Olimpinė panorama 2013 12

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2013 gruodis | NR. 12 (52)

OLIMPINĖ PANORAMA

SVARBIAUSIA ČIUOŽĖJŲ PERGALĖ

SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mieli skaitytojai, ilgai ruošėmės, bet greit prabėgo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo 25-mečiui skirti renginiai. Esame dėkingi Seimui ir jo vadovams, istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje surengusiems įsimintiną iškilmingą minėjimą. Išgirdome šiltų ir prasmingų Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės, ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, Seimo vicepirmininko Vydo Gedvilo sveikinimų bei linkėjimų istorinio suvažiavimo, pasukusio sportą nepriklausomos Lietuvos link, dalyviams, šių dienų atletams ir olimpinio judėjimo propaguotojams. Dėkoju už Seimo ir Vyriausybės skirtus apdovanojimus federacijoms, treneriams, aktyviems ir nusipelniusiems olimpinio sąjūdžio propaguotojams, mūsų mieliems svečiams iš Latvijos, Lenkijos, Estijos, Ukrainos, Rusijos olimpinių komitetų.

Tą šventinę gruodžio 11-ąją dar vienas svarbus renginys vyko viešbučio „Best Western Vilnius“ konferencijų centre.

Ten buvo surengta LTOK generalinės asamblėjos neeilinė sesija, kurioje dalyvavo ir jaudinamą kalbą sakė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Lenkijos olimpinio komiteto vadovas Andrzejus Krasnickis, Estijos olimpinio komiteto viceprezidentas Toomas Toniste, KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis. Kaip ir Seime, kalbėjo LTOK atkūrimo organizatoriai Kazimieras Motieka, Arvydas Juozaitis.

Buvo perskaitytas Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas, kuris spausdinamas žurnale. Dėkoju visiems už šiltus, nuoširdžius žodžius, pasakytus iš tribūnos ir asmeninių pokalbių metu, dėkoju už kaimyninių šalių olimpinių komitetų apdovanojimus Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, dėkoju Seime ir Generalinėje asamblėjoje prasmingus

pranešimus perskaičiusiam pirmajam ir ilgamečiam atkurtojo LTOK prezidentui Artūrui Poviliūnui. Į tarptautinę mokslinę konferenciją „Baltijos šalių olimpinio sąjūdžio raida“ pakvietė Lietuvos olimpinė akademija, kelias įdomias parodas surengė Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos nariai, jubiliejinei datai skirtą voką išleido Lietuvos paštas. Didžiulis būrys šalies olimpiniam sąjūdžiui nusipelniusių žmonių bei svečiai iš užsienio buvo apdovanoti LTOK medaliais „Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo 25-metis“. Beje, man drauge su LTOK generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru gruodžio 9-ąją Taline teko dalyvauti ir Estijos olimpinio komiteto 25-mečio minėjimo renginiuose. Tai tiek apie šventes.

Baigiasi Lietuvos sportui sėkmingi 2013-ieji, per kuriuos iškovota daug šaunių pergalių suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių pasaulio bei Europos čempionatuose. Noriu padėkoti visiems sportininkams, treneriams, medikams, sporto mokslininkams ir organizatoriams, federacijų bei miestų sporto skyrių vadovams už šiemet sąžiningai atliktus darbus. Geriausius Lietuvos 2013 m. sportininkus pagerbsime ir apdovanosime jau kitąmet – sausio 18-ąją sostinės „Forum Palace“ sporto, pramogų ir verslo centre. Pasirinkimas šiemet didelis, o pačiam geriausiam ar geriausiai vėl bus įteikta skulptoriaus Stanislovo Kuzmos skulptūra „Šaulys“ ir LTOK rėmėjų prizas.

Ateinantys 2014-ieji pagal kinų horoskopą yra Žaliojo medinio arklio metai. Tai vienas temperamentingiausių, greičiausių ir judriausių gyvūnų. Tikrai sportiškas! Todėl linkiu, kad ir ateinančių metų simbolis padėtų siekti pergalių.

Laimingų naujųjų metų!

KRONIKA D.Stagniūnas ir I.Tobias padėkojo D.Grybauskaitei už išpildytą olimpinę svajonę

IŠPILDĖ OLIMPINĘ SVAJONĘ

Prezidentė Dalia Grybauskaitė išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę amerikietei Isabellai Tobias. Dabar ji kartu su Deividu Stagniūnu galės atstovauti Lietuvai Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse. Šokių ant ledo pora teisę dalyvauti žaidynėse iškovojo dar kovo mėnesį.

Gruodžio 12 d. I.Tobias davė priesaiką ir gavo lietuvišką pasą. Tą pačią dieną I.Tobias ir D.Stagniūną priėmė Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė.

Kelialapį į Sočio žaidynes yra pelniusi ir čiuožėja trumpuoju taku Agnė Sereikaitė. Biatlonininkai ir slidininkai turi po du kelialapius – po vieną moterų ir vyrų. Pagal dabartinius reitingus biatlono trasose galėtų lenktyniauti Diana Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas, o slidinėjimo – Ingrida Ardišauskaitė ir Vytautas Strolia. Vieną kelialapį turi ir kalnų slidininkai vaikinai, o pretendentai vykti į žaidynes du – Rokas Zaveckas bei Aivaras Tumas. Sočyje lenktyniaus ir kalnų slidininkė Ieva Januškevičiūtė. Pirma tarp atsarginių yra dailiojo čiuožimo atstovė Inga Janulevičiūtė. Lietuvos olimpinė rinktinė bus patvirtinta 2014 m. sausio mėnesį per LTOK vykdomojo komiteto posėdį.

Lietuvai Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse jau gali atstovauti devyni sportininkai. Tai bus didžiausia mūsų šalies delegacija. 2002 m. Solt Leik Sityje Lietuvos garbę gynė aštuoni sportininkai. Iki šiol tai buvo gausiausia mūsų sportininkų delegacija.

LTOK VADOVAI – VARĖNOJE Statybas aprodė Varėnos rajono meras V.Mikalauskas

Gruodžio 5 d. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius Valentinas Paketūras lankėsi Varėnoje. Susitikime su Varėnos rajono savivaldybės meru Vidu Mikalausku buvo aptarti sporto bazių, sporto turizmo ir sporto plėtros šalies rajonuose klausimai. Mero lydimi LTOK vadovai apžiūrėjo naujų objektų statybas, senųjų rekonstrukcijas. Darbų varėniškiai atlieka tikrai daug: vyksta Varėnos sporto, pramogų, turizmo centro statybos, pradedamas atnaujinti miesto stadionas, galvojama apie hipodromą. Įrengta futbolo aikštelė prie „Ryto“ progimnazijos.

4

OLIMPINĖ PANORAMA

APTARĖ SVARBIUS KLAUSIMUS LTOK vykdomojo komiteto posėdis

Lapkričio 28 d. vyko LTOK vykdomojo komiteto posėdis.

LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius V.Paketūras supažindino su Europos olimpinių komitetų Generalinėje asamblėjoje Romoje svarstytais klausimais.

LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas bei LTOK komisijos „Sportas ir aplinka“ pirmininkas prof. Jonas Jankauskas papasakojo, ką įdomaus pamatė ir išgirdo Sočyje vykusioje dešimtojoje pasaulinėje „Sporto ir aplinkos“ konferencijoje.

Rio de Žaneire olimpinių žaidynių organizacinio komiteto surengtose atvirų durų dienose dalyvavo ir Lietuvos delegacija. Kuo nustebino būsimųjų vasaros olimpinių žaidynių sostinė, informavo programos „Rio 2016“ įgyvendinimo ekspertų komisijos vadovas, Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tubelis.

LTOK olimpinio švietimo programų vadovė Lina Balsytė dalyvavo Brazilijos olimpinio komiteto organizuojamoje ir Olimpinio solidarumo finansuojamoje Brazilijos mokyklų žaidynių stebėtojų programoje Beleno mieste. Ten ji ne tik klausėsi kolegų iš kitų šalių pranešimų, bet ir pristatė mūsų šalyje rengiamą Lietuvos mokinių olimpinį festivalį.

LTOK garbės prezidentas Artūras Poviliūnas supažindino su būsimais LTOK 25-mečiui skirtais renginiais. Vyks mokslinė konferencija „Baltijos šalių olimpinio sąjūdžio raida“, iškilmingas minėjimas Seime, LTOK generalinės asamblėjos neeilinė sesija. LTOK generalinis sekretorius V.Paketūras informavo, kad geriausių 2013 m. Lietuvos sportininkų pagerbtuvės numatomos kitų metų sausio mėnesį.

Lietuvai Sočyje jau gali atstovauti devyni sportininkai. Tai bus didžiausia mūsų šalies žiemos olimpiečių delegacija.

LANKĖSI KLINIKŲ VADOVAS Lapkričio 29 d. LTOK lankėsi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų vadovas Kęstutis Strupas. Susitikime su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte ir generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru buvo aptarti didelio meistriškumo sportininkų gydymo ir reabilitacijos klausimai.

Tartasi, kaip operatyviau atlikti sudėtingus tyrimus, teikti įvairių gydytojų konsultacijas, organizuoti konsiliumus ir t.t.

D.Gudzinevičiūtė ir K.Strupas

A.Vanagienė ir TOK prezidentas T.Bachas

SPORTO VADYBOS KURSAI

Nuotraukoje (iš kairės): V.Ruzginas, H.Eismontas, D.Gudzinevičiūtė, V.Tonkichas, V.Rutkauskas, J.Širvinskas

ĮTEIKTI LTOK APDOVANOJIMAI

Lapkričio 28 d. po LTOK vykdomojo komiteto posėdžio tradiciškai buvo apdovanoti jubiliejines sukaktis minėję olimpiniam judėjimui ir sportui nusipelnę žmonės. 70-mečio proga LTOK prizus „Citius. Altius. Fortius“ prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įteikė Lietuvos dviračių sporto federacijos generaliniam sekretoriui Valentinui Rutkauskui ir buvusiam Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidentui Juozui Širvinskui.

LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanotas nusipelnęs šiuolaikinės penkiakovės treneris Henrikas Eismontas, taip pat 65-mečio proga Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidentui Viktorui Tonkichui įteikta LTOK lėkštė.

Prizu „Citius. Altius. Fortius“ apdovanotas ir žurnalo „Olimpinė panorama“ konkurso, skirto LTOK 25-mečiui, nugalėtojas Vytautas Ruzginas.

ANTRAI KADENCIJAI PERRINKTAS VIENBALSIAI Gruodžio 5-osios pavakarę į Lietuvos olimpinio sporto centro posėdžių salę sugužėjo gausus sostinės olimpiečių būrys. Jų laukė atsakingas darbas: pasibaigė klubo prezidento Romualdo Bitės bei valdybos ketverių metų kadencija, todėl reikėjo išklausyti darbų ataskaitą, įvertinti ir išsirinkti naujus vadovus. Prieš ketverius metus iš olimpinio čempiono Vlado Česiūno klubo vairą perėmusiam R.Bitei teko sudėtingas uždavinys: šalyje prasidėjo sunkmetis, išseko ir taip retos kuklių rėmėjų gretos. Energingajam olimpiečiui, padedant viceprezidentėms Angelei Rupšienei ir Linai Kačiušytei, pavyko sutelkti ne tik valdybą, bet ir klubo narius. Daug ką, kas buvo planuota, pavyko įgyvendinti. Seniausia šalies olimpiečių organizacija prieš porą metų šauniai paminėjo savo gyvavimo R.Bitė perrinktas Vilniaus olimpiečių klubo vadovu dvidešimtmetį, įsiminė žiemos ir vasaros poilsio bei sveikatingumo renginiai Ignalinos slidinėjimo trasose ir srauniose upėse, nuotaikingos „Darom“ judėjimo talkos kiekvieną pavasarį.

