Olimpinė panorama 2014 04

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2014 balandis | NR. 4 (56)

OLIMPINĖ PANORAMA

ČEMPIONŲ STIPRYBĖS MEDŽIAI

TURINYS

5 6 LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS Nr. 4 (56), 2014 m.

SKAITYTOJAMS

LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės mintys

KRONIKA

LTOK įvykiai

6 9

9

VIRŠELYJE Penkiakovininkė Laura AsadauskaitėZadneprovskienė pasodino ąžuoliuką olimpinių čempionų alėjoje

16

Alfredo Pliadžio nuotr.

REDAKTORIUS Bronius Čekanauskas

20

AUTORIAI Marytė Marcinkevičiūtė Rita Bertulytė Antanas Vaupšas Gintarė Okulevičiūtė

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

DIZAINERIS Artūras Gimžauskas

MAKETUOTOJAS

22 24

Vytautas Gimžauskas

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

25

RAŠYKITE komitetas@ltok.lt

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

SPAUSDINA

26

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS

4000 egz.

ISSN 1648-6331

28 32 34

POLITIKAS

Platesnis požiūris į sportą

NANDZINGAS 2014 Jaunimo vasaros olimpinių žaidynių sostinėje žvalgėsi ir Lietuvos atstovai

ŽVILGSNIS

Lietuvos studentų sporto džiaugsmai ir rūpesčiai

OLIMPIETĖ

Šalia liepų ir klevų – Lauros ąžuolas

26

SVETUR

LTOK garbės prezidento maršrutai nusidriekė į Baku ir Rygą

LOA KONFERENCIJA

Lietuvos olimpiečių asociacija: tradicijos ir naujovių dvelksmas

16 28

TARPTAUTINĖ DIENA

Sportas už taiką pasaulyje – mokyklose ir darželiuose

TALENTAI

Irkluotojai Aurimas Adomavičius ir Dominykas Jančionis nori laimėti viską iš eilės

LAUREATĖS RAŠINYS

34

Sportas – gyvenimo prasmė

SENA NUOTRAUKA

Pirmasis dukart olimpietis

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

3

Mindaugo Kulbio nuotr.

SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mieli skaitytojai, vos daugiau nei šimtas dienų belieka iki antrųjų jaunimo vasaros olimpinių žaidynių pradžios Kinijos mieste Nandzinge. Kiek mūsų sportininkų dalyvaus jose, tiksliai dar nežinome, bet kelialapius jau turi mergina ir vaikinas irkluotojai, penkiakovininkai, tenisininkė, kanojininkas, dvi dviratininkės, keturi krepšininkai (bus žaidžiama trys prieš tris), keturi plaukikai, kurių dar gali būti ir daugiau. Dėl kelialapių į Nandzingą dar kovos lengvaatlečiai, turėti savo atstovą viltis puoselėja mūsų bokso, imtynių, sunkumų kilnojimo, triatlono federacijų vadovai. Tikiuosi, kad Lietuvai atstovaus per dvidešimt sportininkų.

Kartais girdžiu kalbant, kad tos jaunimo žaidynės nėra tikrosios olimpinės žaidynės. Žinoma, jos kitokios. Pirmiausia skiriasi dalyvių amžius ir sportinė patirtis, bet tai labai svarbios varžybos jauniesiems sportininkams. Atranka tarp bendraamžių netgi sunkesnė nei į tikrąsias žaidynes. Visų pirma todėl, kad jaunimo žaidynėse dalyvių triskart mažiau nei olimpiadose, o visuomenės dėmesys, valstybių noras pasirodyti kuo geriau – didžiulis.

Nesvarbu, apie ką pastaruoju metu kalbėtume su kolegomis iš kitų šalių nacionalinių olimpinių komitetų, visada išgirstu klausimą, kiek mūsiškių vyks į Nandzingą. Taip pat klausia, ar planuojame medalių.

Niekada nemėgau prognozuoti, bet šį kartą sunku susilaikyti. Sakau, kad tikimės – ir netgi aukso! Negaliu šnekėti kitaip žinodama, kad Nandzinge varžysis mūsų olimpinė čempionė Rūta Meilutytė. Beje, tai irgi daug ką pasako apie šių žaidynių svarbą.

Greta sporto varžybų olimpiniame kaimelyje ir už jo ribų jaunimui numatyta plati kultūrinė lavinamoji programa. Tai padės sportininkams įgyti naudingos patirties, kaip siekti didžiausio meistriškumo ir sveikai gyventi, tobulinti sporto karjerą.

Neseniai Nandzinge vykusiame misijos vadovų pasitarime dalyvavo 197 olimpinių komitetų delegatai, tarp jų ir LTOK atstovai. Mūsų balandžio mėnesio Vykdomojo komiteto posėdyje buvo pateikta

išsami ataskaita apie Nandzingo pasirengimą žaidynėms, apie sporto bazes, klimato sąlygas. Apie tai plačiai pasakojama ir šiame „Olimpinės panoramos“ numeryje. Beje, visas kelionės ir dalyvavimo žaidynėse išlaidas apmoka jų organizatoriai.

Drauge su generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru balandį dalyvavome dviejų šalies sportui svarbių asociacijų konferencijose.

Kėdainiuose tarėsi Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovai, o Kaune – Lietuvos sporto mokymo įstaigų ir centrų vadovai.

Pastarojoje konferencijoje skaičiau pranešimą „LTOK veikla rengiant sportininkus antrosioms vasaros jaunimo olimpinėms žaidynėms Nandzinge“.

Tęsėme ir pažintines keliones per šalies miestus, rajonus. Šį mėnesį kartu su Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininku Juru Požela aplankėme Uteną, Molėtus. Susitikome su rajonų vadovais, sporto organizatoriais, apžiūrėjome sporto bazes, kalbėjome apie sporto plėtrą. Utena – pramonės miestas, jis ne tik didesnis, bet ir turtingesnis už Molėtus. Bet ir uteniškiai, ir molėtiškiai mėgsta sportą, skatina gyventojus judėti, domėtis kūno kultūra, stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas sportuoti.

Bendraudamas su šeimininkais J.Požela ne kartą pabrėžė, kad geriau dabar investuoti į užimtumą negu vėliau į socialinę pagalbą. Su įdomiu šio politiko požiūriu į sportą gali susipažinti ir žurnalo skaitytojai.

Vėl artėja jubiliejus. Pernai gruodį minėjome LTOK atkūrimo 25-metį, o šią gegužę nuo tada, kai 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai rungtynėse su Šveicarija debiutavo ne tik Paryžiaus, bet ir apskritai olimpinėse žaidynėse, bus praėję 90 metų!

Svarbiausias šventės akcentas – mokslinė konferencija Lietuvos sporto universitete gegužės 27-ąją. Jubiliejui jau išleistas plakatas, gaminamas ženkliukas, bus proginių leidinių. Mokymo įstaigose vyks susitikimai su olimpiečiais, sporto veteranais. Tai neeilinė sukaktis. Ir mes ją tinkamai paminėsime.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

KRONIKA LTOK vadovai, sporto federacijų generaliniai sekretoriai bei kiti tradicinės Olimpinės dienos organizatoriai Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete aptarė šių metų šventės renginius.

Olimpinės dienos renginiai šalies miestuose ir rajonuose vyks visą gegužės mėnesį, o finalinis akordas numatytas birželio 7-ąją Vilniuje.

Olimpinės dienos renginiai sostinėje vyks ne tik prie Baltojo tilto, kaip pernai, bet ir Katedros, Vinco Kudirkos, Lukiškių aikštėse, Gedimino prospekte, Neryje ir kitur. Federacijos supažindins su savo sporto šakų specifika, pasistengs, kad tūkstančiai skirtingo amžiaus žmonių galėtų išbandyti jėgas įvairiausiose pratybose bei varžybose. Be abejo, vyks tradiciniai olimpinės mylios ir 10 km bėgimai, kvies koncertai ir atrakcionai.

OLIMPINIAI ŽIEDAI – V.ZUBERNIUI Kovo 26 d. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė jubiliejaus proga Olimpiniais žiedais apdovanojo LTOK garbės generalinį sekretorių Vytautą Zubernį. Buvęs ilgametis LTOK generalinis direktorius kovo 23-iąją minėjo 70-metį.

Tomo Raginos („Kauno diena“) nuotr.

OLIMPINĖ DIENA SOSTINĖJE – BIRŽELIO 7-ĄJĄ

LTOK prezidentės pranešimas

KONFERENCIJA APIE DARBĄ IR PERSPEKTYVAS Balandžio 9 d. Kaune, viešbutyje „Europa Royale“, vyko Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijos konferencija Lietuvos sporto mokymo įstaigų ir centrų vadovams. Jos tema – „Sportininkų ugdymo centrų tobulinimas“.

Geriausių sportinių rezultatų pasiekusiems darbuotojams įteikti apdovanojimai. 2013 m. trečią kartą buvo surengtas Lietuvos sportininkų ugdymo centrų konkursas, skirtas sporto mokymo įstaigų ir centrų darbui, sportininkų rengimo kokybei ir efektyvumui įvertinti.

Konkurse varžėsi į dvi grupes suskirstyti sportininkų ugdymo centrai: pirmajai priklausė penkių didžiųjų Lietuvos miestų, antrajai – kitų šalies miestų ir rajonų savivaldybių sporto mokymo įstaigos ir centrai. Iš pirmosios grupės sporto įstaigų pirma vieta atiteko Kauno irklavimo mokyklai (direktorius Arvydas Sapka), iš antrosios grupės – Ignalinos kultūros ir sporto centrui (direktorius Darginas Mikėnas, sporto skyriaus vedėjas Jonas Paslauskas).

Konferencijoje pranešimą „LTOK veikla rengiant sportininkus antrosioms vasaros jaunimo

OLIMPIEČIAI TAPO APLINKOSAUGININKAIS Balandžio 9 d. aplinkos ministras Valentinas Mazuronis keliems olimpiečiams įteikė aplinkosaugininkų pažymėjimus. Sėkmingai neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus egzaminus išlaikė ir įgaliojimus gavo biatlonininkas Tomas Kaukėnas, čiuožėja Agnė Sereikaitė ir penkiakovininkas Edvinas Krungolcas. „Jūs jau esate pavyzdys jaunajai Lietuvos kartai, o nuo šiandien būsite dar didesnis pavyzdys. Man labai džiugu, kad tokie žmonės kaip jūs, jau daug davę Lietuvai, nori dar daugiau padaryti tėvynės labui. Ačiū jums“, – dėkojo V.Mazuronis.

Naujieji neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai dalyvaus bendrame reide su regioninių aplinkosaugos departamentų pareigūnais. Mokysis išrašyti protokolus, tikrinti, kaip žvejai, medžiotojai laikosi taisyklių, sudrausminti šiukšlintojus. „Džiaugiuosi tapęs neetatiniu aplinkosaugininku, nes seniai galvojau tokiu tapti. Gamtoje lankausi dažnai ir labai nemėgstu šiukšlintojų. Neturiu tikslo kuo daugiau žmonių nubausti, bet dabar galėsiu juos sudrausminti. Ir, manau, manęs labiau klausys, kai parodysiu tokį pažymėjimą“, – sakė E.Krungolcas.

Neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais gali tapti nepriekaištingos reputacijos žmonės, sulaukę 18 metų ir išlaikę egzaminus pagal aplinkos ministro nustatytą programą.

6

OLIMPINĖ PANORAMA

V.Mazuronis įteikia pažymėjimą A.Sereikaitei

D.Gudzinevičiūtė LTOK 25-mečio medalį įteikė Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ direktorei Laimutei Krauzienei olimpinėms žaidynėms Nandzinge“ skaitė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Aktualiais klausimais pasisakė Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius dr. Saulius Zybartas, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys, Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentas Arvydas Sapka. Pranešėjai atsakė į konferencijos dalyvių klausimus.

Lietuvos olimpiniam judėjimui nusipelniusiems sporto mokymo įstaigų ir centrų darbuotojams D.Gudzinevičiūtė įteikė LTOK 25-mečio jubiliejinius medalius.

MOKINIAI KŪRĖ SPORTINIUS FILMUS Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinė akademija surengė Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms skirtą vaizdo konkursą. Kovo 26 d. jaunieji kūrėjai buvo pasveikinti ir apdovanoti LTOK salėje.

Konkurso nugalėtojų filmus gyrė ir sėkmės ateityje linkėjo Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas Artūras Poviliūnas.

Sausį ir vasarį 5–12 klasių mokiniai iš visos Lietuvos buvo kviečiami kurti ir konkurso organizatoriams pateikti ne ilgesnius kaip 3 min. filmukus žiemos olimpinių žaidynių, žiemos olimpinių ir neolimpinių sporto šakų, olimpinių vertybių temomis. Konkursui buvo atsiųstas 21 filmukas. Laimėtojus išrinko solidi komisija: Vida Vencienė – 1988 m. Kalgario žiemos olimpinių

žaidynių čempionė ir bronzos medalininkė, Robertas Petrauskas – istorikas, rašytojas, sporto komentatorius, proto mūšių organizatorius ir vedėjas, Edvinas Krungolcas – 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių vicečempionas, Brigita Virbalytė – 2012 m. Londono olimpinių žaidynių dalyvė, LRT sporto žurnalistė, Algimantas Gudiškis – LTOK olimpinio švietimo direktorius, Algimantas Urbelionis – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Meninio ir kultūrinio ugdymo skyriaus vedėjas.

Peržiūrėjusi visus pateiktus filmukus komisija atrinko aštuonis geriausius darbus. 4–8 vietų laimėtojai dovanų gavo „Snow“ arenos čekius, o užėmusieji 1–3 vietas buvo apdovanoti vaizdo kameromis ir fotoaparatais.

Konkurso laureatai, jų mokytojai, komisijos nariai ir organizatoriai Konkurso laureatais tapo: 1. Benas Girininkas ir Vilius Kvedaras, Šiaulių Didždvario gimnazija.

2. Arnas Pigulevičius ir Arminas Kazlauskas, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija. 3. Urtė Kveriavičiūtė, Ričardas Misevičius, Greta Andrašiūnaitė, Donata Ulinaitė, Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos Valakėlių skyrius.

4–8 vietas užėmė: Antanas Katilauskas ir Martynas Mikalonis, Vilniaus šv. Kristoforo gimnazija. Guoda Streckytė ir Olga Falejeva, Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija. Lukas Tribandis ir Haroldas Mackevičius, Vilniaus Užupio gimnazija. Monika Repečkaitė, Vilniaus „Minties“ gimnazija. Povilas Barkovskij ir Anna Maria Kelly Skirbantaitė, Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnazija.

VIEŠNAGĖ UTENOJE IR MOLĖTUOSE LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius Valentinas Paketūras tęsė keliones per Lietuvą, susitiko su šalies miestų bei rajonų vadovais, sporto žmonėmis.

Balandžio 3 d. LTOK vadovai drauge su Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininku Juru Požela lankėsi Utenoje ir Molėtuose.

