Olimpinė panorama 2013 08 by IDEA Born in idea

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2013 RUGPJŪTIS | NR. 8 (48)

OLIMPINĖ PANORAMA

VIRGILIJUS ALEKNA

NESKUBA DĖTI DISKO Į LENTYNĄ

EDVINUI KRUNGOLCUI

NAUJA VEIKLA KELIA NAUJŲ IŠŠŪKIŲ

JUOZAS PETKEVIČIUS

LIETUVOS KREPŠININKŲ IR IRKLUOTOJŲ TALISMANAS

PASAULIS LENKIASI PRINCESEI JAU PERNAI LONDONO OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE SUŽIBUSI RŪTOS MEILUTYTĖS ŽVAIGŽDĖ SPINDI VIS RYŠKIAU. PO ĮSPŪDINGO PASIRODYMO PASAULIO ČEMPIONATE BARSELONOJE LIETUVE ŽAVĖJOSI VISO PASAULIO PLAUKIMO SPECIALISTAI IR ŽURNALISTAI. GYRĖ NE TIK JOS REZULTATUS BEI GALIMYBES, BET IR PATRIOTIŠKUMĄ

SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mieli skaitytojai, karšta buvo besibaigianti vasara ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Visą savaitę šalies sporto aistruolių ir net mažai sportu besidominčių lietuvių dėmesį buvo prikausčiusi jaunoji plaukikė Rūta Meilutytė, pasaulio čempionate Barselonoje pagerinusi 100 ir 50 m plaukimo krūtine pasaulio rekordus ir abiejose distancijose iškovojusi po medalį – aukso bei sidabro. Apie šešiolikmetės pergales kalbėjo ir rašė viso pasaulio žiniasklaida. Užsienio žurnalistai Rūtą giria ne tik už puikų plaukimo stilių, nuostabius rezultatus, bet ir už tai, kad ji labai patriotiška, kiekviena proga stengiasi pabrėžti esanti lietuvė. Jaunoji sportininkė neskraido padebesiais, realiai vertina savo laimėjimus ir yra savikritiška. Apie jauniausią Lietuvos olimpinę čempionę ir žurnalistų pranašystes galima pasiskaityti ir šiame numeryje. Dar kartą sporto pasaulį sudrebino mūsų šiuolaikinės penkiakovės meistrai. Šios sporto šakos stebuklą sukūrė Londono olimpinių žaidynių čempionė Laura Asadauskaitė. Po fechtavimo, plaukimo ir jojimo buvusi devyniolikta, po šaudymo ir bėgimo rungties ji finišavo pirma. Po kelių valandų Lauros triumfą pakartojo Justinas Kinderis. Su viltimi laukėme ir pasaulio lengvosios atletikos čempionato Maskvoje. Deja, iš ten tokių džiugių žinių, kaip iš Barselonos ir Taivano, neatskriejo. Puikiai suprantu, kaip buvo sunku gerai pasirodyti traumą ilgai besigydžiusiam ir šį sezoną mažai varžybose dalyvavusiam legendiniam disko metikui, dukart olimpiniam čempionui Virgilijui Aleknai. Neabejoju, kad Virgis padarė viską, ką tą dieną galėjo, atidavė visas jėgas disko metimo sektoriuje. Nepavyko. Kaip sako metikai, diskas neskrido... O kodėl vilčių nepateisino kai kurie jauni ir nebe pirmus metus perspektyvūs lengvaatlečiai, nesėkmių priežastis, manau, išsiaiškins mūsų Lengvosios atletikos federacijos vadovai. Beje, pastebėjau, kad pastaruoju metu jau daugumos šalies sporto federacijų vadovai objektyviai vertina savo sportininkų sėkmes ir nesėkmes. Šiuo metu sporto mėgėjų žvilgsniai jau nukreipti į Slovėniją, kurioje netrukus prasidės Europos vyrų krepšinio čempionatas. Viliuosi, kad prie Lietuvos rinktinės vairo sugrįžus sumaniam strategui Jonui Kazlauskui mūsų komanda – patirties ir jaunystės lydinys – bus reali

pretendentė iškovoti medalius. Be to, šio čempionato metu minėsime gražią sukaktį: nuo tos dienos, kai Lietuvos krepšininkai 2003-iaisiais Stokholme tapo Europos čempionais, bus praėję lygiai dešimt metų. Vienas pasaulio ir du Europos jaunimo čempionatai šią vasarą buvo surengti Lietuvoje. Trakų Galvės ežere vyko pasaulio jaunių (iki 19 m.) irklavimo čempionatas. Kaune, Alytuje ir Marijampolėje dėl apdovanojimų kovojo pajėgiausi Europos jaunieji (iki 19 m.) futbolininkai. Sostinėje prie Baltojo tilto audringai vyko Senojo žemyno jaunimo (iki 20 m.) paplūdimio tinklinio čempionatas. Gaila, medalių jaunieji lietuviai neiškovojo, nors irkluotojai vaikinai ir tinklininkės merginos liko per žingsnį nuo apdovanojimų. Manau, ne tik todėl, kad leidome išsivežti visus medalius, svečiai – sportininkai, jų treneriai, turistai ir atsakingi tarptautinių federacijų atstovai – gyrė čempionatų organizaciją, sporto arenas. Džiugino ir tai, kad šias varžybas stebėjo daug žiūrovų. Vien futbolo rungtynėse apsilankė beveik 57 tūkst. sporto mėgėjų! Neretai matydami pustuštes tribūnas teisinamės, kad mūsų žmonės neina žiūrėti varžybų, nes jau atsivalgė sporto. Bet greičiausiai nemokame tinkamai pakviesti žiūrovų, išreklamuoti sporto renginio. Ir apie lankstesnes bei mažesnes bilietų kainas visada vertėtų pagalvoti. Nepavyko jaunimui iškovoti medalių namie, parsivežė jų iš tolimų kraštų. Kinijoje vykusiame pasaulio jaunimo (iki 19 m.) šiuolaikinės penkiakovės čempionate Ieva Serapinaitė laimėjo aukso medalį, o kartu su savo sese dvyne Emilija bei Aurelija Tamašauskaite – sidabrą estafečių varžybose. Komandinėje įskaitoje ta pati trijulė dar pasidabino bronzos medaliais. Dar norėčiau pasveikinti du Lietuvos sportininkus, iškovojusius medalius Kolumbijoje vykusiose pasaulio sporto žaidynėse: parasparnių pilotė Jolanta Romanenko tapo čempione, o orientacininkas Vilius Aleliūnas pelnė bronzą. Olimpiniam sąjūdžiui bus karšta ir pirmoji rugsėjo pusė: Buenos Airėse vyks 125-oji Tarptautinio olimpinio komiteto sesija. Argentinos sostinėje bus išrinktas naujas TOK prezidentas ir 2020 metų vasaros olimpinių žaidynių sostinė. Dabartinio TOK prezidento Jacques‘o Rogge‘o kvietimu ir aš toje sesijoje dalyvausiu. Ką įdomaus išgirsiu ir pamatysiu, kitame „Olimpinės panoramos“ numeryje papasakosiu.

OLIMPIETIS

DISKAS DAR REIKALINGAS LONDONO OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ PRIZININKE TAPUSI DISKO METIKĖ ZINAIDA SENDRIŪTĖ GIMTAJAME SKUODE RANDA LAIKO IR JAUNOSIOMS KREPŠININKĖMS PATRENIRUOTI, IR KOLEKCIJAI KAUPTI, IR SU DRAUGAIS PABŪTI.

VIRGILIJUS ALEKNA NEGAILI GRAŽIŲ ŽODŽIŲ RYŠKIAUSIEMS LIETUVOS DISKO METIMO TALENTAMS, BET IR PATS KOL KAS NEKETINA TRAUKTIS Į ŠALĮ. „JAUČIU, KAD GALIU TRENIRUOTIS, DISKĄ MESTI GANA TOLI“, – TVIRTINA 41-ERIŲ METŲ ATLETAS, APSISPRENDĘS IR TOLIAU SPORTUOTI. Marytė Marcinkevičiūtė „JEIGU PO LONDONO OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ NEBŪČIAU TĘSĘS SPORTINĖS KARJEROS, PASAULIO PIRMENYBĖSE MASKVOJE LIETUVOS RINKTINĖJE NEBŪTŲ BUVĘ DISKO METIKO. KITĄMET EUROPOS ČEMPIONATAS, VĖLGI NĖRA JOKIOS GARANTIJOS, KAS ATSTOVAUS MŪSŲ ŠALIAI DISKO METIMO SEKTORIUJE. KOL JAUNIMAS UŽAUGS, PASITEMPS, O AŠ BŪSIU ŠALIA JO, BUS DIDESNĖ KONKURENCIJA, JAUNIMUI STIPRESNĖ MOTYVACIJA TOBULĖTI.“

Alfredo Pliadžio nuotr.

10 4

OLIMPINĖ PANORAMA

Virgilijus Alekna – vienintelis pasaulyje disko metikas, dalyvavęs dešimtyje planetos čempionatų. Juose du kartus tapo nugalėtoju. Be to, jis net penkis kartus gynė Lietuvos garbę olimpinėse žaidynėse, iš kurių parsivežė du aukso ir vieną bronzos medalį.

augybę titulų iškovojęs Virgilijus Alekna netapo disko metimo pasaulio rekordininku, bet jau daugiau nei du dešimtmečius trunkančią jo sportinę karjerą įamžino kiti unikalūs rezultatai. V.Alekna – vienintelis pasaulyje disko metikas, dalyvavęs dešimtyje planetos čempionatų. Rekordinis dešimtasis, vykęs Maskvoje, legendiniam disko metikui susiklostė ne taip, kaip tikėjosi, nes planus sujaukė trauma. Disko metimo veteranui nepavyko prasibrauti į finalą – po atrankos varžybų jis liko šešioliktas (61 m 91 cm). Vis dėlto V.Aleknos pavardė ir jo pasiektas rezultatas per finalo transliaciją nuolat šmėžavo ekranuose. Ir šio rezultato, 2005 m. Helsinkyje pasiekto pasaulio čempionato rekordo, Maskvoje niekam nepavyko pagerinti. Tąkart Suomijos sostinėje antrąsyk pasaulio čempionu tapęs lietuvis diską nusviedė net 70 m 17 cm.

