Olimpinė panorama 2016 10

2016 m. spalis Nr. 10 (86)

Naujo kelio pradžia Rio didvyriams – apdovanojimai, o mintys jau Tokijuje.

OLIMPINĖ PANORAMA

1

2

OLIMPINÄ– PANORAMA

TURINYS

TURINYS

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalas Leidžiamas nuo 2003 m.

Nr. 10 (86), 2016 m.

6

16

18

20

26

5 6

Skaitytojams

11 12 14 16 17 18 20 23 24

Įvertinimas

26 28 30 33 34

LTOK prezidentės mintys

Generalinė asamblėja Tvirtas pasitikėjimas – dar ketveriems metams

Prezidentė įteikė apdovanojimus

Apdovanojimai

Prie medalių – BMW rakteliai

Veidas

VIršelyje

Posūkis

Alfredo Pliadžio nuotr.

Dar viena atsakomybės sritis

Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių medalininkės Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė-Karalienė

Lengvaatletei – naujas iššūkis

Pamąstymai

redaktorius

Rio džiaugsmai ir galvasopis

Bronius Čekanauskas

Tradicija

Autoriai

Raiteliai gyrė varžybas

Interviu

Auksas Rio ir problemos namie

Istorija

Nepripažintos olimpinės žaidynės

Žvilgsnis

Dominavo „saboniukai“ ir „marčiulioniukai“

Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Algis Balsys Vytautas Žeimantas Marius Grinbergas Dainius Genys Raimonda Palionytė Julius Bliūdžius Vytautas Ruzginas

fotografai Alfredas Pliadis Vytautas Dranginis

maketuotojas Artūras Gimžauskas

Talentas

kontaktai

Olimpinis kandidatas

Interneto svetainė

Metus paženklino rekordas

Su šautuvu – ne tik trasoje

Kronika

LTOK įvykių dienoraštis

Iš arti

Imtynių kilimas – gyvenimo kelias

Pomėgis

Dosnūs kolekcininkai

Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius panorama@ltok.lt

www.ltok.lt

spausdina

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

tiražas

4000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899 Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

3

Alfredo Pliadžio nuotr.

SKAITYTOJAMS

Komanda pasiruošusi naujiems iššūkiams DAINA GUDZiNEVIČIŪTė

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė

Spalio 7-ąją vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovybės rinkimai. Norėčiau padėkoti visai mane palaikiusiai sporto bendruomenei. Ačiū jums už pasitikėjimą ir suteiktą galimybę tęsti pradėtus darbus. Mūsų komitetą per 2016–2020 m. olimpinį ciklą ves ir atsinaujinusi vadovybės komanda, kurioje yra ir patyrusių, ne pirmą kadenciją komiteto veiklai vadovaujančių žmonių, ir naujų narių.

Džiaugiuosi, kad komandoje liko viceprezidentas Romualdas Bakutis, o naujais viceprezidentais tapo sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ vadovas Saulius Galadauskas, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė, tarp Vykdomojo komiteto narių nuo šiol matysime Lietuvos futbolo federacijos prezidentą Edviną Eimontą, olimpinę vicečempionę Austrą Skujytę, Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinę sekretorę Agnę Vanagienę. Esu įsitikinusi, kad dirbsime darniai, o jei susidursime su iššūkiais – įveiksime juos susitelkę.

Olimpietė Simona Krupeckaitė ir Aušrinė Trebaitė dar kartą įrodė, kad yra tarp stipriausių Europoje.

Taip pat džiugu, kad auga rimta trekininkų pamaina – olimpinės rinktinės kandidatė Miglė Marozaitė kartu su S.Krupeckaite pelnė bronzą komandinio sprinto rungtyje. Dar viena šį rudenį savo rezultatu praskaidrinusi olimpietė – stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė. Nuoširdžiai sveikinu sportininkes su pasiektomis pergalėmis.

Norėčiau paminėti dar vieną svarbų spalio mėnesio renginį, kuriame teko dalyvauti, – 45-ąją Europos olimpinių komitetų generalinę asamblėją Minske.

Senojo žemyno vadovai nusprendė, kad antrosios Europos sporto žaidynės 2019 m. vyks Baltarusijos sostinėje. Iš pirmųjų 2015-aisiais Azerbaidžano sostinėje Baku vykusių Europos žaidynių mūsų sportininkai grįžo su septyniais medaliais. Tikimės, kad Minskas mūsų rinktinei taps gera ir sėkminga tarpine stotele pakeliui į Tokiją.

LTOK komandoje yra ir patyrusių, ne pirmą kadenciją komiteto veiklai vadovaujančių žmonių, ir naujų narių.

Nors atėjęs ruduo nedžiugina saule, galime pasidžiaugti puikiais mūsų sportininkių rezultatais.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

GENERALINĖ ASAMBLĖJA

LTOK vykdomasis komitetas, dirbęs 2012–2016 metais (iš kairės): A.Grabnickas, V.Nėnius, V.Paketūras, D.Gudzinevičiūtė, R.Bakutis, R.Balaiša, L.Vanagienė, L.Čaikauskas, G.Gutkauskas, L.Kačiušytė, V.Kalininas. Nuotraukoje nėra LTOK viceprezidento A.Juozaičio

Tvirtas pasitikėjimas – dar ketveriems metams Spalio 7 d. „Radisson Blu Hotel Lietuva“ viešbučio konferencijų centro salėje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinės asamblėjos ataskaitos ir rinkimų sesijos.

Sesijų darbe dalyvavo 59 LTOK nariai iš 64. LTOK prezidente antrai kadencijai perrinkta Daina Gudzinevičiūtė. Ją slaptuose rinkimuose palaikė 56 iš 59 Generalinės asamblėjos narių.

Ataskaitos sesijos pradžioje D.Gudzinevičiūtė įteikė LTOK garbės nario žymenį Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generaliniam sekretoriui Viačeslavui Kalininui.

Už sėkmingą sportininkų pasirodymą Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse LTOK prezidentė apdovanojo trijų sporto federacijų vadovus: Olimpinius žiedus įteikė Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentui Aleksandrui Alekrinskiui, Lietuvos irklavimo federacijos prezidentui Dainiui Pavilioniui, o Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentui Vytautui Čepui skirtą apdovanojimą atsiėmė šios federacijos prezidentas Bronislavas Vyšniauskas.

Buvo patvirtintos mandatų, balsų skaičiavimo komisijos ir sekretoriatas.

6

OLIMPINĖ PANORAMA

Pavyko pasiekti tikslus D.Gudzinevičiūtė apžvelgė svarbiausius šių metų aštuonių mėnesių ir visų ketverių olimpinio ciklo metų rezultatus. Pristatydama ketverių metų veiklos rezultatus prezidentė pabrėžė, kad pavyko pasiekti kadencijos pradžioje išsikeltus tikslus. Jos teigimu, LTOK tapo visuomenei atvira organizacija, kuri reguliariai skelbia apie savo darbus. Todėl, tyrimų duomenimis, visuomenės, palankiai vertinančios LTOK veiklą, dalis šoktelėjo 20 procentinių punktų. LTOK finansavimas olimpiniam sportui padidėjo daugiau nei du kartus, o Tarptautinio olimpinio komiteto finansavimas tikslinėms programoms išaugo beveik šešiskart.

Tarptautinio olimpinio komiteto vertinimu, LTOK – vienas sėkmingiausiai olimpinio švietimo srityje dirbančių NOK pasaulyje. Populiariausi projektai – „Mažųjų olimpiada“, kurioje dalyvauja 200 ikimokyklinių įstaigų, ir Lietuvos mokyklų žaidynės, kuriose jėgas išmėgina beveik 200 tūkstančių moksleivių.

Dėkoju už išreikštą pasitikėjimą.

Mūsų pradėtas darbas bus tęsiamas kartu su jumis. Ačiū labai.

Daina Gudzinevičiūtė

GENERALINĖ ASAMBLĖJA Už sėkmingą sportininkų pasirodymą Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Olimpiniais žiedais apdovanoti Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas D.Pavilionis bei Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentas A.Alekrinskis (dešinėje)

Padidėjo rėmėjų gretos. Dabar LTOK turi 8 partnerius, 7 rėmėjus ir 9 informacinius rėmėjus.

LTOK garbės nario ženklas buvo įteiktas Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generaliniam sekretoriui, LTOK vykdomojo komiteto nariui V.Kalininui

Pertvarkyta LTOK valdomo Lietuvos olimpinio fondo (LOF) veikla keliolika kartų padidino fondo pajamas, kurios skiriamos ir olimpiniam sportui, švietimo bei fizinio aktyvumo skatinimo programoms finansuoti.

Darbus įvertino teigiamai LTOK revizijos komisijos pranešimą perskaitė jos narys Saulenis Pociūnas. Jis konstatavo, kad LTOK buhalterijos tvarkymas pavyzdingas, informacija Revizijos komisijai buvo pateikiama operatyviai.

Revizijos komisija, atlikusi 2016 m. sausio–rugpjūčio mėn. LTOK veiklos patikrinimą, pažeidimų nenustatė, visos LTOK išlaidos yra pagrįstos ir patvirtintos dokumentais. „Kabliukų neradome“, – komisijos darbą reziumavo S.Pociūnas.

LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša pristatė 2016 m. sausio–rugpjūčio mėn. LTOK biudžeto apyskaitą. Per šį laikotarpį LTOK gavo 6,97 mln. eurų pajamų. LTOK išlaidos per tą patį laikotarpį sudarė 5,94 mln. eurų.

Diskusijas pradėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis. Jis šnekėjo apie finansinius reikalus, apie jų viešinimą, siūlė tiksliau planuoti biudžetą. Kerlingo federacijos prezidentas Vytautas Vidmantas Zimnickas kalbėjo mažųjų federacijų vardu. Jis pasidžiaugė stabiliu ir vis didėjančiu LTOK finansavimu.

Emocingai pasisakė B.Vyšniauskas. Pasidžiaugęs savo sporto šakos pergalėmis jis pažėrė kritikos premjero patarėjams, tarp kurių yra ir E.Skrabulis.

jis atkreipė dėmesį į tai, kad prastėja olimpinės pamainos rezultatai, nepakanka esamų dviejų ir jau steigiamos trečiosios Vilniuje sporto gimnazijos.

Kaip ir B.Vyšniauskas, jis siūlė LTOK darbą vertinti teigiamai.

LTOK viceprezidentas Romualdas Bakutis argumentuotai atsakė į E.Skrabulio pareikštas pastabas.

D.Gudzinevičiūtė atsakė į raštu gautus klausimus.

Buvo patvirtintos LTOK revizijos komisijos ir 2016 m. sausio–rugpjūčio mėn. bei viso olimpinio ciklo LTOK veiklos ataskaitos.

Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas D.Pavilionis padėkojo visiems už sveikinimus, kurių sulaukė irkluotojams iškovojus olimpinius medalius, apžvelgė federacijos darbą, kalbėjo apie modernizuojamą Trakų irklavimo bazę, joje vykusias ir būsimas varžybas.

LTOK vadovybės rinkimai Kas ketverius metus vykstančioje Generalinės asamblėjos rinkimų sesijoje visų pirma renkamas LTOK prezidentas. Naujai išrinktas prezidentas siūlo kandidatus į LTOK viceprezidentus, generalinio sekretoriaus ir iždininko kandidatūras, kurios kartu su naujuoju prezidentu tampa Vykdomojo komiteto nariais, ir vieną Vykdomojo komiteto narį.

Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas Algirdas Raslanas akcentavo, kad LTOK veikla teisinga, skaidri. Pasidžiaugęs laimėjimais

Likę šeši Vykdomojo komiteto nariai, kaip ir prezidentas bei jo pasiūlyta komanda, buvo renkami slaptu balsavimu iš 14 kandidatų. Pagal TarptautiOLIMPINĖ PANORAMA

7

Alfredo Pliadžio nuotr.

GENERALINĖ ASAMBLĖJA

200 veikla

Populiariausi LTOK projektai – „Mažųjų olimpiada“, kurioje dalyvauja 200 ikimokyklinių įstaigų, ir mokyklų žaidynės, kuriose jėgas išmėgina beveik 200 tūkstančių moksleivių.

LTOK generalinės asamblėjos ataskaitos ir rinkimų sesijų dalyviai

nio olimpinio komiteto Olimpinę chartiją, 7 iš 13 Vykdomojo komiteto narių turi atstovauti olimpinių sporto šakų federacijoms. Šie rinkimai – pirmieji LTOK istorijoje, kuriuos organizavo nepriklausoma rinkimų komisija. Jos pirmininkas buvo LTOK atkūrimo darbo grupės narys Vytas Nėnius, nariai – Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis bei Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Romualdas Petrukanecas. Jie skaičiavo ir slapto balsavimo biuletenius. Ši nuostata pagal TOK rekomendacijas įtvirtinta 2016 m. sausio mėnesį įsigaliojusiuose naujuose LTOK įstatuose. Slaptam balsavimui buvo įrengtos kabinos.

Naujai išrinktas LTOK vykdomasis komitetas. Pirmoje eilėje (iš kairės): L.Kačiušytė, L.Vanagienė, D.Gudzinevičiūtė, A.Vanagienė, A.Skujytė, antroje eilėje – R.Balaiša, A.Grabnickas, V.Paketūras, R.Bakutis, S.Galadauskas, G.Gutkauskas, L.Čaikauskas.

Nuotraukoje nėra LFF prezidento E.Eimonto, kuris tuoj po balsavimo išvyko į Škotiją stebėti Lietuvos futbolininkų rungtynių

Balsus skaičiavo nepriklausoma komisija (iš kairės): N.Nasvytis, V.Nėnius ir R.Petrukanecas

8

OLIMPINĖ PANORAMA

Rinkimų sesijoje antrai kadencijai į LTOK prezidento postą buvo perrinkta vienintelė kandidatė D.Gudzinevičiūtė. Ją palaikė 56 iš 59 balsavusių Generalinės asamblėjos narių. Prieš balsavo du, vienas biuletenis balsavimo urnos nepasiekė. „Dėkoju už išreikštą pasitikėjimą. Naujame olimpiniame cikle toliau tęsime ir plėtosime Lietuvos olimpinio komiteto programas. Mūsų pradėtas darbas bus tęsiamas kartu su jumis.

Ačiū labai“, – į Generalinės asamblėjos narius kreipėsi D.Gudzinevičiūtė.

LTOK vadovė į viceprezidentų postus pasiūlė Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentą R.Bakutį, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentę Liliją Vanagienę ir sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ prezidentą Saulių Galadauską. Į LTOK generalinio sekretoriaus postą D.Gudzinevičiūtė antrai kadencijai pasiūlė Valentiną Paketūrą, o į iždininko, taip pat antrai kadencijai, – R.Balaišą. Prie Vykdomojo komiteto narių prezidentė pakvietė prisidėti olimpinę vicečempionę Austrą Skujytę. Generalinės asamblėjos nariai balsavimu patvirtino naują LTOK prezidentės komandą.

GENERALINĖ ASAMBLĖJA

LTOK vykdomasis komitetas

Daina GUDZINEVIČIŪTĖ

Romualdas BAKUTIS

Saulius GALADAUSKAS

Lilija VANAGIENĖ

Valentinas PAKETŪRAS

LTOK prezidentė, olimpinė čempionė

LTOK viceprezidentas, Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas

LTOK viceprezidentas, sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ prezidentas

LTOK viceprezidentė, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė

LTOK generalinis sekretorius

Rimgaudas BALAIŠA

Leonardas ČAIKAUSKAS

Albinas GRABNICKAS

Edvinas EIMONTAS

LTOK iždininkas, Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentas

LTOK vykdomojo komiteto narys, Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas

LTOK vykdomojo komiteto narys, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas

LTOK vykdomojo komiteto narys, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas

Lina KAČIUŠYTĖ

Austra SKUJYTĖ

Gediminas GUTKAUSKAS

Agnė VANAGIENĖ

LTOK vykdomojo komiteto narė, olimpinė čempionė, Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė

LTOK vykdomojo komiteto narė, olimpinė vicečempionė

LTOK vykdomojo komiteto narys, Lietuvos žirginio sporto federacijos prezidentas

LTOK vykdomojo komiteto narė, Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė, Lietuvos tekvondo federacijos atstovė

OLIMPINĖ PANORAMA

9

GENERALINĖ ASAMBLĖJA

Revizijos komisijos pirmininku išrinktas A.Blažys

Kitame rinkimų ture LTOK vykdomojo komiteto nariais išrinkti Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edvinas Eimontas, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas Albinas Grabnickas, Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė Lina Kačiušytė, Lietuvos tekvondo federacijos atstovė Agnė Vanagienė ir Lietuvos žirginio sporto federacijos prezidentas Gediminas Gutkauskas. Į Vykdomąjį komitetą taip pat pretendavo D.Pavilionis, Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas, A.Raslanas, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas Gintaras Nenartavičius, Lietuvos golfo federacijos prezidentas Rymantas Juozaitis, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis, LTOK atkūrimo darbo grupės narys Vytautas Kukarskas ir V.Zimnickas.