Susitikime su Utenos rajono meru Alvydu Katinu, savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir turizmo skyriaus vedėju Romualdu Kraulišu, jo pavaduotoju Alvydu Gražiu, Kūno kultūros ir sporto centro direktoriumi Alvydu Surgautu, kitais sporto vadovais buvo aptartos Utenos sporto aktualijos, perspektyvos. Svečius maloniai nuteikė tvarkingos ir šiuolaikiškos sporto bazės – plaukimo baseinas, Utenio stadionas, Rašės hipodromas. Apie rajono sporto aktualijas kalbėta ir Molėtuose vykusiame susitikime su rajono savivaldybės vicemeru Henriku Ivicku, Kūno kultūros ir sporto centro direktoriumi Kęstučiu Vaicekausku, centro darbuotojais. LTOK vadovai lankėsi Molėtų sporto arenoje, apžiūrėjo stadiono statybai numatytą vietą, aptarė kai kurių sporto salių rekonstrukcijos perspektyvas.

Svečiai apžiūrėjo Rašės hipodromą

Pokalbis Molėtuose

OLIMPINĖ PANORAMA

7

KRONIKA SOČIS 2014 Prieš posėdį pasveikinti prieš dieną ar dvi gimtadienius šventę LTOK vykdomojo komiteto nariai A.Grabnickas ir G.Gutkauskas

NAUJAS „LTEAM“ GYVAVIMO ETAPAS

APTARĖ, DISKUTAVO Balandžio 17 d. vykusiame LTOK vykdomojo komiteto posėdyje daugiausia diskusijų sukėlė Lietuvos kūno kultūros ir sporto įstatymo projekto aptarimas. Pirmoji savo nuomonę pareiškė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Paskui pastabas išsakė LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas, LTOK garbės prezidentas Artūras Poviliūnas, LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, LTOK vykdomojo komiteto nariai Vytas Nėnius, Albinas Grabnickas. Šiuo klausimu pasisakė ir KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys. Kaip pabrėžė kalbėjusieji, prie įstatymo projekto dar reikia daug padirbėti.

Apie misijos vadovų pasitarimą Kinijos mieste Nandzinge, kuriame rugpjūčio mėnesį

vyks antrosios jaunimo vasaros olimpinės žaidynės, informavo LTOK olimpinio sporto direktoriaus pavaduotojas Einius Petkus.

Apie viešnagę Azerbaidžane ir šios šalies pasirengimą kitąmet vyksiančioms pirmosioms Europos žaidynėms Baku papasakojo A.Poviliūnas, kuris yra šias žaidynes koordinuojančios Europos olimpinių komitetų komisijos narys. LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė informavo apie Europos Sąjungos fondų seminarą, balandžio pradžioje vykusį Briuselyje. Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas papasakojo, kaip vyksta pasirengimas tradicinei Olimpinės dienos šventei.

Lietuvos sportininkus vienijančiam ženklui „LTeam“ rastas pirmasis oficialus ilgalaikis bendradarbiavimo partneris, kuriuo tapo vartojimo kreditų bendrovė „Vivus.Lt“.

Balandžio 17 d. prieš LTOK vykdomojo komiteto posėdį pasirašyta paramos sutartis, kuria bendrovė įsipareigojo skirti daugiau nei 1 mln. Lt. Bendradarbiavimas tęsis mažiausiai vieną olimpinį ciklą, t.y. iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių pabaigos.

Sutartį pasirašė „Vivus.Lt“ valdančios bendrovės „4finance“ generalinis direktorius Gediminas Velička ir Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas. LOF direktorius atkreipė dėmesį į tai, kad oficialaus bendradarbiavimo su pirmuoju verslo partneriu užmezgimas kartu pradeda ir naują „LTeam“ gyvavimo etapą.

ĮTEIKTI LTOK APDOVANOJIMAI Balandžio 17 d. po LTOK vykdomojo komiteto posėdžio tradiciškai buvo apdovanoti neseniai jubiliejines sukaktis minėję olimpiniam sąjūdžiui nusipelnę žmonės.

Olimpinėmis žvaigždėmis 60-mečio proga LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apdovanojo žinomą krepšininką, sporto renginių organizatorių bei rėmėją Vytenį Urbą bei garsų fotografą, „Lietuvos ryto“ darbuotoją Mindaugą Kulbį. Beje, M.Kulbis mielai sutiko, kad šiame „Olimpinės panoramos“ plakate būtų jo sustabdyta ir miela taip mėgstamo krepšinio akimirka.

50-mečio proga Olimpinės žvaigždės įteiktos dvejų olimpinių žaidynių dalyviui, Kauno sporto mokyklos „Viltis“ treneriui Sauliui Kleizai bei LTOK atkūrimo darbo grupės nariui, fotografui, Lietuvos imtynių federacijos direktoriui Valdui Malinauskui.

LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanota Lietuvos sporto informacijos centro redaktorė Zita Šakalinienė. LTOK 25-mečio medaliais pagerbti daugkartiniai olimpinių žaidynių sporto teisėjai – meninės gimnastikos Sigita Mackonienė ir rankinio Grigorijus Gutermanas.

Iš kairės: A.Poviliūnas, M.Kulbis, S.Kleiza, Z.Šakalinienė, D.Gudzinevičiūtė, G.Gutermanas, S.Mackonienė, V.Urba, V.Malinauskas

8

OLIMPINĖ PANORAMA

Sutartį pasirašė V.Vasiliauskas ir G.Velička Pasak G.Veličkos, sportas yra strateginė „Vivus.Lt“ rėmimo kryptis. „Tapimas ilgalaikiu „LTeam“ partneriu atveria naujas galimybes prisidėti prie socialinės atsakomybės projektų įgyvendinimo.

Skatinti ir auginti sportuojančią visuomenę – mūsų bendrovės rėmimo strategijos prioritetas“, – pabrėžė G.Velička.

Pasak V.Vasiliausko, artimiausiu metu bus ir daugiau naujienų, susijusių su „LTeam“ ženklo plėtra. „LTeam“ vienija visų sporto šakų rinktines, atstovausiančias Lietuvai įvairiuose čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. Šiuo ženklu siekiama prisidėti prie Lietuvos sporto įvaizdžio užsienyje kūrimo, populiarinti Lietuvos sportininkus šalyje ir visame pasaulyje bei skatinti fizinį aktyvumą tarp visų piliečių, ypač atkreipiant dėmesį į vaikus ir jaunimą.

OLIMPINĖ PANORAMA

9

NANDZINGAS 2014

PRIEŠ ŽAIDYNES – ŽVALGYBA

SENOJOJE KINIJOS SOSTINĖJE VYKSIANČIOSE ANTROSIOSE VASAROS JAUNIMO OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE VIENA RYŠKIAUSIŲ ŽVAIGŽDŽIŲ ŽIBĖS LIETUVOS RINKTINĖJE. VARŽYBŲ DALYVIŲ NANDZINGE LAUKIA SPECIALIAI JIEMS PASTATYTAS OLIMPINIS KAIMELIS IR SPORTO BAZĖS.

Bronius Čekanauskas

Nandzingo olimpiniame sporto centre – pagrindinis stadionas, gimnastikos arena, baseinas ir šiuolaikinės penkiakovės varžybų aikštynas

10

OLIMPINĖ PANORAMA

NANDZINGAS 2014

K

inijos mieste Nandzinge, kuriame rugpjūtį vyks antrosios jaunimo vasaros olimpinės žaidynės, surengtame misijos vadovų pasitarime dalyvavo LTOK olimpinio sporto direktorius Kazys Steponavičius ir jo pavaduotojas Einius Petkus.

Misijos vadovų seminaras vyko „Fairmont Nanjing“ viešbutyje. Dalyvavo 22 Tarptautinio olimpinio komiteto atstovai, 197 nacionalinių olimpinių komitetų delegatai, 104 šalių jaunieji ambasadoriai, tarp kurių buvo ir Lietuvos, bei 120 žaidynių organizacinio komiteto narių.

Dalyviai ne tik sportuos Kovo 24–30 d. vykusio seminaro dalyvius pasveikino olimpinis plaukimo čempionas, TOK narys, Nandzingo žaidynių koordinacinės komisijos pirmininkas Aleksandras Popovas, TOK olimpinių žaidynių vykdomasis direktorius Gilbertas Felli, miesto vadovai.

Seminare dar kartą buvo aptarti jaunimo olimpinių žaidynių tikslai ir uždaviniai.

Pranešimuose akcentuoti draugystės

NUO ORO UOSTO IKI OLIMPINIO KAIMELIO – 40 KM. ŠĮ NUOTOLĮ GALIMA ĮVEIKTI PER VALANDĄ.

O KELIONĖ IŠ VILNIAUS Į NANDZINGĄ BUS GEROKAI ILGESNĖ. IŠ FRANKFURTO Į NANDZINGĄ TEKO SKRISTI 11 VAL., ATGAL – DAR VALANDA ILGIAU. VISA AKREDITUOTA LIETUVOS DELEGACIJA, KAIP IR DAUGUMA KITŲ EUROPOS ŠALIŲ DELEGACIJŲ, Į NANDZINGĄ TAIP PAT SKRIS IŠ FRANKFURTO. VISŲ DALYVIŲ KELIONĘ APMOKĖS ŽAIDYNIŲ ORGANIZATORIAI. ir pagarbos puoselėjimo, didžiausio meistriškumo siekimo ir paauglių sveikos gyvensenos derinimo klausimai. Nors jaunimo žaidynės nėra tikrosios olimpinės žaidynės, tačiau visuomenės dėmesys ir valstybių noras kuo geriau jose pasirodyti sparčiai didėja, o atrankos į žaidynes normatyvai nėra taip lengvai įveikiami. Palyginti nedidelis žaidynių dalyvių (28 sporto šakos, 222 rungtys ir tik 3808 sportininkai) skaičius, specialiai TOK reglamentuotos vienodos sportininkų aklimatizacijos ir priešvaržybinio mikrociklo sąlygos ypač didina šio renginio ir jame iškovotų medalių vertę. Žaidynių organizacinio komiteto atstovai papasakojo apie pasirengimo eigą, dalyvių akreditaciją, atvykimą ir išvykimą,

OLIMPINĖ PANORAMA

11

NANDZINGAS 2014

Olimpinis kaimelis pastatytas specialiai jaunimo žaidynėms

apgyvendinimo olimpiniame kaimelyje sąlygas, maitinimo ypatumus kaimelio valgykloje bei atokesnėse sporto bazėse, transporto judėjimo tvarką, medicininį aptarnavimą, dopingo kontrolę ir t.t. Žaidynių organizacinio komiteto atstovai kiekvienos šalies rinktinės vadovams surengė praktinius seminarus, vyko asmeniniai pokalbiai su atsakingais pareigūnais. Tų pokalbių metu išsamiai aptarti ir Lietuvos rinktinės pasirengimo bei dalyvavimo žaidynėse ypatumai, lietuviai organizatoriams pateikė reikalingus dokumentus.

Seminaro dalyviai lankėsi specialiai žaidynėms pastatytame olimpiniame kaimelyje, sporto bazėse, kuriose jau šiandien galima rengti varžybas.

Nandzingo žaidynės vyks rugpjūčio 16–28 d.

Tikimasi, kad Lietuvai aštuonių–dešimties sporto šakų varžybose atstovaus per 20 sportininkų. Greta sporto varžybų numatoma plati kultūrinė lavinamoji žaidynių programa.

Būtent skatinti kuo aktyviau dalyvauti šios lavinamosios programos renginiuose ir bus viena pagrindinių skirtingų šalių jaunųjų ambasadorių, kurių yra per šimtą, užduočių.

Buvusi Kinijos sostinė Prieš 2500 metų įkurtas Nandzingas garsus savo istorija ir kultūra. Šis miestas, viena iš buvusių keturių didžiųjų senovės Kinijos sostinių, įsikūręs puikioje vietoje – apsuptas aukštų kalnų, šalia Jangdzės upės ir lygumų, sudarančių tobulą harmoniją. Retas kitas pasaulio metropolis galėtų pasigirti tokia puikia aplinka.

Nandzingo istorija siekia 472 m. prieš Kristų, kai Yue karalius įsakė savo generolams prie Činhuai upės įkurti miestą. Nuo trečiojo mūsų eros amžiaus Nandzingas, kaip sostinė, buvo žinomas dešimčiai dinastijų ir istorijos periodų. Prieš tapdamas Nandzingu 1368 m. šis miestas turėjo bent 60 pavadinimų.

Nandzingas išsidėstęs vidurinėje Jangdzės deltos dalyje ir priklauso šiaurinės Azijos tropinei zonai. Vidutinė metinė temperatūra – 17,8 laipsnio šilumos, čia per metus 1686 valandas šviečia saulė, o kritulių iškrinta 1034 mm. Apsuptame kalnų, upių ir ežerų Nandzinge randama 40 rūšių mineralų. Šeimininkai sakė, kad rugpjūtį vidutinė oro temperatūra būna apie 27 laipsnius šilumos.

Tiesa, kartais pakyla ir iki 32 ºC. Labai drėgna (santykinis oro drėgnumas – apie 80 proc.).

Vienuolika dienų rugpjūtį palyja, bent kartą – smarkiai ir su audra. Belieka tikėtis, kad toji audra siaus pirmąją mėnesio pusę.

Nandzingas, dažnai dar vadinamas Ningu, yra Dziangsu provincijos sostinė. Bendras

12

OLIMPINĖ PANORAMA

Sportininkų laukia jaukūs kambariai

Šį baseiną grybšniais matuos ir R.Meilutytė

Šioje arenoje vyks krepšinio varžybos Stadionas, kuriame vyks atidarymo ir uždarymo ceremonijos bei lengvaatlečių varžybos, vartus atvėrė 2005-aisiais

Prekyba vyko ir Adlerio gatvėse

NANDZINGAS 2014 miesto plotas – 6598 kv. km, 75 proc. jo teritorijos yra gyvenama. Į vienuolika administracinių rajonų padalytame mieste gyvena apie 8 mln. nuolatinių gyventojų. Tai vienas perspektyviausių XXI a. Azijos miestų.

Nuo seniausių laikų Nandzingas garsėja kultūra: poezija, tapyba, literatūra, opera, mokslu ir švietimu, garsiausiais mąstytojais ir menininkais. Miestas garsus ir senovės amatais – audiniais, aukso lapelių puošyba, medžio drožyba, popierinių žibintų gamyba. Dabar šis Kinijos didmiestis didžiuojasi turėdamas 43 UNESCO pasaulio paveldo objektus, tarp kurių – prieš šešis šimtus metų statytos gynybinės miesto sienos fragmentai, Gibao budistų pagoda, beje, atrasta tik 2008-aisiais.

Pasigrožėti Konfucijaus šventykla, prezidento rūmais, Juedziango bokštu, Mingų dinastijos kultūros kaimeliu, Sun Jatseno mauzoliejumi, Nandzingo memorialu žudynių aukoms atminti, mokslo ir technologijų muziejumi turistai į Nandzingą traukia visus metus.

