Olimpinė panorama 2017 10

2017 m. spalis Nr. 10 (98)

TOK prezidento vizitas Lietuvoje viešėjęs Thomas Bachas teikė olimpinius apdovanojimus ir pats buvo apdovanotas LTOK garbės ženklu

OLIMPINĖ PANORAMA

1

2

OLIMPINÄ– PANORAMA

TURINYS

TURINYS 14

17

20

24

5 6 10 14 17 20 23 24 27 28 30 32 34

Skaitytojams

LTOK prezidentės mintys

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalas Leidžiamas nuo 2003 m.

Nr. 10 (98), 2017 m.

Iškilmės

Valdovų rūmuose – olimpinė dvasia

Forumas

Lėti, bet svarbūs žingsniai

Interviu

M.Bilius: „Esame viena šeima“

Iš arti

Patys baisesni už aligatorius

Treneris

Treneriai pasijuto lyg šaltkalviai

Pamąstymai

Sporto donžuanai

Žvilgsnis

Į keturias vietas – 10 kandidatų

Apklausa

Lietuva – sporto šalis

čempionatas

Dviratininkų šeimoje – kartų kaita

VIršelyje LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė ir TOK prezidentas T.Bachas Alfredo Pliadžio nuotr.

redaktorius

Bronius Čekanauskas

Autoriai

Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Inga Jarmalaitė Julius Bliūdžius Ieva Kutkaitė Vytautas Žeimantas Dainius Genys Algis Balsys

Kino festivalis

fotografai

Kronika

Kalbos redaktorė

Vilniuje ir Kaune – pats U.Boltas

LTOK įvykių dienoraštis

Istorija

Europos užkariautojos

Alfredas Pliadis Vytautas Dranginis

Inga Necelienė

maketuotojas Artūras Gimžauskas

kontaktai

Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius panorama@ltok.lt

Interneto svetainė www.ltok.lt

28

spausdina

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

tiražas

4500 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899 Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“ OLIMPINĖ PANORAMA

3

SKAITYTOJAMS Vytauto Dranginio nuotr.

Sporto pasaulio dėmesio centre DAINA GUDZiNEVIČIŪTė

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė

Šį mėnesį buvome atsidūrę sporto pasaulio dėmesio centre – Lietuvoje lankėsi Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas.

Jo vizitą derinome ilgai, bet mums pavyko, nes sutapo net trys svarbios progos: Lietuvos sugrįžimo į olimpines žaidynes 25-metis, tarptautinis moterų lyderystės sporte forumas ir Pekino olimpinių žaidynių sidabro medalis, kuris po devynerių metų buvo įteiktas imtynininkui Mindaugui Mizgaičiui.

Apie moterų lyderystės sporte forumą pradėjome galvoti dar prieš keletą metų, kai tapau Europos olimpinių komitetų asociacijos Vykdomojo komiteto nare ir Lyčių lygybės sporte komisijos pirmininke. Komisija atliko didelį darbą, surinko ir susistemino duomenis apie esamą moterų vadovių Europos sporte situaciją. Pamatėme, kad pasaulyje iš 206 olimpinių komitetų moterys vadovauja, regis, penkiolikai, Europoje iš 50 – keturiems.

Panaši padėtis ir sporto federacijose, o Lietuvoje iš 39 olimpinių sporto šakų federacijų moterys vadovauja tik dviem, tad nelygybė akivaizdi.

to išleistoje „Darbotvarkėje 2020“ ši sritis yra viena prioritetinių. Svarbu, kad tai nėra tik teorija, o atliekami realūs veiksmai – vienodėja vyrų ir moterų skaičius olimpinėse žaidynėse, atsiranda mišrių porų rungčių. TOK taip pat palaikė bei finansavo mūsų iniciatyvą surengti pirmąjį Europoje forumą „Moterų lyderystės stiprinimas“.

Dvi dienas trukusiame renginyje dalyvavo net 40 nacionalinių olimpinių komitetų, Tarptautinio ir Europos olimpinių komitetų, Europos Tarybos, kitų svarbių sporto organizacijų atstovai. TOK sprendimas moterų lyderystės forumą rengti mūsų šalyje yra pripažinimas to, ką jau yra nuveikusios Lietuvos moterys – turime kuo didžiuotis.

Vienu metu organizuoti ir tarptautinį forumą, ir priimti garbų svečią su gausia palyda, ir surengti iškilmingą vakarą, skirtą Barselonos olimpinių žaidynių jubiliejui bei olimpinio medalio įteikimui, mažam LTOK kolektyvui buvo iššūkis, kurį sėkmingai įveikėme.

TOK sprendimas moterų lyderystės forumą rengti mūsų šalyje yra pripažinimas to, ką jau yra nuveikusios Lietuvos moterys – turime kuo didžiuotis.

Džiaugiuosi, kad TOK prezidentas T.Bachas lyčių lygybei sporte skiria ypatingą dėmesį – komite-

OLIMPINĖ PANORAMA

5

Iškilmės

M.Mizgaičiui Pekino olimpinių žaidynių sidabro medalį įteikė S.Skvernelis, T.Bachas ir D.Gudzinevičiūtė

Valdovų rūmuose – olimpinė dvasia Spalio 9-ąją Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko iškilmės, skirtos Lietuvos dalyvavimo pirmose po nepriklausomybės atkūrimo olimpinėse žaidynėse 25-mečiui paminėti. Pasveikinti Lietuvos olimpiečių atvyko Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas.

Algis Balsys 1992-aisiais Lietuvos sportininkai pirmą kartą po šalies nepriklausomybės ir LTOK atkūrimo pasirodė Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse, kuriose iškovojo pirmuosius olimpinius medalius. Pasveikinti olimpiečių ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atvyko TOK prezidentas Thomas Bachas su gausia palyda, kurioje buvo ir tokios iškilios asmenybės, kaip Olimpinio solidarumo ir ryšių tarp TOK ir nacionalinių komitetų direktorius Pere Miro bei kiti aukšti pareigūnai, Europos olimpinių komitetų (EOK) asociacijos laikinasis vadovas Janezas Kocijančičius, EOK generalinis sekretorius Raffaele‘is Pagnozzi, daugiau kaip dvidešimties nacionalinių olimpinių komitetų vadovai.

Iškilmėse dalyvavo premjeras Saulius Skvernelis, 6

OLIMPINĖ PANORAMA

kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, ministrai Jurgita Petrauskienė, Eimutis Misiūnas, Seimo nariai, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovai ir nariai, šalies sporto federacijų vadovai. Ir, žinoma, Barselonos olimpinių žaidynių čempionas Romas Ubartas, bronzinės krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Vladas Garastas, žaidėjai Romanas Brazdauskis, Darius Dimavičius, penktas likęs boksininkas Gitas Juškevičius ir jo treneris Nikolajus Jerofejevas, delegacijos vadovas Artūras Poviliūnas ir kiti garbūs svečiai.

Tą vakarą buvo pagerbti ne tik Barselonos olimpinėse žaidynėse pasižymėję mūsų atletai bei treneriai. Buvo ir daugiau progų visai menei sustojus ploti ir net Lietuvos himną giedoti.

Groja M.Levickis

iškilmės

TOK prezidentas ir jo palyda lankėsi LTOK būstinėje, kur susitiko su Latvijos, Estijos ir Lietuvos olimpinių komitetų vadovais, LTOK vykdomojo komiteto nariais bei LTOK darbuotojais

Sveikinimo kalbos Pirmasis sveikinimo žodį tarė premjeras S.Skvernelis. Pasveikinęs garbingus svečius jis pasidžiaugė Lietuvos sportininkų pergalėmis, prisiminė Barselonos olimpines žaidynes ir tą džiaugsmą, kai čempionu tapo disko metikas R.Ubartas, o bronzos medaliais pasidabino krepšininkai. „Nors tada buvo iškovoti tik du medaliai, bet buvo žengtas svarbus žingsnis Lietuvai įtvirtinant Lietuvos suverenumą sporte“, – pabrėžė S.Skvernelis.

Premjeras atkreipė dėmesį į tai, kad nuo Pekino olimpinių žaidynių Lietuva užima dvyliktą vietą pasaulyje pagal iškovotų medalių, tenkančių vienam milijonui gyventojų, skaičių. Padėkojęs TOK prezidentui už paramą Lietuvos sportui S.Skvernelis gyrė novatoriškas olimpinio sąjūdžio idėjas, TOK pastangas skatinti skaidrumą sporte, nesitaikstymą su dopingo vartotojais, korupcija.

Baigdamas sveikinimo žodžius premjeras kvietė prisidėti prie to, kad sportas taptų visiems dar prieinamesnis.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė visus pasveikino su Lietuvos sugrįžimo į olimpines žaidynes 25-mečiu. „Esu tikra, kad kiekvienas žmogus Lietuvoje atsimena tą vienybės jausmą, jaudinančius momentus stebint krepšinio varžybas ir džiaugsmą laimėjus bronzą. Visi atsimename tą pasididžiavimo jausmą, kai disko metikas Romas Ubartas laimėjo auksą ir mes klausėmės Lietuvos nacionalinio himno, pirmą kartą skambėjusio

olimpiniame stadione. Mes tęsiame šias tradicijas, bet jie buvo pirmieji. Aš norėčiau padėkoti visiems svečiams, esantiems su mumis šį vakarą, ir ypač prezidentui Thomui Bachui už parodytą dėmesį ir paramą“, – sakė LTOK vadovė. Į sceną buvo pakviestas TOK prezidentas T.Bachas.

S.Skvernelis ir D.Gudzinevičiūtė Tarptautinio olimpinio komiteto vadovui įteikė aukščiausią LTOK apdovanojimą – Garbės ženklą.

Priimdamas jam įteiktą apdovanojimą TOK prezidentas pabrėžė, kad šis įvertinimas skirtas ne tik jam, bet ir dviem prieš jį TOK vadovavusiems ir aktyviai su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu bendradarbiavusiems prezidentams – Juanui Antonio Samaranchui ir Jacques‘ui Rogge‘ui. „Barselonos olimpinės žaidynės buvo ypatingos – jose ne tik pirmą kartą kaip nepriklausomos šalys pasirodė Lietuva, Latvija ir Estija, bet ir 28 metus dėl apartheido politikos nedalyvavusiai Pietų Afrikos Respublikai buvo leista vėl varžytis. Man, kaip vokiečiui, šios žaidynės taip pat buvo išskirtinės – po šalies susivienijimo Vokietija vėl dalyvavo kaip viena valstybė. Nelsonas Mandela yra sakęs, kad sportas turi galią pakeisti pasaulį. Barselonos olimpinės žaidynės yra puikus to pavyzdys“, – sakė TOK prezidentas T.Bachas.

Barselonos olimpinės žaidynės buvo ypatingos – jose ne tik pirmą kartą kaip nepriklausomos šalys pasirodė Lietuva, Latvija ir Estija, bet ir 28 metus dėl apartheido politikos nedalyvavusiai Pietų Afrikos Respublikai buvo leista vėl varžytis.

Thomas Bachas

Svečias gyrė LTOK už sumanų dalyvavimą tarptautiniuose TOK projektuose, ypač olimpinio švietimo. Ir pažadėjo, kad TOK visada bus Lietuvos draugas.

Vytauto Dranginio ir Alfredo Pliadžio nuotr.

V.Adamkus, D.Gudzinevičiūtė ir V.Garastas

Apdovanojimai G.Juškevičiui ir jo treneriui N.Jerofejevui OLIMPINĖ PANORAMA

7

Valdovų rūmų menė

Įteikė olimpinį medalį Lietuvos imtynininkui Mindaugui Mizgaičiui buvo įteiktas 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių sidabro medalis. Lietuvos sunkiasvoris M.Mizgaitis Pekine iškovojo bronzą, bet vėliau už neleistinų preparatų vartojimą diskvalifikavus sidabro medalininką rusą Chasanas Barojevą lietuviui atiteko žaidynių vicečempiono titulas.

šimt penkerius metus. Tai nepamirštama. Garbės ir atsakomybės jausmas užplūsta kylant Lietuvos trispalvei. Esu dėkingas visiems, kurie padėjo pasiruošti ir išvykti į olimpines žaidynes. Esu dėkingas savo šviesaus atminimo treneriui Vytautui Jarui. Jis manimi visada tikėjo“, – sakė R.Ubartas.

Jam apdovanojimą įteikė V.Adamkus, T.Bachas ir D.Gudzinevičiūtė.

Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimu, sportininkams, kuriems po nesąžiningų varžovų diskvalifikacijos tenka įteikti ar pakeisti medalius į aukštesnės prabos, turi būti surengta oficiali olimpinio medalio įteikimo ceremonija.

Jie apdovanojo ir V.Garastą, R.Brazdauskį, D.Dimavičių, G.Juškevičių bei jo trenerį N.Jerofejevą. Apdovanojimų ceremoniją tęsė svečiai. J.Kocijančičius EOK apdovanojimus įteikė D.Gudzinevičiūtei ir LTOK generaliniam sekretoriui Valentinui Paketūrui. LTOK prezidentę sveikino Rumunijos, Ukrainos, San Marino, Gruzijos, Maltos, Azerbaidžano, Lenkijos ir kitų nacionalinių komitetų vadovai. Tarp sveikintojų buvo net trys olimpinės čempionės – buvusi bėgikė Irena Szewinska iš Lenkijos bei dvi D.Gudzinevičiūtės kolegės šaulės Nino Salukvadze iš Gruzijos ir Zemfira Meftahatdinova iš Azerbaidžano.

Valdovų rūmuose M.Mizgaičiui olimpinį sidabro medalį ant kaklo užkabino TOK prezidentas T.Bachas, imtynininką sveikino premjeras S.Skvernelis, LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė. Olimpinio vicečempiono garbei skambėjo Olimpinis ir Lietuvos valstybės himnai. „Gal dar yra galimybė tapti ir olimpiniu čempionu?“ – juokais paklausiau Mindaugo. „Dabar jau ne, o tada, Pekine, manau, su kubiečiu būčiau pakovojęs finale dėl aukso...“ – taip pat su šypsena atsakė atletas.

Apdovanoti Barselonos didvyriai Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas R.Ubartas atsiimdamas apdovanojimą neslėpė jaudulio. „Barselonos olimpinės žaidynės man yra nepamirštamos, juk pirmą kartą atstovavome nepriklausomai Lietuvai. Tik ką įvykusi olimpinio medalio teikimo ceremonija mane sujaudino ir priminė tas akimirkas prieš dvide8

OLIMPINĖ PANORAMA

Iškilmių dalyviams grojo akordeonistas Martynas Levickis.

Priėmė Lietuvos prezidentė Spalio 10 d. šalies vadovė Dalia Grybauskaitė su Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentu T.Bachu aptarė skaidrumo, kovos su dopingo vartojimu, lyčių lygybės sporte klausimus. Tai pagrindinės „Olimpinės darbotvarkės 2020“ kryptys, kurias siekia įgyvendinti ir Lietuva.

Lietuvos prezidentė pabrėžė, kad korupcijos ir dopingo skandalai pamina žmonių pasitikėjimą olimpiniais idealais. Olimpinėje chartijoje įtvirtin-

Esu dėkingas visiems, kurie padėjo pasiruošti ir išvykti į olimpines žaidynes.

Esu dėkingas savo šviesaus atminimo treneriui Vytautui Jarui.

Jis manimi visada tikėjo.

ROMAS UBARTAS

iškilmės

Pokalbis Prezidentūroje

T.Bachas apdovanojo pirmąjį nepriklausomos Lietuvos olimpinį čempioną R.Ubartą

tos solidarumo ir sąžiningumo vertybės niekaip nesuderinamos su sukčiavimu ir finansinėmis machinacijomis. Todėl kova su korupcija sporte – bendra valstybių ir Tarptautinio olimpinio komiteto pareiga.

