Olimpinė panorama 2016 06

s lia Ke IO įR

2016 m. birželis Nr. 6 (82)

Olimpinės dienos rekordai Šiauliuose surengta tradicinė Olimpinė diena sutraukė daugiau nei 15 tūkst. dalyvių. Įveikti simbolinę olimpinę mylią ryžosi net 2 tūkst. bėgikų.

OLIMPINĖ PANORAMA

1

2

OLIMPINÄ– PANORAMA

TURINYS

TURINYS

10

20

22

24

34

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalas Leidžiamas nuo 2003 m.

Nr. 6 (82), 2016 m.

5 6 10

Skaitytojams

13 14 17

IŠ ARTI

LTOK prezidentės mintys

TRADICIJA

Olimpinės dienos rekordai

kelias į rio

Dviratininkams – skirtingos užduotys

Pristatyti olimpiniai medaliai

ŽVILGSNIS

VIršelyje Olimpinė diena Šiauliuose Augusto Četkausko nuotr.

Pratinsis prie naktinio gyvenimo

ČEMPIONATAS

Paaiškėjo penkiakovininkų komanda

redaktorius

Bronius Čekanauskas

Autoriai

Goda Smilingytė Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Algis Balsys Dainius Genys Vytautas Vytaras

20 22 24

PAROLIMPIETIS

Penktasis sunkiaatlečių išbandymas

maketuotojas

26

PAMĄSTYMAI

kalBos redaktorė

Į Rio keliaus su vardiniu kvietimu

SPRENDIMAs

Kas iš kandidatų taps nariais?

POKALBIs

Formuojame lietuvišką charakterį?

27 28

kNYGa

30 33 34

KRONIKA

Apie sporto klubą „Makabi“

KONFERENCIJA

Pasaulio lietuvius vienija ir sportas

LTOK įvykių dienoraštis

LAUREATAI

Diegia kilnaus elgesio principuS

sena nuotrauka

fotografai Alfredas Pliadis Goda Smilingytė

Artūras Gimžauskas

Inga Necelienė

kontaktai

Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius panorama@ltok.lt

Interneto svetainė www.ltok.lt

spausdina

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

tiražas

6000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899 Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

Spalvių šeimos genai

OLIMPINĖ PANORAMA

3

Godos Smilingytės nuotr.

SKAITYTOJAMS

„LTeam“ ugnis įsiliepsnoja DAINA GUDZiNEVIČIŪTė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė

Pavasarį baigėme Olimpinės dienos rekordais. Paskutinį gegužės savaitgalį Šiauliuose olimpinę dvasią pajuto daugiau nei 15 tūkstančių šventės dalyvių. Norėčiau padėkoti visiems prisidėjusiems prie nuotaikingos ir sportiškos dienos, kurią kiekvienais metais minime kartu su viso pasaulio olimpiniu sąjūdžiu.

Olimpinė diena šiemet buvo dar masiškesnė, įvairesnė ir įdomesnė. Tai yra sporto federacijų, klubų ir, be abejo, Šiaulių miesto savivaldybės vadovų bei darbuotojų nuopelnas. Toks masiškas renginys nebūtų įmanomas ir be mūsų rėmėjų – dėkoju, kad palaikote olimpines idėjas bei prisidedate prie jų įgyvendinimo.

Vasarą dirbame iš peties. Kol sportininkai pluša treniruočių stovyklose, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto komanda taip pat vis intensyviau ruošiasi Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. Šiuo metu organizuojame sportininkų keliones į baigiamąsias stovyklas ir Braziliją, deriname paskutines detales su žaidynių organizaciniu komitetu, neilgai trukus sportininkai ir kiti delegacijos nariai atsiims aprangas.

Plečiasi mūsų olimpinių sporto šakų geografija. Su džiaugsmu olimpinės rinktinės nario ženklą įtei-

kiau Ričardui Berankiui – pirmajam Lietuvos tenisininkui, rungtyniausiančiam olimpiniuose kortuose.

Nuoširdžiai džiaugiausi sužinojusi, kad ant olimpinio tatamio pirmą kartą žengs dziudo imtynininkė – Santa Pakenytė. Rinktinės narių ženklelius įsegiau ir į Rio vykstantiems geriausiems Lietuvos ėjikams.

Birželio 30 d. Lietuvos delegacijos sąrašas bus patvirtintas LTOK vykdomojo komiteto posėdyje, o liepos 15 d. – Generalinės asamblėjos sesijoje.

Labai tikimės, kad į Rio de Žaneirą vyks daugiau nei septyniasdešimt mūsų atletų.

Liepos 15-ąją laukia dar vienas svarbus renginys – šią dieną iškilmingai išlydėsime mūsų sportininkus į olimpines žaidynes. Rinktinės nariams sėkmės linkės šalies vadovai, na, o visi Lietuvos žmonės jau dabar gali mūsų atletus palaikyti virtualioje erdvėje, prisijungę prie akcijos „Nešk LTeam ugnį“.

Mūsų palaikymas labai svarbus visiems olimpinės rinktinės nariams. Didžiuokimės visais, kurie atstovaus mūsų šaliai Brazilijoje. Jie tapo Lietuvos olimpinės rinktinės nariais, tad jie – stipriausi Lietuvoje ir yra tarp geriausių pasaulyje.

Mūsų palaikymas labai svarbus visiems olimpinės rinktinės nariams.

Didžiuokimės visais, kurie atstovaus mūsų šaliai Brazilijoje.

Jie tapo Lietuvos olimpinės rinktinės nariais, tad jie – stipriausi Lietuvoje ir yra tarp geriausių pasaulyje.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

TRADICIJA

1

Olimpinės dienos rekordai „Pajuskite visus vienijančią olimpinę dvasią ir sporto teikiamą džiaugsmą“, – daugiatūkstantinei prie Talkšos ežero Šiauliuose susirinkusiai miniai sveikinimą perdavė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

2

Goda Smilingytė Saulės nutviekstoje ežero pakrantėje gegužės 28-osios rytą prasidėjo 27-oji Olimpinė diena. Joje dalyvavo rekordiškai daug žmonių – per 15 tūkst.

Olimpinės dienos ugnį uždegė Šiaulių tautinių šokių kolektyvas „Šėltinis“, o olimpinės rinktinės kandidatei Rasai Drazdauskaitei deglą įteikė legendinės grupės „Vairas“ nariai. Ugnis į šventę keliavo žinomų sportininkų estafete. Nuo Sukilėlių kalnelio ją kartu su sportiškais Šiaulių moksleiviais nešė olimpinės rinktinės kandidatai Remalda Kergytė, Edvinas Ramanauskas, bėgikas Mindaugas Norbutas, olimpinis vicečempionas Edvinas 6

OLIMPINĖ PANORAMA

Krungolcas, dviratininkė Rita Razmaitė, parolimpiečiai Mindaugas Bilius ir Jonas Spudis. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei deglą perdavė būsimasis olimpietis Aurimas Lankas ir Šiauliuose suliepsnojo Olimpinės dienos ugnis. „Išbandykite kuo daugiau įvairių rungčių ir pasijuskite tikrais olimpiečiais. Dėkoju Šiaulių merui už tai, kad priėmė Olimpinę dieną ir padėjo suorganizuoti tokią puikią šventę“, – į šiauliečius ir miesto merą Artūrą Visocką kreipėsi D.Gudzinevičiūtė.

Atsidėkodama merui už pagalbą

organizuojant renginį LTOK prezidentė įteikė jam olimpinės rinktinės marškinėlius. „Šiemet į Šiaulius atkeliavusi Olimpinė diena yra didelė šventė miestui. Dėkoju kiekvienam, prisidėjusiam prie jos organizavimo – mokytojams, treneriams, šokėjams, muzikantams ir kitiems, kurių darbas galbūt nėra matomas, bet tikrai svarbus“, – miestiečiams dėkojo Šiaulių meras A.Visockas. „Noriu padėkoti Šiaulių miestui ir Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui už šventės organizavimą. Puiku, kad ši diena pradėjo keliauti per Lie-

4

3

5

1. Mankšta su „Impuls“ 2 ir 3. Deglo estafetę pradėjo R.Drazdauskaitė, o baigė A.Lankas 4. Šventės atidaryme – Šiaulių miesto meras A.Visockas, LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė ir KKSD generalinis direktorius E.Urbanavičius

6

5. Ne vienas bėgimo dalyvis norėjo įsiamžinti su olimpinės rinktinės kandidatėmis R.Kergyte ir R.Drazdauskaite

7

6. Aktyviausi dalyviai apdovanoti marškinėliais 7. Portugalijos karių komanda 8. Vyko šaškių ir šachmatų turnyrai 9. Neįgaliųjų tinklinis 10. Veiksmas ant imtynių kilimo

8

11. Parolimpietis irkluotojas A.Navickas

9

11 10

OLIMPINĖ PANORAMA

7

TRADICIJA

skaičiai

rekordai Olimpinėje dienoje dalyvavo rekordiškai daug žmonių – per 15 tūkst. 5, 10 km ir simbolinę olimpinę mylią (1988 m) įveikė daugiau nei 2 tūkst. bėgikų.

1

12

16

13

14

tuvą ir olimpizmo idėjos sklinda po mūsų šalį“, – geros nuotaikos šventės dalyviams linkėjo Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Po parodomųjų irklavimo varžybų Talkšos ežere ir masinės visus išjudinusios „Impuls“ mankštos šventės dalyviai rikiavosi prie starto linijų. Ir čia buvo pagerintas rekordas – 5, 10 km ir simbolinę olimpinę mylią (1988 m) įveikė daugiau nei 2 tūkst. bėgikų. Šventės dalyviai galėjo susipažinti su 45 sporto šakomis, stebėti parodomąsias varžybas ir patys išbandyti savo jėgas ne tik bėgimo distancijose, bet ir orientavimosi, „CrossFit“ ar šiaurietiško ėjimo varžybose, stebėti krepšinio įgūdžių konkursą arba pasigalynėti virvės traukimo rungtyje.

Talkšos ežerą skrodė baidarės, kanojos ir drakonų valtys, norintys gauti 8

OLIMPINĖ PANORAMA

17

15

adrenalino dozę galėjo pasijusti alpinistais, gerą nuotaiką skleidė Šiaulių dainų ir šokių kolektyvai, judesiui įkvėpė gatvės šokėjai ir didžėjai, o uždarymo koncerte pasirodė dainininkė Monika Linkytė.

Renginyje aktyviai dalyvavo apie 200 Lietuvos parolimpinio komiteto pakviestų neįgaliųjų sportininkų. Vyko septynių sporto šakų – krepšinio baudų mėtymo, bočios, smiginio, paplūdimio tinklinio sėdint, šaškių, šaudymo iš pneumatinio ginklo ir šaudymo iš lanko neįgaliųjų varžybos. „Šventė patiko, sutraukė daug įvairaus amžiaus žmonių, tikrai linksmai praleidome laiką. Smagu, kad vienoje vietoje susibūrė ir jaunimas, ir vyresni šiauliečiai, visi rado kuo užsiimti.

Pajudėjo ir vaikai, ir tėvai. Tokie renginiai įsimintini ir labai reikalingi“, – įspūdžiais dalijosi šiaulietis Pranas.

Olimpinės dienos metu baigėsi ir Lietuvos mokyklų žaidynių finalai, kuriuose dalyvavo daugiau nei tūkstantis mokinių iš 56 Lietuvos mokyklų. Dėl medalių jaunieji sportininkai varžėsi žaisdami tinklinį, krepšinį, futbolą, kvadratą, stalo tenisą, dalyvaudami orientavimosi sporto, lengvosios atletikos keturkovės ir estafetės „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ varžybose. Laimėtojai buvo iškilmingai apdovanoti pagrindinėje šventės scenoje – iškart po keliasdešimt sportinių rungčių nugalėtojų. Šventę organizavęs LTOK kartu su Šiaulių miesto atstovais Olimpinės dienos estafetę perdavė Alytui. Sporto entuziastai jau gali savo kalendoriuose pasižymėti kitos šventės datą: ji vyks 2017 m. gegužės 27 d. Dzūkijos sostinėje.

9 18

19

Šventė patiko, sutraukė daug įvairaus amžiaus žmonių, tikrai linksmai praleidome laiką.

Smagu, kad vienoje vietoje susibūrė ir jaunimas, ir vyresni šiauliečiai, visi rado kuo užsiimti. Pajudėjo ir vaikai, ir tėvai.

20

21

Šiaulietis Pranas

12. Partnerių taurės akimirka 13. Drakono valtyje 14. Populiariosios baidarės 15. Vandenlentės 16. Šaudymas iš lanko 17. Fechtavimo paslaptimis dalijosi ir olimpinis vicečempionas E.Krungolcas (dešinėje) 18. Šaudymo stendas 19 ir 24. Lietuvos mokyklų žaidynių finalų akimirkos 20. „CrossFit“ zonoje 21. Stalo tenisas

22

23 15

22. Koncertuoja M.Linkytė 23. Olimpinės dienos vėliava perduota Alytui

24 Manto Gudzinevičiaus, Vytauto Dranginio, Augusto Četkausko, Teodoro Biliūno nuotr.

OLIMPINĖ PANORAMA

9

kelias į rio

Dviratininkams – skirtingos užduotys Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvaus keturi Lietuvos dviratininkai: plento varžybose lenktyniaus Daiva Tušlaitė, Ramūnas Navardauskas ir Ignatas Konovalovas, treko – Simona Krupeckaitė.