Balsuoja Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas A.Sabonis

LTOK revizijos komisijos nariais išrinkti: Lietuvos sporto medicinos federacijos prezidentas Algimantas Blažys, Lietuvos badmintono federacijos prezidentas Vilmantas Liorančas ir Lietuvos sportinių šokių federacijos prezidentas Gintaras Skorupskas.

Generalinė asamblėja šias kandidatūras patvirtino.

O naujieji Revizijos komisijos nariai pirmininku išsirinko A.Blažį.

Generalinės asamblėjos pradžioje ir pabaigoje skambėjo Olimpinis himnas. Kiti LTOK vadovybės rinkimai vyks po ketverių metų.

10

OLIMPINĖ PANORAMA

Lietuvos imtynių federacijos prezidentas V.Mizgaitis

ĮVERTINIMAS

Prezidentė įteikė apdovanojimus Roberto Dačkaus/Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr.

Spalio 3 d. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse pasižymėjusiems sportininkams, jų treneriams apdovanojimus įteikė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Mūsų šalies sportininkų finaliniai startai – didžiojo sporto viršūnės.

Akimirkos, kurios suvienija žmones, puošia mūsų gyvenimą. Jame visada reikia herojų, ir šiais laikais jais dažnai tampa sportininkai.

Dalia Grybauskaitė

D.Grybauskaitė apdovanoja M.Griškonį

Valstybės vadovės įsitikinimu, kai didžiausiuose pasaulio sporto renginiuose skamba Lietuvos vardas, visa šalis jaučia nepaprastą pasididžiavimą ir dėkingumą. „Mūsų šalies sportininkų finaliniai startai – didžiojo sporto viršūnės. Akimirkos, kurios suvienija žmones, puošia mūsų gyvenimą. Jame visada reikia herojų, ir šiais laikais jais dažnai tampa sportininkai“, – sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, dideli laimėjimai įkvepia ir įpareigoja nesustoti ir kovoti dėl dar geresnių rezultatų.

Be to, sportininkų pergalės – kartu įpareigojimas ir visuomenei, ir valstybei, kad sportuoti būtų sudarytos tinkamos, visiems ir visur lygios sąlygos. Prezidentė palinkėjo sportininkams sveikatos ir sėkmės ateities čempionatuose.

Valstybės ordinais ir medaliais, prezidentės padėkos raštais ir atminimo dovanomis buvo apdovanoti trylika olimpinių prizininkų ir jų trenerių.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžių šalies vadovė įteikė sidabro medalį pelniusiam irkluotojui Mindaugui Griškoniui. Jo pori-

ninkui Sauliui Ritteriui apdovanojimas neskirtas, nes tokio sveikinimo jis sulaukė prieš metus, kai buvo pagerbtas už 2014-aisiais iškovotą Europos irklavimo čempionato auksą. Aukštesnio lygio valstybės apdovanojimas gali būti skiriamas tik kartą per trejus metus.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanotos bronzą Rio de Žaneire iškovojusios irkluotojos Donata Vištartaitė-Karalienė ir Milda Valčiukaitė.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiai įteikti olimpinėse žaidynėse bronzą pelniusiems dvivietės baidarės irkluotojams Aurimui Lankui ir Edvinui Ramanauskui.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais apdovanoti treneriai Kęstutis Keblys, Romualdas Petrukanecas, Robertas Tamulevičius ir Antanas Lankas.

Sunkiaatletis Aurimas Didžbalis ir jo treneris Bronislavas Vyšniauskas apdovanojimus gavo pernai, todėl šiemet jiems, S.Ritteriui, treneriui Mykolui Masilioniui, misijos vadovui Einiui Petkui buvo įteiktos padėkos ir prezidentės medaliai.

OLIMPINĖ PANORAMA

11

APDOVANOJIMAI

Prie medalių – BMW rakteliai Spalio 3 d. LTOK pagerbė Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse medalius ir prizines vietas iškovojusius sportininkus, jų trenerius, sporto mokslininkus, medikus ir sporto federacijų vadovus. Medalius laimėję olimpiečiai sėdo prie BMW automobilių vairo.

Algis Balsys

Prie automobilių – M.Valčiukaitė ir D.Vištartaitė-Karalienė

„Radisson Blu Hotel Lietuva“ viešbučio konferencijų salėje susirinko gausus būrys olimpinės delegacijos narių, miestų sporto skyrių, sporto mokyklų, federacijų vadovų, Lietuvos olimpiečių asociacijos narių. Dar kartą buvo pagerbti ir apdovanoti Rio žaidynėse geriausiai pasirodę sportininkai ir juos parengti padėję žmonės.

Sveikinimo žodį tarė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. „Šiandien dėkojame ne tik jums. Norime padėkoti ir tiems, kurie visą laiką buvo šalia.

Tiems, kurie jus gydė, treniravo, tiems, kurie pirko bilietus, organizavo stovyklas ir darė viską, kad jūsų startas būtų sėkmingas. Šiandien šia švente, šia padėka baigiasi vienas etapas ir prasideda kitas. Prasideda kelias į Tokiją“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.

Po to prasidėjo tikras sveikinimų maratonas. Piniginius prizus LTOK prezidentė įteikė ir sportininkų treneriams, gydytojams, sporto 12

OLIMPINĖ PANORAMA

psichologams ir sporto mokslininkams, kineziterapeutams, komandų vadybininkams, ekspertų komisijos nariams ir prizines vietas laimėjusių sportininkų federacijų generaliniams sekretoriams. Sporto federacijų prezidentams ir miestų sporto centrų vadovams įteiktos simbolinės padėkos. Iš viso LTOK įsteigė 93 apdovanojimus, kurių bendra suma – 130 tūkst. eurų.

Piniginiai prizai buvo įteikti ir tiems sportininkams, kurie olimpinėse žaidynėse užėmė 5–8 vietas. Aštuntą poziciją iškovojusiam plaukikui Simonui Biliui, septintą vietą užėmusioms buriuotojai Gintarei Scheidt ir plaukikei Rūtai Meilutytei LTOK skyrė po 2 tūkst. eurų. Tiek pat atiteko ir ceremonijoje negalėjusiai dalyvauti treko dviratininkei Simonai Krupeckaitei.

Septintoje vietoje likusios krepšinio rinktinės sąskaitą pasiekė 24 tūkst. eurų, o žaidynėse penkti likę dvivie-

tės baidarės irkluotojai Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas atsiėmė po 3 tūkst. eurų.

Padėkų ir apdovanojimų renginį vainikavo kulminacija – D.Gudzinevičiūtė ir BMW prekės ženklo vadovas Lietuvoje Aurimas Tamašauskas žaidynių medalininkams įteikė BMW automobilių raktelius. Beje, prie viešbučio išrikiuoti naujutėlaičiai blizgantys BMW automobiliai, ant kurių vietoje numerių kabėjo medalininkų vardai ir pavardės, dar gerokai prieš renginį traukė visų praeivių akis. Sidabrą į Lietuvą parvežę irkluotojai Saulius Ritteris ir Mindaugas Griškonis dovanų gavo BMW 418D automobilius, o bronzą iškovojusios irkluotojos Donata Vištartaitė-Karalienė ir Milda Valčiukaitė, baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas bei sunkiaatletis Aurimas Didžbalis sėdo prie BMW 318D vairo. Automobilius su nemaža nuolaida už 273 tūkst. eurų LTOK įsigi-

Alfredo Pliadžio ir Vytauto Dranginio nuotr.

APDOVANOJIMAI

273 SUMA

Už tiek tūkstančių eurų LTOK įsigijo sportininkams dovanotus automobilius iš savo ilgametės partnerės ir rėmėjos bendrovės „Krasta Auto“.

LTOK apdovanojo gausų Rio de Žaneiro žaidynėse sėkmingai pasirodžiusių sportininkų bei jiems talkinusių specialistų būrį

jo iš savo ilgametės partnerės ir rėmėjos bendrovės „Krasta Auto“. „Norėčiau padėkoti Lietuvai, Lietuvos žmonėms, kurie mus palaikė, kurių palaikymą jautėme tolimajame Rio. Noriu padėkoti treneriams, mokslininkams, medikams ir visiems, kurie prisidėjo prie mūsų rezultato. Ne tik šiemet, bet ir per ilgus mūsų sportinės karjeros metus. Noriu padėkoti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto rėmėjams, kurių dėka mes išvykome į olimpines žaidynes ir šiandien gavome prizus“, – olimpiečių vardu padėkos žodžius tarė M.Griškonis.

Po oficialiosios dalies daugiausia šurmulio kilo lauke prie automobilių.

Sportininkai, jų bičiuliai sėdo vidun, matavosi sėdynes, sukiojo vairus. Štai keli trumpi pokalbiai. „Aurimai, ar duosi šia mašina pavažiuoti treneriui Vyšniauskui?“ „Duosiu, jeigu gražiai paprašys...“ „Sauliau, ar telpi į automobilį? Juk vis dėlto ūgis – per du metrus?“ „Atsitraukiau sėdynę ir dabar patogiai sėdžiu. Galėtų ir pavardes vietoje numerių palikti...“ „Milda, esi jauniausia, ar turi teises?“ „Teises turiu, bet važiavimo praktikos dar mažoka.“ „Donata, ar patinka naujasis automobilis?“ „Ne taip seniai teko vairuoti senesnės laidos šios klasės BMW automobilį ir man patiko. Iš tikrųjų svajojau apie šį automobilį ir labai juo džiaugiuosi.“

Norėčiau padėkoti Lietuvai, Lietuvos žmonėms, kurie mus palaikė, kurių palaikymą jautėme tolimajame Rio. Noriu padėkoti treneriams, mokslininkams, medikams ir visiems, kurie prisidėjo prie mūsų rezultato.

Ne tik šiemet, bet ir per ilgus mūsų sportinės karjeros metus.

S.Ritteris naujajame savo BMW

A.Lankas ir E.Ramanauskas

Mindaugas Griškonis

A.Didžbalis OLIMPINĖ PANORAMA

13

veidas

Dar viena atsakomybės sritis Naujojo LTOK viceprezidento Sauliaus Galadausko pirmoji profesija – dailininkas. Po to studijavo teisę, vėliau verslo vadybą ir dabar daugiau nei du dešimtmečius jis sukasi versle.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Marytė Marcinkevičiūtė

Kaip sakė garsi sprinterė Jackie Joyner-Kersee, amžius – ne barjeras, o savęs ribojimas, kurį jūs įsikalate į galvą. Mūsų asociacijoje yra apie pusantro tūkstančio nuostabių asmenybių, kurių galvose šio ribojimo nėra.

2013-aisiais tuometė „Penkių žiedų“ prezidentė D.Ivašauskienė, padedama to paties K.Daukšio, įtikino mane perimti iš jos asociacijos vairą. Taip tapau sporto veteranų asociacijos prezidentu.

Kokių gerų darbų pavyko nuveikti šioje asociacijoje, ką svajojate įgyvendinti?

Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Arvydas Juozaitis naująjį LTOK viceprezidentą, Lietuvos sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ prezidentą Saulių Galadauską atsimena dar nuo Sąjūdžio. „Kiek prisimenu, Sąjūdžio laikais jis buvo labai darbštus, kruopštus ir pareigingas jaunalietuvis. Saulius – netuščiagarbis, patikimas, juo buvo galima pasikliauti. Jis pas mus ateidavo į namus, su juo ilgai diskutuodavome, kartu dalyvavome įvairiuose mitinguose. Džiaugiuosi, kad Saulius išrinktas LTOK viceprezidentu. Sąjūdietis keičia sąjūdietį, mes tebelaikome pozicijas“, – sako A.Juozaitis.

Kokie jūsų ryšiai su sportu? – paklausėme naujojo LTOK viceprezidento Sauliaus Galadausko.

Mano ryšiai su sportu pagarbiai draugiški. Nedalyvavau jokiame profesionaliame sporte, tačiau ankstyvoje jaunystėje nemažai laiko praleidau treniruodamasis ant skersinio. Pasiekimai tokie, kad ir praėjus 40 metų kartkartėmis manęs paklausia, ar aš nesportuoju.

14

OLIMPINĖ PANORAMA

O dabar sportuojate? Kokios sporto šakos labiausiai patinka?

Dabar nesportuoju. Mėgstu komandinį sportą, ypač krepšinį, kartais pažiūriu futbolą.

Kaip tapote sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ prezidentu?

Pakeičiau asociacijos pavadinimą (šypsosi). Iš tiesų pavadinimą tiesiog sutarptautinome – taip vietoje veteranų sporto atsirado meistrų sportas, kilęs nuo šį sąjūdį apibrėžiančio angliško termino „master sports“. Šiek tiek padidėjo asociacijos narių klubų gretos – dabar jų turime 43, apie 1500 aktyviai sportuojančių narių.

2013-aisiais pasaulio sporto meistrų žaidynėse, kurios dar vadinamos sporto meistrų olimpinėmis žaidynėmis, Turine Lietuvos delegaciją sudarė 118 sportininkų. Šiose žaidynėse iškovoti net 125 medaliai.

2009-aisiais į mane, kaip į Lietuvos aludarių gildijos vadovą, kreipėsi šios asociacijos garbės prezidentas Kęstutis Daukšys ir paprašė padėti nuvykti mūsų sportininkams į pasaulines sporto meistrų žaidynes Sidnėjuje.

Gildija skyrė paramą ir tapo nuolatine asociacijos „Penki žiedai“ rėmėja. Taip susipažinau su asociacijos įkūrėja ir siela Danute Ivašauskiene, su klubų vadovais ir sportininkais, ėmiau lankytis renginiuose. Mane sužavėjo jų nuoširdumas, entuziazmas, prasminga veikla.

2014 metais įvairių sporto sričių atstovai į Lietuvą parvežė 108 medalius, iš jų net 56 aukso. Pernai per Europos sporto meistrų žaidynes Nicoje 153 Lietuvos atstovai pagal iškovotų medalių skaičių tarp 64 valstybių užėmė aštuntą vietą. Kaimynai latviai liko trylikti, estai – 27-ti. Iš viso lietuviai tose žaidynėse iškovojo 94 medalius (31 aukso, 32 sidabro, 31 bronzos).

Mūsų asociacijos nariai – buvę profesionalūs sportininkai, mėgėjai, sporto darbuotojai, sporto gydytojai, kurie savo aktyvią sportinę veiklą tęsia sporto klubuose, savo pavyzdžiu propaguoja sportą ir sveiką, aktyvų gyvenimo būdą.

Šie laimėjimai – tikrai ne naujojo prezidento nuopelnas. Man pavyko pasiekti šiek tiek didesnio valdžios dėmesio šiam judėjimui, padidinti finansavimą. Beje, čia turiu padėkoti ir LTOK bei Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui.

veidas

Dabar labai atsakingai rengiamės pasaulinėms sporto meistrų žaidynėms Naujojoje Zelandijoje. Bet mūsų misija – ne vien žaidynės ir medaliai. Dėl mūsų narių optimizmo ir veiklumo, gebėjimo būti pavyzdžiu jaunajai kartai, pavargusiam ir paniurzgėti linkusiam kaimynui ar bendradarbiui kiekvienas „Penkių žiedų“ narys yra tikrasis sporto ambasadorius. „Jau geriau vienas žmogus parodytų, kaip sportuoti, nei penkiasdešimt pasakotų apie tai“, – taip sakė garsus amerikietiškojo futbolo žaidėjas Knute‘as Rockne‘as.

Ar LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės siūlymas tapti viceprezidentu buvo netikėtas? Ilgai svarstėte?

Siūlymas tapti viceprezidentu buvo netikėtas, tik ilgai svarstyti neturėjau laiko, o apsispręsti nebuvo taip jau paprasta. Daugumai sporto žmonių toks siūlymas būtų labai geidžiamas kaip aukštas įvertinimas. Man tai dar viena atsakomybės sritis.

