Olimpinė panorama 2016 12

2016 m. gruodis Nr. 12 (88)

Kalėdų tradicijos Lietuvos olimpiečiai randa laiko ne tik treniruotėms ir varžyboms.

OLIMPINĖ PANORAMA

1

2

OLIMPINÄ– PANORAMA

TURINYS

TURINYS

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalas Leidžiamas nuo 2003 m.

Nr. 12 (88), 2016 m.

5 6 10

16

22

24

34

10 14 16 18 20 22 24 26 28 30 33 34

Skaitytojams

LTOK prezidentės mintys

Olimpiniai kandidatai

2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms rengiamų sportininkų, olimpinės rinktinės kandidatų, sąrašas

Olimpinis festivalis

Tryliktajam – kliūčių ruožas

Apdovanojimai

Geriausi 2016-ųjų parolimpiečiai

Permainos

Trenerės olimpinė svajonė

Tradicija

Vėl keliavo Kalėdų karavanas

Interviu

Vienas lauke – ne karys

Viltys

Ateitis priklauso jaunimui

Žvilgsnis Tikisi stebuklo

Atmintis

Neturėtų būti spengiančios tylos

Prisiminimai

VIršelyje Kalėdų karavanas Alfredo Pliadžio nuotr.

redaktorius

Bronius Čekanauskas

Autoriai

Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Artūras Poviliūnas Bronius Čekanauskas Kęstutis Skerys Julius Bliūdžius

fotografas Alfredas Pliadis

maketuotojas Artūras Gimžauskas

kontaktai

Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius panorama@ltok.lt

Kaip W.Joneso taurė į Kauną atkeliavo

Interneto svetainė

Kronika

spausdina

LTOK įvykių dienoraštis

Atgarsiai

Pasaulio čempionate – Lietuvos plaukiko triumfas

Kolekcininkai

Susitikimus primena autografai LOKA narių susirinkimas

www.ltok.lt

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

tiražas

4000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899 Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

3

Alfredo Pliadžio nuotr.

SKAITYTOJAMS

Auksinis olimpinių metų finišas DAINA GUDZiNEVIČIŪTė

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė

Sėkmingus Lietuvai olimpinius metus auksiniu akordu užbaigė Rio de Žaneiro žaidynių prizininkas plaukikas Simonas Bilis. Jis Kanadoje vykusiame pasaulio plaukimo čempionate (25 m ilgio baseine), varžydamasis 100 ir 50 m laisvuoju stiliumi rungtyse, iškovojo aukso ir bronzos medalius. Sveikinu Simoną, jo dabartinį trenerį JAV Toddą DeSorbo ir nuo mažens jį ugdžiusias panevėžietes treneres Židrūnę Budrienę bei Iną Paipalienę. Nuoširdžiai linkiu plaukikui iškovoti šių distancijų medalius ir olimpiniame 50 m ilgio baseine.

Džiaugiuosi, kad triumfavo teisybė ir dopingu susitepusio Rusijos imtynininko Pekino olimpinių žaidynių sidabro medalis atitenka tada bronzą laimėjusiam Mindaugui Mizgaičiui. Didžiuojamės turėdami dar vieną olimpinių žaidynių vicečempioną. Taip pat nekantriai laukiame oficialaus TOK rašto ir dėl lengvaatletės Austros Skujytės – su malonumu įteiksime jai priklausantį Londono žaidynių bronzos medalį.

Nekėlėme iškilmių į kitus metus, kaip buvo pernai ir užpernai, o šiemet išrinkome, pagerbėme ir apdovanojome geriausius 2016 metų šalies sportininkus.

Lietuvos sporto laureatų rinkimai bei balsavimas vyko ir portale lrytas.lt. Sporto mėgėjai tarė svarų žodį ir aktyviai dalyvavo renkant šešių nominacijų laimėtojus: metų sportininko ir sportininkės, metų trenerio, metų proveržio, metų pergalės ir metų sportininko su negalia. Pretendentams buvo atiduota beveik 60 tūkstančių balsų! Džiugu, kad šiemet renkant šių nominacijų laimėtojus beveik sutapo sporto bendruomenės ir rinkimų tarybos nuomonės. Iš viso buvo skirta vienuolika naujai sukurtų prizų. Pirmą kartą Lietuvos sporto laureatų apdovano-

jimų iškilmės surengtos sostinės „Siemens“ arenoje.

Ceremoniją stebėjo beveik trys tūkstančiai žiūrovų, kurių dauguma į sostinę susirinko iš kitų miestų bei rajonų. Kaip iškilmės pavyko, pakalbėsime ir aptarsime jau kitame „Olimpinės panoramos“ numeryje.

Jame supažindinsime ir su visais laimėtojais.

Gruodžio 7-ąją į kelionę per Lietuvą pajudėjo jau 17-asis LTOK ir bendrovės „Coca-Cola HBC Lietuva“ rengiamas Kalėdų karavanas. Vienas seniausių labdaros projektų šalyje šiemet savo žygį pradėjo iš LTOK kiemo. O iškilmingos palydos vyko Vilniaus Rotušės aikštėje. Jose sveikinimo žodį tarė ir dovanų atnešė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, atvykęs į renginį su žmona Alma, kuri buvo viena šios kilnios akcijos pradininkių. Kalėdų karavanas gabeno Lietuvos žmonių, įvairių organizacijų, institucijų, savivaldybių, LTOK partnerių mokykloms dovanotą sportinį inventorių. Dovanos atiteko 21 mokyklai. Aktyviai šiame labdaros renginyje dalyvavo mūsų olimpiečiai.

Noriu padėkoti sportininkams, jų treneriams, medikams, aptarnaujančiam personalui, visai olimpinei šeimai už atliktus darbus ir palinkėti sėkmės Naujaisiais Ugninio Gaidžio metais.

„Olimpinės panoramos“ žurnale su jumis, mieli skaitytojai, susitinkame paskutinį kartą 2016-aisiais.

Todėl noriu padėkoti sportininkams, jų treneriams, medikams, aptarnaujančiam personalui, visai olimpinei šeimai už atliktus darbus ir palinkėti sėkmės naujaisiais Ugninio gaidžio metais.

Tegul jūsų Kalėdos būna šviesios, naujieji metai laimingi ir sportininkams dosnūs medalių.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

2020 M. TOKIJO OLIMPINĖMS ŽAIDYNĖMS RENGIAMŲ SPORTININKŲ, OLIMPINĖS RINKTINĖS Eil. nr. Vardas, pavardė

Gimimo data Rungtis Savivaldybė Treneris Planuojama 2017 m.

Baidarių ir kanojų irklavimas

1. Aurimas Lankas 1985 09 07 K–2, 200 m Šiauliai Antanas Lankas, PČ 3–9 Romualdas Petrukanecas EČ 3–8 2. Edvinas Ramanauskas 1985 08 18 K–2, 200 m Šiauliai Antanas Lankas, PČ 3–9 Romualdas Petrukanecas EČ 3–8 3.

Henrikas Žustautas 1994 07 13 C–1, 200 m Vilnius Kazimieras Rėksnys PČ 3–9 EČ 3–8 4. Ričardas Nekriošius 1986 09 12 K–2, 1000 m Vilnius, Kaunas Sergėjus Sorokinas PČ 3–9 EČ 3–8 5. Andrejus Olijnikas 1987 10 16 K–2, 1000 m Vilnius, Kaunas Sergėjus Sorokinas, PČ 3–9 Egidijus Gustas, EČ 3–8 Aleksandras Alekrinskis 6. Ignas Navakauskas 1989 09 22 K–1, 200 m Vilnius Romualdas Petrukanecas PČ 3–9 EČ 3–8 7. Jevgenijus Šuklinas 1985 11 23 C–1, 200 m Visaginas Tomas Gadeikis, PČ 3–9 Raimundas Labuckas EČ 3–8 8. Mindaugas Maldonis 1991 03 30 K–1, 1000 m Vilnius Sergėjus Sorokinas EČ 12–16 PČ 18–24 Beisbolas 9–32. Vyrų rinktinė

– EČ 2–3

(B grupė)

Boksas 33. Eimantas Stanionis

1994 08 17

69 kg

Kaunas Vidas Bružas PČ 3–9

34. Evaldas Petrauskas 1992 03 19 64 kg Vilnius Vladimiras Bajevas EČ 3–9 PČ 5–17 35. Mantas Valavičius 1991 03 22 per 91 kg Kaunas Vidas Bružas EČ 3–9 PČ 5–17

LČ 1–2 36. Edgaras Skurdelis 1993 02 01 60 kg Vilnius Vladimiras Bajevas PČ 9–17 EČ 5–17 37. Tadas Tamašauskas 1989 11 15 91 kg Vilnius Vladimiras Gaibelis EČ 3–9 PČ 5–17

LČ 1–2 Buriavimas 38. Gintarė Scheidt

1982 11 12

„Laser Radial“

Kaunas

Linas Eidukevičius PČ 1–10

39. Viktorija Andrulytė

1992 04 16

„Laser Radial“

Kaunas

Linas Eidukevičius PČ 15–25

40. Juozas Bernotas

1989 04 23 RS:X

41.

1992 01 12

„Laser S“

Kaunas

Linas Grabnickas EČ 30–50

1993 06 11

„Laser S“

Kaunas

Linas Grabnickas EČ 30–50

Karolis Janulionis

42. Martis Pajarskas

Kaunas Gintautas Bernotas PČ 30–40

Dviračių sportas 43. Simona Krupeckaitė

1982 12 13

sprintas Panevėžys Dmitrijus Leopoldas PČ 1–3

44. Miglė Marozaitė

1996 03 10

sprintas Panevėžys Dmitrijus Leopoldas EČ 3–6

45. Vasilijus Lendelis

1995 04 05

sprintas Panevėžys Dmitrijus Leopoldas EJmČ 1–3

46. Daiva Tušlaitė

1986 06 18

grupinės lenktynės Panevėžys Valerijus Konovalovas PČ 12–24

47. Rasa Leleivytė 1988 07 22 grupinės lenktynės Vilnius Valerijus Konovalovas, PČ 12–24 Gediminas Kastanauskas 48. Silvija Latožaitė

1993 11 20

grupinės lenktynės Panevėžys Valerijus Konovalovas EČ 15–25

49. Ramūnas Navardauskas 1988 01 30 grupinės ir Klaipėda Kęstutis Česaitis, PČ 1–16

individualios lenktynės Vaclovas Šiugždinis, Artūras Kasputis 50. Ignatas Konovalovas 1985 12 08

grupinės ir Panevėžys Valerijus Konovalovas, PČ 8–24 individualios lenktynės Artūras Kasputis

51. Gediminas Bagdonas 1985 12 26 grupinės ir Klaipėda Kęstutis Norvaiša, PČ 8–24

individualios lenktynės Artūras Kasputis, Vaclovas Šiugždinis 52. Aidis Kruopis 1986 10 26 grupinės lenktynės Utena Vilius Jankauskas, PČ 8–24 Artūras Kasputis 53. Aušrinė Trebaitė

1988 10 18

daugiakovė (omniumas) Panevėžys Antanas Jakimavičius EČ 3–8

54. Vilma Rimšaitė 1983 02 24 BMX Šiauliai Albertas Rimša EČ 6–16 PČ 8–20 55. Gabrielius Pabijanskas

6

OLIMPINĖ PANORAMA

1998 07 17 BMX Šiauliai Donatas Armonas EJmČ 3–8

KANDIDATŲ, 2016–2017 M. SEZONO SĄRAŠAS Eil. nr. Vardas, pavardė

Gimimo data Rungtis Savivaldybė Treneris Planuojama 2017 m.

Dziudo 56. Marius Paškevičius

1979 10 31

per 100 kg

Kaunas Petras Vinciūnas EČ 5–7

57.

1987 04 24

iki 90 kg

Kaunas Petras Vinciūnas EČ 5–7

Karolis Bauža

58. Sandra Jablonskytė 1992 05 08 per 78 kg Kaunas Vigmantas Sinkevičius, EČ 5–7 Danguolė Novikovienė 59. Santa Pakenytė 1991 12 11 per 78 kg Šiauliai Stanislovas Kulikauskas EČ 5–7 PČ 7–9 Gimnastika 60. Robertas Tvorogalas 1994 10 05

daugiakovė, Vilnius Jevgenijus Izmodenovas, EČ 12–24 atskiri prietaisai Aleksandras Filatovas PČ 16–32

61. Rokas Guščinas 1991 01 06

daugiakovė, Kaunas Julius Burinskas EČ 12–24 atskiri prietaisai PČ 16–32

62. Tomas Kuzmickas 1996 02 14

daugiakovė, Kaunas Gediminas Jurevičius EČ 12–24 atskiri prietaisai PČ 16–32

Imtynės

63. Edgaras Venckaitis 1985 12 12 66 kg Vilnius Ruslanas Vartanovas, EČ 5–10 Mindaugas Ežerskis, PČ 5–12 Jonas Sabutis 64. Vilius Laurinaitis 1992 07 16 98 kg Vilnius Ruslanas Vartanovas, EČ 5–12 Mindaugas Ežerskis, PČ 7–16 Vladimiras Audickas 65. Mindaugas Mizgaitis 1979 10 14 130 kg Vilnius Ruslanas Vartanovas, PČ 5–12 Mindaugas Ežerskis 66. Laimutis Adomaitis 1986 07 09 85 kg Vilnius Ruslanas Vartanovas, EČ 5–10 Mindaugas Ežerskis, PČ 5–12 Vladimiras Audickas 67. Danutė Domikaitytė 1995 02 15 69 kg Šiauliai Aivaras Kaselis, EČ 3–8 Andrius Stočkus PČ 3–10 EJmČ 1–5

TV 1–5 68. Indrė Bubelytė 1990 12 29 60 kg Šiauliai Aivaras Kaselis, EČ 3–8 Andrius Stočkus PČ 3–10 EJmČ 1–5

TV 1–5 Irklavimas 69. Mindaugas Griškonis 1986 01 17 M1x, M2x, M4x Trakai Robertas Tamulevičius PČ 2–7 EČ 1–6 70. Saulius Ritteris 1988 08 23 M1x, M2x, M4x Trakai Mykolas Masilionis PČ 2–7 EČ 1–6 71. Rolandas Maščinskas 1992 08 06 M1x, M2x, M4x Trakai Mykolas Masilionis PČ 2–7 EČ 1–6 72. Milda Valčiukaitė 1994 05 24 W2x Vilnius Kęstutis Keblys PČ 2–8 EČ 1–6 73. Donata Karalienė 1989 06 11 W2x Kaunas Kęstutis Keblys, PČ 2–8 Nijolė Savickytė EČ 1–6 74. Aurimas Adomavičius 1993 09 23 M4x Vilnius Mykolas Masilionis, PČ 4–10 Virgaudas Leknickas EČ 2–8 75. Dominykas Jančionis 1993 02 28 M4x Vilnius Mykolas Masilionis, PČ 4–10 Virgaudas Leknickas EČ 2–8 76. Dovydas Nemeravičius 1996 12 11 M4x Kaunas Mykolas Masilionis, PČ 4–10 Nijolė Savickytė EČ 2–8 77. Martynas Džiaugys 1986 11 08 M4x Kaunas Mykolas Masilionis, PČ 4–10 Valdas Vilkelis EČ 2–8 78. Armandas Kelmelis 1998 03 22 M1x Kaunas Vydūnas Banelis PJmČ 3–9 EJmČ 2–8 79. Lina Šaltytė-Masilionė 1987 02 09 W1x Trakai Mykolas Masilionis PČ 6–12 EČ 3–7 80. Žygimantas Gališanskis 1992 06 26 M4x Kaunas Mykolas Masilionis, PČ 4–10 Valdas Vilkelis EČ 2–8 81. Giedrius Bieliauskas 1997 07 27 M4x Kaunas Vytautas Butkus PJmČ 5–11 EJmČ 3–9 Krepšinis 82–93. Vyrų rinktinė Dainius Adomaitis EČ 1–5 94– Moterų rinktinė Mantas Šernius

patekti į 2019 m. EČ

105.

OLIMPINĖ PANORAMA

7

2020 M. TOKIJO OLIMPINĖMS ŽAIDYNĖMS RENGIAMŲ SPORTININKŲ, OLIMPINĖS RINKTINĖS Eil. nr. Vardas, pavardė

Gimimo data Rungtis Savivaldybė Treneris Planuojama 2017 m.

