Olimpinė panorama 2016 09

2016 m. rugsėjis Nr. 9 (85)

Rio aidai

Olimpinės žaidynės Lietuvos sportininkų, teisėjų, trenerių, medikų akimis.

OLIMPINĖ PANORAMA

1

2

OLIMPINÄ– PANORAMA

TURINYS

TURINYS

6

12

14

20

5 6 10 12 14 17 20 24 28 30 34

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalas Leidžiamas nuo 2003 m.

Nr. 9 (85), 2016 m.

Skaitytojams

LTOK prezidentės mintys

Žaidynių aidai Rio buitis ir pramogos

Apdovanojimai Už sėkmę – premijos

Medikai

Bemiegės gydytojų naktys

VIršelyje

Olimpiniai arbitrai

Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių „Laser Radial“ jachtų klasės buriavimo varžybose septintąją vietą užėmė G.Scheidt

Pamąstymai

Vytauto Dranginio nuotr.

Žaidynės teisėjų akimis

Greitoji sporto psichologija?

Parolimpinės žaidynės Rio suspindo auksu

Situacija

Mėgins įšokti į Tokijo traukinį

Žvilgsnis

Subliūškusios ėjikų viltys

Kronika

LTOK įvykių dienoraštis

Rio margumynai

Žaidynių rekordai ir įvairenybės

redaktorius

Bronius Čekanauskas

Autoriai

Goda Smilingytė Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Dainius Genys Vilma Venckutonytė Linas Jaurys

fotografai Alfredas Pliadis Vytautas Dranginis

maketuotojas Artūras Gimžauskas

kontaktai

Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius panorama@ltok.lt

Interneto svetainė www.ltok.lt

spausdina

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

tiražas

4000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899

30

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

3

Alfredo Pliadžio nuotr.

SKAITYTOJAMS

Įkvepiantys Rio atgarsiai DAINA GUDZiNEVIČIŪTė

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Kartu su vasara baigėsi daug įspūdžių ir išgyvenimų atnešusios olimpinės žaidynės. Mūsų sportininkai, o ypač tie, kurie iškovojo medalius ir užėmė prizines vietas, sulaukė daug dėmesio ir Lietuvos žmonių palaikymo. Olimpiečių pasirodymui Rio de Žaneire vykusiose XXXI olimpiados žaidynėse buvo skirtas visas praėjusio mėnesio žurnalo numeris, o šiame kalba tie ir rašoma apie tuos, kurie tarsi liko už kadro. Tai žmonės, kurie visada daug prisideda prie sportininkų pergalių. Žaidynėse jie taip pat susiduria su iššūkiais, emocingai stebi atletų pasirodymus, džiaugiasi jų pergalėmis ir išgyvena dėl nesėkmių. Tai olimpiečių treneriai, medikai, olimpiniame kaimelyje dirbantys misijos nariai ir net teisėjai. Kuo jiems įsiminė žaidynės, sužinosite šios „Olimpinės panoramos“ puslapiuose. Taip pat supažindiname su penkiomis naujomis sporto šakomis, kuriomis pasipildys Tokijo žaidynių programa.

Po olimpinių žaidynių Rio de Žaneire olimpinis kaimelis ištuštėjo neilgam. Rugsėjo mėnesį jame apsigyveno parolimpiečiai. Nedidelė mūsų šalies delegacija pasirodė puikiai. Iš Brazilijos Lietuvos sportininkai grįžo su dviem aukso medaliais ir vienu sidabriniu apdovanojimu. Nuoširdžiai sveikinu

parolimpiečius su įspūdingomis pergalėmis. Rio de Žaneire jie laimėjo ne tik medalius. Šios parolimpinės žaidynės sulaukė didelio šalies žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio, todėl viliuosi, kad visuomenės susidomėjimas neįgaliųjų sportu bus netrumpalaikis, kartu didės valstybinių institucijų dėmesys jam, o parolimpiečiai neilgai trukus turės geresnes treniruočių ir varžybų sąlygas.

Prasidėjo naujas iki 2020-ųjų truksiantis olimpiados žaidynių laikotarpis. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas į naują ketverių metų olimpinį ciklą žengia su pakilia Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių nuotaika. Spalio 3 d. iškilmingai pagerbsime olimpinių žaidynių medalininkus ir prizininkus, jų trenerius, sporto medikus, mokslininkus ir federacijų vadovus. Žaidynių istorija ir įspūdingiausios akimirkos suguls į specialiai ruošiamą leidinį. Už praėjusį olimpinį ciklą spalio 7 d. atsiskaitysime generalinės asamblėjos nariams. Tą pačią dieną vyks ir generalinės asamblėjos rinkimų sesija.

Nuoširdžiai sveikinu parolimpiečius su pergalėmis.

Rio de Žaneire jie laimėjo ne tik medalius.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

Žaidynių aidai

Rio buitis ir pramogos Per olimpines žaidynes dažniausiai matome sportininkus didelėse arenose, susikaupusius prieš svarbų startą, stebime jų emocijas po finišo. O šįkart siūlome pasižvalgyti po olimpinių žaidynių užkulisius ir sužinoti, kaip mūsų sportininkai gyveno ir leido laisvalaikį Rio de Žaneire.

Goda Smilingytė

1

2

6

Olimpinis kaimelis – tai naujų pastatų kvartalas prestižiniame Rio de Žaneiro Baros rajone. Prieš olimpines žaidynes čia iškilo 31 pastatas, kuriame buvo įrengti 3604 butai po 3–4 kambarius. Olimpiečiai kambariuose dažniausiai gyveno po du.

Kaimelio aplinka buvo gražiai sutvarkyta, apželdinta, nutiesti dviračių takai, veikė lauko baseinai.

Sportininkai maitinosi milžiniškoje 27 tūkst. kv. m valgykloje, kurioje per dieną buvo patiekiama apie 60 tūkst. maisto porcijų. Grilio mėgėjai galėjo pasistiprinti ir nedidelėje lauko valgykloje, o nusiteikusieji apie valandą praleisti eilėje – ir „McDonald‘s“ restorane.

Gyvenimo sąlygomis nesiskundė Dar iki olimpinių žaidynių pradžios žiniasklaidoje mirgėjo pranešimų apie prastas gyvenimo kaimelyje sąlygas, bet olimpiečiais besirūpinusi devynių žmonių Lietuvos olimpinė misija didelių skundų iš mūsų sportininkų nesulaukė. Tiesa, dar iki jiems atvykstant misijos vadovams patiems teko pasiraitoti rankoves ir čiupti šluotas, nes kambarinės nespėjo išvalyti patalpose po apdailos darbų likusio statybinio purvo. Būdavo karšto vandens tiekimo sutrikimų, bet apskritai Lietuvos olimpiečiai nebuvo linkę skųstis, juos dažnai reikėdavo raginti, kad informuotų, jei butuose kas nors blogai veikia.

Kiekvieno gyvenamojo namo požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse buvo laikinai įrengtos skalbyklos, pirmuosiuose aukštuose stovėjo šaldytuvai su ilgametės Tarptautinio olimpinio komiteto rėmėjos kompanijos „Coca-Cola“ gėrimais. Kaimelyje veikė didžiulė kūno rengybos salė, bankas, grožio salonas, cheminė valykla, olimpinių suvenyrų parduotuvė, dirbo floristai, buvo įkurta poliklinika ir laboratorija. Atletai į sporto bazes ir arenas iš laikinosios autobusų stoties vykdavo specialiais autobusais. Kadangi kaimelis buvo nemažas, jame vietiniu maršrutu taip pat kursavo autobusai.

Miegamieji kambariai nedideli, juose tilpo dvi patogios lovos ir nedidukė spinta. Prie krepšininkų lovų buvo pritaisyti specialūs pailginimai, bet ne visiems aukštaūgiams jų prireikė.

OLIMPINĖ PANORAMA

„Aš aukštas žmogus, esu pratęs, kad kojos kabotų, kai miegu, todėl lovos pailginimą nuėmiau“, – paklaustas, ar patogiai miega, atsakė Antanas Kavaliauskas. Ilgesnės lovos neprireikė ir jo komandos draugui Mindaugui Kuzminskui, kuris pridėtą lovos dalį taip pat nusiardė.

Visi olimpiečiai sulaukė rėmėjų dovanos – išmanių-

3

Po startų tą patį vakarą su kolegomis nuskubėjome į „McDonald‘s“.

Pasiėmiau šešis mėsainius, vištienos gabalėlių ir dvigubą bulvyčių.

Ignas Navakauskas

5

4

7

6

jų telefonų „Samsung Galaxy S7 Edge Olympic Games Limited Edition“.

Atpildas – šeši mėsainiai Savaime suprantama, kad sportininkams svarbu tinkamai maitintis, tačiau retai susimąstome, kad net olimpiečiams kartais sunku laikytis griežto mitybos režimo. Jei paklaustumėte bet kurio baidarių ir kanojų rinktinės nario ar trenerio, kuris sportininkas šiuo atžvilgiu labiausiai disciplinuotas, visi patvirtintų, kad tai vienvietę baidarę irkluojantis Ignas Navakauskas. Būtent dėl to šio sportininko užklausėme apie olimpiečių mitybos ypatumus ir paprašėme įvertinti, kaip sportininkus maitino žaidynių organizatoriai. „Kad galėčiau konkuruoti su pačiais stipriausiais pasaulio irkluotojais, tenka laikytis griežto režimo.

Subalansuota mityba ne mažiau svarbi už sunkų darbą treniruotėse ir poilsį. Tinkamai subalansavus maisto racioną organizmas gauna visų reikalingų medžiagų ir greičiau atsigauna po sunkių fizinių krūvių“, – pasakojo I.Navakauskas.

Dažniausiai Ignas ryte iš anksto pasiruošia maisto visai dienai ir valgo šešis kartus, kad palaikytų greitą medžiagų apykaitą.

9

8

„Parengiamuoju periodu mano dienos kalorijų kiekis yra apie 3200 kcal. Likus mėnesiui iki varžybų jį sumažinu iki 2400 kcal. Kalorijas mažinu angliavandenių sąskaita, tuomet valgau daugiau baltymų, kad mažėjant riebaliniam sluoksniui nemažėtų raumeninis audinys. Likus trims dienoms iki varžybų kalorijų vėl šiek tiek padauginu, kad sukaupčiau energijos. Artėjant varžyboms kalorijų kiekį mažinu, kad atsikratyčiau nereikalingo riebalų sluoksnio, kurio reikėjo per parengiamąjį laikotarpį, kad lengviau atlaikyčiau didelius fizinius krūvius.

Daržovių stengiuosi valgyti kuo daugiau, kad gaučiau pakankamai vitaminų ir mineralų. Kiekvieną dieną gaminu vis kažką kita. Ryžius keičiu grikiais, stambių grūdų duoną, vištieną keičiu jautiena, kalakutiena, žuvimi, o vakare mėgaujuosi liesa varške“, – apie savo mitybos ypatumus pasakojo olimpietis.

Labai atsakingai į mitybą žiūrintis ir griežtai režimo besilaikantis baidarininkas tinkamu maistu apsirūpino ir prieš ilgą kelionę į Braziliją. Pasiruošė dvi porcijas lašišos su ryžiais ir brokoliais, užkandžiams pasiėmė anakardžių riešutų ir obuolį.

1,2,3 Olimpiniame kaimelyje sportininkai galėjo ilsėtis ir pasitreniruoti 4 Populiariausias desertas valgykloje – ledai. K.Linkus, D.Vištartaitė ir K.Keblys 5 Misijos nariai nevengė į rankas paimti šluotų 6 M.Kuzminskas rūpinasi tvarka kambaryje 7 Misijos vadovas E.Petkus įteikia išmanųjį „Samsung“ telefoną gimnastui R.Tvorogalui 8 Prie krepšininkų lovų buvo primontuoti specialūs pailginimai 9 A.Lankas olimpinių suvenyrų parduotuvėje

Alfredo Pliadžio, Vytauto Dranginio, Godos Smilingytės, sportininkų asmeninės nuotr.

„Į sportininkų kaimelį atvykome anksti ryte, pasidėjome lagaminus ir ėjome pusryčiauti. Iš kolegų akademinio irklavimo atstovų girdėjau, kad valgykloje OLIMPINĖ PANORAMA

7

11

10

pusryčiams nėra dribsnių, todėl tuo pasirūpinau iš anksto ir eidamas pusryčiauti pasiimdavau jų su savimi. Pati kaimelio valgykla buvo gigantiška, joje maisto įvairovės tikrai netrūko. Čia buvo galima paragauti daug skirtingų vaisių rūšių, rasti patiekalų iš viso pasaulio virtuvių. Bet iki svarbiausio gyvenime starto nesiblaškiau ir valgiau įprastą maistą“, – paaiškino I.Navakauskas.

Irkluotojas leido sau pasilepinti tik po varžybų – su draugais nuskubėjo į kaimelyje itin populiarų „McDonald‘s“ restoraną. „Po startų tą patį vakarą su kolegomis nuskubėjome į „McDonald‘s“. Pasiėmiau šešis mėsainius, vištienos gabalėlių ir dvigubą bulvyčių. Visko suvalgyti nesugebėjau, po tokios vakarienės dar kurį laiką jaučiausi apsunkęs, bet už sunkų darbą turi būti atlyginta“, – šypsojosi Ignas.

Medikai dirbo išradingai Labai svarbu, kad po intensyvių treniruočių ir varžybų sportininkai kuo greičiau atsigautų. Mūsų olimpiečiams atgauti jėgas padėjo medikų ir kineziterapeutų komanda. Be krioterapijos ir masažo, žaidynėse dirbę medikai naudojo akupunktūrą ir pastaruoju metu išpopuliarėjusias taures, kurios ne tik gerina kraujotaką, bet ir sportininkų kūnus išmargina fotografų dėmesį traukiančiomis mėlynėmis.

Neretai suteikti pagalbą tekdavo itin kūrybingai.

Sidabrą laimėjusiems irkluotojams Sauliui Ritteriui ir Mindaugui Griškoniui dėl didelio ūgio vėsinti kojas buvo patogiau šiukšlių konteineriuose, o ne 8

OLIMPINĖ PANORAMA

12

13

specialiose voniose, o šuolininkei į aukštį Airinei Palšytei kineziterapeutas Mantas Lesnickas krioterapijos seansą surengė tiesiog prie dopingo kontrolierių kabineto.

10 Baidarininkai R.Nekriošius ir A.Olijnikas pakeliui į treniruotę

„Po kvalifikacijos mane pasičiupo dopingo kontrolė, todėl, užuot ėjus atsigauti padedančių procedūrų atlikti, teko keliauti į jų biurą priduoti mėginio. Tą dieną buvo itin karšta, per varžybas išprakaitavau labai daug skysčių, todėl greitai priduoti mėginio nepavyko, teko gerti vandenį ir laukti. Mūsų kineziterapeutui Mantui Lesnickui šovė puiki mintis, kaip šį laukimą galime išnaudoti ir padėti organizmui atsigauti. Jis išsiklausinėjo organizatorių, kur būtų galima gauti kuo daugiau ledo. Paprastai naudojamės ledo voniomis, tad reikėjo bent kelių maišų traiškyto ledo kubelių. Pasitiesusi rankšluostį atsiguliau tiesiog vidury laukimo salės, o Mantas pradėjo šaldyti man kojas. Neilgai trukus prie mūsų pradėjo vienas po kito eiti sportininkai ir klausinėti, iš kur gavome tiek ledo, nes tokios procedūros labai reikalingos iš karto po starto. Situacija tarsi kurioziška, bet džiaugiuosi, kad Mantas buvo ten ir galėjo man padėti“, – apie kineziterapeuto išradingumą pasakojo A.Palšytė.

12 Dviratininkas I.Konovalovas žurnalistui P.Cuberai demonstruoja olimpinių ženkliukų kolekciją

Į paplūdimį ir ekskursijas Nors olimpiniame kaimelyje veikė pramogų ir laisvalaikio centras, kuriame olimpiečiai galėjo žaisti stalo tenisą, futbolą, biliardą ir kompiuterinius žaidimus, mūsų sportininkai laisvalaikiu dažniau rinkdavosi ekskursijas į lankytinas Rio de Žaneiro vietas ir Leblono paplūdimį.

11 Misijos nariai ir sportininkai biure stebi krepšinio rungtynes

13 Plaukiko S.Bilio nugarą puošė ne tik tatuiruotė, bet ir nuo taurių likusios mėlynės 14 Boksininkų kovas stebėjo krepšinio rinktinės nariai 15 M.Griškoniui ir S.Ritteriui atvėsinti kojas patogiau ne voniose, o konteineriuose 16 A.Palšytės krioterapijos procedūra dopingo kontrolierių biure 17 M.Griškonio ir D.Lobačevskės asmenukė Leblono paplūdimyje 18 B.Virbalytė ir N.Aidietytė paplūdimyje ragavo kokosų sulčių 19 S.Ritteris ant Korkovado kalno 20 Irkluotojo M.Džiaugio dovana dziudo imtynininkei S.Pakenytei – įspūdingi akiniai 21 R.Meilutytė ir D.Tušlaitė

14

15

Ekskursiją į Korkovado kalną, nuo kurio viršūnės į šešių milijonų gyventojų miestą žvelgia Kristaus Atpirkėjo skulptūra, buvo galima užsisakyti olimpiniame kaimelyje, o į paplūdimį nuvykti taksi arba į irklavimo kanalą kursuojančiu autobusu. Dar viena nuostabi lankytina vieta – Cukraus Galvos kalnas, nuo kurio atsiveria įstabus vaizdas: vandenyno horizontas, miestas, paplūdimiai ir tolumoje miestą laiminantis Kristus Atpirkėjas. Mūsų olimpiečiai ne tik drąsiai turistavo po Rio de Žaneirą, bet ir ragavo vietinio šviežio kokosų pieno bei vaisių.

