Olimpinė panorama 2016 07

s lia Ke IO įR

2016 m. liepa Nr. 7 (83)

Olá, Rio! Labas, Rio!

Lietuvos sportininkai išlydėti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

OLIMPINĖ PANORAMA

1

2

OLIMPINÄ– PANORAMA

TURINYS

TURINYS

17

24

26

28

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalas Leidžiamas nuo 2003 m.

Nr. 7 (83), 2016 m.

5 6 8

Skaitytojams

17 20 22 23 24 26 28 30 33 34

Palydos

LTOK prezidentės mintys

Asamblėja

Patvirtinta olimpinė rinktinė

Delegacija

Lietuvos delegacija Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse

Linkėjimai ir braziliški ritmai

Įspūdžiai

VIršelyje Lietuvos olimpiečių palydos į Rio de Žaneiro žaidynes Alfredo Pliadžio nuotr.

Brazilai grėsmių nemato

Pamąstymai

Lietuvių žaidynės su ritiniu ar be?

Iš arti

Penkiakovininkių triumfas

redaktorius

Bronius Čekanauskas

Autoriai

Goda Smilingytė Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Artūras Poviliūnas

Žvilgsnis

fotografai

Vėliavnešė

maketuotojas

Medikai

kontaktai

Kronika

Interneto svetainė

Projektas

spausdina

Apsisprendimo kryžkelė

Sava ir Brazilijoje, ir Lietuvoje

Nematoma, bet svarbi komanda

LTOK įvykių dienoraštis

Mentorystės takais

Kolekcininkams

Monetos pranašauja sėkmę

Alfredas Pliadis Goda Smilingytė

Artūras Gimžauskas

Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius panorama@ltok.lt

www.ltok.lt

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

tiražas

10 000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899 Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

34

OLIMPINĖ PANORAMA

3

Alfredo Pliadžio nuotr.

SKAITYTOJAMS

Prie olimpinės starto linijos DAINA GUDZiNEVIČIŪTė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė

Šis „Olimpinės panoramos“ numeris pasirodė prieš pat olimpines žaidynes, tad jame supažindiname su visa Lietuvos olimpine rinktine, kalbame apie paskutinius pasirengimo žingsnius, olimpiečių planus ir lūkesčius.

Dar liepos viduryje nugriaudėjo mūsų olimpiečių palydos Vilniuje ir Kaune. Sostinėje juos pagerbė ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaune krepšininkus išlydėjo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Algirdas Butkevičius.

Na, o LTOK darbuotojai – Lietuvos olimpinės misijos vadovas Einius Petkus, jo pavaduotojas Kazys Steponavičius ir vadybininkė Lina Vaisetaitė jau gerą savaitę triūsia olimpiniame kaimelyje. Liepos 19-ąją Lietuvos atstovai žaidynių organizaciniame komitete perėjo mandatinę komisiją. Po jos mūsiškiams buvo aktyvuotos akreditacinės kortelės, su kuriomis atsivėrė olimpinio kaimelio vartai bei durys.

Iškilmingas kaimelio atidarymas vyko liepos 24 d.

Deja, mandatinės komisijos išvakarėse sulaukėme ir nesmagių žinių – paaiškėjo, kad žaidynėse negalės dalyvauti vienintelė olimpinės atrankos barjerą įveikusi mūsų badmintonininkė Akvilė Stapušaitytė.

Šiųmetėje Lietuvos rinktinėje – ir patyrę sportininkai, ir jauni veidai. Džiaugiuosi, kad mūsų olimpiečiai nusiteikę labai pozityviai, yra motyvuoti, turi išsikėlę konkrečius tikslus. Kiekvieno jų širdyje dega noras olimpinėse žaidynėse atiduoti visas jėgas ir pasiekti geriausių rezultatų. Didžiausia ir svarbiausia pasaulio sporto šventė vainikuos jų ketverių metų darbą treniruotėse ir atkaklias kovas įvairiose varžybose dėl olimpinio kelialapio.

Nuoširdžiai džiaugiuosi visais, kurie Rio de Žaneire gins Lietuvos garbę. Jie nusipelnė didžiausios mūsų pagarbos ir palaikymo, o žaidynėse jiems talkinsiantys treneriai, medikai ir kitas aptarnaujantis personalas – padėkos.

Džiaugiuosi, kad mūsų olimpiečiai nusiteikę labai pozityviai, yra motyvuoti, turi išsikėlę konkrečius tikslus.

Visus gimtinėje liekančius sporto sirgalius kviečiu ne tik prie televizorių ekranų, bet ir rugpjūčio 5–21 d. raginu užsukti į olimpinį miestelį Kaune, Rotušės aikštėje.

Visiems atletams linkiu sėkmės, ištvermės ir olimpinės ramybės prieš svarbiausią ketverių metų startą.

O visiems sporto mėgėjams – gerų emocijų.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

ASAMBLĖJA

LTOK vykdomasis komitetas

Patvirtinta olimpinė rinktinė Liepos 15 d. vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto neeilinė Generalinės asamblėjos sesija, kurioje buvo patvirtinti trys svarbūs dokumentai.

Į Generalinę asamblėją susirinko 55 LTOK nariai iš 64. Sesijos darbe taip pat dalyvavo Seimo pirmininkės pavaduotojas Algirdas Sysas, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Vidas Mikalauskas, premjero patarėjas sporto klausimais Vytautas Janušaitis, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Buvo patvirtintos mandatų ir balsų skaičiavimo komisijos, sekretoriatas.

LTOK generalinis sekretorius, Mandatų komisijos pirmininkas Valentinas Paketūras informavo apie LTOK pasikeitimus. Patvirtintas reglamentas.

Su pranešimu dėl Lietuvos tautinio olimpinio komiteto juridinių ir fizinių asmenų narystės patvirtinimo supažindino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

6

OLIMPINĖ PANORAMA

Vadovaudamasi LTOK įstatų trečiojo skyriaus „LTOK nariai“ 20, 21, 22, 34 ir 35 punktais, Generalinė asamblėja patvirtino naują Generalinės asamblėjos sudėtį. Pagal naujus LTOK įstatus, priimtus 2016 m. sausio 28 d. ir patvirtintus Tarptautiniame olimpiniame komitete 2016 m. kovo 29 d., Generalinėje asamblėjoje gali būti iki 67 narių, dauguma jų – juridinio asmens statusą turinčios olimpinių sporto šakų federacijos, deleguojančios po vieną balso teisę turintį atstovą.

Liepos 15 d. patvirtintame LTOK narių sąraše – 64 nariai. Tai 35 Lietuvos olimpinių sporto šakų asociacijos, federacijos ir sąjungos, keturios LTOK pripažintos sporto šakų federacijos ir asociacijos, 12 olimpizmą propaguojančių susivienijimų, 10 LTOK atkuriamosios darbo grupės narių ir trys olimpiečių atstovai. Asamblėjoje

patvirtinti ir 24 LTOK garbės nariai, neturintys balsavimo teisės.

Generalinė asamblėja taip pat patvirtino Lietuvos olimpinę rinktinę, kurioje – 68 sportininkai. Lietuvos irklavimo federacijos sprendimu irkluotojas Saulius Ritteris Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse porinę dvivietę valtį irkluos su Mindaugu Griškoniu. M.Griškonis, turėjęs startuoti vienvietėje valtyje, pakeitė traumą patyrusį Rolandą Maščinską.

Prie rinktinės prisidėjo naujas olimpietis – Europos jaunių čempionas Armandas Kelmelis, kuris Rio de Žaneire irkluos vienvietę valtį.

Visą Lietuvos olimpinę rinktinę pristatė olimpinės misijos vadovas Einius Petkus. Jis taip pat informavo apie naujausius dalyvių sąrašo pakeitimus ir kokias vietas sportininkams Rio de Žaneire planuoja jų federacijos.

ASAMBLĖJA

68 Dalyviai

Alfredo Pliadžio nuotr.

Generalinė asamblėja patvirtino Lietuvos olimpinę rinktinę, kurioje – 68 sportininkai.

KINŲ KIRTIS

PRARADIMAS

TOK reikalavimu, LTOK rinkimus turi rengti nepriklausoma rinkimų komisija, renkama nebūtinai iš balsavimo teisę turinčių narių. Išrinkti asmenys turi atrinkti kandidatus ir patikrinti jų tinkamumą. LTOK rinkimų komisijos nariai patys negali kandidatuoti į jokį renkamą postą LTOK. Generalinė asamblėja patvirtino rinkimų komisijos narius. Jais tapo LTOK atkūrimo darbo grupės narys Vytas Nėnius, Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Romualdas Petrukanecas ir Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis. Komisijai pirmininkaus V.Nėnius.

Generalinės asamblėjos dalyviai

Asamblėjos pradžioje ir pabaigoje skambėjo olimpinis himnas. Tylos minute buvo pagerbti neseniai anapilin iškeliavę olimpiniam sąjūdžiui nusipelnę žmonės.

Paskutinę akimirką iš Lietuvos olimpinės rinktinės buvo priversta pasitraukti badmintonininkė Akvilė Stapušaitytė.

Apie tai, kad lietuvė nežais Rio, LTOK informavo Lietuvos badmintono federacija, gavusi oficialų Tarptautinės badmintono federacijos pranešimą.

Pagal olimpinių žaidynių reglamentą badmintono varžybose gali rungtis 172 žaidėjai – 86 moterys ir 86 vyrai. Jei kuris nors dalyvis žaidžia keliose kategorijose (pavyzdžiui, varžosi ir dvejetų, ir mišrių dvejetų rungtyje), atsiranda papildoma vieta vieneto kategorijos varžybose.

Likus vos kelioms valandoms iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių akreditacijų patvirtinimo galutinio termino (liepos 18 d. 23 val. 59 min. Rio de Žaneiro laiku), Kinijos nacionalinis olimpinis komitetas ir Kinijos badmintono federacija atšaukė badmintono moterų dvejeto porą Tian Qing ir Zhao Yunlei ir vietoje šių sportininkių į žaidynes delegavo kitas žaidėjas – Luo Ying ir Luo Yu. Z.Yunlei buvo viena iš sportininkių, olimpinėse žaidynėse turėjusių žaisti dviejose kategorijose, todėl buvo atsiradusi papildoma vieta badmintono moterų vieneto rungtyje A.Stapušaitytei.

Atšaukus moterų dvejeto porą, sudarytą iš T.Qing ir Z.Yunlei, teko panaikinti papildomą vietą badmintono moterų vieneto rungtyje, todėl A.Stapušaitytė Rio nežais.

OLIMPINĖ PANORAMA

7

Lietuvos delegacija Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Lietuvos delegacijos vadovai

Daina Gudzinevičiūtė

Valentinas Paketūras

Einius Petkus

Vaida MASALSKYTĖ

Lietuvos delegacijos vadovė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė

Olimpinės delegacijos vadovo pavaduotojas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinis sekretorius

Olimpinės delegacijos vadovo pavaduotojas, olimpinės misijos vadovas

Tarptautinių ryšių vadovė, LTOK užsienio ryšių direktorė

BAIDARIŲ IR KANOJŲ IRKLAVIMAS

8

Ignas Navakauskas

Aurimas Lankas

Edvinas Ramanauskas

Ričardas Nekriošius

Andrejus Olijnikas

Henrikas Žustautas

Rungtis: K-1, 200 m Gimimo data: 1989 09 22 Treneris: Romualdas Petrukanecas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2002 m.

Geriausi rezultatai: 2015 m. EČ – 3 vieta, 2016 m. PČ – 4 vieta Pomėgiai: pokeris, laisvalaikis su draugais

Rungtis: K-2, 200 m Gimimo data: 1985 09 07 Treneriai: Antanas Lankas, Romualdas Petrukanecas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1997 m.

Geriausi rezultatai: 2014 m. PČ – 5 vieta, 2014 m. EČ – 3 vieta, 2015 m. EČ – 3 vieta Pomėgiai: kelionės, gamta

Rungtis: K-2, 200 m Gimimo data: 1985 08 18 Treneriai: Antanas Lankas, Romualdas Petrukanecas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2001 m.

Geriausi rezultatai: 2014 m. PČ – 5 vieta, 2014 m. EČ – 3 vieta, 2015 m. EČ – 3 vieta Pomėgiai: sportas, kelionės

Rungtis: K-2, 1000 m Gimimo data: 1986 09 12 Treneriai: Sergejus Sorokinas, Kęstutis Janušauskas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2000 m.

Geriausi rezultatai: 2014 m. EČ – 5 vieta, 2015 m. PČ – 7 vieta Pomėgiai: nardymas, sporto mokslas

Rungtis: K-2, 1000 m Gimimo data: 1987 10 16 Treneriai: Sergejus Sorokinas, Egidijus Gustas, Aleksandras Alekrinskis Pradėjo dalyvauti varžybose: 2003 m.

Geriausi rezultatai: 2014 m. EČ – 5 vieta, 2015 m. PČ – 7 vieta Pomėgiai: istorinės knygos, gitara

Rungtis: C-1, 200 m Gimimo data: 1994 07 13 Treneris: Kazimieras Rėksnys Pradėjo dalyvauti varžybose: 2007 m.

Geriausi rezultatai: 2015 m. EŽ – 1 vieta, 2015 m. PČ – 5 vieta Pomėgiai: boulingas, laisvalaikis gamtoje

Romualdas Petrukanecas

Sergejus Sorokinas

Vyr. treneris

Treneris

OLIMPINĖ PANORAMA

BOKSAS

BURIAVIMAS

Evaldas Petrauskas

Eimantas Stanionis

Gintarė Scheidt

Juozas Bernotas

Svorio kategorija: iki 64 kg Gimimo data: 1992 03 19 Treneris: Vladimiras Bajevas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2000 m.

Geriausi rezultatai: 2010 m. JOŽ – 1 vieta, 2012 m. OŽ – 3 vieta, 2015 m. EČ – 3 vieta Pomėgiai: futbolas ir automobiliai

Svorio kategorija: iki 69 kg Gimimo data: 1994 08 17 Treneris: Vidas Bružas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2009 m.

Geriausi rezultatai: 2015 m. – Europos čempionas, 2015 m.

PČ – 5 vieta Pomėgiai: skvošas ir SPA

Laivų klasė: „Laser Radial“ Gimimo data: 1982 11 12 Treneris: Linas Eidukevičius Pradėjo dalyvauti varžybose: 1992 m.

Geriausi rezultatai: 2008 m. OŽ – 2 vieta, 2012 m. – pasaulio čempionė Pomėgiai: knygos, burlentė, slidinėjimas, rankdarbiai

Laivų klasė: burlentė / RS:X Gimimo data: 1989 04 23 Treneris: Gintautas Bernotas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1998 m.

Geriausi rezultatai: 2011 m. pasaulio taurės varžybos – 7 vieta, 2012 m. OŽ – 12 vieta Pomėgiai: ekstremalus sportas

Vladimiras Bajevas

Vidas Bružas

Rokas Milevičius

Gintautas Bernotas

Vyr. treneris

Treneris

Treneris

Treneris

DZIUDO

TENISAS

Ričardas Berankis

Rungtis: vienetai Gimimo data: 1990 06 21 Pradėjo dalyvauti varžybose: 1998 m.

Geriausi rezultatai: 2016 m. ATP reitingas – 50 vieta Treneriai: Raineris Schuettleris, Saulius Astrauskas Pomėgiai: knygos ir žvejyba

GIMNASTIKA

Saulius Astrauskas

Treneris

Santa Pakenytė

Petras Vinciūnas

Robertas Tvorogalas

Jevgenijus Izmodenovas

Svorio kategorija: per 78 kg Gimimo data: 1991 12 11 Treneriai: Petras Vinciūnas, Stanislovas Kulikauskas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2005 m.

Geriausi rezultatai: 2015 m. EČ ir EŽ – 5 vieta, 2015 m. „Grand Slam“ turnyras Baku – 2 vieta, PSU – 3 vieta Pomėgiai: gaminti valgį, leisti laisvalaikį su draugais

Treneris

Rungtis: daugiakovė Gimimo data: 1994 10 05 Treneriai: Aleksandras Filatovas, Jevgenijus Izmodenovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1999 m.

Geriausi rezultatai: 2015 m. EČ – 23 vieta Pomėgiai: futbolas ir muzika

Treneris

Kęstutis Laurinskas

Kineziterapeutas

OLIMPINĖ PANORAMA

9

Dviračių sportas

Simona Krupeckaitė

Daiva Tušlaitė

Ramūnas Navardauskas

Ignatas Konovalovas

Dimitrijus Leopoldas

Valerijus Konovalovas

Rungtis: dviračių trekas – sprintas, keirinas Gimimo data: 1982 12 13 Treneriai: Alvydas Surgautas, Dimitrijus Leopoldas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1995 m.

