Olimpinė panorama 2014 02 by IDEA Born in idea

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2014 vasaris | NR. 2 (54)

OLIMPINĖ PANORAMA

SOČIO DIENORAŠTIS

TURINYS

5 6 LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

Nr. 2 (54), 2014 m.

SKAITYTOJAMS

LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės mintys

KRONIKA

LTOK įvykiai

ASAMBLĖJA

LTOK generalinė asamblėja Olimpinio komiteto metus įvertino gerai

VIRŠELYJE Lietuvos biatlonininkas Tomas Kaukėnas Sočio olimpinėse žaidynėse

Alfredo Pliadžio nuotr.

REDAKTORIUS

SOČIS 2014 Olimpinis Sočis: šiltas, vėsus, tavo. Žiemos žaidynių dienoraštis

Bronius Čekanauskas

AUTORIAI Marytė Marcinkevičiūtė Marius Grinbergas Antanas Vaupšas Pranas Majauskas Audrius Biguzas

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

DIZAINERIS Artūras Gimžauskas

MAKETUOTOJAS Vytautas Gimžauskas

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

RAŠYKITE komitetas@ltok.lt

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

SPAUSDINA

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS

4000 egz. ISSN 1648-6331

26 28 31 32

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

FILMAS

Algimanto Šalnos gyvenimo laipteliai

16 28

ŽVILGSNIS

Ad hoc arbitražas: greitas ginčų sprendimo būdas

FESTIVALIS

Dirbtinis sniegas nesiskyrė nuo tikro

KONKURSAS

„Žiemos iššūkis“ moksleiviams

LOA SUVAŽIAVIMAS

Apie artėjančius jubiliejus ir kasdienius darbus

SENA NUOTRAUKA

Mažiukai liūto širdimi OLIMPINĖ PANORAMA

SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mieli skaitytojai, prieš išvykdami į Sočio žiemos olimpines žaidynes linkėjome devyniems mūsų olimpiečiams pasiekti geriausius savo rezultatus ir garbingai atstovauti Lietuvai. Sniego trasose ir ant ledo kovoti taip, kad pasibaigus varžyboms galėtų pasakyti: „Atidaviau visas jėgas, padariau viską, ką galėjau.“ Manau, šią užduotį sportininkai įvykdė. Net ir tie, kurie pasirodė ne taip sėkmingai, kaip laukėme mes ir tikėjosi jie patys, kovojo iš visų jėgų, nepralaimėjo ir gavo puikią meistriškumo pamoką. Tikėtis, kad kažkas staiga iškovos medalį ar niekada nerodęs aukštų rezultatų netikėtai užkops ant garbės pakylos – naivoka. Nors buvo vienas vakaras, kai Lietuvą nuo medalio skyrė trys šūviai. Gaila, kad talentingam biatlonininkui Tomui Kaukėnui paskutinis stabtelėjimas šaudykloje nebuvo sėkmingas. Bet protingam sportininkui tai pridės motyvacijos siekti geresnių rezultatų ateityje. Gal po ketverių metų Pjongčange ir Lietuvos atstovas ar atstovė laimės medalį? O Sočyje mes aktyviai palaikėme ir drauge su jų delegacijų vadovais džiaugėmės kaimynų latvių, baltarusių, lenkų, suomių ir kitų iškovotais medaliais. Nustebino visa žaidynių organizacija, įspūdingos atidarymo ir uždarymo iškilmės, puikios sporto bazės, erdvūs olimpiniai kaimeliai, patogūs viešbučiai, paslaugūs savanoriai. Prieš žaidynes žiniasklaidoje buvo daug svarstoma, ar Rusija sugebės užtikrinti visų olimpiados dalyvių saugumą. Šiandien galima pasakyti, kad organizatoriai sumaniai išsprendė visus saugumo klausimus, per žaidynes nebuvo nė vieno išpuolio. Žinoma, tvarkos sergėtojų dirbo kaip niekada daug, bet jie stengėsi išlikti nematomi, nebuvo įkyrūs. Žiemos olimpinės žaidynės dažniausiai vyksta tuo metu, kai Lietuvoje minima Valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji. Minėjome ją ir Sočyje. Pakrantės olimpiniame kaimelyje į vieną būrį susirinko skirtinguose kaimeliuose gyvenę biatlonininkai ir čiuožėjai, jų treneriai, medikai, aptarnaujantis personalas, žaidynėse dirbę lietuviai

savanoriai, Lietuvos olimpinės delegacijos bei misijos vadovai. Ta proga buvo iškelta trispalvė, skambėjo Lietuvos himnas, tariau sveikinimo žodį ir palinkėjau sėkmės žaidynėse. Specialiai šiai šventei buvo pasigaminti šūkiai „Su gimtadieniu, Lietuva!“ Nacionalinių olimpinių komitetų vadovams žaidynės – tai ne tik varžybos, bet ir dalykiški susitikimai su kolegomis iš kitų šalių, dalyvavimas oficialiuose renginiuose. Man drauge su žaidynių pradžioje Sočyje viešėjusiu Lietuvos premjeru Algirdu Butkevičiumi bei jo žmona Janina teko dalyvauti Tarptautinio olimpinio komiteto vadovų priėmime. Vėliau – Rusijos prezidento Vladimiro Putino priėmime. Kartu su LTOK generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru ir olimpiniu atašė Antanu Muraška lankėmės kai kurių olimpinių komitetų, tarp jų ir Latvijos, rėmėjų įrengtuose tų valstybių olimpiniuose namuose. Ten koncertuodavo garsūs tų šalių meno meistrai, būdavo pagerbiami geriausiai pasirodę sportininkai, vykdavo darbinės diskusijos. Svarstydavome, kuo vieni kitiems galėtume būti naudingi ateityje. Olimpinė šeima pasižymi draugiškumu, konkurencija – tik varžybose. Pirmą kartą gyvenime iš arti arenoje mačiau ledo ritulio rungtynes. Ir ne bet kokias, o finalines. Labai patiko! Įspūdingi ekstremalūs akrobatinio slidinėjimo meistrų pasirodymai. Matėme beveik visų sporto šakų varžybas. Baigdama žiemos olimpinių žaidynių temą sakau: Sočis išlaikė olimpinius išbandymus! Beje, šioms žaidynėms skirta didžioji šio „Olimpinės panoramos“ numerio dalis. Na, o mums šios olimpinės žaidynės šiemet dar ne paskutinės. Bus dar vienos – antrosios jaunimo olimpinės žaidynės Nandzinge, Kinijoje, rugpjūčio 16–28 d. Ten 26 sporto šakų varžybose rungtyniaus 14–18 metų jaunimas. Planuojame, kad Lietuvos delegacijoje bus daugiau nei dvidešimt sportininkų. Ten tikimės ir medalių!

OLIMPINĖ PANORAMA

KRONIKA RŪPI SPORTININKŲ MIEGAS Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC) užmezgė bendradarbiavimą su UAB „Studio Moderna“. Šis bendradarbiavimas medalininkų kalve vadinamame centre padės sukurti dar palankesnes sportininkų gyvenimo sąlygas – prie to prisidės ir bendrovės centrui padovanotas pusšimtis čiužinių. Pasak LOSC direktoriaus Lino Tubelio, tai vienas iš nedaugelio pavyzdžių valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo centro istorijoje, kai verslas paremia sportininkų rengimą. „Šiame centre apsistoja esami ir būsimi olimpinių žaidynių, pasaulio bei Europos čempionatų dalyviai ir prizininkai, prieš lemiamas kovas jėgas telkia mūsų sporto elitas. Natūralu, kad čia svarbios ne tik sportavimui, bet ir kasdieniam poilsiui sudarytos sąlygos“, – sakė L.Tubelis. Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas atkreipė dėmesį į tai, kad svarbu remti ne tik paradinius sporto renginius, bet ir investuoti į nematomą sportininkų rengimo pusę. „Lietuvos tautinis olimpinis komitetas visada skatina verslą kuo aktyviau remti sportą, siekiama, kad tokia partnerystė būtų abiem pusėms naudinga. Mūsų pareiga – padėti sportui ir verslui atrasti vieni kitus“, – patikino V.Vasiliauskas. „Tiesioginė parama LOSC, mano nuomone, yra investicija į Lietuvos sporto ateitį – čia užaugo ne vienas čempionas, todėl tikimės, kad mūsų produkcija užtikrins geresnį sportininkų poilsį, padės siekti didesnių pergalių“, – sakė UAB „Studio Moderna“ pardavimo ir rinkodaros direktorė Raminta Kadūnienė.

Perduodama simbolinė dovana

Šventinio renginio Dieveniškėse dalyviai

DIEVENIŠKES APLANKĖ OLIMPIEČIAI

LTOK Kauno apskrities taryba, Lietuvos sporto muziejaus administracija ir Lietuvos olimpiečių asociacija tęsia keliones po Lietuvą, lanko atokiausiose vietovėse esančias mokyklas. Šį kartą buvo pasirinktos Dieveniškės. Kelionės organizatoriai savo išvyką skyrė Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Lietuvos tautinio olimpinio judėjimo 90-mečiui ir LTOK atkūrimo 25-osioms metinėms paminėti. Į kelionę vyko ne tik olimpiečiai, bet ir Lietuvos olimpinės akademijos narys, Lietuvos mokslo akademijos akademikas prof. Romualdas Grigas, Kauno „Ainių“ vokalinis instrumentinis ansamblis. Lietuvos sporto muziejaus parengtą kilnojamąją parodą, skirtą olimpinio judėjimo 1922–2013 m. raidai Lietuvoje, pristatė muziejaus direktorius Pranas Majauskas ir vyr. muziejininkas Eugenijus Rūkas, jie surengė ir viktoriną. Vasario 12 d. susitikime su Dieveniškių moksleiviais, mokytojais ir bendruomene dalyvavo Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė olimpinė čempionė Lina Kačiušytė, Monrealio ir Maskvos olimpinė čempionė Angelė Rupšienė, olimpinių žaidynių dalyviai Romualdas Bitė ir Valdas Kazlauskas. Jie papasakojo apie pasirinktą nelengvą, bet kilnų sportininko kelią, pasiektas pergales, patirtus įspūdžius keliaujant po pasaulį, nuoširdų bendravimą ir draugystę su daugelio pasaulio šalių jaunimu, dalijosi karjeros įspūdžiais, linkėjo visada siekti užsibrėžto tikslo. A.Rupšienė susirinkusiesiems parodė ir leido pasidžiaugti olimpinėse žaidynėse iškovotais aukso medaliais. Eilėraščiais ir menine programėle prisistatė Dieveniškių moksleiviai. Renginio dalyvius pasveikinęs su Lietuvos nepriklausomybės diena, R.Grigas vaizdžiai pristatė dar 1918 m. Šveicarijoje išleistą žemėlapį, papasakojo apie Lietuvos etnines žemes. Supažindinęs jaunimą su lietuvių tautos laimėjimais, jis Dieveniškių mokykloms padovanojo savo knygą „Lietuvių tautos išlikimo drama“. Meninę programą atliko Kauno „Ainių“ ansamblis. Buvo pagerbti ir apdovanoti Dieveniškių „Ryto“, Adomo Mickevičiaus, Technologijų ir verslo mokyklų mokytojai, tėveliai, moksleiviai. Įsimintinas buvo šis olimpiečių susitikimas su Dieveniškių žmonėmis. Pranas Majauskas

SOČIO ŽAIDYNĖS ATIDARYTOS IR VILNIUJE Vasario 7 d. Vilniuje, Rusijos ambasadoje, taip pat buvo atidarytos Sočio žiemos olimpinės žaidynės. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas televizorių ekranuose pasižiūrėti žaidynių atidarymo į ambasadą pakvietė LTOK ir KKSD darbuotojus, olimpines čempiones Liną Kačiušytę ir Laurą Asadauskaitę, olimpinius medalininkus Andrejų Zadneprovskį, Aleksandrą Kazakevičių, kitus garsius sportininkus, trenerius, žurnalistus. Su Lietuvos atstovais bendravo gausus ambasados darbuotojų būrys. Trumpoje ir neformalioje kalboje ambasadorius A.Udalcovas pabrėžė Sočio žaidynių svarbą Rusijai. LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas, neseniai dalyvavęs tarptautiniame seminare Sočyje, LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė savo pasisakymuose neabejojo, kad žaidynės bus surengtos puikiai. Visi kalbėjusieji linkėjo kuo geriausios sėkmės Rusijos ir Lietuvos sportininkams.

OLIMPINĖ PANORAMA

Iš kairės: LTOK viceprezidentai R.Bakutis, B.Vasiliauskas, Rusijos ambasadorius Lietuvoje A.Udalcovas, V.Masalskytė

ATASKAITINĖ – KOVO PRADŽIOJE Vilniuje, LOA būstinėje, vasario 7 d. vyko Lietuvos olimpiečių asociacijos valdybos posėdis, kuriame buvo aptarti praėjusių metų veiklos rezultatai, kritiškai įvertinti trūkumai, nubrėžtos pagrindinės šių metų gairės. Apie tai plačiai kalbėjo LOA prezidentė Lina Kačiušytė, viceprezidentai Birutė Statkevičienė ir Eugenijus Levickas, valdybos nariai Stasys Šaparnis, Vytautas Briedis, Romualdas Bitė, Adolfas Aleksiejūnas. Nors olimpinio švietimo ir kitose srityse nemažai nuveikta, pastebimo proveržio skatinant jaunesnius olimpiečius aktyviai prisidėti prie olimpizmo populiarinimo, deja, nepavyko pasiekti. Buvo aptartos ir olimpiečių, atsisveikinusių su didžiuoju sportu, integracijos problemos. Nors jos LOA jaudino nuo pat įsikūrimo dienos, apčiuopiamų rezultatų pasiekti kol kas nepavyko. Dabar, kai TOK šiai sričiai skiria ne tik dėmesį, bet ir lėšų, reikalai turėtų pajudėti. Tarsi gražios legendos prisiminti prieš kelerius metus vykę olimpiečių susitikimai Rygoje su Latvijos bendražygiais, Atėnuose su kolegomis iš Graikijos ir viešnagė senojoje Olimpijoje ar Barselonos stadione, kuriame 1992 m. buvo vainikuotas pirmasis atgimusios Lietuvos olimpinis čempionas Romas Ubartas. O įsimintiną pažintinę ir švietėjišką olimpiečių su šeimomis kelionę iš Druskininkų per panemunės miestus ir miestelius į Jurbarką bus pabandyta surengti ir šiemet! Valdybos nariai išklausė iždininko Sigito Kučinsko ataskaitą apie asociacijos finansinę veiklą. Kuklios mūsų lėšos naudotos taupiai, pažeidimų nenustatyta. LOA prezidentė L.Kačiušytė, paprašyta įvertinti asociacijos veiklą, pasakė, kad praėję metai buvo neblogi, įvyko nemažai įdomių renginių. Savo reikšmingumu išsiskyrė LTOK 25-mečio jubiliejus, Olimpinė diena, susitikimas su Lietuvos edukologijos universiteto studentais bei dėstytojais ir kt. Valdyba nutarė LOA ataskaitinę konferenciją surengti kovo mėnesį Vilniuje, LTOK būstinėje. Antanas Vaupšas LOA atstovas spaudai

PREZIDENTĖ PALINKĖJO OLIMPIEČIAMS SĖKMĖS

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario 4 d. Prezidentūroje išlydėjo Lietuvos olimpiečius į XXII žiemos olimpines žaidynes Sočyje. Palydose dalyvavo biatlonininkai Diana Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas bei kalnų slidininkas Rokas Zaveckas, jų treneriai. Šalies vadovė sportininkams įteikė trispalvę, palinkėjo sėkmės ir tvirtybės siekiant sporto laimėjimų bei garsinant Lietuvos vardą. Vėliavą priėmusi D.Rasimovičiūtė prezidentei įteikė olimpinį šaliką. „Lietuvos vėliava – tai mūsų vienybės simbolis. Visa Lietuva stebės jūsų pasirodymus ir kartu jaudinsis dėl jūsų sėkmės. Aukštai iškelkite trispalvę ir ryžtingai priimkite olimpiados iššūkius. Linkiu jums daug stiprybės, atkakliai ir veržliai siekti savo tikslo, garbingai atstovauti Lietuvai!“ – sakė prezidentė. D.Grybauskaitė pabrėžė, kad pirmą kartą žiemos žaidynėse Lietuvai atstovaus devyni atletai. Pasak prezidentės, tai rodo, kad mūsų šalyje populiarėja žiemos sportas ir auga nauja sportininkų karta. Olimpiečiams sėkmės linkėjo ir Sarajevo olimpinis čempionas Algimantas Šalna. Iškilmėse taip pat dalyvavo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, Sočio olimpiečius išugdžiusių sporto federacijų vadovai, jaunieji sportininkai. Visi kartu su M.K.Čiurlionio menų mokyklos choru sugiedojo Lietuvos himną.

APŽVELGTI SOČIO REZULTATAI Vasario 27 d. vykusiame LTOK vykdomojo komiteto posėdyje buvo aptartas Lietuvos olimpiečių pasirodymas Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse. Rezultatus apžvelgė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas. Detali rezultatų analizė bus atlikta vėliau, kai žiemos sporto šakų atstovai baigs šį sezoną. Informaciją apie dalyvavimą Europos komisijos renginyje „Erasmus+ sporto veiklos informacinė diena“ Briuselyje pateikė LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė. Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas Artūras Poviliūnas informavo apie šios organizacijos veiklą: apie įvykusį suvažiavimą, apie ateities planus. „Akademija persikėlė į naujas patalpas, greit pakviesime į įkurtuves“, – sakė A.Poviliūnas. Apie pirmąjį žiemos olimpinį festivalį, vasario 1–2 d. vykusį Ignalinoje, kalbėjo Lietuvos olimpinio fondo vadovas Vitalijus Vasiliauskas.

Iš kairės: A.Perovas, A.Vilkas, V.Juškus, D.Gudzinevičiūtė, R.Plungė, J.Mackevičius, P.Tamošauskas, S.Bagočiūnas

ĮTEIKTI LTOK APDOVANOJIMAI

Vasario 27 d. LTOK salėje buvo pagerbti ir apdovanoti olimpiniam sąjūdžiui nusipelnę žmonės, neseniai minėję jubiliejines sukaktis. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė 75-mečio proga LTOK prizus „Citius. Altius. Fortius“ įteikė profesoriams, LTOK atkūrimo 1988 m. darbo grupės nariui Jonui Mackevičiui ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūno kultūros katedros vedėjui, Lietuvos olimpinės akademijos akademikui Povilui Tamošauskui. 70-mečio proga tokie pat apdovanojimai įteikti olimpiečiui, Lietuvos nusipelniusiam treneriui Rimantui Plungei, Lietuvos žolės riedulio federacijos garbės prezidentui Vytautui Juškui. LTOK medaliais „Už nuopelnus olimpizmui“ 70-mečio proga apdovanotas Lietuvos sportinės aerobikos federacijos generalinis sekretorius Stanislovas Bagočiūnas, 65-mečio proga – Lietuvos edukologijos universiteto Senato pirmininkas, Sporto ir sveikatos fakulteto dekanas Audronius Vilkas, 50-mečio proga – Lietuvos nusipelnęs rankinio treneris Andrejus Perovas.

OLIMPINĖ PANORAMA

ASAMBLĖJA

DARBAS ĮVERTINTAS GERAI SAUSIO 31 D. SOSTINĖS „BEST WESTERN VILNIUS“ VIEŠBUČIO KONFERENCIJŲ CENTRE VYKO LTOK GENERALINĖS ASAMBLĖJOS EILINĖ SESIJA. JOS DARBE DALYVAVO 75 LTOK NARIAI IŠ 106 BEI 18 LTOK GARBĖS NARIŲ.

