Olimpinė panorama 2017 07

2017 m. liepa Nr. 7 (95)

Olimpinis festivalis Iš Dėro – su aukso ir sidabro medaliais

OLIMPINĖ PANORAMA

1

2

OLIMPINÄ– PANORAMA

TURINYS

TURINYS 18

20

23

5 6 16 18 20 23 26 28 30 34

Skaitytojams

LTOK prezidentės mintys

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalas Leidžiamas nuo 2003 m.

Nr. 7 (95), 2017 m.

Olimpinis festivalis

Pratęstos krepšinio šalies tradicijos

Pamąstymai

Olimpinio sporto pokyčiai

Sukaktis

Dovanos žolės riedulio puoselėtojams

Atgarsiai

Lietuva išlaikė sunkų egzaminą

Žaidynės

Pasaulio lietuvius subūrė sportas

Kursai

Miklino ranką ir sėmėsi žinių

Žvilgsnis Šviesi ateitis

Kronika

LTOK įvykių dienoraštis

Sena nuotrauka Nugalėtojai neteisiami

VIršelyje Europos jaunimo olimpinio festivalio čempionai Lietuvos krepšininkai ir vicečempionė dziudo imtynininkė Justina Kmieliauskaitė Vytauto Dranginio nuotr.

redaktorius

Bronius Čekanauskas

Autoriai

Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Bronius Čekanauskas Algirdas Raslanas Artūras Poviliūnas Milda Dainiūtė

fotografai Alfredas Pliadis Vytautas Dranginis

28

maketuotojas Artūras Gimžauskas

kontaktai

Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius panorama@ltok.lt

Interneto svetainė www.ltok.lt

spausdina 34

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

tiražas

4000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899 Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

3

SKAITYTOJAMS

Festivalyje – olimpinių žaidynių dvasia DAINA GUDZiNEVIČIŪTė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Liepos mėnesį Vengrijos mieste Dėre vykusiame XIV Europos jaunimo olimpiniame festivalyje mūsų krepšininkai tapo čempionais, o dziudo imtynininkė Justina Kmieliauskaitė iškovojo sidabro medalį.

Sveikinu ir juos, ir greta pakylos ketvirtoje vietoje likusias sportininkes – dviratininkę Akvilę Giedraitytę bei plaukikę Kotryną Teterevkovą. Taip pat sveikinu penktą vietą užėmusias krepšininkes ir bėgiką Dovidą Petkevičių, dvi šeštąsias vietas pelniusią kanojininkę Gabrielę Čerepokaitę ir kitus, atidavusius visas jėgas varžybose, pagerinusius asmeninius rezultatus. Akvilei iki bronzos medalio alinančiose lenktynėse pritrūko vos pusės sekundės. Apmaudu.

Bet manau, kad ši jaunoji dviratininkė iškovos dar ne vieną pergalę, nes jau dabar moka ir pralaimėti. „Nepasisekė šiandien – pasiseks kitą kartą“, – sakė Akvilė po sunkių lenktynių.

Europos olimpinių komitetų rengiami Europos jaunimo olimpiniai festivaliai yra įsitvirtinę kaip svarbūs sporto renginiai, skatinantys jaunimą rimtai sportuoti ir siekti aukšto meistriškumo. Tai pirmoji olimpinė pakopa, puiki tarptautinė praktika jauniesiems sportininkams. Čia jie gali pajusti ir olimpinę dvasią, ir rimtą konkurenciją. Delegacijos gyvena olimpiniame kaimelyje, drauge valgo milžiniškoje valgykloje, kartu su kitų šalių sportininkais autobusais keliauja į varžybas. Skirtingų sporto šakų atstovai čia pirmą kartą susiburia į vieną tvirtą kolektyvą, palaiko vieni kitus varžybose, sveikina su pergalėmis, paguodžia pralaimėjusius.

Festivalyje turėjau garbingų pareigų – teko apdovanoti dziudo imtynių, baidarių ir kanojų irklavimo varžybų nugalėtojus. Mačiau, kaip džiugiai spindi medalius laimėjusių sportininkų akys, kaip jie nori kuo greičiau gauti tą apdovanojimą – regis, įmanytų, patys nuo padėklo jį pasiimtų. Mačiau ir pralaimėjusiųjų vaikiškas ašaras. Gaila jų, bet toks jau tas sportas.

Dalyvavau šeštame olimpiniame festivalyje, todėl galiu teigti, kad šie renginiai kaskart tobulėja: gerėja sporto bazės, kaip ant mielių auga jaunųjų sportininkų meistriškumas. Kiek teko kalbėtis su kolegomis, visi savo šalyse jaučia palaikymą ir savo valdžios dėmesį jaunimo sportui. Pasirengti festivaliams skiriamos didžiulės lėšos. Mes, deja, savo sporto valdžios dėmesiu pasigirti negalime. Šiam olimpiniam festivaliui mūsų sportininkai rengėsi ir į Dėrą vyko tik Lietuvos tautinio olimpinio komiteto bei federacijų lėšomis. Anksčiau Lietuvos olimpinis sporto centras bent komandiruodavo medikus, o šįkart ir už juos teko mokėti. Prieinama net iki kuriozų: Kauno medicinos sporto centro direktorė Alma Kajėnienė, nepakeičiama ir jaunųjų, ir tikrų mūsų olimpiečių daktarė, į Dėrą vėl vyko atostogų sąskaita.

Bet ką čia verkšlenti – yra kaip yra. Verčiau pasidžiaukime puikiais vengrų gebėjimais nedideliame mieste Dėre, tokiame kaip mūsų Panevėžys, surengti olimpinį festivalį. Ta proga Dėre pastatytas tikras olimpinis sporto centras: po vienu stogu yra dziudo, gimnastikos arenos, kurias lengvai galima pritaikyti kitoms sporto šakoms. Medicinos centras, poilsio kambariai, kavinė. Greta atviras teniso aikštynas, kurio kelios aikštelės iki žiemos atsidurs ir po stogu. Už kelių metrų – lengvosios atletikos stadionas su treniruočių aikšte, už keliolikos metrų – uždaras 50 m plaukimo baseinas.

Dėras gali surengti Europos jaunimo olimpinį festivalį, o Vilnius negalėtų. Vengrai neslepia ambicijų ateityje surengti ir vasaros olimpines žaidynes.

Tikiu, kad tokiai sportiškai šaliai pavyks įgyvendinti ir šią svajonę. Pirmą olimpinių sporto renginių pakopą jie įveikė šauniai.

Kiek teko kalbėtis su kolegomis, visi savo šalyse jaučia didžiulį palaikymą ir savo valdžios dėmesį jaunimo sportui.

Pasirengti festivaliams skiriamos didžiulės lėšos.

Mes, deja, savo sporto valdžios dėmesiu pasigirti negalime.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

Vytauto Dranginio nuotr.

Olimpinis festivalis

Palydos LTOK kieme

Pratęstos krepšinio šalies tradicijos Liepos 23–29 d. Vengrijos mieste Dėre (Gyor) vyko XIV Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis.

Iš jo lietuviai parsivežė aukso ir sidabro medalius.

Bronius Čekanauskas

70 Lietuvos sportininkų dalyvavo aštuonių sporto šakų – baidarių ir kanojų irklavimo, dviračių sporto, dziudo, gimnastikos, krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo ir teniso varžybose.

Tai buvo gausiausia Lietuvos sportininkų delegacija per visą Europos jaunimo olimpinių festivalių istoriją. Anksčiau daugiausia mūsiškių – 64 rungtyniavo 2007-aisiais Belgrade. Lietuva Dėre turėjo dvi žaidimų komandas – vaikinų ir merginų krepšinio rinktines. Gausios buvo mūsų lengvaatlečių, plaukikų komandos (po 10 sportininkų, po 5 merginas ir vaikinus). Baidarių ir kanojų irklavimo varžybose, dviratininkų lenktynėse (3+3) ir dziudo imtynėse (4 vaikinai ir 2 merginos) dalyvavo po šešis Lietuvos sportininkus. Rinktinėje buvo po keturis tenisininkus (2+2) bei gimnastus (3 merginos ir 1 vaikinas).

Prognozės Likus dešimčiai dienų iki kelionės į Dėrą LTOK olimpinio sporto direktorius Einius Petkus ir jo pavaduotojas Kazys Steponavičius su sporto šakų federacijų atstovais bei treneriais aptarė pasirengimą olimpiniam festivaliui. Sporto šakų atstovai informavo apie planuojamus rezultatus.

6

OLIMPINĖ PANORAMA

Lietuvos plaukimo federacijos atstovas olimpietis Saulius Binevičius sakė, kad sportininkams keliamas tikslas patekti į keturis finalus ir aštuonis pusfinalius.

Rinktinės lyderiai – krūtine plaukianti KotrynaTeterevkova, plaukikai nugara Arijus Pavlidi ir Paulina Pekūnaitė bei laisvuoju stiliumi plaukiantis Titas Smailys.

Lengvaatlečių trenerė Audra Gavelytė pasiguodė, kad prieš pat festivalį traumą patyrė pajėgus disko metikas Karolis Gelažius. Trenerės nuomone, keli sportininkai gali pretenduoti į aukštas vietas, visų pirma tai šuolininkė į aukštį Amelita Taujanskaitė, ieties metikė Meda Majauskaitė.

Dziudo rinktinės treneris Vasilijus Rybinas didžiausias viltis siejo su merginomis Justina Kmieliauskaite ir Aida Vasiliauskaite, kurios jau spėjo gerai užsirekomenduoti tarptautinėse varžybose, o tenisininkų treneris Šarūnas Kulnys kaip lyderį įvardijo Matą Vasiliauską.

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Romualdas Petrukanecas džiaugėsi, kad jų sporto šakos atstovai šiame festivalyje gavo maksimalią kvotą ir siunčia net šešis sportininkus, iš kurių trims prognozuoja vietą finale. Beje,

Įdomu Atidarymas Per atidarymo iškilmes deglą su festivalio ugnimi stadione nešė įvairių kartų Vengrijos olimpiniai čempionai. Beje, pagal laimėtų olimpinių medalių skaičių vengrai yra aštunti pasaulyje. Į simbolinį Y raidės bokštą deglą pakėlė akrobatai. Ugnį uždegė penkis kartus olimpinė plaukimo čempionė Krisztina Egerszegi. Po to dar koncertavo garsūs vengrų estrados meistrai, o stadiono aikštėje, kur stovėjo delegacijos, vyko ženkliukų mainai ir net šokiai.

Olimpinis festivalis

festivalyje finaluose kovojo tik po keturis sportininkus. Tas aukštas vietas R.Petrukanecas prognozavo Gabrielei Čerepokaitei, Jonui Veitui bei Armandui Žumbiui.

Lietuvos dviračių sporto federacijos generalinė sekretorė Rasa Ališauskienė džiaugėsi, kad jaunieji dviratininkai jau turėjo galimybę išbandyti dviračių trasą Dėre. R.Ališauskienės nuomone, dviratininkės kovos dėl 3–15 vietų, vaikinų komandos lyderis – Povilas Grabauskas.

Lietuvos krepšinio federacija visada rinktinėms planuoja vietas penketukuose. Merginų varžovės grupėje – Čekijos, Vokietijos ir Vengrijos komandos, vaikinų – Estijos, Turkijos ir Vengrijos rinktinės. Kitoje merginų grupėje – Baltarusija, Turkija, Ispanija, Italija, vaikinų – Bosnija ir Hercegovina, Italija, Kroatija bei Suomija. Į pusfinalius patenka dvi komandos. Abi mūsų rinktinės prieš pat kelionę į Dėrą Kaune laimėjo Baltijos taures.

V.Paketūras lėktuve sveikina krepšininkę su gimtadieniu

Lietuvos gimnastikos federacijos generalinis sekretorius Algimantas Prunskas medalių nežadėjo, bet patikino, kad sportininkai sieks geriausių asmeninių rezultatų.

Federacijų atstovai dėkojo LTOK už sudarytas geras pasirengimo festivaliui sąlygas. Tokios buvo prognozės. O kaip jos pildėsi Dėro sporto arenose?

Palydos Liepos 18 d. LTOK kieme vyko Lietuvos delegacijos palydos. Jose dalyvavo ir sportininkams sėkmės linkėjo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas, Vengrijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Zoltanas Jancsi, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. „Nepamirškite – jūs atstovaujate Lietuvai, jūs atstovaujate patiems sau, taip pat ir mums visiems, jau baigusiems savo sportinį kelią“, – priminė V.Adamkus. D.Gudzinevičiūtė sakė, kad ji pasitiks jaunuolius Vengrijoje – LTOK prezidentė į Dėrą išvyko automobiliu. „Kaskart išlydėdama sportininkų delegacijas linkiu vadovautis olimpiniu principu: svarbiausia yra dalyvauti ir nugalėti patį save. Linkiu, kad jūs parodytumėte tai, ką mokate, ir dar truputį daugiau“, – linkėjo LTOK prezidentė.

J.Petrauskienė įteikė Lietuvos trispalvę rinktinės vėliavnešiui krepšininkui Laurynui Vaištarui. „Man didelė garbė ir atsakomybė nešti Lietuvos vėliavą.

Dalyvauti olimpinėse žaidynėse yra kiekvieno sportininko svajonė. Tačiau dabar esame labai laimingi, nes atstovausime Lietuvai savo amžiaus olimpiniame festivalyje. Mums vien dalyvauti negana – stengsimės ir kovosime dėl aukščiausių vietų“, – žadėjo L.Vaištaras.

Sutikimas Vienos oro uoste

40 min. Kelionė autobusu – dar apie pusantros valandos. į Vieną atskrido lengvaatlečiai, krepšininkai, gimnastai, tenisininkai, dziudo imtynininkai, baidarių ir kanojų irkluotojai. Olimpiniame kaimelyje Dėre prie jų prisijungė Slovėnijoje ir Belgijoje paskutines treniruočių stovyklas rengusios plaukikų ir dviratininkų rinktinės. Tie, kurie į Dėrą vyko iš Vilniaus, kelionėje sugaišo devynias valandas. Kadangi beveik vienu metu į kaimelį atvyko kelios delegacijos, dar gerą valandą teko palaukti prie patikros punktų. Bet, kaip sakė treneriai jauniesiems sportininkams, geriau čia sugaišti ir ramiai gyventi.

Z.Jancsi linkėjo Lietuvos sportininkams pačių geriausių rezultatų ir malonios viešnagės jo šalyje. Pasak ambasadoriaus, Dėras gerai pasirengė festivaliui – lietuviai jame turėtų jaustis kaip namie.

Kambariai, kaip ir buvo sakyta, pasirodė ankšti. O kai kam, pavyzdžiui, beveik 140 kg sveriančiam galingam rutulio stūmikui Dominykui Čepiui, ir lova nelabai patogi. Užtat valgykloje vengriškas maistas skanus. Lietuvos delegacija per tris aukštus gyveno viename iš Szechenyi Istvano universiteto studentų bendrabučių.

Kelionė Mūsų delegacija liepos 22 d. į festivalį iš Kauno skrido lėktuvu į Austrijos sostinę Vieną, o iš ten į Dėrą keliavo dviem autobusais. Skrydžio trukmė – 1 val.

Gera nuotaika jaunimas spinduliavo visos kelionės metu, o lėktuve net ovacijos kilo. LTOK darbuotoja olimpinė čempionė Vida Vencienė, dirbusi mūsų misijoje, sutarė su lainerio vadu, kad tas per mikrofoną OLIMPINĖ PANORAMA

7

Olimpinis festivalis Lietuvos delegacija festivalio atidarymo parade

pasveikintų penkioliktą gimtadienį minėjusią krepšininkę iš Marijampolės Rebeką Marią Kinkevičiūtę.

Kai nuskambėjo sėkmės visai Lietuvos delegacijai ir sukaktuvininkei linkintys žodžiai, kai LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras merginai įteikė suvenyrų, tada ir nugriaudėjo plojimai. Plojo visi tuo lėktuvu skridę žmonės. Kaip sakė sportininkė, jai tai buvo didžiulė staigmena. Beje, buvo mūsų delegacijoje ir tokių, kurie lėktuvu skrido pirmą kartą, bet darniame būryje baimės nejautė.

Džiugiomis šypsenomis nušvito visų veidai, kai Vienoje tarp sutinkančiųjų visi pamatė su Lietuvos vėliava stovinčią LTOK prezidentę D.Gudzinevičiūtę, užsienio ryšių direktorę Vaidą Masalskytę, misijos vadovus. Kaip minėta, juodvi į olimpinį festivalį atvyko automobiliu iš Lenkijos, kur Vroclave dalyvavo Pasaulio sporto žaidynių atidaryme bei susitikime su TOK prezidentu Thomu Bachu. Vienoje, o vėliau ir Dėre, pasitiko ne tik šypsenos, bet ir daugiau kaip 30 laipsnių šiluma. Dar oro uoste misijos vadovai visiems išdalijo akreditacijas.

Atidarymas Liepos 23 d. olimpinio festivalio atidarymo iškilmės vyko ETO stadione. Dieną Dėre nušniokštė liūtis, festivalio dalyvius pasveikino skardus griaustinis. Per atidarymo iškilmes 20 tūkst. žiūrovų galinčiame priimti stadione jokie lietūs šventės negadino.

Pirmą kartą Europos jaunimo olimpinių festivalių istorijoje į tradicinį sportininkų paradą delegacijos žygiavo ne iš stadiono prieigų, o iš tribūnų, kuriose patogiai sėdėdamos stebėjo įspūdingus baleto meistrų, šokėjų, oro ir dviračių akrobatų pasirodymus bei oficialią ceremoniją. Pasirodė Dėro filharmonijos orkestras, nacionalinio teatro trupė, Vaskako lėlių teatras, festivalio himną parašiusi grupė „The Biebers“. Tribūnose buvo išdalyta 16 tūkst. apyrankių, kurios, valdomos kompiuterio, ant žiūrovų rankų pagal muziką nušvisdavo vis 8

OLIMPINĖ PANORAMA

kitomis spalvomis. Buvo pakeltos Vengrijos, Europos olimpinių komitetų bei Tarptautinio olimpinio komiteto vėliavos, sugroti himnai. Ilgas sveikinimo kalbas sakė Dėro meras, šio festivalio organizacinio komiteto pirmininkas Zsoltas Borkai, Europos olimpinių komitetų laikinasis vadovas Janezas Kocijančičius bei Vengrijos nacionalinės plėtros ministras Miklosas Sesztakas. Priesaikas davė sportininkų, trenerių ir teisėjų atstovai. Ir prasidėjo spalvingas sportininkų paradas.

Gausi mūsiškių delegacija į stadioną įžengė su daina „Ant kalno mūrai“. Lietuvos vėliavą nešė krepšininkas L.Vaištaras. Garbės svečių tribūnoje, kurioje atidarymo iškilmes stebėjo ir LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė bei generalinis sekretorius V.Paketūras, plevėsavo vienintelė vėliava. Žinoma, ji buvo Lietuvos. Įdomiai buvo uždegta festivalio ugnis. Stadione deglą nešė įvairių kartų Vengrijos olimpiniai čempionai.

Beje, pagal laimėtų olimpinių medalių skaičių vengrai yra aštunti pasaulyje. Į simbolinį Y raidės bokštą deglą pakėlė akrobatai. Ugnį uždegė penkis kartus olimpinė plaukimo čempionė Krisztina Egerszegi. Po to dar koncertavo garsūs vengrų estrados meistrai, o stadiono aikštėje, kur stovėjo delegacijos, vyko ženkliukų mainai ir net šokiai.

Po visų iškilmių sportininkai operatyviai autobusais buvo išvežti į kaimelį. Kitą rytą jau laukė varžybos. Pirmieji iš mūsiškių jas pradėjo plaukikai ir tenisininkės.

Olimpinis festivalis

Dziudo

Medalių sausrą nutraukė Justina Lietuvos dziudo imtynininkė Justina Kmieliauskaitė pirmoji iš mūsų delegacijos iškovojo medalį Dėre.