Geriausi rezultatai: 2004 m. OŽ – 4 vieta, 2010 m. PČ – 1 vieta, 2011 m. PČ – 2 vieta, 2012 m. EČ – 1 vieta Pasaulio rekordai: 2009 m. 500 m laikui – 33,296 sek., 2010 m.

200 m sprintas – 10,793 sek.

Pomėgiai: siuvinėti, su vyru ir vaiku važinėti dviračiais

Rungtis: plento lenktynės Gimimo data: 1986 06 18 Treneriai: Loreta Zopelienė, Valerijus Konovalovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2000 m.

Geriausi rezultatai: 2014 m. EČ – 7 vieta, 2015 ir 2016 m.

Lietuvos čempionė Pomėgiai: knygos, saldumynai, fotografija

Rungtis: plento lenktynės Gimimo data: 1988 01 30 Treneriai: Kęstutis Česaitis, Artūras Kasputis, Vaclovas Šiugždinis Pradėjo dalyvauti varžybose: 2002 m.

Geriausi rezultatai: 2014 m. „Tour de France“ lenktynių 19 etapas – 1 vieta, 2015 m. PČ – 3 vieta Pomėgiai: kinas, literatūra

Rungtis: plento lenktynės Gimimo data: 1985 12 08 Treneris: Valerijus Konovalovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2000 m.

Geriausi rezultatai: 2009 m. PČ – 9 vieta, 2015 m. „4 days of Dunkerque“ lenktynės – 1 vieta Pomėgiai: medžioklė, kelionės

Treneris

Treneris

Artūras Kasputis

Mindaugas Gončaras

Treneris

Mechanikas

Alainas Lapendry

Kineziterapeutas

IMTYNĖS

sunkioji atletika

Edgaras Venckaitis

Mindaugas Ežerskis

Aurimas Didžbalis

Bronislavas Vyšniauskas

Svorio kategorija: iki 66 kg Gimimo data: 1985 12 12 Treneriai: Mindaugas Ežerskis, Ruslanas Vartanovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1994 m.

Geriausi rezultatai: 2012 m. OŽ – 7 vieta, 2014 m. PČ – 3 vieta Pomėgiai: knygos, muzika, kinas

Treneris

Svorio kategorija: iki 94 kg Gimimo data: 1991 06 13 Treneris: Bronislavas Vyšniauskas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2005 m.

Geriausi rezultatai: 2011 m. EČ – 3 vieta, 2014 m. PČ – 3 vieta, 2015 m. EČ – 1 vieta Pomėgiai: muzika ir kinas

Treneris

Ruslanas Vartanovas

Treneris

10

OLIMPINĖ PANORAMA

Eugenijus Vizbaras

Kineziterapeutas

IRKLAVIMAS

Donata Vištartaitė

Milda Valčiukaitė

Lina Šaltytė

Saulius Ritteris

Mindaugas Griškonis

Aurimas Adomavičius

Valtis: W2x Gimimo data: 1989 06 11 Treneriai: Kęstutis Keblys, Giovanni Postiglione Pradėjo dalyvauti varžybose: 2004 m.

Geriausi rezultatai: 2012 m. OŽ – 8 vieta, 2013 m. PČ – 1 vieta, 2013 m. EČ – 1 vieta, 2014 ir 2015 m. EČ – 2 vieta Pomėgiai: laisvalaikis gamtoje

Valtis: W2x Gimimo data: 1994 05 24 Treneriai: Kęstutis Keblys, Giovanni Postiglione Pradėjo dalyvauti varžybose: 2007 m.

Geriausi rezultatai: 2013 m. PČ – 1 vieta, 2013 m. EČ – 1 vieta, 2014 ir 2015 m. EČ – 2 vieta Pomėgiai: maisto gaminimas, filmai

Valtis: W1x Gimimo data: 1987 02 09 Treneris: Mykolas Masilionis Pradėjo dalyvauti varžybose: 2003 m.

Geriausi rezultatai: 2015 m. PČ – 8 vieta, 2015 m. EČ – 4 vieta, 2015 m. PSU – 1 vieta Pomėgiai: skaitymas, slidinėjimas

Valtis: M2x Gimimo data: 1988 08 23 Treneriai: Mykolas Masilionis, Giovanni Postiglione Pradėjo dalyvauti varžybose: 2002 m.

Geriausi rezultatai: 2012 m. OŽ – 6 vieta, 2012 m. EČ – 1 vieta, 2013 m. PČ – 2 vieta, 2014 m. EČ – 1 vieta, 2015 m. PČ – 2 vieta, 2016 m. EČ – 3 vieta Pomėgiai: aktyvus laisvalaikis, knygos, filmai

Valtis: M2x Gimimo data: 1986 01 17 Treneris: Robertas Tamulevičius Pradėjo dalyvauti varžybose: 1999 m.

Geriausi rezultatai: 2012 m. OŽ – 8 vieta, EČ – 1 vieta, 2014 m.

EČ – 3 vieta, 2015 m.

PČ – 3 vieta, 2016 m.

EČ – 2 vieta Pomėgiai: dviračiai, slidinėjimas

Valtis: M4x Gimimo data: 1993 09 23 Treneriai: Mykolas Masilionis, Virgaudas Leknickas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2008 m.

Geriausi rezultatai: 2013 m. PJČ – 1 vieta, 2015 m. PČ – 6 vieta, 2016 m. EČ – 2 vieta Pomėgiai: plaukimas, dviračiai

Dominykas Jančionis

Martynas Džiaugys

Dovydas Nemeravičius

Žygimantas Gališanskis

Armandas Kelmelis

Mykolas Masilionis

Valtis: M4x Gimimo data: 1993 02 28 Treneriai: Mykolas Masilionis, Virgaudas Leknickas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2009 m.

Geriausi rezultatai: 2013 m. PJČ – 1 vieta, 2015 m. PČ – 6 vieta, 2016 m. EČ – 2 vieta Pomėgiai: skaitymas, dviračiai

Valtis: M4x Gimimo data: 1986 11 08 Treneriai: Mykolas Masilionis, Virgaudas Leknickas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2001 m.

Geriausi rezultatai: 2015 m. PČ – 6 vieta, 2016 m. EČ – 2 vieta Pomėgiai: motociklai, motokrosas

Valtis: M4x Gimimo data: 1996 12 11 Trenerė: Nijolė Savickytė Pradėjo dalyvauti varžybose: 2012 m.

Geriausi rezultatai: 2014 m. EJČ – 3 vieta, PJČ – 2 vieta, 2016 m.

EČ – 2 vieta Pomėgiai: knygos, filmai

Valtis: M4x Gimimo data: 1992 06 26 Treneriai: Valdas Vilkelis, Mykolas Masilionis Pradėjo dalyvauti varžybose: 2009 m.

Geriausi rezultatai: 2014 m. PJČ – 3 vieta, 2015 m. PČ – 6 vieta, PSU – 1 vieta Pomėgiai: leisti laiką su savo šunimi Hugo

Valtis: M1x Gimimo data: 1998 03 22 Treneris: Vydūnas Banelis Pradėjo dalyvauti varžybose: 2012 m.

Geriausi rezultatai: 2015 m. EJČ – 2 vieta, 2016 m. EJČ – 1 vieta Pomėgiai: savišvieta

Vyr. treneris

Giovanni Postiglione

Treneris

Robertas Tamulevičius

Kęstutis Keblys

Werneris Zwimpferis

Aleksandras Trofimovas

Treneris

Treneris

Treneris

Kineziterapeutas

OLIMPINĖ PANORAMA

11

KREPŠINIS

12

Mantas Kalnietis

Adas Juškevičius

Marius Grigonis

Renaldas Seibutis

Paulius Jankūnas

Mindaugas Kuzminskas

Žaidėjo pozicija: gynėjas Gimimo data: 1986 09 06 Ūgis: 195 cm Pradėjo dalyvauti varžybose: 1993 m.

Geriausi rezultatai: 2010 m. PČ – 3 vieta, 2013 ir 2015 m. EČ – 2 vieta, 2016 m. Italijos čempionatas – 1 vieta Pomėgiai: poilsis, futbolas

Žaidėjo pozicija: gynėjas Gimimo data: 1989 01 03 Ūgis: 194 cm Pradėjo dalyvauti varžybose: 1997 m.

Geriausi rezultatai: 2014 m. PČ – 4 vieta, 2016 m. LKL – 3 vieta Pomėgiai: filmuoti dronu

Žaidėjo pozicija: gynėjas Gimimo data: 1994 04 26 Ūgis: 198 cm Pradėjo dalyvauti varžybose: 2004 m.

Geriausi rezultatai: 2012 m. EČ (U18) – 2 vieta, 2013 m. EČ (U19) – 3 vieta Pomėgiai: muzika, leisti laisvalaikį su draugais

Žaidėjo pozicija: gynėjas Gimimo data: 1985 07 23 Ūgis: 196 cm Pradėjo dalyvauti varžybose: 1997 m.

Geriausi rezultatai: 2010 m. PČ – 3 vieta, 2013 ir 2015 m. EČ – 2 vieta, 2016 m. LKL – 1 vieta Pomėgiai: muzika, filmai, sportas

Žaidėjo pozicija: puolėjas Gimimo data: 1984 04 29 Ūgis: 205 cm Pradėjo dalyvauti varžybose: 1994 m.

Geriausi rezultatai: 2007 m. EČ – 3 vieta, 2010 m. PČ – 3 vieta, 2015 m. EČ – 2 vieta, 10 kartų LKL čempionas Pomėgiai: medžioklė, žvejyba

Žaidėjo pozicija: puolėjas Gimimo data: 1989 10 19 Ūgis: 205 cm Pradėjo dalyvauti varžybose: 1997 m.

Geriausi rezultatai: 2013 ir 2015 m. EČ – 2 vieta, 2011, 2012 ir 2013 m. LKL – 1 vieta Pomėgiai: leisti laiką gamtoje, skaityti

Jonas Mačiulis

Edgaras Ulanovas

Domantas Sabonis

Jonas Valančiūnas

Robertas Javtokas

Antanas Kavaliauskas

Žaidėjo pozicija: puolėjas Gimimo data: 1985 02 10 Ūgis: 198 cm Pradėjo dalyvauti varžybose: 1993 m.

Geriausi rezultatai: 2010 m. PČ – 3 vieta, 2013 ir 2015 m. EČ – 2 vieta, 2015 m.

Eurolyga – 1 vieta, 2016 m. Ispanijos čempionatas – 1 vieta Pomėgiai: filmai, skaitymas

Žaidėjo pozicija: puolėjas Gimimo data: 1992 01 07 Ūgis: 198 cm Pradėjo dalyvauti varžybose: 2003 m.

Geriausi rezultatai: 2011 m. PČ (U19) – 1 vieta, 2012 m. EČ (U20) – 1 vieta, 2015 ir 2016 m. LKL – 1 vieta Pomėgiai: poilsis

Žaidėjo pozicija: puolėjas Gimimo data: 1996 05 03 Ūgis: 208 cm Pradėjo dalyvauti varžybose: 2003 m.

Geriausi rezultatai: 2013 m. EČ – 2 vieta Pomėgiai: filmai

Žaidėjo pozicija: vidurio puolėjas Gimimo data: 1992 05 06 Ūgis: 213 cm Pradėjo dalyvauti varžybose: 2002 m.

Geriausi rezultatai: 2013 ir 2015 m. EČ – 2 vieta Pomėgiai: žvejyba, medžioklė

Žaidėjo pozicija: vidurio puolėjas Gimimo data: 1980 03 20 Ūgis: 211 cm Pradėjo dalyvauti varžybose: 1990 m.

Geriausi rezultatai: 2010 m. PČ – 3 vieta, 2013 ir 2015 m. EČ – 2 vieta, 2012–2016 m.

LKL – 1 vieta Pomėgiai: žvejyba, medžioklė, automobiliai

Žaidėjo pozicija: vidurio puolėjas Gimimo data: 1984 09 19 Ūgis: 208 cm Pradėjo dalyvauti varžybose: 1994 m.

Geriausi rezultatai: 2015 m. EČ – 2 vieta, 2016 m. LKL – 3 vieta Pomėgiai: golfas, automobiliai

Vaidas Kariniauskas

Aleksejus Peleckis

Juozas Petkevičius

Linas Kunigėlis

Žydrūnas Vilenčikas

Žaidėjo pozicija: gynėjas Gimimo data: 1993 11 16 Ūgis: 197 cm Pradėjo dalyvauti varžybose: 1999 m.

Pomėgiai: žvejyba, filmai, serialai

Masažuotojas

Techninis vadybininkas

Atstovas spaudai, vadybininkas

Vadybininkas

OLIMPINĖ PANORAMA

PLAUKIMAS

Jonas Kazlauskas

Gintaras Krapikas

Rūta Meilutytė

Giedrius Titenis

Danas Rapšys

Simonas Bilis

Vyr. treneris

Treneris

Darius Maskoliūnas

Benas Matkevičius

Treneris

Treneris, analitikas

Rungtis: 100 m krūtine Gimimo data: 1997 03 19 Pradėjo dalyvauti varžybose: 2003 m.

Treneris: Jonas Ruddas Geriausi rezultatai: 2012 m. OŽ – 1 vieta, 2013 m. PČ – 1 vieta, 2014 m. EČ – 1 vieta, 2015 m. PČ – 2 vieta, 2016 m. EČ – 1 vieta Pasaulio rekordai: 100 m krūtine – 1:04,35, 50 m krūtine – 29,48 sek.

Pomėgiai: gaminti valgį, vaikščioti jūros pakrante

Rungtys: 100 ir 200 m krūtine, kombinuota estafetė 4x100 m Gimimo data: 1989 07 21 Pradėjo dalyvauti varžybose: 2000 m.

Treneris: Žilvinas Ovsiukas Geriausi rezultatai: 2014 m. EČ – 2 vieta, 2016 m. EČ – 3 vieta Pomėgiai: automobiliai ir knygos

Rungtys: 200 m nugara, kombinuota estafetė 4x100 m Gimimo data: 1995 05 21 Pradėjo dalyvauti varžybose: 2002 m.

Trenerės: Ina Paipelienė, Židrūnė Budrienė Geriausi rezultatai: 2013 m. EJČ – 1 vieta, 2016 m. EČ – 3 vieta Pomėgiai: filmai ir automobiliai

Rungtys: 50 ir 100 m laisvuoju stiliumi, kombinuota estafetė 4x100 m Gimimo data: 1993 11 11 Pradėjo dalyvauti varžybose: 2000 m.

Treneriai: Ina Paipelienė, Židrūnė Budrienė, Toddas DeSorbo, Bobby Guntoro Geriausi rezultatai: 2015 m. PČ – 19 vieta, 2014 m. EČ (estafetė) – 7 vieta, 2016 m. EČ – 10 vieta Pomėgiai: ekstremalus sportas, kompiuteriniai žaidimai

Sigitas Kavaliauskas

Rimtautas Gudas

Fizinio rengimo treneris

Gydytojas

Deividas Margevičius

Andrius Šidlauskas

Žilvinas Ovsiukas

Jonas Ruddas

Rungtys: 100 m peteliške, kombinuota estafetė 4x100 m Gimimo data: 1995 04 26 Pradėjo dalyvauti varžybose: 2002 m.

Trenerė: Jolanta Dulevičienė Geriausi rezultatai: 2013 m. EJČ – 7 vieta, 2015 m. PT – 1 vieta Pomėgiai: automobiliai ir motociklų sportas

Rungtis: 100 m krūtine Gimimo data: 1997 04 06 Pradėjo dalyvauti varžybose: 2007 m.

Trenerės: Ina Paipelienė, Židrūnė Budrienė Geriausi rezultatai: 2015 m. EŽ – 1 vieta (50 m) ir 2 vieta (100 m), 2015 m. PJČ – 1 vieta Pomėgiai: filmai, laisvalaikis su draugais

Vyr. treneris

Treneris

Ina Paipelienė

Vanda Gadliauskaitė

Trenerė

Kineziterapeutė

Vytenis Trumpickas

Petras Mikučionis

Gydytojas

Kineziterapeutas

Paulius Jacikas

Aidas Buzelis

Kineziterapeutas

Kineziterapeutas

OLIMPINĖ PANORAMA

13

LENGVOJI ATLETIKA

Eglė Balčiūnaitė

Neringa Aidietytė

Brigita VirbalytėDimšienė

Marius Žiūkas

Marius Šavelskis

Tadas Šuškevičius

Rungtis: 800 m bėgimas Gimimo data: 1988 10 31 Treneriai: Rita Razmaitė, Aleksandras Kitanovas, Laurentas Meuwly Pradėjo dalyvauti varžybose: 1995 m.

