Olimpinė panorama 2013 07

2013 LIEPA | NR. 7 (47)

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

OLIMPINĖ PANORAMA ZINAIDA SENDRIŪTĖ TAIKOSI Į ILGAAMŽĮ LIETUVOS REKORDĄ

JUSTINUI KINDERIUI MEDALIS GRĄŽINA PASITIKĖJIMĄ SAVIMI

ALGIRDĄ ARELĮ DŽIUGINA AUKSINĖ AUKLĖTINIŲ PORA

PERMAININGASIS UTRECHTAS VIENINGI IT KUMŠTIS, NEPALŪŽTANTYS NET SUNKIAUSIOMIS AKIMIRKOMIS. TOKIE BUVO LIETUVIAI EUROPOS JAUNIMO OLIMPINIAME FESTIVALYJE, KURIAME VIRŠ JŲ GALVŲ IR TRIUMFO SPINDULIAI ŠVIETĖ, IR TAMSŪS DEBESYS KABĖJO

SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mieli skaitytojai, sveikindama IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyvius šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė: „Turėkite tikslą ir siekite jo drąsiai.

Būkite ryžtingi, stiprūs, džiaukitės pergalėmis, o savo pasiekimais ir darbais garsinkite Lietuvą.“ Galime pasidžiaugti, kad per pastarąjį laikotarpį pergalėmis šalį garsino dešimtys sportininkų.

XXVII vasaros universiadoje Lietuvos rinktinė, iškovojusi net dešimt medalių, komandinėje įskaitoje užėmė vienuoliktą vietą.

Apdovanojimus lietuviai pelnė ir pasaulio krepšinio iki 19 m. čempionate bei Europos šiuolaikinės penkiakovės pirmenybių mišrios estafetės rungtyje. Pastarasis laikotarpis itin sėkmingas ir Europos jaunimo, jaunių, jaunučių čempionatuose besivaržiusiems sportininkams: įvairių spalvų medalių laimėjo lengvaatlečiai, plaukikai, dviratininkai, imtynininkai, penkiakovininkai, kanojininkas.

Jaunimo iškovotų medalių gausa – ne tik sportinės sėkmės (kuri, deja, šypsosi ne visada), bet ir nuolatinio darbo bei tinkamo pasirengimo rezultatas. Tai įrodymas, kad sportininkų rengimo sistemos (kurioje itin svarbų vaidmenį užima sporto federacijos ir šalies savivaldybės) pamatai – geri. Svarbu užtikrinti deramą finansavimą bei nepamiršti veiklos efektyvumo. Kartu norisi paraginti savivaldybes remtis kaimyninių šalių patirtimi ir neeksperimentuoti radikaliomis sporto mokyklų bei sporto finansavimo sistemos reformomis.

Būtų gerai, kad vien per šį laikotarpį iškovoti daugiau kaip dešimt jaunimo, jaunių, jaunučių čempionatų medalių valstybei taptų akstinu labiau palaikyti jaunuosius sportininkus. Už šiuose turnyruose iškovotus apdovanojimus medalininkai nebūtinai turėtų gauti premijas (kurių, deja, nenumato šiuo metu galiojantys teisės aktai) – juk juos galima paskatinti ir stipendijomis ar papildomomis tikslinėmis treniruočių procesui skiriamomis lėšomis. LTOK savo ruožtu svarstys jaunųjų sportininkų skatinimo klausimą, tik mūsų finansinės galimybės, palyginti su valstybės biudžetu, – gana ribotos.

Europos jaunimo olimpiniame festivalyje mūsų šalies sportininkams sekėsi vidutiniškai – sportinės sėkmės trūko. Medalius iškovojo bėgikas Benediktas Mickus (aukso) ir gimnastas Tomas Kuzmickas (bronzos), šeši sportininkai užėmė 5–6 vietas. Vis dėlto neoficialiai Europos jaunimo olimpinėmis žaidynėmis vadinamas renginys –

svarbi investicija į jaunuosius sportininkus. Tai reikšminga patirtis, mokanti valdyti jaudulį, startuoti žiūrovų ir žiniasklaidos apsuptyje, leidžianti pajusti olimpinę dvasią ir, tikiu, įkvėpti ateities pergalėms.

Būtent Europos jaunimo olimpinių festivalių pergalės stiprino Rūtą Meilutytę, Liną Grinčikaitę, Karolį Baužą, Giedrių Titenį, Andrių Gudžių ir kitus jaunuosius sportininkus.

Dalyvavimas šiame Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) ir Europos olimpinių komitetų (EOK) išskirtinio dėmesio sulaukiančiame renginyje svarbus ir kaip galimybė stiprinti ryšius su kitų šalių nacionaliniais komitetais bei TOK ir EOK. Ne tik jaunųjų sportininkų palaikyti ten vykstame. Svarbius klausimus Utrechte aptarėme su EOK prezidentu Patricku Hickey, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Gruzijos, Suomijos, Slovėnijos ir kitų šalių nacionalinių olimpinių komitetų vadovais.

Garbių svečių sulaukėme ir LTOK būstinėje. Su EOK viceprezidentu Aleksandru Kozlovskiu aptarėme artėjančią TOK sesiją, pasirengimą pirmosioms Europos žaidynėms ir glaudesnio bendradarbiavimo klausimus. O su Rusijos ambasadoriumi Vladimiru Čchikvadze sprendėme praktinius dalyvavimo Sočio olimpinėse žaidynėse reikalus. Tikėkimės, kad žaidynių organizatoriai skirs deramą dėmesį ir saugumui, tad renginio nuotaikos niekas nesudrums.

Liepos pradžią paženklino istorinis įvykis – Lietuva pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Planuojama, kad rudenį Vilniuje vyks Europos Komisijos sporto forumas, svarstoma galimybė mūsų šalyje rengti konferenciją tema „Moterys ir sportas“.

Viliamės, kad LTOK turės galimybę prisidėti prie šių renginių sėkmės savo patirtimi.

Dar nenugrimzdo į praeitį Olimpinės dienos įspūdžiai. Nors buvo karšta, o renginio data sutapo su ilguoju Joninių savaitgaliu, dalyvių šventėje buvo gausu. Kartu su partneriais jau svarstome ateities planus – ankstinti renginio datą, galbūt organizuoti jį ir žiemą.

Olimpinė diena – kiekvienam atvira judėjimo šventė, liudijanti, kad sportas visų pirma yra investicija į žmogų ir jo sveikatą. Nepamirškime to ir investuokime į save!

KRONIKA

D.Gudzinevičiūtė ir ANOC prezidentas A.Al-Fahadas Al-Sabahas

ASAMBLĖJA LOZANOJE Birželio 14–16 d. Lozanoje vyko Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) generalinė asamblėja, kurioje dalyvavo ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, LTOK garbės prezidentas Artūras Poviliūnas bei LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė. Renginyje patvirtinti nauji ANOC įstatai, panaikintos nuolatinės komisijos (dabar jos bus kviečiamos konkretiems klausimams spręsti), nutarta asociacijos asamblėjas rengti kasmet.

Tradiciškai aptarti artėjantys svarbiausi sporto renginiai. Lozanoje taip pat pasirašyta Lietuvos ir Kipro olimpinių komitetų bendradarbiavimo sutartis.

RENGIAMASI SOČIO ŽAIDYNĖMS Birželio 19 d. LTOK lankėsi Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė. Per susitikimą su LTOK prezidente ir generaliniu sekretoriumi aptartas pasirengimas 2014 m. Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms, kiti bendradarbiavimo klausimai.

4

OLIMPINĖ PANORAMA

BASEINAS KAUNE Birželio 20 d. Kaune atidarytas rekonstruotas „Girstučio“ baseinas. Šventėje dalyvavo šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, KKSD gen. direktorius Klemensas Rimšelis, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, miesto ir šalies Plaukimo federacijos vadovai, sporto bendruomenės atstovai, miestiečiai. „Kaunas išugdė ne vieną garsų plaukiką. Šis plaukimo centras ne tik leis auginti čempionus, ką Kaunas darė ir anksčiau, bet ir padės visiems būti sveikesniems bei stipresniems.

Aš, būdama vilnietė, jau dabar jums pavydžiu tokio baseino.

Kitiems miestams esate puikus pavyzdys“, – per atidarymo iškilmes sakė D.Grybauskaitė.

LTOK prezidentė atkreipė dėmesį, kad Lietuva baseinais nėra apsirūpinusi taip, kaip kaimyninės šalys, ir priminė, jog labai laukiama sostinės Lazdynų baseino renovacijos.

D.Gudzinevičiūtė taip pat pabrėžė, kad baseinai svarbūs ir sprendžiant miestiečių užimtumo, sveikatos bei vaikų mokėjimo plaukti klausimus.

POSĖDŽIAVO SPORTININKAI Birželio 26 d. posėdžiavo LTOK sportininkų komisija. Posėdyje dalyvavo komisijos pirmininkas Edvinas Krungolcas, nariai Egidijus Balčiūnas, Mindaugas Griškonis, Brigita Virbalytė, Giedrius Titenis, Justinas Kinderis, Saulius Ritteris, LTOK olimpinio sporto programų direkcijos darbuotojai Kazys Steponavičius ir Einius Petkus. Įžanginį žodį tarė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, o komisijos pirmininkas informavo apie jau atliktus darbus. Diskutuota sportininkų socialinių garantijų, pasirengimo Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms finansavimo ir kitais aktualiais klausimais, aptarta geriausių Lietuvos sportininkų rinkimo sistema.

D.Gudzinevičiūtė ir LSU rektorius prof. Albertas Skurvydas

BENDRADARBIAUS GLAUDŽIAU Birželio 20 d. Kaune, Lietuvos sporto universitete, pasirašyta šios aukštojo mokslo institucijos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto bendradarbiavimo sutartis. LTOK prezidentė, akcentuodama, kad komitetas puikiai supranta mokslo svarbą šiuolaikiniam sportui, išreiškė viltį, jog ši sutartis sudarys platesnio bendradarbiavimo galimybes.

PARAŠUS PADĖJO AULOJE Birželio 26 d. Vilniaus universiteto Auloje pasirašyta LTOK ir VU bendradarbiavimo sutartis. Ją pasirašė VU laikinasis rektorius prof. habil. dr. Jūras Banys ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Sutartimi numatoma kartu plėtoti sporto mokslą, organizuoti įvairius renginius, leisti leidinius, drauge rūpintis sporto paveldu, spręsti sporto ir sveikatinimo bei kitus aktualius klausimus.

ORGANIZACINIAI POKYČIAI Birželio 27 d. LTOK vykdomojo komiteto posėdyje, remiantis Europos ir Tarptautinio olimpinio komiteto rekomendacijomis, patvirtinta nauja LTOK komisija – Sporto ir moterų. Ji sieks padėti koordinuoti su moterų sportu susijusių organizacijų veiklą, užsiims kita dailiosios lyties atstovių sporto ir lygybės sporte temoms aktualia veikla. Vykdomasis komitetas, siekdamas efektyviau panaudoti LTOK direktoratui skiriamas lėšas bei optimizuoti LTOK veiklą, nusprendė reorganizuoti LTOK direktorato sudėtį, panaikinant perteklines pareigybes.

