Olimpinė panorama 2016 08

2016 m. rugpjūtis Nr. 8 (84)

Rio spalvos Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės Lietuvai suspindo sidabru ir bronza

OLIMPINĖ PANORAMA

1

2

OLIMPINÄ– PANORAMA

TURINYS

TURINYS

10

12

16

20

28

34

5 6 8 10

Skaitytojams

12 13 14

Sunkioji atletika

16 18 20 22 24

Šiuolaikinė penkiakovė

25 26 27 28 30 34

Dziudo, Gimnastika

LTOK prezidentės mintys

Atidarymas

Vasaros žaidynės – žiemą

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalas Leidžiamas nuo 2003 m.

Nr. 8 (84), 2016 m.

Irklavimas

Medaliai Kristaus statulos papėdėje

Baidarių ir kanojų irklavimas Dovana – olimpinė bronza

Geležinė valia sutramdė jaudulį

Buriavimas

Didelė klaidos kaina

Dviračių sportas Permainingas Rio trekas; Sunkūs išbandymai

Viltis sudaužė brazilų žirgai

VIršelyje Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių sidabro medalių laimėtojai irkluotojai S.Ritteris ir M.Griškonis Vytauto Dranginio nuotr.

redaktorius

Bronius Čekanauskas

Krepšinis

Autoriai

Galingas startas, liūdnas finišas

Goda Smilingytė Marius Grinbergas

Plaukimas

fotografai

Audringas Rio baseinas

Lengvoji atletika Ir stadione, ir gatvėse

Šaudymas, Tenisas Taiklesnis už Dakaro legendą; Skaudus smūgis

Pergalė išslydo; Nugalėjo skausmą

Imtynės

Rio – tik viena kova

Boksas

Dvigubi mūšiai

Uždarymas

Rio estafetę perdavė Tokijui

Kronika

Alfredas Pliadis Vytautas Dranginis Goda Smilingytė Marius Grinbergas

maketuotojas Artūras Gimžauskas

kontaktai

Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius panorama@ltok.lt

Interneto svetainė www.ltok.lt

spausdina

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

tiražas

4000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899 Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

LTOK įvykių dienoraštis

Misija

Svarbiausia – darni komanda OLIMPINĖ PANORAMA

3

SKAITYTOJAMS

Iš Rio į Tokiją DAINA GUDZiNEVIČIŪTė

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Rio de Žaneire baigėsi XXXI olimpiados žaidynės.

Vieniems jos suteikė džiaugsmo, kitiems buvo naudingos kaip pamokos ateičiai. Į Lietuvą mūsų sportininkai grįžo su keturiais medalių komplektais. Nors laimėjimai gana geri, Lietuvos olimpinės rinktinės rezultatai namie sukėlė įvairių diskusijų.

Daug tų apdovanojimų ar mažai? Kodėl neturime aukso? Kodėl Brazilijoje nesublizgėjo tie, iš kurių tikėtasi daugiausiai? Vienareikšmio atsakymo į visus šiuos klausimus greitai nerasime. Sporto specialistų darbo grupė per artimiausius porą mėnesių atliks išsamią analizę ir, neabejoju, pateiks įdomių įžvalgų bei naudingų rekomendacijų.

Rio de Žaneiro žaidynės tapo nemažu iššūkiu visai mūsų delegacijai. Sportininkai susidūrė su neįprastu klimatu – karštį keitė stiprūs vėjai, atletus neabejotinai veikė ir net šešių valandų laiko skirtumas. Krepšininkai, plaukikai, lengvaatlečiai startavo neįprastai vėlai. Bet, kaip sakoma, sąlygos buvo vienodos visiems žaidynių dalyviams.

Vis dėlto mūsų sportininkų rezultatus norėčiau vertinti pozityviai, o į jų laukiančią ateitį žiūrėti optimistiškai. Rio de Žaneire mačiau daug mūsiškių startų ir neabejoju, kad olimpiečiai atidavė visas jėgas. Nuspėti, kuriam sportininkui pavyks pasiekti savo tikslą, o kam ne – sudėtinga. Būtent dėl to

pasaulyje tiek daug žmonių žavisi sportu. Olimpinėse žaidynėse varžosi geriausi pasaulio atletai.

Visi fiziškai stiprūs, visi pasiruošę, silpnų konkurentų čia nėra, tad rezultatą gali lemti net mažiausia smulkmena, pavyzdžiui, kaip tą dieną ar net tą akimirką pavyks susitvarkyti su jauduliu.

Lietuvos rinktinė Rio de Žaneire kovojo garbingai.

Nors šį kartą į Lietuvą neatkeliavo nė vienas aukso medalis, galime didžiuotis, kad aplenkėme ne vieną didesnę ir turtingesnę Europos valstybę, geriausiai pasirodėme iš trijų Baltijos šalių.

Rio de Žaneire mačiau daug mūsiškių startų ir neabejoju, kad olimpiečiai atidavė visas jėgas.

Kai kuriems mūsų favoritams nepasisekė, bet turime nepamiršti svarbių pergalių, kurių tiek daug dar iki žaidynių jie pelnė Lietuvai. Palaikymo mūsų sportininkams reikia ne tik per olimpines žaidynes, kuriomis baigiasi ketverių metų olimpinis ciklas.

Prasidėjo nauja olimpiada. 2020-aisiais atletų laukia Tokijas. Tad prieš akis – ketveri sunkaus darbo metai.

Nepamirškite palaikyti „LTeam“ komandos viso naujojo olimpinio ciklo metu ir per 2018 m. Pjongčange vyksiančias žiemos olimpines žaidynes. O nuo rugsėjo 7-osios visi laikykime kumščius už Rio de Žaneire startuosiančius mūsų parolimpiečius.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

ATIDARYMAS

Vasaros žaidynės – žiemą

Brazilijos olimpinio komiteto vadovas C.Nuzmanas (dešinėje) ir TOK prezidentas T.Bachas – buvę olimpiečiai

Rugpjūčio 6-ąją antrą valandą nakties Lietuvos laiku legendiniame Rio de Žaneiro „Maracana“ stadione prasidėjo iškilminga XXXI olimpiados žaidynių atidarymo ceremonija. Pirmą kartą Pietų Amerikoje surengtos vasaros žaidynės vyko brazilišką žiemą.

Olimpinę ugnį uždegė V.C.de Lima

Vietos laiku žaidynių atidarymo šventė prasidėjo 20 val. Tiesa, kad nenuobodžiautų besirenkantys žiūrovai, stadione muzikinės linksmybės su dainomis ir šokiais suskambo gerokai anksčiau. Gana anksti į ilgą ir varginančią žaidynių atidarymo ceremoniją iš olimpinio kaimelio išvyko ir šalių delegacijos. Lietuviai pajudėjo 17.40 val., nors į stadioną įžengė daugiau kaip po trijų valandų. Pačios iškilmės truko ilgiau nei keturias valandas, bet sportininkų tai negąsdino.

Lietuvos vėliavą nešė Pekino žaidynių vicečempionė buriuotoja Gintarė Scheidt. Žaidynių atidaryme dalyvavo Lietuvos krepšinio rinktinė, baidarininkai Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas, buriuotojas Juozas Bernotas, boksininkai Evaldas Petrauskas ir Eimantas Stanionis, tenisininkas Ričardas Berankis, lengvaatletė Eglė Balčiūnaitė, plaukikas Deividas Margevičius ir šaulys Ronaldas Račinskas. Su sportininkais parade žygiavo treneriai, olimpinės rinktinės medikai ir misijos vadovai. Bene nuotaikingiausiai sambos žingsnius demonstravo vyriausiasis rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas. Visą distanciją sėkmingai įveikė ir Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis.

6

OLIMPINĖ PANORAMA

Parade pasirodė 205 pasaulio valstybių ir olimpinių komitetų delegacijos, taip pat nepriklausomų atletų bei pabėgėlių rinktinės, žengusios paskui TOK vėliavą. Žiūrovai išvydo daug spalvingų nacionalinių kostiumų. Galima drąsiai teigti, kad bendrame šiame madų šou „Audimo“ sukurti melsvi ir žalsvi sportiniai lietuvių kostiumai atrodė gerai. Į „Maracana“ stadioną įžengusią Lietuvos delegaciją žiūrovai pasitiko audringais plojimais, ją iš garbės svečių tribūnos sveikino šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, beje, jau kitą dieną apsilankiusi olimpiniame kaimelyje, parado dalyviams mojo ir LTOK vadovai. Šventinei atidarymo programai parodyti buvo pasitelkta daugiau nei 35 tūkst. profesionalų, pasirodė 12 sambos mokyklų. Šventę kūrė garsūs Brazilijos režisieriai Fernando Meirellesas, Andrucha Waddingtonas ir Daniela Thomas. Skambėjo ne tik braziliški ritmai – daug dėmesio ceremonijos režisieriai skyrė gamtai, jos išsaugojimui ir ekologijos problemoms. Net olimpinius žiedus nudažė žaliai. Pasirodė supermodelis Gisele Bündchen, Brazilijoje populiari reperė Karol Conka.

Ugningą kalbą sakė Rio de Žaneiro olimpinių žai-

ŽIŪROVAI Olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją stadione stebėjo apie 70 tūkst. žiūrovų, dar maždaug 3 milijardai žmonių ją matė per televiziją.

Šalių delegacijos stadiono taku žingsniavo paskui spalvingus triračius

Lietuvos delegacija olimpinių žaidynių atidaryme

dynių organizacinio komiteto prezidentas Carlosas Nuzmanas. „Kreipiuosi į visą planetą, į visus penkis žemynus. Mes džiaugiamės galėdami jus priimti Rio de Žaneiro olimpiniame mieste. Olimpinė svajonė tapo realybe. Geriausia vieta pasaulyje yra čia ir dabar. Brazilija priima jus išskėstomis rankomis“, – patikino C.Nuzmanas, beje, ir pats ragavęs olimpiečio duonos skonio – 1964 m. Tokijo olimpiadoje jis žaidė Brazilijos tinklinio rinktinėje. Į Rio de Žaneiro gyventojus bei svečius kreipėsi ir Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas, olimpinis čempionas Thomas Bachas. „Pirmosios olimpinės žaidynės vyksta nuostabiame Pietų Amerikos mieste. Šiandien žaidynių organizacinis komitetas ir brazilai gali tuo didžiuotis. Mes žavimės tuo dar labiau, nes jūs sugebėjote jas surengti tokiu Brazilijai sudėtingu metu. Mes visada jumis tikėjome. Jūsų aistra sportui ir džiaugsmingumas mus įkvepia“, – sakė T.Bachas.

pirmoji pasaulio raketė ugnį perdavė krepšininkei Hortenciai Marcari, o ši – maratono bėgikui Vanderlei Cordeiro de Limai, kuriam ir buvo patikėta „Maracana“ stadione įžiebti daugiau nei 300 miestų aplankiusį olimpinį deglą. Dabar 46-erių V.C.de Lima per 2004-ųjų Atėnų olimpiados maratono varžybas pirmavo, kol vienas pakvaišęs žiūrovas įbėgo į trasą ir sugriebė lyderį. Po šio incidento brazilui atiteko žaidynių bronza, bet jis atleido užpuolikui ir pelnė pagyrų už parodytą kuklumą.

1 Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės – pirmosios, surengtos Pietų Amerikoje.

Garsųjį Rio de Žaneiro stadioną užplūdo spalvingais kostiumais apsitaisę sambos šokėjai, o žaidynių atidarymo ceremoniją vainikavo įspūdingi fejerverkai. Dalis Lietuvos olimpinės rinktinės narių šio reginio nematė, nes miegojo ir kaupė jėgas olimpiniams startams.

Priesaiką garbingai kovoti davė teisėjai, treneriai, o visų atletų vardu ją pasakė Lietuvos vėliavnešės G.Scheidt vyras – legendinis Brazilijos buriuotojas, dukart olimpinis čempionas Robertas Scheidtas.

Olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją stadione stebėjo apie 70 tūkst. žiūrovų, dar maždaug 3 milijardai žmonių ją matė per televiziją. Sportininkams ir žiūrovams žaidynių atidarymas patiko, nors jis buvo gerokai kuklesnis, nei matytas Londone ar Pekine.

Olimpinę ugnį į stadioną įnešė populiariausias brazilų tenisininkas Gustavas Kuertenas. Buvusi

Jau kitą dieną 11 491 atletas, 28 sporto šakų atstovas, pradėjo kovas dėl 306 medalių komplektų.

OLIMPINĖ PANORAMA

7

IRKLAVIMAS

Medaliai Kristaus statulos papėdėje Karštos braziliškos žiemos ledus pirmieji pralaužė Lietuvos irkluotojai – jie mūsų šalies delegacijos medalių sąskaitą rugpjūčio 11-ąją atidarė iškovodami olimpinius sidabro ir bronzos medalius.

10 Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvavo net dešimt mūsų šalies irkluotojų.

Keturi iš jų namo grįžo su medaliais.

Iš kairės: S.Ritteris, M.Valčiukaitė, D.Vištartaitė, M.Griškonis

Olimpinių žaidynių bronzą pelniusios 22 metų Milda Valčiukaitė ir 27-erių Donata Vištartaitė jau švietė plačiomis šypsenomis, daužėsi rankomis su žurnalistais ir dar gaudydamos kvapą atsakinėjo į klausimus, kai į Rodrigo de Freito lagūnoje plūdurais nužymėtą 2000 m ilgio trasą šovė vyrų porinių dviviečių finalo dalyviai. Po finišo svyruodami iš nuovargio, bet laimingi rankas į viršų kėlė sidabrą iškovoję 27 metų Saulius Ritteris ir 30-metis Mindaugas Griškonis.

Nors bangos ir vėjai olimpinėje lagūnoje jaukė organizatorių planus, versdami ne kartą atidėti varžybas, Lietuvos porinių dviviečių įgulos kelią finalo link prasiskynė be jokių svyravimų. Abi užtikrintai laimėjo savo atrankos plaukimus, vyrai pirmi buvo ir pusfinalyje, merginos šiame etape finišavo antros, bet taip pat tiesiausiu keliu pateko į finalą, nors už jo borto liko pasaulio čempionės Naujosios Zelandijos, Vokietijos ir Azijos čempionės Kinijos įgulos.

Vyrų porinių dviviečių finale iškart tapo aišku, kad dėl aukso kovos dvi įgulos – pastaraisiais metais visas lenktynes iš eilės laimintys broliai kroatai Martinas ir Valantas Sinkovičiai bei vos prieš mėnesį į vieną valtį sėdę S.Ritteris ir M.Griškonis. Distancijos viduryje lietuviai buvo išsiveržę į priekį, bet nenugalimieji broliai iš Kroatijos susigrąžino pranašumą 8

OLIMPINĖ PANORAMA

ir trasoje užtrukę 6 min. 50,28 sek. pirmi kirto finišo liniją. Lietuvos įgula vos daugiau nei sekunde pralaimėjo kroatams – 6 min. 51,39 sek. Trečią vietą iškovojo Norvegijos sportininkai Kjetilis Borchas ir Olafas Tufte – 6 min. 53,25 sek. Tai buvo jau šeštoji legendinio 40-mečio norvego O.Tufte‘s olimpiada.

Moterų porinių dviviečių varžybos vyko pagal panašų scenarijų. Čia irgi tvirtai pirmavo du ekipažai – lenkės ir britės. Lietuvės netruko įsitvirtinti trečioje pozicijoje, mėgino artėti prie lyderių, bet liko trečios. Auksas atiteko lenkėms Magdalenai Fularczyk-Kozlowskai ir Nataliai Madaj (7 min. 40,1 sek.), sidabras britėms Victoriai Thornley ir Katherine Grainger (7 min. 41,05 sek.). Bronzinio lietuvių finišo laikas – 7 min. 43,76 sek.

Iš mūsų merginų įgulos iki Rio žaidynių olimpiados skonio buvo ragavusi D.Vištartaitė, prieš ketverius metus Londone su vienviete valtimi užėmusi aštuntą vietą. Vyrų porinės dvivietės nariai irgi jau buvo bandę jėgas olimpinėse žaidynėse. M.Griškonis 2008 m. Pekine ir 2012 m. Londone buvo aštuntas vienvietininkų lenktynėse, o S.Ritteris su Rolandu Maščinsku Londone liko šešti. Į vieną valtį S.Ritteris su M.Griškoniu sėdo po Sauliaus porininko R.Maščinsko rankos traumos. Liepos pradžioje Rolando patirta trauma privertė Lietuvos

Dažnai būna, kad po varžybų jautiesi kuo nors nepatenkintas – nesvarbu, kokia būna užimta vieta. Šiandien viskas pavyko.

Mindaugas Griškonis

L.Šaltytė Lietuvos keturvietė užėmė devintą vietą

rinktinės trenerius skubiai imtis permainų – į dvivietę su Sauliumi sėdo Mindaugas, o šio vietą vienviečių valčių varžybose užėmė šių metų Europos jaunių čempionas Armandas Kelmelis.

Tad Lietuvos rinktinės konsultanto italo Giovanni Postiglione‘s ir šalies irkluotojų rinktinės vyriausiojo trenerio Mykolo Masilionio sprendimas per pratybas nuolat bandyti įvairius variantus – sodinti dvivietės narius ir vienvietininkus į keturvietę, keisti dviviečių įgulas, visiems varžytis vienvietėmis valtimis – pasiteisino su kaupu.

Darnia komanda S.Ritteris ir M.Griškonis tapo mažiau nei per mėnesį, nors kitiems irkluotojams tam kartais neužtenka ir metų. „Žinoma, reikėjo apsišlifuoti, bet abu esame patyrę, todėl buvo lengviau susiderinti. Svarbiausia yra noras, bendro tikslo siekimas“, – sakė S.Ritteris, po sidabrinio finišo sulaukęs ir porininko R.Maščinsko sveikinimo.

