Olimpinė panorama 2017 02

2017 m. vasaris Nr. 2 (90)

Žiemos olimpiniai festivaliai Druskininkuose medalius gavo visi, o Erzurume – tik geriausieji.

OLIMPINĖ PANORAMA

1

2

OLIMPINÄ– PANORAMA

TURINYS

TURINYS

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalas Leidžiamas nuo 2003 m.

Nr. 2 (90), 2017 m.

14

20

22

28

5 6 10 14 20 22 25 26 28 30 32 34

Skaitytojams

LTOK prezidentės mintys

Generalinė asamblėja Federacijų nerimas dėl ateities

Olimpinis festivalis

Vasario 16-ąją – istorinis triumfas

Tradicija

Festivalis pranoko lūkesčius

Posūkis

Į kanoją – jau tik laisvalaikiu

Žvilgsnis

Tikslai – patys aukščiausi

Pamąstymai Nuo šiol bus kitaip

Interviu

K.Smirnovas: „Visada prisiimu atsakomybę“

Iš arti

VIršelyje Europos jaunimo olimpinio festivalio čempionas Salvijus Ramanauskas

redaktorius

Bronius Čekanauskas

Autoriai

Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Algis Balsys Marius Grinbergas Milda Dainiūtė Rita Bertulytė Dainius Genys

Naujos poros – naujos viltys

fotografas

Jubiliejus

maketuotojas

Krepšinio bacila – visam gyvenimui

Alfredas Pliadis

Artūras Gimžauskas

Kronika

kontaktai

Pjongčangas 2018

Interneto svetainė

LTOK įvykių dienoraštis

Likus metams iki žaidynių

Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius panorama@ltok.lt

www.ltok.lt

spausdina

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

tiražas

4000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899

30

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

3

SKAITYTOJAMS Vidos Vencienės nuotr.

Dovana Lietuvai Vasario 16-osios proga DAINA GUDZiNEVIČIŪTė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė

Vasarį mums daug džiaugsmo suteikė Lietuvos rinktinės pasirodymas Turkijos mieste Erzurume vykusiame Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje. Daug kalbų prieš festivalį buvo skirta saugumui. Tačiau mūsų jaunimas nusprendė, kad įdėta per daug darbo ir vilčių, jog leistume baimei mus užvaldyti ir atsisakytume dalyvauti.

Taip ryžtingai nusiteikę į Erzurumą išskrido devyni sportininkai – keturi biatlonininkai, trys slidininkai, po vieną dailiojo ir greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovą. Vasario 16-ąją šešiolikmečio čiuožėjo Salvijaus Ramanausko iškovotas pirmasis Lietuvos istorijoje Europos jaunimo žiemos olimpinio festivalio aukso medalis buvo graži dovana Lietuvai valstybinės šventės proga.

Ypač džiugino tai, kad sportininkas visose trijose distancijose, kuriose čiuožė – 500, 1000 ir 1500 m, pateko į finalus. Tikimės, kad sėkmingas Salvijaus pavyzdys įkvėps ir kitus jaunus žiemos sporto šakų atstovus tobulėti, siekti savo tikslų.

Stengiamės gaivinti žiemos sportą Lietuvoje. Mūsų „LTeam“ žiemos olimpinis festivalis, taip pat vasario mėnesį vykęs Druskininkuose, rodo, kad lietuviams patinka žiemos sportas, jie noriai renkasi parungtyniauti. Absoliuti dauguma „LTeam“ festivalio

rungčių, skirtų tiek suaugusiems, tiek vaikams, yra nemokamos. Todėl tikimės, kad suteikdami galimybę žmonėms nemokamai išbandyti įvairias žiemos sporto šakas sulauksime naujų talentų, kurie garsins Lietuvą tarptautinėse arenose. Šiemet „LTeam“ olimpiniame žiemos festivalyje apsilankė apie 6 tūkst. žiūrovų bei dalyvių, jiems buvo parengta beveik 20 skirtingų rungčių. Džiaugiamės kaimynų iš Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos antplūdžiu bei tautiečiais, kuriems dalyvavimas žiemos festivalyje jau tapo kasmetine tradicija.

Taip pat buvo smagu matyti Druskininkus užplūdusius geltonuosius mokyklų autobusiukus, nes žiemos festivalio metu vyko ir Lietuvos mokyklų žaidynių finalai. Iš tolimiausių Lietuvos kampelių atvykusiems vaikams stengėmės sukurti tikrą šventę, kuri ilgam išliktų jų atmintyje. Norime, kad ši vaikų išvyka į Druskininkus, pramogos, iškilmingi apdovanojimai motyvuotų juos ir toliau sportuoti, būti aktyvius, siekti savo svajonių.

Apie žiemos olimpinius festivalius Erzurume ir Druskininkuose plačiai rašoma ir šiame „Olimpinės panoramos“ numeryje.

Vasario 16-ąją šešiolikmečio čiuožėjo Salvijaus Ramanausko iškovotas pirmasis Lietuvos istorijoje Europos jaunimo žiemos olimpinio festivalio aukso medalis buvo graži dovana Lietuvai valstybinės šventės proga.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

GENERALINĖ ASAMBLĖJA

LTOK vykdomojo komiteto nariai

Federacijų nerimas dėl ateities Sausio 27 d. sostinės „Best Western Vilnius“ viešbučio konferencijų centre vyko LTOK generalinės asamblėjos eilinė sesija. Joje dalyvavo 56 LTOK nariai iš 67 bei 16 LTOK garbės narių.

Algis Balsys Sesijos, kuri prasidėjo Olimpiniu himnu, darbe dalyvavo Seimo narys Algirdas Sysas, premjero patarėjas Elvinas Jankevičius, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, kiti garbingi svečiai.

Buvo patvirtintos LTOK mandatų ir balsų skaičiavimo komisijos, sekretoriatas. Patvirtintas reglamentas.

LTOK generalinis sekretorius, Mandatų komisijos pirmininkas Valentinas Paketūras informavo apie LTOK pasikeitimus.

Generalinės asamblėjos eilinėje sesijoje į LTOK nares priimtos Lietuvos karatė federacija, Lietuvos bangų sporto asociacija ir Lietuvos laipioji6

OLIMPINĖ PANORAMA

N.Medvedeva

mo sporto asociacija. 2016 m. naujai išrinktiems Lietuvos tinklinio, vandensvydžio ir plaukimo federacijų prezidentams buvo įteiktos balsavimo kortelės.

LTOK vykdomojo komiteto ataskaitą apie 2016 m. veiklą pristatė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Ji supažindino su atliktais darbais, nurodė pagrindinius šių metų tikslus.

Buvo prisimintas pasirengimas Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms ir dalyvavimas jose. Prezidentė kalbėjo apie olimpinį švietimą, apie vaikų ir jaunimo olimpinį ugdymą, mokyklų žaidynes, tarptautinę veiklą. Apžvelgė Lietuvos olimpinio fondo pasiekimus. Kalbant apie olimpinio sporto

Daug nežinomybių, daug klaustukų. Mūsų laukia didžiulės permainos.

Norėtųsi, kad tos įtemptos stygos šioje salėje šiandieną atsileistų ir federacijoms taptų aišku, kaip toliau gyvensime, ką darysime.

Nijolė Medvedeva

GENERALINĖ ASAMBLĖJA Alfredo Pliadžio nuotr.

Posėdžio dalyviai

finansavimą atkreiptas dėmesys, kad 2017-aisiais didžiausia LTOK išlaidų dalis tenka programai „Tokijas 2020“ – 3 mln. 518 tūkst. eurų. Olimpinės pamainos programai skirta 400 tūkst. eurų, perspektyvinės pamainos programai – 120 tūkst. eurų.

Sporto federacijų veiklos programų finansavimas padidintas net 55 proc. – kiekvienai olimpinės sporto šakos federacijai vietoj 20 tūkst. eurų bus skirta 30 tūkst. eurų. LTOK pripažintų sporto šakų federacijoms – po 15 tūkst. eurų vietoj 10 tūkst. eurų.

LTOK revizijos komisijos pranešimą perskaitė šios komisijos pirmininkas Algimantas Blažys. Komisija pažeidimų nenustatė.

Su 2016 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto biudžeto įvykdymo apyskaita ir planuojamu šiųmečiu LTOK biudžetu supažindino LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša. Šiemet planuojama surinkti 8 mln. 635 tūkst. eurų biudžetą, iš kurio 6 mln.

236 tūkst. eurų bus skirta olimpiniam sportui finansuoti. Pridėjus sukauptus 1 mln. 439 tūkst. eurų, bendrą biudžetą sudarys daugiau kaip 10 mln. eurų. Iždininkas paaiškino, kad perviršis susidarė dėl rekordinio „Olifėjos“ veiklos pelno bei 495 tūkst. eurų TOK subsidijų už dalyvavimą Rio

de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Šiemet LTOK biudžetas bus rekordinis. Didžiąją jo dalį vėl sudarys iš UAB „Olifėja“ gautos pajamos – apie 8 mln. eurų. Tarptautinės OK subsidijos – 550 tūkst. eurų.

LTOK generalinis sekretorius V.Paketūras pristatė LTOK 2017–2020 m. veiklos programą ir 2017 m. LTOK veiklos planą. „Tai du didžiausi mūsų dokumentai“, – pabrėžė V.Paketūras.

Diskusijas pradėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva. Ji sakė, kad visos federacijos metus pradėjo stresine būsena, nes neaiškus KKSD finansavimas. Kalbėtojos nuomone, reikia kuo greičiau baigti visas intrigas, nesutarimus ir bendrai žiūrėti į ateitį, dirbti šalies sporto labui. „Daug nežinomybių, daug klaustukų.

Mūsų laukia didžiulės permainos. Norėtųsi, kad tos įtemptos stygos šioje salėje šiandieną atsileistų ir federacijoms taptų aišku, kaip toliau gyvensime, ką darysime. Permainos, kurios numatytos Kūno kultūros ir sporto departamente, užtikrina pačių geriausių sportininkų rengimą, o visa sporto sistema nėra aiški“, – sakė N.Medvedeva.

Ji džiaugėsi, kad 2017 m. LTOK biudžete atsirado perspektyvinės pamainos finansavimui skirtos eilutės.

LPF prezidentas E.Vaitkaitis OLIMPINĖ PANORAMA

7

GENERALINĖ ASAMBLĖJA

Įvyko keli pasitarimai KKSD, daug šnekėta apie atsakomybę.

Bet iki šiol neaišku, kaip bus finansuojami geriausi sportininkai ir jų treneriai.

Malonu, kad didžiąją dalį mūsų sportininkų pasirengimo lėšų žada padengti Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Tačiau galutinio aiškumo kol kas dar nėra.

Linas Tamkvaitis

LBS vadovai N.Nasvytis ir L.Tamkvaitis

Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis dar sykį pasidžiaugė irkluotojų laimėjimais Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

Jo nuomone, maloniai nuteikia LTOK biudžeto eilutės, o darant pertvarkas reikia žiūrėti į visumą. „Tikėjomės, kad pagaliau galėsime ramiai rengtis ketverius olimpinio ciklo metus. Tačiau pertvarkos mums kelia nemažai klausimų, atsirado nežinomybė, nors buvome užtikrinti, kad viskas bus gerai.

Pertvarkos yra gerai, tačiau turi būti koncentruojamasi ne tik į tam tikrą sportininkų skaičių, bet žiūrima į visą sporto sistemą. Tikiu, kad organizacijos, kurios užsako muziką, susitars“, – vylėsi D.Pavilionis.

Plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis atkreipė dėmesį į tai, kad šie metai yra pirmieji, kai dauguma LTOK lėšų į federacijų sąskaitas pateks tiesiai, o ne per Lietuvos olimpinį sporto centrą. „Nebegalėsime kaltinti LOSC, kad lėšos kažkur nukeliavo ar nebuvo efektyviai panaudotos. Olimpinės rinktinės kandidatų rengimas turėjo nusistovėjusią krepšelių sistemą. Galima svarstyti, ar ji buvo gera, ar bloga, bet ji buvo. Norėtųsi žinoti aiškius kriterijus, pagal ką bus skirstomi pinigai, nes federacijai reikia planuoti biudžetą“, – sakė E.Vaitkaitis.

Buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis taip pat akcentavo, kad metų pradžioje labai svarbu žinoti, koks bus finansavimas. „Įvyko keli pasitarimai KKSD, daug šnekėta apie atsakomybę. Bet iki šiol neaišku, kaip bus finansuojami geriausi sportininkai ir jų treneriai. Malonu, kad didžiąją dalį mūsų sportininkų pasirengimo lėšų žada 8

OLIMPINĖ PANORAMA

R.Balaiša ir A.Blažys

FINANSAI PERMAINOS Sporto federacijų veiklos programų finansavimas padidintas net 55 proc. – kiekvienai olimpinės sporto šakos federacijai vietoj 20 tūkst. eurų bus skirta 30 tūkst. eurų.

LTOK pripažintų sporto šakų federacijoms – po 15 tūkst. eurų vietoj 10 tūkst. eurų.

K.Pavilonis

GENERALINĖ ASAMBLĖJA

Sekretoriatas

padengti Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Tačiau galutinio aiškumo kol kas dar nėra. Šiandien visko susidėlioti tikrai negalime, mums dar trūksta informacijos. Neaiškus trenerių finansavimas, nežinia kas mokės sparingo partneriams“, – rūpimus klausimus kėlė L.Tamkvaitis.

Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidentas, Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos vadovas prof.

Algirdas Raslanas savo pasisakymą pradėjo retoriškai: „Kur galima pakalbėti apie problemas, jei ne LTOK generalinėje asamblėjoje. Tai ir pakalbėkime.“ Jo nuomone, didžiausia bėda – trenerių rengimo piramidės modelis. Šnekėdamas apie reorganizacijas A.Raslanas sakė: „Jeigu Rio de Žaneiro rezultatai buvo blogi, tai reikia keisti pasirengimo modelį. Bet ar KKSD analizavo Rio rezultatus? Ankstesnis kooperuotas lėšų modelis buvo geras...

Dabar darosi nebeaišku, iš kokių lėšų samdysime masažuotojus, kineziterapeutus? Ar reikalingas Lietuvos olimpinis sporto centras? Koks turi būti jo pavaldumas? Reikia rasti geriausius atsakymus į šiuos klausimus. Reikia suvienyti vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų pastangas.“ Pranešėjas atkreipė dėmesį į sportininkų lygių nustatymą, laipsniško rezultatų kilimo didaktinį principą, skirtingo ly-

gio sportininkų krepšelio sistemą.

Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentas, Lietuvos trenerių profesinės sąjungos prezidentas Kastytis Pavilonis kalbėjo trenerių vardu: „Šiandien mūsų treneris turi pareigas, bet neturi teisių. Kaimynai mums pavydi gerų rezultatų. Tai kam šiandien reikia griauti tą sporto struktūrą, kuri gerai veikia? Apie pertvarką sužinojome prieš naujuosius metus iš žiniasklaidos. Su KKSD vadovu nesusikalbame.

Jis paskiria diskusijai valandą laiko.

Pats kalba 57 minutes, o mums palieka tris... Sustabdykime griovimą!“

V.Nėnius ir A.Muraška

LTOK garbės narys, buvęs ilgametis Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Zigmantas Motiekaitis sakė, kad tokių kuriozinių situacijų, kaip dabartinė reforma, bent jau jo vadovavimo šalies sportui laikotarpiu nebuvo: „Niekaip nerandu sau atsakymo, kodėl nusmukome į tokį diskusijų lygį. Reikia kuo skubiau gelbėtis, nes per giliai nusileisime.“ Generalinės asamblėjos sesija vienbalsiai patvirtino LTOK revizijos komisijos ataskaitą, LTOK vykdomojo komiteto 2016 m. veiklos ataskaitą, LTOK 2016 m. biudžeto įvykdymo apyskaitą, 2017 m. LTOK biudžetą, LTOK 2017–2020 m. veiklos programą ir 2017 m. veiklos planą.

D.Pavilionis

OLIMPINĖ PANORAMA

9

Olimpinis festivalis

Alfredo Pliadžio nuotr.

Palydos Vilniuje

Vasario 16-ąją – istorinis triumfas Vasario 11–18 d. Erzurume vyko XIII Europos jaunimo žiemos olimpinis festivalis, kuriame dalyvavo ir devyni mūsų šalies atstovai. Tokio rango varžybose pirmąjį aukso medalį Lietuvai pelnė šešiolikmetis čiuožėjas Salvijus Ramanauskas.

Rita Bertulytė

Įsikūrė jaunieji olimpiečiai patogiai: po du arba tris erdviuose keturviečiuose Atatiurko universiteto bendrabučių kambariuose.

Karjeros rekordas Startų išvakarėse mūsiškius aplankė Lietuvos ambasadorius Turkijoje Audrius Brūzga. Jis ne tik palinkėjo Lietuvos jaunimui sėkmės, bet ir stebėjo pirmuosius startus. „Džiaugiuosi galėdamas sutikti mūsų jaunuolius, parodžiusius didelį norą ir entuziazmą atvykti į Turkiją. Sportininkų nuotaikos geros, tvyro puiki komandinė dvasia. Turkai labai stengiasi sudaryti geras sąlygas, užtikrinti renginio saugumą, Erzurumas daug investavo 10

OLIMPINĖ PANORAMA

į trasas, infrastruktūrą, todėl laukia įdomi savaitė“, – sakė ambasadorius.

Ievos Kutkaitės nuotr.

Ankstyvą vasario 11-osios rytą iškilmingai palydėti Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete – išklausę LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės linkėjimų, saugumo specialisto patarimų, pasistiprinę – Lietuvos delegacijos nariai po nelengvos kelionės sėkmingai pasiekė Erzurumą, esantį Turkijos rytuose. Olimpinio kaimelio vartus lietuviai atkėlė jau gerokai po vidurnakčio – apie antrą valandą nakties, nors iš Vilniaus skrydžio pakilo vidurdienį: kelionė lėktuvu iki Stambulo ir dar vienas reisas iš šio didmiesčio į Erzurumą užtruko daugiau nei pusę paros.

Savaitė išties buvo įdomi, o dėmesys ir palaikymas neabejotinai prisidėjo prie gerų Lietuvos sportininkų startų. „Smagu, kad ambasadorius rado laiko atvykti pas mus iš Ankaros, nors ir yra labai užsiėmęs. Tada ir vaikai jaučiasi svarbūs, mato, kad už juos serga“, – vizitu džiaugėsi misijos vadovė Vida Vencienė.