Daugumai lengvesnių svorių imtynininkų pasitraukus iš varžybų po pirmosios kovos, treneriai Rasa Steponaitytė ir Vasilijus Rybinas visas viltis siejo su sunkiausios kategorijos (per 70 kg) atstove elektrėniške J.Kmieliauskaite.

Justina pirmą varžovę slovakę D.Bohins nugalėjo už išlaikymą gaudama „ippon“ įvertinimą. Antroji kova truko visas 4 minutes – judri kroatė H.Vukovič grūmėsi agresyviai. Justinai ant kaktos pasirodžius kraujui kova buvo kuriam laikui sustabdyta. Gerai, kad medikams pavyko greit sustabdyti kraujavimą.

Po pertraukėlės mūsiškė pelnė tašką ir galėjo džiaugtis antra pergale.

Pusfinalyje lietuvė susitiko su Vengrijos atstove P.Farago. Nepaisant gausaus vietos žiūrovų palaikymo, Justinai pavyko išplėšti pergalę, užtikrinusią sidabro medalį. Džiugu, kad ir teisėjas nepasidavė spaudimui, nepridalijo įspėjimų. Finalinėje kovoje su gruzine Sophio Somkhishvili metais vyresnė ir dar sunkesnė Europos čempionė buvo ir stipresnė.

J.Kmieliauskaitė gyvena ir jau dešimt metų dziudo treniruojasi Elektrėnuose pas trenerius Ramūną Žemaitaitį ir Gintautą Akelį. Mokosi „Versmės“ gimnazijoje. Kad olimpinis festivalis yra su niekuo nepalyginamos jaunimo

J.Kmieliauskaitė kovoja su vengre

varžybos, Justinai sakė jos brolis Antanas, kuris prieš dvejus metus olimpiniame festivalyje Tbilisyje kovojo dėl imtynių bronzos medalio, bet pralaimėjo.

Paskutinis iš vaikinų ant tatamio žengė Deivis Čiaučionas (iki 90 kg). Pirmasis jo varžovas – gruzinas M.Bakauris.

Pralaimėjo Deivis aiškia persvara anksčiau laiko („ippon“). Gruzinas pateko į pusfinalį ir suteikė mūsiškiui šansą pakovoti dėl bronzos medalio. Deja, ir tuo šansu pasinaudoti nepavyko. Paguodos turnyre lietuvį gražiu metimu nugalėjo Kosovo atstovas S.Zeka.

Na, o pirmasis iš Lietuvos dziudo imtynininkų ant tatamio žengė Dariušas Rogoža (iki 66 kg). Pirmąją kovą prieš slovaką D.Mlynaricių mūsiškis laimėjo

gaudamas „ippon“ įvertinimą, tačiau antroje jam teko pripažinti K.Galstiano iš Rusijos pranašumą – šįkart rusui davė tą patį „ippon“. Rusijos imtynininkas vėliau kitą kovą pralaimėjo, todėl Dariušas savo pasirodymą festivalyje baigė.

Dar trys Lietuvos atstovai pralaimėjo pirmąsias kovas: Edvardas Sagalecas (iki 73 kg) – armėnui S.Gevorgianui, Deividas Matusevičius (iki 81 kg) – žydui S.Gurevičiui, Aida Vasiliauskaitė (iki 63 kg) – J.Crisostomo iš Portugalijos. Treneris V.Rybinas skundėsi tarptautinių varžybų stoka ir pripažino, kad imtynininkai nesugeba susikoncentruoti kovai. „Manau, tokio amžiaus sportininkams reikia daugiau tarptautinių varžybų ir nuolat su jais dirbančio psichologo. Kitos šalys juos turi“, – sakė treneris.

Tenisas Du Matai – Bružas ir Vasiliauskas (dešinėje)

Laukėme daugiau pergalių Merginų teniso turnyre lietuvės pralaimėjo pirmus susitikimus: Fausta Zykutė 4:6, 0:6 vengrei L.Janosi, Otilija Norkutė 4:6, 2:6 latvei K.Bartonei. Merginos dar žaidė dvejetą. Pirmoji pergalė prieš čekes joms buvo įskaityta be kovos – viena iš varžovių susirgo. Antrame rate lietuvės neatsilaikė prieš vokietes – 1:4, 1:4.

Pergale turnyrą pradėjo Matas Bružas: pralaimėjęs pirmą setą Vokietijos atstovui B.J.Sanchezui-Martinezui 2:6, jis sugebėjo susikaupti ir laimėti kitus du – 6:0, 6:1. Antrame rate M.Bružas nugalėjo airį C.Gannoną – 6:1, 6:7, 6:1. Po kelių valandų jam vėl teko žaisti su armėnu A.Soghojanu. Pralaimėjo po atkaklios kovos – 4:6, 3:6. Mūsų rinktinės lyderis Matas Vasiliauskas varžybas pradėjo nuo antrojo rato. Deja, ten jas ir baigė,

neatlaikęs ilgų turko K.Cepelio atakų – 4:6, 6:7. Dvejetą mūsų Matai pirmame rate pralaimėjo šveicarams – 0:4, 4:0, 6:10.

Treneris Henrichas Gotovskis, vertindamas lietuvių pasirodymą, sakė: „Merginos

sužaidė neblogai, pagal savo galimybes, joms jokių priekaištų neturiu. Vaikinai, manau, neišnaudojo galimybių. Gal veikė jaudulys, blaškė ir nervino ilgas laukimas – praktiškai nė vienas mačas neprasidėjo numatytu laiku.“

OLIMPINĖ PANORAMA

9

Olimpinis festivalis

Krepšinis

Pratęsė čempioniškas tradicijas Lietuvos krepšininkai ketvirtą kartą tapo Europos jaunimo olimpinių festivalių čempionais. Tačiau pirmą kartą po dviejų pratęsimų. Mūsiškiai laimėjo 103:101.

Iki ketvirtojo kėlinio pabaigos likus žaisti tris su puse minutės Lietuvos krepšininkai turėjo 10 taškų persvarą, bet ją iššvaistė. Likus 10 sek. turkas metė dvi baudas, pataikė vieną – 76:79. Kartu su sirena meistrišką tritaškį iš krašto pelnė Modestas Kancleris ir išplėšė pratęsimą – 79:79.

Pirmojo pratęsimo pabaigoje atrodė, kad pergalė jau tikrai mūsų. Likus 3,8 sek. Lietuvos komanda pirmavo – 87:84. Kamuolys varžovų. Ir tada tritaškį iš fantastikos srities pataikė mažiausias turkų gynėjas – 87:87.

Antrasis pratęsimas. Jo pradžioje penktą baudą gavo 45 min. be keitimo žaidęs vidurio puolėjas Marekas Blaževičius. Bus sunkiau, bet mūsų krepšininkai jau ant bangos. Aikštelėje ima siausti Nojus Pankratjevas, dar vieną svarbų tritaškį pataiko M.Kancleris. Kojos vėl vos nepakiša netaikliai mėtomos baudos. Likus keliolikai sekundžių Ąžuolas Tubelis atkovojo dar vieną kamuolį – jau dešimtą – ir gavęs per rankas stojo mesti baudų. Pataikė vieną – 102:99.

Turkai atsakė dvitaškiu. Dar vieną baudą iš dviejų pataikė M.Kancleris – 103:101. Ir pagaliau aidi sirena, skelbianti Lietuvos krepšininkų pergalę.

Dar derėtų prisiminti keletą svarbių faktų. Pirmasis iš nesenos istorijos: grupės rungtynėse turkams buvome triuškinamai pralaimėję – 67:98.

Finale 6 min. peties traumą patyrė Adas Šimonis. Buvo atkarpa, kai varžovų krepšį taikliai atakavo vienas Ą.Tubelis: iš eilės pelnė 9 taškus, o po N.Pankratjevo tritaškio pridėjo dar vieną tritaškį su bauda. Mūsiškiai užtikrintai laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių – 72:63, bet netaikliai mėtė baudas – iš 60 pataikė 37 kartus. Šiose rungtynėse taškus pelnė: N.Pankratjevas – 31 (atliko 6 rezultatyvius perdavimus ir atkovojo 8 kamuolius), Ą.Tubelis – 22, M.Kancleris – 19 (12 atk. kam.), Laurynas Vaištaras – 12 (5 rez. perd., 7 atk. kam.), M.Blaževičius – 9 (13 atk. kam., 5 blokai), Tomas Zubrys – 4, Erikas Jermolajevas, A.Šimonis ir Ignas Goliančikas – po 2. Čempionais tapo ir Lukas Kreišmontas bei tądien nežaidę Gabrielius Čelka, Ernestas Naruševičius.

10

OLIMPINĖ PANORAMA

Pergalės džiaugsmas

Komandos vyriausiasis treneris Edvinas Justa, jo asistentas Virgilijus Lapis.

Turkų komandai 32 taškus pelnė O.Kucukas, 21 – A.Cede. Lietuvos krepšinio federacijos delegato olimpiniame festivalyje Rolando Radvilos nuomone, geriausiai Dėre žaidė N.Pankratjevas.

Po rungtynių E.Justa prisiminė, kad jo vadovaujamai komandai yra tekę žaisti ir tris pratęsimus: „Džiugu, kad po pralaimėjimo turkams grupėje pavyko vyrus nuteikti kovai finale.

Mes gerai išanalizavome priešininkų žaidimą. O jie gal vėl tikėjosi lengvos pergalės? Dėre mūsų komanda brendo, vyriškėjo, įgijo pasitikėjimo savo jėgomis prieš Europos šešiolikmečių čempionatą.“ Ą.Tubelis – metais jaunesnis už komandos draugus. Tai iš kur tiek drąsos finale? „Pirmi sėkmingi pataikyti metimai suteikė pasitikėjimo.

Jaučiau trenerio ir komandos draugų palaikymą, todėl ir atakavau drąsiau nei ankstesnėse rungtynėse“, – paaiškino vaikinas.

Bronzos medalius laimėjo kroatus nugalėję suomiai – 56:53.

Sėkmingai turnyro pabaiga susiklostė ir Lietuvos merginoms. Žaisdamos dėl 5–8 vietos jos laimėjo abejas rungtynes. Nors sakoma, kad antrą kartą tame pačiame turnyre įveikti tą pačią komandą yra sunkiau, bet mūsų krepšininkės čekes nugalėjo užtikrintai – 67:55. Rezultatyviausiai žaidė Agnesė Garčinskaitė – 15 taškų, Dovilė Jankauskaitė pridėjo 8, Brigita Sinickaitė, Saulė Kaupytė, Justina Miknaitė ir Dominyka Paliukytė – po 7, Simona Visockaitė ir Gedvilė Savostaitė – po 6. Rinktinės treneriai – Tadas Stankevičius ir Rokas

Kondratavičius. Komandoje dar žaidė: Elzė Motekaitytė, Rebeka Kinkevičiūtė, Vestina Keburytė ir Šeila Gudinskaitė. „Gal įsižaidėm? – pasibaigus turnyrui nusišypsojo treneris T.Stankevičius. – Nelabai tikėjau, kad iškovosime tris pergales, užimsime penktą vietą. Čia mes daug eksperimentavome, mokėmės, tvirtėjome. Didžiųjų Europos valstybių geriausi moksleivių amžiaus krepšininkai, surinkti iš visos šalies, kelerius metus gyvena drauge po vienu stogu, lanko tą pačią mokyklą, po du kartus per dieną treniruojasi. Tik tada galima išugdyti pajėgias šešiolikmečių– aštuoniolikmečių komandas. Kol to nebus Lietuvoje, kasmet bus vis sunkiau rungtyniauti su kitomis komandomis.“ T.Stankevičiaus nuomone, geriausia šios komandos žaidėja buvo jos kapitonė S.Kaupytė. Čempionėmis tapo ispanės, finale nugalėjusios vengres – 73:57, o bronzą laimėjo vokietes įveikusios turkės – 63:58.

Toks buvo krepšinio turnyro finišas.

O dabar viską prisiminkime nuo pradžios.

Pertrauką paskelbė lietus Ne taip jau dažnai nutinka, kad krepšinio rungtynes salėje tektų stabdyti dėl lietaus. Bet būtent taip atsitiko Dėre per pirmąsias Lietuvos krepšininkų rungtynes su Estijos rinktine. Esant rezultatui 25:24 estų naudai keliose vietose per seno pastato stogą ėmė varvėti vanduo, teisėjams teko stabdyti rungtynes ir laukti, kol nustos lyti. Netikėta pertrauka truko ilgiau nei pusvalandį.

Mūsiškiai nesusikaupę pradėjo susitikimą ir leido varžovams nutolti – 0:7, 6:14. 15:23 – tokiu rezultatu baigėsi

Olimpinis festivalis

Minutės pertraukėlė

pirmasis kėlinys. Treneriui E.Justai ilgai nepavyko pažadinti savo vyrų.

Antrojo ketvirčio pradžioje per 5 min. estai nepelnė nė taško ir mūsiškiams pavyko persverti rezultatą. Tada į talką atėjo lietus. Po jo Lietuvos krepšininkai užtikrintai tolo nuo varžovų, kol ketvirtame kėlinyje skirtumas išaugo iki 26 taškų – 68:42. Rungtynės baigėsi rezultatu 73:49. Rezultatyviausiai mūsiškių gretose žaidė komandos kapitonas ir vėliavnešys L.Vaištaras – 16 taškų, L.Kreišmontas pelnė 12, A.Šimonis 10, E.Jermolajevas – 9.

Kai žaidžia jaunimas, visus krepšinio mėgėjus domina aukštaūgiai. Taigi mūsų komandoje aukščiausias 206 cm ūgio M.Blaževičius, atkovojęs daugiausiai kamuolių – 7. E.Naruševičiaus ūgis 205 cm, E.Jermolajevo – 204 cm. Kitose grupės rungtynėse turkai nugalėjo vengrus – 96:64.

Lietuvos merginų rinktinė pirmose rungtynėse iškovojo pergalę prieš čekes. Lietuvės pirmavo beveik visas rungtynes. Didžiausia jų persvara buvo 11 taškų – 39:28. Likus žaisti apie 2 min. čekės rezultatą išlygino – 53:53.

A.Garčinskaitė pataikė vieną baudą, o D.Jankauskaitė pridėjo du taškus iš žaidimo – 56:53. Čekės atsakė taikliu dvitaškiu. Po kelių abipusių klaidų likus žaisti dvi sekundes J.Miknaitė metė dvi baudas. Pataikė antrą – 57:55. Liko 2,1 sek. Čekijos rinktinės treneris paėmė minutės pertraukėlę. Po jos varžovės ataką pradėjo mūsiškių aikštelės pusėje. Laimei, čekių metimas buvo netaiklus.

Treneris T.Stankevičius, pagyręs merginas už kovingumą, sakė, kad buvo padaryta per daug klaidų. Rezultatyviausiai Lietuvos komandoje žaidė jos kapitonė S.Kaupytė, pelniusi 19 taškų, bei 12 pridėjusi B.Sinickaitė. Mūsų komandoje žaidė ir S.Visockaitė, Barselonos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojo Arūno Visocko dukra. Buvęs krepšininkas, beje, per savo karjerą net ketverius metus žaidęs Vengrijoje, su žmona ir jaunesne dukterimi buvo atvykęs į Dėrą stebėti Simonos ir jos komandos draugių žaidimo.

Antrose rungtynėse vengrės nugalėjo vokietes – 60:45.

Ar rezultatas atspindi pajėgumą?

Antrą turnyro dieną Lietuvos krepšininkės pralaimėjo Vokietijos rinktinei – 50:75. Po šio susitikimo krepšininkių rinktinės treneris T.Stankevičius sakė: „Rezultatas

objektyviai atspindi komandų pajėgumą. Vokietijos rinktinė šiuo metu yra visa galva aukštesnė už mūsiškę.“ Apie aukštį treneris, žinoma, kalbėjo perkeltine prasme, bet vokietės aikštelėje iš tikrųjų buvo visa galva aukštesnės už mūsiškes ir fiziškai tvirtesnės. Mūsų merginos kovojo, stengėsi, bet varžovės buvo galingesnės. Pirmose rungtynėse tas pačias vokietes vengrės įveikė 60:45, čekes nugalėjo rezultatu 87:38.

Vokietės pirmavo nuo pirmos iki paskutinės minutės. Lietuvėms pirmame kėlinyje buvo pavykę priartėti – 11:13, 14:17. Bet tai buvo viskas. Greit varžovės nutolo nepavejamai. Lietuvos rinktinėje rezultatyviausiai žaidė S.Visockaitė – 14 ir D.Jankauskaitė – 11 taškų.

Panašus scenarijus, tik šį kartą palankus mums, klostėsi ir Lietuvos krepšininkų rungtynėse su vengrais.

Mūsiškiai tikrai buvo pajėgesni, taktiškai brandesni. Jie greitai nutolo nuo varžovų – 31:6, 53:14.

Bet tada, ko gero, pagalvojo, kad pergalė jau kišenėje – ir pasipylė klaidos. Aišku, treneriai dažnai keitė žaidėjus, leido visiems pasireikšti. Ir skirtumas ėmė tirpti. Vengrai laimėjo trečią ir ketvirtą kėlinį bei išvengė sutriuškinimo. Lietuvos rinktinė laimėjo – 81:65. Daugiausiai taškų pelnė L.Vaištaras – 17, M.Blaževičius pridėjo 13, E.Jermolajevas – 9.

Ar rezultatas visada atspindi tikrąjį komandų pajėgumą? Gal ne. Jeigu nebūtų atsipalaidavęs, mūsų jaunimas galėjo šeimininkus nugalėti didesniu skirtumu. Bet treneris aikštelėje kartais įsivyraudavusio chaoso nestabdė

net minutės pertraukėle – leido krepšininkams patiems orientuotis neretai nelengvose situacijose, susivokti, kas vyksta.

Antroji pergalė užtikrino vietą pusfinalyje. Ten pateko ir antrą susitikimą laimėję turkai, kurie nugalėjo estus – 72:59.

Skirtinga nesėkmės kaina Taip trumpai būtų galima apibūdinti trečiosios krepšinio turnyro dienos rezultatus. Lietuvos merginos garbingai kovojo su pajėgia Vengrijos komanda. Ir nors mūsiškės pralaimėjo – 59:70, aikštelę paliko pakelta galva. O vaikinai po triuškinamo pralaimėjimo turkams – 67:98 ėjo iš aikštės panarinę galvas.

Lietuvės užkūrė vengrėms tikrą pirtį.

Aikštelės šeimininkėms netikėtą.

Ilgą laiką vyko apylygė kova, lietuvės pasiaukojamai gynėsi. Viena S.Visockaitė išrašė varžovėms septynis blokus. Ji buvo ir rezultatyviausia mūsų komandoje – 14 taškų. 13 taškų pelnė S.Kaupytė, dvylika – B.Sinickaitė.

Abi jos pataikė po 3 tritaškius iš 5.

Per Lietuvos ir Turkijos krepšininkų rungtynes sprendėsi, kuri komanda bus pirma, o kuri liks antra. Lauktos įdomios kovos nebuvo dėl mūsų krepšininkų kaltės. Tik pirmasis kėlinys vyko apylygiai – 17:19, o vėliau mūsų krepšininkai atrodė liūdnai. Turkai šeimininkavo po abiem krepšiais, o mūsų vaikinai klydo ir gynyboje, ir puolime. Padarytos 23 klaidos, pataikyta 17 baudų metimų iš 30, turkai po mūsiškių krepšiu atkovojo net 23 kamuolius.

Po rungtynių Lietuvos rinktinės treneris E.Justa buvo lakoniškas: „Neturiu ką

OLIMPINĖ PANORAMA

11

Olimpinis festivalis

pasakyti. Pagalvosim, pasikalbėsime su vaikinais...“ Rezultatyviausiai žaidė T.Zubrys – 15, Ą.Tubelis – 14, M.Blaževičius – 10 taškų.