S Revizijos komisijos pirmininkas R.Jogėla

Iždininkas R.Balaiša

LOF direktorius V.Vasiliauskas

OLIMPINĖ PANORAMA

u LTOK vykdomojo komiteto 2013 m. veiklos ataskaita supažindino prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Ji akcentavo LTOK tarnybą kitiems: profesionaliajam sportui, visuomenei, Lietuvai, partneriams, aptarė didžiojo sporto, olimpinio švietimo ir kitus aktualius klausimus, bendrus LTOK ir Olimpinio solidarumo projektus, kalbėjo apie darbą su rėmėjais, finansus. LTOK revizijos komisijos pranešimą perskaitė šios komisijos pirmininkas Rimantas Jogėla. Su 2013 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Lietuvos olimpinio fondo patikslinta 2013 m. biudžetų įvykdymo apyskaita ir planuojamu šiųmečiu LTOK biudžetu supažindino LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša. Šiemet planuojama surinkti rekordinį LTOK biudžetą – 17 mln. 880 tūkst. Lt. Liūto dalį vėl sudarys iš UAB „Olifėja“ gautos pajamos – 16 mln. 400 tūkst. Lt. Planuojamos išlaidos – 17 mln. 273,4 tūkst. Lt. Atskirai buvo balsuota ir nutarta suteikti LTOK vykdomajam komitetui teisę koreguoti 2014 m. biudžeto vykdymą pagal faktinę finansinę padėtį. LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras pristatė 2014 m. LTOK veiklos planą. Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorius Vitalijus Vasiliauskas supažindino su LOF 2013 m. veiklos ataskaita ir šių metų darbų planais. Diskusijose kalbėjo LTOK viceprezidentas,

Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas Arvydas Juozaitis, Lietuvos sporto universiteto Senato pirmininkas Aleksas Stanislovaitis, Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidentas Algirdas Raslanas, LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas, LTOK viceprezidentas Romualdas Bakutis, Sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas Bronislavas Vyšniauskas. Lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva perskaitė sesijos darbe nedalyvavusio ir vietoje savęs su įgaliojimu kitą žmogų delegavusio šios federacijos prezidento Eimanto Skrabulio laišką. Buvo pasiūlyta 2013 m. LTOK vykdomojo komiteto veiklą vertinti gerai. Daugumos balsai ir lėmė tokį įvertinimą. Generalinės asamblėjos sesija vienbalsiai patvirtino LTOK revizijos komisijos ataskaitą, LTOK 2013 m. biudžeto įvykdymo apyskaitą, 2014 m. LTOK biudžetą ir 2014 m. veiklos planą. Sesijos darbe dalyvavo Seimo Jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas Juras Požela, KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, premjero patarėjas Vytautas Janušaitis, kiti garbingi svečiai. Sesija prasidėjo ir pasibaigė olimpiniu himnu. Sesijos pradžioje tylos minute buvo pagerbti neseniai anapilin iškeliavę olimpiniam sąjūdžiui nusipelnę žmonės. „OP“ inf.

ASAMBLĖJA

Generalinės asamblėjos prezidiumas

Sesijos darbe dalyvavo 75 LTOK nariai iš 106 bei 18 LTOK garbės narių

LTOK viceprezidentas R.Bakutis

Posėdžio dalyviai

OLIMPINĖ PANORAMA

SOČIS 2014

OLIMPINIS SOČIS: ŠILTAS, VĖSUS, TAVO ŠĮKART ŽIEMOS OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ ŠŪKIS BUVO TOKS: „SOČIS 2014: ŠILTAS, VĖSUS, TAVO“. ŠILUMOS, YPAČ TIRPDANČIOS SNIEGĄ, KALNUOSE KARTAIS BUVO NET PER DAUG. BET APIE VISKĄ, KĄ PATYRĖ LIETUVOS OLIMPIEČIAI SOČIO ŽAIDYNĖSE, SKAITYKITE ŠIAME OLIMPINIAME DIENORAŠTYJE. Marius Grinbergas Alfredo Pliadžio nuotraukos

VASARIO 4-OJI

ieni Lietuvos olimpiečiai pasipuošę rinkosi Prezidentūroje Vilniuje, kur vyko iškilmingos palydėtuvės į Sočį, o kiti tuo metu jau bandė olimpines trasas arba kūrėsi olimpiniame kaimelyje. „Gerbiami sportininkai ir treneriai, į Sočio olimpines žaidynes išlydime jus tikėdami, kad visą savo širdį ir jėgas atiduosite kovai už Lietuvos garbę. Kuo aukščiau iškelkite mūsų trispalvę. Ir ryžtingai priimkite olimpiados iššūkius. Kaip visada lauksime visų jūsų pasirodymų ir kartu su jumis jaudinsimės bei linkėsime jums didžiausios sėkmės!“ – per palydėtuves į žiemos žaidynes linkėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Olimpinei rinktinei Prezidentūroje atstovavo biatlonininkai Diana Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas bei kalnų slidininkas Rokas Zaveckas. Slidininkai Ingrida Ardišauskaitė ir Vytautas Strolia tuo metu

OLIMPINĖ PANORAMA

Laikini sportininkų namai – olimpiniai kaimeliai

jau suko ratus olimpiniame biatlono ir slidinėjimo centre „Laura“, o į Pakrantės olimpinį kaimelį atvyko čiuožėja trumpuoju taku Agnė Sereikaitė bei ledo šokėjai Deividas Stagniūnas ir Isabella Tobias. Kalnų slidininkė Ieva Januškevičiūtė dar buvo pakeliui į Lietuvą iš Italijos, kurioje nuo praėjusių metų treniruojasi su „Kronplatz Racing“ komanda. Prezidentė D.Grybauskaitė įteikė jau ketvirtų olimpinių žaidynių dalyvei D.Rasimovičiūtei Lietuvos trispalvę. Patyrusi olimpietė šalies vadovei padovanojo rinktinės šaliką.

SOČIS 2014 VASARIO 5-OJI

ią dieną Sočio olimpinėse žaidynėse į viršų kilo ir Lietuvos trispalvė, skambėjo „Tautiška giesmė“, o dovanomis keitėsi olimpinės čempionės iš Lietuvos ir Rusijos. Didžiausiame Pakrantės olimpiniame kaimelyje vasario 5-ąją oficialiai buvo pakelta Lietuvos vėliava. Tokiomis tradicinėmis iškilmėmis pagerbiamos visos olimpinėse žaidynėse dalyvaujančios šalys. Toje pačioje ceremonijoje, kaip ir lietuviai, kylančią savo šalies vėliavą ir grojamą himną išgirdo Kinijos olimpiečiai. Lietuvos misijos Sočyje vadovė olimpinė čempionė Vida Vencienė olimpinio kaimelio merei dukart olimpinei čempionei ir pasaulio rekordininkei šuolininkei su kartimi Jelenai Isinbajevai įteikė LTOK olimpinius žiedus. Lietuvos delegacija dovanų gavo didžiulę matriošką. V.Vencienė ir LTOK programų vadovė Lina Vaisetaitė į olimpinių žaidynių sostinę atvyko dar sausio 27-ąją. Tą pačią dieną žaidynių organizaciniame komitete jos perėjo mandatinę komisiją. Sočio priemiestis Adleris, kuriame įsikūręs Olimpinis parkas ir Pakrantės kaimelis, lietuves pasitiko septyniolikos laipsnių šiluma. Kalnuose, kuriuose numatytos

Olimpinės čempionės V.Vencienė ir J.Isinbajeva visos ne uždarose arenose vyksiančios varžybos, buvo šalčiau, nors didelis speigas nė vieną dieną taip pat nepaspaudė. Žaidynių dalyviai gyveno net trijuose olimpiniuose kaimeliuose. Pagrindinis – Olimpiniame parke Juodosios jūros pašonėje esantis Pakrantės kaimelis. Čia įsikūrė mūsų šalies misijos ir delegacijos vadovai bei visi trys čiuožėjai: ledo šokių pora D.Stagniūnas ir I.Tobias bei čiuožėja trumpuoju taku A.Sereikaitė. Iš viso šiame kaimelyje – 2 tūkst. vietų. Ten, kur per žaidynes gyveno olimpiečiai, vėliau galės įsikurti į Adlerį atvykę turistai. Biatlonininkai D.Rasimovičiūtė ir T.Kaukėnas bei slidininkai I.Ardišauskaitė ir V.Strolia gyveno vadinamajame papildomame

olimpiniame kaimelyje. Tai aukščiausiai – 1450 m virš jūros lygio – pastatytas 1100 vietų kaimelis. Čia gyvenę lietuviai džiaugėsi, kad iki trasų nueiti jiems tereikia vos kelių minučių. Kalnų slidininkų I.Januškevičiūtės ir R.Zavecko laikinaisiais namais tapo didžiausias iš trijų Kalnų kaimelis, kuriame apsistojo net 2900 žaidynių dalyvių. Jis buvo skirtas kalnų ir akrobatinio slidinėjimo, šuolių su slidėmis, Šiaurės dvikovės, snieglenčių, rogučių sporto, bobslėjaus ir skeletono atstovams. Kiekviename kaimelyje buvo klubų, kuriuose sportininkai galėjo klausytis muzikos, žiūrėti filmų, žaisti stalo tenisą ir biliardą arba paprasčiausiai bendrauti. Sporto klubuose atletai kilnojo svarmenis, mynė treniruoklių pedalus, risnojo bėgimo takeliais. Kaimeliuose veikė parduotuvės, kirpyklos, pašto skyriai, bankomatai. Kaip ir kiekvienose olimpinėse žaidynėse, bene didžiausias olimpinio kaimelio traukos centras – valgykla, kurioje nuolat būdavo žmonių. Vieni ateidavo prieš varžybas ar treniruotes, kiti – jau po jų. Čia buvo galima rinktis įvairiausių regionų patiekalų. Savo kaimelius, tiksliau, viešbučių kompleksus, turėjo ir žurnalistai. Vieni gyveno Adleryje, kiti kalnuose netoli Krasnaja Polianos.

VASARIO 6-OJI

e nuotykių neapsiėjo Lietuvos kalnų slidininkų, medikų, delegacijos vadovų ir žurnalistų kelionė iš Vilniaus į Rygą, kurioje laukė Latvijos rinktinės užsakytas lėktuvas bendram skrydžiui į Sočį. Trečią valandą nakties prie LTOK būstinės Vilniuje į autobusą sėdo I.Januškevičiūtė ir R.Zaveckas, treneris Giedrius Zaveckas, olimpinės rinktinės vadovai Daina Gudzinevičiūtė, Valentinas Paketūras, Antanas Muraška, olimpiečių gydytojas Dalius Barkauskas, masažuotojas Marius Matulionis, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis su žmona, keturi žurnalistai. Netrukus paaiškėjo, kad autobuse sugedo šildymo sistema. Iš pradžių juokavę apie netikėtą išbandymą, vėliau keleiviai ėmė gūžtis nuo šalčio. LTOK vadovai nusprendė – rizikuoti sportininkų sveikata negalima. Po keliolikos skambučių telefonu pavyko rasti kitą autobusą, į kurį Panevėžyje ir persėdo visi delegacijos nariai. Sportininkai vežėsi ne tik lagaminus, bet ir po keturias poras slidžių bei specialias lanksčias lazdas treniruočių trasoms žymėti. D.Barkauskas su M.Matulioniu į Sočį pasiėmė ir po sulankstomą

Premjeras A.Butkevičius ir Lietuvos delegacijos nariai per palydėtuves Rygos oro uoste masažo stalą. D.Barkausko lagamine pusę vietos užėmė įvairūs medikamentai. Rygos oro uoste, vos pridavę bagažą, kartu su daug gausesniu Latvijos olimpiečių būriu lietuviai atsidūrė VIP salėje. Čia buvo surengtos palydėtuvės, kuriose dalyvavo Latvijos prezidentas Andris Berzinis ir Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius. Abu jie taip pat keliavo į Sočį stebėti žaidynių. Lėktuve A.Berzinis su A.Butkevičiumi ilgokai kalbėjosi tarpusavyje. Vėliau patraukė pabendrauti su savo šalių olimpiečiais, delegacijų nariais. Lietuvos premjerą į Sočį lydėjo ne tik žmona Janina, bet ir apsaugos darbuotojas. Kartu skrido ir premjero patarėjas, buvęs olimpietis plaukikas Vytautas Janušaitis.

Netrukus po skrydžio premjeras išvyko į susitikimą su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu. Sočyje jo dar laukė susitikimas su koncerno „Gazprom“ vadovais ir Rusijos ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu bei lankymasis olimpinėse varžybose, sportininkų kaimeliuose. Sočio, tiksliau, jo priemiesčio Adlerio, kuriame įsikūręs oro uostas, laukimo salėje vos pasirodžius atskridusiems lietuviams pasigirdo šūksniai „Lietuva, Lietuva!“ Skandavo ir trispalvėmis mojavo pirmos iš lietuvių Sočyje įsikūrusios misijos vadovės V.Vencienė ir L.Vaisetaitė bei mūsų šalies delegacijai talkinantys savanoriai. Atvykusiuosius pasitiko ir Lietuvos ambasadorius Rusijoje Renatas Norkus.

OLIMPINĖ PANORAMA

SOČIS 2014 VASARIO 7-OJI

asario 7-oji Lietuvos delegacijai prasidėjo nemalonia žinia. Paaiškėjo, kad 21-erių metų I.Ardišauskaitė negalės startuoti 15 km skiatlono (7,5 km klasikiniu stiliumi ir 7,5 km čiuožėjo žingsniu) varžybose, nes neturi pakankamai Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) taškų. Pasak Lietuvos slidinėjimo rinktinės vyr. trenerės Kazimieros Strolienės, vasario 5-ąją, kaip ir kiekvieną mėnesį, buvo perskaičiuoti FIS taškai ir Ingridai jų vidurkio nebepakako skiatlono rungties kvalifikaciniams reikalavimams įveikti, nors pagal sausio rezultatus lietuvei buvo leista registruotis į šias lenktynes. Tad olimpinį debiutą Ingridai teko atidėti iki vasario 11-osios sprinto lenktynių. Tarptautinės slidinėjimo federacijos taškai – tai rodiklis, skaičiuojamas pagal atsilikimą nuo varžybų lyderio. Kuo mažiau taškų, tuo geriau. Olimpinėje kvalifikacijoje svarbiausias – penkių pasirodymų FIS taškų vidurkis. „Mes ruošėmės šiai rungčiai, treniravomės. Bet toks yra sportas – ne viskas nuo norų priklauso. Ingrida labai norėjo startuoti“, – sakė slidinėjimo rinktinės vyr. trenerė. Nuotaiką I.Ardišauskaitei praskaidrino olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija. Joje ryškia „Audimo“ apranga vilkėję iš tolo pastebimi lietuviai žygiavo keturiasdešimt pirmi tarp visų žaidynėse dalyvavusių 87 šalių. „Fišt“ stadiono taku paskui vėliavnešį D.Stagniūną žengė jo šokių partnerė I.Tobias, kalnų slidininkai I.Januškevičiūtė ir R.Zaveckas, slidininkai I.Ardišauskaitė ir V.Strolia, čiuožėja A.Sereikaitė, jų treneriai, medikai, olimpinis atašė A.Muraška, misijos vadovės V.Vencienė ir L.Vaisetaitė. Lietuvos sportininkai dar vykstant olimpinių žaidynių atidarymui „Fišt“ stadione dalijosi įspūdžiais ir nuotraukomis „Facebook“ tinkle. „Nėra žodžių“, – parašė I.Januškevičiūtė. Jai antrino R.Zaveckas: „Trūksta žodžių. Įspūdinga.“ Panašiai jau po atidarymo kalbėjo ir Lietuvos trispalve energingai mojavęs mūsų šalies delegacijos vėliavnešys D.Stagniūnas: „Viskas labai patiko. Įspūdis nepakartojamas. Net nežinau, kaip nupasakoti. Vėliava buvo lengvutė. Mojavau ja iš visos širdies. Už visą Lietuvą.“ Iš Lietuvos olimpiečių Sočio žaidynių atidarymą praleido biatlonininkai D.Rasimovičiūtė ir T.Kaukėnas, nusprendę pataupyti jėgas ir laiką – kelionė nuo jų kaimelio iki Olimpinio parko truko mažiausiai pusantros valandos. Sočio žiemos olimpines žaidynes atidarytomis paskelbė Rusijos prezidentas

OLIMPINĖ PANORAMA

Lietuvos vėliava energingai mojavo D.Stagniūnas Atidarymo šventė buvo spalvinga

TOK prezidentas T.Bachas ir žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas D.Černyšenka

Vladimiras Putinas, o olimpinę ugnį kartu uždegė Rusijos sporto legendos – ledo ritulio garsenybė Vladislavas Tretjakas ir dailiojo čiuožimo žvaigždė Irina Rodnina. Olimpinį deglą stadione pirma nešė tenisininkė Marija Šarapova, iš jos jį perėmė imtynininkas Aleksandras Karelinas, tada lengvaatletė Jelena Isinbajeva ir gimnastė Alina Kabajeva. Įspūdingoje meninėje programoje buvo apžvelgta Rusijos istorija ir geografija, įvairių sričių laimėjimai, priminti garsiausi literatūros kūrinių ir filmų herojai. Po uždarymo eidama į kaimelį čiurną pasitempė I.Tobias. Gydyti čiuožėją ėmęsis D.Barkauskas jau vėliau paaiškino: „Tai buvo paprasčiausiai čiurnos raiščių patempimas. Ir mums laiku pavyko jį išgydyti. Bet šios traumos yra klastingos ir viskas galėjo pasibaigti dar neprasidėjus. Teko pasistengti,

„VISKAS LABAI PATIKO. ĮSPŪDIS NEPAKARTOJAMAS. NET NEŽINAU, KAIP NUPASAKOTI. VĖLIAVA BUVO LENGVUTĖ. MOJAVAU JA IŠ VISOS ŠIRDIES. UŽ VISĄ LIETUVĄ.“ DEIVIDAS STAGNIŪNAS

Olimpinė ugnis – V.Tretjako rankose

kad Isabella galėtų sportuoti visu krūviu.“ Apie traumą nebuvo viešai skelbiama, nes yra buvę ir taip, kad sužinoję apie kurio nors šokėjo negalavimą teisėjai atidžiau ir priekabiau stebėdavo pasirodymus. Tad čiuožėjai šypsodamiesi tvirtino, kad varžyboms rengiasi sklandžiai, nors Isabella kasdien susitikdavo su D.Barkausku. Net buvo svarstoma pakeisti ledo šokėjų planus ir iš Sočio nevykti treniruotis į Maskvą, nors olimpinių žaidynių sostinėje pratybų sąlygos nebuvo itin geros – viena treniruotė galėdavo trukti vos pusvalandį. Tačiau treneris Igoris Špilbandas, su D.Barkausku aptaręs visus pliusus ir minusus, nusprendė, kad Maskvoje pora geriau pasirengs varžyboms.