Apie šiuos bei kitus darbus ir sunkumus kalbėjo Vytautas Briedis, A.Rupšienė, Kęstutis Šapka, Ana Ambrazienė, Adolfas Aleksiejūnas, Zigmantas Motiekaitis ir kt. Beje, Zigmantas klubui įteikė tikrai karališką dovaną – ką tik baigtą didžiąją „Lietuvos sporto enciklopediją“!

Visi kalbėjusieji pabrėžė, kad R.Bitė veiklus, energingas, mėgsta savo darbą, tad vienbalsiai nutarė, kad yra vertas ir toliau eiti šias pareigas. Viceprezidentėmis vėl tapo A.Rupšienė su L.Kačiušyte, revizoriumi buvo paskirtas Celestinas Jucys, iždininke Regina Mileckienė, generaline sekretore – A.Ambrazienė. Valdybos nariais išrinkti Vida Vencienė, Natalija Kalašnikova, A.Aleksiejūnas, Stasys Šaparnis ir V.Česiūnas.

Lapkričio 26–28 d. Lozanoje vykusiuose TOK olimpinio solidarumo rengiamuose sporto vadybos kursuose dalyvavo LTOK komisijos „Moterys ir sportas“ narė, Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė.

Olimpinio solidarumo komisija programos direktorių mokymus rengia kartą per metus. Šiemet vadybos kursuose dalyvavo nacionalinių olimpinių komitetų deleguoti ir atrankos kriterijus atitinkantys trylikos šalių atstovai iš Europos, Azijos, Afrikos bei Karibų jūros salų.

Pirmosios dvi programos direktorių mokymų dienos buvo skirtos kursų sudarymo aspektams nagrinėti, lektorių ir dalyvių atrankos kriterijų analizei, nacionalinių kursų vertinimo strategijos ypatumams aptarti ir pan. Trečią dieną dalyviai pristatė savo parengtas programas, diskutavo su dėstytojais.

Baigusieji šiuos TOK olimpinio solidarumo kursus įgyja teisę mokymus rengti savo šalyse.

2014-aisiais Lietuvoje ketinama pradėti organizuoti sporto administravimo kursus miestų, rajonų ir savivaldybių sporto padalinių vadovams. Metų pabaigoje planuojama rengti sporto vadybos kursus sporto federacijų darbuotojams.

SVEIKINIMAS LTOK – IŠ VIEŠVILĖS

OLIMPINĖ PANORAMA

5

Valdo Malinausko nuotr.

ŽVALGYTUVĖS

D.Barkauskas mano, kad lietuvių Rio de Žaneire neturėtų varginti karštis

RIO ŽMONĖS DŽIAUGIASI GYVENIMU

„TEN ŠVIEČIA SAULĖ, ŠILTA IR GERA“, – KELIONĖS Į RIO DE ŽANEIRĄ ĮSPŪDŽIAIS DALIJASI LIETUVOS RINKTINĖS VYR. GYDYTOJAS DALIUS BARKAUSKAS. „TEN IŠ TIESŲ JUSTI TA DVASIA, DĖL KO RIO YRA RIO“, – JAM ANTRINA LOSC DIREKTORIUS LINAS TUBELIS.

Rita Bertulytė

T

iesa, ne saule ar braziliškais malonumais mėgautis į Rio de Žaneirą vyko Lietuvos delegacija – iki olimpinių žaidynių likus trejiems metams lietuviai ten surengė pirmąsias žvalgytuves. „Reikėjo pasižiūrėti, kokia tai kelionė, koks maistas, kokia kultūrinė aplinka. Pirmą kartą lankiausi Pietų Amerikoje, tad viską reikėjo pačiupinėti. O dėlionę dėliosim vėliau. Bet kad ją galėtum dėlioti, bent jau reikia turėti supratimą, kas ten vyksta“, – vizito tikslą dėsto D.Barkauskas. „Pamatėme statomas, renovuojamas ir esamas sporto bazes, apsilankėme žaidynių organizaciniame komitete, dalyvavome seminare apie pasirengimą žaidynėms.

Ieškojome kontaktų sportininkų adaptacinėms stovykloms surengti, sporto bazėms išbandyti, apgyvendinti, apžiūrėjome vienos agentūros valdomas sporto bazes, – vardija L.Tubelis. – Taip pat pamatėme problemas, su kuriomis brazilai

6

OLIMPINĖ PANORAMA

„REIKĖJO PASIŽIŪRĖTI, KOKIA TAI KELIONĖ, KOKS MAISTAS, KOKIA KULTŪRINĖ APLINKA. PIRMĄ KARTĄ LANKIAUSI PIETŲ AMERIKOJE, TAD VISKĄ REIKĖJO PAČIUPINĖTI. O DĖLIONĘ DĖLIOSIM VĖLIAU. BET KAD JĄ GALĖTUM DĖLIOTI, BENT JAU REIKIA TURĖTI SUPRATIMĄ, KAS TEN VYKSTA.“

olimpinio sporto centro (LOSC) direktorius. Vis dėlto, nepaisant didelių automobilių spūsčių, smogo neturėtų būti. „70 proc. automobilių varomi etanoliu“, – atkreipia dėmesį D.Barkauskas.

Kol kas didžiuliam sportininkų ir žaidynių svečių srautui nėra pritaikytas ir Rio de Žaneiro oro uostas. Tiesa, jis šiuo metu remontuojamas, todėl tikimasi, kad iki kitąmet vyksiančio pasaulio futbolo čempionato bus atnaujintas. „Taip pat kils bėdų dėl vietinių DALIUS BARKAUSKAS mentaliteto, – įsitikinęs L.Tubelis, vietinių nusiteikimą apibūdinantis taip: – Mes niekur greičiausiai susidurs per žaidynes, jeigu iki to neskubame – čia Rio, čia džiaugiamės laiko jų neišspręs.“ gyvenimu ir bandome gyventi be rūpesčių.“ Viena jų – didžiulės spūstys, kuriose galima įstrigti kelioms valandoms, o 30 km įveikti gali Todėl, pašnekovo nuomone, operatyvumo prireikti ir trijų valandų. Kaip bus per žaidynes? reikalaujančius klausimus gali būti sunku spręsti, bet tai priklausys ir nuo to, kokie „Keliai atrodo gana platūs – dviejų, kai kur savanoriai bus surinkti. trijų juostų, todėl yra kur olimpines linijas Vis dėlto žaidynių organizacinio komiteto įrengti. Ne taip kaip Londone – ten daug kur Olimpinio kaimelio statybos svečiams numatyti renginiai vyko sklandžiai. buvo viena eismo juosta“, – svarsto Lietuvos

ŽVALGYTUVĖS Pasak LOSC direktoriaus, visi pagrindiniai organizatoriai yra samdyti, daugelis jų užsieniečiai, tad ir jų požiūris visai kitoks: „Organizacinio komiteto renginiuose visi buvome suskaičiuoti, surikiuoti, viskas vyko laiku. Bet pasukus truputį į šoną gali būti visokių niuansų.“ „Brazilai, kaip ir visi pietiečiai, atsipalaidavę, atsipūtę ir iki šiol mažai supranta, kas yra didysis sportas. Todėl galima sakyti paprastai: šventę jie suorganizuos tikrai šaunią, bet kaip jai pasiruošti – reikės pagalvoti“, – LOSC direktoriui antrina Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas.

Kriterijai – minimalūs Olimpinės bazės suskirstytos į keturias zonas, trys jų šliejasi prie vandenyno ir tik viena yra vidury miesto. Lietuviai skeptiškai sutiko žinią, kad žaidynių šeimininkai ir olimpiniame kaimelyje ketina įrengti paplūdimį. „Tai mes vertiname kaip nelabai gerą dalyką, nes saulės vonios jėgų sportininkams neprideda,

galima surengti stovyklą irkluotojams, baidarininkams ir kanojininkams, nes brazilai turi natūralią lagūną, kurioje vyks varžybos ir per pačias olimpines žaidynes. Bet apskritai padarėme išvadą, kad reikia gerai žinoti, į kokią bazę važiuoji. Nors mums tai mažai aktualu, bet, tarkime, teniso kortus brazilai gali pasiūlyti nuostabius, o štai baseinai neatlaiko kritikos“, – antrina L.Tubelis.

daugmaž saugu.“ Įdomu, ar olimpinis kaimelis irgi bus už geležinės dygliuotos tvoros?

Nors ir nesame futbolo šalis, futbolą dievinančios tautos atstovai apie Lietuvą žino. Po miestą su marškinėliais „Lietuva“ vaikščiojusiam L.Tubeliui brazilai paminėdavo vieno kito krepšininko pavardę, o žaidynių organizatoriai į prisistatymo skaidrę įdėjo ir krepšininko Rimanto Kaukėno nuotrauką.

Už geležinės tvoros Dar Lietuvos delegacija domėjosi, kur per žaidynes būtų galima apsigyventi.

LOSC direktoriaus įsitikinimu, žaidynių svečių apgyvendinimas sukels daug rūpesčių, kuriuos organizacinis komitetas ketina spręsti pasiūlydamas apsigyventi kruiziniuose laivuose – juose bus 21 tūkst. kambarių. Viešbučių kainos kosminės, bet ir jos negarantuoja kokybės. Kainos viešojo maitinimo įstaigose irgi didelės, o štai prekybos centruose – daugmaž kaip Lietuvoje. „Vyrauja mėsos kultas. Veikia daugybė

Bus svarbi veiksnių visuma Iš Frankfurto į Rio de Žaneirą lietuviai skrido dvylika su puse valandos, tad kelionė olimpiečių lauks nelengva. Olimpinės žaidynės vyks rugpjūtį, tuo metu tolimajame Rio į pabaigą eis žiema, kuri labai panaši į mūsų vasarą – 25–28 laipsniai karščio dieną ir apie 18–20 šilumos naktį. „Tokia temperatūra labai būdinga lietuviškai vasarai, dėl to bėdų neturėtų kilti, bet geofiziniai veiksniai vis tiek veikia truputį kitaip ir tą reikia įvertinti“, – aklimatizacijos subtilybes dėsto D.Barkauskas.

„VADINAMUOSIUOSE AMERIKONIŠKUOSE RAJONUOSE NESAUGUMO JAUSMO NEJUTOME. BET REIKIA ĮVERTINTI TAI, KAD VISI NAMAI – TIEK INDIVIDUALŪS, TIEK DANGORAIŽIAI – APJUOSTI MAŽDAUG TRIJŲ METRŲ GELEŽINE TVORA SU DYGLIAIS VIRŠUJE.“

3

LINAS TUBELIS saulė sekina“, – iš anksto įspėja L.Tubelis, kad atlaidesnis požiūris olimpiečiams gali brangiai kainuoti. Šiuo metu olimpinį kaimelį apžiūrėti dar anksti, nes kol kas tai didelė statybų aikštelė – iš devyniolikos namų kol kas pastatyti trys.

