Olimpinė panorama 2017 12

2017 m. gruodis Nr. 12 (100)

Prie Kalėdų eglės Sėkmingus Lietuvos sportui metus vainikavo Aurimo Didžbalio salto Amerikoje ir plaukikų triumfas Danijoje

OLIMPINĖ PANORAMA

1

2

OLIMPINÄ– PANORAMA

TURINYS

TURINYS 10

15

18

28

30

5 6 10 12 15 18 20 21 23 24 26 28 30 32 34

Skaitytojams

LTOK prezidentės mintys

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalas Leidžiamas nuo 2003 m.

Nr. 12 (100), 2017 m.

Rinktinė

Olimpinės rinktinės kandidatų sąrašas

Sporto medicina

Laisvasis medicinos agentas (II)

Medaliai

Klaipėdiečių širdžių čempionai

Sukaktis

100 spalvingų žingsnių

Legenda

Didžiausias turtas – šeima

Kalėdų karavanas

Po Kalėdų atnaujins sporto sales

Pulsas

Elektroninis sportas artėja prie žaidynių Pjongčange – be Rusijos komandos

Pamąstymai

Asmenybės tobulėjimo ABC

Kursai

Nesirengia kelti baltų vėliavų

jubiliejai

VIršelyje Sunkiaatletis Aurimas Didžbalis Pauliaus Matulevičiaus nuotr.

redaktorius

Bronius Čekanauskas

Autoriai

Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Inga Jarmalaitė Ieva Kutkaitė Artūras Poviliūnas Bronius Čekanauskas Vytautas Žeimantas Paulius Matulevičius Dainius Genys Vytautas Ruzginas

fotografai Alfredas Pliadis Vytautas Dranginis

Pirmasis Lietuvos sporto įstatymas

Kalbos redaktorė

Talentas

maketuotojas

Tikslas – plaukti greičiau nei Rūta

Kolekcininkai

Jubiliejinė paroda Sporto muziejuje

Kronika

LTOK įvykių dienoraštis

Inga Necelienė

Artūras Gimžauskas

kontaktai

Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius panorama@ltok.lt

Interneto svetainė www.ltok.lt

spausdina

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

Istorija

Nardė po valtimis, šaudė į balandžius

tiražas

4000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899 Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“ OLIMPINĖ PANORAMA

3

Petro Malūko nuotr.

SKAITYTOJAMS

Įspūdingų pergalių metus palydint DAINA GUDZiNEVIČIŪTė

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Besibaigiant 2017-iesiems norisi apžvelgti jų rezultatus, įvertinti Lietuvos sporto laimėjimus. „LTeam“ komandos nariams šie metai buvo darbingi ir sėkmingi. Džiaugiamės jaunimo pergalėmis Europos jaunimo žiemos ir vasaros olimpiniuose festivaliuose. Simboliška, kad pirmasis Lietuvos istorijoje Europos žiemos festivalio aukso medalis buvo iškovotas vasario 16-ąją, tokią reikšmingą mūsų šaliai dieną. Vasarą olimpiniame festivalyje buvo nenugalimi mūsų jaunieji krepšininkai, sidabro medaliu pasipuošė dziudo imtynininkė.

Vyresnių Lietuvos atletų pergalės dar įspūdingesnės: diskininkas Andrius Gudžius triumfavo pasaulio čempionate Londone, porinės keturvietės irkluotojai Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys, Rolandas Maščinskas ir Aurimas Adomavičius iškovojo aukso medalius Sarasotoje, JAV, Justinas Kinderis bronzinį apdovanojimą pelnė pasaulio čempionate Egipte, Amerikoje sidabru pasidabino sunkiaatletis Aurimas Didžbalis, o Kopenhagoje sportinio sezono pabaigoje Lietuvos himnas Europos čempionate skambėjo plaukikų Rūtos Meilutytės ir Dano Rapšio garbei. Šios pergalės suteikė daug teigiamų emocijų ir dar daugiau tikėjimo savo veikla. Ilgametis kryptingas bendradarbiavimas su sporto šakų federacijomis, investicijos į sportininkų rengimo gerinimą, specialistų kvalifikacijos kėlimą mums leidžia šiandien skinti sunkaus darbo vaisius. Šį mėnesį vėl išlydėjome tradicinį jau aštuonioliktą Kalėdų karavaną, kurį organizuojame drauge su bendrove „Coca Cola HBC Lietuva“. Su šiuo karavanu jau išaugo nauja karta, o jis toliau tęsia savo

misiją, kviesdamas visus prisidėti prie kilnaus tikslo sudaryti moksleiviams ir bendruomenėms geresnes sąlygas sportuoti bei šalies mokykloms padovanoti sporto inventoriaus.

Metus baigsime svarbiu ir skambiu renginiu –„LTeam“ apdovanojimais, kuriuose pagerbsime geriausius šalies sportininkus ir trenerius. Džiaugiamės turėdami galimybę jiems padėkoti ir sykiu priminti apie jų pergales visai Lietuvai. Tą padarysime transliuodami šį gražų renginį per TV3.

Jūsų rankose – jau penkiolika metų leidžiamo LTOK žurnalo „Olimpinė panorama“ šimtasis numeris. Nuo 2003-iųjų einantis žurnalas dešimt metų buvo ketvirtinis, o nuo 2013-ųjų skaitytojus lanko kiekvieną mėnesį. Lietuvoje tai vienintelis toks leidinys, kuriame plačiai nušviečiamas olimpinis sąjūdis, skaitytojai supažindinami su šalies sporto aktualijomis. Žurnalas padeda suprasti olimpizmo reikšmę, supažindina su garsiausiais sportininkais, jų treneriais, LTOK veikla, padeda ugdyti kilnų ir garbingą elgesį ne tik sporto aikštynuose, bet ir kasdienėje veikloje. Įdomių temų čia gali rasti ir visą gyvenimą sportui atidavę žmonės, ir dar tik pirmuosius takelius į aukštumas minantys moksleiviai. Be to, šis LTOK lėšomis leidžiamas žurnalas platinamas nemokamai.

Ilgametis kryptingas bendradarbiavimas su sporto šakų federacijomis, investicijos į sportininkų rengimo gerinimą, specialistų kvalifikacijos kėlimą mums leidžia šiandien skinti sunkaus darbo vaisius.

Žengiant į Lietuvos valstybės šimtmetį norėčiau padėkoti visiems sporto bendruomenės nariams – atletams, treneriams, medikams, vadybininkams už atliktus darbus. Linkiu jums visiems ramių ir šiltų Kalėdų bei dar didesnių sėkmių, įkvepiančių pergalių naujaisiais olimpiniais 2018 metais.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

2020 M. TOKIJO OLIMPINĖMS ŽAIDYNĖMS RENGIAMŲ SPORTININKŲ, OL Eil. Vardas, pavardė nr.

6

Gimimo data

Rungtis

Savivaldybė Treneris Vilnius

Romualdas Petrukanecas

Šiauliai

Antanas Lankas, Romualdas Petrukanecas Antanas Lankas, Romualdas Petrukanecas Sergėjus Sorokinas, Egidijus Gustas, Aleksandras Alekrinskis Sergėjus Sorokinas, Kęstas Janušauskas Kazimieras Rėksnys

Planuojama 2018 m.

2020 m.

1

Baidarių ir kanojų irklavimas Ignas Navakauskas 1989 09 22

2

Aurimas Lankas

1985 09 07

K–1, 200 m K–4, 500 m K–4, 500 m

3

Edvinas Ramanauskas

1985 08 18

K–4, 500 m

Šiauliai

4

Andrejus Olijnikas

1987 10 16

K–2, 1000 m

Vilnius

5

Ričardas Nekriošius

1986 09 12

K–2, 1000 m

Vilnius

6

Henrikas Žustautas

1994 07 13

Vilnius

7

Vadimas Korobovas

1997 04 06

C–1, 200 m C–2, 1000 m C–1, 1000 m

8

Artūras Seja

1996 03 17

K–1, 200 m K–4, 500 m

Vilnius

9

Mindaugas Maldonis

1991 03 30

K–4, 500 m

Vilnius

10 Simonas Maldonis

1993 01 05

K–4, 500 m

Vilnius

11 Rūta Dagytė

1995 08 03

C–1, 200 m

Kaunas

Kazimieras Rėksnys, Dmitrijus Michailovas Romualdas Petrukanecas, Aleksejus Reinas, Laurynas Mikailionis Romualdas Petrukanecas, Sergėjus Sorokinas Romualdas Petrukanecas, Sergėjus Sorokinas, Laurynas Mikailionis Egidijus Gustas

12 Osvaldas Murza

1995 12 06

C–2, 1000 m

Kaunas

Egidijus Gustas

13 Jevgenijus Kuračionokas

1994 10 21

C–2, 1000 m

Vilnius

Kazimieras Rėksnys, Vasilijus Suchorukovas

Boksas 14 Evaldas Petrauskas

1992 03 19

64 kg

Vilnius

Vladimiras Bajevas

15 Eimantas Stanionis

1994 08 17

69 kg

Kaunas

Vidas Bružas

16 Tadas Tamašauskas

1989 11 15

91 kg

Vilnius

Vidas Bružas, Vitalijus Vasiljevas

17 Mantas Valavičius

1991 03 22

per 91 kg

Kaunas

Vidas Bružas

18 Edgaras Skurdelis

1993 02 01

60 kg

Vilnius

Vladimiras Bajevas

19 Paulius Zujevas

1993 08 15

81 kg

Kaunas

Vidas Bružas, Bronius Šimokaitis

Buriavimas 20 Viktorija Andrulytė

1992 04 16

„Laser Radial“

Kaunas

Linas Eidukevičius

PČ 8–15

OŽ 3–10

21 Juozas Bernotas

1989 04 23

RS:X

Kaunas

Gintautas Bernotas

PČ 20–30

OŽ 10–20

22 Milda Eidukevičiūtė

1995 06 20

„Laser Radial“

Kaunas

Linas Eidukevičius

PČ 20–30

PČ 15–25

23 Karolis Janulionis

1992 01 12

„Laser S“

Kaunas

Linas Grabnickas

PČ 20–50

OŽ 20–30

24 Martis Pajarskas

1993 06 11

„Laser S“

Kaunas

Linas Grabnickas

PČ 20–50

OŽ 20–30

Dviračių sportas 25 Olivija Baleišytė

1998 09 03

OŽ 6–10

1982 12 13

Antanas Jakimavičius, Solveiga Baleišytė Dmitrijus Leopoldas

PČ 6–10

26 Simona Krupeckaitė

1996 03 10

28 Vasilijus Lendelis

1995 04 05

sprintas, keirinas

Panevėžys

29 Kristina Kazlauskaitė

1999 08 29

Panevėžys

30 Svajūnas Jonauskas

1995 01 02

daugiakovė (omniumas) sprintas, keirinas

31 Ramūnas Navardauskas

1988 01 30

Šilalė, Klaipėda

32 Ignatas Konovalovas

1985 12 08

33 Gediminas Bagdonas

1985 12 26

34 Aidis Kruopis

1986 10 26

grupinės, individualios lenktynės grupinės, individualios lenktynės grupinės, individualios lenktynės grupinės lenktynės

Dmitrijus Leopoldas, Anatolijus Novikovas Antanas Jakimavičius, Solveiga Baleišytė Dmitrijus Leopoldas, Anatolijus Novikovas Kęstutis Česaitis, Vaclovas Šiugždinis, Artūras Kasputis Valerijus Konovalovas, Artūras Kasputis

PČ 3–6 EČ 1–3 EČ 3–8 (komandinis sprintas ir sprintas) EČ 3–8 PČ 5–12 EJmČ 8–12

OŽ 3–8

27 Miglė Marozaitė

daugiakovė Panevėžys (omniumas) sprintas, keirinas, Panevėžys komandinis sprintas sprintas, Panevėžys komandinis sprintas

OLIMPINĖ PANORAMA

Vilnius

Panevėžys

Panevėžys

Dmitrijus Leopoldas

EČ 3–9 PČ 6–9 EČ 3–9 PČ 6–9 EČ 3–9 PČ 6–9 EČ 3–9 PČ 6–9

OŽ 3–8

EČ 3–9 PČ 6–9 EČ 8–12 PČ 9–14 EČ 3–9 PČ 6–9 EČ 3–9 PČ 6–9

OŽ 3–6

EČ 3–9 PČ 6–9 EČ 3–9 PČ 6–9

OŽ 6–10

EČ 8–12 PČ 9–14 EČ 8–12 PČ 9–14 EČ 8–12 PČ 9–14

OŽ 8–12

OŽ 6–10 OŽ 6–10 OŽ 3–6

OŽ 10–12 OŽ 6–10 OŽ 6–10

OŽ 6–10

OŽ 10–12 OŽ 10–12

ESŠČ 1–5 TV 1–3 LČ 1–2 TV 1

OŽ 3–9 EČ 3–9

ESŠČ 3–9 TV 1–3 LČ 1–2 ESŠČ 3–9 TV 1–3 LČ 1–2 ESŠČ 3–9 TV 1–3 LČ 1–2 ESŠČ 3–9 TV 1–3 LČ 1–3

OŽ 3–9 EČ 3–9

EČ 12–16 PČ 12–20 individ. lenktynės

OŽ 1–5

OŽ 3–9 EČ 3–9 OŽ 9–17 EČ 3–9 OŽ 9–17 EČ 3–9

OŽ 8–12

OŽ 8–12 ON PČ 16–24 ON EČ 3–8 OŽ

PČ 12–20 OŽ individ. lenktynės

Klaipėda

Vaclovas Šiugždinis, Artūras Kasputis

TV 8–16

ON TV 8–16

Utena

Artūras Kasputis

TV 1–8

ON TV 1–8

LIMPINĖS RINKTINĖS KANDIDATŲ, 2017–2018 M. SEZONO SĄRAŠAS Eil. Vardas, pavardė nr.

Gimimo data

Rungtis

Savivaldybė Treneris

35 Vilma Rimšaitė

1983 02 24

BMX

Šiauliai

36 Rasa Leleivytė

1988 07 22

grupinės lenktynės Panevėžys

37 Daiva Tušlaitė

1986 06 18

38 Silvija Latožaitė

1993 11 20

ALL, Panevėžys grupinės lenktynės ALL, Panevėžys grupinės lenktynės

Albertas Rimša Gediminas Kastanauskas, Valerijus Konovalovas Valerijus Konovalovas, Loreta Zopelienė Valerijus Konovalovas, Vytautas Indreliūnas

Planuojama 2018 m.

