Olimpinė panorama 2014 06

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2014 birželis | NR. 6 (58)

OLIMPINĖ PANORAMA

LAUKIA NAUJI IŠŠŪKIAI

TURINYS

5 6 LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS Nr. 6 (58), 2014 m.

SKAITYTOJAMS LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės mintys

KRONIKA LTOK įvykiai

6 9

12

VIRŠELYJE

10

Europos čempionai irkluotojai Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas Virgaudo Leknicko nuotr.

REDAKTORIUS

12

Bronius Čekanauskas

AUTORIAI Marytė Marcinkevičiūtė Vytautas Gudelis Pranas Majauskas Lina Daugėlaitė Mažvydas Laurinaitis

17

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

DIZAINERIS

20

Artūras Gimžauskas

MAKETUOTOJAS Vytautas Gimžauskas

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

RAŠYKITE komitetas@ltok.lt

25 26 28

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

SPAUSDINA „Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS

4000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899

30 33 34

LTOK PROJEKTAS Moterys nusprendė: laikas pokyčiams

POSĖDIS Golfo klube – apie žiemos sportą

TARYBA Sėkmės garantas – bendras sporto organizacijų darbas

EUROPOS ŽAIDYNĖS Baku – sėkmingas pasirinkimas

20

OLIMPINĖ DIENA Vilniaus širdyje – sporto fiesta

JUBILIEJUS Olimpinio sąjūdžio 90-metis

TRENERIS Legenda laukia mokinio rekordų

OLIMPIEČIAI

16 26

Irkluotojams prieš akis – nauji iššūkiai

NANDZINGAS 2014 Status kelias į žaidynes

NAUJOVĖ Mažųjų olimpiada

SENA NUOTRAUKA

30

Pirmoji Lietuvos žurnalistė olimpinėse žaidynėse

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

3

SKAITYTOJAMS

Alfredo Pliadžio nuotr.

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mieli skaitytojai, dar gyvi Olimpinės dienos, kurią šiemet sostinėje surengėme anksčiau nei įprastai, įspūdžiai. Nors nusvilome nosis ir kaktas, nors buvo labai karšta, dalyvių ir žiūrovų susirinko daug, renginys tikrai pavyko. Į mūsų kvietimą pristatyti vilniečiams bei miesto svečiams savo sporto šakas atsiliepė ir išradingai pasirodė šešiolika vasaros olimpinių sporto šakų federacijų. Gražiai Katedros aikštėje atrodė spalvingas imtynių kilimas, puikiai „įsipaišė“ teniso stalai, fechtuotojai, irklavimo ir dviračių treniruokliai, į taikinius skriejantys regbio kamuoliai bei golfo kamuoliukai. Visi norintieji galėjo išbandyti savo taiklumą, miklumą, jėgą. Dar įnirtingiau šventė šurmuliavo prie Baltojo tilto. Mums pavyko išjudinti miestą! Už tai noriu padėkoti visiems dalyviams, rėmėjams, sporto federacijoms. Manau, kad kitais metais Olimpinę dieną aktyviai švęs dar daugiau žmonių. O šiame „Olimpinės panoramos“ numeryje spausdiname nemažai šiųmetės šventės nuotraukų.

Birželio pirmoje pusėje Italijos olimpinio komiteto kvietimu teko lankytis šioje šalyje ir dalyvauti Italijos olimpinio komiteto jubiliejinėse šimtmečio iškilmėse. Buvo daug gražių akimirkų, vien Italijos karinių oro pajėgų pasirodymas ko vertas. Vis dėlto man labiausiai įstrigo nuoširdi pagarba veteranams. Tarp poros tūkstančių svečių jie sėdėjo garbingiausiose vietose, jiems pirmiesiems buvo teikiami apdovanojimai, tariami padėkos žodžiai. Greta sėdėjęs vienas senjoras iš kišenės išsitraukė ir parodė Melburno olimpinėse žaidynėse iškovotą aukso medalį. Pasirodo, jis buvo akademinio irklavimo keturvietės vairininkas.

Italijos šimtmečio sportininkais buvo paskelbti olimpinė šuolių į aukštį čempionė ir rekordininkė Sara Simeoni bei triskart olimpinis čempio-

nas kalnų slidininkas Alberto Tomba. Po vieną vasaros ir žiemos sporto atstovą. Gal kad ginčų nekiltų?

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje pradėjome projektą „Laikas pokyčiams“.

Tai bus pusmečio trukmės lyderystės mokymų ciklas karjeros sporto organizacijose pasiryžusioms siekti moterims. Pirmame šio projekto renginyje įdomiai apie savo karjeros vingius papasakojo ir patirtimi pasidalijo TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, „JCDecaux“ generalinė direktorė Žaneta Fomova, aktyvi visuomenės veikėja, sporto populiarintoja Ona Babonienė. Neseniai teko dalyvauti panašiame pasauliniame renginyje – Helsinkyje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Moterys ir sportas“. Ten pamačiau, kad mūsiškiams „Laiko pokyčiams“ yra daug erdvės plėtotis ir tobulėti. Helsinkio konferenciją globojo buvusi Suomijos prezidentė Tarja Halonen, pranešimus skaitė TOK prezidentas Thomas Bachas ir kiti garbūs žmonės. Diskutavome, kaip skatinti moteris siekti karjeros, kaip pakeisti jų įvaizdį žiniasklaidoje, ir kitomis temomis. Parsivežta patirtimi dalysimės Lietuvoje.

Negaliu likti abejinga Brazilijoje vykstančiam pasaulio futbolo čempionatui. Nors man rungtynių laikas nėra patogus: jos per televiziją rodomos arba per anksti, arba per vėlai. Bet ištaikiusi progą visada užmetu akį. Ak, kaip vyrai žaidžia, ak, kaip vyrai krinta. O kaip įtikinamai kartais jie vaidina! Net patyrę arbitrai patiki. Štai vienas, varžovo vos paliestas, virsta lyg pašautas... Ilgainiui pradedu suprasti, kad vaidyba jau tapo neatskiriama futbolo žaidimo dalimi. Aišku, kai tikrai gauna per kojas – net neabejoju, kad skauda. Šią vasarą saugiai daugiau sportuokime gamtoje!

OLIMPINĖ PANORAMA

5

KRONIKA HELSINKYJE – APIE MOTERŲ KARJERĄ

D.Gudzinevičiūtė su Latvijos ir Estijos olimpinių komitetų prezidentais A.Vrublevskiu ir N.Seli

ITALIJOS OLIMPINIO KOMITETO ŠIMTMETIS Birželio 9 d. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė dalyvavo Italijos olimpinio komiteto šimtmečio minėjime Romoje. Per 2 tūkst. svečių „Del Foro Italico“ parke pasveikino Italijos prezidentas Giorgio Napolitano, TOK prezidentas Thomas Bachas, Italijos olimpinio komiteto prezidentas Giovanni Malago, kuriam D.Gudzinevičiūtė įteikė LTOK olimpinius žiedus. Įspūdingą pasirodymą surengė Italijos karinės oro pajėgos.

Italijos karinių oro pajėgų pasirodymas

Birželio 12–15 d. Helsinkyje vyko tarptautinė konferencija „Moterys ir sportas“. Konferencijos globėja – buvusi Suomijos prezidentė Tarja Halonen.

Renginio dalyves sveikino ir apie aktualias problemas kalbėjo Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas, Tarptautinio parolimpinio komiteto prezidentas seras Philipas Cravenas.

Pranešimus skaitė olimpinių žaidynių medalininkės, garsios trenerės, pasaulyje žinomos lektorės. Posėdžiuose dalyvavo Suomijos švietimo ir kultūros ministrė Pia Viitanen, Helsinkio meras Jussi Pajunenas, Suomijos olimpinio komiteto prezidentas Risto Nieminenas.

Buvo aptartos Europos Komisijos direktyvos dėl lyčių lygybės sporte, siūlomas 2014–2020 m. veiklos planas.

Diskutuota, kaip skatinti moteris siekti karjeros, kaip pakeisti jų įvaizdį žiniasklaidoje, kaip šviesti mergaites auginančius tėvus ir t.t.

Lietuvai šiame kongrese atstovavo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė.

Knygos pristatymas

GYVENK ILGAI IR SVEIKAS...

Birželio 3 d. LTOK pristatyta prof. Juozo Skernevičiaus knyga „Gyvenki ilgai sveikas, darbingas ir laimingas“. Leidinyje atskleidžiama ilgametė autoriaus – trenerio ir sporto mokslininko – patirtis. Knyga skirta plačiajai visuomenei, joje suprantamai pateikiami veiksniai, turintys įtakos psichinei ir fizinei sveikatai, darbingumui, ilgaamžiškumui.

Per knygos pristatymą pasisakė recenzentai: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų direktorius medicinai, VU Medicinos fakulteto profesorius Pranas Šerpytis ir Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto mokslo tarybos pirmininkas, Sveikatos

6

OLIMPINĖ PANORAMA

„LTEAM“ KLIPUI – BRONZINĖ STRĖLĖ ugdymo katedros vedėjas profesorius Algirdas Raslanas. Autorių sveikino LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas, Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas Artūras Poviliūnas.

Renginyje dalyvavo Seimo pirmininkės pavaduotojas Algirdas Sysas, Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas, LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras ir kiti garbūs svečiai. Renginį vedė Lietuvos edukologijos universiteto profesorė, knygos autoriaus dukra Rūta Dadelienė.

Knygos išleidimą parėmė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinė akademija.

Pramogų centre „Forum palace“ Vilniuje įteikti lietuviško reklamos festivalio „Adrenalinas“ prizai. Tarptautinė komisija vertino televizijoje, kine ir internete demonstruotus darbus. Bronzine strėle už trečią vietą buvo apdovanotas agentūros „Milk“ sukurtas „LTeam“ klipas „Himnas“.

Prizas

BIRŠTONE ATNAUJINTAS STADIONAS Birželio 6 d. Birštone atidarytas atnaujintas stadionas. Šioje sporto šventėje netrūko garbių svečių. Atvyko šalies premjeras Algirdas Butkevičius, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis ir kiti. „Atkaklus darbas mums padėjo įrodyti Birštono kurorto privalumus. Birštoną pastebi investuotojai, todėl mieste mažėja apleistų pastatų“, – atnaujintu stadionu džiaugėsi Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

A.Butkevičius sakė, kad jam patinka lankytis Birštone, tad jis žino, kad čia gyvena aktyvūs ir sportiški žmonės.

sulaukė ne tik gerų linkėjimų, bet ir dovanų.

LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė Birštono merei N.Dirginčienei įteikė simbolinį raktą, kuris turėtų padėti atidaryti duris į olimpines pergales. Šventės proga buvo surengtas Karinių oro pajėgų ir jaunųjų atlikėjų koncertas, dangų nutvieskė spalvoti fejerverkai, stadioną pašventino Birštono parapijos klebonas Jonas Danilevičius. Po iškilmių vyko įvairios varžybos.

OLIMPINĖ DIENA KAUNE Gegužės 31 d. LTOK Kauno apskrities taryba, padedant Kauno sporto švietimo ir ugdymo skyriams, Kauno regiono gamtos apsaugos departamentui, Sporto muziejui, šalies Kūno kultūros mokytojų asociacijai, sporto veteranų klubui „Ąžuolynas“ bei savanoriams, Ažuolyno parke, Lietuvos sporto universiteto salėje ir Kauno sporto halėje 25 kartą mieste prie Nemuno surengė tradicinę sporto šventę, skirtą Olimpinei, Vaikų gynimo ir Tarptautinei gamtos apsaugos dienai paminėti. Kartu tai buvo ir ketvirtasis Lietuvos darželinukų olimpinis festivalis.

Iškilmingas šventės atidarymas prasidėjo prie S.Dariaus ir S.Girėno paminklo. Vėliau graži eisena patraukė į starto vietas. Daug džiaugsmo bei išgyvenimų, ne tik vaikučių, bet ir tėvelių akyse, buvo matyti olimpinės mylios ir ypač myliukės distancijoje. Šimtai vaikučių varžėsi įveikdami myliukę, stengėsi būti kuo taiklesni trikrepšio aikštelėje.

Maloniausia, žinoma, meninė šventės dalis ir dalyvių bei nugalėtojų apdovanojimas.

Visi buvo apdovanoti medaliais, šventinėmis vėliavėlėmis ir dovanėlėmis.

Pranas Majauskas

EOK SEMINARAS KIPRE Gegužės 23–24 d. Kipre vyko 35-asis kasmetinis Europos olimpinių komitetų EOK seminaras ir Tarptautinio olimpinio komiteto solidarumo forumas. 49 Europos nacionalinių olimpinių komitetų atstovams buvo pateikta dalyvavimo olimpinėse solidarumo programose analizė, tolesnė jų plėtra, pristatyti įvairių šalių solidarumo programų pavyzdžiai, pasidalyta atskirų nacionalinių olimpinių komitetų patirtimi.

2014 m. Sočio žiemos olimpinių žaidynių organizatoriai pateikė ataskaitą apie įvykusias žaidynes.