Olimpiados dienomis Rio de Žaneire veikė įvairių žaidynėse dalyvaujančių šalių ir rėmėjų namai, į kuriuos pabendrauti su kitų šalių olimpiečiais užsukdavo ir mūsų sportininkai. Ėjikai ir penkiakovininkai lankėsi JAV namuose, o maratonininkė Diana Lobačevskė užsuko į laikinąją ją remiančios įmonės „Nike“ būstinę.

16

17

18

20

Draugystė įamžinta asmenukėse Lietuvos olimpinė rinktinė dienas kaimelyje leido draugiškai. Skirtingų sporto šakų atstovai vieni kitus palaikydavo per varžybas, džiaugdavosi gerais pasirodymais, guosdavo po nesėkmių ir kartu leido laisvalaikį.

Kaimelyje ne vienas sutiko senų pažįstamų, mezgėsi ir naujos pažintys su kitų šalių atstovais, olimpiečiai keitėsi komandų ženkliukais. Tarp mūsiškių gausiausias olimpinių ženkliukų kolekcijas surinko sportinio ėjimo treneris Kastytis Pavilonis, dviratininkas Ignatas Konovalovas, tenisininkas Ričardas Berankis, nuo jų stengėsi neatsilikti ir ėjikė Brigita Virbalytė-Dimšienė.

Na, o jei reikėtų išrinkti populiariausius delegacijos atstovus, su kuriais visi norėjo nusifotografuoti, tai be konkurencijos būtų Rūta Meilutytė ir Arvydas Sabonis.

21 19

OLIMPINĖ PANORAMA

9

APDOVANOJIMAI

Adomo Mickevičiaus nuotr.

Už sėkmę – premijos Rio de Žaneiro žaidynių prizininkai pagerbti ir apdovanoti Vyriausybės rūmuose. Čia sportininkams, jų treneriams ir pagalbininkams įteiktos ir valstybės numatytos premijos. „Nepaprastai didžiuojuosi visais Lietuvos sportininkais, dalyvavusiais Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, taip pat jų treneriais ir komandų nariais, kurių sunkus darbas ir asmeninis pasiaukojimas telkė mūsų šalies atletus itin sunkioms kovoms.

Dėkoju už visų jūsų laimėjimus ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. Jūsų dėka mūsų nedidelė valstybė ir vėl olimpinėse žaidynėse buvo minima tarp nugalėtojų“, – rugsėjo 8-ąją Vyriausybės rūmuose olimpiečius ir jų bendražygius sveikino premjeras Algirdas Butkevičius.

Iškilmėse, kuriose dalyvavo ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė bei Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, apdovanoti prizines vietas Rio de Žaneiro žaidynėse užėmę lietuviai. Olimpiadoje prizinėmis vadinamos pirmos aštuonios vietos.

Iš viso premijoms skirta 682 050 eurų.

Sidabro medalį porinių dviviečių irklavimo varžybose iškovoję Saulius Ritteris ir Mindaugas Griškonis gavo po 57 920 eurų. Dar 28 960 eurų atiteko jų treneriams, 4480 eurų – kitiems rinktinės nariams.

Po 43 440 eurų už bronzos apdovanojimą teko irkluotojoms Mildai Valčiukaitei ir Donatai Vištartaitei. Lygiai tokia pačia suma buvo apdovanoti baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas. Abiejų šių įgulų treneriams skirta po 21 720 eurų, kitiems jų komandų nariams – dar 10 860 eurų.

Sunkiaatlečiui Aurimui Didžbaliui įteikta 43 440 eurų, jo treneriams bei pagalbininkams atiteko 32 580 eurų.

Už penktą vietą dviviečių baidarių lenktynėse po 17 380 eurų atiteko Ričardui Nekriošiui ir Andre-

jui Olijnikui. Plaukikė Rūta Meilutytė, buriuotoja Gintarė Scheidt ir treko dviratininkė Simona Krupeckaitė už iškovotas septintąsias vietas gavo po 8690 eurų. Dar beveik po 6517 eurų gavo visų šių sportininkių treneriai ir pagalbininkai.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, užėmusiai septintą vietą, skirta 104 280 eurų. Šią sumą pasidalijo ne tik visi 12 krepšininkų, bet ir treneriai, personalo nariai.

Simonui Biliui už aštuntą vietą įteikta 5790 eurų. Jo treneriams atiteko pusei šios sumos lygi premija, pagalbininkams – 25 proc. jos.

Premjeras A.Butkevičius sportininkams ir jų komandų nariams įteikė simbolinius čekius ir atminimo dovanas, o KKSD vadovas E.Urbanavičius – medalius „Už sporto laimėjimus“.

Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad Lietuvoje sąlygos sportininkams gerėja, beveik visoje šalies teritorijoje planuojami arba jau pradėti statyti sporto infrastruktūros objektai. Paskelbtas daugiafunkcio komplekso Vilniuje koncesijos konkursas, Klaipėdoje baseino projektavimo darbai jau baigti, statybų leidimas taip pat išduotas, todėl pasirašius sutartį iš karto bus pradėtas statyti. Palangoje jau iškilo universali sporto salė, renovuotas stadionas, sporto, sveikatingumo kompleksų ar plaukimo baseinų statybų kapsulės jau įkastos Kretingoje, Rokiškyje, Radviliškyje, Birštone. Dar vienas universalus sporto kompleksas projektuojamas Mažeikiuose, baseino projektavimo darbai įsibėgėja ir Kupiškyje, jau šiemet bus užbaigta Varėnos sporto komplekso baseino statyba, o Druskininkų sportininkų rengimo centro antrojo etapo darbai – baseinas ir dvikovos sporto šakų salė – taip pat jau baigti.

Dėkoju už visų jūsų laimėjimus ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Jūsų dėka mūsų nedidelė valstybė ir vėl olimpinėse žaidynėse buvo minima tarp nugalėtojų.

Algirdas Butkevičius

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO GENERALINĖ ASAMBLĖJA 2016 m. spalio 7 d.

Vilnius, „Radisson Blu Lietuva“ viešbučio konferencijų centras (Konstitucijos pr. 20).

Pradžia – 10:00 val.

ATASKAITOS SESIJOS D A R B O T V A R K Ė 1. LTOK vykdomojo komiteto ataskaitos pranešimas.

Pranešėja – p. Daina Gudzinevičiūtė, LTOK prezidentė 2. LTOK revizijos komisijos pranešimas.

Pranešėjas – p. Rimantas Jogėla, LTOK revizijos komisijos pirmininkas 3. LTOK iždininko pranešimas.

Pranešėjas – p. Rimgaudas Balaiša, LTOK iždininkas LTOK vykdomasis komitetas

RINKIMŲ SESIJOS D A R B O T V A R K Ė 1. LTOK prezidento rinkimai.

2. LTOK viceprezidentų rinkimai.

3. LTOK generalinio sekretoriaus rinkimai.

4. LTOK iždininko rinkimai.

5. LTOK vykdomojo komiteto narių rinkimai.

6. LTOK revizijos komisijos rinkimai.

LTOK vykdomasis komitetas

OLIMPINĖ PANORAMA

11

MEDIKAI

Bemiegės gydytojų naktys „Mes medicinos kabineto durų neužrakindavome tol, kol į olimpinį kaimelį nesugrįždavo visi mūsų sportininkai“, – sako Rio de Žaneire dirbusi gydytoja Alma Kajėnienė.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Marytė Marcinkevičiūtė

Iš kairės: D.Barkauskas, A.Kajėnienė, J.Vaščenkovas, M.Lesnickas

Per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes darbo užteko visiems: ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovams, ir olimpinei misijai, ir medikams, ir žurnalistams, o ką jau kalbėti apie pačius sportininkus, kurie prie televizorių ekranų prikaustė tūkstančius Lietuvos sporto mėgėjų.

Didelis krūvis žaidynėse teko medikams. Bemiegės naktys ir kiti iššūkiai pareikalavo daug ištvermės, fizinių jėgų, valios pastangų.

Didžiausi išbandymai teko penkiems medikams: olimpinės rinktinės vyr. gydytojui Daliui Barkauskui, Almai Kajėnienei, Kęstučiui Linkui, Liudmilai Kuzminienei ir Tomui Vorobjovui.

Didelį darbą atliko ir masažuotojai Aleksandras Trofimovas, Vanda Gadliauskaitė, kineziterapeutai Tomas Linksmuolis, Kęstutis Laurinskas, Marius Matulionis, Mantas Lesnickas, Jurijus Vaščenkovas. Vieni Rio dirbo trumpiau, kiti ilgiau, kai kurie atvažiuodavo su atskirų sporto šakų rinktinėmis.

12

OLIMPINĖ PANORAMA

Tarkime, M.Matulionis dirbo tik su penkiakovininkais, T.Linksmuolis su treko dviratininke Simona Krupeckaite, M.Lesnickas su lengvaatlečiais, K.Linkus – su irkluotojais.

Darbas iki išnaktų D.Barkauskas neslepia – Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės buvo vienos labiausiai nenuspėjamų dėl įvairių organizacinių problemų, kurios sukeldavo nereikalingą chaosą. Na, o tiesioginis jo darbas olimpiadoje buvo labai intensyvus, nes didžioji dalis medicinos personalo atvyko į antrąją žaidynių pusę. „Pirmoje žaidynių dalyje mums paprasčiausiai trūko rankų. Todėl teko dirbti ypač intensyviai ir kruopščiai planuoti savo laiką. Pats didžiausias šurmulys kildavo prieš sportininkams pradedant dalyvauti varžybose. Nelengvos buvo pirmosios septynios– dešimt dienų, kai kildavo daugiau organizacinių dalykų, suvažiuodavo daugiau sportininkų. Sudėtinga

buvo ir tai, kad devynios sporto šakos turėjo po vieną sportininką, patekusį į olimpines žaidynes. Per varžybas šalia daugelio šių sportininkų turėjo būti gydytojas ar kineziterapeutas.

Vienu momentu netgi galvojau, kad, kompiuteriniais terminais šnekant, būtų gerai padaryti „copy–paste“, arba, kitaip tariant, nukopijuoti save ir nusiųsti virtualią kopiją į varžybas. Per šias olimpines žaidynes labai vėlai, 22 val., prasidėdavo plaukimo finalai, dėl apdovanojimų kova vykdavo 23.30–24 val. Kol grįždavai į kaimelį, pavalgydavai – žiūrėk, jau ir pusė antros nakties. Buvo tokių dienų, kad miegoti tekdavo eiti antrą valandą nakties ir keltis septintą. Krūvis buvo pakankamas“, – sako D.Barkauskas. dėmesys rankų darbui Olimpinės rinktinės vyr. gydytojo teigimu, dabar visame pasaulyje vyrauja rankų darbas. „Žinoma, plačiai naudojamos visos modernios technologijos, bet daug dėmesio skiriama ir rankų darbui. Per olimpines žaidynes daug taikėme manualinės terapijos, minkštųjų audinių techniką, akupunktūrą. Šios pagrindinės procedūros reikalauja daug dėmesio ir tam tikrų įgūdžių“, – pasakoja gydytojas.

Kai kuriems sportininkams reikėjo specifinės priežiūros, pavyzdžiui, boksininkui Evaldui Petrauskui, kuriam nuolat prieš varžybas tenka numesti po 8–9 kg svorio. „Tokiu atveju norint pasiekti, kad sportininkas būtų atitinkamos fizinės būklės, su juo reikia dirbti kasdien ir sekti jo savijautą, stengtis ją koreguoti.

Ypač paskutinėmis dienomis, kai ribojami skysčiai, vanduo, kad sportininkas atitiktų savo svorio kategoriją“, – paaiškina rinktinės vyr. gydytojas.

D.Barkauskui nemažai teko prisiliesti ir prie Rūtos Meilutytės, po kurios traumos teko glaudžiai su plaukike bendradarbiauti ir spręsti kilusias

MEDIKAI

ĮDOMU

PAGALBA Ant 1000 m distancijoje lenktyniavusių Lietuvos baidarininkų Ričardo Nekriošiaus ir Andrejaus Olijniko krūtinės po olimpinio finalo, kuriame jie užėmė penktą vietą, raudonavo nematytas ornamentas, panašus į groteles. „Tai – akupunktūrinio pleistro paliktos žymės. Jo paviršius aštrus“, – paaiškino Lietuvos olimpinės rinktinės kineziterapeutas Jurijus Vaščenkovas.

Individualiai testuojant nustatomas kiekvieno sportininko pajėgumas. Jei randamas funkcinis nepakankamumas, prieš pat startą atliekama biologiškai aktyvių zonų stimuliacija siekiant, kad varžybų metu atletai 100 proc. pasinaudotų savo galimybėmis. „Kai tuos taškus suaktyviname, ant jų dar klijuojame pleistrą, kad aktyvacija tęstųsi, biologinės energijos cirkuliacija būtų maksimali. Priklausomai nuo individualių problemų ar funkcijos nepakankamumo kiekvienam žmogui veikiamos skirtingos sritys. Ir prieš pat startą aktyviname tas vietas, kuriose pastebime funkcijos nepakankamumą. Realiai tai prideda jėgų, ištvermės, galimybių fiziškai dirbti ir atlaikyti krūvį. Tai momentinis organizmo akceleravimas, savotiškas turbinos įjungimas“, – dėstė J.Vaščenkovas.

Paklaustas, ar neprofesionaliam sportininkui tai padėtų peržengti savo galimybių ribas, J.Vaščenkovas šyptelėjo: „Olimpinio medalio tikrai nelaimėtumėte, nes neįmanoma net naudojant šią metodiką peržengti savo galimybių ribos. Tik pasiekiame, kad organizmas tuo metu veiktų maksimaliai gerai, kad visi raumenys būtų funkcionalūs.“

problemas. „Nepaisant to, kad po traumos visiškai sugijo ir grįžo į rikiuotę sąnario funkcija, daug kas neįvertino tos traumos. Juk buvo prarasti keturi mėnesiai normalių treniruočių, o rengiantis olimpinėms žaidynėms tai yra labai daug“, – traumos pasekmėmis rezultatui neabejoja D.Barkauskas.

Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas po olimpinių žaidynių neturėjo poilsio ir iki šiol dar neatostogavo. „Labai norėtųsi kokias dvi tris savaites apskritai prapulti ir, kol dar šviečia saulė ir šilta jūra, pabūti ramioje aplinkoje. Tačiau šiai mano svajonei kol kas

Lietuvos medikų kabinetas olimpiniame kaimelyje

nelemta išsipildyti, nes pusantro mėnesio nebuvau darbe“, – sako D.Barkauskas, kuris po olimpiados buvo išvykęs į mokslinę konferenciją Italijoje.

Sunkiausios žaidynės Pekino, Londono ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dirbusiai Kauno medicinos centro direktorei A.Kajėnienei pagal darbo krūvį šios olimpinės žaidynės buvo pačios sunkiausios. „Ne kartą teko dirbti iki antros valandos nakties, o kabinetą atrakinti jau pusę aštuonių. Laukdavome tol, kol į olimpinį kaimelį sugrįždavo visi mūsų sportininkai. O jų sulaukę rengdavomės kitai dienai. Tik sužinoję, kad jiems viskas gerai, užrakindavome kabineto duris“, – sako jau 20 metų Kauno medicinos sporto centre dirbanti A.Kajėnienė.

Ji per olimpines žaidynes buvo atsakinga už visą medicinos kabinetą: viską reikėjo paruošti, įrengti, po to viską supakuoti ir išsiųsti atgal į Lietuvą.

Taip pat gydytoja buvo atsakinga už vidaus ligas, vaistus, medicinos aparatus, įvairias netikėtas situacijas, kai reikėdavo ką nors gauti, organizuoti ar padėti susiorientuoti jauniems gydytojams, kurie dirbo su atskirų sporto šakų atstovais. „Darėme viską, ką reikėjo. Man, sporto medicinos krypties mokslų daktarei, šį vardą apsigynusiai 2008-aisiais, teko atlikti netgi fizioterapijos procedūras“, – šypsosi gydytoja. Į Rio olimpines žaidynes A.Kajėnienė iš medikų atvyko pirmoji – liepos 26-ąją, po savaitės pasirodė ir D.Barkauskas. Į namus jie abu grįžo kartu rugpjūčio 24-ąją. Dabar gydytoja stebisi, kaip atlaikė tokį didelį krūvį.

Padėjo ištvermė, įgyta jaunystėje žaidžiant tinklinį. Meilę šiai sporto šakai gydytojai skiepijo panevėžie-

čių treneris, dabar jau šviesaus atminimo Faustas Kryževičius. Ji atstovavo ir Panevėžio, ir Lietuvos moterų rinktinėms. Tačiau įstojusi studijuoti į Medicinos institutą negalėjo sau leisti tokios prabangos ir atsidavė sporto medicinai. „Tačiau tinkliniui ir šiandien jaučiu didelę nostalgiją“, – prisipažįsta gydytoja.

