Baku 2015 by IDEA Born in idea

BAKU KARŠTIS

UDK 796.032(479.24)(084) Gr392 Tekstas: MARIUS GRINBERGAS, GODA SMILINGYTĖ Nuotraukos: VYTAUTAS DRANGINIS Taip pat panaudotos Jurijaus Vaščenkovo, Godos Smilingytės, Mariaus Grinbergo, Einiaus Petkaus, „Scanpix“, LR Prezidentūros spaudos tarnybos nuotraukos Dizaineris Artūras Gimžauskas Kalbos redaktorė Inga Necelienė

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto leidinys

BAKU KARŠTIS Gausiai iliustruotame albume pasakojama apie mūsų šalies sportininkų pasirodymą pirmosiose Europos žaidynėse Baku. Iš arti pažvelgiama ne tik į varžybas, bet ir į atletų kasdienybę, šio renginio užkulisius, pateikiami visi Lietuvos sportininkų Baku pasiekti rezultatai. „Baku karštis“ – išsamus leidinys apie Europos žaidynes. 2015 09 18, 4,5 sp. l. 72 p. Tiražas 2000 egz. Užsakymo nr. GSP025504 Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Sodų g. 83, Skaidiškės, Vilniaus rajonas

ISBN 978-9986-535-51-5

LTOK, 2015 m.

Istorinės žaidynės Net 70 Lietuvos sportininkų kartu su 6000 atletų iš dar 49 šalių visiems laikams pateko į sporto metraščius. Tapę pirmųjų Europos žaidynių dalyviais jie visi kartu atvertė naują istorijos puslapį. Ugnies ir vėjų sostine vadinamo Baku arenose liejosi karštos emocijos, kepinanti saulė vertė atletus sukaupti visas jėgas, ūžaujantys vėjai vienus nešė ant pergalės sparnų, o kitų viltis ir svajones negailestingai daužė. Lietuvai pirmosios Europos žaidynės buvo dosnios – iš Azerbaidžano mūsų šalies atletai parsivežė du aukso, vieną sidabro ir keturis bronzos medalius.

Kanojininkas Henrikas Žustautas iš Azerbaidžano grįžo su auksu, plaukikas Andrius Šidlauskas savo vis gausėjančią apdovanojimų kolekciją papildė ne tik aukso bei sidabro medaliais, bet ir žaidynių rekordu, bronza Baku sužibo badmintonininkui Kęstučiui Navickui, paplūdimio tinklininkėms Ievai Dumbauskaitei ir Monikai Povilaitytei, sambo imtynininkams Rūtai Aksionovai ir Radvilui Matukui. Ne vienam Lietuvos sportininkui Europos žaidynių garbės pakyla buvo ranka pasiekiama, bet lemtingo žingsnio taip ir nepavyko žengti. Tačiau net ir likę be apdovanojimų sportininkai negrįžo tuščiomis – jie parsivežė neįkainojamą patirties bagažą. „Septyni medaliai tokiai mažytei šaliai kaip mes yra didelis laimėjimas. Džiaugiuosi, kad mūsų sportininkai daugiau kaip dvi savaites vykusiose žaidynėse pasirodė labai profesionaliai ir pademonstravo lojalumą olimpinėms vertybėms. Drąsiai galiu teigti, kad pirmoji Europos žaidynėse dalyvavusi Lietuvos rinktinė pasirodė šauniai“, – taip rezultatus ir 24 vietą medalių lentelėje įvertino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Iš viso žaidynių programoje buvo 20 sporto šakų, iš jų 16 – olimpinių. Sportininkams buvo išdalyti 253 medalių komplektai. Ne visose arenose spindėjo ryškiausios žvaigždės. Turbūt stipriausius dalyvius subūrė dziudo imtynės, nes šios sporto šakos Europos žaidynių turnyras vyko kartu su Europos čempionatu, tad patiems stipriausiems atiteko po du medalius. Daugumos kitų sporto šakų varžybose irgi netrūko olimpinių, pasaulio ir Europos čempionų ar prizininkų, kai kur nuo Baku prasidėjo kelias olimpinių kelialapių link. O štai olimpiniame stadione vykusiose lengvaatlečių kovose dalyvavo tik šalys, besivaržančios trečioje pagal pajėgumą žemyno lygoje. Plaukimo ir šuolių į vandenį varžybose rungėsi jaunimas.

Tokiais kontrastais stebėtis neverta – žaidynės vyko pirmą kartą, jos dar tik kovoja dėl vietos nusistovėjusiame sporto šakų tarptautinių varžybų kalendoriuje. Juk Europa iki šiol vienintelė neturėjo visą regioną ir daug sporto šakų apimančio renginio. Sprendimas rengti žaidynes buvo priimtas 2012 m. gruodį Romoje vykusioje Europos olimpinių komitetų (EOK) generalinėje asamblėjoje. Vykstant pirmųjų žaidynių uždarymui dar nebuvo aišku, kur 2019 m. vyks antrosios. Bet EOK prezidentas Patrickas Hickey neabejoja, kad tradicija nenutrūks vos užgimusi: „Europos žaidynių laukia puiki ateitis. Azerbaidžanas padarė viską, kad šis renginys gyvuotų.“ Išties Azerbaidžanas žaidynėms pasirengė puikiai. Pasak sportininkų, ragavusių ir olimpiečių duonos, sąlygos Baku mažai kuo skyrėsi nuo olimpinių žaidynių. Ir toks pat sportininkų kaimelis, ir aukščiausio lygio arenos, ir sustyguota transporto sistema, ir kiekviename žingsnyje laukiantys paslaugūs savanoriai. „Palyginti su Londono žaidynėmis, didelio skirtumo nėra“, – pastebėjo 2012 m. olimpinių žaidynių prizininkas imtynininkas Aleksandras Kazakevičius. Nenuostabu – Baku žaidynių organizaciniam komitetui, kuriam vadovavo pirmoji šalies ponia Mehriban Alijeva, talkino Londono olimpinių žaidynių rengėjai. Sklandų žaidynių mechanizmą užtikrino milžiniškos investicijos. Ir nors kontrastas tarp prabangos ir skurdo net sostinėje buvo ryškus, žodžiai „Sveiki atvykę į Azerbaidžaną!“ aidėjo ir iš prabangaus automobilio naktiniame Baku, ir iš miesto parke prisėdusio senolio lūpų. O kai Lietuvos žurnalistai pasiteiravo, ar ne geriau būtų buvę išleistus pinigus skirti šalies žmonių gerovei, tas pats senolis nedvejodamas atsakė: „Mums šios žaidynės labai svarbios, nes apie Azerbaidžaną sužinos dar daugiau žmonių visame pasaulyje.“

Iš sėkmingo kiemelio Į pirmąsias Europos žaidynes Azerbaidžane mūsų šalies delegacija birželio 4-ąją buvo palydėta per tradicines iškilmes LTOK kiemelyje. „Tikiu, kad bendra mūsų dvasia susivienys į vieną gerą energinį užtaisą ir jūs grįšite su pergalėmis“, – linkėjo sportininkams Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Iškilmingose palydėtuvėse nedalyvavo nemažai rinktinės sportininkų, nes dauguma jau buvo išvykę į treniruočių stovyklas ar varžybas. Bet tie, kurie atvyko, išgirdo ne vieną įkvepiantį žodį. Seimo pirmininkė L.Graužinienė priminė, kad iš šio LTOK kiemelio jau antrą kartą išlydi sportininkus į atsakingas varžybas, ir, jos manymu, ši vieta yra sėkminga – čia ji buvo ir prieš antrąsias jaunimo olimpines žaidynes, pernai vykusias Nandzinge. Ten lietuviai nuskynė net septynis medalius. „Net neabejoju, kad ir Baku jūsų finišai bus sėkmingi. Jūs jau daug pasiekėte, daug kartų garsinote Lietuvą, jums yra žinomas pergalės skonis. Tikiu, kad ne vienas jūsų taps nugalėtoju, ir mums tai labai svarbu. Išgyvensime dėl jūsų mažų

Palydėtuvės LTOK kiemelyje

Rinktinės kapitonas M.Paškevičius

nesėkmių, bet žinokite, kad Lietuva visada bus su jumis. Mes jumis didžiuojamės ir labai lauksime sugrįžtančių“, – patikino Seimo pirmininkė. Atletus sveikinusi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pasidžiaugė, kad Lietuvos sportininkams atsivėrė nauja galimybė dalyvauti dar vienose varžybose – pirmosiose Europos žaidynėse. „Turime dar vieną progą visam pasauliui parodyti, kokie mes esame stiprūs, puikūs ir geri“, – sakė D.Gudzinevičiūtė, sportininkams linkėdama parodyti tai, ką jie gali.

LTOK atstovė G.Smilingytė ir R.Nabijevas

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius pabrėžė, kad Europos žaidynės – tai naujas etapas Europos sporte, tačiau mūsų sportininkams tai nebus iššūkis, o tik dar vienos svarbios varžybos. „Jos bus ypač svarbios tiems, kurie sieks kelialapių į olimpines žaidynes“, – priminė KKSD vadovas ir linkėjo sportininkams garsinti Lietuvos sportą bei pelnyti kuo daugiau aukščiausių apdovanojimų. Azerbaidžano ambasados pirmasis sekretorius Rufanas Nabijevas mūsų atletams linkėjo geros kelionės ir vylėsi, kad Baku paliks kuo šilčiausius įspūdžius. Iškilmėse taip pat dalyvavo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, premjero patarėjas Vytautas Janušaitis, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, sporto šakų federacijų vadovai. L.Graužinienė Lietuvos valstybinę vėliavą įteikė rinktinės kapitonui – dziudo meistrui, 2014 m. Europos čempionato bronzos medalininkui Mariui Paškevičiui. Tik per palydėtuves paaiškėjo, kad paskutiniai į Baku traukinį įšoko paplūdimio tinklininkai Lukas Každailis ir Arnas Rumševičius. Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Marius Vasiliauskas ir treneris Tadas Donėla teigė, kad šie žaidėjai tuo metu, kai vyko palydos, dar nežinojo, jog jiems atsivėrė galimybė dalyvauti Europos žaidynėse, nes sportininkai tomis dienomis rungtyniavo užsienyje. „Kai mes jiems vakare pranešime, sportininkams bus didžiulė staigmena“, – neabejojo T.Donėla.

Renginį vedė M.Stasiulis

FAKTAI IR SKAIČIAI

Tiek Lietuvos sportininkų dalyvavo Europos žaidynėse Azerbaidžane.

3000

Maždaug tiek kilometrų yra nuo Vilniaus iki Baku.

Prieš iškilmes krepšininkės Erika Liutkutė, Eglė Tarasevičiūtė, Kornelija Balčiūnaitė, baidarininkai Aurimas Lankas, Edvinas Ramanauskas, Ignas Navakauskas bei kanojininkas Henrikas Žustautas dalyvavo bendrovės „Audimas“ sukurtos naujosios „LTeam“ kolekcijos fotosesijoje.

Įspūdingas žaidynių pasisveikinimass pasisveikinima Europos žaidynių atidarymo ceremonija tapo azerbaidžanietiškų tradicijų, šalies istorijos ir kultūros mišiniu. Daugiau nei 2 tūkst. ceremonijos dalyvių apvalioje scenoje kūrė šou, kupiną muzikos, šokio, plastikos ir magijos. Europos žaidynių atidarymo ceremonija vyko Baku olimpiniame stadione. Įspūdingą reginį žiūrovams kūrė choreografas Dimitris Papaioannou, prisidėjęs ir prie 2004 m. Atėnų vasaros olimpiados atidarymo šventės. Per įspūdingus spektaklius stadione iš dangaus leidosi dideli raudoni balionai, pleveno skraidantis kilimas, iš scenos lindo šimtai šokėjų, o šios šventės akcentu tapo iki paskutinės akimirkos slėpta staigmena – superžvaigždės Lady Gagos pasirodymas. Skambindama fortepijonu ji atliko legendinę Johno Lennono dainą „Imagine“. Olimpiniame stadione po ratą apsuko

visų žaidynių dalyvių – 50 šalių – atstovai. Lietuvos vėliavą nešė gimnastas Rokas Guščinas. „Kai sužinojau, kad reikės nešti vėliavą, man buvo lengvas šokas, nes to tikrai nesitikėjau. Tai didelė garbė“, – tvirtino gimnastas. Europos žaidynių ugnis, įžiebta Ugnies šventykloje greta Baku, nukeliavo beveik 5500 km. Deglo nešimo estafetėje dalyvavo apie tūkstantį žmonių, o paskutinis etapas olimpiniame stadione buvo patikėtas Azerbaidžano sporto didvyriui, dvejų parolimpinių žaidynių čempionui neregiui dziudo imtynininkui Ilhamui Zakijevui.

Atidarymo iškilmėse koncertavo Lady Gaga

Iš kaimelio į stadioną delegacijos keliavo pėsčiomis

ninkė dalyvavusi LTOK prezidentė Daina I.Zakijevas tapo ir šių Europos žaidynių Gudzinevičiūtė. čempionu – neregintys dziudo kovotojai varžėsi dėl dviejų svorio kategorijų medalių Atidarymo išvakarėse Europos žaidynių komplektų (po vieną moterų ir vyrų) ir buvo sportininkų kaimelyje buvo surengtos atlevisaverčiai Baku žaidynių dalyviai. tų sutiktuvės, per kurias iškeltos Azerbaidžano ir Europos olimpinių komitetų (EOK) „Ši įspūdinga šventė yra nepriklausomo vėliavos, deglą su žaidynių ugnimi atnešė Azerbaidžano ir kiekvieno šalies piliečio Azerbaidžano olimpinio komiteto viceprepergalė. Brangūs sportininkai, tai jūsų žaizidentas Cingizas Huseynzade, sportininkus dynės“, – sakė Europos žaidynių organizacinio komiteto vadovė, pirmoji šalies ponia pasveikino ir sėkmės palinkėjo EOK prezidentas Patrickas Hickey. Šventėje kartu Mehriban Alijeva. Žaidynes atidarytas su Lietuvos sportininkais bei jų treneriais paskelbė Azerbaidžano prezidentas ir šios dalyvavo ir LTOK vadovai. šalies olimpinio komiteto vadovas Ilhamas Alijevas. Europos žaidynių atidarymą Pagrindinėje sportininkų kaimelio stebėjo ir Tarptautinio olimpinio komiteto aikštėje surengtame koncerte pasirodė vadovas Thomas Bachas. vietos muzikos žvaigždės. „Buvo puikus koncertas. Tikrai smagus renginys“, – džiau„Renginys tikrai prilygo olimpinių žaigėsi boksininkas Tadas Tamašauskas. Jam dynių atidarymo šventei. Technologiniai pritarė Aleksandras Kazakevičius. „Pagaliau sprendimai puikūs, buvo smalsu spėlioti, kaimelis išsijudino, nes iki šios šventės buvo kas dar gali įvykti“, – prisipažino penkeliūdnoka“, – konstatavo imtynininkas. riose olimpinėse žaidynėse kaip sporti-

FAKTAI IR SKAIČIAI

Europos žaidynės surengtos pirmą kartą.

Tiek šalių dalyvavo žaidynėse.

5500

Tiek kilometrų nukeliavo Europos žaidynių ugnis.

Kanojų 200 m distancijos lenktynių garbės pakyla. Iš kairės: V.Demjanenka, H.Žustautas, M.Fuksa

Auksiniai lietuvio yriai Dvidešimtmetis kanojų irkluotojas Henrikas Žustautas pralaužė ledus karščiu alsuojančiame Azerbaidžane ir tapo pirmuoju Lietuvos istorijoje Europos žaidynių čempionu.

Vienviečių kanojų 200 m lenktynes laimėjusio lietuvio garbei trispalvė aukščiausiai kilo ir Lietuvos himnas skambėjo apie 300 km nuo Baku esančiame Mingečevyre, kuriame vyko žaidynių baidarių ir kanojų irklavimo varžybos. Čia, kaip ir žaidynių sostinėje Baku, sportininkai gyveno specialiai pastatytame kaimelyje, o moderniame irklavimo centre buvo visko, ko reikia aukščiausio lygio varžyboms surengti. „Finišavęs negalvojau, kad esu pirmas. Svarsčiau, ar iš viso yra medalis. Galėjau būti trečias ar net ketvirtas, nes visi lygiai finišavome. Dar mačiau, kad kažkas iškrito iš valties. Galvojau, spėjo kirsti liniją ar ne. Po to ekrane pažiūrėjau į lentelę ir pamačiau, kad esu pirmas. Jausmas neapsakomas“, – netrukus po triumfo finalo įspūdžiais dalijosi H.Žustautas. Lietuvis 200 m distancijos finišą pasiekė per 40,064 sek. Sidabrą iškovojusio Azerbaidžano irkluotojo Valentino Demjanenkos rezultatas – 40,124 sek. Bronzą pelnė čekas Martinas Fuksa (40,188 sek.). Tik septintas liko Londono olimpinis čempionas ukrainietis Jurijus Čebanas (41,036 sek.).

Džiaugsmo banga tribūnose. Dešinėje – H.Žustauto treneris K.Rėksnys

Su pergale H.Žustautą sveikino ne tik komandos draugai, bet ir iš Baku pasižiūrėti finalo atvykę šalies sporto specialistai, LTOK vadovai, Lietuvos misijos nariai. Europos olimpinių komitetų Vykdomojo komiteto narei Dainai Gudzinevičiūtei Mingečevyre teko dar viena svarbi užduotis – apdovanoti vienviečių kanojų 200 m distancijos nugalėtojas, taip pat šio nuotolio varžybose medalius iškovojusius baidarininkus ir baidarininkes. Į Azerbaidžaną atskriejo ir Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės bei premjero Algirdo Butkevičiaus sveikinimai. „Adrenalinas užvaldęs taip, kad trūksta žodžių“, – po didžiausios karjeros pergalės sakė Lietuvos irkluotojas, iki tol labiausiai vertinęs pernai pasaulio jaunimo čempionate laimėtą auksą. Paklaustas, kas lėmė tokį įspūdingą karjeros šuolį, H.Žustautas sakė: „Sunkus darbas. Stovyklose su Jevgenijumi Šuklinu tikrai daug dirbome. Esu darboholikas. Gyvenu sportu. Kiekviena treniruotė man – malonumas, dirbu, kiek galiu, iš visų jėgų.“

Grįžęs iš Baku H.Žustautas įrodė, kad šis sezonas jam neeilinis. Lietuvos čempionate jis dar kartą pranoko J.Šukliną ir užsitikrino bilietą į pasaulio čempionatą, liepos pabaigoje apgynė planetos jaunimo (iki 23 metų) čempiono titulą, o rugpjūtį Milane vykusiose pasaulio pirmenybėse finišavo penktas ir mūsų šaliai iškovojo kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Kam atiteks vieta olimpinėje rinktinėje, paaiškės kitąmet po nacionalinės atrankos. „Apmaudu, kai vienas, pralaimėjęs atrankos varžybas, yra priverstas likti namie, negali dalyvauti olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionate. Tačiau daug stiprių sportininkų yra ir Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, kitose šalyse. Kiekvienai šaliai atstovauja stipriausias“, – sakė Europos žaidynių čempionas, dar prieš ketverius metus Europos jaunimo čempionate Kroatijoje gyvenęs drėgnoje irklavimo bazės palėpėje, taupęs kiekvieną centą maistui, lenktyniavęs skolinta valtimi ir likęs lyderiams už nugaros.

„Turiu skaudžių išgyvenimų iš 2011-ųjų Europos jaunių čempionato Kroatijoje. Tada valtį, kuri priklausė Lietuvos olimpiniam H.Žustautas tik paskutinę akimirką pate- sporto centrui, man davė J.Šuklinas. Į čempionatą vykau už savo pinigus, be trenerio, ko į Lietuvos rinktinę. Jis iš Europos žaidykuris tam neturėjo lėšų. Už savo pinigus nėms suburtos komandos išstūmė būtent turėjau akredituotis ir susirasti pigesnį tituluotąjį treniruočių partnerį, olimpinį vicečempioną J.Šukliną, kurį aplenkė net du viešbutį. Nutariau gyventi irklavimo bazėje, nors su savimi nebuvau pasiėmęs nei pakartus iš eilės: pirmą sykį per Lietuvos taurės varžybas Trakuose, antrąjį – per pasaulio galvės, nei antklodės. Miegojau kažkokioje drėgnoje palėpėje kone po atviru dangumi. taurės etapą Vokietijoje.

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinė

Apdovanojimus teikė ir D.Gudzinevičiūtė

Pats gaminausi valgyti ir važiuodavau į viešbutį, kad kas nors sušelptų šiltu maistu. Čempionate likau dvyliktas, o po mėnesio pasaulio jaunių pirmenybėse Vokietijos mieste Brandenburge, į kurį taip pat vykau tėvų, Rietave gyvenančios močiutės ir trenerio Kazimiero Rėksnio lėšomis, – septintas. Aplenkiau kone visus Europos jaunių čempionato finalininkus. Realiai jau tada galėjau būti trečias ar ketvirtas. Šitie sunkumai mane užgrūdino, bet kokia kaina norėjau nugalėti ir visiems įrodyti, kad bet kokiomis sąlygomis galima būti pirmam. Tik dalyvaudamas pasaulio jaunių čempionate supratau, kokios sąlygos turi būti sportininkams“, – prisiminė atletas. H.Žustautui sportą tenka derinti su mokslais Lietuvos edukologijos universitete. Iš Plungės kilęs, bet jau nuo 2009-ųjų Vilniuje gyvenantis sportininkas neslėpė: „Studijas derinti su sportu sunku, ypač šį sezoną, kai buvo tiek daug treniruočių stovyklų. Kai iš jų grįždavau, stengdavausi atsiskaityti. Bet sesijas tenka atidėti, todėl po sezono kibsiu į mokslus.“ Kanojų irklavimas jo gyvenime atsirado ne iš karto. „Pusę metų žaidžiau šachmatais, dalyvavau vienose kitose varžybose. Epizodiškai bandžiau žaisti krepšinį ir futbolą, bet nepatiko. Esu netgi bandęs groti pianinu, buvau susižavėjęs dizainerio darbu ir kūriau drabužius. Daug kur prikišau nagus, bet ilgiausiai užsibuvau kanojoje. Jau po pirmosios treniruotės pajutau, kad ši sporto šaka yra mano“, – pasakojo H.Žustautas.

Auksinis H.Žustauto finišas

Netoli garbės pakylos Mingečevyre liko trys mūsų šalies baidarininkai – dvivietę irkluojantys 27 metų Andrejus Olijnikas ir 28-erių Ričardas Nekriošius 1000 m distancijos ir 25-erių vienvietininkas Ignas Navakauskas 200 m nuotolio lenktynėse. Į finalą jie pateko tiesiausiu keliu, net neužsukę į pusfinalį, nes buvo greičiausi savo atrankos plaukimuose. „Labai gerai, kad mūsiškiams nereikėjo dalyvauti pusfinalyje, jie pataupė jėgų finalui“, – po atrankos džiaugėsi Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo delegacijos vadovas Egidijus Balčiūnas. Tačiau užkopti ant garbės pakylos tai nepadėjo. Dviviečių baidarių finale 1000 m nuotolį per 3 min. 14,346 sek. įveikę A.Olijnikas ir R.Nekriošius liko šešti tarp devynių įgulų. Atrankoje mūsų šalies atstovai irklavo lėčiau – 3 min. 16,020 sek. Šios rungties Europos žaidynių čempionais tapo vengrai Zoltanas Kammereris ir Tamasas Szalai (3 min. 11,681 sek.). Šeštas liko ir šių metų Europos čempionato bronzinis prizininkas I.Navakauskas. Jo rezultatas – 35,851 sek. Jei Ignas būtų irklavęs taip greitai, kaip per laimėtą atrankos plaukimą, būtų tapęs čempionu – tąkart jis nuotolį įveikė per 35,022 sek. Žaidynių čempiono vardą iškovojusiam vengrui Miklosui Dudasui auksą garantavo 35,132 sek. rezultatas. Taigi sprinto varžybose daug lemia ne tik sekundės, bet ir šimtosios jų dalys.

Už finalo borto netikėtai liko taip pat bronzą iš Europos pirmenybių parsivežę Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas. Jiems nepavyko įveikti pusfinalio barjero. 29-erių sportininkai viename iš dviejų atrankos plaukimų 200 m distanciją nuirklavo septinti (32,695 sek.), o pusfinalyje irgi užėmė septintą vietą (32,793 sek.). Ir atrankoje, ir pusfinalyje kelialapį į finalą garantavo ne žemesnė nei trečia vieta. Jau turėdamas ant kaklo aukso medalį H.Žustautas prisiminė, kad taip pat galėjo nepatekti į finalą. Atrankoje jis nusileido Azerbaidžano atstovui, o pusfinalyje kartu su lietuviu dėl trijų kelialapių į lemiamas lenktynes kovojo net keturi sportininkai, sugebėję sutilpti į tris dešimtąsias sekundės dalis. Laimei, H.Žustautas tarp jų buvo greičiausias. Atrankos varžybomis pasirodymą baigė vienintelė Mingečevyre startavusi lietuvė. Daugkartinė Lietuvos čempionė Anelė Šakalytė 500 m distancijos trečiame atrankos plaukime aplenkė vieną varžovę ir liko aštunta. Septinta vieta būtų garantavusi vietą pusfinalyje. Galutinėje įskaitoje 20-metė lietuvė užėmė 23 vietą tarp 27 baidarininkių.