Vilniečių M.Valčiukaitės, S.Ritterio ir M.Griškonio gyvenime irklavimas atsirado neatsitiktinai – visų jų tėvai buvo irkluotojai, atstovavo SSRS arba Lietuvos rinktinėms. Tik D.Vištartaitės genuose šios sporto šakos nebuvo – gimtojoje Šilalėje ji lankė lengvąją atletiką, krepšinį, išbandė ir daugiau sporto šakų, kol vieną dieną mokykloje apsilankęs treneris pakvietė ją į irklavimą. Dėl šio sporto šilališkė persikėlė mokytis ir gyventi į Kauną.

Olimpinį sidabrą M.Griškonis skyrė savo dvejų metų dukteriai Atėnei, kurios susilaukė su Rio de Žaneire taip pat startavusia maratono bėgike Diana Lobačevske. Nuo pat finišo iš irkluotojo veido visą dieną nedingo šypsena. „Labai džiaugiuosi, kad pavyko save realizuoti ir padaryti viską, ką galėjome. Dažnai būna, kad po varžybų jautiesi kuo nors nepatenkintas – nesvarbu, kokia būna užimta vieta. Šiandien viskas pavyko. Ir net jei būtume likę be medalio, vis tiek būčiau laimingas, nes padarėme viską, ką galėjome“, – džiaugėsi olimpinis vicečempionas, po finišo iš nuovargio vos pastovėjęs ant kojų.

Paklaustas, ar nesijaučia atsidūręs kryžkelėje tarp vienvietės ir dvivietės valties, Mindaugas sakė: „Juk mes visi treniruojamės kartu. Yra rinktinės branduolys ir per pratybas išbandome įvairias valtis. Todėl rinktis tikrai nereikia. Gali būti, kad po ketverių metų Tokijuje startuosiu ne vienviečių ar dviviečių varžybose, o sėsime į keturvietę.“ Džiaugsmo dėl savo auklėtinių bronzos neslėpė merginų porinės dvivietės treneris, pats buvęs olimpietis Kęstutis Keblys: „Merginos įvykdė viską, ką buvome suplanavę. Ką aptarėme prieš startą,

A.Kelmelis

jos įgyvendino visu šimtu procentų, nors per finalą pūtė stiprus priešinis vėjas. Mūsų merginos lengvos, o tokiomis oro sąlygomis didesnį pranašumą turi sunkesnės irkluotojos. Olimpinis medalis vainikavo tą juodą darbą, kurį jos atliko per kelerius pastaruosius metus. Tai buvo vyšnia ant torto.“ Sportininkai ir jų treneriai tiki, kad olimpiniai medaliai padės į irklavimą privilioti daugiau vaikų. „O kuo daugiau jų bus, tuo bus lengviau rasti naujų perliukų, kurie Lietuvai ateityje iškovos daugiau olimpinių medalių. Manau, atsiras ir daugiau merginų, norinčių irkluoti. Anksčiau vyravo stereotipas, kad irklavimas gadina figūrą. Bet pasižiūrėję į Mildą su Donata nieko panašaus nematome. Jos tiesiog modeliai“, – atkreipė dėmesį K.Keblys.

ISTORIJA Iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių nepriklausomos Lietuvos irkluotojų sąskaitoje buvo tik vienas medalis. Jį 2000-aisiais Sidnėjuje iškovojo Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė, finišavusios trečios porinių dviviečių valčių varžybose.

„Norėtųsi, kad irklavimas sulauktų tokio pat impulso, koks kilo po Londono olimpiados Rūtai Meilutytei tapus olimpine čempione. Nuo tada į plaukimo treniruotes eina daugybė vaikų. Žinoma, gaila, kad pažadai dėl baseinų taip ir liko pažadais. Ir mes norėtume, kad būtų atnaujintos bazės. Ne mums, o vaikams, kurie tik pradeda treniruotis. Nes pradedantiesiems Lietuvoje sąlygos itin prastos, trūksta šiuolaikiško inventoriaus“, – neslėpė M.Valčiukaitė.

Vienas iš tų perlų, galinčių ateityje sužibėti pasaulio elite, jau startavo Rio de Žaneiro simbolio Kristaus Atpirkėjo statulos papėdėje esančioje lagūnoje. Tai 18-metis A.Kelmelis, likus mažiau nei mėnesiui iki olimpinių žaidynių sužinojęs, kad paragaus olimpiečio duonos. Jauniausias Lietuvos olimpinės delegacijos narys laimėjo D finalą ir galutinėje įskaitoje tarp 32 irkluotojų užėmė 19 vietą. Moterų vienviečių varžybose irgi dalyvavo 32 sportininkės. 29-erių Lina Šaltytė, C finale užėmusi antrą vietą, tarp jų liko 14-ta.

Vos vienos vietos iki priziniu vadinamo olimpinio aštuntuko pritrūko Lietuvos keturvietės valties įgulai.

Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys, Dominykas Jančionis, Aurimas Adomavičius B finale finišavo treti ir galutinėje įskaitoje liko devinti.

OLIMPINĖ PANORAMA

9

Baidarių ir kanojų irklavimas

Dovana – olimpinė bronza Visi Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinės nariai Rio de Žaneire pirmąkart paragavo olimpiečių duonos. Vieniems ji buvo labai gardi, o kitiems apkarto.

Baidarininkas Edvinas Ramanauskas apie geresnę gimtadienio dovaną negalėjo net svajoti. Su porininku Aurimu Lanku jis iškovojo olimpinių žaidynių bronzą būtent per savo gimtadienį – rugpjūčio 18-ąją.

Rio de Žaneire 31-erių sulaukęs E.Ramanauskas ir 30-metis A.Lankas tapo pirmaisiais istorijoje Lietuvos baidarių irkluotojais, užkopusiais ant olimpinės garbės pakylos. Netoli medalio buvo dar viena Lietuvos dvivietės baidarės įgula – 29 metų Ričardas Nekriošius ir 28-erių Andrejus Olijnikas, kurie 1000 m distancijos finale užėmė penktą vietą.

Vienvietę baidarę irkluojantis 26 metų Ignas Navakauskas ir vienvietininkas kanojininkas 22-ejų Henrikas Žustautas į pagrindinį finalą nepateko.

I.Navakauskas B finale finišavo pirmas ir galutinėje įskaitoje užėmė devintą vietą, o H.Žustautas po B finalo liko vienuoliktas.

Kartu – nuo vaikystės Lietuviams apdovanojimų dosnioje Rodrigo de Freito lagūnoje mūsų šalies dvivietės baidarės įgula E.Ramanauskas ir A.Lankas finale galingai šovė iš starto ir nemažindama tempo pasiekė už 200 m esantį finišą. A.Lankas ir E.Ramanauskas distanciją įveikė per 32,382 sek. Čempionais tapo ispanai Saulis Craviotto ir Cristianas Toro (32,075 sek.). Britai Liamas Heathas ir Jonas Schofieldas laimėjo sidabro medalius (32,368 sek.). „Man tai pati geriausia dovana. Juk dar prieš kurį laiką net apie olimpines žaidynes negalėjau pasvajoti“, – po finišo prisipažino Edvinas.

Diplomuotas teisininkas, kredito unijos administracijos vadovas ir Šiaulių miesto tarybos narys A.Lankas bei verslo administravimo specialistas E.Ramanauskas penkerius metus buvo nutolę nuo sporto.

Užtat grįžę užkopė ant olimpinės garbės pakylos. Į vieną valtį jie sėdo būdami dvylikos metų. Abu iki šiol draugauja ne tik irklavimo bazėje, bet ir po treniruočių, kartu su šeimomis švenčia gimtadienius, Kalėdas, sutinka Naujuosius metus. Aurimas sukūrė 10

OLIMPINĖ PANORAMA

E.Ramanauskas ir A.Lankas

šeimą su buvusia irkluotoja Egle, pora augina dvejų metų sūnų Aretą. O Edvino ir jo žmonos Akvilės namuose auga dvi atžalos – aštuonerių Juras ir gruodį antrąjį gimtadienį švęsiantis Eidas.

Abu į baidarę sėdo neatsitiktinai. Irkluotoja buvo E.Ramanausko mama, o A.Lanko tėvas Antanas iki šiol treniruoja sportininkus kartu su Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generaliniu sekretoriumi Romualdu Petrukanecu.

Būdami atitinkamo amžiaus šiauliečiai tapo Lietuvos jaunučių, jaunių čempionais, o 2003 m. pasaulio jaunių pirmenybėse Japonijoje užėmė šeštą vietą.

Bet nematydami didelių perspektyvų sportininkai nutarė toliau nebesitreniruoti, tik epizodiškai pasirodydavo varžybose. Nuo 2004-ųjų Aurimas iš savo sportinio gyvenimo išbraukė penkerius metus. Irklų į rankas beveik neėmė ir Edvinas.

Aurimas krimto mokslus Vilniaus universiteto Teisės fakultete, o Edvinas Šiaulių universitete studijavo verslo administravimą.

2009 m. A.Lankas tapo diplomuotu teisininku ir netrukus grįžo į Šiaulius, Edvinas po studijų atsidūrė Anglijoje, į kurią vėliau atvyko ir jo šeima. Išvažiavęs į užsienį metus E.Ramanauskas visiškai nesportavo, bet pasiilgo irklavimo. Tada susisiekė su Anglijos baidarių ir kanojų irklavimo federacija, kuri šiauliečiui pasiūlė vieną klubą. Taip po truputį vėl viskas prasidėjo iš naujo. „Kai po studijų grįžau namo, vėl pajutau irklavimo trauką. Susisiekiau su Edvinu, jam išdėsčiau savo planus, kalbėjau apie tai, kad per anksti nutrūko mūsų sportinė karjera, reikia toliau kartu irkluoti.

Edvinas sutiko grįžti į Lietuvą. Per Dariaus Survuto atminimo varžybas užėmėme trečią vietą. Supratome, kad rimčiau pasitreniravę galime pasiekti geresnių rezultatų“, – kaip abu antrąkart grįžo į tą pačią baidarę, prisiminė A.Lankas.

2014 ir 2015 m. ši įgula laimėjo Europos čempionato bronzą. O galiausiai sunkų darbą treniruotėse vainikavo olimpinis medalis.

Norima naikinti dvi vyrų distancijas – 200 m kanojų vienviečių ir 200 m baidarių dviviečių.

Būtent šiose distancijose dvejose pastarosiose olimpiadose mūsų šalies atstovai iškovojo medalius, taigi mes esame kategoriškai prieš tokius pakeitimus.

Romualdas Petrukanecas

R.Nekriošiaus ir A.Olijniko finišas

H.Žustautas nepateko į finalą

Rio jautėsi kaip namie R.Nekriošius ir A.Olijnikas pagrindiniame 1000 m nuotolio finale trasą įveikė per 3 min. 14,748 sek. ir aplenkę tris įgulas liko penkti. Čempionais tapo vokiečiai Marcusas Grossas ir Maxas Rendschmidtas (3 min. 10,781 sek).

TATUIRUOTĖ

„Esame patenkinti, nes padarėme viską, ką galėjome. Šiandien irklavome sklandžiau, geriau negu vakar per atrankos varžybas ir pusfinalį. O vieta parodo mūsų dabartinį pajėgumą. Pernai pasaulio čempionate buvome septinti, užpernai šešti, dabar – penkti. Tai rodo, kad esame pasiekę geriausią sportinę formą“, – džiaugėsi A.Olijnikas.

Ričardas su Andrejumi anksčiausiai iš visos Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinės atvyko į Rio de Žaneirą ir iki starto čia praleido daugiau nei dvi savaites. Neatsibodo? „Kaip gali atsibosti idealios sąlygos, kai nereikia gamintis valgio, gali eiti miegoti, kada nori. Čia yra viskas, kad galėtum tobulėti, stiprėti. Tai mums buvo lyg mini stovykla prieš svarbiausią startą. Pripratome prie oro sąlygų, prie vandens“, – aiškino R.Nekriošius.

Liko už finalo borto Vienviečių baidarių lenktynėse I.Navakauskas pusfinalyje ilgą laiką plaukė ketvirtas ir tik pačiame finiše į priekį praleido treniruočių draugą iš Latvijos Aleksejų Rumiancevą. Iki ketvirtos vietos ir A finalo mūsiškiui pritrūko vos keturių dešimtųjų sekundės dalių. Lietuvos sportininkas trinktelėjo durimis B finale, kuriame aplenkė visus septynis konkurentus. „Henrikui atėjo laikas laimėti olimpinį auksą“, – apie tai prieš Rio žaidynes kalbėjo ir sportininko treneris Kazimieras Rėksnys, ir Londono olimpinių žaidynių vicečempionas Jevgenijus Šuklinas, kurį H.Žustautas pranoko Lietuvos olimpinėse atrankos varžybose.

Kad jo tikslas – medalis, neslėpė ir pats H.Žustautas, kuris atranką įveikė gana užtikrintai. Keliomis sekundės dalimis pavėlavęs startuoti, lietuvis distancijoje atrodė galingai ir finišavo antras. Tačiau pusfinalyje itin lėtai startavęs Henrikas savo plaukime liko vos šeštas.

„Man šį sezoną nepasisekė vienos varžybos. Gaila, kad jos buvo pačios svarbiausios. Dabar bus ketveri metai laiko pasiruošti kitoms. Žinoma, jei nepanaikins mūsų rungties“, – apgailestavo H.Žustautas, B finale tarp aštuonių sportininkų finišavęs trečias.

Nežinia dėl ateities Baidarių ir kanojų rinktinės sprinterius, plaukiančius 200 m nuotolį, slegia nežinia dėl ateities. Vis garsiau kalbama, kad jau ne pirmą kartą keisis baidarių ir kanojų irklavimo olimpinės rungtys. „Lapkričio mėnesį Azerbaidžane numatytas Tarptautinės baidarių ir kanojų irklavimo federacijos kongresas. Jame ir turėtų paaiškėti, kokio nuotolio varžybos bus Tokijo olimpiadoje. „Norima naikinti dvi vyrų distancijas – 200 m kanojų vienviečių ir 200 m baidarių dviviečių. Būtent šiose distancijose dvejose pastarosiose olimpiadose mūsų šalies atstovai iškovojo medalius, taigi mes esame kategoriškai prieš tokius pakeitimus, nes sportininkams persiorientuoti iš 200 m sprinto į penkis kartus ilgesnę 1000 m distanciją ir pasiekti tokių pat rezultatų praktiškai neįmanoma“, – tikino Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius R.Petrukanecas.

Abu bronzinės įgulos nariai olimpinėje trasoje išsiskyrė ne tik galingu startu, bet ir tatuiruotėmis bei vienodais pakabukais ant kaklo. „...ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijome, jei mes nugalėjome mirtį...

Dzūkas“. Šie Lietuvos partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko žodžiai ištatuiruoti ant Aurimo Lanko krūtinės. „Jie man labai daug reiškia. Ir gyvenime, ir dėl to, kad senelis buvo tremtinys. Į šiuos žodžius įdėta labai daug širdies. Jie tinka ir mūsų dvivietei, ir gyvenimo būdui“, – paaiškino baidarininkas, turintis ir daugiau tatuiruočių. Spalvingi piešiniai puošia ir Edvino Ramanausko kūną. Rio de Žaneire abu irkluotojai nesiskyrė ir su pakabukais ant kaklo, ant kurių išgraviruota: „Rio 2016“, olimpiniai žiedai, sportininkų pavardės, kraujo grupė ir „Lithuania“. Šiuos talismanus jiems padovanojo šeimos nariai ir draugai.

OLIMPINĖ PANORAMA

11

SUNKIOJI ATLETIKA

Geležinė valia sutramdė jaudulį Aurimas Didžbalis buvo atsidūręs ant bedugnės krašto, bet sugebėjo įveikti save ir štangą rovimo varžybose, o po paskutinio stūmimo veiksmo bandymo atliko savo firminį salto ir šventė istorinį laimėjimą – bronzos medalį.

Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių svorio kategorijos iki 94 kg varžybos 25 metų A.Didžbaliui prasidėjo nesėkmingai. Jis du kartus neįstengė išrauti 177 kg sveriančios štangos. Trečiasis bandymas buvo lemtingas. Ir nors atrodė, kad lietuvis vėl paleis štangą iš rankų, palaikomas publikos jis sugebėjo ją iškelti ir tęsti kovą dėl medalių.

Stūmimo rungtyje lietuvis iš pradžių iškėlė 210 kg sveriančią štangą, po to – 215 kg. Nors trečiuoju bandymu jam nepavyko įveikti 223 kg svorio, Lietuvos atletui pakako dvikovėje surinktų 392 kg, kad išsilaikytų trečioje pozicijoje. Auksą iškovojo Irano atstovas Sohrabas Moradi (403 kg), sidabrą – baltarusis Vadzimas Stralcouvas (395 kg). Po varžybų visi prizininkai kartu atėjo į spaudos konferenciją, o po jos drauge keliavo duoti mėginio dopingo kontrolieriams. „Dėl rezultato man gėda. Esu maksimalistas. Visai kitaip įsivaizdavau viską. Turime bronzą ir viskas dar prieš akis“, – iškart po varžybų sakė A.Didžbalis.