Geriausi rezultatai: 2013 m. PSU – 3 vieta, 2013 m. EČ (uždarų patalpų) – 4 vieta Pomėgiai: fotografija, IT, kelionės

Rungtis: 20 km sportinis ėjimas Gimimo data: 1983 06 05 Treneriai: Kastytis Pavilonis, Juzefas Romankovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2004 m.

Geriausi rezultatai: 2014 m. EČ – 11 vieta Pomėgiai: skaitymas, sportas

Rungtis: 20 km sportinis ėjimas Gimimo data: 1985 02 01 Treneriai: Kastytis Pavilonis, Juzefas Romankovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1998 m.

Geriausi rezultatai: 2012 m. OŽ – 26 vieta, 2013 m. PČ – 20 vieta, 2015 m. PČ – 7 vieta Pomėgiai: žurnalistika, gamta, katės

Rungtis: 20 km sportinis ėjimas Gimimo data: 1985 06 29 Treneriai: Gražina Goštautaitė, Juzefas Romankovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1996 m.

Geriausi rezultatai: 2013 m. PČ – 25 vieta, 2014 m. EČ – 22 vieta Pomėgiai: muzika, kinas, dviračiai

Rungtis: 50 km sportinis ėjimas Gimimo data: 1985 05 22 Treneris: Juzefas Romankovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1998 m.

Geriausi rezultatai: 2010 m. EČ – 9 vieta, 2014 m. EČ – 17 vieta, 2015 m. PČ – 22 vieta Pomėgiai: kinas ir muzika

Rungtis: 50 km sportinis ėjimas Gimimo data: 1985 05 22 Treneris: Juzefas Romankovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1998 m.

Geriausi rezultatai: 2010 m. EČ – 9 vieta, 2014 m. EČ – 17 vieta, 2015 m. PČ – 22 vieta Pomėgiai: kinas ir muzika

Arturas Mastianica

Živilė Vaiciukevičiūtė

Diana Lobačevskė

Rasa Drazdauskaitė

Vaida Žūsinaitė

Valdas Dopolskas

Rungtis: 50 km sportinis ėjimas Gimimo data: 1992 07 30 Treneris: Viktoras Meškauskas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2003 m.

Geriausi rezultatai: 2016 m. tarptautinės varžybos Slovakijoje – 28 vieta ir ON Pomėgiai: muzika ir žvejyba

Rungtis: 20 km sportinis ėjimas Gimimo data: 1996 04 03 Treneris: Viktoras Meškauskas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2007 m.

Geriausi rezultatai: 2014 m. EJČ – 12 vieta, 2015 m. EJČ – 8 vieta Pomėgiai: muzika, gamta, leisti laisvalaikį su draugais

Rungtis: maratonas (42 195 m) Gimimo data: 1980 08 07 Treneris: Česlovas Kundrotas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1994 m.

Geriausi rezultatai: 2013 m. Hamburgo maratonas – 1 vieta, 2013 m. PČ – 12 vieta Pomėgiai: skaityti, eiti pasivaikščioti su vaikais

Rungtis: maratonas (42 195 m) Gimimo data: 1981 03 20 Trenerė: Inga Juodeškienė Pradėjo dalyvauti varžybose: 1996 m.

Geriausi rezultatai: 2010 m. Atėnų maratonas – 1 vieta, 2014 m. EČ – 7 vieta, 2015 m. PČ – 11 vieta Pomėgiai: filmai ir kelionės

Rungtis: maratonas (42 195 m) Gimimo data: 1988 01 13 Pradėjo dalyvauti varžybose: 2005 m.

Geriausias rezultatas: 2012 m. EČ – 19 vieta Pomėgiai: skaitymas, rankdarbiai, mada

Rungtis: maratonas (42 195 m) Gimimo data: 1992 04 30 Treneris: Romas Sausaitis Pradėjo dalyvauti varžybose: 2004 m.

Geriausi rezultatai: 2015 m. Frankfurto maratonas – 22 vieta Pomėgiai: religija, maisto gaminimas, muzika

Kęstutis Jezepčikas

Juzefas Romankovas

Česlovas Kundrotas

Tatjana Krasauskienė

Vaclovas Kidykas

Inga Juodeškienė

Vyr. treneris

Treneris

Treneris

Trenerė

Treneris

Trenerė

Santrumpos: OŽ – olimpinės žaidynės, PČ – pasaulio čempionatas, EČ – Europos čempionatas, EŽ – Europos žaidynės, PJČ – pasaulio jaunimo čempionatas, EJČ – Europos jaunimo čempionatas, JOŽ – jaunimo olimpinės žaidynės, PSU – pasaulio studentų universiada, PT – Pasaulio taurė, ET – Europos taurė, LKL – Lietuvos krepšinio lyga, ON – olimpinis normatyvas.

14

OLIMPINĖ PANORAMA

ŠIUOLAIKINĖ PENKIAKOVĖ Rio 2016™ Olympic Games Brand Book National Olympic Committees

March 2013

Remigijus Kančys

Airinė Palšytė

Rungtis: maratonas (42 195 m) Gimimo data: 1987 07 17 Trenerė: Inga Juodeškienė Pradėjo dalyvauti varžybose: 2007 m.

Geriausi rezultatai: 2015 m. Berlyno maratonas – 28 vieta Pomėgiai: muzika ir žvejyba

Rungtis: šuolis į aukštį Gimimo data: 1992 07 13 Trenerė: Tatjana Krasauskienė Pradėjo dalyvauti varžybose: 2003 m.

Geriausi rezultatai: 2013 m. PJČ – 2 vieta, 2015 m. PSU – 1 vieta, EJČ – 4 vieta, 2016 m.

PČ (uždarų patalpų) – 4 vieta, 2016 m. EČ – 2 vieta Pomėgiai: kelionės, strateginiai žaidimai

Zinaida Sendriūtė

Andrius Gudžius

Rungtis: disko metimas Gimimo data: 1984 12 20 Treneris: Aloyzas Jasmontas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2000 m.

Geriausi rezultatai: 2012 m. OŽ – 8 vieta, 2013 m. PČ – 9 vieta, 2014 m. EČ – 6 vieta Pomėgiai: gaminti valgį, plaukioti, žvejoti

Rungtis: disko metimas Gimimo data: 1991 02 14 Treneris: Vaclovas Kidykas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2004 m.

Geriausi rezultatai: 2010 m. PJČ – 1 vieta, 2013 m. EJČ – 1 vieta, 2015 m. PČ – 14 vieta, PSU – 3 vieta Pomėgiai: žvejyba

Laura AsadauskaitėZadneprovskienė

Gimimo data: 1984 02 28 Treneris: Jevgenijus Kliosovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1994 m.

Geriausi rezultatai: 2012 m. OŽ – 1 vieta, 2013 m. PČ – 1 vieta, 2015 m. EČ – 1 vieta, 2016 m. EČ – 1 vieta Pomėgiai: kino filmai, muzika

Justinas Kinderis

Ieva Serapinaitė

Artūras Kalininas

Gimimo data: 1987 05 24 Treneriai: Andrejus Zadneprovskis, Egidijus Tindžiulis Pradėjo dalyvauti varžybose: 1996 m.

Geriausi rezultatai: 2010 m. PČ – 3 vieta, 2012 m. OŽ – 8 vieta, 2013 m. PČ – 1 vieta Pomėgiai: žvejyba, iškylos

Gimimo data: 1995 02 04 Treneriai: Artūras Kalininas, Viačeslavas Kalininas, Gediminas Pikūnas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2009 m.

Geriausi rezultatai: 2012, 2013 m. PJČ nugalėtoja, 2014 m.

PJČ – 2 vieta Pomėgiai: kelionės ir sportas

Treneris

Jevgenijus KliosovaS

Treneris

Dalius Strazdas

Marius Matulionis

Treneris

Kineziterapeutas

ŠAUDYMAS

Viktoras Meškauskas

Kastytis Pavilonis

Mantas Lesnickas

Treneris

Treneris

Kineziterapeutas

Ronaldas Račinskas

Germanas Bogdanovas

Rungtis: apvalioji aikštelė Gimimo data: 1968 05 13 Treneris: Germanas Bogdanovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1983 m.

Geriausi rezultatai: 2010 m. ET – 3 vieta, 2015 m. PT – 13 vieta Pomėgiai: kelionės, teatras, literatūra, įvairios sporto šakos

Treneris

OLIMPINĖ PANORAMA

15

LIETUVOS OLIMPINĖ MISIJA

TEISėjai

Antanas Muraška

Kazys Steponavičius

Linas Tubelis

Kęstutis BagdAnavičius

Edmundas Daukantas

Olimpinis atašė, UAB „Olifėja“ generalinis direktorius

Olimpinės misijos vadovo pavaduotojas, LTOK olimpinio sporto direktorius

Olimpinės misijos vadovo pavaduotojas, Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius

Boksas

Irklavimas

Algirdas Raslanas

Valentina Bagrijeva

Irklavimas

Meninė gimnastika

Irina Katinienė

Viktoras Šurpikas

Sportinė gimnastika

Sportinė gimnastika

Edvinas Krungolcas

Andrejus Zadneprovskis

Šiuolaikinė penkiakovė

Šiuolaikinė penkiakovė

Kęstutis Linkus

Tomas Vorobjovas

Egidijus Balčiūnas

Lina Vaisetaitė

Vita Balsytė

Olimpinės misijos vadovo pavaduotojas, Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojas

Vadybininkė, LTOK olimpinio sporto direkcijos programų vadovė

Vadybininkė, LTOK švietimo direkcijos vadybininkė

Goda Smilingytė

Donatas Dabravolskas

LTOK atstovė spaudai

Vertėjas

GYDYTOJAI

Dalius Barkauskas

Olimpinės rinktinės vyr. gydytojas

16

OLIMPINĖ PANORAMA

Alma Kajėnienė

Mantas Ambraška

D.Grybauskaitė, D.Gudzinevičiūtė ir iškilmėse dalyvavę olimpiečiai

Linkėjimai ir braziliški ritmai Į rugpjūčio 5 d. Rio de Žaneire prasidėsiančias XXXI olimpiados žaidynes liepos 15-ąją palydėta Lietuvos delegacija. Pirmą kartą Pietų Amerikoje vyksiančioje sporto šventėje Lietuvai atstovaus 67 atletai.

GODA SMIlinGYTĖ Nemažai mūsų atletų jau išvykę į treniruočių stovyklas užsienyje, kiti dalyvauja varžybose, o krepšininkų rinktinė į Rio buvo palydėta liepos 18-ąją Kaune po draugiškų rungtynių su Ispanijos rinktine.

Tad į Vilniuje vykusias iškilmes susirinko 27 olimpiečiai.

Palinkėti sėkmės sportininkams, treneriams bei jiems talkinantiems delegacijos nariams atvyko Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, buvo ir Seimo narių, Vyriausybės atstovų, Lietuvos sporto organizacijų vadovų, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto rėmėjų ir darbuotojų, gausus būrys žurnalistų.

„Tautos ruošiasi olimpiadoms tikėdamos, kad sportas reiškia taiką, draugystę, garbę ir kiekvienos valstybės orumą. Tačiau šią naktį viena iš valstybių buvo užpulta per savo orumo ir valstybingumo šventę“, – sakė prezidentė, kviesdama pagerbti Nicoje žuvusius žmones tylos minute.

Kreipdamasi į olimpiečius šalies vadovė pabrėžė, kad olimpiada – ne tik šventė, bet ir metas, kai geriausi mūsų sportininkai, pasklidę po visą pasaulį, vėl grįžta atstovauti Lietuvai. „Jūs kiekvienas būsite mūsų širdyse, dėl kiekvieno jaudinsimės, žiūrėsime jūsų varžybas ir linkėsime viso geriausio.

Prezidentė D.Grybauskaitė Lietuvos vėliavą įteikė G.VolungevičiūteiScheidt

Jūs kiekvienas būsite mūsų širdyse, dėl kiekvieno jaudinsimės, žiūrėsime jūsų varžybas ir linkėsime viso geriausio.

DALIA GRyBAUSKAITĖ

OLIMPINĖ PANORAMA

17

Krepšinio rinktinei „Žalgirio“ arenoje olimpinės rinktinės narių ženklus įteikė V.Adamkus ir D.Gudzinevičiūtė

Noriu padėkoti visiems, kurie savo darbštumu, užsispyrimu, valia ir talentu pasiekėte galimybę dalyvauti olimpiadoje, parodyti, kad ir nedidelė valstybė turi nuostabių sportininkų“, – sakė D.Grybauskaitė, nepamiršdama padėkoti treneriams ir visiems tiems, kurie dirbo su sportininkais, jiems padėjo, suprato ir palaikė.

Prezidentė įteikė Lietuvos vėliavą olimpinės rinktinės kapitonei, buriuotojai, Pekino žaidynių vicečempionei ir pasaulio čempionei Gintarei Volungevičiūtei-Scheidt, kuri neš trispalvę per olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją.

Ištekėjusi už legendinio brazilų buriuotojo Roberto Scheidto, savo sportinių trofėjų kolekcijoje turinčio net penkis olimpinius medalius – po du aukso ir sidabro bei vieną bronzos, daugkartinio pasaulio čempiono, Gintarė jau kuris laikas nesvetima Brazilijoje. Todėl ir savo pasisakymą ji pradėjo portugališkai. Paskui, žinoma, kalbėjo lietuviškai. „Linkiu visiems važiuoti į Rio pozityviai nusiteikus, startuoti su šypsena ir mėgautis kiekviena akimirka. Nuoširdūs Brazilijos žmonės labai laukia jūsų. Linkiu garbingos kovos ir pagarbos vienas kitam.

Labai ačiū už man suteiktą garbę.

Ačiū už galimybę būti šios šventės dalimi. Gero vėjo!“ – visiems linkėjo G.Scheidt. Žaidynėse dalyvaus ir jos vyras, tik jis, žinoma, atstovaus Brazilijai.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir LTOK viceprezidentas, Monrealio olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas Arvydas Juozaitis olimpiečiams įteikė iš Rio de Žaneiro atkeliavusias akreditacijas bei Lietuvos olimpinės rinktinės narių ženklus. Rengi18

OLIMPINĖ PANORAMA

nyje akreditacijos ir ženklai buvo įteikti G.Scheidt, baidarių irkluotojams Aurimui Lankui, Edvinui Ramanauskui, Ignui Navakauskui, kanojininkui Henrikui Žustautui, irkluotojams Mindaugui Griškoniui, Sauliui Ritteriui, Linai Šaltytei, Donatai Vištartaitei, Mildai Valčiukaitei, Aurimui Adomavičiui, Dominykui Jančioniui, Martynui Džiaugiui, Dovydui Nemeravičiui, Žygimantui Gališanskiui, sunkiaatlečiui Aurimui Didžbaliui, penkiakovininkams Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei, Ievai Serapinaitei ir Justinui Kinderiui, šauliui Ronaldui Račinskui, dziudo imtynininkei Santai Pakenytei, lengvaatletėms Airinei Palšytei ir Dianai Lobačevskei, plaukikams Danui Rapšiui, Andriui Šidlauskui ir Deividui Margevičiui, buriuotojui Juozui Bernotui ir misijos vadovui Einiui Petkui.

Paskutines prieš olimpiadą namų rungtynes sausakimšoje arenoje stebėjo premjeras A.Butkevičius su žmona Janina, prezidentas V.Adamkus, LTOK vadovė D.Gudzinevičiūtė

Mūsų sportininkams linkėdamas sėkmingų startų Lietuvos žirginio sporto federacijos prezidentas, LTOK vykdomojo komiteto narys Gediminas Gutkauskas misijos vadovui E.Petkui įteikė simbolinę pasagą ir palinkėjo žirgo jėgos. Šventėje gerą nuotaiką skleidė braziliškos kapueiros – kovos meno, šokio ir muzikos atlikėjai bei neseniai gyvuoti pradėjęs „LTeam“ talismanas Ąžuolas, kuriam vardą rinko daugiau nei tūkstantis sporto mėgėjų.

