Olimpine panorama 2014 01 by IDEA Born in idea

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2014 sausis | NR. 1 (53)

OLIMPINĖ PANORAMA

METŲ SPORTININKĖ

RŪTA MEILUTYTĖ

TURINYS

5 6 LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

Nr. 1 (53), 2014 m.

VIRŠELYJE 2013 m. geriausia Lietuvos sportininkė plaukikė Rūta Meilutytė

Alfredo Pliadžio nuotr.

REDAKTORIUS

SKAITYTOJAMS

LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės žodis

KRONIKA LTOK įvykių dienoraštis

APDOVANOJIMAI Metų sportininko rinkimai: su Rūta baigiasi „Šaulio“ era

METAI Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Lietuvos olimpinio fondo patikslinto 2013 m. biudžeto apyskaita

Bronius Čekanauskas

AUTORIAI Marytė Marcinkevičiūtė Rita Bertulytė Linas Jaurys Valdas Malinauskas

SOČIS 2014

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

21 22

DIZAINERIS Artūras Gimžauskas

MAKETUOTOJAS Vytautas Gimžauskas

Lietuva žiemos olimpinėse žaidynėse: veidai, mintys, istorija Parolimpiečius stabdo realybės siena Dailiojo čiuožimo teisėja Laima Krauzienė: akies mirksniai balų nepakelia

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

RAŠYKITE

komitetas@ltok.lt

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

SPAUSDINA „Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS

4000 egz. ISSN 1648-6331

28 29 32 34

NAUJOVĖ Simbolis „LTeam“ suvienys visas Lietuvos rinktines

16 24

ŽVILGSNIS Moterų imtynės: nuo princesės iki olimpiečių

ŠVIETIMAS Lietuvos sportiškiausios mokyklos

LTOK ATKŪRIMAS Artūras Poviliūnas: „Mūsų siekį palaikė visa Lietuva“

SPECIALISTAS Edmundas Švedas džiaugiasi, kad permainų vėjai sporto medicinoje pagreitino progresą

SENA NUOTRAUKA Lietuvos „Makabi“ – 25-eri metai

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mieli skaitytojai, jūsų rankose – pirmasis šių metų „Olimpinės panoramos“ numeris. Kaip matote, žurnalas pastorėjęs. Tikiuosi, kad šiemet jis bus dar solidesnis ne tik apimtimi, bet ir turiniu. Sausio 18-ąją apdovanojome geriausius 2013 metų Lietuvos sportininkus. Šiemet renginys pirmą kartą vyko naujoje erdvėje – „Forum palace“ koncertų salėje. Daugelio dalyvių nuomone, šventė pavyko. Buvo mažai kalbų, daug muzikos ir dainų. Pirmąsias tris vietas užėmė vien pasaulio čempionės: antrus metus iš eilės nugalėtojos titulą pelnė Rūta Meilutytė, antra liko Laura Asadauskaitė, o štai trečią vietą užėmė prieš nepilnus metus į vieną valtį susėdusios irkluotojos Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė. Man ypač smagu, kad visą geriausiųjų pakylą užėmė moterys. Jaunos, gražios, madingos! Dvidešimtą kartą geriausiam šalies sportininkui buvo įteikta Nacionalinės premijos laureato skulptoriaus Stanislovo Kuzmos pagal M.K.Čiurlionio piešinį sukurta skulptūra „Šaulys“. Su 2013 metų laureatės apdovanojimu tikriausiai baigiasi ir nuo 1994-ųjų įteikiamos „Šaulio“ skulptūros era. Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui kol kas nepavyko susitarti su S.Kuzmos artimaisiais dėl tolesnės prizo gamybos. Šių metų geriausiam atletui greičiausiai bus įteiktas jau kito dailininko sukurtas kitoks apdovanojimas, išrinktas po respublikinio konkurso naujam LTOK prizui sukurti. Ketiname keisti ir pačių apdovanojimų pobūdį. Galbūt atsiras naujų nominacijų, pavyzdžiui, geriausių trenerių, maloniausią staigmeną pateikusio sportininko ir kt. Svarstysime, diskutuosime. O kai nutarsime, kai patvirtins LTOK vykdomasis komitetas, informuosiu ir žurnalo skaitytojus.

Neilgai trukus prasidės Sočio žiemos olimpinės žaidynės, kuriose Lietuvai atstovaus devyni sportininkai – tai bus didžiausias mūsų šalies. atstovų būrys žiemos žaidynėse. Biatlonininkei Dianai Rasimovičiūtei tai bus jau ketvirtosios žaidynės, o visi kiti – olimpiniai debiutantai. Jauniausiam kalnų slidininkui Rokui Zaveckui dar nėra aštuoniolikos, o čiuožėjai trumpuoju taku Agnei Sereikaitei, kaip ir kalnų slidininkei Ievai Januškevičiūtei, – devyniolika. Labai džiaugiuosi, kad Lietuva vėl turės ledo šokėjų porą. Suteikta pilietybė čiuožėjai Isabellai Tobias kartu atvėrė kelią į žaidynes talentingam ir patriotiškam mūsų sportininkui Deividui Stagniūnui. Jis, beje, neš Lietuvos vėliavą per žaidynių atidarymo paradą. Linkiu visiems olimpiečiams pasiekti geriausius savo rezultatus ir garbingai atstovauti Lietuvai! Na, o baigdama žiemos temą visus kviečiu vasario 1–2 d. atvykti į Ignaliną ir dalyvauti pirmame LTOK rengiamame olimpiniame žiemos festivalyje. Šiuo renginiu, kuris, tikiu, taps tradicinis, sieksime populiarinti žiemos ir šeimų sportą. Daug rungčių ir pramogų bus vaikams, jų tėvams ir seneliams. Kas atvyks – tikrai nepasigailės! Ne tik apie pasiekimus, bet ir apie problemas kalbėsime LTOK generalinės asamblėjos eilinėje sesijoje. O jums, mieli skaitytojai, galiu pasakyti, kad 2013 metų programoje numatyti darbai yra atlikti. Šiame žurnalo numeryje galima susipažinti su LTOK veiklos finansine ataskaita. Su viltimi linkiu, kad prasidėję metai nei sportiniame, nei asmeniniame gyvenime nebūtų prastesni už praėjusius.

OLIMPINĖ PANORAMA

KRONIKA VĖLIAVĄ NEŠ D.STAGNIŪNAS

D.Stagniūnas Gruodžio 19 d. vyko vienuoliktasis, paskutinis 2013 m., LTOK vykdomojo komiteto posėdis. Nutarta LTOK generalinės asamblėjos eilinę sesiją sušaukti 2014 m. sausio 31-ąją „Best Western Vilnius“ viešbučio konferencijų centre. Likus 50 dienų iki Sočio žiemos žaidynių pradžios buvo aptarti Lietuvos sportininkų pasirengimo olimpinėms žaidynėms klausimai. Pranešėjas, LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas informavo, kad LTOK ir KKSD vykdo finansinius įsipareigojimus, sportininkai planingai treniruojasi, dalyvauja varžybose. LTOK prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei pasiūlius, Vykdomojo komiteto nariai vieningai pritarė, kad Lietuvos vėliavą per Sočio žaidynių atidarymo paradą neštų ledo šokėjas Deividas Stagniūnas. Patvirtintas Lietuvos olimpinės pamainos sportininkų (2013–2014 m.) sąrašas, į kurį įtraukti 99 sportininkai. Papildomai skirtos olimpinės stipendijos dar devyniolikai Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų į Rio de Žaneiro žaidynes, tad 2014-aisiais olimpines stipendijas gaus 49 sportininkai. Paskirti piniginiai priedai keturiems olimpinės rinktinės gydytojams ir šešiems kineziterapeutams. Lietuvos olimpinės misijos vadovu Rio de Žaneiro žaidynėse paskirtas LTOK olimpinio sporto direktoriaus pavaduotojas Einius Petkus. Patvirtintas 2014 m. LTOK veiklos planas. Nutarta, kad geriausių 2013 m. Lietuvos sportininkų pagerbimas ir apdovanojimai vyks 2014 m. sausio 18 d. LTOK vykdomąjį komitetą pasveikino ir sėkmės ateities darbuose palinkėjo KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis. LTOK viceprezidentas Romualdas Bakutis įteikė D.Gudzinevičiūtei kitų metų simbolį – arklį, tiesa, garvežio pavidalu, kad stipriau trauktų.

IŠLYDĖTAS KALĖDŲ KARAVANAS Gruodžio 17 d. iš Vilniaus Rotušės aikštės iškilmingai į kelionę per Lietuvą išlydėtas Kalėdų karavanas. Tai tradicinė Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo iniciatyva, prie kurios taip pat tradiciškai prisideda daug Lietuvos žmonių, institucijų, darbuotojų. Kalėdų karavanas per šalį keliauja jau keturioliktus metus. Pagrindinis šio karavano tikslas – remti ponios A.Adamkienės labdaros ir paramos fondo globojamas kaimo mokyklas ir suteikti vaikams geresnes sąlygas mokytis bei sportuoti. Kalėdinio karavano palydose dalyvavo ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė bei generalinis sekretorius Valentinas Paketūras.

OLIMPINĖ PANORAMA

PAGARBOS BĖGIMAS LAISVĖS GYNĖJŲ DIENAI ATMINTI Sausio 11-ąją Vilniuje per 4 tūkst. bėgimo mėgėjų dalyvavo tradiciniame pagarbos bėgime Laisvės gynėjų dienai atminti. Antakalnio kapinėse padėję gėlių ant žuvusių laisvės gynėjų kapų bėgimo entuziastai finišavo prie Televizijos bokšto. Pirmieji bėgikai 9 km distanciją įveikė vos per pusvalandį. Gausiausią dalyvių būrį atsiuntė Šaulių sąjunga – 1100 žmonių. Vyriausia bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“ dalyve pripažinta 74 m. bėgikė Irena Kėrienė, dalyviu – 83 m. Jonas Burokas iš Marijampolės. Tarp mokyklų gausiausia buvo Vilniaus Radvilų gimnazijos komanda, kurią apdovanojo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Bėgime dalyvavo ir nemažai svečių iš užsienio valstybių.

ĮTEIKTI LTOK APDOVANOJIMAI

Iš kairės: A.Mazeliauskas, D.Gudzinevičiūtė, A.Briedis ir R.Bagdonas

Gruodžio 19 d. LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė apdovanojo jubiliejines sukaktis minėjusius olimpiniam judėjimui nusipelniusius žmones. 75-mečio proga LTOK prizai „Citius. Altius. Fortius“ buvo įteikti LTOK garbės nariui, Lietuvos imtynių garbės prezidentui Rimantui Bagdonui ir LTOK garbės nariui Algirdui Briedžiui. 60-mečio proga Olimpine žvaigžde apdovanotas Lietuvos nusipelnęs treneris, Kauno sporto mokyklos „Gaja“ rankinio treneris Albertas Mazeliauskas.

VĖL SUSITIKO SPORTO LEGENDOS Olimpiniai čempionai, olimpinių medalių laimėtojai, pasaulio, Europos čempionai ir rekordininkai, šalies olimpinio sporto veteranai gruodžio 19-ąją LTOK būstinėje, kaip ir kasmet, vėl susitiko tradicinėje kalėdinėje popietėje. Svečius pasveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Žodį tarė LTOK vykdomojo komiteto narė, Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė Lina Kačiušytė, Vilniaus olimpiečių klubo prezidentas Romualdas Bitė. Legendiniai sportininkai pabendravo kavinėje, o išeidami gavo po kalėdinę dovanėlę.

DOMĖJOSI LTOK VEIKLA Sausio 14 d. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete lankėsi Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai. Jie susitiko su LTOK vadovais, susipažino su LTOK veikla, federacijų ir kitų olimpinio sąjūdžio sričių finansavimo ypatumais. Į Seimo narių klausimus atsakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, loterijų firmos „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas Muraška.

LANKĖSI RUSIJOS AMBASADORIUS Sausio 14 d. LTOK lankėsi Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas ir patarėjas Andrejus Gasiukas. Susitikime su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte bei generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru kalbėta apie pasirengimą Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms. Ambasadorius garantavo, kad bus užtikrintas sportininkų ir visų kitų žaidynių dalyvių saugumas, pasidžiaugė, kad į Sočį vyks Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, ir Lietuvos olimpiečiams palinkėjo sėkmės. Rusijos ambasadoje vasario 7-ąją, Sočio žaidynių atidarymo dieną, vyks šiai progai skirtas didžiulis renginys, į kurį bus kviečiami ir Lietuvos sportininkai, olimpiniam judėjimui nusipelnę žmonės. Visi jie didžiuliame ekrane stebės žaidynių atidarymo iškilmes.

VAIŠINO SRIUBA Gruodžio 18 d. Europos aikštėje, prie Vilniaus savivaldybės, vyko akcija „Maltiečių sriuba“. Šiais daugelyje šalies miestų ir miestelių vykstančiais renginiais stengiamasi atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į sudėtingą senų, vienišų ir skurstančių žmonių padėtį, kviesti visuomenę nelikti abejingą ir visiems kartu jiems padėti. Sriubą pilstė ir žinomi žmonės – LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, sostinės meras Artūras Zuokas, olimpinis vicečempionas Edvinas Krungolcas, žurnalistai.

UTRECHTO AIDAI Gruodžio 18 d. LTOK salėje buvo pagerbti ir apdovanoti Utrechte, Nyderlandų Karalystėje, šią vasarą vykusio Europos jaunimo olimpinio festivalio medalininkai, jų treneriai, sporto mokyklų bei federacijų vadovai. Utrechte medalius laimėjo tik du sportininkai – bėgikas Benediktas Mickus (nuotr. kairėje) bei gimnastas Tomas Kuzmickas. Medalininkams ir jų treneriams Mindaugui Trakiui bei Vladislovui Bogomolovui LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įteikė LTOK padėkas ir piniginius prizus. Padėkos įteiktos ir Kauno centro sporto mokyklos direktorei Saulei Malinauskienei, Klaipėdos miesto sporto mokyklai, Lietuvos lengvosios atletikos bei Gimnastikos federacijoms.

OLIMPINĖ PANORAMA

KRONIKA SOČIS 2014

VILNIAUS MERO APDOVANOJIMAI Sausio 16 dienos pavakarę į Vilniaus Rotušę rinkosi miesto sporto aktyvas. Čia buvo pagerbti geriausi 2013 m. sostinės sportininkai. Tradicinėse iškilmėse išdalyti apdovanojimai keturiolikos kategorijų laimėtojams. Vienas prizas atiteko ir LTOK. Susirinkusiuosius pasveikino sostinės meras Artūras Zuokas ir pasidžiaugė, kad 2013-ieji buvo ypač sėkmingi Lietuvos sportininkams, o beveik pusę įvairiausių pasaulio ir Europos čempionatų apdovanojimų pelnė vilniečiai. Meras sportininkams linkėjo, kad 2014-ieji olimpiniai metai būtų dar sėkmingesni. Geriausiais 2013 m. sostinės sportininkais pripažinti irkluotoja Milda Valčiukaitė ir penkiakovininkas Justinas Kinderis. Na, o Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui įteiktas trečios vietos prizas už geriausią miesto renginį. Pirmoji vieta teko tarptautiniam Vilniaus maratonui, antroji „Velomaratonui 2013“, trečioji – Olimpinei dienai. Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas, Vilniaus miesto sporto tarybos pirmininko pavaduotojas Rimantas Kveselaitis pasveikino laureatus ir visą sostinės sporto bendruomenę, padėkojo už gerą darbą ir pasidžiaugė, kad sostinės savivaldybė kasmet remia visų federacijų pagrindinius sporto renginius – pasaulio ir Europos čempionatus, renginiams nemokamai skiria „Siemens“ areną.

Vilniaus meras įteikė prizą LTOK olimpinio švietimo direkcijos vadovui A.Gudiškiui

ŽURNALISTAI IŠRINKO LAUREATUS Lietuvos sporto žurnalistai geriausiais 2013-ųjų Lietuvos atletais pripažino pasaulio ir dukart Europos čempionę plaukikę Rūtą Meilutytę, pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempioną Justiną Kinderį, pasaulio, Europos ir universiados čempiones moterų porinės dvivietės irkluotojas Donatą Vištartaitę ir Mildą Valčiukaitę, o geriausiu treneriu – Europos vicečempionės Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės strategą Joną Kazlauską. Sporto žurnalistų išrinkti metų laureatai buvo pagerbti gruodžio 16-ąją Vilniuje surengtose apdovanojimų iškilmėse. Apdovanojimus teikė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, kiti sporto organizacijų vadovai. D.Gudzinevičiūtė R.Meilutytei įteikė 2013 m. geriausio jaunojo Europos sportininko prizą ir piniginį čekį, parvežtą iš Europos olimpinių komitetų generalinės asamblėjos Romoje. Kartu su sportininkais pasveikinti ir 2013-ųjų Lietuvos sporto žurnalistikos laureatai. Jiems įteiktos šviesaus atminimo kolegų Romos Grinbergienės ir Aleksandro Krukausko premijos, kurias įsteigė loterijų firma „Olifėja“. LSŽF prezidiumo sprendimu R.Grinbergienės premija už ryškiausius metų darbus skirta 41 m. „Lietuvos ryto“ žurnalistui Gintarui Šiupariui. Šiauliuose dirbantis ir ne tik sporto temomis rašantis, bet ir puikiai fotografuojantis G.Šiuparys 2013 m. už savo rašinius ir aktyvią pilietinę poziciją buvo tapęs kai kurių Šiaulių valdininkų taikiniu. Šiaulių arenos valdytojai nesuteikdami akreditacijos trukdė jam atlikti žurnalisto pareigas, o dėl kritinių rašinių jis buvo paduotas į teismą. Tačiau G.Šiuparys laimėjo teismus ir apgynė savo pozicijas. A.Krukausko premija už gyvenimą, atiduotą sporto žurnalistikai, skirta ištikimam sporto puoselėtojui Rimgaudui Tiriliui. 78 m. sporto žurnalistas ir istorikas didelę savo gyvenimo dalį paskyrė tarnybai armijoje, o pastaruosius 30 metų atidavė sportui. R.Tirilis yra parašęs penkias knygas apie sportą.