Bene svarbiausia tema – 2016 m. Rio de Žaneiro vasaros olimpinės žaidynės, organizatorių sprendžiami uždaviniai, atlikti darbai, galimybės ir planai. Plačiai svarstytos Europos jaunimo olimpinių festivalių gairės ir numatomi jų programų pokyčiai, aptarti pasirengimo 2015 ir 2017 m. festivaliams ypatumai.

2014 m. vasaros jaunimo olimpinių žaidynių Nandzinge ir 2016 m. žiemos jaunimo žaidynių Lilehameryje organizatoriai pateikė informaciją, kaip rengiamasi šioms žaidynėms, atsakė į seminaro dalyvių klausimus.

Išsamiai aptarta pirmųjų Europos žaidynių, kitąmet vyksiančių Baku, svarba, techniniai pasirengimo, sportininkų atrankos ir dalyvavimo klausimai.

Kipre vykusiame seminare dalyvavo LTOK darbuotojai Vaida Masalskytė, Vida Vencienė ir Einius Petkus.

OLIMPINĖ PANORAMA

7

KRONIKA SOČIS 2014 Po apdovanojimų

SVEČIAS IŠ AIRIJOS

LTOK APDOVANOJIMAI – TRENERIUI IR AUKLĖTINIUI Įteikti LTOK apdovanojimai jubiliejines gyvenimo sukaktis minėjusiems olimpiniam sąjūdžiui nusipelniusiems žmonėms.

Olimpiniais žiedais 50-mečio proga LTOK prezidentė olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė apdovanojo olimpinį čempioną Šarūną Marčiulionį, o 70-metį šventusiam jo buvusiam treneriui Rimantui Endrijaičiui įteikė LTOK prizą „Citius. Altius. Fortius“. Olimpinius žiedus 60-mečio proga LTOK prezidentė įteikė Lietuvos nusipelniusiam dviratininkų sporto treneriui Valerijui Konovalovui.

Buvusi Lietuvos meninės gimnastikos ir šaudymo iš lanko čempionė, trenerė, teisėja Irena Svolkinaitė 85-mečio proga apdovanota LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“.

75-mečio proga LTOK prizai „Citius. Altius.

Fortius“ įteikti Lietuvos bokso federacijos generaliniam sekretoriui, teisėjui Antanui Arėškai, Lietuvos nusipelniusiam krepšinio treneriui Eduardui Algimantui Ivašauskui, 65-mečio proga – Lietuvos olimpinės rinktinės dziudo treneriui Petrui Vinciūnui.

Olimpinėmis žvaigždėmis 60-mečio proga LTOK prezidentė apdovanojo Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos ir plaukimo mokyklos direktorių Romualdą Grilauską, 50-mečio proga – būtent tą dieną gimtadienį šventusį Lietuvos šaudymo sąjungos prezidentą Algirdą Keršulį ir šiek tiek anksčiau pusamžio sulaukusį Kauno plaukimo mokyklos trenerį Šarūną Mažutaitį.

LTOK medaliais „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanoti: 75-mečio proga buvęs Lietuvos slidinėjimo federacijos pirmininkas Rimantas Pilauskas, aktyvus Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos narys Vytautas Ruzginas, 70-mečio proga – sporto istorikas, muziejininkas Steponas Gečas, 60-mečio – buvęs ilgametis sporto draugijos „Žalgiris“ Prienų tarybos pirmininkas, Prienų krepšinio klubo prezidentas Rimas Antanas Ručys, Elektrėnų „Senjorų“ rankinio klubo treneris Vygantas Dilys, 55-mečio – Lietuvos sportinių šokių federacijos prezidentas Gintaras Skorupskas, 50-mečio proga – Lietuvos bokso federacijos viceprezidentas Paulius Zabielskas.

REGBININKAI NUSITEIKĘ OPTIMISTIŠKAI Birželio 18 d. LTOK lankėsi Europos čempionato A diviziono turnyrą Kaune laimėjusi ir į aukščiausiąjį („Grand Prix“) divizioną iškopusi Lietuvos regbio-7 rinktinė.

Drauge su žaidėjais atvyko į Senojo žemyno elitą juos išvedę treneriai – Lietuvos rinktinės vyr. treneris Sigitas Kukulskis ir lietuviams talkinantis treneris iš Anglijos Warrenas Abrahamas. Vyrai atsivežė ir iškovotą taurę parodyti. Tai antroji po krepšininkų Lietuvos žaidimų rinktinė, įgijusi teisę rungtyniauti su pajėgiausiomis Europos komandomis.

8

OLIMPINĖ PANORAMA

Apie rinktinės ateities planus papasakojo Lietuvos regbio federacijos prezidentas Rytis Davidovičius. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė linkėjo iškovoti olimpinius kelialapius: „Jeigu dar ne į Rio de Žaneirą, tai į Tokiją – jau būtinai.“ „Pakovosime ir dėl Rio“, – sakė R.Davidovičius.

LTOK prezidentė žaidėjams, treneriams, medikams bei rinktinės vadovams įteikė LTOK padėkas. R.Davidovičius įteikė D.Gudzinevičiūtei regbio rinktinės padėką „Už begalinį palaikymą“.

LTOK lankėsi buvęs ilgametis Europos žolės riedulio federacijos generalinis sekretorius, šios federacijos garbės narys R.Davidas Balbirnie iš Airijos. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė už didelę paramą Lietuvos žolės riedulio federacijai jį apdovanojo LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“. Svečią lydėjo Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas, Europos žolės riedulio federacijos vykdomosios tarybos narys, LTOK vykdomojo komiteto narys Leonardas Čaikauskas.

R.D.Balbirnie žada ir ateityje užsiimti aktyvia veikla Tarptautinėje bei Europos žolės riedulio federacijose. Su LTOK vadovais buvo aptartos mūsų šalies žolės riedulio plėtros perspektyvos. R.D.Balbirnie pasirašė LTOK garbės svečių knygoje.

L.Čaikauskas, D.Gudzinevičiūtė ir R.D.Balbirnie

TRENERIO JUBILIEJUS Birželio 14 d. 70-metį šventė garsus Lietuvos krepšinio treneris Rimantas Endrijaitis.

Pasveikinti jubiliato į LTOK kavinę susirinko jo bendražygiai, buvę auklėtiniai, kolegos, draugai – Jonas Kazlauskas, Algimantas Pavilonis, Vytenis Urba, Alfredas Vainauskas, Vytautas Baločka, Romualdas Brazauskas ir kiti krepšinio pasaulyje gerai žinomi žmonės. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas įteikė R.Endrijaičiui LKF garbės ženklą „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“. Paklaustas, kuris apibūdinimas – mokytojas, draugas ar bendražygis – labiausiai tinka R.Endrijaičiui, J.Kazlauskas sakė: „Viskas kartu, nes kai pradėjau sportuoti, jis buvo komandos kapitonas – bendražygis. Vėliau tapo treneriu.

Kartu pasiekėme daug. “ R.Endrijaitis iki šiol kelis kartus per savaitę žaidžia krepšinį su sporto darbuotojų ir veteranų komanda „Perlas“, yra jos treneris. „Perlo“ vyrai R.Endrijaičiui padovanojo itin originalią dovaną – Alfredo Pliadžio surinktą nuotraukų parodą, kuri per jubiliejų ir dabar demonstruojama prie LTOK esančioje kavinėje.

POSĖDIS

GOLFO KLUBE – APIE ŽIEMOS SPORTĄ BIRŽELIO 19 D. SOSTINIŲ GOLFO KLUBE, PAPIRIŠKIŲ KAIME, ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖJE, VYKO IŠVAŽIUOJAMASIS LTOK VYKDOMOJO KOMITETO POSĖDIS.

Garbingų svečių medžių alėjoje LTOK atstovai pasodino liepaitę

Stefanijos Briedienės nuotr.

P

osėdyje patvirtintas sportininkų, besirengiančių 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms, sąrašas.

Jame keturi sportininkai: biatlonininkai Tomas Kaukėnas, Karolis Dombrovskis, čiuožėja trumpuoju taku Agnė Sereikaitė ir dailiojo čiuožimo atstovė Inga Janulevičiūtė.

Sudarytas ir olimpinės pamainos sąrašas, kuriame – dvylika sportininkų: po tris biatlonininkus, slidininkus ir dailiojo čiuožimo atstovus, du kalnų slidininkai ir vienas čiuožėjas trumpuoju taku. Sąrašai sudaryti remiantis Lietuvos žiemos sporto šakų federacijų pateiktais preliminariais kriterijais. Šį svarbų klausimą pristatė LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas, diskusijose pasisakė LTOK vykdomojo komiteto narė Lilija Vanagienė, Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tubelis, LTOK viceprezidentas Romualdas Bakutis, LTOK vykdomojo komiteto narys Vytas Nėnius, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, LTOK olimpinio sporto direktoriaus pavaduotojas Einius Petkus.

D.Gudzinevičiūtė informavo apie dalyvavimą Italijos olimpinio komiteto šimtmečio minėjimo iškilmėse Romoje, papasakojo apie darbą tarptautinėje konferencijoje „Moterys ir sportas“ Helsinkyje.

Apie Europos olimpinių komitetų olimpinio

Sostinių golfo klubas solidarumo seminarą Kipre Vykdomojo komiteto narius informavo LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė. Ką matė ir girdėjo misijos vadovų seminare Baku, kuriame kitąmet vyks pirmosios Europos sporto žaidynės, papasakojo E.Petkus.

Buvo aptarta Olimpinės dienos šventė, birželio 7-ąją vykusi Vilniuje. Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas informavo apie pasirengimą ir šventės renginių eigą, svarstė, kaip reikėtų tobulinti šią šventę kitais metais.

E.Petkus supažindino, kaip vyksta pasirengimas antrosioms jaunimo vasaros olimpinėms žaidynėms Nandzinge. Kaip žinoma, jos vyks 2014 m. rugpjūčio 16–28 d.,

į šių žaidynių programą įtrauktos 18 sporto šakų varžybos. Septynių sporto šakų varžybose Lietuvai atstovaus 18 sportininkų – du penkiakovininkai (mergina ir vaikinas), dvi dviratininkės, du irkluotojai (mergina ir vaikinas), keturi plaukikai su Rūta Meilutyte priešakyje, keturi krepšininkai, trys lengvaatlečiai, vienas baidarininkas.

Sportininkus lydės dešimt trenerių, trys medikai.

D.Gudzinevičiūtė gimtadienio proga L.Vanagienę apdovanojo LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“.

Posėdžio dalyviai apžiūrėjo golfo laukus, aptarė šio žaidimo olimpines perspektyvas Lietuvoje. „OP“ inf.

OLIMPINĖ PANORAMA

9

TARYBA

Prezidentų tarybos posėdis. Iš kairės: A.Sapka, Č.Garbaliauskas, A.Grabnickas, R.Kveselaitis, D.Gudzinevičiūtė, V.Paketūras, B.Vasiliauskas, V.Kvietkauskas, J.Mažintas

SĖKMĖS GARANTAS – BENDRAS DARBAS LIETUVOS SPORTO PREZIDENTŲ TARYBOS TIKSLAS – RASTI BENDRĄ KALBĄ TARP VALSTYBINIŲ IR VISUOMENINIŲ SPORTO ORGANIZACIJŲ. PRIEŠ PENKIOLIKA METŲ ĮKURTAS NEFORMALUS SUSIVIENIJIMAS SIEKIA, KAD ŠALIES SPORTAS IŠVENGTŲ NEREIKALINGOS ĮTAMPOS, IR STENGIASI JĄ ŠALINTI DIPLOMATINĖMIS PRIEMONĖMIS. Marytė Marcinkevičiūtė

P

rieš penkiolika metų visuomeninių sporto institucijų veiklos efektyvumui didinti šešios organizacijos – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, asociacija „Sportas visiems“, Lietuvos aeroklubas, Lietuvos studentų sporto asociacija ir Lietuvos parolimpinis komitetas sudarė šių įstaigų prezidentų tarybą – Lietuvos sporto prezidentų tarybą. Vėliau prie jų prisidėjo Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacija ir Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacija.

Sporto prezidentų taryba – tai pagrindinių skėtinių šalies sporto organizacijų vadovų neformalus susivienijimas. Pirmieji jos posėdžiai prasidėjo 2000-aisiais prieš Sidnėjaus olimpines žaidynes.

Įtampa niekam nereikalinga Buvęs LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, kurio vadovavimo Olimpiniam komitetui laikais ir buvo įkurta ši taryba, prisimena: „Kai susikirsdavo tam tikros pozicijos tarp vyriausybinių ir visuomeninių sporto organizacijų, tam, kad būtų bendras visuomeninių organizacijų balsas bei bendra išgryninta nuomonė, ir buvo kviečiama Prezidentų taryba.

Spręsdavome kardinalius klausimus. Jeigu atsirasdavo tam tikras nuomonių skirtumas tarp Kūno kultūros ir sporto departamento

10

OLIMPINĖ PANORAMA

bei visuomeninių sporto organizacijų, kreipdavomės dar aukščiau – į Vyriausybę.

Tarp vyriausybinių ir visuomeninių sporto organizacijų kartais būdavo kibirkščiavimų, bet vis vien diplomatinė kalba yra diplomatinė – sėsdavome prie stalo ir kalbėdavome. Viską išsiaiškindavome ir suprasdavome vieni kitus.