PRIEŠ METUS NANDZINGE VYKO AZIJOS ŠALIŲ JAUNIMO ŽAIDYNĖS. DAUGUMA SPORTO BAZIŲ BAIGTOS STATYTI PERNAI. STADIONAS, KURIAME VYKS ATIDARYMO IR UŽDARYMO CEREMONIJOS BEI LENGVAATLEČIŲ VARŽYBOS, VARTUS ATVĖRĖ 2005-AISIAIS. IŠKILMINGAS CEREMONIJAS JAME GALĖS STEBĖTI APIE 30 TŪKST. ŽIŪROVŲ.

Nandzinge yra 16 kultūros centrų, 38 muziejai, 18 viešųjų bibliotekų ir 14 archyvų. Dvi radijo ir dvi televizijos stotys, transliuojančios 28 TV programas. Tai ideali vieta pramogoms – čia daug kino ir koncertų salių, sporto arenų, kavinių, arbatinių ir restoranų. 2010 m. Nandzingas pripažintas vienu iš dešimties geriausių Kinijos laisvalaikio ir pramogų miestų. Čia daug dangoraižių, o 450 m aukščio Zifengo pastatas priklauso aukščiausių pasaulio pastatų dešimtukui.

Sporto bazės Prieš metus Nandzinge vyko Azijos šalių jaunimo žaidynės. Dauguma sporto bazių baigtos statyti pernai. Stadionas, kuriame vyks atidarymo ir uždarymo ceremonijos bei lengvaatlečių varžybos, vartus atvėrė 2005-aisiais. Iškilmingas ceremonijas jame galės stebėti apie 30 tūkst. žiūrovų. Stadionas, kaip ir gimnastikos arena, baseinas bei penkiakovės varžybų aikštynas, priklauso

Nandzingo olimpiniam sporto centrui.

Gimnastikos salėje yra 5 tūkst. žiūrovų vietų, baseine – 2,5 tūkst.

Krepšininkai žais 1,5 tūkst. sirgalių galinčiame priimti „Wu taishan“ dengtame aikštyne su... važinėjančiu stogu. Beje, kaip ir pirmosiose žaidynėse Singapūre vyks vaikinų ir merginų trijulių turnyrai. Irkluotojai ir baidarininkai lenktyniaus Xuanwu ežere įrengtose trasose. Jis bus bene toliausiai nuo olimpinio kaimelio – už 19 km. Visas išvardytas bazes seminaro dalyviai apžiūrėjo, jomis liko patenkinti. Tik irklavimo kanalą matė iš tolo, nuo senosios miesto gynybinės sienos.

Neįprastos ir, rengėjų manymu, labai įdomios bus dviratininkų varžybos. Tie patys sportininkai – vaikinai ir merginos – lenktyniaus plento, kalnų ir BMX dviračių trasose. O nugalėtojai ir prizininkai paaiškės susumavus visų trejų lenktynių rezultatus. Į visas varžybas žiūrovams teks pirkti bilietus, jų kainos bus patvirtintos gegužės pradžioje.

Misijos vadovų seminare Lietuvai atstovavo E.Petkus ir K.Steponavičius

Olimpinis kaimelis Nuo oro uosto iki olimpinio kaimelio – 40 km. Šį nuotolį galima įveikti per valandą.

O kelionė iš Vilniaus į Nandzingą bus gerokai ilgesnė. Iš Frankfurto į Nandzingą teko skristi 11 val., atgal – dar valanda ilgiau.

Visa akredituota Lietuvos delegacija, kaip ir dauguma kitų Europos šalių delegacijų, į Nandzingą taip pat skris iš Frankfurto.

Visų dalyvių kelionę apmokės žaidynių organizatoriai.

Laiko skirtumas tarp Vilniaus ir Nandzingo – penkios valandos. Kai Vilniuje pats vidudienis, Nandzinge jau pavakarys – 17 val.

Olimpinis kaimelis pastatytas specialiai šioms žaidynėms. Kai lankėsi seminaro dalyviai, kai kuriuose namuose dar buvo atliekama apdaila, visur tvarkoma teritorija, sodinami želdiniai. Namai devynių ir net 27 aukštų. 12 ir 18 kv. m ploto kambariuose sportininkai gyvens po du ir po tris. Dviem kambariams bus po vieną dušą ir tualetą.

Seminaro dalyviai nematė kaimelio valgyklos ir, aišku, nepaskanavo joje gaminamų patiekalų. Bet rengėjai užtikrino, kad maisto bus įvairiausiems skoniams, veiks visų pasaulio žemynų virtuvės. Valgykla dirbs nuo penktos valandos ryto iki pirmos nakties.

Bus nurodytas pusryčių, pietų ir vakarienės laikas. Eilių neturėtų būti. Tolimiausią gyvenamąjį namą ir valgyklą skirs vos 250 metrų.

Olimpiniame kaimelyje dirbs medicinos klinika, bankas, paštas, suvenyrų parduotuvė, kavinė, savitarnos skalbykla, bus treniruoklių salė, saunų, krepšinio treniruočių aikštelė.

Veiks visų didžiųjų religijų maldos namai. Šalia olimpinio kaimelio įsikurs transporto mazgas. Iš čia kursuos autobusai į visas varžybų ir treniruočių arenas, taip pat į miesto centrą. Veiks olimpinės linijos, tad sunkumų laiku pasiekti varžybų vietą neturėtų kilti. Juoba ir transporto, pasak Lietuvos delegatų, dirbusių ir Pekino olimpinėse žaidynėse, Nandzinge mažiau nei

Prieš 2500 metų įkurtas Nandzingas garsus savo istorija ir kultūra

dabartinėje Kinijos sostinėje. Su akreditacinėmis kortelėmis bus galima nemokamai važinėti ir miesto transportu.

Lietuvos rinktinėje bus... Šiuo metu jau žinoma, kad Lietuvai antrose vasaros jaunimo olimpinėse žaidynėse atstovaus po du irkluotojus ir penkiakovininkus – po vieną merginą ir vaikiną, tenisininkė, kanojininkas, dvi dviratininkės, keturi krepšininkai, keturi plaukikai, kurių, beje, dar gali būti ir daugiau.

Kiek dalyvaus lengvaatlečių, paaiškės po atrankos varžybų gegužės pabaigoje Baku.

Vilčių iškovoti olimpinį kelialapį dar turi boksininkas, imtynininkas, sunkiaatletis, triatlonininkas. Tikimasi, kad Lietuvai atstovaus per 20 sportininkų. Kaimynų latvių delegacijoje bus apie 15, o estų – 10 sportininkų.

Ir pabaigai – svarbiausia žinia: Nandzingo žaidynėse dalyvaus olimpinė čempionė Rūta Meilutytė.

OLIMPINĖ PANORAMA

13

NANDZINGAS 2014

OLIMPINIS KAIMELIS – VISAS MIESTAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO STUDENTĖ GINTARĖ OKULEVIČIŪTĖ PER ANTRĄSIAS JAUNIMO OLIMPINES ŽAIDYNES UŽIMS YPATINGAS PAREIGAS – JAUNOSIOS AMBASADORĖS. SU „OLIMPINE PANORAMA“ JI DALIJASI ĮSPŪDŽIAIS IŠ PIRMOSIOS SAVO VIEŠNAGĖS NANDZINGE.

G.Okulevičiūtė (sėdi antra iš kairės) su kitų šalių jaunaisiais ambasadoriais

P

asiūlymas užpildyti anketą ir dalyvauti konkurse jaunojo ambasadoriaus pareigoms užimti antrose vasaros jaunimo olimpinėse žaidynėse Nandzinge nustebino ir išgąsdino. Aš? Kažkur toli, Kinijoje? Ir būsiu atsakinga ne tik už save, bet ir už būrį jaunųjų atletų?

Apie jaunimo olimpines žaidynes buvau girdėjusi tik tiek, kad beveik prieš ketverius metus jos vyko Singapūre. Žinojau, kad iš jų mūsų sportininkai grįžo net su trimis aukso medaliais! Bet kas tas jaunasis ambasadorius ir koks jo vaidmuo šiame renginyje – šito tikrai nenumaniau...

Vis dėlto nusprendžiau pabandyti laimę, juk pastarąsias dvi vasaras praleidau Trakuose vykusiuose pasaulio jaunimo ir jaunių irklavimo čempionatuose, tad darbas su sportininkais ir

14

OLIMPINĖ PANORAMA

svečiais iš užsienio man nebuvo svetimas. Kai LTOK informavo, kad Tarptautiniam olimpiniam komitetui jaunąja ambasadore rekomendavo mane, jaučiausi dvejopai: džiaugiausi, didžiavausi, kad galėsiu atstovauti savo šaliai žaidynėse, bet vis dar buvo truputį baisu, nes nežinojau, kokie darbai laukia.

Labai greitai susipažinau su kitų šalių ambasadoriais feisbuke, čia mes visi pradėjome bendrauti, dalytis savo įspūdžiais, pažinti kitų šalių kultūras. Su kai kuriais spėjau susidraugauti dar prieš pirmąjį susitikimą Kinijoje.

Aišku, net ir per seminarą nepavyko susipažinti su visais, juk nuo 30 ambasadorių Singapūre šis skaičius Nandzinge šoktelėjo iki 104. Girdėjau, kad 2018 m. Buenos Airėse vyksiančiose trečiose jaunimo žaidynėse jau visos dalyvaujančios šalys turės savo ambasadorius.

Keturias dienas trukusiame seminare susipažinome su mūsų veiklos koordinatoriais, neatsiejama jaunimo olimpinių žaidynių dalimi – kultūros ir švietimo programa. Ji turėtų padėti jauniesiems sportininkams įgyti naudingos patirties, leidžiančios tobulinti sporto karjerą, puoselėti olimpines vertybes, pažinti įvairias kultūras, susipažinti su sveiku gyvenimo būdu ir pasisemti patirties iš labiau patyrusių atletų.

Išgirdome daug naudingos informacijos, patys išbandėme kelias veiklas, kurios žaidynių dienomis vyks už olimpinio kaimelio ribų. Lipome ant senosios Nandzingo miesto sienos, susipažinome su miesto istorija, mokėmės rišti kinų mazgą, pasigaminti tradicinių žibintų ir pasidaryti bei iškelti tradicinį kinų aitvarą.

Viena iš sveikos gyvensenos programos

NANDZINGAS 2014 veiklų – sveiko maisto gaminimas. Per trumpą laiką išmokome pasiruošti labai skanių patiekalų – gaminome tradicinius kinų koldūnus su jautiena, krevečių ir daržovių troškinį. Tai buvo nuostabi patirtis, kaip vos per 10–15 min. pasigaminti skanius ir sveikus pietus.

Laošan miško parke laisvalaikiu po varžybų atletų lauks smagios užduotys, padėsiančios išmokti dirbti komandoje, bendrauti ir pagelbėti vienas kitam.

Olimpiniame kaimelyje jaunieji sportininkai turės progų susitikti su olimpiniais ir pasaulio čempionais, kurie dalysis patirtimi, pasakos apie savo sportinę karjerą, duos naudingų patarimų. Mums, ambasadoriams, teks paraginti ir sudominti saviškius dalyvauti šioje švietėjiškoje veikloje. Įvairūs užsiėmimai suteiks žinių, kaip susiplanuoti savo dieną, kaip leisti laiką prieš varžybas. Sužinosime, kas laukia tų sportininkų, kurie nusprendžia žaisti ne pagal taisykles – ši programa supažindins, kokiomis liūdnomis pasekmėmis gresia nelegalios lažybos, dopingas ir kt.

Jauniesiems ambasadoriams teko išbandyti įvairiausių dalykų. Vienas jų – mušti būgną

Ambasadorių kūryba virtuvėje

IŠGIRDOME DAUG NAUDINGOS INFORMACIJOS, PATYS IŠBANDĖME KELIAS VEIKLAS, KURIOS ŽAIDYNIŲ DIENOMIS VYKS UŽ OLIMPINIO KAIMELIO RIBŲ. LIPOME ANT SENOSIOS NANDZINGO MIESTO SIENOS, SUSIPAŽINOME SU MIESTO ISTORIJA, MOKĖMĖS RIŠTI KINŲ MAZGĄ, PASIGAMINTI TRADICINIŲ ŽIBINTŲ IR PASIDARYTI BEI IŠKELTI TRADICINĮ KINŲ AITVARĄ.

Aplankėme ir olimpinį kaimelį. O ten, pasirodo, visas miestas – delegacijų laukiantys daugiaaukščiai, trijų aukštų valgykla, treniruočių salės, banko, pašto skyriai, parduotuvės, aptarnaujančio personalo patalpos ir kt. Tai miestelis, kuriame yra visko, ko tik gali prireikti per žaidynes. Per pirmąjį vizitą jį matėme tuščią, aplink zujo tik apdailos specialistai. Vis dėlto buvo galima įsivaizduoti, kaip jaunatviškai jis šurmuliuos žaidynių dienomis.

Nekantriai laukiu rugpjūčio, kai vėl jau kartu su Lietuvos olimpine misija ir sportininkais nuvyksiu į olimpinį kaimelį ir galėsiu pasidalyti viskuo, ko išmokau per šį seminarą. Sportininkų laukia ne tik rimtos varžybos, bet ir įdomus laisvalaikis, nepamirštama patirtis, kuri turėtų juos įtraukti į olimpinį judėjimą, skatinti bendrauti, puoselėti olimpines vertybes, tapti čempionais ne tik sporte, bet ir gyvenime.

OLIMPINĖ PANORAMA

15

ŽVILGSNIS

Lietuvos delegacija universiadoje Kazanėje. Ten mūsų šalies sportininkai iškovojo 11 medalių, iš jų šešis – aukso

STUDENTŲ DŽIAUGSMAI IR RŪPESČIAI LIETUVOS STUDENTŲ SPORTO ASOCIACIJOS PREZIDENTAS ČESLOVAS GARBALIAUSKAS ĮSITIKINĘS, KAD DALYVAUDAMI UNIVERSIADOSE SPORTININKAI ĮGYJA NEĮKAINOJAMOS PATIRTIES, KURI NE VIENAM JŲ PADEDA ŽENGTI OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ LINK. Marytė Marcinkevičiūtė

L

ietuvos studentų sporto asociacijai (LSSA) darbų netrūksta. Asociacija organizuoja daug įvairiausių renginių, rengia konferencijas, siunčia sportininkus į tarptautines varžybas. Apie studentų sporto aktualijas kalbamės su LSSA prezidentu, Tarptautinės universitetinio sporto federacijos (FISU) generalinės asamblėjos nariu, Europos universitetinio sporto asociacijos (EUSA) vykdomojo komiteto nariu, Lietuvos olimpinės akademijos akademiku Česlovu Garbaliausku.

Kaip dabar gyvuoja Lietuvos studentų sportas, kokie didžiausi jūsų džiaugsmai ir rūpesčiai?

