Olimpinė panorama 2017 09

2017 m. rugsėjis Nr. 9 (97)

Ankstyvas sustojimas Europos čempionato aštuntfinalyje graikų barjeras lietuviams buvo per aukštas

OLIMPINĖ PANORAMA

1

2

OLIMPINÄ– PANORAMA

TURINYS

TURINYS 6

10

12

20

5 6 10 12 14 16 20 23 24 26 28 29 34

Skaitytojams

LTOK prezidentės mintys

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalas Leidžiamas nuo 2003 m.

Nr. 9 (97), 2017 m.

Asmenybė

Rapyros taikiklyje – pergalės ir viltys

Olimpietis

Sezoną ženklino rekordai ir medaliai

Debiutas

Įgula teikia olimpinių vilčių

Iš arti

Grūdins naujos taisyklės

Krepšinis

Liūdna, bet ne tragedija

Treneris

VIršelyje Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynės Lietuva – Gruzija pliadisfoto.com nuotr.

Olimpietis ugdo olimpiečius

Pamąstymai Kai užklumpa šlovė

Kolekcininkai

Galvosūkis, kaip sudominti jaunimą

Tradicijos

Iš rankų į rankas – taika ir draugystė

Jubiliejai

Įteikti LTOK apdovanojimai

Kronika

LTOK įvykių dienoraštis

Summary

Headlines of „Olimpinė panorama“

redaktorius

Bronius Čekanauskas

Autoriai

Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Inga Necelienė Vaidas Čeponis Dainius Genys Kęstutis Skerys Algis Balsys

fotografai Alfredas Pliadis

maketuotojas Artūras Gimžauskas

kontaktai

Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius panorama@ltok.lt

Interneto svetainė www.ltok.lt

spausdina

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

26

tiražas

4000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899 Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

3

Alfredo Pliadžio nuotr.

SKAITYTOJAMS

Stabilumas ypač svarbus sporto bendruomenei DAINA GUDZiNEVIČIŪTė

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Rugsėjį dalyvavau svarbiame renginyje tolimajame Peru. Limoje vyko 130-oji Tarptautinio olimpinio komiteto sesija, kurioje buvo priimtas istorinis sprendimas – paskelbtos iškart dvejų vasaros olimpinių žaidynių sostinės. 2024 m. olimpinės žaidynės vyks Paryžiuje, o 2028 m. – Los Andžele.

Svarbu, kad priimant sprendimą buvo vadovaujamasi TOK „Darbotvarke 2020“, kurioje siekiama racionalaus išteklių panaudojimo ir tvaraus šalių vystymosi, olimpinėms žaidynėms pritaikant jau esamą sporto infrastruktūrą, o ne statant vis naujas bazes. Neabejoju, kad tiek prancūzai, tiek amerikiečiai padarys viską, kad sukurtų įsimintinus renginius. Pritariu Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentui Thomui Bachui, teigiančiam, kad šis sprendimas net vienuolika metų suteiks viso pasaulio sporto bendruomenei aiškumo ir stabilumo.

Stabilumo sporto politikos srityje mums labai norėtųsi ir Lietuvoje – nesibaigiančios reformos vargina visus. Tačiau mes džiaugiamės, kad mūsų veikla sulaukia visuomenės palaikymo. Rugpjūčio mėnesį atliktos Lietuvos gyventojų apklausos apie sportą duomenimis, LTOK veiklą teigiamai vertina 65 proc. respondentų – prieš pusmetį tokių buvo 53 proc. Gyventojų apklausą rengiame nuo 2014-ųjų ir pirmą kartą matome tokį ryškų, 12 procentinių punktų siekiantį teigiamo vertinimo padidėjimą. Išsamiau apie šį tyrimą skaitykite jau kitame „Olimpinės panoramos“ numeryje.

prezidentas T.Bachas įteikė Alberto Madellos prizą. Šis prestižinis apdovanojimas kasmet skiriamas geriausią magistro darbą parašiusiam bendrų TOK ir Belgijos katalikiškojo Liuveno universiteto MEMOS sporto vadybos studijų magistrantui. Vita tapo tik penktąja lietuve, baigusia MEMOS magistro studijas, ir vienintele, įvertinta tokiu apdovanojimu.

Gera dirbti su darbščiais kolegomis, kurie siekia nuolat tobulėti. Tobulėja ir V.Balsytės vadovaujamo Olimpinio švietimo direktorato projektai.

Lietuvos mokyklų žaidynės šį sezoną pasitinka atsinaujinusios. Sukurta nauja, patogi interneto svetainė www.lmz.lt, pristatyta elektroninė duomenų bazė, padėsianti dar efektyviau organizuoti masiškiausią sporto renginį Lietuvoje. Įgyvendindami šį projektą džiaugiamės sklandžiu bendradarbiavimu su Švietimo ir mokslo ministerija. Bendromis jėgomis mes galime ir turime pasiekti, kad mokiniai noriai sportuotų, džiaugtųsi komandine dvasia ir didžiuotųsi atstovaudami savo mokyklai.

Kitą mėnesį mūsų laukia neeilinis renginys – pirmą kartą Europoje LTOK drauge su Tarptautiniu olimpiniu komitetu rengia forumą „Moterų lyderystės stiprinimas“. Forumą atidarys TOK prezidentas T.Bachas, moterų lygybės sporte sričiai skiriantis didelį dėmesį. Tikimės, kad Vilniuje vyksiantis renginys, kuriame dalyvaus Europos sporto ir politinių organizacijų lyderiai, šioje srityje taps proveržiu.

Kitą mėnesį mūsų laukia neeilinis renginys – pirmą kartą Europoje LTOK drauge su Tarptautiniu olimpiniu komitetu rengia forumą „Moterų lyderystės stiprinimas“.

Forumą atidarys TOK prezidentas Thomas Bachas, moterų lygybės sporte sričiai skiriantis didelį dėmesį.

Rugsėjį sulaukėme džiugių naujienų iš Tarptautinio olimpinio komiteto. Mūsų darbuotojai, LTOK olimpinio švietimo direktorei Vitai Balsytei TOK

OLIMPINĖ PANORAMA

5

ASMENYBė

Rapyros taikiklyje – pergalės ir viltys Spalio mėnesį su oficialiu vizitu į Lietuvą atvyksta Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas – pirmasis TOK istorijoje visam olimpiniam sąjūdžiui vadovauti išrinktas olimpinis čempionas.

Inga Necelienė

olympic.org nuotr.

Visa įtampa staiga dingsta ir tu supranti, kad ji neatsirado tik prieš finalą.

Greičiausiai šią įtampą nešiojaisi mėnesių mėnesius.

Thomas Bachas

TOK prezidentas T.Bachas

T.Bachas žinomas kaip fechtavimo meistras ir čempionas, bet jo sportinis kelias prasidėjo kaip dažno berniuko – lauke gainiojant futbolo kamuolį.

Kamuolį pakeitė rapyra Thomas Bachas gimė 1953 m. gruodžio 29 d. Viurcburge, Bavarijoje, tuometinėje Vokietijos Federacinėje Respublikoje (VFR). Užaugo netoli Viurcburgo esančiame Tauberbišofsheime, kuriame veikė fechtavimo klubas. Bet fechtavimas į būsimojo olimpinio čempiono vaikystės planus buvo įtrauktas vėliau.

Sykį pasakodamas apie savo vaikystę T.Bachas juokavo, kad būdamas vaikas galėdavo lauke žaisti futbolą nuo ankstaus ryto iki nakties, todėl nedaug 6

OLIMPINĖ PANORAMA

laiko likdavo darželiui. Tai, kad penkiametis berniukas atsidūrė fechtavimo klube, – tėvų sumanymas.

Galbūt siekdami šiek tiek įkrėsti disciplinos jie užrašė sūnų į fechtavimo klubą prieš vaiko valią. Po karštų diskusijų su tėvais ir vaikiškų ašarų futbolą teko iškeisti į fechtavimą. Nežinia, kaip būtų susiklosčiusi jo futbolininko karjera, bet fechtavimo treneriai netrukus apie naujoką ėmė kalbėti kaip apie teikiantį vilčių ir perspektyvų fechtuotoją.

Sužavėjo asmenybės Pirmosios olimpinės žaidynės, įstrigusios į šešiamečio berniuko širdį, 1960-aisiais vyko Romoje.

Paklaustas, kokie jo paties pirmieji olimpiniai prisiminimai, T.Bachas prisipažino, kad jie susiję su garsiais sportininkais. Jį ypač sužavėjo tikra tų žaidy-

VFR rapyrininkų komanda – olimpinė čempionė. T.Bachas – antras iš kairės

nių herojė – lengvaatletė sprinterė Wilma Rudolph, Romoje iškovojusi 100, 200 m ir estafetės 4x100 m aukso medalius.

Ne mažiau nei trys auksiniai amerikietės pelnyti apdovanojimai jaunąjį fechtuotoją įkvėpė šios sportininkės istorija. Būdama maža W.Rudolph buvo silpnos sveikatos, o ketverių susirgo poliomielitu, dar vadinamu vaikų infekciniu paralyžiumi. Liga smogė visu smarkumu – mergaitės kairė koja liko silpna ir paralyžiuota, todėl ketverius metus jai teko nešioti kojos įtvarą. Nepasiduoti, nugalėti sunkią ligą, tapti bėgike ir pasiekti tokių rezultatų, T.Bacho įsitikinimu, yra nepaprastas šio žmogaus žygdarbis.

Kitas jį vaikystėje įkvėpęs atletas – pasaulio ir olimpinis dziudo čempionas Antonas Geesinkas, kuris jaunąjį T.Bachą sužavėjo geležine valia ir ryžtu. Be šių savybių ano amžiaus septintąjį dešimtmetį ant tatamio siautėjęs olandas nebūtų iškovojęs sensacingų dziudo pergalių. A.Geesinkas – pirmasis ne japonas, sugebėjęs tapti pasaulio dziudo čempionu.

Didžiųjų pergalių dešimtmetis Gimtajame Tauberbišofsheime vienu pajėgiausių visos Vakarų Vokietijos fechtuotojų rapyra tapęs T.Bachas irgi išgyveno savo aukso amžių, besitęsusį visą aštuntąjį dešimtmetį. Pirmasis didelis laimėjimas atėjo septyniolikos – 1971 m. pasaulio jaunimo čempionate Čikagoje T.Bachas pelnė bronzą.

1973 m. pasaulio fechtavimo čempionate VFR rapyrininkų komanda, kurios narys buvo ir T.Bachas, iškovojo sidabrą. 1975 m. jis gavo fechtavimo meistro diplomą, o po metų Monrealio olimpinėse žaidynėse kartu su Matthiasu Behru, Haraldu Heinu, Klausu Reichertu ir Eriku Sensu Goriusu iškovojo komandinių fechtavimo rapyra varžybų aukso medalį, šalia kurio suspindo ir pasaulio pirmenybių ko-

mandinis aukščiausios prabos apdovanojimas. Po metų T.Bachas su komanda vėl triumfavo – 1977 m.

Argentinos sostinėje Buenos Airėse tapo pasaulio čempionu. 1977–1978 m. VFR čempionas (individualios rungties), 1978 m. Paryžiuje pelnė komandinę Europos čempionų taurę. Likus metams iki olimpinių žaidynių VFR rapyrininkų komanda vėl namo parsivežė medalį – 1979 m. pasaulio čempionate Melburne pelnė bronzą.

T.Bacho ir jo rapyros draugų pergalių dešimtmetis nutrūko 1980-aisiais artėjant Maskvos olimpinėms žaidynėms, kurias Vakarų šalys nutarė boikotuoti ir taip parodyti SSRS, kad smerkia jos karinę invaziją į Afganistaną. Po šio sprendimo tapo aišku, kad ilgai ruošęsi ir puikius rezultatus demonstravę VFR fechtuotojai negalės Maskvoje ginti olimpinių čempionų vardų.

Atgal į Monrealį Pernai Vokietijos fechtuotojų penketukas minėjo apvalią 40-mečio sukaktį – prieš tiek metų Vakarų Vokietijos rapyrininkai Kanadoje pelnė olimpinį auksą. Šia proga dabartinis TOK vadovas dar sykį grįžo į auksinę 1976 m. liepos 25 dieną Monrealyje.

Jam pačiam, kaip sportininkui, Monrealio olimpinės žaidynės paliko neišdildomą įspūdį, bet fechtavimo varžybų pradžia nieko gero nežadėjo. Varžęsi ne tik kaip komanda, bet ir individualiose varžybose, VFR atstovai iš jų pasitraukė jau po grupės kovų. VFR rapyrininkų penketas nebuvo laikomas komandinių varžybų favoritu, nes daugumos ekspertų žvilgsniai krypo į italus ir jų lyderį, individualių varžybų nugalėtoją Fabio Dal Zotto.

KARJERA SPORTAS TOK prezidento T.Bacho sportinė karjera 1971 m. pasaulio jaunimo čempionate Čikagoje iškovojo bronzą (individualių fechtavimo rapyra varžybų).

1973 m. pasaulio fechtavimo čempionate Geteborge jo atstovaujama VFR rapyrininkų komanda pelnė sidabrą.

1976 m. Monrealio olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionas (komandinės rungties).

1977 m. pasaulio čempionate Buenos Airėse iškovojo komandinį auksą.

1977–1978 m. VFR čempionas (individualios rungties).

1978 m. kartu su komanda Paryžiuje pelnė Europos čempionų taurę.

1979 m. pasaulio čempionate Melburne laimėjo komandinę bronzą.

„Mes buvome labai motyvuoti, tikėjome ir buvome ypač susikoncentravę į varžybas. Aš buvau su artimiausiais draugais ir bendražygiais. Pasižiūrėjome vieni kitiems į akis pasakėme: šiandien yra mūsų OLIMPINĖ PANORAMA

7

LTOK archyvo nuotr.

T.Bachas sveikina Rūtą Meilutytę, 2014 m. Nandzinge tapusią pasaulio jaunimo olimpinių žaidynių čempione

diena – mes tai padarysime“, – praėjus keturiems dešimtmečiams auksinės dienos įvykių chronologiją dėstė T.Bachas.

Prisimindamas sunkios finalinės kovos su italais pabaigą T.Bachas sakė: „Visa įtampa staiga dingsta ir tu supranti, kad ji neatsirado tik prieš finalą. Greičiausiai šią įtampą nešiojaisi mėnesių mėnesius.“ 22-ejų metų olimpinio čempiono Vokietijoje laukė ne mažiau nei pergalė olimpiadoje emocingos sutiktuvės. Iš 11 tūkst. gyventojų turinčio Tauberbišofsheimo išvykęs fechtuotojas pamatė maždaug 30 tūkst. sirgalių minią, susirinkusią pasveikinti sugrįžusių olimpinių čempionų – beveik tris T.Bacho gimtuosius miestelius. „Jūs mane privertėte pajusti, ką reiškia būti olimpiniu čempionu“, – tąkart susirinkusiai miniai dėkojo fechtavimo čempionas. „Tada supranti, kad olimpinis aukso medalis nėra tik sportininko trofėjus. Laimėti olimpinėse žaidynėse yra kažkas nenusakoma, bet toks pat jausmas apima ir dalijantis šiuo laimėjimu su žmonėmis. Dėl to olimpinės žaidynės ir olimpinis aukso medalis yra toks išskirtinis“, – po čempioniškų sutiktuvių užplūdusiais jausmais dalijosi T.Bachas.

Viešėjo Lietuvoje Kaip ir sportinės karjeros pabaigai, taip ir sprendimui įsitraukti į sporto politiką turėjo įtakos 1980 m. žaidynių boikotas, po kurio dauguma sportininkų tam tikra prasme buvo palikti likimo valiai. Priverstinai baigęs sportininko karjerą būdamas 27-erių T.Bachas nuo sporto nenutolo. Paragintas tuomečio TOK prezidento Juano Antonio Samarancho 1980-ųjų pabaigoje jis prisidėjo prie TOK atletų komisijos stei8

OLIMPINĖ PANORAMA

gimo. 1982 m. tapo Vokietijos olimpinio komiteto nariu, bet paraleliai su sporto funkcionieriaus veikla gilino teisės mokslų žinias. 1983 m. Viurcburgo universitete apgynė teisės daktaro vardą, ėmė dirbti teisininku. Dešimtąjį dešimtmetį į TOK veiklą įsitraukė dar aktyviau: 1991 m. tapo TOK nariu, 1996–2000 m. buvo TOK vykdomojo komiteto narys, 2000–2004 m. ir nuo 2006-ųjų – TOK viceprezidentas.