FAKTAI IR SKAIČIAI

Tokią vietą užėmė Lietuvos baidarininkai – vienvietininkas Ignas Navakauskas ir dvivietę irkluojantys Andrejus Olijnikas ir Ričardas Nekriošius.

0,06

Tik šešios šimtosios sekundės dalys skyrė vienviečių kanojų 200 m lenktynių finale auksą ir sidabrą iškovojusius irkluotojus.

„Džiugu, kad Anelė dalyvavo Europos žaidynėse. Ji čia pateko gavusi asmeninį kvietimą. Nors sportininkės meistriškumas kol kas neleidžia kovoti dėl vietos finale, ji padarė tai, ką galėjo“, – nenusiminė E.Balčiūnas. I.Navakauskas (kairėje) finale finišavo šeštas

A.Šidlauskas – Europos žaidynių čempionas

Baseine – Lietuvos himnas „Andriau, pavaryk“, – prieš lemiamą plaukimą Baku pasakė sau 18-metis Andrius Šidlauskas. Ir iš Azerbaidžano parsivežė Europos žaidynių čempiono, vicečempiono ir rekordininko titulus. Panevėžietis Andrius Šidlauskas įrodė, kad ne veltui buvo vadinamas į Baku vykusios plaukikų komandos lyderiu. Į pirmųjų Europos žaidynių metraštį lietuvis savo pavardę įsirašė ne tik kaip 50 m krūtine rungties čempionas, bet mažiausiai iki kitų šio rango varžybų jo pusfinalyje pasiektas rezultatas (27,75 sek.) yra ir Europos žaidynių rekordas. Iki pasaulio jaunių rekordo (27,74 sek.) A.Šidlauskui trūko vos vienos šimtosios sekundės dalies. Europos žaidynių, kuriose varžėsi plaukikai iki 18 metų, finale panevėžietis plaukė lėčiau (27,81 sek.), bet to pakako, kad 0,08 sek. pranoktų antrą vietą užė-

Lietuvos plaukimo rinktinė Baku

FAKTAI IR SKAIČIAI

musį kroatą Nikolą Obrovačą ir 0,23 sek. bronzą iškovojusį daną Tobiasą Bjergą.

0,08

„Man labai džiugu pirmą kartą tokio lygio varžybose iškovoti pirmąją vietą. Manau, džiugu ir visai šaliai. Esu labai patenkintas, nes tai didžiausias mano pasiekimas“, – po auksinio finišo panevėžietiška tarme trumpindamas žodžius sakė Europos žaidynių čempionas. Jį netrukus pasveikino Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius.

Tiek sekundės dalių 50 m krūtine rungties finale Andrius Šidlauskas pranoko sidabrą iškovojusį varžovą.

Praėjus kelioms minutėms po apdovanojimo A.Šidlauskas prisipažino dar neįsisąmoninęs, kad išties iškovojo auksą. Bet tikino, kad prieš finalą kojos nedrebėjo ir didelė įtampa neslėgė: „Eidamas į startą negalvojau, kad galiu iškovoti medalį ar pasiekti gerą rezultatą. Sakiau sau: Andriau, pavaryk, ir bus šaunu.“ Po poros dienų A.Šidlauskas Lietuvos taupyklę Europos žaidynėse papildė iki tol neturėtu sidabro medaliu. Jis iškovojo antrą vietą

Europos žaidynių plaukimo varžybose teisėjavo ir arbitras iš Lietuvos Saulius Binevičius.

Ant A.Šidlausko kaklo – sidabras

Tiek Lietuvos plaukikų pateko į Europos žaidynių finalus.

A.Šidlauskas tapo žaidynių rekordininku

100 m krūtine rungties finale ir nusileido tik pasaulio jaunimo rekordą pasiekusiam rusui Antonui Čiupkovui (1 min. 0,65 sek). Lietuvis distanciją įveikė per 1 min. 1,42 sek.

A.Šidlauskui teko kreiptis į gydytoją D.Baubinienę Plaukikus palaikė ir kiti Lietuvos delegacijos nariai

Lietuvos plaukikas po pirmųjų 50 m buvo greičiausias, bet po to išryškėjo ruso pranašumas. „Varžovas buvo stipresnis ir ištvermingesnis. Jo rezultatas – labai geras, prie pat A lygio olimpinio normatyvo. Savo šios dienos rezultatą pavadinčiau normaliu. O pasiektu pusfinalyje buvau labai patenkintas“, – sakė A.Šidlauskas, išvakarėse pusfinalyje nuotolį įveikęs per 1 min. 0,9 sek. Lietuviui sėkmingai kovoti dėl medalių netrukdė ir Baku užklupęs peršalimas dėl nuolatinės temperatūrų kaitos lauke ir kondicionierių prišaldytuose autobusuose – jam netgi teko gerti antibiotikų. Trenerių Inos Paipelienės ir Židrūnės Budrienės auklėtinis šį pavasarį galingai įsiveržė į šalies plaukikų elitą. Jis oficialiose varžybose jau pranoko net senokai gimtinėje pasipriešinimo besulaukusį Giedrių Titenį. Kartu su 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių normatyvą jau įvykdžiusiu Danu Rapšiu besitreniruojantis A.Šidlauskas tikisi pasekti bičiulio pėdomis ir taip pat tapti Lietuvos olimpinės rinktinės nariu.

Rekordas pasiektas pusfinalyje

Europos žaidynių čempionas tvirtai artėja tikslo link. Rugsėjį iškovojęs aukso (50 m krūtine) ir bronzos (100 m krūtine) medalius pasaulio jaunimo čempionate Singapūre jis dar kartą įrodė, kad yra vienas greičiausių savo amžiaus plaukikų planetoje. Nuo pirmos klasės plaukimo treniruotes lankantis panevėžietis jau susidėliojo tolimesnius planus: „Manau, kad rimtai sportuosiu mažiausiai iki 2020-ųjų Tokijo olimpinių žaidynių pabaigos.“ O po Tokijo? „Jei Jei dar tobulėsiu, tobulėsiu plauksiu toliau“, toliau , – pridūrė. Kitąmet dvylika klasių baigsiantis sportininkas neskuba pritarti trenerės siū-

lymui vykti studijuoti ir treniruotis į JAV. „Manau, kad po mokyklos dar porą metų liksiu čia. O po to žiūrėsime“, – tarstelėjo. Iš viso Baku Lietuvai atstovavo devyni plaukikai: 18-metis Paulius Grigaliūnas (50 m krūtine – 21, 100 m krūtine – 13, 200 m krūtine – 9, 200 m kompleksiniu būdu – 28 vieta), 17-metis Edvinas Mažintas (50 m krūtine – 33, 100 m krūtine – 31, 200 m krūtine – 24 vieta), 16-metė Diana Jaruševičiūtė (50 m laisvuoju stiliumi – 9, 100 m laisvuoju stiliumi – 16, 50 m peteliške – 25 vieta), 16-metė Greta Pleikytė (50 m laisvuoju stiliumi – 38, 100 m laisvuoju stiliumi – 53 vieta), 14-metė Greta Gataveckaitė (200 m laisvuoju stiliumi – 35, 400 m laisvuoju stiliumi – 36, 800 m laisvuoju stiliumi – 21, 1500 m laisvuoju stiliumi – 14 vieta), 15-metė Agnė Šeleikaitė (50 m krūtine – 8, 100 m krūtine – 17 vieta), 15-metė Meda Kulbačiauskaitė (50 ir 100 m nugara – 30, 200 m nugara – 34 vieta), 16-metė Bena Sarapaitė (50 m peteliške – 30, 100 m peteliške – 25 vieta). Estafetės 4x100 m laisvuoju stiliumi distanciją Lietuvos merginos baigė dešimtos, 4x100 m kombinuotos estafetės – devintos.

Iki finalo nukeliavo ir A.Šeleikaitė

„Manau, realu, kad po kažkiek metų Baku vyks ir olimpinės žaidynės. Tikrai niekuo nesiskiria, man čia dirbti labai įdomu. Anksčiau kaip sportininkas dalyvavau varžybose, o dabar žaidynėse esu teisėjas.“ S.BINEVIČIUS

Nors be A.Šidlausko į finalą pateko tik A.Šeleikaitė, Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentas Gintautas Bartkus džiaugėsi ne tik jų parodytais rezultatais. „Lietuviai pasiekė įvairaus amžiaus grupių šalies jaunimo rekordų, pagerino asmeninius rezultatus. Vadinasi, jie čia atvyko gerai pasiruošę ir plaukė iš visų jėgų“, – pabrėžė G.Bartkus. Žaidynėse Baku prie baseino žengė ne tik Lietuvos plaukikai. Čia teisėjavo ir trijų olimpiadų dalyvis Saulius Binevičius. Paklaustas, kuo Europos žaidynės skiriasi nuo olimpinių, kaunietis sakė: „Lygiai tas pats. Manau, realu, kad po kažkiek metų Baku vyks ir olimpinės žaidynės. Tikrai niekuo nesiskiria, man čia dirbti labai įdomu. Anksčiau kaip sportininkas dalyvavau varžybose, o dabar žaidynėse esu teisėjas. Patirtis panaši – jauti šiek tiek jaudulio, kažką jau moki, bet kartu ir tobulėji.“

Žaidynėse teisėjavo S.Binevičius

Lietuvos merginos dalyvavo estafečių varžybose

Atlygis už ryžtą – medaliai Drąsa, kovingumas ir susitelkimas. Tai, pasak Lietuvos paplūdimio tinklininkių Ievos Dumbauskaitės ir Monikos Povilaitytės, buvo svarbiausi dalykai, kurie atvedė jas ant garbės pakylos Baku. Kai per apdovanojimų ceremoniją Europos žaidynių parko paplūdimio tinklinio pagrindinėje aikštėje stiebu į viršų kilo Lietuvos vėliava, stovėdama ant garbės pakylos I.Dumbauskaitė nesulaikė ašarų, bet tuo pat metu šypsojosi. Šypsena švietė ir M.Povilaitytės veide. Į Baku atvykusios pasisemti patirties moterų varžybose ir pamėginti pakilti kuo aukščiau, dvidešimtmetės merginos padarė tai, kuo mažai tikėjo ir jos pačios, ir jų treneriai. Pirmame etape patekusios į A grupę lietuvės jau per pirmąjį mačą 2:1 (21:14, 18:21, 18:16) palaužė vieną stipriausių turnyro porų – austres Leną Marią Plesiutschnig ir Kathariną Schutzenhofer. „Su austrėmis esame visiškai lygios komandos. Todėl džiaugiamės, kad ryte, nerodydamos savo geriausio žaidimo, laimėjome“, – sakė I.Dumbauskaitė. Vakare lietuvėms buvo lengviau. Jos nesunkiai įveikė danes Evą Bang ir Cecilie Olsen – 2:0 (21:9, 21:17). Po šio mačo apsigau-

FAKTAI IR SKAIČIAI

Tiek pergalių iškovojo lietuvės Europos žaidynėse.

Po tiek metų Europos žaidynėse buvo tinklininkams Lukui Každailiui ir Arnui Rumševičiui.

bęs trispalve, pasiskolinta iš sirgalių, garbės ratą apibėgo arenos pranešėjas. „Jau prieš atvažiuodamos čia planavome pergalę prieš danes. Žinojome, kad tai bus lengviausios rungtynės“, – neslėpė M.Povilaitytė. Itin svarbią pergalę dvidešimtmetės mūsų šalies sportininkės iškovojo žaisdamos su patyrusiu Azerbaidžano duetu – 35 metų brazile Vivian Cunha ir 27 metų ukrainiete Zinaida Liubimova. Pergalė 2:1 (21:17, 21:23, 17:15) lietuvėms garantavo pirmą vietą grupėje ir tiesioginį bilietą į aštuntfinalį. Tuo tarpu antrą ir trečią vietas grupėse užėmusios komandos dar žaidė papildomus atrankos mačus. Visose dvikovose lietuvės turėjo galingą užnugarį – spalvingus ir triukšmingus sirgalius. Tai buvo į žaidynes atvykę sporto specialistai, Lietuvos misijos atstovai ir vadovai bei sportininkai, tuo metu nedalyvavę varžybose. Rungtynėse su Azerbaidžano pora balsingiausi buvo iš Mingečevyro į Baku prieš kelionę Lietuvon užsukę baidarių

Po apdovanojimo – nuotrauka su treneriais, rinktinės nariais, bičiuliais ir savanoriais

Ant garbės pakylos – emocijų protrūkiai

ir kanojų irkluotojai su žaidynių čempionu Henriku Žustautu priešakyje. Po kiekvienų rungtynių tinklininkės dėkojo tribūnose susirinkusiems sirgaliams, nes Baku jautėsi lyg namie. „Atrodo, lyg kažkas Lietuvą būtų perkėlęs į Azerbaidžaną“, – stebėjosi.

emocingai dėkojo už palaikymą iš tribūnų dvikovą stebėjusiems lietuviams. Emocijos nuolat lydi Lietuvos porą. „Abi esame ožkos, todėl labai emocingos. Kartais man reikia raminti Moniką, o kartais – atvirkščiai“, – juokėsi Ieva.

„Visąlaik stengiuosi emocijas laikyti savyje, nes jeigu jas per anksti išleisi, vėliau gali pritrūkti. Tik kai pasirašiau protokolą ir supratau, kad tikrai laimėjome, pradėjau rėkti.“ I.DUMBAUSKAITĖ

Lygioje, daug jėgų, nervų ir emocijų kainavusioje Europos žaidynių aštuntfinalio dvikovoje Lietuvos paplūdimio tinklininkės 2:1 (21:16, 15:21, 17:15) palaužė puikiai pažįstamų bendraamžių iš Lenkijos porą Karoliną Baran ir Jagodą Gruszczynską.

Ketvirtfinalio mačą, kuris pagal išankstines prognozes turėjo būti žūtbūtinis mūšis dėl kiekvieno taško, lietuvės pavertė savo triumfo žygiu. Pirmąją partiją nesėkmingai pradėjusi ir 1:5, 2:6, 5:9 nuo patyrusių čekių Karolinos Rehačkovos ir Eliškos Galovos Praėjus dar kelioms dešimtims sekundžių, atsilikusi mūsų šalies pora rezultatą išlygino kai pergalė buvo įtvirtinta parašais oficialiame (10:10) ir tvirtais žingsniais nužygiavo perprotokole, džiaugsmo šūksniais prasiveržė ir I. galės link. Lietuvos sportininkės dominavo Dumbauskaitės emocijos, kauptos visą mačą. antrame sete ir nugalėjo 2:0 (21:17, 21:14). „Visą laiką stengiuosi emocijas laikyti savyje, nes jeigu jas per anksti išleisi, vėliau gali pri„Tik iš šalies galėjo atrodyti, kad buvo trūkti. Tik kai pasirašiau protokolą ir supratau, lengva. Išties tai buvo sunkiausias mačas ir kad tikrai laimėjome, pradėjau rėkti“, – šypso- psichologiškai, ir fiziškai. Jautėme nuovargį, damasi prisipažino I.Dumbauskaitė. Netrukus todėl ir bėgti, ir šokti buvo sunkiau“, – tvirtiį arenos pranešėjo paduotą mikrofoną ji jau no M.Povilaitytė.

Ji ketvirtfinalyje žaidė apsauginiais tvarsčiais sutvirtinta nugara ir pilvu. Trauma? „Ne, paprasčiausiai truputį skauda nugarą ir koją, tad kineziterapeutas rekomendavo sutvirtinti. Nieko rimta“, – nuramino M.Povilaitytė. O jos porininkė šyptelėjo: „Dabar žaistume net lūžusia koja.“ Tačiau pusfinalis tapo vieninteliu maču, kurį merginos norėjo kuo greičiau užmiršti. Čia lietuvėms teko žaisti su pirmose turnyro Baku rungtynėse nugalėtomis austrėmis L.M.Plesiutschnig ir K.Schutzenhofer. Visą laiką dominavusios aikštėje Austrijos sportininkės laimėjo 2:0 (21:18, 21:18). „Dabar sužaidėme taip, kaip mokame. Kartais gali sužaisti geriau, nei moki. Šiandien to nebuvo. Toks yra tikrasis mūsų lygis. O austrės, palyginti su turnyro pradžia, labai patobulėjo. Jos patenka tarp penkiolikos geriausių pasaulio komandų, todėl pralaimėti ne gėda“, – tikino Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) prezidentas, vienas mūsų šalies merginų poros trenerių Marius Vasiliauskas. Treneriui pritarė ir abi tinklininkės: „Šiandien išlindo visos mūsų klaidos, visas brokas. Viskas nesisekė – ir perdavimas, ir priėmimas, o jos mažiau klydo, buvo geriau pasirengusios.“ Pasiruošti rungtynėms dėl bronzos lietuvės turėjo vos keletą valandų. Ir veltui laiko nešvaistė – sugebėjo nusiteikti svarbiausiai turnyro kovai ir 2:0 (21:19, 21:19) palaužė Italijos porą: 26 metų tinklininkes Laurą Giombini ir Giulią Toti. „Žiauriai geras jausmas. Po pralaimėto pusfinalio buvome liūdnos, be nuotaikos. Bet grįžusios į kaimelį supratome, kad nieko dar nepraradome, galime laimėti medalį. Nusiteikėme. Net ir mūsų šypsenų pamatėte, ir rungtynės gražios buvo. Mes mėgavomės tinkliniu, mažai klydome. Antrame sete gal šiek tiek išsiliejo emocijos, psichologiškai nesusitvardėme. Bet paskui vėl viskas buvo gerai. Labai džiaugiamės“, – netrukus po lemiamos dvikovos dėl medalio prisipažino Monika. Ieva tuo metu keliavo į dopingo kontrolę. „Gali užtrukti, nes po tokių rungtynių organizme skysčių nelieka“, – tarstelėjo sportininkių treneriai. Tiesiai iš dopingo kontrolės I.Dumbauskaitė atskubėjo į apdovanojimų ceremoniją. Pagrindinėje paplūdimio tinklinio aikštėje stipriausios žaidynių komandos ant smėlio žengė jų garbei patiestu kilimu. Medalius prizininkėms ant kaklo užkabino Europos olimpinių komitetų prezidentas Patrickas Hickey.

Auksą iškovojo Šveicarijos tinklininkės Nicole Eiholzer ir Nina Betschart. Jos finale 2:1 (21:16, 14:21, 15:13) įveikė pusfinalyje lietuves parklupdžiusias austres L.M.Plesiutschnig ir K.Schutzenhofer. Šveicarės Europos žaidynėse laimėjo visus septynis mačus. Tuo tarpu sidabrą iškovojusios austrės suklupo du kartus – finale ir pačiame pirmame turnyro mače, kai 1:2 neatsilaikė prieš I.Dumbauskaitę ir M.Povilaitytę. Lietuvės patyrė tik vieną nesėkmę – pusfinalyje.

Lietuvos rinktinės palaikymo komanda buvo spalvinga ir triukšminga

„Pergalę skiriu visiems, kurie buvo čia arba stebėjo mūsų mačus per televiziją. Sulaukėme labai daug žinučių, kad mes galime laimėti. Buvo ir tokių, kurie netikėjo, jog parvešime į Lietuvą medalį. Ačiū jiems, nes tai mus dar labiau motyvavo“, – tvirtino M.Povilaitytė.

L.Každailis ir A.Rumševičius Baku pasisėmė patirties

I.Dumbauskaitės jausmai po turnyro buvo dviprasmiški: „Smagu, kad laimėjome medalį, bet žaidimas nebuvo labai gražus. Džiaugiuosi, kad išsisukome. O ant podiumo tai ir ašarą nubraukiau, ir šypsena buvo. Viskas kartu. Kas buvo likę iš emocijų, viskas išėjo lauk.“ Šios tinklininkės nuomone, sėkmę Europos žaidynėse lėmė drąsa, kovingumas ir komandos tvirtumas: „Buvome viena už kitą visą turnyrą, viena kitą nuramindavome. Susitelkimas, drąsa, noras laimėti atvedė į pergalę.“ Tinklininkių treneriai Tadas Donėla ir M.Vasiliauskas buvo atviri – prieš žaidynes jie nesitikėjo, kad jų auklėtinės Baku užkops ant garbės pakylos. „Žinodamas komandas spėjau, kad galime būti 6–7 vietoje. O jei labai gerai sužaistume – penktoje. Juk čia susirinko ir tokios komandos, kurios olimpinėse žaidynėse buvo patekusios į dešimtuką. Mes labai puikiai sužaidėme grupės varžybose, o austrės pakeliui į pusfinalį išstūmė visas favorites. Pirmasis ketvertas – kažkiek netikėtas. Bet čia yra Europos olimpiada, o olimpiadose dažnai būna netikėtumų. Mūsų panos parodė charakterį, kovojo ir tai rodo jų pasiektas rezultatas“, – sakė LTF prezidentas M.Vasiliauskas. Vyrų paplūdimio tinklinio varžybose Lietuva taip pat turėjo savo atstovus – devyniolikmečius Luką Každailį ir Arną Rumševičių. Retai suaugusiųjų turnyruose žaidžiantys lietuviai nesugebėjo įveikti jaudulio ir pralaimėjo visus tris mačus: 0:2 (14:21, 19:21) Azerbaidžano atstovams brazilui Bernardui Romano ir rusui Leonidui Gricajui, 0:2 (10:21, 20:22) italams Alexui Ranghieri ir Enrico Rossi, 0:2 (20:22, 13:21) – norvegams Mortenui Kvamsdaliui ir Oeivindui Hordvikui.

„Džiaugiamės, kad jie čia atvažiavo. Vaikinams tai didžiulė patirtis. Tas stresas, kurį jie čia patyrė, bus naudingas ateityje. Vaikinai sužaidė blogiau, nei gali. Tą lėmė didelis noras iškart pasiekti rezultatą. Žmogui turi patikti tai, ką jis daro, ir tuo, ką darai, reikia džiaugtis – tada bus geriausias rezultatas. O jei nori tik rezultato, jis sunkiai ateina. Komandos čia tikrai stiprios. Ir tai, kad mūsiškiai čia nelaimėjo, – normalu. Juk jiems tik po devyniolika metų. Dabar laukia daug darbo“, – apibendrino Lietuvos tinklinio federacijos vadovas M.Vasiliauskas. Dar vieną bronzą geriausios Lietuvos paplūdimio tinklininkės iškovojo Europos jaunimo (iki 22 m.) čempionate Portugalijoje. Dvikova dėl trečios vietos, kurioje mūsų šalies pora pranoko ruses, vyko rugpjūčio 30-ąją – per 21-ąjį M.Povilaitytės gimtadie-nį. I.Dumbauskaitė tokią pat sukaktį minėjo o rugsėjo 7 d., o gimtadienio išvakarėse šis bronzinis duetas Vilniuje vykusiose varžybose atvedė Lietuvos rinktinę į lemiamą žemyninės taurės varžybų etapą, kurio nugalėtojams atiteks kelialapis į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

Treneris T.Donėla

Bronziniai emocijų sparnai „Nedaugelis gal supranta, koks ilgas, sunkus ir skausmingas kelias buvo nueitas. Ir nors dabar reiškiu daug emocijų, dar nebaigiau šio kelio. Bet kur aš esu atėjęs, man reiškia viso gyvenimo darbo įprasminimą“, – iškovojęs Europos žaidynių bronzą prisipažino Kęstutis Navickas.

Šūksniai po sėkmingų smūgių, riktelėjimai pyktelėjus ant savęs, išsprūdęs priekaištas užribį parodžiusiam teisėjui, už kurį sulaukta įspėjimo iš bokštelio arbitro, džiaugsmo ašaros suklupus ant kelių, plati šypsena po pergalių ir aukštai iškelta ranka užkopus ant Europos žaidynių garbės pakylos. Geriausias Lietuvos badmintonininkas Kęstutis Navickas didžiausio karjeros laimėjimo link lėkė nešamas emocijų audros.

Išsyk į aštuntfinalį patekusių Lietuvos ir Bulgarijos žaidėjų dvikova lėmė, kuris iš jų užims pirmą vietą grupėje. Ji atiteko K.Navickui. Sunkiai įsibėgėjęs 31 metų lietuvis galiausiai palaužė dvejais metais jaunesnį varžovą 18:21, 21:16, 21:19. Trečiajame sete mūsų šalies sportininkas buvo įgijęs solidžią persvarą, pirmavo 18:12, bet varžovas sugebėjo pasivyti ir išlyginti rezultatą – 19:19. Mačo pabaigoje tiksliau žaidė 72 vietą pasaulio reitinge užimantis lietuvis. Bulgaras šioje klasifikacijoje buvo 127-tas.