2020 m.

EČ 8–18 PČ 9–22 EČ 1–10 PČ 1–24 EČ 8–20 PČ 8–24 padėti komandai TV, PČ, EČ

OŽ 8–20 OŽ 8–24 OŽ 8–24 padėti patekti į OŽ

Dziudo 39 Santa Pakenytė

1991 12 11

per 78 kg

Šiauliai

Stanislovas Kulikauskas

EČ 3–5

OŽ 3–8

40 Karolis Bauža

1987 04 24

iki 100 kg

Kaunas

Petras Vinciūnas

41 Sandra Jablonskytė

1992 05 08

per 78 kg

Kaunas

EČ 3–5 PČ 5–7 OŽ 5–8

42 Marius Paškevičius

1979 10 31

per 100 kg

Kaunas

Vigmantas Sinkevičius, Danguolė Novikovienė Petras Vinciūnas

EČ 5–7 PČ 7–9 EČ 5–7 EČ 5–7 PČ 7–9

EČ 3–5 PČ 5–7

Gimnastika 43 Robertas Tvorogalas

1994 10 05

44 Rokas Guščinas

1991 01 06

45 Tomas Kuzmickas

1996 02 14

daugiakovė, atskiri Vilnius prietaisai daugiakovė, atskiri Kaunas prietaisai daugiakovė, atskiri Kaunas prietaisai

EČ 12–24 PČ 16–32 EČ 12–24 PČ 16–32 EČ 12–24 PČ 16–32

OŽ 36–44 d., 8–16 a. pr.

OŽ 36–44 d., 8–16 a. pr.

OŽ 36–44 d., 8–16 a. pr.

Imtynės 46 Edgaras Venckaitis

1985 12 12

graikų-romėnų, 67 kg

Vilnius

EČ 5–10 PČ 5–12

OŽ 5–10

47 Vilius Laurinaitis

1992 07 16

graikų-romėnų, 97 kg

Vilnius

EČ 5–10 PČ 5–12

OŽ 7–12

48 Justas Petravičius

1995 01 25

graikų-romėnų, 60 kg

Vilnius

EČ 6–12 PČ 8–16

OŽ 7–12

49 Mantas Knystautas

1994 05 20 1994 06 18

Vilnius, Klaipėda Kaunas

51 Kristupas Šleiva

1996 07 05

EČ 5–10 PČ 5–12 EČ 6–12 PČ 8–16 EČ U23 5–12 PČ 12–16

OŽ 5–10

50 Eividas Stankevičius

graikų-romėnų, 130 kg graikų-romėnų, 87 kg graikų-romėnų, 67–77 kg

52 Paulius Galkinas

1996 07 01

graikų-romėnų, 77 kg

Vilnius, Klaipėda

EČ U23 5–12 PČ 12–16

OŽ 7–12

53 Edgaras Voitechovskis

1986 03 08

laisvosios, 86 kg

Klaipėda

OŽ 8–10

54 Andrius Mažeika

1996 08 09

laisvosios, 74 kg

Klaipėda

55 Tomas Baracevičius

1995 04 18

laisvosios, 65 kg

Klaipėda

56 Šarūnas Jurčys

1989 08 23

laisvosios, 61 kg

Klaipėda

57 Danutė Domikaitytė

1995 02 15

moterų, 69 kg

Šiauliai

Aivaras Kaselis, Andrius Stočkus

58 Giedrė Blekaitytė

1992 10 17

moterų, 58 kg

Šiauliai

Aivaras Kaselis, Andrius Stočkus

EČ 6–8 PČ 8–12 EČ 6–10 PČ U23 5–8 EČ 8–10 PČ U23 6–10 EČ 6–8 PČ 10–14 EČ U23 3–8 PČ U23 3–10 EČ 3–8 PČ 3–10 EČ 3– 8 PČ 3–10

59 Indrė Bubelytė

1990 12 28

moterų, 63 kg

Šiauliai

Aivaras Kaselis, Andrius Stočkus

EČ 3–8 PČ 3–10

Irklavimas 60 Mindaugas Griškonis

1986 01 17

M1x/2x

Trakai

Robertas Tamulevičius

61 Saulius Ritteris

1988 08 23

M1x/2x

Trakai

Mykolas Masilionis

62 Rolandas Maščinskas

1992 08 06

M4x

Trakai

Mykolas Masilionis

63 Aurimas Adomavičius

1993 09 23

M4x

Vilnius

64 Dovydas Nemeravičius

1996 12 11

M4x

Kaunas

65 Martynas Džiaugys

1986 11 08

M4x

Kaunas

66 Milda Valčiukaitė

1994 05 24

W2x

Vilnius

Mykolas Masilionis, Virgaudas Leknickas Mykolas Masilionis, Nijolė Savickytė Mykolas Masilionis, Valdas Vilkelis Mykolas Masilionis

67 Ieva Adomavičiūtė

1994 12 03

W1x/2x

–

Mykolas Masilionis

PČ 1–7 EČ 1–6 PČ 1–7 EČ 1–6 PČ 1–5 EČ 1–5 PČ 1–5 EČ 1–5 PČ 1–5 EČ 1–5 PČ 1–5 EČ 1–5 PČ 2–8 EČ 1–5 PČ 2–8 EČ 1–5

Vilnius

Jevgenijus Izmodenovas Jevgenijus Izmodenovas, Rolandas Zakšauskas Jevgenijus Izmodenovas, Rolandas Zakšauskas, Rytis Simonavičius Ruslanas Vartanovas, Mindaugas Ežerskis, Jonas Sabutis Ruslanas Vartanovas, Mindaugas Ežerskis, Vladimiras Audickas Olegas Antoščenkovas, Jonas Sabutis, Mindaugas Ežerskis Mindaugas Ežerskis, Artūras Ševelkovas Saulius Liaugminas, Mindaugas Ežerskis Olegas Antoščenkovas, Vladimiras Audickas, Mindaugas Ežerskis Olegas Antoščenkovas, Mindaugas Ežerskis, Artūras Ševelkovas Sergejus Kasimovas, Olegas Voitechovskis Sergejus Kasimovas, Olegas Voitechovskis Sergejus Kasimovas, Jonas Jurkynas Sergejus Kasimovas

OŽ 7–12 OŽ 7–12

OŽ 8–12 OŽ 10–14 OŽ 8–12 EČ 3–8 PČ 3–10 OŽ 3–12 EČ 3–8 PČ 3–10 OŽ 3–12 EČ 3–8 PČ 3–10 OŽ 5–12 OŽ 1–6 OŽ 1–6 OŽ 1–6 OŽ 1–6 OŽ 1–6 OŽ 1–6 OŽ 3–7 OŽ 3–7

OLIMPINĖ PANORAMA

7

2020 M. TOKIJO OLIMPINĖMS ŽAIDYNĖMS RENGIAMŲ SPORTININKŲ, OL

8

Eil. Vardas, pavardė nr.

Gimimo data

Rungtis

Savivaldybė Treneris

68 Armandas Kelmelis

1998 03 22

M1x

Kaunas

69 Dominykas Jančionis

1993 02 28

M4x

Vilnius

70 Lina Šaltytė-Masilionė

1987 02 09

W1x

Trakai

Mykolas Masilionis

71 Žygimantas Gališanskis

1992 06 26

M1x/2x/4x

Kaunas

Krepšinis 72–83 Vyrų rinktinė

–

–

84–95 Moterų rinktinė

–

–

Lengvoji atletika 96 Andrius Gudžius

1991 02 14

97 Airinė Palšytė

PJnČ 1–3 EJmČ 3-7 PČ 9–13 EČ 7–16 TV 1–6 PČ 6–12 EČ 3–7

OŽ 7–13

Robertas Tamulevičius, Valdas Vilkelis

PČ 5–12 EČ 4–12

OŽ 3–9

–

Dainius Adomaitis

ON

OŽ 1–8

–

Mantas Šernius

patekti į 2019 m. EČ

ON

diskas

Kaunas

Vaclovas Kidykas

OŽ 6–12

1992 07 13

aukštis

Vilnius

Tatjana Krasauskienė

EČ 1–3, 66–68 m EČ 3–8

98 Zinaida Sendriūtė

1984 12 20

diskas

Skuodas

Aloyzas Jasmontas

OŽ 8–15

99 Diana Lobačevskė

1980 08 07

maratonas

Vilnius

Česlovas Kundrotas

EČ 3–8, 63–64 m EČ 4–12

100 Brigita Virbalytė-Dimšienė

1985 02 01

20 km sp. ėjimas

Vilnius, Alytus –

EČ 8–12

OŽ 6–16

101 Rasa Drazdauskaitė

1981 03 20

maratonas

Šiauliai

Inga Juodeškienė

OŽ 16–20

102 Eglė Balčiūnaitė

1988 10 31

Šiauliai

Laurent‘as Meuwly

103 Dovilė Dzindzaletaitė

1993 07 14

800 m, 4x400 m trišuolis

Šiauliai

Janina Tribienė

EČ 5–12, 2:30:00 EČ 6–12, 1:59.00 EČ 6–12

104 Živilė Vaiciukevičiūtė

1996 04 03

20 km sp. ėjimas

Švenčionys

Viktoras Meškauskas

OŽ 12–22, 1:28:00– 1:30:00

105 Remigijus Kančys

1987 07 17

maratonas

Kaunas

Inga Juodeškienė

EČ 6–12 PT 20–30, 1:30:00 EČ 5–12

106 Vaida Žūsinaitė

1988 01 13

maratonas

Vilnius

Inga Juodeškienė

EČ 10–16

OŽ 20–35

107 Marius Žiūkas

1985 06 29

20 km sp. ėjimas

Gražina Goštautaitė

108 Arturas Mastianica

1992 07 30

50 km sp. ėjimas

Vilnius, Prienai Švenčionys

109 Edis Matusevičius

1996 06 30

ietis

Vilnius

OŽ 20–24, 1:21:30–1:22:00 OŽ 24–32, 3:50:00– 3:55:00 OŽ 12–24

110 Tadas Šuškevičius

1985 05 22

50 km sp. ėjimas

Vilnius

Edmuntas Matusevičius, Dalia Matusevičienė savarankiškai

EČ 10–16 PT 24–30 EČ 14–20 PT 24–34 EČ 6–14

OŽ 16–20

111 Valdas Dopolskas

1992 04 30

maratonas

Vilnius

Česlovas Kundrotas

EČ 8–16, 3:50:00 EČ 12–24

112 Eglė Staišiūnaitė

1988 09 30

Kevinas Tyleris, Donatas Senkus Viktoras Meškauskas

OŽ 16–24

1996 04 03

Klaipėda, JAV Švenčionys, Klaipėda

EČ 9–16

113 Monika Vaiciukevičiūtė

400 m b/b, 4x400 m 20 km sp. ėjimas

OŽ 14–24, 1:29:00– 1:31:00

114 Remalda KergytėDauskurdienė 115 Monika Juodeškaitė

1985 08 25

maratonas

Šiauliai

1991 10 03

maratonas

Kaunas

Dainius Šaučikovas, Pranas Šaučikovas Inga Juodeškienė

116 Liveta Jasiūnaitė

1994 07 25

ietis

Kaunas

Teresė Nekrošaitė

117 Agnė Šerkšnienė

1988 02 18

Kaunas

Flavio Zbergas, Nijolė Sabaliauskienė

118 Domantas Poška

1996 01 10

400 m, 200 m, 4x400 m diskas

EČ 10–16 PT 24–34, 1:32:00 EČ 12–24, 2:34:00 EČ 10–20, 2:34:00 EČ 8–12, 62 m EČ 8–16, 51.80

Vilnius

Romas Ubartas

ON, OŽ 8–16

119 Adrijus Glebauskas

1994 11 20

aukštis

Kaunas

120 Ignas Brasevičius

1984 09 21

maratonas

121 Rapolas Saulius

1996 02 15

110 m b/b

Vilnius, Druskininkai Vilnius

Audronė Gavelytė, Algirdas Baranauskas Kęstutis Jezepčikas

122 Natalija Piliušina

1990 10 22

123 Eva Misiūnaitė

1991 01 25

800 m, 1500 m 4x400 m

Klaipėda, JAV Kaunas

Danny Mackey Jolanta Beržinskienė Laurent‘as Meuwly, Nijolė Sabaliauskienė

EČ 8–16, 62–63 m EČ 8–14, 2,26 m EČ 12–24, 2:18:00 EČ 8–16, 13.85 EČ 8–16 EČ 8–12

OŽ 14–16

Plaukimas 124 Rūta Meilutytė

1997 03 19

100 m krūtine

Kaunas

Paulius Andrijauskas

EČ 1–3

OŽ 3–8

125 Andrius Šidlauskas

1997 04 06

100 m krūtine

Panevėžys

EČ 3–8

OŽ 12–16

126 Danas Rapšys

1995 05 21

EČ 3–8

OŽ 3–8

127 Giedrius Titenis

1989 07 21

200 m, 100 m Panevėžys nugara, 4x100 m komb.

100 m, 200 m krūtine, 4x100 m komb.

Ina Paipelienė, Židrūnė Budrienė Ina Paipelienė, Židrūnė Budrienė

EČ 3–8

OŽ 3–8

OLIMPINĖ PANORAMA

Vydūnas Banelis, Karolis Sunklodas Mykolas Masilionis, Virgaudas Leknickas

Planuojama 2018 m.

2020 m.

Viktoras Meškauskas

Erika Žiupkienė

Dirkas Lange‘as

OŽ 7–10 OŽ 5–10

OŽ 6–14 EČ 4–8

OŽ 8–15

OŽ 8–16 OŽ 8–16

OŽ 20–35

OŽ 30–40

OŽ 24–32 OŽ 20–35 OŽ 6–14 OŽ 16–20, 50.70

OŽ 12–20, 2,30 m OŽ 30–48 OŽ 12–24 OŽ 16–24

LIMPINĖS RINKTINĖS KANDIDATŲ, 2017–2018 M. SEZONO SĄRAŠAS Eil. Vardas, pavardė nr.

Gimimo data

128 Simonas Bilis

1993 11 11

129 Deividas Margevičius

1995 04 26

130 Ugnė Mažutaitytė

1997 03 14

131 Tadas Duškinas

1994 04 27

132 Gytis Stankevičius

1994 07 30

133 Genevieve Akvilė Green Angerame

1999 05 08

134 Indrė Marija Girdauskaitė Stalo tenisas 135 Rūta Paškauskienė

Rungtis

Savivaldybė Treneris

50 m, 100 m laisvuoju stiliumi, 4x100 m komb.

