Olimpinė panorama 2015 07 by IDEA Born in idea

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2015 liepa | NR. 7 (71)

OLIMPINĖ PANORAMA

PERGALIŲ KELYJE

TURINYS

5 6 LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS Nr. 7 (71), 2015 m.

VIRŠELYJE

SKAITYTOJAMS

LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės mintys

TBILISIS 2015

Lietuvos delegacija Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje. Ar tryliktas bus laimingas?

APDOVANOJIMAI

Už sėkmę Baku – prezidentės padėka

Europos žaidynių kanojų irklavimo čempionas Henrikas Žustautas

15 12 15

Alfredo Pliadžio nuotr.

REDAKTORIUS Bronius Čekanauskas

AUTORIAI Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Goda Smilingytė Dainius Genys Vytautas Ruzginas Juozas Skomskis

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

16 20

MAKETUOTOJAS Artūras Gimžauskas

KALBOS REDAKTORĖ

Inga Necelienė

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

RAŠYKITE panorama@ltok.lt

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

SPAUSDINA „Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS

24 27 28 30

4000 egz. ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899

32 34

VEIDAS

Sportas – ir darbe, ir laisvalaikiu

OLIMPINIS KANDIDATAS Čempioną užgrūdino sunkumai

ŽVILGSNIS Baku kaleidoskopas

EUROPOS ŽAIDYNĖS

Darbas neskaičiuojant valandų

16 22

ATGARSIAI

Atidėtos olimpinės viltys

PATARIMAI

Įgūdžiai: bendravimas su žiniasklaida

MASINIS SPORTAS

Kaip įminti sportavimo mįsles

ISTORIJA

Pirmoji olimpinė priesaika

OLIMPINĖ AKADEMIJA

LOA naujienų kaleidoskopas

KRONIKA

LTOK įvykių dienoraštis

SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU

Lietuviškos olimpinės monetos

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

Vytauto Dranginio nuotr.

SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mieli skaitytojai, prieš keletą savaičių mūsų sportininkai grįžo iš Baku, bet pakili pirmųjų Europos žaidynių nuotaika ilgai nesisklaidė. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti prezidentei Daliai Grybauskaitei, kad priėmė ir pagerbė žaidynėse medalius iškovojusius sportininkus, jų trenerius ir Baku dirbusius medikus. Šiltas susitikimas Prezidentūroje ir padėkos raštai iš šalies vadovės rankų nudžiugino garbingai mūsų šaliai atstovavusius atletus. Prezidentės palaikymas jiems labai svarbus ir, esu įsitikinusi, įkvėps naujoms pergalėms. Vos spėjome pasidžiaugti Europos žaidynėse sportininkų iškovotais medaliais, o mūsų jau laukia dar vienas svarbus renginys – XIII Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis Tbilisyje, kuriame dalyvaus 13–18 metų amžiaus sportininkai. Šį kartą į olimpinį festivalį vyksta 45 Lietuvos atstovai. Gruzijos sostinė juos žada pasitikti labai svetingai – festivalio dalyviams pastatytas visiškai naujas kaimelis, arenos yra renovuotos arba naujai išdygusios. Nuo 1991-ųjų kas dveji metai Europos olimpinių komitetų rengiami olimpiniai festivaliai jau yra įsitvirtinę kaip svarbūs sporto renginiai, motyvuojantys jaunimą rimtai sportuoti ir siekti tolesnių pergalių. Jauniems sportininkams tai puiki tarptautinė patirtis, čia jie gali pajusti ir olimpinių žaidynių dvasią, ir rimtą konkurenciją. Jaunieji Lietuvos sportininkai jau yra dalyvavę vienuolikoje Europos olimpinių festivalių ir juose iškovoję 45 medalius. Daugiausiai medalių iš Turkijos uostamiesčio Trabzono 2011 m. mums parvežė

Rūta Meilutytė, kuri namo grįžo pasipuošusi auksu, sidabru ir bronza. Tačiau Rūta – ne vienintelė daug pasiekusi sportininkė, karjeros pradžioje startavusi olimpiniame festivalyje, šalia jos būtų galima paminėti ne vieną šiandien gerai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje žinomą pavardę. Kelias į sportines aukštumas nėra lengvas, iki medalio reikia nueiti sunkių išbandymų ruožą. Apie tai šiame „Olimpinės panoramos“ numeryje pasakoja jaunas, bet jau ne vieną svarbią pergalę iškovojęs kanojininkas Henrikas Žustautas. O kai aplanko sėkmė, sportininkams tenka išmokti nemažai naujų dalykų, priprasti prie dėmesio ir nesibaiminti bendrauti su žiniasklaida. Kaip susikurti pozityvų įvaizdį ir pasiruošti pokalbiui su žurnalistais, šiame numeryje atletams pataria Tarptautinio olimpinio komiteto ekspertai. Džiugu, kad Lietuvoje toliau sėkmingai plėtojamos Tarptautinio olimpinio komiteto Solidarumo programos. Nuo šiol sporto organizacijų vadovai ir administratoriai galės praturtinti savo žinias ne tik dalyvaudami mokymuose, bet ir skaitydami vertingą literatūrą. Dienos šviesą išvydo du naudingi leidiniai – „Sporto administravimo vadovas“ ir „Olimpinių sporto organizacijų vadyba“. Šie leidiniai – svarbus sporto organizacijose dirbančių specialistų mokymo pagrindas. Beje, rugpjūtį prasidės atranka jau į trečiąjį mokymų ciklą, todėl kviečiu sporto darbuotojus sekti mūsų bei Lietuvos sporto federacijų sąjungos naujienas ir nepraleisti galimybės pasitobulinti.

OLIMPINĖ PANORAMA

LIETUVOS DELEGACIJA EUROPOS JAUNIMO VASAROS LENGVOJI ATLETIKA

Agnė Jonkutė rutulio stūmimas (3 kg) ir disko metimas (1 kg), 1999 03 13

Urtė Baikštytė šuolis į aukštį, 1999 05 08

Monika Šaltenytė 800 m bėgimas, 2000 11 25

Beatričė Juškevičiūtė 100 m barjerinis bėgimas, 2000 01 10

Enrika Ragainytė šuolis į tolį, 2000 02 16

Dominykas Matijošaitis 200 m kliūtinis bėgimas, 1999 01 27

Algirdas Strelčiūnas šuolis į tolį, 2000 08 21

Laurynas Toleikis 100 m sprintas, 1999 01 01

Rūta Okulič-Kazarinaitė 400 m barjerinis bėgimas, 1999 11 08

Deimantė Bedalytė 400 m bėgimas, 2000 06 17

Justas Ganusauskas 400 m bėgimas, 1999 03 05

Lina Surgelaitė ieties metimas, 1999 06 06

Zita Tindžiulienė komandos vadovė

Laimutė Juchnevičienė trenerė

Juzefa Baikštienė trenerė

Jurdanas Radžius treneris

Romas Zubrickas 1999 11 24

Denas Masiulis 1999 11 22

DVIRAČIŲ SPORTAS

Monika Rastauskaitė 1999 01 10

Kotryna Vaičytė 1999 01 15

Algimantas Buividas treneris

OLIMPINĖ PANORAMA

Regina Stegvilaitė 1999 05 11

Sijandas Šereiva 1999 04 14

Artūras Šiugždinis treneris

OLIMPINIAME FESTIVALYJE TBILISYJE PLAUKIMAS

Rokas Juozelskis 100 m, 200 m nugara, 1999 03 07

Darijus Astrauskas 50 m, 100 m laisvuoju stiliumi, 1999 11 01

Mantas Kaveckas 50 m, 100 m laisvuoju stiliumi, 2000 07 18

Erikas Kapočius 100 m, 200 m krūtine, 2000 05 03

Gabija Zavackytė 200 m krūtine, 2001 05 12

Ieva Jacevičiūtė 200 m, 400 m kompleksiniu būdu, 2001 06 12

Kotryna Teterevkova Algimantas Rafanavičius 100 m, 200 m krūtine, 2002 01 23 100 m krūtine, 1999 01 06

Paulius Martinkėnas 100 m, 200 m nugara, 1999 07 24

Tomas Sungaila 100 m, 200 m laisvuoju stiliumi, 1999 03 16

Gabija Mankauskaitė 100 m, 200 m nugara, 2002 01 23

Rasa Mažutaitienė trenerė

Giedrius Martinionis treneris

TENISAS

Julius Adomavičius 2001 01 31

Lukas Dovydas Saulis 2000 01 05

Tomas Kirstukas treneris

Iveta Daujotaitė 2001 06 05

Viktorija Banaitytė 2001 08 01

Gracijus Remeikis treneris

OLIMPINĖ PANORAMA

LIETUVOS DELEGACIJA EUROPOS JAUNIMO VASAROS GIMNASTIKA

Albertas Maciulevičius 1999 08 03

Džiugas Grabliauskas 1999 08 20

Agata Vostruchovaitė 2000 12 02

Diana Balkytė 2000 01 28

Vitalijus Esaulovas treneris

Jevgenijus Izmodenovas teisėjas

Irina Katinienė trenerė

Diana Bludova teisėja

DZIUDO

Darija Piskunova iki 63 kg, 1999 08 12

Miglė Julija Dudėnaitė iki 70 kg, 1998 12 18

Gytis Katilius iki 50 kg, 1998 07 22

Martynas Kvedaras iki 60 kg, 1998 03 16

Matas Gružauskas iki 66 kg, 1999 06 15

Donatas Sabonis iki 81 kg, 1998 05 21

Antanas Kmieliauskas iki 90 kg, 1998 04 04

Ramūnas Žemaitaitis treneris

Aleksas Molodeckis per 90 kg, 1998 08 06

Albertas Techovas treneris

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPINIAME FESTIVALYJE TBILISYJE MISIJA

AR TRYLIKTAS BUS LAIMINGAS? XIII EUROPOS JAUNIMO OLIMPINIS FESTIVALIS LIEPOS 26 – RUGPJŪČIO 1 D. VYKS TBILISYJE. FESTIVALIO PROGRAMOJE – DEVYNIOS SPORTO ŠAKOS: DZIUDO, TENISAS, GIMNASTIKA, DVIRAČIŲ SPORTAS, LENGVOJI ATLETIKA, PLAUKIMAS, TINKLINIS, RANKINIS, KREPŠINIS.

estivalyje dalyvaus apie 3,5 tūkst. 13–18 metų sportininkų iš 50 Europos valstybių. Jie rungtyniaus vienuolikoje arenų. 45 jaunieji Lietuvos sportininkai dalyvaus šešių sporto šakų varžybose: lengvosios atletikos (12 sportininkų), dviračių sporto (6), gimnastikos (4), dziudo (8), plaukimo (11), teniso (4). Tradiciškai gausiausios bus lengvaatlečių ir plaukikų rinktinės. Lietuva vėl neturi nė vienos žaidimų komandos, kurios kviečiamos pagal tų amžiaus grupių Europos čempionatų rezultatus. Dziudo komandos lyderiai Antanas Kmieliauskas ir Aleksas Molodeckis yra Europos taurės turnyro prizininkai, A.Molodeckis Europos jaunučių čempionate liko penktas. Vis dėlto festivalis bus svarbiausias įvykis jaunųjų dziudo imtynininkų karjeroje. Plaukikų komandos lyderiai – Rokas Juozelskis, Mantas Kaveckas ir Darijus Astrauskas. Neseniai penkiolikos sulaukusiam M.Kaveckui nedaug trūko iki Raimundo Mažuolio šios amžiaus grupės šalies rekordo. Manto 100 m laisvuoju stiliumi laikas tik 0,08 sek. prastesnis nei R.Mažuolio. Gan pajėgūs mūsų dviratininkai. Merginos turi šiek tiek tarptautinių varžybų patirties – dalyvavo Lenkijos taurės varžybose ir Baltijos jūros šalių žaidynėse. Monika Rastauskaitė Lenkijos taurės grupinėse lenktynėse užėmė pirmą vietą, Regina Stegvilaitė buvo trečia. Baltijos jūros šalių žaidynėse Kotryna Vaičytė laimėjo grupines lenktynes, Monika buvo antra ir žiedinėse lenktynėse. Tarptautinės patirties turi ir visi trys dviratininkai, o

labiausiai patyręs Sijandas Šereiva, jau prieš dvejus metus lenktyniavęs Belgijoje, taip pat dalyvavęs Baltijos šalių žaidynėse, startavęs Bulgarijoje. Šioje šalyje vykusiose jaunučių daugiadienėse lenktynėse Romas Zubrickas liko trečias, Sijandas – antras. Vasarą visi stovyklavo Belgijoje, čia iš septynerių lenktynių vienas laimėjo Denas Masiulis, kitas – Sijandas. Tenisininkai taip pat turi varžybų patirties, ypač Iveta Daujotaitė, kuri Europoje yra tarp geriausių ir jaunių reitinge užima keturioliktą vietą. Julius Adomavičius patenka į Europos jaunių reitingo šimtuką. Julius su Iveta į Tbilisį atskris tiesiai iš Europos čempionato. Tbilisyje dalyvaus 14–16 metų lengvaatlečiai. Mūsų sportininkai perspektyvūs, geriausi Lietuvoje, bet ne visi turi tarptautinių varžybų patirties. Labai jauni ir gimnastai. Agata Vostruchovaitė pernai dalyvavo Europos jaunimo čempionate. Visų sporto šakų atstovai džiaugėsi, kad su LTOK pagalba pasirengimas olimpiniam festivaliui vyko sėkmingai. Belieka tikėtis, kad pasirodymai XIII jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje irgi bus sėkmingi. Sportinės karjeros pradžioje Europos festivalių medalius yra iškovoję šiandien gerai žinomi sportininkai: Rasa Drazdauskaitė, Rolandas Gimbutis, Karina Vnukova, Lina Grinčikaitė, Karolis Bauža, Giedrius Titenis, krepšininkai Adas Juškevičius, Vytenis Lipkevičius, Žygimantas Janavičius, Edgaras Ulanovas, Domantas Sabonis ir kiti. „OP“ inf.

Einius Petkus misijos vadovas

Lina Vaisetaitė misijos vadovo pavaduotoja

Goda Smilingytė spaudos atašė

MEDIKAI

Dalius Barkauskas vyr. gydytojas

Alma Kajėnienė gydytoja

Liudmila Kuzminienė gydytoja

Dalia Slaninaitė gydytoja

Arvydas Galentas gydytojas

Tomas Linksmuolis kineziterapeutas

OLIMPINĖ PANORAMA

APDOVANOJIMAI

Prezidentė pagerbė sportininkus, trenerius, medikus

UŽ SĖKMĘ BAKU – PREZIDENTĖS PADĖKA LIEPOS 2 D. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ PADĖKOS RAŠTAIS APDOVANOJO PIRMOSIOSE EUROPOS ŽAIDYNĖSE BAKU MEDALIUS IŠKOVOJUSIUS LIETUVOS SPORTININKUS, JŲ TRENERIUS IR MEDIKUS.

irmą kartą vykusiose Europos žaidynėse ant apdovanojimų pakylos kopė septyni mūsų šalies atletai. „Jūsų pasiekimas yra sportininkų ir trenerių pergalė. Tai jūsų talento, darbštumo ir kantrybės įvertinimas, kuriuo didžiuojasi visa Lietuva. Jūsų kovingumas, tikėjimas savimi ir pasiekimai stiprina ir vienija mūsų tėvynę, įkvepia dėl jos stengtis ir ryžtis patiems drąsiausiems iššūkiams“, – sakė šalies vadovė. Prezidentė palinkėjo sportininkams ir toliau išlaikyti kovotojų dvasią, aktyviai garsinti Lietuvos vardą, atrasti joje stiprybės šaltinį ir visada didžiuotis, kai po pergalių skamba mūsų šalies himnas ir į viršų kyla trispalvė. Beje, prezidentė taip pat gavo dovanų: nuo Kęstučio Navicko badmintono plunksninuką, o nuo kanojininko Henriko Žustauto – Europos žaidynių medalio kopiją. H.Žustautas tarė ir trumpą žodį: „Norėčiau padėkoti visiems, kurie mums padėjo tapti tuo, kuo esame – šeimoms, treneriams, kolegoms, visiems, kurie prisidėjo. Ačiū jums labai.“ H.Žustautas prezidentei įteikė ir „LTeam“ marškinėlius bei pakvietė ją prisijungti prie komandos. Birželio mėnesį vykusiose Europos žaidynėse dvidešimties sporto šakų varžybose rungėsi daugiau kaip 6 tūkst. sportininkų iš 50 šalių. Du aukso, vieną sidabro ir keturis bronzos medalius laimėję lietuviai šalių rikiuotėje užėmė 24 vietą. LTOK inf.

OLIMPINĖ PANORAMA

D.Grybauskaitė su žaidynių bronzą iškovojusiomis paplūdimio tinklininkėmis I.Dumbauskaite ir M.Povilaityte

APDOVANOJIMAI

K.Navickas padovanojo D.Grybauskaitei plunksninuką

Prezidentė sveikina bronzos laimėtoją R.Matuką Prezidentūros spaudos tarnybos nuotraukos

Padėka žaidynių čempionui H.Žustautui

Plaukikas A.Šidlauskas Baku tapo žaidynių čempionu, vicečempionu ir rekordininku

Sambo imtynininkė R.Aksionova iškovojo bronzą

Padėkos sulaukė ir medikai (iš kairės): D.Baubinienė, R.Greičius ir L.Kuzminienė

OLIMPINĖ PANORAMA

Alfredo Pliadžio nuotr.