Badmintono turnyrą K.Navickas pradėjo vėliau nei planuota. Baku nepasirodė kartu su lietuviu D grupėje turėję rungtyniauti olandas Ericas Pangas ir ukrainietis Dmytro Zavadskis. Tad Lietuvos sportininkui ir taip pat į šią grupę patekusiam bulgarui Blagovestui Kisjovui prieš abu neatvykusius žaidėjus buvo įskaitytos techninės pergalės 21:0 ir iškart atiteko bilietai į aštuntfinalį.

„Pirmas mačas visąlaik būna sunkokas. Tuo labiau kad tai nėra paprastas turnyras, čia Europos olimpiada. Buvo sunkoka pajusti ritmą, nes po tarptautinio turnyro Kaune truputėlį gydžiausi traumelę, nebuvo žaidybinių treniruočių. Smagu, kad laimėjau, pajutau savo žaidimo ritmą. Tai buvo puikus mačas prieš atkrintamąsias varžybas. Jose jau prasidės tikros vyriškos kovos“, – po pirmosios pergalės sakė K.Navickas.

FAKTAI IR SKAIČIAI

2008 m. Kęstutis Navickas debiutavo olimpinėse žaidynėse. Ten iškovojo dvi pergales ir, suklupęs aštuntfinalyje, užėmė devintąją vietą.

Tai aukščiausia pasaulio reitingo vieta, į kurią buvo pakilęs Kęstutis Navickas. Tai jam buvo pavykę padaryti 2011 m.

K.Navickas laimėjo tris iš keturių dvikovų

Kai aštuntfinalyje lietuvis nugalėjo aštuoneriais metais jaunesnį ir pasaulinėje klasifikacijoje 78 laipteliais žemiau esantį turką Emre Vuralį 21:11, 21:13, aikštėje ir šalia jos vėl liejosi K.Navicko emocijos.

„Tai emocijos iš praeities. Po visų traumų, po visų negandų, nesėkmių. Buvo periodų, kai labai nesisekdavo. Vienu metu net nežinojau, ar dar galėsiu žaisti badmintoną. Nedaugelis gal supranta, koks ilgas, sunkus ir skausmingas kelias buvo nueitas. Ir nors dabar reiškiu daug emocijų, dar nebaigiau šio kelio. Bet kur aš esu atėjęs, man reiškia viso gyvenimo darbo įprasminimą. Aikštėje emocijos buvo užgniaužtos viduje, o jų dar pridėjo tai, kad žaidžiau prieš geriausią savo draugą“, – prisipažino K.Navickas.

„Emocijos yra viena pagrindinių mano savybių ir kelias į pergales. Neturiu pernelyg daug talento, bet įdedu labai daug darbo, kovos, emocijų. Visi žino, kad tai stiprioji mano pusė. Šiandien prie šių savybių pridėjus susikaupimą, kuris buvo sutelktas į aikštę, o ne į aplinką kaip vakar, Traumos, skausmai, operacijos Kęstutį lydėviskas labai smagiai susidėliojo“, – paaišjo visą karjerą. Achilo sausgyslės chroniškas kino K.Navickas. uždegimas sutrukdė K.Navickui įšokti į Londono olimpinių žaidynių traukinį. 2013 m. Lietuvos badmintono lyderiui turbūt Vokietijos bundeslygos finale lietuviui plyšo sunkiausia emociškai ir fiziškai buvo ketkairiojo kelio kryžminis raištis. Dar anksčiau virtfinalio kova su 74-ąja pasaulio rakete jam teko gydyti plyšusį dešiniojo kelio Belgijos atstovu 28 metų Yuhanu Tanu. Ne šoninį raištį. tik dėl to, kad šios akistatos kaina buvo medalio vertės – badmintono varžybose Baku K.Navickas buvo sveikas. Ir žaidė nežaidžiama dėl trečios vietos. Y.Tanas – geriausias K.Navicko draugas, jie pustrečių taip, kaip norėjo – greitai, tiksliai, galingai atakuodamas. „Tai stilius, kuriuo aš noriu metų gyveno viename kambaryje Vokietižaisti visą laiką, – sakė badmintonininkas, joje, kai kaupė meistriškumą badmintono Europos žaidynėse turėjęs puikų užnugarį. – akademijos pratybose. Tačiau Baku bent Labai dėkoju už palaikymą. Žinau, kad ir trumpam teko pamiršti draugystę. Lietuvoje mane palaiko. Čia visi giria lietuvius tribūnose, sako, kad jie yra geriausi Turbūt svarbiausiame iki šiol karjeros sirgaliai badmintono varžybose“, – džiaugėmače K.Navickas 21:14, 21:6 pranoko si Europos žaidynių prizininkas. belgą. Pelnęs pergalingą tašką lietuvis suklupo ir tvirtai sugniaužęs kumščius Pusfinalyje lietuvio laukė metais jauneskelis kartus suriko iš džiaugsmo. Pakilęs nis ispanas – 43-ioji pasaulio raketė Pablo pabučiavo savo kelį dėkodamas, kad atlaikė įtampą ir krūvį. Apsikabino nugalėtą Abianas. Audringai Lietuvos delegacijos narių ir Baku buvusių šalies sporto speciageriausią savo draugą, galiausiai sulistų palaikomas K.Navickas laimėjo pirmąjį spaudė glėbyje trenerį Juozą Špelverį. O atėjęs į interviu skirtą patalpą ir prisėdęs setą 22:20, bet po to 16:21, 13:21 nusileido Ispanijos sportininkui. priešais kameras sunkiai tramdė ašaras.

„Tai emocijos iš praeities. Po visų traumų, po visų negandų, nesėkmių. Buvo periodų, kai labai nesisekdavo. Vienu metu net nežinojau, ar dar galėsiu žaisti badmintoną.“ K.NAVICKAS

Su treneriu J.Špelveriu

A.Plavinas (kairėje) ir P.Bartušis

V.Fomkinaitė

„Dabar galima truputį paliūdėti, o paskui truputį pasidžiaugti. Po to dar labiau pasidžiaugti, kai užkabins medalį. Koncentracija šiandien tikrai buvo gera, ėjau į pergalę, tačiau priešininkas buvo stipresnis“, – po pralaimėjimo pusfinalyje ištarė Lietuvos badmintonininkas. Nors ir pralaimėjo, kitą dieną jis grįžo į Baku sporto halę – čia jam buvo įteiktas Europos žaidynių bronzos medalis. „Bronza yra didžiulis pasiekimas ir man, ir visam Lietuvos badmintonui. Labai džiaugiuosi, sveikinu ir dėkoju savo šeimai, draugams, visiems, kurie mane palaikė. Iškovotas medalis įprasmino visą mano gyvenimo darbą. Ši tarpinė stotelė Baku buvo labai smagi. Gyvenimiškos patirties pakaupiau. Bet nėra kada atsipalaiduoti. Metų pabaigoje norėčiau būti pasaulio reitingo penkiasdešimtuke. O po to dar kiek įmanoma kilti, kad turėčiau kuo geresnes starto pozicijas prieš olimpiadą, į kurią tikiuosi patekti“, – vylėsi K.Navickas. Visai kitokios nuotaikos po Europos žaidynių buvo pirmoji šalies moterų

A.Stapušaitytė

FAKTAI IR SKAIČIAI

Povilas Bartušis Baku žaidė dviejuose turnyruose: su Vytaute Fomkinaite – mišrių dvejetų, su Alanu Plavinu – vyrų dvejetų.

Tiek iš viso Baku rungtyniavo Lietuvos badmintonininkų.

Tiek metų buvo jauniausiai Lietuvos badmintono rinktinės žaidėjai Vytautei Fomkinaitei.

Treneris G.Plavinas

badmintono raketė Akvilė Stapušaitytė. Pirmose H grupės rungtynėse 29 metų lietuvė neatsilaikė prieš 23-ejų rusę Nataliją Perminovą 0:2 (16:21, 9:21), o antroje dvikovoje pralaimėjo savo bendraamžei baltarusei Alesiai Zaicavai 0:2 (17:21, 9:21). Prieš rumunę Sonią Olariu, kuri negalėjo tęsti varžybų dėl traumos, Lietuvos sportininkei, kaip ir kitoms žaidėjoms, buvo įskaityta pergalė 2:0 (21:0, 21:0). Pekino ir Londono olimpinių žaidynių dalyvė liko už atkrintamųjų varžybų borto. Olandijoje besitreniruojančios A.Stapušaitytės tikinimu, ji į Baku atvyko geros sportinės formos, nors prieš kelias savaites ir buvo tekę gydytis Achilo sausgyslės traumą. Didžiausias krūvis iš Lietuvos badmintonininkų Europos žaidynėse teko 21 metų Povilui Bartušiui. Jis su 17-mete Vytaute Fomkinaite rungtyniavo mišrių dvejetų, o su 22-ejų Alanu Plavinu – vyrų dvejetų varžybose. Mišrių dvejetų turnyrą P.Bartušis ir V.Fomkinaitė pradėjo lengva pergale 21:3, 21:6 prieš Maltos atstovus Samuelį Cali ir Marie Fiorellą Sadowski. Bet antrose A grupės rungtynėse lietuviai nusileido Airijos porai Samui Magee ir Chloe Magee – 8:21, 10:21, o lemiamą mačą dėl kelialapio į ketvirtfinalį Lietuvos duetas pralaimėjo čekams Jakubui Bitmanui ir Alzbetai Basovai – 8:21, 17:21. Vyrų dvejetų pirmąjį C grupės mačą P.Bartušis ir A.Plavinas pralaimėjo italams Giovanniui Greco ir Rosario Maddaloniui 17:21, 16:21, antrąjį 15:21, 17:21 kroatams Zvonimirui Durkinjakui ir Zvonimirui Hoelblingui, o trečiąjį 10:21, 13:21 – vokiečiams Raphaeliui Beckui ir Andreasui Heinzui. Baigę varžybas Lietuvos rinktinės nariai likusias jėgas skyrė K.Navickui palaikyti.

Bronza – per atostogas Heidaro Alijevo arena sužibo Europos žaidynių bronza Lietuvos sambo kovotojams Rūtai Aksionovai ir Radvilui Matukui. Bet jie neturėjo laiko ilgai švęsti – jau tą pačią savaitę grįžo į tarnybą.

Bronzinė R.Matuko pergalė Nors 17-metė rumunė pasaulio ir Europos jaunimo čempionatų prizininkė Codrina Ionescu pirma sėkmingai atidarė taškų sąskaitą mače dėl Europos žaidynių svorio kategorijos iki 52 kg bronzos medalio, devyneriais metais vyresnė R.Aksionova du kartus sėkmingai atakavo ir išplėšė pergalę.

Azerbaidžano kovotoja 21 metų Nazakat Chalilova, kuriai R.Aksionova nesugebėjo pasipriešinti. „Čia labai svarbūs paėmimai. Man jie nepavyko, o varžovei pavyko. Aš negalėjau atlikti savo veiksmų“, – po pralaimėjimo prisipažino Lietuvos sportininkė.

Rūtos Baku iškovotas medalis papildė jos gausią apdovanojimų kolekciją, kurioje Diplomuota psichologė R.Aksionova ap- yra Europos čempionato bronza, žemyno dovanojimą Baku pelnė laimėjusi vos vieną jaunimo čempionės auksas, universalios kovos pasaulio ir Europos čempionės titulai, kovą. Ketvirtfinalyje ji turėjo susitikti su daugybė kitų sambo ir dziudo varžybose 24-erių baltaruse Alesia Staraverava, bet ši prieš pat varžybas atsidūrė ligoninėje, todėl iškovotų prizų. lietuvei buvo įskaityta pergalė. Paklausta, ar Baku pelnytas medalis – svarbiausias jos karjeros laimėjimas, kovo„Iš pradžių išsigandau, kad ir vėl galiu toja svarstė: „Trečia buvau ir pernai Europos pralaimėti, nes kažkas nepavyks. Bet po čempionate, bet Europos žaidynės – pirmotruputį atsigavau, treneris sakė, ką daryti, sios, todėl nežinau, kaip vertinti. Čia susiliepė parodyti, ką galiu. O aš galiu daug rinko maždaug pusė Europos čempionate veiksmų padaryti. Sakė: imk kairę ranką, dirbk parteryje, kentėk. Skaičiavo man, kiek matytų varžovių. Tos, su kuriomis kovojau, man nepažįstamos. Gal pavadinčiau viena sekundžių liko. Jis man labai padėjo“, – po didžiausių pergalių.“ laimėtos dvikovos dėl bronzos treneriui Svajūnui Polikevičiui dėkojo R.Aksionova. Sambo imtynininkė iš Europos žaidynių parko arenos tribūnų stebėjo, kaip Pusfinalyje jai teko grumtis su arenoje bronzą pelnė paplūdimio tinklininkės Ieva galingą palaikymo užnugarį turėjusia

FAKTAI IR SKAIČIAI

Rūta Aksionova ir Radvilas Matukas Europos žaidynėse iškovojo po vieną pergalę.

Rūta Aksionova treniruotes lanko nuo devynerių metų.

Radvilui Matukui Baku teko rinktis aukštesnę svorio kategoriją – iki 90 kg.

Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė. Joms iki medalio prireikė septynių mačų ir šešių pergalių. R.Aksionovos medalio kaina – viena pergalė. „Išties, man mažiau teko kovoti, užteko vienos laimėtos kovos. Bet ir tą vieną pergalę labai sunku išplėšti. O po to labai ilgai ta kova sukasi galvoje“, – sakė sportininkė.

Garbės pakyla. Iš kairės: baltarusis A.Kazusionakas, rusas A.Černoskulovas, gruzinas D.Karbelašvilis ir lietuvis R.Matukas Palaikymo komanda

Sambo akrobatika

R.Aksionova treniruotes lanko nuo devynerių metų. „Pradėjau nuo dziudo, po to atsirado ir sambo. Dabar treniruojuosi abi šias sporto šakas, jos panašios. Pastaruoju metu dažniau dalyvauju sambo varžybose, nes ši sporto šaka suteikia daugiau galimybių. Man ji ir labiau patinka“, – prisipažino bronzinė prizininkė. Gal yra galimybė tapti olimpiete kovojant ant dziudo kilimo? „Būtų labai sudėtinga. Pirmiausia dėl finansavimo. Pradžioje reikėtų dirbti už savo pinigus“, – atviravo smulkutė kovotoja. Imtynininkė neabejoja, kad baigtos psichologijos studijos jai, kaip sportininkei, irgi padeda: „Geriau save pažįstu ir galiu save kontroliuoti.“ Tiesa, ji dirba ne pagal specialybę – yra Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos darbuotoja. „Kolektyvas mane labai palaiko, surengė puikias palydas į žaidynes. Mes visi daug sportuojame, turime futbolo komandą“, – pasakojo R.Aksionova. Į Europos žaidynes sportininkė atvyko savo atostogų sąskaita. Ir jau kitą dieną po Joninių keliavo į darbą.

„Teko rizikuoti. O kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Šį kartą buvau geresnis aš.“ R.MATUKAS

Svorio kategorijos iki 90 kg atstovas R.Matukas taip pat užkopė ant garbės pakylos iškovojęs vieną pergalę. Laimėjo būtent tada, kai to labiausiai reikėjo. Kai mače dėl bronzos atsilikdamas 0:1 lietuvis atliko dviejų taškų vertės metimą nuo kelio per pečius 30-mečiui armėnui Ašotui Danielianui, H.Alijevo arenos tribūnos, rodėsi, sprogs iš džiaugsmo. Priešprieša tarp Armėnijos ir Azerbaidžano visus armėnų varžovus žaidynėse Baku vertė publikos numylėtiniais, tad lietuvis kovodamas galėjo jaustis lyg namie. 27 metų Lietuvos sportininkas buvo aktyvus ir toliau. Jis išsaugojo pranašumą iki kovos pabaigos ir prie anksčiau laimėtų pasaulio ir Europos čempionatų apdovanojimų pridėjo Europos žaidynių medalį. „Kova buvo labai sunki, abu visą laiką sunkiai dirbome. Po sėkmingo veiksmo teko ir toliau atakuoti, nes jei būčiau gavęs

dar vieną įspėjimą, būčiau pralaimėjęs. Teko rizikuoti. O kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Šį kartą buvau geresnis aš. Anksčiau esame su juo susitikę. Praėjusį kartą pralaimėjau, šįsyk atsilošiau. Padėjo ir salės palaikymas. Girdėjau ir lietuvių balsų. Visiems tikriausiai aišku, dėl ko palaikė visi kiti žiūrovai“, – apie politinius motyvus užsiminė kovotojas.

Bronzos medalių laimėtojos R.Aksionova (dešinėje) ir bulgarė M.Varbanova

Ketvirtfinalyje R.Matukas po atkaklios kovos nusileido triskart pasaulio čempionui 31-erių baltarusiui Andrejui Kazusionakui. Patyręs Baltarusijos kovotojas prasibrovė į finalą ir suteikė lietuviui galimybę laimėti bronzą. Paprastai Radvilas kovoja su svorio kategorijos iki 82 kg atstovais, bet Europos žaidynėse kategorijų buvo sumažinta, todėl vilniečiui teko rinktis aukštesnę – iki 90 kg. „Skirtumas ženklus. Pirmas porą minučių, kai turi energijos, viskas gerai. O po to pradedi jausti, kad sunkesni varžovai dar turi jėgos atsargų, o taviškės senka“, – lygino kovotojas.

Pergalė dvikovoje dėl bronzos

H.Alijevo arenoje lietuvis grūmėsi su tvarsčiu ant galvos – taip jis saugojo po lūžio gyjančią ausį. Tačiau nemano, kad raištis galėtų tapti pergalių talismanu: „Ausis jau baigia pagyti, tačiau nenoriu jos užgauti iš naujo, nes labai nemalonus gydymas. Bet kovoti su raiščiu nepatogu.“ R.Matuko nuomone, jo titulų kolekcijoje Baku laimėtas medalis užims garbingą vietą, nes iškovotas pirmosiose žaidynėse. „Labai džiaugiuosi jį laimėjęs“, – prisipažino atletas. Jis yra iškovojęs daugybę titulų ir dziudo varžybose. Be to, R.Matukas bando jėgas ir kitų stilių kovose – graplingo imtynių, brazilų džiudžitsu. „Stengiuosi visur save išmėginti. Papildomos varžybos – papildoma praktika“, – sakė Europos žaidynių prizininkas.

Trenerio S.Polikevičiaus glėbyje

Vis dėlto daug laiko tenka skirti ne sportui, o darbui – R.Matukas yra Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas. „Tarnauju tėvynei. Mūsų tarnyba konvojuoja kalinius, jei reikia, tramdo masines riaušes, neramumus kalėjimuose, saugo svarbius valstybinius objektus – Tarptautinį Vilniaus oro uostą, suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje“, – paaiškino sportininkas. Jis, kaip ir R.Aksionova, į Europos žaidynes Baku atvyko savo laisvadienių sąskaita. Ir tą pačią savaitę grįžo į tarnybą.

Kova su varžovais ir karščiu Plento dviratininkai Europos žaidynėse pasijuto tarsi pirtyje. Grupinėse lenktynėse kepinantį karštį lietuviai vadino verčiančiu iš kojų, o po atskiro starto varžybų Ignatas Konovalovas iškart pūkštelėjo į Kaspijos bangas. Europos žaidynių plento dviratininkų varžybos prasidėjo Baku pašonėje esančiame Bilhabo paplūdimyje. Atskiro starto lenktynių trasoje varžėsi 26 metų Aušrinė Trebaitė ir 29-erių I.Konovalovas. Moterų 25,8 km lenktynėse A.Trebaitė užėmė 18 vietą tarp 30 sportininkių. Lietuvė beveik 26 km nuotolį Kaspijos pakrante numynė per 35 min. 38,19 sek. Čempione tapusios olandės Ellen Van Dijk rezultatas – 32 min. 26,87 sek. „Nesu patenkinta. Tokia jausčiausi, jei būčiau patekusi į dešimtuką“, – tikino A.Trebaitė, iškart po Europos žaidynių apgynusi atskiro starto lenktynių Lietuvos čempionės titulą. Sportininkė dėl, jos nuomone, nesėkmingo pasirodymo nepuolė kaltinti galingo vėjo, stipriais gūsiais talžiusio trasa važiuojančius dviratininkus: „Tokios sąlygos buvo visoms. Vėjo gūsių pasitaikė, bet tai nekėlė problemų.“ I.Konovalovas, vos įveikęs vyrų lenktynėms skirtą 51,6 km trasą, nuskubėjo prie jūros ir paniro į gaivią Kaspiją, banguojančią vos už keliasdešimt metrų nuo asmeninių lenktynių starto ir finišo zonos. Jam 1 val. 2 min. 44,62 sek. rezultatas garantavo dvyliktą vietą tarp 39 finišą pasiekusių dviratininkų. Europos žaidynių auksas buvo įteiktas Vasiliui Kirijenkai. Šių metų „Giro d’Italia“ lenktynėse vieną etapą laimėjęs baltarusis finišavo per 59 min. 36,03 sek.

FAKTAI IR SKAIČIAI

Tokią vietą asmeninėse lenktynėse užėmė aukščiausiai iš Lietuvos dviratininkų Baku pakilęs Ignatas Konovalovas. I.Konovalovas

Po finišo I.Konovalovas nėrė į Kaspiją

„Viskas vyko pagal planą, jokių netikėtumų nebuvo. Žemėlapyje trasa atrodo labai nuobodi. Bet dėl vėjo nuobodu nebuvo. Visą laiką pūtė šoninis vėjas, jį kartais užstodavo šalia trasos esančios sienos. Nereikėjo, kaip dažnai būna, į vieną pusę minti prieš vėją, o atgal skristi pavėjui. Čia buvo įdomiau. Tik ta 50 km distancija labai nuobodi. Numini 20 km, jau sunku, o čia dar 30 km likę“, – įspūdžiais dalijosi I.Konovalovas. Netrukdė jam ir Azerbaidžane tvyrojęs daugiau nei 30 laipsnių karštis: „Net nepagalvojau, kad čia karšta. Neseniai beveik dvi savaites buvau Prancūzijoje, tai ten tikrai buvo karščiau.“ Tiesa, per grupines lenktynes Baku centre po kelių dienų oras dar labiau įkaito. Kepinant 38 laipsnių karščiui moterų 120,7 km lenktynių finišą Baku centre pasiekė 51 iš 67 lygiai vidurdienį startavusių sportininkių. Ginklų trasoje nesudėjo abi Lietuvos atstovės – birželio 18 d. 29-ąjį gimtadienį Azerbaidžano sostinėje sutikusi Daiva Tušlaitė ir A.Trebaitė. Lietuvės finišą pasiekė su pagrindine grupe, nuotolį įveikusia per 3 val. 25 min. 17 sek. D.Tušlaitei atiteko 25 vieta, A.Trebaitei – 29-ta. Čempione tapo baltarusė Aliona Amialiusik – 3 val. 20 min. 36 sek. „Galėjo būti ir aukščiau, bet finišuojant po posūkio Daiva buvo užspausta. Šiaip viskas normaliai, kalnų nenuvertė, pasirodė pagal galimybes. Didžiausia mūsų bėda – varžybų trūkumas. Jei turėtume savo komandą, į kurią suburtume stipriausias lietuves, reikalai pasikeistų. Bet tam reikia

Prie starto linijos – A.Trebaitė

Mechanikas V.Špundovas

lėšų“, – sakė Lietuvos moterų plento rinktinės treneris Valerijus Konovalovas. Vyrų komandai vadovavo patyręs dviratininkas Marius Bernatonis. „Mes nebandėme pačios pabėgti. Bet kabinomės. Iš pradžių geriau jautėsi Aušrinė“, – po lenktynių prasitarė D.Tušlaitė. A.Trebaitė vienu metu buvo atsidūrusi lyderių grupėje, bet dar labiau nutolti nuo pelotono nepavyko, nes, pasak lietuvės, didžiųjų komandų, turėjusių lenktynėse po penkias ar šešias dviratininkes, atstovės nerodė iniciatyvos, todėl neilgai trukus pagrindinė grupė pavijo pirmąją. Joje drauge atsidūrė ir abi lietuvės. Iki finišo likus dviem ratams grupė vėl suskilo. O artėjant prie finišo nuo persekiotojų atitrūko trys sportininkės, kurios ir išsidalijo medalius.

Grupinių lenktynių trasoje – D.Tušlaitė (kairėje) ir A.Trebaitė

FAKTAI IR SKAIČIAI

Tiek laipsnių karščio buvo per moterų grupines lenktynes.