Marytė Marcinkevičiūtė

džiaugiasi savo auklėtinės D.Tušlaitės, birželio 18 d. šventusios 30-metį, progresu.

D.Tušlaitė (dešinėje) kovos moterų grupinėse lenktynėse

Į Rio de Žaneirą vyks ir trys rinktinės vyriausieji treneriai: Artūras Kasputis (vyrų), Valerijus Konovalovas (moterų) ir Dmitrijus Leopoldas (treko sprinterių). Treneriai olimpiečiams kelia skirtingas užduotis. Iš vienų reikalaus pasirodyti kuo geriau ir galbūt sėkmingai susiklosčius situacijai kovoti dėl medalių, iš kitų – kuo garbingiau atstovauti šaliai.

Tikėjosi daugiau olimpiečių „Žinoma, olimpiečių norėjome daugiau, jais galėjo tapti šeši–aštuoni dviratininkai. Gaila, kad tarp jų nėra patyrusios BMX dviratininkės Vilmos Rimšaitės ir kalnų dviračių atstovų. Tai, kad vyrų plento varžybose lenktyniaus du mūsų sportininkai, o moterų – viena, atskleidžia realybę, kad šiandien plento meistrai vyrai stipresni už moteris. Tačiau D.Tušlaitės patekimas į žaidynes rodo, kad ir moterų plentininkių negalima nurašyti“, – sako Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) prezidentas Romualdas Bakutis.

Rio de Žaneire bus sudėtinga kalnuota grupinių lenktynių trasa. LDSF 10

OLIMPINĖ PANORAMA

prezidentas įsitikinęs, kad federacija iš olimpinės rinktinės kandidatų atrinko pačius stipriausius, labiausiai patyrusius ir gerai kalnuose važiuojančius dviratininkus. „Jeigu sėkmingai susiklostys aplinkybės ir bus ta diena, mūsų vyrai gali visai neblogai pasirodyti. Dviese sudėtingoje trasoje – tai vis ne vienam.

Kur kas sunkiau bus Daivai Tušlaitei, kuri sprendimus turės priimti pati“, – paaiškina R.Bakutis.

Jis viliasi, kad olimpiniame treke visas galimybes svariai rungtyniauti turi S.Krupeckaitė, kuri jėgas bandys sprinto ir keirino rungtyse. „Jeigu Simona išlaikys tokį aukštą pasirengimo lygį, kaip pastaraisiais mėnesiais, ji tikrai turi šansą užlipti ant garbės pakylos. Smagu, kad po motinystės atostogų ji sėkmingai sugrįžo į didįjį sportą ir yra pasirengusi Rio kovoti dėl pačių garbingiausių apdovanojimų“, – sako LDSF prezidentas.

D.Tušlaitės progresas Lietuvos moterų rinktinės vyr. treneris panevėžietis V.Konovalovas ypač

„Į didįjį sportą Daiva prieš kelerius metus sugrįžo po ilgos pertraukos.

Sugrįžimas buvo sėkmingas, bet pradėjus rinkti reitingo taškus per treniruotę sportininkę ištiko nesėkmė – lūžo ranka. Teko gydytis pusantro mėnesio, ta ranka ir dabar maksimaliai dar nedirba. Daiva šiemet sėkmingai lenktyniavo Prancūzijoje ir Belgijoje, o ten dalyvavo visos geriausios planetos dviratininkės. Per varžybas Belgijoje jai už nugaros liko pasaulio moterų reitingo lyderė švedė Emma Johansson, daugkartinė pasaulio čempionė olandė Marianne Vos. Per lenktynes Belgijoje, iki finišo likus 4 km, Daiva griuvo, bet sugebėjo pavyti bėgles ir užimti dešimtą vietą. Ji pasaulio reitinge iš 121 vietos sugebėjo pakilti į 86-ąją“, – pasakoja V.Konovalovas.

Treneris pabrėžia, kad jo auklėtinė, atstovaudama Italijos komandai „Inpa-Bianchi“, neužsidirbo nė vieno reitingo taško, visus juos pelnė gindama Lietuvos rinktinės garbę. „Esame dėkingi Kūno kultūros ir sporto departamentui, kuris sportininkės atrankai į olimpines žaidynes papildomai skyrė 10 tūkst. eurų. Jeigu ne šie pinigai, kažin kaip viskas būtų susiklostę. Kad Daiva sėkmingai galėtų dalyvauti svarbiose varžybose, turėjome vežti dar tris dviratininkes – Rasą Leleivytę, Editą Janeliūnaitę ir Silviją Latožaitę, kurios daug padėjo Daivai. Šiemet mašina man jau teko nuvažiuoti apie 30 tūkst. kilometrų“, – prasitaria V.Konovalovas.

Rio de Žaneire per moterų 130,3 km grupines lenktynes jėgas bandys 67 sportininkės, kurios atstovaus 38 šalims. Rinktinės treneris V.Konovalovas gerai žino, kaip jo auklėtinei bus sunku, nes trasoje negalės tikėtis nie-

Vytauto Dranginio nuotr.

kelias į rio

Pasaulio čempionato prizininkas R.Navardauskas

kieno pagalbos, reikės pasikliauti tik savo sugebėjimais. „Jeigu Daiva bandys įsėsti į kiekvieną „traukinį“, bus per didelis iššūkis jai. Reikės pataikyti į tą, kuris geriausiai tinka, bet tai jau loterija“, – sako V.Konovalovas.

D.Tušlaitė birželį dalyvavo Lietuvos čempionate Ignalinoje, po to jos lauks „Giro d‘Italia“ lenktynės, kurios finišuos liepos 10 d. Po šių daugiadienių lenktynių nuo liepos 12-osios sportininkė kartu su treneriu V.Konovalovu toliau žaidynėms rengsis Bogotoje, Kolumbijoje, 2100 m virš jūros lygio. Rugpjūčio 4-ąją, likus pustrečios paros iki starto, D.Tušlaitė atskris į Rio de Žaneirą. „Jeigu Daiva per olimpines žaidynes pateks į 15-uką, būsiu laimingas. Bet susiklosčius palankiai situacijai ir jeigu tuščiai nebus iššvaistytos jėgos, ji gali kovoti ir dėl vietos aštuntuke“, – auklėtine neabejoja V.Konovalovas.

Olimpinių žaidynių 256,5 km vyrų grupinėse lenktynėse dalyvaus ir trenerio sūnus Ignatas. Po „Giro d‘Italia“ daugiadienių lenktynių vyresnysis Konovalovas skubėjo į Italiją ir Livinjo aukštikalnėse dešimt dienų padirbėjo su sūnumi. Kai į Italiją atvyko Ignato komandos draugai, jis grįžo į Lietuvą, Italijos aukštikalnėse dviračio pedalus pamynęs iki Lietuvos čempionato Ignalinoje.

Trenerio nuotaika – optimistinė Kartu su I.Konovalovu Rio grupinėse lenktynėse dalyvaus ir praėjusių metų pasaulio čempionato bronzinis prizininkas Ramūnas Navardauskas.

Lietuvos vyrų rinktinės vyriausiasis treneris, Seulo olimpinis čempionas

V.Konovalovas padėjo savo sūnui Ignatui rengtis Rio išbandymams

Artūras Kasputis nusiteikęs optimistiškai. Jis atidžiai stebi mūsų olimpiečių startus ir yra patenkintas dviratininkų sportine forma. Treneris įsitikinęs, kad ir R.Navardauskas, ir I.Konovalovas per olimpines žaidynes negailės jėgų ir sieks pasirodyti kuo geriau. „Geras jėgų patikrinimas ir puikus pasirengimas olimpinėms žaidynėms mūsų dviratininkams buvo „Giro d‘Italia“ daugiadienės lenktynės, kurios vyko ilgiau nei tris savaites. Po Lietuvos čempionato Ramūnas turi daug šansų dalyvauti prestižinėse „Tour de France“ lenktynėse, o Ignas, kiek teko kalbėtis su jo klubo vadovybe, galbūt liepos viduryje varžysis Lenkijoje“, – artimiausius olimpiečių planus atskleidžia A.Kasputis.

Olimpiniam čempionui neteko viešėti Rio de Žaneire, bet jis daug bendrauja su žmogumi, parengusiu olimpinę trasą – buvusiu Tarptautinės dviračių sporto sąjungos darbuotoju, o dabar A.Kaspučio klubo „AG2R-La-Mondiale“ atstovu Philipe‘u Chevallier. „Trasa bus ypač sunki. Pirmoje dalyje – maži ratai, status kalnas, bus grindinio, o pervažiavus į didelį ratą lauks 9 km kalnas. Čia turėtų būti labai didelė dviratininkų atranka, greičiausiai ims byrėti grupės. Mūsų vyrai žino, kas jų laukia, bet jie nusiteikę kovai. Žiūrėsime, kokią taktiką pasirinkti, kad rezultatai būtų kuo geresni“, – įvykiams už akių neužbėga A.Kasputis.

Iki olimpinių žaidynių likus daugiau nei mėnesiui sunku pasakyti, kuris mūsų dviratininkas kuriam dirbs. „Neaišku, kuris bus geresnės formos – Ignas ar Ramūnas. Viską spręsime pa-

skutiniu momentu“, – sako garsus dviratininkas, dalyvavęs Seulo, Atlantos ir Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse.

Abu dviratininkai į Rio de Žaneirą atvyks rugpjūčio 1-ąją. Grupinių lenktynių startas – rugpjūčio 6-ąją.

Kartu su Lietuvos specialistų grupe į pirmąsias olimpines žaidynes keliaus ir R.Navardauską nuo šeštos klasės treniravęs Kęstutis Česaitis. Jam tai bus lyg paskata už ilgametę sėkmingą darbinę veiklą. Pirmasis Ramūno treneris bus ne tik stebėtojas, bet prireikus – ir A.Kaspučio pagalbininkas. K.Česaičio nuomone, olimpinėje trasoje ir R.Navardauskas, ir I.Konovalovas bus lygiaverčiai partneriai. Jeigu abu sėkmingai pasieks tokios sudėtingos trasos finišą – tai jau bus sėkmė.

Po „Giro d‘Italia“ daugiadienių lenktynių R.Navardauskui buvo suteiktas kelių dienų poilsis, kurį jis išnaudojo savo vaikystės draugui ir buvusiam treniruočių partneriui Kvėdarnoje Eligijui Dališanskiui Osle aplankyti. Po to Ramūnas dalyvavo trijų dienų lenktynėse Olandijos ir Belgijos keliais bei Lietuvos čempionate Ignalinoje.

Norėtų užlipti ant pakylos Pasaulio ir Europos treko čempionei 33-ejų panevėžietei Simonai Krupeckaitei Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės bus ketvirtosios. Aukščiausią vietą – ketvirtą – ji užėmė 2004-aisiais Atėnuose.

Trasa bus ypač sunki.

Pirmoje dalyje – maži ratai, status kalnas, bus grindinio, o pervažiavus į didelį ratą lauks 9 km kalnas. Čia turėtų būti labai didelė dviratininkų atranka, greičiausiai ims byrėti grupės.

Artūras Kasputis

Pastarąjį kartą pasaulio čempionės aukso medaliu Simona džiaugėsi 2010-aisiais, kai laimėjo keirino rungtį, o Europos čempionės – prieš ketverius metus Panevėžyje, kuriame buvo stipriausia keirino, o su komanOLIMPINĖ PANORAMA

11

Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

kelias į rio

dos draugėmis – ir komandinio sprinto varžybose.

Po 2013 m. rugsėjo 23 d. pirmagimio Maksimiliano gimimo sportininkės tikslas buvo kuo greičiau atgauti jėgas. „Su Dmitrijumi nutarėme, kad mažiau dėmesio skirsime pasaulio ir Europos čempionatams, bet kryptingai rengsimės Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms“, – sako Simona.

Daug ir sėkmingai dviratininkė rungtyniavo gegužės mėnesį: ji laimėjo Minske vykusių tarptautinių varžybų sprinto rungtį, antra liko tarp keirino rungties dalyvių, o Rusijos mieste Tuloje vykusiose analogiškose varžybose iškovojo abiejų šių rungčių auksą.

Gegužės pabaigoje tokias pat auksines pergales pakartojo Maskvoje, o 200 m distancijoje pasiekė šio miesto olimpinio Krylatskojės treko rekordą – 10,583 sek. Du aukso medalius S.Krupeckaitė iškovojo ir birželį Panevėžyje vykusiose tarptautinėse varžybose.

4

Ar ne per ankstyva puiki sportinė forma? „Savo gerais pasirodymais nustebinau pati save. Savo puikia sportine forma džiaugiuosi ir akivaizdžiai matau, kad ji kur kas kokybiškesnė nei praėjusiais metais. Per olimpines žaidynes labai norėtųsi užlipti ant garbės pakylos kaip galima aukščiau“, – neslepia S.Krupeckaitė.

Jos vyras ir treneris D.Leopoldas neskuba vertinti Simonos sportinės formos. Pasak jo, dviratininkė dalyvavo daug varžybų, nes norėjo įvertinti mažiau žinomas priešininkes. „Simona ir toliau yra tarp pajėgiausių planetos sprinterių, kurios olimpiadoje kovos dėl pačių garbingiausių vietų. Į medalius kiekvienoje rungtyje pretenduoja 10–12 dviratininkių, nėra ryškios lyderės – yra grupė.