Sportas valstybėms reiškia ne tik pasididžiavimą savo žmonių gebėjimais bei pasiekimais, bet ir ekonominę naudą. Vien 2015 m. sporto sukurta pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai siekė 262 mln. eurų, todėl, D.Grybauskaitės teigimu, itin svarbu kovoti ir su manipuliacijomis sporte. Lietuva yra priėmusi būtinus įstatymų ir Baudžiamojo kodekso pakeitimus, padedančius apginti visuomenės teisę į sąžiningas sporto varžybas ir užkirsti kelią manipuliavimui jų rezultatais.

Darni LTOK komanda

D.Gudzinevičiūtę sveikina kaimynai – Lenkijos olimpinio komiteto prezidentas A.Krasnickis ir TOK narė olimpinė čempionė I.Szewinska

Susitikime su TOK prezidentu taip pat buvo aptarti Lietuvos sportininkų laimėjimai, pasirengimas dalyvauti 2018 m. žiemos olimpinėse žaidynėse, didesnis moterų įsitraukimas į sporto valdymą.

D.Grybauskaitė su TOK vadovu aptarė ir Lietuvoje organizuojamą forumą ,,Moterų lyderystės stiprinimas“. Šios darbotvarkės vienas pagrindinių prioritetų yra lyčių lygybės klausimas. Lietuva šioje srityje – viena lyderių. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iš penkių olimpinių čempionų net trys yra moterys.

V.Paketūrą apdovanojo EOK vadovas J.Kocijančičius

Susitikime Prezidentūroje taip pat dalyvavo Europos olimpinių komitetų asociacijos prezidentas J.Kocijančičius, EOK generalinis sekretorius R.Pagnozzi, Olimpinio solidarumo bei TOK ryšių su nacionaliniais komitetais direktorius P.Miro, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė D.Gudzinevičiūtė.

OLIMPINĖ PANORAMA

9

FORUMAS

Lėti, bet svarbūs žingsniai Moterų įsitraukimas į sporto organizacijų valdymą vis dar pernelyg lėtas. Tačiau ledai juda ir teikia vilties, kad procesas įgaus pagreitį. Tokias mintis išsakė Vilniuje spalio 10–11 d. vykusio Tarptautinio olimpinio komiteto forumo „Moterų lyderystės stiprinimas Europoje“ dalyviai.

Julius Bliūdžius, IEVA KUTKAITė

„Kova dėl lygių teisių nuo XIX amžiaus nuėjo labai ilgą kelią, tačiau važinėdamas po šalis matau, kad dar trūksta stabilaus pagrindo, jog ta lygybė įsitvirtintų ir lyderystės srityje“, – sakė Lietuvos sostinėje viešėjęs TOK prezidentas Thomas Bachas. „Tai žmogaus teisių klausimas. Mes vis dar labai lėti jį spręsdami“, – pripažino ir Europos olimpinių komitetų (EOK) asociacijos vykdomasis prezidentas Janezas Kocijančičius.

EOK prezidentas atkreipė dėmesį, kad iš 50 Europos nacionalinių olimpinių komitetų tik keturiems vadovauja moterys. „Kai susidedi prieš akis skaičius, matai, kad problema tikrai yra. Nėra organizacijos ar šalies, kuri galėtų sau leisti ignoruoti 50 proc. gabumų ir intelekto, kuriuos suteikia moterys. Mokslas sako, kad emocinis intelektas yra moterų stiprybė, kaip ir gebėjimas vienu metu susikoncentruoti į daug dalykų. Neprotinga to neišnaudoti. Vyrai ir moterys nėra tokie patys, bet jie turi būti lygūs“, – sakė EOK vadovas. „Šio forumo tikslas – stiprinti moterų lyderystės savybes ir parodyti, kad lyčių lygybė svarbi ne tik tiems, kurie yra silpnesni, bet visiems. Juk mūsų stiprybė ir yra mūsų įvairovėje. Mes turime palaikyti ir padrąsinti moteris būti matomas ir aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procese“, – pabrėžė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Artėjama prie lygybės T.Bacho teigimu, Lietuva šioje srityje galėtų būti pavyzdys – tiek šalies, tiek 10

OLIMPINĖ PANORAMA

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės yra moterys. Be to, LTOK vykdo daug projektų, kurių tikslas – ugdyti moterų kompetenciją, suteikti joms pasitikėjimo savimi, galių aktyviai veikti ir siekti savo tikslų. Kaip vieną sėkmingų iniciatyvų T.Bachas paminėjo LTOK moterų lyderių projektą „Laikas pokyčiams!“.

TOK prezidentas priminė, kad jau kitais metais Buenos Airėse vyksiančiose jaunimo olimpinėse žaidynėse pirmą kartą varžysis vienodas skaičius abiejų lyčių atstovų, o 2020 m. Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse lyčių balansas taip pat beveik susilygins – moterų bus 48–49 proc. Šiek tiek mažesnis sportininkių skaičius, pasak T.Bacho, išliks, nes kai kuriose komandinėse sporto šakose nėra pakankamai pajėgių nacionalinių moterų rinktinių. Be to, olimpinėse žaidynėse daugėja mišrių rungčių, o tai irgi padeda daugiau moterų įtraukti į sportą.

Forumo dalyviai pabrėžė – svarbu, kad tokie pokyčiai vyktų ne tik aikštynuose, bet ir vadovų kabinetuose.

Abu prezidentai tą minėjo: talento, atsidavimo, entuziazmo ir intelekto potencialo, kuriuo pasižymi moterys, neišnaudojimas yra didelis praradimas. Mes kalbame apie tai, kaip šias savybes išnaudoti visais organizacijų lygmenimis.

Rebecca Edwards

Būtina padrąsinti moteris „Kai tapau Serbijos sporto ministre, vienos didžiųjų sporto šakų federacijų vadovo reakcija buvo tokia: „Ji moteris – ji nesupranta sporto.“ Gera žinia ta, kad tai buvo prieš dešimt metų“, – juokavo Europos Tarybos demokratijos valdybos generalinė direktorė Snežana Samardžič-Markovič.

T.Bacho įsitikinimu, labai svarbu, kad moterys išdrįstų siekti vadovauja-

Buvo dalijamos dovanos

FORUMAS

SUDOMINO DALYVIAI Forume Vilniuje dalyvavo beveik 200 delegatų iš 40 Europos šalių.

Pasiklausyti, kaip Senojo žemyno moterys kopia į sporto valdžią, buvo atvykęs net Trinidado ir Tobago – Karibų nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos prezidentas Brianas Lewisas.

Vytauto Dranginio nuotr.

Forume kalbą pasakė TOK prezidentas T.Bachas

mų postų. „Negalime didinti moterų vadovių skaičiaus, jeigu nėra kandidačių, – sakė TOK vadovas. – Mano noras ir tikslas – padrąsinti moteris kandidatuoti į vadovaujamas pozicijas. Sportas nėra izoliuota sala – mums reikia ir moterų iš kitų sričių, iš kitų bendruomenių indėlio. Be to, labai svarbu suteikti pasitikėjimo ir įkvėpti jaunas merginas, kurios visuomeninėje veikloje žengia pirmuosius žingsnius.“ „Mes bandome paskatinti moteris siekti lyderių pozicijų, bet procesas labai lėtas“, – atsiduso forume dalyvavusi Theoti Pourou, Kipro olimpinio komiteto Sporto ir moterų komisijos narė. Pasak jos, didžiausi stabdžiai tūno pačių moterų galvose – dėl to kaltas įskiepytas klaidingas požiūris ir baimė tą požiūrį laužyti. „Moterys nori lyderių pozicijų, bet jų galvose per daug sienų. Jos mano, kad užėmusios neva vyrų pozicijas pačios bus vertinamos kaip vyrai.

Joms atrodo, kad kiekvienas iš jų tikisi to, ką jų vietoje darytų vyras. Žmonės nesuteikia moterims galimybės būti pačioms savimi. Tai pagrindinė klaida, kurią moterys daro: galvoja, kaip toje situacijoje elgtųsi vyras. Manau, moterys turi jaustis laisvai, pasitikėti savimi, elgtis pagal savo intuiciją ir tada jos sulauks didesnės sėkmės nei dabar“, – įsitikinusi T.Pourou.

Viešnia iš Kipro olimpinio komiteto konstatavo, kad moterys vis dar elgiasi labai motiniškai – mano, kad yra atsakingos už visus namus. „Tai jas tempia atgal. Kita vertus, jauna

karta keičiasi, ji kitokia. Jauni žmonės dabar nepozicionuoja savęs kaip moters ar vyro. Anksčiau takoskyra buvo didesnė“, – lygino T.Pourou.

Forumo dalyviai

Prie svarbių postų neprileidžia „Žinau, kad šis procesas lėtas, bet tikslas labai svarbus. Tokie renginiai kaip šis Vilniuje – nesakau, kad tai lašas, nesakau, ir kad tai visa upė – tikrai padės. Visame pasaulyje šie procesai labai lėti, todėl kiekvienas žingsnis yra labai svarbus“, – patikino Sema Kasapoglu, forume atstovavusi Turkijos olimpiniam komitetui.

S.Kasapoglu nuomone, svarbiausia šiame forume buvo gauti informacijos apie konkrečius žingsnius, kuriuos būtų galima pritaikyti savo šalyse. „Vienas tokių žingsnių, kad moterų ir vyrų skaičius olimpiniuose komitetuose būtų vienodas. Mes žingsnį jau žengėme – turime po vieną vyrą ir moterį iš kiekvienos federacijos. Tiesa, valdyboje tik 20 proc. moterų“, – atkreipė dėmesį pirmą kartą Vilniuje viešėjusi Turkijos atstovė.

Buvo ko pasiklausyti ir pasižiūrėti

Buvusi plaukikė S.Kasapoglu patikino, kad Turkijos olimpiniame komitete lyčių lygybių klausimu stumiamasi į priekį, bet sporto šakų federacijose smarkiai atsiliekama: „Dirbame sunkiai, kad tai pasikeistų. Tai nėra lengva, bet labai tikimės.“ Šios forumo dalyvės mintims pritarė T.Pourou. „Bent Kipre viskas keičiasi labai lėtai. Vyriausybėje turbūt tėra 15–20 proc. moterų. Mažuose organizacijų komitetuose yra moterų, bet pagrindines pozicijas užima beveik

Forume kalbėta apie lyčių lygybę

OLIMPINĖ PANORAMA

11

FORUMAS

Keturi olimpiniai čempionai: šaulės (iš kairės) N.Salukvadze iš Gruzijos, D.Gudzinevičiūtė, Z.Meftahatdinova iš Azerbaidžano ir fechtuotojas T.Bachas

vien vyrai. Lėtai, bet stabiliai darome progresą, ES lygiu atsiranda įvairių reguliavimo mechanizmų – tai džiugina. Manau, ir šis forumas yra labai svarbus žingsnis siekiant, kad moterys vis aktyviau pasinaudotų galimybėmis“, – vylėsi Kipro atstovė.

Pasak T.Pourou, Kipre mažose federacijose, pavyzdžiui, gimnastikos ar laipiojimo, moterų daug, bet jų įtaka atsiremia į lubas, o didžiosiose sporto šakose moterų vaidmuo apskritai labai mažas. „Moterų trenerių daug, bet jos ir lieka šiame lygyje. Joms tiesiog neduodama galimybė užimti kitas pareigas.

Dažniausia dėl to, kad į aukštesnes pareigas nebūna paskyrimų – vyksta rinkimai, o į rinkimus vyrai dažniausia deleguoja vyrus“, – paaiškino T.Pourou.

Tvirto pamato statybos „Procesas niekuo nesiskiria nuo bet kokių kitų procesų, susijusių su elgsenos ar sisteminiais pokyčiais.

Tačiau potencialas, kurį pamačiau šiame forume, yra nuostabus, – sakė Rebecca Edwards, TOK strateginės komunikacijos vadovė, į šias pareigas paskirta šiais metais. – Jūs girdėjote – abu prezidentai tą minėjo: talento, atsidavimo, entuziazmo ir intelekto potencialo, kuriuo pasižymi moterys, neišnaudojimas yra didelis praradimas. Mes kalbame apie tai, kaip šias savybes išnaudoti visais organizacijų lygmenimis. Matome pokyčius sporto aikštėse, kur abiejų lyčių atletų skaičius vienodėja. Tikiuosi išvysti pokyčių ir valdymo srityje. Nauda ir 12

OLIMPINĖ PANORAMA

potencialas, kuris atsiveria, kai prie sprendimų priėmimo stalo sėdi vyrai ir moterys, yra didžiulis.“ Prieš atvykdama į Vilnių R.Edwards dalyvavo panašiame pelno siekiančių organizacijų forume. „Netgi ten skundžiamasi, kad procesai, susiję su moterų lyderystės stiprinimu, lėti, – šypsojosi TOK administracijoje dirbanti amerikietė. – Noriu manyti, kad tai lyg namo statyba, kai pirmieji, bet svarbiausi darbai – pamatų, rėmo formavimas – vyksta lėtai, nes norima įsitikinti, kad bus patikimi. O kai tai padarai, kiti procesai pagreitėja.

Noriu tikėti, kad pastaruosius dešimt ar dvidešimt metų moterų lyderystės stiprinimo srityje vyko būtent tvirto pamato statybos.“ Dvi dienas vykusiame forume buvo surengtos keturios viešos ekspertų diskusijos. Pirmąją jų tema „Laikas moterims užimti vadovaujamas pareigas“ vedė Didžiosios Britanijos karališkosios buriavimo asociacijos vadovė Sarah Treseder. Po karštų debatų ekspertai vieningai nusprendė, kad moterims reikia palikti savo komforto zoną ir kovoti dėl vadovaujamų pozicijų organizacijose. Neproporcingas lyčių atstovavimas veda į nepanaudotas galimybes ir galimas rizikas – vienodumas, monotoniškumas priimant sprendimus yra viena jų.

Diskusijos „Švietimas: priemonė skatinti lyderystę“ dalyviai nutarė, kad abiem lytims palanki organizacinė kultūra turėtų būti kuriama ir puoselėjama pasitelkus vyrų ir moterų švietimą. Ekspertų diskusijoje

„Sprendimai, reikalaujantys netradicinių priemonių“ drauge su sporto organizacijų lyderiais dalyvavo ir viešnia iš kito ekonomikos sektoriaus – „Swedbank“ valdybos narė Loreta Lapinskaitė. Ji atskleidė, kad moterys paprastai pretenduoja į tam tikrą darbo vietą tik tada, kai 95 proc. atitinka keliamus reikalavimus. Tuo tarpu vyrai mano, kad yra tinkami kandidatai, kai jų turima kvalifikacija atitinka vos 30 proc. reikalavimų.

Rezoliucija Ja delegatai pripažįsta Europos olimpinių komitetų asociacijos atsakomybę stiprinant moterų lyderystę Europos sporte.

Rezoliucijoje teigiama: Kviečiame EOK vykdomąjį komitetą skirti atitinkamų resursų, reikalingų lyčių lygybės strategijai, kurioje būtų aiškiai apibrėžti tikslai ir rodikliai, įgyvendinti.

Kviečiame EOK vykdomąjį komitetą sukurti priemonių, skatinančių nacionalinius olimpinius komitetus rinkimuose siūlyti abiejų lyčių kandidatus, ir užtikrinti, kad šalių delegacijos būtų kuo proporcingiau atstovaujamos.

Palaikome EOK lyčių lygybės sporte komisijos veiklą ir raginame šalių nacionalinius olimpinius komitetus įgyvendinti komisijos 2016 m. parengtas rekomendacijas.