Posėdžio dalyviai aptarė, ar pavyko surengti Olimpinę dieną, pasidalijo idėjomis, kaip remiantis kaimyninių šalių patirtimi būtų galima plėsti šią šventę. Komiteto nariai svarstė ir federacijų kreipimąsi dėl LTOK biudžeto sudarymo ir tikslinimo. Nutarta, kad, vadovaujantis LTOK generalinės asamblėjos sprendimais, nustatytais prioritetais ir LTOK įstatais, biudžeto tikslinimo klausimai bus aptarti Finansų ir ekonomikos komisijoje bei liepos mėnesį vyksiančiame VK posėdyje. Per šį posėdį apžvelgta LTOK tarptautinė veikla, aptarta, kaip bendradarbiaujama su kitų šalių olimpiniais komitetais, Mandatų komisijos teikimu atnaujinta LTOK generalinės asamblėjos sudėtis.

ĮTEIKTI LTOK APDOVANOJIMAI Birželio 27 d. LTOK prezidentė apdovanojo sportui ir olimpiniam judėjimui nusipelniusius žmones. Olimpiniais žiedais 80-mečio proga apdovanotas ilgametis Lietuvos olimpinės rinktinės treneris, Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentas Jonas Algimantas Juozaitis. Olimpiniai žiedai 75-mečio proga įteikti olimpinių sidabro ir bronzos medalių laimėtojui irkluotojui Antanui Bagdonavičiui bei Vilniaus universiteto profesoriui, LTOK komisijos „Sportas ir aplinka“ pirmininkui Jonui Petrui Jankauskui. LTOK prizu „Citius. Altius. Fortius“ 70-mečio proga apdovanotas ilgametis VšĮ „Sportas ir poilsis“ direktorius Pranas Trukšnys bei buvęs ilgametis LKL prezidentas Šarūnas Kliokys. 65-mečio proga medaliai „Už nuopelnus olimpizmui“ įteikti buvusiam LTOK generaliniam sekretoriui ir generaliniam direktoriui Petrui Statutai bei nusipelniusiam irklavimo treneriui Gintarui Kupčinskui. Olimpine žvaigžde apdovanota Europos čempionė, buvusi pasaulio rekordininkė šuolininkė į tolį Vilhelmina Bardauskienė.

Iš kairės: G.Kupčinskas, P.Trukšnys, A.Bagdonavičius, J.P.Jankauskas, D.Gudzinevičiūtė, P.Statuta, V.Bardauskienė, Š.Kliokys, J.A.Juozaitis

PADĖKOTA PAGALBININKAMS

O.Babonienę (trečia iš kairės) ir kitas laureates apdovanojo TOK prezidentas J.Rogge’as

GARBINGAS TOK PRIZAS – LIETUVEI Liepos 1 d. buvusiai Lietuvos moksleivių ir studentų sporto centro direktorei Onai Babonienei Lozanoje įteiktas Tarptautinio olimpinio komiteto Moterų ir sporto komisijos apdovanojimas už sportui paskirtą gyvenimą. Ypatingą dėmesį moterų ir moksleivių sportui skyrusi O.Babonienė šiuo metu kovoja, kad būtų atkurtas Lietuvos moksleivių ir studentų sporto centras. „Buvau maloniai nustebinta, kad mano darbas taip aukštai įvertintas“, – sakė 63-ejų metų laureatė. Ją sveikino Europos olimpinių komitetų prezidentas Patrickas Hickey, Ženevoje reziduojantis Jungtinių Tautų biuro ir kitų šiame mieste įsikūrusių tarptautinių organizacijų ambasadorius Rytis Paulauskas, AIPS viceprezidentė Laima Janušonytė, kiti garbūs svečiai. Iškilmingame renginyje dalyvavo ir kadenciją baigiantis TOK prezidentas Jacques‘as Rogge‘as, TOK moterų ir sporto komisijos pirmininkė Anita DeFrantz, kandidatai į TOK prezidento postą Thomas Bachas, Sergejus Bubka, Ching Kuo Wu, Richardas Carrionas, Denisas Oswaldas, kiti TOK nariai.

Olimpinės dienos šventę padėjusiems surengti žmonėms liepos 4 d. LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius V.Paketūras įteikė LTOK padėkas. Jomis įvertinti VšĮ „Sveikas miestas“ direktorius Mantas Paulauskas, Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius, bėgimo rungčių vyr. teisėjas Evaldas Martinka, renginio vedėjas Juozas Šalkauskas ir kiti. Diskutuota ir apie kitų metų Olimpinę dieną, kurią preliminariai sutarta rengti birželio 7-ąją prie Baltojo tilto. Aktyviau prisidėti prie renginio bus raginamos ir sporto šakų federacijos. Beje, aptarta galimybė surengti ir žiemos olimpinę dieną.

Iš kairės: B.Vasiliauskas, V.Paketūras, A.Kozlovskis, D.Gudzinevičiūtė, J.Požela, R.Bakutis

SVARBUS EOK VICEPREZIDENTO VIZITAS Liepos 9–11 d. Vilniuje lankėsi Europos olimpinių komitetų (EOK) viceprezidentas Aleksandras Kozlovskis. Svečias susitiko su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte, viceprezidentais Romualdu Bakučiu ir Bronislovu Vasiliausku, generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininku Juru Požela, LTOK direktorato darbuotojais.

Lydimas LTOK vadovų svečias lankėsi Druskininkuose.

Susitikimuose aptarta artėjanti Tarptautinio olimpinio komiteto 125-oji sesija, per kurią bus renkamas naujasis TOK prezidentas ir 2020 m. olimpinių žaidynių sostinė, artėjančios pirmosios Europos sporto žaidynės, glaudesnio bendradarbiavimo galimybės.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

ATGARSIAI

PERMAININGASIS UTRECHTAS VIENINGI IT KUMŠTIS, NEPALŪŽTANTYS NET SUNKIAUSIOMIS AKIMIRKOMIS, VISI UŽ VIENĄ IR VIENAS UŽ VISUS – TOKIA BUVO LIETUVOS DELEGACIJA EUROPOS JAUNIMO OLIMPINIAME FESTIVALYJE, KURIAME VIRŠ MŪSŲ ŠALIES ATSTOVŲ GALVŲ IR TRIUMFO SPINDULIAI ŠVIETĖ, IR GEDULO DEBESYS KABĖJO. Ramūnas Jakubauskas

V

isos aštuonios dienos, praleistos Nyderlandų mieste Utrechte vykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje (EJOF), buvo skirtingos. Įvykiai mažosiomis olimpinėmis žaidynėmis vadinamame festivalyje ginė vienas kitą nuo pat atvykimo į Utrechtą.

Nors Lietuvos stovyklą aptemdė netikėta ilgamečio olimpiečių gydytojo Vlado Sklizmanto mirtis, visa delegacija nepalūžo ir dirbo išvien ne tik dėl medalių, bet ir dėl kiekvieno sportininko, trenerio ar kito delegacijos nario.

Visi vieni kitus palaikė iš tribūnų, sveikino arba guodė po varžybų.

šio talentų festivalio atidarymą. Karalius nedaugžodžiavo: „Brangūs sportininkai, berniukai ir mergaitės, damos ir džentelmenai, man didelė garbė ir malonumas paskelbti dvyliktąjį Europos jaunimo olimpinį festivalį atidarytą!“ Be Nyderlandų karaliaus, atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Jacques‘as Rogge‘as. „Šis vakaras žymi jūsų patekimą į olimpinį pasaulį.

Prisiminkite, kad ne laimėti yra svarbiausia. Juk vien kirsti finišo liniją reiškia nugalėti, vien garbingas žaidimas – be sukčiavimo, be dopingo – reiškia pergalę“, – stovėdamas stadiono viduryje sakė kadenciją baigiantis TOK prezidentas.

Palydos į Utrechtą (iš kairės): D.Gudzinevičiūtė, Lietuvos delegacijos vėliavnešys R.Nenartavičius ir prezidentas V.Adamkus Džiaugsmingiausia buvo paskutinė festivalio diena, nutraukusi prieš tai tvyrojusią medalių sausrą. Pirmasis ledus pralaužė gimnastikos varžybose bronzą iškovojęs Tomas Kuzmickas, o po kelių valandų auksinį akordą trenkė bėgikas Benediktas Mickus.

Festivalį atidarė karalius Tik atvykus į Utrechtą buvo nesunku pajusti, kad dauguma laukė, kol pagaliau pakils Europos jaunimo olimpinio festivalio uždanga.

Mums ilgai laukti nereikėjo: Lietuvos delegacija Nyderlandus lėktuvu pasiekė šeštadienio popietę, o atidarymo ceremonija vyko sekmadienio vakarą.

Lietuvos delegaciją, žengiančią „Galgenwaard“ stadione nuklotu taku, stebėjo ir šį pavasarį Nyderlandų karaliumi tapęs Willemas Alexanderis, kuriam buvo patikėta paskelbti

6

OLIMPINĖ PANORAMA

pastato pavadinimas, suteiktas dar XIII amžiuje sukurto prancūzų ir olandų satyrinio veikėjo – bailaus kiškio – garbei. Visi pastatai studentų miestelyje turi savus pavadinimus: vienus puošia mokslininkų pavardės, o kitus, kaip ir mūsų delegacijos namą, istoriškai olandams svarbių literatūros kūrinių personažų vardai.

Nemažai sutiktų lietuvių džiaugėsi puikiomis gyvenimo sąlygomis Utrechte. „Mums labai pasisekė, kad gavome atskirą namą. Juk kaimelyje yra ir gausesnių delegacijų, bet jos gyvena su kitų šalių atstovais“, – ne vienas kartojo.

Būtent kaimelyje jaunieji sportininkai galėjo geriausiai pajusti olimpinę dvasią, nes čia buvo viskas panašu į tikrąsias olimpines žaidynes: ir apsauga prie įėjimo, ir bendra valgykla, dirbusi nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro, ir mezgamos naujos pažintys su kitų šalių sportininkais.

Laisvalaikiu nemažai jaunųjų talentų imdavo į rankas planšetinius kompiuterius arba išmaniuosius telefonus ir panirdavo į internetą. Bet tuo nepiktnaudžiavo. Kaip ir galimybe prisikirsti valgykloje. Sportininkai suprato, kad nuo jų profesionalaus požiūrio labiausiai ir priklauso rezultatai. Tiesa, iš pradžių kai kuriems nepavyko sutramdyti jaunatviško noro pašėlti, bet pokalbiai su treneriais ir misijos vadovais padėjo suprasti, kas galima, o kas ne.

Medikams – ypatinga pagarba Gydytojai dėl medalių sporto aikštėse nekovoja, bet nuo jų indėlio daug priklauso atletų Sportininkus pasveikino Europos olimpinių pasirengimas, todėl vos ne per kiekvieną komitetų prezidentas Patrickas Hickey. vakarinį susirinkimą Utrechte treneriai dėkojo Festivalio svarbą parodė ir jaunųjų sportimedikams už jų atliktą darbą ir pareigingumą. ninkų kovas stebėję daugelio šalių olimpinių „Vienas bėgikas prieš šį festivalį buvo komitetų ir kitų sporto organizacijų vadovai. nugriuvęs ir susižalojęs ranką, tačiau šie Utrechto arenų tribūnose nuo ryto iki vakaro gydytojai padėjo jam reabilituotis“, – džiaugėsi talentus palaikė ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas lengvosios atletikos komandos vadovė Zita Tindžiulienė.