Liepos 18-ąją pilnutėlė Kauno „Žalgirio“ arena džiaugėsi šaunia Lietuvos krepšininkų pergale prieš galingąją Ispanijos rinktinę – 87:83 ir griausmingais aplodismentais juos palydėjo į olimpines žaidynes. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus krepšininkams, trene-

Su „LTeam“ talismanu Ąžuolu – Seimo Jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas V.Mikalauskas

A.Palšytės ir kitų olimpiečių parašus ant krepšinio kamuolio rinko Seimo narys, legendinis krepšininkas S.Jovaiša

205 DELEGACIJOS

Rio žaidynėse varžysis apie 10,5 tūkst. atletų, kurie atstovaus 205 šalims ir olimpiniams komitetams. Pirmą kartą žaidynių istorijoje dalyvaus ir olimpinė pabėgėlių komanda.

Olimpiečių palydose dalyvavo daug garbingų svečių Alfredo Pliadžio ir Vytauto Dranginio nuotr.

riams bei aptarnaujančiam personalui įteikė Lietuvos olimpinės rinktinės narių ženklus.

Kartu su olimpiečiais į Rio de Žaneirą vyks 42 treneriai, iš 25 asmenų sudaryta medikų ir kitų specialistų aptarnaujančio personalo grupė, misijoje dirbs devyni žmonės, žaidynėse teisėjaus aštuoni lietuviai.

Misijos vadovo E.Petkaus rankose – simbolinė laimės pasaga

Lietuvos rinktinėje – dvi olimpinės čempionės, du Europos žaidynių čempionai ir 13 pasaulio čempionatų medalininkų. Be krepšinio rinktinės, daugiausiai sportininkų yra lengvosios atletikos, irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo komandose. Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse dalyvaus tenisininkas iš Lietuvos – olimpiniuose kortuose žais Ričardas Berankis. Santa Pakenytė – pirmoji Lietuvos dziudo atstovė moteris, žengsianti ant olimpinių žaidynių tatamio. Jauniausias olimpinės rinktinės narys – aštuoniolikmetis irkluotojas Armandas Kelmelis.

2013–2016 m. sportininkams pasirengti ir dalyvauti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse LTOK skyrė 11,5 mln. eurų (iš jų 1,6 mln. eurų – dalyvauti žaidynėse). Skaičiuojama, kad Lietuvos delegacijos dalyvavimas 2016 m. olimpiadoje atsieis triskart brangiau nei prieš ketverius metus Londono žaidynėse.

Šventėje gerą nuotaiką skleidė braziliškos kapueiros – kovos meno, šokio ir muzikos atlikėjai

Olimpinės žaidynės Rio de Žaneire vyks rugpjūčio 5–21 d. Jose varžysis apie 10,5 tūkst. atletų, kurie atstovaus 205 šalims ir olimpiniams komitetams. Pirmą kartą žaidynių istorijoje dalyvaus ir olimpinė pabėgėlių komanda. Į 2016-ųjų žaidynes įtrauktos dvi naujos sporto šakos – golfas ir regbis. 28 sporto šakų atstovai varžysis 32 arenose ir 7 futbolo stadionuose.

OLIMPINĖ PANORAMA

19

Įspūdžiai

Brazilai grėsmių nemato Vieną dieną pirmyn, antrą – su ginkluota apsauga iki oro uosto ir atgal. Tai ne pasivažinėjimas į kaimyninę šalį, o kelionė į olimpinį Rio de Žaneirą parsivežti olimpinių bilietų.

Lina Daugėlaitė A.Gudiškio rankose – olimpinių žaidynių bilietai

Olimpinių žaidynių organizatoriai nė vienam olimpiniam komitetui bilietų nesiunčia. Tad jų tenka vykti atsiimti patiems, nepaisant to, kaip toli reikia paskui juos belstis. Įėjimas į bilietų centrą Rio, pasak LTOK olimpinio švietimo direktoriaus Algimanto Gudiškio, prilygo patekimui į lėktuvą – reikėjo specialių leidimų. Lietuva buvo pateikusi paraišką pirkti 3044 bilietus, bet gavo 2260. Nė vienos valstybės poreikiai nebuvo patenkinti šimtu procentų. Arsenalą lietuviai pasipildė vadinamajame bilietų turguje, kuriame papildomai nusipirko dar 262 bilietus. „Labiausiai sumažėjo atidarymo ir uždarymo ceremonijų bilietų – prašėme po šimtą, bet gavome po dvylika.

Kitus poreikius daugmaž patenkino: krepšinio bilietų gavome pakankamai, lengvosios atletikos, plaukimo bilietų šįkart neblogai skyrė – anksčiau gaudavome vos po vieną ar du.

Bet, pavyzdžiui, visai negavome bilietų į dviračių treko varžybas. Čia mus pastatė į eilę. Jeigu kas nors atsisakys, automatiškai rezervuos laukiantiesiems“, – pasakoja A.Gudiškis.

Kainos Lygindamas bilietų kainas LTOK atstovas sako, kad jos panašios kaip Londono olimpinėse žaidynėse. „Patys pigiausi bilietai buvo Pekine, pavyzdžiui, į krepšinio varžybas jie ten kainavo 10 dolerių. Šįkart C kategorijos (pigiausi D kategorijos – aut. past.) krepšinio bilietai kainuoja 100 realų, o realo kur20

OLIMPINĖ PANORAMA

sas – vienas su vienu, kaip buvo mūsų litas. Mes įsigijome B kategorijos bilietų po 220 realų. Bilietai į penkiakovės varžybas – tik 40 realų. Pigu. O štai A kategorijos bilietai į atidarymo ceremoniją – net 6 tūkst. realų. Palyginti brangūs ir lengvosios atletikos varžybų bilietai“, – kainas vardija A.Gudiškis. Įsigytieji bilietai daugiausia bus skirti sporto specialistams, rėmėjams ir olimpinio kaimelio gyventojams.

Olimpiečiams prasiblaškyti ir užsimiršti – labai svarbu. „Sportininkams olimpiniame kaimelyje nėra ką veikti, jiems reikia išsikrauti. Jeigu jie gulės lovoje, perdegs. Tad jiems duosime bilietų į varžybas“, – pašnekovas prasitaria, kaip laukiantiesiems startų bus bandoma mažinti olimpinę įtampą kitų olimpinėmis aistromis, o tie, kurie bus baigę savo pasirodymus, nuėję į varžybas galės atsikvėpti. Tiesa, olimpiniame kaimelyje gyvenantys sportininkai irgi gauna bilietų į varžybas – net nemokamai, bet jų niekada nepakanka.

Sirgalių grupių iš Lietuvos į Rio de Žaneirą jokia kelionių agentūra neveža, nes kelionė labai brangi. Norint aplankyti šį Brazilijos didmiestį olimpiados dienomis ir pajusti olimpinių kovų karštį, reikia kišenėje turėti mažiausiai 10 tūkst. laisvų eurų. Per šią viešnagę Rio apsistojęs keturių žvaigždučių viešbutyje už parą jame A.Gudiškis su nuolaida mokėjo 65 dolerius. Per žaidynes tas pats kambarys atsieis 500 JAV dolerių. „Ir taip kainos

kils visur. Tad sirgaliai bus tik pavieniai“, – vieną priežasčių, kodėl didžioji sirgalių armija įsikurs prie žydrųjų ekranų, paaiškina pašnekovas.

Beje, A.Gudiškis gyveno tame pačiame viešbutyje, kuriame per žaidynes įsikurs Lietuvos sporto specialistai ir LTOK rėmėjai. Šis viešbutis – Kopakabanos rajone, prie pat vandenyno. „Vieta strategiškai gera, nes ten vyks paplūdimio tinklinio, triatlono, irklavimo varžybos. Netoli naujasis metro, kuris veš į olimpinį kaimelį, olimpinį parką, ir senojo metro stotelė šalia.

Taigi jiems bus geros sąlygos patogiai gyventi ir stebėti varžybas“, – patikina LTOK atstovas.

Grėsmės Pasak A.Gudiškio, brazilai daugiau galvoja ne apie terorizmo grėsmes, o apie tai, kaip išspręsti savo saugumo bėdas. Ir čia žaidynių organizatoriams labai praverčia patirtis, kurios jie įgijo rengdami pasaulio futbolo čempionatą. Žaidynių metu planuojama keturių lygių apsauga: budės miesto policija, valstijos policija, valstybės policija ir armija. „Mus įspėjo, kad reikia itin saugotis paplūdimiuose. Kopakabana – 4 km ilgio paplūdimys, kuriame vagystėmis daugiausia užsiima vaikai. Paplūdimyje galima pasidėti tik rankšluostį ir šlepetes. Jeigu pasidėsite rankinę, 90 procentų tikimybė, kad išsimaudę jos nerasite“, – dėl mažamečių vagišių, kuriuos paplūdimiuose saugumo

Įspūdžiai

Dėl Zikos viruso, regis, labiau išgyvena užsieniečiai nei šeimininkai. Šiuo metu Lietuvą lepina vasara, o Brazilijoje – žiema. Kai Rio viešėjo A.Gudiškis, dienomis tvyrojo 20–22 laipsnių šiluma, o ryte temperatūra siekdavo vos 15 laipsnių Celsijaus. Rugpjūtį atmosfera Rio kais ir termometrų stulpeliai ne tik nuo olimpinių aistrų, bet ir nuo vis kaitresnės saulės gali šoktelėti ir viršyti 30 laipsnių padalą. Tačiau, pasak brazilų, tai ne tas sezonas, kai reikia baimintis Zikos viruso. „Žiemą uodams ten per šalta. Vasarą, kai karšta ir drėgna, grėsmė didesnė, bet ir tai jų labiau reikia saugotis užmiesčiuose, parkuose, miškuose. Vietiniai iš viso traukė pečiais – esą negirdėjome apie tokias problemas“, – pasakoja A.Gudiškis.

kami, todėl privalės įvesti adresą, kur klientas vyksta, ir bus matyti, ar vairuotojas jį veža tiesiai, ar daro kilpą“, – kaip žaidynių organizatoriai bandys išvengti sukčių, pasakoja A.Gudiškis.

lima patirti traumą. Gimnastika – tokia sporto šaka, kad be traumų sunku apsieiti. Visi kažką gydosi – kas pirštą, kas sąnarį, kas dar kažką“, – dėsto federacijos prezidentas.

Pasak LTOK atstovo, apskritai Brazilijoje reikalai tvarkomi laiku. Organizatoriai juos nuramino, kad nekreiptų dėmesio į rėksmingus laikraščių straipsnius apie skylėtą Rio biudžetą: „Jie mums sakė, kad Rio biudžetas neturi nieko bendra su olimpinių žaidynių biudžetu – pinigų užtenka. Ir patikino, kad viskas bus atlikta laiku.“

R.Tvorogalas olimpinę gimnastikos salę išbandė pavasarį. Pasak A.Gudiš-

Statybos Specialiai olimpinėms žaidynėms pastatytas oro uosto olimpinis terminalas jau veikia, bet jame kol kas nyku: viskas gražu, blizga, bet žmonių maža – laukiama olimpiečių.

Jau pastatytas tunelis per kalną, skiriantį olimpinį kaimelį nuo paplūdimio. Kelionė autobusais, bandant įveikti kalną aplinkui, truktų apie dvi valandas. Pasivažinėjimas traukiniu per tunelį sutrumpins šią kelionę iki 40 minučių. „Bandomieji traukiniai jau važinėja. Ši linija bus skirta tik olimpiečiams arba tiems, kurie turės olimpinius bilietus“, – sako A.Gudiškis. Taigi sportininkams po olimpinių kovų bus sudarytos visos sąlygos pasimėgauti braziliškais malonumais.

Tuo tarpu sporto bazėse dar verda darbas. „Buvome nuvažiavę į „Maracana“ stadioną. Čia statomos palapinės, kuriose reikės pereiti patikrinimus. Įtampa didžiulė, darbas verda. Kopakabanos paplūdimyje statė tribūnas ir šeštadienį, ir sekmadienį, ir tamsoje – dirbo įtemptai“, – įspūdžiais dalijasi pašnekovas, kuriam brazilų organizacija ir pati olimpinių žaidynių sostinė paliko gerą įspūdį.

Gimnastika A.Gudiškis – ir Lietuvos gimnastikos federacijos prezidentas. Į Rio de Žaneirą vyksta vienintelis Lietuvos gimnastas – Robertas Tvorogalas ir net trys teisėjai. Tiek gimnastikos teisėjų Lietuva žaidynėse dar nėra turėjusi. „Tai rodo, kad mumis pasitikima. Pavyzdžiui, meninės gimnastikos varžybose nebus mūsų sportininko, bet bus teisėjas“, – džiaugiasi A.Gudiškis.

Rio – sportiškas miestas. Tą rodo kad ir toks A.Gudiškio pateiktas faktas: „Išilgai Kopakabanos paplūdimio eina trijų juostų magistralė, tada tarpas ir vėl trys juostos transportui. Tose trijose juostose, kurios arčiau vandenyno, savaitgaliais eismą uždaro, kad žmonės galėtų važinėti dviračiais, riedučiais, bėgioti – viena magistralės pusė paliekama norintiesiems sportuoti.“

Tam, kad galėtų dirbti žaidynėse, teisėjai prieš kiekvieną olimpiadą laiko egzaminus ir siekia gauti olimpinio teisėjo kategoriją. Vėliau Tarptautinė gimnastikos federacija įvertina teisėjų darbą per ketverius metus ir atrenka, kas dirbs žaidynėse. Rio de Žaneire iš Lietuvos teisėjaus Valentina Bagrijeva (meninė gimnastika), Irina Katinienė (moterų sportinė gimnastika) ir Viktoras Šurpikas (vyrų sportinė gimnastika).

Kitas įspūdis – švara. Brazilai perspėjo svečius ir prašė perspėti atvyksiančius į Rio, kad gatvėse nemėtytų nuorūkų ar kramtomosios gumos, nes už tai gresia baudos. Tokia tvarka – ne pasirengimas žaidynėms, o Rio de Žaneiro kasdienybė. Žmonės Rio draugiški, paslaugūs, bet mažai kas iš jų kalba angliškai, todėl bendraujant su vietiniais kažkokiu būdu teks įveikti kalbos barjerą. Bet dėl taksi olimpinių žaidynių metu bėdų neturėtų kilti. Taksistui tereikės parodyti portugališkai užrašytą adresą, kur norima nukeliauti. „Visi taksi automobiliai bus prijungti prie GPRS sistemos, todėl niekas nevežios po miestą ratais. Visi taksistai įspėti, kad bus se-

Trys teisėjai – ne tik Lietuvos teisėjų darbo įvertinimas, bet ir šioks toks pranašumas, kurį galbūt pajus mūsų šalies gimnastas. „Visi tada stengiasi vertinti teisingai, nes žino, kad Lietuvos teisėjas lygiai taip pat gali neobjektyviai vertinti jo šalies atstovą. Teisėją turime, vadinasi, būsime vertinami objektyviai“, – užkulisius praskleidžia federacijos vadovas.

R.Tvorogalas paskutinius mėnesius prieš žaidynes rengiasi Vilniuje, Baltarusijoje ir Italijoje. Varžybose iki žaidynių nebedalyvaus, nes kiekvienas startas – tai rizika. „Varžybose reikia daryti pratimus arti maksimumo, todėl ga-

Godos Smilingytės nuotr.

pajėgoms kontroliuoti sudėtinga, perspėja A.Gudiškis.

„Maracana“ stadionas

kio, tai didelis pranašumas, nes per žaidynes dar kartą pasitreniruoti toje salėje jis galės vos porą valandų prieš pat varžybas – visos treniruotės vyks kitoje vietoje. „Salė didžiulė – 12 tūkstančių žiūrovų vietų, tad orientacija joje kita“, – įspėja A.Gudiškis.

Varžybas gimnastai pradės rugpjūčio 6-ąją. R.Tvorogalas pateko į pirmąją grupę iš trijų, kurios sudarytos burtais.

Patekusieji į pirmąją ir startuos pirmieji. O tai, A.Gudiškio nuomone, yra gerai: „Laukdamas gali perdegti. Pavyzdžiui, trečioji grupė varžybas pradeda apie penktą valandą vakaro. Sportininkai stebi, kaip kitiems gimnastams sekasi varžytis, ir jeigu kažkuris labai gerai pasirodo, jaučia, kad šansų mažėja, išgyvena, verda viduje. O čia atsikėlei ryte, pavalgei, pasirodei – ir salėje lauki visų likusių dalyvių rezultatų.“ Federacijos prezidentas tiki, kad Lietuvos gimnastas daugiakovėje pajėgus užimti vietą apie 30-tuką. Varžydamasis ant atskirų prietaisų, jeigu pasiseks, gali kilti dar aukščiau. R.Tvorogalas – daugiakovininkas, iš atskirų prietaisų jam palankiausias skersinis. „Robertas mažai kalbantis, bet kovingas. Psichologiškai tvirtas, prieš varžybas neperdega. Ir idėjinis – kovoja už Lietuvą iš visų jėgų“, – olimpinių žaidynių debiutantą apibūdina A.Gudiškis.