Jeigu po Londono olimpinių žaidynių nebūčiau tęsęs sportinės karjeros, pasaulio pirmenybėse Maskvoje Lietuvos rinktinėje nebūtų buvę disko metiko. Kitąmet Europos čempionatas, vėlgi nėra jokios garantijos, kas atstovaus mūsų šaliai disko metimo sektoriuje. Kol jaunimas užaugs, pasitemps, o aš būsiu šalia jo, bus didesnė konkurencija, jaunimui stipresnė motyvacija tobulėti. Geriau pasirodyti šių metų pasaulio čempionate sutrukdė trauma. Gal reikėjo nerizikuoti ir nedalyvauti? Norint dalyvauti čempionate pirmiausia reikia įvykdyti normatyvą. Jį įvykdžiau netikėtai anksti – per pirmąsias varžybas kovo mėnesį. Jeigu tose varžybose būčiau nedalyvavęs, būčiau pritrūkęs laiko, trauma nebūtų leidusi įvykdyti normatyvo. Mane išgelbėjo būtent tos pavasario varžybos. Kadangi teisė buvo iškovota, tai ja ir pasinaudojau. Maskvoje norėjau būti geresnės sportinės formos, bet yra taip, kaip yra, nieko nepadarysi. Galiu pasiguosti bent tuo, kad išliko man priklausantis pasaulio čempionatų rekordas. Vis dėlto dalyvavau dešimtyje pasaulio lengvosios atletikos čempionatų, rengiamų kas dvejus metus. Dvidešimt metų išsilaikyti didžiajame sporte, įvykdyti nustatytus normatyvus – irgi šis bei tas. Dalyvavau ir penkeriose olimpinėse žaidynėse. Lietuvoje nėra daug sportininkų, galinčių tuo pasigirti.

Po Londono olimpinių žaidynių sakei, kad labai norėtum sudalyvauti dešimtajame pasaulio čempionate, o po jo ir paaiškės, kas bus toliau. Taigi kas paaiškėjo? – paklausėme dukart olimpinio čempiono. Šiemet laukia kelios gana aukšto lygio varžybos. Manau, šiemet diską esu pajėgus nusviesti toliau nei per pasaulio čempionatą Maskvoje. Šie metai man išskirtiniai, nes niekada dar neteko sezono pradžioje patirti traumos, kuri ir sujaukė visą pasirengimo ciklą. Tos traumos padarinius jaučiu ir dabar, pasaulio čempionate nepavyko savęs realiKaip išgyvenai nesėkmę Maskvoje, ar naktį zuoti, įgyti geros sportinės formos. Bet jaučiu, galėjai ramiai užmigti? kad turiu jėgų ir dar noriu pakovoti. Iki varžybų miegojau gerai, bet po jų – prastai. Daug apie viską galvojau. Jau ne pirmi metai man sudėtinga dalyvauti rytais Sprendimą toliau sportuoti priėmei Masvykstančiose kvalifikacinėse varžybose. kvoje ar grįžęs į Lietuvą? Maskvoje jaučiau didelę varžybų patirties Nebuvo tokio sprendimo: būti ar nebūstoką. Treniruotės – tai viena. Juk visą laiką ti? Svarbu, ar yra galimybių, ženklų, kad diską mėčiau Kaune, Ąžuolyne. Sektoriugaliu toliau mėtyti diską – ar leidžia kūnas, je atlikdavau reikiamus judesius, įrankis sveikata. Jeigu kūnas nenori mesti disko, skriedavo gana toli, nebuvo jokios įtampos. treniruotis, tą pajusi iš karto ir jau kitą dieną Bet visai kas kita diską mėtyti stadione gali pasakyti: „Viskas.“ O aš jaučiu, kad galiu per varžybas. Kasmet būtina priprasti prie treniruotis, diską mesti gana toli. Aišku, gal varžybų atmosferos, tada viskas būna gerai. nebus tų pirmų vietų, kurių visi nori, bet, Šiemet tokios galimybės neturėjau. Sportinė manau, kai kuriems disko metikams konkuforma per treniruočių stovyklas Portugalijorenciją dar galiu sudaryti.

je, Ispanijoje leido tikėtis panašių rezultatų, kaip ir praėjusiais metais, bet trauma viską pakeitė iš pagrindų. Lietuvoje kol kas neturi rimto varžovo. Pamaina auga. Šiemet Andrius Gudžius tapo Europos jaunimo iki 23 m. čempionu. Jis jau prieš kelerius metus 2 kg sveriantį diską yra numetęs gerokai toliau, bet po to gydėsi traumą, keitė metimo techniką. Andrius – rimtas disko metikas, ateityje galintis pasiekti gerų rezultatų. Juk jis tarp bendraamžių tapo Europos čempionu, diską meta 62–63 metrus, o per treniruotes gal ir toliau nusviedžia. Tai puikūs rezultatai. Sportininkas gana stiprus. Nors iki suaugusiųjų lygio jam dar šiek tiek trūksta, jei Andrius norės dirbti, treniruotis daugiau nei iki šiol, jam viskas prieš akis. Arba štai septyniolikmetis Domantas Poška. Dar praėjusiais metais apie šį sportininką apskritai nieko nebuvo girdėti, o per šių metų Europos jaunimo čempionatą jis jau kovojo finale ir užėmė penktą vietą. Šis sportininkas į disko metimo sektorių atėjo iš krepšinio, diską mėto vos pirmus ar antrus metus, bet savo rezultatus jau gerina. Ir su Andriumi, ir su Domantu šiemet vasario mėnesį susitikome per treniruočių stovyklą Lenkijoje, kartu sportavome. Abu disko metikus treniruoja puikūs specialistai Vaclovas Kidykas ir Romas Ubartas. Su jais per pratybas pasikalbėdavome, kai kuriais klausimais padiskutuodavome. Jie patardavo man, o aš – jiems. Manau, mūsų jaunimas su savo treneriais eina teisingu keliu. Jau paaugo paties vaikai, gal ir jie pamėto diską? Po pastarojo pasaulio čempionato disko metimu labai susidomėjo vyresnysis Martynas. Mykolas diskui kol kas abejingas, o mažoji Gabrielė dar ne sportininkė. Su Martynu keletą kartų abu treniravomės – ir namų kieme, ir rekonstruojamame Vingio stadione. Sūnus man prisipažino, kad diskas jam labai patinka ir jis norėtų tapti metiku. Jei šis noras nepraeis, pamokysiu jį daugiau disko metimo subtilybių.

OLIMPINĖ PANORAMA

KULUARUOSE

Valdo Malinausko nuotr.

KULUARUOSE

Imtynininkai dalyvauja solidarumo akcijoje „Išsaugokim olimpines imtynes“ Vilniuje

ANTAUSIS SUVIENIJO IMTYNININKUS BE OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ GALINTI LIKTI IMTYNIŲ BENDRUOMENĖ NEPALŪŽO, TIK DAR LABIAU SUSIVIENIJO. NET NESUTAIKOMI POLITINIAI PRIEŠAI, PALAIKYDAMI IMTYNES, SPAUDĖ RANKAS. DABAR VISI LAUKIA LEMTINGO SPRENDIMO, KURIS BUS IŠTARTAS BUENOS AIRĖSE. Valdas Malinauskas

etų pradžia imtynių pasauliui nežadėjo nieko bloga. Iki nelemto pirmadienio. Būtent pirmadienį, vasario 11-ąją, virš imtynių pasaulio driokstelėjo griaustinis. Lozanoje posėdžiavęs Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Vykdomasis komitetas (VK) slaptu balsavimu nusprendė imtynes pastūmėti į šalį ir siūlyti išbraukti iš 2020 m. olimpinių žaidynių programos. Tiesa, paliko adatos skylutės dydžio galimybę išlikti ir vieną seniausių sporto šakų įmetė į vadinamąjį kandidatų krepšelį kartu su beisbolu ir mažuoju beisbolu (softbolu), karatė, sieniniu (skvošu), riedučių sportu, sportiniu laipiojimu, jėgos aitvarų sportu ir ušu. Kurią sporto šaką bus siūloma įtraukti į olimpines žaidynes, turėjo nuspręsti TOK VK, susirinkęs į posėdį Sankt Peterburge gegužę.

Argumentai – įvairūs Kas įvyko Lozanoje, kodėl būtent imtynės užsitraukė olimpinę nemalonę? Šie ir kiti klausimai kaitino imtynių mėgėjų vaizduotę. Užkietėję optimistai kibo į istorijos knygas bei žinynus, pirštais badė eilutes, kuriose mirgėjo pasididžiavimo verti faktai: 3000 m. pr. Kr. rasta imtynininkus ir imtynių kovas vaizduojančių piešinių, 704 m. pr. Kr. imtynės įtrauktos į antikinių olimpinių žaidynių programą, jos minimos Homero „Iliadoje“,

OLIMPINĖ PANORAMA

gūdžiais viduramžiais dienos šviesą išvydo vokiečių menininko Albrechto Dürerio rankraštis su 120 piešinių, vaizduojančių imtynių veiksmus, o baronas Pierre‘as de Coubertinas imtynes kartu su kitomis aštuoniomis sporto šakomis yra pavadinęs fundamentaliu sportu ir siūlęs įtraukti į 1896 m. šiuolaikinių olimpinių žaidynių programą. Optimistams sunku patikėti, kad pasikėsinta į sportą, kuris vienija 177 federacijas šešiuose žemynuose. Šios sporto šakos šalininkams sudėtinga suvokti, kaip galima išjudinti imtynių sistemą JAV, kuriose jos ne vieną dešimtmetį įtrauktos į koledžų programas lygiomis teisėmis su krepšiniu, arba kaip įmanoma imtynes atimti iš turkų, iraniečių, Vidurio Azijos šalių ir Kaukazo regiono gyventojų, kuriems šis sportas – gyvenimo būdas. Užtat pesimistai nelinkę tikėti skaičių magija, jie esą kliaujasi logika ir klausia, ar realu, kad tie penkiolika TOK VK narių pakeistų nuomonę ir imtynes grąžintų į olimpiadą. Imtynių priešininkai piktinasi, kad, palyginti su kitomis sporto šakomis, šios be specialisto komentarų neįmanoma žiūrėti. Juos erzina techninių veiksmų vertinimo painiava, sunku perprasti taškų skaičiavimo subtilybes ar daugiapakopes standartines situacijas.