Kviečiame Lyčių lygybės sporte komisiją tęsti pradėtą darbą ir rodyti teigiamą pavyzdį, savo nariais renkant proporcingai abiejų lyčių atstovus.

FORUMAS

S.Samardžič-Markovič Islandijos atstovė L.R.Halldorsdottir

Spaudos konferencija L.Lapinskaitė

Vyko diskusijos

Spalio 10 d. vyko TOK prezidento T.Bacho spaudos konferencija. Joje TOK vadovas informavo žurnalistus apie savo kelionės į Lietuvą tikslus, atsakė į gausius klausimus. Vienas jų – dopingo skandalai, drebinantys pasaulį. Paklaustas apie dopingo skandalais išgarsėjusių Sočio olimpinių žaidynių pamokas T.Bachas sakė: „Sočio žaidynėse organizatoriai nesugebėjo užtikrinti WADA (Tarptautinės antidopingo agentūros – red. past.) akredituotų laboratorijų kokybės. Jų priežiūra turi būti palikta ne tik žaidynių šeimininkams, tuo turėtų rūpintis ir tarptautiniai stebėtojai. Tiesa, Sočyje ši tarptautinių stebėtojų sistema neapsaugojo nuo įvairių manipuliacijų. Manau, kad ši sistema turi būti ir bus stiprinama.“ Ar pastaruoju metu sporte susiklosčiusi padėtis TOK prezidentui neprimena šaltojo karo laikų, kuriuos T.Bachas puikiai prisimena: juk buvęs fechtuotojas olimpiniu čempionu tapo 1976 m., bet dar po ketverių metų kelią į Maskvos olimpines žaidynes jam užkirto šaltasis karas – Vakarų pasaulis boikotavo SSRS sostinėje surengtą olimpinę šventę. „Sporto pasaulyje mes matome tam tikras tendencijas, įvairiose pasaulio dalyse daugiau izoliacijos.

Tai nesutampa su mūsų vertybėmis, nes mes stengiamės vienyti. Mes didžiuojamės, kad esame bene vienintelis renginys, vis dar galintis suburti pasaulį taikioms varžyboms. Vengiame bet kokių boikotų, nes mūsų misija ir vizija – statyti tiltus, kviesti dialogui ir supratimui. Tai padaryti šiuo metu sunkiau nei prieš kelerius metus, bet tai tik dar labiau įkvepia mus sunkiai dirbti“, – dėstė olimpinio sporto vadovas.

Spaudos konferencijoje dalyvavo ir LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.

Vienas iš forumo vedėjų, LOF renginių ir projektų vadovas M.Marcinkevičius ir TOK direktorato darbuotoja S.Lengwiler

OLIMPINĖ PANORAMA

13

M.Biliaus archyvo nuotr.

INTERVIU

M.Bilius ir D.Dundzys su medaliais Londone

Esame viena šeima Jau pusmetį Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentu dirba 2016 m. Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių čempionas Mindaugas Bilius. Kaip jam sekasi eiti šias pareigas ir prezidento darbą vis dar derinti su sportininko karjera?

Vytautas Žeimantas Mūsų interviu siūlau pradėti nuo to, kaip jums sekasi, ką jau pavyko nuveikti ir kokie laukia artimiausi darbai?

Pirmasis pusmetis pralėkė žaibiškai. Jį vertinčiau neblogai. Visų pirma norisi pasidžiaugti, kad mums pavyko pritraukti naujų rėmėjų. Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) partneriu tapo UAB „Euloto“, o tai leidžia mums įgyvendinti naujas programas.

Viena jų – 2018 m. sausio 1 d. startuosianti programa „Para Tokijas 2020“.

Dar planuojame į Lietuvos parolimpinę rinktinę įtraukti jaunų sportininkų, kad jie būtų kuo arčiau geriausiųjų, turėtų kuo daugiau motyvacijos siekti aukštesnių rezultatų. Taip pat norime labiau skatinti trenerius, dirbančius su rinktinės nariais. Žvelgdami į ateitį ieškosime dar daugiau naujų rėmėjų, kurie prisidėtų prie Lietuvos parolimpinės rinktinės rengimo ir dalyvavimo varžybose. Norime labiau padėti Lietuvos neįgaliųjų ir Lietuvos aklųjų sporto 14

OLIMPINĖ PANORAMA

federacijoms kurti piramides nuo jaunimo iki patyrusių parolimpiečių.

Ar šilta ir minkšta Lietuvos parolimpinio komiteto prezidento kėdė?

Darbų turiu tiek, kad kasdien keliuosi šeštą valandą ryto ir vis tiek nelabai lieka laiko toje kėdėje sėdėti (juokiasi – red.). JAV praleisti metai, gyvenimas Amerikoje mane išmokė neskaičiuoti darbo valandų ir įdėti maksimumą pastangų kiekviename darbe, kurio imuosi. Kalbant apie kėdę, tai ji greičiau medinė, nes tokį gavome palikimą iš ankstesnių vadovų. Man tikrai nėra svarbu, kad kėdė būtų minkšta ar šilta. Didžiausias tikslas – pasiekti, kad kuo daugiau neįgalių žmonių Lietuvoje ateitų ir užsiimtų sportu. Labai noriu, kad Lietuvos parolimpinė rinktinė 2020 m. Tokijo žaidynėse būtų gausesnė, nei buvo Rio de Žaneire.

Stengiamės, daug dirbame su taip pat naujoku LPOK generalinio sekretoriaus poste Pauliumi Kalveliu ir su visa mūsų komanda, kad reikalai gerėtų.

Su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu palaikome tikrai gerus santykius.

Sutariame, kad esame viena šeima ir turime laikytis išvien.

Mindaugas Bilius

INTERVIU

Šis sostinės tiltas jungia LTOK ir Lietuvos parolimpinį komitetą

Ar dažnai tenka varstyti valdžios kabinetų duris?

Taip, su valdžios institucijomis bendraujame kone kasdien. Šiuo metu kuriamas naujas Lietuvos kūno kultūros ir sporto įstatymas. Dedame pastangas, kad neįgaliųjų sportas šiame įstatyme atsispindėtų kuo ryškiau. Pagrindinis mūsų šalies įstatymas Konstitucija sako, kad visi Lietuvos piliečiai yra lygūs. Norime, kad ši kertinė nuostata atsispindėtų ir rengiamame įstatyme, nes esame tokie pat žmonės ir sportininkai, kaip visi kiti sportuojantys Lietuvos piliečiai.

Jūs čempioniškai stumiate rutulį, metate diską.

Kaip sekasi derinti prezidento ir sportininko pareigas?

Neslėpsiu: šiandien daugiau dėmesio skiriu prezidento pareigoms. Prieš pusmetį atėję į Lietuvos parolimpinį komitetą radome praktiškai nulinį palikimą. Turime iš naujo sukurti neįgaliųjų sporto sistemą, kuri būtų struktūriškai tvarkinga. Tikriausiai apie 90 proc. savo laiko skiriu prezidento funkcijoms vykdyti. Sportui laiko lieka nedaug, bet nuolat lankausi salėje ir palaikau fizinę formą. Viliuosi, kad mano sportiniai rezultatai kol kas tikrai nenukentės. Kitais metais laukia Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatas, rugpjūčio mėnesį vyksiantis Berlyne. Žinau, kad būsiu jam tinkamai pasirengęs. LPOK subūrėme stiprią komandą, kuri daug dirba ir po truputį įsivažiuoja. Manau, ateityje sportui galėsiu skirti šiek tiek daugiau laiko.

Kaip vertinate KKSD siūlomas sporto sistemos pertvarkas? Ar jos bus naudingos neįgaliems sportininkams?

Tai, ką KKSD siūlė anksčiau, mūsų visiškai netenki-

no, nes buvome palikti užribyje. Dabar esame naujai kuriamo Kūno kultūros ir sporto įstatymo darbo grupėje. Džiaugiamės, kad pagaliau esame girdimi ir į mūsų siūlymus atsižvelgiama. Jeigu mūsų siūlymai bus įtraukti į įstatymą, viskas bus gerai.

Ar nesusidaro įspūdis, kad parolimpiečiams jau reikia siekti lygiavos ne tik su olimpiečiais, bet ir su kurčiaisiais, ypač dėl piniginių premijų, skiriamų už pergales pasaulio kurčiųjų žaidynėse?

Kol kas šalies sporto struktūra labai iškraipyta. Lietuvos įstatymai sako, kad visos negalios yra vienodos, kad neįgalūs žmonės turi lygias teises. Mes su tuo sutinkame ir sakome: taip, mes visi esame lygūs. Diskusijoje apie premijas ir kitas išmokas, kurios Lietuvoje nėra lygios, Kūno kultūros ir sporto departamentas nuolat primena skirtingą varžybų rangą. Čia mes siekiame parodyti ir įrodyti, kad parolimpinių žaidynių ir kurčiųjų žaidynių rangas išties skiriasi. Parolimpiečių naudai. Tai įrodo varžybų žinomumas, populiarumas, dalyvių gausa ir kiti skaičiai. Viskas labai konkretu, aišku ir argumentuota. Situacija turi keistis ir ją keisti siekiame per naujai kuriamą Kūno kultūros ir sporto įstatymą. Sieksime, kad Vyriausybė suprastų, jog visi mes esame lygūs, tačiau varžybų rangas skiriasi.

M.Bilius ir R.Plungė

čempionai Veža auksą Atjaunėjusi, naujo trenerio Šarūno Juknos vadovaujama Lietuvos golbolo rinktinė šiemet iškovojo Europos čempionato aukso medalius. M.Bilius šiemet tapo pasaulio neįgaliųjų rutulio stūmimo čempionu. Toje pačioje rungtyje Donatas Dundzys laimėjo bronzos medalį. Pirmą kartą medaliais buvo apdovanoti ir sportininkų treneriai Rimantas Plungė bei Jonas Baltrušaitis.

Kaip sekasi bendradarbiauti su LTOK? Su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu palaikome tikrai gerus santykius. Sutariame, kad esame viena šeima ir turime laikytis išvien. Jaučiame didelį LTOK palaikymą mūsų vizijoms ir idėjoms. Pagrindinė mintis, kurią kartoju nuolat: visi mes esame lygūs. LTOK šią mintį palaiko ir tai mus labiausiai džiugina.

OLIMPINĖ PANORAMA

15

16

OLIMPINÄ– PANORAMA

Iš arti Algirdo Raslano ir Virgaudo Leknicko nuotr.

Olimpiniai vicečempionai S.Ritteris ir M.Griškonis pasaulio čempionate liko greta garbės pakylos

Patys baisesni už aligatorius Ilgas poolimpinis irkluotojų sezonas baigėsi porinės keturvietės triumfu pasaulio čempionate.

Nepaisant to, nė vienas įgulos narys negali būti tikras dėl savo vietos joje kitą sezoną.

Lina Daugėlaitė

2017 m. Lietuvos irkluotojų komandoje vienvaldžiai karaliai buvo porinės keturvietės vyrai – su trenksmu pradėję, auksinės kartelės jie nenuleido iki sezono pabaigos ir pasaulio čempionate nuskynė aukščiausios prabos medalį. Auksą Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys, Rolandas Maščinskas ir Aurimas Adomavičius prieš tai žarstė ir Europos čempionate bei Pasaulio taurės etapuose.

Vyrų dvivietė Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris, pernai džiaugęsi olimpiniu sidabru, šį sezoną turėjo nuryti kartėlį: ketvirta vieta pasaulio čempionate ir septinta Europoje – ne tie rezultatai, kokių visi laukė. Moterų dvivietę, į kurią jau prasidėjus sezonui įsėdo bronzinę Mildos Valčiukaitės porininkę Rio žaidynėse Donatą Vištartaitę pakeitusi Ieva Adomavičiūtė, ketvirta vieta tenkino. Šis sezonas tapo išbandymu jaunai Lietuvos keturvietei be vairininko, kuri suaugusiųjų varžybose krovėsi patirties bagažą.

Apie pasaulio čempionatą ir Lietuvos irklavimo perspektyvas kalbamės su Lietuvos irklavimo federacijos generaline sekretore Inga Daukantiene.

Pradėkime nuo vyrų porinės dvivietės rezultatų.

Pasaulio čempionate M.Griškonio ir S.Ritterio užimta ketvirta vieta – ne ta, kuri džiugintų irklavimo visuomenę ir gerbėjus. Ko jiems pritrūko šį sezoną? Žiūrovai tikėjosi iš jų aukso ar bent sidabro, tai natūralu. Bet sakyti, kad vien sėkmės trūko, būtų ne visai sąžininga. Pirmi poolimpiniai metai mūsų rinktinei buvo sunkūs. Tikėjomės, kad įgula šiek tiek pailsės, atsigaus ir vėliau kibs į darbą, bet išėjo atvirkščiai – vyrai pradėjo dirbti praktiškai be poilsio, galbūt šiek tiek įkvėpti olimpinių medalių žavesio. Juk apetitas ateina bevalgant. Prisidėjo ir tai, kad irklavimo sezonas šiemet ypač ilgas ir vėlyvas – pasaulio čempionatas baigėsi spalio 2 dieną, nors dažniausiai finišuojame rugpjūčio pabaigoje.

Galbūt šiek tiek persitempta, vyrai buvo išsodinami, realizuojamos kitos idėjos, perduodama patirtis. Daug dėmesio skyrėme jaunimo kilstelėjimui poolimpiniais metais, todėl natūralu, kad kitur rezultatas nukenčia.

VIENINTELIS PERSPEKTYVA Pasaulio čempionate startavo ir vienintelis Lietuvos neįgalusis irkluotojas Augustas Navickas, užėmęs devintą vietą. Pasak Ingos Daukantienės, tai buvo pirmi metai, kai neįgaliųjų nuotolis prilygintas 2 km – pernai jie irklavo kilometrą. „Tai reiškia, kad viskas iš principo keičiasi. Šiemet Augustas dirbo su italų trenere, kuri treniruoja Izraelio neįgaliųjų komandą, visą pasirengimo laikotarpį praleido Italijoje. Manau, jis turi didelių perspektyvų, bet ir dirbti reikia dar daug“, – sako Lietuvos irklavimo federacijos generalinė sekretorė.

Prisidėjo ir tai, kad Sarasotoje, Floridoje, vyrų ir merginų dviviečių finalo dieną pasitaikė nesėkminOLIMPINĖ PANORAMA

17

Iš arti M.Valčiukaitė ir I.Adomavičiūtė vėl irkluoja kartu

gas oras – stiprus šoninis vėjas. Tai visos sudedamosios dalys, dėl ko ir turime šią ketvirtą vietą, kurią dauguma vertina kaip nesėkmingą. Bet federacijos vardu galiu patikinti, kad tai tikrai geras laimėjimas šiemet, tai prizinė vieta pasaulio suaugusiųjų čempionate, kuria reikia didžiuotis.

Kaip patys vyrai vertina savo pasirodymą?

Teko matyti, kad vaikinai nusivylę, ir man jų reakcija patiko – jeigu jie būtų patenkinti, būčiau nusiminusi aš. Tai reiškia, kad jie sau kėlė aukštus reikalavimus ir padarė viską, ką galėjo, bet dar ne viską, ką iš tiesų gali. Šis pasaulio čempionatas – tik pirma stotelė Tokijo link.

Merginų užimtą ketvirtą vietą reikia vertinti kaip gerą rezultatą? Jos tik šiemet vėl ėmė irkluoti kartu.

Mums tai nuostabus rezultatas. Pirmaisiais metais susėdus būti pasaulio ketvirtuke – turbūt geriau ir negalima. Aišku, vylėmės, kad gal kartais medalį užsikabins, bet stebuklų retai būna. Reikia dar daug dirbti.

Ar tiesa, kad M.Valčiukaitė prieš pat čempionatą sirguliavo?