APDOVANOJIMAI

Pasaulio čempionate Italijoje H.Žustautas sieks Lietuvai iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes

ČEMPIONĄ UŽGRŪDINO SUNKUMAI DAR PRIEŠ KETVERIUS METUS HENRIKAS ŽUSTAUTAS EUROPOS JAUNIMO ČEMPIONATE KROATIJOJE GYVENO DRĖGNOJE IRKLAVIMO BAZĖS PALĖPĖJE, TAUPĖ KIEKVIENĄ CENTĄ MAISTUI, LENKTYNIAVO SKOLINTA VALTIMI IR LIKO LYDERIAMS UŽ NUGAROS. DABAR JIS – PIRMŲJŲ EUROPOS ŽAIDYNIŲ ČEMPIONAS, ŠIO SEZONO KANOJŲ IRKLAVIMO LYDERIS IR LIETUVOS OLIMPINĖS RINKTINĖS KANDIDATAS. Marytė Marcinkevičiūtė

is sezonas Henrikui Žustautui – išskirtinis. Dvidešimtmetis kanojininkas tapo pirmųjų Europos žaidynių čempionu, o grįžęs iš Azerbaidžano pasiekė neoficialų 200 m distancijos pasaulio rekordą (37,789 sek.) ir jau trečią kartą šiais metais aplenkė Londono olimpinių žaidynių vicečempioną Jevgenijų Šukliną. Iš Plungės kilęs Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto antrakursis dabar jau drąsiau žvelgia į olimpines aukštumas. Pernai per Vilniaus sportininkų apdovanojimus Vilniaus miesto ateities nominacijos vienu laureatų tapęs H.Žustautas tikisi kitąmet nuvykti į Rio de Žaneirą ir parsivežti iš ten olimpinį medalį. Ryškiai sužibusios irklavimo žvaigždės šį mėnesį dar laukia pasaulio jaunimo čempionatas Portugalijoje, rugpjūtį vyksiančios pasaulio suaugusiųjų pirmenybės Italijoje, rugsėjį – Europos jaunimo čempionatas Rumunijoje.

Viesulu įsiveržei į geriausių pasaulio irkluotojų gretas – kiek startų, tiek pergalių. Metai kol kas tikrai labai geri. Esu žemaitis,

OLIMPINĖ PANORAMA

užsispyręs, kad ir kokie būtų varžovai, siekiu juos nugalėti. Iš pradžių pavykdavo laimėti jaunių varžybas, po to jaunimo, o dabar – suaugusiųjų. Daug treniruojuosi, nes sunkios pratybos man malonumas. Ar kanojų irklavimas buvo tavo pirmoji sporto šaka? Ne, pusę metų žaidžiau šachmatais, dalyvavau vienose kitose varžybose. Epizodiškai bandžiau žaisti krepšinį ir futbolą, bet nepatiko. Esu netgi bandęs groti pianinu, buvau susižavėjęs dizainerio darbu ir kūriau drabužius. Daug kur prikišau nagus, bet ilgiausiai užsibuvau kanojoje. Jau po pirmosios treniruotės pajutau, kad ši sporto šaka yra mano.

keturiolikti. Viskas patiko: gamta, tyras oras, valtys. Irklavo dar vienas mano pusbrolis Deividas, kuriam iš pradžių gerai sekėsi, bet dabar irkluoju tik aš vienas. Treneris tikriausiai nudžiugo pamatęs aukštaūgį irklavimo bazėje? Tada buvau šiek tiek žemesnis (dabartinis kanojininko ūgis – 190 cm, aut. past.), bet labai jau „kūdutis“ – svėriau apie 70 kg. Pirmą sezoną irklavau medinę gana plačią valtį, antrą – jau siaurą kanoją su plastikiniu irklu.

Sportinį kelią pradėjai Plungėje, o kokie vėjai atpūtė į Vilnių? Lankiau Plungės „Ryto“ pagrindinę mokyklą, čia baigiau aštuonias klases. Mano tėvai yra išsiskyrę ir taip susiklostė gyvenimas, kad prieš šešerius Irklavimą rinkaisi pats ar kas nors patarė? metus, 2009-aisiais, išvažiavau gyventi pas tėvą Su klasės draugais, tarp kurių buvo ir mano į Vilnių. Devintą klasę jau lankiau Tuskulėnų pusbrolis Laurynas, norėjome būti sportiški ir vieną žiemą nusprendėme sustiprėti. Nuėjome vidurinėje mokykloje. Pradėjau treniruotis pas Kazimierą Rėksnį. Jis manęs iš pradžių nenorėjo į sporto salę, o pavasarį treneris Edmundas priimti, bet pasakiau, kad porą metų jau lankiau Gelčinskas prikalbino pusbrolį irkluoti. Aš treniruotes ir tarp savo bendraamžių buvau buvau susilaužęs ranką, bet kai ji sugijo, irgi trečias Lietuvoje, tada atlyžo. nutariau pabandyti irkluoti. Tada man ėjo

OLIMPINIS KANDIDATAS

Iš kalbos nesijaučia, kad esi žemaitis. Savo gimtosios tarmės neužmiršau ir neužmiršiu visą gyvenimą. Kai varžybose susitinku savo pirmąjį trenerį Edmundą Gelčinską, pasišnekame žemaitiškai. Su treneriu labai puikiai sutariame. Tavo kelias į didįjį irklavimą tikriausiai prasidėjo 2012-aisiais, kai tapai Europos jaunių vicečempionu, laimėdavai daug varžybų Lietuvoje. Lietuvos suaugusiųjų čempionu pirmą kartą tapau 2011-aisiais, kai man buvo vos šešiolika metų. Tada irklavau dvivietę kanoją su vilniečiu Jevgenijumi Miasniankinu ir buvome greičiausi 1000 m distancijoje. Po metų per Lietuvos čempionatą jau pelniau sidabro medalį irkluodamas vienvietę kanoją, o dviviete kanoja su Tadu Žukausku, kuris dabar jau neirkluoja, 200 m nuotolio varžybose – aukso. Su juo pasiekiau daug pergalių įvairiose jaunių varžybose. Kai 2012-aisiais tapau Europos jaunių vicečempionu, buvau nusiminęs, nes čempionui Glebui Saladuchai iš Baltarusijos pralaimėjau vos 0,006 sek. Tačiau pelnytas pirmasis medalis tokio rango varžybose suteikė daug motyvacijos toliau sportuoti ir atsirevanšuoti Baltarusijos irkluotojui. Jam vėl pralaimėjau per praėjusių metų Europos jaunimo čempionatą, bet aplenkiau pasaulio jaunimo iki 23 m. čempionate, kurį pavyko laimėti. Šiemet vėl jį aplenkiau per pasaulio taurės varžybas: baltarusis nepateko į finalą, o aš nugalėjau. Tad revanšą pasiekiau su kaupu. Iki šiol viskas ėjosi puikiai? Nelabai. Turiu skaudžių išgyvenimų iš 2011 m. Europos jaunių čempionato Kroatijoje. Tada valtį, kuri priklausė Lietuvos olimpiniam sporto centrui, man davė Jevgenijus Šuklinas. Į čempionatą vykau už savo pinigus, be trenerio, kuris neturėjo lėšų. Su manimi vyko dar vienas kanojininkas vilnietis, kuris rungtyniavo jaunimo grupėje. Atvykęs į čempionatą pirmą dieną pavalgiau tik vieno trenerio duotų lašinių. Už savo pinigus turėjau akredituotis ir susirasti pigesnį viešbutį. Nutariau gyventi irklavimo bazėje, nors su savimi nebuvau pasiėmęs nei pagalvės, nei antklodės. Po treniruotės galvodavau: ar eiti į dušą ir miegoti užsiklojus šlapiu rankšluosčiu, ar nesiprausti ir miegoti šilčiau. Miegojau kažkokioje drėgnoje palėpėje kone po atviru dangumi. Patys gaminomės valgyti ir

važiuodavome į viešbutį, kad kas nors mus sušelptų šiltu maistu. Čempionate likau dvyliktas, o po mėnesio pasaulio jaunių pirmenybėse Vokietijos mieste Brandenburge, į kurį taip pat vykau tėvų, Rietave gyvenančios močiutės ir trenerio K.Rėksnio lėšomis, – septintas. Aplenkiau kone visus finalininkus iš Europos jaunių čempionato. Realiai jau tada galėjau būti trečias ar ketvirtas.

Iš kitos pusės, apmaudu, kai vienas, pralaimėjęs atrankos varžybas, yra priverstas likti namie, negali dalyvauti olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionate. Tačiau daug stiprių sportininkų yra ir Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, kitose šalyse. Kiekvienai šaliai atstovauja stipriausias.

Kokie dabar tavo santykiai su J.Šuklinu? Jevgenijų šiemet man pavyko nugalėti tris Kai Kroatijoje naktis leidai miegodamas ant kartus: per Lietuvos taurės varžybas, pasaulio savo kuprinės, ar nekilo noras viską mesti? taurės etapą ir Lietuvos čempionatą. Su Šitie sunkumai mane užgrūdino, bet kokia kaina Jevgenijumi esame draugai, o vandens takelyje – varžovai. Stoju į startą ir darau tai, norėjau nugalėti. Norėjau visiems įrodyti, kad bet kokiomis sąlygomis galima būti pirmam. Kai kas man priklauso, negalvoju apie kitus. Prieš dalyvavau pasaulio jaunių čempionate, supratau, treniruotes su Jevgenijumi pasišnekame, kaip sekasi, kokia savijauta. Visi mūsų irkluotojai kokios sąlygos turi būti sportininkams. labai draugiški, nėra priešų. Per treniruočių stovyklas visada sulaukdavau olimpinio Studijuoji Lietuvos edukologijos vicečempiono patarimų. universiteto antrame kurse. Kaip pavyksta Kasdien treniruotis važinėju į Trakus. Daug studijas suderinti su sportu? darbo per treniruočių stovyklas atlieku su Sunkiai, ypač šį sezoną, kai buvo tiek daug J.Šuklinu. Trakuose per treniruotes šalia manęs treniruočių stovyklų. Kai iš jų grįždavau, kateryje visada būna treneris, kuris stebi mano stengdavausi atsiskaityti. Bet sesijas tenka irklavimą. Prieš tai visada treniruodavausi atidėti, todėl po sezono kibsiu į mokslus. vienas, nes neturėjau su kuo. Ypač sunkios dvikovos laukia namie su olimpiniu vicečempionu J.Šuklinu. Kaip jas Ar turi gerą kanoją? vertini? Jų turiu net kelias. Šiemet palengvino mūsų valtis: anksčiau jos sverdavo ne mažiau kaip Iš vienos pusės, gerai, kai Lietuvoje yra 16 kg, o nuo šių metų – ne mažiau nei du tokio meistriškumo kanojininkai vienvietininkai, didelė konkurencija. Abiem tai 14 kg. Tų 2 kg skirtumo nelabai jaučiu. sudaro dar didesnę motyvaciją labiau tobulėti. Per treniruočių stovyklą Portugalijoje pasišnekėjau su šios šalies valčių gamintojais Visą laiką norėjau aplenkti J.Šukliną. Jeigu aplenki tokio lygio sportininką, žinai, kad tikrai ir jie man pasiūlė per visą stovyklą irkluoti jų įmonės „Nelo“ kanoją. Jeigu patiks, pagamins esi stiprus ir tarptautinėje arenoje gali drąsiai naują ir ją man padovanos. Patiko. Kai vyksiu kovoti dėl pirmos vietos. į šių metų pasaulio jaunimo čempionatą, portugalai pagamins naują kanoją, o kažkurią vieną reikės grąžinti. Vieną kanoją irkluoju per treniruotes, o kitą laikau varžyboms. Vytauto Dranginio nuotr.

Tėvai susimetė pinigų ir nupirko man mašiną, kad galėčiau važinėti į treniruotes. Prie Vilniaus jau pripratau, kažin ar galėčiau gyventi kitur.

H.Žustauto triumfas Europos žaidynėse Azerbaidžane

Tavo treneris K.Rėksnys irgi buvo geras kanojininkas. Taip, tik nemačiau jo rungtyniaujančio. Kai jis 2009-aisiais baigė savo sportinę karjerą, aš, galima sakyti, tik pradėjau. Kartais Trakuose treneris pairkluoja savo malonumui. Ar 200 m nuotolis iškart pritiko? Ši distancija olimpinėje programoje atsirado po Pekino olimpinių žaidynių, kai vietoje 500 m nuotolio atsirado 200 m. Kai 2008-aisiais pradėjau sportuoti, varžybose dar nedalyvaudavau, tik mokiausi irkluoti. Po metų jau irklavau šią sprinto distanciją, o 1000 m nuotolį man buvo sunku įveikti. Kai 2011 m. Bydgošče laimėjau „Olimpinių vilčių“ 200 m distancijos varžybas, supratau,

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPINIS KANDIDATAS

Šį sezoną H.Žustauto dar laukia pasaulio jaunimo ir suaugusiųjų bei Europos jaunimo čempionatai

kad tai mano nuotolis. Jeigu olimpinė rungtis būtų 500 m distancija, joje taip pat būtų galima bandyti jėgas. Lietuvoje varžausi ir 1000 m distancijoje, tačiau per tarptautines varžybas šio nuotolio vengiu. 200 m – labai trumpa atkarpa. Kaip manai, kur tavo stiprioji pusė? Šiemet pakeičiau irklavimo techniką, metodiką. 100 m atkarpą įveikiu kartu su visais, o paskui pradedu tolti nuo varžovų. Baku per pirmąsias Europos žaidynes pirmąjį 100 m įveikiau gal tik ketvirtas. Tačiau po to atsirado tarsi antrasis kvėpavimas, pradėjau lenkti varžovus. 200 m distancija – tai jėgos, staigumo, ištvermės rungtis. Savo sprogstamąją jėgą lavinu kilnodamas štangą, irkluodamas, atlikdamas įvairiausius pratimus. Ar patinka dalyvauti varžybose? Dabar dalyvauju visur, kur tik yra galimybė. Šį sezoną varžybų labai daug. Dabar rengiuosi Europos ir pasaulio jaunimo bei pasaulio suaugusiųjų čempionatams. Visur bus labai didelė konkurencija, netgi jaunimo čempionatą nebus lengva laimėti ir apginti praėjusių metų čempiono titulą. Jaunimas dabar – kaip suaugusieji, labai pajėgus. Kone kas dvi savaites manęs laukia nauji iššūkiai. Nėra laiko net kada normaliai treniruotis, tačiau sportinę formą reikia palaikyti. Kur tik dalyvauju, reikia būti pačios geriausios sportinės formos, nes visos varžybos yra labai svarbios.

1144

OLIMPINĖ O OL LIM IMPI PINĖ NĖ PPANORAMA AN NORRAM MA

„EPIZODIŠKAI BANDŽIAU ŽAISTI KREPŠINĮ IR FUTBOLĄ, BET NEPATIKO. ESU NETGI BANDĘS GROTI PIANINU, BUVAU SUSIŽAVĖJĘS DIZAINERIO DARBU IR KŪRIAU DRABUŽIUS. DAUG KUR PRIKIŠAU NAGUS, BET ILGIAUSIAI UŽSIBUVAU KANOJOJE. “ Kokią vietą reikia užimti pasaulio čempionate, siekiant iškovoti kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes? Pirmą–septintą. Tačiau kelialapį į olimpines žaidynes pelno ne žmogus sau, o šaliai. Kitąmet Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija spręs, kas bus tas laimingasis vienvietininkas. Labai noriu iškovoti šią vietą, tada gaučiau kitokį finansavimą. Dabar į varžybas nereikia važinėti už savo pinigus, sukti galvą dėl maisto papildų. Niekuo negaliu skųstis. Svajoju nuvykti ne tik į olimpines žaidynes, bet ir jose laimėti aukso medalį. Prieš metus apie jas negalvojau, o šiemet, kai pradėjau rungtyniauti su suaugusiaisiais ir juos lenkti, ėmiau realiau mąstyti. Jeigu nepavyks nuvykti į Rio de Žaneirą, per kitas žaidynes žūtbūt stengsiuosi laimėti. Kurioje šalyje labiausia patinka varžytis? Gal Vengrijoje, kur be galo daug žiūrovų. Kaip pas mus krepšinis, ten toks pat populiarus baidarių ir kanojų irklavimas. Praėjusiais metais per ten vykusias pasaulio taurės varžybas pagerinau neoficialų planetos

rekordą. Šiemet Lietuvos čempionate Trakuose šį rezultatą dar labiau pagerinau – 200 m nuirklavau per 37,789 sek. Kaip šalis, patiko Kanada, kurioje buvau 2013-aisiais. Pavyko nueiti prie Niagaros krioklio, pamačiau įspūdingą vaizdą. Šiaip nuvykę į varžybas nieko daug nepamatome. Tarkime, praėjusiais metais per varžybas Prancūzijoje gyvenome netoli Eifelio bokšto, bet prie jo net nebuvome priartėję. Portugalijoje treniruočių stovyklos buvo surengtos dukart, ten, galima sakyti, praleidau porą mėnesių, bet gyvenome nuošaliai nuo kitų, iki artimiausio miestelio gal 15 km, tai irgi gyvenome tik sportu. Pavalgom, pasportuojam, pamiegam – ir taip visas dienas. Buvau nustebintas pirmųjų Europos žaidynių Baku. Tik atvykus į oro uostą iš mūsų paėmė lagaminus ir padėjo juos nusinešti. Buvome sutikti labai svetingai. Nežinau, kokia būna olimpinių žaidynių atmosfera, bet įsivaizduoju, kad kažkas panašaus, kaip buvo Baku. Dabar, kai ateina pripažinimas, ar užsienio klubai tavęs nekalbina? Kol kas ne. Bet jeigu ir kalbintų – nesutikčiau. Savęs gyvenančio kitoje šalyje neįsivaizduoju. Ar važinėdamas po stovyklas ir varžybas turėjai laiko susirasti merginą? Turėjau. Viktorija – smuikininkė, kilusi iš Šiaulių. Mūsų draugystė užsimezgė prieš pusmetį. Smarkiai ėmė gausėti tavo medalių kolekcija. Kur juos laikai? Namie pas tėtį. Tačiau medalių ir taurių dar nėra labai daug. Dabar varžybų lygis jau kitoks, jau netgi tiesiogiai per internetinę televiziją buvo transliuojamas Lietuvos čempionatas, didelis žiniasklaidos dėmesys. Koks tavo laisvalaikis? Jo beveik neturiu. Domiuosi kitomis sporto šakomis – krepšiniu (jį žaidžiau studijuodamas Lietuvos edukologijos universiteto pirmame kurse), lengvąja atletika, plaukimu. Viena diena per savaitę būna laisva, tada su draugais mėgstu nuvažiuoti prie ežero. Vakarais patinka pasivaikščioti po Vingio parką ar prie Neries. Ką darysi, kai baigsis sezonas? Nėra pinigų vykti į užsienį pailsėti, todėl planuoju nuvažiuoti pas draugus į Plungę, nes gimtinėje seniai buvau. Kelias dienas gal vyksiu pailsėti prie jūros. To poilsio mažai ir bus, koks vienas mėnesiukas.