Tačiau prieš teikiant kandidatūrą į LTOK vykdomąjį komitetą su LTOK prezidente buvome kalbėję apie aktyvesnį mano įsitraukimą į olimpinį judėjimą. Dalyvauju D.Gudzinevičiūtės vadovaujamoje Sporto prezidentų taryboje. Visur, kur dalyvauju, tą darau aktyviai – stengiuosi suprasti dalykų esmę, reiškiu savo nuomonę.

Kaip iki šiol vertinote LTOK veiklą?

Gal turėjote kokių nors pastebėjimų ar priekaištų?

LTOK veiklą vertinu gerai, tik anaiptol ne visi geri LTOK darbai deramai pateikiami visuomenei. Finansų rinkose yra tokia sąvoka „neįvertintos akcijos“, į jas apsimoka investuoti. Mano manymu, derėtų daugiau pasakoti visuomenei apie tai, kas nuveikta. Turėtume mokytis iš politikų ir daugiau reikštis visuomeniniame gyvenime, pasigendu aktyvesnių viešųjų ryšių.

Ar teko iš arti matyti nors vienas olimpines žaidynes?

Tik per televizorių. Nelabai patinka šurmulys, o be jo neapsieina dideli renginiai. Jau trylika metų esu alaus versle, bet dar nė karto nebuvau garsiojoje Miuncheno alaus šventėje „Oktoberfest“.

Per porą metų įsisukote į tikrą sporto sūkurį: esate sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ prezidentas, Lietuvos sporto prezidentų tarybos narys, dabar ir LTOK viceprezidentas. Krūvis nemažas.

Ar visur spėsite?

Tai tik visuomeninės pareigos, dar turiu nemažai tiesioginių pareigų vers-

le. Bet metams bėgant supratau, kad laikas yra labai sąlyginė, tarsi guminė sąvoka. Pažįstu keletą daug pasiekusių ir ypač užsiėmusių žmonių, kurie viskam randa laiko. Turiu ir tokių pažįstamų, kurių gyvenimą sunku būtų laikyti labai produktyviu, bet jie amžinai neturi laiko ir nuolat skundžiasi jo stygiumi.

Ar jau apsitarėte LTOK vykdomajame komitete, kokią sritį kuruosite?

Sulaukęs LTOK prezidentės kvietimo su ja aptariau savo kompetencijos sritis. Esu labiau žinomas kaip verslo politikas. Interesų derinimas yra mano kasdieninė duona, todėl tikiuosi būti naudingas derindamas LTOK ir visos sporto bendruomenės interesus valdžios institucijose. Tikiuosi būti naudingas kuriant Lietuvoje laiminčią sporto politiką.

Esu labiau žinomas kaip verslo politikas.

Interesų derinimas yra mano kasdieninė duona, todėl tikiuosi būti naudingas derindamas LTOK ir visos sporto bendruomenės interesus valdžios institucijose.

Esate Lietuvos aludarių gildijos prezidentas. Kokios tai pareigos?

Gildija rūpinasi socialiai atsakingos alaus vartojimo kultūros kūrimu.

Man tenka rūpintis deramu aludarių interesų atstovavimu valdžios institucijose, pramonės įvaizdžiu, bendradarbiauti su visuomeninėmis organizacijomis ir žiniasklaida.

Ar jūsų vadovaujami aludariai yra sportiški, dalyvauja varžybose?

Lietuvoje, kaip, beje, ir visame Vakarų pasaulyje, alus neretai susijęs su sportu. Aludariai gana dažnai yra pagrindiniai įvairių sporto šakų rėmėjai. Mūsų nariai, alaus daryklos, daug dėmesio skiria savo darbuotojų kūno kultūrai ir sportui, dalyvauja įvairiose varžybose ir turnyruose, o aludarių krepšinio turnyrai netgi vyksta Baltijos šalių mastu. Visi gildijos nariai turi po kelias įvairių sporto šakų komandas. Visų mūsų įmonių darbuotojai turi puikią galimybę laisvalaikiu sportuoti darbdavio sąskaita.

Žinau, kad jaunystėje buvote dailininkas. Kokie dabartiniai jūsų pomėgiai?

S.Galadauskas vadovauja sporto meistrų asociacijai „Penki žiedai“

Taip, pirmoji mano profesija – dailininkas. Baigiau Kauno taikomosios dailės technikumą (dabar – J.Vienožinskio menų fakultetas). Nežinau, ar išliko mano diplominis darbas Kauno Maironio gimnazijoje – aktų salėje ištapiau visą sieną archajiniais lietuvių ornamentikos motyvais, nes tuo metu buvau susižavėjęs Rytų filosofija ir joga, todėl mano lietuvių liaudies menas buvo gana orientalistinis (šypsosi).

Teko tapyti daugiau monumentalios taikomosios tapybos kūrinių kultūros namuose, vaikų darželiuose, kūriau scenografijas vienam liaudies teatrui, tapiau Vilniaus senamiestį ir jūras, mano darbus noriai pirko, mokiau vaikus dailės. Lietuvoje prasidėjus atgimimui visa širdimi įsitraukiau į Sąjūdžio veiklą, padėjau atkurti jaunimo organizacijas ir pamažu nuo dailės atitolau.

Studijavau teisę, vėliau verslo vadybą ir galų gale atsidūriau versle, kuriame jau daugiau nei dvidešimt metų.

Dailės nepasiilgstu, bet labai mėgstu fotografuoti. Su žmona daug keliaujame, taigi visada vežuosi sunkų fotoaparatą ir ją kartais nervinu, ilgai medžiodamas man unikalius kadrus.

Minėjote, kad buvote aktyvus Lietuvos atgimimo veikėjas. LTOK viceprezidento poste keičiate olimpinį prizininką Arvydą Juozaitį, kuris buvo ir vienas iškiliausių Sąjūdžio lyderių. Ar buvote su juo pažįstami?

Drįsčiau pasakyti, kad su Arvydu Sąjūdžio laikais buvome ne tik pažįstami, bet ir draugai. Labai gerbiu Arvydą, tai tauri ir įvairiapusė asmenybė. Būti jo įpėdiniu – labai aukšta kartelė.

OLIMPINĖ PANORAMA

15

POSŪKIS

Lengvaatletei – naujas iššūkis Sportininkei, trenerei, dvejų metų sūnaus mamai Austrai Skujytei veiklos tikrai netrūksta. Tačiau Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionė drąsiai nėrė į jai iki šiol nepažintus vandenis – tapo LTOK vykdomojo komiteto nare.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Marius Grinbergas

A.Skujytė

Tituluota lengvaatletė neslepia – ją domina ta sporto virtuvės pusė, kurioje dar neteko būti. „Tai nėra man pažįstama sritis, todėl įdomu iš arčiau į ją pažvelgti, pažinti, įsigilinti, pamatyti užkulisius. Sportuoju jau daug metų, o dabar noriu prisidėti prie sprendimų, kurie būtų naudingi sportui ir sportininkams. Tad kai Daina Gudzinevičiūtė pasiūlė tapti jos komandos nare, ilgai nesvarsčiau“, – prisipažįsta 37 metų A.Skujytė.

Nutariau, kad dar mažiausiai metus tikrai sportuosiu.

Kol kas negaliu padėti taško. Net nežinau, ar tai gerai.

Lengvaatletė po LTOK generalinės asamblėjos sulaukė nemažai sveikinimų, kolegos džiaugėsi, kad Vykdomajame komitete bus ir lengvosios atletikos atstovas. Buvo ir tokių, kurie neslėpė nuostabos olimpinės vicečempionės sprendimu imtis naujos veiklos, nes jos grafikas ir taip įtemptas.

Nors Rio de Žaneiro žaidynes Austrai teko stebėti per televiziją, ginklų patyrusi septynkovininkė nesudeda. „Nutariau, kad dar mažiausiai metus tikrai sportuosiu. Kol kas negaliu padėti taško. Net nežinau, ar tai gerai. Gal vertėtų jį dėti ir eiti kita kryptimi. Bet kol kas negaliu“, – paaiškina A.Skujytė.

Šiemet sportininkei nepavyko įveikti septynkovės olimpinio normatyvo ir patekti į Rio de Žaneiro žaidynes. Tai būtų buvusi jau penktoji olimpiada jos karjeroje. Kelialapį į Rio lengvaatletė tikėjosi skirti balandį treniruočių stovykloje Ispanijoje netikėtai mirusio savo trenerio ir bendraminčio Alekso Stanislovaičio atminimui.

16

OLIMPINĖ PANORAMA

Naujam sezonui sportininkė Kaune rengiasi su buvusiais savo auklėtiniais, dabar jau studentais. Kai 2014 metais A.Skujytė išėjo motinystės atostogų, jos auklėtinius globojo A.Stanislovaitis. „Dabar su šiais sportininkais kartu rengiamės sezonui. Jie jau patys žino, ką daryti. Žinoma, kai prasidės tech-

nikos šlifavimas, tada jau reikės jiems skirti daugiau dėmesio, aiškinti, koreguoti. Be to, laisvalaikiu patreniruoju tris 12–14 metų mergaites, neseniai prisidėjo ir keletas jaunesnių auklėtinių“, – pasakoja lengvaatletė.

Pati septynkovininkė trenerio šiuo metu neturi. „Dabar pati rašausi treniruočių planus. Bet žinau, kad kai reikės, man padės kiti treneriai.

Jei pavyktų pasiekti tą lygį, kuriame buvau, atskiros rungtys turėtų daugiau ar mažiau neblogai sektis. Žinoma, visada yra ką šlifuoti.

Ieties metimo rungtyje man visada padeda Teresė Nekrošaitė, ne kartą dirbau su barjerinio bėgimo trenere Nina Gedgaudiene, šuolių į tolį specialistu Romualdu Petruškevičiumi. Taip ir sukuosi. Bet tokio žmogaus, kuris prižiūrėtų viską, kaip Aleksas Stanislovaitis, to tvirto užnugario jau nebėra“, – apgailestauja sportininkė.

Gyvenime tvirčiausias Austros užnugaris – šeima. Su vyru Valdu dvejų metų sūnų Jokūbą auginanti lengvaatletė ne kartą džiaugėsi sulaukusi artimiausių žmonių palaikymo. Taip buvo ir šį kartą, kai ir taip įtemptoje dienotvarkėje atsirado LTOK vykdomasis komitetas.

Tad A.Skujytė tiki, kad galės skirti ir laiko, ir dėmesio naujai veiklai. „Aišku, pirmiausia reikia apsiprasti, o tada jau imtis darbo, nes sportuodama mažai kreipiau dėmesio į panašius dalykus.

Esu visiškai neprobleminis žmogus, kai kas net juokauja, kad man lova visur nei per kieta, nei per minkšta.

Visur prisitaikau. Bet tikrai tikiu, kad Vykdomajame komitete galėsiu būti naudinga. Sportininkai galės į mane kreiptis ir išsakyti savo pastabas, pageidavimus. Stengsiuosi padaryti viską, kas nuo manęs priklausys, nenoriu būti tik pasyvi balsuotoja posėdžiuose“, – tikina LTOK vykdomojo komiteto naujokė.

PAMĄSTYMAI

Rio džiaugsmai ir galvasopis Olimpinių žaidynių palikimu dažniausiai vadinama reali nauda, kurią gauna jos organizatoriai. Kaip šiuo atžvilgiu sekėsi brazilams?

Po kiekvienų olimpinių žaidynių siekiama parodyti, kad svarbus žaidynių organizavimo pranašumas – ne tik prestižas, tarptautinis pripažinimas, bet ir apčiuopiama nauda, pagrindžianti laukiamų didžiulių išlaidų atsiperkamumą.

Kaipgi sekėsi brazilams? Oficialioje Rio žaidynių svetainėje neseniai pasibaigusios olimpiados palikimas vertinamas keliais aspektais. Trumpai aptarkime kiekvieną jų ir pasvarstykime, ką brazilams pavyko pasiekti, o ko ne.

Vienas svarbiausių ilgalaikės naudos aspektų – investicija į švietimą. Teigiama, kad 28 tūkst. studentų atsivėrė galimybė sudalyvauti olimpinio švietimo programoje ir susipažinti su olimpinėmis bei parolimpinėmis vertybėmis. Dar daugiau smalsautojų galėjo parsisiųsti savišvietos programą, kuri nemokamai buvo integruota į mokyklinę programą. Investicijos į švietimą visada apsimoka, tačiau jų naudą mažai nusako kiekybiniai kriterijai.

Kitas palikimo aspektas – skaidrumas.

TOK atstovai, suvokdami investicijų naštą, olimpiados rengėjams mėgsta pabrėžti, kad žaidynių organizavimo entuziazmas negali užgožti strateginių ir ilgalaikių šalies interesų, bet turi pasitarnauti plačiajai visuomenei.

Kai ne tik į planavimo procesus, bet ir į planų realizavimo darbus įtraukiami skirtingų socialinių grupių atstovai, tikima, kad tada skaidrumas užtikrinamas efektyviau. Deja, nepaisant entuziazmo šis aspektas neretai sunkiausiai įgyvendinamas. Brazilijos valdžios teigimu, jiems pavyko suderinti žaidynių poreikius su svarbiausių miesto problemų sprendimu, bet galima išgirsti ir tam tikros kritikos dėl savaip suprastos svarbiausių poreikių traktuotės. Poveikis beveik neišmatuojamas.

Būsimos olimpiados nauda apibūdinama ir kaip svarbus veiksnys vietinei ekonomikai paskatinti. Juk ne tik atvy-

kę turistai papildo biudžetą pirkdami bilietų ar atributikos. Dar gerokai prieš žaidynes reikiamai infrastruktūrai plėtoti šaliai tenka išleisti milžiniškas sumas įvairioms prekėms ir reikmenims įsigyti, o daugelis šių prekių būna vietinės gamybos. Prieš Rio žaidynes planuota, kad organizavimo tikslams bus įsigyta 30 milijonų įvairių prekių – pradedant varžtais, kruopomis ir baigiant laivais, lėktuvais. Dera pripažinti, kad nauda apčiuopiama.

Kitas mėgstamas akcentuoti palikimo dėmuo – galimybė populiarinti vietinę kultūrą. Viso pasaulio dėmesys žaidynes organizuojančiai šaliai pasitarnauja kaip gera reklama ir suteikia podiumą esminiams kultūros ypatumams pademonstruoti. Nors Brazilijos kultūra nuo seno garsi visame pasaulyje dėl daugelio priežasčių, žaidynės jai suteikė papildomą galimybę prisistatyti globaliai auditorijai. Stebėjusieji žaidynes naudą gali įvertinti patys.

Savanorystė – dar vienas itin svarbus žaidynių organizavimo aspektas. Savanorystės kultūros diegimas pristatomas kaip vienas palikimo pranašumų, teikiančių ne vien trumpalaikę naudą – daugybei žmonių atsiveria galimybė asmeniškai prisidėti prie organizavimo darbų, išgyventi nepamirštamą patirtį, iš arti pamatyti geriausius pasaulio atletus bei užkulisinį gyvenimą.

Ilgalaikė nauda siejama su viltimi, kad ilgainiui savanorystės tradicija bus perkelta į kitas sritis ir taps svarbiu vietinės kultūros bruožu. Idėja graži, tačiau įvertinti realią jos naudą, ypač kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, ganėtinai sunku.

Kitas kertinis palikimo aspektas yra tvarumas, kuriuo turėtų būti persmelkta visa žaidynių organizacija. Čia turima galvoje ir teigiamas poveikis ekonomikai, ir aplinkai, ir socialinė atsakomybė. Pabrėžiant šią vertybę ir svarų jos vaidmenį organizavimo procese tarsi norima užkrėsti (gerąja pras-

Alfredo Pliadžio nuotr.

Dainius Genys VDU sociologas

me) vietinę kultūrą bei skatinti šios vertybės klestėjimą ateityje. Tikima, kad žaidynių organizavimas prideda gerosios patirties ir tam tikrų tvarumo politikos įgūdžių. Idėja graži, bet ne visada suveikia.