SOČIS 20 2014 014 VASARIO 8-OJI

irmas iš lietuvių Sočio žaidynėse startavo biatlonininkas Tomas Kaukėnas. 23-ejų metų ignalinietis 10 km sprinto varžybose tarp 87 sportininkų užėmė 48 vietą. Jis nepataikė dviejų iš dešimties šūvių, todėl turėjo sukti du baudos ratus po 150 m. T.Kaukėnas distanciją įveikė per 26 min. 26,2 sek. Greičiausias buvo keturiasdešimtmetis legendinis norvegas Ole Einaras Bjoerndalenas – 24 min. 33,5 sek. Vėliau jis iškovojo ir estafetės auksą. Tai buvo aštuntas ir devintas O.E.Bjorndaleno olimpinio čempiono titulas. Iš viso trylika olimpinių medalių per karjerą iškovojęs norvegas tapo tituluočiausiu atletu per visą žiemos žaidynių istoriją. Po finišo paklaustas, ką pirmiausia veiks, T.Kaukėnas šyptelėjo: „Pirmiausia eisiu ieškoti savo rūbų, nes kažkodėl jie neatkeliavo į finišo zoną. Tada eisiu šiek tiek paslidinėti.“ Apie savo olimpinį debiutą biatlonininkas sakė: „Yra buvę ir blogiau, tad liūdėti nėra ko.“ 48 vieta jam užtikrino kelialapį į persekiojimo lenktynes, kuriose varžosi 60 greičiausių sprinto dalyvių. Iš biatlono ir slidinėjimo centro „Laura“ tribūnos T.Kaukėno ir kitų sprinto dalyvių pasirodymą matė ne tik Lietuvos premjeras A.Butkevičius, bet ir Rusijos vyriausybės

VASARIO 9-OJI

T.Kaukėno debiutas olimpinėse žaidynėse vadovas Dmitrijus Medvedevas. A.Butkevičius „Lauros“ centre surengė spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir LTOK vadovai D.Gudzinevičiūtė, V.Paketūras, KKSD gen. direktorius K.Rimšelis, Lietuvos ambasadorius Rusijoje R.Norkus. Premjeras tądien apsilankė dviejuose kalnuose įsikūrusiuose olimpiniuose kaimeliuose, susitiko su Sočio olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaujančiais sportininkais ir treneriais. Premjeras aptarė būsimus startus, apžiūrėjo gyvenamuosius kambarius, drauge su olimpinės delegacijos nariais pietavo kaimelio valgykloje. „Džiaugiuosi, kad vakar teko dalyvauti olimpinių žaidynių atidaryme, o šiandien jau pajutau olimpinę dvasią. Nuo ankstaus ryto D.Rasimovičiūtė neprasibrovė tarp lyderių

rieš Sočio olimpines žaidynes atsakydamas į „Olimpinės panoramos“ anketą V.Strolia parašė, kad labiausiai jam patinkantis sportininkas yra Šveicarijos slidininkas Dario Cologna. Po olimpinių 30 km skiatlono lenktynių 21-erių metų lietuvis tegalėjo pasidžiaugti savo numylėtinio triumfu, nes savo pasirodymu jis nebuvo patenkintas. Rungtyje, kurios dalyviams reikėjo įveikti 15 km klasikiniu stiliumi ir 15 km čiuožėjo žingsniu, V.Strolia finišavo paskutinis 67-tas. Tiesa, rezultatų lentelėje už Lietuvos sportininko nugaros atsidūrė korėjietis Jun Ho Hwangas, kurį lyderiai aplenkė ratu. V.Stroliai bandė padėti stadiono pranešėjas, kuris ragino nesustoti ir pasiekti finišą. „Girdėjau“, – po lenktynių prisipažino slidininkas, kurį suklupusį po finišo ir bandantį atgauti kvapą ilgai rodė ekrane. Vytautas distancijoje sugaišo 1 val. 20 min. 37,2 sek. Tai net 12 min. 21,8 sek. lėčiau nei olimpiniu čempionu tapusio D.Colognos rezultatas. Už lietuvį 37 sek. greitesnis buvo 66 vietą užėmęs latvis Arvis Liepinis. „Bendro starto lenktynės man visąlaik nelabai sekdavosi. Nepatinka, nes čia turi taikytis prie kitų, negali pradėti savo tempu. Be to, kai atšilo, klasikinio stiliaus slidžių tepalas nelabai laikė pakilimus, kaip mes sakome, nukabino rankas

Po finišo: V.Strolia ir trenerė K.Strolienė

vykome į snieglenčių sporto varžybas, po to stebėjome moterų slidinėjimą, o dabar laukia biatlonas“, – džiaugėsi A.Butkevičius. Jau pirmąją varžybų „Lauros“ centre dieną pasimatė organizatorių Achilo kulnas, styrojęs iki pat žaidynių pabaigos. Žiūrovams, žurnalistams, televizijos darbuotojams nuskubėjus prie keltuvų, kursavusių į „Lauros“ biatlono ir slidinėjimo centrą, mechanizmai neatlaikė. Keli šimtai žmonių, tuo metu buvusių gondolose, apimti nežinios prakybojo apie 20 min. O eilė prie įėjimo į keltuvą vis ilgėjo. Panašių nesklandumų kildavo kone kas vakarą. Ir ne tik prie „Lauros“, bet ir kitur, kur į varžybų vietas buvo galima patekti tik šiuo padangių keliu, o ne autobusais.

ir kojas. O šliuožiant čiuožėjo žingsniu žiauriai pradėjo tricepsus traukti, tiesiog nebebuvo jėgų. Įspūdingo rezultato ir nesitikėjau. Tiesiog gaila, kad latviui pralaimėjau. Buvau pasivijęs, bet pakilime kažkaip paleidau“, – po finišo optimizmu netryško V.Strolia. Praėjus kelioms valandoms po V.Strolios finišo netoliese esančioje biatlono trasoje pasirodymą jau ketvirtose per savo karjerą olimpinėse žaidynėse pradėjo D.Rasimovičiūtė. Nors 7,5 km sprinto lenktynėse tarp 84 sportininkių ji liko 51-ma, Diana po finišo įžvelgė gerų dalykų. „Man šis sezonas labai sunkus, todėl smarkiai jaudinausi prieš startą, bet dabar jau žinau, kad galiu kovoti ir tikrai kovosiu. Nors labai sunki trasa. Bet pamačiau, kad su savo varžovėmis jau galiu rungtyniauti. Nėra taip, kaip buvo šių metų pasaulio taurės etapuose. Šį sezoną buvo sunkus laikotarpis ir man reikėjo pačiai save nugalėti, kad galėčiau sukaupti jėgas toliau treniruotis ir kovoti“, – sakė trisdešimtmetė sportininkė. 60 greičiausių sprinto biatlonininkių pateko į persekiojimo lenktynes, kurias po dviejų dienų D.Rasimovičiūtė pradėjo praėjus 2 min. 11,8 sek. nuo Anastasijos Kuzminos starto. Tiek mūsų šalies atstovė atsiliko nuo Slovakijos piliete jau senokai tapusios rusės, Sočyje apgynusios sprinto olimpinės čempionės titulą. D.Rasimovičiūtė prašovė du kartus.

OLIMPINĖ PANORAMA

SOČIS 2014 VASARIO 10-OJI

ią dieną olimpinėse žaidynėse buvo atverstas naujas Lietuvos sporto istorijos puslapis, mat pirmą kartą Lietuvos olimpietė – devyniolikmetė A.Sereikaitė startavo čiuožimo trumpuoju taku lenktynėse. „Aisberg“ arenoje po starto signalo šovusi į priekį, A.Sereikaitė beveik tris iš keturių su puse rato buvo atsiplėšusi nuo varžovių, bet finišo liniją kirto trečia. To buvo per maža patekti į 500 m distancijos ketvirtfinalį – kelialapius į kitą etapą iš aštuonių atrankos čiuožimų gavo po dvi dalyves. Galutinėje įskaitoje A.Sereikaitė liko 24-ta tarp 32 sportininkių. Dvi iš jų buvo diskvalifikuotos už klaidingą startą. Klaidingas startas sutrukdė ir ketvirtojo čiuožimo pradžią, tad A.Sereikaitei ir jos varžovėms teko startuoti iš naujo. Lietuvę pranoko korėjietė Seung-hi Park, amerikietė Emily Scott, o ketvirta liko prancūzė Veronique Pierron, kuri neišsilaikė viename posūkių ir griuvo. Prieš olimpines žaidynes A.Sereikaitei buvo iškelta užduotis užimti 20–25 vietą, tad šį tikslą čiuožėja pasiekė jau pirmuoju bandymu. „Iš pradžių labai nervinausi, bet dabar vertinu gerai. Paprasčiausiai padariau vieną klaidą, dėl kurios praradau kelialapį į kitą etapą. Mane

A.Sereikaitė po starto šovė į priekį

aplenkė iš vidinės pusės, nes man reikėjo posūkyje prieš tai labiau iščiuožti į išorę, kad įgaučiau daugiau greičio. Iškart po starto atsiplėšiau, nes čia – sprintas. Visi stengiasi nuo starto spurtuoti. O startas ir pirmieji du ratai yra mano stiprioji pusė. Net pati nesitikėjau, kad taip iššausiu į priekį. Nė nenujaučiau, ar varžovės toli, ar ne. Tiesiog pajutau, kaip aplenkė korėjietė, paskui pamačiau, kad nukrito prancūzė. O paskui padariau klaidą – neiščiuožiau per daug į šoną ir praradau greitį“, – taip savo olimpinį debiutą įvertino pati čiuožėja. A.Sereikaitei įspūdį paliko „Aisberg“ arena, kurios tribūnose telpa 12 tūkst. žiūrovų: „Kai įeini, įspūdis: „Vau!“. Labai daug erdvės, žiūrovų. Bet kai čiuoži, susitelki į čiuožimą, nematai ir negirdi

VASARIO 11-OJI

nieko aplinkui. Beje, ledas čia nėra labai greitas.“ Į startą vėl žengė biatlonininkas T.Kaukėnas. Iš 48 vietos pradėjęs 12,5 km persekiojimo lenktynes, jis pakilo į 40-ąją poziciją. Nors ir prašovęs pirmoje ugnies linijoje, prieš ketvirtąją šūvių seriją Lietuvos sportininkas buvo pakilęs net į 32 vietą. Tačiau nuovargis ir jaudulys sudrebino ranką – netaiklūs buvo dar du šūviai, neleidę išsaugoti daug aukštesnės pozicijos. 12,5 km distanciją Tomas įveikė per 36 min. 49,8 sek. Jis 3 min. 1,2 sek. atsiliko nuo auksą iškovojusios Prancūzijos biatlono superžvaigždės Martino Fourcade‘o, kuris sprinto lenktynes baigė šeštas. Prieš olimpines žaidynes T.Kaukėnui buvo iškelta užduotis Sočyje užimti nuo 30 iki 40 vietos. „Aštuonios vietos – nedaug, bet gerai, kad pakilau, o ne nukritau. Tai džiugina. Bet prieš ketvirtąjį šaudymą jau jaučiau nuovargį, kai šliuožiau į kalną, prasidėjo raumenų traukuliai. Taip pat buvo ir psichologinė įtampa. Žinojau, kad jei gerai šaudysiu, pakilsiu tikrai aukštai. Tai irgi neleido man atsipalaiduoti, įsitempiau ir nepavyko ramiai šaudyti. Nors prieš startą jaudulio jau nebebuvo. Šiandien jaučiausi kaip prieš eilinį startą pasaulio taurės etape. Po sprinto jau žinojau savo galimybes, labiau pasitikėjau savimi. Bet trasoje prieš paskutinį šaudymą atsirado jaudulys“, – pasakojo T.Kaukėnas.

Slidžių tepėjas A.Bučelis padėjo ir slidininkams, ir biatlonininkams

ią dieną mūsų šalies atstovų laukė trys startai – biatlonininkė D.Rasimovičiūtė varžėsi 10 km persekiojimo lenktynėse, o abu mūsų slidininkai dalyvavo sprinto varžybose. Slidininkės susirungė 1,3 km, vyrai – 1,8 km distancijoje. Pirmą kartą olimpinę trasą išbandė I.Ardišauskaitė, kuri tarp 67 sportininkių liko 62-a. „Pasirodymą vertinu blogai. Darydama apšilimą jaučiausi daug geriau. Maniau, ir per lenktynes taip bus. Trasa – ne mano, sunkus sniegas. Nepavyko, – neslėpė I.Ardišauskaitė. – O tai, kad nestartavau skiatlono rungtyje, galėjo paveikti tik psichologiškai, nes fiziškai buvau ne tokia pavargusi, nors vietoje to starto, kad neatsipalaiduočiau, buvo greičio treniruotė. Žinoma, ta žinia šiek tiek išmušė iš vėžių. Juk ruošėmės iki paskutinės minutės, nebuvo taip, kad atvažiavome ir žinojome, jog skiatlono varžybose nestartuosiu.“ V.Strolia po finišo buvo geresnės nuotaikos. „Nesu visiškai patenkintas, bet tikrai neliūdnas“, – patikino 70-tas tarp 85 finišavusių slidininkų likęs anykštėnas. Keletas šios rungties dalyvių, bandydami įveikti stačioje nuokalnėje esantį posūkį, griuvo.

OLIMPINĖ PANORAMA

Vienas net atsidūrė medikų rankose. „Dėl to ir džiaugiuosi, kad pavyko įveikti visą trasą ir nenugriūti. Tame posūkyje labai daug puraus sniego, slidės sulenda ir sunku išsilaikyti. Per apšilimą taip nebuvo. O per varžybas galvojau, kad tik nenugriūčiau“, – sakė V.Strolia. Biatlonininkė D.Rasimovičiūtė moterų persekiojimo lenktynėse, kaip ir T.Kaukėnas vyrų, palypėjo aštuoniais laipteliais į viršų. 10 km persekiojimo lenktynėse pirmas dvi šūvių serijas gulėdama ir pirmą stovėdama D.Rasimovičiūtė paleido be klaidų ir į paskutinį šaudymo ruožą atšliuožė 40-ta. Tačiau dvi klaidos paskutinėje ugnies linijoje stumtelėjo lietuvę žemyn ir į likusią trasos atkarpą, apsukusi du baudos ratus po 150 m, Lietuvos

biatlonininkė išskubėjo 44-ta. Iki finišo ji aplenkė dar vieną varžovę ir užėmė 43 vietą. Lenktynes lietuvė pradėjo iš 51-osios pozicijos. Auksą iškovojo vieną kartą prašovusi baltarusė Darja Domračeva. Iš devintosios pozicijos startavusi Baltarusijos sportininkė 37,6 sek. pranoko taip pat kartą šaudykloje suklydusią norvegę Torą Berger. Lietuvė nuo D.Domračevos atsiliko 4 min. 36,4 sek. „Visąlaik nors viena vieta pakilti yra gerai. Ne stebuklas, bet neblogai“, – savo pasirodymą įvertino Diana. Po finišo patyrusi sportininkė nepamiršo padėkoti komandos tepėjams, užtikrinusiems, kad kaitrios Kaukazo saulės įšildytoje trasoje slidės slystų nepaisant smarkiai suminkštėjusio sniego, kuriuo

SOČIS 2014 VASARIO 12-OJI

ietuvos sportininkai Sočyje tądien nestartavo, visi liejo prakaitą pratybose – jų dar laukė sunkios kovos. Vienų Olimpiniame parke Adleryje, kitų – kalnuose netoli Krasnaja Polianos ir Roza Chutoro. Paskutiniams išbandymams Sočio žiemos žaidynėse ruošėsi slidininkai ir biatlonininkai. Olimpinis biatlono ir slidinėjo centras „Laura“ įrengtas maždaug pusantro kilometro aukštyje virš jūros lygio. Greta jo – ir vadinamasis papildomas olimpinis kaimelis, kuriame žaidynių dienomis gyveno slidininkai ir biatlonininkai. Lietuvos olimpinės misijos vadovės V.Vencienės nuomone, Sočio olimpinės trasos – labai sunkios. Ne tik dėl itin ilgų pakilimų, bet ir dėl aukštikalnių poveikio. Olimpinei čempionei pritarė ir žaidynių debiutantė I.Ardišauskaitė: „Tai viena sunkiausių trasų, kurioje kada nors teko lenktyniauti. Čia aukštis – pusantro kilometro, tai jau prideda sunkumo. Ir labai ilgi pakilimai. Jie nėra statūs, bet ilgi.“ V.Strolia irgi džiaugėsi, kad rengdamiesi olimpinėms žaidynėms Lietuvos slidininkai treniravosi kalnuose Italijoje, beveik 2 km aukštyje: „Dabar lengviau. Bet jei ne ta stovykla, būtų daug sunkiau.“

skundėsi ir kitų slidėmis lenktyniaujančių sporto šakų atstovai. „Vietomis danga buvo minkšta, o tuose ruožuose, kurie per treniruotes buvo uždaryti, trasa labai kieta, ideali. Bet įkalnėse labai minkšta. Labai noriu padėkoti mūsų tepėjams. Jie – šaunuoliai. Mano slidės slydo puikiai, galėjau leisdamasi nuo kalno daugiau pailsėti. Tai didžiulis pliusas“, – džiaugėsi biatlonininkė. Greta biatlono stadiono stovėjusiame specialiame slidėms tepti skirtame konteineryje draugiškai plušėjo ir Lietuvos slidininkų, ir biatlonininkų rinktinių nariai. „Tepėjai prieš lenktynes yra svarbesni nei treneriai“, – prasitarė Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos generalinis sekretorius Gintautas Černiauskas. Likus kelioms valandoms iki starto slidinėjimo ir biatlono trasose visada būdavo pilna žmonių. Visi jie apsukdavo kelis ratus, o pasiekę sudėtingiausias vietas apsisukdavo ir šliuoždavo iš naujo. Tai tepėjai, slidžių bandytojai, treneriai. Ruošdami Lietuvos sportininkų slides draugiškai darbavosi slidinėjimo rinktinės trenerė K.Strolienė ir biatlonininkų komandos tepėjai Aurimas Bučelis, estas Meelis Aasmae bei biatlono rinktinės treneris Ilmaras Bricis. Jų konteineryje – visa reikalinga įranga ir įrankiai, nuo kenksmingųjų medžiagų saugantys

Olimpinės rinktinės gydytojas D.Barkauskas Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas D.Barkauskas puikiai žino, koks gali būti aukštikalnių poveikis sportininko organizmui. „Aukštikalnėse oras retesnis. Dėl to atsiranda deguonies stygius. Tada svarbiausia, kaip efektyviai funkcionuoja deguonies transporto sistema. Tai ir gyvybinis plaučių tūris – kiek mes sugebame įkvėpti, ir deguonies įsisavinimas, ir kiek mūsų raudonieji kraujo kūneliai sugeba to deguonies surišti ir pernešti. Po to jau svarbios kraujo ir širdies, kaip pagrindinio siurblio, savybės. Dar periferiniai mechanizmai, kitaip tariant, mikrocirkuliacija, smulkiausios kraujagyslės, kurios nuneša deguonį iki dirbančių raumenų, iki tų struktūrų, kurioms labiausiai reikia. Širdies kraujagyslių

Trasoje – I.Ardišauskaitė respiratoriai ir kaukės. „Skirtingose trasos vietose danga skiriasi. Vienose ji patižusi, kitur kieta. O tepalas ant slidžių – tik vienas. Todėl parenkant tepalus tenka paaukoti kai kurias trasos vietas, kad kitas būtų galima įveikti maksimaliu greičiu“, – niuansus dėstė G.Černiauskas. Jam pritarė ir patyręs slidžių tepėjas A.Bučelis: „Tokiose trasose kaip dabar viską apskaičiuojame kone metro tikslumu, nes kiekvienas sportininkas skirtingai jaučiasi ant minkšto sniego.“ Suminkštėjęs sniegas – galvasopis ir olimpiados organizatoriams. Todėl vakare, pasibaigus varžyboms, ant trasų buvo pilama specialių cheminių medžiagų, kurios neleido sniegui žliugti. Tačiau iki 15 laipsnių įšildavęs

valdymas labai sudėtingas, priklauso nuo nervų sistemos veiklos, dėl to kiekvieno žmogaus yra labai skirtingas. Nepasirengusiam žmogui atvykti tiesiai iš lygumų į aukštikalnes – didžiulis stresas. O kai iš aukščiau nusileidi žemiau, būna lengviau“, – dėstė patyręs specialistas. Organizmą galima pripratinti prie aukštikalnių poveikio, bet tik iki tam tikros ribos. „Iki 1500– 2000 m aukščio – tik treniruotumo klausimas. O 3000 m ir aukščiau – jau daugiau genetika. Tose aukštikalnėse, kuriose atsiranda aukštikalnių ligos grėsmė, net gerai treniruotas specialiųjų pajėgų karys gali nesugebėti žengti nė žingsnio, o pypkę rūkanti bobulytė gali pūškuoti be problemų. Tai jau genetikos mechanizmai – arba tau duota, arba ne“, – lygino D.Barkauskas.

oras dieną įveikdavo ir chemikalų skydą. Klasikinio stiliaus slidės skiriasi nuo laisvojo. Klasikinio stiliaus slides, kuriomis šliuožia tik slidininkai, lietuviams ruošė K.Strolienė. Likus kelioms valandoms iki starto ji iššliuoždavo į trasą ir parinkdavo kelis tepalo variantus. Tada slides išbandydavo patys sportininkai. „Galutinis variantas parengiamas likus maždaug pusvalandžiui iki starto“, – paaiškino slidininkas V.Strolia. Biatlonininkų komandos tepėjai yra puikūs laisvojo stiliaus slidžių specialistai. Nepaisant to, kad oro ir sniego sąlygos vakarėjant keitėsi kas akimirką, jie sugebėjo parinkti tokius tepalus, kurie leido mūsų sportininkams čiuožimo greičiu neatsilikti nuo lyderių. Sočyje rankų sudėję nesėdėjo ir federacijų vadovai. Jie talkino vienas kitam. Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas ir per savo sporto šakos, ir per slidinėjimo varžybas imdavo atsargines lazdas ir eidavo į trasą. Jei sportininkui lazda sulūš ar iškris – paduos kitą. Tą patį darė ir G.Černiauskas. Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentas Paulius Augūnas, į Sočį atvykęs jau įpusėjus žaidynėms, padėjo treneriui G.Zaveckui per pratybas ir varžybas rūpintis abiem kalnų slidininkais.

OLIMPINĖ PANORAMA

SOČIS 2014 Alfredo Pliadžio nuotr.