Bendruomenė veikia išvien Reikia pripažinti, kad po TOK skelto antausio imtynių bendruomenė nepalūžo, tik dar labiau susivienijo. Storas sprandas ir šiek tiek kitokios ausys visuomet būdavo imtynininkų vizitinė kortelė, padedanti atverti duris tiek į verslo pasaulį, tiek į politines aukštumas. Imtynininkai geba puikiai išnaudoti kovose ant tatamio sukauptą patirtį ir veikti išvien. Taigi vasario 11-osios TOK VK balsavimo rezultatai reikalavo greitų sprendimų. Pirmasis žingsnis – iš žaidimo, pavadinto „Būti ar nebūti olimpinėse žaidynėse“, eliminuoti ilgametį FILA prezidentą šveicarą Raphaelą Martinettį. Jau po kelių dienų laikinuoju FILA prezidentu išrenkamas serbas Nenadas Lalovičius. Didžiosiose valstybėse – JAV, Rusijoje, Vokietijoje – steigiami imtynių išsaugojimu olimpinėje programoje besirūpinantys komitetai, iš Japonijos ir Vokietijos į TOK būstinę Lozanoje išsiunčiamos daugiatūkstantinės peticijos. Be to, Japonija ir Turkija, kandidatės rengti 2020 m. žaidynes, šios sporto šventės neįsivaizduoja be jiems aukso kiaušinius dedančių imtynių. Nelieka nuošaly ir įtakingiausi politiniai veikėjai. Ir JAV senatorius Sherrodas Brownas, ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble viešai pareiškia, kad įvyko

nesusipratimas ir jie visokeriopai palaikys imtynes. TOK prezidentas Jacques‘as Rogge‘as gauna septynių JAV kongresmenų pasirašytą imtynes remiantį laišką. Netrukus palaikomąjį žodį taria ir Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos prezidentas šeichas Ahmadas Al Fahadas Al Sabahas iš Kuveito. Imtynės sutaikė priešus Didžiulio rezonanso sulaukė ir pasaulio taurės varžybos Irane. Teherano „Azadi Sport Arena“ salėje tuometis šios šalies prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas plačiausiai šypsodamasis spaudė rankas JAV laisvųjų imtynių rinktinės atletams, o JAV imtynių federacijos direktorius Richas Benderis glėbesčiavosi su kolegomis iš Irano. Šių dviejų valstybių atstovų susitikimą fiksavo įtakingiausių agentūrų fotografai ir operatoriai. Jau tuomet spauda prabilo, kad imtynės, nors ir trumpam, suartino du mirtinus priešus. „Tai, ko nesugeba diplomatai, daro imtynės“, – rašė „The New York Times“. Bet tai buvo tik didelio darbo pradžia. FILA suprato, kad palaikymo maža, būtina kažką keisti, todėl gegužės 18-ąją sušaukia neeilinį kongresą Maskvoje. Laikinasis prezidentas N.Lalovičius išrenkamas FILA prezidentu ir nubrėžiamos naujos veiklos gairės. Pirmiausia pasirašoma sutartis su Europos olimpiniais komitetais, kad imtynės būtų įtrauktos į 2015 m. Europos žaidynių Baku programą. Kitas sunkus etapas – pasirengti apginti imtynes TOK VK posėdyje Sankt Peterburge. Sankt Peterburgą imtynės pasiekė naujai įpakuotos. Komitetui buvo pristatytos neatpažįstamai pasikeitusios taisyklės, jose beveik neliko vietos atsitiktinumui ir dviprasmiškai traktuotei. TOK funkcionieriai susipažino su pasikeitusia FILA valdymo

DIDŽIULIO REZONANSO SULAUKĖ IR PASAULIO TAURĖS VARŽYBOS IRANE. TEHERANO „AZADI SPORT ARENA“ SALĖJE TUOMETIS ŠIOS ŠALIES PREZIDENTAS MAHMOUDAS AHMADINEJADAS PLAČIAUSIAI ŠYPSODAMASIS SPAUDĖ RANKAS JAV LAISVŲJŲ IMTYNIŲ RINKTINĖS ATLETAMS, O JAV IMTYNIŲ FEDERACIJOS DIREKTORIUS RICHAS BENDERIS GLĖBESČIAVOSI SU KOLEGOMIS IŠ IRANO. struktūra, strateginiais planais, tarp kurių išskirtinis dėmesys rodomas moterų įtraukimui į FILA valdymo organus bei tolygiam medalių komplektų paskirstymui tarp trijų olimpinių sporto šakų – graikų-romėnų, laisvųjų ir moterų imtynių. TOK VK imtynininkus įvertino teigiamai jau po pirmojo balsavimo, o vėliau prie imtynių prisidėjo dar du laimingieji – beisbolas ir sieninis. Lems ir TOK vadovo rinkimai Dabar jų likimas generalinės asamblėjos, vyksiančios rugsėjo 7–8 d. Buenos Airėse, rankose. Argentinos sostinėje bus renkamas ir naujas TOK vadovas. Neabejojama, kad šių rinkimų baigtis nulems vienos šių sporto šakų likimą. Į TOK prezidento kėdę pretenduoja šeši kandidatai: Richardas Carrionas iš Puerto Riko, šveicaras Denisas Oswaldas, legendinis šuolininkas su kartimi ukrainietis Sergejus Bubka, Ng Seras Miangas iš Singapūro, Ching Kuo Wu iš Taivano ir vokietis Thomas Bachas. Sunku vertinti jų simpatijas imtynėms, bet po kai kurių kandidatų pasisakymų viešojoje erdvėje galima daryti atitinkamas išvadas.

Įtakingiausio olimpinių reikalų portalo aroundtherings.com apklausos duomenimis, mažiausiai šansų tapti TOK vadovu turi Tarptautinės bokso federacijos prezidentas Ch.K.Wu, todėl taivanietį palikime nuošalyje. Bankininko R.Carriono pasisakymų, juolab teigiamų, imtynių atžvilgiu neteko girdėti. Singapūro olimpinio komiteto prezidentas ir šios šalies imtynių federacijos vadovas raštu kreipėsi į savo tautietį, TOK VK narį Ng Serą Miangą, prašydamas palaikyti imtynininkų interesus TOK kuluaruose, bet oficialaus atsakymo nesulaukė. Šveicaras D.Oswaldas buvo atvykęs į Maskvą telkti šalininkų ir viename interviu parodė palankumą imtynėms. S.Bubka birželį duotame interviu pasidžiaugė, kad per ypač trumpą laiką pavyko pakeisti nuomonę į gerąją pusę ir pasaulį supažindinti su patraukliausiais imtynių bruožais. Regis, imtynių sportui palankiausia figūra – teisininkas T.Bachas. Gegužę Sankt Peterburge šis vokietis tvirtino, kad imtynės padarė viską, kad sugrįžtų atgal į olimpinę šeimą. „Jie (FILA) gavo skaudų pranešimą ir per tris mėnesius pakeitė savo sportą. Deja, kartais dėl drąsių reformų tenka patirti tokį spaudimą“, – sakė T.Bachas, išplatinęs penkiolikos puslapių manifestą, kuriame daug dėmesio skiriama imtynėms. Dokumente dėstoma, kad reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp tradicijų ir pažangos. „Olimpinė programa kaip dėlionė – negalima kai kurių dėlionės vienetų tiesiog pakeisti kitais, nes bus sunaikintas harmoningas vaizdas“, – rašoma manifeste. Vokietis siūlė neskubėti traukti naujų sporto disciplinų į žaidynių programą ir iš pradžių jas išbandyti, pavyzdžiui, jaunių olimpinėse žaidynėse. Taigi iki lemiamo sprendimo lieka vos kelios dienos.

OLIMPINĖ PANORAMA

LTOK ATKŪRIMAS

SU OLIMPIZMO UGNIMI

„BARSELONOS OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ LEIDINIUI, SUTARTAM SPAUSDINTI ISPANIJOJE, RYTĄ PRIEŠ DELEGACIJAI IŠVYKSTANT Į ŽAIDYNES LABAI SKUBĖDAMI SU „VYTIES“ LAIKRAŠČIO FOTOKORESPONDENTU GEDIMINU TALUČIU MAKETAVOME PAPILDYMĄ – REIKĖJO ĮTRAUKTI DAR DEŠIMT LIETUVOS OLIMPIEČIŲ. DEJA, PAVĖLAVOME – LEIDINYS JAU BUVO IŠSPAUSDINTAS. LTOK GENERALINIO SEKRETORIAUS JANIO GRINBERGO UŽSAKYMU DAR SUKŪRIAU KVIETIMĄ Į BARSELONOS OLIMPINES ŽAIDYNES.“

ARTĖJANTIS LTOK JUBILIEJUS – GERA PROGA PRISIMINTI SURENGTAS PARODAS, SKIRTAS OLIMPINĖMS ŽAIDYNĖMS. PIRMOJI – „NUO PARYŽIAUS IKI BARSELONOS“ BUVO ATIDARYTA 1992 M. VASARIO 7-ĄJĄ VILNIAUS SPORTININKŲ NAMŲ DAR OFICIALIAI NEĮKURTAME SPORTO MUZIEJUJE. Vytautas Gudelis

odos, taip neseniai, o iš tiesų 1988 m. gruodžio 11 d. buvusiuose sostinės Profsąjungų kultūros rūmuose ant Tauro kalno vyko suvažiavimas Lietuvos olimpiniam komitetui atkurti. Tada eksponavau savo olimpinių ženkliukų rinkinį, sulaukusį neeilinio dalyvių dėmesio. Ir štai jau beveik 25-eri metai prabėgo nuo tos dienos. Iki šiol gailiuosi, kad suvažiavime dalyvavau tik kaip kolekcininkas – nebuvau įtrauktas į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo procesą, nors su dideliu entuziazmu būčiau prie to prisidėjęs. Savo akimis matęs 1960 m. Romos olimpines žaidynes, nuo tada visam laikui likau sužavėtas olimpizmo idėjų. Jau 25-erius metus visomis išgalėmis stengiuosi įrodyti, kad esu visateisis olimpinės bendruomenės narys. Dar prieš dvidešimt vienus metus kartu su iškilia Lietuvos sporto žurnaliste Roma Grinbergiene rengėme oficialius LTOK leidinius, skirtus Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėms žaidynėms. Iki šiol prisimenu, kaip po aštraus kai kurių „patriotų“ pasipriešinimo Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko vis dėlto buvo įtraukti į olimpinę Lietuvos rinktinę, ir Kauno „Spindulio“ spaustuvė per kelias valandas jiems skirtu įdėklu papildė jau išspausdintą programą. O Barselonos olimpinių žaidynių leidiniui, sutartam spausdinti Ispanijoje, rytą prieš delegacijai išvykstant į žaidynes labai skubėdami su „Vyties“ laikraščio fotokorespondentu Gediminu Talučiu maketavome papildymą – reikėjo įtraukti dar dešimt Lietuvos olimpiečių. Deja, pavėlavome – leidinys jau buvo išspausdintas. LTOK generalinio sekretoriaus Janio Grinbergo užsakymu dar sukūriau kvietimą į Barselonos olimpines žaidynes. Kaip neprisiminti iš žaidynių grįžusios gudrios Romos šypsenos: „Kad būtum matęs, kaip įtūžo latviai, sužinoję, kad kataloniečiai mūsų knygelę išspausdino už dyką!“ Betgi ne už dyką: į krepšinio rinktinės trenerių gretas buvo įtrauktas ispanas Javieras Imbroda Ortizas, atrankos į olimpinį turnyrą rungtynes Lietuvos rinktinė žaidė ant marškinėlių reklamuodama

OLIMPINĖ PANORAMA

1992 m. vasario 7 d., Vilniaus sportininkų namai. Prieš atidarant parodą „Nuo Paryžiaus iki Barselonos“