Bet kitą dieną, už tokias kalbas gavęs velnių nuo savo treniruočių draugo, ne vienų olimpinių žaidynių dalyvio Ramūno Vyšniausko, šypsodamasis sakė: „Teisingai Ramūnas pasakė. Išties svarbu užimta vieta, kuria galime visi pasidžiaugti. Gal tas rezultatas ne tiek aktualus sporto mėgėjams, bet man labai svarbus. Tačiau šįkart nusileisiu, priimsiu tą velnių gavimą ir pasidžiaugsiu trečiąja vieta, kuri tikrai įspūdinga, nes tai pirmas istorijoje Lietuvos sunkiaatlečių medalis olimpinėse žaidynėse. Pavyko pralaužti ledus ir tuo labai džiaugiuosi.“ Kelias iki šio tikslo buvo vingiuotas. Iš Marijampolės kilęs, bet jau septynerius metus Klaipėdoje gyvenantis sunkiaatletis buvo tarp pretendentų į 2012 m.

Londono olimpinių žaidynių prizininkus, bet prieš olimpiadą trenkė žinia, kad A.Didžbalio organizme rasta dopingo. Mėginys buvo paimtas per 2012-ųjų Europos čempionatą. Sportininkas buvo diskvalifikuotas dvejiem metams. Į varžybas trenerio Bronislavo Vyšniausko auklėtinis grįžo 2014 m. ir šį sugrįžimą paminėjo dviem pasaulio čempionato medaliais, o 2015 m. tapo absoliučiu Europos čempionu.

Triukšmas dėl dopingo gaubė ir Rio sunkiosios atletikos varžybas. Dėl daugybės savo šalių atstovų dopingo vartojimo atvejų kelios valstybės apskritai buvo pašalintos iš olimpinio turnyro.

12

OLIMPINĖ PANORAMA

Paklaustas, kaip reagavo į triukšmą, kilusį dėl dopingo, A.Didžbalis sakė: „Aš ne teisėjas. Mano darbas – kelti štangą, sportuoti. Yra žmonių, kurie supranta mūsų sporto šaką, ir yra tokių, kurie nesupranta. O nukentėjusių visada buvo ir bus. Aš šioje situacijoje nieko negaliu pakeisti.“ Olimpinių žaidynių medalininkas papasakojo, kokios valios, ryžto ir jėgų reikia sunkiaatlečiams, siekiantiems didžiausių aukštumų. „Mano treniruotės išties sunkios. Ypač prieš olimpines žaidynes buvo labai įtemptas pasiruošimas, begalės stovyklų, dideli krūviai – per treniruotę 30–40 tonų iškeldavau. Dienotvarkė tokia, kad septintą ryto atsikeli, padarai mankštą, pusę aštuonių pusryčiai, po to – pusryčių miegas, 10 val. pirma treniruotė, 12.30 val. – pietūs, po jų pietų miegas, 17 val. antra treniruotė, 19.30 val. – vakarienė, procedūros, masažai ir 21 val. pramankšta. Taip sukosi visos dienos. Reikia kentėti, su tuo taikytis, tiesiog neverkšlenti“, – sakė A.Didžbalis.

40 Tiek tonų svorio per vieną treniruotę prieš žaidynes keldavo Aurimas Didžbalis.

BURIAVIMAS

Didelė klaidos kaina Per anksti kirsta nematoma starto linija Lietuvos buriuotojai Gintarei Scheidt kainavo labai daug. Gal net olimpinį medalį.

G.Scheidt

lenktynėse lietuvė užėmė ketvirtą vietą, bet galutinėje įskaitoje iš šeštosios smuktelėjo į septintą poziciją – laipteliu žemyn Gintarę nustūmė tiek pat taškų (90) surinkusi, bet lenktynėse dėl medalių geriau pasirodžiusi švedė Josefina Olsson. Olimpine čempione tapo olandė Marit Bouwmeester (61).

2012 m. pasaulio čempionė G.Scheidt dalyvavo jau trečioje olimpiadoje. 2008 m. Pekino žaidynėse ji iškovojo sidabro medalį, o 2012 m. Londone užėmė šeštą vietą.

J.Bernotas

Lietuvos vėliavą žaidynių atidarymo iškilmėse nešusi G.Scheidt jau pirmame iš dešimties „Laser Radial“ jachtų klasės plaukimų pažeidė starto linijos taisyklę ir vietoje antros vietos, kurią užėmė tame etape, buvo nublokšta už visų varžovių nugaros. „Mes tą liniją turime jausti. Tai gana sudėtinga. Bet aš turėjau nusižiūrėjusi ženklą krante, žinojau, kur eina starto linija, ir buvau tikra, kad nekirtau jos per anksti. Tačiau klydau“, – aiškino sportininkė. Už taisyklių pažeidimą jai buvo skirti 38 baudos taškai.

Antrąjį plaukimą lietuvė laimėjo.

Taškai buriavimo varžybose skaičiuojami sudedant užimtas vietas. Kas turi mažiau taškų, t.y. daugiau aukštesnių vietų, tas ir pirmauja. Vadinamajame medalių plaukime baudos taškai dvigubinami ir pridedami prie jau turimų. Jei sportininkė užima pirmą vietą, ji gauna du, jei dešimtą – 20 baudos taškų. Prasčiausias vieno plaukimo rezultatas neskaičiuojamas, bet jau kartą maksimalų baudos taškų kiekį susižėrusi lietuvė po pirmosios varžybų dienos daugiau rizikuoti nebegalėjo. Ji buriavo stabiliai, bet kelios žemesnės vietos, užimtos kituose etapuose, jai neleido įsiterpti į kovą dėl medalių.

Guanabaros įlankoje vykusioje olimpinėje regatoje G.Scheidt pateko tarp dešimties iš 37 sportininkių, kovojusių lemiamame plaukime, bet jau prieš jį žinojo, kad apdovanojimas nepasiekiamas. Dėl itin stipraus vėjo vienai dienai perkeltose finalinėse

Iškart po savo klasės medalių plaukimo G.Scheidt nuskubėjo į paplūdimį, iš kur buvo geriausia matyti, kaip finalinėse lenktynėse varžosi vyrų „Laser“ klasės buriuotojai. Vietos sirgaliai ir Gintarė džiūgavo, nes pirmasis finišo liniją kirto lietuvės vyras, dukart olimpinis čempionas 43 metų brazilas Robertas Scheidtas. Tačiau galutinėje įskaitoje jis liko ketvirtas.

ŠEIMA 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių vicečempionė ir 2012 m. pasaulio čempionė Gintarė Scheidt yra ištekėjusi už legendinio brazilų buriuotojo Roberto Scheidto. Jo trofėjų kolekcijoje – penki olimpinių žaidynių medaliai (2 aukso, 2 sidabro, 1 bronzos) ir net 17 pasaulio čempionatų apdovanojimų (12 aukso, 3 sidabro, 2 bronzos).

Finalines tėvų lenktynes nuo kranto stebėjo ir šešiametis Gintarės bei Roberto sūnus Erikas. Trejais metais už jį jaunesnis Lukas tuo metu buvo Kaune pas močiutę – Gintarės mamą. O Eriką, kol tėvai kovojo olimpinėje regatoje, prižiūrėjo Roberto tėvas.

Vyrų burlenčių RS:X klasės varžybose startavo prieš ketverius metus Londone dvyliktą vietą užėmęs Juozas Bernotas. Lietuvos „Ford Escort“ automobilių klubo prezidentas Rio de Žaneire nebuvo toks greitas ir po dvylikos plaukimų su 278 taškais tarp 36 dalyvių liko 26-tas.

Kasdien po varžybų J.Bernotas kartu su jį treniruojančiu tėvu Gintautu Bernotu keliaudavo į maždaug už pusšimčio kilometrų nuo Glorija Marinos esantį olimpinį kaimelį. Čia gyveno ir G.Scheidt treneris Rokas Milevičius. Gintarės kelionė buvo trumpesnė – Lietuvos buriuotoja ir jos vyras buvo įsikūrę kartu su Brazilijos buriuotojų komanda kariniame dalinyje esančioje treniruočių bazėje.

J.Bernotą iškart po olimpinių žaidynių užgriuvo nesportiniai malonūs rūpesčiai – jis ruošėsi rugsėjo viduryje numatytoms vestuvėms su sužadėtine Gilija.

OLIMPINĖ PANORAMA

13

DVIRAČIŲ TREKAS

Permainingas Rio trekas Simonai Krupeckaitei olimpinių žaidynių garbės pakyla – lyg užkeikta. Jau ketvirtose olimpinėse žaidynėse tarp aštuonių geriausiųjų patenkanti treko dviratininkė kol kas nekopė ant garbės pakylos.

4 Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės buvo ketvirtos Simonos Krupeckaitės karjeroje.

Prieš tai ji startavo 2004 m. Atėnuose, 2008 m. Pekine ir 2012 m. Londone.

Arčiausiai medalio S.Krupeckaitė buvo 2004 m. Atėnuose, kai 500 m lenktynėse finišavo ketvirta. Sprinto varžybose tąsyk ji užėmė septintą vietą. 2008 m.

Pekine lietuvė tarp sprinto rungties dalyvių liko aštunta, 2012 m. Londone – penkta sprinto ir septinta keirino varžybose.

Rio de Žaneiro žaidynėse 33-ejų S.Krupeckaitė iškovojo septintą vietą sprinto lenktynėse, o keirino varžybose liko dvylikta.

Sportininkė, kurią treniruoja jos vyras Dmitrijus Leopoldas, galingai mynė pedalus keirino atrankos varžybose, po kurių paaiškėjo dvylika stipriausių dviratininkių, iškovojusių kelialapius į pusfinalį.

Tačiau antrajame pusfinalio važiavime S.Krupeckaitei nepavyko apginti savo pozicijos. Finišuodama ji neįstengė atsidurti priekyje ir liko penkta. Į pagrindinį finalą nepatekusios dviratininkės varžėsi B finale ir kovojo dėl 7–12 vietų. Ir čia lietuvei nepavyko prasiveržti tarp lyderių, o finišuodama ji liko paskutinė.

Sprinto varžybų atrankoje – 200 m asmeninėse lenktynėse startuojant iš eigos – lietuvė užėmė 10 vietą tarp 27 dviratininkių ir nesunkiai pateko tarp 18-os šešioliktfinalio dalyvių. Tiesa, sužinojusi, su kuo teks kovoti pirmajame atkrintamųjų varžybų etape, S.Krupeckaitė neapsidžiaugė – devinta atrankoje finišavo 2012 m. olimpinė sprinto čempionė, šešių olimpinių medalių savininkė 32 metų australė Anna Meares. Bet šešioliktfinalyje Lietuvos dviratininkė pranoko vieną tituluočiausių pastarojo meto trekininkių ir iškart užsitikrino bilietą į aštuntfinalį. „Mano taktika buvo nepraleisti jos į priekį, neduoti jai surinkti greičio, nes ji labai greita sportininkė.

Kuo greičiau ją aplenkti. Man gana gerai pavyko.

Džiaugiuosi savo kojų galingumu, jos manęs nenuvylė, leido padaryti galingą spurtą. Labai norėčiau, kad taip būtų ir toliau. Tai pliusas, kurį turiu prieš kitas varžoves“, – aiškino S.Krupeckaitė.

Antroji sprinto varžybų diena S.Krupeckaitei prasidėjo ne itin sėkmingai. Iš pirmosios pozicijos dvikovoje su Nyderlandų sportininke Elis Ligtlee startavusi lietuvė aštuntfinalyje buvo lėtesnė už savo varžovę. Olandės pergalę lėmė 25 tūkstantosios sekundės dalys.

14

OLIMPINĖ PANORAMA

Visą savo patirtį S.Krupeckaitė pademonstravo sprinto paguodos važiavime. Nuo pat starto pirmavusi Simona išlaikė persvarą ir šventė pergalę.

Ji vos viena tūkstantąja aplenkė artimiausią varžovę. Tačiau ketvirtfinalyje jai nepavyko pasinaudoti savo pranašumu – kovą dėl medalių lietuvė baigė ketvirtfinalyje, du kartus nusileidusi britei Katy Marchant. Paguodos važiavime dėl 5–8 vietų S.Krupeckaitė aplenkė tik rusę Anastasiją Voinovą. „Visai džiaugiuosi šiomis varžybomis, nes jaučiuosi tikrai daug ir pakankamai gerai padirbėjusi. Nesu nusivylusi, nebent keirinu, ten norėjosi pakilti aukščiau. Bet sprinte tikrai padariau nemažai ir džiaugiuosi savimi“, – taip savo ketvirtąjį olimpinį pasirodymą apibendrino S.Krupeckaitė.

Paklausta, ar dar po ketverių metų bandys kovoti dėl olimpinio medalio, dviratininkė sakė: „Tiek daug kartų norėjau, kad net nežinau. Šiandien esu tiek prisisportavusi, prisitreniravusi, kad jaučiuosi pakankamai tuo pasisotinusi. Jaučiu įtampą, nes buvo labai daug treniruočių, reikalavimų, trenerio spaudimo. Norisi keltis be žadintuvo, norisi per pusryčius ramiai paskaityti laikraščius. Norisi paprasto, žmogiško gyvenimo. Sportuoti tikrai sportuosiu, bet kiek tai truks ir ar startuosiu Tokijuje – negaliu atsakyti.“

Norisi paprasto, žmogiško gyvenimo.

Sportuoti tikrai sportuosiu, bet kiek tai truks ir ar startuosiu Tokijuje – negaliu atsakyti.

Simona Krupeckaitė

DVIRAČIŲ plentas

Sunkūs išbandymai Pragariškai sunkios Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių plento grupinių lenktynių trasos išbandymus atlaikė visi trys startavę Lietuvos dviratininkai – Ramūnas Navardauskas, Ignatas Konovalovas ir Daiva Tušlaitė.

2012 m. Londone vykusiose grupinėse lenktynėse likęs 47-tas, o asmeninėse varžybose ten užėmęs 21 vietą.

TRAUMA

I.Konovalovui trečiosios per karjerą olimpinės žaidynės baigėsi prasčiau nei ankstesnės. 2004 m.

Atėnuose panevėžietis lenktyniavo treke ir su Lietuvos rinktine iškovojo aštuntą vietą persekiojimo varžybose. 2008 m. Pekine jis finišavo 28-tas plento grupinėse lenktynėse.

Vasarį besirengdama sezonui Daiva Tušlaitė per treniruotę Italijoje susidūrė su automobiliu.

Sportininkei lūžo dešinė ranka. Prireikė operacijos, kurios metu kaulai buvo sutvirtinti specialiomis plokštelėmis. Po patirtos traumos dviratininkei teko ilgai nešioti rankos įtvarą ir su juo lenktyniauti.

30-metį dviratininką Rio de Žaneire iš vėžių išmušė ne tik stačios įkalnės, bet ir prieš varžybas patirta peties trauma, neleidusi važiuoti visa jėga.

D.Tušlaitė

Stačių įkalnių ir vingiuotų nuokalnių nestokojusioje vyrų lenktynių 237,5 km trasoje praėjusių metų pasaulio čempionato prizininkas Ramūnas Navardauskas užėmė 35 vietą tarp 144 startavusių dviratininkų. Distancijai įveikti jam prireikė 6 val. 22 min.

23 sek. Ignatas Konovalovas finišo liniją kirto 65-tas (6 val. 41 min. 52 sek.), bet galutinėje įskaitoje jo rezultato nėra, nes lietuviui nepavyko baigti varžybų per nustatytą laiko limitą. Iš viso klasifikuoti 63 dviratininkai.

Daugybe įvairių incidentų – griūčių, dviračių gedimų, pradurtų padangų paženklintose lenktynėse olimpiniu čempionu tapo belgas Gregas van Avermaetas (6 val. 10 min. 5 sek.).

Nors vienu metu kepino 36 laipsnių karštis, R.Navardauskui, kaip ir I.Konovalovui, tai nekėlė didesnių rūpesčių. Maždaug po šešis litrus vandens per pusseptintos valandos trukusias lenktynes išgėrusiems sportininkams sunkiau sekėsi kovoti ne su saule, o su kalnais. Bet po finišo R.Navardauskas buvo geros nuotaikos, nes padarė viską, ką galėjo. „Dėl ankstyvo grupelės dviratininkų spurto galėjome pasisėdėti už lyderių nugaros. Bandėme ir mes su Ignu dviese pradžioje pabėgti, ir aš vienas, bet nepavyko“, – paaiškino 28 metų R.Navardauskas,

I.Konovalovas ir R.Navardauskas

Iš varžybų jis nepasitraukė tik norėdamas padėti komandos draugui iš FDJ klubo brazilui Murilo Fischeriui. „Jis ketina baigti karjerą, gali būti, kad tai buvo jo paskutinės varžybos. Tad likus trims ratams Murilo pasakė, kad labai nori pasiekti finišą. Ir paprašė kartu su juo pavažiuoti vieną ratuką, po to kitą. Po jų ketinau trauktis, bet po to pamaniau, ką jis čia vienas važiuos. Na, gerai, sakau, važiuojam. Ir nuvažiavom. Tiesa, netilpom į limitą“, – pasakojo Ignas.

Moterų plento varžybose D.Tušlaitė užėmė 34 vietą.

136,9 km ilgio trasoje lietuvė užtruko 3 val. 58,34 sek.

Varžybų nugalėtoja tapo olandė Anna van der Breggen, kuri nuotolį nuvažiavo per 3 val. 51,27 sek.

Lenktynes pradėjo 68 dviratininkės, baigė 50. „Trasa gera, sunki. Tik man nelabai paranki, todėl džiaugiuosi, kad atsilaikiau mindama į pirmus kalniukus. Tikėjausi patekti bent į penkioliktuką ar dvidešimtuką“, – po finišo greta garsiojo Kopakabanos paplūdimio sakė 30-metė panevėžietė.

Sunkių išbandymų šiemet jai pažėrė ne tik olimpinė trasa. Vasarį besirengdama sezonui sportininkė per treniruotę Italijoje susidūrė su automobiliu. „Inpa-Bianchi“ komandos narei lūžo dešinė ranka. Prireikė operacijos, kurios metu kaulai buvo sutvirtinti specialiomis plokštelėmis. Nors ilgai teko lenktyniauti su rankos įtvaru, D.Tušlaitė, padedama komandos draugių ir trenerio Valerijaus Konovalovo, įsitvirtino pasaulio reitingo šimtuke ir paskutinę akimirką įšoko į olimpinį traukinį.