Eidamas TOK pirmojo viceprezidento pareigas 2003 m. vasarą T.Bachas lankėsi Lietuvoje. Svečias į mūsų šalį atvyko ne tuščiomis – baidarininkams dovanų perdavęs „Mercedes“ mikroautobusą jis visiems mūsų olimpiečiams palinkėjo sėkmės 2004 m. Atėnų žaidynėse. T.Bachas lankėsi Lietuvoje mūsų šaliai švenčiant 750-ąsias karaliaus Mindaugo karūnavimo metines. Kaip tik liepos 6-ąją jis viešėjo Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete, kuriame jį tuometis komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas apdovanojo Olimpine žvaigžde. „Įteikiu žvaigždę tikrai sporto žvaigždei“, – sakė A.Poviliūnas, apdovanodamas olimpinį ir pasaulio fechtavimo čempioną T.Bachą.

Buenos Airėse – antras triumfas 2013 m. spalį per 125-ąją TOK sesiją, kuri vyko Buenos Airėse, aiškiu favoritu laikytas T.Bachas buvo išrinktas TOK prezidentu. Antrajame ture iš 93 balsų jis gavo 49 ir pakeitė dvylika metų olimpiniam sąjūdžiui vadovavusį belgą Jacques‘ą Rogge‘ą. T.Bachas TOK vadovu išrinktas aštuonerių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta dar ketveriems metams.

Beje, Argentinos sostinėje jis triumfavo antrąkart – prieš 36 metus, 1977-aisiais, T.Bachas kartu su ko-

Olimpinis aukso medalis nėra tik sportininko trofėjus.

Laimėti olimpinėse žaidynėse yra kažkas nenusakoma, bet toks pat jausmas apima ir dalijantis šiuo laimėjimu su žmonėmis.

Thomas Bachas

ASMENYBĖ

T.Bachas su 2024 m. Paryžiaus ir 2028 m. Los Andželo vasaros olimpinių žaidynių organizacinių komitetų atstovais

mandos draugais į viršų kėlė rankas tapę pasaulio čempionais. Nuo pat 1894 m., kai buvo įkurtas TOK, vokietis T.Bachas tapo devintuoju prezidentu ir pirmuoju olimpiniu čempionu, kuriam buvo patikėta vadovauti viso pasaulio olimpiniam sąjūdžiui. „Mano, kaip sportininko, patirtis yra labai naudinga. Buvęs kolega ir dziudo čempionas A.Geesinkas kartą pasakė, kad olimpiečiai kalba viena kalba.

Manau, jis buvo teisus. Kad ir ką mes darytume – nesvarbu, ar tas darbas būtų sunkus, ar lengvas, pirmiausia turėtume būti atletai“, – į klausimą, ar olimpiečio patirtis jam padės eiti TOK vadovo pareigas, atsakė T.Bachas. Ir pabrėžė, kad visų svarbiausi yra sportininkai.

Prieš 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynes bent du labai plačiai diskutuoti TOK ir jo vadovo sprendimai privertė prisiminti šiuos jo žodžius.

Dvi vilties žinutės 1980-aisiais ir T.Bacho, ir daugybės kitų sportininkų karjeros baigtį nulėmė ne jų pačių apsisprendimas, o to meto politinės peripetijos – Vakarų šalims nusprendus boikotuoti 1980 m. žaidynes į Maskvą neatvyko 64 šalių ir teritorijų atletai.

Po daugiau nei trijų dešimtmečių nuo karo baisumų, politinės suirutės ir persekiojimų kenčiantiems sportininkams T.Bachas pasiuntė vilties žinutę. „Olimpiada – tolerancijos, solidarumo ir taikos metas. TOK nusprendė pakviesti aukšto meistriškumo pabėgėlius sportininkus dalyvauti Rio de Žaneiro žaidynėse. Norime pasiųsti palaikymo ir vilties žinutę visiems pabėgėliams bei atkreipti viso pasaulio dėmesį į šią didžiulę problemą“, – prieš 2016 m.

olimpines žaidynes priimtą TOK sprendimą paaiškino olimpinio judėjimo vadovas T.Bachas.

Taip buvo sureaguota į Europoje kilusią pabėgėlių krizę: TOK atrinko pabėgėlio statusą atitinkančius kandidatus, skyrė pinigų jiems pasirengti ir Rio de Žaneire pirmąkart žaidynių istorijoje varžėsi atskira nepriklausoma komanda, gavusi pabėgėlių rinktinės vardą. Nors ją sudarė vos dešimt atletų, už juos sirgo milijonai prieš savo valią namus turėjusių palikti pabėgėlių. TOK pasiųsta žinutė skambėjo taip – mes jūsų nepaliksime vienų.

Prieš 2016-ųjų žaidynes vilties žinutę gavo ir visi sąžiningai kovojantys sportininkai. Apie dopingo pinkles, į kurias galimai įsivėlusios ištisos šalys ir absoliuti dauguma jų atletų, sporto užkulisiuose kalbėta seniai, bet prieš Rio de Žaneiro žaidynes šios kalbos (visų pirma Rusijos lengvaatlečių atžvilgiu) virto nepriklausomų tyrėjų pagrįstomis ataskaitomis. Prieš nė vienas ankstesnes žaidynes tokiam dideliam dopingu susitepusių atletų būriui nebuvo užtrenktos olimpinio kaimelio durys. Ir nors mūšis nelaimėtas, žinutė pasiųsta abiem pusėms – ir sukčiams, ir sąžiningiesiems.

Be dopingo, T.Bacho rapyros taikiklyje yra ir kitos labiausiai sportą draskančios bėdos – nelegalios lažybos, sutarti mačai. Kai demaskuojami nešvarūs laimėtojai, šešėlis krinta ant viso sporto ir net tikrųjų, didžiųjų čempionų – dabartinių ir tų, kuriais futbolo kamuolį iškeitęs į rapyrą jaunasis fechtuotojas T.Bachas susižavėjo dar vaikystėje. Betgi olimpiečiai, kaip sakė vienas jo sporto didvyrių, turėtų kalbėti viena kalba. Regis, tuo TOK prezidentas T.Bachas labai tiki.

2003-ieji. T.Bachas LTOK kieme su to meto Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovais ir darbuotojais

įdomu GIMTINĖ Tauberbišofsheimas, kuriame prabėgo Thomo Bacho vaikystė ir jaunystė, dabar visame pasaulyje žinomas kaip fechtuotojų miestas, o garsusis Tauberbišofsheimo fechtavimo klubas vadinamas vienu sėkmingiausių klubų pasaulyje.

Be T.Bacho, jame išugdyta dar per 20 olimpinių čempionų.

OLIMPINĖ PANORAMA

9

OLIMPIETIS

Sezoną ženklino rekordai ir medaliai Po gero apšilimo pasaulio čempionate plaukikas Danas Rapšys universiadoje susirinko puokštę medalių – du aukso ir vieną bronzos.

Lina Daugėlaitė LSSA nuotr.

Pergalė, pasiekta plaukiant laisvuoju stiliumi, panevėžietį nudžiugino labiausiai – tik šiemet pradėjęs ruoštis šiai rungčiai tokio rezultato nesitikėjo, juolab pavyko ne tik iškovoti auksą, bet ir pagerinti Lietuvos rekordą. „Buvome nusprendę šį sezoną pabandyti padirbėti ties 200 m krauliu ir pažiūrėti, ką gero galima pasiekti.

Kai ką gero galima padaryti. Pamatėme, kad visai neblogai. Gal ir kitą sezoną taip darysime“, – debiutu liko patenkintas D.Rapšys.

Plaukti laisvuoju stiliumi jam patiko. „Tik 200 m – labai ilga distancija, reikia daug dirbti. Norint plaukti finaluose reikia tris kartus dirbti maksimaliai. Bet šiaip lengviau plaukti krauliu nei nugara“, – sau įprastą plaukimą nugara ir naująjį stilių lygina sportininkas.

Rekordai Pasaulio čempionate Budapešte D.Rapšys liko be apdovanojimų, bet kuo džiaugtis buvo ir čia: ne tik jam pirmuoju pasaulio čempionato finalu, bet ir naujais Lietuvos rekordais, kuriuos gerino startas po starto.

D.Rapšys su trenere I.Paipaliene universiadoje

Universiada Taivano sostinėje Taipėjuje Danui Rapšiui buvo paskutinės vasaros sezono varžybos, kurios vainikavo ilgesnį nei pusmečio darbą, šešerių iš eilės varžybų maratoną ir suteikė jau lauktą atokvėpį. „Į sezono galą pavargstu nuo plaukimo ir nuo rudens pradžios pradedu galvoti, kad nieko nebenoriu, tik pailsėti. Bet praeina kokios penkios dienos ir vėl norisi šokti į vandenį“, – apie tai, kaip jaučiasi sezono pabaigoje, pasakoja 22 metų plaukikas iš Panevėžio.

Tam ilgai lauktam atokvėpiui vaikinas su savo drauge pasirinko lietuvišką pajūrį. Tiesa, jūros Danui nelabai reikėjo: pavargęs nuo vandens, per atostogas nuo jos stengėsi laikytis atokiau. „Vanduo atsibosta per sezoną, tad stengiamės nuo jo atsiriboti šiek tiek, be to, 10

OLIMPINĖ PANORAMA

jau šalta – nepasimaudysi“, – paaiškina Palangoje ilsėjęsis plaukikas.

Sezonas Pasibaigęs sezonas panevėžiečiui buvo sėkmingiausias per karjerą. Jis pirmą kartą dalyvavo pasaulio čempionato 200 m nugara plaukimo finale ir užėmė galutinę aštuntą vietą, o pakeliui finalo link kelis kartus dar gerino Lietuvos rekordus.

Universiadoje ant jo krūtinės sužibo net trys medaliai – du aukso ir bronzos. Pastarąjį apdovanojimą D.Rapšys pelnė 100 m nugara rungtyje, o perpus ilgesnėse distancijose, kurias įveikė nugara ir laisvuoju stiliumi, lietuvis triumfavo. Jis tapo pirmuoju Lietuvos sportininku, vienoje universiadoje iškovojusiu net tris medalius.

Bemaž po kiekvieno plaukimo kritę Lietuvos rekordai D.Rapšiui didelio įspūdžio nebedaro – jau kuris laikas jis gerina jam pačiam priklausančius rekordus ir tai tarsi tampa lenktynės su pačiu savimi. „Rekordų daug turiu, jie nebėra man kažkoks įspūdingas dalykas – tai tik toks pavadinimas, o iš tikrųjų tai asmeninio rezultato pagerinimas“, – sako plaukikas.

Vis dėlto rekordą pasiekti malonu dėl to, kad matai tobulėjimą. Ir tai, pasak plaukiko, kur kas svarbiau nei medalis. „Maloniau savo rezultatą pagerinti, nei medalį iškovoti. Netgi jei negauni jokio medalio, vis tiek žinai, kad eini į priekį. O medalis, jeigu judi į priekį, anksčiau ar vėliau vis tiek atsiras. Pavyzdžiui, universiadoje 200 m nugara rungtyje laimėjau auksą, bet geriausio savo rezultato – to, ką galėčiau, nepakartojau. Užtat 200 m

Alfredo Pliadžio nuotr.

7

RINKTINė

Taivane vykusioje universiadoje mūsų šalies sportininkai iškovojo septynis medalius. Du aukso ir vieną bronzos – Danas Rapšys, aukso – vaikinų krepšinio rinktinė, po vieną sidabro ir bronzos – dziudo imtynininkė Santa Pakenytė, vieną bronzos – šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė.

D.Rapšys

laisvuoju stiliumi rungtyje pasiekiau rekordą ir dabar žinau, kad taip galiu plaukti“, – aiškina D.Rapšys.

Pritrūko Nepaisant to, kad šis sezonas sėkmingiausias per karjerą, D.Rapšiui šio to pritrūko. „Norėjau labai gerų rezultatų per pačias svarbiausias varžybas – pasaulio čempionatą. Aišku, gerinau rekordus, viskas buvo gerai, bet po to pamačiau, kad buvo galima dar geriau. Nors trenerė žinojo, jog tai ne viskas, ką galiu padaryti, bet tik kitose varžybose pasimatė, kad rezultatą galėjau dar stipriau pagerinti“, – sako plaukikas, kuris visada nori išspausti maksimumą.

Dano įsitikinimu, pasaulio čempionate jam labai trūko varžybų patirties.

Gal būtent to ir pristigo, kad planetos pirmenybėse rezultatai būtų buvę dar geresni. „Trūko varžybinio plaukimo, nelabai žinojau, kaip paskirstyti jėgas, nes Lietuvos ir pasaulio čempionatas stipriai skiriasi, skiriasi varžovai. Bandai taip pat pradėti kaip varžovai ir išsimuši iš ritmo. Pasaulio čempionatas toks ir buvo: laikaisi šalia lyderių, kiek išeina, po to palėtėji, pagreitėji ir pasidaro labai didelė makalynė. O kai varžaisi, žinai, ką turi padaryti, ateini į startą galvoje jau praplaukęs kelis kartus – tada lengva plaukti“, – lygina D.Rapšys.

Apšilus pasaulio čempionate startuoti universiadoje lietuviui buvo daug lengviau ir patogiau.

Universiadoje jis sutiko daug varžovų iš to paties pasaulio čempionato. „Bene visus mačiau ir pasaulio čempionate, nebuvo universiadoje tik pačių stipriausių – čempionų. Universiadoje varžybos buvo labai aukšto lygio. Ne tik kalbant apie plaukimą – ir kitur tą matėme, o kai kur net olimpiniai čempionai medalio negavo“, – primena plaukikas.

Kineziterapeutas Kas įvyko, kad pora metų nesėkmių ir ligų persekiotas perspektyvus plauki-

kas šį sezoną galiausiai parodė, ko yra vertas ir kokį potencialą slepia. Panevėžietis pasakoja, kad šiek tiek pakeitė gyvenimo būdą, dienos režimą, pakoregavo mitybą. „Toks paprastas dalykas, kaip rankų plovimas po bet kokio prisilietimo, irgi padėjo“, – patikina D.Rapšys.

Be to, nuo šio sezono su komanda pradėjo dirbti kineziterapeutas Andrius Bogdelis, kuriam plaukikas negaili šiltų žodžių. „Jis padeda ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Jis šiek tiek ir su trenere pakalba, ir aš su trenere pasikalbu – su ja geresnis ryšys atsirado. Truputį pakeitėme ir plaukimo techniką. Gyvename ir mokomės, matyti, kad viskas eina į gera, manau, ateityje bus dar geriau“, – mažas detales, kurios susidėjo į vieną didelę pergalę, vardija plaukikas.

Kineziterapeutas, kaip jau minėjo plaukikas, paruošia ne tik kūną. Pasišnekėti su juo D.Rapšys eina prieš kiekvieną startą. „Jis paruošia, kaip priklauso. Pamotyvuoja, sako, kad viską mes galime padaryti, ir liepia be reikalo nesysioti į batą. Tad ateiname visai gerai nusiteikę“, – šypsosi plaukikas, kuris per šį sezoną jaučiasi sustiprėjęs ir psichologiškai, ir fiziškai.

Trenerė Kiek dirba su trenere Ina Paipaliene, Danas jau nebesuskaičiuoja. „Nuo vaikystės. Iš pradžių dirbau su Židrūne Budriene, o paskui perėmė mane Ina. Labai seniai“, – bando prisiminti.

Trenerę I.Paipalienę auklėtinis apibūdina kaip griežtą, bet protingą ir žinančią, ką daro. „Dėl to negali pykti, nes matyti iš rezultatų, kad padaro viską, ką gali“, – trenerės kompetencija neabejoja sportininkas. Beje, trenerei sportininkas atiduoda talismanus, kuriuos gauna per varžybas kartu su medaliais. „Visus ant lovos laikė per universiadą. Vėliau sesei vieną padovanojau“, – prasitaria plaukikas.

Trenerė I.Paipalienė kitam pasirengimo ciklui jau turi naujų idėjų. Po

atostogų rudens pradžioje plaukikai keliaus į Ispaniją, kur aukštikalnėse stovyklaus iki pat Europos čempionato gruodį. Iš ten jie atvyks tiesiai į pirmenybes. „Taip niekada nebandėme.

Matysime, kaip geriausia, tada taip ir dirbsime. O dabar įdomu bus pažiūrėti, gal bus dar geriau?“ – viliasi eksperimentams pasiruošęs D.Rapšys.

