Olimpinė panorama 2017 01

Page 1

2017 m. sausis Nr. 1 (89)

Olimpinių metų laureatai

„LTeam“ apdovanojimais pagerbti geriausi 2016 m. sportininkai jau žvelgia į ateitį.

OLIMPINĖ PANORAMA

1


2

OLIMPINÄ– PANORAMA


TURINYS

TURINYS

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalas Leidžiamas nuo 2003 m. Nr. 1 (89), 2017 m.

14

20

24

26

5 6 14 17 18 20 22 24 26 28 29

Skaitytojams

LTOK prezidentės mintys

Apdovanojimai

„LTeam“ prizas – ir renginio vedėjai

Žvilgsnis

Tokijo link – ant permainų bangos

Olimpinis festivalis Rekomendacijos dėl saugumo

Biudžetas

LTOK 2016 m. biudžeto apyskaita

Jubiliejus

Seniausias olimpinis žaidimas

Olimpietis

Tylusis čempionas

VEIDAS

Nepamirštamos olimpinės emocijos

Iš arti

Svajonės nežaisti pievose

Viltis

Manė, kad yra kitoks

Kronika

LTOK įvykių dienoraštis

VIršelyje 2016 m. geriausi Lietuvos sportininkai Simona Krupeckaitė ir Aurimas Didžbalis Alfredo Pliadžio nuotr.

redaktorius

Bronius Čekanauskas

Autoriai

Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Algis Balsys Vytautas Žeimantas Julius Bliūdžius Linas Jaurys

fotografas Alfredas Pliadis

maketuotojas Artūras Gimžauskas

kontaktai

Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius panorama@ltok.lt

Interneto svetainė www.ltok.lt

spausdina

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

tiražas

4000 egz. ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899

28

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

3



Alfredo Pliadžio nuotr.

SKAITYTOJAMS

Metus pradėjome darbingai DAINA GUDZiNEVIČIŪTė

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Viena svarbiausių pastarojo meto naujienų – visam ketverių metų olimpiniam ciklui pasirinktas strateginis informacinis partneris. Juo tapo didžiausia televizija TV3, kuri įsigijo 2018 m. Pjongčango žiemos ir 2020 m. Tokijo vasaros olimpinių žaidynių transliacijų teises. Šis partneris po ilgai trukusių derybų su visomis pagrindinėmis šalies televizijomis buvo pasirinktas dėl kelių priežasčių. Visų pirma mums labai svarbu, kad olimpinės žaidynės pasiektų kuo daugiau Lietuvos žiūrovų, o TV3 yra žiūrimiausia televizija Lietuvoje. Be to, ieškojome ilgalaikio partnerio, kuris ne tik transliuotų keletą savaičių trunkančias žaidynes, bet ir padėtų mums viso olimpinio ciklo metu plačiai nušviesti rinktinės pasirengimą, skirtų deramą dėmesį ne tik vasaros, bet ir žiemos sporto šakoms, taip pat LTOK Lietuvoje organizuojamiems renginiams, tokiems kaip Olimpinė diena ir pan. Džiaugiamės, kad sausį pratęsėme bendradarbiavimo sutartį su didžiausiu Lietuvoje sveikatingumo ir sporto klubų tinklu „Impuls“. Visi olimpinės rinktinės kandidatai galės nemokamai treniruotis „Impuls“ sporto klubuose jiems patogiame mieste. Galimybe naudotis tokiomis paslaugomis šio olimpinio ciklo metu turės iki 300 olimpinės rinktinės kandidatų, taip pat ir Lietuvos parolimpiečiai. Ši pagalba mums labai vertinga, nes jeigu ne

„Impuls“, mūsų sportininkams, ypač gyvenantiems ne Vilniuje, būtų sudėtinga kasdien gerinti savo fizinį pasirengimą ir naudotis pažangiausiomis treniravimosi priemonėmis. Šiuo metu intensyviai rengiamės svarbiausiam mūsų žiemos sporto renginiui šalyje – „LTeam“ olimpiniam festivaliui, kuris vasario 4-ąją vyks Druskininkuose. Jau ketvirtą kartą mūsų organizuojamas festivalis kasmet auga visomis prasmėmis – plečiasi programa, atsiranda naujų rungčių, daugėja dalyvių. Šiemet vyks net vienuolikos sporto šakų varžybos, o rungčių bus dar daugiau, tikimės sulaukti per 6 tūkstančius žiemos sporto gerbėjų. Kaip visuomet dalyvius ir žiūrovus pradžiuginsime naujovių ir pramogų gausa. Pirmą kartą vyks daug sporto šakų pasiūlysiančios „Winter Challenge“ varžybos, pramoginės Lietuvos sporto talismanų kovos, moksleiviai turės galimybę ne tik varžytis Lietuvos mokyklų žaidynių finaluose, bet ir tobulėti „Olimpinės kartos“ seminaruose, drauge su ledo meistrais kurti didžiules ledo skulptūras, o apdovanojimų ceremoniją vainikuos „X faktoriaus“ žvaigždžių pasirodymas.

Džiaugiamės, kad sausį pratęsėme bendradarbiavimo sutartį su didžiausiu Lietuvoje sveikatingumo ir sporto klubų tinklu „Impuls“. Visi olimpinės rinktinės kandidatai galės nemokamai treniruotis „Impuls“ klubuose jiems patogiame mieste.

Tad iki susitikimo Druskininkuose.

OLIMPINĖ PANORAMA

5


Apdovanojimai

2016-ųjų laureatai (iš kairės): M.Griškonis, G.Postiglione, S.Ritteris, M.Masilionis, M.Valčiukaitė, S.Krupeckaitė, S.Bilis, A.Didžbalis, E.Ramanauskas, A.Lankas

„LTeam“ Prizas – ir renginio vedėjai Gruodžio 22-ąją Vilniuje, „Siemens“ arenoje, iškilmingai įteikti Lietuvos sporto apdovanojimai „LTeam 2016“. Geriausiais olimpinių metų sportininkais pripažinti treko dviratininkė Simona Krupeckaitė ir sunkiaatletis Aurimas Didžbalis. Algis Balsys, Lina Daugėlaitė Pirmą kartą iškilmės vyko didžiausioje sostinėje „Siemens“ arenoje. Ceremonijoje dalyvavo premjeras Saulius Skvernelis, Seimo nariai, ministrai, miestų merai, šalies sporto bei kitų organizacijų vadovai. Įspūdingą reginį salėje stebėjo beveik du tūkstančiai žmonių, kurių dauguma į sostinę atvyko iš kitų miestų ir rajonų. Apdovanojimų ceremoniją tiesiogiai transliavo LRT televizija.

6

rių irklavimo varžybose finišavo treti. Baidarininkai pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais Lietuvoje į aukštumas iškyla vis daugiau sporto šakų. A.Lankas patarė žurnalistams rašyti ne tik apie NBA krepšininkų kontraktus, bet ir apie tai, ar olimpinė pamaina išsaugos rėmimą.

Renginį drauge su LRT darbuotoju Marijumi Žiedu vedė Rio de Žaneiro žaidynių bronzos medalio laimėtoja Milda Valčiukaitė. Kaip ir irklavimo kanaluose, Milda su patikėta užduotimi susidorojo šauniai. Negana to, dar ir vieną prizą pelnė. Iš viso buvo apdovanoti vienuolikos nominacijų laimėtojai.

Metų pergalės laurus nuskynė Simonas Bilis. JAV besitreniruojantis plaukikas Kanadoje vykusio pasaulio čempionato trumpajame baseine (25 m ilgio) laisvuoju stiliumi varžybose iškovojo auksą ir bronzą. Olimpinėse žaidynėse 50 m laisvuoju stiliumi rungtyje S.Bilis finišavo aštuntas. 23-ejų panevėžietis iš pradžių net nebuvo įtrauktas tarp nominantų, bet komisijos sprendimu Metų pergalės prizas atiteko būtent jam.

Pirmieji Metų proveržio prizą atsiėmė Edvinas Ramanauskas ir Aurimas Lankas. Nuo vaikystės drauge irkluojantys šiauliečiai Rio žaidynių baida-

„Siemens“ arenoje žiūrovai stovėdami gausiais aplodismentais pasitiko parolimpinių žaidynių čempionę golbolo rinktinę, kuri atsiėmė geriausiai

OLIMPINĖ PANORAMA

2016 metų neįgaliųjų komandai skirtą prizą. Toks apdovanojimas buvo įteiktas pirmą kartą. Komandos kapitonas Genrikas Pavliukianecas ne tik padėkojo visiems už palaikymą, bet ir pažadėjo lietuviams padovanoti dar daugiau titulų. Metų treneris – Mykolas Masilionis. Akademinio irklavimo rinktinės treneris buvo šios nominacijos favoritas, nes irkluotojai iš Rio de Žaneiro parvežė net du medalių komplektus. Metų moterų komanda vėl pripažintos Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė-Karalienė. Ketverius metus drauge irkluojanti pora Rio de Žaneire iškovojo bronzą. Abi sportininkės akcentavo bendros komandos vienybę ir ryžtą, negailėjo gerų žodžių viena kitai bei savo treneriams, artimiesiems, sirgaliams. Metų vyrų komanda vėl tapo irkluotojų duetas – šįkart olimpiniai vice-


Apdovanojimai

Iškilmių šeimininkai ir svečiai

čempionai Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris. Saulius sakė, kad į šventę atvyko vos spėjęs atsigauti po operacijos, ir už tai nuoširdžiai padėkojo gydytojams. Metų sportininkas su negalia – Mindaugas Bilius. Kadaise autoavarijoje sunkių sužalojimų patyręs M.Bilius sugebėjo atsistoti ant kojų ir netgi sportuoti. Šių metų Rio parolimpiadoje M.Bilius pelnė auksą rutulio stūmimo rungtyje ir sidabrą disko metimo varžybose. Pats sportininkas iškilmėse negalėjo dalyvauti, todėl jo prizą atsiėmė Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas. Apdovanojimas už pagalbą sportininkams įteiktas italui Giovanni Postiglione‘i. Ketverius metus mūsų irkluotojams talkinančio rinktinės konsultanto pastangos kalant olimpinius medalius taip pat neliko nepastebėtos. Atsiimdamas apdovanojimą svečias net prakalbo lietuviškai. Metų sportininkų apdovanojimus atsiėmė Aurimas Didžbalis ir Simona Krupeckaitė. Pirmąjį Lietuvos istorijoje sunkiaatlečių medalį olimpinėse žaidynėse iškovojęs 25 metų A.Didžbalis dėkojo, jo žodžiais tariant, geriausiam pasaulyje treneriui Bronislavui Vyšniauskui ir pažadėjo prie Rio bronzos pridėti ir Tokijo žaidynių medalį. Rio de Žaneire septinta likusi S.Krupeckaitė, kuri po žaidynių pelnė Europos čempionato auksą, rinkimuose pranoko penkiakovininkę Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę ir plaukikę Rūtą Meilutytę. „Reikėjo įteikti ne metų sportininkės prizą, o metų atgimimo, – juokėsi 33-ejų dviratininkė. – Jaučiuosi tarsi atgimęs feniksas. Neišeisiu aš iš to sporto – nebijokite“, – ramino S.Krupeckaitė, kuri geriausia Lietuvos sportininke buvo išrinkta ir 2009 bei 2010 metais.

Apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus sportui skirtas buvusiam krepšininkui Modestui Paulauskui. 71 metų olimpinis, pasaulio ir Europos čempionas buvo pagerbtas už visus savo gyvenimo nuopelnus sportui. Olimpinio komiteto vadovė Daina Gudzinevičiūtė M.Paulauską pavadino tikra sporto legenda. Deja, M.Paulauskas iškilmėse negalėjo dalyvauti. Į sceną pakilęs premjeras S.Skvernelis kalbėjo: „Noriu pasakyti ne valdiškai, o iš visos širdies. Sportininkų pergalės suvienija tautą. Kad tų pergalių būtų kuo daugiau. Mes jus mylim, gerbiam...“ Susirinkusiems svečiams koncertavo atlikėjai Merūnas Vitulskis, Monika Pundziūtė, Kastytis Kerbedis bei grupės „Naktinės personos“, „69 danguje“, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „Lilas ir Innomine“. Pretendentus įsteigtiems prizams gauti galėjo teikti visos sporto organizacijos, o Lietuvos sporto apdovanojimų taryba iš jų atrinko po tris labiausiai nusipelniusius. Už šešias iš vienuolikos nominacijų galėjo balsuoti ir sporto aistruoliai, kurie 2016-aisiais buvo itin aktyvūs – portale lrytas.lt savo nuomonę išreiškė per 50 tūkst. žmonių. Svarbiausius 2016 metų sporto apdovanojimus organizavo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas bei Lietuvos olimpinės rinktinės „LTeam“ prekės ženklą valdantis Lietuvos olimpinis fondas. Renginio partneris – Lietuvos sporto žurnalistų federacija. Laureatams buvo įteikti nauji iš medžio ir metalo pagaminti prizai. Metų sportininkų rinkimus LTOK rengia jau 22 metus. Prieš tai populiariausius sportininkus rinkdavo laikraštis „Sportas“.

2016 metų

laureatai Metų sportininkas – Aurimas Didžbalis (taip pat nominuoti Žygimantas Stanulis, Henrikas Žustautas). Metų sportininkė – Simona Krupeckaitė (nominuotos Rūta Meilutytė, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė). Metų vyrų komanda – Saulius Ritteris ir Mindaugas Griškonis (nominuoti Edvinas Ramanauskas ir Aurimas Lankas, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė). Metų moterų komanda – Donata Vištartaitė-Karalienė ir Milda Valčiukaitė (nominuotos S.Krupeckaitė ir Milda Marozaitė, LSU 3x3 moterų krepšinio rinktinė). Metų treneris – Mykolas Masilionis (kiti nominantai – Karolis Levickis, Bronislavas Vyšniauskas). Metų proveržis – E.Ramanauskas ir A.Lankas (nominuoti Simonas Bilis, Vadimas Korobovas). Metų sportininkas su negalia – Mindaugas Bilius (nominuoti Larisa Voroneckaja, Genrikas Pavliukianecas). Metų neįgaliųjų komanda – Lietuvos aklųjų riedulio (golbolo) rinktinė (kiti nominantai – Lietuvos kurčiųjų stalo teniso rinktinė ir Lietuvos kurčiųjų moterų paplūdimio tinklinio komanda). Metų pergalė – Simonas Bilis (nominuoti Lietuvos aklųjų riedulio komanda, S.Ritteris ir M.Griškonis). Apdovanojimas už pagalbą sportininkams įteiktas Lietuvos irklavimo rinktinės konsultantui Giovanni Postiglione‘i. Apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus sportui skirtas krepšininkui, olimpiniam, pasaulio ir Europos čempionui Modestui Paulauskui.

Labai smagu tapti geriausia olimpiniais metais. Jaučiuosi taip, lyg būčiau mažas atgimęs feniksas. Pažadu, kad iš sporto dar tikrai niekur nesitrauksiu. Simona Krupeckaitė

OLIMPINĖ PANORAMA

7


Apdovanojimai

Metai buvo permainingi, nes sezono pradžioje Europos čempionate mes buvome tik penktos, o toks rezultatas mūsų tikrai netenkino. Vėliau įsivažiavome. Metus vainikavo Rio olimpinės žaidynės, kuriose pasiektas rezultatas mus džiugina. 1

Milda Valčiukaitė

Metų geriausiųjų mintys Metų sandūroje dažnas susimąstome apie besibaigiančius ir artėjančius. Savo mintimis apie nuveiktus darbus ir ateities planus, stovėdami prie 2017-ųjų slenksčio, dalijosi 2016 metų geriausi sportininkai. Milda Valčiukaitė Irkluotoja Milda Valčiukaitė, su porininke Donata Vištartaite-Karaliene Rio olimpinėse žaidynėse pasipuošusi bronza, praėjusius metus vadina vilčių išsipildymo metais, nors pati pradžia irkluotojoms nebuvo lengva ir įsibėgėti prireikė laiko. „Metai nuo pat pradžių buvo gana įtempti. Nors treniravomės taip pat, viskas vyko įprastai, bet jautėme vidinę įtampą, norą pasirodyti kuo geriau. Metai buvo permainingi, nes sezono pradžioje Europos čempionate mes buvome tik penktos, o toks rezultatas mūsų tikrai netenkino. Vėliau įsivažiavome. Metus vainikavo Rio olimpinės žaidynės, kuriose pasiektas rezultatas mus džiugina. Aš tikėjau, kad galime laimėti medalį, bet taip pat maniau, kad galime likti arti jo. Vis dėlto galėčiau sakyti, kad tai buvo mūsų vilčių išsipildymo metas“, – apibendrino irkluotoja. Olimpinė bronza metų pabaigoje šiai moteriškai irkluotojų komandai padėjo pelnyti dar vieną titulą – geriausios moterų komandos, kurį Milda su Donata iškovojo trečius metus iš eilės. Metų komandos titulą šios merginos kartą yra pelniusios ir Lietuvos sporto žurnalistų federacijos rinkimuose.