100 m peteliške, 4x100 m komb.

100 m, 200 m nugara 100 m peteliške, 4x100 m est.

Panevėžys, JAV

1998 04 29

100 m nugara, 4x100 m est. šuolis nuo 10 m bokšto, sinchron.

3m sinchron. 3 m

1977 03 29

Sunkioji atletika 136 Aurimas Didžbalis

Planuojama 2018 m.

2020 m.

EČ 3–8

OŽ 3–8

Kaunas

Toddas DeSrobo, Ina Paipelienė, Židrūnė Budrienė Jolanta Dulevičienė

EČ 9–16

OŽ 9–16

Kaunas, JAV

Rasa Mažutaitienė

EČ 9–16

OŽ 12–20

Kaunas, JAV

EČ 14–20

OŽ 12–20

Kaunas

Ramojus Kalytis, Rasa Duškinienė, Bobas Bowmanas Eduardas Belevičius

EČ 14–20

OŽ 16–24

JAV

–

EČ 12–16

OŽ 12–20

Kaunas

Asta Girdauskienė

EČ 12–16

OŽ 12–20

vienetai

Kaunas

Romualda Garkauskienė

EČ 1–3 dv., 9–16 asm.

EČ 1–3 dv., 9–16 asm., ON

1991 06 13

94 kg

Klaipėda

Bronislavas Vyšniauskas

OŽ 3–8

137 Žygimantas Stanulis

1993 01 11

94 kg

Klaipėda

Bronislavas Vyšniauskas

138 Sergejus Lichovojus

1993 07 27

105 kg

Klaipėda

Bronislavas Vyšniauskas

139 Arnas Šidiškis

1990 07 05

105 kg

Klaipėda

Bronislavas Vyšniauskas

140 Tomas Li-čin-chai

1993 01 11

94 kg

Klaipėda

Bronislavas Vyšniauskas

141 Irmantas Kačinskas

1992 02 23

85 kg

Klaipėda

Bronislavas Vyšniauskas

142 Martynas Sasnauskas

1992 07 19

77 kg

Klaipėda

Bronislavas Vyšniauskas

PČ 1–6 EČ 1–3 PČ 8–16 EČ 3–8 EČ 8–16 PČ 12–24 EČ 8–16 PČ 12–24 EČ 8–16 PČ 12–24 EČ 8–16 PČ 12–24 EČ 8–16 PČ 9–16

Šaudymas 143 Ronaldas Račinskas

1968 05 13

apvalus stendas (SKEET)

Vilnius

savarankiškai

144 Karolis Girulis

1986 10 01

šautuvas

Alytus

Česlovas Pavilonis

Šiuolaikinė penkiakovė 145 Laura AsadauskaitėZadneprovskienė

1984 02 28

individ.

Vilnius

146 Gintarė VenčkauskaitėJuškienė 147 Ieva Serapinaitė

1992 11 02

individ.

Kaunas

1995 02 04

individ.

Vilnius

148 Justinas Kinderis

1987 05 24

individ.

Vilnius

Jevgenijus Kliosovas, Andrejus Zadneprovskis, Vytas Paznanskis Henrikas Eismontas, Romualdas Jakutis Dalius Strazdas, Gediminas Pikūnas Dalius Strazdas

149 Aurelija Tamašauskaitė

1996 05 23

individ.

Vilnius

150 Lina Batulevičiūtė

1989 08 19

individ.

Vilnius

Tekvondo 151 Aurimas Klemas

1998 05 25

kyorugi

Šiauliai

Romualdas Montvidas

152 Andrius Klemas

1996 09 14

kyorugi

Šiauliai

Romualdas Montvidas

Tenisas 153 Ričardas Berankis

1990 06 21

vienetai

Vilnius

Tinklinis 154 Ieva Dumbauskaitė

1994 09 07

paplūdimio

Vilnius

155 Monika Povilaitytė

1994 08 30

paplūdimio

Vilnius

156 Arnas Rumševičius

1995 06 22

paplūdimio

Šiauliai

157 Lukas Každailis

1995 08 16

paplūdimio

Kelmė

OŽ 3–8 OŽ 9–16 OŽ 9–16 OŽ 9–16 OŽ 9–16 OŽ 9–16

PČ 12–25 PT 12–25 EČ 12–25 (118–121/125) EČ 5–10 PČ 5–10 (625,5)

OŽ 10–20 PT 10–20 EČ 10–20 (119–122/125) ON

EČ 1–6 PČ 1–6

OŽ 3–6

PČ 1–24

OŽ 1–12

PČ 10–16 EČ 6–12 PČ 1–8 EČ 1–8 PČ 16–20 EČ 14–20 EČ U23 1–6 PČ 16–20 EČ 14–20

OŽ 6–12

EČ 1–8 „Grand Prix“ EČ 3–8 TV G1–2 1–8

OŽ

Raineris Schuettleris

ATP reitingo 64–100 vieta

ATP reitingo 64–100 vieta

Tadas Donėla, Marius Vasiliauskas Tadas Donėla, Marius Vasiliauskas Tadas Donėla, Marius Vasiliauskas Tadas Donėla, Marius Vasiliauskas

EČ 5–9

OŽ 5–17

EČ 5–9

OŽ 5–17

EČ 5–17

OŽ 9–17

EČ 5–17

OŽ 9–17

Artūras Kalininas, Viačeslavas Kalininas, Dalia Budavičiūtė Pavelas Makarovas, Dalia Budavičiūtė

OŽ 8–12 OŽ 6–12 OŽ 6–12

OŽ

Vartoti sutrumpinimai: OŽ – olimpinės žaidynės, PČ – pasaulio čempionatas, EČ – Europos čempionatas, PČ U23 – pasaulio jaunimo iki 23 m. čempionatas, EČ U23 – Europos jaunimo iki 23 m. čempionatas, PJmČ – pasaulio jaunimo čempionatas, PJnČ – pasaulio jaunių čempionatas, EJmČ – Europos jaunimo čempionatas, EJnČ – Europos jaunių čempionatas, EJOF – Europos jaunimo olimpinis festivalis, JOŽ – jaunimo olimpinės žaidynės, PSU – pasaulio studentų universiada, ESŠČ – Europos Sąjungos šalių čempionatas, PT 1 – Pasaulio taurė (Pasaulio taurės pirmasis etapas), ET 1 – Europos taurė (Europos taurės pirmasis etapas), ON – olimpinis normatyvas, ATOŽ – atrankos į olimpines žaidynes varžybos, ATP – Teniso profesionalų asociacija (Association of Tennis Professionals), TV – tarptautinės varžybos, LČ – Lietuvos čempionatas, ALL – atskiro starto lenktynės laikui.

OLIMPINĖ PANORAMA

9

SPORTO MEDICINA

Laisvasis medicinos agentas (II) Net aiškindamas sudėtingus medicininius dalykus Dalius Barkauskas sako: „Viskas labai paprasta.“ Logiškai nepaaiškinamiems reiškiniams pavadinti turi savo terminą – Marijos žemės sindromas. Pavyzdys – sakyti, kad valstybei sporto medikai reikalingi, bet jų problemų nespręsti.

Inga Jarmalaitė

Vytauto Dranginio nuotr.

Su geriausiais sportininkais dirbančių medikų nuo sausio mėnesio laukia permainos. Ar naujasis modelis, pagal kurį pačios federacijos samdysis medicinos personalą, yra racionalus?

Pagyvensim – pamatysim. Per daug nespėliočiau, kas bus. Nors žvelgiant į rinkos kainas iš karto galima pasakyti, kad geriausių mūsų kineziterapeutų sporto federacijos neįpirks.

Geri kineziterapeutai paklausūs, jie turi puikias sąlygas užsiimti privačia praktika ir nevažinėti po pasaulį su sportininkais. Vadinasi, federacijos turės samdytis mažiau patirties, mažiau profesionalumo sukaupusius medikus, todėl, mano akimis žiūrint, sportininkų aptarnavimo lygis bus truputėlį žemesnis arba jam trūks tam tikro sistemiškumo. Bet nebūčiau linkęs spėlioti, vis tiek kažkas iš to išsikristalizuos ir kažkaip bus.

D.Barkauskas „LTeam“ konferencijoje

Užsienyje daugelis gydytojų siekia, kad šalia jų pavardės būtų pridėtas įrašas „sporto medikas“, nes ši papildoma eilutė, rodanti atitinkamą gydytojo kvalifikaciją, pritraukia daugybę pacientų – ir sportininkų, ir paprastų žmonių. Lietuvoje ši magija irgi veikia, tik štai sporto medikų nėra daug – apie 60–70 aukštesnės ir žemesnės kvalifikacijos specialistų.

Manyti, kad artimiausiu metu jų smarkiai padaugės, nėra pagrindo: jaunų sporto medikų beveik neateina, o su sportininkais dirbančiųjų laukia pertvarkos, po kurių gali praretėti ir esamos gretos. Elito sportininkų rengimo reformos D.Barkauskas nelinkęs dramatizuoti, o į šį reiškinį žvelgia sistemiškai ir paprastai: sporto srityje, kaip ir švietimo, sveikatos apsaugos ar kitose dešimtmečiais reformuojamose, įsigali eksperimentai ir chaosas.

10

OLIMPINĖ PANORAMA

Tai antroji pokalbio su sporto mediku D.Barkausku dalis.

Iš Lietuvos olimpinio sporto centro išėjote kovą. Ar per šį laiką spėjote nutolti nuo olimpinės rinktinės reikalų?

Ir toliau bendrauju su tam tikrais sportininkais, bet visokiais organizaciniais dalykais sau galvos nebekvaršinu. Esu LTOK sporto medicinos ir antidopingo komisijos pirmininkas, todėl nuo olimpinės rinktinės reikalų visiškai nenutolau, bet dabar, kaip pats sakau, esu laisvasis agentas.

Neprivalau kaip anksčiau visokiuose tikrinimuose dalyvauti, būtinai veržtis į Europos ar pasaulio čempionatus. Dabar dirbu laisvu grafiku, žiūriu iš tų sportininkų, su kuriais bendradarbiauju, taško ir padedu jiems rengtis.

Kažin ar pavyktų rasti sportininką, kuris nevertintų sporto mediko darbo. Bet sportininkų premijų reglamentuotojai nesutaria, reikia ar nereikia iš premijos, skirtos atletui už pergalę, šiek tiek atriekti medikui. Ginčijamasi ir dėl priedų, pridedamų prie menko sporto medikų atlyginimo. Dėl ko kyla šie klausimai?

Jeigu pažiūrėtume į pasaulinę praktiką, pamatytume, kad su premijomis dažniausia nesielgiama taip, kaip yra pas mus. Jeigu sporto mediko atlygis priklauso nuo premijų, vadinasi, jis verčiamas siekti maksimaliausių rezultatų. Tai gal nėra visai etiška, nes medikas gali pasijusti stumiamas pabandyti ir nelegalių priemonių. Vakarų Europoje labai aiškiai suvokiama sporto mediko paskirtis. Tai nėra siekis gauti premijos dalį, bet turėti nuolatinį normalų atlygį, gerai atlikti patikėtą darbą ir dėl kitų dalykų nekvaršinti sau gal-

SPORTO MEDICINA

O priedai prie atlyginimo – čia jau, kaip aš sakau, Marijos žemės sindromas. Reikia nustoti kalbėti ir vieną kartą aiškiai pasakyti, ar sporto medikas reikalingas, ar nereikalingas. Štai ir viskas. Jeigu reikalingas, tada už darbą jam turi būti normaliai atlyginama, jeigu nereikalingas – tą reikia imti ir pasakyti.

Jūsų kolegė Kauno sporto medicinos centro vadovė Alma Kajėnienė šiemet į Europos jaunimo olimpinį festivalį vėl galėjo išvykti tik savo atostogų sąskaita. Tai kaip čia išeina – sporto medikas reikalingas ar nereikalingas?

Anksčiau niekas dėl to problemų nekeldavo, bet dabar įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią niekaip kitaip iš valstybinės įstaigos negali išvykti, tik pasiėmęs atostogų. Anksčiau būdavo supratimas, kad yra tokia profesija, ir tarpinstituciniu susitarimu būdavo sudaromos sąlygos medikui išvykti dirbti. Dabar tokio susitarimo nebeliko. Bet palaukit, jeigu aš vykstu į žaidynes atostogų sąskaita, tai tada aš jose ir atostogausiu.

Tai greičiau trukdymas nei pagalba sporto medikams ir kartu sportininkams. Čia kyla iš to paties – tiesiog reikia įvertinti ir pasakyti, reikia sporto mediko ar ne. Tai institucinis dalykas, sportininkams, treneriams tokių klausimų nekyla. Ir Vyriausybė turėtų pasakyti, ar ši struktūra reikalinga.

Jeigu taip, tada kiek ji reikalinga.

Apie kokią bendruomenę mes kalbame – kiek Lietuvoje yra profesionalių sporto medikų?

Mano žiniomis, sporto medicinos srityje dirba apie 60–70 žmonių, bet jų kvalifikacinis lygis labai skirtingas.

Jaunų žmonių yra nepakankamai.

Kita vertus, norint siekti aukštesnio lygmens, reikia turėti į ką lygiuotis ir matyti tam tikrus standartus.

Kiek jums prireikė laiko suburti pastarųjų metų olimpinėse, jaunimo žaidynėse dirbusią sporto medikų komandą? Ir koks jos tolesnis likimas?

Kol išsikristalizavo ir atsirinko tie žmonės, kurie tikrai gali dirbti komandoje, prireikė gero dešimtmečio. O kaip dabar bus – man sunku pasakyti.

Ar patartumėte jaunam specialistui rinktis sporto mediko kelią?

Kokiomis savybėmis jis turėtų pasižymėti?

Žiūrėkime labai paprastai. Jeigu tai būtų normaliai mokama specialybė – tada taip, siūlyčiau rinktis. Bet žiūrint iš tos pozicijos, kiek daug reikia įdėti, kad atsistotum ant kojų, – sakyčiau, ne.

Toks žmogus visų pirma turi suprasti, kas yra sportas, ir pageidautina, kad jis pats kažkada būtų bent jau pusiau profesionaliai sportavęs.

Broniaus Čekanausko nuotr.

vos. Premija – tai sportininko, trenerio skatinimas, o ne mediko.