Paketūras, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų Mūsų medikai savo punktą įsteigė vienoje komisijos pirmininkas Juras Požela. lietuviams skirto namelio virtuvių, kuri tapo daugumos sportininkų apžiūrų ir procedūrų Namas – personažo vardu vieta. Netrukus prie virtuvės durų stiklo kažkas Visi misijos vadovai su Einiumi Petkumi ir Lina užklijavo simbolį, žymintį puikų gydytojų darbą – Vaisetaite priešakyje, sportininkai ir jų treneriai delną su padėka. Tokių pat delnų atsirasdavo ir buvo apgyvendinti jaukiame Utrechto univerant paradinių pastato durų, sportininkams pasiesiteto studentų miestelyje – antrajame EJOF kaimelyje. Delegacijai iš Lietuvos atiteko atskiras kus vis aukštesnę vietą – juk būtent šio festivalio šūkis buvo „High five“ (liet. duokš penkis). dviejų aukštų namas, prie kurio elektroninės Netikėtai mirus V.Sklizmantui, Utrechte spynos puikavosi užrašas „Cuwaert“. Pasirodo, tai

ATGARSIAI

Lietuvos delegacija festivalio atidarymo iškilmėse

Pergalingas B.Mickaus finišas

T.Kuzmickas iškovojo bronzą

Festivalį atidarė Nyderlandų karalius Willemas Alexanderis. Dešinėje – TOK prezidentas J.Rogge’as, kairėje – EOK vadovas P.Hickey sportininkų sveikata liko rūpintis keturi gydytojai: buvusi tinklininkė Alma Kajėnienė, jaunystėje lengvąją atletiką išbandžiusi Asta Ivašinienė, plaukikų komandos gydytoja Liudmila Pavlovska ir dažniausiai dziudo varžybose matytas Arvydas Galentas.

„TOKS FESTIVALIS GALI BŪTI VIENAS IŠ DAUGIAMEČIO RENGIMOSI ETAPŲ IR MOTYVACIJA SIEKTI KUO AUKŠTESNIŲ REZULTATŲ. IŠ TIKRŲJŲ TAI LABAI PRIMENA OLIMPINES ŽAIDYNES.“

Kelias į žvaigždes Penktadienio – paskutinės festivalio varžybų dienos – pavakarę vykusiame dienos aptarime, kuriame dalyvavo visi treneriai ir misijos vadovai, pirmasis žodį tarė misijos vadovas E.Petkus. „Ką gi, labai ačiū. Su jumis buvo tikrai smagu čia atvykti ir dalyvauti festivalyje“, – trumpai drūtai tarė buvęs irkluotojas, dvejų olimpinių žaidynių dalyvis, o jo žodžius palydėjo susirinkusiųjų plojimai.

Tačiau dar prieš šį aptarimą LTOK vasaros sporto šakų referentas atskleidė, kaip šis festivalis padeda jaunų sportininkų karjerai. „Toks festivalis gali būti vienas iš daugiamečio rengimosi etapų ir motyvacija siekti kuo aukštesnių rezultatų. Iš tikrųjų tai labai primena olimpines žaidynes“, – tikino misijos vadovas.

Einius Petkus Medaliai – paskutinę dieną Po medalių gausios 2011 m. Trabzone vykusios jaunųjų olimpiečių sporto šventės šis Utrechte surengtas festivalis buvo kur kas sausesnis.

Medalių spindesio teko laukti iki paskutinės festivalio dienos, per kurią apdovanojimus pelnė gimnastas T.Kuzmickas ir bėgikas B.Mickus.

Septyniolikmetis Tomas iškovojo bronzą, o metais jaunesnis Benediktas – auksą.

Iš Kauno kilęs gimnastas dar prieš šį festivalį buvo susilaužęs koją, todėl jo treneris Vladislovas Bogomolovas sunkiai tikėjosi šiam startui atitinkamai parengti auklėtinį. Nepaisant to, valia, kantrybe ir sunkiu darbu buvo pasiektas puikus rezultatas. Patekęs į laisvųjų pratimų

OLIMPINĖ PANORAMA

7

ATGARSIAI

Plaukimo varžybas Utrechte stebi LTOK vadovai bei Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas J.Požela

finalą, Tomas surinko lygiai tiek pat taškų, kiek ir britas Brinnas Bevanas, bet dėl kelių klaidelių lietuviui atiteko trečia vieta. „Dabar tikslas – olimpinės žaidynės. Man jau septyniolika, o nuo pilnametystės gimnastai pradeda varžytis suaugusiųjų grupėje“, – artimiausius lūkesčius atskleidė bronzos laimėtojas.

800 m bėgikui iš Klaipėdos B.Mickui finišas susiklostė labai dramatiškai. „Šalia manęs galingai finišavo rumunas. Kai kirtome finišo liniją, nebuvau įsitikinęs, ar atbėgau pirmas.

B.Mickų sveikina E.Petkus ir L.Vaisetaitė Sužinojau tik tada, kai man davė kortelę, ant kurios buvo parašyta, kad laimėjau auksą“, – gaudydamas kvapą pasakojo medalininkas. „ŠALIA MANĘS GALINGAI Bene labiausiai medalio tikėtasi iš dziudo FINIŠAVO RUMUNAS. KAI imtynininko Roko Nenartavičiaus. Jis birželį tapo KIRTOME FINIŠO LINIJĄ, NEBUVAU Europos jaunių vicečempionu ir Utrechte buvo ĮSITIKINĘS, AR ATBĖGAU PIRMAS. pirmas pagal reitingą. Tačiau paskutinę festivalio SUŽINOJAU TIK TADA, KAI MAN dieną ant tatamio žengęs atletas perdegė ir pra- DAVĖ KORTELĘ, ANT KURIOS laimėjo pirmąją kovą. „Savyje turime ieškoti klai- BUVO PARAŠYTA, KAD LAIMĖJAU dų, jas rasti ir ištaisyti. Festivalis bus gera pamoka AUKSĄ“, – GAUDYDAMAS KVAPĄ ateičiai“, – sakė treneris Zenonas Vencevičius.

PASAKOJO B.MICKUS. Sporto ir patriotizmo šventė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė dar prieš skrydį į Utrechtą nesuklydo sakydama, kad šios mažosios olimpinės žaidynės yra ne tik sporto, bet ir patriotizmo šventė.

Ledus pralaužęs, bronzą iškovojęs ir pirmąjį medalį į Lietuvos kraitį įdėjęs gimnastas T.Kuzmickas ant garbės pakylos lipo apsigaubęs trispalve. O aukso medalį ir galimybę stebint visai Europai sugiedoti „Tautišką giesmę“ padovanojusį bėgiką B.Mickų įkvėpė būtent trenerio tauragiškio Mindaugo Krakio žodžiai: „Pirmiausia kovok už tėvynę Lietuvą, tada už tėvus ir mane.“ Nepalaužiamieji dviratininkai Lietuvos dviratininkai Utrechte nusipelnė nepalaužiamųjų titulo. Priešpaskutinę festi-

8

OLIMPINĖ PANORAMA

valio dieną vykusiose grupinėse lenktynėse griuvo ir vaikinas, ir mergina. „Važiavau ketvirtą ratą ir būdama šalia tvorelės bandžiau aplenkti varžoves, bet kritau ir susižeidžiau“, – iškart po lenktynių sakė biržietė Ema Manikaitė, nusibrozdinusi koją ir ranką. Nepaisant griūties kovinga mergina sugebėjo greitai pakilti, pasivyti lyderes ir finišuoti šešta.

Vesdamas dviratį kraujuojančia koja finišo liniją kirto Laurynas Jucikas. Šešiolikmetis kovojo dėl vietos pirmame dešimtuke, bet griūtis sumaišė kortas. „Vienas mūsų vaikinas prieš pat finišą griuvo, o jis važiavo lyg ir šalia dešimtuko, tad, manau, jei ne ta nelemta griūtis, būtume ir aukštesnę vietą užėmę“, – po lenktynių sakė treneris Kęstutis Česaitis.

Kita stotelė – Tbilisis Tą dieną, kurią Lietuva džiaugėsi medaliais, vainikavo festivalio uždarymo vakarėlis, skirtas tik sportininkams, tačiau prieš trankias linksmybes vykusioje oficialioje uždarymo dalyje reikėjo atlikti kelis formalumus.

Europos olimpinių komitetų vėliava iš Utrechto mero Aleido Wolfseno rankų buvo perduota Gruzijos sostinės Tbilisio merui Georgui Ugulavai. Jis savo ruožtu žadėjo nepamirštamą renginį jau po dvejų metų savo mieste, kuriame iki to laiko išdygs dar ne vienas modernus sporto kompleksas, skirtas ne tik būsimoms mažosioms olimpinėms žaidynėms, bet ir kasdieniam naudojimui.

Skambant Utrechto lengvo roko muzikos grupės „Charmplay“ specialiai EJOF sukurtam himnui „Gold“, visų delegacijų treneriai, ceremonijoje dalyvavę įvairių šalių olimpinių komiteto vadovai pradėjo skirstytis, tad studentų miestelio aikštėje liko tik sportininkai, ir toliau dūkę iki pat vakarėlio pabaigos. O prieš vidurnaktį nutilus muzikai jaunieji sporto talentai išsiskirstė kas sau: vieni nuėjo miegoti, kiti toliau bendrauti ir dūkti.

Lietuviai šėlti iki paryčių neturėjo progos, nes kitos dienos pusę dešimtos ryto visa delegacija pajudėjo Eindhoveno oro uosto link, iš kurio sėkmingai parvyko į Vilnių ir buvo šiltai sutikti kokio pusšimčio artimųjų būrio.

Per skaičių prizmę Varžybose apdovanojimų pelnė 37 šalių atstovai (iš 49 dalyvavusių). Iškovojusi vieną aukso ir vieną bronzos medalį Lietuva užėmė 28 vietą. Du sidabro apdovanojimus pelnę Estijos atstovai liko 33-i, vieną bronzos medalį išsivežę latviai – 37-i. Daugiausiai medalių iškovojo Rusijos atstovai – 56 (30 aukso, 14 sidabro, 12 bronzos). Šis Utrechte vykęs festivalis buvo dvyliktasis.

Jame dalyvavo per 2300 sportininkų iš 49 šalių, renginio organizavimu rūpinosi beveik tiek pat savanorių, o visą festivalį, pasak organizatorių, galėjo stebėti daugiau nei 40 tūkst. žmonių.

Lietuvai Utrechte atstovavo 54 sportininkai: 18 lengvaatlečių, 12 plaukikų, 10 dziudo imtynininkų, 6 dviratininkai, po 4 tenisininkus ir gimnastus.

Suskaičiavus visus trenerius ir misijos vadovus, Lietuvos delegaciją sudarė 81 asmuo.

Be medalininkų, į pirmuosius aštuntukus taip pat pateko lengvaatlečiai Tomas Vasiliauskas (kūjo metimas, penkta vieta), Arminas Čečkauskas (rutulio stūmimas, penkta vieta), Dovydas Gricius (šuoliai į aukštį, aštunta vieta), plaukikas Paulius Grigaliūnas (100 m krūtine, penkta vieta), dziudo imtynininkė Džestina Kutkaitė (svorio kategorija iki 48 kg, penkta vieta), dviratininkės Milda Aužbikavičiūtė (asmeninės lenktynės, penkta vieta), Ema Manikaitė (grupinės lenktynės, šešta vieta).

PRO MEMORIA

PASKUTINĖ GYDYTOJO KELIONĖ NE VIENĄ SPORTININKŲ KARTĄ GLOBOJĘS IR APLINKINIŲ MEILĘ SAVO BŪDU BEI DARBAIS PELNĘS GYDYTOJAS VLADAS SKLIZMANTAS IKI PASKUTINIŲ GYVENIMO AKIMIRKŲ LABIAU RŪPINOSI KITAIS NEI SAVIMI.

Ir žiemą, ir vasarą sportininkus globojęs V.Sklizmantas skleidė gerą nuotaiką

Vladas Sklizmantas gimė 1956 m. vasario 11 d. Zarasuose. 1980 m. baigė Tartu valstybinį universitetą (Estija).