2

1. Parolimpinė čempionė – Lietuvos golbolo rinktinė 2. D.Vištartaitė-Karalienė su vakaro vedėja tapusia M.Valčiukaite 3. Apdovanojimas S.Biliui

3

4. LPOK prezidentas V.Kvietkauskas apsiėmė perduoti prizą M.Biliui

„Du prizai yra pas Donatą, vienas pas mane. Kas antrus metus dalinamės. Tai šitas keliaus pas mane“, – prizų dalybų niuansus atskleidė M.Valčiukaitė. Beje, šiemet jai nereikėjo lipti ant scenos atsiimti prizo – scenoje ji karaliavo visą vakarą, palaikydama draugiją Marijui Žiedui, su kuriuo per sportininkų apdovanojimų ceremoniją dalijosi jai neįprastomis pareigomis – renginio vedėjos. „Šiandien vedžiau renginį, taigi ta nominacija tarsi susiliejo su visu renginiu ir nesijaučiau šventėje kažką laimėjusi“, – iškilmėms pasibaigus prisipažino 22-ejų irkluotoja. Palikusi mikrofoną nuošalyje naujaisiais metais ji į rankas vėl ims irklus. Ir su porininke vėl sieks būti tarp geriausių. „Atokvėpis buvo po sezono – labai norėjosi pailsėti po tų ketverių metų ciklo, o kitais metais vėl norėsiu paties geriausio. Bet nenusivilsiu, jeigu rezultatai poolimpiniais metais nebus aukščiausi“, – patikino M.Valčiukaitė. 8

OLIMPINĖ PANORAMA

4


Apdovanojimai

5

Saulius Ritteris Išbandymų ir iššūkių metais su laiminga pabaiga 2016-uosius vadina kitas irkluotojas – Saulius Ritteris, kuris likus vos kelioms savaitėms iki olimpinių žaidynių gavo naują porininką: susižeidusį Rolandą Maščinską valtyje pakeitė Mindaugas Griškonis. „Visi iššūkiai pasiteisino. Metai buvo labai geri, mums jie buvo įspūdingi“, – neslėpė olimpinis vicečempionas. Netikėtai irkluotojų duetu tapę S.Ritteris ir M.Griškonis, Rio de Žaneire po finalinio plaukimo išlipę iš valties, netrukus saujose gniaužė atkakliu darbu ir sūriu prakaitu uždirbtą sidabrą. O per Lietuvos geriausių sportininkų apdovanojimus lipo į sceną atsiimti Metų vyrų komandai skirto prizo. „Turėjome tikėti savimi, savo jėgomis, kad galime pasiekti aukštą rezultatą. Mes su Mindaugu apskritai nebuvome startavę varžybose, todėl negalėjome pasitikrinti savo meistriškumo tarp kitų. Bet ko ten važiuoti, jei netiki?“ – prisimindamas netikėtus likimo viražus prieš olimpines žaidynes klausė S.Ritteris. Žvelgdamas į ateitį 28-erių irkluotojas sakė, kad lengvesnių metų ir sąlyginio poilsio po olimpinių žaidynių neplanuoja. „Kai kurie sportininkai ilsisi, bet mes linkę metų nepraleisti, nes paskui gali būti labai sunku sugrįžti“, – motyvus dėstė irkluotojas. Ar jau žino, su kuo sėdės valtyje 2017-aisiais? „Mes nė vienas dar nežinome, su kuo irkluosime, bet tikrai nemanau, kad kažkas bus nuskriaustas. Jeigu būsi vertas, tai ir būsi komandoje. Kaip ir kiekvienais metais, noriu siekti geros formos, kad būčiau vertas komandos. Mes kasmet tarpusavyje darome atrankas, ir bus matyti, kokios komandos susiformuos“, – sakė irkluotojas, besiviliantis, kad kitais metais rezultatai vėl bus patys aukščiausi.

6

Turėjome tikėti savimi, savo jėgomis, kad galime pasiekti aukštą rezultatą. 7

8

Saulius Ritteris

5. Jungtinė irkluotojų ir baidarininkų rinktinė 6. M.Paulauskui skirtas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus 7. Olimpiečių pora – M.Griškonis ir D.Lobačevskė 8. Penkiakovininkės dvynės Ieva ir Emilija Serapinaitės 9. Sunkiaatlečių treneris B.Vyšniauskas 10. „Sveiko miesto“ komanda

9

10

OLIMPINĖ PANORAMA

9


Apdovanojimai

Nesitikėjau, kad galėsiu tiek pasiekti vos per metus. Save nustebinau, šeimą, trenerį. Esame labai patenkinti šiais metais. Simonas Bilis

11

Simonas Bilis 23-ejų plaukikas Simonas Bilis iš pradžių net nebuvo įtrauktas tarp geriausių 2016 metų sportininkų, bet gruodžio pradžioje pasaulio plaukimo čempionato (25 m baseine) vandenis sudrumstusiam panevėžiečiui, komisijos sprendimu, atiteko Metų pergalės prizas. Į pasaulio plaukikų elitą įsiveržęs lietuvis, kuris planetos pirmenybėse plaukdamas laisvuoju stiliumi iškovojo du medalius – aukso ir bronzos, šypsojosi: kartelę pats sau išsikėlė labai aukštai, bet ne per aukštai. „Vienas medalis – tik bronza, o galėjo būti du aukso. Kada nors taip ir bus“, – sakė JAV besitreniruojantis S.Bilis. Tokie rezultatai, prie kurių dar reikia pridėti ir sėkmingą pasirodymą Rio žaidynėse, kuriose jis pateko į finalą, pačiam plaukikui buvo netikėti. „Viskas prasidėjo nuo studentų varžybų, rezultatai buvo tikrai geri, treneris buvo patenkintas. Treneris visada tikėjo, kad pateksiu į olimpiadą. Aš nesu labai didelis optimistas, todėl apie tai nešnekėjau, kol nepatekau. O kai patekau, tada pradėjome kalbėti, ką įmanoma padaryti. Nesitikėjau, kad galėsiu tiek pasiekti vos per metus. Save nustebinau, šeimą, trenerį. Esame labai patenkinti šiais metais“, – plačiai šypsodamasis sakė plaukikas. Metų pergalės prizas buvo pretekstas po pasaulio čempionato iškart į Ameriką išskubėjusiam S.Biliui parvykti į Lietuvą. Tačiau didžiąsias metų šventes, kaip ir buvo suplanavęs, plaukikas pasitiko už Atlanto. Naujųjų metų šventė į jo planus iš viso nebuvo įtraukta. „Naujųjų metų nešvenčiu, nes sausio 1-ąją 6 valandą ryto treniruotė, – sportinį režimą priminė plaukikas, kurį trumpam iš baseino ištraukė ir padaryti pertrauką privertė tik iškilmės Lietuvoje. – Po čempionato grįžau į Ameriką ir iš karto į salę vėl treniruotis. Pertraukų bandome nedaryti. Anksčiau pradėsi, lengviau bus pabaigti, rezultatas geresnis bus. Ilgos pertraukos nedarėme ir nedarysime“, – apie savo treniruočių tempą pasakojo naujasis pasaulio čempionas, kuris kitais metais tikisi įrodyti savo pajėgumą ir ilgajame baseine. 10

OLIMPINĖ PANORAMA

12 11. S.Bilį į šventę atlydėjo artimieji 12. Badmintonininkas K.Navickas su širdies drauge J.Filatova 13. Olimpietė bėgikė V.Žūsinaitė

13


Apdovanojimai

14 14. Baidarių ir kanojų irklavimo žvaigždės. Iš kairės: olimpinis vicečempionas J.Šuklinas, olimpiniai bronzos medalininkai A.Lankas ir E.Ramanauskas, pasaulio ir Europos čempionas E.Balčiūnas, olimpinis čempionas V.Česiūnas

Simona Krupeckaitė „Labai smagu tapti geriausia olimpiniais metais. Jaučiuosi taip, lyg būčiau mažas atgimęs feniksas. Pažadu, kad iš sporto dar tikrai niekur nesitrauksiu“, – atsiimdama Metų sportininkės prizą nuo scenos žadėjo tituluota dviratininkė Simona Krupeckaitė.

15. Fechtuotojų pasirodymas 16. Dainuoja M.Vitulskis

15

O nulipusi nuo scenos Europos sprinto čempione tapusi S.Krupeckaitė prisipažino: nors apdovanojimą gauti itin smagu, juolab olimpiniais metais, šįkart nugalėtoja ji nesijaučianti. „Nesijaučiu nugalėtoja, nesijaučiu metų sportininke, bet šis įvertinimas yra tarsi medus sielai, didžiulė pergalė prieš save. Tai didelis pakylėjimas, džiaugsmas, pasitenkinimas. Bet aš sau kėliau didesnius tikslus, dėl to nesijaučiu šiemet labai didelė sportininkė. Nors negaliu sakyti, kad esu nusivylusi, tiesiog neišsipildė svajonė“, – prisipažino trečią kartą per savo karjerą geriausia metų sportininke tapusi dviratininkė. Liko nepasiekta olimpinė svajonė, nors kitų pergalių šiemet netrūko. „Esu savikritiška. Pasiektą tikslą vertinčiau gal kokiais 5–6 balais, o rezultatą, rezultatyvumą, pasiruošimą – dešimtuku. Padariau labai daug, viskas vyko be jokių trukdžių, be klaidų: treniruotės, procesas, gydytojų darbas – viskas buvo padaryta idealiai. Tiesiog varžybose rezultatas nebuvo toks, kokio norėjau“, – dėstė S.Krupeckaitė.

16

33-ejų sportininkė naujais metais rankų neketina nuleisti: „Norėčiau grįžti į pasaulio elitą, laimėti kokį medalį pasaulio čempionate.“ Ir tą bandys padaryti jau visai netrukus – balandį, kai pajėgiausi planetos treko meistrai rinksis į Honkongą. Apie dar vieną olimpiadą ketverių olimpinių žaidynių dalyvė kol kas negalvoja ir nesvajoja – savo sportinę karjerą ji lipdys sezonas po sezono. „Matysime, kaip toliau tęsis karjera – kaip seksis, kaip sveikata. Jeigu gerai sekasi, sunku sportą palikti“, – šypsojosi geriausia praėjusių metų sportininkė. OLIMPINĖ PANORAMA

11


Apdovanojimai

17 20

21

18

19

12

OLIMPINÄ– PANORAMA

4


23

ISTORIJA

22

LAUREATAI

25

„Šaulio“ skulptūromis apdovanoti geriausi šalies sportininkai 1994 m. Raimondas Mažuolis (plaukimas) 1995 m. Remigijus Lupeikis (dviračių sportas) 1996 m. Arvydas Sabonis (krepšinis) 1997 m. Raimondas Šiugždinis (buriavimas) 1998 m. Diana Žiliūtė (dviračių sportas) 1999 m. Edita Pučinskaitė (dviračių sportas) 2000 m. Virgilijus Alekna (lengvoji atletika) 2001 m. Rasa Polikevičiūtė (dviračių sportas) 2002 m. Raimondas Rumšas (dviračių sportas)

24

2003 m. Šarūnas Jasikevičius (krepšinis) 2004 m. Virgilijus Alekna

17–19. Svečiai rinkosi iš visos Lietuvos

26

2005 m. Virgilijus Alekna 2006 m. Virgilijus Alekna

20–21. Vakaro spalvos

2007 m. Ramūnas Šiškauskas (krepšinis)

22. „69 danguje“ ir jaunųjų gimnastų pasirodymas

2008 m. Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė)

23. „Lilas ir Innomine“

2009 m. Simona Krupeckaitė (dviračių sportas)

24. M.Pundziūtė ir jos nykštukai 25. Scenoje – K.Kerbedis

2010 m. Simona Krupeckaitė

26. „Naktinių personų“ vokalistas A.Chošnau

2011 m. Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė)

27. „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“

2012 m. Rūta Meilutytė (plaukimas) 2013 m. Rūta Meilutytė

Alfredo Pliadžio, Vytauto Dranginio ir Manto Gudzinevičiaus nuotr.

2014–2015 m. buvo bendri LTOK ir KKSD apdovanojimai 2014 m. Jevgenijus Šuklinas (kanojų irklavimas) ir Rūta Meilutytė (plaukimas) 2015 m. Laura AsadauskaitėZadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė) ir Ramūnas Navardauskas (dviračių sportas)

27

OLIMPINĖ PANORAMA

13


ŽVILGSNIS

Tokijo link – ant permainų bangos Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis – apie naują olimpinį ciklą, federacijos planus, siekį grąžinti Rūtą Meilutytę į pergalių kelią, Simono Bilio talentą bei nedėkingas jo distancijas. Marytė Marcinkevičiūtė

Mariaus Grinbergo nuotr.

Tikiu, kad per ateinančius ketverius metus tobulės Ugnė Mažutaitytė, kurios tikslas yra Tokijo olimpiada. Kokių darbų pirmiausia ėmėtės tapęs federacijos prezidentu? Viskas vyksta labai dinamiškai. Pasibaigus federacijos ataskaitos ir rinkimų konferencijai jau po poros dienų vyko Lietuvos veteranų čempionatas, dar po dviejų dienų išskridome į pasaulio plaukimo pirmenybes, o iš jų grįžus laukė Lietuvos čempionatas. Netrukus atėjo ir šventės. Prie strateginių darbų, kurie buvo išdėstyti per ataskaitos ir rinkimų konferenciją, dar nespėjome priartėti, nes tą padaryti fiziškai nebuvo laiko. LPF prezidentas E.Vaitkaitis

Lietuvos plaukimo federacijoje (LPF) – daug pokyčių: praėjusių metų pabaigoje pasikeitė jos vadovai, plaukimo lyderiai pakeitė savo trenerius ir gyvenamąsias vietas, nebeliko rinktinės vyriausiojo trenerio. Prie LPF vairo stojo buvęs plaukikas, biomedicinos bei ekonomikos mokslų magistras, devynerius metus Lietuvos plaukimo federacijoje dirbantis 36-erių Emilis Vaitkaitis. Naujosios federacijos vadovybės užmojai dideli: palankiai susiklosčius situacijai, siekiama sukurti nacionalinį ar olimpinį plaukimo centrą, kuris iki šiol buvo teorinis ir labiau utopinis variantas. Prasidėjo naujas olimpinis ciklas. Ką jis žada Lietuvos plaukikams? – paklausėme LPF prezidento E.Vaitkaičio. Praėjusio olimpinio ciklo baigiamasis akordas šiek tiek nepateisino lūkesčių. Ypač daug tikėtasi iš Rūtos Meilutytės ir Giedriaus Titenio, bet jiems nepasisekė per pagrindines ketverių metų varžybas – Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Kita vertus, tiek jie, tiek Danas Rapšys parvežė medalių iš Europos čempionato. 14

OLIMPINĖ PANORAMA

Baigiantis 2016-iesiems blykstelėjo Simonas Bilis, kuris parodė, ko iš tikrųjų yra vertas: per Kanadoje vykusį pasaulio čempionatą trumpajame baseine tapo čempionu ir laimėjo bronzos medalį. Tikiu, kad šį naująjį ketverių metų olimpinį ciklą Simonas bus vienas mūsų komandos lyderių ir neiškris iš pasaulio plaukimo elito. Nėra abejonių, kad į pergalių kelią vėl sugrįš Rūta. Labai norėtųsi, kad vieną dieną taip, kaip Simonas, sublizgėtų D.Rapšys, per ketverius metus turėtų suvyriškėti ir subręsti Andrius Šidlauskas, kurį pavadinčiau ateities plaukiku. G.Titeniui dabar 27-eri, Tokijo olimpinių žaidynių metais jam bus 31-eri – plaukikams tai solidus amžius. Giedrius dabar dirba su vokiečiu Dirku Lange‘u, pakeitė treniruočių metodiką ir bus įdomu stebėti, ar šie pokyčiai pasiteisins. Turime augančio jaunimo, 4x100 m vyrų kombinuotos estafetės komandą, kuri pateko į olimpines žaidynes, o per pasaulio ir Europos čempionatus varžėsi finaluose. Norėtume išlaikyti šios komandos branduolį.

Dar tik metų pradžia, o tiek visko naujo: permainos mūsų federacijoje, Lietuvos olimpiniame sporto centre, plaukimo trenerių kaita. Turime unikalią galimybę viską sustatyti į vieną tiesiąją, į vieną sistemą. Vienas laukiančių darbų – į pergalių kelią sugrąžinti R.Meilutytę. Ta linkme dirbama ir, manau, viskas bus gerai. Tarkime, jeigu Rūta liktų Lietuvoje, aplink ją būtų galima burti ne tik sportininkus, bet ir visą komandą – sukurti nacionalinį ar olimpinį plaukimo centrą, kuris iki šiol buvo teorinis ir labiau utopinis variantas. O dabar, palankiai susiklosčius aplinkybėms, tai realu. Arba mes tą dabar padarysime, arba niekada. Su naująja komanda iš pradžių turėtume atlikti namų darbus, visą plaukikų ugdymo sistemą matyti kaip vientisą, didelį paveikslą, prie jo derinti varžybų sistemą, įteisinti rėmimo sąlygas, padidinti matomumą, žinomumą viešojoje erdvėje ir ieškoti būdų, kaip užsidirbti pinigų. Gal jau aiškus R.Meilutytės apsisprendimas, kur ji treniruosis toliau? Rūta gan skaudžiai išgyveno nesėkmę per olimpines žaidynes. Po olimpiados ji tarsi bėgo nuo savęs, keliavo


ŽVILGSNIS

R.Meilutytė – apsisprendimo kryžkelėje

ĮDOMU NAUJOVĖ

Vytauto Dranginio nuotr.