2013 metų Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimai Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetas kasmet apdovanoja iškiliausius Lietuvos sportininkus ir sporto darbuotojus. Tęsdamas tradiciją Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetas kreipiasi į sportininkus ir sporto darbuotojus, kviesdamas teikti paraiškas dėl sportininkų, trenerių, teisėjų, sporto medikų, sporto žurnalistų, kitų sporto darbuotojų, kūno kultūros mokytojų, parodžiusių nesavanaudišką, sąžiningą, pagarbų varžovui ar kitokį kilnaus elgesio pavyzdį, apdovanojimo. Laukiami ir tie kandidatai, kurių viso gyvenimo sportinė karjera buvo pavyzdys jaunimui ir visuomenei. Prašome kilnaus sportinio elgesio apdovanojimui gauti teikiamų kandidatų trumpą gyvenimo aprašymą arba faktus apie kilnų poelgį siųsti iki 2014 m. kovo 1 d. adresu: Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetui, Olimpiečių g. 15, LT-09200, Vilnius arba el. paštu: vita@ltok.lt

OLIMPINĖ PANORAMA

SOČIS 2014 PATVIRTINTA SOČIO OLIMPINĖ RINKTINĖ

Iš kairės: V.Kupstys, R.Bitė, J.Varkulevičius, L.Janušonytė, D.Gudzinevičiūtė, G.Plavinas, I.Vaitkevičienė ir A.Čupkovas

PAGERBTI SUKAKTUVININKAI Tradiciškai po LTOK vykdomojo komiteto posėdžio buvo apdovanoti olimpiniam sąjūdžiui nusipelnę žmonės, neseniai minėję jubiliejines sukaktis. LTOK prizu „Citius. Altius. Fortius“ 85-mečio proga LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apdovanojo LTOK garbės narį, buvusį Lietuvos plaukimo federacijos ilgametį generalinį sekretorių Vladą Kupstį. Europos čempionė, daugkartinė Lietuvos irklavimo čempionė Irena Vaitkevičienė 75-mečio proga apdovanota LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“. 70-mečio proga prizu „Citius. Altius. Fortius“ apdovanoti olimpietis, Vilniaus olimpiečių klubo prezidentas Romualdas Bitė ir Lietuvos parolimpinio komiteto viceprezidentas, daugkartinis pasaulio ir Europos krepšinio veteranų čempionas bei prizininkas Anatolijus Čupkovas. LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ 60-mečio proga apdovanotas LTOK narys, Vilniaus badmintono klubo prezidentas Genadijus Plavinas. Šiais medaliais apdovanoti ir Lietuvos sporto žurnalistų federacijos garbės prezidentė Laima Janušonytė bei aktyvus olimpinio švietimo programų įgyvendintojas, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos mokytojas Jonas Varkulevičius (abu 55 m.). Apdovanotųjų vardu žodį tarė A.Čupkovas. Jis taip pat įteikė LTOK prezidentei Lietuvos krepšinio veteranų suvenyrų bei išleistą Stepono Dariaus knygelę „Basketbolo žaidimas“. Parodos atidarymo dalyviai (iš kairės): L.Karaliūnas, G.Čepulis, V.Gudelis, D.Gudelytė, G.Gadliauskas, V.Gecevičius

Eugenijaus Onaičio nuotr.

Sausio 23-iąją vyko pirmasis šiemet LTOK vykdomojo komiteto posėdis, kuriame buvo patvirtinta Sočio žiemos žaidynėse dalyvausianti Lietuvos olimpinė rinktinė. Taip pat aptartas pasirengimas LTOK generalinės asamblėjos sesijai, kuri vyks sausio 31 d. sostinės „Best Western Vilnius“ konferencijų centre. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė informavo apie pasirengimą šiam svarbiam įvykiui, supažindino su būsimojo pranešimo apie 2013 m. LTOK veiklą pagrindinėmis gairėmis. LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras informavo apie federacijų prašymus pakeisti LTOK narius. Buvo pritarta LTOK generalinės asamblėjos mandatų, balsų skaičiavimo komisijų ir sekretoriato sudėtims. Su asamblėjai parengtu LTOK revizijos komisijos pranešimu supažindino šios komisijos pirmininkas Rimantas Jogėla. 2013 m. LTOK biudžeto vykdymo apyskaitą ir 2014 m. LTOK biudžeto projektą pristatė LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša. V.Paketūras supažindino su 2014 m. LTOK veiklos planu. Apie Lietuvos olimpinės rinktinės pasirengimą ir dalyvavimą Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse vasario 7–23 d. informavo LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas. „Visi sveiki, pasirengimas vyksta planingai“, – sakė B.Vasiliauskas. Buvo patvirtinta Lietuvos olimpinė delegacija, kuriai vadovaus LTOK prezidentė, Lietuvos sporto specialistų ir akredituotų žurnalistų, valstybės vadovų ir juos lydinčių asmenų sąrašas. Lietuvai žaidynėse atstovaus devyni sportininkai: biatlonininkai Diana Rasimovičiūtė, Tomas Kaukėnas, greitojo čiuožimo atstovė Agnė Sereikaitė, kalnų slidininkai Ieva Januškevičiūtė, Rokas Zaveckas, ledo šokėjų pora Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas, slidininkai Vytautas Strolia bei Ingrida Ardišauskaitė. Kartu su LTOK vadovais, treneriais, medikais, techniniu personalu oficialią delegaciją sudaro 24 žmonės. Į žaidynes vyks ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius bei jį lydintys asmenys, KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis. Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorius Vitalijus Vasiliauskas pristatė LOF 2013 m. biudžeto apyskaitą, 2014 m. biudžeto projektą, supažindino su LOF veikla, atliktais darbais, planuojamais projektais. Jis taip pat informavo ir visus pakvietė vasario 1–2 d. atvykti į Ignaliną, kurioje vyks pirmasis žiemos olimpinis festivalis. Patvirtinta festivalio darbo grupė, kuriai vadovaus B.Vasiliauskas. LTOK vykdomasis komitetas nutarė skirti maistpinigių 2014 m. vasario–gruodžio mėn. Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojams, mokslininkams, kineziterapeutams ir kitam aptarnaujančiam personalui – iš viso 36 žmonėms.

LTOK ATKŪRIMĄ PAMINĖJO IR JONIŠKIS Joniškio rajono savivaldybės administracijos salėje buvo atidaryta vilniečių Vytauto Gudelio ir jo dukters Daivos Gudelytės parengta paroda „Olimpinis krepšinis“. Jos pristatyme dalyvavo abu autoriai, Lietuvos krepšinio federacijos reklamos ir paslaugų biuro direktorius Valdas Gecevičius, Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis, jo pavaduotojas Gintaras Gadliauskas, vilnietis fotografas Eugenijus Onaitis, gausus joniškiečių būrys. Vytautas Gudelis – Lietuvos olimpinės akademijos garbės narys ir Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidiumo narys, parengęs daug parodų apie mūsų laikų olimpines žaidynes. Pirmoji jų „Nuo Paryžiaus iki Barselonos“ buvo atidaryta 1992 m. vasario 7 d. Vilniaus sportininkų namuose, o pastaroji apie Londono olimpines žaidynes – po dvidešimties metų, 2012-ųjų gruodį, prie LTOK esančioje kavinėje „Perlas“.

„Olimpinis krepšinis“ – tik dalis didžiulės parodos, skirtos Lietuvos krepšinio 90-mečiui paminėti ir keliavusios po Lietuvą jubiliejiniais 2012-aisiais. Šio renginio iniciatorius Joniškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas, Joniškio krepšinio muziejaus įkūrėjas Leonas Karaliūnas pristatė svečius ir padėkojo jiems už atvežtas dovanas, kurios papildys muziejaus ekspoziciją. Joniškietis fotografas Ignas Vilčiauskas apžvelgė parodą, gyrė jos autorius už meniškai apipavidalintus, tikslios ir išsamios informacijos gausius nuotraukų stendus. Renginio pabaigoje buvo surengta viktorina apie olimpinį krepšinį. Teisingai atsakiusiems į klausimus dalyviams atiteko LTOK 25-mečio jubiliejui skirti plakatai su olimpinių čempionų nuotraukomis. Vėliau paroda buvo perkelta į Joniškio Jono Avyžiaus viešąją biblioteką, ji keliaus po Joniškio rajono mokyklas. „OP“ inf.

OLIMPINĖ PANORAMA

Alfredo Pliadžio nuotr.

APDOVANOJIMAI

Finalinis akordas!

SU RŪTA BAIGIASI „ŠAULIO“ ERA SAUSIO 18 D. LIETUVOS MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BUTKEVIČIUS GERIAUSIAI LIETUVOS 2013 METŲ SPORTININKEI, PASAULIO PLAUKIMO ČEMPIONEI IR REKORDININKEI RŪTAI MEILUTYTEI ĮTEIKĖ LTOK PRIZĄ – STANISLOVO KUZMOS SUKURTĄ SKULPTŪRĄ „ŠAULYS“.

Plojimai geriausiems šalies sportininkams

Šventės dalyviai

OLIMPINĖ PANORAMA

Premjeras A.Butkevičius, R.Meilutytė, D.Gudzinevičiūtė

Geriausiai komandai – Lietuvos krepšinio rinktinei skirtą KKSD prizą departamento generalinis direktorius K.Rimšelis ir D.Gudzinevičiūtė įteikė LKF generaliniam sekretoriui M.Špokui

J.Kinderis

APDOVANOJIMAI

ūtai atiteko ir LTOK rėmėjų piniginis prizas – 30 tūkst. Lt čekis, kurį įteikė loterijų firmos „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas Muraška bei dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas. Geriausių šalies sportininkų pagerbimo iškilmės vyko sporto, laisvalaikio ir verslo centro „Forum palace“ renginių salėje Vilniuje. Apdovanojimų ceremonijoje žibėjo Rūta Meilutytė. Žinoma, ir kitos laureatės atrodė ne mažiau dailiai. O renginio pradžioje organizatoriams teko truputį pasijaudinti: reikėjo skelbti pradžią, o Rūtos nėra. Matyt, užlaikė merginą stilistai, dizaineriai, vizažistai, draugai, giminės ar bičiuliai. Kai Rūta pasirodė, išgirdo griežtą trenerio Johno Ruddo pastabą. Tada jau Rūtai nedaug ir iki ašarų buvo, o jos galėjo net grožį apgadinti... Rūtą į iškilmes atlydėjo tėvas Saulius, močiutė Aldona, brolis Margiris ir dar keli artimieji. Keliolika minučių vėlavusios, paskui iškilmės vyko sklandžiai, didingai. Buvo daug dainų bei muzikos ir mažai kalbų. Iškilmių pradžioje visus dalyvius pasveikino A.Butkevičius, kuris padėkojo sportininkams už jų pergales ir Lietuvos vardo garsinimą. Premjeras, atvykęs iš Lietuvos socialdemokratų partijos suvažiavimo, ir sporto visuomenę nutarė kuo skubiau supažindinti su svarbiais Vyriausybės planais. O jie tokie: baigti nacionalinių sporto objektų statybas Druskininkuose, Trakuose, Palangoje. „Ambicingas planas – užbaigti nacionalinio stadiono statybas Vilniuje 2016-ųjų vasarą“, – sakė premjeras. Po šios, beje, vienintelės oficialios sveikinimo kalbos prasidėjo apdovanojimai. Geriausia šalies komanda išrinkta Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, pernai Europos čempionate laimėjusi sidabro medalius. Rinktinei skirtą KKSD prizą vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis įteikė Lietuvos krepšinio federacijos generaliniam sekretoriui Mindaugui Špokui, kuris ant scenos lipo dar du kartus: jam teko atsiimti krepšininkų Manto Kalniečio ir Lino Kleizos prizus. LTOK prizais „Citius. Altius. Fortius“ apdovanoti 4–10 vietas geriausiųjų rinkimuose užėmę sportininkai: baidarininkas Ignas Navakauskas (10 vieta), dviratininkė Vilma Rimšaitė (9), irkluotojai Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris (8), krepšininkas Linas Kleiza (7), penkiakovininkas Justinas Kinderis (6), krepšininkas Mantas Kalnietis (5), kanojininkas Jevgenijus Šuklinas (4).

Jaunos, gražios (iš kairės): L.Asadauskaitė, R.Meilutytė, D.Vištartaitė, M.Valčiukaitė

GERIAUSI 2013 METŲ LIETUVOS SPORTININKAI Geriausio Lietuvos metų sportininko ir komandos rinkimų rengėjai – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas, loterijų bendrovė „Olifėja“ ir dienraštis „Lietuvos rytas“. Reitinguodami geriausius metų sportininkus portale lrytas.lt ir pildydami dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbtas anketas iš viso balsavo per 27 tūkst. skaitytojų.

GALUTINIAI RINKIMŲ REZULTATAI

1 Rūta MEILUTYTĖ 2 Laura ASADAUSKAITĖ-ZADNEPROVSKIENĖ 3 Donata VIŠTARTAITĖ ir Milda VALČIUKAITĖ 4 Jevgenijus ŠUKLINAS 5 Mantas KALNIETIS 6 Justinas KINDERIS 7 Linas KLEIZA 8 Rolandas MAŠČINSKAS ir Saulius RITTERIS 9 Vilma RIMŠAITĖ 10 Ignas NAVAKAUSKAS plaukimas

136 722 tšk. pasaulio čempionė (100 m krūtine), pasaulio vicečempionė (50 m krūtine), pasaulio ir Europos rekordininkė 69 942 tšk. pasaulio čempionė

šiuolaikinė penkiakovė

61 482 tšk. pasaulio čempionės, Europos čempionės, universiados čempionės (dvivietė)

irklavimas

60 692 tšk. Europos čempionas, universiados čempionas (vienvietė kanoja, 200 m)

kanojų irklavimas

55 781 tšk. Europos vicečempionas

krepšinis

41 826 tšk. pasaulio čempionas

šiuolaikinė penkiakovė

40 763 tšk. Europos vicečempionas

krepšinis

irklavimas

39 626 tšk. pasaulio vicečempionai, Europos vicečempionai, universiados čempionai (dvivietė) 38 808 tšk. Europos vicečempionė

BMX dviračiai

baidarių irklavimas

38 719 tšk. universiados čempionas, pasaulio čempionato penktos vietos laimėtojas

METŲ GERIAUSIOS KOMANDOS

1 LIETUVOS VYRŲ KREPŠINIO RINKTINĖ 2 LIETUVOS JAUNIMO PLAUKIMO RINKTINĖ 3 LIETUVOS VYRŲ GOLBOLO RINKTINĖ D.Rapšys, R.Meilutytė, P.Strazdas, E.Gliožerytė aklųjų riedulys

19 943 tšk. Europos vicečempionė 17 901 tšk. pasaulio vicečempionė 11 475 tšk. Europos čempionė

OLIMPINĖ PANORAMA

APDOVANOJIMAI

Rūtos giminės ir artimieji

„ŠAULIO“ LAIMĖTOJAI 1994 metai Raimundas MAŽUOLIS plaukimas 1995 metai Remigijus LUPEIKIS dviračių sportas 1996 metai Arvydas SABONIS krepšinis 1997 metai Raimondas ŠIUGŽDINIS buriavimas 1998 metai Diana ŽILIŪTĖ dviračių sportas 1999 metai Edita PUČINSKAITĖ dviračių sportas 2000 metai Virgilijus ALEKNA lengvoji atletika 2001 metai Rasa POLIKEVIČIŪTĖ dviračių sportas 2002 metai Raimondas RUMŠAS dviračių sportas 2003 metai Šarūnas JASIKEVIČIUS krepšinis 2004 metai Virgilijus ALEKNA lengvoji atletika 2005 metai Virgilijus ALEKNA lengvoji atletika 2006 metai Virgilijus ALEKNA lengvoji atletika 2007 metai Ramūnas ŠIŠKAUSKAS krepšinis 2008 metai Edvinas KRUNGOLCAS šiuolaikinė penkiakovė 2009 metai Simona KRUPECKAITĖ dviračių sportas 2010 metai Simona KRUPECKAITĖ dviračių sportas 2011 metai Laura ASADAUSKAITĖ šiuolaikinė penkiakovė 2012 metai Rūta MEILUTYTĖ plaukimas 2013 metai Rūta MEILUTYTĖ plaukimas

OLIMPINĖ PANORAMA

V.Rimšaitei skirtą apdovanojimą atsiėmė jos tėvas A.Rimša

Dainuoja „Kivi“ choras

Dvivietės irkluotojų prizai – Irklavimo federacijos prezidento D.Pavilionio rankose

APDOVANOJIMAI Dėl svarbių priežasčių apdovanojimų ceremonijoje nedalyvavo krepšininkai, irkluotojai ir dviratininkė. Drauge su LTOK prezidente D.Gudzinevičiūte prizus sportininkams I.Navakauskui ir J.Kinderiui, Baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentui Aleksandrui Alekrinskiui, Irklavimo federacijos vadovui Dainiui Pavilioniui, jau minėtam M.Špokui įteikė Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela. V.Rimšaitei skirtą prizą atsiėmė jos tėvas ir treneris Albertas Rimša. Trečios vietos laimėtojoms pasaulio ir Europos irklavimo čempionėms Donatai Vištartaitei bei Mildai Valčiukaitei įteikti čekiai po 10 tūkst. Lt, LTOK prizai ir KKSD dovanos. Sportininkes apdovanojo Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas. Antrą vietą geriausių šalies sportininkų rinkimuose užėmusiai penkiakovininkei pasaulio čempionei Laurai Asadauskaitei atiteko LTOK prizas, KKSD dovana ir 20 tūkst. Lt rėmėjų piniginis čekis. Ją apdovanojo vidaus reikalų ministras D.A.Barakauskas. Apdovanojimus taip pat teikė D.Gudzinevičiūtė, K.Rimšelis, G.Vainauskas, A.Muraška. Buvo perskaitytas kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus sveikinimas. Vakaro dalyviams dainavo Jeronimas Milius, choras „Kivi“ (vadovė Danguolė Aukselienė), grojo Klaipėdos kamerinis orkestras (vadovas Mindaugas Bačkus). Vakarą linksmai vedė Jonas Radzevičius, uždavęs įdomių klausimų ne tik sportininkams, bet ir premjerui. R.Meilutytė po apdovanojimų dėkojo artimiesiems, treneriams, žmonėms, su kuriais dirba kasdien, LTOK, KKSD ir kitiems, be kurių pagalbos nebūtų tiek daug pasiekusi. Antrą kartą pripažinta geriausia šalies sportininke Rūta sakė: „Tai nėra mano tikslas, aš plaukiu, kad laimėčiau varžybas, apdovanojimai ateina vėliau. Žinoma, antrą kartą laimėti sunkiau. Jaučiuosi labai mylima Lietuvoje. Labai daug žmonių palaikymo sulaukiu. Ir tą palaikymą jaučiu iš visų pusių.“ Su 2013 metų laureatės apdovanojimu greičiausiai baigiasi ir menininko, Nacionalinės premijos laureato S.Kuzmos pagal M.K.Čiurlionio piešinį sukurtos ir geriausiam šalies sportininkui nuo 1994-ųjų teikiamos „Šaulio“ skulptūros era. Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui nepavyksta susitarti su S.Kuzmos artimaisiais dėl tolesnės prizo gamybos. Šių metų geriausiam sportininkui turbūt bus įteiktas jau kitas kito dailininko sukurtas prizas. „OP“ inf.