OLIMPINĖ PANORAMA

15

Penkiakovė

Viltis sudaužė brazilų žirgai Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės atstovai Rio žaidynes prisimins kaip olimpiadą, kurioje visas viltis užkopti ant garbės pakylos sužlugdė užsispyrę brazilų žirgai. „Gali plaukti kaip Michaelas Phelpsas, bėgti kaip Usainas Boltas, fechtuotis kaip olimpinis čempionas, bet jei neprajoji – viskas netenka prasmės. Taip neturėtų būti“, – mano olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Šio titulo, iškovoto 2012 m. Londone, jau niekas neatims. Bet pakartoti laimėjimo ar bent užkopti ant žemesnio garbės pakylos laiptelio Rio de Žaneire 32 metų vilnietei nepavyko, nes per kliūtis atsisakė šokti jai burtais tekęs žirgas Calgary Z. Galutinėje įskaitoje Lietuvos sportininkė liko 31 vietoje. Vienintelė paguoda jai – kombinuotoje rungtyje pasiektas olimpinis rekordas.

Justinas Kinderis tikriausiai niekada nepamirš žirgo, vardu SL Special. Nuo jo 29 metų lietuvis krito, kai kliūtį užkliudęs žirgas staiga sustojo. J.Kinderis perlėkė per žirgą bandydamas nepaleisti vadžių, bet šios plyšo. Žirgas nudūmė per stadioną. Kiek palaukęs Justinas nubėgo iš paskos. Jis paprašė teisėjų leisti dar kartą sėsti ant žirgo ir tęsti kovą, bet ir antrasis bandymas baigėsi prastai – peršokęs per vieną kliūtį, žirgas sustojo prie kitos. Tai reiškė nulį taškų už jojimo rungtį ir skrydį į 35 vietą. Po kombinuotos rungties Lietuvos penkiakovininkas pakilo į 34 poziciją.

Liūdėti ar džiaugtis po varžybų, nežinojo ir olimpinių žaidynių debiutantė 21 metų Ieva Serapinaitė.

Irgi aikštingą žirgą gavusi vilnietė Rio de Žaneire užėmė 29 vietą.

Ir vyrų, ir moterų varžybose dalyvavo po 36 penkiakovininkus.

Pradėjo nuo fechtavimo Penkiakovės varžybos prasidėjo tris valandas trunkančia fechtavimo rungtimi. Ją buvo nuspręsta surengti diena (moterims) arba dviem (vyrams) anksčiau nei kitas rungtis. Rugpjūčio 18 d. tiek vyrai, tiek moterys su špagomis rankose kovojo su visais savo varžovais. Tad kiekvienam teko po 35 dvikovas.

16

OLIMPINĖ PANORAMA

L.Asadauskaitė ant Calgary Z nugaros

L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo 19 pergalių (214 taškų) ir užėmė 11 vietą. I.Serapinaitė laimėjo 15 iš 35 kovų (190 taškų) ir liko 25-ta. J.Kinderis įveikė 18 varžovų (208 taškai) ir su dar trimis penkiakovininkais pasidalijo 18–21 vietomis.

Sportininkų dar laukė 200 m plaukimas, papildomas fechtavimo etapas – atkrintamosios varžybos, jojimo konkūras ir kombinuota bėgimo bei šaudymo rungtis.

Per papildomą fechtavimo etapą sportininkas, kuris pirmą dieną lieka paskutinis 36-as, varžosi su priešpaskutiniu 35 vietą užėmusiu penkiakovininku. Šios kovos nugalėtojas gauna papildomą tašką bei teisę susikauti su 34 vietą užėmusiu priešininku. Ir taip toliau – iš viso dar 35 papildomos kovos. Pirmąją dieną geriausiai pasirodęs sportininkas per papildomą etapą gali pelnyti tik vieną tašką.

Lyg košmariškas sapnas Antroji varžybų diena prasidėjo plaukimo rungtimi.

Joje L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė pelnė 277 taškus (28 vieta tarp 36 dalyvių), o I.Serapinaitė – 297 (10).

Papildomame fechtavimo etape Ieva kovėsi vos kartą ir taškų kraičio nepadidino. Laura iškovojo dvi pergales. Po fechtavimo ir plaukimo rungčių L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė rikiavosi 18-ta, I.Serapinaitė – 21-a.

Jojimo rungtyje pirmoji iš lietuvių pasirodė Ieva. Ji neblogai valdė žirgą Carpe Diem, tačiau šis užkabino penkias kliūtis. Už jojimą ji gavo 265 taškus ir su 752 taškais prieš bėgimo ir šaudymo rungtį buvo 23-ia.

L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei visas viltis pakovoti dėl olimpinio medalio atėmė žirgas Calgary Z. Jis keturis kartus atsisakė šokti per kliūtis ir Laurai jojimo varžybos baigėsi su nuliu taškų. Po trijų

Skaudu, kai tai paliečia lietuvius. Bet ant pakylos stovi žmonės, jiems viskas gerai, jie nenorėtų keisti žirgų kokiais dviračiais, nes turi medalį, jaučiasi laimingi, visa tauta juos laiko didvyriais.

Justinas Kinderis

Žaidynėse teisėjavo E.Krungolcas

L.Šaltytė

J.Kinderis nukrito nuo žirgo

rungčių Londono olimpinė čempionė turėjo surinkusi vos 493 taškus ir buvo 33-ia.

Kombinuotoje bėgimo ir šaudymo rungtyje, kurioje reikėjo įveikti keturis ratus po 800 m ir keturiskart užsukus į šaudyklą pataikyti į penkis taikinius, Laura pasiekė olimpinį rekordą – 12 min. 1,01 sek. ir gavo net 579 taškus, o iš viso jų surinko 1072. Šiek tiek prasčiau sekėsi I.Serapinaitei, kuri kombinuotos rungties distanciją įveikė per 14 min. 29,68 sek. (431 taškas), finišavo priešpaskutinė ir galutinėje įskaitoje liko 29-ta (1183).

Olimpine čempione tapo australė Chloe Esposito (1372 taškai). Ji L.Asadauskaitę-Zadneprovskienę pralenkė 300 taškų – lygiai tiek, kiek Lietuvos atstovė galėjo gauti jojimo trasą įveikusi be klaidų.

Nors jojimo rungtyje patyrė skaudų smūgį, Laura sugebėjo po varžybų nuryti nesėkmės kartėlį ir bendraujant su žurnalistais jos veide ne kartą švietė šypsena. Apie olimpines viltis sudaužiusį Calgary Z penkiakovininkė sakė: „Atrodo, kad jis pirmą kartą atsidūrė tokioje minioje. Jis tiesiog atsisakė bėgti.

Per apšilimą žirgas šoko be jokių klaidų. Bet kai išjojau į aikštę, žirgas drebėjo. Iš tos baimės jis net nenorėjo į priekį eiti. Pirmą kliūtį šiaip ne taip peršoko, bet jutau, kad negerai. Prieš antrą kliūtį jis jau stojo. Žirgas išsigando viso to, kas vyksta, ir atsisakė šokti.

Ne mano jėgoms buvo jį priversti. Su tuo pačiu žirgu jojusi egiptietė prieš mane du kartus krito, jis gal nuo ano jojimo išsigando.“ Paklausta, ar nebuvo galima pakeisti žirgo, olimpinė čempionė sakė: „Keisti būtų galima tik tuo atveju, jei prieš tai jojusi mergina būtų padariusi keturis sustojimus. Bet ji nukrito du kartus ir laikas baigėsi.

Taigi pagal taisykles aš privalėjau su juo joti. Nuo žirgų iš viso krito šešios sportininkės. Nemanau, kad olimpinėse žaidynėse taip turėtų būti. Norėjosi nudžiuginti Lietuvą. Bet ne visada nugali stipriausias.“ I.Serapinaitė po varžybų savo feisbuko paskyroje parašė: „Liūdėti ar džiaugtis? Esu laiminga, kad dalyvavau aukščiausio lygio varžybose – olimpiadoje!

Gaila ir liūdžiu, kad nepavyko parodyti tai, ką sugebu. Liūdna, kad nepavyko fechtuotis taip, kaip įprastai, gaila, kad burtų keliu gavau žirgelį su charakteriu.

O gale pradėti kombinuotą rungtį man labai sunku, todėl išėjo kaip išėjo. Ačiū už palaikymą visiems!“

Treneris A.Zadneprovskis

I.Serapinaitė

Po varžybų – neviltis Praėjus dienai po moterų varžybų kovą dėl olimpinių medalių pratęsė vyrai. Prieš ketverius metus Londone aštuntą vietą užėmęs J.Kinderis 200 m nuplaukė per 2 min. 6,84 sek. ir gavo 320 taškų. Šioje rungtyje jo rezultatas buvo tik 30-tas. Papildomame fechtavimo etape lietuvis kovojo keturis kartus.

Trys pergalės J.Kinderiui garantavo papildomus tris taškus. Po plaukimo ir fechtavimo pajėgiausias Lietuvos penkiakovininkas turėjo 531 tašką ir užėmė 23 vietą. Tačiau visas viltis pakovoti dėl aukštesnių pozicijų nubraukė nesėkmė jojant.

J.Kinderiui paskutinėje rungtyje beliko kovoti dėl garbės su dar trimis likimo draugais, kurie už jojimo rungtį irgi gavo po nulį taškų. Lietuvis distanciją įveikė per 11 min. 27,33 sek., tarp 36 penkiakovininkų užėmė 15 vietą, o bendroje įskaitoje liko 34-tas. Lietuvis olimpinį turnyrą baigė surinkęs 1144 taškus.

Olimpiniu čempionu tapo rusas Aleksandras Lesunas (1472 taškai). „Šaudžiau, bet mintyse sėdėjau ant žirgo, – po varžybų „Deodoro“ stadione prisipažino J.Kinderis. – Dabar net baisu vienam pasilikti. Nežinau, koks pabusiu ryte, nežinau, ar iš viso užmigsiu. Jausmas toks, kokio nelinkėčiau net savo priešui.“ J.Kinderis pasakojo, kad žirgo šeimininkas jį perspėjo dėl savo augintinio: „Jis sakė, kad tai yra greitas žirgas. Leido suprasti, kad bus reikalų. Net atsisėsti buvo sudėtinga, nes žirgas sukosi ratu. Galbūt atrodė, kad į stadioną jis įžengė ramiai, bet reikėjo pastangų jį išlaikyti. Buvo slidi danga, nes tuo metu lijo.

Jis pasijuto neužtikrintai.“

NUOMONĖ Garsiausia Lietuvos dailiojo jojimo atstovė Judra Kašarina įsitikinusi, kad dėl penkiakovininkės Lauros AsadauskaitėsZadneprovskienės nesėkmės akmenį mesti reikia į varžybų organizatorių daržą. „Jeigu žirgas dreba, tai jau nieko gero. Vadinasi, tai nebuvo pats geriausias žirgas. Kyla kitas klausimas – kaip jis galėjo pereiti atranką?

Kiekvienas privatininkas siūlo savo žirgus ir už tai gauna pinigų, kitaip sakant, išnuomoja.

Jeigu olimpinė čempionė nesugeba kliūties peršokti, tai čia tikrai ne dėl to, kad jai kažkas atsitiko, o dėl to, kad ne su kiekvienu žirgu buvo galima peršokti“, – įsitikinusi J.Kašarina.

Paklaustas, ar nenorėtų, kad keistųsi šiuolaikinės penkiakovės taisyklės ir būtų galima apsisaugoti nuo neprognozuojamo žirgų elgesio per varžybas, J.Kinderis kraipė galvą: „Nežinau, viskas labai sudėtinga, reikėtų ilgos analizės. Skaudu, kai tai paliečia lietuvius. Bet ant pakylos stovi žmonės, jiems viskas gerai, jie nenorėtų keisti žirgų kokiais dviračiais, nes turi medalį, jaučiasi laimingi, visa tauta juos laiko didvyriais.“ OLIMPINĖ PANORAMA

17

KREPŠINIS

Galingas startas, liūdnas finišas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė olimpinį turnyrą pradėjo trimis iš eilės pergalėmis. Bet po to patyrė tris iš eilės skaudžius smūgius ir liko už pusfinalio borto.

Lietuvos krepšininkai į Rio de Žaneirą atskrido iš kitame Brazilijos mieste San Paule vykusio kontrolinio turnyro drauge su Australijos rinktine. Būtent ji ir išsiuntė lietuvius namo po ketvirtfinalio akistatos.

Lietuvos rinktinė olimpiniame turnyre pranoko Braziliją, Nigeriją ir Argentiną, bet pralaimėjo Ispanijai, Kroatijai ir ketvirtfinalyje – Australijai. Galutinė lietuvių vieta – septinta.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuva vienintelė iš Europos komandų dalyvavo visuose olimpiniuose krepšinio turnyruose. 1992 m. Barselonoje, 1996 m.

Atlantoje ir 2000 m. Sidnėjuje mūsų šalies krepšininkai iškovojo bronzą, 2004 m. Atėnuose ir 2008 m.

Pekine liko ketvirti, o 2012 m. Londone pralaimėjo ketvirtfinalyje. „Pirmą kartą per ketverius metus neturėjome normalaus fizinio pasirengimo. Tai buvo pagrindinė mūsų bėda. Stengėmės tik palaikyti formą, tačiau nekrovėme baterijų. Norėjome, kad gera forma būtų nuo pradžių. Taip ir buvo, tačiau vėliau greičiai sulėtėjo, išsikrovė akumuliatoriai, tada ir prasidėjo mūsų bėdos“, – prasto finišo priežastis atskleidė Jonas Kazlauskas.

Paklaustas apie savo ateitį rinktinėje strategas sakė: „Baigėsi mano sutartis ir nėra ką galvoti. Nieko neslėpiau, todėl niekas ir nesikeičia. Žinote, dešimt metų rinktinėje yra gražus laikotarpis – buvo ir skaudžių nesėkmių, ir gražių pergalių. Didžiuojuosi, kad man kai kas pavyko, deja, kai kas ir nepavyko.

Ateina laikas, kai kažkas kitas turi perimti vairą.“ Rio de Žaneire olimpiniais čempionais vėl tapo JAV krepšininkai. Finale jie sutriuškino serbus 96:66.

Mače dėl bronzos Ispanija 89:88 palaužė Australiją.

Lietuva – Brazilija 82:76 Pirmoje B grupės rungtynių pusėje atrodė, kad aikštės šeimininkai yra lietuviai, o ne brazilai. Po dviejų 18

OLIMPINĖ PANORAMA

kėlinių mūsų šalies ekipa pirmavo net 29 taškais – 58:29. Tačiau po ilgosios pertraukos viskas apsivertė. Lietuvos krepšininkai strigo varžovų gynyboje ir per 10 minučių pelnė vos 12 taškų. Prieš paskutinį kėlinuką lietuviai pirmavo 70:52.

Ketvirtajame kėlinyje varžovai pakilo į lemiamą šturmą. Po lietuvių krepšiais karaliavę brazilai sugebėjo spurtuoti 19:5 ir likus 2 min. iki mačo pabaigos priartėti iki 4 taškų (71:75). Laimei, pabaigą tiksliau sužaidė Lietuvos komanda. „Pirmąją rungtynių pusę sužaidėme nerealiai, bet pirmaudami 29 taškų persvara pamanėme, kad viskas jau baigta. Po ilgosios pertraukos jie pradėjo gintis itin kibiai ir mes sutrikome“, – po rungtynių sakė puolėjas Mindaugas Kuzminskas.

Lietuvos rinktinei daugiausiai taškų pelnė: M.Kalnietis 16, P.Jankūnas 15, R.Seibutis 11.

Lietuva – Nigerija 89:80 Audringai tribūnose susirinkusių žiūrovų palaikoma Nigerijos komanda ilgai priešinosi Europos vicečempionams. Savo sirgalių užnugarį taip pat turėję lietuviai po pirmojo kėlinio atsiliko 13:16, po antrojo – 36:41. Po ilgosios pertraukos Lietuvos krepšininkams pavyko perlaužti žaidimą. Iniciatyvos ėmėsi Jonas Mačiulis. Jis trečiajame kėlinyje pelnė net 14 taškų ir mūsų krepšininkai laimėjo ketvirtį 29:13. Nors varžovai dar bandė kibti į atlapus, mūsiškiai ramiai baigė rungtynes. „Pirmoje pusėje buvome tarsi užmigę, galbūt pervertinome savo galimybes ir nuvertinome varžovus, bet per ilgąją pertrauką rūbinėje pasišnekėjome vyriškai. Supratome, kad jei žaisime taip, kaip pirmąją pusę, nenusipelnysime pergalės. Į antrąją dalį žengėme visiškai kitaip nusiteikę“, – paaiškino net 32 naudingumo balus surinkęs Lietuvos rinktinės dirigentas M.Kalnietis.

arenoje nuo pat pirmosios minutės. Lietuviai nusileido Ispanijos rinktinei visomis statistikos kategorijomis, išskyrus atsarginių žaidėjų indėliu (37:35).

M.Kalnietis

Skaudesnį smūgį lietuviai buvo patyrę tik 1992 m.

Barselonos olimpinėse žaidynėse, kai 76:127 nusileido pirmajai JAV Svajonių komandai.

Lietuvos rinktinei daugiausiai taškų pelnė: M.Kuzminskas 17, M.Kalnietis 16, V.Kariniauskas 6.