Lengvoji atletika

106. Airinė Palšytė

1992 07 13

šuoliai į aukštį Vilnius

Tatjana Krasauskienė PČ 8–14

107. Zinaida Sendriūtė 1984 12 20 diskas Kaunas, Vaclovas Kidykas, PČ 8–14, Skuodas Aloyzas Jasmontas 61–63 m 108. Andrius Gudžius

1991 02 14

diskas

109. Diana Lobačevskė

1980 08 07

maratonas Vilnius Česlovas Kundrotas PČ 10–20, 2:27:00

Kaunas Vaclovas Kidykas PČ 8–14, 64–66 m

110. Brigita Virbalytė-Dimšienė 1985 02 01 20 km sp. ėjimas Vilnius, Alytus Kastytis Pavilonis, PČ 6–12 Juzefas Romankovas 111. Rasa Drazdauskaitė 1981 03 20 maratonas Šiauliai, Inga Juodeškienė PČ 16, 2:29:00

Kaunas 112. Eglė Balčiūnaitė 1988 10 31 800 m Šiauliai Laurent‘as Meuwly, EČi 8–12 Aleksandras Kitanovas PČ 16–24, 2:00.50 113. Vaida Žūsinaitė 1988 01 13 maratonas Vilnius savarankiškai PČ 16–29,

2:29:00–2:32:00 114. Marius Žiūkas 1985 06 29 20 km sp. ėjimas Vilnius, Gražina Goštautaitė, PČ 18–24 Prienai Kastytis Pavilonis 115. Marius Šavelskis 1994 07 30 20 km sp. ėjimas Druskininkai, Kęstutis Jezepčikas, PČ 16–24,

Kaunas Valdas Kazlauskas 1:22:30 116. Živilė Vaiciukevičiūtė 1996 04 03 20 km sp. ėjimas Švenčionys Viktoras Meškauskas EČ U23 4–8 PSU 4–8 PČ 24–30, 1:35:00 117. Tadas Šuškevičius 1985 05 22 50 km sp. ėjimas Vilnius Juzefas Romankovas, PČ 20–24

Kastytis Pavilonis 118. Arturas Mastianica

1992 07 30

50 km sp. ėjimas Švenčionys Viktoras Meškauskas PČ 24–32, 4:00:00

119. Neringa Aidietytė

1983 06 05

20 km sp. ėjimas Vilnius Juzefas Romankovas PČ 8–16

120. Remigijus Kančys

1987 07 17

maratonas

121. Valdas Dopolskas

1992 04 30

maratonas Vilnius Česlovas Kundrotas PČ 40–50, 2:17:00

122. Dovilė Dzindzaletaitė

1993 07 14

trišuolis Šiauliai Janina Tribienė

123. Eglė Staišiūnaitė

1988 09 30

400 m b/b

Kaunas Inga Juodeškienė PČ 40, 2:17:00

Klaipėda, JAV

motinystės atostogos

Kevinas Tyleris EKČ 3–6

124. Monika Vaiciukevičiūtė 1996 04 03 20 km sp. ėjimas Švenčionys, Viktoras Meškauskas EČ U23 6–12

Klaipėda PSU 6–12, PČ 26–34 125. Agnė Šerkšnienė 1988 02 18 400 m, 200 m Kaunas Nijolė Sabaliauskienė, PČ 18–22, 52.30 Flavio Zbergas 126. Remalda Kergytė- 1985 08 25 maratonas Šiauliai Dainius Šaučikovas, Dauskurdienė Pranas Šaučikovas 127. Monika Juodeškaitė

1991 10 03

maratonas

motinystės atostogos

Kaunas Inga Juodeškienė PČ 26–32, 2:32:00

128. Raivydas Stanys 1987 02 03 šuoliai į aukštį Kaunas Algirdas Baranauskas, EČi 8–12 Audronė Gavelytė 129. Rytis Sakalauskas 1987 06 27 100 m Vilnius Martas Skrabulis EČi 8–12 PČ 20–24 130. Edis Matusevičius 1996 06 30 ietis Vilnius Edmuntas Matusevičius, EČ U23 3–8 Dalia Matusevičienė PČ 12–20, 83 m 131. Liveta Jasiūnaitė

1994 07 25

ietis

Kaunas

Teresė Nekrošaitė PČ 12–16, 60–62 m

132. Domantas Poška 1996 01 10 diskas Vilnius Romas Ubartas, EČ U23 3–8 Jurdanas Radžius PČ normatyvas, 64 m 133. Austra Skujytė 1979 08 12 7-kovė Kaunas Teresė Nekrošaitė EČi 8–12 PČ normatyvas

6200 tšk.

Plaukimas 134. Rūta Meilutytė

100 m krūtine

Kaunas

135. Giedrius Titenis 1989 07 21

1997 03 19

100 m, 200 m krūtine, 4x100 m kombinuota est.

– Dirkas Lange‘as PČ 3–8

– PČ 3–8

136. Danas Rapšys 1995 05 21

200 m, 100 m nugara, Panevėžys Ina Paipelienė PČ 3–8 4x100 m kombinuota est. Židrūnė Budrienė

137. Simonas Bilis 1993 11 11 50 m, 100 m laisvuoju st., Panevėžys, Toddas DeSorbo, PČ 3–8

4x100 m kombinuota est. JAV Ina Paipelienė, Židrūnė Budrienė 138. Andrius Šidlauskas 1997 04 06 100 m krūtine Panevėžys Ina Paipelienė, PČ 12–16 Židrūnė Budrienė

8

139. Deividas Margevičius 1995 04 26

100 m peteliške, 4x100 m kombinuota est.

140. Mindaugas Sadauskas 1990 06 14

50 m, 100 m laisvuoju st., Panevėžys, 4x100 m kombinuota est. JAV

OLIMPINĖ PANORAMA

Kaunas Jolanta Dulevičienė PČ 9–16 – PČ 8–16

KANDIDATŲ, 2016–2017 M. SEZONO SĄRAŠAS Eil. nr. Vardas, pavardė

Gimimo data Rungtis Savivaldybė Treneris Planuojama 2017 m.

141. Tadas Duškinas 1994 04 27 100 m peteliške, Kaunas, JAV Ramojus Kalytis, PČ 16–24

4x100 m kombinuota est. Rasa Duškinienė, Bobas Bowmanas 142. Povilas Strazdas 1996 04 24

200 m kompl. būdu, Vilnius Irena Jurevič PČ 16–24 200 m laisvuoju st., 4x100 m kombinuota est.

143. Ugnė Mažutaitytė 1997 03 14 200 m nugara Kaunas, JAV Eduardas Belevičius, PČ 12–16 Rasa Mažutaitienė 144. Genevieve Akvilė Green Angerame

1999 05 08

šuoliai nuo 10 m bokšto JAV

– PČ 12–20

Regbis 145– Vyrų rinktinė 156.

– EČ 8

Sunkioji atletika 157. Aurimas Didžbalis 1991 06 13 dvikovė Klaipėda Bronislavas Vyšniauskas, PČ 1–8 Ramūnas Vyšniauskas EČ 1–8 158. Žygimantas Stanulis 1993 01 11 dvikovė Klaipėda Bronislavas Vyšniauskas, PČ 3–12 Ramūnas Vyšniauskas EČ 3–10 159. Arnas Šidiškis 1990 07 05 dvikovė Anykščiai, Algirdas Ananka, PČ 12–20

Klaipėda Bronislavas Vyšniauskas EČ 8–16 160. Donatas Anuškevičius 1980 05 07 dvikovė Klaipėda Bronislavas Vyšniauskas, PČ 16–24 Ramūnas Vyšniauskas EČ 8–16 161. Sergejus Lichovojus 1993 07 27 dvikovė Klaipėda Bronislavas Vyšniauskas, PČ 16–24 Ramūnas Vyšniauskas EČ 8–16 Stalo tenisas 162. Rūta Paškauskienė 1977 03 29 Kaunas Romualda Garkauskienė EČ komandai išlikti

aukščiausiame

divizione Šaudymas 163. Karolis Girulis

1986 11 01

šautuvas Alytus Česlovas Pavilonis EČ 8–14 (625,5)

164. Ronaldas Račinskas 1968 05 13 apvali aikštelė Vilnius Germanas Bogdanovas PČ, EČ 12–25

(118–121/125)

Šiuolaikinė penkiakovė

165. Laura Asadauskaitė- 1984 02 28 individ. Vilnius Andrejus Zadneprovskis, EČ 1–6 Zadneprovskienė Dalius Strazdas PČ 1–6 166. Gintarė Venčkauskaitė

1992 11 02

individ.

Kaunas

Henrikas Eismontas PČ 1–24

167. Ieva Serapinaitė 1995 02 04 individ. Vilnius Artūras Kalininas, EČ 10–16 Viačeslavas Kalininas, PČ 18–24 Dalia Budavičiūtė 168. Justinas Kinderis 1987 05 24 individ. Vilnius Dalius Strazdas, EČ 6–12 Egidijus Tindžiulis, PČ 8–12 Andrejus Zadneprovskis Tekvondo 169. Aurimas Klemas

1998 05 25

kyorugi Šiauliai Romualdas Montvidas EČ 5–8

Tenisas 170. Ričardas Berankis 1990 06 21 individ. Vilnius Raineris Schuettleris, ATP reitingo Saulius Astrauskas 50–100 vieta Tinklinis 171. Ieva Dumbauskaitė 1994 09 07 paplūdimio Vilnius Tadas Donėla, EČ 5–17 Marius Vasiliauskas 172. Monika Povilaitytė 1994 08 30 paplūdimio Vilnius Tadas Donėla, EČ 5–17 Marius Vasiliauskas 173. Karolė Virbickaitė

1991 12 05

paplūdimio Vilnius Paulius Matulis EČ 9–16

174. Irina Zobnina 1997 03 22 paplūdimio Vilnius Marius Vasiliauskas, EJmČ 1–5

Tadas Donėla 175. Arnas Rumševičius 1995 06 22 paplūdimio Vilnius Marius Vasiliauskas, EČ 5–17

Tadas Donėla 176. Lukas Každailis 1995 08 16 paplūdimio Vilnius Marius Vasiliauskas, EČ 5–17

Tadas Donėla Sutrumpinimai: OŽ – olimpinės žaidynės, PČ – pasaulio čempionatas, PJmČ – pasaulio jaunimo čempionatas, PJnČ – pasaulio jaunių čempionatas, EČ – Europos čempionatas, EČi – Europos uždarų patalpų čempionatas, EČ U23 – Europos jaunimo iki 23 m. čempionatas, EJmČ – Europos jaunimo čempionatas, EJnČ – Europos jaunių čempionatas, EKČ – Europos komandinis čempionatas, PT 1 – Pasaulio taurė (Pasaulio taurės pirmasis etapas), ET 1 – Europos taurė (Europos taurės pirmasis etapas), TV – tarptautinės varžybos, LČ – Lietuvos čempionatas, PSU – pasaulio studentų universiada.

OLIMPINĖ PANORAMA

9

Olimpinis festivalis

Tryliktajam – kliūčių ruožas Europos jaunimo žiemos olimpinį festivalį rengiantys turkai garantuoja, kad jauniesiems sportininkams Erzurume bus saugu. Bet nerimas dėl saugumo juntamas, dėl to šiame festivalyje žada būti mažiau dalyvių.

Lina Daugėlaitė

Kalnų slidinėjimo trasa

2017 m. vasario 11–18 d. Turkijos rytuose esančiame Erzurumo mieste vyks XIII Europos jaunimo žiemos olimpinis festivalis.

lyvavę žiemos olimpinėse jaunimo žaidynėse – pagal metus jie tiko ir šiam festivaliui“, – sako Lietuvos delegacijos vadovė Vida Vencienė.

Planuojama, kad festivalyje savo jėgas išmėgins trylika Lietuvos sportininkų. Jie dalyvaus mūsų šaliai jau tradicinėmis tapusiose rungtyse – po keturis atstovus (dvi merginos, du vaikinai) turėsime biatlono ir slidinėjimo varžybose, tris (du vaikinai ir viena mergina) kalnų slidininkus, vieną merginą dailiojo čiuožimo varžybose bei greitojo čiuožimo atstovą.

Tarp kandidatų vykti į EJOF – ir trenerio Algio Drūsio auklėtinis Ąžuolas Bajoravičius, kuris taip pat pretendavo dalyvauti Lilehameryje vykusiose jaunimo olimpinėse žaidynėse, tačiau tąkart jį nukonkuravo Romas Vaitkus. Be šių tarptautinės patirties turinčių sportininkų, daugumai artėjantis žiemos jaunimo festivalis bus pirmas rimtas jėgų išbandymas.

Rinktinė Kokie tai bus sportininkai, po atrankos paaiškės šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje. Kol kas galima įvardyti tik greitojo čiuožimo atstovą Salvijų Ramanauską. Šis Lietuvoje konkurentų neturintis Virginijos Ogulevičienės auklėtinis skina pergales tarptautinėse arenose. Įdomu tai, kad tarp Europos jaunimo olimpinio festivalio (EJOF) dalyvių greičiausiai bus ir tokių, kurie jau turi olimpinės patirties, nes šių metų pradžioje dalyvavo jaunimo olimpinėse žaidynėse Lilehameryje. „Tikimės, kad delegacijoje bus mažiausiai du kalnų slidininkai, atranką įveiks biatlonininkė Vitalija Kutkauskaitė. Įdomu tai, kad patyrę aukštesnį lygį – da10

OLIMPINĖ PANORAMA

„Labai sunku pasakyti, kas lyderiai – nei slidinėjimo, nei biatlono Europos ar pasaulio čempionatai tokio amžiaus sportininkams dar nevyksta. Tad mums sunku prognozuoti, ko galime iš jų tikėtis. Tikimės, kad jie kovos garbingai ir atiduos visas savo jėgas, o šis festivalis ateityje ir jiems, ir jų treneriams bus geriausia motyvacija siekti aukštesnių sportinių tikslų“, – tikisi V.Vencienė.

Prognozuoti rezultatus sunku ir dėl dar vienos priežasties. Jaunimui teks nelengvas išbandymas, nes varžybos vyks aukštikalnėse – 2000 m aukštyje. Varžytis tokiomis sąlygomis sudėtinga, juolab mūsų sportininkams, nedažnai turintiems galimybę treniruotis aukštikalnėse.

Jeigu šalys nori, gali atsivežti savo saugumo pareigūnų, bet jie įeis į jų delegacijos sudėtį. Turkai pabrėžė, kad jie užtikrins saugumą, oro uostai taip pat bus sužiūrėti.

Lina Vaisetaitė

Olimpinis festivalis

Biatlono šaudykla

L.Vaisetaitė su festivalio talismanu Canu

Čia lenktyniaus čiuožėjai trumpuoju taku

Ambasadorius Be sportininkų, į tryliktąjį EJOF vyks jaunasis ambasadorius, kuriuo LTOK išrinko jaunimo olimpinių žaidynių dalyvį snieglentininką Arą Arlauską.

kus nusiteikti tikrai žiemai ragina LTOK programų vadovė, kuriai lapkričio pabaigoje Erzurume tvyrojęs šaltukas pasirodė komfortiškas, nes oras buvo gana sausas.

Europos jaunimo festivalyje tokia iniciatyva – naujovė, perimta iš jaunimo olimpinių žaidynių. „Ji pasiteisino, nes tai galimybė parodyti ne tik konkurencinę sporto pusę, bet ir edukacinę“, – kodėl Europos olimpinių komitetų asociacija nutarė į festivalį taip pat pasikviesti jaunųjų ambasadorių, aiškina LTOK programų vadovė Lina Vaisetaitė.

Apie orą galima tik kalbėti, nes jo festivalio dienomis neužsakysi. Kitas reikalas – sporto bazės, kuriose turkai festivalį galėtų rengti kad ir šiandien, nors apie tai patys sužinojo vos prieš metus. Kaip žinoma, tryliktojo EJOF dalyvius ir svečius turėjo priimti Bosnija ir Hercegovina, bet šiai valstybei nepavyko pasirengti, todėl prieš metus festivalį ėmėsi gelbėti turkai.

Žvalgytuvės L.Vaisetaitė lapkričio pabaigoje lankėsi Erzurume, kuriame vyko nacionalinių olimpinių komitetų misijų vadovų pasitarimas. Miestas tąkart jau atrodė žiemiškai. Ir nors sniego sluoksnis dar nebuvo labai storas, kad jo stigs per žaidynes, turkai nesibaimina.

Nuogąstaujama dėl galimų priešingų gamtos įnorių – nors vidutiniška temperatūra tuo metu būna apie 7–8 laipsnius šalčio, kartais naktimis spusteli ir 30 laipsnių speigas. „Žinoma, tai toks vienkartinis šaltis, bet nežinai, kaip pataikysi. Tokia grėsmė yra, kita vertus, tai žiemos festivalis“, – į Turkiją keliausiančius sportinin-

rinktinė Planuojama, kad tryliktajame festivalyje savo jėgas išmėgins trylika Lietuvos sportininkų – po keturis atstovus turėsime biatlono ir slidinėjimo varžybose, tris kalnų slidininkus, vieną merginą dailiojo čiuožimo varžybose bei greitojo čiuožimo atstovą.

Visas sporto bazes turkai turėjo pastatytas, mat prieš ketverius metus Erzurume vyko universiada. Ir tai, pasak L.Vaisetaitės, didžiausias jų pranašumas.

Išnaudodami tai, ką turi, turkai nuolat bando pritraukti įvairių tarptautinių varžybų.

Dar vienas pranašumas, kad šios bazės išdėstytos gana kompaktiškai. „Miestas tvarkingas, nedidelis.

Eismas nebuvo intensyvus, nors galbūt mums teko važiuoti ne piko valandomis. Bet, manau, bėdų neturėtų kilti. Viskas labai arti – išskyrus biatlono ir slidinėjimo varžybas, viskas vyks mieste. Iki slidinėjimo ir biatlono trasų sportininkams reikės važiuoti OLIMPINĖ PANORAMA

11

Olimpinis festivalis

Miestas vasarą ir žiemą

apie 45 minutes, o kalnų slidinėjimo trasos visai šalia – gal 20 minučių kelio“, – pasakoja L.Vaisetaitė.