Lietuvos rinktinėje greičiausiai nebebus vyriausiojo trenerio. Dabar LPF kalbasi su potencialiais rinktinės konsultantais, vienas jų – buvęs kaunietis Genadijus Sokolovas, dirbantis su stipriausiais JAV plaukikais.

po pasaulį, stengėsi nekalbėti apie plaukimą, vengė šios temos. Vienu metu netgi atrodė, kad ji daugiau nebesportuos. Mūsų tikslas yra motyvuoti Rūtą, stengėmės, kad ji vėl būtų geros nuotaikos, sugrįžtų teigiamos emocijos. Kalbinome ją vėl šokti į vandenį ir kartu ieškojome galimybių, kur jai būtų geriausia treniruotis. Šis procesas gana sudėtingas. Rūta į Plimutą išvyko dvylikos. Plimute buvo daugiau orientuojamasi į sprinto rungtis, jėgą ir mažiau ugdoma ištvermė, o tai privedė prie traumų. Baigėsi paauglystė, Rūta pradėjo moteriškėti, ėmė keistis jos kūnas. Vandenyje ji azartiška, konkurencinga, nori rungtyniauti. Kur toliau treniruotis, Rūta gali rinktis iš mažiausiai aštuonių galimybių, daugybė trenerių nori ją priimti – nuo Amerikos iki Australijos. Keli variantai yra ir Europoje. Rūtai reikia išsirinkti, kur ji geriausiai jaučiasi, kur yra plaukimo specialistas, turintis patirties moterų rengimo srityje ir matantis daugiametį ugdymo planą, perspektyvą, kad Rūta ne tik šiandien pasiektų gerų rezultatų, bet ir po ketverių metų. Viena iš galimybių – Rūtai likti Lietuvoje. Taip susiklostė aplinkybės, kad dabar olimpinę čempionę treniruoja Atėnų žaidynių dalyvis Paulius Andrijauskas. Dirbti su tokio lygio plaukike jis neturi daug patirties, bet į pagalbą galima pasikviesti įvairių sričių konsultantų. Reikėtų nuodugniai pasidomėti ir įsigilinti, kaip su plaukike buvo dirbama pastaruosius ketverius metus. Visą šią informaciją turi buvęs jos treneris Jonas Ruddas, su kuriuo Rūta puikiai sutaria. Tikiuosi, jis šia informacija pasidalytų. Kol kas visos aplinkybės klostosi gerąja linkme. Rūta Kaune jaučiasi gerai. Po žaidynių ji dalyvavo Lietuvos čempionate,

o Naujuosius metus sutiko aukštikalnėse Ispanijoje, kur iki sausio 10 d. vyko treniruočių stovykla. Su Rūta esame sutarę, kad iki vasario 1-osios ji pasakys, kur nori toliau treniruotis. Vis dar neaišku, kas taps naujuoju Lietuvos plaukimo rinktinės vyriausiuoju treneriu. Kas rimčiausi pretendentai? Per pastaruosius ketverius metus norėjome, kad rinktinės vyriausiasis treneris žiūrėtų ne tik į savo sportininką, bet matytų didelį paveikslą – visą plaukikų rengimą nuo vaikų iki jaunių, nuo jaunių iki jaunimo, nuo jaunimo iki suaugusiųjų. Ir užtikrintų vientisą sistemą bei vientisą darbą. To padaryti nepavyko. Greičiausiai rinktinės vyriausiojo trenerio nebus arba ši pozicija vadinsis kitaip. Šiuo metu visi plaukikai turi asmeninius trenerius, dauguma jų išsibarstę po visą pasaulį – S.Bilis, U.Mažutaitytė, Tadas Duškinas, Mindaugas Sadauskas studijuoja ir treniruojasi JAV, G.Titenis pusiau Lietuvoje, pusiau Austrijoje, Rūtos sprendimo laukiame. Vieno žmogaus, kuris visus sportininkus vienytų ir jungtų, nėra. Ir nežinia, ar reikia. Tuo labiau kad ir Lietuvos olimpinis sporto centras yra numatęs pasirašyti sutartis su kiekvieno plaukiko treneriu. Yra galimybė įvairiais klausimais konsultuotis su geriausiais pasaulio plaukimo specialistais. Vienas jų – buvęs kaunietis Genadijus Sokolovas, dirbantis su stipriausiais JAV plaukikais. Per pasaulio ir Europos čempionatus galėtume turėti komandos vyriausiąjį trenerį. Bet reikėtų pasiskirstyti pareigomis, aptarti, kas priimtų galutinį sprendimą, nustatyti hierarchiją, funkcijas. Laikas parodys, ar dabar rinktinės vyriausiasis treneris mums reikalingas. Jeigu paaiškės, kad ši po-

zicija būtina, toks žmogus bus. Pernai įsižiebė 23-ejų metų S.Bilio žvaigždė. Per pasaulio čempionatą 25 m baseine jis pelnė aukso medalį, plaukdamas 100 m laisvuoju stiliumi, ir bronzą perpus trumpesnio nuotolio varžybose. Ar ne per ilgai jis taikėsi į šiuos apdovanojimus? Jeigu palygintume R.Meilutytės ir S.Bilio istorijas, atrastume kai kurių paralelių. Kaip minėjau, Rūta į Plimutą išvažiavo dvylikos pakankamai gerai parengta Lietuvos specialistų. Simonas treniravosi Panevėžyje, kuris garsus puikia plaukikų mokykla ir šios sporto šakos tradicijomis. Jis studijuoti į Ameriką išvažiavo baigęs vidurinę mokyklą. Simonas pateko į sprinterių komandą, per treniruotes didelis dėmesys skiriamas greičiui ir jėgai ugdyti – visa tai davė akivaizdų rezultatą. Panevėžietis praėjusiais metais ypač gerai lenktyniavo JAV studentų plaukimo čempionate jardiniame baseine, ten jis buvo tikras monstras. Keli plaukikai, kuriuos Simonas aplenkė, Rio de Žaneiro žaidynėse pelnė medalius. Šiemet Simonas jau negalės dalyvauti NCAA čempionate, bet su ta pačia komanda treniruosis toliau. Geras įdirbis Lietuvoje plius tinkama vieta, treniruotės ir puiki atmosfera Amerikoje leido jam fantastiškai pasirodyti per pasaulio čempionatą Kanadoje. Daug lėmė geras sportininko ryšys su treneriu Toddu DeSorbo. Jie vienas kitu pasitiki, abu puikiai sutaria. Toddas prie mūsų rinktinės prisidėjo per pernykštį pasaulio čempionatą. Dabar su šiuo treneriu vienoje valtyje būsime ketverius metus. Tapęs pasaulio čempionu Simonas bus viena mūsų vilčių Tokijuje. Dalis

G.Titenis

Kada talentingas jaunimas tars savo žodį, sunku pasakyti. dauguma jaunimo baseine neišsilaiko iki to amžiaus, kada jau galėtų pasiekti gerų rezultatų. Emilis Vaitkaitis OLIMPINĖ PANORAMA

15


ŽVILGSNIS

MEDALIAI ATGARSIAI 2016 m. aukščiausi Lietuvos plaukikų laimėjimai Europos čempionatas (50 m baseine): Rūta Meilutytė – auksas (100 m krūtine) Danas Rapšys – bronza (200 m nugara) Giedrius Titenis – bronza (100 m krūtine)

LPF nuotr.

Pasaulio čempionatas (25 m baseine):

spaudimo ir lūkesčių bus nuimta nuo R.Meilutytės pečių. Abu dalysis šia našta. Lengva nebus, Simonas varžosi prestižinėse vyrų sprinto rungtyse, kur plaukikus skiria šimtosios sekundės dalys, todėl vieną dieną gali būti pirmas, o kitą – aštuntas arba likti už finalo ribos. 2016-ieji ne itin sėkmingi buvo G.Titeniui. Gal vis dėlto jam reikėjo toliau dirbti su puikiai pažįstamu Žilvinu Ovsiuku, o ne su naujuoju vokiečių treneriu D.Lange‘u? Giedrius ypač gerai atrodė per 2015-ųjų pasaulio čempionatą Kazanėje, kur pasiekė daug vilčių teikiančių rezultatų. Šiam plaukikui vis pritrūksta paskutinio trečiojo žingsnio. Jis gerai plaukia per atrankos, pusfinalio varžybas, o finale vis kažko pritrūksta. Anykštėną užaugino treneris Ž.Ovsiukas, jis kaip nuluptą pažįsta savo auklėtinį. Žino, ko reikia, kad pasiektų piką. Bet jų keliai išsiskyrė. Treneris pajuto, kad atidavė viską, ką galėjo. Giedrius panoro keltis gyventi į Vilnių ir susiradęs gerą komandą toliau siekti svarių pergalių. Su naujuoju treneriu pasirinko tokį darbo modelį: treniruotis pusiau Vokietijoje, pusiau Lietuvoje. Bet treniruodamasis namie susidūrė su keblumais, nes vienam dirbti labai sunku, reikia daug vidinių galių. Todėl Giedriui kilo mintis vykti į Austrijos miestą Gracą ir visą laiką dirbti su vokiečių treneriu. Tačiau viskas priklausys nuo lėšų, ar mes galėsime šį planą įgyvendinti. Ar mūsų baseinuose pastebite naujų perliukų? Tokių ryškių, kaip Rūta, šiandien 16

OLIMPINĖ PANORAMA

S.Bilis su treneriu T.DeSorbo

neturime. Kada talentingas jaunimas tars savo žodį, sunku pasakyti. Dauguma jaunimo baseine neišsilaiko iki to amžiaus, kada jau galėtų pasiekti gerų rezultatų. Jeigu tas pats S.Bilis būtų metęs plaukimą po dvyliktos klasės ir išvažiavęs studijuoti ir dirbti, jo medalių nebūtume matę. Gera plaukikų karta auga Klaipėdoje. Čia statomas naujas baseinas, jį žada atidaryti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje. Uostamiestyje yra iš ko pasirinkti, ten norinčiųjų plaukti labai daug, ne visi vaikai patenka į grupes.

Labiausiai noriu, kad atsirastų išliekamoji vertė, būtų sisteminis plaukikų rengimo modelis, o ne vien pergalės žvelgiant į trumpalaikę perspektyvą. Kaip vertinate pokyčius Lietuvos olimpiniame sporto centre (LOSC): kas džiugina, o kas kelia didelį nerimą? Plaukimas turbūt buvo prasčiausiai Olimpinį centrą išnaudojanti sporto šaka. Nė viena plaukimo bazė neįtraukta į LOSC ūkiskaitą. Visada su pavydu žiūrėjome į irkluotojus, lengvaatlečius ir kitų sporto šakų atstovus, kurie ga-

Simonas Bilis – auksas (100 m laisvuoju stiliumi) ir bronza (50 m laisvuoju stiliumi).

lėjo dirbti visiškai išnaudodami jau esamus LOSC resursus. Iki šiol LOSC skiriamos lėšos pamainai rengti buvo tik simbolinės, todėl didelė šios naštos dalis visada tekdavo federacijai ir, žinoma, miestų savivaldybėms. Puikiai žinome, kad be pamainos nebus ir didelio meistriškumo sportininkų. O būtent pamainai yra sunkiausia. Didelio meistriškumo sportininkai pelno medalių, nes turi geras sąlygas sportuoti, tobulėti. O kaip jaunam sportininkui tokį lygį pasiekti? Reikia didelių individualių pastangų. Jeigu LOSC šimtu procentų rengtų geriausius mūsų sportininkus, tada anksčiau jiems rengti skirtas kitas lėšas galėtume investuoti į jaunimą. Mums tai irgi būtų motyvacija kuo greičiau parengti tinkamo meistriškumo plaukikų ir juos perduoti LOSC. Pagal pirminius kriterijus plaukikų, kuriuos rengtų LOSC, yra aštuoni. Nežinau, ar visiems užteks numatyto krepšelio. Iki šios dienos neturime konkretaus atsakymo, kiek šiame centre bus rengiama sportininkų. Mes daugiau sužinome iš spaudos nei iš pirmų lūpų. Kiek plaukikų žadate parengti Tokijo olimpinėms žaidynėms? Bijau prisišnekėti, bet manau, kad turėsime konkurencingą, gerą komandą. R.Meilutytė, S.Bilis, D.Rapšys, A.Šidlauskas. G.Titenis, tikiuosi, irgi dar plauks. Labiausiai noriu, kad atsirastų išliekamoji vertė, būtų sisteminis plaukikų rengimo modelis, o ne vien pergalės žvelgiant į trumpalaikę perspektyvą.


OLIMPINIS FESTIVALIS

Rekomendacijos dėl saugumo Sausio 10 d. LTOK susirinkę žiemos sporto šakų federacijų vadovai, treneriai ir sportininkų tėvai kartu su Valstybės saugumo departamento atstovais aptarė saugumo padėtį Turkijos mieste Erzurume, kuriame vyks Europos jaunimo žiemos olimpinis festivalis. Vasario pradžioje vyksiančiame olimpiniame festivalyje planuojančioje dalyvauti Lietuvos delegacijoje būtų iki trylikos sportininkų, kurie startuotų biatlono, slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, dailiojo ir greitojo čiuožimo varžybose. Pasak LTOK misijos vadovės, Kalgario olimpinės čempionės Vidos Vencienės, susitikimo metu Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai pasidalijo turima informacija apie saugumo padėtį Turkijoje ir pateikė rekomendacijas į šią šalį planuojantiems vykti Lietuvos sportininkams bei jų treneriams. „Šis VSD ir LTOK susitikimas situacijai Turkijoje aptarti buvo jau antrasis. Pirmame dalyvavo LTOK vadovai, o į antrąjį nuspręsta pakviesti ir federacijų atstovus bei sportininkų tėvus, kad jie galėtų išsakyti savo nuomonę bei užduoti rūpimus klausimus“, – paaiškino V.Vencienė. VSD atstovas pabrėžė, kad Erzurumo regione pastaraisiais metais didesnių teroro išpuolių neužfiksuota. Tai nėra didelės teroro aktų grėsmės regionas. Nepaisant to, delegacijai rekomenduojama verčiau leisti laiką olimpiniame kaimelyje, kurį žadama stipriai saugoti, nei vykti į ekskursijas po miestą ar lankyti visuomeninius objektus. O ten, kur yra didelė teroro aktų tikimybė, į Turkijos pasienio su Sirija ir Iraku regionus iš viso vykti nerekomenduojama. Specialistų nuomone, nesaugūs ir didieji miestai Stambulas, Ankara. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė priminė, kad vaikų saugumas yra pats svarbiausias ir nediskutuojamas dalykas. „Jei patys sportininkai ar jų tėvai jaučiasi nesaugūs ir nenori vykti į varžybas, mes tokį jų sprendimą suprasime ir palaikysime. Jeigu jaunuoliai yra pasiryžę vykti į Erzurumą, mes neturime tei-

Festivalį numatyta surengti Erzurume

sės jų ten nevežti, nes tai yra LTOK pareiga“, – sakė LTOK prezidentė. Dalyvauti žiemos olimpiniame festivalyje pasiryžę būsimi profesionalūs sportininkai iš Ignalinos sporto centro LTOK atsiuntė laišką. „Mūsų, ignaliniečių sportininkų ir trenerių, kurie varžomės dėl kelialapių į olimpinį festivalį, nuomonė yra vieninga – reikia vykti. Daug įdėta darbo, vilčių ir negalime leisti baimei mus užvaldyti“, – rašoma jame. Vis dėlto susitikimo metu nutarta, kad žiemos sporto šakų federacijų atstovai prieš priimdami lemiamą žodį dėl dalyvavimo dar pasitars su sportininkais bei jų tėvais ir sprendimą pateiks Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. VSD ir toliau stebės situaciją Turkijoje bei nuolat informuos LTOK vadovus.