Lietuva – Kroatija 81:90 Lietuviai sėkmingai pradėjo rungtynes ir pirmąjį kėlinį laimėjo 21:13. Bet antrajame ketvirtyje mūsiškiai krito į duobę ir pralaimėjo kėlinį 20:34. Trečiąjį kėlinuką vaizdas nelabai tepasikeitė ir tik ketvirtajame kėlinyje susikaupę Lietuvos krepšininkai sugebėjo perimti iniciatyvą ir sumažinti skirtumą iki 6 taškų.

Vis dėlto pora lemiamu metu nepataikytų metimų neleido lietuviams džiaugtis pergale.

Lietuvos rinktinei daugiausiai taškų pelnė: J.Mačiulis ir M.Kalnietis (12 rezultatyvių perdavimų) po 21, R.Seibutis 12.

Lietuva – Argentina 81:73 Atkakliose, nervingose ir permainingose B grupės lyderių rungtynėse Lietuvos krepšininkai įveikė patyrusią Argentinos komandą ir po šio mačo užsitikrino bilietą į ketvirtfinalį.

Rinktinės strategas J.Kazlauskas

Lietuvos rinktinei daugiausiai taškų pelnė: M.Kalnietis 26 (11 rezultatyvių perdavimų), P.Jankūnas 18, J.Valančiūnas 13.

Po šio turo paaiškėjo galutinės komandų rikiuotės savo grupėse.

Nors dažnai kova vyko taškas į tašką, Lietuvos krepšininkai karaliavo po krepšiais ir kovą dėl atšokusių kamuolių laimėjo net 51:29. Vien Jonas Valančiūnas atkovojo 10 kamuolių.

B grupės komandos išsirikiavo taip: 1. Kroatija (3 pergalės ir 2 pralaimėjimai), 2. Ispanija (3 ir 2), 3. Lietuva (3 ir 2), 4. Argentina (3 ir 2), 5. Brazilija (2 ir 3), 6. Nigerija (1 ir 4).

Argentiniečius į priekį vedė ryškiausios žvaigždės – keturiskart NBA čempionas Manu Ginobili (22 taškai), Andresas Nocioni (14), Luisas Scola (12). O Lietuvos komandoje sublizgėjo būsimasis NBA žaidėjas M.Kuzminskas – Niujorko „Knicks“ naujokas žaidė lyg ant sparnų ir pelnė net 23 taškus.

A grupės komandų rikiuotė: 1. JAV (5 ir 0), 2. Australija (4 ir 1), 3. Prancūzija (3 ir 2), 4. Serbija (2 ir 3), 5. Venesuela (1 ir 4), 6. Kinija (0 ir 5).

„Mūsų komanda labai nenuspėjama. Vieną dieną Jonas Mačiulis, kitą Mindaugas Kuzminskas, dar kitą – Paulius Jankūnas, o dabar laukiame, kada Jonas Valančiūnas iššaus. Visą laiką gerai žaidžia Mantas Kalnietis, tik jam reikia daugiau poilsio. Jis truputį per ilgai buvo aikštėje“, – po rungtynių savais pastebėjimais dalijosi treneris J.Kazlauskas.

Lietuvos rinktinei daugiausiai taškų pelnė: M.Kuzminskas 23, M.Kalnietis 17, J.Mačiulis 10.

Australai supančiojo lietuvių puolimą

„Žaidėjai, pakilę nuo suoliuko, nesužaidė taip, kaip tikėjomės. Tuo metu kroatai pradėjo labai gerai pataikyti. Nesakau, kad mes nesigynėme. Tačiau nesigynėme ties pražangos riba, leidome laisvai judėti kamuoliui ir varžovams. Kažkiek praradome, kai perdavinėjome kamuolį Jonui Valančiūnui, nors tikėjomės, kad tai bus mūsų pranašumas“, – po rungtynių sakė J.Kazlauskas.

Lietuva – Australija 64:90 Prieš olimpines žaidynes lietuviai ir australai žaidė kontrolines rungtynes San Paule. Tada 81:68 laimėjo mūsų šalies ekipa. Olimpinių žaidynių ketvirtfinalyje scenarijus buvo visiškai kitoks.

Nuo pat mačo pradžios padėtį aikštėje visiškai kontroliavę Australijos krepšininkai net neleido varžovams pagalvoti apie lūžį. Mūsiškiai net 17 kartų prarado kamuolį, o savo gretose net penkis NBA krepšininkus turintys australai suklydo vos 9 kartus.

Lietuva – Ispanija 59:109 „Komentaras trumpas: iš pradžių buvo pikta, o paskui pasidarė gėda. Žaidėme kaip klasės komanda prieš profesionalus. Pikta, kad nesikovėme, pikta dėl rezultato, pikta dėl viso Lietuvos krepšinio“, – po rungtynių rėžė J.Kazlauskas.

„Turnyrą užbaigti tokiais pralaimėjimais tikrai skaudu. Bet po rungtynių su ispanais mes nebebuvome tokia pati komanda. Jeigu šias trejas rungtynes ir būtume pralaimėję, bet kovoję, o ne jas baigę sudaužymu, vertinčiau gerai. Bet dabar gavome gerą pamoką – mūsų jaunimas turi pamatyti, koks čia lygis.

Ir linkiu, kad po ketverių metų jie duotų grąžos“, – išreiškė viltį J.Kazlauskas.

Per kontrolines rungtynes net du kartus Lietuvos komandai pralaimėję ispanai dominavo „Carioca“

Lietuvos komandai daugiausiai taškų pelnė: M.Kalnietis ir A.Kavaliauskas po 12, R.Seibutis 8.

STATISTIKA Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse rungtyniavo šis Lietuvos krepšininkų dvyliktukas: Mantas Kalnietis (minučių vidurkis – 31,44, taškų vidurkis – 18), Adas Juškevičius (9,18 min., 3,3 tšk.), Jonas Mačiulis (24,37 min., 9,5 tšk.), Renaldas Seibutis (21,58 min., 7,8 tšk.), Domantas Sabonis (18,30 min., 5,5 tšk.), Antanas Kavaliauskas (8,54 min., 4,4 tšk.), Paulius Jankūnas (17:43 min., 8,2 tšk.), Robertas Javtokas (7,11 min., 0 tšk.), Jonas Valančiūnas (23,46 min., 6,7 tšk.), Mindaugas Kuzminskas (22,40 min., 10,8 tšk.), Marius Grigonis (17,24 min., 2,5 tšk.), Vaidas Kariniauskas (8,31 min., 2 tšk.).

Asmeninėse statistikos kategorijose į dešimtukus pateko M.Kalnietis (1 vieta pagal rezultatyvius perdavimus – vid. 7,5; 1 vieta pagal dvitaškių taiklumą – 72,5 proc., 6 vieta pagal pelnytus taškus – vid. 18; 9 vieta pagal klaidas – vid.

2,5), J.Valančiūnas (5 vieta pagal atkovotus kamuolius – vid. 7; 7 vieta pagal blokus – vid. 1), R.Seibutis (9 vieta pagal tritaškių taiklumą – 46,2 proc.).

OLIMPINĖ PANORAMA

19

PLAUKIMAS

Audringas Rio baseinas Vietoje laukto medalio – Rūtos Meilutytės ašaros, rinktinės trenerio pasitraukimas, kritika britui ir netikėtas šuolis į populiariausios rungties finalą.

Rio baseinas Lietuvos plaukikams buvo labai audringas.

Visą pasaulį pergale 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse sudrebinusi tada 15-metė Rūta Meilutytė ir į Rio de Žaneirą atvyko būdama viena rimčiausių pretendenčių į auksą. Tačiau ir jos, ir daugumos kitų Lietuvos plaukikų viltys olimpinio parko baseine skendo viena po kitos. Bet kai atrodė, kad mūsų šalies atstovai liks toli nuo jiems iškeltų tikslų, blykstelėjo Simonas Bilis, patekęs į populiariausios rungties – 50 m laisvuoju stiliumi finalą. „Jei turėčiau ordiną, įteikčiau jį Simonui“, – pareiškė Lietuvos plaukimo rinktinės vyriausiasis treneris Žilvinas Ovsiukas. Jau vykdamas į Rio jis žinojo, kad po olimpinių žaidynių paliks šį postą ir į kitas rankas perleis savo auklėtinį Giedrių Titenį.

Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidentas Tomas Kučinskas, kalbėdamas apie galimą Ž.Ovsiuko įpėdinį, prasitarė, kad rinktinės trenerio ieškos ne tik Europoje, bet ir Australijoje, JAV. Tačiau tai tikriausiai nebus R.Meilutytę treniruojantis britas Jonas Ruddas, nes jam LPF vadovas pažėrė kritikos ne tik dėl Rūtos pasirodymo, bet ir dėl kitų šalies plaukikų, su kuriais dirbo J.Ruddas.

Nesėkmės – viena po kitos Pirmieji į olimpinius vandenis iš Lietuvos plaukikų nėrė 19-metis panevėžietis Andrius Šidlauskas ir 27-erių metų anykštėnas G.Titenis. Olimpinių žaidynių debiutantas A.Šidlauskas 100 m krūtine nuotolį įveikė per 1 min. 0,59 sek. ir užėmė 23 vietą tarp 46 plaukikų. Patyręs G.Titenis, kuriam Rio de Žaneiro žaidynės buvo jau trečiosios, į pusfinalį pateko su dvyliktu rezultatu – 59,9 sek. Tačiau į finalą G.Titenis neprasibrovė. Šių metų Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas nuotolį įveikė per 59,8 sek. ir liko dešimtas. O varžydamasis 200 m krūtine rungtyje G.Titenis liko net už pusfinalio borto: 2 min. 12,13 sek. rezultatas jam lėmė vos 22 vietą tarp 39 dalyvių. Dabar G.Titenio karjeroje laukia svarbios permainos – sportininkui ieškoma klubo užsienyje ir trenerio.

Kuo greičiau Rio baseiną tikriausiai norėtų pamiršti ir daugiausiai kelialapių į žaidynes iškovojęs mūsų šalies plaukikas Danas Rapšys. Norėdamas geriau pasiruošti pagrindinėms savo rungtims – 100 ir 200 m distancijoms nugara – jis net atsisakė galimybės plaukti 200 m laisvuoju stiliumi.

20

OLIMPINĖ PANORAMA

S.Bilis pranoko net savo lūkesčius

Tačiau 100 m nugara rungties atrankoje 21-erių D.Rapšys liko 24-tas (54,07 sek.), o 200 m distancijoje, aplenkęs vos penkis varžovus, – 21-as. Nors į Braziliją Danas atvyko pagerinęs šios rungties Lietuvos rekordą (1 min. 56,72 sek.), apie tokį rezultatą olimpiniame baseine jis galėjo tik pasvajoti.

Rio de Žaneire šį nuotolį Danas įveikė per 1 min.

59,58 sek.

Nepasisekė ir šalies estafetės komandai. D.Rapšys, G.Titenis, S.Bilis ir Deividas Margevičius kombinuotos estafetės 4x100 m varžybose finišavo per 3 min.

35,90 sek. ir užėmė 14 vietą tarp 16 komandų. Čempionė neatlaikė įtampos 1–3 vietos – tokią užduotį Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse R.Meilutytei iškėlė Lietuvos plaukimo federacija. Sirgalių lūkesčiai buvo dar didesni – auksas. Visi buvo tarsi pamiršę, kad pernai Kazanėje Rūta prarado 100 m krūtine rungties pasaulio čempionės titulą, o rugsėjį nukritusi nuo dviračio patyrė sunkią alkūnės traumą, po kurios ne kiekvienas apskritai sugebėtų grįžti į sportą.

Tiesa, atrankos varžybos ir pusfinalis didelio nerimo nekėlė. 100 m krūtine atranką olimpinė čempionė įveikė per 1 min. 6,35 sek. ir savo plaukime nusileido tik amerikietei Lilly King, o bendroje įskaitoje užėmė ketvirtą vietą. Po atrankos plaukimų pirmavo L.King, antrą laiką parodė rusė Julija Jefimova, trečią – Catherine Meili iš JAV. Pusfinalyje lietuvė taip pat užėmė ketvirtą vietą, bet plaukė šiek tiek lėčiau – 1 min. 6,44 sek. R.Meilutytė pirmajame pusfinalyje beveik visą laiką buvo priekyje, bet distancijos pabaigoje ją aplenkė J.Jefimova (1 min. 5,72 sek.). Antrajame pusfinalyje geresnį laiką nei lietuvė parodė amerikietė L.King (1 min.

5,7 sek.) ir kinė Jinglin Shi (1 min. 6,31 sek.).

Finalas vyko rugpjūčio 9-ąją 4.30 val. Lietuvos laiku, kai Rio de Žaneire buvo vėlyvas rugpjūčio 8-osios vakaras – 22.30 val.

Po finišo žiniasklaidos zonoje pasirodžiusi R.Meilutytė sunkiai rinko žodžius, bet galiausiai jos kalbą užgniaužė ašaros ir sportininkė nusisukusi užsidengė rankomis veidą, o netrukus pasikūkčiodama puolė į J.Ruddo glėbį. Viena pagrindinių pretendenčių į auksą finišavo tik septinta, o jos finale

R.Meilutytė finale liko tik septinta.

Po finišo ją guodė treneris J.Ruddas. Šypsena plaukikės veide atsirado tik kitą dieną

pasiekto rezultato – 1 min. 7,32 sek. net nebūtų pakakę patekti į pusfinalį.

dopingo vartojimą, J.Jefimovai paskutiniu momentu buvo uždegta žalia šviesa.

Sportininkė, kurios plaukimą iš arenos tribūnų stebėjo abu jos broliai, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, šalies olimpinės delegacijos nariai, paklausta, kas nutiko, sakė: „Nežinau. Gal tiesiog per daug leidau emocijoms užimti kūną. Jau prieš išeidama nesijaučiau geriausiai.“

Pranoko savo lūkesčius Olimpinėms žaidynėms JAV rengęsis Šiaurės Karolinos universiteto technologijų ir visuomenės studijų ketvirtakursis iš Lietuvos 22-ejų S.Bilis padarė tai, apie ką svajoja, bet niekada nepasiekia daugybė ryškių pasaulio plaukimo laisvuoju stiliumi žvaigždžių.

Olimpine čempione tapo sezono lyderė 19-metė amerikietė L.King. Ji distanciją įveikė per 1 min.

4,93 sek. ir pagerino olimpinį rekordą. Sidabrą iškovojo žiūrovų nušvilpta dopingo liūne išsimurkdžiusi J.Jefimova (1 min. 5,5 sek.), bronzą – C.Meili (1 min. 5,69 sek.). Prieš ketverius metus Londone R.Meilutytė šios rungties finale distanciją įveikė per 1 min. 5,47 sek.

Kitą dieną per LTOK suorganizuotą R.Meilutytės ir J.Ruddo spaudos konferenciją plaukikė jau buvo rami, jos veide ne kartą šmėstelėjo šypsena. Dėl savo pasirodymo ji neskubėjo daryti išvadų. „Dabar labiausiai noriu poilsio ir apie nieką negalvoti. Jaučiuosi gerai, nors naktį miegojau nedaug.

Viskas klostėsi ne taip, kaip aš norėjau. Tai sportas ir tai nebuvo geriausias mano vakaras. Po starto buvo daug emocijų, bet dabar jaučiuosi geriau. Tikiuosi, kad padarysiu teigiamas išvadas. Aišku, norėjau aukso. Iš žmonių nejutau spaudimo – tai buvo palaikymas. Man tai suteikia motyvacijos. Taip, tai buvo viena skaudžiausių akimirkų mano karjeroje – šitas startas buvo labai svarbus ir jam ruošėmės nuo pat Londono olimpinių žaidynių. Dėl to, ką paaukojau šioms žaidynėms, matyti savo vardą septintoje vietoje buvo sunku“, – sakė R.Meilutytė.

Nors po finalo Lietuvoje pasigirdo aštrių kritikos žodžių plaukikės treneriui J.Ruddui, pati Rūta kardinalių pokyčių neplanuoja: „Dėl trenerio, dėl mano ateities Plimute jokių susitarimų nėra. Po olimpiados grįžtu į Lietuvą ir viskas priklausys nuo manęs.

Nežinau, kada grįšiu į Plimutą, bet tikrai grįšiu. Aš esu laiminga ten, kur esu. Turiu puikų trenerį – mano komanda šauni ir tikrai negalvoju jos keisti.“ J.Ruddas, komentuodamas R.Meilutytės pasirodymą, sakė: „Yra daug priežasčių. Man atrodo, kad Rūtą užklupo tokių varžybų įtampa. Ginti čempionės titulą – kas kita, nei atvažiuoti į varžybas penkiolikos metų. Tada nebuvo didelių vilčių laimėti medalį, galbūt patekti į finalą. O kai atvyksti ginti čempionės titulo, jausmas visiškai kitoks. Mes turime peržiūrėti ir treniruočių proceso planą. Bet pirmiausia Rūta turėtų nuspręsti, ką nori toliau daryti su plaukimu...“ Prieš žaidynes Rūta, o dar dažniau jos treneris J.Ruddas buvo įsivėlęs į žodžių mūšius – ne kartą ir tiesiai, ir užuominomis pasisakė apie dopingu susitepusios rusės Julijos Jefimovos bandymą bet kokia kaina prasibrauti į Rio. Nors atrodė, kad kelias į olimpiadą rusei jau užkirstas po Tarptautinio olimpinio komiteto siūlymo neleisti Rio de Žaneire startuoti Rusijos sportininkams, kada nors jau baustiems už

Dukart per dieną Lietuvos rekordą gerinęs atletas įsiveržė į greičiausios plaukimo distancijos olimpinių žaidynių finalą. 50 m laisvuoju stiliumi rungties atrankoje S.Bilis tarp 86 sportininkų užėmė 14 vietą – 22,01 sek. Pusfinalyje jo rezultatas buvo dar geresnis – 21,71 sek. Jis su brazilu Bruno Fratusu pasidalijo 6–7 vietą. Iki Rio de Žaneiro žaidynių Lietuvos rekordas – 22,08 sek. nuo tolimų 1994-ųjų priklausė legendiniam Raimundui Mažuoliui, 1992 ir 1996 m. Lietuvos olimpinės rinktinės vėliavnešiui.