Puikiai dirbo visa komanda Grįždama prie darbo per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes A.Kajėnienė sako, kad jai didelis džiaugsmas buvo puikus medicinos komandos darbas: „Užtekdavo pasakyti pusę žodžio ir tave suprasdavo. Nebuvo jokių stresinių situacijų, nepritrūko įrangos ar medikamentų, ko mums labai reikėjo.

Jeigu ir pritrūkdavo, tai žinojome, kur nueiti ir gauti. Dirbo visa komanda, kuri daug ką galėjo padaryti.“ Tarptautinio olimpinio komiteto Medicinos komisija pačią paskutinę olimpinių žaidynių dieną organizavo pasitarimą sportininkų sveikatos priežiūros klausimais ir aptarė ligas, buvo pateikta bendra statistika. Pasitarime dalyvavo visų šalių medicinos vadovai.

Pirmoje žaidynių dalyje mums paprasčiausiai trūko rankų.

Todėl teko dirbti ypač intensyviai ir kruopščiai planuoti savo laiką. Pats didžiausias šurmulys kildavo prieš atletams pradedant dalyvauti varžybose.

Dalius Barkauskas

„Toks aptarimas per olimpines žaidynes buvo organizuotas pirmą kartą.

Kiekvieną dieną turėjome pateikti ataskaitas, kuo sirgo mūsų sportininkai. Ačiū Dievui, mes kažkokių labai rimtų problemų neturėjome, mūsų sportininkų nereikėjo vežti į ligonines, ir tai labai džiugino.

Savo ataskaitoje parašiau, kad mūsų olimpiečiai visiškai nesiskyrė nuo kitų šalių bendrosios statistikos. Aktualiausios buvo peršalimo, kvėpavimo takų, virškinimo bėdos“, – sako gydytoja, kuri ypač džiaugiasi, kad mūsų olimpiečių neprireikė gaivaloti ir bandyti statyti ant kojų. Bet rūpesčių vis dėlto buvo: ne vienas sportininkas buvo nesmarkiai peršalęs.

OLIMPINĖ PANORAMA

13

Žaidynės teisėjų akimis

Vytauto Dranginio nuotr.

OLIMPINIAI ARBITRAI

Tarp Temidės tarnų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse buvo ir Lietuvos irklavimo, bokso, gimnastikos bei šiuolaikinės penkiakovės teisėjų.

Lina Daugėlaitė Irklavimo varžybose dirbo Algirdas Raslanas ir Edmundas Daukantas, šiuolaikinės penkiakovės – Edvinas Krungolcas, bokso – Kęstutis Bagdanavičius, o gimnastų pasirodymus vertino net trys Lietuvos atstovai: Irina Katinienė, Viktoras Šurpikas ir Valentina Bagrijeva. Šiuolaikinė penkiakovė Edvinas Krungolcas, Pekino olimpinėse žaidynėse pelnęs sidabro medalį, sugrįžo į didžiausią sporto fiestą. Tik šįkart ne kaip sportininkas, o kaip šiuolaikinės penkiakovės teisėjas. „Jausmai panašūs, tik įtampa šiek tiek mažesnė“, – galimybe dirbti olimpinėse žaidynėse, į kurias, be jo, iš Europos buvo atrinkti tik dar du teisėjai, džiaugiasi buvęs penkiakovininkas. Rio de Žaneire 43 metų lietuvis buvo tituluočiausias iš visų šios sporto šakos teisėjų. Ir vienintelis, ragavęs olimpinių žaidynių duonos kaip sportininkas.

Buvęs penkiakovininkas neabejoja, kad sportininko patirtis teisėjui – didelis pranašumas. „Mano galva, penkiakovės teisėjai, ypač tie, kurie teisėjauja fechtavimosi rungčiai, privalo būti buvę sportininkai. Yra daug įvairių subtilybių, kurių paprastas žmogus negali žinoti“, – kodėl visi šiuolaikinės penkiakovės tarptautinės kategorijos teisėjai yra anksčiau ar vėliau karjerą baigę sportininkai, paaiškina E.Krungolcas.

Pekino olimpinių žaidynių vicečempionas, Rio vilkėjęs teisėjo mundurą, jaunajai penkiakovininkų kartai buvo tiesiog vienas iš vertintojų, bet varžybose jis sutiko ir buvusių kolegų, vis dar kopiančių į savąjį olimpą. „Daug dar jų likę. Jaučiau jų pagarbą.

Kai kurie nustebo mane pamatę, kai kurie apsimetė išsigandę, kad ir aš dalyvausiu varžybose“, – smagiomis susitikimų akimirkomis dalijasi į kitą barikadų pusę perėjęs olimpinis prizininkas.

Atsidūręs priešingoje nei sportininkai pusėje E.Krungolcas jaučiasi patogiai. „Žinau, kad esu arti penkiakovės, ir tai man patinka. Jausmas malonus“, – neslepia pašnekovas.

14

OLIMPINĖ PANORAMA

E.Krungolcas ir J.Kinderis

Lietuvis teisėjavo visose penkiakovės rungtyse. O pati mėgstamiausia – fechtavimas. Neatsitiktinai rudenį Vilniuje duris atveria jo fechtavimo sporto klubas. Būtent šioje rungtyje teisėjo gebėjimai itin svarbūs, nes nuo jo gali priklausyti galutinis dvikovos rezultatas. Vis dėlto Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės meistrų akyla E.Krungolco akis Rio de Žaneiro fechtavimosi takelyje nestebėjo – pagal nerašytą taisyklę, kai fechtuotis išeina tos pačios, kaip ir teisėjas, šalies atstovas, teisėjai susikeičia vietomis.

Bet atsiriboti nuo Lietuvos sportininkų pasirodymų ir slapčia nesidomėti, kaip jiems klojasi, E.Krungolcui nepavyko. „Teoriškai teisėjas turėtų būti nešališkas.

Bet aš kiekvieną kartą bandydavau sužinoti, kaip mūsiškiams sekasi. Ir varžybų metu, kiek galėjau, patariau Justinui ar Ievai, tik stengiausi labai nesiafišuoti“, – prisipažįsta olimpinis vicečempionas.

Vertindamas varžybų organizaciją teisėjas iš Lietuvos brazilus gyrė už tai, kad jie per tą laiką, kuris buvo likęs po pavasarį vykusių bandomųjų varžybų, sugebėjo pagerinti sportininkams sudarytas sąlygas – viskas vyko laiku ir gerai. Trečiose žaidynėse dalyvavusiam lietuviui šįkart labiausiai įsiminė žiūrovai, kurių karšto braziliško kraujo įkaitintos emocijos veržėsi per tribūnų kraštus. „Žiūrovai šėlo, kai startuodavo brazilų sportininkai. Tokio garsaus spiegimo nebuvau girdėjęs. Žiūrovai išties išskirtiniai, linkiu, kad ir lietuviai būtų tokie aistringi savo šalies sportininkų palaikytojai“, – įspūdžiais dalijasi E.Krungolcas.

Galbūt šios emocijos atliko savo vaidmenį ir per jojimo rungtį, kuri tapo lemiama Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei, gynusiai olimpinės čempionės titulą? „Manau, kad ta nesėkmė apima daug veiksnių. Viena jų galėjo būti žiūrovai – stresas žirgams, pamačius juos, šviesas ir panašiai“, – svarsto E.Krungolcas, kurio įsitikinimu, ieškant nesėkmių priežasčių pagrindinė yra pats sportininkas, o visa kita tėra šalutinės aplinkybės.

Irklavimas Olimpines batalijas irklavimo kanale stebėjo bei reguliavo ir teisėjas iš Lietuvos Edmundas Daukan-

Per televiziją būna vienoks matymas, gyvai – kitoks. Buvo kalbų, kad labai mūsiškius skriaudė, bet aš taip nepasakyčiau.

Kitų šalių atstovus dar labiau skriaudė. Kai kilo skandalas ir septynis teisėjus nušalino nuo varžybų, visi pajutome didesnę įtampą.

Londone buvo du suspenduoti, o čia – net septyni.

Kęstutis Bagdanavičius

OLIMPINIAI ARBITRAI

K.Bagdanavičius

tas. Tokia išskirtine galimybe irklavimo teisėjai gali džiaugtis vienintelį kartą – Tarptautinė irklavimo federacija (FISA) laikosi nuostatos leisti teisėjauti olimpinėse žaidynėse kuo daugiau tarptautinės kategorijos teisėjų, o jų yra per 400. Tuo tarpu žaidynėse dirba vos 20 teisėjų, tad sulaukti antrojo šanso vargu ar kam pavyktų.

Dar vienas Lietuvos atstovas irklavimo sporto virtuvėje buvo FISA techninis delegatas Algirdas Raslanas. Jo pareiga – supažindinti garsius svečius, tarp kurių mirgėjo ir Europos karališkųjų šeimų, ir valstybių vyriausybių atstovai, ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nariai, su irklavimo sporto subtilybėmis.

Pasak ne vienas olimpines žaidynes mačiusio A.Raslano, ši olimpinė irklavimo regata pirmiausia buvo išskirtinė dėl vietos – Rodrigo de Freito lagūnos. „Niekur pasaulyje nerasime viduryje miesto tokio ežero.

Ir dar Dievui po kojomis. Rio de Žaneire daug legendinių vietų, taigi įvairių sporto šakų varžybos buvo įdomios jau vien dėl to. Bet vertinant apskritai olimpines žaidynes šios vienos prastesnių – pagal logistiką, maitinimą, negebėjimą organizuoti transporto ir pan. Pačių varžybų lygis priklausė nuo tarptautinių federacijų – vienos susitvarkė gerai, kitos susidūrė su daugybe bėdų, pavyzdžiui, su prastu teisėjavimu“, – olimpiniais įspūdžiais dalijasi A.Raslanas.

Pašnekovas džiaugiasi, kad FISA buvo tarp tų, kurios su savo užduotimi susitvarkė puikiai. „Taip pat ir su dopingo problemomis. Buvau įtrauktas į tarptautinę federaciją dopingo klausimams spręsti.

Sprendimai priimti labai objektyviai, vadovaujantis dokumentais ir faktais. Kai kurios federacijos, kurioms TOK leido tą daryti, su šia šiuolaikinio sporto neganda susidorojo. Bet iš principo TOK šios problemos nesugebėjo valdyti. Tai sukėlė didelį skandalą, nes nukentėjo sportininkai, ir tai blogiausias dalykas“, – įsitikinęs A.Raslanas.

Per šias olimpines žaidynes irkluotojams ne kartą teko dėti irklus į šalį ir laukti palankesnio oro, kol galės skrosti Rodrigo de Freito vandenis. Spren-

dimą, nukelti ar ne varžybas, priima FISA vadovai ir vykdomosios tarybos nariai bei Vienodų sąlygų sportininkams sudarymo komitetas. „Tokiame posėdyje dalyvauja varžybų organizatoriai, transliacijos teises turinčios televizijos atstovai, taip pat asmenys, atsakingi už bilietų pardavimą ir kitus dalykus – saugumą ar pan. Keisti varžybų laiką negerai nei organizatoriams, nei transliuotojui, bet federacija vadovaujasi vienu aiškiu principu – sportininkams turi būti sudarytos pačios geriausios sąlygos“, – užkulisinę varžybų virtuvę praskleidžia Lietuvos atstovas.

1

VIENINTELIS

Edvinas Krungolcas Rio de Žaneire buvo vienintelis šiuolaikinės penkiakovės teisėjas, pats ragavęs olimpiečio duonos.

2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse irklavimo programa bus pasikeitusi. „Visada kildavo klausimų dėl lengvojo svorio ir kai kurių mažiau populiarių valtininkų varžybų. Lengvojo svorio valtys dubliuoja sunkiasvores. Tai nėra naujos valčių klasės, bet jos atsirado dėl to, kad Azijos šalys turi tik lengvasvorių ir taip lengviau juos priimti dalyvauti varžybose. Bet dabar TOK klausia: kuo skiriasi šie svoriai, pavyzdžiui, irkluojant keturvietę be vairininko?“ – dėsto pašnekovas.

Taigi FISA kongrese nuspręsta siūlyti iš olimpinės programos išbraukti vyrų lengvojo svorio keturvietę be vairininko ir į atsilaisvinusią vietą įtraukti analogiškos klasės moterų varžybas. Tačiau sprendimas nėra galutinis. Jį vasario mėnesį dar turės patvirtinti per neeilinę FISA konferenciją, o tada siūlymas bus teikiamas TOK. Boksas Bokso teisėjui Kęstučiui Bagdanavičiui nusišypsojo sėkmė – Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės jam buvo antrosios, nors pagal iki tol galiojusią praktiką bokso teisėjai olimpinėse žaidynėse teisėjaudavo vienintelį kartą per savo karjerą.

I.Katinienė

Taip nutiko todėl, kad po Londono olimpinių žaidynių atsisakius šalmų organizatoriai nutarė apsidrausti ir pakvietė labiau patyrusius arbitrus. „Per tuos ketverius metus stipriai pasikeitė taisyklės, jos labai priartintos prie profesionalų. Todėl ir teisėjų norėjo patyrusių. Kai boksuojasi be šalmų, OLIMPINĖ PANORAMA

15

A.Raslanas

daug kam geriau – ir žiūrovams, ir mums. Bet sportininkai daug metų boksavosi su šalmais ir kai juos nusiėmė, pasikeitė jų boksavimosi stilius, maniera.

Dėvint šalmą judesius galva galima daryti laisviau, o be šalmo reikia atsargiau – gali ne tik pats traumą gauti, bet ir kitą sužeisti“, – apie įvykusius pokyčius pasakoja Lietuvos atstovas. Tad iš 35 bokso teisėjų Rio de Žaneire 14 jau buvo teisėjavę Londono žaidynėse, trys tokios patirties buvo įgiję Pekine.

Visiems kitiems tai buvo olimpinis debiutas.

K.Bagdanavičiaus tikinimu, britai olimpinei šventei buvo pasiruošę geriau. Brazilai – kitokio mentaliteto žmonės, jie atsainiau žiūri į savo pareigas. „Net pats miestas gražiau pasipuošęs buvo – visur reklamos, ko apie Rio nepasakytum. Čia tik tam tikrose vietose buvo reklama“, – sako bokso teisėjas iš Lietuvos, Rio de Žaneire pasigedęs olimpinės dvasios.

E.Daukantas

Visas varžybas ištęsė.

Anksčiau atskirų prietaisų finalinės varžybos vykdavo dvi dienas, o dabar – tris. Pirmą kvalifikacijos dieną padarė penkis srautus su didelėmis pertraukomis. Į varžybas išvažiavome septintą ryto, o grįžome tik pusę dvyliktos nakties.

Irina Katinienė

K.Bagdanavičius Rio de Žaneiro ringe teisėjavo šešis kartus, šoniniu teisėju dirbo per 25 kovas. Jam teko teisėjauti dviejuose pusfinaliuose. „Pas mus žiūrima teisėjų neutralumo. Pavyzdžiui, jeigu boksuojasi buvusios Sovietų Sąjungos ar kitos mums artimos šalies sportininkai, mūsų toms kovoms neskiria, – kodėl nuo to, kas lipa į ringą, priklauso, ir kokios šalies teisėjas bus pasirinktas, paaiškina pašnekovas. – Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Vietnamas ar Šri Lanka turėjo mažiau boksininkų, bet jų teisėjai daugiau dirbo – tiek Londone, tiek čia. Kodėl? Dėl neutralumo. Mes turime teisėjų knygeles, ten surašomos visos kovos, kurioms teisėjausime.“ Iš viso Rio bokso ringuose įvyko 285 kovos. K.Bagdanavičius turėjo galimybę savo akimis stebėti ir abiejų lietuvių kovas. „Evaldas Petrauskas perėjo į sunkesnę svorio kategoriją, jam yra sunkiau, nes jis žemesnio ūgio, – sako K.Bagdanavičius, neslėpdamas, kad iš Eimanto Stanionio tikėjosi daugiau. – Per televiziją būna vienoks matymas, gyvai – kitoks.

Buvo kalbų, kad labai juos skriaudė, bet aš taip nepasakyčiau. Kitų šalių atstovus dar labiau skriaudė.

Kai kilo skandalas ir septynis teisėjus nušalino nuo varžybų, visi pajutome didesnę įtampą. Londone buvo du suspenduoti, o čia – net septyni.“ Pasikeitus bokso taisyklėms dabar skaičiuojami ne tik stiprūs akcentuoti smūgiai, bet ir smulkesni, pavieniai. „Žmonės pripratę, kad boksas – fizinis, kaip buvo anksčiau, ir neatsižvelgia į kitus taškus, kuriuos teisėjas privalo skaičiuoti. Į tuos taškus įeina ir technika, ir taktika, ir pražangos. Jeigu kova apylygė, yra ir kitų kriterijų, pagal ką ji vertinama“, – bokso plonybes aiškina K.Bagdanavičius.

Gimnastika Nors Lietuva Rio turėjo vienintelį gimnastą Robertą Tvorogalą, olimpines batalijas sekė net trijų Lietuvos teisėjų įdėmios akys. Šios olimpinės žaidynės pirmosios, kai į jas teisėjai buvo atrinkti pagal jų

16

OLIMPINĖ PANORAMA

Alfredo Pliadžio nuotr.

Ingos Daukantienės nuotr.