Sekmadienio vakarą atvirame stadione festivalis buvo oficialiai atidarytas. „Gražu, emocijos geros, atidarymas neužsitęsė, buvo kompaktiškas“, – taip trumpai apibūdinusi atidarymą misijos vadovė pasidžiaugė, kad per jį sportininkai nepavargo ir turėjo laiko pailsėti prieš jau kitą dieną laukusius startus. Atidarymo ceremonijoje nešti vėliavą buvo patikėta greitojo čiuožimo atstovui Salvijui Ramanauskui. „Nuojauta neapgavo“, – komentuodama taiklų vėliavnešio parinkimą šyptelėjo V.Vencienė.

Beje, apie orą. „Labai šalta buvo“, – paklausta, kokį įspūdį paliko festivalis, pirmiausia prisiminė jaunuosius sportininkus Erzurume aplankiusi LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.

Varžybas stebėjo ir LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras.

S.Ramanauskas su trenere V.Vilčinskaite-Ogulevičiene

Vėliau kalbėjau su trenere ir su teisėjais. Jie patys pažiūrėjo ir pasakė, kad iš to kampo gerai nematė, kaip iš tiesų buvo. Ne visai buvau aš kaltas – situacija neaiški.

Tikrai galėjau ne su vienu medaliu grįžti, bet iš klaidų mokomės.

Salvijus Ramanauskas

Olimpinis festivalis

Erzurume dienomis spaudė iki 20 laipsnių šaltukas, o naktimis termometro stulpelis nukrisdavo ir už 30 laipsnių šalčio žymos. „Savanoriai pasakojo, kad prieš mėnesį ten buvo beveik minus 40. Bet labai gražu: aplinkui balti kalnai, nemažai sniego“, – įspūdžiais dalijosi D.Gudzinevičiūtė.

Pirmadienio rytą ambasadorius A.Brūzga drauge su Lietuvos delegacija vyko palaikyti pirmosios festivalyje startavusios Lietuvos sportininkės – dailiojo čiuožimo atstovės Valerijos Kedos. Po trumposios programos mūsiškė su 31,72 taško užėmė 15 vietą tarp 21 dalyvės. Laisvąją programą V.Keda atliko sėkmingiau: gavusi 59,89 taško įvertinimą ji pakilo laipteliu aukštyn. Surinkusi 91,61 taško Valerija liko keturiolikta ir galutinėje įskaitoje. Nugalėjo rusė Alina Zagitova, surinkusi net 187,06 taško.

Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė V.Kedos pasirodymą įvertino teigiamai: „Sportininkė pasiekė aukščiausią rezultatą savo karjeroje, ji garbingai kovojo, atidavė visas jėgas. Čia buvo pirmas jos pasirodymas tokiose svarbiose varžybose. Manau, kad olimpiniame festivalyje įgyta patirtis suteiks Valerijai motyvacijos siekti aukštų rezultatų.“ Auksas ypatingą dieną Vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną, aukso medalį olimpiniame festivalyje iškovojo šešiolikmetis S.Ramanauskas. Mūsų čiuožėjas trumpuoju taku greičiausiai įveikė 500 m nuotolį – 43,242 sek. Antras finišavo Liuksemburgo atstovas Peteris Murphy (43,414 sek.), trečias buvo prancūzas Diane‘as Sellieris (43,703 sek.).

S.Ramanauskas – pirmasis lietuvis, tapęs Europos jaunimo olimpinių žiemos festivalių čempionu. Salvijus užtikrintai laimėjo visus savo čiuožimus – kvalifikacinį, ketvirtfinalio ir pusfinalio. S.Ramanauską treniruoja Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos vadovai Antanas Vilčinskas ir Virginija Vilčinskaitė-Ogulevičienė. „Laukėme pirmųjų treniruočių, kad susipažintume su sąlygomis, nes vis dėlto tai buvo aukštikalnės – svarbiausia buvo pasižiūrėti, kaip Salvijus jausis. Viskas buvo gerai – miegojome puikiai, didelio nuovargio nejutome.

Be to, turėjome tikrai daug treniruočių, galimybių pasivaržyti su kitomis komandomis, tad galėjome tinkamai pasiruošti“, – apie aukštikalnių įtaką ir treniruočių sąlygas pasakojo V.Ogulevičienė.

Slidininkai trasoje atidavė visas jėgas

Pasak jos, jaunajam čiuožėjui šįkart buvo didesnis psichologinio tvirtumo, o ne fizinių jėgų išbandymas.

S.Ramanauskas pirmą kartą dalyvavo varžybose kaip jungtinės mūsų šalies rinktinės narys. „Kai važiuojame tik mes, čiuožėjai, visai kitaip jautiesi. Šįkart jaudulys ir atsakomybė buvo didžiulė. Ir sprendimas jam patikėti nešti vėliavą buvo didelė atsakomybė. Reikėjo jam dar daugiau pastangų įdėti, kad su visu tuo susitvarkytų“, – pasakojo trenerė.

Ir elektrėniškis susitvarkė. Kaip prisiminė trenerė, prieš pirmąjį startą, 1500 m rungtį, abu su auklėtiniu žiūrinėjo varžovų asmeninius rezultatus ir bandė sudėlioti strategiją, kaip čiuožti. „Truputį bijojo ir priešininkų, nes jie visi buvo absoliučiai panašaus pajėgumo. O 500 m rungtyje nėra ką tvarkyti ir dėlioti, tiesiog reikia nepraleisti, nenugriūti, išlaikyti tempą. Jeigu atvirai, mes varžybų dieną trečia vieta buvome garantuoti, o laimėjo pirmą – tiesiog pasistengė, susikaupė ir buvo gražu žiūrėti“, – auklėtiniu džiaugėsi trenerė. Beje, 500 m – mėgstamiausia Lietuvos čiuožėjo rungtis.

Jau gniauždamas glėbyje gėles Vilniaus oro uoste S.Ramanauskas prasitarė, kad tikėjosi sėkmingo pasirodymo. „Planuose buvo kuo geresni rezultatai. Esame sportininkai ir norime viską padaryti kuo geriau.

Manau, tai visi ir padarėme – tai, ką galėjome“, – užsikabinęs ant krūtinės auksinį medalį kalbėjo festivalio čempionas.

Pergalė Europos jaunimo olimpiniame festivalyje – svarbiausia šešiolikmečiui iš Elektrėnų. „Bet tikiuosi, kad bus dar svarbesnių“, – vylėsi

S.Ramanauskas ir patikino darysiantis viską, kad po kelerių metų pavyktų startuoti ir olimpinėse žaidynėse. „Smagu, kad mūsiškis laimėjo tokios sparčiai populiarėjančios sporto šakos medalį. Dar smagiau, kad jis taip puikiai pasirodė Vasario 16-ąją ir po ypač apmaudaus vakarykščio finalo, kai tarp lyderių buvęs ir turėjęs galimybę iškovoti medalį susidūrė su prancūzu“, – sakė pergalę sporto arenoje mačiusi LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.

Per žingsnį nuo medalio Salvijus atsidūrė 1500 m lenktynėse: finale likus vienam ratui iki finišo jis čiuožė trečias, bet nepavyko sėkmingai finišuoti.

Slides startui ruošia treneriai M.Kačianovskis ir G.Čepulis (kairėje)

Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos auklėtinis S.Ramanauskas treniruojasi Elektrėnų ledo rūmuose. „Rytais į Elektrėnus važiuojame tik mes, treneriai, o vakare dar vilniečiai prisideda.

Kai kuriomis dienomis vyksta fizinis pasirengimas, tada jis dirba savarankiškai“, – treniruočių sąlygomis Elektrėnuose džiaugėsi trenerė.

Ledas Elektrėnuose jiems nekainuoja – šias išlaidas padengia Elektrėnų savivaldybė, o renovuotuose rūmuose šilta ir smagu dirbti. Elektrėnuose yra vienintelis Lietuvoje standartinis greitojo čiuožimo takas.

Antra S.Ramanausko treniruočių dalis vyksta Lenkijoje, Balstogėje. „Ten tikrai gerai. Jau po metų darbo pagerėjo rezultatai. Tikiuosi, ir toliau ten tęsiu treniruotes“, – vylėsi S.Ramanauskas, sulaukęs siūlymo vykti treniruotis ir į Latviją, bet juo nesusiviliojęs. Kaip žinoma, Latvijoje šiuo metu treniruojasi pajėgiausia Lietuvos čiuožėja trumpuoju taku Agnė SereiOLIMPINĖ PANORAMA

11

Olimpinis festivalis

tapo slovėnė Anja Mandjelic (13 min.

49,3 sek.). „Ji vylėsi sėkmingiau pasirodyti, bet aš puikiai suprantu, kad ne visų organizmai vienodai greitai prisitaiko prie 2000 m aukščio virš jūros lygio. Tokiems 15–16 metų vaikams tai yra didelis išbandymas. Didžiuojuosi Martyna, kuri atlaikė neįprastą krūvį ir kovojo iki pat galo“, – jaunąją slidininkę gyrė V.Vencienė.

Vidos Vencienės nuotr.

Su ambasadoriumi A.Brūzga

kaitė. „Manau, pasiliksiu Lenkijoje – ten geriau, varžovai stipresni“, – motyvus dėstė sportą ir mokslus gimnazijoje derinantis vaikinas.

Lenkijoje jie turi galimybę dirbti su patyrusiais greitojo čiuožimo specialistais. „Ten dirbantys treneriai Sočio olimpinėms žaidynėms paruošė rusų greitojo čiuožimo komandą. Pasisekė, kad turime pačius geriausius trenerius pašonėje ir tai brangiai nekainuoja“, – džiaugėsi V.Ogulevičienė.

Bet grįžkime į festivalį. Vasario 16-ąją buvo paminėta Valstybės atkūrimo diena. O šią dieną Salvijaus iškovotas aukso medalis pakoregavo šventinės vakarienės scenarijų – privertė prie stalo neužtrukti ir visiems draugiškai keliauti į čempiono apdovanojimų ceremoniją.

Vasario 17 d. Salvijus lenktyniavo 1000 m nuotolio varžybose. Lietuvis sėkmingai įveikė atrankos, ketvirtfinalio bei pusfinalio barjerus ir pateko į A finalą, kuriame varžėsi keturi sportininkai. Finale startavo pirmas, bet vėliau atsiliko, o mėgindamas varžovus vytis susidūrė su Rusijos atstovu ir buvo diskvalifikuotas. Nugalėtoju tapo prancūzas D.Sellieris.

Pasak Salvijaus, 1000 ir 1500 m nuotolio varžybose susiklostė panaši situacija – viskas įvyko tame pačiame posūkyje. „Vėliau kalbėjau su trenere ir su teisėjais. Jie patys pažiūrėjo ir pasakė, kad iš to kampo gerai nematė, kaip iš tiesų buvo. Ne visai buvau aš kaltas – situacija neaiški. Tikrai galėjau ne su vienu medaliu grįžti, bet iš klaidų mokomės“, – sakė čiuožėjas. Šį sezoną jaunojo elektrėniškio dar laukia startai Europos jaunimo tau12

OLIMPINĖ PANORAMA

rės finaluose. O startuodamas pasaulio čempionate žengs dar vieną svarbų žingsnį – įkels koją į suaugusiųjų sporto pasaulį. Tačiau šiose varžybose dideli tikslai jaunuoliui iš Elektrėnų nebus keliami – pasak trenerės, pirmajame pasaulio čempionate svarbiausia bus „apsiuostyti“.

Pagal galimybes Lietuvos slidininkai ir biatlonininkai, kaip mėgsta sakyti misijos vadovė V.Vencienė, pasirodė pagal galimybes. Buvusi slidininkė, vertindama olimpinę trasą, kurią reikėjo įveikti jaunimui, sakė, kad ji nebuvo sudėtinga, pasižymėjo ilgais ir lėkštais pakilimais. „Apžiūrėjusios trasą biatlonininkės pasakė: „Lengva.“ Neišgąsdino mūsiškių ir aukštikalnės.

Slidininkai sakė, kad truputį jaučia nuovargį, o biatlonininkai, čiuožėjai nieko nejuto arba jie dar nesupranta savo organizmo. Bet tikrai niekas nesiskundė“, – V.Vencienė patikino, kad prisitaikyti prie aukštikalnių Lietuvos jaunimui pavyko gerai.

Vaikinų 7,5 km lenktynėse klasikiniu stiliumi gan aukštą 23 vietą užėmė Ąžuolas Bajoravičius (19 min. 31,29 sek.), o Deimantas Kliševičius tarp 51 finišavusio sportininko liko 34-as (20 min. 29,5 sek.). Šioje rungtyje dominavo Suomijos atstovai, užėmę pirmą, trečią ir ketvirtą vietą, o nugalėtojas Miska Poikkimaki distancijoje užtruko 17 min. 51,4 sek. „Vaikinų pasirodymą vertinu gerai, jie startavo iškart po nelengvos kelionės. Mūsiškių pasiekti rezultatai teikia optimizmo“, – sakė V.Vencienė.

Merginų 5 km klasikiniu stiliumi varžybose Martyna Biliūnaitė užėmė 39 vietą (17 min. 8 sek.), o nugalėtoja

Antrą kartą slidininkai jėgas išbandė šliuoždami laisvuoju stiliumi. Vaikinų 10 km lenktynėse Ą.Bajoravičius tarp 54 dalyvių finišavo 34-as (25 min. 22,5 sek.), D.Kliševičius liko 39-as (25 min.

38,2 sek.). Čempionu tapo rusas Andrejus Nekrasovas (21 min. 37,3 sek.).

Merginų 7,5 km slidinėjimo lenktynėse laisvuoju stiliumi tarp 44 dalyvių M.Biliūnaitė užėmė 39 vietą (23 min. 58,1 sek.), nugalėjo rusė Kristina Kuskova (19 min. 13,3 sek.).

Sprinto lenktynėse Ą.Bajoravičius tarp 58 dalyvių užėmė aukštą 21 vietą, D.Kliševičius liko 33-ias. Merginų sprinto varžybose M.Biliūnaitė vėl buvo 39-ta tarp 44 dalyvių. Ą.Bajoravičius buvo patekęs į ketvirtfinalį ir jame užėmė penktą vietą, bet kelialapius į pusfinalį iškovojo trys pirmieji sportininkai. Vaikinų ir merginų sprinto čempionais tapo Rusijos slidininkai.

Slidininkų pasirodymu liko patenkintas ir jų vyriausiasis treneris Algis Drūsys, kurio tikinimu, Ą.Bajoravičius užduotį įvykdė – prieš išvažiuodami abu kalbėjo apie 30-tuką. „Aukštikalnės, be jokios abejonės, turėjo įtakos, bet jos turėjo įtakos visiems. Kita vertus, mes prieš festivalį surengėme gerą 14 dienų stovyklą Austrijoje, tad gana neblogai pasiruošėme ir tai davė rezultatų“, – įsitikinęs treneris.

Biatlonininkai varžybas pradėjo sprinto rungtimis. Mūsiškė Ana Jesipionok merginų 6 km sprinto varžybose po netaiklaus šūvio suko tik vieną baudos ratą ir finišavo 24-ta (20 min. 10 sek.) tarp 46 sportininkių.

Raminta Dindaitė, kuriai teko įveikti keturis baudos ratus, užėmė 36 vietą (21 min. 29,3 sek.). Nugalėtoja tapo prancūzė Camille Bened (17 min.

42,02 sek., 1 baudos ratas).

7,5 km persekiojimo lenktynėse A.Jesipionok startavo ir finišavo užimdama tokią pat poziciją – 24-ą (29 min.

42,6 sek.). R.Dindaitė aplenkė dvi varžoves ir pakilo į 30 vietą (31 min. 1,8 sek.). Nugalėjo rusė Ana Grigorjeva (24 min. 45,8 sek.).

Biatlonininkų 7,5 km sprinto varžybose abu Lietuvos atstovai pasirodė pa-

Olimpinis festivalis

našiai. Tarp 51 finišavusio sportininko Jokūbas Mačkinė užėmė 28 vietą (22 min. 32,2 sek., 2 baudos ratai), o Nikita Romanovas buvo 30-tas (22 min.

40,2 sek., 3 baudos ratai). Aukso medalį iškovojo čekas Vitezslavas Hornigas (19 min. 46,9 sek.). 10 km persekiojimo lenktynėse N.Romanovas pakilo į 28 vietą (33 min. 45,8 sek.), o J.Mačkinė smuktelėjo į 34-tą (35 min.

30,3 sek.). Čempionu tapo prancūzas Thomas Briffazas (28 min. 45,9 sek.).

įdomu devyni

Paskutinė biatlono varžybų rungtis – mišri estafetė. Čia dviem merginoms teko įveikti po 6 km, o dviem vaikinams – po 7,5 km. Lietuvos sportininkai aplenkė turkų bei lenkų kvartetus ir užėmė 11 vietą (1 val. 25 min.

53,9 sek.).

Pirmoji startavusi R.Dindaitė finišavo aštunta, tokią pat poziciją išlaikė ir vos du papildomus šovinius išnaudojusi A.Jesipionok. J.Mačkinė po jam tekusio baudos rato smuktelėjo į devintą vietą, o finišavus N.Romanovui, kuris suko tris baudos ratus, Lietuvos rinktinė liko vienuolikta. Čempionais tapo rusai, kurių laikas – 1 val. 16 min.

39,3 sek.

Festivalį vainikavo uždarymas. Galima sakyti, kad per atidarymą S.Ramanauskas vėliavą nešė avansu. Uždarymo ceremonijoje jam ir vėl teko ši garbė, bet šįkart jau už nuopelnus.

Europos jaunimo olimpinis festivalis atsisveikino iki 2019-ųjų – tais metais jis bus surengtas Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve.

Po varžybų Erzurume Lietuvos delegacijos gretose buvo dar vienas narys – jaunasis ambasadorius snieglentininkas Aras Arlauskas. V.Vencienė džiaugėsi, kad jis puikiai atliko savo misiją ir suvienijo jaunuosius olimpiečius. „Jie visur lėkdavo kartu – ir į ledo ritulį, ir kitų varžybų pasižiūrėti. Palaikyti saviškius per varžybas sportininkai neturėjo daug galimybių – biatlono ir slidinėjimo varžybos vyko už 50 km, be to, sutapdavo varžybų laikas. Džiaugiuosi, kad mūsų komanda buvo labai darni ir žavi“, – sakė misijos vadovė.