Sportininkai gyvens Atatiurko universiteto bendrabučiuose, kambariuose įsikurs po keturis. „Panašiai kaip Lilehameryje per jaunimo olimpines žaidynes. Bet čia, sakyčiau, bus geriau, nes kambariai dideli“, – lygina L.Vaisetaitė. Čia pat vietoje veiks erdvi dviejų aukštų valgykla.

Organizatorių tikinimu, vienu metu joje galės valgyti 700 žmonių. Maisto racioną turkai sportininkams žada įvairų. Kalbėdami apie maitinimą į žvalgytuves po Erzurumą atvykusiems nacionalinių olimpinių komitetų atstovams turkai juokavo: „Mes patys būsime alkani, bet jus tikrai pamaitinsime.“ „Galbūt šiek tiek kliūva turkiška kultūra, kai viskas daroma paskutinę minutę, bet man atrodo, kad jie spės pasiruošti. Lankantis apėmė toks jausmas, kad savanoriai, darbuotojai dar nėra pasirengę, dar tik bando susigaudyti, kas vyksta. Bet reikia turėti omenyje, kad jie šiam festivaliui pradėjo ruoštis prieš metus“, – turkų pasirengimą vertina LTOK atstovė.

Saugumas Turkija geopolitiniame šiandienos žemėlapyje nėra pati ramiausia ir saugiausia šalis. Todėl 12

OLIMPINĖ PANORAMA

natūralu, kad į Erzurumą susirinkę nacionalinių olimpinių komitetų atstovai daug dėmesio skyrė saugumo klausimams. L.Vaisetaitės žiniomis, lapkričio pabaigoje iš 50 Europos olimpinių komitetų Turkijoje rengiamame EJOF ruošėsi dalyvauti 39, bet ne visi į šią šalį savo sportininkų nesiųs dėl saugumo. „Teko kalbėtis su norvegais. Į festivalį vyks tik jų vaikinų ir merginų ledo ritulio komandos. Nesirengia vykti suomių ledo ritulininkai – tėvai šiek tiek sunerimę dėl saugumo, o kai kuriose šalyse šis nerimas stipresnis. Kitas dalykas – aukštikalnės. Ne visi jaučia, kad yra pasiruošę varžytis tokiomis sąlygomis. Trečia, kadangi vienos šalys nedalyvauja festivalyje, tai atsiranda tokių, kurie sako, kad jiems konkurencija nepakankama.

Tokios trys priežastys“, – apie nevienareikšmiškai vertinamą būsimo festivalio vietą prasitaria pašnekovė.

Tačiau patys organizatoriai įsitikinę, kad jie pajėgs garantuoti jaunųjų sportininkų ir visų festivalio dalyvių saugumą. „Nesaugi zona – ta, kuri yra prie pat sienos su Sirija. Visa kita – saugi zona. Turkai jaučiasi užtikrintai, kad gali garantuoti saugumą“, – patikina L.Vaisetaitė.

Įdomu

MAISTAS Festivalio kaimelyje veiks erdvi dviejų aukštų valgykla. Vienu metu joje galės valgyti 700 žmonių.

Kalbėdami apie maitinimą į žvalgytuves po Erzurumą atvykusiems nacionalinių olimpinių komitetų atstovams turkai juokavo: „Mes patys būsime alkani, bet jus tikrai pamaitinsime.“

Olimpinis festivalis

Olimpinio kaimelio namas

Tokiuose kambariuose gyvens jaunieji olimpiečiai

Labai sunku pasakyti, kas lyderiai – nei slidinėjimo, nei biatlono Europos ar pasaulio čempionatai tokio amžiaus sportininkams dar nevyksta. Tad mums sunku prognozuoti, ko galime iš jų tikėtis.

Tikimės, kad jie kovos garbingai ir atiduos visas savo jėgas.

Vida Vencienė

Nacionalinių olimpinių komitetų atstovai buvo informuoti, kad festivalio dienomis bus daug policijos ir žvalgybos, kitų saugumą užtikrinančių institucijų atstovų. „Turkai sakė, kad prireikus mus ir į miestą lydės“, – organizatorių patikinimą perduoda LTOK programų vadovė.

Slidinėjimo trasos

Festivalio metu kiekvieną dieną žadama rengti pasitarimus dėl saugumo. Tam, kad kilusius neaiškumus būtų galima operatyviai spręsti. „Kai kurie olimpiniai komitetai norėjo atsivežti savo saugumo pareigūnų, bet turkai pabrėžė, kad tai nėra būtina, nes šie asmenys negaus atitinkamos akreditacijos. Jeigu šalys nori, gali atsivežti savo saugumo pareigūnų, bet jie įeis į jų delegacijos sudėtį. Turkai pabrėžė, kad jie užtikrins saugumą, oro uostai taip pat bus sužiūrėti“, – pasakoja L.Vaisetaitė.

V.Vencienė priduria, kad LTOK taip pat informavo federacijas apie padėtį ir prašė su ja supažindinti sportininkų tėvus. „Kad nebūtų taip, jog niekas nežino. Per prievartą nieko nevešime“, – patikina LTOK atstovė. Į tryliktąjį žiemos festivalį Lietuvos delegacija išvyks vasario 11 d. Laukiama, kad mūsų šalies sportininkus Turkijoje aplankys ir LTOK vadovai.

OLIMPINĖ PANORAMA

13

APDOVANOJIMAI

Geriausi 2016-ųjų parolimpiečiai Lapkričio 25-ąją „Lietuvos ryto“ TV studijoje vykusiame iškilmingame renginyje Lietuvos parolimpinis komitetas apdovanojo geriausius šių metų sportininkus su negalia, jų trenerius.

Gintaro Jonaičio (LPOK archyvo) nuotr.

1

RINKIMAI Geriausiu Lietuvos neįgaliuoju sportininku pripažintas Mindaugas Bilius, kuris Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse laimėjo auksą ir sidabrą.

V.Alekna apdovanojo M.Bilių ir jo trenerį R.Plungę

Sportininkams, jų treneriams, medikams šiltus sveikinimo žodžius sakė, už pergales ir šalies vardo garsinimą pasaulyje dėkojo bei apdovanojimus teikė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, olimpinis čempionas, Seimo narys Virgilijus Alekna, Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, Seimo narys Gediminas Vasiliauskas, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė, LTOK vykdomojo komiteto narė, olimpinė čempionė Lina Kačiušytė, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė, „Citadele“ banko valdybos narė Dalia Udrienė ir „Trasalis – Trakai Resort & SPA“ centro direktorius Justinas Jasukaitis.

tininku pripažintas Mindaugas Bilius, kuris Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse laimėjo du medalius – rutulio stūmimo rungties auksą ir disko metimo rungties sidabrą.

Renginį vedė žurnalistė Daiva Žeimytė ir Aistė Krušinskaitė – Baltijos ugdymo centro draugystės ambasadorė, socialinio verslo įkūrėja ir vystytoja.

Edgaras Matakas, Rio parolimpiados 400 m laisvuoju stiliumi plaukimo varžybose likęs aštuntas.

2016 metų laureatai Geriausiu Lietuvos neįgaliuoju spor14

OLIMPINĖ PANORAMA

Geriausių parolimpiečių dešimtuką rinko šalies Aklųjų sporto federacija ir Neįgaliųjų sporto federacija.

Geriausieji: Ramunė Adomaitienė, Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse šuolių į tolį rungtyje užėmusi ketvirtą vietą.

Genrikas Pavliukianecas ir Mantas Brazauskis, 2016 m. parolimpiados čempionės Lietuvos golbolo rinktinės nariai.

Kęstutis Skučas, Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių disko metimo rungtyje užėmęs ketvirtą vietą.

Osvaldas Bareikis, 2016 m. parolimpinių žaidynių svorio kategorijos iki 66 kg dziudo varžybose iškovojęs penktą vietą.

Jonas Spudis, tarp Rio parolimpiados ieties metimo rungties dalyvių likęs dešimtas.

Andrius Skuja ir Donatas Dundzys: A.Skuja 2016 m. Europos lengvosios atletikos čempionate iškovojo auksą rutulio stūmimo sektoriuje ir buvo trečias ieties metimo varžybose, D.Dundzys 2016 m. Europos lengvosios atletikos čempionato rutulio stūmimo varžybose laimėjo bronzos medalį.

Geriausia komanda pripažinta Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių čempionė Lietuvos golbolo rinktinė.

Geriausiųjų sportininkų dešimtukas ir golbolo komanda apdovanoti dekoratyvinėmis stiklo skulptūromis.

Pagerbė ir trenerius Geriausiu treneriu išrinktas golbolo komandos vyriausiasis treneris Karolis Levickis. Golbolo komandos ir dešimties geriausių sportininkų treneriai – Rimantas Aleksandras Plungė, Algina Marija Vilčinskienė, Vytautas Skučas, Algis Mečkovskis, Ramūnas Leonas,

APDOVANOJIMAI

Iškilmingo renginio dalyviai

Deimantas Jusys, Jonas Baltrušaitis apdovanoti Lietuvos parolimpinio komiteto padėkomis.

Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas padėkos raštus taip pat įteikė parolimpiniam sportui nusipelniusiems treneriams: Sergejui Sokolovui – parolimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojos bei prizininkės Sigitos Markevičienės vedliui ir treneriui.

Petrui Čyžiui – aklųjų dziudo Lietuvoje pradininkui, parolimpiečio O.Bareikio pirmajam treneriui.

Jonui Augai – parolimpinių žaidynių, pasaulio, Europos čempionatų nugalėtojos ir prizininkės Dangutės Skėrienės treneriui.

Algirdui Tatuliui – Atėnų parolimpinių žaidynių medalininkui, dabar vadovaujančiam neįgaliųjų sporto klubui Alytuje.

Sportininkams dainavo Sasha Songas, Jūratė Mokrecovaitė, Vaida Butautaitė, Emilis Korickis ir kiti.

Golbolo rinktinei apdovanojimus įteikė Seimo pirmininkas V.Pranckietis

OLIMPINĖ PANORAMA

15

PERMAINOS

Trenerės olimpinė svajonė Jurgita ŠtreimikytėVirbickienė: „Patekti į olimpines žaidynes – įgyvendinamas tikslas.“ Julius Bliūdžius

2015 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinę nuo Europos čempionato pusfinalio skyrė vienas taiklus metimas. Tąkart komanda liko per žingsnį nuo olimpinio atrankos turnyro. O šiemet viskas apsivertė – pralaimėjusi visus keturis mačus Slovėnijos ir Latvijos rinktinėms, Rimvydo Samulėno treniruojama komanda patyrė fiasko ir nepateko į 2017 m. žemyno pirmenybes.

Nusivylimą lydėjo permainos. Prie rinktinės vairo grįžo 2014–2015 m. jį laikęs 33 metų Mantas Šernius, pastaruosius sezonus darbavęsis su vyrais. „Siekiant išvengti nestabilumo moterų krepšinyje reikia turėti įdirbį. Visą laiką reikia žiūrėti atgal, kas vyko pastaruosius dešimt metų. O kas vyko moterų krepšinyje? Ar turime žvaigždžių? Ar turime gerų žaidėjų? Turbūt tai ir mano kaltė, nes dirbdamas su krepšininkėmis įdėjau per mažai pastangų, kad atsirastų jaunųjų talentų“, – sako M.Šernius.

Asistentėmis jis pasirinko Jurgitą Štreimikytę-Virbickienę bei Jurgitą Kaušaitę, į kurių užduotis įeis ir kruopštesnis darbas su jaunimu. Vilniaus „Kibirkštį“ treniruojanti J.Štreimikytė-Virbickienė sako, kad M.Šernius – ambicingas ir nuolat tobulėjantis treneris. Ji stovėjo šalia šio šilutiškio, kai jis žengė pirmuosius žingsnius moterų krepšinyje – dar 2010-aisiais tapo vyriausiuoju tuometės Vilniaus „Teo“ treneriu.

Pasak J.Štreimikytės-Virbickienės, tikslas pirmą kartą prasimušti į olimpines žaidynes nėra neįgyvendinamas, nors ryškiomis žvaigždėmis pasigirti negalinčiai Lietuvos rinktinei – labai aukštas.

Trenere, bent žiniasklaidoje buvote minima kaip pagrindinė kandi16

OLIMPINĖ PANORAMA

J.ŠtreimikytėVirbickienė

datė užimti rinktinės vyriausiojo trenerio postą, kai iš jo pasitraukė R.Samulėnas. Kaip nutiko, kad netapote?

Nežinau, ar buvau pagrindinė kandidatė. Man niekas neskambino, nieko nederino (juokiasi). Dėl vyriausiojo trenerio posto jokių kalbų su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) nebuvo. Buvo M.Šerniaus siūlymas eiti jo asistento pareigas.

Ar ilgai svarstėte šį siūlymą?

Ne, nebuvo sudėtinga apsispręsti.

Kodėl nepabandžius? Tai gera patirtis. Juolab kad M.Šernius apsisprendęs rungtyniauti su jaunomis žaidėjomis. „Kibirkštyje“ daug jaunimo, Lietuvoje žaidžiančias jaunas merginas gerai pažįstu. M.Šernius mažiau jas pažįsta, daugumos – visai ne. Man su jaunimu žaisti malonu, nes jaunimui kiekvienos rungtynės reikšmingos, net jeigu jos nieko nelemia. Ypač rinktinėje. „Tai, kas nutiko, yra tragedija. Ką tik buvome krepšinio elite, o dabar esame pačiame dugne“, – po Europos čempionato atrankos apgailestavo Gintarė Petronytė.

Ar šie žodžiai tiksliai atspindi, kas vyko Lietuvos moterų krepšinyje pastaraisiais metais?

Ne pirmas kartas, kai nepatenkame į Europos čempionatą. Nereikia dramatizuoti. Manau, susidėjo daug veiksnių. Nebuvo vienos priežasties.

Yra, kaip yra. Gaila, nes rinktinė, mano požiūriu, buvo tikrai stipri, daug žaidėjų, kurios nedalyvavo 2015-ųjų Europos čempionate, buvo grįžusios po traumų. Prisidėjo patyrusios krepšininkės Eglė Šulčiūtė, Sandra Linkevičienė, Vita Kuktienė. Iš esmės buvo surinktos visos geriausios. Gal

tai ir buvo bėda, kad per daug žaidėjų? Sudėtinga atsakyti, nes ne vienas dalykas lėmė kritimą.

Dabar yra olimpinio ciklo pradžia, todėl normalu kaip viso šio ciklo tikslą kelti siekį patekti į Tokijo olimpines žaidynes. Kaip manote, tai utopinė ar įgyvendinama užduotis M.Šerniui, jums ir Lietuvos rinktinei?

Sunku pasakyti. Reikia stebėti, kaip keisis kitos rinktinės. Kai kuriose kartų kaita jau įvyko, kai kurių rinktinių pokyčiai dar laukia. Taip, tikslas labai aukštas, nors galbūt nėra utopinis.

Daug dalykų turi susidėti į savo vietas, kad pavyktų, bet užduotis nėra neįgyvendinama.

Kas kelia didžiausią nerimą prieš olimpinį ciklą? Įžaidėjos pozicija. Ji visuomet buvo problemiška. Santa Okockytė yra energinga, kovotojos charakterį turinti krepšininkė, bet tokios įžaidėjos, kuri aikštelėje viską sureguliuotų, sudėliotų ir treneriui būtų dešinė ranka, neturime. Gera įžaidėja daug dalykų pakeičia. Reikia ir metikėms perdavimų, ir Gintarę Petronytę kamuoliais maitinti. Rinktinei aikštėje labai trūksta organizatorės. Ir tarp jaunų žaidėjų nematyti, kuri galėtų būti ryški klasikinė įžaidėja.

Kai M.Šernius pirmą kartą stojo vadovauti rinktinei, rinktinė gerino rezultatyvumo rekordus. Ar panašų atakuojantį krepšinį ir vėl matysime?

Manau, kad taip. Nors M.Šernius nemažai dėmesio skiria gynybai, jo žaidimo filosofija yra šiuolaikiška.

Su jaunomis krepšininkėmis kitaip ir rungtyniauti sunku. Norint žaisti kokybišką pozicinį krepšinį, reikia

PERMAINOS

Alfredo Pliadžio nuotr.

žaidėjų, pasižyminčių aukštu krepšinio IQ. Tokių krepšininkių nedaug turime, nes joms trūksta aukšto lygio žaidybinės patirties, sunku priimti sudėtingus sprendimus. Belieka gerai gintis ir eiti į greitą puolimą.

M.Šernius irgi kalbėjo apie būtinybę skirti daug dėmesio jaunoms žaidėjoms, suburti rezervinę rinktinę. Ar tai reiškia, kad rinktinėje bus daroma dirbtinė kartų kaita?

Ne, tai nebus daroma dirbtinai. Tai natūralus procesas, ypač kalbant apie moterų krepšinį. Iš rinktinės, žaidusios atrankoje, jau nebus trijų žmonių. S.Linkevičienė laukiasi vaikelio, V.Kuktienė baigia karjerą, manau, kad nebus ir E.Šulčiūtės. Į jų vietą turės ateiti kitos. Yra žaidėjų, kurios rinktinėje žaidžia jau kelerius metus, bet neprogresuoja. Taigi bus permainų.

