Olimpinė panorama 2017 05

2017 m. gegužė Nr. 5 (93)

Mažųjų žaidynės

Finalinį festivalį Jonavoje nušvietė vaikų šypsenos.

OLIMPINĖ PANORAMA

1

2

OLIMPINÄ– PANORAMA

TURINYS

TURINYS 6

10

16

22

26

5 6 9 10 12 15 16 21 22 25 26 28 30 34

Skaitytojams

LTOK prezidentės mintys

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalas Leidžiamas nuo 2003 m.

Nr. 5 (93), 2017 m.

Situacija

Nelaukia TOK verdikto

Lietuvių žaidynės Į laisvą Lietuvą sugrįžusios

Olimpietė

Prisiminė pergalės skonį

Olimpinis festivalis Miestas auksiniame trikampyje

Pamąstymai

Europos krepšinį gerins iš Lietuvos

Olimpinė diena

VIršelyje Lietuvos mažųjų žaidynių finalinis festivalis Evaldo Šemioto nuotr.

Nuo sporto iki meno

redaktorius

Mažųjų žaidynės

Bronius Čekanauskas

Žvilgsnis

Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Ieva Kutkaitė Algis Balsys Dainius Genys

Švietė vaikų šypsenos

Taškus ant „i“ dėlios Pjongčange

Olimpinė akademija

LOA kronika

Jubiliejus

Skambi krepšinio šventė

Talentas

Dviratininko stichija – greitis

Kronika

LTOK įvykių dienoraštis

Sena nuotrauka

Vilniaus „Žalgiriui“ – 70 metų

Autoriai

fotografas Alfredas Pliadis

maketuotojas Artūras Gimžauskas

kontaktai

Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius panorama@ltok.lt

Interneto svetainė www.ltok.lt

spausdina

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

tiražas

5000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899 Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

3

SKAITYTOJAMS Alfredo Pliadžio nuotr.

Dėmesys vienodoms galimybėms DAINA GUDZiNEVIČIŪTė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė

Šį mėnesį dalyvavau Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Vykdomojo komiteto posėdyje ir Olimpinio solidarumo forume Makedonijoje. Ten daug kalbėta apie artėjančius didžiausius sporto renginius. Buvo džiugu išgirsti, kad pasirengimas 2018 m. žiemos olimpinėms žaidynėms Pjongčange ir antrosioms Europos žaidynėms, kurios 2019 m. bus surengtos Baltarusijoje, vyksta sėkmingai. Ne taip dažnai tokio masto renginiai būna mūsų pašonėje, todėl, manau, nemažai sporto mėgėjų pasinaudos puikia galimybe nuvykti į Minską, pamatyti kas ketverius metus rengiamas Europos žaidynes ir, žinoma, palaikyti mūsų sportininkus.

Esu EOK lyčių lygybės sporte komisijos pirmininkė, todėl forume skaičiau pranešimą apie mūsų šalyje nuveiktus darbus šioje srityje. Norėčiau akcentuoti, kad šios komisijos tikslas jokiu būdu nėra išaukštinti moteris ar suteikti joms privilegijų. Mes tik norime paskatinti moteris aktyviai dalyvauti sporto veikloje.

Tikiu, kad bendras komandinis darbas, abiejų lyčių atstovavimas užtikrina efektyvesnį ir kokybiškesnį rezultatą. Džiaugiuosi Lietuvoje matydama teigiamus poslinkius šioje srityje: didelio susidomėjimo sulaukia mūsų organizuojamos diskusijos ir konferencijos šia tema, o gausesnis moterų delegavimas į tarptautinius projektus bei mokymus jau duoda savo vaisių. Lygios teisės ir vienodos galimybės mums yra neginčijamos vertybės, kurias stengiamės diegti nuo mažų dienų. Todėl šiuos principus taikome ir savo organizuojamuose renginiuose, pavyzdžiui, net Lietuvos mažųjų žaidynėse dalyvaujančias darželinukų komandas turi sudaryti trys berniukai ir trys mergaitės.

Gegužę Jonavoje nugriaudėjo šio renginio finalas, kuriame dalyvavo du atrankos etapus įveikusios 28 ikimokyklinukų komandos. Dėkojame mūsų puikiems ir kūrybingiems partneriams – Respublikinei ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijai, kasmet sugalvojančiai vaikams vis įdomesnių ir įvairesnių estafečių.

Vienintelis LTOK renginys, kuriame visgi nepavyko užtikrinti abiejų lyčių atstovavimo, – tai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną tradiciškai mūsų organizuojamos krepšinio rungtynės. Ir Lietuvos sporto žurnalistų federacijos, ir „BBG-Perlo“ krepšinio komandoje žaidė tik vyrai. Tiesa, aš išmečiau pirmąjį ginčo kamuolį, moterys buvo aktyvios žiūrovės, vėliau dalyvavusios ir rungtynių aptarime.

Vienodas galimybes stengiamės užtikrinti ir mūsų masiškiausiame renginyje – birželio 3-iąją Alytuje vyksiančioje Olimpinėje dienoje, kurioje didelį dėmesį skiriame neįgaliųjų sporto rungtims. Daug apie šį renginį nekalbėsiu, nes apie jį plačiai rašoma „Olimpinėje panoramoje“. Tik priminsiu, kad šiemet Olimpinę dieną transliuos TV3 televizija – matysite trumpas transliacijas iš Alytaus visą dieną ir specialią laidą 19.30 val. Tad Olimpinę dieną švęskime kartu!

Ne taip dažnai tokio masto renginiai būna mūsų pašonėje, todėl, manau, nemažai sporto mėgėjų pasinaudos puikia galimybe nuvykti į Minską, pamatyti kas ketverius metus rengiamas Europos žaidynes ir, žinoma, palaikyti mūsų sportininkus.

Ir pabaigai – apie svarbiausią pastarojo meto aktualiją: rengiamą ir sporto bendruomenei brukamą naują Kūno kultūros ir sporto įstatymą. Pritariu Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijai, grąžinusiai rengėjams tobulinti šį įstatymą, prieš kurį pasisako absoliučiai visi, išskyrus kelis asmenis.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

Alfredo Pliadžio nuotr.

SITUACIJA

H.Žustautas ir V.Korobovas jau pratinasi prie 1000 m distancijos

Nelaukia TOK verdikto Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai jau pratinasi prie oficialiai dar nepaskelbtų olimpinės programos naujovių, nes tuščiai laukdami tik gaištų laiką.

Marytė Marcinkevičiūtė Tuoj po Rio de Žaneiro olimpiados baidarininkams ir kanojininkams suskambo nerimo varpai, kad 2020 m.

Tokijuje gali keistis jų irkluojamos olimpinės distancijos. Gandai pasitvirtino – Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija (ICF) nutarė olimpinėse žaidynėse naikinti dviviečių baidarių ir vienviečių kanojų 200 m distancijas, o vyrų keturviečių baidarių įgulos irkluos ne 1000 m, o 500 m nuotolį.

Toks siūlymas pateiktas Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK), o verdikto laukiama liepos mėnesį, kai Bulgarijos mieste Plovdive vyks Europos čempionatas. Tačiau baidarių ir kanojų irklavimo specialistai neabejoja, kad TOK patvirtins ICF siūlymus.

Pratinasi prie naujovių Sportininkai jau pratinasi prie naujovių. O jos ypač nepalankios mūsų baidarininkams ir kanojininkams sprinteriams. Pagrindinis Lietuvos kanojų irklavimo rinktinės treneris Kazimieras Rėksnys (su juo kartu dar dirba kaunietis Egidijus Gustas ir visaginietis Dmitrijus Michailovas) keiksnoja tokį sprendimą priėmusią ICF ir tai vadina sprinto diskriminacija.

Tokijo olimpinių žaidynių programoje liko vyrų 6

OLIMPINĖ PANORAMA

ir moterų vienviečių baidarių bei moterų kanojų sprinto varžybos, o vyrų kanojų sprinto nėra. Tad viską reikia keisti iš pagrindų, o nauji iššūkiai laukia ne tik sportininkų, trenerių, bet ir Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (LBKIF). „Nuo 200 m nuotolio reikia peršokti į 1000 m. Suprasčiau, jeigu į olimpinių žaidynių programą vienvietininkams kanojininkams būtų įtraukta 500 m distancija. Tai būtų pats optimaliausias variantas“, – mano K.Rėksnys, kuris treniruoja stipriausius šalies kanojininkus Henriką Žustautą ir Vadimą Korobovą.

Sunkus moralinis virsmas Pasak LBKIF generalinio sekretoriaus ir Lietuvos baidarių irklavimo rinktinės vyriausiojo trenerio Romualdo Petrukaneco, geriausi šalies irkluotojai šiųmečiam sezonui rengėsi pagal panašų modelį kaip ir pernai. Skirtumas tik tas, kad gruodį irkluotojai praleido namie ir pasirengimą pradėjo mėnesiu vėliau. Pirmoji dešimties dienų trukmės treniruočių stovykla buvo surengta Italijoje, kurioje atletai slidinėjo.

Nuo vasario 1-osios baidarių ir kanojų irklavimo meistrai po tris savaites dukart treniravosi Portuga-

Dabar Rio de Žaneiro olimpiniams prizininkams Aurimui Lankui ir Edvinui Ramanauskui beliko rungtyniauti tarpusavyje arba sėsti į keturvietę baidarę.

Romualdas Petrukanecas

SITUACIJA

Į keturvietę gali persėsti ir olimpinių žaidynių finalininkai R.Nekriošius ir A.Olijnikas

lijoje ir kartą Kroatijoje. Iki gegužės mėnesio pasitikrintos jėgos dvejose varžybose. Treniruočių stovyklose dalyvavo visi septyni pagrindiniai rinktinės nariai, taip pat septynių irkluotojų olimpinė pamaina: V.Korobovas, Artūras Seja, Simonas Maldonis, Rokas Puzonas, Lukas Šakalys, Osvaldas Murza ir Jevgenijus Kuračionokas. „Europoje buvo gana šilta žiema ir pavasaris, orai kaip niekada buvo puikūs, todėl ir treniruočių kokybė buvo gera“, – džiaugiasi R.Petrukanecas.

Europos vicečempionas H.Žustautas ir pasaulio jaunimo čempionas V.Korobovas jau pratinasi prie minties, kad olimpinėse žaidynėse nebus 200 m distancijos ir jiems teks prisijaukinti penkiskart ilgesnį nuotolį. „Mūsų kanojininkams sprinteriams tai ypač sunkus moralinis virsmas – iš sprinterių reikia persikvalifikuoti į stajerius. Viena iš priežasčių, kodėl Londono vicečempionas Jevgenijus Šuklinas nusprendė baigti sportinę karjerą, yra ta, kad Tokijo olimpinėse žaidynėse nebelieka 200 m distancijos. Jeigu šis nuotolis būtų likęs, J.Šuklinas nebūtų pasitraukęs ir toliau irklavęs. Baidarininkams dar liko viena viltis, kad žaidynių 200 m distancijos varžybose kovos vienvietės baidarės. Dabar Rio de Žaneiro olimpiniams prizininkams Aurimui Lankui ir Edvinui Ramanauskui beliko rungtyniauti tarpusavyje arba sėsti į keturvietę baidarę“, – sako R.Petrukanecas.

Per dideli raumenys H.Žustautas su dideliu nerimu laukia pirmųjų stambių tarptautinių varžybų. „Žinoma, nėra lengva persikvalifikuoti, ne savo noru teks irkluoti 1000 m nuotolį, bet nėra kitų išeičių. Jei tai būtų mano noras, ir motyvacija būtų kur kas didesnė. Bet neketinu mesti kanojų irklavimo, dar esu jaunas. Po Rio olimpinių žaidynių nesėkmių motyvacijos dar yra.

Daug treniruojuosi, žiemą sporto salėje gerinau savo jėgos rekordus“, – prasitaria H.Žustautas.

Labai padidėjo šio 1,91 m ūgio sportininko raumenų masė, o tyrimai parodė, kad tokių raumenų anksčiau žiemą Henrikas niekada nebuvo užsiaugi-

nęs. Dabar, kai teks irkluoti ilgesnę distanciją, jam reikia mesti svorį. Tą Europos vicečempionas stengiasi daryti pamažu, kad neišsekintų organizmo. „Žiemą svėriau 102 kg, o dabar – 94 kg. Sveriu kaip sprinteris, o ne kaip stajeris. Per slidinėjimo treniruočių stovyklą pavyko numesti 3 kg, o per irklavimo stovyklas – po kilogramą, pusantro. 200 m sprinto distancija irkluojant vienvietę kanoją dar nėra išbraukta iš pasaulio ir Europos čempionatų programos, bet nežinia, ar ilgam“, – svarsto H.Žustautas.

Viskas bus gerai Mykolo Romerio universiteto antrakursis V.Korobovas 1000 m distancijoje jaučiasi kur kas geriau. Jo pirmasis treneris visaginietis D.Michailovas neabejoja, kad Vadimas, jaunių grupėje ne kartą bandęs jėgas šioje distancijoje, netrukus prie jos pripras ir užmirš 200 m nuotolį.

SEZONAS STARTAI Pagrindinės baidarių ir kanojų irklavimo varžybos šį sezoną: liepos 13–16 d. Plovdive (Bulgarija) vyksiantis Europos čempionatas ir rugpjūčio 23–27 d.

Račicėje (Čekija) rengiamas planetos čempionatas. Dar vyks trys Pasaulio taurės etapai: gegužės 19–21 d. Portugalijoje, gegužės 26–28 d. Vengrijoje ir birželio 2–4 d. Serbijoje.

Paties sportininko teigimu, distancijos pokyčiai reikalauja daug darbo. „Dar raumenys nepripratę, ištvermės trūksta, bet pirmosios varžybos Trakuose parodė, kad viskas eina į gerą pusę“, – džiaugiasi V.Korobovas. Šiemet 1000 m distancijoje jis lenktyniavo ir Italijoje iškart po Kroatijoje vykusios treniruočių stovyklos. Toms varžyboms, į kurias susirinko pajėgių irkluotojų, jis specialiai nesirengė, irkluoti buvo sunku, o užimta septinta vieta liko nepatenkintas. „Sunku morališkai. Praėjusiais metais tose pačiose varžybose 200 m distancijoje buvau antras, o dabar irkluodamas 1000 m likau toli nuo medalių. Bet esu optimistas: man tik 20 metų, turiu sveikatos, jėgų, taigi viskas bus gerai“, – įsitikinęs pasaulio jaunimo čempionas.

Gegužės 6–7 d. Trakuose vykusiose Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo taurės ir kartu Zbignevo bei Dariaus Survutų atminimo varžybose V.Korobovas laimėjo 1000 m nuotolio varžybas. Antras buvo latvis Robertas Lagzdinis, o H.Žustautas liko trečias.

200 m nuotolio lenktynėse pergalę iškovojo H.Žustautas, o V.Korobovas finišavo antras.

OLIMPINĖ PANORAMA

7

Vytauto Dranginio nuotr.

Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

SITUACIJA

Rio de Žaneiro žaidynių medalininkams E.Ramanauskui ir A.Lankui į kitas olimpines žaidynes teks brautis vienvietėmis arba keturviete valtimi

Iššūkis – keturvietė baidarė Kai kovo mėnesį pasigirdo naujų gandų, esą keturviečių baidarių įgulos vis dėlto irkluos ne 1000 m, o 500 m, per treniruočių stovyklą Zagrebe mūsų šalies baidarių irklavimo treneriai pradėjo rimčiau žiūrėti į šią permainą. Buvo keičiami pratybų planai, galvojama apie keturvietės įgulas.