Finale S.Bilis finišo sienelę palietė paskutinis aštuntas. Jo rezultatas – 22,08 sek. Jei Simonas būtų plaukęs taip greitai, kaip pusfinalyje (21,71 sek.), būtų aplenkęs tris varžovus. Olimpiniu čempionu tapo amerikietis Anthony Ervinas (21,4 sek.), aplenkęs antrą vietą užėmusį šių varžybų favoritą prancūzą Florent‘ą Manaudou (21,41 sek.). Bronza atiteko amerikiečiui Nathanui Adrianui (21,49 sek.). „Nesusitvarkiau su nervais ir jauduliu. Praėjusią naktį negalėjau užmigti. Visa tai ir lėmė, kad lėčiau plaukiau. Negalėjau susitvarkyti su mintimis ir emocijomis, nepavyko pasiruošti dar kartą greitai plaukti. Po pusfinalio sakiau, kad viską tobulai padariau, ir tikrai buvau tuo patenkintas. O dabar viduje jaučiu graužatį, kad galėjau padaryti geriau“, – po finalo sakė lietuvis, tądien dalyvavęs ir estafetės varžybose. Vis dėlto vėliau Simonas pridūrė: „Esu labai patenkintas tuo, kad patekau į finalą. Net pagalvoti negalėjau: pirmoji mano olimpiada – ir iškart į finalą.“

D.Rapšys

2 Simonas Bilis Rio de Žaneire net du kartus gerino 50 m laisvuoju stiliumi rungties Lietuvos rekordą, nuo 1994 m. priklausiusį olimpiniam vicečempionui Raimundui Mažuoliui.

G.Titenis

S.Bilis Rio de Žaneire plaukė ir 100 m laisvuoju stiliumi. Šį nuotolį jis įveikė per 49,16 sek. ir liko 30-tas tarp 59 sportininkų.

Treneris vadovaus mokyklai Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės tapo ilgo ir svarbaus Ž.Ovsiuko gyvenimo etapo pabaiga. 39-erių plaukimo specialistas rengiasi naujam karjeros iššūkiui – jis taps Anykščių sporto mokyklos vadovu.

Kalbėdamas apie Lietuvos plaukikų pasirodymą Rio Ž.Ovsiukas sakė: „Prisiimu visą atsakomybę už komandos pasirodymą. Sportininkas tik atsistojęs ant bokštelio prieš startą tampa atsakingas už save. Iki tol dirba visa komanda. Teks daug analizuoti kartu su asmeniniais sportininkų treneriais, su kitais kartu dirbusiais žmonėmis, daug išvadų padaryti, nes tai mums nebuvo paprasta olimpiada. Tai buvo iššūkis.

Ne tik mums – visai Europai. Olimpinės žaidynės pirmą kartą vyko Brazilijoje, kur klimatas kitas – dabar ten žiema. Prisideda ir laiko skirtumas. Viskas buvo pirmą kartą, turime apie ką pagalvoti. Nėra taip lengva iškart nuspręsti, kas buvo gerai, o kas ne.“

Ž.Ovsiukas paliko Lietuvos rinktinės vairą

OLIMPINĖ PANORAMA

21

LENGVOJI ATLETIKA

Ir stadione, ir gatvėse Lietuvos lengvaatlečių rinktinė buvo gausiausia mūsų šalies delegacijoje Rio de Žaneire – jai atstovavo net 16 sportininkų.

Mūsų šalies lengvaatlečiai Rio de Žaneire varžėsi ir olimpiniame stadione, ir miesto gatvėse įrengtose trasose. Į žaidynes atvykę siekti skirtingų tikslų, vieni sportininkai po finišo džiaugėsi savo rezultatais, kiti krimtosi dėl neišsipildžiusių svajonių.

Abu metikai – finale Nuo praėjusių metų pabaigos traumų persekiotas 25-erių Andrius Gudžius sugebėjo pasirengti olimpinėms žaidynėms ir Rio de Žaneire užėmė dvyliktą vietą. Jis prisipažino, kad finale nebeįstengė pažadinti žvėries, padėjusio jam prasibrauti tarp dvylikos stipriausių planetos disko metikų. Jis finale pirmuoju bandymu nusviedė diską 60 m 66 cm, antruoju 58 m 69 cm, o trečiasis skriejo už sektoriaus ribų.

Atrankos varžybos kauniečiui prasidėjo nesėkmingai. Pirmasis jo bandymas buvo 59 m 50 cm, antrasis neįskaitytas, užtat trečiuoju olimpinių žaidynių debiutantas švystelėjo diską taip, kad kelią į finalą jam galėjo užkirsti tik nemalonus stebuklas – 65 m 18 cm. Kvalifikacinis normatyvas buvo 65 m 50 cm, bet jį iš visų 35 šios rungties dalyvių peržengė tik du diskininkai, o A.Gudžiaus pasiektas rezultatas buvo ketvirtas atrankos rikiuotėje.

Dar pernai olimpinį normatyvą įvykdęs disko metikas gruodį patyrė stresinį pėdos lūžį. Balandį ši trauma pasikartojo, atletui teko gultis ant operacinio stalo. „Metimus visa jėga galėjau atlikti tik likus maždaug trims savaitėms iki žaidynių. Paprastai žiemą ruošiamės fiziškai, nuo pavasario pradedame techniką šlifuoti, o mes su treneriu techniką galėjome šlifuoti vos kelias savaites“, – paaiškino Vaclovo Kidyko auklėtinis A.Gudžius.

Olimpiniu čempionu tapo vokietis Christophas Hartingas (68 m 37 cm). Jeigu Andrius diską būtų metęs taip, kaip atrankoje (65 m 18 cm), jis finale būtų užėmęs penktą vietą.

31-erių Zinaida Sendriūtė olimpiniame stadione irgi pagerino asmeninį sezono rekordą. Ji finale diską numetė 61 m 89 cm ir užėmė dešimtą vietą. Nugalėtoja tapo kroatė Sandra Perkovič (69 m 21 cm). Į finalą lietuvė pateko su vienuoliktu rezultatu (60 m 79 cm).

Tai buvo jau trečioji Z.Sendriūtės olimpiada. 2008 m.

Pekine ji liko už finalo ribos, o 2012 m. užėmė devintą vietą. Tiesa, praėjus kiek daugiau nei pusmečiui po Londono žaidynių ji sulaukė žinios apie Ru22

OLIMPINĖ PANORAMA

A.Gudžius

sijos atletės Darijos Piščalnikovos diskvalifikaciją ir pakilo į aštuntą poziciją.

Po Rio de Žaneire pasibaigusių kovų iš Skuodo kilusi sportininkė džiaugėsi savo pasirodymu: „Varžybos tikrai buvo labai geros. Kovojau su savimi, įveikiau save, pagerinau asmeninį sezono rezultatą.“ Nuotaikos – skirtingos Trys Lietuvos moterys ir du vyrai lenktyniavo olimpinių žaidynių maratono trasoje. 42 km 195 m distancijos startas ir finišas buvo įrengtas legendiniame Sambodrome, kuriame per garsiuosius Rio de Žaneiro karnavalus vyksta spalvingi sambos mokyklų pasirodymai.

Geriausiai iš lietuvių sekėsi Dianai Lobačevskei. Ji Rio de Žaneiro gatvėmis nutįsusią trasą įveikė per 2 val. 30 min. 48 sek. ir užėmė 17 vietą tarp 133 finišą pasiekusių sportininkių. 24 olimpietės pasitraukė iš distancijos.

Plieskiant 29 laipsnių karščiui 37-ta finišavo Rasa Drazdauskaitė (2 val. 35 min. 50 sek.), 38-ta – Vaida Žūsinaitė (2 val. 35 min. 53 sek.). Čempione tapo Kenijos sportininkė Jemima Jelagat Sumgong. Jos rezultatas – 2 val. 24 min. 4 sek. „Esu labai patenkinta savo rezultatu. Ir užimta vieta, ir pačiu bėgimu. Trasoje buvo įvairių provokacijų, varžovės ir greitėjo, ir lėtėjo. Nepasidaviau joms, stengiausi išlaikyti savo tempą. Viskas vyko tiksliai pagal planą“, – džiaugėsi 36 metų D.Lobačevskė, 2012 m. Londone užėmusi 27 vietą. Bėgikę įkvėpė ir prie trasos stovėjęs bei vandenį padavinėjęs jos gyvenimo draugas Mindaugas Griškonis, tuo metu jau baigęs sidabru vainikuotas olimpines irklavimo varžybas.

Praėjus vos savaitei po olimpinių žaidynių D.Lobačevskė dar kartą įveikė varginančią 42 km 195 m distanciją ir laimėjo Meksiko maratoną – 2 val.

40 min. 28 sek.

Jau trečiose žaidynėse dalyvavusi Panevėžio Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vyresnioji eilinė 35 metų R.Drazdauskaitė po finišo sakė: „Sunku buvo nuo pat pradžių, nes nesikilnojo nei rankos, nei kojos. Nežinau, ar dėl to kaltas karštis. Gal tiesiog buvo ne mano diena. Aplinkui nieko nemačiau. Kovojau tik su savimi, ne su varžovėmis, džiaugiuosi, kad nesustojau. Užimta vieta labai prasta.“

Gal geriau būčiau atsidūręs kosmose, tai nors žinočiau, kad atidaviau viską ir sugebėjau save privesti prie tokios būsenos, kai paskutiniuose kilometruose nebesupranti, kas darosi aplinkui.

Tadas Šuškevičius

R.Drazdauskaitė 2008 m. Pekine finišavo 37-ta, o prieš ketverius metus Londone buvo 26-ta.

28 metų V.Žūsinaitė irgi džiaugėsi pasiektu finišu: „Esu patenkinta savo pasirodymu, nes buvo labai sunku. Nemaniau, kad taip bus. Ir karštis vargino. Gal kiek per greitai pradėjau bėgimą, todėl nuo dvidešimt kažkelinto kilometro buvo labai sunku. Be to, pritryniau padus, todėl teko ne tik su vidiniu skausmu kovoti. Bet minčių pasitraukti nebuvo – mes, sportininkai, esame kovotojai, ypač olimpiadoje.“ Vyrų maratono distancijoje lietuviai atsiliko ne tik nuo lyderių, bet ir nuo savo geriausių rezultatų. Tarp 155 sportininkų Remigijus Kančys užėmė 75 vietą (2 val. 21 min. 10 sek.), o Valdas Dopolskas finišavo 111-tas (2 val. 28 min. 21 sek.). Finišo liniją pirmasis kirto Kenijos atstovas Eliudas Kipchoge (2 val. 8 min. 44 sek.). Ėjikai nesidžiaugė pasirodymu Vaizdingoje vandenyno pakrantėje įrengtoje olimpinėje trasoje lenktyniavo net septyni mūsų šalies sportinio ėjimo atstovai. Jau pirmąją lengvosios atletikos varžybų dieną vyrų 20 km sportinio ėjimo asmeninį sezono rekordą (1 val. 22 min. 27 sek.) pasiekęs 31 metų Marius Žiūkas užėmė 26 vietą, o 22 metų Marius Šavelskis tarp 74 startavusių, bet 63 finišavusių sportininkų liko 59-tas (1 val. 29 min. 26 sek.).

Olimpiniu čempionu tapo 24 metų kinas Wang Zhenas. Jis trasą įveikė per 1 val. 19 min. 14 sek.

50 km distancijoje irgi varžėsi du Lietuvos atstovai, bet finišą pasiekė tik vienas. Jau trečiose olimpinėse žaidynėse dalyvaujantis 31-erių Tadas Šuškevičius pusšimtį kilometrų nuėjo per 4 val. 4 min. 10 sek. ir užėmė 32 vietą. Nuo savo asmeninio rekordo – 3 val.

51 min. 58 sek. – lietuvis atsiliko daugiau nei 10 min.

2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse T.Šuškevičius taip pat buvo 32-as, o 2012 m. Londone finišavo 43-ias.

Pernai pasaulio čempionate jis užėmė 22 vietą.

Arturui Mastianicai nepavyko atlaikyti pirmojo olimpinio iššūkio. Likus apie 12 km iki finišo 24 metų Lietuvos ėjikas pasitraukė iš varžybų ir atsidūrė vežimėlyje, kuriuo buvo nuvežtas į medicinos punktą. „Kažkas organizme atsijungė, ir viskas. Pirmuosius 30 km ėjau tikrai neblogai, mėgavausi varžybomis.

O dar po kelių kilometrų kažkas nutiko. Nebemačiau nieko aplinkui. Trenerio lieptas sustojau ir atsijungiau. Mane pasodino į vežimėlį, girdėjau, kaip treneris dar kažką pasakė, o po to prabudau jau medicinos punkte“, – paaiškino A.Mastianica.

50 km lenktynių finišą pasiekė tik 48 sportininkai, nors startavo 80. 19 iš jų patys pasitraukė iš trasos, kitus diskvalifikavo teisėjai. Net finišavusieji dažnai buvo sodinami į vežimėlius, nes patys eiti jau nebegalėjo. Olimpiniu čempionu tapo Slovakijos ėjikas Matejus Tothas (3 val. 40 min. 58 sek.). „Nesitikėjau, kad bus taip sunku. Olimpiada man tampa kaip keiksmažodis. Pernai pasaulio čempionate buvau 22-as, o čia likau 32-as. Nors varžovai buvo tie patys, oro sąlygos irgi beveik tokios pat“, – svarstė T.Šuškevičius.

Paklaustas, ar nebuvo atsidūręs vadinamajame kosmose, kai finišo link einama nebematant nieko aplinkui, ėjikas liūdnai šyptelėjo: „Gal geriau būčiau atsidūręs kosmose, tai nors žinočiau, kad atidaviau

viską ir sugebėjau save privesti prie tokios būsenos, kai paskutiniuose kilometruose nebesupranti, kas darosi aplinkui. O dabar tiesiog viskas užsiblokavo 35–38 kilometre.“ 20 km moterų ėjimo lenktynių trasa Lietuvos sportininkėms suteikė ne džiaugsmo, o skausmo, ašarų ir nusivylimo. „Viskas šiandien buvo sunku. Nuo pat pradžių. Stebėjau, kaip varžovės, kurios yra silpnesnės, mane lenkia. Nežinau, kada taip lėtai ėjau. Manęs netenkina nei vieta, nei rezultatas, kuris yra tragiškas. Ir dėl to kaltinu tik save“, – po 20 km distancijos finišo tramdydama ašaras kalbėjo 31 metų Brigita Virbalytė-Dimšienė.

Z.Sendriūtė

Praėjusiais metais pasaulio čempionate septintą vietą iškovojusi sportininkė, nuotolį įveikusi per 1 val. 35 min. 11 sek., Rio de Žaneire liko 29-ta. Asmeninis jos rekordas 1 val. 30 min. 20 sek. būtų garantavęs aštuntą vietą.

56 vietą tarp 74 startavusių ėjikių užėmė olimpinių žaidynių debiutantė Živilė Vaiciukevičiūtė. Ji 20 km įveikė per 1 val. 41 min. 28 sek. Asmeninis šios 20-metės sportininkės rekordas – 1 val. 35 min. 33 sek.

Vos prasidėjus lenktynėms iš trasos pasitraukė 33 metų Neringa Aidietytė. Ją sustabdė skausmas – sportininkei atsinaujino šlaunies raumens trauma.

Prieš ketverius metus Londone ši ėjikė buvo 38-ta.

B.Virbalytė-Dimšienė Londone liko 25-ta.

Olimpine čempione Rio de Žaneire tapo kinė Liu Hong (1 val. 28 min. 35 sek.).

Sustabdė pirmieji barjerai Rio de Žaneire kalnų nenuvertė ir šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, ir 800 m bėgimo rungtyje startavusi Eglė Balčiūnaitė. Atrankos varžybose A.Palšytė antru bandymu peršoko kvalifikacinį aukštį – 194 cm.

Prieš tai ji sėkmingai įveikė 180, 185 ir 189 cm aukštį, o 192 cm šturmavo iš antro karto. Į finalą pateko net 17 šuolininkių.

Tačiau finalas 24 metų lietuvei susiklostė visai ne taip, kaip tikėjosi. Ji įveikė tik pradinį 188 cm aukštį, o visi trys bandymai peršokti į 193 cm aukštį pakeltą kartelę buvo nesėkmingi.

Iš kairės: D.Lobačevskė, V.Žūsinaitė, R.Drazdauskaitė

TRADICIJA Andrius Gudžius pratęsė įspūdingą Lietuvos disko metikų pasirodymų seriją.

Nuo sugrįžimo į olimpinę šeimą 1992 m.

Barselonoje lietuviai nepraleido nė vieno šios rungties olimpinio finalo ir triskart iškovojo auksą – Barselonoje (Romas Ubartas), 2000 m.

Sidnėjuje ir 2004 m.

Atėnuose (Virgilijus Alekna) bei vieną kartą bronzą – 2008 m.

Pekine (V.Alekna).

„Nemaniau, kad 193 cm bus ta riba, kuri mane sustabdys“, – tramdydama besiveržiančias ašaras prisipažino šių metų Europos vicečempionė, Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse užėmusi 13 vietą.