Ispanija rudenį – skamba gerai. Tik ne mėgautis Ispanijos šiluma ten susirenka plaukikai. „Koncentracijos stovyklos ten, – šypteli Danas ir papurto galvą, esą nėra ko jiems pavydėti. – Ten uždara zona. Gali išeiti pasivaikščioti, bet šiaip būni tarp kalnų aukštai. Aišku, sunku, dirbi, bet dirbi dėl to, kad paskui kažką laimėtum.“ D.Rapšys mėgsta laisvalaikį leisti ramiai. Stovyklose plaukikas dažniausiai žiūri filmus ir serialus, kurių įsirašo iš anksto. „Būna, kad ir studijų knygų įsidedam, bet nelabai yra noro į jas žiūrėti, nes būname pavargę“, – sako Lietuvos edukologijos universiteto antrakursis, kuris studijoms atsideda grįžęs namo.

Maloniau savo rezultatą pagerinti, nei medalį iškovoti.

Netgi jei negauni jokio medalio, vis tiek žinai, kad eini į priekį.

O medalis, jeigu judi į priekį, anksčiau ar vėliau vis tiek atsiras.

Danas Rapšys

Vienas Nors siūlymo treniruotis Amerikoje D.Rapšys sulaukė ne vieno, jie panevėžiečio nesuviliojo. „Aš labiau prie namų, taip ir likau. Juk be perstojo keliaujame po užsienius, treniruojamės stovyklose. Bet vis tiek labiausiai namų pasiilgstu“, – priežastis, kodėl nepalieka gimtojo Panevėžio, atskleidžia plaukikas.

Dėl to, kad namie neturi pajėgių konkurentų, plaukikas per daug neišgyvena. Gal taip tobulėti truputį sunkiau, bet panevėžietis linkęs įžvelgti ir pranašumų. „Mažiau streso, nes žinai, kad esi vienas. Gali susikaupti savo rezultatams siekti, nereikia galvoti, ar aplenksi, ar pakliūsi į varžybas. Net nežinau – gal būtų smagu, jeigu kažkas šalia greitai plauktų, galėtum varžytis, bet ir dabartinė situacija nėra bloga“, – sako daugkartinis Lietuvos rekordininkas.

OLIMPINĖ PANORAMA

11

Jurijaus Vaščenkovo nuotr.

DEBIUTAS

Broliai Maldoniai keturvietę baidarę irkluoja su A.Lanku ir E.Ramanausku

Įgula teikia olimpinių vilčių Pirmą sykį baidarių ir kanojų irklavimo istorijoje pasaulio čempionato Čekijoje finale lenktyniavo Lietuvos keturvietės baidarės įgula, pasiekusi neoficialų šalies rekordą.

Marytė Marcinkevičiūtė

Tik šiemet sudaryta įgula – Rio de Žaneiro olimpiados bronziniai prizininkai šiauliečiai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas bei vilniečiai broliai Mindaugas ir Simonas Maldoniai olimpinėje 500 m distancijoje užėmė devintą vietą, pasiekdami naują neoficialų šios valčių klasės šalies rekordą – 1 min. 20,1 sek.

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Romualdas Petrukanecas džiaugiasi, kad pagaliau pavyko sudaryti keturvietės įgulą, kuri sezonui realiai pradėjo rengtis tik balandžio mėnesį. Buvo ieškoma įvairiausių variantų, kol galop įgula susiformavo gegužės pabaigoje. „Apsistojome ties tais, kurie dabar irkluoja keturvietę. Per pagrindines sezono varžybas vyrai pasiekė optimaliausią formą ir mus maloniai nudžiugino pasaulio čempionate. Pamatėme, kad su geriausiomis pasaulio keturvietėmis galima konkuruoti.

Bet reikia laiko, nes visą žiemą pagrindiniai įgulos varikliai A.Lankas ir E.Ramanauskas rengėsi sprinto distancijai. Dar neaišku, kas keturvietę baidarę irkluos kitąmet, bet manau, kad galima kažką daryti ir galvoti apie Tokijo olimpines žaidynes“, – įsitikinęs R.Petrukanecas.

Ilgas kelias tikslo link Su šiauliečiais keturvietę baidarę iš pradžių bandė irkluoti ir 200 m distancijoje lenktyniaujantys vilniečiai: šių metų pasaulio jaunimo iki 23 m. vicečempionas Artūras Seja bei 2015 m. Europos čempionato bronzinis prizininkas Ignas Navakauskas. Vis dėlto vėliau jie nusprendė irkluoti vienvietes valtis, neeikvoti jėgų dar vienoje rungtyje.

12

OLIMPINĖ PANORAMA

Tarp pretendentų sėsti į keturvietę buvo ir olimpiečiai Ričardas Nekriošius bei Andrejus Olijnikas, irkluojantys 1000 m nuotolį. Tačiau po atrankos varžybų, kuriose buvo irkluojamos vienvietės baidarės, viskas taip susidėliojo, kad su šiauliečiais į vieną valtį sėdo ryškesnių pergalių suaugusiųjų sporte dar nepasiekę broliai – 26-erių Mindaugas ir 24-erių Simonas Maldoniai, kurie savo sportinį kelią pradėjo Dauguose.

Juos treniravo puikus specialistas Jonas Juonys. Treneris savo auklėtinius mokė ne tik irkluoti, bet ir sutvarkyti bei pataisyti sulūžusią valtį. Broliai šiandien moka raudonmedžio valtis nuskusti, nušveisti, išlyginti ir nulakuoti. Mindaugas su Simonu valtis dažnai parsigabendavo į savo namų kiemą ir jas tvarkydavo. „Tai mums buvo savotiška pramoga“, – šypteli baidarininkai. Dabar broliai gyvena Vilniuje ir treniruojasi pas Sergejų Sorokiną bei R.Petrukanecą.

Per šių metų Europos čempionatą naujai suburta keturvietės baidarės įgula buvo 14-ta. Siekiant patekti į pasaulio pirmenybes vėl buvo surengtos atrankos varžybos. „Iki Europos čempionato visas pasirengimas buvo sunkus, mums viskas buvo nauja, daug ką reikėjo derinti, visi keturi smarkiai skyrėmės. Per Europos čempionatą jautėmės gerai, didžiąją distancijos dalį buvome tarp lyderių, bet greičio neišlaikydavome iki pabaigos, pritrūkdavo pasirengimo. Prieš pasaulio pirmenybes buvo surengtos treniruočių stovyklos Trakuose ir Šiauliuose – kaskart irklavome vis greičiau ir geriau, kai kurie distancijos įveikimo testai

įdomu GENAI Mindaugas ir Simonas Maldoniai – ne vieninteliai sportininkai giminėje.

Jie yra praeityje žinomos žolės riedulininkės Angelės Bučmienės ir irklavimo trenere dirbančios Aldonos Tamulevičienės sūnėnai.

DEBIUTAS

rodė, kad patobulėjome, ir vykdami į Čekiją žinojome, jog jau esame gerokai stipresni ir galime finišuoti daug greičiau“, – pasakoja M.Maldonis.

Už brolius nesijaučia stipresni Bronzinis olimpinių žaidynių prizininkas E.Ramanauskas debiutą pasaulio čempionate vertina gerai. „Tokiai mažai šaliai kaip Lietuva surinkti keturis baidarininkus ir juos susodinti į vieną valtį sudėtinga.

Neturime daug stiprių ir talentingų irkluotojų. Per pasaulio čempionatą irkluoti olimpinės rungties finale – kol kas pats geriausias Lietuvos keturvietės baidarės įgulos pasiektas rezultatas. Puiki pradžia.

Juk šiemet mūsų keturvietė irklavo vos trejose varžybose: Lietuvos, Europos ir pasaulio čempionatuose.

Prieš varžybas žurnalistai manęs paklausė, kokia vieta patenkintų mano lūkesčius. Atsakiau: jeigu pasaulyje būtume dvylikti – labai gerai. O užėmėme devintą vietą“, – džiaugiasi E.Ramanauskas. Šiaulietis dar negali pasakyti, ar jam patinka irkluoti keturvietę baidarę. Tiesiog dabar nėra kito pasirinkimo: arba reikėtų irkluoti vienviete baidare 200 m, arba keturviete 500 m distanciją. Tokie olimpiniai nuotoliai. „Man labiausiai patiktų irkluoti dvivietę baidarę, tačiau tai jau nėra olimpinė rungtis ir reikia persiorientuoti į keturvietę. Jau ir pamiršau, kad esu olimpiados prizininkas. Pergalės ateina ir praeina.

Reikia siekti naujų tikslų“, – dėl olimpinės programos pokyčių nenusimena E.Ramanauskas.

Olimpinis prizininkas pripažįsta, kad naujieji įgulos nariai Mindaugas ir Simonas Maldoniai yra stiprūs irkluotojai, todėl keturvietė – išbandymas jiems visiems. „Tikrai už juos nesame stipresni, 500 m distancijoje su broliais esame lygiaverčiai partneriai, jie gal net geresni už mus. Sezonas baigėsi ir neaišku, kaip bus kitąmet. Gal aš nepateksiu į šią keturvietę, bus stipresnių už mane, bet keturvietę norėčiau ir toliau irkluoti, o 200 m distancijoje ir vienvietę baidarę, bet valstybei gali atstovauti tik po vieną įgulą – visi nori rungtyniauti olimpinėse rungtyse“, – sako E.Ramanauskas.

A.Lankas irgi gerai atsiliepia apie naują įgulą, brolius, jų pažangą, pasaulio čempionate užimtą aukštą vietą. Jų keturvietė baidarė tik žengia pirmuosius žingsnius ir teikia gražių ateities vilčių. Kartu pairklavus vieną kitą kartą būtų nerealu tikėtis užlipti ant nugalėtojų pakylos.

Nepabūgo olimpiečių Pasak Maldonių, irkluoti keturvietę baidarę pretendavo 6–8 sportininkai ir tik atrankos varžybos išryškino, kurie jų stipriausi. Broliai džiaugėsi, kad jie į keturvietę sėdo su Rio de Žaneiro žaidynių medalininkais. „Nors Aurimas su Edvinu yra sprinteriai, tačiau daug dirbdami įgijo ištvermės. 200 m ir 1000 m – skirtingos distancijos, o 500 m nuotolį gali irkluoti ir sprinteriai, ir stajeriai. Tik vieniems šiek tiek pritrūksta ištvermės, o kitiems – galingumo. Šiauliečiai palyginti greitai įgijo ištvermės“, – sako M.Maldonis, kuris laimėjo 500 m nuotolio atrankos vienviečių baidarių varžybas. Jo brolis Simonas buvo trečias, priekin praleidęs E.Ramanauską ir aplenkęs A.Lanką.

M.Maldoniui nebuvo jokios staigmenos, kad pasirodė esąs greičiausias vienviečių varžybose,

Simonas (kairėje) ir Mindaugas Maldoniai

nes ne vieną kartą tapo Lietuvos 500 m nuotolio vienviečių čempionu. Tai jo mėgstamiausia distancija, 2013 m. per universiadą Kazanėje lietuvis užėmė ketvirtą vietą.

Kai buvusiems daugiškiams buvo patikėta irkluoti keturvietę baidarę, jie tuo ypač džiaugėsi. „Keturvietė baidarė tapo nauja elitine olimpine rungtimi. Visi, netgi olimpiniai ir pasaulio čempionai, kurie yra irklavę kitas distancijas ir valtis, nori išbandyti save keturvietėje. Konkurencija milžiniška, todėl džiaugiamės, kad per pasaulio čempionatą patekome į pagrindinį finalą, kur kovojome su pačiais stipriausiais planetos baidarininkais. Tai, galima sakyti, nauji mūsų gyvenimo atspindžiai. Funkciškai ir fiziškai esame stiprūs irkluoti 500 m nuotolį, o keturvietė visa tai padeda realizuoti, nes yra didelis greitis, reikia ir ištvermės“, – sako broliai Maldoniai.

Broliai baigė Lietuvos edukologijos universitetą ir dabar Mykolo Romerio universitete studijuoja sporto industrijų vadybą, siekia magistro diplomų.

9

čempionatas

Rugpjūčio pabaigoje pasaulio čempionate Račicėje (Čekija) dalyvavo devynios Lietuvos baidarių ir kanojų įgulos. Į pagrindinį finalą pateko keturios: Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas (dvivietė baidarė, 1000 m – 7 vieta), Henrikas Žustautas (vienvietė kanoja, 200 m – 7 vieta), Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas (dvivietė baidarė, 200 m – 9 vieta), A.Lankas, E.Ramanauskas, Mindaugas ir Simonas Maldoniai (keturvietė baidarė, 500 m – 9 vieta).

Mindaugui tai buvo antrasis pasaulio čempionatas, pirmame jis dalyvavo 2015-aisiais, o Simonui – pirmasis. Jis iki šiol ketverius metus atstovavo Lietuvos jaunimo iki 23 m. rinktinei ir irkluodamas dvivietę baidarę 200 m distancijoje kovodavo pagrindiniuose pasaulio čempionatų finaluose.

Mindaugas dažniausia rungtyniaudavo 1000 m trasoje, bet jam būdavo sunkiausia irkluoti antrą distancijos pusę. „Račicėje jau buvau rungtyniavęs, užplūdo gerų prisiminimų banga, tačiau jaudulys buvo didelis. Nenorėjau nuvilti valties draugų. Per Tokijo olimpines žaidynes 500 m nuotolis keturviete baidare – mums vienintelis variantas, nes nebus nei vienviečių, nei dviviečių baidarių varžybų, esame priversti rinktis tokią įgulą“, – konstatuoja Simonas.

Jo brolis Mindaugas priduria, kad tai labai smagi distancija, didelis greitis ir galingumas, smagu save realizuoti intensyviai irkluojant. Kartu tai ir didelis iššūkis, nes irkluoja keturi skirtingi žmonės, kurie atlieka vieną darbą.

OLIMPINĖ PANORAMA

13

LTOK nuotr.

iš arti

Rio žaidynių akimirka: M.Ežerskis (viduryje) su E.Venckaičiu ir treneriu R.Vartanovu

Grūdins naujos taisyklės Taisyklių pakeitimai, apie kuriuos neseniai paskelbė Tarptautinė imtynių federacija, suteiks imtynininkams daugiau galimybių, bet kartu ir išbandymų.

Lina Daugėlaitė Olimpinės sporto šakos neriasi iš kailio, kad įtiktų žiūrovams, televizijoms. Kitaip tariant, ieškodamos patraukliausios formos jos siekia išsaugoti savo olimpinį statusą. Todėl po kiekvienų olimpinių žaidynių ne viena jų skelbia apie vienokius ar kitokius pasikeitimus. Apie priimtus pokyčius neseniai pranešė ir Tarptautinė imtynių federacija. Kokie jie bus ir kaip tai atsilieps Lietuvos graikų-romėnų imtynininkams, kalbamės su Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu Mindaugu Ežerskiu.

Pradėkime nuo to, kad iki dešimties daugėja svorio kategorijų (iki šiol buvo šešios olimpinės ir dvi neolimpinės). Ką tai duos?

Varžybose galės dalyvauti daugiau sportininkų, nes visose oficialiose varžybose šaliai atstovauja tik po vieną žmogų. Tad, pavyzdžiui, jeigu mes turime du lygiaverčius vienos svorio kategorijos sportininkus, galime bandyti juos išskirstyti į greta esančias kategorijas.

Nuo senų laikų buvo dešimt svorio kategorijų, paskui jų sumažino, konkurencija tapo labai didelė.

14

OLIMPINĖ PANORAMA

Gerai, mes, lietuviai, turime po du lygiaverčius vienos svorio kategorijos sportininkus, o tokia Rusija, Iranas – po dešimt žmonių į vieną svorį. Kad duotų daugiau šansų imtynininkams, grįžtama prie dešimties kategorijų.

Ar Lietuvai šie pokyčiai į naudą?

Kai kuriose svorio kategorijose – taip. Pavyzdžiui, Edgaras Venckaitis ir Kristupas Šleiva yra vienos svorio kategorijos – iki 66 kg atstovai, 98 kg svorio kategorijoje turime Vilių Laurinaitį ir jaunąjį Romą Fridriką. Tad visus juos bus galima išskirstyti – vieną į didesnį svorį, kitą į mažesnį. Tik, aišku, olimpinės svorio kategorijos lieka tos pačios šešios.

Su sportininkais apie šiuos pasikeitimus dar nešnekėjome – kol kas viską paliekame taip, kaip yra, nes kaip tik šį savaitgalį (rugsėjo 20–23 d.) vyks pasaulio kariškių čempionatas, kuriame dalyvauja visa mūsų rinktinė. O kadangi rinktinė jauna, lapkričio pabaigoje dar vyksime į pasaulio jaunimo iki 23 m. čempionatą. Tad pirmiausia pabaigsime sezoną, o paskui jau pradėsime galvoti apie kitą, kada ir įsigalios naujosios svorio kategorijos.