Galbūt šiandienos sporto medicinos reiškiniams geriau suvokti sporto medikui reikia būti ne tik pačiam sportavusiam, bet ir savo organizmu išbandžiusiam dopingą – vieną didžiausių sporto rykščių? Ar esate ragavęs ar kitaip išbandęs kokių nors draudžiamųjų preparatų?

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas tas dopingas. Kartais į vieną krūvą suplakamos ir prie dopingo priskiriamos organizmui atsigauti padedančios, žmogaus kūno adaptaciją prie didelių krūvių gerinančios ir jo fizinį pajėgumą didinančios medžiagos.

Tai du skirtingi dalykai. Žmogaus galimybių didinimas senais metodais galimas, nieko nėra uždrausta, bet tai reikalauja žinių, pastangų, tyrimų ir panašiai, nes kiekvienas žmogus yra kitoks, todėl šios priemonės individualios. O dopinginės medžiagos – tai hormoniniai preparatai, psichostimuliatoriai ir panašios, suteikiančios greičio, ištvermės ir kitokių reikiamų savybių. Jos visos yra ne be šalutinio neigiamo poveikio. Čia nubrėžta labai aiški riba tarp to, kas galima, ir to, kas draudžiama. Profesionalus sportas yra galimybė siekti garbės, šlovės ir plius pinigų, todėl jis visada bus neatsiejamas nuo skandalų.

Dopingas man visiškai neįdomus.

Man įdomus žmogaus funkcinių galimybių didinimas, vadinkime, gyvenimiškomis priemonėmis, kaip mes galime savo kūną išnaudoti maksimaliai jį treniruodami ir veikdami leistinais metodais. O tabletės ar injekcinės priemonės mane domina mažiausiai.

Sporto medikai – kaip chemikai, savo galvose lyg mėgintuvėliuose maišantys įvairius sportininkams būtinus įveikti aklimatizacijos, adaptacijos, pakitusios aplinkos, temperatūros, oro drėgmės ir kitokius komponentus. Jeigu galvotumėte apie Tokijo vasaros olimpines žaidynes ir mūsų sportininkus, koks šio medicininio kokteilio komponentas būtų pagrindinis?

Nėra pagrindinio komponento. Tai mūsų mąstymo ribotumas. Mes manome, kad kažkokia stebuklinga pi-

Trumpas atokvėpis Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse

liulė viską išspręs. Bet tokios piliulės nėra. Yra veiksnių visuma, yra nenusakomų veiksnių – ir visiems jiems reikia ruoštis.

Ar jūsų gyvenimo kredo susijęs su darbu?

Susijęs. Mano profesija yra mano gyvenimo dalis. Tai neatsiejami dalykai.

Kitaip tariant, mano darbas yra mano hobis.

Dauguma sportininkų, sporto medikų yra idėjos žmonės, kuriems chaosas – turbūt ne pati geriausia aplinka dirbti?

Gyvenimas eina į priekį, reikia priimti taip, kaip yra. Gamta nemėgsta tuštumos, vieni išėjo, kiti ateis. O bus geriau ar blogiau – čia jau po kurio laiko galėsime analizuoti.

Mano profesija yra mano gyvenimo dalis. Tai neatsiejami dalykai. Kitaip tariant, mano darbas yra mano hobis.

Dalius Barkauskas

Sporto medikai jau turėtų pradėti ruoštis Tokijo vasaros žaidynėms, bet dabar vyraujančiame chaose šis pasiruošimas kažkur pasimeta. Bus matyti, kiek sportininkų pelnys teisę dalyvauti žaidynėse. Jeigu pradeda braškėti sistema, automatiškai gali nukentėti ir sportininkų gebėjimas parodyti maksimalų rezultatą. Matysime.

Aš žiūriu taip: pertvarka reikalinga tada, kai žinai, ko sieki. Pavyzdžiui, geresnio rezultato, racionalių sprendimų, turi modelį, o daryti vien tam, kad pažiūrėtum, kaip bus, nors visi gūžčioja pečiais ir nežino, kaip bus, – nėra logiška. Bet pas mus tas pats vyksta nuolat – chaosas švietimo, sveikatos apsaugos ir kitose sistemose. Toliau eksperimentuosime ir žiūrėsime.

OLIMPINĖ PANORAMA

11

MEDALIAI

Klaipėdiečių širdžių čempionai Taip Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pavadino pasaulio sunkiosios atletikos vicečempioną Aurimą Didžbalį ir jo trenerį Bronislavą Vyšniauską.

Marytė Marcinkevičiūtė

Alfredo Pliadžio nuotr.

Sutiktuvės Vilniaus oro uoste: A.Didžbalis su treneriu B.Vyšniausku

Jau tapo įprasta, kad per aukščiausio rango sunkiosios atletikos varžybas medalius Lietuvai pelno klaipėdietis Aurimas Didžbalis. 2014 m. pasaulio čempionate ir 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse jis buvo apdovanotas bronza, 2015 m. tapo Europos čempionu, o šiemet Senojo žemyno pirmenybėse pelnė bronzinį apdovanojimą.

Tradicija nebuvo pažeista ir per šių metų pasaulio čempionatą Anahaime (JAV). 26-erių klaipėdietis dvikovėje surinko 388 kg (rovimas 176 kg, stūmimas 212 kg) ir tarp 23 svorio kategorijos iki 94 kg sunkiaatlečių buvo antras. Iš viso čempionate dalyvavo 328 sunkiaatlečiai iš 68 valstybių (143 moterys ir 185 vyrai).

Svariausias pasirodymas Tai pats svariausias Lietuvos sunkiaatlečių pasirodymas pasaulio čempionatų istorijoje. Po rovimo rungties A.Didžbalis pasipuošė ir mažuoju bronzos medaliu. Iki asmeninio rekordo jam pritrūko 10 kg.

Pagal stūmimo veiksmo rezultatus lietuvis čempionate buvo ketvirtas. Aurimas neslėpė savo emocijų ir rado jėgų atlikti dar vaikystėje išmoktą akrobatinį triuką – salto, kuris pastaraisiais metais tapo jo vizitine kortele.

Sėkmingas klaipėdiečio pasirodymas leido Lietuvos komandai (be Aurimo, dalyvavo dar trys mūsų 12

OLIMPINĖ PANORAMA

sportininkai) pirmą kartą užimti 23 vietą, o vyrų medalių įskaitoje – tryliktą.

Su pergale A.Didžbalį pasveikino prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovės tikinimu, tapęs vicečempionu sunkiaatletis iškovojo Lietuvai garbę būti tarp stipriausių pasaulio šalių. Tai, pasak prezidentės, mūsų valstybę garsinanti ryžto, atkaklumo, ilgo ir nuoseklaus darbo pergalė.

Dėl Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos sankcijų už dopingo vartojimą čempionate nebuvo leista dalyvauti Rusijos, Kinijos, Kazachstano, Armėnijos, Azerbaidžano, Ukrainos, Baltarusijos, Turkijos ir Moldovos sportininkams. Nebuvo ir kelių A.Didžbalio varžovų, bet tai nesumenkina įspūdingo mūsų atleto pasirodymo.

Grįžęs namo pasaulio vicečempionas peršalo ir nekaip jautėsi. „Visa laimė, kad to pavyko išvengti vykstant į čempionatą, nes buvo ilgi skrydžiai.

Sugrįžus iš Amerikos man visada būna nelengva pirmoji savaitė. Pasaulio čempionatas Amerikoje, Hiustone, buvo surengtas ir 2015-aisiais. Tik tada buvo septynių ar aštuonių valandų skirtumas, o dabar – net dešimties. Bet mums užteko laiko aklimatizuotis“, – patikina Aurimas.

Praėjus vos porai dienų po kelionės iš JAV sportininkai jau liejo prakaitą salėje. Lietuvos sunkiosios

Dabar visi kalba apie dopingą, bet mažai apie narkomaniją, kuri plinta tarp jaunų sportininkų ir moksleivių. Ir su tuo kovojame: tikriname, aiškiname, kokia žala vartojant kvaišalus daroma organizmui.

Bronislavas Vyšniauskas

MEDALIAI

Pauliaus Matulevičiaus nuotr.

atletikos federacijos (LSAF) prezidentas ir rinktinės vyriausiasis treneris Bronislavas Vyšniauskas savo auklėtiniams neleido ilgiau ilsėtis. „Kaip galiu jiems leisti ilgiau miegoti ir ilsėtis, jeigu vienos varžybos veja kitas. Kai tu miegi, kiti treniruojasi. Jau po trijų mėnesių, balandį, vyks Europos čempionatas Tiranoje, Albanijoje. Po kiekvieno čempionato randame klaidų, jas analizuojame, taisome. Mažiausia klaidelė gali daug ką nulemti“, – sako rinktinės vyr. treneris.

Medalis svarbiau nei kilogramai Pasaulio vicečempiono treneris B.Vyšniauskas labiau vertina savo auklėtinio laimėtą sidabro medalį, nei pasiektą rezultatą. „Mes vykome kovoti dėl medalio, o ne dėl rezultato. Vyko taktinė kova“, – paaiškina treneris.

Jį nervina šnekos, esą sidabrą pavyko iškovoti todėl, kad dėl dopingo vartojimo čempionate nebuvo leista dalyvauti kelių šalių sunkiaatlečiams. „Aurimo svorio kategorijoje Rusijos sunkiaatlečiai jau kokius penkerius šešerius metus stipriausiems atletams nesudaro rimtesnės konkurencijos. Dalyvauja gerokai stipresnių šalių šios kategorijos atletai iš Irano, Lenkijos, Tailando. Tuščia vieta niekada nebūna.

Dabar visi kalba apie dopingą, bet mažai apie narkomaniją, kuri plinta tarp jaunų sportininkų ir moksleivių. Ir su tuo kovojame: tikriname, aiškiname, kokia žala vartojant kvaišalus daroma organizmui. Didelį aiškinamąjį darbą atlieka sunkiosios atletikos treneriai bei gydytojai. Ir galiu drąsiai pareikšti, kad jauni sportininkai tą supranta. Tarp tų, kurie šiandien kritikuoja, nemažai tokių, kurie, mano nuomone, patys vartojo dopingą, bet save jau pamiršo. Kritikuoti lengviausia.

O atsigauti padedančios priemonės, maisto papildai – ar ne dopingas? Visi treneriai ir medikai ieško būdų, kaip po didelių krūvių sportininkams padėti greičiau atsigauti. Tuoj negalėsime lašinių ir vištienos valgyti, nes kai kurie gyvuliai irgi šeriami stimuliuojamosiomis medžiagomis. Kaip kitaip per mėnesį užauginsi vištas? Mes su dopingu kovojame, sunkiojoje atletikoje nesitaikstoma su pažeidėjais“, – pabrėžia B.Vyšniauskas.

Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija neapsiriko, pasaulio čempionatą surengdama JAV. Jis buvo solidus, sklandus, išskyrus maitinimą. „Sumokėję didelius pinigus susidūrėme su maisto problema.

Kažkas netgi prasitarė, kad per pasaulio čempionatą buvo maitinama prasčiau nei tos šalies kalėjime.

Maistas sunkumų kilnotojams buvo juokingas, dėl jo tikrai gėda Amerikai. Tokio prasto maisto per pasaulio čempionatus gyvenime nėra buvę“, – stebisi LSAF prezidentas.

A.Didžbalio salto Anahaime

Reikės truputėlį laiko apsvarstyti, kodėl taip atsitiko. Neatsimenu, kad mano sportinėje biografijoje bent per tokio rango ar kitas tarptautines varžybas būtų kažkas panašaus nutikę. Man nebuvo kito kelio, kitos išeities. Pasilikti su 172 kg buvo rizikinga, neaišku, kaip viską būtų pasibaigę.

Ta rizika buvo paremta ir dideliu savęs išbandymu.

Tačiau jėgos parodė, kad gali, jeigu to nori ir tiki. Tai mane vedė į priekį, nenorėjau, kad būtų tokia varžybų baigtis“, – dabar sako Aurimas.

Jo treneris B.Vyšniauskas tuo stresiniu momentu tablečių nuo infarkto iš kišenės netraukė. Dabar jis šypsodamasis sako, kad nervus tenka raminti jau tada, kai sportininkai eina svertis. „Man daug kartų taip buvo gyvenime. Prisiminkime Sidnėjaus olimpines žaidynes, kai sūnaus Ramūno du bandymai irgi buvo nesėkmingi“, – primena treneris.

RIO 2016 BRONZA Pernai Rio de Žaneire bronzos medalį iškovojęs Aurimas Didžbalis tapo pirmuoju Lietuvos istorijoje sunkiaatlečiu, užkopusiu ant olimpinių žaidynių garbės pakylos.

Atgavęs jėgas ir gerai pailsėjęs Aurimas su treneriu dar kartą atidžiai peržiūrės pasaulio čempionato įrašą. Kaip pats sako, įrašą matė ne visa akimi, bet mano, kad iš techninės pusės viskas buvo gerai padaryta. „Kai nurims visos emocijos, reikės prisėsti ir ramiai išanalizuoti, nes pirmą savaitę po kelionės dar jautėme nuovargį. Tada bus viskas išgryninta, išsiaiškinsime, kur padariau klaidų“, – dėsto klaipėdietis.

Rizika pasiteisino A.Didžbaliui nesėkmingai susiklostė varžybų pradžia, kai jis du kartus neišrovė 172 kg svorio štangos. Trečiuoju mėginimu rizikavo padidinti svorį iki 176 kg ir sėkmingai jį įveikė.

Geriausi čempionato atletai Treneris B.Vyšniauskas tarp visų kategorijų sportininkų geriausiu šio čempionato sunkiaatlečiu įvardijo Aurimo varžovą, Rio de Žaneiro olimpinį čempioną 29-erių iranietį Sohrabį Moradį, kuris pasaulyje yra tvirtas lyderis. Taigi jo auklėtiniui čempionate teko kovoti su ypač rimtu varžovu.

„Kiekvienam čempionatui, rodos, rengiesi tolygiai, nori daug iškelti. Bet ne visada pavyksta viską sudėlioti taip, kad pasiektum norimą rezultatą. Dėl to, kad du bandymai buvo nesėkmingi, gal kažkiek kaltas jaudulys, gal eidamas ant pakylos išgirdau ne visus trenerio patarimus, kuriuos prisimenu lyg per miglą.

„Šiuo metu iranietis yra stipresnis už Aurimą. Per olimpines žaidynes jis buvo ne toks pajėgus, o dabar parodė galingą jėgą, pagerino pasaulio rekordą. Didžiuojuosi, kad svorio kategorija iki 94 kg pasaulyje yra viena stipriausių, kone prestižinė“, – džiūgauja rinktinės treneris.