BAKU KALEIDOSKOPAS

ŽVILGSNIS

ŠALIES VADOVAS

Vytauto Dranginio nuotr.

Azerbaidžane sporto šaka numeris vienas – imtynės. Todėl šalies prezidentas Ilhamas Alijevas ir jo sutuoktinė, Europos žaidynių organizacinio komiteto vadovė Mehriban Alijeva ne vieną valandą praleido buvusio Azerbaidžano vadovo Heidaro Alijevo vardu pavadintoje arenoje ir kelis kartus apdovanojo varžybų čempionus bei prizininkus. Pirmoji šalies pora apdovanojimus teikė ir kitose varžybose.

PASLAPTINGOS DOVANOS MAUDYNĖS KASPIJOJE Europos žaidynių metu oras kartais įkaisdavo iki 40 laipsnių ar net daugiau. Tad lauke rungtyniaujantiems sportininkams teko atlaikyti ir kepinančios saulės išbandymus. „Karštis čia buvo verčiantis iš kojų“, – po 120,7 km grupinių lenktynių sakė dviratininkė Aušrinė Trebaitė. O kitas mūsų šalies dviratininkas Ignatas Konovalovas (nuotr.) netrukus po finišo atskiro starto lenktynėse nėrė į Kaspijos bangas.

Europos žaidynių prizininkams kartu su medaliais buvo įteikiamos puokštės, į kurias įkomponuotas granato vaisius, ir nacionaliniais Azerbaidžano motyvais išausti krepšeliai su dėžutėmis. Daug kam buvo smalsu, kas jose. Atsakymas labai paprastas – šios dėžutės skirtos medaliams įsidėti.

ANGLIŠKI TAKSI KAIMELIO VALGYKLOS Baku žaidynių sportininkų kaimelyje buvo dvi valgyklos. Viena, mažesnė, stovėjusi netoli Lietuvos delegacijos būsto, – nacionalinės Azerbaidžano virtuvės. O kitoje, didesnėje, kurioje vienu metu galėjo valgyti iki 2000 žmonių, buvo galima paragauti įvairių šalių patiekalų. Tiesa, olimpinėse žaidynėse dalyvavę sportininkai tvirtino, kad olimpiniuose kaimeliuose maisto įvairovė būna kur kas didesnė.

Prie sportininkų ir žurnalistų kaimelių, visų Europos žaidynių arenų, specialiose stotelėse miesto centre nuo ankstyvo ryto iki vidurnakčio būriavosi žaidynių simbolika papuošti balti angliški „kebai“. Šiais legendiniais taksi automobiliais galėjo po Baku keliauti specialius leidimus turintys delegacijų nariai, žiniasklaidos atstovai. Šių automobilių vairuotojams buvo kategoriškai draudžiama imti iš keleivių pinigus. „Kebai“ – ne naujovė Baku gatvėse. Tūkstantį šių automobilių šalies valdžia užsakė dar prieš 2012 m. Azerbaidžano sostinėje vykusį „Eurovizijos“ dainų konkursą.

OLIMPINĖ PANORAMA

EUROPOS ŽAIDYNĖS

DARBAS NESKAIČIUOJANT VALANDŲ OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE IR FESTIVALIUOSE VISADA DIRBA LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO MISIJA. NE IŠIMTIS IR AZERBAIDŽANO SOSTINĖJE BAKU VYKUSIOS PIRMOSIOS EUROPOS ŽAIDYNĖS. DAUG KAM ŠIS DARBAS GALI PASIRODYTI LABAI ROMANTIŠKAS. BE ABEJO, DIRBTI LIETUVOS MISIJOS NARIU TIKRAI ĮDOMU, BET NĖRA TAIP PAPRASTA, KAIP GALI PASIRODYTI IŠ ŠALIES. Goda Smilingytė

eigu reikėtų vienu sakiniu apibrėžti, ką LTOK atstovai tris savaites veikė Europos žaidynėse, tai skambėtų taip: darė viską, kad mūsų sportininkams ir juos lydintiems treneriams nieko netrūktų nei dieną, nei naktį. Misijos užduotis – užtikrinti, kad žaidynėse dalyvaujantys atletai galvotų tik apie artėjančius startus ir galėtų gerai pailsėti bei atsigauti po sunkių varžybų. Azerbaidžane kartu su sportininkais gyveno ir dirbo penki misijos nariai. Misijos vadovas Einius Petkus priimdavo visus svarbiausius sprendimus, skirstė užduotis kitiems misijos darbuotojams, sprendė netikėtai kilusias problemas. Misijos vadovo pavaduotojas Egidijus Balčiūnas rūpinosi baidarių ir kanojų irkluotojais bei dirbo už 300 km nuo Baku esančioje irklavimo bazėje Mingečevyre. Misijos vadovo pavaduotoja Lina Vaisetaitė ir misijos vadovo asistentė Vita Balsytė rūpinosi sportininkų atvykimu ir išvykimu, atvykusius sportininkus apgyvendindavo, o po varžybų išlydėdavo, padėjo rasti atsakymus į visus kilusius klausimus, sprendė buitines problemas. Spaudos atašė Goda Smilingytė į Lietuvą siuntė naujienas apie mūsų sportininkų pasirodymus, teikė informaciją Lietuvos ir Azerbaidžano žiniasklaidai, kolegoms iš kitų užsienio šalių, prireikus pagelbėdavo Baku dirbantiems žurnalistams iš Lietuvos.

raktus, aprodydavo kaimelį), rūpinosi, kad būtų operatyviai išspręsti buitiniai nesklandumai (neveikiantis kondicionierius, sugedusi spyna ar pan.) ir patenkinti visi poreikiai (jei pritrūkdavo ledo, reikėdavo automobilio kažkur skubiai nuvažiuoti ar tiesiog instrukcijų, kaip nukeliauti iki miesto centro). Misija dirbo be poilsio dienų, o darbo diena neturėjo laiko ribų. Gelbėjo tai, kad pagrindinė sportininkų kaimelio valgykla veikė visą parą. Neretai misijos darbuotojai į ją užsukdavo pasistiprinti apie vidurnaktį.

Darbas Europos žaidynėse dirbusi misija veikė kaip tarpininkas tarp Europos žaidynių organizacinio komiteto ir sportininkų. Visa organizatorių informacija sportininkus ir jų trenerius pasiekdavo per misijos darbuotojus, o jei kažko prireikdavo sportininkams, jie pirmiausia kreipdavosi į misijos vadovą ar jo pavaduotojus, kurie viską suderindavo su žaidynių organizatoriais. Misijos darbuotojai rūpinosi ir kasdieniais buitiniais reikalais: ne tik pasitikdavo visus į Baku atvykusius sportininkus ir trenerius, o po varžybų juos išlydėdavo, bet ir padėdavo įsikurti (nuvesdavo į kambarius, įteikdavo

Naktinėjimai Nemažai sportininkų į Baku atskrido naktį, tad misijos nariai pagal grafiką pasiskirstydavo, kas vyksta jų pasitikti, o kas miega. Kelis kartus dėl atidėtų skrydžių teko prabudėti pusę nakties. Jei vienu metu atvykdavo daugiau sportininkų, juos kartu su pavaduotoja ir asistente pasitikdavo ir misijos vadovas, o 7.30 val. ryto visi trys jau dalyvaudavo kasdien vykusiuose misijų vadovų susirinkimuose. Kiekvieną rytą organizatoriai suteikdavo informaciją apie tos dienos varžybas, pranešdavo, jei keisdavosi kaimelyje teikiamų paslaugų tvarka, atkreipdavo dėmesį į saugumą ir atsakydavo į kilusius klausimus.

OLIMPINĖ PANORAMA

Misija įsikūrė sportininkų kaimelyje Stresas Europos žaidynės Lietuvos rinktinei praėjo sklandžiai. Vienintelis nemažai streso sukėlęs dalykas – su bagažu neatskridęs lankininkės Dangerūtos Nosalienės lankas. Sportininkė skrido iš Milano per Romą, kurioje ir užstrigo jos bagažas. Iki varžybų dar buvo likusios kelios laisvos dienos, tad sportininkė treniravosi su atsarginiu lanku, bet jis nebuvo pritaikytas dalyvauti varžybose. Tokia padėtis kėlė didelį nerimą misijos nariams, o labiausiai, žinoma, išgyveno pati Dangerūta. Misijos vadovo pavaduotoja Lina susisiekė su oro uosto tarnybomis, paaiškino, koks svarbus dingęs bagažas, ir, laimei, iki varžybų likus dienai lankas sėkmingai pasiekė Baku. Savanoriai Misijai talkino penki savanoriai – dvi merginos ir trys vaikinai. Keturi savanoriai azerbaidžaniečiai, viena mergina padirbėti Europos žaidynėse atvyko iš Ispanijos. Labiausiai savanoriai misijos nariams pagelbėdavo, kai reikėdavo bendrauti su nei rusiškai, nei angliškai nekalbančiais žmonėmis (dažniausiai tai būdavo aptarnaujantis personalas).

EUROPOS ŽAIDYNĖS Atsakingiausia ir labiausiai savanoriams patikusi užduotis – varžybų metu padavinėti mūsų dviratininkams gėrimus. Paduoti gertuvę pro šalį greitai lekiančiam dviratininkui nėra paprasta, reikia mokėti tai daryti, todėl prieš varžybas treneris Marius Bernatonis savanoriams surengė tikrą gėrimų padavinėjimo treniruotę. Gimtadieniai Su Europos žaidynėmis sutapę gimtadieniai neliko nepastebėti. Jų paminėti visi rinkdavosi į misijos būstinę, o misijos vadovas sukaktuvininkams įteikdavo po simbolinę dovaną. Baku gimtadienius šventė imtynininkas Aleksandras Kazakevičius, kineziterapeutas Marius Matulionis, dviratininkė Daiva Tušlaitė ir Kineziterapeuto M.Matulionio (antras iš kairės) ir imtynininko A.Kazakevičiaus (antras iš dešinės) gimtadieniai mūsų fotografas Vytautas Dranginis. Svečiai Į Lietuvos misijos būstinę Europos žaidynių sportininkų kaimelyje užsuko ne vienas svečias. Čia lankėsi sportininkų kaimelio meras Elchinas Safarovas, Tarptautinės olimpinės akademijos direktorius Dionyssis Gangas, Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane Valdas Lastauskas ir trečiasis sekretorius Danielius Turskis, žaidynėse dirbęs plaukimo teisėjas olimpietis Saulius Binevičius. Svečiai domėjosi, kaip čia verda gyvenimas, kaip prieš varžybas ir po jų jaučiasi sportininkai, kaip sekasi Lietuvos delegacijai. Atvykusieji pabendraudavo su misijos darbuotojais, apsikeisdavo simbolinėmis dovanomis.

LTOK komanda prieš žaidynių uždarymą. Iš kairės: L.Vaisetaitė, E.Petkus, V.Balsytė ir G.Smilingytė

Kaimelyje Lietuvos delegaciją ne kartą aplankė svečiai. Iš kairės: Lietuvos ambasados Azerbaidžane trečiasis sekretorius D.Turskis, V.Balsytė, ambasadorius V.Lastauskas, E.Petkus, E.Balčiūnas

L I E T U V A! Dar viena svarbi misijos narių užduotis – per varžybas palaikyti Lietuvos sportininkus. Daug sirgalių iš Lietuvos Baku nebuvo, todėl atsiradus galimybei misijos nariai su trispalvėmis lėkdavo į arenas. Nors palaikymo grupė buvo nedidelė, sportininkai girdėjo skanduotes ir jautė paramą – ne vienas jų po varžybų užsuko į būstinę padėkoti. Misijai talkinę savanoriai Finišas Žaidynėms priartėjus prie pabaigos entuziazmą pakeitė namų ilgesys. Darbas Baku suteikė daug gerų emocijų, ypač džiugino septyni mūsų sportininkų iškovoti medaliai. Vis dėlto nuolatinis bėgimas, miego ir poilsio trūkumas darė savo – po trijų savaičių maratono 35 laipsnių karštyje norėjosi grįžti į vėsesnę realybę Lietuvoje ir gerai išsimiegoti. Po kiekvieno finišo prasideda pasiruošimas naujam startui. Galima sakyti, kad LTOK komanda jau Baku ėmė rengtis Europos jaunimo olimpiniam festivaliui Tbilisyje.

Svarbi misijos narių užduotis – per varžybas palaikyti Lietuvos sportininkus

OLIMPINĖ PANORAMA

Alfredo Pliadžio nuotr.

I.SERAPINAITĖ IR L.BATULEVIČIŪTĖ ŠIUOLAIKINĖS PENKIAKOVĖS PASAULIO VICEČEMPIONĖS

OLIMPINĖ PANORAMA

VEIDAS

SPORTAS – IR DARBE, IR LAISVALAIKIU LIETUVOS SPORTO FEDERACIJŲ SĄJUNGOS GENERALINĖ SEKRETORĖ AGNĖ VANAGIENĖ – BUVUSI ORIENTACININKĖ. IŠŠŪKIŲ NEBIJANTI 29 METŲ MOTERIS SĖKMINGAI RANDA IŠEITIS IŠ SPORTO PASAULIO UŽKULISIŲ LABIRINTŲ IR LIETUVOJE, IR UŽSIENYJE. Marytė Marcinkevičiūtė

ietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) generalinės sekretorės Agnės Vanagienės darbo kredo – ką darai, daryk maksimaliai. „Juo vadovaujuosi nuolat. Kiekvieną naują darbą ar projektą stengiuosi įgyvendinti maksimaliai gerai. Ir ne tik tam, kad jis būtų atliktas, bet kad jo įgyvendinimas duotų maksimalios naudos visoms suinteresuotoms pusėms“, – sako sporto specialistė. LSFS generalinės sekretorės pareigas A.Vanagienė eina nuo 2013 m. Tai pirma moteris, kuriai buvo patikėtas šis postas. Ar ne per sunku vadovauti tokiai organizacijai? Darbas LSFS labai intensyvus, neskaičiuojame darbo valandų, nuolat didiname projektų kiekį, vis randame naujų sričių ir kaip įmanydami stengiamės padėti sporto šakų federacijoms, jų darbuotojams, treneriams. Prieš pradėdama dirbti šį darbą daugiau kaip penkerius metus buvau LSFS projektų koordinatorė, todėl gerai žinojau specifiką, pažinojau sporto šakų federacijose dirbančius žmones. Žinoma, atsirado naujų iššūkių, padidėjo veiklos dinamika, bet šis darbas teikia didžiulį malonumą. Šiemet dalyvaujate Tarptautinio olimpinio komiteto organizuojamose sporto magistro studijose. Kuo jos ypatingos? Tarptautinis olimpinis komitetas specializuoto sporto magistro studijas, kurias veda garsūs pasaulio universitetų dėstytojai, rengia jau dvidešimt metų. Lietuvoje šias studijas yra baigę trys žmonės. Jas sudaro keturi etapai: trys egzaminų sesijos ir baigiamojo magistro darbo gynimas. Pirmoji ir paskutinė egzaminų bei paskaitų sesija visuomet rengiama TOK būstinėje Lozanoje. Antroji vyksta už Europos ribų, šį kartą – Kinijos sostinėje Pekine. Pastarojoje paskaitų sesijoje laikėme sporto rinkodaros ir sporto komunikacijos egzaminus. Trečioji egzaminų sesija, kurioje vyko žmogiškųjų išteklių vadybos bei projektų ir renginių valdymo paskaitos, buvo surengta Rygoje. Visai netoli mūsų, todėl nemažai mano

OLIMPINĖ PANORAMA

A.Vanagienė neseniai buvo išrinkta į Europos nevyriausybinių sporto organizacijų vykdomąjį komitetą

mokslo kolegų iš viso pasaulio pasinaudojo proga, aplankė Vilnių ir dalyvavo sportininkų palydėtuvėse į pirmąsias Europos žaidynes Baku. Per paskutinę sesiją bus ginamas magistro darbas. Jis susidės iš dviejų etapų: darbo pristatymo ekspertų komisijai ir viešo pristatymo. Magistro darbą ginsiu Olimpinio sporto muziejuje. Šiose magistro studijose gali dalyvauti tik nacionalinių olimpinių komitetų deleguoti asmenys, kurie, užpildę specialius dokumentus, yra vertinami tarptautinės atrankos komisijos ir tik atitikę keliamus reikalavimus gali pradėti studijas. Per pirminį atrankos etapą labai svarbu pasirinkti tokią baigiamojo darbo temą, kuri būtų aktuali nacionaliniam olimpiniam komitetui ir šalies sporto sistemai. Kartu su manimi mokosi dar 36 pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų atstovai ir tik septyni iš jų yra Europos delegatai. Šios studijos – unikali galimybė ne tik gilinti turimas žinias, bet ir užmegzti kontaktus, diskutuoti ir iš arčiau susipažinti su kitų olimpinių komitetų veikla.