2

dienos

Nuo kitų metų imtynių varžybos vyks dvi dienas. Iki šiol čempionai paaiškėdavo per vieną dieną.

Iš arti

Vytauto Dranginio nuotr.

Kas imtynininkui lengviau – numesti ar prisiauginti svorio?

Ir tas, ir tas nelengva. Vieniems svoris neauga iš viso, kiti sunkiai meta – reikia žiūrėti pagal žmogų.

Manau, lengviau prisiauginti svorio, tik tas svoris turi būti ne riebalų sąskaita, o raumenų.

Svorio kategorijų padaugėjo, bet olimpinės liko tos pačios šešios. Vadinasi, olimpinė atranka bus dar aršesnė?

Taip, žinoma. Dar viena bloga naujiena, kad iki šiol visose olimpinėse žaidynėse vienoje svorio kategorijoje būdavo po 18–19 imtynininkų. Neseniai, prieš du mėnesius, sužinojome, kad jų skaičius sumažintas iki 16. Taigi dabar bus po 16 kiekvienos svorio kategorijos imtynininkų, tai reiškia, kad atimamos trys vietos. Todėl atranka bus nežmoniška, bus sunku, bet tam ir ruošiamės. Olimpinė atranka prasidės iki žaidynių likus metams – 2019 m. pasaulio čempionate vyks pagrindinė atranka, o 2020 m. bus dar keli atrankos turnyrai. Šaliai olimpinėse žaidynėse vienoje svorio kategorijoje gali atstovauti tik vienas sportininkas.

Kitas pakeitimas, kad varžybos nuo kitų metų vyks dvi dienas. Ką tai reiškia imtynininkui?

Tai viską sunkina. Logiškai galvojant, atrodo, kad dvi dienos turėtų palengvinti varžybas, nes dabar per vieną dieną būna ir šešios kovos. Per penktą ar šeštą kovą sportininkas būna labai pavargęs, sunku kažko iš jo reikalauti. Tad galvojant apie tai, nauja tvarka gal ir nieko. Bet blogumas tas, kad abi dienas teks svertis. Pasisvėrus pirmą dieną reikės imtyniauti, o kitą rytą ir vėl svertis. Tai kelia nerimą – bus sunku. Kai svėrimas numatytas ryte, gal vakare reikės pabėgioti ar anksti atsikėlus svorį mesti? Dviprasmiška situacija: dvi dienos gal ir neblogai, bet abu rytus svarstyklės – blogai. Dabar sportininkas sveriamas vieną kartą varžybų išvakarėse – kitą dieną jis gali sverti kiek nori. Tad sportininkas, numetęs 5–6 kg, per naktį spėja kažkiek atsigauti. Pagal naujas taisykles svėrimas vyks bemaž prieš varžybas – tas man labai nepatinka. Tai paprasčiausias organizmo alinimas.

Dar vienas niuansas – per varžybas grįžtama prie veiksmų parteryje.

Bus taip pat, kaip buvo per Rio olimpines žaidynes.

Jeigu imtynininkas pasyvus, jį stato į parterį. Bus galima atlikti daugiau veiksmų. Po Rio žaidynių buvo padarę tik stovėseną, todėl jaunių varžybose dar tų veiksmų yra, bet suaugę imtynininkai yra patyrę, išmokę gynybos, kontratakuoti, todėl veiksmų stovėsenoje labai mažai. Sugrįžus į parterį bus daugiau veiksmų, bus gražesnės imtynės. Sprendimas pabandyti vieną sezoną be parterio nieko gero nedavė suaugusiųjų imtynėms, dėl to grąžino senąją tvarką.

Teisėjavimas – ar čia kas nors keičiasi?

Niekas per daug nesikeičia. Norėtųsi, kad teisėjai būtų objektyvesni, truputį sąžiningesni. Bet ant imtynių kilimo teisėjauja žmogus, o ne sekundometras, todėl subjektyvumo yra. Vienam atrodo vienaip, kitam – kitaip. Norėtųsi palinkėti daugiau profesionalumo. Yra tikrai gerų teisėjų, bet yra ir tokių, kurių sprendimai sukelia smarkių abejonių.

Kovoja V.Laurinaitis

Po Rio žaidynių sportinę karjerą baigė abu olimpiniai prizininkai – Mindaugas Mizgaitis ir Aleksandras Kazakevičius, rinktinė smarkiai atsinaujino.

Normalu, kiekvienas pasirenka savo kelią. Dalyvauti varžybose yra lengviausia – labai sunku joms ruoštis. Tad sportininkai dėl vienokių ar kitokių priežasčių, gal dėl motyvacijos stokos nusprendė pasitraukti. Gal norėtųsi, kad jie tą būtų padarę vėliau (pavyzdžiui, aš pasitraukiau būdamas 35-erių) – dar būtų truputį pasportavę, palaikę meistriškumą, tada nebūtų tokios skausmingos kartų kartos.

Bet jie taip nusprendė. Iš vyresniųjų beliko vienas E.Venckaitis.

Ko galime tikėtis iš jaunimo? Ar jie sugebės pelnyti kelialapius į Tokiją, ar Japonijos sostinėje jie jau bus pajėgūs kovoti dėl prizinių vietų?

Gal ne visi, bet tikimės, kad kokie du trys sportininkai tikrai bus pajėgūs kovoti dėl aukščiausių vietų, t.y. dėl aštuntuko. Manau, Tokijuje galime tikėtis visos rinktinės. Tai tikrai motyvuota, stipri rinktinė.

Manau, tas pats E.Venckaitis iki Tokijo dar sportuos.

Suaugusiųjų imtynėms jau turėtų subręsti V.Laurinaitis, pasaulio jaunimo čempionas, R.Fridrikas, pasaulio jaunimo čempionato prizininkas, mūsų jaunosios žvaigždės – Mantas Knystautas, kuris kiekvienose jaunimo varžybose laimi medalių, pasaulio vicečempionas K.Šleiva. Dabar mes esame nusitaikę praktiškai į visas šešias olimpines svorio kategorijas.

Gerai, mes, lietuviai, turime po du lygiaverčius vienos svorio kategorijos sportininkus, o tokia Rusija, Iranas – po dešimt žmonių į vieną svorį.

Kad duotų daugiau šansų imtynininkams, grįžtama prie dešimties kategorijų.

Mindaugas Ežerskis

E.Venckaičiui Rio olimpinės žaidynės susiklostė toli gražu ne taip, kaip jis tikėjosi. Ar jis dar turi noro ir motyvacijos sportuoti iki Tokijo?

Motyvacijos jam niekada netrūko. Jis tikras kovotojas, jeigu išeina ant kilimo – atsiduoda maksimaliai. Be to, Edgaras nori kovoti. Jis yra tapęs pasaulio pirmenybių prizininku, bet nori olimpinio medalio. Motyvacijos šiam sportininkui tikrai netrūks.

OLIMPINĖ PANORAMA

15

KREPšinis

Liūdna, bet ne tragedija Daugelis Lietuvos krepšinio mėgėjų tikėjosi, kad mūsų vyrų rinktinė iš Europos čempionato parveš medalius, tačiau viltys dužo į šipulius. Lietuviai net nepateko į ketvirtfinalį ir užėmė devintą vietą.

Vaidas Čeponis

pliadisfoto.com nuotr.

Ant lanko pakibo M.Kuzminskas

Tai vienas blogiausių rezultatų per visą mūsų šalies nacionalinės komandos dalyvavimo Senojo žemyno pirmenybėse istoriją. Prasčiau mūsiškiai pasirodė tik 2001-aisiais – tada irgi Stambule liko dvylikti, ir 2009 m., kai užėmė 11 vietą.

Nebeturime žvaigždžių Lietuvos rinktinė šįkart grupės varžybose aplenkė visus varžovus. Po pirmojo etapo garsus krepšininkas Linas Kleiza manė, kad Dainiaus Adomaičio auklėtiniai iškovos medalius. Ir ne bet kokius, o aukso. Šioms prognozėms nebuvo lemta išsipildyti. Jau aštuntfinalyje mūsiškius sustabdė graikai (77:64), kurie grupės turnyre pralaimėjo ne tik prancūzams, slovėnams, bet ir suomiams, užėmė ketvirtą vietą ir vos ne vos prasibrovė į kitą etapą.

16

OLIMPINĖ PANORAMA

Kodėl Lietuvos krepšininkai net nepateko tarp aštuonių pajėgiausių Europos rinktinių? Daugelis specialistų įsitikinę, jog taip nutiko dėl to, kad mes neturime aukščiausio meistriškumo krepšininkų, kurie vieni gali nulemti rungtynių baigtį. Visoms pirmas keturias vietas užėmusioms komandoms atstovauja tokios žvaigždės: Slovėnijai – Goranas Dragičius ir Luka Dončičius, Serbijai – Bogdanas Bogdanovičius, Ispanijai – Pau ir Marcas Gasoliai, Rusijai – Aleksejus Švedas. Latviai turėjo Kristapą Porzingį. Nedaug trūko, kad mūsų kaimynai ketvirtfinalyje būtų nugalėję slovėnus.

Taip, Jonas Valančiūnas, Mindaugas Kuzminskas smarkiai patobulėjo, rungtyniavo įspūdingai, jie labai aukštos klasės krepšininkai, bet ne žvaigždės.

Vasarą visi mūsų vyrai gerai dirbo, neturiu jokių priekaištų.

Būdavau treniruotėse, tad mačiau, kad darbas buvo aukštumose.

Galbūt pritrūko sportinės laimės, susikaupimo.

Mums stigo ir kai kurių žaidėjų.

Arvydas Sabonis

Ištikimi Lietuvos rinktinės gerbėjai M.Kalnietis

J.Valančiūnas

Šįsyk Lietuvos ekipai pakilti aukščiau nepadėjo nei kovingumas, nei komandinis žaidimas. Nebeturime individualiai tokių stiprių žaidėjų kaip Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Ramūnas Šiškauskas, Šarūnas Jasikevičius, Arvydas Macijauskas, L.Kleiza.

Tikrai ne pasaulio pabaiga, kad Europos čempionate likome labai toli nuo prizininkų pakylos. Mūsų rinktinei trūko Luko Lekavičiaus, Pauliaus Jankūno ir Domanto Sabonio. Žaidė lėtoką krepšinį Su L.Lekavičiumi komanda galėjo žaisti daug greitesnį krepšinį. Teko verstis be tikro sunkiojo puolėjo, nes Donatas Motiejūnas šiuo metu labiau centras nei vadinamasis ketvirtasis numeris. Jonui Mačiuliui ir M.Kuzminskui šioje pozicijoje trūksta ūgio, jei tenka prižiūrėti aukštesnius atletiškus varžovus.

Pristigo ir kai kurių žaidėjų svaresnio indėlio. D.Motiejūnas po nugaros operacijos ir ilgos priverstinės pertraukos be krepšinio nuolat blaškėsi aikštėje ir nerado sau vietos. Jis vidutiniškai per 15 min. pelnė tik po 6,3 taško, atkovojo vos po 1,3 kamuolio.

Praėjusį sezoną Madrido „Real“ klube ant atsarginių suolo dažnai sėdėjęs J.Mačiulis irgi davė mažai naudos. Jis rinko po 5,7 taškelio per 22 min., pataikė tik 4 tritaškius iš 21 (19 proc.). Nuvylė ir Artūras Milaknis – snaiperis ir prastai gynėsi, ir dažnai šaudė pro šalį. Puldamas labiau padėjo kitas snaiperis Martynas Gecevičius, bet ir jo gynyba buvo skylėta.

Mūsų rinktinė daugelyje žemyno pirmenybių rungtynių žaidė lėtą krepšinį. Matyt, ne iš gero gyvenimo.

Stigo ne tik L.Lekavičiaus. Treneris D.Adomaitis turbūt baiminosi didelio klaidų skaičiaus – lietuviai ir taip pamesdavo nemažai kamuolių. Be to, ir J.Valančiūnas, ir Artūras Gudaitis atkovoję kamuolį nepasižymi kokybišku vadinamuoju pirmuoju perdavimu. Šių dienų krepšinyje ypač svarbūs lengvi taškai, surinkti kontratakose. Esant poziciniam puolimui

nelengva pralaužti net vidutiniokų gynybą – gintis išmoko daugelis Europos ekipų. Šlubavo ir komandinis žaidimas. Pagal rezultatyvius perdavimus Lietuvos rinktinė liko tik 14–15 vietoje. Mūsų vyrai darė 13,8 klaidos. Tai irgi vienas blogiausių rodiklių. Gynėsi mūsiškiai taip pat netobulai. Lietuviai sugebėjo nugvelbti tik po 4,8 kamuolio ir kartu su kroatais šioje statistikos skiltyje liko autsaideriai.

Toli gražu ne visi mūsų krepšininkai yra psichologiškai tvirti. Per gyvenk arba mirk mūšį su graikais kai kurie žaidėjai niekaip negalėjo pataikyti būdami laisvi. Oponentų nervai buvo stipresni.

Džiugino NBA žaidėjai Ar viskas buvo taip blogai, ar D.Adomaičio kariaunos pasirodymą reikia vadinti visišku fiasko, ar Lietuvos krepšinį ištiko tragedija? Tikrai ne.

FINIŠAS RIKIUOTĖ Galutinė Europos čempionato komandų rikiuotė: 1. Slovėnija 2. Serbija 3. Ispanija 4. Rusija 5. Latvija 6. Vokietija 7. Italija 8. Graikija 9. Lietuva 10. Kroatija 11. Suomija 12. Prancūzija 13. Juodkalnija 14. Turkija 15. Ukraina 16. Vengrija 17. Gruzija 18. Lenkija 19. Belgija 20. Čekija 21. Izraelis 22. Didžioji Britanija 23. Rumunija 24. Islandija

Aštuntfinalyje pralaimėta patyrusiems varžovams – Graikijos komandos branduolį sudarė aukščiausio lygio Atėnų „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiacos“ klubų žaidėjai. Būrys jų yra tapęs Eurolygos čempionais. Taigi pralaimėti graikams tikrai ne gėda. Grupėje įveikėme pajėgias Italijos ir Vokietijos rinktines.

Galima pasidžiaugti ir tuo, kad J.Valančiūnas čempionate buvo akivaizdžiai geriausias kovotojas dėl atšokusių kamuolių (vid. 12). Mantui Kalniečiui nė vienas pirmenybių žaidėjas neprilygo rezultatyvių perdavimų kategorijoje (vid. 7,2).

Palyginti su Rio de Žaneiro olimpinėmis žaidynėmis, kaip diena ir naktis skyrėsi J.Valančiūno pasirodymas. Jis ne tik kaip liūtas grūmėsi dėl kamuolių, bet ir pelnė po 15,8 taško. Pernai olimpiadoje vidurio puolėjas sugriebdavo tik po 7 kamuolius ir sukrapštydavo tik po 6,7 taško!

Pastebimai šoktelėjo ir M.Kuzminsko rezultatyvumas: pernai Brazilijoje jis metė po 10,8 taško, o šįkart – 15,3.

OLIMPINĖ PANORAMA

17

A.Juškevičius

E.Ulanovas

D.Adomaitis

Maloniai nustebino Adas Juškevičius, į komandą patekęs tik po to, kai traumą patyrė L.Lekavičius. Panevėžio „Lietkabelio“ gynėjas rungtyniavo drąsiai ir užtikrintai, iš toli atakavo solidžiu 50 proc. taiklumu. Į neviltį nepuola Į pesimizmą nepuolė ir žinomi šalies krepšinio specialistai, treneriai. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis rinktinės per daug nekritikavo. „Užėmę pirmą vietą grupėje gavome labai stiprius graikus. Vasarą visi mūsų vyrai gerai dirbo, neturiu jokių priekaištų. Būdavau treniruotėse, tad mačiau, kad darbas buvo aukštumose. Galbūt pritrūko sportinės laimės, susikaupimo. Mums stigo ir kai kurių žaidėjų. Vis kažkas negali atvykti arba patiria traumą. Čia juk sportas, būna visko. Patys žaidėjai sakė, kad rungtynėse su graikais neįvykdė plano.

Matyt, tokia nesusikaupimo diena pasitaikė“, – dėstė krepšinio legenda.