Vieni iš renginio organizatorių

ŽIUPSNELIS MINČIŲ

I.Navakauską apdovanojo D.Gudzinevičiūtė ir J.Požela

Londono žaidynių bronzos medalio laimėtojas A.Kazakevičius su drauge Greta ir olimpinės rinktinės vyr. gydytojas D.Barkauskas Vakaro vedėjas J.Radzevičius ir dainininkas J.Milius

Taip jau sutapo, kad R.Meilutytė į Vilnių atvyko tą pačią dieną, kai kilo triukšmas dėl jos varžovės rusės Julijos Jefimovos dopingo vartojimo. Oro uoste Rūtą pasitiko gausus žurnalistų būrys. „Tiek daug žurnalistų ir taip mažai klausimų...“ – lyg tarp kitko pasakė Rūta. *** L.Asadauskaitė prisipažino maniusi, kad šiemet geriausiųjų rinkimuose liks trečia. Ir dėkojo gerbėjams, ją užtikrintai iškėlusiems į antrą vietą. Paklausta, kur eis dirbti, kai baigs aktyviai sportuoti, atsakė: „Kur vėjas nuneš...“ Šventinio vakaro vedėjas J.Radzevičius tiesiai ant scenos ją rekomendavo premjerui, nes daug visokių mokslų baigusi. *** Paklausta, ar turi kokį ritualą prieš varžybas, D.Vištartaitė atsakė: „Tikrai nesibučiuojame. Paduodame viena kitai ranką.“ Ta vasarą pasirodžiusi irkluotojų bučinio nuotrauka buvo šurmulio sukėlusi... *** Ir bene įdomiausias pastebėjimas: „Žiūriu, išlipa iš mašinos Rūta su kapišonu ant galvos. Išsitraukia cigaretę ir užsirūko. Man net akys ant kaktos iššoko! Tik geriau įsižiūrėjęs pamačiau, kad ten Rūtos brolis. Labai abu panašūs...“

OLIMPINĖ PANORAMA

KURSAI

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO IR LIETUVO OLIM Planas Patikslinimas 2013 01 25 I. PAJAMOS 1.1. Rėmėjų lėšos (LTOK programoms) 1.2. Rėmėjų lėšos (tikslinės) 1.3. UAB „Olifėja“ (8 %, dividendai) 1.4. Tarptautinio OK subsidijos 1.5. Kitos pajamos 1.6. Parama materialinėmis vertybėmis, paslaugomis Iš viso pajamų: II. LĖŠŲ LIKUTIS (2013 01 01) 2.1. LTOK 2.2. LOF III. IŠLAIDOS 3.1. Olimpinio sporto finansavimas 3.1.1. Programa „Rio 2016“ 3.1.1.1. OR mokomojo sportinio darbo finansavimas 3.1.1.2. ORK stipendijos (LTOK VK nutarimas) 3.1.1.3. ORK maistpinigiai 3.1.1.4. OR medikų, mokslininkų mokos fondas, maistpinigiai 3.1.1.5. Spec. transporto išpirkimas (lizingas) 3.1.1.6. Mini centrų, sporto bazių išlaikymas: SK „El-Eko-Sport“, SK „Fortūna“, Klaipėdos sunkiosios atletikos SK, Kauno buriavimo centras 3.1.1.7. OR kandidatus aptarnaujančio personalo transporto išlaidos 3.1.1.8. Maisto papildų ir atsigavimo priemonių išlaidos 3.1.1.9. Antidopingo programos dalinis finansavimas 3.1.1.10. Olimpinės rinktinės medikų kursai 3.1.1.11. Specialus sportinis inventorius 3.1.1.12. Programos „Rio 2016“ įgyvendinimo išlaidos 3.1.1.13. Olimpinės pamainos programos dalinis finansavimas 3.1.2. Programa „Sočis 2014“ 3.1.2.1. Avansiniai mokėjimai XXII žiemos OŽ 3.1.2.2. Mokomasis sportinis darbas 3.1.3. Dalyvavimas XI, XII EJOF 3.1.3.1. XI žiemos EJOF Brašovas (Rumunija) 3.1.3.2. XII vasaros EJOF Utrectas (Nyderlandai) 3.1.4. Olimp. sporto šakų f-jų, KKSD, LSFS programos 3.1.4.1. Federacijų veiklos programų finansavimas - Olimpinių sporto šakų (36 x 40 000, 20 000) - LTOK pripažintų (5 x 20 000, 10 000) 3.1.4.2. Sporto federacijų (XXX OŽ medalininkų) finansavimas - Aukso medalis (2 x 50 000) - Sidabro medalis (1 x 40 000) - Bronzos medalis (2 x 30 000) 3.1.4.3. Sp. darbuotojų skatinimas 3.1.4.4. KKSD programos 3.1.4.5. LSFS programos

OLIMPINĖ PANORAMA

Įvykdymas 2013 07 25

500,500,12 000,950,5,50,14 005,-

500,500,15 078,950,5,50,17 083,-

466,244,9 15 601,7 1 505,4 70,6 9,8 17 898,4

1 320,1 286,34,-

4 440,1 050,4 855,6 600,620,410,220,-

5 463,1 600,4 855,6 600,620,410,370,-

5 743,5 1 800,4 754,1 590,4 620,410,370,-

120,80,80,70,50,160,124,420,200,220,880,180,700,2 085,1 500,-

120,100,90,90,60,200,347,580,200,380,880,180,700,2 935,2 310,-

120,110,90,110,160,- (2012 m. – 50,-) 200,408,6 776,4 393,383,4 818,3 169,2 649,1 3 034,4 2 410,-

200,-

85,180,120,-

85,220,120,-

84,4 220,120,-

KURSAI

MPINIO FONDO PATIKSLINTO 2013 METŲ BIUŽETO APYSKAITA (TŪKST. LT) 3.1.5. Sporto žaidimų programa 3.1.5.1. Lietuvos krepšinio f-ja (Lietuvos krepšinio rinktinių finansavimas) 3.1.5.2. Lietuvos tinklinio f-ja (paplūdimio tinklinio rinktinė – OS lėšos) 3.1.5.3. Žaidimų komandų finansavimas (pagal OSŠ pakomisijos sprendimą) 3.1.6. Sportininkų, trenerių apdovanojimai 3.1.6.1. XXX OŽ apdovanojimai (skola už automobilius) 3.1.6.2. 2012 m. geriausių Lietuvos sportininkų apdovanojimai 3.1.7. Organizacinė veikla 3.1.7.1. Apdovanojimai, olimpinė atributika 3.1.7.2. Lietuvos delegacijų palydėtuvės, sutiktuvės 3.1.7.3. LTOK GA eilinė, neeilinė sesijos, VK posėdžiai ir t.t. 3.1.8. TOK tikslinės subsidijos 3.1.8.1.Ol. sporto programos (pagal TOK OS patvirtintą programą) 3.1.8.2.Ol. švietimo programos (pagal TOK OS patvirtintą programą) 3.1.8.3. Administravimo išlaidos (pagal TOK OS patvirtintą programą) 3.1.9. Tikslinis finansavimas pagal sutartis 3.2. Olimpinių programų finansavimas 3.2.1. Tarptautiniai ryšiai, ES Tarybos renginiai 3.2.2. Olimpinis švietimas (pagal veiklos programą) 3.2.3. Programa „Olimpinė šeima“ 3.2.4. Programa „2013 m. – Sveikatos metai“ 3.2.5. IX pasaulio lietuvių sporto žaidynės, LTOK 25-mečio renginiai 3.2.6. Lietuvos olimpinio fondo administravimas 3.2.7. Lietuvos olimpinė akademija 3.2.8. Apskričių olimpinės tarybos 3.2.9. Lietuvos olimpiečių asociacija 3.2.10. Lietuvos parolimpinis k-tas 3.2.11. Žurnalas „Olimpinė panorama“, interneto svetainė 3.2.12. Reklaminė veikla (reklaminė informacinė m-ga ir kt.) 3.2.13. Viešieji ryšiai 3.3. LTOK direktorato veiklos finansavimas 3.3.1. LTOK direktorato finansavimas 3.3.2. Socialinis ir sveikatos draudimas 3.3.3. Ūkinė finansinė veikla 3.3.4. LTOK būstinės ir transporto išlaikymas 3.4. Kitos išlaidos 3.5. Paramos mat. vertybėmis, paslaugomis panaudojimas Iš viso išlaidų:

780,400,80,300,671,3 591,3 80,245,120,40,85,950,-

1 060,500,110,450,671,3 591,3 80,245,120,40,85,950,-

500,1 795,350,200,200,50,50,200,120,25,60,150,140,150,100,1 090,540,170,100,280,150,50,14 056,3

500,2 550,350,250,200,50,50,600,345,25,60,150,180,190,100,1 240,540,170,100,430,220,– 17 344,3

IV. REZERVAS (išankstiniams mokėjimams Sočio, Rio OŽ)

800,-

V. LĖŠŲ LIKUTIS (2013 12 31) 5.1. LTOK 5.2. LOF

468,7

258,7

247,8 222,1 25,7

VI. ĮŠALDYTOS LĖŠOS (banke „Snoras“) 6.1. LTOK 6.2. LOF Lietuvos tautinio olimpinio komiteto iždininkas

980,500,30,450,671,3 591,3 80,280,128,3 51,7 100,1 480,8 1 146,9 146,8 187,1 397,9 2 470,4 344,242,3 130,7 50,144,9 541,9 345,20,60,150,152,4 204,- (2012 m. – 22,8) 85,2 1 232,3 509,3 157,8 101,464,2 (2012 m. – 144,-) 275,5 9,8 18 170,6

– 6 762,4 – 1 677,9 – 5 084,5 Rimgaudas Balaiša

OLIMPINĖ PANORAMA

Alfredo Pliadžio nuotr.

SOČIS 2014

LIETUVOS OLIMPIEČIAI: VEIDAI IR MINTYS

LIETUVOS SPORTININKAI DAR PRIEŠ SOČIO OLIMPINES ŽAIDYNES PASIEKĖ REKORDĄ – NET DEVYNI IŠKOVOJO OLIMPINIUS KELIALAPIUS. TAI BUS GAUSIAUSIA VISŲ LAIKŲ LIETUVIŲ DELEGACIJA ŽIEMOS ŽAIDYNĖSE. PRISTATOME LIETUVOS OLIMPINĘ RINKTINĘ, O VISIEMS DEVYNIEMS SPORTININKAMS APŠILIMUI UŽDAVĖME PO KELIS KLAUSIMUS.

Lietuvių startai Sočyje

GREITASIS ČIUOŽIMAS TRUMPUOJU TAKU Antanas Vilčinskas Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos prezidentas Jarmilas Hruza Treneris

VASARIO 7 DIENA Atidarymo iškilmės VASARIO 8 DIENA Biatlonas. 10 km sprintas Tomas Kaukėnas Slidinėjimas. 7,5 km klasikiniu stiliumi + 7,5 km čiuožėjo stiliumi Ingrida Ardišauskaitė VASARIO 9 DIENA Biatlonas. 7,5 km sprintas Diana Rasimovičiūtė Slidinėjimas. 15 km klasikiniu stiliumi + 15 km čiuožėjo stiliumi Vytautas Strolia VASARIO 10 DIENA Greitasis čiuožimas trumpuoju taku. 500 m atranka Agnė Sereikaitė Biatlonas. 12,5 km persekiojimo lenktynės Tomas Kaukėnas VASARIO 11 DIENA Biatlonas. 10 km persekiojimo lenktynės Diana Rasimovičiūtė Slidinėjimas. Asmeninės sprinto lenktynės Ingrida Ardišauskaitė Vytautas Strolia VASARIO 13 DIENA Greitasis čiuožimas trumpuoju taku. 500 m ketvirtfinalis, pusfinalis, finalas Agnė Sereikaitė Biatlonas. 20 km individualios lenktynės Tomas Kaukėnas Slidinėjimas. 10 km klasikiniu stiliumi Ingrida Ardišauskaitė VASARIO 14 DIENA Biatlonas. 15 km individualios lenktynės Diana Rasimovičiūtė Slidinėjimas. 15 km klasikiniu stiliumi Vytautas Strolia

VASARIO 15 DIENA Greitasis čiuožimas trumpuoju taku. 1500 m atranka, pusfinalis, finalas Agnė Sereikaitė VASARIO 16 DIENA Dailusis čiuožimas. Ledo šokių trumpoji programa Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas Biatlonas. 15 km masinis startas Tomas Kaukėnas VASARIO 17 DIENA Biatlonas. 12,5 km masinis startas Diana Rasimovičiūtė Dailusis čiuožimas. Ledo šokių laisvoji programa Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas VASARIO 18 DIENA Kalnų slidinėjimas. Slalomas milžinas Ieva Januškevičiūtė Greitasis čiuožimas trumpuoju taku. 1000 m atranka Agnė Sereikaitė VASARIO 19 DIENA Kalnų slidinėjimas. Slalomas milžinas Rokas Zaveckas VASARIO 21 DIENA Greitasis čiuožimas trumpuoju taku. 1000 m ketvirtfinalis, pusfinalis, finalas Agnė Sereikaitė Kalnų slidinėjimas. Slalomas Ieva Januškevičiūtė VASARIO 22 DIENA Kalnų slidinėjimas. Slalomas Rokas Zaveckas VASARIO 23 DIENA Uždarymas

AGNĖ SEREIKAITĖ Čiuožėja Gimė: 1994 m. spalio 17 d. Vilniuje Ūgis: 176 cm Svoris: 64 kg

Koks smagiausias laisvalaikio pomėgis? Sezono metu laisvalaikio turiu labai mažai arba visai jo neturiu, todėl visada pirmiausia noriu pailsėti, tiesiog nieko neveikti. Kai atsiranda daugiau laiko, patinka važinėti dviračiu, susitikti su draugais, eiti apsipirkti. Pica, pasta, tortas ar?.. Pasta! Dievinu itališką maistą, pati gaminuosi labai dažnai, nes tai ne tik skanus, bet ir labai geras bei lengvas maistas prieš treniruotę. Mėgstamiausia sporto šaka (be pagrindinės). Pačiai patinka dviračių sportas, o tiesiog žiūrėti – šuoliai su slidėmis, biatlonas, lengvoji atletika.

OLIMPINĖ PANORAMA

„Facebook“ ar „Twitter“? „Instagram“. Koks tavo kovinis šūkis arba malda prieš startą (garsiai ar mintyse)? Sau kartoju: „Tu gali, tu gali.“ Taip pat turiu tam tikrų ritualų prieš startą: kaip užsirišti pačiūžas, kuria koja lipti ant ledo ir t.t. Žmogus, kuriam pirmiausia skambini ar rašai po varžybų – pasidžiaugti arba pasiguosti. Visada skambinu mamai, nors ji pati jau žino rezultatus, nes visada juos seka tiesiogiai internetu.

Lietuvos olimpinė misija Sočyje DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ Lietuvos olimpinės delegacijos vadovė, LTOK prezidentė ANTANAS MURAŠKA Olimpinis atašė LINA VAISETAITĖ LTOK programų vadovė MARIUS MATULIONIS Masažuotojas

Kokios dainos ar muzikos stiliaus kūrinių klausaisi prieš startą? Nemėgstu klausytis muzikos prieš startą.

VALENTINAS PAKETŪRAS Lietuvos olimpinės delegacijos vadovo pavaduotojas, LTOK generalinis sekretorius VIDA VENCIENĖ Misijos vadovė DALIUS BARKAUSKAS Olimpinės rinktinės vyr. gydytojas

SOČIS 2014

DAILUSIS ČIUOŽIMAS Lilija Vanagienė Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Igoris Špilbandas Treneris Adrienne Lenda Trenerio asistentė

BIATLONAS Arūnas Daugirdas Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Ilmaras Bricis Treneris Aurimas Bučelis Trenerio asistentas Meelis Aasmae Techninis darbuotojas

ISABELLA TOBIAS

DIANA RASIMOVIČIŪTĖ

Ledo šokėja

Biatlonininkė

Gimė: 1991 m. rugpjūčio 23 d. Niujorke (JAV) Ūgis: 161 cm Svoris: 47 kg

Gimė: 1984 m. vasario 25 d. Ignalinoje Ūgis: 163 cm Svoris: 54 kg

Koks smagiausias laisvalaikio pomėgis? Skaityti, žaisti su savo šunimi ir klausytis muzikos.

Koks smagiausias laisvalaikio pomėgis? Važinėti kalnų dviračiu.

Pica, pasta, tortas ar?.. Pasta. Mėgstamiausia sporto šaka (be pagrindinės). Baletas, beisbolas ir krepšinis. Kokios dainos ar muzikos stiliaus kūrinių klausaisi prieš startą? Dabstepo.

„Facebook“ ar „Twitter“? „Facebook“. Koks tavo kovinis šūkis arba malda prieš startą (garsiai ar mintyse)? Nesvarbu, ką aš darau ir kaip darau, mano gyvenimas bus toks pats. Žmogus, kuriam pirmiausia skambini ar rašai po varžybų – pasidžiaugti arba pasiguosti. Mama.

