Olimpinė panorama 2017 06

2017 m. birželis Nr. 6 (94)

Rekordinė diena

Per šių metų Olimpinę dieną Alytuje išdalyta 20 tūkst. „LTeam“ dalyvių pasų, surengtos 71 rungties varžybos.

OLIMPINĖ PANORAMA

1

2

OLIMPINÄ– PANORAMA

TURINYS

TURINYS 6

10

20

22

26

5 6 8 10 12 17 20 22 24 26 28 30 33 34

Skaitytojams

LTOK prezidentės mintys

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalas Leidžiamas nuo 2003 m.

Nr. 6 (94), 2017 m.

Buriavimas

Jau rengiasi olimpinei atrankai

Lyderystė

Ruošti namų darbų – į užsienį

Žaidynės

Lietuvių sporto dienos

Olimpinė diena

Išraiškingi ir prasmingi rekordai

Mokyklų žaidynės

Masiškiausio renginio čempionai

Čempionai

Iš Galvės vandenų – į pasaulio elitą

Dinastija

Šeimos vyrų tikslas – pergalės

Žvilgsnis

Stringanti regbininkų kelionė

Sėkmės istorija

Pasiekė amerikietišką svajonę

Iš arti

VIršelyje Olimpinės dienos Alytuje deglo nešimo estafetė. Priekyje – olimpiečiai M.Griškonis ir D.Lobačevskė su dukra Atėne Manto Gudzinevičiaus nuotr.

redaktorius

Bronius Čekanauskas

Autoriai

Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Julius Bliūdžius Inga Jarmalaitė Vytautas Žeimantas Algis Balsys Dainius Genys

Golfo mitai ir tikrovė

fotografas

Kronika

maketuotojas

LTOK įvykių dienoraštis

Alfredas Pliadis

Artūras Gimžauskas

Olimpinė akademija

kontaktai

Pamąstymai

Interneto svetainė

LOA kronika

Kodėl krepšinyje nelieka taktikos?

Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius panorama@ltok.lt

www.ltok.lt

spausdina

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

tiražas

4000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899 Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

3

SKAITYTOJAMS Nacionalinio fotoprojekto „Lietuva ir mes“ archyvo nuotr. (aut. A.Repšys)

Svarbi žinia – atvyks TOK prezidentas DAINA GUDZiNEVIČIŪTė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Birželio pabaigoje į Lietuvą, į tėvų, senelių ir savo gimtinę, vėl susirinks po visą pasaulį išsibarstę sportą mylintys lietuviai iš beveik 30 šalių. Kaune ir Druskininkuose vyks jubiliejinės jau dešimtosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Tai ne tik sporto šventė, bet ir tautiečius vienijantis, suartinantis, lietuvybę puoselėjantis renginys. Tai įrodymas, kad sportas – ne tik fizinė veikla, bet ir pilietiškumo ugdymas, proga pasireikšti tautos vienybei, garsinti Lietuvos vardą pasaulyje. Žaidynės skiriamos artėjančiam Lietuvos šimtmečiui ir šiemet paskelbtiems Sporto metams paminėti. Sveikinu visus X Pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyvius – sporto organizacijų vadovus, sportininkus, trenerius, drauge atvykusius jų šeimų narius ir linkiu sėkmės sporto arenose, linksmo ir draugiško bendravimo po varžybų.

Saulės spinduliai ir šventiška atmosfera mus šildė Olimpinės dienos Alytuje metu. Puikus oras ir Alytaus savivaldybės aktyvumas lėmė, kad šiais metais į šventę susirinko rekordiškai daug žmonių. Net 20 tūkstančių dalyvių išbandė „LTeam“ rungtis, o prie šventės organizavimo prisidėjo apie 500 sporto organizacijų atstovų bei 160 savanorių. Džiaugiamės olimpiečių entuziazmu – jie itin gausiai dalyvavo Olimpinėje dienoje ir gera nuotaika užkrėtė mus visus. 2018-aisiais Olimpinės dienos estafetę perims Panevėžys – jau pradedame planuoti, kuo drauge su šio miesto savivaldybe nustebinsime panevėžie-

čius ir miesto svečius, kokių naujų sportinių, kultūrinių ir edukacinių veiklų jiems pasiūlysime.

Per Jonines Lietuvoje vyks svarbus sporto renginys – į Vilnių susirinks visi stipriausi planetos šiuolaikinės penkiakovės meistrai. Tikiuosi, kad savos sporto bazės ir savi sirgaliai padės mūsiškiams siekti pergalių, o Vingio parko takeliai lemiamoje bėgimo ir šaudymo rungtyje nešte neš Lietuvos penkiakovininkus į pergalingą finišą.

Norėčiau pasidalyti Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui ir visai šalies sporto bendruomenei svarbia žinia. Spalio mėnesį planuojamas oficialus Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Thomo Bacho vizitas. Garbus svečias dalyvaus tuo metu Vilniuje vyksiančiame Europos lyčių lygybės sporte forume ir drauge su mumis paminės ypatingą datą. Prieš 25 metus Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo dalyvavo Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse, o sėkmingas debiutas buvo vainikuotas dviem olimpiniais medaliais. Pirmąjį olimpinį aukso medalį šaliai padovanojo disko metikas Romas Ubartas, bronza pasipuošė Lietuvos krepšinio rinktinė.

TOK prezidentas T.Bachas taip pat susitiks su šalies vadovais, olimpiečiais ir aptars olimpinio sporto aktualijas, lankysis LTOK būstinėje.

Norėčiau pasidalyti Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui ir visai šalies sporto bendruomenei svarbia žinia.

Spalio mėnesį planuojamas oficialus Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Thomo Bacho vizitas.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

Asmeninio albumo nuotr.

BURIAVIMAS

V.Andrulytė sėkmingai pradėjo sezoną

Jau rengiasi olimpinei atrankai Buriuotojai jau tikrina jėgas prieš kitąmet prasidėsiančią olimpinę atranką į Tokijo žaidynes ir yra pasiryžę siekti trijų olimpinių kelialapių.

Lina Daugėlaitė Olimpinę atranką buriuotojai pradeda bene vieni pirmųjų. Jau kitais metais pasaulio čempionate bus išdalyta pusė olimpinių kelialapių. Dėl likusių jie kovos vėliau vyksiančiuose žemynų čempionatuose. Taigi lietuviams paskutinis šansas bus Europos pirmenybės.

Olimpinė atranka niekada nebūna lengva, o Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ direktorius Rimantas Vilkas spėja, kad pasaulio čempionate iškovoti kelialapį bus itin sunku. „Europos čempionate turėtų būti lengviau. Bet tai priklausys ir nuo to, kaip sukris kortos: kuo daugiau europiečių iškovos kelialapius per pirmąjį atrankos etapą, tuo lengviau bus Europos čempionate, nes tos šalys, kurios jau turės kelialapius, atrankoje nebedalyvaus“, – niuansus dėsto R.Vilkas.

Lietuvių planuose – trys olimpiniai kelialapiai: merginai „Laser Radial“ klasėje, vaikinui „Laser Standar“ ir burlentininkui. Šaliai olimpinėse žaidynėse gali atstovauti tik po vieną buriavimo klasės atstovą.

6

OLIMPINĖ PANORAMA

Kandidatai O galinčių iškovoti savo klasės kelialapius turime ne vieną – buriuotojos Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt, Viktorija Andrulytė ir Milda Eidukevičiūtė („Laser Radial“ klasė), buriuotojai Karolis Janulionis ir Martis Pajarskas („Laser Standart“), burlentininkas Juozas Bernotas (RS:X) – visi jie pajėgūs ištraukti olimpinį bilietą. Šiemet sėkmingai sezoną pradėjusi V.Andrulytė kartą olimpinį kelialapį jau laikė savo rankose – būtent ši buriuotoja pelnė Lietuvai teisę dalyvauti olimpinėje Rio de Žaneiro „Laser Radial“ regatoje. Tačiau po vietinės atrankos olimpinius vandenis skrodė labiau patyrusi G.Volungevičiūtė-Scheidt.

R.Vilko tikinimu, šiandien meistriškumu V.Andrulytė olimpinei vicečempionei nenusileidžia – jas galima vadinti lygiavertėmis sportininkėmis. „Tačiau yra kitų niuansų – sudėjimo.

Viktorija sveria 57 kg, ji vadinamojo lengvesnio vėjo sportininkė. Gintarė sveria 68–72 kg. Ji gali plaukti ir per

silpnesnį, ir per stipresnį vėją – dėl to turi pranašumą. Jeigu Viktorijai pučia stipresnis vėjas, jai neužtenka svorio laiveliui atsverti, arba, kaip sako buriuotojai, „krenuoti“. Tada ji iš karto ima pralošti greičiu. O techniškai abi pasiruošusios vienodai“, – buriuotojas lygina sporto mokyklos vadovas.

Kita vertus, skirtingas buriuotojų kūno sudėjimas suteikia papildomų kozirių olimpinėje atrankoje. „Mes ir žaidžiame ta korta – Viktorija vienokio sudėjimo, Gintarė kitokio. Ir iškovoti kelialapį lengviau, jeigu sąlygos pasikeičia – lyg dviem arkliukais važiuotume“, – šypsosi R.Vilkas.

Pasiryžusi eiti iki galo Iškovoti olimpinį kelialapį – toks ir pačios V.Andrulytės tikslas. Ir šįkart ji pasirengusi šį darbą nudirbti iki galo – nukeliauti iki Tokijo, kur svajoja ne tik dalyvauti, bet ir pasipuošti medaliu. „Į Rio aš iškovojau kelialapį, bet tuo metu, kai vyko atranka tarp mūsų Lietuvoje, kaip tik baiginėjau bakalaurą, todėl šiai atrankai man buvo sunkiau

BURIAVIMAS

Sėkmingai įveikusi kineziterapijos bakalauro studijas Lietuvos sporto universitete magistrantūros baigiamąjį darbą Viktorija atidėjo iki gruodžio, kad šiemet galėtų pasirengti ir startuoti pasaulio čempionate.

Broniaus Čekanausko nuotr.

pasiruošti – kelios varžybos vyko per patį baigimą. Be to, lenktyniavau su senu laivu, todėl buvo ganėtinai sunku kovoti. Į žaidynes vyksta stipriausias, tad neturiu labai dėl ko pykti“, – patikina Viktorija.

VIENINTELė sidabras Vienintelė iš Lietuvos buriuotojų ant olimpinės garbės pakylos kopė Gintarė Volungevičiūtė, 2008-aisiais Pekino žaidynių „Laser Radial“ klasės varžybose iškovojusi sidabro medalį.

M.Eidukevičiūtei, trečiai iš stipriausiųjų trejeto, R.Vilko įsitikinimu, apie olimpines žaidynes svajoti dar ankstoka: „Ji dar neturi varžybų patirties, dar morališkai nėra subrendusi, gali neatlaikyti olimpinės įtampos.“

Tad šį sezoną Europos ir pasaulio čempionatuose Gintarės neišvysime.

Bandys olimpinius vandenis Visi kiti pakėlę bures plaukia visu pajėgumu. Burlentininkas J.Bernotas jau startavo Europos čempionate, kuriame liko aštuonioliktas. Šiuo burlentininko pasirodymu R.Vilkas truputį nusivylęs: „Bent jau dvyliktuko tikėjomės. 18 vieta – gana aukšta, bet Londono olimpiadoje jis buvo dvyliktas, tad maždaug toje vietoje ir reikia laikytis. Kita vertus, buriavimas – toks sportas, kur priklausomai nuo vėjo, oro sąlygų laimi tai vieni, tai kiti sportininkai. Iš dalies tai loterija.“ Rugsėjo mėnesį J.Bernotas dalyvaus pasaulio čempionate Japonijoje. Ir pirmasis iš Lietuvos buriuotojų išbandys olimpinius vandenis – pasaulio čempionatas vyks olimpinėje akvatorijoje. „Japonijoje kol kas neaiškios sąlygos. Nesame ten buvę. Žadame prieš čempionatą surengti ten stovyklą, taigi Juozas Japonijoje turėtų praleisti apie mėnesį ir ištirti sąlygas“, – pasakoja R.Vilkas ir priduria, kad gerai būtų, jei Lietuvos burlentininkui pasaulio čempionate pavyktų įšokti į dvidešimtuką.

Laukia svarbūs startai Buriuotojai svarbiausių startų pasaulio ir Europos čempionatuose dar laukia. Šio sezono merginų rezultatais R.Vilkas patenkintas. Ir ypač Viktorijos. Sezono pradžioje prestižinėje „Trofeo S.A.R. Princesa Sofia“ regatoje Ispanijoje V.Andrulytė užėmė antrą vietą, Kaune vykusiame Europos „Laser“ jachtų klasės taurės etape ji buvo pirma, o Pasaulio taurės etape Prancūzijoje po pirmųjų dviejų varžybų dienų laikėsi tarp lyderių, bet rezultatą tiesiogine šio žodžio prasme nuskandino prakiuręs laivas.

Optimistiškai nuteikianti sezono pradžia leidžia Lietuvos buriuotojai puoselėti viltis sėkmingai pasirodyti pasaulio ir Europos čempionatuose.

Juose 25-erių metų sportininkė norėtų pagerinti savo asmeninius rezultatus (iki šiol aukščiausia pasaulio čempionate V.Andrulytės iškovota vieta – 15) ir įšokti į dešimtuką. Ji įsitikinusi, kad esant palankioms oro sąlygoms tai realu.

Kad V.Andrulytė pajėgi prasibrauti tarp dešimties geriausiųjų, neabejoja ir R.Vilkas. „Jeigu viskas gerai susiklostys, pasaulio čempionate ji turėtų būti dešimtuke arba dar aukščiau“, – mano „Bangpūčio“ vadovas.

Pasaulio „Laser Radial“ klasės buriavimo čempionatas vyks rugpjūtį Olandijoje. Ši akvatorija lietuvei gerai pažįstama, juolab kad iki čempionato Viktorija čia dar kartą turėjo progos pasitikrinti savo jėgas dalyvaudama regatoje, kurioje finišavo 17-ta. „Man patinka ta vieta, nes ji labai panaši į mūsų Kuršių marias“, – prisipažįsta sportininkė, kuriai Kuršių marios – mėgstamiausia vieta buriuoti Lietuvoje.

Vaikinai pasaulio čempionato „Laser Standart“ klasės varžybose startuos Kroatijoje rugsėjo mėnesį. O po to visi – ir merginos, ir vaikinai dalyvaus Europos čempionate, kuris spalį vyks Barselonoje. „Norime, kad vaikinai papultų į auksinį laivyną ir pasiruoštų kitais metais vyksiančiai atrankai bei iškovotų kelialapį“, – kokie tikslai keliami K.Janulioniui ir M.Pajarskui, pasidalija „Bangpūčio“ vadovas. Žiemoja Kanaruose Nebe pirmus metus Lietuvos buriuotojai tarsi paukščiai žiemoti skrenda į šiltuosius kraštus. Tiksliau, į Kanarų salas, kur jiems tinkamos sąlygos buriuoti, kol Lietuvą kausto žiema. „Kitur buriuoti Europoje per šalta. O kai šaltas klimatas, treniruotės nekokybiškos“, – kodėl žiemoti Kanaruose jau tapo Lietuvos buriuotojų tradicija, atskleidžia R.Vilkas.

Spalio pabaigoje į salas iškeliauja lietuvių laivai, o nuo lapkričio mėnesio ten išvyksta ir sportininkai, kurie į Lietuvą treniruotis grįžta tik kovą. „Bendradarbiaujame su Ispanijos federacija, kuri mums sudaro galimybes ten treniruotis – už dyką perkelia transportą į Kanarų salas. Jiems irgi gerai, nes taip ispanai stiprina vidinę sportininkų konkurenciją – stovyklose dalyvauja kelių šalių buriuotojai, tarp jų ir Lietuvos. O mes galime pratęsti sezoną“, – pasirengimu sezonui džiaugiasi R.Vilkas.

Artūro Bulotos nuotr.

Pertrauka Metai po olimpinių žaidynių mažiau intensyvūs tik olimpinei vicečempionei G.Volungevičiūtei-Scheidt, kuri, įsikūrusi Italijoje su šeima prie Gardos ežero, ten šį sezoną ir buriuoja. „Vienintelė Gintarė sumažino krūvius, dalyvauja tik stovyklose ir vietinėse varžybose. Suprantama – šeima, vaikai, negali tiek dėmesio skirti sportui ir visiškai atsiduoti kelionėms. Kitais metais ji planuoja startuoti visu pajėgumu, dalyvauti Europos bei pasaulio čempionatuose ir kovoti dėl olimpinio kelialapio. Akys žiba, sportuoti, dalyvauti varžybose nori“, – apie labiausiai tituluotą Lietuvos buriuotoją pasakoja R.Vilkas.

Mes ir žaidžiame ta korta – Viktorija vienokio sudėjimo, Gintarė kitokio. Ir iškovoti kelialapį lengviau, jeigu sąlygos pasikeičia – lyg dviem arkliukais važiuotume.

Rimantas Vilkas

Patenkinta juo ir viena rinktinės lyderių V.Andrulytė. „Sąlygos labai geros, yra didžiulė bendrojo fizinio pasirengimo salė, stipri treniruočių komandos sudėtis“, – vardija buriuotoja.

OLIMPINĖ PANORAMA

7

LYDERYSTė

Ruošti namų darbų – į užsienį Gegužės 21–28 d. Paryžiuje vyko antrasis olimpinių komitetų įgyvendinamo projekto SUCCESS mokymų ciklas. Pirmasis 2016-aisiais buvo surengtas Romoje. Šiame projekte tobulėja ir gražus Lietuvos atstovių būrelis.

Algis Balsys noramos“ klausimus, susijusius su projekto teikiama nauda, iššūkiais ir karjeros planais.

1. Kas jus paskatino dalyvauti šiame projekte?

2. Ką įdomaus ir naudingo išgirdote Paryžiuje?

3. Kokią patirtį jau artimiausiu metu galėsite pritaikyti savo darbe?

Rasa Ališauskienė, Lietuvos dviračių sporto federacijos generalinė sekretorė 1. Projekte nusprendžiau dalyvauti, nes man priimtina idėja, kad sporto srityje dirbančios moterys yra skatinamos imtis iniciatyvos.