Jų dabar planuojama sudaryti dvi: į vieną sėstų sprinteriai – Rio de Žaneiro olimpiniai prizininkai A.Lankas ir E.Ramanauskas, taip pat A.Seja, o ketvirtasis narys dar nepasirinktas. Kitą keturvietę irkluotų stipriausi stajeriai – olimpinių žaidynių finalininkai Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas, kurių partneriai galėtų būti baidarininkai iš olimpinės pamainos arba broliai Simonas ir Mindaugas Maldoniai. „Žinoma, būtų geriausia sudaryti vieną stiprią keturvietę iš geriausių baidarininkų ir be didelių draskymųsi ramiai rengtis pasaulio čempionatui Čekijoje. Tačiau per Europos čempionatą Bulgarijoje taip sudėliotas tvarkaraštis, kad R.Nekriošius ir A.Olijnikas negalės irkluoti keturvietės. Keturvietė – didelė komandinė valtis. Kartais atrodo, kad turime daug baidarininkų, bet, pasirodo, nelabai. Vienas per jaunas, kitas nėra toks pajėgus, kaip tikėtasi, ir taip toliau. Keturvietė – tokia įgula, kad nebūtinai į ją turi sėsti patys stipriausi irkluotojai, čia svarbiausia gerai susiirkluoti. Akademinio irklavimo meistrai, kaip ir mes, irgi ieško paties geriausio porinės keturvietės varianto. Išsiugdėme jaunų irkluotojų, nestokojame ir suaugusių. Po žiemos darbo visi kupini ambicijų, noro ir vilčių. Bet kol nėra varžybų, yra tik teoriniai planai“, – aiškina R.Petrukanecas.

Iškilo neaiškumų ir dėl trenerių: anksčiau viena specialistų grupė rengė sprinterius, o kita – stajerius.

Dabar atsirado trečioji tarpinė grupė – sprinterių ir stajerių. Neaišku, kas turėtų tapti pagrindine keturvietės baidarės galva, o gal teks rinktis naują trenerį, kuris augtų kartu su keturviete.

R.Petrukanecas prisiminė 2006-uosius, kai per savo, kaip sportininko, paskutinį pasaulio čempionatą Vengrijoje irklavo keturvietę – tada jis, 33 metų vyriausias įgulos narys, sėdo į valtį su gerokai jaunesniais sportininkais Roku Malinausku, Andžejumi Radzevičiumi bei Justu Vaičiuliu ir 500 m distancijoje liko devinti. Toje keturvietėje irklavo skirtingo amžiaus ir meistriškumo baidarininkai, bet jiems vietą finale nulėmė puikus komandinis darbas. Tad R.Petrukanecas tikisi, kad 500 m bus mūsų distancija ir ji keturvietei baidarei bus sėkminga.

8

OLIMPINĖ PANORAMA

Kanojininkų treneris K.Rėksnys su jaunaisiais savo auklėtiniais

Šoko terapija R.Petrukanecas nenori teigti, kad šis sezonas irkluotojams bus įnoringas. Pasaulio taurės laimėtojui, pasaulio ir Europos čempionatų bronziniam prizininkui sunkiausia buvo tuoj po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių išgirsta žinia, kad 2020-aisiais Tokijuje bus keičiama varžybų programa. „Pasauliniu mastu tai buvo šoko terapija. Visa mūsų komanda dėl nežinomybės pakliuvo į gilią duobę.

Olimpinę pamainą reikėjo morališkai palaikyti ir ilgai įtikinėti, kad irkluotojai nemestų sportuoti.

Viso pasaulio irkluotojams nebus taip lengva persiorientuoti. Ieškojimų kelyje yra ir ispanai – jie į keturvietę įgulą susodino tris olimpinius čempionus (vienvietininką ir dvivietės baidarės įgulą), bet kol kas jiems nesiseka – nuirkluoja 400 m atkarpą ir baigiasi jėgos. Tikrai ne pavardės ir titulai viską lemia“, – pabrėžia R.Petrukanecas.

Rio olimpiados bronzinis prizininkas E.Ramanauskas įsitikinęs, kad pratinimasis prie naujos distancijos užims nemažai laiko. „Keičiame visą treniruočių programą, nes dabar irkluosime vienvietes, su valties draugu A.Lanku tapsime varžovais. Kartu sėsime ir į keturvietę baidarę. Vienvietes baidares irkluojame ir per pratybas, ir per varžybas, esame ne kartą jomis rungtyniavę užsienyje. Tai mums būdavo labai naudinga. Pagrindinį darbą atliekame irkluodami vienvietes baidares, o į dvivietę ir keturvietę sėsdavome tik retkarčiais. Turime nemažai jaunimo, yra iš ko lipdyti keturvietės įgulą“, – nenusimena E.Ramanauskas.

Lietuvos keturvietės baidarės įgulai pirmas rimtas egzaminas bus gegužės pabaigoje per pirmąjį Pasaulio taurės varžybų etapą Vengrijoje. LBKIF nemažai vilčių sieja ir su dviem jaunomis vienvietininkėmis šiaulietėmis: 17-mete baidarininke Ieva Vaitiekūnaite (treneris Rimas Bernotas) ir kanojininke Rūta Dagyte (treneris E.Gustas), dabar studijuojančia Lietuvos sporto universitete.

Žiemą svėriau 102 kg, o dabar – 94 kg. Sveriu kaip sprinteris, o ne kaip stajeris.

Per slidinėjimo treniruočių stovyklą pavyko numesti 3 kg, o per irklavimo stovyklas – po kilogramą, pusantro.

Henrikas Žustautas

LIETUVIŲ ŽAIDYNĖS

Į laisvą Lietuvą sugrįžusios Birželio 30 – liepos 2 d. Kaune ir Druskininkuose vyks X Pasaulio lietuvių sporto žaidynės (PLSŽ). Jose dalyvaus beveik 4 tūkst. sportininkų iš 29 šalių. Žaidynės skiriamos artėjančiam Lietuvos valstybės šimtmečiui ir šiemet paskelbtiems Sporto metams paminėti.

Neseniai pasirodė Lietuvos olimpinės akademijos prezidento doc. dr.

Artūro Poviliūno knyga „Lietuvos tautinės olimpiados atminimas gyvas“.

Tai pasaulio lietuvių sporto žaidynių istorija. X PLSŽ darbo grupės narys, Pasaulio lietuvių sporto asociacijos prezidentas A.Poviliūnas atsakė į „Olimpinės panoramos“ klausimus.

Trumpai prisiminkime šių žaidynių pradžią.

Pirmosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės įvyko 1978 m. Toronte, Kanadoje. Jose dalyvavo 1101 sportininkas iš šešių šalių, daugiausia iš JAV, Kanados ir Australijos. Jie rungėsi vienuolikos sporto šakų varžybose.

Tai buvo ne kas kita, o 1938 m. Lietuvos tautinės olimpiados atgaivinimas išeivijoje. Idėja surengti žaidynes kilo tuomečiam Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) pirmininkui Pranui Berneckui. Žaidynių tikslas – sustiprinti laisvame pasaulyje gyvenančių lietuvių sportinę veiklą. II PLSŽ surengtos 1983 m. Čikagoje, JAV, o ŠALFASS vadovas tada buvo Valdas Adamkus.

III žaidynės 1988 m. vyko Adelaidėje, Australijoje, ir ten, daug kam netikėtai, dalyvavo jūsų, neseniai atkurto Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento, vadovaujama Lietuvos delegacija.

Tai buvo tikras stebuklas. Sąjūdžio banga ritosi per Lietuvą ir tuometinei valdžiai neliko nieko kita, kaip išleisti mūsų nedidelę grupelę į Australiją. Žinoma, prieš tai suderinus su Maskva. Australija labai laukė Lietuvos delegacijos. Visi – ir vadovai, ir sportininkai gyvenome šeimose. Keli krepšininkai pasakojo, kad jiems šeimininkai net kavą į lovą rytais nešė...

Per atidarymo iškilmes Adelaidės „Apollo Entertainment“ rūmų tribūnos Lietuvos delegaciją sutiko taip,

Į žaidynes renkasi lietuviai iš viso pasaulio

kaip prieš 50 metų I tautinėje olimpiadoje Kaune buvo sutikta Lenkijos okupuoto Vilniaus komanda.

Per uždarymo iškilmes aš pakviečiau ketvirtąsias žaidynes 1991-aisiais surengti Lietuvoje. III žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas Jurgis Jonavičius man įteikė Pasaulio lietuvių žaidynių vėliavą. „Tegul ji 1991 metais suplevėsuoja Lietuvoje“, – sakė J.Jonavičius.

Ir toji vėliava 1991 m. suplevėsavo Lietuvoje! Prisiminkime tą įspūdingą šventę.

Tai buvo kažkas neįtikėtino. Iš Australijos atvyko 60 delegatų, iš Argentinos 21, iš Kanados per 200, o iš JAV – net 600. Atidarymo iškilmės vyko sausakimšame Kauno stadione. Šventą ugnį nuo nežinomo kareivio kapo uždegė olimpinis čempionas Modestas Paulauskas kartu su dar dviem olimpiniais čempionais Vladu Česiūnu ir Šarūnu Marčiulioniu. Žaidynes atidarė tuometis šalies vadovas Vytautas Landsbergis. Bet pačiame žaidynių įkarštyje, deja, įvyko tragedija: Medininkų muitinėje sovietų kariškiai nužudė septynis mūsų sienos apsaugos vyrus. Net kilo klausimas, ar tęsti žaidynes. Buvo nuspręsta tęsti ir jokiu būdu neparodyti, kad priešams pavyko išgąsdinti.

Tiesa, ankstesnės euforijos nebeliko.

Žaidynių dalyviai priėmė pareiškimą ir kreipėsi į visas pasaulio valstybes, tarptautines organizacijas, kad būtų tartas ryžtingas NE melui ir smurtui, kuriais bandoma vėl uždėti Lietuvai pančius. Tarptautinio olimpinio komiteto buvo prašoma atkelti Lietuvos sportininkams olimpinių stadionų vartus. Šie norai neilgai trukus išsipildė!

Nors atsiranda balsų, siūlančių šias žaidynes rengti ir kitose šalyse, kur gyvena lietuvių bendruomenės, aš manau, kad Pasaulio lietuvių sporto žaidynės turi vykti tik Lietuvoje.

ARTŪRAS POVILIŪNAS

Buvo nutarta nuo 1991-ųjų kas ketveri metai Pasaulio lietuvių sporto žaidynes rengti Lietuvoje.

Kaip jau minėta, šiemet vyksiančiose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse dalyvaus apie 4 tūkst. sportininkų iš 29 šalių. Jie rungsis 19 sporto šakų varžybose. Kokie dar, be varžybų, numatomi renginiai?

Derėtų pasakyti, kad nors žaidynės vyks vasarą, Druskininkuose bus surengtos kalnų slidinėjimo varžybos. Į žaidynių programą įtraukta mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“. Liepos 2 d.

Kaune vyks Pasaulio lietuvių sporto forumas. Jame bus nuspręsta, kada ir kur 2018 m. rengti XI žaidynes. Nors atsiranda balsų, siūlančių šias žaidynes rengti ir kitose šalyse, kur gyvena lietuvių bendruomenės, aš manau, kad Pasaulio lietuvių sporto žaidynės turi vykti tik Lietuvoje. „OP“ inf.

OLIMPINĖ PANORAMA

9

olimpietė

Prisiminė pergalės skonį Nors olimpinė čempionė Laura AsadauskaitėZadneprovskienė tarp varžovių – viena vyriausių, bėgantys metai Lietuvos penkiakovininkės, regis, nestabdo. Ji nesako „ne“ ir dėl Tokijo olimpinių žaidynių.

Lina Daugėlaitė

Aliaksandro Ružečkos nuotr.

žvilgsnis TAURĖ Šiuolaikinės penkiakovės Pasaulio taurės finalas bus surengtas Vilniuje birželio 22–25 d.

Birželio 22 d. vyks vyrų ir moterų fechtavimosi pagrindinio etapo kovos, birželio 23 d. – vyrų finalas, birželio 24 d. – moterų, o birželio 25 d. – mišrių estafečių.

Birželio 23–25 d. varžybas tiesiogiai transliuos „Eurosport“ televizija. Į finalą pateks po 36 geriausius vyrus ir moteris, kurie per keturis etapus surinks daugiausia taškų.

L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė varžybų sezoną pradėjo pergale

Motinos dienos išvakarėse septynmetės Adrianos mama pasipuošė Pasaulio taurės trečiojo etapo aukso medaliu, kuris jai po nesėkmingai susiklosčiusių Rio olimpinių žaidynių ir po to stojusios ilgos pertraukos priminė pergalių skonį.

Pertrauka L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei buvo reikalinga. Ir tam, kad išsigydytų įsisenėjusią traumą – Achilo sausgyslės uždegimą, ir tam, kad pailsėtų fiziškai bei psichologiškai po intensyvaus rengimosi olimpinėms žaidynėms. Juk po karšta Brazilijos saule Laura maudėsi ne šiltuose šlovės spinduliuose, kaip jau buvo įpratusi per savo karjerą, o po lediniu dušu, kai nepaklusnus žirgas nusinešė bet kokias viltis kovoti dėl medalio. „Prasidėjo etapai, pamačiau savo varžoves – ir vėl pajutau norą varžytis.

Iš pradžių norėjau pailsėti nuo visko, ypač po nesėkmės olimpiadoje: buvo šioks toks nusivylimas savo sporto šaka, kad ji tokia žiauri ir gali tave šitaip nubausti. Tuo metu nenorėjau galvoti apie sportą, norėjau pailsėti.

10

OLIMPINĖ PANORAMA

Bet laikas gydo, viskas grįžta į savo vėžes, imi daryti tai, ką darei, ir žiūrėti į priekį. Tai įaugę į kraują – norisi varžytis, sportuoti ir siekti toliau“, – sako olimpinė čempionė.

Pasitikrino jėgas Po pertraukos savo jėgas Laura išbandė trečiajame Pasaulio taurės etape Vengrijoje. Varžybose viskas ėjosi tarsi per sviestą. Ir nors kai kuriose rungtyse penkiakovininkė dar neparodė geriausių savo rezultatų, aukso medalis sužvilgo ant jos krūtinės. „Gana gerai bėgau – net nesitikėjau, maniau, būsiu lėtesnė. Tai džiugina. Plaukiant dar poros sekundžių trūksta, bet mes dar pakeliui geros formos link – gydžiausi traumas, dėl to pasirengimas susivėlino. Bet neforsuojame, nes negalima skubėti: po truputį didiname tempą, krūvius.

Norint, kad vasarą gera forma būtų, reikia šiek tiek save pasaugoti, šiek tiek pristabdyti. Nepaisant to, džiaugiuosi, kad viskas pavyko, vadinasi, dirbame gera linkme. Šios varžybos buvo pasitikrinimas, tarsi treniruotė –

Per visą istoriją Lietuvos sportininkai Pasaulio taurę laimėjo net dešimt kartų (Edvinas Krungolcas – 2001, 2004, 2005, 2007 m., Andrejus Zadneprovskis – 2002 m., Donata Rimšaitė – 2008 ir 2009 m., L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė – 2012 ir 2015 m., J.Kinderis kartu su L.Asadauskaite-Zadneprovskiene mišrių estafečių varžybose – 2014 m.).

startų reikia, nes tai ir patirtis, ir varžybų dvasia“, – pirmuoju pasirodymu po olimpinių žaidynių liko patenkinta penkiakovininkė.