Sidabrinis žingsnis Lietuvos šešiolikmečių krepšininkų rinktinė olimpinio festivalio krepšinio turnyro pusfinalyje sutriuškino suomius – 81:52 ir užsitikrino sidabro medalius.

Buvo džiugu, kad po skaudaus pralaimėjimo turkams vaikinai sugebėjo atsigauti. „Per poilsio dieną gerai padirbėjome, išanalizavome suomių žaidimą. Ir rezultatas matosi“, – sakė treneris E.Justa.

Jau rungtynių pradžioje gera

gynyba, greitas ir įvairus puolimas leido įgyti solidžią persvarą. Pirmas kėlinys laimėtas rezultatu 26:15. Po pertraukėlės skirtumas dar padidėjo. Į didžiąją pertrauką komandos išėjo esant santykiui 47:23. Skirtumas solidus, bet prisimenant, kaip jis tirpo rungtynėse su vengrais, sakyti, kad jau laimėjome, dar buvo anksti.

Suomiai po truputį artėjo – 50:35, bet arčiau jų Lietuvos vaikinai neprisileido.

O ramesniu žaidimu vėl atšaldę šiauriečių įkarštį nutolo nepavejamai.

Rezultatyviausiai Lietuvos rinktinėje žaidė N.Pankratjevas – 19 taškų, T.Zubrys – 13, L.Vaištaras pridėjo 12, M.Blaževičius, dar atkovojęs 7

kamuolius, atlikęs 4 rezultatyvius perdavimus ir blokavęs 2 metimus, pelnė 10 taškų.

Finale teko pratęsti pažintį su turkais, kurie pusfinalyje iššvaistė turėtą 20 ir daugiau taškų persvarą, bet nugalėjo kroatus rezultatu 77:70.

Dar kartą su tomis pačiomis varžovėmis – čekėmis – teko žaisti ir Lietuvos krepšininkėms.

Pirmose rungtynėse dėl 5–8 vietų mūsiškės nugalėjo itales – 65:62.

Daugiausiai taškų italėms įmetė D.Jankauskaitė – 21, B.Sinickaitė – 10, S.Kaupytė – 7. Čekės nugalėjo baltaruses – 72:68.

Dviračių sportas

IKI medalio – pusė sekundės Dviratininkės varžybas pradėjo asmeninėmis 10 km lenktynėmis.

Akvilė Giedraitytė tarp 72 sportininkių startavo viduryje. Po finišo jos rezultatas buvo geriausias. Vėliau, vienai po kitos distanciją baigiant stipriausioms, Akvilė užleido pirmąją poziciją, paskui ir antrąją. Dar kurį laiką buvo trečia ir atrodė, kad medalis jau garantuotas. Deja, Didžiosios Britanijos atstovė finišavo puse sekundės greičiau. Ta akimirka ir atėmė iš lietuvės bronzą. Jeigu Akvilė būtų startavusi po britės, manau, ji tą laiką tikrai būtų atkovojusi. Talentingai biržietei, dabar besitreniruojančiai Panevėžyje, tai teks padaryti kitose varžybose.

Paulina Patinskaitė užėmė taip pat aukštą 12 vietą – 15 min. 49 sek.

Nugalėtojų laikai: 1. R.Blochlinger (Šveicarija) – 15 min. 17,60 sek. 2.

L.Gillespie (Airija) – 15 min. 20,53 sek.

3. E.Backstedt (Didžioji Britanija) – 15 min. 23,72 sek. 4. A.Giedraitytė – 15 min. 24,24 sek.

Trenerio Vytauto Indreliūno nuomone, trasa buvo sudėtinga, su daug žiedų.

Pūtė stiprus vėjas, dviratininkėms tikrai buvo sunku. Akvilės ir Paulinos nuomone, pritrūko tik trupučio sėkmės. „Gal geriau seksis grupinėse lenktynėse?“ – optimizmo nestokojo A.Giedraitytė.

Vaikinų pavienio starto lenktynes laimėjo danas W.B.Levy – 13 min.

12 sek. Geriausiai iš lietuvių pasirodęs Povilas Grabauskas buvo 31-mas tarp 97 dviratininkų – 14 min. 6 sek. Gytis Matusevičius liko 66-tas – 14 min.

42 sek., o Karolio Galecko laikas pats blogiausias. Vaikinas viename posūkyje

12

OLIMPINĖ PANORAMA

A.Giedraitytė

krito, susižeidė, bet sukandęs dantis pasiekė finišą.

40 km grupinėse lenktynėse tarp 72 sportininkių prie starto linijos išsirikiavo ir trys Lietuvos dviratininkės: Akvilė Giedraitytė, Paulina Patinskaitė ir Gloria van Mechelen. Trasa, trenerių tikinimu, nebuvo sudėtinga: lygi, tik su posūkiais.

Akvilė ir Paulina beveik visą distanciją važiavo priekyje, bandė suardyti grupę, o staigiu finišu pasižyminti Gloria laukė spurtui patogios akimirkos. Spurtuoti buvo sunku, nes finišo link drauge skriejo 30 dviratininkių. Likus 500 m pirmyn šovė italė, o paskui ją ir Akvilė.

Sportininkės ir jos trenerio nuomone, buvo paskubėta. Nežinau visų tų šiuolaikinių dviračių įmantrumų, bet kažkuri sportininkė palietė Glorios dviratį ir automatiškai pakeitė pavarą.

Dviratininkė jau negalėjo tinkamai finišuoti. Galutinėje įskaitoje ji liko 27ta. Po finišo buvo ašarų, nes čempione tapusią belgę L.Renders ir ji, ir Akvilė yra kelis sykius aplenkusios.

Iš mūsiškių vėl geriausiai pasirodė A.Giedraitytė – ji trylikta, P.Patinskaitė buvo dvidešimta. 31 dviratininkei buvo užfiksuotas vienodas laikas – 1 val.

8 min. 21 sek.

Į Dėrą buvo atvykę P.Patinskaitės tėvai.

Beje, jos tėvas – buvęs dviratininkas.

Na, o G.van Mechelen palaikė tėtis belgas Francis, mama lietuvė Erika ir jaunesnis brolis Vladas, jau laimėjęs ne vienerias tarptautines vaikų dviračių lenktynes. Šeima gyvena tarp Lietuvos ir Belgijos. Kaip sakė E.van Mechelen, jos vyro darbas susijęs su dviračiais, o ji yra jaunųjų dviratininkų mama. Ši šeima daug padeda jaunoms Lietuvos dviratininkėms.

Po pietų į startą stojo dviratininkai.

Lietuvos garbę gynė P.Grabauskas, G.Matusevičius ir K.Galeckas. Anksti 70 km lenktynėse nuo pagrindinės grupės pabėgo ir daugiau kaip minutės persvarą įgijo trys Rusijos ir po vieną Italijos bei Vokietijos dviratininką.

Po kurio laiko lyderiai „atkabino“ vokietį. Beveik niekas neabejojo, kad čempionu taps vienas iš trijų rusų.

Vis dėlto finiše buvo pajėgesnis italas A.Piccolo – 1 val. 37 min. 2 sek.

Aukščiausiai iš lietuvių pakilo P.Grabauskas – 45 vieta (1 val. 37 min.

54 sek.), toks pat ir 53 vietą užėmusio K.Galecko laikas, o G.Matusevičius nuotolį baigė 75-tas (1 val. 44 min.

13 sek.). Iš 106 dviratininkų finišavo 90.

Olimpinis festivalis

Plaukimas K.Teterevkova

Planai buvo optimistiniai Prieš festivalį Lietuvos plaukimo federacija ir plaukikų komandos vadovas Saulius Binevičius mūsų sportininkams planavo keturis finalus ir aštuonis pusfinalius. Po varžybų Dėre jis buvo nebe toks optimistas: „Truputį nuplaukėm...

Nežinojome daugelio varžovų pasiekimų. Savo galimybes vertinome pagal prieš pora metų vykusio festivalio finalininkų rezultatus. Pasirodo, kitų šalių plaukikai nužengė toliau nei mes. Mes turime kelis pajėgius šio amžiaus plaukikus. Visų pirma tai ketvirtą vietą plaukdama krūtine užėmusi vilnietė Kotryna Teterevkova, kitas sostinės atstovas – Arijus Pavlidi, kuris šiemet mokytis ir treniruotis pas trenerį australą vyksta į Tailandą. Neatskleidė visų savo galimybių nugara plaukianti klaipėdietė Paulina Pekūnaitė. O štai buvęs vienas iš lyderių, kuriam ir finalą planavome, panevėžietis Titas Smailys visus nuliūdino ir rezultatais, ir aikštingu charakteriu. Negaliu sakyti, kad pasirodėme gerai.“ Jau pirmąją dieną startavo šeši Lietuvos plaukikai. Geriausiai sekėsi A.Pavlidžiui. 100 m plaukimo nugara pusfinalyje jis pasiekė devintą rezultatą – 58,12 sek. ir liko per žingsnį nuo finalo. Arijus beveik sekunde pagerino savo asmeninį rekordą. Žinant tai, kad jis beveik metais jaunesnis už daugumą savo varžovų, galima prognozuoti, jog auga pajėgus plaukikas. Toje pačioje rungtyje startavęs dar vienas vilnietis Germantas Švecovas atrankoje su airiu S.McNichollu pasidalijo 18–19 vietomis – 59,10 sek.

Analogiškoje merginų rungtyje alytiškė Gabija Mankauskaitė takelyje užtruko 1 min. 6,26 sek. ir užėmė 26 vietą, o plaukikė iš uostamiesčio P.Pekūnaitė bendroje įskaitoje liko 35-a – 1 min. 7,77 sek. 31-mas 100 m plaukimo krūtine rungtyje buvo uteniškis Aleksandras Kasakovskis, o panevėžietis T.Smailys tarp 200 m laisvuoju stiliumi varžybų dalyvių liko 36-as – 2 min. 1,80 sek. Kukliai mūsiškiai pasirodė estafečių 4x100 m laisvuoju stiliumi varžybose.

Merginų komanda užėmė priešpaskutinę 21 vietą – 4 min.

3,10 sek., o vaikinai aplenkė tris varžovus ir liko keturiolikti – 3 min.

37,11 sek.

50 m laisvuoju stiliumi plaukęs T.Smailys finišavo tryliktas, jo laikas – 24,33 sek. Pusfinalyje Titas nuplaukė per 23,89 sek. ir užėmė 10 vietą.

P.Pekūnaitė, K.Teterevkova, G.Švecovas ir T.Smailys pasiekė naują 4x100 m kombinuotos estafetės Lietuvos jaunimo (iki 17 metų) rekordą. Mūsiškiai atplaukė per 4 min. 7,67 sek. ir užėmė 15 vietą tarp 28 komandų.

A.Kasakovskis 50 m laisvuoju stiliumi įveikė per 24,60 sek. (28 vieta). Liepa Kluonytė tą patį nuotolį nuplaukė per 1 min. 0,36 sek. (46 vieta), o Marija Rutkauskaitė – per 1 min.

0,53 sek. (48 vieta).

K.Teterevkovai vienintelei iš mūsiškių pavyko prasimušti į plaukimo varžybų finalą. Trečiąją festivalio dieną 100 m krūtine ji nuplaukė per 1 min. 10,61 sek. ir su ketvirtu rezultatu pateko į pusfinalį. Jame K.Teterevkova plaukė dar greičiau ir vėl su ketvirtu rezultatu pateko į finalą – 1 min. 10,36 sek.

Kotrynos laikas finale – 1 min. 10,45 sek., nuo trečią vietą užėmusios danės T.Blomsteberg mūsiškė atsiliko 0,62 sek. Čempione tapo rusė A.Makarova – 1 min. 8,96 sek. Pusę nuotolio Kotryna plaukė trečia. „Į festivalį atvykau turėdama dvyliktą rezultatą, o dabar pakilau į ketvirtą vietą. Man tai didžiulis pasiekimas tokiose svarbiose varžybose – pasigerinau asmeninį rekordą daugiau nei sekunde“, – nenusiminė Kotryna. Dėre jaunoji plaukikė pirmą kartą davė interviu. Stebėjosi, kad į ją dairosi fotoobjektyvai. Dvigubai ilgesnėje distancijoje Kotrynai sekėsi prasčiau: ji finišavo per 2 min. 40,66 sek. ir tenkinosi 24 vieta.

200 m nugara rungtyje startavo dar dvi lietuvės. Greitesnė buvo P.Pekūnaitė, nuotolį įveikusi per 2 min. 23,51 sek. ir užėmusi 22 vietą. G.Mankauskaitė liko 31-ma – 2 min. 26,91 sek. Tokio pat nuotolio plaukime kompleksiniu būdu net trimis sekundėmis savo asmeninį rekordą pagerino A.Pavlidi – 2 min.

14,29 sek. Bet prasibrauti į finalą vilniečiui to neužteko, jis liko 34-as. Šioje rungtyje varžėsi ir T.Smailys, kurio užfiksuotas rezultatas buvo 41-mas – 2 min. 18,57 sek. 400 m laisvuoju stiliumi L.Kluonytė nuplaukė per 4 min. 39,53 sek.

Nepavyko A.Pavlidžiui patekti į išsvajotą finalą ir plaukiant 200 m nugara. Įveikęs nuotolį per 2 min.

7,61 sek. jis liko keturioliktas.

G.Švecovas šioje rungtyje užėmė 28 vietą – 2 min. 11,97 sek.

100 m laisvuoju stiliumi T.Smailys nuplaukė per 53,19 sek. ir užėmė 29 vietą, o A.Kasakovskis nuotolį baigė per 53,38 sek. ir liko 31-mas.

Beveik vienodą rezultatą pasiekė 50 m laisvuoju stiliumi besivaržiusios dvi mūsiškės: Ema Guzaitė nuotolį įveikė per 28,02 sek., M.Rutkauskaitė – per 28,08 sek. Jos užėmė atitinkamai 47 bei 49 vietas. G.Švecovas 400 m kombinuotu būdu nuplaukė per 4 min. 56,64 sek. ir liko 28-tas.

Mišri estafetės 4x100 m laisvuoju stiliumi Lietuvos komanda aplenkė Graikijos, Latvijos, Portugalijos bei Liuksemburgo rinktines ir buvo keturiolikta – 3 min. 48,5 sek. Jeigu kurio nors plaukiko nepaminėjau, tą padarysiu kitame numeryje, kai paskelbsime visus rezultatus.

OLIMPINĖ PANORAMA

13

Olimpinis festivalis

Baidarių ir kanojų irklavimas G.Čerepokaitė

Naujoviška varžybų sistema Irklavimo varžybos vyko netoli kaimelio įrengtame siaurame, dirbtiniame, be vėjo kanale. Jame buvo tik keturi takai, todėl vienu metu ir lenktyniavo po keturis sportininkus. Tiek jų, o ne po aštuonis, kaip įprasta tarptautinėse varžybose ar čempionatuose, plaukė ir finaluose.

Prieš kelionę į Dėrą Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Romualdas Petrukanecas buvo nusiteikęs optimistiškai. Tuo užkrėtė ir kitus, kasdien laukusius irkluotojų medalio.

Geriausiai pasirodė du kartus – 500 ir 200 m nuotolių pusfinaliuose irklavusi šiaulietė kanojininkė Gabrielė Čerepokaitė. Į finalus jai prasimušti nepavyko. B finale ji abu kartus finišavo antra, tad galutinėje įskaitoje du sykius liko šešta. Ir į pusfinalį patekti buvo labai sunku: atrankos ilgos, o norint keliauti tolyn reikėjo finišuoti pirmam. Štai 500 m pusfinalyje G.Čerepokaitė finišavo per 2 min. 36,345 sek. ir savo plaukime užėmė antrą vietą.

Pirma atplaukusi Slovakijos atstovė L.Valova pateko į A finalą, o 5 sek. nuo jos atsilikusi mūsiškė – į B finalą.

Jame Gabrielė distanciją įveikė per 2 min. 28,927 sek. ir užėmė galutinę šeštą vietą.

G.Čerepokaitė gan sėkmingai irklavo ir mišrių dvejetų varžybose kartu su Dominyku Pažėra – juodu pateko į 500 m nuotolio pusfinalį. Jame mūsiškiai liko ketvirti ir bendroje įskaitoje užėmė devintą vietą.

Treneris Tadas Čižas pasidžiaugė, kad Gabrielė padarė viską, ką galėjo, ir dar daugiau. „Mišri dvivietė kanoja buvo labiau eksperimentinė, nes Dominykas kartu su Gabriele irklavo vos pora kartų, be to, abu jie irkluoja iš tos pačios pusės“, – sakė treneris. Kaip žinoma, skirtingose pusėse irkluojantys sportininkai yra pranašesni.

Kitos mūsiškių 500 m nuotolio varžybose užimtos vietos: vienvietė baidarė – Jonas Veitas (30 dalyvių): 1/8 finalo – 3 vieta, 1/4 finalo – 3 vieta, galutinė 19 vieta; dvivietė baidarė – Armandas Žumbys ir J.Veitas (25 dalyviai): 1/8 finalo – 3 vieta, galutinė 17 vieta; vienvietė kanoja – D.Pažėra (21 dalyvis): 1/8 finalo – 2 vieta, 1/4 finalo – 3 vieta, galutinė 9 vieta; vienvietė baidarė – Austėja Bložytė (27 dalyvės): 1/8 finalo – 4 vieta, galutinė 27 vieta;

Gimnastika

dvivietė baidarė – A.Bložytė ir Gabrielė Mažeikaitė (22 įgulos): 1/8 finalo – 2 vieta, 1/4 finalo – 4 vieta, galutinė 16 vieta.

Lietuvių labiau mėgstamoje 200 m atkarpoje į pusfinalį pateko vienintelė kanojininkė G.Čerepokaitė.

Gabrielė laimėjo atrankos plaukimą, o pusfinalyje, kaip ir B finale, finišavo antra. Baidarininkas A.Žumbys tarp 29 dalyvių užėmė 16 vietą. Armandas taip pat irklavo ir dvivietę baidarę – drauge su J.Veitu tarp 23 įgulų juodu liko dvylikti.

D.Pažėra vienviete kanoja 200 m atrankos varžybose atplaukė ketvirtas ir tarp 22 dalyvių buvo septynioliktas. 22-a liko kanojininkė G.Mažeikaitė. Mišrią kanoją irkluojantys D.Pažėra ir G.Čerepokaitė į pusfinalius neįplaukė ir galutinėje įskaitoje liko penkiolikti.

Lietuvos gimnastės, viduryje – geriausiai pasirodžiusi M.Gutauskaitė

Atvyko mokytis Trys keturiolikmetės ir vienas šešiolikmetis – tokia buvo Lietuvos gimnastikos rinktinė. Visi mūsiškiai rungtyniavo daugiakovės varžybose, o į finalus ant atskirų prietaisų nepateko. Meda Gutauskaitė pelnė 45,050 balo ir užėmė 61 vietą, Eglė Stalinkevičiūtė su 44,100 balo buvo 68 vietoje, o Greta Semionova su 41,000 balu liko 80 vietoje. „Esu patenkintas Medos pasirodymu, ji įvykdė viską, ką turėjo padaryti, nebuvo nė

14

OLIMPINĖ PANORAMA

vieno kritimo. Ji ir pati savimi patenkinta, padarė net daugiau, nei galėjo“, – teigė treneris

Gediminas Jurevičius. Treneris liko patenkintas ir Samuelio Šorochovo užimta 71 vieta.

Olimpinis festivalis

Lengvoji atletika D.Petkevičius

Gerino asmeninius rekordus Iš dešimties lengvaatlečių pusė jų pagerino savo asmeninius rezultatus, septyni pateko į geriausiųjų dešimtukus. Tiesa, iki medalių mūsiškiams buvo tolokai.