Dabar padėtis šiek tiek kitokia, nuomonių skirtumai labai dideli, todėl vėl kviečiama Sporto prezidentų taryba. Anksčiau ji buvo neformali: pirmininkaujant vis kitai visuomeninei sporto organizacijai susirinkdavome, pasitardavome. Rinkdavomės retai, kai kildavo tam tikra įtampa – susitikę apsitardavome, tada nueidavome į KKSD ir išdėstydavome savo poziciją. Įtampa niekam nereikalinga, ji tik kenkia sportui. Jeigu yra nuomonių skirtumų, spręsdami kartu bendrus klausimus stengiamės padaryti sportui geriau, kad žmonės būtų patenkinti ir rezultatai būtų geresni. Reikia padaryti taip, kad jeigu mūsų nuomonės nesutampa šimtu procentų, tai bent sutaptų 90 proc. Tada viskas eis į priekį.

Valstybinės institucijos, šiuo atveju KKSD, kuris atstovauja valstybei, Vyriausybei, turi dirbti bendrai su visuomeninėmis organizacijomis. Be to nieko nebus, visus klausimus reikia spręsti kartu. O jeigu vyraus konfliktinės situacijos, priešprieša – nieko nepasieksi.“

Gina savo narių teises Kokia šiandien Lietuvos sporto prezidentų tarybos veikla? LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras sako, kad kai spaudimą federacijoms ar kitoms visuomeninėms organizacijoms pradeda valstybinės sporto institucijos, tada Prezidentų taryba atnaujina darbą, išreiškia savo nuomonę ir koordinuoja veiksmus. „Taryboje šiuo metu yra aštuonios skėtinės organizacijos, kurios apima visą Lietuvos visuomeninį sportą. Ši organizacija yra neformali, viskas daroma susitarimo pagrindu.

Prezidentų taryba demokratiška, turi visuomenės nuomonių galią, nes prezidentai yra savo organizacijų išrinkti, o ne paskirti kaip valdininkai. Šių institucijų įstatuose parašyta, kad jie turi ginti savo narių teises“, – paaiškina V.Paketūras.

Piramidę stato kartu Apie Lietuvos sporto prezidentų tarybą mintimis dalijasi skėtinių organizacijų vadovai.

Albinas Grabnickas, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas: „Lietuva – nedidelė valstybė, todėl mums labai svarbu derinti visus veiksmus, nes sporto piramidę statome ne kiekvienas atskirai, o visi kartu. Tiktai efektyvus, koordinuotas darbas yra mūsų sėkmės garantas. Kai kada atsiranda

TARYBA nesutarimų, todėl visų sporto organizacijų bendravimas yra būtinas.

Visi mes kartais pasikarščiuojame, gal blogai suprantame vienas kito tikslą, o kalbėjimasis, bendrų sprendimų ieškojimas, geranoriškumas duoda gerų rezultatų.

Kadangi visą gyvenimą paskyrėme sportui, negalime abejingai žiūrėti, jeigu vyksta vienokie ar kitokie dalykai, kurie gali neigiamai paveikti visą tolesnę Lietuvos sporto raidą. Todėl mūsų dalyvavimas yra visiškai suprantamas, tai yra pilietinės pareigos atlikimas, kurios mes gal negalėtume tiesiogiai išreikšti kaip valstybės tarnautojai, atstovaudami savo miestui. Šiuo atveju atstovaujame kaip fiziniai asmenys, kaip žmonės.

Jeigu atsiranda kokių nors trinčių, nesusikalbėjimo, požiūris turi būti vienas ir žodis vienas – sportas. Mes neturime vienas su kitu susipriešinti, reikia sveikai konkuruoti, turi būti garbinga sportinė kova. Toks ir yra Prezidentų tarybos pagrindinis tikslas.

Klydimų visada pasitaiko, juk esame žmonės. O buvimas kartu sudaro sąlygas įvertinti bei analizuoti ir vienokias ar kitokias savo klaidas, viską derinti, koordinuoti vienam tikslui – Lietuvos sportui. Tai nėra lengva. Kiekvienas turime savų ambicijų, savo kiemą, miestą, klubą, mokyklą. Bet jei esame Lietuvos sporto patriotai, privalome rasti bendrą kalbą, šnekėti vienu tonu, ieškoti, ginčytis. Tačiau turime koordinuoti, nesiskaldyti, antraip nukentės mūsų pagrindinis turtas – žmonės.“

Šiemet kalbėjomės apie KKSD, jo darbo metodus, požiūrį į nevyriausybines sporto organizacijas. Be abejo, tų klausimų susikaupia gana daug, bet dėl didelio atskirų sporto institucijų darbo krūvio jie kartais būna atidedami.

Bet kai pamatėme Sporto įstatymo projektą, kuris praktiškai yra viešojo administravimo „špargalkos“ lygio, nutarėme nebetylėti ir kreipėmės į Vyriausybę, nes per mūsų tarybos posėdį buvo priimtas toks sprendimas. Tokia buvo ne vieno žmogaus, o visos tarybos nuomonė.“

sugeba dirbti. Kuo turi remtis KKSD arba funkcionieriai? Tik tokia taryba.

Kol kas nekyla klausimų, kurie būtų aktualūs tik neįgaliesiems, tačiau taryboje ir nekeliami kuriai nors vienai sporto federacijai ar asociacijai svarbūs klausimai.

Iš esmės svarstomi visam Lietuvos sportui reikšmingi dalykai. Būdamas Prezidentų tarybos narys balsuoju už tuos klausimus, kurie aktualūs visam Lietuvos sportui, nes Parolimpinis komitetas yra viso sporto bendruomenės dalis, nesame nuošalyje, su visais dirbame kartu.“

Svarstomi svarbiausi klausimai Vytautas Kvietkauskas, Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas: „Lietuvoje veikia Nacionalinė sporto taryba, kurios nariai yra visų organizacijų atstovai, tačiau ji bent per mano prezidentavimo kadenciją Parolimpiniame komitete buvo susirinkusi vieną ar du kartus. Iš tiesų toji valdininkiška taryba, vadovaujama Vidaus reikalų ministerijos viceministro Elvino Jankevičiaus, yra neveiksminga.

Būtina palaikyti vieniems kitus Jonas Mažintas, Lietuvos aeroklubo prezidentas: „Pasitarti, pasikeisti informacija, pasidalyti savo bėdomis, pasižiūrėti, kur yra sąlyčio taškai, – visiems naudinga. Šiais laikais, sakyčiau, yra valstybinio reguliavimo institucijų subiurokratėjimas, todėl mes, visuomenininkai, turime būti susitelkę.

Kaip Lietuvos aeroklubo prezidentas, turiu pripažinti, kad mes nuo visų kitų sporto šakų esame šiek tiek nutolę. Aviacijos sportas – specifinė sritis ir mums visada malonu pabendrauti su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, asociacijos „Sportas visiems“, kitų organizacijų žmonėmis.

Tiesiog būtina palaikyti vieniems kitus.

Ir ne tik žodžiais, kovojant su kokiais biurokratais, bet ir per sporto renginius.

Tarkime, Olimpinės dienos renginius galėjo papildyti parašiutininkų nusileidimas prie Baltojo tilto arba rikiuotės pilotažininkų praskridimas, akrobatų pasirodymas. Būtų buvę nuostabu ir gražu, bet mes per mažai bendravome su LTOK. Ko kitos sporto šakos nemato, tarkime, tikslumo, konkretumo, mes galime papildyti.

Organizuojame daug įvairiausių renginių.

Lietuvoje 2016 m. vyks laisvųjų parasparnių tikslaus nusileidimo pasaulio čempionatas, karšto oro balionų moterų čempionatas, kitos varžybos. Techninės sporto šakos nėra olimpinės, todėl mes gyvename sau, o olimpiečiai – sau.

Su LTOK bendraujame vos antrus metus, bet tai jau šis tas. Juk mūsų legendinis lakūnas Steponas Darius – visų aštuonių klasikinių sporto šakų pradininkas Lietuvoje, stovi jo vardo stadionas Kaune. Todėl norėtųsi, kad ir aviacijos sporto šakos ateityje taptų strateginės, prioritetinės.

Jeigu taip įvyktų, olimpiečių mes tikrai nenuskriaustume. Konkrečiais darbais ir gražiais ketinimais mums reikėtų vienytis, o šito dar tikrai trūksta.“

„ĮTAMPA NIEKAM NEREIKALINGA, JI TIK KENKIA SPORTUI. JEIGU YRA NUOMONIŲ SKIRTUMŲ, SPRĘSDAMI KARTU BENDRUS KLAUSIMUS STENGIAMĖS PADARYTI SPORTUI GERIAU, KAD ŽMONĖS BŪTŲ PATENKINTI IR REZULTATAI BŪTŲ GERESNI. REIKIA PADARYTI TAIP, KAD JEIGU MŪSŲ Renkasi ginti sporto interesus NUOMONĖS NESUTAMPA ŠIMTU Bronislavas Vasiliauskas, Lietuvos asociacijos PROCENTŲ, TAI BENT SUTAPTŲ „Sportas visiems“ prezidentas: „Lietuvos 90 PROC. TADA VISKAS EIS Į PRIEKĮ.“ sporto prezidentų taryba reikalinga todėl, kad ji rūpinasi ypač svarbiais sporto klausimais.

Kodėl taryba? Todėl, kad mums reikia pasitarti, kai sprendžiami svarbiausi ir reikšmingiausi Lietuvos kūno kultūros ir sporto klausimai.

Taryba renkasi ir tada, kai nevyriausybinės organizacijos mato, kad sporto veikloje iškyla dalykų, kuriuos būtų galima keisti arba kažką daryti kitaip. Sporto prezidentų tarybos nariai yra įsipareigoję gerbti vieni kitų teises ir kartu ginti pažeistus nevyriausybinių sporto organizacijų interesus. Šiemet jau buvome susirinkę ne vieną kartą ir kalbėjomės aktualiais klausimais.

Nepažeidžiant demokratijos principų Sporto prezidentų tarybos posėdžiams kaskart vadovauja vis kitos nevyriausybinės sporto organizacijos prezidentas. Kiekvieno posėdžio pabaigoje paskiriamas naujas kito posėdžio pirmininkas. Visi posėdžiai protokoluojami.

ARTŪRAS POVILIŪNAS

Lietuvos sporto prezidentų taryba aptaria esminius šalies sporto klausimus. Prezidentų sporto taryba svarbi tuo, kad joje dirba žmonės, kurie nėra paskirti partijų. Jie išmano sportą, jais pasitiki sporto bendruomenė, nes šie žmonės yra išrinkti, o ne paskirti.

Sporto prezidentų taryba Vyriausybei bei KKSD turėtų būti kaip patarėjas, jie turėtų įvertinti tarybos patarimus ar siūlymus, vykdyti tai, ką mato sporto žmonės. O kas geriau mato, kuo šiandien gyvena Lietuvos sportas, jei ne sporto vadovai?

Kai kurie yra linkę manyti, kad sporto organizacijų vadovai užsisėdėję, postus daug metų užima tie patys žmonės. Bet juk sporto bendruomenė, visuomenė išsirenka tuos sporto vadovus, kurie yra lyderiai ir

OLIMPINĖ PANORAMA

11

Broniaus Čekanausko nuotr.

EUROPOS ŽAIDYNĖS

Milžiniška Azerbaidžano vėliava prie „Crystal Hall“ arenos

BAKU – SĖKMINGAS PASIRINKIMAS LIKUS METAMS IKI PIRMŲJŲ EUROPOS ŽAIDYNIŲ BAKU ATIDARYMO DIENOS, AZERBAIDŽANO SOSTINĖJE VYKO SENOJO ŽEMYNO ŠALIŲ MISIJOS VADOVŲ SEMINARAS. Bronius Čekanauskas, Einius Petkus

Ž

aidynės vyks 2015 m. birželio 12–28 d. Baku rungtyniaus per 6 tūkst. sportininkų, dėl 239 medalių komplektų besivaržysiančių 19 sporto šakų, 29 disciplinų varžybose. Penkios disciplinos bus neolimpinės. Devynių sporto šakų atstovai kovos ir dėl olimpinių kelialapių į Rio de Žaneiro žaidynes.

Seminaro dalyviai išklausė žaidynių ir atskirų tarnybų vadovų pranešimus, sužinojo, kaip vyksta pasirengimas, apžiūrėjo jau pastatytas ir dar statomas bazes, olimpinį kaimelį. O birželio 12-ąją, likus metams iki žaidynių pradžios, dalyvavo šventėje, kurią vainikavo įspūdingi saliutai Kaspijos jūros pakrantėje.

Baku centre buvo paleistas laikrodis, skaičiuosiantis iki žaidynių pradžios likusias dienas, valandas, minutes ir net sekundes.

Birželio 13-osios vakarą visų šalių atstovams iškilmingoje ceremonijoje buvo įteikti kvietimai dalyvauti žaidynėse. Pirmieji, kaip visada, pakviesti olimpinių žaidynių pradininkai graikai. Lietuvai skirtą kvietimą atsiėmė LTOK olimpinio sporto direktoriaus

12

OLIMPINĖ PANORAMA

pavaduotojas, misijos vadovas Einius Petkus.