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos studentų sportas pasiekė ryškių laimėjimų tarptautinėje arenoje. Ypač sėkmingi buvo 2012–2013 metai. Lietuvos studentai (130 studentų iš septynių universitetų) per pirmąsias Europos universitetų žaidynes Kordoboje (Ispanija) laimėjo visų spalvų medalius. Mūsų pasirodymą teigiamai įvertino EUSA, kuri Lietuvos studentų sporto asociacijai įteikė apdovanojimą „Už ypatingus Balandžio pradžioje viešėjote Turkijoje, pasiekimus“. 2013 m. vasaros universiadoje kurioje vyko EUSA vykdomojo komiteto Kazanėje mūsų studentai pasirodė ypač posėdžiai, konferencija ir generalinė sėkmingai: tarp 165 valstybių užėmė asamblėja. Kokie pagrindiniai klausimai vienuoliktą vietą. ten buvo svarstomi?

Praėjusiais metais per žiemos universiadą Aptarta visa EUSA veikla. Vieni pagrindinių Italijoje po dvidešimties metų pertraukos klausimų – būsimosios Europos universitetų iškovotas bronzos medalis. Taip ilgai lauktą sporto žaidynės, kurios šiais metais vyks apdovanojimą čiuožimo trumpuoju taku Olandijoje, o 2016-aisiais – Kroatijoje. Taip pat buvo nuspręsta, kur vyks 2018 m. EUSA žaidynės. varžybų 500 m sprinto distancijoje pelnė Agnė Buvo atrinkti du kandidatai – Tamperės (Suomija) Sereikaitė. Bet ir po sėkmingų pasirodymų ir Koimbros (Portugalija) universitetai. Jų dvikovą tarptautinėje arenoje bei daugiau kaip dviejų dešimtmečių veiklos šiemet buvo laimėjo portugalai, kurie antrą kartą siekė drastiškai sumažintas finansavimas šalies surengti Europos universitetų žaidynes. EUSA studentų sportui. Pasaulio universiados buvo konferencijoje išgirdome įdomių pranešimų.

Asamblėjoje buvo patobulinti asociacijos įstatai, išbrauktos iš tų varžybų, kurios skirstant lėšas federacijoms prideda balų. Juk dalyvaudami apžvelgta renginių statistika. Galima pabrėžti, kad 2013 m. EUSA rengiamuose čempionatuose universiadose studentai įgyja neįkainojamos patirties, kuri ne vienam jų padeda žengti dalyvavo beveik 4 tūkst. studentų, atstovavusių olimpinių žaidynių link.

583 universitetams iš 40 šalių.

16

OLIMPINĖ PANORAMA

Vadinasi, universiadą galima vadinti vienu iš etapų rengiantis olimpinėms žaidynėms?

Pasaulio universiados vyksta kas porą metų.

Jose dalyvauja daugiau kaip 12 tūkst. studentų sportininkų iš 170 šalių. Už kai kuriose varžybose pasiektus rezultatus prieš artėjančius čempionatus duodama įskaitinių taškų, todėl neretai į jas susirenka patys geriausi studentai.

Varžantis tokiuose čempionatuose įgyjama patirties, pelnoma taškų, o tiems, kurie jau turi kelialapį į olimpines žaidynes, tai būna geras pasirengimas. Vieni universiadų dalyviai jau būna sukaupę olimpinių žaidynių patirties, o kiti, bandydami jėgas šiose varžybose, rengiasi olimpinėms kovoms.

Lietuvos studentų sporto asociacija nuo 1993 m. yra FISU, nuo 1999 m. – EUSA narė. Ar esate aktyvūs tarptautinio judėjimo dalyviai?

Esame tikrai aktyvūs. Nuo 1993 m. dalyvaujame visose žiemos ir vasaros universiadose, pelnėme 14 aukso, 9 sidabro ir 13 bronzos medalių. Jėgas bandome ir kai kuriuose FISU čempionatuose, debiutavome pirmą kartą surengtose EUSA žaidynėse, kuriose iškovojome po vieną aukso, sidabro ir bronzos medalį.

Vytauto Didžiojo universiteto krepšininkai – daugkartiniai tarptautinių čempionatų laimėtojai. Šiemet planuojame dalyvauti antrosiose Europos universitetų žaidynėse. Švietimo ir mokslo ministerija numato finansuoti Lietuvos aukštųjų mokyklų komandas, kurios praėjusiais metais

ŽVILGSNIS

„PERNAI PER ŽIEMOS UNIVERSIADĄ ITALIJOJE PO 20 METŲ PERTRAUKOS IŠKOVOTAS BRONZOS MEDALIS. TAIP ILGAI 2011-aisiais Lietuvos studentai iš LAUKTĄ APDOVANOJIMĄ universiados parsivežė trylika medalių. Tąkart ČIUOŽIMO TRUMPUOJU TAKU Vyriausybė čempionus apdovanojo 7,5 tūkst.

VARŽYBŲ 500 M SPRINTO Lt, vicečempionus 6 tūkst. Lt, bronzos medalių DISTANCIJOJE PELNĖ AGNĖ laimėtojus – 5 tūkst. Lt premijomis. 2012 m.

SEREIKAITĖ. BET IR PO nutarta čempionams mokėti jau po 15 tūkst. Lt. SĖKMINGŲ PASIRODYMŲ Pernai Kazanėje Lietuvos studentai pelnė ŠIEMET BUVO DRASTIŠKAI vienuolika įvairių spalvų medalių (iš jų SUMAŽINTAS FINANSAVIMAS šešis aukso). Už Lietuvos vardo garsinimą ŠALIES STUDENTŲ SPORTUI.“ įgijo teisę dalyvauti antrosiose EUSA žaidynėse Roterdame (Olandija). Ten planuoja dalyvauti keturiolikos universitetų atstovai.

Vyriausybė medalininkams skyrė 132 tūkst.

Lt. Premijos vis didėja, vadinasi, valstybė atsigręžė į sportuojančius Lietuvos studentus?

2006 m. Vyriausybės nutarimu buvo nuspręsta skirti premijas studentams sportininkams, universiadose iškovojusiems prizines vietas (atitinkamai už pirmą vietą 15 tūkst. Lt, už antrą – 12 tūkst. Lt, už trečią – 10 tūkst. Lt). Tačiau 2011 m. dėl ekonominės krizės premijos buvo sumažintos 50 proc., o dabar jos vėl atkurtos.

Vyriausybės premijos sportininkams ir su jais dirbančiam personalui yra labai svarbios. Tačiau žvelgiant į šių metų studentų sporto finansavimą iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo to negalima pasakyti.

Ar studentai aktyviai dalyvauja Lietuvos universitetų įvairių sporto šakų varžybose?

Lietuvos studentų sporto asociacija kasmet rengia 22 įvairių sporto šakų studentų čempionatus, vyksta trijų lygų – Lietuvos studentų tinklinio, krepšinio ir futbolo – varžybos. Šalies universitetai aktyviai ir noriai dalyvauja čempionatuose bei kitose varžybose, jų aktyvumas priklauso nuo studentų sportinio lygio ir jų skaičiaus. Būtų sudėtinga aukštąsias mokyklas lyginti tarpusavyje ar išskirti kurią nors vieną, nes mes visi gyvename draugiškai kaip viena didelė šeima.

Kokį vaidmenį studentų gyvenime atlieka SELL sporto žaidynės, kurių keletas vyko ir Lietuvoje?

SELL žaidynės žinomos ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Į jas susirenka ne tik pagrindinių šalių organizatorių (Suomijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos), bet ir Rusijos, Graikijos, Baltarusijos, Ispanijos bei kitų valstybių studentai. Šių žaidynių globėjos – FISU ir EUSA. Lietuva SELL žaidynes rengia kas ketverius metus. 2003, 2007 ir 2011 m. žaidynėse lankėsi tuometis FISU prezidentas George‘as E.Killianas, kartą jas pagerbė ir dabartinis FISU prezidentas Claude‘as Louisas Gallienas.

1997 m. atkurtose SELL žaidynėse jau dalyvavo daugiau kaip 7,5 tūkst. Lietuvos studentų. Jas labai vertina aukštųjų mokyklų sporto centrų vadovai bei rektoriai. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad jau daug metų Lietuvos universitetus, atstovaujančius mūsų šaliai SELL žaidynėse, remia Švietimo ir mokslo ministerija. Ji remia ir SELL žaidynes, kai šios būna rengiamos Lietuvoje.

2015 m. SELL žaidynės jau penktą kartą vyks Lietuvoje, tais pačiais metais bus ir vasaros universiada. Organizuoti žaidynes, kuriose dalyvauja apie 2 tūkst. sportininkų iš 70

Lietuvos studentų sporto asociacijos vadovas Č.Garbaliauskas – LOA akademikas

universitetų ir 12–15 šalių, nelengva, bet turime gerą, jau patyrusią organizatorių komandą.

Ar Lietuvos aukštosioms mokykloms aktualus sporto bazių klausimas? Šis klausimas ypač aktualus ir skaudus. Kai kurios aukštosios universitetinės mokyklos savo bazes renovuoja, bet dauguma reikiamų sąlygų neatitinkančioms savo sporto bazėms atnaujinti neturi finansinių galimybių.

Panaikinus privalomąją kūno kultūrą Lietuvos universitetuose sporto bazės šiuolaikiniam studentui ne visada tampa traukos centru.

Negana to, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas planuoja Veterinarijos akademijos stadiono vietoje pastatyti Visuomenės sveikatos fakultetą bei įrengti mašinų stovėjimo aikštelę.

Savo sporto bazės neturi Lietuvos muzikos ir teatro akademija, o naujai statomuose rūmuose net nenumatyta jokia sporto salė.

Labai aktualus sporto bazių klausimas ir Lietuvos sporto universitete. Daug metų žadama grąžinti istoriškai priklausantį S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, bet šie reikalai sunkiai sprendžiami. Bankoko universiadoje net 90 proc. visų varžybų vyko vieno universiteto, kuris nėra sporto universitetas, sporto bazėje. Visus tai stebino.

OLIMPINĖ PANORAMA

17

LIETUVA – JAV

PASAULIO KREPŠINIO ČEMPIONATAS

18

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPINĖ PANORAMA

19

Mindaugo Kulbio nuotr.

OLIMPIETĖ

ŠALIA LIEPŲ IR KLEVŲ – ĄŽUOLAS PENKIAKOVININKĖ LAURA ASADAUSKAITĖ-ZADNEPROVSKIENĖ OLIMPINIŲ ČEMPIONŲ ALĖJOJE PASODINO STIPRYBĖS SIMBOLĮ ĄŽUOLĄ. „PASIRINKAU ŠĮ MEDĮ, NES PATI ESU STIPRI, TODĖL ĄŽUOLAS MAN PATINKA“, – PAAIŠKINA SPORTININKĖ.

Marytė Marcinkevičiūtė

P

Laura, pasižadėjai, kad pagal galimybes pati prižiūrėsi ąžuoliuką. Gal svajoji turėti savo sodą?

Kol kas ne. Kol dar aktyviai sportuoju, anokia iš manęs sodininkė. Tėveliai turi sodą ir jame mėgsta darbuotis. Šis mano pasodintas ąžuoliukas – pirmasis. Gyvenu labai gražioje vietoje – Karoliniškėse netoli parko, ir man ta aplinka prilygsta kuo puikiausiai sodybai.

Išeinu su dukryte pasivaikščioti ir jaučiuosi taip, lyg būčiau visai ne Vilniuje, o kažkur ramioje sodyboje. Dabar pats gamtos įdūkis. Žydi žibuoklės, čiulba paukšteliai.

Ar augini gėlių?

Keletą jų namie turiu. Auga orchidėja, kuri labai gražiai žydi, turiu lapuočių gėlių, panašių į palmes. Žinoma, palmes lengviau prižiūrėti, palaistai – ir jos auga, o štai orchidėjoms reikia didesnės priežiūros. Kelios nuvyto, bet pakeičiau vietą ir dabar vėl gražiai žydi.

Olimpiečių alėjoje augs tavo ąžuoliukas. Ar žinai, kas auga po ąžuolais? Žinau – baravykai. Jaunystėje labai mėgau grybauti, bet dabar tam neturiu laiko. Kai prasideda grybų metas, jei tik važiuojame į Druskininkus, visada sustojame pakelėje ir nusiperkame grybų. Moku labai skaniai su svogūniukais ir grietine pagaminti baravykus.

Naująjį sezoną pradėjai pergale pasaulio taurės antrojo etapo varžybose Egipte, bet

20

OLIMPINĖ PANORAMA

Alfredo Pliadžio nuotr.

enkiakovininkė su savo treneriu Jevgenijumi Kliosovu ąžuoliuką pasodino Olimpinių čempionų alėjoje, esančioje prie Lietuvos olimpinio sporto centro. Tai 27-asis šioje vietoje pasodintas olimpinio čempiono medelis.

Moterys iki šiol rinkdavosi liepas, o vyrai – klevus.

Laura sulaužė šią tradiciją ir išsirinko stipriausią Lietuvos medį – ąžuolą.

Kartu su olimpiniais čempionais, olimpinių žaidynių medalininkais ir olimpiečiais medelio sodinimo ceremoniją stebėjo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovai – prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, LTOK garbės prezidentas Artūras Poviliūnas.

praleidai trečiąjį etapą. Kokie tavo tikslai šiose varžybose?

Kai startavau Egipte, manęs daug kas klausė, kodėl dalyvauju, juk olimpiniai ir pasaulio čempionai patenka tiesiai į pasaulio taurės varžybų finalą, kuris šiemet vyks Amerikoje.

Atsakiau, kad to nežinojau, kita vertus, nenoriu užsisėdėti, reikia po truputį pasijudinti.

Man pačiai buvo staigmena, kad pavyko nugalėti. Bet padariau klaidų, taigi yra kur tobulėti. Pasaulio taurės varžybos skirtos jėgoms pasitikrinti, per jas nekeliu jokių užduočių. Dalyvausiu dar viename etape Vengrijoje, taip pat finale.

Kaip ir ankstesniais metais, mano pagrindiniai startai šiemet – pasaulio čempionatas Lenkijoje ir Europos pirmenybės Vengrijoje. Labai gerai, kad jie vyks ne kur nors Azijoje ar Afrikoje, kur dideli karščiai ir klimato kaita. Nors mums, tiesa, sekasi ir ten. Dar dalyvausiu keliose komercinėse varžybose.

Kur įžvelgi savo klaidų?

Norėčiau patobulinti visas rungtis, nes darau nemažai klaidų. Jų ir ateityje bus, visko ištaisyti neįmanoma, bet stengtis reikia. Viską

Į medelio sodinimo iškilmes susirinko ir būrys olimpinių čempionų, olimpinių žaidynių medalininkų

darau ramiai, truputį atsipalaidavusi. Mano treniruotės šiek tiek keisis iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių likus maždaug pusantrų metų, tada pasirengimas bus kitoks.

Ar Rusijai atstovaujanti Donata Rimšaitė šiemet bus rimta tavo varžovė?