OLIMPINĖ PANORAMA

13

MEDALIAI

Jo nuomone, kad ir koks būtų stiprus S.Moradis, jį nugalėti įmanoma. „Mes iki Tokijo olimpinių žaidynių turime laiko. Galvoje – daug minčių, idėjų. Šiame čempionate Aurimas tarp visų svorio kategorijų iš šimto reitinguojamų atletų parodė dešimtą rezultatą. Absoliučioje įskaitoje reitingų lentelėje jis yra dešimtas, o jo varžovas S.Moradis – antras“, – dėsto treneris.

Aurimas įsitikinęs, kad čempionate pats geriausias buvo ne S.Moradis (jo dvikovės rezultatas – 417 kg: rovimas 184 kg, stūmimas 233 kg), o kitas Rio čempionas gruzinas Laša Talachadze, rungtyniavęs per 105 kg svorio kategorijoje ir pagerinęs du pasaulio rekordus.

Nežada keisti kategorijos Nors tarp svorio kategorijos iki 94 kg varžovų kol kas dominuoja minėtas labai stiprus iranietis S.Moradis, nei pasaulio vicečempionas, nei jo treneris neketina keisti svorio kategorijos. Aurimas netgi pyktelėjęs sako, kad jis nėra kažkoks pastumdėlis. „Ir per Rio olimpines žaidynes, ir per pasaulio čempionatą mačiau, kaip svorius kelia iranietis. Mano norai, galimybės ir šansai tikrai nedraudžia jo aplenkti. Laiko tam yra“, – įsitikinęs Aurimas. Išgirdęs, kad taip pat mano ir jo treneris, Aurimas šypteli: „O! Bet mes nesame susitarę.“ Dabar pagrindinis sunkiaatlečio tikslas – Tokijo olimpinės žaidynės, kuriose jis norėtų bronzos medalį iškeisti į sidabro, o gal netgi į aukso. „Jau nuo kitų metų prasidės olimpinė atranka, kaupsime taškus. Pradėsime jausti Tokijo alsavimą. Laikas itin greitai bėga, nė nepastebėsime, kai visa mūsų sunkiosios atletikos delegacija bus ten“, – mintimis į priekį nubėga klaipėdietis.

A.Didžbalis, kuriam paklūsta ypač dideli svoriai, negali pasakyti, kur jo galimybių riba ir ar jo organizmas pajėgus atlaikyti tokius didelius svorius.

Laikas parodys, kada bus galima pranokti pasiektus rezultatus. „Noro tikrai yra. Stengsiuosi artėti prie tos ribos, kad ir kokia ji būtų“, – žada pasaulio vicečempionas.

Laukia naujos salės Aurimas su treneriu buvo gražiai pagerbti Klaipėdos miesto savivaldybėje. Miesto meras V.Grubliauskas abu pavadino klaipėdiečių širdžių čempionais, nes jie per pasaulio čempionatą atliko tikrą žygdarbį ir yra uostamiesčio ambasadoriai. Kaip Aurimas reaguoja į tokias mero liaupses, gal kur kas geriau būtų, jei uostamiestyje greičiau atsirastų nauja salė sunkiaatlečiams? „Kažkam esu tai sakęs, kad ne žodžiai, o darbai tėvynę puošia. Nieko skeptiško ir neigiamo negaliu atsakyti į šias liaupses, nes savo pergalėmis garsinu Klaipėdą, o mano triūsą įvertina miesto vadovai.

Bet mums ta salė reikalinga kaip vanduo ir oras.

Norime geresnių sąlygų, tada atitinkamai ir rezultatai bus geresni. Klaipėdiečiai stengiasi, kad salė būtų kuo greičiau pastatyta“, – sako Aurimas, kurio 14

OLIMPINĖ PANORAMA

Alfredo Pliadžio nuotr.

„Tai jaunas 23-ejų sunkiaatletis, laužantis visus nusistovėjusius sunkiosios atletikos stereotipus. Jis yra ypač galingas, pradėjo dominuoti 2015-aisiais ir nuo to laiko niekam neužleidžia nugalėtojų pakylos aukščiausiojo laiptelio“, – atkreipia dėmesį Aurimas.

Pasaulio vicečempioną Vilniuje sutiko ir mama

gyvenamoji vieta – Lietuvos sunkiaatlečių rinktinės sporto bazė – jam įaugusi į kraują.

Garsiam sunkiaatlečiui vienas iš prioritetų – tvirta šeima. „Tačiau kol kas man svarbiausia – sportas.

Negaliu pasakyti, kada kursiu šeimą, su šiuo klausimu susijusių artimų planų neturiu. Bet jeigu žengsiu tokį žingsnį, tikrai džiaugsiuosi. Pusantrų metų už mane jaunesnis brolis Robertas, šiuo metu gyvenantis Londone, turi sūnų, tai kartu juo pasidžiaugiame“, – pasakoja Aurimas.

Artėja gražiausios metų šventės. Sunkiaatlečių sporto bazė per šventes irgi kasmet pasipuošia eglute. Mūsų sunkiosios atletikos lyderis Kalėdas sutiks Marijampolėje su tėvais, o Naujuosius metus – su draugais Klaipėdoje. Į gimtinę pas tėvus jis grįžta retai, tik per didžiąsias šventes. „Jau esu klaipėdietis“, – šypteli Aurimas, jau penkis kartus išrinktas geriausiu Klaipėdos metų sportininku.

Jaunimas teikia vilčių Pasaulio čempionate dalyvavo dar trys Lietuvos sportininkai: Tomas Ličinchajus (22 vieta), Arnas Šidiškis (17) ir Deividas Jucius (19). B.Vyšniauskas gerai vertina jų rezultatus. Štai buvęs telšietis 18-metis D.Jucius, sveriantis 135 kg, beveik 10 kg pagerino savo asmeninį rekordą. „Tai – Lietuvos ateitis. Asmeninį rezultatą pagerino ir Tomas, o Arnas pakartojo savo geriausią rezultatą.

Džiaugiamės, kad Klaipėdoje turime sunkiaatlečių centrą. Tik apmaudu, kai Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, užuot pasidžiaugęs mūsų rezultatais, užkulisiuose kalba, kad mus reikia patikrinti. Lietuvos sporto vadovui reikėtų pas mus apsilankyti, pasižiūrėti, kaip mes gyvename, kartu paanalizuoti pasiektus rezultatus. O tos nepagrįstos užkulisinės kalbos – nesolidu ir mus žeidžia“, – sako B.Vyšniauskas.

Negaliu pasakyti, kada kursiu šeimą, su šiuo klausimu susijusių artimų planų neturiu.

Bet jeigu žengsiu tokį žingsnį, tikrai džiaugsiuosi.

Pusantrų metų už mane jaunesnis brolis Robertas, šiuo metu gyvenantis Londone, turi sūnų, tai kartu juo pasidžiaugiame.

Aurimas Didžbalis

SUKAKTIS

100

spalvingų žingsnių

Jau penkiolika metų leidžiamas žurnalas „Olimpinė panorama“ nuo pirmųjų dienų iki dabar, išėjus šimtajam jo numeriui, išliko objektyvus ir aktualus LTOK ir olimpinio sąjūdžio veiklos fiksuotojas. dr. Artūras Poviliūnas LTOK garbės prezidentas

Vlado Ščiavinsko nuotr.

Svajonė turėti savo leidinį, kuriame būtų skleidžiamos taurios olimpinės idėjos, visuomenė ir ypač jaunimas supažindinamas su geriausiais visų laikų Lietuvos sportininkais, pateikiamos ne tik gerosios sporto ypatybės, bet ir problemos, Olimpiniame komitete sklandė nuo pat LTOK atkūrimo pradžios.

Lėšų trūkumas šią idėją leido įgyvendinti tik 2003-iaisiais. Vykdomajame komitete nutarėme leisti ketvirtinį žurnalą „Olimpinė panorama“. Kas redaguos žurnalą, abejonių nekilo – tą turėtų daryti LTOK dirbantis žurnalistas Bronius Čekanauskas.

Jis su malonumu kibo į organizacinius žurnalo darbus, bet pageidavo, kad įžanginį žodį skaitytojams rašytų ne tik jis, bet ir aš, tuometis LTOK vadovas. Turėjau sutikti...

Redaktoriui buvo suteikta kūrybinė laisvė. Jis sutelkė puikią žurnalistų komandą, kuri rašė „Olimpinei panoramai“. Deja, nemažai iškilių sporto žurnalistų, rašytojų, istorikų, rašiusių į pirmąjį „Olimpinės panoramos“ numerį, jau anapus. Tai Aleksandras Krukauskas, Roma Grinbergienė, Pranas Rimša, Vytautas Gudelis, Gediminas Astrauskas... Keitėsi kartos, LTOK leidinyje pasirodė ir jaunesnių žurnalistų straipsnių. Rašė „Olimpinei panoramai“ ir R.Grinbergienės sūnus Marius, ir A.Krukausko sūnus Modestas.

meistrų nuotraukų. Kaip matau žurnalo metrikoje, ir kalbos tvarkytoja nepasikeitė – ta pati Inga Jarmalaitė-Necelienė. Ir redaktorius tas pats.

Jau penkiolika metų leidžiamas žurnalas (pastaruosius penkerius metus tai mėnesinis leidinys) remiasi ir, pavadinkime, senaisiais kadrais. Ir pirmame numeryje, ir šiame spausdinami Marytės Marcinkevičiūtės, Linos Daugėlaitės straipsniai. Fotografas irgi įprastai tas pats – Alfredas Pliadis, nors dažnai būna ir kitų fotografijos

Redaktorius prieš pateikdamas žurnalą spaustuvei dažnai man duodavo maketus pavartyti, bet pastabų neturėjau. Vienintelį kartą paprašiau, kad nedėtų į žurnalą tiek daug mano nuotraukų, nes kai kam atrodė, jog Olimpinis komitetas – tai Poviliūnas.

Redaktorius sutiko, bet šypsodamasis pasakė, kad jis fiksuoja LTOK istori-

Sveikinu visą Lietuvos olimpinę šeimą, sporto žurnalistus, visus tuos, kurie kuria „Olimpinę panoramą“, ir žurnalo skaitytojus su gražiu šimtuku.

Šia A.Poviliūno nuotrauka buvo iliustruotas jo žodis skaitytojams pirmame „Olimpinės panoramos“ numeryje

ją. Toks žurnalas, visų pirma kaip LTOK ir olimpinio sąjūdžio veiklos fiksuotojas, išliko iki šių dienų.

Sveikinu visą Lietuvos olimpinę šeimą, sporto žurnalistus, visus tuos, kurie kuria „Olimpinę panoramą“, ir žurnalo skaitytojus su gražiu šimtuku.

Baigdamas noriu palinkėti linksmų Kalėdų ir Lietuvos sportui sėkmingų olimpinių metų! Taip pat visiems Lietuvos žmonėms – gražiai paminėti šimtąsias valstybės atkūrimo metines!

OLIMPINĖ PANORAMA

15

SUKAKTIS

Žurnalas turi savo veidą „Ateina į pašto dėžutę. Kiti tik sąskaitas gauna, o aš dar ir žurnalą“, – juokiasi olimpinė plaukimo čempionė, LTOK vykdomojo komiteto narė Lina Kačiušytė.

Lina Daugėlaitė

Šių žmonių mintys – apie tai, kaip žurnalas keitėsi per penkiolika metų, ko jame pasigenda ir kas džiugina.

Manto Marcinkevičiaus nuotr.

L.Kačiušytė tvirtina, kad ji drauge su mama ir bičiuliais džiaugiasi galėdama skaityti spausdintą „Olimpinę panoramą“, ir juokauja dėl to besijaučianti tarsi privilegijuota. Žurnalo reikalingumu neabejoja ir nuolatiniai jo skaitytojai – profesoriai Algirdas Raslanas bei Kęstas Miškinis, kurių abiejų rašinius galima rasti pirmame „Olimpinės panoramos“ numeryje.

Tąkart A.Raslanas drauge su LTOK darbuotoju Kaziu Steponavičiumi gvildeno pasirengimo Atėnų olimpinėms žaidynėms aktualijas, o K.Miškinis narpliojo trenerio psichologiją.

Nuo mažens ugdomi „Olimpinės panoramos“ skaitytojai

Kiek aš atsimenu „Olimpinę panoramą“, tiek ją ir skaitau. Kai gaunu, būna labai gerai. Ateina į pašto dėžutę. Kiti tik sąskaitas gauna, o aš dar ir žurnalą. Ir mano mama jį gauna, skaito, ir tie draugai, kurie gauna, džiaugiasi ir skaito.

LINA KAčiušytė

olimpinė čempionė, LTOK vykdomojo komiteto narė, Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė

16

OLIMPINĖ PANORAMA

Man atrodo, kad toks žurnalas reikalingas, jis šviečia žmones. Bet gal leidinys turėtų būti labiau prieinamas, nors dabar internete visko galima rasti. Bet man geriau rankose turėti, nei internete skaityti, nors aš kai įlendu į internetą, tai pusę dienos galiu ten prabūti. Galbūt žurnalas turėtų būti labiau skirtas plačiajai visuomenei ir tiems žmonėms, kurie iš viso nieko apie sportą nežino, tik apie krepšinį šiek tiek. Ir platinimas paprastesnis galėtų būti.

Ko pasigendu?

Norėtųsi daugiau informacijos apie pasaulinio lygio užsienio sporto žvaigždes. Gerai, kad rašoma apie mūsų sporto legendas, bet norisi ir naujienų iš pasaulio.

Žurnalas man atrodo vis prašmatnesnis. Norėtųsi tokio, kurį mielai skaitytų jaunimas. Mano nuomone, dabar jis skirtas greičiau specialistams bei plačiajai visuomenei.

sienio sporto žvaigždes. Gerai, kad rašoma apie mūsų sporto legendas, bet norisi ir naujienų iš pasaulio. Kadangi žurnalas mėnesinis, gal būtų sunkiau pateikti operatyvesnių naujienų. Vis dėlto, mano manymu, reikia žvelgti plačiau – ne tik apie Lietuvos sportą rašyti.

Ko pasigendu? Norėtųsi daugiau informacijos apie pasaulinio lygio už-

Be to, mano nuomone, yra per daug krepšinio...

SUKAKTIS

žinios leidinio gale apie įvairius renginius, įvykius irgi geros, nors, mano nuomone, svarbiau, kad tokia informacija būtų pateikiama elektroninėje erdvėje.