OLIMPINIAI ARBITRAI

darbo įvertinimą per visą olimpinį ciklą. Anksčiau olimpinėse žaidynėse galiojo tvarka, kad teisėjas kviečiamas tada, kai yra jo šalies sportininkas. Taigi Rio dirbo sportinės gimnastikos teisėjai Irina Katinienė ir Viktoras Šurpikas bei meninės gimnastikos teisėja Valentina Bagrijeva.

Rio teisėjams teko ištverti varžybų maratoną. „Visas varžybas ištęsė. Anksčiau atskirų prietaisų finalinės varžybos vykdavo dvi dienas, o dabar – tris. Pirmą kvalifikacijos dieną padarė penkis srautus su didelėmis pertraukomis. Į varžybas išvažiavome septintą ryto, o grįžome tik pusę dvyliktos nakties. Gana sudėtinga buvo teisėjauti, bet taip nusprendė vietiniai, tikriausiai dėl žiūrovų“, – spėja I.Katinienė, kuri išskirtinės olimpinės atmosferos, kaip Pekine ar Londone, nepajuto. Atrodė, kad tai eilinės gimnastikos varžybos.

I.Katinienei teisėjavimas – tarsi priedas prie trenerės darbo. „Teisėjauju, nes tai padeda trenerės darbui. Treneris privalo žinoti taisykles. Galima išmokyti gimnastą vieno elemento, bet sustatyti kombinaciją reikia pagal taisykles“, – paaiškina patyrusi trenerė ir teisėja.

Vertinant gimnastų pasirodymus, šįkart dėmesys kreiptas ne tik į tai, kokius ir kaip elementus atlieka, bet vertinimą iki vieno balo buvo galima sumažinti ir už netikslią choreografiją. „Tai žvilgsnis ne toks, tai ranką ne taip pakėlė. Anksčiau į tai mažai kreipta dėmesio. Gimnastika pasidarė gražesnė“, – konstatuoja Lietuvos atstovė, olimpinėse žaidynėse vertinusi moterų sportinės gimnastikos pasirodymus.

Didžiausią įspūdį jai paliko moterų komandinės varžybos, ypač – Olandijos, JAV, Belgijos sportininkės, kurios spinduliavo tikru komandiškumu: „Tai buvo komandos, tai buvo kolektyvai. Amerikietės net per bandymą tarsi sakė: „Mes nugalėsime“. Tai patriotizmas, tai garbė atstovauti šaliai. Man šios trys komandos nepaprastai patiko.“ Tačiau pritaikyti naujausias gimnastikos madas namie sudėtinga. „Minčių yra, bet aukščiau bambos neiššoksi. Kai pasižiūrėjau laisvuosius pratimus, už galvos susiėmiau: iš 95 merginų dvigubo salto su 360 laipsnių posūkiu (tai itin sudėtingas elementas) gal tik 10 nedarė. Šį elementą kadaise atlikdavo ir Jelena Zanevskaja, ir Laura Švilpaitė, ir Julija Kovaliova, bet dabar mes akrobatikos tako neturime, kilimas – nuo 1980-ųjų... Elementai sudėtingesni pasidarė dėl įrangos – kilimai spyruokliniai, jie meta sportininką į viršų, ir kita įranga labai svarbi. Galima ir be to daryti, bet man gaila vaikų, nes tai gresia mikrotraumomis. Kaunas jau neblogai tvarkosi, bet Vilnius...“ – nutęsia I.Katinienė, apgailestaudama, kad paprasčiausių priemonių stoka trukdo lietuviams žengti į priekį.

PAMĄSTYMAI

Greitoji sporto psichologija?

Per Rio de Žaneiro žaidynes kaip niekada garsiai skambėjo svarstymai dėl sporto psichologų galimybių ir perspektyvų Lietuvos olimpinėje rinktinėje. Galėjo psichologai kaip greitosios pagalbos gydytojai padėti atletams ar ne?

Vieno ir visiems priimtino recepto čia tikrai nėra. Juk skiriasi tiek patys sportininkai, tiek jų atstovaujamos sporto šakos – pradedant sociodemografinėmis charakteristikomis (tokiomis kaip lytis, amžius, išsilavinimas), sporto šakos specifika (asmeninė ar komandinė rungtis) ir baigiant individualia patirtimi (lyderystė, sėkmė, vaidmuo komandoje ir t.t.). Todėl gana akivaizdu, kad tik patys atletai gali tiksliau vertinti sporto psichologo vaidmenį ir poreikį apskritai. Kita vertus, stebint kai kurių sportininkų pasirodymus net ir per televiziją buvo galima pamatyti ir pajusti neužtikrintumą, išsiblaškymą ar, priešingai, pernelyg didelį susikaustymą. Gal tai ir buvo psichologinio pasirengimo spragos?

Kodėl pastaruoju metu sporto psichologija vis labiau afišuojama? Niekam ne paslaptis, kad sporte psichologiniai aspektai ypač svarbūs. Bet kai kam jie atrodo pernelyg sureikšminti ir primestiniai. Daugelis skeptikų klausia, kodėl anksčiau tokio poreikio nebuvo, o šiandien į gerą psichologinį pasirengimą žiūrima kaip į panacėją. Ar tikrai psichologas gali padėti sportininkui tinkamai pasiruošti atsakingam startui? Jei išties egzistuotų nenuginčijamas sąlyginis ryšys tarp sporto psichologų ir sėkmingų sportininkų pasirodymų, nėra abejonių, kad šie du dėmenys būtų neišskiriami. Bet grįžkime prie bendresnio klausimo: kodėl šiandien vis dažniau akcentuojamas sporto psichologijos vaidmuo, kas pasikeitė?

Svarstydamas apie pergalės reikšmės kaitą esu rašęs: „Globalios vartotojiškumo tendencijos lemia sparčią kaitą, kuri neaplenkia ir sporto pasaulio. Tokios visuomenės kontekste, silpstant socialiniams santykiams, senkant vertybių gelmei ir mažėjant jų funkcionalumui, nebesuprantamai atrodo kai kurių vertybių reikšmės. Pergalės reikšmė taip pat keičiasi ir daugeliu

atvejų naujoji jos versija, paremta vartotojiškumo logika, atrodo gana groteskiškai. Išaukštinta pergalės reikšmė tapo tikslu, dėl kurio visos veiklos priemonės yra pateisinamos.“ Šiandien noriu pridėti – tai tapo tikslu, kuris turi būti pasiekiamas nedelsiant.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Dainius Genys VDU sociologas

Kova ir pergalė – dvi svarbiausios sporto kuriamo spektaklio dedamosios. Jei mylimos komandos pasirodymas nevainikuojamas pergale, net ir atkakli kova su stipresniu oponentu (o juk dažniausiai laimi stipresni) nedžiugina. Nusiviliame, jei įnirtingą kovą lydi palaikomos komandos ar atleto pralaimėjimas. Naujos pergalės poreikis toks didelis, kad staiga pamirštami net patys skambiausi ankstesni atletų laimėjimai. Dėl to sportininkams tenka atlaikyti neregėto masto spaudimą.

Kartais stebėdami įspūdingus sporto spektaklius, atkaklias ir įnirtingas kovas užsižiūrime į tik išrinktiesiems pasiekiamą meistriškumo aukštumą ir pamirštame, kad sportininkai – ne antžmogiai, o paprasti mirtingieji, kuriems būdingos visiems mums nesvetimos silpnybės. Sportas nėra kažkas anapus šio pasaulio ribų, tai kasdienio gyvenimo atspindys, turintis savitą logiką ir taisykles. Bendrosios pasaulio tendencijos būdingos ir sportui.

Didelė bėda, kad neregėtas pergalės išaukštinimas sportininkus įstumia į keblią padėtį. Kad ir kaip atkakliai jie kovotų, jei nepasiekia pergalės, vis tiek sulaukia kritikos strėlių. Šiandien individualų meistriškumą linkstama apibrėžti pagal santykį su iškovotais titulais, bet tai nėra iki galo sąžininga sportininkų atžvilgiu.

Apibendrinant akivaizdžias tendencijas galima daryti bent dvi prielaidas, lemiančias psichologijos poreikio suvešėjimą sporte. Pirma, intensyvėjanti kasdienio gyvenimo kaita verčia nekantriai laukti tik pergalių. Norime

mes to ar ne, pergalė, bet ne kova šiandien tampa didesniu sporto gėrėjimosi akstinu. Antra, tai skatina didesnius mūsų lūkesčius ir naują sportininkų spaudimo taktiką – po nesėkmių jie vis labiau remiami prie sienos ir verčiami dėstyti pasiteisinimų strategijas. Pergalės kulto laikais sportininko nesėkmė imama vertinti kaip kažkas nenatūralaus, nors turint omenyje pralaimėjimo neišvengiamumą toks vertinimas atrodo gana paradoksaliai. Tai stipriai veikia sportininką ir sukuria naujų psichologinių savybių poreikį.

Išaukštinta pergalės reikšmė tapo tikslu, dėl kurio visos veiklos priemonės yra pateisinamos.

Vis dėlto sporto psichologas – tikrai ne greitosios medicininės pagalbos teikėjas. Valandą prieš varžybas pasišnekėjęs su sportininku jis kalnų nenuvers. Tai turi būti ilgas ir nuoširdus, abipusiu pasitikėjimu paremtas darbas. Ar atletui reikia psichologo, pasitaręs su treneriu turėtų nuspręsti pats sportininkas.

OLIMPINĖ PANORAMA

17

18

OLIMPINÄ– PANORAMA

Maratonas Trys Lietuvos bėgikės startavo Rio de Žaneiro žaidynių maratone. Varžybų išvakarėse jos buvo puikiai nusiteikusios. Iš kairės: D.Lobačevskė, R.Drazdauskaitė, V.Žūsinaitė OLIMPINĖ PANORAMA

19

Vytauto Dranginio nuotr.

PAROLIMPINės žaidynės

Rio suspindo auksu Lengvaatletis Mindaugas Bilius Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse iškovojo aukso ir sidabro medalius. Čempionais tapo ir Lietuvos golbolo žaidėjai.

Vilma Venckutonytė Linas Jaurys Auksinis M.Biliaus triumfas

Rugpjūčio 24 d. sostinės Katedros aikštėje prezidentės Dalios Grybauskaitės iškilmingai į Rio de Žaneiro parolimpines žaidynes išlydėti mūsų šalies sportininkai pasižadėjo kovoti iš visų jėgų ir siekti kuo geresnių rezultatų. Savo pažadus jie įvykdė su kaupu.

Rugsėjo 7-ąją prasidėjusiose žaidynėse mūsų šalies garbę gynė 13 sportininkų: Augustas Navickas (irklavimas), Edgaras Matakas (plaukimas), Osvaldas Bareikis (dziudo), Mindaugas Bilius (lengvoji atletika), Ramunė Adomaitienė (lengvoji atletika), Kęstutis Skučas (lengvoji atletika), Jonas Spudis (lengvoji atletika) ir aklųjų riedulio, arba golbolo, rinktinė: Genrikas Pavliukianecas, Nerijus Montvydas, Mantas Panovas, Justas Pažarauskas, Mantas Brazauskis, Mindaugas Suchovejus.

Jau pirmą dieną – medalis Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių atidaryme Lietuvos vėliavą nešė Edgaras Matakas. „Tai bus žmonių žaidynės. Sporte neįmanoma rasti aistringesnių žmonių už jus“, – per atidarymą sakė Tarptautinio parolimpinio komiteto prezidentas Philipas Cravenas. Parolimpiadoje dalyvavo 4342 sportininkai iš 159 šalių ir jungtinė pabėgėlių komanda.

Pirmasis iš lietuvių Rio de Žaneire startavo lengvaatletis 49-erių Kęstutis Skučas. Lietuvis disko metimo varžybų finale kovojo su šešiais varžovais. Sėdėdamas vežimėlyje jis diską nuskraidino 17 m 8 cm ir galutinėje F52 grupės įskaitoje užėmė 20

OLIMPINĖ PANORAMA

ketvirtą vietą. Tai geriausias K.Skučo šio sezono rezultatas. Nuo trečią vietą užėmusio kroato Velimiro Sandoro lietuvis atsiliko 1 m 16 cm. Aukso medalį laimėjo Latvijos atstovas Aigaras Apinis (20 m 83 cm), antras liko lenkas Robertas Jachimowiczius (19 m 10 cm). K.Skučas dalyvavo ir 100 m sprinto vežimėliais atrankoje. Lietuvos sportininkas pirmajame važiavi-

Viską stengsiuosi daryti, kad neįgaliųjų sportas Lietuvoje įgautų kažkokią prasmę.

Prasmė yra, kad žmonės čia atvažiuoja būdami be rankų, be kojų.

Plaukia be abiejų rankų – va čia yra visa neįgaliųjų sporto esmė.

Mindaugas Bilius me distanciją įveikė per 21,03 sek. ir į kitą etapą nepateko.

Pirmąkart parolimpinėse žaidynėse dalyvavęs 22-ejų metų silpnaregis dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis, kurį treniruoja Algis Mečkovskis, vardinį kelialapį į Rio de Žaneirą

gavo paskutinę akimirką. O.Bareikis kovojo su svorio kategorijos iki 66 kg varžovais. Ir tik pralaimėjęs lemiamą imtį japonui mūsiškis liko be bronzos medalio. Į kovą dėl bronzos prieš triskart parolimpinį čempioną Fujimoto Satoshi drąsiai stojusiam O.Bareikiui imties pradžioje atsinaujino sena peties trauma, todėl kurį laiką jis vengė kovos ir už tai gavo tris geltonas korteles. Tai ir lėmė pralaimėjimą. „Džiaugiuosi penkta vieta. Viskas vyko pagal su treneriu paruoštą planą. Pirmasis varžovas, parolimpinės bronzos laimėtojas iš Venesuelos, mane labai išvargino, sunkiai jį įveikiau. Prieš ukrainietį neturėjau šansų laimėti, todėl labiau ruošėmės kovai su priešininku iš Puerto Riko, kurį jau pažinojau iš sporto stovyklos. Puertorikietį nugalėjau. Kovoje su japonu jau buvau mažiau susikaupęs ir pavargęs po beveik devynių valandų, nuo ryto praleistų arenoje“, – pasakojo O.Bareikis.

Vis dėlto jau pati pirmoji žaidynių diena Lietuvai suspindo medaliu. Sidabro apdovanojimą disko metimo varžybose iškovojo šiaulietis Mindaugas Bilius. Jis diską numetė 53 m 50 cm, pasiekė asmeninį rekordą ir užėmė antrą vietą. Jo rungtyje pasaulio rekordą (59 m 75 cm) pasiekė ir auksą pelnė Chusnidinas Norbekovas iš Uzbekistano. Nors M.Bilius, kurį treniruoja Rimantas Plungė ir Deimantas Jusys, kartojo, kad jo pagrindinė rungtis – rutulio stūmimas, bet ir disko metimo sektoriuje jis viršijo savo paties lūkesčius.

Rimanto Navicko/„RGB pictures“ nuotr.

parolimpinės žaidynės

Lietuvos golbolo rinktinė – parolimpinių žaidynių čempionė

GOLBOLAS IŠ ARTI Golbolas yra komandinė aklųjų ir silpnaregių sporto šaka. Žaidžiami du kėliniai po 12 minučių 9x18 m ploto aikštelėje su 9 m ilgio ir 1,3 m aukščio vartais. Rungtyniaujama su skambančiu kamuoliu, kurio skersmuo toks pat kaip krepšinio kamuolio. Komandą gali sudaryti 6 žaidėjai, o vienu metu aikštelėje žaidžia po tris, visi akis užsidengę šviesos nepraleidžiančiais akiniais. Tikslas – įridenti kamuolį į priešininkų vartus.

Po kelių dienų prie jau turėto sidabro medalio 34-erių metų Lietuvos lengvaatletis M.Bilius pridėjo tauriausią apdovanojimą – auksą. Ir pagerino Europos rekordą. Vyrų rutulio stūmimo finale jis penktuoju bandymu įrankį nustūmė 16 m 80 cm. Pirmasis bandymas buvo 15 m 64 cm, antrasis skriejo 15 m 86 cm, trečiasis – 14 m 68 cm, ketvirtasis 16 m 23 cm, šeštasis – 16 m 53 cm. Favoritu laikytas metikas iš Lietuvos gerokai aplenkė antroje vietoje likusį kiną Chnxia Dongą (16 m 6 cm) ir bronzą laimėjusį Uzbekistano atstovą Ch.Norbekovą (15 m 17 cm).

M.Biliaus neįgalumo klasė – F37.

Išgyveno siaubingą avariją Prieš septynerius metus būdamas JAV Mindaugas pateko į avariją. Pasekmės buvo itin skaudžios: 58 vietose 27 kaulų lūžiai. Į smegenis išsiliejo kraujas. Jaunas vyras 14 dienų buvo komos būklės. Nelaimė nutiko

lapkričio pabaigoje, o vasario mėnesį vyriškis judėjo tik neįgaliojo vežimėliu. Mindaugas sako nė minutės neabejojęs, kad vėl vaikščios. Jis buvo nusprendęs, kad balandžio mėnesį stovės ant kojų. Taip ir atsitiko. Tačiau grįžimas nebuvo lengvas. Reikėjo įdėti labai daug pastangų, praleisti daug laiko sporto salėje.