216

Tiek kilometrų teko įveikti grupinių lenktynių dalyviams vyrams. A.Trebaitė talkino vyrams

Pasak Lietuvos dviratininkių, sunkiausia trasos vieta buvo ilga įkalnė, kurios pradžioje teko minti per akmenuotą grindinį. „Po to „bruko“ dar būdavo ir asfalto kalnas. Nespėji po vieno atsigauti, kai jau kitas prasideda“, – pasakojo A.Trebaitė. Lietuvės neslėpė – buvo itin sunku kovoti su karščiu. „Man nieko tokio, kai būna karšta. Tačiau čia karštis buvo verčiantis iš kojų. Ypač buvo sunku minti į kalną, kai net menkiausią vėją užstodavo šalia trasos esanti siena. Toks jausmas, kaip įėjus į pirtį“, – palygino A.Trebaitė. „Man labai nepatinka karštis. Tinka bet koks kitas oras, gali net lyti“, – prisipažino D.Tušlaitė, prieš kelionę į Baku laimėjusi 96 km lenktynes „Trofeo Avis Suvereto“ Italijoje. Dabar „Inpa Bianchi Giusfredi“ klubui, prie kurio vairo stovi legendinė Lietuvos dviratininkė Edita Pučinskaitė, atstovaujanti D.Tušlaitė 2011 m. jau buvo nutarusi baigti sportininkės karjerą, išėjo motinystės atostogų. Tačiau prieš kelerius metus vėl grįžo į varžybas ir sėkmingai lenktyniauja ne tik plente, bet ir treke. Dviratininkų pasirodymas pirmosiose Europos žaidynėse baigėsi 216 km vyrų grupinėmis lenktynėmis. Čia auksą nuskynė ispanas Luisas Leonas Sanchezas Gilas.

Lietuvos dviratininkams padėjo savanoriai

Lietuviams šios lenktynės buvo labai permainingos. Anksti iš trasos pasitraukė Evaldas Šiškevičius. „Labai netinkamoje vietoje pradūriau padangą. Teko imti ne automobilyje vežtą atsarginį ratą, o likusį mūsų palapinėje. Kažkas netiko. Dėl techninių bėdų nebegalėjau važiuoti toliau“, – pasakojo 26 metų dviratininkas.

Vėliau iš trasos turėjo pasitraukti ir I.Konovalovas: „Privažiavau prie automobilio pasiimti maisto, paėmiau tris gertuves. Visada tokiu atveju, kad neprarastume per daug atstumo nuo grupės, vairuotojui padedant šiek tiek atsistumiame. Teisėjui pasirodė, kad kontaktas truko per ilgai, ir mane diskvalifikavo. Blogiausia, kad aš to ilgai nežinojau ir apie 60 km važiavau be reikalo. Kai vėl nusprendžiau priartėti prie mašinos, teisėjai pasakė: „Tu jau seniai pašalintas.“ Geriausiai iš lietuvių pasirodė Žydrūnas Savickas. 24-erių alytiškis užėmė 21 vietą. Jis trasą įveikė per 5 val. 32 min. 13 sek. ir nugalėtojui pralaimėjo 4 min. 48 sek. Iš viso finišavo 60 iš 124 startavusių dviratininkų. Lenktynių pradžioje Ž.Savickas buvo atsidūręs ant asfalto. „Imdamas iš trenerio gertuvę užvažiavau ant kitos, kurią atpūtė vėjas. Priekinis ratas nuslydo, griuvau. Gerai, kad nieko nenutiko dviračiui, greitai atsistojau, – pasakojo sportininkas, kuris po šio įvykio nuolat važiavo tarp lyderių arba netoli jų, dažnai atakavo. – Padariau viską, ką galėjau. Esu mėgėjas, o tokių distancijų mėgėjų varžybose nebūna. Čia kaip dešimtokams su dvyliktokais krepšinį žaisti – toks lygio skirtumas“, – vaizdžiai apibūdino Ž.Savickas.

Treneris V.Konovalovas perduoda gertuvę Ž.Savickui

Tėvas ir sūnus: Valerijus ir Ignatas Konovalovai

Pasak I.Konovalovo, stipriausius savo dviratininkus į Europos žaidynes atsiuntė Rytų Europos šalys, o vakariečiai – antras komandas. „Bet mes tokios pagrindinės komandos nesurenkame kaip jų antrosios“, – šyptelėjo lietuvis. Dviratininkų komandos nariais Baku tapo ir Lietuvos misijai talkinę savanoriai. Jie mūsų šalies atletams trasoje padavinėjo gertuves. Atėnų ir Pekino olimpinėse žaidynėse dalyvavęs I.Konovalovas pastebėjo panašumų tarp, pavadinkime, tikrųjų ir Europos žaidynių: „Organizacija čia puiki, viskas suderinta, kai atskridau su dviem dviračiais ir lagaminu, iškart viską sunešė, man net prisiliesti neleido.“ Bet sportininkas prisipažino, kad pats nelabai mėgsta didelius renginius. „Man smagu atstovauti Lietuvai, apsivilkti Lietuvos rinktinės aprangą, nes tokią progą anksčiau turėdavome tik per olimpines žaidynes. Dabar yra ir Europos žaidynės. Bet jei man leistų rinktis, gyvenčiau ne kaimelyje, o viešbutyje, toliau nuo viso šurmulio“, – neslėpė patyręs dviratininkas.

Ž.Savickas ir treneris M.Bernatonis

E.Šiškevičiui (kairėje) ir I.Konovalovui nepavyko pasiekti grupinių lenktynių finišo

A.Kazlauskio (kairėje) ir jo varžovų šuolis

Trasoje – netikėtos kliūtys Geriausia Lietuvos BMX dviratininkė Vilma Rimšaitė dar prieš Europos žaidynių atrankos varžybų startą prisipažino: „Nedrįstu šokti per pirmą kalną, nes mane gąsdina vėjas, būtent dėl jo esu ne kartą griuvusi.“ Beveik visos mažųjų dviračių kroso varžybų dalyvės Baku veloparke iškart po nusileidimo nuo 8 m starto pakylos šuoliu įveikdavo daubą tarp dviejų kauburių, o V.Rimšaitė ir dar pora dviratininkių pervažiuodavo tą patį atstumą ir išsyk atsilikdavo nuo kitų sportininkių. Pasivyti jų iki finišo nebepavykdavo. „Labai apmaudu, kai sunkiai treniruojiesi, bet negali važiuoti taip, kaip norėtum“, – krimtosi patyrusi 32 metų dviratininkė, šių metų Prancūzijos čempionato galutinėje įskaitoje iškovojusi trečią vietą. Tarp stataus kalno ir už kelio plytinčios Kaspijos jūros pastatytame Baku velodrome startavo dar vienas šiaulietis – 26 metų Arminas Kazlauskis, 2011-ųjų pasaulinėje universiadoje Kinijoje užėmęs ketvirtą vietą. Jis irgi yra V.Rimšaitės tėvo Alberto Rimšos auklėtinis. Europos žaidynėse BMX dviratininkų varžybos prasidėjo asmeninėmis lenktynėmis. Pagal jose pasiektus rezultatus sportininkai buvo išskirstyti į atrankos grupes, kad šios

FAKTAI IR SKAIČIAI

Nuo tiek metrų aukščio pakylos startuoja dviratininkai.

V.Rimšaitė

Tiek sportininkų – vyrų ir moterų – dalyvavo Europos žaidynių BMX dviračių varžybose.

2009

Prieš šešerius metus Vilma Rimšaitė tapo pasaulio čempionato prizininke. Treneris A.Rimša

V.Rimšaitė se. Ji beveik nepasikeitė nuo įrengimo. O norint tobulėti reikia keisti trasas. Ir būtina įrengti 8 m starto pakylą. Tai labai techniška sporto šaka, techniką reikia tobulinti tinkamomis sąlygomis, kaip ir visame pasaulyje. Bet tikriausiai kol LieŠiek tiek atsikvėpę dviratininkai stojo tuvoje nebus šios sporto šakos olimpinio į atrankos važiavimo startą. Čia vienu metu rungėsi po septynis sportininkus. Jie čempiono, tol niekas mumis nesirūpins“, – apmaudą liejo V.Rimšaitė. trasą įveikė po tris kartus. Už pirmą vietą kiekviename važiavime buvo skiriama po Dviratininkė neslėpė – BMX dviravieną tašką, už antrą po du, už trečią – po čiai labai pasikeitė nuo to laiko, kai ji tris ir t.t. Į kitą etapą pateko po keturis mažiausiai taškų surinkusius sportininkus klojo šios sporto šakos meistriškumo pagrindus. „Esu fiziškai stipri, galiu gerai iš kiekvienos grupės: moterys išsidalijo važiuoti paprastomis trasomis, kovoti, aštuonis bilietus į finalą, vyrai – šešiolika užimti prizines vietas. Bet šuoliai man kelialapių į pusfinalį. sunkiau sekasi. Jaunoji karta labai gerai šoka, o kai aš treniravausi, manęs niekas A.Kazlauskis kartą finišavo šeštas, dusyk penktas ir savo grupėje tarp aštuonių spor- nemokė šokti, nes tada moterys nešokinėdavo. Bet sportas labai pasikeitė. Todėl tininkų liko šeštas. V.Rimšaitės sąskaitoje – dvi šeštos ir viena penkta vieta. Ji tarp sep- jaunoms dviratininkėms šuoliai pavyksta natūraliai, o man, net ir labai sunkiai tynių grupės dviratininkių liko šešta. dirbant, neišeina šioje srityje prie jų priartėti“, – apgailestavo 2009 m. pasaulio „Lietuvoje mes neturime galimybės treniruotis panašioje trasoje. Svarbiausia, čempionato prizininkė V.Rimšaitė. kad neturime 8 m aukščio starto pakylos. BMX dviračių sporto varžybų dalyviams Daugybę kartų prašiau ją įrengti, kalbėBaku teko kovoti ne tik su varžovais ir stijausi su miesto valdžia, privačiais rėmėpriu vėju. Daug jėgų atėmė kepinanti saulė jais. Prieš Londono olimpines žaidynes – oras įkaisdavo ir iki 35 laipsnių karščio. man žadėjo, kad jei iškovosiu olimpinį Panašus oras buvo ir tuo metu, kai veloparkelialapį, Šiauliai prisidės prie starto ke vyko treniruotės, kurias kažkodėl buvo įrengimo. Tačiau po olimpiados išgirdau: nuspręsta rengti beveik vidurdienį, nors „Dėl vienos Rimšaitės nestatysime.“ Bet trasa stovėjo tuščia visą dieną. „Karštis labai juk nesu viena. Auga jaunoji karta, yra vargino. Juk lenktyniaujame su šalmu, ilga perspektyvių dviratininkų. Lietuvoje yra apranga, apsaugomis“, – sakė šiaulietė. tik viena BMX dviračių trasa – Šiauliuobūtų kuo panašesnės viena į kitą pagal dalyvių pajėgumą. V.Rimšaitė atskiro starto varžybose buvo dvylikta tarp 14 moterų, o A.Kazlauskis – 28-tas tarp 30 vyrų.

A.Kazlauskis

Varžovų krepšį atakuoja O.Varanauskas

Lietuvius sustabdė favoritai Lietuvos trijulių krepšinio rinktinės pergalėmis pradėjo Europos žaidynes, tačiau mūsų komandų viltys iškovoti medalius dužo susidūrus su varžybų favoritais. Krepšininkų kovos virė Europos žaidynių parke įrengtoje atviroje krepšinio arenoje, už kurios vėrėsi vaizdas į Kaspiją. Visai greta – ir paplūdimio futbolo bei tinklinio aikštės, ant kurių smėlio mūsų šalies tinklininkių pora Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė iškovojo bronzą. Tarp pretendentų į medalius prieš varžybas Europos žaidynių parke Baku buvo minimi ir praėjusių metų žemyno čempionato bronzos medalio laimėtojai Lietuvos krepšininkai – Ovidijus Varanauskas (praėjusį sezoną žaidė Utenos „Juventus“), Darius Tarvydas („Mažeikiai“), Giedrius Marčiukaitis (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir Vitalijus Lukša („Vilnius“). Kartu jie rungtyniauja ne vienerius metus, yra laimėję daugybę gatvės krepšinio varžybų. Tačiau šiais metais Europos žaidynės buvo pirmas gatvės krepšinio turnyras, kuriame lietuviai bandė jėgas. Todėl pirmose rungtynėse trūko susižaidimo, bet nestigo kovingumo. Mūsų šalies komanda po

FAKTAI IR SKAIČIAI

Tiek Azerbaidžane gimusių žaidėjų buvo šios šalies moterų krepšinio rinktinėje.

10 Tiek minučių trunka trijulių krepšinio rungtynės.

205

Tai centimetrais išreikštas Europos žaidynėse buvusios aukščiausios krepšininkės Kristinos Alminaitės ūgis.

pratęsimo 16:15 įveikė Europos čempionę Rumuniją. Antrame mače nesunkiai nugalėtas Izraelis – 19:12. Ir tik kitą dieną vykusioje paskutinėje A grupės kovoje, kepinant 38 laipsnių karščiui, 18:20 nusileista Slovėnijai. Į atkrintamąsias varžybas pateko visi turnyro dalyviai, grupėse užimtos vietos lėmė tik sąlyginai lengvesnius kito etapo varžovus. Antroje A grupės vietoje finišavę lietuviai aštuntfinalyje 19:14 nugalėjo Andorą. Ketvirtfinalyje laukė grėsmingiausia priešininkė – pasaulio reitingo lyderė Serbijos rinktinė. Visi jos nariai – gatvės krepšinio profesionalai, nedalyvaujantys įprasto krepšinio varžybose. Nors lietuviai atkakliai priešinosi serbams, mačo pabaigoje šie sėkmingai atakavo iš toli ir laimėjo – 17:10. „Tai buvo silpniausias mūsų mačas iš visų čia žaistų. Dar jaučiame, kad nepersijungėme iš salės krepšinio į gatvės. Čia teisėjai ginantis leidžia pasidarbuoti rankomis, o mes dar dirbame kojomis. Mums trūksta agresyvumo. Serbai gatvės krepšinį žaidžia visus metus,

ne veltui yra geriausi pasaulyje. Jie anksčiau profesionaliai žaidė įprastą krepšinį, bet išėjo iš jo, susitelkė į trijulių, turi nemažai rėmėjų ir gerai gyvena. Čia jie buvo kietesni už mus“, – pripažino D.Tarvydas.

„Žaidžiant trise prieš tris leidžiamas didesnis kontaktas, teisėjai nefiksuoja smulkių pražangų, negalioja trijų sekundžių taisyklė. Žaidėjai turi būti labai universalūs. Reikia, kad jie ir efektyviai stumdytųsi po krepšiu, ir įspūdingai rungtyniautų vienas prieš vieną, ir solidžiai gintųsi asmeniškai. “

Žaidėjui antrino ir Lietuvos gatvės krepšinio rinktinių treneris Mindaugas Budzinauskas: „Serbai šiemet jau dalyvavo keturiuose turnyruose, yra pajutę žaidimo ritmą. Džiaugiuosi, kad mūsiškiai kovojo, stengėsi, net buvo išlyginę rezultatą. Nedaug trūko iki persilaužimo, bet svarbiu momentu gindamiesi neatkovojome poros kamuolių, M.BUDZINAUSKAS neapsigynėme nuo tolimų metimų. Ir rungtynių baigtis tapo aiški.“ Gatvės krepšinio mačai trunka tik 10 min., atakai skiriama 12 sek., vieno paprasto metimo, kaip ir baudos, vertė yra vienas taškas, o taiklaus šūvio iš už tritaškio linijos – du taškai. Čia ir kamuoliai mažesni nei įprasto krepšinio. „Žaidžiant trise prieš tris leidžiamas didesnis kontaktas, teisėjai nefiksuoja smulkių pražangų, negalioja trijų sekundžių taisyklė. Žaidėjai turi būti labai universalūs. Reikia, kad jie ir efektyviai stumdytųsi po krepšiu, ir įspūdingai rungtyniautų vienas prieš vieną, ir solidžiai gintųsi asmeniškai. Svarbu greitai priimti teisingus sprendimus – žaidimas be galo intensyvus. Naudojami deriniai, bet jie minimalūs, itin trumpi“, – dėstė dukart pasaulio trijulių krepšinio čempionas M.Budzinauskas.

Lietuvos rinktinės aukštaūgiai D.Tarvydas (dešinėje) ir V.Lukša

Lietuvos moterys D grupės varžybas pradėjo lygiai taip pat, kaip ir vyrai – pergalėmis prieš Rumuniją (14:12) ir Izraelį (18:9), po to 15:21 pralaimėjo varžybų favoritei Rusijai. Visuose mačuose mūsų šalies komandos žaidimas sukosi aplink aukščiausią Europos žaidynių krepšininkę – 205 cm ūgio Kristiną Alminaitę. Šiemet su „Utenos“ ekipa Lietuvos čempione tapusi vidurio puolėja į Baku atskubėjo iš Vengrijos, kur dar spėjo sužaisti vienerias Europos čempionato rungtynes vilkėdama nacionalinės komandos aprangą.

Kovos sūkuryje – G.Marčiukaitis

„Jau anksčiau planavau dalyvauti žaidynėse Baku, bet patekau į moterų rinktinės galutinį dvyliktuką. Vis dėlto pakalbėjome su treneriu Mantu Šerniumi ir jis leido man dalyvauti Europos žaidynėse bei padėti komandai čia. Aišku, mintys dviprasmės. Norisi žaisti čia, bet norėčiau ir ten būti“, – apie netikėtai susiklosčiusias aplinkybes būdama Baku pasakojo K.Alminaitė. Europos žaidynėse dar varžėsi „Utenos“ krepšininkė Eglė Tarasevičiūtė ir Kauno „Hoptrans-Sirenoms“ praėjusį sezoną atstovavusios Erika Liutkutė ir Kornelija Balčiūnaitė.

Spalvingi ir triukšmingi sirgaliai

„Kristinos atvykimas mums labai svarbus. Jei būtume likę be jos, trise, būtų buvę labai sunku, ypač per tokį karštį. Be to, su savo ūgiu ji po krepšiu karalienė. Be Kristinos tų dviejų pergalių tikrai nebūtų“, – patikino K.Balčiūnaitė. Grupėje trečios likusios lietuvės jau aštuntfinalyje susidūrė su vietos publikos audringai palaikoma Azerbaidžano komanda. Joje surėmusios pečius pergalių siekė dvi amerikietės ir dvi rusės. Stipriausioje planetos krepšinio lygoje WNBA rungtyniaujančios amerikietės Aneika Henry ir Renara Hayes, kurioms talkino Tatjana Deniskina ir Dina Uljanova, nepaliko vilčių Lietuvos rinktinei – 17:10. Gal Lietuvos krepšininkės išsigando garsių varžovių vardų? „Tikrai nebuvome išsigandusios. Šios rungtynės mums buvo iššūkis. Tačiau atletiškumu ir meistriškumu amerikietės mus pranoko. Gaila, kad taip anksti teko susitikti su jomis. Žaidynėse nusipelnėme daugiau nei aštuntfinalio“, – apmaudo neslėpė K.Balčiūnaitė. Krepšininkės teigimu, aštuntfinalyje teisėjai leido žaisti dar kiečiau nei grupės varžybose. „Nesupratome, kokia ta pražangų riba, nes daug kartų man veržiantis buvo pražangos, kurių teisėjai nešvilpė. Aišku, jos namuose žaidė“, – nesistebėjo K.Balčiūnaitė. Jos nuomone, tai, kad teko pasigrumti su WNBA krepšininkėmis, – gera patirtis.

E.Liutkutė Komandos asmenukė greta aikštės

K.Alminaitė

Paprašytas įvertinti abiejų komandų pasirodymą M.Budzinauskas sakė: „Gerai įvertinti neišeina dėl užimtų vietų. Vidutiniškai. Merginos pirmame etape žaidė su rusėmis – vienomis turnyro favoričių. O aštuntfinalyje pataikėme ant kitų favoričių – Azerbaidžano. Tai labai pajėgi komanda. Vyrai jau ketvirtfinalyje susidūrė su stipriausia pasaulyje komanda. Bet mūsų tikslas, ypač vyrų, buvo laimėti šį turnyrą. O norint laimėti reikia įveikti visus.“ Tiesa, Azerbaidžano siekis bet kokia kaina užkopti ant garbės pakylos krepšinio varžybose žlugo jau ketvirtfinalyje. Šiame etape abi šeimininkų komandas nugalėjo Ispanijos vyrų ir moterų rinktinės, įrodžiusios, kad garsūs vardai gatvės krepšinyje nieko nereiškia. O čempionais tapo Rusijos vyrai ir moterys. Azerbaidžano vyrų rinktinėje irgi buvo legionierių. Jai atstovavo amerikietis Marshallas Obrainas Mosesas ir su Lietuvos jaunimo rinktine 2005 m. pasaulio čempionu tapęs Rolandas Alijevas. Lietuvos vyrų rinktinės trenerių dėmesio nesulaukęs

krepšininkas prieš kelerius metus sulaukė kvietimo į savo tėvo gimtinės Azerbaidžano nacionalinę komandą. Bet dėl to, kad buvo žaidęs Lietuvos jaunimo ekipoje, negavo leidimo atstovauti Azerbaidžanui kaip įprasto krepšinio žaidėjas, o žaidžiant trijulių krepšinį apribojimai negalioja. Todėl Kauno „Žalgirio“ sistemoje išaugęs 30-metis krepšininkas jau trečius metus atstovauja Azerbaidžano trijulių krepšinio rinktinei. „Žinoma, man rūpi Lietuva. Ir čia sergu už mūsų krepšininkus. Tačiau šiandien turiu kautis už kitą šalį, nes Lietuvai nesu taip reikalingas kaip Azerbaidžanui“, – paaiškino R.Alijevas. M.Budzinauskas mano, kad ateityje trijulių krepšinis gali tapti olimpine sporto šaka: „Tai labai patrauklus reginys žiūrovams. Todėl kai kurios šalys į trijulių krepšinį meta didžiulius pinigus, kviečiasi legionierių.“

Efektingas prisistatymas

K.Alminaitė neslėpė: „Nenorėčiau, kad Lietuvos komandoje būtų užsieniečių. Mes visos esame lietuvės, vieningos – ir tai yra mūsų pranašumas.“ Lietuvos moterų rinktinei Europos žaidynės buvo paskutinis oficialus gatvės krepšinio turnyras. O vyrų laukė ilgas varžybų maratonas. Tik komerciniuose turnyruose jie rungtyniauja vilkėdami ne nacionalinės komandos aprangą, o žaidžia pasivadinę „Štangistais“. „Prieš kelerius metus, kai visi kartu žaidėme viename NKL klube, nutarėme sudalyvauti gatvės krepšinio turnyre. Tuo metu sėdėjome štanginėje. Todėl ir nusprendėme, kad būsime „Štangistai“, – pavadinimo kilmę atskleidė šių metų Lietuvos krepšinio lygos bronzos medalio laimėtojas O.Varanauskas.

Treneris M.Budzinauskas

K.Balčiūnaitė

E.Tarasevičiūtės ataka

„Štangistai“ šios vasaros tikrai negali pavadinti nesėkminga, nepaisant kluptelėjimo Europos žaidynėse. Stipriausia Lietuvos trijulių krepšinio komanda rugpjūčio pabaigoje tapo FIBA „World Tour“ ketvirtojo etapo nugalėtoja Lozanoje. Finale lietuviai 17:13 palaužė Slovėnijos komandą ir iškovojo 10 tūkst. JAV dolerių prizą. Šis turnyras – tai stipriausių Europos trijulių komandų varžybos. Jame dalyvavo 12 ekipų, laimėjusių ankstesnius etapus. Pergalė šiame turnyre lietuviams lėmė ir kelialapį į FIBA „World Tour“ finalą Abu Dabyje. Netrukus po turnyro Lozanoje išsipildė dar viena O.Varanausko svajonė – „Štangistų“ lyderis pasirašė metų trukmės sutartį su Italijos elitinės lygos klubu Varezės „OpenJobMetis.“ Klubas iš anksto pažadėjo išleisti legionierių iš Lietuvos į trijulių pasaulio čempionatą.

M.Paškevičius (kairėje) palaužė tituluotą B.Borą

Iki pakylos trūko žingsnio Heidaro Alijevo arenoje Baku vykęs Europos žaidynių dziudo turnyras turėjo dvigubą vertę, nes čia prizininkams buvo įteikiama iškart po du medalius – Europos žaidynių ir Europos čempionato. Arčiausiai garbės pakylos iš keturių Azerbaidžano sostinėje kovojusių lietuvių buvo atsidūręs 35 metų Marius Paškevičius ir 24-erių Santa Pakenytė. Svorio kategorijos per 100 kg kovoje dėl bronzos M.Paškevičius pralaimėjo 14 metų jaunesniam ukrainiečiui Jakivui Chammo. Moterų svorio kategorijos per 78 kg dvikovoje dėl trečios vietos S.Pakenytė nusileido 31-erių turkei Belkis Kayai. „Gera diena buvo. Viskas gražiai prasidėjo, viskas gerai ėjosi. O pabaiga tokia, kokia yra. Gal pritrūko energijos, gal taktikos. Iš esmės kovojau labai neblogai“, – tvirtino visos Lietuvos sportinės delegacijos Baku kapitonas, pasaulio ir dukart Europos čempionatų prizininkas M.Paškevičius. Dziudo turnyrą M.Paškevičius pradėjo trimis įspūdingomis pergalėmis. Šešioliktfinalyje dar nesibaigus dvikovai skirtam 5 min. laikui palaužė 19-metį Haruną Sadikovičių iš Bosnijos ir Hercegovinos, aštuntfinalyje pranoko 28 metų buvusį pasaulio ir Europos vicečempioną vengrą Barną Borą, o ketvirtfinalyje per 2 min. 45 sek. sudorojo 25-erių vokietį Andre Breitbarthą.