Bet grįžkime prie sporto bazių. Lietuviai žvalgėsi po tas bazes, kurios parinktos sportininkų aklimatizacijai. Visoje Brazilijoje numatyta 115 sporto bazių, kuriose būtų galima rengti aklimatizacijos stovyklas.

Tačiau, pasak D.Barkausko, pasižvalgius po keletą jų kilo klausimas, ar apskritai ten verta vykti. „Sporto bazėms nustatyti minimalūs kriterijai. Pavyzdžiui, minimalus baseinui taikomas reikalavimas – 15 m ilgio. Įsivaizduokime, atvyksta plaukikas ruoštis olimpinėms žaidynėms ir treniruojasi 15 m ilgio baseine, – negali atsistebėti D.Barkauskas. – Ir tokių nesusipratimų gali būti daugiau, nes tai, kas brazilui gali atrodyti labai šaunu, sportininkui gali būti nesuprantama.“ „Bazės neatitinka standartų. Apžiūrėjome vieną dėmesio vertą dziudo salę, dar būtų

L.Tubelis įsitikino, kad futbolą dievinančioje Brazilijoje žino ir apie Lietuvą

restoranų, kur nusipirkęs abonementą valgai tiek, kiek lenda. Mieste daug žmonių atrodo gerai pavalgę“, – šypsosi L.Tubelis.

Prakalbus apie Braziliją nepamirštamas ir saugumas. Pasak L.Tubelio, saugumas priklauso nuo rajono. „Apie lūšnynus nekalbu – ten niekas nekiša nosies, nes įėjęs gali ir nebeišeiti, – perspėja. – O vadinamuosiuose amerikoniškuose rajonuose nesaugumo jausmo nejutome. Bet reikia įvertinti tai, kad visi namai – tiek individualūs, tiek dangoraižiai – apjuosti maždaug trijų metrų geležine tvora su dygliais viršuje. Vadinasi, problema yra, nors organizatoriai mums pasakojo, kokių didelių laimėjimų pasiekė pastaruoju metu reorganizavę policijos darbą, todėl mieste esą

Tarp Lietuvos ir Rio yra šešių valandų laiko skirtumas. „Mes laiką gausime, kitaip tariant, mums diena ilgės – juk skrisime į vakarus.

Tad aklimatizacija irgi bus paprastesnė nei per žaidynes Kinijoje“, – aiškina rinktinės vyr. gydytojas. Skaičiuojama, kad skrendant į vakarus per parą „pasivejamos“ 94 minutės, o skrendant į rytus – 52 minutės, todėl aklimatizacija vyksta maždaug dvigubai greičiau ir paprasčiau. „Taigi nebus vieno pagrindinio veiksnio – veiks jų derinys. Ilgas sunkus skrydis, laiko skirtumas, sezono pasikeitimas – viskas krūvoje.

Tai pagrindiniai dalykai, apie kuriuos reikės kalbėti ir sugalvoti metodus, kur ir kaip geriausia aklimatizuotis“, – įsitikinęs D.Barkauskas.

OLIMPINĖ PANORAMA

7

SOČIS 2014

SVARBIAUSIA ČIUOŽĖJŲ PERGALĖ

ISABELLA TOBIAS, SKLANDŽIA LIETUVIŲ KALBA PERSKAIČIUSI LIETUVOS PILIEČIO PRIESAIKĄ, NEĮSTENGĖ SULAIKYTI AŠARŲ. PO DAUGYBĖS LAUKIMO, NERIMO IR KOVOS MĖNESIŲ IŠSIPILDĖ JOS IR KANTRIAI ŠIOS AKIMIRKOS LAUKUSIO LEDO ŠOKIŲ PARTNERIO DEIVIDO STAGNIŪNO OLIMPINĖ SVAJONĖ.

Marytė Marcinkevičiūtė

Alfredo Pliadžio nuotr.

Oficialiai olimpiečiais tapę I.Tobias ir D.Stagniūnas matavosi Lietuvos olimpinės rinktinės aprangą.

Dešinėje – Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė L.Vanagienė

I.Tobias rankoje – jos lietuviškas pasas

G

ruodžio 12 d. Lietuvos piliete tapusi 22-ejų metų amerikietė tiesiog tryško emocijų vulkanu. „Laiminga? Ne tas žodis. Tai tiesiog ekstazė“, – prisipažino čiuožėja po vizito Prezidentūroje, kurioje kartu su D.Stagniūnu ir iš JAV atvykusiais savo tėvais Madalyn bei Stephanu apsilankė iškart po priesaikos davimo Vidaus reikalų ministerijoje.

Būtent šalies vadovės Dalios Grybauskaitės sprendimas išimties tvarka suteikti I.Tobias Lietuvos pilietybę nulėmė dviejų jaunų žmonių likimus. D.Stagniūnas prisipažino, kad jeigu dar kartą būtų praradęs sunkiai iškovotą galimybę pasirodyti olimpinėse žaidynėse, būtų baigęs sportininko karjerą. Dabar čiuožėjų porą sudarys du Lietuvos piliečiai, sieksiantys įvykdyti, o gal ir viršyti jiems keliamus tikslus – olimpinėse šokių ant ledo varžybose užimti 10–15 vietą.

Vasario 7 d. prasidėsiančių Sočio olimpinių žaidynių čiuožimo varžybose bus dar viena Lietuvos atstovė – teisėja, Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ direktorė Laima Krauzienė.

Ji teisėjavo ir 2010 m. Vankuverio žiemos žaidynėse, nors jose pirmąkart nuo 1992-ųjų nedalyvavo nė viena Lietuvos čiuožėjų pora.

Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentė Lilija Vanagienė sportininkų patekimą į

8

OLIMPINĖ PANORAMA

„VISI SUPRANTA ANGLIŠKAI, TODĖL JEIGU MUMS REIKIA IŠSIAIŠKINTI KAŽKOKIAS PASLAPTIS, TARKIME, DĖL TEISĖJAVIMO, TAM PUIKIAI PASITARNAUJA LIETUVIŲ KALBA.“ ISABELLA TOBIAS

olimpines žaidynes vadina didžiausia jų pergale.

Ne pirmą kartą panašią dramą, tik šįsyk su laiminga pabaiga išgyvenusi L.Vanagienė prisipažino: jeigu čiuožėjams nebūtų buvusi suteikta galimybė dalyvauti žiemos žaidynėse, savo vietą į Sočį vyksiančioje sporto specialistų grupėje ji būtų užleidusi D.Stagniūnui, kad šis bent kaip oficialus delegacijos narys pajustų olimpinių žaidynių grožį ir dvasią.

Mama tikėjo sėkme Bet dabar viskas pasisuko kitu kampu.

Deividas olimpines čiuožimo varžybas stebės ne iš tribūnų, o kartu su Isabella gausiai susirinkusiems žiūrovams rodys savo meistriškumą. Ledo šokėjas neslepia, kad jam labai skaudu, jog šios istorinės akimirkos nesulaukė jo mama, anapus iškeliavusi 2012 m. balandžio pradžioje.

„Mano mama buvo tvirtai įsitikinusi, kad aš pasieksiu savo tikslą. Ji gerai žinojo, kad man olimpinės žaidynės visą laiko buvo didžiausia meistriškumo aukštuma. Čiuožti olimpinėse žaidynėse tikėjausi ir aš, ir Isabella – jeigu nebūtume tikėję, nebūtume čiuožę. Tos vilties vedami nepalūžome, drąsinome save, kad likimas neturi nuo mūsų nusisukti“, – sako D.Stagniūnas.

Dabar I.Tobias turi dvi pilietybes – JAV ir Lietuvos. Bet sportininkė nemano, kad išdavė Ameriką, nors jau ketvirtą sezoną per pasaulio ir Europos čempionatus atstovauja Lietuvai. „Dažnai girdžiu sakant, kad pilietybės užsieniečiams nereikia suteikti, bet kodėl mes užmirštame lietuvį? – klausia L.Vanagienė. – Turėtume daryti viską, kad Lietuvos pilietis išplauktų į didžiuosius olimpinius vandenis. Todėl labai džiaugiuosi, kad pagaliau buvome išgirsti.

Juk olimpiniame turnyre šoks vos 24 poros iš 15 šalių. Negana to, ši šokėjų pora padidino Lietuvos sportininkų delegaciją Sočyje. Reikia pasakyti, kad daug ką nulėmė beprotiškas Isabellos noras įsilieti į Lietuvos bendruomenę ir atstovauti mūsų šaliai, kurią ji dievina.“

SOČIS 2014 planuotose varžybose. Tačiau pilietybės suteikimas mums atstos visas varžybas, pagaliau viduje pajutome ramybę.“ Svarbus Europos čempionatas Jau sausio pradžioje ledo šokėjų laukia itin svarbus Budapešte vyksiantis Europos čempionatas. Ten ir paaiškės, apie kokią vietą galima svajoti Sočyje. „Kokią vietą mums planuoja, paprastai mes tokią ir pasiekiame.

Gal taip bus ir Sočyje?“ – viliasi Isabella.

Trejose šio sezono varžybose jie šoko pagal naująją programą ir visus kartus pasirodymo kartelę kėlė vis aukščiau. Čiuožėjams olimpinio sezono programą sudarė jų treneris Igoris Špilbandas. Šis nuo 1986 m. treneriu dirbantis specialistas tvirtina, kad Deividas ir Isabella – labai artistiška, graži pora, yra tarsi gimę čiuožti kartu. I.Tobias – muzikali,

Perskaičiusi Lietuvos piliečio priesaiką I.Tobias ir D.Stagniūnas įsiamžino su vidaus reikalų ministru D.A.Barakausku

Per varžybas pasikalba lietuviškai Isabella jau porą metų mokosi lietuvių kalbos, todėl per varžybas su Deividu gali pasikalbėti ir lietuviškai. „Visi supranta angliškai, todėl jeigu mums reikia išsiaiškinti kažkokias paslaptis, tarkime, dėl teisėjavimo, tam puikiai pasitarnauja lietuvių kalba“, – šypteli čiuožėja. Šių metų spalio pabaigoje Detroite vykusias „Grand Prix“ varžybas, kuriose dalyvavo Lietuvos pora, stebėjo ir L.Vanagienė. Netrukus prie LČF prezidentės priėjo netoliese sėdėjusi išvaizdi moteris su dviem dukterimis ir prakalbo lietuviškai. Tai buvo Detroite dirbanti lietuvių kalbos mokytoja, kurios abi dukteris lietuves treniruoja būtent Deividas su Isabella.

Drąsino Povilas su Margarita Kol dar nebuvo aišku, ar ledo šokėjų pora dalyvaus Sočio olimpinėse žaidynėse, sunkiomis akimirkomis daug padėjo LČF prezidentė L.Vanagienė ir Povilas Vanagas su Margarita Drobiazko. Prieš 1992 m.