Prie Pierre‘o de Coubertino skulptūros. Priekyje V.Masalskytė, iš kairės – M.Ivanauskaitė, S.Zaprudskaja, V.Masteikienė, R.Burbulienė, R.Ališauskienė

Pernai vasario mėnesį startavusio projekto SUCCESS tikslas – stiprinti gerojo valdymo praktikas Europos sporto organizacijose, suteikti moterims reikalingų kompetencijų ir skatinti lyčių lygybę sporto organizacijų valdymo struktūrose. Projektą įgyvendina Prancūzijos, Kroatijos, Čekijos, Slovakijos, Italijos ir Lietuvos olimpiniai komitetai.

Patekti tarp 50 projekto dalyvių nebuvo lengva – po atrankos šiame mokymų cikle dalyvauja aštuonios mūsų šalies sporto darbuotojos.

Mokymų programa susidėjo iš kelių dalių. Visų pirma teko pateikti namų darbus. Paskui laukė programa „Got a Talent“ – tai probleminių situacijų imitavimas ir galimų sprendimų 8

OLIMPINĖ PANORAMA

taikymas. Na, ir įdomūs pranešimai: „Paryžius – kandidatas surengti 2024 m. vasaros olimpines žaidynes“, „Prancūzijos nacionalinio olimpinio komiteto tarptautiniai ryšiai ir užsienio politika“, „Prancūzijos futbolo ir rankinio federacijų moterų veiklos skatinimo programos“. Po pranešimų vyko jų aptarimai, diskusijos. Šio projekto nacionalinė koordinatorė ir mentorė yra LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė. Paryžiuje kiekvienam koordinatoriui teko pirmininkauti per namų darbų pranešimų ir „Got a Talent“ pristatymus.

Grįžusios iš Paryžiaus Lietuvos atstovės atsakė į tris „Olimpinės pa-

2. Savo profesinėje veikloje kasdien susiduriu su valdymo, vadovavimo ir kitais iššūkiais. Paryžiuje diskusijų, susitikimų metu ir atlikdama praktinius darbus vienoje komandoje su kitų šalių sporto moterimis geriau pažinau skirtingą sporto industrijos finansinių ir žmogiškųjų išteklių valdymą, išgirdau, kaip nustatomi prioritetai, strateginiai, taktiniai tikslai, kaip planuojamas biudžetas sporto federacijose ir kitose organizacijose.

3. Paryžiuje įgijau naujų teorinių žinių, išgirdau idėjų ir geriausios praktikos pavyzdžių, kuriuos artimiausiu metu stengsiuosi pritaikyti savo darbe. Tokiame projekte dalyvavau pirmą kartą.

Jis paliko neišdildomą įspūdį, suteikė pasitikėjimo savimi, atsirado didelis noras gilinti anglų kalbos žinias. Noriu padėkoti Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui už suteiktą galimybę tobulintis, dėkoju šio projekto kuratorei Vaidai Masalskytei už kantrybę ir puikų lyderės pavyzdį.

Renata Burbulienė, Lietuvos automobilių sporto federacijos generalinė sekretorė 1. Varomoji jėga, paskatinusi dalyvauti projekte, visų pirma yra žinių troški-

TALENTAS

mas. Antra, noras matyti Lietuvos automobilių sporto federaciją, kurioje dirbu, kaip šiuolaikinę ir efektyvią organizaciją. Jaučiu didelę atsakomybę ir potencialą, tad galiu prisidėti prie organizacijos augimo ir klestėjimo. Žinios ir praktika užtikrina kiekvienos institucijos evoliuciją – SUCCESS projektas tą ir suteikė dalyvėms. Šio projekto programa moko įgytas žinias pritaikyti praktiškai ir semtis patirties ne tik iš profesionalių pranešėjų, bet ir iš kitų dalyvių.

2. SUCCESS mokymų dalis Paryžiuje pasižymėjo gausybe praktinių patirčių. Radau daugelį atsakymų į man kilusius klausimus, susijusius su sporto organizacijos valdymu: kaip formuoti biudžetą ir jo laikytis, dirbti su rėmėjais, organizuoti renginius, naudoti žmogiškuosius išteklius, kurti efektyvią valdymo struktūrą, vykdyti veiksmingą rinkodaros strategiją, valdyti krizes ir kt.

Pamačiau iš šalies ne tik kitų sporto organizacijų, bet ir savosios stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes.

Tos įvairiapusės patirtys yra neįkainojamos tiek profesiniu, tiek asmeniniu požiūriu. Sau atsakiau į klausimus, ką turėčiau tobulinti ir stiprinti organizacijoje ir savyje.

3. Nuo pat šio projekto pirmosios sesijos, kuri vyko Romoje, įgytas žinias ėmiau diegti federacijoje. Jau pavasarį keitėme federacijos valdymo tvarką, priėmėme naujus įstatus.

Pradėjome ruošti strateginius veiklos planus: pagrindinį federacijos ir atskirus automobilių sporto šakoms. Taip pat dėliojame strateginį rinkodaros planą bei kuriame produktą, patrauklų rėmėjams. Šis projektas paskatino imtis didelių ir svarbių pokyčių. Esu dėkinga LTOK ir mūsų komandos vadovei V.Masalskytei už šio projekto vadybą ir įkvėpimą.

Sigita Stakytė, Lietuvos sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ viceprezidentė 1. Didžiausia paskata – tavo paties noras tobulėti, sužinoti daugiau, susipažinti, pažinti ir veikti.

Projekto dalyvės klausosi pranešimo

sumanymų. Dabar bus sunkiausia viską sudėti į visumą ir pasakyti „darom“. Manau, šis projektas galėtų būti tęstinis. Vis dėlto senų sporto tradicijų šalys turi daugiau patirties. Gal būtų tikslinga organizuoti tarp šalių įvairių sričių specialistų mainus, dalytis patirtimi bei bandyti pagelbėti vieni kitiems siekiant aukštesnių tikslų, geresnio valdymo ir t.t. Trumpai tariant, gerų minčių daug!

Violeta Masteikienė, Lietuvos aeroklubo tarptautinių parasparnių varžybų organizatorė 1. Pasiūlymą dalyvauti šiame projekte gavau iš Lietuvos aeroklubo. Žinojau, kad tai yra LTOK kuruojamas projektas.

2. Kadangi pačiai daug tenka dirbti organizuojant didelius tarptautinius renginius (teko būti pasaulio žaidynių parasparnių varžybų direktore, pasaulio oro žaidynių parasparnių tikslaus nusileidimo varžybų direktore), įdomiausia buvo išgirsti tarptautines patirtis rengiant vadinamąsias multisporto varžybas. Man taip pat aktuali savanorių, žmogiškųjų išteklių planavimo ir motyvavimo tema. Šiais klausimais naudingų patarimų gavau iš Prancūzijos ir Čekijos atstovų. Sporto rinkodaros tema įdomūs ir naudingi buvo Lietuvos atstovių Renatos Burbulienės ir Linos Budreckaitės pranešimai.

2. Pripažinkime, kad tarp 50 moterų lyderių nėra lengva. Visos nori pasireikšti, parodyti savo žinias ir gabumus, pasisakyti. Tačiau tai buvo ir geros pamokos. Stebint kitas projekto dalyves galima įvertinti ir save, greičiau pamatyti savo klaidas. Žvelgiant iš šono lengviau pastebėti pranašumus ir trūkumus, randasi galimybė pažinti save ir tobulėti.

3. Šiuo metu atstovauju parasparnių sportui. Tai nauja sparčiai populiarėjanti sporto šaka. Dalyvavimas SUCCESS projekte padėjo įvertinti savo organizacijos veiklą, išgirsti gerų patarimų, kaip kiti tvarkosi su panašiais rinkodaros, žmogiškųjų išteklių, vadybos iššūkiais. Išgirdau ir sužinojau daug naujo apie kitas sporto šakas. Tos žinios bei kontaktai tikrai pravers organizuojant bendrą veiklą.

3. Po mokymų, duomenų ir informacijos rinkimo kilo daug naujų idėjų,

Tikiu, kad sportas yra raktas, galintis išspręsti daugelį Lietuvos ir pasaulio

socialinių problemų. Olimpizmo ir socialinio verslo idėjos bei vertybės sutampa. Ateityje savo veiklą ketinu sieti su sporto ir socialinio verslo projektais.

Austėja Minkevičiūtė, regbio trenerė ir Lietuvos regbio rinktinės žaidėja, LTOK lyčių lygybės sporte komisijos narė 1. Dalyvauti šiame projekte mane paskatino noras įgyti daugiau žinių apie sporto vadybą ir suprasti, kaip veikia ne tik mūsų, bet ir tarptautinės sporto organizacijos.

2. Visų pirma paaiškėjo, kad visose sporto srityse yra bėdų. Vienur jos skiriasi, kitur panašios kaip pas mus.

Pavyzdžiui, mažiau populiarių sporto šakų organizacijos turi nedaug savanorių ir pinigų. O didelėse sporto organizacijose vyrauja biurokratizmas, kuris lėtina sprendimus. Man įdomiausia buvo išgirsti, ką Prancūzija yra pasiekusi lyčių lygybės sporte srityje. Ten kai kuriose organizacijose moterų, dalyvaujančių sprendimus priimančiose valdybose, skaičius siekia 51 proc. O tai reiškia, kad vyrai vis labiau vertina moteris lyderes, dirbančias sporto vadybos srityje.

Šiam projektui labiausiai esu dėkinga už pažintis su nuostabiais žmonėmis, kuriuos sutikau ir su kuriais užmezgiau tvirtą ryšį.

Austėja Minkevičiūtė

3. Supratau vieną, mano manymu, svarbų dalyką: prieš imantis bet kokių veiksmų visų pirma reikia įsivertinti realią situaciją, suprasti, kokios yra mano bei kolegų galimybės. Reikia nuovokos, su kokiais žmonėmis dirbdamas gali pasiekti norimų rezultatų ir kaip suburti gerą komandą. Tik po to galima kelti realius uždavinius. Šiam projektui labiausiai esu dėkinga už pažintis su nuostabiais žmonėmis, kuriuos sutikau ir su kuriais užmezgiau tvirtą ryšį. Lietuvos sporto organizacijų atstovės yra protingos, inteligentiškos ir puikiai išmano savo darbą, be to, dar yra gražios, draugiškos, nuoširdžios.

OLIMPINĖ PANORAMA

9

žaidynės

Lietuvių sporto dienos Birželio 30 – liepos 2 d. Kaune ir Druskininkuose vyks X Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Jos skiriamos artėjančiam Lietuvos valstybės šimtmečiui ir šiemet paskelbtiems Sporto metams paminėti. Siūlome prisiminti anksčiau vykusių žaidynių akimirkas.

1 19

2

3

5

10

OLIMPINĖ PANORAMA

4

6

7 8 1. 1988 m. Adelaidė. Pirmą kartą žaidynėse dalyvavo lietuviai iš Lietuvos. Priekyje – plaukikas R.Mažuolis 2. 1978 m. Pirmųjų žaidynių Toronte organizacinis komitetas 3. 1983 m. Čikagoje vykusių žaidynių atidarymas. Trečias iš kairės – V.Adamkus 4. 1991 m. Posėdžiauja IV PLSŽ štabas 5. 1991 m. Žaidynių deglas – Š.Marčiulionio rankose 6. 1991 m. Kalnų slidinėjimo mėgėjai liepos mėnesį išbandė jėgas ant Elbruso šlaitų Kaukaze

12 10

7. 1995 m. V Pasaulio lietuvių žaidynių vadovai deda gėlių Karo muziejaus sodelyje prie Nežinomo kareivio kapo 8. 2009 m. VIII Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizacinio komiteto ir delegacijų vadovus priėmė prezidentas V.Adamkus

13

9. 2004 m. Krepšinio varžybų akimirka 10. 2009 m. Kartais ir olimpinis deglas būna pavojingas. Nuotraukoje – olimpiniai čempionai D.Gudzinevičiūtė ir M.Paulauskas

23

11. 2009 m. Žygiuoja Didžiosios Britanijos lietuviai

11

12, 13, 14. 2013 m. Žaidynių Klaipėdoje akimirkos

14

Skaičiai ir faktai Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Metai Miestas, šalis Dalyvavo Iš kelių Sporto šakų

sportininkų šalių skaičius 1978 Torontas, Kanada 1101 6 11 1983 Čikaga, JAV 1127 4 13 1988 Adelaidė, Australija 487 4 10 1991 10 miestų, Lietuva 3695 12 22 1995 8 miestai, Lietuva 4575 16 27 1998 10 miestų, Lietuva 2561 18 17 2005 Vilnius, Kaunas, Marijampolė 5138 18 17 2009 Vilnius 3161 16 26 2013 Klaipėda 2560 24 25 Lentelėje nenurodytos 1991 (Kaukazas), 1995 (Kanada), 1997 (Australija), 2001 (JAV), 2004 (Prancūzija), 2007 (Italija), 2009 (JAV) ir 2013 m. (Australija) vykusios Pasaulio lietuvių žaidynių kalnų slidinėjimo varžybos.

9

OLIMPINĖ PANORAMA

11

Bėgimo startas

Išraiškingi ir prasmingi rekordai Per šių metų Olimpinę dieną Alytuje pagerinti trys rekordai: išdalyta 20 tūkst. „LTeam“ dalyvių pasų, surengtos 71 rungties varžybos, o visos šventės zona apėmė daugiau kaip 40 ha teritoriją.

Marytė Marcinkevičiūtė

Alytus birželio 3-iąją pagausėjo keliolika tūkstančių žmonių. Dzūkijos sostinėje vyko Olimpinė diena, kuri buvo puikiai išreklamuota visoje Lietuvoje ir ypač Alytuje, todėl miestelėnai ir svečiai gausiai susirinko pažiūrėti emocingos šventės bei Lietuvą garsinančių olimpiečių.

Daugelis neatsispyrė pagundai pasportuoti, nes buvo surengtos net 71 rungties varžybos – nuo olimpinio plaukimo iki parolimpinio golbolo.

Rungtyniauta net 40 ha teritorijoje, kuri tapo savotišku Olimpinės dienos miesteliu.

Prie Alytaus sporto ir rekreacijos centro žmonės registravosi dalyvauti atskirose rungtyse ir aktyvavo „LTeam“ pasus. Alytiškių gausiai lankomame Jaunimo parke išdygo ištisas palapinių miestelis, kuriame buvo galima susipažinti su įvairių sporto šakų federacijų veikla, pabendrauti su jų atstovais.

Prie šios šventės organizavimo daug prisidėjusiam Alytaus merui Vytautui Grigaravičiui, deja, beliko apgailestauti, kad dėl ligos Olimpinę dieną jam teko praleisti namie ir laikytis gydytojų rekomendacijų.

12

OLIMPINĖ PANORAMA

Iškilmingas atidarymas Iškilmingą Olimpinės dienos atidarymo pradžią paskelbė Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono pučiamųjų orkestras „Geležinis vilkas“, vadovaujamas atsargos kapitono Viktoro Ščetilnikovo. Šauniai pasirodė Europos akrobatinio skraidymo čempionato medalininkas alytiškis Petras Jurgionis, Marijampolės parašiutininkai. Žodį tarė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Ji pabrėžė, kad sportas – tai didžiulė jėga, teikianti gerą nuotaiką, malonumą, entuziazmą, dėkojo alytiškiams už puikų orą ir didžiulį indėlį organizuojant šventę bei pakvietė visus švęsti sporto šventę.

Sporto mėgėjus sveikino Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas, Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių čempionas Mindaugas Bilius, kuris pakvietė išbandyti ne tik olimpines, bet ir parolimpines sporto šakas.

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos kancleris

Kitais metais šventė vyks Panevėžyje.

Viliamės, kad Olimpinę dieną pasikvies ir Klaipėda.

DaINA GUDZINEVIčiūtė

OLIMPINĖ DIENA

Tomas Daukantas ypač džiaugėsi mokyklų sporto žaidynėmis, kurios vyko ištisus metus, o jų finišas sutapo su Olimpine diena.

SVEIKINIMAS

Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Valė Gibienė žavėjosi į Alytų atkeliavusia gražia švente ir visus kvietė į jų miestą užsukti dažniau, ne tik per Olimpinę dieną.

Mieli šventės dalyviai ir svečiai,

Kartu su sveikinimais nuo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios kiemelio startavo olimpinio deglo estafetė. Ją pradėjo režisierius Arvydas Kinderis, vėliau deglą nešė olimpiečiai: lengvaatletės Brigita Virbalytė-Dimšienė, Vaida Žūsinaitė bei Diana Lobačevskė, irkluotojai Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris, gimnastas Rokas Guščinas, buriuotojas Rokas Milevičius, dviratininkė Simona Krupeckaitė ir parolimpietis lengvaatletis Algirdas Tatulis.

Olimpinę ugnį prie Sporto ir rekreacijos centro uždegė Alytaus garbės pilietis, sveikos gyvensenos propaguotojas Vytautas Mockevičius. Olimpinė diena prasidėjo masine „Impuls“ mankšta.

Olimpinė diena visą pasaulį vienijančios sporto dvasios ir draugystės ugnį pirmą kartą atneša į jūsų miestą. Jį šiandien nuspalvina jūsų šypsenos, entuziazmas, noras aktyviai gyventi ir bendrauti, išmėginti savo jėgas ar net atrasti mėgstamą sporto šaką.

Šventės aukurą uždegė V.Mockevičius

Svečias iš Japonijos Tarp tūkstančių dalyvių buvo ir svečias iš tolimosios Japonijos Hiracukos miesto – Kenjiro Tamaki. Šis miestas draugauja su Alytumi, o LTOK su juo yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį ten rengti mūsų olimpiečius Tokijo olimpinėms žaidynėms.

Japonas žavėjosi masiniu renginiu, turėjo „LTeam“ dalyvio pasą ir buvo pasirengęs išbandyti daugybę rungčių bei surinkti maksimalų lipdukų kiekį – 106.

Tegul jis kiekvieno jūsų gyvenime būna svarbus, dovanoja džiaugsmą ir bendrumo jausmą, įkvepia tobulėti. Sveikinu jus Olimpinės dienos proga ir visiems linkiu smagios, įspūdžių kupinos šventės, o jaunimui – ir pergalingo mokyklų žaidynių finalo!

Į renginį atvykęs iš vakaro jis susipažino su Jaunimo parko teritorija, kurioje vyko nemažai rungčių.

O kitą dieną, iškart po iškilmingo Olimpinės dienos atidarymo, K.Tamaki pirmiausia paėmė į rankas krepšinio kamuolį.