Kaip sutiko tituluotą lietuvę varžovės? Sportininkė iš Korėjos, šypteli Laura, kažkodėl dar prieš jojimą sudėjo prieš ją ginklus ir pareiškė, kad lietuvė būsianti pirma. „Sakiau, palaukite – dar kelios rungtys, tarp jų ir jojimas, kuris gali viską aukštyn kojomis apversti“, – stebėjosi Laura, kuriai sidabro medalį iškovojusi Rusijos penkiakovininkė po finišo prisipažino, kad neturėjo vilčių aplenkti paskutinėje rungtyje, tik žvalgėsi, kad jos nepasivytų paskui bėgančios varžovės. „Žmonės kažkaip nusiteikia, kad kovoti nelabai nori ar negali su manimi“, – tarsi pati savęs klausia Lietuvos penkiakovininkė.

olimpietė

„Kažkokių naujovių norisi“, – sako tituluota sportininkė ir juokdamasi patikina, kad net ir iškovojus pačius skambiausius titulus tobulėjimui ribų nėra: „Kai ne viena, o penkios rungtys – atsiranda daug niuansų. Atrodo, visą gyvenimą treniruojiesi, diena iš dienos, metai iš metų, bet klaidų vis tiek būna, tad bandai jas taisyti. Regis, gyvenimo neužteks.“ Pirmas kartas L.Asadauskaitės-Zadneprovskienės karjera trunka jau 15 metų, per kuriuos ji iškovojo visų svarbiausių varžybų aukso medalius, bet penkiakovė gali jai dar suteikti nepatirtų emocijų – šių metų birželį ji pirmą kartą kovos savų žiūrovų akivaizdoje, kai Vilniuje bus surengtas Pasaulio taurės finalas.

Tai malonu ir neįprasta todėl, kad toks atvejis pirmasis ir, kas žino, gal paskutinis. „Sako, namų sienos padeda, bet ir atsakomybė kita. Daugiau atsakomybės – ateis žmonių, nenorėčiau jų nuvilti, o užsienyje ramiau. Ir džiaugiuosi, ir keista, kad taip viskas arti – niekur nereikės skristi“, – apėmusius jausmus bando apibūdinti sportininkė.

Tarp šių jausmų įsipynęs ir liūdesys. „Sąlygos apgailėtinos, bet dabar visaip bando užglaistyti negražias vietas baseine – uždengti plakatais, vėliavomis. Bandys apgauti mūsų elitą.

Palyginti su tomis bazėmis, kuriose mes startuojame, pas mus graudoka. Džiugins Vingio parkas – miškas, aplinka graži. O maniežas irgi senas“, – apgailestauja pašnekovė.

„Electrolux“ nuotr.

Permainos Tam, kad išsilaikytų viršūnėje, neužtenka praeities nuopelnų – savo pozicijas Laura gina kasdien sunkiu darbu.

Pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais iš namų sportininkė iškeliauja dar prieš aštuonias ir į juos grįžta gerokai po aštuonių vakare. „Valandėlę turiu laisvą, bet per ją leki, skubi, pavalgai – ir paskui vėl“, – kokiu tempu sukasi tomis dienomis, pasakoja olimpinė čempionė. O dukra? „Dukra kartu su mumis – pasiimame į vakarines treniruotes. Kai fechtuojuosi manieže, ji bėgioja, špagas tampo ir savo užduotėles, pamokėles daro. Kartu būna“, – pasakoja sportininkė. L.Asadauskaitės-Zadneprovskienės vyras olimpinis vicečempionas ir bronzinis prizininkas Andrejus Zadneprovskis tapo žmonos treneriu po to, kai ši po nesėkmingai susiklosčiusių Rio olimpinių žaidynių atsisveikino su ilgamečiu treneriu Jevgenijumi Kliosovu. Penkiakovininkės komandoje įvyko ir daugiau pokyčių: pasikeitė ir atskirų rungčių – plaukimo, jojimo, fechtavimosi treneriai. Tad keitėsi ir treniruočių metodika.

Zadneprovskių šeima randa laiko ir poilsiui

Tad sporto bazėmis prieš geriausius penkiakovininkus pasipuikuoti nepavyks, kita vertus, reikia džiaugtis galimybe pamatyti elitą Lietuvoje.

Olimpinės čempionės tėvai taip pat niekada neturėjo progos pamatyti, kaip startuoja dukra. Per televiziją – taip pat, tačiau tai jų pasirinkimas. „Jie labai jaudinasi, todėl nenori žiūrėti, tik po to pakartojimus pažiūri. Net Londono olimpiados nežiūrėjo“, – atskleidžia penkiakovininkė. Ar ateis į varžybas Vilniuje? Šito Laura tėvų dar neklausė, bet jų sulaukti viliasi: „Man būtų malonu, juolab kad yra proga gyvai pamatyti, kaip tai atrodo, kas tai yra penkiakovė.“ O Adrianą šįkart mama žada pasiimti kartu. Ji visada prašo tėvų, kad pasiimtų ir ją, kai šie vyksta į varžybas, bet kol kas iš jų tokios malonės nesulaukė. „Ji visą laiką veržiasi, klausia, kodėl nepaimame, prižada sėdėti viešbutyje ir laukti. Bet dukrelė labai judri, negali išbūti vienoje vietoje, bet su viskuo sutinka, kad tik važiuotų. Dabar Adriana jau vyresnė, septynerių metų, su ja galima tartis, jau ir varžybose pradeda gaudytis – gal jai bus įdomu“, – spėlioja olimpinė čempionė.

Taško nededa 33 metų Lietuvos sportininkė tarp varžovių – jau viena vyriausių. Metai po olimpiados – tas laikas, kai į varžybas plūsteli jaunimo, o vyresni sportininkai nutaria baigti karjerą arba šiek tiek atsikvėpti ir padaryti pertrauką. „Dar pati neišsiaiškinau, bet pasikeitimų nemažai“, – apie savo varžoves tarsteli L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, spėjanti, kad kitais metais turėtų būti daugiau aiškumo.

Nepaisant to, kad ji viena vyriausių, tai jai netrukdo toliau skinti pergalių. Penkiakovėje svarbu ne tik fizinės jėgos, bet ir patirtis. „Turi būti fiziškai stiprus, bet patirtis – svarbus veiksnys. Gal sunkiau atgauti jėgas,

traumos greičiau išlenda, bet kol gali, kol noras yra, kol matai, kad gali laimėti, – tol sportuoji. Kaip sako profesoriai, su kuriais pasikalbu, dabar ir keturiasdešimtmečiai sportininkai gali sprintą bėgti ar ištvermės sporto šakų varžybose dalyvauti – iki keturiasdešimties kalnus gali nuversti“, – juokiasi Laura, kad, ją konsultuojančių profesorių tikinimu, ne tik Tokijo, bet ir dar vienos olimpinės žaidynės jai bus pagal jėgas.

Kas žino? Faktas tas, kad taško savo sportinėje karjeroje tituluota sportininkė dar nededa. Tądien, kai kalbėjomės (gegužės 12-ąją), ji su būreliu kitų sportininkų – irkluotojais Sauliumi Ritteriu, Mindaugu Griškoniu, Rolandu Maščinsku, boksininku Evaldu Petrausku ir kitais – lankėsi pas Kūno kultūros ir sporto departamento generalinį direktorių Edį Urbanavičių, kad iš pirmų lūpų išgirstų, kokios permainos jų laukia.

Dukra kartu su mumis – pasiimame į vakarines treniruotes.

Kai fechtuojuosi manieže, ji bėgioja, špagas tampo ir savo užduotėles, pamokėles daro. Kartu būna.

Laura Zadneprovskienė

„Gaila, kad kitąkart pamirštami sportininkai, nes visi tie pasikeitimai pirmiausia liečia mus. Ir kai nesame informuoti, kai esame nežinioje, kai ta informacija iš visų pusių iškraipoma, aišku, pradedame nerimauti. Galiausiai patys parodėme iniciatyvą viską išsiaiškinti“, – teigia olimpinė čempionė.

Dabar penkiakovininkė gali susitelkti į svarbiausius šio sezono startus. Pasaulio taurės finalas, Europos ir pasaulio čempionatai: birželis, liepa, rugpjūtis, Lietuva, Baltarusija, Egiptas – tokiu ritmu šį sezoną gyvens olimpinė čempionė. Iki Tokijo? „Pažiūrėsime“, – diplomatiškai vengia tolimų planų penkiakovininkė. Sveikata, traumos – tai tie veiksniai, kurie gali netikėtai pristabdyti vyresnį sportininką. „Tai svarbiausia. Kol kas lyg yra noras sportuoti. Ir pirmoji pergalė buvo labai reikalinga – po blogo starto iškart peršokęs į gerą įgauni pasitikėjimo. Vadinasi, tu gali, tu stipri“, – pirmuoju šio sezono auksu džiaugiasi sportininkė.

OLIMPINĖ PANORAMA

11

E.Petkus, K.Steponavičius ir L.Vaisetaitė su festivalio talismanu Hugoo

Miestas auksiniame trikampyje Liepos 23–29 d. Vengrijos mieste Dėre (Gyor) vyks XIV Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis. Balandį čia su kitų šalių misijų vadovais lankėsi ir LTOK atstovai.

Algis Balsys

Balandžio 26–28 d. Dėre buvo surengtas misijos vadovų seminaras, kuriame dalyvavo LTOK olimpinio sporto direktorius Einius Petkus, jo pavaduotojas Kazys Steponavičius bei programų vadovė Lina Vaisetaitė. Į misijos vadovų seminarą atvyko 40 šalių atstovai, bet į olimpinį festivalį geriausius jaunuosius sportininkus žada deleguoti visos Senojo žemyno valstybės. Dėre rungtyniaus dešimties sporto šakų 13–18 metų amžiaus jaunimas. Iš viso susirinks beveik 3 tūkst. sportininkų.

Seminaro dalyvius pasveikino Vengrijos olimpinio komiteto prezidentas ir Dėro miesto meras. Įdomu, kad tai vienas ir tas pats asmuo – Seulo olimpinis gimnastikos (pratimų ant arklio) čempionas Zsoltas Borkai.

Svečiai apžiūrėjo sporto bazes, būsi12

OLIMPINĖ PANORAMA

mus du olimpinius kaimelius, išklausė organizacinio komiteto tarnybų ataskaitas apie pasirengimo eigą.

Kaip sakė E.Petkus, viskas buvo daroma ir rodoma aiškiai, šiuolaikiškai, operatyviai, todėl baigiamojoje sesijoje misijų vadovai šeimininkams klausimų praktiškai neturėjo. Vengrai akcentavo, kad sporto bazės bus geros, maisto pakaks sočiai, transportas dirbs sklandžiai, o sportininkų kaimeliai nebus lyg tikri olimpiniai, nes čia vyks ne olimpinės žaidynės, bet olimpinis festivalis.

Delegacija Į Dėrą vyks gausiausia – 70 sportininkų Lietuvos delegacija, o su treneriais, medikais, misijos darbuotojais bei šešiais teisėjais iš viso bus 111 oficialių mūsų šalies atstovų. Anksčiau daugiausia mūsiškių – 64 rungtyniavo 2007-aisiais Belgrade.

Dėro olimpinio festivalio medaliai

LIETUVIŲ TROFĖJAI MEDALIAI Lietuvos jaunimas Europos jaunimo vasaros olimpiniuose festivaliuose dalyvauja nuo 1993 m. Per šį laiką festivaliuose iš viso varžėsi jau 547 mūsų jaunieji sportininkai. Jie iškovojo 12 aukso, 10 sidabro ir 23 bronzos medalius.

Daugiausia medalių – 3 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos – mūsiškiai pelnė 2011-aisiais Turkijos mieste Trabzone. Be apdovanojimų lietuviai liko tik debiutiniame festivalyje 1993 m.

Valkensvarde (Nyderlandai) ir tuščiomis grįžo iš praėjusio, kuris 2015-aisiais vyko Tbilisyje (Gruzija).

OLIMPINIS FESTIVALIS Einiaus Petkaus nuotr.

Jaukus Dėro senamiestis

Mūsų delegacija liepos 22 d. į festivalį iš Kauno skris lėktuvu į Austrijos sostinę Vieną, o iš ten į Dėrą keliaus autobusais. Skrydžio trukmė – 1 val.

40 min. Kelionė autobusu truks dar apie valandą. Čia gyvens festivalio dalyviai

70

Lietuviai dalyvaus aštuonių sporto šakų – baidarių ir kanojų irklavimo, dviračių sporto, dziudo, gimnastikos, krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo ir teniso varžybose. Teisės rungtyniauti festivalyje neišsikovojo mūsų tinklininkai ir rankininkai.

Antrą kartą Lietuva turės dvi žaidimų komandas – šešiolikmečių vaikinų ir merginų krepšinio rinktines. Vyriausi tarp sportininkų bus 18-mečiai tinklininkai, o jauniausios 13-metės gimnastės ir plaukikės. Gausios bus mūsų lengvaatlečių, plaukikų komandos (po 10 sportininkų, po 5 merginas ir vaikinus). Baidarių ir kanojų irklavimo varžybose, dviratininkų lenktynėse ir dziudo imtynėse bus po šešis Lietuvos sportininkus – po tris vaikinus ir merginas. Rinktinėje bus po keturis tenisininkus (2+2) bei gimnastus (3 merginos ir 1 vaikinas). Šį kartą mūsų rinktinėje merginų bus dviem daugiau nei vaikinų.

rekordas

Planuojama, kad Dėre Lietuvai atstovaus rekordinis 70 sportininkų būrys. Anksčiau daugiausia mūsiškių – 64 rungtyniavo 2007-aisiais Belgrade.

Misijos vadovų seminaras

Lietuvai atstovaus pajėgiausi šio amžiaus sportininkai, kurie festivaliui rengiasi kryptingai, pagal federacijų sudarytus planus. Tokių ryškių lyderių, kaip Trabzono olimpiniame festivalyje 2011-aisiais buvo Rūta Meilutytė, šiemet nėra. Bet galinčių kovoti dėl medalių, pasak K.Steponavičiaus, tikrai bus. Ne vienas jų tikisi iškovoti kelialapį į kitais metais Argentinoje vyksiančias III pasaulio jaunimo olimpines žaidynes.

Sporto bazės Iškilmingas festivalio atidarymas vyks specializuotame 20 tūkst. vietų futbolo stadione, kuriame šalies čempionato rungtynes žaidžia Dėro ETO klubas. Jame yra rungtyniavęs ir net Vengrijos čempionu tapęs dabar Klaipėdos „Atlantui“ atstovaujantis Linas Pilibaitis. Į atidarymą brangiausi bilietai kainuos 2990 forintų – apie 10 erų. Ten pat vyks ir uždarymas. Už simbolinę kainą teks pirkti bilietus ir į kitas, mažiau žiūrovų vietų turinčias sporto bazes. Būtent tokioje – apie 500 sėdimų vietų turinčioje salėje žais krepšininkės.

Plaukikai lenktyniaus uždarame, moderniame, 2014 m. statytame baseine. Olimpiniame sporto parke baigiamas naujas stadionas, kuriame rungtyniaus lengvaatlečiai. Tame pačiame parke uždaruose kortuose žais tenisininkai, netoliese kovos dziudo imtynininkai bei gimnastai. Dviratininkų lenktynių startas ir finišas bus miesto centre prie rotušės.

Pirmą kartą festivalių istorijoje vyks baidarininkų ir kanojininkų lenktynės. Tai festivalį rengiančios šalies pasirinkimas, o vengrai – pasaulyje garsūs šių valčių irklo meistrai. Baidarių ir kanojų irklavimo varžybos vyks Dunojaus užtvankoje, vaikinai ir merginos lenktyniaus 200 bei 500 m distancijose.

Bus du sportininkų kaimeliai. Vienas – universitete, kuriame sportininkai gyvens bendrabučiuose, o kitas dar statomas. E.Petkaus nuomone, geriau būtų įsikurti jau tvirtai stovinčiuose pastatuose, o ne tuose, kuriuose reikės švęsti įkurtuves.

OLIMPINĖ PANORAMA

13

OLIMPINIS FESTIVALIS

Abiejuose kaimeliuose sportininkai kambariuose gyvens po du arba tris.

Kambariai nėra dideli.

Seminare akcentuota, kad, be varžybų, daug įdomios veiklos jaunimas ras pramogų zonoje. Ten vyks konkursai, viktorinos, diskusijos, mokymai, skambės muzika.