Nelengva vienareikšmiškai apibendrinti Rio palikimą, mat šalia daugybės vietinių veiksnių (nelygybės, korupcijos, nusikalstamumo ir kt.) stiprų vaidmenį atliko nekontroliuojami globalūs procesai: po nuoseklaus ekonomikos augimo atėjo didelė krizė. Prieš pat žaidynes Brazilija paskelbė nepaprastąją padėtį. Tai reiškė, kad reikėjo eikvoti specialiuosius rezervus ir net skolintis, kad būtų įvykdyti olimpiniai įsipareigojimai.

Brazilijoje, kaip ir daugelyje kitų žaidynes organizavusių pasaulio valstybių, netyla diskusija, verta buvo jas rengti ar ne. Dalis brazilų, ypač Rio gyventojų, džiaugiasi suteikta galimybe, tačiau liūdi dėl nedėkingo laikmečio, neleidusio parodyti viso potencialo.

Anot paprastų brazilų, ne žaidynių palikimas ar tiesioginė nauda yra didžiausias galvos skausmas, bet skurdi žaidynių organizavimo džiaugsmus apsunkinanti kasdienybė, kurią sunku suvaldyti.

Brazilijos valdžios teigimu, jiems pavyko suderinti žaidynių poreikius su svarbiausių miesto problemų sprendimu, bet galima išgirsti ir tam tikros kritikos dėl savaip suprastos svarbiausių poreikių traktuotės.

OLIMPINĖ PANORAMA

17

TRADICIJA

„Grand Prix“ rungties nugalėtojas estas R.Pillas ir žirgas A Brok

Gintaro Šiupario nuotr.

Raiteliai gyrė varžybas Spalio 14–16 d. Šiaulių arenoje jau ketvirtą kartą vyko tradicinėmis tampančios tarptautinės konkūrų varžybos.

Raimonda Palionytė LŽSF generalinė sekretorė Šiaulių mero taurė

Į Lietuvoje vykstantį pasaulio taurės etapą susirinko raiteliai iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Vengrijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Turkijos ir, žinoma, Lietuvos – iš viso 109 raiteliai su 213 žirgų.

Tris dienas vykusių varžybų metu išaiškinti ir apdovanoti stipriausi raiteliai bei pajėgiausi žirgai, o daugiausiai apdovanojimų – net 10 iš 15 – atiteko Lietuvos sportininkams. „Stengiamės, kad šis sportas Lietuvoje klestėtų, o sportininkų meistriškumas ir pergalės įrodo, kad esame nusipelnę būti tarp Europos žirginio sporto elito. Visą savaitgalį Lietuvos himnas arenoje skambėjo net po kelis kartus per dieną, skelbdamas apie mūsų raitelių triumfą atskirose rungtyse“, – džiaugėsi Lietuvos žirginio sporto federacijos prezidentas Gediminas Gutkauskas.

Visas tris dienas sportininkai varžėsi net penkiolikoje skirtingo sudėtingumo konkūrų rungčių.

Sudėtingiausioje „Grand Prix World Cup“ rungtyje (kliūčių aukštis 140–160 cm) sėkmė šiais metais šypsojosi Estijos konkūrinio jojimo meistrui Reinui Pillui su žirgu A Brok. Antra vieta atiteko raiteliui iš 18

OLIMPINĖ PANORAMA

Lenkijos Davidui Kubiakui su žirgu Bagazza M, o trečią vietą užėmė šiaulietis Danielius Gutkauskas su žirgu Tom Riddle S. Prestižinės Šiaulių mero taurės rungties (kliūčių aukštis 145 cm) nugalėtoju tapo patyręs Lietuvos raitelis Andrius Petrovas su žirgu Centrino. Nuo jo vos trimis sekundėmis atsiliko ir antrą vietą užėmė Lietuvos konkūrų legenda Zigmantas Šarka su žirgu Aster. Trečia vieta atiteko taip pat lietuviui Irmantui Grikieniui su žirgu Glamour for Ever.

Lietuvos žirginio sporto federacija džiaugiasi, kad varžybose ypač gausiai dalyvavusiems mūsų šalies raiteliams pavyko pasiekti aukštų rezultatų. Dalyviai liko patenkinti varžybų organizacija, aikštės gruntu, palankiomis sąlygomis žirgams, patogia lokacijos vieta.

Daugelis raitelių vos pasibaigus renginiui teiravosi, ar kitais metais taip pat bus galima atvykti ir dalyvauti šiose varžybose. Džiugu, kad susidomėjimas didėja, dalyvių geografija plečiasi. Džiugino ir didelis žiūrovų dėmesys šioms varžyboms, objektyvus visų raitelių palaikymas.

10 rungčių

Lietuvos sportininkai Šiauliuose laimėjo net dešimt iš penkiolikos rungčių.

TRADICIJA

Kliūtį įveikia Z.Šarka

Vienas perspektyviausių Lietuvos raitelių M.Petraitis

Iš kairės: teisėjas iš Lenkijos M.Zaleskis, Šiaulių miesto meras A.Visockas, Lietuvos žirginio sporto federacijos prezidentas ir LTOK vykdomojo komiteto narys G.Gutkauskas ir Šiaulių mero taurės laimėtojas A.Petrovas bei žirgas Centrino

Arenoje pasirodė ir karieta

D.Gutkauskas su žirgu Tom Riddle S OLIMPINĖ PANORAMA

19

INTERVIU

Auksas Rio ir problemos namie džiaugdamasis sėkmingais parolimpiniais startais Rio de Žaneire Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentas Vytautas Kvietkauskas nepamiršta ir neįgaliųjų sporto skaudulių.

Vytautas Žeimantas

Džiugu, kad Rio nepagailėjo medalių. Jau pirmąją žaidynių dieną šiaulietis Mindaugas Bilius disko metimo sektoriuje iškovojo sidabrą. Po kelių dienų jis geriausiai pasirodė vyrų rutulio stūmimo finale bei laimėjo auksą. Londone Mindaugas šiose rungtyse atitinkamai liko aštuntas ir devintas. Taigi rezultatai akivaizdžiai pagerėjo. Čia didelis ir jo trenerio Rimanto Plungės nuopelnas.

LPOK prezidentas V.Kvietkauskas

Lietuvos parolimpinis komitetas savo veiklą pradėjo prieš 26 metus.

Nuo to laiko neįgalūs mūsų šalies atletai dalyvavo septyneriose vasaros parolimpinėse žaidynėse, o iš pastarųjų Rio de Žaneiro grįžo su dviem aukso ir vienu sidabro medaliu.

Sveikinu su itin sėkmingomis Rio de Žaneiro parolimpinėmis žaidynėmis. Prisimenu, kaip prieš ketverius metus grįžote iš Londono parolimpiados – tada net keliems Lietuvos sportininkams iki medalių truputį pritrūko. O dabar – du auksiniai ir vienas sidabrinis apdovanojimas, – pradėjome pokalbį su V.Kvietkausku.

Bet vieną Londono rezultatą pakartojome: mūsų šuolininkę į tolį Ramunę Adomaitienę Londone nuo bronzos medalio skyrė tik vienas centimetras.

Rio jai iki medalio pritrūko irgi to paties vieno centimetro. Tiesą sakant, medalio mes iš jos tikėjomės.

Su kokiomis nuotaikomis grįžote iš Rio? Rezultatai labai geri, taigi ir nuotaikos geros.

Nors, aišku, visada norisi kuo geriau. Kaip minėjau, moterų šuolių į tolį varžybose nepavyko laimėti bronzos. Per žingsnį nuo medalio liko ir daugiau mūsų sportininkų. Dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis kovoje dėl bronzos nusileido triskart parolimpiniam čempionui japonui Satoshi Fujimoto. Ketvirtą vietą užėmė disko metikas vežimėlyje Kęstutis Skučas.

20

OLIMPINĖ PANORAMA

Išsipildė sena mūsų golbolininkų svajonė laimėti auksą. Iš Sidnėjaus ir Pekino parolimpinių žaidynių mūsiškiai į Lietuvą grįžo su sidabro medaliais. Londone jie liko ketvirti, bet Rio de Žaneire laimėjo visas rungtynes, o finale sutriuškino JAV rinktinę 14:8. Puikiai žaidė komandos kapitonas Genrikas Pavliukianecas, tapęs rezultatyviausiu šių žaidynių puolėju. Justas Pažarauskas buvo trečias pagal rezultatyvumą. Mantas Brazauskis buvo pripažintas geriausiu gynėju. Šaunuoliai ir Nerijus Montvydas, Mantas Panovas, Mindaugas Suchovejus. Komandoje gerai derėjo patirtis ir jaunatviškas entuziazmas. Ačiū jiems už ištvermę, vyriškumą, didį pergalės siekį. Nuoširdus ačiū ir jų treneriui Karoliui Levickiui.

Apskritai visa mūsų delegacija pasirodė labai gerai.

Visi į Rio vykę sportininkai pateko į geriausiųjų dešimtukus.

Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynėse beveik 11 tūkst. sportininkų kovojo dėl 306 medalių komplektų, o parolimpinėse 4342 sportininkai varžėsi dėl 528 medalių komplektų. Antai vien vyrų rutulio stūmimo buvo 14 rungčių.

Mums sako, kad parolimpinėse žaidynėse mažesnė konkurencija. Galbūt. Pas mus mažiau sportininkų, daugiau medalių. Bet žaidynėse dalyvavo 160 šalių atstovai, per 4 tūkst. sportininkų. Be abejo, yra tam tikra specifika. Bet ir sveikųjų sporte yra kategorijos, į kurias suskirstyti, pavyzdžiui, boksininkai, imtynininkai, net irklavimo varžybose rungtyniaujama ir lengvasvorėmis valtimis.

Ir mūsų sportininkai rungtyniauja pagal kategorijas ir tose kategorijose išsiaiškinami stipriausieji. Štai dėl to neįgaliųjų sportas vis labiau populiarėja pasaulyje, didėja įvairių šalių televizijų susidomėjimas, vis plačiau rodomos parolimpinės ir kitos neįgaliųjų žaidynės. Beje, per šimtą šalių, tarp jų ir visos mūsų kaimyninės valstybės, transliavo Rio žaidynių atidarymą, uždarymą, varžybų fragmentus. Tik Lietuvoje

Lengvaatletis M.Bilius Rio iškovojo du medalius

Bene ketvirtadalis geriausių neįgaliųjų pasaulio sportininkų atėjo iš sveikųjų sporto – po nelaimingų atsitikimų ar traumų.

Vytautas Kvietkauskas

Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotr.

INTERVIU

Medalius iškovojusius parolimpiečius, jų trenerius ir LPOK vadovus apdovanojo Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė

Pagal tai, kaip rūpinamasi neįgaliaisiais, sprendžiama apie valstybės išsivystymą, demokratiją, jos pažangos lygį. Tai vienas dalykas. Antras dalykas – mūsų parolimpiečiai, kurie šiandien sukėlė didelį susidomėjimą iškovotomis pergalėmis. Lietuvos žmonės geriau suprato neįgaliuosius, neįgaliųjų sportą, jau dabar sumažėjo atskirtis tarp sveikųjų ir neįgaliųjų.

Kartu Lietuva pasidarė geresnė valstybė visiems – ne tik neįgaliesiems, bet ir sveikiesiems. Štai pagrindinis darbas, kurį padarė mūsų parolimpiečiai.

Girdėjome nusiskundimų, kad Lietuvoje parolimpinis judėjimas nepakankamai finansuojamas. Gal galite pasakyti, kiek šiemet gavote lėšų iš įvairių valstybinių institucijų? Ar jus finansuoja Tarptautinis parolimpinis komitetas, ar po žaidynių gaunate iš jo pinigų už dalyvavimą parolimpiadoje ir kas yra pagrindiniai jūsų rėmėjai Lietuvoje?

Parolimpinio sporto finansavimas gerokai skiriasi nuo sveikųjų. Finansavimas yra mažesnis, nors mūsų sportas daug brangesnis. Pavyzdžiui, sveikam sportininkui tūkstantis eurų – jau pinigai, o neįgaliajam tai nėra didelė suma, nes pigiausias sportinis vežimėlis kainuoja 5 tūkst. eurų. Sveikas sportininkas bėga vienas, aklasis – su vedliu. Sveikasis vaikščioti, keliauti gali vienas, neįgalusis dažnai tik su palydovu, vadinasi, tokį sportininką išlaikyti atsieina beveik dukart brangiau. Sveikųjų krepšinio komandai reikia tik aprangos, neįgaliųjų – ir aprangos, ir dar dešimties sportinių vežimėlių. O rungiamasi su tokiu azartu, tad po rungtynių dažnai tenka taisyti brangią techniką. Tai tik keletas pavyzdžių, kad suprastumėte mūsų sporto ypatumus. Šiemet Kūno kultūros ir sporto departamentas mums skyrė 72 500 eurų. Skirdami nurodė, kur juos reikia panaudoti. Už šias lėšas mūsų sportininkai šiemet dalyvavo keliuose pasaulio ir Europos čempionatuose. Parolimpinėms žaidynėms liko 22 500 eurų. Aišku, lėšų trūko, kreipėmės į rėmėjus.

Tiesa, KKSD dar finansuoja sportininkų pasirengimą per sporto federacijas, tačiau tai tiesioginės dotacijos, jos per mūsų komitetą neina. LTOK šiemet skyrė 50 tūkst. eurų. Tie pinigai mums buvo labai svarbūs. Nuoširdžiai dėkojame kolegoms.

Tarptautinis parolimpinis komitetas mūsų nefinansuoja. Iš jo negauname lėšų ir už dalyvavimą parolimpinėse žaidynėse. Jie mums pažadėjo sumokėti už delegacijos kelionę į Rio. Sumokės bazinę kainą, kuri arčiau Rio de Žaneiro esančioms šalims yra pakankama ar net perteklinė, o labiau nutolusioms, tokioms kaip Lietuva, nepakankama. Mes papildomai už kiekvieną delegacijos narį turėjome primokėti po 200 eurų.

44 VIETA

Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse Lietuva medalių lentelėje užėmė 44 vietą tarp 160 valstybių. Tai geriausias mūsų šalies parolimpiečių pasirodymas nuo 1996 m. Atlantos žaidynių, kai buvo iškovoti 3 aukso, 2 sidabro ir 6 bronzos medaliai.

Noriu padėkoti rėmėjams. Mums padėjo Parolimpinio sporto rėmimo fondas, „Citadele“, „Copictures“, „Impulsas“, „Audimas“, kitos firmos ir pavieniai asmenys.

OIS/IOC nuotr.

nė viena televizija nepanoro tiesiogiai rodyti žaidynių. O parolimpinės žaidynės pasaulyje yra trečios pagal svarbą po olimpinių žaidynių ir pasaulio futbolo čempionato. Tokie rezultatai gauti atsižvelgus į šalių, sportininkų dalyvavimą, televizijos, spaudos, reklamos dėmesį, ekonominius rodiklius.

„Audimas“ siuvo aprangą ir sveikiems, ir neįgaliems olimpiečiams. Kodėl ja skundėsi parolimpiečiai? „Audimo“ paslaugomis mes naudojamės nuo seno.

Problemų nebūdavo. Šiemet jie pasiuvo aprangą pavėlavę. Be to, golbolo komandai, kuri žaidžia sėdėdama ir gulėdama ant grindų, buvo pasiūtos kelnės ne iš tos medžiagos, dėl kurios buvo suderėta.

Girdėjome nusiskundimų ir dėl parolimpiečių pagerbimo, įvertinimo, žaidynių prizininkų premijų dydžio.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, priimdama parolimpinių žaidynių medalininkus, pasakė, kad reikia baigti su neįgaliųjų sporto diskriminacija. Šalies vadovė skyrė mūsų sportininkams lygiai tokius pačius valstybinius apdovanojimus, kokius ir olimpinių žaidynių medalininkams, o LPOK generalinis sekretorius Gintaras Zavadckis buvo apdovanotas prezidentės padėkos raštu.

Po kritikos Vyriausybė nutarė padvigubinti pinigines premijas medalininkams, bet jos vis tiek liko mažesnės už sveikiems olimpiečiams skiriamas premijas. Esminis dalykas čia ne dydis, o lygybė.

Nors ir premijos dydis svarbus, nes kai baigi treniruotis, reikia gyventi toliau. Tokia premijos esmė.

Lietuvos golbolo rinktinės triumfas Rio de Žaneiro žaidynėse

OLIMPINĖ PANORAMA

21

INTERVIU

Gražiai savo sportininkus pagerbė Kauno, Šiaulių savivaldybės, o Vilniaus savivaldybė dar neparodė jokio dėmesio. Nors Vilniaus „Tauro“ sporto mokyklos auklėtiniai golbolo komanda parvežė iš Rio aukso medalius.