Dabartinę saugumo padėtį Turkijoje svarstys ir Europos olimpiniai komitetai (EOK). EOK vykdomasis komitetas posėdyje Lozanoje galutinai nuspręs Europos jaunimo žiemos olimpinio festivalio likimą. Anksčiau išplatintame EOK pranešime nacionaliniams olimpiniams komitetams teigiama: „Jaunųjų festivalyje dalyvausiančių atletų saugumas yra pirmasis mūsų prioritetas. Po konsultacijų su Turkijos olimpiniu komitetu bei Erzurumo organizaciniu komitetu EOK vykdomasis komitetas galutinį sprendimą dėl festivalio priims sausio 26 dieną.“ LTOK inf. P.S. Žurnalas spaustuvei buvo atiduotas anksčiau, nei EOK paskelbė savo verdiktą. OLIMPINĖ PANORAMA

17


LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO 2016 METŲ BIUDŽETO APYSKAITA (tūkst. Eur) I. PAJAMOS 1.1. UAB „Olifėja“ (8 proc. + dividendai) 1.2. Tarptautinio OK subsidijos

planas įvykdymas 6 476,7 7 745,3 600,0 945,4

Iš viso pajamų: II. LĖŠŲ LIKUTIS (2016 01 01)

7 076,7 8 690,7

III. IŠLAIDOS 3.1. Olimpinio sporto finansavimas 3.1.1. Dalyvavimas XXXI OŽ Rio 3.1.2. Programa „Rio 2016“ 3.1.2.1. OR mokomojo sportinio darbo finansavimas 3.1.2.2. ORK stipendijos 3.1.2.3. OR medikų, mokslininkų, masažuotojų maistpinigiai 3.1.2.4. Medikų ir kineziterapeutų priemokos 3.1.2.5. Spec. transporto išpirkimas (lizingas) 3.1.2.6. Mini centrų, sporto bazių išlaikymas: SK „El-Eko-Sport“, SK „Fortūna“, Klaipėdos sunkiosios atletikos SK, LSU sporto ir laisvalaikio centras 3.1.2.7. OR kandidatus aptarnaujančio personalo transporto išlaidos 3.1.2.8. Maisto papildų ir atsigavimo priemonių išlaidos 3.1.2.9. Antidopingo programos dalinis finansavimas 3.1.2.10. Olimpinės rinktinės medikų kursai, konferencijos 3.1.2.11. Specialus sportinis inventorius 3.1.2.12. Programos „Rio 2016“ įgyvendinimo išlaidos 3.1.2.13. Olimpinės pamainos programos dalinis finansavimas 3.1.2.14. Mokslinių testavimo laboratorijų dotacija (LSU, LEU) 3.1.2.15. OR kandidatų aklimatizacijos ir bandomosios varžybos Rio 3.1.3. Pasirengimas vasaros EJOF Vengrijoje (2017 m.) 3.1.4. Programa „Pjongčangas 2018“ 3.1.5. Pasirengimas ir dalyvavimas žiemos EJOF Turkijoje (2017 m.) 3.1.6. Dalyvavimas II jaunimo žiemos OŽ Lilehameryje 3.1.7. Olimpinių sporto šakų f-jų, LSFS, LPOK, kt. asociacijų programos 3.1.7.1. Federacijų veiklos programų finansavimas: – Olimpinių sporto šakų (36 x 20,0) – LTOK pripažintų (5 x 10,0) 3.1.7.2. Sporto federacijų (XXX OŽ medalininkų) finansavimas – Aukso medalis (2 x 14,5) – Sidabro medalis (1 x 11,6) – Bronzos medalis (2 x 8,7) 3.1.7.3. Sporto federacijų darbuotojų skatinimas 3.1.7.4. Bendrų su kitomis sporto organizacijomis projektų finansavimas 3.1.7.5. LSFS programos 3.1.7.6. Asociacijos „Sportas visiems“ programos 3.1.7.7. LSSPV asociacijos programa

18

OLIMPINĖ PANORAMA

604,7

1 600,0 2 471,0 1 125,0 460,0 76,0 78,0 110,0 90,0

1 589,7 2 584,7 1 200,6 485,3 87,9 78,0 110,0 90,0

20,0 45,0 30,0 25,0 100,0 42,0 110,0 50,0 110,0 30,0 150,0 50,0 60,0 1 043,6 770,0 – – 58,0 – – – 24, 50,0 45,0 23,0 9,0

20,0 45,0 30,0 25,9 100,0 42,0 110,0 50,0 110,0 30,0 153,9 43,1 60,4 950,6 727,1 – – 58,0 – – – 24,5 – 45,0 23,0 9,0


3.1.7.8. LSSMĮV asociacijos programa 9,0 3.1.7.9. Lietuvos parolimpinis komitetas 50,0 3.1.7.10. Lietuvos sporto meistrų asociacija „Penki žiedai“ 5,0 3.1.8. Sporto žaidimų programa 509,0 3.1.8.1. Lietuvos krepšinio rinktinių finansavimas 290,0 3.1.8.2. Lietuvos paplūdimio tinklinio moterų rinktinė 9,0 3.1.8.3. Žaidimų komandų finansavimas (pagal OSŠ žaidimų 210,0 pakomisijos sprendimą) 3.1.9. Apdovanojimai 95,0 3.1.9.1. Sportininkų, trenerių, sporto darbuotojų apdovanojimai 25,0 3.1.9.2. Metų sporto apdovanojimai 70,0 3.1.10. Organizacinė veikla 93,0 3.1.10.1. Olimpinė atributika 40,0 3.1.10.2. Lietuvos delegacijų palydėtuvės, sutiktuvės, piniginiai prizai 30,0 3.1.10.3. LTOK GA eilinė, neeilinė sesijos, 23,0 VK posėdžiai, komisijų posėdžiai ir t.t. 3.1.11. TOK tikslinės subsidijos 600,0 3.1.11.1. Ol. sporto programos (pagal TOK OS patvirtintą programą) 3.1.11.2. Ol. švietimo programos (pagal TOK OS patvirtintą programą) 3.1.11.3. Administravimo išlaidos (pagal TOK OS patvirtintą programą) 3.2. Olimpinių programų finansavimas 515,0 3.2.1. Olimpinis švietimas (pagal veiklos programą) 110,0 3.2.2. Tarptautiniai ryšiai 115,0 3.2.3. Projektas „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ 6,0 3.2.4. Lietuvos olimpinė akademija (pagal veiklos programą) 85,0 3.2.5. Apskričių olimpinės tarybos 9,0 3.2.6. Lietuvos olimpiečių asociacija (pagal veiklos programą) 38,0 3.2.7. Žurnalas „Olimpinė panorama“, interneto svetainė, „Sportas“ 65,0 3.2.8. Reklaminė veikla (reklaminė informacinė m-ga ir kt.) 41,0 3.2.9. Viešieji ryšiai 46,0 3.3. LTOK direktorato veiklos finansavimas 414,0 3.3.1. LTOK direktorato finansavimas 184,0 3.3.2. Socialinis ir sveikatos draudimas, gyvybės draudimas 89,0 3.3.3. Ūkinė finansinė veikla 32,0 3.3.4. LTOK būstinės ir transporto išlaikymas 109,0 3.4. Kitos išlaidos 50,0 Iš viso išlaidų: IV. LĖŠŲ LIKUTIS (2016 12 31) Lietuvos tautinio olimpinio komiteto iždininkas

9,0 50,0 5,0 509,0 290,0 9,0 210,0 98,8 26,1 72,7 474,0 40,9 406,3 26,8 424,8 334,2 44,8 45,8 480,0 114,3 81,2 – 85,0 9,0 38,0 66,3 40,6 45,6 388,9 166,6 78,5 34,9 108,9 68,2

7 680,6

7 856,1

0,8

1 439,3

Rimgaudas Balaiša

OLIMPINĖ PANORAMA

19


JUBILIEJUS

Seniausias olimpinis žaidimas Lietuvos sporto muziejuje buvo iškilmingai paminėtas Lietuvos vandensvydžio 85-metis. Vandensvydis – pirmoji komandinė sporto šaka, įtraukta į olimpinių žaidynių programą.

Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada. Amerikos lietuvių vandensvydžio komanda žaidžia su Kauno šaulių jachtklubu, 1938 m. Kaunas

Vytautas Žeimantas

6

KOMANDOS

1938 m. vandensvydis buvo įtrauktas į pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados varžybų programą. Tąkart Kaune varžėsi šešios komandos, o pirmą vietą užėmė Amerikos lietuvių ekipa, finale 4:2 įveikusi Kauno šaulių jachtklubą.

Lietuvos jaunimo rinktinė – Europos Šiaurės ir Baltijos jūros šalių čempionė, 2016 m.

Į Kaune vykusį iškilmingą Lietuvos vandensvydžio 85-mečio minėjimą suvažiavo įvairių kartų sportininkai. Šia proga Sporto muziejus surengė parodą, primenančią Lietuvos vandensvydžio istoriją ir pasakojančią apie šios sporto šakos dabartį. Aktyviausiems vandensvydininkams, jų treneriams, sporto organizatoriams ir veteranams buvo įteikti LTOK, KKSD, „Žalgirio“ draugijos, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus ir kitų savivaldybių apdovanojimai. Veteranai turėjo ką prisiminti... Lietuvoje šį sportinį žaidimą su kamuoliu vandenyje pirmieji pradėjo žaisti Klaipėdos „Poseidono“ klubo sportininkai. 1931 m. rugpjūčio 9 d. pirmosiose oficialiose varžybose Klaipėdoje jie įveikė iš Vokietijos atvykusias dvi komandas: Tilžės SK „1910“ – 3:2 ir Įsručio SVO – 4:1. 1931 m. Klaipėdos „Poseidonas“ laimėjo tarptautinį turnyrą Rygoje, finale 4:2 įveikęs vietos „Baltiją“. Kaune vandensvydis pradėtas kultivuoti 1935 m. įrengus Nemune, Karmelitų saloje esančiame jachtklube, atvirą 50 m baseiną. 1938 m. vandensvydis buvo įtrauktas į pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados varžybų programą. Tąkart Kaune varžėsi šešios komandos, o pirmą vietą užėmė Amerikos lietuvių ekipa, finale 4:2 įveikusi Kauno šaulių jachtklubą, trečias liko Kauno „Kipras“. 20

OLIMPINĖ PANORAMA

1940 m. taip pat Kaune buvo surengtos pirmosios tarpvalstybinės rungtynės, kurias mūsų vandensvydininkai pralaimėjo – estams 0:4, latviams 0:7. Pirmojoje nacionalinėje rinktinėje žaidė J.Astrauskas, R.Bagdonavičius, B.Bieliauskas, A.Kostkevičius, V.Kostkevičius, E.Narbutas, M.Petrusevičius, A.Skebas, J.Šulkevičius. Tokie buvo pirmieji Lietuvos vandensvydininkų žingsniai prieš 85 metus. Šios sporto šakos pradininkėje Didžiojoje Britanijoje vandensvydis pradėtas žaisti XIX a. antroje pusėje. Iš pradžių žaidėjai plaukdavo sėdėdami ant žirgus imituojančių statinių, papuoštų žirgo galvomis ir uodegomis, kamuolį smūgiuodavo irklais arba kartimis. Tikslas – įmesti kamuolį į valtį, vėliau – į vartus. 1876 m. škotas Williamas Wilsonas sukūrė pirmąsias vandensvydžio taisykles. Žaidimas greitai plito JAV, Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Prancūzijoje. Vandensvydis – pirmasis komandinis žaidimas, įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. 1900 m. Paryžiuje vykusiose antrose olimpinėse žaidynėse vandensvydžio turnyro nugalėtoja tapo Didžiosios Britanijos komanda, finale įveikusi belgus. Karas, valdžių kaita gerokai trikdė vandensvydžio plėtrą Lietuvoje. Pirmasis Lietuvos vandensvydžio čempionatas įvyko tik 1949 m. Zarasų ežeruose.


JUBILIEJUS

Lietuvos nusipelnęs treneris R.Vizgirda buvo ilgametis LTOK narys nuo pat komiteto atkūrimo

LVSF archyvo nuotr.

Alfredo Pliadžio nuotr.

J.Čirūnas teisėjavo Maskvos ir Seulo olimpinėse žaidynėse

Nuo tada čempionatai vyko kasmet: iš pradžių Zarasų, Lampėdžių, Kaišiadorių ežeruose, nuo 1954-ųjų – jau baseinuose. 1953 m. įkurta Lietuvos vandensvydžio sporto federacija. Iki 1986 m. miestų vandensvydžio rinktinės dalyvavo Lietuvos spartakiadose. Nuo 1955 m. vyksta jaunių čempionatai, nuo 1960 m. – Lietuvos vandensvydžio taurės varžybos. Kol dar buvo rungtyniaujama ežeruose, savas komandas turėjo Zarasai, Kaišiadorys, Vilkija. Atsiradus baseinams komandos susibūrė Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Elektrėnuose. Ilgą laiką stipriausi buvo Kauno vandensvydininkai. Tik 1959 m. pirmą kartą vilniečiams pavyko tapti Lietuvos čempionais. Daugiausiai kartų respublikos čempionais tapo šios komandos: Kauno „Raudonasis spalis“ (15), Vilniaus „Baltic-Amadeus“ (12), Kauno miesto rinktinė (11), Kauno „Gaja-Lituanica“ (10). Daugiausiai kartų Lietuvos čempionatus laimėjusias komandas treniravo kauniečiai Jonas Čirūnas (34), Kęstutis Šmitas (13) ir vilnietis Nerijus Papaurėlis (12). Lietuvos rinktinė dalyvavo visose SSRS tautų spartakiadose, atskiros komandos – SSRS vandensvydžio čempionatuose, tačiau didelių laimėjimų nepasiekė. Vilnietis Anatolijus Asajavičius buvo kviečiamas į SSRS ir SSRS profsąjungų bei studentų rinktines, kauniečiai Viktoras Snieška ir Timofejus Butilkinas – į SSRS jaunių rinktinę, Viktoras Kasperaitis ir Remigijus Barzdaitis – į SSRS sporto draugijos „Burevestnik“ rinktinę, Vladas Stankevičius – į SSRS „Darbo rezervų“ rinktinę. Beje, V.Stankevičiui pirmajam iš lietuvių vandensvydininkų buvo suteiktas SSRS sporto meistro vardas. 1979 m. kaunietis J.Čirūnas tapo Tarptautinės vandens sporto šakų federacijos (FINA) A kategorijos teisėju. Jis teisėjavo dvejose olimpinėse žaidynėse – 1980 m. Maskvoje ir 1988 m. Seule, penkiuose pasaulio ir trijuose Europos čempionatuose. 1992 m. Lietuvos vandensvydžio federacija buvo priimta į FINA. Lietuviai vėl pradėjo žaisti įvairaus rango tarptautiniuose turnyruose. Europos čempionato B grupės atrankos varžybose Lietuvos nacionalinė

vyrų rinktinė debiutavo 1998 m., 1999 m. Šiaurės Europos šalių čempionate užėmė ketvirtą vietą. Europos čempionatų taurės varžybose Lietuvos čempionė Kauno „Lituanica-Gaja“ debiutavo 1999-aisiais. 2000 m. Vilniuje vyko Šiaurės Europos šalių čempionatas, kuriame rungtyniavo nacionalinių pirmenybių pirmų ir antrų vietų laimėtojai. Triumfavo Stokholmo SKK, o trečia ir ketvirta vieta atiteko Lietuvos komandų – Kauno „Lituanica-Gaja“ ir Vilniaus „Baltic Amadeus“ vandensvydininkams. Jauniesiems vandensvydžio žaidėjams sekėsi geriau. 2000 m. Lietuvos jaunimo rinktinė (treneris N.Papaurėlis) Vilniuje laimėjo Baltijos jūros šalių jaunimo čempionatą. Šią pergalę Stokholme Lietuvos jaunimas pakartojo ir 2008-aisiais. Lietuvos jaunių rinktinė (treneris Egidijus Urbutis) tradiciniame Baltijos jūros šalių čempionate debiutavo 2001 m. ir užėmė antrą vietą, o 2005-aisiais buvo pirma. Pastaruosius trejus metus iš eilės Lietuvos jaunimo ir jaunių rinktinės laimi Europos Šiaurės ir Baltijos jūros šalių čempionatus.

RINKIMAI PERMAINOS Ilgamečiam prezidentui Viktorui Tonkichui atsisakius toliau vadovauti Lietuvos vandensvydžio sporto federacijai (LVSF), naujuoju vadovu buvo išrinktas Andrius Jankūnas. Naujasis LVSF prezidentas vandensvydį ir dabar žaidžia, yra Lietuvos rinktinės narys. LVSF generaliniu sekretoriumi tapo vilnietis Aleksejus Tonkichas, kuris pakeitė 36 metus šias pareigas ėjusį Rolandą Vizgirdą. R.Vizgirdai suteiktas garbės generalinio sekretoriaus vardas.

2010 m. Alytaus „Dzūkijos vandenis“ pasaulio veteranų vandens sporto šakų čempionate (per 35 m. amžiaus grupėje) pirmą kartą Lietuvos vandensvydžio istorijoje laimėjo sidabro medalius (finale 5:8 nusileido Rusijos sportininkams). Beje, vandensvydininkai turi ir sportinio ilgaamžiškumo rekordininkų: daugiau kaip 50 metų vandensvydį žaidė vilnietis Algimantas Mudėnas ir kaunietis Zigmas Urbaševičius. Buvo bandymų Lietuvoje į šią sporto šaką įtraukti ir moteris. 1986 m. Vilniuje mergaičių komandą buvo subūręs Andrius Šečkus, 2001 m. Ela Pavinskienė sostinėje, Sergejus Tichomirovas Klaipėdoje irgi treniravo moterų komandas. Deja, visos moterų komandos iširo. Dabar moterų vandensvydis Lietuvoje nekultivuojamas. O gaila, nes nuo 2000-ųjų ir moterų komandos dalyvauja olimpinėse žaidynėse. Pirmuosius olimpinius aukso medalius laimėjo australės. Palinkėkime ir Lietuvos vandensvydininkams pralaužti olimpinius ledus. OLIMPINĖ PANORAMA

21


Vytauto Dranginio nuotr.