Kauno „Žalgirio“ treneris Šarūnas Jasikevičius lietuvių žaidimo Europos pirmenybėse nepiešia juodomis spalvomis: „Kam dabar daryti problemą dėl tų 40 minučių? Juolab kad žaista prieš graikus. Ne prieš bet ką, o prieš graikus. Graikų komandoje žaidė krepšininkai, kurie kasmet kovoja dėl Eurolygos aukščiausių vietų. Jie užgrūdinti karo sąlygomis – juk tarpusavyje žaidžia „Panathinaikos“ ir „Olympiacos“ rungtynes. Nemanau, kad Lietuvos krepšiniui yra blogai. Taip, antrą vasarą rezultatai nelabai geri.

18

OLIMPINĖ PANORAMA

Bet nėra jokios panikos. Mano nuomone, Lietuvos krepšinio situacija yra gera.“ Slovėnų staigmena Nors daugelis krepšinio specialistų prognozavo, kad Europos čempionato aukso medaliai atiteks ispanams, netikėtai triumfavo Slovėnijos rinktinė. Vos du milijonus gyventojų turinti Slovėnija Senojo žemyno pirmenybių čempione tapo pirmą kartą. Iki tol aukščiausia šios šalies rinktinės vieta buvo ketvirta.

Slovėnai Balkanų finalo mūšyje 93:85 įveikė Serbijos komandą. Fantastiškas rungtynes sužaidė gynėjas Goranas Dragičius, pelnęs 35 taškus. Net 20 iš jų ši žvaigždė surinko vien per antrąjį kėlinį. Slovėnų nepalaužė ir tai, kad trečiajame kėlinyje traumą patyrė jaunasis supertalentas 18-metis Luka Dončičius, vėliau kartu su G.Dragičiumi patekęs į simbolinį čempionato penketą.

Finale, kaip ir viso čempionato metu, žibėjo Klemenas Prepeličius, kuris tapo bene didžiausiu pirmenybių atradimu. Kukliam Paryžiaus „Levallois“ klubui atstovaujantis žaidėjas serbams atseikėjo 21 tašką ir komandą tempė lemiamu momentu, kai G.Dragičius jau buvo visiškai išsekęs.

Lemiamoje akistatoje slovėnai pirmavo 12 taškų skirtumu, tačiau serbai ketvirtajame kėlinyje išsiveržė į priekį. Vis dėlto paskutinėmis minutėmis Slovėnijos krepšininkų stuburas buvo tvirtesnis.

Vienas Slovėnijos ekipos lyderių čempionate buvo

Nemanau, kad Lietuvos krepšiniui yra blogai. Taip, antrą vasarą rezultatai nelabai geri.

Bet nėra jokios panikos.

Mano nuomone, Lietuvos krepšinio situacija yra gera. ŠARŪNAS JASIKEVIČIUS

KREPŠINIS „Scanpix“ nuotr.

M.Grigonio ataka

Lietuvos rinktinę sustabdė graikai

M.Gecevičius

J.Mačiulis

mūsų nacionalinės komandos, dalyvavusios „Eurobasket 2017“, liks tik keturi žaidėjai (jeigu nepakeis ekipų): Adas Juškevičius, Martynas Gecevičius, Eimantas Bendžius ir Marius Grigonis. D.Adomaičiui teks kaip reikiant pasukti galvą, kuo užpildyti milžiniškas sudėties spragas.

Beje, Slovėnijos rinktinės strategas – serbas Igoris Kokoškovas. Jis anksčiau yra dirbęs Serbijos nacionalinės komandos trenerių štabe.

Tikėtina, kad rinktinės aprangą apsivilks Mindaugas Girdžiūnas, Rokas Giedraitis, Deividas Gailius.

Realu, kad į nacionalinę komandą grįš Mindaugas Lukauskis. Didžiausia problema bus aukštaūgiai. Šioje pozicijoje tikriausiai pravers Evaldas Kairys, Martynas Sajus, Vaidas Čepukaitis. Galbūt treneris kalbins ir Kšyštofą Lavrinovičių.

Slovėnijos rinktinė tapo antrąja komanda po Lietuvos ekipos, žemyno pirmenybių turnyre nepatyrusia nė vieno pralaimėjimo. Lietuviai pergalingai žygiavo 2003-iaisiais, kai Stokholme tapo Europos krepšinio karaliais.

Rungtynėse dėl bronzos ispanai nugalėjo rusus – 93:85.

Naujas iššūkis – jau čia pat Po Europos čempionato D.Adomaitis ir jo kariauna ilgai nesiilsės. Jau lapkričio 23 d. mūsų rinktinė pradės 2019 m. pasaulio pirmenybių atrankos kovas.

Mūsiškiai rungtyniaus C grupėje su Lenkija, Vengrija ir Kosovu. Atrankos varžybose 32 komandos suskirstytos į 8 grupes. Į kitą etapą pateks po tris geriausias grupių ekipas. Į pasaulio čempionato finalo turnyrą prasibraus 12 rinktinių iš 32.

Dėl FIBA ir Eurolygos karo planetos pirmenybių atrankoje nedalyvaus ne tik NBA, bet ir Eurolygos, taip pat Kinijos lygoje žaidžiantys krepšininkai. Iš

Bus nelengva, bet galima pasiguosti tuo, kad beveik visos galingiausios Europos rinktinės irgi smarkiai nukraujuos. Tarkime, Ispanijos ir Graikijos komandose neliks nė vieno krepšininko, dalyvavusio šių metų Europos čempionate.

Mažiausiai nuostolių iš šių metų žemyno pirmenybių dalyvių patirs Belgija, Didžioji Britanija, Ukraina ir Rumunija. Pamename, kaip praėjusiame Europos čempionate vargome net su estais, ukrainiečiais, čekais, belgais, gruzinais (pastariesiems pralaimėjome šiose pirmenybėse).

FIBA nuotr.

natūralizuotas krepšininkas iš JAV Anthony Randolphas. Serbai neturėjo nė vieno užsieniečio. Jiems šiose pirmenybėse trūko daugybės aukšto lygio krepšininkų: Milošo Teodosičiaus, Nikolos Jokičiaus, Nemanjos Bjelicos, Nemanjos Nedovičiaus, Miroslavo Raduljicos, Nikolos Kaliničiaus.

G.Dragičius

LYDERIAI ĮVERTINIMAS Geriausiu čempionato žaidėju pripažintas slovėnas Goranas Dragičius. Į simbolinį čempionato penketą kartu su juo pateko komandos draugas Luka Dončičius, serbas Bogdanas Bogdanovičius, rusas Aleksejus Švedas ir ispanas Pau Gasolis.

Mūsų rinktinės laukia itin sudėtingas iššūkis. Jei nepateksime į pasaulio čempionatą, pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo liksime be olimpinių žaidynių. O tai jau būtų tikra tragedija.

OLIMPINĖ PANORAMA

19

TRENERIS

Olimpietis ugdo olimpiečius Pabradėje talentingus lengvaatlečius į meistriškumo aukštumas vedantis Lietuvos ėjikų rinktinės treneris Viktoras Meškauskas įsitikinęs, kad sekasi tiems, kurie dirba.

Marytė Marcinkevičiūtė

V.Meškausko archyvo nuotr.

Jau per pirmąsias pratybas vaikams sakau, kad jeigu jiems nepatinka sportinis ėjimas, tegul nelanko treniruočių ir nevargsta.

Mano kredo – jeigu atlieki darbą, tai jį reikia daryti gerai, nes sekasi tiems, kurie dirba.

Viktoras Meškauskas Iš kairės: Ž.Vaiciukevičiūtė, V.Meškauskas, A.Mastianica, M.Vaiciukevičiūtė, G.Kozlovskis

Šiemet pasaulio čempionate Londone Lietuvai atstovavo trys Švenčionių rajono Pabradės ėjikai – seserys dvynės Živilė ir Monika Vaiciukevičiūtės bei Arturas Mastianica, o kitąmet dalyvauti Europos lengvosios atletikos čempionate Berlyne normatyvą įvykdė ir Genadijus Kozlovskis. Šių sportininkų treneris – šešis kartus šalies čempionas (1991–1994 m.), Barselonos olimpinių žaidynių dalyvis Viktoras Meškauskas. Jo 1991-aisiais Druskininkuose pasiektas 30 km distancijos Lietuvos ėjimo rekordas (2 val. 9 min. 5 sek.) iki šiol nėra pagerintas.

Lengvosios atletikos federacijos viceprezidentė ir 20

OLIMPINĖ PANORAMA

generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva giria šį sportinio ėjimo puoselėtoją – darbštų, motyvuotą trenerį, kuriam rūpi ne tik auklėtinių rezultatai, bet ir jų ateitis baigus sportinę karjerą.

46 metų Lietuvos sportinio ėjimo suaugusiųjų rinktinės treneris vieną savo svajonę jau įgyvendino: du jo auklėtiniai – Ž.Vaiciukevičiūtė ir A.Mastianica dalyvavo Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

Ar galima sakyti, kad Pabradė – ėjikų miestas? – paklausėme V.Meškausko. Čia kultivuojamos ir kitos sporto šakos: futbolas, krepšinis, boksas, lengvoji atletika. Tačiau nedidelė-

TRENERIS

Pabradės sportinio ėjimo klubas

je, vos 5,8 tūkst. gyventojų turinčioje Pabradėje ėjikai tikrai gerai žinomi. Kai dar pats aktyviai sportavau, kartelę pakėliau aukštai. Gal kitiems keistai atrodo, bet mums normalu su savo mokiniais per treniruotes kalbėti apie olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatus.

Prisimink tuos laikus, kai pats aktyviai sportavai, tapai olimpiečiu.

Gimiau ir augau Pabradėje. Sportiniu ėjimu mane sudomino treneris Juzefas Romankovas, kuris, baigęs tuometį P.Lesgafto kūno kultūros institutą, atvažiavo dirbti į Pabradę. Mokykloje jis prikalbino lankyti treniruotes ketveriais metais už mane vyresnį brolį Edvardą. Ėjimu susižavėjo dar vienas mano brolis, dvejais metais vyresnis Alikas. Jie važinėjo į treniruočių stovyklas, varžybas, dalydavosi savo įspūdžiais ir man, vienuolikmečiui, įžiebė smalsumo ugnelę.

Vėliau broliai pasitraukė iš sportinio ėjimo, o aš likau.

Mano gyvenime dar buvo ir futbolas, bet dėl trenerio J.Romankovo charizmos, gerų santykių su auklėtiniais nenorėjau skirtis su ėjimu. Mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai, dalyvaudavau Švenčionių rajono matematikos, chemijos, fizikos olimpiadose, tapdavau prizininku.

Baigęs vidurinę mokyklą įstojau studijuoti ekonomikos į Vilniaus universitetą. Ir toliau aktyviai sportavau, patekau į SSRS jaunimo rinktinę, 1988-aisiais per Europos jaunimo čempionatą 10 km distancijoje užėmiau šeštą vietą. Dalyvavau Barselonos olimpinėse žaidynėse, 1993 m. pasaulio čempionate Štutgarte, 1994 m. Europos čempionate Helsinkyje.

Sportą su mokslu derinti buvo sunku, todėl priėmiau kvailą sprendimą – mečiau Vilniaus universitetą. Vėliau įstojau į Vilniaus pedagoginį universitetą, kurį

baigiau 2001-aisiais. Tais pačiais metais nutrūko mano sportinė karjera.

Kaip vertini savo pasirodymą Barselonoje, kurioje tarp 20 km distancijos ėjikų likai 26-tas.

Pasirodymą vertinu blogai. Man tada buvo 21-eri, tikėjausi dalyvauti bent dar vienose olimpinėse žaidynėse, bet antro karto nebuvo. Barselonoje padariau viską, ką galėjau, patekimas į olimpines žaidynes buvo pats svariausias laimėjimas.

26 REKORDAS

Viktorui Meškauskui net 26 metus – nuo 1991-ųjų – priklauso 30 km ėjimo distancijos Lietuvos rekordas: 2 val. 9 min. 5 sek.

Dar 1991 m. per varžybas Alytuje 20 km įveikiau per 1 val. 21 min. 44 sek., o olimpiniais metais pasiekiau 1 val. 22 min. rezultatą. Tačiau Barselonoje nuotolį įveikiau net 10 min. lėčiau nei asmeninis rekordas. Į olimpines žaidynes vyko 12 lengvaatlečių ir vos vienas treneris. Nebuvo galimybių išvykti į treniruočių stovyklą Ispanijoje, pajusti tenykščių sąlygų, geriau aklimatizuotis.

Dabar, kai dirbu treneriu, savo mokiniams sakau, kad iškovoti teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse – tai svajonės išsipildymas, nes ne kiekvienam sportininkui pavyksta pelnyti kelialapį į olimpiadą.

Kada pradėjai trenerio karjerą?

Apie trenerio darbą negalvojau, buvau įsitikinęs, kad sporto man bus per daug. Bet gyvenimas taip susiklostė, kad juo tapau, o dabar neįsivaizduoju, kaip galėčiau dirbti ekonomistu. Dar studijuodamas ketvirtame kurse pradėjau dirbti Vilniaus sporto mokykloje ir Pabradės vidurinėje mokykloje.

Vilniuje padirbęs metus norėjau gauti daugiau valandų, bet negavau. Švenčioniškiai pasiūlė grįžti į gimtinę – ir įsidarbinau Švenčionių rajono papildomo ugdymo centre. Tik pradėjęs dirbti 2001-aisiais įkūriau Pabradės sportinio ėjimo klubą. Kasmet OLIMPINĖ PANORAMA

21

TRENERIS

daugybę vaikų stengdavausi išvežti į treniruočių stovyklas Palangoje, varžybas užsienyje, nupirkti aprangas.

Jau per pirmąsias pratybas vaikams sakau, kad jeigu jiems nepatinka sportinis ėjimas, tegul nelanko treniruočių ir nevargsta. Mano kredo – jeigu atlieki darbą, tai jį reikia daryti gerai, nes sekasi tiems, kurie dirba.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Dabar dirbu Švenčionių sporto centre ir treniruoju tik ėjikus. Būtų galima ugdyti ir maratonininkus, ilgųjų nuotolių bėgikus, bet nenoriu blaškytis. Kasmet rugsėjo mėnesį vaikštau po mokyklas ir išsirenku po 10–15 vaikų. Kai per metus iš naujokų pasilieka tik keli – vėl einu per mokyklas.

Pasaulio čempionate Londone

Tavo auklėtiniams šie metai labai sėkmingi: Ž.Vaiciukevičiūtė laimėjo Europos jaunimo iki 23 m. čempionato bronzos medalį, trys sportininkai dalyvavo pasaulio čempionate.

Tikiuosi dar sėkmingesnių metų. Geriausi mokiniai – vos ne mano darbo pradžios vaikai. Visus užsiauginu nuo mažumės. Kai su žmona Jurgita, irgi buvusia ėjike, baigusia Lietuvos sporto universitetą, dirbome kūno kultūros mokytojais vidurinėje mokykloje (dabar – „Ryto“ gimnazija), suradome seseris dvynes Živilę ir Moniką Vaiciukevičiūtes. Jos tuo pat metu dar lankė futbolą, bet netrukus apsisprendė pasirinkti sportinį ėjimą.

Abi jos – puikios ėjikės, turi didelį potencialą, kurį reikia išnaudoti: Živilės asmeninis rekordas, pasiektas per pasaulio čempionatą Londone, – 1 val.

31 min. 23 sek. (Lietuvos jaunimo iki 23 m. rekordas), o Monikos – 1 val. 32 min. 40 sek.

Monikos rezultatai nėra stabilūs, todėl ieškome priežasčių, aiškinamės. Kai Živilės paklausiau, ką jai davė Europos jaunimo čempionato bronzos medalis, išgirdau tokį atsakymą: didelį pasitikėjimą ir tikėjimą, kad viską galima pasiekti.

Labai išgyvenau, kad per šių metų pasaulio čempionatą po 35 km iš 50 km distancijos varžybų pasitraukė A.Mastianica. Jis buvo gerai pasirengęs, tačiau mėšlungis sutraukė koją.

Pabradės „Ryto“ gimnazijoje kūno kultūros mokytoju, Arturas ir Inga Mastianicos. Monika Vaiciukevičiūtė studijuoja Klaipėdos universitete, o jos sesuo Živilė – Lietuvos edukologijos universitete.

Džiaugiuosi, kad mums padeda Švenčionių rajono savivaldybė, sportą supranta ir palaiko meras Rimantas Klipčius, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos lengvosios atletikos federacija, pagrindinė rėmėja kvėpavimo slaugos įrangos ir priemonių lyderė Europoje „Intersurgical“, vadovaujama generalinio direktoriaus Sigito Žvirblio.