Labiausiai stebino amerikiečių noras šaldyti visas patalpas. Net neilgas pabuvimas kondicionuojamoje patalpoje privedė prie peršalimo. Sirgo ir vaikinų porinės keturvietės narys, sirguliavo ir Milda.

Medikai tikrai turėjo darbo.

Kokios buvo merginų emocijos po pasaulio čempionato finišo?

Merginos džiūgavo ir sakė, kad tai ne pabaiga. Pirmas startas ir pirmas blynas neprisvilo, vis dėlto Milda jau yra patyrusi irkluotoja. Iš jų galima daug daugiau tikėtis jau kitais metais. Prisiminkime istoriją, kai į vieną valtį susėdo Milda su Donata (Vištartaite – aut. past.) ir jau po metų Korėjoje tapo pasaulio čempionėmis. Nebijau pasakyti, kad istorija gali kartotis.

Auksinės porinės keturvietės vaikinai nuolat pabrėžia, kad nė vienas iš jų nėra garantuotas, jog kitąmet įgula išliks tokios pat sudėties. Vėl iš naujo bus sprendžiama, kas bus vertas sėdėti šioje valtyje, kieno fizinis pasirengimas bus geriausias. Ar kurio nors įgulos nario pakeitimas nėra rizika? Juk nuolat kalbama ir apie tai, kad 18

OLIMPINĖ PANORAMA

susiirkluoti reikia laiko?

Mūsų tokia strategija, kad nė vienas sportininkas neturi garantijos, jog tikrai sėdės dvivietėje, keturvietėje ar vienvietėje. Norime, kad sportininkai būtų universalūs, lengvai adaptuotųsi vienoje ar kitoje rungtyje. Kad būtume stiprūs, jeigu atsitinka kažkas netikėto, lengvai galėtume pakeisti vieną ar kitą narį. Tai suteikia ir sveikos konkurencijos, kuri yra vienas pagrindinių variklių, stumiančių vyrus tobulėti.

Sudėtingiau su merginomis – čia daug neprigalvosime, nes šiandien jos yra tik dvi. Lina Šaltytė-Masilionė tik ką pagimdė, su irklavimu ji tikrai neatsisveikino. Bet šiandien sakyti, kad turėsime merginų dvivietę be vairininko ar keturvietę, dar negalime.

Komplektuodami vyrų įgulas atsižvelgiame ir į chemiją, ir į antropometrinius, fizinius duomenis. Bet mes siekiame, kad tie patys vyrai ar dalis jų būtų universalūs, galėtų pereiti ir į pavienį irklavimą. Tai būtų jeigu ne revoliucija irklavimo sporte, tai bent jau didelis progresas. Universalumas, kai vyrai gali sėsti tiek į vieną valtį, tiek į kitą, mums jau atnešė olimpinį sidabrą Rio de Žaneire.

Keturvietė be vairininko čempionate užėmė galutinę penkioliktą vietą. Kokį įspūdį paliko jų pasirodymas?

Povilas Stankūnas, Saulius Ilonis, Giedrius Bieliauskas ir Dominykas Jančionis – nauja jauna įgula, kuriai šiame pasaulio čempionate pritrūko ir sėkmės, ir patirties, ir laiko. Jie visi, išskyrus Dominyką, dar jaunimo amžiaus sportininkai, dar dvejus metus jie dalyvaus jaunimo iki 23 m. čempionatuose. Šiemet Europos jaunimo iki 23 m. pirmenybėse jie iškovojo sidabrą, pasaulyje buvo šešti. Tai puikus rezultatas naujai suburtai įgulai, startuojančiai pirmą sezoną. Suaugusiųjų čempionatuose šiemet jie taip pat debiutavo. Ir jeigu būtų galima pakartoti viską iš naujo, vis tiek būtume šią įgulą vežę, nes startai tokiose varžybose labai reikalingi. Be to, šis čempionatas davė daug informacijos. Kaip jų organizmas adaptuojasi prie ekstremalių sąlygų, kai keičiasi laiko juostos, kiek laiko reikia organizmui atsigauti ir panašiai – ši informacija bus gyvybiškai svarbi galvojant apie Tokiją. Į Ameriką nuvykote savaite vėliau, nei planavote, dėl ten siautusio uragano Irma. Ar tai turėjo

Mūsų tokia strategija, kad nė vienas sportininkas neturi garantijos, jog tikrai sėdės dvivietėje, keturvietėje ar vienvietėje.

Norime, kad sportininkai būtų universalūs, lengvai adaptuotųsi vienoje ar kitoje rungtyje.

Inga Daukantienė

iš arti

Lietuvių triumfas pasaulio čempionate. Iš kairės: A.Adomavičius, R.Maščinskas, M.Džiaugys, D.Nemeravičius

įtakos rezultatams?

Merginoms gal ir turėjo, nes Milda geriau pasijuto tik prieš pat finalinį plaukimą. Gal ir tie peršalimai su tuo susiję, gal mūsų adaptacija būtų praėjusi sėkmingiau. Kita vertus, karštis ir nuovargis per papildomas penkias dienas, kurias mes praradome, irgi galėjo turėti neigiamos įtakos. Poros dienų gal ir pritrūko – jaunimo keturvietei tai tikrai.

Koks buvo oras čempionato metu?

Labai didelė drėgmė – net iki 99 proc., pavėsyje 30–40 laipsnių karščio. Atokaitoje buvo sunku išbūti, juolab mes įpratę ir pasimaudyti, ir kojas panardinti, bet Sarasotoje šito malonumo nelabai turėjome (juokiasi). Krokodilų matėme, yra ir filmuotos medžiagos, kaip trasoje irkluotojai prasilenkia su aligatoriais. Bet mums susidurti su jais neteko. Kaip sakė mūsų auksinė keturvietė, jie patys yra baisesni už aligatorius.

Turime stiprias dvivietes, keturvietę. Pačiomis prestižiškiausiomis laikomos vienviečių ir aštuonviečių valčių varžybos. Kada turėsime pajėgių sportininkų ir šiose rungtyse?

Dėl irklavimo karaliaus titulo visada pešasi vienvietė ir aštuonvietė. Vienvietė, nes gali didžiuotis pats savimi, kad tą rezultatą pasiekei. Čia turi būti ypač gero psichologinio ir techninio pasirengimo, kad kovotum žinodamas, jog niekas nepadės. Priminsiu, kad pastarasis Mindaugo Griškonio startas vienvietėje buvo solidi trečia vieta pasaulio čempionate Prancūzijoje.

Na, o aštuonvietėje reikia didelės darnos, pajėgumo, gero mikroklimato ir bendro noro laimėti. Kol kas suburti didelę valtį nėra motyvacijos žiūrint ir į įgulos sudarymo kainą, ir žinant, kad, pavyzdžiui, septinta vieta olimpiadoje nebus ta, kurią labai

gerai vertins. Niekas nekalba apie tai, kad esi septintas ar šeštas iš 153 federacijų, kurios šiuo metu vienija irklavimo bendruomenę. Esi tiesiog septintas. Tad pirmiausia reikia pasakyti sau, kad tai aukšta vieta, pajausti valstybės paramą, kad taip, valstybei tos vietos reikia. Tada pradėsime galvoti, kad galime suburti. O kad galime – nėra abejonių.

Mūsų konsultantas Giovanni Postiglione ne kartą yra juokavęs su kaimyninių šalių prezidentais, kad Tokijuje lietuvių aštuonvietė sudaužys visus savo oponentus. Aš tą juoką priimu labai rimtai, nes kiekvienas juokas, kaip ir kiekviena svajonė, pildosi. Bet šiandien gal šiek tiek ankstoka apie tai galvoti, nors tų minčių neatsisakome. Lietuvos irklavimo istorija garsi vyrų ir moterų aštuonvietėmis, o istorija linkusi kartotis...

Ar poolimpiniai metai parodo tikrąjį Lietuvos irkluotojų pajėgumą? Juk tai metai, kai vieni sportininkai nutaria pailsėti, kiti leidžia sau paeksperimentuoti.

Negaliu pasakyti, kad daug varžovų ilsėjosi. Dalis jų pareiškė, kad išeina iš sporto, kita dalis, kaip ir mūsų Donata, neatsisveikino iki šios minutės – ji deklaravo, kad išeina pailsėti. Todėl sunku pasakyti, ar tie irkluotojai ilsisi, ar jau nebegrįš. Buvo tokių, kaip, pavyzdžiui, pagrindiniai S.Ritterio ir M.Griškonio oponentai broliai Sinkovičiai, pakeitė rungtį – iš porinės dvivietės perėjo į pavienį irklavimą. Ir pasaulio čempionai šiemet tapo vicečempionais – juos aplenkė italai. Apibendrindama galiu pasakyti, kad metai nebuvo lengvesni, visi dirbo ir tobulėjo. Taigi rezultatai tikri – tokių žvaigždžių, kurios būtų išėjusios ir dar grįš, nematau. Galbūt didesnė rizika ar, tiksliau, realybė, kad užaugs naujų jaunų žvaigždžių, kurios nejaučia psichologinio spaudimo ir gali mus nustebinti. Todėl reikėtų dairytis ne tik atgal, bet ir į tuos, kurie progresuoja.

Po porinių keturviečių lenktynių Sarasotoje aukščiausiai kilo Lietuvos trispalvė

1

Čempionai

Lietuvos porinės keturvietės įgula šiemet laimėjo visas svarbiausias varžybas. Lietuviai tapo pasaulio ir Europos čempionais, triumfavo dviejuose Pasaulio taurės etapuose.

OLIMPINĖ PANORAMA

19

TRENERIS

Treneriai pasijuto lyg šaltkalviai Apie auksinį sezoną, toliaregiškus įrašus dienoraščio puslapiuose, popierinius sporto klubus, šaltkalviams prilyginamus trenerius ir apie nerimą keliančias sporto reformas kalbamės su pasaulio čempiono Andriaus Gudžiaus treneriu olimpiečiu Vaclovu Kidyku.

Inga Jarmalaitė

2

KOMENTARAS

2017 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionato disko metimo varžybose antrą vietą iškovojęs švedas Danielis Stahlis geriausiu bandymu diską nusviedė 69,19 m ir nuo Andriaus Gudžiaus atsiliko vos 2 cm. „Neskaitau komentarų, bet tąkart po pasaulio čempionato perverčiau ir vienas jų įstrigo turbūt visam gyvenimui, – prisipažįsta V.Kidykas. – Vienas internautas parašė: nuėjau į garažą, pasiėmiau ruletę ir pasižiūrėjau, kas yra tie 2 cm.

D.Stahliui geriau nežiūrėti.“

V.Kidykas

Disko metikas Andrius Gudžius rugsėjo pradžioje sezoną užbaigė dviem skambiais akordais – laimėdamas pasaulio čempionatą ir Deimantinės lygos finalinį etapą.

Kuklusis pasaulio čempionas spalio viduryje pradėjo pasirengimą naujam sezonui, kuris, jo trenerio, buvusio disko metiko Vaclovo Kidyko tikinimu, bus ramesnis. Bet ramesnis nereiškia prastesnis, nes tikslai išlieka patys aukščiausi, tarp jų ir varžybose bandyti įveikti mistinę 70 metrų ribą. O pokalbį su V.Kidyku pradedame nuo jo garsiausio auklėtinio traumų, apmaudžiai jaukusių olimpinius planus.

Jau šis sezonas parodė, kad traumos praėjo be padarinių. Jo sveikata gera.

Jau seniai garsiai kartojate, kad Andrius – pajėgus disko metikas. Dar prieš trejus metus sakėte, kad jūsų auklėtinis pajėgus numesti 70 metrų, jei ne – tai bus akmuo į jūsų daržą. Visada juo tikėjote. Ar po iškovoto pasaulio čempionato aukso A.Gudžius pradėjo pats savimi labiau tikėti?

Po pirmosios traumos bent džiaugėmės, kad iki žaidynių dar toli. Bet kai gavo antrą traumą, abu paty-

Be abejo. Ypač turint omenyje tą sudėtingą situaciją, kai būdamas vienvaldis Europos lyderis, o pasaulyje

Ar A.Gudžiaus traumos praėjo be padarinių? Galbūt kažką po sezono teko koreguoti?

20

rėme šoką. Šiek tiek atsigavę vos ne vienbalsiai pasakėm: bet iki žaidynių dar yra vilties pasveikti. Viltis ir gynė į priekį. Vasarą prieš Rio žaidynes, kai Andrius su kojos įtvaru diską mėtė, man vis siūlė pabandyti užsimauti batą – taip jis vadino šį įtvarą, su kuriuo tris mėnesius vaikščiojo ir sportavo. Įsikalė ir neatstojo: „Treneri, prašau pabandykit, įkiškit koją – juk nesunku.“ Kai įkišau koją į gipsą, nesupratau, kaip jis ne tik sportuoti, mesti diską, bet ir apskritai vaikščioti gali.

Tai tik dar kartą parodė, kad jis neįsivaizduojamai stiprios valios žmogus.

OLIMPINĖ PANORAMA

TRENERIS

turėdamas antrą rezultatą net nebuvo kviečiamas į aukščiausio lygio varžybas – Deimantinės lygos kovas. Jam tai buvo stresas. Juk be varžybų, į kurias susirenka patys geriausi disko metikai, be ten tvyrančios atmosferos būtų neįmanoma gerai jaustis atvykus į pasaulio čempionatą. Nuolatinė tarptautinių varžybų, kuriose grūdinama ir technika, ir charakteris, ir pasirengimo modelis, patirtis būtina, be jos gerai pasirodyti aukščiausio rango varžybose mažai tikėtina.

Mėgstate kartoti, kad jūsų auklėtinis yra kuklus.

O jūs pats tiesiai šviesiai sakote, kokių rezultatų ir vietų iš jo laukiate. Nesate prietaringas?

Sakyčiau, aš esu realistas. 69 metrai Londono olimpiniame stadione yra nuostabus rezultatas, bet būtų naivu tiek tikėtis, jeigu jis nieko panašaus nebūtų rodęs per treniruotes. 68–69 metrai būdavo numetami kiekvienoje treniruotėje be jokio vėjo.

Dar šis tas apie Andriaus kuklumą. Kai po pasaulio čempionato grįžome namo ir sulaukėme daug sveikinimų, jis manęs paklausė: „Ką mes čia tokio padarėme, kad mus taip sveikina?“ Bandžiau taisyti šį jo kuklumą paaiškindamas, kad pasiekus gerą rezultatą reikia mokėti ir pasidžiaugti.

Ar jūsų minėtame dienoraštyje jau išdėlioti artėjančio sezono planai?

Tam tikri modeliai buvo sudėlioti dar prieš olimpines žaidynes, bet dėl traumuoto periodo kai ko negalėjome realizuoti. Visa medžiaga surinkta, sužymėta, kas ir kaip, bet treniruotės – tai ne tik planai, bet ir gyvas procesas. Jei esi numatęs vieną pratimą, bet jis tą dieną nepavyksta, jį keiti kitu.

Ateinantis sezonas bus šiek tiek ramesnis, iš aukščiausio lygio varžybų laukia tik Europos čempionatas. Aišku, dalyvausime ir Deimantinės lygos varžybose, į kurias, tikėkimės, nebereikės prašytis būti pakviestiems. Aną sezoną Andrius stabiliai mėtė 68 metrus, o šį būtų gerai ir 70 metrų ribą įveikti. Bet kuriuo atveju norėtume mėtyti ne prasčiau nei aną sezoną, nes ir konkurentai nesnaudžia. Pirmasis Europos ir pasaulio disko metikų penketas – labai pajėgus. Todėl nerimą kelia valstybės sporto politika.