Dabar svarbu ištaisyti visas klaidas.

Per varžybas Panevėžyje Simona nesugebėjo laimėti 200 m distancijos kvalifikacinių varžybų. Turime ne greičio, o technikos problemų, per kvalifikacines varžybas susiduriame su nesklandumais, nepasiekiame norimo greičio. Bet iki olimpinių žaidynių dar yra laiko.

Norint Rio de Žaneire laimėti aukso medalį, reikėtų ir pagalbos iš aukščiau. Juk visos 27 dviratininkės, kurios rungtyniaus sprinto ir keirino varžybose, taip pat tiki, kad jos taps olimpinėmis čempionėmis ar prizininkėmis. Iki žaidynių mūsų planuose – dar vienos varžybos, greičiausiai Lenkijoje liepos 1–3 d., tada dar kartą pasitikrinsime greitį ir sportinę formą“, – pasakoja D.Leopoldas.

12

OLIMPINĖ PANORAMA

PATIRTIS

Simonai Krupeckaitei Rio de Žaneiro žaidynės bus jau ketvirtosios jos karjeroje. Ji jėgas bandė 2004 m. Atėnuose, 2008 m.

Pekine ir 2012 m. Londone.

S.Krupeckaitė ir D.Leopoldas

konkurencija bus didesnė Simonos pastebėjimu, po Londono olimpinių žaidynių konkurencija tarp sprinterių padidėjo. „Stiprios jaunosios kinės, daug patirties įgijo Honkongo dviratininkė, kuri ir anksčiau buvo pajėgi, tad bus labai rimta varžovė. Yra jaunų perspektyvių australių, o ką jau kalbėti apie vokietę Kristiną Vogel ar australę Anną Meares.

Kurios buvo stiprios, tos ir liko, bet dar priaugo krūva jaunų, trokštančių savo varžoves nugalėti trekininkių.

Manau, Rio bus dar didesnė konkurencija negu Londone. Vyko arši kova dėl patekimo į olimpines žaidynes, buvo didžiulė konkurencija, kuri tęsėsi net porą metų. Niekas į žaidynes neatvažiuoja nepasirengęs. Dar siekiant patekti į olimpines žaidynes reikėjo būti aukštai pasauliniame reitinge ir dalyvauti didelio meistriškumo varžybose“, – tikina S.Krupeckaitė.

Viena geriausių pasaulio sprinterių neprognozuoja, kokią vietą užims Brazilijoje, tačiau pabrėžia, kad nori

pasirodyti geriau nei ankstesnėse žaidynėse. Pirmiausia nori nenuvilti savęs ir pradžiuginti savo didelę komandą, su kuria dirba. Tai sportininkės vyras bei treneris D.Leopoldas, olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas, kineziterapeutas Tomas Linksmuolis, trenerio padėjėjas Anatolijus Novikovas, visą procesą reguliuojantis „El-Eko Sport“ dviračių sporto klubo vadovas Bronislovas Pliavga, profesoriai, kiti pagalbininkai.

Liepos 9 d. dviratininkė planuoja vykti į Kolumbiją rengtis olimpinėms žaidynėms ir iš ten keliauti į Rio de Žaneirą. S.Krupeckaitė į Rio planuoja atvykti likus dviem dienoms iki starto: rugpjūčio 13 d. ji startuos keirino, o rugpjūčio 14 d. – sprinto varžybose. Tiesa, dviratininkai sunerimę: dar nebaigtas statyti olimpinis trekas, net pasigirdo kalbų, kad treko varžybos gali būti perkeltos į Londoną.

IŠ ARTI

medaliai

Alexo Ferro nuotr.

pristatymas

Birželio 14 d. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių organizacinis komitetas pristatė medalius.

Jais bus apdovanoti olimpinių ir parolimpinių žaidynių pirmų–trečių vietų laimėtojai. Medaliai pagaminti laikantis aukštų gamtosaugos standartų.

Aukso gavybos ir apdirbimo procese nebuvo naudojamas gyvsidabris, sidabro ir bronzos medalių gamybai panaudota 30 proc. perdirbtų medžiagų, o medalių juostelėms pagaminti panaudoti perdirbti plastikiniai buteliai. Vienoje medalių pusėje kartu su žaidynių logotipu vaizduojami lauro lapai – senovės Graikijos pergalės simbolis, kitoje – pergalės deivė Nikė. Iš viso olimpinėms ir po jų Rio de Žaneire vyksiančioms parolimpinėms žaidynėms pagaminti 2488 medaliai: 812 aukso, 812 sidabro ir 864 bronzos.

ŽVILGSNIS

Sergejaus Melkovo nuotr.

1

D.Rapšys olimpinėse žaidynėse dalyvaus net trijose asmeninėse rungtyse

14

OLIMPINĖ PANORAMA

Alfredo Pliadžio nuotr.

ŽVILGSNIS Įdomu

LAIKAS Dėl laiko skirtumo tarp Azijos, Amerikos ir Europos 2008 m.

Pekino olimpinėse žaidynėse finalai vyko ryte, atrankos plaukimai – vakare. Rio de Žaneire atrankos varžybos vyks nuo 13 val., finalai prasidės nuo 23 val.

Iš kairės: M.Sadauskas, S.Bilis, R.Meilutytė

Pratinsis prie naktinio gyvenimo Lietuvos plaukimo lyderiai sprendžia olimpinius uždavinius ir sistemingai rengiasi žaidynėms, o jaunimui įšokti į vis labiau tolstantį olimpinį traukinį kol kas nepavyksta.

Lina Daugėlaitė

Europos plaukimo čempionatas gegužės viduryje Londone buvo ne laiku ir ne vietoje – gerai pasirengti ir čempionatui, ir olimpinėms žaidynėms neįmanoma, todėl teko rinktis prioritetus.

Europos čempionate R.Meilutytė iškovojo 100 m krūtine rungties auksą (1 min. 6,17 sek.). „Atidaviau visas jėgas. Laikas geras. Stebuklo nesitikėjome, bet labai smagu“, – po finišo sakė Rūta.

Dėl to Europos čempionatas tapo pasirengimo olimpinėms žaidynėms dalimi.

G.Titenis 100 m krūtine įveikė per 1 min. 0,10 sek. ir iškovojo bronzą. Tokios pat prabos medalį pelnė ir D.Rapšys plaukdamas 200 m nugara – 1 min.

57,22 sek.

Parsivežė tris medalius Prieš šias pirmenybes Lietuvos plaukimo rinktinės vyriausiasis treneris Žilvinas Ovsiukas prašė supratimo ir nežadėjo įspūdingų rezultatų ar kovos dėl apdovanojimų. Vis dėlto iš Londono mūsų sportininkai grįžo su trimis trofėjais. Rūtos Meilutytės ir Giedriaus Titenio pelnytus apdovanojimus staigmena sunku pavadinti, o Dano Rapšio žingsnis ant podiumo tokio rango varžybose buvo smagus netikėtumas. „Jeigu kalbėtume apie Rūtą, jai užtenka kelių dienų, kad pailsėtų ir parodytų rezultatą. Kaip matėte, jis nėra labai įspūdingas, bet to užtenka Europoje.

Konkurentės nėra taip priartėjusios, kad galėtų su Rūta lenktyniauti net jos nuovargio fone. Giedriaus rezultatas irgi nėra asmeninis rekordas, bet jo užteko medaliui iškovoti, šiais metais Giedrius plaukia kaskart vis geriau. Be to, kaip jau minėjau, Europos čempionatui specialiai nesiruošėme, nesiekėme piko. Dar viena priežastis – konkurentų baimė startuoti esant ne geriausios formos. Mes tą šiemet bandome daryti – nebūtina būti geros formos, reikia tik startuoti, o pagrindinis tikslas – olimpinės žaidynės. Danas turėjo galimybę tapti Europos čempionu, bet vaikinas pirmą kartą suaugusiųjų varžybose iškovojo medalį ir tai labai džiugina. Medalis jam suteiks pasitikėjimo, tai didelis pliusas“, – apie pavykusius sužvejoti Europos čempionato medalius pasakoja rinktinės treneris.

Iš keturių asmeninius olimpinius normatyvus įvykdžiusių plaukikų be medalio liko tik laisvuoju stiliumi plaukęs Simonas Bilis, kuris prie olimpiečių būrio prisidėjo šį pavasarį. Pasak Ž.Ovsiuko, JAV besitreniruojantis plaukikas padarė akivaizdžią pažangą. „Džiugina jau vien olimpiniai normatyvai.

Jo progresas visada būdavo jardais. Iki olimpinio „ilgo“ vandens vis netoli būdavo, bet jis niekaip nerealizuodavo savęs sezono pabaigoje. Šiemet su Simono treneriu buvo sutarta, kad bandytų iškovoti olimpinį kelialapį anksčiau, ir pavyko. Dabar gali ramiai ruoštis žaidynėms“, – sako iš S.Bilio olimpiniame Rio mažiausiai pusfinalio besitikintis Ž.Ovsiukas.

Europos čempionate savo jėgas išmėgino ir kombinuotos estafetės 4x100 m atstovai. Finale Lietuvos ketvertas užėmė penktą vietą. „Mano tikslas, kad olimpinėse žaidynėse plauktų patys stipriausi“, – sako plaukikų rinktinės treneris. Į olimpinę estafetės komandą pretenduoja G.Titenis, Tadas Duškinas, S.Bilis, Mindaugas Sadauskas, D.Rapšys, Deividas Margevičius.

Lietuvos olimpiečiai Europos čempionate startavo ne visose rungtyse: R.Meilutytė vos vienoje, G.Titenis – dviejose (nedalyvavo 200 m krūtine varžybose). „Dirbant sistemingai ir intensyviai, reikia daugiau poilsio, kad būtų galima bent kiek konkuruoti

Rezervo visada yra.

Pamačiau, ko dar reikia, kad pagerintume rezultatą.

Faktas tas, kad tie patys sportininkai, kurie jau yra įvykdę olimpinius normatyvus – Rūta, Giedrius, Danas ir Simonas, gali sistemingai ruoštis toliau, o kitiems dar teks stengtis juos įveikti. Žilvinas Ovsiukas OLIMPINĖ PANORAMA

15

Sergejaus Melkovo nuotr.

žvilgsnis

G.Titenis

ilgesnėje distancijoje. Giedrius iš tų sportininkų, kuriems reikia daug poilsio geram rezultatui parodyti. O mes, siekdami rezultatų ir piko per olimpines žaidynes, tokios prabangos neturime“, – kodėl buvo atsisakyta ilgesnio nuotolio rungties, paaiškina anykštėno treneris.

Tobulumui ribų nėra Kokius trūkumus išryškino Europos čempionatas ir ką dar reikėtų nuveikti iki Rio? „Rezervo visada yra.

Pamačiau, ko dar reikia, kad pagerintume rezultatą. Faktas tas, kad tie patys sportininkai, kurie jau yra įvykdę olimpinius normatyvus – Rūta, Giedrius, Danas ir Simonas, gali sistemingai ruoštis toliau, o kitiems dar teks stengtis juos įveikti“, – nesileisdamas į smulkesnes detales treneris neslepia nusivylimo dėl to, kad daugiau nė vienam mūsų plaukikui, dalyvavusiam Europos čempionate, nepavyko papildyti olimpiečių būrio.

Nepakluso Lietuvos plaukikams olimpiniai A normatyvai ir Lietuvos čempionate. Bet vartai į žaidynes galutinai dar neužverti – normatyvams bandyti šturmuoti jie turi laiko iki liepos 3 d. Ž.Ovsiukas nenurašo nė vienos kandidatūros. „Mindaugo Sadausko plaukimas po truputį gerėja, Tadas Duškinas dar ne viską parodė, Deividas Margevičius irgi gali tai padaryti. Tam pačiam Andriui Šidlauskui sportinės formos pikas buvo planuotas Europos čempionate, bet kažkodėl jam nepavyko parodyti laukto rezultato. Trūksta šimtųjų. Tikiuosi, tas šimtąsias jaunimas realizuos – sudarysime visas galimybes, kad jie įvykdytų normatyvus“, – patikina rinktinės treneris.

Jeigu kažkuris iš plaukikų dar papildys olimpiečių gretas, stebuklingų rezultatų Rio tikėtis būtų sunku. „Viena yra sistemingai ruoštis olimpinėms žaidynėms, kita – bandyti į jas patekti. Tai du skirtingi dalykai“, – pabrėžia Ž.Ovsiukas, pridurdamas, kad paskutiniu bandymu įšokus į olimpinį traukinį parodyti puikų rezultatą olimpinėse žaidynėse – neįmanoma. Ko gero, ten patekus didžiausia siekiamybė būtų išlaikyti formą ir bandyti pakartoti jau pasiektą laiką.

Iki žaidynių mūsų plaukikai dar išmėgins jėgas varžybose, bet varžybos – tai treniruočių sistemos dalis, todėl ne rezultatas jose svarbiausias, o tai, ką dar galima pagerinti. „Kiekvienas sportininkas turi savo programą, pagal kurią ir dirba. Į šią programą įeina ir psichologas. Sistemingai darbuojantis tai duoda rezultatų“, – sako plaukikų treneris.