VASARIO 13-OJI

iena, kai iki olimpinio stebuklo trūko labai nedaug. Trijų taiklių šūvių. Pirma iš lietuvių vasario 13-ąją startavo slidininkė I.Ardišauskaitė. Su Sočio olimpinėmis žaidynėmis ji atsisveikino 10 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užimdama 67 vietą tarp 75 dalyvių. Tvieskiant Kaukazo saulei, įšildžiusiai orą iki 15 laipsnių, Ingrida nuotolį įveikė per 36 min. 52,1 sek. ir net 8 min. 34,3 sek. atsiliko nuo olimpine čempione tapusios lenkės Justynos Kowalczyk. „Pagal tai, kiek atsilikau nuo lyderės, pasirodymą vertinu nekaip“, – iškart po finišo, dar nežinodama galutinės užimtos vietos, sakė I.Ardišauskaitė. Savo pasirodymą Sočio žaidynėse ji apibendrino taip: „Padariau, ką galėjau. Tai pirmosios mano olimpinės žaidynės, todėl nelabai ir buvo galima tikėtis stebuklų.“ Vakarop ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo, kaip 20 km individualiose lenktynėse iki tol tik biatlono specialistams ir aktyvesniems mėgėjams žinomas T.Kaukėnas po pirmųjų dviejų ugnies linijų, kuriose visi dešimt šūvių buvo taiklūs, šliuožia antras. O kai lietuvis, įveikęs 12,1 km, gulėdamas dar kartą užvertė visus penkis taikinius, jis tapo sunkiausių biatlono lenktynių lyderiu.

T.Kaukėnas po sidabriniu galėjusio tapti finišo

Į ketvirtąjį šaudymą Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų karys atskriejo lenkdamas visus konkurentus. Tačiau čia nutiko tai, kas jau ne pirmą sykį sudaužė Tomo viltis. „Jau daug kartų taip buvo. Paskutinėje šaudykloje negaliu savęs kontroliuoti. Nesuprantu, kas darosi. Atrodo, viską darau taip, kaip ir prieš tai. Bet rankos neklauso, pirštas neklauso, negaliu normaliai iššauti. Negaliu sustabdyti savęs“, – po lenktynių dar drebančiu nuo įtampos ir apmaudo balsu ištarė biatlonininkas. Paskutinėje serijoje buvo netaiklūs net trys šūviai. O tai šioje rungtyje reiškia tris baudos minutes, nubloškusias lietuvį į galutinę 23 vietą.

VASARIO 14-OJI

asario 14-oji V.Vencienei – išskirtinė. Ne dėl to, kad tądien švenčiama Valentino diena. 1988 m. vasario 14 d. Kanados mieste Kalgaryje vykusiose olimpinėse žaidynėse lietuvė tapo 10 km slidinėjimo čempione. „Slidinėjimas nuo tų laikų nė kiek nepasikeitė. Ir tada, ir dabar viską lemia sunkus darbas. Laimi tie, kurie geriausiai pasiruošę“, – stovėdama prie Sočio olimpinės trasos sakė V.Vencienė. Čia ją, kaip ir kitose žaidynėse, į kurias buvusi sportininkė vyko kaip LTOK darbuotoja, pažįsta ir atpažįsta. Kalgaryje SSRS rinktinei atstovavusi lietuvė tose žaidynėse dar iškovojo ir 5 km lenktynių klasikiniu stiliumi bronzos medalį. „Lauros“ centro trasoje tuo metu į pabaigą ėjo olimpinis V.Strolios pasirodymas. 15 km lenktynėse klasikiniu stiliumi, kuriose startavo 91 sportininkas, o finišavo 87-i, lietuvis užėmė 70 vietą. Vytautas distanciją įveikė per 45 min. 8 sek. ir jau antrą auksą Sočyje iškovojusiam šveicarui D.Colognai pralaimėjo 6 min. 38,3 sek. „Negaliu pasakyti, kad nusivyliau. Nors ir nebuvau aukštai, bet vien dalyvavimas tokiame renginyje padeda sportininko mąstymui. Tikrai profesionaliau žiūrėsiu į

OLIMPINĖ PANORAMA

V.Vencienė prieš 26 metus tapo olimpine čempione

Galutinis T.Kaukėno rezultatas – 52 min. 38,9 sek. Lenktynių nugalėtoju tapęs prancūzas M.Fourcade‘as prašovė kartą. Jo rezultatas – 49 min. 31,7 sek. Vicečempiono medalis atiteko vokiečiui Erikui Lesseriui (0 baudos minučių) – 49 min. 43,9 sek., bronza – rusui Jevgenijui Garaničiovui (1) – 50 min. 6,2 sek. Varžybose startavo 89 biatlonininkai. Po lenktynių žvelgiant į rezultatus buvo nesunku suskaičiuoti, kad jei ne tos nelemtos trys baudos minutės, T.Kaukėnas būtų iškovojęs Sočio olimpinių žaidynių sidabrą. Pirmą nepriklausomos Lietuvos istorijoje žiemos žaidynių apdovanojimą. Ir 23 vieta olimpinėse biatlono varžybose – puikus rezultatas, ypač kai už tavo nugaros lieka legendinis O.E.Bjorndalenas (34 vieta) ir daugybė kitų puikiai sporto pasaulyje žinomų vardų. Tačiau po finišo T.Kaukėnas džiaugėsi ne šuoliu į biatlono elitą, bet liūdėjo dėl išsprūdusio medalio. „Iškart po finišo žiūrėjau į švieslentę ir verkiau. Nes mačiau, kad jei ne tie trys netaiklūs šūviai, galėjau laimėti medalį. Iki šiol esu verkęs tik vieną kartą – vaikystėje, kai iš dešimties šūvių pataikiau tik vieną. O jei būčiau pataikęs daugiau, būčiau laimėjęs viso sezono taurę savo mieste Ignalinoje. Tada verkiau ir šiandien“, – prisipažino T.Kaukėnas.

sportą. Čia įgijau patirties, pasitikėjimo savimi. Bet visiškai patenkintas tikrai nesu“, – savo startus Sočyje apibendrino anykštėnas. Paklaustas, ar dar norės sugrįžti į olimpines žaidynes, sportininkas juokėsi: „Nenoriu išvažiuoti. Čia buvo labai gerai.“ Pasirodymą jau ketvirtose olimpinėse žaidynėse baigusi D.Rasimovičiūtė negalėjo pasakyti, ar ruošis ir penktajai olimpiadai. „Labai gaila, kad žaidynės baigėsi būtent taip. Tačiau šiandien trasoje buvo labai sunku. Buvau tuščia ir be jėgų“, – kirtusi 15 km individualių lenktynių finišo liniją apgailestavo Lietuvos biatlonininkė, neįstengdama sulaikyti ašarų. Diana nepataikė trijų iš dvidešimties šūvių. Jos rezultatas – 49 min. 32,5 sek. nustūmė lietuvę į 42 vietą tarp 82 startavusių biatlonininkių. D.Rasimovičiūtei priklauso geriausias visų laikų nepriklausomos Lietuvos biatlonininkų olimpinėse žaidynėse pasiektas rezultatas – 2006 m. Turine sprinto lenktynėse užimta 18 vieta. Sportininkė, kurios širdies draugas yra Lietuvos biatlono rinktinės vyriausiasis treneris latvis Ilmaras Bricis, neslėpė atsidūrusi apsisprendimo kryžkelėje: „Kol kas nieko staigiai nesakysiu, nes galima spontaniškai daug ką prikalbėti. Matysime, kaip bus. Reikės apsispręsti, ką daryti toliau.

SSOČIS 2014 VASARIO 15-OJI

reitojo čiuožimo trumpuoju taku 1500 m distanciją šešiolikta įveikusi A.Sereikaitė tapo aukščiausiai iš lietuvių Sočio olimpinėse žaidynėse pakilusia sportininke. „Tikiuosi, kad ledo šokėjai pasirodys geriau“, – po finišo sakė čiuožėja. Beje, D.Stagniūnas palaikė A.Sereikaitę iš „Aisberg“ arenos tribūnos kartu su Lietuvos dailiojo čiuožimo federacijos prezidente Lilija Vanagiene. Olimpiados debiutantė blykstelėjo rungtyje, kurioje jos reitingas buvo žemiausias iš visų 36 dalyvių. Ji atrankos varžybų ketvirtajame čiuožime užėmė trečią vietą – 2 min. 21,9 sek. Tai buvo naujas asmeninis jos rekordas, kurį Lietuvos sportininkė vėliau dar pagerino pusfinalyje – 2 min. 20,398 sek. Bet to nepakako patekti tarp keturių greičiausiųjų, iš kurių dvi gavo bilietus į pagrindinį, o dar dvi – į vadinamąjį B finalą. Po varžybų A.Sereikaitė džiūgavo: „Beveik penkiomis sekundėmis pagerinau asmeninį rekordą. Atrankos čiuožimas buvo labai greitas. Iškart užsiėmiau trečią vietą ir stengiausi blokuoti varžoves už savęs bei laikytis greta dviejų lyderių. Planas suveikė ir patekau į kitą etapą. Pusfinalyje norėjau

A.Sereikaitė ir jos palaikymo komanda

patekti į B finalą. Laikiausi tarp tų vietų, bet paskutiniams dviem ratams įveikti nebeužteko jėgų. Bet apskritai rezultatu esu labai patenkinta. Kaip ir planavau prieš žaidynes, norėjau patekti į kitą etapą. O kitas noras buvo aplenkti bent pusę varžovių. Abu tikslai pasiekti.“ A.Sereikaitė, kaip ir jos konkurentės, prie starto linijos stoja avėdama pačios pasigaląstas pačiūžas. Ji visur vežasi specialias galandinimo stakles bei kitus šiam procesui reikalingus įrankius. „Stakles turi visi čiuožėjai. Jose pritvirtini pačiūžas ir galandi specialiais

akmenimis“, – paaiškino sportininkė. Galandant geležtėje iš abiejų pusių suformuojamas 90 laipsnių kampas, o vėliau nušlifuojami visi nelygumai, atplaišos ir kiti pažeidimai, galintys turėti įtakos čiuožimui. Greitojo čiuožimo trumpuoju taku pačiūžos labiausiai išsiskiria tuo, kad jų geležtės yra ne per vidurį, o kairėje bato pusėje. Tai leidžia įveikti posūkius smarkiai pasvirus virš ledo, net pasiremiant ranka. Būtent todėl ant kairės rankos šios sporto šakos atstovai maunasi pirštinę su specialiais pirštų antgaliais.

V.Strolia Sočyje pasisėmė patirties

I.Tobias ir D.Stagniūnas po treniruotės buvo puikiai nusiteikę Teoriškai viskas įmanoma. Kita vertus, tai didžiulis žingsnis – vėl ketveri metai iki kitos olimpiados.“ Vasario 14-oji – ir įsimylėjėlių diena. Ta proga Pakrantės olimpiniame kaimelyje sportininkams buvo galima kelti vestuves. Tiesa, ne visai tikras – santuokos įžadai galiojo tik kaimelio teritorijoje.

„Eisiu ir aš ženytis“, – po treniruotės Sočio olimpinio parko pratybų arenoje kvatojosi D.Stagniūnas. Tiesa, prie simbolinio altoriaus jis ketino vestis ne šokių partnerę I.Tobias, o savo mylimąją Madison Chock. Tuo metu, kai kalbėjomės, amerikietė ant ledo suko figūras su savo partneriu Evanu Batesu. Ši pora ledo šokių varžybose gynė JAV garbę.

OLIMPINĖ PANORAMA

SOČIS 2014 VASARIO 16-OJI

iemos olimpinės žaidynės dažniausiai vyksta tuo metu, kai Lietuvoje minima Valstybės atkūrimo diena. Ji buvo paminėta ir olimpiniame Sočyje. Į vieną būrį Pakrantės kaimelyje suėjo iš savo laikinųjų namų atvykę biatlonininkai D.Rasimovičiūtė ir T.Kaukėnas, čiuožėjai I.Tobias ir D.Stagniūnas, jų treneriai, medikai, aptarnaujantis personalas, Lietuvos olimpinės delegacijos bei misijos vadovai. Taip pat lietuviai savanoriai, talkinę mūsų šalies delegacijai. Ta proga buvo iškelta trispalvė, sveikinimo žodį tarė, apie Vasario 16-osios svarbą kalbėjo ir sėkmės žaidynėse linkėjo LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė. Šventė vyko netoli nuo Lietuvos delegacijos būsto Pakrantės kaimelyje esančiose patalpose, skirtose susirinkimams. Specialiai šiai šventei buvo pasigaminti šūkiai: „Su gimtadieniu, Lietuva“. 12 val. vykusiose iškilmėse dėl treniruočių negalėjo dalyvauti A.Sereikaitė ir abu kalnų slidininkai, o I.Ardišauskaitė su V.Strolia jau buvo iškeliavę į Lietuvą. Tas pats šūkis „Su gimtadieniu, Lietuva!“ dar kelis kartus nuskambėjo pavakarę Olimpiniame parke, į kurį paminėti Vasario 16-osios po trispalve, plevėsuojančia greta kitų žaidynių dalyvių vėliavų, susirinko keletas olimpiadoje besidarbuojančių savanorių ir žurnalistai. Spalvingai apsirengusios savanorės

Lietuvos valstybės atkūrimo diena paminėta olimpiniame kaimelyje

Kalnų slidininkai irgi šventė Vasario 16-ąją

Pirmas I.Tobias ir D.Stagniūno šokis olimpinėse žaidynėse

Ledo šokėjai po olimpinio debiuto džiaugėsi savo pasirodymu, bet nebuvo patenkinti rezultatu. „Norėjome padovanoti kuo geresnį pasirodymą Valstybės atkūrimo dienos proga. Ir mes tai padarėme – čiuožėme iš visos širdies“, – sakė 22-ejų metų I.Tobias. Už trumpąją programą Lietuvos pora gavo 56,4 balo. Tai šiek tiek mažiau nei sausį Europos čempionate pasiektas geriausias sezono rezultatas – 56,76. Poros rekordas pasiektas 2012-aisiais – 59,66 balo. Sočyje parodytas trumpasis šokis jiems lėmė septynioliktą vietą ir užtikrino galimybę parodyti savo laisvąją programą, kurioje kitą dieną varžėsi 20 iš 24 duetų. „Čiuožėme gerai. Treneriai irgi patenkinti. Bet manėme, kad būsime šiek tiek aukščiau“, – prisipažino 28-ejų metų D.Stagniūnas, su partnere atlikęs fokstrotą ir kvikstepą pagal

„NORĖJOME PADOVANOTI KUO GERESNĮ PASIRODYMĄ VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS PROGA. IR MES TAI PADARĖME – ČIUOŽĖME IŠ VISOS ŠIRDIES.“ ISABELLA TOBIAS

patraukė praeivių, daugiausia rusų, dėmesį. Jie vienas po kito ėmė fotografuotis su lietuvėmis. Kai kurie atėjo iš greta išsirikiavusios eilės – joje žmonės laukė, kada galės įsiamžinti su vienu žaidynių talismanų leopardu. Pasikalbėjusios su žurnalistais, pabendravusios tarpusavyje ir su smalsiais praeiviais, iš įvairių olimpinių objektų į susitikimą po trispalve susirinkusios savanorės kelis kartus garsiai sušuko: „Mes – už Lietuvą!“, „Su gimtadieniu, Lietuva!“ Netrukus jos patraukė į greta esančią „Aisberg“ areną, kurioje tąvakar olimpines kovas pradėjo ledo šokėjai. Iš viso Sočyje darbavosi apie dvi dešimtis savanorių lietuvių.

OLIMPINĖ PANORAMA

Olimpinis atašė A.Muraška ir kiti lietuviai apipylė ledą gėlėmis

Marilyn Monroe dainas „A fine romance“ ir „Diamonds are a girl‘s best friends“. Po šokio ant ledo pasipylė gėlių puokštės – taip Lietuvos sportininkus sveikino kartu su I.Tobias viename kambaryje gyvenanti A.Sereikaitė ir kiti mūsų šalies olimpinės delegacijos nariai. Lietuvos poros pasirodymą kartu su dar aštuoniais kolegomis iš įvairių šalių vertino ir Laima Krauzienė. Publikos plojimų per čiuožėjų varžybas „Aisberg“ arenoje sulaukė ne tik I.Tobias su D.Stagniūnu. Tribūnos prapliupo ovacijomis, kai pranešėjas per pertrauką pakalbino varžybas stebėjusias spalvingai pasipuošusias savanores – pradinių klasių mokytoją iš Vilkaviškio Viliją Vyšniauskienę ir jos dukrą Ritą. Jos pasakė, kad šiandien – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tada pranešėjo paraginti Lietuvą sveikino visi žiūrovai.

SOČIS 2014 VASARIO 17-OJI

o Sočio olimpiadoje atlikto laisvojo šokio išvydusi teisėjų skirtus balus I.Tobias skėstelėjo rankomis. Už laisvąją programą, kurią šoko pagal filmo apie Džeimsą Bondą dainą „Skyfall“, atliekamą dainininkės Adele, Lietuvos pora gavo 82,6 balo. Bendra taškų suma, sudėjus trumposios ir laisvosios programos rezultatus – 139. Poros rekordas, kurį ji pasiekė šių metų Europos čempionate, – 142,31 taško. Tad olimpinėse žaidynėse Lietuvos ledo šokėjai užėmė galutinę septynioliktą vietą. Po laisvojo šokio sustoję pasikalbėti su žurnalistais čiuožėjai šnekėjo ir apie rimtus dalykus, ir pokštavo. „Ji bandė mane nurengti“, – juokėsi Deividas, rodydamas pro perrėžtas kelnes boluojančią koją. Pasirodo, per paskutinį pakėlimą I.Tobias pačiūža perpjovė partneriui kelnes ties šlaunimi. „Aš girdėjau tą garsą, kaip plyšta medžiaga. Tai yra tikras

Čiuožėjus pralinksmino perpjautos Deivido kelnės

Lietuvos dailiojo čiuožimo pora, dalyvavusi olimpinėse žaidynėse. Anksčiau net penkeriose žiemos žaidynėse Lietuvos garbę gynė M.Drobiazko ir P.Vanagas. Debiutuodamas 1992 m. Albervilyje šis duetas užėmė šešioliktą vietą, o aukščiausiai pakilo 2002 m. Solt Leik Sityje, kuriame iškovojo penktą vietą. Tai geriausias po nepriklausomybės atkūrimo mūsų šalies sportininkų žiemos žaidynėse pasiektas rezultatas. Sočio žaidynių ledo šokių laisvąją programą iš tribūnų stebėjo I.Tobias mylimasis – iš Detroito atskridęs 24-erių metų Samuelis Litesas. Jis yra Šiaurės Amerikos Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) klubo „Detroit Red Wings“ skautas, ieškantis komandai naujų talentų. Dvejais metais už savo draugę vyresnis Samuelis Detroite gyvena vos 10 min. kelio nuo I.Tobias. Olimpiniame Sočyje S.Litesas praleido tris dienas. Į olimpines žaidynes buvo atvykę ir Isabellos tėvai.