M.Bilius sakė, kad didžiausias laimėjimas yra ne jam pačiam, o visai šaliai ir visiems neįgaliesiems. Jis neslėpė tikintis, kad įmanoma pakeisti mūsų neįgaliųjų sporte susiklosčiusią padėtį į gerąją pusę, jam skirti ir daugiau dėmesio, ir lėšų. „Viską stengsiuosi daryti, kad neįgaliųjų sportas Lietuvoje įgautų kažkokią prasmę.

Prasmė yra, kad žmonės čia atvažiuoja būdami be rankų, be kojų. Plaukia be abiejų rankų – va čia yra visa neįgaliųjų sporto esmė“, – sakė parolimpinių žaidynių čempionas, kuris ne tik stengiasi palaikyti fizinę ir dvasinę formą, bet ir domisi politika. „Vėl pasiteisino tai, ką mes su treneriu visada akcentavome treniruotėse: ketvirtas penktas stūmimas turi būti pats geriausias. Po trijų bandymų treneris Rimantas Plungė šaukė iš tribūnų, kaip ir disko metimo varžybose: „Atpalaiduok ranką.“ Mėtymo rungtyse tai labai reikšmingas dalykas – laisva ranka išmesti rutulį, diską. Atpalaiduoji ir skrenda. Kai įrankį išleidi laisva ranka, o ne įjungęs visus raumenis, viso kūno inercija persiduoda į rutulį. Čia yra menas. To mane treneris išmokė. Treneriui esu žiauriai dėkingas, jis penkerius metus negaudamas

K.Levickis

atlyginimo dirbo“, – po pergalės treneriui R.Plungei dėkojo čempionas.

O R.Plungė sugalvojo tokį kalambūrą: „Dirbau už dyką, bet ne veltui.“ Pastarąjį kartą Lietuvos parolimpietis aukso medalį buvo laimėjęs prieš 12 metų – 2004 m. Atėnų žaidynėse.

Prieš ketverius metus vykusioje Londono parolimpiadoje lietuviai apskritai liko be medalių.

Iki medalio trūko centimetro Vienintelė Lietuvos rinktinės dailiosios lyties atstovė Ramunė Adomaitienė Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse į tolį nušoko 4 m 52 cm, vos vienu centimetru nusileido bronzos laimėtojai ir finale užėmė ketvirtą vietą. Jos neįgalumo klasėje F38 moterų šuolių į tolį varžybas laimėjo 24-erių kinė Junfei Chen (4 m 77 cm), antrą vietą užėmė 23-ejų australė Taylor Doyle (4 m 62 cm), o 25-erių lenkė Anna Trener-Wierciak buvo trečia (4 m 53 cm). „Aš dariau viską, ką galėjau tuo momentu. Man taip yra gerai. Man tiktai gaila jūsų, draugų, pažįstamų, kurie visi tikėjosi medalio. Aš tiek dirbau visą vasarą – kiekvieną dieną treniruotės. Galvojau, kojas pakratysiu.

Betgi reikėjo ruoštis parolimpinėms.

Aš negaliu kiekvienose varžybose gerinti asmeninių rekordų“, – pasibaigus varžyboms sakė R.Adomaitienė.

47 metų Lietuvos sportininkė juokavo, kad ji varžėsi su savo dukters amžiaus lengvaatletėmis. „Ateina jauna karta, reikia jai leisti sportuoti“, –

Pagaliau išsipildė mano svajonės.

Tai buvo mano siekiamybė, kad mes visi palaikytume vieni kitus, būtume vieningi.

Nesvarbu, ar tu sėdi ant suolelio, ar žaidi aikštelėje – kiekvienas žaidėjas yra reikšmingas.

Kiekvienas įneša savo kruopelytę į pergalę.

Karolis Levickis

OLIMPINĖ PANORAMA

21

PAROLIMPINės žaidynės

Lietuvos delegacija Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse

pridūrė R.Adomaitienė, kurią treniruoja jos mama Algina Marija Vilčinskienė.

Klaipėdos miesto sporto centro vaikų trenere dirbanti R.Adomaitienė sakė, kad po parolimpiados tikrai dar toliau sportuos. Priminsime, kad ir prieš ketverius metus Londono parolimpinių žaidynių šuolių į tolį varžybose R.Adomaitienė taip pat buvo ketvirta, nuo trečios vietos atsilikusi 1 cm... kelias į auksą Golbolo komanda, su kuria buvo siejamos bene didžiausios viltys, Rio de Žaneire sužaidė septynerias rungtynes ir visas jas laimėjo.

Pirmose grupės rungtynėse mūsiškiai 13:6 (8:1) įveikė parolimpinius čempionus suomius. „Šias rungtynes sužaidėme gerai, bet dar nieko nepadarėme. Reikia ruoštis kitoms“, – po mačo sakė rezultatyviausias komandos žaidėjas ir jos kapitonas Genrikas Pavliukianecas, pelnęs septynis įvarčius. Justas Pažarauskas pridėjo penkis, Mantas Panovas – vieną įvartį.

Antrose grupės rungtynėse Lietuvos komanda po atkaklios kovos 8:7 (4:4) įveikė JAV rinktinę. Visą rungtynių laiką žaidė Mantas Brazauskis, J.Pažarauskas (2 įvarčiai) ir G.Pavliukianecas (6 įvarčiai). Likus trims minutėms iki rungtynių pabaigos buvo lygu 7:7, bet JAV žaidėjui prasižengus G.Pavliukianecas sėkmingai atliko baudinio metimą. „Gynyboje su JAV viskas buvo labai gerai. Puolime ne viską pavyko atlikti taip, kaip planavome. Visi trys žaidėjai šiandien dirbo puikiai“, – po rungtynių sakė golbolo rinktinės vyriausiasis treneris Karolis Levickis. „Mes iš anksto žinojome, kad parolimpiadoje 22

OLIMPINĖ PANORAMA

patekome į mirtininkų pogrupį. Prieš suomius pavyko lengviau laimėti, o su visomis kitomis komandomis rungtynės bus tokios kaip su JAV – eis taškas į tašką“, – komentavo G.Pavliukianecas.

Trečias varžovas buvo Kinijos rinktinė, su kuria 2008 m. lietuviai rungtyniavo Pekino parolimpinių žaidynių finale. Įdomias rungtynes šį sykį 9:6 (3:1) laimėjo mūsiškiai. Šešis įvarčius pelnė mūsų komandos lyderis G.Pavliukianecas, tris – nepatogiu varžovams vadinamas kairiarankis J.Pažarauskas, centro gynėjo pozicijoje žaidė M.Brazauskis.

Per rungtynes su kinais neįprastos iniciatyvos ėmėsi Lietuvos komandos trenerio asistentė Adelė Markevičiūtė – jai teko papildomai rankų gestais tildyti maždaug 3 tūkst. žiūrovų, kurie aikčiojo ir plojo stebėdami sudėtingas rungtynių situacijas, nors savanoriai ir laikė iškėlę informacines lenteles su užrašais „Tylos!“ Paprastai aklųjų riedulys žaidžiamas nedidelėse salėse ir tyloje.

Nors parolimpinėse žaidynėse žiūrovai neretai trukdo sportininkams išgirsti kamuolį, susikalbėti tarpusavyje ar girdėti trenerio nurodymus, Lietuvos sportininkai vis tiek sakė, kad audringa publika ir parolimpinių žaidynių dvasia svarbesnė ir labiau juos įkvepia nei sterili tyla ir geras girdimumas.

Golbolo arenoje tądien buvo pažeistas garbingo žaidimo principas – teisėjas užfiksavo, kad Kanados rinktinės centro gynėjas buvo pirštu pradūręs skylutę akių lipdukuose, klijuojamuose po golbolo akiniais, ir buvo pašalintas iš aikštelės. Už nesportišką pražangą pašalinto žaidėjo negalima pakeisti kitu, tad su dviem žaidėjais likusi 9 metrų ilgio vartuose Kanada pralaimėjo.

Vėlų rugsėjo 13-osios vakarą Lietuvos golbolininkai 5:3 (2:0) įveikė Europos čempionus turkus. Du įvarčius pelnė M.Panovas, po vieną G.Pavliukianecas, J.Pažarauskas ir Nerijus Montvydas.

Ketvirtfinalyje lietuvių vėl laukė Kanados rinktinė.

Kitos ketvirtfinalio poros buvo tokios: Brazilija – Kinija, JAV – Vokietija, Švedija – Turkija. Savo pasirodymą parolimpiadoje baigė Alžyro komanda ir Londono parolimpinių žaidynių čempionė Suomija.

Lietuvos golbolininkai ketvirtfinalyje po pratęsimo įkritus auksiniam įvarčiui 5:4 (1:2, 4:4) įveikė Kanados komandą ir sužinojo, kad pusfinalyje susitiks su gerai pažįstama Švedija. Kitame pusfinalyje – JAV ir Brazilijos atstovai. Į pusfinalius pateko pirmas ir antras vietas grupėse užėmusios rinktinės. „Rungtynės su Kanada buvo labai atkaklios. Pradžioje praleidome porą įvarčių. Nekrito labai: buvo daug metimų į virpstus. Kanados rinktinė pakankamai gerai gynėsi. Bet vyrai išliko ramūs ir sugebėjo pasiekti pergalę“, – sakė rinktinės trenerio asistentė A.Markevičiūtė. Tris įvarčius Lietuvos komandai pelnė J.Pažarauskas, du – G.Pavliukianecas, įmušęs ir auksinį pratęsimo įvartį.

Nors Švedijos sirgalių buvo maždaug du šimtus kartų daugiau negu Lietuvos, tai nepadėjo švedams pusfinalyje įveikti Lietuvos golbolo vyrų. Lietuviai laimėjo rezultatu 7:2 (2:1) ir trečią kartą istorijoje pateko į parolimpinių žaidynių finalą. Pusfinalio rungtynėse penkis įvarčius pelnė G.Pavliukianecas, du – J.Pažarauskas, taip pat žaidė M.Brazauskis ir M.Panovas. Du

13 Dalyvių

Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse Lietuvos garbę gynė 13 sportininkų.

Jie dalyvavo irklavimo, plaukimo, dziudo, lengvosios atletikos ir golbolo varžybose.

parolimpinės žaidynės

R.Adomaitienei iki medalio pritrūko vieno centimetro

ankstesnius parolimpinius finalus lietuviai pralaimėjo. Gal trečias kartas nemeluos? Taip svarstė ir sportininkai, ir juos palaikantys sirgaliai. Finale laukė kova su JAV rinktine. Grupės varžybose abi komandos jau žaidė – tąkart 8:7 laimėjo lietuviai. Šiose pusfinalio rungtynėse ypač buvo juntama Lietuvos komandos vienybė. Aikštės žaidėjams pelnius įvartį trys ant suolelio sėdintys rinktinės nariai kaskart atsistodavo ir plodami bei skanduodami „Lietuva!“ sveikino komandą. Žaidžiančioji trijulė tarpusavyje puikiai bendravo ir keitėsi pagyrimo žodžiais. „Pagaliau šiose rungtynėse išsipildė mano svajonės. Tai buvo mano siekiamybė, kad mes visi palaikytume vieni kitus, būtume vieningi. Nesvarbu, ar tu sėdi ant suolelio, ar žaidi aikštelėje – kiekvienas žaidėjas yra reikšmingas.

Kiekvienas įneša savo kruopelytę į pergalę“, – susijaudinęs kalbėjo K.Levickis.

Rugsėjo 17-osios naktį Lietuvos laiku pilnutėlėje „Future“ arenoje skambėjo „Ant kalno mūrai“, „Lietuva“, „Mes laimėsim“. Ne veltui: Lietuvos golbolo rinktinė finale 14:8 (5:1) sutriuškino JAV atstovus ir iškovojo auksą. Prie auksinės pergalės įspūdingai prisidėjo Lietuvos rinktinės lyderis G.Pavliukianecas – jis finale pelnė 8 įvarčius, o visą turnyrą užbaigė su 35 taikliais metimais. J.Pažarauskas finale pelnė 6 įvarčius, o visame turnyre 22 ir buvo trečias pagal rezultatyvumą.

Beje, 40-metis G.Pavliukianecas dirba Lietuvos aklųjų bibliotekos leidybos skyriaus vedėju, o jauniausias rinktinės narys 24-erių J.Pažarauskas – to paties leidybos skyriaus operatorius.

M.Brazauskis finalinėse rungtynėse atlaikė net 40 varžovų metimų. Jis tapo geriausiu turnyro gynėju. „Labai didžiuojuosi visais vyrais“, – iškart po finalo sakė Lietuvos golbolo rinktinės vyriausiasis treneris K.Le-

vickis. „Manau, kad Genys (Genrikas Pavliukianecas – aut. pastaba) parolimpiadoje sužaidė geriausias savo rungtynes. Jis buvo komandos lyderis ir kapitonas nuo pat pradžių iki finalo pabaigos“, – pridūrė treneris.

Visos parolimpiados metu Lietuvos komanda nuo varžovų slėpė, kad G.Pavliukianecas yra traumuotas (per treniruočių stovyklą jam trūko dešinės rankos sausgyslė). Visas rungtynes kapitonas žaidė su nuskausminamaisiais. Rinktinėje puikiai derėjo patirtis ir jaunatviškas entuziazmas.

Rezultatais patenkinti ir ne Lengvaatletis Jonas Spudis „Maracana“ stadione su F44 kategorijos varžybų dalyviais mėtė ietį. Mūsiškis konkuravo su 14 varžovų. Po pirmojo sėkmingiausio bandymo, ietį numetęs 50 m 79 cm, šiaulietis buvo šeštas.

Antruoju bandymu ietį nuskraidino 49 m 52 cm ir nukrito į aštuntą vietą.

Po trečiojo bandymo (50 m 22 cm) iš aštuntuko lietuvį išstūmė Kanados ir Brazilijos lengvaatlečiai. „Pykstu ant savęs, kad nesugebėjau numesti toliau, nors galėjau“, – neslėpė J.Spudis.

17-metis neregys plaukikas iš Kauno Edgaras Matakas finale 400 m laisvuoju stiliumi nuplaukė per 5 min.

30,66 sek., net 24 sek. pagerino savo sezono geriausią rezultatą ir užėmė aštuntą vietą. „Esu patenkintas rezultatu. Nuostabus jausmas plaukti parolimpiadoje – tas žiūrovų palaikymas, ypatinga atmosfera. Minkštas vanduo, plaukti gera. Viską, atrodo, padariau, ką planavome 400 m distancijai. Džiaugiuosi debiutu“, – sakė moksleivis E.Matakas. Jis dar plaukė 50 ir 100 m laisvuoju stiliumi. 50 m (S11 klasėje) įveikė per 27,86 sek. ir pagerino Lietuvos rekordą. E.Matakas antrame pusfinalio plaukime užėmė šeštą vietą, o bendroje įskaitoje liko vienuoliktas ir į finalą nepateko.

Jauniausias Lietuvos delegacijos narys – 17-metis plaukikas E.Matakas

„Padariau viską, ką galėjau. Blogai, kad finišuodamas atlikau papildomą grybšnį, jei būčiau vietoje to kojomis stipriau padirbęs – gal būčiau plaukęs finale“, – po finišo apgailestavo Edgaras. 100 m laisvuoju stiliumi jis nuplaukė per 1 min. 6,09 sek. ir užėmė dešimtą vietą, aplenkęs labiau patyrusius plaukikus iš Australijos, Kolumbijos ir Moldovos.

Irkluotojas Augustas Navickas pateko į žaidynių B finalą, kuriame kovojama dėl 7–12 vietų. Po pirmojo plaukimo finišo sverdami visas valtis teisėjai nustatė, kad lietuvio valtis 50 gramų lengvesnė, nei reikalauja taisyklės. Dėl to jis automatiškai nukrito į šio plaukimo lentelės apačią.

Pats irkluotojas apie priežastis tik spėliojo: gal nuo pastarojo svėrimo, kuris vyko prieš dvi dienas, valtis padžiūvo ir palengvėjo, gal tąkart sveriant valtyje buvo susikaupę šiek tiek vandens...

MEDALIAI Daugiausiai medalių parolimpiadoje iškovojo kinai – 237 (105 aukso, 81 sidabro, 51 bronzos).

Antri liko Didžiosios Britanijos atstovai – 147 (64, 39, 44), treti Ukrainos sportininkai 117 (41, 37, 39). Lietuva su dviem aukso ir vienu sidabro medaliu užėmė 43 vietą. Vienu laipteliu žemiau liko latviai, laimėję po du aukso ir bronzos medalius. Estai liko be apdovanojimų.

B finale lietuvis antrą kartą parolimpiadoje pagerino asmeninį rezultatą – 1000 metrų įveikė per 5 min.

10,21sek. (pirmą dieną – 5 min. 10,24 sek.). Klaipėdietis aplenkė Vokietijos bei Kenijos atstovus ir liko dešimtas.

Irklavimas – nauja parolimpinė sporto šaka Lietuvoje. Italijoje specialiai gaminta A.Navicko valtis į Rio de Žaneirą buvo atgabenta prieš porą mėnesių, kartu su Lietuvos olimpiečių valtimis, tad visą vasarą A.Navickas treniravosi su senesnio modelio valtimi.

Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse darbavosi ir trys teisėjai bei du klasifikatoriai iš Lietuvos. Linas Radykas teisėjavo vežimėlių krepšinio, Vilma Bašinskaitė – golbolo, Ringa Baltrušaitė – šaudymo iš lanko varžybose.