A.Kelmelis Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse

Tylusis čempionas Iš jaunimo varžybų tiesiai į olimpinį traukinį įšokusį talentingą irkluotoją Armandą Kelmelį vilioja JAV universitetai. Marytė Marcinkevičiūtė „Gaidžio metus sutikau gera nuotaika, tai gal ir šie metai bus geri. Sausio viduryje su Lietuvos rinktinės irkluotojais buvau slidinėjimo treniruočių stovykloje Italijoje. Tai buvo mano pirmoji tokio pobūdžio stovykla, prieš tai teko slidinėti tik porą kartų“, – pasakoja 2016 m. olimpiečiu tapęs A.Kelmelis. Aštuoniolikmetis pasaulio ir Europos jaunių čempionas Naujuosius sutiko Vilniuje su širdies drauge Egle Bezzubovaite, irgi irkluotoja, pasaulio jaunių čempionato Roterdame dalyve, bei kitais bičiuliais. Gundantis pasiūlymas Baigiantis 2016-iesiems gruodžio mėnesį talentingas irkluotojas sulaukė siūlymo studijuoti ir treniruotis JAV Vašingtono universitete. „Dar galutinai neapsisprendžiau, bet pasiūlymas gundantis, todėl visko gali būti. Kalbino ir kiti JAV universitetai, bet labiausiai susidomėjo Vašingtono, kur geros sąlygos irkluoti. O Lietuvoje iškilo daug neaiškumų dėl jaunų sportininkų finansavimo, todėl nežinau, ką daryti“, – sako sunerimęs atletas. Irkluotojo mama Lina Kelmelienė – Kauno projektavimo bendrovės „Ekointera“ statybos inžinierė, o šeimos galva Saulius Kelmelis šiuo metu likęs be darbo. Jie augina keturis vaikus – Armandas yra vyriausias. Pasaulio ir Europos jaunių čempiono šeima sportiška: pradedant tėvais ir baigiant dvylikamete seserimi Armile. Geru dviratininku pasirengęs tapti Armando brolis šešiolikmetis Aristidas, kuris 2016-aisiais iškovojo Lietuvos jaunučių sporto žaidynių auksą ir pagal reitingą buvo pirmas tarp visų šalies bendraamžių, o keturiolikmetis Arnedas lanko irklavimo pratybas pas Armando trenerį Vydūną Banelį. Broliai norėjo, kad jų sesuo Armilė irgi lankytų arba dviračių sporto, arba irklavimo treniruotes, bet prieš porą mėnesių tėtis ją nuvedė į krepšinio salę. Armandas, Aristidas, Arnedas, Armilė – ne taip dažnai girdimi vardai. Ir visi prasideda „a“ raide. Kaip juos išrinko? „Kiekvienas mūsų vaikų vardas turi savo istoriją. Dar studijų metais išgirdau, kad kuo 22

OLIMPINĖ PANORAMA

artimesnė raidė abėcėlės pradžiai, tuo laimingesnis žmogus. Tada ir pagalvojau: jeigu nors po lašelį mano vaikams tos abėcėlės raidės pridės laimės, tai jiems suteiksime vardus iš „a“ raidės. Armandui iš pradžių buvome parinkę kitą vardą – Arlandas, bet vyras kažkur rado Armandą. Šį vardą pirmą kartą išgirdau iš vyro lūpų ir paklusau jo norui. Netrukus prasidėjo serialai, iš kurių paaiškėjo, kad Armandas nėra jau toks retas vardas. Kitų vaikų vardų irgi norėjome iš „a“ raidės. Viena mūsų giminaitė buvo Aristida, mums labai patiko šis vardas, todėl juo pakrikštijome antrą savo sūnų. Kitus du vardus sudėliojome iš skiemenų“, – vardų atsiradimo istoriją pasakoja L.Kelmelienė. Kartu su žvaigždėmis Vienas ryškiausių Lietuvos jaunųjų irkluotojų niekada neužmirš savo debiuto Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Teisę startuoti olimpiadoje jis pelnė paskutiniu momentu, kai susižeidus Rolandui Maščinskui vienvietininkas Mindaugas Griškonis sėdo į porinę dvivietę su Sauliumi Ritteriu. Lietuvos irklavimo federacija vienvietę olimpiadoje patikėjo irkluoti A.Kelmeliui. Tai nebuvo jo pirmoji pažintis su olimpine trasa. 2015-aisiais kaunietis Rio de Žaneire dalyvavo pasaulio jaunių (iki 19 metų) čempionate ir vienviečių varžybose užėmė penktą vietą. Per olimpines žaidynes Rodrigo de Freito lagūnoje Armandui į startą teko stoti net penkis kartus. Tokio rango varžybose jis nebuvo bandęs jėgų su suaugusiais, todėl jaudulio būta didelio. Visą laiką svajojęs iš arti pamatyti pasaulio irklavimo žvaigždes, šįkart kaunietis buvo šalia jų, galėjo pabendrauti, nes kartu gyveno olimpiniame kaimelyje. „Daug ko iš jų pasimokiau, įgijau neįkainojamos patirties. Ypač patiko olimpinis vienviečių vicečempionas kroatas Damiras Martinas, kuris žavėjo dideliu greičiu. Buvau jauniausias Lietuvos olimpietis, jaučiau didžiulę atsakomybę, – prisipažįsta Armandas, kuris olimpinėse žaidynėse liko devynioliktas

Mano stiprioji pusė – ištvermė, o ne sprogstamoji jėga. Visą distanciją stengiuosi irkluoti daugmaž tolygiai. Bet dar nesu patenkintas savo startu ir finišu. Armandas Kelmelis


OLIMPIETIS

Šeimos albumo nuotr.

ir įvykdė jam keltą užduotį užimti 15–21 vietą. – Ko gero, galėjau geriau pasirodyti pusfinalio varžybose“, – dabar mano irkluotojas. Iškart po žaidynių A.Kelmelis triumfavo pasaulio jaunių čempionate Olandijoje. Nors buvo pajėgių varžovų, lietuvis didesnio pasipriešinimo nesulaukė. „Jaunių čempionate jau po starto ryškiai pirmaudavau, o per olimpines žaidynes matydavau varžovų nugaras. Po pasirodymo Rio de Žaneire pasaulio jaunių čempionatas man buvo lyg gera treniruotė“, – neslepia sportininkas. Kokių pranašumų ir trūkumų jis turi? „Mano stiprioji pusė – ištvermė, o ne sprogstamoji jėga. Visą distanciją stengiuosi irkluoti daugmaž tolygiai. Bet dar nesu patenkintas savo startu ir finišu“, – neslepia Armandas. Norėjo tapti plaukiku A.Kelmelis iš pradžių norėjo tapti plaukiku. Į plaukimo baseiną jį atvedė mama su tėčiu. Beje, jo tėtis pats apie dešimt metų lankė plaukimo treniruotes, o Armandas plaukiojo gal septynerius metus. Lemtingas buvo irklavimo trenerio V.Banelio atėjimas į „Varpo“ gimnaziją, kurioje mokėsi Armandas. Treneris prikalbino vaikiną ateiti į irklavimo bazę. Tačiau plaukimo palikti nenorėjo, todėl metus lankė ir plaukimo, ir irklavimo pratybas. „Iš karto nežinojau, kuri sporto šaka man labiau patinka. Kai supratau, ką man reiškia irklavimas, nutariau pasirinkti jį“, – apsisprendimo akimirką prisimena sportininkas.

Kelmeliai (iš kairės): Arnedas, Armilė, Saulius, Lina, Armandas, Aristidas

logiją – naują, pirmus metus Gamtos mokslų fakultete pradėtą dėstyti discipliną. Pasak sportininko, specialybė labai įdomi, bet mokslą buvo sunku derinti su sportu, todėl jis nutarė pereiti į verslo administravimą. Dabar gerokai lengviau, galima mokytis ir nuotoliniu būdu. Olimpiečio mama L.Kelmelienė sako, kad jos sūnus Armandas yra uždaras, ramus, mažai pasakoja apie savo džiaugsmus ir išgyvenimus. „Dažniausiai su juo stengiuosi kalbėti tada, kai būna geros nuotaikos. Jeigu jis be nuotaikos – neprakalbinsi. Sūnui irklavimas – pagrindinis dalykas, dėl jo gali visko atsisakyti“, – prasitaria irkluotojo mama.

Pasirinkti irklavimą motyvavo pamažu gerėjantys rezultatai. Pirmoji svaresnė pergalė buvo pasiekta 2014-aisiais: jis tapo pasaulio jaunių vicečempionu irkluodamas porinę dvivietę su Dovydu Nemeravičiumi ir laimėjo Europos jaunių čempionato bronzos medalį. Tačiau jo porininkui išaugus iš jaunių amžiaus Armandas neteko lygiaverčio partnerio. Tad jam buvo pasiūlyta sėsti į vienvietę. Sportininkas neslepia, kad vienvietėje kartais būna sunku psichologiškai.

Kai Armandas su dvejais metais jaunesniu broliu lankė tą pačią darželio grupę, L.Kelmelienė iš darželio auklėtojos išgirdo, kad jos vaikai – visiškai skirtingi: Aristidas judrus, cholerikas, o Armandas – visiška jo priešingybė.

Lietuvoje vienviečių karaliumi laikomas Europos čempionas ir pasaulio pirmenybių bronzos medalininkas M.Griškonis, su kuriuo Armandui tenka susitikti per treniruotes ir varžybas. Jaunajam sportininkui dar nė karto nepavyko aplenkti geriausio Lietuvos vienvietininko, nuo jo meistriškumu dar smarkiai atsilieka. Bet nosies nenukabina. „Mane imponuoja Mindaugo greitis, bet ateityje noriu būti geresnis už jį“, – drąsiai pareiškia aštuoniolikmetis irkluotojas.

Maistą gaminasi pats Laisvalaikiu A.Kelmelis su malonumu mina dviračio pedalus, bet dažniausiai laisvas valandas mėgsta leisti namie, kur geriausiai pailsi. „Kai Armandas pradėjo lankyti irklavimą, buvo stambokas. Tuo metu aš laikiausi dietos, ne viską ėmiau į burną. Žiūriu – ir Armandas pradėjo domėtis mityba.

Armandą namie ir toliau treniruoja V.Banelis, o prieš Rio olimpines žaidynes per treniruočių stovyklas kaunietį tobulino vilnietis Robertas Tamulevičius. Pastaruoju metu per pratybas Trakuose jį prižiūri Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris Mykolas Masilionis. Namo – su lauktuvėmis Pokyčiai neaplenkė ne tik Armando treniruočių, bet ir mokslų. Baigęs Kauno „Varpo“ gimnaziją A.Kelmelis norėjo studijuoti Lietuvos sporto universitete, tačiau nebuvo priimtas. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Armandas sulaukė siūlymo studijuoti Vytauto Didžiojo universitete. Jam patiko biologija, todėl iš pradžių pasirinko neurotechno-

Tėvai vyresnėlį dabar mažai mato: treniruotės, varžybos, studijos, mergina, su kuria draugauja nuo pernykštės vasaros. Iš varžybų sūnus namo visada parveža lauktuvių.

ĮDOMU LAIMĖJIMAI Geriausi A.Kelmelio rezultatai: 2014 m. Europos jaunių (iki 19 m.) čempionatas – 3 vieta (porinė dvivietė su Dovydu Nemeravičiumi). 2014 m. pasaulio jaunių (iki 19 m.) čempionatas – 2 vieta (porinė dvivietė su D.Nemeravičiumi). 2015 m. Europos jaunių (iki 19 m.) čempionatas – 2 vieta (vienvietė). 2016 m. Europos jaunių (iki 19 m.) čempionatas – 1 vieta (vienvietė). 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės – 19 vieta (vienvietė). 2016 m. pasaulio jaunių (iki 19 m.) čempionatas – 1 vieta (vienvietė).

Nuo 14–15 metų jis atskirai ėmė gamintis valgyti. Retas atvejis, kad jam tiktų mano pagamintas maistas. Kai šeima didelė, ir taip reikia gerokai pasukti galvą, ką padėti ant stalo. Armandas dabar kiekvieną dieną pats perkasi produktus ir iš jų gaminasi. Jo racione būtinai turi būti visko: liesos mėsos, vištos krūtinėlės, vaisių, grūdinių patiekalų“, – sako sportininko mama. Pasaulio ir Europos jaunių čempionas šypteli išgirdęs šiuos mamos žodžius. „Ne aš vienas valgyti gaminuosi. Visa mūsų rinktinė taip gyvena. Trakuose, kur dažnai vyksta treniruočių stovyklos, yra virtuvė, joje mes visi šeimininkaujame. Kartais tingiu prie keptuvės ar puodo sukinėtis, bet reikia – juk nevalgysi visokių „š...“. Dažniausiai gaminuosi vištos krūtinėlę su ryžiais. Tai vienas mėgstamiausių mano patiekalų“, – prisipažįsta sportininkas. OLIMPINĖ PANORAMA

23


veidas

Nepamirštamos olimpinės emocijos „Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse suteikia labai daug gerų emocijų. Net jei rezultatai kartoki“, – neslepia Lietuvos slidinėjimo rinktinės lyderis Modestas Vaičiulis. Linas Jaurys Broniaus Čekanausko nuotr.

taurės varžybų etapo sprinto rungtyje. Pirmasis išbandymas ant sniego šį sezoną laukė lapkričio pradžioje FIS varžybose Suomijoje. Šioje šalyje lapkričio pabaigoje M.Vaičiulis jėgas išmėgino ir pirmajame pasaulio taurės varžybų etape, kurį įveikė 86-tas tarp 94 dalyvių.

1

LAIMĖJIMAI

Bandydamas atsigauti po Laimo ligos Modestas Vaičiulis negalėjo rimtai slidinėti, bet dalyvavo kitų sporto šakų varžybose. Kartu su kito kūno kultūros mokytojo Viktoro Češulio vadovaujama grindų riedulio komanda „ISC Vikingas“ mėgėjų lygoje iškovojo pirmą vietą. Žaidė ir salės futbolą, su Ignalinos komanda laimėjo Aukštaitijos taurę. M.Vaičiulis Vankuverio olimpinėse žaidynėse

Iš Lietuvos žiemos sporto sostinės Ignalinos kilęs 27 metų Modestas Vaičiulis pirmąsyk olimpiečio duonos paragavo dar 2010-aisiais Vankuveryje. Tada kartu su Mantu Strolia komandų sprinto varžybose užėmė 18 vietą, o asmeninėse sprinto liko 54-tas. Dabar M.Vaičiulis – vyriausias ir daugiausia pasiekęs Lietuvos slidinėjimo rinktinės narys. Kelią į 2018 m. Pjongčango olimpines žaidynes ignaliniečiui gali užkirsti tik netikėtumas, nes pagal rezultatus namie jis konkurentų neturi. Tačiau skaudi patirtis tarsi įspėja, kad iš anksto džiaugtis artėjančia olimpine kelione nevertėtų. Beveik trejus metus iš aktyvios sportinės karjeros slidininkui išbraukė staiga užklupusi Laimo liga. Ji palaidojo ir svajonę startuoti Sočio olimpinėse 24

OLIMPINĖ PANORAMA

žaidynėse. Sportuoti visa jėga M.Vaičiulis vėl pradėjo tik užpernai. 2015 m. pasaulio taurės varžybų etape Italijoje sportininkas pasiekė geriausią šio dešimtmečio Lietuvos slidinėjimo rezultatą – pelnė 54,05 Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) taško. Šie taškai yra pagrindinis kriterijus, objektyviai nustatantis sportininko pajėgumą, ir itin svarbus rodiklis olimpinėje atrankoje. Taškai skaičiuojami pagal atsilikimą nuo lyderio ir kelis kitus parametrus. Kuo mažiau FIS taškų – tuo geriau. Pernai Armėnijoje M.Vaičiulis dar sykį pagerino asmeninį rekordą, pelnydamas 50,17 FIS taško. Šį sezoną skinti apdovanojimus M.Vaičiulis pradėjo dar vasarą – rugpjūčio 13 d. Maduonoje (Latvija) iškovojo trečią vietą riedslidžių pasaulio

„Šiek tiek peršalau, kosėjau. Be to, pirmą kartą gyvenime kelias sekundes pavėlavau į startą. Visa tai susidėjo ir rezultatas buvo prastas. Nepasisekė ir antrajame pasaulio taurės etape Šveicarijoje“, – apgailestauja slidininkas. Lapkritį ir gruodį M.Vaičiulis kone kiekvieną savaitgalį bandė jėgas tarptautinėse varžybose, o po treniruočių stovyklos Ignalinoje nesunkiai apgynė Lietuvos sprinto čempiono titulą sausio 7–8 d. Latvijoje surengtose mūsų šalies pirmenybėse. Gal buvo galima surengti Lietuvos čempionatą Ignalinoje? Juk čia treniravotės, o trasa atitinka visus FIS reikalavimus. Dar buvo per anksti. Sniego paklotė buvo per plona – apie 5 cm. Gruodžio pabaigoje Ignalinoje pirmą kartą Lietuvos istorijoje turėjo vykti FIS slidinėjimo varžybos, bet ir jas dėl netinkamo oro teko perkelti į sausio antrąją pusę. Smagu, kad pagaliau FIS varžybas galime rengti ir Lietuvoje, nes buvome vieni paskutiniųjų Europoje, neturėję FIS reikalavimus atitinkančios trasos. Dabar bus galima taškus rinkti ir namie. Jaunimui tai nemažas stimulas – tarptautinės varžybos, galimybė gauti FIS taškų. Jaunimo mūsų sporte trūksta. Dėl to turbūt labiausiai kaltos lietuviškos žiemos. Dirbtinio sniego lygumų trasose pagamina tik Ignalinoje. Bet vakarais jose dažnai net apšvietimas neįjungtas. Palyginti su Latvija, skirtumas milžiniškas. Ten vos sutemsta – iškart jungia šviesas. Suvažiuoja šeimos, mokyklos, darželiai, klubų ko-


mandos ir slidinėja iki vėlaus vakaro. O Ignalinoje per dvejus metus gal tik kartą mačiau apšviestą lygumų slidinėjimo trasą.