Lietus trukdė ir lengvaatlečiams, jis ne kartą stabdė tenisininkų kovas. Būtent lietus sutrukdė geresnį rezultatą pasiekti sprinteriui Edgarui Radzevičiui: 100 m bėgimo atrankoje lietuvis finišavo per 11,37 sek., užėmė 17 vietą ir liko per žingsnį nuo pusfinalio. Šviečiant saulei į finalą pateko šuolininkė į tolį Luka Garšvaitė. Jos rezultatas 5 m 67 cm atrankoje buvo devintas.

Tai asmeninis sportininkės rekordas.

Finale ji šoko dar toliau – 6 m 83 cm ir liko septinta.

Aukščiausiai pakilo Dovidas Petkevičius, 110 m barjerinio bėgimo finale užėmęs penktą vietą (14,66 sek.). Beje, kvalifikaciniame bėgime jis buvo dar greitesnis – 14,28 sek. E.Radzevičius tarp 200 m atrankos bėgimo dalyvių finišavo penktas (22,91 sek.) ir pateko į kitą etapą. Pusfinalyje mūsų sprinteris savo bėgime buvo septintas (22,86 sek.) ir galutinėje įskaitoje liko vienuoliktas. Greta Karinauskaitė 3000 m bėgime pagerino asmeninį rekordą ir užėmė dešimtą vietą (10 min. 1,52 sek.).

Akvilė Medvedevaitė pateko į finalines trišuolio varžybas – kvalifikacijoje jos rezultatas buvo penktas (11 m 94 cm). Po finalinių šuolių mūsiškė smuktelėjo į

devintą vietą, nors rezultatas buvo geresnis – 11 m 99 cm. Į finalus taip pat pateko: Ugnė Žvinklytė 1500 m atrankos bėgime finišavo šešta (4 min. 42,61 sek.). Amelita Taujanskaitė šuolių į aukštį kvalifikacinėse varžybose įveikė 165 cm. Meda Majauskaitė ieties metimo kvalifikacinėse varžybose pagerino asmeninį rekordą – 49 m 80 cm ir į finalą pateko su penktu rezultatu. Finale M.Majauskaitės ietis nuskriejo 47 m 75 cm – tai buvo devintas rezultatas.

A.Taujanskaitė įveikė tą patį aukštį ir liko dešimta. U.Žvinklytė pagerino savo asmeninį rekordą

ir baigė nuotolį devinta – 4 min.

35,65 sek. Pagerinusi asmeninį rekordą tokią pat vietą tarp 3000 m distancijos dalyvių užėmė G.Karinauskaitė – 10 min. 1,52 sek.

2000 m su kliūtimis Meda Repšytė nubėgo per 7 min. 25, 13 sek. ir liko trylikta.

Rutulio stūmikas, 140 kg sveriantis Dominykas Čepys geriausiu bandymu rutulį nustūmė 15 m 51 cm ir liko vienuoliktas.

Komandos vadovės Zitos Tindžiulienės nuomone, pasirodyta pagal galimybes.

Uždarymas

Estafetę perėmė Baku

A.Kozlovskis perduoda festivalio vėliavą

Festivalio uždarymas vyko be didelio patoso, bet su visomis privalomomis procedūromis prie kaimelio įsikūrusioje fanų zonoje. Visiems padėkojo festivalio organizatoriai, o jiems – Europos olimpinių komitetų atstovas Aleksandras Kozlovskis.

Festivalio vėliava buvo perduota Azerbaidžano olimpinio komiteto viceprezidentui. Koncertavo garsus vengrų didžėjus Lofti Begi, vyko smagūs šokiai. Lietuvos sportininkai dėl užsitęsusio krepšinio vėlavo į uždarymą.

OLIMPINĖ PANORAMA

15

PAMąstymai

olimpinio sporto pokyčiai Europos olimpinių akademijų dėmesio centre – tarptautinio sporto pertvarka ir su ja susijusios problemos.

Prof. Algirdas Raslanas

Alfredo Pliadžio nuotr.

Tarptautiniam olimpiniam komitetui inicijavus programą „AGENDA 2020“ olimpinis sąjūdis ir olimpinis sportas išgyvena daug pokyčių. Į olimpinę programą įtraukiama vis daugiau sporto šakų, dėl to mažinama tradicinių olimpinių sporto šakų dalyvių, peržiūrimos rungtys, nuotoliai, kategorijos, vienodinamas vyrų ir moterų skaičius – jau Tokijo žaidynėse abiejų lyčių atstovų bus po tiek pat. Norima integruoti neįgaliuosius į sveikųjų sportą ir toliau remti parolimpines bei kurčiųjų žaidynes. Bus plečiama atranka į olimpines žaidynes siekiant platesnio žemynų ir šalių atstovavimo 16

OLIMPINĖ PANORAMA

Tokią pertvarką sveikino visos pasaulio sporto organizacijos ir nacionaliniai olimpiniai komitetai, tarptautinės federacijos bei įvairios skėtinės organizacijos. Vis dėlto pastarieji Tarptautinio olimpinio komiteto pranešimai sėja ir abejones. Daugiausia emocijų kelia TOK noras olimpinę programą peržiūrėti kas ketverius metus, keisti sporto šakų atstovų kvotas.

reikia 8–12 metų. Tai ilgas procesas, dažnai labai specifinis ir pritaikytas tik tam tikrai disciplinai, nuotoliui arba svorio kategorijai pagal sportininkų antropometrinius ir fiziologinius duomenis. Keičiant olimpinę programą dalis sportininkų praras galimybę kovoti dėl olimpinių žaidynių apdovanojimų ir galbūt bus priversti baigti sportinę karjerą.

Tarptautinėms federacijoms reikia sugalvoti, kaip keisti atrankos sistemą, jei nuolat mažinamas sportininkų ar rungčių skaičius.

Puikiai žinome, kad sportininkui olimpinėms žaidynėms parengti

Esant tokiam tarptautinio sporto kontekstui Albenoje (Bulgarija)

bei aštriai kovojama su dopingo vartojimu, sutartomis rungtynėmis, nelegaliomis lažybomis ir kitomis sporto blogybėmis.

pamąstymai

A.Raslanas apdovanoja jaunuosius kalnų slidininkus

FISA jaunių komisijos pirmininkui A.Raslanui tenka dirbti įvairiose tarptautinėse varžybose

vyko Europos olimpinių akademijų konferencija, per kurią nagrinėti tarptautiniame sporte vykstantys reiškiniai ir procesai. Prof. dr. Jørgenas Mittagas iš Vokietijos Kelno sporto universiteto bei prof. dr. Lozanas Mitevas iš Sofijos sporto universiteto moksliniais tyrimais įrodė, kad Europoje vykstantys dideli socialiniai pokyčiai ir nauji socialiniai reiškiniai tiesiogiai veikia vaikus ir jaunimą, keičia jų požiūrį į sportą bei sporto problemas, su kuriomis susiduria daugelis sporto šakų.

sakyti, kad išgyvename šiuolaikinio sporto krizę, o kaip su ja kovoti – nežinome. Korupcija sporte ir su tuo susiję tarptautiniai skandalai stipriai pakirto sporto prestižą. Sportas vis labiau politizuojamas arba bandomas panaudoti siauriems atskirų šalių politiniams tikslams siekti. Dopingo skandalai, tarptautinių sporto organizacijų bejėgiškas blaškymasis ir sutrikimas sumažino sporto patrauklumą jaunimo akyse, o menka šviečiamoji vertybinė veikla nepadeda sportui išbristi iš užgriuvusios krizės.

Konferencijoje kalbėta apie tai, kokią statistinę Europą mes turime, kokia gyventojų populiacija ir kokios jaunimo perspektyvos Senajame žemyne. Tirti Europos Komisijos dokumentai rodo ryškius gimstamumo, sergamumo, prastėjančio sveikatos lygio, migracijos, Europos senėjimo pokyčius atskirose šalyse.

Tai baziniai duomenys, kuriais remiantis galima prognozuoti atskirų šalių potencines sporto galimybes žvelgiant į penkerių, dešimties ir penkiolikos metų laikotarpį. Įvardijami nauji jaunimo gyvenimo pokyčiai: informacinė ir technologinė revoliucija, hipodinamiškas gyvenimo būdas, didžiulė medijos įtaka, hedonizmas, nenatūralaus genetiškai determinuoto maisto invazija ir kitos bėdos. Prie viso to prisideda didelė jaunimo migracija Europoje, ryškėjanti tendencija kurti mišrias šeimas, dėl ko keičiasi tautinės vertybės, vis labiau prarandamas tautiškumo pagrindas. Jaunimas gyvena hiperdinamiškoje aplinkoje, kurioje įvairių galimybių kur kas daugiau, nei gali pasiūlyti sportas.

Daugelis mokslininkų klausia, ką daryti, ir siūlo keletą būdų:

Esant tokiai padėčiai Europos olimpinės akademijos pasirašė susitarimą steigti Europos nacionalinių olimpinių akademijų asociaciją ir numato tokias strategines savo veiklos kryptis:

1. Kokybiškai keisti olimpinių vertybių mokymą.

1. Išsaugoti Europos šalių kultūrinį sporto pradą ir moralines vertybes.

2. Naujoviškai rengti pedagogus, kad jie būtų plačios erudicijos, plataus mąstymo specialistai.

2. Sukurti tarptautinį informacinį lauką ir nuolatinę informacinę kaitą tarp Europos olimpinių akademijų.

3. Peržiūrėti institucijų funkcijas ir visose sporto programose daugiau dėmesio skirti jaunimo švietimui.

3. Kurti regioninius olimpinio ugdymo centrus, pirmąjį jau kitais metais įsteigti Prahos Karolio universiteto Fizinio ugdymo fakultete ir kviesti į jo veiklą įsitraukti ir Baltijos šalis.

2. Paruošti naujas ir kokybiškas sporto specialistų rengimo programas.

Sportas praranda jungimo, vienijimo, bendrystės ir solidarumo jėgą. Galima

3. Kuo plačiau kurti ir diegti įvairias olimpinio švietimo programas.

4. Įvertinti vykstančią socialinę kaitą ir žmonių gyvenimo būdo pokyčius bei ieškoti naujų jaunimo įtraukties į sportą formų.

Kas gali įgyvendinti šiuos strateginius tikslus? Olimpinio švietimo organizacijos, nacionaliniai olimpiniai komitetai, nacionalinės sporto federacijos, olimpinės akademijos, sporto ir kiti universitetai, mokytojai ir treneriai. Atkreipiamas dėmesys, ką būtina daryti: 1. Kur kas daugiau dėmesio skirti jauniems specialistams.

4. Sportininkus ir trenerius įtraukti į įvairias švietimo programas, įvairiapusiškai juos skatinti aktyviai dalyvauti olimpinio ugdymo renginiuose.

5. Maksimaliai panaudoti informacines priemones olimpinėms vertybėms propaguoti.

6. Didinti jungtinių ir tarptautinių programų bei projektų skaičių olimpinio švietimo klausimais.

Galima sakyti, kad išgyvename šiuolaikinio sporto krizę, o kaip su ja kovoti – nežinome.

Korupcija sporte ir su tuo susiję tarptautiniai skandalai stipriai pakirto sporto prestižą.

4. Mokyklose įvesti privalomas olimpinio švietimo pamokas jau sėkmingai veikiančių šalių pavyzdžiu.

5. Kūno kultūros studijų programas papildyti penkių kreditų apimties olimpinio ugdymo dalyku.

6. Siūlyti įvairioms Europos organizacijoms įtraukti daugiau mokslininkų į buriamas darbo grupes fizinio ugdymo bei fizinio aktyvumo skatinimo klausimais.

7. Siūlyti Europos Tarybai parengti Europos olimpinio švietimo chartiją ir ją ratifikuoti.

OLIMPINĖ PANORAMA

17

Alfredo Pliadžio nuotr.

L.Čaikauskas ir geriausios Lietuvos žolės riedulininkės

Dovanos žolės riedulio puoselėtojams „Norėčiau pasirašyti žolės riedulio rinktinei kvietimą į olimpines žaidynes“ , – sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, sveikindama Lietuvos žolės riedulininkų šeimą su 40 metų jubiliejumi.

Milda dainiūtė Lietuvos žolės riedulio keturiasdešimtmetis buvo paminėtas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto kiemelyje. Susirinko įvairių kartų žolės riedulininkai, o jų pasveikinti atvyko Europos žolės riedulio federacijos viceprezidentė Carola Morgenstern-Meyer, mūsų Seimo nariai, sporto vadovai, miestų ir rajonų, kuriuose kultivuojamas žolės riedulys, savivaldybių vadovai, sporto skyrių vedėjai.

Lietuvos žolės riedulio federacija (LŽRF), vadovaujama veikliojo prezidento Leonardo Čaikausko, šiai gražiai sukakčiai rengėsi kruopščiai ir atsakingai.

Pasistengė, kad nė vienas prisidėjęs prie šios sporto šakos plėtojimo ir populiarinimo nebūtų užmirštas.

Buvo pagaminti originalūs prizai su užrašu „Dėkojame, kad esate kartu 1977–2017 m.“, federacijos ženkliukai, išleistas fotografo Alfredo Pliadžio 2009– 2017 m. nuotraukų fotoalbumas „Naujoji banga“.

Viena geriausių visų laikų Lietuvos žolės riedulininkių Virginija Čaikauskienė prasitarė, kad ji per iškilmes jaudinosi ne mažiau, nei atstovaudama legendinei Šiaulių „Tauro“ komandai, su kuria sovietmečiu iškovojo tiek daug gražių pergalių.

18

OLIMPINĖ PANORAMA

Iškilmingą vakarą pradėjęs LŽRF prezidentas L.Čaikauskas priminė šios sporto šakos istoriją. „Kodėl Lietuvoje pradėtas kultivuoti moterų žolės riedulys? Todėl, kad jis pirmą kartą buvo įtrauktas į Maskvos olimpinių žaidynių programą, tad SSRS sporto komitetas ragino visas sporto organizacijas burti komandas ir pradėti žaisti žolės riedulį. Pirmąją mūsų komandą 1977-aisiais subūrė tuometis gydytojas, didelis žaidimų sporto šakų entuziastas Feliksas Paškevičius. Jis savo iniciatyva išvyko į Maskvą susipažinti su šia sporto šaka ir sugrįžęs subūrė Šiaulių „Tauro“ moterų komandą, kuri greitai tapo žinoma visoje Sovietų Sąjungoje, dukart laimėjo SSRS taurę.

1978 m. kovo 1 d. buvo įkurta LŽRF, pirmuoju prezidiumo pirmininku išrinktas F.Paškevičius. 1980 m. prie Šiaulių „Tauro“ komandos vairo stojo 25 metų Rimantas Čaikauskas, kuris toliau vedė komandą į pergales. 1982-aisiais dvi šiaulietės Onutė Šimkutė-Kanaporienė ir Virginija Povilonytė-Čaikauskienė, atstovaudamos SSRS rinktinei, laimėjo Europos čempionato bronzos medalius“, – pasakojo L.Čaikauskas.

lyderiai GERIAUSIEJI Geriausia keturiasdešimtmečio moterų žolės riedulio komanda pripažinta 1995–2005 m. šalies rinktinė, o vyrų – 2015 m.

Lietuvos rinktinė.

SUKAKTIS

Šventė LTOK kiemelyje

Į Lietuvos žolės riedulio istoriją 1989-aisiais buvo įrašyta viena gražiausių mūsų žolės riedulininkių pergalių šešiolikos komandų – Johno Fitzgeraldo Kennedy taurės – varžybose. Vėliau šis triumfas buvo pakartotas dar tris kartus. Iki Lietuvos nepriklausomybės žolės riedulį Lietuvoje žaidė 17 miestų ir rajonų, sporto mokyklose veikė šios sporto šakos grupės.

Svarių pergalių, ypač žaidžiant uždarose patalpose, nesumažėjo ir Lietuvai tapus nepriklausomai. Lietuvos merginų rinktinė per Europos jaunimo uždarų patalpų čempionatus iškovojo medalių: 1999 m. Čekijoje sidabro, 2001 m. Čekijoje aukso, 2003 m.

Lenkijoje bronzos, 2005 m. Čekijoje sidabro, 2007 m. Austrijoje bronzos ir 2009 m. Lietuvoje – aukso.

2002 m. Prancūzijoje sidabro medaliais pasipuošė Lietuvos moterų rinktinė.

D.Gudzinevičiūtė ir C.Morgenstern-Meyer

Iškilmingo vakaro metu buvo apdovanoti Lietuvos žolės riedulio federacijos Vykdomojo komiteto ir valdybos išrinkti geriausi keturiasdešimtmečio treneriai ir komanda. Jais pripažinti moterų treneris R.Čaikauskas ir vyrų širvintiškis Romualdas Chmeliauskas.

Geriausia keturiasdešimtmečio moterų žolės riedulio komanda pripažinta 1995–2005 m. šalies rinktinė, o vyrų – 2015 m. Lietuvos rinktinė. Buvo apdovanotos ir šių metų Lietuvos čempionato medalius laimėjusios komandos bei geriausi žaidėjai.

Jubiliejiniai prizai, dovanos

LŽRF su jubiliejumi sveikino Seimo Jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas, Seimo nariai Jonas Liesys ir Jaroslavas Narkevičius, LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė, KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Vilniaus savivaldybės vicemeras Linas Kvedaravičius, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis, „Žalgirio“ draugijos vadovai Bronislavas Vasiliauskas ir Vytas Nėnius, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių asociacijos prezidentas Albinas Grabnickas ir kiti.

Pirmąją mūsų komandą 1977-aisiais subūrė tuometis gydytojas, didelis žaidimų sporto šakų entuziastas Feliksas Paškevičius.

Jis savo iniciatyva išvyko į Maskvą susipažinti su šia sporto šaka ir sugrįžęs subūrė Šiaulių „Tauro“ moterų komandą.

Leonardas Čaikauskas

OLIMPINĖ PANORAMA

19

Petro Malūko nuotr.

ATGARSIAI

L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo sidabrą

Lietuva išlaikė sunkų egzaminą Pasaulio taurės finalo varžybose Vilniuje žiūrovams daugiausia džiaugsmo suteikė Lauros AsadauskaitėsZadneprovskienės iškovotas sidabras, o rengėjams – Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos atstovų ir dalyvių pagyros.

Marytė Marcinkevičiūtė Birželio 22–25 d. vykusiose Pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės finalo varžybose lengvosios atletikos manieže, Lazdynų plaukimo baseine ir Vingio parke rungtyniavo 72 sportininkai iš 20 šalių. Žmonės iš arčiau galėjo susipažinti su sporto šaka, kurios tiek daug įspūdingų pergalių iškovojo mūsų šalies atletai.

Pirmą kartą Lietuvoje surengtose tokio lygio šiuolaikinės penkiakovės varžybose žiūrovai galėjo iš arti pamatyti, kaip rungtyniauja Londono olimpinė čempionė, pasaulio ir Europos čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, pasaulio čempionas Justinas Kinderis, kaip atrodo legendiniai mūsų šalies penkiakovininkai Stasys Šaparnis, Andrejus Zadneprovskis, Edvinas Krungolcas, iš kitų šalių atvykusios šiandienos pirmojo ryškumo žvaigždės. Tarp jų – Rio de Žaneiro olimpinis čempionas rusas Aleksandras Lesunas ir vicečempionas ukrainietis Pavlas Tymoščenka, Pekino olimpinė čempionė vokietė Lena Schöneborn, Londono olimpinis čempionas čekas Davidas Svoboda.

Kovas televizorių ekranuose galėjo stebėti net 163 valstybių šiuolaikinės penkiakovės gerbėjai. Lietuvai atstovavo keturi penkiakovininkai: L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Ieva Serapinaitė ir Lina Batulevičiūtė, kurios teisę varžytis finale pelnė dalyvauda20

OLIMPINĖ PANORAMA

mos taurės etapuose, vykusiuose Los Andžele (JAV), Kaire (Egiptas), Kečkemėte (Vengrija) ir Džonkuve (Lenkija), o Korėjoje mokslus baigęs J.Kinderis į finalą buvo pakviestas kaip varžybų šeimininkų atstovas.

