tai, ko reiktų, kad aplinkai pa-

menkaverčius krūmus ir menkaverčius medžius

Pievas nuganantys ūkininkai

lankios priemonės būtų patrauklesnės ūkininkams,

pievose išdavimo tvarka. Ūkininkas taip pat mini

tis medingas saugomas augalas pievinis šalavijas.

prisideda prie gamtos vertybių

kaip ir kiti stambesnių pieno ūkių šeimininkai, jis

baudas, kaip efektyvią apleistų pievų savininkų

Čia dienomis virš pievų skraido didieji auksinukai, o

išsaugojimo. Tai naudinga ir

mini ganymo apribojimus: „Esu tikras, kad ganyti

drausminimo ir gaisrų prevencijos priemonę.

vasaros vakarais kreksi nykstantis paukštis griežlė.

ūkininkui, ir saugomai terito-

tikrai būtų galima pradėti ir anksčiau. Juk gyvuliai

mi kombinuotais pašarais.

rijai, ir vartotojui, kuris gauna

Griežlės balso klausosi ir šiuose kraštuose

kokybišką produkciją bei

gimęs, užaugęs, o vėliau pirmuoju Nepriklauso-

sutvarkytą aplinką.

mybę atkūrusios Lietuvos ūkininku Kauno rajone šienaujant ir ganant gyvulius, atkuriamos griežlei

šlapius saugomos teritorijos plotus paupio lankose

perėti tinkamos buveinės. Iš vieno ploto ruošia-

jis ėmė tvarkyti plėsdamas ganyklas. Jų per šimtą

mas šienas ir šienainis galvijų pašarui, o kituose

hektarų siekiančiame R. Starevičiaus ūkyje – ke-

plotuose galvijai ganomi ribojant jų tankumą.Taip

lios dešimtys. „Man tai daryti yra patogu, nes tie

apsaugomi paukščių lizdai, ypač dėtys ir jaunikliai.

plotai visai šalia mano ūkio. Be to, sausais metais

Ūkininkas pripažįsta, kad be Europos Sąjungos pa-

dauguma pievų išdega, o šlapiose pievose bandą

ramos tai būtų sudėtinga: „Ta pirmoji žolė praktiš-

išganau“, – pasakoja ūkininkas.

kai tampa peraugusi, o ją vis tiek reikia nušienauti,

Dalį paupio lankų jis prižiūri taikydamas aplinkai palankaus ūkininkavimo priemones – vėliau

surinkti ir išvežti, nes ji nei pašarui, nei kraikui netinkama“, – neigiamus aspektus vardija R. Sta-

K I TO K S Ū K I S . PA G A R B A Ž M O G U I , PA G A R B A G Y V U L I U I , PA G A R B A G A M TA I

su paukščiais visada sutardavo. Kur gyvulys, ten

žiūrėti, ir po jas pabraidyti. Dabar palei Nevėžį yra

ir paukštis“. R. Starevičius taip pat įsitikinęs, kad

tokių užžėlusių lankų, kur, atrodo, jau niekad nebus įmanoma jų atkurti. Kai kurios pievos taip apleistos,

giedrius vaivilavičius

kad tiesiog graudu žiūrėti. Jau net ne su dalgiu reiktų

Kauno marių regioninio parko vyriausiasis biologas

šienauti, o kirviu kirsti...“ – atsidūsta ūkininkas.

Išsamiau: R . STA R E V I Č I A U S , G . Š V I T R O S N U OT R .

tapęs Romualdas Starevičius. Krūmais apaugusius

„Atsimenu tas pievas, kai dar buvo malonu ir į jas

Romualdas Starevičius Tel. +370 610 07244 El. paštas romualdas.starevicius@gmail.com

N EVĖŽIO ŽEM U P IO GANYKLOSE

Sūrininkų ūkyje Aplinkai palankiu būdu tvarkomi plotai Kalvių k., Trakų r. (14,49 ha)

Manau, jog kaimo gyvybės

Nedideliame Valdo Kavaliausko ir Rasos

pievomis ir intensyviai naudojamos žemės ūkio

pagrindas yra smuklieji

Ilinauskaitės ūkyje ūkininkaujama atsakingai

reikmėms. Atkūrus Nepriklausomybę jos liko

ir santarvėje su gamta. Ožkos ir karvės laisvai

apleistos, drėgnose lomose suvešėjo dilgėlynai,

ganomos pievose, o likusi žolė nupjaunama

2009 metais ūkininkai ėmė juos tvarkyti savo

sauga tampa natūraliu

ankstyvą rudenį. Tuo džiaugiasi ne tik gyvuliai,

iniciatyva, o po metų prisijungė prie aplinkai

gyvenimo poreikiu.

ūkininkai ir sūrių valgytojai, bet ir saugomas

palankiu būdu ūkininkaujančiųjų tinklo.

v ald as kavaliausk a s

pievų paukštis griežlė, kuriai atkuriamos palan-

Ūkininkas

kios buveinės.

ūkiai ir juose gyvenančių ūkininkų-sodiečių veikla. Tokiuose ūkiuose aplinko-

Ūkio šeimininkų tvarkomos pievos sovietmečiu buvo nusausintos, paverstos kultūrinėmis

Sausesnėse šių lankų vietose pasitaiko smulkiųjų varpinių žolių bendrijų ir smėlynų augalų – geltonai sušvinta smiltyninio šlamučio galvelės, o sujudintuose žolynuose pasklinda paprastojo čiobrelio aromatas. Kiekvieną pavasarį jiedu su Rasa gena gyvulius į už 17 km esančias nuomojamas pievas, kur jurtoje ir ten praleidžia pusę metų. Iš kasdien primelžiamo maždaug po 50 litrų pieno jie gamina sūrį ir sako kasmet vis garsiau pievose girdintys kreksint griežlę. Siekdami dar didesnės darnos su gamta, Valdas su Rasa planuoja iš vietinių medžiagų – molio ir šiaudų – čia statyti jurtos formos prie kraštovaizdžio derantį namą.