Daug kalbų prieš festivalį buvo skirta saugumui. Kelios valstybės, tarp jų ir kaimynė Latvija, saugumo sumetimais į festivalį vykti atsisakė. Pasak dalyvių, sustiprintas saugumas buvo juntamas viso festivalio metu. „Akių tai nebadė, bet apsaugos buvo visur.

Minutei išėjusi iš arenos vėl į ją grįždama turėjau iš naujo rodyti kuprinę.

Važiuojant į viešbutį dukart stabdė, o su paprastu taksi privažiuoti iki pat

9 sporto šakų varžybose XIII Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Erzurume dalyvavo per 700 sportininkų iš 34 šalių.

9 Lietuvos atstovai rungtyniavo biatlono, čiuožimo trumpuoju taku, dailiojo čiuožimo ir slidinėjimo varžybose.

9 šalių – tarp jų ir Lietuvos – atstovai iškovojo aukso medalius.

Daugiausiai medalių laimėjo rusai – 39 (19 aukso, 9 sidabro ir 11 bronzos), antri prancūzai – 21 (7, 8, 6), treti slovėnai – 10 (5, 2, 3).

9-ti su vienu aukso apdovanojimu lietuviai liko medalių lentelėje. Mūsų kaimynai baltarusiai ir estai pelnė po vieną sidabro medalį.

Latviai olimpiniame festivalyje nedalyvavo.

Dailiojo čiuožimo atstovė V.Keda ir L.Vanagienė

viešbučio neleido“, – pasakojo D.Gudzinevičiūtė.

LTOK prezidentės tikinimu, Erzurumas gražus, jame daug jaunų žmonių, bet jis konservatyvus. „Miestas musulmoniškas. Daug jaunų žmonių, nes nemažai universitetų, bet pamatyti merginą be skaros sunku.

Apskritai mums svetimas turkų mentalitetas buvo juntamas. Pavyzdžiui, kad ir kaip skubėtum, vairuotojas vis tiek sustos su visais pasišnekėti, pasilabinti. Be to, buvo gana rimtas kalbos barjeras, nes tik jaunimas ir tik savanoriai kalbėjo angliškai. Tačiau visi nusiteikę geranoriškai, žiūrovų daug, visi festivaliu labai domėjosi“, – tokių įspūdžių iš Erzurumo parsivežė D.Gudzinevičiūtė.

Svetimas buvo ir maistas lietuviškiems skrandžiams. Per pusryčius jogurtų ar dribsnių sportininkų valgykloje atsirado tik antroje festivalio dalyje, o iki tol teko rinktis iš košių, kurios buvo neįprastos ne tik vaikiškiems, bet ir suaugusiųjų skrandžiams. „Bet sakyti, kad buvo blogai, negalėčiau“, – kaip visada optimistiškai nusiteikusi V.Vencienė. Šis festivalis lietuviams išskirtinis tuo, kad jame pavyko iškovoti medalį, o tuo žiemos sporto šakų atstovai gali

pasidžiaugti ne taip jau dažnai. Per visą Lietuvos sportininkų dalyvavimo žiemos olimpiniuose festivaliuose istoriją šis S.Ramanausko aukso medalis buvo pirmasis, o apskritai – trečiasis apdovanojimas: sidabrą yra pelniusi biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė ir slidininkė Irina Terentjeva. „Dabar turime po vieną visų pagrindinių žiemos festivalio sporto šakų medalį – čiuožimo, slidinėjimo, biatlono. Greitasis čiuožimas dėkingas tuo, kad jis vyksta uždaroje arenoje.

Sportuoti norinčių vaikų, kaip ir grupių, daugėja, jeigu bus daugiau dėmesio, arenų – bus ir sportininkų. Visi vaikai festivalyje labai stengėsi, visi parodė neblogus rezultatus – visi iki vieno“, – Lietuvos sportininkų startus apibendrino V.Vencienė.

LTOK prezidentė pridėjo: „Stengiamės gaivinti žiemos sportą Lietuvoje. Mūsų „LTeam“ žiemos olimpinis festivalis rodo, kad lietuviai mėgsta žiemos sportą, bet pasižiūrėkime per langą (vasario 19-ąją, kai kalbėjomės, sniegas jau virto upeliais – aut. past.).

Viliamės, kad žiemos sportas atgims.

Numarinti lengva, atgaivinti – ne.“ Bet iškovojami Lietuvos sportininkų apdovanojimai suteikia vilties.

OLIMPINĖ PANORAMA

13

tradicija

Olimpinės mylios bėgimas

Festivalis pranoko lūkesčius

Olimpinę mylią įveikė ir ši šeimyna

Tradiciniame „LTeam“ žiemos olimpiniame festivalyje Druskininkuose netrūko pramogų ir atkaklios sportinės kovos, čia žibėjo scenos ir sporto žvaigždės. milda dainiūtė

Tai buvo ketvirtasis žiemos olimpinis festivalis: pirmasis vyko Ignalinoje, o pastaruosius tris kartus jo dalyviai rinkosi Druskininkuose.

Pirmieji festivalyje startavo „Winter Challenge“ varžybų dalyviai – 124 komandos, iš kurių 36 varžėsi sudėtingoje profesionalų, o 88 – mėgėjų„Fun“ trasoje. Šios rungties dalyviams teko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto slidėmis, dviračiais, baidarėmis ir bėgprezidentė Daina Gudzinevičiūtė per te įveikti sniegu padengtas miškingas iškilmingą festivalio atidarymą dėkojo Druskininkų vietoves ir Nemuną.

Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir „Snow“ arenos generaliniam direktoriui Andriui Stasiukynui, kurie trečią kartą priėmė festivalio dalyvius.

Jų susirinko apie 6 tūkst. Šįkart – ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Baltarusijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir Suomijos.

Atvykusiųjų į šventę dar laukė ledo siena, tikri alpinizmo išbandymai ir pramogos ant specialios laipiojimo sienelės, masinė „Impuls“ mankšta, olimpinės mylios bėgimas, „SkiErg“ treniruoklių turnyras, šiaurietiško ėjimo žygis, ledo ritulio įgūdžių turnyras, bavariškasis akmenslydis, greitasis čiuožimas, sporto talismanų pramoginė penkiakovė, „Snaigės“ žygis, biatlono iššūkis ir kitos rungtys.

D.Gudzinevičiūtei, R.Malinauskui ir A.Stasiukynui uždegus ledinį festivalio deglą „LTeam“ olimpinio žiemos festivalio dalyviai nuskubėjo į varžybų vietas. Pasirinkimas, kur dalyvauti, buvo gana didelis: net 21 rungties varžybos, Renginio apdovanojimus paįvairino skirtos ir mažiems, ir dideliems. „X faktoriaus“ nugalėtojų Monikos 14

OLIMPINĖ PANORAMA

Žiūrovams išdalijome pusantro tūkstančio dalyvio pasų. Tie, kurie jėgas bandė nors vienoje rungtyje, gavo po medalį, tiems, kurie surinko tris skirtingus antspaudus, įteikėme atšvaitus, o pateikusiems daugiau nei penkis antspaudus – žiemines ausines.

Vitalijus Vasiliauskas

tradicija Mankšta su „Impuls“

Alpinizmo mėgėjų laukė 8 m aukščio ledo siena

Pundziūtės ir Iglės Bernotaitytės dainos, „Lilo ir Innomine“ koncertas. „Labai smagu matyti tiek daug šeimų su vaikais, šiais metais dalyvių skalė kaip niekad plati – nuo mažiausiųjų iki senjorų. Kai prieš ketverius metus pirmą kartą rengėme žiemos festivalį, šiek tiek nerimavome, ar jis sulauks visuomenės dėmesio. Dabar jokių abejonių nekyla – festivalis tapo didžiausiu žiemos sporto renginiu, džiaugiamės kasmet sugrįžtančiais jo dalyviais“, – sakė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.

Sėkmingas debiutas Mažiesiems bėgikams buvo skirta 500 m distancija, o daugiau nei pusė tūkstančio žmonių dalyvavo olimpinės mylios – 1988 metrų bėgime. Šią distanciją įveikė ir Sidnėjaus bei Atėnų olimpinių žaidynių dalyvė maratonininkė Inga Juodeškienė, pirmą sykį dalyvavusi olimpiniame žiemos festivalyje.

Festivalio aukurą įžiebė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė, Druskininkų meras R.Malinauskas ir „Snow“ arenos generalinis direktorius A.Stasiukynas

Bavariškasis akmenslydis

„Olimpinę mylią bėgau vienintelė iš mūsų klubo. Šventėje dalyvavo ir olimpietė Rasa Drazdauskaitė, kuri teisėjavo talismanų varžybose. Pamačiusi, kaip čia smagu, nusprendžiau kitąmet irgi būtinai pati dalyvauti ir kitus dar pakviesti. Ėjau ratu aplinkui, viską stebėjau ir žavėjausi, kad visiems buvo sudaryta galimybė dalyvauti netgi tose sporto šakose, apie kurias mes mažai žinome. Patinka ir kalnų, ir lygumų slidinėjimas, namie turiu slides. Dar žaidžiu golfą, buriuoju. Kai aktyviai sportavau, nepajutau kitų sporto šakų žavesio, o dabar Druskininkuose pamačiau, kokios jos yra patrauklios“, – įspūdžiais dalijosi I.Juodeškienė.

Tačiau šįkart ne jai buvo lemta laimėti olimpinės mylios bėgimą. Fortūna

nusišypsojo Klaipėdos bendrovės „Pajūrio gintaras“ gintaro montuotojai-dirbėjai Redai Žalimienei, buvusiai orientacininkei, šiai sporto šakai atidavusiai 23 metus. Tik dabar klaipėdietė sportuoja savo malonumui. „Olimpiniame žiemos festivalyje dalyvavau pirmą kartą. Nutariau ne tik bėgti, bet ir dalyvauti „Ledo kirčio“ varžybose. Mat mano vyras Andrius Žalimas yra alpinistas, žavisi šia sporto šaka, jis irgi turėjo dalyvauti olimpiniame festivalyje, bet išvažiavo į komandiruotę Lenkijoje ir į Druskininkus nesuspėjo atvykti“, – pasakojo greičiausia olimpinio žiemos festivalio bėgikė.

Iš vyrų pirmasis atbėgo ugniagesys iš Vilniaus Modestas Dirsė. „Tai buvo mano debiutas olimpiniame žiemos festivalyje, bet tikrai ne paskutinis“, – žadėjo laimėtojas, aktyviai bėgiojantis penktus metus.

Gavęs naudingą apdovanojimą – leidimą šešis mėnesius lankytis „Impuls“ sveikatingumo klube, M.Dirsė nutarė dar pabėgioti. „Šiandien mano treniruotėje – 18 km bėgimas. Ne tik bėgiosiu, bet su drauge išbandysime ir daugiau sporto šakų. Mums daug kas patrauklu: ir alpinizmas, ir kalnų slidinėjimas, ir šiaurietiškas ėjimas“, – pridūrė M.Dirsė.

Tarp svečių – alpinizmo legenda Laipiojimo ledo siena varžybos vyko dviejose trasose: greičio ir techninio lipimo. Čia jėgas bandė po 50 sportininkų iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Vokietijos. Jiems teko kopti arenos viduje išlieta 8 metrų aukščio ledo siena. Tiems, kurie niekada gyvenime nebuvo bandę lipti ledu, buvo parengta lengvesnė trasa.

OLIMPINĖ PANORAMA

15

tradicija

Bene daugiausia žiūrovų dėmesio sulaukė pirmą kartą vykusi sporto komandų talismanų kova

Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentė vilnietė Vilma Tūbutytė irgi ketino dalyvauti „Ledo kirčio“ varžybose, bet prieš festivalį susižeidė ranką. Varžybas papuošė pasaulio alpinizmo žvaigždė 48-erių vokietis Robertas Jasperas. Į kalnus svečias kopia jau 40 metų. Prieš varžybas R.Jasperas Druskininkuose surengė parodomąjį lipimą ledo siena. „Festivalis man labai patiko – ir varžybų organizacija, ir labai šilti žmonės. Ideali „Snow“ arena ir ledo siena, ypač šaliai, kuri neturi kalnų. Buvo puiki galimybė lipimo ledo siena entuziastus supažindinti su šia sporto šaka. Mačiau daug žmonių, jaučiančių didelę aistrą kalnams“, – viešnage liko patenkintas R.Jasperas.

Rietaviškiai džiaugėsi žiema Kartu su olimpiniu žiemos festivaliu vyko ir Lietuvos mokyklų žaidynių šachmatų, kvadrato, futbolo, mažojo krepšinio 3x3, snieglenčių, kalnų ir lygumų slidinėjimo varžybos. Į Druskininkus atvyko ir 15 Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos moksleivių, vadovaujamų kūno kultūros mokytojos ir „Riva“ šokių vadovės, didelės žiemos entuziastės Giedrės Žlibinienės bei jos kolegos Dariaus Aukškalnio.

16

Kai prieš ketverius metus pirmą kartą rengėme žiemos festivalį, šiek tiek nerimavome, ar jis sulauks visuomenės dėmesio. Dabar jokių abejonių nekyla – festivalis tapo didžiausiu žiemos sporto renginiu, džiaugiamės kasmet sugrįžtančiais jo dalyviais.

Daina Gudzinevičiūtė mai ir varžėmės olimpiniame festivalyje. Rietave sniego jau nebuvo, todėl mokiniams buvo labai smagu pasidžiaugti tikrąja žiema. Dauguma vaikų pirmą kartą pamatė „Snow“ areną“, – įspūdžiais dalijosi G.Žlibinienė.

Rietaviškiai jėgas bandė ir olimpiniame žiemos festivalyje, berniukų ir mergaičių komandos slidėmis leidosi nuo kalnų, dalyvavo lygumų slidžių varžybose, berniukai dar bėgo olimpinę mylią.

Penki rietaviškiai – Beatričė Vaičikauskaitė, Gerda Jurkutė, Jonas Stonkus, Vilius Raišuotis ir Jonas Bertauskas – bendramoksliai iš tos pačios dešimtos klasės. Be jų, dar atvyko ir kitų dešimtokų, aštuntokų, septintokų. Dauguma rietaviškių jau lanko treniruotes: vieni jojimo, kiti futbolo, treti – sportinių šokių.

„Praėjusiais metais Druskininkuose praleidome dvi dienas: dalyvavome projekte „Olimpinės kartos“ moky-

Festivalis ugdo pamainą Ypač daug įvairiausių pramogų buvo skirta vaikams. Į olimpinį žiemos fes-

OLIMPINĖ PANORAMA

Talismanų varžyboms teisėjavo R.Drazdauskaitė, I.Bernotaitytė, V.Vencienė ir D.Karalienė

tivalį atvykęs Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas kaunietis Albinas Grabnickas vos spėjo sužiūrėti savo pusketvirtų metukų anūkę Novą Grabnickaitę. „Sunkiai sekėsi prikalbinti važiuoti, bet ir lauke, ir „Snow“ arenoje matant, kaip šlaitu leidžiasi kalnų slidininkai, Novos akys spindėjo. Jai patiko greitis, posūkiai, anūkėlė man sakė, kad irgi nori taip leistis nuo kalno.

Olimpinis žiemos festivalis jai buvo gera proga pagauti tą pirmąjį sporto įgūdį. Nova šiemet dar per maža dalyvauti festivalio renginiuose, tačiau kitąmet tikrai bus renginio dalyvė ir puikuosis dalyvio pasu“, – neabejojo A.Grabnickas.

Vaikų kalnų slidinėjimo varžybose dalyvavo ir „Snow“ arenos generalinio direktoriaus A.Stasiukyno duktė.

Tai nebuvo pirmasis Alytaus šv. Benedikto gimnazijos ketvirtokės Monikos Stasiukynaitės olimpinis žiemos festivalis, ji varžybose dalyvavo ir praėjusiais metais. Dešimtmetė Monika jau tvirtai apsisprendė tapti kalnų sli-

tradicija

dininke, todėl paklausta, kuri rungtis jai labiausiai patiko, iš karto atsakė: „Kalnų slidinėjimas.“ Ledo ritulio aikštelėje savo sugebėjimus demonstravęs jau dvyliktus metus šios sporto šakos treniruotes lankantis Kristupas Pranckietis, Vilniaus ledo ritulio mokyklos „Geležinis vilkas“ žaidžiantis vartininkas, į festivalį atvažiavo su savo tėvu Viktoru. „Labai linksma ir smagu pasitikrinti savo jėgas su kitais žaidėjais. Buvo įvairių rungčių – vienos pakluso lengviau, kitos sunkiau. Gaila, kad savo pasirodymą buvau priverstas nutraukti, nes laukė jaunių ledo ritulio čempionato rungtynės Vilniuje su Svetlogorsko ledo ritulininkais, – apgailestavo Mykolo Biržiškos gimnazijos devintokas ir atskleidė savo svajonę – norėtų būti geru ledo ritulio vartininku. – Man dar tik penkiolika, dar viskas prieš akis“, – pridūrė jaunasis ledo ritulininkas.

A.Grabnickas su anūke Nova

Festivalyje netrūko pramogų

Na, o patys jauniausi olimpinio žiemos festivalio čempionai, matyt, buvo ketverių Lukas ir aštuonerių Adomas Ogulevičiai, dalyvavę greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose. Jie – Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos generalinės sekretorės Virginijos Ogulevičienės sūnūs.

Laukia festivalio ir kitąmet Visą dieną festivalyje praleidęs ir nugalėtojus apdovanojęs Druskininkų meras R.Malinauskas norėtų, kad kitąmet „LTeam“ olimpinis žiemos festivalis vėl pas juos sugrįžtų. „Mes galime sportuoti ištisus metus ir organizuoti žiemos festivalius. „Snow“ arena – mūsų pasididžiavimas. Čia įrengtos uždaros slidinėjimo trasos, analogo nerasime tūkstančio kilometrų spinduliu. Mums tokios šventės neatsibosta, visus metus laukiame tokių svečių. Kiekviena šventė, renginys mums – laukiamas ir pageidaujamas. Žiemą nėra tiek daug renginių kaip vasarą, todėl „LTeam“ olimpinis žiemos festivalis – šventė visiems, kuriems patinka žiema ir jos pramogos, kurie mėgsta susitikti, bendrauti, na, o kai kas ir laimėti“, – sakė meras.