Buvome nuvažiavę į „Maracana“ stadioną. Čia statomos palapinės, kuriose reikės pereiti patikrinimus. Įtampa didžiulė, darbas verda.

Kopakabanos paplūdimyje statė tribūnas ir šeštadienį, ir sekmadienį, ir tamsoje – dirbo įtemptai.

Algimantas Gudiškis

OLIMPINĖ PANORAMA

21

Pamąstymai

Lietuvių žaidynės su ritiniu ar be?

Tradiciniai tautų žaidimai tarnauja bendrai olimpizmo filosofijai bei olimpinei idėjai skleisti.

Doc. dr. Artūras Poviliūnas

Kai svečiams iš užsienio pasakau, kad kitąmet vyks jau dešimtosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, dažnai išgirstu, jog ir jie norėtų jose dalyvauti. Kaip žiūrovai, aišku. Kitas dažnas jų klausimas, kokių lietuviškų sporto šakų bus įtraukta į žaidynių programą. Suprantama, bus krepšinis, šypsodamiesi replikuoja, bet kokių bus galima pamatyti specifinių sporto šakų, turinčių ne pasaulinį, o tik lietuvišką pripažinimą? Apie tai ir pamąstykime.

Pati olimpizmo idėja ir jos sąlytis su tradiciniais žaidimais bei kitomis šiandien olimpinėmis šakomis – plati ir daugiaplanė, sakyčiau, numatanti toli į priekį olimpinio sąjūdžio plėtrą (nors pats asmeniškai laikausi konservatyvaus, t.y. dabartinės olimpinių žaidynių programos, modelio). Bet UNESCO paskelbė atskirų tautų etnokultūrinio identiteto išsaugojimą per tradicinius žaidimus (sporto šakas) kultūros paveldo reiškiniu. „Sportas – kiekvieno vyro ir kiekvienos moters paveldas, kurio nebuvimo niekaip negalima kompensuoti“, – kadaise sakė olimpinės idėjos atgaivintojas baronas Pierre‘as de Coubertinas.

Olimpinis idealas, kurio esmė – plėtoti sportą kaip priemonę taikai ir supratimui tarp tautų ir kultūrų pasiekti bei jaunimui ugdyti, susiformavo Europoje.

Ne veltui šiandien Europa turi labai svarbų strateginį dokumentą – Baltąją knygą dėl sporto, kurios pagrindinis tikslas yra remti sportą ir sudaryti sąlygas geriau valdyti Europos sporto sektorių. Beje, Europos Tarybos nustatyta sporto apibrėžtis yra tokia: „Tai visos fizinės veiklos formos, kuriomis organizuotai ar individualiai siekiama tobulinti fizinę ištvermę ir psichinę gerovę, formuoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus meistriškumo varžybose.“ Trumpai sakant, šis strateginis dokumentas – savotiška olimpinės idėjos veiksmų programa Europai, o jos pagrindiniai principai per Tarptautinį olimpinį komitetą, vienijantį 205 nacionalinius olimpinius komitetus ir Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociaciją, gali būti paskleisti visam pasauliui.

Bet nuo bendrų temos aspektų grįžkime prie konkretesnių, į kuriuos noriu atkreipti dėmesį.

Bėgimas, disko metimas, šuoliai į tolį, dvikovos (imtynės, boksas) ir jojimo varžybos buvo įtrauktos į antikos olimpinių žaidynių programą ir lieka nepajudinamos iki šiol.

Bet kintant olimpinėms žaidynėms keičiasi ir žaidynių programa: vienos sporto šakos disciplinos ar rungtys išnyksta, jas pakeičia kitos – populiaresnės, atitinkančios laikmetį. Kodėl apie tai kalbu? Ogi no22

OLIMPINĖ PANORAMA

Lietuviškas ritinis

rėdamas pabrėžti, kad netolimoje ateityje pasaulio olimpiniam sąjūdžiui ir olimpinių žaidynių programos keitimui įtakos gali turėti tarptautinė „Sporto visiems“ asociacija (TAFISA), be kitų tikslų, kelianti uždavinį plėtoti tradicinius tautinius žaidimus.

Nuo 1992 m. pradėtos rengti „Sporto visiems“ žaidynės rodo, kad kuriamos tarptautinės atskirų nacionalinių sporto šakų federacijos savo apimtimi artėja prie jau tradicinėmis tapusių olimpinių žaidynių programos sporto šakų. Todėl Tarptautinis olimpinis komitetas įkūrė tarptautinę organizaciją „Sport-Accord“, kuri vienija visas 35 olimpinės programos sporto šakų federacijas, 15 įvairių sporto infrastruktūros institucijų ir 35 neolimpinių sporto šakų federacijas. Ši asociacija domisi, ar neolimpinės sporto šakos, kurių nemaža dalis yra tautinės, bet išpopuliarėjusios visame pasaulyje, turi potencialių galimybių tapti olimpinėmis. Ypač intensyviai šiuo klausimu dirba sambo imtynininkai.

Kokių turime lietuviškų tautinių žaidimų? Lietuviškąjį ritinį, plačiau žinomą ripkos vardu, ristynėmis vadinamas tautines imtynes. Turime ir žirgų lenktynes ant ledo (sniego), kurios nėra tokios populiarios (išskyrus Sartų lenktynes), bet yra ir liks mūsų kultūros paveldas. Juokais pasakysiu, kad prieš keletą metų ir mūsų šalyje buvo entuziastų, siekusių įkurti tarptautinę lietuviškojo ritinio federaciją – juk lietuvių esama visuose žemynuose. Bet tai ir liko kaip smagi idėja.

Kol kas negaliu atsakyti į klausimą, ar lietuviškasis ritinis bus įtrauktas į dešimtųjų Pasaulio lietuvių sporto žaidynių programą, bet manyčiau, kad mūsų užsienio svečiams tai būtų įdomus reginys.

Juolab tradiciniai tautų žaidimai yra ne tik kultūros paveldas, apie kurį paskelbė UNESCO organizacija, bet ir tarnauja bendrai olimpizmo filosofijai bei olimpinei idėjai skleisti, nors ir nėra formaliai pripažinti kaip olimpiniai.

Tautinės sporto šakos – P.de Coubertino svajonės, kad sportuoti būtina, dalis.

Kol kas negaliu atsakyti į klausimą, ar lietuviškasis ritinis bus įtrauktas į dešimtųjų Pasaulio lietuvių sporto žaidynių programą, bet manyčiau, kad mūsų užsienio svečiams tai būtų įdomus reginys.

Artūras Poviliūnas

IŠ ARTI

Europa

Triumfas

Europos čempionių komanda: G.Venčkauskaitė, L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, K.Gužauskaitė

L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė vėl iškovojo Europos čempionės titulą

Alfredo Pliadžio nuotr.

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės atstovės žibėjo Europos čempionate Bulgarijos sostinėje Sofijoje.

Asmeninėse varžybose stipriausios Senojo žemyno penkiakovininkės titulą apgynė Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms besirengianti Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, prieš tai Europos čempione tapusi 2012-aisiais. Ketvirtą vietą Sofijoje užėmė Gintarė Venčkauskaitė, 27-ąją – Karolina Gužauskaitė. Šių rezultatų užteko Didžiosios Britanijos ir Rusijos rinktinėms aplenkti bei iškovoti aukso medalius ir komandų įskaitoje. Iki šiol komandų varžybas Europos čempionate lietuvės buvo laimėjusios tik 2008 m. Vyrų varžybų finale olimpietis Justinas Kinderis liko 27-tas.

OLIMPINĖ PANORAMA

23

Alfredo Pliadžio nuotr.

Žvilgsnis

Apsisprendimo kryžkelė Nors Austrai Skujytei nepavyko patekti į penktąsias karjeroje olimpines žaidynes, 36 metų lengvaatletė nepraranda vilties pagerinti Lietuvos rekordą.

Marytė Marcinkevičiūtė Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionė Austra Skujytė į liepos pradžioje Amsterdame vykusį Europos čempionatą keliavo turėdama vieną labai svarbų tikslą – įvykdyti Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių septynkovės normatyvą. Deja, nepavyko. Viltys jau penktą kartą patekti į žaidynes dužo per paskutines dvi rungtis.

Likus priešpaskutinei ieties metimo rungčiai A.Skujytė žengė tarp varžybų lyderių. Pirmuoju bandymu ji ietį numetė 45 m 75 cm, antrasis buvo neįskaitytas, o po trečiojo metimo ietis nusileido už 51 m žymos.

Bet teisėjai nutarė, kad įrankis žemę pasiekė ne pagal taisykles, esą stadiono veją pirmiau palietė antrasis ieties galas, ir metimo neįskaitė.

Lietuvos delegacija iškart po rungties pateikė protestą. Peržiūrėjus metimo vaizdo įrašą pastebėta tei24

OLIMPINĖ PANORAMA

sėjų klaida: ietis prieš pat smigdama į žemę vis dėlto į ją pasisuko priekine konstrukcijos dalimi. Bet teisėjų komisija lietuvių protesto nepatenkino. Pasak Lietuvos rinktinės trenerio Kęstučio Jezepčiko, komisija priėmė jai lengviausią sprendimą, nes neturėjo variantų, kaip neįskaitytą metimą kompensuoti.

Tad A.Skujytė prieš jai bene sunkiausią paskutinę rungtį – 800 m bėgimą – bendroje įskaitoje buvo šešta. Sportininkė tada sakė, kad norint įvykdyti olimpinį normatyvą jai reikėtų gerinti asmeninį rekordą.

Bet viskas išsisprendė gerokai anksčiau – pradėjusi bėgti 800 m lietuvė sustojo neįveikusi nė ketvirčio distancijos ir susigriebė už blauzdos.

Sportininkė, nors ir šlubčiodama, pati paliko stadioną.

Dabar Austra jaučiasi priėjusi apsisprendimo kryžkelę: sportuoti dar

metus ar panirti į trenerės darbą ir ieškoti talentingų daugiakovininkių, kurios pratęstų jos laimėjimus.

Teisėjai sutrukdė vienodomis sąlygomis su varžovėmis siekti medalio per Londono olimpines žaidynes, nes po pirmosios varžybų dienos iki gilios nakties buvai išlaikyta dopingo kontrolės punkte. Dabar per Europos čempionatą Amsterdame teisėjai neįskaitė geriausio ieties metimo rezultato, užkirtusio kelią į penktąsias olimpines žaidynes.

Ar nesijauti įskaudinta?

Per Londono olimpines žaidynes po tos nelemtos nakties dar vis tiek ruseno viltis, kad kitą dieną viskas bus gerai. Tačiau taip neatsitiko. Tikrai buvo labai sunku, prireikė poros metų, kol atsigavau ir vėl galėjau prisiminti tas žaidynes.

Žvilgsnis

Po Europos čempionato Amsterdame didelės nuoskaudos nėra, nes dėl kojos traumos negalėjau baigti septynkovės varžybų. Iš kovos pasitraukiau vos pradėjusi bėgti 800 m distanciją. O ieties metimo varžybose, kaip ir krepšinio ar futbolo, nemažai priklauso nuo teisėjų. Jie kažko nepamato, suklysta ir tu nieko negali padaryti. Tai žmogiškasis veiksnys, per daug pykti negalima. Tikrai nebuvo akivaizdu, ar ietis nusileido taisyklingai. Vieni teisėjai tokį bandymą gal būtų įskaitę, o kiti ne...

Ar trauma rimta, teks ilgiau pasigydyti?

Per varžybas jaučiau Achilo sausgyslės skausmus, po dviejų dienų startų skausmas dar labiau paaštrėjo. Blauzdą bėgimo take smarkiai sutraukė.

Bet niekas neplyšo, nieko nenutraukiau, nepatempiau. Prireiks truputėlį laiko, nes raumuo stipriau „užsirakino“, šlubčioju. Nežinau, ar dėl Achilo sausgyslės, ar dėl blauzdos.

Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas įsitikinęs, kad šiųmečiams tavo rezultatams didžiulės įtakos turėjo netikėta trenerio Alekso Stanislovaičio mirtis.

Su treneriu mano ryšys iš tikrųjų buvo stiprus. Man labai jo trūksta ir kaip žmogaus, ir kaip trenerio, ir kaip draugo, nes jis buvo artimas ir savas, tikras šeimos draugas. Treneris mokėjo išlaukti ir skirti tinkamą krūvį. Šito dabar labiausiai pasigendu.

A.Stanislovaitis mokėjo mane stabdyti ir pasakyti: truputį palauk, atsigausim – ir tada vėl į darbus.

Po to, kai nuplaukė penktosios olimpinės žaidynės, tikriausiai į stadioną kojos nebekeli?

Po varžybų turėjau vieną laisvą dieną Amsterdame, aplankiau Vincento van Gogho muziejų, kuriame sukaupta didžiausia pasaulyje šio garsaus XIX amžiaus olandų dailininko tapybos darbų ir piešinių kolekcija.

Muziejus paliko didelį įspūdį.

Amsterdame lankiausi vos antrą kartą, pirmą sykį buvau 2001-aisiais, kai dalyvavau Europos jaunimo iki 23 metų lengvosios atletikos čempionate. Tada nebuvo galimybės vaikščioti po muziejus, todėl šiemet po 15 metų pertraukos tą padariau. Po čempionato porą dienų ilsėjausi, po to kelias dienas praleidau Biržuose pas savo tėvelius.

Per Londono olimpines žaidynes dėl dopingo vartojimo diskvalifikavus ukrainietę Liudmilą Josipenko pakilai į ketvirtą vietą. Įtarimai buvo

mesti ir rusei Tatjanai Černovai. Gal jau atsidūrei trečioje pozicijoje?

Dar iki galo neaiški T.Černovos byla.

Gegužės mėnesį turėjo viskas išaiškėti, o jau ir liepa atėjo, bet mirtina tyla, nėra jokios informacijos.

Čempionatas

Sidabras

Ar turi galimybių gauti vardinį kvietimą į Rio olimpines žaidynes?

Olimpinėse žaidynėse gali dalyvauti 32 septynkovininkės, kurios turi būti surinkusios daugiau nei 6300 taškų. O mano rezultatas nėra aukštas, nesiekia nė 6000 taškų. Nemanau, kad man pavyktų gauti vardinį kvietimą į Rio olimpines žaidynes. Bet būna stebuklų, viltis, kaip sakoma, miršta paskutinė.

Prasitarei, kad dar norėtum sportuoti metus. Kodėl ne ketverius, iki Tokijo olimpinių žaidynių? Tada tau būtų 40 metų, įeitum į pasaulio daugiakovininkių istoriją kaip vyriausia septynkovės varžybų dalyvė.

Ir taip jau esu viena vyriausių. Labai ilgai reikėtų laukti tų ketverių metų.

Jeigu į metus žvelgtum atskirai, gal ir būtų įmanoma sulaukti kitos olimpiados. Bet iš karto užsibrėžti tikslą dalyvauti dar vienose olimpinėse žaidynėse – gana sudėtinga. Be to, manau, būčiau nesuprasta, jeigu rengčiausi dar vienai olimpiadai. Nebent jei po metų pasiekčiau labai gerų rezultatų, kurie mane skatintų dar pasilikti didžiajame sporte. Įvykdyti Tokijo olimpinių žaidynių normatyvą gal ir būtų įmanoma, bet nuvykus į Japoniją norėtųsi ne pliusiuką užsidėti, o kovoti.

Jeigu sportuotum tik metus, kokie būtų tavo planai ir tikslai?

Labai norėčiau pagerinti Lietuvos rekordą, kurį dar 1989-aisiais pasiekė Remigija Nazarovienė (6604 tšk.).

Per Londono olimpines žaidynes iki rekordo pritrūkau 5 taškų. Mano rezultatai atskirose rungtyse gerėja, būtų realu jį pagerinti.

Jeigu tapčiau Lietuvos rekordininke, mano atsisveikinimas su didžiuoju sportu būtų gražus. Tada galėčiau pasakyti, kad padariau viską, ką galėjau, ir ramiai išeičiau. Beje, R.Nazarovienės rekordas pasiektas metant senos konstrukcijos ietį.

Londone pasiekei puikų asmeninį rekordą (6599 tšk.) ir likai ketvirta. Kaip manai, kokią vietą šis rezultatas garantuotų Rio olimpinėse žaidynėse?