Rezervinė rinktinė reikalinga. Pati dirbu su jaunimu ir matau, ko trūksta. O labiausiai trūksta patirties. Jos neturi galimybės Lietuvoje paragauti gero lygio krepšinio. Kad ir kaip besidžiaugtume talentais, esame vidutinybės.

Kiek rinktinės žaidėjų rungtyniauja Eurolygoje? Viena – G.Petronytė. Ir tai ne grandų komandoje.

G.Petronytė šiandien yra ryškiausia Lietuvos krepšininkė. Ar tarp jaunimo matote jos kalibro talentų?

Turime Daugilę Šarauskaitę. Duomenis ji turi puikius, bet sportuoti pradėjo būdama 14–15 metų. Galbūt galima išugdyti, bet ji smarkiai atsilikusi. Kiek įstengs pasivyti, priklausys nuo jos charakterio ir pastangų. Nuo to, ar jai užteks tiek, kiek turi, ar norės kur kas daugiau. Jeigu norės daugiau, turės ir dirbti trigubai daugiau. Štai ką šiandien pastebiu: merginos derina krepšinį su mokslais. Daugumai mokslai netgi stoja į pirmą vietą, o krepšinis tik šalia. Ir dauguma renkasi studijuoti tokias specialybes, kur tikrai reikia mokytis. Ir gerai mokytis, o ne durnių volioti. Kartais stebiuosi, kaip įmanoma suderinti sportą ir mokslą.

Mes nerengiame rytinių treniruočių, nes turime leisti merginoms mokytis. Negalime sakyti „nesimokyk“, jei moksluose jos mato daugiau perspektyvų ir savo gyvenimo vien su krepšiniu nesieja. Man, kaip trenerei, tai sudaro keblumų. Manau, sunku ir joms. Po paskaitų bėga į treniruotes, galva kvadratinė, o trenerė dar kažko reikalauja. Kelionėse, matau, irgi sėdi prie knygų. Pamenu, važiavome į Lenkiją – galvoju, pereisiu, pažiūrėsiu, ką merginos daro. Maniau, filmus

Legendinėje „Teo“ komandoje žaidė ir G.Petronytė

žiūri, bet ne – visos knygas skaitė, mokėsi. Mes daugiau dėmesio krepšiniui teikdavome, o ne mokslams (šypsosi).

Teko girdėti, kad LMKL klubai kiekvieną tarpsezonį susiduria su žaidėjų trūkumu – tiesiog nėra iš ko komplektuoti komandų.

Taip, egzistuoja ir tokia problema.

Atrodo, yra vaikų, kurie baigia mokyklas, yra žaidėjų daugiau, nei ieškome, bet rinktis nėra iš ko. Bėda ta, kad krepšinio mokyklas merginos baigia vienuoliktoje klasėje, tad dvyliktoje lieka be krepšinio. Vilniuje galbūt yra kažkokia piramidė, bet kitur žaidėjos tiesiog pražūsta.

Po metų grįžti nėra taip lengva, o ir noro jau nelabai būna. Aišku, dabar tokia didelė legionierių pasiūla, kad vien iš jų galėtume komandas sudaryti. Gal net pigiau būtų. Bet geresnių žaidėjų, nei turi dabar, klubai negali įpirkti, todėl būriais kviestis legionieres nėra prasmės – tada geriau imti jauną vietinę ir kažką iš jos lipdyti.

Jaunųjų talentų projektas atrodė ambicingas, bet žlugo. Nepasiteisino?

Kodėl nutrūko, reikia klausti tų, kas jį organizavo. Aš pati iš tokio projekto. Visa senoji rinktinė buvo perėjusi „ozą“ (dabartinis Lietuvos olimpinis sporto centras – red. pastaba). Todėl ir rezultatai buvo. Lengva nebuvo, bet sąlygos buvo sudarytos: sureguliuotas tvarkaraštis, pamokos, maitinimas, treniruotės dukart per dieną.

Dabar moksleivės tik vakarais gali treniruotis.

M.Šernius sakė, kad sutikdamas grįžti į rinktinę iškėlė sąlygą, jog LKF turi didinti dėmesį moterų krepšiniui. Ar LKF iš tiesų tik imituoja rūpinimąsi moterų krepšiniu?

Be abejo, kad moterų krepšiniui skiriama mažiau dėmesio, nes Lietuvoje sportas numeris vienas yra ne krepšinis, o vyrų krepšinis. Gal ir logiška – tradicijos, rezultatai, patriarchalinė visuomenė. Norėčiau, kad krepšinis nebūtų skirstomas į berniukų, mergaičių, vyrų, moterų. Krepšinį suprantu kaip šeimą, o LKF prezidentą įsivaizduoju kaip tėtį. Suprantu nesuprantu, patinka nepatinka, matau nematau, bet dėmesys turi būti vienodas. Kaip kad tėtis vienodą dėmesį skiria savo vaikams.

Sakote, rezultatai, tradicijos. 1997 metais atrodė, kad moterų krepšinis turi rimtus pagrindus. Kodėl šis triumfas Europos čempionate netapo ateities pergalių pamatu?

Po 1997 metų pergalės svajojome visos susirinkti Lietuvoje, nes dauguma rungtyniavome užsienyje, ir su Lietuvos komanda žaisti Eurolygoje.

Ir kartu pasiruošti pasaulio čempionatui. Bet viskas atsimušė į finansavimą. Manau, ir dabar dauguma lietuvių grįžtų žaisti namo, nes žino, kad kitų galimybių rungtyniauti Eurolygoje neturės. Jei nebūtų buvę „Teo“ komandos, kuri žaidė Eurolygoje, esu tikra, kad ne viena žaidėja taip ir nebūtų pajutusi, ką reiškia rungtyniauti šiame turnyre. Krepšininkėms tai buvo tikra dovana, nes pačioms susirasti Eurolygoje žaidžiantį klubą nesiekė lygis, bet jos tokį šansą turėjo namie.

Krepšinį suprantu kaip šeimą, o LKF prezidentą įsivaizduoju kaip tėtį.

Suprantu nesuprantu, patinka nepatinka, matau nematau, bet dėmesys turi būti vienodas.

Kaip kad tėtis vienodą dėmesį skiria savo vaikams.

Jurgita ŠtreimikytėVirbickienė

OLIMPINĖ PANORAMA

17

TRADICIJA

Kalėdų karavano palydos Rotušės aikštėje

Vėl keliavo Kalėdų karavanas Šiemet vėl, jau septynioliktąjį kartą, per miestus ir miestelius su dovanomis mokykloms keliavo Kalėdų karavanas.

Gruodžio 7-ąją kelionę per Lietuvą pradėjo jau 17-asis Kalėdų karavanas. Vienas seniausių labdaros projektų Lietuvoje šiemet startavo iš LTOK kiemo. Įdėti į mašinas dovanų Lietuvos vaikams ir palydėti karavano atvyko olimpiečiai Milda Valčiukaitė, Airinė Palšytė, Diana Lobačevskė, Ričardas Nekriošius, LTOK viceprezidentas Romualdas Bakutis, LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė Lina Kačiušytė, LTOK ir loterijų firmos „Olifėja“ darbuotojai.

Rinkdamos kalėdines dovanas didžiulės raudonos mašinos su užrašais „Coca-Cola“ buvo sustojusios prie Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros. Papildžiusios atsargas jos toliau judėjo vis pilnesnės.

Iškilmingos palydos vyko Vilniaus Rotušės aikštėje.

Jose dalyvavo ir dovanų atnešė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma, sostinės vicemeras Linas Kvedaravičius, LTOK vadovai, olimpiečiai, „Coca-Cola HBC Lietuva“ atstovai, Kalėdų Senelis – Sigutis Jačėnas, būrys vaikų. Žodžiu ir raštu buvo linkima gražių Kalėdų švenčių, laimingų Naujųjų metų ir sėkmės sporte.

Prie Rotušės susirinkę olimpiečiai ir kiti palydų dalyviai savo kalėdinius sveikinimus surašė į milžinišką atvirlaiškį bei jį pasiuntė Prienams, į kuriuos iš sostinės pirmiausia ir vyko karavanas. Sveikinimas su linkėjimais buvo perduotas prieniškiams, atėjusiems į miesto Kalėdų eglės įžiebimo šventę.

18

OLIMPINĖ PANORAMA

„Džiaugiuosi, kad karavanas jau 17 metų keliauja per Lietuvą, lanko mokyklas, teikia džiaugsmą vaikams. Esu dėkingas visiems, kurie prisideda prie jo“, – sakė V.Adamkus, kartu su žmona Alma siųsdamas visiems šiltus žodžius Kalėdų proga.

Linkėdamas visiems būti aktyviems ir pamėgti sportą, LTOK viceprezidentas R.Bakutis priminė, jog sportavimo ir sveikos gyvensenos įpročiai, įdiegti jauname amžiuje, išlieka visam gyvenimui, todėl labai svarbu pasirūpinti, kad vaikai mokyklose turėtų visas reikiamas priemones išbandyti ir užsiimti kuo įvairesnėmis sporto šakomis. Pasak bendrovės „Coca-Cola HBC Lietuva“ atstovės Gabrielės Šerėnienės, pagalba mokykloms svarbi dar ir dėl to, kad jos dažnai yra visų miestelio gyventojų susibūrimo vieta, todėl Kalėdų karavanas prisideda ir prie bendruomenių stiprinimo.

Kalėdų karavanas gabeno Lietuvos žmonių ir įvairių organizacijų, LR institucijų ir savivaldybių, LTOK partnerių bei bičiulių – bendrovės „Maxima“, „Sportland“, „Audimas“, „Vichy“ vandens parko, krepšinio komandos „Perlas-MRU“ ir kitų įmonių mokykloms dovanotą sportinį inventorių. Dovanos atiteko 21 mokyklai. Kalėdų karavanas aplankė Prienus, Raseinius, Klaipėdą, Kretingą, Marijampolę, padėjo įžiebti Kalėdų eglutes Prienų, Kelmės ir Alytaus miestų aikštėse. „OP“ inf.

ĮDOMU DOVANOS Tarp dovanų moksleiviams buvo 120 krepšinio, po 20 futbolo ir tinklinio kamuolių, 11 plastikinių čiuožynių, 12 stalo teniso rakečių, 8 gimnastikos kamuoliai, 6 badmintono raketės, 4 snieglentės.

TRADICIJA

Alfredo Pliadžio nuotr.

Džiaugiuosi, kad karavanas jau 17 metų keliauja per Lietuvą, lanko mokyklas, teikia džiaugsmą vaikams. Esu dėkingas visiems, kurie prisideda prie jo.

Valdas Adamkus

Vaikai siaučia su Kalėdų Seneliu

Prie dovanų dėžės LTOK kieme – olimpinis vicečempionas E.Krungolcas

„Perlas-MRU“ komandos atstovai dovanojo kamuolių

Sveikinimo žodį taria olimpinė čempionė L.Kačiušytė

Seimo narių dovanos

OLIMPINĖ PANORAMA

19

INTERVIU

Vienas lauke – ne karys LTOK viceprezidento ir Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) prezidento veiklą derinantis Romualdas Bakutis džiaugiasi: „Dirbu ne vienas, o su komanda.“ Marytė Marcinkevičiūtė

Lietuvos sporto pasaulyje puikiai žinomas Romualdas Bakutis ir pats mėgsta pasportuoti. Tik tam, prisipažįsta, lieka vis mažiau laiko, nes verslininkas derina tiesioginį darbą ir dvejas atsakingas pareigas LTOK bei LDSF. Jis džiaugiasi, kad šiemet vėl buvo pakviestas į LTOK komandą tęsti viceprezidento veiklos. „Tai labai vertinu ir priimu kaip tam tikrą bendruomenės pritarimą tiems darbams, kurie buvo padaryti. Bet vienas lauke – ne karys, tik dirbdami komandoje galėjome pasiekti puikių rezultatų. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė gerai supranta ir finansinius reikalus, už kuriuos esu atsakingas, tai man didžiulė paskata ir motyvas dirbti“, – sako R.Bakutis, neseniai perrinktas ir LDSF prezidentu.

Baigiasi 2016-ieji. Kokie jie buvo Lietuvos dviratininkams? – paklausėme R.Bakučio.

Atskirus metus sporte būtų sudėtinga įvertinti, nes per tokį trumpą laiką neįmanoma išugdyti didelio meistriškumo sportininko, suorganizuoti gero renginio ar sukurti kažką naujo.

Vis dėlto metai mums buvo neblogi.

Nepaisant to, kad Lietuvos dviračių sporto federacijos padėtis nėra pati geriausia, į Rio išsiuntėme net keturis dviratininkus.

Iš motinystės atostogų grįžusi Simona Krupeckaitė vos per porą metų atgavo sportinę formą ir sprinto rungtyje sugebėjo užimti septintą vietą. Paskutiniu atrankos laikotarpiu sugebėjome darbą organizuoti taip, kad į olimpines žaidynes patektų Daiva Tušlaitė. Rio rungtyniavo ir du 20

OLIMPINĖ PANORAMA

R.Bakutis su dviratininkėmis

mūsų vyrai – Ramūnas Navardauskas bei Ignatas Konovalovas. Tai didelis dviračių sporto bendruomenės laimėjimas.

Svariai mūsų dviračių treko meistrai lenktyniavo Europos čempionate: aukso medalius pelnė S.Krupeckaitė ir Aušrinė Trebaitė, iškovoti ir dar du bronzos medaliai. Europos jaunių čempionate auksu ir sidabru pasipuošė Olivija Baleišytė, kuri tapo ir pasaulio jaunių rekordininke. Jaunimo grupėje bronza džiaugėsi Miglė Marozaitė.

Reikėtų paminėti dar du sportininkus. Gabrielius Pabijanskas per Europos BMX (mažųjų dviračių kroso) taurės aštuonių etapų varžybas ir Katažina Sosna per Europos MTB (kalnų dviračių) elito maratono čempionatą pelnė bronzos medalius.

Nepaisant šių laimėjimų, olimpinį ketverių metų ciklą įvertinome patenkinamai, nes tikėjomės svaresnių rezultatų. Ypač nelengva buvo federacijai, kuri dirbo nenormaliomis organizacinėmis sąlygomis, neturėjo nuolatinės vadovybės ir buvo blaškoma kaip laivas audringoje jūroje.

Ir tai, kad išlaikė kryptį bei sugebėjo nuplaukti iki Rio uosto, – didelė visos bendruomenės pergalė.

Per federacijos ataskaitos ir rinkimų konferenciją pasakėte, kad reikia lipti iš duobės. Ką turėjote omenyje?

Esame duobėje perkeltine prasme.

Per trejus praėjusio olimpinio ciklo metus LDSF prarado rėmėjus, mūsų ir užsienio dviratininkų, trenerių, tei-

sėjų pasitikėjimą. Kai šiemet organizavome „Baltic Chain Tour“ lenktynes, prie starto linijos stoję dviratininkai mums pasakė, kad netiki, jog gaus piniginius prizus, nes ne vienerius metus už aukštas vietas būdavo apdovanojami čekiais, kurie niekaip neįgaudavo materialaus pavidalo. Duok Dieve, kad tai būtų dugnas, nuo kurio atsispyrę pradėtume kilti į viršų.

LDSF susidariusi padėtis – tai tik viena medalio pusė. Kita – dideli pokyčiai Lietuvos sporto padangėje, ypač trenerių darbo organizavimo ir apmokėjimo srityje. Ateitis nėra labai aiški, vaikų mažėja, dviračių sportas brangus.

Visomis įmanomomis priemonėmis stengiamės, kad jis taptų populiarus, tačiau suvaldyti procesą ir motyvuoti trenerius dirbti – gana sudėtinga.

Net tie jauni žmonės, kurie studijuoja Lietuvos sporto universitete dviračių sporto specializaciją, nesirengia dirbti dviratininkų treneriais. Neturime nė vieno Tarptautinės dviračių sporto sąjungos tarptautinės kategorijos teisėjo, teisėjų ir trenerių kvalifikacijos rengimo bei licencijavimo, trenerių motyvavimo sistemos. Kad federacija išliptų iš duobės, reikia paruošti kopėčias, tą karkasą, į kurį remiantis būtų galima planuoti ateities žingsnius.

Stebiuosi dideliu mūsų dviračių sporto trenerių entuziazmu ir lojalumu mėgstamai sporto šakai. Tai sportui atsidavę žmonės, kurie dirba labiau iš inercijos nei iš tam tikros sveikos motyvacijos.

Reikės nuveikti didžiulį darbą, kad treneriai pasijustų kaip garbingi, orūs žmonės, o ne išmaldos prašytojai. Su Kūno kultūros ir sporto departamentu pradėjome procesą dėl tarifikavimo

INTERVIU

taisyklių peržiūrėjimo. Ačiū Dievui, kad Lietuvoje dar turime žmonių, kurie nori ir gali dirbti, tik jiems reikia padėti.

Lietuvoje susibūrė profesionali vyrų komanda „Staki-Baltik vairas“. Gal bus ir moterų?

Dar kartą grįžtame prie tos duobės.