Tribūnose netrūko lietuvių

Džeimsas Bondas“, – kvatojosi Isabella. Čiuožėjai, kaip ir po trumposios programos, buvo patenkinti savo pasirodymu, bet ne teisėjų skirtais balais. „Čiuožėme tikrai gerai. Abu šokiai buvo solidūs, be klaidų“, – neabejojo D.Stagniūnas. Paaiškėjus, kad teisėjai ir vėl nebuvo itin dosnūs, I.Tobias sakė: „Taip juk visąlaik būdavo Margaritai Drobiazko ir Povilui Vanagui. Taip ir mums nutinka. Todėl mes nelabai jaudinamės dėl teisėjų nuomonės. Svarbiausia, kad mumis didžiuojasi treneriai, Lilija Vanagienė ir Lietuva.“ Ledo šokėjai neslėpė – I.Tobias trauma jiems trukdė dar geriau pasirengti

varžyboms. „Aš tris dienas vienas ėjau treniruotis. Labai norime padėkoti Daliui Barkauskui, kuris išgydė Isabellą, kasdien važinėjo iš kalnų, prižiūrėjo ją. Bet niekam nieko nesakėme, nes tai mūsų, o ne kitų problema. Ir sušokome. Juk būti čia yra šimtą kartų svarbiau nei pasaulio ar Europos čempionate“, – aiškino D.Stagniūnas. Iškart po šokio Isabella pašnabždėjo Deividui: „Tavo mama stebi viską iš rojaus.“ Čiuožėjo mama po sunkios ligos 2012 m. mirė Čikagoje. Jos svajonė buvo pamatyti olimpinėse žaidynėse šokantį sūnų. Tačiau šios akimirkos moteris nesulaukė. I.Tobias ir D.Stagniūnas – antroji

Tarp teisėjų buvo ir L.Krauzienė

OLIMPINĖ PANORAMA

SOČIS 2014 VASARIO 18-OJI

uo Roza Chutoro gyvenvietės iki olimpinio kalnų slidinėjimo centro reikėjo keltis talpiomis gondolomis, kurias laikantys lynai nutiesti kvapą gniaužiančiame aukštyje. Bet kelias dienas kalnus gaubė toks tirštas rūkas, kad žemė pro gondolos langą matėsi tik protarpiais. Tarpinis sustojimas – prie Ekstremalaus parko, kuriame dėl rūko kelis kartus teko atidėti snieglenčių varžybas. Dėl tos pačios priežasties vasario 17-ąją buvo atšaukta kalnų slidininkių treniruotė, tad I.Januškevičiūtei ir daugumai jos varžovių teko varžytis net neišbandžius šlaito, kuriame vyko lenktynės. Ieva – pirmoji Lietuvos sportininkė, dalyvavusi olimpinėse moterų kalnų slidinėjimo varžybose. Bet olimpinis debiutas nebuvo toks, kokio tikėjosi devyniolikmetė vilnietė. Trasos viršuje drebiant sniegui, o apačioje merkiant lietui vykusių moterų slalomo milžino varžybų pirmajame nusileidime I.Januškevičiūtė užėmė 71 vietą tarp 74 finišavusiųjų. Dar 15 sportininkių neįstengė baigti trasos. „Tai nebuvo sunkiausia trasa, kurioje teko lenktyniauti. Bet viena sunkesnių vien dėl ilgio. Jau distancijos viduryje jaučiau, kaip sunku. Esu laiminga, kad finišavau, nes labai daug merginų pasitraukė iš varžybų. Finišuoti šioje trasoje tikrai nelengva“, – patikino devyniolikmetė, pirmojo nusileidimo trasą įveikusi per 1 min. 36,79 sek. Tai net 18,91 sek. lėčiau nei varžybų lyderės

Trasoje – I.Januškevičiūtė

slovėnės Tinos Maze rezultatas. Paklausta, ar toks didelis atsilikimas jau po pirmojo nusileidimo neslegia, Ieva sakė: „Tai nėra tos varžybos, kuriose reikia galvoti apie atsilikimą nuo lyderių. Čia svarbiausia – finišuoti ir įrodyti sau bei kitiems, kad gali.“ Lietuvė aplenkė ir paskutinėje vietoje po pirmojo etapo buvusią Tailando atstovę Vanessą Vanakorn (1 min. 44,86 sek.). Ši slidininkė pasaulyje geriau žinoma ne kaip sportininkė, o kaip smuiko virtuozė Vanessa Mae. Po antrojo nusileidimo pasaulinė garsenybė, atstovavusi savo tėvo gimtinei, irgi buvo paskutinė, bet jau 67-ta. Nuo čempionės ji atsiliko 50,1 sek., bet po finišo sulaukė tikrai ne mažiau dėmesio ir plojimų nei T.Maze. I.Januškevičiūtė iš publikos sulaukė užuojautos atodūsio, kai Roza Chutoro kalnų slidinėjimo centro tribūnose susirinkę žiūrovai

VASARIO 19-OJI

ą dieną Roza Chutoro šlaitus jau plakė ne lietus ir sniegas, o glostė saulė. Po vyrų slalomo milžino, arba didžiojo slalomo, varžybų daug giedresnė buvo ir lietuvių nuotaika. Jauniausias Lietuvos olimpinės rinktinės narys R.Zaveckas trasą įveikė sėkmingai. „Labai gerai“, – taip pirmąjį nusileidimą įvertino vienas jauniausių šios rungties dalyvių septyniolikmetis R.Zaveckas. Startavęs 99-tas, Rokas po pirmojo nusileidimo buvo 70-tas. Varžybas tęsė 79 sportininkai, dar 28 dalyviai nesugebėjo įveikti trasos. Kai kurie po griuvimo atsidūrė ant neštuvų. Roko neišmušė iš ritmo incidentas prieš olimpinį debiutą. Prieš startą paprašęs jam skirto 99-ojo numerio sužinojo, kad jis kažkur prapuolęs. Lietuviui teko vilktis atsarginę liemenę, o numeris ant jos buvo užrašytas ranka. „Sklando visokių kalbų. Mano nuomone, rusai tiesiog nepasirūpino visų numeriais, trūko trijų numerių. Moterys, kurios dalija sportininkams numerius, teigė, kad juos pavogė. Tai tikėtina, nes trūko gana gražių

OLIMPINĖ PANORAMA

Finišo link skuba R.Zaveckas

R.Zaveckas – su savo tėvu ir treneriu G.Zavecku bei LKSF prezidentu P.Augūnu

didžiuliame ekrane išvydo, kaip griūna ir šlaitu ant šono čiuožia lietuvė. „Griūdama lazda truputį užsigavau plautį, iškart buvo sunku kvėpuoti“, – jau vėliau, praėjus beveik valandai po varžybų, pasakojo sportininkė, prieš tai apsikabinusi su savo pirmąja trenere Amerikos lietuve Jennifer Virskus, iš JAV kartu su broliu ir drauge atvykusia pasižiūrėti savo buvusių auklėtinių olimpinio debiuto. Ji „Kalnų erelių“ klube yra treniravusi ir R.Zavecką. Gauti įskaitinės vietos tądien nepavyko ir A.Sereikaitei. Penktoje iš aštuonių atrankos grupių startavusi lietuvė buvo nubausta už varžovės stumtelėjimą, todėl galutinėje klasifikacijoje jos pavardės nebuvo. „Tiesiog žinojau, kad bus sunkus bėgimas – nenorėjau likti trečioje ar ketvirtoje vietoje. Rizikavau – žinojau, kad arba pateksiu į kitą etapą, arba bus diskvalifikacija. Bandžiau geriau atiduoti visą save, sėkmingai finišuoti, o ne po finišo krimstis, kad kažko nepabandžiau. Nesirengiau trankytis – paprasčiausiai norėjau iš pradžių aplenkti rusę. Kai jau įvažiavau į jas, puikiai supratau, kad bus diskvalifikacija. Bet čiuožiau iki galo“, – iškart po pasirodymo „Aisberg“ arenoje pasakojo Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovė. Kalbėdama apie olimpinį debiutą A.Sereikaitė sakė: „Čia gavau labai daug patirties. Jei pateksiu į kitą olimpiadą, o aš pateksiu, žinosiu, koks tas pirmojo starto jaudulys. Man ši olimpiada davė daugiau patirties ir pasitikėjimo savimi. Įrodžiau sau ir kitiems, kad galiu čiuožti ilgąją distanciją.“

numerių – 40, 99 ir 100. Kaip yra iš tikrųjų, neaišku“, – svarstė kalnų slidininkas. Rokas vėl kirto ir antrojo nusileidimo finišo liniją bei šelmiškai nusišypsojo į televizijos kamerą. Nors net 35 kalnų slidininkai nesugebėjo įveikti trasos, kurią R.Zaveckas pavadino sunkiausia gyvenime. Lietuvos sportininkas užėmė 63 vietą slalomo milžino rungtyje. Joje startavo net 107 atletai, o finišavo tik 72. Olimpiados debiutanto R.Zavecko dviejų nusileidimų laiko suma – 3 min. 13,04 sek. Nuo čempionu tapusio amerikiečio Tedo Ligety lietuvis atsiliko 27,75 sek. „Lūkesčiai viršyti. Pirmajame nusileidime rezultatas buvo geresnis, nei planavome, o antrajame padariau vieną klaidą. Nusprendžiau pasaugoti operuotą koją – negaliu lėkti į duobes ir rizikuoti ją susilaužyti. Todėl truputį praradau laiko, bet vis tiek esu patenkintas“, – džiaugėsi praėjusį sezoną dėl sunkios traumos praleidęs septyniolikmetis. Jo olimpinį debiutą iš tribūnų matė Lietuvos delegacijos vadovai, į antrąją žaidynių dalį atvykęs LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas, sportininkų rėmėjai.

SOČIS 2014 VASARIO 20-OJI

Delegacijos vadovai A.Muraška, D.Gudzinevičiūtė ir V.Paketūras Sočio olimpiniame parke

ietuvos sportininkai tą dieną varžybose nedalyvavo. Tad iš mūsų šalies į žaidynes atvykusiems sporto vadovams, specialistams ir rėmėjams buvo puiki proga pasižvalgyti po Adleryje esantį Olimpinį parką ir nuvažiuoti į Sočį – miestą, kuris oficialiai laikytas žiemos žaidynių sostine, nors jame nebuvo nė vieno olimpinio objekto. Olimpinių įvykių sūkuryje nuolat sukosi ir LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius V.Paketūras, Lietuvos olimpinis atašė, loterijų bendrovės „Olifėja“ vadovas A.Muraška. Visi jie žiemos žaidynėse buvo pirmą kartą. Kasdien jų laukė ne tik varžybos, bet ir daugybė susitikimų – oficialių ir neoficialių su įvairių šalių atstovais. „Kalbėdavomės, diskutuodavome, ką galime kartu padaryti, vieni kitiems būti naudingi. Olimpinė šeima pasižymi draugiškumu, konkurencija yra tik varžybose. O šiaip vieni eina prie kitų ir siūlo bendradarbiauti. Toks bendravimas labai svarbus“, – paaiškino D.Gudzinevičiūtė. V.Paketūrui labiausiai įstrigo apsilankymai įvairių valstybių namuose – savotiškose ambasadose, kuriose koncertuodavo ryškiausios tų šalių muzikos žvaigždės, vykdavo įvairūs renginiai. „Tai puiki šalies reklama. Ir dauguma žiemos sporte daugiau pasiekusių valstybių turėjo tokius namus. Ten rinkosi politikos, verslo, kultūros, pramogų pasaulio elitas. Tokie dalykai labai priartina sportą prie visų kitų sričių. Bet mums tokie namai bent jau žiemos žaidynėse kol kas

sunkiai įsivaizduojami, nes tai kainuoja daugybę pinigų. Už viską moka rėmėjai. Štai Latvijos namų išlaikymo Sočyje išlaidas apmokėjo jų pramonininkų konfederacija. Jei kas nors iš mūsų rėmėjų sutiktų finansuoti, su malonumu tokius namus įkurtume būsimų žaidynių sostinėse“, – patikino LTOK generalinis sekretorius. V.Paketūras nesąmone pavadino kalbas, esą Lietuvai nereikėtų siųsti sportininkų į žiemos olimpines žaidynes, nes dauguma jų lieka rikiuotės apačioje: „Mums reikia kilti. Po laiptelį, po žingsnelį. Čia būdami sportininkai

„NIEKADA NEBUVAU MAČIUSI TOKIO ERDVAUS KAIMELIO, TOKIŲ ERDVIŲ KAMBARIŲ. IR VIEŠBUTYJE, KURIAME GYVENO OLIMPINIŲ KOMITETŲ DELEGACIJOS, VISKAS ORGANIZUOTA PUIKIAI.“ DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ

pasisėmė patirties. Ir mes domėjomės, kodėl vienoje šalyje klesti viena sporto šaka, kitoje – kita. Taip po truputį ir mes stiprėjame.“ Pirmą kartą olimpiniu atašė tapusiam A.Muraškai patinka slidėmis leistis nuo kalnų, todėl kalnų slidinėjimo varžybas jis stebėjo itin susidomėjęs. A.Muraškos nuomone, dar reikia nemažai laiko, kol lietuviai galės lygiuotis į planetos lyderius, nes šios varžybos – savotiškas uždaras ratas, neleidžiantis staigiai kilti aukštyn.

„Kai šliuožia pirmieji, kurių aukštas reitingas, jie leidžiasi puikia trasa, tarsi autostrada. O kai esi šimtasis – čiuoži arimu. Todėl tikėtis kažkokių aukštų rezultatų sunku. Man gaila mūsų slidininkų, kad jiems teko leistis tomis trasomis, grioviais. Jie pasirodė taip, kaip galėjo. Gaila, kad neišsilaikė ant kojų. Jei būtų išsilaikę, man jie būtų čempionai, – sakė A.Muraška, stebėjęs visų sporto šakų, kuriose dalyvavo lietuviai, varžybas. – Visąlaik buvau su komanda. Jei kam reikėjo bet kokios pagalbos, galėjo kreiptis.“ Delegacijos vadovai negailėjo pagyrų Sočio žaidynių bazėms. „Niekada nebuvau mačiusi tokio erdvaus kaimelio, tokių erdvių kambarių. Ir viešbutyje, kuriame gyveno olimpinių komitetų delegacijos, viskas organizuota puikiai“, – tikino penkeriose vasaros olimpinėse žaidynėse kaip sportininkė dalyvavusi D.Gudzinevičiūtė. Delegacijos vadovai stengėsi kuo mažiau naudotis misijai skirtais automobiliais. „Olimpiniame parke atstumai nedideli, todėl tuos kelis kilometrus įveikdavome pėstute. Išeidavome ryte ir grįždavome į viešbutį vėlai vakare. Tad nelabai turėjome laiko kažkur daugiau pasižvalgyti, – pasakojo LTOK prezidentė. – Ieškojau olimpinių suvenyrų. O čia prie jų rikiavosi milžiniškos eilės. Buvome nuvažiavę į Sočį – manėme, ten nebus tokios paklausos, bet ten tikrai buvo ne mažesnė eilė. O kaimelio parduotuvė labai maža, nedidelis pasirinkimas. Kai ką jau nusipirkau, viliuosi, kad dar pavyks įsigyti oro uoste.“

OLIMPINĖ PANORAMA

SOČIS 2014 VASARIO 21-OJI

oterų kalnų slidinėjimo varžybose šįkart krito ne lietaus lašai, o I.Januškevičiūtės ašaros, nes pasirodymas Sočio olimpinėse žaidynėse jai baigėsi anksčiau, nei tikėjosi. Lietuvei nepavyko pasiekti dar vienos olimpinės rungties – slalomo varžybų – finišo. Įveikiant trasą Roza Chutoro kalnų slidinėjimo centre atsisegė viena sportininkės slidė. Po nesėkmingai pasibaigusių varžybų Ieva negalėjo sulaikyti ašarų. „Aš susistabdžiau prieš posūkį ir nulėkė slidė. Juk taip gerai leidausi trasa. Labai gerai jaučiausi viršuje. Tiesiog prisistabdžiau ir toliau būčiau tęsusi kovą,

Po nesėkmės trasoje I.Januškevičiūtė nesulaikė ašarų

Sočyje buvusius auklėtinius aplankė Amerikos lietuvė J.Virskus

klaidos nepadariau, bet slidė nušoko. Ten buvo skersos vėžės, ir kai slidė pateko į jas – nušoko. Ir viskas, – kalbėdama verkė Ieva. – Nukritusios slidės negali užsisegti ir tęsti varžybų – neleidžia taisyklės. Po to tikrinau apkaustų suveržimus. Jie buvo sureguliuoti pagal mano svorį ir pajėgumą“, – nutikusia nesėkme negalėjo patikėti kalnų slidininkė. Pirmojo nusileidimo iš viso nebaigė net 24 iš 85 startavusių sportininkių, o po antrojo finišavusiųjų liko tik 49. Čempione tapo aštuoniolikmetė amerikietė Mikaela Shiffrin. Beje, slalomo varžybų išvakarėse per treniruotę I.Januškevičiūtė skaudžiai griuvo. Jai teko kreiptis į Lietuvos olimpinės rinktinės gydytoją D.Barkauską. Bet trauma nesutrukdė sportininkei startuoti slalomo rungtyje.

VASARIO 22-OJI nusileidimą sėkmingai baigė tik 77. Finišo nepasiekė ir vyriausias kalnų slidinėjimo varžybų dalyvis, karališko kraujo turintis 55-erių metų meksikietis Hubertus Von Hohenlohe. Beje, 1984 m. Sarajevo olimpinių žaidynių slalomo varžybose jis užėmė 26 vietą. Sočio žaidynės – jau šeštosios šio Austrijoje gyvenančio meksikiečio karjeroje. Antrojo nusileidimo finišą pasiekė vos 43 sportininkai. Čempionu tapo austras Mario Mattas. R.Zaveckas džiaugėsi būsima olimpinių žaidynių nauda: „Tiek aš pasisėmiau patirties, tiek mano tėtis treneris. Pamatėme, kaip treniruojasi žvaigždės, ko mums trūksta, kad kiltume į jų lygį. Kiekvienos varžybos davė tai, ko iki tol nebuvau turėjęs. Ir dar dvi savaitės auksinių treniruočių – nuo ryto iki vakaro. Jaučiu, kad patobulėjau.“

ią dieną Lietuvos sportininkai baigė varžytis Sočio olimpinėse žaidynėse. Paskutinis akordas nebuvo skambus – R.Zaveckas nepasiekė slalomo rungties finišo. 104-tas į trasą pajudėjęs septyniolikmetis lietuvis jau per pirmąjį nusileidimą neišsilaikė duobėtoje slalomo trasoje. Jis griuvo, kėlėsi, lipo iki praleistų vartų, bet po to vėl griuvo. „Žinojau, kad slalome galiu daug padaryti. Pats save nuvyliau. Idėja šiandien buvo paprasta – pasiekti geresnį rezultatą, nei buvau parodęs per slalomo milžino varžybas. Aš nenorėjau būti vienas tų, kurie pasiduoda. Todėl ir antrą kartą bandžiau grįžti į trasą“, – sakė jauniausias slalomo lenktynių dalyvis R.Zaveckas. Iš viso šioje rungtyje startavo 115 slidininkų. Pirmąjį

Rusija – ketvirtoji olimpinių žaidynių šeimininkė, nugalėjusi medalių įskaitoje. Iki šiol tai buvo pavykę padaryti JAV (1932 m.), Norvegijai (1952 m.) ir Kanadai (2010 m.). Du sidabro ir du bronzos medalius iškovoję latviai užėmė 23 vietą. Olimpiniais vicečempionais tapo keturviečio bobslėjaus ekipažo nariai (Oskaras Melbardis, Daumantas Dreiskenis, Arvis Vilkaste, Janis Strenga) ir skeletonininkas Martinas Dukuras. Bronzą laimėjo dvivietėmis rogutėmis lenktyniavę Andris ir Juris Sičai. Jie iškovojo po du medalius, nes kartu su Eliza Tiruma ir Martiniu Rubeniu dar užėmė trečią vietą ir rogučių estafetėje. Apdovanojimus pelnė 26 šalių sportininkai. Per šešiolika varžybų dienų išdalyti 99 aukso, 97 sidabro ir 99 bronzos medaliai. Moterų kalnų slidinėjimo greitojo nusileidimo rungtyje įteikti du aukso (sidabro neįteiktas), o vyrų kalnų slidinėjimo didžiausiojo slalomo rungtyje – du bronzos medaliai. Net po tris aukso medalius iškovojo trys sportininkai. Tai Rusijos pilietybę ir naują pavardę turintis korėjietis Viktoras Ahnas, anksčiau žinomas kaip Ahnas Hyun-Soo. Be trijų čempiono titulų, jis Sočyje laimėjo dar vieną bronzos apdovanojimą. Triskart olimpine čempione tapo Norvegijos slidininkė Marit Bjoergen ir baltarusė Darja Domračeva. Daugiausiai – net penkis medalius iškovojo olandė Ireen Wust. Greitojo čiuožimo varžybose jai buvo įteikti du aukso ir trys sidabro apdovanojimai.