Lietuvišką olimpinę mylią (1988 metrus) bėgo ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus žmonės. Vilniaus „Aido“ klubo bėgikui Petrui Janulioniui – jau 82-eji, bet jis nuolat dalyvauja įvairiuose bėgimuose, o į Olimpinę dieną atvyko kartu su trisdešimčia bendraminčių. Žvalus distanciją baigė pernai 70 metų jubiliejų šventęs penkių vaikų tėvas druskininkietis Petras Kavaliauskas, kuris truputį pailsėjęs bėgo ir 10 km nuotolį. Šis šventės dalyvis patikino, kad yra geros sportinės formos ir rengiasi liepos 27 – rugpjūčio 6 d. Danijoje vyksiančiam pasaulio veteranų čempionatui. Ten druskininkietis planuoja eiti ir bėgti 5 km nuotolį bei bėgte įveikti pusę maratono.

Kartu puoselėdami kilnias olimpines vertybes jūs parodote, kad apsisprendimas sportuoti jau yra pergalė. Nuo jo prasideda mūsų laimėjimai, užauga Lietuvą garsinantys čempionai ir olimpiečiai. Sportas ugdo geriausias žmogaus savybes, yra sveikatos šaltinis, stiprybės, ištvermės ir pagarbos vienas kitam mokykla.

Dalia Grybauskaitė Lietuvos Respublikos prezidentė

Svečias iš Japonijos pradėjo nuo krepšinio

Pirmoji Atėnės Olimpinė diena Ir lietuvišką olimpinę mylią, ir 10 km nuotolį kartu su kitais bėgo dvi maratonininkės – Rio de Žaneiro olimpietės V.Žūsinaitė ir D.Lobačevskė. „Sau nekėliau jokių tikslų, bėgau pagal savijautą. Juk tai buvo šventinis bėgimas, kuris ypač patiko“, – sakė Diana.

Pirmą sykį varžybose dalyvavo ir jos trejų metų dukrelė Atėnė, kuri su tėčiu, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių vicečempionu M.Griškoniu pirmąkart įveikė 500 m bėgimo distanciją. „Atėnė nepratusi prie tokio šurmulio, daugybės žmonių, todėl net ašarų šiek tiek buvo. Bet tegul pratinasi. Smagu, kad jos pirmosios varžybos buvo Sveikinimo žodį tarė V.Gibienė, D.Gudzinevičiūtė, M.Bilius, T.Daukantas

OLIMPINĖ PANORAMA

13

OLIMPINė diena

būtent Olimpinę dieną. Gal, sakau, Atėnė taps sportininke. Noriu, kad dukrytė kuo daugiau matytų aktyvaus sportinio gyvenimo – gal jai patiks?“ – svarstė maratono bėgikė.

Jau kitą dieną D.Lobačevskė dalyvavo „We run Vilnius“ pusės maratono varžybose, kuriose vėl nugalėjo. Iki pasaulio čempionato Londone ji daugiau bėgimo varžybose nežada dalyvauti ir svarbiausiam metų startui su treneriu Česlovu Kundrotu rengsis namie.

5 km nuotolį bėgo ir Rio olimpinis vicečempionas S.Ritteris, o jo treniruočių draugui Dominykui Jančioniui šioje distancijoje netgi pavyko iškovoti sidabro medalį.

Pirmuosius kilometrus Olimpinėje dienoje dviratuku sėkmingai įveikė ir medalį gavo pasaulio bei Europos dviračių treko čempionės Simonos Krupeckaitės sūnus Maksimilianas, vėliau su medaliu pozavęs fotografams. Ėjikų debiutas Pirmą kartą Olimpinėje dienoje dalyvavusi ir 5 km distanciją ėjusi olimpietė B.Virbalytė-Dimšienė džiaugėsi, kad šis debiutas įvyko būtent jos gimtajame mieste. Jai Alytuje teko dvigubas krūvis, mat, be sporto, dar reikėjo dirbti Lietuvos televizijai ir kalbinti šventės dalyvius. „Šventė išaugo į didelį renginį. Itin gražu žiūrėti, kai visos sporto šakos lyg sesutės buvo kartu, vienoje vietoje. Džiaugiuosi, kad į Olimpinės dienos programą pirmą kartą buvo įtrauktas sportinis ėjimas.

Visą dieną praleidau šioje įspūdingoje šventėje.

Trasoje buvo smagu palenktyniauti su bėgikais, kurie galėjo įsitikinti, kad mes nesame jau tokie lėti ir netgi galime jiems sudaryti konkurenciją. Mane bėgikai vertė greičiau judėti, o tie, kuriuos eidama aplenkdavau, atrodė truputį susikrimtę“, – šypsojosi Brigita.

Olimpinėje dienoje pirmą kartą dalyvavo dar vienas ėjikas – olimpietis Marius Žiūkas, ėjęs 10 km nuotolį. „Sąžinė užgraužtų, jeigu mes, olimpiečiai, negalėtume rungtyniauti ėjimo trasoje ir per Olimpinę dieną. Tas savaitgalis mums buvo laisvesnis, todėl su dideliu malonumu dalyvavau šventėje. Per varžybas lenktyniaujant drauge su bėgikais pagavo didelis azartas, bėgikus stengiausi paraginti, kad jie bėgtų greičiau“, – įspūdžiais dalijosi M.Žiūkas.

Jaunimo parko ąžuolai Daug smalsuolių traukė Alytaus dziudo federacijos ištiesti kilimai ir jaunųjų sportininkų parodomosios imtys. Su šia sporto šaka praeivius supažindino miesto dziudo pradininkas, buvęs ilgametis šios sporto šakos miesto federacijos prezidentas, o dabar garbės narys Rimantas Liegus ir treneris Zenius Vencevičius.

Jaunimo parkas R.Liegui ypač mielas, nes prieš trisdešimt metų, būdamas miesto savivaldybės tarybos narys, jis su kolegomis per talkas čia pasodino šimtus ąžuoliukų ir liepaičių. Dabar tie medžiai virto gražuoliais ąžuolais ir liepomis. „Simboliška, kad prie mano rankomis pasodintų medžių dabar įsikūrė ir dziudo ambasada“, – atkreipė dėmesį R.Liegus.

Praeivius ir ypač jaunimą traukė dziudo imtynininkų parodomosios kovos. Trenerio Z.Vencevičiaus 14

OLIMPINĖ PANORAMA

Alytiškio dziudo trenerio Z.Vencevičiaus jaunuosius auklėtinius aplankė olimpiečiai K.Bauža (kairėje) ir M.Paškevičius (priklaupęs)

tikinimu, norint jaunimą išlaikyti ant imtynių kilimo receptas yra vienas – reikia dirbti įdomiau nei kiti, nes vilionių jaunieji sportininkai patiria gana daug.

Jaunuosius alytiškius aplankė olimpiečiai imtynininkai Karolis Bauža ir Marius Paškevičius, kuris su vaikais netgi imtyniavo.

Alytuje dziudo pratybas dabar lanko per 40 jaunųjų sportininkų. Olimpinės dienos šventėje savo sugebėjimus demonstravo 15 alytiškių, kurių pasirodymus stebėjo ir tėveliai. Ne vienas jų turėjo „LTeam“ dalyvio pasą, rinko lipdukus, siekė sudalyvauti kuo daugiau rungčių ir gauti prizų.

Neeilinis šeštadienis Daug smalsuolių sutraukė „Throwdown“ turnyras, sudominęs ir sunkiaatletį, Rio de Žaneiro žaidynių bronzos medalio laimėtoją Aurimą Didžbalį.

Tai buvo estafečių varžybos, kur kiekvienam komandos nariui reikėjo 25 m nešti 30 kg sveriantį kriaušės maišą, su štanga pritūpti 10 kartų, atlikti aštuonis šuoliukus per merginą ir triskart perversti traktoriaus padangą. Klaipėdiečio A.Didžbalio komandoje buvo aktorius Marius Repšys, o pagrindinio jo varžovo ir treniruočių draugo Žygimanto Stanulio ekipoje – reperis Ironvytas. Pastaroji komanda ir nugalėjo. „Kadangi turnyras buvo draugiškas, tai pralaimėjusiųjų nebuvo – visi išėjome su šypsenomis ir aukštai pakeltomis galvomis. Rungtys įdomios, fiziškai nebuvo sunku, bet pritrūkau kvėpavimo, nes mūsų sporto šaka visiškai kitokia. Tačiau įgijau geros patirties. Olimpinėje dienoje dalyvavau pirmą kartą.

Tai buvo neeilinis mano šeštadienis, kuris ilgam išliks atmintyje. Gerai, kad olimpiečiai turėjo galimybę padėti patarimais ir ištiesti pagalbos ranką tiems žmonėms, kurie norėjo pabandyti vieną ar kitą sporto šaką“, – debiutu džiaugėsi A.Didžbalis.

Universiadai ir pasaulio čempionatui besirengiantis atletas visus norinčiuosius iš arčiau supažindino su sunkiąja atletika. Tarp norinčiųjų pasigalynėti su štanga buvo ir LTOK darbuotojų – olimpinė čempionė slidininkė Vida Vencienė bei olimpietis irkluotojas Einius Petkus.

Šiemet nusprendėme rengti daugiau parodomųjų varžybų, kad sveiki žmonės galėtų susipažinti su neįgaliųjų sportu ir suprasti, kaip vis dėlto sunku žaisti tinklinį sėdint, mėtyti baudas į krepšį iš vežimėlio ar aklam žaisti stalo tenisą.

MINDAUGAS BILIUS

OLIMPINĖ DIENA

Čempionai rodė pavyzdį Golbolo, tinklinio sėdint, bočios, krepšinio baudų mėtymo, šaudymo iš pneumatinio ginklo varžybose dalyvavo Raseinių garbės pilietė, keturiskart pasaulio ir keturiskart Europos rankų lenkimo čempionė, parolimpinių žaidynių dalyvė Irena Perminienė. Dėl peties problemų ji jau atsisveikino su didžiuoju sportu, į rankas neima nei disko, nei rutulio ir dabar dirba Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centre, yra atsakinga už neįgaliųjų sveikatingumą.

Tačiau atvažiavusi į Alytų ji visą dieną ir vėl gyveno sportu. „Ypač džiaugiuosi savo grupe. Sveikatos semiasi 14 žmonių, dar kone tiek pat lanko plaukimo baseiną.

Olimpinėje dienoje dalyvauja šeši mūsų žmonės, viena jų, Jurgita Vaitiekūnaitė, pasiekė stebinančių rezultatų. Buvo prie patalo prikaustyta, o dabar štai dalyvauja šiame renginyje. Džiugu matyti visus sportuojančius, bėgančius, žaidžiančius, visur vyrauja sportinė dvasia“, – džiūgavo penktą kartą Olimpinės dienos šventėje dalyvavusi raseiniškė.

„Impuls“ mankšta

LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė Alytuje turėjo daugybę įsipareigojimų, buvo pasižadėjusi visus aplankyti. Ją šįkart ypač domino neįgaliųjų sporto šakos, su kuriomis norėjo susipažinti iš arčiau. O kai susipažino, panoro dalyvauti šoudauno (aklųjų stalo teniso) varžybose. LTOK vadovė raketes sukryžiavo su Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentu M.Biliumi, kuris liepos mėnesį su dar devyniais Lietuvos sportininkais rengiasi pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatui Londone. Taiklumu pasižyminčiai Sidnėjaus olimpinei čempionei šoudaunas buvo naujas iššūkis. Ji pripažino, kad norint jį išmokti žaisti būtinai reikia daug patirties.

Tinklinis sėdint

Vėliava perduota Panevėžiui Kitąmet Olimpinė diena vyks Panevėžyje. LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė su Alytaus vicemere V.Gibiene Olimpinės dienos vėliavą perdavė Panevėžio miesto merui Ryčiui Mykolui Račkauskui. Šią iškilmingą ceremoniją matė ir Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktorius, baidarių ir kanojų irklavimo tarptautinės kategorijos teisėjas Saulius Raziūnas bei Raimundo Sargūno gimnazijos direktorė Jūratė Pauliukienė. Jie atvyko pasisemti patirties, pasižiūrėti, kaip Olimpinę dieną organizuoja alytiškiai.

ĮDOMU DIRBTUVĖS

„Tikrai buvo į ką pasižiūrėti. Grįžę namo viską apibendrinsime ir kitąmet, manau, pasistengsime šventę surengti ne prastesnę nei Alytuje. Varžybų organizatoriams į šventės programą pasiūlysime naujų rungčių, kurios Panevėžyje yra populiarios.

Jau svarstome, kur galėtume surengti Olimpinę dieną. Galvojame apie dvi patrauklias vietas: parką prie „Cido“ arenos ir miesto centrą, kuriame vyksta daug įvairiausių mūsų renginių“, – atskleidė S.Raziūnas.

Į „Olimpinės kartos“ dirbtuves nuo ryto rinkosi vaikai ir jų tėvai, panorę dalyvauti Olimpinėje laboratorijoje. Čia buvo galima eksperimentuoti, pasitelkus chemines reakcijas išgauti olimpines spalvas, palaikyti rankose olimpinę ugnį.

Virtualioje realybėje buvo galima patirti šuolio su parašiutu jausmą ar slidėmis leistis stačiausiomis slidinėjimo trasomis. Patiems mažiausiems renginio dalyviams „Olimpinės kartos“ ambasadoriai organizavo interaktyvų užsiėmimą – lobio paieškas.

Kiekvienas renginio dalyvis turėjo galimybę spalvotu savo rankos atspaudu pasižymėti, kad jis dalyvavo Olimpinės dienos šventėje Alytuje.

Olimpinę dieną vainikavo nemokamas grupės „Lilas & Innomine“ koncertas.

Bėgimo trasoje – irkluotojas S.Ritteris

Vytauto Dranginio, Manto Gudzinevičiaus, Augusto Četkausko nuotr. (šių autorių fotografijos taip pat spausdinamos 16, 18 ir 19 psl.)

OLIMPINĖ PANORAMA

15

OLIMPINė diena 1. D.Gudzinevičiūtė ir Alytaus vicemerė V.Gibienė Olimpinės dienos vėliavą perdavė Panevėžio merui R.M.Račkauskui 2. S.Krupeckaitė su sūnumi Maksimilianu

1

2

3

APIE OLIMPINę dieną LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė „Lietuvoje Olimpinė diena pradėta rengti 1989-aisiais. Daugelį metų ji vykdavo Vilniuje, o pastaraisiais metais keliauja per Lietuvą ir jau lankėsi Kaune, Šiauliuose, Alytuje, o kitais metais atvyks į Panevėžį.

Per šią Olimpinę dieną pirmiausia džiaugėmės puikiu oru. Alytus daug prisidėjo ir visokeriopai mus palaikė rengiant šią šventę. Visi matome, kad Olimpinė diena kasmet darosi vis didesnė ir gausesnė.

Bendraudami su pačiomis įvairiausiomis sporto organizacijomis tariamės ir ieškome, ką nauja būtų galima sugalvoti. Galima sakyti, kad Olimpinės dienos šventėse auga nauja olimpiečių karta: Alytuje Mindaugas Griškonis ir Diana Lobačevskė dalyvavo su dukrele Atėne, o Simona Krupeckaitė – su sūneliu Maksimilianu.

Prie Olimpinės dienos organizavimo daug prisidėjo Lietuvos parolimpinis komitetas, o mums buvo ypač svarbu, kad žmonės pamatytų, kokios ypatingos parolimpiečių rungtys.

Mums nesuvokiama ir nesuprantama, kaip aklas žmogus gali žaisti stalo tenisą.

Ir olimpiečiai, ir parolimpiečiai yra viena šeima, mus sieja olimpizmas.

Teisė sportuoti yra konstitucinė žmogaus teisė. Ir visai nesvarbu, ar žmogus šlubuoja, negirdi ar nemato. Sportuoti būtina visiems, todėl visus kvietėme apsilankyti ir išbandyti rungtis, pasidžiaugti Olimpine diena.

Iš pradžių nerimavome, ar tarp mūsų šalies miestų atsiras daug entuziastų organizuoti Olimpines dienas, bet dabar jau esame ramūs – turime simbolinę eilutę norinčiųjų pasikviesti šį renginį. Kitais metais šventė vyks Panevėžyje. Viliamės, kad Olimpinę dieną pasikvies ir Klaipėda.“ 16

OLIMPINĖ PANORAMA

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius „Puikus oras, gausybė žmonių, rungčių. Olimpinė diena vyko didelėje erdvėje, 40 ha teritorijoje. Tie, kurie nerungtyniavo, Jaunimo parke galėjo pasivaikščioti – tai irgi fizinio aktyvumo dalis. Gerai, kad šis renginys keliauja iš vienos vietos į kitą. Miestai noriai imasi jį organizuoti. Tai sveikintinas dalykas.

Dauguma federacijų ar klubų, turėjusių savo stendus, vykusiai pristatė atstovaujamas rungtis. Pagrindinis jų tikslas buvo supažindinti žmones su savo sporto šakomis. Gana gausiai prisistatė Alytaus sporto klubai.

Per Olimpinę dieną mačiau nemažai šeimų su vaikais. Pabuvusios tokiame renginyje, manau, jos tikrai nebus abejingos sportui. Šventėje apsilankė daug alytiškių, todėl tikiu, kad miesto Sporto ir rekreacijos centras jau artimiausiu metu sulauks naujo būrio norinčiųjų sportuoti.“ Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius „Olimpinėje dienoje pristatėme septynias mūsų sporto šakas: golbolą, smiginį, šaškes, bočią, tinklinį sėdint, krepšinio baudų mėtymą, šoudauną. Šiemet nusprendėme rengti daugiau parodomųjų varžybų, kad sveiki žmonės galėtų susipažinti su neįgaliųjų sportu ir suprasti, kaip vis dėlto sunku žaisti tinklinį sėdint, mėtyti baudas į krepšį iš vežimėlio ar aklam žaisti stalo tenisą. Taip po truputėlį populiariname neįgaliųjų sportą. Olimpinėje dienoje dalyvavo mūsų sportininkai iš Vilniaus, Šiaulių, Alytaus, Klaipėdos, Raseinių ir kitų vietų.

Praėjusioje Olimpinėje dienoje Šiauliuose jėgas bandė mūsų neįgaliųjų klubai, o sveiki žmonės negalėjo išbandyti mūsų sporto šakų. Alytuje jau galėjome visiems pristatyti savo sportą ir tuo labai džiaugiamės.“

Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas „Olimpinė diena Alytuje šėlo visą dieną, pats žmonių antplūdis buvo tarp 14 ir 16 val., kai turėjo prasidėti grupės „Lilas & Innomine“ koncertas. Per Olimpinę dieną dirbo 160 savanorių.