Pica, pasta, tortas ar?.. Itališkas šokoladinis tortas. Mėgstamiausia sporto šaka (be pagrindinės). Slidinėjimas. Kokios dainos ar muzikos stiliaus kūrinių klausaisi prieš startą? Prieš startą muzikos neklausau.

„Facebook“ ar „Twitter“? Nė vienas. Koks tavo kovinis šūkis arba malda prieš startą (garsiai ar mintyse)? Žaibas. Žmogus, kuriam pirmiausia skambini ar rašai po varžybų – pasidžiaugti arba pasiguosti. Tėtis.

DEIVIDAS STAGNIŪNAS

TOMAS KAUKĖNAS

Ledo šokėjas

Biatlonininkas

Gimė: 1985 m. balandžio 28 d. Kaune Ūgis: 182 cm Svoris: 77 kg

Gimė: 1990 m. gegužės 1 d. Ignalinoje Ūgis: 177 cm Svoris: 66 kg

Koks smagiausias laisvalaikio pomėgis? Vasarą – važinėtis dviračiu ir leisti laiką lauke. Pica, pasta, tortas ar?.. Lietuviškas maistas, kai tik yra galimybių. Mėgstamiausia sporto šaka (be pagrindinės). Ledo ritulys, krepšinis. Kokios dainos ar muzikos stiliaus kūrinių klausaisi prieš startą? Labiausiai patinka repas ir hiphopas, bet šiaip klausau visko.

„Facebook“ ar „Twitter“? „Facebook“. Koks tavo kovinis šūkis arba malda prieš startą (garsiai ar mintyse)? Neturiu. Žmogus, kuriam pirmiausia skambini ar rašai po varžybų – pasidžiaugti arba pasiguosti. Šeimos nariai arba mano mylima draugė.

Koks smagiausias laisvalaikio pomėgis? Būti su draugais. Su jais visada smagiausia. Pica, pasta, tortas ar?.. Lietiniai su uogiene. Mėgstamiausia sporto šaka (be pagrindinės). Paplūdimio tinklinis. Kokios dainos ar muzikos stiliaus kūrinių klausaisi prieš startą? Klausausi įvairaus muzikos stiliaus dainų. Garsiai.

„Facebook“ ar „Twitter“? „Facebook“. Koks tavo kovinis šūkis arba malda prieš startą (garsiai ar mintyse)? Žaibas. Susidaužiam kumščiais su komandos nariais ir garsiai ištariam: „Žaibas!“ Žmogus, kuriam pirmiausia skambini ar rašai po varžybų – pasidžiaugti arba pasiguosti. Mama.

20 p. 2

OLIMPINĖ PANORAMA

LIETUVA ŽIEMOS OLIMPI PIRMASIS LIETUVIS DEBIUTAVO ANTROSIOSE ŽIEMOS OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE, KURIOS VYKO 1928 M. SANKT MORICE (ŠVEICARIJA). TAI BUVO ČIUOŽĖJAS KĘSTUTIS BULOTA, TUO METU STUDIJAVĘS IR TRENIRAVĘSIS BERNE. JIS VARŽĖSI KETURIŲ DISTANCIJŲ RUNGTYSE IR DUKART LIKO 25-TAS – TOKIĄ AUKŠČIAUSIĄ VIETĄ PASIEKĖ 1500 IR 5000 M GREITOJO ČIUOŽIMO VARŽYBOSE. BEJE, LIETUVOS ATSTOVAS DALYVAVO IR PIRMOSIOSE ŽIEMOS ŽAIDYNĖSE ŠAMONI, BET TAI BUVO NE SPORTININKAS, O SPORTO VEIKĖJAS STEPAS GARBAČIAUSKAS. JIS BUVO AKREDITUOTAS KAIP ŽURNALO „KARYS“ ŽURNALISTAS. SOVIETMEČIU DU LIETUVOS SPORTININKAI – BIATLONININKAS ALGIMANTAS ŠALNA (1984 M. SARAJEVE, ESTAFETĖ) IR SLIDININKĖ VIDA VENCIENĖ (1988 M. KALGARYJE, 10 KM LENKTYNĖS) LAIMĖJO AUKSO MEDALIUS. V.VENCIENĖ DAR IŠKOVOJO IR 5 KM LENKTYNIŲ KLASIKINIU STILIUMI BRONZOS MEDALĮ. 1991-AISIAIS PRIPAŽINUS LTOK, 1992 M. LIETUVOS ŽIEMOS SPORTO ŠAKŲ ATSTOVAI PIRMIEJI DEBIUTAVO OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE SU SAVO ŠALIES VĖLIAVA. XVI ŽIEMOS OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS Albervilis (Prancūzija), 1992 m. vasario 8–23 d. Po 64-erių metų pertraukos Lietuvos sportininkai vėl rungtyniavo olimpinėse žaidynėse su savo šalies vėliava. Ją per iškilmingą žaidynių atidarymą nešė biatlonininkas Gintaras Jasinskas, vėliau 20 km lenktynėse užėmęs 19 vietą. Iš viso mūsų sportinėje delegacijoje buvo šeši žiemos olimpiečiai. 1988 m. Kalgario olimpinė čempionė slidininkė Vida Vencienė geriausią rezultatą pasiekė 15 km klasikiniu stiliumi varžybose – užėmė vienuoliktą vietą. Neseniai susibūrusi šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas liko šešiolikti. Biatlonininkės Kazimieros Strolienės aukščiausia užimta vieta buvo 27-ta, slidininko Ričardo Panavo – 41-a.

OLIMPINĖ PANORAMA

XVII ŽIEMOS OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS Lilehameris (Norvegija), 1994 m. vasario 12–27 d. Šiose po dvejų metų pertraukos vykusiose žiemos žaidynėse Lietuvai atstovavo tie patys šeši sportininkai, kurie varžėsi ir Albervilio olimpinėse trasose. Deja, rezultatai buvo prastesni. Geriausiai pasirodė šokėjai ant ledo M.Drobiazko ir P.Vanagas – jie užėmė dvyliktą vietą. V.Vencienė geriausią rezultatą pasiekė 30 km klasikiniu stiliumi varžybose – liko 25-ta. Slidininkas R.Panavas 50 km lenktynėse užėmė 32 vietą, biatlonininkė K.Strolienė 7,5 km distanciją baigė 48-ta, o G.Jasinskas tepakilo iki šeštojo biatlonininkų dešimtuko.

XVIII ŽIEMOS OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS Naganas (Japonija), 1998 m. vasario 7–22 d. Lietuva dalyvauti šiose žaidynėse išsiuntė septynis sportininkus. Geriausiai pasirodė aštunti likę ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas. Kalnų slidininkas Linas Marius Vaitkus greitojo nusileidimo rungtyje pakilo iki 25 vietos, slidininkas R.Panavas dviejų distancijų finišo liniją kirto 30-tas. Biatlonininkas Liutauras Barila 20 km lenktynes baigė 43-ias, slidininkas Vladislavas Zybaila 10 km lenktynėse klasikiniu stiliumi finišavo 44-tas, o Nagane su slidininkėmis besivaržiusios K.Strolienės aukščiausia užimta vieta – 55-ta.

INĖSE NĖSE ŽAIDYNĖSE

XIX ŽIEMOS OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS Solt Leik Sitis (JAV), 2002 m. vasario 8–24 d. Šiose žaidynėse dalyvavo aštuoni Lietuvos sportininkai. Ir vėl geriausiai pasirodė ledo šokių pora M.Drobiazko ir P.Vanagas – jie liko penkti. Ketvirtose žaidynėse dalyvavęs slidininkas R.Panavas užėmė aukščiausią 39-tą, tokių varžybų debiutantė Irina Terentjeva – 49 vietą, o slidininkai V.Zybaila bei Vadimas Gusevas ir biatlonininkai L.Barila bei Diana Rasimovičiūtė – dar žemesnes pozicijas.

XX ŽIEMOS OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS Turinas (Italija), 2006 m. vasario 10–26 d. Šiose žaidynėse kovojo septyni Lietuvos sportininkai. Jau penktoje olimpiadoje dalyvavusi šokėjų ant ledo pora M.Drobiazko ir P.Vanagas užėmė septintą vietą. Sėkmingai pasirodė biatlonininkė D.Rasimovičiūtė, 7,5 km sprinto varžybose užėmusi 18 vietą, o 10 km persekiojimo lenktynių finišo liniją kirtusi 27-ta. Slidininkė I.Terentjeva sprinto laisvuoju stiliumi varžybas baigė 37-ta, kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas tarp slalomo rungties dalyvių liko 44-tas, slidininkas Aleksejus Novoselskis sprinto laisvuoju stiliumi varžybose buvo 59-tas, o biatlonininkas Karolis Zlatkauskas finišavo paskutinis 90-tas.

XXI ŽIEMOS OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS Vankuveris (Kanada), 2010 m. vasario 12–28 d. Šiose olimpinėse žaidynėse varžėsi šeši Lietuvos atstovai. Slidininkai Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis komandinio sprinto lenktynes baigė aštuoniolikti, o biatlonininkė D.Rasimovičiūtė 7,5 km sprinto varžybose finišavo 25-ta. Vietas penktajame ir šeštajame dešimtuke pelnė slidininkai I.Terentjeva, A.Novoselskis bei kalnų slidininkas V.Rumiancevas.

OLIMPINĖ PANORAMA

SOČIS 2014 SLIDINĖJIMAS Gintautas Černiauskas Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos generalinis sekretorius Kazimiera Strolienė Trenerė

KALNŲ SLIDINĖJIMAS Paulius Augūnas Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentas Giedrius Zaveckas Treneris

INGRIDA ARDIŠAUSKAITĖ

ROKAS ZAVECKAS

Slidininkė

Kalnų slidininkas

Gimė: 1993 m. sausio 17 d. Utenoje Ūgis: 178 cm Svoris: 65 kg

Gimė: 1996 m. balandžio 15 d. Vilniuje Ūgis: 179 cm Svoris: 78 kg

Koks smagiausias laisvalaikio pomėgis? Smagiausias pomėgis būti su draugais, taip pat patinka išvykos į gamtą ir aktyvus laisvalaikis. Pica, pasta, tortas ar?.. Neatsisakau nei to, nei to, bet dažniau renkuosi sveiką maistą. Mėgstamiausia sporto šaka (be pagrindinės). Vienos išskirti negalėčiau, įdomu stebėti plaukimą ar dailųjį čiuožimą. Jei nebūčiau slidininkė, turbūt rinkčiausi vieną iš šių sporto šakų. Kokios dainos ar muzikos stiliaus kūrinių klausaisi prieš startą? Klausausi pagal nuotaiką tokią muziką, kuri sukeltų teigiamų emocijų.

„Facebook“ ar „Twitter“? „Facebook“. Koks tavo kovinis šūkis arba malda prieš startą (garsiai ar mintyse)? Garsiai emocijų nereiškiu, bet mintyse pasakau sau, kad viskas bus gerai, pati save padrąsinu. Žmogus, kuriam pirmiausia skambini ar rašai po varžybų – pasidžiaugti arba pasiguosti. Po nesėkmingų varžybų niekam, pati apgalvoju viską, kas buvo blogai, kas gerai, išanalizuoju. O šiaip apie varžybas pasikalbu su draugu.

Koks smagiausias laisvalaikio pomėgis? Būti su draugais. Pica, pasta, tortas ar?.. Kepsnys! Mėgstamiausia sporto šaka (be pagrindinės). Buriavimas, aitvaravimas. Kokios dainos ar muzikos stiliaus kūrinių klausaisi prieš startą? Prieš startą retai klausausi muzikos, stengiuosi susikoncentruoti, galvoti apie trasą. O jeigu klausausi, tai būna greita, agresyvi muzika, padedanti užsivesti.

VYTAUTAS STROLIA

IEVA JANUŠKEVIČIŪTĖ

Slidininkas

Kalnų slidininkė

Gimė: 1992 m. lapkričio 28 d. Anykščiuose Ūgis: 192 cm Svoris: 82 kg

Gimė: 1994 m. rugsėjo 22 d. Vilniuje Ūgis: 167 cm Svoris: 58 kg

Koks smagiausias laisvalaikio pomėgis? Būti gamtoje.

Koks smagiausias laisvalaikio pomėgis? Labai patinka gaminti maistą, eksperimentuoti virtuvėje.

Pica, pasta, tortas ar?.. Pica. Mėgstamiausia sporto šaka (be pagrindinės). Krepšinis. Kokios dainos ar muzikos stiliaus kūrinių klausaisi prieš startą? Prieš startą dažniausiai neklausau muzikos, o šiaip patinka įvairaus stiliaus muzika.

OLIMPINĖ PANORAMA

„Facebook“ ar „Twitter“? „Facebook“. Koks tavo kovinis šūkis arba malda prieš startą (garsiai ar mintyse)? Dažniausiai per varžybas kartoju „aš galiu“ ir taip nuteikiu save maksimaliai kentėti. Žmogus, kuriam pirmiausia skambini ar rašai po varžybų – pasidžiaugti arba pasiguosti. Beveik visada po varžybų skambina sesė ir klausia, kaip sekasi. Dažniausiai pirmomis emocijomis pasidalinu su šeimos nariais.

Pica, pasta, tortas ar?.. Panakota ir sušiai, obuolių pyragas ir gal bulviniai blynai. Mėgstamiausia sporto šaka (be pagrindinės). Dviračių sportas. Kokios dainos ar muzikos stiliaus kūrinių klausaisi prieš startą? Klausau grupių „Red Hot Chili Peppers“, „Nirvana“, kartais šiaip muzikos, kuri pažadina, sukelia reikiamų emocijų.

„Facebook“ ar „Twitter“? „Facebook“. Koks tavo kovinis šūkis arba malda prieš startą (garsiai ar mintyse)? Tokio neturiu, niūniuoju tuo metu galvoje besisukančias dainas, galvoju apie trasą. Žmogus, kuriam pirmiausia skambini ar rašai po varžybų – pasidžiaugti arba pasiguosti. Šeimos nariai.

„Facebook“ ar „Twitter“? „Facebook“. Koks tavo kovinis šūkis arba malda prieš startą (garsiai ar mintyse)? Dažniausiai prieš kiekvieną startą susigalvoju mažų tikslų, dalykų, kurių turiu nepamiršti trasoje, ir juos sau kartoju. Žmogus, kuriam pirmiausia skambini ar rašai po varžybų – pasidžiaugti arba pasiguosti. Tėtis arba mama.

SOČIS 2014

PAROLIMPIEČIUS STABDO REALYBĖS SIENA LIETUVOS PAROLIMPINIO KOMITETO ATSTOVAI SOČYJE NE TIK STEBĖS VARŽYBAS, BET IR BANDYS RASTI MŪSŲ ŠALIES NEĮGALIESIEMS SPORTININKAMS TINKAMIAUSIĄ ŽIEMOS SPORTO ŠAKĄ. Marytė Marcinkevičiūtė

raėjus vos porai savaičių po Sočio olimpinių žaidynių į šį Rusijos kurortą prie Juodosios jūros susirinks geriausi pasaulyje neįgalieji žiemos sporto šakų atstovai. Jie rungsis ledo ritulio, akmenslydžio, slidinėjimo, kalnų slidinėjimo ir biatlono varžybose. Lietuvos sportininkų Sočio parolimpiadoje nebus. Kaip ir Nagano, Solt Leik Sičio, Turino ir Vankuverio žaidynėse. Pastarąjį kartą mūsų šalies atstovai žiemos parolimpinėse žaidynėse dalyvavo lygiai prieš du dešimtmečius Lilehameryje. Tada jėgas bandė slidininkais tapę lengvaatlečiai – panevėžietė Sigita Kriaučiūnienė ir vilnietis Saulius Leonavičius. Jie medalių nepelnė.