Alfredo Pliadžio nuotr.

RIO žaidynės

Po šių žaidynių prakalbta ir apie LPOK kaitą. Į žurnalistės klausimą dėl Lietuvos parolimpinio komiteto prezidento pareigų jūs, regis, taip atsakėte: „Nesiruošiu užleisti vietos.“ Klausimas buvo toks, ar aš nesiruošiu atiduoti vietos. Atsakiau, kad neatiduosiu, nes jos man niekas nedavė. Be to, pridūriau, kad nesiruošiu kandidatuoti, jeigu atsiras tinkamas kandidatas, turintis aiškią veiklos programą, pagal kurią neįgaliųjų sportas ir toliau galėtų plėtotis.

Kaip vyksta LPOK prezidento rinkimai: kas renka, kas gali kandidatuoti?

Viskas vyksta pagal LPOK įstatus. Prezidentas renkamas per ataskaitinę rinkimų generalinę asamblėją atviru ar slaptu balsavimu ketverių metų kadencijai. Kandidatus į LPOK prezidentus gali siūlyti visi LPOK nariai ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki generalinės asamblėjos pradžios.

2017 m. pradžioje turi įvykti generalinės asamblėjos sporto federacijose. Kiekviena jų išrinks po dešimt delegatų į LPOK ataskaitinę rinkimų asamblėją. 2017-ųjų pavasarį jie ir rinks LPOK prezidentą kitai kadencijai. Spręs ir kitus svarbius klausimus.

Su kokiais sunkumais dabar susiduriate? Ar LPOK turi savo veiklos strategiją?

Mus kamuoja bėdos, apie kurias kalbame nebe pirmus metus, bet jos sprendžiamos labai lėtai. Pirma, trenerių rengimas ir įdarbinimas. Nors vežimas pajudėjo iš vietos, bet yra problemų, kurios trukdo normaliai dirbti. Specialių žinių pagrindus treneriai įgyja Lietuvos sporto universitete, bet jų pritaikyti nėra kur. Sporto mokyklose dažniausiai nėra nei galimybių, nei suinteresuotumo formuoti neįgalių sportininkų grupes.

Antra, jaunųjų sportininkų paieška. Tai viena opiausių bėdų. Rinktinė sensta, o perspektyvių jaunų sportininkų akivaizdžiai stinga. Bet jei išspręsime trenerių klausimą, sukursime ir jaunųjų talentų paieškos bei skatinimo sistemą. Dabar, gaudami Lietuvos tautinio olimpinio komiteto paramą, galime po 150 eurų kas mėnesį skirti jauniesiems sportininkams ir po 100 eurų – jų treneriams. Pagalbą teikia ir kai kurių sporto šakų, pavyzdžiui, irklavimo, federacijos.

Trečia, olimpinis sporto centras. Jį turi tik sveiki sportininkai. Arba Lietuvos olimpinis sporto centras turi įsileisti ir neįgaliuosius, arba reikia kurti parolimpinį sporto centrą.

Ketvirta, tinkamas neįgaliųjų sporto klubų finansavimas. Pagal įstatymą savarankiška sporto funkcija savivaldybėse neskatina neįgalių sportininkų rengimo miestuose ir rajonuose. Savivaldos skiriamos lėšos neužtikrina net minimalios klubų veiklos, nors pagrindinę dalį skiria Neįgaliųjų reikalų departamentas.

Penkta, būtina išspręsti sportininkų bei trenerių finansavimo sąlygas – pradedant maistpinigiais ir baigiant apdovanojimų dydžiu.

22

OLIMPINĖ PANORAMA

Premjeras A.Butkevičius golbolo rinktinės lyderiui G.Pavliukianecui įteikė simbolinį premijos čekį

REZULTATAI Lengvoji atletika Mindaugas Bilius: rutulio stūmimas – 1 vieta (16 m 80 cm), disko metimas – 2 vieta (53 m 50 cm – asmeninis rekordas).

Šešta, motyvacijos klausimai. Kai gyvenimą atiduodi sportui, baigęs karjerą norėtum ką nors už tai gauti.

Mūsiškiai rentas gauna tik už parolimpinį auksą.

Daug klausimų galima išspręsti nesavanaudiškai bendradarbiaujant. Bet štai išgirstu, kad Rio de Žaneiro aukso medalininkę golbolo komandą jau norima išprašyti iš Vilniaus „Tauro“ sporto mokyklos, nes esą šią mokyklą gali lankyti sportininkai iki 19 metų. Golbolininkai yra vyresni, todėl turi išeiti, nes toks įstatymas ar kažkieno nutarimas. Ar išties priimti tokie įstatymai ir ar jų vykdymas tenkina parolimpiečius?

Mano nuomone, kai kuriuos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus būtina peržiūrėti ir keisti. Visos išvardytos problemos, susijusios su neįgaliųjų sportu, iš esmės yra neįgalių žmonių diskriminavimas. Kad ir kaip būtų keista bei liūdna, dabartinės Vyriausybės programos sporto politikos skyriuje niekur nė vienu žodeliu neužsimenama apie neįgaliųjų sportą ir jo išskirtinę reikšmę tiek vertinant Lietuvą pagal pasaulinį lygių teisių kontekstą, tiek pagal integracinius procesus valstybės viduje.

Gal todėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas, neseniai pirmą kartą vertinęs, kaip Lietuva įgyvendina JT neįgaliųjų teisių konvenciją, pateikė 63 išvadas – 60 neigiamų ir tik tris teigiamas.

Lietuvos politika žmonių su negalia atžvilgiu kritiškai vertinama visose gyvenimo srityse: jie izoliuojami švietimo sistemoje, darbo rinkoje, neužtikrinamas sveikatos paslaugų prieinamumas, nepritaikyta fizinė aplinka, neįtvirtinta lygybė prieš įstatymą. Daug pastabų pateikta ir neįgaliųjų sporto klausimais. Štai su tokiomis svarbiausiomis spręstinomis bėdomis mes susiduriame šiandien. Ką ir kaip turime padaryti, kad žengtume į priekį kartu su visu sportiniu judėjimu, nereikalaudami sau jokio išskirtinumo, bet ir nediskriminuojami dėl įgimtos ar įgautos negalios? Beje, apie įgautą negalią. Tik akimirka skiria olimpietį nuo parolimpiečio. Bene ketvirtadalis geriausių neįgaliųjų pasaulio sportininkų atėjo iš sveikųjų sporto – po nelaimingų atsitikimų ar traumų.

Sprendžiant neįgaliųjų aukšto sportinio meistriškumo klausimus mums patiems reikia, jei to nesugeba valstybės įgaliotos institucijos, parengti parolimpinio sporto plėtros programą. Jos esmė – neįgalių sportininkų rengimo sąlygos turi būti tokios pat, kaip ir sveikųjų. Šiai programai vykdyti turi būti parengtas priemonių planas, kuriam įgyvendinti būtų numatytas valstybės finansavimas.

Neįgalūs sportininkai nori turėti ne tik lygias teises, bet ir lygias galimybes tas teises realizuoti. Tai ir yra mūsų strategija.

Ramunė Adomaitienė: šuoliai į tolį – 4 vieta (4 m 52 cm).

Kęstutis Skučas: disko metimas – 4 vieta (17 m 8 cm – asmeninis rekordas), 100 m vežimėlių lenktynės – 7 vieta (21,03 sek.).

Jonas Spudis: ieties metimas – 10 vieta (50 m 79 cm).

Plaukimas Edgaras Matakas: 50 m laisvuoju stiliumi – 11 vieta (27,86 sek. – Lietuvos rekordas), 100 m laisvuoju stiliumi – 10 vieta (1 min. 6,09 sek.), 400 m laisvuoju stiliumi – 8 vieta (5 min. 30,66 sek.).

Irklavimas Augustas Navickas: vienviečių valčių varžybos – 10 vieta (5 min. 10,21 sek. – asmeninis rekordas).

Dziudo Osvaldas Bareikis: svorio kategorija iki 66 kg – 5 vieta.

Golbolas Lietuvos rinktinė (Genrikas Pavliukianecas, Justas Pažarauskas, Mantas Brazauskis, Mantas Panovas, Nerijus Montvydas ir Mindaugas Suchovejus, vyr. treneris Karolis Levickis) – 1 vieta.

istorija

Nepripažintos olimpinės žaidynės Šiemet sukanka 110 metų nuo neeilinių 1906 metais vykusių Atėnų olimpinių žaidynių.

Vytautas Ruzginas

1906 m. Atėnų žaidynių atidarymas

Po sėkmingų pirmųjų šiuolaikinių olimpinių žaidynių 1896 m. spaudoje mirgėjo pasisakymai, kad Atėnai turėtų tapti nuolatine olimpinių žaidynių vieta. Olimpinės žaidynės gimė senovės Graikijoje, taigi jos neturėtų klaidžioti po pasaulį. Tarptautinis olimpinis komitetas buvo prieš tokius siūlymus, bet Graikijai buvo leista surengti neeilines žaidynes.

1906 m. Graikija surengė tokias neeilines žaidynes, skirtas atkurtų žaidynių dešimtmečiui paminėti.

Bet Tarptautinis olimpinis komitetas jų nepripažino. Šiose žaidynėse dalyvavo 884 sportininkai iš 20 šalių, tarp jų ir kelios moterys. Olimpiečiai gavo panašius į 1896 m. olimpinių čempionų medalius, bet jų pavardės į olimpinių žaidynių istoriją nepateko. Į balandžio 22 – gegužės 2 d. vykusių neeilinių žaidynių programą buvo įtraukta 13 sporto šakų: akademinis irklavimas, graikų-romėnų imtynės, lengvoji atletika, buriavimas, plaukimas, šaudymas, tenisas, sunkioji atletika, fechtavimas, futbolas, virvės traukimas, gimnastika ir šuoliai į vandenį. Iš viso buvo 78 rungtys.

Visi sportininkai dalyvavo su savo šalių olimpinių komitetų leidimais. Žaidynių dalyviai gyveno olimpiniame kaimelyje. Šiose žaidynėse pristatytos kelios naujovės, vėliau tapusios neatskiriama olimpinių žaidynių dalimi – vėliavų pakėlimo ir žaidynių uždarymo ceremonijos.

Graikija neeilines olimpines žaidynes sutiko džiaugsmingai. Žaidynių stadionas buvo gerai parengtas varžyboms. Žaidynių atidaryme dalyvavo Graikijos karalius Jurgis I ir keturi jo sūnūs. Vėliau vienas jo sūnus Konstantinas tapo Graikijos olimpinio komiteto prezidentu. Karaliaus sūnūs padėjo teisėjauti varžybose. Žaidynių atidaryme Danijos merginos atliko gimnastikos pratimus.

Galima prisiminti ir šių mažai žinomų žaidynių dalyvius, nes oficialiuose žinynuose jų pavardžių nerasime. Tarp jų buvo nemažas būrys ankstyvesnių olimpinių žaidynių, vykusių 1904 m. Sent Luise, dalyvių.

Lengvosios atletikos stadione dominavo JAV sportininkai. Archie Hahnas laimėjo 100 m bėgimą. Paulas Pilgrimas pirmas įveikė 400 ir 800 m bėgimus.

Beje, P.Pilgrimo 800 m distancijoje parodytas rezultatas buvo pakartotas tik po 70 metų – 1976 m.

Monrealio olimpinėse žaidynėse tą padarė Kubos bėgikas Alberto Juantorena. Jamesas Lightbody laimėjo 1500 m bėgimą ir antras kirto 800 m finišo

R.Ewry

liniją. Myeris Prinsteinas laimėjo šuolių į tolį, o Martinas Sheridanas – rutulio stūmimo ir disko metimo rungtis. Maratono bėgimas vyko toje pačioje trasoje kaip ir 1896-aisiais. Čia pasižymėjo kanadietis Williamas Sherringas.

Pirmą kartą į žaidynes atvyko Suomijos sportininkai. Jų atstovas Verneris Jarvinenas iškovojo disko metimo graikiškuoju stiliumi auksą ir laisvuoju stiliumi – bronzą. Įdomu, kad V.Jarvinenas turėjo keturis sūnus. Trys jo sūnūs dalyvavo 1932 m. Los Andželo olimpinėse žaidynėse.

Nepripažintų žaidynių dviratininkų lenktynėse nepralenkiamas buvo italas Francesco Verri. Jis pelnė tris aukso medalius: sprinto, 333,33 m distancijos ir 5000 m treko lenktynėse. Prancūzas fechtuotojas Georges‘as Dillonas-Kavanaghas laimėjo tris medalius – du aukso ir vieną sidabro. Pasižymėjo ir graikų tenisininkės. Jos vienetų varžybose užėmė visą pjedestalą. Šuolių iš vietos į aukštį ir tolį varžybose nepralenkiamas buvo amerikietis Ray‘us Ewry. Šiuolaikinės penkiakovės varžybas laimėjo švedas Hjalmaras Mellanderis. Į penkiakovės programą įėjo: šuolis į tolį iš vietos, disko metimas graikiškuoju stiliumi, ieties metimas, 192 m (vienos stadijos) bėgimas ir graikų-romėnų imtynės.

Daugiausiai medalių iškovojo Prancūzijos sportininkai: 15 aukso, 9 sidabro ir 16 bronzos. Antri liko amerikiečiai, o treti šeimininkai graikai.

A.Hahnas

Graikija neeilines olimpines žaidynes sutiko džiaugsmingai. Žaidynių stadionas buvo gerai parengtas varžyboms. Žaidynių atidaryme dalyvavo Graikijos karalius Jurgis I ir keturi jo sūnūs.

Nors Tarptautinis olimpinis komitetas leido ir ateityje Graikijai organizuoti neeilines žaidynes, daugiau tokios nebuvo surengtos. Graikijai trūko ir valios, ir pinigų tokioms grandiozinėms varžyboms organizuoti.

OLIMPINĖ PANORAMA

23

ŽVILGSNIS

Dominavo „saboniukai“ ir „marčiulioniukai“ Rio olimpinis ciklas: iš ko Jonas Kazlauskas lipdė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę?

Julius Bliūdžius 22 – tiek krepšininkų per visą Rio de Žaneiro olimpinį ciklą į galutines rinktines įtraukė prie jos vairo stovėjęs Jonas Kazlauskas. Šie 22 krepšininkai varžėsi keturiuose elitiniuose turnyruose – 2013 ir 2015 m. Europos čempionatuose, 2014 m. pasaulio pirmenybėse ir 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

Dar 10 žaidėjų buvo kandidatų sąrašuose, bet į galutinį dvyliktuką nepateko. Taigi iš viso ant rinktinės slenksčio per praėjusį olimpinį ciklą tvirčiau ar silpniau mindžikavo 32 žaidėjai.

Visi per šį periodą rinktinėje žaidę krepšininkai yra kilę iš aštuonių šalies miestų. Daugiausiai kauniečių – net devyni. Aštuoni žaidėjai kilę iš Vilniaus, du iš Klaipėdos, po vieną – iš Šiaulių, Palangos, Utenos, Alytaus ir Šilalės.

Iš viso 2016 m. olimpinėje rinktinėje matėme šešių miestų atstovus: Kauno (6), Vilniaus (2), Šiaulių, Palangos, Alytaus ir Utenos (po 1).

Kaunas Jei Domantą Sabonį, kuris iš tikrųjų gimė Portlande, laikytume kauniečiu (būtent kaip šio miesto atstovas prisistato jaunėlis Sabo sūnus), turėtume

konstatuoti, kad šių metų krepšinio rinktinėje vėl buvo rekordiškai daug kauniečių. 1992, 1995 ir 2010 m. rinktinėse žaidė po šešis kauniečius, tiek pat jų buvo ir šių metų nacionalinėje komandoje.

Galėjo būti dar daugiau, tačiau Edgarui Ulanovui patyrus traumą jį galutiniame dvyliktuke pakeitė alytiškis Vaidas Kariniauskas. Šiek tiek anksčiau nuo rinktinės J.Kazlauskas „atkabino“ kitą kaunietį Artūrą Milaknį.