Ji viena pagrindinių mano varžovių, bet yra ir daugiau pajėgių sportininkių, todėl tenka kovoti su visomis. Auga ir ambicingas Lietuvos jaunimas, kuris nori lygiuotis į mane, siekia tobulėti ir nugalėti olimpinę čempionę.

Kaip dabar treniruojiesi?

Labai daug, dirbu visu pajėgumu. Vieną iš rungčių – bėgimą – tobulinu netgi namie. Dažnai pabėgioju Vingio parke. Ten ideali vieta bėgioti, gal todėl tai yra mano stipriausia rungtis.

Balandžio viduryje sirgo dukrelė Adriana.

Ar jos liga neišmušė iš treniruočių ritmo?

Porą naktų nemiegojau nė poros valandų, bet per plaukimo pratybas stebinau savo trenerį.

Nors buvau neišsimiegojusi, bet labai gerai plaukiau. Kažkaip radau jėgų.

OLIMPIETĖ

OLIMPINĖ PANORAMA

21

POLITIKAS

PLATESNIS POŽIŪRIS Į SPORTĄ GERIAU INVESTUOTI Į UŽIMTUMĄ NEGU VĖLIAU Į SOCIALINĘ PAGALBĄ. TUO NEABEJOJA JAUNAS IR ENERGINGAS SEIMO NARYS JURAS POŽELA, PUSANTRŲ METŲ VADOVAUJANTIS JAUNIMO IR SPORTO REIKALŲ KOMISIJAI. Rita Bertulytė

P

asiteiravus, kokiu nuveiktu darbu eidamas šias pareigas jis labiausiai džiaugiasi ir didžiuojasi, komisijos pirmininkas nusijuokia: „Per tą laiką bent jau nepadarėme nieko blogo. O tai šiais laikais irgi nemažai.“ surimtėjęs trumpam susimąsto: „Didelis laimėjimas tas, kad bandome įdiegti integruotą požiūrį į sporto politikos sistemą. Nekalbu apie tokius dalykus, kurie vyksta tarsi savaime – statybas, biudžetą ir pan. Noriu pabrėžti politinę pusę – į sportą pasižiūrėta šiek tiek plačiau nei vien siauros sistemos ribose.“ Kaip kitą svarbų akcentą J.Požela nurodo savivaldą. Juk būtent savivalda yra didžiojo sporto pamatas. „Mes turime tvarkingai veikiančią viršūnę, t.y. profesionalųjį sportą, olimpinį sportą – LTOK dirba pagirtinai, vadovai puikūs, jie aukščiausiu lygiu užtikrina, kad viskas vyktų sklandžiai. Bet turime bėdų apačioje. Tendencijos nelabai džiuginančios – mažėjantis vaikų skaičius sporto mokyklose kelia nerimą. Turime ką siųsti į Rio ir dar kitas olimpines žaidynes, bet neaišku, kaip bus po penkių šešių olimpiadų. Reikia galvoti, ar neatsitiks taip, kad turėsime tenkintis tik pavieniais atradimais. Esame per maža valstybė, kad vaikystėje prarastume bent vieną talentą.

Deja, bet prarandame, tiksliau, nerandame“, – apgailestauja politikas.

Mažesni tvarkosi geriau Mūsų pokalbio išvakarėse J.Požela kartu su LTOK vadovais kaip tik lankėsi Utenoje ir Molėtuose. Per pusantrų metų komisijos pirmininkas apžiūrėjo daugiau nei pusę Lietuvos savivaldybių. Įspūdžiai, kaip ir reikėjo tikėtis, patys įvairiausi. Geriausių parsivežė iš mažesnių miestelių. „Didieji miestai – Vilnius, Klaipėda siunčia ne visai pozityvius signalus: restruktūrizuojamos sporto mokyklos, jose mažinamas sporto šakų, trenerių skaičius. O mažesni miesteliai kažkaip sugeba susitvarkyti. Reikia paminėti kurortines savivaldybes – ir teniso kortų, ir stadionų ten yra, ir sporto mokyklos atnaujintos ne vien tik iš išorės“, – įspūdžiais dalijasi politikas.

Pasak jo, kartais sporto žmonėms ne dėl jų kaltės nepavyksta susitvarkyti. Svarbu, ar savivaldybės tarybos nariai supranta, kad sportas – ne vien aikštelės įrengimas, bet ir sportiškos

22

OLIMPINĖ PANORAMA

Maži žingsneliai mokyklose J.Požela džiaugiasi, kad pagaliau ėmė judėti sporto gimnazijų reikalai. Jau yra ministro pirmininko pavedimas, kad rugsėjį duris atvertų pirmosios tokios klasės Šiauliuose ir Panevėžyje. „Tikimės, kad tai paskatins jaunosios kartos sportininkų ugdymą“, – optimistiškai nusiteikęs Seimo narys. Optimizmo jis nepraranda ir kalbėdamas apie kūno kultūros pamokų pokyčius bendrojo lavinimo mokyklose. Šiandien kūno kultūros pamokos – tarsi podukra, pačių mokinių ir švietimo darbuotojų nemylima ir užmiršta. Net trečdalis moksleivių atleisti nuo šių pamokų dėl sveikatos sutrikimų. Bet ne visų jų sveikata tokia prasta. Kartais taip tiesiog patogiau jau vien dėl to, kad daugelio mokyklų sporto bazės apgailėtinos. J.Požela čia pat suskaičiuoja, kad jeigu šiandieninės mokyklų sporto bazių renovacijos tendencijos išsilaikys ir ateityje, joms atnaujinti prireiks maždaug 110 metų. „Prie mokyklų yra 600 stadionų. Kasmet Švietimo ir mokslo ministerija skiria lėšų trijų–penkių mokyklų sporto bazėms sutvarkyti“, – skaičius pagrindžia pašnekovas.

J.Poželos nuomone, šią bėdą reikia spręsti pasitelkiant struktūrinių fondų lėšas ir suku„DIDELIS LAIMĖJIMAS TAS, KAD riant nacionalinę programą, kurią būtų galima BANDOME ĮDIEGTI INTEGRUOTĄ įgyvendinti per kelerius metus. „O vieno POŽIŪRĮ Į SPORTO POLITIKOS stambaus projekto baigimą galėtume atidėti, SISTEMĄ. NEKALBU APIE TOKIUS bet...“ – nutęsia pašnekovas, kuriam kol kas DALYKUS, KURIE VYKSTA TARSI šiuo klausimu, regis, trūksta bendraminčių.

SAVAIME – STATYBAS, BIUDŽETĄ O ką daryti, kad mokyklose kūno kultūrai IR PAN. NORIU PABRĖŽTI POLITINĘ būtų grąžintas deramas statusas? „Neseniai PUSĘ – Į SPORTĄ PASIŽIŪRĖTA šiuo klausimu vyko pasitarimas Vyriausybėje, ŠIEK TIEK PLAČIAU NEI VIEN bet kažkodėl jaučiame labai didelį pasiprieSIAUROS SISTEMOS RIBOSE.“ šinimą iš pačios Švietimo ir mokslo ministerijos. Tačiau sutarėme dėl kelių konkrečių bendruomenės ugdymas, jos užimtumas. žingsnių“, – prasitaria komisijos pirmininkas. „Geriau investuoti į užimtumą, į trenerius negu Kaip bus bandoma po truputį judėti į vėliau į socialinę pagalbą jaunimui, kuris iš priekį? Pirmiausia bus peržiūrimas ugdymo neturėjimo ką veikti savo energiją išlieja ne turinys. Nuspręsta, kad reikia grįžti prie kūno ten, kur reikia“, – sako J.Požela. kultūros pamokų vertinimo. „Dabar kūno Per vizitus po Lietuvos miestus ir miestelius kultūros pamokos – visiškai neformalus kalbos sukasi ir apie didelius infrastruktūrinius užsiėmimas: numetamas kamuolys ir žaiskit, objektus. Pasak Seimo nario, stadionų ir pana- vaikai. Mums reikia žinoti, kokios tendenšių objektų statybos, jų išlaikymas turėtų gulti cijos, ar, tarkime, šimtą metrų dabartiniai ant nacionalinio biudžeto pečių, o savivaldyvaikai nubėga greičiau ar lėčiau nei prieš bių reikalas būtų įdarbinti daugiau trenerių, penkiasdešimt metų“, – vertinimo svarbą užtikrinti sporto šakų įvairovę ir pan. dėsto Seimo narys.

POLITIKAS

J.Požela dažnai lankosi šalies sporto bazėse

tarp jų – ir jaunimo, vaikų. Vaikui, lankančiam sporto mokyklą, tenka maždaug trečdalis lėšų, skiriamų vienam vaikui kokiame nors socialiniame centre išlaikyti. „Sumažinkime perpus socialiniam centrui skiriamų lėšų ir perkelkime jas į sporto mokyklą. Ypač kai kalbame apie hiperaktyvius vaikus. Juk sportas ir yra ta sritis, kur jie gali išsikrauti, be to, sportuojant mokoma disciplinos, kuri tokiems vaikams labai svarbi.

Kita vertus, daug vaikų turi problemų šeimoje, Sistemos pasipriešinimas Kodėl sportiškame Seime pasigendame didesnio o sporto mokykloje jie gali rasti tai, ko trūksta namie – esu ne kartą matęs, kaip treneris tampa dėmesio sportui? „Manau, mes neužtikriname tėvo atsvara. Tai vėlgi labai konkretus pavyzdys, visų sporto sistemos dalyvių gero ir normalaus kad jeigu turimas lėšas nukreiptume kitur ir bendradarbiavimo, – ieško atsakymo Jaunimo pagalvotume, ką ir kaip daryti, galėtume pasiekti ir sporto reikalų komisijos pirmininkas. – Labai esminių rezultatų, – neabejoja J.Požela. – Bet sudžiaugiuosi mūsų komisijos ir LTOK partneryssidūriau su sistemos pasipriešinimu. Po truputį tą te, bet reikia pripažinti, kad ne visada priimti Sportas – ne tik teorija požiūrį pakeisime. Aš turiu kantrybės ir esu nusisprendimus sugeba kitos vykdomosios valdžios Kaip ir priklauso Jaunimo ir sporto reikalų koteikęs gražiais pavyzdžiais įrodyti. Su kai kuriomis misijos pirmininkui, apie sportą jis ne tik kalba, institucijos. Kalbu ne tik apie Kūno kultūros ir savivaldybėmis įgyvendiname bandomuosius sporto departamentą – sporto politika negali bet ir pats sportuoja. Jaunas vyras dukart per projektus, rodome, kad tai veikia. Kiti pamatę irgi būti vienos institucijos reikalas. Jeigu kalbame savaitę žaidžia tenisą, nepamiršta ir mokykliimasi darbo – tai sniego gniūžtės efektas. Manau, nio savo pomėgio – plaukimo: kartą ar du per apie vaikų ir suaugusiųjų sportą, natūralu, kad ledus pralaušime.“ daugiau įsitraukti turėtų Švietimo ir mokslo, savaitę apsilanko baseine. „Paauglystėje gana rimtai užsiėmiau povandeniniu plaukimu, bet Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kartais jaučiu pasipriešinimą, nenorą Fondas – regionams po to patyriau traumą ir plaukimas liko tik iš tos kitos pusės“, – prasitaria politikas. savo malonumui“, – pasakoja.

Deja, ledų, kurių nepavyko pralaužti, pripažįsPradėjęs dirbti komisijoje J.Požela ėmė Nors prisiekęs kurios nors sporto šakos ar ta pašnekovas, yra ir Seime. „Nepavyko pernai komandos gerbėjas nėra, J.Požela nepraleidžia detaliau domėtis kiekvienos institucijos veikla. pasiekti, kad Kūno kultūros ir sporto rėmimo Vaizdelis, šypteli, jam pasirodė ironiškas: „Minis- fondas būtų atlaisvintas tam, kam jis buvo suprogos „pasportuoti“ ir prie televizoriaus. „Vasarį turėjau daugiau laiko, tad visą dieną buvo terijos turi savo programas, kurias finansuoja kurtas – regioniniams projektams finansuoti. įjungtas televizorius, žiūrėjau Sočio olimpines pagal tam tikras eilutes, bet iš principo siekia Dabar mes jį beveik visą išnaudojame sporto žaidynes. Apskritai stengiuosi nepraleisti svar- tų pačių tikslų. Teoriškai jos turėtų dirbti su ta federacijoms finansuoti. pačia auditorija, bet nė viena iš jų nepasiekia besnių sporto renginių. Įdomesnių futbolo ar Buvo parengtos ir Biudžeto įstatymo pataikrepšinio rungtynių nueinu pasižiūrėti į stadi- galutinio rezultato, nes tai daro po truputį. sos, vyko balsavimas, deja, nesurinkome balsų Jeigu sugebėtume sujungti visas programas į oną ar areną. Bet vienos kažkurios komandos daugumos. Galima pasiteisinti tuo, kad padėtis vieną, pasiektume daug geresnių rezultatų. Ir nepalaikau. Būna, kad vieną kartą sergu už buvo įtempta, bet nedaug prašėme – 7 mln. Lt, netgi nereikėtų papildomų lėšų. Bet ne visi to vieną ekipą, kitą – už kitą, jei ši prieš tai buvo tad buvo galima tą padaryti. Bet aš nenuleidžiu pralaimėjusi. Man žaidimas – malonus reginys, nori – tai netgi ne politikų, o tarnautojų nenoras rankų ir birželio mėnesį, kai bus persvarstomas pasižiūrėti plačiau, už savo durų.“ man gražus pergalės siekis, o laimi tas, kuris biudžetas ir peržiūrimi skaičiai, galbūt pavyks Štai paprastas pavyzdys. Valstybė išleidžia dau- atkurti tą eilutę“, – viliasi pašnekovas. Gal šiam geriau tą dieną pasiruošęs“, – savo filosofiją gybę pinigų įvairioms socialinėms programoms, klausimui išspręsti daug kantrybės nereikės? dėsto pašnekovas.

Antra, sutarta, kad į pamokas reikia įtraukti sporto šakų federacijas. Taip vaikai būtų supažindinami su įvairiomis sporto šakomis, o sporto šakų atstovai galėtų atrasti talentingų sportininkų. „Tai maži žingsneliai, bet jie, manau, duos postūmį. Sudėtinga padėtis ir dėl kūno kultūros mokytojų, bet jie vertina save savikritiškai ir yra pasiryžę tobulinti savo darbą bei gebėjimus. Mano nuomone, vien trečios savaitinės kūno kultūros pamokos pridėjimas kol kas neduotų rezultato – pirmiausia reikia padirbėti prie pamokos turinio, kuris vaikus dažnai atgraso, o tada natūraliai atsiras poreikis ir trečiai pamokai“, – įsitikinęs J.Požela.

Mėgstantis pasportuoti J.Požela Seime – ne balta varna. Seimo nariams streso netrūksta, tad sportas ne vienam politikui tampa puikia priemone atsipalaiduoti. Štai šiemet gausi Lietuvos Seimo narių delegacija grįžo iš Maskvoje vykusių parlamentarų žaidynių. Ir ne tuščiomis – parsivežė ne vieną medalį. Futbolo entuziastai Seime susibūrę į futbolo klubą.