Vaidas Stravinskas buvo vežimėlių krepšinio, o Jūratė Kėsienė – neįgaliųjų tinklinio klasifikatoriai. V.Bašinskaitė buvo pagrindinė moterų golbolo finalo teisėja.

OLIMPINĖ PANORAMA

23

SITUACIJA

Lietuvoje banglenčių čempionatai nerengiami

Mėgins įšokti į Tokijo traukinį Tokijo olimpinių žaidynių programa papildyta penkiomis naujomis sporto šakomis. Ar pasipildys jų atstovais Lietuvos olimpinė rinktinė?

Lina Daugėlaitė Karatė, beisbolas ir moterų softbolas, sportinis laipiojimas, banglenčių ir riedlenčių sportas – šios penkios naujos sporto šakos papildys Tokijo olimpinių žaidynių programą. Tiesa, beisbolas olimpinėse žaidynėse bus ne naujokas – dėl olimpinių medalių beisbolininkai kovojo nuo 1992 iki 2008 m. Kol kas šios sporto šakos įtrauktos į vienas olimpines žaidynes, tolesnis jų likimas dar neaiškus.

Lietuvoje iš šio penketo didžiausiais laimėjimais gali pasigirti karatė meistrai. Bet kaip ir kitiems sportininkams, šios sporto šakos atstovams patekti į olimpines žaidynes bus labai nelengva.

Karatė Tokijo olimpinėse žaidynėse karatė kovos vyks pagal Pasaulio karatė federacijos (WKF) taisykles, t.y. kova bus bekontaktė. Lietuvoje didžiausiais laimėjimais gali pasigirti kiokušin karatė meistrai, bet būtent šis karatė stilius yra kontaktinis.

Viso pasaulio karatė kovotojus vienijančios WKF narė yra Lietuvos karatė federacija (LKF), kurią įsteigė tuometis Lietuvos kyokushin karatė federacijos prezidentas, o šiandien garbės prezidentas Romas Vitkauskas. Apie LKF rasti kokios nors informacijos, išskyrus rekvizitus, interneto platybėse beveik neįmanoma. Cituojant LKF prezidento R.Vitkausko žodžius apie federacijos veiklą, galima pasakyti tiek: „Dalyvavimas tarptautinėse varžybose buvo vyk24

OLIMPINĖ PANORAMA

domas pagal poreikį – retai.“ Arba, kaip sakė Lietuvos shotokan karatė federacijos (LSKF) prezidentas Kazimieras Bartkevičius ir Lietuvos karatė asociacijos prezidentas Vidmantas Butnorius, nieko nevyko nei Lietuvoje, nei už jos ribų – LKF varžybų neorganizavo. Kaip ir Lietuvos sportininkai nevažiuodavo į WKF pasaulio ar Europos čempionatus.

Lietuvoje yra dar viena organizacija – jau minėta Lietuvos karatė asociacija (LKA). Ji šešiolika metų rengia Baltijos šalių čempionatus pagal WKF taisykles, antrus metus drauge su LSKF organizuoja ir Lietuvos čempionatus. Bet ji nėra WKF narė, nes Lietuvos vieta ten jau užimta, dėl tos pačios priežasties jos nepripažino Kūno kultūros ir sporto departamentas, pasiūlęs panašioms organizacijoms susitarti tarpusavyje. „Iki dabar, kol nebuvo šio sprendimo (dėl karatė įtraukimo į olimpines žaidynes – aut. pastaba), vienybės nebuvo. Gal dabar supras, kad kitaip reikia daryti, ir reikalai pajudės. Šiandien esame ties nuline padėtimi. Dabar daug atskilusių kunigaikštysčių – grupelių.

Kiekvienas pasaulyje turi savo lentynėlę, stilių ir ten vadovauja. O pas mus kitokia padėtis. Kol ji nepasikeis, apie olimpines žaidynes bus galima tik pasikalbėti“, – sako LSKF prezidentas K.Bartkevičius.

Galbūt olimpinė dvasia pajėgs suburti susiskaldžiusią Lietuvos karatė karalystę. Rugsėjo pabaigoje

Yra broliai Valeikos, žaidžiantys įvairaus pajėgumo lygose, vienas net rungtyniavęs MLB, jų tėvas – treneris. Jie galėtų lengvai gauti Lietuvos pilietybę ir gerokai sustiprinti rinktinę.

EDMUNTAS MATUSEVIČIUS

Alfredo Pliadžio nuotr.

SITUACIJA

Mums persiorientuoti beveik nieko nereiškia, tereikia pakeisti kovos taktiką – kovoti ne dėl vieno taško, o iki aštuonių taškų.

Taigi skiriasi tik taškų skaičiavimo principas.

Lietuvoje didžiausiais laimėjimais gali pasigirti kiokušin karatė meistrai

LKF organizavo visų karatė organizacijų susirinkimą. Pasak R.Vitkausko, susirinkimo tikslas – aptarti, kaip organizuoti federacijos struktūrą, kad ji būtų atvira visiems Lietuvos klubams, būsimo bendro darbo strategiją. „Aš už tai, kad nė vienas neliktų nuskriaustas, visi turėtų dalyvauti. Kad išsiaiškintume tikrąją padėtį, nori ar ne Lietuva dalyvauti olimpiadoje. Kad vėl atgaivintume LKF ir eitume teisinga kryptimi – dalyvavimo olimpiadoje link.

Tikriausiai visi norės dalyvauti ir, aišku, su viena vėliava“, – dar prieš šį susirinkimą sakė V.Butnorius.

Kelias į olimpines žaidynes neužkirstas nė vieno karatė stiliaus atstovui, sugebėsiančiam prisitaikyti ir kovoti pagal WKF taisykles. Vadovaujantis logika, sunkiausia tą bus padaryti kiokušin karatė meistrams, o bene lengviausia – šotokan karatė atstovams. „Bekontaktę karatė galima vadinti sportine karatė. Šotokan principas irgi sportinis taškas, bet pas mus – vieno veiksmo logika. Mums persiorientuoti beveik nieko nereiškia, tereikia pakeisti kovos taktiką – kovoti ne dėl vieno taško, o iki aštuonių taškų. Taigi skiriasi tik taškų skaičiavimo principas“, – pasakoja LSKF prezidentas K.Bartkevičius. Į olimpines varžytuves nežada įsitraukti Lietuvos tradicinio karatė asociacija (LTKA), kurios atstovai, regis, turėtų visas galimybes pretenduoti, nes jų propaguojamas kovos stilius bekontaktis. Tačiau, pasak LTKA prezidento Giedriaus Dranevičiaus, tradicinio karatė atstovai neketina išduoti savo vertybių ir vaikytis olimpinių žaidynių bet kokia kaina. „Tradicinis karatė pasiliko su savo principais, kad nėra svorio kategorijų, nes tai savigynos menas, nėra kontaktų, nes sportas – tai ne žmogaus žalojimas, o sveikatinimas ir varžymasis meistriškumu“, – savus motyvus dėsto G.Dranevičius. Į Tokiją susirinks 80 sportininkų iš viso pasaulio. Po 10 vyrų ir merginų dalyvaus kata rungtyje, be to, bus po tris vyrų ir merginų svorio kategorijas kumitė rungtyje. „Kad patektum tarp dešimties sportininkų, per tuos ketverius metus reikia padaryti ką nors ypatingo. Mano nuomone, tai nerealu. Reikia pradėti dirbti per dieną po 24 valandas ir pasivyti prarastą laiką“, – įsitikinęs K.Bartkevičius.

Kazimieras Bartkevičius

Lietuvos beisbolo rinktinės treneris V.Neverauskas ir geriausias šalies beisbolininkas D.Neverauskas

LKA prezidentas V.Butnorius nusiteikęs optimistiškiau – kandidatų tarp jo vadovaujamos asociacijos narių tikrai atsiras. Paklaustas, ar norės ir sugebės pagal WKF taisykles kovoti tituluoti Lietuvos kiokušin karatė meistrai, LKF prezidentas R.Vitkauskas siūlo palaukti varžybų.

Beisbolas ir softbolas Vyrų beisbolo ir moterų mažojo beisbolo, kitaip dar vadinamo softbolu, varžybose dalyvaus po šešias komandas. Šiandien Lietuvos beisbolas pakilęs į didžiausias iki šiol aukštumas: pasaulio beisbolo ir softbolo konfederacijos beisbolo reitinge Lietuva užima 35 vietą, o tarp Europos šalių lietuviai yra dvylikti. Tiesa, skaičiuojant reitingą atsižvelgiama ne tik į suaugusiųjų, bet ir į visų amžiaus grupių, pradedant vaikais, sporto laimėjimus. Tai daug prisidėjo prie šuolio viršun reitingų lentelėje.

Įdomu

REITINGAS Pasaulio beisbolo ir softbolo konfederacijos beisbolo reitinge Lietuva užima 35 vietą, o tarp Europos šalių lietuviai yra dvylikti.

Lietuvos beisbolo ir softbolo atstovai olimpinę kortą stato už Amerikos lietuvius, nepamiršdami ir anapus Atlanto žaidžiančių lietuvių. Ir Lietuvos beisbolo federacijos (LBF) prezidiumo narys Edmuntas Matusevičius, ir Lietuvos softbolo federacijos vadovas bei Lietuvos vyrų beisbolo rinktinės vyriausiasis treneris Virmidas Neverauskas sako, kad Lietuva gali turėti galimybių pakovoti dėl teisės dalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse, OLIMPINĖ PANORAMA

25

SITUACIJA

jeigu savo rinktines pastiprintų lietuviškas šaknis turinčiais šių sporto šakų atstovais iš Amerikos.

Pirmoji kregždė Lietuvos vyrų beisbolo rinktinėje jau yra – praėjusių metų Europos čempionate sėkmingai debiutavo Amerikos lietuvis Andrius Polikaitis. „O tokių yra ir daugiau. Yra broliai Valeikos, žaidžiantys įvairaus pajėgumo lygose, vienas net rungtyniavęs MLB, jų tėvas – treneris. Jie galėtų lengvai gauti Lietuvos pilietybę ir gerokai sustiprinti rinktinę“, – kol kas dar tik teorinės dėlionės detales dėlioja E.Matusevičius.

Už Atlanto savo meistriškumą demonstruoja ir pajėgiausias Lietuvos beisbolininkas 23 metų Dovydas Neverauskas. Jis jau ne vienus metus priklauso elitinės Šiaurės Amerikos MLB („Major League Baseball“) Pitsburgo „Pirates“ klubui, bet rungtyniauja antrinėse jo ekipose, žemesnėse lygose. Šis žaidėjas yra gynęs Lietuvos garbę su aštuoniolikmečių ir jaunimo iki 21 m. rinktinėmis, bet vyrų rinktinės gretose Lietuvai nėra atstovavęs. „Praėjusiais metais jo neišleido, nors buvo toks nerašytinis susitarimas, kad išleis. Apskritai dauguma minorinės lygos žaidėjų yra savo šalių rinktinėse ir žaidžia Europoje. Kitas reikalas – MLB. Daug šansų, kad kitais metais Dovydas žais šioje lygoje, o tada vėl problemos, nes MLB rugsėjo mėnesį vyksta rungtynės, komandos, kurios patenka į atkrintamąsias, dar žaidžia ir spalį. Čia tas pats, jeigu sugalvotų kokį Europos krepšinio čempionatą rengti žiemą – abejoju, ar NBA išleistų Joną Valančiūną“, – lygina pašnekovas.

Pasak vyrų rinktinės trenerio ir Dovydo tėvo V.Neverausko, sustiprinti rinktinės gretas D.Neverausku bus sudėtinga, nes kitąmet Europos beisbolo čempionatas vyks rugsėjį. Būtent Europos pirmenybių kartelę lietuviams pirmiausia tektų įveikti, jeigu norima toliau puoselėti olimpinę svajonę. Lietuvos rinktinei reikia iškopti į Europos čempionato A grupę, nes tik čia rungtyniaujančios 12 pajėgiausių komandų kovos dėl olimpinio kelialapio. Tą padaryti mūsiškiai gali laimėdami pirmą vietą Europos čempionato B grupėje. Praėjusių metų B grupės čempionate mūsų šalies beisbolininkai liko ketvirti.

26

lė paspirtis. „Nelabai matau, kas Europoje sugebėtų atmušti jo metimus, ypač iš B grupės komandų. Be to, mes turime ir daugiau metikų. Dar vienas mano auklėtinis Marius Balandis yra Čikagoje, turėtų žaisti ir Edvardas Matusevičius. Turime stiprių metikų.

Tai visada buvo Lietuvos komandos stiprioji vieta.

Bėda – klaidos gynyboje. Neturėdami aikščių mes neįprantame gaudyti minkštai, nebijodami kamuoliuko“, – dėsto V.Neverauskas.

Būtent aikščių ir trenerių etatų trūkumas – didžiausias Lietuvos beisbolininkų galvos skausmas. Tai, kad beisbolas tapo olimpine sporto šaka, šios sporto šakos atstovams suteikia vilties, kad jiems bus atseikėta bent didesnė piniginio maišo dalis, palyginti su ankstesniais metais.

To tikisi ir Lietuvos softbolo puoselėtojai. O svajodami apie Tokiją taip pat žvilgsnį kreipia į Amerikos platybes. „Ieškosime žaidėjų Amerikoje. Paprastas pavyzdys: jaunimo iki 22 m. čempionate Graikijos rinktinėje buvo keturios žaidėjos amerikietės, kurios laikė visą žaidimą. Graikės liko penktos Europoje. Be šių amerikiečių graikės mums būtų buvusios ne varžovės, nebūtume turėję ką veikti. Mes tik savomis remiamės, o štai Izraelio komandoje pusė amerikiečių žaidžia, Anglijos tas pats“, – tendencijas dėsto V.Neverauskas.

Lietuvos merginų softbolo rinktinė praėjusių metų Europos devyniolikmečių ir jaunimo iki 22 m. čempionatuose užėmė aštuntąsias vietas. Šiose pirmenybėse dalyvavusios Lietuvos rinktinės amžiaus vidurkis – 16, o vyriausiai žaidėjai – 19 metų. Tai, pasak federacijos vadovo, daug ką pasako apie mūsų rinktinės galimybes.

„Tikslas visada maksimalus. Reikia gerokai padirbėti“, – sako V.Neverauskas, kuris tikisi, kad rinktinei vadovaus ir toliau, nes rudenį, pasibaigus dvejų metų darbui, federacija trenerį turi patvirtinti iš naujo.

Banglenčių sportas Kol kas Lietuvos ekstremalaus sporto federacijos (LESF), vienijančios burlenčių, banglenčių ir jėgos aitvarų mėgėjus, direktorius ir prezidentas Eduardas Silva laukia daugiau žinių – apie tai, kokia bus atranka ir kokios sąlygos laukia banglentininkų Tokijuje. Tada bus galima realiau vertinti lietuvių galimybes patekti į žaidynes. Tačiau iš anksto kapituliuoti nežada.„Šiose olimpinėse žaidynėse Rio buvo paplūdimio tinklinio arba baidarininkų komandų, kurios aktyvesnę veiklą pradėjo būtent prieš ketverius metus, ir sėkmingai iškovojo medalių“, – atkreipia dėmesį E.Silva.

Pasak V.Neverausko, stiprioji Lietuvos rinktinės pusė visada buvo metikai, taigi Dovydas būtų dide-

Banglenčių varžybose turėtų dalyvauti po 40 sportininkų.

OLIMPINĖ PANORAMA

SPORTINIS LAIPIOJIMAS kultivuojamas visuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Sudėtingesnė salė atidaroma Klaipėdoje, Vilniaus universitetas turi salę su aukštesne sienele.

MILDA KOREIVAITĖ

Olympic.org nuotr.

SITUACIJA

Riedlenčių sportas ir sportinis laipiojimas buvo pristatyti 2014 m.

Nandzingo jaunimo vasaros olimpinėse žaidynėse

LESF prezidentas puoselėja viltį, kad mūsų banglentininkams pasiruošti olimpinėms žaidynėms galėtų padėti garsus lietuvių kilmės banglentininkas iš Amerikos Patrikas Gudauskas. „Su juo mes šiek tiek bendraujame, susitinkame per pasaulio čempionatus. Jis labai gerus rezultatus rodo. Tarkime, jeigu amerikietis į žaidynes galėtų patekti tik vienas, šis žmogus galėtų padėti lietuviams ir Lietuvai treniruodamas banglentininkus – patekti į olimpines žaidynes kaip treneriui irgi garbė“, – Lietuvos banglenčių sporto olimpinę dėlionę brėžia E.Silva.

Lietuvoje banglenčių sporto čempionatai nerengiami. Vyksta giminingų sporto šakų – jėgos aitvarų ir burlenčių čempionatai. „Bangos raižymo technika panaši, tiesiog jėgos aitvaras ir burlentė leidžia išnaudoti ramesnes dienas, kai nėra tos tikrosios bangos“, – paaiškina E.Silva, skaičiuodamas, kad aktyvių šių trijų sporto šakų propaguotojų Lietuvoje – apie šimtą. Pusė jų aktyviai važinėja gaudyti bangų po užsienio šalis. O kandidatams, kurie galėtų atstovauti Lietuvai pasauliniu lygiu, suskaičiuoti užtektų abiejų rankų pirštų. „Yra iš ko rinktis, yra vilčių. Klausimas, kiek tai suderinama su pačių žmonių gyvenimo prioritetais, nes jeigu pradedi labai rimtai sportuoti, reikia galvoti, iš ko gyvensi“, – apie finansinę pusę prabyla pašnekovas. Būtent dėl finansinių galimybių stokos kol kas nė vienas lietuvis dar neišmėgino jėgų pasaulio ar Europos banglentininkų čempionatuose. Tad ir tikrąjį mūsiškių pajėgumą vertinti sunku.