Palapines pradėjome statyti likus trims dienoms iki renginio, jų buvo apie 40. Alytus laukė Olimpinės dienos ir jai gerai pasirengė. Buvo nušienautas visas Jaunimo parkas, sutvarkytos aikštelės, keliukai, todėl šis puikus gamtos kampelis dar pagražėjo, tapo patrauklesnis.

Kilo abejonių ir nerimo, ar mums pavyks pagerinti Šiauliuose vykusios Olimpinės dienos, kurioje dalyvavo apie 15 tūkst. žmonių, rekordą. Tačiau visos abejonės greitai išsisklaidė: išdalijome net 20 tūkst. „LTeam“ dalyvių pasų ir tiek pat įvairiausių prizų. Sportininkai gavo apie 10 tūkst. marškinėlių, kepuraičių.

Sulaukėme ne tik daugiausia iki šiol dalyvių bei lankytojų, bet buvo ir daugiausia rungčių – net 71. Neįvyko tik bušido prisistatymas. Praėjusių metų Olimpinėje dienoje Šiauliuose buvo daugiau kaip 50 rungčių.

Prie kai kurių federacijų stendų visą dieną stovėjo eilės žmonių. Šventėje buvo ypač populiarių turnyrų, iš kurių norėtųsi išskirti „Throwdown“. Jis buvo ypač populiarus, šio turnyro registracija buvo baigta likus kelioms savaitėms iki renginio pradžios. Populiarūs buvo ir Partnerių taurės, šeimų stalo teniso bei plaukimo turnyrai, vykę Alytaus sporto ir rekreacijos centre.

Lietuvos sunkiosios atletikos federacija netgi savo sceną pasistatė, buvo viena pavyzdinių. Gražiai pasirodė ir Badmintono, Šaudymo federacijos, Lietuvos neįgalieji, prie kurių stendų rikiavosi daug žmonių. Bėgti olimpinę mylią iš anksto užsiregistravo apie tūkstantį bėgikų, bet startavo ir finišavo gerokai daugiau. Šiemetinė Olimpinė diena pavyko ir tuo džiaugiamės.“

3. Partnerių taurę vėl, kaip ir žiemos olimpiniame festivalyje, laimėjo sporto žurnalistų komanda

MOKYKLų ŽAIDYNĖS

Sauliaus Čirbos nuotr.

Kovoja tinklininkės

Masiškiausio renginio čempionai

Nugalėtojams – prizai

Olimpinės dienos šventėje dalyvavo daugiau nei 600 moksleivių, kurie rungtyniavo Lietuvos mokyklų žaidynių vasaros finaliniame etape. „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad susidomėjimas Lietuvos mokyklų žaidynėmis neblėsta ir jos išlieka vienu didžiausių mokinių sporto renginių Lietuvoje. Žaidynės skatina fizinį vaikų aktyvumą, garbingą konkurenciją, tai ir neginčijama nauda vaikų sveikatai. Didžiausia šio sporto renginio vertybė – stipri olimpinė solidarumo ir mokyklų kolektyvų draugiškumo dvasia. Sveikinu žaidynių dalyvius ir didžiuojuosi jų puikiais rezultatais!“ – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Moksleivių aktyvumu bei dar vieno sėkmingo sezono pabaiga džiaugėsi ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė: „Mus džiugina, kad prie projekto jau prisidėjo visos Lietuvos savivaldybės. Mokiniai turi galimybę išbandyti įvairias sporto šakas, atstovauti savo mokyklai, miestui ar rajonui. Juk žaidynėse jie dalyvauja ne tik šį vieną finalinį savaitgalį – visus mokslo metus jie rungiasi atrankos etapuose, su savo komanda vyksta į kitas mokyklas, miestus, bendrauja tarpusavyje.“ Mokyklų, savivaldybių, zoninių ir tarpzoninių varžybų etapus sėkmingai įveikę moksleiviai Alytuje kovojo dėl aukščiausių apdovanojimų tinklinio,

rankinio, stalo teniso, krepšinio, kvadrato ir šaudymo varžybose.

Tinklinio mergaičių grupės nugalėtojos – Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos merginų komanda bei Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos moksleiviai. Rankinio varžybas laimėjo Kauno rajono Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos merginų ir Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos vaikinų komandos.

Prie teniso stalų geriausią meistriškumą pademonstravo Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos merginos ir Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos vaikinai.

Krepšinio varžybose sėkmė lydėjo kauniečius. Tarp merginų geriausiai pasirodė „Saulės“ gimnazijos komanda, tarp vaikinų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos atstovai.

iš arti apie projektą Lietuvos mokyklų žaidynėse dalyvauja per 200 tūkst. moksleivių iš daugiau nei tūkstančio Lietuvos mokyklų. Į žaidynių programą įtrauktos 24 sporto šakos. Projektą globoja Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žaidynes organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos neformaliojo švietimo centras ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Kvadrato varžybų nugalėtojais tapo Vilkaviškio rajono Pilviškių „Santakos“ gimnazijos moksleiviai.

Taikliausiai šaudė Raseinių prezidento Jono Žemaičio gimnazijos ir Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos moksleiviai.

OLIMPINĖ PANORAMA

17

OLIMPINė diena

OLIMPINĖS DIENOS AKIMIRKOS

18

OLIMPINĖ PANORAMA

olimpinė diena

OLIMPINĖ PANORAMA

19

Igorio Meijerio (FISA) nuotr.

čempionai

Europos čempionai (iš kairės): D.Nemeravičius, M.Džiaugys, R.Maščinskas ir A.Adomavičius

Iš Galvės vandenų – į pasaulio elitą Nenugalėti Europoje Lietuvos porinės keturvietės vyrai neslepia savo ambicijų ir pasaulio čempionate.

Lina Daugėlaitė

Po sidabrinio Lietuvos porinės keturvietės finišo 2016-ųjų Europos čempionate, po devintos vietos Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse šių metų Europos čempionatas jai sužibo auksu. Ramiai ir užtikrintai, atsiplėšę per visą valties korpusą Lietuvos irkluotojai finišo liniją kirto pirmieji.

Auksinis triumfas „Čempionate gal ir buvo lengva, bet prieš jį laukė nelengvos treniruotės. Atmosfera tokia: poolimpiniai metai, naujos komandos, naujos idėjos, keitimų visose įgulose daug, mums įvykę pokyčiai tikrai pasiteisino“, – į čempionatą mintimis grįžta rinktinės treneris Mykolas Masilionis. „Treniruotės buvo geros, turėjome gerą treniruočių metodiką – jau daug metų tą pačią, bet ji pasiteisina, taigi buvome pasiruošę varžyboms“, – treneriui pritaria porinės keturvietės naujokas Rolandas Maščinskas, iš visų įgulos narių sukaupęs daugiausia patirties.

Aukso medalius Čekijoje matavosi trys įgulos senbuviai Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys, Aurimas Adomavičius ir prie jų tik šiemet prisidėjęs R.Maščinskas. Europos čempionato auksas šiems į komandą sulipusiems keturiems vyrams šiemet buvo ne pirmasis aukščiausios prabos apdovanoji20

OLIMPINĖ PANORAMA

mas. Pasaulio taurės pirmajame etape lietuviai taip pat buvo pirmi. „Bet mes manėme, kad Europos čempionate vokiečiai arba dar kas nors į priekį išlįs, irkluos stipriau, bet širdyje tiek aš, tiek patys sportininkai tikėjo, kad gali pasirodyti gerai, nes kiekvieną kartą siekė pasirodyti geriausiai. Jiems pavyko“, – džiaugiasi treneris, kuriam Europos čempionato auksas netapo staigmena.

Pritapo sėkmingai R.Maščinską iki Rio olimpinių žaidynių jau buvome įpratę matyti dvivietėje valtyje kartu su ilgamečiu partneriu Sauliumi Ritteriu. Tačiau rankos lūžis, patirtas likus mėnesiui iki žaidynių, sumaišė visas kortas, o ekspromtu suburtas S.Ritterio ir Mindaugo Griškonio duetas, Rio pasipuošęs olimpiniu sidabru, vienoje valtyje liko irkluoti ir šį sezoną.

Taigi Rolandas prisijungė prie didesnės kompanijos. „Aš visur gerai jaučiuosi. Man skirtumo nėra, – šypsosi tituluočiausias keturvietės įgulos narys, per savo karjerą irklavęs ir vienvietę, ir dvivietę, ir keturvietę valtį. – Didelėje valtyje gal dar linksmiau – daugiau žmonių, yra su kuo pabendrauti.“ Tiesą sakant, per varžybas ne kažin ką ten pribendrausi. Nebent vienas kitą paraginsi. „Kojomis stipriau“, „finišą darom“, – tokiomis ar panašiomis repli-

1

LYDERIAI

Lietuvos porinė keturvietė iškovojo aukso medalius ir pirmajame šių metų Pasaulio taurės etape Serbijoje, ir Europos čempionate Čekijoje. Pirmi Serbijoje buvo ir porinę dvivietę irkluojantys Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris.

čempionai Detlevo Seybo (MyRowingPhoto.com) nuotr.

Varžovai Serbijoje liko už lietuvių nugaros

komis, pasak A.Adomavičiaus, persimeta vyrai. Per treniruotes laiko daugiau, tada keturi vyrai valtyje gali vienas su kitu ir padiskutuoti, ir apsitarti. Įsilieti į naują įgulą R.Maščinskui sunku nebuvo. „Visur pritampu – nėra bendravimo ar technikos spragų. Gerai sekasi pataikyti paskui kitus. Nebuvo dėl to problemų“, – šypsosi linksmų plaučių irkluotojas.

Atgaiva po nesėkmės Jis – komandos žmogus, todėl ir dvivietę, ir keturvietę irkluoti kur kas smagiau nei vienvietę. „Vienam labai sudėtinga sportuoti, – prisipažįsta 24-erių metų R.Maščinskas, vienas dirbęs pusmetį, kol visi džiaugėsi pergalėmis Rio ir gyveno olimpiniais medaliais. – Iki sausio mėnesio, kol prasidėjo pirmoji treniruočių stovykla.“ O R.Maščinskas, per porą mėnesių užsigydęs žaizdas, prakaitą liejo treniruočių salėje ir irklais matavo Galvės ežero vandenis. „Kaip sakė mūsų konsultantas Giovanni Postiglione, laimėtojas ne tas, kuris laimi, o tas, kuris po nuopuolio sugeba atsikelti. Tas man labiausiai įstrigo, tą ir norėjau patvirtinti“, – gerai įsimintus žodžius, vedusius jį į priekį sunkiu karjeros etapu, pakartoja irkluotojas.

Todėl Europos čempionato auksas jam tapo atgaiva po olimpinio sezono. „Labai norėjau auksinio Europos čempionato medalio, kuris tapo didele paskata po praėjusio sezono. Tikrai juo džiaugiuosi, – prisipažįsta irkluotojas, kuris mintis apie nuplaukusias olimpines žaidynes jau seniai nuvijo į šalį ir gyvena tuo, kas yra dabar. – Man nebuvo esmė rentos, premijos, apie kurias dabar visi kalba, man reikėjo medalio.

Reikėjo sau įrodyti, kad sugrįžimas vertas to darbo, kurį visą laiką dirbau vienas. To labiausiai reikėjo.“ Pridėjo jėgos Gal sėdęs į keturvietę R.Maščinskas tapo tuo sraigteliu, kurio trūko iki aukso. „Šis žmogus – vienas stipriausių Lietuvoje pagal fizinį pasirengimą. Jo indėlis į komandą tikrai matomas – rezultatas tą atspindi.

Netgi taktiškai ši komanda dabar irkluoja kitaip – vyrai sugeba pirmoje dalyje laikytis prie lyderių, ko anksčiau nebūdavo: mes visada vydavomės, o dabar mus turi vytis. Distancijos viduryje mūsų pranašumas jau būna apčiuopiamas“, – Rolando indėliu į keturvietės rezultatus neabejoja treneris M.Masilionis. „Rolandas visada nori laimėti, niekada nepasiduoda.

Kovingas“, – taip apie naująjį įgulos narį atsiliepia A.Adomavičius.

Nepaisant to, vieno žmogaus valtyje neišskiria nei treneris, nei patys irkluotojai. „Komandoje negalima išskirti lyderio. Komanda yra komanda. Lyderis yra vienas, kai irkluoja vienvietę arba, pavyzdžiui, meta

diską. Komandoje vienas už visus ir visi už vieną“, – įsitikinęs M.Masilionis. „Lyderio nėra. Yra yrininkas, kuris per varžybas veda komandą, diktuoja ritmą“, – pritaria R.Maščinskas. „Rolandas – stiprus žmogus, jis sustiprino komandą, bet ir mes patys sustiprėjome. Žiemą visi dirbome individualiai: slidinėjome, štangas kilnojome, fiziškai stiprėjome, o po olimpiados gal ir psichologiškai labiau sustiprėjome. Ten nelabai pasisekė, bet tai pridėjo dar daugiau motyvacijos sportuoti“, – patikina irkluotojas A.Adomavičius.

Alkani pergalių Į vieną valtį sėdę vyrai didžiąją laiko dalį praleidžia kartu tam, kad per varžybas pasiektų bendrą tikslą.

Kasdien jų laukia po dvi irklavimo treniruotes ir penkios dienos per savaitę papildomo darbo fizinio rengimo salėje. „Ketvirtadienį ir sekmadienį turime po laisvą pusdienį pailsėti“, – patikslina A.Adomavičius.

Iki sezono pabaigos tie patys veidai gerokai atsibosta. „Į sezono pabaigą norisi vienam nuo kito pailsėti“, – prisipažįsta Aurimas. „Laisvalaikį leidžiu atskirai, nes norisi pabėgti nuo tų žmonių, su kuriais nuolat būni, ir su kitais pabendrauti“, – valties draugui pritaria R.Maščinskas. Juk pirmiausia profesionalus požiūris į darbą, o ne bičiulystė irkluotojus sieja su kitais įgulos nariais.

Trenerio M.Masilionio teigimu, šios porinės keturvietės stiprybė ta, kad vyrai nori dirbti ir dirba gerai. „O technika nuolat gali tobulėti ir ją reikia tobulinti“, – apie neišnaudotus resursus prasitaria treneris.

Ar tokios sudėties keturvietę matysime visą laiką?

Keturvietės, kuri iki pasaulio čempionato dabar treniruosis Trakuose, laukia dar viena regata, kuri jai bus tarsi kontrolinis startas. „Šiuo metu jie visi motyvuoti, dirba, labai stengiasi. Didelių blogybių nematau, kad reikėtų keisti žmones. Aišku, jeigu kažkas pradės mažiau dirbti, simuliuoti arba pats nenorės būti keturvietėje, tikrai keisime“, – sako M.Masilionis, kuris įgulos sudėtimi yra patenkintas, bet tai nereiškia, kad vyrai gali užmigti ant laurų.

Šiuo metu jie visi motyvuoti, dirba, labai stengiasi.

Didelių blogybių nematau, kad reikėtų keisti žmones. Aišku, jeigu kažkas pradės mažiau dirbti, simuliuoti arba pats nenorės būti keturvietėje, tikrai keisime.

Mykolas Masilionis

Bent jau kol kas jie to ir nežada. Pamiršę auksinį finišą Čekijoje irkluotojai lieja prakaitą septynias dienas per savaitę tikėdami, kad gali būti pirmi ar bent jau laimėti kitos spalvos medalį pasaulio čempionate, kuris rugsėjo pabaigoje vyks JAV. „Europos čempionato medalis reiškia, kad tobulėjame, motyvacija kyla. Tikslą, apie kurį svajojome, pasiekėme, dabar sieksime naujų. Pasaulio čempionate norime laimėti ar medalį iškovoti“, – kalbėdamas apie tikslus nesikuklina A.Adomavičius.

OLIMPINĖ PANORAMA

21

DINASTIJA

Šeimos vyrų tikslas – pergalės Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinio sekretoriaus Viačeslavo Kalinino pėdomis pasekė sūnus Artūras ir anūkas Leonardas.

Marytė Marcinkevičiūtė

Kažin ką būčiau veikęs be savo mėgstamos sporto šakos?

Su penkiakove esu susaistytas nuo 1959-ųjų, kai atsidūriau trenerio Viktoro Želvio grupėje. Buvau ir penkiakovininkas, ir fechtuotojas, įvykdžiau šių sporto šakų sporto meistro normas. Tapau Lietuvos čempionu ir prizininku, dalyvavau SSRS čempionatuose. 1963-iaisiais SSRS tautų spartakiadoje mūsų rinktinė, kurioje buvau ir aš, tapo komandinių jaunimo varžybų vicečempione.

Labai noriu, kad būtų atgaivintos vieno Lietuvos fechtavimo pradininkų, puikaus špagininko Ipolito Kalašaičio taurės varžybos. Mes kažkodėl užmiršome šį žmogų.

Artūras, Viačeslavas ir Leonardas Kalininai

Tėvas – buvęs fechtuotojas ir penkiakovininkas, o dabar Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius, sūnus – penkiakovės treneris, o anūkas – šių metų Lietuvos fechtavimo čempionas. Tai Kalininų šeima: tėvas Viačeslavas, sūnus Artūras ir anūkas Leonardas.

Dabar juos visus dažnai galima pamatyti kartu, mat tėvas su sūnumi kartu treniruoja penkiakovininkus, kurių grupėje fechtavimo įgūdžius tobulina ir Leonardas. Šiemet Vilniaus Ozo gimnazijos vienuoliktokas L.Kalininas tapo šalies suaugusiųjų fechtavimo čempionu ir pakartojo savo senelio Viačeslavo pergalę. Skirtumas tik tas, kad jo senelis fechtuodamasis špaga Lietuvos čempionu tapo 27-erių, o Leonardas – vos septyniolikos. Šį sezoną, kuris prasidėjo praėjusių metų rugsėjo mėnesį ir tęsėsi iki gegužės, L.Kalininas net keturis kartus tapo Lietuvos fechtavimo čempionu: 17-mečių, jaunimo iki 23 m. ir iki 21 m. bei suaugusiųjų. Tai unikalus atvejis Lietuvos fechtavimo istorijoje.

L.Kalininas laimėjo ir Šiaurės šalių jaunimo bei jaunių čempionatus Daugpilyje, per Europos jaunių taurės 22

OLIMPINĖ PANORAMA

etapo varžybas Kopenhagoje užėmė trečią vietą. Lietuvos jaunių ir jaunimo grupės reitinguose jis žengia pirmas, o pasaulio jaunių reitinge yra 28-as. Tai pats sėkmingiausias jaunojo fechtuotojo sezonas. tėvas „Džiaugiuosi, kad taip viskas susiklostė: dirbu kartu su sūnumi ir anūku.