Kaip sugalvojote siekti šių studijų ir kur įgytas žinias galėsite pritaikyti praktiškai? Dalyvauti tarptautinėje specializuoto magistro studijų atrankoje man pasiūlė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Dirbdama LSFS generaline sekretore ir bendraudama su 80 federacijų atstovais matydavau jų darbo problemas ir lūkesčius, todėl pradėjau domėtis geruoju valdymu, jo principais, kuriuos įdiegus naudos gauna ne tik sporto šakos federacija, bet ir visa sporto sistema. Mano domėjimosi sritis pasirodė įdomi ir LTOK, kuris taip pat mato mano baigiamojo darbo ir atliktos studijos, kurioje analizuoju visas sporto šakų federacijas, naudą. Specializuoto sporto vadybos magistro studijų nauda nepamatuojama, nes tai ekspertinės geriausių pasaulio profesorių žinios. Tai realios praktinės situacijos, kurios analizuojamos per seminarus, pažintys su kitų šalių atstovais ir jų veiklos pažinimas iš arti. Visas žinias, kurių įgijau studijuodama, jau dabar pradėjau taikyti ir perduoti sporto šakų federacijoms, organizuoti specialių sporto rinkodaros ir komunikacijos seminarų ciklą. Netrukus pradėsime ir specialius projektus sporto vadybos įgūdžiams gerinti.

VEIDAS Esate gana jauna. Kaip pavyksta rasti bendrą kalbą su gerokai vyresniais kai kurių sporto šakų federacijų vadovais? Lietuvos sporto šakų federacijose yra generalinių sekretorių, kurie sporto sistemoje dirba jau daug metų, todėl bendravimas su kiekvienu jų man yra unikali galimybė išgirsti ir mokytis, matyti pranašumus ir trūkumus, o juk tai ir yra svarbiausia. Pati asmeniškai visada bendrauju draugiškai ir atvirai, stengiuosi kiekvieną išklausyti, o iškilusį klausimą išspręsti nedelsiant. Kiekvienam naujam žmogui, atėjusiam dirbti į sporto šakos federaciją, visada sakau, kad labai svarbu domėtis ir klausti, bendrauti su aplink esančiais, kurie tikrai visada yra pasirengę padėti. Ar pavyksta įgyvendinti tikslus, kuriuos buvote numačiusi ateidama dirbti LSFS generaline sekretore? LSFS generaline sekretore dirbu jau porą metų, pagrindinis mano tikslas, kurį puoselėju nuo pat pradžių, kad sporto šakų federacijos būtų aktyvios, dirbtų efektyviai, gebėtų operatyviau reaguoti į siūlomas galimybes. Kaip tai pavyksta įgyvendinti, man pačiai atsakyti būtų neobjektyvu, reikėtų klausti sporto šakų federacijų atstovų. Mūsų organizuojami seminarai sulaukia ypač didelio susidomėjimo, rengiamų tarptautinių projektų padaugėjo tris kartus. Kasdien ieškome naujų galimybių, klausiame federacijų, kas joms aktualu ir kaip LSFS dar galėtų padėti. LSFS priklauso 80 federacijų. Kurios jų yra patikimiausios, o kuriomis tenka nusivilti? Negaliu išskirti nė vienos sporto šakos, kiekviena jų turi skirtingą specifiką, auditoriją, žmogiškuosius ir materialinius išteklius. Kartais belieka stebėtis ir gėrėtis, kaip su turimais resursais kai kurių federacijų atstovai pasiekia tokių įspūdingų rezultatų, kaip puikiai organizuojami renginiai. Tvirtai tikiu, kad kiekvienos sporto šakos federacija gali dirbti veiksmingai ir produktyviai, tik kai kurioms jų reikia išorinės pagalbos. Labai svarbu nepamiršti ne tik sportinių rezultatų, bet ir pačios sporto organizacijos vadybos, jos struktūros.

jie skirti sporto šakų federacijų darbuotojų ar trenerių kvalifikacijai kelti. Tai vienas svarbiausių mūsų tikslų. Vienintelis dalykas, kurio norėtume, kad pačios federacijos būtų aktyvios ir įsitrauktų į mūsų veiklą, nes tik kartu dirbdami galime pasiekti pokyčių.

A.Vanagienė su Baku vykusių Europos žaidynių talismanais

požiūris – tikrai gali. Matau puikių pavyzdžių, kaip atsakingas vadovavimas, drąsūs sprendimai, finansų skaidrumas, atskaitomybė suinteresuotoms pusėms lemia labai gerą federacijų matomumą ir kartu gausesnes rėmėjų gretas. Sakoma, kad blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolas. Ar Lietuvos sporto federacijų sąjunga – tai ta aukštuma, nuo kurios jau nenorite kopti dar aukščiau? Man pačiai LSFS generalinio sekretoriaus rinkimai, vykę prieš porą metų, buvo didžiulis iššūkis ir garbė, pasitikėjimas, kurį išreiškė 80 sporto šakų federacijų atstovai. Jie įpareigoja ir skatina nuolat tobulėti. Neseniai buvau išrinkta į Europos nevyriausybinių sporto organizacijų vykdomąjį komitetą, dabar mano darbas prasiplečia ir tarptautiniu lygmeniu, dar daugiau projektų ir idėjų stengsiuosi parvežti į Lietuvą, tinkamai atstovauti mūsų šaliai. Šios pareigos nebūtų įmanomos be darbo LSFS. Dar esu LTOK komisijos „Sportas ir moterys“ narė, čia taip pat turiu atsakomybės sritis, todėl manau, kad visada yra kur tobulėti ir kopti aukščiau, o nuoširdus darbas pats pasiūlo naujų galimybių.

Ar reiklus LSFS prezidentas Rimantas Kveselaitis? LSFS prezidentas yra vadovas, kurio linkėčiau kiekvienam. Tai žmogus, kuris visada palaiko, pasitiki, motyvuoja ir skatina imtis naujų projektų. LSFS kolektyvas mažas, čia dirba vos keturi žmonės, o organizuojame nemažai renginių, projektų ir seminarų. Todėl kiekvienas mūsų komandos narys turi Ką norėtumėte pasakyti toms federacijoms, plačias veiklos sritis ir daug darbo. Tačiau toks palaikymas, kokį jaučiame iš R.Kveselaičio, kurios tik aimanuoja, nuolat prašo pinigų, skatina tik judėti į priekį. bet nepasiekia gerų rezultatų, jų veikla Šiuo metu LSFS dalyvauja septyniuose nematoma? Tokias federacijas tik galiu paraginti apsidairyti nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, aplinkui ir ieškoti naujų idėjų. Didesnis pinigų daugumą jų administruoju pati. Darbo išties kiekis nebūtinai užtikrins geresnius rezultatus daug, turint omenyje tai, kad pastaraisiais metais projektų padaugėjo tris kartus. Visi ar matomumą, o inovatyvios idėjos, kitoks

Jeigu savo gyvenimą susiejote su sportu, gal ir pati sportavote? Vaikystėje lankiau plaukimo ir orientavimosi sporto treniruotes. Plaukimo pratyboms skyriau daugiau nei penkerius metus, bet orientavimosi sportas mano gyvenime liko gerokai ilgesnį laiką. Pradėjusi pirmoje klasėje baigiau tik įstojusi į universitetą. Tas dvylikos metų bėgimas miško takeliais su kompasu bei žemėlapiu rankose ir šiandien kelia pačius gražiausius prisiminimus. O sekėsi visai neblogai: įvairių amžiaus grupių Lietuvos varžybose užimdavau prizines vietas, dar ir dabar visi medaliai ir diplomai saugomi mano namuose. Šiemet aktyviai dalyvavote Olimpinės dienos šventėje Kaune. Ar su sportine apranga jus galima pamatyti ir kituose renginiuose? Šiemet Kaune bėgau olimpinę mylią, mėginau žaisti golfą ir regbį, aplankiau visų sporto šakų parodomuosius stendus. Manau, kad atmosfera ir emocijos, tvyrojusios tą dieną, buvo nuostabios ir neįkainojamos. Tokie renginiai – puikus būdas populiarinti sporto šakas, pritraukti jaunimo ir vaikų aktyviai sportuoti bei užsiimti fizine veikla. Mane pačią su sportine apranga galima išvysti minant dviračio pedalus, keliaujant į treniruotę sporto klube ar bėgiojant parkelyje šalia namų. Gal sportiška ir jūsų šeima? Esu ištekėjusi ir turiu beveik šešerių metų sūnų, kuris jau dabar aktyviai sportuoja, darželyje eina į krepšinio treniruotes, papildomai vakarais lanko plaukimo ir kiokušin karatė treniruotes. Vyras laisvalaikiu taip pat žaidžia krepšinį, o darbuojasi renginių organizavimo srityje. Jam esu labai dėkinga už begalinį palaikymą, nuolatinį skatinimą nesustoti ir eiti pirmyn, nes be eilinių darbo dienų praktiškai visus savaitgalius praleidžiu įvairiose varžybose kuriame nors Lietuvos mieste. Koks jūsų laisvalaikis ir pomėgiai? Laisvalaikį stengiuosi leisti su šeima, nuolat lankomės koncertuose, dažnai paimu į rankas knygą, padedančią atsipalaiduoti po dienos darbų. O bėgiojimas ar dviratis puikiai padeda pašalinti stresą.

OLIMPINĖ PANORAMA

ATGARSIAI

„FIBA Europe“ nuotr.

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė Vengrijoje

ATIDĖTOS OLIMPINĖS VILTYS

BE ŽVAIGŽDŽIŲ, BET SUSITELKUSI BENDRAM TIKSLUI. LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO RINKTINĖ EUROPOS ČEMPIONATE NUGALĖJO PAJĖGIAS VARŽOVES, BET SUKLUPO PRIEŠ, REGĖJOS, ĮVEIKIAMĄ BALTARUSIJOS RINKTINĘ. KAIP IR PRIEŠ KETVERIUS METUS NEPERŽENGUSIOS KETVIRTFINALIO BARJERO IR ŠĮKART UŽĖMUSIOS AŠTUNTĄ VIETĄ LIETUVĖS VILTIS DALYVAUTI OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE ATIDĖJO MAŽIAUSIAI IKI 2020-ŲJŲ.

Lina Daugėlaitė

susijaudinusios, kad net pažaisti negalėjome. Gal per didelė įtampa kaustė. Ir kelialapis į olimpines žaidynes ant plauko kabėjo. Tikrai tikėjau mūsų pergale.“ Jau įrašiusi savo pavardę į istoriją kaip krepšininkė, rinktinėje sužaidusi daugiausiai rungtynių, 33-ejų metų veteranė turėjo nuryti itin karčią apmaudo piliulę – šis čempionatas jai buvo paskutinė olimpinė viltis. „Apskritai visos baisiai išgyvenome. Kai Lenkijoje vyko čempionatas (2011 m. – aut. past.), irgi ketvirtfinalyje pralaimėjome – prancūzėms. Tada nepatekome į olimpines žaidynes, dabar tas pats pasikartojo čia“, – prisiminė rinktinės senbuvė. Kietu žaidimu aikštelėje išsiskirianti viena rinktinės lyderių Kamilė Nacickaitė po apmaudaus pralaimėjimo nesutramdė ašarų. Jas, ko gero, braukė daugelis merginų. „Tai buvo visų svajonė ir tik per plauką jos nepasiekėme...“ – atsiduso. Šiandien galima tik svarstyti ir spėlioti, ko tose rungtynėse lietuvėms pritrūko. M.Šerniaus nuomone, merginoms pristigo ir poilsio – patekti tarp aštuonių pajėgiausių komandų kainavo Noro daug, poilsio – mažai daug jėgų. „Rinktinė buvo ne visos sudėties, Su rinktine mėtyta ir vėtyta jos senbuvė žaidėjos gavo minimalių traumelių, kai kurioms Sandra Linkevičienė pergale prieš baltaruses tai neleido naktimis miegoti. Be to, čempionato tikėjo: „Visa komanda, manau, tikėjo. Jeigu būtų davę pasirinkti priešininką, tikrai būtume grafikas įtemptas – žaidėme rungtynes su serbėmis Šoprone, o kitą dieną teko pervažiuoti rinkęsi baltaruses. Kažko pritrūko, kad į Budapeštą. Baltarusės turėjo daugiau laiko nugalėtume. Gal netgi išsigandome to fakto, kad galime patekti į ketvertuką. Išėjome tokios poilsiui. Daug smulkių detalių, kurios susideda. tartas Europos čempionate Lietuvos rinktinei nieko gero nežadėjo – beviltiškai pralaimėjusi čempionių titulą gynusioms ispanėms, pergalę iš rankų ji paleido ir rungtynėse su slovakėmis. Tačiau užspeistos į kampą, kai kiekvienas pralaimėjimas reiškė kelionę namo, o pergalė – dar vieną žingsnį į priekį, lietuvės susitelkė ir laimėjusios dvejas likusias rungtynes pirmajame čempionato etape žengė į antrąjį, kur nesustojo ir žaisdamos su kur kas pajėgesnėmis varžovėmis. Kiekvieno pralaimėjimo ar pergalės sūrų prakaitą, o kartu ir visas geras bei blogas emocijas merginos po rungtynių nusiplaudavo duše ir švaria galva rengdavosi naujoms kovoms. Tokia buvo vyriausiojo stratego Manto Šerniaus įvesta taisyklė. „Po kai kurių rungtynių buvo labai sunku, bet iš tikrųjų ši taisyklė veikdavo“, – patikino rinktinės įžaidėja Gabrielė Gutkauskaitė. Penkios pergalės iš eilės ir beveik niekas neabejojo, kad šeštoji ketvirtfinalyje prieš baltaruses taip pat bus mūsų. Deja...

OLIMPINĖ PANORAMA

Turint aštuonias žaidėjas Europos čempionate sunku, reikia dar bent dviejų krepšininkių, kurios temptų komandą ir padidintų rotacijos galimybes“, – sakė vyr. treneris. Ketvirtfinalio rungtynėse nuo lietuvių nusigręžė ir fortūna – lyg tyčia traumą patyrė komandos lyderė vidurio puolėja Gintarė Petronytė. „Tai labai išbalansavo žaidimą – netekome lyderės, kuriai ėjo pusė kamuolių“, – G.Petronytės indėlio stygių priminė G.Gutkauskaitė. Lietuvos rinktinei buvo nelengva be Gintarės, o Gintarei buvo sunku stebėti žūtbūtinę kovą iš šalies ir žinoti, kad nebegali padėti. Lemtingą traumą vidurio puolėja patyrė čempionato viduryje – per treniruotę susitrenkė nugarą. Bet iki rungtynių su baltarusėmis šis sumušimas jai netrukdė – gerai įšilusi ji galėdavo žaisti. „Bet, matyt, nedaug tereikėjo: varžovė mane stipriai laikė, aš sukausi į kitą pusę ir staiga viskas – nebegaliu net pajudėti. Labai gaila, kad nieko negalėjo padaryti gydytojai – vaistų leido, masažavo, bet nepadėjo“, – apgailestavo pusantro kėlinio rūbinėje medikų rankose praleidusi, bet į aikštę taip ir nebepajėgusi grįžti G.Petronytė. „Baltarusijos komanda tikrai nebuvo ta, kurios negalėjome įveikti: nugalėjome tokias rinktines, kaip Serbija, kuri tapo čempione, Rusija, kuri yra be galo stipri. Dėl to ir skaudžiausia“, – apmaudo neslėpė G.Petronytė.