Seminaro posėdžiuose ir iškilmėse dalyvavo Azerbaidžano jaunimo ir sporto reikalų ministras, Europos žaidynių vykdomojo komiteto pirmininkas Azadas Rahimovas, kiti Azerbaidžano ministrai, Europos olimpinių komitetų (EOK) prezidentas, šių žaidynių iniciatorius Patrickas Hickey, EOK sudarytos specialios darbo grupės vadovas Spyrosas Capralosas, Tarptautinio olimpinio komiteto atstovai, atliekantys pagrindinius organizacinius darbus Baku. Įteikiant kvietimus dalyvavo ir šalių ambasadoriai, tarp kurių buvo ir Lietuvos laikinoji reikalų patikėtinė Azerbaidžane Šarūnė Kubiliūtė.

Keturias dienas „Fairmont“ viešbutyje vykusiame seminare dalyvavo 48 Europos šalių delegatai (nebuvo Armėnijos). Seminaras vyko sklandžiai, jam buvo gerai pasirengta.

Dalyviai gavo išsamius iliustruotus konkrečiai dienai skirtus informacinius leidinius. Iš anksto buvo žinoma, kas ir apie ką kalbės, kur ir kada reikės vykti. Visoms žaidynių tarnyboms vadovauja užsienio šalių specialistai, rengę

Londono, Sočio, Pekino, Vankuverio ir net Atėnų žaidynes. Organizacinis komitetas glaudžiai bendradarbiauja su Europos sporto šakų federacijomis. Žaidynėse talkins apie 10 tūkst. savanorių, atrinktų iš beveik šešiskart didesnio kandidatų būrio.

Sporto šakos Naujausiais duomenimis, žaidynėse dalyvaus devyniolikos sporto šakų atstovai (žr. lentelę).

Neolimpinės disciplinos – paplūdimio futbolas, 3x3 krepšinis, akrobatika, šuoliai ant batuto, karatė. Prie jų būtų galima priskirti ir lengvąją atletiką, nes Baku vyks komandinės trečiosios lygos varžybos. Svarstoma galimybė surengti kelių svorio kategorijų aklųjų dziudo varžybas ir papildomai įtraukti sambo.

Kaip minėta, devynių sporto šakų atletai kovos ir dėl olimpinių kelialapių. Juos pelnys kvalifikacinius normatyvus įvykdę lengvaatlečiai ir plaukikai, stalo teniso bei triatlono moterų ir vyrų varžybų nugalėtojai, visų penkiolikos rungčių šaudymo čempionai. Šaudymo iš lanko atstovai, paplūdimio

EUROPOS ŽAIDYNĖS

Žaidynių kaimelis

Lietuvai skirtą kvietimą atsiėmė misijos vadovas E.Petkus

Žaidynių dalyvių lauks naujas stadionas

tinklinio duetai, dviratininkai, tekvondo kovotojai gaus savo sporto šakos tarptautinio reitingo taškų. Į šias Europos žaidynes – skirtinga atranka.

Pavyzdžiui, mūsų imtynininkai jau gavo dešimt vietų. Kelialapius jau iškovojo du gimnastai.

Kaip vyks boksininkų atranka, dar tariamasi su federacija. Mūsų lengvaatlečiai negalės dalyvauti dėl kiek netikėtos priežasties: jie Europos komandiniame čempionate rungtyniauja aukštesnėje lygoje... Nevienodas ir atskirų sporto šakų dalyvių amžius.

Jauniausi bus plaukikai: merginos 15–16 m., vaikinai 17–18 m. Boksininkai, dviratininkai negalės būti jaunesni nei devyniolikos. O baidarininkų varžybose galės lenktyniauti ir penkiolikmečiai, ir subrendę sportininkai.

Paplūdimio tinklinio varžybose dalyvaus po 32 vyrų ir moterų komandas, krepšinio – po 16.

Kai kurių sporto šakų lygis gali būti žemesnis nei Europos čempionato.

Visiems akredituotiems delegacijų nariams kelionės išlaidas apmokės žaidynių organizacinis komitetas. Iš penkiolikos Europos šalių į Baku yra tiesioginiai skrydžiai.

Lietuviams, deja, teks keliauti su persėdimu Kijeve, Maskvoje ar Frankfurte.

NAUJAS 65 TŪKST. VIETŲ STADIONAS DAR STATOMAS. STATO VOKIEČIAI. NIEKAS NEABEJOJA, KAD ĮKURTUVĖS BUS NUMATYTU LAIKU. JIS PAKELIUI IŠ ORO UOSTO VAŽIUOJANT Į MIESTO CENTRĄ. GRETA STADIONO STOVI ĮSPŪDINGI GIMNASTIKOS RŪMAI, KURIUOSE TELPA BEVEIK 7 TŪKST. ŽIŪROVŲ.

TUOSE RŪMUOSE BIRŽELIO 13–15 D. VYKO EUROPOS MENINĖS GIMNASTIKOS ČEMPIONATAS, KURIAME DALYVAVO IR LIETUVOS ATSTOVĖS. Sporto bazės Naujas 65 tūkst. vietų stadionas dar statomas.

Stato vokiečiai. Niekas neabejoja, kad įkurtuvės bus numatytu laiku. Jis pakeliui iš oro uosto važiuojant į miesto centrą. Greta stadiono stovi įspūdingi gimnastikos rūmai, kuriuose telpa beveik 7 tūkst. žiūrovų. Tuose rūmuose birželio 13–15 d. vyko Europos meninės gimnastikos čempionatas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos atstovės.

Kitoje gatvės pusėje – olimpinis kaimelis.

Iš kaimelio į žaidynių atidarymo ir uždarymo iškilmes sportininkai eis pėsčiomis. Heidaro Alijevo arenoje (7800 žiūrovų vietų) vyks dziudo varžybos. „Crystal Hall“ arenoje, kurioje 2012-aisiais vyko Eurovizijos dainų konkursas,

OLIMPINĖ PANORAMA

13

EUROPOS ŽAIDYNĖS

Baku – dangoraižių, fontanų ir parkų, miestas

rungtyniaus tinklininkai, fechtuotojai, tekvondo, karatė atstovai ir boksininkai.

Milžiniška salė, kurioje dažnai rengiami koncertai ir varžybos, bus padalyta į atskiras erdves. Tinklinio varžybas galės stebėti 6 tūkst., fechtavimo, tekvondo ir karatė – po 2 tūkst., bokso – 3400 žiūrovų. Bilietų į varžybas kainos dar svarstomos. Sportininkai gaus nemokamų bilietų ne tik į savo, bet ir į kitų sporto šakų varžybas. Žadamos įspūdingos žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijos. Sportininkų eitynės vyks ceremonijos pradžioje, kad vėliau atletai galėtų ramiai sėdėdami žiūrėti meno meistrų pasirodymus.

Visi akredituoti delegacijų nariai ir bilietus į varžybas nusipirkę žiūrovai galės nemokamai važinėti visuomeniniu miesto transportu – metro, autobusais.

Olimpinis kaimelis Jis jau pastatytas, kai kurie namai ir gyventojų išbandyti. Pastarieji gyventojai – jau minėto gimnastikos čempionato dalyviai, tiksliau, dalyvės. Iš viso kaimelyje 13 namų, 1042 apartamentai po 3–4 miegamuosius, kuriuose stovės 7510 lovų. Sportininkai gyvens po du.

Namai 10–15 aukštų. Visose patalpose veikia kondicionieriai. Jų tikrai reikės, nes seminaro

14

OLIMPINĖ PANORAMA

Naudoti sutrumpinimai: M – moterys, V – vyrai, kom. – komanda

EUROPOS ŽAIDYNĖS

Gimnastikos rūmuose telpa beveik 7 tūkst. žiūrovų

H.Alijevo memorialinis muziejus

dienomis Baku buvo per 30 laipsnių karščio.

Kaimelyje ir beveik visose patalpose veiks nemokamas bevielis interneto ryšys (Wi-Fi).

Didžioji valgykla bus laikina, ją pastatys tik žaidynėms, taip pat kaimelyje žaidynių dalyviai galės pavalgyti dviejose kavinėse. Bus galima skanauti įvairių virtuvių patiekalų. Veiks atvira azerbaidžanietiškų patiekalų kavinė.

Bus galima užsisakyti ne tik sausų davinių ilgesniam laikui išvykstant į varžybas, bet ir specialaus maisto bei gėrimų nacionalinių olimpinių komitetų rengiamiems banketams.

Už vaišes, aišku, reikės mokėti, kaip ir už svečių bilietus (po 20 eurų) į kaimelio kavines.

Kaimelyje veiks poliklinika, bus pramogų zona, rekreacinis centras. Seminaro dalyviai abejojo tik dėl vieno – ar atlaikys liftai, nes šešiolikos aukštų name jų viso labo tik du, į vieną telpa 6–8 žmonės. Gal visi gyventojai vienu metu nepuls leistis ar kilti į viršų?

Greta bus ir spaudos olimpinis kaimelis.

Jame stovės keturi šešiolikaaukščiai namai.

Kambariai vienviečiai ir dviviečiai. Veiks valgykla, spaudos, fotografų bei televizijos žurnalistų darbo patalpos. Kambariai nebus labai brangūs: vienvietis parai kainuos 50, dvivietis – 60 eurų. Planuojama, kad nušviesti žaidynių atvyks apie 700 žurnalistų iš užsienio šalių, dar dirbs apie 200 vietinių. Už internetą

žiniasklaidos atstovams mokėti nereikės.

Spaudos centrai bus visose sporto arenose.

O štai vieno, centrinio, spaudos centro, kaip įprasta olimpinėse žaidynėse, čia nebus.

Atskirame kaimelyje apie 270 km nuo Baku, Mingečevyre, rungtyniaus ir gyvens baidarių ir kanojų irkluotojai.

Iki pat žaidynių olimpinis kaimelis praktiškai stovės tuščias. Pirmieji sportininkai jame galės apsigyventi 2015 m. birželio 11 d.

Iš tolimiausių miesto kraštų matosi ant 150 m aukščio stiebo plevėsuojanti 345 kvadratinių metrų (35 m pločio ir 70 m ilgio) Azerbaidžano vėliava. Ji yra prie „Crystal Hall“ arenos, Vėliavos aikštėje.

Stebino pirmadienį triukšmingai važiuojantys vestuvių kortežai. Kaip paaiškino vietinis taksistas, meilei dienos neribojamos.

Vestuvių nebūna tik per ramadano mėnesį bei dar per kelias gedulo šventes.

Vienų žiniomis, Baku yra per du milijonus gyventojų, kitų – ir visi trys milijonai.

Trumpai apie Baku Kol kas atrodo, kad sunkiausiai bus Pirmą kartą čia atvykusius Baku miestas sprendžiamas transporto spūsčių klausimas. stebino ir glumino. Tai dangoraižių, fontanų, Mašinos naujos, galingos, labai daug brangių parkų, plačių gatvių ir nesustojamu srautu judančių mašinų miestas. Jis ypač gražus naktį, visureigių. Vitrinose puikuojasi nauji „Ferrari“, „Bentley“ ir „Lamborghini“. Važiuoja vyrai pagal nes netaupoma dangoraižių apšvietimui. savas taisykles. Jiems nė motais dvigubos Savitas senamiestis. Autentiškų namų iš linijos arba dviem eismo juostomis keliu praėjusių amžių nedaug, bet restauravimo darbai atlikti meistriškai. Jums būtinai parodys važiuoti trimis eilėmis. Vairuojančią moterį matėme vos vieną kitą. Bet nematėme nė tą vietą, kur kultiniame rusų filme „Briliantinė vienos avarijos. Per keturias dienas sutikome ranka“ krito ir ranką susilaužė aktorius Jurijus vos du dviratininkus ir nė vieno pietų Nikulinas. Mums ekskursiją po senamiestį miestuose tokio populiaraus motorolerio ar surengė Lietuvos laikinoji reikalų patikėtinė motociklo.

Azerbaidžane Š.Kubiliūtė. Įspūdingas ir Žaidynių dienomis veiks specialios Heidaro Alijevo memorialinis muziejus. transporto linijos. Organizatoriai garantuoja, Žmonės mieste mandagūs, paslaugūs, kad visi sportininkai varžybų vietas pasieks prekeiviai neįkyrūs. Pinigas manatas beveik laiku, o akredituotos mašinos spūstyse nestrigs. lygus eurui.

OLIMPINĖ PANORAMA

15

OLIMPINIAI KANDIDATAI

16

OLIMPINĖ PANORAMA

TOK PROJEKTAS

MOTERYS NUSPRENDĖ: LAIKAS POKYČIAMS

Alfredo Pliadžio nuotr.

VILNIUJE, VIEŠBUČIO „EUROPA STAY“ KONFERENCIJŲ CENTRE, BIRŽELIO 3 D. PRISTATYTAS LTOK PROJEKTAS „LAIKAS POKYČIAMS“. TAI BUS PUSMEČIO TRUKMĖS LYDERYSTĖS MOKYMŲ CIKLAS KARJEROS SPORTO ORGANIZACIJOSE PASIRYŽUSIOMS SIEKTI MOTERIMS.