Albervilio žaidynes panašių išgyvenimų

Čiuožėjus pas prezidentę D.Grybauskaitę atlydėjo I.Tobias tėvai patyrę dabar jau penkerių olimpinių žaidynių dalyviai Isabellai ir Deividui parašė laišką, kuriame ragino nenuleisti rankų ir labai neišgyventi, nes tai gali turėti neigiamos įtakos varžybų rezultatams. Garsūs čiuožėjai kvietė D.Stagniūną su I.Tobias dalyvauti jų organizuojamame „Liepsnojančio ledo“ renginyje. Bet pagaliau jiems tapus olimpiečiais planai pasikeitė – dabar Deividas su Isabella rengsis itin svarbiam olimpiniam startui. „Povilo ir Margaritos žodžiai mus labai drąsino, įkvėpė šokti taip, kaip šokame per treniruotes. Per varžybas buvome susikaustę, darėme klaidelių, šį olimpinį sezoną nė per vienas iš trejų varžybų neparodėme to, ką sugebame. Tiesa, mūsų rezultatai kilo, daugėjo taškų, bet jautėme, kad galime šokti dar geriau. Kol nežinojome, ar Isabellai bus suteikta Lietuvos pilietybė, kol ji truputėlį gydėsi kojos traumą, mūsų psichologinė būsena buvo apgailėtina, – neslepia Deividas. – Atsisakėme dalyvauti dar dvejose

charizmatiška. Kadangi daug metų šoko baletą, yra ypač lanksti ir elegantiška. Šį sezoną Lietuvos šokėjai ant ledo virsta Marilyn Monroe ir Jamesu Bondu: trumposios programos šokiams fokstrotui ir kvikstepui jie pasirinko muziką pagal legendinės Holivudo aktorės dainas, o laisvajai programai – filmo apie britų slaptąjį agentą garso takelį.

Pora – tik ledo arenoje Deividas su Isabella pora tik šokių arenoje, bet ne gyvenime. Lietuvio širdies draugė – irgi šokių ant ledo atstovė Madison Chock, kartu su partneriu amerikiečiu besitreniruojanti pas tą patį trenerį kaip ir mūsiškiai. Ji turi nemažų vilčių iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes – po sausio mėnesį vyksiančio JAV čempionato paaiškės trys poros, kurios pelnys teisę vykti į Sočį.

Deividas su Madison kartu penktus metus, jų treniruočių draugai neabejoja, kad ši draugystė jau artimiausiu metu gali baigtis vestuvėmis. O I.Tobias širdis kol kas laisva.

OLIMPINĖ PANORAMA

9

LTOK 25-METIS

Alfredo Pliadžio nuotr.

Per iškilmes specialiai sukurtais Seimo apdovanojimais buvo pagerbti LTOK atkūrimo darbo grupės nariai, LTOK vadovai, olimpiniam sąjūdžiui nusipelnę asmenys, užsienio šalių olimpiniai komitetai

ISTORINIAI ŽINGSNIAI PRISIMINTI SEIME

GRUODŽIO 11 DIENĄ SEIMO KOVO 11-OSIOS AKTO SALĖJE VYKO IŠKILMINGAS MINĖJIMAS, SKIRTAS LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ATKŪRIMO 25-MEČIUI.

Iš kairės: Latvijos olimpinio komiteto prezidentas A.Vrublevskis, Latvijos OK garbės prezidentas V.Baltinis, LTOK garbės prezidentas A.Poviliūnas ir Latvijos olimpinio centro direktorius, buvęs LOK generalinis sekretorius E.Fogelis

D.Gudzinevičiūtę sveikina Seimo pirmininkė L.Graužinienė

10

OLIMPINĖ PANORAMA

Iškilmingo minėjimo dalyviai

LTOK 25-METIS

R

enginio iniciatorius – Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas.

Pranešimą skaitė buvęs ilgametis LTOK vadovas, o dabar garbės prezidentas Artūras Poviliūnas. Į iškilmingą minėjimą susirinkusius LTOK atkūrimo pradininkus, sportininkus, užsienio olimpinių organizacijų atstovus, Nepriklausomybės Akto signatarus, pirmosios Vyriausybės narius ir kitus renginio svečius pasveikino Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Nepriklausomybės Akto signatarai Kazimieras Motieka ir Romualdas Ozolas, LTOK atkūrimo iniciatorius, filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis, olimpinis čempionas Gintautas Umaras, pirmasis Latvijos olimpinio komiteto vadovas Vilnis Baltinis.

Minėjime buvo perskaitytas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, Nepriklausomybės Akto signataro, Europos Parlamento nario Vytauto Landsbergio atsiųstas sveikinimas.

Seimo pirmininkė L.Graužinienė padėkojo visiems prie LTOK atkūrimo prisidėjusiems asmenims ir pabrėžė, kad be didžiulių jų pastangų Lietuvos sportas nebūtų toks, koks yra dabar. „Sportininkų kelias pergalės link yra sudėtingas ir sunkus, reikia sunkiai dirbti, kad pasiektum savo tikslus. Todėl mūsų visų palaikymas jiems labai svarbus. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas telkia visus olimpiečius į bendrą šeimą, ja rūpinasi, saugo. Tad ir toliau skatinkime savo sportininkus siekti geriausių rezultatų, rūpindamiesi jais ir darydami viską, kad jie turėtų kuo geresnes sąlygas savo tikslams ir svajonėms įgyvendinti“, – sakė Seimo pirmininkė.

V.Gedvilas pabrėžė, kad 1988 m. gruodžio 11-oji – labai reikšminga data Lietuvos istorijoje. Pasak jo, tądien mūsų šalies sportininkai pradėjo tiesti kelią, kuris vėliau leido jiems garbingai dalyvauti ir atstovauti savo tėvynei, nešti Lietuvos vėliavą olimpinėse žaidynėse, savo laimėjimais garsinti gimtosios šalies vardą visame pasaulyje ir jau pirmaisiais nepriklausomybės metais iškovoti aukščiausių olimpinių apdovanojimų. LTOK atkūrimas turėjo daug įtakos mūsų valstybės žingsniams atgimimo, laisvės ir nepriklausomybės link. „Sportininkai nepabūgo nei Kremliaus grasinimų, nei tuometinės valdžios būgštavimų. Jie išreiškė norą atkurti prarastas teises Tarptautiniame olimpiniame komitete, grįžti į pasaulio olimpinę sporto bendruomenę“, – sakė V.Gedvilas. Šventiniame renginyje specialiai sukurtais Seimo apdovanojimais buvo pagerbti LTOK atkūrimo darbo grupės nariai, LTOK vadovai, olimpiniam sąjūdžiui nusipelnę asmenys, užsienio šalių olimpiniai komitetai. Lietuvos sporto federacijoms, kurių auklėtiniai 1992–2012 m. olimpinėse žaidynėse iškovojo medalių, jų vadovams ir treneriams įteiktos Vyriausybės padėkos.

Parengė Nerijus Vėta

Iškilmingas minėjimas vyko Seimo Kovo 11-osios Akto salėje

Jonas Algimantas ir Arvydas Juozaičiai

Olimpinio čempiono G.Umaro interviu LRT žurnalistei G.Grikštaitei

OLIMPINĖ PANORAMA

11

LTOK 25-METIS

Generalinės asamblėjos sesija viešbučio „Best Western Vilnius“ konferencijų salėje

SVEIKINO UŽ DRĄSĄ IR RYŽTĄ

GRUODŽIO 11-ĄJĄ VILNIUJE, VIEŠBUČIO „BEST WESTERN VILNIUS“ KONFERENCIJŲ CENTRE, VYKO LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO GENERALINĖS ASAMBLĖJOS NEEILINĖ SESIJA, SKIRTA LTOK ATKŪRIMO 25-MEČIUI PAMINĖTI.

LTOK generalinis sekretorius V.Paketūras ir garbės prezidentas A.Poviliūnas

LTOOK specialų LTOK specialų l prizą atvežė atvežžė Lenkijos Lenkkijos olimpinio l kkomiteto omiteto prezidentas A.Krasnickis

12

OLIMPINĖ PANORAMA

Estijos olimpinio komiteto prezidentas N.Seli

LTOK 25-METIS

LTOK sveikina KKSD generalinis direktorius K.Rimšelis

S

esijoje dalyvavo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, užsienio šalių olimpinių komitetų, olimpinio sąjūdžio atstovai, KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, olimpiečiai, kiti garbingi svečiai. „Didžiuodamasis žvelgiu į 1988 metų istorinį žingsnį, kai buvo nutarta grąžinti LTOK į pasaulio sporto bendruomenę. Tai buvo pirmas kartas, kai po sunkių okupacijos metų Lietuvos sporto vadovai pasakė, kad Lietuva pasirengusi grįžti į tarptautinį olimpinį judėjimą ir sugebės tinkamai atlikti savo pareigas. Džiaugiuosi ir dėkoju visiems olimpiečiams bei tiems narsiems žmonėms“, – sakė V.Adamkus. LTOK prezidentė jam įteikė LTOK 25-mečio medalį.

Buvo perskaitytas Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas.

Beveik 24-erius metus LTOK vadovavęs Artūras Poviliūnas prisiminė 1988-ųjų įvykius ir daugiausiai prie LTOK atkūrimo prisidėjusias asmenybes. LTOK garbės prezidentas pasidžiaugė, kad per 25-erius metus Lietuvą aplankė visi aukščiausi Tarptautinio olimpinio komiteto vadovai, o mūsų atletai iš visų vasaros olimpinių žaidynių, taip pat ir iš jaunimo olimpinių žaidynių bei Europos jaunimo olimpinių festivalių grįžo su medaliais.

Generalinės asamblėjos sesijoje jubiliejaus proga LTOK pasveikino Lenkijos olimpinio komiteto prezidentas Andrzejus Krasnickis, Estijos olimpinio komiteto viceprezidentas Toomas Toniste, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius K.Rimšelis. Jis prisiminė prieš ketvirtį amžiaus vykusį suvažiavimą, kuriame ir pats dalyvavo.

Sveikinimo žodį taip pat tarė vienas LTOK atkūrimo iniciatorių, dabartinis LTOK garbės teismo pirmininkas Kazimieras Motieka, Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas Arvydas Juozaitis.

D.Gudzinevičiūtė LTOK olimpinio švietimo direkcijos vadovui Algimantui Gudiškiui įteikė Tarptautinio olimpinio komiteto įsteigtą Pierre‘o de Coubertino prizą. „OP“ inf.

Prezidentas V.Adamkus buvo pakiliai nusiteikęs

Puiki olimpinių čempionų V.Aleknos ir R.Ubarto nuotaika

D.Gudzinevičiūtė įteikė A.Gudiškiui P.de Coubertino prizą

Iškilmių dalyviams buvo supjaustytas didžiulis jubiliejinis tortas

OLIMPINĖ PANORAMA

13

Broniaus Čekanausko nuotr.