Baseinas

žvilgsnis OLIMPIEČIAI Olimpinių festivalių dalyviai krepšininkai Šarūnas Jasikevičius, Domantas Sabonis, lengvaatlečiai Andrius Gudžius, Airinė Palšytė, Karina Vnukova, Lina Grinčikaitė, plaukikai Rolandas Gimbutis, Giedrius Titenis, Danas Rapšys, Rūta Meilutytė, dziudo imtynininkas Karolis Bauža ir kiti vėliau tapo tikrais olimpiečiais. O Rūta Meilutytė Londono olimpinėse žaidynėse 2012 m. iškovojo aukso medalį.

Pirmą kartą vasaros olimpiniame festivalyje delegacijos turės jaunuosius ambasadorius, kurie kartu su sportininkais gyvens kaimelyje, su jais kelsis ir gulsis, bus jų laisvalaikio organizatoriai. LTOK surengtame jaunųjų ambasadorių konkurse geriausiai pasirodė ir į Dėrą keliaus Augustinas Genys – Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokinys, LTOK projekto „Olimpinė karta“ ambasadorius, renginių savanoris, Lietuvos beisbolo rinktinės narys, visapusiškai aktyvus ir iniciatyvus žmogus.

Lietuvos delegaciją tradiciškai aprengs „Audimas“. Vieno dalyvio paros mokestis – 80 eurų.

Gimnastikos salė

Miestas Dėras – miestas šiaurės vakarų Vengrijoje, prie Dunojaus protakos ir į ją įtekančių Rabos ir Repcės upių. Jis yra pusiaukelėje tarp Budapešto rytuose ir Bratislavos bei Vienos vakaruose.

Todėl ir vadinamas miestu, esančiu auksiniame trikampyje. Jame gyvena apie 130 tūkst. žmonių. Tai turistų iš visos Europos mėgstama vieta. Festivalio dienomis žadama stabili per 30 laipsnių šilumos temperatūra.

Dėre nėra garsių paplūdimių, nėra ir slidinėjimo kurortų žiemą. Bet vietinė gamta užburia, o senamiestis atvykėlius žavi architektūra, jaukiomis kavinėmis ir, žinoma, vengrų virtuve. Įspūdinga rotušė, katedra, užlipus į vyskupo rūmų bokštą atsiveria beveik 20 km aprėpianti panorama.

Miestas buvo žinomas jau X amžiuje, o 1743 m. gavo laisvo karališkojo miesto statusą.

Stadiono statyba

Dėro pasididžiavimas – „Audi“ mašinų gamyklos Vengrijos padalinys, kuriame dirba apie 13 tūkst. darbininkų. Čia surenkami „Audi“ TT bei A3 klasės limuzinai ir kabrioletai. „Audi“ – dažniausias įvairių kultūros ir sporto renginių generalinis rėmėjas. Žinoma, „Audi“ remia ir šį jaunimo olimpinį festivalį – ji bus deimantinis rėmėjas.

Remiantis vengrų geležinio gaidžio legenda festivalio talismanu išrinktas gaidžiukas Hugoo.

„SkiErg“ Čia žais rankinį ir krepšinį treniruoklis

14

OLIMPINĖ PANORAMA

Ir pabaigai – apie pinigus. Nors Vengrija yra Europos Sąjungos ir NATO narė, ji laikosi savo tradicinės valiutos forinto. 1 euras – 310 forintų.

PAMĄSTYMAI

Europos Krepšinį gerins iš Lietuvos Kaune buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vytauto Didžiojo universiteto ir Eurolygos įtvirtinant bendros studijų programos – sporto verslo vadybos – vykdymą.

Dr. Dainius Genys VDU sociologas

Tai, kad Eurolyga – organizacija, turinti glaudžių ryšių su dauguma Europos valstybių, iš visų Senojo žemyno universitetų pasirinko Lietuvos aukštąją mokyklą, yra iškalbingas ir įsidėmėtinas faktas. Džiaugiuosi šia naujiena dvigubai labiau: dėl sulaukto pasitikėjimo manąja Alma mater ir dėl įtvirtinamo profesionalaus požiūrio į sporto analitiką.

Nors šis įvykis gana plačiai nušviestas žiniasklaidoje, nebuvo aptarta platesnė jo reikšmė ir nauda visuomenei. Ar tikrai ši žinia tokia reikšminga? Ir kiek ji susijusi su akademikų džiaugsmais bei kiek suteikia progos pasidžiaugti eiliniams sporto mėgėjams?

Visų pirma tai gan stipriai aidintis signalas apie nepelnytai menkinamas socialinių mokslų studijas ir varganą jų padėtį Lietuvoje. Žinoma, Eurolyga veikia gana apdairiai: žinodama krepšinio populiarumą ir augančią industriją Lietuvoje tikisi dalį studentų sumedžioti šalies viduje. Tačiau akivaizdu, kad tai ne vienintelis ir ne pats svarbiausias stimulas šalies pasirinkimui. Kur kas didesnės reikšmės turi faktas, kad Eurolyga pasitiki Lietuvos aukštuoju mokslu ir šį pasitikėjimą įtvirtina nauja studijų programa, aiškiai parodydama, kad čia gali būti vykdomos kokybiškos, pridėtinę vertę tolesnei sporto industrijos plėtrai galinčios sukurti studijos.

Daugelis aukštojo mokslo kritikų Lietuvoje kalba apie ankstyvos specializacijos poreikį ir tai, kad universitetų absolventai būtų mokomi siauresnių, bet praktiškesnių dalykų. Tie patys balsai gana atsainiai ir abejingai atsiliepia apie klasikinio universitetinio mokymo privalumus. Ir vėlgi Eurolyga elgiasi radikaliai priešingai.

Pasirinkdama VDU ji kartu demonstruoja pasitikėjimą artes liberales, arba, kitaip tariant, liberaliųjų menų

principais – tuo, kuo nuo pat universiteto atkūrimo iš kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų ypač išsiskiria VDU. Ką gi mums tai sako? Ogi tai, kad globaliai veikiančiai Eurolygos struktūrai reikia plačiai mąstančių ir kūrybingų asmenybių, o ne siauro akiračio specialistų. Nors studijų gairės dar dėliojamos, neabejotina, kad programa bus orientuota į konceptualias žinias ir probleminį mokymą (angl. „problem based learning“), tačiau jau dabar pripažįstami ir išskiriami tarpdisciplininio išsilavinimo pranašumai.

Eurolygos vadovų žingsnis VDU patikėti plėtoti naująjį studijų projektą – tai savotiškas ne tik akademinės bendruomenės, bet ir Kauno „Žalgirio“ klubo, kuris Europoje jau seniai garsėja sumania vadyba ir kūrybiškomis idėjomis, profesionalumo pripažinimas. Dera pripažinti, kad mūsų vadybininkai atliko puikų darbą pritraukdami Eurolygos vadovų dėmesį.

Yra kuo džiaugtis ir sirgaliams. Visų pirma dėl gana unikalaus Kauno krepšinio reiškinio, prie kurio prisideda kiekvienas sirgalius, pripažinimo. Čia kalbu tiek apie sirgalių vaidmenį bei svarbą klubo veikloje, tiek apie miesto gebėjimus ugdyti krepšinio talentus. Nesunku pastebėti, kad šis faktas tik patvirtina augantį krepšinio potencialą ir atsiveriančias naujas galimybes rimčiau su krepšiniu savo ateitį siejantiems piliečiams.

Reziumuojant galima priminti įkyrią tautologinę savybę – polinkį nuvertinti savus laimėjimus. VDU ir Eurolygos bendradarbiavimo pavyzdys reikalingesnis būtent tokiems skeptikams. Jiems balsas iš pašalės nugriaudi daug stipriau nei pačių tautiečių pastebėjimai ar pasiekimai.

Kad ir kaip ten būtų, pavyzdys yra džiugus ir, norisi tikėti, įkvėps tolesnių aukštumų šturmui. Pasaulį gerinti įmanoma ir iš Lietuvos!

Yra kuo džiaugtis ir sirgaliams.

Visų pirma dėl gana unikalaus Kauno krepšinio reiškinio, prie kurio prisideda kiekvienas sirgalius, pripažinimo.

OLIMPINĖ PANORAMA

15

OLIMPINė diena

Nuo sporto iki meno Birželio 3 d. Alytuje pirmą kartą vyks masiškiausias sporto renginys Lietuvoje – Olimpinė diena. Šiemet ši šventė ketina gerinti programos įvairovės ir dalyvių gausos rekordus.

Ieva Kutkaitė

Alytuje tuo pat metu vyks ir finalinės Lietuvos mokyklų žaidynių varžybos bei visuotinis „Olimpinės kartos“ ambasadorių susitikimas. Ambasadorių mokymuose dalyvavę mokiniai ir pedagogai dalysis patirtimi, planuos tolesnę veiklą, be to, turės galimybę įgyti vertingos patirties savanoriaudami Olimpinės dienos renginyje.

Be mėgėjams skirtų daugybės įvairiausių sporto rungčių, mėgstančius aktyviai sportuoti šventės organizatoriai kviečia registruotis į jiems skirtus turnyrus ir varžybas. Jų bus įvairiausių – vaikų bėgimas, 5 ir 10 km bėgimai, 5 km sportinis ėjimas, šeimų stalo teniso turnyras, vaikų plaukimo ir dviratininkų varžybos, „LTeam Throwdown“ varžybos funkcinių treniruočių mėgėjams bei „LTeam jam“ gatvės šokių turnyras. Į populiarias „LTeam Throwdown“ varžybas registracija jau baigėsi, bet norintieji mėgėjiškai išbandyti šį sportą tą padaryti galės asmeninėse nemokamose „Cross-training challenge“ varžybose. Šeimų stalo teniso turnyro dalyviams komandą reikės sudaryti iš trijų giminystės ryšiais susijusių narių. Plaukikai lenktyniaus 50 m laisvuoju stiliumi distancijoje, jaunieji dviratininkai (iki 6 m. arba nuo 7 iki 10 m.) įveiks atitinkamai 1 km arba 2 km trasą, o visi norintieji – tiek vaikai, tiek suaugusieji galės dviračiu minti simbolinę olimpinę mylią.

16

OLIMPINĖ PANORAMA

Vidmanto Balkūno nuotr.

Didžiulėje Alytaus sporto ir rekreacijos centro prieigų bei Jaunimo parko teritorijoje veiks šešios skirtingos sporto zonos, vyks hiphopo žvaigždžių „Lilas ir Innomine“ koncertas, bus atidarytos meno ir mokslo dirbtuvės. Nemokamai bus galima išbandyti apie 70 sporto rungčių, dalyvauti įvairiuose turnyruose, stebėti parodomąsias programas. Jaunimo parkas taps įspūdingų pripučiamų kliūčių nusėta išbandymų trasa, kurią įveikti bus nelengvas, bet linksmas iššūkis tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Pripučiamos kliūtys

Olimpinės dienos bėgime ketina dalyvauti ir olimpietė maratonininkė Diana Lobačevskė. Mamos pavyzdžiu seks ir jos dukra, startuosianti 500 m vaikų bėgimo varžybose. „Į Alytų planuoju atvykti su šeima ir turiningai praleisti laiką gražiame renginyje. Ketinu bėgti 10 km distanciją. Smagu, kad bėgimo tradicijos plinta po visą Lietuvą, o dauguma miestų ima rengti savo varžybas.

Manau, savo miesto garbei nubėgti bent olimpinę mylią yra garbės reikalas, o norinčius rimčiau palenktyniauti kviečiu į 5 arba 10 km bėgimą“, – sakė D.Lobačevskė.

Bėgimo entuziastai galės mesti iššūkį olimpiečiams alytiškiams Vaidai Žūsinaitei ir Remigijui Kančiui. „Mano sportinė karjera prasidėjo Alytuje, todėl tikiuosi, kad kažkam iš mano kraštiečių Olimpinės dienos bėgimas irgi taps sportinio kelio pradžia. Kviečiu visus išmėginti savo galimybes“, – ragino Olimpinės dienos ambasadoriumi tapęs R.Kančys.

Vienas pagrindinių kasmetinio renginio akcentų – lietuviškos olimpinės mylios, kurios ilgis 1988 metrai, bėgimas. Jame dalyvauja visi norintieji – nuo darželinukų iki senjorų.

Olimpinės mylios bėgimas šiais metais taps dar prasmingesnis – bėgikai solidarizuosis su tais, kurie kovoja su vėžiu. „LTeam“ komanda taip pat prisidės prie ilgametės solidarumo akcijos „Alytaus bėgimas kovai su vėžiu palaikyti“.

Pristatydami Olimpinės dienos programą LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Alytaus meras Vytautas Grigaravičius ir Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius draugiškai vienas kitam pasižadėjo šventės metu išbandyti kuo daugiau įvairių rungčių. „Norėčiau išmėginti įvairias sporto šakas. Didžiausias iššūkis bus oras.

Bandysime užsakyti gerą. Tai kainuos, bet stengsimės“, – juokėsi Alytaus meras.

D.Gudzinevičiūtei bus įdomiausia išbandyti neįgaliųjų rungtis. „Neįsivaizduoju, kaip galima žaisti tenisą užrištomis akimis“, – stebėjosi LTOK prezidentė, kurios teigimu, vienas svarbiausių Olimpinės dienos tikslų, kad visi pasijustų olimpiečiais.

Naujasis Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas M.Bilius kvietė dalyvius išbandyti ne tik aklųjų stalo tenisą – šoudauną, bet ir golbolą, tinklinį sėdint bei kitas sporto šakas.

Broliai menininkai Gataveckai

Kultūrinė programa Renginio dalyvius džiugins įvairiapusiška kultūrinė programa, o vyšnaite ant olimpinio torto taps nemokamas grupės „Lilas ir Innomine“ koncertas. „Džiaugiamės, kad muzika, kultūra draugauja su sportu. Mūsų bendradarbiavimas su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu vyksta jau seniai. Anksčiau pasirodymai apsiribodavo daina ar dviem, o šįkart surengsime koncertą“, – sakė grupės nariai. Šventės žiūrovai galės dalyvauti įvairiose kūrybinėse veiklose. Viena jų – jaunosios kartos Lietuvos tapytojo iš Alytaus Remigijaus Gatavecko vedamas meninis žaidimas, kuriame kelios komandos bendromis pastangomis kurs triptiką, simbolizuosiantį vieną

pagrindinių olimpinių vertybių – draugystę. „Mano ryšys su sportu glaudus, esu išbandęs daug įvairiausių sporto šakų – futbolą, tinklinį, krepšinį, badmintoną, stalo tenisą, bėgimą.

Puikiai sekėsi bėgti ilgas distancijas. Dešimt metų šokau breiką, esu iškovojęs įvairių titulų“, – prisipažino dailininkas.

R.Gataveckas labiausiai žinomas dėl savo bendrų projektų su broliu Algirdu. Alytaus vaikų namuose užaugę dvyniai nuo mažens šoko breiką ir laimėdavo gatvės šokių čempionatus, o vėliau tapo žinomais jaunosios kartos menininkais. Dabar jie patys rūpinasi ir padeda likimo nuskriaustiems vaikams.

D.Lobačevskė

Kvietimas olimpiečiams Šiais metais renginyje tikimasi sulaukti daugybės olimpiečių, kurie yra kviečiami kartą per metus praleisti laiką bendraminčių būryje, taip pat laukiami ir jų šeimų nariai. Organizatoriai siekia, kad kasmetinė Olimpinė diena taptų švente ir olimpiečiams – esantiems, buvusiems ir pretenduojantiems jais tapti. Ši diena – puiki proga susiburti olimpinei bendruomenei.

Olimpinę dieną transliuos TV3 televizija.