Kovoja S.Pakenytė (dešinėje)

Akylas trenerio P.Vinciūno žvilgsnis

S.Jablonskytei nepavyko iškovoti pergalės

Pusfinalyje 197 cm ūgio 117 kg sveriantis M.Paškevičius susidūrė su 10 cm žemesniu, bet 10 kg sunkesniu gruzinu Adamu Okruašviliu. 26 metų Gruzijos atletas pergalingą veiksmą atliko praėjus 2 min. 30 sek. nuo dvikovos pradžios. „Buvo įmanoma įveikti šį varžovą. Esu ne kartą prieš jį laimėjęs. Jis lėtas, su juo gal reikėjo kovoti greičiau. Bet lėta taktika ir man patinka“, – aiškino patyręs Lietuvos kovotojas. Jam atiteko penktoji vieta Europos žaidynėse ir čempionate, o A.Okruašvilis, laimėjęs ir finalą, gavo iškart du aukso medalius. S.Pakenytei Baku užimta penkta vieta – didžiausias laimėjimas aukščiausio rango varžybose. Tačiau pralaimėjusi dvikovą dėl bronzos kur kas labiau patyrusiai turkei lietuvė nesulaikė ašarų. „Dėl šio pralaimėjimo kaltinu tik save. Lyg treneris ir viską teisingai sakė, ką man daryti kovos metu, bet nepavyko, viskas vyko ekspromtu. Turkę labai palaikė publika. Tai irgi daug davė. Nors, aišku, girdėjau ir lietuvius. Labai gaila, kad pralaimėjau“, – apgailestavo kovotoja. Iš Šiaulių kilusi, bet prieš porą metų į Kauną persikėlusi Lietuvos dziudo rinktinės trenerio Petro Vinciūno auklėtinė per 1 min. 26 sek. pergalingai baigė aštuntfinalio dvikovą su 26 metų ruse Ksenija Čibisova. Ketvirtfinalis irgi netruko ilgai, tik baigėsi lietuvės varžovės 23-ejų vokietės Jasmin Kuelbs pergale. „Prieš mėnesį šią vokietę buvau įveikusi Baku vykusiose „Grand Slam“ varžybose. Turėjau vilčių laimėti ir dabar, bet ji atsirevanšavo. Šioje kovoje man pritrūko sėkmės“, – sakė S.Pakenytė. Pergalingas vokietės žygis iki finalo, kuriame ji vėliau patyrė nesėkmę, atvėrė S.Pakenytei duris į bronzinį turnyrą. Čia ji per 40 sek. palaužė 29 metų turkę Gulsah Kocaturk.

FAKTAI IR SKAIČIAI

Dziudo varžybų prizininkai Baku gavo ir Europos žaidynių, ir Europos čempionato medalius.

Fortūna nusisuko nuo K.Baužos (dešinėje)

„Ketinau prancūzą įveikti taktiškai. Turėjau du įspėjimus, varžovas – tris, todėl norėjau neskubėdamas baigti kovą. Nebuvo tikslo rizikuoti pirmaujant, o išėjo taip, kad dariau veiksmą, bet varžovas sėkmingai kontratakavo. Čia buvo žiauri konkurencija, nes Europos čempionatas, turėjęs vykti balandžio mėnesį, buvo perkeltas į žaidynes. Mano svorio kategorijoje dominuoja europiečiai. Su visais yra kovota, visi esame maždaug lygūs, bet, kaip sakoma, ne tavo diena ir viskas“, – kalbėjo K.Bauža.

Liūdėti dėl nesėkmingo bronzinio mačo S.Pakenytė neturėjo kada. Lietuvos sporto universiteto edukologijos magistrantūroje studijuojanti atletė vos dienai grįžo į gimtinę ir iškart iškeliavo į pasaulinę universiadą Pietų Korėjoje, kur iškovojo bronzos medalį.

Svorio kategorijos per 78 kg atstovė 23 metų Sandra Jablonskytė pralaimėjo italei Elisai Marchio. Ši aštuntfinalyje nusileido ukrainietei Irinai Kidzerskai ir lietuvės pasirodymas žaidynėse baigėsi.

Baku varžėsi dar du Lietuvos dziudo kovotojai. Pirmame svorio kategorijos iki 90 kg mače 28 metų Karolis Bauža įveikė savo bendraamžį iš Slovakijos Milaną Randlį, o šešioliktfinalyje nusileido 24-erių prancūzui Alexandre‘ui Iddiriui.

„Pasirodėme neblogai. Santa pirmą kartą pateko į Europos čempionato penketuką. Sandra kovojo po traumos. Karolis irgi neblogai kovojo, tačiau pritrūko sėkmės“, – dziudo imtynininkų pasirodymą apibendrino M.Paškevičius.

Marius Paškevičius varžybas pradėjo trimis pergalėmis.

G.Blekaitytė

Viltys ir pildėsi, ir dužo Lietuvos imtynininkų delegacijoje buvo Europos, pasaulio ir olimpinių žaidynių prizininkų, bet arčiausiai medalio Baku atsidūrė aukščiausio lygio varžybų debiutantė Giedrė Blekaitytė. G.Blekaitytė svorio kategorijos iki 60 kg mače dėl bronzos neatsilaikė prieš aštuoniolikmetę Baltarusijos sportininkę Veraniką Ivanovą ir galutinėje įskaitoje užėmė penktą vietą. Baltarusė pirma pelnė taškus. Lietuvei pavyko rezultatą išlyginti (2:2), bet pergalei to būtų nepakakę, todėl teko rizikuoti. „Viską dariau teisingai, tačiau ji labai sėkmingai kontratakavo“, – paaiškino nesėkmingai susiklosčiusią dvikovos pabaigą 22 metų Lietuvos sportininkė.

Balsingas užnugaris

„Labai smagu, kad Giedrė, nors ir buvo atsilikusi, pirmoje kovoje atsigavo ir iškovojo įtikinamą pergalę. Pastaruoju metu ji sėkmingai kovoja tarptautinėse varžybose. Rusai net pakeitė rinktinės sudėtį, nes ankstesnę komandos narę Giedrė buvo įveikusi.“ A.KASELIS

Lemiamas imtynininkių kovas ilgamečio Azerbaidžano vadovo H.Alijevo vardu pavadintoje arenoje kartu su maždaug 6 tūkst. žiūrovų stebėjo ir jo sūnus – dabartinis šalies prezidentas Ilhamas Alijevas su žmona. Tribūnose buvo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Kūno kultūros ir sporto departamento vadovai, po kvalifikacinių varžybų palaikyti G.Blekaitytės atskubėjo gimnastai V.Žitinevičiūtė ir R.Guščinas. „Tokioje salėje stebint tiek žiūrovų dar nebuvo tekę kovoti“, – prisipažino G.Blekaitytė, dar praėjusią vasarą su kitais kariškiais valgiusi duoną baziniuose kariniuose mokymuose, o prieš pat kelionę į Azerbaidžaną apgynusi bakalauro darbą Šiaulių universitete. Baku G.Blekaitytė laimėjo vieną kovą – ketvirtfinalyje palaužė 2012 m. Europos čempionato prizininkę austrę Sabriną Seidl. Pusfinalyje lietuvę įveikė tituluota rusė Svetlana Lipatova. „Labai smagu, kad Giedrė, nors ir buvo atsilikusi, pirmoje kovoje atsigavo ir iško-

vojo įtikinamą pergalę. Pastaruoju metu ji sėkmingai kovoja tarptautinėse varžybose. Rusai net pakeitė rinktinės sudėtį, nes ankstesnę komandos narę Giedrė buvo įveikusi. Todėl į Baku atsivežė S.Lipatovą. Jos gynybos nesugebėjome pramušti. Gal veikė ir garsus varžovės vardas“, – svarstė Lietuvos imtynininkių rinktinės treneris Aivaras Kaselis.

D.Domikaitytė suklupo aštuntfinalyje

Imtynės tarsi užkoduotos G.Blekaitytės genuose. Imtynininkas buvo ir jos tėvas, ir dėdė. Tad būdama aštuntokė Giedrė pareiškė, kad ir ji nori lankyti imtynių treniruotes. Iš pradžių iš gimtųjų Verbūnų važinėdavo 16 km į treniruotes Šiauliuose. „Vėliau pasikvietėme ją į Vijolių vidurinę mokyklą, dabar jau tapusią sporto gimnazija. Čia ji baigė dvylika klasių ir įstojo į Šiaulių universitetą, kad galėtų likti su imtynininkių komanda“, – apie Giedrės sportinį kelią pasakojo A.Kaselis. Pernai G.Blekaitytė kelis mėnesius buvo pasitraukusi iš imtynių – mėgino save baziniuose kariniuose mokymuose. Tada paskambinusi treneriui džiaugėsi savo fizinėmis galimybėmis ir tuo, kad pakelia didelį krūvį. O rudenį grįžo į imtynių salę. „Nuo vaikystės domėjausi kariuomenės, policijos veikla, todėl nusprendžiau išbandyti save mokymuose. Jie padėjo man susirikiuoti mintis galvoje. Tarsi subrendau. Tada ir atėjo rimtesni pasiekimai“, – sakė šiais metais ne vieną medalį iš tarptautinių varžybų parsivežusi šiaulietė. Ant imtynių kilimo Baku žengė ir Danutė Domikaitytė. Ji pralaimėjo svorio kategorijos iki 69 kg aštuntfinalio kovą. „Tai suaugusiųjų varžybos, o Danutei dar liko metai jaunimo grupėje. Nors ji ir laimėjusi pasaulio, Europos jaunimo čempionatų medalių, savotišką barjerą tarp jaunimo ir suaugusiųjų varžybų reikia peržengti. Danutė ne kartą buvo įveikusi šią austrę, bet čia net nespėjo normaliai pakovoti“, – sakė A.Kaselis.

G.Blekaitytę ant kilimo lydi treneriai A.Stočkus ir A.Kaselis Imtynių kovos H.Alijevo arenoje

Daugiausia tikėtasi iš Lietuvos graikų ir romėnų imtynių delegacijos. Tačiau prie medalių lietuviai nepriartėjo. O vieną netektį patyrė dar prieš varžybas: Valdemaras Venckaitis liko Lietuvoje, nes vietoje kelionės į Baku 2007 m. pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas atsidūrė medikų rankose dėl ūmaus uždegimo. „Dar manėme, kad uždegimas atsitrauks, bet komandai vykstant į Baku nebuvo jokių garantijų, kad jį nors dalinai sustabdysime, todėl nutarėme, kad Valdemarui reikia likti namie. Labai gaila“, – krimtosi imtynininkų treneris Ruslanas Vartanovas.

„Savo pasirodymą vertinu blogai. Pirmoje kovoje pridariau klaidų, nors buvau gerai pasiruošęs. Pritrūko smulkmenų. Ir svorio. Esu 15 kg lengvesnis nei mano priešininkas, todėl buvo sunku jį pastumti, teisėjas neįžvelgė mano aktyvumo. Negavau galimybės atakuoti parteryje – čia tikrai galėjau atkovoti tuos prarastus taškus“, – sėdėdamas arenos tribūnoje kalbėjo M.Knystautas.

A.Kazakevičius su treneriais R.Vartanovu (kairėje) ir M.Ežerskiu

Londono olimpinių žaidynių bronzos medalininkas 29 metų Aleksandras Kazakevičius, šiemet debiutuojantis kaip svorio kategorijos iki 85 kg imtynininkas, atrankos kovoje palaužė 2013 m. pasaulio čempionato bronzinį prizininką iš Baltarusijos Javidą Hamzatau, aštuntfinalyje be vargo įveikė vengrą Patriką Szabo, bet ketvirtfinalyje po atkaklios kovos buvo priverstas pripažinti armėno Maksimo Manukjano pergalę. Armėnas į finalą nepateko, tad A.Kazakevičius neturėjo galimybės pakovoti dėl bronzos. Per ketvirtfinalį vilnietis Europos žaidynių sostinėje Baku galėjo pasijusti kaip namie – A.Kazakevičių palaikė ne tik mūsų šalies delegacijos vadovai, nariai ir iš Lietuvos atvykę sporto specialistai, bet ir keli tūkstančiai H.Alijevo arenos tribūnose susirinkusių azerbaidžaniečių. O kiekvieną mūsų šalies imtynininko varžovo armėno M.Manukjano judesį lydėjo žiūrovų baubimas.

M.Knystautas (kairėje) neatsilaikė prieš vokietį E.Poppą 22 metų Vilius Laurinaitis (svorio kategorija iki 98 kg) atrankos kovoje įveikė norvegą Felixą Baldaufą, bet aštuntfinalyje nusileido Azerbaidžano atstovui Orchanui Nurijevui. 23-ejų Julius Matuzevičius (iki 80 kg) iškart pateko į aštuntfinalį ir čia nugalėjo graiką Nikolą Varkasą. Ketvirtfinalyje J.Matuzevičius pralaimėjo rusui Jevgenijui Salejevui, kuris pateko į finalą ir kartu suteikė lietuviui galimybę pakovoti turnyre dėl bronzos. Bet čia jau pirmoje imtyje Lietuvos atletą pranoko ukrainietis Oleksandras Šyšmanas. Jau atrankos kovą vokiečiui Matthiasui Maaschui pralaimėjo praėjusių metų pasaulio čempionato prizininkas 29-erių Edgaras Venckaitis (iki 66 kg). Atrankos kovos išvengęs ir iškart į svorio kategorijos iki 130 kg aštuntfinalį patekęs pirmą kartą oficialiose suaugusiųjų varžybose dalyvavęs 21 metų Mantas Knystautas neatsilaikė prieš Vokietijos galiūną Eduardą Poppą.

FAKTAI IR SKAIČIAI

Tiek metų varžybose nedalyvavo Mindaugas Rumbutis.

Tiek kilogramų lengvesnis už savo priešininką buvo Mantas Knystautas.

Tiek kilometrų į treniruotes Šiauliuose iš savo gimtinės važinėdavo Giedrė Blekaitytė.

„Prieš armėną čia kovojau kaip namie. Palaikymas buvo didžiulis. Net negirdėjau trenerių. Mūsų santykiai ir su armėnų, ir su azerbaidžaniečių imtynininkais puikūs. O publika turi savo nuomonę“, – šyptelėjo Lietuvos atletas. Po to surimtėjęs pridūrė: „Buvau tikrai gerai pasiruošęs varžyboms, tai parodė pirmos kovos. O per dvikovą su armėnu įvyko šioks toks nesusipratimas dėl taškų skaičiavimo. Dabar, kai nuolat keičiasi imtynių taisyklės, viskas painiojasi. Kova baigėsi 5:5. Armėnui buvo skirta pergalė dėl keturių taškų veiksmo. O aš maniau, kad laimiu dėl varžovui skirtų įspėjimų. Bet nieko jau nepakeisi. Dirbsime toliau, taisysime klaidas. Juk fizinio pasirengimo, ištvermės man tikrai netrūko. Viskas eina geru keliu. Tik kažkur kažko pritrūko, gal net laimės.“ Kalbėdamas apie perėjimą į kitą svorio kategoriją A.Kazakevičius sakė: „Taip nutarėme kartu su treneriu. Dabar vadinamasis darbinis mano svoris yra 87–88 kg. Ir jei vėl tektų džiovintis iki 75 kg, būtų sunku, reikėtų alinti organizmą. Man jau ne 22 metai, kaip Pekino olimpiadoje, kur reikėjo numesti 11 kg. Dabar, kai artėja trisdešimtmetis, jau sunkiau atsigauti.“

Baku jis, kaip ir kiti imtynininkai, jautėsi puikiai: „Čia imtynės – kaip pas mus krepšinis. Todėl sąlygos puikios. Salėje, kurioje treniravomės, – net 14 imtynių kilimų, orą gaivino kondicionieriai.“

V.Laurinaitis (mėlynas triko) palaužė F.Baldaufą

Paprašytas palyginti sąlygas Baku ir Londono olimpinėse žaidynėse A.Kazakevičius sakė: „Čia labai jaučiasi, kad tai imtynių šalis. Ir imtynėms čia sudarytos išskirtinės sąlygos. Bet, kiek kalbėjau su kitų sporto šakų atstovais, jie irgi nesiskundžia, sąlygos geros. O palyginti su Londono žaidynėmis didelio skirtumo nėra. Žinoma, čia ne olimpiada. Baku buvau ir prieš ketverius metus, ir pernai. Čia viskas labai smarkiai pasikeitę. Galima pavadinti mažuoju Las Vegasu. Labai įspūdingai atrodo miesto centras, jūros pakrantė. Čia savita architektūra, nesunku pajusti prabangą. Matyti, kad naftos jie nemažai turi.“ Tiesa, laiko žvalgytis po Baku imtynininkai beveik neturėjo, nes netrukus po varžybų iškeliavo namo. Bet jų dienotvarkę detaliai nupasakojo A.Kazakevičius: „Iš ryto atsikeliame, pasisveriame. Kas gali, eina pusryčiauti, o kas ne – grįžta į kambarį ir laukia treniruotės, kad galėtų pasiekti reikiamą svorį. Stengiamės per daug nevaikščioti, taupome energiją, nes karštis didžiulis, vargina. Tik atvykę į kaimelį pirmą treniruotę surengėme lauke, žaidėme futbolą. Visi numetėme po 2–3 kg per 25 minutes, o kraujospūdis buvo didžiulis. Čia labai reikia saugotis.“

Kovoja J.Matuzevičius (mėlynas triko)

Europos žaidynių laisvųjų imtynių varžybose lietuviai liko be pergalių – pirmąsias kovas pralaimėjo 28 metų Mindaugas Rumbutis (iki 97 kg), 23-ejų Jonas Rudavičius (iki 125 kg) ir 25-erių Šarūnas Jurčys (iki 61 kg). Beveik dvejus metus varžybose nedalyvavęs patyręs Lietuvos laisvųjų imtynių kovotojas M.Rumbutis prisipažino, kad parodyti viską, ką išties gali, ant Europos žaidynių kilimo jam pritrūko dar bent mėnesio sunkaus darbo treniruotėse. „Pasirodėme vidutiniškai. Tikrai negaliu sakyti, kad blogai. Labai gaila, kad pastarąjį mėnesį nepavyko įgyvendinti pasirengimo žaidynėms plano. Mindaugui pasirengimą šiek tiek sujaukė čiurnos trauma. Šarūnas tik prieš pat kelionę į Baku apsigynė magistro darbą, o Jonas – bakalauro. Negalėjome nuvažiuoti į stovyklą Lenkijoje, nes sportininkams reikėjo mokytis. Todėl pasirodėme pagal galimybes“, – sakė Lietuvos laisvųjų imtynių rinktinės treneris S.Kasimovas.

M.Rumbutis ir treneris S.Kasimovas (dešinėje) Imtynininkai kaimelyje liejo prakaitą žaisdami futbolą

Pergalės ir pralaimėjimai Baku „Crystal Hall“ arenoje, kurioje prieš trejus metus ant „Eurovizijos“ scenos atlikdamas dainą „Love is blind“ savo garsųjį suktuką darė Donatas Montvydas, 2015 m. šeimininkavo Europos žaidynių dalyviai. Čia vyko ir bokso varžybos.

Ringe – E.Skurdelis Planuota, kad Lietuvai žaidynėse atstovaus šeši boksininkai. Bet prieš kelionę į Azerbaidžaną paaiškėjo, kad dėl pasikeitusio Tarptautinės bokso asociacijos (AIBA) įkurtos profesionalų lygos APB tvarkaraščio Europos žaidynėse negalės dalyvauti favoritais laikyti Evaldas Petrauskas ir Eimantas Stanionis. Tad mūsų šalies garbę Azerbaidžane gynė keturi boksininkai. Tiesa, E.Petrauskas pasinaudojo galimybe atvykti į Baku ir čia pasitreniruoti su stipriais partneriais prieš profesionalų ringo kovas. Arčiausiai Europos žaidynių medalio buvo supersunkiasvoris Mantas Valavičius (per 91 kg). Aštuntfinalyje 24-erių lietuvis įveikė metais vyresnį Rumunijos boksininką Danielį Costeą. Teisėjai mūsų šalies atstovui skyrė pergalę visuose trijuose raunduose. Tačiau ketvirtfinalyje M.Valavičius turėjo pripažinti patyrusio brito Joe Joyce‘o pranašumą. Kova buvo nutraukta dar pirmame raunde, britui įskaityta pergalė techniniu nokautu. „Priešininkas daug vyresnis, sti-

FAKTAI IR SKAIČIAI

Tomui Pivorunui Europos žaidynės buvo pirmas rimtas išbandymas suaugusiųjų varžybose.

Tiek Lietuvos boksininkų kopė į žaidynių ringą.

Tarp aštuonių stipriausiųjų pateko tik supersunkiasvoris Mantas Valavičius.

prus, patyręs. Jam 30 metų ir jis yra fiziškai labai stiprus. Žinojau, kad bus labai sunku. Jis boksuojasi profesionalų lygoje, yra antras pasaulio reitinge“, – sakė lietuvis, su dar trimis ketvirtfinalyje suklupusiais atletais pasidalijęs 5–8 vieta. J.Joyce‘as vėliau tapo žaidynių čempionu. Vieną kovą Baku laimėjo ir Tomas Pivorunas (iki 75 kg). 21-erių boksininkas šešioliktfinalyje įveikė metais jaunesnį Djordje Tomičių iš Bosnijos ir Hercegovinos, o nuaidėjus aštuntfinalio kovos pabaigą skelbiančiam gongui buvo įsitikinęs, kad įveikė ir 22 metų lenką Kamilą Gardzieliką, bet teisėjas pakėlė Lenkijos kovotojo ranką. „Bokse yra daug subjektyvių dalykų. Tarkime, fechtavime ar lengvojoje atletikoje viskas aiškiai fiksuojama, naudojamos technologijos rezultatui matuoti. Dabar net imtynių teisėjai gali stabdyti kovą ir kilus ginčytinai situacijai peržiūrėti veiksmą. Pas mus to nėra“, – komentavo Lietuvos boksininkų rinktinės treneris Vladimiras Bajevas.

Per pertraukėlę – trenerių V.Bajevo ir S.Mižigurskio patarimai T.Tamašauskui

Europos žaidynės T.Pivorunui buvo pirmas rimtas išbandymas suaugusiųjų ringe. Treneris jaunojo sportininko pasirodymu liko patenkintas. „Jis boksavosi geriau, nei mes tikėjomės. Tokiose varžybose užimti devintą vietą yra tikrai neblogai“, – sakė V.Bajevas. Kiti du Lietuvos boksininkai pralaimėjo Rusijos atletams: 22-ejų Edgaras Skurdelis (iki 60 kg) dvejais metais vyresniam Konstantinui Bogomazovui, o 25-erių Tadas Tamašauskas (iki 91 kg) – 23 metų Sadamui Magomedovui. E.Skurdelis sakė, kad jam buvo sunku kovoti su kairiarankiu priešininku. O T.Tamašauskas prisipažino: „Tikėjausi, kad įvyks stebuklas ir teisėjas pakels mano ranką, nes kova buvo lygi.“

T.Tamašauskui antrino ir V.Bajevas: „Tadas padarė viską. Pritrūko tik sėkmės. Ypač gerai Tadas boksavosi trečiame raunde. Todėl ir aš paslapčia tikėjausi, kad teisėjas pakels Tado ranką, nes sportininkas tikrai nenuvylė mūsų, esu patenkintas jo pasirodymu. Dabar reikia toliau dirbti, išlaikyti gerą sportinę formą ir tinkamai pasirengti Europos čempionatui.“ Baku prizininkais tapę boksininkai gavo bilietus į spalį Katare vyksiantį pasaulio čempionatą, kuris bus ir vienas olimpinės atrankos etapų. Kiti kelialapius į Katarą galėjo laimėti vasaros pabaigoje Bulgarijoje vykusiame Europos čempionate. Čia čempionu tapo E.Stanionis, o bronzą iškovojo E.Petrauskas. Nemažai olimpinių bilietų bus išdalyta AIBA profesionalų lygose, o europiečiai dėl jų galės pakovoti ir kitų metų žemyno pirmenybėse.

„Bokse yra daug subjektyvių dalykų. Tarkime, fechtavime ar lengvojoje atletikoje viskas aiškiai fiksuojama, naudojamos technologijos rezultatui matuoti. Dabar net imtynių teisėjai gali stabdyti kovą ir kilus ginčytinai situacijai peržiūrėti veiksmą. Pas mus to nėra.“ V.BAJEVAS

M.Valavičių sustabdė J.Joyce‘as

T.Pivoruno treniruotė kaimelyje

Lietuvos šuolininkų į vandenį komanda. Iš kairės: M.Pabalys, A.Girdauskienė, D.Aleksandravičiūtė ir I.M.Girdauskaitė

Jaunimas pateisino viltis Europos žaidynių šuolių į vandenį varžybose rungėsi trys lietuviai – septyniolikmečiai Indrė Marija Girdauskaitė ir Martynas Pabalys bei šešiolikmetė Daniela Aleksandravičiūtė. Aukščiausiai pakilo I.M.Girdauskaitė. Lietuvos šuolininkų trenerės Astos Girdauskienės dukra jau trečius metus mokosi ir treniruojasi Rusijoje, Penzos srities olimpinio rezervo rengimo mokykloje, kurioje yra labai stipri šuolininkų į vandenį sekcija. Merginų šuolių nuo 1 m tramplino atrankoje I.M.Girdauskaitė užėmė 16 vietą (323,6 balo). Į finalą pateko 12 šuolininkių. 28-ta tarp 29 dalyvių liko D.Aleksandravičiūtė (264,85). Tarp 28 šuolių nuo 3 m tramplino rungties dalyvių I.M.Girdauskaitė buvo devyniolikta (342,45). M.Pabalys šuolių nuo 1 m tramplino atrankos varžybose Baku surinko 330,75 balo ir užėmė 26 vietą tarp 30 sportininkų.