OLIMPINĖ PANORAMA

R.Zavecko apmaudas

Olimpiniai medaliai auksas sidabras bronza iš viso

auksas sidabras bronza iš viso

1. Rusija

14. Švedija

2. Norvegija

15. Čekija

3. Kanada

16. Slovėnija

4. JAV

17. Japonija

5. Nyderlandai

18. Suomija

6. Vokietija

19. Didžioji Britanija 1

7. Šveicarija

20. Ukraina

8. Baltarusija

21. Slovakija

9. Austrija

22. Italija

10. Prancūzija

23. Latvija

11. Lenkija

24. Australija

12. Kinija

25. Kroatija

13. Pietų Korėja

26. Kazachstanas

SOČIS 2014 VASARIO 23-IOJI

egaliu patikėti, kad esame uždarymo ceremonijoje. Labai džiaugiuosi, kad vykstame namo, bet šiuos prisiminimus branginsiu amžinai“, – po Sočio olimpinių žaidynių uždarymo iškilmių emocijas liejo ledo šokėja I.Tobias. Ji kartu su savo čiuožimo partneriu D.Stagniūnu, kalnų slidininkais R.Zavecku ir I.Januškevičiūte, čiuožėja trumpuoju taku A.Sereikaite ir kitais delegacijos nariais atsisveikino su žaidynėmis „Fišt“ stadione Olimpiniame parke. Lietuvos vėliavą nešė aukščiausią vietą iš mūsų šalies atstovų Sočio žaidynėse užėmusi A.Sereikaitė. Olimpinių žaidynių uždarymo ceremonija, kaip ir atidarymas vasario 7-ąją, prasidėjo simboliniu laiku – 20.14 val. Įspūdingą programą vainikavo olimpinės ugnies užpūtimas. Tai padarė vienas iš trijų Sočio žaidynių talismanų Baltasis lokys. Buvo prisimintas ir 1980 m. Maskvos vasaros žaidynių talismanas lokiukas Miša. „Fišt“ stadione nuleidus olimpinę vėliavą, Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas ją įteikė 2018 m. žiemos žaidynių sostinės Pjongčango merui Senkui Rae Lee. Bet Sočio arenos neilgai bus tuščios. Kovo 7–16 d. jose vyks parolimpinės žaidynės. Tiesa, Lietuvos sportininkų jose nebus.

Olimpinių žaidynių uždarymo iškilmės. Lietuvos vėliavą nešė A.Sereikaitė

VASARIO 24–25 D.

ar vasario 24-ąją prieš vidurnaktį susirinkę Sočio oro uoste, kitos dienos rytą Lietuvos olimpinės delegacijos vadovai, kalnų slidininkai, medikai ir žurnalistai grįžo namo. Iš Sočio, kaip ir į olimpinių žaidynių sostinę, lietuviai vėl skrido užsakytu „airBaltic“ reisu su Latvijos olimpiečiais, tarp kurių buvo ir sidabrą iškovojusi keturviečio bobslėjaus komanda. Iš Rygos į Vilnių lietuviai grįžo naujutėlaičiu „Setra 515“ autobusu, kurį nemokamai skyrė jau daug metų sėkmingai pervežimais užsiimanti Vilniaus bendrovė „Vilneda“. Kiti iki žaidynių pabaigos buvę mūsų rinktinės sportininkai taip pat pajudėjo savo namų užsienyje link – I.Tobias su D.Stagniūnu ankstų vasario 24-osios rytą išskrido į JAV, o A.Sereikaitė kartu su čekų delegacija į Prahą išskrido vakare. „Mums su Lina Vaisetaite dar lieka priduoti visus olimpiniame kaimelyje turėtus kambarius, automobilius ir vasario 25-ąją išvykstame namo. Tada Lietuvai ir baigsis olimpiada, – sakė Sočyje dar dienai likusi olimpinės misijos vadovė V.Vencienė. – Tačiau daug darbo paskutinę dieną nebus – mūsų olimpiečiai labai tvarkingi.“

Fotografas A.Pliadis

Iš Rygos olimpinės delegacijos narius parvežė „Vilnedos“ autobusas

OLIMPINĖ PANORAMA

FILMAS

Filmo herojai ir kūrėjai

ALGIMANTO ŠALNOS GYVENIMO LAIPTELIAI SAUSIO PABAIGOJE VIEŠBUČIO „ARTIS CENTRUM HOTELS“ KONFERENCIJŲ SALĖJE „AIDA“ VYKO DOKUMENTINIO FILMO „ALGIMANTAS ŠALNA: NORĖJAU BŪTI GERIAUSIAS“ PREMJERA. Marytė Marcinkevičiūtė

stiprūs ryšiai – D.Vasiljevas ketverius metus gyveno Amerikoje, nes Floridoje studijavo ir tenisą žaidė jo dukra Ana. Seni kovų bičiuliai tada dažnai matydavosi, vykdavo vienas pas kitą į svečius. Su biatlonu iki šių dienų draugauja ir S.Bulyginas. Jis yra Baltarusijos biatlono federacijos prezidento pirmasis pavaduotojas, be to, turi „Adidas“ sporto prekių parduotuvę. Iš pradžių olimpinis čempionas gyveno Novosibirske, bet 1985 m. sukūręs šeimą persikėlė į Minską. Nuo biatlono nenutolo ir J.Kaškarovas, kuris treniruoja Rusijos jaunių ir jaunimo rinktines, Auksinis kvartetas vėl kartu! taip pat yra Rusijos antrosios biatlonininkų Į filmo pristatymą A.Šalna atvyko su žmona Neringa. Nuo 1991 m. Šalnos gyvena Ameriko- rinktinės treneris. Patirties sėmėsi treniruoje, Vermonte. Atvyko ir visas auksinis estafetės damas Austrijos rinktinę, o dabar penkiolika metų žinias perteikia savo kraštiečiams. kvartetas, mūsų biatlonininko kovų bendra„Su visais kartu matėmės prieš penkiolika žygiai – pilnutėlė salė šiltai sutiko ir maskvietį metų, kai 1999-aisiais Suomijoje vyko pasaulio Jurijų Kaškarovą, minskietį Sergejų Bulyginą biatlono čempionatas. Aš tada vadovavau JAV bei Dmitrijų Vasiljevą iš Sankt Peterburgo. Šie vyrai neslėpdami emocijų stebėjo savo triumfą rinktinei, o buvę mano komandos draugai irgi buvo tame čempionate. Šiek tiek dažniau ir sunkiai iškovotą pergalę Sarajeve. matydavomės tik su J.Kaškarovu, kai jis treniSu D.Vasiljevu, kuris yra Rusijos biatlono ravo Austrijos rinktinę. Bet su juo komandoje federacijos narys ir Sankt Peterburgo biatlonebuvome artimi draugai“, – prasitarė A.Šalna. no federacijos prezidentas, A.Šalną sieja itin

uo tada, kai Sarajevo žiemos olimpinėse žaidynėse atstovaudamas SSRS rinktinei buvęs ignalinietis Algimantas Šalna estafečių 4x7,5 km varžybose laimėjo aukso medalį, prabėgo trisdešimt metų. Šiai datai paminėti buvo sukurtas dokumentinis filmas apie pirmąjį Lietuvos žiemos olimpinių žaidynių čempioną. Filmo autorius – Stasys Petkus, scenarijaus autorė Gintarė Grikštaitė, operatorius Žilvinas Petkus, montažo režisierius Miroslavas Stankevičius.

OLIMPINĖ PANORAMA

Čempionui – Olimpinė žvaigždė Dar prieš filmo premjerą Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė mūsų olimpiniam čempionui įteikė Olimpinę žvaigždę, o jo komandos draugams – LTOK atminimo medalius. Daug gražių žodžių A.Šalnai skyrė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, kuris olimpinius čempionus priėmė ir Seime, jiems įteikė Seimo apdovanojimus. „Kaip šiandien prisimenu A.Šalnos trenerį Albertą Jakubauską, kuris gyveno savo auklėtinio laimėjimais ir nesėkmėmis. Kaip jis mums iškvaršino galvas dėl savo mėgstamos sporto šakos! Tuo metu biatlonas Kūno kultūros institute, atrodė, yra svarbiausia sporto šaka, – pasakojo Seimo vicepirmininkas. – Norime pasidžiaugti, kad dabar jau Lietuvos sporto universitetas turi tokį absolventą, tokį auklėtinį. Noriu padėkoti visai kūrybinei grupei, kuri tautiškai, pilietiškai atliko savo misiją. Kiekviena tauta, kuri gerbia savo istoriją ir turėdama kuo pasigirti ją pristato, yra tikra tauta, tikri Lietuvos patriotai“, – sakė V.Gedvilas. Į dokumentinio filmo pristatymą taip pat atvyko LTOK generalinis sekretorius Valentinas

FILMAS Paketūras, žinomi Lietuvos slidinėjimo ir biatlono specialistai, olimpinio čempiono artimieji ir draugai, žurnalistai.

Ar tos klaidos šaudykloje dabar padeda dirbant treneriu? Dabar man 55-eri, turiu daugiau patirties, skolintis jau ne tiek daug reikia. Kai dvylikos metų vaikui duodu šautuvą į rankas, iš karto jį Dėkojo filmo kūrėjams pradedu mokyti taip, kad tų klaidų nebūtų, kai Filmo kūrėjai savo dokumentinėje juostoje Slidinėjimo trasoje buvai lyg viesulas, ko vedė pirmąjį Lietuvos žiemos olimpinį čempi- gero, greičiausias tarp pasaulio biatloninin- jis pasieks didesnį meistriškumą. Visas klaidas nuo pat mažumės kruopščiai taisau, žinodaoną A.Šalną vaikystės ir jaunystės keliais, apie kų, bet šaudykloje neretai šaudei Dievui į mas, kokių gali būti padarinių ateityje. Daug jį kalbėjo artimiausi šeimos nariai, slidinėjimo langus... lemia mąstysena. ir biatlono žmonės, tuometis SSRS biatlono Kiekvienam žmogui skirtas kažkoks sugerinktinės vyr. treneris Viktoras Mamatovas ir, bėjimų kiekis. Man jų daugiausiai buvo atseižinoma, auksinio kvarteto nariai. kėta slidinėjimo trasose. Nieko nereikėjo Pabrėžei, kad labai svarbus trenerio pasitiŽiūrėdamas šią juostą Algimantas neslėpė skolintis, sugebėjimų davė tėvas ir mama. kėjimas. ašarų ir prisipažino, kad jį jaudino viskas, ką matė Biatlonas yra skirtingų dalykų – ištvermės ir Filme klausydamasis tuomečio SSRS rinktiper beveik valandos trukmės filmą. „Dėkoju ramybės – kompleksas. Tos ramybės, atsipa- nės vyr. trenerio Viktoro Mamatovo pasisakūrėjams, man filmas labai patiko, daug ašarų laidavimo man trūko. kymų džiaugiausi, kad jis manimi pasitikėjo, buvo. Maloni staigmena – pamatyti kovos drauPorą metų dirbau su psichologu, stovėdavau netgi patikėjo komandos kapitono pareigas. gus, atvykusius į premjerą. Tai, sakyčiau, unikalu. prie sienos po dvi valandas ir galvodavau, kaip Niekada neužmiršiu vieno pasaulio čemMano sportinė karjera nebūtų buvusi sėkminga, nusiraminti, atsipalaiduoti. Darydavau tam pionato, per kurį nesisekė šaudyti. Tada šis jeigu nebūčiau turėjęs žmonių, su kuriais teko skirtus specialius pratimus. Bet kai ateidavo treneris priėjo prie manęs ir pasakė: „Algi, dirbti, – dėkojo A.Šalna. – Jūs filme matėte, metas dalyvauti varžybose, pasirodydavau pa- mes dar padirbėsime.“ kada man pirmą kartą į rankas šautuvą padavė gal tuos sugebėjimus, kokie man buvo duoti. Kiek V.Mamatovas mane treniravo, tiek Aleksandras Ščekočichinas. Be savo mokytojo Girdžiu sakant – nepasisekė. Tačiau pasiekimanimi tikėjo. Turėjau labai daug trenerių. tuomečio KKI dėstytojo Alberto Jakubausko nie- mai ateina pagal sugebėjimus. Mano sugeSuskaičiavau, kad jų SSRS rinktinėje buvo net kada nebūčiau pasiekęs tokio rezultato. Jis buvo bėjimai buvo iki tam tikros ribos. Galėjau dar vienuolika, ir nesakau, kad kuris nors buvo ne tik treneris, bet ir tėvas, draugas, lydėjo visur sportuoti, nes ištvermės tikrai netrūko, bet pa- blogas. Kiekvienas buvo asmenybė, turėjo su savo patarimais. Vežė dešras, lašinius, kad vargau psichologiškai. Atrodė, jau pasiekiau tai, savo idėjų, žinių ir iš jų ėmiau viską, kas buvo išgyvenčiau Sibiro šalčius ir sunkias treniruotes.“ apie ką sapnavau, ir motyvacijos ėmė mažėti. geriausia. Dabar, kai jau turiu dvidešimties Filmu liko sužavėtas ir dukart olimpinis metų trenerio darbo patirties, savo sportininčempionas D.Vasiljevas. Jis prasitarė, kad tapus kams išsakau tai, kas geriausiai veikia. Distancijoje A.Šalna olimpiniu čempionu džiaugsmas ir emocijos trunka vos minutę. „Ačiū jums, kad dar kartą Filme kalbi apie savo gyvenimo laiptelius pabuvau ant pjedestalo ir vėl išgyvenau tą ir sakai, kad dar mokykloje turėjai tikslą džiaugsmą. Ašaros kaupėsi akyse – juk tai ir buvai nusipiešęs laiptelius. Norėjai būti buvo jaunystėje, prieš trisdešimt metų... Teko stipriausias klasėje, paskui – mokykloje, dalyvauti ir Kalgario olimpinėse žaidynėse, ten rajone, Lietuvoje, Sovietų Sąjungoje ir vėlgi tapau olimpiniu čempionu. Tačiau su tuo pagaliau pasaulyje. Ir viską pasiekei. Ar dar kvartetu mūsų santykiai nėra tokie geri, kaip turi tų laiptelių? su Sarajevo komanda – mes gyvename benAš visada noriu laimėti. Mano laipteliai dromis idėjomis, mintimis“, – sakė D.Vasiljevas. nesibaigia, atrodo, kad jie tęsiasi be galo. Tie laipteliai, manau, nebus visi įveikti, jie vis vien suksis mano galvoje. Medalis niekada nebus užmirštas Kaip olimpinis čempionas dabar vertina 1984 m. Sarajeve pelnytą aukso medalį? – paklausėme A.Šalnos. Jis niekada neišblės iš mano atminties. Medalis įrėmintas ir pakabintas garbingoje vietoje ant sienos. Kadangi turime nedidelį viešbutuką, kuriame nuolat gyvena žmonių, visi tą medalį mato, apie jį klausinėja, nusifotografuoja. Olimpinis aukso medalis niekada nebus pamirštas, jis yra nuostabi viso mano gyvenimo relikvija. Visiems linkiu išgyventi šį nepakartojamą jaudulį. Kai dar aktyviai sportavo mano sūnus Tautvydas, jam sakydavau: yra metai, kada gyvenime būtinai reikia save išbandyti, nes nežinai, ką tu gali. Juk ne visi gali tapti olimpiniais čempionais. Neišbandęs niekada nesužinosi, kokių turi sugebėjimų. Tą patį sakau ir savo auklėtiniams.

Ar dažnai mintimis grįžti į Sarajevą? Dirbu treneriu. Kai manęs klausia, kokiose varžybose ar čempionatuose dalyvavau, iš karto prisimenu Sarajevą.

Kodėl nevykai stebėti Sočio žiemos olimpinių žaidynių? Jau prisivažinėjau, noriu poilsio (šypsosi). JAV biatlono federacija kvietė vykti į Sočį, bet negaliu sau leisti pramogauti, kai ant nosies, jau kovo mėnesį, Amerikoje vyks pasaulio jaunimo čempionatas, kuriame jėgas bandys ir trys mano auklėtiniai. Reikia jam rimtai rengtis. Į JAV olimpinę rinktinę pačiu paskutiniu momentu pateko mano užaugintas aštuoniolikmetis Seanas Doherty, kuris jau tapo pasaulio jaunių čempionu ir prizininku. Tačiau Sočyje jis buvo atsarginis. Olimpinėse žaidynėse debiutavo dar viena mano mokinė Hannah Dreissigacker, kurią treniravau kelerius metus. Pastaraisiais metais su ja dirba jau kitas treneris.

OLIMPINĖ PANORAMA

ŽVILGSNIS

GREITAS GINČŲ SPRENDIMO BŪDAS PAGAL AD HOC ARBITRAŽO TAISYKLES OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ METU ŠIO ARBITRAŽO SKYRIAUS PASLAUGOS ŽAIDYNIŲ DALYVIAMS YRA NEMOKAMOS. JAU SOČIO ŽIEMOS OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ ATIDARYMO DIENĄ ŠIS ARBITRAŽAS IŠNAGRINĖJO DVI BYLAS. Audrius Biguzas Advokatas, asocijuotas partneris Advokatų profesinė bendrija „Magnusson ir partneriai“

ausio 20 d. Tarptautinis sporto arbitražo teismas (angl. Court Of Arbitration For Sport – CAS) paskelbė, kad, kaip jau įprasta nuo 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių, sudarė specialų ad hoc arbitražo skyrių (toliau – ad hoc arbitražas), dirbsiantį Sočio žiemos olimpinių žaidynių metu. CAS ad hoc arbitražas suteikia žaidynių dalyviams galimybę pasinaudoti nešališka, profesionalia ir greita per žaidynes kylančių ginčų nagrinėjimo procedūra. Pagal ad hoc arbitražo taisykles olimpinių žaidynių metu šio arbitražo skyriaus paslaugos žaidynių dalyviams yra nemokamos, išskyrus atvejus, jei patys besikreipiantieji patiria atstovavimo, ekspertų samdymo ar kitų išlaidų.

Sudėtis ir kompetencija CAS ad hoc arbitražo skyrius, veikęs Sočio olimpinių žaidynių metu, buvo sudarytas iš dešimties arbitrų ir kelių ad hoc arbitražo pirmininkų. Arbitrus pagal jų kvalifikaciją paskyrė CAS tarptautinė taryba (angl. The International Council of Arbitration for Sport). Paskirtieji arbitrai yra nepriklausomi nuo olimpinių žaidynių dalyvių, todėl veikia tinkamai, atsižvelgdami į proceso sąžiningumo ir skaidrumo principus. Olimpinių žaidynių metu dalyviai, norėdami kreiptis į ad hoc arbitražą, privalėjo vadovautis ad hoc arbitražo olimpinėms žaidynėms numatytomis taisyklėmis (angl. Arbitration Rules for the Olympic Games). Šios taisyklės nustato, kad skundas ad hoc arbitražo skyriui privalo būti pateiktas anglų arba prancūzų kalba. Atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, jis nagrinėjamas vieno arba trijų arbitrų. Ad hoc arbitražas ginčus sprendžia vadovaudamasis Šveicarijos privatinės teisės kodeksu ir Olimpine chartija. Ginčai nagrinėjami itin greitai. Taisyklės numato, kad sprendimas turi būti priimtas per 24 val. nuo kreipimosi į ad hoc arbitražą pradžios. Taigi šis specialus CAS skyrius skirtas itin greitam ginčų tarp olimpinių žaidynių dalyvių sprendimui priimti, siekiant užtikrinti sporto renginio nepertraukiamumą ir sportinių santykių

OLIMPINĖ PANORAMA

dinamiškumo specifiką. Tačiau taisyklės nedraudžia ginčo šalims kilusio klausimo nagrinėti jį perkeliant į CAS pagal Sporto arbitražo kodeksą (angl. Code of Sports-related Arbitration), t.y. jį spręsti bendrąja tvarka. Pabrėžtina, kad CAS ad hoc arbitražo skyriaus priimami sprendimai yra neskundžiami ir įsiteisėja nedelsiant po jų priėmimo. Galinčių kilti ginčų pobūdis Olimpinės žaidynės – palanki vieta lex sportiva plėtrai. Kaip rodo nuo pat 1996 m. Atlantos vasaros olimpinių žaidynių taikoma CAS ad hoc arbitražo praktika, per žaidynes galimi keleriopo pobūdžio ginčai, kaip antai: ginčai dėl CAS jurisdikcijos, tarptautinių sporto federacijų ar Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimų, dėl nesikišimo į sporto varžybų teisėjų sprendimus, dopingo,

SOČYJE KILO VIENAS GINČAS IR DĖL CAS JURISDIKCIJOS. ARGENTINOS SLIDININKĖ MARIA BELEN SIMARI BIRKNER PADAVĖ SKUNDĄ PRIEŠ ARGENTINOS SLIDINĖJIMO FEDERACIJĄ IR ARGENTINOS NACIONALINĮ OLIMPINĮ KOMITETĄ. SKUNDO ESMĖ – ARGENTINOS NACIONALINIS OLIMPINIS KOMITETAS NELEIDO JAI DALYVAUTI SOČIO OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE. komercinių teisių (Olimpinės chartijos 50-oji taisyklė), taip pat ginčai, susiję su manipuliavimu sporto varžybų taisyklėmis. Trumpai apie kiekvieną jų. Ginčai dėl CAS jurisdikcijos Šią ginčų dalį reikėtų labiau išskirti ne kaip ginčus dėl CAS jurisdikcijos, bet kaip galimybę pačiam ad hoc arbitražui pasisakyti dėl gebėjimo spręsti pateiktą ginčą, t.y. dėl savo kompetencijos nagrinėti gautą skundą. Vienas tokių pavyzdžių gali būti 1998 m. Nagano žiemos olimpinės žaidynės, per kurias ad hoc arbitražui buvo pateiktas Puerto Riko slidinėjimo federacijos skundas prieš Tarptautinę slidinėjimo federaciją,

uždraudusią keliems šios šalies sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tačiau ad hoc arbitražas nusprendė, kad Tarptautinės slidinėjimo federacijos narė yra ne Puerto Riko slidinėjimo federacija, o Puerto Riko žiemos sporto federacija, todėl ad hoc arbitražas šiuo klausimu pasisakė, jog jis negali nagrinėti ginčo, nes apskritai toks ginčas negali būti pateiktas ad hoc arbitražui. Ginčai dėl tarptautinių sporto federacijų ar TOK sprendimų Tai tokie ginčai, kuriais olimpinių žaidynių dalyviai prieštarauja tarptautinių sporto federacijų arba TOK priimtiems sprendimams jų atžvilgiu, pavyzdžiui, dėl diskvalifikacijos. Jau minėtose 1998 m. Nagano žiemos olimpinėse žaidynėse TOK nustatė, kad Kanados snieglentininko Rosso Rebagliati organizme buvo aptikta marihuanos pėdsakų. TOK atėmė iš jo laimėtą aukso medalį. Sportininkui pateikus skundą dėl tokio TOK sprendimo, ad hoc arbitražas pripažino, kad nei TOK medicinos kodeksas, nei tarptautinės federacijos taisyklės tiesiogiai nedraudžia vartoti marihuanos, todėl šiuo atveju negalima taikyti griežtos sportininko atsakomybės. Galiausiai ad hoc arbitražas nusprendė, kad TOK sprendimas panaikinti R.Rebagliati pasiektą rezultatą yra neteisėtas. Sportininkui buvo grąžintas olimpinėse žaidynėse iškovotas aukso medalis. Tai vienas iš tų pavyzdžių, kai sportininkas skundžia TOK sprendimo teisėtumą olimpinių žaidynių metu. Ginčai dėl nesikišimo į sporto varžybų teisėjų sprendimus Vienas pagrindinių ad hoc arbitražo ir apskritai CAS principų – nesikišti į varžybų metu teisėjų priimamus sprendimus, nes bet kokia galimybė ginčyti teisėjų sprendimus dėl sportinės veiklos iškreiptų patį sporto renginį, jo esmę. Atlantos olimpinių žaidynių dalyvis Prancūzijos boksininkas Christophe‘as Mendy buvo diskvalifikuotas dėl galimai varžovui atlikto smūgio ne pagal bokso taisykles, t.y. už smūgiavimą žemiau priešininko juosmens. Gavęs sportininko skundą ad hoc arbitražas pasisakė, kad jis nėra kompetentingas nagrinėti šio ginčo, nes remiasi nesikišimo į sporto renginį principu.