Viskas priklausytų nuo kitų sportininkių sėkmės, bet pasiekus tokį rezultatą realiai galima kovoti dėl medalio. Yra ne viena sportininkė, kuri surenka tokią taškų sumą, bet ar

Europos čempionate Amsterdame dalyvavo 19 Lietuvos lengvaatlečių.

Vienintelį medalį pelnė šuolininkė į aukštį 24 metų Airinė Palšytė. Finale lietuvė pirmais bandymais įveikė 184 cm, 189 cm, 193 cm ir 196 cm aukštį, bet tris kartus numetė į 198 cm pakeltą kartelę ir kartu su lygiai taip pat šokinėjusia bulgare Mirela Demireva iškovojo po sidabro medalį.

Auksas atiteko ispanei Ruth Beitiai, kuriai pakluso ir 198 cm aukštis. Greta garbės pakylos liko pusmaratonio varžybose dalyvavusi Rasa Drazdauskaitė. Ji iškovojo ketvirtą vietą.

pavyks tą padaryti Rio de Žaneire – kitas klausimas. Šis rezultatas nebuvo tavo riba.

Apie kokią taškų sumą svajojai?

Lietuvos rekordą norėčiau pagerinti bent keliais taškeliais. Nežinau, kur ta riba. Jeigu pasiekčiau tokių sprinto rezultatų, kokių pasiekdavau anksčiau, jau būtų šis tas. Turiu nemažų rezervų toliau mesti ietį. Ieties metimo sektoriuje dabar mane tobulina šios rungties specialistė Teresė Nekrošaitė.

Lietuvoje tau tinkama pamaina neužaugo. Atsisveikinsi su didžiuoju sportu ir septynkovėje liks tuštuma. Dirbi trenere, gal norėtum specializuotis savo rungtyje ir ugdyti daugiakovininkes?

Labai norėčiau. Vaikams apskritai naudinga savo sportinę karjerą pradėti nuo daugiakovės. Jiems nebūtų nuobodu, nes čia kelios rungtys, ne viena. Jeigu pasitaikytų gabi, talentinga septynkovininkė, tikrai su ja mielai padirbėčiau. Bet jeigu vaikai talentingi kitoms rungtims, jų nebūtina į daugiakovę sprausti.

Jeigu tapčiau Lietuvos rekordininke, mano atsisveikinimas su didžiuoju sportu būtų gražus. Tada galėčiau pasakyti, kad padariau viską, ką galėjau, ir ramiai išeičiau.

Austra Skujytė

Dabar ypač populiarios akademijos. Ar nekyla mintis įsteigti Austros Skujytės daugiakovininkų akademiją?

Panašios mintys kirba galvoje, būtų įdomu. Luktelėkime.

OLIMPINĖ PANORAMA

25

Vėliavnešė

Sava ir Brazilijoje, ir Lietuvoje Niekas kitas Lietuvos olimpinėje delegacijoje taip gerai nepažįsta Brazilijos, kaip buriuotoja Gintarė VolungevičiūtėScheidt, kuri šiandien toje tolimoje šalyje jaučiasi sava.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Lina Daugėlaitė

Per Lietuvos rinktinės palydas į Rio G.Volungevičiūtė-Scheidt ir jos sūnūs Lukas ir Erikas įsiamžino su „LTeam“ talismanu

Iš prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų trispalvę paėmusi buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt per olimpiečių palydas į Rio prabilo portugališkai. Taip Lietuvos vėliavnešė tarsi nutiesė tiltą tarp Lietuvos ir Brazilijos, sujungė dvi šalis taip, kaip jos šeima jungia dvi skirtingas kultūras, kurių gražią dermę atskleidė čia pat apie mamos kojas besisukiojantys baltapūkiai pypliai – šešiametis Erikas ir trimetis Lukas. Lietuviškais lininiais drabužiais aprengti berniukai pirmiausia kalba lietuviškai, po to portugališkai ir itališkai. Olimpines žaidynes vienas jų, vyresnėlis, stebės Brazilijoje su seneliu, o mažėlis liks Lietuvoje pas močiutę.

Gintarė kukliai šypsodamasi sakė, kad Lietuvos delegacijoje yra vertesnių už ją, kam galėjo būti patikėtos garbingos vėliavnešio pareigos, bet 26

OLIMPINĖ PANORAMA

turbūt taikliau šiai misijai atlikti pasirinkti žmogaus nebuvo galima. „Tai didelė garbė ir didelė atsakomybė.

Tikrai žinau, kad yra vertesnių sportininkų tai atlikti, bet jeigu taip pasirinko, aš tai padarysiu atvira širdimi“,– patikino olimpietė. Šeima įsikūrė Italijoje Už Brazilijos buriuotojo Roberto Scheidto po Pekino olimpinių žaidynių ištekėjusi lietuvė šeimos lizdą suka Šiaurės Italijoje, prie Gardos ežero. Bet vyro gimtinėje Brazilijoje laisvai portugališkai kalbanti buriuotoja jaučiasi sava. „Turiu daug brazilų draugų, visa brazilų komanda mane pažįsta ir palaiko.

Daug metų buriuoju, o buriuotojų bendruomenėje daug draugų ir didelė pagarba vienas kitam. Rio viskas, manau, bus šaunu“, – viliasi Gintarė.

Pažįsta šviesiaplaukę lietuvę ir Brazilijos žiniasklaida. „Mane dažnai pristato kaip Roberto žmoną, visi palaiko ir taip pat tikisi rezultatų. Kai tikisi gerų rezultatų iš Roberto, visada pabrėžia, kad šeimoje yra dviguba galimybė parvežti medalių“, – pasakoja G.Volungevičiūtė-Scheidt, kurios sutuoktinis, jai atvykus į Lietuvą, jau buvo gimtinėje ir ruošėsi šeštosioms savo olimpinėms žaidynėms. Beje, po šių olimpinių žaidynių buriuotojų šeimoje bus ir du vėliavnešiai – dukart olimpinis čempionas ir prizininkas R.Scheidtas savo šalies vėliavą nešė Pekine.

Gintarei tai bus jau trečiosios olimpinės žaidynės, bet pirmosios, kurių atidarymo ceremonijoje ji žygiuos. „Mes, buriuotojai, visada būname prie vandenų, toli nuo olimpinio kaimelio. Man neteko dalyvauti atidaryme, nes tai buvo per tolimas atstumas ir per artima diena startui. Šį kartą po atidarymo turėsiu dvi laisvas dienas iki starto, dėl to sutikau – bus laiko pailsėti“, – neabejoja sportininkė. Į sportą grąžino vyras Gimtinėje G.Volungevičiūtė-Scheidt viešėjo šiek tiek ilgiau nei savaitę – liepos 23-iąją ji iškeliavo į Braziliją, kur ją pasitiko sutuoktinis. „Kadangi esu su vaikais, negaliu tiek daug laiko skirti treniruotėms“, – paaiškina Gintarė.

Bet žaidynėms pasirengti laiko pakako. „Galiausiai ateina toks metas prieš olimpines žaidynes, kai tenori, kad viskas greičiau prasidėtų ir praeitų.

Manau, šiose žaidynėse daug lems ir sėkmė, ir psichologinis nusiteikimas, ir pasirengimas. Olimpinėse žaidynėse visi daro daug daugiau klaidų negu paprastose varžybose. Man tai trečioji olimpiada. Tikiuosi, kojos taip nedrebės kaip jaunoms sportininkėms. Manau, turiu šiokių tokių pranašumų“, – viliasi lietuvė, kuri pirmąjį

Vėliavnešė

ĮDOMU

PIRMOJI G.Volungevičiūtė-Scheidt – pirmoji moteris, nešianti Lietuvos vėliavą vasaros olimpinių žaidynių atidaryme.

Iki tol tą darė tik vyrai: 1992 m.

Barselonoje ir 1996 m. Atlantoje – plaukikas Raimundas Mažuolis, 2000 m. Sidnėjuje – lengvaatletis Romas Ubartas, 2004 m.

Atėnuose – krepšininkas Saulius Štombergas, 2008 m.

Pekine – krepšininkas Šarūnas Jasikevičius, 2012 m. Londone – lengvaatletis Virgilijus Alekna.

Pekino olimpinėse žaidynėse lietuvė iškovojo sidabrą

ir kol kas vienintelį olimpinį sidabro medalį iškovojo būtent debiutinėse olimpinėse žaidynėse Pekine.

Savęs aiškia favorite Lietuvos buriuotoja nevadina. Pasak jos, maždaug dešimt sportininkių gali nusitaikyti į medalius. „Pirmiausia reikia galvoti, kaip patekti į dešimtuką ir dalyvauti medalių plaukime, kuris vyks paskutinę dieną“, – apie artimiausius tikslus prasitaria olimpietė.

Per pastaruosius metus tarp favoričių atsirado naujų veidų, kurie anksčiau G.Volungevičiūtei-Scheidt konkurencijos nesudarydavo. Tarp tokių visų pirma paminėtina šiemet pirmąkart pasaulio čempione tapusi anglė Alison Young ar Švedijos buriuotoja Joselin Olsson.

Rengdamasi Rio žaidynėms šiemet Gintarė į Braziliją treniruotis vyko tris kartus. „Tai nėra labai daug, nes užsieniečiai ten daug ilgiau būna. Tai specifinė vieta ir niekur kitur tokių sąlygų pasiruošti olimpiadai nerasi, kaip būdamas ten“, – prasitaria lietuvė.

Kuo ypatinga vieta, kurioje rugpjūtį lenktyniaus geriausi pasaulio buriuotojai? Pirmiausia tuo, kad bus penkios skirtingos distancijos – ankstesnėse olimpinėse žaidynėse jų būdavo viena arba dvi. „Dabar bus penkios skirtingos vietos. Tad informacijos reikia tikrai daug ir visi nori jos surinkti kuo daugiau, pasitreniruoti. Kranto reljefas skirtingas, srovės vinguriuoja pagal kranto išlinkimus. Vandenyje visai kitokios sąlygos. Labai daug priklauso ir nuo gamtos – kokios bus dienos, koks vėjas“, – vardija buriuotoja.

Lygiai prieš metus Rio de Žaneire buriuotojams buvo surengtos bandomosios varžybos. Jose triumfavusi G.Volungevičiūtė-Scheidt sako, kad

tąkart jai labai sekėsi: „Buvo daug plaukimų, kai man pasisekė išeiti iš blogų situacijų, ir tokie plaukimai gale labai daug lemia. Iki pat paskutinio etapo nebuvau atsiplėšusi, plaukiau lygiai su trimis pirmomis merginomis. Viską lėmė varžybos dėl medalių, kuriose sugebėjau išplaukti pirma.“ Kaip bus – taip Po Londono olimpinių žaidynių G.Volungevičiūtė-Scheidt susilaukė antrojo vaiko. Buriuotoja sako, kad po antrojo sūnaus gimimo grįžti į sportą jai buvo sudėtingiau. „Buvo didesnis prisirišimas, ilgiau maitinau ir gal nelabai tikėjau, kad galėčiau grįžti“, – tą laiką prisimena sportininkė.

Jeigu ne vyro Roberto palaikymas ir paskatinimas, vargu ar šiandien ją matytume olimpinėje delegacijoje. Pati Gintarė buvo apsisprendusi dėti tašką sportinėje karjeroje, bet 2015-ųjų pradžioje kartu su vyru nuvykusi į Rio de Žaneirą, kur R.Scheidtas rengėsi dalyvauti Brazilijos taurės varžybose, pačiai sau netikėtai startavo ir ji. Tuo, kad žmona nepraleistų progos išbandyti jėgų olimpinėje trasoje, pasirūpino vyras. „Jis man pasakė, kad jeigu jau važiuoju, vadinasi, ir plauksiu.

Robertas surado auklę, laivą – ir plaukiau. Finišavau ketvirta. Man patiko, vėl viskas pasirodė artima, pamačiau, kad galiu gerai pasirodyti. Tada nusprendžiau rimtai treniruotis“, – kaip vėl sugrįžo į sportą, prisimena buriuotoja.

Gintarė džiaugiasi, kad jų gyvenamoji vieta Italijoje dėkinga buriuoti.

Gyvendama prie pat Gardos ežero olimpinė vicečempionė gali per tris valandas išplaukti, pasitreniruoti, grįžti ir likusį laiką skirti šeimai. „Pas mus atvažiuoja treniruotis daug bu-

riuotojų – niekur patiems keliauti nereikia. Tai didelis pliusas. Be to, Robertas man visus darbus palengvino, ne tik Brazilijoje ir su gyvenimu, ir su laivu padėjo, o tai daug kainuoja“, – apie treniruočių sąlygas pasakoja olimpietė.

Patyrusi sportininkė Italijoje treniruojasi savarankiškai. Į varžybas atvyksta jos treneris Linas Eidukevičius. O buriuotojų šeimoje taip pat netrūksta profesinių kalbų. „Roberto į katerį tikrai nesodinu, kad jis mane treniruotų, bet namie pasikalbame apie kiekvieną buriavimo dieną. Rinkome informaciją tame pačiame Rio de Žaneire, dalijamės ja – aš jam padedu, o jis man“, – pasakoja sportininkė.

Beje, šiemet buriuoti pradėjo ir Scheidtų vyresnėlis Erikas. Kai pradėjo sektis, ėmė patikti. „Dabar buriavimas konkuruoja su futbolu – Italijoje visi maži vaikai žaidžia futbolą“, – apie sūnaus sportinės karjeros pradžią prasitaria mama.

Erikas žino, kokiam svarbiam startui ruošiasi tituluota jo mama. „Aš jam sakiau, kad gal čia paskutinė mano olimpiada. O jis man sako: „Mama, ne! Tu dar plauksi!“ – šypsosi Gintarė.

Bet ar norės sportinę karjerą tęsti pati G.Volungevičiūtė-Scheidt? „Aš niekada nesakau „ne“. Jau sakiau du kartus.

Kaip bus – taip“, – nusijuokia 33-ejų olimpinė vicečempionė.

Olimpinėse žaidynėse visi daro daug daugiau klaidų negu paprastose varžybose.

Man tai trečioji olimpiada.

Tikiuosi, kojos taip nedrebės kaip jaunoms sportininkėms.

Manau, turiu šiokių tokių pranašumų.

Gintarė VolungevičiūtėScheidt

Žaidynių išvakarėse paaiškėjo, kad dėl sveikatos į Rio negalės vykti Gintarės treneris L.Eidukevičius. Žaidynėse sportininkei talkins buvęs olimpietis Rokas Milevičius, labiausiai išgarsėjęs prestižinėse „Volvo Ocean Race“ varžybose, kuriose atstovavo olandų vadovaujamai „Brunel“ komandai.

OLIMPINĖ PANORAMA

27

MEDIKAI

Nematoma, bet svarbi komanda Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms rengiasi ne tik sportininkai, bet ir jų sveikata besirūpinantis specialistų būrys: septyni gydytojai, 13 kineziterapeutų, du masažuotojai ir viena psichologė.

Marytė Marcinkevičiūtė D.Barkauskas jau lankėsi Rio de Žaneire

Pasak Lietuvos olimpinės rinktinės misijos vadovo pavaduotojo Kazio Steponavičiaus, didžiausias krūvis per žaidynes teks Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiajam gydytojui Daliui Barkauskui ir gydytojai Almai Kajėnienei bei abiem krepšinio rinktinės medikams – Rimtautui Gudui ir Vyteniui Trumpickui, kurie gyvens olimpiniame kaimelyje ir dirbs per visas olimpines žaidynes. Kitas personalas keisis – vieni atvažiuos, kiti išvažiuos.

Darbų netrūko ir namie Sidnėjaus, Atėnų, Pekino ir Londono olimpinėse žaidynėse dirbęs Vilniaus sporto centro vyriausiasis gydytojas Edmundas Švedas į savo penktąsias žaidynes Rio de Žaneire nevyks. Bet ir namie patyrusiam medikui netrūko organizacinių darbų.

Dėmesys Zikos virusui E.Švedas nerimauja dėl Brazilijos medicinos lygio.

Mūsų medikai gavo daug informacijos iš olimpinių žaidynių organizacinio komiteto. Ypač dėl uodų platinamo Zikos viruso. Iš Tarptautinio olimpinio ir žaidynių organizacinio komiteto gautos rekomendacijos, nuo ko reikėtų pasiskiepyti.

„Jie prasidėjo dar prieš porą metų, kai LTOK delegacija kartu su olimpinės rinktinės vyriausiuoju gydytoju Daliumi Barkausku vyko į Rio apsižvalgyti.

Sugrįžęs medikas parvežė naudingos informacijos, ko galima laukti žaidynių metu.