K I TO K S Ū K I S . PA G A R B A Ž M O G U I , PA G A R B A G Y V U L I U I , PA G A R B A G A M TA I

V. K AVA L I A U S KO , Ž . M O R KV Ė N O N U OT R .

šie laisvai ganosi. Šeimininkai įsikuria čia pat

Ekologiniame pieno ūkyje Aplinkai palankiu būdu tvarkomi plotai Tamošiūnų k., Biržų r. (6,2 ha)

visas pienas perdirbamas pridedant daug rankų

1997-aisiais įregistruotame

Vytauto ir Vaidutės Stankevičių ūkis Biržų ra-

toks ūkininkavimas, dėl kurio tuštėja kaimas,

darbo ir kūrybos. Toks ūkis sukuria patrauklią

ūkyje dirba 30 darbininkų.

jone yra puikus pavyzdys, įrodantis, kad gamta

produkciją augina, perdirba,

uždaromos bibliotekos ir mokyklos, nebeteikia-

aplinką, nulemia artumą gamtai, įsiklausy-

gamina ir parduoda pats;

mos kitos paslaugos. Manau, jog kaimo gyvybės

mą į ją ir buvimą kartu. Aplinkosauga tampa

yra visiškai atviras valgytojams

pagrindas yra smulkieji ūkiai ir juose gyvenan-

natūraliu gyvenimo poreikiu“, – įsitikinęs ūkio

gamindamas savo produktus;

čių ūkininkų-sodiečių veikla“, – sako V. Kava-

šeimininkas.

gerbia valgytoją, save

liauskas.

ir gamtą: nenaudoja žalingų sintetinių medžiagų; siekia naudoti natūralių medžiagų pakuotes arba daugkartinę tarą; skatina solidarumu grįstą ryšį tarp gamintojų ir valgytojų.

riamos ūkyje ruošiamu pašaru be dirbtinių priedų ir modifi-

„Mano ūkis, kuriame yra 15 ožkų, dvi mel-

valgytojų ir gamintojų solidarumu paremtos,

žiamos karvės ir 15 hektarų ganyklų, ypatingas

asociacijos „Viva Sol“ iniciatoriaus V. Kava-

tuo, kad jame nenaudojama jokios technikos,

liausko, ūkininkavimas apima trečdalį jo ūkio

galima sėkmingai rūpintis ne tik mažuosiuose ūkiuose. Tai vienas pirmųjų ekologinių ūkių

kuotų organizmų. Tai vienas iš

šalyje, 2007 metais pelnęs antrą vietą „Pažan-

trijų šalies ūkių, kuriame augi-

giausio ekologinio ūkio“ konkurse.

namos Danijos džersių veislės

Pasak smulkiuosius ūkininkus vienijančios,

karvės. Jos perpus mažesnės, suėda perpus mažiau pašaro, bet pieno duoda ne mažiau

Kuomet kiti dažniau akcentuoja nepatogumus, sukeliamus šlapių pievų priežiūrai taikomų gamtosaugos reikalavimų, ūkininkas linkęs

už įprastas. Apie 5 t aukš-

pabrėžti teigiamus aspektus: „Intensyviai veiklai

veiklos. Kitas trečdalis tenka sūrių gamybai, o

tos kokybės pieno kasdien

panaudoti tuos plotus būtų sudėtinga, tačiau

likusi dalis – produkcijos pardavimui asociacijos

iškeliauja perdirbėjams, tarp

ekstensyviai veiklai jie puikiai tinka. Už tų pievų

sausų rulonų iš to stambesnio šieno, jis puikiai

tvarkymą gauname šiek tiek išmokų ir dar pasi-

tinka pakratams ir pašarui, kaip papildoma ląste-

gaminame papildomo pašaro bei kraiko, kurių

liena, kuri irgi būtina jų gyvybiniams poreikiams

tokiame dideliame ekologiniame ūkyje mums

tenkinti“.

organizuojamuose turgeliuose. Išsamiau: Valdas Kavaliauskas Rasa Ilinauskaitė Tel. +370 698 39839 El. paštas valdaska@yahoo.fr

Apie 300 melžiamų karvių še-

K I TO K S Ū K I S . PA G A R B A Ž M O G U I , PA G A R B A G Y V U L I U I , PA G A R B A G A M TA I

V. K AVA L I A U S KO , B A LT I J O S A P L I N KO S F O R U M O N U OT R .

„Pastebiu, jog šiandien Lietuvoje skatinamas

Smulkusis ūkininkas-sodietis:

kurių – bendra Vokietijos ir Šveicarijos įmonė, gaminanti šokoladą.

reikia labai daug“, – sako šešis hektarus itin

Apie 500 galvijų laikantis ūkininkas ateityje

užkrūmijusių Nemunėlio slėnio pievų sutvarkęs

planuoja aplinkai palankiu būdu tvarkomuose

V. Stankevičius. Jis pripažįsta, kad be paramos

plotuose ganyti prieauglį: „Nedideliu tankiu

tai daryti būtų nuostolinga, tačiau tikina, kad ir

ganomi gyvuliai nepadaro didelės žalos nei

vėliau nušienauta žolė gali būti naudojama kaip

paukščiams, nei toms pievoms, todėl nauda

galvijų pašaro priedas: „Jeigu gebame pagaminti

visokeriopa“, – pastebi ūkininkas. „Ekologinio

EKOLOGI N IAM E P I ENO Ū KYJ E

Kiekviena pakrūmė turi būti

ūkio tokia specifika. Čia ūkininkas yra ir moksli-

yra natūralus ūkio rezervas. Be to, sausesnėmis

gyvybinga. Čia turi ganytis

ninkas, ir žemdirbys, ir eksperimentatorius, nes

vasaromis jos mums atseikėja su kaupu“, – argu-

yra priverstas taip verstis, kad turėtų naudos. Ir

mentus dėsto jis.

karvės, tręšti šitą žemę ir duoti skanų pieną. Tie žmonės, kurie dirba ūkyje, turi jaustis

ne visada juk dėl naudos dirbi. Kartais tas plotas

Prie aplinkai palankiu būdu ūkininkaujančiųjų

gerai. Svarbiausia, kad jie

duoda nuostolį, o kitas duoda didžiulį pelną, ir

tinklo prisijungęs V. Stankevičius pabrėžia, kad

jaustųsi reikalingi. Kuo labiau

viskas būna gerai“, – priduria V. Stankevičius.

domėjimąsi aplinkosauga žemės ūkyje būtina

parodai širdį, tuo žmonės nuoširdžiau dirba, lieka Lietuvoje.

vytautas stankevičius Ūkininkas

Ūkininko tvarkoma vertinga pieva yra

ugdyti. „Mano tėvas miškininkas vaikystėje vedėsi

lėtai tekančios upės Nemunėlio slėnyje nusi-

mane už rankos ir rodė: čia griežlė, čia varna, čia

driekusiame išilgai Biržų girios, kurioje peri

kuosa, o čia erelis rėksnys. Paskui išmokome

saugomas ir retas, ramybę mėgstantis juodasis

žieduoti paukščius, atrasti anties lizdą su kiauši-

gandras. Šiose Europos Sąjungos ekologiniam

niais ir nueiti, nekliudyti jų“, – pasakoja ūkininkas,

tinklui Natura 2000 priklausančiose pamiškės

pabrėždamas, jog gamtosauginis ūkininkų švieti-

lankose peri didžiausia griežlių populiacija

mas yra ne mažiau svarbus. „Ūkininkams būtina

Šiaurės Lietuvoje.

paaiškinti, kodėl jie turi saugoti upės slėnį. Nes jei

B A LT I J O S A P L I N KO S F O R U M O N U OT R .