Kiekvieną savaitę po du tris kartus važinėju į Vilnių ir Vingio parke dirbu su Živile, o savaitgaliais ji grįžta į Pabradę. Tik per treniruočių stovyklas matau Moniką, gal todėl jos rezultatai nėra stabilūs. Kai su Monika viską susidėliosime, jos rezultatai tikrai bus geresni.

Kiek ėjikų vienija Pabradės sportinio ėjimo klubas?

Apie 30. Nuo pačių mažiausių, kuriems 7–8 metai, iki suaugusiųjų. Klube esu vienintelis treneris, todėl gerai būtų dar vienas etatas. Dabar, kai grupėje treniruojasi keturi didelio meistriškumo ėjikai, jiems per metus rengiamos keturios arba penkios treniruočių stovyklos, į kurias su jais reikia kartu važiuoti. Kai išvykstu, treniruotes perduodu savo žmonai Jurgitai, kuri dabar dirba Vilniuje ir turi savo grožio saloną. Jai talkina sportinę karjerą baigusi, dabar Vilniaus rajono visuomenės sveikatos centre dirbanti Inga Mastianica – ėjiko A.Mastianicos sesuo.

Stengiuosi, kad mano auklėtiniai baigtų aukštąsias mokyklas. Diplomus jau turi G.Kozlovskis, dirbantis 22

Rio olimpinėse žaidynėse dalyvavo du V.Meškausko auklėtiniai – A.Mastianica ir Ž.Vaiciukevičiūtė

OLIMPINĖ PANORAMA

Molėtų r. Joniškio mokykloje-daugiafunkciame centre kūno kultūros mokytoju dirbantis A.Mastianica triskart per savaitę veda pamokas. Treniruojasi Pabradėje, gyvena Pavoverės kaime, esančiame 5 km nuo Pabradės.

Esu tos nuomonės, kad sportininkas ir treneris turi turėti vieną tikslą, o ne atskirus. Su savo auklėtiniais visada tariamės, kas ko nori, kokių tikslų jie pasirengę siekti. Su jais daug kalbame apie gyvenimą, juos rengiu tiems išbandymams, kurie lauks baigus sportinę karjerą. Gyvename kaip viena šeima. Pratybas lanko ir abi mano dukros: 13-metė Nora šiemet dukart tapo Lietuvos vaikų čempione, o 16-metė Adrija – dukart prizininke. Tikiuosi, kad kitąmet Adrija iškovos teisę dalyvauti Europos jaunių čempionate Vengrijoje.

įdomu VEIKLA Be pagrindinio darbo, Viktoras Meškauskas turi ir kitos veiklos bei pomėgių. „Skaitau daug psichologinių, filosofinių knygų, jos man ypač praverčia bendraujant su sportininkais.

Su mokiniais pažaidžiu futbolą ir krepšinį. Į rankas imu ir teniso raketę, rytais mėgstu pabėgioti.

Kartais pavyksta ištrūkti į mišką pagrybauti“, – pasakoja treneris.

PAMąstymai

Kai užklumpa šlovė sporto kritikai pastebi, kad sportas supanašėjo su pramogų pasauliu ir tapo integralia populiariosios kultūros dalimi.

Dr. Dainius Genys Geriausi atletai neretai primena ryškiausias muzikos, meno žvaigždes, kurioms pasaulis krinta po kojomis. Žinomiausi sportininkai visada buvo dėmesio traukos centrai, profesionalumu gebėję prikaustyti daugybę savo talento gerbėjų ir nepakartojamu meistriškumu kūrę įspūdingą spektaklį. Dar neseniai didžiųjų sporto meistrų spindesys apsiribojo sporto arena. Šiandien sporto žvaigždės vis dažniau spindi ir už stadionų, arenų ribų.

Futbolininkai, krepšininkai, boksininkai ir kiti profesionalai gali pasigirti už sunkų darbą gaunamais stulbinamo dydžio atlygiais. Jie gali sau leisti tokius dalykus, apie kokius dažnas nedrįsta svajoti. Šiandien kaip niekad apstu talentingų sportininkų, tad žiūrovai gali mėgautis įspūdingais reginiais.

Kartu didėja ir gerbėjų lūkesčiai, todėl kritikos sulaukia tiek laimintys, tiek pralaimintys sportininkai. Antai netgi labai talentingi NBA krepšininkai dėl pergalių išsižada savo namų komandų ir renkasi stipresnes ekipas (LeBronas Jamesas, Karlas Malone‘as, Kevinas Durantas ir kt.). Tuomet jie kritikuojami dėl to, kad atsisako bene gražiausio sporto elemento – kovos su principiniais varžovais. O savoms komandoms lojalūs žaidėjai lyg ir gerbiami, bet ir jie sulaukia kritikos, nes nesugeba laimėti. Anot kritikų, varžymasis be pergalių nėra sportininko gerumo įrodymas (pastarąjį pavyzdį itin mėgsta kartoti legendinis Michaelis Jordanas). Suprask – jei nesi čempionas, tavo egzistavimas bevertis ar antraeilis.

Kas galėtų būti sėkmingo sportininko matas? Juk gali būti geriausias aikštelėje, bet gauti vidutinę algą, ir atvirkščiai – būti geras (bet ne geriausias) atletas, tapti socialinių tinklų žvaigžde, uždirbti milijonus ir daryti didžiulę įtaką. Žvaigždės statusas tarsi pratęsia, papildo sportininko sėkmę sporto arenose, gal net apibrėžia jo tapatybę apskritai.

Bet populiarumas ir žinomumas turi savo kainą.

Populiarusis LeBronas Jamesas

Visada buvo žaidėjų, suvokiančių pasirinkimo svarbą ir to pasekmes ne tik karjerai, bet ir apskritai tolesniam gyvenimui. Bet visada atsiranda ir apie tai negalvojančių.

Antai ne tik ringe pagarsėjęs boksininkas Mike‘as Tysonas, retrospektyviai vertindamas savo ankstesnį elgesį, nuklydimų ištakas sykį apibūdino taip: „Sunku nepasididžiuoti būnant stipriausiu tarp šešių milijardų gyventojų. Tuomet galvoji – visas pasaulis priklauso man, kodėl negaliu atsipalaiduoti? Tik vėliau supranti, kad aistra sportui ima slopti...“ Visada buvo žaidėjų, suvokiančių pasirinkimo svarbą ir to pasekmes ne tik karjerai, bet ir apskritai tolesniam gyvenimui. Bet visada atsiranda ir apie tai negalvojančių. Reikalas tas, kad šiandien atletams tenka įveikti neregėto masto pagundas, jeigu jie nori išlaikyti maksimalų susikaupimą ir dėmesį.

Ar Lietuvoje trūksta pavyzdžių, kai itin perspektyviais vadinti žaidėjai ne tik nepateisino lūkesčių, bet netgi nepasiekė savo potencialo viduriuko,

o į istoriją įeis tik kaip skandalistai.

Deja, dar neturime įgūdžių, kaip su tuo kovoti, todėl tokie sportininkai tiesiog nurašomi ir tyliai išstumiami į užribį. Bet ne tik krepšinis netenka talentų. Visuomenė irgi praranda savo narius. Galime tik spėlioti, kaip būtų susiklostę šių sportininkų likimai, jeigu jų aplinkoje būtų atsiradę žmonių, gebančių padėti susidėlioti prioritetus.

NBA (kaip ir kitokio sporto lygos JAV) rengia naujokams privalomus kursus, per kuriuos jie supažindinami su šlovės kaina ir našta. Su naujokais bendrauja ne tik įvairių sričių profesionalai (psichologai diskutuoja, kas nutinka žmogui, kai šis tampa žvaigžde, ekonomistai moko tvarkytis su finansais, viešųjų ryšių specialistai pataria, kaip elgtis viešumoje), bet ir buvę sportininkai dalijasi sėkmės ir nesėkmės istorijomis. Tai nebloga pradžia, bet žvelgiant į ilgesnę perspektyvą gelbsti nedaug. Turint omenyje kasdieninę šlovės naštą ir atsvara turėtų būti atitinkama, o ne epizodinė. Nūdienos sportininkai vis dažniau lieka vieni ir vieniši tvarkytis su šiais nelengvais iššūkiais.

Per visą šiuolaikinio sporto istoriją atletai neturėjo geresnių darbo sąlygų, didesnio pripažinimo ar įtakos kaip šiandien. Kartu tai ir didžiausių pagundų bei blaškymo laikmetis. Tikrovė mums liudija apie nevienodus sportininkų gebėjimus priimti užklupusią šlovę ir tuo pat metu išlaikyti maksimalią dėmesio koncentraciją į profesinio talento raidą.

OLIMPINĖ PANORAMA

23

KOLEKCININKAI

Galvosūkis, kaip sudominti jaunimą Rugsėjo 8–10 d. Slovakijos sostinėje Bratislavoje vyko 23-ioji pasaulinė olimpinė kolekcininkų mugė (WOCF 2017). Joje dalyvavo ir Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos viceprezidentas Kęstutis Skerys bei gen. sekretorius Rimantas Džiautas.

Kęstutis Skerys Mugėje dalyvavo per šimtą registruotų kolekcininkų iš 24 pasaulio šalių.

Daugiausia kolekcininkų atvyko iš Rusijos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, JAV ir, žinoma, Slovakijos. Taip pat buvo atstovų iš tolimų šalių – Japonijos, Kinijos, Indijos ir kitų.

Organizacinio komiteto prezidentas Branislavas Delejus atidarydamas mugę sakė, kad jai pasirengti turėjo tik tris mėnesius, nes anksčiau planuotą 2017-ųjų mugę atsisakė surengti Kinija. Tarptautinė olimpinė kolekcininkų asociacija (AICO), suvienijusi jėgas su Kultūros ir olimpinio paveldo komitetu, Slovakijos olimpiniu komitetu bei Slovakijos olimpiniu ir sporto muziejumi, pasiekė tikslą – mugei pasirengė sėkmingai. Jos atidaryme dalyvavo Slovakijos olimpinio komiteto prezidentas Antonas Siekelis.

Renginys vyko netoli Bratislavos oro uosto esančiame keturių žvaigždučių viešbutyje „Gate One“. Specialiai mugei buvo išspausdintas biuletenis, sukurtas oficialaus logotipo ženkliukas, pašto ženklas, atvirutė ir antspaudas.

Trijų dienų programoje buvo numatyti kolekcininkų susitikimai, dvi dienas slovakų sportininkai, olimpinių žaidynių prizininkai mugės lankytojams dalijo autografus – pasirašinėjo ant atvirukų.

Vyko oficialus kolekcininkų klubų ir asociacijų atstovų susirinkimas, per kurį AICO prezidentas dr. Romanas Babutas iš Lenkijos pristatė Lietuvos olimpinę kolekcininkų asociaciją (LOKA), kaip naują tarptautinės asociacijos narį. Mes supažindinome su LOKA įkūrimu ir veikla, įteikėme LOKA biuletenius bei du „Olimpinės panoramos“ žurnalo numerius, kuriuose yra straipsnių apie mūsų asociacijos narių veiklą. Lietuvos kolekcininkų veiklą AICO vykdomasis komitetas ir prezidentas vertino palankiai, linkėjo tęsti darbus, kad po dvejų metų taptume visateisiai AICO nariai.

24

OLIMPINĖ PANORAMA

K.Skerys (kairėje) ir R.Džiautas

Klubų atstovų susirinkime AICO prezidentas informavo, kad bus pradėta skaitmeninti kolekcininkų eksponatus. Šie darbai visų pirma bus atliekami siekiant įtraukti jaunimo į šią veiklą, nes būtent jaunimas nori matyti daiktą čia pat, greitai savo kompiuteryje, planšetėje ar telefone. Jaunųjų kolekcininkų mažai visose šalyse.

Suskaitmenintus ir publikuojamus (duomenų bazėje) eksponatus reikės įvertinti kiekvienos šalies ekspertams ir nustatyti, kurie jų eksponatai (gaminiai) yra originalūs, o kurie kopijos.

Buvo siūloma AICO daryti įtaką sporto renginių organizatoriams, kad jie gamintų čempionatų, žaidynių ar kitokių varžybų ženkliukus. Pastaruoju metu daugelyje svarbių sporto renginių nebūna nei ženkliukų su logotipu, nei kitų šiuolaikiškų suvenyrų, tinkamų kolekcionuoti.

eksponuojami olimpinių komitetų bei sporto federacijų ženkliukai, filatelijos rinkiniai, olimpinių žaidynių atminimo daiktai bei meno kūriniai olimpine tematika. Po senamiestį važinėdami traukinuku svečiams surengtoje ekskursijoje susipažinome su Slovakijos ir Bratislavos miesto istorija.

Organizatoriai mugės dalyvius pakvietė į Bratislavos sporto muziejų, kuriame tuo metu vyko devyniolikos slovakų kolekcininkų rinkinių paroda, pavadinta „Najdi si svoje hobby“ (atrask savo hobį). Parodoje buvo

Kita pasaulinė olimpinė kolekcininkų mugė vyks 2018 m. Los Andžele (JAV), o 2019 m. – kaimyninėje Varšuvoje, kurioje bus minimas ir Lenkijos olimpinio komiteto šimtmetis. 2020-aisiais mugė planuojama Paryžiuje.

Tradiciškai mugėje vyko kelių eksponatų, atrinktų iš Lozanos olimpinio ir Slovakijos sporto muziejų, ir kolekcininkų dovanotų vertybių tylusis aukcionas. Jo dalyviai priėję prie stalo garsiai neskelbdami parašo ant specialaus lapo siūlomą kainą.

Per tris mugės dienas ir mes papildėme savo ženkliukų kolekcijas. Visiems buvo įteikti TOK prezidento Thomo Bacho pasirašyti mugės dalyvio sertifikatai.

OLIMPINÄ– PANORAMA

25

TRADICIJOS Olimpijoje uždegama žaidynių ugnis

Iš rankų į rankas – taika ir draugystė ugnies estafetė – neatsiejama šiuolaikinių olimpinių žaidynių dalis. Sunku įsivaizduoti žaidynes ir be olimpinių talismanų.

Algis Balsys Šventoji ugnis pradeda savo kelionę iš Graikijos miesto Olimpijos į vasaros ir žiemos olimpinių žaidynių sostines.

Pirmą kartą olimpinė ugnis liepsnojo 1928 m. Amsterdame. Olimpinės ugnies estafetė pirmą kartą buvo surengta 1936 m. Berlyno vasaros olimpinių žaidynių proga. Į žiemos žaidynes ugnies estafetė atkeliavo 1952-aisiais Osle.

1936 m. Berlyno žaidynėms sukurtas ir pirmasis deglas, kuriuo buvo uždegta olimpinė ugnis stadione.

Bėgant metams deglai tobulėjo, keitėsi formos, prie jų kūrimo prisidėdavo garsūs menininkai. Visi olimpinių žaidynių deglai saugomi Olimpiniame muziejuje Lozanoje, o jų kopijos pasklinda po pasaulį.

Olimpinės ugnies estafetė Per Olimpijoje rengiamą ugnies įžiebimo ceremoniją svarbų vaidmenį atlieka aktorės, tampančios senovės šventikėmis. Ugnis įsiplieskia paraboliniu veidrodžiu nukreipus saulės 26

OLIMPINĖ PANORAMA

šviesą į aukurą. Uždegtas fakelas perduodamas pirmajam estafetės dalyviui. Deglui einant iš rankų į rankas susidaro įspūdis, kad taip bėgikai perduoda taiką ir draugystę. Galutinis olimpinio deglo tikslas – olimpinis stadionas žaidynių atidarymo ceremonijos metu. Šiai neįprastai estafetei įveikti pasitelkiami patys įvairiausi būdai: deglas nešamas bėgikų, skraidinamas lėktuvu, vežamas automobiliu, arkliais ar gabenamas kitais įprastais ir išskirtiniais būdais. 1956 m. į Melburną ugnis buvo skraidinama lėktuvu.

Prieš 1976 m. Monrealio žaidynes ugnis pabuvojo kosmose. 2000-aisiais į Sidnėjų ugnis keliavo po vandeniu. Prieš Pekino žaidynių atidarymą 2008 m. įtaisyta specialiame prietaise ugnis buvo pakilusi į patį aukščiausią pasaulio kalną Everestą (8848 m).