Kiek kauniečių atstovavo Lietuvos olimpinėms krepšinio rinktinėms Metai Krepšininkai 1992 6 1996 4 2000 3 2004 2 2008 3 2012 5 2016 6 Vilnius Per visą Rio olimpinį ciklą krepšinio rinktinėje žaidė šeši vilniečiai, bet į olimpines žaidynes vyko tik du. Brolių Kšištofo ir Darjušo Lavrinovičių, Simo

Jasaičio ir Martyno Pociaus 2016-aisiais rinktinėje neliko, tad Rio žaidė tik du sostinės atstovai – Antanas Kavaliauskas ir Mindaugas Kuzminskas.

Kalbant apie Vilniaus krepšininkus olimpinėse žaidynėse akis bado kitas skaičius. 0 – lygiai tiek sostinės krepšininkų yra iškovoję olimpinius medalius.

Po nepriklausomybės atkūrimo olimpinius medalius pelnė lygiai 50 sportininkų iš Lietuvos, iš jų 27 – krepšininkai. Įdomu tai, kad Vilnius yra individualių sporto šakų įskaitos lyderis (8 vilniečių pelnyti olimpiniai medaliai), bet olimpinio apdovanojimo kol kas neturi nė vienas iš sostinės kilęs krepšininkas.

Užtat Kaune gimė net dešimt krepšininkų, po nepriklausomybės atkūrimo iškovojusių olimpinius medalius.

Kita vertus, tik trys kauniečiai pelnė individualių rungčių olimpinius medalius.

Klaipėda Artūras Karnišovas, Saulius Štombergas, Arvydas Macijauskas, Eurelijus Žukauskas ir kt. Klaipėda į rinktinę yra delegavusi daugybę ryškių žaidėjų. Šiemet į ją pretendavo du klaipėdie-

Lietuvos rinktinės krepšininkai pagal gimtąjį miestą (Rio de Žaneiro olimpiniame cikle) Miestas Pateko į dvyliktuką Kandidatai Iš viso Kaunas 9 – M.Kalnietis, P.Jankūnas, J.Mačiulis, M.Grigonis, 3 – E.Ulanovas, L.Kleiza, 12 D.Sabonis, A.Juškevičius, A.Milaknis, D.Motiejūnas, T.Dimša Š.Vasiliauskas Vilnius 6 – M.Kuzminskas, A.Kavaliauskas, D.Lavrinovičius, 2 – M.Gecevičius, 8

K.Lavrinovičius, S.Jasaitis, M.Pocius P.Dambrauskas Klaipėda 2 – D.Gailius, T.Delininkaitis 2 – M.Girdžiūnas, A.Gudaitis 4 Šiauliai R.Javtokas 2 – R.Giedraitis, G.Orelikas, 3 Alytus V.Kariniauskas Ž.Janavičius 2 Palanga R.Seibutis 1 Utena J.Valančiūnas 1 Šilalė L.Lekavičius 1 24

OLIMPINĖ PANORAMA

Roberto Dačkaus nuotr.

ŽVILGSNIS

2015 m. Europos vicečempionai

čiai – Deividas Gailius ir Mindaugas Girdžiūnas, bet nė vienas į galutinį dvyliktuką nepateko.

Per pastarąjį dešimtmetį į rinktinę prasimušė vos du uostamiesčio krepšininkai – minėtas D.Gailius ir Tomas Delininkaitis.

Pastarąjį olimpinį ciklą į rinktinę pretendavo ir Klaipėdoje gimęs Artūras Gudaitis.

Pagrindas – iš dviejų mokyklų Šį rudenį Lietuvos krepšinio federacija paskelbė krepšinio mokyklų reitingą. Jis sudaromas atsižvelgiant į Moksleivių krepšinio lygos rezultatus ir tai, kiek konkrečios mokyklos žaidėjų atstovauja įvairaus amžiaus nacionalinėms krepšinio rinktinėms.

Patekę į suaugusiųjų rinktinę taškų pelno tik tie žaidėjai, kuriems mažiau nei 23 metai. Šio reitingo lyderiu tapo Arvydo Sabonio krepšinio centras, aplenkęs 2015 m. viršūnėje buvusią Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją.

Trečioje vietoje liko Kauno krepšinio mokykla „Aisčiai“, ketvirtoje – Vilniaus krepšinio mokykla, penktą vietą užėmė Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokykla.

Pasižiūrėkime, kokių krepšinio mokyklų auklėtiniai atstovavo nacionalinei rinktinei Rio olimpiniame cikle. Čia taip pat aiškios dvi lyderės: A.Sabonio krepšinio centras (KC) ir Š.Marčiulionio krepšinio akademija (KA).

2013–2016 m. rinktinėse žaidė po šešis šių mokyklų auklėtinius. „Aisčiai“ ir V.Knašiaus krepšinio mokyklos (KM) atsiuntė po du žaidėjus.

Formaliai A.Sabonio KC galima priskirti daugiau atstovų, bet sąžininga teigti, kad Lukas Lekavičius yra labiau Šilalės sporto mokyklos, o V.Kariniauskas – Alytaus sporto ir

rekreacijos centro auklėtinis nei „saboniukas“. Nors tiek L.Lekavičius, tiek V.Kariniauskas į profesionalųjį krepšinį šoko pasinaudodami A.Sabonio KC tramplinu.

Apskritai migracija tarp mokyklų gana dažna, tad priskirti nuopelnus vienai ugdymo įstaigai pernelyg sudėtinga.

Iš Utenos į Vilnių atvykęs Jonas Valančiūnas treniravosi Vilniaus krepšinio mokykloje, Martynas Gecevičius iš karto nebuvo priimtas į Š.Marčiulionio KA, todėl pirmuosius žingsnius krepšinio aikštelėje taip pat žengė Vilniaus KM, o po metų tapo „marčiulioniuku“.

Mantas Kalnietis ir Paulius Jankūnas į „saboninę“ perėjo iš „Aisčių“, A.Kavaliauskas irgi migravo tarp Vilniaus KM ir Š.Marčiulionio KA. Įdomesnis faktas yra tas, kad J.Valančiūnas, A.Kavaliauskas ir D.Sabonis yra vieninteliai šių metų rinktinės žaidėjai, niekada nerungtyniavę Kauno „Žalgirio“ sistemoje. Kiti devyni yra žaidę „Žalgirio“ ar šios komandos dublerių gretose. Šeši nepriklausomos Lietuvos vaikai 17 metų – tiek skyrė vyriausią ir jauniausią krepšininką, atstovavusį Lietuvai šalies rinktinėje Rio de Žaneiro olimpiniame cikle. Rinktinės branduolį šį ciklą sudarė 1984–1986 m. gimę krepšininkai. Šiuo požiūriu produktyvūs buvo ir 1989-ieji – trys šiais metais gimę žaidėjai rungtyniavo rinktinėje, dar du buvo tarp kandidatų.

Iš 22 šį olimpinį ciklą rinktinėje žaidusių krepšininkų šeši gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje. Tai Donatas Motiejūnas, Marius Grigonis, J.Valančiūnas, V.Kariniauskas, L.Lekavičius ir D.Sabonis.

Lietuvos rinktinės krepšininkai pagal ugdymo įstaigas (Rio de Žaneiro olimpiniame cikle) Mokykla Pateko į Kandidatai

dvyliktuką A.Sabonio KC 6 1 Š.Marčiulionio KA 6 1 Klaipėdos V.Knašiaus KM 2 2 Kauno KM „Aisčiai“ 2 1 Šiaulių KM 1 2 Alytaus SM 1 1 Palangos SM 1 Utenos SM 1 Šilalės SM 1 Vilniaus KM 1 Kauno KM „Merkurijus“ 1 Lietuvos rinktinės krepšininkai pagal gimimo metus (Rio de Žaneiro olimpiniame cikle) Metai Pateko į Kandidatai

dvyliktuką 1979 2 1980 1 1981 1982 2 1983 1984 2 1985 2 1 1986 3 1987 1988 1 1 1989 3 2 1990 1 1 1991 1 1992 1 2 1993 1 1 1994 2 1 1995 1996 1 Nepriklausomos Lietuvos (1990–2016) olimpiniai medalininkai pagal gimtąjį miestą V. Miestas / Iš viso Iš jų

rajonas medalininkų krepšininkų 1 Kaunas 13 10 2 Vilnius 8 0 3–4 Klaipėda 4 4 3–4 Kretinga 4 4 5–7 Marijampolė 3 2 5–7 Šilutė 3 1 5–7 Šiauliai 3 1 8 Užsienis 2 0 9–18 Zarasai 1 0 9–18 Šilalė 1 0 9–18 Rietavas 1 0 9–18 Biržai 1 0 9–18 Kupiškis 1 0 9–18 Anykščiai 1 1 9–18 Jonava 1 1 9–18 Kaišiadorys 1 1 9–18 Alytus 1 1 9–18 Šakiai 1 1 OLIMPINĖ PANORAMA

25

TALENTAS

Metus paženklino rekordas Devyniolikmetis kanojos irkluotojas Vadimas Korobovas 2016-uosius nedvejodamas vadina kol kas geriausiais sportinės karjeros metais.

Godos Smilingytės nuotr.

Marytė Marcinkevičiūtė

V.Korobovas šiemet tapo Europos jaunimo čempionu ir pasaulio rekordininku

Tarptautinės baidarių ir kanojų irklavimo federacijos skelbiamo greičiausių visų laikų 200 m distancijos vienviečių kanojų irkluotojų sąrašo viršūnėje nuo šių metų puikuojasi Lietuvos sportininko Vadimo Korobovo pavardė. Iš Visagino kilęs Mykolo Romerio universiteto turizmo vadybos antrakursis, tik pirmus metus lenktyniavęs sportininkų iki 23 m. amžiaus grupėje, per Europos jaunimo čempionatą Bulgarijos mieste Plovdive pelnė 200 m distancijos aukso medalį ir pasiekė geriausią visų laikų rezultatą (37,446 sek.). Greičiau vienvietės kanojos nėra irklavę nei olimpiniai, nei pasaulio čempionai.

Kas kanojininkui svarbiau – rekordas ar Europos jaunimo iki 23 m. čempionato auksas? „Labiau vertinu pasaulio rekordą. Jis oficialiai įskaitomas tik tada, kai lenktyniauji finale ir laimi varžybas. Jeigu šį rezultatą būčiau pasiekęs pusfinalio plaukime, jis nebūtų įskaitytas“, – paaiškina V.Korobovas.

26

OLIMPINĖ PANORAMA

Šiemet per pasaulio jaunimo čempionatą Baltarusijos sostinėje Minske Lietuvos atletas, pralaimėjęs portugalui Tiago Tavaresui, tapo vicečempionu. O vieną savo svarų pasirodymą jaunasis sportininkas pamiršo paminėti. Tai įvyko Trakuose per pirmąjį Lietuvos atrankos etapą į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, kai pirmą sykį gyvenime aplenkė tituluotąjį Jevgenijų Šukliną ir užėmė antrą vietą. „Labai tuo džiaugiausi. Aplenkti tokį irkluotoją, kaip Jevgenijus Šuklinas, yra kažkas nerealaus. Sezonu tikrai esu patenkintas, duok Dieve, kad ir kiti metai man būtų tokie geri“, – sako irkluotojas.

Dabar, kol dar neprasidėjo pagrindinis pasirengimas kitų metų sezonui, V.Korobovas uoliai lanko paskaitas ir iki naujųjų metų nori išsilaikyti nuo pavasario likusius egzaminus, nes laiku tai padaryti trukdė treniruočių stovyklos ir varžybos. Du egzaminus

jau išlaikė, liko dar du. Laisvalaikiu kanojininkas sportuoja: kilnoja štangą, bėgioja krosą.

Rekordininko gyvenime – pokyčiai Prieš porą metų V.Korobovas Visagine gyveno su tėvais ir dešimtmete seserimi Aliona. Buitimi rūpintis nereikėjo – tik mokykis ir sportuok.

Dabar viskas kitaip. Vadimas gyvena Lietuvos olimpinio sporto centro bendrabutyje. Iš pradžių kambariu dalijosi su baidarininku Artūru Seja, o dabar apsistojo vienas. „Pirmus porą mėnesių buvo sunkoka priprasti prie naujos aplinkos, bet gana greitai su viskuo apsipratau. Kai išvažiuodavau į treniruočių stovyklas Kroatijoje, taip pat buvau toli nuo namų. Patys gamindavomės maistą, todėl daug ko išmokau. Dabar moku išsikepti ne tik kiaušinienę, bet ir įvairių kepsnių, išsivirti sriubos. Juk bendrabutyje niekas valgyti ant lėkštutės neatneš, viską turiu pasidaryti pats.

Nemažos ir su irklavimu susijusios permainos: Visagine ežeras buvo panosėje, o dabar tenka važinėti į Trakus“, – pasakoja Vadimas.

Jo treneris Kazimieras Rėksnys susisodina savo auklėtinius Henriką Žustautą, Vytautą Prunskų, jį ir Artūrą Gilesevičių į mašiną ir vasarą kiekvieną dieną traukia į Trakus. Rudenį Galvės ežere pratybų būna mažiau, o kad nereikėtų važinėti, jie iki šalnų skrodžia Žaliųjų ežerų vandenis. „Pernai ten irklavome iki naujųjų metų. Apsirengiame šilčiau, kad neperšaltume, ir lenktyniaujame. Po naujųjų prasideda treniruočių stovyklos. Stengiuosi nepraleisti nė vienų pratybų, nes jeigu kažką kita darysiu, varžovai nesnaus, treniruosis ir per varžybas mane aplenks“, – neabejoja V.Korobovas.

Turi du trenerius Europos jaunimo čempionas turi du trenerius: visaginietį Dmitrijų Michailovą, kuris jį tobulino nuo antros

Alfredo Pliadžio nuotr.

TALENTAS

įdomu

laimėjimai 2013 m. – Europos jaunių čempionato bronzinis prizininkas, pasaulio jaunių čempionato septintos vietos laimėtojas.

2014 m. – antrųjų pasaulio jaunimo olimpinių žaidynių Nandzinge vicečempionas, pasaulio čempionato (iki 18 m.) bronzinis prizininkas ir Europos vicečempionas.

2015 m. – pasaulio jaunių (iki 19 m.) čempionas, Europos jaunių vicečempionas.

2016 m. – Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionas ir pasaulio rekordininkas, pasaulio vicečempionas.

klasės, ir vilnietį K.Rėksnį, pagal kurio sudarytą programą kanojininkas dabar treniruojasi. „Didelį dėmesį skiriame irklavimo technikai tobulinti. Kaip teigia irklavimo profesionalai, olimpiniai čempionai, jie techniką tobulina visą gyvenimą, per kiekvieną treniruotę galvoja, kaip yrį atlikti kuo tobuliau“, – sako V.Korobovas.

Iš kairės: V.Korobovas, H.Žustautas, J.Šuklinas

valdybės tarybos narys, dar nebaigė studijų M.Romerio universitete, pagaliau dar pats irkluoja. Treneriu dirbti jam būtų sudėtinga, todėl artimiausiu metu tokių planų neturi“, – vyresniojo kolegos ketinimus atskleidžia V.Korobovas.

Vadimas norėtų, kad J.Šuklinas ir toliau irkluotų. O kaip iš tiesų bus, gali paaiškėti spalio pabaigoje po Tarptautinės baidarių ir kanojų irklavimo federacijos konferencijos, kurioje bus sprendžiamas klausimas, palikti olimpinių žaidynių programoje 200 m distancijos kanojininkų lenktynes ar išbraukti. Šio sprendimo su dideliu nerimu laukia ir Jevgenijus, ir Henrikas, ir Vadimas.

Visaginietis anksčiau per stovyklas treniravosi kartu su H.Žustautu, todėl Vilniuje ir pasiprašė būti priimtas į trenerio K.Rėksnio vadovaujamą grupę. „Treneris sutiko, sakė, ateik, laukiame. Greitai su visais susidraugavau, pripratome vienas prie kito.

Grupė ypač pajėgi, per Lietuvos čempionatus dažniausiai visi stovime ant nugalėtojų pakylos. Per treniruotes tenka kaip reikiant pasitempti, toks sparingas visiems labai naudingas“, – sako treniruočių partneriais patenkintas Vadimas.