Šeimininkas įsitikinęs, kad net ir pasibaigus išmokoms poreikis tvarkyti iš pažiūros nepatrauklias, atokias, šlapias, sunkiai įvažiuojamas, bet

to nebus, pievos užžels krūmais ir nieko neliks...“ – įsitikinęs V. Stankevičius.

gamtiniu požiūriu vertingas pievas išliks. „Nėra

Išsamiau:

žemės tiek, kiek nori, o ūkininkų šiame krašte

Valdas Stankevičius

vis daugėja. Išmokos kažkada pasibaigs visiems,

Tel. +370 626 56739

o šieno kaip reikėjo, taip ir reikės. Tokios pievos

El. paštas nemuneliu@gmail.com

K I TO K S Ū K I S . PA G A R B A Ž M O G U I , PA G A R B A G Y V U L I U I , PA G A R B A G A M TA I

EKOLOGI N IAM E P I ENO Ū KYJ E

Gaudkalnio pievose Aplinkai palankiu būdu tvarkomi plotai Gaudkalnio k., Telšių r. (13,75 ha)

Pastebiu, jog gamtosauga labiau rūpinasi mažieji ūkininkai, kuriems ramus,

Jurgita ir Antanas Ivinskiai – pradedantieji Že-

Pasak kaimo senolių,

maičių krašto ūkininkai, įsikūrę Biržulio ežero

Gaudkalnio pievos tokios

užsodinti, kaip daugelis daro, bet mums taip įdo-

Ūkininkas

kartu su visa šeima“, – apie apsisprendimą per-

Ūkininkė

Naudos gal ir jokios, galima tas pievas aparti ir

antanas ivinskis

„Gali važiuoti į Airiją, o gali bandyti verstis čia,

ju r g ita ivinskie nė

buvusios sodybos pamatus, senas kapinaites.

laikyti net 20 avilių.

apibendrina vienu žodžiu: tradicijos.

natūralus.

norime išsaugoti. Ūkyje radome ir kažkada čia

turtingos, kad ūkyje galima

pašonėje, kurie savo požiūrį į gyvenimą kaime

lėtas ūkininkavimas yra

„Turime seną lietuviškų obelų sodą, kurį

miau, dirbtinės pievos nesinori“, – ūkio ypatybes

sikelti iš miestelio į kaimą pasakoja J. Ivinskienė. „Aš tikrai žinau, kad mano produktai yra švarūs.

Ūkininkavimas šiai šeimai šiandien yra tik

Džiaugiuosi, kad mano vaikai mokosi dirbti kai-

papildomų pajamų šaltinis, tad jie suka galvą,

miškus darbus. Esu patenkinta tuo, ką darau, ir

kaip suderinti širdžiai artimus gamtosaugos

man atrodo, kad viskas juda gera linkme, kaimas

principus ir ekonominę naudą. Ieškodami išeiganomos iki tol apleistose pievose, kur, iškirtę

čių, ūkininkai mąsto apie bitininkystę: „Planuo-

Išsamiau:

tųsi, kad tas ratas būtų didesnis“, – sako ekologi-

krūmynus ir nušienavę peraugusią žolę, šeimi-

jame pasodinti daugiamečių žydinčių medingų

Jurgita Ivinskienė

nį ūkininkavimą pasirinkusi ūkininkė.

ninkai dar atvėrė prieigą prie vertingos pelkės.

augalų juostas ir dėl vėlyvo šienavimo prarastas

Antanas Ivinskis

pajamas susigrąžini parduodant medų. Žino-

Tel. +370 612 65432

Prižiūrimi plotai išsidėstę šalia namų, aplink

orientuota į stambų, intensyvų ūkininkavimą,

ežeruoto Žemaičių kalvyno Gaudkalnio kalvą,

todėl gamtos apsauga kaime lieka mažųjų ūki-

nuo kurios atsiveria margos, natūralios, sausos

ninkų, kuriems ramus, lėtas ūkininkavimas yra

pievos ir į pelkių pakraščius besiremiantys miš-

natūrali gyvenimo būdo dalis, rankose.

kų gojeliai. Čia žydi retosios gegužraibės, gyvena

Ivinskių ūkis yra būtent toks: kelios dešimtys Lietuvos juodgalvių avių ir bičių šeimynos. Avys

arba maitinasi saugomi paukščiai: pilkosios gervės, pievinės lingės, griežlės, stulgiai.

K I TO K S Ū K I S . PA G A R B A Ž M O G U I , PA G A R B A G Y V U L I U I , PA G A R B A G A M TA I

A . I V I N S K I O , J . S K Ù O D OV S K I O , Ž . M O R KV Ė N O N U OT R .

kyla. Smagu, kad turime bendraminčių, tik norė-

Pasak jos, šiandieninė žemės ūkio politika

vardija J. Ivinskienė.

ma, tai reikės gerai apgalvoti. Nesinori, kad tie augalai būtų pievoje svetimkūniai“, – planus dėsto J. Ivinskienė.

GAUDKALNIO PIEVOSE

Sparnuočių pamėgtoje paežerėje Aplinkai palankiu būdu tvarkomi plotai Reškutėnų k., Švenčionių r. (24,35 ha)

Stulgių tuoktuvės

Aukštaitijos nacionaliniame parke esantis Kre-

ir krūmynai, kurie po truputį išstūmė reikles-

Stulgių tuoktavietėse vyksta

tuono kraštovaizdžio draustinis nuo seno garsėja

nes rūšis. 2010 metais pievą ėmusi prižiūrėti

įnirtingos peštynės. Patinai

sparnuočių gausa, o jam priklausančios šlapios

Lietuvos ornitologų draugija kasmet talkų metu

Žemaitiškės pievos – viena svarbiausių vandens

ar pasitelkdama ūkininkus čia kerta atžalas ir

ir pelkių paukščių perimviečių Lietuvoje.