Malagą. Sunkūs buvo laikai, ypač reikėjo finansinės paramos – tą puikiai priminė JAV lietuvio Mariaus Markevičiaus pernai sukurtas dokumentinis filmas „Kita svajonių komanda“. Artėjantis jubiliejus – gera proga prisiminti surengtas parodas, skirtas olimpinėms žaidynėms. Pirmoji – „Nuo Paryžiaus iki Barselonos“ buvo atidaryta 1992 m. vasario 7-ąją Vilniaus sportininkų namų dar oficialiai neįkurtame sporto muziejuje. Apie ją pagiriamųjų žodžių negailėjo visi to meto respublikos laikraščiai. Ypač vertinu jau Vilniaus sporto istorijos muziejuje 2004 m. surengtą trijų parodų ciklą, skirtą Atėnų olimpinėms žaidynėms – su Algirdo Klimkevičiaus knygos „Lietuvos olimpinis krikštas“ ir „Lietuvos ryto“ žurnalistų albumo „Atėnų siurprizai“ pristatymu bei Alfredo Pliadžio nuotraukų paroda „Atėnai 2004“. Uždarius Sportininkų namus ir likvidavus muziejų, trumpam netekau galimybės užsiimti mėgstama veikla. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera: maloniai nustebino kvietimas tapti Kaune įsikūrusio Lietuvos sporto muziejaus darbuotoju. Sulaukęs greta LTOK veikiančios kavinės „Perlas“ savininko Antano Muraškos pritarimo, parodas apie olimpines žaidynes ėmiau rengti joje, žinoma, patvirtindamas savo priklausomybę Lietuvos sporto muziejui jo logotipu. Taip tęsėsi iki 2012-ųjų. Pats nustebau pradėjęs skaičiuoti, kiek tų parodų čia surengiau: Paryžiaus, Melburno, Romos, Maskvos, Albervilio, Barselonos žaidynių jubiliejams, Vankuverio ir kartu visoms žiemos žaidynėms, kuriose

dalyvavo lietuviai. Pastaroji paroda, skirta Londono vasaros olimpinėms žaidynėms, buvo atidaryta 2012 m. gruodžio mėnesį – kasmetinio olimpiečių veteranų bendravimo dieną. Esu dėkingas buvusiam Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos prezidentui Algimantui Gudiškiui, kuris padėdavo tas parodas parengti. Buvau LOKA viceprezidentas, apipavidalinau ne vieną asociacijos biuletenį, parengiau solidų leidinį, skirtą LOKA dešimtmečiui, sugebėjau rasti patalpas (Policijos departamente), kuriose

vyko net 24 LOKA narių kolekcijų paroda, skirta tam jubiliejui. Manau, čia verta paminėti ir keturias parodas, skirtas 2011 m. Europos krepšinio čempionatui bei surengtas Lietuvos krepšinio 90-mečio proga – jos apkeliavo visą Lietuvą, plačiai paminėdamos ir Lietuvos krepšininkų pergales olimpinėse žaidynėse. Dievas ir geri tėvų genai davė man tiek sveikatos, kad eidamas 84-uosius metus dar sugebu aktyviai darbuotis. Šiuo metu rengiu spaudai Juozo Jankausko knygą apie Lietuvos krepšinio teisėjus.

OLIMPINĖ PANORAMA

SPECIALISTAS

TARP KREPŠINIO IR IRKLAVIMO NUO NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO SU LIETUVOS VYRŲ KREPŠINIO RINKTINE NESISKIRIANTIS MASAŽUOTOJAS JUOZAS PETKEVIČIUS, VISIEMS ŽINOMAS TIESIOG KAIP JUOZUKAS, JAU TAPO JOS TALISMANU. BET DABAR ŠIO TALISMANO AUKSINĖS RANKOS DAŽNIAU MAIGO NE KREPŠININKŲ, O IRKLUOTOJŲ KŪNUS. Rita Bertulytė

ietuvos krepšinio rinktinės vyrus šiandien Juozukas masažuoja retai. „Nenoriu jaunimo nustumti. Kai du masažuotojai nebespėja, tada ir aš ką nors paimu. Noriu perduoti savo patirtį ir baigti su didžiuoju sportu. Laikas jau“, – iš lėto dėsto 65-erių metų masažo specialistas. Rinktinėje jis turi kitų pareigų – sutvarstyti krepšininkus prieš treniruotes, pasirūpinti jų apranga, kad visi laiku eitų poilsio, laiku išvyktų į treniruotes ir varžybas. „Žodžiu, esu atsakingas už organizacinį darbą. Labai nenusidirbu“, – šypteli ilgametis krepšinio rinktinės narys, kurį rugpjūčio viduryje krepšininkai išleido padėti į pasaulio čempionatą išsirengusiems irkluotojams. „Kai grįšiu iš Pietų Korėjos su irkluotojais, matysiu, ar dar būsiu reikalingas krepšininkams. Sakė, kad būsiu. Aš jau nesėdžiu ant suoliuko per varžybas, būnu atskirai. Po truputį reikia trauktis. Gal ir žmonėms atsibodo, kad tas Juozukas su krepšiniu nesiskiria taip ilgai“, – garsiai svarsto oficialiai techninio vadybininko, o neoficialiai dar ir talismano pareigas einantis masažuotojas. Užtat J.Petkevičiaus rankų galią nuo šių metų pradžios junta Lietuvos irklavimo rinktinės nariai. „Įsidarbinau pas Antaną Guogą Anupriškėse, o jis rėmė irkluotojus. Paprašė padėti. Man patiko, kaip irkluotojai dirba, pamaniau, kad jei tokio lygio sportininkai mane dar priima, reikia jiems padėti“, – kukliai apie savo kelią pas irkluotojus pasakoja Juozukas. Irkluotojų prakaitas sūresnis J.Petkevičiaus rankų miklumą per daugelį metų pajuto ne vienos sporto šakos atstovai. Didžiąją laiko dalį padėjęs krepšininkams, Juozukas dirbo ir su boksininkais, imtynininkais, irkluotojais, dviratininkais, lengvaatlečiais, jo rankos ne kartą maigė ir kitų šalių atletų kūnus. Garsusis masažuotojas sportininkus lydėjo net į septynerias olimpines žaidynes. Kokia didžiausia žvaigždė, kurią teko masažuoti? „Sabonis. Jis ir didelis, ir tikrai

OLIMPINĖ PANORAMA

Juozukas pastaruoju metu dažniausiai masažuoja M.Griškonį ir kitus Lietuvos irklavimo lyderius

žvaigždė“, – juokiasi. Pastarąjį kartą Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas į ilgamečio krepšininkų rinktinės masažuotojo rankas pateko Palangoje po sužaisto teniso mačo. „Paprašė, padariau nugaros masažą. Bet apskritai masažu jis nepiktnaudžiauja“, – pašnekovas atskleidžia, kad tarnybine padėtimi LKF prezidentas nelinkęs naudotis. Pasak masažuotojo, su sportininkais malonu bendrauti ir gera dirbti. „Žvaigždėmis juos padaro žmonės, o kasdien jie paprasti ir malonūs pašnekovai“, – tarsteli. Daugiau kaip du dešimtmečius iš arti matantis krepšininkų rutiną, pradėjęs dirbti su irkluotojais J.Petkevičius suprato, kad jų prakaitas – kur kas sūresnis. „Irkluotojai fiziškai daug kartų sunkiau dirba negu

„KREPŠININKŲ VIENOS TRAUMOS, IRKLUOTOJŲ – KITOS. IRKLUOTOJŲ RANKOS PŪSLĖTOS, BAISU ŽIŪRĖTI. BET DIDELIO MEISTRIŠKUMO SPORTININKŲ NEGALI BŪTI NEKANTRIŲ. JIE ĮPRATĘ KENTĖTI NUO VAIKYSTĖS. O TIE, KURIE NEMOKA PAKENTĖTI, NUEINA KITAIS KELIAIS.“ krepšininkai. Krepšininkų darbas irgi nelengvas, bet irkluotojų... – nutęsia. – Jie „primuša“ daugiau raumenų grupių, todėl ir masažuojant reikia ilgiau su jais padirbėti.“ Masažo trukmė priklauso nuo jo tikslo. Prieš varžybas apsiribojama neilgu masažu. Užmasažuosi – sportininkas per daug nusiramins, atsipalaiduos. Po varžybų atliekamas atkuriamasis masažas trunka ilgiau. Bet ne trukmė čia svarbiausia. „Daugiau reikšmės turi pats maigymas, rankų darbas, masažo intensyvumas. Irkluotojams darau intensyvų, greitą ištampymą, krepšininkams – lėtesnį. Juk skiriasi ir šios sporto šakos: viena jėgos, ištvermės, kita – žaidimas“, – darbo specifiką bando išaiškinti legendinis masažuotojas. Sportininkai – kantrūs Pasak pašnekovo, lyginti krepšininkus su irkluotojais sunku dėl labai skirtingo šių sporto šakų pobūdžio. Krepšininkai mažiau atsakingi už save – blogai žais, pasodins ant suolo ir pakeis kitu. Irkluotojai, kaip ir visi individualių sporto šakų atstovai, tik patys už save gali atsakyti: ką padarys, tokį ir rezultatą turės. Bet atsigulę ant masažo

stalo vienodai kantrūs būna ir krepšininkai, ir irkluotojai: juk ir vieni, ir kiti įpratę kentėti, nes traumos – neatskiriama sportininkų gyvenimo dalis. „Krepšininkų vienos traumos, irkluotojų – kitos. Irkluotojų rankos pūslėtos, baisu žiūrėti. Bet didelio meistriškumo sportininkų negali būti nekantrių. Jie įpratę kentėti nuo vaikystės. O tie, kurie nemoka pakentėti, nueina kitais keliais“, – dėsto patyręs masažuotojas. Žaisdami įvairiuose klubuose vyrai įpranta ir prie skirtingos masažo technikos, stiprumo, ir prie masažuotojų. Bene jautriausia vieta, kurią „pakutena“ masažuodamas Juozukas, – padai. Prie jų, sako, reikia prisipratinti. „Nugaroje būna skausmingų taškų, bet sportininkai

Vis dėlto visų sporto šakų atstovams galioja viena ir ta pati taisyklė: linksmiausi jie tada, kai laimi, o po pralaimėjimo net ir didžiausi linksmuoliai liūdi. Iš irkluotojų bene daugiausiai pasiutimo turi ir anekdotus labiausiai porinti mėgsta Mindaugas Griškonis. „Jis renka anekdotus ir vis juos pasakoja. Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas rimtesni. Donata Vištartaitė su Milda Valčiukaite anekdotų nepasakoja, bet pasijuokti irgi mėgsta“, – vardija Juozukas. O tarp krepšininkų neabejotini šios srities lyderiai – broliai Lavrinovičiai: „Jie daugiausiai kalba. Jų mintys įdomios, o prie to dar prisideda akcentas.“ Bet anekdotų, pasak rinktinės senbuvio, moka papasakoti visi oranžinio kamuolio meistrai.

J.Petkevičiumi pasitiki ryškiausios krepšinio žvaigždės

supranta, kad reikia iškentėti, leidžia daryti, ką ir kiek reikia“, – patikina. Linksmi, kai laimi Sporto šakos pobūdis lemia ir sportininkų būdą, o gal atvirkščiai – pagal charakterį žmogus pasirenka sporto šaką. Masažuotojas pastebi, kad krepšininkai labiau atsipalaidavę, o irkluotojai labiau susikaupę. „Bet ir vieni, ir kiti linksmi, – užtikrina. – Tik gal žaidėjai palaidesni, nes, kaip jau sakiau, krepšinis – komandinė sporto šaka. Bet apskritai tai tas pats jaunimas – nematau skirtumo.“

Buvo ir liko darbštūs Per 25-erius metus, kuriuos Juozukas nesiskiria su krepšininkais, keitėsi žaidėjai, pakito ir pats krepšinis. Dabar didesnis greitis, didesni ir krūviai. „Šiuo metu daug geriau: kur, būdavo, anksčiau vienas dirbi, dabar penki šeši aptarnauja – skirtumas didelis. Šiandien visokių atkuriamųjų priemonių yra, įvairių procedūrų, o anksčiau daugiausia mano rankos padėdavo krepšininkams atgauti jėgas“, – lygina masažuotojas. Bet vienas dalykas, pasak J.Petkevičiaus, nepasikeitė: lietuviai krepšininkai kaip dirbdavo iki nukritimo, taip ir tebedirba.