Projekto pristatymas

P TV3 generalinė direktorė L.Blaževičiūtė ragino atsikratyti kompleksų

„JCDecaux“ generalinė direktorė Ž.Fomova neabejoja – reikia tikėti tuo, ką darai

rojekto dalyves ir renginio viešnias sveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, „JCDecaux“ generalinė direktorė Žaneta Fomova, aktyvi visuomenės veikėja, sporto populiarintoja Ona Babonienė.

Projektą pristatė „DAAR Academy“ steigėja, projekto lektorė Nadežda Doronina-Koltan.

TV3 generalinė direktorė L.Blaževičiūtė projekto dalyves ragino pasitelkti penkias savybes, kuriomis pasižymi moterys vadovės: gebėjimą vienu metu susitelkti į kelias užduotis, ištvermę, lankstumą, empatiją ir intuiciją. „Karjeros trukdantys siekti kompleksai glūdi mumyse. Kuo greičiau juos įsivardijame, kuo greičiau drąsiai pasižiūrime tam kompleksui į akis, tuo paprasčiau tampa dirbti ir bendrauti su savo komanda“, – patikino TV3 vadovė. „JCDecaux“ generalinė direktorė Ž.Fomova atskleidė, kad dar ankstyvoje paauglystėje suprato, jog norės dirbti vadovaujamą darbą.

Pasak jos, vieni lyderystės bruožai yra įgimti, kiti lavinami, tačiau galima įžvelgti daugybę paralelių tarp vadovavimo, verslo ir sporto. „Šiose srityse reikalingos labai panašios savybės: tikslo siekimas, atkaklumas, disciplina, komandinis darbas ir, svarbiausia,

tikėjimas tuo, ką darai. Iš to atsiranda pasitikėjimas savimi“, – pabrėžė Ž.Fominova.

LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė projekto „Laikas pokyčiams“ dalyvėms linkėjo niekada nepasiduoti visuomenės spaudimui ir nesijausti prastesnėms už vyrus. „Siekiant rezultatų tiek sporte, tiek bet kuriame kitame darbe svarbiausia, kad tai būtų svarbu ir įdomu. Tuo vadovavausi ir savo gyvenime – man visuomet labai patiko sportas ir visuomeninis darbas“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.

Iš gausaus kandidačių būrio LTOK komisija į pusės metų trukmės mokymus atrinko aštuoniolika moterų. Lyderystės įgūdžius projekte tobulins sporto federacijų, viešųjų įstaigų, miestų sporto skyrių ar centrų darbuotojos, kai kurios jų – buvusios garsios sportininkės. Šį mokymų ciklą sudarys teoriniai ir praktiniai užsiėmimai, per kuriuos dalyvės gilins savo žinias projektų, finansų, vidinės ir išorinės komunikacijos valdymo srityse, tobulins komandinio darbo organizavimo, lyderystės ir vadovavimo, įtakos bei įtaigos valdymo įgūdžius.

Projektą finansuoja Tarptautinis olimpinis komitetas ir LTOK. „OP“ inf.

OLIMPINĖ PANORAMA

17

KAUNO „ŽALGIRIS“ LIETUVOS KREPŠINIO LYGOS ČEMPIONAS

18

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPINĖ PANORAMA

19

Tomo Lukšio/fotodiena.lt nuotr.

Alfredo Pliadžio nuotr.

OLIMPINĖ DIENA

Katedros aikštė virto milžiniška sporto arena

SOSTINĖS ŠIRDYJE – SPORTO FIESTA NUO OLIMPINIŲ ČEMPIONŲ IR PRIZININKŲ IKI ŽENGIANČIŲJŲ PIRMUOSIUS SPORTINIUS ŽINGSNIUS, NUO IŠTVERMINGŲ SENJORŲ IKI KRYKŠTAUJANČIŲ VAIKŲ – BIRŽELIO 7-ĄJĄ VILNIUJE VYKUSI „LTEAM“ OLIMPINĖ DIENA SUTRAUKĖ TŪKSTANČIUS ŽMONIŲ.

N

et ir priekabiausieji galėjo skųstis nebent tuo, kad nespėjo pamatyti visko, ką buvo galima išvysti ir išbandyti didžiuliu sporto aikštynu virtusioje sostinės širdyje – Katedros aikštėje ir kitame Neries krante esančioje erdvėje prie Baltojo tilto, arba tuo, jog tądien plieskė per šilta vasariška saulė.

25-osios Olimpinės dienos ugnis tradiciškai buvo uždegta ant Gedimino pilies kalno.

Deglą kartu su kitais garsiais sportininkais ir moksleiviais nešė dvylika olimpiečių, tarp jų net trys žaidynių medalininkai – penkiakovininkas Edvinas Krungolcas, imtynininkas Mindaugas Mizgaitis ir parolimpinių žaidynių vicečempionas Žydrūnas Šimkus. O Olimpinės dienos aukurą Katedros aikštėje, deglą gavusi iš krepšininko Renaldo Seibučio, uždegė LTOK prezidentė olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė. „LTeam“ olimpinėje dienoje dalyvavo bei savo sporto šakas pristatė ir profesionalūs sportininkai, ir sporto mėgėjai, ir atsitiktinai į miestą pasivaikščioti išėję žmonės.

Katedros aikštėje vyko golfo, imtynių, teniso,

20

OLIMPINĖ PANORAMA

stalo teniso, fechtavimo, irklavimo, regbio, dviračių sporto ir kitų sporto šakų turnyrai bei parodomieji šou. Prie Baltojo tilto buvo galima susipažinti su žirgų sportu, šaudymu, vyko badmintono, paplūdimio futbolo, rankinio ir tinklinio turnyrai, entuziastingai žaidė jaunieji žolės riedulininkai. „Siekėme padaryti šventę tiek sportininkams, tiek vilniečiams ir miesto svečiams, pritraukti kuo daugiau sportą mylinčių žmonių. Plačios programos ir puikių orų dėka Olimpinė diena buvo milžiniška kaip niekad. Tikimės, kad šventės dalyviai, pasisėmę olimpinės dvasios, ir ateityje dažniau rinksis aktyvų laisvalaikio leidimą“, – sakė D.Gudzinevičiūtė, pistoleto šūviu paskelbusi olimpinės mylios bėgimo startą.

Per šią Olimpinę dieną buvo surengtas Lietuvos mokinių olimpinio festivalio uždarymas, apdovanoti nugalėtojai, o prieš tai dar perskaitytas festivalio globėjos Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas. Prezidentės taurė įteikta konkurso „Sportas ir aplinka“ nugalėtojams – Kėdainių rajono Akademijos gimnazijos komandai.

Masiškiausią Lietuvos istorijoje mankštą organizavo vienas pagrindinių šventės rėmėjų – sporto ir sveikatingumo klubas „Impuls“. Vyko tradicinis lietuviškos olimpinės mylios (1988 m) bėgimas, sutraukęs apie 1200 dalyvių, taip pat 5, 10 ir 20 km distancijų bėgimai.

Atskira programa buvo parengta neįgaliems sportininkams: jie dalyvavo šaudymo, tinklinio sėdint, vežimėlių krepšinio, teniso, šaškių ir šachmatų varžybose.

Beje, norinčiųjų išbandyti šaudymo pneumatiniais ginklais rungtį netrūko – iššauta net 1200 šovinių.

Bėgimo rungtyse dalyvavo per pusantro tūkstančio bėgikų, ritminius šokius šoko daugiau kaip trys šimtai mėgėjų, neįgaliųjų varžybos sutraukė per du šimtus dalyvių. Šventės rengėjai iš viso išdalijo net 2400 įvairiausių prizų. Ši Olimpinės dienos šventė Vilniuje buvo jubiliejinė 25-oji. Pirmoji surengta 1989 m. gegužės 13 d. Tada ant Gedimino kalno olimpinis čempionas Šarūnas Marčiulionis uždegė deglą, kuris estafete keliavo per Lietuvą, Latviją, pasiekė Estijos sostinę Taliną.

OLIMPINĖ DIENA

Olimpinės dienos deglas – imtynininko M.Mizgaičio rankoje

M.Mizgaitis ugnies estafetę perdavė biatlonininkui T.Kaukėnui

Olimpinę ugnį neša krepšininkas R.Seibutis

Olimpinės dienos aukurą uždegė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė

Katedros aikštėje – masiškiausia mankšta

Mokinių olimpinio festivalio nugalėtojus apdovanojo žinomi sporto žmonės

Prezidentės taurė įteikta konkurso „Sportas ir aplinka“ nugalėtojams – Kėdainių rajono Akademijos gimnazijos komandai

OLIMPINĖ PANORAMA

21

OLIMPINĖ DIENA

Įspūdingas jaunojo sportininko šuolis

Savo meistriškumą rodė fechtuotojai

Stalo tenisą žaidė ir maži, ir dideli

Olimpinės mylios bėgimo startas

Tenisas Katedros aikštėje

Tinklinis sėdint

22

OLIMPINĖ PANORAMA

Trasoje – skirtingos kartos

Olimpinę mylią įveikė ir keturkojis dalyvis

Ilgesnių nuotolių bėgikus vandens purslais gaivino ugniagesiai

20 km bėgimo nugalėtojas J.Beržanskis

OLIMPINĖ DIENA

Dovanos jauniesiems žolės riedulio žaidėjams

Azartiška žolės riedulininkų kova Šaudymas iš pneumatinių ginklų buvo populiarus – iššauta net 1200 šovinių

Elegantiškas dailiojo jojimo atstovių pasirodymas

Aistros krepšinio aikštėje Sėkminga Olimpine diena džiaugėsi LTOK viceprezidentas B.Vasiliauskas ir Lietuvos olimpinio fondo direktorius V.Vasiliauskas

Mažosios gimnastės

Paplūdimio rankinio turnyro akimirka

Vaikams surengtos parodomosios lengvosios atletikos varžybos

Katedros aikštėje buvo pristatyta olimpinių žaidynių istoriją apžvelgianti paroda

OLIMPINĖ PANORAMA

23

SVETUR

Baku jachtklubas tviska prabanga

24

OLIMPINÄ– PANORAMA

Alfredo Pliadžio nuotr.

JUBILIEJUS

Konferencijos dalyviai

OLIMPINIO SĄJŪDŽIO 90-METIS

Susirinkusiuosius sveikino Azerbaidžano olimpinės akademijos prezidentas A.Abijevas

Olimpinio sąjūdžio 90-mečio šventėje apsilankė ir Kauno meras A.Kupčinskas, Seimo narys J.Požela

Gegužės 27 d. Kaune, Lietuvos sporto universitete, vyko mokslinė konferencija „Lietuvos olimpinio sąjūdžio 90-metis“. Buvo perskaitytas mūsų šalies olimpiečiams skirtas Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas. Konferencijos dalyvius sveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, Kauno meras Andrius Kupčinskas, Azerbaidžano olimpinės akademijos prezidentas Agadjanas Abijevas, Lietuvos sporto universiteto rektorius prof. Albertas Skurvydas. „Sveikinu visus ir save su šiuo jubiliejumi“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.

Pranešimus skaitė akademikas Eugenijus Jovaiša („Lietuvos sportas – valstybės raidos kontekste“), dr. Daiva Majauskienė („Lietuvos sporto raida 1918–1945 m.“), Lietuvos sporo informacijos centro direktorius Zigmantas Motiekaitis („Kūno kultūros ir sporto raida 1945–1990 m.“), Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas dr. Artūras Poviliūnas („Lietuvos olimpinio sąjūdžio raida 1988–2014 m.“), prof. Algirdas Raslanas („Lietuvos olimpinės rinktinės 1992–2014 m. pasiekimų analizė“), prof. A.Skurvydas („Olimpiniai medaliai, o kas už jų?“), Lietuvos studentų sporto asociacijos vadovas dr. Česlovas Garbaliauskas („Lietuvos studentai olimpinėse žaidynėse“), prof. Povilas Karoblis („Lietuvos olimpinės akademijos veiklos bruožai“).

Olimpiniam judėjimui nusipelniusiems sporto veteranams buvo įteikti LTOK apdovanojimai.

Konferencijos pradžioje koncertavo Lietuvos sporto universiteto ansamblis „Rasa“. „OP“ inf.

OLIMPINĖ PANORAMA

25

TRENERIS

LEGENDA LAUKIA MOKINIO REKORDŲ PIRMOJO NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS OLIMPINIO ČEMPIONO DISKO METIKO ROMO UBARTO NESUGNIUŽDĖ KOVA SU SUNKIA LIGA. LEGENDINIS ATLETAS DIRBA MĖGSTAMĄ DARBĄ – TRENIRUOJA JAUNĄ SPORTININKĄ IR TIKI, KAD ŠIS TAPS OLIMPIEČIU. Marytė Marcinkevičiūtė

R

omas Ubartas disko metimo sektoriuje yra pranokęs galingiausius konkurentus, iškovojęs daugybę įspūdingų titulų. Bet dabar 54-erių metų ąžuolas neslepia – dirbti treneriu sunkiau, nei pačiam lieti prakaitą pratybose ir varžybose. „Čia didesnė atsakomybė, reikia padaryti daugiau darbų, kurių nereikėdavo atlikti, kai pats aktyviai sportavau“, – lygina 1986 m. Europos čempionas (rezultatas – 67 m 7 cm), 1998 m. Seulo olimpinių žaidynių vicečempionas (67 m 48 cm) ir 1992 m.