ATGARSIAI Susitelkusios bendram tikslui Nors olimpinė svajonė liko tik svajonė, emocijoms atlėgus pasirodymu Europos čempionate liko patenkintas ir komandos treneris, ir pačios žaidėjos. „Jausmas dvejopas. Dar čempionato metu buvo labai apmaudu pralaimėjus baltarusėms... Grįžusios viską įvertinome ir pagalvojome, kad esame tarp aštuonių stipriausių rinktinių, daug gerų komandų palikome už nugaros, nors neturėjome trijų keturių pagrindinių žaidėjų. Tad, manau, rezultatas tikrai neblogas“, – svarstė G.Petronytė. „Negailėjome jėgų ir laimėjome rungtynes prieš tikrai stipresnes varžoves. Labai jautėme žaidėjų atsidavimą ir komandai pralaimint. Man, treneriui, teko mažai kištis į žaidimą – merginos, vedamos savo noro, energijos, žaidybinio pykčio, sugebėdavo pasivyti varžoves ir jas nugalėti. Tokie momentai nuteikia teigiamai. Kiek žaidėjos atiduoda savo energijos, tiek ir man yra noro padėti joms“, – rinktinės susitelkimą pabrėžė M.Šernius. Apie komandos charakterį, matyt, reikėtų tarti atskirą žodį. Begalinis krepšininkių noras laimėti, susitelkimas ir valia darė stebuklus, o jų gerbėjų širdis tepė balzamu. Žaisdama su rusėmis ir serbėmis Lietuvos rinktinė, atsilikdama 18 taškų skirtumu, abu kartus sugebėjo laimėti. „Atmosfera komandoje buvo pasakiška. Nebuvo jokių pykčių – visos viena už kitą. Žaidėme kaip vienas kumštis. Kartu liūdėjome po pralaimėjimų, kartu džiaugėmės. Jau dešimt metų rinktinėje žaidžiu ir niekada nebuvo taip, kad pralaimėdamos 18 taškų skirtumu staiga pasivytume varžoves ir sugebėtume laimėti. Tai parodo, kokia stipri komandos dvasia. Komandinis žaidimas – mūsų pliusas, nes individualių žvaigždžių neturime“, – sakė G.Petronytė. S.Linkevičienė taip pat neabejojo – pergalių raktas buvo komandinė dvasia. Olimpinės žaidynės buvo ta kelrodė žvaigždė, paskui kurią ėjo visos. „Labai norėjome į olimpines žaidynes. Ir treneris labai motyvavo“, – pabrėžė dėl traumos sezoną praleidusi G.Gutkauskaitė, kuri buvo pasiilgusi žaidimo ir ne vienose rungtynėse savo energija, veržlumu komandą traukė iš duobės. „Nė viena į rinktinę nevažiavo galvodama apie geresnę sutartį. Mes visos svajojome apie bendrą tikslą, apie pergales, apie olimpines žaidynes. Supratome, kad reikia vykdyti trenerio nurodymus, žaisti kaip komandai, dalytis kamuoliu – visos stengėmės aikštelėje padaryti tai, ką sugebame geriausia. Be to, už aikštės ribų visos esame geros draugės. Žaidėme kaip komanda nuo pradžios iki galo“, – tvirtino rinktinės vidurio puolėja.

„Ir tos, kurios nežaidė, nuoširdžiai sirgo, buvo gera komandinė dvasia“, – pritarė K.Nacickaitė. Kumščius už merginas kasdien vis tvirčiau spaudė ir krepšinio gerbėjai Lietuvoje. Atsidariusios feisbuką merginos matė daug palaikymo žinučių. „Buvo labai malonu. Džiaugiamės tuo, ką padarėme – manau, kažką moterų krepšinio labui Lietuvoje nuveikėme“, – įsitikinusi K.Nacickaitė. Pataikė į dešimtuką Už rinktinės veteranes jaunesnis vyr. treneris M.Šernius prie nacionalinės ekipos vairo stojo prieš dvejus metus. Sėkmingai įveikęs atranką į Europos čempionatą ir pačiose pirmenybėse merginoms sėkmingai dirigavo. „Manto Šerniaus darbas jau ne vieno specialisto pripažintas ir įvertintas. Jis yra tas žmogus, kurio reikia moterų rinktinei. Reikia galvoti, kaip šį specialistą išlaikyti – geresnio moterų rinktinės trenerio šiandien aš nematau ir jo turbūt nėra“, – teigiamai 32-ejų metų stratego debiutą Europos čempionate įvertino krepšinio specialistas, praeityje ir pats mėginęs vadovauti krepšininkių rinktinei Rūtenis Paulauskas. „Manau, kad treneris labai gerai rado kalbą su merginomis. Man asmeniškai tai vienas geriausių trenerių. Jam nekilo jokių sunkumų dirbti su moterimis“, – R.Paulausko įžvalgas patvirtino ir įžaidėja G.Gutkauskaitė. R.Paulauskas, pažinęs moterų krepšinio virtuvę iš vidaus, prisipažįsta, kad jam, priešingai nei šiuo metu prie rinktinės vairo stovinčiam M.Šerniui, kadaise pritapti moterų rinktinėje ir perprasti šio darbo ypatumų nepavyko. „Tai treneris, kuris atitinka moterų krepšinio reikalavimus. Tai yra specifinė sritis ir nė vienas ankstesnis rinktinės treneris, tarp jų ir aš, nesugebėjome prisitaikyti taip, kaip reikalauja ši specifika, – gerų žodžių kolegai negailėjo R.Paulauskas, pridurdamas, kad M.Šernius čempionate sugebėjo išspausti visą žaidėjų potencialą. – Mes matėme ir gana daug laisvės žaidžiant, nes naudoti vien kažkokias sistemas, turint tokias krepšininkes, kaip Kamilė Nacickaitė, Santa Okockytė, Marina Solopova, neįmanoma – jos turi gauti galimybę žaisti laisvai. Antras dalykas, trenerio žaidėjos klausė, jį gerbė, buvo gerai valdoma komanda. Tai ypač gerai matėsi gynyboje, nes Lietuvos rinktinei, norint kovoti dėl aukštų vietų, neliko nieko kita, kaip taikyti gerai organizuotą gynybą. Trečias dalykas, M.Šernius sugebėjo rungtynių metu kaitalioti daug dalykų:

gynybą, greitinti bei lėtinti žaidimą ir buvo matyti, kad komanda tam pasiruošusi. Seniai mačiau taip psichologiškai susitelkusią rinktinę. Nė per vienas rungtynes, net kai iš tikrųjų buvo sunku ir komanda atsiliko 18–19 taškų skirtumu, nemačiau sutrikusio trenerio. Jis sugebėdavo rasti žodžių ir traukti komandą iš dugno. Ypač tą pajusdavome po rungtynių pertraukos, kai trenerio vaidmuo pats svarbiausias.“ Ar liks vadovauti moterų rinktinei, po čempionato pats M.Šernius atsakyti negalėjo. Praėjusį sezoną Pasvalio „Pieno žvaigždėms“ dirigavęs treneris suprato, kad turi rinktis tarp darbo moterų rinktinėje ir vyrų krepšinio klube. „Jeigu nori tobulėti kaip treneris, žinoma, reikia žengti į vyrų krepšinį. Bet kol jaučiu malonumą dirbti moterų krepšinio treneriu, kol esu reikalingas, aš tikrai būsiu“, – aptakiai kalbėjo treneris. Europos moterų krepšinio čempionate sukinėjosi daug agentų. Moterų klubų atstovai Lietuvos rinktinės vyr. trenerio teiravosi apie būsimo sezono planus. „Kol kas sprendimo nesu priėmęs – noriu grįžti, atsikvėpti. Šiemet sezonas buvo tikrai įtemptas. Man, kaip treneriui, iš vienos pusės, tai didelė patirtis, iš kitos pusės, reikia pailsėti, normaliai miegoti – nesapnuoti krepšinio“, – iškart po čempionato sakė M.Šernius. Ateitis šviesi? Baigusios pasirodymą Europos čempionate merginos kartu su treneriais ir federacijos atstovais susėdo prie bendro vakarienės stalo Budapešte. Dar kartą jos drauge pavakarieniavo grįžusios į Vilnių. Ar ateityje dar vilkės Lietuvos rinktinės marškinėlius, daugiausia joje rungtynių sužaidusi S.Linkevičienė kol kas atsakyti negalėjo. Jaunesnės krepšininkės buvo nusiteikusios optimistiškai. „Bandysime kitame čempionate – svarbiausia, kad išliktų treneriai, žaidėjos“, – neįgyvendintų tikslų iš naujo siekti žadėjo G.Gutkauskaitė. „Ateitis nuo daug ko priklauso. Jeigu išliktų ši komanda, prisidėtų žaidėjos, kurios negalėjo važiuoti dėl traumų, jeigu liktų tas pats treneris, ateitis tikrai būtų šviesi. Dauguma žaidėjų esame dar gana jaunos, palyginti su kitomis komandomis. Jeigu tęstume šį pradėtą darbą, ateitis lauktų graži. To visos tikimės ir norime“, – vylėsi G.Petronytė. Kad svajonės pasiekiamos, neabejojo ir M.Šernius. „Merginos suprato, kad gali laimėti medalius. Manau, šis čempionatas jas įkvėps ir motyvuos. Tai turėtų motyvuoti ir tas žaidėjas, kurios nepapuolė į rinktinę“, – sakė M.Šernius.

OLIMPINĖ PANORAMA

PATARIMAI

R.Meilutytė greit išmoko bendrauti su žiniasklaida

BENDRAVIMAS SU ŽINIASKLAIDA ASMENINIŲ GEBĖJIMŲ UGDYMAS – BŪTINA GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ TOBULINIMO SĄLYGA, LEIDŽIANTI SPORTININKAMS SUPRASTI, KOKIE JŲ SPORTINIAI GEBĖJIMAI GALI BŪTI VERTINGI IR KITOSE GYVENIMO SRITYSE BEI KAS PAGELBĖTŲ SUTELKTI DĖMESĮ Į NAUJŲ CHARAKTERIO SAVYBIŲ, GALINČIŲ PADĖTI SIEKTI KAŽKO NAUJO, NOVATORIŠKO IR TAIP INTEGRUOTIS Į DARBO RINKĄ, UGDYMĄ. Patarimus pateikia Lietuvos olimpiečių asociacija. Tarptautinio olimpinio komiteto parengtą medžiagą iš anglų kalbos išvertė LOA darbuotoja Ijolė Domarkienė.

ad ir kokį profesionalumo lygį būtų pasiekęs sportininkas, gyvenimo įgūdžiai atlieka svarbų vaidmenį ugdant pasitikėjimą savimi tiek sportuojant, tiek kitose gyvenimo srityse. „Gailiuosi, kad anksčiau nesupratau, kaip svarbu ugdyti savo gebėjimus visose gyvenimo srityse. Viliuosi, kad sportininkai pasinaudos šia TOK sportininkų karjeros programa, kuri gali padėti įgyvendinti asmenines ambicijas ir siekti geresnės gyvenimo kokybės“, – sako buvusi Senegalo bėgikė, olimpinių žaidynių prizininkė Amadou Dia Ba. „Sportas man padėjo suvokti du esminius dalykus, kurių nesupratau mokyklos suole. Todėl aš visada vertinau ir tebevertinu tą indėlį bei poveikį, kurį jis padarė mano gyvenimo pokyčiams. Tikiuosi, kad ši TOK sportininkų karjeros programa padės ne tik atsiskleisti jūsų talentui, bet ir ugdyti pagrindinius gyvenimo įgūdžius. Svarbu rasti laiko pagalvoti apie tai, kaip savo talentą ir atleto gebėjimus panaudoti kitose gyvenimo srityse“, – pataria olimpinis čempionas, šuolininkas į aukštį švedas Stefanas Holmas.

OLIMPINĖ PANORAMA

Kaip kalbėti su žiniasklaidos atstovais, pasiruošti pokalbiui, susikurti pozityvų įvaizdį ir išsisukti iš nepatogios padėties Pasinaudokite kitais šaltiniais ir parama * Pabendraukite su olimpinio komiteto, mokslo institucijos atstovais arba sportininkų komisija ir pasiteiraukite, ar jie nepažįsta žiniasklaidos eksperto, kuris galėtų padėti. * Pasidomėkite, ar mokslo įstaigoje nedėstomas trumpalaikis komunikacijos kursas, o galbūt vyksta seminarų šia tema. * Susiraskite įrašų, kuriuose jūsų mėgstami sportininkai tiesiogiai duoda interviu, ir įsiklausykite, kaip jie tą daro. Kaip pasiruošti pokalbiui * Svarbiausia – pasiruošti. Nesvarbu, ar tai iš anksto suplanuotas pokalbis, ar žurnalistai jus užklupo netikėtai, visada tam būkite pasiruošę. Norint tai padaryti reikia turėti atsakymus į šiuos klausimus: * Su kuo kalbėsitės, kokios srities žiniasklaidos atstovai nori su jumis susitikti ir kodėl jiems esate įdomus.

* Kaip šis pokalbis bus transliuojamas – per televiziją, radiją, išeis spaudoje ar kitur. * Kokia tikėtina auditorija (klausytojai, žiūrovai). * Ar ši auditorija ką nors žino apie jus ir jūsų sporto šaką. * Kokių klausimų, tikėtina, sulauksite: galbūt įvyko kas nors įdomaus, gal atstovaujama komanda ar gimtoji šalis susiduria su tam tikrais pasauliniais įvykiais. * Kokią svarbiausią žinią norėtumėte pranešti. * Kad būtų lengviau pasiruošti, pasinaudokite spausdintu darbalapiu – „Media preparation 1“. * Kad ir koks lauktų pokalbis, būtina turėti svarbiausią žinią – kažką tokio, kas reikšminga jums, kaip sportininkui, ir įdomu bei svarbu jus supančiai aplinkai. Be abejonės, pokalbis – tai ne vien sklandus atsakinėjimas į pateikiamus klausimus, bet ir pasidalijimas mintimis apie jus patį, sporto šaką, šalį ar kalbėjimas bet kuria kita jums opia tema. Kad pokalbis būtų aktualus ir informatyvus, pasinaudokite dar vienu spausdintu darbalapiu – „Media preparation 2“. Kai jau būsite pasiruošę ir susigalvosite svarbiausią žinią, įsidėmėkite šiuos žingsnius,

PATARIMAI kurie padės užtikrinti pokalbio sėkmę: 1. Pirmiausia atsakykite į klausimą, o tada pereikite prie svarbiausios žinios. 2. Atsakymai privalo būti trumpi ir aiškūs. 3. Pateikite įrodymų, kurie patvirtintų jūsų žodžius. Pavyzdžiui, užuot tiesiog pareiškę, kad prieš artėjančias varžybas esate geriausios formos, galėtumėte atsakyti taip: „Esu gerai pasirengęs šioms varžyboms, nes ne tik treniravausi pagal naują metodiką, bet ir dirbau su mitybos specialistu.“ Praktiniai pratimai: * Pasinaudokite spausdintais darbalapiais ir susikurkite savo pokalbio scenarijų. * Peržiūrėkite jį drauge su treneriu, treniruočių partneriu ar geru draugu ir išklausykite jų komentarų. * Pagal galimybes pokalbį planuokite iš karto po treniruotės, tada jūsų atsakymai į klausimus geriausia atspindės tikrąją padėtį. Kaip padedant žiniasklaidai kurti pozityvų įvaizdį Visi mes to norime, nes nuo žiniasklaidos sukurto portreto daugiausia priklauso mūsų viešas įvaizdis. Pasinaudokite išvardytais patarimais, padėsiančiais suvokti, kad jūs neprarandate kontrolės kurdami savo įvaizdį: * Sekite savo kūno kalbą, atvirą laikyseną, dėmesį nukreipkite į žurnalistą ir šypsokitės. * Neslėpkite emocijų: susijaudinimas ar džiaugsmas užkrės aplinkinius ir suteiks jums patrauklumo. Jei pasijusite nuliūdę ar net nusivylę, ir šių jausmų galima neslėpti, jeigu jie nepereina į pyktį. * Visada išlikite pozityvūs kalbėdami apie savo varžovus, varžybas ar komandos draugus. * Jeigu būtumėte išprovokuotas pasisakyti apie incidentą, kilusį per varžybas, kalbėkite miglotai, pavyzdžiui: „Nesu įsitikinęs, kas ten įvyko, bet manau, kad jei buvo neleistinų dalykų, mes visi apie tai sužinosime.“ * Visada išlikite ramūs ir mandagūs, net jei žurnalistas imasi provokacijų. * Jeigu įmanoma, venkite tokių atsakymų, kaip „be komentarų“ arba „neįrašinėkite“. * Neatsakinėkite vienu žodžiu, net jei klausimas reikalauja labai tikslaus atsakymo – pateikite detalių ir išplėskite mintį, nes vieno žodžio atsakymas nesuteikia žurnalistui peno ir atrodo itin santūrus. * Pastebėję žurnalisto klausime klaidinamą teiginį, atsakymo pradžioje tučtuojau jį ištaisykite. Pavyzdžiui, klausimas: „Nepaisant to, kad pasiruošimas buvo sutrikdytas, jūs sugebėjote lengvai pasiekti pergalę.“ Jūsų atsakymas: „Mano pasirengimas nebuvo idealus, bet su manimi dirba fantastiška

Sporto žurnalistams tenka kalbinti ne tik sportininkus

komanda, kuri man labai padeda. Mano nuomone, šios varžybos buvo aukšto lygio.“ * Nesistenkite žūtbūt pertraukti stojusios tylos minutės. Nesistenkite kalbėti bet ką ir tik todėl, kad išvengtumėte tylos. Nereikėtų šnekėti daugiau, negu planavote. Kaip elgtis išgirdus nepatogų klausimą Dažniausiai susitikimai su žiniasklaida (interviu, spaudos konferencijos ar kt.) būna profesionalūs ir mandagūs, bet kartais patenkama ir į nepatogią padėtį. Jeigu taip nutiko, įtampą gali sumažinti tam tikra strategija, po kurios pokalbis gali pasisukti pozityvia kryptimi. Tokiais momentais svarbiausia išlaikyti rimtį, mandagumą ir profesionalumą. Jei sugebėsite tai padaryti, įtampa sumažės, bus nustatytos aiškios ribos ir pokalbis pakryps į geresnę pusę. Kartu atgausite patikimumą (o tai labai svarbu) ir pradėsite kurti profesionalaus, spaudimui nepasiduodančio sportininko įvaizdį.