ŽVILGSNIS Ginčai dėl dopingo Šio pobūdžio ginčų per olimpines žaidynes sulaukiama bene dažniausiai. Sportininkai neretai prieštarauja TOK sprendimui diskvalifikuoti juos iš varžybų arba atimti laimėtus medalius dėl rastų neleistinų vartoti medžiagų. Nagrinėdamas šiuos ginčus ad hoc arbitražas taiko griežtos atsakomybės principą (angl. strict liability), t.y. nesvarbu, ar sportininkas, kurio organizme rasta draudžiamųjų preparatų, nenorėjo jų vartoti, ar šių medžiagų į sportininko organizmą pateko atsitiktinai, tai bet kokiu atveju padidino sportininko pranašumą kitų atletų atžvilgiu. Kaip rodo CAS praktika, daugiau nei 90 proc. tokių bylų nagrinėjamos sportininkų nenaudai, ypač jei ir antrasis besikreipiančiojo dopingo testas (vadinamasis B), kaip ir pirmasis A, yra teigiamas. Ginčai dėl komercinių teisių Olimpinės chartijos 50-asis straipsnis nustato, kad jokiai reklamos arba propagandos formai – komercinei ar kitokiai – negali būti panaudota sportinė uniforma, priedai ir apskritai jokia sportinė ar apsauginė apranga, kurią dėvi arba naudoja sportininkai ar kiti olimpinių žaidynių dalyviai, išskyrus aprangos ar apsauginės aprangos gamintojų ženklus, tačiau šie ženklai neturi būti per daug pabrėžtinai reklamuojami. Olimpinė chartija nustato maksimalius leistinus aprangos gamintojo prekės ženklo vaizdavimo kriterijus, už kurių nesilaikymą netgi galima sulaukti diskvalifikacijos iš olimpinių žaidynių. Pabrėžtina, kad olimpinių žaidynių dalyviai gali skųsti tokius TOK sprendimus, bet šiuo atveju TOK nebūtų tinkamas ir būtinas atsakovas tokioje byloje. Sportininkams patartina bylinėtis su aprangos gamintojais dėl nuostolių atlyginimo, o ne su TOK, kuris tik vykdo Olimpinės chartijos 50-ąjį straipsnį. Ginčai, susiję su manipuliavimu sporto varžybų taisyklėmis Kai kuriais atvejais nacionaliniai olimpiniai komitetai, tarptautinės federacijos, sportininkai gali siekti įgyti pranašumą kitų olimpinių žaidynių dalyvių atžvilgiu manipuliuodami galimais ginčais. Vienas tokių pavyzdžių vėlgi nutiko per 1996 m. Atlantos olimpines žaidynes, kai Vokietijos ir Nyderlandų plaukimo komandos palaikė Jungtinių Amerikos Valstijų skundą dėl Airijos plaukikės Michele Smith nedalyvavimo 400 m laisvojo stiliaus plaukimo rungtyje, nes ji pavėlavo užsiregistruoti į šią rungtį. Ad hoc arbitražas nusprendė, kad vien sportininkės

pasirodymas prieš tai buvusiose varžybose ir techninis pavėlavimas negali būti pagrindas neleisti jai startuoti šios rungties varžybose. Tai buvo vienas pirmųjų pavyzdžių, kai kiti olimpiniai komitetai, siekdami pranašumo tam tikroje rungtyje, palaikė skundą pateikusį olimpinį komitetą. Arbitražo veikla Sočyje Jau Sočio žiemos olimpinių žaidynių atidarymo dieną ad hoc arbitražas išnagrinėjo dvi bylas. Pirmoji – dėl Austrijos slidininkės Danielos Bauer skundo prieš Austrijos slidinėjimo federaciją ir Austrijos olimpinį komitetą. Sportininkė pasiskundė ad hoc arbitražui, kad buvo nepagrįstai neįtraukta į Austrijos olimpinės rinktinės sąrašus. Ad hoc arbitražas, išnagrinėjęs suinteresuotų šalių pateiktus dokumentus, nustatė, kad D.Bauer neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, kad galėtų būti įtraukta į Austrijos olimpinę rinktinę. Sportininkės skundas buvo atmestas. Antrąjį skundą pateikė Argentinos slidininkas Clyde‘as Getty, kuris apskundė Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) sprendimą. FIS klaidingai skyrė

papildomą vietą Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse Argentinos olimpinei rinktinei, o sportininkas siekė patekti į šias žaidynes. Ad hoc arbitražas nustatė, kad Tarptautinė slidinėjimo federacija klaidingai skyrė Argentinos olimpinei rinktinei papildomą vietą olimpinėse žaidynėse, ir ištaisė klaidą tą pačią dieną. Todėl sportininkas pagrįstai nebuvo įtrauktas į Argentinos olimpinę rinktinę. Sočyje kilo vienas ginčas ir dėl CAS jurisdikcijos. Argentinos slidininkė Maria Belen Simari Birkner padavė skundą prieš Argentinos slidinėjimo federaciją ir Argentinos nacionalinį olimpinį komitetą. Skundo esmė – Argentinos nacionalinis olimpinis komitetas neleido jai dalyvauti Sočio olimpinėse žaidynėse. Sportininkės teigimu, ji buvo diskriminuojama savo šalies olimpinio komiteto, o tai nėra suderinama su Olimpine chartija ir jos principais. Ad hoc arbitražo skyrius nurodė, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti šio skundo, nes sportininkė buvo informuota, jog nepatenka į olimpinę rinktinę, dar 2014 m. sausio 20-ąją, o pats ginčas kilo 2014 m. sausio 28 d., t.y. iki Sočio olimpinių žaidynių likus dešimčiai dienų. Taigi ad hoc arbitražo skyrius pripažino neturėjęs jurisdikcijos spręsti prieš ad hoc arbitražo skyriaus sudarymą kilusių ginčių. Argentinos sportininkės skundas buvo atmestas. Per Sočio žaidynes Kanados slidininkų organizacija „Alpine Canada Alpin“, Kanados olimpinis komitetas ir Slovėnijos olimpinis komitetas pateikė skundą dėl Tarptautinės slidinėjimo federacijos varžybų sekretoriato sprendimo nepriimti „Alpine Canada Alpin“, Kanados ir Slovėnijos olimpinių komitetų skundų. Šios trys organizacijos po slidinėjimo varžybų 2014 m. vasario 20 d. pateikė skundus FIS varžybų sekretoriatui dėl Prancūzijos sportininkų, kurie, anot jų, prieš varžybas pakeitė aprangą ir varžėsi dėvėdami geresnėmis aerodinaminėmis savybėmis pasižyminčius kostiumus, kurie yra uždrausti Tarptautinės slidinėjimo federacijos. Pabrėžtina, kad skundai buvo pateikti praėjus daugiau nei trims valandoms po slidinėjimo varžybų, nors varžybų nuostatai numato, jog skundai dėl rungtynių dalyvių veiksmų sekretoriatui privalo būti pateikti praėjus 15 min. po atitinkamų varžybų. CAS ad hoc skyriui beliko atmesti šiuos skundus. Taigi per pastarąsias žiemos olimpines žaidynes ad hoc arbitražas Sočyje išnagrinėjo vos keturias bylas, todėl pagrįstai galima teigti, kad ad hoc arbitražo skyriuje tvyrojo olimpinė ramybė.

OLIMPINĖ PANORAMA

Valdo Malinausko nuotr.

FESTIVALIS

Leiskite atgal į trasą...

DIRBTINIS SNIEGAS NESISKYRĖ NUO TIKRO PIRMĄJĮ VASARIO SAVAITGALĮ, LIKUS VOS KELIOMS DIENOMS IKI SOČIO ŽIEMOS OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ PRADŽIOS, IGNALINOJE BUVO SURENGTAS PIRMASIS „LTEAM“ ŽIEMOS OLIMPINIS FESTIVALIS.

Marytė Marcinkevičiūtė

epaisant žvarbaus ir stipraus vėjo, „LTeam“ žiemos festivalis per dvi dienas sutraukė kelis tūkstančius žiemos sporto ir pramogų mėgėjų iš visos Lietuvos. Jie čia smagiai ir sveikai leido laiką, patyrė nepakartojamų įspūdžių. Visus viliojo didžiulis sporto šakų pasirinkimas: padedant instruktoriams, kas norėjo, galėjo dalyvauti „Snaigės“ žygyje, leistis nuo kalnų su slidėmis, snieglentėmis, žaisti ledo ritulį, akmenslydį, skrieti rogutėmis, dalyvauti galiūnų keturkovės, greitojo čiuožimo varžybose, išmėginti akies taiklumą šaudykloje ir kt. Festivalis keliaus po visą Lietuvą Ignalinos rajono meras Bronis Ropė džiaugėsi, kad jų tradicinę žiemos sporto šventę turiningai paįvairino žiemos olimpinis festivalis, ir vylėsi, jog ir kitąmet jis vėl bus surengtas Ignalinoje. Tačiau

OLIMPINĖ PANORAMA

vieno šios šventės organizatorių Lietuvos olimpinio fondo direktoriaus Vitalijaus Vasiliausko tikinimu, jų tikslas, kad „LTeam“ žiemos olimpiniai festivaliai keliautų po Lietuvą. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, pasidžiaugusi, kad dalyviai neišsigando žvarboko vėjo ir atvyko į Ignaliną, sakė tikinti, jog festivalis taps gražia tradicija ir traukos centru. „Festivalis – tai labai gražus žiemos sporto šakų populiarinimo renginys“, – sakė D.Gudzinevičiūtė, ir pati Ignalinoje išbandžiusi žiemos sportą. LTOK prezidentė kartu su generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos generaline sekretore Agne Vanagiene išbandė bavarišką akmenslydį. Nuo kalnų su slidėmis skriejo UAB „Olifėja“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Donatas Kazlauskas, su rogutėmis – LTOK olimpinių programų direkcijos direktorius

Kazys Steponavičius. Jo pavaduotojas Einius Petkus prasilėkė su pačiūžomis. „Viskas, kas atrodo labai paprasta stebint per televiziją, nėra taip lengva, kai reikia pabandyti pačiai“, – prisipažino D.Gudzinevičiūtė. Šventėje – du olimpiniai čempionai Šiame žiemos olimpiniame festivalyje, be D.Gudzinevičiūtės, dalyvavo dar vienas olimpinis čempionas – biatlonininkas Algimantas Šalna, kuris buvo pasipuošęs LTOK dovanota olimpine kepuraite ir šaliku. Sarajevo olimpinis čempionas žavėjosi, kad tokie patrauklūs renginiai vyksta jo gimtinėje. Kalnų slidinėjimo varžybose dalyvavo ir Sočio žiemos olimpinių žaidynių dalyvis Rokas Zaveckas. Nors Lietuvoje sniego nebuvo daug, Ignalinos trasose jo netrūko. Lietuvos žiemos sporto centro direktorius Bronius Cicėnas kartu su

FESTIVALIS

Festivalio ugnį uždegė D.Gudzinevičiūtė, B.Ropė, A.Šalna ir B.Cicėnas (kairėje)

Starto laukia mažieji slidininkai

„Žalgiriados“ nugalėtojus apdovanojo draugijos vadovai V.Nėnius ir B.Vasiliauskas

Buvo ir parodomosios ledo ritulio rungtynės

komanda net 14 dienų penkiomis sniego gaminimo mašinomis pūtė sniegą į trasas ir žiemos stadioną. Besniegės pliusine temperatūra pasižyminčios žiemos ignaliniečiams jau nėra tokios baisios. „Žinoma, tas malonumas kainuoja nemažai, bet kai matau švytinčius dalyvių veidus, kai visi mums negaili gražių žodžių – užsimiršta vargai, – patikino B.Cicėnas. – Dauguma žiemos olimpinio festivalio dalyvių nė nepajuto, kad pramogauja ant dirbtinio sniego.“ Ignaliniečiai gegužę ar birželį laukia svarbių įkurtuvių – planuojama atidaryti žiemos stadioną ir varžybų aptarnavimo pastatą. Ignaliniečių bazės vadovas ir pats dalyvavo „Žalgirio“ draugijos žiemos žaidynių slidinėjimo varžybose, kurios įėjo į „LTeam“ žiemos festivalio programą, ir tarp savo amžiaus grupės dalyvių (62 m.) greičiausiai įveikė 5 km nuotolį. Dalyviai džiaugėsi švente Gražia švente džiaugėsi ir jaunieji Vilniaus rajono Nemenčinės biatlonininkai. Konstanto Parčevskio gimnazijos vienuoliktokas Hubertas Ponsevičius su komandos draugais Arnoldu Lepiochinu ir Rodoslavu Aleksandrovu susikrimto, kad dėl sniego stokos teko atšaukti biatlono varžybas, bet vaikinai rado išeitį – penkis kartus apsukę 1,6 km slidinėjimo trasą, paskui nuskubėjo pašaudyti. „Labai patiko šventė, daug jaunimo. Nemenčinėje nėra sniego, jo esame priversti ieškoti kitur, o čia iki soties prisičiuožinėjome ant dirbtinio sniego“, – džiūgavo H.Ponsevičius. Dvylika slidinėjimo entuziastų, daugiausia orientacininkų, vadovaujamų Algio Šalkausko, atvažiavo iš Panevėžio ir dalyvavo slidinėjimo varžybose. Nė vienam jų nepavyko tapti nugalėtoju, bet panevėžiečių nuotaika dėl to nesubjuro. Dideli žiemos entuziastai kauniečiai – energetikas Rimantas ir kosmetologė Donata Kregždės irgi nepraleido progos pasidžiaugti olimpinio festivalio pramogomis. Rimantas dalyvavo slidinėjimo varžybose, o Donatai, buvusiai slidininkei mėgėjai, prieš ketverius metus susižavėjusiai snieglenčių sportu, truputį nepavyko – ji pavėlavo į snieglenčių varžybas. Bet dėl to nenusiminė ir mėgaudamasi stebėjo kitas pramogas. „Labai gera šventė, panašias derėtų rengti dažniau“, – sakė Donata. Alytiškiai galėjo atvežti sniego Alytaus savivaldybės sporto ir rekreacijos skyriaus vyr. specialistė Daiva Jakubauskienė bei Sporto ir rekreacijos centro treneris Kęstutis Dambrauskas, į festivalį atvežęs apie dvidešimt lygumų slidinėjimo, kalnų slidinėjimo ir snieglenčių entuziastų, irgi liko sužavėti festivaliu, džiaugėsi, kad šaltas ir žvarbus oras neatbaidė dalyvių.

OLIMPINĖ PANORAMA

FESTIVALIS „Ignalinoje senokai teko būti, dabar net sunku atpažinti slidinėjimo bazę – taip stipriai pasikeitusi. Esame priblokšti, kad šitiek daug žmonių suvažiavo. Pamatėme, kad Dzūkijoje sniego daugiau nei Ignalinoje, galėjome jo atvežti, bet mūsų niekas neprašė, nes ignaliniečiai turi sniego gaminimo mašinų. Apgailestaujame, kad kalnų slidinėjimo trasa neveikia Alytuje. Ankstesnė veikla nutraukta, ateityje trasos bus nuomojamos. Paskelbtas konkursas, bet mirtina tyla. Liepkalnyje įsikūrę latviai jau prašė mūsų keltuvų“, – pasakojo D.Jakubauskienė, nesiskyrusi su fotoaparatu ir fiksavusi alytiškių startus festivalyje. Lazdijai populiarina akmenslydį Patrauklios buvo bavariško akmenslydžio varžybos. Tarp penkių dalyvavusių komandų net keturios buvo iš Lazdijų krašto – po dvi iš Veisiejų gimnazijos ir Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos. Tarp sirgalių – ir Veisiejų gimnazijos direktorė Angelė Mizerienė, patikinusi, kad ši sporto šaka į jų miestelį atkeliavo neatsitiktinai, nes šios dvi gimnazijos kartu su dviem baltarusių mokyklomis laimėjo projektą „Kuriant sveiką ir novatorišką mokyklą“. O bavariškas akmenslydis – viena iš numatytos veiklos sričių, mat ši sporto šaka ypač populiari Gardine. „Taip pagal projektą akmenslydis ir atkeliavo į Lazdijus“, – paaiškino mokyklos direktorė, Ignalinoje aktyviai palaikiusi savo komandą. Lietuvos akmenslydžio federacijos atstovai Lazdijų entuziastus pamokė žaidimo taisyklių ir 14 lazdijiečių susirungė turnyre. M.Gustaičio gimnazijos kūno kultūros mokytoja Joalita Lynikienė su savo kolegomis kūno kultūros mokytojais Žilvinu Eidukaičiu bei Mindaugu Malinausku irgi išbandė jėgas.