šienauja šiuos plotus. Gamtosaugininkai viliasi,

gainioja vienas kitą. Taip jie stengiasi išsikovoti vietą arenos centre, kur dažniau lanko-

Kretuono paežerio balas ir žolynus ankstyvą

kad atsiras krašto ūkininkų, kuriems sutvarky-

si patelės. Stulgių tuoktuvės

pavasarį būreliais nutupia migruojantys van-

tos, vėl įžengiamos pievos taps patraukliomis jų

vyksta tamsos priedangoje ir

dens paukščiai. Drėgnos ir trąšios pievos sudaro

bandoms ganyti. Tikimasi, kad taikant aplinkai

palankias sąlygas perėti griežlėms ir tilviki-

palankias priemones į Europos Sąjungos ekolo-

niams paukščiams – paprastiesiems griciukams,

ginį tinklą Natura 2000 įtrauktos paukščių ap-

ja giedoję net saulei aukštai

gaidukams, raudonkojams tulikams. Čia peri

saugai svarbios teritorijos bioįvairovė atgis ir šias

pasilypėjus…

juodakaklis kragas, juodoji žuvėdra, pilkoji antis,

pievas kaip savo namus vėl rinksis tiek kadaise

Ištrauka iš E. Drobelio

putpelė, švygžda. Ne taip seniai savo naktiniams

pasitraukusios, tiek naujos rūšys – pavyzdžiui,

knygos „Stulgys.

šokiams čia rinkdavosi ir stulgiai. 2005 metais

neseniai balose pradėjusi veistis reta saugoma

Užpelkėjusių pievų senbuvis“

čia buvo didžiausia žinoma jų tuoktavietė šalyje.

varlė raudonpilvė kūmutė.

dažniausiai pasibaigia švintant. Tačiau tuoktuvių įkarštyje pavieniai patinai kartais nesiliau-

Atviros ir neužkrūmijusios erdvės pritraukdavo ir nykstančius drugius – auksuotąsias šaškytes,

Išsamiau:

didžiuosius auksinukus.

Lietuvos ornitologų draugija

Pastarąjį dešimtmetį tradiciniam ūkininka-

Naugarduko g. 47-3, LT-03208,Vilnius

vimui ne itin patrauklioje, tad labai apleistoje

Tel./faksas +370 5 213 0498

nešienaujamoje teritorijoje suvešėjo švendrynai

El. paštas lod@birdlife.lt

K I TO K S Ū K I S . PA G A R B A Ž M O G U I , PA G A R B A G Y V U L I U I , PA G A R B A G A M TA I

V. K N Y VO S N U OT R .

šokinėja, badosi snapais ir

S PA R N U O Č I Ų PA M ĖGTO J E PA E Ž E R Ė J E

Riečių piliakalnio papėdėje Aplinkai palankiu būdu tvarkomi plotai Riečių k., Marijampolės r. (9,6 ha)

Nepaprastai turtinga

Priešingai nei įprasta manyti, tam, kad turtinga

Pelkei išsaugoti būtina:

čia įsikuria ir peri saugomi paukščiai – paprastieji

Žuvinto ežero ir jo apylinkių

žemapelkių, tarpinių pelkių ir šlapių pievų biolo-

iškirsti medžius ir krūmus;

griciukai, raudonkojai tulikai, švygždos, griežlės.

ginė įvairovė nesunyktų, žmogaus rankos reikia

reguliariai kirsti krūmų atžalas,

augalija ir gyvūnija, neturinti kito pavyzdžio Lietuvoje, verta to, kad būtų išsaugota.

prof. tadas ivanauskas

Ilgus šimtmečius vietos gyventojai čia šie-

ir Žuvinto biosferos rezervate. Rezervato pari-

kol jos išnyks;

navo viksvinę žolę, kuri tiko arkliams, o kartais

byje besidriekiančios, vis dar atviros Beržinės

kirtimus vykdyti žiemą, esant

ir karvėms šerti, taip pat gyvulių paklotui, mat

pelkės turtai, kuriems apsaugoti pelkės apylinkės įtrauktos į rezervato teritoriją, negali išlikti be aplinkai palankios ūkinės veiklos. Siekiant išsaugoti šį kraštovaizdį bei buveines rūšims, besirenkančioms atviras pievas ir šlapynes, rezervate atsiveria nuo aukščiausios Žuvinto pelkių masyvo kalvos – Riečių piliakalnio. Botanikai pelkės

kių paukščių – didžiojo baublio, gervės, tetervi-

teritorijoje išskiria kelisa pelkinių buveinių tipus:

no, didžiosios kuolingos – ir saugomų tilvikinių

tarpines pelkes ir liūnus, šarmingas žemapelkes, o

paukščių perimvietės. Tai viena iš vos keleto

pakraščiuose – aliuvines (užliejamas) pievas. Čia

vietų Lietuvoje, kurioje peri pasaulyje nykstan-

bendrijas formuoja žemaūgės viksvos, vešli žaliųjų

čioji meldinė nendrinukė.

samanų ir turtinga rūšių žolių danga. Žemes-

Labiausiai į šiaurės rytus nutolusi, maždaug

niuose žolynuose vis dar auga retos ir saugomos

35 ha Žuvinto biosferos rezervato teritorijos

rūšys – raudonoji gegūnė, dvilapis purvuolis,

užimanti, Beržinės pelkė ir aplinkiniai laukai

aptinkamas apyretis pelkinis skiautalūpis. Kasmet

Ž . S I N K E V I Č I A U S , Ž U V I N TO B R D I R E KC I J O S , V. K N Y VO S N U OT R .

Rezervato teritorija garsėja kaip saugomų pel-

tokio šieno maistinė vertė yra nedidelė. Pastarai-

nendres iškirsti ne vėliau kaip

siais dešimtmečiais nesinaudojant šiais žolynais,

rugpjūtį ir visas išvežti;

šlapiose pievose ėmė sparčiai kauptis durpės,

nušienavus pelkę, žolę būtinai

formuotis žemapelkinė augalija, pieva apaugo

išvežti;

pradėti ganyti herefordų veislės mėsiniai galvijai ir imti tvarkyti užkrūmiję plotai.