OLIMPINĖ PANORAMA

23

Latvijos olimpinės akademijos 25-mečio minėjime kaimynus sveikino P.Karoblis, J.Vainilaitienė ir A.Poviliūnas

MARŠRUTAI NUSIDRIEKĖ Į BAKU IR RYGĄ LTOK GARBĖS PREZIDENTAS ARTŪRAS POVILIŪNAS BAKU DALYVAVO EUROPOS ŽAIDYNIŲ RENGIMĄ KOORDINUOJANČIOS KOMISIJOS POSĖDYJE, O RYGOJE SVEIKINO KAIMYNUS LATVIJOS OLIMPINĖS AKADEMIJOS 25-MEČIO PROGA.

Marytė Marcinkevičiūtė

B

alandžio 1–5 d. Azerbaidžano sostinėje Baku vyko pirmųjų Europos žaidynių rengimą koordinuojančios komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir LTOK garbės prezidentas, šios komisijos narys Artūras Poviliūnas. Senojo žemyno žaidynės, kurių idėjai pritarė visi Europos olimpiniai komitetai, vyks 2015 m. birželio 12–28 d.

Žaidynėms – milžiniškas dėmesys Pagrindiniam kitų metų Europos sporto renginiui Azerbaidžanas ruošiasi labai atsakingai. Renginio globėjas – Azerbaidžano prezidentas, šios šalies olimpinio komiteto vadovas Ilhamas Alijevas, organizacinio komiteto pirmininkė – prezidento žmona, Azerbaidžano gimnastikos federacijos prezidentė Mechriban Alijeva.

Tai buvo trečiasis šešiolikos komisijos narių susitikimas. Žaidynėms surengti pakviesti per Londono olimpines žaidynes dirbę žmonės, atvyks dar penki konsultantai iš JAV. Žaidynių rengimą koordinuojančios komisijos nariams išduoti darbo pažymėjimai, jie Azerbaidžane gali gyventi be vizų. Žaidynėse žada dalyvauti daugiau kaip 6 tūkst. sportininkų. Rungdamiesi devyniolikos sporto

24

OLIMPINĖ PANORAMA

šakų varžybose jie kovos dėl 239 medalių komplektų. Kai kurių sporto šakų atstovams Europos žaidynės bus ir vienas atrankos etapų į 2016 m. Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

Sparčiai kyla arenos „Visu tempu statomi pagrindiniai sporto objektai. Beveik įpusėjo pagrindinio stadiono ir vandens sporto šakų komplekso statybos.

Prieš metus baigtas žaidynių kaimelis, dabar ten įrengiamos kitos patalpos. Mus nustebino didelis azerbaidžaniečių noras įrodyti, kad sportininkai žaidynių kaimelyje gali gyventi geriau nei per olimpines žaidynes. Tačiau yra ir bėdų, kurios, žinoma, bus sprendžiamos.

Baku gatvės nėra labai plačios, o transporto srautai ypač dideli, todėl galimos spūstys iš žaidynių kaimelio vykstant į sporto bazes“, – pasakojo A.Poviliūnas.

Latviai šventė jubiliejų Balandžio pradžioje Rygoje vyko Latvijos olimpinės akademijos 25-mečio minėjimas, į kurį buvo pakviesta ir Lietuvos olimpinės akademijos delegacija: LOA prezidentas A.Poviliūnas, garbės prezidentas Povilas Karoblis ir LOA direktorė Jūratė Vainilaitienė.

Kartu vyko ir Latvijos olimpinės akademijos rinkimų konferencija. Perrinktas ligtolinis akademijos prezidentas, Latvijos sporto pedagogikos akademijos rektorius prof. habil. dr. Janis Zidenis dėl didelio užimtumo negalėjo tiek daug laiko skirti savo tiesioginiam darbui ir visuomeninei veiklai, todėl prezidento posto atsisakė. Latvijos olimpinės akademijos vairą perėmė buvęs viceprezidentas, latvių kanojų irklavimo legenda, Seulo olimpinis čempionas Ivanas Klementjevas.

Per Latvijos olimpinės akademijos 25-erių metų minėjimą LOA prezidentas A.Poviliūnas kaimynus pasveikino latvių kalba ir prisiminimui įteikė paveikslą.

Latviai papasakojo, kaip kūrė savo Olimpinę akademiją, su kokiomis problemomis dabar susiduria. Lietuvos ir Latvijos olimpinės akademijos tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja, latvių delegacija praėjusią vasarą buvo atvykusi į Lietuvą.

Per LTOK 25-mečio atkūrimo jubiliejų buvo atvykęs tuometis jų akademijos prezidentas J.Zidenis, kuris dalyvavo Lietuvos olimpinės akademijos konferencijoje „Baltijos šalių olimpinio sąjūdžio raida“.

LOA KONFERENCIJA

TRADICIJOS IR NAUJOVIŲ DVELKSMAS KOVO 27 D. LTOK BŪSTINĖJE VYKO LIETUVOS OLIMPIEČIŲ ASOCIACIJOS ATASKAITINĖ KONFERENCIJA. JOJE KALBĖTA IR APIE NUVEIKTUS, IR APIE BŪSIMUS DARBUS, SKAMBĖJO IR RIMTOS KALBOS, IR SVEIKINIMAI. Antanas Vaupšas

N

orėdami trumpai apibūdinti Lietuvos olimpiečių asociacijos (LOA) ataskaitinę konferenciją, galėtume pasakyti taip: buvo vertintos per dešimtmetį susiklosčiusios geros veiklos tradicijos, bet aptariant šių metų darbus padvelkė naujovėmis. Todėl galima tvirtinti, kad asociacija ne tik toliau stiprina ir gilina įprastas veiklos sritis, bet ir neatsilieka nuo šio laikmečio reikalavimų.

Konferencijos dalyvius maloniai nuteikė LTOK prezidentės ir LOA garbės prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės, Lietuvos olimpinės akademijos prezidento dr. Artūro Poviliūno ir šios akademijos garbės prezidento prof. Povilo Karoblio sveikinimo žodžiai. LTOK prezidentė 65-mečio proga LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanojo Monrealio olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtoją, buvusią irkluotoją Klaudiją Koženkovą.

LOA prezidentė Lina Kačiušytė pateikė naujovišką ataskaitą. Visi dalyviai gavo po išsamų 2013 m. darbų sąrašą. Prezidentei drauge su LOA vadybininku Edvinu Krungolcu beliko atkreipti dėmesį į svarbiausius šio sąrašo punktus, kuriuos konferencijos dalyviai aktyviai aptarė.

Netrukus Vilniaus olimpiečių klubo prezidentas Romualdas Bitė balandžio 17 d. pakvietė atvykti į talką ir padėti sutvarkyti prie Lietuvos olimpinio sporto centro esančią olimpiečių alėją. Čia buvo pasodintas Londono olimpinės čempionės Lauros Asadauskaitės medelis. Vladas Česiūnas pasiūlė pradėti klibinti valdžios žmones, kad mūsų mokyklose vyktų daugiau nei dabar kūno kultūros pamokų.

Problema labai aktuali, bet šiam tikslui įgyvendinti reikia laiko ir nemažai valstybės lėšų. Čempiono idėją parėmė olimpietis ir žinomas treneris Rimantas Plungė, Artūras Poviliūnas ir kt.

Reikia apie tai kalbėti, antraip vežimas niekada nepajudės iš vietos.

Balandžio mėnesį olimpiečiai E.Krungolcas ir Ruslanas Vartanovas dalyvavo pasitarimuose Lietuvos Seime bei Vyriausybėje, kur buvo gvildenami ypač aktualūs olimpinio sporto klausimai.

Daug kalbėta apie leidybą. Konferencijos dalyvius domino, kada dienos šviesą išvys spaudai jau senokai rengiama knyga apie

Lietuvos olimpiečių asociacijos ataskaitinė konferencija

„NAUJOVIŲ NEPAMIRŠIME IR ĮGYVENDINDAMI KITUS PROGRAMOS PUNKTUS. SIEKSIME ATGAIVINTI KADAISE VISIEMS LABAI PATIKUSIĄ PAŽINTINĘ IR ŠVIETĖJIŠKĄ KELIONĘ IŠ DRUSKININKŲ PANEMUNE IKI JURBARKO, Į KURIĄ BŪTŲ GALIMA PAKVIESTI OLIMPIEČIUS SU ŠEIMOMIS. ŽODŽIU, DARBŲ IR ŠIEMET VISIEMS PAKAKS. KAD TIK JĖGŲ IR NORO BŪTŲ.“ Lietuvos olimpinius čempionus, medalininkus, olimpiečius. Planuojama, kad iš pradžių pasirodys jos internetinis variantas.

Kaip jau įprasta, su šių metų veiklos gairėmis supažindino LOA viceprezidentė Birutė Statkevičienė. Pranešimą apie 2013 m. biudžeto apyskaitą ir šių metų biudžetą perskaitė LOA iždininkas Sigitas Kučinskas, o jo veiklą tikrinęs LOA revizorius Stasys Šaparnis patvirtino, kad jokių pažeidimų nerado, nors ir kaip stengėsi.

Po konferencijos LOA prezidentės L.Kačiušytės paklausėme, ar naujovės prasidėjo nuo kitoniškai konferencijos dalyviams pateiktos ataskaitos.

LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanota K.Koženkova

„Juk įdomiau aptarti kiekvieną ataskaitos punktą, kurių yra net keturiasdešimt, nes užsimezga įdomus dialogas, aktyviau dalyvauja visi olimpiečiai. Štai, pavyzdžiui, didelio susidomėjimo sulaukė galimos Olimpinės dienos naujovės. Gal šiemet ją surengsime ne sostinėje, kaip įprasta, o kuriame nors kitame mūsų mieste ar miestelyje. Naujovių nepamiršime ir įgyvendindami kitus programos punktus. Sieksime atgaivinti kadaise visiems labai patikusią pažintinę ir švietėjišką kelionę iš Druskininkų panemune iki Jurbarko, į kurią būtų galima pakviesti olimpiečius su šeimomis. Žodžiu, darbų ir šiemet visiems pakaks. Kad tik jėgų ir noro būtų“, – sakė LOA vadovė.

OLIMPINĖ PANORAMA

25

TARPTAUTINĖ DIENA

Utenos „Žiburio“ pradinė mokykla

SPORTAS UŽ TAIKĄ PASAULYJE

J

ungtinės Tautos šiemet balandžio 6-ąją paskelbė Tarptautine sporto už taiką pasaulyje diena. Sprendimas priimtas siekiant parodyti sporto svarbą pasaulio gerovei ir taikai. Sportas sujungia žmones, padeda suprasti taikos sąvoką, moko pasitikėti ir gerbti vieniems kitus. Ši tarptautinė diena suteikia galimybę kasmet pabrėžti sporto ir fizinės veiklos, kaip universalios bendravimo ir švietimo, sveikatos, socialinės integracijos, jaunimo ugdymo priemonės, naudą.

Balandžio 6-oji – istorinė data ir olimpiniam sąjūdžiui. 1896 m. būtent šią dieną įvyko pirmųjų naujųjų laikų olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija Atėnuose, taigi tai ir olimpinio švietimo diena.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas šią dieną pakvietė projekto „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas“ narius paminėti balta – taikos – spalva. Mokyklos ir darželiai sportavo, piešė, diskutavo apie sporto įtaką taikai ir taikos – sportui, fotografavosi.

Jonavos lopšelis-darželis „Pakalnutė“

26

OLIMPINĖ PANORAMA

Mažeikių lopšelio-darželio „Žilvitis“ vaikai ir jų kūryba

Kauno lopšelis-darželis „Šilinukas“

Kuršėnų lopšelis-darželis „Buratinas“ Lazdijų Mokykla-darželis „Vyturėlis“

TARPTAUTINĖ DIENA

Kuršėnų lopšelis-darželis „Nykštukas“

Molėtų progimnazija

Mažeikių lopšelis-darželis „Buratinas“

Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos Valakėlių skyrius

Šiaulių rajono Kairių lopšelis-darželis „Spindulėlis“

Vilniaus lopšelis-darželis „Žilvinėlis“

Telšių lopšelis-darželis „Eglutė“

Tarptautinę dieną paminėjo LTOK darbuotojai.

OLIMPINĖ PANORAMA

27

Virgaudo Leknicko nuotr.

TALENTAI

A.Adomavičius ir D.Jančionis pernai tapo pasaulio jaunimo čempionais

NORI LAIMĖTI VISKĄ IŠ EILĖS IRKLUODAMI VALTĮ PASAULIO JAUNIMO ČEMPIONAI MATO ĮVEIKTĄ KELIĄ, BET GYVENIME AURIMAS ADOMAVIČIUS IR DOMINYKAS JANČIONIS ATGAL NESIŽVALGO. PAMIRŠĘ PRIEŠ METUS IŠKOVOTĄ PERGALĘ, JIE KANTRIAI LIEJA PRAKAITĄ, KAD NUSITIESTŲ SAU KELIĄ Į RIO DE ŽANEIRĄ.

Rita Bertulytė

A

uksiniai čempionų medaliai rado savo vietą šalia kitų: vieno namuose – ant sienos, kito taurėje ant spintos. „Kas buvo, tas buvo – viskas užmiršta“, – į sentimentus nesileidžia irkluotojai. Jų mintyse – naujas sezonas, kuris žada permainų ir naujų išbandymų. Mat auksiniai berniukai šiemet dažniau sėda ne į dvivietę, o į keturvietę valtį. Tokios rokiruotės treneriai ėmėsi galvodami apie olimpines žaidynes: šaliai žaidynėse gali atstovauti tik po vieną vienos klasės įgulą, o porinių dviviečių valčių klasės bilietas, galima sakyti, rezervuotas kol kas pajėgesniems Sauliui Ritteriui ir Rolandui Maščinskui. „Visos valtys užimtos – vienvietė, dvivietė, todėl bandysime irkluoti keturvietę“, – aiškina vaikinai, su kuriais kartu į vieną valtį sėda ir Žygimantas Gališanskis bei Vytautas Lapatiukas.

Balandį naujai suburta keturvietė jau išbandė jėgas Italijoje vykusioje regatoje. Sekėsi neblogai – lietuviai buvo pirmi. Bet apie tikrąjį jų pajėgumą kalbėti dar anksti – varžovai gal dar nebuvo patys stipriausi. Susiirkluoti keturvietę, pajusti vienas kitą, pasak vaikinų, reikia mažiau-

28

OLIMPINĖ PANORAMA

siai dvejų metų. „Keturvietę irkluoti sunkiau, daugiau laiko reikia priprasti vienam prie kito, o į dvivietę sušoki – ir viskas“, – dėsto subtilybes.

Gegužės pabaigoje naujai iškepta įgula dalyvaus Europos čempionate. Pagrindinis jos tikslas bus patekti į finalą. Ar į pasaulio jaunimo čempionatą liepos mėnesį vaikinai važiuos su savo dviviete valtimi, ar trauks keturiese, kol kas irgi dar nežinia. „Viskas daroma dėl ateities. Visi nori į olimpiadą, tik reikia patekti“, – šypteli Dominykas.