KURSAI

APIE PINIGUS IR RIO DE ŽANEIRĄ GRUODŽIO 4–5 D. DRUSKININKŲ „GRAND SPA LIETUVA“ KOMPLEKSE VYKO LIETUVOS OLIMPINĖS RINKTINĖS SPORTININKŲ, TRENERIŲ, MEDIKŲ, VADYBININKŲ KURSAI, KURIŲ TEMA – „LIETUVOS SPORTININKŲ RENGIMAS XXXI OLIMPIADOS ŽAIDYNĖMS RIO DE ŽANEIRE“.

Į

žanginį žodį tarė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. „Nors daugiausiai kalbėsime apie pasirengimą Rio de Žaneiro žaidynėms, noriu pasidžiaugti padidėjusia Lietuvos sportine delegacija, kuri jau po poros mėnesių dalyvaus Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse. Džiaugiamės, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė pilietybę ledo šokėjai Isabellai Tobias. Neseniai sužinojau, kad olimpinį kelialapį pelnė ir kalnų slidininkė Ieva Januškevičiūtė. Turime jau devynis Sočio olimpiečius. Tai bus gausiausia Lietuvos sportininkų delegacija žiemos žaidynėse“, – sakė prezidentė.

Kursų dalyvius pasveikino Druskininkų miesto vicemeras Linas Urmanavičius. Pranešimą apie šalies sporto finansavimą perskaitė KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis. Jis papasakojo ir apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai, apie priimtus naujus sportui svarbius dokumentus, o kalbėdamas apie pinigus sakė, kad kitąmet padėtis nebus prastesnė nei šiemet – 2014 m. iš viso sportui bus skirta 91 mln. 517 tūkst. Lt. LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras supažindino su programos „Rio 2016“ tikslais ir uždaviniais, aptarė įgyvendinimo gaires. Tikimasi, kad į 2016 m. vasaros olimpi-

14

OLIMPINĖ PANORAMA

nes žaidynes vyks apie 70 Lietuvos sportininkų (su krepšininkais), jiems planuojami du trys medaliai ir ne mažiau kaip septynios prizinės vietos (4–8). Ketinama padidinti olimpines stipendijas gaunančių atletų skaičių iki 50. Dabar stipendijas gauna 30 sportininkų.

Apie sportininkų rengimą Rio de Žaneiro žaidynėms ir būsimųjų olimpinių žaidynių sostinėje patirtus įspūdžius pranešimus skaitė Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tubelis, LTOK olimpinio sporto direktoriaus pavaduotojas Einius Petkus, Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas.

Su pranešimu „Sportininkų organizmo adaptacija prie laiko juostų, karščio ir drėgmės“ supažindino Lietuvos sporto universiteto profesorius Aleksas Stanislovaitis. Apie žaidynėms rengiamų sportininkų medicininio aptarnavimo aspektus kalbėjo Lietuvos sporto medicinos centro vyr. gydytojas Edmundas Švedas, D.Barkauskas.

Tradiciniuose kursuose buvo ir visiškai naujų temų. Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas aptarė olimpinio simbolio, atributikos, aprangos ir sportininko įvaizdžio naudojimo taisykles. Advokatas Audrius Bigu-

zas nagrinėjo sportinės ir politinės pilietybės santykius bei praktikoje kylančias problemas.

Jis taip pat supažindino su sporto veiklos sutarčių sąlygomis, jų formulavimu.

Kursuose dalyvavo gražus būrelis olimpiečių: olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė, vicečempionė Austra Skujytė, bronziniai prizininkai Mindaugas Mizgaitis, Aleksandras Kazakevičius, dar neseniai aktyviai sportavę, o dabar jau sporto valdininkų duoną kremtantys Egidijus Balčiūnas, Edvinas Krungolcas, Andrejus Zadneprovskis ir kiti.

Didelei grupei trenerių, vadybininkų, medikų D.Gudzinevičiūtė įteikė LTOK apdovanojimus „Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo 25-metis“ ir šiai jubiliejinei datai skirtus atminimo medalius.

Kursų dalyviai apžiūrėjo Druskininkų sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro statybas.

Ten jau dauguma patalpų po stogu, dedami langai. 2015 m. planuojama baigti pirmojo etapo darbus: 25 m ilgio baseiną, universalią sporto salę, bokso, imtynių sales, administracines patalpas. Vėliau greta duris atvers bendrabutis, bus stadiono įkurtuvės. Statybose visažiniu gidu pabuvo Druskininkų sporto centro direktorius Julius Matulevičius.

KURSAI

Kursų prezidiume (iš kairės): LTOK generalinis sekretorius V.Paketūras, KKSD generalinis direktorius K.Rimšelis, LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė ir Druskininkų vicemeras L.Urmanavičius

KURSŲ DALYVIAI APŽIŪRĖJO DRUSKININKŲ SPORTININKŲ RENGIMO IR REABILITACIJOS CENTRO STATYBAS. TEN JAU DAUGUMA PATALPŲ PO STOGU, DEDAMI LANGAI. 2015 M. PLANUOJAMA BAIGTI PIRMOJO ETAPO DARBUS: 25 M ILGIO BASEINĄ, UNIVERSALIĄ SPORTO SALĘ, BOKSO, IMTYNIŲ SALES, ADMINISTRACINES PATALPAS. VĖLIAU GRETA DURIS ATVERS BENDRABUTIS, BUS STADIONAS.

Kursų dalyviai apžiūrėjo Druskininkų sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro statybas

Atminimo medalis – Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinei sekretorei A.Vanagienei

A.Zadneprovskis, V.Kidykas, D.Barkauskas

OLIMPINĖ PANORAMA

15

Alfredo Pliadžio nuotr.

PAROLIMPIEČIAI

Europos čempionei Lietuvos golbolo rinktinei apdovanojimus įteikė premjeras A.Butkevičius ir KKSD vadovas K.Rimšelis

UŽ SĖKMĘ ARENOSE – APDOVANOJIMAI

VILNIUJE PAGERBTI GERIAUSI 2013 METŲ LIETUVOS NEĮGALIEJI SPORTININKAI. O PRIEŠ TAI PAROLIMPIEČIŲ DELEGACIJA, KURIOS GRETOSE BUVO IR TARPTAUTINIO PAROLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTAS SERAS PHILIPAS CRAVENAS, LANKĖSI SEIME.

T

arptautinio parolimpinio komiteto prezidentą serą Ph.Craveną priėmė Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė. Šiame susitikime dalyvavo ne tik mūsų šalies, bet ir Baltarusijos, Estijos, Latvijos parolimpinių komitetų vadovai bei Lietuvos parolimpinio komiteto Vykdomojo komiteto nariai, Seimo Jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas Juras Požela. Kalbėta apie parolimpinį sportą, jo ateities perspektyvas, kaimynų bendradarbiavimą.

Tą patį vakarą Vilniuje, „Neringos“ kavinėje, buvo pagerbti ir apdovanoti geriausi 2013 metų Lietuvos neįgalieji sportininkai. Jų pagerbimo vakarą surengė Lietuvos parolimpinis komitetas ir Parolimpinio sporto rėmimo fondas.

Ceremonijoje dalyvavo ir sportininkus apdovanojo Ph.Cravenas, Latvijos, Estijos, Baltarusijos parolimpinių komitetų vadovai, Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, Seimo pirmininko pavaduotoja I.Degutienė, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, kiti garbūs svečiai.

16

OLIMPINĖ PANORAMA

Parolimpiečių apdovanojimuose koncertavo Panevėžio „Indigo“ choras

Apdovanojimus atsiėmė dešimt geriausių 2013 m. Lietuvos neįgaliųjų sportininkų ir jų treneriai bei Lietuvos golbolo rinktinė, kuri šiais metais tapo Europos čempione.

Jai žemyno pirmenybėse atstovavo Mantas Brazauskis, Marius Zibolis, Nerijus Montvydas, Mantas Panovas, Genrikas Pavliukianecas, Mindaugas Suchovejus. Treneriai – Karolis Levickis ir Klaidas Janeika.

Geriausių metų sportininkų apdovanojimai įteikti: Ramunei Adomaitienei (lengvoji atletika, trenerė Algina Vilčinskienė), Osvaldui Bareikiui

(dziudo, treneris Artūras Sakas), Mantui Brazauskiui (golbolas, treneriai K.Levickis ir K.Janeika), Mindaugui Biliui (lengvoji atletika, treneris Rimantas Plungė), Donatui Dundziui (lengvoji atletika, treneris Jonas Baltrušaitis), Mindaugui Dvylaičiui (plaukimas, trenerė Birutė Statkevičienė), Simonui Kuručiui (lengvoji atletika, treneris Deimantas Jusys), Gluosnei Norkutei (lengvoji atletika, trenerė Dangyra Grigienė), Kęstučiui Skučui (plaukimas, trenerė Rasa Stravinskienė) ir Mariui Ziboliui (golbolas, treneriai K.Levickis ir K.Janeika).

ŽVILGSNIS

AR ESAME PIETIEČIAI? KODĖL LIETUVOS ŽMONĖS DAŽNIAU RENKASI VASAROS SPORTO ŠAKAS IR MIELIAU SPORTUOJA ŠILTUOJU METŲ LAIKU – SMALSUMĄ ŽADINANTIS KLAUSIMAS. Dr. Dainius Genys

P

er Vankuverio žiemos olimpines žaidynes girdėjau gandą, neva vienas Afrikos valstybės slidininkas į olimpiadą atvyko iki tol nematęs sniego.

Pradėjau nuo šios komiškos istorijos ne tik todėl, kad artėja žiemos olimpinės žaidynės, ir net ne dėl to, jog šis rašinys skirtas žiemos sportui. Noriu pasidžiaugti, kad Lietuvos geografinė padėtis dėkinga tiek vasaros, tiek žiemos sporto šakoms plėtoti.

Deja, žiemos sportininkų laimėjimai kuklesni, o pačios žiemos sporto šakos ne tokios populiarios.

Nors kasmet ant aukštesnių kalnų paslidinėti traukiančių tautiečių būrys didėja, o ir pačioje Lietuvoje randasi vis daugiau slidinėjimo trasų, mūsų šaliai žiemos olimpinėse žaidynėse ir toliau atstovauja po keletą sportininkų. Pabandykime pasvarstyti kodėl.

Kodėl žmonės dažniau renkasi vasaros sporto šakas ir mieliau sportuoja šiltuoju metų laiku? Ar tai reiškia, kad šaltuoju periodu lietuviai it rudosios meškos gūžiasi šiltuose namuose ir mieliau užsiima kitokia veikla?

O gal sportuojančiųjų tiesiog nesimato, nes jie pluša maniežuose, sporto bei treniruoklių salėse? Visaip gali būti, bet magėtų sužinoti, kodėl kaimyninėse šalyse pasikeitus oro sąlygoms nemažai žmonių persikvalifikuoja iš vasaros į žiemos sporto mėgėjus. Žvilgtelėję į profesionalų pasirodymus taip pat matome, kad žiemos žaidynėse mes vis labiau atsiliekame nuo estų, latvių.

Ką rodo toks faktas, kad Latvijoje ledo ritulys daug populiaresnis nei Lietuvoje?