OLIMPINĘ DIENĄ ŠVĘSKIME KARTU! OLIMPINĖ PANORAMA

17

20

OLIMPINÄ– PANORAMA

MAŽŲJŲ ŽAIDYNĖS

Finalinio festivalio akimirkos

Evaldo Šemioto nuotr.

Švietė vaikų šypsenos Gegužės 13 d. naujoje Jonavos arenoje vyko Lietuvos mažųjų žaidynių finalinis festivalis. Į jį pateko 28 savo regionų atkrintamąsias varžybas laimėjusios ikimokyklinukų komandos.

Lietuvos mažųjų žaidynės – tai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto inicijuotas ir drauge su Respublikine ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija (RIUKKPA) vykdomas projektas.

Dalyviams teko įveikti kelis varžybų etapus. Pirmajame, kuris vyko savo miestuose, varžėsi net 213 ikimokyklinio ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos, antrajame etape 65 komandos kovojo regioninėse atkrintamosiose varžybose, o finaliniame festivalyje šėlo mažylių komandos iš 21 Lietuvos miesto. Žaidynių pagrindas – smagių estafečių varžybos, kurių dalyviams darželinukams tenka įveikti įvairias užduotis.

Apie smagumą byloja ir rungčių pavadinimai: kamuoliukų pernešimas, lankų siuntimas, biatlonas, „Sukeisk kepures“, „Apibėk greičiau, nuridenk tiksliau“. Jas specialiai šiam renginiui kūrė RIUKKPA atstovai.

Pasveikinti darželinukų ir pasidžiaugti jų nuoširdžiomis emocijomis atvyko LTOK viceprezidentė Lilija Vanagie-

nė bei olimpietės Birutė Šakickienė, Rita Ramanauskaitė ir Birutė Statkevičienė.

mokytojus, darželių auklėtojus, ugdančius tokį sportišką atžalyną“, – džiaugėsi B.Statkevičienė.

„Linkime, kad visi ilgai ir sėkmingai draugautumėte su sportu. Tegul mažųjų žaidynės bus pats pirmasis laiptelis į olimpines žaidynes. Linkiu jums sėkmės sporte ir kitose veiklose“, – dalyviams linkėjo L.Vanagienė.

Pasibaigus finaliniam renginiui, kur svarbiausia buvo sportuoti ir džiaugtis judėjimu, vyko iškilminga apdovanojimų ceremonija. Nebuvo nė vieno pralaimėjusio ir nuliūdusio vaiko – visoms komandoms buvo įteikti medaliai, diplomai, taurės ir dovanėlės.

Ji taip pat įteikė LTOK padėką Jonavos sporto centro direktorei Reginai Stupurienei. Jonavos arenos darbuotojai su dideliu entuziazmu padėjo organizuoti šventę mažiesiems, o savanoriai darbavosi negailėdami nuoširdaus dėmesio vaikams.

Olimpiečių vardu mažuosius sportininkus sveikino daugkartinė Lietuvos plaukimo čempionė, Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvė B.Statkevičienė. „Aš manau, kad jūs užaugsite tvirti ir dailūs, o kas nors iš jūsų tikrai atstovaus Lietuvai olimpinėse žaidynėse.

Smagu čia matyti vaikų trenerius,

Sėkmingu renginiu džiaugėsi ir RIUKKPA prezidentė Audronė Vizbarienė: „Esu įsitikinusi, kad judame teisinga kryptimi. Šiam festivaliui sugalvojome rungtis su įdomiais sportavimo elementais, suteikėme vaikams galimybę patirti judėjimo džiaugsmą.“ Lietuvos mažųjų žaidynių tikslas, kad vaikai patirtų džiaugsmą, bendrystės ir palaikymo jausmą sportuodami, o sportas nuo mažens taptų neatsiejama jų gyvenimo dalimi, buvo pasiektas.

LTOK inf.

OLIMPINĖ PANORAMA

21

LNSA nuotr.

Lietuvos slidinėjimo rinktinė

Taškus ant „i“ dėlios Pjongčange Kitais metais į žiemos olimpines žaidynes Lietuvos slidininkai vyks kovoti dėl savų pergalių.

Lina Daugėlaitė Pasibaigęs sezonas slidininkams buvo intensyvus: vyko ne tik Pasaulio taurės etapai, bet ir pasaulio jaunimo čempionatas, universiada bei svarbiausias dvejų metų renginys – pasaulio čempionatas. Pasak Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) generalinio sekretoriaus Evaldo Brazlauskio, šį sezoną Lietuvos slidininkų pasirodymo negalima vertinti vienareikšmiškai. Lietuvos slidininkai žengė žingsnį į priekį, bet jiems nepavyko pademonstruoti geriausių savo rezultatų tada, kai to labiausiai reikėjo. „Jeigu vertintume pagal FIS (Tarptautinės slidinėjimo federacijos – aut. pastaba) skiriamus taškus, matytume, kad pagrindiniai mūsų sportininkai gerina savo rezultatus. Tačiau mus liūdina, kad per pagrindinius startus jie pasirodė prasčiau, nei mes visi tikėjomės. Toks neskanus sezono prieskonis – rezultatai gerėja, bet ne tuo metu, kai tai svarbiausia.

Progresas pagal FIS taškus yra toks, kokį federacija numatė, bet visada norisi, kad būtų ne tik taškai, bet ir užimtos vietos. Tačiau čia jau nepavyko“, – dėl pasaulio čempionato, kuriame nepavyko pasirodyti taip, kad tai būtų skambus baigiamasis sezono akcentas, apgailestauja E.Brazlauskis. Į klausimą, kodėl taip nutiko, sunku atsakyti ir patiems specialistams. Atsakymo į jį ieškos LNSA trenerių taryba. „Sudedamųjų dalių ne viena, ne dvi ir ne trys. Trenerių taryba analizuoja, bandome rasti atsakymus sau ir sportininkams“, – pasibaigusį sezoną reziumuoja LNSA generalinis sekretorius.

22

OLIMPINĖ PANORAMA

Atranka Slidininkų olimpinė atranka prasidėjo dar 2016 m. liepos 1 d. ir baigsis 2018 m. sausio viduryje. Kaip pasakoja LNSA generalinis sekretorius, atranka susideda iš dviejų dalių. Pirmiausia skaičiuojami surinkti FIS taškai. Pagal juos šiandien keturi Lietuvos slidininkai yra pasiekę A lygio normatyvą. Tai Modestas Vaičiulis, Tautvydas Strolia, Stepanas Terentjevas ir Lukas Jakeliūnas. Tačiau vien surinkti taškai kelialapio negarantuoja. Antrasis kriterijus – vieta pasauliniame reitinge. Jeigu slidininkas patenka tarp trijų šimtų stipriausiųjų, įgyja teisę startuoti olimpinėse žaidynėse ir dar pelno vieną papildomą kelialapį savo šaliai. Abu olimpinės atrankos kriterijus šiuo metu iš Lietuvos sportininkų yra įvykdęs vienintelis M.Vaičiulis, kuris šiandien pasauliniame reitinge rikiuojasi antrojo šimtuko gale.

Olimpinį B normatyvą įvykdė dvi Lietuvos merginos ir šeši–aštuoni vaikinai. Ar gali šie normatyvai virsti bilietais į Pjongčangą? „Manome, kad merginų grupėje taip ir bus, nes įprastai šaliai suteikiama viena papildoma kvota su B normatyvu. Tad pagal ankstesnių metų praktiką spėjame, kad viena mūsų mergina žaidynėse startuos“, – viliasi E.Brazlauskis.

Realiausios kandidatės – buvusi biatlonininkė Marija Kaznačenko ir po motinystės atostogų sugrįžusi Sočio olimpinių žaidynių dalyvė Ingrida Musteikienė (buvusi Ardišauskaitė).

Iš vaikinų olimpinėse trasose greičiausiai savo pajėgumą įrodinės du Lietuvos atstovai. Kas sudarys

Pagal dabartinį lygį ir mūsų sportininkų pasirengimą trys slidininkai žaidynėse – optimalu.

Evaldas Brazlauskis

ŽVILGSNIS

draugiją M.Vaičiuliui, paaiškės po vietinės atrankos. „Pagal dabartinį lygį ir mūsų sportininkų pasirengimą trys slidininkai žaidynėse – optimalu. Sportininkai gal mano kitaip, jie gal norėtų ir 4–5 atstovauti Lietuvai, bet tą turi įrodyti. Galimybių dar yra“, – siūlo E.Brazlauskis.

Olimpinės trasos Olimpines trasas Lietuvos slidininkai išbandė likus metams iki žaidynių. Į olimpinių žaidynių sostinę vyko dvi Lietuvos delegacijos. Du sportininkai – M.Vaičiulis ir T.Strolia dalyvavo Pjongčange surengtame Pasaulio taurės etape. O kiti trys slidininkai, kurie, pasak LNSA generalinio sekretoriaus, sudaro artimiausią rezervą rinktinės lyderiams – I.Musteikienė, Deividas Kliševičius ir Jaunius Drūsys Pietų Korėjos slidinėjimo federacijos kvietimu dalyvavo Korėjos taurės varžybose ir Korėjos čempionate. „Visų sportininkų ir trenerių įspūdžiai vienodi – trasos labai sudėtingos. Įprastai mūsų sportininkai ruošiasi švelnesnio reljefo trasose. Be to, bus didelis laiko skirtumas, teks įveikti aklimatizaciją. O varžybos, kaip ir visada olimpinėse žaidynėse, bus aukšto lygio“, – trumpai Pjongčange viešėjusių sportininkų ir specialistų įspūdžius perteikė E.Brazlauskis.

Oro sąlygos tuo metu, kai viešėjo lietuviai, nebuvo išskirtinės ir per žaidynes neturėtų kelti papildomų sunkumų – keli laipsniai šalčio ir šiek tiek labiau vėjuota nei europinėje žemyno dalyje. „Laiko zona ir laiko skirtumas – didesnis iššūkis“, – neabejoja specialistas.

Rezultatai „Norėtume, kad sportininkai pasiektų geriausių savo karjeros rezultatų būtent per svarbiausias ketverių metų ciklo varžybas. Apie vietas kalbėti nenorime“, – prognozėmis neužsiima pašnekovas.

Taigi į olimpinį Pjongčangą Lietuvos slidininkai vyks kovoti dėl savų pergalių.

Kada mūsiškiai įstengs pasivaržyti dėl medalių?

Kol kas tokių talentų ir tokių galimybių, federacijos gen. sekretoriaus tikinimu, nematyti. „Mes tokių aukštų tikslų sau nekeliame, nes matome, kaip technologijos sporte žygiuoja į priekį, kas vyksta pasaulyje. Rasti tokį unikalų žmogų kaip Vida Vencienė būtų labai gražu, bet, deja, kol kas tokių ne-

Snieglentininkas L.Arlauskas universiadoje užėmė 20 vietą

turime“, – šiandieninę padėtį realiai vertina federacijos atstovas.

Tam, kad lietuviai veržtųsi į lyderių gretas, situacija turi keistis iš esmės. Vien tai, kad Vilniuje nėra slidinėjimo trasų, smarkiai sunkina darbą, nes važinėti kasdien treniruotis į Ignaliną būtų sudėtinga. „Yra daugybė komponentų, kuriuos reikia įgyvendinti, kad mūsų sportas bent jau artėtų prie to, ką daro lyderiaujančios valstybės. Pavyzdžiui, pasaulio čempionate bet kurios slidinėjimo šalies delegacijos atsiveža po dešimt trenerių, kurie ruošia slides, atsiveža vilkiką įrangos. O mūsų treneriai patys slides ruošia, patys jas išbando, patys išlydi sportininkus į trasą“, – pavyzdžiais, kur yra Lietuva slidinėjimo žemėlapyje, kalba E.Brazlauskis.

Tai, kad didieji mūsų miestai neturi slidinėjimo trasų ir Lietuvoje ši sporto šaka kultivuojama periferijoje, kaip antai Utenoje, Ignalinoje, Anykščiuose, Visagine, – taip pat viena priežasčių, kodėl šis sportas nesivysto taip sparčiai, kaip norėtųsi. Tad kalbėdamas apie augančią pamainą E.Brazlauskis vardija pavienius sportininkus. Ignalinietis D.Kliševičius, kuris, neskaitant M.Vaičiulio, pasaulio čempionate pasirodė bene geriausiai, septyniolikmetis anykštėnas Ąžuolas Bajoravičius, kuris iš slidininkų geriausia pasirodė per Europos jaunimo olimpinį festivalį Turkijoje. „Tai ir bus tie vyrai, kurie po poros metų bus pasirengę kovoti su dabartiniais mūsų komandos lyderiais. Pagrindinė bėda, kad nei Vilniuje, nei Kaune, kur daugiausia moksleivių, studentų, dėmesys slidinėjimui mažas: neturime slidinėjimo trasų, kur būtų galima pakviesti slidinėti daug vaikų, tada būtų ir daugiau galimybių atsirinkti talentingiausius“, – sako LNSA generalinis sekretorius. Jis viliasi, kad pavyks Vilniuje, Rokantiškių miško masyve, atgaivinti buvusias slidinėjimo trasas. Juolab miesto savivaldybė palankiai į tai žiūri, bet reikia laiko, plano, daug organizacinio darbo ir, žinoma, žiemos.

įdomu VIENINTELĖ Vida Vencienė – vienintelė olimpinės čempionės titulą iškovojusi Lietuvos slidinėjimo atstovė. Aukso medalį ji pelnė 1988 m. Kalgario žiemos olimpinių žaidynių 10 km nuotolio varžybose. Perpus trumpesnėje distancijoje Vida finišavo trečia ir buvo apdovanota olimpiniu bronzos medaliu. Po ketverių metų Albervilio žiemos žaidynėse jau gindama nepriklausomos Lietuvos garbę V.Vencienė 15 km distanciją įveikė vienuolikta.

1994-aisiais Lilehamerio žiemos žaidynėse V.Vencienė 30 km lenktynėse finišavo 25-ta. Žiemos olimpinėse žaidynėse niekas iš Lietuvos slidininkų aukštesnių vietų nėra užėmęs.

Kalnų slidinėjimas Kalnų slidinėjimas šiuo aspektu, regis, išgyvena tikrą pakilimą: pasileisti nuo kalno su slidėmis norinčiųjų netrūksta, o tai padaryti galima ir Vilniuje, ir Druskininkuose, ir kituose Lietuvos miesteliuose. „Taip, čia situacija palankesnė“, – pritaria LNSA generalinis sekretorius. Dėkinga šiemet buvo ir žiema, todėl Vilniaus Liepkalnis buvo apgultas ir suaugusiųjų, ir vaikų. LNSA vaikams surengė keletą varžybų. „Matome daugiau dalyvių – aktyvių vaikų pulkas didėja. Anykščiuose labai entuziastingai treneriai dirba. Matyt, kad atsiras ir gabesnių vaikų.

Per dvejus trejus metus pamatysime“, – prognozuoja specialistas.

Tik bėda ta, kad kalnų slidinėjimas Lietuvoje plėtojamas daugiausia tėvų lėšomis. „O didžiuosiuose miestuose, Vilniuje ir Kaune, sporto mokyklose yra tik viena kalnų slidininkų grupė, kur su vaikais dirba vienas treneris“, – apgailestauja pašnekovas. Tiesa, Vilniuje sėkmingai dirba klubas „Snow Bees“, o kauniečių klubo „Alpių aidas“ auklėtinė 14-metė Smiltė Bieliūnaitė iškovojo Baltijos taurę amžiaus grupėje iki 16 metų, aplenkusi net 37 trijuose etapuose dalyvavusias sportininkes. Pernai Baltijos taurę dvylikamečių grupėje į viršų kėlė Oskaras Karlavičius.

OLIMPINĖ PANORAMA

23

ŽVILGSNIS Alfredo Pliadžio ir LTOK archyvo nuotr.