Barselonos olimpinis čempionas (65 m 12 cm).

Asmeninis R.Ubarto rekordas – 70 m 6 cm.

Kiek viskas tęsis – nežinau, priklausys nuo mano organizmo. Kol kas einasi neblogai, tikiuosi, kad viskas bus gerai. Manimi ypač rūpinasi žmona Tatjana, kuri yra didelis mano gyvenimo ramstis, ji prisiėmė savų ir daugumą mano rūpesčių, dėl to man lengviau. Tatjana, su kuria mes kartu jau 28-eri metai, laiko visus kampus. Vienas kitą puikiai pažįstame, pasitikime.

Iš pagrindų pasikeitė mano mityba, daugiau save prisižiūriu. Anksčiau mėgau valgyti aštriai, o dabar kiaulieną vis dažniau keičia jautiena, veršiena, kalakutiena, vištiena. Iš dalies gal

R.Ubarto gyvenimas neįsivaizduojamas be disko Kaip šiandien gyvena pirmasis nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas?

Gyvenu gerai, kaip visi. Dirbu mėgstamą darbą, dabar treniruoju tiktai vieną sportininką – labai gabų aštuoniolikmetį Domantą Pošką. Kaip toliau seksis – žiūrėsiu, viliuosi, kad jis taps olimpiečiu. Taigi nuo sporto nenutolau, o gyvenimas šiek tiek pasikeitė, bet eina sava vaga.

ir geriau, organizmas turi išsivalyti. Šiek tiek nukrito svorio. Stengiuosi palaikyti fizinę ir psichologinę formą, kiek leidžia galimybės, sportuoju, einu pasivaikščioti. Pamažu atsigaunu, bet visiškai atsitiesti prireiks laiko.

Esu tarsi naujai gimęs, dabartinis mano gyvenimas visai kitoks, bet jis man patinka.

Nuo tos įsimintinos 1992 m. rugpjūčio 5-osios jau prabėgo 22-eji metai. Ar Kalbi apie klastingą ligą, kuri užpuolė prieš prisimeni auksinį metimą Barselonos olimpiniame stadione? porą metų? Į savo ligą stengiuosi per daug nekreipti Auksinis buvo penktasis metimas. Buvo didžiulė dėmesio, ačiū gydytojams, kurie mane gydo. Liga rizika peržengti sektoriaus ribą, bet sugebėjau užpuolė netikėtai, praėjusių metų rugsėjį man išsilaikyti. Dabar tikrai galiu pasakyti, kad buvo padaryta žarnyno operacija. Stengiausi nepadariau to, ką galėjau padaryti – diskas nepulti į neviltį, su liga apsipratau. Atlikau visas galėjo nuskrieti porą metrų toliau. Po labai gydymo procedūras, perėjau chemoterapiją, lengvai susiklosčiusių kvalifikacinių varžybų dabar esu prižiūrimas gydytojų. finale ketinau diską numesti 67–68 metrus.

26

OLIMPINĖ PANORAMA

Pamenu, kai iki lemiamų kovų buvo likusios dvi dienos, labai prailgo tos laukimo valandos, kamavo didžiulė įtampa. O auksinis metimas ir šiandien mano akyse. Gerai prisimenu, kaip įžengiau į sektorių, buvau labai susikaupęs, bet šiek tiek susikaustęs. Švystelėjęs diską pamačiau, kad jis blogai lekia, lyg ta varna, kaip mes, disko metikai, sakome. Bet numečiau tiek, kiek užteko nugalėti. Svarbiausia, kad vokiečiui Jürgenui Schultui manęs nepavyko pralenkti. Lietuvos trispalvė, varžovų sveikinimai, grįžimas į Vilnių, pagerbimai – visa tai niekada neišblės iš mano atminties.

Dabar pagalvoju, kad galėjau toliau numesti ir Seule, kai tapau olimpiniu vicečempionu.

Tačiau tada per treniruočių stovyklą tolimajame Vladivostoke susirgau, perpūtė vėjai. Tada tikrai buvau stiprus. Bet pelnytu olimpinių žaidynių sidabro medaliu be galo džiaugiausi. Padariau viską, ko buvau vertas kaip sportininkas. Tos mano pergalės – tai ir didžiulis mano trenerio, šviesaus atminimo Vytauto Jaro, kuris buvo aukščiausio lygio specialistas, nuopelnas. Tai mudviejų laimėjimai.

Savo sportinę karjerą pradėjai Panevėžio internatinėje sporto mokykloje, į kurią tave pakvietė treneris Petras Dromantas.

Esu laimingas, kad patekau į šią internatinę mokyklą, kurioje buvo suburti geriausi Lietuvos atskirų sporto šakų treneriai. Geras maitinimas, režimas, drausmė. Jau vien režimas daug davė. Jaunam žmogui laisvė – viskas, o mus Panevėžyje kaip reikiant drausmino, tos laisvės, kad ką noriu, tą darau, nebuvo.

Tiems, kurie norėjo siekti gerų rezultatų, tai buvo didžiulis pliusas. Drausmė ir man daug padėjo. Kaime dariau, ką norėjau, o internatinėje mokykloje reikėjo laikytis režimo: pusryčiai, mankšta, treniruotės, pamokų ruoša.

Stiprūs treneriai gerus pagrindus perteikė ne tik man, bet ir Virgilijui Aleknai, Vilhelminai Bardauskienei. Labai sveikintina, kad premjero Algirdo Butkevičiaus iniciatyva bus atgaivinta ši jaunųjų sportininkų rengimo kalvė.

Tiktai norėtųsi, kad ir dabar būtų panaši tvarka, kokia mano sportavimo laikais buvo. Viskas buvo kartu – mokslas, sportas,

Alfredo Pliadžio nuotr.

TRENERIS

R.Ubartas su savo auklėtiniu D.Poška

maitinimasis, gyvenimas, auklėjimas, mokytojai, režimas. Tik nežinau, kaip bus su treneriais, kurių ne tiek daug liko, kiek sportininkų ten galės mokytis ir sportuoti, kas juos išlaikys.

Panevėžys – patogi vieta. Be to, aš, vos sugalvojęs grįžti į gimtąjį Šilutės rajoną, tai galėjau daryti nemokamai, tėvus galėjau lankyti bet kada ir kiek panorėjęs kartų.

Ir tu, ir V.Alekna – kaimo vaikai. Ar ir dabar talentingų disko metikų verta paieškoti kaimo vietovėse?

Kol kas kaimas nėra priartėjęs prie miesto, ten nėra tiek pagundų, be to, ir maistas sveikesnis, ir vaikai stipresni. Tačiau tėvai jau mažiau laiko gyvulių, apie kuriuos mes šokinėdavome ir nuo šių darbų stiprėdavome fiziškai. Esu įsitikinęs, kad kaimas vis dėlto pati geriausia vieta ieškoti gabių metikų.

Mieste daugiau įvairiausių stresų, kitoks Jeigu Panevėžio internatinė sporto oras, vanduo. Viskas išblaškoma, išdraskoma mokykla tave pakviestų dirbti treneriu, ar kitokiomis kryptimis. Sportas – tai juodas sutiktum? darbas plius talentas. Prie viso šito kaimo Kol kas nelabai, nes turiu D.Pošką, su kuriuo reikia atsakingai dirbti. Bet nežinau, kaip seksis vaikai yra pripratę. Mes kasdavome bulves, veždavome mėšlą, kraudavome šieną – tai toliau, nes pats įsitikinau, kad jeigu ką nors puikus būdas stiprėti. Tėvelis buvo vairuotojas, planuoju, 50–70 proc. nepasitvirtina, viskas o mama – auklė. Darbo namie man išeina kažkaip kitaip. Pašokčiau iki lubų, jeigu pakakdavo. mano mokinys pagerintų mano rezultatus ir nueitų dar toliau.

Prisimenu, kai 1981 m. pavasarį Dar 1986 m. Europos čempionate diską Feodosijoje pagerinau V.Jarui priklausiusį nusviedei 67 m 7 cm, po poros metų Lietuvos rekordą (65 m 62 cm), jis buvo Smalininkuose – 70 m 6 cm. Toliau neišpasakytai laimingas, nors ir neteko diską metė tiktai V.Alekna. Kodėl rekordo. Manau, ir Domantas gali toli mesti. neatsiranda daugiau lietuvių, galinčių Jeigu netikėčiau, kam tada dirbti. Jis 2 kg nusviesti diską taip toli? diską sviedžia 57 m, o 1,75 kg įrankį – 63 m Šitie rezultatai neatėjo iš karto, juos pasiekiau 80 cm. Tai visai geri rezultatai, tačiau būdamas 26–28 metų. Kaunietis Andrius dvimetrinio, gana ilgų rankų, puikios Gudžius yra gerokai jaunesnis, jam dar reikia koordinacijos ir greičiu pasižyminčio padirbėti. Kiekvienas turime savas galimybes, sportininko nenoriu skubinti. Domantas Andrius tikrai gabus metikas, greitas. Ir jis, ir tarytum gimęs mėtyti diską. Per 2013 m.

D.Poška, dar Eligijus Ruškys, manau, šiuo metu pasaulio jaunių čempionatą jis užėmė yra patys perspektyviausi Lietuvos jaunieji šeštą vietą, o Europos jaunimo iki 20 m. disko metikai, o daugiau gabaus jaunimo čempionate, rungtyniaudamas su dvejais nematau. metais vyresniais sportininkais, pasižymėjo Man pavyko su treneriu – V.Jaras buvo ir ieties metimo sektoriuje bei liko penktas. sukaupęs didžiulę patirtį, kurią perdavė Konferencijos dalyviai ir rengėjai Su juo malonu dirbti, abu puikiai sutariame. man. Padarėme, ką galėjome, bet savo

sportiniame kelyje neišvengiau klaidų, traumų, kurių pats prisidariau. 1987 m. pasaulio čempionate Romoje buvau šeštas, nes žiemą, treneriui atsigulus į ligoninę, patyriau pėdos traumą. Kaip maksimalistas, padidinau treniruočių krūvius ir susivariau pėdą. To visai nereikėjo daryti. Tais metais kilo mano rezultatai, tereikėjo ramiai padirbėti ir sulaukti čempionato. Patirties dar nebuvo, o reikėjo dirbti mažiau, bet kokybiškiau.

Dabar viską daryčiau kitaip. 70 m 6 cm tikrai nebuvo mano riba. Padariau labai daug ir techninių klaidų, nes jaunystėje diską mėčiau nuo žolės dangos, o tai – visai kitokia technika, greitis, diską išmesdavau daug lėčiau. Po to viską bandžiau taisyti: kartais pavykdavo, kartais ne. Pirmasis mano žingsnis buvo klaidingas.

Kas sunkiau – pačiam mesti diską ar kitus mokyti?

Per metus atlikdavau 7 tūkst. metimų. Lyg ir daug, bet tai nieko nuostabaus. Norint pasiekti gerą sportinę formą, vienam užtenka 5 tūkst. metimų, o kitam ir 8–9 tūkst. nepakanka.

Prisipažinsiu atvirai: sunkiau dirbti treneriu, nes čia didesnė atsakomybė, reikia padaryti daug daugiau darbų, kurių nereikėdavo atlikti, kai pats aktyviai sportavau.

Ar D.Poškai stengiesi įskiepyti savo metimo techniką?

Ne. Nemanau, kad mano technika ideali, dabar labiau žiūriu į bendrus pagrindus, kurie reikalingi disko metikui. Tai paremta galingumu, greičiu, kojų darbu. O kalbant apie techniką, faktiškai jau viskas išrasta, viskas žinoma.

OLIMPINĖ PANORAMA

27

Alfredo Pliadžio nuotr.

OLIMPIEČIAI

R.Maščinskas ir S.Ritteris puikiai sutaria, nors yra skirtingo būdo

PRIEŠ AKIS – NAUJI IŠŠŪKIAI IRKLUOTOJAI SAULIUS RITTERIS IR ROLANDAS MAŠČINSKAS DŽIAUGIASI, KAD AUGA NAUJŲ TALENTŲ.

EUROPOS ČEMPIONAI NEABEJOJA – KUO DIDESNĖ KONKURENCIJA SAVO ŠALYJE, TUO GERESNI REZULTATAI TARPTAUTINIUOSE VANDENYSE. Mažvydas Laurinaitis

S

erbijoje vykęs šių metų Europos irklavimo čempionatas Lietuvai buvo itin sėkmingas – iškovoti visų spalvų medaliai. Vyrų porinė dvivietė Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas susigrąžino čempionų vardus, moterų porinė dvivietė Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė tapo žemyno vicečempionėmis, o vienvietininkas Mindaugas Griškonis pelnė bronzą – vienintelės prabos medalį, kurio jam trūko Europos čempionatų kolekcijoje.