įšalui ir nepažeidžiant velėnos;

krūmais, juodalksniais ir beržais. 2010 metais ūkininkas Aretas Paplauskas šią

nuganyti atolą.

pelkę nušienavo, iškirto ir išvežė sumedėjusią

mokslininkų rekomendacijų buveinei išsaugoti,

augmeniją, o dalį šakų sudegino. „Juk krūmuo-

jis kasmet ją ir toliau šienauja, reguliariai kerta

se tilvikiniai paukščiai neperi, o ir šalia krūmų

atžalas ir susmulkintą kietąją biomasę panaudoja

nesikuria, nes jiems nepatinka, kai juos kokia

kurui savo ūkyje.

varna nuo šakos stebi“, – paklaustas apie šių dar< Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata) > Meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola)

bų svarbą rezervate samprotauja A. Paplauskas.

Išsamiau:

Jis priduria: „Dabar pievose reikalai pagerėjo.

Žuvinto biosferos rezervato direkcija

Vaizdas visai kitoks, atsirado ir daugiau paukš-

Aleknonių k., Simno pšt. LT-64301, Alytaus r.

čių. Dar nėra taip, kaip buvo prieš trisdešimt

Tel./faksas +370 315 49540

metų, bet jau vienas kitas grįžta“. Paisydamas

El. paštas zuvintas@takas.lt

K I TO K S Ū K I S . PA G A R B A Ž M O G U I , PA G A R B A G Y V U L I U I , PA G A R B A G A M TA I

R I E Č I Ų P I L I A K A L N I O PA P Ė D Ė J E

Migruojančių paukščių stotelėje Aplinkai palankiu būdu tvarkomi plotai Uostadvario k., Šilutės r. (13,4 ha)

Apleistų pievų Rusnėje

Reguliarūs ir labai dideli potvyniai, savita pol-

svarbiausia daugelio retų Europoje paukščių

yra šimtai hektarų. Gal tai,

derių sistema, leidžianti reguliuoti vandens lygį,

perimvietė Lietuvoje. Čia peri apie 180, o iš viso

derlingas dirvožemis ir šienaujamos pievos suku-

aptinkama daugiau nei 300 rūšių paukščių.

ria Nemuno deltoje tai, ką gamtininkai lotyniškai

Tai svarbiausios globaliai nykstančių meldinės

pavadintų locus classicus – tobulą stotelę virš jos

nendrinukės, stulgio ir griežlės perėjimo vietos

besidriekiančiame paukščių migracijos kelyje.

šalyje, todėl aplinkai palankus ūkininkavimas čia

ką darome, tėra tik lašas jūroje, bet jei tai darys vienas kitas žmogus, šis kraštas bus gražesnis.

p et r a s leng vinas

Pavasarį, per potvynius, pakeliui į perimvietes

Ūkininkas

turi ypatingą gamtosauginę prasmę. Teritorija

čia apsistoja šimtatūkstantiniai žąsinių paukščių

priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui,

būriai, tarp jų – gulbės giesmininkės, baltakaktės

Europos Sąjungos ekologiniam tinklui Natura

žąsys ir kiti. Šios atviros, užliejamos pievos –

2000 ir yra saugoma tarptautinės Ramsaro konvencijos. Rusniškis ūkininkas Petras Lengvinas du nendrėmis ir žolynais apaugusius plotus – iš viso apie 13 hektarų – apsiėmė šienauti išskirtinai dėl „Šienaujant vėliau, žolė būna jau peraugusi, tad kenčia pašaro kokybė ir prieauglis. Išmokos patiriamų nuostolių nekompensuoja, dėl to dažnas ūkininkas yra nesuinteresuotas“, – paaiškina ūkininkas. Šlapias pievas jis šienauja vėliau, saugodamas paukščių lizdus, o biomasę nau-

K I TO K S Ū K I S . PA G A R B A Ž M O G U I , PA G A R B A G Y V U L I U I , PA G A R B A G A M TA I

R . L E N G V I N O , Ž . M O R KV Ė N O N U OT R .

aplinkosaugos motyvo, nes pats galvijų nelaiko.

Retų paukščių ir augalų rojuje Aplinkai palankiu būdu tvarkomi plotai Žemaitijos nacionaliniame parke (10,7 ha)

Mes dažnai esame pernelyg konservatyvūs ir ieškome tik tradicinių sprendimų. Juk Rusnę ir šiandien lanko labai daug turistų, tad jei iš pažiūros nuostolinga veikla

ūkininkams yra sudėtinga dėl ypatingų gamtinių

Čia nuo seno buvo pievos,

Vadinti Žemaitijos nacionalinį parką ūkiu gali

tinkama. Taip tvarkomos pievos neužkrūmija,

sąlygų. Stiprios liūtys neretai nulemia tai, kad šių

tačiau kaimo vietovėse ma-

būti keistoka, tačiau tokia tradicinė žemės ūkio

tad pamažu atkuriamos retiesiems paukščiams

pievų būna neįmanoma nušienauti laikantis ter-

perėti tinkamos buveinės.

minų, nes būna sunku ne tik į jas įeiti, bet ir su

doja gyvulių kraikui ruošti, nes pašarui ji nėra

Žvelgdamas į ateitį P. Lengvinas viliasi, kad

žiau ūkininkaujant neprižiūrimos vietos greitai užkrūmija, nes esame miškų zonoje.

technika įvažiuoti. „Biokuru kūrenamų katilinių

marija jankauskienė

veikla kaip galvijų ganymas ir pievų šienavimas čia padeda išsaugoti atviras erdves, kurios kai kurioms saugomoms rūšims yra būtinos. Gany-

pritrauks į šias pievas dau-

tobulėjant atsinaujinančių energijos išteklių

mūsų regione esama ir dabar, tačiau didžiosios

giau retų paukščių, tai gali

technologijoms, nušienautą biomasę bus galima

katilinės sako jo turinčios ir taip pakankamai.

panaudoti kaip švarų kaloringą kurą. Pasak jo,

Individualiems vartotojams kol kas lieka neiš-

mažiau ūkininkaujant neprižiūrimos vietos grei-

tai ypač aktualu Rusnėje, nes pasinaudoti Euro-

spręstas briketų sandėliavimo ir tinkamumo

tai užkrūmija, nes esame miškų zonoje“, – terito-

pos Sąjungos Kaimo plėtros programos parama

esamiems katilams klausimas“, – padėtį apžvel-

rijos ypatybes paaiškina šio nacionalinio parko

gia P. Lengvinas.