16

OLIMPINĖ PANORAMA

Plušėdami pagal asmeninius planus, olimpiečiai susitiks varžybose ir stovyklose. Numatyta, kad dauguma jų kartu susirinks į galutinę rinktinės stovyklą.

Prie olimpinio ritmo pratinsis Tenerifėje Po praėjusių metų čempionato Lietuvos plaukimo treneriai ir sportininkai vyko apsidairyti į Arubą ir planavo ten surengti stovyklą prieš olimpines žaidynes. Tačiau tokių planų buvo atsisakyta ir Aruba iškeista į gerai pažįstamą Tenerifę. Tokiam sprendimui įtakos turėjo ir patogesni skrydžiai. „Bilietus reikia rezervuoti, o normatyvus galima vykdyti iki liepos mėnesio. Be to, su Aruba kyla bėdų dėl komunikacijos – jeigu į laišką atsako per savaitę ar dvi, bendrauti labai sudėtinga. Todėl nusprendėme, kad arčiau – patikimiau“, – paaiškina Ž.Ovsiukas.

Rio de Žaneire plaukikų lauks labai neįprastos varžybų sąlygos, pirmiausia dėl starto laiko. „Tai bus visiškai naujas modelis. Pekine finalai vyko ryte, vakare – atrankos plaukimai, bet laikas buvo visai neblogas. Dabar atrankos varžybos vyks nuo 13 val., finalai prasidės nuo 23 val. Taigi reikės plaukti naktį.

Bus ganėtinai sunku. Todėl jau paskutinėje stovykloje, nors būsime ne Brazilijoje, o Tenerifėje, bandysime plaukti naktį – gyvensime naktį, miegosime dieną. O sąlygos ten labai panašios – karšta, laiko juosta skiriasi, bet ne tiek daug“, – apie laukiančius iššūkius pasakoja G.Titenis.

Bazė Tenerifėje Lietuvos plaukikams gerai pažįstama, joje jie stovyklavo ne vienus metus. „Mums ten gerai. Tenerifėje gyvensime tokiu laiku kaip Brazilijoje. Bandysime prie to derinti mitybą, apie tai kalbamės su rinktinės mediku, sutarėme su restoranu, kad parūpins mums maitinimo grafiką.

Gyvensime šeimyniniuose kambarėliuose, todėl galėsime ir patys ko nors pasigaminti. Pagrindinis planas Tenerifėje bus priprasti prie ritmo, kad žmonės startuotų tokiu metu, kai yra pratę miegoti. Sudėtinga, bet sąlygos visiems vienodos“, – rūpesčiais dalijasi treneris. Į Tenerifę Lietuvos plaukikai suskris skirtingu laiku.

Pasak Ž.Ovsiuko, vyrams reikia daugiau laiko adaptuotis, o Rūtai – mažiau. Po stovyklos plaukikai grįš į žemyną ir iš čia tiesioginiu reisu keliaus į olimpines žaidynes. „Kad išsimiegotų, išskrendame naktį, atskrendame ryte. Bus lengvesnė adaptacija“, – planus dėsto treneris.

Olimpinio kaimelio vartus plaukikai planuoja praverti rugpjūčio 1-ąją. Pirmasis olimpinis startas jų laukia rugpjūčio 6-ąją.

Tenerifėje gyvensime tokiu laiku kaip Brazilijoje.

Bandysime prie to derinti mitybą, apie tai kalbamės su rinktinės mediku, sutarėme su restoranu, kad parūpins mums maitinimo grafiką.

Gyvensime šeimyniniuose kambarėliuose, todėl galėsime ir patys ko nors pasigaminti. Žilvinas Ovsiukas

kelias į rio

1. J.Kinderis

2

2. L.AsadauskaitėZadneprovskienė

penkiakovė

rinktinė

3. I.Serapinaitė Alfredo Pliadžio nuotr.

Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių šiuolaikinės penkiakovės varžybose dalyvaus trys lietuviai – olimpinė čempionė 32 metų Laura AsadauskaitėZadneprovskienė, žaidynių debiutantė 21 metų Ieva Serapinaitė ir 29-erių Justinas Kinderis. Tai paaiškėjo po Maskvoje vykusio pasaulio čempionato, kuriam pasibaigus Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės asociacija paskelbė galutinį olimpinį reitingą. Jis buvo neaktualus jau pernai pasaulio taurę iškovojusiai ir taip olimpinį kelialapį užsitikrinusiai Laurai, kuri reitinge buvo antra. J.Kinderis olimpiniame reitinge užėmė devintą vietą, o I.Serapinaitė tarp moterų buvo aštunta.

Jei neribotų kvotos, Rio de Žaneire galėtų startuoti ir Gintarė Venčkauskaitė – tokią teisę jai užtikrintų 13–15 vieta olimpiniame reitinge. Bet ir vyrų, ir moterų olimpinėse varžybose šaliai gali atstovauti tik po du sportininkus, todėl bilietas į Rio atiteko aukščiau pakilusiai I.Serapinaitei.

Ievai pasaulio čempionatas Maskvoje buvo nesėkmingas – ji nepateko į finalą.

Jame varžėsi dvi mūsų šalies atstovės – L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė užėmė ketvirtą vietą, G.Venčkauskaitė – 19-ą.

J.Kinderis tarp vyrų liko aštuntas. Mišrių estafečių varžybų lietuviai nebaigė. Ant žirgo neišsilaikiusi ir nukritusi Laura drauge su Justinu nutarė nerizikuoti ir pasitraukė iš kovos.

1 3 OLIMPINĖ PANORAMA

17

18

OLIMPINÄ– PANORAMA

OLIMPINÄ– PANORAMA

19

PAROLIMPIETIS Ksaveros Kasparavičiūtės nuotr.

A.Navickas dažniausiai treniruojasi vienas

Į RIO KELIAUS Su vardiniu kvietimu Likimo ironija ar dovana? Neįgalusis irkluotojas Augustas Navickas po traumos pasiekė tokių sportinių aukštumų, apie kokias būdamas sveikas galėjo tik svajoti.

Lina Daugėlaitė

20

Gegužės pabaigoje pirmąjį ir kol kas vienintelį Lietuvos neįgalųjį irkluotoją pasivijo žinia, kad jam suteiktas vardinis kvietimas į Rio de Žaneiro parolimpines žaidynes. „Apsidžiaugiau, kad man buvo suteikta tokia galimybė. Dabar jau laukia aiškesnė vasara. Nors ir šiaip planavau treniruotis, bet dabar treniruosiuosi visa jėga ir labai rimtai“, – sako A.Navickas.

bet pasimokęs iš šių klaidų iki Rio de Žaneiro A.Navickas tikisi įgauti gerą sportinę formą. Siekdamas savo tikslų šiandien irkluotojas su treniruokliu nesiskiria. Net ir vykdamas pas močiutę į kaimą mašinos bagažinėn įsimeta vadinamąjį konceptą, kad nepraleistų nė vienos treniruotės.

Intensyvus darbas – septynias dienas per savaitę.

Iškovoti teisę dalyvauti svarbiausiame sporto renginyje Augustas bandė savo jėgomis, bet jų pradedančiam irkluotojui pritrūko ir atrankos slenksčio peržengti nepavyko. „Šiek tiek nusivylimo buvo, nes tikėjausi geresnių rezultatų. Išanalizavome, kas įvyko – buvau persitreniravęs. Krūviai buvo dideli, jaučiau, kad labai sunku, bet tikėjausi atsigauti iki varžybų. Dabar po truputį atsigaunu, bet tai ilgas procesas“, – prisipažįsta irkluotojas, kuriam per didelis noras startuoti parolimpinėse žaidynėse pakišo koją,

Treniruočių partneris – kompiuteris Vaikinas iš Klaipėdos bus pirmasis Lietuvos irkluotojas parolimpinėje delegacijoje. Jis – irklavimo sporto tarp neįgaliųjų Lietuvoje pradininkas.

Rašyti istoriją smagu, bet pirmajam tenka ir daugiausia išbandymų. A.Navickas neturi treniruočių partnerio, todėl irkluodamas dažniausiai Danės upėje varžosi pats su savimi.

OLIMPINĖ PANORAMA

„Sudėtinga. Treniruodamiesi irkluotojai lenktyniauja vieni su kitais.

Jeigu moterys su vyrais varžosi, pagal apskaičiuotą laiką jos pradeda plaukti šiek tiek anksčiau. Bet man su sveikaisiais sunku, nes greičiai skiriasi, todėl lenktyniauju pats su savimi, o greitį rodo kompiuteris. Beveik visą laiką kompiuterį ir stebiu“, – pasakoja A.Navickas, neabejojantis, kad lygiavertis treniruočių partneris prisidėtų prie geresnių rezultatų.

Ruošdamasis sezonui Augustas su Lietuvos irklavimo rinktine stovyklavo Graikijoje. Prieš metus dalyvavo tarptautinėje stovykloje, į kurią buvo pakviesti neįgalūs irkluotojai iš tų šalių, kurioje ši sporto šaka tarp neįgaliųjų dar tik pradedama kultivuoti. „Bet ten irkluotojai buvo visai naujokai, o aš jau mokėjau irkluoti, todėl man tas lygis buvo per žemas“, – paaiškina.

Rasti lygiaverčių partnerių sudėtinga, todėl vaikinas viliasi, kad rengiantis Rio de Žaneiro žaidynėms galbūt

PAROLIMPIETIS

ĮDOMU

RINKTINĖ Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus lengvaatlečiai Ramunė Adomaitienė, Mindaugas Bilius, plaukikas Edgaras Matakas, irkluotojas Augustas Navickas ir golbolo komanda, kurios vyr. treneris Karolis Levickis.

Lengvaatlečių gretas dar gali papildyti 2 sportininkai, bet tai priklausys nuo Lietuvai skirtos kvotos dydžio.

pavyks pasitreniruoti su Baltarusijos irkluotoju. „Esame su juo apie tai šnekėję. Gal šią vasarą pavyks, nors jis į olimpiadą ir nepateko. Šiek tiek varžybų streso irgi prisidėtų prie pasiruošimo“, – sako sportininkas.

Sugrįžo po lemtingos traumos Irkluoti A.Navickas pradėjo prieš dvejus metus. Tiksliau, sugrįžo į irklavimo takelį. Iki lemtingos traumos, kai lūžus stuburui teko atsisėsti į neįgaliųjų vežimėlį, Augustas irklavo pavienio irklo keturvietę arba aštuonvietę valtį. Iškovojo ir Lietuvos jaunių čempiono titulą. Bet vėliau irklavimą metė. „Mečiau, nes išvykau į užsienį studijuoti, po to grįžau į Lietuvą mokytis, buvo darbų – taip jau išėjo. Po kelerių metų gailėjausi, kad mečiau, pajutau nostalgiją“, – prisipažįsta. Todėl atsigavęs po patirtos traumos ir į gyvenimą vėl pradėjęs žiūrėti šviesiau ir tiesiau, Augustas ėmė sveikiau gyventi.

O kai netrukus pasitaikė galimybė vėl sportuoti, jos nepraleido.

Prieš dvejus metus ėmęs irkluoti iš naujo, A.Navickas nežinojo, koks yra neįgaliųjų irkluotojų lygis. Bet tikslą iš karto užsibrėžė maksimalų – Rio. „Ėmus treniruotis pasidarė aiškiau, kad nėra taip lengva, neužtenka vien geros technikos – kaip buvęs irkluotojas, irkluoti jau mokėjau, bet reikia ir širdį treniruoti, reikia ištvermės, jėgos. O tai trunka šiek tiek ilgiau“, – įsitikino sportininkas.

Neįgaliųjų valtis šiek tiek kitokia nei įprasta. Ji trumpesnė, platesnė, o kad

neapsiverstų, šonuose pritvirtinti plūdurai. Sportininkai valtyje sėdi prisirišę. „Esame daug lėtesni už sveikuosius. Mes irkluojame tik rankomis, sveikieji naudoja visą kūną, o pagrindinė jėga eina iš kojų“, – skirtumus paaiškina irkluotojas.

Per Rio – į Tokiją Į Rio de Žaneirą kartu su Lietuvos parolimpiečių delegacija klaipėdiškis išvyks rugsėjo 1-ąją, o 9–11 d. dalyvaus varžybose. Tai bus nauja patirtis – ne Europoje vaikinui varžytis dar neteko.

Kol kas įtampos irkluotojas nejaučia.

Ir gerai, nes su įtampa susitvarkyti būna sunku. „Dar reikia patirties, daugiau varžybų dalyvauti, kad jausčiausi ramiau“, – sako vaikinas, įtampą bandantis mažinti sąmoningo kvėpavimo pratimais, o kartais praktikuojantis ir meditaciją.

Kita vertus, įtampa įtampai nelygi.

Prieš startą tai gali būti geras pliūpsnis adrenalino, kuris netrukdo kovoti, bet dėl įtampos neramiai praleista naktis pailsėti nepadės. „Pasaulio čempionate prieš startą visą naktį sapnavau distanciją, planavau, kaip ją įveiksiu. Aišku, nelabai ir pailsėjau“, – prisimena A.Navickas.

Irkluotojas neslepia, kad dalyvavimas parolimpinėse žaidynėse – didelis gyvenimo įvykis. „Tikiuosi įgauti patirties ir įkvėpimo kitiems ketveriems metams. Norėčiau pagerinti savo asmeninius rezultatus, įveikti save, o tada gal ir kai kuriuos oponentus pavyktų pralenkti“, – sako Augustas.