Paklaustas, ar galėtų teigti, kad Druskininkai tapo Lietuvos žiemos sporto sostine, R.Malinauskas šypsodamasis atsakė, kad šis miestas tapo visų metų sporto sostine, nors prieš keliolika ar vos kelerius metus taip neatrodė. „Mes tuo didžiuojamės“, – neslėpė R.Malinauskas.

O kuri rungtis jam labiausiai patiko? „Mane visada domina kalnų slidinėjimas. Neprofesionaliai slidinėju ir aš pats. Nuo kalnų leidausi Ispanijoje, Če-

Ledo ritulio įgūdžių turnyro lyderiai

kijoje, Italijoje. Tačiau pastaruoju metu Druskininkuose vyksta ypač daug įvairiausių renginių, be to, didelis užimtumas darbe neleidžia kažkur toliau išvykti atostogauti“, – prisipažino meras.

Linksma talismanų kova Bene daugiausia žiūrovų dėmesio sulaukė pirmą kartą vykusi sporto komandų talismanų kova. Čempiono taurė iškeliavo į krepšinio sostinę Kauną, nes pramoginės penkiakovės varžybose triumfavo Kauno „Žalgirio“ talismanas Žalgirinis, surinkęs 35 taškus. Antrą vietą su 31 tašku užėmė Druskininkų „Snow“ arenos talismanas Sniegius, trečią – 27 taškus užsidirbęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ Vilkas.

Apmaudžiai vos puse taško nuo Vilko atsiliko ir ketvirta vieta tenkinosi Klaipėdos „Neptūno“ komandos talismanas Neptūnas. Varžybose dar dalyvavo Panevėžio „Lietkabelio“ Vėžiukas, Utenos „Juventus“ Juvis, „LTeam“ talismanas Ąžuolas ir Vilniaus „Hockey Punks“ Panda. Šios linksmos rungties dalyviai savo sugebėjimus demonstravo dailiojo čiuožimo, gatvės šokių, ledo ritulio,

„Winter Challenge“ startas

slidinėjimo uždarų patalpų treniruokliais „SkiErg“ ir nusileidimo nuo kalno sniego dviračiais rungtyse.

Talismanų pasirodymą vertino tituluota komisija: olimpinė slidinėjimo čempionė Vida Vencienė, olimpinė prizininkė irkluotoja Donata Vištartaitė-Karalienė, lengvaatletė R.Drazdauskaitė ir „X faktoriaus“ nugalėtoja I.Bernotaitytė.

Festivalis dar gali plėstis Šiųmetį „LTeam“ olimpinį žiemos festivalį apibendrino Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas: „Įspūdžiai puikūs, renginys tapo tarptautiniu, pavyko surengti visas varžybas. Tai buvo tikrai gražus sporto renginys ne tik dalyviams, bet ir žiūrovams. Stengėmės pritraukti visuomenę, kad ji ne tik ateitų pasižiūrėti festivalio, bet ir jame aktyviai dalyvautų. Žiūrovams išdalijome pusantro tūkstančio dalyvio pasų. Tie, kurie jėgas bandė nors vienoje rungtyje, gavo po medalį, tiems, kurie surinko tris skirtingus antspaudus, įteikėme atšvaitus, o pateikusiems daugiau nei penkis antspaudus – žiemines ausines. Renginyje,

Apšilę bėgimo trasoje broliai Ogulevičiai tapo greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybų čempionais

OLIMPINĖ PANORAMA

17

tradicija įskaitant ir savanorius, dirbo apie 200 žmonių. Mokyklų žaidynių finalinėse vasaros ir žiemos varžybose jėgas bandė 950 moksleivių. Net 500 sportininkų dalyvavo „Winter Challenge“ varžybose, panašiai tiek pat jų bėgo olimpinę mylią.

Druskininkai turi nerealią žiemos infrastruktūrą. Čia galima organizuoti įvairius renginius. Į kai kurias rungtis net neregistravome dalyvių, nes jų buvo per daug, tokiai žmonių masei nesugebėtume surengti varžybų.

Labai greitai užsipildė alpinistų pamėgtas „Ledo kirtis“, likus savaitei iki varžybų – ir profesionalų trasa „Winter Challenge.

VARžybos

LTOK rėmėjų ir partnerių varžybas laimėjo Lietuvos sporto žurnalistų federacijos komanda

Olimpinis žiemos festivalis auga įvairiomis prasmėmis – ir varžybų programa, ir rungčių įvairove, ir sudėtingumu. Esu tvirtai įsitikinęs, kad festivalis dar gali plėstis.“

PARTNERIAI „LTeam“ žiemos olimpinio festivalio metu tradiciškai buvo surengtas LTOK rėmėjų ir partnerių turnyras. Jo dalyviai bėgo olimpinę mylią, išbandė dalį „Winter Challenge“ trasos, dalyvavo ledo ritulio įgūdžių ir kalnų slidinėjimo varžybose. Šįkart pergalę šventė Lietuvos sporto žurnalistų federacijos komanda.

„Olimpinės kartos“ mokymų dalyviams fotografas V.Dranginis surengė ir praktines pratybas

LTOK darbuotojams netrūko darbo

„SkiErg“ treniruoklis

18

OLIMPINĖ PANORAMA

„Snow“ arena įsigijo naują šaldymo įrangą, tad druskininkiečiai ledo turės pusei metų. Įrengėme ledo sieną – šiame regione tai analogų neturintis dalykas. Lauke atsirado ledo aikštelė.

Viską darėme kartu su „Snow“ arena.

Išvakarėse – mokymai Festivalio išvakarėse Druskininkuose vyko „Olimpinės kartos“ mokymai. Su moksleiviais fotografijos gudrybėmis dalijosi profesionalus sporto fotografas Vytautas Dranginis, apie darbo didžiausiame naujienų portale „Delfi“ subtilybes pasakojo žurnalistė Jūratė Žuolytė, lektorius Nerijus Miginis kalbėjo apie sporto renginių organizavimą. Pedagogai savo dalykines kompetencijas tobulino atskiroje sesijoje, kurią vedė vadinamojo koučingo specialistas Donatas Petkauskas. „Olimpinės kartos“ mokymų dalyviams diplomus įteikė lengvaatletė, olimpinė vicečempionė Austra Skujytė.

Druskininkų jaunimo užimtumo centre LTOK „Olimpinės kartos“ mokymus rengė jau trečią kartą. Juose šiais metais dalyvavo 60 mokinių bei 30 mokytojų iš 16 Lietuvos mokyklų. Sulaukta dalyvių iš Alytaus, Kauno, Druskininkų, Prienų, Kėdainių, Šiaulių, Vilniaus, Kretingos. Gausiausiai moksleivių atvyko iš Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos, Alytaus r. Butrimonių ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijų, Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro. „Olimpinė karta“ jau keturioliktus metus įgyvendinamas LTOK projektas, kurio tikslas – skleisti olimpines idėjas švietimo įstaigose, per sportą ugdyti laimingus, sveikus ir aktyvius Lietuvos vaikus. Prie projekto yra prisidėję daugiau nei šimtas mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų iš visos šalies.

Kartu su olimpiniu žiemos festivaliu vyko ir Lietuvos mokyklų žaidynių šachmatų, kvadrato, futbolo, krepšinio, snieglenčių, kalnų ir lygumų slidinėjimo varžybos

moksleivių

Mokyklų žaidynių finalinėse vasaros ir žiemos varžybose jėgas bandė 950 moksleivių.

Alfredo Pliadžio, Augusto Četkausko, Sauliaus Čirbos, Manto Gudzinevičiaus nuotr.

950

25

posūkis

J.Šuklinas irklavimui atidavė 20 metų

Į kanoją – jau tik laisvalaikiu „Negaliu pasakyti, kad nors per vieną treniruotę kažką dariau puse jėgos – visada stengiausi dirbti maksimaliai.

Bet reikia mokėti sustoti ir išeiti“, – sako olimpinis vicečempionas Jevgenijus Šuklinas.

Lina Daugėlaitė Pastarąjį kartą kanoją J.Šuklinas irklavo praėjusių metų birželio 6-ąją. „Taip sutapo, kad lygiai prieš dvidešimt metų, 1996-ųjų birželio 6-ąją, aš pradėjau irkluoti“, – prisimena simboliškai su kanojų sportu pasaulio taurės etapo varžybose atsisveikinęs olimpinis vicečempionas.

Ilgiau nei pusmetį specialiai į rankas neėmęs irklo šiandien kanojininkas jaučia, kad jo jau pasiilgo. „Kai bus geras oras, norėčiau pairkluoti“, – prisipažįsta iš didžiojo sporto besitraukiantis, bet su kanoja visam laikui atsisveikinti neketinantis J.Šuklinas. Kaip ir apskritai pamiršti sporto – vakariniams krosams, darbui sporto salėje jis randa laiko beveik kasdien.

Bet dabar sportas – jau tik laisvalaikis. Reikia mokėti padėti tašką. Ir tam, kanojininko manymu, dabar tinkamas metas. Jis prisimena, kaip prieš dešimtmetį žadėjo, kad rimtai sportuos iki 30ties. Šiandien jam 31-eri. „Aš per tą laiką atidaviau visas jėgas, negaliu pasakyti, kad nors per vieną treniruotę kažką dariau puse jėgos – visada stengiausi dirbti maksimaliai. Bet reikia mokėti sustoti ir išeiti“, – sako J.Šuklinas.

20

OLIMPINĖ PANORAMA

Paskatino permainos Vis dėlto didžiausią įtaką apsvarstyti sportinės karjeros pabaigos variantą turėjo ne garsiai ištartas pažadas, o numatomos permainos olimpinėje programoje. Tarptautinis olimpinis komitetas koreguos Tokijo olimpinių žaidynių programą, keis ir kanojų varžybų rungtis. Iš programos ketinama išbraukti 200 m sprintą, kur ir varžėsi Lietuvos kanojininkas. Nors taškai ant „i“ dar galutinai nesudėti, J.Šuklino žiniomis, 99 proc. tikimybė, kad sprinto rungties nebeliks. „Keičiasi distancijos, nebus mūsų nuotolio, o pereiti irkluoti 1000 m nelabai yra noro. Laikas pradėti asmeninį gyvenimą, nes kai toks grafikas, kokiu gyvenau pastaruosius dvidešimt metų, buvo sudėtinga – labai mažai kitiems pomėgiams skirdavau laiko“, – prisipažįsta 31-erių sportininkas. Ir prasitaria rimtai mąstantis apie šeimą, nors konkrečių planų dar neturi. „Bet dabar daugiau vietoje būsiu, tai, manau, pajudės tas klausimas“, – šypsosi visaginietis.

Kas dar galėtų priversti jį persigalvoti? Jeigu į olimpinę programą būtų įtraukta 500 m rungtis dviviete kanoja, jis rimtai pamąstytų apie grįžimą į pro-

Man labai svarbus mano miestas, dėl jo išgyvenu. Tai žmonės, kurie mane palaikė visą sportinę karjerą, todėl noriu jiems kažką grąžinti ir kažką padaryti gero.

Jevgenijus Šuklinas

POSŪKIS Alfredo Pliadžio nuotr.

fesionalų sportą. „Man būtų labai įdomu dar porą metų pairkluoti, nes su Vadimu Korobovu bandėme irkluoti dvivietę, gerus rezultatus rodėme. Galėtume sudaryti stiprią komandą. Galėčiau irkluoti ir su Henriku Žustautu“, – mano J.Šuklinas.

J.Šuklino karjeros viršūnė – Londono olimpinių žaidynių sidabras

Tituluotam kanojininkui pasitraukus iš sporto, šiandien stipriausi šios sporto šakos atstovai H.Žustautas ir V.Korobovas į vieną kanoją sėsti negalėtų, nes abu irkluoja dešine ranka, o J.Šuklinas – kairiarankis.

Svarstydamas apie jaunesnių kolegų olimpines perspektyvas J.Šuklinas sako, kad jeigu TOK planuojamus pokyčius įgyvendins, H.Žustautui persikvalifikuoti bus sudėtinga. „Jeigu sprinto neliks, Korobovas, manau, tikrai galės varžytis 1000 m distancijoje.

Henrikas labiau sprinteris, jam tiktų 200 arba 500 m nuotolis. Jeigu jų neliks, bus liūdna, nes jis šiose rungtyse galėtų siekti gerų rezultatų. O Vadimas gali persikvalifikuoti – ir technika, ir svoris, ir kitos jo savybės tinka 1000 m rungčiai. Svarbu psichologiškai persiorientuoti“, – įsitikinęs patyręs kanojininkas.

Jeigu 500 m rungtis dviviete kanoja taps olimpinė, šį sezoną J.Šuklinas laidoja. TOK sprendimas paaiškės pavasarį, o sutartis su Lietuvos olimpiniu sporto centru (LOSC) sportininkai turi pasirašyti dabar. „Jeigu pasirašysiu su LOSC sutartį, jie investuos į mane pinigus – aš to nenoriu, man sąžinė neleistų išleisti valstybės pinigus, važinėti į stovyklas, bet po to, jeigu paaiškėtų, kad 500 m distancijos nebus, prieš sezoną baigti karjerą. Manau, nebus vėlu sugrįžti“, – sako beveik kasdien aktyviai sportuojantis visaginietis.

Grąžina duoklę miestui J.Šuklinas nelaukia sudėjęs rankų, kol bus priimti TOK sprendimai. Nors metai dar tik prasidėjo, veiklus vyras, kaip Visagino miesto tarybos narys, šiemet jau buvo Vokietijoje ir Estijoje, bendrauja su „InfoBalt“ organizatoriais ir japonų verslininkais, planuoja vizitą pas naująją Lietuvos valdžią. „Pagrindinė bėda Visagine ta, kad po atominės jėgainės uždarymo nėra pakankamai darbo vietų.

Atominė tarnavo visai Lietuvai, o dabar problemos liko tik Visagino... Dabar važinėjame po visokias parodas, susitinkame su verslininkais, ieškome investuotojų. Daug planų, bet reikia daug dirbti, nes neužtenka tik nuvykti ir pasakyti, kad Visaginas – gera vieta investuoti. Nuo tokių kalbų čia nesuvažiuos verslininkai gamyklos statyti“, – apie naujus rūpesčius pasakoja olimpinis vicečempionas.

Baigęs sportinę karjerą jis gali ir nori skirti visą savo laiką bei jėgas darbui Visagino miesto taryboje, nors už tai negauna atlygio. Šios pareigos visuomeninės, o darbą miesto taryboje J.Šuklinas suvokia kaip padėką ir duoklės grąžinimą miestiečiams. „Man labai svarbus mano miestas, dėl jo išgyvenu.

Tai žmonės, kurie mane palaikė visą sportinę karjerą, todėl noriu jiems kažką grąžinti ir kažką padaryti gero“, – sako sportininkas.

Bet tai nelengva, nes politikoje netrūksta povandeninių srovių. „Sporte truputį praprasčiau. Tu gali išeiti ir įrodyti savo jėgą, o čia kas nors prirašo, pripasakoja ko nors žmonėms ir šie pradeda tavimi abejoti. Ir kaip įrodysi, kad stengiesi dėl jų nuoširdžiai, nes nori padaryti kažką gero?“ – klausia J.Šuklinas, kuriam politiniai žaidimai ir manipuliavimas – ne prie širdies.

Nerti į gilesnius politikos vandenis visaginietis ne-

planuoja ir galvodamas apie ateitį į Seimo ar kitų valdžios institucijų langus nesižvalgo. „Sportuodamas turėjau ambicijų tapti olimpiniu čempionu – tai laimėjimas, kurio reikia siekti. O politikoje užimti kažkokias pareigas – atsakomybės klausimas, nenorėčiau jų užimti dėl to, kad tas statusas kažką papildomai suteiktų. Aš tikrai atrasiu vietą gyvenime ir galėsiu džiaugtis savo veiklos rezultatais. Jeigu nematysiu čia rezultato, jeigu žmonėms nebereikės manęs – tegul bando kiti. Neturiu ambicijų šioje srityje užsibūti. Kad ir kas aš būsiu – tarybos narys, meras ar paprastas žmogus, vis tiek stengsiuosi savo miestui būti naudingas“, – patikina J.Šuklinas.

Ir tą jis bando įrodinėti jau šiandien ne bėgdamas iš Visagino (nors prisipažįsta, kad padėtis mieste nėra gera), o bandydamas savo veikla įpūsti jam gyvybės. Be darbo miesto taryboje, J.Šuklinas kartu su bičiuliu čia kuria savo verslą – jau kelerius metus veikia picerija, o vasarą atidarė kepsnių restoraną „Rendez Vous“. „Pelno negaudavome, o visus uždirbtus pinigus investavome į verslo plėtrą. Bet kai turėsiu daugiau laiko, tuo rimčiau užsiimsiu. Šiuos dvejus metus, kaip tarybos narys, norėčiau daugiau laiko skirti miesto darbams“, – sako J.Šuklinas.

KARJERA TITULAI Olimpinės žaidynės 2012 m. sidabras (200 m distancija).

Pasaulio čempionatai 2006 m., 2007 m., 2009 m., 2014 m. bronza (200 m).

Europos čempionatai

Galvodamas apie netolimą ateitį svarsto, kad teks labiau įsitraukti į verslo reikalus ir dėl kitos paprastos priežasties: sportinės karjeros pabaiga kartu reiškia ir menkesnį finansinį stabilumą, bet pusiausvyrą grąžinti ketina per sportinę karjerą uždirbta renta.

2007 m., 2010 m., 2013 m. auksas (200 m), 2009 m. sidabras (500 m), 2006 m., 2009 m., 2012 m. bronza (200 m).

Neplanuoja būti treneris Kurdamas ateities planus trenerio darbo vizijos vienas geriausių Lietuvos kanojininkų juose nemato.

Paniręs į trenerio darbą vėl turėtų įsisukti į tą patį treniruočių, stovyklų ir varžybų ratą, kuris jį nuridentų tolyn nuo namų, nuo gimtojo Visagino, į kurį taip veržėsi grįžti.

2014 m. geriausias Lietuvos sportininkas.

Daugkartinis pasaulio ir Europos jaunimo ir jaunių čempionatų nugalėtojas bei prizininkas.