„Tai buvo ne reikalavimas, o tik rekomendacija.

Tarkime, reikėjo pasiskiepyti nuo stabligės. Jeigu sportininkas pateks į bet kokią ligoninę, jo niekas neklaus ir vaistai nuo stabligės bus suleisti. Pagal tuos reportažus, kuriuos matome per televiziją, suprantame, kad turbūt Brazilijoje nėra idealios sanitarinės sąlygos“, – spėja E.Švedas.

Brazilija – ne Europa, todėl reikėjo kaip įmanoma geriau pasirengti mūsų sportinei delegacijai aptarnauti per olimpines žaidynes. Sporto medicinos ir antidopingo komisijos atstovai rinkosi kiekvieną mėnesį ir aptardavo visus kilusius klausimus. Sudarėme medicinos įrangos, kurios mums prireiks Rio de Žaneire, sąrašą.

Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojo D.Barkausko iniciatyva mūsų sportininkams buvo sudarytas kelionės krepšelis. Kadangi į olimpinių žaidynių sostinę Lietuvos olimpiečiai skris iš įvairių vietų, į jiems skirtą krepšelį įdėtas sausas davinys (batonėlių, jogurto ir kt.), gana stiprus repelentas nuo uodų, dezinfekcinis tirpaliukas ir kt.

Per kiekvienas olimpines žaidynes kaimelyje veikia olimpiečių poliklinika, kurioje galima atlikti įvairias procedūras. Tačiau daugumos didelių šalių, tokių kaip JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Rusijos, olimpinės delegacijos turi daug savo įrangos, ištisus medikamentų konteinerius, jie ir naktį savo sportininkams gali suteikti medicininę pagalbą. Žinoma, visada yra galimybė naudotis kaimelio poliklinikos paslaugomis“, – pasakoja E.Švedas.

Šie krepšeliai mūsų olimpiečiams įteikti kartu su sportine apranga. Gydytojas D.Barkauskas parengė ir atmintinę sportininkams, kaip jiems elgtis kelionėje ir nuvykus į Braziliją. Mūsų gydytojai atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad jokiu būdu nereikėtų gaivintis gėrimais su ledukais, derėtų vengti užkandžių gatvėje.

Gydytojas pripažįsta: besirengiant olimpinėms žaidynėms didelio nerimo nebuvo, visų sportinin28

kų būklė nebloga. „Olimpiada susideda iš dviejų etapų: atrankos ir pačių žaidynių. Manau, atranka buvo kur kas sudėtingesnė nei pačios žaidynės. Jeigu atrankos varžybos nepavykdavo, sportininkams reikėdavo rengtis kitoms, ir tai kainavo daug nervų bei jėgų“, – paaiškina E.Švedas.

OLIMPINĖ PANORAMA

Dešimtosios olimpinės žaidynės Lietuvos gydytojai į Braziliją, kaip ir į kiekvienas olimpines žaidynes, vešis daugybę vaistų, kad būtų pasirengę bet kokiai nemaloniai situacijai ir įvairiausio pobūdžio negalavimams.

Vienas per daug nieko nenuveiksi, jei kils bėdų, jas spręsime visi kartu.

Per žaidynes visada būna kolegiali atmosfera, vienas kitą stengsimės palaikyti ir padėti.

Tuo krūviu dalysimės, nes jis nei emociškai, nei fiziškai nėra mažas.

Dalius Barkauskas

MEDIKAI

D.Barkauskas Londone tvarko A.Kazakevičiaus sumuštą akį

Atlantos, Sidnėjaus, Atėnų, Pekino ir Londono vasaros bei Solt Leik Sičio, Turino, Vankuverio ir Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse dirbęs Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas D.Barkauskas rengiasi dešimtajam išbandymui. Visą šį sezoną jis dirbo su plaukikais, su jais nuo liepos 15 d. buvo treniruočių stovykloje Tenerifėje. Iš šios stovyklos Ispanijoje liepos 31 d. gydytojas kartu su plaukikais vyks į Rio. Prieš žaidynes olimpinės rinktinės medikas nesijaučia ramus. Tai didžiulis renginys ir ne mažesnė atsakomybė. Daug laiko su plaukikais praleidžiantis D.Barkauskas stengiasi, kad jie nepatirtų perkrovų ir mikrotraumų. „Plaukimas nėra kontaktinė sporto šaka, bet esant milžiniškai įtampai atsiranda miego sutrikimų, nerimo būklės pakitimų, virškinimo sistemos bėdų“, – nerimauja patyręs medikas. Vis dėlto jis viliasi, kad per olimpines žaidynes sportininkai sugebės atskleisti tai, kam yra pasirengę.

Olimpiniame kaimelyje mūsų gydytojai pasiskirstys darbais: A.Kajėnienė rūpinsis kardiologinių ir vidaus ligų klausimais, o D.Barkauskas – skeleto raumenų sistemos problemomis. „Mes vienas kitą gerai pažįstame ir puikiai papildysime“, – neabejoja D.Barkauskas.

Reikia būti viskam pasirengusiems Sporto mediko darbą D.Barkauskas prilygina šeimos gydytojų darbui. „Sportinis traumatizmas yra labiausiai matomas, todėl pirmiausia suvokiama, kad sporto medicina yra tiesiogiai susijusi su sportinėmis traumomis. Bet iš tikrųjų tai gerokai platesnė ir įvairiapusiškesnė sritis. Tai ne tik traumos, bet ir mitybos, raumenų atsigavimo po fizinio krūvio klausimai, vidaus ligos, persitreniravimo ir širdies kraujagyslių sistemos perkrovimo prevencijos. Tai labai plati paletė, susijusi su tuo, kaip mūsų kūnas reaguoja į fizinį krūvį“, – dėsto D.Barkauskas.

Pašnekovas pripažįsta, kad Rio laukia nemažai organizacinių darbų. Pirmiausia reikės įsteigti vadi-

Sportininkų kelionės krepšelio turinys

namąją mini kliniką ir taip organizuoti visą procesą, kad jis būtų sklandus. Pagrindinė Lietuvos medikų užduotis, kad sportininkai į startą stotų maksimaliai pasirengę. „Vienas per daug nieko nenuveiksi, jei kils bėdų, jas spręsime visi kartu. Per žaidynes visada būna kolegiali atmosfera, vienas kitą stengsimės palaikyti ir padėti. Tuo krūviu dalysimės, nes jis nei emociškai, nei fiziškai nėra mažas. Itin intensyvi bus pradžia, teks kaip reikiant paplušėti. Mini centras niekada nebus tuščias, varžybų metu čia irgi dirbs vienas medikas, nes atsitinka įvairių nenumatytų bėdų, todėl jis turės koordinuoti visą ekstremalią situaciją, jeigu tik tokia susidarys. Reikia būti viskam pasirengusiems, – sako ne kartą per žaidynes tuo įsitikinęs D.Barkauskas, kaip ir akivaizdžia tiesa, jog šimtu procentų neįmanoma išvengti traumų. – Galima sumažinti jų tikimybę, bet niekada negalėsime pasiekti, kad traumų nebūtų.“ Daugiau klausimų nei atsakymų Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Rio de Žaneire jau lankėsi du kartus. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad brazilai moka organizuoti šventę. „Bet didžiulis klaustukas, kaip jiems seksis sklandžiai ir saugiai surengti tokį didžiulį sporto renginį. Yra nerimo dėl uodų platinamos infekcijos. Taigi kol kas klausimų daugiau nei atsakymų į juos“, – sako gydytojas.

SVEIKINIMAI

JUBILIEJUS Birželio 3 d. Edmundui Švedui sukako 70 metų. 1971 m. vilnietis baigė Tartu valstybinį universitetą ir įgijo sporto medicinos gydytojo specialybę. Dirbo tuomečiame Respublikiniame fizkultūros-medicinos dispanseryje gydytoju, o po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – Vilniaus sporto medicinos centre vyr. gydytoju. „Sporto mediciną pasirinkau todėl, kad jaunystėje sportavau: žaidžiau stalo tenisą, boksavausi, lankiau vandensvydžio, slidinėjimo pratybas.

Mėgau ir kalnų slidinėjimą, patiko kultūrizmas. Bet mokantis Tartu universitete krūvis buvo labai didelis, reikėjo gerai perprasti ir medicinos, ir kūno kultūros programas, laikyti plaukimo, lengvosios atletikos, gimnastikos įskaitas, todėl viskam neužteko laiko“, – paaiškina E.Švedas.

Gydytojas Lietuvos olimpinio sporto centro sporto salėje ir dabar mankštinasi prie treniruoklių. Anksčiau su žmona Liudmila, irgi baigusia Tartu universitetą bei dirbančia Sporto medicinos centre reabilitologe, kiekvieną savaitgalį plaukiodavo, mindavo dviračio pedalus.

Mūsų šalies medikų komandos ir jos vadovo per olimpines žaidynes lauks nemažas krūvis. „Dirbdamas su sportininkais negali apsileisti, turi pajudėti.

Savo kūną stengiuosi balansuoti fiziniu krūviu. Tai savotiškas mano hobis, kaip darant nedaug galima padaryti daug. Stengiuosi gilintis ir suprasti, kaip mūsų kūnas funkcionuoja ir dirba, kaip yra sudėtas. Per dieną skiriant 30–40 minučių kūną galima ganėtinai neblogai subalansuoti. Pagrindinį dėmesį skiriu kūno svoriui: padirbu su štanga, dvipūde, svarmenimis, o treniruokliai man – metalo laužas“, – prisipažįsta gydytojas.

OLIMPINĖ PANORAMA

29

KRONIKA

BIRŽELIO 30 d.

vykdomasis komitetas Patvirtino olimpinę rinktinę Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdis prasidėjo pakilia nuotaika – Lietuvos olimpinės akademijos organizuoto konkurso „Sukurkime talismaną Lietuvos atletams, vyksiantiems į 2016 m. olimpines žaidynes“ nugalėtoja Monika Potockaitė Lietuvos misijos vadovui Einiui Petkui įteikė savo kurtą talismaną Giliuką. Monika į LTOK būstinę iš Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro atvyko kartu su vadovėmis Jekaterina Možeika ir Jovita Stamuliene. Kaip sakė E.Petkus, talismanas įsikurs Rio de Žaneiro olimpiniame kaimelyje mūsų misijos būstinėje.

Vėliau LTOK vykdomojo komiteto nariai patvirtino LTOK generalinės asamblėjos neeilinės sesijos komisiją, sekretoriatą ir pagal naujus LTOK įstatus parengtą Generalinės asamblėjos narių sąrašą. Pagal naujus LTOK įstatus Generalinėje asamblėjoje gali būti iki 67 narių, dauguma jų – juridinio asmens statusą turinčios olimpinių sporto šakų federacijos, kurios deleguos po vieną balso teisę turintį atstovą.

Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius ir programos „Rio 2016“ įgyvendinimo ekspertų komisijos vadovas Linas Tubelis pristatė sportininkų pasirengimo planus. Jo teigimu, visų sportininkų pasirengimas iki pat žaidynių vyksta organizuotai. L.Tubelis taip pat informavo, kada ir iš kur atskirų sporto šakų atstovai atvyks į Rio. Misijos vadovas Einius Petkus informavo apie krepšininkų pasirengimą žaidynėms ir pristatė olimpinės rinktinės narių sąrašą. Jame – 67 sportininkai, atstovaujantys 16 sporto šakų. Prizinių vietų (1–8) tikimasi iš 9 sporto šakų atstovų: baidarių ir kanojų irkluotojų, boksininkų, buriuotojos, dviračių treko ir dziudo atstovių, irkluotojų, krepšininkų, plaukikų, penkiakovininkų.

Vykdomasis komitetas rinktinės sąrašą patvirtino ir pritarė LTOK prezidentės siūlymui per žaidynių atidarymo ceremoniją nešti Lietuvos vėliavą patikėti buriuotojai, Pekino olimpinių žaidynių vicečempionei Gintarei Volungevičiūtei-Scheidt.

Iš kairės: E.Petkus, D.Gudzinevičiūtė, M.Potockaitė, J.Stamulienė ir J.Možeika

30

OLIMPINĖ PANORAMA

BIRŽELIO 30 d.

Įteikti LTOK apdovanojimai Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete įteikti apdovanojimai olimpizmui ir sportui nusipelniusiems žmonėms. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apdovanojimus įteikė treneriams, buvusiems sportininkams, sporto žurnalistams ir gydytojui.

LTOK prizu „Citius. Altius. Fortius“ apdovanoti: Vladislovas Janiūnas, Lietuvos sporto žurnalistas ir sporto komentatorius, nusipelnęs krepšinio treneris, buvęs ilgametis LRT sporto komentatorius, Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos direktorius, Jonas Romas Bernotas, buvęs ilgametis Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas, sporto renginių organizatorius, Edmundas Švedas, ilgametis Lietuvos sporto medicinos centro vyr. gydytojas, buvęs LTOK medicinos tarnybos vadovas, Antanas Čikotas, Monrealio olimpinių žaidynių prizininkas, buvęs ilgametis Lietuvos irklavimo rinktinės vyr. treneris.

LTOK medaliais „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanoti: Valentinas Vytautas Šeputis, ilgametis Klaipėdos „Gintaro“ sporto centro direktorius ir plaukimo treneris, Alvidas Raškauskas, pirmos ir antros kadencijos LTOK vykdomojo komiteto narys, žiemos olimpinių žaidynių Lilehameryje Lietuvos olimpinės misijos vadovas, nuo 2004 m. Lietuvos studentų krepšinio lygos vykdomojo komiteto narys, viceprezidentas, Mykolo Romerio universiteto Sveikatos ir sporto centro specialistas, Reda Ribinskaitė-Stanevičienė, Seulo žaidynių dalyvė, daugkartinė Lietuvos irklavimo čempionė ir prizininkė, Gintaras Nenartavičius, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas, dienraščio „Lietuvos rytas“ sporto skyriaus redaktorius, LTOK žiniasklaidos komisijos pirmininkas.

Iš kairės: V.Šeputis, V.Janiūnas, R.Ribinskaitė-Stanevičienė, A.Raškauskas, D.Gudzinevičiūtė, G.Nenartavičius, R.Bernotas, A.Juozaitis, E.Švedas

BIRŽELIO 22 d.

Komisijos posėdis LTOK vyko Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis. Jam pirmininkavo komisijos pirmininkas Vidas Mikalauskas, dalyvavo Seimo nariai Valerijus Simulikas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Sergejus Jovaiša, Liutauras Kazlavickas, Jaroslavas Narkevičius, Domas Petrulis, Rimas Antanas Ručys, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas, Lietuvos misijos Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse vadovas Einius Petkus, Kūno kultūros ir

sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius ir Seimo Antikorupcijos komisijos patarėja Laima Ragauskienė.

E.Petkus papasakojo apie Lietuvos rinktinės pasirengimą bei artėjantį dalyvavimą Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

V.Vasiliauskas pristatė LTOK projektus.

Posėdžio dalyviai aptarė olimpinės pamainos finansavimo problemas, sporto medicinos klausimus ir rengiamas naujas Lietuvos sporto bei Kūno kultūros ir sporto fondo įstatymo redakcijas.

KRONIKA

Liepos 11 d.

Susitikimas su jaunimu Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Lietuvos misijos Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse vadovas Einius Petkus dalyvavo Prienų rajone vykusiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime.

Liepos 12 d.

Olimpiečių klubo sukaktis LTOK buvo paminėtas Vilniaus olimpiečių klubo 25-metis. Į šventę susirinkusius olimpiečius sveikino kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, LTOK garbės prezidentas, Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas Artūras Poviliūnas, Vilniaus olimpiečių klubo vadovas Romualdas Bitė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius ir Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tubelis.

D.Gudzinevičiūtė klubo prezidentą R.Bitę apdovanojo LTOK prizu „Citius. Altius.

Fortius“, o nariams, aktyviai prisidėjusiems

prie klubo įkūrimo ir iki šiol puoselėjantiems jo veiklą, įteikė LTOK diplomus.

LTOK garbės diplomai įteikti: pirmajai Vilniaus olimpiečių klubo prezidentei, Monrealio žaidynių bronzos medalio laimėtojai Genovaitei Ramoškienei, buvusiam Vilniaus olimpiečių klubo prezidentui, Miuncheno žaidynių čempionui Vladislovui Česiūnui, klubo viceprezidentei, dukart olimpinei čempionei, pelniusiai aukso medalius 1976 m. Monrealio ir 1980 m.