OLIMPINĖ PANORAMA

JUSTINAS KINDERIS IR LAURA ASADAUSKAITĖ

UIPM nuotr.

2013 M. ŠIUOLAIKINĖS PENKIAKOVĖS PASAULIO ČEMPIONAI

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPIETĖ

PASAULIS LENKIASI PRINCESEI „JOS IŠTIKIMYBĖ GIMTAJAI LIETUVAI YRA AIŠKI. PASIEKUSI PASAULIO REKORDĄ, JI TAI PATVIRTINO TELEVIZIJOS KAMEROMS RODYDAMA ANT PLAUKIMO KEPURAITĖS ESANČIĄ LIETUVOS VĖLIAVĄ“, – RŪTA MEILUTYTE BARSELONOJE ŽAVĖJOSI BRITAI.

epriklausomos Lietuvos plaukikai nuo 1994 iki 2011 m. per aštuonerias pasaulio vandens sporto šakų pirmenybes iškovojo vos du bronzos medalius. Bet per šių metų planetos čempionatą mūsų šalies apdovanojimų kraitis pagausėjo iškart du sykius. Abu medalius – aukso ir sidabro – Barselonoje iškovojo šešiolikmetė Rūta Meilutytė. Viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį prikausčiusi Lietuvos plaukimo princesė Barselonoje laimėjo 100 m nuotolio krūtine auksą, o 50 m krūtine rungtį įveikė antra ir pasipuošė sidabru. Abiejų distancijų pusfinalyje

„Rūta demonstravo pavyzdinę techniką, nuo pirmo grybšnio įgijo ženklų pranašumą ir kovojo ne su varžovėmis, o tik su laikrodžiu“, – apie rekordinį 100 m plaukimą rašė bbc.co.uk. „R.Meilutytė visada pakyla per svarbiausius plaukimus“, – Rūtos gebėjimą nusimesti įtampos pančius pabrėžė „The Daily Mail“. Britai neabejoja, kad dar daugiau pagyrimo žodžių lietuvei reikės rašyti ateityje. „R.Meilutytė pasižymi geriausiu pasaulyje startu, o konkurencija tarp plaukikių krūtine šiuo metu labai stipri, todėl turėtume laukti naujų pasaulio rekordų, – tvirtino BBC kalbinta Didžiosios Britanijos

Sugrįžusią iš pasaulio čempionato plaukikę pasitiko ir brolis Margiris. Kiti šeimos nariai Rūtos pasirodymą stebėjo Barselonoje šešiolikmetė lietuvė pasiekė pasaulio rekordus – 1 min. 4,35 sek. (100 m) ir 29,48 sek. (50 m). „Jau turinti olimpinį aukso medalį Plimute gyvenanti šešiolikmetė Lietuvos plaukikė R.Meilutytė yra viena šios sporto šakos superžvaigždžių“, – taip naująją pasaulio rekordininkę pristato Didžiosios Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC interneto svetainė. Kovojo tik su laikrodžiu BBC žurnalistai, kaip ir jų kolegos iš kitų britų žiniasklaidos priemonių, R.Meilutytės karjerą stebi itin atidžiai. Tai suprantama, nes jos rekordai – bendras Lietuvos ir Anglijos plaukimo mokyklų darbo vaisius.

OLIMPINĖ PANORAMA

plaukimo legenda Rebecca Adlington. – Varžovės viena kitą verčia stengtis dar labiau. Niekas negali numanyti, kiek sekundės dalių ar visų sekundžių artimiausiais metais bus nubraukta nuo Barselonoje pasiektų rekordų.“ Didelių plaukimo pergalių sausrą išgyvenantys britai periodiškai pasvarsto, kad R.Meilutytė galėtų tapti Jungtinės Karalystės piliete ir atstovauti jų valstybei. Tačiau tokios viltys kaskart bliūkšta. „Atrodo, nėra jokių galimybių, – pripažino bbc.co.uk. – Jos ištikimybė gimtajai Lietuvai yra aiški. Pasiekusi pasaulio rekordą, ji tai patvirtino televizijos kameroms rodydama ant plaukimo kepuraitės esančią Lietuvos vėliavą.“

Nauja braso karalienė Nuo sunkiai atmenamų laikų neginčytinos pasaulio plaukimo lyderės yra JAV. Barselonoje niekas nepasikeitė ir amerikiečiai plaukimo varžybose laimėjo daugiausiai medalių (13 aukso, 8 sidabro ir 8 bronzos; vyko 40 rungčių varžybos). Suprantama, kad pirmaujančios pasaulio plaukimo valstybės specialistų ir žurnalistų žodis yra itin svarus, o pagyrimai – itin vertingi. R.Meilutytės sėkmė JAV žiniasklaidai nebuvo staigmena. „Sports Illustrated“ interneto svetainės apžvalgininkas Brianas Cazeneuve‘as, dar prieš čempionatą svarstydamas, kas bus ryškiausios Barselonos žvaigždės, tarp ne JAV plaukikų pirmiausia paminėjo lietuvę. „Šio vardo dauguma JAV sirgalių dar neišmoko, bet R.Meilutytė aiškiai pirmauja plaukdama 100 m krūtine, – rašė B.Cazeneuve‘as. – Šešiolikmetė lietuvė kone visa sekunde lenkia kitas pretendentes ir palieka jas toli už nugaros. Didžiojoje Britanijoje besitreniruojanti paauglė pretenduoja patekti į sąrašą, kuriame įrašytos ilgą laiką plaukimo takeliuose dominavusios Ute Geweniger iš Rytų Vokietijos, Penelope Heyns iš Pietų Afrikos Respublikos ir Leisel Jones iš Australijos. Jos era dar tik prasideda.“ Lietuvė amerikiečių nenuvylė. „R.Meilutytė buvo ryškiausia vakaro žvaigždė net nelaimėdama medalio, – 100 m plaukimo krūtine pusfinalyje lietuvei pagerinus pasaulio rekordą tvirtino net saviškius primiršusi „The Associated Press“ agentūra. – Nuo tada, kai pernai nuliūdino Rebeccą Soni ir laimėjo 100 m krūtine olimpinį auksą, ji tapo dar geresnė. R.Soni nusprendus padaryti pertrauką, nėra abejonių, kad R.Meilutytė yra nauja braso karalienė – dabar ir galbūt dar daugybę metų.“ „The Associated Press“ pacitavo šio nuotolio vyrų pasaulio rekordininką Cameroną van den Burghą iš Pietų Afrikos Respublikos. Įkvėptas R.Meilutytės plaukimo jis sakė: „Ateina visiškai nauja plaukikų karta. Vis labiau akivaizdu, kad 100 m, palyginti su ankstesniais metais, tampa sprintu. Jei esi per lėtas, neturi nė mažiausios galimybės pavyti pirmaujančio varžovo. Tai yra didelis pokytis.“ Greičiausia pasaulio varlytė Į R.Meilutytę pavydžiai žvelgia Lenkijos sporto gerbėjai, Barselonoje negalėję

svetainė, kai mūsų plaukikė tapo planetos čempione plaukdama 100 m krūtine – lėčiausiu ir paprasčiausiu stiliumi, žmonių dažnai vadinamu tiesiog varlyte.

Trispalvė – abiejose galvos pusėse: ir ausyje, ir ant kepurės

„RŪTA PASAULIUI RODO UNIKALŲ PAVYZDĮ, KAIP SPORTININKAS SUPRANTA SVARBIAUSIĄ SAVO MISIJĄ – ŠLOVINTI ŠALĮ. TAI YPATINGAS PATRIOTIZMAS: MAŽOJE LIETUVOJE RŪTA YRA PIRMA IR VIENINTELĖ OLIMPINĖ PLAUKIMO ČEMPIONĖ, NESKAITANT 1980 M. ŽAIDYNIŲ ČEMPIONĖS LINOS KAČIUŠYTĖS, ATSTOVAVUSIOS SSRS. DISTANCIJOJE R.MEILUTYTĖ ŠALTAKRAUJIŠKA TARSI GILIAVANDENIS PLĖŠRŪNAS, BET JAU PO KELIŲ MINUČIŲ ĮVYKSTA GALINGAS EMOCINIS SPROGIMAS SU AŠAROMIS ANT GARBĖS PAKYLOS. IR ČIA NĖRA NĖ LAŠO VAIDYBOS.“ JELENA VAICECHOVSKAJA

Tarsi giliavandenis plėšrūnas Pagrindinė R.Meilutytės varžovė pasaulio čempionate buvo rusė Julija Jefimova. Jų dvikova baigėsi lygiosiomis: R.Meilutytė nugalėjo plaukdama 100 m, J.Jefimova pasidžiaugti nė vienu saviškių auksu. pirma finišavo 50 m distancijoje. Tiesa, Tad lenkų žurnalistams beliko įdėmiau rusė dar laimėjo 200 m plaukimo varžybas stebėti mūsų plaukikės startus ir vos ne (Rūta šioje rungtyje nestartavo), o lietuvė kiekviename straipsnyje priminti, kad iš Katalonijos sostinės išvyko su dviem šią vasarą ji žibėjo Poznanėje vykusiame pasaulio rekordais. Europos jaunių čempionate. J.Jefimova buvo vienintelė Barselonoje „Pirmadienį svarbiausias pasaulio plaukimo čempione tapusi Rusijos čempionato asmuo buvo šešiolikmetė sportininkė, tad rusų žiniasklaidoje jai lietuvė – Londono olimpinė čempionė kartu su varžove iš Lietuvos teko R.Meilutytė. Anglijos Plimuto mieste didžiausias dėmesio pliūpsnis. „R.Meilutytės besitreniruojanti plaukikė jau parodė unikalumą galima pagrįsti skaičiais. Ji neįtikėtinų dalykų ir 100 m plaukimo krūtine prisitraukia 20 kartų ir nuo starto bokštelio pusfinalyje pasiekė trenerio Johno Ruddo į tolį šoka 85 centimetrais toliau nei numatytą pasaulio rekordą. Rūta yra čempionė varžovės. Tarp krūtine plaukiančių žvelgiant į kiekvieną plaukimo elementą: ir sportininkių ji galingiausiai išneria iš į griausmingą startą, ir į pragarišką greitį, ir vandens po starto ir posūkių. Beje, tai jau į tokį finišą!“ – lietuvę gyrė Lenkijos sporto ne įgimtas talentas, o kasdienis sekinamas dienraštis „Przegląd Sportowy“. darbas“, – rašė „Sport Ekspress“ dienraščio „R.Meilutytė – greičiausia pasaulio varlytė“, – žurnalistė Jelena Vaicechovskaja, olimpinė akivaizdų faktą konstatavo sport.pl interneto šuolių į vandenį čempionė.