1980–1996 m. dirbo Vilniaus aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos, o nuo 1996 m. – Lietuvos olimpinio sporto centro vyr. gydytoju.

Kaip Lietuvos rinktinės gydytojas dalyvavo šešeriose olimpinėse žaidynėse (1996 m. Atlantos, 1998 m.

Nagano, 2000 m. Sidnėjaus, 2002 m.

Solt Leik Sičio, 2004 m. Atėnų ir 2006 m.

Turino), per dvidešimt pasaulio ir Europos čempionatų. Apdovanotas KKSD padėkos medaliu (2007) ir LTOK lėkšte „Už nuopelnus olimpizmui“ (2011).

D

ažnai į sportines keliones atletus lydėjęs gydytojas Vladas Sklizmantas į savo paskutinę kelionę naktį iš liepos 15-osios į 16-ąją išėjo taip pat būdamas toli nuo namų – Olandijos mieste Utrechte, kuriame vyko Europos jaunimo olimpinis festivalis. „Jis labai daug važinėjo su sportininkais – ir su šiuolaikinės penkiakovės atstovais, ir su lengvaatlečiais, ir su biatlonininkais. Gydytojų daug, bet ne visi galėjo taip dažnai sportininkus lydėti į varžybas, – apie bendražygio atsidavimą darbui pasakoja Vilniaus sporto medicinos centro vadovas Edmundas Švedas. – Tai, ką jis žinojo, viską stengėsi perteikti ir atiduoti sportininkams.

Pastaruoju metu Vladas itin akcentavo masažą – pas jį ateidavo masažuotis ne tik sportininkai, bet ir baleto šokėjai.“ V.Sklizmanto kruopštumas ir darbštumas įsiminė ir Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriui Linui Tubeliui: „V.Sklizmantas daug dirbo.

Ir dažnai, kai jau nebeturėdavome nei ką daryti,

nei kur dėtis, pagelbėdavo būtent jis. Liaudiškai tariant, jis padėdavo užkaišioti visas skyles, ypač rengiantis Pekino olimpinėms žaidynėms.“ Gydytojas viską darė dėl kitų, bet, deja, kaip sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, savimi rūpinosi nepakankamai. „Utrechto sportininkų kaimelyje ir aš, ir kolegos jam sakėme, kad prastai atrodo, klausėme, kaip jaučiasi, o jis atsakydavo, kad yra šiek tiek pavargęs, taigi jam tereikia pailsėti.

Pirmadienį aktyviai įkalbinėjome vykti darytis medicininių tyrimų, tačiau Vladas nenorėjo, spyriojosi. Vis dėlto nutarėme jį parskraidinti į Vilnių, suorganizavome medicinos priežiūrą skrydžio metu, sutarėme, kad Lietuvoje jį pasitiks ir iškart pas medikus nuveš artimieji. Deja, antradienio ryto Vladas nesulaukė“, – sielvarto kupina širdimi lemtingą vakarą prisiminė LTOK prezidentė.

Matydami V.Sklizmanto atsidavimą darbui, jį be galo mylėjo sportininkai. „Vladas buvo labai mielas žmogus, pasižymėjo puikiu humoro jaus-

mu, visada buvo geros nuotaikos, labai mėgstamas kolegų ir sportininkų“, – toks V.Sklizmantas išliko D.Gudzinevičiūtės atmintyje. „Pas jį sportininkai ateidavo pasitarti, pasikalbėti kaip su tėčiu. Tai buvo charizmatiškas žmogus, turintis puikų humoro jausmą“, – buvusiam komandos nariui šiltų žodžių negailėjo ne vienų žiemos olimpinių žaidynių misijos vadovė Vida Vencienė.

Pasak Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiojo gydytojo Daliaus Barkausko, tai buvo profesionalus specialistas, linksmas, turintis gerą humoro jausmą: „Bendrauti su juo niekada nebuvo nuobodu – tai kokį anekdotą, tai kokį juokelį pasakydavo.“ Tačiau po linksmo žmogaus kauke slėpėsi jautrus, kuklus žmogus. „Kai V.Sklizmantas rengė savo penkiasdešimtmečio šventę, paprašė sukviesti svečius – jam pačiam buvo lyg ir nepatogu“, – prisimena Vilniaus sporto medicinos centro vadovas E.Švedas.

OLIMPINĖ PANORAMA

9

LTOK ATKŪRIMAS

BRAUKĖ DŽIAUGSMO AŠARAS „MUS VIENIJO DRĄSA, KURI TUO METU BUVO YPAČ REIKALINGA, TVIRTAS TIKĖJIMAS SAVO DARBAIS, IŠMINTINGAS APSISPRENDIMAS IR KIEKVIENO ASMENINĖ ATSAKOMYBĖ“, – PRISIMINDAMAS IŠTAKAS VARDIJA LTOK ATKŪRIMO DARBO GRUPĖS NARYS KLEOPAS GIRDŽIUS. Tęsiame pažintį su LTOK atgimimo kalviais.

Marytė Marcinkevičiūtė

L

ietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupės narys Kleopas Girdžius puikiai prisimena steigiamąjį suvažiavimą, vykusį sostinės Profsąjungų rūmuose ant Tauro kalno 1988 m. gruodžio 11 d.

Tada jis dirbo respublikinės „Žalgirio“ sporto draugijos tarybos pirmininko pavaduotoju.

Nors Lietuvos sporto visuomenė jautė milžinišką spaudimą iš Maskvos, susirinkusiųjų į Profsąjungų rūmus akyse buvo ne baimė, o ryžtas, euforija ir tvirtas tikėjimas tuo, kas vyksta. „Per Sąjūdžio mitingus išgirdęs drąsų ir tvirtą intelektualų balsą, prisiminiau britų politiko Winstono Churchillio mintis, išsakytas Antrojo pasaulinio karo metais, kad svarbiausiais gyvenimo klausimais reikia išmintingai, greitai ir tvirtai apsispręsti. Ir mano tėvas vis sakydavo, kad svetimšaliai atėjūnai nėra amžini Lietuvoje“, – pasakoja K.Girdžius.

Vienijo drąsa ir tikėjimas Į LTOK atgimimo kalvių gretas K.Girdžius pateko 1988-ųjų vasarą. Vienas atkūrimo darbo grupės iniciatorių, Lietuvos rankinio patriarchas Janis Grinbergas pakvietė Kleopą aptarti labai svarbaus reikalo. Abu neretai susitikdavo pasikalbėti ne tik su sportu susijusiais klausimais ir dėl daugumos jų vyrų nuomonės sutapdavo. Gal todėl J.Grinbergas ir pasiūlė K.Girdžiui tapti LTOK atkūrimo darbo grupės nariu. „Mus vienijo drąsa, kuri tuo metu buvo ypač reikalinga, tvirtas tikėjimas savo darbais, išmintingas apsisprendimas ir kiekvieno asmeninė atsakomybė, – vardija K.Girdžius. – Ryžtis šiam žingsniui buvo nelengva, bet pritarė žmona Irena ir vaikai Enriketa bei Rolandas. Atkūrimo darbo grupėje buvo žmonių, kurie pasižymėjo strateginio mąstymo savybėmis.“ Pasak pašnekovo, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas tada buvo labai reikalingas: „Mes tikėjome, kad Lietuva bus nepriklausoma, o kiekviena nepriklausoma valstybė privalo turėti savo olimpinį komitetą.“ LTOK atkūrimo darbo grupėje jis nebuvo vienintelis iš „Žalgirio“ sporto draugijos – joje

10

OLIMPINĖ PANORAMA

K.Girdžius džiaugiasi prisidėjęs prie LTOK atkūrimo

LTOK ATKŪRIMAS dirbo ir pirmininkas Vytas Nėnius. Tokiam šių vyrų apsisprendimui nė vienas bendradarbis neprieštaravo.

Didelis LTOK autoritetas K.Girdžius jaučia didelę pagarbą buvusiam ilgamečiam LTOK prezidentui Artūrui Poviliūnui, kuris savo monografijoje „Olimpinė Lietuva 1918–2008 metais: lūžiai, etapai, pasauliniai kontekstai“ puikiai nušvietė ir LTOK atkūrimo darbo grupės veiklą. „Drąsiai sakau, kad A.Poviliūno vadovaujamas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas tapo pačia autoritetingiausia institucija Lietuvoje, netgi tarp ministerijų.

Manau, taip bus ir ateityje – LTOK per ateinančias olimpines žaidynes laikys aukštai iškėlęs Lietuvos ir Olimpinio komiteto vėliavas“, – įsitikinęs K.Girdžius.

„PER SĄJŪDŽIO MITINGUS IŠGIRDĘS DRĄSŲ IR TVIRTĄ INTELEKTUALŲ BALSĄ, PRISIMINIAU BRITŲ POLITIKO WINSTONO CHURCHILLIO MINTIS, IŠSAKYTAS ANTROJO PASAULINIO KARO METAIS, KAD SVARBIAUSIAIS GYVENIMO KLAUSIMAIS REIKIA IŠMINTINGAI, GREITAI IR TVIRTAI APSISPRĘSTI. IR MANO TĖVAS VIS SAKYDAVO, KAD SVETIMŠALIAI ATĖJŪNAI NĖRA AMŽINI LIETUVOJE.“ Pirmieji atkūrė latviai 1988 m. lapkričio 17 d. K.Girdžius su A.Poviliūnu, J.Grinbergu, Roma Grinbergiene, Gintautu Umaru, Dainiumi Kepeniu dalyvavo Latvijos olimpinio komiteto atkūrimo steigiamajame suvažiavime Rygoje. „Išvyka buvo naudinga, – ir dabar neabejoja K.Girdžius. – Parsivežėme suvažiavimo dokumentų. Mūsų darbo grupėje buvo solidus teisininkas – advokatas Kazimieras Motieka, jis atidžiai išstudijavo iš Latvijos parsivežtą medžiagą.“ Paprašytas palyginti žmonių nuotaikas, tvyrojusias per Latvijos ir Lietuvos olimpinių komitetų atkūrimo suvažiavimus, Kleopas šypteli. „Pas mus buvo kur kas daugiau žmonių, gerokai didesnis dvasinis pakilimas ir šventinė nuotaika. Visoje Lietuvoje klestėjo vienybė.

LTOK atkūrimas buvo garbingas darbas.

Visišką mūsų pasitikėjimą sustiprino, kai savo parašais LTOK atkūrimui pritarė tuomečiai šalies vadovai, Sporto komiteto pirmininkas

Zigmantas Motiekaitis. Visi labai jaudinomės, daug kas iš susijaudinimo ir ašarą nubraukė“, – užplūdusias emocijas prisimena Kleopas.

Netrukus po LTOK atkūrimo jam teko viešėti Izraelyje. Šios šalies sporto vadovai svečio paklausė, kaip jis įsivaizduoja Lietuvos sporto struktūrą ir viziją. Kleopas atsakė, kad mūsų sporto struktūra bus lygiai tokia pati kaip Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ar Suomijoje. „Dabar taip ir yra“, – patikina K.Girdžius.

Didžiuojasi savo šeima Kleopas jaunystėje buvo futbolininkas, atstovavo Tauragės „Statybininkui“. Po tarnybos sovietų armijoje dirbo Gaurės vidurinėje mokykloje kūno kultūros mokytoju.

Po to devynerius metus (1964–1973) dirbo Tauragės kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininku, o nuo 1973-iųjų – „Nemuno“

pusketvirtų metų, mirtį. Džiaugiasi, kad savo vietą gyvenime rado abu vaikai: sūnus Rolandas yra statybininkas inžinierius, o dukra Enriketa – biologijos mokytoja.