Jau daug metų neužauginame dviratininkių, sėkmingai lenktyniaujančių plento varžybose. Kartu su jaunių amžiumi jos baigia savo sportinę karjerą. Jaunimo iki 23 metų klausimą pernai išsprendėme vaikinų grupėje, o ką daryti merginoms – lieka problema. Kai plento dviratininkėms sukanka aštuoniolika, jos susiduria su nežinomybe, ką veikti toliau: sportuoti ir iš to gyventi ar ieškotis darbo ir emigruoti skinti braškių. „Staki-Baltik vairas“ gyvuoja vos metus. Tai, kad ši komanda nesubyrėjo, – didelis ekipos vadovų pasiekimas.

Kitiems metams komanda jau susirado rėmėjų, federacija irgi stengiasi jai teikti visokeriopą paramą. Manau, komanda juda teisinga linkme. Panašią vyrų ekipą rengiasi suburti ir klaipėdietis Vaclovas Šiugždinis. O moterų reikalai nėra geri. Esame pasirengę su Lietuvos moterų rinktinės vyriausiuoju treneriu Valerijumi Konovalovu sėstis ir apie tai kalbėtis.

Per ataskaitos ir rinkimų konferenciją viceprezidentu išsirinkome naują žmogų verslininką Paulą Augustą, kuris bus atsakingas už moterų rinktinę. Jo atstovaujama šeimos įmonė šiandien yra ir Lietuvos dviračių sporto generalinė rėmėja. Tai, kad Paului patikėta kuruoti moterų plento rinktinę, rodo nusiteikimą, jog nemaža dalis lėšų šį sezoną bus skirta moterų dviračių sportui.

Lietuvos olimpiniame sporto centre darbo neteko legendinis treneris V.Konovalovas. Ar federacija gali jam kuo nors padėti?

Tai ne federacijos, o nacionalinė problema, Lietuvos sporto politikos klausimas, kaip žiūrima į trenerius ir kokį jų darbą apskritai pripažįstame. Man asmeniškai gaila, kad XXI amžiuje, kai sugebame internetu nusipirkti automobilių Amerikoje ir jie be jokių papildomų pastangų atkeliauja į Lietuvą, virtualiame pasaulyje kuriame verslus ir jiems vadovaujame, treneris internetu negali organizuoti savo veiklos. Manau, tai nėra normalu. Treneris internetu sudaro pratybų planus ir stebi sportininko parametrus, jis atlieka savo darbą. Mūsų sporto specifika tokia: atstovaudami užsienio klubams dviratininkai dalyvauja varžybose, bet treniruočių planus ir ilga-

laikio fizinio pasirengimo strategiją sudėlioja mūsų nacionalinių rinktinių treneriai. Bet mes šiandien niekaip to nesugebame išaiškinti valstybės institucijų darbuotojams.

Tikrai gaila, kad prityręs treneris pateko į tokią sunkią situaciją. Likus metams iki pensijos jis yra atleidžiamas, nes rinktinės narės sezono metu būna ne Lietuvoje. Bet pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse jos atstovauja Lietuvai, o V.Konovalovas iki šios dienos dirba ir yra šalies moterų rinktinės vyriausiasis treneris.

Kol kas nežinome, kaip jam padėti, nes visa trenerių apmokėjimo sistema Lietuvoje pakibusi nežinomybėje.

Kokia jūsų, kaip LDSF prezidento, svajonė: ką norėtumėte įgyvendinti per olimpinį ketverių metų ciklą?

Dviračių sportas šiandien turi keturias olimpines disciplinas: plentą, treką, MTB ir BMX. Iškėliau uždavinį turėti keturias nacionalines rinktines.

Nepaisant to, kad turime puikių dviratininkų ir augančio jaunimo, visose disciplinose yra pakankamai iššūkių.

BMX komandoje įvyko pasikeitimų: ankstesnį ilgametį rinktinės trenerį Albertą Rimšą pakeitė Vilius Lopeta.

Manau, kad Lietuvoje galime populiarinti ir MTB, arba kalnų dviračių sportą. Pradėjome ieškoti vyriausiojo rinktinės trenerio. Reikia pradėti važinėti į įvairius turnyrus ir rinkti taškus į Tokijo olimpines žaidynes.

Turime puikų dviračių treką Panevėžyje, tačiau Šiaulių BMX trasa jau neatitinka tarptautinių reikalavimų.

Turime Šiaulių sporto gimnaziją, kurioje mokosi šeši jaunieji BMX dviratininkai. Gimnazija nieko prieš turėti sportininkų, užsiimančių MTB. Priešingai nei kiti miestai, Šiauliai turi parengę ilgalaikę strategiją, apimančią laikotarpį nuo sportininkų mokymosi gimnazijoje iki 23 metų. Mus tai džiugina, beliks šį iššūkį su šiauliečiais įgyvendinti.

Sieksime tobulinti teisėjų korpusą.

Teisėjai išsirinko savo vedlį kaunietį Mantvydą Kanapecką. Daug dėmesio skirsime atrankos kriterijams: jie turi būti aiškūs, visi treneriai ir sportininkai privalės žinoti, kaip vyks atrankos į pasaulio ir Europos čempionatus.

Esate Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas, praėjusią kadenciją vadovavote Ekonomikos ir finansų komisijai. Ką galite pasakyti apie šią veiklą?

Didžiąją dalį ankstesnio olimpinio ciklo buvau atsakingas už finansus, stengiausi būti nepriklausomas ir

R.Bakutis ir LTOK generalinis sekretorius V.Paketūras – tarp Kalėdų karavano talkininkų

objektyvus. Kai pradėjau vadovauti LDSF, ėmiau kliūti kai kurioms sporto institucijoms. Tarsi iki tol mano kišenės buvo tuščios, o dabar jas reikia prikrauti (juokiasi).

Gyvenime esu įpratęs vadovauti keletui įmonių vienu metu, todėl niekada nedirbi vienai, dėmesį skiri visoms, nes globaliai matai bendrą poreikį ir stengiesi priimti nešališkus sprendimus. Ir čia tas pats. Būdamas LDSF prezidentu geriau žinau, ko federacijos nori iš LTOK, KKSD, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo, Lietuvos olimpinio sporto centro, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, stengiuosi tą suvokimą pritaikyti kasdienėje veikloje.

Darbuodamasis LTOK ekonomikos ir finansų komisijoje sugebėsiu panaudoti žinias, sukauptas tiesiogiai bendraujant su sporto bendruomene, ir pasiremti jomis komisijai siūlydamas naujų sprendimų. Vienas praėjusio olimpinio ciklo pasiekimų yra tas, kad atskyrėme Lietuvos olimpinio fondo pajamas ir sąnaudas nuo kitų tiesiogiai sporto veiklai skirtų pinigų.

Bendruomenę, olimpinę šeimą reikėjo įtikinti, kad būtina investuoti į fondą, ir jis pasieks savo tikslus. Šiandien viskas kaip ir pasiekta. Dabar belieka žiūrėti, kad veiktų kontrolės mechanizmas.

Dabartinė sistema veikia, bet reikia žinoti, kokios jos veikimo pasekmės, ir atsakingai stebėti, kaip įgyvendinant projektus įsisavinamos lėšos. Per ketverius metus sugebėjome sutvarkyti finansinę atskaitomybę. Taip, kaip dirba LTOK, palinkėčiau dirbti visoms sporto institucijoms, tada ir skaidrumo, ir aiškumo bus daugiau.

Atskirus metus sporte būtų sudėtinga įvertinti, nes per tokį trumpą laiką neįmanoma išugdyti didelio meistriškumo sportininko, suorganizuoti gero renginio ar sukurti kažką naujo.

Vis dėlto metai mums buvo neblogi.

Romualdas Bakutis

Man iki 60-ies beliko ketveri metai – olimpinis ciklas. Esu sakęs, kad iki jubiliejaus sportui atiduosiu žinias ir patirtį, o paskui važinėsiu parke dviračiu.

OLIMPINĖ PANORAMA

21

Viltys Vytauto Dranginio nuotr.

R.Paškauskienė

Ateitis priklauso jaunimui Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentas Rimgaudas Balaiša viltis sieja su augančiu talentingu jaunimu.

Lina Daugėlaitė Tituluočiausia Lietuvos stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė po šių metų Europos čempionato, kuriame kartu su serbu Aleksandru Karakaševičiumi iškovojo dar vieną, šįkart bronzos, medalį, garsiai paskelbė, kad jai tai buvo paskutinės Europos pirmenybės. Pasaulio čempionate pavasarį dar žada atstovauti Lietuvai, o tada rinktinei rengiasi jau tarti „sudiev“.

Pagal iškovotus medalius R.Paškauskienė patenka į Europos visų laikų tituluočiausių sportininkių penketuką. Lietuvos stalo tenisininkė per savo karjerą dalyvavo trejose olimpinėse žaidynėse, o Europos čempionatuose pelnė 17 medalių. Daugiausiai apdovanojimų susižėrė žaisdama poroje su serbu A.Karakaševičiumi mišrių dvejetų varžybose: jie keturiskart tapo Europos čempionais, dusyk vicečempionais ir dukart pasipuošė bronza. Kaip jau minėta, vienas iš šių dviejų bronzos medalių pelnytas 2016-ųjų Europos čempionate. Šia bronzine nata 39-erių tituluočiausia Lietuvos stalo tenisininkė, varžybose dalyvaujanti nuo 12 metų, pasirodymus Europos čempionatuose žada baigti.

Išbandė trenerės darbą Beje, baigdama sportinę karjerą rinktinėje R.Paškauskienė joje perima kitas pareigas: rudenį vykusiose Europos stalo teniso komandinio čempionato 22

OLIMPINĖ PANORAMA

atrankos varžybose ji išbandė naują amplua – debiutavo kaip žaidžianti trenerė. Padėti raketę į šalį visam laikui R.Paškauskienė dar nežada – šį sezoną ji žaidžia Vengrijos čempionių klube, kuris varžosi Čempionų lygoje. Pasiekusi sportinės karjeros saulėlydį tenisininkė dar ketina pažaisti metus kitus kokiame nors klube. „Pakeisti Rūtos, kuri laimėjo 17 medalių Europos čempionatuose, tapo Europos vienetų čempione, neįmanoma – jos pakeisti negali niekas. Be to, konkurencija pasaulyje milžiniška. Vien Europoje – daugybė šalių, turinčių dešimt kartų didesnius biudžetus ir geresnes sąlygas. Pradėkime nuo to, kad mes neturime sąlygų nei Vilniuje, nei Kaune – vaikai treniruojasi pusrūsiuose. Nė vienos normalios salės, kurioje būtų galima auginti tuos vaikus“, – apgailestauja R.Balaiša ir priduria, kad didelio meistriškumo sportininkams užauginti reikia ne tik jų talento, bet pirmiausia sąlygų.

Tokijui per jauni Šiuo metu didžiausios ateities viltys siejamos su seserimis dvynėmis Kornelija ir Emilija Riliškytėmis iš Vilniaus. Talentingoms trylikametėms, pasak R.Balaišos, skiriamas didelis dėmesys, jos įtrauktos į Europos stalo teniso plėtros programą. Pagal ją atrenkami perspektyviausi savo amžiaus grupės

Pakeisti Rūtos, kuri laimėjo 17 medalių Europos čempionatuose, tapo Europos vienetų čempione, neįmanoma – jos pakeisti negali niekas.

Rimgaudas Balaiša

VILTYS LSTA nuotr.

M.Stankevičius

Europos žaidėjai, kuriems sudaromos sąlygos kelti meistriškumą įvairiose šalyse rengiamose stovyklose. „Tikimės, kad iš jų šis bei tas išaugs“, – viliasi Lietuvos stalo teniso asociacijos (LSTA) prezidentas.

Asociacijos vadovas neslepia, kad mūsų šalyje konkurencija tarp moterų nedidelė. Ir tai, kad šiais metais į Lietuvos rinktinę buvo įtraukta ir trylikametė K.Riliškytė, rodo ne tik jos talentą, bet ir konkurencijos stoką. Lietuvos čempionate praėjusiais metais K.Riliškytė buvo antra, nusileidusi tik Lietuvos čempione tapusiai Eglei Stuckytei.

Tarp vyrų konkurencija didesnė. R.Balaišos teigimu, šiandien yra apie dešimt panašaus pajėgumo vyrukų. Lietuvos vyrų rinktinė gana jauna – ją sudaro Tomas Mikutis ir Alfredas Ūdra, kuriems po 23-ejus, ir šešiolikmetis Medardas Stankevičius. Visi jie žaidžia užsienio klubuose. T.Mikutis Belgijos, kiti du – Vokietijos.

Garsiausiai iš šios trijulės pastaraisiais metais linksniuojama M.Stankevičiaus pavardė. Praėjusiais metais Medardas su Europos rinktine pasaulio jaunių čempionate pelnė tris medalius – tapo komandinės rungties čempionu, o dvejetų ir asmeninėse varžybose iškovojo bronzą. Be pelnytų apdovanojimų, tiek patį sportininką, tiek Lietuvos stalo teniso gerbėjus itin nudžiugino komandinėse varžybose išplėšta sensacinga pergalė prieš kiną Shuo Yangą, kuris vėliau tapo pasaulio jaunučių čempionu. „Šiemet Europos komandinio čempionato atrankos varžybose Vilniuje jis sužaidė geriausiai iš visų vyrų. Nedaug trūko, kad būtų įveikęs 109 pasaulio raketę ukrainietį – 2:1 pirmavo. Kaip šešiolikmečiui, tikrai neblogai“, – jaunojo stalo tenisininko žaidimą vertina R.Balaiša.

M.Stankevičius, kaip ir dvynės Riliškytės, įtrauktas į Europos stalo teniso plėtros programą. Gruodžio pradžioje jis kaip tik stovyklavo Švedijoje. „Grįš iš Švedijos – ir į Vokietiją, kur žaidžia viename klube trečiojoje Bundeslygoje. Iš vienos stovyklos į kitą, nes Kaune tokio lygio sportininkui nėra ką veikti“, – sako R.Balaiša.

Beje, M.Stankevičius – itin aukštas stalo tenisininkas. Jo ūgis – 196 cm. Dėl to keičiasi žaidimo technika, vaikinui reikia prisitaikyti prie tokio ūgio. „Bet viskas po truputį juda į priekį, jis prisitaiko, tobulėja“, – patikina LSTA vadovas.

Kornelija ir Emilija Riliškytės

Vargu bau ar šie talentingi jauni sportininkai sugebės prasiskinti kelią jau į Tokijo olimpines žaidynes. „Riliškytės dar tikrai ne. Joms dar reikia vieno olimpinio ciklo. Tikimės, kad Medardas – būsimasis olimpietis, bet į Tokiją patekti jam bus sudėtinga, nors jis kasmet tobulėja. Po ketverių metų Medardas bus dvidešimties“, – dėsto R.Balaiša, kurio nuomone, apie stalo tenisininkus Lietuvos olimpinėje rinktinėje greičiausiai bus galima kalbėti ne Tokijo, o dar kitose olimpinėse žaidynėse.

Tęsia šeimos tradicijas Beje, įdomu, kad pajėgiausi Lietuvos stalo teniso žaidėjai – šeimų, turinčių gilias šios sporto šakos tradicijas, atstovai. Tą patį būtų galima pasakyti tiek apie R.Paškauskienę, kurios mama ir trenerė Romualda Garkauskienė – buvusi stalo tenisininkė, tiek apie M.Stankevičių. Medardas – jau trečios kartos šios sporto šakos atstovas šeimoje: stalo tenisą žaidė jo senelis Romas, tėtis Viktoras ir dėdė Denisas Stankevičiai.

ĮDOMU ŪGIS Medardas Stankevičius – itin aukštas stalo tenisininkas. Jo ūgis – 196 cm. Dėl to keičiasi žaidimo technika, vaikinui reikia prisitaikyti prie tokio ūgio.

„Tokie vaikai pradeda nuo ankstyvo amžiaus į treniruotes eiti, gauna didesnį dėmesį. Stalo tenisininkams reikia daug individualaus darbo. Medardo tėtis ilgą laiką buvo Lietuvos dešimtuko žaidėjas, daug su sūnumi asmeniškai treniravosi. Tai milžiniškas individualus darbas. Žinoma, reikalingas ir talentas“, – sako R.Balaiša.

OLIMPINĖ PANORAMA

23

žvilgsnis

TIKISI stebuklO Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Romualdas Petrukanecas – apie galimus olimpinės programos pokyčius ir komandos planus.

Marytė Marcinkevičiūtė Mariaus Grinbergo nuotr.

R.Petrukanecas (dešinėje) padeda Antanui Lankui (kairėje) treniruoti olimpinių žaidynių prizininkus Edviną Ramanauską ir Aurimą Lanką

Pradėdami rengtis naujam olimpiniam sezonui Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo meistrai nekantriai laukia Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimo, ar iš olimpinės programos bus išbrauktos jų mėgstamos rungtys. Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (LBKIF) generalinis sekretorius R.Petrukanecas įsitikinęs, kad nedidelių vilčių dar yra.

Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės, vieniems suteikusios džiaugsmo, kitiems – nusivylimo, jau tapo istorija. Kaip dabar vertini irkluotojų pasirodymą jose?