LNSA nuotr.

veidas

Jūs slidinėjate jau 20 metų. Nepabodo? Ne. Šiuo atveju labai svarbus šeimos palaikymas, tradicijos. Mano pirmoji trenerė buvo mama, daugkartinė Lietuvos čempionė ir prizininkė Dalia Vaičiulienė. Dabar ją jau pralenkiau pasiekimais. Lietuvoje dažnai ilgiausiai slidinėjimo sporte išlieka trenerių vaikai. Dauguma kitų sportuoja iki dvyliktos klasės. Po to prasideda studijos ar darbai ir sportui laiko nelieka. Ar nebuvo minčių pereiti į biatloną, kaip tą padarė Vytautas Strolia po Sočio olimpinių žaidynių? Vieną kartą vaikystėje bandžiau šaudyti, neblogai sekėsi ir treneriai mane pastebėjo, bet niekada neturėjau minčių keisti sporto šaką. Dėl Laimo ligos be slidinėjimo teko praleisti net trejus metus. Ar dabar tų metų labai trūksta? Pirmieji sugrįžimo metai buvo sunkoki, tikrai atrodžiau prasčiau. Pernai jau atsirado stabilumas. Per penkis pasaulio taurės etapus rinkau mažiau nei po 90 FIS taškų, sezonas buvo neblogas. Šiemet sezono pradžia nebuvo sėkminga, bet po truputį įsivažiuoju. Kodėl pasirinkote sprintą, o ne ilgesnius nuotolius? Esu sukurtas trumpesniems nuotoliams, kur svarbiausios savybės – aštrumas, greitis, staigumas, jėga. Kiti mūsų vaikinai šliuožia 10 ar 15 km. Aš irgi galiu varžytis tokiose distancijose, bet tik Lietuvos lygiu. Ar sportas – vienintelis jūsų pragyvenimo šaltinis? Šiuo metu – taip. Per stovyklas ir varžybas gauname maistpinigių. Šiek tiek lieka. Iš to ir gyvenu. Likus metams iki olimpinių žaidynių finansavimas pagerėja, o kitus trejus metus padėtis būna prastesnė. Kai bandžiau atsigauti po Laimo ligos, negalėjau rimtai sportuoti. Baigiau Lietuvos edukologijos universitetą, beveik trejus metus dirbau kūno kultūros mokytoju Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro Ignalinos skyriuje. Ir nors mokykla buvo sudariusi sąlygas vykti į treniruočių stovyklas, suderinti profesionalų sportą ir darbą buvo per sunku. Dabar pagrindinis ir vienintelis darbas – slidinėjimas.

Lietuvos slidinėjimo rinktinė. Iš kairės: Ą.Bajoravičius, treneris J.Jušankinas, M.Kaznačenko, T.Strolia, trenerė K.Strolienė, D.Kliševičius, L.Jakeliūnas, M.Vaičiulis, treneris I.Terentjevas, S.Terentjevas

Kokios pagrindinės varžybos dar laukia šį sezoną? Svarbiausias startas – vasario pabaigoje Lahtyje vyksiantis pasaulio čempionatas. Laukia ir keli pasaulio taurės etapai, kuriuose galėsiu dalyvauti – ne visuose būna sprinto rungtis. Kada prasideda olimpinė atranka? Ji jau prasidėjo. Dar vasarą, kai vyko pirmosios FIS varžybos Australijoje ir Amerikoje. Bet rimta atranka prasideda nuo lapkričio, kai Europoje startuoja FIS varžybos, kuriose galima rinkti taškus. Pagal juos ir skirstomos olimpinės kvotos. Manau, kad Pjongčange slidinėjimo varžybose Lietuvai atstovaus du vaikinai ir viena mergina – neturėtų būti labai sunku surinkti reikiamą taškų vidurkį. Vankuveryje paragavote olimpiečio duonos. Ar labai laukiate Pjongčango žaidynių? Labai laukiau Sočio, nes jau Vankuveryje žibėjo akys, nors ten nepavyko pasiekti įspūdingų rezultatų – pasirodėme pagal galimybes. Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse suteikia daug gerų emocijų. Net jei rezultatai kartoki. Tikrai juntama ta olimpinė dvasia, ten viskas kitaip nei kitose varžybose. Ar jau teko startuoti Pietų Korėjoje? Kol kas ne. Bet sausio pabaigoje planuojame vykti į Pjongčangą, ten vasario pradžioje vyks varžybos. Bus savotiška žvalgyba. Vasarą sėkmingai pasirodėte riedslidžių pasaulio taurės varžybose. Ar technika labai skiriasi nuo varžybų ant sniego?

Judesiai panašūs ir vasarą, ir žiemą. Šiek tiek keičiasi stovėsena, nes ant riedslidžių būni aukščiau nei ant slidžių. Nors tikrųjų riedutininkų technika labai skiriasi. Kiek laiko per metus praleidžiate ant sniego ir kiek ant asfalto? Birželį jau stovime ant riedučių. Ir taip dažniausiai iki spalio. Tiesa, šiemet spalį jau stovėjome ant slidžių. Tai priklauso nuo galimybių – užpernai visą spalį namie praleidome. Ant sniego būname truputį ilgiau – nuo spalio iki kovo. Gal po žiemos sezono mėgstate keliauti į šiltus kraštus pailsėti? Nelabai. Ir praėjusį pavasarį buvo galimybė išvažiuoti, tačiau mano draugė dar mokėsi tuo metu, o vienam keliauti nesinorėjo. Tai ką veikiate per atostogas? Ilsiuosi – žvejoju, grybauju. Lengvai pasitreniruoju. Pažaidžiu futbolą, pasivažinėju dviračiu. Labiausiai patinka žvejoti. Ir vasarą, ir žiemą. Didžiausią laimikį esu pagavęs vasarą – 8 kg svorio lydeką. Tai mano gyvenimo žuvis. Pagavau iš valties su spiningu. Tada man buvo gal 15 metų.

Labiausiai patinka žvejoti. Ir vasarą, ir žiemą. Didžiausią laimikį esu pagavęs vasarą – 8 kg svorio lydeką. Tai mano gyvenimo žuvis. Pagavau iš valties su spiningu. Tada man buvo gal 15 metų. Modestas vaičiulis

Dabar tikriausiai iškart įkeltumėte laimikio nuotrauką į feisbuką, bet tada jo dar paprasčiausiai nebuvo. Ar dažnai leidžiate laiką socialiniuose tinkluose? Turiu savo „Facebook“ paskyrą, pasižvalgau, išvykus į užsienį tai geriausia bendravimo priemonė. Bet negyvenu tinkle. Dabar ten pasidarė savotiškas šiukšlynas, visi rašo ir kelia bet ką. OLIMPINĖ PANORAMA

25


IŠ ARTI

Svajonės nežaisti pievose 2017 metai Lietuvos beisbolui gali būti ypatingi. Pitsburgo „Pirates“ rudenį oficialiai įtraukė Dovydą Neverauską į pagrindinę sudėtį, o tai reiškia, kad jau pavasarį 24-erių vilnietis gali debiutuoti elitinėje „Major League Baseball“ (MLB) lygoje. Julius Bliūdžius

Įspūdingas įrašas į sporto šakos, kuri Lietuvoje žaidžiama tiesiog pievose, metraščius. Ar Lietuvos beisbolas lygu Dovydas Neverauskas? Lietuvos beisbolo rinktinės trenerį Virmidą Neverauską, Dovydo tėtį, glumina toks klausimas. „Jeigu, be Dovydo, nieko daugiau nebūtų, Lietuva neužimtų 35 pasaulio ir dvyliktos Europos reitingo vietos“, – atkerta treneris. Ir priduria dar skambiau: „Manau, kad po krepšinio iš „žaidikų“ esame pasiekę geriausią rezultatą, nes niekas aukščiau už mus nestovi – nei rankinis, nei ledo ritulys, nei futbolas. Ir tai skaičiuojant tik jaunimo ir vyrų rezultatus. Jei skaičiuotume ir vaikų pasiekimus, būtume dar aukščiau.“ Problemų neslepia V.Neverauskas neslepia, kad Lietuvos beisbolas turi virtinę problemų. Sporto bazės, tėvų požiūris ar antai nykstantys beisbolo taškai regionuose. „Dėl finansinių bėdų nugeso Druskininkai, Rukla, problemų yra Utenoje. Ten neranda specialisto, kuris dirbtų su beisbolininkais. Turi etatą, bet buvęs darbuotojas išvyko uždarbiauti į užsienį, o kito žmogaus neranda“, – pasakoja V.Neverauskas. Pasak rinktinės trenerio, Lietuvos jaunučiai į Europos geriausiųjų ketvertą ar penketą pakliūva dažnai. Sunkumai prasideda vėliau, nes sudėtinga juos išlaikyti sporte: „Neturime profesionalaus pagrindo. Kai sulaukia aštuoniolikos ir pamato, kad Amerika jiems nepasiekiama, dažniausiai pasitraukia.“ Iš Europos valstybių aukščiausio lygio beisbolas žaidžiamas Italijoje ir Olandijoje, tačiau skintis kelią į šių šalių lygas Lietuvos aštuoniolikmečiams sudėtinga. „Turime žaisti geriau nei olandai ar italai. Bet jei aštuoniolikmetis žaidėjas bus aukštesnio lygio, pretenduos išvykti į Ameriką. Stiprioms Europos lygoms reikia subrendusių žaidėjų. 26

OLIMPINĖ PANORAMA

D.Neverauskas

Beisbolas tuo ir skiriasi nuo kitų sporto šakų, kad patirtis čia atlieka didžiulį vaidmenį. 18–20 metų krepšininkai ar futbolininkai gali žaisti aukšto lygio komandose, o beisbole to nepamatysi. 1993 m. gimęs Dovydas yra vienas jauniausių Pitsburgo komandoje. Tas pats ir Europoje – beisbolininkai save realizuoja sulaukę 26–30 metų ir žaidžia iki 40-ties. Jei būdamas aštuoniolikos žaidėjas į JAV klubus nepretenduoja, Italijoje ar Olandijoje su vyrais grumtis nepatrauks. Stipriosios beisbolo šalys samdosi patirties turinčius užsieniečius – dažniausiai iš JAV“, – apie šios sporto šakos subtilybes pasakoja V.Neverauskas. Su tokia tikrove susidūrę jaunuoliai pasuka į mokslus arba darbus, dingsta treniruočių režimas. Kai kurie į beisbolą grįžta 22–24 metų, bet jau būna daug praradę. Vis dėlto treneris džiaugiasi ir tokiais sūnumis paklydėliais: „Džiugu, kad štai ir dabar keturi vaikinai, apsitvarkę gyvenimo reikalus, po kokių ketverių penkerių metų pertraukos grįžta. Tai didelė pagalba rinktinei. Jų meistriškumas, kaip rodo patirtis, niekur nedingsta, o jei neapsileidžia fiziškai, forma greitai grįžta.“ V.Neverauskas tikina, kad žaidimo lygis Lietuvoje nėra žemas, bėda ta,

kad beisbolininkai žaidžia už dyką. Priversti dirbti žaidėjai beveik nesitreniruoja. „Viena ar dvi treniruotės per savaitę yra per mažai, kad iš Lietuvos prasimuštum į stipresnę Europos lygą“, – aiškina pašnekovas. Kita vertus, net ir tokiose šalyse, kaip Anglija ar Norvegija, beisbolininkai žaidžia už ačiū. Lietuvos beisbolo asociacija sudarė 40 rinktinės kandidatų sąrašą. Jame apstu „legionierių“, kurie į užsienį išvyko ne beisbolą žaisti, o uždarbiauti. „Anglijoje dabar 6–8 lietuviai žaidžia, tik kad jiems už žaidimą ir ten nieko nemoka. Jie į Angliją išvyko dirbti, bet ten susirado beisbolo klubą. Norvegijoje tas pats – kaip ir pas mus, ten rengiamas mėgėjiškas čempionatas“, – pasakoja V.Neverauskas. Tikisi emigrantų pagalbos 2015 m. Europos B čempionate Austrijoje Lietuvos rinktinę sustiprino JAV lietuvis Andrius Polikaitis. V.Neverauskas tiki, kad šis kvadrato gynėjo pozicijoje žaidžiantis 20-metis šiemet taps dar didesne paspirtimi. Rinktinės treneris A.Polikaitį atrado atsitiktinai. Vaizdo įrašuose pamatęs, kaip šis žaidžia, V.Neverauskas su A.Polikaičiu susisiekė per feisbuką. Puikiai lietuviškai kalbančiam beis-


IŠ ARTI

ĮDOMU LYDERIAI Geriausi Lietuvos beisbolininkai: Dovydas Neverauskas, 24 metai Būdamas šešiolikos išvyko į JAV, visą laiką žaidė antrinėse Pitsburgo „Pirates“ komandose, o rudenį „piratai“ jį įtraukė į išplėstinį pagrindinės komandos sąrašą, suteikdami šansą jau šiemet debiutuoti MLB lygoje.

Beisbolas JAV surenka pilnas tribūnas žiūrovų

Edvardas Matusevičius, 25 metai Žaidė Amerikoje, sugrįžęs rungtyniavo Čekijoje, pernai gydėsi traumą, o kitą sezoną bandys įsitvirtinti Vokietijoje. Lengvaatlečio Edžio Matusevičiaus brolis. Jųdviejų tėvas – Lietuvos beisbolo asociacijos generalinis sekretorius. Marius Balandis, 18 metų 2016 m. kovą išvyko žaisti į Čikagos „Top Tier Baseball Academy“ ir pateko tarp dešimties geriausių jaunųjų Ilinojaus valstijos beisbolininkų.