Keturios pirmąsias vietas užėmusios sportininkės įveikė 197 cm aukštį. Tik dėl mažesnio bandymų skaičiaus auksas atiteko 37-erių ispanei Ruth Beitiai. Prieš pusantro mėnesio Europos čempionate A.Palšytė įveikė 196 cm, o sausį Vokietijoje pasiekė geriausią asmeninį sezono rezultatą – 197 cm.

2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse jai finalas irgi nebuvo toks, kokio tikėjosi – ten buvo įveiktas 189 cm aukštis ir užimta vienuolikta vieta.

E.Balčiūnaitė atrankoje finišavo per 2 min. 2,89 sek., pasiekė geriausią asmeninį sezono rezultatą, tačiau savo bėgime buvo šešta ir liko už pusfinalio borto.

Bendroje įskaitoje 27 metų E.Balčiūnaitė užėmė 48 vietą tarp 65 dalyvių. Pekino olimpinėse žaidynėse lietuvė bėgo pusfinalyje.

A.Palšytė

Treneris V.Kidykas

OLIMPINĖ PANORAMA

23

ŠAUDYMAS

Taiklesnis už Dakaro legendą Vyriausias Lietuvos sportinės delegacijos narys Ronaldas Račinskas 34 metus siekė olimpinės svajonės, kurią pagaliau įgyvendino Rio de Žaneire.

48 metų šaulys į olimpines žaidynes pateko po to, kai Lietuvos šaudymo sporto sąjunga gavo Tarptautinės šaudymo sporto federacijos vardinį kvietimą. „Pats buvimas čia jau yra ir šventė, ir džiaugsmas, ir malonumas, nes čia susirinko geriausi pasaulio sportininkai“, – džiūgavo vilnietis, kartu su dar 31 sportininku rankos ir akies taiklumą demonstravęs šaudymo į skrendančius taikinius apvaliojoje aikštelėje.

Per dvi dienas atrankos varžybose paleidęs 125

šūvius ir numušęs 112 taikinių galutinėje įskaitoje Lietuvos šaulys liko 30-tas. Jis pranoko tik du Kataro atstovus – Nasserą Al-Attiyhą (111 taškų) ir Rashidą Hamadą (109).

Pergale prieš N.Al-Attiyhą olimpinių žaidynių debiutantas gali pagrįstai didžiuotis. Šis 45 metų sportininkas dalyvavo jau šeštose olimpinėse žaidynėse ir 2012 m. Londone iškovojo bronzą. Bet dar garsesnis šis katarietis automobilių sporto pasaulyje – jis net du kartus laimėjo legendinį Dakaro dykumų ralį.

48 Tiek metų vyriausiam Lietuvos olimpinės rinktinės nariui Ronaldui Račinskui.

TENISAS

Skaudus smūgis Ričardas Berankis Londone atvertė net du olimpinės istorijos puslapius. Vienu jis labai didžiuojasi, o kitą tikrai norėtų pamiršti kaip košmarišką sapną.

26 metų vilnietis tapo pirmuoju Lietuvos tenisininku, patekusiu į olimpines žaidynes. Kaip 71-oji planetos raketė į Rio de Žaneirą atvykęs R.Berankis sulaukė palankaus burtų šypsnio – pirmajame rate jie lėmė akistatą su keturiais laipteliais žemiau pasaulinėje klasifikacijoje esančiu metais vyresniu australu Johnu Millmanu. „Esame panašaus pajėgumo. Svarbu, kad tai ne Novakas Djokovičius ar Rafaelis Nadalis. Apgalvosime taktiką, pasistengsime sužinoti, kaip jis dabar jaučiasi, ir žengsime tolyn“, – prieš mačą olimpinio parko korte sakė R.Berankis.

24

OLIMPINĖ PANORAMA

Bet kai tenisininkai žengė į kortą, atrodė, kad susitiko du visiškai skirtingo pajėgumo sportininkai.

J.Millmanas kontroliavo visą žaidimą ir per 50 minučių nugalėjo lietuvį 6:0, 6:0. „Negaliu patikėti, kad taip greitai pasibaigė mano olimpinės žaidynės. Tokio mačo dar nesu žaidęs. Per karjerą yra buvę sausų pralaimėjimų.

Bet čia, kai labai norėjau pasirodyti kuo geriausiai... Nežinau, ką pasakyti“, – po pralaimėjimo krimtosi R.Berankis, tapęs pirmuoju istorijoje tenisininku, olimpinėse žaidynėse nelaimėjusiu nė vieno geimo.

1 Ričardas Berankis – pirmasis Lietuvos tenisininkas, patekęs į olimpines žaidynes.

DZIUDO

Pergalė išslydo Pirmoji Lietuvos dziudo atstovė olimpinėse moterų varžybose Santa Pakenytė buvo netoli pergalės prieš tituluotą varžovę, bet kovą laimėjo lietuvės bendraamžė iš Japonijos Kanae Yamabe.

Svorio kategorijos per 78 kg aštuntfinalyje beveik pusę kovos laiko iniciatyva priklausė lietuvei. Ji atliko porą pavojingų atakų, japonė gavo įspėjimą. „Bet po to japonė atliko „soto gari“ – vadinamąjį užpakalinį kojos užstatymą. Santa ne ant tos kojos perkėlė svorį.

Ji nukrito ant nugaros. Tai vertinama „ippon“ ir kova nutraukiama“, – komentavo žinoma dziudo trenerė Lolita Dudėnienė.

Lietuvę įveikusi japonė nesustojo ir iškovojo Rio de Žaneiro žaidynių bronzą. O S.Pakenytė neslėpė nuoskaudos: „Maniau, kad su ja bus sunkiau, bet ji visai patogi man buvo. Stengiausi iš visų jėgų. Tačiau...

Treneris šaukė, kad atsitraukčiau atgal, o aš neatsitraukiau. Tiesiog nespėjau, viskas labai greitai įvyko.

Iš šalies atrodo viskas lengviau, bet iš tikrųjų tai labai sunku. O juk buvo likę mažiau nei minutė...“ Į Rio S.Pakenytė atvyko puikiai nusiteikusi. „Jaučiuosi labai gerai. Nei kažkokių minčių, nei jaudulio.

Net pati stebiuosi. Anksčiau sunkiausia būdavo su emocijomis susitvarkyti. Mano didžiausias tikslas buvo patekti į olimpines žaidynes, ir jį aš pasiekiau. Žinoma, visada norisi daugiau. Kaip ir visi, norėčiau medalio, bet ar jis bus – pamatysime“, – prieš startą kalbėjo dziudo imtynininkė.

Mano didžiausias tikslas buvo patekti į olimpines žaidynes, ir jį aš pasiekiau. santa Pakenytė

GIMNASTIKA

Nugalėjo skausmą Lietuvos gimnastas Robertas Tvorogalas jau pirmoje daugiakovės rungtyje patyrė traumą, tačiau iškentė skausmą ir baigė varžybas.

Trenerių Jevgenijaus Izmodenovo ir Aleksandro Filatovo auklėtinis atlikdamas pratimus ant lygiagrečių išsinarino rankos pirštą. Bet tai nesutrukdė jam kovoti toliau. Bendroje įskaitoje surinkęs 82,497 balo Lietuvos gimnastas užėmė 42 vietą tarp 50 dalyvių ir pasirodymą žaidynėse baigė. Traumos sportininką persekiojo ir prieš olimpines žaidynes.

R.Tvorogalas į Rio de Žaneirą atkeliavo perėjęs visas ankstesnes olimpines pakopas. 2010 m. jis dalyvavo pirmosiose jaunimo olimpinėse žaidynėse Singapūre. Ten atlikdamas mėgstamą pratimą ant

skersinio gimnastas iš Vilniaus pateko į finalą ir užėmė septintą vietą, o po metų jo pasirodymas ant to paties prietaiso Europos jaunimo olimpiniame festivalyje buvo įvertintas sidabro medaliu.

Rengdamasis olimpinėms žaidynėms 21 metų R.Tvorogalas susitelkė vien į sportą. Dabar jo planuose jau atsirado vietos ir mokslams. Po olimpinių žaidynių gimnastas ketina stoti į Lietuvos edukologijos universitetą. „Studijas turbūt rinksiuosi neakivaizdines – sportuosiu tiek pat, kiek dabar, ir bandysiu mokytis“, – sportinių ambicijų neketina atsisakyti olimpietis.

R.Tvorogalas su treneriu J.Izmodenovu

2 2011 m. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje R.Tvorogalas iškovojo sidabrą.

OLIMPINĖ PANORAMA

25

IMTYNĖS

Rio – tik viena kova Lietuvos imtynininkas Edgaras Venckaitis pralaimėjo jau pirmąją kovą Rio de Žaneiro žaidynėse, o po to nesulaukė jį nugalėjusio varžovo malonės.

Pirmoji Rio olimpinė kova E.Venckaičiui, deja, buvo ir paskutinė

Svorio kategorijos iki 66 kg burtai lietuviui lėmė galingą priešininką – pasaulio čempioną vokietį Franką Staeblerį. 27-erių vokietis laimėjo kovą 3:2.

Tiesa, 30-mečiui lietuviui kova dėl medalių galėjo būti nebaigta – jeigu F.Staebleris būtų patekęs į finalą, mūsų šalies sportininkas būtų dalyvavęs paguodos varžybose ir grūmęsis dėl bronzos. Bet E.Venckaičio skriaudikas ketvirtfinalyje 2:6 nusileido serbui Davorui Stefanekui ir užvėrė paguodos turnyro duris lietuviui. „Jaučiau, kad galiu laimėti, bet nugali stipriausias. Vienu metu net galėjau atlikti gerą permetimą, vos vos dar reikėjo rankomis pakelti – ir jis būtų kritęs. Pralaimėjimas yra pralaimėjimas, nėra net ką kalbėti. Varžovas nenustebino – ką čia nustebinsi, juk jis pasaulio čempionas. Aišku, aš nežiūriu į titulus – man nėra skirtumo, su kuo kovoti. Žinoma, liūdna dėl pralaimėjimo. Londone pirmas dvi kovas laimėjau, o čia jau pačioje pirmoje buvau nugalėtas. Esu labai nusivylęs, nes dar turiu daugybę jėgų. Todėl jei tik bus suteikta galimybė dar pakovoti šioje olimpiadoje, atiduosiu viską, kad iškovočiau medalį – čia mano didžiausia svajonė. Belieka tik palaikyti vokietį.

Jei jis nepateks į finalą, vadinasi, medis yra. Abu medžiai būsim“, – iškart po kovos kalbėjo E.Venckaitis, prieš ketverius metus Londono olimpinėse žaidynėse užėmęs septintą vietą.

26

OLIMPINĖ PANORAMA

Jis krimtosi sužinojęs, kad pirma kova Rio kartu buvo ir paskutinė. „Išėjau nusiteikęs pakovoti už Lietuvą, už Lietuvos žmones, už šeimą. Labai apmaudu, kad viskas taip greitai baigėsi“, – neslėpė apmaudo imtynininkas.

Beje, E.Venckaitis dar prieš varžybas turėjo progą išbandyti jėgas su F.Staebleriu per treniruotę, bet nepavyko suderinti abiem tinkamo laiko. „Sparingo partneriu pirmomis dienomis teko pabūti man. Bet pagrindinis darbas buvo atliktas dar prieš kelionę į Rio de Žaneirą. Su Londone įgytu patirties bagažu sportininkas tikrai buvo nusiteikęs kovoti dėl aukštesnės vietos“, – sakė Edgaro treneris Ruslanas Vartanovas.

Patyręs imtynių specialistas apgailestavo, kad į Rio de Žaneirą negalėjo atvykti vyresnysis Edgaro brolis Valdemaras. „Norėjome, kad kažkas atvažiuotų iš tų žmonių, kurie padėtų jam sukelti vidinių ambicijų, palaikytų. Valdemaras Venckaitis turi labai didelę patirtį aukščiausio lygio varžybose. Jis pasirengimo metu buvo Edgaro treniruočių partneris ir kaip vyriausiasis brolis negailėjo patarimų“, – pasakojo R.Vartanovas.

Prieš tai dvejose olimpinėse žaidynėse iš eilės Lietuvos imtynininkai iškovojo bronzos medalius: 2008 m.

Pekine tą padarė Mindaugas Mizgaitis, 2012 m. Londone – Aleksandras Kazakevičius.

Išėjau nusiteikęs pakovoti už Lietuvą, už Lietuvos žmones, už šeimą. Labai apmaudu, kad viskas taip greitai baigėsi.

Edgaras Venckaitis

BOKSAS

DvigubI MŪŠIAI Abu Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse kovoję Lietuvos boksininkai Eimantas Stanionis ir Evaldas Petrauskas įsitikinę, kad olimpiniame ringe juos palaužė ne varžovai, o teisėjai.

E.Stanionis su treneriais

E.Petrausko ataka

Svorio kategorijos iki 69 kg pirmoje dvikovoje 21 metų Eimantas Stanionis įtikinamai pranoko septyneriais metais vyresnį kiną Wei Liu, o po aštuntfinalio teisėjas į viršų kėlė lietuvio varžovo iš Uzbekijos, vėliau Rio de Žaneire iškovojusio sidabrą, 23 metų Šachramo Gijasovo ranką. Šį arbitrų sprendimą Europos čempionas iš Lietuvos palydėjo ironiška šypsena. „Aš labai daug atidaviau jėgų, kiekvieną treniruotę stengiausi iš paskutiniųjų. Man skaudu, kad paaukojęs tiek laiko ir darbo likau sumaišytas su žemėmis. Pavydžiu tiems sportininkams, kurie plaukia ar irkluoja, nes ten gali padaryti viską, ką moki geriausiai, ir niekas to iš tavęs neatims. Čia kas turi daugiau pinigų, tas ir laimi“, – nuoskaudą liejo E.Stanionis.

Paklaustas, ar mato būdų, kaip olimpinį boksą padaryti objektyvesnį, Eimantas atsakė: „Nemanau, kad galima kažką pagerinti. Bokse jau daug metų vyksta tokie dalykai. Jau gal prieš varžybas sutariama, kam reikia duoti medalį. Jei išbrauktų boksą iš olimpinių žaidynių dviem ciklams – aštuoneriems metams, gal tada vadovai susiprastų. Dabar į kiekvieną kovą eini bijodamas, kad nuteisėjaus. Aš nebijau pralaimėti geresniam už mane kovotojui. Po pralaimėjimo dirbsiu dar daugiau, kad laimėčiau aš. Normali konkurencija visada yra naudinga, ji padeda kilti aukščiau. Bet kai iš tavęs atima pergalę – sunku atsigauti.“ Tribūnose sėdint Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui 220 cm ūgio Arvydui Saboniui ir aukščiausiam Lietuvos olimpinės rinktinės nariui 213 cm

ūgio Jonui Valančiūnui, žemiausias mūsų šalies sportinės delegacijos atletas 164 cm ūgio E.Petrauskas į ringą žengė laimėti. Tačiau Rio de Žaneiro žaidynės jam baigėsi vos prasidėjusios.

Londono olimpinių žaidynių prizininkas svorio kategorijos iki 64 kg turnyro pirmoje kovoje 1:2 nusileido Manojui Kumarui iš Indijos. Šį teisėjų sprendimą į bokso arena paverstą parodų centro paviljoną susirinkę žiūrovai palydėjo nepritariančiu švilpimu.

Beje, taip pat publika reagavo ir arbitrams nutarus, jog uzbekas buvo stipresnis už E.Stanionį. „Tiek laiko įdėta, tiek darbo ruošiantis olimpinėms žaidynėms. Ir pirma kova pralaimėta. Žiauriai apmaudu. Dariau viską, ką galėjau, ką mokėjau. Tiek nugara judėjau, tiek kontratakavau, tiek puoliau. Nežinau, kodėl pralaimėjau. Toks buvo teisėjų sprendimas. Jie nusprendė, kad varžovas buvo pranašesnis. O kodėl, galite jų ir paklausti, ne manęs. Aš tiesiog boksavausi. Šiandien buvo lygi kova. Porą sykių turėjo skaičiuoti indui nokdauną. Anksčiau, kai buvo kitos teisėjavimo taisyklės, būtų stabdę kovą ir skaičiavę nokdauną“, – krimtosi E.Petrauskas.

Aš nebijau pralaimėti geresniam už mane kovotojui. Po pralaimėjimo dirbsiu dar daugiau, kad laimėčiau aš. Normali konkurencija visada yra naudinga, ji padeda kilti aukščiau. Bet kai iš tavęs atima pergalę – sunku atsigauti.

Eimantas Stanionis

Dėl akivaizdžiai neobjektyvaus teisėjavimo Rio de Žaneire nukentėjo ir daugiau ringe stipriau pasirodžiusių, bet pralaimėjimus patyrusių sportininkų.

Tad priremta prie sienos Tarptautinė mėgėjų bokso asociacija (AIBA) nušalino nuo darbo Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse kelis teisėjus. Tarp nušalintųjų – ir trys arbitrai, teisėjavę kovoms, kuriose dalyvavo Lietuvos boksininkai.

OLIMPINĖ PANORAMA

27

uždarymas

Rio estafetę perdavė Tokijui Pliaupiant lietui ir skambant braziliškiems ritmams buvo uždarytos XXXI olimpiados žaidynės Rio de Žaneire.

Sportininkai į stadioną ėjo nešini skėčiais, apsigaubę lietpalčiais, bet geros nuotaikos lietus ir vėjas nesugadino – „Maracana“ tiesiog švytėjo nuo šypsenų.

Spalvingais kostiumais pasidabinę atlikėjai šokiais ir tradicinėmis dainomis pristatė brazilų kultūrą.

Netrukus stadione prasidėjo olimpiečių paradas, kuris užsitęsė gerokai ilgiau, nei buvo planuota.