Varžybų biudžetas – apie 100 tūkst. eurų.

Pavyko suburti gerą komandą Pasaulio taurės finalą iš pradžių buvo planuojama surengti Druskininkuose, bet paaiškėjus, kad laiku gali nebūti baigtas statyti stadionas, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija (LŠPF) nutarė varžybas perkelti į Vilnių. „Tačiau ir čia būta nemažai nerimo. Jeigu finalo būtume atsisakę, būtų smarkiai pašlijęs mūsų prestižas, būtų grėsusi nemaža bauda. Sutelkusi visas jėgas Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija, padedama savo aktyvo, vis dėlto įrodė, kad yra pajėgi gerai surengti tokio stambaus masto tarptautinį renginį“, – džiaugiasi Pekino olimpinis vicečempionas, pasaulio ir Europos čempionas E.Krungolcas, kuris kartu su slovaku Vladimiru Mileriu buvo Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos (UIPM) siųstas techninis delegatas ir atliko patariamąjį vaidmenį. „Yra savotiškas talmudas, pagal kurį varžybų organizatoriai turi viską padaryti kaip reikiant arba net ge-

PRIZAI PINIGAI Moterų ir vyrų varžybų nugalėtojams – vengrei Tamarai Alekszejev ir prancūzui Valentinui Pradesui UIPM atstovai įteikė ne tik taures ir medalius, bet ir po 6 tūkst. eurų premijas. Antros vietos laimėtojai gavo po 3,5 tūkst. eurų, trečios – po 2 tūkst. eurų. Premijos buvo įteiktos 1–18 vietas užėmusioms moterims ir vyrams.

ATGARSIAI

UIPM delegatas olimpinis vicečempionas E.Krungolcas turi apie ką pakalbėti su sportininkais ir jų treneriais

riau. Mano viena iš užduočių – prižiūrėti, kad viskas būtų atliekama pagal taisykles. LŠPF padarė nemažai investicijų, nuo stambesnių dalykų iki smulkmenų, kad viskas būtų gražu ir tvarkinga. Be investicijų varžybos būtų nevisavertės. Šis pirmasis mūsų blynas tikrai neprisvilo, organizacija buvo puiki, įgijome ypač daug patirties“, – patikina E.Krungolcas.

Vienas pagrindinių varžybų organizatorių Atėnų ir Pekino olimpinių žaidynių medalininkas, dabartinis LŠPF viceprezidentas A.Zadneprovskis prisipažįsta, kad net neturi žodžių apsakyti, kiek jam teko rūpesčių. Jo teigimu, Pasaulio taurės finalas LŠPF ir visai mūsų šaliai buvo tikrai didelis iššūkis. „Dar prieš porą mėnesių abejojau, ar sugebėsime deramai surengti finalo varžybas. Neturime tiek sporto bazių, žmonių, o ir žmogiškasis faktorius per tokio rango varžybas ypač svarbus. Mes negalime lygintis su, pavyzdžiui, Vengrija, kuri kone kasmet rengia tokio lygio varžybas, turi sukaupusi daug patirties, viską žino iki smulkmenų. Mums buvo daug nežinomųjų. Dar prieš atvykstant į Lietuvą varžybų dalyviams ir oficialiems asmenims sakėme, kad nesitikėtų tokių pačių sąlygų, kokios būna, tarkime, Vengrijoje ar Baltarusijoje, bet pas mus bus tikrai neblogai. Subūrėme gerą, patyrusią komandą, kuri dirbo negailėdama savęs ir padarė daug ką neįmanomo“, – pasakoja A.Zadneprovskis.

Ir jis, ir E.Krungolcas dėkojo LŠPF garbės prezidentui Vaidui Barakauskui, federacijos generaliniam sekretoriui Viačeslavui Kalininui, šių varžybų vyriausiajam teisėjui, buvusiam ilgamečiam Lietuvos penkiakovininkų rinktinės treneriui Jurijui Moskvičiovui, federacijos spaudos atstovui Daliui Matvejevui ir kitiems, kurie daug prisidėjo, kad Pasaulio taurės finalo varžybos vyktų sklandžiai.

Viskas buvo įgyvendinta Vingio parke atsirado savotiškas šiuolaikinės penkiakovės miestelis, o visi dalyviai įsikūrė netoliese – „Crowne Plaza“ viešbutyje šalia Vingio parko.

Taurės finalo varžybų UIPM techninis delegatas E.Krungolcas paantrino, kad visi nuogąstavimai dėl Lazdynų baseine, lengvosios atletikos maniežo būklės nepasitvirtino. „Jie nebuvo tas šaukštas deguto, kuris sugadintų penkiakovininkų šventę. Lazdynų baseinas turi savotiško šarmo ir man bei daugumai kitų vyresnio amžiaus sportininkų sukelia nostalgiją.

L.Batulevičiūtė

Truputį papuošus, padažius, pakabinus reklaminį plakatą baseinas visai neblogai atrodė.

Viskas buvo įgyvendinta, ką numato varžybų taisyklės ir ko mes norėjome. Neiškilo jokių transporto problemų, buvo pakankamas kiekis autobusų, jie nevėlavo. Nesulaukėme jokių priekaištų, girdėjome tik pagyrimus, šiltų žodžių negailėjo ir UIPM prezidentas Klausas Schormannas“, – džiaugiasi E.Krungolcas.

Nušovė tris zuikius Pasak varžybų vyr. teisėjo, buvusio garsaus Lietuvos penkiakovininkų rinktinės vyriausiojo trenerio J.Moskvičiovo, šiomis varžybomis pavyko nušauti tris zuikius. Pirmas – antrą vietą užėmė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, antras – pagerintas šalies šiuolaikinės penkiakovės varžybų inventorius ir trečias – Lietuvos žmonės galėjo susipažinti su šia jiems mažai žinoma sporto šaka. „Pasaulio taurės finalas, mano nuomone, – trečias pagal svarbą šiuolaikinės penkiakovės renginys po olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionato. Esu matęs daug aukšto rango varžybų, o mums jas pavyko surengti daug geriau nei vidutiniškai.

Kai pradėjome rengtis finalo varžyboms, visur jautėme didelį geranoriškumą: daug padėjo viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai“ direktorius Laisvūnas Budėnas, plaukimo baseino direktorius Mantas Paulauskas, Lietuvos olimpinio sporto centro paslaugų vedėjas Egidijus Zvilna. Pirmą kartą kovoms pasisamdėme viešąją įstaigą „Vilniaus maratonas“. Kad ir kur kreipėmės, niekas mums neatsakė. Jeigu tądien ko nors pasigesdavome, tai, žiūrėk, kitą dieną problema jau būdavo išspręsta. Kaip varžybų vyriausiajam teisėjui, man kiekviena diena buvo svarbi, laukdavau, kad ji sėkmingai pasibaigtų ir nieko nenutiktų. Mums dar ir dievulis padėjo – davė gerą orą“, – džiaugiasi J.Moskvičiovas.

Varžybų organizatoriams nemažai rūpesčių kėlė žirgai. 23 ristūnai buvo atvežti iš Lenkijos ir įkurdinti trisdešimtyje gardų, jų poreikiams buvo parūpinta 16 kubinių metrų pjuvenų. Žirgai buvo šeriami ir girdomi. Juos atvežus varžybų organizatoriams nusirito akmuo nuo krūtinės. Pasak A.Zadneprovskio, lenkų žirgai neblogi, priskirtini prie vidutinio lygio. Vieno tokio žirgo kaina trims dienoms – 600–700 eurų.

Pasaulio taurės finalas, mano nuomone, trečias pagal svarbą šiuolaikinės penkiakovės renginys po olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionato.

Esu matęs daug aukšto rango varžybų, o mums jas pavyko surengti daug geriau nei vidutiniškai.

Jurijus Moskvičiovas

OLIMPINĖ PANORAMA

21

atgarsiai

Čempionato rengėjams talkino ir didelis būrys savanorių

Olimpinė čempionė, kaip įprasta, aukštyn šovė paskutinėje rungtyje

„Lietuvoje taip pat yra gerų žirgų, bet jų savininkams baugu, kad žirgams kas nors neatsitiktų, todėl jie užsiprašo didelių sumų“, – paaiškina A.Zadneprovskis.

Bendrovė „Fima“ pagamino visą naują šaudymo įrangą – 38 stendus ir du atsarginius, kurie liko Lietuvoje. Taikinius ir elektroniką atvežė čekai ir po varžybų ją išsivežė atgal. Baseino elektroninę aparatūrą išnuomojo rygiečiai, buvo atnaujinti starto bokšteliai.

LŠPF nusipirko naują fechtavimo aparatūrą, kuri buvo pritaikyta dešimčiai takų. UIPM pasirūpino specialiu fechtavimo taku, ant kurio vyko papildomos kovos Vingio parko scenoje.

Pasaulio taurės finalo varžybas aptarnavo keturi tarptautinės kategorijos teisėjai iš Baltarusijos, vienas iš Vengrijos, o visi kiti – mūsų šalies teisėjai. „Patyrę svečiai mums labai pagelbėjo, nes vien mūsų pajėgų neužteko. Teisėjai dirbo gerai, bent jau aš jų klaidų nepastebėjau“, – sako E.Krungolcas.

Dirbo 70 savanorių, tarp kurių buvo ir mūsų sportininkų bei trenerių. Pasak J.Moskvičiovo, jam labai pasisekė su pavaduotojais: už fechtavimą buvo atsakingas tarptautinės kategorijos fechtavimo teisėjas kaunietis Mindaugas Palčinskas, už plaukimą vilnietis Donatas Balandis, už jojimą vilnietis Vytautas Paznanskis, o už kombinuotą bėgimo ir šaudymo rungtį – vilnietis Tomas Makarovas.

Pasirodė pagal galimybes Ir J.Moskvičiovas, ir A.Zadneprovskis įsitikinęs, kad mūsų penkiakovininkai pasirodė pagal galimybes.

Fantastiškai rungtyniavo kovingoji Laura, kuri per paskutinės kombinuotos bėgimo ir šaudymo rungties varžybas pakėlė viską Vingio parko estradą, iš keturioliktos vietos sugebėjusi prasibrauti iki antros.

Sportininkė prisipažino, kad jai trasoje sparnus užaugino galingas žiūrovų palaikymas: „Ačiū Dievui, viskas pavyko, namų sienos padėjo. Nuostabu, kad į Vingio parką susirinko tiek daug žmonių. Palaikymas buvo toks, kad, atrodė, mane veja į priekį. Žiūrovų šėlsmas ir riksmas kurtino, ypač artėjant prie tribūnų.

Save net raminau, kad reikia bėgti lėčiau. Šitos varžybos man prilygsta kone olimpinėms žaidynėms.“ J.Moskvičiovo nuomone, Laurai lygiavertės pamainos kol kas nėra. „Mūsų moterys, išskyrus Laurą, dar nėra labai stiprios. O iš vyrų teliko vienintelis didesnio meistriškumo sportininkas Justinas Kinderis, – sako ilgametis treneris ir prisimena ankstesnius laikus, kai dar pats ugdė penkiakovininkus. – Jau tada 22

OLIMPINĖ PANORAMA

Mišrių estafečių varžybose Lietuvai atstovavo I.Serapinaitė ir J.Kinderis

sakydavau, kad kiekvienas treneris kasmet turi surasti ir į grupę atvesti bent po vieną gabų sportininką. Buvo laikas, kai vienu metu treniravau septynis ar aštuonis tarptautinės klasės sporto meistrus vyrus ir moteris. Bet į grupę bet ko neėmiau – tik perspektyvius. Visur važinėdavau, ieškodavau. Prisimenu, netgi savo sodyboje Molėtų rajone nužiūrėjau mergaitę ir tą pačią dieną jai liepiau plaukti ir bėgti.

Jeigu matydavau, kad iš tų vaikų nebus penkiakovininkų, nevargdavau ir su jais net nepradėdavau dirbti. Barselonos olimpietį Gintautą Staškevičių penkiakovininku prikalbinau būti, kai jam buvo 24eri. O kuris iš dabartinių mūsų trenerių suranda ir į grupę atveda talentingų vaikų? Manau, nėra tokio“, – apgailestauja J.Moskvičiovas.

Tačiau E.Krungolcas yra kitokios nuomonės apie mūsų penkiakovininkus vyrus, nors tam tikrą duobę mato. „Neanalizavau, kodėl taip yra, bet, manau, dėl to, jog nėra iš ko rinktis. Jeigu būtų iš ko rinktis, būtų galima kooperuotis su plaukikais – tuos, kurie nepasiekia gerų rezultatų plaukimo takeliuose, treneriai galėtų perleisti globoti penkiakovės specialistams.

Tačiau trenerius labai suvaržo tas vadinamasis sportininko krepšelis, jeigu jį taip būtų galima vadinti. Jie nenori kitiems atiduoti net vidutinio lygio sportininkų, nes neteks darbo“, – sako E.Krungolcas.

Jo nuomone, auga talentingi Dovydas Vaivada, Gytis Gudlevičius, kurie dabar rengiasi Europos jaunimo čempionatui. „Jiems dar per anksti dalyvauti Pasaulio taurės finalo varžybose, bet ateis laikas ir jie dalyvaus. O trisdešimtmetis J.Kinderis pasiekė jėgų ir patirties viršūnę. Žinoma, jis nejaunėja, bet tikiuosi, kad įgis dar daugiau patirties“, – viliasi E.Krungolcas.

SKAIčiai REZULTATAI Vyrai. 1. Valentinas Pradesas (Prancūzija) – 1475 taškai, 2. Pavlas Timoščenka (Ukraina) – 1471, 3. Jaroslawas Swiderskis (Lenkija) – 1463, ... 16. Justinas Kinderis (Lietuva) – 1408.

Moterys. 1. Tamara Alekszejev (Vengrija) – 1384, 2. L.AsadauskaitėZadneprovskienė (Lietuva) – 1369, 3. Gulnaz Gubaidulina (Rusija) – 1365, ... 14. Lina Batulevičiūtė (Lietuva) – 1318, ... 20. Ieva Serapinaitė (Lietuva) – 1280.

Mišri estafetė. 1. Airija (Natalya Coyle ir Arthuras LaniganasO‘Keeffe‘as) – 1499, 2. Prancūzija (Julie Belhamri ir Valentinas Pradesas) – 1478, 3. Rusija (Gulnaz Gubaidulina ir Aleksandras Savkinas) – 1459, ... 6. Lietuva (Ieva Serapinaitė ir Justinas Kinderis) – 1443.

ŽAIDYNĖS

Evaldo Šemioto nuotr.

Žaidynių dalyviai žygiuoja į atidarymo iškilmes

Pasaulio lietuvius subūrė sportas Jubiliejinės dešimtosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės sutraukė beveik 4 tūkstančius lietuvių iš 27 pasaulio šalių.

Marytė Marcinkevičiūtė Kaune ir Druskininkuose vykusios X Pasaulio lietuvių sporto žaidynės (PLSŽ) buvo skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Žaidynių globėja Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyviams atsiuntė sveikinimą, kuris buvo parodytas per iškilmingą atidarymą Kauno sporto halėje.

Audringais plojimais buvo sutiktas kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Jis uždegė žaidynių ugnį ir sveikinimo kalbą pasakė vilkėdamas tokį pat kostiumą, kaip ir 1991-aisiais, kai jo vadovaujami JAV lietuviai atvyko į ketvirtąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, kurios buvo surengtos Lietuvoje.

žaidynes atvyko lietuvių iš Ekvadoro ir Urugvajaus.

Vyko devyniolikos sporto šakų varžybos, ketveriose iš jų varžėsi ir neįgalieji. Išdalyta daugiau nei 600 medalių komplektų.

Pasak vienos žaidynių organizatorių, Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinės sekretorės Agnės Vanagienės, bene sunkiausias organizacinis šių žaidynių rūpestis buvo dalyvių apgyvendinimas, nes Kaune tuo pat metu vyko Europos jaunių dziudo čempionatas bei pasaulinis semiotikos kongresas.

Negana to, kauniečiai rengėsi tarptautinėms vaikų žaidynėms, kurios prasidėjo po kelių dienų.

Tokia pat tradicine ankstesnių metų JAV lietuvių sportininkų išeigine apranga Kauno sporto halėje pasirodė pasipuošęs ir buvęs ilgametis JAV lietuvių krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Rimantas Dirvonis, į Lietuvą atvykęs jau 26 kartą. Juodu su V.Adamkumi yra vieninteliai, dalyvavę kone visose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse.

Paskutinę žaidynių dieną per Pasaulio lietuvių sporto forumą, surengtą Kauno savivaldybėje, buvo įvertintos dešimtosios žaidynės, kalbėta apie renginio ateitį. Ne vienas forumo dalyvis pabrėžė, kad pasaulio lietuviai sportininkai nori matytis dažniau nei kas ketverius metus, kalbėta apie galimybę atgaivinti Lietuvos tautinę olimpiadą ir ją rengti kas antrus metus.

Rekordinės žaidynės Dešimtosios PLSŽ buvo ne tik jubiliejinės, bet ir rekordinės. Jose akredituoti 3982 sportininkai, treneriai, delegacijų vadovai iš 27 šalių. Palyginti su devintosiomis Klaipėdoje vykusiomis žaidynėmis, rungėsi net 1600 sportininkų daugiau. Pirmą kartą į

Po diskusijų buvo priimta keletas svarbių sprendimų. Bene aktualiausias – žaidynės prailgintos nuo trijų iki keturių dienų. Šis sprendimas priimtas atsižvelgus į itin intensyvų komandinių sporto šakų tvarkaraštį, kuris varžybose dalyvaujantiems mėgėjams yra per sunkus.

įdomu skaičiai X PLSŽ buvo akredituoti 3982 sportininkai, treneriai, delegacijų vadovai iš 27 šalių. Žaidynes aptarnavo 300 teisėjų ir 200 savanorių, atvyko 100 oficialiai akredituotų svečių. Iš viso dalyvavo 1200 užsienio lietuvių.

Tarp dalyvių – 71 proc. vyrų ir 29 proc. moterų. Sportininkų amžiaus vidurkis – 35 metai.

Buvo rungtyniaujama 19 sporto šakų varžybose, ketveriose jų varžėsi ir neįgalieji. Išdalyta daugiau nei 600 medalių komplektų.

OLIMPINĖ PANORAMA

23

žaidynės

Forumo metu Pasaulio lietuvių sporto žaidynių vėliava buvo perduota Druskininkams, kuriuose 2021 m. vyks vienuoliktosios PLSŽ. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pasaulio lietuviams pažadėjo, kad tomis dienomis iš masinių renginių kurorte vyks tik žaidynės.

„Tai buvo mano pirmosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, bet ne paskutinės. Po ketverių metų tikrai atvyksiu į Druskininkus“, – patikino Sinsinatyje gyvenanti moteris. Ji gimė Kaune, bet sulaukusi vos mėnesio su tėvais pasitraukė į Vokietiją, po to į Angliją, kurioje sukūrė šeimą su vyru dailininku, ir galiausiai išvyko į Ameriką.

Sauliaus Strazdo nuotr.

Viena graži šeima JAV lietuvė Irena Janušaitytė-Woodham pirmą kartą dalyvavo PLSŽ. Debiutas teniso varžybose savo amžiaus grupėje buvo pažymėtas bronzos medaliu.

V.Adamkus su ilgamečiu bendražygiu R.Dirvoniu ir Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos pirmininku L.Misevičiumi (kairėje)

Eidmanto Ivanausko nuotr.

„Kai sužinojau, kad mano gimtajame mieste vyks Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, su didžiausiu džiaugsmu panorau į jas atvažiuoti. Tarsi antrą kartą gimiau Kaune, vaikščiojau po miestą ir žavėjausi. Įspūdis nepakartojamas, vos širdis neišlėkė iš krūtinės, kokius jausmus čia išgyvenau“, – prisipažino 75-erių I.Woodham.