Ar jie labiau šiauriečiai nei mes (kalbant ne apie geografinę padėtį, o apie visuomenės mentalitetą)? Juk dar visai neseniai tai buvo itin populiari žiemos sporto šaka ir mūsų šalyje. Daugiabučių namų gyventojams net tekdavo kovoti su vaikais, sumaniusiais išlieti čiuožyklą tiesiog automobilių stovėjimo aikštelėje ar kieme po langais. Profesionalų kovos taip pat buvo labiau girdimos. Žiemos sporto šakos gana vaizdžiai iliustruoja profesionalų ir mėgėjų sporto santykį. Kai sportas nėra masiškai mėgstamas ir praktikuojamas visuomenėje, daug sunkiau išpuoselėti profesionalųjį sportą. Ir atvirkščiai – nesant aukšto lygio profesionalų, savo pasirodymais gebančių patraukti žiniasklaidos

ir visuomenės dėmesį, daug sunkiau sudominti žmones konkrečia sporto šaka. Tai nebūtinai taisyklė, bet neretai šis ryšys labai stiprus. Įdomu tai, kad iš sovietinės sistemos paveldėjome gana gerą tiek vasaros, tiek žiemos sporto infrastruktūrą. Tada plačiai plėtotos įvairios sporto šakos. Dėl to ir profesionalusis (nors tuo metu jo niekas taip nevadino), ir masinis sportas buvo labai įvairiapusis bei gausiai praktikuojamas.

Klausimas, kodėl praradome turėtas visai neblogas žiemos sporto pozicijas, lieka atviras.

Viena priežasčių galėtų būti trumpas žiemos sezonas, apsunkinantis apsisprendimą rimtai imtis žiemos sporto šakų, mat kitu metų laiku tai reikalauja nemažų investicijų (pavyzdžiui,

žiemos sportas būtų reabilituotas. Neabejoju, kad talentingų sportininkų Lietuvoje yra, bet visuomenei jie mažai ar visai nežinomi, nes žiniasklaida žiemos sportui apskritai skiria mažai dėmesio. Visuomenei reikia tam tikro stimulo, tam tikro orientyro, į kurį būtų galima lygiuotis.

Akivaizdu, kad dabar žiemos sporto reikalai apleisti, o industrija šalyje dar tik kuriasi.

Lietuvoje nėra kalnų pažengusiems slidininkams, tad norintiesiems rimtesnių iššūkių trasų tenka ieškoti kitose šalyse. Regis, slidinėjimas susijęs ne tik su noru patirti įspūdžių, gėrėtis gamta, gaiviu oru, gal net sveikatos pastiprinimu, bet kartu tai įsitvirtinusių vartojimo tendencijų įrodymas, nes ne mažiau svarbu mėgautis kokybiškomis paslaugomis (keltuvais,

Pažengusiems kalnų slidinėjimo mėgėjams tenka keliauti į užsienį kyla sunkumų treniruotis vasarą). Kai nebeliko primygtinio valdžios raginimo praktikuoti žiemos sportą, jis pamažu savaime nuslopo.

Kita vertus, galbūt tokiai mažai šaliai kaip Lietuva sunku plėtoti daug žiemos ir vasaros sporto šakų, todėl tikslinga pasirinkti mažiau sporto šakų ir visą energiją bei resursus nukreipus viena kryptimi tikėtis geresnių rezultatų. Žvelgiant į Lietuvos sporto politikos plėtrą po nepriklausomybės atkūrimo ryškėja akivaizdi orientacija į vasaros sportą. Manau, gana nebloga geografinė padėtis ne iki galo išnaudojama. Dėmesys žiemos sportui yra fragmentiškas. Vis dėlto gausėjantys slidinėtojų būriai rodo, kad padėtis nėra beviltiška. Na, o geriausiai savo sporto šaką moka reklamuoti ir žiniasklaidai sumaniai pateikti Lietuvos biatlono federacijos vadovai.

Reikėtų Rūtos Meilutytės ar bent panašaus talento biatlonininko arba kalnų slidininko – ir

gera įranga, rutiną praskaidrinančiais viešbučiais ir t.t.). Dėl kalnų slidinėjimui būtinų gamtos ypatumų bei individualių vartojimo įgeidžių sampynos slidinėjimas vis labiau tampa tam tikru ne tik saviraiškos, bet ir prabangos atributu, kurio Lietuvoje dėl objektyvių priežasčių dar nepavyksta sukurti.

Akivaizdu, kad tokia ryškėjanti diferenciacija, kai dalis visuomenės žiemos sporto poreikius tenkinti vyksta kitur, neprisideda prie Lietuvos sporto tradicijų.

Sportas, išimtinai siejamas su pramoga, atribojant jį nuo saviraiškos, sveikatingumo, sistemingo mėgėjiško praktikavimo, gerokai apsunkina jaunųjų talentų atsiradimą ir ugdymą bei apriboja sporto raidos galimybes.

Pabaigai – retorinis klausimas: galbūt žiemos sporto šakų atoslūgis reiškia, kad mes visai ne šiaurės rytų valstybė, o pagal savo mentalitetą esame gryni pietiečiai, labiau mėgstantys šiltus orus ir vasaros sporto šakas?

OLIMPINĖ PANORAMA

17

NAUJOVĖS

ATNAUJINTAS ANTIDOPINGO KODEKSAS PASAULINĖS KONFERENCIJOS DĖL DOPINGO VARTOJIMO SPORTE DALYVIAI BUVO SUPAŽINDINTI SU ATNAUJINTU PASAULINIU ANTIDOPINGO KODEKSU IR TARPTAUTINIAIS STANDARTAIS, KURIE BUS TAIKOMI TESTAVIMUI, TYRIMAMS IR LABORATORIJOMS. Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė

V

isus šiuos pakeitimus lapkričio 12–15 d. Johanesburge vykusioje konferencijoje patvirtino Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) steigiamoji valdyba. Šis griežtesnis kodeksas įsigalios nuo 2015 m.

Pasaulinis antidopingo kodeksas pradėtas atnaujinti 2011-ųjų pabaigoje. Vyriausybinės, sporto, nacionalinės antidopingo organizacijos ir kitos institucijos pateikė apie 4 tūkst. komentarų ir siūlymų. Siekiant kodekso kalbą suderinti su teisine kalba, buvo atlikti pakeitimai, kuriuos pateikė buvęs Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkas Jeanas Paulas Costa.

„ANTIDOPINGO KODEKSAS REIKŠMINGAS DOKUMENTAS SIEKIANT, KAD SPORTAS IŠLIKTŲ ŠVARUS IR ĮDOMUS. KODEKSO ATNAUJINIMAS – SVARBUS ĮVYKIS, DIDELIS DVEJŲ METŲ DARBAS, KURIO REZULTATAI YRA LABAI AKTUALŪS TIEK SPORTININKAMS, TIEK ŽIŪROVAMS“, – TEIGĖ KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO GENERALINIS DIREKTORIUS KLEMENSAS RIMŠELIS.

aiškiai išdėstyti proporcingumo ir žmogaus teisių principų taikymą. Siekiant labiau atsižvelgti į šiuos principus buvo pataisyta keletas kodekso nuostatų. Neturi pasirodyti privalomų viešų pranešimų apie antidopingo taisyklių pažeidimą, kol nebus priimtas galutinis apeliacinis sprendimas. Privalomas viešas pranešimas apie antidopingo taisyklių pažeidimą nėra taikomas nepilnamečiams ir tiems sportininkams, kurie nėra tarptautinio arba nacionalinio lygio.

3. Didėjanti tyrimų svarba ir informacijos panaudojimas kovoje su dopingo vartojimu Dabartiniame kodekse aiškiai nustatyta, kad antidopingo taisyklių pažeidimus galima Esminiai kodekso pakeitimai 1. Ilgesnė diskvalifikacija ir lankstesnės sankcijos įrodyti bet kokiomis patikimomis priemonėmis.

Tai apima tiek analizių, tiek neanalitinius esant kitoms ypatingoms aplinkybėms tyrimų metu surinktus įrodymus. Daug svarbių pergalių kovoje su dopingo vartojimu buvo pasiekta ir pagrįsta antidopingo organizacijų arba valstybės institucijų atliktų tyrimų metu surinktais įrodymais. Dėl to kodekso pataisose daugiau dėmesio skiriama patiems tyrimams, pavyzdžiui, penktojo straipsnio pavadinimas pakeistas į „Testavimas ir tyrimai“, 5.8 straipsnyje aprašomi kiekvienos tyrimus atliekančios ir informaciją renkančios antidopingo organizacijos įsipareigojimai Lietuvai Johanesburge atstovavo KKSD generalinis direktorius K.Rimšelis ir vidaus reikalų viceministras E.Jankevičius bei atsakomybė.

Kodeksą pasirašiusių valstybių vyriausybės Pasaulinėje antidopingo konferencijoje Nuo 2015 m. įsigaliojus peržiūrėtam Pasauliniam turės įgyvendinti teisės aktus, reglamentus, Johanesburge Lietuvos vidaus reikalų antidopingo kodeksui grės dvigubai ilgesnės strategijas ir administracinę praktiką tam, viceministras Elvinas Jankevičius pristatė sankcijos už antidopingo taisyklių pažeidimą. kad antidopingo organizacijos galėtų koordinuotą Europos Sąjungos narių Už draudžiamųjų medžiagų buvimą, vartojimą bendradarbiauti ir keistis informacija su poziciją dėl kodekso atnaujinimo. „Sveikinu ar laikymą bus taikoma ketverių metų kitomis valstybinėmis institucijomis. Senaties WADA, kad atnaujintame kodekse atsirado diskvalifikacija, nebent sportininkas sugebės nuostata, jog antidopingo programos turi įrodyti, kad pažeidimas nebuvo tyčinis. Kodekse terminas pailgintas nuo aštuonerių iki dešimties metų. būti įgyvendinamos laikantis žmogaus teisių atsirado naujas terminas „vengimas pateikti ir proporcingumo principų, džiaugiuosi mėginį“. Jeigu sportininkas vengs dopingo progresu sprendžiant duomenų perdavimo kontrolės, jis bus baudžiamas už antidopingo 4. Sankcijų neišvengs ir pagalbinis personalas klausimus per antidopingo valdymo ir taisyklių pažeidimą. Laikotarpis, per kurį Dažnai dopingas nuošalyje nepalieka ir administravimo sistemą“, – sakė E.Jankevičius. sportininkas galės gauti tris įspėjimus dėl trenerių, instruktorių ar kito sportininkų Viceministras pabrėžė, kad ES valstybės informacijos apie buvimo vietą pažeidimų, kokie pagalbinio personalo, todėl buvo pritarta dalyvavo visuose keturiuose kodekso ir nurodyti antidopingo taisyklėse, sutrumpintas nuostatai peržiūrėti kodeksą, kad kilus tarptautinių standartų atnaujinimo etapuose, nuo aštuoniolikos iki dvylikos mėnesių. dopingo skandalui būtų galima kuo ir išreiškė palaikymą sportininkų biologinių veiksmingiau išspręsti sportininko pagalbinio pasų įdiegimo idėjai. Tikimasi, kad dauguma personalo vaidmenį jame. Dabar bus 2. Proporcingumo ir žmogaus teisių principų Europos ir pasaulio antidopingo organizacijų reikalaujama, kad antidopingo agentūros paisymas įgyvendins šią programą.