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPIETĖ

SVETUR

OLIMPINIŲ MEDALIŲ LIŪTIS ĮSPŪDINGĄ MEDALIŲ KRAITĮ LIETUVOS SPORTININKAI SUSIŽĖRĖ BULGARIJOS SOSTINĖJE SOFIJOJE, KURIOJE VYKO KURČIŲJŲ OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS. Mūsų šalies atstovai, net trylika kartų kopę ant garbės pakylos, parsivežė keturis aukso, penkis sidabro ir keturis bronzos medalius. Iš viso Bulgarijoje rungėsi 97 šalių sportininkai. Daugiausiai apdovanojimų pelnė orientacininkas Tomas Kuzminskis – po vieną aukso ir bronzos bei du sidabro medalius.

R.Meilutytės rankoje – pasaulio čempionės medalis Treneris J.Ruddas neleidžia auklėtinei net snūstelti ant laurų

Žurnalistė skaitytojams apie ją sužavėjusias asmenines lietuvės savybes rašė taip: „Rūta pasauliui rodo unikalų pavyzdį, kaip sportininkas supranta svarbiausią savo misiją – šlovinti šalį. Tai ypatingas patriotizmas: mažoje Lietuvoje Rūta yra pirma ir vienintelė olimpinė plaukimo čempionė, neskaitant 1980 m. žaidynių čempionės Linos Kačiušytės, atstovavusios SSRS. Tai paaiškina iš pirmo žvilgsnio paradoksalų reiškinį: distancijoje R.Meilutytė šaltakraujiška tarsi giliavandenis plėšrūnas, bet jau po kelių minučių įvyksta galingas emocinis sprogimas su ašaromis ant garbės pakylos. Ir čia nėra nė lašo vaidybos.“ O Rusijos plaukimo federacijos prezidentas, olimpinis čempionas Vladimiras Salnikovas prisipažino, kad R.Meilutytės pasiekti pasaulio rekordai jo nė trupučio nenustebino: „R.Meilutytė jau parengė visuomenę, kad tai padarys, kai pagerino Europos rekordą. Beje, uždraudus kostiumus buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, kad labiausiai tikėtinos rungtys, kuriose artimiausiu metu bus pagerinti pasaulio rekordai, yra moterų plaukimas krūtine ir ilgų nuotolių plaukimas laisvuoju stiliumi. Taigi viskas logiška.“

OLIMPINĖ PANORAMA

Šalies vadovų sveikinimai Gimtinėje R.Meilutytės taip pat laukė išskirtinis dėmesys. „Mieloji Rūta, iš visų jėgų plaukei už Lietuvą ir užtikrintai iškovojai sidabrinę pergalę, kuria džiaugiasi visa šalis. Tu laimėjai aukso ir sidabro medalius ir du kartus pagerinai pasaulio rekordą, įveikusi itin stiprias varžoves. Su tavimi laimi visa Lietuva!“ – sakoma prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinime. Plaukikės talentui po pasaulio čempionato nusilenkė ir premjeras Algirdas Butkevičius bei Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, taip pat atsiuntę R.Meilutytei sveikinimus. Parskridusią į Lietuvą tituluotą sportininkę prie lėktuvo trapo pasitiko LTOK prezidentė, olimpinė šaudymo čempionė Daina Gudzinevičiūtė. Dar pernai jos abi buvo lygiavertės Lietuvos rinktinės narės, ne kartą bendravusios Londono olimpiniame kaimelyje. Treneris ir pagyrė, ir papeikė Populiarumo lavina neišmušė R.Meilutytės iš įprasto ritmo. Jaunoji sportininkė neskraido padebesiais. Po 50 m rungties finalo lietuvė pareiškė: „Tikėjausi aukso. Sidabras yra sidabras, bet auksas – visai kas kita. Pridariau šiokių tokių klaidelių, bet iš jų pasimokysiu,

dar sunkiau treniruosiuosi ir ruošiuosi kitiems čempionatams.“ Pasnausti ant laurų tituluočiausiai savo auklėtinei neketina leisti ir jos treneris britas J.Ruddas. Atvirkščiai – po auksinio Rūtos 100 m distancijos finišo treneris negailestingai vardijo: „Atrankos varžybose jos finišas buvo siaubingas, pusfinalyje darydama posūkį nukrypo į šoną, o finale didelių klaidų nepadarė, bet dėl starto svarbos neplaukė taip laisvai, kaip galėtų.“ Vis dėlto treneris išskyrė ir labai svarbią auklėtinės savybę: „Kai užsidega šviesos, pasigirsta muzika ir pranešėjas paskelbia jos vardą, Rūta išeina į priekį ir mėgaujasi ta akimirka. Kiti atletai apie šį akimirksnį galbūt svajoja, tačiau jo nelaukia. Bet tik ne Rūta. Jai patinka spaudimas, ji mėgsta jausti nugara sieną. Lygiai kaip ir aš, jos treneris: tokiomis akimirkomis nebūnu nervingas – mane tik apima azartas. Tikėkimės, taip Rūta jausis dar ne vienus metus.“ Į naują titulų ir adrenalino medžioklę R.Meilutytė leidosi praėjus kelioms savaitėms po planetos pirmenybių Barselonoje. Kartu su artimaisiais keletą dienų pailsėjusi namie Kaune, ji išvyko į treniruočių stovyklą Kipre, o iš ten keliavo į pasaulio jaunių pirmenybes auksu spindinčiame Dubajuje.

Čempionais ir prizininkais Sofijoje tapo: Auksas. Tomas Kuzminskis (orientavimosi sportas), Larisa Voroneckaja (lengvoji atletika, disko metimas), Deividas Takinas ir Gintautas Juchna (stalo teniso dvejetų varžybos), vyrų krepšinio rinktinė (Gediminas Žukas, Arūnas Kubilius, Justinas Navlickas, Šarūnas Šiukščius, Lukas Pečiulis, Martynas Vainius, Robertas Puzinas, Edvinas Kriūnas, Algirdas Pazdrazdis, Janis Skakunas, Karolis Birieta, Andrejus Zenevičius). Sidabras. T.Kuzminskis (sprintas ir vidutinė distancija), L.Voroneckaja (rutulio stūmimas), Vytenis Ivaškevičius (rutulio stūmimas), Ingrida Milkintaitė ir Birutė Aleknavičiūtė (paplūdimio tinklinis). Bronza. Vyrų stalo teniso komanda (D.Takinas, G.Juchna, Kęstutis Žižiūnas, Viktoras Narkevičius), vyrų orientavimosi estafetės komanda (T.Kuzminskis, Mantas Volungevičius, Vytautas Remeika), moterų orientavimosi estafetės komanda (Adrija Kulbokaitė, Rasa Kaunelytė, Sandra Katinaitė), moterų krepšinio rinktinė (Deimantė Naruševičiūtė, Agnė Žegytė, Gražina Jocytė, Justina Burbaitė, Aušra Milašauskaitė, Sonata Bareikienė, Jurgita Jankutė, Rūta Pazdrazdienė, Jurgita Navickaitė, Gabrielė Valaitytė, Ramunė Eskertaitė, Jurgita Šėgždaitė).

Lietuvos krepšininkų triumfas

Lengvaatlečiai L.Voroneckaja ir V.Ivaškevičius

Net keturis medalius iškovojo T.Kuzminskis. Dešinėje – treneris J.Mertinas

LENGVAATLEČIŲ SIDABRAS

M.Bilius

Prancūzijos mieste Lione vykusiame pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate dalyvavo ir šeši Lietuvos sportininkai. Mindaugas Bilius ir Donatas Dundzys kovojo rutulio stūmimo ir disko metimo sektoriuose, Simonas Kurutis pasirodė trišuolio rungtyje, Ramunė Adomaitienė šoko į tolį, Irena Perminienė stūmė rutulį, o Gluosnė Norkutė bėgo 100 m ir šoko į tolį. Lietuviai iškovojo du sidabro medalius. Juos pelnė šuolininkė į tolį R.Adomaitienė (4 m 45 cm) ir rutulio stūmikas M.Bilius (15 m 24 cm). Disko metimo rungtis Mindaugui taip pat buvo sėkminga: įrankį nusviedęs 47 m 54 cm, jis pasiekė asmeninį rekordą ir užėmė septintą vietą. D.Dundzys šioje rungtyje liko penkioliktas (34 m 44 cm). Moterų rutulio stūmimo varžybose I.Perminienė finale rutulį nustūmė 5 m 97 cm ir užėmė aštuntą vietą. G.Norkutė 100 m distanciją įveikė per 14,42 sek., bet į pusfinalį nepateko. Vyrų trišuolio rungtyje dalyvavęs S.Kurutis finale nušoko 13 m 12 cm ir užėmė penktą vietą.

R.Adomaitienė

OLIMPINĖ PANORAMA

POSŪKIS

POSŪKIS „ESU TOKS PATS ŽMOGUS, KAIP IR VISI: TURIU SAVŲ DŽIAUGSMŲ, RŪPESČIŲ, POMĖGIŲ. PRIEŠ PENKERIUS METUS VEDŽIAU, O DABAR SU ŽMONA VESTA SULAUKĖME DIDŽIAUSIOS ŠEIMOS ŠVENTĖS – PASAULĮ IŠVYDO DUKRYTĖ AINĖ. JI – ILGAI LAUKTAS MŪSŲ DŽIAUGSMAS.“

D.Gudzinevičiūtė. Rimtai apsvarstėme mūsų veiklos pobūdį ir kryptis. Dalyvavo ir diskutavo komisijos nariai Egidijus Balčiūnas, Mindaugas Griškonis, Brigita Virbalytė, Giedrius Titenis, Justinas Kinderis, Saulius Ritteris, LTOK darbuotojai Kazys Steponavičius, Einius Petkus. Informavau, ką jau spėjome nuveikti. Kalbėjome apie sportininkų socialines garantijas, pasirengimo Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms finansavimą, geriausių Lietuvos sportininkų rinkimų sistemą, aptarėme kitas aktualias problemas. Darbas toks, kad kabinete sėdėti netenka. Kaip jau minėjau, vienas svarbiausių, jei ne pats svarbiausias, yra olimpinis švietimas. Čia reikia ne tik energijos, iniciatyvos, bet ir kūrybingumo. Teko padirbėti rengiant tradicinę Olimpinę dieną, kuri buvo skirta artėjančiam LTOK 25-mečiui. Ji pirmą kartą vyko ne Vingio parke, o miesto centre, prie Baltojo tilto, ir, regis, sulaukė nemažo vilniečių

LTOK sportininkų komisijos vairą E.Krungolcui perdavė D.Gudzinevičiūtė

NAUJA VEIKLA – NAUJI IŠŠŪKIAI „ESU ĮSITIKINĘS, KAD KOMISIJA GALI TAPTI VIENA REIKŠMINGIAUSIŲ LIETUVOS OLIMPINIAME SĄJŪDYJE“, – TEIGIA LTOK SPORTININKŲ KOMISIJOS PIRMININKAS EDVINAS KRUNGOLCAS. PEKINO OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ VICEČEMPIONAS PRATINASI NE TIK PRIE VADOVO, BET IR PRIE TĖVO VAIDMENS. Antanas Vaupšas turiu noro, o jėgų ir meistriškumo dar pakaks, todėl verta rimtai pagalvoti apie 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynes. Bet po tam tikro laiko atėjo ir blaivesnės mintys. Pasikeitė klasikinės penkiakovės programa, dvi stipriausios mano rungtys – bėgimas ir šaudymas – buvo sujungtos į vieną. Aš, vaizdžiai kalbant, praktiškai praradau vienos iš šių rungčių taškus! Be to, man buvo sunku priprasti prie lazerinio pistoleto – nei tikro ginklo, nei tikro šūvio. Jauniems talentingiems varžovams šios naujovės sunkumų nekėlė. Supratau, kad ilgainiui man bus itin sudėtinga su jais kovoti, todėl šių metų pradžioje teko priimti nelengvą sprendimą ir atsisveikinti su didžiuoju sportu.