bolininkui pakako keturių mėnesių, kad susitvarkytų dokumentus ir gautų Lietuvos pilietybę. V.Neverauskas norėtų, kad pilietybė būtų lengviau pasiekiama ir silpnesnius ryšius su Lietuva išsaugojusių emigrantų vaikams. Tai padėtų rimčiau konkuruoti su šalimis, kurios pajėgiems beisbolininkams pilietybes dalija į kairę ir į dešinę. Į nelygią konkurenciją, atsirandančią dėl natūralizuotų žaidėjų, V.Neverauskas beda pirštu ir paklaustas apie olimpinius Lietuvos rinktinės šansus. „Pernai ispanai tapo Europos vicečempionais, turėdami šešis Venesuelos, du Dominikos žaidėjus ir vieną amerikietį. Tai devyni žmonės – visa startinė sudėtis. Nuo to ir galima pradėti kalbą apie kelialapių dalybas. Yra šalių, kurios labai lengvai pilietybes suteikia, o pas mus – viskas griežta. Netgi Amerikos lietuviams jų neduodame. Pavyzdžiui, yra keturi broliai Valaikos – Chrisas, Patas, Mattas ir Nickas, gimę Jeffrey ir Ilonos Valaikų šeimoje. Du iki šiol aukščiausio lygio beisbolą žaidžia, vienas treneriu dirba, kitas neseniai baigė karjerą. Juos turėtume – ir mūsų utopinė svajonė žaisti olimpiadoje taptų realiai įgyvendinama. Jie jau nekalba lietuviškai, ryšys nėra toks tvirtas kaip A.Polikaičio, bet jų šaknys lietuviškos“, – dėsto V.Neverauskas. Atranka – be lyderio? Kovą dėl kelialapio į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes lietuviai pradės šiais metais, nors atrankos kriterijai dar iki šiol neaiškūs. Lietuviai šiemet varžysis Europos čempionato B divizione ir

kovos dėl teisės žaisti elito grupėje – A divizione. B divizioną sudaro dvi grupės po šešias komandas, turnyrai vyks Lenkijoje ir Serbijoje. Grupių nugalėtojai iškops į A divizioną, tarp kurio komandų 2018 m. greičiausiai ir vyks olimpinių kelialapių dalybos. „Dar nėra nuspręsta, kaip bus dalijami kelialapiai. Bet manau, kad tai vyks 2018 m. A diviziono pirmenybėse. Nebent sugalvos 2019-aisiais surengti specialų atrankos turnyrą. Artimiausiu metu turėtų paaiškėti“, – sako rinktinės treneris. Ar realu Lietuvos rinktinėje šiemet išvysti D.Neverauską? „Kiekvienais metais prašydavau „Pirates“ klubo. Kartais išleisdavo, kartais ne. Prašysiu ir šiemet. Ar išleis, labai priklausys nuo to, ar pavyks Dovydui prasimušti į pagrindinę komandą. Jei žais MLB lygoje, mūsų šansai maži. Juk ten didžiulė verslo organizacija, kuri pirmiausia žiūri savo interesų. Dovydo buvimas mums labai padėtų. Su juo kai kurios rungtynės būtų garantuotai laimėtos“, – įsitikinęs pašnekovas. „Nusimato labai svarbūs metai Pitsburge, todėl nedaug šansų, kad šiemet prisidėsiu prie rinktinės, – abejoja pats Dovydas. – Kokios rinktinės perspektyvos? Labai priklauso nuo to, kokią komandą pavyks suburti. Iki olimpiados dar labai daug laiko – vieni žaidėjai progresuos, kiti mes sportą. Kažką gal pavyks prikalbinti grįžti. Gal per tą laiką iššaus nauja žvaigždė. Dar anksti spėlioti.“ Vaikų norus gesina tėvai Į 2008 m. Pekino olimpiadą, kai beisbolas olimpinėse žaidynėse buvo žaidžiamas pastarąjį sykį, tiesioginis kelialapis buvo duotas tik Europos čempionams olandams. Vokietija ir Ispanija prieš pat žaidynes varžėsi specialiame atrankos turnyre, bet į Pekiną neprasimušė, tad olimpiniame aštuonių komandų turnyre Senasis žemynas turėjo vos vieną atstovę Olandiją. Kuba yra vienintelė šalis, kuri olimpinius beisbolo medalius iškovojo visus penkis kartus (tris aukso) nuo 1992 iki 2008 m. Iš 2012 ir 2016 m. olimpi-

nės programos ši sporto šaka buvo išbraukta, bet Tokijuje pajėgiausius pasaulio beisbolininkus vėl išvysime. Net jei Lietuvai olimpinis kelialapis atrodo utopinis, V.Neverauskas džiaugiasi beisbolo sugrįžimu į olimpinę šeimą. „Pirmiausia – dėl finansavimo. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas nebuvo visiškai nubraukęs finansavimo, nes, ko gero, suprato, kad pašalinimas laikinas, bet perpus jį buvo sumažinęs. Kūno kultūros ir sporto departamentas elgėsi panašiai. Kitas dalykas – populiarumas, kuriam tai irgi atsiliepia. Vis dėlto olimpinė sporto šaka yra olimpinė“, – atkreipia dėmesį beisbolo rinktinės treneris. Pašnekovas neslepia, kad vaikus sudominti beisbolu nesunku, bet štai įtikinti jų tėvus – sudėtinga. „Kai vaikštome į mokyklas pristatinėdami beisbolą, vaikai greitai susidomi. Bet grįžta namo, pasako tėvams, kad nori žaisti beisbolą, ir susidomėjimas išblėsta. Dauguma žmonių iš viso nežino, kad Lietuvoje gyvuoja toks beisbolas. Kita vertus, tėvams rūpi, kad vaikams būtų sudarytos sąlygos sportuoti, o jų nėra – tėvai mato mūsų bėdas. Turime pripažinti, kad per pastaruosius 5–10 metų daugumos sporto šakų sąlygos buvo pagerintos, o mūsų – ne. Būna, atveža tėvai vaikus, nes šie nori žaisti beisbolą, bet po kiek laiko nebeišleidžia. Klausia, kur persirengti, kur gamtinius reikalus atlikti. Mes tegalime atsakyti: čia pat, vietoje. Mūsų padėtis dėl sporto bazių liūdna ir ją reikia keisti, jeigu norime pritraukti daugiau vaikų, turėti komandų, didesnę atranką ir rezultatus“, – sako pašnekovas.

Kai vaikštome į mokyklas pristatinėdami beisbolą, vaikai greitai susidomi. Bet grįžta namo, pasako tėvams, kad nori žaisti beisbolą, ir susidomėjimas išblėsta. Dauguma žmonių iš viso nežino, kad Lietuvoje gyvuoja toks beisbolas. Virmidas Neverauskas

Patys beisbolininkai prisipažįsta: treniruojamės pievose. Aikštes, kuriose jie sportuoja, sunku pavadinti stadionais. Bet tikimasi sulaukti ir gerų poslinkių – apleistą stadioną Baltupiuose, Jomanto parke, sostinės savivaldybė netrukus turėtų perleisti beisbolo bendruomenės žinion. Šio stadiono matmenys per maži, kad jame galėtų žaisti suaugusieji, bet vaikams ir jaunimui tai būtų ideali treniruočių bazė. OLIMPINĖ PANORAMA

27


VILTIS

Manė, kad yra kitoks Lietuvoje mažai žinomos sporto šakos tekvondo būrelį Aurimui Klemui atrado mama. Šiandien aštuoniolikmetis – pajėgiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse tekvondo meistras. Lina Daugėlaitė Į tekvondo treniruotes Šiauliuose Aurimas Klemas su dvejais metais vyresniu broliu Andriumi nuėjo būdamas aštuonerių. „Iš pradžių tėvai norėjo, kad lankyčiau, o paskui pasakė: „Kaip nori“, – pasakoja Aurimas. Bet mesti sporto, kuris jau buvo įaugęs į kraują, vaikinukas iš Kairių nebenorėjo. Dinamika, greitis, kojų lankstumas – tokios tekvondo kovotojui būtinos savybės ir dabar traukia aštuoniolikmetį. „Tai išskirtinė sporto šaka“, – Lietuvoje mažai kam pažįstamu sportu, kurio gimtinė – tolimoji Korėja, žavisi kairiškis. Per pirmąją treniruotę aštuonmetis Aurimas sporto salėje jautėsi nedrąsiai, bet netrukus į ją vaikinas ėmė žengti tarsi į savo namus. Šiandien jauniausia Klemų atžala yra pajėgiausias tekvondo sporto šakos atstovas ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Gausioje aštuonių vaikų šeimoje Aurimas ir Andrius – vieninteliai, žengiantys profesionalų keliu. Bet sporto ragavę visi Klemų vaikai: išbandę Lietuvoje populiarias sporto šakas krepšinį, futbolą ir regbį. Šeimos nariai – pagrindiniai Aurimo gerbėjai. Bet Lietuvoje mažai galimybių Klemams nueiti palaikyti jaunėlio per varžybas, nes jų vyksta nedaug. Tačiau Aurimas dažniausiai varžybas filmuoja ir grįžęs namiškiams parodo. „Po to šnekamės apie kovas“, – pasakoja tekvondo meistras. Ketvirtus metus gabus tekvondo kovotojas mokosi Šiaulių sporto gimnazijoje. Pavasarį jam teks laikyti abitūros egzaminus, kurių jis laukia su nerimu. Priešingai nei pasaulio čempionato, kuriame ruošiasi dalyvauti birželio pabaigoje. „Visą gyvenimą maniau, kad esu kitoks. Tiesiog eini ir darai, ką moki. Kai taip galvoji, dažniausiai gerai ir sekasi“, – sako Aurimas. Pasaulio čempionate tarp svorio kategorijos iki 68 kg atstovų lietuvis tikisi patekti į dešimtuką. „Tai mano tikslas ir šių metų svajonė“, – atskleidžia pašnekovas, kuris prieš dvejus metus vykusiame pasaulio čempionate tarp šimto dalyvių užėmė 17 vietą. O didžiausias jo laimėjimas – 28

OLIMPINĖ PANORAMA

penkta vieta 2016 m. Europos čempionate. Vaikinas treniruojasi sporto klube „Kovų menų centras“ pas trenerį Romualdą Montvydą. „Ten turiu 3–4 partnerius, kurie man padeda ruoštis. Aš atsirenku: su vienu taip, su kitu taip – nekovoju kaip per varžybas. Žiūriu, kaip man geriau, kad jų netraumuočiau“, – pasakoja kovotojas, kurio treniruočių partneriu tampa ir vyresnis brolis Andrius. Aštuoniolikmetis mano, kad Europoje jis jau priartėjo prie pajėgiausių šios sporto šakos atstovų, bet iki stipriausiųjų pasaulyje dar trūksta. „Trūksta greičio, ištvermės – būtiniausių dalykų, – savikritiškas A.Klemas, bet jo noras eiti iki galo atperka kai kuriuos trūkumus. – Niekada nemėgstu pasiduoti, einu iki galo, kad ir kas būtų. Dažniausiai tai ir padeda man laimėti.“ A.Klemas iš vakaro nesidomi, kokį varžovą jam lėmė burtai. „Iš ryto pasižiūriu. Nuo mažens sugalvojau, kad prieš miegą niekada nežiūrėsiu ir nesijaudinsiu. Ir negalvoju, kaip ten bus“, – atskleidžia vaikinas, kovų išvakarėse susitelkiantis ne į priešininką, o į save. Gal visos šios charakterio savybės ir tiesia jam kelią į pergales ir vis naujas aukštumas. Trūko labai nedaug, kad A.Klemas būtų pirmasis šios sporto šakos atstovas, prasiskynęs kelią į Lietuvos olimpinę rinktinę. Tačiau kelią į Rio jam pastojo Europos vicečempionas iš Slovėnijos, kai iki olimpinio kelialapio tebuvo likę įveikti vos du varžovus. Beje, prieš tai šiame atrankos turnyre jaunasis lietuvis, tuo metu pasauliniame reitinge užėmęs 204 vietą, jau buvo įveikęs tame pačiame reitinge 42 vietą užimantį bulgarą. „Iš pradžių, kai atėjau į salę prieš varžybas, nesitikėjau taip toli nueiti. Bet kai laimėjau vieną, antrą kovą, patikėjau savimi ir labai nuliūdau po patirto pralaimėjimo. Vis dėlto pagalvojau, kad aš dar jaunas ir sieksiu šių tikslų toliau“, – sako kovotojas, kurio dabar visos mintys ir jėgos skirtos keliui į Tokijo olimpines žaidynes prasiskinti.

Turiu 3–4 partnerius, kurie man padeda ruoštis. Aš atsirenku: su vienu taip, su kitu taip – nekovoju kaip per varžybas. Žiūriu, kaip man geriau, kad jų netraumuočiau. Aurimas Klemas


KRONIKA

LEIDINIAI

Gerųjų praktikų knyga Projekto „Sportas visiems“ komanda parengė gerųjų praktikų knygą, skirtą sportui ir fiziniam aktyvumui skatinti. Prancūzijos olimpinio komiteto kuruojamo ir pagal „Erasmus +“ programą finansuojamo projekto esmė – penkių šalių (Prancūzijos, Italijos, Lietuvos, Makedonijos ir Portugalijos) nacionalinių olimpinių komitetų atstovų bendradarbiavimas bei ekspertų grupės „Sportas ir piliečiai“ subūrimas. Projekto tikslas – paskatinti nacionalinius olimpinius komitetus pasidalyti patirtimi įvairiose sportą ir fizinį aktyvumą skatinančiose srityse. Gerųjų praktikų vadovą sudaro dvi dalys – pažangiosios iniciatyvos ir praktikos. Autoriai kruopščiai atrinko dvylika iniciatyvų, tinkamų keturioms teminėms grupėms (sporto darbovietėse, švietimo įstaigose, lauke ir sporto klubuose). Knygoje pateikiama įvairių Europoje sėkmingai įgyvendintų idėjų, susijusių su sporto varžybų ir konkursų organizavimu, sportinio sąmoningumo didinimu bei konkrečioms sritims skirta sporto veikla. Praktiniame vadove, pavadintame „8 žingsniai Europos sporto savaitės link“, papunkčiui – nuo sumanymo iki realizavimo – aprašoma, kaip per Europos sporto savaitę įgyvendinti projektą. Per 2017 m. sporto savaitę, kuri vyks visoje Europoje rugsėjo 23–30 d., bus proga mobilizuoti sporto judėjimą ir paskatinti europiečius gyventi aktyviau (#BeActive). Dalyvavimo sporto savaitėje vadovą (prancūzų ir anglų k.) galima parsisiųsti iš svetainės http:// sportforeveryone.franceolympique.com

Leidinys apie A.Poviliūną Prieš naujuosius pasirodė Lietuvos olimpinės akademijos nario Valentino Aleksos parengtas leidinys „Artūras Poviliūnas – pasaulio lietuvių sporto ambasadorius“. Gausiai iliustruotoje knygoje prisimenami reikšmingi visuomenės, sporto ir mokslo veikėjo, pirmojo atkurto Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento, Lietuvos olimpinės akademijos įkūrimo iniciatoriaus, vieno jos steigėjų ir dabartinio vadovo, Pasaulio lietuvių sporto asociacijos prezidento doc. dr. A.Poviliūno biografijos, darbinės ir visuomeninės veiklos momentai.

Gruodžio 22 d.

Kalėdinė popietė Praėjusių metų gruodžio 22 d. į LTOK posėdžių salę susirinko daug garsių olimpiečių, tarp kurių buvo ir trejų olimpinių žaidynių dalyvis, Romos ir Meksiko olimpiados sidabro ir bronzos medalių laimėtojas irkluotojas Antanas Bagdonavičius, Monrealio ir Maskvos olimpinė čempionė krepšininkė Angelė Rupšienė, Seulo olimpinis čempionas rankininkas Valdemaras Novickis, Maskvos žaidynėse olimpine čempione tapusi plaukikė Lina Kačiušytė, Meksiko bronzinis irkluotojas Vytautas Briedis, Miuncheno olimpiados čempionas kanojininkas Vladas Česiūnas, Romos olimpinių žaidynių bronzinė medalininkė lengvaatletė Birutė Kalėdienė, Monrealio medalininkai irkluotojai Genovaitė Ramoškienė ir Vytautas Butkus, Sidnėjaus žaidynių bronzinė prizininkė irkluotoja Birutė Šakickienė, olimpiečiai lengvaatlečiai Antanas Vaupšas, Anatolijus Baranovas, Romualdas Bitė, Dalia Matusevičienė, Kęstutis Šapka, baidarininkas Artūras Vieta, buvusi pasaulio rekordininkė lengvaatletė Ana Ambrazienė ir kiti. Vyko tradicinė kasmet LTOK

būstinėje rengiama kalėdinė popietė. Olimpines legendas pasveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, LTOK vykdomojo komiteto nariai. Lietuvos olimpiečių asociacijos vardu kolegas sveikino prezidentė L.Kačiušytė. „Kaip visada mus nuolat gąsdina įvairūs horoskopai, tačiau besibaigiantys Beždžionės metai Lietuvos olimpiečiams buvo labai geri. Lietuvos olimpiečių asociacijai metai buvo aktyvūs. Ir jaunesni, ir vyresni olimpiečiai dalyvavo įvairiuose renginiuose“, – sakė L.Kačiušytė. Sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ prezidentas, LTOK viceprezidentas Saulius Galadauskas olimpiečiams padėkojo už tai, kad jie aktyvia visuomenine veikla užkrečia jaunimą sekti jų pavyzdžiu. „Su artėjančiomis šventėmis! Būkite sveiki, turtingi ir laimingi!“ – linkėjo S.Galadauskas. Olimpiečiams buvo įteiktos kalėdinės dovanėlės.

Gruodžio 22 d.

Nuotraukų paroda Nuo gruodžio 22 d. kavinėje prie LTOK būstinės veikia žinomo fotografo Alfredo Pliadžio nuotraukų paroda. Autoriaus nuomone, tai geriausi 2016 metais jo užfiksuoti sporto kadrai. „Jau ne vienerius metus ten eksponuoju savo nuotraukas, pristatau jas LTOK, „Olifėjos“ darbuotojams ir kitiems kavinės lankytojams. Per metus užfiksuoju nemažai reikšmingų sporto įvykių. Kartais pasiseka įamžinti ir įdomesnį momentą, kuriuo malonu pasidalyti su kitais sportui ir fotografijai neabejingais

Parodos nuotrauka. Šuolininkė į aukštį A.Palšytė

žmonėmis“, – sakė A.Pliadis. Parodos autorius dėkingas Lietuvos olimpiniam fondui, parėmusiam fotografijų gamybą. Parodos nuotraukos bus eksponuojamos ir kitose sporto organizacijose, o paskui ras vietą LTOK patalpose.

OLIMPINĖ PANORAMA

29


KRONIKA

Sausio 12 d.