Nejau per dvidešimtmetį nei Lietuvos aklųjų, nei Neįgaliųjų federacijose, kurios priklauso Lietuvos parolimpiniam komitetui, neatsirado žiemos sporto entuziastų? – paklausėme Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidento Vytauto Kvietkausko. Po Barselonos vasaros parolimpinių žaidynių, kuriose pasirodėme labai gerai, nusprendėme, kad į Lilehamerio žiemos parolimpines žaidynes reikėtų siųsti du mūsų sportininkus. Tačiau jų rezultatais likome nepatenkinti, todėl nusprendėme tas lėšas skirti ne turizmui, o geriau pasirengti vasaros parolimpinėms žaidynėms ir jose dalyvauti. Ar Lietuvoje būtų galima išugdyti pajėgių neįgaliųjų ar aklųjų žiemos sporto šakų atstovų? Tam reikia pinigų, o mes jų neturime. Lietuvos olimpiečiai, dalyvausiantys Sočio olimpinėse žaidynėse, daug laiko praleidžia treniruodamiesi ir dalyvaudami varžybose užsienyje. O kur treniruotis Lietuvos akliesiems ir neįgaliesiems? Kreipiausi į Druskininkų merą Ričardą Malinauską, prašydamas padėti netoli Druskininkų gyvenančiam vienam gabiam sportininkui, kad jis galėtų pasitreniruoti „Snow“ arenoje. Meras sutiko padėti, bet kilo kita bėda, kaip tam sportininkui važinėti į treniruotes. Ieškome žmonių, kurie norėtų ir galėtų užsiimti žiemos sportu. Pasaulinė praktika rodo, kad geriausių rezultatų pasiekia tie sportininkai, kurie treniruojasi nuo vaikystės ir tik vėliau dėl

V.Kvietkauskas stebės Sočio parolimpines žaidynes

tam tikrų priežasčių tampa neįgalūs. Kreipiausi į mūsų sporto šakų federacijas, gal jos pažįsta tokių sportininkų. Mes su džiaugsmu juos priimtume į savo būrį. Žiemos parolimpinių žaidynių sporto šakos lyg ir prieinamos mūsų sportininkams. Šis klausimas man seniai neduoda ramybės. Gavome tikslinių lėšų, tad kartu su Lietuvos parolimpinio komiteto generaliniu sekretoriumi Gintaru Zavadskiu, mūsų Vykdomojo komiteto nariu ir rėmėju Albinu Bieliausku, premjero patarėju neįgaliųjų sporto klausimais Aleksandru Pacevičiumi vyksime stebėti Sočio žiemos parolimpinių žaidynių. Jas ne tik stebėsime, bet ir bendrausime su kitų šalių sporto vadovais, treneriais, federacijų atstovais, kalbėsimės apie tai, kokios žiemos sporto šakos būtų prieinamos mūsų akliesiems ir neįgaliesiems. Tarkime, latviai prieš kelerius metus pradėjo kultivuoti vežimėlių akmenslydį. Manau, mūsų sportininkai galėtų užsiimti tiek aklųjų biatlonu, kurio atstovai į taikinius šaudo pagal garsą, tiek kitomis ne tik vasaros, bet ir žiemos sporto šakomis. 2011 m. gegužės 5 d. per Lietuvos parolimpinio komiteto generalinę asamblėją LPOK nariu tapo VšĮ Parolimpinio sporto rėmimo fondas, kurio direktorius esate jūs. Ar Lietuvos verslininkai dosnūs šiam fondui? Negalėčiau skųstis, per metus gauname 40 tūkst. Lt. Mūsų sporto rėmimo fondas susideda

iš dviejų dalių: pagrindinis fondo rėmėjas – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, taip pat padeda verslininkai, su kuriais artimiau draugaujame ir bendradarbiaujame. Iš Parolimpinio sporto rėmimo fondo lėšų keliems perspektyviems sportininkams, kurie negauna valstybės finansavimo, bet yra kandidatai į Lietuvos parolimpinę rinktinę, mokame stipendijas. Jas gauna ir sportininkų treneriai. Lietuvos sportininkai iš vasaros parolimpinių žaidynių parvežė per tris dešimtis įvairių spalvų medalių. Ar esate optimistas ir tikitės, kad kada nors taip sėkmingai rungtyniaus ir žiemos sporto šakų atstovai? Nesu optimistas. Šiais laikais neįgaliųjų sportas tampa toks pat profesionalus kaip ir sveikų žmonių. Turbūt jau neįsivaizduojama, kad visiškai nesitreniravęs, tiesiog iš gatvės paimtas žmogus nuvyktų į parolimpines žaidynes ir laimėtų medalį. Kai Barselonoje iškovojome septynis medalius, visi mūsų sportininkai buvo mėgėjai. Nuo to laiko nutekėjo labai daug vandens. Neįgaliųjų sportas tapo profesionalus, juo itin ėmė domėtis televizija, atsiranda neįgaliųjų sporto industrija, pradeda suktis didelės sumos pinigų. Todėl reikia pagaliau apsispręsti: ar mes per parolimpines žaidynes tik nešime valstybės vėliavą, ar parolimpiniam sportui skirsime pakankamai pinigų, kad galėtume užimti aukštų vietų ir pelnyti medalių. Saviveikla turi baigtis.

OLIMPINĖ PANORAMA

SOČIS 2014

AKIES MIRKSNIAI BALŲ NEPAKELIA OLIMPINIO DEBIUTO DAR TIK LAUKIANTIS DEIVIDAS STAGNIŪNAS KARTU SU PARTNERE JAU ANTRĄ KARTĄ OLIMPINĮ KELIALAPĮ IŠKOVOJO LAIMAI KRAUZIENEI, TEISĖJAVUSIAI IR VANKUVERIO ŽIEMOS ŽAIDYNĖSE, NORS JOSE LIETUVOS DAILIOJO ČIUOŽIMO ATSTOVŲ NEBUVO. Marytė Marcinkevičiūtė

arptautinės kategorijos teisėja 58-erių metų L.Krauzienė – vienintelė tokio aukšto lygio dailiojo čiuožimo arbitrė Lietuvoje. Pati dešimt metų ant ledo prakaitą liejusi kaunietė teisėjauti pradėjo dar tada, kai Lietuvoje nebuvo uždarų čiuožyklų. Turbūt teisėjavimas nėra vienintelė jūsų veikla. Kuo dar užsiimate? – paklausėme L.Krauzienės. Kauno žiemos sporto mokyklai „Baltų ainiai“ vadovauju nuo 2001-ųjų. Kultivuojame dvi sporto šakas – dailųjį čiuožimą, kurio pratybas lanko įvairaus amžiaus grupių ir meistriškumo sportininkai, ir ledo ritulį, kurį žaidžia jaunimas. Treniruojasi apie du šimtus sportininkų (150 čiuožėjų ir apie 50 ledo ritulininkų), ledo ritulininkus rengia du treneriai, o čiuožėjus – devyni. Kaip mokyklos direktorė, labai džiaugiuosi, kad dailusis čiuožimas Lietuvoje populiarėja, daug vaikų nori išmokti čiuožti. Kyla čiuožėjų meistriškumas, turime jaunosios kartos atstovų, kurie gerai pasirodo per tarptautines varžybas, išvyksta į pasaulio jaunimo taurės etapus ir ten užima neblogas vietas. Labai laukiu, kada bus pradėtas finansuoti mūsų patvirtintas projektas, tada po truputį galėsime renovuoti turimą sporto bazę, nes ledo Lietuvai labai trūksta. Nuo 1999 m. teisėjauju tarptautinėse dailiojo čiuožimo varžybose. Sočio olimpinės žaidynės man bus antrosios. Labai gaila, kad Vankuverio žiemos žaidynėse, kuriose teisėjavau, Lietuvos čiuožėjų nebuvo. Šią teisę buvo iškovojęs D.Stagniūnas su Katherine Copely, bet amerikietei nebuvo suteikta Lietuvos pilietybė. Vankuveryje Lietuvos čiuožėjų nebuvo. Kaip jums pavyko gauti kvietimą į olimpinių žaidynių teisėjų komandą? Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) yra nustačiusi taisykles, pagal kurias tie sportininkai, kurie likus metams iki žaidynių pasaulio čempionate iškovoja olimpinius kelialapius, kartu juos pelno ir savo šalių arbitrams. Kadangi mūsų šokėjai šį kelialapį iškovojo, ir aš gavau kvietimą į Vankuverio

OLIMPINĖ PANORAMA

žaidynes. Ir nors ledo šokių pora į tas žaidynes nenuvyko, sudarytos teisėjų komandos jau niekas nekeitė. Ir dabar, Deividui su Isabella Tobias pelnius teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, aš būčiau teisėjavusi Sočyje, net jei Isabellai nebūtų suteikta Lietuvos pilietybė. Jau seniai turiu bilietą į Sočį, mums anksti buvo išsiųsti kvietimai. Jūs irgi buvote čiuožėja? Taip, bet tai buvo gana seniai, kai dar buvau Nevardauskaitė. Čiuožiau nuo šešerių metų, mano pirmoji trenerė – Marija Daugėlaitė, vėliau kurį laiką tobulino tuo metu dar aktyviai sportavusi Lilija Vanagienė. Tada Lietuvos čiuožėjų meistriškumas buvo kitokio lygio nei dabar. Lietuvos čempione netapau ir būdama vos šešiolikos baigiau sportinę karjerą.

„ŽMOGIŠKOJO MOGIŠKOJO KSNIO, BE VEIKSNIO, EJONĖS, IŠBRAUKTI ABEJONĖS, GALIMA. TAČIAU NEGALIMA. SĖJŲ BRIGADOJE TEISĖJŲ A IR TECHNINĖ YRA MANDA, KOMANDA, RI VERTINA KURI EMENTŲ ATLIKIMO ELEMENTŲ DĖTINGUMO SUDĖTINGUMO GĮ, TODĖL LYGĮ, BJEKTYVUMUI SUBJEKTYVUMUI TOS BEVEIK VIETOS BELIEKA.“ NEBELIEKA.“

Žiemos olimpinės žaidynės jums bus antrosios, o ar daug pasaulio ir Europos čempionatų teko teisėjauti? Kasmet vykstančiuose pasaulio čempionatuose debiutavau 2002-aisiais ir nuo to laiko tik viename jų neteisėjavau. Nuolat dirbu ir Europos čempionatuose, teisėjavau ir šiųmečiame Budapešte, kuriame dalyvavo Deividas su Isabella bei Inga Janulevičiūtė. Dar neturėjau tarptautinės ISU kategorijos, bet jau teisėjavau čempionatuose, kuriuose šoko Povilas Vanagas su Margarita Drobiazko. Deja, man neteko padirbėti tose pasaulio ir Europos pirmenybėse, iš kurių jie parsivežė bronzos medalius. Kodėl neteisėjavau per Turino žiemos olimpines žaidynes? Todėl, kad Povilas su Margarita prieš šias žaidynes nedalyvavo pasaulio čempionate, į žaidynes pateko

L.Krauzienė – vienintelė aukščiausio lygio dailiojo čiuožimo teisėja Lietuvoje

SOČIS 2014 per papildomas varžybas, o teisėjams, kaip minėjau, kvietimai į olimpines žaidynes dažniausiai įteikiami pagal pasaulio čempionatų rezultatus. Turine galėjau teisėjauti, bet fortūna man nebuvo palanki. Vis dėlto Turino žaidynės ilgam išliks atmintyje, nes Lietuvos televizijos buvau pakviesta iš studijos komentuoti čiuožėjų kovų. 2001 m. tapau ISU šokių ant ledo, 2002 m. – pavienio čiuožimo tarptautinės kategorijos teisėja. Dabar ypač daug tenka teisėjauti ne tik suaugusiųjų, bet ir jaunųjų čiuožėjų varžybose. Kas jus paskatino tapti teisėja? Nacionaliniu lygiu pradėjau teisėjauti dar tada, kai nebuvo uždarų čiuožyklų. Kai meistriškumo aukštumas ėmė šturmuoti P.Vanagas su M.Drobiazko, Lietuvai reikėjo aukštesnės kategorijos arbitro, o man šis darbas patiko. Ačiū tuomečiam Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentui Kazimierui Starkevičiui ir dabartinei prezidentei L.Vanagienei, kurie man pasiūlė gilinti teisėjavimo žinias. Nors iš pradžių atrodė, kad tai nebus toks lengvas užsiėmimas. Net buvau suabejojusi šiuo savo sprendimu, bet prasidėjus seminarams ir egzaminams viskas klostėsi sėkmingai, tad lioviausi save keiksnojusi, kad pasukau šituo keliu. Kiek arbitrų teisėjauja olimpinėms kovoms? Per mano teisėjavimo laikotarpį keitėsi sistemos, o nuo 2004 m. įsigaliojo vadinamoji naujoji sistema, pagal kurią kiekvienos rungties varžyboms teisėjauja devyni arbitrai, bet iš viso jų skiriama trylika. Į trumposios programos visų rungčių varžybas iš tų trylikos teisėjų burtais atrenkami devyni. Taigi vienos rungties kovoms teisėjauja devyni teisėjai, o į kitų rungčių varžybas patenka ir tie keturi neteisėjavę specialistai.

sistemai šokiai ant ledo labai priartėjo prie tikrojo sporto. Čia, kaip ir pavienio čiuožimo pasirodymuose, atsirado privalomųjų elementų. Čiuožimas – nepaprastai sunki, sudėtinga sporto šaka, čia susipina ir sportas, ir menas. Subjektyvumas? Aišku, jo šiek tiek yra, šito nenuneigsi, bet negalėčiau kategoriškai teigti, kad tai yra visiškai subjektyvu. Taip nėra. Subjektyvumą labai riboja naujoji vertinimo sistema. Šokiai ant ledo – pati jautriausia rungtis, bet nemanau, kad viską lemia subjektyvumas. Žmogiškojo veiksnio, be abejonės, išbraukti negalima. Tačiau teisėjų brigadoje yra ir techninė komanda, kuri vertina elementų atlikimo sudėtingumo lygį, todėl subjektyvumui vietos beveik nebelieka.

norėčiau, kad Deividas su Isabella pasirodytų gerai. Pats didžiausias jaudulys buvo tada, kai išgirdome džiugią žinią, jog Sočyje turėsime savo porą. Olimpinės žaidynės – tikrai nepaprastas renginys. Labai smagu jo laukti, nes žinau, kad ant Sočio olimpinio ledo matysiu ir galėsiu teisėjauti mūsų čiuožėjams. Kokią vietą pranašaujate mūsų šalies porai? Mano darbas – ne prognozuoti, o įvertinti tai, kas bus. Tegul prognozuoja profesionalai, treneriai. Manau, mūsų ledo šokėjai padarys viską, ką gali, geriausiai. Sutinku su Lietuvos čiuožimo federacija, kad Deividas su Isabella gali kovoti dėl penkioliktos vietos. Kažko daugiau tikėtis būtų per drąsu. Jeigu pasirodys

Kiekvienas teisėjas dirba prie savo kompiuterio ir monitoriuje įvertina daugybę kriterijų

Ar jau žinote, kam teisėjausite per Sočio olimpines žaidynes? Šokių ant ledo varžyboms, nes šoks mūsų pora.

Ar tarp teisėjų įmanomi susitarimai, išreiškiami, tarkime, rankos pakėlimu, akių mirktelėjimu ir pan.? Pažįstu daugelio šalių teisėjus. Tokie susitarimai sunkiai egzistuoja, kad jie galėtų daryti įtaką rezultatams.

geriau – tik džiaugsimės. Viskas priklausys nuo sportininkų pasirengimo. Čiuožėjams labai daug jėgų atėmė tas laukimas ir nežinomybė, ar Isabellai bus suteikta Lietuvos pilietybė. Tai pridėjo visokeriopų minusų, turėjo įtakos šokėjų darbui ir treniruočių kokybei.

Gal mūsų porai iš anksto ketinate skirti pirmą vietą? Taip nebūna (šypsosi). Praktiškai visose varžybose, kuriose dalyvauja Deividas su Isabella, teisėjauju ir aš. Apie pirmos vietos įvertinimus tokio rango varžybose būtų nerealu galvoti.

Kaip toli vienas nuo kito teisėjai stebi čiuožėjų pasirodymus? Gana dideliu atstumu. Jau seniai nebekeliami balai – 6 ar 5,9, kiekvienas teisėjas dirba prie savo kompiuterio, monitoriuje įvertina daugybę kriterijų, todėl dairymaisi ar akių mirktelėjimai nebeįmanomi.

Šokiai ant ledo, kaip ir sportiniai šokiai, – savotiškas menas, šiek tiek nutolęs nuo tikrojo sporto. Ar čia esama neobjektyvumo? Nuo 2004-ųjų įsigaliojus naujai teisėjavimo

Ar labai jaudinatės prieš Sočio olimpines žaidynes? Per tokio rango varžybas mūsų šalies sportininkams dar neteko teisėjauti. Labai

Esate žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ direktorė. Ar sunku mūsų sąlygomis išugdyti žiemos olimpinių žaidynių dalyvį? Labai sunku. Gaila, kad pirmoji atsarginė liko mūsų mokyklos auklėtinė I.Janulevičiūtė. Prisiimu visą atsakomybę ir sakau: dailiajam čiuožimui visai Lietuvai dirba vienintelė mūsų senutė ledo arena. Kitur nėra tokių sąlygų ir arenų, kuriose būtų rengiami olimpiečiai. Viliuosi, kad sulauksiu tos dienos, kai žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus ir „Baltų ainių“ sportininkas.

OLIMPINĖ PANORAMA

NAUJOVĖ

VIENA ŠALIS – VIENA RINKTINĖ LIETUVIŠKUMO IR TVIRTYBĖS SIMBOLIS ĄŽUOLO LAPAS BEI UŽRAŠAS „LTEAM“ SUVIENYS VISŲ SPORTO ŠAKŲ RINKTINES, ATSTOVAUJANČIAS LIETUVAI PASAULYJE. Linas Jaurys

ruodžio pabaigoje LTOK pristatė ženklą, kuris reprezentuos mūsų sportą visame pasaulyje kartu su tradiciniais simboliais ir visiems lietuviams pasididžiavimą keliančiu užrašu „Lietuva“ ant sportinės aprangos. „LTeam“ – nuo šiol taip bus galima vadinti visų sporto šakų rinktines, atstovausiančias Lietuvai įvairiuose čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse.

Atpažins visas pasaulis „LTOK funkcija – rūpintis olimpiečiais, užtikrinti jų finansavimą, sklandų pasirengimą ir dalyvavimą varžybose. Į olimpines žaidynes vykstantys žmonės yra Lietuvos rinktinės nariai, todėl nutarėme, kad juos turėtų vienyti bendras ženklas, kuris būtų matomas ir atpažįstamas visame pasaulyje. Taip jau daro ne viena šalis, nors Europoje esame tarp novatorių“, – patikina Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorius Vitalijus Vasiliauskas. „LTeam“ – tai oficialaus Lietuvos trumpinio LT ir angliško žodžio „team“ (komanda) derinys. „Pasirinkome anglų kalbą, nes ją moka visas pasaulis. Juk olimpinės žaidynės vyksta užsienyje, ne Lietuvoje. Norėjome išsiskirti originalumu, o ne išsišokti tik mums vieniems suprantamu pavadinimu. Smagu, kad jau dabar kiekvieną dieną tenka išgirsti komplimentų apie išradingą oficialaus LT ir „team“ kombinaciją. Užrašas „Lietuva“ nuo sportininkų aprangos niekur nedingsta, kaip ir LTOK ženklas – Gediminaičių stulpai ir olimpiniai žiedai. Tačiau LTOK nėra svarbiausia. Svarbiausia rinktinė, todėl ji turės savo ženklą – „LTeam“, – paaiškina LOF vadovas. Panašūs projektai, kai nacionalinės rinktinės pavadinamos simboliniu vardu, populiarūs ir stipriausiose sporto valstybėse: JAV sportininkų rinktinė vadinama „Team USA“, Didžiosios Britanijos – „Team GB“, Naujosios Zelandijos regbio rinktinė visame pasaulyje žinoma „All Blacks“ pavadinimu. Žodį „team“ vartoja ir neanglakalbės šalys, pavyzdžiui, Čekija. Ąžuolas – lietuviškumo simbolis V.Vasiliausko teigimu, „LTeam“ ženkle vaizduojamas ąžuolo lapas pasirinktas kaip lietuviškumo simbolis. „Kiekviena valstybė, be oficialių simbolių,

OLIMPINĖ PANORAMA

LOF direktorius V.Vasiliauskas tiki, kad naujasis simbolis padės sujungti visas Lietuvos rinktines

SOČIS 2014 LTOK sieks, kad po kelerių metų „LTeam“ būtų vienas populiariausių ženklų Lietuvoje

kurių naudojimą griežtai reguliuoja heraldiką prižiūrinčios institucijos, turi ir kitų šalį reprezentuojančių ženklų. Pavyzdžiui, dobilo lapas daugeliui asocijuojasi su Airija. Mūsų sportininkų didvyriškumo ir tvirtybės idealą puikiai įkūnija ąžuolas, todėl ir kilo mintis logotipe naudoti stilizuotą ąžuolo lapą, – paaiškina V.Vasiliauskas. – Su kolegomis juokaujame, kad laiku spėjome „rezervuoti“ šį augalą, nes kitų valstybių olimpinių rinktinių logotipuose jau galima matyti papartį, klevo lapą, dobilą.“ Ne tik ženklas, bet ir pavyzdys Pasak „LTeam“ kūrėjų, šis simbolis bus ne tik emblema ant sportinės aprangos, bet ir sektinas pavyzdys jaunimui, patrauklus partneris verslui ir etalonas patiems sportininkams. „LTeam“ ženklui keliami trys pagrindiniai tikslai: prisidėti prie Lietuvos sporto įvaizdžio užsienyje formavimo, populiarinti Lietuvos sportininkus šalyje ir visame pasaulyje bei skatinti fizinį aktyvumą tarp visų piliečių, ypač tarp vaikų ir jaunimo.