gamtos skyriaus vedėja Marija Jankauskienė.

būti patrauklu kaimo turizmo požiūriu.

p et r a s leng vinas Ūkininkas

Žemaitijos nacionalinio parko gamtos skyriaus vedėja

(2350 ha). „Čia nuo seno buvo pievos, tačiau

Nepaisant to, ūkininkas nusiteikęs optimis-

Parkas priklauso Europos Sąjungos ekolo-

linguose plotuose nušienaujama daug biomasės, tačiau dėl potvynių jie yra sunkiai įvažiuojami, – arba ilgainiui patys ūkininkai taps išradingesni. Išsamiau: Petras Lengvinas Tel. +370 682 56284

K I TO K S Ū K I S . PA G A R B A Ž M O G U I , PA G A R B A G Y V U L I U I , PA G A R B A G A M TA I

Ž . M O R KV Ė N O , Ž E M A I T I J O S N P D I R E KC I J O S N U OT R .

tiškai: galbūt ateityje paramos programose bus atsižvelgiama į šio krašto specifiką – tai, kad der-

klos apima beveik dešimtadalį parko teritorijos

Mikytų kraštovaizdžio draustinis

giniam tinklui Natura 2000 ir yra paukščiams

Draustinis pasižymi Žemaitijai būdingu

svarbi teritorija. Čia gausu europinės svarbos

kalvotu mozaikišku kraštovaizdžiu su miškų,

buveinių, retųjų augalų, grybų bei gyvūnų.

laukų, pievų, pelkučių ir vienkieminių sodybų

Siekiant išsaugoti pievų paukščius, 2010 metais

kompleksu. Be pasaulyje nykstančios griežlės,

pradėti tvarkyti apleisti plotai trijuose biolo-

čia sutinkama ir kitų retųjų paukščių – gervių,

giniu požiūriu itin vertinguose parko drausti-

gulbių giesmininkių, pilkųjų meletų, didžiųjų

niuose: Mikytų kraštovaizdžio, Stirbaičių kraš-

baublių. Natūraliose draustinio pievose auga į

tovaizdžio ir Ertenio temologiniame (pelkių)

Lietuvos raudonąją knygą įrašyti lietuviškomis

draustiniuose.

orchidėjomis vadinami gegužraibiniai auga-

R ET Ų PA U K Š Č I Ų I R A U G A L Ų R O J U J E

Vyriškoji gegužraibė (Orchis masculata)

Į Lietuvos raudonąją knygą

lai – baltijinė, dėmėtoji ir raudonoji gegūnė.

itin svarbūs dukart sausintame draustinyje, kurio

įtrauktas iki 50 cm išaugantis

Tačiau draustinyje vyrauja vyriškoji gegužraibė,

stačiuose šlaituose išlikę paskirų saugomų stepi-

kurios ryškių žiedų sunku nepastebėti. Taip pat

nių pievų plotelių.

augalas žydi tik vieną kartą gegužės–liepos mėnesiais ir subrandinęs sėklas nunyks-

randama tipinė trąšių ir užliejamų pievų rūšis –

ta. Jo žiedai nektaro neišskiria,

sibirinis vilkdalgis. Aptinkama ir retųjų vakarų

penkiolika metų, tad ėmė apaugti menkaverčiais

tad vabzdžius privilioja ap-

Lietuvos drugių – juodųjų apolonų, į Lietuvos

krūmais bei medžiais. Tam, kad būtų atkurtos

gaule, nes žiedynas panašus

raudonąją knygą įrašytų pievinių satyriukų.

pievų buveinės, nepakanka iškirsti sumedė-

į nektarą išskiriančių augalų. Gegužraibės nyksta dėl natūralių pievų pavertimo kultūrinėmis ar apsodinimo mišku.

Stirbaičių kraštovaizdžio draustinis

Čia aptinkama savitais alyviniais žiedais akį džiuginanti didžiausia parke raktažolės pelenėlės populiacija. Šį saugomą augalą galima laikyti skiriamuoju pietų ir šiaurės Lietuvos augalijos juostos riboženkliu, nes jis aptinkamas tik šiaurinėje Lietuvoje. Draustinio šlapynėse itin

Ž E M A I T I J O S N P D I R E KC I J O S N U OT R .

Dalis šių pievų nebuvo tvarkomos ištisus

gausu jau minėtųjų gegūnių, braido gervės ir ant stambesnių žolių tupinėja šarvuotosios skėtės. Ertenio telmologinis draustinis

Dėl vienintelės šiame nacionaliniame parke

< Raktažolė pelenėlė (Primula farinosa)

jusios augalijos, tenka kasmet šalinti atžalas. Dėl šlaitų statumo ir pievų šlapumo šių plotų priežiūrai reikia rankų darbo nemenkoje penkių hektarų teritorijoje, iš kurios privalu išgabenti darbų metu susidarančią biomasę. Tikimasi, jog nušienauta žolė pravers kaip kraikas ir pašaras galvijams gretimuose ūkiuose arba bus panaudota kaip pašaras žvėrims. Išsamiau: Žemaitijos nacionalinio parko direkcija Didžioji g. 10, LT-90420, Plateliai, Plungės r.

išlikusios tetervinų populiacijos ir šių paukščių

Tel./faksas +370 448 49337

tuoktaviečių išsaugojimo, pievų atkūrimo darbai

El. paštas znp@zemaitijosnp.lt

K I TO K S Ū K I S . PA G A R B A Ž M O G U I , PA G A R B A G Y V U L I U I , PA G A R B A G A M TA I

R ET Ų PA U K Š Č I Ų I R A U G A L Ų R O J U J E

Mokslininkų ūkyje

Rudakis satyriukas (Coenonympha hero)

Aplinkai palankiu būdu tvarkomi plotai Zvėgių k., Raseinių r. (6,25 ha)

Gyvenimas kaime – tai mano gyvenimo būdas, o bioįvairovės turtingas pievas laikau ne tik gamtos, bet ir kultūros paveldu.

d r. bernardas g l i w a Mokslininkas

Įvairiuose gamtosaugos projektuose jau ne

Dr. D. Šeškauskaitė šį ūkį

buveinės pievų paukščiams, vabzdžiams ir

pirmus metus dalyvaujanti dr. Daiva Šeškaus-

paveldėjo iš senelio. Su vyru

augalams.