Auksinės dvivietės vyrai Europoje buvo stipriausi ir 2011-aisiais, bet po metų liko per plauką nuo bronzos, o 2013 m. iškovojo sidabrą ir Europos, bei pasaulio čempionatuose. Tad šis čempionų titulas jiems ne mažiau saldus. Bet šio darnaus irkluotojų dueto ir skambių jų pergalių Lietuva galėjo ir nesulaukti – vaikinai susiėjo beveik atsitiktinai, bet, kaip patys juokauja, kirvis atitiko kotą.

28

OLIMPINĖ PANORAMA

Į vieną valtį – atsitiktinai S.Ritteris ir R.Maščinskas pirmą kartą dviviete valtimi startavo 2009 m. Europos pirmenybėse. Ten jie užėmė aštuntą vietą, o tais pačiais metais pasaulio jaunimo iki 23 m. čempionate naujoji įgula iškovojo bronzą. „Irkluoti pradėjau prieš aštuonerius metus, o su Sauliumi kartu ėmėm plaukti prieš penkerius. Tas mūsų pirmas susėdimas buvo netikėtas – irklavau su vienu draugu, bet mums nelabai sekėsi, todėl išsiskyrėme. Saulius irgi buvo likęs be komandos, todėl treneriai mums pasiūlė pabandyti irkluoti kartu. Pasitreniravome porą savaičių ir nusprendėme važiuoti į Europos čempionatą. Man tada buvo vos septyniolika“, – prisimena 21-erių Rolandas, gimęs ir augęs Prienuose. Į irklavimą – skirtingais keliais R.Maščinskas lankyti irklavimo treniruotes

pradėjo paskatintas tėvų, nors iš pradžių buvo pasirinkęs sunkiąją atletiką, kurią praktikavo jo brolis. Per „Eurosport“ kanalą pamatę irklavimo varžybas tėvai primygtinai pasiūlė sūnui keisti sporto šaką. Rolandas galiausiai jų norą išpildė ir greitai suprato priėmęs teisingą sprendimą. Vasarą jis gyvendavo pas senelius, todėl kasdien į treniruotes ir iš jų dviračiu nuvažiuodavo po keliolika kilometrų.

2010 m. R.Maščinskas iškovojo titulą, kuriuo kol kas negali pasigirti joks kitas Lietuvos irkluotojas – jis tapo pirmųjų jaunimo olimpinių žaidynių, vykusių Singapūre, čempionu.

Vilnietis Saulius, augęs irkluotojų šeimoje, pirmą kartą į treniruotes atėjo žiemą. „Gal todėl iš pradžių šis sportas nepasirodė labai įdomus. Bet vasarą atsisėdus į valtį buvo gerokai įdomiau“, – sako 25-erių metų irkluotojas.

KANDIDATAI

Laukia konkurencijos Lietuvoje Per visą sezoną irkluotojai turi vos keturias savaites atostogų, bet net per jas negali pamiršti sporto. Šį laiką jie stengiasi išnaudoti poilsiui ir susitinka retai. Sauliui patinka aktyvesnis laisvalaikis, tarkime, su draugais vykti į gamtą, o Rolandas atsikvepia žvejodamas. Šįmet didžiausias jo laimikis – kelių kilogramų lydeka.

Treniruočių mėnesiais laiko jokiems pašaliniams užsiėmimams nelieka – tam tiesiog nebūna jėgų. Ypač nuo tada, kai rinktinės konsultantu ėmė dirbti garsus pasaulio irkluotojų treneris italas Gianni Postiglione.

„YRA JAUNIMO, KURIS AUGA, IR LAIKUI ATĖJUS TARS SAVO ŽODĮ.

DĖL TO TIK DŽIAUGIAMĖS. KUO DIDESNĖ KONKURENCIJA SAVO ŠALYJE, TUO GERESNI REZULTATAI TARPTAUTINIU LYGIU. KUO DAUGIAU PER TRENIRUOTES KOVOJI, TUO GERIAU. JEI ATVAŽIUOSI Į VARŽYBAS NEPRATĘS LENKTYNIAUTI, BUS PSICHOLOGIŠKAI SUNKIAU.“

tarptautinėje arenoje ir galvoja tik apie sportą, o į priekį juos veda motyvacija, užsispyrimas ir meilė irklavimui.

Mintyse – ne tik sportas Kitiems šių metų Europos irklavimo čempionato medalininkams rūpi ne vien sportas. M.Griškonio, be bronzos, dar turinčio tris Europos čempiono bei vieną vicečempiono medalį, mintys buvo Vilniuje, juk netrukus turėjo gimdyti jo mylimoji bėgikė

Virgaudo Leknicko nuotr.

Charakterių skirtumai – privalumas Sportininkų nuomone, irkluojant dviese svarbiausia – komandinis darbas ir darna.

Taip pat svarbu, kad abu tiktų vienas kitam kaip sportininkai. „Gali būti du stipriausi vienvietininkai, bet atsisės į dvivietę ir nepairkluos kartu. Kai įsėda du vienas kito nenugludinti sportininkai, tada galima pasakyti, ar jie pasieks kokių rezultatų, ar ne.

Matyti, ar jie panašiai irkluoja, ar ne, ir taip toliau“, – sako atletai.

Irkluotojai skaičiuoja, kad apie pusę metų jie praleidžia gyvendami įvairiose stovyklose.

Gyvenant viename kambaryje, nuolat kartu keliaujant atsiranda ir šiokia tokia trintis. „Aišku, trinties neišvengsi, kai būni kartu 24 valandas per parą. Bet reikia supratimo, reikia tolerancijos vienas kitam, ne maži vaikai esame, visi susiduria su problemomis – reikia jas spręsti“, – įsitikinęs Saulius. „Būna, kad pasakai kažką, bet kitą dieną jau viskas būna normaliai. Juk niekur nepabėgsime vienas nuo kito“, – bendražygiui antrina Rolandas. Abu irkluotojai sutaria, kad bendrai siekiant vieno tikslo kitaip ir būti negali.

Saulius gyvenime – ramesnis, iš šono atrodo, kad jo išvesti iš kantrybės beveik neįmanoma.

Pats irkluotojas patvirtina, kad būtent toks jis ir yra. Rolandas – lyg užsuktas nesibaigiančios energijos šaltinis. „Aš toks impulsyvus, greit užsidegu ir greit nusiraminu. Esu karštesnio būdo, niekada niekam nenusileidžiu, kovoju už save“, – juokiasi sportininkas. Čia pat jį per dantį patraukia Saulius: „Aš gal daugiau mėgstu pagalvoti. Stengiuosi santūriau reaguoti.“ Tokie skirtingi irkluotojų charakteriai – privalumas, puikiai atsispindintis varžybose ir padedantis siekti užsibrėžtų tikslų. „Manau, kad savo pozicijose esame ir valtyje. Rolandas mane seka, užveda, ragina, o aš diktuoju ritmą.

Tas charakterių skirtumas tikrai netrukdo“, – neabejoja Saulius.

D.Vištartaitė ir M.Valčiukaitė iškovojo Europos sidabrą

„Palyginti su tuo, kaip treniravomės anksčiau, dabar taikoma visiškai kita metodika.

Anksčiau treniruodavomės dešimt kartų per savaitę ir turėdavome vieną laisvą dieną, o dabar treniruojamės be jų ir šešiolika kartų per savaitę. Anksčiau dirbome mažu intensyvumu ir prieš varžybas pradėdavome jį didinti, dabar visą sezoną intensyviai dirbame, nebeliko perėjimo į varžybų lygį, kaip tik tą lygį prieš varžybas mažiname“, – pasakoja irkluotojai.

Dvi trys treniruotės atletų dienotvarkėje išsidėlioja nuo ankstyvo ryto iki vakaro. Tarp jų vaikinai spėja tik pavalgyti ir nusnūsti pietų miego, be kurio, patikina, neištvertų tokių krūvių.

Sakoma, kai talentas sunkiai dirba – neįmanoma jo nugalėti. Tačiau vyrai neabejoja, kad jau dabar auga jiems konkurenciją sudarysiantis jaunimas, iš kurio patyrusi dvivietė tikisi rimtų iššūkių. „Yra jaunimo, kuris auga, ir laikui atėjus tars savo žodį. Dėl to tik džiaugiamės. Kuo didesnė konkurencija savo šalyje, tuo geresni rezultatai tarptautiniu lygiu. Kuo daugiau per treniruotes kovoji, tuo geriau. Jei atvažiuosi į varžybas nepratęs lenktyniauti, bus psichologiškai sunkiau“, – paaiškina žemyno čempionai.

Dabar S.Ritterio ir R.Maščinsko gyvenimas pulsuoja irklavimu bei naujų troškimų siekimu.

Jie dar turi nemažai nenuveiktų darbų

Europos čempionato bronzos medaliu apdovanotas M.Griškonis mintimis buvo namuose Diana Lobačevskė. „Vaikas laukė manęs ir medalio. Laisvą nuo varžybų laiką rašiau, skambinau į Vilnių. Labai norėjau spėti grįžti“, – grįžęs iš Serbijos šypsojosi 28-erių atletas.

Vis dėlto pirmoji Mindaugo atžala, kurią sportininkų pora pavadino Atėne, gimė birželio 7-ąją, kai jis buvo išvykęs į kitas varžybas Lenkijoje.

Pagerbiant sportininkus Vilniaus miesto savivaldybėje sidabrinei moterų dvivietei atstovavo tik dvidešimtmetė M.Valčiukaitė.

Jos porininkė Donata vos grįžusi į gimtinę skubėjo tvarkyti mokslo reikalų – reikėjo gintis diplomą.

Iškart po sidabrinio finišo Donata su Milda neslėpė: „Buvome taip pripratusios prie pirmųjų vietų, kad šiek tiek skaudu. Bet reikia pripažinti, kad varžovės buvo už mus stipresnės. Žinome, ką padarėme ne taip, ir pasitaisysime.“

OLIMPINĖ PANORAMA

29

Alfredo Pliadžio nuotr.

NANDZINGAS 2014

Prieš metus B.Mickus triumfavo Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Utrechte

STATUS KELIAS Į ŽAIDYNES RUGPJŪČIO MĖNESĮ KINIJOS MIESTE NANDZINGE VYKS ANTROSIOS JAUNIMO VASAROS OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS. LIETUVOS DELEGACIJOJE KARTU SU KITŲ SPORTO ŠAKŲ ATSTOVAIS BUS IR AUKŠTUS ATRANKOS BARJERUS ĮVEIKUSIŲ PENKIAKOVININKŲ, IR LENGVAATLEČIŲ.

Lina Daugėlaitė

N

andzingo jaunimo žaidynės vyks rugpjūčio 16–28 d. Lietuvai septynių sporto šakų varžybose atstovaus aštuoniolika sportininkų. Plaukimo varžybose mūsų šalies garbę gins Rūta Meilutytė, kuri bus viena ryškiausių šių žaidynių žvaigždžių. Bet tarp favoritų yra ir Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės bei lengvosios atletikos atstovų.

Penkiakovininkų – maksimumas Tarp 48 penkiakovininkų (24 vaikinų ir tiek pat merginų) iš viso pasaulio bus ir du Lietuvos sportininkai – Aurelija Tamašauskaitė bei Dovydas Vaivada. Tai maksimalus sportininkų, galinčių atstovauti vienai valstybei, skaičius. Dėl teisės dalyvauti jaunimo žaidynėse kovojo septyni Lietuvos penkiakovininkai.

A.Tamašauskaitė kelialapį į Nandzingą užsitikrino dar praėjusiais metais, laimėdama Portugalijoje vykusias Europos atrankos varžybas, kuriose pranoko 42 sportininkes.

Dovydas teisę dalyvauti žaidynėse įgijo šiemet, pasaulio jaunių čempionate iki 18 m.

30

OLIMPINĖ PANORAMA

užimdamas septintą vietą. Iš viso šiose pirmenybėse dalyvavo ir dėl kelialapių kovojo 92 sportininkai. „Palyginti su atranka prieš ketverius metus, manau, šįkart ji buvo sudėtingesnė. Daugiau sportininkų, aukštesni rezultatai. Ketveri metai praėjo – kitaip žiūrima į jaunimo žaidynes, didėja konkurencija“, – lygina Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas.

Varžysis dviejose rungtyse Jaunimo žaidynėse penkiakovininkai dalyvaus asmeninėse ir mišrios estafetės varžybose.

Ko galima tikėtis iš lietuvių? „Kinijoje mišrios estafetės komandos bus sudarytos pagal burtus. Jeigu abu mūsų sportininkai startuotų vienoje komandoje, sakyčiau, kad būtų trejetuke – jie labai stiprūs. O dabar daug priklausys nuo to, kokį komandos narį lems burtai. Pavyzdžiui, prieš ketverius metus Lukas Kontrimavičius ištraukė rusę, su kuria iškovojo bronzą. Jeigu ir šįkart paklius stiprus porininkas – rusų, anglų, vengrų sportininkas, galėtume kovoti dėl medalių“, – svarsto V.Kalininas.

Kalbėdamas apie asmenines varžybas, specialistas prognozuoja, kad mūsų penkiakovininkai turėtų prasibrauti į aštuntuką: „Daug priklausys nuo to, kaip jie sugebės suderinti bėgimą ir šaudymą.