Ji niekur nesiskyrė su Aniceta Zamalaitiene, praeityje žinoma Lietuvos slidininke, jau daug metų gyvenančia Čikagoje. A.Zamalaitienė dalyvavo teniso varžybose ir savo amžiaus grupėje liko antra.

Gražų pavyzdį savo sportinei delegacijai parodė Britanijos lietuvių sporto asociacijos pirmininkas Marius Banaitis, kuris dalyvavo lengvosios atletikos varžybose ir 100 m distancijoje tarp senjorų grupės dalyvių tapo nugalėtoju (13,16 sek.).

Stalo tenisą žaidė JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininkė Sigita Šimkuvienė-Rosen. Ji moterų dvejetų varžybose liko trečia, o vienetų – ketvirta.

Stalo tenisininkai varžėsi paskutinę žaidynių dieną, tad iki tol S.Šimkuvienė-Rosen skubėjo iš vienų varžybų į kitas, ragino savo sportininkus siekti pergalių, bendravo su kitų šalių atstovais. Į žaidynes atvyko su savo vyru, kuris netingėdavo keltis ketvirtą valandą ryto ir skubėdavo pažvejoti.

Istorinė „Vyčio“ pergalė Istorine pergale žaidynėse prieš Čikagos „Lituanicą“ džiaugėsi Džilongo „Vyčio“ vyrų krepšinio komanda.

Kaip patikino Džilongo sporto delegacijos vadovas Jeronimas Belkus, nors nugalėta tik penkiais taškais, ši pergalė – viena svariausių jų klubo metraštyje. Prie šio laimėjimo daug prisidėjo Gediminas Juozapavičius, Marius Antanaitis, klubo pirmininko Alekso Wiasako sūnus Stepanas. Patekęs tarp aštuonių stipriausių komandų „Vytis“ pralaimėjo Londono „Lituanicai“ ir savo pasirodymą baigė. „Besirengdami žaidynėms su jonaviečiais sužaidėme draugiškas rungtynes, kurios mums buvo ypač naudingos. Mus labai nudžiugino 14–16 metų jaunieji klubo krepšininkai, kurie savo amžiaus grupėje iškovojo aukso medalius. Žaidynėse rungtyniavo dvi mūsų vyrų ir viena berniukų krepšinio komanda, jėgas bandė ir po vieną tenisininkę bei šachmatininkę. Džilongo „Vyčio“ komandą sudarė 24

OLIMPINĖ PANORAMA

Kalnų slidinėjimo varžybose du aukso medalius iškovojo Vyriausybės kanclerė M.Dargužaitė

apie 40 sportininkų. Į Lietuvą atvykome su savo talismanu Kengūra, su kuria nesiskyrėme per visas žaidynes. Viskas mums labai patiko, išskyrus orą.

Pas mus žiema šiltesnė, nei buvo oras per žaidynes lietuvišką vasarą. Bet sporto salėse buvo karšta, taigi mes nesušalome“, – sakė J.Belkus, kuriam šios žaidynės buvo šeštosios. 1978-aisiais per pirmąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes jis pats žaidė tinklinį, o 1983 m. Čikagoje buvo tinklinio komandos treneris.

Džilongo „Vyčio“ klubo pirmininkui A.Wiasakui, kurio dukra Rebecca šiemet tapo pasaulio dviračių treko čempione, žaidynės buvo penktosios. Beje, vaikystėje R.Wiasak žaidė krepšinį, pasipuošusi tautiniu kostiumu nuolat pasirodydavo įvairiose lietuvių bendruomenės šventėse, o 2009 m. su Australijos lietuvių moterų komanda dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse.

Medalis – ir į Krasnojarską Apdovanojimais džiaugėsi ir Krasnojarsko lietuviai, kurių žaidynėse dalyvavo 43. Jų lietuvių bendruomenės pirmininkas Antanas Rasiulis, nuo 1998 m. nuolat dalyvaujantis PLSŽ, šiek tiek apgailestavo, kad krepšininkai pateko į ypač sunkų pogrupį ir pralaimėjo visas rungtynes.

Vis dėlto vienas medalis iškeliavo į Krasnojarską. Jį

Žaidynėse dalyvauju nuo 2009-ųjų ir su jomis, matyt, jau niekada nesiskirsiu.

Sportas viso pasaulio lietuvius ypač suartina, pasikrauname tiek daug teigiamų emocijų, kad jos neišblėsta kelerius metus.

Tomas Kaikaris

žaidynės

boulingo varžybose pelnė lietuvių bendruomenės pirmininko dešimtmetis anūkas Aleksejus Bagdanovas. Boulingą žaidė ir A.Rasiulio dukra Kristina Jesina, kuri kovas baigė ketvirtfinalyje.

Kasmet į žaidynes atvyksta vis daugiau Latvijos lietuvių sportininkų. Šiemet delegacijoje buvo apie 80 sporto mėgėjų iš Rygos, Liepojos, Daugpilio, Ventspilio, Jelgavos ir Bauskės. Delegacijai vadovavo Latvijos jaunimo sąjungos pirmininkas, statybų inžinierius Tomas Kaikaris, gimęs ir augęs Latvijoje, bet puikiai kalbantis lietuviškai. Jis įsitikinęs, kad per žaidynes Druskininkuose delegaciją turėtų sudaryti maždaug šimtas sportininkų. 2013 m. Klaipėdoje T.Kaikaris dar pats žaidė futbolą, o šiemet tik vadovavo delegacijai.

Džilongo „Vyčio“ krepšininkai labiausiai džiaugėsi pergale prieš Čikagos „Lituanica“ klubą

„Žaidynėse dalyvauju nuo 2009-ųjų ir su jomis, matyt, jau niekada nesiskirsiu. Sportas viso pasaulio lietuvius ypač suartina, pasikrauname tiek daug teigiamų emocijų, kad jos neišblėsta kelerius metus“, – sakė T.Kaikaris.

Vasarą varžėsi ant sniego Pirmą kartą PLSŽ istorijoje kartu su vasaros sporto šakų varžybomis Lietuvoje vyko ir kalnų slidinėjimo rungtis. Iki šiol visos PLSŽ slidinėjimo varžybos buvo rengiamos užsienyje, nes Lietuvoje tam nebuvo tinkamų sąlygų. Pirmosios įvyko 1991 m. Kaukaze ant Elbruso šlaitų, vėliau kalnų slidininkai dėl Pasaulio lietuvių sporto žaidynių kalnų slidinėjimo varžybų apdovanojimų rungėsi Kanadoje, Australijoje (du kartus), JAV (du kartus), Prancūzijoje ir Italijoje. O šįkart kalnų slidininkai rinkosi į „Snow“ areną Druskininkuose. 120 dalyvių iš Lietuvos, JAV ir Rusijos po kartą įveikė slalomo ir didžiojo slalomo trasą.

Garsius slidininkus iš įvairių šalių viliojanti „Snow“ arenos specialiai sportininkams parengta kieta danga buvo nelengvas išbandymas nemažai daliai PLSŽ dalyvių, pirmą kartą šliuožusių tokiu lediniu šlaitu. Bet beveik visiems startavusiems pavyko pasiekti bent vienos rungties finišą, o greičiausieji iš Druskininkų išsivežė ne tik gerus įspūdžius, dovanų, bet ir jubiliejinių žaidynių medalius.

Greičiausiai trasą įveikė šalies rinktinės nariai Rokas Zaveckas, Vilius Aleksandravičius ir Eglė Augustaitytė, bet jie medalių dalybose nedalyvavo, tik pirmieji išbandė trasas, nes šiose žaidynėse negali rungtis sportininkai, atstovaujantys Lietuvai aukščiausio lygio varžybose. Iš JAV specialiai pasirodyti žaidynėse atvyko R.Zavecko pirmoji trenerė Jennifer Virškus ir jos brolis Josephas.

Druskininkuose du aukso medalius iškovojo Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, varžybose dalyvavusi po 26 metų pertraukos – pastarąjį kartą ji sportine sniego trasa leidosi 1991 m. Kaukaze vykusiose PLSŽ. Nuo mažens slidinėjanti M.Dargužaitė vaikystėje yra laimėjusi ne vieną kalnų slidinėjimo varžybų apdovanojimą. Studijuodama JAV ji taip pat nepamiršo šio užsiėmimo, o grįžusi gyventi ir dirbti į Lietuvą beveik kasmet keliauja paslidinėti į Alpes.

Žaidynių dalyviai varžėsi įvairiose Kauno sporto arenose ir bazėse

„Tik šiemet nenuvažiavau į kalnus, pasitreniruoti neišėjo, todėl labai bijojau, kad Druskininkuose blogai pasirodysiu. O pavyko netyčia net ant podiumo užkopti“, – šyptelėjo Vyriausybės kanclerė, pridurdama, kad žiemą norėtų išbandyti jėgas ir kitose Lietuvoje vykstančiose varžybose. Žaidynių vėliava buvo perduota Druskininkų merui R.Malinauskui

OLIMPINĖ PANORAMA

25

KURSAI

Visi kursų dalyviai. S.Leonovičius – pirmoje eilėje antras iš dešinės

Miklino ranką ir sėmėsi žinių

Du mėnesius Vengrijos sostinėje Budapešte Lietuvos badmintono treneris Sergejus Leonovičius sėmėsi sporto žinių iš geriausių vengrų specialistų ir lavino badmintono įgūdžius.

Lina Daugėlaitė Šiemet, kaip ir kasmet, Vengrijos kūno kultūros universitete pavasarį tradiciškai buvo surengti tarptautiniai kursai, skirti įvairių sporto šakų treneriams.

Juose dalyvavo 16 trenerių iš viso pasaulio, tarp kurių buvo ir Lietuvos atstovas – badmintono treneris, dirbantis CBC klube, Sergejus Leonovičius. Jam tokia galimybė atsivėrė gavus Tarptautinio olimpinio komiteto Olimpinio solidarumo stipendiją. Be Lietuvos atstovo, kursuose dalyvavo dar vienas šios sporto šakos specialistas iš Butano. Į kursus taip pat atvyko kitų sporto šakų – futbolo, rankinio, dziudo, tekvondo, stalo teniso, gimnastikos atstovai. „Susidraugavome su visais kolegomis“, – kursams pasibaigus sakė treneris, kuris šiandien turi bičiulių ne tik Europoje, bet ir Afrikoje, Amerikoje, Azijoje.

Kursus sudarė teoriniai ir praktiniai užsiėmimai – 140 valandų teorijos ir 160 valandų praktikos. Paskaitas skaitė Vengrijos dėstytojai. „Tai buvo žmonės, turintys didelę patirties kuprinę – profesoriai, olimpinių rinktinių treneriai, ne kartą dalyvavę olimpi-

26

OLIMPINĖ PANORAMA

nėse žaidynėse ir netgi iškovoję olimpinių medalių.

Pavyzdžiui, apie sužeidimus, traumas pasakojo specialistas, kuris 30 metų dirba su Vengrijos moterų krepšinio rinktine. Jis įdomiai pristatė naujoves“, – naudingomis paskaitomis džiaugėsi S.Leonovičius.

ATRANKA

Nuo anatomijos iki metodikos Paskaitos vyko bendrai visų sporto šakų treneriams. „Buvo kalbama apie bendrus sportinius dalykus, kuriuos nesunku prisitaikyti savo sporto šakai“, – aiškina badmintono specialistas.

Vengrijos kūno kultūros universitetas paskelbė konkursą tarptautiniams badmintono, fechtavimo, futbolo, gimnastikos, rankinio, dziudo, stalo teniso, lengvosios atletikos ir tinklinio trenerių kursams lankyti. LTOK šią informaciją perdavė mūsų šalies sporto federacijoms. Lietuvai buvo skirta viena vieta. Kas vyks į kursus, sprendė tarptautinės sporto šakų federacijos ir Olimpinio solidarumo programos atstovai. Iš Lietuvos į šiuos kursus buvo atrinktas badmintono treneris S.Leonovičius.

Treneriai klausė treniravimo teorijos ir metodikos, sporto traumų, sportininkų mitybos, žmogaus anatomijos, sporto psichologijos ir kitokios tematikos paskaitų. Lietuvos atstovui itin patiko treniravimo teorijos paskaitos. Vaikus treniruojančiam S.Leonovičiui buvo aktualu išgirsti apie darbą su jais, o klausydamas paskaitų apie traumas sužinojo, kad ne visada suteikiant pirmąją pagalbą tinka dėti šaltą kompresą, kaip dažniausia daroma.

vienintelis

KURSAI

„Kai kuriais atvejais reikia elgtis netgi priešingai – kartais reikia šilto kompreso, o, pavyzdžiui, plyšus raumeniui, tą vietą dera tiesiog suveržti“, – žiniomis dalijasi treneris.

Dėstant treniravimo metodiką buvo remiamasi krepšinio pavyzdžiais, bet iš jų treneris pasisėmė ir badmintonui tinkamų naujovių. „Pavyzdžiui, žaidėjas pats turi priimti sprendimą, ar geriau mesti tritaškį, ar dvitaškį metimą. Pasirodo, galima apskaičiuoti šansus, kada naudingiau mesti dvitaškį, o kada tritaškį. Pas mus vykusiuose badmintono treneriams skirtuose kursuose dėstytojas iš Anglijos taip pat palietė šią temą. Tada dar kartą įsitikinau, kad sportinių žaidimų atstovai ekstremaliai rungtynių situacijai turi būti pasirengę iš anksto. Juk sprendimus jiems reikia priimti ypač greitai, nes kai lieka pora sekundžių ir skiria vos taškas, kuris gali nulemti visą žaidimą, nebėra kada galvoti. Jeigu darai savo žaidėjo treniruotės analizę, gali išvesti tam tikrą formulę ir ją pateikti sportininkui, laiku duoti patarimą, ką jis galėtų daryti esant tam tikrai situacijai. Šios metodikos mokė mažiausiai – tik šešias valandas, bet buvo labai įdomu“, – prisipažįsta treneris.

Sporto psichologiją į Vengriją susirinkusiems treneriams iš viso pasaulio dėstė specialistė, dirbanti su moterų rankinio komanda, dalyvavusia olimpinėse žaidynėse. „Ji pateikė įdomių testų, kaip galima patikrinti žaidėjo savijautą prieš rungtynes ar treniruočių metu. Jie padeda treneriui sužinoti, kuo žaidėjas turėtų užsiimti prieš rungtynes – pasitreniruoti, o gal tiesiog nueiti į teatrą, kiną ir pailsėti.

Buvo kalbama, kaip bendrauti su tėvais, vaikais, kaip elgtis, kai žurnalistai ima interviu“, – pasakoja pašnekovas.

Ne tik ėmė, bet ir davė Po pietų treneriai išsiskirstydavo į savo sporto šakų bazes ir imdavosi praktinių dalykų. S.Leonovičius ir kolega iš Butano dirbo su treneriu Georgy Vorosu, kuris sportinės karjeros metais dešimtkart iš eilės tapo geriausiu Vengrijos badmintono žaidėju. Užsiėmimai vyko badmintono centre, kuriame įrengta dešimt badmintono kortų su gumine danga. Ten vyko treniruotės, kuriose Lietuvos atstovas ne tik klausėsi kolegos iš Vengrijos patarimų, bet ir pats pasidalijo savo patirtimi. „Georgy buvo vienetų žaidėjas, o aš visą gyvenimą buvau dvejetų žaidėjas. Gavau taktinių patarimų, susijusių su vienetų žaidimu, patiko jo bendravimas. Vengras atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu nori būti geras treneris, turi palaikyti stiprų ryšį su savo sportininkais, privalai surasti bendrą kalbą su tėvais ir stengtis, kad vaikai, atėję į treniruotes, ne tik susipažintų su varžyboms būdingomis situacijomis, bet ir tiesiog linksmai pažaistų. Jiems turi būti įdomu, jie turi likti patenkinti, kad ir kitą dieną norėtų eiti į treniruotę. Treneris turi sudaryti tokias sąlygas“, – kolegos vengro pamokas įsidėmėjo S.Leonovičius.

Jis pats pasidalijo su kolegomis dvejetų žaidimo subtilumais. „Visi buvo patenkinti, kaip aš dėsčiau dvejetų žaidimo taktiką, techniką, išmokiau tam tikrų smūgių, paaiškinau, kaip jie turėtų judėti aikštelėje. Bendravau su Vengrijos badmintono federacijos atstovu. Jis man sakė, kad Vengrijoje trūksta badmintono trenerių, kurie galėtų mokyti žaisti dvejetus. Mačiau nuo pirmųjų savaičių, kad jie ne-

Žinoma Vengrijos kineziterapeutė demonstravo, kaip nustatyti, kuris nugaros raumuo labiau susirakinęs, ir aiškino, kokius tempimo pratimus reikia daryti, kad raumuo atsipalaiduotų

tinkamai juda“, – sako Lietuvos badmintono specialistas, treneriu dirbantis jau aštuonerius metus.

Kolega iš Butano, valstybės Azijoje, kurioje badmintonas itin populiarus žaidimas, o azijiečiai – pasaulio lyderiai, labiau klausėsi, nei dalijosi patirtimi. „Butanas nėra tarp badmintono lyderių. Šis žaidimas ten populiarėja. Be to, ir pats treneris, nors juo dirba šešerius metus, prieš tai nebuvo žaidėjas, o fizinio lavinimo mokytojas“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Populiarumas kyla Per du mėnesius, praleistus Vengrijoje, Lietuvos badmintono treneris turėjo progos pats dalyvauti varžybose. Jo pasirodymai buvo gana sėkmingi – ir po dvejetų, ir po vienetų varžybų S.Leonovičius lipo ant nugalėtojų pakylos, nes iškovojo antrą ir trečią vietą.

Kaip tik tuo metu vyko Vengrijos nacionalinis badmintono čempionatas, kurį Lietuvos specialistas taip pat turėjo progos stebėti. S.Leonovičius susidarė įspūdį, kad šis žaidimas Vengrijoje panašaus lygio kaip ir pas mus. O lietuviams iki elitinių badmintonininkų dar toli. „Lietuvos žaidėjų meistriškumas menkesnis nei geriausių europiečių. Šio sporto madas, kaip minėta, diktuoja Azijos žaidėjai. Mūsiškiams dar reikia laiko, – sako treneris, pastebintis ir gerų tendencijų, mat pastaruoju metu badmintonas Lietuvoje sparčiai populiarėja. – Ypač po to, kai Lietuvos sportininkai dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Daug žaidėjų į badmintoną ateina iš teniso, stalo teniso ir net tinklinio. Darome viską, kas įmanoma, kad pritrauktume vaikų. Mano tikslas – atrinkti gabių vaikų ir vesti juos meistriškumo pakopomis. Šiais metais Lietuva padarė didelę pažangą, jau turime specializuotą badmintono centrą – „Delfi“ sporto centrą, kuriame galima rengti net tarptautinius turnyrus“, – džiaugiasi CBC badmintono klube dirbantis treneris S.Leonovičius.

S.Leonovičius su kolega iš Butano

Daug žaidėjų į badmintoną ateina iš teniso, stalo teniso ir net tinklinio.

Darome viską, kas įmanoma, kad pritrauktume vaikų. Mano tikslas – atrinkti gabių vaikų ir vesti juos meistriškumo pakopomis.

Sergejus Leonovičius

OLIMPINĖ PANORAMA

27

Alfredo Pliadžio nuotr.

Lietuvos vyrų rankinio rinktinė

šviesi ateitis „Jeigu nepateksime į kitą čempionatą, turbūt kelsime rankas ir sakysime, kad einame pasitreniruoti, dar per silpni esame“, – pasibaigus atrankai į 2018 m. Europos čempionatą sako Lietuvos rankinio rinktinės kapitonas Gintaras Cibulskis.