Kalbate apie vėl laukiamą aukščiausio sportinio meistriškumo atletų rengimo reformą?

Tai ne atsitiktinumas, kad šiais metais Andrius pasiekė tokį laimėjimą – jam tapti pasaulio čempionu šiemet buvo sudarytos maksimaliai visos sąlygos.

Kineziterapeutą turėjome tada, kada reikėjo, ir tiek, kiek reikėjo. O Andriaus be masažo neįsivaizduoju.

Jis yra raumenų kalnas ir jo neišmasažavus kitą dieną tikėtis normalios treniruotės neįmanoma. Po Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) reformos nuo šių metų sausio 1 d. sportininkams buvo priskirti kineziterapeutai. Sakyčiau, šios reforma teigiama pusė mums davė apčiuopiamų rezultatų.

Olimpinis centras buvo gerokai apvalytas ir optimi-

Alfredo Pliadžio nuotr.

Dar tada, kai galėjome tik pasvajoti, kad tapsime pasaulio čempionais, mano treniruočių plane buvo parašyta. Štai atsiverčiu pirmą puslapiuką: 2016–2017 m. sezono trys pagrindiniai tikslai: numesti diską 70 metrų (šiek tiek nepavyko, bet nedaug trūko), pasaulio čempionate užimti 1–5 vietą (pavyko) ir trečias punktas – laimėti Deimantinę lygą (irgi pavyko). Tai buvo labai drąsūs tikslai, bet juos įgyvendinome.

V.Kidykas ir A.Gudžius

zuotas. Jame liko, nebijau to pasakyti, tik elitiniai treneriai, o kas visų mūsų laukia nuo kitų metų sausio 1-osios – visiška nežinia. Iki šiol daugiau klausimų nei atsakymų: kas bus su aukščiausio lygio sportininkais, jų treneriais, medicininiu personalu, kas bus su perspektyvine pamaina – būsime atleisti iš LOSC, pervesti į federacijas, o kas toliau?

Kuo, jūsų manymu, ydinga naujoji Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) teikiama aukščiausio meistriškumo sportininkų rengimo tvarka, pagal kurią jie iš LOSC pereina federacijų globon?

KKSD vadovo Edžio Urbanavičiaus ir šalininkų reformos esmė – mes turime rinktis Europos modelį, kurio apačioje yra sporto klubai. Tą girdėjome ir per Seimo posėdį, šiai minčiai pritarė Seime dirbantys buvę garsūs sportininkai – Sergejus Jovaiša, Virgilijus Alekna. Norime eiti pavyzdingos Europos, demokratijos link, bet pasižiūrėkime į realybę. Gal piramidės pagrindas klubai yra gerai, bet pasakykite bent vieną lengvosios atletikos klubą Lietuvoje. Pats didžiausias lengvosios atletikos klubas „Cosma“, įkurtas Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidento Eimanto Skrabulio, nė vienam treneriui atlyginimų nemoka, nė cento už bazes neišleidžia – viskas kitų sąskaita. Juk sportininkus užaugina, paruošia, treneriams pinigus moka sporto mokyklos. Tai koks čia klubas ir koks tas piramidės pagrindas? Iš klubo, kuriam atstovauja A.Gudžius, nesu gavęs suplyšusių marškinėlių.

Kažkada žmonės buvo nusipelnę Lietuvos sporto treneriai.

Dabar nebeliko nusipelniusių, yra tik kategorijos.

Dabar mes lyg šaltkalviai – jie turi, regis, keturias, o mes šešias kategorijas.

Vaclovas Kidykas

Lietuva – ne klubinės sistemos šalis. Pas mus – aš kalbu apie lengvąją atletiką, negaliu pasakyti, kaip yra krepšinio, plaukimo ir kitų sporto šakų klubuose – klubų kaip tokių nėra. Pasikartosiu – visus sportininkus paruošia sporto mokyklos, jeigu būtų priimtas OLIMPINĖ PANORAMA

21

TRENERIS

sprendimas, kad sporto mokyklas lankantys sportininkai negali būti jokio klubo nariai, numirtų visi klubai, numirtų ir visa E.Urbanavičiaus sistema.

Jau kelerius metus sporto bendruomenė draskoma nesutarimų, o siūlomos permainos sulaukia audringos reakcijos. Pastaroji KKSD reforma rengiama dėl aiškumo ir skaidrumo, kurių skirstant sporto pinigus esą trūksta. Į KKSD atėjus E.Urbanavičiui Lietuvos sporte daromos ne reformos, kurios būtų įgyvendinamos teisėtų, normalių dalykų pagrindu, o, drįstu pasakyti, jovalas, ardomoji veikla. Ką mes matome – tai nepamatuotas ambicijas, neatsakytus klausimus ir mistines idėjas, kurias puolama įgyvendinti visiškai nežiūrint į realią situaciją.

E.Urbanavičiaus arkliukas – bus daugiau skaidrumo.

Kokio dar skaidrumo? Pasižiūrėkime, kaip dabar rengiamos paprasčiausios sporto stovyklos: į jas įtraukiami kokie tik nori žmonės, ar jie verti, ar neverti – niekas nežiūri, nes federacija tą daro savo nuožiūra.

Kaip žmogui pakliūti į stovyklą, irgi nežinia – nei kriterijų, nei kokio nors viešumo nėra. Seime per posėdį KKSD vadovui sakiau, kad kol kas nėra svertų, kaip patikrinti federacijas. Ir jis sutiko, kad nėra.

Jeigu kas nors paklaustų du trečdalius su geriausiais Lietuvos sportininkais dirbančių trenerių, jie pasakytų, kad aukšto meistriškumo pinigai turi būti palikti LOSC. Juk niekas nesuteikia jokių garantijų, kad federacijoms atidavus sporto pinigus jie bus tinkamai skirstomi. Pirmiausia federacijose turi būti sukurta aiškumo ir skaidrumo sistema.

O ką reiškia dabar nėra atsakomybės? Ar jūs, kaip treneris, nežinote, už ką esate atsakingas? Čia yra demagogija ir nieko daugiau. Nei LOSC, nei LTOK nėra atsakingi už rezultatus. Už juos yra atsakingas tik sportininkas ir treneris. O visa kita tik demagogija.

Iki sausio liko nepilni trys mėnesiai, bet iki šiol visi geriausi šalies sportininkai ir jų treneriai nieko tiksliai nežino. Kaip manote, ar tik sausio 1-ąją sužinosite, kas bus toliau, ar anksčiau gausite atsakymus į jums rūpimus klausimus?

Abejoju, ar iki to laiko bus bent kas paaiškinta. Lietuvos trenerių profesinės sąjungos atstovai sakė, kad nuo kitų metų sausio 1 d. KKSD biudžete nenumatyta pinigų skirti LOSC. Vadinasi, nors dar šnekamasi, neva bandoma rasti sprendimą, bet iš tiesų traukinys jau važiuoja sava vaga. Vėl kviečiami į Seimą federacijų atstovai. Bet ką tai reiškia kviesti žmones, kuriems žadi pervesti sporto pinigus – argi bus prieštaraujančių?

O įsiklausyti reikėtų į vieną menką faktą. Liko 16 tvirtų federacijų, kurios turi aukšto meistriškumo sportininkų. Iš šių šešiolikos dvylika federacijų yra už tai, kad būtų paliekamas Lietuvos olimpinis sporto centras. Ne federacijų atstovus, o aukščiausio meistriškumo sportininkus ir bent po vieną trenerį reikia susodinti, paklausti nuomonės ir viskas pasidarytų aišku.

Netgi atsakingai galėčiau pasakyti, kad yra ne keturios federacijos, kurios nori, kad LOSC neliktų sportininkų rengimo funkcijos, o trys, nes lengvosios atletikos visuomenės, trenerių niekas ne22

OLIMPINĖ PANORAMA

1996-ieji, V.Kidykas dar sportininkas

klausė – tą E.Skrabulis nusprendė. Bet prezidentas nėra federacija.

Tarp planų, reformų, institucijų, procentų, eurų ir kablelių kažkur pasimeta pats sportininkas.

Sportininkams reikia padėti, o ne trukdyti. Sporto galva yra departamento valdžia, o dabar ši valdžia tik daro žalą Lietuvos sportui. Kažkada žmonės buvo nusipelnę Lietuvos sporto treneriai. Dabar nebeliko nusipelniusių, yra tik kategorijos. Dabar mes lyg šaltkalviai – jie turi, regis, keturias, o mes šešias kategorijas. Tai tik dar vieno padaryto chaoso iliustracija. Šaltkalvis lyg nebuvote, o štai poeziją rašėte, o gal teberašote. Kaip kuriate eiles – vienu atokvėpiu, kaip ir mesdamas diską, ar ties posmeliu tenka ilgėliau parymoti?

Anksčiau poeziją rašiau, bet kai truputį apmirė Lietuvoje poezija, taip ir mano sieloje apmirė poezijos jausmas. O eilėraščius rašydavau taip pat, kaip ir diską sviesdavau – vienu mostu. Spontaniškai eilės guldavo, ilgai galvoti nereikėdavo. Jų būdavo prirašyta mano sportiniame asmeniniame dienoraštyje.

Abu su A.Gudžiumi esate žvejai. Pasaulio čempionato auksą jau sužvejojote. O kokį dabar esate numatę masalą kabinti ir kokį laimikį žvejoti?

Europos čempionate norėtume ne prasčiau nei pasaulio pirmenybėse pasirodyti. Kol kas apie rezultatus kalbėti dar anksti, bet ir Europos pirmenybių medalio norėtume, nes neturime. Dar yra minčių galbūt pavasarį nuvykti į Ameriką – ten, kur vėjai pučia. Ne vien su Andriumi, bet ir su antru pasaulio čempionate likusiu švedu Danieliu Stahliu bei bronzą iškovojusiu amerikiečiu Masonu Finley susitikti ir pasivaržyti.

Tokie planai, bet ir gyvenimas savo planus diktuoja.

Uždaviniai didžiuliai, o kaip bus – matysime, viskas Dievo rankose.

Norime eiti pavyzdingos Europos, demokratijos link, bet pasižiūrėkime į realybę. Gal piramidės pagrindas klubai yra gerai, bet pasakykite bent vieną lengvosios atletikos klubą Lietuvoje.

Vaclovas Kidykas

PAMąstymai

Sporto donžuanai Išvydęs pavadinimą nekantresnis skaitytojas mintyse ims svarstyti: koks gi tas donžuano ir šiuolaikinio sporto ryšys?

Dr. Dainius Genys pliadisfoto.com nuotr.

Neketinu įrodinėti, neva sporto profesionalams labiau būdingos donžuaniškos savybės nei kitų sričių atstovams. Šį žodį vartosiu platesne prasme ir kalbėsiu apie mus visus.

Don Žuanas yra žinomas ne tik klasikinės operos gerbėjams. Personažo būta tokio įtaigaus, kad skirtingu laikmečiu jis atrodė savaip aktualus, o ilgainiui virto bendriniu žodžiu. Donžuanas – nerūpestingas mergišius, malonumų ieškotojas ir įsipareigojimų vengiantis asmuo.

Garsus sociologas Zygmuntas Baumanas pateikia platesnę interpretaciją. Pasak Z.Baumano, Don Žuanas yra šių laikų herojus, kuriam laimė – tai akimirkos žavesio išaukštinimas, pasiektas nesibaigiančios kaitos sąlygomis, o buvimo prasmė – tai galimybė nuolat viską pradėti iš pradžių stulbinamu greičiu.

Pasitelkdamas veikėją kaip prototipą jis kritikuoja visuomenės santykius, kurių nebevaržo gilesni ryšiai, pastovumas, kalbėjimas, jausmingas dalyvavimas, įsipareigojimas ir savęs atidavimas kitam. Dalykas tas, kad dabartinis pasaulis mus visus pamažėl verčia savotiškais donžuanais. Kiek dar liko tokių dinozaurų, kuriems nebūtų priimtinas greitas, intensyvus, stiprus malonumų siekis ir jų išgyvenimas manipuliuojant kasdienybės fragmentais bei kitų pasitikėjimo sąskaita?

Kaip tai atsispindi sporte? Kuo įvairiausiai. Antai bičiulis pasakojo, kaip maloniai buvo nustebintas gausiu trenerio dėmesiu naujajame sporto klube. Tačiau ilgainiui dėmesys buvo perskirstytas naujiems klubo lankytojams, kol galiausiai liko itin epizodiškas. Trenerio dėmesio atšalimą iš dalies galima paaiškinti vis didėjančiu lankytojo meistriškumu ir savarankiškumu. Bet turint omenyje, kad dėmesingumas įprasmintas komerciniu susitarimu, santykių atšalimas nebėra savaime suprantamas. Galimybė privilioti klientų, megzti naujus santykius, kaskart demonstruoti asmeninį žavesį ir berti vis kitus pažadus neretai tampa paklausesne strategija ne tik dėl

komercinės sėkmės, bet ir dėl naujų asmeninių patyrimų.

Arba štai pavyzdys iš kitos srities. Ar pastebėjote, kad jau kelerius metus karščiausia vyrų krepšinio rinktinės pirmosios stovyklos naujiena – sportininkų automobiliai, jų gyvenimo būdas ir net šuniukai. Gausybė nuotraukų, vaizduojančių prabangių mašinų subtiliausius aspektus, neretai užgožia pačios treniruotės faktą.

Dėmesys toks stiprus, kad, vartojant donžuanišką retoriką, kai kurie žaidėjai savo veiksmais sukelia flirtą. Visa tai gana iškalbingai iliustruoja donžuanizmo atšvaitus: mums vis labiau reikia malonumus stimuliuojančių naujienų. Kol nėra pergalių, tinka ir automobiliai. Ypač kai jų peržiūra nereikalauja pernelyg didelio įsigilinimo ar specialių žinių.

Dar vienas pavyzdys – visuomenės dėmesio pliūpsniai sporto renginiams. Pradedant suplaukimu į sporto klubus kiekvieno rugsėjo ar kiekvienų metų pradžioje ir baigiant įvairių rinktinių ar tiesiog klubinių komandų svarbiausių pasirodymų stebėjimo bangomis. Kaip rodo pasaulinės tendencijos, regime augančią sporto vartotojų armiją ir retėjančias klasikinių, tvirtais įsipareigojimais ir gilesniu

dėmesiu pasižyminčių sporto mėgėjų gretas. Gal ir nieko keista, kad šiame skubančiame pasaulyje būna tokių dėmesio paūmėjimų ir atsitraukimų.

Ko gero, daug keisčiau jaučiasi metų metus toms pačioms komandoms ištikimi sirgaliai ir jų noras perprasti gilesnius žaidimo niuansus, nei pasitenkinti atsakymais „yra kaip yra“.

Bendravimo įpročiams vis labiau tampant aptakiems, varomiems malonumų troškimo, nesibaigiančių pradžių galimybės ir įsipareigojimų vengimo, nesunku aptikti to pasekmes sporte.

Tai ir vėstantys trenerio bei sportininko (mėgėjo) santykiai, ir paprastėjantys sporto vaizdiniai, ir pulsuojantys sirgalių dėmesio motyvai.

Sportas, lygiai kaip ir kitos gyvenimo sritys, tampa savotiška platforma individualiems troškimams išryškinti.

Svarbu turėti daugybę projektų, leidžiančių susitelkti į akimirkos žavesį ir nevaržančių asmens pasirinkimo neribotų malonumų medžioklėje.

Tokie santykių elementai kaip įsipareigojimas, lojalumas, pasiaukojimas yra įžengę į neregėto trapumo zoną.

Koks nors romantikas galėtų sakyti, kad ilgalaikę draugystę ar tiesiog buvimą kartu vis dažniau reikia laikyti mažyčiu stebuklu.