Gali jaudulys pakišti koją – jie dar jauni, aštuoniolikmečiai.“ Nandzinge vyksiančiose žaidynėse jaunieji penkiakovininkai varžysis keturiose rungtyse – jojimo nebus. Pasak V.Kalinino, A.Tamašauskaitė nelabai gerai plaukia, bet jos stiprybė – bėgimo ir šaudymo rungtis.

D.Vaivada gerai plaukia, be to, šis kairiarankis penkiakovininkas neblogai fechtuojasi.

Laukia sunkios repeticijos Iki žaidynių jaunieji olimpiečiai jėgas išmėgins dar dviejuose čempionatuose. „Tai du būtini startai, o po to žiūrėsime. Pervargti negerai – paskui labai sunku fechtuotis“, – įspėja pašnekovas.

Birželį jaunimas jau pasitikrino jėgas Europos jaunimo čempionate, o liepą jų laukia Europos jaunių pirmenybės Upsaloje. „Šiame čempionate mūsiškiai taip pat dalyvaus

NANDZINGAS 2014

„PALYGINTI SU ATRANKA PRIEŠ KETVERIUS METUS, MANAU, ŠĮKART JI BUVO SUDĖTINGESNĖ.

DAUGIAU SPORTININKŲ, AUKŠTESNI REZULTATAI. KETVERI METAI PRAĖJO – KITAIP ŽIŪRIMA Į JAUNIMO ŽAIDYNES, DIDĖJA KONKURENCIJA.“ VIAČESLAVAS KALININAS

mišrios estafetės varžybose. Čia jie bus vienoje komandoje. Į trejetuką turėtų pakliūti, o gal ir laimės“, – spėja V.Kalininas.

Parvežti lauktuvių iš Nandzingo V.Kalininas nedrįsta prisižadėti: „Mes nieko nežadame – kai prižadi, nieko neparveži. Norime, kad sportininkai kuo geriau pasirodytų. Apskritai penkiakovininkai labai prietaringi. Geriau pasakysime – bus pirmas aštuntukas. O kaip bus iš tikrųjų, pamatysim.“ Lengvaatlečių trijulė Europos jaunieji lengvaatlečiai kelialapius į jaunimo olimpines žaidynes išsidalijo birželio pradžioje Azerbaidžano sostinėje Baku vykusiose atrankos varžybose. Į Baku vyko dvidešimt Lietuvos lengvaatlečių, iš kurių buvo tikimasi penkių šešių kelialapių, tačiau į žaidynes keliaus tik trys. „Negaliu sakyti, kad sportininkų pasirodymas nuvylė. Jaunimas pasirodė pagal savo galimybes, o jeigu ne – turėjo tam savų priežasčių. Pavyzdžiui, trišuolininkė patyrė traumą šuolio metu – pagal pirmąjį savo rezultatą ji turėjo galimybę patekti į žaidynes. Kita mergaitė, rutulio stūmikė, nepasiekė savo asmeninio rezultato, kuris būtų atvėręs jai kelią į žaidynes. Kelionė buvo varginanti, neišsimiegojo, prieš tai buvo patyrusi rankos traumą, sirgo – daug aplinkybių susiklostė taip, kad ji neįvykdė normatyvo. Apskritai lengvaatlečiams sezonas dar tik prasideda, pavasaris pas mus buvo šaltas, Lietuvoje sportininkai dalyvavo gal tik dvejose varžybose ir tai esant vos 13 laipsnių

šilumos ir lyjant. Daug aplinkybių susideda.

Nuvertinti sportininkų negalima“, – patikina iš Azerbaidžano sostinės Baku grįžusi trenerė Zita Tindžiulienė.

Beje, prieš ketverius metus Singapūre vykusiose pirmose jaunimo olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo net septyni lengvaatlečiai. „Gal tada dar nebuvo sureikšminta atranka, žaidynės vyko pirmą kartą, ne visos šalys į jas kreipė dėmesį, – svarsto Z.Tindžiulienė. – Be to, turėjome daugiau techninių rungčių atstovų, ėjikų, kurių šįkart nebuvo. Apskritai tarp 1997–1998 m. gimusiųjų nėra aiškių lyderių.“ Taigi Kinijoje vyksiančių žaidynių lengvosios atletikos varžybose mūsų šaliai atstovaus trys vaikinai: atrankos varžybose Baku 800 m nuotolį pirmas įveikęs Benediktas Mickus (1 min. 52,29 sek.), septintas likęs kūjo metikas Tomas Vasiliauskas (69,90 m) ir dešimtą vietą užėmęs rutulio stūmikas Karolis Maisuradzė (17,75 m).

Kartelė pakelta aukštai Laimėdamas atrankos varžybas bėgikas B.Mickus dar kartą įrodė, kad šiuo metu tarp savo bendraamžių jis yra greičiausias Europoje – prieš metus lietuvis triumfavo Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Utrechte. „Dabar B.Mickui reikia įrodyti, kad gali patekti į finalą ir pasaulyje, – artimiausius siekius atskleidžia trenerė. – Yra labai stiprių Afrikos sportininkų.“ Pasak trenerės, Benediktas – valingas ir perspektyvus vaikinas, jis kryptingai dirba ir atkakliai siekia tikslo.

Kūjo metiko T.Vasiliausko asmeninis rekordas – 72,83 m. Prieš ketverius metus vykusiose pirmose jaunimo olimpinėse žaidynėse dalyvavęs Martynas Šedys, numetęs kūjį 68,57 m, iškovojo penktą vietą. „Dabar rezultatai aukštesni. Jeigu T.Vasiliauskas pasiektų savo asmeninį rezultatą, galėtų patekti į penketuką“, – prognozuoja Z.Tindžiulienė.

Pasak trenerės, rutulio stūmikui K.Maisuradzei žaidynėse kovoti dėl pirmųjų

A.Tamašauskaitė kelialapį į Nandzingą užsitikrino laimėdama Portugalijoje vykusias Europos atrankos varžybas

D.Vaivados stipriausia rungtis – plaukimas

pozicijų bus sunkiau: „Šioje rungtyje labai didelė konkurencija. Stiprus lenkas, rumunas, vokietis. Štai lenkas rutulį nustūmė 23,13 m ir pagerino čempionato rekordą. Norint patekti į prizininkų trejetą, reikės stumti per 20 metrų – tai tikrai labai aukšti rezultatai.“ K.Maisuradzės geriausias asmeninis rezultatas – 18,16 m.

Beje, atrankos varžybose Karolis irgi patyrė traumą – išsinarino pirštą, bet vis tiek sugebėjo iškovoti teisę dalyvauti žaidynėse.

Atrankos varžybas stebėjusi trenerė tikina, kad jaunimo rezultatai labai aukšto lygio: „Jaunimo rezultatai tokie, kokių net mūsų suaugusieji ne visad pasiekia. Noriu padėkoti ir federacijai, kad sugebėjo išvežti į varžybas išties nemažai žmonių. Šis jaunimas gabus ir perspektyvus, tik dar neturėjo galimybių atsiskleisti. Kai kurie mūsų sportininkai pirmą kartą vyko į tokias varžybas, iki tol neturėjo tarptautinių varžybų patirties.“

OLIMPINĖ PANORAMA

31

NAUJOVĖ

2014 m. mažųjų olimpiados finalo dalyviai

PIRMOJI OLIMPIADA MAŽIESIEMS

Ukmergės vaikų lopšelisdarželis „Nykštukas“ Klaipėdos lopšelisdarželis „Žilvitis“

Mažeikių lopšelisdarželis „Buratinas“

Vilniaus lopšelisdarželis „Pušaitė“

Vilniaus lopšelisdarželis „Žilvitis“

Čempionai Varėnos „Pasakos“ vaikų lopšelisdarželis auklėtiniaia

Daugkartinė Lietuvos slidinėjimo čempionė, garsi pedagogė Eugenija Adaškevičienė apie vaikų judėjimą yra rašiusi: „Vaikai tai daro ne stengdamiesi iš visų jėgų, be reikalo ir be tikslo stipriai įtempdami raumenis, valią, dėmesį, o spindėdami džiaugsmu, jausdami palaimą net tada, kai nepasiseka – nepataiko, neįmeta, nepaveja draugo, pralaimi kovą dėl kamuolio. Negali nesigėrėti, matydamas spinduliuojančius energija veiklius mažylius, išreiškiančius savąjį vidinį „aš“.“ Šių metų kovo–gegužės mėnesiais vyko pirmoji Lietuvoje „Mažųjų olimpiada 2014“.

Joje dalyvauti užsiregistravo beveik 90 lopšelių-darželių komandų iš visos Lietuvos.

Pagal regionus jie buvo suskirstyti į 26 pogrupius, o 12 stipriausių komandų po dviejų atkrintamųjų etapų pateko į mažųjų olimpiados finalines rungtynes, kurios gegužės 18 d. vyko sostinės „Sportimos“ arenoje.

Mažieji olimpiečiai rungėsi estafetėse: bėgiojo, šokinėjo per šokdynę, varėsi kamuolį, dalyvavo įvairiose greičio, vikrumo ir koordinacijos rungtyse. Visi olimpiados dalyviai buvo apdovanoti rėmėjų prizais ir dovanomis, o po ilgų ir atkaklių rungtynių „Mažųjų olimpiados 2014“ medalius ir taures laimėjo Varėnos, Mažeikių ir Kėdainių darželių komandos. Šios olimpiados tikslas – skatinti sveiką ir visavertį ikimokyklinio amžiaus vaikų augimą. Pasak VšĮ „Sveikatos ambasada“ direktoriaus Martyno Kiseliausko, mažylių sveikata kasmet vis prastėja – ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai serga ūminėmis kvėpavimo ligomis, daugėja vaikų, kurių laikysena netaisyklinga, mat dažnas kasdien daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus. Sportas ir aktyvi vaikų veikla – puiki prevencija, siekiant ateityje išvengti galimų sveikatos bėdų.

VšĮ „Sveikatos ambasada“ Daugiau informacijos rasite www.cempionai.lt

OLIMPINĖ PANORAMA

33

SENA NUOTRAUKA

1925 m. pirmąjį Kauno muzikinio teatro dainininkės V.Jonuškaitės-Zaunienės taurės turnyrą laimėjo Kauno LFLS komanda (priekyje iš kairės): (per vidurį, tarp žaidėjų) E.Eimaitytė, J.Dzindziliauskaitė, V.Steponaitytė, M.Vaicekauskaitė, M.Bieliauskaitė. Antroje eilėje tarp „Makabi“ žaidėjų stovi rungtynių teisėja E.Garbačiauskienė (antra iš kairės) ir V.Jonuškaitė-Zaunienė

PIRMOJI LIETUVOS ŽURNALISTĖ ŽAIDYNĖSE Vytautas Gudelis Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė gimė 1900 m. lapkričio 14 d. Totoriškiuose, Skapiškio valsčiuje, Rokiškio apskrityje. Mirė 1997 m. gegužės 17 d. Ciuriche, Šveicarijoje. 2009 m. gruodžio 3 d. perlaidota Kaune.

Moterų sporto pradininkė ir sporto organizatorė Lietuvoje, sporto žurnalistė, Lietuvos moterų sporto komiteto pirmininkė, pirmoji moteris krepšinio teisėja šalyje. Ištekėjo už būsimo Lietuvos diplomato Stepo Garbačiausko, abu domėjosi sportu. Pirmoji periodinio sporto žurnalo „Lietuvos sportas“ (1922 m.) redaktorė. 1922 m. žaidė pirmosiose Lietuvos moterų krepšinio pirmenybėse, atstovavo LFLS komandai, kuri tapo čempione. 1924 m. dirbo žurnaliste VIII Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. 1930 m. su vyru diplomatu išvyko į Ciurichą. Sovietams 1940 m. okupavus Lietuvą ir uždarius konsulatą, liko Šveicarijoje.

Išliko E.Garbačiauskienės atvirlaiškis, siųstas iš Paryžiaus „Aušros“ gimnazijos moksleivei E.Eimaitytei: „Paris, 22.VI. Alio! Alio… Kaip Jums sekasi? Ne viena iš Jūsų nei žodžio neparašote, aš gi labai išsiilgau žinių iš Lietuvos, ypač apie moterų sportą. Kaip basketbolo pirmenybės?

34

OLIMPINĖ PANORAMA

E.Garbačiauskienės iš Paryžiaus siųstas atvirlaiškis

E.Garbačiauskienė daug nusipelnė Lietuvos sportui

Rašykite ir sveikinkite visas.

Jūsų E.Garbačiauskienė“ O pirmoje atvirlaiškio pusėje, aplink Estijos futbolo rinktinės nuotrauką 1924 m. olimpinėse žaidynėse, prirašytos, mano nuomone, įdomiausios eilutės. „Dabar esu Francijos Lengv. Atletikos Pirmenybėse Kolumbo stadione, tik ką išleido iš starto maratono bėgėjus. Bendrai labai įdomu viskas, labai gerai sutvarkyta press tribuna ir galima net rašyti kaip namie ant stalo. Rašykite, laukiu.“