Dar vienas svarbus dalykas – spausdinama daug kokybiškų nuotraukų.

Daug jaunų žmonių, daug šypsenų, kuriančių gerą aurą.

ALGIRDAS RASLANAS

Prof. habil. dr., Lietuvos edukologijos universiteto Kūno kultūros teorijos ir sveikatos ugdymo katedros vedėjas, Nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas, Tarptautinės irklavimo federacijos vykdomosios tarybos narys

Peržvelgiu visą žurnalą – mane ir įvadinis prezidentės žodis domina, ir pateikta informacija iš pasaulio. Štai neseniai buvo prisimintos Barselonos olimpinės žaidynės, supažindinama su pasirengimu Tokijo žaidynėms, atskiromis sporto šakomis – tokia informacija labai reikalinga. Matyt, artimiausiu metu bus pristatyti žiemos sporto šakų olimpiečiai. Žurnalas turi savo veidą – svarbu, kad jis yra išskirtinis. Antras svarbus dalykas, kad jis leidžiamas nemažu tiražu – 4 tūkst. egzempliorių, tad jo sklaida didelė. Trečia, informacija susieta su olimpinėmis vertybėmis, olimpinėmis idėjomis, naujovėmis – su tuo, kas vyksta pasaulyje, Europoje, Lietuvoje, Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete. Tai vienintelis žurnalas Lietuvoje, pateikiantis tokią koncentruotą ir įdomią informaciją.

Bėgant metams jis tapo dinamiškesnis. Pastaruoju metu žurnale gausu žinių apie tokius renginius, kaip Olimpinės dienos, festivaliai ar įvairūs projektai, konferencijos, seminarai.

Tai sveikintina naujovė, gerokai praplečianti ligtolinę informaciją.

Kartkartėmis spausdinama istorinių straipsnių. Tai irgi sveikintinas dalykas, nes vienas olimpinių tikslų – istorijos nagrinėjimas. Koncentruotos

Ko trūksta? Kadangi visi esame labai užsiėmę ir paskendę savo reikaluose, gal reikėtų tam tikros įvykių chronologijos. Kalbu apie įvykius nuo kokių 1990 metų. Štai dabar buvo prisimintos Barselonos olimpinės žaidynės, paskui gal bus prisiminta Atlanta, dar vėliau – Sidnėjus. Grįžimas atgal ne į 1924 m. istoriją (nors paralelė su 1928 m. vieninteliais Lietuvos sportininkais, startavusiais žiemos olimpinėse žaidynėse, prieš Pjongčango žaidynes būtų graži), bet jau į nepriklausomos Lietuvos įvykius būtų labai svarbus. Taigi pageidaučiau chronologijos, kaip rutuliojosi olimpinis judėjimas nuo nepriklausomybės atkūrimo, nes mes primirštame,

Pastaruoju metu žurnale gausu žinių apie tokius renginius, kaip Olimpinės dienos, festivaliai ar įvairūs projektai, konferencijos, seminarai. Tai sveikintina naujovė, gerokai praplečianti ligtolinę informaciją. o jaunoji karta nebežino istorijos, to, kas vyko visai neseniai.

Bent jau aš dar norėčiau rimtesnių straipsnių, kuriuose būtų nagrinėjami sporto strategijos, sporto filosofijos, sporto psichologijos klausimai.

Išsamesnių, besiremiančių mokslinių tyrimų duomenimis. Per Olimpinės dienos ir kitų renginių prizmę paliesčiau žmonių sveikatinimo idėjų prasmę. Šiomis temomis galima kalbėti ir su buvusiais rimtais sportininkais, olimpiniais čempionais: kaip jie dabar gyvena, kaip prisižiūri. Tai būtų geras pavyzdys jaunimui.

100 LEIDINYS

„Olimpinei panoramai“ – jau penkiolika metų. 2003–2012 m. žurnalas pasirodydavo keturis kartus per metus. Nuo 2013-ųjų leidinys tapo mėnesinis. Taip ir susidarė žurnalų šimtukas.

Kęstas miškinis

Prof. habil. dr., daugelio knygų autorius, mokslininkas, pedagogas, Lietuvos olimpinės akademijos akademikas

„Olimpinė panorama“ – solidus žurnalas. Negaliu išskirti kažkokių straipsnių – visi geri. Man labai patinka žurnalas, nes kokybiški straipsniai, jie nėra labai ilgi, bet konkretūs. Žurnalas spausdinamas ant gero popieriaus, geros nuotraukos. Galėtų būti dar koks puslapis, skirtas einamiesiems sporto reikalams.

OLIMPINĖ PANORAMA

17

LEGENDa

Didžiausias turtas – šeima „Nuo vaikystės svajojau užsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlius ir pagaliau ši mano svajonė išsipildė. Esu labai laimingas“, – neslepia olimpinis čempionas Darius Kasparaitis, gimtosios šalies nacionalinėje komandoje debiutavęs būdamas 45-erių.

Paulius Matulevičius Alfredo Pliadžio nuotr.

D.Kasparaičio debiutas Lietuvos rinktinėje

Garsiausias visų laikų lietuvis ledo ritulininkas lapkričio mėnesį Klaipėdoje vykusiame keturių komandų „CROWNS Baltic Challenge cup 2017“ turnyre pirmą kartą per savo karjerą oficialiose rungtynėse užsivilko Lietuvos rinktinės marškinėlius. „Kai grojo Lietuvos himną, bandžiau sulaikyti ašaras... Ilgai laukiau šio debiuto. Lietuvos himną mokėjau jau 1991 metais, bet nebuvo progos man jo sugiedoti. Pagaliau išaušo ta diena. Įspūdis išties geras. O kai įmušiau įvartį, net suvirpėjo širdis. Nežinojau, kaip džiaugtis, net nukritau.

Buvo malonu ir sykiu labai juokinga.

Nors dabar gyvenu Majamyje, bet žinau, kad mano venomis teka lietuviškas kraujas, ir visada pabrėžiu, kad esu lietuvis“, – sako Lietuvos rinktinės kapitonu išrinktas D.Kasparaitis.

Su jungtine komanda ir Rusijos rinktine visų spalvų olimpinius medalius iškovojęs lietuvis, žibėjęs stipriausios pasaulio ledo ritulio lygos NHL arenose, net ir sulaukęs 45-erių meistriškumo neprarado.

18

OLIMPINĖ PANORAMA

Tą jis įrodė ir dvikovoje su Estijos ekipa, kai debiutuodamas rinktinėje ne tik atliko du rezultatyvius perdavimus, bet ir 41-ą susitikimo minutę sugebėjo įmušti įvartį bei padėjo rinktinei laimėti 7:2. Klaipėdoje mūsų šalies komanda dar įveikė Ukrainos jaunimo rinktinę, bet pralaimėjo geriausiems Latvijos klubų ledo ritulininkams. Šie metai D.Kasparaičiui ypatingi ne tik dėl debiuto Lietuvos rinktinėje.

Gegužę jis su žmona, buvusia Švedijos krepšininke Lisa Carrol susilaukė sūnaus Parkerio. Iš pirmosios santuokos D.Kasparaitis turi dukrą Elizabeth Marią, o su L.Carrol dar augina dvynes Liv ir Lilly bei sūnus Marley Joną ir Milesą Adamą. Šeima įsikūrusi Majamyje, JAV. Esate šešių vaikų tėvas. Kokia jūsų įprasta dienotvarkė?

Mano šeima labai linksma. Vaikai neleidžia liūdėti. Kasdien keliuosi 5.30 val., kartu papusryčiaujame ir pats išvežioju vaikus po darželius, mokyklas.

Tris kartus per savaitę vykstu su drau-

gais pažaisti ledo ritulį. Esu įkūręs nekilnojamojo turto ir statybų verslą, tad kasdien vykstu į biurą padirbėti. Vėliau parsivežu vaikus iš darželių ir mokyklų ir su jais užsiimu. Liūdėti ar gulėti prieš saulę Majamio pliaže nėra kada. Žmona Lisa turi savo vaikiškų rūbų liniją. Būna, kad dviem ar trims savaitėms išvyksta į Švediją ir aš lieku vienas su vaikais, bet puikiai susitvarkau. Man leisti laiką su vaikais – vienas malonumas.

Vyriausioji mano duktė dvidešimtmetė Elizabeth Maria gyvena netoli manęs, Majamyje, todėl kartais padeda prižiūrėti mažuosius.

Po kiekvienų rungtynių Klaipėdoje būriavosi minios vaikų, norinčių su jumis nusifotografuoti, pabendrauti ir gauti autografą. Nė vienam neatsakėte. Net ir tada, kai jus komandos atstovai kvietė į rūbinę, į pasitarimą. Kodėl?

Patikėkite, gyvenime buvo visko. Buvo laikai, kai puikavausi ir gatvėmis važinėjausi su „Ferrari“, „Bentley“ ir kitais

TRENERIS

prabangiais automobiliais. Įsivaizdavau, kad esu kietas. Bet gyvenimas parodė, kad brangūs automobiliai, didžiulės pinigų krūvos laimės nesuteikia, tik įsivaizdavimą, kad esi laimingas. Visų pirma reikia būti žmogiškam, nuoširdžiam ir paprastam, tada ir gyvenime sekasi kur kas labiau.

Dabar, kai turiu mylimą ir mane mylinčią šeimą, suprantu, kas yra tikroji laimė. Visada svajojau apie darnią, artimą šeimą ir dabar tokią turiu. Nuostabus jausmas. Tą linkėčiau patirti kiekvienam. To, ką turiu, nenusipirksi už jokius pinigus. Aš matau daug draugų, kurie turi milijonus, bet yra nelaimingi. Priežastis paprasta: jie nesimėgauja gyvenimu, o turi tik vieną užduotį – uždirbti dar daugiau pinigų.

Aš gaunu gyvenimo „kaifą“ iš paprastų dalykų: iš saulės, vaikų, iš dvasinių dalykų, o ne iš pinigų.

Apie bendravimą su vaikais ir parašų dalijimą galiu pasakyti tiek, kad niekada nesupratau tų sportininkų, kurie užriečia nosį, nenori duoti autografo ar nusifotografuoti su gerbėjais. Tai mūsų darbo dalis. Aš visada tai darau su malonumu.

Niekada nepamiršiu, kaip vaikystėje Elektrėnų sanatorijoje olimpinis krepšinio čempionas Modestas Paulauskas padovanojo savo knygą, joje užrašė „Dariui nuo Modesto Paulausko“ ir palinkėjo sėkmės sporte. Man tai buvo kažkas iš fantastikos srities.

Iš laimės skrajojau padebesiais. Suprantu, kad vaikams panašūs dalykai labai svarbūs.

Esate minėjęs, kad nuo mažens visada norite būti pirmas ir tai kartais netgi atsisuka prieš jus – susierzinate ar net į darbą paleidžiate kumščius. Juk NHL pirmenybėse garsėjote kaip mušeika. Gal dabar, kai turite vaikams rodyti deramą pavyzdį, jau tapote ramesnis?

Stengiuosi toks būti, bet ne visada pavyksta (juokiasi). Kartais ir dabar, kai su draugais žaidžiu ledo ritulį, pagaunu save tokiose situacijose, kad įsiplieskia konfliktas. Kartais reikėtų ir patylėti, nes prikalbu nesąmonių.

Toks jau esu – visada noriu būti pirmas. Niekada nenoriu pralaimėti. Nuo vaikystės savo emocijas išliedavau ant ledo – prispausdavau varžovą prie borto. Dabar pastebiu, kad ir viena mano dukra, lankanti ledo ritulį, per treniruotes mėgsta stumdyti berniukus, būna gana agresyvi. Aš jai aiškinu, kad taip daryti negalima, o ji atsako: „Kitaip ledo ritulį žaisti neįdomu.“ Kovotojo ir laimėtojo charakteris man nuo vaikystės įaugęs į kraują. Pame-

D.Kasparaitis su visais savo vaikais

nu, kai buvau vaikas, atėjusi į kambarį mama paklausė, ko aš verkiu, kas nutiko. O aš verkiau dėl to, kad pralaimėjo mano palaikoma komanda.

jos nemoku. Atėjau į mokyklą, o man sako:„Sėsk į galą ir tyliai sėdėk, mes tau parašysime teigiamą pažymį.“ Tėvynės ir lietuvių kalbos ilgesys buvo didžiulis.

Prisiminkite savo sportinio kelio pradžią. Pamenate pirmąją treniruotę?

Kai kurie žmonės ir dabar šneka, kad aš neva išdaviau Lietuvą ir atstovavau Rusijai, tačiau Lietuvoje man tokių galimybių žaisti aukščiausio lygio ledo ritulį ir vėliau atstovauti olimpiadose nebuvo, tad, manau, tą patį būtų padaręs bet kuris vaikas, bet kuris sportininkas, į sportą žvelgiantis profesionaliai. Aš visada kartoju ir kartosiu: esu lietuvis ir toks liksiu iki gyvenimo pabaigos.

Į mokyklą atėjo treneris Aleksejus Nikiforovas ir pakvietė mus sportuoti.

Aš pats pirmas nuėjau į treniruotes.

Vasarą treniruodavomės ant žemės, žaisdavome futbolą. Kai pirmą kartą reikėjo lipti ant ledo, maniau, kad bus sunku ir tuoj pat nugriūsiu, bet nieko panašaus – iškart gerai sekėsi čiuožti.

Treniravausi išties kantriai, buvau užsispyręs – vaikystėje ant ledo praleisdavau vos ne visą dieną. Net naktimis ledas sapnuodavosi.

Kas norėjo, galėjo ateiti į treniruotes prieš pamokas – nuo septintos ryto.

Spėkite, ar daug vaikų susirinkdavo?

Ateidavau tik aš ir Dainius Bauba.

Mes tarpusavyje konkuruodavome ir vienas kitą stumdavome į priekį. Patikėkite, keltis anksti ryte būdavo labai sudėtinga, kartais pagalvodavau, gal verčiau neisiu, pamiegosiu, bet sukąsdavau dantis ir lėkdavau į treniruotes.

Mąstydavau: „Kaip čia praleisiu treniruotę, juk Dainius ateis ir bus už mane geresnis.“ Pamenu, buvo labai skaudu, kai jį anksčiau nei mane pakvietė į žinomą Kijevo komandą. Tada aš su dar didesniu pykčiu ir užsivedimu treniravausi ir siekiau savo tikslų.