„KIEKVIENA VALSTYBĖ, BE OFICIALIŲ SIMBOLIŲ, TURI IR KITŲ ŠALĮ REPREZENTUOJANČIŲ ŽENKLŲ. PAVYZDŽIUI, DOBILO LAPAS DAUGELIUI ASOCIJUOJASI SU AIRIJA. MŪSŲ SPORTININKŲ DIDVYRIŠKUMO IR TVIRTYBĖS IDEALĄ PUIKIAI ĮKŪNIJA ĄŽUOLAS, TODĖL IR KILO MINTIS LOGOTIPE NAUDOTI STILIZUOTĄ ĄŽUOLO LAPĄ“.

simbolį, kuris kaups šią pozityvią energiją“, – sako LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. LTOK aktyviai užsiims šio ženklo, kuriam kelia ilgalaikius tikslus, populiarinimu. Komitetas sieks, kad po kelerių metų „LTeam“ būtų vienas populiariausių ženklų Lietuvoje, patrauklus verslui ir įmonėms, kurios yra potencialios LTOK partnerės. „LTOK organizuojamus renginius, tokius kaip geriausių sportininkų rinkimai, Olimpinė diena arba dar šią žiemą pirmą V.VASILIAUSKAS kartą rengiamas žiemos olimpinis festivalis, nuo šiol vienys „LTeam“ simbolis. O ateityje Lietuvos komanda olimpinėse žaidynėse vilkės aprangą su „LTeam“ simbolika – iki Simbolizuoja naują veiklos etapą Neseniai 25-erių metų jubiliejų atšventusiam Sočio žiemos žaidynių nebėra laiko to LTOK „LTeam“ ženklas žymi ir naują gyvavimo padaryti, bet turime tikslą, kad tokia apranga būtų vilkima per 2016 m. Rio de Žaneire etapą. LTOK tikisi, kad „LTeam“ emociškai vyksiančias vasaros olimpines žaidynes. sujungs skirtingas kartas ir vienys lietuvius. „LTeam“ virusui paplitus, tikimės, kad šis „LTeam“ kaups stipriausių šalies sporto simbolis padės sujungti visas įmanomas pergalių energiją ir emocijas bei perduos jas Lietuvos nacionalines komandas“, – ateities kartoms. Sportas – svarbi Lietuvos viliasi V.Vasiliauskas. identiteto dalis, todėl esame įsitikinę, kad Remti „LTeam“ ir taip prisidėti prie per jį galime ne tik vienyti šalį, bet ir kurti Lietuvos sportininkų pergalių galės jos įvaizdį užsienyje. Turime itin stiprių kiekvienas norintis – specialiai tam sukurtas sportininkų, kurių laimėjimai Lietuvoje kelia trumpasis numeris 1831. teigiamų emocijų bangas, o nuo šiol turime ir

OLIMPINĖ PANORAMA

Lietuvos moterų imtynių rinktinės narės (iš kairės): I.Bubelytė, K.Domikaitytė, D.Domikaitytė, G.Blekaitytė ir treneriai A.Stočkus bei A.Kaselis

Valdo Malinausko nuotr.

ŽVILGSNIS

NUO PRINCESĖS IKI OLIMPIEČIŲ SKIRTINGAIS AMŽIAIS MOTERŲ IMTYNĖS BŪDAVO APIPINAMOS ĮVAIRIOMIS ISTORIJOMIS. NORS KAI KURIAS IMTYNININKES PAŽINOJO VISAS PASAULIS, TAČIAU IŠ VYRŲ ŠEŠĖLIO MOTERYS IŠSIVADAVO TIK PASTARAISIAIS DEŠIMTMEČIAIS. Valdas Malinauskas

asakojama, kad 1280 m. Venecijos pirklys Marco Polo sutiko Mongolijos princesę Aj-jaruk, kuri esą nesutiko tekėti, kol neras vyro, galinčio ją įveikti imtynių arenoje. Anot garsaus keliautojo, ši princesė guldė vyrus ant menčių be skrupulų, o pergalės jai padėjo papildyti savo arklides tūkstančiu laimėtų ristūnų. Yra žinių, kad apie 1690 metus moterų imtynės buvo populiarios Raudonųjų žibintų kvartaluose Japonijoje. Nors toks užsiėmimas prieštaravo religinėms dogmoms, net šventikai į šią pramogą žiūrėjo pro pirštus. Daugiau nei prieš šimtmetį imtynės tapo neatskiriama cirko dalimi. Kažkokiam protingam impresarijui toptelėjo mintis, kad žiūrovams būtų visai smagu stebėti moterų kovas. Taip po pasaulį ėmė klajoti cirko trupės su nauja imtynininkių programa. Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje,

OLIMPINĖ PANORAMA

Skandinavijos valstybėse į cirką plūsdavo minios žmonių, tad varžybų organizatoriai kepė imtynių žvaigždes ir krovėsi kapitalą. Europos laikraščių antraštėse mirgėjo Katie Sandwinos (tikrasis vardas Catherine Brumbach), Mašos Poddubnajos, Fridos Damberg, Marinos Lurs, Anette‘s Busch, Larisos Belajos pavardės. Pasak sporto istoriko Rimgaudo Tirilio, Lietuvoje Smetonos laikais irgi buvo galima pamatyti vieną kitą cirke uždarbiaujančią imtynininkę, bet konservatyvioje visuomenėje, priešingai nei kaimyninėse valstybėse, jos nebuvo populiarios. Vis dėlto moterų imtynės tūnojo vyrų šešėlyje, kol į dienos šviesą šio sporto neiškėlė Tarptautinė imtynių federacija (FILA). Iki 1980 m. solidesni imtynininkių turnyrai vyko tik Prancūzijoje ir Skandinavijoje. Tuomet FILA žengė pirmą rimtą žingsnį ir 1987-aisiais Norvegijos mieste

Liorenskoge surengė pasaulio moterų imtynių čempionatą. Tenka pripažinti, kad FILA vadybininkai pataikė į dešimtuką. Po šio debiuto į aukščiausio rango varžybas atvykdavo vis daugiau imtynininkių, kol galiausiai moterų imtynėms buvo uždegta olimpinė šviesa. 2004 m. Atėnuose moterų imtynės startavo beveik kaip lygiavertė imtynių sporto šaka kartu su graikųromėnų bei laisvosiomis imtynėmis. Kodėl beveik? Ogi todėl, kad moterys kovėsi dėl keturių svorio kategorijų olimpinių apdovanojimų, o žaidynių senbuviams vyrams TOK atriekė po septynis medalių komplektus. Nemuno kraštas Lietuvoje moterų imtynės sunkiai skynėsi kelią. Vienas kitas treneris mėgino laužyti stereotipus, bet sportininkių rengimas buvo, švelniai tariant, ne visai didelio meistriškumo.

ŽVILGSNIS Tą rodo ir negailestinga statistika: į šalies moterų imtynių čempionatus mėgėjos rinkosi vangiai, į pagrindines varžybas atvykdavo vos po kelias atitinkamos svorio kategorijos atstoves. Nuo 2000-ųjų merginos vykdavo į oficialius tarptautinius turnyrus bei Europos ir pasaulio čempionatus, bet tos išvykos buvo greičiau pažintinio pobūdžio. Treneris Aivaras Kaselis prisimena, kaip būdavo apmaudu, kai kaimynų latvių sportininkės įvairiuose turnyruose laimėdavo vieną medalį po kito. „Kuo mes prastesni?“ – dingtelėjo entuziastui, kuris nenuleido rankų ir toliau ieškojo galimybių populiarinti moterų imtynes. Tokia galimybė netrukus atsirado Šiaulių Vijolių vidurinėje mokykloje. „2004 m. šioje mokykloje buvo suformuotos sportinės klasės. Moterų imtynės buvo ta sporto šaka, apie kurią nelabai ką žinojome, todėl labai atsargiai vertinome ir abejojome, ar sulauksime mergaičių dėmesio. Tačiau šiandien neįsivaizduojame savo mokyklos sportinės pakraipos be šio sporto. Indrės Bubelytės ir Giedrės Blekaitytės – jau baigusių mūsų mokyklą, bet ir šiandien besitreniruojančių mergaičių pavardės žinomos kiekvienam mūsų bendruomenės nariui. O abiturientės Europos jaunimo vicečempionės Danutės Domikaitytės pergalės į mokyklos imtynių salę pas Lietuvos rinktinės trenerius Aivarą Kaselį ir Andrių Stočkų atvedė gausų įvairaus amžiaus mergaičių būrį, – pasakoja mokyklos direktorė Irma Abromaitienė. – Džiugina didėjantis imtynių populiarumas. Manau, tai vyksta dėl aiškios treniruočių sistemos, pavyzdingo ir motyvuojančio trenerių darbo bei Lietuvos imtynių federacijos dėmesio treneriams ir sportuojančioms mergaitėms. Žvelgiame į šią sporto šaką kaip į perspektyvią, o Šiaulius matome kaip šios sporto šakos centrą Lietuvoje.“ Rezultatų ilgai laukti neteko – po metų pasaulio jaunimo čempionate Viktorija Kančiauskytė laimėjo pirmą kovą. 2006 m. į Europos moterų imtynių čempionato dešimtuką prasimušė Roberta Jarušaitė. Tačiau trenerio A.Kaselio ambicijos buvo didesnės. Netrukus Šiauliuose buvo suburta jaunųjų imtynininkių komanda, trenerių štabą papildė sporto psichologas A.Stočkus. Trenerių tandemas sudarė sąlygas jaunajai D.Domikaitytei atsiskleisti. „Anksčiau jai padėjo tobulėti I.Bubelytė ir kitos merginos, o dabar ji yra pavyzdys sportinį kelią pasirinkusioms Rugilei Ambraškevičiūtei iš Traupio, Karolinai Latožaitei iš Kupiškio, klaipėdietei Kornelijai Zaicevaitei ir kitoms merginoms. Šalia Danutės pratybose plušančios merginos žino, kad aukštas tikslas nėra utopija“, – sako A.Kaselis.

Paklaustas, kaip pavyksta išlaikyti merginas imtynių salėje, kai aplinkui daug pagundų, A.Stočkus patikina, kad jokių sunkumų nekyla. „Imtynės, kaip ir daugelis kitų dvikovos sporto šakų, visų pirma dvasinio tobulėjimo, asmenybės ugdymo mokykla, kuri merginoms netgi reikalingesnė nei vaikinams. Gražus protingo žmogaus kūnas visada keldavo žavesį. Tikriausiai merginos to ir siekia, – svarsto psichologas. – Ir negalima nepaminėti kiekvieno individo saviraiškos – svarbiausios mūsų gyvenimo siekiamybės. Vieni žmonės save išreiškia dainuodami, kiti tapydami, sportuodami ar pan. Jei mergina gali ir nori save realizuoti kovodama tiesiogine šio žodžio prasme, tai yra nuostabu. Į tokią asmenybę daug smagiau žiūrėti nei į žmogų, kuris tesiekia patenkinti savo poreikius.“ Rio ar Tokijo? Pernai imtynės išgyveno sunkius laikus. Daugiau nei septynis mėnesius virš seniausios sporto šakos kabojo Damoklo kardas. Galiausiai viskas baigėsi taip, kaip ir turėjo būti – imtynės liko olimpinių žaidynių programoje, o prie sėkmės nemenkai prisidėjo moteriška korta. Viena pagrindinių TOK iškeltų imtynių išlikimo sąlygų buvo suvienodinti olimpinių medalių komplektų skaičių. Naujoji FILA valdžia po komplektą nurėžė nuo

„VYRŲ IR MOTERŲ ŠANSAI IŠKOVOTI OLIMPINIUS MEDALIUS SUSILYGINO. KOL KAS DAR YRA MAŽA NIŠA, GALIMA NUVEIKTI DAUG DARBŲ TARPTAUTINĖJE ARENOJE. BET JEI MIEGOSIME, DURYS UŽSIDARYS.“

Gali tekti palaukti Tokijo olimpinių žaidynių“, – svarsto A.Kaselis. Šalies moterų rinktinės treneris linki kolegoms sukrusti ir atsigręžti į moterų imtynes. „Vyrų ir moterų šansai iškovoti olimpinius medalius susilygino. Kol kas dar yra maža niša, galima nuveikti daug darbų tarptautinėje arenoje. Bet jei miegosime, durys užsidarys“, – perspėja A.Kaselis. Rinktinė sutelkta Šiauliuose Lietuvoje moterų imtynės kultivuojamos trylikoje šalies miestų bei rajonų, dirba dvi dešimtys trenerių. 2013 m. vykusių moterų imtynių čempionatų statistika: jaunių čempionate rungėsi 40 aštuonių svorio kategorijų atstovių, jaunimo čempionate dalyvavo 26 penkių svorio kategorijų kovotojos, suaugusiųjų čempionate susirungė 43 šešių svorio kategorijų imtynininkės. Nuo šių metų buriama ir oficialiai registruojama jaunių rinktinė. Iki tol buvo tvirtinamos tik moterų imtynių jaunimo ir suaugusiųjų rinktinės. Imtynininkių rinktinė sutelkta Šiauliuose. Čia moterų imtynėmis rūpinasi net trys organizacijos: asociacija „Saulės miesto atletikos klubas“, sporto mokykla „Atžalynas“, Vijolių vidurinė mokykla ir joje įkurtas sporto internatas. Po 2012 m. laimėto Europos Europos jaunimo vicečempionė D.Domikaitytė

A.KASELIS

„klasikų“ ir „laisvūnų“ bei atidavė moterims. Taigi jau Rio de Žaneire trijų olimpinių imtynių stilių atstovai galynėsis dėl šešių svorio kategorijų apdovanojimų. Šios naujovės moterų imtynių treneriams sujaukė ritmą bei sukėlė ir džiaugsmo, ir nerimo. „Prasidėjo didysis kombinavimas. Atsivėrė platesnės galimybės kovoti dėl olimpinių apdovanojimų, tad treneriai dėlioja savotišką pasjansą – jiems reikia „sudėlioti“ sportininkes į palankias kategorijas. Šiemet vyks žvalgyba, todėl ir mums pravartu dalyvauti turnyruose ir pasigalynėti su potencialiomis varžovėmis. Labai noriu, kad olimpinius ledus pralaužtų D.Domikaitytė. Taip pat suprantu, kad Rio de Žaneiro žaidynių dienomis jai bus tik 21-eri.

čempionato medalio moterų imtynėms daugiau dėmesio skiria ir miesto savivaldybės sporto skyrius. Rinktinės treneriai A.Kaselis ir A.Stočkus gyvena Šiauliuose. Su moterų imtynių sportu susiję didžiuliai darbai jau nuveikti, todėl būtų tikslinga geriausioms Lietuvos imtynininkėms treniruotis Šiauliuose. Na, o mažųjų sportininkių kalvė išlieka Anykščiai, Kupiškis, Troškūnai. Ten šiuo metu treniruojasi apie 60 jaunųjų imtynininkių. Beje, šio regiono treneriai labai glaudžiai bendradarbiauja su rinktinės specialistais. Jų išugdytos auklėtinės D.Domikaitytė, I.Bubelytė, Kristina Domikaitytė, sėkmingai toliau tobulėjančios Šiauliuose, įrodo, kad modelis veikia.