FAKTAI IR SKAIČIAI

Nuo tokio aukščio tramplino Baku šokinėjo visi trys Lietuvos atstovai. Indrė Marija Girdauskaitė dar dalyvavo ir šuolių nuo 3 m tramplino rungtyje.

„Indrė įvykdė visas užduotis. Planavome, kad ji užims 18–24 vietą, užėmė devynioliktą. Ji padarė porą klaidų, bet pasirodymu esu patenkinta. Visi konkurentai mums žinomi, anksčiau Indrė su jais susitikdavo jaunių varžybose, pernai Europos jaunių čempionate, kuriame buvo 22-a, o čia liko devyniolikta. Savo pagrindinius varžovus ji aplenkė ir tobulėja“, – dukters pasirodymą šuolių nuo 3 m tramplino varžybose pakomentavo A.Girdauskienė, palankiai vertinusi ir kitų lietuvių pasiektus rezultatus. Apie tai, kaip jos dukra atsidūrė Rusijoje, A.Girdauskienė pasakojo: „Lietuvoje nėra gerų sąlygų olimpinei svajonei įgyvendinti, todėl pradėjau ieškoti, kur tada dar dvylikametė dukra galėtų mokytis ir sportuoti. Per tarptautines varžybas susipažinusi su

Rusijos treneriais išsiaiškinau, kad šuolininkams sudarytos geros sąlygos Penzoje. Ten yra bendrabutis, kuriame vaikai gyvena ir maitinasi, o aukštesniojoje mokykloje mokosi ir treniruojasi. Logiška, kad dukra pasekė mano pėdomis, juk didžiajame sporte buvau kone dešimt metų ir man gana neblogai sekėsi šokinėti nuo bokšto. Galima sakyti, Indrė baseine ir užaugo, o šokinėti pradėjo nuo šešerių – 2004-aisiais. Dukra šokinėja tik nuo tramplino.“ Po Europos žaidynių I.M.Girdauskaitė pirmoji iš lietuvių startavo pasaulio vandens sporto šakų pirmenybėse Kazanėje. Ten ji irgi rungėsi šuolių nuo 1 ir 3 m tramplino varžybose. Į finalą patekti nepavyko, bet patirties pasisėmė nemažai. Dabar ši 17-metė šuolininkė siekia tapti pirmąja Lietuvos šuolių į vandenį atstove olimpinėse žaidynėse. „Aš tikrai tikiuosi patekti į olimpines žaidynes. Jei ne į Rio de Žaneiro, tai į kitas. Jei ne į kitas, tai į dar kitas“, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ prisipažino šuolininkė. Užsienyje ieškoti kelių į meistriškumo aukštumas nusiteikusi ir D.Aleksandravičiūtė. Jos tikslas – patekti į Rūtos Meilutytės Lietuvoje išgarsintą Plimutą, kuriame treniruojasi ir Londono olimpinių žaidynių šuolių į vandenį bronzos medalio laimėtojas Thomas Daley. M.Pabaliui talento netrūksta, bet siekti geresnių rezultatų trukdo lėšų ir sąlygų stygius. „Martynas – gana stiprus šuolininkas. Bet jo programa pagal sudėtingumą nevisiškai atitinka šiuolaikinius reikalavimus. Tačiau jis kol kas neturi sąlygų sudėtingiems elementams parengti“, – dar prieš kelionę į Europos žaidynes sakė Lietuvos plaukimo federacijos Vykdomojo komiteto narys Kęstutis Autukas.

I.M.Girdauskaitė įvykdė visas trenerės užduotis

Baku aidėjo lietuvių šūviai Baku esančiame viename moderniausių pasaulyje šaudymo centrų šautuvus prie peties rėmė du lietuviai – Karolis Girulis ir Ronaldas Račinskas. Tik vienas šaudė viduje, kitas – lauke. Šaudymo iš 10 m atstumo oriniu šautuvu varžybose dalyvavo 35 sportininkai. 29 metų K.Girulis, kaip ir kiti varžybų dalyviai, ramiai užtaisydavo ginklą, nukeldavo nuo atramos ir kruopščiai prisitaikęs paleisdavo šūvį į taikinį. Jokių emocijų – nei džiaugsmo šūksnių, nei nusivylimo atodūsių. „Šaudydamas net nematai, kaip sekasi varžovams. Bet man ir neįdomu. Visą dėmesį sutelki į save, kūno ritmą, balansą, sieki išlaikyti tą pačią būseną. Žinojimas, kad kažkam sekasi geriau ar blogiau, tikrai nepadeda. Svarbus tik tavo paties rezultatas, o kurią vietą jis lemia rikiuotėje – sėkmės dalykas“, – aiškino alytiškis. Sėkmė Baku nebuvo Lietuvos šaulio pusėje. Jis per 60 šūvių surinko 619,7 taško ir užėmė 27 vietą. Į finalą pateko aštuoni šauliai. „Pasirodymą vertinu vidutiniškai. Galėjau ir geriau. Šaudymas vyko įprastai, nei technika, nei savijauta ypatingai nepasikeitė. Tiesiog trūko sėkmės. Dešimtukų skaičius buvo pakankamas, tačiau dešimtosios dalys buvo per žemos, todėl ir rezultatas nebuvo toks, kokio tikėjausi. Bet nebuvo ir antirekordas. Tai mano šio sezono normalus lygis. Nepavyko iššokti aukščiau bambos. Stebuklas neįvyko, nes

K.Girulis neprarado geros nuotaikos

FAKTAI IR SKAIČIAI

Tik tiek šūvių iš 75 pirmą dieną nepataikė Ronaldas Račinskas.

Tokią vietą šaudymo iš 10 m atstumo oriniu šautuvu varžybose užėmė Karolis Girulis.

627,5

Tiek taškų yra asmeninis Karolio Girulio rekordas.

šaudyme stebuklai labai reti. Žinai savo lygį ir tikėtis, kad vieną dieną atsistosi ir viskas pasiseks, negalima. Viskas ateina po truputį“, – labai nenusiminė Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatas. Pagal naujas šaudymo taisykles dabar rezultatas skaičiuojamas ne tik anksčiau įprastais sveikaisiais skaičiais, bet ir dešimtosiomis dalimis. Todėl maksimali vieno šūvio vertė yra 10,9 balo. K.Girulio asmeninis rekordas, pasiektas prieš pusantrų metų, – 627,5 taško. Toks rezultatas atrankoje būtų lėmęs ketvirtą vietą ir kelialapį į finalą. „Šį sezoną pakeičiau visą įrangą. Su apranga jau susidraugavau, o štai prie ginklo dar pratinuosi“, – sakė trenerio Česlovo Pavilonio auklėtinis K.Girulis. Speciali judesius varžanti apranga šauliams labai svarbi, nes be jos per 60 šūvių serijai skirtą 1 val. 15 min. būtų sunku išstovėti nenuvarginant raumenų ir stuburo. Vis dėlto pernelyg kieta apranga gali tapti diskvalifikavimo priežastimi. Net atliekamas specialus ėjimo testas: jei sportininkas su visiškai susagstyta apranga eina tarsi robotas, jam neleidžiama dalyvauti varžybose. R.Račinskas jėgas bandė šaudymo į skrendančius taikinius apvalioje aikštelėje

R.Račinskas sėkmingai pradėjo varžybas varžybose. Jis per dvi kvalifikacijos dienas surinko 113 taškų ir užėmė 25 vietą tarp 30 sportininkų. „Atvažiavau su gerėjančia forma, todėl buvo vilčių, kad starte pavyks pasiekti savo galimybių viršūnę. Treniruotės ir pirma kvalifikacijos diena parodė, kad piko nepasiekiau, bet šaudžiau pagal savo galimybes. Pirmą dieną pataikiau 72 šūvius iš 75. Čia suvažiavę stiprūs sportininkai, kėliau sau tikslą būti per vidurį. Pirmą dieną savo tikslą pasiekiau, šiandien, deja, nepavyko. Toks yra sportas, vieną kartą laimi vieni, kitą – kiti“, – po antrosios varžybų dienos sakė 47 metų šaulys.

Antrąją kvalifikacijos dieną sportininkams trukdė stiprus vėjas. Ne visi prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų, kai vėjo gūsiai bloškė lėkštes tai į viršų, tai į apačią. „Keletą lėkščių prašoviau, tai mane išmušė iš vėžių. Kiti, kurie šiam momentui buvo geriausiai pasiruošę, prisitaikė. Nors krito ir stiprių sportininkų. Šiandien gana lengvas lėkštes prašovė ir tie šauliai, kurie pirmą dieną parodė labai gerus rezultatus. Prie ekstremalių sąlygų ankstesnėse varžybose man sėkmingai pavykdavo prisitaikyti, todėl turėjau vilčių, kad pavyks ir šį kartą. Deja, matyt, buvo ne mano diena“, – apgailestavo R.Račinskas.

K.Girulis

„Prie ekstremalių sąlygų ankstesnėse varžybose man sėkmingai pavykdavo prisitaikyti, todėl turėjau vilčių, kad pavyks ir šį kartą. Deja, matyt, buvo ne mano diena.“ R.RAČINSKAS

D.Nosalienės šūvis

Teko pakovoti ir su jauduliu Legendinio Azerbaidžano futbolo arbitro Tofiko Bahramovo vardu pavadintame Baku stadione šaulė iš lanko Dangerūta Nosalienė pirmą kartą pajuto aukščiausio lygio tarptautinių varžybų skonį. Jaudulys šiek tiek kaustė 45 metų lietuvę, bet atslūgus įtampai ji prisipažino: „Labai patiko.“ Europos žaidynių atrankos etape 59 vietą tarp 62 sportininkių užėmusi D.Nosalienė jau pirmajame atkrintamųjų varžybų etape susidūrė su 26 metų Guendalina Sartori iš Italijos. Varžovė iki akistatos su lietuve Baku jau buvo spėjusi tapti komandinių varžybų čempione. Nors po trijų iš penkių setų rezultatas dar buvo lygus (3:3), vėliau Italijos sportininkės paleistos strėlės smigo į taikinį arčiau vidurio ir ji iškovojo pergalę 7:3. „Šaudyti prieš čempionę nebuvo lengva. Be to, iš pradžių šiek tiek sutrikau, pavėlavau iššauti, nes pažiūrėjau ne į tą laikrodį – patirties tokio lygio varžybose visai neturiu. Bet, manau, pasirodžiau neblogai“, – sakė vilnietė, pastaruosius penkerius metus gyvenanti ir dirbanti Italijoje.

FAKTAI IR SKAIČIAI

Tiek metų Dangerūta Nosalienė nebuvo šaudžiusi iš lanko. Vėl jį į rankas paėmė atvykusi į Italiją.

1982

Šiais metais Dangerūta Nosalienė pradėjo šaudyti iš lanko.

Atvykus į Baku D.Nosalienei teko pasijaudinti ne tik dėl artėjančių varžybų, bet ir dėl pakeliui į Europos žaidynes prapuolusio lanko. Tik kai Lietuvos misijos vadovo pavaduotoja Lina Vaisetaitė susisiekė su oro uosto bagažo tarnyba ir paaiškino, koks svarbus yra prapuolęs inventorius, lankas sėkmingai pasiekė Baku prieš pat pirmojo etapo varžybas, kuriose sportininkės išsiskirstė pozicijas prieš atkrintamąsias kovas. „Teko treniruotis su atsarginiu lanku, kuris buvo skirtas detalėms, jei pagrindiniam kas nors atsitiktų. Skubiai jį teko sureguliuoti. Iš pradžių sekėsi nekaip, bijojau, kad labai blogai pasirodysiu. Bet kai atkeliavo mano lankas, nusiraminau. Aišku, šiokia tokia baimė išliko. O psichologija mūsų sporte labai daug lemia. Turi būti rami, susikaupusi, šūvis turi būti toks techniškai parengtas, kad nieko negalvodama iššautum. Jei yra

kokia abejonė – viskas. Gali trukdyti ir vėjas. Dabar vėjo nebuvo, buvo emocijos. Labai daug emocijų, juk pirmas kartas, viskas labai netikėta“, – prisipažino šaulė. Dar sovietmečiu buvusi šaudymo iš lanko sporto meistrė D.Nosalienė dėl mokslų ir animatorės darbo Lietuvos kino studijoje lanką buvo ilgam padėjusi į šalį. Ir tik atsidūrusi Italijoje vėl jį paėmė į rankas.

„Psichologija mūsų sporte labai daug lemia. Turi būti rami, susikaupusi, šūvis turi būti toks techniškai parengtas, kad nieko negalvodama iššautum. Jei yra kokia abejonė – viskas. Gali trukdyti ir vėjas. Dabar vėjo nebuvo, buvo emocijos. Labai daug emocijų, juk pirmas kartas, viskas labai netikėta.“

„Pradėjau šaudyti būdama dvylikos – „Darbo rezervų“ draugijos klube 1982-aisiais. Po metų ėmiau dalyvauti varžybose. D.NOSALIENĖ Pirmasis treneris buvo Sigitas Pečiulis. Bet po to „Darbo rezervus“ uždarė, visi perėjome į „Nemuno“ draugiją. Šaudžiau iki 22-ejų. Tada sukūriau šeimą, mokiausi, dirbau ir nebeliko laiko šaudyti. O po dviejų dešimtmečių pradėjau šaudyti Italijoje. Įstojau į Milano lankininkų klubą. Jau ketverius metus vėl šaudau“, – pasakojo D.Nosalienė. Lietuvės treneris ir lankininkų klubo, kuriame ji treniruojasi, prezidentas Giuseppe Ciliberto džiaugėsi lietuvės pažanga: „Per pastaruosius trejus metus ji pasiekė labai daug, Italijoje pagal reitingą yra penkiolikta, jau turi aukščiausią kategoriją. Jei taip seksis ir toliau, pavyks panaikinti nedideles technines klaidas, ji gali daug pasiekti, nes metai šiame sporte nieko nereiškia.“

Su treneriu G.Ciliberto

Trenerio nuomone, lietuvei reikėtų daugiau treniruotis. Dabar ji pratyboms skiria tik du ar tris kartus per savaitę, nes klubas, kuriame treniruojasi, yra už Milano, todėl dažniau lavinti meistriškumą nėra galimybių – socialinį darbą su neįgaliaisiais dirbančiai D.Nosalienei paprasčiausiai nelieka laiko. Bet kai tik yra galimybė, ji stengiasi pašaudyti. Net per dažnas komandiruotes pasidomi, ar tame mieste, į kurį vyksta, yra lankininkų klubas, ir ten treniruojasi. Štai besirengdama Europos žaidynėms ji leido strėles į taikinius Nicoje. Paklausta, ar šaudymas iš lanko – brangus sportas, D.Nosalienė nedvejodama atsakė: „Taip. Štai mano lankas ir strėlės kainuoja apie pusantro tūkstančio eurų, nors inventorius nėra aukščiausio lygio. Geriausi lankai kainuoja apie 2000–2500 eurų. Gerai būtų turėti du lankus, jei vienam staiga kas nutiktų. Inventorius dėvisi – templę reikia keisti kas dvejus metus, lanką rečiau.“ Dabartiniam jos lankui liko tarnauti apie dvejus metus. Panašiai tiek laiko D.Nosalienė planuoja likti Italijoje. O vėliau ketina grįžti į gimtinę, nes čia, pasak sportininkės, viskas sava – maistas, kalba, žmonės, žemė.

D.Nosalienė T.Bahramovo stadione

R.Guščinas iškovojo aštuntą vietą

Gimnastą įkvėpė nesėkmės Lietuvos delegacijos vėliavnešys Baku žaidynių atidarymo ceremonijoje Rokas Guščinas pateko į gimnastikos daugiakovės finalą ir iškovojęs aštuntą vietą pasiekė geriausią rezultatą per savo karjerą. Vaida Žitinevičiūtė tarp lyderių neprasibrovė. Gimnastų varžybos vyko visai netoli sportininkų kaimelio esančioje arenoje – šiuos objektus skyrė tik platus H.Alijevo prospektas. Po atrankos varžybų abu Europos žaidynėse dalyvavę Lietuvos gimnastai neslėpė – pirmomis dienomis juos kaustė įtampa.

FAKTAI IR SKAIČIAI

Tiek teisėjų iš Lietuvos dirbo gimnastikos varžybose.

Tokią vietą užėmęs Rokas Guščinas pasiekė geriausią rezultatą aukščiausio lygio varžybose.

Tiek varžovių aplenkė 18-metė Vaida Žitinevičiūtė.

„Atvažiavau kuo geriau pasirodyti, norėjau atsidurti maždaug per vidurį, bet nepavyko. Kažkiek pritrūko sėkmės. Pirmą dieną jaučiau labai didelį spaudimą – įeini į areną, o joje daugybė sirgalių. Nors teko dalyvauti varžybose, kuriose daug žiūrovų, bet tokio streso nejaučiau. Galbūt dėl to, kad čia viskas kitaip organizuota – buvo vedėjai, skyrėsi laiko skaičiavimas. Europos čempionatuose nežinai, kiek turi laiko iki starto, o čia pradeda skaičiuoti nuo dvidešimties. Tai kėlė įtampą“, – prisipažino aštuoniolikmetė V.Žitinevičiūtė. Ji atrankoje surinko 45,833 balo ir tarp 76 sportininkių liko 61-ma. „Kaip niekada anksčiau jutau labai didelę psichologinę įtampą. Gal dėl to, kad su mumis dalyvavo vietiniai sportininkai. Tikėjausi nesunkiai patekti į finalą, bet pirmą dieną pradėjau prastai, todėl atsirado spaudimas, bet viskas gerai, kas gerai baigiasi“, – iškovojęs bilietą į finalą, kuriame varžėsi 18 gimnastų, sakė 24 metų R.Guščinas. Atrankoje jis pelnė 82,299 balo ir buvo 24-tas. Bet finale gali dalyvauti tik po vieną šalies atstovą, todėl lietuvis palypėjo aukštyn. Tai, kad atrankoje ne viskas ėjosi taip, kaip norėjo, įkvėpė sportininką prieš finalą. „Dėl nesėkmių pirmąją kvalifikacijos dieną į areną Rokas išėjo kupinas sportinio pykčio. Tai jam padėjo, jis yra užsispyręs“, – prasitarė šio gimnasto treneris Vladislovas Bogomolovas.

Gydytoja L.Kuzminienė ir treneris R.Simonavičius

V.Žitinevičiūtė Finale R.Guščinas surinko 84,399 balo. Europos žaidynių čempionu tapusio ukrainiečio Olego Verniajevo rezultatas – 90,322 balo. „Manau, geriau ir negalėjo būti, pasiekiau geriausią savo rezultatą. Tikrai esu patenkintas. Finalas susiklostė puikiai, tai buvo mano diena. Psichologiškai buvo kur kas lengviau, maniau, būsiu penkioliktas ar dvyliktas, apie aštuntuką negalvojau, bet man sekėsi ir su kiekviena rungtimi pačiam buvo psichologiškai lengviau“, – džiaugėsi sportininkas. Paprašytas palyginti Europos čempionatą ir žaidynes gimnastas sakė: „Į Europos čempionatą atvyksta daug sportininkų, o čia jų mažiau, bet surinkti patys geriausi. Ypač finale – visi vienas už kitą geresni. Čia buvo aukštesnis lygis.“ Savaitę pailsėjęs po žaidynių R.Guščinas pradėjo pasirengimą spalio pabaigoje vyksiančiam pasaulio čempionatui, per kurį prasidės ir olimpinė atranka. Gimnastikos varžybose Baku dalyvavo ne tik mūsų šalies sportininkai – jų pasirodymus vertino Lietuvos teisėjai Irina Katinienė ir Viktoras Šurpikas.

R.Guščinas

R.Paškauskienė

Atsimušė į kinės sieną „Žaidimu esu patenkinta, rezultatu – ne“, – po pralaimėjimo Europos žaidynių antrajame rate sakė stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė. Trejų olimpinių žaidynių dalyvė Baku vykusias Europos žaidynes baigė šešioliktfinalyje. Šešioliktfinalyje R.Paškauskienė atsimušė į Prancūzijai atstovaujjančios 30-metės kinės Li Xue sieną. Lietuvė buvusiai Europos čempionato prizininkei pralaimėjo 1:4 (9:11, 14:16, 3:11, 11:6, 6:11). „Reikėjo laimėti pirmą setą, kai pirmavau 8:5. Antrame irgi galėjau nugalėti. Bet kai tokiai gerai gynėjai pralaimi pirmus du setus, po to laimėti keturis labai sunku“, – apgailestavo 38 metų Lietuvos stalo tenisininkė. Pirmąsias Europos žaidynes lietuvė pradėjo pergale prieš 11 metų jaunesnę britę Kelly Sibley – 4:2. Lietuvė, pralaimėjusi pirmus du geimus 6:11, 9:11, po to įsibėgėjo – 11:5, 11:3, 11:5, 11:6. Stalo teniso varžybose Baku dalyvavo dar vienas lietuvis – sportininkų kovoms teisėjavo Vincas Franckaitis. Daugkartinė Europos čempionė R.Paškauskienė neslėpė, kad nors jau priprato prie kinių invazijos į Europos stalo tenisą,

FAKTAI IR SKAIČIAI

Tiek kartų olimpinėse žaidynėse dalyvavo Rūta Paškauskienė. 1996 m. ji varžėsi Atlantoje, 2000 m. – Sidnėjuje, 2008 m. – Pekine.

Tiek sykių Rūta Paškauskienė tapo Europos čempione. Kartą vienetų, keturiskart – mišrių dvejetų su serbu Aleksandru Karakaševičiumi.

mano, jog nėra teisinga pirmajame Senojo žemyno reitingo dešimtuke matyti aštuonias kines. Europos žaidynėse įvairių šalių garbę gynė dvylika azijiečių. „Jei būčiau laimėjusi Baku, vėl būtų tekę žaisti su kine, tik šįkart – iš Olandijos. Ir taip be galo, be krašto. Kažkada laiku nebuvo užkirstas kelias tokiems dalykams ir dabar sukasi užburtas ratas. Kažkas nusipirko vieną kinę, kažkas – antrą. Tada kitos komandos suvokė, kad nebegali laimėti prieš šalis, kurioms atstovauja kinės. Štai Vokietijos rinktinėje – trys kinės ir tik pora vokiečių“, – atkreipė dėmesį Rūta. Sportininkei pritarė ir ją treniruojanti mama Romualda Garkauskienė. O jei Lietuvos stalo teniso asociacija kada nors netikėtai praturtėtų ir sugalvotų pakviesti kinę atstovauti Lietuvai? „Būtų gaila savų žmonių. Jie dirba, siekia, negaili jėgų, o čia atvažiuotų kinė ir užimtų jų vietą. Tokių dalykų neturėtų būti. Nežinau, gal kitoms Europos šalims tokia situacija tinka. Lietuvoje man patinka žaisti su lietuvėmis“, – patikino

Su trenere R.Garkauskiene

Stalo teniso kovos Baku sporto halėje R.Paškauskienė, kuriai nesėkmė Europos žaidynėse nenumaldė noro nuvykti į ketvirtąsias karjeroje olimpines žaidynes. Olimpinę karjerą R.Paškauskienė pradėjo Atlantos olimpinėse žaidynėse. Po to keliavo į Sidnėjų ir Pekiną, o štai Londono olimpiadą stebėjo per televiziją. Kartėlio, kad tąkart liko tik stebėtoja, trejų olimpinių žaidynių dalyvė nejaučia. „Jeigu būčiau dėl traumos praleidusi žaidynes, gal būtų buvę kitaip. Juk aš laukiausi – jaučiausi labai gerai“, – neslėpė sūnus Dovydą ir Tadą auginanti moteris. Pirmagimis R.Paškauskienės sportinę karjerą pristabdė neilgam – prabėgus porai mėnesių po gimdymo jaunoji mama vėl žaidė. Susilaukusi antrojo sūnaus stalo tenisininkė stabtelėjo ilgesniam laikui.