„Jeigu spalio mėnesį nebus priimtas sprendimas, bus dar viena konferencija. Man irgi kitą sezoną vienose kitose varžybose reikėtų bandyti jėgas 1000 m distancijoje, kuri sprinteriams gana sudėtinga. Tai skirtingos distancijos, visai kitas pasirengimas. Per šalies čempionatus, Lietuvos taurės varžybas šiame nuotolyje man pavyko aplenkti visus varžovus, bet jei kalbėsime apie pasaulinį lygį, čia dar esu silpnas“, – prisipažįsta Vadimas, kurio mintyse – Tokijo olimpinės žaidynės, tik nežinia, kokį nuotolį ten tektų irkluoti.

Yra į ką lygiuotis Visagine kanojininkas turėjo į ką lygiuotis – į Londono olimpinį vicečempioną J.Šukliną. Tačiau kartu su juo treniruotis ne visada pavykdavo, o Vilniuje su H.Žustautu jis visą laiką kartu.

Pažįstamos ir imtynės Europos jaunimo čempiono ir pasaulio rekordininko draugai imtynininkai juokauja: „Nesijaudink, Vadimai, jei panaikins tavo mėgstamą distanciją, mes tave priimsime į imtynininkų grupę.“

Su olimpinių žaidynių vicečempionu jaunasis kanojininkas iki šiol puikiai bendrauja, susirašinėja feisbuke, pasimato Visagine, kai Vadimas pargrįžta namo. Jis įsitikinęs, kad didžiulę patirtį sukaupęs Jevgenijus galėtų būti puikus irklavimo treneris. „Bet jis labai užsiėmęs, yra Visagino savi-

Prie imtynių Vadimas jau buvo prisilietęs. Vaikystėje. Šia sporto šaka žavėjosi jo tėtis Andrejus Korobovas, kuris tapo Lietuvos čempionu ir prizininku, bei dėdė. „Kai buvau ketverių penkerių metukų, tėtis triskart per savaitę kartu pasiimdavo į treniruo-

tes. Tačiau Visagine uždarė imtynių klubą, visi išsiskirstė. Jeigu klubas būtų gyvavęs, gal ir būčiau pasilikęs imtynėse“, – spėja sportininkas.

Svarūs laimėjimai irklavimo kanale varžantis su savo amžiaus grupės priešininkais V.Korobovui galvos neapsuko. „Jeigu skraidysi padebesiais, į Tokijo olimpines žaidynes nenuvažiuosi ir H.Žustauto vienviečių kanojų lenktynėse neaplenksi, to dar nė karto nesu padaręs“, – nuo realybės neatitrūksta Vadimas.

Nuo 2013-ųjų jis gauna stipendiją, iš kurios stengiasi pragyventi ir nejaukiai jaučiasi, kai tėvai nori padėti.

Visagine tėvus jis aplanko kas antrą savaitę. Namie irgi neišbūna be irklavimo: šeštadieniais skuba pairkluoti „Plastex“ gamybos kanoją, kurių po vieną turi Trakuose ir Visagine. Iki bazės nuo namų Vadimui – 15 minučių kelio pėsčiomis.

Dabar moku išsikepti ne tik kiaušinienę, bet ir įvairių kepsnių, išsivirti sriubos. Juk bendrabutyje niekas valgyti ant lėkštutės neatneš, viską turiu pasidaryti pats.

Vadimas Korobovas

Ekstremalūs pomėgiai Be kanojų irklavimo, Vadimo gyvenime egzistuoja ir ekstremalus sportas: snieglentės bei vandenlentės. Žiemą su tėvais ir seserimi jis aplanko Šveicarijoje gyvenantį dėdę Aleksandrą ir ten Alpių kalnuose skrieja snieglente. Aišku, treneris K.Rėksnys, siekiantis apsaugoti sportininką nuo bet kokių traumų, pyksta, kad jo auklėtinis visa galva pasinėręs į tokį ekstremalų sportą. Vadimas sako visada klausantis trenerio ir darantis tai, ką šis liepia, bet prisipažįsta, kad su pamėgtomis ekstremaliomis sporto šakomis susijusių jo pastabų tarsi negirdi. Šiuo sportu serga ir jo draugai bei tėvas.

Jeigu Vadimui patinka greitis, tai gal ir kelyje jis elgiasi pramuštgalviškai? „Ne, kelyje dideliais greičiais nesižaviu, savo automobilį „Seat Leon“ vairuoju atsargiai ir atsakingai“, – patikina irkluotojas.

OLIMPINĖ PANORAMA

27

OLIMPINIS KANDIDATAS

Su šautuvu – ne tik trasoje Po Sočio olimpinių žaidynių slidinėjimą į biatloną iškeitęs Vytautas Strolia sako nė minutės nesigailėjęs dėl tokio sprendimo ir tikisi, kad jam pavyks prasibrauti į artimiausias žiemos žaidynes, tik šįkart su šautuvu ant peties.

Lina Daugėlaitė

Alfredo Pliadžio nuotr.

„Tikrai esu patenkintas šiuo žingsniu ir kol kas nė sekundės dėl to nesigailėjau. Aišku, visada norisi geriau, bet tam reikia laiko. Praėjęs sezonas man buvo gal šiek tiek nesėkmingas, gal ir liga pamaišė – buvau dėl to nusivylęs savimi. Bet tai yra nusivylimas savimi, o ne sprendimu. Apskritai džiaugiuosi, kad esu čia ir netrūksta motyvacijos. Dabar reikia rodyti gerus rezultatus“, – naują olimpinį ciklą įpusėjęs V.Strolia patikina, kad dėl tokio sportinio gyvenimo posūkio, įvykusio po Sočio olimpinių žaidynių, kuriose jis debiutavo kaip slidininkas, tikrai nesisieloja.

Stebino pats save Sezoną Lietuvos biatlonininkai pradėjo atvirajame Norvegijos čempionate. Tai buvo tarsi jėgų patikrinimas prieš lapkričio pabaigoje prasidedantį pirmąjį pasaulio taurės etapą. „Varžybos – geriausios treniruotės“, – šypsosi jauniausias Lietuvos vyrų biatlono komandos narys V.Strolia.

Rengdamasis sezonui vasarą per varžybas anykštėnas šiemet stebino pats save. Vasaros pasaulio čempionate jis buvo vienas greičiausių tarp visų dalyvių. O štai rugsėjį Baltarusijos čempionato 10 km varžybose vos kartą ugnies linijoje suklydęs V.Strolia finišavo trečias ir atsistojo ant garbės pakylos drauge su legendiniu norvegu Ole Einaru Bjoerndalenu, kuris tose varžybose liko antras. „Netgi pats buvau nustebęs rezultatais vasaros pasaulio čempionate – greičiu, savijauta. Nesitikėjau, kad viskas bus taip gerai. Išskyrus šaudymą, kuris pakišo koją. Jaučiu, kad visos pastarosios varžybos man suteikė pasitikėjimo, užtikrintumo, manau, tai turėtų išeiti į naudą“, – apibendrindamas vasaros darbą sako netrukus 24-ąjį gimtadienį švęsiantis biatlonininkas.

Sočio olimpinėse žaidynėse V.Strolia lenktyniavo slidinėjimo varžybose

28

OLIMPINĖ PANORAMA

Prie pasitikėjimo savimi, be abejonės, prisidėjo ir ta akimirka, kai jis

Andrejaus Ivanovo nuotr.

OLIMPINIS KANDIDATAS

90 šūvių

Maždaug po tiek šūvių per treniruotę paleidžia Vytautas Strolia ir kiti biatlonininkai.

V.Strolia šaudykloje

stovėjo ant garbės pakylos drauge su legendiniu Norvegijos biatlonininku. V.Strolia patikina į nieką nesistengiantis lygiuotis, nes ir rezultatų pasiekti, ir savo stiprybę įrodyti turi pats, bet O.E.Bjoerndalenas – išskirtinis žmogus. „Jis – pavyzdys visiems.

Būti šalia jo, vienoje trasoje kartu su juo konkuruoti – garbė ir didelis malonumas. Buvo labai smagu“, – neslepia anykštėnas.

Su norvegu jam pačiam bendrauti neteko, bet gyvą biatlono legendą užkalbino kitas Lietuvos komandos narys Rokas Suslavičius. „Rokas pakvietė jį atvažiuoti į Vilnių. Pirmas jo klausimas buvo, ar galima Vilniuje treniruotis. Jeigu būtų tokia galimybė, manau, jis tikrai neatsisakytų – tai paprastas, šiltas žmogus“, – įspūdžiais dalijasi V.Strolia. psichologija Rengdamiesi naujam sezonui biatlonininkai ne tik dirbo Lietuvoje, bet ir buvo išvykę į užsienio stovyklas, kurios, V.Strolios tikinimu, buvo kokybiškos. „Daug pastangų įdėjau. Truputį buvau atitrūkęs nuo treniruočių proceso, nes buvau išėjęs į bazinius trijų savaičių savanorių kursus, bet gal ta pertrauka man buvo net į naudą – kai grįžau, dar geriau jaučiausi.

Taigi esu labai patenkintas. Jeigu taip ir toliau bus, be jokių ligų, bus gerai.

Kai dirbi tvarkingai, pagal planą, taip ir turi būti“, – viliasi vaikinas.

Stiprioji Vytauto pusė – šliuožimas lygumomis ir nuokalnėmis. „Techniškesnės, greitesnės vietos man geriau sekasi, nes ten mano technika stipresnė“, – sako dabar jau buvęs slidininkas. O šaudymas V.Stroliai, kaip ir kitiems lietuviams,

dažnai pakiša koją, tad šiam elementui per treniruotes tenka skirti daug dėmesio. Šautuvą prieš dvejus metus ant peties užsikabinęs anykštėnas ginklą spėjo prisijaukinti, bet tobulėti dar tikrai yra kur. „Jeigu nors vienas šūvis prašautas, vadinasi, kažko trūksta. Mokaisi visą gyvenimą – taip ir čia. Šaudymas savas, bet visą laiką stengiesi kažką tobulinti, kad būtų geriau“, – paaiškina. Per mėnesį biatlonininkai paleidžia apie tūkstantį šūvių, per treniruotę – apie 90. V.Strolios įsitikinimu, tokio kiekio užtenka.

Tačiau šūvis – tai ne tik gaiduko paspaudimas. „Tai psichologija, nusiraminimas, atsipalaidavimas, – vardija sportininkas, prisipažindamas, kad būtent gebėjimas psichologiškai susitelkti šūvių serijai jam kol kas sunkiausiai sekasi. – Tad ir per treniruotes mokaisi ne tik taisyklingai gaiduką paspausti, bet ir dirbi ties tuo, kaip pasirengti psichologiškai, fiziškai.

Man reikia daug dirbti psichologiškai. Po treniruočių, vakarais imuosi visokių užduotėlių, kad lavinčiau šį aspektą.“ Psichologinius barjerus sportininkas stengiasi įveikti savarankiškai – dirbti su specialistu tiesiog nėra galimybių, nors kvalifikuota pagalba gal ir būtų reikalinga. „Nelabai yra laiko: stovyklose psichologo neturime, o kai grįžti namo, reikia ir treniruotis, ir kitų darbų prisikaupia. Anykščiuose nelabai yra tinkamų specialistų, o į Vilnių sunku privažinėti“, – dėsto V.Strolia.

Olimpiniai tikslai Šis sezonas ypatingas tuo, kad tai olimpinės atrankos metas. Todėl ir kalbėdamas apie sezono siekius

biatlonininkas nedvejoja: komandos tikslas – pakliūti į Tautų taurės 20-tuką, kas leistų Lietuvai į olimpines žaidynes deleguoti penkis savo atstovus. „Aišku, tikime. Netikėtume – nekovotume. Turi pavykti – nėra jokios kalbos“, – nukerta sportininkas.

Savanorių pratybose

Tapo savanoriu V.Strolia šiemet įstojo į Krašto apsaugos ministerijos savanorių pajėgas.

Tarp stovyklų spalio pradžioje jis rado laiko dalyvauti ir pirmose savanorių pratybose. „Buvo įdomu – šaudymas, taktika. Labai patiko, naujos patirties įgavau, visapusiškai grūdinausi“, – įspūdžiais dalijasi naujai iškeptas savanoris.

Per treniruotes mokaisi ne tik taisyklingai gaiduką paspausti, bet ir dirbi ties tuo, kaip pasirengti psichologiškai, fiziškai.

Man reikia daug dirbti psichologiškai.

Po treniruočių, vakarais imuosi visokių užduotėlių, kad lavinčiau šį aspektą.

Tapti savanoriu jį paskatino ir Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas.

Vytautas strolia

Kokie asmeniniai tikslai? Kaip ir dauguma sportininkų, apie juos garsiai kalbėti Vytautas nelinkęs, tad nenorėdamas prisišnekėti nubrėžia apatinę ribą. „Minimalus tikslas – pakliūti į 60-tuką, kad galėčiau dalyvauti persekiojimo lenktynėse. O šiaip – kuo aukščiau, tuo geriau“, – šypsosi biatlonininkas.

Pagrindiniai metų startai – pasaulio pirmenybės, kurios vyks Austrijoje, ir Europos čempionatas kaimyninėje Lenkijoje.

Tapęs savanoriu Vytautas galės jėgas išmėginti ir kariškių varžybose. Be to, savanoriai yra ir biatlonininkai Tomas Kaukėnas bei Karolis Dombrovskis, tad prie jų prisidėjus V.Stroliai Lietuva kariškių varžybose turės savo estafetės komandą. „Bus įdomu startuoti“, – naujiems iššūkiams pasirengęs anykštėnas.

OLIMPINĖ PANORAMA

29

KRONIKA

Spalio 19 d.

SVEČIAI

Spalio 18–21 d.

Teisėjai – kompiuteriai Tokijuje vyko 81-asis Tarptautinės gimnastikos federacijos (FIG) kongresas, per kurį atsiskaityta už atliktus darbus ir išrinkta nauja FIG vadovybė. Kongrese dalyvavo ir Lietuvos gimnastikos federacijos prezidentas, LTOK olimpinio švietimo direktorius Algimantas Gudiškis bei federacijos generalinis sekretorius Algimantas Prunskas.

finansininkai ir auditoriai. Italui B.Grandi tai buvo paskutinė ataskaita, nes jis nebekėlė savo kandidatūros. Naujuoju prezidentu išrinktas Japonijos gimnastikos federacijos generalinis sekretorius Morinari Watanabe. Viceprezidentais tapo rusas Vasilijus Titovas (pirmuoju viceprezidentu), Baltarusijos atstovė Nellie Kim ir kinas Chaoyi Luo.

Kongresas neatsitiktinai vyko „Hilton Odaiba Hotel“ viešbučio konferencijų centre, nes Odaibos saloje, kurioje ir stovi šis viešbutis, įsikurs 2020 m. žaidynių olimpinis kaimelis.

Kongreso darbe dalyvavo ir sveikinimo kalbą sakė TOK prezidentas Thomas Bachas, kuris padėkojo už du dešimtmečius trukusį darbą B.Grandi ir įteikė jam TOK prizą.

Pirmąją kongreso dieną ataskaitas pateikė FIG prezidentas Bruno Grandi, viceprezidentai, gimnastikos disciplinų techninių komitetų prezidentai,

Linos Vaisetaitės nuotr.

A.Gudiškis, M.Watanabe, A.Prunskas

Spalio 19 d. LTOK lankėsi Japonijos Aičio prefektūros delegacija, kuriai vadovavo šios prefektūros tarybos pirmininkas Takamasa Suzuki. Su svečiais susitiko LTOK olimpinio sporto direktorius Kazys Steponavičius, jo pavaduotojas Einius Petkus ir programų vadovė Lina Vaisetaitė. Pokalbio metu japonai supažindino su Aičio prefektūros ir ypač su Tojohašio miesto sporto infrastruktūra, išdėstė, kokios, jų nuomone, Lietuvos sportininkų galimybės ten rengti treniruočių stovyklas prieš olimpines žaidynes 2020-aisiais Tokijuje. Svečiai domėjosi įvairiais Lietuvos sportininkų pasirengimo Tokijo žaidynėms aspektais. Nors iki Tokijo olimpinių žaidynių dar beveik ketveri metai, LTOK jau derasi dėl Lietuvos sportininkų treniruočių stovyklų Hiracukos mieste. Ieškoma optimaliausio ir rinktinės sportininkų pasirengimui tinkamiausio varianto.

Kongreso dalyviams buvo pademonstruota, kaip bus teisėjaujama gimnastikos varžybose 2020 m. olimpinėse žaidynėse. Viską atliks kompiuteriai, o teisėjai tik stebės jų darbą.