Kalnų slidininkai R.Zaveckas ir I.Januškevičiūtė olimpiečių duonos jau ragavo 2014 m.

Sočyje

Pastarasis sezonas itin sėkmingas buvo A.Drukarovui

Ir Vilniaus, ir Kauno klubų nariai dažnai treniruojasi Druskininkuose, kur sudarytos išskirtinės sąlygos. „Druskininkų sporto centre turi atsirasti kalnų slidininkų grupė, nes ten „Snow“ arena, kuri gana geranoriškai bendradarbiauja. Matome, kad Druskininkuose formuojasi kalnų slidininkų karta, čia į kalnų slidinėjimą vaikai eina noriai“, – pastebi federacijos atstovas.

Bet tai ateitis, o dabartis tokia, kad geriausiems Lietuvos kalnų slidininkams olimpinis A normatyvas – dar per aukšta kartelė, nepaisant to, kad šį sezoną jie gerino asmeninius rezultatus, kartu versdami ir naujus Lietuvos kalnų slidinėjimo istorijos puslapius. „Sezonas buvo sėkmingas. Reikia pasidžiaugti, kad vienas iš naujai augančių lyderių Andrejus Drukarovas, kuris gyvena ir treniruojasi Italijoje, pasaulio čempionate pasiekė geriausių rezultatų. Jis pateko į didžiojo slalomo finalą ir ten tarp 180 dalyvių iškovojo 43 vietą. Tai tikrai geras rezultatas, ypač įvertinant tai, kad nei latvių, nei estų, nei apskritai tokio amžiaus sportininkų finale nė vieno nebuvo – visi vyresni ir sukaupę daugiau patirties“, – apie tobulėjantį septyniolikmetį pasakoja E.Brazlauskis.

Olimpietis Rokas Zaveckas šiemet paskutinį sezoną dalyvavo dar ir jaunimo varžybose. „Jo sezonas buvo ilgas, teko dalyvauti daugybėje varžybų, kurių svarbiausios – pasaulio jaunimo čempionatas, universiada, pasaulio suaugusiųjų čempionatas.

Gal nebuvo tokio ryškaus jo rezultato kaip A.Drukarovo, kuriuo būtų galima pasidžiaugti, bet vertinant pagal taškų sistemą į priekį žengtas gana didelis žingsnis“, – 21-erių metų kalnų slidininko rezultatais irgi pasidžiaugia E.Brazlauskis.

Merginų startai šį sezoną nebuvo sėkmingi. „Turime Ievą Januškevičiūtę, kuri jau yra dalyvavusi Sočio žaidynėse. Ji ruošėsi Italijoje, startavo Pasaulio taurės varžybose, kur nepasiekė finišo. O pasaulio čempionate pateko į didžiojo slalomo rungties finalą ir užėmė 62 vietą. Tad sudėtinga vertinti sezoną, nes neturime svarių rezultatų“, – dėsto federacijos atstovas.

Pasaulio jaunimo čempionate debiutavo 18-metė Eglė Augustaitytė. Slalomo rungtyje ji užėmė 39 vietą, didžiojo slalomo – 68. Tačiau pagal FIS taškus ši sportininkė dar akivaizdžiai atsilieka nuo I.Januškevičiūtės.

24

OLIMPINĖ PANORAMA

Kalnų slidininkų atranka į olimpines žaidynes panaši kaip ir lygumų slidininkų. Ji susideda iš dviejų dalių: FIS taškų ir reitingo. Pagal FIS taškus yra 5–6 Lietuvos sportininkai, kurie įvykdė B normatyvą.

Tarp jų – ir abu lyderiai. Tačiau nė vienas Lietuvos sportininkas nepatenka tarp penkių šimtų geriausių pasaulio kalnų slidininkų. „A.Drukarovui, kuris šiemet pasiekė geriausią visų laikų Lietuvos FIS taškų rezultatą slalomo rungtyje – surinko 45,64 taško (ankstesnis rekordas, 50,17 FIS tšk., dar nuo 1997 m. priklausė JAV lietuviui olimpiečiui Linui Vaitkui – aut. pastaba), iki 500-tuko dar labai toli.

Manau, žaidynėse turėsime po vieną vyrą ir moterį – geriausius savo šalies atstovus, įvykdžiusius B normatyvą“, – realiai kalnų slidininkų galimybes vertina E.Brazlauskis.

Snieglentės Jaunieji Lietuvos snieglentininkai jau mina kelius į svarbiausias tarptautines varžybas. Pernai Aras Arlauskas dalyvavo jaunimo olimpinėse žaidynėse, šiemet jo brolis Laurynas startavo universiadoje, kur buvo 20-as, o Motiejus Morauskas pirmą kartą istorijoje įvykdė kvalifikacinius normatyvus, leidžiančius startuoti Pasaulio taurės varžybose, bet iki olimpinių žaidynių slenksčio jiems dar labai toli. „Kol kas mūsų snieglentininkai dar neatitinka tokio lygio, kuris leistų startuoti žaidynėse. Ten dalyvauja labai mažai snieglentininkų, kriterijai itin griežti, tad reikia būti tikrai aukšto lygio sportininku“, – atkreipia dėmesį E.Brazlauskis.

Kada snieglentininkai galėtų papildyti mūsų olimpiečių sąrašą, šiandien pasakyti dar sunku. Ypač dėl to, kad Lietuvoje snieglenčių sportas laikosi entuziastų pastangomis. „Iš esmės jis laikosi dviejų–keturių entuziastų dėka – Remigijus Arlauskas, Artūras Morauskas ir kiti, kurių vaikai sportuoja. Todėl tėvai daug dėmesio tam skiria. Neturime sporto mokyklų, kurios ruoštų snieglentininkus. Labai geros sąlygos šiemet buvo Liepkalnyje, pakankamai geros Druskininkuose. Vaikai, jaunimas, kuriems tai geras laisvalaikis, dalyvauja, treniruojasi, bet nėra kryptingo, nuoseklaus ruošimosi, kuris būtų daugiametis ir leistų žygiuoti olimpinių startų link.

Tai daugiau mėgėjiškas judėjimas“, – sako LNSA generalinis sekretorius.

20 rekordas

Kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas, varžybose Italijoje pelnęs 45,64 FIS taško, pagerino net 20 metų išsilaikiusį slalomo rungties Lietuvos rekordą.

Ankstesnis geriausias pasiekimas (50,71 FIS taško) dar nuo 1997 m. priklausė JAV lietuviui olimpiečiui Linui Vaitkui.

OLIMPINĖ AKADEMIJA

Jaunimo stovykla – sportiniu ritmu Zavadckis, apie savanorystę sporte kalbėjo LSU lektorius Saulius Kavaliauskas. Vyko diskusijos apie lygias galimybes sporte, olimpines vertybes, kokių savybių reikia sportininkams savo tikslams bei pergalėms pasiekti ir t.t.

Pažintis su neįgaliųjų tinkliniu Balandžio 27–30 d. Lietuvos olimpinė akademija Vilniuje organizavo jaunimo stovyklą „Olimpinės vertybės studentų gyvenime“.

Studentai ir jaunieji dėstytojai iš LEU, KU, VGTU, Vilniaus kolegijos, Kauno kolpingo kolegijos keturias dienas gyveno sportiniu ritmu ir dalijosi olimpinėmis idėjomis.

Su olimpinių žaidynių istorija supažindino LOA tarybos narė, LEU dėstytoja, trenerė Ramūnė Motiejūnaitė, apie neįgaliųjų sporto subtilumus pasakojo buvęs ilgametis Lietuvos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius Gintaras

Jaunimas išbandė įvairias sporto šakas: naktinį orientavimąsi, zumbą, sėdimąjį (neįgaliųjų) tinklinį su SK „Feniksas“ atstovais ir jų treneriu Eduardu Strašunsku, golbolą su Vilniaus golbolo „Šaltinio“ komanda ir jų treneriu Šarūnu Jukna bei trenere asistente Adele Markevičiūte, greitąjį čiuožimą trumpuoju taku su LOA nare, Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos generaline sekretore Virginija Ogulevičiene, akmenslydį – su Lietuvos kerlingo asociacijos generaliniu sekretoriumi Vygantu Zaliecku.

Dziudo pratimais paįvairintą rytinę mankštą vedė vienas stovyklos dalyvių Mindaugas Kryžiokas.

Olimpietis biatlonininkas Tomas Kaukėnas kartu su stovyklautojais dalyvavo greitojo čiuožimo trumpuoju taku ir akmenslydžio treniruotėse, papasakojo apie Sočio olimpines žaidynes, treniruočių stovyklas ir varžybas.

apdovanojimas Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) prezidentas Artūras Poviliūnas 65-mečio proga LOA medaliu „Už nuopelnus olimpiniam švietimui“ apdovanojo LTOK vykdomojo komiteto narį, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentą Albiną Grabnicką.

Po filmų peržiūrų vyko diskusijos apie olimpinių žaidynių palikimą miestams organizatoriams, apie atletų protestus, nukreiptus prieš diskriminaciją sporte ir gyvenime.

Mažieji talentai piešė sportą Lietuvos olimpinės akademijos surengtame piešinių konkurse „Mes sportuojame“ dalyvavo šalies ikimokyklinių įstaigų auklėtiniai.

Gauti 825 piešiniai iš 119 švietimo įstaigų, esančių 38 savivaldybėse. Dalyvių amžius – 3–7 metai. Komisija išrinko ir nutarė premijuoti 20 geriausių darbų.

vaizdo konkursas Lietuvos olimpinė akademija, siekdama populiarinti visas sporto šakas bei ugdyti kūrybiškumą, pakvietė sporto klubų, sporto mokyklų auklėtinius, trenerius dalyvauti vaizdo konkurse. Šių metų konkurso tema buvo „Mano sporto šaka. Prisijunk ir tu“.

2017-ųjų konkurso laureatai: Viliaus Rasimavičiaus iš Alytaus sporto ir rekreacijos centro filmukas „Kas yra kanupolas“, Justino Joco (treneris Rytis Alksnevičius) iš Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ filmukas „Buriavimas“, Jurgitos Jupatovos ir Kasparo Žiaučynos iš Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ filmukas „Augti žvaigžde“.

Tarp geriausiųjų – ir šis šešiametės Medeinos Gluoksnytės iš Marijampolės vaikų lopšelio-darželio „Šypsenėlė“ piešinys

Laureatų filmukai bus išsiųsti į visas Lietuvos ikimokyklines įstaigas, pradines, pagrindines mokyklas bei progimnazijas. Juos galima pamatyti ir www.loa.lt interneto puslapyje paspaudus nuorodą „Video“.

OLIMPINĖ PANORAMA

25

JUBILIEJUS

Skambi krepšinio šventė Balandžio 23 d. Kaune, „Žalgirio“ arenoje, buvo iškilmingai paminėtas Lietuvos krepšinio 95-metis. Nors daugiau pergalių tarptautinėse arenose iškovojo Lietuvos vyrai, pirmosios oficialias rungtynes 1922 m. sužaidė moterys.

Sveikinimo kalbą iš ekrano tarė ir mūsų šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Dėkoju visiems sukūrusiems ir bekuriantiems Lietuvos krepšinio legendas“, – sakė D.Grybauskaitė. Šalies krepšinį pasveikino ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

Krepšinio šventėje buvo paskelbti 95-mečio geriausieji. Geriausiu treneriu pripažintas Jonas Kazlauskas. Jam apdovanojimą įteikė „FIBA Europe“ generalinis sekretorius Kamilis Novakas. Geriausio krepšinio komentatoriaus vardas atiteko Linui Kunigėliui, kuriam apdovanojimą įteikė LKL prezidentas Remigijus Milašius. 95-mečio metraštininku (žurnalistu) pripažintas Vidas Mačiulis – apie tai paskelbė Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) prezidentas Horacio Muratore. Arvydas Sabonis įteikė prizą didžiausiam krepšinio rėmėjui – „Vičiūnų“ grupei. O antroji nominacija, kurią paskelbė A.Sabonis, atiteko užsienio kapitalo įmonei „Nike“.

95-mečio moterų rinktine pripažinta Europos čempione tapusi 1997-ųjų Lietuvos rinktinė. Jai prizą 26

OLIMPINĖ PANORAMA

Šventę simboliniu metimu pradėjo A.Sabonis

J.Kazlauskas ir K.Novakas

įteikė KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Kas tapo 95-mečio vyrų krepšinio rinktine, paskelbė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Šis apdovanojimas atiteko 1992 m. krepšinio rinktinei – Barselonos žaidynių bronzinei prizininkei. 95-mečio sirgaliaus nominaciją Vladas Garastas įteikė Tomui Balaišiui-Sėklai.

Dėkoju visiems sukūrusiems ir bekuriantiems Lietuvos Didžiausią indėlį į krepšinį padaręs žmogus – Stepo- krepšinio nas Darius, pats žaidęs, teisėjavęs ir parašęs krepšinio legendas. žaidimo taisykles. Apdovanojimą įteikė A.Sabonis, o jį atsiėmė S.Dariaus vaikaitis.

D.Gudzinevičiūtė jubiliejinėje krepšinio šventėje grąžino vieną skolą Modestui Paulauskui. Legendiniam krepšininkui per 2016 m. „LTeam“ apdovanojimus buvo skirtas prizas už gyvenimo nuopelnus sportui, bet tada Modestas negalėjo dalyvauti iškilmėse. Taigi prizas jam buvo įteiktas dabar.

Renginyje koncertavo Linas Adomaitis, Džordana Butkutė, Egidijus Dragūnas ir kiti. Vakarą vedė Marijonas Mikutavičius, jam talkino L.Kunigėlis ir Rytis Vyšniauskas.

Dalia Grybauskaitė

Alfredo Pliadžio nuotr.

JUBILIEJUS

ISTORIJA

PERGALės Olimpinės žaidynės 3 vieta – 1992 m., Barselona 3 vieta – 1996 m., Atlanta 3 vieta – 2000 m., Sidnėjus Pasaulio čempionatai 3 vieta – 2010 m., Stambulas Europos čempionatai 1 vieta – 1937 m., Ryga

95-mečio moterų rinktinė – 1997-ųjų Europos čempionės

1 vieta – 1939 m., Kaunas 1 vieta – 1997 m., Budapeštas (moterys) 1 vieta – 2003 m., Stokholmas 2 vieta – 1938 m., Roma (moterys) 2 vieta – 1995 m., Atėnai 2 vieta – 2013 m., Liubliana 2 vieta – 2015 m., Lilis 3 vieta – 2007 m., Madridas

L.Kunigėlis ir R.Milašius

D.Gudzinevičiūtė įteikė M.Paulauskui „LTeam“ prizą

V.Mačiulis

S.Dariui skirtas prizas įteiktas jo vaikaičiui

V.Garastas ir T.Balaišis-Sėkla

OLIMPINĖ PANORAMA

27

TALENTAS

Dviratininko stichija – greitis Apmaudžiai nepatekęs į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes 21-erių treko dviratininkas iš Panevėžio Vasilijus Lendelis kelia sau didelius uždavinius Tokijuje.

Marytė Marcinkevičiūtė

Treneris vežiodavo į Panevėžį Jaunasis pasvalietis važinėjo plente ir apie dviračių treką negalvojo.

Iš savo treniruočių draugų išsiskyrė staigumu, gera reakcija, galingu spurtu. Treneris A.Daubaras, matydamas talentingą dviratininką, sutarė su panevėžiečių treneriu Stasiu Paštuoliu, kad jam padėtų treniruoti.

V.Lendelis ir M.Marozaitė susipažino treke

Talentingas Lietuvos dviračių treko meistras Vasilijus Lendelis niekada neužmirš 2016-ųjų. Tada jis turėjo nemažai vilčių patekti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes ir atkakliai kovojo dėl kelialapio, bet fortūna jam atsuko nugarą – sprinto rungtyje Vasilijus liko pirmas už brūkšnio.