augina Lietuvos juodgalves

kaitė su vyru dr. Bernardu Gliwa vertingų pievų

Dr. B. Gliwa pripažįsta, jog prižiūrimose pie-

ir skudžių veislės avis bei

apsauga susidomėjo pastebėję, kad ilgainiui

vose susidarančios biomasės panaudojimas išlieka

žemaitukus arklius, užsiima

jos nyksta, o kartu iškyla pavojus ir gamtos vertybėms. Dr. D. Šeškauskaitės vadovaujama Sargelių bendruomenė, susidomėjusi agrarine

kaimo turizmu, laiko bites ir

problemiškas, mat ūkio poreikiams patenkinti

tyrinėja juos supančią gamtą –

pakanka šieno ir kraiko, kuris paruošiamas iš ne-

stebi dieninius drugius. Ūkyje

toliese esančių laukų. Dalis šieno bus panaudoja-

gyvena kelios saugomų šikš-

aplinkosauga ir tradicine gyvulininkyste, įsigijo

ma viename iš kaimyninių ūkių, kurio savininkas

nosparnių rūšys: vandeniniai

lietuviškų juodmargių karvių ir žemaitukų

vasaros pabaigoje viename plotų gano nedidelę

pelėausiai, šiaurinis šikšnys

arklių. Mokslininkų šeima tiki, jog žemės ūkio industrializacijos laikais tradicinio ūkininkaviįvairove. Čia aptinkamas Lietuvoje retas saugo-

džiaugiasi, kad jų pradėtose tvarkyti apleistose

mas augalų derinys – paupinio usnyno bendrija.

pievose vis dar aptinkama nemažai įdomių auga-

Žydint paupinėms usnims, birželio–liepos mė-

lų ir gyvūnų rūšių.

nesiais šios pievos nusidažo tamsiai raudonai su

2010 metais prisijungdami prie aplinkai

gelsvai baltomis pelkinių vingiorykščių žiedynų

palankias ūkininkavimo priemones taikančių

dėmelėmis. Įdomūs augalų deriniai pritraukia ir

ūkių tinklo, gamta besidomintys sutuoktiniai

saugomų drugių: pirmą kartą Raseinių rajone dr.

savo prižiūrimų pievų sąrašą papildė dar trimis

B. Gliwos pastebėtą baltajuostį melsvį, į Lietu-

Zvėgių ir Tautušių miškų apsuptyje išsidėsčiu-

vos raudonąją knygą įrašytus rudakį satyriuką

siais plotais, pasižyminčiais didele biologine

ir tamsiąją šaškytę, Europoje retą raudonsparnį

mėsinių galvijų bandą. Iš kito nušienauta žolė

laiku pasirodantys natuzijaus

išvežama į mišką, dar neturintį susiformavusios

šikšniukai. 2009 metais čia aptikta Lietuvoje iki tol nepaB . G L I W O S , B A LT I J O S A P L I N KO S F O R U M O N U OT R .

mo išlikimas labai priklauso nuo šeimos ūkių ir

ir Lietuvoje tik šiltuoju metų

stebėta gegužraibinių šeimos rūšis Epipactis distans.

tarkšlį. Šiose pievose auga saugomos lietuviškos

paklotės. Trečiojoje pievoje nesusidaro daug šieno,

orchidėjos ir tai pačiai gegužraibinių šeimai

tačiau šlapi pakraščiai – kas kita, vėlai šienaujami

priklausantis apyretis pelkinis skiautalūpis. Drė-

peraugę žolynai tinka nebent kraikui. Kur ir kam

gni, trąšūs ūkio pievų pakraščiai tinkami perėti

šią biomasę pašalinus panaudoti – nedidelio šei-

pasaulyje nykstančioms griežlėms. Čia maitinasi

mos ūkio šeimininkai sprendimo dar ieško.

ir miškuose perintys vapsvaėdžiai. Iki tol apleistos pievos buvo apaugusios

Išsamiau:

jaunais medeliais, krūmais, dilgėlėmis bei

Dr. Bernardas Gliwa

laukinėmis avietėmis. Sutvarkius jas ir eksten-

Dr. Daiva Šeškauskaitė

syviai ūkininkaujant, palengva bus atkuriamos

El. paštas gliwa@sargeliai.org

K I TO K S Ū K I S . PA G A R B A Ž M O G U I , PA G A R B A G Y V U L I U I , PA G A R B A G A M TA I

MOKSLI N I N KŲ Ū KYJ E

Santarvėje su gamta Aplinkai palankiu būdu tvarkomi plotai Sutrėnų k., Molėtų r. (5 ha)

„Kai kam gali atrodyti keista, kad mes dėl

tad natūraliai gali gyvuoti tik

paukščių kertame krūmynus, bet juk paukščiai

ūkyje ne tik yra būtina sveiko gyvenimo sąlyga,

savaime nenyksta. Tai, kad visi esame susiję

bet ir puiki galimybė plėtoti turizmą, užsiimti

su aplinka, mus įpareigoja kažko imtis“,– sako

švietimu: „Galima kartoti jaunimui, jog reikia

taip pat yra pora arklių ir

iš prosenelių paveldėtą žemę dirbanti mišraus

nešiukšlinti gamtoje ir rūpintis gyvūnais. Bet

keletas lietuviškų veislių avių,

ekologinio ūkio šeimininkė Ina Jamantienė.

atvežus pirmokėlius į šias pievas ir subtiliai,

po kiemą vaikšto kurapkos.

„Ekologiškai ūkininkaujame, nes norime gyventi

nepamokslaujant pasakoti apie čia gyvenančius

santarvėje su gamta, o ne vien naudotis jos gė-

paukščius – ir širdžiai miela veikla, ir visai kitas

rybėmis. Rūpinimasis paukščiais labai natūraliai

poveikis“, – įsitikinusi ūkininkė, palengva

į mūsų organizmą patenka

papildo tai, kuo mes gyvename“, – priduria

įsitraukianti į tokią veiklą vietos mokykloje.

lengvai, tačiau juos pašalinti

ežeringame Molėtų krašte 2003 metais pradėjusi

„Juk auginti žmogų lygiai taip pat svarbu kaip

labai sudėtinga, be to, taip ir

ūkininkauti moteris.

ir augalą ar gyvūną“, – apibendrina šešių vaikų

neintensyvus ūkis. Turime tris karves, parduodame ekologišką pieną ir jautieną. Ūkyje

Daržoves irgi auginame ekologiškai, nenaudojame trąšų. Juk suprantame, kad nitratai

dirvožemis nėra nualinamas.

in a jam antienė Ūkininkė

Pasak I. Jamantienės, gamtosauga žemės

Kaip ir kiti ūkių tinklo nariai, ji pievas

mama.