Lina Daugėlaitė Vienintelį kartą Lietuvos vyrų rankinio rinktinė Europos čempionato finaliniame etape žaidė 1998 m. ir finišavo devinta. Nuo to laiko visi bandymai peržengti atrankos etapą lietuviams buvo nesėkmingi.

Per aukštas atrankos barjeras buvo ir šį kartą, nors, regis, trūko tiek nedaug – vienintelės pergalės. Tiesa, prieš pasaulio vicečempionus norvegus jų pačių tvirtovėje, nors namie lietuviai tituluotus varžovus buvo paguldę ant menčių.

Taigi Lietuvos rinktinei nepavyko prasimušti tarp šešiolikos stipriausių Europos komandų, bet kovingas žaidimas nuteikia viltingai. O pasikeitusi 2020 m.

Europos čempionato rengimo tvarka, pagal kurią į pagrindinį etapą keliaus ne 16, o 24 komandos, optimizmo prideda dar daugiau. Apie pasibaigusią atranką ir perspektyvas – pokalbis su Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu Artūru Juškėnu.

Treneri, iki patekimo į 2018 m. Europos čempionatą tereikėjo vieno žingsnio. Ko pritrūko?

Tas žingsnelis iš tiesų labai didelis, nes reikėjo įveikti arba pasaulio čempionus, arba pasaulio vicečempionus. Tik atrodo, kad viena pergalė – nedaug. Bet iš tikrųjų mums trūksta labai nemažai, kad nugalėtume tokias komandas. Sužaista buvo gerai, turėjome galimybių Klaipėdoje palaužti prancūzus arba su jais sužaisti lygiosiomis. Bet, kaip parodė vėlesni įvykiai, tai nieko nebūtų pakeitę, vis tiek nebūtume patekę.

O tokioms pergalėms kaip Norvegijoje dar reikia subręsti. To padaryti nepavyko net prancūzams. Tad nėra taip, kad mums trūksta labai mažai – reikia dirbti, arti ir kada nors ateis šventė ir į mūsų namus.

Ko dar trūksta mūsų rinktinei?

Daugelio didelių dalykų trūksta. Visų pirma Lietuvoje mes neturime nė vienos profesionalios ranki28

OLIMPINĖ PANORAMA

nio komandos. Žaidėjai, išvykstantys į užsienį žaisti, važiuoja ne į elitinius klubus, kokiuose žaidžia prancūzų ar norvegų rinktinės nariai, o į tokius klubus, kuriuose reikia derinti darbus su rankiniu. Mes turime per mažai aukščiausio lygio žaidėjų, iš kurių galėtume sudaryti tokią rinktinę, kuri kaip lygi su lygiais kovotų su Europos elito komandomis. Tai didelis darbas, reikia didelių pajėgumų, reikia laiko. Bet perspektyvų yra: mūsų žaidėjai pasirašo vis geresnius kontraktus, rinktinė gana jauna – mano nuomone, penkerius metus dar tikrai puikiai gali gyvuoti. Reikia darbo, lėšų ir kažkas pavyks.

Kokios stipriosios mūsų rinktinės pusės?

Mūsų stiprybė nuo seno buvo kova, atsidavimas, pasiaukojimas, ryžtas, nusiteikimas, kova už Lietuvą. Individualiu meistriškumu mes nusileidžiame elitinėms komandoms, geriau mokame griauti, mažiau kurti. Bet griauti tikrai mokame – čia stiprioji mūsų pusė. Kai išmoksime dar ir kurti, nugalėsime ir elitą ar bent jau žaisime kaip lygūs su lygiais.

Ir burtų reikia šiek tiek sėkmingesnių. Stipresnio pogrupio, kuriame dvi tokios elito komandos kaip Prancūzija ir Norvegija, jau nebegali būti. Blogesnių burtų būti negalėjo. Jeigu šiame etape būtume žaidę su Europos vidutiniokais, kas žino, gal šiandien jau ruoštume lagaminus į Kroatiją.

Kuriose pozicijose lietuviai stipriausi? Šiuo metu, kad ir kaip būtų keista, mes turime daug gerų kairiojo pusiau krašto žaidėjų – didelių, tvirtų, žaidžiančių geruose klubuose. Tai Jonas Truchanovičius, kuris rungtyniauja aukščiausiojoje Prancūzijos ir Čempionų lygoje, ir Gerdas Babarskas, žaidžiantis antrojoje Vokietijos bundeslygoje.

Dar jauni vaikinai iš „Dragūno“ į šią poziciją stipriai beldžiasi.

Pagrindinis tikslas – būti 2020-ųjų Europos čempionate.

Bet kitais metais dar vyks atranka į pasaulio čempionatą.

Joje tikrai nesiruošiame tik dalyvauti.

Artūras Juškėnas

ŽVILGSNIS

Centro grandis gera. Čia yra Aidenas Malašinskas, kuris žaidžia Zaporožės „Motor“ komandoje ir Čempionų lygoje, ir Benas Petreikis. Benas šiek tiek praradęs formą, bet tikėkimės, kad pasirašys gerą sutartį ir viskas bus gerai. Visos kitos pozicijos komplikuotos. Labiausiai – dešiniojo pusiau krašto, nes turime tik vieną žaidėją Mindaugą Dumčių, kuris gali tinkamai atstovauti rinktinei. Linijos žaidėjų irgi trūksta: Gintaras Cibulskis yra didelis, tvirtas vaikinas, bet šiuolaikiniam rankininkui kartais reikia stipriai ir greitai bėgti, o Gintaras nėra greitas. Antro visaverčio žaidėjo šioje pozicijoje neturime. Tadas Stankevičius čia gali žaisti, galbūt Benas Butkus ateityje pagelbės. Ir kairiojo krašto pozicija atvira, nes nėra ryškaus žaidėjo. Tikimės, kad pakeitęs klubą – iš Šveicarijos persikėlęs į Prancūziją – patobulės ir šią grandį sustiprins Skirmantas Plėta. Vartuose turime du lygiaverčius žaidėjus – tiek Vilius Rašimas, tiek Giedrius Morkūnas žaidžia pakankamai gerai, bet visada norisi, kad būtų dar geriau.

Ar auga jaunų rankininkų, kurie galėtų įsilieti į rinktinę ir sustiprinti ją? Šią minutę didelės bėdos nematau. Kaip minėjau, penkerius ar šešerius metus rinktinė turi gana šviesias perspektyvas. Žvelgiant toliau dangus nėra toks giedras. Šiuo metu turime nemažą 1993–1996 m. gimimo vaikinų būrelį – apie 15, kuriems dar tik 19– 23 metai. O rankinį galima sėkmingai žaisti iki 32 metų, taigi čia viskas neblogai. Bėda, kad daugelis jų yra tos pačios pozicijos žaidėjai. Be to, svarbu išvengti traumų, turėti visų pozicijų pajėgių žaidėjų – tada būtų galima kalbėti apie rezultatą. Bet visą šį ciklą mes nė vienų rungtynių nežaidėme su tokia sudėtimi, su kokia norėjome – nuolat trūko vieno, dviejų, o kai kada ir keturių pagrindinių žaidėjų.

Iš kokios pozicijos žaidėjų turite didžiausią pasirinkimą?

Kairiojo pusiau krašto pozicijos, kurią galima pavadinti naudingiausia. J.Truchanovičius, G.Babarskas, jiems už nugaros – Lukas Simėnas, Karolis Antanavičius ir Lukas Vanagas. Taigi penki vienos pozicijos žaidėjai – visi per du metrus ūgio, tvirti vyrai. Anksčiau ši grandis rinktinėje buvo labai silpna. Ji daug lemia varžybose, nes čia žaidžia galingi vyrai, kurie privalo stipriai stovėti gynyboje ir galingai atakuoti vartus iš toli. Šiandien ši Lietuvos pozicija tvirta, bet neturime jėgos kitoje pusėje. Viena priežasčių – kairiarankių mažiau nei dešiniarankių.

2020 m. Europos čempionato rengimo tvarka bus kitokia – pagrindiniame turnyre žais ne 16, o 24 komandos. Ar tai padės Lietuvos rinktinei į jį patekti?

Pagrindinis mūsų tikslas – prasimušti būtent į šį čempionatą. Dėl to įvyko ir rinktinės atjauninimas. Gal šioks toks dirbtinis, nes kai kurie vyresni vyrai dar galėjo atstovauti šiemet rinktinei, bet nusprendėme žiūrėti šiek tiek toliau į ateitį, duoti jauniems pažaisti avansu, kad 2020 metais jie jau jaustųsi rinktinėje gerai. Taigi pagrindinis tikslas – būti 2020-ųjų Europos čempionate. Bet kitais metais dar vyks atranka į pasaulio čempionatą. Joje tikrai nesiruošiame tik dalyvauti. Mėginsime prasibrauti į pasaulio čempionatą, o po metų, manau, turime būti rimtai subrendę kovoti dėl patekimo į Europos čempionatą. Žinoma, svarbu, kad pagrindiniai žaidėjai nepatirtų traumų.

Rinktinės kapitonas G.Cibulskis – kietas riešutas varžovams

Rinktinė – kaip šeima Rinktinės kapitonas Gintaras Cibulskis sakė, kad vyrai po pastarųjų rungtynių su norvegais buvo šiek tiek nusivylę, bet iš liūdesio neverkė. „Nuotaikos labai viltingos. Šis ciklas nepavyko, bet, manau, šios rinktinės ateitis šviesi“, – viliasi G.Cibulskis.

Jis tiki, kad dar į kitą čempionatą pavyks prasibrauti. Žinoma, norėtų, kad nenusisuktų ir sėkmė. „Bet šansų tikrai turėsime daugiau. Jeigu nepateksime į kitą čempionatą, tada turbūt kelsime rankas aukštyn ir sakysime, kad einame dar pasitreniruoti, dar per silpni esame. Bet manau, kad viskas bus gerai“, – viliasi rinktinės kapitonas.

Jo įsitikinimu, būtent fortūnos šiame atrankos cikle ir pritrūko. „Kažkodėl dievas mūsų rankininkų dar nelabai myli. Prancūzai su norvegais truputį ne taip turėjo tarpusavyje sužaisti, jeigu prancūzai būtų du kartus laimėję, viskas galėjo pakrypti kitaip. Šiaip nieko nepritrūko – dievulis truputį pašykštėjo sėkmės. Nueisime į bažnyčią, pasimelsime karštai, kad iškristų palankūs burtai, ir bus viskas gerai“, – geros nuotaikos nestokoja vienas rinktinės aštrialiežuvių.

BURTAI ATRANKA Atrankoje į pasaulio čempionatą Lietuvos rinktinei burtai lėmė žaisti antroje grupėje su Latvijos, Izraelio bei Gruzijos komandomis. Į kitą etapą pateks tik grupės nugalėtojas. Tada prie grupių nugalėtojų prisijungs ir Europos čempionato dalyvės.

18 komandų, tęsiančių kovą dėl kelialapio į čempionatą, bus suporuotos tarpusavyje, o poros nugalėtojai pateks į 2019-ųjų planetos pirmenybes.

Dar vienas nematomas ginklas, kurį turi Lietuvos rinktinės vyrai, – jų vienybė. Pasak komandos kapitono, ši rinktinė išsiskiria ypatingu mikroklimatu – visi čia jaučiasi tarsi šeimoje, į kurią skuba sugrįžti iš savo klubų. Ypač žaidžiantieji užsienyje. „Mes esame tikra šeima. Daug žinome vienas kito paslapčių, visų kontraktų sumas, kaip kam sekasi. Daug juokų, pokštų, su treneriais irgi visokių juokų būna. Bet kai reikia dirbti – dirbame rimtai. Laukiame, kada bus rinktinės stovykla, čia atsigauname, po to būna sunku palikti rinktinę ir vėl grįžti į savo klubus“, – pasakoja kapitonas.

Pats nepraleidžiantis progos pajuokauti G.Cibulskis sako, kad etatinių pokštininkų, kuriančių gerą nuotaiką rinktinėje, – ne vienas. Didelį juokų lobyną sukaupęs šiemet vėl į rinktinę sugrįžęs Augustas Strazdas, gerą humoro jausmą turi ir vyriausiasis treneris A.Juškėnas. „Apskritai visi mėgsta pajuokauti.

Būna, vienas pradeda, kitas prideda. Pradedame šnekėti apie batus, o baigiame apie naftos kainas“, – juokiasi G.Cibulskis.

Stovyklose rankininkai laiką kartu leidžia ne tik treniruotėse. Įdomus laisvalaikis drauge taip pat sutvirtina komandą. „Pavyzdžiui, kai Klaipėdoje vyko poros savaičių stovykla, į delfinariumą nuvykome, laivu sugalvojome paplaukioti, boulingą, biliardą pažaisti – tokie dalykai suvienija“, – rinktinės užkulisių uždangą praskleidžia kapitonas.

OLIMPINĖ PANORAMA

29

KRONIKA

Liepos 5–8 d.

Vaikų žaidynės Kaune

Birželio 22 d.

Lankėsi šiuolaikinės penkiakovės vadovai Vilniuje vykusių šiuolaikinės penkiakovės Pasaulio taurės finalinių varžybų išvakarėse lankėsi Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos (UIPM) bei Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos vadovai.

UIPM prezidentas Klausas Schormannas, UIPM vykdomoji direktorė Pagoda Sonndag bei Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos garbės prezidentas

Vaidas Barakauskas, viceprezidentai Vytautas Polujanskas ir Andrejus Zadneprovskis su LTOK vadovais diskutavo apie šiuolaikinės penkiakovės aktualijas ir ateities planus.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pasidžiaugė šios sporto šakos Lietuvos atstovų laimėjimais, iškovotų medalių gausa bei perspektyviu jaunimu. D.Gudzinevičiūtė UIPM prezidentui K.Schormannui įteikė LTOK apdovanojimą – Olimpinius žiedus.

D.Gudzinevičiūtė ir LGF prezidentas R.Juozaitis (dešinėje) sveikina G.Markevičių

Birželio 24 d.

LTOK prezidentės golfo turnyre – rekordas Šventinį Joninių savaitgalį vykusiame tradiciniame LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės taurės golfo turnyre pasiektas Sostinių golfo aikštyno ir visos šalies golfo mėgėjų rekordas. Jo autorius – geriausias praėjusių metų Lietuvos golfo žaidėjas Gediminas Markevičius, aikštyną įveikęs 67 smūgiais arba minus 4 smūgiai nuo aikštyno PAR. Jam įteikta ir LTOK prezidentės pereinamoji taurė. Ankstesnis rekordas priklausė Kornelijui Baliukoniui, kuris 2012 m. Sostinių golfo aikštyną buvo įveikęs 68 smūgiais (minus 3 smūgiai nuo aikštyno PAR).

Po varžybų G.Markevičius liko patenkintas itin sėkmingu turnyru. „Žinant, kad oras buvo tikrai ne pats maloniausias ir palankiausias, manau, man pavyko sužaisti geriausiai, kaip tik galėjau. Jaučiau, kad sekasi nuo pat pirmosios duobutės. Smagu, kad pavyko patekti į aikštyno ir šalies golfo istoriją“, – džiūgavo žaidėjas.

Antras liko Mindaugas Vaičius, atlikęs 76

30

OLIMPINĖ PANORAMA

smūgius (+5 nuo aikštyno PAR), trečias – Robertas Poškus (78 smūgiai, +7 nuo aikštyno PAR).

Moterų grupėje geriausiai pasirodė viena perspektyviausių šalies golfo žaidėjų Gilė Bitė Starkutė, aikštyną įveikusi 73 smūgiais (+2 nuo aikštyno PAR). Antrą vietą užėmė Laima Drazdauskienė (87 smūgiai, +16 nuo aikštyno PAR), trečia liko Regita Šertvytienė (100 smūgių, +29 nuo aikštyno PAR).

0–18 HCP (handikapo) kategorijoje „Stableford“ formatu pasiekęs puikų rezultatą (44 tšk.) pirmą vietą užėmė jau minėtas G.Markevičius. Antras liko Ignas Stašinskas (42 tšk.), trečias Robertas Poškus (39 tšk.).

18.1–36 HCP kategorijoje „Stableford“ formatu pirmą vietą užėmė jaunasis Kajus Pacauskas, surinkęs 44 taškus. Antras liko Marius Butkevičius (41 tšk.), trečias Vilius Adomavičius (38 tšk.). Ketvirtus metus iš eilės surengtame LTOK prezidentės golfo turnyre iš viso dalyvavo 80 žaidėjų.

Kauno meras V.Matijošaitis Liepos 5 d. vyko iškilmingas trankus atidarymas, o liepos 8-ąją ten pat, Kauno sporto halėje, buvo surengta nuotaikinga tarptautinių vaikų žaidynių uždarymo ceremonija. Atidarymo šventėje dalyvavo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras. Žaidynės buvo sėkmingos Kauno ir kitų Lietuvos miestų ekipoms – lietuviai bendroje įskaitoje iškovojo daugiausiai medalių, tačiau apdovanojimų įskaitoje į priekį praleido Taipėjaus sportininkus, laimėjusius daugiau aukso. Iš viso Lietuvos sąskaitoje – 51 medalis: 15 aukso, 12 sidabro ir 24 bronzos.

Apdovanojimus lietuviai pelnė visų sporto šakų, išskyrus stalo tenisą, varžybose. Per žaidynes iš viso buvo išdalyta 130 medalių komplektų.

Daugiausiai medalių Lietuvai žaidynėse iškovojo dziudo atstovai – 5 aukso, 4 sidabro ir 11 bronzos.

Svariausiai Lietuvos komandos kraitį papildė plaukikai. „Girstučio“ baseine Lietuvos atstovai laimėjo 7 aukso, 3 sidabro ir 5 bronzos medalius. Apdovanojimus pelnė ir krepšininkai: auksu pasipuošė Kauno berniukai, bronza – mergaitės. Lengvaatlečiai iškovojo 1 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos apdovanojimus. „Lietuvos sportininkai pasirodė puikiai – varžybų arenose atidavė visas jėgas ir padarė viską, ką gali“, – sakė Kauno delegacijos vadovė Laima Valiūtė.

Lietuvai šiose žaidynėse atstovavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Garliavos sportininkai. Kaunas žaidynių estafetę perdavė Jeruzalei.

KRONIKA

Sprendimas žaidynės

paskelbė sostines Tarptautinis olimpinis komitetas Lozanoje vykusioje sesijoje nutarė, kad 2024 ir 2028 m. vasaros olimpinės žaidynės vyks Paryžiuje ir Los Andžele.

Be šių miestų, 2024 m. surengti žaidynes anksčiau dar pretendavo Hamburgas (Vokietija), Budapeštas (Vengrija) ir Roma (Italija). Bet iki finalinės kovos išliko tik Los Andželas ir Paryžius. Rugsėjo mėnesį Peru sostinėje Limoje vyksiančioje TOK asamblėjoje bus patvirtinta, koks miestas kuriais metais taps olimpinių žaidynių sostine. Paryžius olimpiadą rengė 1924-aisiais, todėl manoma, kad būtent Prancūzijos sostinei bus leista rengti žaidynes po šimto metų pertraukos. Los Andželas žaidynių sostinė buvo 1984 m., bet jose nedalyvavo daug posovietinių valstybių, kurios nevyko į olimpiadą už 1980 m. Maskvos žaidynių boikotą.

Kaip žinoma, po trejų metų vasaros žaidynės vyks Japonijos sostinėje Tokijuje.

LIEPOS 6 d.

Giedojo „Tautišką giesmę“ Jau devintą kartą liepos 6-ąją skambėjusi „Tautiška giesmė“ šiemet Lietuvoje buvo giedama ant šimto mūsų valstybei svarbių piliakalnių.

Bendra giesme buvo paminėti Lietuvos piliakalnių metai bei

duotas startas valstybės atkūrimo šimtmečio šventei. LTOK kolektyvas liepos 6-ąją tradiciškai prisidėjo prie šios iniciatyvos. Šiemet LTOK atstovai „Tautišką giesmę“ giedojo Vilniuje ant Stalo kalno.