Visi siekiame bendro tikslo – pergalių. Visą laiką svajojau, kad mano vaikai taptų arba penkiakovės treneriais, arba gydytojais-stomatologais. Mat stomatologė buvo mano šviesaus atminimo žmona Zita, mirusi 1992-aisiais.

Mano svajonė išsipildė: gydytoja-stomatologe dirba dukra Valentina, o sūnus Artūras – penkiakovės treneris.

Didžiuojuosi savo anūku Leonardu, ko gero, jauniausiu šalies čempionu per visą Lietuvos fechtavimo istoriją.

Dabar, kaip sakoma, jau galėčiau ir pailsėti, bet darbų – galybės. Nespėju atsikelti, o, žiūrėk, jau reikia eiti miegoti.

Nuo 1987-ųjų dirbu Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijoje. Kartą jau buvo šovusi mintis, kad gal užtenka, bet Dievas davė proto ir likau.

Džiaugiuosi, kad rimtu penkiakovės treneriu tapo mano sūnus Artūras, kuris atsidavęs savo darbui, kartu auginame pamainą. Atskirai per fechtavimo ir plaukimo pratybas treniruoju talentingąją Aureliją Tamašauskaitę, kuri gerai bėga ir šaudo.

Greitai bėgančių ir šaudančių Lietuvoje yra tik trys: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė ir ji, A.Tamašauskaitė, o pasaulyje prie šių merginų dar reikėtų priskirti vieną Turkijos penkiakovininkę. Jojimo paslapčių mūsų grupės penkiakovininkus moko treneriai Gediminas Pikūnas ir Dalia Budavičiūtė. Šiemet nemažai rūpesčių užgriuvo organizuojant šiuolaikinės penkiakovės Pasaulio taurės finalą, kuris birželio 22–25 d. pirmą kartą vyko Vilniuje. Jame dalyvavo keturi mūsų sportininkai: L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Ieva Serapinaitė, Lina Baliutavičiūtė ir Justinas Kinderis.

Galėjo dalyvauti ir patyrusios Karolina Gužauskaitė bei Londono olimpietė G.Venčkauskaitė, bet po motinystės atostogų jos tik neseniai pradėjo treniruotis, o A.Tamašauskaitė rengėsi Europos čempionatui.

dinastija Alfredo Pliadžio nuotr.

Kiekvieną antradienį rinkdavomės ir kalbėdavomės apie artėjantį Pasaulio taurės finalą. Dėliojomės darbus.

Daug problemų kėlė žirgai. 24 žirgus atsivežėme iš Lenkijos ir turėjome juos prižiūrėti, šerti, girdyti. Dideliu federacijos rūpesčiu tapo senasis Lazdynų baseinas, kuris po Pasaulio taurės finalo bus nugriautas. Prieš jį griaunant reikėjo pastatyti naują – 25 m ilgio baseiną Fabijoniškėse. Bet naujo nėra...“ Sūnus „Tėvas norėjo, kad būčiau penkiakovininkas, truputį lankiau pratybas, bet tapau baidarių irkluotoju. Mane treniravo broliai Feliksas ir Valerijus Rubcovai. Irklavau kartu su pasaulio ir Europos čempionatų bronziniu prizininku, dabartiniu Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generaliniu sekretoriumi Romualdu Petrukanecu, su juo netgi buvome geri draugai.

Baigęs sportinę karjerą nesuradau savęs, ilgai neturėjau nuolatinio darbo.

Tai, kad atėjau į šiuolaikinę penkiakovę, – didžiulė tėvo įtaka. Po Atėnų olimpinių žaidynių jis man pasiūlė padirbėti penkiakovės treneriu. Tėvas davė gerus pagrindus, daug skaičiau jo rekomenduotos metodinės literatūros. Įstojau į Lietuvos kūno kultūros akademiją ir 2012-aisiais ją baigiau.

Dabar penkiakovininkus treniruoju su tėvu, kuris man yra didelis autoritetas. Drauge dirbant pavyko pasiekti puikių rezultatų: sesutės dvynės Ieva ir Emilija Serapinaitės, K.Gužauskaitė, A.Tamašauskaitė, Lukas Kontrimavičius, Artūras Bartasevičius gerai pasirodė savo amžiaus grupių pasaulio ir Europos čempionatuose. Dabar kyla dar vienas talentas – Gytis Gudlevičius.

Vieni penkiakovininkai išeina, kiti ateina. Kartu su penkiakovininkais auga ir mano sūnus Leonardas. Kai buvo mažas, daviau pačiupinėti špagą. Pastebėjau, kad gali fechtuotis, ir neapsirikau. Leonardas turi ne tik smagią ranką, bet ir sumanią galvą – fechtavimo takelyje jaučia distanciją, suranda būdų, kaip apgauti varžovą, yra kovotojas.

Aš fechtavimą pradėjau nuo nulio.

Puikių pamokų gavau iš savo tėvo.

Jis mane mokė tol, kol išmokė. Nors ne tik kalbant apie fechtavimą, bet ir apskritai apie visą penkiakovę man dar toli iki jo sukauptos patirties, pamažu žengiu į priekį. Su savo sūnumi, kuris yra kairiarankis, sieju nemažai vilčių – gal jam pavyks sugrąžinti Lietuvos fechtuotojų pergales tarptautinėje arenoje.

L.Kalininas fechtavimo treniruotėje

Leonardas galėtų treniruotis ir fechtuotojų grupėje, tačiau treneris Jurijus Mašala Vilniuje fechtuotojus pradėjo ugdyti neseniai, dar nėra stiprios grupės, be to, aktualus geros sporto bazės klausimas, treniruojamasi mokyklose. Penkiakovininkai visada sudarydavo rimtą konkurenciją tikriesiems fechtuotojams, todėl Leonardui su jais gerai kartu treniruotis.“ Anūkas Gimiau Sidnėjaus olimpinių žaidynių metais – 2000-aisiais. Mano sportinė karjera prasidėjo nuo Lazdynų plaukimo baseino. Tėvas važinėdavo į darbą ir pasiimdavo kartu, norėjo išmokyti plaukti. Būdamas penkerių jau mokėjau plaukti. Kadangi senelis ir tėvas glaudžiai susiję su šiuolaikine penkiakove, turbūt neatsitiktinai ir aš tapau penkiakovininku.

Lemtingi buvo 2013-ieji. Gavau traumą, man buvo padaryta operacija ir ilgokai teko gulėti ligoninėje. Prisiauginau svorio ir supratau, kad su penkiakove jau baigta. Prieš išeinant iš ligoninės gydytojai patarė mažiau gulėti lovoje ir daugiau judėti, sportuoti.

Su draugais žaidžiau futbolą, krepšinį.

Sykį tėvas pasiūlė dalyvauti Lietuvos jaunučių fechtavimo pirmenybėse, kuriose, daugumos nuostabai, tapau nugalėtoju. Šis laimėjimas man buvo lemtingas. Namie pasišnekėjome, kad penkiakovė, ko gero, ne man, taigi reikia imti į rankas špagą.

Fechtavimas nėra žiūroviška sporto šaka. Bet kai pats patiri dūrį, kai reikia apsiginti nuo varžovo atakos – tai lyg nesibaigiantis žaidimas, kuris tave užburia. Negaliu teigti, kad fechtavimas visam laikui nugalėjo penkiakovę.

Pagyvensim – pamatysim. Iš penkiakovės rungčių man sunkiausias bėgimas, nepasižymiu ištverme, ši rungtis visada gali nutempti žemyn.

Man šis sezonas sėkmingas, bet laimėjimų nesureikšminu. Jei tas pergales pakartočiau suaugusiųjų varžybose, tada sakyčiau, kad jau pasiekiau neblogą meistriškumą. Ypač džiaugiausi, kad šiemet pavyko tapti Lietuvos suaugusiųjų čempionu.

Planavau patekti į trejetuką ir laimėti medalį, bet varžybų pradžia susiklostė ne taip, kaip norėjau. Pralaimėjau kelias kovas silpnesniems varžovams, bet susiėmiau ir toliau pergalių nedalinau. Finale po dramatiškos kovos 15:13 nugalėjau buvusį penkiakovininką Tomą Makarovą ir pirmą kartą tapau šalies čempionu.

Pagrindinis mano ir abiejų vyresniųjų Kalininų tikslas – iškovoti olimpinį kelialapį.

Leonardas Kalininas

Optimistiškai nuteikia trečia vieta Europos jaunių taurės etape Kopenhagoje. Nežinau, iš kur atsirado tiek ištvermės, juk visą dieną buvau ant kojų: į salę atėjau septintą ryto ir joje išbuvau iki aštuonių vakaro.

Man ypač didelis autoritetas tėvas, kuris yra mano treneris, psichologas ir kineziterapeutas. Gyvenu Lietuvos olimpinio sporto centro bendrabutyje, kur man viskas tiesiog padėta ant lėkštutės, belieka daug dirbti.

Turiu dar du brolius ir dvi sesutes, bet sportuoju tik aš vienas. Laisvalaikiu mėgstu žaisti kompiuteriu, su draugais pabūti prie upės, ežero. Daug kas sako, kad kaip ir mano senelis negaliu nusėdėti vietoje: turiu nuolat judėti, viską daryti greitai, kone bėgte.

Pagrindinis mano ir abiejų vyresniųjų Kalininų tikslas – iškovoti olimpinį kelialapį.“ OLIMPINĖ PANORAMA

23

žvilgsnis

sTRINGANTI kELIONĖ Viltis priartėti prie olimpinių žaidynių Lietuvos regbininkams prigesino 2016 m. šią sporto šaką mūsų šalyje užklupusi krizė.

Julius Bliūdžius

Alfredo Pliadžio nuotr.

Regbis, tik mažasis, į olimpines žaidynes po 92 metų pertraukos grįžo pernai Rio de Žaneire. „Esame sudarę naują veiklos planą, kurį įgyvendinus Lietuvoje regbis duos ryškių sportinių rezultatų – rinktinės sėkmingai pasirodys tarptautinėse varžybose ir ilgainiui pateks tarp stipriausių Europos komandų“, – taip prieš ketverius metus sakė prie Lietuvos regbio federacijos (LRF) vairo stojęs Rytis Davidovičius, raktiniu sėkmės kodu įvardijęs mažąjį regbį, kuris dar vadinamas septynetų, regbiu-7 arba tiesiog R7. Šiai sporto šakai grįžus į žaidynes olimpinių vilčių pliūpsnis tvykstelėjo ir Lietuvoje – regbis čia ir taip progresavo, o mažesnių resursų reikalaujantis regbis-7, atrodė, mažai šaliai atvers naujų galimybių. „Regbis žada negreitą, bet nuolatinį rinktinių rezultatų gerėjimą. LRF tikslas – padėti pamatus rinktinės galimybėms prasimušti į olimpines žaidynes“, – 2013-aisiais tokiais šūkiais prisistatė R.Davidovičius ir jo komanda.

Po šuolio – stabtelėjimas Pirmaisiais metais duotus pažadus LRF pildė šuoliais, tačiau 2016 m. regbį ištiko krizė. Pernai mažojo regbio rinktinė iškrito iš elitinio Europos „Grand Prix“ turnyro, o šiais metais, treniruojama Sigito Kukulskio ir Siyabulelos Mlalande‘s, blankiai pradėjo „Trophy“ diviziono kovas ir rizikuoja smukti dar žemiau.

24

OLIMPINĖ PANORAMA

„Pradžioje visuomet būna daug optimizmo. Juolab kad komanda buvo gana stipri“, – sako regbio teisėjas, žurnalistas Ramūnas Grumbinas.

Kodėl dabar to optimizmo mažiau?

R.Grumbino tikinimu, septynetų regbis yra ta sporto šaka, kurioje būtų galima bandyti kažko pasiekti, bet po optimizmo bangos, pajudėjimo į priekį stojo štilis ir procesas stabtelėjo. „Manau, didžiausia bėda, kad dėl įvairiausių priežasčių jau kelerius metus į rinktinę nepavyksta sukviesti stipriausių žaidėjų. Lietuva ir taip maža valstybė, žaidėjų nėra daug, ir kai dalis stipriausių nežaidžia rinktinėje, progreso tikėtis labai sunku.

Ypač gaila, kad komandoje nematome Jono Mikalčiaus – su juo ir be jo rinktinė labai skirtingo pajėgumo.

Manau, mažajam regbiui dėmesio skiriama pakankamai – organizuojamos stovyklos, vyksta jaunų žaidėjų atranka, bet nesusirenka patys stipriausi“, – svarsto R.Grumbinas.

Regbio specialistas kelia opius klausimus: kodėl tokia susiskaldžiusi regbio bendruomenė, kodėl Šiaulių „Baltrex“ žaidėjai labai retai pasirodo rinktinėje? „Akivaizdu, kad trūksta vieningumo.

Liūdna, kad taip yra, nes mūsiškių potencialas didelis. Tikrai galėtų žaisti aukštesniame lygyje ir nebūtų iškritę į žemesnį divizioną, jeigu jėgos būtų suvienytos. Bet kai reikėjo kabintis, pritrūko vieningumo. Juk iškristi lengva, o sugrįžti sunku“, – sako R.Grumbinas.

R.Davidovičius ir V.Zangqa

R.Davidovičius pripažįsta nuosmukį ir bando paaiškinti, kodėl taip nutiko.

Dar 2013 m. LRF septynetų regbio rinktinę įvardijo kaip prioritetinę.

Keletą metų komanda demonstravo aukštus rezultatus – 2014 m. papuolė į Europos „Grand Prix“ čempionatą, 2015 m. jame užėmė devintą vietą, tačiau bendruomenės susiskaldymas sustabdė progresą.

Nesutaria dėl prioritetų Kai 2016-ųjų sausį prie septynetų regbio rinktinės vairo stojo Pietų Afrikos regbio žvaigždė Vuyo Zangqa, ambicijos buvo didelės. Su Šarūnu Jasikevičiumi lygintas jaunasis treneris po metų atsisveikino su Lietuva, nesugebėjęs įvykdyti iškeltų uždavinių ir neradęs jungčių tarp klubų ir rinktinės interesų. „Praėjusiais metais daug investavome, atvyko treneris iš Pietų Afrikos.

Absoliučiai neutralus treneris, kuriam svarbiausia buvo rezultatas. Bet vis kildavo tai asmeninių, tai klubo interesų, kurie griovė rinktinės trenerio planus. Būdamas tikras profesionalas treneris nesuprato tokių dalykų, kai,

žvilgsnis

užuot rinkęsi rinktinę, žaidėjai vykdavo į klubines varžybas. V.Zangqa tokių dalykų netoleravo“, – konstatuoja R.Davidovičius.

V.Zangqos pyktį sukėlė Šiaulių „Baltrex“ regbininkų sprendimas su klubu vykti į Čempionų taurės turnyrą Sankt Peterburge ir dėl to paaukoti rinktinės treniruočių stovyklą. Treneris tuomet pareiškė, kad rinktinėje „Baltrex“ žaidėjai nebepageidaujami.

R.Grumbinas linkęs manyti, kad V.Zangqa perlenkė lazdą: „Pietų Afrikoje tai galbūt suveiktų, nes ten pasirinkimas didelis, bet Lietuvos rinktinėje to nereikėjo daryti. Negalima taip paprastai imti ir išmesti iš komandos geriausius žaidėjus.“ R.Davidovičius teisina Pietų Afrikos specialistą ir sau prisiima kaltę už tai, kad federacija per anksti iškėlė aukštus tikslus. „Kur klaida buvo padaryta, dėl kurios praėjusiais metais pradėjome griūti ir toliau griūvame šiemet? Pernelyg anksti panorome tapti profesionalais, per anksti iškėlėme reikalavimus. Dar nebuvo tam pasiruošta. Ir tai buvo mano ir visos valdybos klaida. Pasikvietėme trenerį, kuris mums, mėgėjams, buvo per aukšto lygio. Jis, aukščiausio lygio profesionalas, neketino mažinti reikalavimų, leistis iki mūsų – jis norėjo mus pakelti. Dėl to jis neleido praleisti treniruočių, nesuprato, kaip galima rinktis ne rinktinę, o klubų turnyrą.

Jis sau kėlė aukščiausius tikslus, mes juos kėlėme. Kai treneris žaidėjui pasako, kad šis turi rinktis rinktinę arba klubą, paaiškėja, kad mūsų vertybės iki galo dar nėra susiformavusios.

Mes norime būti matomi kaip rinktinė, bet nesame vertybiškai susiformavę“, – patikina R.Davidovičius, neatmetantis galimybės, kad V.Zangqa į Lietuvą dar grįš.

LRF prezidentas neslepia, kad susiskaldymų yra ir bendruomenės viduje. „Kol rinktinė netaps svarbesnė už asmeninių santykių aiškinimąsi ir klubų interesus, tol krisime toliau ir vegetuosime“, – atvirai sako R.Davidovičius.

R.Grumbinas sutinka, kad sutarimas būtinas: „Klubai klausia, kokia mums nauda? Tai logiškas klausimas. Klubai išlaiko, klubai ruošia žaidėjus, o rinktinė tik pasinaudoja. Grąžinti gali ir traumuotą, taigi klubų argumentus aš suprantu. Vis dėlto reikia suprasti ir rinktinės svarbą. Kai susidėliosime tikslus, suvoksime, ko norime, tada ir apie aukštus rezultatus galėsime galvoti.“ Tiek V.Zangqai, tiek Ntando Manyoshai, regbio-15 rinktinės treneriui, darbuotis Lietuvoje nebuvo papras-

ta. „Juk molis, su kuriuo teko dirbti, vis tiek buvo lietuviškas, – primena R.Grumbinas. – Pietų Afrikos rinktinėje nėra mokoma, kaip perduoti kamuolį, ar aiškinama, kurioje vietoje žaidėjas turi būti. Ten rinktinėje tik šlifuojamos detalės, o Lietuvoje reikia daugiau dirbti, nes yra tam tikrų spragų. Bet tai natūralus dalykas – mūsų žaidėjai mažiau treniravęsi, mažiau žinių gavę.“ Vis dėlto afrikiečių atvykimas, R.Grumbino įsitikinimu, davė stiprų postūmį – padėjo pakelti Lietuvos trenerių ir žaidėjų mentalitetą bei lygį. „Per ilgai savo sultyse virėme, specialistų trūko. Manau, savo darbą jie tikrai padarė“, – tvirtina regbio specialistas.

Kas toliau?