Kuo praturtėjote ir ką praradote, nutaręs iš esmės pakeisti savo gyvenimą? Iš tiesų dešimt metų, atiduotų plaukimui, ir šiuolaikinei penkiakovei skirtas dvidešimtmetis – labai daug. Ir kai tau Kodėl taip ilgai teko svarstyti tokį, keturiasdešimt, atrodytų, reikia viską pradėti atrodytų, įdomų pasiūlymą? – iš naujo. Bet taip nėra, aš nieko nepraradau! pasiteiravome olimpinio vicečempiono. Po Pekino žaidynių net minties nebuvo trauktis Atvirkščiai – jaučiuosi praturtėjęs. Sukaupta iš sporto, tikėjau, kad ir 2012 m. Londone galiu didžiulė asmeninė pasirengimo aukščiausio būti tarp lyderių. Net kai dėl nelemtos blauzdos lygio varžyboms patirtis, didžiųjų pergalių strategija ir taktika – tai neįkainojamas turtas traumos praėjusių metų pradžioje šios viltys žmogui, kuris ir toliau ketina neatitolti nuo žlugo, nors buvo skaudu ir sunku, atsisveikinti su sporto arenomis dar neketinau. Jaučiau, kad sporto. Tam ir sportuodamas ruošiausi:

OLIMPINĖ PANORAMA

tuometėje Lietuvos policijos akademijoje įgijau bakalauro, vėliau jau M.Romerio universitete – teisės magistro laipsnį, o prieš porą mėnesių Lietuvos edukologijos universitete baigiau mokslus ir tapau diplomuotu sporto treneriu. Aš norėjau likti ten, kur man dirbti visada bus prie širdies.

E.Krungolcas Ukrainoje viešėjo jau ne kaip sportininkas, o kaip LTOK komisijos pirmininkas

LTOK vadovės siūlymas buvo pačiu laiku? Gal man būtų mieliau treniruoti jaunimą, bet Lietuvoje gerų trenerių pakanka. Žvalgiausi į tolimesnes šalis, bet... Dar nedaug laiko užimu naujas pareigas, bet šioje komisijoje dirbu jau seniai, todėl žinau, kad jos veikla mūsų olimpinėje sistemoje irgi gali duoti daug naudos. Esu įsitikinęs, kad komisija gali tapti viena reikšmingiausių Lietuvos olimpiniame sąjūdyje. Ypač tai pasakytina apie olimpinį švietimą – reikės kur kas daugiau padirbėti ieškant naujų, patrauklesnių ir suprantamesnių olimpinių idėjų propagavimo formų. Yra ir, tikiu, dar atsiras kitų įdomių sumanymų. Todėl ir apsisprendžiau priimti prezidentės siūlymą. Regis, į šią komisiją susirinko bendraminčiai. Birželio pradžioje vyko svarbus mūsų komisijos posėdis, įžanginį žodį tarė LTOK prezidentė

dėmesio. Daug tenka važinėti į susitikimus su moksleiviais, sporto jaunimu. Pavyksta į tokias išvykas prikalbinti ir kolegas. Kas, jei ne mes, turime labiausiai prisidėti prie to, kad vaikų širdyse įsižiebtų olimpinė ugnelė – tokia, kuri kadaise ir mus iškėlė į didžiojo sporto aukštumas. Tas kelias sunkus, bet labai prasmingas, jis užgrūdina ir subrandina jaunus žmones, moko juos įveikti sunkumus, kovoti ir pasiekti didįjį tikslą.

Alfredo Pliadžio nuotr.

raėjusių metų rudenį Generalinei asamblėjai naująja LTOK prezidente išrinkus Sidnėjaus olimpinių žaidynių čempionę Dainą Gudzinevičiūtę, jai, ilgametei LTOK sportininkų komisijos pirmininkei, ankstesnių pareigų teko atsisakyti. Naujoji LTOK sportininkų komisijos vadovo kandidatūra didesnio galvos skausmo prezidentei nesukėlė. Į žurnalistų klausimą, kas galėtų jai vadovauti, D.Gudzinevičiūtė be ilgų svarstymų atsakė, kad šioms pareigoms eiti labiausiai tiktų ilgametis komisijos narys ir pirmininko pavaduotojas Edvinas Krungolcas, energingas ir aktyvus žmogus. Bet praėjo keli mėnesiai, kol vienas garsiausių Lietuvos atletų – triskart Europos, kartą pasaulio čempionas ir 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių šiuolaikinės penkiakovės sidabro medalio laimėtojas nutarė priimti šį siūlymą.

E.Krungolcas – 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių vicečempionas

Ar lieka laiko asmeniniam gyvenimui? Kaip čia pasakius. Esu toks pats žmogus, kaip ir visi: turiu savų džiaugsmų, rūpesčių, pomėgių. Prieš penkerius metus vedžiau, o dabar su žmona Vesta sulaukėme didžiausios šeimos šventės – pasaulį išvydo dukrytė Ainė. Ji – ilgai lauktas mūsų džiaugsmas, iš anksto buvome paruošę visą tokiai viešniai reikalingą kraitį. Man jau per keturiasdešimt, o aš – jaunas tėtis! Argi nenuostabu!

OLIMPINĖ PANORAMA

ŽVILGSNIS

VARŽYBOS PO FINIŠO NESIBAIGIA

EJOF čempionas B.Mickus ir jo treneris M.Krakys noriai bendravo su žurnalistais

EUROPOS JAUNIMO OLIMPINIS FESTIVALIS (EJOF) JAUNIEMS LIETUVOS SPORTININKAMS BUVO NAUJA PATIRTIS – DAŽNAS NE TIK PIRMĄKART RUNGTYNIAVO TOKIO RANGO VARŽYBOSE, BET IR BENDRAVO SU SPORTO ŽURNALISTAIS. Gintaras Nenartavičius, LSŽF prezidentas, sporto žurnalistas nuo 1990 m.

o auksinio finišo Utrechto lengvosios atletikos stadione 800 m bėgimo nugalėtoju tapęs Benediktas Mickus prisipažino: „Dar niekam nesu davęs interviu.“ Šešiolikmetis klaipėdietis tuo metu rankose laikė ką tik gautą kortelę su užrašu „1st place“, kuri reiškė, kad jo gyvenimas nusidažė naujomis spalvomis ne tik dėl iškovoto aukso medalio – vienintelio tokio Lietuvos delegacijos laimėjimo šiame Nyderlanduose vykusiame festivalyje. Per nepilną parą iki kelionės namo B.Mickus turbūt bene dešimt kartų skirtingiems žmonėms turėjo pasakoti apie savo pirmuosius žingsnius, didžiausias pergales, sunkų darbą ir kitus

įvairiomis temomis – dalijęsis savo darbo paslaptimis ir daug papasakojęs apie pasirengimą čempioniškam bėgimui. Išties būtų smagu, kad šis duetas ateityje pasiektų pergalių ir aukščiausio lygio varžybose, o jų bendravimas su žiniasklaida išliktų toks pat nuoširdus. Utrechte buvo smagu kalbėtis ir su kitu EJOF prizininku kauniečiu Tomu Kuzmicku bei jo treneriu Vladislovu Bogomolovu. Gimnastai Lietuvoje neišpaikinti dėmesio, o tai lemia ir kitą faktą – retas sporto žurnalistas gerai išmano gimnastikos taisykles ir įvairius jos niuansus, todėl gimnastams reikia būti iš anksto nusiteikusiems sulaukti keistokų

Dziudo treneriui Z.Vencevičiui teko sunki misija pasakoti Lietuvos sporto žurnalistams apie jo auklėtinių nesėkmes Utrechte išgyvenimus, o ryte prieš skrydį namo jaunasis sportininkas telefonu dalijosi įspūdžiais su gimtosios Klaipėdos radijo stotimi. Pirmąjį testą išlaikė gerai „Turbūt lengviau treniruotis ir dalyvauti varžybose, bet reikės priprasti“, – tarstelėjo EJOF čempionui jo treneris Mindaugas Krakys po pirmosios čempioniškos fotosesijos, prieš kurią fotografai prašė šypsotis, atsipalaiduoti ir papozuoti su medaliu dantyse. Pirmąjį žiniasklaidos testą ir jaunasis sportininkas, ir jo treneris išlaikė gerai. Su lietuviais Benediktas sklandžiai kalbėjosi apie savo treniruotes ir laimėjimus, o EJOF spaudos tarnybos atstovui bėgimo įspūdžius išdėstė angliškai. Vos 34-erių metų treneris M.Krakys buvo tiesiog puikus pašnekovas, laisvai bendravęs