Ar pastebėjote, kad jau kelerius metus karščiausia vyrų krepšinio rinktinės pirmosios stovyklos naujiena – sportininkų automobiliai, jų gyvenimo būdas ir net šuniukai.

OLIMPINĖ PANORAMA

23

žvilgsnis

Į keturias vietas – 10 kandidatų Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvai pirmąkart atstovaus net keturi biatlonininkai: dvi moterys ir du vyrai. Svarbiausiam ketverių metų startui rengiasi dešimt šalies rinktinės kandidatų, o geriausiųjų ketvertas paaiškės sausio pabaigoje.

Marytė Marcinkevičiūtė

Andrejaus Ivanovo nuotr.

T.Kaukėnas

Lietuvos biatlono federacijos Vykdomasis komitetas pavasarį, trenerių siūlymu, nutarė rinktinę padalyti į dvi komandas – A ir B. Kiekvienoje jų – po penkis biatlonininkus. „Rinktinės treneriams pavyko įtikinti vadovus, kad sezonui reikia rengtis pagal tokį modelį: jie dirba su mažiau sportininkų, kiekvienam gali skirti daugiau dėmesio ir laiko, jų darbas tampa kokybiškesnis. Šį modelį bandome įgyvendinti. A ir B komandoms buvo sudaryti pasirengimo planai, pagal kuriuos sportininkai dirbo visą vasarą“, – paaiškina Lietuvos biatlono federacijos generalinis sekretorius, buvęs pasaulio ir Europos čempionatų dalyvis Ričardas Griaznovas.

Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės jau čia pat. Kaip joms rengiasi Lietuvos biatlonininkai?

– paklausėme R.Griaznovo.

Abi komandos į pirmąsias treniruočių stovyklas susirinko gegužės mėnesį Ignalinoje. Iki tol rinktinės nariai dirbo individualiai. Ignalinoje didelis dėmesys buvo skirtas šaudymui esant ramybės būsenai, 24

OLIMPINĖ PANORAMA

bendram fiziniam pasirengimui, sportininkai važinėjo riedslidėmis.

A komanda (Diana Rasimovičiūtė, Natalija Kočergina, Tomas Kaukėnas, Karolis Dombrovskis ir Vytautas Strolia) pusę vasaros rengėsi Ignalinoje, tada treniruočių stovyklos po 14 dienų buvo surengtos Slovėnijoje, Estijoje ir Austrijoje. Spalio 2-ąją biatlonininkai grįžo iš pratybų Raubičiuose, Baltarusijoje.

B komandoje – Natalija Paulauskaitė, Gabrielė Leščinskaitė ir Rokas Suslavičius, kurie pretenduoja tapti olimpiečiais, bei du perspektyvūs jaunuoliai visaginietis Deividas Demkovas ir anykštėnas Linas Banys. Sportininkai yra iš visų penkių mūsų biatlono centrų: Vilniaus ir Vilniaus rajono, Visagino, Anykščių ir Ignalinos.

A komandą trečius metus treniruoja pagrindinis strategas estas Meelis Aasmae, o B – buvęs Baltarusijos biatlono lyderis, pasaulio ir Europos čempionas Olegas Ryženkovas, kuris su mūsų komanda dirba antrus metus. Tokio aukšto lygio biatlono specialisto Lietuvoje nesame turėję. Mūsų pagrin-

Nemėgstame blaškytis, mūsų tikslas ir uždaviniai susieti su olimpinio keturmečio ciklu. Jeigu patikime specialistams vairą, tai viščiukus skaičiuosime po Pjongčango olimpinių žaidynių.

Ričardas Griaznovas

žvilgsnis

diniai treneriai tobulėja, kasmet juos siunčiame į įvairius tarptautinius seminarus, kur jie kelia kvalifikaciją, įgyja žinių.

Ar esate patenkinti rinktinės strategų iš Estijos ir Baltarusijos darbu?

Nemėgstame blaškytis, mūsų tikslas ir uždaviniai susieti su olimpinio keturmečio ciklu. Jeigu patikime specialistams vairą, tai viščiukus skaičiuosime po Pjongčango olimpinių žaidynių. Su O.Ryženkovu pratęsėme kontraktą ir po sezono matysime, kokie bus pageidavimai ir ar šis treneris pateisino mūsų lūkesčius.

Abu treneriai atvažiuoja į mūsų rinktinės treniruočių stovyklas ir dirba. Su biatlonininkais dar dirba ignaliniečiai Aurimas Bučelis, kuris žiemą labiau atsakingas už servisą ir tepa slides, ir Ruslanas Nikitinas. Šiemet su T.Kaukėnu dirba Lietuvos olimpinio sporto centro kineziterapeutė Laura Gedminaitė.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Žiemą kviečiame dar vieną slidžių tepimo specialistą.

Juos sunku išlaikyti, nes yra gana brangūs. Nežinodami savo išgalių, slidžių tepėjams iš anksto negalime pasiūlyti sutarties. Kai sužinome savo biudžetą, galimybes, ieškome žmogaus, kuris galėtų mums padėti. Beje, tepimo procese dalyvauja ir M.Aasmae.

Abu rinktinės strategai – užsieniečiai, vadinasi, Lietuvos biatlono federacija turtinga, kad gali jiems mokėti atlyginimus?

Bandome verstis visomis išgalėmis. Nuoširdus ačiū Lietuvos biatlono federacijos prezidentui Arūnui Daugirdui, kuris sugeba pritraukti rėmėjų lėšų.

Rugpjūčio mėnesį Ignalinoje buvo surengtas Lietuvos biatlono vasaros čempionatas. Kaip Ignalina sutiko geriausius šalies biatlonininkus?

Tai kasmetinis mūsų renginys, kurio metu pasižiūrime, kaip atrodo sportininkai. Treneriams šalies čempionatas – lyg atspirties taškas, parodantis, ar jie dirba tinkama linkme, ar rinktinės nariai įgyvendina suplanuotas užduotis.

Vyrų grupėje ryškus mūsų lyderis T.Kaukėnas, tačiau jam stipriai ant kulnų lipa K.Dombrovskis, neatsilieka ir V.Strolia, kuris kaip biatlonininkas yra jaunas sportininkas. Moterų grupėje vėlgi vyksta atkakli kova dėl dviejų kelialapių. Visiems sportininkams bandome sudaryti vienodas sąlygas.

D.Rasimovičiūtė dalyvavo jau ketveriose olimpinėse žaidynėse

todėl ji peršalo ir negalėjo pasirodyti pagal savo galimybes.

Kur dabar treniruojasi D.Rasimovičiūtė, pretenduojanti vykti į penktąsias savo žiemos olimpines žaidynes?

Diana pavasarį iš Latvijos grįžo į Lietuvą ir dabar gyvena savo gimtojoje Ignalinoje, treniruojasi su mūsų biatlonininkais. Tai labai patyrusi sportininkė, gerai žino, kas jai tinka, o kas ne, kada ji gali pasiekti savo geriausią sportinę formą. Federacija ja visiškai pasitiki.

Lietuvos žiemos sporto centro direktorius Bronius Cicėnas sudarė galimybę čempionatą surengti senoje šaudykloje, esančioje Ažušilės kalvose, nes naujojoje nemažai spręstinų problemų ir joje negalima rengti varžybų. Mes išsakėme visas pastabas ir tikimės, kad reikalai pakryps į gerąją pusę. O per treniruotes ignaliniečių sporto baze galime naudotis.

Sportininkė įgyvendina pagrindinio rinktinės trenerio užduotis. Lietuvos biatlono federacija nesigilina ir nereguliuoja trenerių darbo, jiems patikime viso olimpinio ciklo pasirengimą. Nepaisant didelės pagarbos D.Rasimovičiūtei ir jos didelio indėlio į Lietuvos biatloną, kol kas jai nėra uždegta žalia šviesa į Pjongčangą. Dėl kelialapio jai reikės atkakliai pakovoti. Jeigu ji pelnytų teisę startuoti savo penktosiose olimpinėse žaidynėse, tarp moterų, ko gero, būtų vienintelė sportininkė, tiek kartų dalyvavusi žiemos olimpiadoje.

Kaip sekėsi pasaulio vasaros čempionate Rusijoje?

Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduriate rengdamiesi olimpinėms žaidynėms?

Į čempionatą nesiuntėme visų pagrindinių sportininkų, nes buvo ypač sudėtinga logistika. Specialiai toms varžyboms nesirengėme, nekėlėme jokių uždavinių. Iš pagrindinių biatlonininkų jėgas bandė tik N.Paulauskaitė, bet kelionė buvo sudėtinga,

Su finansinėmis ir žmogiškųjų resursų. Jeigu kišenės būtų pilnos, problemų neliktų. Šiemet bendras federacijos biudžetas, palyginti su ankstesniais metais, yra padidėjęs, bet ne tiek, kad galėtume lengvai kvėpuoti.

Ignalinoje per šalies čempionatą abu aukso medalius pelnė K.Dombrovskis iš Nemenčinės, o moterų grupėje juos iškovojo N.Kočergina ir N.Paulauskaitė.

5

REKORDAS

Jei Diana Rasimovičiūtė pateks į olimpinę rinktinę, Pjongčango žaidynės bus jau penktosios per jos karjerą.

OLIMPINĖ PANORAMA

25

žvilgsnis

Dirbame susiveržę diržus, skaičiuojame, kad kiekvienas euras būtų tinkamai išleistas. Nepaisant sunkumų bendra federacijos komandos vidinė atmosfera yra gera, esame nusiteikę optimistiškai.

Per svarbiausias metų varžybas, pradedant dar Sarajevo olimpiniu čempionu Algimantu Šalna, mūsų biatlonininkai sudega šaudykloje. Ar pagerėjo jų taiklumas?

Biatlonas – ypač sudėtinga sporto šaka, nes reikia suderinti dinaminį darbą su statiniu. Ne visiems tą pavyksta padaryti. Ne paskutinį vaidmenį atlieka ir psichologija. Jeigu sportininkai netaikliai šaudo per pratybas, nereikia tikėtis, kad bus taiklūs per varžybas.

Praėjusiais metais už mūsų sportininkų šaudymą buvo atsakingas Aleksandras Akulevičius iš Baltarusijos, tačiau jis dirbo tik iki 2016 m. rugsėjo ir dėl sveikatos bėdų pasitraukė iš mūsų komandos. Dabar auginamės jauną, perspektyvų trenerį R.Nikitiną, kuris ne vienus metus buvo šalia visų pagrindinių mūsų kviestinių užsienio trenerių. Jis smalsus, iš patyrusių trenerių semiasi žinių, pasiūlo ir savo naujovių. D.Rasimovičiūtė, daug metų dirbusi su vienu geriausių Latvijos specialistų Vitalijumi Urbanovičiumi, teigė, kad jai malonu dirbti su Ruslanu, jis atkreipė dėmesį į kelias jos netaisyklingas technikos smulkmenas, nors to nepastebėdavo kiti treneriai. Manau, neapsirikome augindami jauną specialistą, kuris rinktinėje dabar yra atsakingas už šaudymą.

Lietuvoje veikia penki biatlono centrai. Ar to pakanka? Žinoma, ne. Biatlonas – sudėtinga sporto šaka, jo negali kultivuoti kiekviename didesniame miestelyje. Taip, turime penkis biatlono centrus, bet iš jų šiandien tik dviejuose – Vilniaus rajono sporto mokykloje Nemenčinėje ir Ignalinoje veikia šaudyklos. Nemenčinėje nauja 20 skydų šaudykla buvo atidaryta šių metų rugsėjo 14-ąją Vilniaus rajono savivaldybės ir didelio biatlono entuziasto Marijano Kačanovskio dėka.

Pradėtos ir administracinio pastato statybos, viliamės, kad ateityje čia bus įrengta asfalto riedučių trasa. Nemenčinės šaudykla – antra per visą Lietuvos šios sporto šakos raidą. Šaudyklos neturi netgi Visaginas, kuriame išugdyta nemažai gero lygio biatlonininkų. Anykščiuose jaunuosius sportininkus sėkmingai ugdo iniciatyvus treneris Bronius Vitkūnas, todėl tikimės, kad anksčiau ar vėliau ir ten atsiras šaudykla.

26

Andrejaus Ivanovo nuotr.

Stokojant šaudyklų ir šovinių, vaikai mažai mokomi šaudyti, susiformuoja netaisyklingi šaudymo įgūdžiai, kurie išlieka. Tarkime, D.Rasimovičiūtė per ilgai taikosi šaudykloje ir vėliau prarastas sekundes sunku atkovoti slidinėjimo trasoje. Jai reikėtų koreguoti šaudymo greitį, kuris yra per lėtas.

Pjongčango žaidynėse lietuviai startuos mišrių estafečių varžybose

lankyti biatlono pratybas. Kalbant apie biatlono plėtrą rajonuose, mūsų galimybės apribotos ir turimų ginklų skaičiumi. Pratybų negali lankyti šimtai vaikų, jeigu yra apie 80 šautuvų, iš kurių gal 10–20 proc. užsilikusių nuo sovietinių laikų ir neaišku, ar jie tinkami. Tai ypač trukdo mums plėstis.

Turint infrastruktūrą Vilniuje, kur žmogiškieji resursai patys didžiausi, būtų galima pritraukti daug vaikų, nes biatlonas – įdomi, patraukli, azartiška sporto šaka, vaikai tikrai norėtų ateiti pašaudyti ir išbandyti slides. Bet Vilniuje tam nėra tinkamos infrastruktūros.

Džiaugiamės, kad Kūno kultūros ir sporto departamento dėka turime šešių biatlonininkų grupę Nemenčinėje, kur derinant su mokykla gyvenantieji bendrabutyje per dieną gali treniruotis po du kartus.

KOMANDOS Lietuvos biatlono rinktinė šiuo metu padalyta į A ir B komandas.

A komanda: Diana Rasimovičiūtė, Natalija Kočergina, Tomas Kaukėnas, Karolis Dombrovskis ir Vytautas Strolia. B komanda: Natalija Paulauskaitė, Gabrielė Leščinskaitė, Rokas Suslavičius, Deividas Demkovas ir Linas Banys.

Kokias viltis siejate su Pjongčango žiemos olimpinėmis žaidynėmis?

Nedaug trūko, kad į žaidynes būtų patekusios mūsų moterų ir vyrų estafečių komandos, kurios Tautų taurės varžybų įskaitoje užėmė 22 vietas. Tačiau Pjongčange jėgas bandys ir mūsų mišri estafetės komanda – dvi moterys ir du vyrai.

Mums nereikia didelių šaudyklų, kuriose vyktų kokie nors renginiai, mums užtektų ir dešimties šaudymo skydų šaudymo pratyboms. Tačiau net ir to nėra, nes tai didelė prabanga. Prie tos šaudyklos reikėtų kažkokio normalaus asfaltinio rato, kur vasarą būtų galima treniruotis, o žiemą lengviau apdoroti sniegą ir įrengti trasą.

Stengsimės garbingai atstovauti šaliai, o anksčiau ar vėliau slapta tikimės pelnyti ir medalį. Prisiminus Sočio žaidynes, arti šio tikslo buvo T.Kaukėnas. Kokios mūsų viltys olimpiadoje, bus aiškiau po dviejų vadinamųjų žiemos trimestrų, kur kiekviename bus po trejas Pasaulio taurės varžybas. Pirmojo trimestro varžybos startuos Švedijoje lapkričio pabaigoje, po to jos dar vyks Austrijoje ir gruodžio 17 d. baigsis Prancūzijoje. Antrasis trimestras prasidės sausio pradžioje dvejomis varžybomis Vokietijoje ir baigsis sausio pabaigoje Italijoje. Tada ir paaiškės galutinė rinktinės sudėtis.