Federacijų vadovų pasitarimas LTOK Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete vykusiame LTOK ir sporto federacijų vadovų susitikime šalies sporto federacijos negailėjo kritikos Kūno kultūros ir sporto departamento vadovybei bei jos pradėtoms sporto reformoms. Pasak federacijų vadovų, pirmą kartą šalies sporto istorijoje pasiruošimas naujam olimpiniam sezonui pradėtas visiškoje nežinioje, o KKSD vadovybės dangstymasis Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) reforma tėra dūmų uždanga, slepianti departamento vadovų nekompetenciją. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad iki šiol, pradedant pasiruošimą kiekvienoms olimpinėms žaidynėms, sausio mėnesį ne tik būdavo suderinta ir patvirtinta bendra

LTOK ir KKSD pasirengimo olimpinėms žaidynėms programa, bet ir federacijos, patys sportininkai bei jų treneriai galėdavo pradėti vykdyti pasiruošimo planą, organizuoti išvykas į varžybas, ruoštis treniruočių stovykloms, atlikti kitus darbus, susijusius su pasirengimu olimpinėms žaidynėms. Kaip sakė federacijų vadovai, naujojo olimpinio sezono pradžioje jie yra verčiami pasirašyti departamento primestas sutartis su LOSC, pagal kurias kiekvieno olimpinės rinktinės nario pasirengimui bus skiriama vienoda pinigų suma, nepriklausomai nuo sporto šakos specifikos. „Federacijoms, kurių atstovams skiriamos lėšos yra per mažos, liepiama koreguoti savo pasirengimo finansavimo planus ir pasirašyti sutartis.

Priešingu atveju grasinama jų atstovus apskritai išbraukti iš rinktinės kandidatų sąrašo ir palikti juos be jokio finansavimo“, – tvirtino federacijų vadovai. Susitikime sporto federacijos vienbalsiai priėmė rezoliuciją „Dėl naujo sportininkų finansavimo būdo ir LOSC reorganizavimo, kuris vykdomas neatsižvelgiant į sportininkų bei trenerių interesus ir sporto organizacijų pasiūlymus“. Ją pasirašė visų olimpinių sporto šakų federacijų, rengiančių sportininkus olimpinėms žaidynėms, vadovai.

Sausio 12 d.

Žiemos festivalyje – daugiau pramogų Vasario 4 d. Druskininkuose vyks „LTeam“ žiemos olimpinis festivalis, kuriame žada dalyvauti daugiau nei 6 tūkst. žiemos sporto ir pramogų mėgėjų. Apie pasirengimą šiam festivaliui kalbėta LTOK būstinėje vykusioje spaudos konferencijoje. Joje dalyvavo Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas, Lietuvos alpinizmo asociacijos narys, vienas alpinizmo varžybų „Ledo kirtis 2017“ organizatorių Kęstutis Skrupskelis, „Winter Challenge“ sporto varžybų organizatorių atstovas Rolandas Valaitis ir Druskininkų „Snow“ arenos generalinis direktorius Andrius Stasiukynas. V.Vasiliausko teigimu, „LTeam“ žiemos olimpinis festivalis – renginys, kuris auga visomis prasmėmis: kasmet plečiasi jo programa, daugėja dalyvių. Planuojama, kad vyks ne mažiau kaip 11 sporto šakų varžybos, o rungčių bus dar daugiau. „Festivalis susidės iš daugelio renginių. Viena didžiausių naujovių – „Winter Challenge“ varžybos, kuriose netrūks įvairiausių rungčių. Dar viena naujovė – Lietuvos sporto talismanų turnyras. Tuo pat metu vyks ir Lietuvos mokyklų žaidynių finalinis etapas. Pirmą sykį žiemą organizuosime ir vasaros sporto šakų finalus. Planuojama, kad juose rungsis apie 700 jaunųjų sportininkų“, – pasakojo V.Vasiliauskas.

30

OLIMPINĖ PANORAMA

A.Stasiukynas dėkojo LTOK už tai, kad jis priverčia pasitempti ir deramai priimti olimpinį žiemos festivalį. „Arenos viduje neseniai pakeitėme sniegą. Baigta įrengti ledo ritulio aikštelė, kuri šiemet dar be stogo, bet kitąmet jau bus su juo. Patobulinta ledo siena, padaryta naujų ledo kliūčių. Turime lygumų slidinėjimo trasai skirto sniego“, – atskleidė A.Stasiukynas. R.Valaitis pripažino, kad jiems festivalis – didelis iššūkis. Šioms varžyboms suplanuotos trys skirtingos trasos. Viena trasa bus skirta profesionaliems sportininkams, antroji norintiems save išbandyti mėgėjams, o trečioji – 5 km ilgio – skirta žiūrovams, kurių laikas nebus fiksuojamas. „Visose trasose bus ne tik varžybų, bet ir tam tikrų žaidybinių

elementų. Jie vers greitai priimti sprendimus“, – intrigavo R.Valaitis. K.Skrupskelis pasidžiaugė, kad „Snow“ arena Lietuvos alpinizmo asociacijai suteikė antrą galimybę rengti kopimo ledo siena varžybas. „Kaip ir praėjusiais metais vyks dviejų rungčių varžybos: vienos techninėje, daugiau nei 10 m aukščio, lipimo trasoje, kitos greitojo lipimo – 7 m aukščio trasoje. Tikimės, kad mūsų varžybose dalyvaus apie šimtą sportininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio“, – sakė K.Skrupskelis. Buvo pristatytas festivalio simbolio ledinio deglo maketas. Druskininkuose iškils net 3 metrų aukščio ledinis deglas. Daugiau informacijos apie festivalį ir registracija puslapyje www.lteam.lt.


KRONIKA

Prieš startą

Sausio 14 d.

Pagarbos bėgimas XXVI tradiciniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtame žuvusiems 1991 m. Lietuvos laisvės gynėjams atminti, užsiregistravo daugiau nei 6 tūkst. dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš trylikos užsienio šalių. Visiems reikėjo įveikti 9 km trasą. Prieš bėgimą buvo padėta gėlių prie žuvusiųjų laisvės gynėjų kapų sostinės Antakalnio kapinėse. Šis pagarbos bėgimas – ne varžybos nugalėtojams ir prizininkams išaiškinti. Tačiau renginio organizatoriai įsteigė prizus gausiausiai bėgime dalyvaujantiems trims kolektyvams. Šiemet gausiausio kolektyvo prizas atiteko sausumos pajėgų Motorizuotai pėstininkų brigadai. Gausiausiu sporto klubu pripažintas sostinės „F.O.C.U.S. Running“ bėgimo klubas. Tarp mokyklų komandų pirmavo Vilniaus „Ąžuolyno“ gimnazija, kuriai atiteko LTOK prizas. Prieš startą bėgimo dalyvius pasveikino Seimo pirmininko pavaduotojas Mindaugas Bastys, krašto apsaugos

Antakalnio kapinėse

ministras Raimundas Karoblis, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Bronislavas Vasiliauskas, Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų štabo

viršininkas, laikinai einantis sausumos pajėgų vado pareigas, pulkininkas Dalius Polekauskas.

vasaros stovyklas, kuriose vaikai galėjo aktyviai praleisti laisvalaikį.

bendradarbiavimą ir paramą. LTOK dėka vaikai gali aktyviau sportuoti, išmoksta naujų žaidimų, susipažįsta su garsiais sportininkais“, – sakė šio centro direktorės pavaduotoja socialiniam darbui Rugilė Ladauskienė.

Po bėgimo buvo padėta gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto memorialinės sienos. Visi finišavusieji gavo atminimo medalius, vaišinosi karšta arbata.

Gruodžio 23 d.

Lankėsi vaikų namuose LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius Valentinas Paketūras lankėsi Nemenčinėje, kur dalyvavo VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras Kalėdų šventėje. LTOK vadovai vaikams nuvežė pilną autobusiuką dovanų – lavinamųjų žaidimų, kamuolių, slidžių, rogių, rakečių. LTOK su Nemenčinės vaikų ir paauglių socialiniu centru bendrauja jau ne vienerius metus – komitetas ir anksčiau dovanojo sportinio inventoriaus, šio centro auklėtiniams padėjo išvykti į

„Vaikų ir paauglių socialinio centro bendruomenė labai dėkinga Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui už

OLIMPINĖ PANORAMA

31


KRONIKA

Sausio 15 d.

Olimpines žaidynes transliuos TV3 Pirmą kartą visas olimpinių žaidynių transliacijų teises įsigijo Lietuvos olimpinis fondas (LOF), kuris savo informaciniu partneriu pasirinko TV3. „Mums svarbu, kad olimpinės žaidynės pasiektų kuo daugiau žiūrovų, o TV3 yra žiūrimiausia televizija Lietuvoje. Norime, kad žiūrovai galėtų matyti ne tik pačias žaidynes, bet ir visus ketverius metus stebėtų sportininkų pasiruošimą bei jų startus, išvystų ir Lietuvoje mūsų organizuojamus renginius“, – per spaudos konferenciją sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. TV3 olimpines žaidynes transliuos dviem

kanalais – per TV3 ir TV6 bei interneto portale tv3.lt. TV3 turi ilgametės Europos ir pasaulio krepšinio čempionatų transliavimo patirties, pernai rodė ir Rio de Žaneiro žaidynių krepšinio turnyrą.

paprastai sportu nesidomi“, – atkreipė dėmesį TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.

„Mūsų tikslas – partnerystė su didžiausia televizija Lietuvoje ir olimpinio judėjimo viešinimas viso olimpinio ciklo metu“, – pabrėžė LOF direktorius Vitalijus Vasiliauskas.

TV3 televizija, tapusi oficialiu LTOK informaciniu partneriu, be Pjongčango ir Tokijo olimpinių žaidynių transliavimo, taip pat viešins LTOK renginius – Olimpinę dieną, „LTeam“ olimpinį festivalį, „LTeam“ sporto apdovanojimus ir kitus.

„TV3 televizija didžiuojasi galimybe pristatyti Lietuvos auditorijai olimpinių žaidynių transliacijas. Olimpiados visuomet pritraukia ne tik sporto mėgėjų dėmesį, bet ir sudomina tuos, kurie

Spaudos konferencijoje žiemos olimpiečiams atstovavo olimpinė čempionė Vida Vencienė, o vasaros – Kauno „Žalgirio“ krepšininkas Antanas Kavaliauskas.

Bernardui Laurinaičiui ir 1983 m. pasaulio sambo čempionui, daugkartiniam pasaulio sambo meistrų čempionui bei prizininkui, tarptautinės ekstra klasės sambo teisėjui Feliksui Jankauskui.

organizatorius Gintaras Prunskus.

Sausio 19 d.

LTOK apdovanojimai LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įteikė apdovanojimus neseniai jubiliejines sukaktis minėjusiems olimpiniam sąjūdžiui nusipelniusiems žmonėms. 80-mečio proga LTOK prizais „Citius. Altius. Fortius“ apdovanoti Eugenijus Burokas, ilgametis Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinis sekretorius, Lietuvos nusipelnęs treneris, LTOK garbės narys, bei Kleopas Girdžius, buvęs ilgametis Lietuvos sporto draugijų „Nemunas“ ir „Žalgiris“ pirmininko pavaduotojas, 1988 m. LTOK atkūrimo darbo grupės narys, LTOK garbės narys. 60-mečio proga LTOK medalis „Už nuopelnus olimpizmui“ įteiktas ilgamečiam Lietuvos sporto draugijų „Nemunas“ ir „Žalgiris“ Pasvalio rajono tarybų pirmininkui, Pasvalio sporto mokyklos lengvosios atletikos vyr. treneriui

32

OLIMPINĖ PANORAMA

50-mečio proga Olimpine žvaigžde apdovanotas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Kūno kultūros ir sportinio ugdymo skyriaus vedėjas, Lietuvos mokyklų žaidynių

40-mečio proga medalis „Už nuopelnus olimpizmui“ įteiktas Lietuvos sporto universiteto Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros profesoriui, sporto mokslininkui Arūnui Emeljanovui. Iš kairės: G.Prunskus, F.Jankauskas, A.Emeljanovas, D.Gudzinevičiūtė, K.Girdžius, B.Laurinaitis, E.Burokas


KRONIKA

Sausio 19 d.

Planuojamas optimistinis biudžetas Sausio 19 d. vyko LTOK vykdomojo komiteto posėdis, kuriame buvo aptartas pasirengimas LTOK generalinės asamblėjos eilinei sesijai sausio 27 d. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė supažindino su sesijos darbotvarke, informavo apie rengiamą LTOK vykdomojo komiteto ataskaitą. Vykdomasis komitetas patvirtino mandatų, balsų skaičiavimo komisijas, sekretoriato narius. Revizijos komisijos pirmininkas Algimantas Blažys supažindino su komisijos atlikto patikrinimo rezultatais. Pirmininko teigimu, komisija patikrino pagrindinius LTOK finansinius rodiklius, inventorizacijos rezultatus ir rekomendavo LTOK įpareigoti finansuotas organizacijas iki sausio 31 d. atsiskaityti už gautas lėšas. LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša pristatė 2016 m. LTOK biudžeto vykdymo apyskaitą (spausdinama šioje „Olimpinėje panoramoje“ – red. pastaba) ir 2017 m. LTOK biudžeto projektą. Iždininko pranešimo duomenimis, pernai gauta 8 mln. 691 tūkst. eurų pajamų, išleista 7 mln. 856 tūkst. eurų, 2017 m. pradžioje likutis sudarė 1 mln. 439 tūkst. eurų. Iždininkas paaiškino, kad perviršis susidarė dėl rekordinio „Olifėjos“ veiklos pelno bei 495 tūkst. eurų TOK

subsidijų už dalyvavimą Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Pagrindiniai LTOK finansavimo šaltiniai lieka „Olifėja“ ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Pajamų iš „Olifėjos“ planas 2016 m. viršytas 19,6 proc., o iš TOK – 57,6 proc. 2016-aisiais 53 proc. visų LTOK lėšų buvo išleista Lietuvos olimpinės rinktinės dalyvavimui Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse bei pasirengimo programai „Rio 2016“. Likusios lėšos skirtos sporto šakų federacijų, sporto žaidimų programų, olimpinių programų finansavimui, programai „Pjongčangas 2018“, Europos jaunimo olimpiniams festivaliams Vengrijoje ir Turkijoje pasiruošti bei kt. 2017 m. LTOK biudžete planuojamos 10 mln. 74 tūkst. eurų pajamos (įskaitant perkeltą iš 2016 m. likutį), 9 mln. 461 tūkst. eurų išlaidos, pasiliekant 600 tūkst. eurų rezervą dalyvauti 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse. Šiemet federacijų veiklos programų finansavimą ketinama padidinti net 55 proc. – kiekvienai olimpinės sporto šakos federacijai vietoje 20 tūkst. eurų bus skirta 30 tūkst. eurų, LTOK pripažintų sporto šakų federacijoms – po 15 tūkst. eurų vietoje 10 tūkst. eurų. LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras supažindino su LTOK 2017– 2020 m. veiklos programos projektu ir 2017 m. veiklos plano projektu. V.Paketūras taip pat pristatė 2017– 2020 m. kadencijos LTOK komisijų, kurių iš viso bus 19, pirmininkus.

Siekiant optimizuoti LTOK direktorato veiklą, LTOK vykdomasis komitetas nutarė pakoreguoti LTOK direktorato struktūrą ir pareigybių sąrašą. Lietuvos olimpinio fondo (LOF) 2016 m. biudžeto apyskaitą ir 2017 m. LOF biudžeto projektą pristatė jo direktorius Vitalijus Vasiliauskas. Lietuvos olimpinis fondas plečia savo veiklą ir planus viršijo: pernai surinko 16 proc. daugiau nei planuota. Optimistinis LOF biudžetas planuojamas ir šiemet, pajamos turėtų siekti 1 mln. 740 tūkst. eurų, iš kurių 1 mln. 35 tūkst. eurų ketinama skirti LTOK ir LOF projektams bei renginiams finansuoti – Lietuvos mokyklų žaidynėms, „LTeam“ olimpiniam žiemos festivaliui, Olimpinei dienai, „LTeam“ sporto apdovanojimams ir t.t. Lietuvos misijos vadovė Vida Vencienė pristatė Lietuvos jaunimo rinktinę, besirengiančią dalyvauti XIII Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje Turkijos mieste Erzurume 2017 m. vasario 12–17 d. V.Vencienė akcentavo, kad sausio 26 d. Lozanoje renkasi Europos olimpinių komitetų Vykdomasis komitetas, kuris priims galutinį sprendimą, ar dėl saugumo padėties festivalis gali vykti Turkijoje. Vykdomasis komitetas patvirtino „LTeam“ olimpinio žiemos festivalio programą, o Lietuvos olimpinio fondo direktorių V.Vasiliauską paskyrė festivalio organizaciniu direktoriumi. LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė pakvietė federacijų atstovus suburti savo komandas ir aktyviai dalyvauti festivalio Partnerių taurės varžybose.

OLIMPINĖ PANORAMA

33


34

OLIMPINÄ– PANORAMA



36

OLIMPINÄ– PANORAMA


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.