Būdavo rengiamos pasaulinės olimpinės ugnies nešimo estafetės. Po

tokios per kelis žemynus nusidriekusios olimpinės ugnies estafetės, surengtos prieš Atėnuose 2004-aisiais vykusias žaidynes, Tarptautinis olimpinis komitetas padarė išvadą, kad tokius renginius geriau organizuoti žaidynių šeimininkės teritorijoje. Bet 2008 m. Pekino žaidynių organizatoriai irgi pareiškė norą surengti tarptautinę estafetę ir TOK su šiuo sumanymu sutiko. Estafetę lydėjo daugybė protesto akcijų. Daugelis šių akcijų dalyvių protestavo prieš Kinijos politiką Tibete. Didžiausia suirutė kilo olimpinės ugnies nešimo etapuose Paryžiuje, Londone ir San Franciske.

Paryžiuje protestuotojams pavyko kelis kartus užgesinti olimpinę ugnį.

Dabar ugnies estafetės vyksta žaidynes rengiančioje šalyje.

Prieš Vankuverio žiemos žaidynes 2010-aisiais olimpinį deglą 45 tūkst. km nešė 12 tūkst. žmonių, jie aplankė tūkstantį Kanados miestų ir miestelių. Prieš 2012 m. Londono žaidynes 8 tūkst. deglo nešėjų per 70 dienų

TRADICIJOS

įveikė 12 800 km. Prieš Sočio žiemos žaidynes deglo estafetėje dalyvavo 14 tūkst. žmonių, jie įveikė 65 tūkst. km. Deglas nukeliavo į Šiaurės ašigalį, leidosi į Baikalo ežero dugną, užkopė ant Elbruso ir net pakilo į atvirą kosmosą.

Ugnies deglo įnešimas į stadioną – vienas svarbiausių olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos momentų. Paskutinio estafetės dalyvio asmenybė slepiama iki lemiamos akimirkos, nes kam bus suteikta garbė uždegti aukurą, kuriame olimpinė ugnis degs per visas žaidynes iki pat jų uždarymo, yra didžiausia žaidynių atidarymo intriga. Dažniausiai tai būna garsiausi, daugiausiai pasiekę sportininkai.

Olimpinį deglą Kinijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitur yra nešę ir lietuviai: olimpinis čempionas Modestas Paulauskas, olimpietė Birutė Statkevičienė, kūno kultūros mokytojai Stanislovas Lekavičius, Jonas Varkulevičius, sporto organizatorius Kazimieras Budrys ir kiti.

Olimpiniai talismanai Dabar jau sunku įsivaizduoti vasaros ar žiemos olimpines žaidynes be dailių, originalių, vaikų ir suaugusiųjų mėgstamų olimpinių talismanų. Jais buvo jau keli šunys, net keturios pelėdos, vaikai, antikvarinės graikiškos lėlės, meškos ir leopardai, sniego kamuolys ir metalo lašas... Pirmieji olimpiniai talismanai kalnų slidininkas Shussas ir Raudonasis jaguaras pasirodė Grenoblio žiemos ir Meksiko vasaros olimpinėse žaidynėse 1968-aisiais. Vis dėlto pirmasis oficialiai Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintas olimpinis talismanas buvo taksų veislės šuo Valdis.

1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių talismaną kūrė žinomas vokiečių grafikas Otlas Aicheris. Jis neatsitiktinai kaip prototipą pasirinko savo ilgaplaukį augintinį. Dailininkas puikiai žinojo, kokie atkaklūs ir vikrūs yra taksai. O juk šios dvi savybės būtinos pergalių siekiantiems sportininkams. Talismano kūrėjas žinojo ir tai, kokia populiari ši šunų veislė ne tik Bavarijoje, bet ir abiejose Vokietijose bei Europoje. Talismanas buvo graibstyte graibstomas. Dabar jis jau didelis deficitas. Vis dėlto labiausiai kolekcininkų medžiojamas 1976 m.

Insbruko žiemos olimpinių žaidynių pliušinis talismanas Sniego žmogus, kuris buvo išleistas nedideliu tiražu.

Talismanai – tai galimybė pateikti bei įprasminti žaismingą ir kartu simbolinę žaidynių bendruomenės idėją.

Dažnai talismanams kurti skelbiami konkursai, juos balsuodami renka žaidynes organizuojančios šalies žmonės, aktyviai dalyvauja vaikai.

Skirtingas populiarumas Ne visi talismanai tampai labai populiarūs. 1980 m. Maskvos olimpinis meškiukas buvo populiaresnis net už pačias žaidynes. Mišą pirko milijonai. Jis buvo stiklinis, pliušinis, plastikinis ir net auksinis. Gal vėlgi dėl žaidynių boikoto, bet panašaus populiarumo kaip ir Miša sulaukė 1984 m. Los Andželo olimpiados talismanas skrybėlėtas plikagalvis erelis Samas. O štai 2012 m.

Londono olimpinių žaidynių modernieji talismanai Venlokas ir Mondevilis – du stebuklingi animuoti plieno lašai, pavadinti Anglijos miesto Mač Venloko (Much Wenlock), įkvėpusio Pierre‘ą de Coubertiną atgaivinti šiuolaikines olimpines žaidynes, ir Stok Mondevilio (Stoke Mandeville), kuriame buvo surengtos pirmosios parolimpinės žaidynės, vardais, nebuvo labai mėgstami. Gal jų kolekcininkai ieškos dar po kelerių metų?

Daugiausiai talismanų – net penki buvo pagaminti 2008 m. Pekino vasaros olimpinėms žaidynėms, po tris – Sidnėjaus (2000 m.), Solt Leik Sičio (2002 m.), Vankuverio (2010 m.) ir Sočio (2014 m.) žiemos žaidynėms.

Nandzingo jaunimo olimpinių žaidynių talismanai

B.Statkevičienė su Londono žaidynių deglu

Miuncheno olimpiados talismanas Valdis

įdomu TRADICIJA Dabar savo talismanus turi ir daugelis pasaulio, Europos čempionatų. Turi talismanus ir pasaulio jaunimo olimpinės žaidynės bei Europos jaunimo olimpiniai festivaliai. Labai dažnai talismanai dovanojami įteikiant medalius ant garbės pakylos užlipusiems sportininkams.

Berlyno žaidynių deglas

OLIMPINĖ PANORAMA

27

JUBILIEJAI

Įteikti LTOK apdovanojimai Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete apdovanoti olimpiniam sąjūdžiui nusipelnę žmonės, neseniai minėję ar greit švęsiantys jubiliejines sukaktis.

Ievos Kutkaitės nuotr.

Sukaktuvininkai po apdovanojimų

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė 90-mečio proga LTOK prizu „Citius.

Altius. Fortius“ apdovanojo buvusią ilgametę Lietuvos moterų rankinio rinktinės žaidėją, su Kauno „Žalgirio“ komanda du kartus laimėjusią Europos čempionų taurę, Lietuvos nusipelniusią trenerę, ilgametę Kauno „Žalgirio“ moterų rankinio komandos vyriausiąją trenerę Faustą Bimbienę.

Tokiu pat prizu „Citius. Altius. Fortius“ 80-mečio proga apdovanota buvusi ilgametė Vilniaus kompleksinės vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktorė, XXII olimpiados žaidynių lengvosios atletikos teisėja, Lietuvos sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ viceprezidentė Danutė Ivašauskienė bei buvęs ilgametis Švietimo ir mokslo ministerijos Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas ir Lietuvos olimpinės akademijos revizijos komisijos pirmininkas Aloyzas Bakšys.

70-mečio proga Olimpiniai žiedai įteikti olimpinio čempiono Valdemaro Novickio ir pasaulio čempiono Raimondo Valucko treneriui, ilgame28

OLIMPINĖ PANORAMA

čiam Lietuvos vyrų ir moterų rankinio rinktinių vyriausiajam treneriui, sporto mokslininkui, profesoriui, buvusiam Lietuvos rankinio federacijos prezidentui, o dabar viceprezidentui Antanui Skarbaliui.

Prizus „Citius. Altius. Fortius“ 70-mečio proga LTOK prezidentė įteikė ilgamečiam kulkinio šaudymo treneriui, Alytaus sporto mokyklos direktoriui, Lietuvos šaudymo sporto sąjungos valdybos nariui, Lietuvos nusipelniusiam treneriui Juozui Budriui ir pirmajam bei vieninteliam 1988 m. atkurto Lietuvos sporto klubo „Makabi“ prezidentui Semionui Finkelšteinui.

65-mečio proga LTOK prizas „Citius.

Altius. Fortius“ įteiktas Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentui, Seimo nariui Dainiui Kepeniui ir Seimo nariui, buvusiam Seimo Jaunimo ir sporto komisijos pirmininkui Algimantui Salamakinui.

Olimpinėmis žvaigždėmis 60-mečio proga apdovanoti vienas tituluočiausių Lietuvos dviratininkų, XXVI olim-

piados žaidynių Atlantoje dalyvis, pasaulio dviračių treko čempionato prizininkas, pasaulio dviračių plento jaunių čempionas, daugkartinis Lietuvos čempionas Jonas Romanovas bei Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktorius, buvęs baidarininkas, Lietuvos čempionas, treneris ir sporto teisėjas Saulius Raziūnas.

LTOK medaliais „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanoti: 70-mečio proga Lietuvos triatlono federacijos VK narys Juozas Kieras, 65-mečio proga – daugkartinis sambo meistrų pasaulio čempionas Algimantas Norkeliūnas, 40-mečio proga – buvęs ilgametis Lietuvos olimpinės rinktinės plaukimo treneris Žilvinas Ovsiukas, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas Tautvydas Vencevičius, ilgametis laikraščio „Sportas“ vyr. redaktorius, direktorius, Utenos futbolo klubo „Utenis“ direktorius Artūras Gimžauskas bei Lietuvos dziudo čempionas, Vilniaus miesto sporto centro direktorius Marius Jukonis.

KRONIKA

Forumas

Tarptautinis forumas „Moterų lyderystės stiprinimas Europoje“ Spalio 10–11 d. Vilniuje vyks tarptautinis forumas „Moterų lyderystės stiprinimas Europoje“. Jį drauge su Tarptautiniu olimpiniu komitetu rengia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Forumo iniciatorė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė yra Europos olimpinių komitetų asociacijos Lyčių lygybės sporte komisijos pirmininkė, tad ši komisija taip pat aktyviai prisideda prie renginio organizavimo.

Lietuvai patikėta garbė surengti pirmąjį šios tematikos forumą Europoje. Šių metų rugpjūtį forumas „Moterų lyderystės stiprinimas Afrikoje ir Azijoje“ vyko Ruandos sostinėje Kigalyje. „Džiaugiamės, kad Tarptautinis olimpinis komitetas palaikė mūsų iniciatyvą organizuoti tokį forumą. Svarbu, kad sugrįžimo į olimpinę šeimą 25 metų jubiliejaus proga mūsų pasveikinti atvyksta TOK prezidentas Thomas Bachas, kuris ir atidarys renginį. Manome, kad programa bus įdomi, nes pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus įvairialypės, originalios asmenybės. Be to, lyčių lygybės klausimas yra TOK programos „Darbotvarkė 2020“ vienas pagrindinių prioritetų“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.

Forume dalyvaus Islandijos atstovė Halla Tomasdottir, 2016 m. kandidatavusi į Islandijos prezidento postą, Nielsas Nygaardas, Danijos olimpinio komiteto prezidentas, įvairių Europos sporto organizacijų lyderiai.

Forumo dalyvius sveikins Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas T.Bachas, Europos olimpinių komitetų asociacijos vykdomasis prezidentas Janezas Kocijančičius bei LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.

Pastaruosius dvidešimt metų Tarptautinis olimpinis komitetas skiria itin didelį dėmesį lyčių lygybei sporte, skatindamas tiek nacionalinius olimpinius komitetus, tiek tarptautines federacijas didinti moterų skaičių visose valdymo grandyse. Todėl TOK nuolat

inicijuoja ir finansuoja konferencijas bei forumus, skirtus moterų lyderystės, didesnio moterų įsitraukimo į sportą sritims. Šie renginiai sporto federacijoms ir kitoms sporto organizacijoms padeda sudaryti galimybes dalytis patirtimi, gerąja praktika, kurti efektyvias strategijas ir taip didinti moterų skaičių valdymo struktūrose.

2016 m. spalį TOK vykdomasis komitetas visiems olimpinio judėjimo nariams pateikė rekomendacijas iki 2020 m. pasiekti, kad bent 30 proc. jų valdymo struktūrų narių sudarytų moterys. Norint geriau įgyvendinti šias rekomendacijas, su LTOK organizuojamo forumo pagalba tikimasi suteikti tribūną Europos lyderiams, kurie turės galimybę aptarti savo idėjas, kaip šis tikslas galėtų būti pasiektas.

PROJEKTAS

Diplomai SUCCESS projekto dalyvėms Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete buvo įteikti diplomai SUCCESS („Strengthening good governance in the European sport community by providing women with necessary competencies in order to support gender balance and equality in decision-making in sport structures“) projekto dalyvėms. Šio projekto tikslas – suteikti moterims reikalingų kompetencijų, pasitikėjimo savimi, naujų įgūdžių skatinant lyčių lygybę sprendimų priėmimo srityje.

Beveik 50 dalyvių iš šešių organizacijų pagal intensyvią programą anglų kalba mokėsi savaitės trukmės lyderystės kursuose 2016 m. spalio mėnesį Romoje bei 2017 m. gegužės mėnesį Paryžiuje.

Gautas teorines žinias jos vėliau pritaikys

Iš kairės: M.Ivanauskaitė, R.Ališauskienė, L.Budreckaitė, V.Masalskytė, D.Gudzinevičiūtė, R.Burbulienė, V.Masteikienė

praktiškai savo organizacijose.

projektą kartu įgyvendino Prancūzijos,

Projekto dalyvės buvo atrinktos iš 129 kandidačių. 2016 m. vasarį prasidėjusį

Kroatijos, Čekijos, Slovakijos, Italijos ir Lietuvos olimpiniai komitetai.

OLIMPINĖ PANORAMA

29

KRONIKA

MOKYMAI

Dailiojo čiuožimo specialistams – mokymai

Iš kairės: M.Parent, V.Balsytė, T.Bachas

Rugpjūčio 28 – rugsėjo 2 d.

Kaune vyko Lietuvos dailiojo čiuožimo treneriams skirti mokymai, kuriuos organizavo Lietuvos čiuožimo federacija (LČF), bendradarbiaudama su LTOK, TOK ir Tarptautine čiuožimo sąjunga (ISU). Kursus finansavo Olimpinis solidarumas.

Mokymus vedė patyręs dailiojo čiuožimo ekspertas, beveik dešimt metų JAV dirbantis rusų kilmės treneris, ISU seminarų moderatorius Aleksandras Vedeninas. Ekspertas patikino, kad turime gerų trenerių, kurie dirba teisinga linkme, ir pasiūlė kurti nacionalinę dailiojo čiuožimo plėtotės programą.

Moderatorius yra daugybės Europos bei pasaulio čempionatų ir net šešerių olimpinių žaidynių dalyvis.

Treneriams šie mokymai buvo naudingi. Visi gavo tai, kas jiems aktualiausia, prisiminė, ką galbūt buvo šiek tiek primiršę, sužinojo tai, ko nežinojo, ir išgirdo daug įdomių pasakojimų. Mokymų dalyviams buvo įteikti TOK prezidento Thomo Bacho, LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės ir mokymų moderatoriaus A.Vedenino pasirašyti sertifikatai.

Kursų dalyviai su jų moderatoriumi A.Vedeninu (stovi viduryje) ir LČF prezidente L.Vanagiene (stovi antra iš dešinės)

30

OLIMPINĖ PANORAMA

įvertinimas

V.Balsytei – prestižinis apdovanojimas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpinio švietimo direktorę Vitą Balsytę Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas apdovanojo prestižiniu Alberto Madellos prizu. Jis kasmet įteikiamas geriausią magistro darbą parašiusiam bendrų TOK ir Belgijos katalikiškojo Liuveno universiteto MEMOS sporto vadybos studijų magistrantui.

V.Balsytės darbas „Tvarios olimpinio švietimo programos modelis“ („Framework for a Sustainable Olympic Education“) buvo išskirtas kaip geriausiai pritaikomas praktinėje olimpinių komitetų veikloje.

Jame lietuvė analizavo darnų organizacijos vystymąsi kaip globalų reiškinį,

nepamirštant ir sąsajų su olimpiniu judėjimu.

V.Balsytė identifikavo 94 kriterijus, pagal kuriuos kiekvienas olimpinis komitetas ar kita sporto organizacija gali įvertinti savo programų tvarumą ir atitikimą darnaus vystymosi principams. Darbo vadovė – Otavos universiteto profesorė Milena Parent.

MEMOS magistro studijų programą dabar iš viso yra baigę penki lietuviai: LTOK atstovės Vita Balsytė ir Lina Vaisetaitė, Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas, olimpietis, buvęs premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas sporto klausimais Vytautas Janušaitis.