OLIMPINĖ PANORAMA

klausimų ir nepykti, jei tenka paaiškinti, kas, kaip ir kodėl daroma. 43-ejų metų V.Bogomolovui, kuris tarp visos Lietuvos delegacijos trenerių ir vadovų paliko bene ramiausio ir tyliausio žmogaus įvaizdį, bronzinis jo auklėtinio startas Utrechte buvo geriausia galimybė papasakoti, kokiomis sąlygomis tenka treniruotis Kaune, kuriame nėra tarptautinius reikalavimus atitinkančio laisvųjų pratimų kilimo. Septyniolikmetis T.Kuzmickas irgi šauniai bendravo su žurnalistais, o su festivalio spaudos tarnyba įspūdžiais dalijosi angliškai. Po nesėkmių – tyla ir ašaros Tačiau ne visiems sportininkams ir treneriams Utrechtas paliko tik gerų įspūdžių. Žurnalistai irgi girdėjo ne tik smagių pasakojimų. Festivalyje netrūko dramų, kurios turėtų

užgrūdinti jaunų sportininkų charakterius, jei tik bus padarytos tinkamos išvados. Dziudo imtynininkui septyniolikmečiam alytiškiui Rokui Nenartavičiui teko garbinga misija tapti Lietuvos delegacijos vėliavnešiu – oro uoste paimti trispalvę iš prezidento Valdo Adamkaus rankų ir nešti ją atidarymo parade. Ramus, bet tvirtai sudėtas dzūkas šauniai mojavo vėliava Utrechto „Galgenwaard“ stadione, keturias dienas stebėjo, kaip sekasi varžytis kitiems dziudo atstovams, ir laukė savo starto. Lūkesčių našta buvo didžiulė – Lietuva dar neturėjo nė vieno medalio, taigi kas, jei ne Europos vicečempionas galėjo jį iškovoti? „Mus būtų tenkinęs tik auksas. Jis turėjo visus sunešioti“, – jau vėliau prasitarė Roko treneris Zenonas Vencevičius. O kas įvyko? Pačioje pirmoje kovoje turėdamas aiškų pranašumą prieš rumuną Rokas pabandė pulti, praleido kontrataką ir paskui jau nepajėgė atlikti rezultatyvių veiksmų. Tai buvo šokas ir treneriui, ir pačiam sportininkui. Tiesą sakant, ir žurnalistams, nes Z.Vencevičiaus optimizmas buvo užkrečiamas. Sportininko ir trenerio reakcija į nesėkmę buvo dramatiška, bet vyriška. Jiedu salės pakampyje iškart puolė aiškintis nesėkmės priežastis – apie 15 minučių žodžiais ir gestais bandė suprasti, kas įvyko. Jiedu matė, kad atsidūrė fotoaparatų ir kamerų taikiklyje, bet neparodė jokių nepasitenkinimo gestų. Skaudų kirtį gavęs treneris nepuolė nei ko nors kaltinti, nei lieti pykčio. Kalbėdamasis su žurnalistais pasidalijo sunkia emocine būsena. Rokas, pamatęs, kad treneris kalbasi, atsikėlė ir slėpdamasis už užuolaidų pasitraukė į sportininkų persirengimo zoną. Jam buvo sunkiau, bet tokie pralaimėjimai grūdina. Sunkiau nesėkmes Utrechte išgyveno lengvaatlečiai. Kai 100 m bėgikas Simonas Milšinas anksčiau laiko pajudėjo iš starto vietos ir buvo diskvalifikuotas, už galvos susiėmęs sportininkas turėjo per visą stadioną eiti iki persirengimo zonos. Raudantis atletas atkreipė ir žiūrovų, ir fotografų dėmesį. Pamatęs, kad yra fotografuojamas, suriko „nefotografuokit“ ir kaipmat sulaukė vieno savanorio paramos – olandas bandė įtikinti žurnalistus, kad jie elgiasi neetiškai, fiksuodami jauno sportininko dramą.

Nuplaukė beveik garantuotas medalis. Nepadėjo nei komandos vadovų prašymai, nei žurnalistų įkalbinėjimai atsižvelgti į jaunos sportininkės nepatyrimą. Tada irgi neapsieita be ašarų, o vėliau ši istorija įgijo ir komišką potekstę. Bet Airinė per tuos ketverius metus ėjo savo keliu, tobulėjo, pernai pateko į Londono olimpines žaidynes, o šiemet – kaip tik EJOF dienomis – laimėjo pasaulio jaunimo čempionato sidabro medalį. Toje pačioje Tamperėje! Prieš šį startą vienas kolega netgi nusiuntė jai tokią žinutę: „Nepramiegok finalo.“ Gimnastas T.Kuzmickas ir jo treneris V.Bogomolovas – neišpaikinti dėmesio, nuoširdūs Alfredo Pliadžio nuotr. Sportininkės tai nė kiek nesutrikdė, nors ir priminė seną žaizdą: ji atsakė su humoru ir Ašarų neišvengė kūjo metikė Aistė paskui sėkmingai kovojo dėl medalio. APIE TAI, KAIP NESĖKMĖS Žiginskaitė, kuri sulaukė teisėjų priekaištų Jauniems (nes subrendę jau turi savo GRŪDINA, JAUNIESIEMS dėl netinkamos pirštinės. Jai nebuvo leista nuomonę, kurios dažniausiai nelinkę keisti) ATLETAMS BENE GERIAUSIAI atlikti antrojo metimo, o trečiasis su baltarusių sportininkams karjeros pradžioje tikrai labai GALĖTŲ PAPASAKOTI skolinta nebuvo toks sėkmingas, kokio reikėjo. naudinga iš arčiau susipažinti su sporto ŠUOLININKĖ Į AUKŠTĮ AIRINĖ Mergina verkė, bet papasakojo, kas atsitiko. žurnalistų darbu bei suprasti, kad tai yra svarbi PALŠYTĖ. PRIEŠ KETVERIUS atletų karjeros dalis. METUS TAMPERĖJE VYKUSIAME Nors pagrindinė žurnalisto misija – fiksuoti Šuolininkė užsigrūdino JAUNIMO FESTIVALYJE JAI ir perteikti emocijas bei įvykius, atleto Apie tai, kaip nesėkmės grūdina, jauniesiems TEKO IŠGYVENTI TURBŪT DAR bendravimas su žiniasklaida gali turėti didelės atletams bene geriausiai galėtų papasakoti NIEKIENO NEPATIRTĄ DRAMĄ: įtakos bendram įspūdžiui. Juk nė nereikia klausti, šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė. Prieš NEPASITIKSLINUSI FINALO su kuo lengviau bendrauti – su arogantišku ketverius metus Tamperėje vykusiame LAIKO LIETUVĖ PAVĖLAVO Į čempionu ar nuoširdžiu pralaimėtoju. jaunimo festivalyje jai teko išgyventi turbūt PRIEŠVARŽYBINĮ SPORTININKIŲ Kiek sportininkų – tiek charakterių, bet dar niekieno nepatirtą dramą: nepasitikslinusi SUSIRINKIMĄ IR TEISĖJAI JAI vieną paprastą taisyklę gali išmokti bet koks finalo laiko lietuvė pavėlavo į priešvaržybinį NELEIDO STARTUOTI FINALINĖSE jaunas atletas: nebijokite po finišo dalytis sportininkių susirinkimą ir teisėjai jai neleido VARŽYBOSE, KURIOSE AIRINĖ emocijomis ir pamirškite žodžius „taip“, „ne“, startuoti finalinėse varžybose, kuriose Airinė BUVO VIENA FAVORIČIŲ. „nežinau“. buvo viena favoričių.

OLIMPINĖ PANORAMA

KRONIKA Iš kairės: G.Janušauskas, G.Bartkus, V.Sinkevičius, D.Gudzinevičiūtė, J.Stašelienė, G.Umaras, K.Gimbutas, N.Dumbauskas, V.Lalas

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS Nr. 8 (48), 2013 m.

VIRŠELYJE Plaukikė Rūta Meilutytė „Scanpix“ nuotrauka

REDAKTORIUS Bronius Čekanauskas

AUTORIAI

SUKAKTUVININKAMS ĮTEIKTI LTOK APDOVANOJIMAI Liepos 25 d. LTOK apdovanoti olimpiniam sąjūdžiui ir sportui nusipelnę žmonės, neseniai minėję jubiliejines sukaktis. LTOK medalį „Už nuopelnus olimpizmui“ 80-mečio proga LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įteikė ilgametei slidinėjimo trenerei Julijai Stašelienei. Olimpiniais žiedais 70-mečio proga apdovanotas Lietuvos nusipelnęs dviratininkų treneris Narsutis Dumbauskas ir buvęs jo auklėtinis, dukart olimpinis čempionas Gintautas Umaras (50 m.). Olimpinėmis žvaigždėmis 50-mečio proga pagerbti Lietuvos dziudo federacijos prezidentas Vigmantas Sinkevičius ir Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentas Gintautas Bartkus. Medaliai „Už nuopelnus olimpizmui“ įteikti LTOK pirmosios kadencijos generalinės asamblėjos nariui Vytautui Lalui (70 m.), LSD „Žalgiris“ Marijampolės sporto klubų sąjungos pirmininkui Gintautui Janušauskui (55 m.) ir sporto žurnalistui, futbolo mokyklos „Ateitis“ direktoriaus pavaduotojui Kęstučiui Gimbutui (50 m.).

Vytautas Gudelis Rugilė Kurcevičienė Valdas Malinauskas Marytė Marcinkevičiūtė Gintaras Nenartavičius Antanas Vaupšas

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

STILISTĖ KOREKTORĖ Inga Jarmalaitė-Necelienė

DIZAINERIS Artūras Gimžauskas

MAKETUOTOJAS Vytautas Gimžauskas

SKIRS DAUGIAU LĖŠŲ

SUSITIKIMAS VOKIETIJOJE

Liepos 25 d. vykusiame LTOK vykdomojo komiteto posėdyje buvo aptarta ir patvirtinta LTOK bei Lietuvos olimpinio fondo (LOF) biudžeto pirmojo pusmečio apyskaita. Pasidžiaugta, kad pajamų planas įgyvendinamas itin gerai, o išlaidų plano laikomasi drausmingai. Taip pat priimtas sprendimas dėl iš loterijų firmos „Olifėja“ gautų dividendų paskirstymo ir kartu LTOK bei LOF metinio biudžeto patikslinimo. Daugiausiai papildomų tikslinių lėšų skirta olimpiniam sportui – programai „Rio 2016“ (1 mln. 23 tūkst. Lt), federacijų veiklai (750 tūkst. Lt), sporto žaidimų komandoms (280 tūkst. Lt) ir programai „Sočis 2014“ (160 tūkst. Lt) finansuoti, Lietuvos olimpinės akademijos ir Lietuvos olimpinio fondo veiklai aktyvinti. Vykdomojo komiteto posėdyje buvo aptartas ir Lietuvos delegacijos dalyvavimas XII Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje Utrechte (Nyderlanduose,) birželio pabaigoje Klaipėdoje vykusios IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, LTOK tarptautinė veikla bei kitos aktualijos.

Liepos 29 d. – rugpjūčio 1 d. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė Vokietijos Zūlio mieste ne tik stebėjo Europos šaudymo čempionato, kuriame varžėsi ir Lietuvos sportininkai, kovas, bet ir susitiko su Europos šaudymo konfederacijos prezidentu, Rusijos olimpinio komiteto viceprezidentu Vladimiru Lisinu. Buvo aptartos Lietuvos ir Rusijos olimpinių komitetų bendradarbiavimo galimybės.

OLIMPINĖ PANORAMA

ĮAMŽINTA LEIDINYJE

Rugpjūčio mėnesį išleistas Lietuvos olimpinio judėjimo ir LTOK reprezentacinis leidinys. Jame aptariama šalies olimpinio judėjimo istorija nuo pat XX a. pradžios iki šių dienų, pristatomos pagrindinės LTOK veiklos kryptys, apžvelgiami šalies sportininkų laimėjimai olimpinėse žaidynėse, Europos jaunimo festivaliuose ir jaunimo olimpinėse žaidynėse, pateikiama įdomių faktų.

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

RAŠYKITE komitetas@ltok.lt

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

SPAUSDINA „Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS 4300 egz. ISSN 1648-6331

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“