„Esu maksimalistas. Jeigu dirbčiau treneriu, vėl būtų tas pats grafikas – tektų su sportininkais važinėti į stovyklas, nes kitaip rezultatų nebus, į varžybas. O vienas pagrindinių motyvų baigti karjerą ir buvo tas, kad jau 20 metų ant ratų – tik prasideda sezonas, ir išvažiuoji. Į namus porai dienų užsuki – ir vėl kelionės. Sudėtinga“, – nutęsia olimpinis vicečempionas, gyvenimo būdą norintis keisti kardinaliai.

OLIMPINĖ PANORAMA

21

Žvilgsnis

Tikslai – patys aukščiausi Pekino ir Londono olimpinėse žaidynėse Lietuvos imtynininkai pelnė po medalį, o iš Rio de Žaneiro grįžo tuščiomis. Ar federacijoje įvykusios permainos prisidės prie pokyčių Tokijuje?

Marytė Marcinkevičiūtė

Džojos Barysaitės nuotr.

Naujuoju Lietuvos imtynių federacijos prezidentu tapęs vilnietis Giedrius Dambrauskas viliasi suburti tokią komandą, kuri dirbs imtynių, trenerių labui ir populiarins šią sporto šaką. Kaip ir ankstesni federacijos vadovai, jis ir toliau vienys imtynininkus bei stengsis pateisinti graikų-romėnų, laisvųjų imtynių ir moterų trenerių lūkesčius.

Buvote ilgametis Lietuvos imtynių federacijos viceprezidentas, o dabar tapote prezidentu.

Kodėl nutarėte siekti šio posto? Gal kuo nors netenkino ankstesnė federacijos veikla?

Nemanau, kad ankstesnė federacija, vadovaujama Valentino Mizgaičio, blogai dirbo. Iš jo ir iš dar ankstesnių federacijos prezidentų daug mokiausi, stengiausi perimti gerąsias savybes. Federacijos veikloje dalyvauju nuo 1992-ųjų: ketverius metus dirbau generaliniu sekretoriumi, o nuo 1996 m. su nedidele pertraukėle buvau viceprezidentas. Įsiklausydavau į trenerių nuomones, kurios federacijos administracijai, manau, yra pačios svarbiausios. Federacija dirbo pagal savo pajėgumą, neviršydama lūkesčių. Daugiausia kuravau vieną sporto šaką – graikų-romėnų imtynes, kurias geriausia išmanau, nes 17 metų dirbau treneriu. Viliuosi, kad mano vadovaujamos federacijos stiprioji pusė bus komanda. Tikiuosi ją suburti tokią, kuri dirbs imtynių, trenerių labui ir populiarins mūsų sporto šaką.

Su kokiomis viltimis pradedate naują darbą, kokie pagrindiniai iššūkiai laukia?

Imtynių kartelė užkelta labai aukštai. Jeigu prieš 12–15 metų būčiau kam nors užsiminęs, kad mes turėsime olimpinių žaidynių medalininkų, iš manęs būtų gardžiai nusijuokę, pasakę, kad imtynės – ne lietuvių sportas. Bet ankstesnių federacijos prezidentų Andrejaus Gribojedovo, Dariaus Čepausko bei visos jų komandos kruopštus darbas padėjo mūsų treneriams išugdyti du olimpinius medalininkus: kaip paaiškėjo, Mindaugas Mizgaitis Pekino olimpinėse žaidynėse tapo vicečempionu, o Aleksandras Kazakevičius Londone pelnė bronzą.

Be jų, pasaulio ir Europos pirmenybių medalių laimėjo Mindaugas Ežerskis, Valdemaras Venckaitis, svariai pasirodyta ir kitų amžiaus grupių čempionatuose. Lietuvos imtynių federacija iš eilinės tapo pastebima, sukūrėme gerai veikiančią sistemą. Būsiu nusivylęs savo darbu, jei kažko panašaus nepasieksime ir per šią kadenciją.

22

OLIMPINĖ PANORAMA

Prezidento V.Adamkaus sveikinimai

Mūsų iššūkiai – tie patys, o tikslai patys aukščiausi. Per Tokijo žaidynes ant olimpinio kilimo norime matyti dėl medalių ar aukštų vietų kovojančius ne vieną ir ne du mūsų imtynininkus bei imtynininkes.

Remdamasis graikų-romėnų imtynininkų pavyzdžiu norėčiau suformuoti aukšto meistriškumo sportininkų piramidę. Jos kontūrai jau matyti žvelgiant į moterų, o atsidarius Šiaulių sporto gimnazijai – ir į laisvąsias imtynes. Šiaulių sporto gimnazijoje suburta jaunųjų imtynininkų grupė. Šios gimnazijos auklėtinis Mantas Adomaitis 2015 m. Europos jaunių čempionato svorio kategorijos iki 85 kg varžybose pelnė bronzos medalį. Be piramidės ir profesionalaus trenerių bei imtynininkų požiūrio į sportą nieko nebus. Galime išugdyti Lietuvos, Baltijos šalių čempionų, bet toliau niekur nenueisime. Žinome, kad jūs – buvęs Vadovybės apsaugos departamento skyriaus viršininkas, į atsargą išėjęs 2016-ųjų sausį, vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas, aštuoniskart Lietuvos čempionas, kad jums 54-eri, o ko dar nežinome?

Gimiau ir augau Kaune, čia mokiausi iki septintos klasės, po to persikėlėme gyventi į Vilnių. Esu iš disidentų šeimos: mano tėtis Liudas Dambrauskas, pagal profesiją chemikas technologas, Maskvoje apsigynęs mokslo daktaro disertaciją, sovietiniais

mano tėtis Liudas Dambrauskas, pagal profesiją chemikas technologas, Maskvoje apsigynęs mokslo daktaro disertaciją, sovietiniais metais buvo persekiojamas ir už antisovietinę veiklą dukart teistas.

žvilgsnis Asmeninio albumo nuotr.

metais buvo persekiojamas ir už antisovietinę veiklą dukart teistas. Kai jis antrą kartą buvo nuteistas ir išsiųstas į Mordviją, aš mokiausi Vilniaus pedagoginio instituto trečiame kurse. Po tėvo teistumo mano, kaip sportininko, vieno Lietuvos imtynių rinktinės lyderių, keliai labai susiaurėjo. Po studijų dirbau Vilniaus rajone Rukainiuose geografijos ir kūno kultūros mokytoju, treniravau imtynininkus.

1988-aisiais aktyviai dalyvavau rajone kuriant Sąjūdį, dirbau jo renginių apsaugos tvarkdariu – „žaliaraiščiu“. Taip susiklostė, kad 1990 m. buvau tarp tų žmonių, kurie pirmieji pradėjo saugoti Seimą, profesorių Vytautą Landsbergį. Pradėjau dirbti Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriuje. Šią veiklą iš pradžių pavyko suderinti su trenerio darbu, bet vėliau tapus skyriaus vadovu ir pradėjus vadovauti pareigūnų profesiniam rengimui ėmė trūkti laiko.

Be to, vedžiau. Su gražiąja žmona Daiva, dirbančia draudime, auginame tris dukras – Aistę, Viltę ir Eglutę. Sūnus Ignas, baigęs aukštuosius mokslus, gyvena atskirai ir tvarkosi savarankiškai. Mano abu broliai – irgi buvę imtynininkai. Vidmantas – laisvųjų imtynių kandidatas į sporto meistrus, o brolis dvynys Saulius, šiuo metu garsus advokatas, kaip ir aš, – graikų-romėnų imtynių atstovas.

Imtynėmis nesusižavėjo tik mūsų sesutė Dalia, kuri nemažai laiko praleisdavo baseine, o vėliau rankinio aikštelėje. Šiuo metu ji yra aukščiausios kvalifikacijos gydytoja-kardiologė.

Imtynininku tapau vyriausiojo brolio Vidmanto, kuris dabar yra Kapčiamiesčio seniūnas, dėka. Mano pirmasis treneris buvo kaunietis Valentinas Bagdonavičius, po to mane treniravo kaunietis Algis Matuza ir vilniečiai, dabar jau šviesaus atminimo Vladas Ščeponas ir Eduardas Fainšteinas.

Buvote ir vienas tų, kurie Lietuvos olimpiniame sporto centre (LOSC) būrė imtynininkų grupę iš visos Lietuvos.

Taip, man tai buvo didelė garbė. Vaikščiojau ir įrodinėjau, kad turime gerą sporto bazę, tad iš rajonų sukelti sportininkai turės su kuo treniruotis, nes mano grupė, kurioje treniravosi Lietuvos jaunimo ir jaunių čempionatų medalininkai, buvo pajėgi tapti treniruočių partneriais. Į LOSC atėjau su gražiomis mintimis ir idėjomis, mano pagrindinis tikslas buvo išugdyti aukšto meistriškumo imtynininkų. Subūriau dešimties sportininkų grupę, plius dar buvo apie 16 mano auklėtinių. Talentingų sportininkų atvažiavo iš Tauragės, Anykščių, Joniškio. Mano grupėje treniravosi ir panevėžietis Marius Baranauskas, kuris dabar dirba treneriu Panevėžio sporto gimnazijoje, taip pat Anykščiuose treneriais dirbantys Renatas Puikys ir Algirdas Pupkis.

Startas nebuvo lengvas, bet auklėtiniai ir jų treneriai manimi patikėjo, nė vienas jų nepabėgo ir negrįžo į savo miestelius. Iš pradžių dirbau vienas, po to paprašiau, kad man padėtų pirmasis A.Kazakevičiaus treneris Remigijus Gustas bei Viktoras Ivankinas, nes jau dirbau Vadovybės apsaugos departamente.

Tuo metu buvo labai gera praktika: ir kiti Vilniaus imtynių treneriai vyresnius savo auklėtinius siųsda-

LIF prezidentas G.Dambrauskas

vo į tą grupę, kuri treniravosi su LOSC sportininkais.

Buvo didelė konkurencija, nesidalindavome, kad čia mano auklėtinis, o čia ne mano – treniravomės visi kartu. Su pirmąja sportininkų grupe į LOSC atvyko ir būsimieji olimpiečiai Edgaras ir Valdemaras Venckaičiai, Svajūnas Adomaitis, kiti puikūs imtynininkai. Augau ir brendau kartu su imtynėmis. Šių metų Lietuvos imtynių čempionato graikų-romėnų turnyre nedalyvavo olimpinių žaidynių medalininkai A.Kazakevičius ir M.Mizgaitis, pajėgus Laimutis Adomaitis. Ar jie jau baigė aktyviai sportuoti?

Sunku pasakyti. Jeigu nusprendei dar likti sporte, turi susitaikyti su mintimi, kad dirbsi visą ketverių metų ciklą. Tačiau būna taip, kad sportininkai, metus pailsėję po fizinio ir psichologinio nuovargio, patirto per beprotišką pasirengimo olimpiadai laiką, vėl sugrįžta. Kažkada sugrįžo ir M.Ežerskis, ir M.Mizgaitis.

ĮDOMU TARNYBA 1990 m. Giedrius Dambrauskas buvo tarp tų žmonių, kurie pirmieji pradėjo saugoti Seimą, profesorių Vytautą Landsbergį. „Pradėjau dirbti Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriuje. Šią veiklą iš pradžių pavyko suderinti su trenerio darbu, bet vėliau tapus skyriaus vadovu ir pradėjus vadovauti pareigūnų profesiniam rengimui ėmė trūkti laiko“, – prisiminė buvęs Vadovybės apsaugos departamento skyriaus viršininkas.

Minėtiems imtynininkams jau gerokai per 30 metų.

Vienam gal tai riba, kitam gal ne – gerbsiu bet kokį jų pasirinkimą. Labai norėčiau, kad jie nenutoltų nuo šios sporto šakos. L.Adomaitis išvažiavo į Šiaulius ir sporto gimnazijoje dirba treneriu. Ozo gimnazijoje treneriu dirba ir A.Kazakevičius, nuo sporto dar nenutolo ir M.Mizgaitis, kuris toliau treniruojasi. Be to, Mindaugas su Aleksandru yra kariškiai, o šiemet rugpjūčio mėnesį Klaipėdoje vyks pasaulio kariškių imtynių čempionatas, todėl manau, kad jie atstovaus mūsų šaliai.

Panevėžyje vykusiame Lietuvos čempionate visus medalius iškovojo trenerio Olego Antoščenkovo auklėtiniai. Ką daro kiti treneriai?

O.Antoščenkovas – Lietuvos olimpinio sporto centro treneris, į jo rankas patenka visi geriausi šalies imtynininkai. Jis dirba kartu su Ruslanu VarOLIMPINĖ PANORAMA

23

žvilgsnis Asmeninio archyvo nuotr.

tanovu ir Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu, mokslų daktaru M.Ežerskiu. Jie yra pasidaliję grupėmis, todėl sportininkų medaliai – visų šių trijų trenerių laimėjimas. Sportininkai į LOSC atvyko iš įvairių miestų, kuriuose turėjo savus trenerius, bet jie patikėjo centro specialistais ir gabiausius atidavė treniruoti kitiems. Dabar šalia LOSC dar yra Ozo gimnazija, kurioje mokosi apie dešimt imtynininkų. Jie čia gyvena, treniruojasi, yra prižiūrimi medikų. Dėl LOSC esu ramus, bet galvą skauda dėl to, kad Vilniuje graikų-romėnų imtynininkai teturi vos vieną treniruočių vietą, o „laisvūnai“ – dvi. Sostinei tiek mažoka.

G.Dambrauskas su A.Kazakevičiaus treneriu R.Gustu

Kokie pagrindiniai imtynių miestai Lietuvoje?

Graikų-romėnų – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Tauragėje, Joniškyje, Anykščiuose, Visagine, Trakuose, Utenoje, Kupiškyje, Kuršėnuose, Vilkaviškyje, Šiaulių, Klaipėdos, Plungės ir Šalčininkų rajonuose, labai stiprus klaipėdiečių centras, kuriam vadovauja treneris Artūras Ševelkovas.

Laisvųjų imtynių centrai daugmaž irgi yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o pats stipriausias – klaipėdiečių, tradiciškai stiprūs Raseinių ir Radviliškio imtynių centrai. Pastaraisiais metais ypač sustiprėjo Vilkaviškio, Pagėgių ir Kelmės „laisvūnai“, gabaus jaunimo suburta Šiaulių sporto gimnazijoje.

Pačios geriausios Lietuvos imtynininkės iš įvairių vietovių suburtos Šiaulių centre, kuriame profesionaliai su jomis dirba treneris Aivaras Kaselis. Moterų imtynes kultivuoja Vilnius, Kaunas, Anykščiai, Troškūnai, Kavarskas, Vilkaviškis, Pagėgiai, Kupiškis, Viešintos.

Moterų imtynės ypač populiarios Skandinavijos šalyse – Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, jų imtynininkės pasiekia svarių rezultatų. Mūsų vienas tikslų – bendradarbiauti su Šiaurės šalių imtynių populiarintojais. Šiemet gegužės mėnesį Panevėžyje bus surengtas Šiaurės šalių imtynių čempionatas.

Kokios imtynininkų galimybės siekti kelialapių į Tokijo olimpines žaidynes?

Praėjusį olimpinį ciklą tikėjomės, kad kelialapius į Rio de Žaneiro žaidynes gali iškovoti keturi mūsų graikų-romėnų meistrai ir Danutė Domikaitytė. Tačiau viltys neišsipildė. Dabar mūsų žvilgsniai krypsta į Tokiją.

Kelialapio į olimpinį graikų-romėnų imtynių turnyrą sieks Europos iki 23 m. čempionato prizininkas, klaipėdiečio trenerio A.Ševelkovo surastas ir dabar LOSC besitreniruojantis sunkiasvoris Mantas Knystautas, kuris yra nugalėjęs ne vieną pasaulio elito sunkiasvorį.

Tarp realių kandidatų – iš Panevėžio kilęs vidutinio svorio atletas, labai motyvuotas Kristupas Šleiva, kuris iš 66 kg svorio kategorijos turėtų pereiti į didesnę, nes Tokijo žaidynėse olimpinė bus ne 71 kg svorio kategorija, o iki 75 kg, todėl Kristupui reikės nemažai priaugti svorio.

Didelių ambicijų turi Londono ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis Edgaras Venckaitis, į Tokiją pretenduos 2012 m. pasaulio jaunimo čempionas sunkiasvoris Vilius Laurinaitis, kuris per universiadą Kazanėje patyrė sunkią traumą, bet dabar po 24

OLIMPINĖ PANORAMA

Asmens sargybinių mokymuose

truputį atsigauna. V.Laurinaitis turi puikių sparingo partnerių, to paties svorio atletų – „žaidžiantį trenerį“ M.Ežerskį bei Romą Fridriką, su kuriuo susitiko per šiųmetį Lietuvos čempionatą Panevėžyje. Manau, Romas su Viliumi padės vienas kitam tobulėti ir vienas iš jų tikrai pelnys kelialapį į Tokiją.

Debiutuoti olimpinėse žaidynėse sieks Malmės universiteto antrame kurse studijuojantis trenerio Sauliaus Liaugmino auklėtinis Eividas Stankevičius, šiemet pirmą kartą nesunkiai tapęs svorio kategorijos iki 85 kg Lietuvos čempionu. Ketverių metų ciklas sporte nėra labai ilgas, bet mes tikimės daugiau malonių atradimų.

Kuklesnės laisvųjų imtynių atstovų galimybės.

Nežinau, ar aštuoniolikmečiai ir devyniolikmečiai „laisvūnai“, kurie savo amžiaus grupėse dabar rodo gerus rezultatus, per ketverius metus sugebės pasirengti dvikovoms su suaugusiais. Tačiau tas jaunimas bus pakeliui į olimpines žaidynes ir dalyvaus atrankos turnyruose.

Manau, puikių galimybių pamatyti savo sportininkes ant Tokijo olimpinio kilimo turi moterų imtynių puoselėtojai. Be minėtos rinktinės lyderės D.Domikaitytės, realių galimybių patekti į Tokiją turi šiuo metu Švedijoje besitreniruojanti Europos žaidynių penktos vietos laimėtoja Giedrė Blekaitytė. Įspūdingai atrodo artimiausia lyderių pamaina: pasaulio jaunių pirmenybių trečios vietos laimėtoja Kamilė Gaučaitė, penktą vietą užėmusi Auksė Rutkauskaitė, aštunta likusi Kornelija Zaicevaitė ir kitos.