Neįprastas dukters vardas turi savo istoriją, susijusią su olimpinėmis žaidynėmis. Olimpinę ugnį paprastai įžiebdavo vyrai, bet per 1968 m.

Meksikoje vykusias žaidynes ją uždegė šios šalies lengvaatletė Norma Enriqueta Basilio. Enriketos vardu ir buvo pakrikštyta Kleopo dukra.

K.Girdžiaus pėdomis bandė sekti sūnus.

Rolandas vaikystėje ir jaunystėje žaidė futbolą, atstovavo Vilniaus „Žalgirio“ dubleriams, 1987 m. SSRS dublerių čempionate užėmė trečią vietą. Vienas iš keturių Kleopo anūkų Vytautas Prunskas dabar lanko baidarių ir kanojų pratybas, irkluoja kanoją. Kitos trys anūkės – Lina, Augustina ir Rolanda sportuoja tik savo malonumui.

K.Girdžius savo dukterį pavadino 1968 m. Meksikoje vykusiose žaidynėse olimpinę ugnį uždegusios lengvaatletės Normos Enriquetos Basilio vardu

sporto draugijos respublikinės tarybos pirmininko pavaduotoju.

Mirus ilgamečiam „Žalgirio“ sporto draugijos pirmininkui Viktorui Želviui, K.Girdžius buvo išrinktas draugijos pirmininku, bet susijungus „Nemuno“ ir „Žalgirio“ sporto organizacijoms tapo „Žalgirio“ draugijos respublikinės tarybos pirmininko pavaduotoju. Vėliau dirbo Kūno kultūros ir sporto departamente, po to pasuko komercinių struktūrų link. Dabar Kleopui 76-eri, bet jis dar dirba apsaugos tarnyboje. Kaip pats pabrėžia, nuo savo darbo karjeros pradžios 1957 m. iki dabar nė sykio nepaėmė nė vieno nedarbingumo lapelio, nevartoja jokių vaistų, yra labai atsparus neigiamai informacijai. „Pagal savo amžių jaučiuosi fiziškai labai stiprus, kasdien keliuosi penktą ryto ir mankštinuosi, nueinu po 8 km“, – sako Kleopas.

Jis labai didžiuojasi savo šeima, skaudžiai išgyveno žmonos, kurios neteko prieš

Visi jaučia atsakomybę LTOK atkūrimo darbo grupės nario nuomone, šiandienos Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete vienas kitą labai gerai papildo prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius Valentinas Paketūras. „Jie puikiai moka bendrauti su žmonėmis, LTOK vadovus matau visoje Lietuvoje, abu aktyviai dalyvauja pasaulio olimpinių komitetų veikloje, o tai labai svarbu. Yra žmonių, kurie moka tiktai dirbti, kitiems sekasi vadovauti, mokyti, tretiems tik posėdžiauti, o mūsų LTOK vadovai moka viską – ir dirbti, ir vadovauti“, – sako Kleopas.

Kai Lietuvos sportininkai grįžo iš Londono olimpinių žaidynių, K.Girdžius paskambino tuomečiam LTOK prezidentui A.Poviliūnui ir pasidžiaugė įspūdingais rezultatais. „Mūsų sporto institucijos, patys sportininkai jaučia didžiulę asmeninę atsakomybę. Jeigu sporte šito nebūtų, tokių rezultatų tikrai nepasiektume“, – įsitikinęs LTOK atkūrimo darbo grupės narys.

OLIMPINĖ PANORAMA

11

Šventės ugnis tradiciškai uždegta ant Gedimino kalno šalia pilies

Prie Baltojo tilto deglą atplukdė irkluotojų aštuonvietė ir ugnį perdavė olimpinei čempionei L.Asadauskaitei

Buvo siekiama mankštos masiškumo rekordo

Rungtyniauja neįgalieji

OLIMPINĖ PANORAMA

Dega šventės ugnis

Ievos Budzeikaitės nuotr.

Šventiniai akcentai

Vėliavos keliavo eikliu kateriu

Aštuonvietę irklavo olimpinių žaidynių prizininkai, tarptautinių regatų nugalėtojai, Irklavimo federacijos vadovai Olimpinės mylios bėgimas

Visi bėgimų dalyviai buvo apdovanoti medaliais

Jėgas išbandė ir dviratininkai

Olimpinio festivalio nugalėtojai ir rengėjai

OLIMPIETĖ

ŽEMAITĖ TAIKOSI Į REKORDUS LONDONO OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ PRIZININKE TAPUSI DISKO METIKĖ ZINAIDA SENDRIŪTĖ PRIZININKE TAPUSI DISKO GIMTAJAME SKUODE RANDA LAIKO IR JAUNOSIOMS METIKĖ ZINAIDA KREPŠININKĖMS SENDRIŪTĖ PATRENIRUOTI, IR KOLEKCIJAI KAUPTI, IR SUSKUODE GIMTAJAME DRAUGAIS RANDA PABŪTI. LAIKO IR JAUNOSIOMS KREPŠININKĖMS PATRENIRUOTI, IR KOLEKCIJAI KAUPTI, IR SU DRAUGAIS PABŪTI. Marytė Marcinkevičiūtė

Alfredo Pliadžio nuotr.

8 14

OLIMPINĖ PANORAMA

Nors Londono žaidynėse Z.Sendriūtė liko devinta, šį pavasarį už draudžiamųjų preparatų vartojimą net dešimčiai metų diskvalifikavus olimpinį sidabrą iškovojusią D.Piščalnikovą, lietuvė pakilo į aštuntą poziciją.

OLIMPIETĖ

Z

inaida Sendriūtė neturi Londono olimpinių žaidynių medalio, bet nuo šių metų gegužės oficialiai gali vadintis šių žaidynių prizininke. Nors Londone lietuvė liko devinta, šį pavasarį, Rusijos lengvosios atletikos antidopingo komisijai už draudžiamųjų preparatų vartojimą net dešimčiai metų diskvalifikavus olimpinį sidabrą iškovojusią Dariją Piščalnikovą, ji pakilo laipteliu aukštyn – į aštuntą poziciją.

Kaip žinoma, olimpinėse žaidynėse prizinėmis laikomos pirmos aštuonios vietos.

Ar Zinaida apsidžiaugė, sužinojusi apie šią rusei tekusią bausmę? „Nei apsidžiaugiau, nei ką – juk diskvalifikavo mano kolegę. Kur kas labiau džiūgaučiau, jei per olimpines žaidynes savo jėgomis būčiau aukščiau pakilusi, – neslepia Z.Sendriūtė. – Su kovingąja Darija gerai sutarėme, maniau, ji taps olimpine čempione, nes visą sezoną stabiliai mėtė. Į dopingo skandalą rusė įsivėlė jau antrą kartą, todėl ir buvo diskvalifikuota net dešimčiai metų.“ Tai, kad gali pasitikėti savo jėgomis, Z.Sendriūtė įrodinėja ir šį sezoną. Paskutinę gegužės dieną 29-erių metų lengvaatletė per Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybas Kaune diską nusviedė 65 m 97 cm, dviem metrais pagerino asmeninį rekordą ir iškovojo kelialapį į pasaulio čempionatą, rugpjūčio 10–17 d. vyksiantį Maskvoje. Šis lietuvės rezultatas – šeštas pasaulyje šį sezoną, per Londono olimpines žaidynes jis skuodiškei būtų garantavęs ketvirtą vietą.

Stabiliai Z.Sendriūtė kovoja ir prestižinėse „Deimantinės lygos“ varžybose – galutinėje įskaitoje diskininkė pretenduoja užimti aukštą vietą. Birželį Zinaida Europos antrosios lygos komandinio čempionato varžybose Kaune padėjo Lietuvos rinktinei iškovoti antrą vietą ir iškopti į pirmąją lygą. Z.Sendriūtė tarp disko metikių liko antra.

Vieni treneriai norėjo, kad lankyčiau Skuode labai populiarios rankų lenkimo rungties pratybas (šią sporto šaką netgi teko išbandyti), kiti siūlė irkluoti baidarę, treti važinėti dviračiu.

Trejus metus žaidžiau krepšinį. Treneriams pasirodė patrauklus mano ūgis (1 m 88 cm), taigi kaip vidurio puolėja atstovavau mokyklos, rajono rinktinėms. Lengvąja atletika sudomino dabartinis mano treneris A.Jasmontas, griežtai perspėjęs savo kolegas, kad jie manęs neviliotų į kitus sporto sektorius.

Kas lemia nuolat gerėjančius rezultatus? – paklausėme Z.Sendriūtės.

Kruopštus darbas. Su treneriu Aloyzu Jasmontu labai daug dirbame. Disko metimas – įdomi, emocinga rungtis. Gaila, kad dabar Lietuvoje nėra didesnio meistriškumo disko metikių, todėl sektoriuje dažniausiai tenka rungtyniauti pačiai su savimi.

Kokios dabar Skuode treniruočių sąlygos?

Vasarą jos neblogos: yra stadionas, disko metimo sektorius. Gerokai sunkiau žiemą, tada treniruojuosi mokyklos sporto salėje.

Pasikabiname tinklą ir mėtome. Priklausau metikų klubui „Šata“, kurį jauniems metikams įkūrė mano treneris. Skuode ne tik pati sportuoju, bet pirmus metus dirbu sporto centre, treniruoju pradinių klasių jaunąsias krepšininkes. Kadangi pati žaidžiau krepšinį, dirbti su tokio amžiaus krepšininkėmis žinių užtenka, bet jei tektų treniruoti vyresnes žaidėjas, reikėtų pasimokyti.

Gyveni toli nuo didžiųjų miestų – nedideliame Skuode. Ar nenuobodu?

Jau pripratau, čia man tikrai neliūdna, be to, vasarą Skuode mažai būnu. Netoli stadiono turiu dviejų kambarių butą, todėl dažniausiai vaikštau pėsčiomis, nereikia mašinos.

Būtent Skuode prasidėjo mano sportinė karjera.

Ar Skuodas – tavo gimtinė?

Taip. Gimiau Truikinų kaime, kuriame dabar gyvena mano tėvai. Kai turiu laisvesnio laiko, stengiuosi dažniau juos aplankyti. Mama nuo mažų dienų pratino prie darbo, mokė gaminti.

Tėvai man labai daug padėjo, juos nepaprastai myliu ir gerbiu. Be to, čia mano namai, čia geriausiai pailsiu, pasipildau jėgų. Nežinau, kaip susiklostys tolesnis mano likimas – juk visą gyvenimą nesportuosiu, reikės galvoti apie ateitį.

Labai jauna atvykai į Lietuvos olimpinį sporto centrą, bet sostinėje išbuvusi vos trejus metus grįžai į Skuodą. Kodėl? Šviesaus atminimo treneris Rimantas Kalibatas 2002 m. pakvietė mūsų trenerį dirbti į Lietuvos olimpinį sporto centrą, čia norėjo suburti metikų grupę. Iš Skuodo atvažiavome trise – Giedrius Šakinis, Paulius Luožys ir aš.

Pripratau prie didmiesčio gyvenimo, o kol dirbome visi kartu, mums neblogai sekėsi. Šalia mūsų buvo ir didele paskata tapęs Virgilijus Alekna, kurio pergalės skatino daug dirbti, lygiuotis į dukart olimpinį čempioną. Tačiau mūsų treneris savo šeimą buvo palikęs Skuode, jos ilgėjosi, o mes tuo metu baigėme Ozo vidurinę mokyklą ir svarstėme, ką toliau daryti. Vilniuje pasiliko P.Luožys, o mudu su treneriu nutarėme grįžti į Skuodą.