Jis tikisi, kad Rio taps tramplinu į kitas parolimpines žaidynes, todėl po žaidynių trumpai atsikvėpęs ketina vėl kibti į treniruotes. „Ruošiuosi sportuoti toliau. Dar tik pradėjau siekti rezultatų. Dveji metai – lyg ir ilgas laiko tarpas, bet profesionaliame sporte tai tikrai nedaug. Mano konkurentai daug metų sportuoja, Rio būsiu pats jauniausias. Štai vienam praėjusių metų pasaulio čempionato prizininkui 52 metai, jis sportuoja jau 26 metus – tiek laiko , kiek man dabar metų. Taigi dar viskas prieš akis“, – optimistiškai nusiteikęs irkluotojas.

10 dienų, 10 miestų, milijonas metrų Visą dėmesį ir jėgas į parolimpines žaidynes sutelkęs A.Navickas kartu užsimojo plėsti neįgaliųjų sportą Lietuvoje. Šiam tikslui įgyvendinti kuria neįgaliųjų aktyvaus judėjimo asociaciją ir planuoja renginį – 10 miestų, 10 dienų ir 1 milijonas metrų. „Norime visiems – sveikiems ir neįgaliems žmonėms parodyti irklavimą.

Turime idėją ir po truputį dėliojame planus, tikimės, kad liepos gale šis renginys įvyks“, – ketinimais dalijasi irkluotojas.

Augustas su komanda planuoja apsilankyti didžiausiuose Lietuvos miestuose ir juose irkluoti specialų treniruoklį. „Stovės ir daugiau konceptų – irklavimo treniruoklių, todėl kiekvienas atėjęs galės jį išbandyti. O kiekvienas metras bus įskaičiuotas į milijoną metrų“, – pasakoja A.Navickas, iš šio renginio besitikintis surinkti lėšų, būtinų asociacijai įsteigti.

Mano konkurentai daug metų sportuoja, Rio būsiu pats jauniausias. Štai vienam praėjusių metų pasaulio čempionato prizininkui 52 metai, jis sportuoja jau 26 metus – tiek laiko, kiek man dabar metų.

Taigi dar viskas prieš akis.

Augustas Navickas

OLIMPINĖ PANORAMA

21

sprendimas

Kas iš kandidatų taps nariais?

Birželio 8 d. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas paskelbė 20 žaidėjų, pretenduojančių vykti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, sąrašą.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Algis Balsys

KELIAS į rio

GRAFIKAS Lietuvos rinktinės pasirengimo stovyklos Palanga: birželio 20–liepos 5 d.

Kaunas: liepos 6–18 d.

Madridas: liepos 19–22 d.

Buenos Airės: liepos 23–27 d.

San Paulas: liepos 28–rugpjūčio 2 d.

Kontrolinės rungtynės Lietuva – Naujoji Zelandija (birželio 29 d. Klaipėda) R.Javtokui ir J.Mačiuliui tai būtų jau trečiosios olimpinės žaidynės

Lietuvos rinktinės palydos į žaidynes vyks liepos 18-ąją Kaune, kur bus žaidžiamos draugiškos rungtynės su ispanais. Prieš jas treneris paliks 14 kandidatų. Į olimpinį kaimelį 12 krepšininkų su treneriais ir visu aptarnaujančiu personalu planuoja nuvykti rugpjūčio 2 arba 3 dieną.

Jau dabar ta grupė, kurioje Rio žais Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, vadinama mirtininkų. Mūsiškių varžovai bus Ispanijos, Argentinos, Brazilijos, Nigerijos rinktinės ir dar viena komanda – kvalifikacinio turnyro nugalėtoja. Kitoje grupėje susirungs JAV, Venesuelos, Australijos, Kinijos krepšininkai ir dar dvi rinktinės – kvalifikacinių turnyrų laimėtojos.

Kovos dėl trijų likusių olimpinių kelialapių vyks Belgrade, Maniloje ir Turine liepos 4–10 d.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatų sąrašas: Gynėjai: Rokas Giedraitis, Mindaugas Girdžiūnas, Marius Grigonis, Adas Juškevičius, Mantas Kalnietis, Vaidas Kariniauskas, Artūras Milaknis, Renaldas Seibutis.

Puolėjai: Deividas Gailius, Paulius Jankūnas, Mindaugas Kuzminskas, Donatas Motiejūnas, Domantas Sabonis, Edgaras Ulanovas, Jonas Mačiulis.

Vidurio puolėjai: Artūras Gudaitis, Robertas Javtokas, Antanas Kavaliauskas, Darjušas Lavrinovičius, Jonas Valančiūnas.

R.Javtokui (žaidė Atėnuose ir Pekine) ir J.Mačiuliui 22

OLIMPINĖ PANORAMA

(žaidė Pekine ir Londone) tai būtų jau trečiosios olimpinės žaidynės, D.Lavrinovičiui (žaidė Pekine), P.Jankūnui, M.Kalniečiui, J.Valančiūnui ir A.Kavaliauskui (visi žaidė Londone) – antrosios. Pačiam J.Kazlauskui tai bus jau ketvirtosios žaidynės: Atlantoje jis buvo Vlado Garasto asistentas, Sidnėjuje – rinktinės, laimėjusios bronzos medalius, vyr. treneris, o Pekine vadovavo Kinijos rinktinei.

Visi kiti rinktinės kandidatai, patekę į dvyliktuką, debiutuotų olimpinėse žaidynėse. Apskritai pirmą kartą atstovauti Lietuvos rinktinei pretenduos M.Girdžiūnas, M.Grigonis, V.Kariniauskas.

Daugiausiai nerimo J.Kazlauskui kelia D.Motiejūno ir kitų aukštaūgių sveikatos problemos, neduoda ramybės klausimas, kas taps patikimu M.Kalniečio dubleriu. Anot trenerio, situacija su D.Motiejūnu išlieka neaiški. „Mūsų susitikimo kovo mėnesį JAV metu Donatas sakė, kad nori žaisti rinktinėje. Šio mėnesio (birželio – red. pastaba) pabaigoje jis grįš į Lietuvą, kur rengs jaunimo stovyklą. Sutarėme, kad tada susėsime ir viską ramiai aptarsime. Paties Donato noras tikrai nedingo, bet jis lemia ne viską – yra ir sveikatos klausimas, ir būsimo kontrakto reikalai“, – sakė J.Kazlauskas.

Dar nežinia, kiek jėgų po varginančių Italijos čempionato lemiamų kovų turės 36-erių D.Lavrinovičius, Na, o M.Kalnietį įžaidėjo pozicijoje galbūt sėkmingai galėtų pakeisti R.Seibutis, A.Juškevičius ir kažkas iš naujųjų – M.Girdžiūnas arba V.Kariniauskas?

Lietuva – Tunisas (liepos 1 d. Klaipėda arba Šiauliai) Lietuva – Venesuela (liepos 10 d. Vilnius) Lietuva – Olandija (liepos 12 d. Alytus) Lietuva – Baltarusija (liepos 14 d. Kėdainiai) Lietuva – Ispanija (liepos 18 d. Kaunas) Ispanija – Lietuva (liepos 20 d. Madridas) Australija – Lietuva (liepos 25 d. Buenos Airės) Argentina – Lietuva (liepos 27 d. Buenos Airės) Australija – Lietuva (liepos 30 d. San Paulas) Brazilija arba Kinija – Lietuva (liepos 31 d. San Paulas).

Gintaro Šiupario („Lietuvos rytas“) nuotr.

SPRENDIMAS

1

Startas

Treniruotės Birželio 20-ąją Palangoje prasidėjo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treniruočių stovykla. Į ją atvyko vienuolika krepšininkų iš dvidešimties kviestų. Susirinko ir rinktinės treneriai, medikai, aptarnaujantis personalas. Žaidėjai atvyko su žmonomis, o kai kas net su augintiniais. Tapo aišku, kad ne tik šioje stovykloje, bet ir apskritai rinktinėje nebus Darjušo Lavrinovičiaus ir Artūro Gudaičio.

A.Gudaitis pasirinko NBA vasaros lygą, o po medicininio patikrinimo paaiškėjo, kad D.Lavrinovičius negalės padėti komandai.

1. Pirmosios treniruotės vyko lauke, joms vadovavo fizinio rengimo treneris Sigitas Kavaliauskas

2

2. Trenerių štabas. Iš kairės: D.Maskoliūnas, J.Kazlauskas, G.Krapikas 3. Prakaitą lieja rinktinės naujokai

3

OLIMPINĖ PANORAMA

23

POKALBIS

Penktasis sunkiaatlečių išbandymas Rio de Žaneiro iššūkiams kartu su žaidynių debiutantu Aurimu Didžbaliu rengiasi ir sunkiaatlečių treneris Bronislavas Vyšniauskas, kuriam tai bus jau penktosios olimpinės žaidynės.

Marytė Marcinkevičiūtė

rikiuotėje. Jeigu vieta ne žemesnė kaip 24-ta, tada gali dalyvauti trys (nevardiniai) atletai.

Suklupome praėjusiais metais per pasaulio čempionatą: A.Didžbalis, pelnęs mažąjį aukso medalį už rovimo veiksmą, neįveikė pradinio stūmimo rungties svorio ir gavo nulinį įvertinimą. Jo planuotų taškų labiausiai ir pritrūko šalių reitinge. O galėjo būti dar bent du mūsų sporto šakos olimpiečiai. Kiek atskirų svorio kategorijų sportininkų dalyvaus Rio, sužinosime tik prieš pat žaidynes.

A.Didžbalis rengiasi debiutui olimpinėse žaidynėse

„Bus didelė atsakomybė ne tik Aurimui Didžbaliui, bet ir man, jo treneriui, nes atstovaujame Lietuvai. Įtampa bus didžiulė, todėl tiems iššūkiams irgi rengiuosi: rytais kartu su sportininkais bėgioju krosą, mankštinuosi. Dar ne bet kuris mane aplenkia. Jaunystėje esu įveikęs šešis maratonus, bėgau Amsterdame, Londone, Maskvoje, Lietuvoje“, – vardija šalies sunkiaatlečių rinktinės vyriausiasis treneris, Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas B.Vyšniauskas.

Jo sūnus Ramūnas Vyšniauskas dalyvavo Atlantos, Sidnėjaus, Atėnų ir Pekino olimpiadose, o šiemet Lietuvos garbę olimpinių žaidynių sunkiosios atletikos svorio kategorijos iki 94 kg varžybose gins A.Didžbalis.

Rio olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus vienintelis Aurimas 24

OLIMPINĖ PANORAMA

Didžbalis, nors prieš šį olimpinį ciklą tikėjotės parengti daugiau olimpiečių. Kur suklupote?

Praktiškai pelnėme du kelialapius, bet gali vykti tik vienas sportininkas.

Mūsų sunkiaatlečiai juos iškovojo pagal reitingą. Pasauliniame reitinge Aurimas Didžbalis tarp savo svorio kategorijos sportininkų yra antras, o Žygimantas Staniulis – penktas.

Pagal reitingą į Rio patenka 15 kiekvienos svorio kategorijos sunkiaatlečių, bet valstybei skiriama tik viena vieta. Šalis gali turėti tris pasaulio čempionus, bet tik vienas galės dalyvauti olimpiadoje. Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos įstatai tokie, kad šaliai žaidynėse gali atstovauti tik vienas pagal asmeninį reitingą patenkantis sportininkas.

Daugiau vietų galima pelnyti tik užėmus atitinkamą poziciją valstybių

Aurimas tarp visų savo svorio kategorijos sunkiaatlečių – absoliutus 2015 m. Europos sunkiosios atletikos čempionas. Kaip manote, ar žemyno pirmenybėse Tbilisyje jo pasiekto rezultato (rovimas 182 kg, stūmimas – 221 kg) užtektų olimpiniam medaliui laimėti?

Be abejo. Rengiamės labai atsakingai ir rimtai, Aurimo sportinė forma nebloga, bet iki žaidynių dar yra laiko, o didžiajame sporte tyko traumų pavojai. Sunkiaatlečius traumos lydi kone kiekvieną savaitę, bet mes neturime kam guostis, nesame tokie populiarūs. Turime puikų, labai atsakingą kineziterapeutą Eugenijų Vizbarą, kuris su Aurimu ir kitais sunkiaatlečiais dirba jau penktus metus.

Pagrindiniai Aurimo varžovai – Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Bulgarijos, Baltarusijos, Kazachstano, Irano sunkiaatlečiai, kurie gali laimėti medalius. Penki šeši sportininkai yra daugmaž vienodo pajėgumo. Norint tapti čempionu, manau, mažiausiai reikės surinkti 405–410 kg sumą, nors gali užtekti ir 400 kg.

POKALBIS

5

ISTORIJA

Aukščiausią vietą olimpinėse žaidynėse – penktą – Ramūnas Vyšniauskas užėmė 2004 m.

Atėnuose.

B.Vyšniauskas ir A.Didžbalis

Kur Aurimas yra stipresnis – stumdamas ar raudamas štangą?

Atlikdamas abu veiksmus vienodai stiprus: vieną kartą Aurimui geriau pasiseka rovimas, kitąsyk – stūmimas.