Potencialą turime tikrai neblogą, tad mūsų sportininkams ir treneriams belieka palinkėti atkaklaus triūso bei sėkmės varžybose, o federacijai – susitelkimo visokeriopai remiant jų pastangas.

Didelių ambicijų turi Londono ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis Edgaras Venckaitis, į Tokiją pretenduos 2012 m. pasaulio jaunimo čempionas sunkiasvoris Vilius Laurinaitis.

Giedrius

dambrauskas

PAMĄSTYMAI

Nuo šiol bus kitaip Metų pradžia dažnai tampa naujų planų ir tikslų kėlimo laikotarpiu. Sporto klubų savininkai nekantriai laukia metų pradžios, nes žino, kad plūstelės nauja lankytojų banga.

Dr. Dainius Genys VDU sociologas Nauja pradžia įkvepia entuziazmo, vėliau išsibarstančio rutiniškoje metų eigoje. Kiek kartų liudijome savo ir kitų užgimusius „nuo šiol bus kitaip“ įsipareigojimus ar aiškinome tikslų įgyvendinimo brėžinius ir kiek sykių viskas baigėsi taip pat? Neketinu personifikuoti demotyvacijos kritikuodamas sumanymus. Priešingai – norisi pamąstyti, kas galėtų padėti siekti naujų tikslų.

Visų pirma reikia turėti tikslą, o tada pereiti prie nuoseklaus jo įgyvendinimo. Lyg ir elementaru, savaime suprantama, bet kodėl ne visada pavyksta? Greičiausiai todėl, kad tikslai išsikeliami ne iki galo susivokus, ne iki galo subrandinus reikiamą ryžtą.

Neretai esame veikiami aplinkinių ar tiesiog viešojoje erdvėje populiarių idėjų ir tai atsiliepia mūsų tikslams, bet nebūtinai įkvepia ryžto įgyvendinti kilusį sumanymą. Pavyzdžiui, šiandien madinga kalbėti apie gražų, atletišką, be antsvorio kūną. Tad nieko keista, kad nemažai piliečių ima vaikytis šios siekiamybės aktyviai varstydami sporto klubų duris ir tikėdamiesi ištobulinti savus kūnus.

Gyvendami neribotos informacijos amžiuje galime džiaugtis jo teikiamais pranašumais. Siekiant susirasti efektyvią treniravimosi programą ar subalansuotą mitybos planą tereikia šiek tiek „pagūglinti“. Virtualioji erdvė kupina įvairiausių patarimų, pamokymų ir asmeninės patirties istorijų. Nepatingėjus ir neapsiribojus pirmaisiais paieškos svetainės atvertais punktais priklausomai nuo asmeninių įgeidžių galima sužinoti išties naudingų dalykų. Ekspertizė, kuri kadaise buvo pusiau slapta, prieinama tik išrinktiesiems ar gaunama tik turint priėjimą prie visą gyvenimą ją kaupusių specialistų, šiandien yra atvira. Tūkstančiai mokslinių tyrimų ir nesuskaičiuojama galybė specialistų nemokamai siūlo savo paslaugas. Tereikia netingėti, apsispręsti dėl siekinių, kriterijų ir atsirinkti tai, kas naudinga. Juk ir be atskiro komentaro aišku, kad šalia koky-

biškos informacijos glūdi ne mažesnis šūsnis visiško šlamšto. Šiandien išsirinkti tinkamą programą visai nesunku, bet išryškėjo kita bėda – nusiteikimas, apie kurį pastaruoju metu kalba vis daugiau trenerių. Kaip sako profesionalus fizioterapeutas, profesionalių sportininkų treneris Jeffas Cavalierre‘is, jei nori atrodyti kaip atletas – turi treniruotis kaip atletas. Tai nereiškia įprastos rutinos atsisakymo ir atsidėjimo sportui po kelias valandas per dieną. Siekiant rezultatų, žinoma, rutiną pakoreguoti teks, antraip kažin ar įmanomas progresas, juk nesveikai gyvenant naivu tikėtis sveikos gyvensenos rezultatų.

Anot minėto trenerio, nebūtina gyventi sporto salėje, kad pasiektum akivaizdų progresą. Priešingai, jis siūlo trumpinti treniruotes iki maždaug 40 min., bet kiekvieną pratimą atlikti efektyviai. Arba, paprasčiau tariant, atėjus sportuoti susitelkti į atliekamą darbą, užuot vaikščiojus po sporto klubą, besižvalgius į aplinkinius ar plepėjus su kolegomis. Šio specialisto tikinimu, didelė demotyvacija – vi-

sus organizmo veiksmus gniuždanti jėga – atsiranda todėl, kad daugelis vaikšto į sporto klubą ilgą laiką, bet nesugeba pasiekti norimų rezultatų.

Tada praranda entuziazmą. Ir priešingai – susikaupus į procesą ir atidavus maksimumą jėgų gana greit pasimato pirmieji teigiami poslinkiai, o tada ir motyvacija toliau sportuoti kyla lyg ant mielių.

Sunku tikėtis permainų, metai iš metų kartojant tuos pačius veiksmus.

Prieš pradedant verta apsispręsti, ar šis tikslas tikrai yra svarbus ir kiek dėl jo esame pasiryžę stengtis ar net aukotis. Apsisprendus ne tik pradėti sportuoti, bet ir pasiekti tam tikrą tikslą (beje, jei tikslas itin ambicingas, jį verta skaidyti į atskirus etapus, kad lengviau ir greičiau pasimatytų rezultatai), beliks vykdyti planą. Lengva nebus. Bet tai, kas nelengvai pasiekiama, dažnai teikia didesnį malonumą. Tai galioja ne tik sportui, bet ir kitoms gyvenimo sritims. Galbūt naujuosius metus verta pradėti ne nuo tikslų, bet nuo asmeninių motyvų perkalibravimo?

Visų pirma reikia turėti tikslą, o tada pereiti prie nuoseklaus jo įgyvendinimo.

Lyg ir elementaru, savaime suprantama, bet kodėl ne visada pavyksta?

OLIMPINĖ PANORAMA

25

INTERVIU

„Visada prisiimu atsakomybę“ Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas įsitikinęs – Lietuvos sportui reikia permainų, daugiau galių suteikiant visuomeninėms organizacijoms.

Marius Grinbergas Daug metų Lietuvos sporto mėgėjams Kęstutis Smirnovas buvo žinomas kaip vienas geriausių šalies bušido kovotojų. Jo trofėjų kolekcijoje – daugybė įvairių Rytų dvikovos sporto šakų Lietuvos čempionatų aukso medalių, Europos čempiono diržas, planetos pirmenybių bronza.

Dar žengdamas profesionalaus sportininko keliu šakiškis aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje, net tris kadencijas buvo Šakių rajono savivaldybės narys. K.Smirnovo dėka Lietuvoje įsitvirtino graplingo imtynės – jis buvo ne tik mūsų šalies, bet ir tarptautinės šios sporto šakos federacijos prezidentas. 2002 m. žinomas kovotojas baigė Kūno kultūros akademiją, 2008 m. Vytauto Didžiojo universitetą, kuriame apsigynė edukologijos magistro darbą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys 40-metis K.Smirnovas į Seimą pateko pernai laimėjęs rinkimus Vilkaviškio rinkimų apygardoje, kurioje pranoko tuometį ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių.

Kur sunkiau priimti sprendimus – Seime ar ringe? – paklausėme K.Smirnovo.

Sunkiau politikoje. Tiksliau, čia nėra sunku priimti sprendimus, bet daug sunkiau juos įgyvendinti, pasiekti tinkamą rezultatą.

Ar sporte sukaupta patirtis padeda dirbant Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje?

Ta patirtis man labai naudinga, nes sporte perėjau visus laiptelius nuo sportininko ir trenerio iki klubo bei federacijos vadovo. Todėl galiu laisvai ir sėkmingai bendrauti su bet kurio lygmens sporto žmogumi, nes viską žinau iš vidaus. Esu ten, kur tikrai galiu atlikti darbą kompetentingai ir profesionaliai. Darbo dienos grafikas labai įtemptas – kone kas valandą susitin26

OLIMPINĖ PANORAMA

K.Smirnovas – tituluotas kovotojas

kame su sporto, mokslo specialistais, federacijų, skėtinių organizacijų vadovais, išklausome jų siūlymus, kartais skundus. Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau nuomonių. O tai gerai, nes visažinių, kurie vieni gali numatyti visus įmanomus variantus, nėra. Vėliau svarbiausius klausimus drauge aptariame komisijos posėdžiuose.

Komisijoje yra ir daugiau su sportu labai artimai susijusių žmonių, tarp jų – dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna ir legendinis krepšininkas Sergejus Jovaiša, žinomas sveikatingumo puoselėtojas Dainius Kepenis.

Visi kiti nariai vienaip ar kitaip irgi susiję su sportu ar sveikatingumu.

Tai padeda dirbti. Kartu mes tikimės daug nuveikti ne tik sporto, bet ir fizinio aktyvumo, visuomenės sveikatinimo srityse.

V.Alekna ir S.Jovaiša – opozicijos atstovai, jų komisijoje yra ir daugiau. Kaip pavyksta suderinti interesus ir būti viena komanda?

Kol kas dar nė karto nepajutau, kad jie būtų opozicijoje. Visi supranta šią sritį, esame praktikai, tad komisijos darbe politikavimo praktiškai nėra, problemas sprendžiame iš esmės. Žinoma, daug diskutuojame, nuomo-

nių įvairovė didelė, bet darbas vyksta sėkmingai.

Komisija – ne tik sporto, bet ir jaunimo reikalų. Ar tai glaudžiai susijusios sritys?

Tai neatsiejami dalykai. Kuo jaunesnis žmogus pradės sportuoti, tuo jis bus stipresnis, sveikesnis ir, reikia tikėtis, sportuos visą gyvenimą. Jaunimas turi būti aktyvus, o tai pasiekiama per sportą. Sveika gyvensena svarbi ir meno, mokslo, kitas gyvenimo kryptis pasirinkusiems jaunuoliams.

Man tai puikiai pažįstamos sritys, nes visuomeninėje jaunimo veikloje esu nuo 15 metų, savivaldybėje irgi dirbau Jaunimo reikalų komisijoje.

Per susitikimą su Lietuvos sporto šakų federacijų atstovais teigėte, kad nuo kitų metų jos gaus tiesioginį finansavimą iš biudžeto, o ne per Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą, kaip yra dabar. Ar spėsite tai įgyvendinti per metus?

Mes to siekiame. Finansavimo sistema tikrai keisis ir federacijos bus finansuojamos ne iš fondo, kuris yra skirtas fiziniam aktyvumui skatinti.

Juk be fizinio aktyvumo skatinimo nebus pamainos, pakeisiančios dabartinius didelio meistriškumo spor-

INTERVIU

Turite galvoje sporto srities kilstelėjimą iki ministerijos lygmens?

Bet jau dabar nuogąstaujama, kad Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsiradimas nepadėtų sportui, nes jis taptų viena iš trijų dalių. Dabar KKSD yra atskira organizacija, o po susijungimo sportui pinigų dar labiau sumažėtų, nes juos pasiimtų kitos sritys.

KKSD nebūtų prijungtas, bet susijungtų su ministerija. Atsirastų sporto reikalų viceministras, ministerijoje dirbtų sporto specialistai, kurių šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijoje nėra, nors jai priklauso per 40 sporto mokyklų. O kitos sporto mokyklos gyvena pagal KKSD tvarką. Toks dubliavimasis, skirtingi finansavimo, trenerių atlyginimų nustatymo, atsakomybės kriterijai visai nereikalingi. Išeina sumaištis. Būtų viena ministerija, kurios pavadinime būtų žodis „sporto“, šią sritį iškeltų į reikšmingesnį lygmenį. Sporto reikalai būtų tvarkomi aukščiausiu lygiu.

Ne vienoje šalyje yra bendros švietimo ir sporto arba jaunimo ir sporto ministerijos. Švietimas – tai ir kūno kultūros pamokos, ir sporto mokyklos. Jaunimas beveik iki 25 metų sukasi švietimo sistemoje, čia ugdomas jų fizinis aktyvumas. Jau baigus mokslus pasirenkama, ar liekama profesionaliai sportuoti. O visi kiti gali laisvalaikiu užsiimti fizine veikla.

Daug triukšmo sporto visuomenėje sukėlė KKSD inicijuota Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) reforma, po kurios be tiesioginio finansavimo šaltinio liko vadinamieji pamainos sportininkai. LTOK jau numatė svarią paramą olimpinei pamainai, bet vien šio šaltinio nepakanka. Siūloma pinigų gauti iš savivaldybių. Kaip tai padaryti?

Savivaldybės visą laiką skyrė lėšų jaunųjų sportininkų ugdymui per savo sporto mokyklas, centrus, sporto gimnazijas. Tik buvo nemažai dubliavimosi – kartais tie patys sportininkai ir treneriai priklausė ne tik savivaldybių struktūroms, bet ir LOSC, dar gaudavo lėšų iš federacijų. Dabar sistema aiški – už didelį sportinį meistriškumą atsakingas LOSC. Ten aukščiausius kriterijus atitinkantys sportininkai, treneriai gauna finansavimą tiesiai iš valstybės.

Jų tikslas – aukščiausi rezultatai.

Dabar labai svarbus pasidarė sporto federacijų vaidmuo, tad jos turi būti stiprios, kad tinkamai vykdytų savo funkcijas, užtikrintų savo sporto ša-

RINGAS

Alfredo Pliadžio nuotr.

tininkus. Turėtų keistis ir paties sporto valdymo sistema, struktūra.

TITULAI Kęstutis Smirnovas: 1995– 1998 m. – Lietuvos kovinės savigynos čempionas, 1998– 1999 m. – Lietuvos džiudžitsu čempionas, 2000 m. – Lietuvos „Bušido rings“ absoliutaus čempiono diržo laimėtojas, 2004 m. – tarptautinio turnyro „Bušido karalius“ absoliutus nugalėtojas, 2006 m. Europos bušido „Shooto“ profesionalų čempionas ir pasaulio bušido čempionato „Hero‘s“ bronzinis prizininkas.

K.Smirnovas sporte perėjo visus laiptelius

kos plėtrą, rengtų varžybas, siektų aukštų rezultatų, nes už tai ir gauna finansavimą – kuo geresni rezultatai, tuo daugiau lėšų. Todėl visos turi būti suinteresuotos, kad pasiektų aukščiausią lygmenį.

Federacija sportininką augina nuo mažens. Netiesiogiai – per sporto klubus, mokyklas. Varžybas rengia federacija, suburia rinktines, veža į įvairaus amžiaus pasaulio ir Europos čempionatus. Viską kontroliuoja federacija, todėl ji ir turi lydėti savo atstovą iki aukščiausio laiptelio, kurį pasiekus visą naštą perima valstybė.

Ateityje taip nebus – federacija bus atsakinga už visus žingsnius. Už visą procesą bus atsakingos nevyriausybinės organizacijos, nes valstybė negali apsiimti ruošti sportininkus. Valstybė skiria lėšų ir nustato reikalavimus, o nevyriausybinis sektorius turi įgyvendinti tuos planus. Iki šiol buvo valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų veiklos mišinys. Nesakau, kad viskas buvo blogai – tą rodė rezultatai, bet trūko skaidrumo, aiškumo.

Dabar į procesą labiau įsitraukė federacijos, patys sportininkai ir treneriai.

LTOK tiesiogiai stiprina federacijas, o ne per LOSC, nes tada federacijos likdavo nustumtos į šoną, tarsi stebėtojos, nedalyvaujančios visame procese. Dabar jos atsakingos ir veiksnios, o neilgai trukus bus atsakingos už visą pasirengimo procesą, kurį galėtų kontroliuoti arba LTOK, arba Lietuvos sporto federacijų sąjunga, arba kita visuomeninė organizacija.

Mano nuomone, už didžiausio meistriškumo sportininkų rengimą turėtų būti atsakingas LTOK, kuris ir veža atletus į olimpines žaidynes. Jis turėtų ir dalyti federacijoms pinigus pagal valstybės nustatytus kriterijus – ir skiriamus tiesiogiai iš valstybės biudžeto, ir numatytus LTOK biudžete.

Būtų viena atsakinga organizacija.

Kontroliuojanti institucija būtų mi-

nisterija, kuri nustatytų kriterijus ir taisykles.

Planuojate permainas ir neįgaliųjų sporto srityje?

Neįgalieji sportininkai turėtų būti įtraukti į bendrą sporto sistemą, naudotis sveikųjų bazėmis, būti savo sporto šakų federacijų dalis. Daug kalbame apie neįgaliųjų integravimą į visuomenę, todėl tai turi būti daroma ir sporto srityje. Jiems finansavimas turėtų būti skiriamas per konkrečių sporto šakų federacijas – krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo ir kitas, žinoma, atsižvelgiant į tai, federacijai turėtų būti skiriama atitinkamai lėšų.

Manau, kad Kauno „Žalgiriui“ ar Vilniaus „Lietuvos rytui“ būtų garbė savo struktūroje turėti neįgaliųjų komandų, kurios susitiktų tose pačiose arenose prieš pagrindinių ekipų kovas. Tai būtų didelis impulsas neįgaliųjų sportui populiarinti.

Neįgalieji sportininkai turėtų būti įtraukti į bendrą sporto sistemą, naudotis sveikųjų bazėmis, būti savo sporto šakų federacijų dalis. kęstutis

smirnovas

Dabar lėšų paskirstymas neįgaliesiems yra chaotiškas. Buvau susitikęs ir su parolimpiniu čempionu Mindaugu Biliumi, kuris prisipažino, kad net būdamas tos sistemos dalis nelabai supranta, kaip ji veikia.

Ar lieka laiko pačiam pasportuoti?

Sunkiai, bet randu. Pabėgioju, dalyvauju ir pusmaratoniuose, einu į treniruoklių, kovos menų salę. Porą kartų per savaitę stengiuosi pasportuoti.

Seime yra futbolo, krepšinio komandos. Gal joms priklausote?

Ne, aš labiau individualių sporto šakų mėgėjas.

Teko išmokti dirbti ir komandoje?

Taip, to išmokau vadovaudamas įvairioms organizacijoms, nes tik komandinis darbas gali duoti rezultatų.

Tą darau jau 17 metų. Bet visada atsakomybę prisiimu pats.

OLIMPINĖ PANORAMA

27

iš arti

Alfredo Pliadžio nuotr.