Panevėžietis sunkiai išgyveno šią nesėkmę. Kitas jo vietoje galbūt būtų nuleidęs rankas ir prisiekęs daugiau į dviračių treką kojos nekelti. Tačiau jaunasis sportininkas nepalūžo, suprato, kad nepatekus į žaidynes reikia dar daugiau dirbti ir į olimpiadą vykti ne kaip vidutiniokui, o kaip subrendusiam sprinteriui ir siekti kuo aukštesnės vietos.

Dabar visas jo dėmesys sutelktas į Tokijo olimpines žaidynes. Vasilijus kalba ne tik apie kelialapį į Tokiją, bet ir apie svarų pasirodymą. Jo treneris Dmitrijus Leopoldas pripažįsta, kad auklėtinis – jaunas, talentingas, perspektyvus. „Tačiau norint pasiekti didelį meistriškumą jam dar reikės daug dirbti. Ir neaišku, ar įgyvendinsime savo tikslus“, – perspėja treneris.

28

OLIMPINĖ PANORAMA

Dviračius pasirinko iš karto V.Lendelis gimė ir augo Pasvalio rajone, Saločiuose, kuriuos ypač išgarsino Seulo olimpinių žaidynių bronzinė prizininkė, pasaulio čempionė Laima Zilporytė. Ją mokykloje surado ir ugdė dviračių sporto entuziastas, dabar jau šviesaus atminimo treneris Antanas Daubaras.

Būtent jo vadovaujamoje grupėje atsidūrė ir V.Lendelis – praėjusių metų Europos jaunimo iki 23 m. čempionato sprinto varžybų bronzinis prizininkas. Šeimoje auga dar keturi broliai – Arūnas, Svajūnas, Vytautas ir Dovydas bei sesutė Viktorija. Vasilijus – pats vyriausias. Dviračių sporto pratybas anksčiau lankė ir Arūnas, o dabar – jauniausias iš brolių šešiolikmetis Svajūnas. „Paauglystėje tėvai su manimi vargo neturėjo, nes labai norėjau sportuoti. Dviračių sportas – mano pirmoji sporto šaka, su kuria susidraugavau ir nesiskiriu iki šių dienų. Buvau septintokas, panorau minti dviračio pedalus ir dabar nesigailiu, kad pasirinkau šį sportą“, – sako Vasilijus.

„A.Daubaras nepatingėdavo iš Pasvalio savaitgaliais atvežti savo mokinį į mano treniruotes Panevėžyje ir organizuojamas treniruočių stovyklas.

Regis, 2010-aisiais Vasilijus dalyvavo Lietuvos jaunių kalnų dviračių pirmenybėse Vilniuje ir startuodamas be specialių batų, tik su sportiniais bateliais, laimėjo sidabro medalį. 2012– 2013 m. septyniolikmetis Vasilijus jau treniravosi mano grupėje ir mokėsi Panevėžio profesinėje technikos mokykloje. Jis buvo ypač stiprus fiziškai, gerai pasirodydavo per bendro fizinio pasirengimo varžybas. Buvau įsitikinęs, kad jaunasis dviratininkas treke gali pasiekti daugiau nei plente“, – prisimena S.Paštuolis.

Jis apie savo auklėtinį papasakojo sprinterių treneriui Dmitrijui Leopoldui. Šis iš pradžių neskubėjo priimti pasvaliečio, bet kai jį pamatė rungtyniaujantį Lietuvos jaunių pirmenybėse, kuriose Vasilijus buvo antras olimpinio sprinto ir trečias keirino rungtyje, D.Leopoldas juo susidomėjo ir pakvietė treniruotis į savo sprinterių grupę. „Dviračių trekas iš pradžių man pasirodė baisus, bet jau po metų pradėjo patikti. Ėmiau rimčiau treniruotis, dalyvauti varžybose“, – prisipažįsta Vasilijus.

Labiau patinka keirinas V.Lendelis dabar varžosi sprinto ir keirino rungtyse. Jaunajam dviratininkui patinka abi rungtys: abi neilgos, bet sunkios. Tačiau po akimirkos taria, kad gal labiau prie širdies yra keirinas, nes

Tomo Gaubio nuotr.

TALENTAS

3

BRONZA V.Lendelis šiemet debiutavo suaugusiųjų pasaulio čempionate

2016-aisiais V.Lendelis iškovojo kol kas svariausią pergalę, Italijoje per Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionatą laimėdamas bronzą.

varžybos greičiau baigiasi. Tačiau treneris D.Leopoldas turi savo nuomonę: „Manau, kad Vasilijaus stipriausia rungtis – sprintas, tačiau joje kol kas jis dar nesugeba savęs realizuoti. Tai sunkiai įveikiamas psichologinis barjeras. Visus savo geriausius rezultatus jis pasiekė keirino rungtyje.“ 2016-aisiais Vasilijus iškovojo kol kas svariausią pergalę, Italijoje, Montikjaryje, per Europos jaunimo čempionatą iki 23 m. sprinto rungtyje laimėdamas bronzą. Tai buvo 21-erių sportininko pirmasis medalis tokio rango varžybose. Laimėjimu džiaugėsi, bet neslėpė ir šiokio tokio nusivylimo, nes galėjo pasirodyti dar geriau.

Viltis geriausias Lietuvos sprinteris atidėjo šiems metams, nes dar galės dalyvauti Europos dviračių treko čempionate iki 23 m. „Būtinai sieksiu aukso, kitos vietos manęs netenkins“, – neslepia Vasilijus.

Pamokos Honkonge Šiemet Vasilijus debiutavo pasaulio suaugusiųjų čempionate Honkonge. Sprinto varžybose nepateko tarp šešiolikos stipriausiųjų, tarp keirino rungties dalyvių liko 22-as ir savo pasirodymu buvo nepatenkintas. „Žinoma, buvo galima pasirodyti geriau – reikėjo labiau susikaupti, pritrūko patirties. Viskas susidėjo krūvon. Planavau vienaip, o išėjo kitaip.

Vis dėlto tai buvo mano pirmasis pasaulio suaugusiųjų čempionatas, kuriame dėl medalių rungtyniavo tikras pasaulio sprinterių žvaigždynas“, – ramina save trekininkas.

Tačiau tame žvaigždyne sprinterio, į kurį jis norėtų lygiuotis ir iš kurio

mokytis, buvęs pasvalietis nepamatė. „Noriu pats sau būti idealas. Iki jo dar toli, bet esu jaunas ir man viskas prieš akis“, – sako V.Lendelis.

Tokijo olimpinių žaidynių kandidato ūgis 1,75 m, svoris – apie 80 kg. Vasilijus negali pasakyti, ar tai idealūs sprinterio duomenys. „Nežinau, kokie yra ūgio ir svorio standartai, bet man atrodo, ne jie mina pedalus. Ne paskutinį vaidmenį mano rungtyse atlieka galva, reikia mąstyti, pasirinkti tinkamą taktiką. Kol kas didelio spaudimo nejaučiu, todėl šiandien psichologo man nereikia, bet nežinau, kaip bus ateityje“, – dėsto daugkartinis Lietuvos čempionas.

Sėkmingos V.Lendeliui buvo šiųmetės keturių etapų Pasaulio dviračių treko taurės varžybos, kur keirino rungties bendroje įskaitoje jis užėmė antrą vietą, vos 25 taškais pralaimėjęs Europos čempionui čekui Tomašui Babekui.

Padarytas didelis šuolis į priekį, nes praėjusiais metais taurės varžybose jis tebuvo trečiame dešimtuke. Šią pažangą jaunasis dviratininkas vertina taip: „Pradėjau rimčiau žiūrėti į dviračių sportą, ėmiau domėtis mityba, labiau rūpintis savimi. Dar ne taip seniai viskas buvo kitaip. Subrendau.“ Apie kokį nors užsienio klubą Vasilijus negalvoja, nori sportuoti Lietuvoje. Jam patinka treniruotis ir rungtyniauti Panevėžio treke, dar patinka varžytis Maskvoje.

Svarbiausia – negauti traumų Prieš varžybas Vasilijus stengiasi apie jas negalvoti ir neprisidaryti

papildomų rūpesčių. Siekia išlikti ramus kaip ir per treniruotę. Labiausiai bijo traumų, kurių jau yra patyręs: per vieną treniruotę susilaužė raktikaulį, o per varžybas pasitempė raiščius.

V.Lendelis apie studijas aukštojoje mokykloje kol kas nesvarsto, nes visa galva pasinėręs į dviračių sportą. Jo svajonėse – pasaulio rekordas, iki kurio, tiesa, dar daug trūksta, ir olimpinių žaidynių nugalėtojų pakyla. Ir tą jis sako ne juokaudamas, o visiškai rimtai.

Treneris D.Leopoldas neabejoja, kad Vasilijus taps Tokijo olimpiečiu. „Bet laukia ilgas ir kruopštus darbas. Pažiūrėsime, kokia bus atranka, ar bus palankios pasikeitusios sprinto ir keirino varžybų taisyklės. Šiemetinis dviračių treko sezonas baigėsi tik popieriuje – gegužės 15 d. vėl pradėsime rungtyniauti, maratonas po visą Europą tęsis net pusantro mėnesio“, – sako D.Leopoldas.

Prieš porą metų treke Vasilijus susirado draugę – 2016 m. Europos čempionato komandinio sprinto bronzos medalininkę Miglę Marozaitę, su kuria kartu treniruojasi. Vestuvių dar neplanuoja, bet vienas be kito negali gyventi.

Nežinau, kokie yra ūgio ir svorio standartai, bet man atrodo, ne jie mina pedalus. Ne paskutinį vaidmenį mano rungtyse atlieka galva, reikia mąstyti, pasirinkti tinkamą taktiką.

Vasilijus Lendelis

Sportininkas nedaug kalba apie laisvalaikį, nes jo mažai. Po sunkių treniruočių ir varžybų jam geriausia pailsėti, pamiegoti ir su naujomis jėgomis pradėti kitą treniruotę. Nebelieka net laiko aplankyti tėvų, gyvenančių Saločiuose. „Kuo toliau, tuo rečiau nuvažiuoju į gimtinę. Bet tėvai atvažiuoja pasižiūrėti varžybų, kuriose dalyvauju Lietuvoje, aplanko mane Panevėžyje“, – sako Vasilijus.

OLIMPINĖ PANORAMA

29

KRONIKA

BALANDžio 25 d.

Išrinktas naujas pirmininkas

Gegužės 4 d.

Vilniuje posėdžiavo Lietuvos sporto prezidentų taryba. Pasibaigus tarybos pirmininkės, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės dvejų metų kadencijai bendru tarybos sutarimu išrinktas naujasis.

Juo tapo LTOK viceprezidentas, Lietuvos sporto meistrų asociacijos prezidentas Saulius Galadauskas. „Šiuo metu pagrindinis tarybos uždavinys – užtikrinti, kad rengiamas naujas Kūno kultūros ir sporto įstatymas sukurtų tinkamą bazę Lietuvos profesionaliajam ir visuomeniniam sportui vystytis.

Dabar Seime svarstoma ankstesnės Vyriausybės pateikta Sporto įstatymo redakcija tikrai nėra tinkamai parengta ir ją priėmus sportui būtų daugiau žalos nei naudos“, – pabrėžė S.Galadauskas.

Diplomai ir piniginiai prizai LTOK būstinėje buvo pagerbti XII Europos jaunimo žiemos olimpinio festivalio dalyviai. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė tarė sveikinimo žodį ir įteikė diplomus bei atminimo dovanas visiems žaidynėse Erzurume, Turkijoje, dalyvavusiems sportininkams bei jų treneriams.

Apdovanoti ir šalies žiemos sporto šakų federacijų bei jaunuosius sportininkus parengusių sporto centrų atstovai. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje aukso medalį Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje iškovojusiam greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovui Salvijui Ramanauskui bei jo trenerei Virginijai Ogulevičienei įteikti piniginiai LTOK prizai.

Per iškilmes LTOK diplomai ir atminimo dovanos buvo įteikti biatlonininkams

Anai Jesipionok, Ramintai Dindaitei, Nikitai Romanovui, Jokūbui Mačkinei bei jų treneriams Marijanui Kačanovskiui ir Gintautui Čepuliui, dailiojo čiuožimo atstovei Valerijai Kedai ir jos trenerei, Erzurumo festivalio misijos vadovei, LTOK viceprezidentei Lilijai Vanagienei, slidininkams Martynai Biliūnaitei, Ąžuolui Bajoravičiui, Deimantui Kliševičiui, jų treneriams Algiui Drūsiui ir Karoliui Baltakiui bei jaunajam ambasadoriui Arui Arlauskui.

Taip pat buvo apdovanoti Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos, Lietuvos biatlono federacijos, Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos, Lietuvos čiuožimo federacijos atstovai. Prizai įteikti Ignalinos, Anykščių, Visagino, Utenos, Elektrėnų, Vilniaus miesto sporto centrams, Vilniaus rajono sporto mokyklai, Kauno žiemos sporto mokyklai „Baltų ainiai“.

Taryboje buvusį Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentą Vytautą Kvietkauską pakeitė naujasis LPOK prezidentas Mindaugas Bilius.

Lietuvos sporto organizacijų prezidentai aptarė šalies sporto aktualijas, prasidėjusias sporto reformas bei Kūno kultūros ir sporto įstatymo projekto rengimo eigą Seimo sudarytoje darbo grupėje bei svarstymą Seime. LTOK prezidentė pristatė Lietuvos sportininkų rengimo sistemos reformos galimybes, pateikė savo viziją, kokias funkcijas turėtų prisiimti pagrindinės už sportą atsakingos organizacijos.

2015 m. įsteigta Lietuvos sporto prezidentų taryba atstovauja devynioms skėtinėms sporto organizacijoms, kurios vienija beveik visas visuomenines sporto institucijas – LTOK, LPOK, asociaciją „Sportas visiems“, Lietuvos sporto federacijų sąjungą, Lietuvos studentų sporto asociaciją, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociaciją, Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociaciją, Lietuvos sporto meistrų asociaciją, Lietuvos aeroklubą.

30

OLIMPINĖ PANORAMA

Gegužės 3 d.

Ekspertų komisijos posėdis Įvyko pirmasis Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXII olimpiados žaidynėse Tokijuje programos ekspertų komisijos posėdis. Jame dalyvavo komisijos vadovas, LTOK olimpinio sporto direktorius Einius Petkus, vadovo pavaduotoja, Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė bei komisijos nariai – Kazys Steponavičius, Vida Vencienė, Arvydas Sapka, Dalius Barkauskas ir kiti.

Ekspertų komisija pritarė Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo Tokijo

olimpinėse žaidynėse programos ekspertų komisijos reglamentui. Komisija apsvarstė būsimos programos „Tokijas 2020“ projektą, kurį parengė prof. Alberto Skurvydo vadovaujama darbo grupė.

LTOK olimpinio sporto direktoriaus pavaduotojas K.Steponavičius pristatė sportininkų, teikiamų Olimpinio solidarumo stipendijoms „Tokijas 2020“ gauti, sąrašą. Iš olimpinės rinktinės kandidatų ir pamainos sportininkų sąrašų išrinkti tie atletai, kurie yra pasiekę reikiamą meistriškumą, taip pat tie, kuriems dar nėra 18 metų.

KRONIKA

Gegužės 9 d.

Tarptautinis projektas vaikams „Fair Play 4EU“ – tai dvejų metų trukmės „Erasmus+“ tarptautinis projektas, skirtas mokyklinio amžiaus vaikams ir finansuojamas Europos Komisijos.

Projekte dalyvauja mokiniai iš penkių Europos šalių – Lietuvos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos ir Olandijos.

Gegužės 4 d.

Diskusija apie Sporto įstatymą LTOK vyko diskusija su žiniasklaidos atstovais apie naujo Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektą.