Vien tai, kad įveikę sunkią atranką Rio žaidynėse dalyvavo šeši mūsų irkluotojai, – jau geras rezultatas. Visi į žaidynes patekę mūsiškiai galėjo pretenduoti į medalius. Tarp favoritų atsargiai buvo minimi ir šiauliečiai Aurimas Lankas bei Edvinas Ramanauskas, kurie, kaip žinome, ėmė ir laimėjo bronzą.

Aukštą penktą vietą 1000 m distancijoje užėmė dvivietės baidarės irkluotojai Ričardas Nekriošius ir An24

OLIMPINĖ PANORAMA

drejus Olijnikas. Tačiau mūsų lyderiai kanojininkas Henrikas Žustautas ir baidarininkas Ignas Navakauskas neatsiskleidė ir neparodė to, ko jie patys ir federacija tikėjosi.

Pelnytas medalis, penkta, devinta ir vienuolikta vieta – tokie žaidynių rezultatai. Džiugu dėl laimėtų medalių, bet liūdina, kad vienvietininkai nepateko į finalus. Kai daugiau valčių, daugiau ir šansų iškovoti medalius. Vieniems nepasisekė, užtat kiti nudžiugino.

Ar federacija analizavo, kas nutiko H.Žustautui, su kuriuo buvo sieta nemažai vilčių?

Neturiu teisės pasakyti savo griežtos nuomonės, kodėl taip atsitiko. Oficialiai tą turėtų padaryti Henriko treneris Kazimieras Rėksnys. Ką aš mačiau per tuos porą sezonų? Henrikui varžybose per sezoną tekdavo po 40–45 startus. Jis važiuodavo iš vienų varžybų į kitas. Trečią sezoną sportininkas nutarė kryptingai rengtis Rio olimpinėms žaidynėms ir startavo vos 15 kartų. Mažiau varžybų, vadinasi, daugiau treniruočių. Kai daugiau tre-

niruojamasi, galbūt į galvą ima lįsti įvairios mintys, atsiranda nepasitikėjimas, persitreniruojama. Gal tai turėjo įtakos tokiems rezultatų pokyčiams?

Gal federacijai dėl teisės vykti į Rio žaidynes nereikėjo rengti tokios griežtos atrankos tarp H.Žustauto ir Jevgenijaus Šuklino? Juk atranka pareikalavo daug fizinių ir dvasinių jėgų, pridėjo psichologinės įtampos.

Gal pavasarį psichologinės įtampos kažkiek ir buvo. Turėjome tris sportininkus, skirtingų amžiaus grupių pasaulio čempionus – J.Šukliną, H.Žustautą ir Vadimą Korobovą. Visi trys per treniruočių stovyklas dirbo kartu, o jų kontrolinių varžybų ir treniruočių rezultatai būdavo panašūs.

Kažkuriam suteikti pirmenybę būtų buvę nesąžininga. Per pratybas jie negalėjo tarpusavyje išsiaiškinti, kuris yra stipresnis. Tuo metu kanojininkus treniravo skirtingi treneriai: vilnietis K.Rėksnys, visaginietis Dmitrijus Michailovas ir kaunietis Tomas Gadeikis.

Kad viskas būtų skaidru ir aišku, reikėjo nustatyti griežtas taisykles. Jas

ŽVILGSNIS

Nemanau, kad kanojininkai fiziškai išsikrovė, nes trys kontroliniai startai buvo numatyti per porą mėnesių.

Olimpietis paaiškėjo po dvejų varžybų. Jeigu būtų prireikę trečiųjų, iki olimpinių žaidynių dar būtų likusios aštuonios savaitės. Kelialapį iškovojęs H.Žustautas turėjo pakankamai laiko atsigauti, pailsėti ir pasiekti gerą sportinę formą.

Auga talentingas 19-metis kanojininkas V.Korobovas, kuris šiemet tapo Europos jaunimo čempionu, pasaulio jaunimo vicečempionu ir 200 m distancijos pasaulio rekordininku. Kaip LBKIF rūpinasi šia kylančia žvaigžde?

Pas mus nėra išskirtinių sportininkų, netgi J.Šuklinas nebuvo išskirtinis.

Kiekvienas dirba pagal numatytą priemonių planą, niekas neturi išskirtinių sąlygų. Lietuvos rinktinė visą laiką treniruojasi kartu.

Vadimas savo amžiaus grupių pasaulio ir Europos čempionatų apdovanojimus ėmė pelnyti jau nuo 16 metų. Bendradarbiaudami su Lietuvos olimpiniu sporto centru šiam visaginiečiui padėdavome sportiniu inventoriumi, ieškojome rėmėjų, stengdavomės išvežti į visas įmanomas treniruočių stovyklas. Matėme, kad tai iš tikrųjų talentingas irkluotojas, galintis pasiekti svarių rezultatų.

Ir neapsirikome. Visagine jis turėjo puikų trenerį D.Michailovą, o dabar jo treneriu tapo K.Rėksnys. Šį talentingą irkluotoją, antrus metus besimokantį M.Romerio universitete, įtraukėme į komandą ir jis gavo viską, ką ir kiti olimpinės rinktinės nariai.

Lietuvoje veikia Panevėžio Raimundo Sargūno ir Šiaulių sporto gimnazijos, kitąmet tokio profilio gimnazija bus atidaryta Vilniuje.

Ar jose esama ir kanojininkų bei baidarininkų?

Vilniuje suburta pradinė keturių irkluotojų iš Skuodo, Klaipėdos ir Vilniaus grupelė, ją treniruoja Mantas Grikšas, kuris dar šiemet pats irklavo, bet prikalbinome dirbti treneriu. Panevėžyje pas trenerį Vytautą Vaičikonį treniruojasi mažas spindulėlis Lukas Šakalys, kuris pasaulio jaunių čempionate tarp metais vyresnių varžovų buvo aštuntas. Šiaulių sporto gimnazijoje mokosi aštuoni jaunieji irkluotojai, juos tobulina Tadas Čižas, neseniai baigęs aktyvią sportinę karjerą.

Ir šiauliečiai, ir panevėžiečiai savo amžiaus grupėse Lietuvoje jau tapo lyderiais. Tačiau irklavimas – tokia sporto šaka, kai iki aštuoniolikos sportininkai retai atsiskleidžia, o svarių rezultatų pasiekia tik sulaukę dvidešimties. Pasaulio jaunių čempionatai pradedami rengti aštuoniolikmečiams irkluotojams, į juos prasibrauti septyniolikmečiams gana sudėtinga.

Godos Smilingytės nuotr.

kartu su sportininkais bei jų treneriais dėliojome porą mėnesių. Galiausiai buvo nuspręsta, kad reikalinga būtent tokia atranka.

Esi Lietuvos BKIF generalinis sekretorius ir šalies baidarių irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris. Ar nesulauki priekaištų, kad dirbi du darbus ir, ko gero, didžiausią dėmesį skiri savo auklėtiniams?

Galiu pasakyti, kam skiriu mažiau dėmesio, – savo šeimai. Mano prioritetas – trenerio darbas, jam skiriu patį didžiausią dėmesį. Bus medalių – bus gerai federacijai, nebus – federacija bus kritikuojama. Baidarių irklavimo rinktinės treneriu dirbu nuo 2005-ųjų, o LBKIF gen. sekretoriumi buvau išrinktas 2013-ųjų žiemą. Kartu su manimi federacijoje dirba didelė mano pagalbininkė Natalija Kamarauskaitė.

Iki šiol treniravau jaunimą ir suaugusius baidarininkus sprinterius. Laukiu, kada mokyklą baigs panevėžietis L.Šakalys ir prisidės prie mano grupės, kurioje treniruojasi I.Navakauskas, Artūras Sėja, Rokas Puzonas, Simas Maldonis, o per treniruočių stovyklas nuo 2013 m. pavasario prisijungė trenerio Antano Lanko auklėtiniai šiauliečiai A.Lankas ir E.Ramanauskas. Nuo tada jiems rašau planus, numatau varžybas, su jais važinėju. Pirmaisiais metais už juos gavau atlyginimą, bet kai 2014-aisiais jie laimėjo Europos čempionato medalius, man atlyginimas buvo nubrauktas.

Didelė federacijos paspirtis – bendra Lietuvos ir Vengrijos įmonė „Brača-Sport“, gaminanti irklus.

Kiek jų gaunate per metus?

Federacija su šia įmone, kuriai vadovauja praeityje žinomas baidarininkas, daugkartinis Lietuvos ir SSRS čempionas Arūnas Tomkevičius, yra pasirašiusi ilgalaikę rėmimo sutartį, pagal kurią kasmet gauname po 30 irklų. Tai mums gana didelė parama, nes vienas irklas kainuoja daugiau nei 300 eurų. „Brača-Sport“ šiemet mini 25 metų gyvavimo sukaktį. Padedant mūsų federacijai rengiamos „Brača-Sport“ baidarių ir kanojų irklavimo varžybos. Įmonė nugalėtojams skiria prizų, kurių vertė – 6 tūkst., o federacija prisideda 3–4 tūkst. eurų. Anksčiau jos vykdavo Kaune, o pastaruosius dve-

Sėkmingi metai buvo kanojininkui V.Korobovui

jus metus – Trakuose. Federacija turi ir daugiau rėmėjų: Klaipėdos „Transekspedicija“, „Seifuva“, SLV „Baltic“.

Londone J.Šuklinas tapo vicečempionu, Rio de Žaneire bronzą iškovojo A.Lankas ir E.Ramanauskas, bet olimpinis auksas, kurį Miuncheno olimpiadoje iškovojo dvivietės kanojos irkluotojas Vladas Česiūnas, vis dar nepasiekiamas.

Gal pavyks Tokijuje?

Prieš ketverius metus dar nebuvo V.Korobovo, o dabar iš jo visko galima laukti. Gana ramiai ir su didelėmis viltimis gyvenau iki to momento, kol išgirdau, kad bus keičiama Tokijo olimpinių žaidynių rungčių programa. Jau pasakyta, kaip bus Tokijuje, tik antspaudai dar nesudėti.

ICF Tarptautiniam olimpiniam komitetui pasiūlė iš olimpinės programos išbraukti mūsų pagrindines rungtis – vienviečių kanojų ir dviviečių baidarių 200 m nuotolio varžybas.

Galime prarasti išsikovotas tvirtas pozicijas. TOK maždaug kovo mėnesį turi patvirtinti, ar sutinka su tokiomis permainomis, nes vietoje šių rungčių siūloma įtraukti moterų kanojų varžybas. Viliamės, kad įvyks stebuklas ir TOK lieps ieškoti kokių nors kitų rungčių. Jeigu ne, geriausi mūsų sportininkai turės galvoti apie 1000 m nuotolį.

Pas mus nėra išskirtinių sportininkų, netgi Jevgenijus Šuklinas nebuvo išskirtinis.

Kiekvienas dirba pagal numatytą priemonių planą, niekas neturi išskirtinių sąlygų.

Lietuvos rinktinė visą laiką treniruojasi kartu.

Romualdas petrukanecas

Irkluotojai jau pradėjo rengtis naujam olimpiniam ciklui. Sausio viduryje baidarininkai A.Lankas, E.Ramanauskas ir I.Navakauskas bei kanojininkai H.Žustautas ir V.Korobovas kartu su Lietuvos irklavimo rinktine planuoja vykti slidinėti į Italiją, o nuo vasario pradžios sezonui toliau rengsis Portugalijoje ir Kroatijoje.

OLIMPINĖ PANORAMA

25

ATMINTIS

Neturėtų būti spengiančios tylos Prieš Vėlines ir per jas lankėme amžinybėn išėjusių olimpiečių, olimpiniam sąjūdžiui ir sportui nusipelniusių žmonių kapus.

Dėjome gėlių žiedus, degėme žvakutes. Deja, ne visų kapai žinomi. doc. dr. Artūras Poviliūnas davinys, K.Bulota, V. ir J.Dovydaičiai, A.Švarplaitis. Daugelio represuotųjų kūno kultūros ir sporto darbuotojų, fizinio lavinimo mokytojų, sportininkų likimai dar tikslinami.

Areštai itin sustiprėjo 1941 m. žiemą ir pavasarį, kuomet iš gimnazijų, aukštųjų mokyklų buvo suimami gimnazistai, studentai, mokytojai, dėstytojai, buvę aktyvūs sportininkai ir sporto organizatoriai.

Atmintyje ilgam išlikęs stiprus vienos užsienio televizijos anonsas. Jame Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu iš Jungtinių Tautų tribūnos emocingai sako: „Kiek kartų aš kreipiausi į jus sakydamas, kad žudoma mano tauta, Izraelio gyventojai. Ką į tai jūs atsakėte? Nieko, nič nieko! Mirtina tyla...“ Labai panašūs jausmai užplūdo prisiminus 1991-ųjų sausio dienas. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, olimpiniai čempionai ir prizininkai kreipėsi pagalbos į Tarptautinį olimpinį komitetą su prašymu sustabdyti terorą. Bet buvo tyla, mirtina tyla...

Mes žinojome, kuo mums gali baigtis sausio įvykiai. Mažų mažiausiai Sibiru. Jame būtų užtekę vietos visiems Lietuvos sporto veikėjams, kaip užteko jos pirmosios stalinizmo represijos metais.

Lietuvos kūno kultūros istorijoje (Vilnius, 1996) rašoma: „Pirmosios stalinizmo represijos neaplenkė ir Lietuvos kūno kultūros ir sporto darbuotojų, sportininkų, fizinio lavinimo mokytojų bei dėstytojų.

Jau 1940 m. liepos mėn. buvo suimtas Marijampolės sporto apygardos pirmininkas I.Maurukas, 1940-12-10 26

OLIMPINĖ PANORAMA

– Kelmės vidurinės mokyklos fizinio lavinimo mokytojas J.Ruso, KKR darbuotojas A.Dulevičius. Nepatikimas, „idėjiškai žalingas“ pasirodė esąs ir K.Dineika, tuo metu dirbęs KKR mokyklų inspektoriumi.

Represuotas ir nukankintas Sibire buvo 1926 m. Lietuvos bėgimo čempionas J.Petraitis, Vilniaus sporto apygardos pirmininkas, 1938 m.

Tautinės olimpiados dalyvis, žymus Vilniaus krašto sportininkas P.Žižmaras, sporto žurnalistas J.Kusa. Netoli Minsko, prie Červenės, 1941-06-26 sušaudyti LTOK nariai: buvęs krašto apsaugos ministras plk. B.Giedraitis ir buvęs vidaus reikalų ministras plk.

S.Rusteika. Tais metais buvo suimti LTOK pirmininkas V.Augustauskas ir šio komiteto narys B.Grėbliauskas.

LTOK sekretorius žurnalistas V.Kemežys karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją, apsigyveno Pamaryje, tačiau po karo sovietinių saugumo organų suimtas ir išvežtas į Sibirą. Stalinizmo represijų aukomis taip pat tapo „Jūros“ korporacijos pirmininkas S.Žukauskas, kpt. J.Vabalas, Lietuvos generalinio štabo kariuomenių fizinio lavinimo instruktorius, žurnalistas, Turizmo sąjungos centro valdybos narys, daugelio knygų autorius, V.Už-

Taigi kūno kultūros ir sporto vystymosi raidą Lietuvoje 1940–1941 m. lėmė istoriškai susiklosčiusios vidaus ir tarptautinės sąlygos. Netekus suvereniteto Lietuvos kūno kultūra ir sportas priklausė nuo Maskvos. Nutraukti tarptautiniai sportiniai ryšiai, sustabdyta LTOK ir dvylikos tarptautinį statusą turėjusių sporto federacijų veikla.

Kūno kultūros ir sporto renginiai buvo ideologizuojami, politizuojami. Nacionalinė kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma griežtomis prievartinėmis priemonėmis.“ Prisimenu laišką iš tolimosios Australijos, Adelaidės, kurį atsiuntė šviesaus atminimo „Vyčio“ laikraščio (buvo ir laikraštis, ir žurnalas pavadinimu „Vytis“, kuriuos redagavo šviesaus atminimo Roma Grinbergienė) korespondentas Juozas Riauba. Jis rašė: „Man visą laiką nedavė ramybės mintis, kiek Nepriklausomos Lietuvos sportininkų nukentėjo nuo nacių ir bolševikų, kiek jų pateko į nacių ir komunistų pragarus, kas žuvo, kas ištvėrė. Bandžiau sudaryti sąrašą. Jei klystu, pataisykite. Jei žinote daugiau, sąrašą papildykite. Būsiu dėkingas.

Mano sudarytas liūdnas sąrašas toks: 1. BAKŪNAS Vladas, lengvaatletis, sporto darbuotojas, Kauno „Grandis“.

Buvo patalpintas nacių KZ Pravieniškėse.

2. BULOTA Kęstutis, čiuožėjas ir ledo ritulio žaidėjas, Kauno LFLS. Išvežtas 1941 m. birželį į Sibirą, iš kur negrįžo.

ATMINTIS

Man visą laiką nedavė ramybės mintis, kiek Nepriklausomos Lietuvos sportininkų nukentėjo nuo nacių ir bolševikų, kiek jų pateko į nacių ir komunistų pragarus, kas žuvo, kas ištvėrė.