2012-aisiais prieš pat Londono žaidynes per Europos čempionatą Aurimas dėl draudžiamų preparatų vartojimo prarado ne tik žemyno vicečempiono titulą, bet ir teisę dalyvauti olimpiadoje. Ar dabar esate ramus?

Aš visada būnu ramus. Ir tada buvau ramus. Mes čempionatui rengėmės visai kitais principais negu, tarkime, Kazachstano sunkiaatlečiai. Tokia klaida, kuri įvyko per tą Europos čempionatą, – tai kažkas panašaus į meldonio skandalą. Kai kurie draudžiamieji preparatai organizme laikosi trejus ketverius metus ir niekas to nežino.

Kaip olimpinėms kovoms rengiasi Aurimas?

Olimpinėms kovoms rengiamės Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje. Turime keturias pratybų vietas, kurias keičiame. Tai ir psichologiškai, ir maisto atžvilgiu yra geriau, monotoniška aplinka greitai atsibosta. Prieš pat olimpiadą treniruosimės namuose, Klaipėdoje. Visų valstybių sunkiaatlečiai dabar daugiausia rengiasi namie, nes bijo visokių provokacijų. Reikia būti labai atsargiems.

Birželio mėnesį treniravomės tik su Aurimu Trakuose, vyko parengiamasis ciklas. Jis sportavo dukart per dieną. Diena 7 val. prasidėdavo mankšta, 8 val. pusryčiai, o 9.30 val. – pirma treniruotė. Antra treniruotė – nuo 16.30 iki 19.30 val.

Klaipėdoje treniruotis smagiau, čia mūsų komanda būna gerokai didesnė: 10–15 sunkiaatlečių, tarp kurių – ir šių metų svorio kategorijos iki 94 kg Europos vicečempionas Ž.Staniulis.

Nuo liepos pagrindinį dėmesį skirsime olimpiniam varžybų ciklui.

Visomis mūsų atsigavimo ir traumų problemomis rūpinamės mes su E.Vizbaru, per treniruočių stovyklas svetur maistu daugiausia rūpinuosi aš, o namie turime virėją, kuri mums gamina. Aurimas nėra išrankus maistui, valgo viską, bet labiausiai mėgsta lašišą. Maistą deriname su papildais.

Viskas yra subalansuota, dirbame planingai. Tik Dievulio reikia prašyti, kad nebūtų traumų arba jų būtų kuo mažiau. Neseniai specializuotoje sunkiosios atletikos avalynės parduotuvėje Lenkijoje A.Didžbaliui ir Ž.Staniuliui nupirkome „Nike“ sportinę avalynę. Jeigu kas nors atsitiktų Aurimui, olimpinėse žaidynėse jį pakeistų Žygimantas, todėl jis irgi rengiasi Rio. Ar esate patenkintas Aurimo rezultatais, pasiektais birželio 9 d. per Lietuvos sunkiosios atletikos čempionatą Klaipėdoje? Tąkart jis štangą išrovė 177 kg, išstūmė 218 kg ir dvikovėje surinko 395 kg.

Taip, labai. Jis pasiekė antrą sezono rezultatą pasaulyje. Aurimas startavo be didesnės įtampos, laisvai ir nudžiugino puikiais rezultatais. Jeigu viskas taip klostysis toliau, pagal planą, manau, ir kitose varžybose pasirodys ne blogiau. Geriausią sportinę formą jis turėtų įgyti per Rio olimpines žaidynes.

Gal yra vilčių, kad ateityje žaidynėse matysime ir Lietuvos sunkiaatlečių moterų?

Viena mūsų sunkiaatletė anykštėnė Gintarė Bražaitė pretendavo startuoti Rio olimpinėse žaidynėse, bet praėjusiais metais po Europos čempionato, kuriame tapo prizininke, gavo traumą. Dabar ją išsigydė ir pradėjo treniruotis. Dirba ir Aleksandra Stepanova, bet ji kol kas stoviniuoja vietoje. Turime vieną kitą gabią sportininkę Vilniuje, Anykščiuose, Telšiuose, Gargžduose. Viliuosi, kad sportininkės subręs ir turės galimybių pakovoti dėl kelialapių į Tokiją.

Kokios dabartinės jūsų treniruočių sąlygos Klaipėdoje? Kuo džiaugiatės ir kas kelia didžiausią rūpestį?

Sąlygas turime geras, niekuo negalime skųstis. Klaipėda rengiasi statyti specializuotą sunkiosios atletikos sporto salę, kuri jau projektuojama ir žada būti geriausia Baltijos šalyse. Jos labai laukiame, visiems Lietuvos sunkiaatlečiams tai bus didelė dovana.

Nebloga ir dabartinė mūsų sporto salė, nors ir senos statybos.

Pagrindiniai Aurimo varžovai – Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Bulgarijos, Baltarusijos, Kazachstano, Irano sunkiaatlečiai, kurie gali laimėti medalius.

Penki šeši sportininkai yra daugmaž vienodo pajėgumo.

Bronislavas Vyšniauskas

Sportininkai gyvena ne penkių žvaigždučių viešbutyje, o paprastuose kambariuose po keturis–šešis.

Sunkiaatlečiai neišpuikę, viskas juos tenkina. Moksleiviai mokosi mokyklose, studentai – universitetuose.

Nėra nė vieno, kuris nesimokytų.

Visus per pastaruosius dešimt metų pasaulio ir Europos čempionatuose iškovotus medalius pelnė sunkiaatlečiai, besitreniruojantys mūsų mini centre.

OLIMPINĖ PANORAMA

25

PAMĄSTYMAI

Formuojame lietuvišką charakterį?

Dažnoje diskusijoje apie sportą teigiama, kad sportas ne tik tobulina kūną, bet ir formuoja charakterį, ugdo valią, padeda užsigrūdinti.

Dainius Genys

ir apsigynimo nuo aplinkos įtakos priemonė yra išorinis kiautas. Jis gali būti labai tvirtas, padėti iškęsti sunkiausius ir nepatogiausius iššūkius. Bet kai šis kiautas skyla, susidūrus su tam tikromis neapibrėžtomis situacijomis lietuviškumo ir tradicijos nebepakanka, prireikia vidinės tvirtybės nepasiduoti nevilčiai, tvirtų asmeninių vertybinių įsitikinimų, – štai tada ir išryškėja vidinių standartų silpnumas.

Kažkada poetas satyrikas rašė: „Kai pavasaris ateina, visi žmonės galvom eina.“ Tas pats ir vasaros pradžioje, kai šiltų orų išvilioti tautiečiai būriais traukia ne tik į sporto centrus, bet ir į parkus, paupius ar tiesiog vietas, kuriose galima puoselėti sportišką gyvenimo būdą, dailinti kūną. Žiniasklaida reklamuoja įvairiausius masinius sporto renginius, o vis naujų sporto rūšių treneriai vienas per kitą konkuruoja siūlydami efektyviausias ir naudingiausias treniruočių programas. Klausimas, kuris, deja, lieka neatsakytas – kaip didėjant visuomenės masiniam sportiniam aktyvumui keičiasi tautos charakteris?

Nereikia būti nei sociologu, nei analitiku, kad pamatytum kylančius kai kurių sporto šakų populiarumo rodiklius. Krepšinis nuo seno traukdavo tautiečius, o masinis visuomenės 26

OLIMPINĖ PANORAMA

prielankumas dviračių sportui ar bėgimui stipriai šoktelėjo visai neseniai. Negali nesistebėti įspūdingais įvairiausio ilgumo bėgimo ir dviračių maratonų entuziastų būriais. Žinant, kad apskritai nelabai mėgstame dalyvauti bet kokioje pilietinėje veikloje, aktyvus kolektyvinis veiksmas džiugina. Dar smagiau, kad ima populiarėti ir individualios sporto šakos.

Vienas žinomiausių lietuvių sociologų Vytautas Kavolis kitados išryškino esmines lietuvių charakterio savybes.

Anot jo, lietuvis per daug priklauso nuo savo santykio su aplinka ir per mažai gali pasikliauti savo paties vidiniais standartais, kad išliktų toks, koks yra, kai išoriniai rėmai jo nebeparemia.

Kitaip tariant, savo viduje lietuvis neturi pakankamai ryžto, valios, kuri galėtų dominuojantį jo emocinį pasaulį paremti. Esminė asmenybės tvirtumo

Ar sportas gali kaip nors pasitarnauti? Gal naujos visuomenėje kilusios sportinio aktyvumo tendencijos padės formuoti lietuvių charakterį? Juk bent jau dvi minėtos sporto šakos tiesiogiai susijusios su individualumu ir ištverme. Regis, abi sporto šakos nukreiptos į problemiškiausias charakterio savybes, bet ar nebus taip, kad minėta sporto tendencija atspindi tik problemos esmę. Klausimas, kiek iš didėjančio būrio entuziastų sąmoningai renkasi sportą charakterio savybėms stiprinti, o kiek jų tą daro tik dėl to, jog tai tapo madinga, – lieka atviras. Tiems, kuriems didesnį malonumą teikia įveikto atstumo fiksavimas ir puikavimasis socialiniuose tinkluose nei pats atstumo įveikimo procesas, individualumas ne toks jau svarbus. Jiems kur kas svarbiau žengti koja kojon su mada.

Neatlikus specifinių sporto šakų pasirinkimo motyvų tyrimo vienareikšmiškai atsakyti sunku. Kita vertus, tai neabejotinai gali turėti poveikį lietuvio charakteriui, jei ilgainiui paaiškės šios tendencijos ilgaamžiškumas bei nuoseklumas. Tikėtina, kad ištvermės, užsispyrimo, nuoseklumo, individualumo, pasitikėjimo savo jėgomis reikalaujančių sporto šakų puoselėjimas atsilieps ne tik individo asmenybei, bet ir gali turėti platesnį poveikį visuomenės charakteriui.

knyga

Apie sporto klubą „Makabi“ Neseniai pristatyta žurnalisto Vytauto Žeimanto knyga „Lietuvos sporto klubas „Makabi“ 1916–2016“. Joje pirmą kartą istorijoje išsamiai supažindinama su vienu seniausių ir tarpukariu vienu masiškiausių Lietuvos sporto klubų.

Vytautas Vytaras

„Makabi“ klube ypač aktyviai ir produktyviai buvo kultivuojama lengvoji atletika, futbolas, boksas, plaukimas, stalo tenisas, šachmatai, dviračių sportas. 1926 m. žurnalas „Sportas“ rašė: „Dabar Lietuvos „Makabi“ turi 83 skyrius, kurie jungia daugiau kaip 4000 narių.“ Šimtametė „Makabi“ veikla, kaip ir visa šalis, išgyveno permainingą istoriją. Klubas neveikė per dvi okupacijas, klubo nariai, kaip ir visi žydai, ypač nukentėjo per nacių vykdytą holokaustą. Buvo sunaikinta daug archyvinės medžiagos. Rašant apie tarpukarį autoriui teko rinkti faktus po kruopelytę archyvuose, senojoje spaudoje. Dirbta buvo kruopščiai, surinkti faktai gerai atspindi įvairiaplanę makabiečių veiklą, pateikta daug niekur nepublikuotų nuotraukų, afišų, dokumentų.

Knygos viršelį sukūrė dailininkas, Vilniaus „Makabi“ klubo narys Ilja Bereznickas

PREZIDENTAS

RINKIMAI Gegužės 29 d. vyko Lietuvos sporto klubo „Makabi“ ataskaitinė rinkimų konferencija. Naujai ketverių metų kadencijai prezidentu perrinktas Semionas Finkelšteinas.

Stropios paieškos padėjo išsiaiškinti tikslią pirmojo Lietuvoje Vilniaus „Makabi“ klubo įkūrimo datą – 1916 m. spalio 23 d. Taigi šį rudenį Lietuvos makabiečiai galės drąsiai švęsti savo judėjimo šimtmetį.

Knygos autorius patikslino ir Kauno „Makabi“ klubo įkūrimo metus.

V.Žeimantas įrodo, kad Kaune klubas buvo įkurtas ne 1920 m., kaip buvo teigiama anksčiau, o 1919-aisiais. Įdomiai aprašomas Lietuvos žydų dalyvavimas Tel Avive surengtose pasaulinėse makabiadose: pirmojoje, vykusioje 1932 m., ir antrojoje, surengtoje 1935-aisiais. Mes žinome, kaip sunku buvo surinkti pinigų, kad Lietuvos sportininkai galėtų dalyvauti 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m.

Amsterdamo olimpinėse žaidynėse.

Nelengva jų buvo surinkti ir dalyvavimui pasaulinėse makabiadose, bet Lietuvos „Makabi“ klubas sugebėjo išvežti į Tel Avivą gausias delegacijas. Į pirmąją makabiadą išvyko net 80 Lietuvos atstovų.

Makabiečiai aktyviai įsitraukė ir į Lietuvos olimpinį judėjimą. Paryžiaus žaidynėse Lietuvai atstovavo makabietis dviratininkas Isakas Anolikas, o futbolininkas Leonas Gelermanas liko tarp atsarginių, Amsterdame – dviratininkai I.Anolikas ir Tarchumas Murnikas.