Per žaidynių uždarymą tradiciškai buvo apdovanoti maratono nugalėtojai. Olimpinius medalius sportininkams įteikė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas. Auksą iškovojo Kenijos atstovas Eliudas Kipchoge, sidabras atiteko Etiopijos bėgikui Feyisai Lilesai, bronza – amerikiečiui Galenui Ruppui.

Paskutinę olimpinių žaidynių dieną TOK pristatė naujovę – olimpinį kanalą. Kompiuterių ir mobiliųjų telefonų ekranuose sporto aistruoliai nuo šiol galės nuolat matyti įdomiausias olimpinių žaidynių akimirkas ir įvairias laidas. Į žaidynių organizatorius, dalyvius ir savanorius kreipėsi TOK prezidentas T.Bachas. Jis dėkojo svetingam Brazilijos miestui ir ypač savanoriams. „Mes atvykome čia kaip svečiai, o išvyksime kaip jūsų draugai. Jūs visam laikui liksite mūsų širdyse“, – sakė TOK prezidentas.

28

OLIMPINĖ PANORAMA

Uždarymo ceremonijoje įspūdingai prisistatė 2020 m. olimpinių žaidynių sostinė Tokijas. Netikėtu akcentu tapo kompiuterinio žaidimo „Super Mario“ veikėju virtęs Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe. Vėluodamas į žaidynių uždarymo ceremoniją Sh.Abe atskubėjo nuo Tokijo iki Rio išraustu tuneliu ir stadiono viduryje atsirado išlindęs iš žalio vamzdžio. Po Tokijo prisistatymo Rio de Žaneiro meras Eduardo Paesas perdavė TOK vėliavą T.Bachui, o šis – Tokijo merei Yuriko Koike‘i. Žaidynių uždarymo ceremonijoje Lietuvai atstovavo baidarių irkluotojai Aurimas Lankas, Ignas Navakauskas, kanojininkas Henrikas Žustautas, buriuotojai Gintarė Scheidt ir Juozas Bernotas, lengvaatlečiai Tadas Šuškevičius, Brigita Virbalytė-Dimšienė, Neringa Aidietytė, Eglė Balčiūnaitė, penkiakovininkai Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Justinas Kinderis, Ieva Serapinaitė, maratono bėgikai Valdas Dopolskas ir Remigijus Kančys. Šventėje dalyvavo ir mūsų treneriai, medikai, misijos atstovai. Lietuvos vėliavą nešė kartu su A.Lanku bronzos medalį iškovojęs baidarininkas Edvinas Ramanauskas.

17 dienų trukusi šventė baigėsi spalvingu brazilišku karnavalu ir uždegančiu sambos šokėjų pasirodymu.

REKORDAI Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse buvo pagerinti 19 pasaulio ir 65 olimpiniai rekordai.

MEDALIŲ LENTELĖ 1. JAV 2. Didžioji Britanija 3. Kinija

4. Rusija 5. Vokietija 6. Japonija 7. Prancūzija 8. Pietų Korėja 9. Italija 10. Australija 11. Olandija 12. Vengrija 13. Brazilija 14. Ispanija 15. Kenija 16. Jamaika 17. Kroatija 18. Kuba 19. NAUJOJI Zelandija 20. Kanada 21. Uzbekistanas

22. Kazachstanas 23. Kolumbija 24. Šveicarija 25. Iranas 26. Graikija 27. Argentina 28. Danija 29. Švedija 30. PAR 31. Ukraina 32. Serbija 33. Lenkija

34. Šiaurės Korėja 35. Belgija 35.Tailandas 37. Slovakija 38. Gruzija 39. Azerbaidžanas 40. Baltarusija ------------64. Lietuva

iš viso

46 27 26 19 17 12 10 9 8 8 8 8 7 7 6 6 5 5 4 4 4 3 3 3 3 3 3 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 1 1

37 23 18 18 10 8 18 3 12 11 7 3 6 4 6 3 3 2 9 3 2 5 2 2 1 1 1 6 6 6 5 4 3 3 2 2 2 1 7 4

38 17 26 19 15 21 14 9 8 10 4 4 6 6 1 2 2 4 5 15 7 9 3 2 4 2 0 7 3 2 4 2 6 2 2 2 0 4 10 4

121 67 70 56 42 41 42 21 28 29 19 15 19 17 13 11 10 11 18 22 13 17 8 7 8 6 4 15 11 10 11 8 11 7 6 6 4 7 18 9

0

1

3

4

Visą medalininkų lentelę galima rasti www.rio2016.com/en/medal-count-country

OLIMPINĖ PANORAMA

29

KRONIKA

Kaimelyje iškelta trispalvė Rugpjūčio 3 d. Lietuvos olimpinė rinktinė dalyvavo Rio de Žaneiro olimpiniame kaimelyje vykusioje komandų sutiktuvių ir vėliavos iškėlimo ceremonijoje.

Kartu su sportininkais renginyje buvo ir išvakarėse į Rio de Žaneirą atvykusi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė bei generalinis sekretorius Valentinas Paketūras.

Krepšininkai renginyje nedalyvavo – trumpai pabendravę su LTOK vadove, jie išskubėjo į treniruotę.

Nebuvo ir plaukikų, kuriems tuo metu vyko suplanuotos treniruotės.

meras Eduardo Paesas Lietuvos komandą sveikino kartu su Armėnijos, Čilės, Ganos, Jordanijos ir Gvatemalos rinktinėmis. Kylant vėliavoms skambėjo šalių himnai.

Misijų vadovai ir E.Paesas apsikeitė simbolinėmis dovanomis. Lietuvos misijos vadovas Einius Petkus E.Paesui įteikė Olimpinius žiedus ir pasirašė už olimpinę taiką simbolinėje sienoje.

Ceremonija prasidėjo braziliškais ritmais, šokėjų trupė atliko įvairiais laikmečiais Brazilijoje populiarius šokius. Po energingo šokėjų pasirodymo Rio de Žaneiro miesto

Sportininkams pasveikinti skirtame renginyje dalyvavo dešimt Brazilijoje gyvenančių lietuvių ir trys olimpinėse žaidynėse dirbę savanoriai iš Lietuvos.

Renginyje dalyvavo ir Brazilijos lietuviai

Įtempta darbotvarkė Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių metu LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė lankėsi kitų šalių olimpinių komitetų olimpiniuose namuose, susitiko su įvairių šalių olimpinių komitetų ir tarptautinių sporto federacijų vadovais, dalyvavo neformaliame Europos olimpinių komitetų asociacijos Vykdomojo komiteto posėdyje.

Rugpjūčio 6 d. D.Gudzinevičiūtė pasitiko ir į olimpinį kaimelį lydėjo prezidentę Dalią Grybauskaitę, o rugpjūčio 20 d. – premjerą Algirdą Butkevičių.

D.Gudzinevičiūtė susitikime su Ispanijos olimpinio komiteto prezidentu A.Blanco

30

OLIMPINĖ PANORAMA

LTOK prezidentė dalyvavo žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijose, stebėjo Lietuvos sportininkų startus.

Rio žaidynėse lankėsi premjeras Rugpjūčio 20 d. Rio olimpiniame kaimelyje apsilankė ir šalies premjeras Algirdas Butkevičius. Kartu su jį lydinčiais patarėjais Vytautu Janušaičiu, Jonu Paslausku bei Kūno kultūros ir sporto departamento generaliniu direktoriumi Edžiu Urbanavičiumi svečiai susitiko ir pabendravo su olimpiečiais, apžiūrėjo misijos būstinę, kalbėjosi su olimpinės rinktinės medikais, papietavo kaimelio valgykloje ir užsuko į olimpinių žaidynių suvenyrų parduotuvę.

D.Grybauskaitę pasitiko LTOK vadovai D.Gudzinevičiūtė ir V.Paketūras

Susitikimas su prezidente Rugpjūčio 6 d. olimpinėse žaidynėse Brazilijoje viešėjusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė olimpiniame kaimelyje aplankė mūsų šalies sportininkus. „Visa Lietuva didžiuojasi, kad esate tarp pajėgiausių planetos atletų.

Garbingi, švarūs, kovingi Lietuvos olimpiečiai – pasirengę įrodyti, kad ir mažos valstybės sportininkai gali įveikti varžovus iš galingiausių šalių. Jūs olimpiadą pasiekėte savo darbštumu ir meistriškumu.

Tai ir puikių trenerių, sporto šakų federacijų, visų jus palaikiusių žmonių nuopelnas“, – sakė D.Grybauskaitė.

Pabendravusi su mūsų šalies atletais ir olimpinės delegacijos

nariais, prezidentė Lietuvos sportininkams padovanojo juodos duonos ir Turniškių medaus, apsilankė misijos būstinėje, apžiūrėjo, kaip butuose įsikūrę sportininkai.

D.Grybauskaitė taip pat dalyvavo XXXI vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje legendiniame „Maracana“ stadione, palaikė nacionalinę krepšinio rinktinę, stebėjo plaukikų Rūtos Meilutytės ir Giedriaus Titenio pasirodymus.

Premjeras A.Butkevičius olimpiniame kaimelyje

Pasiruošimas Tokijui Rugpjūčio 18 d. Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas ir LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė Rio de Žaneire susitiko su Kanagavos prefektūros sporto skyriaus direktoriumi Yuji Miyakoshi ir Fudžisavos miesto meru Tsuneo Suzuki.

LTOK atstovai aptarė bendradarbiavimo galimybes rengiantis 2020 m. olimpinėms žaidynėms Tokijuje ir parengiamųjų stovyklų šiuose miestuose sąlygas.

Prezidentė sportininkams padovanojo duonos ir medaus

V.Masalskytė ir V.Vasiliauskas su Japonijos atstovais

OLIMPINĖ PANORAMA

31

KRONIKA Roberto Dačkaus nuotr.

Į Rio palydėti parolimpiečiai Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas priminė, kad rugsėjo 7-ąją prasidėsiančiose žaidynėse mūsų šalies garbę gins 13 sportininkų – keturi lengvaatlečiai, plaukikas, dziudo imtynininkas, irkluotojas ir golbolo komanda.

„Pačią didžiausią pergalę jūs jau esate pasiekę. Tai asmeninės dvikovos su savimi pergalė, įrodanti, kad žmogaus gebėjimai yra beribiai, jeigu pakanka valios kovoti ir nepasiduoti. Stebėsime jūsų startus ir būsime su jumis visa širdimi“, – sakė šalies vadovė.

Manto Marcinkevičiaus nuotr.

Katedros aikštėje jiems estafetę perdavė irkluotojas Mindaugas Griškonis, Rio de Žaneire kartu su partneriu Sauliumi Ritteriu iškovojęs sidabro medalį, bei Milda Valčiukaitė, kuri su porininke Donata Vištartaite Rio pelnė bronzą.

„LTeam“ olimpinis miestelis Kaune Nuo rugpjūčio 5 iki 21 dienos Kaune, Rotušės aikštėje, buvo atidarytas „LTeam“ olimpinis miestelis. Į daugiau nei dvi savaites veikusį olimpinį miestelį užsukę sporto mėgėjai didžiuliame ekrane žiūrėjo tiesiogines varžybų transliacijas iš Rio de Žaneiro, kurias užtikrino LTOK partneris „Viasat“. Daugiausiai žiūrovų sutraukė žaidynių atidarymas bei krepšinio rungtynės. Čia vyko ir susitikimai su iš žaidynių sugrįžusiais olimpiečiais. Į Rotušės aikštę susirinkę žiūrovai išgirsdavo įdomiausių naujienų iš olimpinių žaidynių užkulisių, miestelio scenoje vyko koncertai, susitikimai su sporto veteranais, specialistais.

Olimpinio miestelio lankytojai galėjo išbandyti įvairią sportinę veiklą, dalyvauti masinėse mankštose, seminaruose bei diskusijose apie sportą ir sveiką gyvenimo būdą, apžiūrėti sporto istorijos parodų eksponatus, pamatyti filmų. Tik gaila, kad orai nelepino...

32

OLIMPINĖ PANORAMA

Lietuvos parolimpinė rinktinė: Augustas Navickas (irklavimas), Edgaras Matakas (plaukimas), Osvaldas Bareikis (dziudo), Mindaugas Bilius (rutulio stūmimas, disko metimas), Ramunė Adomaitienė (šuoliai į tolį), Kęstutis Skučas (100 m lenktynės), Jonas Spudis (ieties metimas) ir golbolo rinktinė – Genrikas Pavliukianecas, Nerijus Montvydas, Mantas Panovas, Justas Pažarauskas, Mantas Brazauskis, Mindaugas Suchovejus. Iš viso į Rio de Žaneirą vyksta 25 asmenų delegacija.

Artūro Bulotos nuotr.

Rugpjūčio 24 d. sostinės Katedros aikštėje prezidentė Dalia Grybauskaitė išlydėjo į Rio de Žaneiro parolimpines žaidynes išvykstančius mūsų šalies sportininkus.

OLIMPINÄ– PANORAMA

33

MISIJA

Svarbiausia – darni komanda Už sporto aikštynų ribų olimpiečiais rūpinosi ne vienas žmogus. Ne vien treneriai, medikai, bet ir olimpiniame kaimelyje gyvenę bei dirbę misijos nariai.

Goda smilingytė komforto, jų poreikiai būtų greitai patenkinti, o kilusios problemos – operatyviai išspręstos.

Misijos nariai su Lietuvos prezidente D.Grybauskaite. Iš kairės: E.Petkus, L.Vaisetaitė, V.Balsytė, G.Smilingytė, K.Steponavičius, A.Kajėnienė

Misija – tai olimpinės delegacijos komanda, ant kurios pečių gula įvairūs organizaciniai ir administraciniai darbai. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse 67 Lietuvos sportininkams talkino 9 misijos nariai – misijos vadovas Einius Petkus, olimpinis atašė Antanas Muraška, misijos vadovo pavaduotojai Kazys Steponavičius ir Linas Tubelis, vadybininkai Lina Vaisetaitė ir Egidijus Balčiūnas, spaudos atašė Goda Smilingytė, asistentė Vita Balsytė ir vertėjas Donatas Dabravolskas.

nuolat palaiko ryšį su olimpinių žaidynių organizatoriais. Kartu su savo pavaduotojais ir misijoje dirbančiais vadybininkais rūpinasi sportininkų kelionėmis, gyvenimo ir treniruočių sąlygomis. Prieš sportininkų atvykimą į olimpines žaidynes misijos vadovui ir jo komandai teko pasirūpinti švara ir tvarka kambariuose. Paskubomis įrengtuose butuose buvo statybinių dulkių, o prieš kaimelio atidarymą valytojai nespėjo suktis, tad misijos vadovai patys paėmė šluotas į rankas.

Palyginti su kitų šalių misijomis, Lietuvos delegacija Rio de Žaneire buvo gana maža. Štai Austrijos delegacijos misijoje dirbo 28 žmonės, nors šios šalies sportininkų buvo vos keliais daugiau – 71. Norvegijos olimpinis komitetas į žaidynes atvežė 62 atletus, o jų misiją sudarė 17 asmenų.

Misijoje dirbantys žmonės sprendžia visus buitinius ir organizacinius klausimus: jei kambaryje dingo vanduo, laikas pakeisti rankšluosčius, sportininkui reikia bilieto į kitos sporto šakos varžybas, kažkas nori į ekskursiją, o kažkas tiesiog ieško skanesnės kavos – visiems jiems misijos nariai pasirengę padėti.

Delegacijos narys, kuriam olimpinėse žaidynėse tenka didžiausia atsakomybė, yra misijos vadovas. Jis atsakingas už visą delegaciją, misijos narių ir medikų darbą. Misijos vadovas 34

OLIMPINĖ PANORAMA

Mažoje Lietuvos komandoje aiškių ribų ir darbo pasidalijimo nebuvo, svarbiausia buvo bendras tikslas, kad sportininkai turėtų kuo daugiau

„Nors teoriškai buvome pasiskirstę atsakomybe ir darbais, mažoje komandoje, kuriai tenka daug veiklos, ribos tarp to, kas už ką atsakingas, labai greitai išnyksta. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų komanda darni ir draugiška. Visi vienas kitam padėjome, niekam nekilo klausimų, jei reikėjo anksti keltis ir vykti pasitikti sportininkų, kažkur nuvažiuoti, kažką suorganizuoti ar padėti treneriams. Niekada nekilo klausimas, čia mano ar ne mano darbas, visi greitai imdavosi iniciatyvos. Vieninteliai komandos nariai, kurių negalėjome pavaduoti, buvo medikai“, – sava komanda džiaugėsi misijos vadovas E.Petkus. Žaidynėse dirbančių medikų komandai vadovavo vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas. Kartu su juo visą žaidynių laikotarpį Rio de Žaneire dirbo gydytoja Alma Kajėnienė, skirtingu laikotarpiu dirbo gydytojai Kęstutis Linkus, Tomas Vorobjovas, Vytenis Trumpickas, Rimtautas Gudas ir Liudmila Kuzminienė. Sportininkams talkino 13 kineziterapeutų ir du masažuotojai.

Medikams nemažu iššūkiu tapo vėlai vykusios plaukimo, lengvosios atletikos varžybos, krepšinio rungtynės, po kurių grįžę sportininkai pavalgydavo ir užsukdavo į medicinos kabinetą atsigavimo procedūrų. Darbą gydytojai ir kineziterapeutai baigdavo tik apie antrą valandą nakties, o nuo ryto vėl turėdavo budėti. „Per dieną medicinos kabinetas sulaukdavo apie 20 vizitų, bet svarbiausia, kad nebuvo ūmių sutrikimų. Medikų komanda – ideali, žmonės gerai pažįsta vienas kitą ir sudarė labai gerą mikroklimatą sportininkams“, – sakė olimpinės rinktinės vyr. gydytojas D.Barkauskas.

36

OLIMPINÄ– PANORAMA