Olimpietis R.Zaveckas „Manau, bavariškas akmenslydis tikrai ras deramą vietą mūsų gyvenime. Žiemą Lazdijuose daug pramogų nėra, todėl prie gimnazijos pagal projektą įsirengėme aikštelę ir mokome vaikus žaisti. Kol kas esame pradedantieji, bet entuziazmo daug“, – sakė J.Lynikienė, kuri yra ir didelė tinklinio gerbėja, dalyvauja įvairiose senjorų varžybose. Šunų kinkinių trauka Nedažnai Lietuvoje galima pamatyti šunų kinkinių lenktynes, o šįkart Ignalinoje jos buvo įtrauktos į olimpinio festivalio programą. Daugiausiai buvo Vilniaus „Running Wolf“ klubo atstovų, atvykusių su savo gražuoliais augintiniais, kaip jie patys sako – bėgančiais vilkais. Klubo nariai studentė Diana Petniūnaitė ir programuotojas Antanas Končius, į klubą įstoję vos prieš aštuonis mėnesius, su savo augintiniais Saša bei Haiku belaukdami lenktynių stebėjo įvairias festivalio pramogas. Vilniečiai aktyviai populiarina savo sporto šaką – kiekvie-

ną savaitgalį renkasi Antakalnyje ir treniruoja šunis, su jais bėgioja. „Šunų kinkinių lenktynės dažniausiai rengiamos tik žiemą, išbandyti jėgų vykstame ir į Ispaniją, Italiją, kur gana sėkmingai pasirodome. Šiame festivalyje šunų kinkinių lenktynės buvo tik parodomosios, bet tikimės, kad ateityje dalyvių bus daugiau ir jos peraugs į tikras varžybas“, – sakė D.Petniūnaitė, kuri kolegijoje studijuoja fotografijos technologiją, todėl ir Ignalinoje nesiskyrė su fotoaparatu, fiksavo įdomiausias festivalio akimirkas. Panevėžio „El Eko Sport“ klubo vadovas Bronius Pliavga, stebėjęs žiemos olimpinio festivalio renginius, vylėsi, kad kitąmet jo programoje bus ir poledinė žūklė. „Ar kada nors ragavote žuvienės, išvirtos žiemą ant laužo? Liežuvį galima praryti. Festivalio dalyvius būtinai pavaišintume žuviene“, – žadėjo B.Pliavga. Šventė pavyko Taip pirmąjį „LTeam“ žiemos olimpinį festivalį įvertino renginio organizatoriai ir dalyviai. Prie masiškumo prisidėjo ir tuo pat metu vykusios „Žalgiriados“ varžybos, ir masinis „Snaigės“ žygis. Kaip sakė „Žalgirio“ draugijos prezidentas Vytas Nėnius, pasiteisino tai, kad „LTeam“ žiemos festivalis vyko tuo pat metu, kaip ir tradiciškai Ignalinoje rengiama „Žalgiriada“. „Festivalio renginiai ir į mūsų spartakiadą daugiau žmonių sutraukė, ir mes našiau prie masiškumo prisidėjome. Renginys tikrai pavyko,“ – neabejojo V.Nėnius. „Dar neaišku, kur vyks antrasis žiemos olimpinis festivalis. Jau dabar pradedame pokalbius ir susitikimus su savivaldybėmis, kurios norėtų ir galėtų priimti mūsų olimpinį festivalį. Tai tik mūsų didelių darbų, kuriuos esame įsipareigoję padaryti, pradžia“, – sakė V.Vasiliauskas.

Trumpas atokvėpis

OLIMPINĖ PANORAMA

KONKURSAS

„ŽIEMOS IŠŠŪKIS“ MOKSLEIVIAMS Vidiškių gimnazijos mokinės su Londono olimpinių žaidynių deglu

Molėtų progimnazijos atstovės pristato savo sukurtą olimpinį deglą

Konkurso nugalėtojai iš Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas vasario 1 d. „LTeam“ žiemos olimpinio festivalio metu surengė konkursą „Žiemos iššūkis“ Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų komandoms. Konkurso tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi žiemos sportu, ugdyti kūrybiškumą, supažindinti su olimpiniu sportu, jo istorija, sporto šakomis. Konkurse galėjo dalyvauti aštuntų–dešimtų klasių komandos, sudarytos iš aštuonių mokinių ir vieno mokytojo. Dėl konkurso taurės bei piniginio prizo susirungė penkios komandos: Molėtų progimnazijos, Vidiškių gimnazijos, Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos, Ignalinos rajono gimnazijos ir Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos. Komandos susitiko Ignalinos kultūros ir sporto centre, kuriame žiūrėjo filmą apie olimpinį biatlono čempioną „Algimantas Šalna: norėjau būti geriausias“. Vaikai turėjo progą nusifotografuoti su olimpiniu čempionu, rašė linkėjimus Lietuvos olimpiečiams Sočio žaidynėse, fotografavosi su Londono olimpinių žaidynių deglu. „Žiemos iššūkį“ sudarė trys etapai. Per pirmąjį etapą mokiniai šoko, dainavo, pristatė sukurtas menines kompozicijas. Komandoms buvo skirta papildoma užduotis. Iš pateiktų priemonių – popieriaus ir lipnios juostos reikėjo pagaminti olimpinius deglus. Pirmojo etapo dalyviai vertino vieni kitus, todėl ir patys balus skirstė. Antrasis etapas buvo skirtas žinioms apie žiemos olimpines žaidynes, žiemos sporto šakas ir žiemos sportą Lietuvoje patikrinti, taip pat teko atsakyti į klausimus apie olimpinio sąjūdžio istoriją bei specifiką. Paaiškėjo, kad konkurso dalyviai – puikūs olimpinio sąjūdžio žinovai. Mokiniai žinojo, kuri šalis yra laimėjusi daugiausiai žiemos olimpinių medalių, sėkmingai paaiškino, kaip Darius Kasparaitis tapo ledo ritulio olimpiniu čempionu, nors Lietuvos ledo ritulio rinktinė nėra dalyvavusi olimpinėse žaidynėse. Trečiasis konkurso etapas vyko Lietuvos žiemos sporto centre Ignalinoje. Čia susirinkę visų komandų nariai čiuožinėjo pačiūžomis, išbandė penkiavietes slides, kvadratą ant sniego, stebėjo akmenslydžio varžybas bei snieglentininkų pasirodymus. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad surinkusi 116 taškų iš 120 galimų konkursą laimėjo Utenos Adolfo Šapokos gimnazija. Nugalėtojams „Žiemos iššūkio“ taurę ir 1000 Lt čekį olimpiniams renginiams organizuoti įteikė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. „OP“ inf.

OLIMPINĖ PANORAMA

Eugenijaus Onaičio nuotr.

LOA SUVAŽIAVIMAS

Iš kairės: A.Raslanas, J.P.Jankauskas, D.Gudzinevičiūtė, P.Tamošauskas, A.Poviliūnas

APIE ARTĖJANČIUS JUBILIEJUS IR KASDIENIUS DARBUS

LIETUVOS OLIMPINĖS AKADEMIJOS PREZIDENTO ARTŪRO POVILIŪNO PRANEŠIMAS, SKAITYTAS LIETUVOS OLIMPINĖS AKADEMIJOS SUVAŽIAVIME.

usirinkome atsiskaityti už 2013 m. nuveiktus darbus, tiksliau, už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 10-osios, kai vyko neeilinis rinkimų suvažiavimas, per kurį buvo išrinkta nauja Lietuvos olimpinės akademijos taryba. Noriu iš karto pabrėžti, kad visi planuoti praėjusių metų darbai atlikti. Per šį aštuonių mėnesių laikotarpį naujai išrinkta LOA taryba patvirtino patobulintą Lietuvos olimpinės akademijos struktūrą, padedančią spręsti pagrindinius iškeltus uždavinius, tokius kaip: – įgyvendinti integruotas vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo programas; – propaguoti pagrindinius olimpizmo principus; – siekti, kad universitetų studijų programose atsispindėtų olimpizmas; – tarp visų socialinių sluoksnių ir amžiaus grupių skatinti mintį apie sportą kaip fundamentalią žmogaus teisę;

OLIMPINĖ PANORAMA

– studijuoti olimpinio sąjūdžio istoriją, teoriją, praktiką, rūpintis jos aprašymu, saugojimu, sklaida; – dalyvauti mokslinėje veikloje rengiant Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkus; – telkti šalies mokslininkus olimpinio sąjūdžio problemoms nagrinėti, dalyvauti leidžiant žurnalą „Sporto mokslas“. Taigi pagrindinė LOA sprendžiamoji grandis išlieka: suvažiavimas, LOA taryba (8 asmenys), prezidentas, du viceprezidentai, dekanas, iždininkas. Keturios komisijos – Olimpinio ugdymo, Sporto mokslo, Olimpinio švietimo bei Olimpinės istorijos ir paveldo. Ir įvairios darbo grupės, tokios kaip: sporto ir sveikatos, sporto ir ekologijos, moterų ir sporto, sporto ir žiniasklaidos. Naujoji LOA taryba svarstė ir teiks suvažiavimui patikslintą akademijos įstatų projektą, kuris (jį priėmus) teisiškai įtvirtins ir naująją struktūrą.

Gerbiami Lietuvos olimpinės akademijos nariai, kaip jau minėjau, ataskaitinis laikotarpis mums buvo nepaprastai aktyvus. LOA nariai prisidėjo prie renginių, skirtų LTOK atkūrimo 25-mečiui. Kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu organizavome tarptautinę mokslinę konferenciją „Baltijos šalių olimpinio sąjūdžio raida“. Joje dalyvavo ir pranešimus skaitė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos ir Ukrainos olimpinių akademijų vadovai bei atstovai. Kartu su Lietuvos edukologijos universitetu surengėme mokslinę konferenciją, skirtą barono Pierre‘o de Coubertino, šiuolaikinių olimpinių žaidynių atgaivintojo ir Tarptautinio olimpinio komiteto įkūrėjo, 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Lietuvos olimpinėje akademijoje viešėjo Latvijos olimpinės akademijos vadovai. Kolegos domėjosi LOA veikla, pakvietė atsakomojo vizito į Latviją. LOA garbės prezidentas prof. Povilas Karoblis ir sekretorė Vita Balsytė gegužės 11–25 d.

LOA SUVAŽIAVIMAS

OLIMPINĖS AKADEMIJOS SUVAŽIAVIMAS Vasario 5 d. Lietuvos edukologijos universiteto aktų salėje vyko Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) suvažiavimas. Pranešimą skaitė LOA prezidentas Artūras Poviliūnas. Suvažiavime dalyvavo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius Valentinas Paketūras. Suvažiavimo pradžioje dviem LOA nariams – profesoriams, habilituotiems daktarams Jonui Petrui Jankauskui ir Povilui Tamošauskui buvo suteikti Lietuvos olimpinės akademijos akademikų vardai ir įteiktos regalijos. Regalijas įteikė A.Poviliūnas ir D.Gudzinevičiūtė. Dabar yra vienuolika LOA akademikų. LOA revizijos komisijos pranešimą skaitė pirmininkas Donatas Kazlauskas, apie LOA 2013 m. biudžeto vykdymo apyskaitą ir 2014 m. biudžetą informavo LOA direktorė Jūratė Vainilaitienė, nes iždininkė Vida Vencienė buvo išvykusi į Sočio olimpines žaidynes. Šių metų veiklos planą aptarė LOA viceprezidentas prof. Algirdas Raslanas, su naująja LOA įstatų redakcija supažindino LOA dekanas Algimantas Gudiškis. Vėliau suvažiavimas visa tai patvirtino.

A.Poviliūnas

LTOK atkūrimo 25-mečiui (kartu su Lietuvos sporto muziejumi ir Lietuvos olimpiečiais). Nemažai jėgų pareikalavo naujų LOA būstinės patalpų rengimo darbai – tai ir sutartis su Lietuvos edukologijos universitetu, ir su projektavimu bei remontu susiję rūpesčiai. Tikimės, kad šių metų kovą galėsime švęsti įkurtuves, o LOA būstinė taps olimpinio švietimo centru, kuriame įsikurs ne tik akademijos administracija, bet ir Olimpiečių asociacija, atnaujintas Olimpinių studijų centras su savo biblioteka, filmoteka, videoteka, olimpiniu archyvu, kitais atributais. Kartu tai būtų ir atskirų LOA komisijų susibūrimo vieta. dalyvavo Olimpijoje vykusioje 12-ojoje 2014-ieji – ne tik olimpiniai, bet ir Lietuvos Tarptautinės olimpinės akademijos sesijoje, olimpinio sąjūdžio istorijai svarbūs metai. skirtoje nacionalinių olimpinių akademijų vadovams. Du studentai (iš Vilniaus universiteto Gegužės 25-ąją minėsime 90-mečio sukakir Lietuvos sporto universiteto) Olimpijoje da- tį – prieš tiek metų Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. lyvavo 53-iojoje tarptautinėje sesijoje, į kurią Planuojame šią datą paminėti kartu su LTOK rinkosi jaunieji olimpizmo propaguotojai. ir Lietuvos sporto muziejumi organizuodami LOA prisidėjo prie sporto mokslininkų mokslinę konferenciją Kaune. knygų išleidimo, pavyzdžiui, Lino Tubelio ir O šių metų spalio 27-ąją iškilmingai paminėKęsto Miškinio „Testų knyga treneriams“, Juozo sime mūsų akademijos 25-metį. 1989 m. Skernevičiaus „Gyveni ilgai sveikas, darbingas spalio 27 d. tuomečiame Lietuvos kūno kulir laimingas“ bei autorių kolektyvų parengtų tūros institute įvyko steigiamasis Olimpinės dviejų leidinių – „Sportininkų rengimo olimakademijos suvažiavimas, per kurį pirmuoju pinėms žaidynėms aspektai“ ir „Lietuvos visų LOA prezidentu išrinktas LKKI prorektorius laikų olimpiečių matrikula (1924–2012 m.)“. mokslo reikalams, tada docentas, o dabar Nemažai darbų olimpine tematika LOA nariai profesorius Valerijus Jasiūnas, viceprezidentu pateikė žurnalui „Sporto mokslas“, kitiems leidiniams. Dar daugiau jų planuojame išleisti tapo LKKI daktaras, dabar profesorius Algirdas Raslanas, dekanu – VPU profesorius, o dabar arba prisidėti prie jų leidimo šiemet. ir LOA garbės prezidentas P.Karoblis. PlanuoBe jokios abejonės, viena pagrindinių mūsų veiklos sričių – olimpinis švietimas. Iš šio veiklos jame surengti iškilmingą LOA sesiją, per kurią iškiliausius ir aktyviausius LOA narius apdovabaro išskirčiau rugsėjo 26–27 d. įgyvendinto nosime naujai įsteigtais LOA garbės ženklais. projekto „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas“ Tai išskirtiniai šventiniai renginiai. Vis dėlto mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminarą Trakuose, spalio 7–13 d. visoje Europoje vykusių norėčiau atkreipti dėmesį ir į tuos darbus, kurenginių, skirtų Senojo žemyno judėjimo savai- riuos turėsime nuveikti šiemet. Norėčiau išskirti du dalykus. Lietuvos olimpinei akademijai tei paminėti, bėgimus Lietuvos ikimokyklinėse būtina ir toliau, išnaudojant savo narių mokslo įstaigose, mokyklose ir gimnazijose (kartu su LTOK) bei lapkričio 7 d. Druskininkų „Atgimimo“ potencialą, prisidėti prie olimpinės rinktinės pagrindinėje mokykloje surengtą parodą, skirtą kandidatų mokslinio aptarnavimo. Reikia

„ŠIEMET IŠKILMINGAI PAMINĖSIME MŪSŲ AKADEMIJOS 25-METĮ. 1989 M. SPALIO 27 D. TUOMEČIAME LIETUVOS KŪNO KULTŪROS INSTITUTE ĮVYKO STEIGIAMASIS OLIMPINĖS AKADEMIJOS SUVAŽIAVIMAS, PER KURĮ PIRMUOJU LOA PREZIDENTU IŠRINKTAS LKKI PROREKTORIUS MOKSLO REIKALAMS, TADA DOCENTAS, O DABAR PROFESORIUS VALERIJUS JASIŪNAS. PLANUOJAME SURENGTI IŠKILMINGĄ LOA SESIJĄ, PER KURIĄ IŠKILIAUSIUS IR AKTYVIAUSIUS LOA NARIUS APDOVANOSIME NAUJAI ĮSTEIGTAIS LOA GARBĖS ŽENKLAIS.“ atnaujinti testavimo ir mokslinių tyrimų metodikas, prisidėti rengiant Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų atrankos kriterijus, teikti rekomendacijas olimpinės pamainos treneriams, Olimpinio sporto centrui, LTOK, federacijų atstovams. Jau kuris laikas realiai neegzistuoja Lietuvos sporto mokslo taryba. Reikėtų ją atkurti, o iniciatyvos derėtų imtis Lietuvos olimpinei akademijai, visuomeniniais pagrindais vienijančiai geriausius sporto mokslo atstovus. Ir dar vienas svarbus dalykas – prestižinio žurnalo „Sporto mokslas“ ateities perspektyvos. Jas reikėtų aptarti arba steigėjams, arba žurnalo redaktorių tarybai. Šiemet mūsų laukia daug ir įvairių darbų. Kaip jau sakiau praėjusių metų gegužės 10-ąją, labiausiai norėčiau, kad visi LOA nariai būtų ne tik olimpizmo propaguotojai, bet ir aktyviai dalyvautų LOA komisijų, darbo grupių veikloje. Atnaujinsime akademijos interneto tinklalapį, išleisime LOA bukletą, lauksime siūlymų, kaip tobulinti LOA darbą.

OLIMPINĖ PANORAMA

SENA NUOTRAUKA Nuotraukoje iš kairės: A.Baltušnikas, V.Jaras ir A.Varanauskas

MAŽIUKAI LIŪTO ŠIRDIMI

iuos aukštus ir stiprius vyrus, iš kurių tik Adolfas Varanauskas dažnai turėdavo vargo augindamas savo svorį iki kovinio 100 kg ir daugiau, Lietuvos lengvosios atletikos rinktinėje vadindavome mažiukais. Tačiau mažiukai jie būdavo tik saviems. Įėjęs į rutulio stūmimo ratą Adolfas varžovams tapdavo pavojingu priešininku baimės nepažįstančia liūto širdimi. Panašiai disko metimo sektoriuje pasikeisdavo ir Algimantas Baltušnikas. O jaunasis Vytautas Jaras iš savo vyresnių kolegų sparčiai mokėsi kovos ir pergalės meno. Esu laimingas ir didžiuojuosi, kad per beveik dešimtmetį, kartu praleistą treniruočių stovyklose ir varžybose, taip susigyvenome su Adolfu ir Algiu, o vėliau ir su Vytu, kad tapome artimi tarsi broliai. Štai prieš eilinį sezoną anksti pavasarį treniruočių stovykloje, pavyzdžiui, Leselidzės miestelyje ant Juodosios jūros kranto, ardavome iki devinto prakaito. Tada po vakarienės Adolfas dažnai atrėždavo gabalą tėvo įdėtų lašinių

OLIMPINĖ PANORAMA

ir patraukdavome pas vietinį bičiulį gruziną Vano. Šis iš savo asmeninės statinės įpildavo kibirkščiuojančio vyno, ant stalo padėdavo brinzos sūrio ir sultingų žalumynų. Vynas sunaikindavo raumenyse susikaupusią pieno rūgštį, o kartu su užkanda grąžindavo jėgas geriau negu koks nors šiandieninis maisto papildas. Rytą per treniruotę vėl būdavome kupini jėgų ir pamiršę bet kokį nuovargį. Ši nuotrauka daryta 1960 m. Tada kauniečiai dvidešimt šešerių metų A.Varanauskas ir A.Baltušnikas jau buvo pirmo ryškumo mūsų sporto žvaigždės: Adolfą prieš metus sporto sirgaliai už įspūdingas pergales buvo išrinkę geriausiu Lietuvos sportininku, o Algis savo taupyklėje jau turėjo du SSRS čempiono aukso medalius. Dvidešimtmečio Vyto kraitis dar buvo kuklus, bet neilgam. Geriausiu šalies atletu A.Varanauskas vėl buvo pripažintas po ketverių metų, o 1964 m. kartu su Birute Kalėdiene, Adolfu Aleksiejūnu ir Kęstučiu Orentu dalyvavome Tokijo olimpinėse žaidynėse.

A.Baltušnikas tik 1956 m. su šeima grįžo iš Sibiro tremties. Suprantama, jam Vakarų šalių stadionai buvo uždaryti, tad Algio talentui nebuvo lemta iki galo atsiskleisti. V.Jaro žvaigždė irgi sušvito gana ryškiai. Jis net dešimt kartų tapo Lietuvos, kartą SSRS čempionu, o 1966 m. dalyvavo Europos pirmenybėse, kuriose liko devintas. A.Baltušniko pasiektą Lietuvos rekordą (57 m 93 cm) jis kilstelėjo iki 62 m 64 cm. Beje, šį rezultatą 1981 m. pagerino Vyto auklėtinis Romas Ubartas. Tas pats Romas, kuris 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse laimėjo sidabro medalį, o po ketverių metų Barselonoje tapo pirmuoju nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos olimpiniu čempionu. Deja, laikas yra nesustabdomas ir negailestingas visiems, ir šie trys milžinai liūto širdimi išėjo anapilin, bet paliko savo meilę ir talentą jaunoms širdims bei naujoms kartoms. O man liko prisiminimai ir ši sena nuotrauka. Antanas Vaupšas