Vos keturiolikos išvykote treniruotis į Rusiją, būdamas šešiolikos jau žaidėte SSRS aukščiausiosios lygos Maskvos „Dinamo“ komandoje.

Kaip jums, tada dar paaugliui, pavyko ten adaptuotis?

Oi, iš pradžių buvo labai sunku. Aš maniau, kad gerai moku rusų kalbą, bet nuvykęs į Rusiją supratau, kad beveik

Gal ateityje planuojate grįžti gyventi į gimtuosius Elektrėnus?

Aš gyvenime jau esu pasimokęs ir niekada nesakau „niekada“. Bet dabar mano namai yra ten, kur gyvena mano šeima. Dabar esame Majamyje, o kur gyvensime ateityje – bus matyti.

Gyvenimas juda į priekį ir vis keičiasi.

Niekada nieko negali žinoti.

Kalbant apie Lietuvą, labai norėčiau atstovauti savo gimtajai šaliai kitų metų balandžio mėnesį Kaune vyksiančiame pasaulio čempionato pirmos grupės B diviziono turnyre. Bet noriu ne šiaip žaisti, o būti tarp geriausių žaidėjų. Jei iki to laiko pavyks pasiekti gerą sportinę formą ir jei manęs rinktinei reikės, tada žaisiu. Visada siekiu būti pirmas, nesvarbu, kad man jau 45 metai. Širdyje jaučiuosi lyg jaunuolis, tik kai pažiūriu į veidrodį suprantu, kad man jau nebe dvidešimt.

Su žmona Lisa

Visada svajojau apie darnią, artimą šeimą ir dabar tokią turiu.

Nuostabus jausmas. Tą linkėčiau patirti kiekvienam.

TO, ką turiu, nenusipirksi už jokius pinigus.

DARIUS KASPArAITIS

Elektrėnuose esu įkūręs savo vardo ledo ritulio mokyklą, kiek galiu, stengiuosi padėti Lietuvos ledo rituliui.

Visa tai darau iš širdies, be jokios naudos sau. Jei iš šios mokyklos išaugs bent vienas NHL lygio žaidėjas – bus puiku. Juk kuo daugiau lietuvių žais NHL, tuo daugiau užsienio šalių atstovų sužinos apie Lietuvą.

OLIMPINĖ PANORAMA

19

Kalėdų karavanas

Po Kalėdų atnaujins sporto sales Šiemet, sulaukęs pilnametystės, Kalėdų karavanas kėlėsi į socialinių tinklų erdvę, o kalėdines dovanas ruošė ne tik mokykloms, bet ir įmonėms bei pavieniams asmenims.

Aštuonioliktojo Kalėdų karavano, kurį šiemet rengia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir bendrovė „Coca-Cola HBC Lietuva“, dovanas gaus dvi Lietuvos mokymo įstaigos. Vienai atiteks 4000 eurų čekis, skirtas mokyklos sporto infrastruktūrai atnaujinti, kitai 1000 eurų čekis ir Kalėdų karavano dovanų dėžė. Joje – sporto inventorius, kurį tradiciškai dovanoja olimpiečiai, visuomenė, LTOK partneriai.

Du slidinėjimo treniruoklius „SkiErg“ laimės įmonių kolektyvai, o visi „LTeam“ „Facebook“ paskyros gerbėjai pretenduos į dešimt solidžių dovanų, pavyzdžiui, į artėjančių Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių Lietuvos rinktinės nario aprangos komplektą.

20

OLIMPINĖ PANORAMA

Kam atiteks čekiai, sporto inventorius, partnerių dovanos, paaiškėjo „LTeam“ „Facebook“ paskyroje vykusios tiesioginės transliacijos metu gruodžio 20 d.

Mokyklų atstovai buvo kviečiami pasidalyti remonto laukiančių sporto salių nuotraukomis ir trumpais aprašymais, ko reikia jų sporto infrastruktūrai gerinti.

„Tikimės, kad mūsų pagalba atnaujinant mokyklų sporto sales, įsigyjant reikalingą inventorių paskatins vaikus sportuoti, jie bus sveikesni, savarankiškesni, per sportą pažins olimpines vertybes. Ką gali žinoti, gal ta parama vieną dieną padės užauginti naują čempioną, o ką jau kalbėti apie naudą, kurią gaus pačios miestelių bendruomenės“, – sako LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

„Džiaugiamės, kad prisidėsime prie dviejų Lietuvos mokyklų sporto salių atnaujinimo ir taip suteiksime daugiau galimybių moksleiviams sportuoti kokybiškai. Dažnai miestelių mokyklos tampa visų miestelio gyventojų susibūrimo vieta įvairiausiomis progomis, taip pat ir kalėdiniu metu. Todėl esame tikri, kad Kalėdų karavano dovana – galimybė atnaujinti mokyklos sporto salę – prisidės ir prie bendruomeniškumo stiprinimo“, – įsitikinusi Gabrielė Šerėnienė, bendrovės „Coca-Cola HBC Lietuva“ viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovė.

Dalyvauti projekte galėjo visos Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokosi ne jaunesni nei 12 metų mokiniai.

PULSAS

Elektroninis sportas artėja prie žaidynių Tarptautinis olimpinis komitetas oficialiai paskelbė sensacingą žinią, kad svarstoma elektroninį sportą įtraukti į būsimas olimpines žaidynes.

Sparčiai populiarėjantys konkurenciniai vaizdo žaidimai tapo viena iš daugelio temų, aptartų per šeštąjį aukščiausio lygio olimpinių vadovų susitikimą, vykusį Lozanoje, Šveicarijoje. Svarstyta, kaip būtų galima įtraukti elektroninius žaidimus į olimpinių žaidynių programą. Šiais metais 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių organizacinis komitetas patvirtino, kad yra pasirengęs diskutuoti su TOK dėl elektroninio sporto įtraukimo į žaidynių programą. Savo ruožtu TOK pranešime tvirtinama, kad el. sportas gali tapti platforma, skatinančia prisidėti prie olimpinio judėjimo, ir pabrėžiama, jog toks el. sportas turi neprieštarauti olimpinėms vertybėms.

TOK sutiko, kad el. sporto populiarumas reikšmingai didėja, ypač tarp įvairių šalių jaunimo, bet taip pat pareiškė, jog būtina įsteigti organizaciją, kuri garantuotų el. sporto atitiktį olimpinio judėjimo taisyklėms ir nuostatoms dėl antidopingo, lažybų, manipuliavimo rezultatais ir kitų susijusių klausimų.

Nors olimpinio sąjūdžio vadovas Thomas Bachas neseniai sakė, kad vaizdo žaidimai siejasi su smurtu, sprogimais ir žudynėmis, vis dėlto TOK pranešime minima, kad konkurencinės el. sporto šakos galėtų būti laikomos sportine veikla, o jose dalyvaujantys žaidėjai joms rengtųsi ir treniruotųsi taip pat intensyviai, kaip ir tradicinėms sporto šakoms atstovaujantys atletai.

2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių programa bus pradėta svarstyti 2019-aisiais. Galutinis sprendimas, kokių naujų sporto šakų ar rungčių jose pamatysime, bus paskelbtas po 2020 m.

Tokijo olimpinių žaidynių.

Pjongčange –

be Rusijos komandos Rusijos sportininkai 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse galės dalyvauti tik kaip neutralūs atletai. Apie Rusijai skirtas sankcijas gruodžio 5-osios vakarą paskelbė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas.

Rusijos sportininkai Pjongčange galės varžytis su olimpine vėliava, o jiems laimėjus skambės olimpinis himnas.

praeityje bausti dėl dopingo vartojimo.

Olimpiniais kelialapiais galės pasinaudoti tik specialius asmeninius kvietimus gavę Rusijos sportininkai. Tokį sprendimą bendru sutarimu priėmė Lozanoje posėdžiavęs TOK vykdomasis komitetas. Formaliai buvo suspenduotas Rusijos olimpinis komitetas, bet atskiriems sportininkams bus leidžiama dalyvauti Pjongčango žiemos žaidynėse. Jie turės įveikti ne tik įprastą atranką, bet ir specialios komisijos patikrą, negalės būti

TOK sprendimas nėra netikėtas, nors griežtesnis, nei laukta. Komentuodamas jį T.Bachas teigė, kad Rusija sankcijų sulaukė dėl manipuliavimo dopingo kontrole, ypač per 2014 m. Sočio žiemos olimpines žaidynes.

Sportininkai negalės vilkėti nacionalinių spalvų aprangos, jų pelnyti medaliai nebus priskiriami Rusijai apdovanojimus laimėjusių valstybių įskaitoje, atidarymo ceremonijoje nebus nešama Rusijos vėliava, o šios šalies oficialūs asmenys negalės būti akredituoti žaidynėse.

Kremlius pritarė asmeninius kvietimus gavusių Rusijos sportininkų norui dalyvauti Pjongčango žaidynėse su olimpine vėliava.

LTOK: kova su dopingu turi būti negailestinga Lietuvos tautinis olimpinis komitetas vienareikšmiškai palaiko pasaulio sporto bendruomenės kovą su dopingu, o pats Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimas dėl Rusijos nebuvo netikėtas. „Kitokio sprendimo ir būti negalėjo.

Kova su dopingu turi būti ryžtinga ir be išimčių. Visapusiškai palaikome TOK sprendimą, o ar Rusijos atletų vis dėlto išvysime žaidynėse, priklausys tik nuo pačios Rusijos“, – sakė Ieva Kutkaitė,

LTOK atstovė ryšiams su visuomene.

Tai, kad Rusijai uždrausta dalyvauti olimpinėse žaidynėse, yra ne kas kita, o labai aiški pasaulinio olimpinio judėjimo žinia, sakanti „dopingui – ne“ viso pasaulio sportininkams be jokių išimčių. „Rusija turės išmokti šią pamoką, dėl kurios labiausiai nukentėjo jos sportininkai, ir padaryti atitinkamas išvadas“, – pridūrė LTOK atstovė.

OLIMPINĖ PANORAMA

21

22

OLIMPINÄ– PANORAMA

Pamąstymai

Asmenybės tobulėjimo ABC Esu gan kritiškas asmenybės tobulinimo instruktorių atžvilgiu.

Ne dėl to, kad būčiau pesimistas ir netikėčiau kiekviename asmenyje glūdinčio potencialo išlaisvinimo galimybėmis.

Dainius Genys VDU sociologas

Juk „koučingas“ kilęs iš angliško žodžio „coaching“, reiškiančio instruktavimą, treniravimą ir atėjusio būtent iš sporto. Ugdomojo vadovavimo specialistai, arba asmenybės tobulinimo instruktoriai, iki šiol linkę naudotis paralelėmis su sportu, nes neretai prisistato kaip gyvenimo treneriai arba vedliai, kurie parengia gyvenimo staigmenoms ir įvairovei. Bet grįžkime prie sporto.

Jau kuris laikas galime stebėti platėjančią sporto sampratą. Ir nors Lietuvoje dėl jau ne kartą aprašytų istorinių priežasčių ji niekada nebuvo itin susiaurinta, vis dėlto regime naujai atrandamą sporto potencialą. Vien LTOK per pastarąjį mėnesį ne kartą tiesė pagalbos ranką olimpinio sąjūdžio dalyviams: surengė ar prisidėjo rengdamas įvairias konferencijas, forumus ar mokymus, pavyzdžiui, „Moterų lyderystės stiprinimas Europoje“, TOK sportininkų mokymai, „LTeam“ konferencija „Sporto ateitis ir aktualijos“, „Olimpizmas – vertybių ugdymui“ ir kt.

Informacijos pertekliaus laikmečio tendencija akivaizdi – treniruoti tinkamas treniravimosi nuostatas. Šiuo požiūriu sporto ir ugdomojo vadovavimo nuostatos panašios – mokyti požiūrio į gyvenimą. Ne ką daryti konkrečiu atveju (kad nereikėtų skambinti naktį treneriui ir klausti, kaip atlikti pratimą), bet turėti supratimą ir gebėjimų pačiam spręsti problemas. Šiandien, kai beveik nėra jokių techninių sportininkų rengimo paslapčių, konkurencinis pranašumas slypi visumoje. O visuma susideda iš detalių. Fokusuojamasi ne tik į

Vytauto Dranginio nuotr.

Veikiau priešingai. Matyt, esu per didelis optimistas, nes tikiu, kad reikiamoms savybėms atsiskleisti papildomos pagalbos nereikia. Bent jau tokios agresyvios, kokią ją siūlo ugdomojo vadovavimo („koučingo“) treneriai. Ir sportas čia nepamainomas pagalbininkas.

gebėjimą atlikti, bet ir į pojūtį, kada kokio atlikimo reikia. Itin stiprioje konkurencinėje aplinkoje vis dažniau regime ne tiek technikos ar galios lemtį, kiek vaizduotės pranašumą – tiek parenkant strategiją, tiek gebant vaizdingai ją pateikti.

Kalbant edukologų terminais, sportas padeda ugdyti tarpdalykinius gebėjimus, tokius, kurie pasitarnauja įvairiose srityse, pavyzdžiui, atkaklumą, dėmesingumą detalėms, nuoseklumą, pastabumą. Sportas skatina išbandyti save ir plėsti individualių galimybių ribas. Grūdinti charakterį.

Sportas ne tik suteikia progą išmėginti, bet ir padeda ugdyti individualius taktikos įgūdžius. O ką jau kalbėti apie psichologinius aspektus, kurių reikšmė vis didėja. Nesvarbu, ar kalbėsime apie profesionalųjį, ar apie mėgėjų sportą.

Ko gero, patraukliausia sporto ypatybė ta, kad viso to galima mokytis kiekvienam priimtiniausiu būdu – renkantis mėgstamą sporto šaką. Žinoma, neretai sportas traktuojamas tik kaip fizinio aktyvumo veikla, mažai ką bendra turinti su protine. Tai itin ryšku vidurinėse mokyklose, kuriose kūno kultūros pamokos neretai nuvertinamos šalia kitų, esą kur kas svarbesnių dalykų. Tuomet sportavimas primena tam tikrą rutiną ir neskatina

Ko gero, patraukliausia sporto ypatybė ta, kad viso to galima mokytis kiekvienam priimtiniausiu būdu – renkantis mėgstamą sporto šaką. atskleisti minėto potencialo. Arba priešingai – pernelyg susikoncentravus į fizinį aspektą ir bandant rezultatų pasiekti per jėgą sportas pasireiškia destruktyviomis, netgi sveikatai žalingomis pasekmėmis.