Išlikite ramūs. Pajutę, kad klausimas jus žeidžia, ramiai susikaupkite ir nereaguokite pernelyg jautriai. Jeigu jums nepavyks, žurnalistas sugebės tuo pasinaudoti. Atsakyti „nežinau“ – visiškai priimtina Niekada nekomentuokite tokių temų, apie kurias neturite informacijos. Nejauskite pareigos atsakyti į klausimą vien dėl to, kad kiekvienam klausimui reikia atsakymo. Mandagiai paprašykite suteikti daugiau faktinės medžiagos. Jeigu jaučiate, kad jums nepakanka faktų, arba suprantate, jog klausinėtojas stengiasi jus sukompromituoti, turėtumėte mandagiai ir ramiai atsakyti, jog neturite pakankamai žinių išsamiam komentarui pateikti. Atsisakykite komentuoti savo komandos draugų poelgius, o jei esate kamantinėjamas apie asmeninį gyvenimą, tokių klausimų irgi galite nepaisyti.

Televizijos kamerų apsuptyje – J.Valančiūnas

OLIMPINĖ PANORAMA

PATARIMAI garantas, kuris padėtų niekada nepasijusti pagautiems iš netyčių. Naudokitės socialiniais tinklais (feisbuku, tviteriu, tinklaraščiu ir pan.), kuriuose taip pat galima skelbti pagrindinę savo žinią, ir jums nereikės bendrauti su žiniasklaida. Tik atminkite, kad interneto naujienos sunkiau kontroliuojamos, todėl pasisaugokite ir nepakenkite patys sau. Jeigu jaučiate, kad reikia patarimo, apie ką kalbėti, arba norite išsiaiškinti tam tikras nuostatas, reikėtų kreiptis į vadovaujamas sporto struktūras, pavyzdžiui, į olimpinį komitetą, kuris jums padėtų suprasti sporto funkcionierių požiūrį jums rūpimais klausimais (esant reikalui ir TOK poziciją).

Ir vieniems, ir kitiems tenka dirbti įvairiausiomis sąlygomis

Pasitikėkite intuicija Pasitelkite intuiciją, kuri padės suvokti, kad jums pateikiami klausimai peržengia jūsų privataus gyvenimo ribas – kaip viešas asmuo jūs turite teisę kalbėti tik apie savo karjerą, todėl kartu nustatykite protingas ribas, kurias žiniasklaidos atstovai privalo gerbti. Kaip pasirengti bendrauti su žiniasklaida Žiniasklaidos atstovams nesunku jus sučiupti nepasirengusius. Ar tai būtų visiškai netikėtas skambutis, ar pasijustumėte taip, lyg pakliuvęs į nepageidaujamų klausimų labirintą, – labai svarbu visada jaustis pasiruošusiems. Juk garsiai ištarti neapgalvoti žodžiai ateityje gali turėti daugiau įtakos negu planuotas detalus pokalbis. Kaip vis dėlto reikia pasirengti efektyviam pokalbiui? Kaip rodo patirtis, svarbiausia pasiruošti, mokytis iš aplinkinių ir puikiai pasirodyti. Būkite pasiruošę Sportininkas visada turi būti pasiruošęs bendrauti su žiniasklaida. Pats faktas, kad žurnalistai nori su jumis kalbėtis, yra gera naujiena. Nesvarbu, kokia proga norima į jus kreiptis, jūs neturėtumėte ieškoti žodžių kišenėje, nes būti pasiruošusiam reiškia, kad visada turite ką pasakyti.

OLIMPINĖ PANORAMA

SPORTININKAS VISADA TURI BŪTI PASIRUOŠĘS BENDRAUTI SU ŽINIASKLAIDA. PATS FAKTAS, KAD ŽURNALISTAI NORI SU JUMIS KALBĖTIS, YRA GERA NAUJIENA. NESVARBU, KOKIA PROGA NORIMA Į JUS KREIPTIS, JŪS NETURĖTUMĖTE IEŠKOTI ŽODŽIŲ KIŠENĖJE, NES BŪTI PASIRUOŠUSIAM REIŠKIA, KAD VISADA TURITE KĄ PASAKYTI.

Būkite sąžiningi Geriausias būdas užsitarnauti žiniasklaidos ir visuomenės pagarbą – aiškiai papasakoti tai, ką žinote, ir nekalbėti apie tai, ko nežinote, kitaip tariant, prisipažinti, kad ir jūs kažko nežinote. Bet privalote turėti visą informaciją apie savo sporto šaką ir apskritai apie svarbiausius sporto pasaulio įvykius ir savo kalboje nepamiršti pridurti „mano turimomis žiniomis“. Tam, kad žiniasklaidininkai nedarytų apibendrinimų, visada pabrėžkite, kad tai jūsų asmeninė nuomonė, jūsų požiūris, jūsų idėja.

Mokykitės iš aplinkinių Geriausia mokytis stebint aplinkinius žmones, kaip jie bendrauja su žiniasklaida. Stebėkite savo priešininkus po varžybų: kaip jie reaguoja patekę į žurnalistų akiratį, kuris iš jų yra gerai pasiruošęs, o kuris ne. Mokykitės iš jums padariusių įspūdį pasisakymų. Stebėkite kitų sporto šakų atstovų viešus pareiškimus, analizuokite ir darykite išvadas. Be to, ieškokite galimybių pasitobulinti šioje srityje, teiraukitės savo nacionalinės ar tarptautinės federacijos, olimpinio Būkite pasirengę perduoti pagrindinę žinią – komiteto ar rėmėjų apie galimybę dalyvauti trumpalaikiuose mokymuose. Kuo tobuliau tai gali būti jūsų nuomonė aktualiu klausimu bendrausite su žiniasklaida, tuo didesnė arba kažkas asmeniško, kitokio, unikalaus, ką norėtumėte, kad visi žinotų. Ši žinia turėtų būti nauda bus sportui. Tie sportininkai, kurie kruopščiai apgalvota ir jai pasiruošta iš anksto. patys rūpinasi savo įgūdžių tobulinimu, sulaukia palankaus suinteresuotų šalių Būtų dar geriau, jei turėtumėte pora tokių vertinimo. naujienų, kurios jums visada praverstų. Jei būsite suformulavę aiškią esminę savo žinią, jokie klausimai nepasirodys netikėti. Sudarykite gerą įspūdį Būtinai apgalvokite ir sąrašą tikėtinų Jei būsite pasiruošęs, sąžiningas ir mokysitės klausimų, kurie jums galėtų būti pateikti bet iš kitų, jums nebus sunku atremti žiniasklaidos kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, paruoškite atakas ir nepriklausomai nuo aplinkybių ir aiškius atsakymus į tuos klausimus. Be sudarysite gerą ir neišdildomą įspūdį. abejonės, jūsų atsakymai privalo būti susiję Jūs tapsite centrine figūra, nustebinsite su pagrindine žinia, kuri turėtų tapti jūsų žurnalistus ir užkariausite jų dėmesį, o tai gera gyvenimo leitmotyvu. Tai ir būtų tas saugumo žinia ir jums, ir sportui.

MASINIS SPORTAS

KAIP ĮMINTI SPORTAVIMO MĮSLES PO TRADICINĖS OLIMPINĖS DIENOS, KURIOS SVARBIAUSI RENGINIAI ŠIEMET MASIŠKAI IR ĮDOMIAI VYKO MANO GIMTAJAME KAUNE, NORĖČIAU PAKALBĖTI APIE SPORTĄ VISIEMS. KOKIE POKYČIAI VYKSTA ŠIOJE SRITYJE IR KĄ TAI SAKO APIE MUS? Dr. Dainius Genys

ar prieš keletą metų žiniasklaida mirgėjo nuo liūdnų publikacijų apie prastą masinio sporto būklę. Bet padėtis gerėja ir toje pačioje žiniasklaidoje piešiamas paveikslas keičiasi: šiandien jau daugėja nusiskundimų dėl masinio sporto renginių, keliančių tam tikrų nepatogumų aplinkiniams gyventojams, ypač ratuotiems. Vis dėlto norisi tikėti, kad šie nusiskundimai susiję tik su eismo nepatogumais, bet ne su pavydu sportuojantiems. Kol nėra tikslesnės masinio sporto statistikos, sunku daryti griežtus apibendrinimus apie pačią visuomenę. Neįmanoma palyginti sportuojančiųjų organizuotai ir savarankiškai, bet, matyt, įdomu, kiek žmonių dalyvauja masiniuose renginiuose. Deja, ieškodamas statistikos, barbendamas įvairias raktinių žodžių konfigūracijas „Google“ paieškos sistemoje ir siekdamas rasti aktualios bei patikimos informacijos gali pirštus susižaloti. Pavyzdžiui, net ir Lietuvos sporto statistikos metraštis prigrūstas įvairių skaičių (apibūdinančių specializuotų mokyklų veiklą, laimėjimus, lėšas, darbuotojus ir t.t.), bet nėra nė žodžio apie masinio sporto rodiklius. Akivaizdu, kad

tai nėra lengvai identifikuojami skaičiai, bet jie įgyja vis aktualesnę vertę. Senesnė statistika byloja, kad 2013 m. Lietuvoje organizuotai sportavo 143 960 žmonių (1413 mažiau negu 2012 m.). Iš pažiūros lyg ir nemažas skaičius, tačiau tai viso labo tėra maždaug 4,84 proc. visų šalies gyventojų. Lietuvos statistikos departamentas pateikia šiek tiek išsamesnę analizę: sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių 2013 m. buvo net 830 865, o tai sudaro 27,96 proc. šalies gyventojų. Masinis sportas gali tarnauti kaip tam tikras visuomenės savivokos indikatorius. Ką apie mus sako minėta statistika ir kaip visuomenė prakutusi šioje srityje? Visų pirma tai rodo didėjantį žmonių susidomėjimą asmenine sveikata ir populiarėjantį fiziškai aktyvų gyvenimo būdą. Tai, kad kontrastas tarp organizuoto ir masinio sporto vis dar išlieka nemažas, matyt, įrodo tam tikrą visuomenės atsigręžimą į sportą ir sykiu byloja apie išliekantį nepasitikėjimą (ar bent abejonę) organizuoto sporto sistema. Kitaip tariant, daugėja piliečių, kurie jaučia azartą įsitraukdami į sporto renginius, bet nejunta didelio kokybinio skirtumo tarp individualaus

sportavimo ir šios srities specialistų pagalbos. Tikėtina, kad populiarėjant sveikam gyvenimo būdui ir toliau daugės masinio sporto iniciatyvų bei dalyvių, o ateityje gausės ir organizuotų sportuotojų gretos. Nenorėčiau advokatauti sporto klubams, bet etiška priminti, kad šalia didėjančio visuomenės noro sportuoti ne mažiau aktualu bent minimaliai susipažinti, kaip taisyklingai atlikti pratimus, mokėti kritiškai vertinti savo gebėjimus ir atsirinkti kiekvienam asmeniškai naudingas sporto sritis ar net programas. Taip pat būtina bent minimaliai susipažinti su sveikos mitybos įpročiais. Dar labai svarbu nepasiklysti tarp sporto inventoriaus gausos ir margumynų. Žinoma, informacijos nesunku susirasti ir mėginti šias mįsles įminti individualiai. Kita vertus, profesionalų pagalba išvaduotų iš daugybės dvejonių. Olimpinės dienos renginiuose pačią tinkamiausią sporto šaką galėjo atrasti visų amžiaus grupių sporto ir fizinės kultūros mėgėjai! Dauguma jų ir rado. Tačiau buvo dar nemažai ir pasyvių stebėtojų, kurie net ir geranoriškai raginami nedrįso sėsti ant treniruoklio ar paimti sportinio įrankio. Tikiuosi, jog tai laikina...

OLIMPINĖ PANORAMA

Alfredo Pliadžio nuotr.

ISTORIJA

Sportininkų priesaika jaunimo olimpinėse žaidynėse Nandzinge

PIRMOJI OLIMPINĖ PRIESAIKA DABAR JAU RETAI TARPTAUTINIS OLIMPINIS KOMITETAS GAUNA PRANEŠIMŲ APIE SĄŽININGOS KOVOS TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS. O ANKSČIAU, KOL NEBUVO OLIMPINĖS PRIESAIKOS, PASITAIKYDAVO VISKO. Vytautas Ruzginas

aisykles pažeisdavo ne tik sportininkai, bet ir teisėjai, į nesąžiningą veiklą įsiveldavo lydintys asmenys. Neretai nacionaliniai interesai būdavo iškeliami aukščiau už olimpinius. Pierre‘as de Coubertinas, su kolegomis aptardamas iškilusius faktus, sakė, kad negalima teisintis vien taisyklių nežinojimu. Olimpinės žaidynės plėtėsi, tvirtėjo jų tradicijos. Olimpinių žaidynių taisyklės buvo gerai žinomos šalių sporto bei federacijų, kurios siųsdavo sportininkus į žaidynes, vadovams. P.de Coubertinas energingai stengėsi apsaugoti žaidynes nuo sukčiavimo ir apgaulės, ragino laikytis sportinės etikos taisyklių. Imtis kažkokių papildomų priemonių paskatino 1904 m. Sent Luiso olimpinėse žaidynėse įvykęs atsitikimas per maratono varžybas, kurias netikėtai laimėjo JAV sportininkas Fredas Lorzas. Net JAV prezidento duktė specialiu prizu iškilmingoje aplinkoje tada apdovanojo savo tėvynainį. Bet greitai

OLIMPINĖ PANORAMA

paaiškėjo, kad tai buvo apgavystė. JAV maratonininkas, nubėgęs dalį distancijos, sėdo į pakeleivingą mašiną ir ja atvažiavo beveik iki pat stadiono. Ten šiek tiek palaukė ir pirmas finišavo. Šis neeilinis atsitikimas buvo ne tik nesportiškas, bet ir amoralus. Bėgiką, žinoma, diskvalifikavo. P.de Coubertino nuomone, tai buvo bandymas ne tik apgauti teisėjus bei žiūrovus, bet ir diskredituoti maratoną – vieną svarbių olimpizmo simbolių. P.de Coubertinas keletą kartų su kolegomis aptarė šį įvykį ir kitus sportinės etikos pažeidimus. Maratono bėgimo iniciatorius Michelis Brealas sakė, kad reikia ne tik griežtai kovoti su pažeidėjais, bet ir reikalauti iš olimpiečių viešo pasižadėjimo kovoti garbingai. Taip kilo priesaikos idėja. P.de Coubertinas išsiuntė laiškus savo bičiuliams, turėjusiems didelį autoritetą sporto pasaulyje. Netrukus Tarptautinis olimpinis komitetas gavo keletą vertingų siūlymų ir patarimų. Visi pritarė minčiai, kad priesaikos reikia. TOK patikėjo P.de Coubertinui parengti priesaikos

tekstą. Kaip visuomet, jis pradėjo ieškoti istorinių sąsajų. Nenuilstantis M.Brealas rado antikos legendą ir ją perpasakojo P.de Coubertinui. Legenda bylojo, kad 388 m. prieš mūsų erą olimpinėse žaidynėse vienas atletas, norėdamas tapti nugalėtoju, papirko savo varžovus. Bet greit ši apgavystė išaiškėjo. Visi antikos žaidynių dalyviai ir žiūrovai labai pasipiktino šiuo įvykiu. Nusižengęs atletas buvo nubaustas didele pinigų suma. Už šiuos pinigus prie stadiono iškilo obeliskas su užrašu: „Olimpijoje galima iškovoti pergalę ne pinigais, o kojų miklumu ir kūno jėga.“ P.de Coubertinas nusijuokė, o po to rimtai pasakė: „Tai labai taiklus užrašas. Pergalės negalima nupirkti, ji turi būti iškovota sąžiningoje kovoje. Mūsų sportininkai privalo pasižadėti būti garbingi. Jie privalo duoti sąžinės priesaiką, ir tokia priesaika bus!“ Tolesnėse diskusijose buvo svarstomas priesaikos tekstas. Nutarta, kad priesaika turi būti trumpa. Gal užtektų vienos frazės? Bet į

ISTORIJA vieną frazę sunku sutalpinti švaraus sporto, sąžiningos kovos tikslų ir kitus reikalavimus. Priesaika turi skambėti taip, kad ne tik ją perskaitęs sportininkas, bet ir visi kiti atletai būtų paskatinti elgtis sąžiningai visą gyvenimą. Nutarta, kad olimpinių žaidynių atidarymo dieną stadione priesaiką visų sportininkų vardu turėtų skaityti geriausias tos šalies, kurioje vyksta žaidynės, sportininkas. Vėliau P.de Coubertinas dar pareiškė, kad visi sportininkai turėtų pasirašyti po priesaikos tekstu, bet šis jo siūlymas nesulaukė kolegų palaikymo. Kilo dar daug ginčų dėl priesaikos turinio. P.de Coubertinas atkakliai gynė savo nuomonę ir sakė, kad olimpinės žaidynės – tai svarbiausias ir viešiausias sportinės brandos egzaminas pasaulyje. Kiekvienai šaliai atstovauja olimpinė rinktinė, o ne atskiri sportininkai. Pagaliau atėjo ilgai laukta diena, kai P.de Coubertinas perskaitė Olimpinio komiteto nariams istorinį tekstą: „Visų sportininkų vardu prisiekiu, kad mes dalyvausime šiose olimpinėse žaidynėse gerbdami taisykles ir laikydamiesi jų, sporto dvasia, sporto šlovei ir mūsų komandų garbei.“ Kurį laiką stojo tyla. Po to pasigirdo plojimai. Darbas buvo atliktas. Vis dėlto netrukus atsirado žmonių, kurie tvirtino, kad priesaika – tai veidmainiavimas. Praėjo penkerios olimpinės žaidynės. Buvo pergalių ir nesėkmių, džiaugsmų ir nusivylimų. Nesėkmių priežastis nesunku pateisinti: ne taip paprasta surengti olimpines žaidynes. Kiek reikia pastatyti stadionų, baseinų, sporto salių! Priimti įvairiakalbę sportininkų, jų vadovų, trenerių minią, apgyvendinti, maitinti, organizuoti transportą, medicininę pagalbą ir t.t. Taip septynerius metus P.de Coubertino stalčiuje pragulėjo lapelis su priesaikos žodžiais. 1920 m. rugpjūčio 14 d. Antverpene VII vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą nuskambėjo olimpinė sportininkų priesaika. Visų atletų vardu ją skaitė garsusis belgų vandensvydininkas ir fechtuotojas Victoras Boinas, vėliau tapęs Belgijos olimpinio komiteto pirmininku. Jau daug metų vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse, kaire ranka laikydamas olimpinės vėliavos kraštą, o dešinę ranką pakėlęs į viršų, atletas taria iškilmingus žodžius: „Visų sportininkų vardu...“ Olimpinių žaidynių metraščiai greta olimpinių medalininkų pavardžių saugo ir tų olimpiečių vardus, kurie skaitė priesaikos žodžius, uždegė olimpinę ugnį. Kurį laiką priesaiką skaitė tik vyrai. 1972 m. Miuncheno vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą visų vardu priesaiką davė moteris – lengvaatletė Heidi Schuller.