1938 m. pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada. Vilniaus delegacijos sutikimas Kaune. Ant rankų – P.Žižmaras

V.Augustauskas

Juozas Riauba 3. DOVYDAITIS Jonas, lakūnas ir sklandytojas, Kauno LAK. Išvežtas 1941 m. birželį į Sibirą. 1944 m. su kariuomene grįžo į Lietuvą.

P.Žižmaro gyvenimas nutrūko Sibire

4. DOVYDAITIS Vytautas, sklandytojas, LAK. 1941 m. birželį išvežtas į Sibirą. Grįžo į Lietuvą 1948 m.

tis, Kauno „Grandis“. LAF ryšininkas.

Grįžtant į Vokietiją, buvo sužeistas ir įduotas pasienio NKVD. Buvo tardomas Kauno ir Minsko kalėjimuose.

Sušaudytas 1941 m.

5. DŽENKAITIS Jonas, lakūnas, Kauno AK. LAF ryšininkas. Per Karaliaučių 1941-06-15 grįžo į Lietuvą, kur ir žuvo, begindamas Aleksoto tiltą 1941-06-23.

6. GEDMINAS Jurgis, vandens sportas, Kauno jachtklubas. LAF ryšininkas. Per Karaliaučių 1941-06-15 grįžo į Lietuvą.

7. KUSA Juozas, „Lietuvos aido“ sporto skyriaus redaktorius. 1941 m. išvežtas į Sibirą, kur buvo mirtinai nukankintas.

8. LEŠČINSKAS V., krepšininkas ir lengvaatletis, Kauno C.JSO. Po karo išvežtas į Sibirą. Grįžo ir mirė Kaune.

9. MARCINKUS Romas, futbolininkas, Kauno LFLS. Prasidėjus karui, išvyko į Angliją ir skraidė kaip karo lakūnas.

Virš Viduržemio jūros buvo pašautas ir patalpintas į karo belaisvių lagerį Stalag-SAGAN. Pabėgo su kitais lakūnais ir buvo gestapo prie Dancigo sulaikytas. Gestapisto Burchardo buvo mirtinai užplaktas botagais.

10. NAUJOKAITIS Mykolas, sporto darbuotojas Vilniuje, LAF ryšininkas.

1941 m. balandį, pereinant per Žaliąją į Lietuvą, buvo pašautas ir atvežtas į Tauragės ligoninę, kur sulaukė karo su rusais.

11. PUSKUNIGIS Leonas, lengvaatletis, Kauno C.JSO. Nacių išvežtas 1944 m. į Štuthofo KZ. Karui baigiantis, grąžintas Lietuvon.

R.Marcinkus

12. RIAUBA Juozas, plaukikas, Kauno JSO-KVK, vandens sporto teisėjas.

LAF ryšininkas. 1941 m. vasarį patalpintas į Soldau KZ. 13. RIAUBA Romualdas, futbolininkas, Kauno C.JSO. Karui pasibaigus, slaptai grįžo į Lietuvą ir įsijungė į partizanus. 1952 m. buvo amnestuotas ir dirbo Vilniuje, po trejų metų buvo iš naujo teisiamas ir nuteistas sušaudyti. 1956 m. sušaudytas Panevėžyje.

14. STANEVIČIUS Vytautas, sporto darbuotojas, Kauno „Perkūnas“. 1944 m. išvežtas į Štuthofo KZ. Buvo paimtas į Raudonąją armiją ir, vokiečiams kapituliavus, grąžintas į Lietuvą. Su grupe lietuvių per geležinę uždangą perėjo į Vakarų Vokietiją.

15. SUTKUS Viktoras, lengvaatletis, Kauno „Grandis“. 1940 m. liepos pradžioje Palangoje buvo nušautas ant tilto, beskubant į autobusą Šventojoje.

16. ŠACKUS Stasys, lengvaatletis, Kauno C.JSO. Kūno kultūros kursų lektorius. Po karo kartu su Leščinsku buvo išvežtas į Sibirą. Po Stalino mirties grįžo į Kauną, kur ir mirė.

17. ŠVARPLAITIS Albertas, lengvaatle-

18. TUMĖNAS Vytautas, sporto darbuotojas. Nuolatinis plaukimo varžybų sekretorius. 1944 m. išvežtas į Štuthofo KZ. Ten ir mirė.

19. VABALAS Jonas, lengvaatletis, Kauno „Grandis“, 1941 m. birželį išvežtas į Sibirą. Po 25 metų grįžo į Kauną, ten ir mirė.

SUŠAUDYTI Netoli Minsko, prie Červenės, 1941-06-26 sušaudyti LTOK nariai: buvęs krašto apsaugos ministras plk. B.Giedraitis ir buvęs vidaus reikalų ministras plk.

S.Rusteika.

20. VAŠKELYTĖ Eleonora, krepšininkė ir lengvaatletė, Kauno C.JSO. 1941 m. išvežta į Sibirą. Grįžo ir gyvena Vilniuje.

21. Dr. VOKIETAITIS Algirdas, kūno kultūros kursų lektorius, sporto darbuotojas. LAF ryšininkas Švedijoje.

1944 m. atvykęs į Lietuvą organizavo lietuvių pervežimą į Švediją. Laivui plaukiant į Švediją buvo sulaikytas ir patalpintas Štuthofo KZ. Po karo per Lenkiją išvyko vėl Švedijon.

22. ŽIŽMARAS Pranas, sporto darbuotojas Vilniuje. 1941 m. birželį išvežtas į Sibirą, kur mirė 1955 m.“ Šiandien dar negalime atsakyti į klausimą, ar tai visi sporto žmonės – lietuvių tautos genocido aukos. Jeigu žinote daugiau nukentėjusiųjų, pasidalykite su Lietuvos olimpinės akademijos darbuotojais. Mes šį sąrašą plėsime, pildysime. Dėl išėjusiųjų anapilin atminimo bei tų, kurie darbavosi prie genocido aukų sąrašų. Mes nė vieno neturime užmiršti.

OLIMPINĖ PANORAMA

27

Prisiminimai

Kaip W.Joneso taurė į Kauną atkeliavo Skaitytojo laiškas paskatino prisiminti prieš 30 metų Kauno „Žalgirio“ krepšininkų tolimojoje Argentinoje iškovotą įspūdingą pergalę.

Bronius Čekanauskas

LTOK archyvo nuotr.

viliojo galimybė susitikti su „Cibona“ ir atsirevanšuoti...

Žalgiriečiai grįžo namo: W.Joneso taurė – V.Chomičiaus rankose

Prieš 30 metų Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Argentinoje iškovojo Williamo Joneso taurę, arba tiesiog Džonso taurę, ir tapo stipriausiu pasaulyje krepšinio klubu. Kaip nutiko, kad į šį turnyrą vyko būtent „Žalgiris“? Ir kaip anuomet buvo vertinama ši pergalė – ką mena amžininkai? – teiraujasi Zenius Trainys. Šis skaitytojo laiškas privertė pavartyti senus savo bloknotus, paskaityti ano meto, tiksliau, vienos 1986-ųjų rugsėjo nakties, užrašus. Aš nebuvau tada Buenos Airėse, savo akimis nemačiau Kauno „Žalgirio“ krepšininkų triumfo Tarpkontinentinės taurės turnyro finale. Bet tą naktį su komanda, iš Argentinos per Maskvą parsiradusia į Vilnių, po sveikinimų sostinės oro uoste nediduku lėktuvu, regis, JAK‘u, skridau į Kauną. Pusvalandis lėktuve su čempionais, keli gurkšniai sostinėje įteikto pergalės šampano ir įspūdžiai iš pirmųjų lūpų... ...Netikėtas buvo „Žalgiriui“ kvietimas į Tarpkontinentinės taurės aš28

OLIMPINĖ PANORAMA

tuonių klubinių komandų turnyrą Argentinoje. Kaip žinoma, tais metais žalgiriečiai Budapešte skaudžiai – 82:94 pralaimėjo Europos čempionų taurės turnyro finalą Zagrebo „Cibonai“. Tada, likus 8 min. iki antrojo kėlinio pabaigos, už incidentą su Mihovilu Nakičiumi iš aikštės buvo pašalintas Arvydas Sabonis.

Tas rungtynes mačiau Budapešto sporto rūmuose. Taigi Argentinoje Europai turėjo atstovauti „Cibona“.

Bet drauge buvo pakviestas ir „Žalgiris“ – antroji Senojo žemyno komanda, SSRS čempionai. Manau, ne paskutinį vaidmenį atliko ir tai, kad visas pasaulis troško savo akimis pamatyti Arvydą Sabonį. Neįprastas lietuviams buvo turnyro laikas – rugsėjo mėnuo, kai komanda po atostogų tik pradeda rengtis naujam sezonui. Be to, žalgiriečiai buvo pikti ant miesto sporto ir kitų vadovų už neįvykdytus pažadus, duotus laimėjus Sąjungos čempionatą. Tad nuotaikos buvo minorinės. Vis dėlto

...Pogrupio rungtynes „Žalgiris“ žaidė Kordoboje. Apgyvendino tragiškame viešbutyje – sienos fanerinės, lovos trumpos, maisto pasirinkimo jokio.

Bet lietuviai prie visokių gyvenimo sąlygų įpratę, o po pietų ar vakarienės skrandžius palepindavo atsivežtais skilandžiais, dešromis. Išlepinti amerikiečiai, neapsikentę tokio gyvenimo, po poros dienų pabėgo iš turnyro. Pogrupyje žalgiriečiai pirmas rungtynes pralaimėjo šeimininkų „Fero Karilo“ komandai – 87:99. Žaisti teko jau kitą dieną po 31 val. trukusios varginančios kelionės. Be jokios aklimatizacijos: Argentinoje tada buvo vakaras, o Lietuvoje – ankstyvas rytas. Paskui kauniečiai nugalėjo „Monte Libano“ komandą iš Brazilijos – 83:82 ir Puerto Riko atstovus – 94:87. Beje, tada visas pavardes ir komandų pavadinimus rašėme sulietuvintai, taip yra ir šiame tekste. „Žalgiris“ pateko į pusfinalį, kur tarsi pagal užsakymą laukė „Cibona“. Kauno komandos sudėtis buvo tokia pati kaip ir Budapešte, o štai „Ciboną“ sustiprino tada dėl traumos negalėjęs žaisti legendinio Draženo Petrovičiaus vyresnysis brolis Aleksandras ir olimpinis čempionas Andro Knego. „Cibonoje“ – net septyni Jugoslavijos rinktinės žaidėjai... ...„Žalgirio“ planas buvo ne kaip nors apsiginti nuo D.Petrovičiaus atakų, bet kieta gynyba sukaustyti visus „Cibonos“ krepšininkus. Ir tas planas pavyko. Tik pirmą kėlinį, kurį „Žalgiris“ laimėjo, buvo lygi kova – 45:40.

Po pertraukos, net ir tada, kai 15 min.

Achilo sausgyslę vėl pasitempė ir žaisti nebegalėjo A.Sabonis, „Žalgiris“ nepavejamai tolo. Atsirevanšuota su kaupu – 104:77. Tas rungtynes puikiai žaidė ne tik pagrindinio penketo žai-

PRISIMINIMAI

dėjai – A.Sabonis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša, Raimundas Čivilis, bet ir juos keitę Gintaras Krapikas, Mindaugas Lekarauskas, Arūnas Visockas. A.Sabonis ant atsarginių suolelio nenusėdėjo: vaikščiojo salės kampe ir nuolat žiūrėjo tai į aikštelę, tai į švieslentę... ...Po finalinių rungtynių, po „Žalgirio“ pergalės, kitos dienos rytą iš Maskvos man paskambino laikraščio „Sovetskij sport“, kuriame tuo metu dirbau korespondentu Lietuvai, užsienio skyriaus vedėjas, geras bičiulis Vladimiras Geskinas. Pasveikino su pergale ir sako: „Neseniai gavau TASS‘o (SSRS telegramų agentūros – aut. pastaba) korespondento Jurijaus Rublevskio reportažą iš Buenos Airių.

Jis labiausiai stebisi, kad daugiau kaip pusė sporto rūmus užpildžiusių žiūrovų argentiniečių palaikė ne savo komandą, o priešininkus. Svarstė, gal dėl puikaus Sabonio žaidimo? Aš jam nesakiau, kad ten jūsų vietiniai lietuviai, kurių pilna visame pasaulyje, audringai „Žalgiriui“ plojo ir šaukė. To ir į reportažą neįrašysiu. Tegu bus argentiniečiai. Svarbu, kad „Žalgiris“ laimėjo. Beje, dar Rublevskis sakė, kad Sabonio ir kitų žalgiriečių po rungtynių sirgaliai vos nuogai neišrengė, marškinėlius, net kelnaites suvenyrams plėšė...“ ...Taip džiaugsmas liejosi po laimėto finalo prieš Argentinos čempionus, po revanšo prieš „Fero Karilo“ komandą rezultatu 84:78. O išvakarėse aktualiausias klausimas buvo, ar galės finale žaisti A.Sabonis. Laiko gydymui – viena naktis ir viena diena.

Nepailstantis komandos gydytojas Vytautas Vaikšnoras pasitelkė į talką brazilų klubo „Monte Libano“ daktarą Miulerį ir abu plušo prie Arvydo kojos. Dviese, trečiajam labai norint, jie apmalšino skausmą, pastatė Arvydą ant kojų. Būtent jis tapo lemiamų rungtynių didvyriu. Argentinos komandoje išsiskyrė puikūs tos šalies rinktinės krepšininkai įžaidėjas Miguelis Korticho, vidurio puolėjas Luisas Gonsalesas, amerikietis M.Šlegeris ir kiti. Beje, tada kitų šalių klubinėse komandose galėjo rungtyniauti, regis, tik po du amerikiečius. Tiek jų ir buvo Argentinos čempionų gretose. Likus žaisti porą minučių tašku pirmavo šeimininkai – 75:74. Paskui „Žalgiris“ dar sykį ir jau visam laikui persvėrė rezultatą savo naudai. Paskutinius du taškus pelnė S.Jovaiša.

Ir tada prasidėjo „Žalgirio“ komandos ir vietos lietuvių triumfas. Argentinos spauda kitą dieną vienbalsiai liaupsino A.Sabonį: „Nepralaužiamas gynyboje, nesustabdomas puolime.“

Vietos žurnalistai nepriekaištavo savo komandai. „Argentiniečiai neturėjo Sabonio...“ – tokia pagrindinė išvada.

Mače dėl trečiosios vietos „Cibona“ nugalėjo brazilų „Korintians“ komandą – 119:96. ...Tai aukščiausias klubinių krepšinio komandų laimėjimas pasaulyje. Šios pergalės garbei sporto žurnalistas Vytautas Zeliukas-Zelenkevičius parašė žodžius, o kompozitorius Vladas Telksnys sukūrė dainą „Kai žaidžia „Žalgiris“. Ją komandos pagerbtuvėse, naktį Vilniaus oro uoste, atliko Vidaus reikalų ministerijos vyrų choras „Sakalas“. Laimingi žalgiriečiai šaukė „bravo“ choristams. Po sveikinimo kalbų žalgiriečiai su gausia palyda pasuko prie lėktuvo. Nepamenu, kuris – Artūras Poviliūnas ar Vytas Nėnius pasiūlė ir man su komanda skristi į Kauną. Neturėjau net paso, bet buvau krepšininkų įsodintas į lėktuvą. Laivo vadas sutiko skraidinti: „Jeigu komanda neprieštarauja...“ Štai pora klausimų Vladui Garastui ir jo atsakymai iš senų užrašų: „Kada patikėjote pergale prieš „Ciboną“?“ „Kai jie antrame kėlinyje pasodino ant suolo Draženą Petrovičių.“ „Kada patikėjote pergale finale?“ „Kai Sabonis atsilaikė pusantro kėlinio, supratau, kad jam užteks jėgų iki rungtynių pabaigos. O su juo laimėsim. Tą dieną jis buvo nepaprastas...“ ...2 val. 30 min. nakties. Visi prilimpam prie lėktuvo langų. JAK‘as suka ratą virš senojo Kauno oro uosto Aleksote.

Apačioje juoduoja žmonių ir mašinų jūra. Kaunas laukia savo didvyrių. „Kur nusileisime?“ – ne juokais susirūpinęs klausia V.Garastas. Ir staiga sušunka: „Vyrai, dainą!“ Pats pirmas ir užtraukia.

Jam pritaria V.Chomičius, A.Sabonis, R.Kurtinaitis ir visi kiti. Nusileidžiame.

Girdisi orkestro garsai. Pirmasis iš lėktuvo su 88 cm aukščio, 6 kg 200 g svorio taure išlipa komandos kapitonas Valdemaras Chomičius. Prie lėktuvo trapo komandos vyrų laukia žmonos, vaikai, giminės, artimieji. Krepšininkams užkabinami ąžuolų vainikai. Aš paskutinis išlipau iš lėktuvo ir kukliai atsisakiau vainiko... ...Tūkstančiai žmonių skanduoja „Žalgiris!“, „Žalgiris! “ Vyrai stovi atvirame sunkvežimio kėbule – improvizuotoje scenoje. Mikrofonas žurnalisto Vido Mačiulio rankose. Jis užduoda krepšininkams sirgalių klausimus.