Jeigu kalbėsime apie žaidėjų rengimą, per pastaruosius penkerius šešerius metus padėtis į gerąją pusę pasikeitė kardinaliai. Tik to nepavyksta vainikuoti rinktinės pergalėmis. „Vilnius ir Kaunas smarkiai progresuoja, Klaipėda vejasi. Bendras lygis kyla, bet, aišku, norisi supertalentų, nes septynetų regbyje bendro lygio neužtenka – reikia žaidėjų, kurie temptų paskui save. Toks buvo J.Mikalčius, Vytaras Bloškys. Kiti ėjo paskui. Kai nebeliko tempiančiųjų, lygis krito“, – paaiškina R.Grumbinas.

O Europa žingsniuoja į priekį. Po to, kai mažasis regbis buvo įtrauktas į olimpines žaidynes, į šią sporto šaką dėmesį atkreipė ir didžiosios valstybės, nors iki tol daugelis jų į regbį-7 žiūrėjo atsargiai. Užtat dabar, R.Grumbino pastebėjimu, meta dideles pajėgas. Ypač britai. Mažajam regbiui, kaip olimpinei sporto šakai, atsirado papildomų lėšų, investicijų.

Lietuvai paraleliai puoselėti didįjį ir mažąjį regbį sudėtinga dėl ribotų finansų ir mažo žaidėjų pasirinkimo. „Manau, kad regbiui-7 turėtų būti skirtas prioritetas, nes čia galima kažką pasiekti tarptautinėje arenoje. Tradicinis regbis turi gyvuoti, jį reikia plėtoti klubiniu lygiu. Daugelyje šalių didysis ir mažasis regbis atskirtas, bet Lietuvoje dėl lėšų stygiaus tokį modelį sunku taikyti“, – sako R.Grumbinas. „Ir rėmėjams, kurie nori būti matomi, mažasis regbis yra patrauklesnis.

LTOK bei KKSD požiūris į olimpinę sporto šaką taip pat rimtesnis – tokia valstybės politika. Esame maža šalis, todėl privalėjome išsikristalizuoti prioritetus. Kaip svarbiausią kryptį išskyrėme mažąjį regbį“, – pripažįsta R.Davidovičius.

Ar R7 rinktinės olimpinius šansus galima nurašyti olimpiniam ciklui vos

prasidėjus? Ar bent atidėti? LRF prezidentas nukerta: „Esminių planų neatsižadame. Ciklas tik prasidėjo ir šie metai nieko nelemia. Svarbiausia – sėkmingai pasirodyti 2019-aisiais vyksiančiame atrankos turnyre.“ Pasak R.Davidovičiaus, LRF didelį dėmesį sutelkė į jaunimo rinktines ir tikisi, kad tokia taktika padės judėti bendro tikslo link. Geriausi žaidėjai nėra ignoruojami, jie toliau kviečiami į rinktinę, todėl R.Davidovičius tiki, kad atėjus svarbiausioms kovoms – atrankos turnyrui – bendruomenė jau bus susitelkusi. „Jei iki tol susitvarkysime ir susidėliosime prioritetus savo galvose, būsime absoliučiai nieko nepraradę“, – tikina R.Davidovičius ir priduria, kad rinktinėje veteranų nėra daug, o kertiniai žaidėjai – J.Mikalčius, V.Bloškys, Justinas Vasiliauskas ir kiti 2019–2020 m. bus pasiekę pačią brandą.

Federacijos vadovas džiaugiasi aštuoniolikmečių rinktinės sėkme ir sako, kad jaunimo grūdinimas – taip pat labai svarbus dalykas. Lietuvos jauniai balandį triumfavo Europos čempionato „Conference 1“ divizione ir iškovojo kelialapį į antrąjį pagal pajėgumą „Trophy“ divizioną.

Manau, didžiausia bėda, kad dėl įvairiausių priežasčių jau kelerius metus į rinktinę nepavyksta sukviesti stipriausių žaidėjų.

Ramūnas Grumbinas

Pasak R.Davidovičiaus, talentų ugdymo sistema veikia neblogai. LRF atrenka perspektyviausius šešiolikmečius ir siunčia juos į Pietų Afriką.

Alanas Alasauskis, Tautvydas Krasauskas, Karolis Navickas – dauguma ryškiausių šalies regbininkų perėjo Pietų Afrikos Respublikos mokyklą. Šiuo metu į PAR išsiųsti keturi žaidėjai (Edvinas ir Eimantas Bagarauskai, Aleksas Baltruškevičius, Matas Šakėnas).

Olimpinėje regbio atrankoje šansas suteikiamas visoms rinktinėms, nepriklausomai nuo diviziono, todėl kritimo į žemesnį divizioną R.Davidovičius nesureikšmina.

Gyvas tokios sėkmės pavyzdys – Airijos rinktinė, kuri 2015 m. dar žaidė C divizione, tačiau sugebėjo (beje, pakeliui įveikusi ir Lietuvą) prasimušti į finalinį atrankos turnyrą. Ten airiams kelia užkirto atranką laimėję ispanai. „Stebuklų būna, bet norint turėti pagrindą jais tikėti turi žaisti J.Mikalčius, kiti stipriausi regbininkai. Ir dar su sąlyga, kad rasime vieną kitą perliuką.

Potencialiai rinktinė galėtų žaisti aukštesniame divizione, bet bendruomenė turi susivienyti ir išsikelti bendrą tikslą.

Jei prioritetas išliks klubai, turėsime laukti dar kitų olimpinių žaidynių“, – sako R.Grumbinas.

OLIMPINĖ PANORAMA

25

Sėkmės istorija

Pasiekė amerikietišką svajonę Sumanę pakeisti itin dažną lietuvišką pavardę taip, kad ją būtų lengviau ištarti amerikiečiams, vargu ar išeiviai iš Lietuvos Leonas ir Elena Jonaičiai numanė, kokią reikšmę ji ilgainiui už Atlanto įgis.

Inga Jarmalaitė

Tai amerikietiškojo futbolo žaidėjas Jonas Konstantinas Jonaitis, JAV žinomas kaip Johnny Constantine Unitas. Jis gimė 1933 m. Pitsberge, Pensilvanijoje, išeivių iš Lietuvos šeimoje ir buvo trečias iš keturių šios griežtai katalikiškos šeimos vaikų. Šių metų gegužės 7 d. J.Unitas būtų minėjęs 84-ąjį gimtadienį.

Išsiskyrė darbštumu Nuo negandų tėvynėje į Ameriką emigravę Jonaičiai tam, kad išgyventų, daug ir sunkiai dirbo. Tėvų darbštumas, nuolatinės pastangos įsitvirtinti naujoje šalyje ir ryžtas dėl svajonės aukoti viską – tai tos savybės, kurias daug vėliau, kai pats turės atžalų, kaip pačias lietuviškiausias ir paveldėtas iš tėvų jis primins ir savo vaikams.

J.Unito tėvas, Pitsberge dirbęs anglių kasykloje, mirė nuo plaučių uždegimo sukeltų komplikacijų, kai Jonui tebuvo penkeri. Tam, kad išlaikytų vaikus, vienai likusiai mamai teko imtis įvairiausių darbų ir plušti netausojant savęs. Motinos stiprybė, gebėjimas nepasiduoti, kaip vėliau, jau pasiekęs karjeros aukštumų, prisipažins J.Unitas, nuo vaikystės jam įkvėpė drąsos atkakliai siekti savo svajonės. O pirmąją drąsią svajonę jis subrandino dvylikos – panoro tapti amerikietiškojo futbolo žaidėju. Šių laikų įvairiuose sąrašuose, dešimtukuose ar penketukuose J.Unitas minimas tarp tų lietuvių ar lietuvių kilmės sportininkų, kurie padarė didžiausią įtaką savo sporto srityje. Atsakymai, kodėl pas mus J.Unitas nėra toks žinomas, kaip, tarkime, lietuvių kilmės tenisininkas Vitas Gerulaitis, galimi keli. Pirma, J.Unito šlovės metais – ano amžiaus šeštąjį ir septintąjį dešimtmetį – Lietuva nuo pasaulio buvo atitverta geležine 26

OLIMPINĖ PANORAMA

Amerikietiškojo futbolo legenda J.Unitas

rekordai

Per 18 metų trukusią profesionalaus amerikietiškojo futbolo žaidėjo karjerą Johnny Unitas pasiekė 22 Nacionalinės futbolo lygos rekordus. Nors J.Unitas nebežaidžia jau 44 metus, kai kurie jo pasiekti rekordai tebegyvuoja iki šiol.

NFL nuotr.

Amerikoje žinomas kiekvienam bent kiek besidominčiam sportu, tikra legenda, geriausiu pusės šimtmečio savo pozicijos žaidėju vadinamas sportininkas, apie kurį Lietuvoje mažai ir retai kalbama. Arba galima pasakyti šiek tiek hiperbolizuotai: žinomas daugiau nei 300 mln. amerikiečių, bet retam iš 3 mln. lietuvių. Kas jis toks, kad savo sportine karjera nusipelnė ne tik paminklo, bet ir savo vardo stadiono?

Paminklas jam atminti – beje, pirmajam iš lietuvių ar lietuvių kilmės sportininkų – stovi Baltimorėje šalia stadiono, kuriame jis praleido šešiolika pačių gražiausių savo sportinės karjeros metų.

22

Sėkmės istorija

uždanga, o žinios bei informacija nesklido tokiu greičiu kaip dabar. Antra, amerikietiškasis futbolas ir šiuo metu pas mus nei plačiai žinomas, nei žaidžiamas ir vargu ar rastume daug sporto aistruolių, kurie galėtų pavardyti ryškiausių praeities ir šių dienų amerikietiškojo futbolo dievukų.

J.Unito kelionė pripažinimo link neapsiėjo be vingių: dėl per mažo ūgio ir svorio iš pradžių treneriai neįžvelgė jo, kaip žaidėjo, perspektyvų, nepakankami fiziniai duomenys užkirto kelią į trokštamą universitetą ir jo komandą. Kai 1955 m. po Luisvilio universiteto jis atsidūrė Nacionalinėje futbolo lygoje (NFL) rungtyniaujančioje gimtojo Pitsbergo „Steelers“ komandoje, atrodė, kad pagaliau prasidėjo jo, profesionalaus žaidėjo, kelias. Bet vos prasidėjęs jis grasinosi tuoj pat pasibaigti: „plienininkų“ ekipoje įsitvirtinti nepavyko, todėl teko dirbti statybose, o po darbo žaisti pusiau profesionalioje komandoje, kurioje už rungtynes gaudavo po kelis dolerius, ir stengtis išlaikyti savo šeimą. Po sunkių metų J.Unitas sulaukė kitos NFL rungtyniaujančios komandos dėmesio – Baltimorės „Colts“. Būtent čia ir prabėgo visa jo šlovinga karjera, o Baltimorės komandoje praleisti metai taip ir vadinami – Johnny Unito era (1956–1972).

Jo vizitine kortele tapo ypač ilgi ir stebėtinai tikslūs perdavimai, kurių iš jo mokėsi dar ne viena amerikietiškojo futbolo žaidėjų karta, o treneriai ir šios sporto šakos aistruoliai žavėjosi. Dar J.Unitui priskiriami šiuolaikiško, itin greito amerikietiškojo futbolo kūrėjo laurai ir tarp kitų nuopelnų minimas toks: J.Unitas padėjo amerikietiškajam futbolui įsitvirtinti TV ekranuose ir daugelio amerikiečių namuose.

Didingos šalies didi sporto šaka Kas yra „daugelio namuose“ kalbant apie Ameriką ir ten karaliaujantį amerikietiškąjį futbolą, pasiaiškinkime remdamiesi statistikos lentelėmis. Kaip rodo nuo 1985 m. atliekamos kasmetinės žiūrovų apklausos, TV ekranuose įsitvirtinęs amerikietiškasis futbolas lyderio pozicijų neužleidžia jau 32 metus. Sporto aistruolių tyrimą atlikusios įmonės „The Harris Poll“ duomenimis, 2016-aisiais ši sporto šaka vėl buvo pati populiariausia JAV: į klausimą, kokią sporto šaką pasirinktų, jeigu galėtų žiūrėti tik vieną sporto transliaciją, 33 proc. apklaustųjų atsakė, kad tai būtų profesionalaus amerikietiškojo futbolo NFL kovos. Antroje vietoje gerokai atsilikęs nuo lyderio rikiavosi beisbolas (15 proc.). Beje, kai šios apklausos buvo pradėtos rengti 1985-aisiais, beisbolą nuo amerikietiškojo futbolo skyrė vos žingsnis – 1 proc. (futbolą rinkosi 24 proc. apklaustųjų, beisbolą – 23 proc.). O profesionalias krepšininkų kovas – NBA lygos rungtynes kaip pačias mėgstamiausias įvardijo 5 proc. JAV sporto aistruolių.

Nesunku suskaičiuoti ar bent įsivaizduoti, kas yra 33 proc. prisiekusių amerikietiškojo futbolo gerbėjų JAV, kuriose iš viso gyvena per 320 mln. žmonių. Milžinišką šios sporto šakos populiarumą patvirtina NFL finalinės rungtynės, dar vadinamos „Super Bowl“.

Kasmet jas žiūri ne tik sausakimši stadionai, kuriuose telpa bent 80 tūkst. sirgalių, bet dar gerokai per 110 mln. šio žaidimo aistruolių priglunda prie TV ekranų – į tokią industriją išvirto amerikietiškasis futbolas, prie kurio TV ištakų prisidėjo J.Unitas.

Kai 1958 m. J.Unito atstovaujama Baltimorės „Colts“ pirmą sykį tapo NFL čempione, šį finalą taip pat pirmąkart rodė per televiziją. Nuo to laiko praėjo beveik šeši dešimtmečiai, bet 1958 m. finalinės rungtynės

Lietuvių kilmės žaidėjas įtrauktas ir NFL šlovės muziejų

iki šiol laikomos vienomis gražiausių ir didingiausių per visą NFL istoriją. Į šios istorijos puslapius įrašytas ir J.Unitas, kurio atliktas perdavimas padėjo „Colts“ išplėšti pergalę iš Niujorko „Giants“ rankų jų pačių aikštėje. Debiutantei televizijai reikėjo tokių herojų kaip J.Unitas, kuris ne tik efektingai žaidė, bet ir buvo visose Atlanto pusėse gajos amerikietiškos svajonės gyvas pavyzdys: jis atvyko iš svetur ir tapo čempionu, žvaigžde, legenda.

Auksinė rankelė Dėl neįtikėtino taiklumo Auksine rankele (baigęs karjerą tokiu pavadinimu atidarė restoraną Baltimorėje), Johnny U, garsiuoju Nr. 19 vadintas J.Unitas per 18 aukščiausiojoje Nacionalinėje futbolo lygoje praleistų sezonų du kartus tapo šios lygos čempionu (1958 ir 1959 m.), keturiskart pelnė naudingiausio žaidėjo titulą, dešimt sykių pateko į simbolinę geriausių pasaulio žaidėjų rinktinę ir pasiekė 22 NFL rekordus (kai kurie tebegyvuoja iki šiol). J.Unitas laikomas geriausiu įžaidėjo pozicijos futbolininku per pirmuosius 50 NFL istorijos metų. Ir jo šlovė neblėsta iki šiol: 2017 m. kovą paskelbtame geriausių NFL įžaidėjų dešimtuke J.Unitas užima šeštą vietą.

Jo pavardė buvo lietuviška, bet turėjo amerikietišką imperatyvą (liepiamąją nuosaką): „Johnny, unite us!“ (angl. „Džonai, suvienyk mus“). „Time“

Nuo 1979 m. jis įtrauktas į NFL šlovės muziejų.

Netoli Baltimorės esančiame Tausone, kuriame ilgą laiką gyveno su pirmąja žmona (su ja susilaukė penkių vaikų, o 1972 m. vedęs antrąkart – dar trijų atžalų), stovi Johnny Unito vardo stadionas. Po rekonstrukcijos per atidarymo ceremoniją 2002-aisiais garsusis lietuvių kilmės futbolo žaidėjas paskutinįsyk žiūrovams parodė savo firminį perdavimą ir po kelių dienų mirė. Futbolo legendos gyvybė užgeso tyliai 2002 m. rugsėjo 11-ąją – tą dieną, kai visa Amerika minėjo tragiškų 2001-ųjų teroro atakų pirmąsias metines.

Po jo mirties 2002 m. gruodį skelbdamas besibaigiančių metų asmenybes žurnalas „Time“ taip apibūdino J.Unitą: „Jo pavardė buvo lietuviška, bet turėjo amerikietišką imperatyvą (liepiamąją nuosaką – aut. pastaba): „Johnny, unite us!“ (angl. „Džonai, suvienyk mus“). Ir kiekvieno sekmadienio popietę nuo 1956 iki 1972 m. jis užsidėdavo šalmą, susivarstydavo futbolininko batus ir suvienydavo Baltimorės gyventojus.

Jie žiūrėdavo į šiuolaikiško amerikietiškojo futbolo gimimo procesą, kurį kūrė Baltimorės „Colts“ įžaidėjas J.Unitas.

J.Unitas žaidė 19 numeriu pažymėtais marškinėliais

OLIMPINĖ PANORAMA

27

Iš arti

2016 m. Lietuvos golfo čempionas D.Momkus

Golfo mitai ir tikrovė Golfas debiutavo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse 1900 m. Sugrįžti į olimpinę šeimą jam prireikė 116 metų – golfo žaidėjai vėl varžėsi 2016 m. Rio de Žaneire.

Vytautas Žeimantas „Mes labai apsidžiaugėme sužinoję, kad golfas vėl grįžta į olimpines žaidynes. Bet, be džiugesio, atsirado ir naujas rūpestis, reikėjo įvertinti savo galimybes dalyvauti olimpiniame sąjūdyje. Juk golfas Lietuvoje palyginti neseniai pradėtas žaisti“, – sako Lietuvos golfo federacijos prezidentas Rymantas Juozaitis.

Nuo Paryžiaus iki Rio Golfas debiutavo olimpiniame Paryžiuje 1900-aisiais. Jis buvo žaidžiamas ir 1904 m. Sent Luiso žaidynėse. Beje, debiutinėse žaidynėse dalyvavo ir vyrai, ir moterys, o po ketverių metų – jau tik vyrai. Po to šis žaidimas buvo pašalintas iš olimpinės programos.

Tik 2009 m. Kopenhagoje nuspręsta grąžinti golfą į žaidynes 2016 m. Rio de Žaneire. Golfo olimpinę programą sudarė dvi individualios moterų ir vyrų rungtys. Golfo meistrai dalyvaus ir Tokijo žaidynėse 2020-aisiais.