Olimpinė priesaika pirmąkart nuskambėjo Antverpene. Ją davė V.Boinas

JAU DAUG METŲ VASAROS IR ŽIEMOS OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE, KAIRE RANKA LAIKYDAMAS OLIMPINĖS VĖLIAVOS KRAŠTĄ, O DEŠINĘ RANKĄ PAKĖLĘS Į VIRŠŲ, ATLETAS TARIA IŠKILMINGUS ŽODŽIUS: „VISŲ SPORTININKŲ VARDU...“ Žiemos žaidynėse olimpinė priesaika skaitoma nuo pirmųjų žaidynių 1924 m. Įdomu, kad 1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse olimpinę priesaiką skaitęs ledo ritulininkas Richardas Torriani uždegė ir olimpinę ugnį. Tai vienintelis atvejis olimpinių žaidynių istorijoje, kai buvo taip „sugretintos“ pareigos. Verta paminėti dar vieną su olimpine sportininkų priesaika susijusį įdomų atvejį. 1932 m. Leik Plesido žiemos žaidynėse olimpinę priesaiką skaitė amerikiečių čiuožėjas Jackas Shea, čia iškovojęs du aukso medalius – 500 m ir

1500 m greitojo čiuožimo varžybose. 1964 m. Insbruko žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo jo sūnus slidininkas Jimas Shea, bet medalių nepelnė. 2002 m. Solt Leik Sičio žiemos žaidynėse startavo Jacko Shea anūkas Jimas Shea jaunesnysis. Jo senelis anūko olimpinio debiuto nesulaukė: žaidynių išvakarėse, eidamas 91-uosius metus, žuvo motociklo avarijoje. Skeletonininkas J.Shea jaunesnysis, papuošęs savo šalmą senelio atvaizdu, Solt Leik Sičio žaidynėse skaitė sportininkų priesaiką ir vėliau iškovojo aukso medalį. Pradedant 1972 m. Saporo žiemos žaidynėmis olimpinę priesaiką po sportininkų skaito ir teisėjai. Pirmasis ją davė japonų teisėjas Fumio Asaki. Arbitrai pasižada laikytis nešališkumo principo. Nuo 2012 m. olimpinę priesaiką skaito ir treneriai. 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse olimpinę priesaiką davė kanojininkų treneris Ericas Farrellis. Olimpinės priesaikos duodamos ir jaunimo olimpinėse žaidynėse, ir Europos jaunimo olimpiniuose festivaliuose.

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPINĖ AKADEMIJA APDOVANOJIMAI ISTORIJAKARAVANAS TALENTAI KALĖDŪ

prizininkus apdovanojęs Azerbaidžano valstybinės kūno kultūros ir sporto akademijos garbės daktaras doc. dr. A.Poviliūnas. Tarp svarbių susitikimų LOA prezidentas pirmiausia mini pokalbius su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu, kurį su Lietuva bei kadenciją baigusiu prezidentu, LOA akademiku Valdu Adamkumi sieja draugystė. A.Poviliūnui teko bendrauti ir su Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentu Thomu Bachu, Europos olimpinių komitetų prezidentu Patricku Hickey, Tarptautinės olimpinės akademijos prezidentu Isidoru Kouvelu, kuris dar šiemet žada aplankyti Lietuvą, bei direktoriumi Dionyssiu Gangu. Teko pasimatyti ir su Baltarusijos bei šios šalies olimpinio komiteto prezidentu Aleksandru Lukašenka, nes Minskas – realiausias kandidatas rengti kitas nepriekaištingai sutvarkytas transportas. Europos žaidynes (be Baltarusijos sostinės, dar Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas, Lietuvos sportininkai turėjo unikalią galimybę pretenduoja Kazanė, Sočis, Sevilija ir kt.). Europos olimpinių komitetų (EOK) pasimėgauti ir azerbaidžaniečių kulinariniais Rudeniop vėl bus proga aplankyti svetingąjį koordinacinės komisijos narys Artūras Azerbaidžaną – ten ketinama surengti regiono Poviliūnas įsitikinęs, kad gražus Azerbaidžano patiekalais. Atidarymo ceremonija savo meniškumu ir įtaiga netgi pralenkė Londono universitetų rektorių konferencijos posėdį. sostinėje Baku vykusių pirmųjų Europos olimpinių žaidynių ceremoniją. Žaidynės Šios rektorių konferencijos prezidentas, žaidynių veidas ilgam išliks visų žemyno buvo organizuotos labai gerai, todėl įdėtos Ukrainos universitetų rektorių konferencijos sportininkų širdyse. didžiulės lėšos neabejotinai pateisintos“, – sako vadovas prof. Vladimiras Platonovas į ją „Puikiai paruoštos varžybų arenos, gražiai žaidynėse savų EOK užduočių turėjęs ir žaidynių pakvietė ir LOA prezidentą A.Poviliūną. ir patogiai įrengtas delegacijų kaimelis, A.Poviliūnas Azerbaidžano sostinėje Baku

BAKU SUSITIKIMŲ DIENORAŠTIS

Prof. P.Karoblis skaito jubiliejinį pranešimą

SPORTO MOKSLO ŠVENTĖ Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete vyko žurnalo „Sporto mokslas“ dvidešimtmečio minėjimas, kurį vedė vieno steigėjų – Lietuvos edukologijos universiteto – rektorius, LOA akademikas Algirdas Gaižutis. Jubiliejaus proga išleista 1994–2014 m. bibliografija, kurioje pabrėžiama, kad per dvidešimt metų šiame žurnale 720 mokslininkų paskelbė 1080 straipsnių. Jubiliejinį ir kartu atsisveikinimo pranešimą perskaitė ilgametis žurnalo vyr. redaktorius prof. Povilas Karoblis, sutelkdamas dėmesį į sporto tyrimų vaidmenį mokslo, humanistikos ir kultūros pasaulyje. Jis papasakojo ir apie tai, kaip buvo kurta Lietuvos sporto mokslo koncepcija, koks yra sporto mokslo vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje, kokia olimpinio

OLIMPINĖ PANORAMA

švietimo bei olimpinio sporto mokslo įtaka tautos prestižo ugdymui, humanistinei pedagogikai. P.Karoblis išdėstė savo nuomonę apie žurnalo ateities tikslus, uždavinius, jo kryptį į socialinę ir humanitarinę sritį. Parengtas naujas mokytojams, treneriams ir sportininkams skirtas leidinys „Olimpizmas mokykloje“, kurio tikslas – atskleisti kilnias garbingos kovos idėjas ir kurti darnios asmenybės, sveiko gyvenimo būdo prielaidas. Olimpinė pedagogika – naujas pasaulio mokslas apie jauno žmogaus ugdymą. Prisiminti šviesaus atminimo pirmieji „Sporto mokslo“ kūrėjai bei talkininkai – Jonas Žilinskas, Stanislovas Stonkus. „Ir prieš dešimtmečius dirbome su didžiuliu nuoširdumu, nes matėme, kad žurnalas

reikalingas“, – analizuodamas praėjusių dešimtmečių sporto mokslo leidybos pamokas sakė vienas jo pirmeivių Zigmantas Motiekaitis. Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius tarp svarbiausių žurnalo nuopelnų išskyrė jo reikšmę jaunų mokslininkų ugdymui. „Šis leidinys – tai langas į pasaulį bei pasaulio mokslo pritraukimo į Lietuvą garantas. Jo užduotis, kad teorinės sporto mokslo nuostatos įgytų praktinį pritaikymą. Reikia būti pirmiems pasaulyje šioje srityje“, – sakė E.Urbanavičius. Prof. Eugenija Adaškevičienė pabrėžė: „Žurnalas „Sporto mokslas“ – langas į sporto pasaulį. Visos jo publikacijos dvelkia lietuviška dvasia.“ Prof. Povilas Tamošauskas, analizuodamas žurnalo vaidmenį akademiniuose vandenyse, pabrėžė išskirtinę jo reikšmę skelbiant daugelio universitetų mokslininkų sporto tyrimus bei tarptautinę publikacijų vertę. Sporto istorikas doc. Steponas Gečas siūlė skelbti ir išleisti daug nusipelniusio sporto mokslui Antano Jurgelionio palikimą. Įteiktos padėkos aktyviausiems žurnalo autoriams bei talkininkams. Naujoji „Sporto mokslo“ žurnalo taryba vyriausiuoju redaktoriumi patvirtino vieną produktyviausių jo autorių – Lietuvos edukologijos universiteto profesorių habil. dr. Kazį Milašių.

APDOVANOJIMAI KILNUSMUZIEJUS ELGESYS TALENTAI SPORTO

LOA KRONIKA NAUJAS KONKURSAS

OLIMPINIŲ VERTYBIŲ GIMTINĖJE Atėnuose ant Pnikso kalvos, vienos svarbiausių demokratijos kūrimo vietų, buvo oficialiai pradėta 55-oji Tarptautinės olimpinės akademijos (TOA) jaunimo sesija. Kartu su daugiau nei 170 jaunų olimpizmu ir olimpiniu švietimu besidominčių jaunuolių iš 90 pasaulio valstybių įspūdingoje ceremonijoje turėjome galimybę dalyvauti ir mes, du Lietuvos atstovai, laimėję Lietuvos olimpinės akademijos konkursą – Dominyka Venciūtė ir Simas Jaskutėlis. Iškilmingame jaunimo sesijos atidaryme dalyvavo TOA prezidentas Isidoras Kouvelas ir kiti svarbūs svečiai, o jau kitą dieną išvykome į Olimpiją, pakeliui aplankydami Delfų miestą. Tai buvo dvi įspūdžių kupinos savaitės. Paskaitos. Iš TOK sporto visiems komisijos pirmininko, Pietų Afrikos Respublikos atstovo Samo Ramsamy sužinojome apie specifines olimpinių žaidynių charakteristikas, o TOK viceprezidentė vokietė Claudia Bokel papasakojo apie etiką ir „švarių“ atletų apsaugojimą. Su visomis paskaitomis galima susipažinti: https://vimeo.com/groups/313690/ sort:alphabetical/format:detail. Diskusijos. Sesijos dalyviai buvo suskirstyti į grupeles, kuriose savo mintimis ir nuomonėmis dalijosi 10–12 žmonių iš skirtingų pasaulio kampelių. Vyko du diskusijų ciklai. Kiekviename jų, pasirinkę du rūpimus klausimus, kartu su kitais grupės nariais bandėme į juos rasti atsakymus. Baigiantis diskusijų ciklui gautus rezultatus pristatėme visiems sesijos dalyviams bei dėstytojams. Taip galėjome sužinoti, kokius

D.Venciūtė ir S.Jaskutėlis – Lietuvos pasiuntiniai

klausimus kėlė kitos diskusijų grupės bei kokie sprendimo būdai buvo pasiūlyti. Ne viena grupė aptarė tolerancijos, moterų dalyvavimo sporte, taikos klausimus. Laisvalaikis. Kokia olimpinė sesija be sporto? Vos atvykę į akademiją atkreipėme dėmesį į sporto infrastruktūrą – čia įrengtos kelios krepšinio ir tinklinio aikštelės, futbolo aikštė, keli teniso kortai, yra baseinas, stalo tenisas. Viskuo pasirūpinta – tik sportuok. Įpusėjus pirmajai savaitei pasirinkome po vieną komandinę ir vieną individualią sporto šaką – krepšinį, futbolą arba tinklinį, tenisą arba stalo tenisą. Dalyvavome turnyruose. Žaisti komandoje su profesionaliais sportininkais arba bandyti su jais varžytis – neįkainojama patirtis. Baigiantis sesijai vyko lengvosios atletikos varžybos – kartu su savo diskusijų grupės nariais šokome į tolį, mėtėme kamuoliuką, bėgome. Dvi savaites gyvenome itin aktyviai – laisvalaikiu traukdavome į sporto aikšteles. Socialiniai vakarai. Dienos pabaigoje laukdavo socialinis vakaras. Kelis kartus žiūrėjome filmus. Norintieji dalyvavo poezijos ir literatūros vakaruose. Bet daugiausia dėmesio sulaukė šalių pristatymai. Norinčiųjų pristatyti savo valstybę netrūko – iš viso matėme daugiau nei 30 pasirodymų. Dalyviai šoko, dainavo, kvietė įsitraukti į įvairius žaidimus ar pademonstruoti žinias ir atsakyti į klausimus apie konkrečią šalį. Delegatai atvyko pasiruošę, atsivežė tradicinių drabužių, maisto, gėrimų. Mes pasirodėme kartu su latviais ir estais – vieningai kaip per Baltijos kelią.

Siekdama populiarinti įvairias sporto šakas, ugdyti moksleivių ir studentų kūrybiškumą Lietuvos olimpinė akademija aukštųjų mokyklų studentams, bendrojo ugdymo mokyklų 5–12 klasių mokiniams ir sporto mokyklų auklėtiniams pasiūlė naują vaizdo konkursą „Sporto šakų pristatymas“. Sulaukėme nemažai iki 3 min. trukmės 5–10 metų vaikams skirtų filmukų, kuriuose vaizduojamos olimpinės ir neolimpinės sporto šakos, jų pagrindinės taisyklės, technika. Vertinimo komisija išrinko penkis geriausius darbus ir paskelbė laureatus. Jais tapo Gustė Galuškinaitė („Impuls“ plaukimo akademija, Klaipėda), Ignas Platauna ir Vytenis Sidabras (Plungės r. Platelių gimnazija), Arūnas Bendoraitis ir Vytautas Mitkevičius (Prienų „Žiburio“ gimnazija), Simonas Paulauskas (Klaipėdos fechtavimo klubas), Eldaras Kokoškinas, Sandra Šilobrit, Edvinas Asanavičius ir Justė Čenkutė (Vilniaus r. Pagirių gimnazija).