Mane stebina mūsų periferijos trenerių entuziazmas. Jie kažkokiu būdu sugeba įkalbėti vaikus

Trečiojo trimestro kovos vyks po Pjongčango olimpinių žaidynių.

OLIMPINĖ PANORAMA

NAUJOVė

Dirbame susiveržę diržus, skaičiuojame, kad kiekvienas euras būtų tinkamai išleistas.

Ričardas Griaznovas

APKLAUSA

Lietuva – sporto šalis Viešosios nuomonės apklausos rodo lietuvių palankumą sportui ir jo sukeliamas pozityvias didžiavimosi sava šalimi emocijas.

Lietuva – ne tik krepšinio, bet ir sporto šalis.

Dr. Dainius Genys VDU sociologas Vytauto Dranginio nuotr.

Nacionalinės mokslo premijos laureatas sociologas Artūras Tereškinas prieš dešimtmetį interviu „Olimpinei panoramai“ pasakojo apie kultūrinę sporto svarbą, pastebėdamas čia atsiskleidžiančią mums reikšmingų vertybių hierarchiją. Kokia yra šiandieninė visuomenės nuomonė apie sportą?

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio mėnesį atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą (buvo apklausti 1008 15–74 metų Lietuvos gyventojai), skirtą požiūriui į sportą, LTOK vaidmenį ir į kai kuriuos prekių ženklus išsiaiškinti. Nors apklausa turėjo specifinį tikslą analizuoti konkrečias viešųjų ryšių programas ir jų efektyvumą, kartu ji atskleidė kai kuriuos bendresnius visuomenės požiūrio aspektus.

Paminėtina, kad šeši iš dešimties (58 proc.) 15–74 metų Lietuvos gyventojų domisi sportu (12 proc. labai domisi ir 46 proc. greičiau domisi).

Kita vertus, šiokį tokį nerimą kelia gana didelis pasirinkusiųjų antrąjį atsakymo variantą kiekis. Tai, kad beveik pusė respondentų „greičiau domisi“ (o ne tiesiog domisi), rodo tam tikrą neužtikrintumą, juolab kad ketvirtadalis (26 proc.) respondentų neprisiminė jokio su sportu susijusio prekės ženklo Lietuvoje. Visa tai primena kalbėjimą apie tariamą dėmesį sportui, nors akivaizdu, kad didelei daliai visuomenės tai tik smagus laisvalaikio leidimas be nuodugnesnio domėjimosi.

Galima pasidžiaugti, kad LTOK veikla ne tik pritraukia sporto profesionalų dėmesį, bet yra pastebima ir vertinama visuomenės. Antai beveik du trečdaliai (65 proc.) šalies gyventojų Lietuvos tautinio olimpinio komiteto darbą įvertino gerai. Turint omenyje smunkantį visuomenės pasitikėjimą įvairiomis viešąjį gyvenimą vienaip ar kitaip reguliuojančiomis institucijomis (tą rodo tos pačios tyrimų kompanijos ELTA užsakymu 2017 m. rugpjūtį atlikta apklausa, į kurią nebuvo

įtrauktos politinės organizacijos), visuomenės palankumas LTOK nuteikia optimistiškai. Dar geriau tautiečiai (69 proc.) įvertino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės veiklą.

Galiausiai visuomenė gan gerai atpažįsta įvairias paramos sportininkams iniciatyvas. Antai šeši iš dešimties (60 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų palankiai įvertino Lietuvos olimpinės rinktinės prekės ženklą „LTeam“.

Pabrėžtina, kad ženklo sukeltos asociacijos yra tiesiogiai susijusios su LTOK veikla. Trys dažniausiai nurodytos asociacijos: olimpinės žaidynės / olimpinis komitetas, olimpiada ir Lietuvos olimpinė komanda (rinktinės ženklas). Matyti, kad šio ženklo puoselėtojams neblogai sekasi susieti jį su olimpinėmis vertybėmis ir jame įprasminti norimas asociacijas.

Pasak respondentų, trys geriausios savybės ženklui apibūdinti yra drau-

giškumas, vienybės skatinimas ir šiuolaikiškumas. Kita vertus, kol kas olimpinė rinktinė, tai yra konkretūs sportininkai, garsina ženklą. Akivaizdu viena – Lietuvos sportininkų visuomeninis krūvis toks stiprus, kad padeda išjudinti papildomas rinkodaros programas.

Reziumuojant paminėtina ir tai, kad septyni iš dešimties (71 proc.) Lietuvos gyventojų mano, jog sveikiau ir maloniau sportuoti lauke. Viltingai galime daryti atsargią prielaidą apie visuomenės norą rūpintis savo fizine sveikata ir burtis viešose erdvėse.

Atsigręžę į istoriją pamatysime, kad sportas jau ne kartą leido džiaugtis maloniais socialiniais padariniais, kaip antai visuomenės vienybe, bendryste ir sveiku patriotizmu. Norisi tikėti, kad Lietuva ir toliau išliks sporto šalimi, vienodai besirūpinančia tiek profesionalais, tiek eiliniais sporto žmonėmis.

Atsigręžę į istoriją pamatysime, kad sportas jau ne kartą leido džiaugtis maloniais socialiniais padariniais, kaip antai visuomenės vienybe, bendryste ir sveiku patriotizmu.

OLIMPINĖ PANORAMA

27

ČEMPIONATAS

Dviratininkų šeimoje – kartų kaita Mūsų šalies plento dviratininkams šis sezonas buvo permainingas, bet bene svarbiausią tikslą Lietuvos dviračių sporto federacija pasiekė – užgrūdino jaunimą, įsitikino senbuvių pajėgumu ir išbandė naujoves.

Marytė Marcinkevičiūtė Astos Zaborskytės nuotr.

Pasaulio čempionate aukščiausiai iš lietuvių pakilo R.Leleivytė

„Šiemet pagrindinis mūsų tikslas buvo apšaudyti jaunimą, patikrinti jų galimybes. Pasaulio čempionate dalyvavo 11 mūsų sportininkų ir jaunimas parodė, kad gali lygiai kovoti su bendraamžiais iš kitų šalių“, – sako Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) prezidentas, LTOK viceprezidentas Romualdas Bakutis.

Vis dėlto aukščiausiai jubiliejinėse 90-osiose planetos pirmenybėse Norvegijos mieste Bergene pakilo patyrę Lietuvos sportininkai. Į elitinius dvidešimtukus pateko 29-erių Rasa Leleivytė, kuri grupinėse lenktynėse liko šešiolikta, ir absoliutus šių metų šalies čempionas 31-erių Ignatas Konovalovas, atskiro starto varžybose užėmęs 20 vietą.

R.Leleivytė, Daiva Tušlaitė, Žydrūnas Savickas, Paulius Šiškevičius, 28

OLIMPINĖ PANORAMA

I.Konovalovas ir kiti Lietuvos atstovai sėkmingai pasirodė įvairiose tarptautinėse dviratininkų lenktynėse.

Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Dėre prie pat garbės pakylos liko Akvilė Giedraitytė, kuri asmeninėse lenktynėse iškovojo ketvirtą vietą.

Kas jus šį sezoną plento varžybose dar džiugino? – paklausėme R.Bakučio. Šiemet pagal naują formatą Gargžduose surengėme Lietuvos čempionatą, kuris pirmą kartą buvo tiesiogiai transliuojamas per „Delfi TV“. Reikėtų pasidžiaugti, kad praėjusiais metais Lietuva viena organizavo tarptautines daugiadienes lenktynes „Baltic Chain Tour“ ir taip neleido joms išnykti iš varžybų kalendoriaus. Šiemet jos buvo surengtos septintą kartą ir

jose jėgas bandė net trys mūsų šalies komandos. Varžybos praplėtė savo geografiją – prasidėjo Vilniuje ir finišavo Helsinkyje.

Nors mūsų dviratininkai neiškovojo svarių pergalių, džiaugiamės, kad lenktynėms mestas gelbėjimo ratas pasiekė tikslą. Kitąmet „Baltic Chain Tour“ bus skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių šimtmečiams paminėti ir startuos Taline, o finišuos Vilniuje.

Svarbiausias šių metų dviračių sporto renginys – pasaulio čempionatas Bergene. Sėkmingai pasirodė ne tik R.Leleivytė ir I.Konovalovas, bet ir jaunosios dviratininkės. Gal kam juokingai atrodo, bet per pasaulio dviračių sporto čempionatą patekti į penkiasdešimtuką – nemažas pasiekimas. Mūsų plento meistrų pasi-

Sauliaus Ališausko nuotr.

ČEMPIONATAS REZULTATAI Lietuvos dviratininkų rezultatai pasaulio čempionate: Atskiro starto lenktynės. Jaunės (iki 18 m.): 33. Justė Juškevičiūtė, ... 40. Regina Stegvilaitė. Moterys: 41. Daiva Tušlaitė, ... 53. Justina Jovaišytė. Jauniai (iki 18 m.): 42. Romas Zubrickas, ...

60. Kęstutis Vaitaitis.

Vyrai: 20. Ignatas Konovalovas.

Grupinės lenktynės. Jaunės (iki 18 m.): 48. Justė Juškevičiūtė, ...

57. Greta Karasiovaitė, ...

75. Regina Stegvilaitė; Gintarė Kiupelytė nefinišavo. Moterys: 16. Rasa Leleivytė; Daiva Tušlaitė ir Justina Jovaišytė nefinišavo.

Jauniai (iki 18 m.): 84. Romas Zubrickas, ... 109. Kęstutis Vaitaitis; Mantas Januškevičius nefinišavo. Vyrai: 102. Ignatas Konovalovas.

Barselonos žaidynių prisiminimai LTOK būstinėje

Norvegijoje lietuviai karštai palaikė I.Konovalovą

rodymą pasaulio čempionate vertinčiau geram aštuonetui. Šiemet sveikata pristabdė Ramūną Navardauską. Ar jis sugebės atsitiesti ir sugrįžti į stipriausių planetos dviratininkų gretas?

Dėl širdies bėdų Ramūnas šį sezoną buvo priverstas atidėti daug svarbių startų. Tikime, kad jis netruks atsigauti ir rengsis Tokijo olimpinėms žaidynėms bei kitiems rimtiems išbandymams. Šiemet Ramūno gyvenime įvyko ir kitokių pokyčių: jis sukūrė šeimą su buvusia dviratininke Gabriele Jankute.

Su nostalgija prisimename tuos metus (1998–2003), kai per pasaulio čempionatus, Pasaulio taurės varžybas džiugino Diana Žiliūtė, Edita Pučinskaitė, Rasa ir Jolanta Polikevičiūtės. Kaip manote, kas nutiko, kad užleidome pirmaujančias pozicijas?

Turėjome tikrai fantastišką dviratininkių komandą, kuriai vadovavo energija trykštantis Valerijus Konovalovas. Mūsų dviračių sporte tada buvo didžiulis pakilimas. Bet natūralu, kad metams bėgant prasidėjo kartų kaita ir šį laikotarpį esame priversti išgyventi.

Auginame jaunimą ir siekiame, kad jis pratęstų buvusių žvaigždžių kelią. Todėl ir stengiamės duris atverti mūsų atžalynui, ieškome talentų, sudarome galimybę pasireikšti naujiems treneriams. Pasaulio čempionate jaunimo rinktinei vadovavo jaunas klaipėdietis Artūras Šiugždinis.

Turime pripažinti, kad vyksta ir trenerių kartų kaita, o rasti naujų specialistų darosi vis sunkiau, nes visų pirma gana opus trenerių finansavimo klausimas. Teko dalyvauti susitikime su Lietuvos sporto universiteto studentais. Išgirdau, kad vaikinas, baigęs šį universitetą ir tapęs dviračių sporto treneriu, pagal šiandienos tarifikacines lenteles gali gauti 370 eurų atlyginimą. Kaip jauną specialistą privilioti dirbti treneriu?

Prie jaunimo ugdymo nemažai prisideda ir mūsų klubai: 2015-aisiais susibūrusi profesionalų ekipa „Staki-Technorama“ ir šiemet įvairiose varžybose debiutavusi „Klaipėda Cycling Team“.

Daugelį metų tvyrojo nežinia, kur mūsų jaunimui po vidurinės mokyklos baigimo toliau tobulėti. Susibūrus „Staki-Technorama“ ir Klaipėdos komandoms ši problema buvo išspręsta. Jos abi dalyvauja daugelyje tarptautinių varžybų, dviratininkai kaupia patirtį, stengiasi atrasti savo vietą sporto pasaulyje.

Klaipėdos regionas visada garsėjo dviratininkais, turi savo rėmėjų, todėl ypač malonu, kad didelio dviračių sporto entuziasto Vaclovo Šiugždinio iniciatyva susibūrė ši jaunimo komanda, kuri turi ambicijų tapti didelio meistriškumo ekipa. Įvairios sporto federacijos skundžiasi, kad sunkiai randa rėmėjų.

Kaip sekasi LDSF? Gyvename pagal išgales. Džiaugiamės kiekvienu rėmėju, ieškome naujų. Žinoma, įvairios nemalonios

naujienos iš dviračių sporto kuluarų mums darbo tikrai nepalengvina. Per derybas su rėmėjais pirmiausia aptariamas dopingo klausimas. LDSF yra atvira dopingo kontrolei, palaikome glaudžius ryšius su Lietuvos antidopingo agentūra ir stengiamės, kad mūsų sportas būtų švarus.

Panevėžyje ir Šiauliuose veikia sporto gimnazijos, kuriose mokosi ir jaunųjų dviratininkų. Kaip sekasi su jomis bendradarbiauti?

Labai džiaugiamės Šiaulių sporto gimnazija, kurios auklėtiniai specializuojasi mažųjų dviračių krose, atsiranda vis daugiau kalnų dviratininkų. Su šia gimnazija ir miesto sporto organizacijomis aktyviai bendradarbiaujame, esame patenkinti gimnazijos darbu, o štai su Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija norėtųsi glaudesnių ryšių.

Kaip vertintumėte šiandieninę padėtį šalies dviračių sporte?

Jau minėjau, kad vyksta sportininkų ir trenerių kartų kaita, tad tenka išgyventi ir sėkmę, ir nesėkmes. Kartais nėra lengva: darbuojantis ir Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete, ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fonde pasigirsta niekuo nepagrįstų kalbų, kad dviračių sportas gauna daugiau nei kiti. Bet taip kalba tie, kurie nežino realybės, neįsigilina į ją.

Mūsų federacijoje būna karštų diskusijų, tačiau tai rodo, kad judame, ieškome ir ramiai purename tą dirvą, iš kurios tikimės išauginti ateitį.

Romualdas Bakutis

Mūsų federacijoje būna karštų diskusijų, tačiau tai rodo, kad judame, ieškome ir ramiai purename tą dirvą, iš kurios tikimės išauginti ateitį. Tą darome su puikia ir darbščia komanda.

OLIMPINĖ PANORAMA

29

KINO FESTIVALIS

Vilniuje ir Kaune – pats U.Boltas Sporto kino festivalyje – Usainas Boltas, Kanados plaukikės, Lenkijos alpinistai ir šimtamečiai lengvaatlečiai.

Alfredo Pliadžio nuotr.