Manoma, kad golfas gimė Škotijoje.

Greičiausiai jis kilo iš žaidimo, kurį dar 28

OLIMPINĖ PANORAMA

XIV a. žaidė škotų piemenys, medine lazda mažus akmenukus smūgiuodami iki nustatytos ribos. Pirmosios golfo taisyklės paskelbtos 1754 m.

Netrukus žaidimas paplito Anglijoje ir visose britų kolonijose. 1860 m. įvyko pirmasis Didžiosios Britanijos atviras golfo čempionatas. 1916 m. buvo įsteigta Profesionalių golfo žaidėjų asociacija („Professional Golfers Association“, PGA), padėjusi suklestėti profesionaliajam golfui. 1937 m. įkurta Europos golfo asociacija, 1958 m. – Pasaulio mėgėjų golfo asociacija, kuri tapo Tarptautine golfo federacija („International Golf Federation“, IGF). IGF priklauso 126 šalys, o narių yra 132. Žaidimas tikslumui lavinti Golfas – tikslumo reikalaujantis sportinis lauko žaidimas. Jis žaidžiamas nuo 20 iki 50 ha ir didesniame golfo aikštyne, turinčiame gamtinių kliūčių.

Jame būna įrengta 9 arba 18 takų ir atitinkamai tiek pat duobučių kamuoliukams įridenti. Žaidžiama naudojant

nedidelius plastikinius kamuoliukus bei įvairių dydžių ir formų lazdas. Žaidėjai smūgiuoja kamuolį specialiu taku, kurio pradžioje yra aikštelė, o tako gale – duobutė, į kurią ir turi įkristi kamuoliukas. Žaidimo tikslas – įridenti kamuoliuką į visas duobutes, atliekant kuo mažiau smūgių.

Pagrindiniai golfo turnyrai sudaryti iš keturių etapų. Žaidžiama po vieną etapą per dieną. Tokia turnyrų tvarka suteikia galimybę žaidėjams maksimaliai susitelkti ir įveikti golfo aikštyno sunkumus.

Dvi varžybų formos Dažniausiai golfas žaidžiamas dviem būdais. Pirmasis – golfo mačas. Du žaidėjai arba dvi komandos žaidžia su nustatytu duobučių skaičiumi (18, 36, 54 ar 72), o duobutę laimi tas žaidėjas arba komanda, kuri pataiko į ją kamuoliuką atlikusi kuo mažiau smūgių.

Antrasis būdas – smūgiavimo žaidimas. Atskiri žaidėjai arba komandos žaidžia su nustatytu duobučių skai-

IŠ ARTI

Atstumas tarp duobučių gali būti nuo 90 iki 550 metrų. Taigi vienu arba dviem smūgiais kamuoliuką į kitą duobutę vargu ar pavyks pataikyti.

Nors iš Šiaurės Korėjos buvo atėjęs gandas, esą tautos vadas Kim Jong Ilas 18 duobučių įveikė 36 smūgiais.

Bet iš užsieniečių to fenomenalaus rekordo niekas nematė. Didžiausi meistrai dabar varžybas baigia atlikę per 70 smūgių.

Lydi du mitai Sovietų Sąjungoje golfas buvo draudžiamas dėl ideologinių sumetimų.

Buvo tikinama, esą tai pasenusių turtuolių sportas, todėl proletariato valstybei toks sportas svetimas. Net „Didžiojoje tarybinėje enciklopedijoje“ (1972 m.) buvo pabrėžiama, kad golfas šalyje nekultivuojamas, todėl ir į Lietuvą šis žaidimas atėjo gerokai pavėlavęs. „Deja, golfą lydi du mitai. Pirmasis, kad tai pagyvenusių žmonių sportas, o antrasis, kad tik turtuoliai gali jį žaisti, – sako Lietuvos golfo federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Markevičius. – Pirmąjį mitą griauna tas faktas, kad Rio de Žaneiro žaidynėse geriausiai pasirodė trisdešimtmečiai sportininkai. Griauna ir Lietuvos jaunimas, noriai besimokantis golfo subtilybių, vasaromis dalyvaujantis klubų rengiamose vaikų stovyklose.

Antrajam mitui grasina sparčiai didėjantis golfo populiarumas. Dabar Lietuvoje jį žaidžia jau keli tūkstančiai įvairaus amžiaus žmonių.“ Pradėjo kauniečiai Lietuvoje golfą pirmasis pradėjo populiarinti Kauno bendrovės „Elnias“ direktorius Vytautas Motiejūnas. Jo iniciatyva 2000 m. Kaune buvo įsteigtas golfo klubas „Elnias“, o šalia Kauno, Didžiosiose Lapėse, įrengtas pirmasis 9 duobučių golfo aikštynas. 2001 m.

V.Motiejūnas inicijavo ir Lietuvos golfo federacijos įkūrimą, buvo pirmasis jos prezidentas. Beje, jam tada aktyviai talkino iš JAV atvykęs Valdas Adamkus, pats mėgstantis žaisti golfą.

2003 m. mūsų šalyje įvyko pirmosios tarptautinės golfo varžybos su Latvijos „Ozo“ klubu. 2005 m. surengtas pirmasis Lietuvos golfo čempionatas.

Tarp vyrų nugalėjo Rolandas Gaidys, tarp moterų – Laima Drazdauskienė.

Po metų šalies čempionate buvo papildomai varžomasi ir jaunimo iki 21 m. grupėje. 2007-aisiais buvo surengtas pirmasis Lietuvos vaikų golfo čempionatas, kuriame įvairaus

VADOVAI

LGF nuotr.

čiumi (18, 36, 54 ar 72), o laimi tas žaidėjas arba komanda, kuri surenka mažiausią bendrą smūgiavimų sumą.

FEDERACIJA Lietuvos golfo federacija Prezidentai Vytautas Motiejūnas 2001–2008 m.

Rolandas Dovidaitis 2008–2015 m.

Rymantas Juozaitis nuo 2015 m.

Generaliniai sekretoriai Tomas Pranevičius 2004–2008 m.

Aušra Ribinskienė 2008–2012 m.

Lukas Vosylius 2014–2014 m.

Erika Vilikanskienė 2014–2016 m.

Mindaugas Markevičius nuo 2016 m.

G.Markevičius

amžiaus grupėse rungtyniavo vaikai nuo 6 iki 16 m. Dar vyksta Lietuvos golfo federacijos taurės turnyrai, kitos varžybos.

kvalifikaciją, tačiau mums iki olimpinio lygmens dar toloka“, – pripažįsta Lietuvos golfo federacijos gen. sekretorius M.Markevičius.

Golfo aikštynas Didžiosiose Lapėse buvo vienintelis Lietuvoje iki pat 2006-ųjų, kol Sostinių golfo klubas Pastrėvio seniūnijoje, Pipiriškių kaime, atidarė 18 duobučių golfo laukus. Šiuo metu Lietuvoje įrengti šeši golfo aikštynai. Du veikia prie Vilniaus, po vieną prie Kauno, Elektrėnų, Leipalingio ir Kretingalės.

Klubai kviečiasi trenerių ir iš užsienio – Didžiosios Britanijos, Latvijos ir kitų šalių. Gerėja ir lietuvių trenerių Egidijaus Baleišio, Tomo Pranevičiaus, Vytauto Gedmino, kitų kvalifikacija.

Golfo laukai Lietuvoje pasižymi žaidimui tinkamomis natūraliomis gamtos sąlygomis: tvenkiniais, vandens protakomis, smėlynais, kalvomis. Vietomis reljefo aukščio skirtumai siekia iki 30 metrų. Tokios sąlygos vilioja užsieniečius, pasiilgusius natūralios gamtos. Tuo mūsų golfo laukai išsiskiria iš kitų šalių.

Lietuvos golfo federaciją dabar sudaro septyni klubai ir keturios asociacijos (golfo žaidėjų, golfo trenerių, golfo teisėjų ir PGA LTU). Ją yra oficialiai pripažinusi Tarptautinė golfo federacija ir Europos golfo asociacija. „Siekdami kuo greičiau perimti geriausių žaidėjų patirtį rengiame atvirus Lietuvos golfo čempionatus.

Juose dalyvauja nemažai užsieniečių, kasmet atstovaujančių 15–18 šalių. Pernai čempionais tapo vilnietis Darius Momkus ir austrė Florentina Hager. Mūsų golfo mėgėjai dalyvauja Europos golfo čempionatuose, atviruose įvairių šalių čempionatuose – Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos, Izraelio, Turkijos, Australijos, Tailando ir kt., kitose tarptautinėse varžybose. Tarptautiniai ryšiai padeda kelti žaidėjų

Mėgėjai ir profesionalai Olimpinėse žaidynėse golfo turnyruose dalyvauja 60 vyrų ir tiek pat moterų. Į žaidynes sportininkai kviečiami pagal reitingus – patenka tie, kurie priklauso geriausių golfo žaidėjų šimtukui. Kiekvienai šaliai gali atstovauti tik po du vyrus ir dvi moteris. Tačiau yra išlyga – iš pasaulio geriausiųjų dvyliktuko gali dalyvauti ir keturi sportininkai, atstovaujantys vienai šaliai.

Deja, golfą lydi du mitai.

Pirmasis, kad tai pagyvenusių žmonių sportas, o antrasis, kad tik turtuoliai gali jį žaisti.

Mindaugas Markevičius

Pasaulio žaidėjų reitingai kas dveji metai nustatomi Tarptautinės golfo federacijos pagal rezultatus profesionalų turnyruose. Kiekvienas žaidėjas kaupia taškus mažiausiai iš 40 turnyrų ir per keturis pagrindinius čempionatus, vykstančius JAV ir Didžiojoje Britanijoje.

Mūsų šalyje kol kas kultivuojamas tik mėgėjų golfas. Lietuvoje taip pat sukurta golfo žaidėjų reitingavimo sistema. Lietuvos golfo reitingo lyderiais yra tapę Juozapas Budrikis, Gediminas Markevičius, Arnoldas Balčiūnas, Rolandas Gaidys, Rasa Butrimaitė, Gilė Bitė Starkutė, Ainė Martinkėnaitė, Miglė Rusteikaitė, L.Drazdauskienė. Tačiau tai mėgėjų reitingai, o į olimpines žaidynes kviečiami tik profesionalai.

Lietuvos golfo žaidėjų dar laukia ilgas kelias į olimpines aukštumas.

OLIMPINĖ PANORAMA

29

KRONIKA

Gegužės 31 d.

„Adamkiada“ vyko Kaune

Grafų Tiškevičių alėjos atidarymas

Gegužės 26 d.

Šventės dalyviai iš Kauno Rotušės aikštės, grojant kariniam pučiamųjų orkestrui, žygiavo Vilniaus gatve ir Laisvės alėja iki Vytauto parko. Ten prie kertinio akmens, žyminčio 1919 m. liepos 13 d. Lietuvos sportinio judėjimo gimimo vietą, kur pirmoji Lietuvos sporto organizacija Lietuvos sporto sąjunga surengė pirmąją sporto šventę, Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas priminė šalies sporto istorijos pradžią.

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno stadione eitynių dalyvius pasitiko prezidentas Valdas Adamkus, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, Seimo narys Gediminas Vasiliauskas, Kauno miesto vicemerė Rasa Šnapštienė ir kiti garbūs svečiai. Vyriausiasis varžybų teisėjas Vytautas Kirkliauskas raportavo V.Adamkui, kad šventės dalyviai iškilmingam atidarymui pasiruošę. Prezidentas, pasveikinęs ir padėkojęs susirinkusiesiems už jų šeimai parodytą pagarbą, prisiminė ir pats šiame stadione jaunystėje rungtyniavęs. Šventės dalyvius pasveikino LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, o Kauno vicemerė R.Šnapštienė, pasveikinusi ir padėkojusi visiems atvykusiems, paskelbė šventės pradžią. Vyko olimpinės myliukės, vaikų ir neįgaliųjų trikrepšio, futbolo, lengvosios atletikos, olimpinės mylios bėgimo varžybos. Visi šventės dalyviai buvo apdovanoti.

30

OLIMPINĖ PANORAMA

Artiomo Ištuganovo nuotr.

Kaune buvo surengta sporto ir meno šventė „Adamkiada“. Joje dalyvavo Almos Adamkienės globojamų mokyklų moksleiviai, mokytojai, bendruomenių nariai, Kauno apskrities miestų ir rajonų sportininkai, pakviesti Butrimonių gimnazijos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno apskrities tarybos.

festivalis „Sportas visiems“ Palangoje tris dienas vyko tradicinis festivalis „Sportas visiems“. Festivalio atidaryme dalyvavo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė bei generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, kiti LTOK darbuotojai.

Festivalio iškilmingos eisenos dalyviai keliavo nuo Palangos tilto iki pagrindinio miesto stadiono ir taip visiems esantiems kurorte pranešė apie prasidedantį sveiką savaitgalį Palangoje.

Festivalis sutraukė tūkstančius sportininkų mėgėjų iš visos Lietuvos. Asociacijos „Sportas visiems“ generalinis sekretorius Giedrius Grybauskas sakė, kad šiuo renginiu siekiama kuo daugiau žmonių įtraukti į sportinę veiklą bei paskatinti

Šventinė eisena Palangos gatvėmis

laisvalaikį leisti aktyviai. Festivalio programa pritaikyta kiekvienam pagal pomėgius ir fizinį pajėgumą: nuo raminančios jogos, mankštos paplūdimyje, gimnastikos pasirodymų, rankų lenkimo iki gatvės krepšinio, paplūdimio tinklinio ir kitų varžybų.

Gegužės 26 d. LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė taip pat dalyvavo atnaujintos puošnios grafų Tiškevičių alėjos atidaryme. Šia proga vykusiame šventiniame renginyje dalyvavo ir premjeras Saulius Skvernelis, kiti Vyriausybės nariai, Palangos ir kitų šalies kurortų vadovai.

Po posėdžio su LTOK prezidente D.Gudzinevičiūte

Birželio 16 d.

Tarėsi mažųjų žaidynių organizatoriai LTOK vyko Lietuvos mažųjų žaidynių organizatorių posėdis, kuriame dalyvavo projekto organizatorių komanda iš visos šalies. Buvo aptarti šiemet vykę Lietuvos mažųjų žaidynių etapai ir finalinis festivalis Jonavoje („Olimpinė panorama“ apie šį festivalį plačiau rašė gegužės mėnesio numeryje). Apsvarstytas kitų metų projekto priemonių planas. Atkreiptas dėmesys į tai, kad būtina tobulinti pedagogų kvalifikaciją, peržiūrėti metodines rekomendacijas.

Reikia burti Lietuvos mažųjų žaidynių organizatorių komandas apskrityse, labiau žaidynes propaguoti šiaurės ir rytų Lietuvoje.

Pasidžiaugta didėjančiu susidomėjimu šiuo renginiu ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų noru dalyvauti projekte.

Už puikų sumanymą ir išradingą jo įgyvendinimą padėkota Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpinio švietimo direktorei Vitai Balsytei bei Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos prezidentei Audronei Vizbarienei.

Lietuvos mažųjų žaidynės – LTOK ir Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos įgyvendinamas projektas.

KRONIKA

apranga

Lietuvos šimtmetį primins aprangos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės liudininkais 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių dienomis taps visas pasaulis. Kuriama šiai sukakčiai skirta olimpinės aprangos kolekcija. Sportininkų aprangą, skirtą olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijoms bei laisvalaikiui olimpiniame kaimelyje, kuria ir gamina oficialus Lietuvos olimpinės rinktinės „LTeam“ aprangos gamintojas „Audimas“. Į kūrybinį procesą įtraukti ir šalies sportininkai, kurie mintį kolekciją dedikuoti Lietuvos šimtmečiui vertina itin palankiai. Simonos Krupeckaitės tikinimu, olimpinės žaidynės pulsuoja atsidavimu ir pasididžiavimu savo šalimi, todėl ypatingos aprangos atletams turėtų suteikti dar daugiau motyvacijos. „Visi pamatys, kaip mes didžiuojamės

savo šalimi ir minime mums svarbią datą net būdami toli nuo namų“, – sakė treko dviratininkė.

Naująjį dizainą gyrė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis džiaugėsi, kad Lietuvos šimtmečio šventė sutampa su žaidynių laikotarpiu.„Vasario 16-oji – tai mūsų įkvėpimas ateičiai. Mūsų protėviai kūrė šią valstybę tam, kad jos žmonės galėtų laisvai ir nevaržomai dalytis savo laimėjimais su visu pasauliu. Lietuvos sportininkai garsą apie mūsų šventę paskleis milijonams, todėl džiaugiuosi šia pilietiška ir motyvuojančia iniciatyva“, – pabrėžė V.Pranckietis. „Audimas“ prekės ženklo verslo vykdomoji direktorė Vesta Krungolcienė tiki, kad aprangos atkreips visų dėmesį ir garsiai praneš apie Lietuvai itin reikšmingą datą.

„Lietuvos šimtmečiui skirtoje kolekcijoje atsakomybės savo šaliai jausmas ir pagarba atskleidžiama per modernios ir inovatyvios šalies vaizdą. Siekėme išvengti klišinių archajiškų šalies vaizdavimo būdų, dėl to Lietuvą ir jos vertybes užkodavome savaip, įpindami ir mūsų tautos balsą. Todėl kaip vienus iš kūrybinių partnerių pasirinkome agentūrą „New!“, kuri valstybės atkūrimo šimtmečiui ir sukūrė vizualinį identitetą“, – komentavo vykdomoji direktorė.

Agentūros „New!“ įkūrėjo Tomo Ramanausko tikinimu, plėtojant Lietuvos šimtmečio vizualinį identitetą visų pirma buvo galvojama apie idėjos lankstumą, galimybę ją panaudoti kuo plačiau. Šimtmečio koncepcija yra paremta unikaliu žodžio „Lietuva“ raidžių junginiu.

STOVYKLA

„Olimpinis kaimelis“ Kauno mokyklų „Olimpinis kaimelis“ – tai LTOK, Kauno Rokų gimnazijos ir Kauno šv. Kazimiero progimnazijos inicijuota ir Kauno mieste gegužės 28 – birželio 3 d. organizuota dieninė mokinių stovykla.

Joje vaikai kūrė, sportavo, susitiko su garsiais sportininkais, treneriais, dalyvavo įvairioje olimpinėje veikloje.