„Jei būčiau laimėjusi Baku, vėl būtų tekę žaisti su kine, tik šįkart – iš Olandijos. Ir taip be galo, be krašto. Kažkada laiku nebuvo užkirstas kelias tokiems dalykams ir dabar sukasi užburtas ratas. “ R.PAŠKAUSKIENĖ

„Nežaidžiau apie pusmetį, specialiai neskubėjau, nenorėjau forsuoti“, – prisipažino. Po tokių pertraukų pradėti žaisti R.Paškauskienei nebuvo labai sunku. „Sužaidi vienose kitose varžybose – ir įeini į tą patį ritmą“, – paaiškino sportininkė. R.Paškauskienė neslepia, kad gimus vaikams treniruotės smarkiai sutrumpėjo. Kita vertus, ilgametė patirtis daug ką atperka. Tad į šoną raketės kaunietė nededa ir po truputį artėja prie dar vienų olimpinių žaidynių. „Iš pradžių maniau, kad vykti į Rio de Žaneirą visiškai nerealu. Kai gimė Tadas, net minčių tokių nebuvo. Bet viskas klostosi gerai, kol žaidžiu ir yra noro, viskas įmanoma“, – neatsisako minties dar kartą išmėginti jėgas olimpiniame turnyre R.Paškauskienė.

Baku – patirties kasyklos Europos žaidynės Tautvydui Kopūstui baigėsi anksčiau, nei norėjo Lietuvos triatlono talentas. Tačiau dvidešimtmetis sportininkas iškart po varžybų nedvejodamas sakė, kad čia jis pasisėmė neįkainojamos patirties, kuri labai pravers ateityje. Kaspijos jūroje varžybas 1500 m plaukimu pradėję triatlonininkai vėliau 40 km mynė dviračiais ir 10 km įveikė bėgte. Tiesa, T.Kopūstas bėgimo rungtyje jau nedalyvavo. Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatas iš varžybų buvo priverstas pasitraukti įveikęs šiek tiek daugiau nei pusę dviračių lenktynėms skirtos trasos – po plaukimo rungties rikiuotės gale atsidūręs lietuvis neįstengė priartėti prie lyderių mindamas dviračio pedalus. Ir nuvažiavęs pusketvirto iš šešių distancijos ratų jis, kaip ir dar keli sportininkai, buvo aplenktas ratu ir turėjo baigti pasirodymą. „Esu nusivylęs, nes tikėjausi baigti varžybas. Pritrūkau patirties. Nesu įpratęs jūroje plaukti. Esu pratęs plaukti ežeruose, baseine. Pratybų tarp bangų gal ir pritrūko. Atrodo, stengiesi, iriesi rankomis, bet ateidavo banga ir vis sustabdydavo mane“, – neslėpė apmaudo praėjusių metų Europos jaunimo čempionas.

FAKTAI IR SKAIČIAI

Tiek rungčių sudaro triatloną. Olimpinė triatlono distancija susideda iš 1500 m plaukimo, 40 km važiavimo dviračiu ir 10 km bėgimo.

Tautvydas Kopūstas pirmą kartą varžybose dalyvavo būdamas septynerių.

Jauniausiam Europos žaidynių triatlonininkui tai buvo pirmas rimtas startas suaugusiųjų varžybose. Į jas lietuvį pakvietė Europos triatlono federacija. „Dvejopi įspūdžiai. Varžybose galėjau geriau pasirodyti. Bet Europos žaidynėse man viskas buvo nauja – esu laimingas, kad galėjau čia varžytis, pamatyti žaidynių atidarymą, gyventi sportininkų kaimelyje“, – dalijosi įspūdžiais T.Kopūstas. Daugiau laiko Anglijoje nei Lietuvoje praleidžiantį sportininką į Baku atlydėjo legendinis ultratriatlonininkas Vidmantas Urbonas. Jis prisipažino, kad pergalės nesitikėjo, bet vylėsi, jog Lietuvos sportininkui pavyks pasiekti finišą. „Tai pirmas jo startas su žvaigždėmis, su olimpinių žaidynių dalyviais. Tai gera patirtis, didelio liūdesio nėra“, – patikino V.Urbonas. Europos žaidynių triatlono čempionu tapo britas Gordonas Bensonas. Nuo šio rudens jis tapo ir T.Kopūsto treniruočių partneriu.

„Esu nusivylęs, nes tikėjausi baigti varžybas. Pritrūkau patirties. Nesu įpratęs jūroje plaukti. Esu pratęs plaukti ežeruose, baseine. Pratybų tarp bangų gal ir pritrūko. Atrodo, stengiesi, iriesi rankomis, bet ateidavo banga ir vis sustabdydavo mane.“ T.KOPŪSTAS

Su treneriu V.Urbonu

Pastaruosius trejus metus perspektyviausias Lietuvos triatlonininkas gyveno Didžiojoje Britanijoje ir sportavo savarankiškai. O šiais metais įstojo į Lidso universitetą, kuriame ne tik studijuos sporto vadybą, bet ir treniruosis kartu su stipriausiais Didžiosios Britanijos triatlonininkais. Triatloną panevėžietis T.Kopūstas pasirinko neatsitiktinai. Šią sporto šaką jis „paveldėjo“ iš tėvo – buvusio triatlonininko ir dabartinio Lietuvos triatlono federacijos prezidento Dainiaus Kopūsto. Tautvydas prisimena, kaip būdamas septynerių pirmą kartą dalyvavo varžybose: „Tada varžybose nebūdavo mano amžiaus grupės, startuodavau su vyresniais, todėl distancijos man buvo per sunkios. Nelabai galėdavau konkuruoti su kokiais penkeriais metais vyresniais sportininkais, todėl tikslas būdavo ne užimti kokią nors vietą, o tiesiog baigti varžybas.“ Pirmoji pergalė atėjo vėliau – prabėgus trejiems ar ketveriems sportiniams metams. Vasaras Tautvydas leidžia gimtajame Panevėžyje. Čia jam treniruotis padeda V.Urbonas ir Bronius Kraujelis. Patarimų negaili ir tėvas. „Gal net per daug kišuosi“, – prasitarė D.Kopūstas. Kokie artimiausi tikslai? T.Kopūstas neslepia – jis ketina pakovoti dėl vietos olimpinėse žaidynėse. Jie ne Rio, tai bent 2020 m. Tokijo.

Per uždarymo ceremoniją Lietuvos vėliavą nešė M.Paškevičius

Trankus atsisveikinimas L Lietuvos rinktinės kapitonas dziudo imtynininkas Marius Paškevičius nešė trispalvę EEuropos žaidynių uždarymo iškilmėse, kurias vainikavo įspūdingas pirotechnikos šou. Baku olimpiniame stadione vykusioje uždarymo šventėje netrūko šokių, muzikos, dainų, netikėtų technologinių sprendimų. Trims scenoms buvo panaudota 450 kv. m šviečiančių grindų. Žaidynių uždarymo ceremoniją režisavo „Cirque du Soleil“ vyriausiasis meno direktorius Jamesas Hadley. „Man yra didelė garbė kurti Europos žaidynių uždarymo ceremoniją. Komanda, su kuria teko dirbti, yra fantastiška, negalėčiau būti labiau patenkintas rezultatu, kurį mums pavyko pasiekti. Mes sujungsime sena su nauja ir bandysime rasti tobulą derinį“, – dar prieš uždarymo ceremoniją sakė San Franciske gyvenantis menininkas. Renginyje pasirodė britų dainininkas Johnas Newmanas, grupė „Clean Bandit“, garsus didžėjus Garethas Emery. Koncertinė programa pamažu virto diskoteka. Stadione reginį stebėjo apie 68 tūkst. žmonių, o visame pasaulyje per televiziją matė apie 800 milijonų. Šventės metu naktinio Baku dangų nušvietė 10 tūkst. fejerverkų. Atsisveikinimo kalbas sakė Europos žaidynių organizacinio komiteto vadovė, šalies

FAKTAI IR SKAIČIAI

Europos žaidynių medalius iškovojo sportininkai iš tiek šalių.

10 000 Tiek fejerverkų buvo paleista žaidynių uždarymo metu.

68 000 Tiek žmonių stebėjo iškilmes Baku olimpiniame stadione.

prezidento žmona M.Alijeva ir Europos olimpinių komitetų prezidentas P.Hickey. „Europos žaidynių laukia puiki ateitis. Azerbaidžanas padarė viską, kad šis renginys gyvuotų“, – sakė P.Hickey, nepamiršdamas padėkoti ir uždarymo šventėje daug dėmesio sulaukusiems žaidynėse dirbusiems savanoriams iš viso pasaulio. EOK prezidentas P.Hickey

Į stadioną žengia Lietuvos delegacija

„Eu „Europos žaidynių laukia lauk puiki ateitis. Azerbaidžanas padarė viską, kad k šis renginys gyvuotų.“ P.HICKEY

Įkurtuvės kaimelyje. Iš kairės: V.Balsytė, E.Petkus, L.Vaisetaitė

Gyvenimas virė visą parą „Esi buvusi moksleivių stovykloje? Čia viskas panašiai, tik žmonės suaugę ir mastai didesni“, – taip atvykus į Baku sportininkų kaimelį jį apibūdino misijos vadovas Einius Petkus. Iš pirmo žvilgsnio kaimelis stovyklos tikrai nepriminė – žaidynėse dalyvaujančių šalių vėliavomis papuošti devynaukščiai pastatai, gražiai apželdinta aplinka, vietinės reikšmės promenada, kuria pirmyn atgal marširavo delegacijų nariai su nacionalinėmis savo šalių aprangomis. Tačiau pagyvenusi kelias dienas stovyklos nuotaiką vis dėlto pajutau. Tik skirtumas toks, kad iš stovyklos, kurioje buvau vienintelį kartą gyvenime, man pareikalavus kur kas anksčiau termino atsiėmė tėvai, o sportininkų kaimelyje tikrai nebuvo kuo skųstis.

FAKTAI IR SKAIČIAI

Tiek valgyklų veikė sportininkų kaimelyje.

Šią valandą prasidėdavo kasrytinis misijos vadovų susirinkimas.

Malonios staigmenos Butai buvo labai erdvūs, vietos kambariuose pakako, visi butuose turėjome ir po didelę bendrą erdvę su sėdmaišiais, tik vargu ar ji buvo intensyviai naudojama pagal paskirtį, nes dienos buvo skirtos treniruotėms, o vakarai – pailsėti ir susikaupti prieš varžybas. Atvykus į kambarį maloniai nustebino ne tik kiekvienam delegacijos nariui ant lovos paliktas būtiniausių higie-

7300

Tiek žmonių galėjo įsikurti Europos žaidynių sportininkų kaimelyje. Kaimelio gatvė

nos priemonių rinkinys, bet ir žinia, kad spalvingas antklodes su žaidynių simbolika išvažiuodami galėsime pasiimti kaip suvenyrą (žinoma, jei sugebėsime susipakuoti ir įtalpinti į kelioninį krepšį). Karšto klimato šalyje pirmas tris dienas ryte vietoje kavos gerai pabudindavo šaltas dušas. Naujame pastate kartkartėmis kildavo buitinių problemų, ir nors personalas noriai atskubėdavo į pagalbą, ne visada jas galėdavo išspręsti tą pačią dieną. Vis dėlto šaltas dušas turėjo ir pranašumų – ne tik grūdino kūną, bet ir buvo puikus pretekstas apsilankyti kaimelio kirpykloje bei pasidaryti šukuoseną.

Pavalgyti – nors vidury nakties

Delegacijos nariai per oficialias sutiktuves kaimelyje

Kaimelyje veikė dvi valgyklos. Abi jos buvo įrengtos ne stacionariuose pastatuose, o milžiniškose palapinėse. Didžiojoje valgykloje vienu metu galėjo pasistiprinti 2 tūkst. atletų. Maitinimas buvo labai gerai organizuotas – net sugužėjus dideliam išalkusiųjų srautui ilgose eilėse laukti nereikėjo. Valgiaraštis buvo gana įvairus, bet, pasak olimpinėse žaidynėse dalyvavusių kolegų, įvairove olimpinių žaidynių gastronominiam repertuarui gerokai nusileido. Pusryčiai gana tradiciški: dribsniai, košės, sūriai, kiaušiniai, varškė, vaisiai, bandelės. Pietums ir vakarienei – ant grilio kepta mėsa, įvairūs troškiniai, vienas kitas tradicinis patiekalas, daržovės, desertai. Visą parą veikusioje valgykloje bet kada buvo galima papildyti angliavandenių atsargas makaronų ar picos pavidalu, naktį neveikdavo tik WOK patiekalų baras. Kitame kaimelio gale galėjome susipažinti su vietine virtuve. Užrašas ant durų „The best of Azerbaijan“ skelbė, kad čia galima rasti populiariausių tradicinių patiekalų. Kiekvieną dieną čia buvo patiekiamas plovas, maltos mėsos patiekalai, kurių pavadinime yra žodis „liulia“, be abejo, lavašas ir nacionaliniai saldumynai egzotiškais pavadinimais: „bambardura“, „pakhalava“ ir „šakerbura“. Tautiniais drabužiais pasipuošusios merginos prie saldumynų pasiūlydavo populiaraus nacionalinio gėrimo – arbatos. Visų patiekalų alergenai ir energinė vertė buvo surašyta informacinėse kortelėse, todėl tie, kuriems aktualu, galėjo nesunkiai susiskaičiuoti suvartojamų kalorijų, angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekius, o jei kildavo klausimų – pasikonsultuoti su valgykloje budėjusiu mitybos specialistu.

Koncertas kaimelyje

Sportininkų kambarys Delegacijos vadovai V.Paketūras ir D.Gudzinevičiūtė bei LTOK tarptautinių ryšių direktorė V.Masalskytė Kaimelio transportas

E.Petkus sveikina A.Šidlauską BMX komandos asmenukė

Ir treniruotės, ir pramogos Dieną kaimelis būdavo apytuštis, nes sportininkai išsiskirstydavo po treniruotes ir varžybas. Vieni vykdavo į arenas ir ruošdavosi specialiai įrengtose treniruočių zonose, kiti rinkdavosi kaimelio sporto salę ar sportuodavo čia pat lauke. Šalia gyvenamųjų pastatų buvo įrengtos krepšinio, futbolo ir teniso aikštelės. Plieskiant 30 laipsnių karščiui imtynininkai kilogramus tirpino futbolo aikštėje, boksininkai su šešėliu kovojo pavėsyje arba apsitūloję pagal trenerio komandą šokinėjo per šokdynę. Saulės mėgėjai, turėję prabangą pasilepinti laisva diena, galėjo atsigulę krėsle dideliame ekrane stebėti varžybas. Būdavo dienų, kai kaimelio pramogų aikštė virsdavo tikru paplūdimiu.

Kaimelyje netrūko veiklos

Vengiantieji karščio galėjo pasimankštinti administraciniame pastate įrengtoje treniruoklių salėje ar atsivėsinti baseine. Nors treniruokliai ir baseinas niekuo per daug neišsiskyrė, atmosfera čia buvo visiškai kitokia nei sporto mėgėjų klubuose. Po savaitės jau nebestebino, jei salėje pamatydavai ką nors stovint ant galvos, darant špagatą ar kybant baseine žemyn galva. Vakarais kaimelis atgydavo, vietinė promenada, kurią sugretindami su pagrindine Palangos alėja vadinome Basanavičiaus gatve, prisipildydavo žmonių. Prie namų nebelikdavo gyventojams skirtų laisvų dviračių – jais po kaimelį važinėdavosi sportininkai. Juk tai puiki transporto priemonė nukeliauti nuo namų iki valgyklos. Atgydavo ir dieną tylūs stovėję laisvalaikio centrai, čia jaunimas susirinkdavo pažaisti stalo ar kompiuterinių žaidimų, pažiūrėti varžybų per TV, išgerti kavos ar šviežių sulčių ir pabendrauti.

Kiekvienas patiekalas buvo išsamiai aprašytas

Žaidynių organizatoriai tikrai pasistengė, kad kaimelyje nebūtų liūdna. Kiekvieną dieną vyko kokios nors pramogos – po kaimelį zujo animatoriai, šaržuotojai, koncertuodavo jauni vietiniai muzikantai, pasirodydavo šokių kolektyvai – dieną jiems būdavo sunku sulaukti dėmesio, o vakare prie scenos jau būriuodavosi žiūrovai iš visos Europos.

Smagios detalės

Saulės mėgėjams

Pozityvią kaimelio atmosferą žaidynių organizatoriai palaikė išradingomis priemonėmis. Sportininkai galėjo sekti naujienas specialiai kaimelio gyventojams sukurtame socialiniame tinkle „iVillage“. Tai buvo gera virtuali erdvė, kurioje buvo galima sužinoti, kas vyksta,

peržiūrėti renginių nuotraukas ar pasimokyti azerbaidžaniečių kalbos. Kiekvieną dieną savanoriai nufilmuodavo ir įkeldavo po trumpą siužetą, kuriame kaimelio gyventojus mokė svarbiausių azerbaidžanietiškų frazių, tokių kaip labas rytas, laba diena, labas vakaras, mano vardas ir pan. Kaimelyje buvo galima sutikti žaidynių talismanus, magą, pagroti margu pianinu ar įsiamžinti prie nuotaikingos medalininkų sienos, kurią savanoriai kasdien papildydavo medalių laimėtojų pavardėmis ir šalių vėliavomis.

Medikų komanda. Iš kairės: M.Matulionis, D.Baubinienė, R.Greičius ir K.Laurinskas

Visą žaidynių laikotarpį kaimelyje dirbusi tarptautinė antidopingo agentūra WADA sportininkams organizavo ir švietėjiškas akcijas. „Every athlete has a right to clean sport“ skelbė užrašas valgykloje ant sportininkų rankų atspaudais išmargintos sienos. Kaimelio gyventojai galėjo pasitikrinti savo žinias apie dopingą, o teisingai atsakiusieji į testo klausimus dovanų gaudavo puikius sportinius akinius nuo saulės. Buvo smagu tarp WADA kolektyvo sutikti ir mūsų šalies atstovę – Lietuvos antidopingo agentūros direktorę Ievą Lukošiūtę-Stanikūnienę.

K.Laurinskas ir dziudo imtynininkas M.Paškevičius

M.Matulionis ir krepšininkė K.Alminaitė

Medikai – ir sirgaliai, ir fotografai Apie savo darbą medikai, ko gero, atsilieptų dvejopai. Viena vertus, jie buvo patenkinti, kad neturėjo daug darbo, kita vertus, šiek tiek nuobodžiavo. Didelių traumų ar ligų rinktinėje nebuvo, bet gydytojai Diana Baubinienė, Liudmila Kuzminienė ir Raimundas Greičius nuolatos budėjo ir buvo pasiruošę padėti sportininkams. Jei sportininkas užeidavo pas gydytojus pasitarti, visada sulaukdavo daug nuoširdaus dėmesio.

Krepšininkė E.Tarasevičiūtė

Kineziterapeutai daugiau darbo turėdavo vakarais po varžybų, kai sportininkai ateidavo atsigauti. Jei treneriai išreikšdavo pageidavimą, važiuodavo ir į arenas. Gydytoja Liudmila visada romiai budėjo šalia gimnastų, kineziterapeutas Kęstutis Laurinskas prižiūrėjo dziudo imtynininkus, Aleksandras Trofimovas – boksininkus, masažuotoja Lina Katelytė padėdavo plaukikams, o Saulė Salatkaitė buvo atsakinga už krepšininkus ir krepšininkes. Kineziterapeutas Marius Matulionis žaidynėse prabuvo visą laiką ir rūpinosi likusių sporto šakų atstovais, o Jurijus Vaščenkovas dirbo už 300 km nuo Baku įsikūrusioje irkluotojų bazėje Mingečevyre. Didžiausias iššūkis, su kuriuo teko susidurti, – mums neįprastas 30–40 laipsnių karštis. Sportininkams medikai rekomen-

R.Greičius ir D.Baubinienė atsivežė daugybę įvairių medikamentų

Kaimelyje lankėsi ir sporto vadovai, ir LTOK rėmėjai

davo vartoti daug skysčių, druskų ir riboti baltymus. Kita bėda – nuo karščio gelbstintys kondicionieriai, kurių pavojaus neįvertino ir susirgo keli plaukikai. Prieš pat startą į gydytojus kreipėsi ir peršalęs Andrius Šidlauskas, tačiau tai nesutrukdė jam iškovoti aukso medalio. Dėl to labai džiaugėsi sportininką gydžiusi Diana, tačiau į klausimą, kokių vaistų davė Andriui, kad jis net ir negaluodamas pasiekė geriausią rezultatą, atsakė trumpai ir su šypsena: „Nesakysiu.“

D.Gudzinevičiūtė su Azerbaidžano prezidentu I.Alijevu, jo žmona M.Alijeva (antra iš dešinės), jų dukra L.Alijeva (viduryje) ir olimpine čempione Z.Meftachetdinova

Jei tik dalyvaudavo varžybose, mūsų kineziterapeutai virsdavo aistringais sirgaliais. Ypač šioje srityje buvo nepakeičiami Marius ir Saulė. Mingečevyre dirbęs Jurijus padėjo skleisti informaciją ir kelias dienas pabuvo žaidynių fotografu.

Pasirūpinti, padėti, palaikyti Misijoje dirbome keturiese: vadovas Einius Petkus, pavaduotoja Lina Vaisetaitė, asistentė Vita Balsytė ir aš – spaudos atašė. Misijos vadovo pavaduotojas Egidijus Balčiūnas gyveno Mingečevyre ir rūpinosi ten apsistojusiais baidarių ir kanojų irkluotojais. Ko gero, visiems trys savaitės Azerbaidžane pralėkė lyg trys dienos. Savaitės diena ar paros metas čia neturėjo didelės reikšmės, galima sakyti, kad darbas virė kiaurą parą ir labiausiai planuoti reikėjo miegą. Sportininkai į Baku dažniausiai atvykdavo naktį prieš varžybas ir išvykdavo iš karto po jų, taigi visi rinkosi skirtingomis dienomis ar naktimis. Visus reikėjo pasitikti, palydėti į kambarius, dienomis pašefuoti – parodyti, kur galima gauti ledo,

Suvenyrų parduotuvė kaimelyje

Iš kairės: Lietuvos ambasados Azerbaidžane trečiasis sekretorius D.Turskis, V.Balsytė, ambasadorius V.Lastauskas, E.Petkus, E.Balčiūnas Kartu su krepšinio rinktine transliaciją iš Europos moterų krepšinio čempionato stebėjo ir badmintonininkų treneris J.Špelveris

išsiskalbti drabužius, pasirūpinti kambaryje neveikiančiu kondicionieriumi ar sugedusia durų spyna, palydėti iki autobusų stotelės. Po kelių valandų naktinio miego Einius su Lina 7 val. ryto jau sėdėdavo konferencijų salėje ir dalyvaudavo kasrytiniame misijos vadovų susirinkime. Dėmesio reikėdavo skirti ir į kaimelį užsukusiems svečiams. Lietuvos misijos būstinėje lankėsi kaimelio meras Elchinas Safarovas, Tarptautinės olimpinės akademijos direktorius Dionyssis Gangas, Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane Valdas Lastauskas ir trečiasis sekretorius Danielius Turskis, žaidynėse dirbęs plaukimo teisėjas olimpietis Saulius Binevičius, ne kartą misijos būstinėje lankėsi ir LTOK prezidentė. Stengėmės sudalyvauti kuo daugiau varžybų ir palaikyti saviškius. Miegas ir maistas dienotvarkėje nedominavo. Tradiciškai į valgyklą užsukdavome apie vidurnaktį, o miegodavome tada, kada išeidavo – neretai transporto priemonėse.

Irkluotojai buvo įsikūrę Mingečevyre

Kaimelyje netrūko linksmybių

Tačiau nuovargį kiekvieną dieną atpirkdavo geros emocijos. Ir ne tik dėl pergalių. Nuoširdi sportininko padėka, kolegos pokštas, geras trenerio žodis visada pakeldavo nuotaiką ir motyvuodavo. Kai žmonės ilgą laiką gyvena vienoje erdvėje, jie tampa tarsi šeima, kurios nariai labai skirtingi, bet labai tolerantiški, draugiški, visada pasiruošę vienas kitam padėti ir palaikyti. Goda Smilingytė LTOK viešųjų ryšių specialistė

Žaidynių prizininkų pavardės buvo įrašomos į kaimelyje pastatytą stendą

Prezidentė pagerbė sportininkus, trenerius, medikus

Prezidentės padėka Liepos 2 d. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė padėkos raštais apdovanojo pirmosiose Europos žaidynėse Baku medalius iškovojusius Lietuvos sportininkus, jų trenerius ir medikus. Pirmą kartą vykusiose Europos žaidynėse ant apdovanojimų pakylos kopė aštuoni mūsų šalies atletai. „Jūsų pasiekimas yra sportininkų ir trenerių pergalė. Tai jūsų talento, darbštumo ir kantrybės įvertinimas, kuriuo didžiuojasi visa Lietuva. Jūsų kovingumas, tikėjimas savimi ir pasiekimai stiprina ir vienija mūsų tėvynę, įkvepia dėl jos stengtis ir ryžtis patiems drąsiausiems iššūkiams“, – sakė šalies vadovė. Prezidentė palinkėjo sportininkams ir toliau išlaikyti kovotojų dvasią, aktyviai garsinti Lietuvos vardą, atrasti joje stiprybės šaltinį ir visada didžiuotis, kai po Padėka žaidynių čempionui H.Žustautui

FAKTAI IR SKAIČIAI

Tiek medalių Europos žaidynėse iškovojo Lietuvos sportininkai.