Spalio 4 d.

Pasveikino jaunuosius regbininkus Lietuvos jaunių (iki 18 metų) regbio-7 rinktinė lankėsi Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete, kur susitiko su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte.

Jaunieji Lietuvos regbininkai rugsėjo mėnesį triumfavo Vengrijoje vykusiame Europos čempionato „Trophy“ divizione ir iškovojo teisę kitais metais varžytis su stipriausiomis Senojo žemyno ekipomis.

30

OLIMPINĖ PANORAMA

D.Gudzinevičiūtė pasidžiaugė, kad Lietuva turi talentingų šios olimpinės sporto šakos žaidėjų, ir linkėjo nesustoti tobulėti. „Džiaugiamės regbininkų pergalėmis.

Tai yra olimpinė sporto šaka, jaunimas veržiasi į priekį, todėl tikimės, kad turėsime stiprią komandą, kuri ateityje galės dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

Galbūt jau ir Tokijuje“, – sakė LTOK prezidentė.

Lietuvos jaunių rinktinės treneris Sigitas Kukulskis žaidėjams priminė, kad jie bendrauja su olimpine čempione.

2000-aisiais, kai šaulė D.Gudzinevičiūtė triumfavo Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, jo auklėtiniai tebuvo sulaukę vos metukų ar dvejų.

KRONIKA

Spalio 20–22 d.

EOK generalinė asamblėja Minske vyko Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) vykdomojo komiteto posėdis ir generalinė asamblėja. Į asamblėją susirinko 50-ies Europos olimpinių komitetų vadovai, Tarptautinio olimpinio komiteto atstovai, 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių, 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių ir 2017 m. vyksiančių Europos jaunimo olimpinių festivalių organizacinių komitetų atstovai.

Generalinėje asamblėjoje, kurioje dalyvavo apie 300 narių, buvo patvirtinta antrųjų Europos sporto žaidynių vieta: 2019 m. jos vyks Minske. Pirmosios Europos žaidynės 2015 m. buvo surengtos Azerbaidžano sostinėje Baku.

„Šis sprendimas mums yra palankus, nes Lietuvai atstovaujantiems sportininkams čia bus patogu atvykti.

Varžyboms, kurios organizuojamos vos poros šimtų kilometrų atstumu, visada paprasčiau pasirengti nei toms, kurios vyksta toli nuo Lietuvos. Minskas turi gerą sporto infrastruktūrą, čia nuolat vyksta svarbūs tarptautiniai sporto renginiai. Tikiuosi, kad mūsų sportininkams startai antrosiose Europos žaidynėse bus ir sėkmingi, ir naudingi ruošiantis Tokijui“, – grįžusi iš Minsko sakė EOK vykdomojo komiteto posėdyje ir generalinėje asamblėjoje dalyvavusi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

EOK generalinės asamblėjos išvakarėse buvo pristatytas naujas šios organizacijos ženklas. Naujajame logotipe pavaizduota mozaika simbolizuoja 50 Europos olimpinių komitetų ir visame Senajame žemyne sporto skleidžiamą vienybę.

EOK lyčių lygybės sporte komisija, kuriai pirmininkauja EOK vykdomojo komiteto narė, LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė, generalinės asamblėjos nariams pateikė rekomendacijas, padėsiančias siekti lyčių lygybės sporte. Europos olimpinių komitetų vadovams skirtame naujienlaiškyje taip pat buvo įvardyti pagrindiniai iššūkiai ir pristatyti komisijos nariai.

Medaliai

LIETUVOS DVIRATININKėms – Auksas ir bronza Du aukso ir du bronzos medaliai. Tokį kraitį iš Prancūzijoje vykusio Europos dviračių treko čempionato parsivežė mūsų šalies atstovės.

Net tris medalius Sen Kventino treke netoli Paryžiaus iškovojo ketverių olimpinių žaidynių dalyvė Simona Krupeckaitė. 33 metų lietuvė, finale 2:0 įtikinamai pralenkusi favorite laikytą 23 metų rusę Anastasiją Voinovą, triumfavo asmeninėse sprinto lenktynėse. Be aukso, S.Krupeckaitė taip pat iškovojo du bronzos medalius: keirino rungties ir su 20-mete Migle Marozaite – komandų sprinto.

Tai pirmas S.Krupeckaitės aukso medalis aukščiausio lygio varžybų sprinto rungtyje. Iš viso ji turi aštuonis Europos pirmenybių apdovanojimus – tris aukso, vieną sidabro ir keturis bronzos. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse panevėžietė, kurią treniruoja jos vyras Dmitrijus Leopoldas, sprinto

A.Trebaitė

varžybose iškovojo septintą vietą, o tarp keirino rungties dalyvių liko dvylikta.

Europos čempionate Prancūzijoje likus aštuoniems ratams iki finišo galingu spurtu nuo konkurenčių pabėgo ir skrečo rungties aukso medalį iškovojo 28 metų Aušrinė Trebaitė. Iš viso ši Antano Jakimavičiaus auklėtinė jau turi penkis žemyno pirmenybių medalius – du aukso, du sidabro ir vieną bronzos. Tiesa, 2012 m. Panevėžyje vykusiame čempionate pelnytas daugiakovės (omniumo) sidabras gali virsti auksu, nes čempione

S.Krupeckaitė

tapusi baltarusė Tatjana Šarakova vėliau buvo diskvalifikuota 18 mėnesių dėl dopingo vartojimo. Daugiakovės varžybų čempionės titulas automatiškai turėjo atitekti A.Trebaitei.

Lietuvos dviračių sporto federacija dėl to kreipėsi į Tarptautinę dviračių sporto sąjungą ir Europos dviračių sporto sąjungą, bet jokio oficialaus atsakymo dar nesulaukė.

Europos čempionate Prancūzijoje iš viso dalyvavo septyni Lietuvos dviratininkai.

OLIMPINĖ PANORAMA

31

OLIMpinė akademija

LOA bibliotekos kampelis

Olimpinis rudens sezonas Kartu su naujais mokslo metais tarsi prasideda ir naujas Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) sezonas. Plačiai duris atveria lankytojai, kurių per vasarą gerokai apmažėja, į LOA būstinę dažniau užsuka Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai – jie naudojasi biblioteka, konsultuojasi olimpizmo ir olimpinio ugdymo klausimais. Ateina ir dėstytojų, svečių iš kitų aukštųjų mokyklų, sporto organizacijų atstovų, žurnalistų, LOA narių.

Kokie renginiai numatomi platesnei auditorijai? Štai spalio 28 d. Vilniaus Vytauto Didžiojo ir Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos moksleiviai laukė LOA atstovų edukaciniame projekte. Mokiniai išbandė jėgas protų mūšyje, po filmo „Algimantas Šalna: norėjau būti geriausias“ peržiūros vyko diskusija apie pasitikėjimą savimi ir meilę sportui, žmogiškųjų vertybių puoselėjimą.

Lapkritį surengsime sesiją „Olimpinis švietimas kaip priemonė jaunimo vertybių tvarumui“. Šis Tarptautinės olimpinės akademijos rekomenduojamas renginys skirtas studentams ir vyresnių klasių moksleiviams. Lapkričio 19 d.

Kaune vyks Lietuvos studentų olimpinis festivalis, kuriame tradiciškai dalyvaus ir LOA atstovai. Šiemet LOA rengiamas protų mūšis bus su loginėmis ir praktinėmis užduotimis.

Magistrė

A.Poviliūnas ir G.Nenartavičius

Svečiuose – LSŽF prezidentas Spalio 4 d. Lietuvos olimpinėje akademijoje lankėsi Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas, LOA narys Gintaras Nenartavičius.

Svečias įdomiai papasakojo apie šių dienų sporto žurnalistikos specifiką, sporto žurnalistų darbą. Pabendrauti su G.Nenartavičiumi atvyko olimpinių

32

OLIMPINĖ PANORAMA

žaidynių sidabro medalio laimėtojas Edvinas Krungolcas, Lietuvos edukologijos universiteto Sporto metodikos katedros vedėjas prof.

Kazys Milašius, LEU sporto centro direktorė Irma Braškienė, LEU asistentė R.Motiejūnaitė ir kiti. Svečias beveik dvi valandas atsakinėjo į klausimus.

Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto Sveikatos ir fizinio ugdymo katedros asistentė, sporto centro specialistė ir trenerė, Lietuvos olimpinės akademijos narė Ramūnė Motiejūnaitė sėkmingai baigė Tarptautinės olimpinės akademijos ir Peloponeso universiteto (Graikija) jungtinės magistrantūros studijas ir įgijo magistro laipsnį. Baigtų mokslų pakraipa – olimpinės studijos, olimpinis švietimas, olimpinių renginių organizavimas ir vadyba.

Iš arti

Imtynių kilimas – gyvenimo kelias Užsikabinusi ant kaklo debiutinio pasaulio jaunių čempionato bronzą, imtynininkė Kamilė Gaučaitė neslepia olimpinių ambicijų.

Lina Daugėlaitė

Kamilė džiaugiasi radusi savo gyvenimo kelią. Kol būdama ketvirtokė atrado imtynes, išbandė ne vieną sporto šaką – lankė krepšinį, futbolą, stalo ir lauko tenisą, įvairių sporto būrelių mokykloje. „Nuo mažens buvau sportiška, išbandžiau daug sporto šakų. Imtynės man teikia džiaugsmą. Kad ir kiek metų sportuoju, nors per dieną būna ir po dvi treniruotes, o stovyklose – dar daugiau, aš į kiekvieną treniruotę einu kaip į šventę. Aš radau savo vietą“, – neabejoja mergina.

Dėl imtynių gimtąjį Kauną K.Gaučaitė prieš dvejus metus iškeitė į Šiaulius.

Apie tokį žingsnį tada dar keturiolikmetė mergina jau kurį laiką svarstė pati. „Aš visada buvau labai savarankiška, kaip tėvai sako, protinga. Tėvai suprato, kad tai mano tikslas, kad aš to labai noriu. Reikėjo paprašyti, prireikė nemažai laiko, bet mes susitarėme gal per dvi savaites“, – apie tėvų palaimintą jos apsisprendimą prasitaria jaunoji sportininkė.

Dėl šio savo sprendimo Kamilė nesigaili. Pasak jos, darbas Kaune ir Šiaulių sporto gimnazijoje – nesulyginamas: „Krūvis daug didesnis. Aš čia per metus dalyvavau daugiau kartų varžybose negu ten per visą treniruočių laiką. Kaune tai buvo tarsi būrelis, mačiau, kad imtynininkai dalyvauja Europos, pasaulio čempionatuose, bet tai buvo tarsi svajonė. O atvykus į Šiaulius treniruotės, varžybos tapo tikslu – toks dabar mano gyvenimas, sportas yra viskas.“

imtynes.lt nuotr.

„Medalis vainikavo viską – labai daug darbo įdėta. Daug stovyklų, varžybų, treniruočių. Jis įžiebė viltį, kad galiu bet ką, kad šiandien pasaulyje savo amžiaus grupėje galiu su bet kuo kovoti. Tai pridėjo daug pasitikėjimo ir buvo geras spyris eiti dar toliau“, – sako K.Gaučaitė, neslepianti, kad po šios pasaulio jaunių čempionate iškovotos pergalės pagalvojanti ir apie olimpines žaidynes. Ir ne tik apie Tokijo. „Mažiausiai apie tris olimpinius ciklus“, – ambicingai nusiteikusi šešiolikmetė trenerio Aivaro Kaselio auklėtinė.

K.Gaučaitė su treneriu A.Kaseliu

Nepaisant to, kad sportui tenka skirti kur kas daugiau laiko ir dėmesio, užribin nenuėjo ir mokslai. „Man niekada daug mokytis nereikėjo – mano vidurkis, jeigu ir mažiau pasimokau, visada daugiau nei aštuoni balai. Mane tai visiškai tenkina, tėvus taip pat. Manau, egzaminus išlaikysiu“, – apie sporto ir mokslo dermę pasakoja Šiaulių sporto gimnazijos dešimtokė.

Neturėdama lygiaverčių partnerių merginų Kaune Kamilė dažniausiai treniruodavosi su berniukais arba su savo pirmuoju treneriu Arūnu Paplausku. Šiauliuose jos treniruočių partnere ant kilimo tapo tituluočiausia Lietuvos imtynininkė Danutė Domikaitytė. Jos abi – tos pačios svorio kategorijos atstovės. Jaunoji imtynininkė džiaugiasi turėdama tokią patyrusią partnerę, kurios patirtis verčia ją smarkiai tobulėti. „Kuo geresnė partnerė, tuo labiau tobulėji. Šį pasirengimo ciklą daugiausia dirbau su Danute – ir rezultatas matosi. Ji šiandien geriausia –

geresnė už visas lietuves. Ji man daug padeda ir ant kilimo, ir už salės ribų“, – prasitaria K.Gaučaitė, kuriai vyresnioji kolegė ne tik pataria, kaip dirbti ant imtynių kilimo, bet ir kaip geriau elgtis per svėrimą, į ką kreipti ar ne dėmesį, kaip nusiraminti prieš varžybas.

Nuo mažens buvau sportiška, išbandžiau daug sporto šakų. Imtynės man teikia džiaugsmą. Kad ir kiek metų sportuoju, nors per dieną būna ir po dvi treniruotes, o stovyklose – dar daugiau, aš į kiekvieną treniruotę einu kaip į šventę. Aš radau savo vietą.

Kamilė Gaučaitė

Šios detalės, kaip spėjo įsitikinti kaunietė, per varžybas itin svarbios. „Jaudulys ant pasaulio čempionato kilimo milžiniškas“, – neslepia jaunoji imtynininkė, kuriai pasaulio ir jai antrame Europos čempionate psichologiškai susitvardyti pavyko. „Pirmame Europos čempionate buvo labai sunku, nes nebuvau mačiusi tokių varžybų. O šiose Europos ir pasaulio pirmenybėse ant kilimo išėjau visiškai pasiruošusi“, – sako sportininkė.

Be abejo, savų vaisių duoda ir darbas su treneriu bei psichologu Andriumi Stočkumi: imtynininkėms rengiamos ne tik fizinės treniruotės, bet ir autogeninės – kvėpavimo, susikaupimo, susikoncentravimo.

OLIMPINĖ PANORAMA

33

POMėgis

R.Džiautas ir K.Skerys

Dosnūs kolekcininkai Rugsėjo 24–25 d. sostinės „Litexpo“ rūmuose penktą kartą vyko Vilniaus sporto festivalis. Aktyviai sporto festivalyje dalyvavo ir Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos (LOKA) nariai, pristatę savo kolekcijų fragmentus.

Viename stende buvo pagrindinė informacija apie Lietuvos olimpinę kolekcininkų asociaciją, parodų skelbimai, krepšinio kortelių, ženkliukų ir pieštukų stendai, knygos sportine tematika.

LOKA generalinis sekretorius Rimantas Džiautas festivalio dalyvius ir mugės lankytojus supažindino su sportiniais ženkliukais, o viceprezidentas Kęstutis Skerys rodė pieštukus su olimpine simbolika. Jiedu dovanojo vaikams korteles su krepšininkais, krepšinio ir ledo ritulio ženkliukus. Be to, viešose „Litexpo“ erdvėse veikė dvi K.Skerio parodos: 50-ies fotografijų „Krepšinis Lietuvos peizaže“ ir „Krepšinis ženkliukuose“ – tai 703 ženkliukai aštuoniuose įrėmintuose paveiksluose.

J.Šalkauskas prie savo kaklaraiščių

150 eksponatų iš savo gausios kaklaraiščių kolekcijos, kurioje nemažai aksesuarų, skirtų olimpinėms žaidynėms, sporto federacijoms, demonstravo Juozas Šalkauskas. Žinomų Lietuvos krepšininkų marškinėlius, gautus iš pačių žaidėjų, pristatė Laurynas Dapkevičius.

Didelio lankytojų susidomėjimo sulaukė ir LTOK į Rio de Žaneiro žaidynes deleguoti bei apie savo darbą šiose žaidynėse pasakoję fotografai Alfredas Pliadis ir Vytautas Dranginis.

34

OLIMPINĖ PANORAMA

L.Dapkevičiaus kolekcija

Apie darbą Rio žaidynėse pasakojo V.Dranginis ir A.Pliadis

36

OLIMPINÄ– PANORAMA