OLIMPINĖ PANORAMA

ŠVIETIMAS

LIETUVOS SPORTIŠKIAUSIOS MOKYKLOS 4. Lazdijų r. Veisiejų gimnazija 5. Jonavos Senamiesčio gimnazija 6. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija 7. Mažeikių r. Viekšnių gimnazija 8. Joniškio r. Skaistgirio vidurinė mokykla 9. Ignalinos gimnazija 10. Kauno r. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija Pagrindinių mokyklų ir progimnazijų grupė: 1. Šiaulių r. Kuršėnų Daugėlių pagrindinė mokykla 2. Mažeikių Pavasario pagrindinė mokykla 3. Širvintų „Atžalyno“ progimnazija 4. Raseinių „Šaltinio“ pagrindinė mokykla 5. Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla Sportiškiausios mokyklos 6. Kėdainių „Aušros“ sveikatingumo ir sporto konkurso laureatų pagerbimas pagrindinė mokykla 7. Tauragės „Šaltinio“ progimnazija 8. Joniškio r. Gasčiūnų pagrindinė mokykla ietuvos sportiškiausios mokyklos darželiai, dešimt pagrindinių mokyklų ir 9. Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazija konkursas jau yra tapęs tradiciniu projekto progimnazijų bei dešimt vidurinių mokyklų ir 10. Molėtų progimnazija „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas“ gimnazijų. Geriausių Lietuvos kūno kultūros mokytojų renginiu. Projekto organizatoriai sveikina Sportiškiausioms mokykloms apdovanojimus konkursas vyksta penktus metus. Įvertinus praėjusių metų nugalėtojus ir informuoja, kad įsteigė Švietimo ir mokslo ministerija, Kūno paraiškas pateikusių mokytojų praktinę šis konkursas bus rengiamas ir šiemet. kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos veiklą ir indėlį į šalies vaikų ir jaunimo fizinio 2013 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos aktyvumo, kūno kultūros ir sporto plėtrą, Seime buvo apdovanoti 2012–2013 m. Lietuvos moksleivių sporto asociacija. išrinkti penki geriausi Lietuvos kūno kultūros sportiškiausios mokyklos ir 2013 m. geriausių mokytojai. Jiems apdovanojimus įsteigė Lietuvos kūno kultūros mokytojų penketuko 2012–2013 mokslo metų Lietuvos konkursų nugalėtojai. Laureatus sveikino sportiškiausios mokyklos konkurso laureatai Švietimo ir mokslo ministerija, KKSD, LTOK, Lietuvos olimpinė akademija ir Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Pradinių mokyklų ir mokyklų-darželių grupė: sporto universitetas. Juras Požela, švietimo ir mokslo viceministrė 1. Jonavos pradinė mokykla Genoveita Krasauskienė, Kūno kultūros ir 2. Kauno Panemunės pradinė mokykla Geriausių Lietuvos kūno kultūros mokytojų sporto departamento generalinis direktorius 3. Širvintų pradinė mokykla penketukas Klemensas Rimšelis, Lietuvos tautinio olimpinio 4. Naujosios Akmenės mokykla-darželis Audra Vilūnienė – Kauno „Varpo“ gimnazija komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, „Buratinas“ Asta Bagdonienė – Lazdijų r. Seirijų Antano Seimo nariai. 5. Radviliškio r. Baisogalos mokykla-darželis Žmuidzinavičiaus gimnazija Sportiškiausios Lietuvos bendrojo ugdymo Edvinas Gedgaudas – Šiaulių Juliaus Janonio mokyklos išrinktos jau dvyliktą kartą. gimnazija Vidurinių mokyklų ir gimnazijų grupė: Baigiamajame konkurso etape dalyvavo 47 Rimvydas Proscevičius – Kėdainių r. 1. Šiaulių r. Meškuičių gimnazija Lietuvos mokyklos, iš kurių buvo išrinktos Akademijos gimnazija 2. Kėdainių r. Akademijos gimnazija penkios pradinės mokyklos ir mokyklosNerijus Pakalnis – Širvintų „Atžalyno“ progimnazija 3. Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija

Konkursas, skirtas Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinė akademija organizuoja Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms skirtą videokonkursą, kuriame kviečiami dalyvauti visi Lietuvos 5–12 klasių mokiniai. Konkurso dalyviai turi atsiųsti savo sukurtą ne ilgesnį nei 3 min. trukmės filmuką žiemos olimpinių žaidynių, žiemos olimpinių ir neolimpinių sporto šakų, olimpinių vertybių ar kita pasirinkta tema. Išraiškos forma gali būti įvairi: animacija, fotokoliažai, bet kokie kiti judantys vaizdai. Darbus gali kurti vienas žmogus arba komanda, sudaryta ne daugiau kaip iš keturių asmenų. Sukurtus darbus konkurso dalyviai turi įkelti į interneto svetainę www.youtube.com, o nuorodą ir autoriaus kontaktus atsiųsti el. paštu loa@loa.lt iki 2014 m. vasario 23-iosios – paskutinės Sočio olimpinių žaidynių dienos. Komisija, sudaryta iš sporto žurnalistų, televizijos laidų vedėjų, menininkų, olimpiečių ir konkurso organizatorių, išrinks geriausius filmukus. Apdovanojimai bus skirti aštuoniems geriausiems darbams. Konkurso nugalėtojas gaus vaizdo kamerą, o antros ir trečios vietos laimėtojams atiteks fotoaparatai. Apdovanojimas vyks kovo mėnesį. Daugiau informacijos www.ouprojektas.lt, www.ltok.lt ir www.loa.lt.

OLIMPINĖ PANORAMA

LTOK ATKŪRIMAS

LTOK garbės prezidentas A.Poviliūnas

MŪSŲ SIEKĮ PALAIKĖ VISA LIETUVA LTOK GARBĖS PREZIDENTO ARTŪRO POVILIŪNO PRANEŠIMAS, SKAITYTAS SEIME 2013 M. GRUODŽIO 11 D.

inime Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo 25-metį. Visų pirma noriu nuoširdžiai padėkoti Lietuvos Respublikos Seimo vadovybei, Seimo, Vyriausybės nariams už galimybę paminėti pirmosios nepriklausomos Lietuvos organizacijos gražią sukaktį čia, istorinėje Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. „Tą 1988 metų gruodžio 11-osios vakarą džiaugsmo banga nusirito Lietuvos lygumomis, kalvomis, miškeliais, neaplenkdama nė vieno lietuvio širdies. Tą vakarą kas televizorių ekranuose, kas išgirdo per radiją, kas pats savo akimis pamatė, kad olimpiniame suvažiavime atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Atkurtas Lietuvos pasididžiavimas ir viltis“, – rašė Lietuvos spauda. Turėjome žengti labai drąsų ir rizikingą žingsnį, atlaikyti Maskvos spaudimą, įveikti daugelį kliūčių, peržengti psichologinius barjerus. Supratome elementarią tiesą: be šio sprendimo negalėsime žengti ir kito svarbaus žingsnio, siekti svarbiausio tikslo, t.y. visų mūsų teisių atkūrimo Tarptautiniame olimpiniame komitete. Kaip vienas suvažiavimo Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui atkurti organizatorių bei pirmasis atkurtojo komiteto vadovas šios sukakties proga noriu padėkoti nepabijojusiems tuo metu

„MŪSŲ SIEKĮ PALAIKĖ VISA LIETUVA. Į „SPORTO“ LAIKRAŠČIO REDAKCIJĄ IR ATKŪRIMO DARBO GRUPĘ VIS PLAUKĖ LAIŠKAI SU ŽMONIŲ PARAŠAIS, KURIUOS SUSKAIČIAVO TUOMETIS LTOK ATKŪRIMO DARBO GRUPĖS NARYS VYTAUTAS KUKARSKAS. BUVO SURINKTA 122 410 PARAŠŲ! TADA TOKIU REZULTATU NIEKAS NEGALĖJO PASIGIRTI.“

dar grėsusių didelių nemalonumų (švelniai tariant) ir degusiems idėja turėti savo olimpinę organizaciją, kuri suteiktų galimybę mūsų sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse su Lietuvos trispalve. Mūsų siekį palaikė visa Lietuva. Į „Sporto“ laikraščio redakciją ir atkūrimo darbo grupę vis plaukė laiškai su žmonių parašais, kuriuos suskaičiavo tuometis LTOK atkūrimo darbo grupės narys Vytautas Kukarskas. Buvo surinkta 122 410 parašų! Tada tokiu rezultatu niekas negalėjo pasigirti. Aktyviausi buvo darbo grupės nariai: Albertas Bandžius, Vytautas Briedis, Algis Daumantas, Kleopas Girdžius, Janis Grinbergas, Roma Griniūtė-Grinbergienė, Arvydas Juozaitis, Juozas Jankauskas, Rimgaudas Jūras, Antanas Kalanta, Donatas Kazlauskas, Dainius Kepenis, Vytautas

Kukarskas, Jonas Mackevičius, Valdas Malinauskas, Algimantas Mikutis, Kazimieras Motieka, Vytas Nėnius, Vytautas Padlipskas, Arūnas Pakula, Irena Ramelytė, Rimvydas Rimdžius, Pranas Rimša, Aleksandras Ronkus, Petras Statuta, Kazimieras Tamašauskas, Rimgaudas Tirilis, Gintautas Umaras, Antanas Vaitkevičius. Su giliu liūdesiu turiu pasakyti, kad šios mūsų šventės nesulaukė anapilin išėję R.Jūras, A.Pakula, K.Tamašauskas, R.GriniūtėGrinbergienė, J.Grinbergas, P.Rimša. Prašau šviesų jų atminimą pagerbti tylos minute. Minėdami Lietuvos ir kartu Latvijos bei Estijos olimpinių komitetų sukaktis nejučia grįžtame į 1988–1989 – atgimimo metus. Tai nuostabus laikotarpis, kupinas vilčių, didelio noro kiekvienoje Baltijos šalyje ne tik atkurti olimpines organizacijas, savarankiškai su savo valstybių vėliavomis dalyvauti olimpinėse žaidynėse, bet ir demokratizuoti sportą. Tas laikas, kai reikėjo rengti dokumentus bei patį suvažiavimą, nebuvo lengvas. Nors Vytas Nėnius per iškilmes, kuriose buvo pagerbti Seulo olimpinių žaidynių nugalėtojai mūsų šalies sportininkai, surinko parašus už LTOK atkūrimą iš visų aukščiausių to meto komunistų partijos CK bei LTSR Aukščiausiosios Tarybos vadovų, jau tada buvo aišku, kad lengva nebus.

OLIMPINĖ PANORAMA

LTOK ATKŪRIMAS Sprendžiant politinius klausimus reikėjo konsultuotis ne tik su Sąjūdžio tarybos nariais, kurie dirbo darbo grupėje, Kazimieru Motieka, Arvydu Juozaičiu, bet ir su Romualdu Ozolu, Vytautu Landsbergiu. Turėjau išklausyti ir savo tiesioginio vadovo Sporto komiteto pirmininko Zigmanto Motiekaičio nuomonę. Istorija parodė, kad jis buvo įžvalgus ir tolerantiškas žmogus, iš esmės palaikęs mūsų siekius. Pirmieji iš Baltijos šalių 1988 m. lapkričio mėnesį savo olimpinį komitetą atkūrė latviai. Tiesa, nenorėdami erzinti Maskvos jį pavadino laikinuoju olimpiniu komitetu. Reakcija buvo greita. Gruodžio 3-iąją supervalstybės olimpinio komiteto posėdyje Latvijos sprendimas atkurti olimpinį komitetą buvo pasmerktas. Kaip tuometis LTSR sporto komiteto pirmininko pavaduotojas svečio teisėmis galėjau dalyvauti šiame posėdyje. Nepaisant tokios griežtos nuostatos latvių atžvilgiu, tuomečiam SSRS sporto komiteto vadovui ir kartu SSRS olimpinio komiteto pirmininkui įteikiau oficialų kvietimą gruodžio 11 d. dalyvauti Vilniuje rengiamame suvažiavime mūsų olimpiniam komitetui atkurti. Reakcija buvo audringa. Prezidiume sėdėjęs SSKP CK sektoriaus vedėjas Gončiarovas šiurkščiai rėžė: tokiems separatistams ne vieta būti partijoje ir šioje salėje. Puikiai supratau jo žodžių reikšmę... Laimei, į Lietuvą grįžau netrukdomas. Vis dėlto baimės buvo, juk prieš pat suvažiavimą turėjome priimti tam tikrus kompromisinius sprendimus. Suvažiavimo nukelti nenorėjome, tad buvo pasiūlytas sprendimas įkurti Lietuvos olimpinę lygą – organizacijos (Sporto lygos), kuri pirmoji ėmėsi tvarkyti olimpinius Lietuvos sporto reikalus 1924 ir 1928 m., prototipą. Mums buvo svarbiausia, kad suvažiavimas įvyktų. D.Kepenis, I.Ramelytė, R.Jūras, A.Daumantas ir kiti dirbo naktimis, kad galėtų pakeisti akreditacines korteles iš „Suvažiavimas atkurti Lietuvos olimpinį komitetą“ į „Suvažiavimas įkurti Lietuvos olimpinę lygą“. Išvakarėse pasitarę su K.Motieka nusprendėme, kad aš savo pranešime neminėsiu nei olimpinio komiteto, nei lygos, kalbėsiu apie tai, jog turime atkurti olimpinę organizaciją, o jis jau padarys savo darbą. Taip ir įvyko. Užlipęs ant scenos K.Motieka tarė: „Lietuvos jaunime, Lietuvos sporte! Kas šiandien esame, jeigu SSRS OK savo plenumo nutarime sugebėjo, švelniai tariant, išstenėti tiktai tiek, kad 49-aisiais tarybinės santvarkos metais pažadėjo mums suteikti juridinio asmens statusą, leisti

OLIMPINĖ PANORAMA

užsiimti šiokia tokia ūkine finansine veikla ir atidaryti einamąją sąskaitą. Siūlau atkurti Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.“ Salė sprogo nuo ovacijų... Vis dėlto mūsų kelias į oficialų LTOK pripažinimą buvo ilgas ir vingiuotas. Praėjo daugiau kaip metai, kol gavome teisę įžengti į TOK rūmus Lozanoje. Tai įvyko 1990 m. vasario 15 d. Mūsų trijų atstovų delegaciją – mane, olimpinį čempioną G.Umarą ir spaudos atstovę R.Grinbergienę priėmė TOK generalinis direktorius Francois Carrard‘as ir ryšių su nacionaliniais olimpiniais komitetais direktorė Anna Bedow. Tai tebuvo pažintinis susitikimas, per kurį niekas nebuvo sprendžiama, bet generalinis direktorius suprato, jog Baltijos šalys turi svarų ir pagrįstą argumentą – TOK kaltę, kad jis 1951 m. pripažino SSRS olimpinį komitetą, nepašalindamas iš jo Baltijos šalių olimpinių komitetų. 1990 m. kovo 11-ąją Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai (Atkuriamajam Seimui) atkūrus Lietuvos nepriklausomybę tuoj po kelių dienų (kovo 14-ąją) Lietuvos sporto komiteto kolegija ir LTOK vykdomasis komitetas priėmė kreipimąsi į sporto organizacijas, sportininkus ir trenerius nedalyvauti SSRS rinktinėse bei SSRS

čempionatuose, kaip kitos šalies varžybose, jeigu jie nėra atviri. Ir tai buvo padaryta. Reikia pasidžiaugti mūsų atletų pilietine pozicija. Tokį žingsnį žengę Lietuvos sportininkai parodė, kad nepriklausomybė jiems brangesnė už sportinę karjerą, nes tarptautinė Lietuvos sporto izoliacija truko daugiau kaip metus. Kolaborantų tarp jų nebuvo! Nepamenu, ar dar kurios srities atstovai tuo laikotarpiu taip būtų padarę. Mes vėl siekėme susitikti su TOK vadovais. Liepos 30-ąją TOK prezidentas Juanas Antonio Samaranchas priėmė keturių NOK vadovus – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir SSRS. Lietuvos delegacijoje buvo LTOK viceprezidentas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas K.Motieka, LTOK vykdomojo komiteto nariai – olimpinis čempionas Arvydas Sabonis, spaudos atstovė R.Grinbergienė bei LTOK vadovas. TOK prezidentas perskaitė mūsų atvežtą trijų Baltijos šalių vadovų – Vytauto Landsbergio, Anatolijaus Gorbunovo ir Arnoldo Ruutelio laišką, kuriame TOK prezidento prašoma atkurti mūsų olimpinių komitetų teises tarptautiniame sąjūdyje. TOK prezidentas J.A.Samaranchas priėmė sprendimą sudaryti specialią komisiją Baltijos šalių problemoms spręsti.

LTOK ATKŪRIMAS „YPATINGĄ ĮSPŪDĮ J.A.SAMARANCHUI PALIKO POKALBIS SU OLIMPINIU ČEMPIONU A.SABONIU, KURIS TOK VADOVUI ISPANŲ KALBA PAAIŠKINO, KAD MŪSŲ ŠALIES SPORTININKAI NORI DALYVAUTI OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE ATSTOVAUDAMI TIK SAVO ŠALIAI, O SSRS RINKTINĖSE TIKRAI NEDALYVAUS.“

LTOK atkūrimo 25-mečio minėjimas Seime

Ypatingą įspūdį jam paliko pokalbis su olimpiniu čempionu A.Saboniu, kuris TOK vadovui ispanų kalba paaiškino, kad mūsų šalies sportininkai nori dalyvauti olimpinėse žaidynėse atstovaudami tik savo šaliai, o SSRS rinktinėse tikrai nedalyvaus. Praėjo nemažai laiko – ir vėl olimpinė tyla... 1991-ųjų sausis. Kruvinieji sausio 13-osios įvykiai pašiurpino visą pasaulį. Iškilo pavojus ir mūsų Olimpiniam komitetui. Buvo priimtas nutarimas, kad jei kils grėsmė LTOK, jo veiklai tęsti sudaromas įgaliotasis Olimpinis komitetas užsienyje. Šio komiteto nariais patvirtinti Valdas Adamkus (JAV), Valdemaras Chomičius (Italija), Jurgis Jonavičius (Australija), Šarūnas Marčiulionis (JAV), Arvydas Sabonis (Ispanija). Dabartinis „Olifėjos“ generalinis direktorius Antanas Muraška visus LTOK archyvus vežė slėpti į savo gimtinę Žiežmariuose. Laimei, šio komiteto veiklos neprireikė. 1991 m. liepos 9-ąją mes, trijų Baltijos šalių olimpinių komitetų vadovai (aš buvau kartu su K.Motieka), buvome pakviesti į TOK būstinę Lozanoje. Savo tikslą pasiekėme. Mūsų atkaklumas TOK prezidentą paveikė taip, kad jis pasakė: „Sprendimas turi būti priimtas ir sportininkai neturi nukentėti.“