Tokią vietą šalių rikiuotėje užėmė lietuviai.

Prezidentė sveikina bronzos laimėtoją R.Matuką

pergalių skamba mūsų šalies himnas ir į viršų kyla trispalvė. Beje, prezidentė taip pat gavo dovanų: nuo Kęstučio Navicko badmintono plunksninuką, o nuo kanojininko Henriko Žustauto – Europos žaidynių medalio kopiją. H.Žustautas tarė ir trumpą žodį: „Norėčiau padėkoti visiems, kurie mums padėjo tapti tuo, kuo esame – šeimoms, treneriams, kolegoms, visiems, kurie prisidėjo. Ačiū jums labai.“ H.Žustautas prezidentei įteikė ir „LTeam“ marškinėlius bei pakvietė ją prisijungti prie komandos. Du aukso, vieną sidabro ir keturis bronzos medalius laimėję lietuviai šalių rikiuotėje užėmė 24 vietą.

„Jūsų pasiekimas yra sportininkų ir trenerių pergalė. Tai jūsų talento, darbštumo ir kantrybės įvertinimas, kuriuo didžiuojasi visa Lietuva. Jūsų kovingumas, tikėjimas savimi ir pasiekimai stiprina ir vienija mūsų tėvynę, įkvepia dėl jos stengtis ir ryžtis patiems drąsiausiems iššūkiams.“

Plaukikas A.Šidlauskas Baku tapo žaidynių čempionu, vicečempionu ir rekordininku

D.GRYBAUSKAITĖ D.Grybauskaitė su žaidynių bronzą iškovojusiomis paplūdimio tinklininkėmis I.Dumbauskaite ir M.Povilaityte

K.Navickas padovanojo D.Grybauskaitei plunksninuką

Sambo imtynininkė R.Aksionova iškovojo bronzą

Padėkos sulaukė ir medikai: (iš kairės) D.Baubinienė, R.Greičius ir L.Kuzminienė

BAKU KALEIDOSKOPAS

Pirmoji šalies pora Azerbaidžane sporto šaka numeris vienas – imtynės. Todėl šalies prezidentas Ilhamas Alijevas ir jo sutuoktinė, Europos žaidynių organizacinio komiteto vadovė Mehriban Alijeva ne vieną valandą praleido buvusio Azerbaidžano vadovo Heidaro Alijevo vardu pavadintoje arenoje ir kelis kartus apdovanojo varžybų čempionus bei prizininkus. Pirmoji šalies pora apdovanojimus teikė ir kitose varžybose.

Paslaptingos dovanos

Kaimelio valgyklos

Europos žaidynių prizininkai kartu su medaliais gavo po puokštę, į kurias buvo įkomponuotas granato vaisius, ir nacionaliniais Azerbaidžano motyvais išaustą krepšelį su dėžutėmis. Daug kam buvo smalsu, kas jose. Atsakymas labai paprastas – šios dėžutės skirtos medaliams įsidėti. Europos žaidynių medalių dizainą sukūrė Rusijos juvelyrikos įmonė „Adamas“ kartu su Azerbaidžano dizainere Nargiza Huseinova, o pagamino bendrovė „Azer Suovenir“. Medalio svoris – 380 gramų. Priekinėje jo pusėje Europos žaidynių logotipas, o kitoje – Europos olimpinių komitetų emblema ir pavadinimas.

Baku žaidynių sportininkų kaimelyje buvo dvi valgyklos. Viena, mažesnė, stovėjusi netoli Lietuvos delegacijos būsto, – nacionalinės Azerbaidžano virtuvės. O kitoje, didesnėje, kurioje vienu metu galėjo valgyti iki 2000 žmonių, buvo galima paragauti įvairių šalių patiekalų. Tiesa, olimpinėse žaidynėse dalyvavę sportininkai tvirtino, kad olimpiniuose kaimeliuose maisto įvairovė būna kur kas didesnė.

Angliški taksi Sijonai ir baseinai Europos žaidynių atidarymo iškilmėse pasirodžiusių šokėjų sijonams pasiūti prireikė 16 tūkst. kvadratinių metrų medžiagos. Tokiu audinio kiekiu būtų galima uždengti 13 olimpinių matmenų plaukimo baseinų.

Prie sportininkų ir žurnalistų kaimelių, visų Europos žaidynių ų arenų, specialiose stotelėse miesto centre nuo ankstyvo ryto o iki vidurnakčio būriavosi žaidynių simbolika papuošti balti angliški „kebai“. Šiais legendiniais taksi automobiliais po Baku u galėjo keliauti specialius leidimus turintys delegacijų nariai, žiniasklaidos atstovai. Šių automobilių vairuotojams buvo kategoriškai draudžiama imti iš keleivių pinigus. „Kebai“ – ne e naujovė Baku gatvėse. Tūkstantį šių automobilių šalies valdžia ia užsakė dar prieš 2012 m. Azerbaidžano sostinėje vykusį „Euroovizijos“ dainų konkursą.

Talismanai Pirmųjų Europos žaidynių talismanai buvo du – gazelė Jeyran ir granatas Naras. Šie vardai nėra sugalvoti: azerbaidžaniečių kalba „džeiran“ reiškia gazelę, o „nar“ – granato vaisių. Gazelė Azerbaidžane laikoma gracijos, elegancijos ir tyrumo simboliu, o granatas – saulės spindulius mėgstantis vaisius, simbolizuojantis gyvybę ir energiją.

Savanoriai Pasiruošti žaidynėms ir jas surengti padėjo beveik 20 tūkst. savanorių. Beveik trečdalis jų – apie šešis tūkstančius – buvo atidarymo ir uždarymo programos dalyviai. Ugnies sergėtojais pavadintiems savanoriams už darbą žaidynėse buvo nemokamai leista naudotis visuomeniniu transportu, skirta apranga ir maitinimas, taip pat nemokamas vietinis mobilusis ryšys.

Bilietai Bilietus į Europos žaidynių varžybas buvo galima įsigyti internetu, specialiuose pardavimo biuruose, taip pat prie arenų. Vaikai ir jaunimas iki 16 m. į varžybas buvo įleidžiami nemokamai, o suaugusiems bilietas kainavo nuo 2 iki 5 manatų (maždaug nuo 1,7 iki 4,2 euro). Tiesa, norėdami patekti į H.Alijevo areną, kurioje vyko dvikovos sporto šakų varžybos, net nesulaukę 16 m. žiūrovai turėjo mokėti po 1 manatą (0,85 euro). Bilietai į atidarymo ir uždarymo iškilmes visiems žiūrovams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, kainavo vienodai: į atidarymą – 20 manatų (apie 17 eurų), į uždarymą – 10 manatų (apie 8,5 euro). Iš viso buvo parduota 600 tūkst. bilietų.

Lietuvos žurnalistai

Žurnalistai Europos žaidynėse buvo akredituota apie 1300 žurnalistų. Tarp jų – keturi iš Lietuvos. Beveik visi žiniasklaidos atstovai buvo įsikūrę specialiame kaimelyje, esančiame greta sportininkų kaimelio. Iš čia specialiais autobusais buvo galima nuvažiuoti į visas žaidynių arenas. Europos žaidynes transliavo 45 šalių televizijos.

Legionieriai

R.Alijevas

Europos žaidynėse du Lietuvos sportininkai atstovavo kitoms šalims. Azerbaidžano gatvės krepšinio rinktinėje žaidė 30-metis Rolandas Alijevas, turintis azerbaidžaniečių kraujo – iš šios šalies kilęs jo tėvas. O Mingečevyro kanale vykusiose irkluotojų varžybose rungėsi 32 metų baidarininkas Simas Dobrovolskis, gynęs Airijos garbę. Jis savo sportinį kelią pradėjo Šiauliuose. Bet nei R.Alijevui, nei S.Dobrovolskiui nepavyko iškovoti Europos žaidynių medalių.

Lietuvių rezultatai Badmintonas Vyrų vienetai. Kęstutis Navickas. 3 vieta. Pirmas etapas, D grupė: Ericas Pangas (Olandija) 21:0, 21:0 (be žaidimo); Dmytro Zavadskis (Ukraina) 21:0, 21:0 (be žaidimo); Blagovestas Kisjovas (Bulgarija) 18:21, 21:16, 21:19. Aštuntfinalis: Emre Vuralis (Turkija) 21:11, 21:13. Ketvirtfinalis: Yuhanas Tanas (Belgija) 21:14, 21:6. Pusfinalis: Pablo Abianas (Ispanija) 22:20, 16:21, 13:21. Vyrų dvejetai. Povilas Bartušis ir Alanas Plavinas. 13 vieta. Pirmas etapas, C grupė: Raphaelis Beckas ir Andreasas Heinzas (Vokietija) 10:21, 13:21; Zvonimiras Durkinjakas ir Zvonimiras Hoelblingas (Kroatija) 15:21, 17:21; Giovanni Greco ir Rosario Maddaloni (Italija) 17:21, 16:21. Moterų vienetai. Akvilė Stapušaitytė. 17 vieta. Pirmas etapas, H grupė: Natalija Perminova (Rusija) 16:21, 9:21; Alesia Zaicava (Baltarusija) 17:21, 9:21; Sonia Olariu (Rumunija) 21:0, 21:0 (be žaidimo). Mišrūs dvejetai. Vytautė Fomkinaitė ir Povilas Bartušis. 9 vieta. Pirmas etapas, A grupė: Marie Fiorella Sadowski ir Samuelis Cali (Malta) 21:3, 21:6; Chloe Magee ir Samas Magee (Airija) 8:21, 10:21; Alzbeta Basova ir Jakubas Bitmanas (Čekija) 8:21, 17:21.

Baidarių ir kanojų irklavimas Vienvietės kanojos, 200 m. Henrikas Žustautas. 1 vieta. Atranka, antras plaukimas: 2 vieta – 39,23 sek. Pusfinalis, antras plaukimas: 1 vieta – 38,737 sek. Finalas: 1 vieta – 40,064 sek. Vyrai. Vienvietės baidarės, 200 m. Ignas Navakauskas. 6 vieta. Atranka, antras plaukimas: 1 vieta – 35,022 sek. Finalas: 6 vieta – 35,851 sek. Dvivietės baidarės, 1000 m. Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas. 6 vieta. Atranka, antras plaukimas: 1 vieta – 3 min. 16,02 sek. Finalas: 6 vieta – 3 min. 14,346 sek. Dvivietės baidarės, 200 m. Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas. 7 vieta. Atranka, antras plaukimas: 7 vieta – 32,695 sek. Pusfinalis: 7 vieta – 32,793 sek. Moterys. Vienvietės baidarės, 500 m. Anelė Šakalytė. 23 vieta. Antras atrankos plaukimas: 8 vieta – 46,115 sek.

BMX dviračiai Vyrai. Arminas Kazlauskis. 18 vieta. Pirmas etapas, asmeninės atskiro starto lenktynės: 28 vieta – 37,713 sek. Antras etapas, ketvirtas atrankos važiavimas: 6 vieta – 16 taškų. Moterys. Vilma Rimšaitė. 10 vieta. Pirmas etapas, asmeninės atskiro starto lenktynės: 12 vieta – 40,497 sek. Antras etapas, antras atrankos važiavimas: 6 vieta – 17 taškų.

Boksas Vyrai. Svorio kategorija iki 60 kg. Edgaras Skurdelis. 17 vieta. Šešioliktfinalis: Konstantinas Bogomazovas (Rusija) 0:3. Svorio kategorija iki 75 kg. Tomas Pivorunas. 9 vieta. Šešioliktfinalis: Djordje Tomičius (Bosnija ir Hercegovina) 3:0. Aštuntfinalis: Kamilis Gardzielikas (Lenkija) 0:3. Svorio kategorija iki 91 kg. Tadas Tamašauskas. 17 vieta. Šešioliktfinalis: Sadamas Magomedovas (Rusija) 0:3. Svorio kategorija per 91 kg. Mantas Valavičius. 5 vieta. Aštuntfinalis: Danielis Costea (Rumunija) 3:0. Ketvirtfinalis: Joe Joyce‘as (Didžioji Britanija) – pralaimėjimas techniniu nokautu.

Dviračių sportas Vyrai. Atskiro starto lenktynės, 51,6 km. Ignatas Konovalovas. 12 vieta – 1 val. 2 min. 44,62 sek. Grupinės lenktynės, 216 km. Žydrūnas Savickas. 21 vieta – 5 val. 32 min. 13 sek. Evaldas Šiškevičius nefinišavo. Ignatas Konovalovas diskvalifikuotas. Moterys. Atskiro starto lenktynės, 25,8 km. Aušrinė Trebaitė. 18 vieta – 35 min. 38,19 sek. Grupinės lenktynės, 120,7 km. Daiva Tušlaitė. 25 vieta – 3 val. 25 min. 53 sek. Aušrinė Trebaitė. 29 vieta – 3 val. 25 min. 57 sek.

Dziudo Vyrai. Svorio kategorija iki 90 kg. Karolis Bauža. 17 vieta. 1/32 finalo: Milanas Randlis (Slovakija) – pergalė anksčiau laiko. Šešioliktfinalis: Alexandre’as Iddiras (Prancūzija) – pralaimėjimas anksčiau laiko. Svorio kategorija per 100 kg. Marius Paškevičius. 5 vieta. Šešioliktfinalis. Harunas Sadikovičius (Bosnija ir Hercegovina) – pergalė anksčiau laiko. Aštuntfinalis: Barna Boras (Vengrija) – pergalė. Ketvirtfinalis: Andre Breitbarthas (Vokietija) – pergalė anksčiau laiko. Pusfinalis: Adamas Okurašvilis (Gruzija) – pralaimėjimas anksčiau laiko. Dėl bronzos: Jakivas Chammo (Ukraina) – pralaimėjimas anksčiau laiko. Moterys. Svorio kategorija per 78 kg. Santa Pakenytė. 5 vieta. Aštuntfinalis: Ksenija Čibisova (Rusija) – pergalė anksčiau laiko. Ketvirtfinalis: Jasmin Kuelbs (Vokietija) – pralaimėjimas anksčiau laiko. Paguodos turnyras: Gulsah Kocaturk (Turkija) – pergalė anksčiau laiko. Dėl bronzos: Belkis Kaya (Turkija) – pralaimėjimas anksčiau laiko. Sandra Jablonskytė. 17 vieta. Šešioliktfinalis: Elisa Marchio (Italija) – pralaimėjimas anksčiau laiko.

Gimnastika Vyrai. Rokas Guščinas. 8 vieta. Atranka: daugiakovė – 24 vieta (82,299 balo), laisvieji pratimai – 66 vieta (12,800), pratimai ant arklio – 19 vieta (13,700), pratimai ant žiedų – 10 vieta

(14,300), pratimai ant lygiagrečių – 30 vieta (14,000), pratimai ant skersinio – 36 vieta (13,766). Daugiakovės finalas: 8 vieta – 84,399 balo. Moterys. Vaida Žitinevičiūtė. 61 vieta. Atranka: daugiakovė – 61 vieta (45,833 balo), pratimai ant lygiagrečių – 71 vieta (9,600), pratimai ant buomo – 67 vieta (10,700), laisvieji pratimai – 40 vieta (12,333).

Imtynės Graikų-romėnų imtynės. Svorio kategorija iki 66 kg. Edgaras Venckaitis. 23 vieta. Atranka: Matthiasas Maaschas (Vokietija) 1:3. Svorio kategorija iki 80 kg. Julius Matuzevičius. 8 vieta. Aštuntfinalis: Nikolaos Varkasas (Graikija) 3:1. Ketvirtfinalis: Jevgenijus Salejevas (Rusija) 0:4. Paguodos turnyras: Oleksandras Šyšmanas (Ukraina) 1:3. Svorio kategorija iki 85 kg. Aleksandras Kazakevičius. 8 vieta. Atranka: Javidas Hamzatau (Baltarusija) 3:0. Aštuntfinalis: Patrikas Szabo (Vengrija) 4:0. Ketvirtfinalis: Maksimas Manukjanas (Armėnija) 1:3. Svorio kategorija iki 98 kg. Vilius Laurinaitis. 7 vieta. Atranka: Felixas Baldaufas (Norvegija) 5:0. Aštuntfinalis: Orchanas Nurijevas (Azerbaidžanas) 1:4. Svorio kategorija iki 130 kg. Mantas Knystautas. 10 vieta. Aštuntfinalis: Eduardas Poppas (Vokietija) 0:3. Laisvosios imtynės. Svorio kategorija iki 61 kg. Šarūnas Jurčys. 12 vieta. Aštuntfinalis: Radoslavas Velikovas (Bulgarija) 1:4. Svorio kategorija iki 97 kg. Mindaugas Rumbutis. 12 vieta. Aštuntfinalis: Elizbaras Odikadzė (Gruzija) 1:4. Atranka: Jozefas Jaloviaras (Slovakija) 1:3. Svorio kategorija iki 125 kg. Jonas Rudavičius. 17 vieta. Atranka: Džamaladinas Magomedovas (Azerbaidžanas) 0:4. Moterų imtynės. Svorio kategorija iki 60 kg. Giedrė Blekaitytė. 5 vieta. Ketvirtfinalis: Sabrina Seidl (Austrija) 5:0. Pusfinalis: Svetlana Lipatova (Rusija) 0:4. Dėl bronzos: Veranika Ivanova (Baltarusija) 0:5. Svorio kategorija iki 69 kg. Danutė Domikaitytė. 13 vieta. Aštuntfinalis: Martina Kuenz (Austrija) 0:5.

3x3 krepšinis Vyrai. Lietuvos rinktinė (Vitalijus Lukša, Giedrius Marčiukaitis, Darius Tarvydas, Ovidijus Varanauskas). 7 vieta. Pirmas etapas, A grupė. Rumunija 16:15 (O.Varanauskas 7, V.Lukša 5, D.Tarvydas 4, G.Marčiukaitis 0); Izraelis 19:12 (O.Varanauskas ir V.Lukša – po 6, G.Marčiukaitis 5, D.Tarvydas 2); Slovėnija 18:20 (V.Lukša 7, D.Tarvydas 5, O.Varanauskas 4, G.Marčiukaitis 2). Aštuntfinalis: Andora 19:14 (D.Tarvydas 12, G.Marčiukaitis 3, O.Varanauskas ir V.Lukša – po 2). Ketvirtfinalis: Serbija 11:17 (V.Lukša 7, D.Tarvydas 3, O.Varanauskas 1, G.Marčiukaitis 0).

Moterys. Lietuvos rinktinė (Kristina Alminaitė, minaitė, Kornelija Balčiūnaitė, Erika Liutkutė, Eglė Tarasevičiūtė). vičiūtė). 11 vieta. Pirmas etapas, D grupė: Rumunija 14:12 (E.Tarasevičiūtė asevičiūtė 6, K.Alminaitė 5, K.Balčiūnaitė 2, E.Liutkutė 1); Izraelis lis 18:9 (K.Alminaitė 9, E.Tarasevičiūtė, K.Balčiūnaitė, E.Liutkutė ė – po 3); Rusija 15:21 (K.Alminaitė 7, E.Tarasevičiūtė 5, K.Balčiūnaitė 3, E.Liutkutė 0). Aštuntfinalis: Azerbaidžanas 10:17 (E.Tarasevičiūtė ir K.Balčiūnaitė – po 3, K.Alminaitė ir E.Liutkutė – po 2).

Paplūdimio tinklinis Vyrai. Lukas Každailis ir Arnas Rumševičius. 25 vieta. Pirmas etapas, A grupė: Bernardas Romano ir Leonidas Gricajus (Azerbaidžanas) 14:21, 19:21; Alexas Ranghieri ir Enrico Rossi (Italija) 10:21, 20:22; Mortenas Kvamsdalis ir Oeivindas Hordvikas (Norvegija) 20:22, 13:21. Moterys. Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė. 3 vieta. Pirmas etapas, A grupė: Lena Maria Plesiutschnig ir Katharina Schutzenhofer (Austrija) 21:14, 18:21, 18:16; Eva Bang ir Cecilie Olsen (Danija) 21:9, 21:17; Vivian Cunha ir Zinaida Liubimova (Azerbaidžanas) 21:17, 21:23, 17:15. Aštuntfinalis: Karolina Baran ir Jagoda Gruszczynska (Lenkija) 21:16, 15:21, 17:15. Ketvirtfinalis: Karolina Rehačkova ir Eliška Galova (Čekija) 21:17, 21:14. Pusfinalis: L.M.Plesiutschnig ir K.Schutzenhofer 18:21, 18:21. Dėl bronzos: Laura Giombini ir Giulia Toti (Italija) 21:19, 21:19.

Plaukimas Vaikinai. Andrius Šidlauskas. 50 m krūtine – 1 vieta (27,81 sek.; pusfinalyje pasiektas žaidynių rekordas – 27,75 sek.), 100 m krūtine – 2 vieta (1 min. 1,42 sek.), 200 m krūtine – 10 vieta (2 min. 16,44 sek.). Paulius Grigaliūnas. 50 m krūtine – 21 vieta (29,31 sek.), 100 m krūtine – 13 vieta (1 min. 3,46 sek.), 200 m krūtine – 9 vieta (2 min. 16,39 sek.), 200 m kompleksiniu būdu – 28 vieta (2 min. 8,41 sek.). Edvinas Mažintas. 50 m krūtine – 33 vieta (30,02 sek.), 100 m krūtine – 31 vieta (1 min. 5,24 sek.), 200 m krūtine – 24 vieta (2 min. 21,19 sek.). Merginos. Diana Jaruševičiūtė. 50 m laisvuoju stiliumi – 9 vieta (26,41 sek.), 100 m laisvuoju stiliumi – 16 vieta (57,94 sek.), 50 m peteliške – 25 vieta (28,43 sek.). Greta Pleikytė. 50 m laisvuoju stiliumi – 38 vieta (27,41 sek.), 100 m laisvuoju stiliumi – 53 vieta (59,99 sek.). Greta Gataveckaitė. 200 m laisvuoju stiliumi – 35 vieta (2 min. 8,20 sek.), 400 m laisvuoju stiliumi – 36 vieta (4 min. 31,69 sek.), 800 m laisvuoju stiliumi – 21 vieta (9 min. 16 sek.), 1500 m laisvuoju stiliumi – 14 vieta (17 min. 42,21 sek.). Agnė Šeleikaitė. 50 m krūtine – 8 vieta (32,45 sek.), 100 m krūtine – 17 vieta (1 min. 12,54 sek.). Meda Kulbačiauskaitė. 50 m nugara – 30 vieta (30,72 sek.),

100 m nugara – 30 vieta (1 min. 6,72 sek.), 200 m nugara – 34 vieta (2 min. 30,46 sek.). Bena Sarapaitė. 50 m peteliške – 30 vieta (28,69 sek.), 100 m peteliške – 25 vieta (1 min. 3,73 sek.). Estafetė 4x100 m laisvuoju stiliumi. Lietuva (B.Sarapaitė, G.Pleikytė, M.Kulbačiauskaitė, D.Jaruševičiūtė) – 10 vieta (4 min. 0,61 sek.). 4x100 m kombinuota estafetė. Lietuva (M.Kulbačiauskaitė, A.Šeleikaitė, B.Sarapaitė, D.Jaruševičiūtė) – 9 vieta (4 min. 20,17 sek.).

Sambo Vyrai. Svorio kategorija iki 90 kg. Radvilas Matukas. 3 vieta. Ketvirtfinalis: Andrejus Kazusionakas (Baltarusija) 0:2. Dėl bronzos: Ašotas Danielianas (Armėnija) 2:0. Moterys. Svorio kategorija iki 52 kg. Rūta Aksionova. 3 vieta. Ketvirtfinalis: Alesia Staraverava (Baltarusija) – pergalė be kovos. Pusfinalis: Nazakat Chalilova (Azerbaidžanas) 0:4. Dėl bronzos: Codrina Ionescu (Rumunija) 3:1.

Stalo tenisas Moterys. Rūta Paškauskienė. 17 vieta. Pirmas ratas: Kelly Sibley (Didžioji Britanija) 4:2 (6:11, 9:11, 11:5, 11:3, 11:5, 11:6). Antras ratas: Li Xue (Prancūzija) 1:4 (9:11, 14:16, 3:11, 11:6, 6:11).

Šaudymas Vyrai. Šaudymas iš 10 m atstumo oriniu šautuvu. Karolis Girulis. 27 vieta – 619,7 taško. Šaudymas į skrendančius taikinius apvalioje aikštelėje. Ronaldas Račinskas. 25 vieta – 113 iš 125.

Šaudymas iš lanko Moterys. Dangerūta Nosalienė. 59 vieta (593 taškai); 1/32 finalo: Guendalina Sartori (Italija) 3:7.

Šuoliai į vandenį Vaikinai. Martynas Pabalys. 1 m tramplinas: 26 vieta – 330,75 balo. Merginos. Indrė Marija Girdauskaitė. 1 m tramplinas: 16 vieta – 323,60 balo. 3 m tramplinas: 19 vieta – 342,45 balo. Daniela Aleksandravičiūtė. 1 m tramplinas: 28 vieta – 264,85 balo.

TTriatlonas Vyrai. Tautvydas Kopūstas. Aplenktas ratu baigė varžybas.

733