Drauge įdomiai laiką leido 36 šeštų ir septintų klasių mokiniai iš Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos, Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos, KTU inžinerijos licėjaus, Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos, Kauno šv. Kazimiero progimnazijos ir Kauno Rokų gimnazijos. Pasveikinti vaikų atvyko olimpiečiai Austra Skujytė, Remigijus Kančys, kiti žinomi sporto žmonės.

Visą savaitę mokiniai stebėjo garsių sportininkų treniruotes ir išbandė įvairias sporto šakas. Dalyvavo Londono olimpietės, ieties metikės Indrės Jakubaitytės ir jos auklėtinio Edgaro Benkunsko treniruotėje, stebėjo Rio de Žaneiro parolimpinio čempiono Mindaugo Biliaus pratybas, naujų

Treniruotė su parolimpiniu vicečempionu K.Skuču

potyrių įgijo žaisdami vežimėlių krepšinį su Atėnų parolimpinių žaidynių vicečempionu docentu Kęstučiu Skuču. Kauno bokso klubo „Gintarinė pirštinė“ treneris Raimundas Plūka pamokė savigynos judesių. Apie dailųjį čiuožimą pasakojo sportininkai Deividas Kizala, Guostė Damulevičiūtė, Goda Butkutė, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė.

Kūrybinėse dirbtuvėse mokiniai demonstravo išmonę ir darbštumą.

Lietuvos sporto muziejuje vieni gamino olimpinę fotosesijų sienelę, kiti mokėsi šiuolaikinio šokio „Kamuolių perkusija“.

Teko subtitruoti trumpą filmuką apie olimpines žaidynes. Orientacinį

žaidimą Kauno senamiestyje su vietovės žemėlapiu ir užduotimis pasiūlė Rokų gimnazijos kūno kultūros mokytoja Lina Čečinaitė, vėliau savo žinias komandos išbandė protmūšyje ir kitose veiklose.

Pramogų laipiojimo centre „Miegantys drambliai“ buvo smagu nugalėti asmenines aukščio baimes. Įsiminė ekskursija po „Žalgirio“ areną, judrieji žaidimai Nemuno salos aikštynuose, čiuožimas „Akropolio“ ledo arenoje.

Kasdien po veiklos neformalioje aplinkoje vykdavo aptarimas. Mokiniai išsirinkdavo, kam atiteks nominacija „Dienos vertybė“. „Olimpinio kaimelio“ stovyklautojai aktyviai dalyvavo ir Alytuje vykusioje Olimpinės dienos šventėje. Lina Čečinaitė

OLIMPINĖ PANORAMA

31

KRONIKA

Birželio 15 d.

Planuojamas TOK prezidento vizitas LTOK vykdomojo komiteto posėdyje Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė informavo, kad spalio mėnesį Lietuvoje vyks Europos lyčių lygybės sporte forumas. Planuojama, kad tuo metu mūsų šalyje su oficialiu vizitu lankysis Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas.

D.Gudzinevičiūtė taip pat informavo apie LTOK lyčių lygybės sporte komisijos papildymą. Jos nariu patvirtintas Lietuvos bokso federacijos generalinis sekretorius Donatas Mačianskas.

LTOK užsienio ryšių direktorė dr. Vaida Masalskytė papasakojo apie SUCCESS projekto seminarą, kuris vyko Paryžiuje.

Projekto tikslas – stiprinti gerojo valdymo praktikas Europos sporto organizacijose, suteikti moterims reikalingų kompetencijų ir skatinti lyčių lygybę sporto organizacijų valdymo struktūrose.

LTOK olimpinio švietimo direktorė Vita Balsytė pristatė naujos sudėties 2017– 2020 m. Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetą. Jam vienbalsiai

pritarta. Naujuoju prezidentu patvirtintas olimpietis, dziudo imtynininkas Marius Paškevičius, šiame poste pakeitęs Monrealio olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoją Arvydą Juozaitį. Generalinė sekretorė – V.Balsytė. Nariai: Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, olimpiečiai Tomas Bardauskas, Donata Vištartaitė-Karalienė, Kauno šv.

Kazimiero progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Filomena Beleškevičienė, Lietuvos nacionalinio UNESCO komisijos sekretoriato švietimo ir mokslo programų vadovė Liliana Bugailiškytė-Lideikienė, LTOK narė, Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė, Lietuvos trenerių asociacijos pirmininkas Žilvinas Ovsiukas.

Dziudo federacijos teikimu į olimpinėms žaidynėms rengiamų Lietuvos olimpinės pamainos sportininkų 2017 m. sąrašą įrašyti dziudo imtynininkai Kęstutis Vitkauskas, Deividas Tarulis, Ramūnas Dyburys, Matvejus Kalesnikas ir Justina Kmieliauskaitė.

M.Paškevičius Atsižvelgdamas į asmeninį Lietuvos sporto universiteto profesoriaus Alberto Skurvydo prašymą LTOK vykdomasis komitetas nutarė išbraukti jį iš Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXII olimpiados žaidynėse Tokijuje programos „Tokijas 2020“ rengimo darbo grupės sąrašo. Šios programos rengimo darbo grupės vadovu patvirtintas LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras.

Birželio 15 d.

Įteikti LTOK apdovanojimai

65-mečio proga LTOK medaliais „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanoti Rimgaudas Balaiša, buvęs ilgametis Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentas, LTOK vykdomojo komiteto narys ir iždininkas, aktyvus stalo teniso propaguotojas, bei Regina Giedraitienė, ilgametė Panevėžio Viliaus Variakojo sporto mokyklos direktorė, Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro žaidimų

32

OLIMPINĖ PANORAMA

Einiaus Petkaus nuotr.

Tradiciškai po Vykdomojo komiteto posėdžio LTOK būstinėje Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apdovanojo neseniai jubiliejines sukaktis minėjusius olimpiniam sąjūdžiui nusipelniusius žmones. Šį kartą apdovanojimas buvo skirtas ir sporto klubui – Šiaulių miesto rankinio komandai „Tauras“, mininčiai 50 metų sukaktį. Šia proga LTOK prizą „Citius. Altius. Fortius“ D.Gudzinevičiūtė įteikė Šiaulių miesto vyrų rankinio komandos „Tauras“ įkūrėjui ir vyrų rankinio pradininkui Šiauliuose, pirmajam komandos treneriui ir vadovui, „Tauro“ sporto salės statybos ir sportinės rankinio klasės įkūrimo Šiaulių sporto internate iniciatoriui Leonui Jankauskui.

Iš kairės: R.Giedraitienė, R.Markinas, R.Nazarovienė, L.Jankauskas, D.Gudzinevičiūtė, R.Balaiša, Ž.Budrienė sporto šakų sportinio ugdymo skyriaus vedėja.

50 metų jubiliejaus proga Olimpinėmis žvaigždėmis apdovanotos Remigija Nazarovienė, Seulo olimpinių žaidynių penktos vietos laimėtoja, Barselonos ir Atlantos olimpinių žaidynių dalyvė, daugkartinė Lietuvos daugiakovės čempionė, ir Židrūnė Budrienė, ilgametė Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos kūno kultūros mokytoja metodininkė, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių

dalyvio plaukiko Dano Rapšio pirmoji trenerė, išugdžiusi ir Londono olimpietį Mindaugą Sadauską.

LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ 40-mečio proga apdovanotas Varėnos sporto centro sportinės veiklos projektų vadovas, Lietuvos rankinio federacijos vykdomojo komiteto narys, Lietuvos rankinio trenerių asociacijos narys, Varėnos vyrų rankinio klubo „Ūla“ treneris Rolandas Markinas.

OLIMPINĖ AKADEMIJA

BIRželio 7 d.

TRADICINė TOA Sesija Olimpijoje ką tai reiškia nacionaliniams olimpiniams komitetams ir nacionalinėms olimpinėms akademijoms“.

prezidentai Aptarė aktualijas

Atidarymo iškilmės tęsėsi prie monumento, kur palaidota barono Pierre‘o de Coubertino širdis. Dalyviai ten padėjo vainiką.

LTOK būstinėje posėdžiavo Lietuvos sporto prezidentų taryba.

Pirmininkaujant naujai išrinktam tarybos pirmininkui Sauliui Galadauskui svarbiausių Lietuvos sporto organizacijų vadovai aptarė pastarojo meto šalies sporto aktualijas, Kūno kultūros ir sporto įstatymo rengimo bei sporto reformos klausimus.

Lietuvos sporto prezidentų taryba atstovauja devynioms skėtinėms sporto organizacijoms, kurios vienija beveik visas Lietuvos visuomenines sporto institucijas – LTOK, LPOK, asociaciją „Sportas visiems“, Lietuvos sporto federacijų sąjungą, Lietuvos studentų sporto asociaciją, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociaciją, Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociaciją, Lietuvos sporto meistrų asociaciją ir Lietuvos aeroklubą.

BIRželio 19 d.

Tarptautiniai mokymai vyks lietuvoje LTOK pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra dėl „Erasmus+“ programos projekto įgyvendinimo. 2017 m. LTOK kartu su partneriais iš aštuonių Europos šalių pateikė paraišką Nacionalinei agentūrai.

Pavyko laimėti atranką ir gauti dotaciją tarptautiniams mokymams „Olimpizmas vertybių ugdymui“ įgyvendinti. Mokymus planuojama surengti lapkričio mėnesį Lietuvoje.

Bus atrinkti 33 pedagogai ir jaunimo darbuotojai iš Vokietijos, Portugalijos, Lenkijos, Estijos, Bulgarijos, Italijos, Rumunijos, Latvijos bei Lietuvos. Mokymų metu vyks olimpinio judėjimo studijos, bus kalbama apie olimpinių vertybių ugdymą, asmenybių ugdymą per sportą, dalijamasi gerąja šalių patirtimi dirbant su vaikais ir jaunimu.

R.Motiejūnaitė Olimpijoje Tarptautinė olimpinė akademija (TOA), kaip ir kasmet, gegužės 6–13 d. kvietė viso pasaulio olimpinių akademijų atstovus į tradicinę sesiją. Šiemet atvyko delegatų iš 77 šalių. Lietuvos olimpinei akademijai atstovavo tarybos narė Ramūnė Motiejūnaitė.

Sesijos dalyviai buvo sutikti Graikijos sostinėje Atėnuose, kur praleido vieną vakarą. Ankstyvą kitos dienos rytą visi iškeliavo į Olimpiją, kurioje ir vyko sesija.

Olimpija – įsimintina vieta, garsi senovės Graikijos ir olimpinių žaidynių dvasia. Šių metų sesijos tema – „Sporto ir olimpinio judėjimo valdymas“.

Iškilmingame sesijos atidaryme sveikinimo žodį siuntė naujasis TOA prezidentas Michaelis Fysentzidis. Ukrainos olimpinės akademijos prezidentė prof. Maria Bulatova perskaitė pranešimą „Gerasis valdymas:

Perskaityti šie pranešimai: prof. dr. Lozanas Mitevas (Bulgarija) – „Οlimpizmo ir olimpinių žaidynių skatinimas nacionalinių olimpinių komitetų ir nacionalinių olimpinių akademijų veikloje“; Sanjaye Goboodumas (Mauricijus) – „Kaip mes galime sukurti struktūrą ir aplinką, kuri suteiktų geriausias galimybes nacionalinėms olimpinėms akademijoms“; prof. Benu Gupta (Indija) – „Lytis, lygybė ir demokratija sporto organizacijose“; prof. dr. Otavio Tavaresas (Brazilija) – „Olimpinis švietimas ir jo valdymas Rio olimpinių žaidynių metu“; prof. dr. Katerina Mouratidou (Graikija) – „Vertybių mokymas per švietimo programas“. Pirmą kartą buvo organizuojamos aktyvios paskaitos, per kurias prof. Silvia Dalotto (Argentina) ir dr.

Sock Miang Teo-Koh (Singapūras) pristatė Tarptautinio olimpinio komiteto olimpinių vertybių švietimo programą.

Vėliau sesijos dalyviai dirbo devyniose diskusijų grupėse (7 anglų ir 2 prancūzų), kuriose diskutavo apie sporto ir olimpinio judėjimo valdymą atskirose šalyse, svarstė, kaip išvengti nesąžiningo valdymo.

29 nacionalinių olimpinių akademijų atstovai skaitė trumpus pranešimus apie veiklą savo šalyse. Apie LOA darbus pasakojo R.Motiejūnaitė. Pranešimai bus išspausdinti tezių rinkinyje.

LOA inf.

Kuriama olimpinių akademijų asociacija Bulgarijoje, Albenos mieste, vyko trečioji Europos olimpinių akademijų konferencija. Konferencijos metu priimta deklaracija įkurti Europos olimpinių akademijų asociaciją. Oficialiai ji turėtų būti įkurta dar šiais metais, o šis žingsnis itin reikšmingas plėtojant olimpizmo

idėjas Europos žemyne.

Konferencijoje pranešimą apie Lietuvos olimpinės akademijos veiklą skaitė LOA viceprezidentas prof. Algirdas Raslanas (nuotraukoje). Plačiau apie konferenciją – kitame „Olimpinės panoramos“ numeryje.

OLIMPINĖ PANORAMA

33

Pamąstymai

Kodėl krepšinyje nelieka taktikos?

Kaip įprasta birželis krepšinio mėgėjų dėmesį traukė finalinėmis aistromis. Dažnas mūsų sirgalius, atslūgus Eurolygos karštinei, savo laiką dalijo LKL ir NBA kovoms.

Dr. Dainius Genys VDU sociologas

ESPN.com nuotr.

„Cavaliers“ lyderis L.Jamesas ir „Warriors“ snaiperis S.Curry

Didelių staigmenų nė vienoje paminėtoje lygoje neužfiksuota. Beveik visiems buvo aišku, kad Lietuvos krepšinio lygos finale žais „Žalgiris“ ir greičiausiai vėl iškovos LKL čempionų žiedus. Tik šiek tiek buvo netikėtas finalo varžovas – Panevėžio „Lietkabelio“ komanda.

Taip pat mažai kas abejojo, kad galingiausios pasaulio krepšinio lygos NBA finale vėl išvys praėjusių metų finalo dalyvių „Golden State Warriors“ ir „Cavaliers“ klubų akistatą. Mintis, kuria ketinu pasidalyti su skaitytojais, dingtelėjo stebint NBA kovas. Čia paraleles tarp vietinių ir už Atlanto verdančių įvykių baigsiu ir dėmesį nukreipsiu į reikalo esmę.

Kaip atsitiko, kad krepšinyje beveik neliko taktikos? Ir kuo čia dėta statistika? Šių metų NBA finalai buvo labai laukti: juk pirmą kartą istorijoje tos pačios komandos susitiko trečius metus iš eilės. Deja, kova vyko be didesnės intrigos. Kai kas sako, kad regėjome geriausios visų laikų „Golden State Warriors“ komandos pasirodymą. Kiti abejingai pastebi atakuojančio krepšinio banalumą...

34

OLIMPINĖ PANORAMA

Tendencija remtis žemesniu, bet greitesniu penketu nėra nauja. Akylesnis žiūrovas ir be ekspertų nuomonės regi pastaruosius kelerius metus greitėjantį krepšinį. Tačiau šiųmečiai finalai atskleidė uraganinio krepšinio kiekybinį pranašumą ir, deja, kokybinius trūkumus. Juk nepriklausomai nuo simpatijų ar antipatijų „Cavs“ komandai dera pripažinti, kad ji nėra nei silpna, nei bloga. Rytų konferencijoje ji tiesiog nušlavė savus varžovus. Komandos, kurios didįjį trejetą sudaro bene geriausias įžaidėjas, bene geriausias universalus sunkusis puolėjas ir bene geriausias pasaulio krepšininkas apskritai, niekaip nepavadinsi prasta. Ir ši komanda neturėjo šansų.

Galutinis serijos rezultatas – 4:1. Intriga mezgėsi vos dvejose rungtynėse.

Dar prieš kelerius metus buvo smalsu regėti tokio žaidimo plėtrą. Tuomet jis paįvairino krepšinį, nes buvo beįsitvirtinanti kita tendencija – paremta brutalia jėga. Ėmė atrodyti, kad tik ypatingų fizinių duomenų vyrukai gali nugalėti. Ir staiga mažieji „Warriors“ broliai netruko paneigti prognozes ir įtvirtinti kitokį pergalės receptą. Tačiau ilgainiui vaizdelis darosi nebe toks įdomus.

Viskas gražu, kai žaidėjai pataiko, kartais net ir neįtikėtinus metimus, bet kai kamuolys lekia pro šalį, žaidimas ima priminti kakofoniją. Kaskart sutrinki, kai komandai žūtbūt reikia taškų, o žaidėjai renkasi tą pačią nutrūktgalviškų metimų taktiką. Akyse mąžta gebėjimas pelnyti taškus tiksliai tuomet, kai jų ypač reikia. Viskas gana paprasta: kai neblogas pataikymų procentas, nesunku apskaičiuoti, kaip dažnai reikia mesti, siekiant apžaisti tikslesnį, bet lėtesnį varžovą.

Uraganinio krepšinio taktika itin paprasta – bėgi, meti, kovoji dėl atšokusių kamuolių ir vėl meti. Tokio žanro garbintojai suskubs pastebėti – juk reikia pataikyti. Taip, tai tiesa. Bet juk taiklumas visada buvo esminis krepšinio elementas. Palyginti skirtingų laikmečių statistiką, itin įspūdingų šuolių nematyti. Pataikymo procentai skiriasi nestipriai, tačiau kamuolio išmetimų skaičius yra fenomenalus. Šiandien gyvename duomenų pasaulyje, tad nieko keista, kad naujausios technologijos ir įmantriausi analitiniai pjūviai ima dominuoti ne tik sporte, bet ir kitose gyvenimo srityse – ekonomikos, politikos, švietimo ir t.t. Statistinė analizė suteikia naujoviškos informacijos ir apie krepšinį, atitinkamai tai leidžia netradiciškai modeliuoti žaidimą. Naujojo tipo duomenų gausa itin pasitarnauja žaidimo analizei bei įvairiausiems palyginimams. Gilėjančiu ryšiu tarp gausėjančios statistinės analizės ir tikimybių prognozėmis paremto puolimo stebėtis nereikėtų. Statistika iškalbingai parodo žaidimo niuansus, bet neatskleidžia kokybinio dėmens. Šiandieninis krepšinis, ypač NBA, paremtas statistiniais skaičiavimais, kiek kartų reikia išmesti kamuolį, kad pavyktų surinkti daugiau taškų, o ne taktika, kokiu būdu pelnyti taškus.

Gal reikėtų atskirai pasiginčyti, ar krepšinis dėl to tampa įdomesnis?

36

OLIMPINÄ– PANORAMA