Maskvos žaidynėse, Angelei Rupšienei, klubo finansininkei, buvusiai irkluotojai, olimpietei Reginai Mileckienei ir dabartiniam klubo prezidentui, Miuncheno olimpinių žaidynių dalyviui R.Bitei.

LTOK prezidentė dalyvavo renginio atidaryme ir bendravo su dalyviais susitikimų sesijoje. Misijos vadovas E.Petkus jaunimui papasakojo apie artėjančias olimpines žaidynes, sportininkų pasirengimą svarbiausiems olimpiniams startams ir kartu su LTOK prezidente bei olimpiniu vicečempionu Edvinu Krungolcu atsakė į dalyvių klausimus.

Nuotrauka prisiminimui

Liepos 19 d.

Delegacija iš Japonijos

Liepos 10 d.

Paaiškėjo visi dalyviai Pasibaigus kovoms dėl trijų likusių olimpinių kelialapių, paaiškėjo visi vyrų krepšinio turnyro dalyviai. Prie jau žinomų Lietuvos krepšininkų B grupės varžovų – Ispanijos, Argentinos, Brazilijos ir Nigerijos rinktinių – prisidėjo Kroatijos ekipa. A grupėje kartu su JAV, Venesuelos, Kinijos ir Australijos rinktinėmis žais atrankos turnyrus laimėjusios Serbijos bei Prancūzijos komandos.

Lietuvos krepšininkai pirmąsias rungtynes Rio de Žaneire žais su aikštelės šeimininkais brazilais rugpjūčio 7 d. 20.15 val. Lietuvos laiku.

Kitų mūsiškių grupės rungtynių tvarkaraštis (Lietuvos laiku): Lietuva – Nigerija rugpjūčio 10 d. 1.00 val.

Lietuva – Argentina rugpjūčio 12 d. 4.30 val.

Lietuva – Ispanija rugpjūčio 14 d. 1.00 val.

Lietuva – Kroatija rugpjūčio 16 d. 4.30 val. Į ketvirtfinalius pateks po keturias stipriausias abiejų grupių komandas.

LTOK viešėjo delegacija iš Japonijos Bando miesto. Susitikimas LTOK būstinėje buvo atsakomasis šio miesto delegacijos vizitas. Su LTOK vadovais susitiko Bando meras Yoshihara Eiichi, miesto tarybos pirmininkas Hayashi Jyunzo ir kiti miesto vadovai bei savivaldybės darbuotojai. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė padėkojo svečiams už šiltą LTOK atstovų Einiaus Petkaus ir Vitalijaus Vasiliausko priėmimą Japonijoje ir aptarė bendradarbiavimo galimybes su Bandu ruošiantis 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms. Meras Y.Eiichi LTOK prezidentei įteikė įspūdingą simbolinę dovaną – samurajaus šalmą. LTOK darbuotojai ir Bando miesto delegacijos atstovai apsikeitė simbolinėmis dovanomis.

OLIMPINĖ PANORAMA

31

KRONIKA

liepos 21 d.

Patvirtinta rinkimų data Likus 15 dienų iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių atidarymo iškilmių vyko LTOK vykdomojo komiteto posėdis. Jame nutarta 2016 m. spalio 7 d. sušaukti LTOK generalinės asamblėjos ataskaitos ir rinkimų sesijas.

Vykdomasis komitetas taip pat patvirtino Lietuvos olimpinės delegacijos vadovybę. Delegacijai vadovaus LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, jos pavaduotojai – LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras ir Lietuvos misijos vadovas Einius Petkus. Žaidynes kartu su viso pasaulio valstybių vadovais stebės ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei premjeras Algirdas Butkevičius.

liepos 21 d.

pagerbti sporto žmonės LTOK būstinėje po Vykdomojo komiteto posėdžio tradiciškai buvo apdovanoti neseniai jubiliejines sukaktis minėję olimpiniam sąjūdžiui nusipelnę žmonės.

Olimpinę žvaigždę LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įteikė ilgametei Varėnos sporto mokyklos direktorei, rankinio trenerei, sporto organizatorei Irenai Mikalauskienei.

Misijos vadovas E.Petkus Rio de Žaneiro olimpiniame kaimelyje Vykdomojo komiteto nariai patvirtino į olimpines žaidynes vyksiančių sporto specialistų sąrašą. Į Rio de Žaneirą jie vyks dviem grupėmis, jų vizito datos priderintos prie atitinkamų sporto šakų varžybų. Rugpjūčio 2–14 d. Brazilijoje lankysis 32 sporto specialistai: trys LTOK vykdomojo komiteto nariai, 28 sporto federacijų, kurios yra LTOK narės, atstovai ir vienas savivaldybės atstovas.

Rugpjūčio 12–26 d. Rio de Žaneire lankysis 27 sporto specialistai: 21 sporto federacijos, kurios yra LTOK narės, atstovai, dviejų savivaldybių atstovai ir keturių sporto organizacijų vadovai.

Rio de Žaneire jie ne tik stebės varžybas, bet ir dalyvaus tarptautinių federacijų konferencijose ir susitikimuose su kitų šalių sporto šakų vadovais, talkins olimpiečiams. Tai daugiausia prie sportininkų rengimo prisidėję žmonės, kai kurios sporto federacijos šia galimybe pasinaudojo į žaidynes siųsti trenerius, kuriems dėl ribotų kvotų trūksta akreditacijų. Į žaidynes vykstantys sporto specialistai nėra Lietuvos delegacijos nariai, jie olimpiniame kaimelyje negyvens.

2015 m. spalio 15 d. LTOK vykdomojo komiteto sprendimu į XXXI olimpiados žaidynes Rio de Žaneire gali vykti LTOK vykdomojo komiteto nariai, po du Lietuvos olimpinių vasaros sporto šakų federacijų, delegavusių olimpiečius į Lietuvos olimpinę rinktinę, atstovus, po vieną kitų vasaros sporto šakų atstovą, po vieną atstovą iš pagrindinių savivaldybių, prisidėjusių prie olimpiečių rengimo olimpinėms žaidynėms, ir po vieną atstovą iš sporto organizacijų, daug prisidėjusių prie olimpiečių pasirengimo.

Olimpinėse žaidynėse akredituota 11 rašančių ir fotografuojančių žurnalistų. Dirbs dviejų šalies televizijų komandos.

32

OLIMPINĖ PANORAMA

LTOK medaliais „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanoti: dvejų olimpinių žaidynių dalyvis, Barselonos žaidynių prizininkas, Europos bokso čempionas bei sidabro ir bronzos medalių

laimėtojas Vitalijus Karpačiauskas, LTOK programos „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas“, kitų olimpinių ir kūno kultūros programų jaunimui rengėja ir aktyvi įgyvendintoja, Lietuvos olimpinės akademijos garbės narė Regina Nijolė Sližauskienė bei ilgametė Šiaulių miesto kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja, buvusi Šiaulių „Tauro“ žolės riedulio komandos žaidėja Ramutė Pilypienė.

Iš kairės: V.Karpačiauskas, R.N.Sližauskienė, D.Gudzinevičiūtė, R.Pilypienė, I.Mikalauskienė

liepos 21 d.

Lietuvos olimpinis kelias Vilniaus centriniame pašte atidaryta Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos (LOKA) narių Jono Načiūno, Rimanto Džiauto ir Kęstučio Skerio paroda „Lietuva olimpiniu keliu“.

Ekspozicijos stenduose – vokai su olimpinių čempionų ir medalininkų autografais, pašto ženklai, ženkliukai, bilietai į olimpines varžybas ir net pieštukai su olimpine simbolika. Paroda skirta Lietuvos olimpiniam keliui (1992–2016 m.), taip pat 1956 m.

Melburno, 1976 m. Monrealio, 1996 m. Atlantos žaidynių metinėms paminėti ir artėjančioms Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. Eksponuojami LTOK išleisti Rio žaidynėms skirti ženkliukai, Lietuvos olimpinės rinktinės bukletas, Rio krepšinio turnyro bilietai.

Parodos atidaryme dalyvavo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, LOKA prezidentas Juozas Širvinskas, Lietuvos pašto atstovai, gausus būrys kolekcininkų asociacijos narių.

Projektas

Mentorystės takais Vienas iš SCORE („Strengthening Coaching with the Objective to Raise Equality“) projekto siekių – sukurti tarptautinę mentorių bendruomenę, kurioje jie galėtų bendrauti toliau ir projektui pasibaigus.

Projektas susidėjo iš dviejų elementų: nacionalinių mokymo programų sukūrimo ir įgyvendinimo bei mentorystės programos, padėsiančios apmokyti būsimuosius mentorius dirbti su potencialiais treneriais partnerių organizacijų šalyse, sukūrimo ir įgyvendinimo.

Pirmoji mentorystės mokymų dalis vyko šiemet sausio 29 – vasario 1 d.

Nikosijoje, Kipre, o antroji gegužės 20–22 d. Suomijos sostinėje Helsinkyje. Mokymuose dalyvavo trys Lietuvos atstovės – Vilma Kasiulynienė (Lietuvos fechtavimo federacija), Lina Bielinienė (baseinas „Olimpinė pradžia“) ir Laura Šaučikovaitė-Astrauskienė (Lietuvos olimpinis sporto centras). Mokymams vadovavo psichologijos ekspertė Satu Kaski, dirbanti mentorystės projektuose su treneriais Suomijoje ir atsakinga už šio projekto mentorystės programos sukūrimą.

Mokymų metu 22 atstovai iš aštuonių šalių aiškinosi, kas toji mentorystė, nuo ko pradėti, kokie svarbiausi darbo principai, kaip sėkmingai dirbti su grupe, kėlė individualius tikslus, susi-

jusius su ateities darbais, dalijosi savo idėjomis apie mentorystės veiklą.

Visi mokymai vyko naudojant neformalius ugdymo metodus, buvo daug diskusijų grupėse, žaidimų. Šitaip gaunama informacija yra įsisavinama per patirtį ir kur kas lengviau suprantama. Sukuriama darbo aplinka, kurioje dalyviai jaučiasi saugūs ir gali diskutuoti įvairiomis temomis, siekdami išsiaiškinti aktualius klausimus.

Tiek Kipre, tiek Suomijoje mokymų metu aštuonių šalių atstovai gilinosi į mentorystės pradmenis, subtilybes, principus. Išgirdo ne tik sausos informacijos (kuri po kiek laiko dažniausiai būna pamirštama), bet ir daug diskutavo grupėse, kėlė individualius tikslus, keitėsi patirtimi, idėjomis apie mentorystę. Daugiausia šio darbo patirties turi suomiai, kurie noriai dalijosi žiniomis, idėjomis, pasiekimais.

Buvo lavinami bendravimo įgūdžiai, gilinamasi į įsiklausymo, pozityvaus bendravimo svarbą, ryšio su asmeniu užmezgimą. Dažniausiai po darbo grupėse vykdavo visuotinis rezultatų apibendrinimas. Taip buvo siekiama visus dalyvius įtraukti į aktyvią veiklą,

sukurti stipresnį dalyvių asmeninį kontaktą ir kartu parodyti, kad diskusijose svarbi kiekvieno nuomonė.

Programos dalyviai sužinojo, kaip motyvuoti moteris bei jaunimą imtis trenerio darbo, todėl kartu su LTOK buvo nuspręsta, kad po šių mokymų galima bandyti skleisti mentorystės svarbą ir Lietuvoje, mėginti padėti kitiems suprasti, kokius reikia žengti tolesnius žingsnius trenerio darbo link.

Tai ypač aktualu jaunajai kartai, todėl buvo nutarta ateityje prieš įsitraukiant į pažintinius seminarus bendradarbiauti su vyresnių klasių sporto gimnazijų moksleiviais ir Lietuvos edukologijos bei Lietuvos sporto universiteto studentais, besidominčiais sportu ar treniravimo sistemomis, o įgytą patirtį skleisti ir nacionaliniuose seminaruose (Lietuvos sporto federacijų sąjungos seminaruose, administratorių kursuose ir pan.).

Treneriai, studentai ir kiti interesantai, kuriems įdomus šis kelias, bus pakviesti į asmenines konsultacijas, kuriose aptars jiems rūpimus klausimus ar situacijas. „OP“ inf.

3

Dalyvės Mokymuose dalyvavo trys Lietuvos atstovės – Vilma Kasiulynienė (Lietuvos fechtavimo federacija), Lina Bielinienė (baseinas „Olimpinė pradžia“) ir Laura ŠaučikovaitėAstrauskienė (Lietuvos olimpinis sporto centras).

Iš kairės: V.Kasiulynienė, L.Šaučikovaitė-Astrauskienė ir L.Bielinienė OLIMPINĖ PANORAMA

33

Kolekcininkams

Monetos pranašauja sėkmę Liepos 25-ąją Lietuvos bankas išleido 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą XXXI olimpiados žaidynėms Rio de Žaneire.

Joje pavaizduota plaukikė primena Rūtos Meilutytės auksinį triumfą Londone. Monetos pristatymas vyko Kaune, „Girstučio“ plaukimo baseine.

Jau du kartus Lietuvos banko prieš olimpines žaidynes išleistos monetos išpranašavo mūsų sportininkų pergales. Medalius laimėjo būtent tų sporto šakų atstovai, kurie buvo pavaizduoti monetoje. 1996 m. Atlantos olimpinėms žaidynėms skirtoje monetoje matome krepšininkus, tada laimėjusius olimpiados bronzą, o prieš 2000ųjų Sidnėjaus žaidynes pasirodė disko metikas, galima sakyti, išpranašavęs Virgilijui Aleknai olimpinį auksą.

2004 m. Atėnų žaidynėms išleistos monetos reverse pavaizduoti dviračių sporto atstovai, kurie olimpinius apdovanojimus buvo iškovoję ankstesnėse žaidynėse. 2008 m. Pekino olimpiadą įamžino moneta su stilizuotu bėgiku. Kinijoje mūsų lengvaatlečiai medaliais nepasidabino, bet juos pelnė bėgimo ir kitose rungtyse sėkmingai pasirodę penkiakovininkai Edvinas Krungolcas (sidabras) ir Andrejus Zadneprovskis (bronza). Prieš 2012 m. Londone vykusią olimpiadą išleista buriavimui skirta moneta primena, kad Pekine Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt laimėjo šios sporto šakos sidabrą. „Dovanojame jums sidabrą, linkėda34

OLIMPINĖ PANORAMA

mi grįžti su Rio de Žaneiro auksu!“ – per naujos kolekcinės monetos pristatymą sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Sporto tema pirmoji 10 litų moneta išleista 1995 m. penktųjų Pasaulio lietuvių sporto žaidynių proga. Olimpinę seriją Lietuvos bankas pradėjo 1996 m. išleisdamas 50 litų sidabrinę monetą, skirtą Atlantos olimpinėms žaidynėms. Tokio pat nominalo sidabrinės monetos išleistos ir vėlesnėms žaidynėms. 2011 m. pasirodė dvi kolekcinės monetos – 50 litų auksinė ir 1 lito apyvartinė. Abi jos skirtos krepšiniui.

Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms skirta moneta yra pirmoji, kurią Lietuvos bankas išleidžia įvedus eurą.

20 eurų moneta nukaldinta iš 925 prabos sidabro. Jos skersmuo 38,61 mm, monetos paviršiaus kokybė „proof“, masė 28,28 g, tiražas 7 tūkst. monetų.

Monetos reverse skaidraus vandens fone, išgautame panaudojant tampografinę spaudą, išryškėja plaukikės atvaizdas, olimpinių žaidynių metai – 2016 ir užrašas Rio de Žaneiras.

Monetos averse – stilizuotas Vytis, kairėje pusėje panaudotas LTOK

Įdomu

Muziejus Lozanos (Šveicarija) olimpiniame muziejuje demonstruojamos olimpiadoms skirtos įvairiose šalyse išleistos monetos ir pašto ženklai, tarp jų – ir Lietuvos. Netrukus šią ekspoziciją papildys ir naujoji Lietuvos banko moneta.

logotipas, o žemiau jo monetos nominalas – 20 €. Monetas kaldinusios Lietuvos monetų kalyklos logotipas įspaustas monetos reverse. Monetos briaunoje įspaudas – XXXI olimpiados žaidynės.

Monetos grafinius projektus sukūrė Rūta Ničajienė, o gipsinius modelius atliko Giedrius Paulauskis. Su moneta išleisto lankstinuko teksto autorius – sporto žurnalistas Gintaras Nenartavičius.

20 eurų sidabro kolekcinės monetos, įdėtos į reprezentacinę dėžutę, kaina su PVM – 63 eurai, be reprezentacinės dėžutės – 58 eurai.

LB inf.

36

OLIMPINÄ– PANORAMA