Kartu valtyje ir ant kranto Kai sekasi, šypsosi sportininkai, smagu irkluoti ir dvivietę, ir keturvietę valtį. „Kai nesiseka – ir su ta, ir su kita blogai“, – sena tiesa įsitikino vaikinai.

O per savo karjerą jie yra irklavę ir vienvietes. „Buvome didžiausi konkurentai – vienas varžybas aš laimėdavau, kitas – Dominykas. Per vienas varžybas Italijoje mus norėjo susodinti į jaunimo aštuonvietę, bet mes pareiškėme didelį norą startuoti dviviete. Susėdome, visai neblogai pasirodėme – ir paliko kartu“, – pasakoja A.Adomavičius, taip ir likęs su Dominyku

vienoje valtyje jau trečius metus. Kas daugiau valtyje vadovauja? „Yrininkas“, – žvelgdamas į irklo draugą šypsosi Dominykas. O ant kranto? „Treneris“, – abu atsako vienu balsu.

Ir valtyje, ir ant kranto kartu? „Nėra kur dėtis.

Jeigu irkluoji kartu, tai kitų draugų ir neturėsi“, – atsako bičiuliai. Stovyklose jie dalijasi vienu kambariu. Treniruodamiesi Trakuose apsigyvena atskirai, bet vakarienę, kuria tenka pasirūpinti patiems, ir vėl ruošia drauge. „Aš makaronus verdu, jis faršą gamina“, – kulinarinius niuansus dėsto Dominykas.

Tenka susipykti valtyje? „Per mėnesį kokius tris kartus, – juokiasi Aurimas. – Viskas priklauso nuo to, kaip valtis eina – kartais vienam atrodo, kad vienas blogai daro, o kitam atrodo, jog kitas. Tada vienas kitam kažką pasakome, ir viskas būna gerai“, – trumpai ir vyriškai nesutarimus išsprendžia vaikinai.

Kiek dirba, tiek turi Gal sutarimas ir yra jų sėkmės priežastis? Yra ir dar viena – noras laimėti. „Gaila nelaimėti –

TALENTAI tiek dirbti ir nelaimėti varžybų. Ką atidirbame, turime laimėti“, – užtikrintai dėsto pasaulio jaunimo čempionai. Per tuos trejus metus vaikinų rezultatai nuolat kilo. 2012 m. per Lietuvoje vykusį pasaulio jaunimo čempionatą jie buvo penkti, o štai po metų jau užkopė ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio.

Skaudžiai pralaimėti dar neteko. Pasikrapštęs pakaušį Dominykas tarsteli: „Skaudžiausia buvo, kai Trakuose užėmėme penktą vietą.“ „Mane nudžiugino ta vieta“, – žvelgia į draugą Aurimas. „Kai patekome į finalą – labai džiaugėmės, bet finale prastai pasirodėme“, – nenusileidžia Dominykas. „Vis dėlto aukštą vietą užėmėme. Prieš varžybas tikslas buvo finalas, o kai patekome į finalą, norėjome daugiau. Apskritai didelių pralaimėjimų dar nepatyrėme“, – samprotavimus užbaigia valties yrininkas.

Vasarai pamatus kloja žiemą Neišsemtų rezervų vyrukai dar turi. Kitaip ir būti negali, jeigu nori nusiirti iki olimpinio Rio. „Labiausiai trūksta ištvermės, jėgos. Dar galime daug. Dar silpni esame. Aišku, ir technikai ribų nėra“, – su nedingstančia šypsena nuo lūpų aiškina Dominykas.

Nedingsta ji ir tada, kai atverčia nuospaudų primuštus delnus. „O čia nuo kastuvo“, – skuba patikslinti, bakstelėdamas į šviežiai plyšusią pūslę, kurią įsitaisė per velykines atostogas. Su irklavimu nieko bendra neturinčiajam skaudu į tokius delnus žiūrėti, bet vaikinai ramina: „Pirmas dvi savaites, kai po pertraukos pradedi irkluoti, žiauriau būna – žaizdos, o dabar nieko – neskauda. Apsikarpom, ir viskas.“

Irklų rankose irkluotojai per metus nelaiko apie keturis mėnesius – tada jie dirba su treniruokliais, o šią žiemą pirmą kartą porai savaičių buvo išvykę į stovyklą Čekijoje, kur slidinėjo. Per dieną po 30–50 km įveikdavo. „Ką žiemą atidirbame, tą vasarą turime. Vasarą tik techniką taisome“, – aiškina vaikinai. Per tuos keturis mėnesius irklų pasiilgsta: „Iš pradžių būna linksma be irklų. Pailsime. Bet greitai salėje atsibosta. Kai lieka mėnuo iki darbo

„BUVOME DIDŽIAUSI KONKURENTAI – VIENAS VARŽYBAS AŠ LAIMĖDAVAU, KITAS – DOMINYKAS. PER VIENAS VARŽYBAS ITALIJOJE MUS NORĖJO SUSODINTI Į JAUNIMO AŠTUONVIETĘ, BET MES PAREIŠKĖME DIDELĮ NORĄ STARTUOTI DVIVIETE. SUSĖDOME, VISAI NEBLOGAI PASIRODĖME – IR PALIKO KARTU.“ AURIMAS ADOMAVIČIUS ant vandens, va tada labai norisi irkluoti.“ Nemėgstamiausia pasaulio jaunimo čempionų treniruočių dalis? „Aš trumpų distancijų nemėgstu. Labai sunku. Ir krosą bėgti nepatinka“, – prisipažįsta Aurimas. „Man nepatinka ilgos koncepto distancijos. Mažai ištvermės, matyt, turiu“, – atitaria Dominykas. Į Graikiją – su savo lašiniais Kol Lietuvoje vandens telkiniai dar buvo sukaustyti ledo, pasaulio jaunimo čempionai ant

vandens treniravosi Graikijoje. Ten jie iš viso praleido apie porą mėnesių. Nusibodo. „Geriausia treniruotis Trakuose. Daug pliusų – namai arti, maistas geras, o irkluoji, kur nori – daug ežerų. Graikijoje atsibosta brūžinti tą patį kanalą“, – pasiguodžia. Kad linksmiau būtų, ten irkluotojai nuolat rengia tarpusavio lenktynes.

Be to, ir maisto Graikijoje dailiai nuaugusiems stotingiems vyrukams per daug nebūna. „Atsibodo tą patį per tą patį valgyti, – neslepia. – Reikėjo ir savo kumpių, ir lašinių, ir duonos.“ Tiesa, kibinai Trakuose jų jau irgi nebevilioja.

Trakuose pasaulio jaunimo čempionai neužsibus – porą savaičių pasitreniravę ir vėl trims savaitėms krausis lagaminus į gerai pažįstamą Graikiją, kurioje baigs pasirengimą Europos čempionatui. „Jeigu blogai pasirodysime Europos čempionate, nelabai mus norės ir į pasaulio pirmenybes vežti. O jeigu gerai, tada važiuosim“, – paaiškina vaikinai, kodėl debiutas Europos čempionate bus labai svarbus.

Viskas iš eilės Apie ką svajoja pasaulio jaunimo čempionai? „Kaip ir visi – laimėti olimpines“, – tiesiai šviesiai rėžia A.Adomavičius. „Mano svajonė pirmiausia laimėti Europos čempionatą, – juokiasi D.Jančionis. – O paskui jau ir pasaulio čempionatą, ir olimpines žaidynes. Viskas iš eilės.“ O surimtėję vaikinai vėl pakartoja – svarbiausiose varžybose šiemet gerai būtų irkluoti finale. „Keturvietei susiirkluoti mažiausiai dvejų metų reikia, o mes dar tik du mėnesius kartu. Be to, dar visi labai jauni esame“, – sako. Betgi jauniems dar viskas prieš akis.

A.Adomavičius ir D.Jančionis kartu su Ž.Gališanskiu ir V.Lapatiuku šiemet iškovojo du aukso medalius prestižinėje regatoje Italijoje

OLIMPINĖ PANORAMA

29

3300

OLIMPINĖ OL O LIIM MPPIINĖ NĖ PPANORAMA ANO AN ORRAAM M MAA

KONKURSAS METŲ SPORTININKO PRIZUI SUKURTI

Gausiausią „Šaulių“ kolekciją turi V.Alekna

LTOK VYKDOMASIS KOMITETAS SKELBIA KONKURSĄ, SKIRTĄ GERIAUSIO METŲ LIETUVOS SPORTININKO PRIZUI IŠAIŠKINTI.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto nutarimas dėl konkurso, skirto geriausio metų Lietuvos sportininko prizui išaiškinti, surengimo.

2014 m. kovo 20 d. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomasis komitetas nutaria: 1. 2014 m. balandžio–birželio mėnesiais surengti konkursą, skirtą geriausio metų Lietuvos sportininko prizui išaiškinti.

2. Patvirtinti konkurso, skirto geriausio metų Lietuvos sportininko prizui išaiškinti, nuostatus.

KONKURSO, SKIRTO GERIAUSIO METŲ LIETUVOS SPORTININKO PRIZUI IŠAIŠKINTI, NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Konkurso, skirto geriausio metų Lietuvos sportininko prizui išaiškinti, nuostatai apibrėžia konkurso tikslus, nustato organizatorius, vykdytojus, dalyvius, konkurso sąlygas ir dalyvių apdovanojimo tvarką.

2. Konkurso organizatorius – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

3. Konkurso vykdytojai – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto sudaryta konkurso komisija.

4. Vadovaudamasis šiais nuostatais, LTOK direktorato generalinis direktorius sudaro ir tvirtina konkurso komisiją bei jos darbo reglamentą.

II. KONKURSO TIKSLAS 5. Konkurso tikslas – paskatinti sukurti ir išrinkti geriausio metų Lietuvos sportininko prizą, kuriuo kasmet apdovanojamas geriausias metų Lietuvos sportininkas.

III. KONKURSO DALYVIAI 6. Konkursas atviras, jame gali dalyvauti visi menininkai – Lietuvos dailininkų sąjungos nariai ar Lietuvos architektų sąjungos nariai, taip pat šių profesijų studentai.

IV. KONKURSO SĄLYGOS 7. Kvietimas dalyvauti konkurse ir data, iki kada priimami siūlymai, skelbiami LTOK sve-

tainėje www.ltok.lt, pranešimas apie konkursą platinamas nacionalinėje žiniasklaidoje.

8. Konkurso komisijos įgaliotasis asmuo registruoja visus konkursui pateiktus siūlymus (atskirame lape registruojami konkurso dalyvių kontaktiniai adresai ir telefonai, kuriais organizatoriai galėtų susisiekti).

9. Vienas konkurso dalyvis gali pateikti vieną siūlymą. Siūlymo kaina neturi viršyti 6000 Lt. 10. Konkurso dalyviai savo lėšomis komisijai turi pateikti: 10.1. Kūrinį arba kūrinio maketą (mastelis 1:1); 10.2. Raštišką tikslią kūrinio metriką, t.y. autoriaus vardas, pavardė, adresai (pašto ir elektroninis), kontaktinis telefonas, kūrinio pavadinimas, sukūrimo metai, medžiaga, technika, trys kūrinio matmenys ir kūrinio kaina; 10.3. Konkurso dalyviai savo siūlymus turi pateikti į LTOK būstinę (Olimpiečių g. 15, Vilnius) iki 2014 m. birželio 30 d. 15 val.; 10.4. Konkurso komisija konkursui pateiktus siūlymus vertina balais (nuo 1 iki 10); 10.5. Konkurso laimėtojų vietos nustatomos pagal surinktų balų skaičių, t.y. kuo didesnę visų komisijos narių balų sumą, skirtą konkrečiam siūlymui.

V. KONKURSO DALYVIŲ APDOVANOJIMAS 11. Konkurso nugalėtojas, antros ir trečios vietos laimėtojai apdovanojami Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įsteigtais piniginiais prizais ir diplomais: 11.1. Konkurso nugalėtojas – 3000 Lt pinigi-

niu prizu ir diplomu; 11.2. Antros vietos laimėtojas – 1500 Lt piniginiu prizu ir diplomu; 11.3. Trečios vietos laimėtojas – 1000 Lt piniginiu prizu ir diplomu.

12. Visi konkurso dalyviai apdovanojami LTOK padėkomis.

VI. KITOS NUOSTATOS 13. Piniginiai prizai konkurso laimėtojams išmokami per 10 dienų nuo konkurso rezultatų paskelbimo.

14. Konkurso nugalėtojas įgyja teisę sudaryti autorinę sutartį su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu prizui pagaminti, aptarus galutinį kūrinio variantą.

15. Jeigu konkurso nugalėtojas atsisako teisės sudaryti autorinę sutartį arba pateikia nepagrįstą savo paslaugų kainą, LTOK turi teisę savo nuožiūra pradėti derybas su kitu, žemesnę vietą konkurse užėmusiu laimėtoju.

VII. AUTORINĖS TEISĖS 16. Siūlymus pateikę konkurso dalyviai konkurso organizatoriams ir vykdytojams suteikia teisę skelbti bei naudoti autorių vardus, fotonuotraukas ir asmeninę informaciją, siekiant populiarinti šį konkursą ir visus kitus su juo susijusius įvykius.

17. Konkurso nugalėtojo, antros ir trečios vietų laimėtojų darbai bei informacija apie autorius bus paskelbta LTOK žurnale „Olimpinė panorama“.

OLIMPINĖ PANORAMA

31

RAŠINYS

SPORTAS – GYVENIMO PRASMĖ MOKINIŲ RAŠINIO KONKURSO „AR TEISINGAI ELGIUOSI PASIRINKDAMAS SPORTININKO KELIĄ“ LAUREATĖS PANEVĖŽIO „ŠALTINIO“ PROGIMNAZIJOS AŠTUNTOKĖS FAUSTOS RIMKUTĖS RAŠINYS.

32

OLIMPINĖ PANORAMA

Kai po bėgimo visi pavargę grįžtame, einame pramankštinti raumenų, kad negautume kokios traumos. Tai labai svarbi treniruotės dalis. Ir taip kasdien. Einu namo visu kūnu jausdama malonų nuovargį, džiaugsmą, kad pasiekiau tikslą, augančias savo jėgas, tikėjimą savimi.

Triatlonas – individualus sportas, bet, nepatikėsite, mes, sportininkai, ne tiek konkurentai, kiek esame viena komanda.

Sportuodamas susirandi labai daug draugų.

Pradėjusi lankyti triatloną nieko iš šio klubo nepažinojau. Kai atėjau, visi pasirodė labai draugiški, mėgstantys pajuokauti, jei kas

STARTAVĘS VISUS PAŠALINIUS DALYKUS UŽMIRŠTI IR GALVOJI TIK APIE TAI, KAIP ŠIANDIEN PASIRODYSI IR KOKĮ REZULTATĄ PASIEKSI. TURI SUPRASTI, KAD PER VARŽYBAS PRIVALAI STENGTIS IR PARODYTI, KIEK DIRBAI TRENIRUOTĖSE IR KIEK ESI VERTAS. VISADA REIKIA MĄSTYTI POZITYVIAI, APIE GERUS DALYKUS, O NE APIE TAI, KAS BUS BLOGAI. JUK KAIP NORĖSIME, TAIP IR BUS. Asmeninio archyvo nuotr.