šienauja ir nugano vėliau. Aplinkai palankiu

būdu tvarkomos drėgnos, šaltiniuotos, meliora-

Išsamiau:

cijos išvengusios pievos su viksvynais – svarbi

Ina Jamantienė

globaliai nykstančios griežlės buveinė. Tinkamai

Tel. +370 600 13284

prižiūrimuose plotuose galėtų perėti ir retas

El. paštas i.jamantiene@gmail.com

paukštis švygžda, įsikurti ir kitų gretimose pie-

vose sutinkamų rūšių, pavyzdžiui, lietuviškomis orchidėjomis laikomų gegužraibių.

K I TO K S Ū K I S . PA G A R B A Ž M O G U I , PA G A R B A G Y V U L I U I , PA G A R B A G A M TA I

I . JA M A N T I E N Ė S N U OT R .

Mūsų žemės nederlingos,

A U G I N T I Ž M O G Ų , I Š SA U GOT I PA U K Š T Į

Ne pabaiga

Literatūros sąrašas

Vietovė, ūkininkavimo būdas, patirtis, ateities vizija ir lūkesčiai šiuose ūkiuose skiriasi, o susibūręs

Ivinskis P., Augustauskas J. 2004. Lietuvos dieniniai drugiai. Vilniaus universiteto

tinklas kol kas neformalus, dar tik ieškantis ilgalaikio bendradarbiavimo formų. Tačiau aišku viena:

Ekologijos institutas.Vilnius.

vertingos pievos neliks apleistos dėl to, kad jose galėtų perėti paukščiai ir klestėti kita gyvybė.

Kurlavičius P. 2005. Biologinės įvairovės apsauga žemės ūkyje. Lietuvos ornitologų draugija. Vilnius.

Ūkininkai džiaugiasi – jie galės palaikyti ryšius, keistis patirtimi, padėti vieni kitiems. Šis tinklas

Kurlavičius P. 2003. Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti. Lietuvos ornitologų draugija. Vilnius.

atviras visiems, kurie irgi nori ūkininkauti kitaip. Prisijunkite.

Lietuvos raudonoji knyga. 2007. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. Vilnius. Nemuno deltos regioninis parkas. 2009. Vilniaus universiteto Ekologijos institutas. Vilnius.

Rašykite mums:

Rašomavičius V. 2001. Europinės svarbos buveinės Lietuvoje. Botanikos institutas. Vilnius.

zymantas.morkvenas@bef.lt

Rašomavičius V. 1998. Lietuvos augalija. T.1. Pievos. Botanikos institutas. Vilnius. Raudonikis L. 2006. Europos Sąjungos Buveinių direktyvos saugomos rūšys. Lietuvos ornitologų draugija. Vilnius. Raudonikis L. 2004. Europos Sąjungos reikšmės paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje. Lietuvos ornitologų draugija. Vilnius. Švagždienė J. 1999. Rusnės sala. Jos gamta ir žmonės. Rusnės gamtos fondas. Rusnė. Svensson L., Grant P. J. 2006. Collins Bird Guide. Harper Collins Publishers. London.

K I TO K S Ū K I S . PA G A R B A Ž M O G U I , PA G A R B A G Y V U L I U I , PA G A R B A G A M TA I

Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje

Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje (BEF Lietuva) yra nevyriausybinė organizacija dirbanti aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi srityse. BEF Lietuva yra sukaupusi ekspertinės patirties biologinės įvairovės apsaugos, klimato kaitos, vandens išteklių ir cheminių medžiagų valdymo, institucijų gebėjimo stiprinimo bei visuomenės informavimo srityse. Organizacija sėkmingai dirba visame Baltijos jūros regione bei už jo ribų. Nuo 2003 m. BEF Lietuva priklauso tarptautiniam tinklui – BEF grupei, kurią sudaro biurai Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje ir Rusijoje. www.bef.lt Lietuvos ornitologų draugija

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) yra nevyriausybinė organizacija, besirūpinanti Lietuvoje aptinkamų laukinių paukščių ir jų gyvenamosios aplinkos apsauga. Siekdama šio tikslo draugija vienija gamtai ir paukščiams neabejingus Lietuvos žmones, rūpinasi ekologiniu visuomenės švietimu, atlieka paukščių tyrimus ir stebėseną, dalyvauja aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos politikoje. Nuo 1994 m. LOD yra tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos „BirdLife International“ asocijuota narė. www.birdlife.lt

Projekto tinklalapis: www.agroaplinkosauga.lt

K I TO K S Ū K I S . PA G A R B A Ž M O G U I , PA G A R B A G Y V U L I U I , PA G A R B A G A M TA I

Parengta įgyvendinant projektą „Institucijų gebėjimų stiprinimas įgyvendinant tarptautines konvencijas Lietuvos žemės ūkio kraštovaizdyje“ (Nr. 2004–LT071–IP–2NOR). Projekto veiklos skirtos pasaulyje nykstančių pievų paukščių – stulgio (Gallinago media), meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola) ir griežlės (Crex crex) apsaugai. Šilutės, Plungės, Telšių, Raseinių, Marijampolės, Kauno, Trakų, Molėtų, Švenčionių ir Biržų rajonuose atrinkti dešimt demonstracinių ūkių, kuriuose ūkininkaujama aplinkai palankiu būdu. Taip pat atlikti stulgio rūšies paplitimo tyrimai, organizuota tarptautinė konferencija, surengti seminarai ir mokymai žemės ūkio specialistams bei ūkininkams, išleisti informaciniai leidiniai. Projektą įgyvendina Baltijos aplinkos forumas drauge su partneriu Lietuvos ornitologų draugija. Projektą finansuoja Norvegija pagal Norvegijos finansinį mechanizmą ir bendrai finansuoja Lietuva.

isbn 978-609-8041-04-0

K I TO K S Ū K I S . PA G A R B A Ž M O G U I , PA G A R B A G Y V U L I U I , PA G A R B A G A M TA I