Knygoje plačiai aprašoma, kaip Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse Lietuvos žydai atgaivino senas ir gražias „Makabi“ judėjimo tradicijas. 1989 m. sausio 8 d. Vilniuje įvyko atkuriamasis Lietuvos žydų sporto klubo „Makabi“ susirinkimas. Klubo pirmininku buvo išrinktas Semionas Finkelšteinas. Tais pačiais metais Lietuvos „Makabi“ dalyvavo XIII pasaulinėje makabiadoje Tel Avive. Šioje makabiadoje po 54 metų pertraukos suplevėsavo Lietuvos trispalvė. Šis faktas buvo aktualus ir atgimstančiam Lietuvos olimpiniam judėjimui. Įkūrus LTOK reikėjo jo tarptautinio pripažinimo, bet oficialioji Maskva visaip tam trukdė. O pasaulinės makabiados buvo ir yra Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintos varžybos.

Taigi Lietuvos trispalvė suplevėsavo TOK patronate. Tai buvo kaip pirmoji kregždė prieš artėjantį pavasarį.

Tai trečioji žinomo žurnalisto knyga sporto tema. 2011 m. išėjo V.Žeimanto „Vandensvydis Lietuvoje“, 2012 m. „Lietuvos parolimpinis sportas 1991– 2011 m.“

OLIMPINĖ PANORAMA

27

Sauliaus Strazdo nuotr.

KONFERENCIJA

Konferencijos dalyviai

Pasaulio lietuvius vienija ir sportas Lietuvos sporto universitete (LSU) gegužės 20 d. vyko pirmoji mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“. Ją surengė Pasaulio lietuvių sporto asociacija, Lietuvos olimpinė akademija, LSU, talkino ŠALFASS. „Šis kilnus renginys skirtas žmonėms, kūrusiems Lietuvos sportą ne tik gimtojoje šalyje, bet ir išeivijoje. Didžiuodamiesi Lietuvos sportininkų pasirodymu olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, nepagrįstai dažnai pamirštame lietuvių sporto organizacijas ir iškilius sportininkus išeivijoje. Tai jie, gyvendami ne Lietuvoje, stengėsi išlaikyti lietuvybę per sportą“, – pabrėžė Pasaulio lietuvių sporto asociacijos ir Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas doc. dr.

Artūras Poviliūnas.

Konferencijoje dalyvavo būrys garbių svečių: kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. habil. dr. Vytautas Landsbergis, Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) pirmininkas Laurynas R.Misevičius iš JAV, Norvegijoje gyvenantis Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys Gedimi28

OLIMPINĖ PANORAMA

nas Karoblis, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius ir kiti. „Sportas buvo galinga, vienijanti, auklėjanti ir išeivijos jaunimo lietuvybę išlaikanti jėga. Didžiuojuosi, kad man teko nuo pradžių dalyvauti lietuviškos sporto organizacijos veikloje“, – gyvenimo išeivijoje prisiminimais pasidalijo V.Adamkus.

A.Poviliūnas, apžvelgdamas pasaulio lietuvių sporto judėjimą nuo pirmosios tautinės olimpiados iki šių dienų, pabrėžė būtinybę aktyviau vienyti pasaulyje pasklidusias sporto organizacijas ir kas ketverius metus rengti Pasaulio lietuvių sporto žaidynes (PLSŽ) Lietuvoje. 2017 m. X Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyks Kaune. Jose tikimasi sulaukti apie 3 tūkst. sportininkų iš viso pasaulio.

L.R.Misevičius metų vasarą rengiamos jo konferencijos

pasidžiaugė, kad kitų jubiliejinės žaidynės gimtajame mieste, ir dalyvius užtikrino,

jog dešimtoji viso pasaulio lietuvių sporto šventė bus geriausia per visą istoriją. Iš toliausiai atvykusio konferencijos prelegento pranešimas apie didžiausios išeivijos sportininkų mėgėjų sąjungos istoriją, dabartį bei ateities perspektyvas sudomino daugelį renginio dalyvių. Jis taip pat papasakojo apie glaudžius ŠALFASS ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis JAV ir Kanadoje, Šiaurės Amerikos lietuvių bendruomene, Sporto muziejumi Kaune bei Čikagoje įsikūrusiu Lituanistikos tyrimo ir studijų centru, neseniai parengusiu unikalią parodą „Sportas JAV lietuvių gyvenime“. Šis centras retomis archyvinėmis nuotraukomis ir kita organizacijos fonduose sukaupta išeivijos sporto istoriją liudijančia medžiaga prisidėjo prie L.R. Misevičiaus pranešimo pristatymo konferencijoje LSU. „Būtų gerai, kad tautinė olimpiada vyktų kasdien. Ir nebūtinai S.Dariaus ir S.Girėno stadione, o visų lietuvių

AKADEMIJA

Vaikai kūrė talismaną Lietuvos olimpinė akademija, siekdama didinti vaikų ir jaunimo domėjimąsi sportu, olimpiniu sąjūdžiu, pakvietė Lietuvos globos namų auklėtinius (komandoje galėjo būti jų vadovas, mokytojas, mokyklos draugas) dalyvauti konkurse „Sukurkime talismaną Lietuvos atletams, vykstantiems į 2016 m.

Rio de Žaneiro olimpines žaidynes“.

L.R.Misevičius apdovanojo ŠALFASS marškinėliais V.Aleksą, D.Majauskienę ir A.Poviliūną

mintyse ir lietuviškų sporto klubų veikloje. Pasaulio lietuvių sporto organizacijos galėtų bendrauti dažniau, kad padėtų ne Lietuvoje gyvenančiam jaunimui nenutolti nuo tėvynės“, – sakė prof. V.Landsbergis.

Konferencijoje buvo aptarti Lietuvos ir lietuvių išeivių ryšiai per sportą, lietuvių sporto Vokietijoje ir Šiaurės Amerikoje ištakos, istorija bei dabartis, apžvelgtas Lietuvos kultūrizmo kelias, išeivijos lietuvių sportininkų indėlis į šalies krepšinio raidą.

Prezidentui V.Adamkui ir profesoriui V.Landsbergiui už aktyvią, nuoširdžią, nenuilstamą veiklą pasaulio lietuvių sporto bendruomenėje, visišką atsidavimą, meilę ir pagarbą savo tautiečiams bei tėvynei Lietuvai suteikti Pasaulio lietuvių sporto asociacijos garbės narių vardai.

Už renginio organizavimą ir indėlį į Kauno miesto mokslinį bei kultūrinį gyvenimą vicemeras Vasilijus Popovas įteikė Kauno mero plaketę A.Poviliūnui, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotus medalius – Pasaulio lietuvių sporto asociacijos pirmajam viceprezidentui Valentinui Aleksai, dr. Povilui Kupriui, Kauno miesto burmistro žalvarinius medalius – Daivai Majauskienei, L.R.Misevičiui, Jūratei Kelečienei ir kitiems.

Būtų gerai, kad tautinė olimpiada vyktų kasdien. Ir nebūtinai S.Dariaus ir S.Girėno stadione, o visų lietuvių mintyse ir lietuviškų sporto klubų veikloje.

Konkurso nugalėtoju tapo Giliukas, kurio autorės – Monika Potockaitė ir jos vadovės Jekaterina Možeika bei Jovita Stamulienė iš Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro. Autorės aprašė šio talismano idėją: „Nuo seno Lietuvoje ąžuolas laikomas jėgos, tvirtumo, stiprybės simboliu. Stipruolis ąžuolas išauga iš mažo giliuko, kuris nepabūgdamas sunkumų, įveikdamas iškylančias kliūtis leidžia šaknis į Lietuvos žemelę. Talismanas Giliukas simbolizuoja atkaklumą, stiprybę, tikėjimą savo jėgomis ir tvirtų užsibrėžtų tikslų siekius.“ Papildomas prizas skirtas Gintarės Bužokaitės ir jos vadovės Vilijos Brencienės (Mažeikių r. vaikų našlaičių ir senelių globos namai) sukurtam talismanui Pelytei Rio Žanetai. Ypač aktyviai konkurse dalyvavo nevyriausybinių vaikų namų „Namų židinys“ (fondas „Parama vaikui“), Jonavos r. vaikų globos namų bei Mosėdžio parapijos vaikų globos namų auklėtiniai.

Tikimės, kad Monikos, Jekaterinos bei Jovitos rankų ir širdies šiluma, įdėta į Giliuką, taps sėkmės šaukliu Lietuvos olimpiečiams. LOA prezidentas Artūras Poviliūnas talismaną įteiks misijos vadovui Einiui Petkui.

Vytautas Landsbergis

Konferencijos dalyviai neslėpdami susidomėjimo vartė ir skaitė gražiai išleistą leidinį ,,Pirmoji mokslinė konferencija – Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“. Jos sudarytojai – V.Aleksa, P.Kuprys, D.Majauskienė.

Pranešimus parašė V.Aleksa, prof. dr.

Audronė Dumčienė, A.Poviliūnas, Egidijus Balandis, dr. Steponas Gečas, Arvydas Jakštas, Pranas Majauskas, L.R.Misevičius, doc. dr. Ramutis Kairaitis, Arūnas Petraitis.

OLIMPINĖ PANORAMA

29

KRONIKA

GEGUŽĖS 31 d.

„Sporto“ jubiliejus Vienintelio Lietuvoje vien apie sportą rašančio laikraščio „Sportas“ 60 metų jubiliejaus šventėje Vilniuje LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir viceprezidentas Romualdas Bakutis redakcijai įteikė LTOK prizą „Citius. Altius. Fortius“. „Sportas“ – pats pozityviausias laikraštis“, – sveikindama redakciją sakė D.Gudzinevičiūtė.

GEGUŽĖS 26 d.

Finišuoja olimpinė atranka Vykdomojo komiteto posėdyje LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė informavo apie dalyvavimą Varšuvoje vykusiuose Lenkijos metų trenerio apdovanojimuose ir susitikimus su Lenkijos olimpinio komiteto vadovais, kalbėjo apie Europos olimpinių komitetų asociacijos Vykdomojo komiteto posėdį Teragonoje (Ispanija), pasakojo apie Vokietijos olimpinių sporto šakų konfederacijos dešimtmečio minėjimą Frankfurte.

LTOK žiemos olimpinių sporto šakų komisijos pirmininkė Lilija Vanagienė pristatė 2018 m. žiemos olimpinėms žaidynėms rengiamų olimpinės rinktinės kandidatų sąrašą, kuriame trys programos „Pjongčangas 2018“ kriterijus įvykdę sportininkai: biatlonininkas Tomas Kaukėnas, greitojo čiuožimo atstovė Agnė Sereikaitė ir dailiojo čiuožimo atstovė Goda Butkutė. Žiemos sporto šakų olimpinės pamainos sportininkų sąraše – devynios pavardės.

2016 m. liepos 15 d. pagal naujus LTOK įstatus Generalinės asamblėjos sesijoje bus tvirtinami LTOK nariai ir Lietuvos olimpinė rinktinė bei nepriklausoma LTOK rinkimų komisija.

Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tubelis ir Lietuvos misijos vadovas Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Einius Petkus apžvelgė olimpinės atrankos rezultatus.

Laikraščiui ilgų gyvavimo metų taip pat linkėjo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos generalinė konsulė Brazilijoje Laura Guobužaitė, Seimo, Vyriausybės, Kūno kultūros ir sporto departamento, Vilniaus savivaldybės, įvairių šalies sporto organizacijų, sporto šakų federacijų vadovai ir atstovai, Australijos lietuviai, iškilmes pagyvinę dainomis.

Laikraštis„Sportas“ leidžiamas nuo 1956 m. kovo 2 d.

Iš kairės: „Sporto“ vyr. redaktorius M.Grinbergas, D.Gudzinevičiūtė, R.Bakutis

GEGUŽĖS 31 d.

BIRŽELIO 2 d.

Projekto SUCCESS seminaras

Dovana socialiniam centrui Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Sporto direkcijos vyr. referentė, olimpinė čempionė Vida Vencienė lankėsi Nemenčinės vaikų ir paauglių socialinio centro dešimtmečio šventėje. Vaikų gynimo dienos proga surengtoje šventėje V.Vencienė centro direktorei Jurgitai Pukienei perdavė LTOK dovaną – apie 50 centre gyvenančių vaikų nuo šiol sportuodami galės vilkėti Olimpinės dienos marškinėlius.

Gegužės 31 – birželio 4 d.

Dubrovnike (Kroatija) vyko moterų lyderystę sporte skatinančio projekto SUCCESS lektorių seminaras, kuriame dalyvavo projektą Lietuvoje įgyvendinanti LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė.

Seminaro dalyvės susipažino su projekto mokymų programa ir jos administravimo procedūromis, mokėsi įvairios dėstymo technikos, programos

30

OLIMPINĖ PANORAMA

įgyvendinimo ir dalyvių vertinimo metodų. Projekte SUCCESS dalyvauja 48 įvairiose sporto organizacijose dirbančios moterys iš Prancūzijos, Kroatijos, Čekijos, Slovakijos, Italijos ir Lietuvos.

Pagrindinis programos tikslas – stiprinti gerojo valdymo praktikas Europos sporto organizacijose, suteikiant moterims reikalingų kompetencijų ir skatinant lyčių lygybę sporto organizacijų valdymo struktūrose.

J.Pukienė ir V.Vencienė

KRONIKA

BIRŽELIO 8 d.

Įteikė ženklą

BIRŽELIO 6 d.