Daugelis suinteresuotų šalių pasiūlė kodekse automatiškai imtųsi pagalbinio personalo

18

OLIMPINĖ PANORAMA

Už draudžiamųjų medžiagų buvimą, vartojimą ar laikymą bus taikoma ketverių metų diskvalifikacija, nebent sportininkas sugebės įrodyti, kad pažeidimas nebuvo tyčinis

tyrimo, jei antidopingo taisykles pažeis nepilnametis arba pagalbiniam personalui priklausantis asmuo, teikiantis pagalbą ir paramą daugiau nei vienam antidopingo taisykles pažeidusiam atletui.

Kodekso pataisose pridedamas naujas antidopingo taisyklės pažeidimo straipsnis, pavadintas „Draudžiami ryšiai“. Pačiam sportininkui ar jo personalui priklausančiam asmeniui ryšiai su diskvalifikuotais už antidopingo taisyklių pažeidimus asmenimis tampa antidopingo taisyklių pažeidimu. Prieš įsitikinant, kad sportininkas pažeidė antidopingo taisykles, jis turi būti informuotas apie diskvalifikuoto asmens reputaciją ir įspėtas apie galimas pasekmes. Šis straipsnis netaikomas esant tokioms aplinkybėms, kai bendravimas neišvengiamas, tarkime, vaiko ir tėvo (motinos) arba vyro ir žmonos.

5. Kiti įvairūs pakeitimai Naujosios redakcijos kodekse pabrėžiama, kad vyriausybės ir nacionaliniai olimpiniai komitetai turi gerbti savo šalių antidopingo organizacijų autonomiją ir nesikišti į jų operatyvinius sprendimus bei veiklą.

Aukšto meistriškumo sportininkams neturėtų būti leidžiama pasitraukti iš didžiojo sporto, treniruotis ir nebūti testuojamiems, o vėliau vėl grįžti į varžybas. Tokie sportininkai

Naujasis WADA prezidentas seras C.Reedie

KODEKSE ATSIRADO NAUJAS TERMINAS „VENGIMAS PATEIKTI MĖGINĮ“.

JEIGU SPORTININKAS VENGS DOPINGO KONTROLĖS, JIS BUS BAUDŽIAMAS UŽ ANTIDOPINGO TAISYKLIŲ PAŽEIDIMĄ.

LAIKOTARPIS, PER KURĮ SPORTININKAS GALĖS GAUTI TRIS ĮSPĖJIMUS DĖL Naujoji WADA vadovybė INFORMACIJOS APIE BUVIMO WADA steigiamoji valdyba naujuoju VIETĄ PAŽEIDIMŲ, KOKIE prezidentu išrinko serą Craigą Reedie, kuris NURODYTI ANTIDOPINGO pakeis Johną Fahey nuo 2014 m. sausio 1-osios. TAISYKLĖSE, SUTRUMPINTAS WADA viceprezidentu tapo Makhenkesi NUO AŠTUONIOLIKOS IKI Arnoldas Stofile‘is iš Pietų Afrikos Respublikos. DVYLIKOS MĖNESIŲ. likus šešiems mėnesiams iki varžybų turi pateikti išankstinį rašytinį pranešimą apie ketinimą grįžti.

Atnaujintame kodekse numatyta išimtis, leidžianti diskvalifikuotiems sportininkams treniruotis kartu su savo komanda ar naudotis klubo arba kitos organizacijos įranga, nes kai kurie sportininkai, tarkime, komandinių sporto šakų atstovai, negali tinkamai treniruotis vieni.

OLIMPINĖ PANORAMA

19

PSICHOLOGIJA

MISIJA – DALYTIS PATIRTIMI IR ŽINIOMIS EUROPOS JAUNŲJŲ SPORTO PSICHOLOGIJOS SPECIALISTŲ TINKLAS (ENYSSP) – TAI BENDRUOMENĖ, VIENIJANTI JAUNUS, DAŽNIAUSIAI DAR BESIMOKANČIUS AR NESENIAI STUDIJAS BAIGUSIUS SPORTO PSICHOLOGIJOS SPECIALISTUS. NE VIENAM TAI IR PROFESINIO ĮKVĖPIMO BEI TOBULĖJIMO ŠALTINIS. Rita Dekšnytė, Lina Vaisetaitė

S

usibūrimo dešimtmetį mininti bendruomenė – puikus įrodymas, ką gali nedidelė jaunų ir aktyvių žmonių grupelė. Belgė Caroline Jannes šiam tinklui priklauso nuo pat pradžių: ji buvo pirmosios Vykdomosios tarybos (VT) narė, vėliau prezidentė, o šiuo metu eina praeities koordinatorės pareigas, rūpinasi ankstesnių ir dabartinės tarybos veikla. Patikinusi, kad džiaugiasi ir didžiuojasi ENYSSP, Caroline priminė, jog idėja steigti bendraminčių tinklą kilo keliems studentams, baigusiems tarptautiniais mainais grįstą sporto psichologijos magistro programą. Susidūrę

Jaunatviška dvasia išlikusi iki šiol.

Nepaisant to, kad dabar tai kur kas didesnė tarptautinė organizacija, turinti narių beveik iš visų Europos valstybių (ir net už jos ribų), žodis „tinklas“ puikiausiai tinka išskirtinei ENYSSP dvasiai, kokios nėra nė vienoje kitoje tarptautinėje sporto psichologų bendruomenėje, apibūdinti.

Kasmetinis, jau devintasis, ENYSSP seminaras spalį vyko Geteborge, Švedijoje.

Kaip ir kasmet, jis išlaikė savo dvasią ir kartu išsiskyrė iš kitų sporto psichologijos konferencijų. Tradiciškai čia skatinama ne tik žinių sklaida, bet ir dalijimasis praktine

Straipsnio autorės L.Vaisetaitė (kairėje), LTOK programų vadovė ir Lietuvos olimpinio sporto centro psichologė, ir R.Dekšnytė, sporto psichologijos konsultantė ir ENYSSP atstovė Lietuvoje

su iššūkiais, būdingais kiekvienam jaunam specialistui – praktinių įgūdžių stoka ir sudėtinga savos nišos paieška vyresnių kolegų užimtoje srityje, studentai ėmė galvoti apie iniciatyvą, kuri padėtų šiuos sunkumus įveikti.

Taip buvo nuspręsta pabandyti suvienyti jaunųjų specialistų pajėgas. Pagrindiniu ENYSSP varikliu tapo misija dalytis – tiek įvairia patirtimi, tiek žiniomis. Caroline pasakojo, kad pirmoji VT įstatus kūrė naktį nakvynės namų virtuvėlėje.

20

OLIMPINĖ PANORAMA

patirtimi, nė vienas į šį sambūrį atvykęs garsus sporto psichologas nebijo pripažinti savo klaidų, čia visi susirenka vieni iš kitų mokytis ir tai daroma dėl bendro tikslo – sporto psichologijos kokybės gerinimo. Šiemet seminaras sulaukė rekordiškai daug dalyvių – iš 23 šalių ir keturių žemynų jų atvyko 82. Per konferencijos pertraukėles buvo išgerta 60 litrų kavos ir suvalgyta 350 naminių švediškų pyragų gabalėlių bei sausainių (juos, beje, pagamino Emelie

Lindstrom, vadovavusios organizaciniam komitetui, mama), dalyviai išklausė du pagrindinius kviestinių lektorių pranešimus, dar du žodinius pranešimus, vyko dvylika praktinių pratybų ir vienuolikos stendinių pranešimų pristatymas.

Pirmoji diena Dažnai taip nutinka, kad atvykę į konferenciją ar seminarą net nepasisveikiname su kai kuriais jo dalyviais. ENYSSP seminaro organizatoriai ledams pralaužti pasirinko paprastą ir smagią užduotį – pasisveikinti ir paspausti ranką kiekvienam seminaro dalyviui.

Netrukus po to pranešimą skaitė belgė Els Snauwaert. Ši sporto psichologė, turinti penkiolikos metų darbo su sportininkais ir treneriais patirties, pasakojo, kaip per tuos metus keitėsi jos pačios požiūris ir darbo metodai: iš pradžių tik kabinete su sportininkais dirbusi ir jų savarankiškumą skatinusi psichologė dabar vis daugiau laiko praleidžia juos lydėdama į svarbiausias varžybas. Els drąsiai prisipažino apie savo sėkmes ir nesėkmes, priminė apie šiame darbe reikalingą kūrybingumą ir drąsą, ryšio su sportininkais ir treneriais svarbą bei trapumą.

Vėliau prasidėjo praktiniai užsiėmimai.

Viename jų C.Jannes kartu su tautiete Justine Loosveldt kalbėjo apie valgymo sutrikimus, jų ypatumus ir paplitimą tarp sportininkų, pasakojo apie belgų iniciatyvinę grupę, skirtą jaunuolių palankiam savęs vertinimui ugdyti, valgymo sutrikimų prevencijai ir pagalbai skatinti. Dauguma šių pratybų dalyvių pripažino, kad tai sudėtinga tema, ypač jaunam specialistui, ir noriai įsitraukė į siūlomas užduotis bei pratimus.

Ukrainietė Anastasija Chomutova, dabartinės VT narė, supažindino su darbais, atliktais per pastaruosius dvejus metus.

Svarbiausi jų – atnaujinta ENYSSP interneto svetainė, šalių atstovų programa, išnaudota internetinė erdvė („Facebook“ profilis, per „Skype“ programą virtualioje erdvėje rengiami narių susitikimai).

Pirmosios dienos seminaro programą užbaigė stendiniai pranešimai, kurių temos, kaip ir ankstesniais metais, įvairios. Laikantis

PSICHOLOGIJA

Šiemet seminaras sulaukė rekordiškai daug dalyvių

tradicijų buvo renkamas geriausias tyrimas. Šiemet tokiu pripažintas vokiečių Sebastiano Altfeldo ir Michaelio Kellmanno tyrimas apie Vokietijos trenerių perdegimo sindromą. Šis tyrėjų darbas atkreipė dėmesį į riziką pervargti, su kuo susiduria ne vienas treneris, bei atskleidė šeimos palaikymo, pasitenkinimo savo gyvenimu ir atsigavimo įgūdžių, kaip prevencinių priemonių, svarbą.

Antroji diena Antroji seminaro diena prasidėjo praktiniais užsiėmimais. Švedas Linusas Johanssonas priminė populiariąją apsisprendimo teoriją, tvirtinančią, kad vidinė žmonių motyvacija, optimalus funkcionavimas ir augimas susiję su trijų pagrindinių poreikių – kompetencijos, susietumo ir autonomijos patenkinimu.

Dalyviai dirbo grupėse, diskutuodami apie praktinį teorijos panaudojimą savo darbe ir vieni kitiems pristatydami patarimų, kaip sporto psichologas, treneris ar fizinio lavinimo mokytojas gali skatinti savo klientų, sportininkų arba moksleivių autonomiją, rinkinius.