Po rugpjūčio mėnesio pučo žlugus sovietų imperijai, TOK jau buvo parengęs visus dokumentus tam, kad J.A.Samarancho pažadas būtų įvykdytas. Rugsėjo 18-ąją buvome pakviesti į TOK vykdomojo komiteto posėdį Berlyne. „Tą dieną griuvo dar viena Berlyno siena“, – taip kalbėjomės tarpusavyje su kolegomis iš Estijos ir Latvijos. TOK vykdomojo komiteto verdiktas buvo toks: „Nėra kliūčių pripažinti trijų Baltijos šalių nacionalinius olimpinius komitetus ir juos grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį.“ Mes buvome laimingi, kad trijų Baltijos valstybių olimpinių komitetų vienybė davė tokį rezultatą. Lapkričio 11 d. (po TOK narių balsavimo paštu teigiamų rezultatų) mes jau ir de jure buvome tarptautinės olimpinės šeimos nariai ir gavome kvietimus dalyvauti 1992 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Albervilyje ir vasaros olimpinėse žaidynėse Barselonoje. Taip sėkmingai baigėsi mūsų kelias į pripažinimą. Prasidėjo naujas gyvenimo etapas. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas labai greitai integravosi į tarptautinę olimpinę šeimą ir, pasak buvusio TOK prezidento Jacques‘o Rogge‘o, tapo reikšmingu jos nariu, dalyvaujančiu visose olimpinėse žaidynėse

ir kituose tarptautiniuose renginiuose bei tarptautinėse sporto organizacijose. Grįžę į olimpinę šeimą mūsų šalies sportininkai, pradedant 1992 m. Barselonos žaidynėse laimėtu Romo Ubarto aukso medaliu bei krepšininkų bronzos apdovanojimais ir baigiant Londono olimpinėmis žaidynėmis, jau iškovojo šešis aukso, penkis sidabro ir dešimt bronzos medalių. Pastarosiose 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse iškovoti penki medaliai (du aukso, vienas sidabro ir du bronzos), neoficialioje įskaitoje užimta 34 vieta (tarp 204 delegacijų), dar vienuolika sportininkų pelnė prizines (4–8) vietas, o vyrų krepšinio rinktinė (12 sportininkų) liko aštunta. Taigi net 33 Lietuvos atletai iš 62 dalyvavusių parsivežė arba medalius, arba olimpinių žaidynių prizininkų diplomus! Gerbiami iškilmingo minėjimo dalyviai, svečiai, naudodamasis proga noriu dar kartą padėkoti visiems, kurie aktyviai dirbo atkuriant Olimpinį komitetą, rėmė šią idėją. Išskirtinai norėčiau tarti padėkos žodžius Latvijos ir Estijos kolegoms, su kuriais dirbome ranka rankon, siekdami bendro tikslo. Kartu sėkmingai dirbame ir šiandien. Labai noriu padėkoti ir buvusiam Lenkijos prezidentui Aleksanderiui Kwasniewskiui, 1989-aisiais ėjusiam Lenkijos olimpinio komiteto prezidento pareigas. Jis pirmasis oficialiai spaudoje paminėjo, kad įvyko Lietuvos ir Lenkijos olimpinių komitetų vadovų susitikimas. Taip pat dėkoju Islandijos olimpiniam komitetui, tvirtai palaikiusiam mūsų siekius tarptautinėje arenoje. Didelė padėka šalies vadovams, visoms Lietuvos vyriausybėms, kurių dėmesys olimpiniam sąjūdžiui buvo ir yra išskirtinis. Dėkoju Lietuvos žiniasklaidai, kuri visus šiuos 25-erius metus mus gyrė ir peikė, daugiau kritikavo nei liaupsino, bet niekada nebuvo abejinga. Tai yra svarbiausia. O didžiausia padėka – Lietuvos žmonėms, kurie mylėjo ir myli sportą. Ačiū už dėmesį!

OLIMPINĖ PANORAMA

SPECIALISTAS

PERMAINŲ VĖJAI PAGREITINO PROGRESĄ BŪNA IR TAIP, KAD TALENTINGAS SPORTININKAS PUIKIŲ REZULTATŲ PASIEKIA IR BE TRENERIO PAGALBOS. TAČIAU NĖ VIENAS JŲ ŠIAIS LAIKAIS NEAPSIEINA BE SPORTO MEDICINOS. Rita Bertulytė

ietuvoje 2010-aisiais pradėjus naikinti apskritis prasidėjo ir Lietuvos sporto medicinos centrų reorganizacija. Anksčiau apskritims priklausę centrai tapo pavaldūs Kūno kultūros ir sporto departamentui. Tokiais pokyčiais Lietuvos sporto medicinos centro (LSMC) vyriausiasis gydytojas Edmundas Švedas patenkintas: apskritims jie buvo neįdomūs, o štai sporto vadovai jų veikla itin suinteresuoti. „Gauname lėšų inventoriui, rūpinamasi mūsų atlyginimais, kurie, pasirodo, netgi mažesni nei bibliotekininkų. Kai reikėjo iš Rožių alėjos persikelti į patalpas Ozo gatvėje, apskritis nė lito nedavė – gavome tik iš Finansų ministerijos. O štai vasario mėnesį atvažiuokite į Klaipėdą ir pamatysite visiškai naują šiuolaikišką medicinos centrą. Tai departamento nuopelnas“, – pamažu vykstančiomis geromis permainomis džiaugiasi E.Švedas.

dalyvavome, sprendėme, ko reikėtų, kad jis būtų šiuolaikiškas. Tai bus didelė šventė ir sportui, ir medicinai“, – patikina LSMC vadovas. Po reorganizacijos Vilniaus sporto medicinos centras virto Lietuvos sporto medicinos centru, koordinuojančiu visų centrų veiklą. „Kai gauname lėšų iš Valstybės investicijų programos, siūlome, kam ką reikėtų stiprinti. Kauno medicinos centras sunkiai vertėsi be echoskopo. Sutarėme, kad Panevėžys ir Šiauliai palauks, o Kaunas įsigijo echoskopą, kuris kainuoja brangiai. Pernai mes už 100 tūkst. Lt įsigijome vieną galingiausių bėgtakių. Turėjome siaurą nedidelį, todėl dabar sportininkai džiaugiasi. Gavome lėšų Holterio monitoriui įsigyti – galime kardiogramą stebėti 24–72 valandas, žinome, kaip širdelė dirba krūvio metu. Klaipėda irgi tokį prietaisą turi. KKSD dėka įsigijome, o šiemet turbūt ir Šiauliai turės aparatą, kuris leidžia testuoti sportininką ir įrašyti

„APSKRITAI POLIKLINIKŲ GYDYTOJAI TURI TOKIĄ NUOMONĘ: JEIGU SPORTUOJI, VADINASI, ESI SVEIKAS. O BĖDŲ DAUG. TARKIME, MES KIEKVIENĄ MĖNESĮ PO 5–6 SPORTININKUS SIUNČIAME Į SANTARIŠKES PAS KARDIOLOGĄ, DAŽNIAUSIAI – Į ŠIRDIES YDŲ SKYRIŲ. TIKRIAUSIAI JAU TIEK NEMAŽAI NUSIUNTĖME PROBLEMIŠKŲ PACIENTŲ, KAD BIRŽELIO MĖNESĮ JIE RENGĖ KONFERENCIJĄ APIE ŠIRDIES BĖDAS, SUSIJUSIAS SU SPORTU.“

Naujasis Klaipėdos sporto medicinos centras

Beje, Klaipėdos medicinos centras bus naujausias iš visų penkių centrų, veikiančių didžiuosiuose Lietuvos miestuose. „Visi centrai įsikūrę jiems nepritaikytose patalpose. Pavyzdžiui, ten, kur dabartinis Lietuvos sporto medicinos centras, anksčiau buvo bendrabutis, Kauno centras įsikūrė „Makabi“ sporto klubo patalpose. Tas pastatas saugomas paveldo, todėl jį sudėtinga remontuoti. Panevėžyje patalpas suteikė sporto centras, Šiaulių sporto medikai įsikūrė dviejuose nedidelių vaikų darželių pastatuose. O štai Klaipėdoje medicinos centras persikels į specialiai jam skirtą statinį – visi

OLIMPINĖ PANORAMA

įsteigti ir Utenoje, Marijampolėje, Alytuje. „Rajonuose sportuojančios bendruomenės pagrindas – sporto mokymo įstaigos. O tai didelio meistriškumo pradžia. Jeigu ten gerai pasitvarkysime, tai visur bus geriau. Dabar pradeda sportuoti ir pusiau sveiki vaikai, jie pasiekia tam tikrų rezultatų, patenka į rinktines, ateina pas mus, o mes tikriname ir sakome: „Blogai...“ Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį tikrinome vienos sporto šakos atstovus – kandidatus vykti į jaunimo olimpines žaidynes. Iš 23 sportininkų maždaug 4–5 reikės „nurašyti“, dar dešimtį teks gerokai pakoreguoti, jeigu bus galima koreguoti... Dalis problemų sveikatos, o dalis judamojo aparato. Vadinasi, gal ir treneriai ne taip dirbo“, – pavyzdžiais šneka gydytojas. Suskaičiuota, kad sportininkui išlaikyti bet kurioje sporto mokykloje per metus valstybei atsieina 1500–3000 Lt. Tad, pasak E.Švedo,

elektrokardiogramą krūvio metu“, – vykstančiais kokybiniais pokyčiais patenkintas LSMC vyriausiasis gydytojas. Kad lietuviai čia tvarkosi neblogai, įvertino ir kaimynai latviai – jie nuolat atvažiuoja pasitarti su Lietuvos sporto medikais ir bando sekti mūsų specialistų pėdomis. Sportuoji – vadinasi, esi sveikas Lietuvoje veikiančių penkių sporto medicinos centrų, LSMC vadovo įsitikinimu, maža. Pagal sportuojančiųjų skaičių bent jau sporto mediko kabinetą prie poliklinikos ar kur kitur reikėtų

įsteigus sporto mediko kabinetus pagerėtų atranka. „Turime programėlę, pagal kurią sportuojantys žmonės priartėtų prie labiau kvalifikuotų paslaugų. Planuojame, kad mums skirtų kelis etatus ir tuose miestuose dirbtų po sporto mediką. Apskritai poliklinikų gydytojai turi tokią nuomonę: jeigu sportuoji, vadinasi, esi sveikas. O bėdų daug. Tarkime, mes kiekvieną mėnesį po 5–6 sportininkus siunčiame į Santariškes pas kardiologą, dažniausiai – į širdies ydų skyrių. Tikriausiai jau tiek nemažai nusiuntėme problemiškų pacientų, kad birželio mėnesį jie rengė konferenciją apie širdies

SPECIALISTAS bėdas, susijusias su sportu. Tad mus kardiologai jau pastebi, su jais lengviau dirbti“, – pasakoja E.Švedas. Stabilus kolektyvas Lietuvos sporto medikų kolektyvas gana stabilus. Tik privilioti jaunų specialistų sudėtinga dėl menkų sporto medikų atlyginimų. Štai į Panevėžio sporto medicinos centro kolektyvą turėjo įsilieti jauna gydytoja, bet ji nutarė mokytis toliau, nes netenkino atlygis. Pasak E.Švedo, 30 proc. sporto gydytojų – pensininkai. „Nuo šių metų rezidentas gauna apie 3000 Lt, o mūsų gydytojai, sukaupę nemenką stažą, – vos 1500 Lt atlyginimą. Ir tai popieriuje, o ne į rankas“, – pasiguodžia pašnekovas. LSMC šiuo metu yra septyniolika gydytojų ir apie trylika slaugytojų. Kai kuriuos padalinius reikėtų sustiprinti, bet trūksta lėšų. „Turime laviruoti: štai pas mus dirba du traumatologai, otorinolaringologas, oftalmologas, neurologas – jie ateina iš viešųjų įstaigų, kuriose atlyginimai per 3000 Lt, tad pas mus jie dirba mažiau valandų“, – niuansus dėsto vyriausiasis gydytojas. Nepaisant menkų atlyginimų, sporto medikų komandą pastaruoju metu papildė pora naujų veidų. „Turime gydytoją Andrių Ramoną, kuris prieš trejus metus baigė studijas, padedant LTOK įkalbėjome dirbti ir gydytoją Mantą Ambrašką “, – vardija E.Švedas. Kaip pavyksta savo pusėn palenkti jaunus specialistus? „Jiems svarbi veikla su sportininkais, be to, juos vilioja galimybės tobulėti: čia jos didesnės nei dirbant kitur. Tarkime, gydytojas Dalius Barkauskas du tris kartus per metus vyksta į konferencijas, kursus. A.Ramonas gruodį dalyvavo didelėje konferencijoje Jungtinėje Karalystėje, o pavasarį stažavosi TOK surengtuose kursuose Italijoje. Jauni gydytojai, baigę Vilniaus universitetą ar Lietuvos sveikatos mokslų akademiją Kaune, gauna medicininį išsilavinimą, bet sporto fiziologijos, biochemijos, biomechanikos žinių jiems trūksta. Tuo rūpinamės mes. Taigi M.Ambraška, padedant LTOK, dalyvauja jauniesiems medikams skirtuose neakivaizdiniuose kursuose. Jeigu jis birželį gerai išlaikys egzaminą, palypės laipteliu aukštyn ir bus kviečiamas dar dvi savaites mokytis toliau, dalį mokslų pats LTOK apmokės“, – apie jauniesiems specialistams atsiveriančias galimybes pasakoja LSMC vadovas. Kvalifikacijos kėlimo klausimas aktualus ir medikų pagalbininkams fizioterapeutams. „Bet kyla sunkumų dėl anglų kalbos. Iš šios srities mūsų specialistų kol kas pajėgūs išvykti svetur tik Jurijus Vaščenkovas su Kęstučiu Laurinsku. Kitiems stengiamės padėti čia“, – atkreipia dėmesį E.Švedas.

E.Švedas džiaugiasi aukštu Lietuvos sporto medicinos lygiu

Stiprūs ir silpni Viena tokių galimybių pasitobulinti Lietuvos medikams ir kineziterapeutams buvo spalio pabaigoje vykęs VIII Baltijos šalių kongresas. Kas dvejus metus paeiliui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rengiamas kongresas šįkart sutraukė pusantro šimto dalyvių ne tik iš trijų Baltijos šalių, bet ir iš Rusijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės. Pirmąkart tokiame kongrese buvo surengtas kineziterapeutams skirtas praktinis seminaras, kuris sulaukė itin didelio kongreso dalyvių susidomėjimo ir teigiamo įvertinimo. „Žengti šį žingsnį mus truputį pastūmėjo TOK, kuris skyrė dalį lėšų kongresui rengti su sąlyga, kad vyks tokie praktiniai užsiėmimai, – atskleidžia E.Švedas. – Jie buvo surengti pirmąją kongreso dieną Lietuvos olimpiniame sporto centre. Tai labai patiko masažuotojams ir kineziterapeutams, kurie turi mažiau galimybių išvykti į specialius kursus.“ Kongreso dalyviai pasiskirstė į darbo grupes ir pagal tai, kas jiems įdomiau, rinkosi vieną iš trijų salių. Pranešimus skaitė pripažinti lektoriai iš Norvegijos, Monako, Prancūzijos, Vokietijos. Patirtimi dalijosi ir Lietuvos medikai. Vienas jų – su Lietuvos rinktinės krepšininkais dirbantis Rimtautas Gudas. Pasak LSMC vyriausiojo gydytojo, Lietuvos sporto medikų lygis aukštas, turima medicinine įranga irgi neatsiliekame nuo pasaulio. „Kardiologijos srityje mes vieni stipriausių Baltijos šalyse – jau nebėra

ką įsigyti, pasiekėme lubas“, – džiaugiasi medikas. Tačiau yra kur tobulėti diagnozuojant raumenų ir skeleto nukrypimus ir disbalansus. „Ketvirtadieniais LSMC sportininkus konsultuoja gydytojas D.Barkauskas. Apie 80 proc. visų sportininkų problemų – stuburo skausmai ar bėdos, susijusios su raumenų ir skeleto nukrypimais, disbalansais. Ši diagnostika labai aktuali – raumenys po širdies atlieka turbūt svarbiausią vaidmenį. Bet lengviau nustatyti širdies veiklos sutrikimus – tam yra aparatūra. O kaip įvertinti raumenis?“ – klausia specialistas. Po Vilniuje vykusio kongreso LSMC įsigijo dvi sistemas, pagal kurias jaunasis gydytojas M.Ambraška testuos visus olimpiečius. „Kad sportininkas galėtų atlaikyti didelius krūvius, turi būti sveika širdelė, simetriškas judamasis aparatas, proporcingai išsivystę raumenys – antraip bus traumų“, – sako gydytojas. Padėti išbalansuotam sportininkui gali kineziterapeutai, bet tokių specialistų trūksta. „Turime kineziterapeutų, kurie padeda po tam tikrų traumų, plaučių uždegimo ir pan. Bet sportininkas, kuriam nustatytas disbalansas, niekuo nesiskundžia, jis praktiškai sveikas. Ir galinčių jam padėti specialistų trūksta, čia mes nuo užsienio kolegų atsiliekame. Beveik visi mūsų gydytojai studijavo Tartu, o ten nebuvo dėstomi biomechanikos pagrindai“, – apgailestauja E.Švedas.

OLIMPINĖ PANORAMA

SENA NUOTRAUKA

LIETUVOS „MAKABI“ – 25-ERI METAI Prieš 25-erius metus iniciatyvinės grupės – Semiono Finkelšteino, Daumanto Todeso, Dovydo Fligelio, Sergejaus Kanovičiaus ir Arkadijaus Reitblato pastangomis buvo atkurtas Lietuvos sporto klubas „Makabi“. Tais pačiais 1989 metais Lietuvos „Makabi“ nariai vyko į XII pasaulinę makabiadą ir buvo pirmieji, Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintose varžybose dalyvavę su Lietuvos

OLIMPINĖ PANORAMA

trispalve. Nuo to laiko Lietuvos sporto klubo „Makabi“ atstovai dalyvavo septyneriose pasaulio ir penkeriose Europos „Maccabi“ žaidynėse, kuriose iškovojo 11 aukso, 20 sidabro ir 14 bronzos medalių. Nuotraukoje apačioje – atkurtojo klubo taryba (sėdi iš kairės): J.Radis, S.Finkelšteinas (klubo pirmininkas), S.Gurvičiūtė, Ch.Gurvičius, (stovi iš kairės): F.Finkelis (Klaipėdos skyriaus

pirmininkas), D.Fligelis, E.Rozentalis, S.Kanovičius, D.Todesas (klubo pirmininko pavaduotojas), A.Levinsonas, A.Reitblatas, G.Kravecas, M.Veksleris, I.Bereznickas, G.Žakas (Kauno skyriaus pirmininkas). Nuotraukoje viršuje –1990 m. „Lietuvos Makabi“ komanda – Vilniaus miesto futbolo pirmenybių nugalėtoja. Semionas Finkelšteinas Lietuvos sporto klubo „Makabi“ prezidentas