Gegužės 30 d. Seimas rengėsi svarstyti Kūno kultūros ir sporto įstatymo pataisas, sukėlusias didelį atgarsį sporto visuomenėje. Pataisoms nepritaria didžioji dalis Lietuvos sporto bendruomenės – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos parolimpinis komitetas, geriausi šalies sportininkai, treneriai, sporto specialistai.

Apie naują įstatymą ir jo spragas kalbėjo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, LPOK prezidentas Mindaugas Bilius, baidarininkas, olimpinio bronzos medalio laimėtojas Aurimas Lankas, Šiaulių savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas.

D.Gudzinevičiūtė atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymą rengusiai darbo grupei daugybę kartų buvo pateikta siūlymų, kaip jį reikėtų tobulinti, tačiau į pastabas dažniausiai nebūdavo atsižvelgiama. Šiai minčiai pritarė M.Bilius, kurio nuomone, įstatymas įteisina didžiulę atskirtį tarp sveikų ir neįgalių sportininkų. A.Lankas pasisakė prieš sportininkų rentų sumažinimą, aštriai kritikavo įstatymo punktą, pagal kurį premijų nebegaus sportininkus aptarnaujantis personalas – masažuotojai, kineziterapeutai.

G.Jasiūno tikinimu, savivaldybėms didelį nerimą kelia tai, kad įstatyme kalbama apie švietimo įstaigas, bet jame neatsirado vietos sporto ugdymo centrams. LTOK olimpinio sporto direktorius Einius Petkus diskusiją apibendrino trumpai: „Sporto įstatymas skirtas tam, kad būtų kuo daugiau gerų sportininkų. O dabar jų gali tik sumažėti.“

Alfredo Pliadžio nuotr.

Po rungtynių – bendra nuotrauka

Projekto dalyviai prie LTOK būstinės Projekto veiklos – įvairios, bet jos visos susijusios su sportu: sportas ir laisvalaikis, sportas ir kilnus elgesys, sportas ir sveikata, sportas ir aplinka bei kt.

Kiekvienas susitikimas skirtas atskirai veiklai, mokiniai sportuoja, atlieka įvairias užduotis, susijusias su konkrečia tema. Vyksta praktiniai ir teoriniai užsiėmimai.

Per pirmąjį susitikimą Vokietijos mieste Oberhauzene mokiniai žaidė futbolą, susipažino su rankiniu, jo taisyklėmis, mėgino patys žaisti.

Akcentuojamas ne rezultatas, bet elgesys, pagalba kitam, tarpusavio ryšys ir bendradarbiavimas su komandos draugais.

Per antrąjį susitikimą mokiniai iš Europos atvyko į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, kuriame susipažino su mūsų šalies kilnaus sportinio elgesio judėjimu.

Projekto dalyvius pasveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, o diskusiją vedė LTOK olimpinio švietimo direktorė Vita Balsytė.

Gegužės 5 d.

Tradicinės rungtynės Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse sporto žiniasklaidos atstovai ir sporto meistrai tradiciškai susitiko sostinės „Žalgirio“ krepšinio aikštėje. Ginčo kamuolį rungtynėse tarp Lietuvos sporto žurnalistų federacijos ir „BBG-Perlo“ komandų išmetė

LTOK prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė. Rungtynes laimėjo žurnalistai – 70:64. Tardama sveikinimo žodį LTOK prezidentė pabrėžė skaidrios žiniasklaidos svarbą ir linkėjo žurnalistams išlaikyti aštrią plunksną.

OLIMPINĖ PANORAMA

31

KRONIKA

Gegužės 25 d.

Ievos Kutkaitės nuotr.

Aptartas žiemos sporto sezonas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinėje vyko LTOK vykdomojo komiteto posėdis. Jo pradžioje LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė visiems nariams įteikė LTOK 2017 m. veiklos plano ir biudžeto bei LTOK 2017–2020 m. veiklos programos leidinius. Prezidentė pabrėžė, jog LTOK siekia, kad informacija apie komiteto veiklą ir biudžetą būtų prieinama kiekvienam besidominčiam. Šią informaciją galima rasti ir specialiuose leidiniuose, ir interneto svetainėje www.ltok.lt.

D.Gudzinevičiūtė informavo apie dalyvavimą Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Vykdomojo komiteto posėdyje ir Olimpinio solidarumo seminare, gegužės 17–20 d. vykusiame Skopjėje, Makedonijoje. LTOK prezidentė, kuri yra EOK lyčių lygybės sporte komisijos pirmininkė, Olimpinio solidarumo seminaro nariams skaitė pranešimą apie lyčių lygybės skatinimą Lietuvoje.

direkcijos vyr. referentė Vida Vencienė. Šis sezonas žiemos sporto atstovams buvo labai svarbus, nes kovota dėl kelialapių į 2018 m. Pjongčango žiemos olimpines žaidynes. V.Vencienės teigimu, Lietuvos biatlonininkai jau iškovojo keturis kelialapius, slidininkai ir kalnų slidininkai drauge planuoja turėti 4–5 kelialapius, o dailiojo ir greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovai dar rungtyniaus atrankos varžybose.

LTOK olimpinio sporto direktorius Einius Petkus papasakojo naujienas, išgirstas Europos jaunimo vasaros olimpinio festivalio misijos vadovų seminare, vykusiame Dėre, Vengrijoje. Šiemet liepos mėnesį Dėre rungtyniaus didžiausia iki šiol festivaliuose dalyvavusi Lietuvos rinktinė – 70 sportininkų. Plačiau apie olimpinį festivalį rašoma „Olimpinės panoramos“ 12–14 psl.

LTOK vykdomasis komitetas patvirtino Lietuvos žiemos olimpinės rinktinės kandidatų ir olimpinės pamainos sportininkų, besirengiančių 2018 m. žiemos olimpinėms žaidynėms, sąrašus bei 2017–2018 m. sezono atrankos kriterijus.

Lietuvos žiemos olimpinės rinktinės kandidatų bei olimpinės pamainos sportininkų 2016–2017 m. sezono rezultatus pristatė LTOK olimpinio sporto

Čiuožėjos Agnės Sereikaitės rengimo klausimą LTOK vykdomojo komiteto nariams teko aptarti išsamiau. Kilus konfliktui tarp sportininkės ir Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos dėl skirtingo požiūrio į treniruočių procesą tiek LTOK, tiek LOSC specialistai svarstė

įvairius variantus, kaip rasti visoms pusėms priimtiną sprendimą.

Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorius Vitalijus Vasiliauskas papasakojo apie pasirengimą Olimpinei dienai.

V.Vasiliauskas visiems įteikė Olimpinės dienos pasus ir pakvietė birželio 3 d. atvykti į Alytų. Renginys bus toks didelis, kad norint apeiti visą 40 hektarų užimančią šventės teritoriją ir išbandyti visas 72 rungtis teks užtrukti net aštuonias valandas.

Lietuvos tekvondo federacijos teikimu į Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų 2016–2017 m. sezono sąrašą įtrauktas tekvondo imtynininkas Andrius Klemas, atitinkantis atrankos kriterijus.

LTOK vykdomasis komitetas taip pat patvirtino programos „Tokijas 2020“ rengimo darbo grupės sąrašą. Į darbo grupę, vadovaujamą LSU profesoriaus Alberto Skurvydo, įtraukti pagrindinių sportininkus rengiančių organizacijų atstovai.

Gegužės 25 d.

Įteikti LTOK apdovanojimai Tradiciškai po Vykdomojo komiteto posėdžio LTOK būstinėje Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apdovanojo neseniai jubiliejines sukaktis minėjusius olimpiniam sąjūdžiui nusipelniusius žmones.

80-mečio proga LTOK prizai „Citius.

Altius. Fortius“ įteikti LTOK atkūrimo 1988 m. darbo grupės nariui, LTOK garbės nariui, Olimpinės dienos švenčių aktyviam organizatoriui Aleksandrui Ronkui bei Lietuvos nusipelniusiam treneriui, Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos leidinio „Lietuvos ėjikas“ vyr. redaktoriui,

32

OLIMPINĖ PANORAMA

socialinių mokslų daktarui Juozui Genevičiui.

75-mečio proga LTOK prizu „Citius.

Altius. Fortius“ apdovanotas Algimantas Jucevičius, ilgametis Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ viceprezidentas, aktyvus sveikos gyvensenos propaguotojas ir nenuilstantis keliautojas.

60-mečio proga prizą „Citius. Altius.

Fortius“ D.Gudzinevičiūtė įteikė Šiaulių sporto mokyklos „Atžalynas“ dziudo ir sambo imtynių treneriui Stanislovui Kulikauskui, parengusiam olimpietę dziudo imtynininkę Santą Pakenytę.

Iš kairės: J.Genevičius, A.Jucevičius, D.Gudzinevičiūtė, A.Ronkus, S.Kulikauskas

KRONIKA

Einiaus Petkaus nuotr.

Gegužės 19–20 d.

Tarėsi olimpinio sporto lyderiai Delegatai iš 50-ies nacionalinių olimpinių komitetų Makedonijos sostinėje Skopjėje dalyvavo Olimpinio solidarumo seminare, o EOK vykdomojo komiteto nariai, tarp kurių yra ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, – ir antrajame metiniame EOK vykdomojo komiteto posėdyje.

Olimpinio solidarumo seminare Lietuvai atstovavo LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė ir olimpinio sporto direktorius Einius Petkus.

Sveikinimo žodį Europos olimpinei bendruomenei tarė Makedonijos olimpinio komiteto prezidentas Vasilis Tupurkovskis, Skopjės meras Koce Trajanovskis bei laikinai Europos olimpinių komitetų asociacijos prezidento pareigas einantis Janezas Kocijančičius.

sporte. Kalbėta, kaip olimpiniai komitetai gali padidinti savo aktualumą ir matomumą internete, ypač kalbant apie jaunimo olimpinio švietimo sritį.

Gegužės 20 d. D.Gudzinevičiūtė, kuri yra EOK lyčių lygybės sporte komisijos pirmininkė, Olimpinio solidarumo seminaro nariams skaitė pranešimą apie lyčių lygybės skatinimą Lietuvoje. D.Gudzinevičiūtė pasidalijo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto patirtimi siekiant tiek vyrams, tiek moterims užtikrinti lygias teises ir galimybes sporto srityje.

Buvo aptartos visiems nacionaliniams olimpiniams komitetams aktualios temos: pasirengimas šių metų Europos jaunimo vasaros olimpiniam festivaliui Vengrijoje, Europos mažųjų valstybių žaidynėms San Marine, antrosioms Europos žaidynėms Minske, 2018 m. žiemos žaidynėms Pjongčange ir 2020 m. vasaros olimpinėms žaidynėms Tokijuje. Visų organizacinių komitetų vadovų ataskaitos buvo įvertintos teigiamai.

Ji įteikė LTOK paruoštą Lyčių lygybės sporte komisijos naujienlaiškį. Jo įžangoje LTOK prezidentė akcentavo, kad savo veikla komisija nesiekia feministinės revoliucijos. Komisijos tikslas – paskatinti moteris aktyviai dalyvauti sporto organizacijų veikloje ir drauge neišgąsdinti vyrų. Savo pranešime D.Gudzinevičiūtė kalbėjo apie LTOK nuveiktus darbus skatinant lyčių lygybę sporto veikloje.

Drauge su Europos lyčių lygybės institutu LTOK yra surengęs konferenciją tema „Moterys ir vyrai sporte: ar žaidžiame pagal tas pačias taisykles?“ Buvo atkreiptas dėmesys į kliūtis, su kuriomis sporto srityje susiduria moterys.

Plačiai aptarta šiais laikais ypač svarbi tema – skaitmeninės komunikacijos evoliucija

Svečiai dalyvavo Makedonijos olimpinio komiteto 25-mečio minėjimo iškilmėse.

Gegužės 20 d.

Kolekcininkai valdžios nekeitė LTOK būstinėje vyko Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos (LOKA) ataskaitos ir rinkimų konferencija. Joje dalyvavo per 20 šios organizacijos narių iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus.

LOKA prezidentas Juozas Širvinskas informavo, kad LTOK rekomendavus Lietuvos kolekcininkai tapo Tarptautinės olimpinės kolekcininkų asociacijos (AICO) nariais.

LOKA valdybos ataskaitos pranešimą perskaitė viceprezidentas Kęstutis Skerys. Išleistas spalvotas biuletenis, kuriame apžvelgti visi svarbiausi organizacijos narių darbai: parodos, kelionės, gauti apdovanojimai. Beje, apdovanojimų padaugėjo: LTOK patarėjas Algimantas Gudiškis aktyviausiems LOKA nariams įteikė LTOK padėkas.

LOKA prezidentas J.Širvinskas (dešinėje) ir viceprezidentas K.Skerys Renkant valdžią intrigos nebuvo.

Vienbalsiai dar ketveriems metams išrinkti tie patys praėjusią kadenciją gerai dirbę vadovai: LOKA prezidentas J.Širvinskas, viceprezidentas K.Skerys ir generalinis sekretorius Rimantas Džiautas. Siekiant suaktyvinti kolekcininkų veiklą ne tik sostinėje, bet ir kituose šalies miestuose į valdybą išrinkti kaunietis Julius Remigijus Riauka, alytiškis Zenonas Gramackas bei šiaulietis Vygintas Ališauskas. Konferencijoje dalyvavo ir LOKA narys, KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

LIETUVOS KILNAUS SPORTINIO ELGESIO APDOVANOJIMAI Kilnaus sportinio elgesio apdovanojimais siekiama pagerbti sportininkus, trenerius, teisėjus, sporto medikus, sporto žurnalistus, kūno kultūros mokytojus ir kitus sporto šeimos žmones, kurie parodė nesavanaudišką, sąžiningą, varžovui pagarbų ar kitokį kilnaus elgesio pavyzdį. Taip pat pagerbiami žmonės, visą

sportinę ar darbinę karjerą buvę pavyzdys jauniesiems sportininkams ir visuomenei.

Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetas kreipiasi į sporto bendruomenę kviesdamas siūlyti kandidatus Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimui gauti.

Prašome teikiamų kandidatų trumpą gyvenimo aprašymą arba faktus apie kilnų poelgį siųsti iki 2017 m. birželio 20 d. adresu: Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetas, Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius arba el. paštu: vita@ltok.lt

OLIMPINĖ PANORAMA

33

SENA NUOTRAUKA SUKAKTIS

ISTORIJA

A.Janonis ir S.Danisevičius

Vilniaus „Žalgiris“ mini 70-metį.

Geriausias visų laikų Lietuvos futbolo klubas savo istoriją skaičiuoja nuo 1947 m. gegužės 16 d., kai „Žalgirio“ pirmtakė Vilniaus „Dinamo“ ekipa debiutavo SSRS čempionato antrosios grupės centrinės zonos varžybose.

Nuo 1948 m. reprezentacinė Lietuvos futbolo komanda buvo vadinama Vilniaus „Spartako“ vardu, o 1962 m. pavasarį „Spartakas“ buvo pervadintas „Žalgiriu“. Būtent su šiuo pavadinimu siejamos didžiausios sostinės komandos pergalės. Tarp jų – 1987 m. SSRS aukščiausiosios lygos bronza, pasaulinės universiados auksas, septyni Lietuvos čempionų titulai, vienuolika kartų laimėta šalies taurė ir šešis kartus – LFF supertaurė. „Žalgirio“ garbę visais laikais gynė stipriausi šalies futbolininkai.

Būtent iš šio klubo 1988 m. į Seulo olimpinėse žaidynėse rungtyniavusią SSRS rinktinę buvo pakviesti Arvydas Janonis ir Arminas Narbekovas, tapę olimpiniais čempionais.

Aliaksandro Ružečkos nuotr.

34

A.Narbekovas buvo „Žalgirio“ atakų variklis

OLIMPINĖ PANORAMA

36

OLIMPINÄ– PANORAMA