A.Gaidys ne tik pats žaidžia, bet ir dirba treneriu

Naujos poros, naujos viltys Lietuvos tinklinio federacija didžiausias viltis sieja su paplūdimio tinkliniu, tačiau nežada pamiršti ir salės tinklininkų.

Lina Daugėlaitė

Generalinio sekretoriaus darbus Lietuvos tinklinio federacija (LTF) įdavė į vieno geriausių Lietuvos tinklininkų Andriaus Gaidžio rankas. „Viskas prasidėjo nuo Lietuvos studentų tinklinio lygos, kuriai reikėjo pagalbos – padaryti taip, kad ši lyga ne tik gyvuotų, bet ir studentai jaustų motyvaciją joje žaisti bei siekti pergalių. Mane ši veikla įtraukė. O sulaukęs siūlymo ateiti į federaciją priėmiau šį iššūkį ir nesigailiu. Žinoma, tai daug didesnė atsakomybė, reikia daug išmokti, bet matau gerų vėjų, turiu daug ambicijų“, – optimistiškai nusiteikęs naujasis LTF gen. sekretorius.

Dirba ir treneriu A.Gaidys taip pat eina Lietuvos studentų tinklinio lygos valdybos pirmininko pareigas. Ir ne tik. Vilniaus tinklinio akademijoje A.Gaidys dirba treneriu. „Pasilikau dvi grupes, nes daugiau nebepajėgiu.

Abi jos rungtyniauja Vilniaus lygoje, tad nenorėčiau mergaičių palikti be trenerio. O mergaitės šiais metais tikrai ambicingos, todėl noriu joms padėti nužygiuoti iki prizinės vietos“, – sako A.Gaidys ir juokdamasis priduria, kad dabar tenka dirbti 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę.

28

OLIMPINĖ PANORAMA

Jį patį taip pat galima išvysti su tinklinio kamuoliu, bet įsisukęs į organizacinių darbų verpetą yra priverstas mažinti sportines ambicijas ir apsukas tinklinio aikštelėje. „Dėl darbų gausos kartais nepavyksta lankyti užsiėmimų, būti su komanda. Reikia susėsti su treneriu ir komandos vadovu bei padiskutuoti, ar yra galimybė tiesiog užbaigti karjerą, ar galiu lankyti treniruotes tiek kartų, kiek dabar įstengiu, ar turėčiau sumažinti darbus federacijoje ir pabaigti sezoną normaliai“, – apie karjeros pabaigą jau galvojantis 28-erių tinklininkas dar nežino, kada tiksliai padės tašką. Tai priklausys ne tik nuo jo, bet ir nuo Vilniaus kolegijos-„Flamingo Volley“ komandos vadovų. Bet kokiu atveju šis sezonas jam – paskutinis.

Ar jį išvysime aikštelėje prasidėjus paplūdimio tinklinio sezonui? A.Gaidys, paplūdimio tinklinį žaidžiantis poroje su Pauliumi Matuliu, šypsosi ir vėl trauko pečiais – kol kas į šį klausimą per anksti atsakyti. „Reikia čia įsivažiuoti, pasižiūrėti, kaip spėju – tempas didelis. Spręsiu vėliau, kai viskas stos į savo vėžes. Jeigu atsirastų laiko treniruotis bent kartą per savaitę, būtų šaunu pasirodyti ir aikštelėje. Dar

5

KLUBAI

Penki Lietuvos klubai žaidžia Baltijos lygoje. Tai vyrų ekipos Vilniaus kolegija-„Flamingo Volley“ ir Šiaulių „Elga-Master Idea-SM Dubysa“ bei moterų komandos „Kaunas-ASU“, Alytaus „Prekyba-Parama“, Jonavos „Achema-KKSC“.

iš arti

Vis dėlto dabar į pirmą vietą rikiuojasi darbai federacijoje. Profesionalaus sportininko kelią pradėjęs kaip salės tinklininkas, o vėliau ėmęs žaisti ir paplūdimio tinklinį, čia A.Gaidys iškovojo vieną įsimintiniausių savo pergalių – tapo Europos jaunimo vicečempionu. „Po to Europos čempionato norėjau eiti toliau, tapti olimpiečiu, žaisti olimpinėse žaidynėse ir gal net laimėti medalį, bet nepavyko įgyvendinti šių ketinimų“, – prisipažįsta pašnekovas.

LTF nuotr.

nenorėčiau visai atsisveikinti su sportu, nes tai pats smagiausias dalykas“, – sako tinklininkas.

LTF generalinis sekretorius – vienas geriausių šalies tinklininkų

Galbūt olimpines ambicijas pavyks realizuoti dirbant federacijoje ir rūpinantis kitų talentingų Lietuvos tinklininkų ateitimi? Realiausių šansų, A.Gaidžio tikinimu, prasiskinti kelią į olimpines žaidynes turi paplūdimio tinklininkai.

Paplūdimio tinklinis „Mūsų merginos buvo per plauką nuo Rio. Dabar pasirengimas prasideda iš naujo ir tikrai yra realių galimybių patekti į Tokiją“, – sako A.Gaidys, tikintis, kad po trejų metų į olimpines žaidynes gali vykti ir tinklininkai.

Per žingsnį nuo Rio buvo Ievos Dumbauskaitės ir Monikos Povilaitytės pora, kuri praėjusią vasarą iširo. Šiandien talentingos merginos treniruojasi atskirai su naujomis partnerėmis. I.Dumbauskaitė liko dirbti su senaisiais treneriais – LTF viceprezidentu Mariumi Vasiliausku ir Tadu Donėla. Kartu su ja treniruojasi ir Irina Zobnina, Urtė Andriukaitytė, Ieva Vasiliauskaitė. M.Povilaitytės partnere tapo Karolė Virbickaitė, o joms padeda A.Gaidžio porininkas P.Matulis. Beje, kurį laiką šį naują merginų duetą treniravo ir A.Gaidys. „Pasikeitus pareigoms man teko pasitraukti iš jų komandos, nes kirtosi interesai ir ėmė stigti laiko“, – paaiškina LTF gen. sekretorius.

Ar tai, kad iširo viena talentingiausių Lietuvos paplūdimio tinklininkių porų, Lietuvai didelis praradimas? „Kodėl?“ – klausimu į klausimą atsako A.Gaidys. Jo nuomone, laukia įdomus sezonas, kuris parodys, ko verti naujai susibūrę duetai: „Kartais būna taip, kad kaip tik atsiranda dar geresnių partnerių, pavyksta dar geriau susikalbėti aikštelėje.

Kartais poros išsiskiria ir viskas pakrypsta į blogąją pusę, bet kartais tai išeina į gera. Sunku nuspėti, kaip viskas susidėlios. Sezonas turėtų būti įdomus.

Jeigu Monika ir Karolė žais kartu, Ieva rungtyniaus su kita partnere, bus smagu žiūrėti, kaip joms seksis tarptautinėse arenose.“ Su keliomis partnerėmis sezonui besirengianti I.Dumbauskaitė dar nežino, su kuria rungtyniaus. „Mūsų tikslas – sujungti šiuo metu pačias stipriausias merginas, kad jos kovotų dėl medalių. Dabar dar nieko negalime pasakyti, nes vyksta pasiruošimo ciklas“, – neužbėga įvykiams už akių A.Gaidys.

Salės tinklinis Lietuvos salės tinklininkai dar nėra taip toli nužygiavę, kad šiandien galėtume svarstyti apie jų olimpines perspektyvas. „Salės tinklinio nepamirštame – bandysime gyvinti tiek vyrų, tiek moterų čempionatus, tiek vaikų varžybas sutvarkyti. Federacija negali išskirti salės tinklinio nuo paplūdimio. Tai yra ta pati sporto šaka, taigi mes stengsimės įdėti resursų visur, kad tinklinis Lietuvoje pagyvėtų. Kol kas realiau olimpinius kelialapius ir net medalius iškovoti paplūdimio tinklinio aikštelėje, nes ir resursai daug

mažesni, ir sportininkų parengimo kaina truputį kitokia“, – apie ateities perspektyvas kalba A.Gaidys.

Pastaraisiais metais pakilus Lietuvos paplūdimio tinklinio lygiui jis tapo tuo tramplinu, kuris atveda žmones ne tik į paplūdimio aikšteles, bet ir į sales. „Per pastaruosius metus paplūdimio tinklinio dėka žmonės pradėjo labiau domėtis ir salės tinkliniu. Į Baltijos lygos varžybas susirenka vos ne pilnutėlės salės, parduodame bilietų, o tai teikia finansinę paramą sporto klubui. Tarptautiniai paplūdimio tinklininkų laimėjimai pritraukia žmones, skatina labiau domėtis šiuo žaidimu“, – džiaugiasi A.Gaidys.

Kada Lietuvos salės tinklininkai galėtų išplaukti į platesnius tarptautinius vandenis? „Mūsų sporto klubai dalyvauja Baltijos lygoje ir rodo gana neblogus rezultatus. Estijoje gilios tinklinio tradicijos, jie jau žaidžia finaliniuose Europos čempionatų etapuose, iki estų mums reikia dar paaugti. Latviai irgi pereina į tolesnius etapus, bet iki jų mums mažai trūksta. Kuo daugiau klubų varžysis Baltijos lygoje, tuo daugiau patirties tarptautinėse arenose, ne tik Lietuvoje, įgis mūsų žaidėjai. Juk čia skiriasi greičiai, technika. Žaidžiant tarptautiniu lygiu kaupiama mūsų tinklininkų patirtis. Be patirties, be klubų noro dalyvauti tarptautinėse varžybose sunku ką nors pasiekti“, – sako LTF gen. sekretorius, kurio manymu, prireiks dar kokio dešimtmečio, kol galėsime džiaugtis Lietuvos tinklininkų rezultatais tarptautinėse arenose.

Mūsų merginos buvo per plauką nuo Rio. Dabar pasirengimas prasideda iš naujo ir tikrai yra realių galimybių patekti į Tokiją.

Andrius Gaidys

Šiuo metu Baltijos lygoje dalyvauja dvi Lietuvos vyrų ir trys moterų komandos. Pasak federacijos gen. sekretoriaus, reikia, kad tokių ambicingų tikslų turėtų kuo daugiau Lietuvos klubų. „Trūksta komandų, kurios norėtų pereiti žaisti į kitą lygį. Žaidėjų yra, bet komandos turėtų pradėti nuo savęs. Jos turi norėti iš paprasto rajono klubo tapti profesionalų klubu, kurio tikslas – dalyvauti ne tik Lietuvos aukščiausiosios lygos varžybose, bet ir pabandyti žaisti Baltijos lygos čempionate. O mes, federacija, prisidėsime: tiek geresniu vyrų ir moterų, tiek vaikų čempionatų organizavimu. Be to, būtina pagyvinti sklaidą tarp vartotojų, komunikuoti su tinklinio klubais, būti labiau matomiems“, – aktualijas dėsto A.Gaidys.

OLIMPINĖ PANORAMA

29

JUBILIEJUS

Krepšinio bacila – visam gyvenimui Legendinis krepšinio treneris Vladas Garastas – apie neįgyvendintą svajonę išmokti gerai groti pianinu, ginklų sandėlį, Lietuvos jaunių rekordą ir savo metus.

Marytė Marcinkevičiūtė

Alfredo Pliadžio nuotr.

Vladui Garastui vasario 8 d. sukako 85-eri. Jam vadovaujant į Lietuvos krepšinio istoriją įrašytos pačios gražiausios pergalės: triskart sugebėta tapti SSRS čempionais, dukart žaista Europos taurių laimėtojų turnyro finale, tolimojoje Argentinoje pelnyta tarpkontinentinė Williamo Joneso taurė, per Barselonos ir Atlantos olimpines žaidynes iškovoti bronzos medaliai, 1995 m. Atėnuose tapta Europos vicečempionais.

Pergalės džiaugsmas

Dvi kadencijas V.Garastas vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF) ir jos vairą perdavė garsiausiam savo auklėtiniui Arvydui Saboniui. Dabar jis – federacijos garbės prezidentas.

Gyvenimas pralėkė kaip viena diena. Jūsų žodžiais tariant, nespėjate atsikelti, o, žiūrėk, jau ir vakaras, nauji metai atėjo. Kaip dabar vertinate savo metus? – paklausėme V.Garasto.

Pagalvoju: man jau 85-eri – daug. Bet nusiraminu ir sakau: nereikia galvoti apie savo metus, nuo jų niekur nepabėgsi. Visada prisimenu savo tėvus, kuriems esu labai skolingas, kad užaugino, nes augau ypač sunkiu metu, mūsų gyvenimas buvo nelengvas. Jeigu reikėtų, žinočiau, kam padėkoti, o kam pasakyti „atsiprašau“. Išvažinėjau kone visą pasaulį, bet nė už ką nenorėčiau gyventi svetur, tik Lietuvoje.

Kuo svajojote būti vaikystėje?

Vaikystė bėgo sveikai, sporto aikštelėse, prie ežero. Linkėčiau, kad taip augtų visas dabartinės kartos jaunimas. Buvau labai judrus, namie negalėdavau ramiai išsėdėti, visko prikrėsdavau. Po karo buvo daug įvairiausių įvykių, todėl džiaugiuosi, kad likau gyvas. Nemažai mano draugų žuvo – susisprogdino granatomis.

Draugų būryje buvau savotiškas karinės technikos specialistas, mokėjau sprogdinti sviedinius, išmečiau 35 granatas.

30

OLIMPINĖ PANORAMA

Namie turėjau „Kario“ žurnalą, kuriame radau daug informacijos apie ginklus. Netrukus susikroviau tikrą jų arsenalą – netgi turėjau lengvąjį kulkosvaidį, keturis karabinus, penkis vokiškus šautuvus. Juos slėpdavau durpyne ir paslapčia nuo tėvų su draugais bėgdavome pašaudyti.

Tačiau pamažu šis mano ginklų sandėlis ėmė tuštėti, o netrukus ir visai jo nebeliko – kažkas jį aptiko.

Kuo norėjau būti? Iš pradžių lakūnu, vėliau – gydytoju, žurnalistu. Mokykloje leidome sienlaikraštį, buvau jo redaktorius. Pats nemažai rašydavau.

Patiko lietuvių kalba, perskaičiau daug knygų, buvau nuolatinis bibliotekos lankytojas. Tačiau užsikrėčiau krepšinio bacila, kuri liko visą gyvenimą mano kraujyje.

Jaunystėje buvote puikus lengvaatletis, gerai sekėsi barjerinis bėgimas, vidutiniai nuotoliai. Jūsų pasiektas Lietuvos jaunių 1000 m distancijos rekordas gyvavo ketverius metus, kol jį 3 sek. pagerino jūsų kraštietis – legendinis vidutinių nuotolių bėgikas Jonas Pipynė. Gal reikėjo būti lengvaatlečiu?

Sunku pasakyti, buvau universalus.

Rekordą pasiekiau per Lietuvos moksleivių spartakiadą, laimėdamas aukso medalį 1000 m distancijoje. Bėgau ir nubėgau, kiek leido kojos ir sveikata, nieko nesupratau apie taktiką. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo rekordinis bėgimas. Toje spartakiadoje dar žaidžiau krepšinį ir futbolą. Tokį krūvį šiandieną vargu ar galėtų jaunimas pakelti.

1950 m. Lietuvos lengvosios atletikos suaugusiųjų čempionate su komandos draugais tapau estafetės 4x400 m čempionu, o po metų 110 m barjerinio bėgimo distancijoje pelniau bronzos medalį. Bėgimo take susipažinau ir su savo žmona, Lietuvos sprinto čempione ir 80 m barjerinio bėgimo medalininke Irena Aleksiūnaite.

Buvote ne tik puikus lengvaatletis, gerai žaidėte krepšinį, futbolą, bet ir grojote akordeonu, dainavote, dalyvavote respublikinėje Dainų šventėje.

Kai prisimenu savo jaunystę, buvo velniškai gražu. Nuo penkiolikos metų armonika grojo mano tėvas, kuris jų turėjo keturias, o vėliau nusipirko ir penktąją. Jis grodavo etnografiniame ansamblyje, per vestuves.

JUBILIEJUS Asmeninio archyvo nuotr.

Norėjo, kad ir aš tapčiau muzikantu.

Dainavau klasės kvartete, mokiausi groti pianinu, akordeonu. Bet mane paviliojo sportas, įstojau studijuoti į Kūno kultūros institutą.

Jeigu dabar turėčiau pianiną, prie jo sėdėčiau nuo ryto iki vakaro. Gerai groti pianinu buvo mano svajonių svajonė, kurios neįgyvendinau. Ir šiandieną prieš muziką nulenkiu galvą, namie turiu daug įrašų. Ankstesniais metais teko nemažai bendrauti su kompozitoriais Vygandu Telksniu, Benjaminu Gorbulskiu, savo kraštiečiu akordeonistu Algirdu Ločeriu.

Mėgau romantišką, ypač gražių žodžių dainą „Purpurinė sutema“, kurią girdėdavau per Lietuvos radiją.

Užauginote dukrą Jolantą ir sūnų Virgilijų. Kiek jie padovanojo anūkų? Ar kuris nors savo gyvenimą susiejo su sportu?

Turiu keturis anūkus, jie visi šaunūs, moka po tris užsienio kalbas. Vladas pagal savo galimybes galėjo būti ir puikus irkluotojas, ir lengvaatletis, ir plaukikas, ir boksininkas. Tačiau netapo nei vienu, nei kitu, dabar jis gyvena Klaipėdoje, vienu metu dirbo Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos generaliniu sekretoriumi.

Kitas anūkas Rokas – Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiojo trenerio Edgaro Jankausko asistentas, studijuoja Lietuvos sporto universiteto magistrantūroje, tobulinosi Barselonoje, Amsterdame. Tai sūnaus Virgilijaus vaikai.

Kiti du anūkai – dukters Jolantos atžalos. Dovilė jaunystėje žavėjosi sportiniais šokiais ir juos lankė, o dabar gyvena Paryžiuje. Valdas žaidė krepšinį Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje, bet gavo traumą ir metė.

Baigė Kūno kultūros akademiją ir Vilniuje dirba kazino.