MOKSLEIVIŲ ŽAIDYNĖS Joniškio r. Gasčiūnų pagrindinė mokykla mokslo metus baigė olimpinėmis žaidynėmis, kurios vyko rekonstruotame stadione. Iškilmingame jų atidaryme dalyvavo Joniškio rajono meras Gediminas Čepulis, buvę mokyklos auklėtiniai, vietos bendruomenės atstovai, atvyko ir svečių iš Latvijos bei Lietuvos olimpinės akademijos. Po iškilmingos eisenos, olimpinės ugnies uždegimo, olimpinės vėliavos pakėlimo ceremonijų, sportininkų bei teisėjų priesaikų LOA vardu jaunuosius sportininkus pasveikino ir sėkmingų startų palinkėjo LOA referentas Gintautas Igliukas. Mokyklos direktoriui Stasiui Rimdžiui įteikta padėka už olimpinių vertybių puoselėjimą ir sklaidą. Rajono vadovai, tarybos nariai, kitų mokyklų vadovai ir kūno kultūros mokytojai dovanojo Gasčiūnų pagrindinei mokyklai kamuolių ir sportinio inventoriaus. Po oficialios dalies mokinukai nuo mažiausių iki didžiausių pasklido po aikštyną. Vieni žaidė paplūdimio tinklinį, kiti futbolą, treti stojo į 100 m ar olimpinės mylios startą. Vyko parodomosios teniso varžybos, buvo paskelbti piešinių ir rašinių konkursų olimpine tematika nugalėtojai. Juozas Skomskis

S.Rimdžiui (dešinėje) įteikiama Lietuvos olimpinės akademijos padėka

OLIMPINĖ PANORAMA

KRONIKA APDOVANOJIMAI ISTORIJA

IŠ PAREIGŲ PASITRAUKĖ LTOK VICEPREZIDENTAS

B.Vasiliauskas

PAGERBTI LIETUVOS SPORTUI NUSIPELNĘ ŽMONĖS LTOK liepos 15 d. vyko tradiciniai apdovanojimai, per kuriuos buvo pagerbti Lietuvos sportui nusipelnę žmonės, puoselėjantys olimpizmo vertybes. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė dėkojo už nuoširdų darbą sporto mokslininkams, treneriams, LTOK nariams, sporto federacijų vadovams ir įteikė jiems apdovanojimus. Buvęs Lietuvos edukologijos universiteto docentas, sporto mokslininkas, lengvosios atletikos metimo rungčių treneris ir Lietuvos olimpinės akademijos narys Jonas Anatolijus Pocius 85-mečio proga apdovanotas LTOK prizu „Citius. Altius. Fortius“. Toks pat prizas įteiktas ir LTOK garbės nariui, buvusiam ilgamečiam Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generaliniam sekretoriui, tarptautinės kategorijos teisėjui Zigmantui Raudoniui bei LTOK garbės nariui, ilgamečiam slidinėjimo sporto Lietuvoje entuziastui ir propaguotojui Juozui Repšiui.

Lietuvos nusipelnęs futbolo treneris, buvęs Vilniaus „Žalgirio“ futbolo meistrų komandos ir Lietuvos studentų rinktinės treneris Vytas Jančiauskas 60-mečio proga apdovanotas Olimpine žvaigžde. LTOK medaliai „Už nuopelnus olimpizmui“ 55-mečio proga įteikti Romualdui Brazauskui, tarptautinės kategorijos krepšinio teisėjui, olimpiniam teisėjui, sporto organizatoriui, Lietuvos krepšinio lygos generaliniam direktoriui, Nijolei Medvedevai, ilgametei Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinei sekretorei, buvusiai šalies lengvosios atletikos nacionalinės rinktinės narei, 50-mečio proga Gintarui Paškevičiui, ilgamečiam Lietuvos rankinio treneriui ir tarptautinės kategorijos teisėjui, bei Lietuvos dviračių sporto federacijos viceprezidentui Egidijui Daubarui. Nuotraukoje iš kairės: E.Daubaras, N.Medvedeva, J.A.Pocius, Z.Raudonius, R.Brazauskas, D.Gudzinevičiūtė, J.Repšys, G.Paškevičius, V.Jančiauskas

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei įteikė atsistatydinimo raštą ir pasitraukė iš LTOK viceprezidento bei Vykdomojo komiteto nario pareigų. Priežastis, dėl kurios jis nusprendė pasitraukti iš LTOK valdymo veiklos, – padidėjęs tiesioginio darbo krūvis. B.Vasiliauskas LTOK veikloje toliau dalyvaus kaip Generalinės asamblėjos narys. LTOK viceprezidentu B.Vasiliauskas tapo 2012 m., kai jo kandidatūrą kartu su visa LTOK vadovybės komanda prezidentės siūlymu išrinko Generalinė asamblėja. Šių metų balandžio mėnesį B.Vasiliauskas buvo išrinktas sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentu, jis taip pat yra asociacijos „Sportas visiems“ vadovas, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo ir Lietuvos sporto prezidentų tarybos narys. „B.Vasiliauskas buvo aktyvus komandos narys, esame jam dėkingi už darbą, ypač už sporto visiems plėtotę“, – sakė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė. LTOK įstatuose numatytos trijų viceprezidentų pozicijos, tačiau viceprezidentui pasitraukus iš pareigų naujo kandidato rinkimai nėra būtini.

VADOVĖLIAI SPORTO ADMINISTRATORIAMS IR VADOVAMS Nuo šiol LTOK ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos organizuojamų mokymų dalyviai gaus du vertingus leidinius, išverstus ir išleistus pasinaudojus Olimpinio solidarumo programos lėšomis. Specialiai jiems išleisti vadovėliai „Sporto administravimo vadovas“ ir „Olimpinių sporto organizacijų vadyba“. Pirmajame pateiktos bendros žinios apie sportą, veiksmingą administravimą, vadybą, olimpines vertybes ir problemas, olimpines žaidynes, elitinių sportininkų rengimą, olimpinės rinktinės narių atranką ir olimpinės misijos darbą. Antrasis leidinys aktualus dirbantiems sporto federacijų valdymo srityje. Jame paprastai ir praktiškai supažindinama su svarbiausiais šiuolaikinės vadybos principais, užtikrinančiais efektyvų sporto organizacijų valdymą. Knygoje apžvelgiamos sporto organizacijų vadovams būtinos kompetencijos: strateginis, žmogiškųjų

OLIMPINĖ PANORAMA

išteklių ir finansų valdymas, rinkodara ir sporto renginių organizavimas. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiama praktinių nacionalinių olimpinių komitetų veiklos pavyzdžių. „Abu leidiniai yra labai naudingi sporto vadybos ir valdymo srityje dirbantiems žmonėms, juose gausu praktinių pavyzdžių. Tai puiki mokymų, kuriuos organizuojame kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, medžiaga. Šios mokomosios medžiagos pagrindu 2016 m. pradėsime rengti specialius metų trukmės mokymus sporto federacijų darbuotojams“, – sakė Sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė. Olimpinis solidarumas yra Tarptautinio olimpinio komiteto programa, įgyvendinama kartu su nacionaliniais olimpiniais komitetais. Sporto administratorių kursai – svarbi Olimpinio solidarumo mokymo programų dalis. Programa

Naujieji leidiniai pradėta įgyvendinti prieš tris dešimtmečius, iki 2013 m. nacionaliniai olimpiniai komitetai 120-yje šalių organizavo 2640 kursų, kuriuos išklausė daugiau nei 62 tūkst. dalyvių. Lietuvoje sporto administratorių mokymai vyko du kartus, juose dalyvavo 37 specialistai. Rugpjūtį bus paskelbta atranka į trečiąjį mokymų ciklą, kuris vyks rugsėjo ir spalio mėnesiais.

APDOVANOJIMAI KILNUS ELGESYS

VYKDOMOJO KOMITETO POSĖDIS Apie sporto pergales ir finansus. Išvažiuojamąjį LTOK vykdomojo komiteto posėdį, kuris liepos 16 d. vyko Respublikiniame buriavimo centre Kaune, pradėjo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Ji informavo apie LTOK viceprezidento Bronislavo Vasiliausko atsistatydinimą. Vykdomasis komitetas atsistatydinimo pareiškimą patvirtino. Europos žaidynių rezultatai. Lietuvos misijai Baku vykusiose Europos žaidynėse vadovavęs Einius Petkus apibendrino žaidynių rezultatus. Medalių lentelėje Lietuva užėmė 24 vietą (iškovoti du aukso, vienas sidabro, keturi bronzos medaliai). Lūkesčius pranoko bronzos medalius laimėjusios paplūdimio tinklininkės ir badmintonininkas Kęstutis Navickas. Ir tinklininkėms, ir badmintonininkui jų federacijos planavo žemesnes vietas. Misijos vadovas džiaugėsi meistrišku sportininkių žaidimu: savo pasirodymu merginos patvirtino, kad turi neblogų perspektyvų patekti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Plaukikas Andrius Šidlauskas lūkesčius pateisino, šio sporto specialistai iš jo tikėjosi medalių. Sambo atstovai Rūta Aksionova ir Radvilas Matukas buvo iškovoję pergalių pasaulio ir Europos čempionatuose, todėl jų bronzos medaliai taip pat nebuvo staigmena. LTOK vadovybė oficialų sportininkų pagerbimą planuoja surengti rugsėjo pabaigoje po kito Vykdomojo komiteto posėdžio. LTOK garbės prezidentas Artūras Poviliūnas ir viceprezidentas Romualdas Bakutis labai gerai įvertino misijos darbą ir rinktinės pasiektus rezultatus. Europos olimpinis festivalis. Vykdomasis komitetas patvirtino Lietuvos sportinę delegaciją, kuri dalyvaus XIII Europos jaunimo olimpiniame festivalyje. Į Tbilisį vyks 45 jaunieji (14–18 m.) sportininkai. Misijos vadovo E.Petkaus teigimu, sporto federacijos

atrinko geriausius sportininkus, jų rengimas vyko bendradarbiaujant su LTOK, jiems buvo užtikrinta medicininė priežiūra, rinktinės nariai aprūpinti atsigavimo priemonėmis, bendrovės „Audimas“ apranga ir „Nike“ bateliais. Šiuo metu komandos yra treniruočių stovyklose, visi sportininkai sveiki. Lietuvos delegacija į Tbilisį išvyksta liepos 24 d. Palydos Vilniaus oro uoste 17.30 val. Iš festivalio rinktinė grįš rugpjūčio 2-ąją 9 val. Olimpinio solidarumo lėšų auditas. Užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė pristatė audito, kuris vertino Tarptautinio olimpinio komiteto Olimpinio solidarumo programų lėšų panaudojimą, išvadas. LTOK paraiškas ir ataskaitas teikia pagal griežtas TOK taisykles, tad buvo gautos tik kelios smulkios pastabėlės. Galutinė audito išvada patvirtino, kad pažeidimų nėra, TOK lėšos naudojamos tikslingai. LTOK viceprezidentas R.Bakutis padėkojo V.Masalskytei už tai, kad nuolat didėja LTOK pajamos, gaunamos iš tarptautinių organizacijų. Jo teigimu, audito išvada patvirtina, kad LTOK tarptautinių fondų lėšas naudoja skaidriai ir tinkamai. Apie Olimpinę dieną. Birželio 7-ąją Olimpinę dieną LTOK surengė Kaune kartu su miesto savivaldybe. Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktoriaus Vitalijaus Vasiliausko teigimu, tai buvo didžiausia iki šiol organizuota Olimpinė diena, kurios metu vyko net penki atskiri sporto renginiai. Didžiausias jų – Lietuvos mokyklų žaidynių finalinis etapas, kuriame dalyvavo 1,5 tūkst. vaikų iš visos Lietuvos. Savo sporto šakas pristatė 21 sporto federacija, olimpinės mylios ir kituose bėgimuose dalyvavo apie tūkstantį bėgikų. Šiais metais projektas pirmą kartą buvo finansuojamas tik rėmėjų lėšomis, daugiausia jų skyrė Kauno savivaldybė ir LOF. 2016 m. pagrindiniai LTOK Olimpinės dienos renginiai vyks Šiauliuose.

Pirmojo pusmečio LTOK biudžetas. LTOK pirmąjį 2015 m. pusmetį jau surinko 73 proc. visiems metams planuotų pajamų, daugiausia jų gauta iš UAB „Olifėja“. Pasak LTOK iždininko Rimgaudo Balaišos, didelio perviršio šiais metais nereikėtų tikėtis, nes kol kas sunku prognozuoti metų pabaigos rezultatus. R.Balaiša pabrėžė, kad mažiau nei planuota išleista organizacinei veiklai, todėl Ekonomikos komisija svarstys, kiek lėšų galima skirti Europos žaidynių prizininkams. V.Vasiliauskas apibendrino LOF finansinius rezultatus. Per pirmąjį šių metų pusmetį LOF surinko apie 20 proc. daugiau pajamų nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Šiemet pirmą kartą buvo gauta pajamų iš TV transliacijų teisių pardavimo, fondas taip pat pradėjo gauti pajamų iš „LTeam“ aprangos pardavimo pagal sutartį su bendrove „Audimas“. Iš birželio mėnesį pristatytos kolekcijos jau parduota 2,5 tūkst. marškinėlių ir gauta apie 5 tūkst. eurų. Fondo administracinės išlaidos mažėja, kitą pusmetį planuojama nemažai naujų veiklos programų, siekiama pritraukti naujų rėmėjų. Žiemos sportas. Vyriausioji referentė Vida Vencienė pristatė XXIII žiemos olimpinėms žaidynėms 2015–2016 m. sezoną rengiamus kandidatus. Tai biatlonininkas Tomas Kaukėnas ir čiuožėja Agnė Sereikaitė. Vykdomasis komitetas šias kandidatūras patvirtino. Posėdyje taip pat buvo patvirtintas žiemos sporto šakų 2015–2016 m. sezono olimpinės pamainos sportininkų sąrašas. Jame trys biatlonininkai (Gabrielė Leščinskaitė, Marija Kaznačenko, Karolis Dombrovskis), trys dailiojo čiuožimo atstovės (Inga Janulevičiūtė, Aleksandra Golovkina, Deimantė Kizalaitė) ir vienas kalnų slidininkas (Rokas Zaveckas). Kitas LTOK vykdomojo komiteto posėdis vyks rugsėjo 17 d. Goda Smilingytė

OLIMPINĖ PANORAMA

SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU

LIETUVIŠKOS OLIMPINĖS MONETOS KAUNIETIS VACLOVAS BARTKUS DOMISI, AR BUS IŠLEISTA LIETUVIŠKA PROGINĖ MONETA, SKIRTA RIO DE ŽANEIRO OLIMPINĖMS ŽAIDYNĖMS. JIS TAIP PAT PRAŠO PRIMINTI LIETUVIŠKŲ OLIMPINIŲ MONETŲ ISTORIJĄ BEI KAS ANT JŲ BUVO PAVAIZDUOTA. Algis Balsys

aip informavo LTOK olimpinio švietimo direktorius Algimantas Gudiškis, LTOK vykdomojo komiteto sprendimu patvirtinta, kad bus išleista Rio de Žaneiro vasaros olimpinėms žaidynėms skirta moneta, o ant jos ketinama pavaizduoti krūtine plaukiančią sportininkę. Taip pat kuriamas pašto ženklas. Planuojama išleisti ir specialius vokus. O dabar – žiupsnelis istorijos. Pirmoji šiuolaikinėms olimpinėms žaidynėms skirta moneta pasirodė tik 1951 m. prieš XV olimpiados žaidynes Helsinkyje. Ją išleido suomiai. Tai buvo 500 markių moneta. 2000 m. Sidnėjuje išleista pirmoji auksinė moneta su spalvota emblema. Ji greit tapo geidžiamu kolekcininkų turtu. Pirmoji lietuviška proginė 50 litų sidabro moneta išleista prieš 1996 m. Atlantos olimpines žaidynes. Monetoje pavaizduoti krepšininkai, jos briaunoje žodžiai – CITIUS. ALTIUS. FORTIUS. Antroji proginė 50 litų sidabro moneta pasirodė 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių išvakarėse. Jos reverse (vienoje pusėje) disko metikas, briaunoje užrašas – NUGALI STIPRŪS DVASIA IR KŪNU. Trečioji 50 litų sidabro moneta skirta Atėnų olimpinėms žaidynėms. Joje pavaizduoti dviratininkai, o monetos briaunoje iškaltas užrašas: XXVIII OLIMPIADOS ŽAIDYNĖS. Ketvirtoji 50 litų sidabro moneta skirta Pekino olimpinėms žaidynėms ir išleista 2007 m. Jos reverse – stilizuotas bėgikas, o briaunoje įrašyta XXIX OLIMPIADOS ŽAIDYNĖS. 2011-aisiais pasirodė taip pat 50 litų sidabro moneta, skirta po metų vykusioms

OLIMPINĖ PANORAMA

Proginės monetos, skirtos olimpinėms žaidynėms Londono olimpinėms žaidynėms. Monetoje galima išvysti dvigubą vaizdą, įkomponuotą vienoje burių, nukaldintų monetos reverse. Monetą pakreipus tam tikru kampu matyti besikeičiantys vaizdai – LTOK ženklas arba romėniškas skaičius XXX, primenantis, kad Londono žaidynės jubiliejinės. Monetos briaunoje – stilizuotos burės ir triskart iškaltas užrašas VĖJO.

Visas monetas išleido Lietuvos bankas. Įdomu, kad monetose pavaizduotų visų sporto šakų atstovai olimpinėse žaidynėse Lietuvai pelnė medalius! Didžiausiu 6 tūkst. vienetų tiražu pasirodė Atlantos žaidynėms skirta moneta. Pekino ir Londono žaidynių monetų tiražas – 5 tūkst. vienetų. Na, o tarp kolekcininkų populiariausios, žinoma, Atėnų ir Sidnėjaus monetos, nes jų tiražas tebuvo po 2 tūkst. vienetų. Jeigu dar tiksliau, tai dabar labiausiai kolekcininkai ieško lietuviškos olimpinės Atėnų žaidynėms skirtos monetos. LTOK iniciatyva vasaros ir žiemos olimpinėms žaidynėms drauge su Lietuvos paštu leidžiami olimpinėms žaidynėms skirti pašto ženklai bei vokai.1992 m. buvo išleisti trys pirmieji ženklai – po vieną Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėms žaidynėms bei vienas specialus, skirtas LTOK.