T.Bachas su Paryžiaus ir Los Andželo atstovais

svetur

sesija Graikijoje Tradicinėje jau 57-ojoje Graikijoje vykusioje TOK jaunųjų olimpinio sąjūdžio propaguotojų sesijoje šiemet dalyvavo 150 atstovų iš 88 pasaulio šalių.

Lietuvai atstovavo LTOK olimpinio švietimo direkcijos programų vadovė Ugnė Supranavičienė ir Lietuvos edukologijos universiteto absolventas Ernestas Vaitkevičius. Jie turėjo neįkainojamą galimybę susipažinti su olimpinio judėjimo ištakomis, šių dienų aktualijomis, aplankė svarbiausias istorines vietas, susitiko su įvairių tautų ir kultūrų atstovais, klausėsi profesorių bei sesijos dalyvių pranešimų, dalijosi savo patirtimi, dalyvavo diskusijose ir sporto varžybose. Išsamiai buvo aptartas olimpinio švietimo vaidmuo, užtikrinant geresnį valdymą, tobulėjimą ir olimpinio judėjimo sklaidą pasaulyje. Visiems sesijos dalyviams buvo įteikti diplomai.

U.Supranavičienė, Tarptautinės olimpinės akademijos prezidentas Michailas Fysentzidis (dešinėje) ir prof. dr. Konstantinos Georgiadis

birželio 28 d.

Japonai ieškos lietuviams varžovų Pernai LTOK Japonijoje pasirašė susitarimą su Hiracukos miesto Kanagavos prefektūra dėl bendradarbiavimo rengiantis 2020 m.

Tokijo olimpinėms žaidynėms.

Neseniai LTOK lankėsi Hiracukos savivaldybės atstovai. Tojohašio miesto meras Koichi Sahara, sporto skyriaus vadovas Hironi Kurachi bei kiti delegacijos nariai susitiko su Lietuvos krepšinio ir Lietuvos regbio federacijų atstovais. Susitikimo metu buvo aptartos mūsų šalies krepšinio ir regbio rinktinių galimybės vykti į treniruočių stovyklas Japonijoje. „Mūsų tikslas – sudaryti kuo geresnes sąlygas sportininkams pasiruošti artėjančioms olimpinėms žaidynėms. Jau šiais metais planuojame į Hiracuką išsiųsti apie 20 lietuvių. Tikimės, kad šia galimybe pasinaudos ir žaidimų rinktinės“, –

vylėsi Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas. „Pastaruoju metu sparčiai kyla Japonijos regbininkų meistriškumas.

Mes sutarėme, kad dalysimės patirtimi ir su regbio rinktine apsilankysime Japonijoje artimiausiais metais“, – prasitarė Lietuvos regbio federacijos prezidentas Rytis Davidovičius.

Lietuvos krepšinio federacijos atstovas Žydrūnas Vilenčikas sakė: „Su Japonijos delegacija diskutavome apie mūsų rinktinės pasiruošimą tiek olimpinėms žaidynėms, tiek 2019 m. Kinijoje vyksiančiam pasaulio vyrų krepšinio čempionatui. Pagrindinis mūsų prašymas, kad japonai surengtų turnyrų, rastų pajėgių varžovų.“

OLIMPINĖ PANORAMA

31

KRONIKA

Liepos 13 d.

S.Krupeckaitė, M.Griškonis, S.Ritteris

Patvirtinta rinktinė LTOK vykdomojo komiteto posėdyje buvo patvirtinta Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje Dėre (Vengrija) startuosianti Lietuvos rinktinė. LTOK olimpinio sporto direktorius Einius Petkus pristatė festivalyje dalyvausiančios Lietuvos jaunimo rinktinės sąrašą. Lietuvai atstovaus rekordinė 70 sportininkų delegacija – 38 merginos ir 32 vaikinai. Jie varžysis krepšinio, teniso, plaukimo, lengvosios atletikos, dziudo, baidarių ir kanojų irklavimo, gimnastikos, dviračių sporto varžybose. Festivalio rinktinė pradėta formuoti dar 2016 m. pavasarį, o galutinis dalyvių sąrašas sudarytas 2017 m. liepos 7 d.

LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša apžvelgdamas LTOK 2017 m. biudžeto pirmojo pusmečio rezultatus pabrėžė, kad biudžetas vykdomas pagal planą. Per pirmąjį pusmetį LTOK jau gavo 65 proc. šiems metams suplanuotų pajamų iš UAB „Olifėja“ ir 59 proc. iš Tarptautinio olimpinio komiteto, o išlaidos per pusmetį sudarė 55 proc. numatyto metinio plano.

Liepos 12 d.

Sportininkų komisijos posėdis Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete vyko LTOK sportininkų komisijos posėdis. Įžanginį žodį tarė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Komisija svarstė Lietuvos sportininkams aktualius klausimus, diskutavo apie numatomą sporto reformą,

rengiamą Kūno kultūros ir sporto įstatymą. Posėdyje dalyvavo LTOK sportininkų komisijos pirmininkė Austra Skujytė, komisijos sekretorius Einius Petkus, nariai Simona Krupeckaitė, Saulius Ritteris, Mindaugas Griškonis, Aurimas Didžbalis, Egidijus Balčiūnas.

Donato Lazausko nuotr.

Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorius Vitalijus Vasiliauskas kalbėjo apie LOF 2017 m. biudžeto pirmojo pusmečio vykdymą ir pasidžiaugė rekordinėmis fondo pajamomis, kurios pasiekė 1,26 mln. eurų.

Vykdomasis komitetas taip pat svarstė einamuosius klausimus. Lietuvos lengvosios atletikos federacija pateikė prašymą skirti kompensaciją už Austros Skujytės iškovotą bronzos medalį Londono olimpinėse žaidynėse.

LLAF 2012–2016 m. negavo papildomų lėšų, LTOK skiriamų federacijoms, kurių sportininkai iškovojo medalių olimpinėse žaidynėse. Gavus oficialų patvirtinimą iš Tarptautinio olimpinio komiteto apie A.Skujytės užimtos vietos korekciją kompensaciją siūloma išmokėti 2018-aisiais.

E.Petkus supažindino su Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų ir pamainos sportininkų 2017 m. sąrašo pokyčiais. Lietuvos tinklinio federacijos prašymu į olimpinės rinktinės kandidatų sąrašą įtraukta paplūdimio tinklininkė Urtė Andriukaitytė.

Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prašymu į olimpinėms žaidynėms rengiamų olimpinės pamainos sportininkų sąrašą įtraukti sunkiaatlečiai Karolis Andrijauskas, Deivydas Jucius, Darius Galdikas, išbrauktas Domantas Kmieliauskas.

PLANAI

du pašto ženklai Lietuvos pašto 2018 m. pašto ženklų leidybiniame plane yra ir du pašto ženklai, skirti Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms. Pašto ženklams kurti bus skelbiamas meninis konkursas. Su LTOK tariamasi, kokios žiemos sporto šakos galėtų būti pavaizduotos ant ženklų. Tarp realiausių kandidatų minimas čiuožimas trumpuoju taku ir akmenslydis.

Ant Sočio žaidynėms skirtų pašto ženklų buvo ledo ritulys ir bobslėjus. Anksčiau yra buvęs biatlonas, dailusis čiuožimas, kalnų ir lygumų slidinėjimas.

32

OLIMPINĖ PANORAMA

anonsas

Vilnius taps dviratininkų sostine Pajėgiausi planetos orientacininkai į Vilnių suvažiuos kovoti dėl čempionų titulo. Pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionatas Vilniaus apylinkėse vyks rugpjūčio 19–27 d. Čempionate dalyvaus 248 kalnų dviratininkai iš 26 šalių. Lietuvos rinktinę sudarys 19 sportininkų, 6 iš jų lenktyniaus jaunimo iki 20 m. grupės varžybose.

lenktynės ir estafetės – Salotės, Griovių ir Pasakų parko miškuose.

Trasos drieksis per gražiausias Vilniaus vietas: sprintas vyks Vilniaus Senamiestyje, ilga distancija Verkių regioniniame parke, vidutinė raižytame Antakalnio mikrorajono Sapieginės miške, bendro starto

NUOTRAUKOJE. Lietuvos rinktinės orientacininkai 2016 m. pasaulio čempionate Portugalijoje. Iš kairės: G.Andrašiūnienė, A.Žigilėjus, V.Michnovič, J.Maišelis, A.Zaliauskaitė, Š.Dmukauskas, P.Babrauskaitė

Prieš prasidedant svarbiausiems metų startams rugpjūčio 17 d. LTOK būstinėje (Olimpiečių g. 15, Vilniuje) 11 val. vyks Lietuvos rinktinės pristatymas ir supažindinimas su šia sporto šaka. Čempionato puslapis: www.mtbo.lt

KRONIKA

Tomo Gaubio nuotr.

Iš kairės: „Fiat“ automobilių pardavimo vadybininkas A.Klimavičius, V.Vasiliauskas, I.Daukantienė, D.Gudzinevičiūtė, V.Paketūras ir E.Petkus

Prie naujojo dviratininkų autobusiuko. Iš kairės: R.Bakutis, D.Gudzinevičiūtė, V.Paketūras ir V.Konovalovas

Liepos 13 ir 18 d.

Sportininkams – „LTeam“ autobusiukai LTOK tęsia projektą, kuriuo sporto šakų federacijos aprūpinamos specialiuoju transportu. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė naujo „LTeam“ autobuso raktus įteikė Lietuvos irklavimo federacijos generalinei sekretorei Ingai Daukantienei.

Nauju „LTeam“ autobusu į treniruočių stovyklas ir varžybas keliaus irkluotojai, o priekaboje bus vežamos jų valtys.

I.Daukantienė džiaugėsi nauja transporto priemone: „Esame dėkingi Olimpiniam komitetui už šią iniciatyvą – sparčiai besiplečiant federacijai, vis daugėjant varžybose dalyvaujančių sportininkų skaičiui, mūsų turimas vienas pagyvenęs autobusas nebetenkino poreikių. Štai visai neseniai, vykstant į Pasaulio taurės

varžybas Liucernoje, sugedusi mašina pridarė daug rūpesčių ir nuostolių.

Laimei, valtys nenukentėjo ir pavyko atvykti į varžybas laiku. Bet toks stresas visai nereikalingas prieš svarbius startus.“ Šiais metais vienas „LTeam“ autobusas jau anksčiau buvo perduotas Lietuvos buriuotojų sąjungai, juo naudojasi pirmasis į olimpines žaidynes patekęs šalies burlentininkas Juozas Bernotas.

Dar vienas autobusas liepos 18 d. įteiktas Lietuvos dviračių sporto federacijai. Jį LTOK kieme priėmė Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas Romualdas Bakutis ir šalies nusipelnęs treneris Valerijus

Konovalovas. Transporto priemonę, kuria naudosis moterų rinktinė, spėjo apžiūrėti ir į olimpinio festivalio delegacijos palydas atvykę jaunieji mūsų dviratininkai. „Italai labai myli dviračių sportą, todėl mes tikime, kad jų pagamintas automobilis turi visas reikiamas savybes, kad mūsų dviratininkai jame jaustųsi saugiai ir patogiai“, – sakė R.Bakutis.

Prie „Fiat Ducato“ vairo sėdęs Lietuvos dviratininkių rinktinės treneris V.Konovalovas patikino, kad tokia transporto priemonė – nepakeičiama daugiadienių lenktynių metu, kai tarp etapų komandai tenka įveikti nemažus atstumus, persivežti dviračius, jų atsargines dalis. Ir sportininkės jame jausis patogiai.

Liepos 13 d.

Įteikti LTOK apdovanojimai Tradiciškai po Vykdomojo komiteto posėdžio LTOK būstinėje Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apdovanojo neseniai jubiliejines sukaktis minėjusius arba greitai sukaktuvių sulauksiančius olimpiniam sąjūdžiui nusipelniusius žmones.

80-mečio proga LTOK prizais „Citius.

Altius. Fortius“ D.Gudzinevičiūtė apdovanojo XVIII olimpiados žaidynių Tokijuje dalyvį ir 3000 m kliūtinio bėgimo olimpinį rekordininką, daugkartinį Lietuvos čempioną ir rekordininką, sporto žurnalistą Adolfą Aleksejūną bei Lietuvos vandensvydžio sporto veteraną, ilgametį Lietuvos rinktinės žaidėją ir rinktinės trenerį, tarptautinės kategorijos vandensvydžio teisėją, teisėjavusį dvejose olimpinėse žaidynėse, Joną Vidmantą Čirūną.

Olimpiniai žiedai 75-mečio proga įteikti Antanui Taraskevičiui, Lietuvos nusipelniusiam rankinio treneriui bei nusipelniusiam kūno kultūros ir sporto

Iš kairės: Z.Gramackas, G.Dambrauskas, A.Rupšienė, A.Aleksejūnas, D.Gudzinevičiūtė, R.Turskis, A.Taraskevičius, V.Alekperlis, J.V.Čirūnas darbuotojui, 1984–1995 m. buvusiam Vilniaus „Eglės“ moterų meistrų komandos vyr. treneriui, su šia komanda 1988 m. laimėjusiam Tarptautinės rankinio federacijos Europos šalių taurę.

1984–1999 m. jis dirbo Lietuvos moterų rankinio rinktinės vyriausiuoju treneriu.

70-mečio proga Olimpinė žvaigždė įteikta tarptautinės kategorijos stalo teniso teisėjui, Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos valdybos nariui, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos sporto informacijos centro-muziejaus įkūrėjui Zenonui Gramackui.

LTOK medaliais „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanoti: 70-mečio

proga Vitalijus Alekperlis, buvęs ilgametis Lietuvos vandensvydžio rinktinės žaidėjas, Lietuvos vandensvydžio veteranų sąjūdžio aktyvistas, 65-erių metų proga Angelė Rupšienė, Monrealio ir Maskvos olimpinė čempionė, ilgametė Lietuvos nacionalinės rinktinės ir Vilniaus „Kibirkšties“ krepšinio komandos žaidėja, Lietuvos nusipelniusi trenerė, 60-mečio proga Rimantas Turskis, buvęs ilgametis Vilniaus „Žalgirio“ futbolo meistrų komandos žaidėjas, Vilniaus universiteto futbolo komandos ir Lietuvos jaunučių rinktinės treneris, 55-mečio proga – Giedrius Dambrauskas, Lietuvos imtynių federacijos prezidentas, daugkartinis Lietuvos graikų-romėnų imtynių čempionas, imtynių treneris.

OLIMPINĖ PANORAMA

33

Sena nuotrauka

Nugalėtojai neteisiami „Mylėdamas rizikuoji būti atstumtas. Tikėdamas rizikuoji nusivilti. Bet rizikuoti būtina, nes didžiausia rizika – niekuo nerizikuoti. Žmogus, kuris niekuo nerizikuoja, nieko neveikia, nieko nemato, nieko neturi ir yra niekas.“ Dr. Artūras Poviliūnas traumų bei primygtinę ne tik sporto, bet ir Lietuvos partinės bei Ministrų tarybos vadovų poziciją, kad A.Sabonis jokiu būdu neturėtų dalyvauti olimpinėse žaidynėse, vykome į Maskvą derėtis.

A.Poviliūnas, A.Sabonis ir K.Vitkus pasirašo istorinį dokumentą

Ši sentencija labai tinka istorinei nuotraukai, kurią radau tvarkydamas savo sporto archyvą. Ji daryta 1988 m. rugpjūčio 26 d. Maskvoje, Šeremetjevo oro uoste. Nuotraukos autorius Aleksandras Kosauskas – žinomas sporto specialistas ir, sakyčiau, pagrindinis derybininkas su SSRS sporto komiteto medicinos tarnybų darbuotojais dėl Arvydo Sabonio dalyvavimo, tiksliau, nedalyvavimo, 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse.

O buvo taip... Pagrindinis ne tik Kauno „Žalgirio“, bet ir SSRS rinktinės vidurio puolėjas likus pusei metų iki olimpinių žaidynių patyrė sunkią kojos traumą (trūko Achilo sausgyslė).

Po puikios Lietuvos chirurgų Mečislovo Vitkaus, Kęstučio Vitkaus, Juozo Oleko ir kitų operacijos bei efektyvios reabilitacijos kojos funkcijos pamažu atsistatė. Tačiau reabilitacijos eigoje iš Palangos man (tuo metu ėjau Lietuvos valstybinio sporto komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas, buvau atsakingas už žaidimų sportą) paskambino šviesaus atminimo sporto žaidimų skyriaus viršininkas 34

OLIMPINĖ PANORAMA

Rimgaudas Jūras. „Atsitiko didelė nelaimė, – neslėpdamas graudulio tarė Rimgaudas. – Lipdamas viešbučio laiptais Arvydas slystelėjo ir Achilo sausgyslė vėl trūko...“ Aš netekau žado.

Vėl viskas iš naujo. Operacija, reabilitacija ir t.t. Tik žmonių dėmesys buvo visiškai kitoks. Kitais žodžiais tariant, daugelis Arvydą buvo nurašę. Vis dėlto mūsų chirurgų, kolegų iš Suomijos bei Portlando (Arvydas buvo pakviestas į „Trail Blazers“ komandą, nors tuo metu tikėtis išvykti žaisti į užsienį buvo beviltiška), A.Kosausko bei K.Vitkaus pastangomis Arvydas atsigavo. Be jokios abejonės, didžiausia svajonė, kad Arvydas galėtų žaisti SSRS rinktinėje, buvo jos trenerio Aleksandro Gomelskio galvoje. Į šį reikalą įtraukęs aukščiausią SSRS sporto komiteto valdžią jis primygtinai prašė, kad Arvydas vyktų į olimpines žaidynes. O mes žinojome, kad trečias kartas jam būtų pražūtingas.

Turėdami savo svarius argumentus dėl Arvydo dviejų paeiliui patirtų

Vykome keturiese – A.Sabonis, A.Kosauskas, K.Vitkus ir aš. Daug metų pažinojęs A.Gomelskį jau po pirmojo rankos paspaudimo supratau, kad SSRS sporto komiteto vadovai stengsis mus apdoroti po vieną. Aš turėjau susitikti ir susitikau su komiteto pirmininko Marato Gramovo pavaduotoju, kuriam išsakiau aiškią Lietuvos vadovybės nuomonę. Aleksandras su Kęstučiu bei Arvydas susitiko su SSRS rinktinių medicinos valdybos viršininku, kitais medicinos specialistais. Argumentai buvo išklausyti, bet jau baigiantis susitikimams A.Gomelskis tarė: „Leiskime spręsti pačiam Saboniui. Man jis būtų reikalingas net ir sėdėdamas ant atsarginių suolo.“ Žinodamas Arvydo charakterį ir siekdamas savotiškai apsidrausti, mums grįžtant į Vilnių A.Kosauskas oro uoste nupirko atviruką. Šratinuku nubrėžė dvi įstrižas linijas, suskirsčiusias atviruką į keturias dalis, ir užrašė: „Arvydas Sabonis nedalyvaus Seulo olimpinėse žaidynėse!“ Pasirašėme visi keturi. Aleksandras gražiai paskirstė kiekvienam po vieną atviruko dalį, paspaudėme rankas.

Istorijos pabaigą jūs žinote. Nepaisant parašo, Arvydas vis dėlto žaidė Seule ir kartu su Valdemaru Chomičiumi, Rimu Kurtinaičiu bei Šarūnu Marčiulioniu buvo SSRS rinktinės lyderiai ir iškovojo olimpinių žaidynių aukso medalį.

Jeigu būtų nutikę kitaip arba Arvydas vėl būtų gavęs traumą, aš būčiau lėkęs iš darbo tą pačią dieną. Vis dėlto Arvydo rizika pasiteisino, tačiau pažado (kartu su parašu) netesėjimas paliko nuosėdų. Bet, kaip sakoma, nugalėtojai neteisiami.

36

OLIMPINÄ– PANORAMA