Riedlenčių sportas Riedlenčių sporto bendruomenė žinią apie šios sporto šakos įtraukimą į Tokijo žaidynes sutiko nevienareikšmiškai. Lietuvos riedlenčių sporto aktyvistas, riedlenčių parko „Kablys“ vadovas Einius Žiūkas sako: „Visame pasaulyje riedlentininkai pasiskirstę į dvi barikadų puses. Vieni mano, kad riedlenčių kultūra – ne sportas, o greičiau meno forma, gyvenimo būdas. Jie nori, kad ta kultūra išliktų nekomercinė, laisva. Kita barikadų pusė džiaugiasi ir tiki, kad tai bus į gera – jų sportas sulauks daugiau visuomenės pripažinimo, nebebus manoma, kad riedlentėmis važinėja tik gatvės chuliganai.“ Daugiau kaip 20 metų Lietuvoje gyvuojanti riedlenčių kultūra randa vis daugiau sekėjų, besiburiančių į įvairius sporto klubus ir būrelius, tačiau visus juos vienijančios sporto asociacijos mūsų šalyje dar nėra. Tad riedlentininkams pirmiausia teks griebtis organizacinių reikalų.

Lietuvoje rengiami šalies čempionatai, Lietuvos riedlentininkai keliauja po pasaulį, dalyvauja varžybose. „Mes vaikams organizuojame ir stovyklas, ir būrelius, ir pamokas. Tikrai judame. O dėl sportininkų Tokijuje sunku ką pasakyti – dar ketveri metai“, – nesiima spėlioti riedlenčių parko vadovas.

Pasak E.Žiūko, turime labai gerų riedlentininkų, bet pasauliniu mastu lygintis sunkoka. Lietuvių lyderiai – Gytis Bliuvas, Lukas Garbačiauskas ir Emilis Morris.

Galbūt kažkuriam iš jų pavyks prasibrauti tarp tų 80 dalyvių, kurie kovos riedlenčių varžybose Tokijuje?

riedlentininkai pasiskirstę į dvi barikadų puses.

Vieni mano, kad riedlenčių kultūra – ne sportas, o greičiau meno forma, gyvenimo būdas. Kita barikadų pusė džiaugiasi ir tiki, kad tai bus į gera – jų sportas sulauks daugiau visuomenės pripažinimo.

Einius Žiūkas

Sportinis laipiojimas Tokijo olimpinėse žaidynėse bus trys sportinio laipiojimo rungtys – greičio, sudėtingoji ir uolakopa (vadinamasis boulderingas). Lietuviai stipriausi būtent šioje rungtyje. Uolakopa – trumpų maršrutų lipimas nenaudojant virvių ir saugos taškų.

Saugantis naudojami ant žemės pakloti čiužiniai ir (arba) šalia esantis partneris saugo rankomis, kad lipantysis krisdamas nusileistų ant kojų. „Ši rungtis kultivuojama visuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Sudėtingesnė salė atidaroma Klaipėdoje, Vilniaus universitetas turi salę su aukštesne sienele“, – pasakoja Lietuvos laipiojimo sporto asociacijos (LLSA) atstovė Milda Koreivaitė.

M.Koreivaitės tikinimu, sportinis laipiojimas Lietuvoje populiarėja, tačiau mūsų sportininkai pasauliniu lygiu kalnų dar nėra nuvertę. Geriausias rezultatas – 2014 m. pasaulio taurės etape Kipro Baltrūno užimta 13 vieta. Šiemet dviejuose pasaulio taurės etapuose šis 24 metų sportininkas dukart buvo 19-tas. Jį ir galima vadinti vienu iš galimų pretendentų skintis kelią į Tokijo žaidynes, į kurias turėtų susirinkti 40 šios sporto šakos atstovų iš viso pasaulio.

Įdomu

SUGRįžimas Beisbolas ir softbolas į olimpinių žaidynių programą grįš po 12 metų pertraukos. Pastarąjį kartą šių sporto šakų atstovai olimpinius medalius dalijosi 2008 m. Pekine.

LLSA didžiausias viltis vis dėlto sieja su jaunimu. „Turime labai progresyvią jaunąją kartą. Jaunimas rodo neblogus rezultatus. Žinoma, jeigu jie dažniau išvažiuotų į tarptautines varžybas, turėtų daugiau galimybių“, – neabejoja M.Koreivaitė.

Taigi paaiškėjus atrankos subtilybėms lietuviai nepraleis savo šanso ir bandys dalyvauti įskaitinėse varžybose. Vienas jaunimo lyderių – aštuoniolikmetis Semionas Kozliukas, Europos jaunimo čempionate pelnęs bronzos medalį.

OLIMPINĖ PANORAMA

27

ŽVILGSNIS

Subliūškusios ėjikų viltys Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentas Kastytis Pavilonis – apie ėjikų startus Rio olimpinėse žaidynėse, socialinius tinklus ir aistrą sportiniams ženkliukams.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Marytė Marcinkevičiūtė

Geriausiai iš Lietuvos ėjikų Rio de Žaneire pasirodė M.Žiūkas

Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos (LSĖA) prezidentui ir Lietuvos olimpinio sporto centro lengvosios atletikos treneriui alytiškiui Kastyčiui Paviloniui šie metai – išskirtiniai: balandžio mėnesį jis atšventė 70 metų jubiliejų, ištekėjo jo vienturtė duktė Živilė, o Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės jam buvo jau šeštosios. Alytiškio vadovaujami septyni mūsų šalies ėjikai į Rio žaidynes vyko neslėpdami nemenkų vilčių: už jų delegaciją Lietuvos olimpinėje rinktinėje daugiau buvo tik krepšininkų ir irkluotojų, ėjikai sudarė beveik pusę mūsų lengvosios atletikos komandos. Tik viltims nebuvo lemta išsipildyti. „Keliamas užduotis įvykdė vienintelis Marius Žiūkas – jis 20 km distanciją įveikė geru tempu (1 val. 22 min.

31 sek.), užėmė praktiškai planuotą 26 vietą ir parodė rezultatą, artimą asmeniniam rekordui. Kai esi optimaliai pasirengęs ir tinkamai pasirenki varžybų taktiką, joks karštis nesutrukdys. Tą parodė ir praėjusių metų 28

OLIMPINĖ PANORAMA

Brigitos Virbalytės startas pasaulio čempionate. O pasiteisinimas, kad buvo labai karšta, juokingas. Negi kiti lenktyniavo pavėsyje, o tik lietuviams buvo liepta eiti spiginant saulei...“– ironizuoja K.Pavilonis.

LSĖA prezidentas liko nusivylęs ėjikų pasirodymu olimpiadoje. Daugiausiai buvo tikimasi iš B.Virbalytės-Dimšienės, bet ji 20 km nuotolį įveikė net penkiomis minutėmis lėčiau nei jos asmeninis rekordas ir finišavo 29-ta (1 val. 35 min. 11 sek.). Pasak K.Pavilonio, pagal savo pasirengimą ji galėjo kovoti dėl vietos dešimtuke, bet, kaip sakė pati sportininkė, dėl nesėkmės ji linkusi kaltinti tik save. „Išskyrus Marių Žiūką, kiti mūsų ėjikai, vaizdžiai tariant, olimpinėse žaidynėse grybavo. Gaila ketverių metų darbo. Lyg ir buvo daug padaryta.

Bet ateina toks laikas, kai sportininkai pradeda treniruoti vienas kitą. Kai patys nieko nepasiekia, tai pradeda mokyti kitus, lyg jau viską žinotų. Kai

blogai, tada treneris kaltas, kai gerai – tada mes patys padarėme... Galiu ir sau parašyti minusą, kad kaip reikiant nesuvaldžiau situacijos. Savo ataskaitoje parašiau, kad mums ypač trūksta psichologo. Laikai pasikeitė, išaugo konkurencija. Su Mariumi Žiūku į olimpines žaidynes išvažiavau anksčiau, o Lisabonoje per treniruočių stovyklą su ėjikais liko dirbti treneris Juzefas Romankovas. Prieš išvykdamas visiems ėjikams parašiau, kad jie užmirštų socialinius tinklus, internetą ir ramiai rengtųsi pagrindiniam metų startui. Bet į patarimus jie neatsižvelgė: ir per treniruočių stovyklas, ir per olimpines žaidynes malėsi socialiniuose tinkluose, degino tokią reikalingą psichologinę energiją. Į olimpines žaidynes atvykome laiku, likus trims dienoms iki starto. Bet ir per tas dienas ėjikai iš rankų neišleido mobiliųjų telefonų. Mano nuomone, socialinių tinklų, interneto priklausomybė – tikra tragedija, ji žlugdo sportininkus kaip asmenybes“, – neabejoja K.Pavilonis.

Lietuvos olimpinę rinktinę sudarė daugiau nei dešimtadalis ėjikų. Tačiau pastarųjų metų startai rodo, kad mūsų ėjikai nėra labai didelio meistriškumo. Kaip tada paaiškinti, kodėl žaidynėse dalyvavo net septyni sportinio ėjimo atstovai? – paklausiau K.Pavilonio.

Lengvosios atletikos ištvermės rungtyse (sportinio ėjimo ir maratono) normatyvai buvo pamažinti. Pagrindinė to priežastis – plėsti geografiją.

Kitose rungtyse buvo limituojamas dalyvių skaičius (32–40), o ėjimo varžybose rungtyniavo po 80, maratoną bėgo net po 150 lengvaatlečių. Žinoma, ir jų meistriškumas buvo skirtingas.

Negalima sakyti, kad mūsų ėjikai žemo lygio. Lietuvoje puoselėjamos gražios sportinio ėjimo tradicijos.

Dirbdamas treneriu šias tradicijas,

OLIMPIADA

Rezultatai Rio de Žaneiro žaidynėse startavo septyni Lietuvos ėjikai.

20 km vyrai: Marius Žiūkas – 26 vieta (planuota vieta 18–24), Marius Šavelskis – 59 (24–32).

20 km moterys: Brigita VirbalytėDimšienė – 29 (6–16), Živilė Vaiciukevičiūtė – 56 (28–30), Neringa Aidietytė – nefinišavo (8–12). 50 km vyrai: Tadas Šuškevičius – 33 (16–24), Arturas Mastianica – nefinišavo (28–32).

Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

ŽVILGSNIS

Iš Rio parsivežti ženkliukai

kuriamas dar nuo Melburno žaidynių sidabrinio prizininko Antano Mikėno laikų, irgi perėmiau. Kasmet Alytuje rengiame prestižines sportinio ėjimo varžybas. Auginame pamainą, Lietuvos olimpiniame sporto centre jau treniruosis trys jauni talentingi ėjikai.

Man ir treneriui Juzefui Romankovui pamainą ugdo Kėdainių treneris Robertas Kaselis.

Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių normatyvą įvykdė penkios ėjikės. Į trejetuką, dalyvavusį žaidynėse, nepateko patyrusi Kristina Saltanovič. Kas nutiko?

Ji turėjo visas galimybes dalyvauti jau penktose olimpinėse žaidynėse.

Tačiau Kristinos viltys žlugo per lemiamas atrankos varžybas Italijoje pasaulio komandinio čempionato metu. Dėl svarbios priežasties Kristina buvo priversta pasitraukti iš trasos.

Nors Živilė Vaiciukevičiūtė parodė prastą rezultatą, ji prieš tai buvo įvykdžiusi olimpinį normatyvą, kuris ir nulėmė jai kelialapį į Rio. Buvo galima rengti dar vienas atrankos varžybas, bet laikėmės duoto žodžio, kad Italijoje bus paskutinė atranka.

Prieš olimpines žaidynes traumą gavo Neringa Aidietytė. Ar buvo tikslinga ją vežti į Rio olimpines žaidynes?

Traumą ji lyg ir buvo apsigydžiusi.

Neringa dalyvavo paskutinėje treniruočių stovykloje Portugalijoje.

Jai sakiau: jeigu koją dar skauda, esi deramai nepasirengusi olimpiadai, nevažiuok, vietoje tavęs vyks Kristina Saltanovič. Sportininkė atsakė, kad viskas gerai. Paaiškėjo, kad ne viskas buvo gerai. Neringa Rio iš distancijos pasitraukė nuėjusi vos vieną kilometrą. Jeigu ji iš anksto buvo nusiteikusi pasitraukti iš distancijos, kam tada vyko į žaidynes ir stojo į startą?

Esi Lietuvos trenerių profesinės sąjungos pirmininkas. Ar dar gyva ši visuomeninė organizacija?

Gyva. Darbo grupė, kurią sudaro žinomi Lietuvos treneriai, niekur nedingo. Tačiau vyko pasirengimas olimpinėms žaidynėms ir treneriai dirbo su sportininkais. Rio olimpiniame kaimelyje kalbėjomės su premjeru Algirdu Butkevičiumi, kuris pareiškė norą su mumis susitikti. Jis domėjosi lėtai į priekį judančiu Sporto įstatymu, olimpinės pamainos klausimais.

Lietuvoje daug kas daroma iš entuziazmo. Dabar mūsų trenerių profsąjunga stengiasi kovoti dėl normalaus olimpinės pamainos finansavimo, nes po olimpinių žaidynių jis mažėja – atseit nebus olimpinių žaidynių.

Betgi jos vėl bus po ketverių metų.

Mūsų profesinės sąjungos uždavinys – siekti, kad finansavimas sportui būtų paliktas bent jau toks, koks buvo praėjusiais metais.

Esi kolekcininkas. Ar daug ženkliukų parsivežei iš Rio olimpinių žaidynių? Ženkliukus pradėjau rinkti nuo 1960-ųjų. Jų pririnkau kelias dėžes, prisegiau daugybę albumų. Kol kas fiziškai neturiu nei jėgų, nei noro viską dorai sutvarkyti. Net nežinau, kiek iš viso turiu ženkliukų. Vienam savo draugui jų padovanojau gal penkis kilogramus.

Pasilikau tik tuos ženkliukus, kurie susiję su lengvąja atletika ir olimpizmu.

Iš Rio olimpinių žaidynių parsivežiau 308 olimpinius ženkliukus, tarp kurių yra labai retų. Visus ženkliukus vežiausi sportinėje kuprinėje, visur buvau kruopščiai tikrinamas. Ženkliukais apdalijau ir muitininkus, ir policininkus.

Vien tik parsivežtiems ženkliukams susegti prireikė gerų keturių valandų. Pasiliksiu kol kas sau, o vėliau padovanosiu ar Alytaus muziejui, ar LTOK. Daug ženkliukų – 188 skirtingų šalių – parsivežiau ir iš Londono olimpinių žaidynių. Vienos šalys olimpinių ženkliukų išleidžia po vieną, kitos – po kelis, tarkime, mažytės salos Sent Lusijos atstovai turėjo net tris skirtingus. Rio olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo Pietų Sudano ir Kosovo sportininkai, man pavyko gauti jų olimpinius ženkliukus, taip pat antrą sykį dalyvavusio Rytų Timoro. Ženkliukų rinkimas ir keitimasis – užkrečiantis ir smagus darbas. Duodi savąjį – gauni norimą. Per Rio olimpines žaidynes iš Europos šalių negavau tik Makedonijos, iš Okeanijos – Kiribačio, iš Afrikos – Komorų, Čado, Svazilando ir Malavio ženkliukų.

Tavo namų muziejuje daug įvairių eksponatų.

Esu aplankęs visus žemynus, buvau 78 šalyse. Parsivežiau įvairiausių suvenyrų. Prieš gerus dešimt metų rėmėjai man padovanojo puikų fotoaparatą, su kuriuo nesiskiriu per visas keliones. Iš jų į namus grįžtu užfiksavęs unikalių kadrų, turiu sukaupęs didelį nuotraukų archyvą.

Jos sudėliotos ne tik mano kompiuteriuose, išmaniajame telefone, bet ir gausybėje albumų. Jais gali pasigrožėti visi, kurie užsuka į svečius. Galvoju kada nors surengti asmeninę fotografijų parodą.

2019-aisiais Lietuvos sportiniam ėjimui sukaks šimtas metų. Šiai progai norėčiau išleisti jubiliejinę knygą.

Joje būtų ne tik mano tekstų, bet ir daug nuotraukų.

K.Pavilonis

Kai esi optimaliai pasirengęs ir tinkamai pasirenki varžybų taktiką, joks karštis nesutrukdys.

Tą parodė ir praėjusių metų Brigitos Virbalytės startas pasaulio čempionate. O pasiteisinimas, kad buvo labai karšta, juokingas.

Negi kiti lenktyniavo pavėsyje, o tik lietuviams buvo liepta eiti spiginant saulei.

Kastytis Pavilonis

OLIMPINĖ PANORAMA

29

Roberto Dačkaus/Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr.

KRONIKA

RUGSĖJO 9 d.