Kitos pratybos perkėlė ENYSSP tarpusavio konsultaciją, paprastai vykstančią internetinėje aplinkoje, į tikrovę. Su Danielle Adams iš Jungtinės Karalystės, olandu Marku Schultsu ir vokiečiu Peteriu Schneideriu priešakyje anonimiškai ir konfidencialiai buvo aptartas vieno dalyvio pasiūlytas tikras probleminis atvejis. Sporto psichologijos specialistai diskutavo ir siūlė galimus sprendimo būdus remdamiesi savo patirtimi.

Vėliau švedas Magnusas Lindwallis, vienas ENYSSP pradininkų, savo kalba apie medijuojančius ir moderuojančius procesus sporto psichologijoje suteikė mokslinio

skonio iki tol labai praktiniam seminarui. Jis aptarė tris mokslinių tyrimų tipus ir ragino mokslininkus bei praktikus neapsistoti ties pirmojo tipo darbuose keliamais klausimais, siekiančiais tik atrasti reiškinį arba ryšį (pavyzdžiui, ar tikslų išsikėlimas varžybose susijęs su pasirodymo kokybe), ir aktyviai, net agresyviai bandyti suprasti moderuojančius ir medijuojančius situacijos veiksnius (tarkime,

PER KONFERENCIJOS PERTRAUKĖLES BUVO IŠGERTA 60 LITRŲ KAVOS IR SUVALGYTA 350 NAMINIŲ ŠVEDIŠKŲ PYRAGŲ GABALĖLIŲ BEI SAUSAINIŲ, DALYVIAI IŠKLAUSĖ DU PAGRINDINIUS KVIESTINIŲ LEKTORIŲ PRANEŠIMUS, DAR DU ŽODINIUS PRANEŠIMUS, VYKO DVYLIKA PRAKTINIŲ PRATYBŲ IR VIENUOLIKOS STENDINIŲ PRANEŠIMŲ PRISTATYMAS. kokiomis sąlygomis ir kokiems sportininkams tikslų išsikėlimas veikia pasirodymo kokybę, kokiu mechanizmu pagrįstas tikslų išsikėlimo poveikis pasirodymui).

Vėl prie praktikos. Nepailstantieji italai Mauro Murgia ir Fabrizio Sorsas jau keletą metų iš eilės ENYSSP seminaruose dalijasi savo mokslinių tyrimų atradimais apie klausos stimuliacijos panaudojimą modeliuojant judesių atlikimą. Pasirodo, sportininkai gali iš klausos pažinti „teisingą“ smūgį, spyrį ar judesių rutiną, o tai galima sėkmingai panaudoti judesiams tobulinti. Šį kartą jie dalyviams pademonstravo, kaip gerinti judesių atlikimą, kaip modelį panaudojant asmeninį judesių atlikimo garso takelį.

Per kitas pratybas Vana Hutter iš Nyderlandų aptarė labai svarbią temą – jauniesiems sporto psichologijos praktikams kylančius klausimus. Juk ne vienas vos dirbti pradėjęs specialistas svarstė, kaip įvertinti psichologinio pasirengimo efektyvumą arba kur nubrėžti siūlomų paslaugų ribas. Šių pratybų dalyviai suvokė, kad tokių klausimų kyla visiems, ir pasijuto esantys ne vieni, patenkantys į keblias situacijas. Darbas vėl virė komandose, buvo aptarti kylantys klausimai ir jų sprendimo būdai. Galiausiai kolegos vieni kitiems pasiūlė keletą savigalbos patarimų, ir sporto psichologo gyvenimas iškart pasirodė daug lengvesnis.

Antrosios dienos akcentu tapo Krisstofferio Henriksseno iš Danijos pranešimas, sujungęs teoriją ir praktiką. Krisstofferis aptarė sporto psichologijos plėtrą Danijoje ir pristatė sporto psichologų, dirbančių su aukšto meistriškumo sportininkais, profesinę filosofiją. Jis pabrėžė teorinio pagrindo svarbą ir pademonstravo bei palygino skirtingų metodų – kognityvinės elgesio ir priėmimo bei įsipareigojimo terapijos – efektyvumą tikrais pavyzdžiais iš savo patirties. Krisstofferis sukritikavo taip dažnai sportininkų siekiamos vadinamosios optimalios psichologinės būsenos idėją, teigdamas, kad sportininkai tokią būseną pasiekia itin retai, bet, nepaisant to, sugeba puikiai pasirodyti. Taigi dėmesį derėtų sutelkti ne tam tikrai būsenai ieškoti, o į šią akimirką, ir priimti kylančias mintis bei emocijas, o ne bėgti paskui jas.

Greitai pralėkė dvi įkvepiančios ENYSSP seminaro dienos. Jaunieji sporto psichologijos specialistai sutarė susitikti po metų spalio 31 – lapkričio 1 d. Leipcige, Vokietijoje, ir vėl dalytis patirtimi bei idėjomis.

OLIMPINĖ PANORAMA

21

IŠ ARTI

EUROPOS OLIMPINIAI KOMITETAI „OLIMPINĖS PANORAMOS“ SKAITYTOJAI PRAŠO PAAIŠKINTI, KAS YRA EUROPOS OLIMPINIAI KOMITETAI (EOK), KĄ ŠI ORGANIZACIJA SPRENDŽIA, KAM VADOVAUJA IR KOKS JOS VAIDMUO OLIMPINIAME SĄJŪDYJE. Ijolė Domarkienė Ištakos. Europos nacionalinių olimpinių komitetų asociacija („The Association of European NOCs“ – AENOC), tiesa, iš pradžių kitokiu pavadinimu, buvo įkurta 1968 m. per Versalio asamblėją. Veiklos pagrindu tapo generalinės asamblėjos ir generalinių sekretorių bei misijos vadovų seminarai, į kurių darbotvarkę buvo įtrauktas pasirengimas olimpinėms žaidynėms, olimpinio solidarumo veikla, rinkodara ir kiti klausimai. Į šiuos seminarus buvo kviečiami ir būsimų olimpinių žaidynių organizacinių komitetų atstovai.

1989 m. asociacijos prezidentu buvo išrinktas belgas Jacques‘as Rogge‘as, generalinio sekretoriaus pareigos patikėtos italui Mario Pescante‘i. Sekretoriatas įsikūrė Romoje. Prie šios organizacijos vairo stojus J.Rogge‘ui

ir M.Pescante‘i, jos veikla sustiprėjo ir išsiplėtė.

1991 m. po politinių permainų į EOK įstojo 15 naujų nacionalinių olimpinių komitetų, o 1994 m. asociacijos nariai jau buvo 48 Senojo žemyno šalių olimpiniai komitetai. 1995 m. AENOC pakeitė savo pavadinimą ir tapo Europos olimpiniais komitetais – „The European Olympic Committees“ (EOC).

2001 m. per Maskvoje vykusią 112-ąją TOK sesiją J.Rogge‘as buvo išrinktas Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentu. Praėjus keturiems mėnesiams 30-oji EOK generalinė asamblėja, vykusi Monte Karle, Europos olimpinių komitetų prezidentu išrinko M.Pescante‘ę, o Airijos olimpinės tarybos prezidentas Patrickas Hickey tapo generaliniu sekretoriumi.

2005 m. gruodį Dubline vykusioje EOK generalinėje asamblėjoje buvo išrinktas naujas 2005–2009 m. vykdomasis komitetas. Pagrindiniai lyderiai išliko tie patys – prezidentas M.Pescante, viceprezidentas Alexandras Kozlovskis ir generalinis sekretorius P.Hickey.

Iš posto atsistatydinus M.Pescante‘i, 2006 m.

Romoje buvo sukviesta neeilinė generalinė asamblėja,

22

OLIMPINĖ PANORAMA

per kurią EOK prezidentu tapo P.Hickey, o generalinio sekretoriaus pareigos patikėtos Raffaele‘iui Pagnozzi.

2007 m. organizacija buvo modernizuota: pakeisti nuostatai, logotipas, atsirado iždininko pareigybė.

TOK pripažinus Juodkalnijos olimpinį komitetą, narių skaičius padidėjo iki 49.

Ryšiai. EOK palaiko glaudžius ryšius su olimpinio judėjimo partneriais: Tarptautiniu olimpiniu komitetu, žemynų asociacijomis, Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacija (ANOC), tarptautinėmis sporto federacijomis, nuolat bendrauja su politinėmis organizacijomis, Europos Sąjunga ir Europos Taryba.

2009 m. buvo įkurtas EOK EU biuras, atstovaujantis asociacijos ir jos partnerių europiniams interesams, o jo vykdomajai tarybai pirmininkauja EOK prezidentas.

Solidarumas. Olimpinio solidarumo koncepcija atsirado siekiant paremti mažas pajamas turinčius nacionalinius olimpinius komitetus. 1991 m. į EOK veiklą įsitraukus 15 naujų nacionalinių olimpinių komitetų, buvo sutelktos pastangos paremti juos finansiškai.

1992–1997 m. veikė papildoma „Europos projekto“ programa, suteikusi galimybę įgyvendinti įvairiapusę veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusią su pasirengimu olimpinėms žaidynėms, pavyzdžiui, rengti nacionalinius kursus aukšto meistriškumo sportininkams, treneriams ar sporto vadybininkams, elitiniams sportininkams dalyvauti treniruočių stovyklose užsienyje, kovoti su draudžiamųjų preparatų vartojimu, dalyvauti Europos jaunimo olimpiniuose festivaliuose ir kt.

Festivaliai. 1990 m. tuomečio EOK prezidento J.Rogge‘o iniciatyva buvo nutarta kas dvejus metus rengti Europos jaunimo (13–18 metų) vasaros ir žiemos olimpines dienas, į kurių programą būtų įtrauktos aštuonių devynių sporto šakų varžybos. Nuo 2003 m. olimpinės dienos tapo olimpiniais festivaliais.

Pirmosios Europos jaunimo vasaros olimpinės dienos vyko 1991 m. Briuselyje, Belgijoje. Lietuviai debiutavo 1993 m. Nyderlanduose surengtose antrosiose Europos jaunimo vasaros olimpinėse dienose. Žaidynės. Mintis rengti Europos žaidynes kilo dabartiniam Europos olimpinių komitetų prezidentui P.Hickey. Pirmosios žaidynės vyks 2015 m.

Azerbaidžano sostinėje Baku.

Pasaulio jaunimo olimpinių žaidynių idėja priklauso J.Rogge‘ui. Matydamas Europos jaunimo olimpinių festivalių sėkmę, jis pasiūlė rengti pasaulio jaunimo olimpines žaidynes 14–18 metų sportininkams.

Pirmosios jaunimo vasaros olimpinės žaidynės vyko 2010 m. Singapūre, žiemos – 2012 m. Insbruke.

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS Nr. 12 (52), 2013 m.

VIRŠELYJE Lietuvos ledo šokėjų pora Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas „Scanpix“ nuotr.

REDAKTORIUS Bronius Čekanauskas

AUTORIAI Rita Bertulytė Marytė Marcinkevičiūtė Dainius Genys Antanas Vaupšas Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė Rita Dekšnytė Lina Vaisetaitė Ijolė Domarkienė

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

DIZAINERIS Artūras Gimžauskas

MAKETUOTOJAS Vytautas Gimžauskas

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

RAŠYKITE komitetas@ltok.lt

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

SPAUSDINA „Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS

4300 egz.

ISSN 1648-6331

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

23