Susitikimas su ministru Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte ir generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru. Pokalbio metu buvo aptartas ministerijos ir LTOK bendradarbiavimas bei konsulinių paslaugų teikimas Brazilijos Rio de

Žaneiro mieste, kuriame rugpjūtį vyks olimpinės žaidynės. „Olimpinių žaidynių metu visi – ne tik sportininkai, treneriai, bet ir diplomatai, sirgaliai tampame vienos Lietuvos komandos nariais“, – pabrėžė L.Linkevičius.

LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė per spaudos konferenciją pasveikino prie olimpinės rinktinės prisidėjusį Ričardą Berankį, kuris tapo pirmuoju tenisininku Lietuvos sporto istorijoje, atstovausiančiu mūsų šaliai olimpinėse žaidynėse.

BIRŽELIO 3 d.

BIRŽELIO 4 d.

Fechtavimo trenerių kursai

Olimpinė diena Kaune 1989 m. Kaune startavusi Olimpinė diena LTOK Kauno apskrities tarybos iniciatyva tęsiama iki šių dienų. Šiemet ji vyko birželio 4-ąją. Šią dieną didžiulis būrys vaikų, moksleivių, sporto veteranų susirinko prie S.Dariaus ir S.Girėno paminklo.

Pasibaigus iškilmingam šventės atidarymui visi persikėlė į starto vietas Kauno Ąžuolyno parke. Ten vyko olimpinės myliukės, olimpinės mylios ir 5 km bėgimai, kuriuos padėjo surengti Kauno bėgimo mėgėjų klubas. Lietuvos sporto universiteto aikštyne buvo surengtos jau tradicinės trikrepšio varžybos, kuriose gausiausiai ir aktyviausiai dalyvavo darželinukų komandos. Šventės dalyviams sportinę programą parengė Kauno centro mokyklos jaunieji gimnastai.

Buvo apdovanoti visi Olimpinės dienos dalyviai.

Birželio 3–12 d. Vilniuje vyko fechtavimo trenerių mokymai, kuriuos finansavo LTOK administruojama Olimpinio solidarumo programa. Kursuose tobulėjo daugiau nei 20 dalyvių iš visos Lietuvos. Mokymus vedė fechtavimo ekspertas, buvęs Prancūzijos fechtuotojų rinktinės treneris Huguesas Leseuras.

Fechtavimo meistras iš Prancūzijos pastebėjo, kad Lietuvos treneriai yra motyvuoti ir nori ne tik kelti sportininkų meistriškumą, bet ir populiarinti šią sporto šaką. Nors

fechtavimas šiuo metu nėra itin populiarus Lietuvoje, H.Leseuras įsitikinęs, kad ši sporto šaka mūsų šalyje turi daug potencialo.

Kursų metu treneriai ir fechtuotojai aptarė istorines fechtavimo mokyklas, prancūzų, italų ir vengrų fechtavimo tradicijų skirtumus bei naujausias tarptautines tendencijas. Taip pat buvo aptarti fechtuotojų fizinio ir psichologinio pasirengimo ypatumai, treneriai individualiai dirbo su sportininkais, tobulino treniravimo metodus.

OLIMPINĖ PANORAMA

31

KRONIKA

BIRŽELIO 12 d.

Europos žaidynės Europos olimpinių komitetų asociacija paminėjo prieš metus Azerbaidžano sostinėje Baku pirmą kartą vykusias Europos žaidynes. Jose dalyvavo 70 Lietuvos sportininkų kartu su 6 tūkst. atletų iš dar 49 šalių. Lietuvai pirmosios Europos žaidynės buvo dosnios – iš Azerbaidžano mūsų šalies atletai parsivežė du aukso, vieną sidabro ir keturis bronzos medalius.

BIRŽELIO 16 d.

Neškime „LTeam“ ugnį kartu Virtualioje erdvėje startavo olimpinei rinktinei palaikyti skirta akcija „Nešk LTeam ugnį“. Visi norintieji gali registruotis svetainėje www.lteam.lt ir nešti simbolinę ugnį nuo Lietuvos iki Rio de Žaneiro.

Akciją inicijavo ir įgyvendina Lietuvos olimpinis fondas (LOF), prie akcijos viešinimo aktyviai prisidėjo LOF rėmėjai ir žiniasklaida. Akcijos idėją pristatė ir jos pradžią paskelbė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė, LOF direktorius Vitalijus Vasiliauskas ir Pekino olimpinių žaidynių vicečempionas Edvinas Krungolcas.

Interneto svetainėje www.lteam.lt užsiregistravę vartotojai savo paskyrose kaups taškus – simbolinius metrus, kurie bus skiriami už atsakymus į klausimus apie olimpines žaidynes, dalyvavimą įvairiuose virtualiuose žaidimuose, apklausose, už prie akcijos prisijungti pakviestus draugus ar pasidalinus

sportininkų puslapiais socialiniuose tinkluose. Kuo daugiau žmonių aktyviai dalyvaus akcijoje, tuo greičiau iki Rio de Žaneiro keliaus visų kartu nešama virtuali ugnis. Šioje svetainėje taip pat bus galima stebėti, kaip Lietuvos sportininkams sekasi kelyje į Rio de Žaneirą – vienoje vietoje bus kaupiami ir publikuojami vieši sportininkų įrašai socialinių tinklų paskyrose, išsamiai pristatomi visi rinktinės nariai bei skelbiamos kitos su olimpinėmis žaidynėmis susijusios naujienos.

Virtualioje erdvėje sportininkai galės stebėti, kaip didėja juos palaikančių žmonių gretos, o sporto aistruoliai – išreikšti savo palaikymą, sekti naujienas ir laimėti 381 rėmėjų įsteigtą prizą.

NUOTRAUKOJE: Skelbiama akcijos „Nešk LTeam ugnį“ pradžia

BIRŽELIO 11 d.

Į Rio išlydėti ėjikai Alytuje vykusiame 42-ajame tarptautiniame sportinio ėjimo festivalyje prie starto linijos stojo septyni Lietuvos olimpinės rinktinės nariai. Per varžybų atidarymą, vykusį prieš startą, olimpinėse žaidynėse startuosiantys ėjikai buvo iškilmingai išlydėti į Rio de Žaneirą. LTOK prezidentė olimpinės rinktinės narių ženklus įteikė Živilei Vaicekevičiūtei, Mariui Žiūkui, Mariui Šavelskiui, Tadui Šuškevičiui ir Arturui Mastianicai. Ženklai

32

OLIMPINĖ PANORAMA

buvo įteikti ir sportininkų treneriams Viktorui Meškauskui, Kęstučiui Jezepčikui bei Juzefui Romankovui. Brigitai VirbalyteiDimšienei, Neringai Aidietytei ir jų treneriui, ilgamečiam festivalio organizatoriui Kastyčiui Paviloniui olimpinės rinktinės ženklai buvo įteikti jau anksčiau. Į Rio de Žaneirą vyks 7 ėjikai ir 6 treneriai.

2012 m. Londone startavo 5 šios sporto šakos atstovai, 2008-aisiais Pekine – 6.

BIRŽELIO 16 d.

Naujas partneris „LTeam“ partnere tapo ilgalaikė mėgėjiško ir profesionalaus sporto rėmėja bendrovė „TOP sport“.

Lietuvos olimpinis fondas su „TOP sport“ pasirašė ilgalaikę ketverių metų sutartį.

„TOP sport“ vadovas G.Staniulis ir D.Gudzinevičiūtė

BIRŽELIO 18 d.

PRATęsė tradiciją

Sostinių golfo klube vyko trečiasis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės taurės golfo turnyras, kuriame suskirstyti į dvi grupes (A – HCP 24,1–36 ir B – HCP 0–24) varžėsi 63 dalyviai. B grupės nugalėtojais tapo 41 tašką surinkę Mindaugas Šilalė ir Mindaugas Martišius, tarp A grupės golfo žaidėjų daugiausiai taškų (38) surinko šeimyninis Evaldo ir Povilo Čižinauskų duetas (nuotr.). Jiems atiteko ne tik pereinamoji LTOK prezidentės taurė, bet ir pagrindinis prizas – galimybė žaisti trijų Estijos golfo klubų laukuose.

LAUREATAI

Iš kairės: LTOK viceprezidentas, Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas R.Bakutis, K.Česaitis, E.Ivanauskas, A.Juozaitis, R.Blaževičius, D.Gudzinevičiūtė, A.Vieta, T.Stankevičienė, A.Vaupšas, F.Paškevičius, S.Čėsna, G.Statkevičius

Diegia kilnaus elgesio principus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas, LTOK viceprezidentas Arvydas Juozaitis įteikė LTOK garbės diplomus 2015 m. Lietuvos kilnaus sportinio elgesio laureatams.

Gegužės 26 d. vykusio renginio sveikinimo kalboje A.Juozaitis pabrėžė, kad mokytojai ir treneriai yra tie žmonės, kurie jaunajai kartai įdiegia kilnaus elgesio principus.

Diplomais apdovanoti: Kęstutis Česaitis – Šilalės sporto mokyklos treneris ekspertas, kūno kultūros mokytojas ekspertas, tarp kurio auklėtinių – Lietuvą garsinantys dviratininkai Ramūnas Navardauskas ir Ernesta Strainytė. Sukauptą patirtį treneris pasitelkia mokiniams skatinti sportuoti, daug pastangų deda skiepydamas vaikams pasididžiavimą savo mokykla, gyvenamąja vieta bei savo kraštu.

Eugenijus Ivanauskas – ilgametis Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos kūno kultūros mokytojas, kurio darbo stažas ir pasiekimai liudija apie atsidavimą darbui bei indėlį ugdant jaunąją kartą. Aktyvus visų Kvėdarnos miestelyje vykstančių renginių dalyvis, bendruomenės centro valdybos narys savo pavyzdžiu ir darbais bei įkvepiančiomis kalbomis ugdo žmonių patriotinius ir pilietinius jausmus.

Romualdas Blaževičius – trijų žiemos sporto šakų tarptautinės kategorijos teisėjas (greitojo čiuožimo, slidinėjimo ir biatlono), per kiekvienas varžybas jaunuosius sportininkus mokantis sąžiningumo, taisyklių laikymosi svarbos ir pagarbos varžovui.

Tatjana Stankevičienė – Palangos Vlado Jurgučio mokyklos kūno kultūros mokytoja metodininkė, savo asmeniniu pavyzdžiu ugdanti kilnias mokinių vertybes – sąžiningumą ir atkaklumą, o savo veikla bei elgesiu pati yra pavyzdys jauniems sportininkams, ugdytiniams ir bendruomenės nariams.

Feliksas Paškevičius – treneris, teisėjas, gydytojas, sporto visuomenininkas, rašytojas ir poetas, savo nuveiktais darbais, svariu indėliu ir meile sportui rodantis kilnaus elgesio pavyzdį sportininkams ir visuomenei, daug prisidedantis prie regbio ir žolės riedulio plėtros Lietuvoje.

Severinas Čėsna – Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos kūno kultūros mokytojas metodininkas, puikiai išmanantis dėstomą dalyką, besidomintis mokymo naujo-

vėmis ir sumaniai jas taikantis praktikoje. Ugdytinių ir mokytojo santykiai, pagrįsti glaudžiu ir šiltu bendradarbiavimu, duoda vaisių – mokiniai noriai sportuoja S.Čėsnos vedamame lengvosios atletikos būrelyje, pasiekia puikių rezultatų Lietuvos mokyklų žaidynėse ir tarptautinėse varžybose.

Gintautas Statkevičius – Marijampolės apskrities bokso federacijos prezidentas, vienas pernai Marijampolėje vykusio tarptautinio bokso turnyro tarp Lietuvos ir Lenkijos sportininkų organizatorių. Visos surinktos lėšos už bilietus į šio turnyro kovas ir vėliau gautos vykusio aukciono metu buvo skirtos vėžiu sergančiam berniukui gydyti.

Kartu su kilnaus sportinio elgesio laureatais buvo apdovanoti ir neseniai jubiliejines sukaktis minėję olimpiečiai Antanas Vaupšas bei Artūras Vieta. 80-mečio proga A.Vaupšui D.Gudzinevičiūtė įteikė LTOK prizą „Citius.

Altius. Fortius“, o A.Vietą 50-mečio proga apdovanojo LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“. Beje, A.Vaupšas anksčiau taip pat yra tapęs kilnaus sportinio elgesio laureatu.

OLIMPINĖ PANORAMA

33

SENA NUOTRAUKA

REKLAMA ŠEIMA

Pliadisfoto.com nuotr.

GENai

Geriausias 2015 m. Lietuvos futbolininkas Lukas Spalvis nuo mažens žengia koja kojon su sportu.

Jo mama Lina Spalvienė – buvusi viena šalies rankinio rinktinės lyderių, daug metų rungtyniavusi Vokietijos klubuose. Šioje šalyje prabėgo ir Luko vaikystė. Vokietijoje jis ir pradėjo žaisti futbolą.

Fotografo objektyvas L.Spalvienę su tada dar dvejų neturinčiu sūneliu Luku užfiksavo 1997 m. Vilniuje.

Dabar 21 metų futbolininkas atstovauja Danijos miesto Olborgo „Aalborg“ klubui, o vasarą keliaus į Portugaliją ir apsivilks legendinio Lisabonos „Sporting“ aprangą.

Vaidoto Januškos (LFF.lt) nuotr.

34

OLIMPINĖ PANORAMA

36

OLIMPINÄ– PANORAMA