Įdomi buvo tavo akistata su Londono olimpine čempione 22-ejų kroate Sandra

Perkovič per šiųmetį Europos antrosios lygos komandinį čempionatą Kaune.

Likai antra, kur jai nusileidi?

Kas sako, kad nusileidžiu? Dabar gal ir taip, bet žiūrėsime, kaip bus ateityje. Su kroate susitinku per kiekvienas varžybas, labai noriu ją aplenkti, bet kol kas dar nė karto nepavyko jos nugalėti. Ji labai staigi, aštri, viską daro labai greitai, o man greičio trūksta.

Kiek norėtum numesti diską?

Kiekvienas metikas, peržengęs 60 m ribą, svajoja įveikti 70 m. Aš taip pat.

Dar buvai negimusi, kai 1984 m. rugpjūčio 18 d. Vilniuje Galina Murašova numetė diską 72 m 14 cm ir pasiekė Lietuvos rekordą. Ar tavęs nevilioja šis rezultatas?

Vilioja, apie jį slapta svajoju. 72 metrai – pasakiškas disko skrydis, pasiekus tokį rezultatą galima laimėti ir olimpines žaidynes, ir pasaulio čempionatą.

„KAI TURIU DAUGIAU LAIKO, YPAČ PASIBAIGUS SEZONUI, PASINERIU Į KULINARIJOS PASLAPTIS, PATINKA KĄ NORS SKANAUS PASIGAMINTI. KOLEKCIONUOJU ŽENKLIUKUS, SENAS MONETAS, JŲ STENGIUOSI PARSIVEŽTI IŠ APLANKYTŲ ŠALIŲ. NESU UŽDARA, PATINKA BENDRAUTI SU DRAUGAIS, KARTU LEISTI LAISVALAIKĮ.

NEGALĖČIAU GYVENTI BE DARBO, NUOLAT TURIU KAŽKĄ DARYTI, JUDĖTI. NEĮSIVAIZDUOJU ŽMONIŲ, KURIE NESPORTUOJA.“ Ko tikiesi iš šių metų pasaulio čempionato Maskvoje?

Tai pagrindinės mano šių metų varžybos.

Rusijoje dar nesu buvusi, neįsivaizduoju, kokios ten oro sąlygos. Jei varžybos vyksta Kinijoje arba Japonijoje, žinai, kad ten bus karšta, o čia – visiška nežinomybė.

Kuo dar, be disko metimo, domiesi?

Kai turiu daugiau laiko, ypač pasibaigus sezonui, pasineriu į kulinarijos paslaptis, patinka ką nors skanaus pasigaminti.

Kolekcionuoju ženkliukus, senas monetas, jų stengiuosi parsivežti iš aplankytų šalių.

Nesu uždara, patinka bendrauti su draugais, kartu leisti laisvalaikį. Negalėčiau gyventi be darbo, nuolat turiu kažką daryti, judėti.

Neįsivaizduoju žmonių, kurie nesportuoja.

OLIMPINĖ PANORAMA

15

OLIMPIETIS

MEDALIS GRĄŽINA PASITIKĖJIMĄ SAVIMI NORĖTI REIKIA ATSARGIAI ARBA DRĄSIAI, NES KARTAIS NORAI PILDOSI. TUO ĮSITIKINO PENKIAKOVININKAS JUSTINAS KINDERIS, PRIEŠ LONDONO OLIMPINES ŽAIDYNES ATSARGIAI PRASITARDAVĘS, KAD BŪTŲ GERAI PATEKTI Į AŠTUNTUKĄ.

Rita Bertulytė

P Alfredo Pliadžio nuotr.

rieš Europos čempionatą, vykusį liepos viduryje Lenkijoje, J.Kinderis jau nesibaimino dalytis norais: „Prieš Londono žaidynes prašiau aštuntos vietos ir ją užėmiau. Dabar būtų gerai medalis, bet kaip bus – matysim.“ Senojo žemyno pirmenybių medalis vis dėlto sužibo ant penkiakovininko krūtinės.

Tiesa, labiau būtų šildęs asmeninėse varžybose pelnytas apdovanojimas, bet ir kartu su olimpine čempione Laura Asadauskaite iškovotas mišrios estafetės bronzos medalis suteikė daugybę gerų emocijų. Lietuvių duetas paskutinėje bėgimo ir šaudymo rungtyje vos 9 sek. atsiliko nuo ukrainiečių Viktorijos

rekordų nepagerinau, tiesiog surinkau neblogą sumą taškų ir užėmiau antrą vietą. Šis medalis – tarsi sugrįžimas, leidęs vėl patikėti, kad galiu, – neslepia sportininkas. – Kai keliose varžybose pasirodai prasčiau, dingsta pasitikėjimas, imi manyti, kad tau lemta būti dešimtam ar tenkintis dar tolesne vieta.“ Sudėjus ginklus ir ant vinies sportinius batelius pakabinus olimpiniams prizininkams Andrejui Zadneprovskiui bei Edvinui Krungolcui, 26-erių J.Kinderis – pirmas eilėje perimti gražias jų pergalių tradicijas. Ar jaučiasi tam subrendęs? „Manau, dabartinis mano amžius – pats tas. Jau nebereikia galvoti, kad jaunas – reikia eiti ir startuoti“, – sako.

Europos čempionate Lenkijoje J.Kinderis ir L.Asadauskaitė iškovojo mišrios estafetės bronzą Tereščiuk bei Pavlo Tymoščenkos ir 7 sek. nuo Rusijos atstovų Donatos Rimšaitės bei Aleksandro Lesuno. Asmeninėse varžybose lietuviams sekėsi prasčiau – L.Asadauskaitė liko penkta, o J.Kinderis vienuoliktas.

Eina pirmyn Vieną asmeninių varžybų apdovanojimą J.Kinderis šiemet jau įsidėjo į kišenę – pasaulio taurės finale jis liko antras. Asmeninio įvertinimo per svarbiausius sezono startus penkiakovininkui teko laukti trejus metus – nuo tada, kai 2010-aisiais Kinijoje vykusiose planetos pirmenybėse iškovojo bronzą. Tad šis sidabro medalis jam grąžino pasitikėjimą savo jėgomis. „Jau buvau pamiršęs, koks jausmas stovėti ant garbės pakylos kartu su stipriausiais.

Finale nepadariau jokio stebuklo – asmeninių

16

OLIMPINĖ PANORAMA

Pokyčiai trenerių štabe Pradėjęs naują olimpinį ciklą penkiakovininkas ryžosi permainoms trenerių štabe ir atsisveikino su buvusiu ilgamečiu Lietuvos penkiakovininkų rinktinės treneriu Jurijumi Moskvičiovu. „Apskritai gyvenime nesimėtau, bet širdyje seniai jaučiau, kad reikia žengti šį žingsnį – reikėjo permainų. Pagrindinė bėda buvo fechtavimas“, – savo motyvus dėsto J.Kinderis.

Taigi prie jojimo trenerio Gedimino Pikūno, plaukimo specialisto Egidijaus Tindžiulio ir panevėžiečio Pavelo Fedorenkos, su kuriuo penkiakovininkas konsultuojasi bėgimo klausimais, prisidėjo Julius Staškūnas, mokantis fechtavimo subtilybių, bei A.Zadneprovskis, konsultuojantis šaudykloje, tvarkantis visus organizacinius reikalus ir lydintis sportininką į varžybas.

Dar ne taip seniai Andrejus su Justinu buvo kolegos, o dabar juodu – mokytojas ir auklėtinis. J.Kinderis neslepia, kad iš pradžių, taip pasikeitus jų santykiams, jautė šiokį tokį diskomfortą: „Keistas jausmas apimdavo – mes nebuvome patys artimiausi kolegos, varžybose buvome lyg ir priešininkai, bet pamažu pripratau ir viskas susidėliojo į savo vietas.“ Olimpinio medalininko patarimų, ne tik susijusių su šaudymu, auklėtinis išgirsta per kiekvieną treniruotę. „Pamokų gaunu kiekvienoje treniruotėje – ir kaip susitvarkyti su jauduliu, ir dėl kiekvienos rungties jis turi ką patarti. Andrejaus patirtis didžiulė, stengiuosi

Alfredo Pliadžio nuotr.

ją išnaudoti, tačiau ne visus patarimus priimu – aš irgi nebe pirmi metai penkiakove užsiimu, be to, mes esame skirtingi, todėl ne viskas, kas tiko Andrejui, tinka ir man“, – kritiškai vertinti gaunamas pamokas tenka J.Kinderiui.

Naujojo fechtavimo specialisto treniruotėmis penkiakovininkas itin džiaugiasi: „Jaučiu progresą atakuodamas priešininkus, anksčiau šis elementas šlubavo – buvau daugiau gynybinio tipo fechtuotojas, o dabar tapau universalesnis. Žiūrėsime, kaip bus – pagrindinės varžybos dar priešaky, bet kol kas fechtavimo rezultatai mane tenkina.“ Beje, per fechtavimo treniruotes dažnai jo partneriu tampa olimpinis vicečempionas E.Krungolcas, su kuriuo palaikyti šilti santykiai nenutrūko dar nuo tų laikų, kai Edvinas pats aktyviai sportavo.

OLIMPIETIS Laukia pasaulio čempionatas Kaip Justinui seksis svarbiausiose šių metų varžybose, netrukus bus aišku – planetos pirmenybės lietuvio laukia rugpjūtį Taivane. Prieš trejus metus iš Azijoje vykusio pasaulio čempionato Justinas grįžo su bronziniu apdovanojimu. Gal ir dabar šis žemynas jam bus sėkmingas? „Tąkart labai bijojau aklimatizacijos. Vieni į tolimus kraštus vyksta prieš dešimt dienų, kad organizmas priprastų, o aš nuvykau tiesiai į varžybas –tą pačią dieną startavau.

Ir viskas buvo puikiai. Tokios pat taktikos laikysimės ir šįkart“, – prasitaria. Labiausiai

„NUMATOMI DIDELI TAISYKLIŲ PAKEITIMAI. NORIMA TRUMPINTI PENKIAKOVĖS VARŽYBŲ LAIKĄ.

BET KAIP JIS BUS TRUMPINAMAS, KOL KAS NEAIŠKU. MAN MAŽIAU POILSIO TARP RUNGČIŲ BENT JAU DABAR BŪTŲ PRIVALUMAS, BET KAIP BUS NUSPRĘSTA – MATYSIME. SULAUKIME RUDENS. VISOKIŲ PLANŲ GALI BŪTI.“ lietuviui nepatinka radikalūs temperatūros pokyčiai, pavyzdžiui, iš lietuviškos žiemos patekti į brazilišką karštį.

Pasaulio čempionatu J.Kinderiui šis sezonas dar nesibaigs – po varžybų ketinęs likti Taivane ir šiek tiek pakeliauti po Aziją, atostogų planus jis greičiausiai bus priverstas keisti. Pagal dabartinį reitingą penkiakovininkas turėtų patekti į komercines varžybas, vyksiančias Rusijoje ir Katare. „Tai galimybė šiek tiek prisidurti prie sportininko algos, – tarsteli penkiakovės meistras, tikrųjų atostogų sulauksiantis rugsėjo viduryje. – Tik gaila, kad daugumai jos jau bus pasibaigusios.“ Apie ateitį – po reformų Rugsėjį lietuvis lauks ne tik atostogų, bet ir žinių iš Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės federacijos kongreso, kuriame turėtų paaiškėti, kokia penkiakovė bus ateityje. „Numatomi dideli taisyklių pakeitimai.