Sunkvežimyje stovi ir garsus Gruzijos aktorius, centrinės televizijos futbolo komentatorius Kotė Macharadzė. Jis su teatru tuo metu gastroliavo Kaune ir, kaip pats sakė, negalėjo neateiti pasveikinti žalgiriečių. Būtent K.Ma-

„Žalgirio“ pergalei skirtas lankstinukas

charadzė linksmomis istorijomis per mikrofoną trumpino sirgaliams ilgas ir nekantrias laukimo minutes, kol žalgiriečiai priiminėjo sveikinimus Vilniuje. Jau pradžia ketvirtos, o minia nesiskirsto. Mikrofoną į rankas ima Sergejus Jovaiša: „Mieli krepšinio mėgėjai, paleiskite mus namo. Po ilgos kelionės pavargome, lietuviško maisto norisi. Ateikite vėl šiandien po pietų į oro uostą išlydėti mūsų į Leningradą, į TSRS čempionato turą.“ Sąjunginė krepšinio federacija nesutiko atidėti nė vienų rungtynių vėlesniam laikui... ...Gęsta prožektoriai, tarsi simbolizuodami sėkmingiausio Kauno „Žalgirio“ 1986-ųjų sezono pabaigą.

Krepšininkai su žmonomis ir vaikais, o kai kas dar su tėvais, lydimi prie automobilių ir sodinami į jų laukiančias „Volgas“. Iškilmės baigėsi. Atsipalaidavusiems milicininkams sunkiai sekasi suvaldyti minią. Uždaromi keli oro uosto vartai. Žmonių jūra banguoja ir mane nuneša kažkur tolyn nuo improvizuotos scenos. Brendame su naujais „kaimynais“ laukais, kol atsiduriame prie kažkokių mašinų. Nepažįstami žmonės sutinka mane pavežti iki Kauno geležinkelio stoties. Pirmuoju traukiniu grįžtu į Vilnių, pakeliui surašęs kelias pastraipas laikraščiui. Namuose telefonu padiktuosiu...

ČEMPIONAI Williamo Joneso taurę iškovojo: Krepšininkai Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis, Raimondas Čivilis, Gintaras Krapikas, Algirdas Brazys, Mindaugas Lekarauskas, Virginijus Jankauskas, Arūnas Visockas Komandos vyr. treneris Vladas Garastas, antrasis treneris Henrikas Giedraitis Komandos gydytojas Vytautas Vaikšnoras Tarp gyvųjų nebėra R.Čivilio ir V.Vaikšnoro

P.S. Jeigu įvėliau kokią faktinę klaidą, prašau budrių skaitytojų atleisti – prabėgo jau 30 metų...

OLIMPINĖ PANORAMA

29

KRONIKA

Gruodžio 15 d.

Lapkričio 25 d.

Irkluotojų šventė muziejuje Lietuvos sporto muziejaus ir LTOK Kauno apskrities tarybos iniciatyva, aktyviai dalyvaujant Lietuvos irklavimo bei Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijoms, lapkričio 25 d. Kaune, Sporto muziejuje, buvo atidaryta paroda ,,Lietuvos irkluotojų šlovės kelias“. Į šventę atvyko sportines karjeras baigę ir tebesportuojantys garsūs Lietuvos irkluotojai, jų treneriai, pagalbininkai bei rėmėjai. Svečiai apžiūrėjo ne tik irklavimui skirtą parodą, bet ir kitas ekspozicijas.

Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis, pasidžiaugęs pastarųjų metų irkluotojų laimėjimais, vylėsi, kad ir

ateityje ši sporto šaka bus tarp populiariausių šalyje, o sportininkai toliau džiugins pergalėmis.

Prisiminimais pasidalijo nusipelnęs Lietuvos irklavimo treneris Algirdas Arelis, buvęs Lietuvos sporto universiteto prorektorius Laimis Makauskas, nusipelnęs Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo treneris Juozas Gedminas, Trakų irklavimo muziejaus direktorė Rima Karalienė, olimpinių žaidynių medalininkas Vytautas Briedis ir kiti.

Irkluotojų šeimos atstovai (iš kairės): A.Čikotas, A.Arelis, I.Daukantienė, J.Aleksandravičienė, V.Briedis, J.Vilkas, V.Butkus, D.Pavilionis Lietuvos sporto muziejuje

Gruodžio 3–5 d.

Olimpiečių konferencija Birštone Birštone vyko Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos olimpiečių asociacijų konferencija. Joje dalyvavo 25 atstovai – olimpinių žaidynių čempionai, prizininkai, dalyviai bei pasaulio čempionatų medalininkai.

Pranešimus apie organizacijų struktūros specifiką, prioritetines veiklos kryptis ir kitas atliekamo darbo sritis skaitė Lenkijos olimpiečių asociacijos viceprezidentas, Monrealio žaidynių dviratininkų lenktynių bronzos medalio laimėtojas Mieczyslawas Nowickis, Latvijos olimpiečių klubo prezidentė, Leik Plasido žiemos žaidynių bronzos medalio laimėtoja, buvusi rogutininkė Ingrida Amantova, LOA prezidentė, olimpinė čempionė Lina Kačiušytė.

Svarstyta, kaip spręsti ypač aktualią sportinę karjerą baigiančių atletų įdarbinimo problemą, tartasi, kaip

30

OLIMPINĖ PANORAMA

rūpintis jų gyvenimo kokybe ir sveikatos būkle. Buvo priimta rezoliucija dėl tolesnio bendradarbiavimo. Nutarta suburti tarptautinę olimpiečių iniciatyvinę grupę, kurios pagrindiniai steigėjai būtų pirmosios tarptautinės konferencijos dalyvės Lietuva, Latvija ir Lenkija, o ateityje į konferencijas kviesti vis daugiau Baltijos regiono olimpiečių asociacijų atstovų. 2017 m. konferenciją planuojama organizuoti Lenkijoje, dar po metų – Latvijoje.

Laisvalaikiu konferencijos dalyviai susitiko su Birštono sporto visuomene ir jaunaisiais kurorto gyventojais. Jie taip pat išbandė „Eglės“ sanatorijos, kurioje vyko konferencija, baseiną, pirtį, kitas sveikatinimo procedūras.

Patvirtinti olimpinės rinktinės kandidatai Gruodžio 15 d. vyko paskutinis šiemet LTOK vykdomojo komiteto posėdis, kuriam pirmininkavo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Nutarta 2017 m. sausio 27 d.

Vilniuje sušaukti LTOK generalinės asamblėjos eilinę sesiją. Vykdomasis komitetas nutarė sudaryti Lietuvos olimpinio fondo valdybą iš penkių narių. Valdybos pirmininkė – D.Gudzinevičiūtė.

Patvirtintas XXXII olimpiados žaidynėms 2020 m. Tokijuje rengiamų sportininkų, olimpinės rinktinės kandidatų, 2016–2017 m. sezono sąrašas, kuriame – 116 individualių sporto šakų atstovų ir vyrų beisbolo, moterų bei vyrų krepšinio ir vyrų regbio rinktinės.

Atsižvelgdamas į LTOK vasaros sporto šakų komisijos siūlymą, LTOK vykdomasis komitetas nutarė skirti stipendijas olimpinės rinktinės kandidatams. 2017 m. sausio– gruodžio mėn. 37 sportininkams bus mokama po 700 eurų per mėnesį, 32 sportininkams – po 500 eurų, 10 – po 400 eurų (visų stipendijų sumos nurodytos neatskaičius mokesčių). Vykdomasis komitetas nutarė tam pačiam laikotarpiui skirti maistpinigių Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojams, mokslininkams, kineziterapeutams ir kitam aptarnaujančiam personalui – iš viso 46 specialistams.

Su LTOK 2017–2020 m. veiklos programos projektu bei 2017 m. veiklos plano projektu supažindino LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras.

D.Gudzinevičiūtė informavo apie būsimas geriausių 2016 m.

Lietuvos sportininkų apdovanojimų iškilmes. Pritarta Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos iniciatyvai stoti į Tarptautinę olimpinę kolekcininkų asociaciją.

KRONIKA

Lapkričio 29 d.

Įteikti LTOK apdovanojimai Neseniai jubiliejines sukaktis minėjusiems olimpiniam sąjūdžiui nusipelniusiems žmonėms buvo įteikti LTOK apdovanojimai. 80-mečio proga prizu „Citius. Altius. Fortius“ LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apdovanojo ilgametį šalies krepšinio puoselėtoją, nusipelniusį trenerį, sporto organizatorių Aleksą Makulavičių. Toks pat prizas 70-mečio proga įteiktas olimpiniam rankinio teisėjui, Europos rankinio federacijos inspektoriui, Kauno apskrities rankinio federacijos pirmininkui Broniui Girdzijauskui.

Iš kairės: E.Techovas, A.Liubinskas, D.Gudzinevičiūtė, R.Čistiakova, K.Janušas, B.Girdzijauskas, R.Radzevičius, A.Makulavičius

70-mečio proga Olimpinė žvaigždė atiteko buvusiam ilgamečiam Lietuvos lankininkų federacijos prezidentui, o dabar federacijos viceprezidentui Kazimierui Janušui.

Olimpiniais žiedais LTOK prezidentė jubiliejaus proga apdovanojo buvusią Lietuvos nacionalinės irklavimo rinktinės narę, o dabar aktyvią irklavimo senjorę, irklavimo sporto teisėją, LTOK finansų, komunikacijos ir ūkio direkcijos direktorę, Lietuvos olimpinio fondo finansininkę Stefaniją Briedienę.

LTOK medaliais „Už nuopelnus olimpizmui“ 65-mečio proga apdovanotas pasaulio kariškių dziudo čempionato bronzos medalininkas, daugkartinis Lietuvos čempionas ir prizininkas, kaip trŚŚeneris dalyvavęs Atėnų ir Pekino olimpinėse žaidynėse, Eduardas Techovas bei buvęs ilgametis Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyriausiasis treneris, buvęs Vilniaus miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, Vilniaus futbolo mokyklos treneris Algimantas Liubinskas.

pasaulio taurės turnyrų nugalėtoja, buvusi ilgametė Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės narė, daugkartinė Lietuvos čempionė ir rekordininkė Regina Čistiakova.

60-mečio proga LTOK prizas „Citius.

Altius. Fortius“ įteiktas buvusiam Vilniaus miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjui, Lietuvos futbolo čempionui ir prizininkui, Vilniaus futbolo mokyklos vadybininkui ir treneriui Rimantui Radzevičiui.

LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanota pasaulio universiados bronzos medalininkė, S.Briedienė apdovanota Olimpiniais žiedais

Gruodžio 15 d.

Pagerbti sukaktuvininkai Gruodžio 15 d. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė 70-mečio proga LTOK prizą „Citius. Altius. Fortius“ įteikė nusipelniusiam plaukimo treneriui, buvusiam ilgamečiam Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriui Arvydui Gražiūnui, treniravusiam ir 1980 m.

Maskvos žaidynių olimpinę čempionę Liną Kačiušytę.

50-mečio proga Olimpine žvaigžde apdovanotas Lietuvos biatlono federacijos prezidentas, aktyvus šios sporto šakos propaguotojas Arūnas Daugirdas.

LTOK medalis „Už nuopelnus olimpizmui“ 65-mečio proga buvo įteiktas Pasaulio lietuvių sporto asociacijos viceprezidentui, vienam Lietuvos olimpinės akademijos steigėjų ir aktyviam jos nariui Valentinui Aleksai.

1

1. A.Gražiūnas olimpinių čempionių draugijoje (iš kairės): V.Vencienė, L.Kačiušytė, D.Gudzinevičiūtė 2. V.Aleksa ir A.Daugirdas

2

OLIMPINĖ PANORAMA

31

32

OLIMPINÄ– PANORAMA

Atgarsiai

PLAUKIMAS

LPF nuotr.

TRIUMFAS Kanados miestas Vindsoras aukso raidėmis įrašytas į Lietuvos plaukimo istoriją – jame pasaulio čempionu tapo Simonas Bilis.

Planetos pirmenybėse neolimpiniame 25 m baseine 23 metų lietuvis triumfavo prestižinėje 100 m laisvuoju stiliumi rungtyje. Finale panevėžietis distanciją įveikė dar sykį pagerindamas Lietuvos rekordą – 46,58 sek. Pusfinalyje pasiektas geriausias mūsų šalies plaukikų šios distancijos rezultatas – 46,73 sek.

Tai buvo jau antrasis S.Bilio medalis pasaulio čempionate. Prieš tai jis iškovojo bronzą 50 m laisvuoju stiliumi rungtyje ir pagerino (atrankos varžybose 21,43 sek., pusfinalyje – 21,15 sek.) net 22 metus gyvavusį olimpinio vicečempiono Raimundo Mažuolio pasiektą šalies rekordą (21,52 sek.).

S.Bilis su treneriu amerikiečiu T.DeSorbo

S.Bilis – antrasis Lietuvos plaukikas ir pirmasis vyras, iškovojęs medalį pasaulio čempionate (25 m baseine). Anksčiau apdovanojimus šiose pirmenybėse skynė tik šįkart nestartavusi Rūta Meilutytė – tris aukso ir du sidabro. Iš viso Vindsore startavo aštuoni Lietuvos plaukikai.

Tiesiai iš Kanados S.Bilis iškeliavo atgal į JAV, kur studijuoja Šiaurės Karolinos universitete. Pagal NCAA taisykles, ketverius metus universitetui atstovavęs sportininkas jau nebegali ginti aukštosios mokyklos garbės varžybose, tad lietuvis tik treniruojasi su bendramoksliais ir renkasi ne studentų varžybas.

S.Bilis

OLIMPINĖ PANORAMA

33

Alfredo Pliadžio nuotr.

1

KOLEKCININKAI

Susitikimus primena autografai Vyginto Ališausko ženklelių ir autografų kolekcijos paroda, surengta Šiaulių „Laiptų“ galerijoje, primena įdomius susitikimus.

Kęstutis Skerys Gintaro Šiupario nuotr.

Parodos autorius pradėjo domėtis krepšiniu po 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių. Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos (LOKA) narys turi surinkęs apie 2 tūkst. ženklelių krepšinio tema ir per 3,5 tūkst. autografų. Parodoje Vygintas rodė 977 ženklelius ir 611 autografų.

Buvo galima susipažinti su NBA klubų, FIBA varžybų ir komandų, įvairių Lietuvos krepšinio lygų bei skirtingų šalių krepšinio federacijų ženkleliais.

Pirmuosius krepšininkų autografus Vygintas gavo 1979-aisiais, kai jam tebuvo devyniolika: Vilniaus sporto rūmuose vyko VI tautų spartakiados krepšinio varžybos, o žaidėjų parašai gulė ant paprasto popieriaus lapo.

Vėliau Vygintas autografų medžioklei rengdavosi iš anksto: pasiruošdavo lapą su žaidėjų bei trenerių nuotraukomis ir pavardėmis.

G.Ališauskas

Rinkinyje nemažai vietos užima Lietuvos vyrų rinktinės žaidėjų autografai,

surinkti 1992, 1995, 2007 ir 2015 m.

Kai 2011-aisiais Europos vyrų krepšinio čempionatas vyko Lietuvoje, Vygintas pasinaudojo šia unikalia galimybe ir surinko dešimties rinktinių krepšininkų ir trenerių autografus.

Iš senesniųjų išsiskiria „Žalgirio“ komandos žaidėjų, iškovojusių W.Joneso taurę, autografai. 1986 m. Vilniuje vyko pasaulio moterų krepšinio čempionato grupės varžybos, tąkart kolekcininkui pavyko surinkti JAV, Kinijos, Australijos, Taipėjaus, Vengrijos žaidėjų parašus. 1987 m., kai Vilniuje vyko Jurijaus Gagarino taurės vyrų krepšinio varžybos, Vygintas surinko SSRS, Kinijos ir Anglijos rinktinių žaidėjų autografus.

Atskirai demonstruoti krepšinio įžymybių Vlado Garasto, Oscaro Schmidto, Krešimiro Čosičiaus, Borislavo Stankovičiaus, Aleksandro Gomelskio, Dino Meneghino ir kitų autografai.

LOKA narių susirinkimas Gruodžio 10 d. LTOK būstinėje vyko metinis Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos narių susirinkimas.

Kolekcininkai

Ataskaitos pranešimą apie šiemet atliktus darbus – surengtas parodas, dalyvavimą mugėse, keliones – perskaitė LOKA viceprezidentas Kęstutis Skerys.

LOKA prezidentas Juozas Širvinskas supažindino su Tarptautinės olimpinės kolekcininkų asociacijos įstatais, o LOKA nariai vienbalsiai pritarė su-

34

OLIMPINĖ PANORAMA

manymui stoti į šią organizaciją. Generalinis sekretorius Rimantas Džiautas supažindino su kitų metų veiklos planu. Jis taip pat pasiūlė į LOKA valdybą Lauryną Dapkevičių. Šiai kandidatūrai buvo pritarta. Kolekcininkai demonstravo kolegoms naujausias įsigytas sportinės simbolikos

ir atributikos vertybes. Kelis stendus iš savo parodos atvežė parodyti Vygintas Ališauskas.

LOKA kuratorius, LTOK olimpinio švietimo direktorius Algimantas Gudiškis teigiamai įvertino kolekcininkų veiklą, papasakojo įspūdžius iš Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių.

36

OLIMPINÄ– PANORAMA