N

ors esu dar tik aštuntoje klasėje, jau apsisprendžiau ir pasirinkau sportininko kelią. Dažnai susimąstau kodėl. Gal todėl, kad be sporto neįsivaizduoju gyvenimo. Sportuoju nuo septynerių. Trejus metus lankiau plaukimą, o būdama dešimties susidomėjau triatlonu. Žinojau, kad tai sunki sporto šaka, bet troškau išbandyti save. Todėl aš plaukiu, minu dviratį ir bėgu. Sportuodama jaučiuosi stipriu žmogumi, turinčiu valios, užsispyrimo, kantrybės. Turiu tikslų, svajonių, net taisyklę: kad tave gerbtų kaip sportininką, pirmiausia turėtum pats save gerbti. Vadinasi, sportuoti sąžiningai, kantriai, dėdamas daug pastangų. Garbingas sportininkas viską pasiekia sąžiningu ir sunkiu darbu. Sportuoti traukia būtent garbingas elgesys.

Turbūt kiekvienas sportuojantis žmogus gali patvirtinti – praleisti laisvalaikį net ir sunkiai dirbant tikrai verta ir naudingiau, nei gulėti prie televizoriaus ar visą dieną žaisti kompiuteriu. Sportuoti verta tiek dėl sveikatos, džiaugsmo pajusti savo jėgą, valią, vertę, tiek dėl garbės, įvertinimo, tiek dėl merginų taip trokštamos išvaizdos. Daugelis draugų klausia: ar neatsibosta treniruotės, juk kasdien tas pats per tą patį? Kaip viską spėju, pajėgiu, ar nepervargstu? Atsakau: tikrai ne, kai sportuoji, jauti kažką, ko net negali apsakyti. Visiškai pasitiki savimi. Žinoma, kai dirbi savo noru, o ne kieno nors verčiamas. Man sportas yra kasdienybė, tai mano gyvenimo būdas ir hobis. Gyventi be sporto negalėčiau.

Noriu papasakoti apie vieną iš savo kasdieninių treniruočių. Popietė. Pamokos seniai pasibaigė, mokykla ištuštėjo. Pareinu namo, pasiimu daiktus ir skubu į sporto rūmus, kur vyks treniruotė. Susirenkame į triatlono klubą. Dalijamės naujienomis, juokaujame, džiaugiamės vienas kitu. Treneris paskelbia dienos tikslus: valanda bėgimo. Visi turime specialius sportinius laikrodžius, kurie rodo, kiek laiko bėgame. Išeiname į lauko stadioną. Būna, bėgdamas imi ir pajunti, kad nebegali, nebeturi jėgų, regis, viskas, jau sustosi. Bet tada prisimenu trenerio posakį: „Sunku treniruotėse – lengva varžybose.“ Suprantu, kad jei per treniruotes padarai taip, kaip reikia, per varžybas gali tikėtis gerų rezultatų. Reikia labai daug valios ir ryžto, kad tai suprastum ir nugalėtum save tada, kai tau sunku. Visada reikia prisiminti, ko atėjai – sportuoti ir siekti tikslo.

nepavyksta, nepuola šaipytis. Tikra komanda!

Ir nuvykusi į varžybas susirandu naujų draugų.

Estijoje susipažinau su savo konkurentėmis Marie ir Janeli. Po varžybų jos mane užkalbino, nors ir šnekėjo kita kalba. Betgi sportas turi bendrą kalbą, todėl mes puikiai supratome viena kitą. Ir štai ką dar supratau: sporte konkurencija virsta draugyste.

Pačios pirmosios mano varžybos vyko Panevėžyje, čia susipažinau su dauguma tų sportininkų, su kuriais bendrauju iki šiol: Vilte, Une, Samanta, Justu ir Martynu. Visi jie labai draugiški. Sportas man labiausiai patinka dėl galimybės įgyti tikrų ir nuoširdžių draugų.

Pradėjusi sportuoti visai kitaip ėmiau žiūrėti į pasaulį. Anksčiau atrodydavo, kad kasdien bus ta pati rutina: mokykla, namai, kompiuteris. Bet sportas pakeitė mano gyvenimą. Dabar aš esu labai laiminga!

Susiradau daug gerų draugų, aplankėme daug šalių, pamačiau, kaip kitose šalyse gyvenama, pati noriu kažko siekti, gyventi ir džiaugtis tuo, ką turiu. Nebereikia kompiuterio taip, kaip anksčiau be jo negalėdavau.

Sportuoti verta, kad suprastum, jog ir tu gali pasiekti gerų rezultatų, esi šio to vertas, gali didžiuotis savimi. Kita labai maloni akimirka, kai tave apdovanoja: užlipi ant garbės pakylos, varžybų organizatoriai įteikia apdovanojimą, varžovai spaudžia ranką. Tai nuostabus jausmas!

Tik jam išgyventi reikia įdėti daug pastangų.

Varžybose visada būna labai sunku bet kam, kuris stengiasi. Visada prieš startą kamuoja jaudulys, regis, iš jaudulio norisi verkti. Galiu pasakyti, kad prieš startą tvirčiau jausis tas sportininkas, kuris žinos, kad tinkamai išnaudojo visą treniruočių laiką, sąžiningai tobulino rungties techniką, gerino savo fizines savybes – jis geriau žino, ko iš savęs gali tikėtis, ką ir kaip padaryti. Ir, atvirkščiai, tas sportininkas, kuris, užuot lankęs treniruotes, mieliau bendravo su draugais, linksminosi, eidamas į startą susiduria su didesnėmis kliūtimis – jis sau kelia aukštus tikslus, bet kartu abejoja, ar jam pavyks jų pasiekti, nes nežino, ko iš savęs gali tikėtis. Ir visa tai didina jaudulį. Varžybose kiekviena sekundė brangi, todėl tas sportininkas, kuris iš anksto patikrina, ar pasiėmė visą reikiamą įrangą ir aprangą, prieš startą jausis daug ramiau. Tokiam sportininkui nereikės švaistyti energijos, lakstyti ir ieškoti, kas, tarkime,

RAŠINYS galėtų paskolinti šalmą ar paimti iš teisėjų jo starto numerį. Juk tokie veiksmai išmuša iš vėžių, reikalauja daug energijos ir trukdo pasiruošti startui.

Startavęs visus pašalinius dalykus užmiršti ir galvoji tik apie tai, kaip šiandien pasirodysi ir kokį rezultatą pasieksi. Turi suprasti, kad per varžybas privalai stengtis ir parodyti, kiek dirbai treniruotėse ir kiek esi vertas. Visada reikia mąstyti pozityviai, apie gerus dalykus, o ne apie tai, kas bus blogai. Juk kaip norėsime, taip ir bus. Visada sau sakau: „aš galiu“, „aš sugebu“, „man vieni juokai tai padaryti“, „esu pozityviai mąstantis žmogus“. Dažnai sau kartoju, ko trokštu. Darau tai įsitikinusi, jausmingai, tikslingai ir susikaupusi. Niekada nereikia savęs nuvertinti, nuteikti blogai – tai tikrai nenaudinga. Varžybose taip pat labai malonu, kai baigus finišą visi tau ploja! Tada jautiesi pačiu laimingiausiu žmogumi ir žinai, kad padarei viską, ką galėjai.

Kiekvienas sportininkas – asmenybė, veikianti visą mokyklos bendruomenę. Jei mokykloje yra aukštų rezultatų pasiekusių sportininkų, visada atsiranda sekėjų, norinčių tapti tokiais pat, ir visoje mokykloje sportas tampa vertybe. Ir mūsų mokykloje draugai labai domisi sportu, pas mus žavimasi sportuojančiais, todėl, tarkime, rūkyti nemadinga. Daugiau nei pusė mokinių laisvalaikiu sportuoja. Merginos daugiausia domisi šokiais, gimnastika, vaikinai – krepšiniu, futbolu. Mūsų mokykloje yra daug gerų futbolininkų. Ir ne tik vaikinų, bet ir merginų. Kaip ir vaikinai, jos taip pat stengiasi ir laimi. Taigi visi dirbame išvien kaip didelė komanda!

Mūsų mokyklos mokiniai – draugiški ir nuoširdūs. Kai grįžtu iš varžybų, visada klausia, kaip sekėsi, domisi triatlonu. Mokykloje mano laimėjimai – šventė! Draugai sveikina su pergalėmis. Mokiniams aš tarsi autoritetas, jie turi į ką lygiuotis. Per pertraukas dažnai girdžiu mokinius kalbantis apie įvairias sporto varžybas: kas laimėjo, kada vyks kitos rungtynės, kas kaip žaidė. Malonu girdėti tokias kalbas. Prie mūsų sporto salės kabo stendas, kuriame sukabinti visi garsiausių mūsų mokyklos sportininkų laimėjimai.

Populiariausios varžybos mokykloje – kvadratas, krepšinis ir futbolas. Dažniausiai varžomės, kuri klasė stipriausia. Aš domiuosi ne vien triatlonu, stengiuosi ginti mokyklos garbę ir kitose varžybose, kasmet bėgu rudens krosą.

Ypač įsiminė 2013 metai. Mūsų mokykla aktyviai dalyvavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuotose 2013 m. jaunųjų dviračių vairuotojų varžybose

F.Rimkutė (kairėje) su savo treniruočių draugais ir treneriu V.Urbonu

„Saugus ratas“. Visi per pertraukas tik ir kalbėjo, kas kokiu dviračiu važinės, lygino, kurio geresnis. Panorau ir aš sudalyvauti šiose varžybose, juk lankau triatloną ir tikrai gerai važiuoju dviračiu. Pirmasis rungtynių etapas vyko mokykloje. Susirinko labai daug mokinių, norinčių parodyti savo įgūdžius. Nustebau: tiek vaikų, pasirengusių nugalėti! Pirmajame varžybų etape panoro dalyvauti nemažai 5–8 klasių moksleivių. Penktokams buvo skirti saugaus eismo taisyklių teoriniai klausimai, o aukštesnių klasių mokiniams mokyklos kieme reikėjo atlikti praktines važiavimo užduotis bei informacinių technologijų kabinete laikyti egzaminą. Visi dalyviai dovanų gavo atšvaitus, o geriausieji buvo išrinkti atstovauti mokyklai mieste. Panevėžio moksleivių namuose vyko antrasis varžybų etapas. Jame dalyvavau ir aš kartu su Domante, Redu ir Deividu. Mes atstovavome savo mokyklai! Nuostabus jausmas žinoti, kad tiek daug mokinių tiki tavo pergale. Mes pasirodėme puikiai ir užėmėme pirmą vietą!

Mūsų ketvertukas vyko į Ignaliną, į trečiojo etapo varžybas. Dar labiau jaudinausi, juk čia buvo susirinkę kelių miestų geriausi dviračių vairuotojai. Bet nepasidaviau baimei, kovojau ir tikėjau savimi. Visi turėjome laikyti kelių eismo taisyklių egzaminą, stebint komisijai ir eismo reguliuotojui važiuoti miesto gatvėje numatyta trasa, stadiono aikštėje atlikti

figūrinio važiavimo užduotį. Šiek tiek suklydau, neišlaikiau pusiausvyros ir važiuodama nuverčiau vieną kuoliuką, bet turėjau nenusiminti ir važiuoti toliau. Nelaimėjome, bet svarbu ir dalyvauti. Pasisėmėme patirties, turiningai praleidome laiką, gavome prizų!

Pernai jau trečius metus iš eilės mokykloje vyko sporto šventė. Tikra šventė! Visi mokiniai dalyvavo eisenoje aplink stadioną.

Su spalvingais plakatais, ryškia apranga.

Skambėjo dainos, skanduotės, mirgėjo sportinės uniformos. Komandos futbolo aikštėje sušoko bendrą šokį. Visos klasės pristatė savo šūkius. Buvo linksma.

Komandoms prisistačius, prasidėjo įvairiausios varžybos ir estafetės. Kiekviena komanda sukdamasi stadiono ratu stotelėse turėjo atlikti dešimt sportinių užduočių, kurioms buvo skirta po 5 minutes. Žaidėme krepšinį, futbolą, rungėmės bėgimo estafetėse. Bėgti man sekėsi puikiai. Ko labiausiai laukiau, tas sekėsi geriausiai. Šventei pasibaigus buvome apdovanoti padėkos raštais ir saldainiais.

Sporte turiu autoritetų, olimpinių idealų.

Mano treneris – garsus triatlonininkas Vidmantas Urbonas, į kurį aš lygiuojuosi. Žinodama jo pergales, turiu ko siekti.

Konkursui padėjo ruoštis mokytojos Daiva Dambrauskienė ir Milda Gabrilavičiūtė

OLIMPINĖ PANORAMA

33

SENA NUOTRAUKA

Lietuvos „Makabi“ dviratininkų rinktinė. Ketvirtas iš dešinės – Lietuvos atstovas Paryžiaus ir Amsterdamo žaidynėse I.Anolikas (1925 m. rugpjūčio 30 d. M.Duškeso judaikos rinkinys Kaune)

PIRMASIS DUKART OLIMPIETIS

I.Anolikas

34

OLIMPINĖ PANORAMA

Dabar Lietuva turi sportininkų, olimpinėse žaidynėse dalyvavusių po tris, keturis ar net penkis kartus. Jau turime ir dukart olimpinių čempionų. Bet Isakas Anolikas (1903–1943) buvo pirmasis Lietuvos atstovas, vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavęs du kartus.

I.Anolikas buvo vienas talentingiausių Lietuvos žydų sportininkų. Dviratininkas, Kauno „Makabi“ sporto klubo narys, 1925 ir 1926 m. 10 km plento lenktynių Lietuvos čempionas. Atstovavo Lietuvai 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinėse žaidynėse. Paryžiuje jis stojo į 188 km plento lenktynių startą, o Amsterdame dalyvavo 168 km plento lenktynėse. Tačiau abu kartus distancijos nebaigė. Žuvo holokausto metais Lietuvoje. Ši nuotrauka dedikuota vienam Lietuvos sporto vadovų Stepui Garbačiauskui (1900–1987), I.Anolikui vykstant į Amsterdamo olimpines žaidynes (1928 m. liepos 23 d. Michailo Duškeso judaikos rinkinys).

Apie Lietuvos žydų dalyvavimą Lietuvos olimpiniame judėjime, Lietuvos šachmatų raidos pradžią, garsius žydus tenisininkus, dviratininkus, lengvaatlečius, „Makabi“ klubų tinklą visoje Lietuvoje rašoma žurnalisto Viliaus Kavaliausko sudarytoje knygoje „Pažadėtoji žemė – Lietuva“ (Vilnius, 2013).