PROGRAMA VILNIUS Spalio 26 diena, ketvirtadienis: 12:00 val. – „Autumn Gold“ 18:45 val. – „I Am Bolt“ Spalio 27 diena, penktadienis: 12:00 val. – „Sport Kids“ 19:00 val. – „Olympic Pride / American Prejudice“ Spalio 28 diena, šeštadienis: 13:00 val. – „Art of Freedom“ 15:00 val. – „Parfaites“ Spalio 29 diena, sekmadienis: 13:00 val. – „Ginger“ 15:00 val. – „Jappeloup“

PROGRAMA KAUNAS Spalio 27 diena, penktadienis: 12:00 val. – „Sport Kids“ 19:00 val. – „I Am Bolt“ Spalio 28 diena, šeštadienis: 14:00 val. – „Jappelou“ 18:00 val. – „Olympic Pride“ Spalio 29 diena, sekmadienis: 14:00 val. – „Art of Freedom“ 16:00 val. – „Parfaites“

30

Kelerius metus Vilniuje ir Kaune vykdavę sporto kino vakarai išaugo į sporto kino festivalį. Spalio 26–29 d. didžiausi Lietuvos miestai savo gyventojams ir svečiams pasiūlys užsukti į kino sales ir pamatyti aštuonis pas mus dar nerodytus filmus. Po filmų peržiūros festivalio organizatoriai žada kūrybines dirbtuves, diskusijas su olimpiečiais, diplomatais, sporto bei kino ekspertais.

Festivalio organizatoriai didžiuojasi galėdami parodyti desertinius „I Am Bolt“, „Olympic Pride“, „American Prejudice“, „Parfaites“, „Jappelou“. Moksleiviams ir jaunimui patiks „Sport Kids“, „Olympic Pride“, „American Prejudice“, „Jappeloup“, „Parfaites“.

Sporto kino festivalis skirtas plačiajai Lietuvos visuomenei, atskirų sporto šakų gerbėjams ir kino gurmanams.

Festivalio tema – vidinė stiprybė. At-

Visi filmai rodomi originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Vilniuje festivalis įsikurs „Pasakos“ kino teatre, Kaune – „Romuvoje“. Įėjimas į spor-

OLIMPINĖ PANORAMA

vykusieji į kino teatrus sužinos, kiek kainuoja pergalės, kokia yra nematoma sporto pusė.

to kino festivalį nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas. Registracija į kino seansus vyksta svetainėje www.lteam.lt.

Sporto kino festivalis yra vienintelis kino festivalis Lietuvoje, skirtas sportui. Juo siekiama supažindinti Lietuvos visuomenę su sporto ir aktyvaus gyvenimo būdo teikiama nauda, su sporto istorija, įvairių šalių kultūromis ir olimpiniu judėjimu. Festivalį organizuoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas drauge su Vilniaus universitetu bei Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centru.

OLIMPINÄ– PANORAMA

31

KRONIKA

Rugsėjo 27 d.

Pirmasis naujojo prezidento posėdis

Su svečiais iš Hiracukos prie LTOK būstinės

Rugsėjo 25 d.

LTOK įvyko Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto posėdis. Tai buvo pirmasis posėdis, surengtas dalyvaujant naujam šio komiteto prezidentui olimpiečiui Mariui Paškevičiui ir naujiems nariams.

M.Paškevičius tarė įžanginį žodį.

LTOK olimpinio švietimo direktorė Vita Balsytė kalbėjo apie olimpinį ugdymą ir „Fair Play“ (kilnaus sportinio elgesio) judėjimą pasaulyje ir Lietuvoje. Buvo aptarta ateinančių metų komiteto veikla, planuojami renginiai. Komiteto nariai diskutavo apie 2017–2020 m.

Lietuvos kilnaus sportinio elgesio organizacijos tikslus ir veiklos strategiją.

Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetą sudaro prezidentas M.Paškevičius ir šie nariai: Lietuvos trenerių asociacijos pirmininkas Žilvinas Ovsiukas, Kauno šv. Kazimiero progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Filomena Beleškevičienė, olimpietis Tomas Bardauskas, Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių medalininkė Donata VištartaitėKaralienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato programų vadovė Liliana Bugailiškytė-Lideikienė, LTOK olimpinio švietimo direktorė V.Balsytė.

32

OLIMPINĖ PANORAMA

Svečiai iš Hiracukos Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete lankėsi Hiracukos atstovai. Su šiuo Japonijos miestu LTOK yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį, padėsiančią Lietuvos olimpiečiams rengtis Tokijo žaidynėms. Jau šiais metais Hiracukoje vyks pirmoji treniruočių stovykla, kurioje dalyvaus apie 30 Lietuvos sportininkų.

Prieš susitikimą su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte Japonijos delegacija aplankė ir įvertino sporto bazes Kaune, Panevėžyje, Trakuose. Ši informacija padės svečiams geriau pasiruošti Lietuvos sportininkams priimti, užtikrinti jiems

tinkamas treniruočių sąlygas.

Susitikime LTOK dalyvavo Hiracukos meras Katsuhiro Ochiai, Hiracukos ir Lietuvos mainų programos vykdomojo komiteto pirmininkas Kuniyoshi Tanaka bei kiti Hiracukos savivaldybės darbuotojai. Su LTOK prezidente D.Gudzinevičiūte, LPOK prezidentu Mindaugu Biliumi bei LTOK direkcijų vadovais jie aptarė būsimas Lietuvos sportininkų treniruočių stovyklas Japonijoje ir užtikrino, jog daroma viskas, kad tiek sveikieji, tiek neįgalieji sportininkai Japonijoje jaustųsi patogiai.

Susitikimo dalyviai LOA būstinėje

Spalio 11 d.

Prisiminė jaunimo sesijas Graikijoje Lietuvos olimpinės akademijos būstinėje susitiko 1995–2017 m. Graikijoje rengtų jaunimo sesijų dalyviai iš Lietuvos. Prie apskrito stalo susėdo ir prisiminimais apie dalyvavimą Tarptautinės olimpinės akademijos jaunimo sesijose dalijosi Ramunė Žilinskienė (1995 m. dalyvė), Eglė Kemerytė-Riaubienė (1998), Saulius Šukys (1998), Linas Tubelis (2002), Rūta Balevičiūtė (2005), Ramūnė Motiejūnaitė (2008), Edgaras Abušovas (2011), Šarūnas Stanionis (2013),

Ugnė Chmeliauskaitė (2014), Justinas Daugėla (2016), Ugnė Supranavičienė (2017), Ernestas Vaitkevičius (2017).

Papasakoję apie savo dabartinius darbus, apie tai, kokios įtakos jaunimo sesija turėjo dabartinei jų veiklai, susirinkusieji tarėsi, kaip bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, dalyvauti Lietuvos olimpinės akademijos renginiuose ir olimpiniame sąjūdyje. Bendra „Facebook“ grupė leis dalytis tarpusavyje patirtimi ir svarbia informacija.

KRONIKA

Spalio 19 d.

Apie vizitus, forumą ir Pjongčangą Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdyje buvo aptarta daug svarbių, įsimintinų tarptautinių renginių, kuriuos per pastarąjį mėnesį organizavo LTOK bei kuriuose dalyvavo LTOK vadovai ar darbuotojai.

Didžiausias dėmesys skirtas Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Thomo Bacho vizitui Lietuvoje. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė akcentavo, kad šį vizitą teko ilgai derinti, bet vis dėlto jis įvyko sutapus net trims svarbioms progoms: Lietuvos sugrįžimo į olimpines žaidynes 25-mečiui, tarptautiniam moterų lyderystės sporte forumui ir progai įteikti Pekino olimpinių žaidynių sidabro medalį, kuris atiteko imtynininkui Mindaugui Mizgaičiui.

LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė pristatė spalio 10–11 d.

Vilniuje vykusį TOK forumą „Moterų lyderystės stiprinimas Europoje“.

V.Masalskytė patikino, kad į renginį atvyko visi svarbiausi olimpinio judėjimo vadovai: TOK prezidentas T.Bachas, Europos olimpinių komitetų asociacijos vykdomasis prezidentas Janezas Kocijančičius, Olimpinio solidarumo direktorius Pere Miro, sulaukta viešnios ir iš Europos Tarybos – jai atstovavo Demokratijos valdybos generalinė direktorė Snežana Samardžič-Markovič.

Pirmasis Europoje vykęs TOK moterų

lyderystės forumas sulaukė didelio susidomėjimo – jame dalyvavo per šimtą užsienio svečių, atstovavusių 40 nacionalinių olimpinių komitetų.

Svarbu tai, kad daugiau nei pusė jų – sprendimų priėmėjai (olimpinių komitetų prezidentai, viceprezidentai ar generaliniai sekretoriai), todėl lyčių lygybės sporte srityje Europoje tikimasi realių pokyčių. Forumą LTOK tiesiogiai transliavo internetu, o transliacijas stebėjo ne tik Europos, bet ir kitų žemynų atstovai. Renginio apžvalgos ir atsiliepimai pasirodė visų svarbiausių olimpinio sporto organizacijų (TOK, EOK, ANOC) bei Europos Tarybos svetainėse.

Rugsėjo 28 – spalio 1 d. D.Gudzinevičiūtė dalyvavo Europos olimpinių komitetų asociacijos trečiajame Vykdomojo komiteto posėdyje bei Azerbaidžano olimpinio komiteto 25-mečio renginiuose Baku. Azerbaidžano prezidentui Ilhamui Alijevui, kuris taip pat yra ir Azerbaidžano olimpinio komiteto prezidentas, D.Gudzinevičiūtė įteikė LTOK apdovanojimą.

Baku D.Gudzinevičiūtė pristatė LTOK rengiamos Olimpinės dienos koncepciją.

Ji pasidžiaugė, kad Lietuvoje pritraukiamų Olimpinės dienos dalyvių skaičius nustebino kur kas didesnių šalių atstovus.

Džiugina ir Lietuvos miestų, norinčių organizuoti šį renginį, aktyvumas.

LTOK generalinis sekretorius Valentinas

Paketūras rugsėjo 15–20 d. lankėsi Azijos uždarų patalpų ir kovos menų žaidynėse Ašchabade, Turkmėnistane. Žaidynėse pirmą kartą pasirodė ir Okeanija, iš viso dalyvavo 64 valstybės, 4500 sportininkų, kurie rungėsi 28 sporto šakų varžybose.

Kaip sakė V.Paketūras, ši itin uždara šalis per sportą bando atsiverti pasauliui. Žaidynės kainavo daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių, pastatyta 18 naujų sporto bazių, renovuotas visas miestas.

LTOK vykdomasis komitetas nutarė lapkričio 16–17 d. Birštone sušaukti išvažiuojamąjį išplėstinį komiteto posėdį, į kurį bus pakviesti ir sporto šakų federacijų vadovai. Vykdomasis komitetas taip pat patvirtino LTOK bei Lietuvos olimpinio fondo 2017 m. pirmojo–trečiojo ketvirčių biudžeto apyskaitas.

Patvirtinta ir Lietuvos olimpinės delegacijos dalyvavimo XXIII žiemos žaidynėse Pjongčange preliminari išlaidų sąmata. Ją pristačiusi misijos vadovė Vida Vencienė teigė, kad žaidynėse planuoja startuoti dešimt Lietuvos olimpiečių – dauguma jų šiuo metu dar tebedalyvauja atrankos varžybose.

Spalio 19 d.

Ievos Kutkaitės nuotr.

Įteikti LTOK apdovanojimai Po LTOK vykdomojo komiteto posėdžio buvo pagerbti jubiliejus švenčiantys olimpiniam judėjimui nusipelnę žmonės.

LTOK prizais „Citius. Altius. Fortius“ apdovanoti: 80-mečio proga ilgametis Lietuvos imtynių federacijos konsultantas Garis Nikolajonokas, 60-mečio proga XXII olimpiados žaidynių Maskvoje dalyvis baidarininkas Ramutis Višinskis, 50-mečio proga XXV olimpiados žaidynių Barselonoje dalyvis buriuotojas Raimondas Šiugždinis.

Olimpinė žvaigždė 60-mečio proga įteikta Lietuvos krepšinio lygos prezidentui Remigijui Milašiui. LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanota Lietuvos dviračių sporto federacijos generalinė sekretorė Rasa Ališauskienė (40 m.).

Iš kairės: G.Nikolajonokas, R.Šiugždinis, R.Ališauskienė, D.Gudzinevičiūtė, R.Višinskis, R.Milašius

OLIMPINĖ PANORAMA

33

ISTORIJA

Europos užkariautojos Prieš 50 metų, 1967-aisiais, stipriausia žemyno moterų rankinio komanda tapo Europos taurę iškovojęs Kauno „Žalgiris“. Dar po metų, 1968-aisiais, žalgirietės pakartojo triumfą.

„Tie prisiminimai niekada neišblės. Rodos, viskas buvo vakar. Viskas gyva, viskas mano akyse. Kartais atrodo, kad užsimerkusi netgi atkartočiau paskutines minutes, kai laimėjome Europos taurę“, – neslepia Rožė Stasiulevičienė, legendinio „Žalgirio“ vartininkė.

Elena Petkienė, komandos kapitonė, kurią sporto gerbėjai iš perono išnešė ant rankų, braukdama laimės ašaras laikraščio „Sportas“ korespondentui tada sakė: „Bratislavoje buvo lengviau, ten mes kovojome. Vilniuje sunkiau – prieš širdžių šilumą mes esame bejėgės.“

1967 m. turnyro finale Kauno ekipa Bratislavoje 8:7 palaužė Leipcigo SC komandą. Po metų taip pat Bratislavoje vykusiose lemiamose rungtynėse „Žalgiris“ taurę į viršų kėlė po pergalės prieš kitą Vokietijos klubą Rostoko „Empor“ 13:11.

Žalgirietės iki šiol išliko viena komanda. Neretai susitinka, kartu švenčia asmenines šventes, prisimena anapus iškeliavusias komandos drauges. Neseniai jos sveikino rugpjūčio 23 d. 90 metų jubiliejų paminėjusią F.Bimbienę. Aštuonios buvusios rankininkės ta proga atliko ir ekipos himną.

„Žalgirio“ laivą į pergales tada vedė trenerė Fausta Bimbienė. „Tai buvo puiki didelio meistriškumo komanda. Nors kitų šalių klubuose nestigo labai pajėgių žaidėjų, mes buvome stipresnės. Nuolat girdėdavau, kad mūsų komandoje yra kažko faustiško, pridėta mano ranka. Gal. Pati žaidžiau rankinį, buvau kovinga, to reikalavau ir iš merginų. Visą laiką stengiausi, kad mūsų rankininkės aktyviai gintųsi“, – prisiminimais dalijasi F.Bimbienė.

Už triumfą Europos taurės varžybose rankininkės gavo po 180 rublių premiją. Kai kurios buvo pamalonintos ir butais.

Kai po antrosios pergalės Bratislavoje žalgirietės traukiniu grįžo į Vilnių, jas pasitiko minios sirgalių.

34

OLIMPINĖ PANORAMA

1967 m. „Žalgirio“ komandoje žaidė R.Stasiulevičienė, Regina Bitinaitė, Pajauta Dimaitė-Paipalienė, Gražina Galminaitė, Elena Janilionytė-Buzelienė, Elena Klumbytė-Petkienė, Gražina Lapinskaitė-Mikšienė, Anelė Lasickaitė-Gončarova, Angelė Neverbickaitė-Pasvenskienė, Danutė Vaitiekūnaitė-Medišauskienė, Eleonora Zabulėnaitė, 1968 m. – R.Stasiulevičienė, R.Bitinaitė, P.Dimaitė-Paipalienė, Regina Grinevičiūtė, E.Janilionytė-Buzelienė, G.Lapinskaitė-Mikšienė, A.Lasickaitė-Gončarova, Stefanija Leščinskaitė-Salyklienė, A.Neverbickaitė-Pasvenskienė, E.Klumbytė-Petkienė, Irena Tuinylaitė, D.Vaitiekūnaitė-Medišauskienė.

Nors kitų šalių klubuose nestigo labai pajėgių žaidėjų, mes buvome stipresnės.

Nuolat girdėdavau, kad mūsų komandoje yra kažko faustiško, pridėta mano ranka. Gal. Fausta Bimbienė

36

OLIMPINÄ– PANORAMA