AKCIJA

Aktyvus rugsėjis Lietuvos tautinis olimpinis komitetas rengia akciją „Aktyvus rugsėjis 2017“, skirtą bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenėms stiprinti ir aktyvumui skatinti. Fizinis aktyvumas ir sportas – puikios priemonės, padedančios kurti sveiką ir tvarią bendruomenę. Šia akcija skatinama sėkmingai pradėti naujuosius aktyvius mokslo metus. Fizinis aktyvumas ir sportas gali padėti palaikyti socialinę gerovę ir gebėjimus, stiprinti bendruomenę, ryšius su šeima, draugais ir bendraamžiais. O reguliarus fizinis aktyvumas padeda pasiekti geresnių akademinių rezultatų, didina atsparumą stresui. Tai laikas, kai mokinius galima

įtraukti į mokyklos ar bendruomenės renginius, skatinti bendrauti ir bendradarbiauti, kurti skirtingų kartų tarpusavio supratimą. Geriausias ataskaitas pateikusios ugdymo įstaigos bus apdovanotos LTOK prizais.

KRONIKA

SESIJA olympic.org nuotr.

Priėmė istorinį sprendimą Peru sostinėje Limoje vyko Tarptautinio olimpinio komiteto 130-oji sesija, kurioje dalyvavo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Šioje sesijoje priimtas istorinis sprendimas – paskelbtos iškart dvejų vasaros olimpinių žaidynių sostinės.

2024 m. olimpinės žaidynės vyks Paryžiuje, o 2028 m. – Los Andžele. „Net sunku įsivaizduoti geresnį sprendimą – viso pasaulio atletai dėl olimpinių žaidynių galės būti ramūs artimiausius vienuolika metų. Tai du puikūs miestai, dvi didžios šalys, turinčios

gilią olimpinę istoriją. Abu miestai su dideliu entuziazmu laukia žaidynių ir spinduliuoja olimpinę dvasią“, – džiaugėsi TOK prezidentas Thomas Bachas.

Limoje buvo aptartas pasirengimas 2018 m.

Pjongčango žiemos ir 2020-ųjų Tokijo vasaros olimpinėms žaidynėms. Kalbėta apie dopingą ir kitas problemas.

lyderystės skatinimas“, kuris rugpjūčio 8–12 d. vyko Ruandoje. Kadangi pirmasis Europoje analogiškas forumas rengiamas spalio 10–11 d. Lietuvoje, V.Masalskytė pabrėžė, kad patirtis Ruandoje jai buvo vertinga ir padės sudaryti mūsų renginio programą, pasirinkti pranešėjus bei temas.

žaidynėms. Jame apsilankė ir įvertino sporto bazes, daugiafunkcį sporto centrą, sportininkų viešbutį, ligoninę. Jau šiais metais Hiracukoje vyks pirmoji treniruočių stovykla, kurioje dalyvaus apie 30 Lietuvos sportininkų. Visas jų išlaidas, išskyrus lėktuvo bilietus, padengs Hiracukos miestas (apie LTOK atstovų darbo vizitą į Japoniją plačiai rašyta „Olimpinėje panoramoje“ Nr. 8).

POSėdis

Aptartos aktualijos Rugsėjo 8 d. LTOK vykdomojo komiteto posėdyje buvo aptarti Lietuvos rinktinės rezultatai Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Dėre, planuojamas Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Thomo Bacho vizitas Lietuvoje, kiti klausimai.

Lietuvos jaunimo rinktinės pasirodymą XIV Europos jaunimo olimpiniame festivalyje, kuris vyko liepos 23–29 d.

Vengrijos mieste Dėre, apžvelgė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir misijos vadovas Einius Petkus. Į Dėrą vyko rekordinė 70 sportininkų delegacija.

Lietuvos rinktinė iškovojo du medalius, penkiolikoje rungčių sportininkai pagerino asmeninius rezultatus. Dziudo imtynininkė Justina Kmieliauskaitė pasipuošė sidabro, Lietuvos 16-mečių vaikinų krepšinio rinktinė – aukso medaliais.

LTOK prezidentė informavo Vykdomojo komiteto narius apie būsimą TOK prezidento T.Bacho vizitą Lietuvoje spalio 9–10 d. TOK prezidentas atvyksta pasveikinti su 25 metų, praėjusių nuo Lietuvos sugrįžimo ir dalyvavimo olimpinėse žaidynėse, sukaktimi ir su pirmaisiais po nepriklausomybės atkūrimo Barselonoje iškovotais olimpiniais medaliais. T.Bachas taip pat tars sveikinimo žodį LTOK organizuojamo tarptautinio forumo „Moterų lyderystės stiprinimas Europoje“ dalyviams.

LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė pristatė forumo programą ir pranešėjus. Ji taip pat pasakojo apie savo dalyvavimą TOK forume „Moterų

Rugpjūčio 1–4 d. LTOK olimpinio sporto direktorius Einius Petkus, jo pavaduotojas Kazys Steponavičius, Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas ir olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas lankėsi Japonijoje, kurioje vyko Tokijo olimpinių žaidynių atvirų durų dienos.

Lietuvos delegacija taip pat lankėsi Hiracukos mieste, su kuriuo LTOK yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį, padėsiančią pasirengti Lietuvos sportininkams Tokijo olimpinėms

LTOK vykdomasis komitetas patvirtino LTOK Vakarų Lietuvos tarybos įstatus.

Tarybos steigiamajame susirinkime tarybos pirmininku išrinktas dr. Vytautas Čepas.

LTOK vykdomasis komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos sporto universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto prašymus, nutarė skirti stipendijas šių universitetų pažangiems studentams.

OLIMPINĖ PANORAMA

31

KRONIKA

Žaidynių naujovės Rudenį startuoja naujas masiškiausio sporto renginio – Lietuvos mokyklų žaidynių (LMŽ) sezonas. Daugiau nei tūkstančio mokyklų bei 200 tūkst. moksleivių laukia permainos – LMŽ kraustosi į naują interneto svetainę www.lmz.lt.

Alfredo Pliadžio nuotr.

STARTAS

Nuo šiol www.lmz.lt svetainėje vyks visų mokyklų, komandų ir mokinių registracija. Be to, svetainėje bus galima rasti ir LMŽ TV laidos įrašus, nuotraukų galerijas, rezultatus, mokyklų ir savivaldybių taškų lenteles bei visą kitą informaciją.

Užsiregistruoti į 2017–2018 mokslo metų Lietuvos mokyklų žaidynes ir pasirinkti sporto šakas galima iki spalio 1 d. Iki nustatytos datos tą padariusios mokyklos gaus dovanų Lietuvos mokyklų žaidynių ir „LTeam“ vėliavas. Tik užsiregistravus bus galima rinktis, kokių sporto šakų varžybose mokykla dalyvaus šiais metais. Savivaldybės, gavusios mokyklų pateiktus duomenis, patvirtins, kokių sporto šakų varžybos bus organizuojamos.

Kaip ir pernai, pajėgiausios mokyklų komandos pateks į finalus, vyksiančius Olimpinės dienos ir „LTeam“ olimpinio žiemos festivalio metu. Nugalėtojams apdovanojimai bus iškilmingai įteikti didžiosiose šių renginių scenose. Medalius ir prizus vaikai gauna iš olimpiečių rankų, turi galimybę su jais nusifotografuoti ir pabendrauti.

Visus mokslo metus dalyvaudami žaidynėse mokiniai įveikia ne vieną atrankos etapą: iš pradžių rungiamasi mokyklose, savivaldybėse, vėliau stipriausios miestų komandos vyksta į zonines, tarpzonines varžybas, o po jų laimėtojų laukia finalai. Į žaidynių programą įtrauktos net 24 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žaidynes organizuoja Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos neformaliojo švietimo centras, savivaldybės, mokyklos. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.

32

OLIMPINĖ PANORAMA

šventė

Apdovanoti mokyklų žaidynių geriausieji Rugsėjo 19 d. daugiau nei du šimtai mokinių iš visos Lietuvos susirinko Vilniaus mažajame teatre, kuriame vyko 2016–2017 m. Lietuvos mokyklų žaidynių nugalėtojų apdovanojimai ir buvo duotas naujo sezono startas.

Renginio metu Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas kartu su olimpiečiais Henriku Žustautu ir Andrejumi Olijniku apdovanojo 21 geriausiai žaidynėse pasirodžiusią mokyklą.

Taip pat apdovanojimai buvo įteikti ir dvylikai Lietuvos savivaldybių, kurių mokyklos žaidynėse pasiekė geriausius rezultatus.

Pasak Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės, dalyvaudami žaidynėse laimi visi – mokiniai, jų tėvai, mokytojai. „Tikiu, kad šis projektas – tai vieta, kur gali atsiskleisti

geriausios tiek kiekvieno vaiko, tiek visos mokyklos bendruomenės savybės“, – sakė D.Gudzinevičiūtė. „Nuoširdžiai dėkoju visiems kūno kultūros mokytojams, kurie skatina mokinius sportuoti, jaudinasi dėl jų, drąsina ir palaiko.

Be atsidavusių mokytojų, palaikančių mokyklų vadovų, savivaldybių darbuotojų pastangų ši iniciatyva tikrai nebūtų išlikusi kaip pačios masiškiausios ir populiariausios mokinių sporto žaidynės“, – pabrėžė T.Daukantas.

Renginio vedėjas Dominykas Vaitiekūnas atidarė jau tryliktą Lietuvos mokyklų žaidynių sezoną, renginyje dalyvavę olimpiečiai perdavė simbolinę estafetės lazdelę Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokiniui Arnui Saulynui.

Mokiniai, mokytojai ir teisėjai visų akivaizdoje pasižadėjo puoselėti olimpines vertybes, elgtis kilniai ir laikytis žaidynių taisyklių.

KRONIKA

VIZITAS Ievos Kutkaitės nuotr.

LTOK Lankėsi garbingi svečiai Rugsėjo 5 d. LTOK lankėsi Japonijos parlamento Japonijos ir Lietuvos draugystės asociacijos pirmininkas Hirofumi Nakasone bei Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda.

H.Nakasone yra buvęs Japonijos užsienio reikalų ministras ir buvęs švietimo ministras, dabartinis parlamento narys.

H.Nakasone palinkėjo, kad į 2020 m.

Tokijo olimpines žaidynes vyktų kuo gausesnis mūsų sportininkų būrys ir kad jie pasiektų kuo aukštesnių rezultatų. Lietuvos olimpiečiai turi unikalią galimybę šioms žaidynėms ruoštis treniruočių stovyklose pačioje Japonijoje – LTOK su Hiracukos miestu yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį.

D.Gudzinevičiūtė padėkojo svečiams už šią pagalbą ir džiaugėsi šiltais abiejų šalių santykiais. Lietuva buvo viena pirmųjų

Iš kairės: T.Shigeeda, R.Bakutis, H.Nakasone, D.Gudzinevičiūtė, V.Paketūras, V.Vasiliauskas, V.Masalskytė, E.Petkus

pasaulyje, su Japonija pasirašiusių tokį bendradarbiavimo susitarimą.

T.Shigeeda pabrėžė, kad jų šaliai labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą su Lietuva, ypač tarp jaunimo, todėl rengiamos įvairios mainų programos.

Viena tokių – 2020-aisiais net šimtas Lietuvos vaikų vyks į Tokiją, gyvens japonų šeimose, susipažins su šalies kultūra ir turės galimybę palaikyti mūsų šalies sportininkus vasaros olimpinėse žaidynėse.

LOA NAUJIENOS

Ruduo rikiuoja AKADEMIJOS darbus Galima sakyti, kad rugsėjį prasideda ne tik nauji mokslo metai, bet ir Lietuvos edukologijos universitete įsikūrusios Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) naujasis sezonas. Ką LOA planuoja nuveikti šį rudenį?

Spalio 2–5 d. LOA tarybos narė doc. dr.

Asta Šarkauskienė vyks į Azerbaidžaną, kur dalyvaus tarptautinėje konferencijoje ir skaitys pranešimą „Olimpinės vertybės kaip naujos visuotinės kultūros pagrindas“.

Spalio mėnesį sukviesime akademinį jaunimą į jau tradicine tapusią LOA sesiją, kurios tema „Etika, švietimas ir valdymas olimpiniame sąjūdyje“. Nuo 1998 m. LOA kasmet siunčia jaunus žmones į Tarptautinės olimpinės akademijos sesijas Olimpijoje (Graikija). Šiemet sukviesime buvusius sesijų dalyvius, kad jie pasidalytų įspūdžiais ir papasakotų, ką jiems davė dalyvavimas šiose sesijose, ar jų veikla susijusi su olimpiniu sąjūdžiu ir t.t.

Moksleiviai su mokytoja V.Junevičiene LOA būstinėje

Lapkričio mėnesį LOA prezidentas doc. dr. Artūras Poviliūnas planuoja vykti į Baltarusijos olimpinę akademiją ir Baltarusijos valstybinį kūno kultūros universitetą, kuris minės 80-metį. Prezidentas skaitys pranešimą XV tarptautinėje mokslo sesijoje. Konferencijos tema – „Mokslinis fizinio lavinimo, sporto treniruotės ir kūno kultūros, sporto bei turizmo sričių personalo rengimo tobulinimas“.

LOA būstinėje dažnai lankosi svečiai, sveikinami olimpizmui nusipelnę jubiliejines sukaktis minintys žmonės. Štai rugsėjo 19 d. LOA prezidentas A.Poviliūnas pasveikino ilgametį LOA narį, garbų lietuvybės puoselėtoją Aloyzą Bakšį 80-mečio proga ir įteikė jam vardinį apdovanojimą.

LOA būstinėje su būreliu moksleivių lankėsi Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos kūno kultūros mokytoja Vilma Junevičienė.

OLIMPINĖ PANORAMA

33

Summary

Headlines of „Olympic panorama“ In her traditional speech, president of the National Olympic Committee of Lithuania (LNOC) Daina Gudzinevičiūtė informs the readers about historical decisions made during the 130th IOC session in Lima, the capital of Peru, as well as presents the forum „Advancing Women in Leadership Roles“ prepared for the first time in Europe by the LNOC together with the International Olympic Committee.

Page 5 During 9–10 of October, president of the International Olympic Committee, Olympic champion and world fencing champion Thomas Bach will be on an official visit in Lithuania. „Olympic panorama“ introduces his sports career and important life stages. Boycott of the games of 1980 had an impact on the early end of the sports career of the IOC president and on his decision to exchange the rapier to a sports politician‘s chair. After becoming the president of IOC, he confessed that athletes are the most important for him. Therefore he sent two messages of hope for them before the Rio Olympics: he did not leave refugees behind, but closed the door of the Olympic village for a large group of athletes stained with doping. As said by one of the sports heroes that fascinated Thomas Bach during his childhood, Olympians should speak the same language. It seems that the IOC president highly believes in this.

Pages 6 – 9

6–9

Changes of rules, recently announced by the International Wrestling Federation, will provide more opportunities for wrestlers. Like other sports, this sport aims to please the viewers and the television, searches for the most attractive form and aims to preserve its Olympic status. Reporter Lina Daugėlaitė and head coach of the Lithuanian Olympic team Mindaugas Ežerskis discuss the influence of these novelties on our wrestlers.

Pages 14–15 The country‘s well-known basketball commentator Vaidas Čeponis evaluates the performance of the Lithuanian men‘s basketball team in the European championship. After winning the group matches in Israel and after the tournament moved to Turkey, Lithuanians lost in the eighth finals and ended their participation in the championship unexpectedly early. The title of the article reflects its essence: „Sad, but not a tragedy“.

Pages 16–19

16–19

Vice president of the Lithuanian Olympic Collectors Association Kęstutis Skerys speaks about the 23rd World Olympic Collectors Fair (WOCF 2017) which was held on 8–10 of September in Bratislava, the capital of Slovakia. The most important news is that collector items will be digitized. This will be carried out in order to include youth in these activities, as youth wants to receive everything fast and view it on their computers, tablets and phones. There are very few young collectors in all of the countries.

Page 24 At the request of the readers of the journal, we will continue to speak about the traditions of the Olympic Games. Olympic torch relay is an integral part of the modern Olympic Games. It is also hard to imagine the games without the Olympic mascots.

Pages 26–27 As always, the LNOC chronicle writes about the most important events of the month in the National Olympic Committee of Lithuania, as well as about the official visits of the heads of LNOC, guests and awards.

Pages 28–32

34

OLIMPINĖ PANORAMA

26–27

36

OLIMPINÄ– PANORAMA