Prezidentė sveikino sportiškus mokinius Prezidentūros kiemelyje vykusiose 2015–2016 m. Lietuvos mokyklų žaidynių apdovanojimų ir 2016–2017 m.

Lietuvos mokyklų žaidynių atidarymo ceremonijose dalyvavo daugiau nei 200 sportiškų mokinių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovė Daina Gudzinevičiūtė apdovanojo 21-os geriausiai žaidynėse pasirodžiusios mokyklos atstovus. Apdovanojimai

buvo įteikti ir dvylikai savivaldybių, kurių mokyklos pasiekė geriausius rezultatus. Renginyje taip pat dalyvavo Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė, olimpiečiai Ričardas Nekriošius, Brigita VirbalytėDimšienė ir Neringa Aidietytė.

Lietuvos mokyklų žaidynės – didžiausias sporto renginys Lietuvoje. Dvyliktą kartą

vyksiančiose žaidynėse dalyvaus daugiau nei 200 tūkst. mokinių iš 60 Lietuvos savivaldybių. Lietuvos mokyklų žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Jas rengia Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės ir mokyklos. Lietuvos Respublikos prezidentė yra ilgametė šių žaidynių globėja.

RUGSĖJO 20 d.

Susitikimas Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės kvietimu lankėsi Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

D.Gudzinevičiūtė Antikorupcijos komisijos pirmininką supažindino su LTOK finansavimo sistema, biudžeto sudarymo principais, aptarė LTOK laimėjimus viešinant ir skaidrinant organizacijos veiklą.

LTOK vadovė su V.Gailiumi taip pat diskutavo apie galimas teisėkūros iniciatyvas.

RUGSĖJO 9 d.

Pagerbti olimpiečiai LTOK prezidentė dalyvavo Krašto apsaugos ministerijoje vykusiose olimpiečių pagerbimo iškilmėse. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tiems Lietuvai Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse atstovavusiems sportininkams, kurie yra Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, įteikė atminimo medalius.

30

OLIMPINĖ PANORAMA

Jie atiteko eiliniams Justinui Kinderiui, Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei, Rasai Drazdauskaitei, atsargos kapitonui Ronaldui Račinskui, graikų ir romėnų imtynių rinktinės treneriui seržantui Mindaugui Ežerskiui. Renginyje taip pat dalyvavo KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

KRONIKA

RUGSĖJO 13 d.

Visuomenė pasitiki LTOK Nuo 2013 m. lapkričio mėnesio visuomenės, palankiai vertinančios LTOK veiklą, dalis padidėjo 20 procentinių punktų. Tai atskleidė nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ šių metų rugpjūtį atliktos Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai.

Daugiau nei pusė (55 proc.) suaugusių šalies gyventojų LTOK darbą įvertino gerai, penktadalis (10 proc.) LTOK veiklą įvertino vidutiniškai – nei gerai, nei blogai. Blogai LTOK veiklą apibūdino tik 4 proc. apklaustųjų, penktadalis (20 proc.) respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Labai gerai LTOK veiklą įvertino 17 proc., labai blogai – mažiau nei pusė procento apklaustųjų.

RUGSĖJO 9 d.

seminaras Vilniuje LTOK vyko Prancūzijos olimpinio komiteto kuruojamo „Erasmus+“ projekto „Sport 4 Everyone“ seminaras. Šis projektas skatina nacionalinius olimpinius komitetus dalytis patirtimi įvairiose sportą ir fizinį aktyvumą skatinančiose srityse.

RUGSĖJO 19 d.

Delegacija iš Japonijos LTOK lankėsi japonų delegacija iš Hiracukos miesto. Pagrindinis LTOK ir japonų susitikimo tikslas – aptarti bendradarbiavimo per šį olimpinį ciklą galimybes. LTOK ir Hiracuka bendradarbiavimą ketina įtvirtinti dar šį rudenį pasirašydami sutartį. Tada jau kitų metų pradžioje Lietuvos sporto šakų federacijų atstovai galėtų vykti į šį miestą ir patys susipažinti su sportininkams čia sudarytomis sąlygomis bei planuoti pasirengimą Japonijoje.

Susitikime dalyvavo Hiracukos miesto bei Japonijos ir Lietuvos mainų centro atstovai, Lietuvos ambasadorius Japonijoje Egidijus Meilūnas, LTOK darbuotojai, Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tubelis, Lietuvos krepšinio, dziudo, baidarių ir kanojų irklavimo federacijų atstovai. Susitikimo pabaigoje Hiracukos vicemeras Junichi Inoue pasirašė LTOK svečių knygoje, svečiams buvo įteiktos LTOK atminimo dovanos.

Į seminarą Vilniuje susirinko Portugalijos, Prancūzijos, Italijos, Makedonijos olimpinių komitetų ir nevyriausybinės organizacijos „Sport and Citizenship“ atstovai. Seminaro dalyviai lankėsi Trakų irklavimo bazėje, dalyvavo Vilniaus maratono renginiuose.

RUGSĖJO 26 d.

Įteikti LTOK apdovanojimai RUGSĖJO 22 d.

STARTUS vertina gerai Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos bei visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktos Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad dauguma šalies gyventojų olimpiečių pasirodymą Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse įvertino gerai.

Gerai Lietuvos sportininkų pasirodymą 2016 m. olimpinėse žaidynėse įvertino du trečdaliai (67 proc.) apklaustų 15–74 metų Lietuvos gyventojų.

Mūsų šalies atstovų pasirodymą žaidynėse blogai įvertino tik šiek tiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) respondentų. 11 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Geriausiai Lietuvos olimpiečių pasiektus rezultatus įvertino sportu besidomintys respondentai – net 76 proc. jų mano, kad mūsų sportininkai olimpinėse žaidynėse pasirodė gerai.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė jubiliejinių sukakčių proga įteikė apdovanojimus olimpiniam sąjūdžiui nusipelniusiems žmonėms.

80-mečio proga LTOK prizas „Citius.

Altius. Fortius“ įteiktas buvusiam ilgamečiam Lietuvos valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkui, Lietuvos sporto enciklopedijos rengimo vadovui Zigmantui Motiekaičiui.

Toks pat LTOK prizas „Citius. Altius.

Fortius“ 70-mečio proga įteiktas buvusiam ilgamečiam Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriui, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentui, profesoriui, habilituotam mokslų daktarui, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Senato pirmininkui

Romualdui Ginevičiui.

60-mečio proga Olimpiniais žiedais apdovanotas Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas, Tarptautinės irklavimo federacijos Vykdomojo komiteto narys, Lietuvos misijos vadovas XXVII, XXVIII, XXIX ir XXX olimpiados žaidynėse Algirdas Raslanas.

Olimpinė žvaigždė įteikta Lietuvos moterų krepšinio lygos direktorei, Lietuvos krepšinio federacijos Vykdomojo komiteto narei Audrai Ginelevičienei (50 m.).

Iš kairės: A.Raslanas, A.Ginelevičienė, D.Gudzinevičiūtė, R.Ginevičius, Z.Motiekaitis

OLIMPINĖ PANORAMA

31

KRONIKA

A.Poviliūną sveikina olimpinės čempionės D.Gudzinevičiūtė ir L.Kačiušytė

RUGSĖJO 26 d.

Žaidynių rezultatai ir apdovanojimai Paskutinį senojo šaukimo LTOK vykdomojo komiteto posėdį prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pradėjo nuo sveikinimų. Gimtadienių proga ji po simbolinę dovaną ir gėlių puokštę įteikė LTOK garbės prezidentui Artūrui Poviliūnui bei LTOK viceprezidentui Romualdui Bakučiui.

Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių misijos vadovas Einius Petkus apžvelgė olimpinės rinktinės rezultatus, aptarė gyvenimo, oro sąlygas, tarnybų darbą.

Jis pabrėžė, kad trūko akreditacijų aptarnaujančiam personalui.

E.Petkus pabrėžė, kad programoje „Rio 2016“ numatytas planas iškovoti du tris medalius buvo įvykdytas, olimpiečiai iš Rio de Žaneiro grįžo su keturiais medaliais. 38 sportininkai iš 67 pasiekė jiems iškeltus tikslus. Ekspertų komisija atliks išsamią sportininkų rezultatų analizę, o išvadas ir siūlymus pateiks iki spalio pabaigos.

Vykdomasis komitetas patvirtino nutarimus dėl prizų. Tradiciškai olimpinius medalius iškovoję sportininkai dovanų gaus BMW automobilius.

Sidabrą į Lietuvą parvežusiems irkluotojams Sauliui Ritteriui ir Mindaugui Griškoniui bus įteikti BMW 418D, o bronzą iškovojusios irkluotojos Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė, baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas bei sunkiaatletis Aurimas Didžbalis vairuos BMW 318D automobilius. Šiais metais daugiau nei planuota dividendų buvo gauta iš UAB „Olifėja“, todėl LTOK ekonomikos ir finansų komisija nutarė didinti prizinį fondą ir apdovanoti ne tik žaidynių medalininkus bei 4–8 vietas iškovojusius olimpinius prizininkus, bet ir paskatinti su sportininkais dirbančius trenerius, sporto mokslininkus, sporto vadovus,

32

OLIMPINĖ PANORAMA

vadybininkus bei medikus.

Prizines (4–8) vietas užėmusiems sportininkams, treneriams, sporto mokslininkams, medikams ir aptarnaujančiam personalui bus išdalyta 130 tūkst. eurų. Iš viso bus apdovanoti 93 žmonės: 7 sportininkai, 35 treneriai, 24 medikai, 14 vadybininkų, ekspertų komisijos narių ir sporto mokslininkų, piniginiai prizai bus skirti prizines vietas iškovojusių šešių sporto šakų federacijų vadovams, septyniems federacijų vadovams bus atsidėkota padėkomis ir LTOK apdovanojimais. Apdovanojimų šventėje, kuri vyks spalio 3 d., bus pagerbti ir miestų sporto skyrių bei sporto centrų direktoriai. Jiems bus įteiktos simbolinės padėkos.

Pirmą kartą sudarytos LTOK nepriklausomos rinkimų komisijos pirmininkas Vytas Nėnius aptarė komisijos darbą. LTOK rinkimuose nepriklausoma komisija buvo sudaryta atsižvelgus į TOK rekomendacijas ir vadovaujantis gerojo valdymo praktika.

Komisijos pirmininkas patvirtino, kad galima rengti generalinės asamblėjos rinkimų sesiją, nes beveik visos federacijos pateikė reikiamus dokumentus. Komisija peržiūrėjo iškeltų kandidatų legitimumą. Į LTOK revizijos komisiją iškelti trys kandidatai, 20 kandidatų generalinės asamblėjos nariai pasiūlė į LTOK vykdomojo komiteto narius, vieną į prezidento postą. Vykdomasis komitetas patvirtino generalinės asamblėjos darbotvarkę, todėl, kaip reglamentuoja LTOK įstatai, kandidatų kėlimo į prezidentus laikotarpis baigėsi.

Vienintelė kandidatė į LTOK prezidentus – dabartinė LTOK vadovė D.Gudzinevičiūtė. Jeigu ji bus išrinkta dar vienai kadencijai, turės teisę generalinei asamblėjai siūlyti balsuoti už jos pasirinktus komandos narius – tris

viceprezidentus, generalinį sekretorių, iždininką ir vieną Vykdomojo komiteto narį. Kiti Vykdomojo komiteto nariai bus renkami iš kandidatų, kuriuos pasiūlė generalinės asamblėjos nariai. LTOK generalinės asamblėjos rinkimų sesija vyks spalio 7 d.

Revizijos komisijos pirmininkas Rimantas Jogėla informavo, kad komisija rugsėjo mėnesį patikrino LTOK ir Lietuvos olimpinio fondo (LOF) veiklą. Komisija nusižengimų nerado ir pastabų dėl 2016 m. sausio–rugpjūčio mėn. biudžeto apyskaitos neturi. Komisijos išvadoje teigiama, kad biudžeto apyskaitoje pateikta informacija yra teisinga, komisija direktoratui pastabų neturi.

LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša pristatė sausio–rugpjūčio mėn. biudžeto apyskaitą. Į LTOK biudžetą šiais metais jau surinkta 6,97 mln. eurų, arba 98,5 proc., planuotų metinių pajamų. Į biudžetą jau įtraukti ir šiemet gauti 1,95 mln. eurų dividendų iš UAB „Olifėja“. Paskutinio ketvirčio pajamos iš UAB „Olifėja“ bus pervestos ir užskaitytos į LTOK biudžetą 2017 m. pirmąjį ketvirtį. Iždininko teigimu, jau aišku, kad šiais metais LTOK biudžetas bus viršytas.

Kaip ir planuota, dalyvavimas žaidynėse LTOK atsieis apie 1,6 mln. eurų.

Olimpinių sporto šakų federacijų ir kitų sporto organizacijų finansavimo biudžetas įvykdytas 66,5 proc. ir sudaro 694,1 tūkst. eurų.

LTOK viceprezidentas, Ekonomikos ir finansų komisijos pirmininkas R.Bakutis atkreipė Vykdomojo komiteto narių dėmesį į tai, kad LTOK šiais metais labiausiai taupė direktorato veiklos finansavimui. LOF jau surinko 540 tūkst. eurų iš metams suplanuotų 750 tūkst. eurų. LOF direktorius Vitalijus Vasiliauskas pasidžiaugė, kad fondo pajamos, palyginti su praėjusiais metais, didėja.

OLIMPINÄ– PANORAMA

33

RIO MARGUMYNAI

REKORDAS Jeigu JAV plaukikas 31 metų Michaelas Phelpsas būtų valstybė, jis visų laikų olimpinių žaidynių medalių lentelėje kartu su Pietų Afrikos Respublika dalintųsi 38–39 vietomis. Po Rio žaidynių ir M.Phelpsas, ir PAR yra iškovoję po 23 olimpinius aukso medalius. Rio de Žaneire M.Phelpsas įspūdingiausią asmeninę visų laikų olimpinę kolekciją papildė penkiais aukso (200 m peteliške, 200 m kompleksiniu būdu, estafetės 4x100 m laisvuoju stiliumi, estafetės 4x200 m laisvuoju stiliumi, 4x100 m kombinuotos estafetės) ir vienu sidabro (100 m peteliške) apdovanojimu. Iš viso per karjerą amerikietis yra iškovojęs 23 aukso, po tris sidabro ir bronzos olimpinius medalius.

NBA desantas 46 žaidėjai iš 23 NBA komandų dalyvavo Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Tai rekordinis stipriausios pasaulio krepšinio lygos desantas olimpiadoje. Iki šiol daugiausia NBA žaidėjų buvo 2012 m. Londone – 41.

Neskaitant vien iš NBA žaidėjų sudarytos JAV rinktinės, septyni šios lygos krepšininkai buvo Ispanijos komandoje, po penkis – Australijos, Brazilijos ir Prancūzijos ekipose, keturi NBA žaidėjai papildė argentiniečių gretas.

Lietuvos rinktinėje rungtyniavo trys žaidėjai, turintys sutartis su NBA klubais. Tai vienas „Raptors“ lyderių Jonas Valančiūnas ir debiutui

NBA besirengiantys Mindaugas Kuzminskas („Knicks“) bei Domantas Sabonis („Thunder“). Tris NBA krepšininkus turėjo Kroatija, po vieną – Nigerija ir Serbija. NBA žaidėjų buvo dešimtyje iš dvylikos olimpiniame turnyre dalyvavusių komandų. Jų nebuvo tik Kinijos ir Venesuelos ekipose. Kaip žinoma, krepšinio turnyro finale JAV įveikė Serbiją 96:66.

saugumas Saugumą olimpinėse žaidynėse mėgino užtikrinti net 85 tūkst. pareigūnų. Beveik dukart daugiau nei prieš ketverius metus Londone.

Gatvėse ir olimpiniuose objektuose budėjo net 23 tūkst. ginkluotų kariškių.

Olimpinių žaidynių sostinės pakrantėse patruliavo karo ir policijos laivai.

Nors ir olimpinių žaidynių metu nuo užpuolikų, plėšikų ir vagių nukentėjo nemažai turistų ir net olimpinių žaidynių dalyvių, vietos gyventojai tikino, kad per olimpiadą Rio buvo daug saugiau nei įprastai.

34

OLIMPINĖ PANORAMA

BILIETAI Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių organizatoriams nepavyko išplatinti visų 6,1 mln. bilietų į varžybas ir atidarymo bei uždarymo ceremonijas. Organizatorius stebino tai, kad 11 proc. žmonių, įsigijusių bilietus, nepasirodė arenose. Į tribūnas neatėjo net 7 proc. tų, kurie pirko bilietus prie arenų prieš pat prasidedant varžyboms. Kad tuščios kėdės mažiau badytų akis, beveik 300 tūkst. bilietų buvo nemokamai atiduota moksleiviams. Beveik pusė šių bilietų taip ir liko nepanaudoti. Pigiausi bilietai į olimpines žaidynes kainavo nuo maždaug 13 eurų prilygstančiai sumai vietos realais, o brangiausių – į atidarymo iškilmes – kaina siekė net 3140 eurų. Į lengvosios atletikos varžybas tą vakarą, kai vyko 100 m bėgimo finalas, buvo galima patekti už 310 eurų į tolimiausias tribūnas, o vietos netoli bėgimo tako atsiėjo iki 950 eurų.

36

OLIMPINÄ– PANORAMA