Prie sporto nuo mažumės pratinau abu savo vaikus. Dukrą išmokiau plaukti, kai jai buvo ketveri ar penkeri metukai. Tačiau tapti didelio meistriškumo sportininke nebuvo lemta, per krepšinio treniruotes jai dukart trūko Achilo sausgyslė ir su sportu teko skirtis. Ji baigė Kūno kultūros institutą ir įgijo kineziterapijos specialybę, dabar dirba kosmetologe, turi savo įmonę. Gerai krepšinį žaidė Virgilijus, kuris patekdavo į įvairaus amžiaus grupių Lietuvos rinktines. Vėliau vienuolika metų dirbo treneriu „Žalgirio“ krepšinio mokykloje. Tačiau, dideliam mano nusivylimui, metė krepšinį ir dabar yra verslininkas.

Kokį geriausią visų laikų Lietuvos simbolinį krepšinio penketuką norėtumėte išvesti į aikštelę?

V.Garastas – barjerinio bėgimo distancijoje

To neįmanoma padaryti, nes kiekviena karta ar dešimtmetis turėjo savų karalių. Pirmoji karta – iki 1940-ųjų, kai Lietuvos krepšininkai 1937 ir 1939 metais tapo Europos čempionais. Man visą laiką įdomu, o kaip Lietuvos rinktinė būtų rungtyniavusi 1940 m. olimpinėse žaidynėse Japonijoje? Tačiau kilo Antrasis pasaulinis karas ir žaidynės buvo atšauktos.

Antroji karta – iki 1956-ųjų, kai žaidė Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Vincas Sercevičius ir kiti. Trečioji – trenerio Vytauto Bimbos žaidėjai Modestas Paulauskas, Romualdas Venzbergas, Gediminas Budnikas, Henrikas Giedraitis ir kiti. Manoji buvo ketvirta karta, o penktąją treniravo Jonas Kazlauskas.

Griežtų ribų nėra, vieni žaidėjai labai ilgai rungtyniavo ir perėjo į kitą kartą.

Kai 1992-aisiais vykome į Barselonos olimpines žaidynes, tais metais gimė Jonas Valančiūnas, o Donatui Motiejūnui buvo vos dveji. Į savo treniravimo laikų simbolinį penketuką kviesčiau vidurio puolėją Arvydą Sabonį, krašto puolėjus Artūrą Karnišovą ir Modestą Paulauską bei gynėjus Šarūną Marčiulionį ir Šarūną Jasikevičių.

O koks būtų simbolinis Lietuvos trenerių penketukas?

Lietuvoje buvo ir yra daug gerų trenerių, kiekvienas jų paliko ryškų pėdsaką mūsų krepšinio istorijoje. Tarkime, V.Bimba „Žalgirį“ treniravo dvylika metų, aš – dešimt ir penkerius Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Į simbolinį penketuką įrašyčiau visų kartų mūsų trenerius: Feliksą Kriaučiūną, kuris treniravo moteris ir vyrus, Stepą Butautą, savo kraštietį V.Bimbą, Algį Gedminą, išugdžiusį olimpinių, pasaulio ir Europos čempionių, Vydą Gedvilą, kurio vadovaujama Lietuvos moterų rinktinė 1997-aisiais tapo Euro-

pos čempione, Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzinį trenerį J.Kazlauską, 2003-iųjų Europos vyrų čempionų trenerį Antaną Sireiką. Labai norėčiau pagerbti ir savo trenerį Zenoną Sabulį, kuris tikrai buvo aukšto lygio, iš jo daug mokiausi.

Kaip tapti tokiu legendiniu treneriu kaip jūs?

Norint ką nors daugiau pasiekti, kiekviename darbe reikia būti dideliam fanatikui. Idealių trenerių pasaulyje nėra, kiekvienas treneris klysta, todėl jis savo auklėtiniams negali būti idealus. Klaidų padariau ir aš. Tačiau patirtis ateina metams bėgant – žmogus tampa gudresnis, protingesnis, kažką savyje atranda. Aš daug dirbau, stengiausi, žiūrėjau, mokiausi. Sukūriau savo sistemą, taktiką, pasirengimą. Nenoriu girtis, tačiau pirmaisiais mano treniravimo metais „Žalgirio“ komanda per SSRS čempionatą iš vienuoliktos vietos pakilo į antrąją.

Džiaugiuosi savo komandos vyrais, kurie tapo SSRS čempionais, Barselonos ir Atlantos olimpinių žaidynių bronziniais prizininkais. Tai žaidėjų, o ne mano nuopelnas, man buvo didelė garbė su jais dirbti.

Koks jūsų gyvenimo receptas, kad sulaukęs tiek metų vis dar esate žvalus ir kūrybingas?

Pirmiausia jokiu būdu nereikia sėdėti ant sofutės. Reikia judėti, gyventi. Sėdėti namie, nieko neveikti – nenoriu.

Pasyvus poilsis – pats blogiausias. Tinginiavimas kūną silpnina, o darbas – stiprina. Triskart per savaitę vaikštau į baseiną, kiekvieną dieną stengiuosi praleisti kuo aktyviau. Tik sutingau kiloti svarmenis, kuriuos anksčiau mėgdavau pakiloti. Niekas nėra pasakęs, ką žmogui reikia daryti sulaukus 85-erių. Visi kalba apie 50–70 metų.

Sulaukus mano metų, manau, dar ne senatvė. Esmė yra ne metai, o žmogaus fizinis pajėgumas ir gyvenimo džiaugsmas.

Su LTOK ordinu

Į savo treniravimo laikų simbolinį penketuką kviesčiau vidurio puolėją Arvydą Sabonį, krašto puolėjus Artūrą Karnišovą ir Modestą Paulauską bei gynėjus Šarūną Marčiulionį ir Šarūną Jasikevičių.

Vladas Garastas

OLIMPINĖ PANORAMA

31

KRONIKA

Startas

NAUJAS SEZONAS – SU NAUJU VARDU

Sausio 30 d.

Olimpiečiai „Impuls“ sportuos nemokamai Lietuvos olimpinis fondas (LOF) ir sveikatingumo klubų tinklas „Impuls“ pratęsė bendradarbiavimą. Sausio mėnesį pasirašytoje sutartyje numatyta, kad visi Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatai galės nemokamai treniruotis visoje Lietuvoje esančiuose „Impuls“ sporto klubuose.

Galimybe naudotis „Impuls“ paslaugomis šio olimpinio ciklo metu turės beveik 300 „LTeam“ narių, įskaitant ir Lietuvos parolimpiečius. Sportininkai galės patys pasirinkti jiems patogiausią sporto klubą savo mieste. „Mūsų olimpiečiams „Impuls“ suteikia didelę pagalbą, nes valstybė ne visada pajėgi užtikrinti pakankamai treniravimosi bazių jų fiziniam pasirengimui gerinti.

Jeigu ne ši privati iniciatyva, mūsų sportininkai, ypač gyvenantys ne Vilniuje,

neturėtų galimybės kasdien gerinti savo fizinio pasirengimo ir naudotis pažangiomis treniravimosi priemonėmis“, – sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. „Impuls“ vadovas Vidmantas Šiugždinis džiaugėsi tolesniu bendradarbiavimu su LTOK ir galimybe prisidėti prie Lietuvos olimpiečių tobulėjimo. „Viena iš „Impuls“ vertybių, kuria vadovaujamės kasdien, – tai nuolatinis tobulėjimas. Olimpiečiai yra puikus to pavyzdys. Tikime, kad ši partnerystė ne tik padės olimpiečiams pagerinti jų fizinį pasirengimą ir pasiekti puikių rezultatų, bet taip pat įkvėps mūsų sporto klubų lankytojus nuolat tobulėti“, – vylėsi V.Šiugždinis.

Sveikatingumo klubų tinklą „Impuls“ Lietuvoje šiuo metu sudaro 13 klubų: septyni Vilniuje, trys Kaune, likusieji – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Kviečia olimpinio švietimo kongresas 2017 m. kovo 30 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje jau trečią kartą vyks olimpinio švietimo kongresas. Šių metų kongreso tema – „Olimpinių idėjų įtaka bendruomenės identitetui“. Pirmoje kongreso dalyje pranešėjai nagrinės olimpizmo naudą kuriant ir plėtojant ugdymo įstaigų bendruomenes, dalysis gerąja praktika, o antroje dalyje bus galima pasirinkti vieną iš keturių sekcijų, skirtų ikimokyklinėms įstaigoms, bendrojo ugdymo mokykloms, ugdymo įstaigų vadovams, bus konsultuojami pedagogai, susiduriantys su iššūkiais savo įstaigose. Kviečiame dalyvauti pedagogus, ugdymo įstaigų vadovus ir visus besidominčius olimpiniu švietimu bei olimpinėmis idėjomis. Registracija į kongresą: www.olimpinekarta.lt

32

OLIMPINĖ PANORAMA

Pernykščio kongreso akimirka

Kovo mėnesį prasidėjo atsinaujinusi mažųjų olimpiada, kurios šoktelėjusį populiarumą ir mastą geriau atspindės naujasis pavadinimas – Lietuvos mažųjų žaidynės.

Ikimokyklinukams skirtas kasmetinis sporto renginys šiuos metus pasitiko atnaujinęs ir savo logotipą, kuriame vaizduojamas žaidžiantis vaikas. Žaidynių tikslas – įtraukti kuo daugiau vaikų, kad jie patirtų džiaugsmą bei geras emocijas sportuodami, o sportas nuo mažens taptų jų gyvenimo dalimi.

Tikimasi, kad šiemet renginiuose dalyvaus apie 250 ikimokyklinio ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos.

Pirmasis žaidynių etapas, miestų atkrintamosios varžybos, prasidės kovo 1-ąją.

Sausio 31 d.

Stipendijos talentingam jaunimui Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinis fondas 2017 m. sausį penkiems jauniesiems Lietuvos sportininkams skyrė privačių rėmėjų suteiktą paramą – po tūkstantį eurų.

Visoms Lietuvos sporto federacijoms buvo išsiųsti kvietimai pateikti gerai besimokančių, talentingų ir perspektyvių sportininkų, gimusių 2001–2002 m., kandidatūras.

Jas sausio 20 d. posėdyje svarstė LTOK ir LOF darbuotojų komisija, pirmininkaujama LOF direktoriaus Vitalijaus Vasiliausko. Komisija iš 28 pateiktų paraiškų, įvertinusi kandidatų sporto bei mokslo pasiekimus, atrinko ir vienbalsiai patvirtino penkis sportininkus, kuriems bus skirta rėmėjų parama.

Tai Alisa Bogdanova (šaulė), Akvilė Giedraitytė (dviratininkė), Kamilė Gaučaitė (imtynininkė), Meda Majauskaitė (lengvaatletė) ir Arijus Pavlidi (plaukikas).

KRONIKA

Vasario 23 d.

Lietuva dalyvaus Pjongčango žaidynėse Sostinės „Best Western“ viešbutyje vyko LTOK vykdomojo komiteto išvažiuojamasis posėdis. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pranešė, kad gautas oficialus Tarptautinio olimpinio komiteto kvietimas dalyvauti XXIII žiemos olimpinėse žaidynėse, kurios vyks 2018 m. vasario 9–25 d. Pjongčange, Pietų Korėjoje. Vykdomojo komiteto nariai kvietimui pritarė, LTOK prezidentė pasirašė sutikimą dalyvauti žaidynėse.

LTOK viceprezidentė Lilija Vanagienė ir misijos vadovė Vida Vencienė informavo, kaip Lietuvos jaunimo rinktinei sekėsi XIII Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje, kuris vyko Turkijos mieste Erzurume, supažindino su pasiektais rezultatais (plačiau apie festivalį – 10–13 psl.). „Finansavimas ir rinktinės pasirengimo sąlygos buvo tikrai geros. Jei taip bus ir toliau, parvešime dar ne vieną medalį“, – žadėjo V.Vencienė.

LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė supažindino su klausimais, svarstytais Europos olimpinių komitetų Vykdomojo komiteto posėdyje, sausio 25–26 d.

vykusiame Lozanoje. Prieš Europos jaunimo olimpinį festivalį jame daug kalbėta apie saugumo padėtį Turkijoje.

Išklausius organizatorių pranešimą nuspręsta neatšaukti festivalio. Posėdyje dalyvavęs TOK prezidentas Thomas Bachas akcentavo, kad TOK sporto šakų federacijoms rekomenduoja neorganizuoti didelių tarptautinių sporto renginių Rusijoje, kol nebus išspręstos sisteminės dopingo problemos šioje šalyje.

LTOK olimpinio sporto direktorius Einius Petkus pasakojo apie misijos vadovų seminarą, vykusį Pjongčange. Šiose žiemos žaidynėse pirmą kartą bus išdalyta per šimtą medalių komplektų.

Seminare dalyvavo ir LTOK projektų vadovė Lina Vaisetaitė.

UAB „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas Muraška pristatė įmonės 2016 m. veiklos ataskaitą. 2016 m. pasiektas 5 proc. pardavimo augimas bei 5 mln. eurų neaudituoto pelno.

Iki gegužės 1 d. audituota finansinė atskaitomybė bus paskelbta spaudoje.

2017 m. UAB „Olifėja“ planuoja 6 proc.

pardavimo augimą.

Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas pasidžiaugė sėkmingai surengtu „LTeam“ olimpiniu žiemos festivaliu Druskininkuose (plačiau apie festivalį – 14–19 psl.).

LTOK olimpinio sporto direktorius E.Petkus pristatė 2017 m. LTOK lėšų paskirstymo kriterijus, atsižvelgiant į kiekvienos sporto šakos atstovų olimpinėse žaidynėse, Europos ir pasaulio čempionatuose pasiektus rezultatus.

Iš Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų sąrašo išbrauktas imtynininkas Mindaugas Mizgaitis, nes baigia karjerą. Į sąrašą įtraukta imtynininkė Giedrė Blekaitytė, o į pamainos sąrašą – imtynininkai Darius Venckaitis ir Domantas Pauliuščenka.

Ievos Kutkaitės nuotr.

Vasario 24 d.

LOA prezidentu perrinktas A.Poviliūnas

Vasario 23 d.

LTOK apdovanojimai

Lietuvos edukologijos universitete vyko Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) ataskaitinis rinkimų susirinkimas. Prezidentu dar vienai ketverių metų kadencijai perrinktas LTOK garbės prezidentas doc. dr. Artūras Poviliūnas.

Plačiau apie susirinkimą ir LOA veiklos planus – kitame „Olimpinės panoramos“ numeryje.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įteikė apdovanojimus neseniai jubiliejines sukaktis minėjusiems olimpiniam sąjūdžiui nusipelniusiems žmonėms. 50-mečio proga LTOK prizu „Citius. Altius. Fortius“ apdovanotas buvęs Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas, verslininkas, daug prisidėjęs prie plaukimo ir kitų sporto šakų plėtros, Tomas Kučinskas.

60-mečio proga Olimpinė žvaigždė įteikta ilgamečiam Vilniaus futbolo mokyklos direktoriui ir treneriui, išugdžiusiam visą būrį garsių futbolininkų, aktyviam sporto organizatoriui Kęstučiui Pakniui

ir ilgamečiam Kauno krepšinio mokyklos „Aisčiai“ direktoriui, Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ prezidiumo nariui, Kauno miesto tarybos pirmininkui ir aktyviam sporto organizatoriui Algiui Pušinaičiui.

65-mečio proga LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanotas Jonas Juozaitis – ilgametis šalies sportinio ėjimo treneris, išugdęs trejų olimpinių žaidynių dalyvį Daugviną Zujų, ir aktyvus tarptautinių olimpinio vicečempiono Antano Mikėno atminimo varžybų organizatorius.

Iš kairės: J.Juozaitis, K.Paknys, T.Kučinskas, D.Gudzinevičiūtė, A.Pušinaitis

OLIMPINĖ PANORAMA

33

Pjongčangas 2018

Likus metams iki žiemos žaidynių Sausio 31 – vasario 4 d. Pietų Korėjos mieste Pjongčange, kuriame po metų vasario 9-ąją prasidės XXIII žiemos olimpinės žaidynės, vyko misijos vadovų seminaras.

Einiaus Petkaus nuotr.

Slidinėjimo trasos

E.Petkus ir L.Vaisetaitė

2

KORėja

Pjongčango olimpinės žaidynės – antrosios, kurios vyks Pietų Korėjoje. 1988 m. šioje šalyje buvo surengtos Seulo vasaros žaidynės.

Lietuvai seminare atstovavo LTOK olimpinio sporto direktorius Einius Petkus ir šios direkcijos programų vadovė Lina Vaisetaitė. Būsimųjų olimpinių žaidynių vietovėse buvo 10–12 laipsnių šalčio, nuo jūros pūtė žvarbus vėjas.

Misijos vadovų pasitarimo dalyviai išklausė atvykimo, transporto, akreditacijos, apgyvendinimo, maitinimo, saugumo ir kitų tarnybų vadovų pranešimus, apžiūrėjo sparčiai statomas Pjongčango olimpines bazes, abu sportininkų olimpinius kaimelius, viešbučius. Kaip sakė E.Petkus, Pjongčango apylinkėse dar daug statybų aikštelių, bet pamatę, kiek korėjiečių kokybiškai dirba jose, seminaro dalyviai neabejojo, kad visi objektai bus baigti laiku. Olimpiniuose kaimeliuose sportininkai gyvens daugiaaukščiuose namuose, tik kambariai bus ankštoki.

34

OLIMPINĖ PANORAMA

Nors vietiniai gyventojai labai entuziastingi, organizatoriams vis dar nepavyksta iki galo sukomplektuoti aptarnaujančio personalo komandų. Šiandien atrodo, kad daugiausia rūpesčių gali kilti atvykstant ir išvykstant delegacijoms. Nuo Seulo iki Vandžu, kur yra geležinkelio stotis, reikia važiuoti traukiniu 4 val. Žadama iki žaidynių paleisti greitąjį traukinį, kuris važiuos 250 km/val. greičiu. Beje, būtina paminėti, kad iš Helsinkio į Seulą lietuviai skrido 9 val.

Vasario 9 d. buvo paleistas olimpinis laikrodis, pradėjęs skaičiuoti iki žaidynių atidarymo likusias dienas, valandas ir minutes. Žiemos olimpinės žaidynės Pjongčange vyks 2018 m. vasario 9–25 d.

LTOK tikisi, kad jose Lietuvai atstovaus biatlonininkai, lygumų ir kalnų slidininkai, čiuožėjai trumpuoju taku, dailiojo čiuožimo atstovai.

Čia vyks greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybos Olimpinio kaimelio statybos

36

OLIMPINÄ– PANORAMA