Norima trumpinti penkiakovės varžybų laiką. Bet kaip jis bus trumpinamas, kol kas neaišku. Man mažiau poilsio tarp rungčių bent jau dabar būtų privalumas, bet kaip bus nuspręsta – matysime, – apie tolesnius planus, siekiančius kitas olimpines žaidynes, kol kas J.Kinderis kalbėti nenori. – Sulaukime rudens.

Visokių planų gali būti.“

OLIMPINĖ PANORAMA

17

Elijaus Kniežausko nuotr.

TRADICIJA

Į devintąsias PLSŽ Klaipėdoje susirinko lietuvių iš 21 šalies

LIETUVYBĖS PUOSELĖJIMO ŽIDINYS KIEKVIENA TRADICIJA TURI SAVO PRADŽIĄ. 1938 M. BUVO SURENGTA PIRMOJI LIETUVOS TAUTINĖ OLIMPIADA, KURI PO 40 METŲ PERAUGO Į PASAULIO LIETUVIŲ SPORTO ŽAIDYNES (PLSŽ), JAU NE VIENĄ DEŠIMTMETĮ SUBURIANČIAS LIETUVIŠKO KRAUJO TURINČIUS ŽMONES IŠ VISOS PLANETOS. Marytė Marcinkevičiūtė

B

irželio pabaigoje Klaipėdą pasaulio lietuvių sostine pavertusios devintosios PLSŽ vėliavą perdavė Kaunui – čia 2017 m. bus surengtos jubiliejinės dešimtosios žaidynės. Simboliška, kad pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada 1938 m. liepos 17–31 d. vyko būtent Kaune ir Klaipėdoje. Tąkart ji buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui paminėti.

Rinkosi į protėvių žemę Tada dauguma sportininkų iš JAV (24 atletai), Brazilijos (3), Latvijos (65), Didžiosios Britanijos (9) į Lietuvą atvyko pirmą kartą. Apie mūsų kraštą jie žinojo tik iš tėvų ir senelių pasakojimų, neretai nebeatitikusių tikrovės. Lietuvą mūsų kraštiečiai rado laisvą ir nepriklausomą.

Pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje dalyvavo apie du tūkstančius sportininkų, besirungusių dėl 17 sporto šakų varžybų nugalėtojų laurų. Pačios gražiausios atidarymo iškilmės, kurias stebėjo 10 tūkst. žiūrovų, vyko valstybiniame stadione. Sportininkus pasveikino Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona.

Viena didžiausių Lietuvos tautinės olimpiados staigmenų, kad joje dalyvavo ir sporto organizacijų nesubūrę 24 Vilniaus krašto lietuviai. Tik olimpiados išvakarėse paaiškėjo, kad vilniečiai, kurių komandą sudarė

18

OLIMPINĖ PANORAMA

vyresnių klasių moksleiviai ir studentai, vis dėlto varžysis.

Tautinė olimpiada suartino daug žmonių, o kai kuriems net aukso žiedus padėjo sumainyti. Tarp tokių ir šiaulietė Danutė Vitartaitė, olimpiadoje laimėjusi net šešis medalius (1 aukso, 4 sidabro ir 1 bronzos). Ją nusižiūrėjo gražuolis krepšininkas iš Amerikos Mykolas Ruzgys, 1937 ir 1939 m. Europos čempionas.

Tautinės olimpiados ugnis sušildė užsienyje gyvenančių lietuvių širdis, po penkerių metų visi pažadėjo susitikti antrojoje olimpiadoje, tačiau svajones nutraukė karas.

Teko laukti 40 metų Kito lietuvių sportininkų susibūrimo reikėjo laukti net 40 metų. 1978 m. birželio 27 – liepos 3 d. Toronte buvo surengtos pirmosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kurias organizavo Kanados lietuviai ir pagrindinis jų iniciatorius šviesaus atminimo sporto veikėjas Pranas Berneckas. Žaidynės buvo surengtos pritarus Pasaulio lietuvių bendruomenei ir skirtos Lietuvos nepriklausomybės 60-mečiui paminėti.

Varžybose dalyvavo per tūkstantį sportininkų iš JAV, Kanados, Australijos, Vakarų Vokietijos, Anglijos ir Argentinos. Šias žaidynes matė ir būsimasis šalies prezidentas Valdas Adamkus.

Apie tai, kad antrąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes reikėtų surengti 1983 m. Čikagoje, V.Adamkus tiesiogiai kalbėjo su P.Bernecku ir sporto klubų atstovais. Šiam siūlymui buvo pritarta. Antrųjų žaidynių organizacinio komiteto pirmininku buvo išrinktas V.Adamkus, tuometis Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) valdybos pirmininkas.

Ilgiausią kelionę iki Čikagos teko įveikti devyniasdešimčiai Australijos lietuvių. Be sporto gerbėjų iš tolimosios Australijos, 13 sporto šakų varžybose dar dalyvavo JAV, Kanados ir Vakarų Vokietijos atletai. Iš viso jėgų išbandyti susirinko 1127 lietuviai.

Ledai pralaužti Australijoje ŠALFASS pirmininkas V.Adamkus, apdovanodamas II PLSŽ laimėtojus, išreiškė viltį ir savotišką kvietimą, kad į trečiąsias 1988 m.

Australijos Adelaidės mieste ketinamas rengti žaidynes atvyktų ir Lietuvos sportininkų. Šis jo raginimas buvo priimtas labai entuziastingai. „Kelias iki Australijos Lietuvos sportininkams buvo ilgas, tačiau tai buvo nepamirštamas įvykis, didelis džiaugsmas ir netgi psichologinis lūžis, – neabejoja V.Adamkus. – Drąsiai galiu sakyti, kad žaidynės Australijoje pateisino pasaulio lietuvių susibūrimo vardą ir pavadinimą.“

TRADICIJA

ISTORIJA 1938 m. I Lietuvos tautinė olimpiada, Lietuva 1978 m. I PLSŽ, Kanada 1983 m. II PLSŽ, JAV 1988 m. III PLSŽ, Australija 1991 m. IV PLSŽ, Lietuva ir Kaukazas (kalnų slidinėjimas) 1995 m. V PLSŽ, Lietuva 1998 m. VI PLSŽ, Lietuva 2005 m. VII PLSŽ, Lietuva 2009 m. VIII PLSŽ, Lietuva 2013 m. IX PLSŽ, Lietuva 2017 m. X PLSŽ vyks Kaune Pirmoji tautinė olimpiada vyko Kaune ir Klaipėdoje

Žaidynių ugnį Klaipėdoje uždegė prezidentas V.Adamkus

„PRIEŠ KELIONĘ Į AUSTRALIJĄ ŠIEK TIEK NERIMAVOME TIK DĖL TO, KAIP BŪSIME PRIIMTI, KAIP VISO PASAULIO LIETUVIAI SPORTININKAI Į MUS REAGUOS, TARPUSAVYJE BENDRAUS, AR IŠEIVIJOS SPORTININKAI DERAMAI ĮVERTINS MŪSIŠKIŲ PAJĖGUMĄ. NUOGĄSTAVOME VELTUI – JAU PAČIĄ PIRMĄJĄ DIENĄ IŠSISKLAIDĖ VISOS ABEJONĖS IR PER VISAS ŽAIDYNES RUNGTYNIAVO VIENA LIETUVOS SPORTININKŲ ŠEIMA, VISI TAPOME LABAI GERAIS DRAUGAIS.“ Artūras Poviliūnas

Lietuvos delegaciją Adelaidėje sudarė 16 žmonių. Mūsų šalies sportininkai dalyvavo krepšinio, plaukimo, stalo teniso ir šachmatų varžybose.

Istorinėse žaidynėse rungtyniavo 487 sportininkai iš Australijos, JAV, Kanados ir Lietuvos.

Buvęs ilgametis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas mena, kokios pakilios nuotaikos jie gruodį vyko į Adelaidę, nes ką tik buvo atkurtas LTOK: „Šiek tiek nerimavome tik dėl to, kaip būsime priimti, kaip viso pasaulio lietuviai sportininkai į mus reaguos, tarpusavyje bendraus, ar išeivijos sportininkai deramai įvertins mūsiškių pajėgumą.

Nuogąstavome veltui – jau pačią pirmąją dieną išsisklaidė visos abejonės ir per visas žaidynes rungtyniavo viena Lietuvos sportininkų šeima, visi tapome labai gerais draugais.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės – tai ne profesionalusis, o daugiau mėgėjiškas sportas, susirinkęs pasportuoti jaunimas gali pabendrauti, gilinti lietuviškumo šaknis. Mes padėjome tvirtą pagrindą, buvome pirmieji, per sportą pradėję bendrauti su pasaulio lietuviais.“ Žaidynės persikėlė į Lietuvą Po pasaulio lietuvių susibūrimo Adelaidėje 1991 m. PLSŽ persikėlė į Lietuvą ir iki šiol vyksta tik tėvynėje – neseniai baigėsi jau šeštosios nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje surengtos žaidynės. Šiemet Klaipėdoje vykusios žaidynės buvo skirtos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečio ir Lietuvos tautinės olimpiados 75-erių metų sukaktims paminėti. Renginį globojo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje buvo pašventinta žaidynių vėliava, PLSŽ dalyviams sveikinimą atsiuntė ministras pirmininkas Algirdas

Butkevičius. Simboliška, kad žaidynių ugnį įžiebė vienas šių žaidynių pradininkų – aštuonerių PLSŽ dalyvis, kadenciją baigęs prezidentas V.Adamkus.

IX PLSŽ buvo puikiai organizuotos – tą per sporto forumą Klaipėdoje pripažino visų jose dalyvavusių lietuvių bendruomenių pirmininkai ir delegacijų vadovai. Viso pasaulio lietuviai ne tik rungtyniavo, bet ir bendravo – jiems skvere prie Arkos buvo surengta susipažinimo vakaronė, svečiai liko sužavėti iškilmingu žaidynių atidarymu „Švyturio“ arenoje, antrajame Melnragės paplūdimyje vykusia vakarone, per kurią jaunimas smagiai pasišoko.

Pasak visų devynerių Pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyvių – Australijos lietuvio Stasio Šuto iš Džilongo ir čikagiečio Rimo Dirvonio, labai gerai, kad PLSŽ visiems laikams persikėlė į Lietuvą, nes jų bendruomenės jau neįstengtų tinkamai suorganizuoti tokio renginio.

PLSŽ Lietuvoje rengia Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga ir asociacija „Sportas visiems“. Visų šių organizacijų vadovai per žaidynes buvo Klaipėdoje ir iš arti matė savo bei bendražygių darbo vaisius. Šiemet į Klaipėdą susirinko apie 2600 sportininkų iš 21 pasaulio valstybės, jiems talkino maždaug tūkstantis trenerių, teisėjų, delegacijų vadovų, savanorių. Gausiausios užsienio delegacijos atvyko iš Baltarusijos (134), JAV (124), Latvijos (122), Jungtinės Karalystės (74) bei Rusijos (63). Dalyviai rungėsi 24 sporto šakų varžybose.

Keturias dienas viso pasaulio lietuviai buvo vienos gražios ir draugiškos šeimos nariai.

Visi pritarė: kol bus gyvas bent vienas lietuvis, gyvenantis už šalies ribų, žaidynės vyks, nes tai ne tik sporto varžybos, bet ir lietuvybės puoselėjimo židinys.

OLIMPINĖ PANORAMA

19

TRENERIS

„DŽIUGU, KAD EUROPOS ČEMPIONATE SEVILIJOJE PIRMASIS ŠIŲ IRKLUOTOJŲ BLYNAS NEPRISVILO – IŠKEPĖ KAIP RETA GRAŽUS IR SKANUS. KARTU PRADĖJUSIOMS IRKLUOTI MERGINOMS – NERIBOTOS GALIMYBĖS TOBULĖTI, TODĖL SU JOMIS PAGRĮSTAI SIEJU DAUG VILČIŲ.“

Šių metų Europos ir universiados irklavimo čempionių Mildos Valčiukaitės ir Donatos Vištartaitės pagrindinis tikslas – sėkmingai pasirodyti 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

2016 A.Arelis išugdė daug garsių irkluotojų

20

OLIMPINĖ PANORAMA

TRENERIS

PIRMASIS BLYNAS NEPRISVILO „ABI AUKLĖTINĖS SU CHARAKTERIU, BET SĖDUSIOS Į VIENĄ VALTĮ IŠ SAVĘS IŠSPAUDŽIA VISKĄ“, – APIE EUROPOS IR UNIVERSIADOS ČEMPIONES MILDĄ VALČIUKAITĘ IR DONATĄ VIŠTARTAITĘ SAKO TRENERIS ALGIRDAS KAZIMIERAS ARELIS. Jonas Miodušauskas

B

irželio pradžioje Sevilijos (Ispanija) irklavimo kanale vykusio Europos čempionato finaliniame plaukime žaviosios lietuvės įtikinamai aplenkė visas varžoves.

Pirmą kartą su stipriausiomis Senojo žemyno irkluotojomis vienoje valtyje kovojusios 24-erių kaunietė Donata Vištartaitė ir devyniolikmetė vilnietė Milda Valčiukaitė moterų porinių dviviečių valčių finalinėse lenktynėse artimiausias konkurentes pranoko beveik 7 sek. Panašus lietuvių pranašumas prieš varžoves buvo ir Kazanėje (Rusija) vykusiose pasaulio studentų žaidynėse.

Labai apsidžiaugusios šia pergale ypatingais fiziniais duomenimis nepasižyminčios naujosios Europos čempionės (D.Vištartaitės ūgis 171 cm, svoris 65 kg, M.Valčiukaitės – 175 cm ir 62 kg) Sevilijoje ant kranto karštai pasibučiavo ir kai kam suteikė progos pasišaipyti. Tik mūsų merginos dėl to per daug neišgyveno – juk jos atidavė visas jėgas ir tapo M.Valčiukaitė ir D.Vištartaitė su treneriu A.Areliu čempionėmis. čempione. Merginas treniravo Mildos tėtis Iki šių metų pavasario vienvietę valtį Tomas Valčiukas, pats buvęs geras irkluotojas, irklavusi Donata jau buvo gerai žinoma bet Ievai išvykus mokytis į JAV įžvalgusis irkluotojų pasaulyje. Iki to laiko ji dukart spėjo A.Arelis pasiūlė merginoms pabandyti susėsti tapti pasaulio jaunimo iki 23 m. čempione, į vieną valtį. Garsus italų kilmės irklavimo pernai pasipuošė ir suaugusiųjų Senojo treneris Gianni Postiglione'is, pakviestas žemyno pirmenybių auksu, o užpernai pelnė talkinti Graikijos ir Lietuvos rinktinėms, taip bronzinį apdovanojimą. 2012 m. Londono pat pritarė šiai idėjai. Beje, M.Valčiukaitė, kuriai olimpinėse žaidynėse D.Vištartaitė užėmė iš visų mokslų labiausiai patinka matematika, prizinę aštuntą vietą. Sportininkę nuo 2007nuo rudens Vilniaus universitete pradėjo ųjų treniruoja garsusis Algirdas Kazimieras studijuoti ekonometriją.

Arelis, išugdęs 1976 m. Monrealio olimpinių „Donata su Milda kartu pradėjo rimtai irkluoti žaidynių vicečempioną, daugkartinį buvusios tik šių metų pavasarį treniruočių stovykloje SSRS čempioną Vytautą Butkų ir 2000 m.

Graikijoje, – po treniruotės Trakuose pasakojo Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos A.Arelis. – Abi auklėtinės, kaip sakoma, su medalininkes Birutę Šakickienę ir Kristiną charakteriu, bet sėdusios į vieną valtį iš Poplavskają. savęs išspaudžia viską. Džiugu, kad Europos Donata Lietuvos sporto universitete čempionate Sevilijoje pirmasis šių irkluotojų studijuoja kineziterapiją, keleri metai blynas neprisvilo – iškepė kaip reta gražus ir draugauja su buvusiu Estijos irklavimo skanus. Kartu pradėjusioms irkluoti mergirinktinės nariu Valerijumi Prosvirninu, kuris, noms – neribotos galimybės tobulėti, todėl pasak A.Arelio, yra puikus jo pagalbininkas per su jomis pagrįstai sieju daug vilčių“, – neslepia treniruotes, be to, padeda bendrovei „Brača Donatos ir Mildos treneris A.Arelis bei prasitaria, Sport“ konstruoti irklus. kad rudenį žada baigti aktyvią trenerio veiklą, Milda taip pat teikia nemažai vilčių – kartu mat sveikata jau nebe ta. su Ieva Adomavičiūte irkluodama porinę Šio patyrusio specialisto nuomone, Europos dvivietę, dukart tapo pasaulio jaunių irklavimo čempionių duetą galėtų perimti Mildos tėtis

T.Valčiukas, bet jis Vilniuje dirba atsakingą darbą, taigi jam būtų nelengva jį derinti su nuolatinėmis išvykomis. Treneris pasitiki ir nemenkos irklavimo patirties sukaupusiu Donatos draugu Valerijumi.

Beje, daug apdovanojimų už vaisingą trenerio veiklą pelnęs A.Arelis prieš beveik šešerius metus švęsdamas septyniasdešimtmetį žurnalistams prasitarė, kad žada baigti trenerio karjerą, bet, kaip matome, dar pasiliko. Gal atsisveikinimo diena bus dar sykį nukelta?

Po treniruotės Trakuose pakalbinta Donata prisiminė, kad po kvalifikacinio plaukimo Sevilijoje abi su Milda buvo įsitikinusios, jog yra pajėgios kovoti dėl Europos čempionių vardo. „Finaliniame plaukime didelių, esminių klaidų nepadarėme, – tvirtino Donata. – Tačiau suprantame, kad ir varžovės nestovės vietoje, todėl tikimės toliau gerinti mūsų judesių darnumą ir galingumą bei ieškoti įvairių taktinių sprendimų lenktyniaujant. Apie ką svajojame? Taip, tikslas vienas – sėkmingai pasirodyti 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. O šiemet dar rengiamės tinkamai pakovoti rugpjūčio mėnesį vyksiančiame pasaulio čempionate Pietų Korėjoje.“

OLIMPINĖ PANORAMA

21

KONKURSAS ATKURTAM LIETUVOS TAUTINIAM OLIMPINIAM KOMITETUI ŠIEMET SUKANKA 25-ERI. ŠIAI SUKAKČIAI PAMINĖTI „OLIMPINĖ PANORAMA“ SAVO SKAITYTOJAMS RENGIA KONKURSĄ.

PENKIUOSE ŽURNALO NUMERIUOSE BUS PATEIKTA PO PENKIS KLAUSIMUS IŠ OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ IR OLIMPINIO JUDĖJIMO ISTORIJOS BEI DABARTIES. IŠ VISO DALYVIAMS TEKS ATSAKYTI Į 25 KLAUSIMUS. TEISINGAS ATSAKYMAS – VIENAS TAŠKAS. LTOK PRIZUS GAUS Į VIENO NUMERIO PENKIS KLAUSIMUS TIKSLIAUSIAI ATSAKĘS SKAITYTOJAS. KONKURSUI PASIBAIGUS APDOVANOSIME TRIS OLIMPINIUS ORAKULUS, O NUGALĖTOJĄ DAR PAKVIESIME Į JUBILIEJINES IŠKILMES. JEIGU TEISINGAI ATSAKYS KELI SKAITYTOJAI, NUGALĖTOJUS LEMS BURTAI.

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

ATSAKYMUS SIŲSTI IKI RUGSĖJO 1 D. ADRESU: Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius, „Olimpinės panoramos“ konkursui.

Arba elektroniniu paštu: komitetas@ltok.lt su nuoroda „Konkursui“.

Nr. 7 (47), 2013 m.

VIRŠELYJE Europos jaunimo olimpinio festivalio čempionas B.Mickus (kairėje) ir bronzos medalio laimėtojas T.Kuzmickas Alfredo Pliadžio nuotrauka

REDAKTORIUS Bronius Čekanauskas

AUTORIAI Ramūnas Jakubauskas Marytė Marcinkevičiūtė Jonas Miodušauskas

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

STILISTĖ KOREKTORĖ Inga Jarmalaitė-Necelienė

DIZAINERIS KETVIRTOJO ETAPO KLAUSIMAI 1. Kas tapo pirmuoju šiuolaikinių olimpinių žaidynių čempionu?

2. Kuris Lietuvos sportininkas yra laimėjęs ne tik olimpinių žaidynių, bet ir jaunimo olimpinių žaidynių medalių?

3. Kodėl Lietuvoje per Olimpinės dienos šventes rengiamas 1988 m bėgimas vadinamas olimpinės mylios bėgimu?

4. Ką turi bendra motorlaivių lenktynės ir olimpinės žaidynės?

5. Kurios šalies atstovai iš visų šiuolaikinių vasaros olimpinių žaidynių yra parsivežę bent po vieną aukso medalį?

Artūras Gimžauskas

MAKETUOTOJAS Vytautas Gimžauskas

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

RAŠYKITE TREČIOJO ETAPO KLAUSIMŲ TEISINGI ATSAKYMAI 1. Kuriose olimpinėse žaidynėse žiūrovų buvo mažiau nei sportininkų?

1900 m. Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse.

2. Kuriam sportininkui (-ei) tų pačių metų vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse pavyko iškovoti medalius?

Christa Luding-Rothenburger iš VDR 1988 m. Kalgario žiemos žaidynėse tapo 1000 m greitojo čiuožimo čempione, perpus trumpesnėje distancijoje iškovojo sidabrą ir tų pačių metų Seulo vasaros žaidynėse tapo dviračių treko sprinto varžybų olimpine vicečempione.

3. Kuris Lietuvos krepšininkas (nebūtinai atstovaudamas Lietuvai) pirmasis tapo olimpiniu čempionu?

Pranas Lubinas olimpiniu čempionu tapo 1936 m. Berlyne atstovaudamas JAV krepšinio komandai.

4. Kurie Lietuvos atstovai – vienos šeimos nariai, vyras ir žmona, yra iškovoję olimpinių medalių?

Penkiakovininkai Andrejus Zadneprovskis (2004 m. Atėnuose – sidabro, 2008 m. Pekine – bronzos) ir Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (2012 m. Londone – aukso).

5. Kuris Lietuvos sportininkas daugiausiai kartų dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse?

Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko dalyvavo penkeriose žiemos žaidynėse: 1992 m. Albervilyje, 1994 m. Lilehameryje, 1998 m. Nagane, 2002 m. Solt Leik Sityje ir 2006 m. Turine.

komitetas@ltok.lt

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

SPAUSDINA „Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS 4400 egz.

ISSN 1648-6331

Į TREČIOJO ETAPO VISUS KLAUSIMUS TEISINGAI ATSAKĖ IR LTOK PRIZĄ LAIMĖJO VIRGILIJUS LUKOŠIUS.

SVEIKINAME!

Po trijų turų Vytautas Ruzginas turi 13 taškų, Virgilijus Lukošius 12, Justinas Laurinavičius 6, Algis Žvirblis – 5.

Po 3 taškus surinko 12 skaitytojų.

22

OLIMPINĖ PANORAMA

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“