Kaip sportas gali pasitarnauti asmenybės tobulėjimo srityje? Sporto nauda iš esmės priklauso nuo asmeninės jo sampratos ir tikslų. Jei sportavimas labiau primena atsitiktinę, padriką veiklą, tada ir rezultatai bus atitinkami. Bet jei turite konkrečių tikslų ir nuolat galvojate apie strategiją, kaip jų pasiekti, tada sportas ims skleistis daugialypėmis spalvomis.

Asmenybės tobulinimo treneriai itin mėgsta lakoniškus posakius, tokius kaip: „Save kuriate jūs patys, o ne kiti.“ Kur geriau skleidžiasi šio posakio esmė, jei ne sporte?

OLIMPINĖ PANORAMA

23

KURSAI

NESIRENGIA KELTI BALTų vėliavų Gruodžio 13–15 d. Druskininkuose, sveikatingumo ir poilsio centre „AQUA“, vyko Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkų, trenerių, medikų, vadybininkų bei sporto federacijų generalinių sekretorių kursai.

Ieva Kutkaitė, Bronius Čekanauskas olimpinis sporto centras nebūtų sunaikintas. „Jis naikinamas, bet mes nelinkę pasiduoti. Medikų, trenerių darbo vietos pakibo ant plauko, bet mes nepaliksime jų vienų. Tariamės su gydymo įstaigomis, gal ten galės susiburti sporto medikai. Štai ir šiandien Vilniuje turėsiu susitikimų šiais klausimais. Manau, ir toliau drauge dirbsime“, – LTOK prezidentė susirinkusiesiems leido suprasti, kad baltos vėliavos ji dar nekelia.

Apie praėjusį sezoną, 2017-ųjų pergales ir neišsipildžiusias svajones, apie ateities planus ir siekius 2020 m.

Tokijo olimpinėse žaidynėse kalbėjo olimpinių sporto šakų vyriausieji treneriai, o tuos, kurie tuo metu buvo stovyklose ar varžybose, tribūnoje pavadavo federacijų vadovai.

Medikai ir kursų organizatoriai iš LTOK

Pirmąją kursų dieną tarėsi, diskutavo tik Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų gydytojai, kineziterapeutai ir masažuotojai.

Didelis dėmesys skirtas sporto medicinos naujovėms, apie kurias informavo LTOK lėšomis įvairiuose užsienio kursuose bei konferencijose dalyvavę medikai.

Kursus finansavo LTOK ir Tarptautinio olimpinio komiteto Olimpinis solidarumas.

Ties apsisprendimo riba Šiaulių sporto medicinos centro gydytojas Paulius Petraitis pasidalijo įžvalgomis iš Turkijoje vykusių Tarptautinio olimpinio komiteto sporto medicinos kursų, kuriuose patirties sėmėsi drauge su Lietuvos olimpinio sporto centro kineziterapeutu Mantvydu Šilkūnu. Tai buvo pirmoji tokia jaunųjų medikų patirtis užsienyje.

Abu sakė pamatę ir sužinoję, kaip dirba kitų šalių kolegos, džiaugėsi, kad ir lietuviai neatsilieka.

Kauno medicinos sporto centro direktorė Alma Kajėnienė supažindino 24

OLIMPINĖ PANORAMA

su skirtinga Europos šalių patirtimi atliekant sportininkų sveikatos profilaktinius patikrinimus. Kalbėjo apie tai, ką įdomaus išgirdo konferencijoje Portugalijoje. Aišku viena, kad sportininkų sveikatą profilaktiškai būtina tikrinti bent kartą per metus. Kai kuriose Europos šalyse ši nuostata įtvirtinta įstatymiškai.

Kolegų pasisakymus apibendrino Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas. Jis kalbėjo apie medikų vietą dabartinėje šalies sporto pertvarkoje. „Kur dabar esame ir ką esame pasiekę, turime būti dėkingi Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Deja, dėl dabartinės sporto politikos prarandame gerus specialistus. Daugelis esame ties apsisprendimo, savo veiklos permąstymo riba. Kaip viskas bus toliau, ar tobulėsime, paaiškės gal po metų ar dvejų“, – sakė D.Barkauskas.

Nelinkę pasiduoti Antrąją dieną seminaro dalyvius pasveikino ir žodį tarė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Ji informavo, kas buvo daroma, kad Lietuvos

Pranešimus skaitė Lietuvos irklavimo rinktinės vyr. treneris Mykolas Masilionis, Baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentas Aleksandras Alekrinskis, Lengvosios atletikos federacijos gen. sekretorė Nijolė Medvedeva, Buriavimo federacijos gen. sekretorius Linas Tamkvaitis, Plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis, visų plojimais pasveikintas su pirmaisiais Europos plaukimo trumpajame baseine čempionato medaliais, imtynių olimpinės rinktinės vyr. treneris Mindaugas Ežerskis, Sunkiosios atletikos federacijos prezidentas Bronislavas Vyšniauskas, taip pat pasveikintas aplodismentais su Aurimo Didžbalio medaliais pasaulio čempionate, Bokso federacijos vyr. treneris Vidas Bružas, Gimnastikos federacijos gen. sekretorius Algimantas Prunskas, šiuolaikinės penkiakovės vyr. treneris Andrejus Zadneprovskis, dviračių plento vyrų rinktinės vyr. treneris Vaclovas Šiugždinis, plento dviratininkių rinktinės vyr. treneris Valerijus Konovalovas, dviračių sporto klubo „El-Eko Sport“ (trekas) vadovas Bronislavas Pliavga, dziudo rinktinės treneris Petras

Pasitarimo dalyviai

Vinciūnas, Dziudo federacijos gen. sekretorė Justina Stalionė, tekvondo rinktinės treneris Romualdas Montvidas, Tekvondo federacijos gen. sekretorius Žymantas Bražiūnas, paplūdimio tinklinio merginų rinktinės treneris Marius Vasiliauskas.

Beveik visi kalbėjusieji reiškė susirūpinimą Sporto metais šalyje vykdoma sunkiai suprantama sporto pertvarka, gailėjo naikinamo Lietuvos olimpinio sporto centro, su atleidimo lapeliais paleidžiamų centre dirbusių medikų ir trenerių. Nemažai gerų žodžių buvo pasakyta Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, ypač už finansinę paramą jauniesiems sportininkams.

Nepaisant kai kurių pesimistinių nuotaikų, optimizmo vis dėlto irgi netrūko. Tokijo olimpinėse žaidynėse 2020-aisiais dar bus kam atstovauti Lietuvai. Patį jėgų žydėjimą bus pasiekę šiemet Lietuvą garsinę atletai, be to, pasak kalbėjusiųjų, auga talentinga pamaina. Kad tik lėšų ir trenerių nepritrūktų.

Nežinią išgyvena ir mokslas Pagrindiniai šalies sporto mokslininkai susibūrę, jų olimpinės rinktinės kandidatų laboratorijos įsikūrusios Lietuvos sporto universitete (LSU) Kaune ir Lietuvos edukologijos universitete (LEU) Vilniuje. Bet šie du universitetai šiandien dar tiksliai nežino, kada ir prie kokios aukštosios mokyklos bus prijungti. Druskininkuose pasisakę mokslininkai LSU profesorius Sigitas Kamandulis bei LEU profesorė Rūta Dadelienė informavo apie Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų testavimą, džiaugėsi, kad lieka vis mažiau sportininkų, dėl kokių nors priežasčių vengiančių mokslininkų patarimų. Abiem laboratorijoms LTOK padėjo įsigyti svarbių įrenginių. Jau mažai beliko abejojančiųjų, kad mokslas padeda sportui.

Su mokslininkais tariasi, į jų pastabas įsiklauso ir sportininkai, ir treneriai.

Prie mokslinių pasisakymų galima priskirti ir Kauno medicinos centro

direktorės A.Kajėnienės pranešimą. Štai kelios dėmesio vertos jos mintys: „Sportas – vaistas nuo 26 ligų.

Bet sportuoti ne visada sveika. Viskas priklauso nuo krūvio. Blogai, kai daktaras sportininką pirmą kartą pamato tik per varžybas. Sportininkas turėtų užeiti pas mediką ir tada, kai jaučiasi gerai.“ Apie miestų, rajonų savivaldybių indėlį į sportininkų rengimą olimpinėms žaidynėms kalbėjo Savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas Albinas Grabnickas.

Jis dar sykį atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybės ne tik organizuoja žmonių poilsį, sporto šventes, bet nemažai prisideda ir prie sportininkų, kopiančių į meistriškumo aukštumas, rengimo, skiria daug lėšų didžiajam sportui. Žvalgytuvės Japonijoje LTOK olimpinio sporto direktorius Einius Petkus pateikė informaciją apie pirmąją Lietuvos sporto specialistų pažintinę kelionę į Tokiją. Supažindino su sporto bazėmis, olimpiniu kaimeliu, papasakojo apie daugiamilijoninio miesto ypatumus. Ir, svarbiausia, atkreipė dėmesį į tai, kad Tokijo žaidynėse bus daugiau rungčių, sportininkai kovos dėl daugiau medalių komplektų, bet sumažės pačių sportininkų. O tai reiškia, kad padidės konkurencija prieš olimpines atrankas ir pačiose žaidynėse.

Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojas Egidijus Balčiūnas neseniai su pirmąja šalies olimpinės rinktinės kandidatų grupe lankėsi Tokijo prieigose esančiame Hiracukos mieste, su kuriuo LTOK pasirašė bendradarbiavimo sutartį, ir vietoje susipažino ne tik su ten esančiomis sporto bazėmis, bet ir su japonų kultūra, bendravimo subtilumais, maistu. Sužinojo, kokia yra tikroji japoniška drėgmė. Išbandė ilgą ir sunkų skrydį į Tekančios saulės šalį ir namo. Aišku, kad ten bus nelengva, ypač tiems atletams, kurie rungtyniaus atvirame ore.

D.Barkauskas ir po avarijos sveikstanti Lietuvos dviračių sporto federacijos gen. sekretorė R.Ališauskienė

E.Petkus

Olimpinės rinktinės vyr. gydytojas D.Barkauskas retoriškai klausė: „2020 metai – ką jie atneš? Kaip buvo, jau taip nebebus. O kaip bus, priklausys nuo mūsų visų. O Tokijuje bus sunku: vargins adaptacija, karštis ir drėgmė. Prie karštos drėgmės adaptuotis neįmanoma...“ Tos pačios problemos kamuos ir kitų šalių sportininkus.

Jis naikinamas, bet mes nelinkę pasiduoti.

Medikų, trenerių darbo vietos pakibo ant plauko, bet mes nepaliksime jų vienų.

Daina Gudzinevičiūtė

Apibendrindamas visus pasisakymus E.Petkus pasidžiaugė, kad žinomi mūsų šalies sporto specialistai pasitarė, pasidalijo patirtimi, išsakė skaudulius. Jis perdavė LTOK vadovų nuomonę, kad Lietuvos tautinis olimpinis komitetas bandys išlaikyti tą patį finansavimą kaip ir šiemet, stengsis išsaugoti medikus. O jeigu finansai mažės, prioritetai bus dėliojami didžiojo sporto naudai.

Pabaigai belieka pasakyti, kad visi kalbėjusieji linkėjo sau ir kitiems sėkmingų naujųjų metų ir dar daugiau medalių!

OLIMPINĖ PANORAMA

25

„Vyriausybės žinios“, kuriose 1932 m. buvo paskelbtas Kūno kultūros įstatymas

Pirmasis Lietuvos sporto įstatymas Šiemet sukako 85 metai, kai Lietuvoje buvo priimtas pirmasis valstybinis Kūno kultūros įstatymas.

Vytautas Žeimantas Šis įstatymas nebuvo inicijuotas iš viršaus. Tuometinė Lietuvos valdžia laiku sureagavo į vis labiau aktyvėjantį sportinį sąjūdį ir visuomenėje didėjantį sporto populiarumą.

Dar nepasibaigus nepriklausomybės kovoms Lietuvoje pradėjo kurtis įvairios sporto organizacijos, klubai. Jau 1919 m. pavasarį Kaune sportuojančios visuomenės pastangomis buvo įsteigta pirmoji šalyje sporto organizacija – Lietuvos sporto sąjunga, kurios įstatuose numatyta ne tik skatinti žmones sportuoti, bet ir koordinuoti sporto organizacijų veiklą. Ši sąjunga veikė tik metus. Vietoje jos 1920 m. įsikūrė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga, kuri skatino jaunimą sportuoti, propaguoti sportą.

Lietuvoje greitai susitelkė nemažas būrys sporto entuziastų, kurie ne tik sportavo, bet ir aktyviai propagavo sportą. Ypač pasižymėjo Steponas Darius, Stepas Garbačiauskas, Elena Kubiliūnaitė, Jonas Jurgis Bulota, Karolis Dineika, Pranas Sližys, Kęstutis Bulota ir kiti. Jų iniciatyva ėmė steigtis pirmieji sporto klubai: 1919 m. Kauno jachtklubas, 1920 m.

Kybartų „Sveikata“, Kauno „Makabi“, 1921 m. Kauno sporto klubas, 1922 m. Kauno „Kovas“ ir kiti. Sporto entuziastai 1922 m. Kaune pradėjo leisti žurnalą „Lietuvos sportas“ – tai pirmasis periodinis sporto leidinys Lietuvoje.

1922 m. buvo įsteigta Lietuvos sporto lyga. Jos statute įrašyta, kad tai aukščiausia sporto institucija, galinti atstovauti Lietuvai ir tarptautiniu lygiu. Jos pastangomis Lietuvos sportininkai 1924 m. pirmą kartą dalyvavo Paryžiuje vykusiose olimpinėse žaidynėse.

26

OLIMPINĖ PANORAMA

Kūno kultūros įstatymas neužėmė net vieno žurnalo puslapio

JUBILIEJAI

Dainiaus Litvinsko nuotr.

Kaune pradėjo eiti žurnalai ir laikraščiai: „Sportas“ (1923), „Sporto menturis“ (1925), „Mūsų sportas“ (1931).

Tačiau lygos veiklą stabdė visuomeninės organizacijos statusas, lėšų stoka, trūko specialistų, sporto bazių. Iškilo būtinybė steigti tokią instituciją, kuri galėtų koordinuoti sporto raidą Lietuvoje, įtraukti į šį darbą valdžios įstaigas, daugiau visuomenės.

Atsirado poreikis teisiškai sureguliuoti sporto sistemą. Šiam tikslui buvo priimtas pirmasis Kūno kultūros įstatymas, kuris įsigaliojo 1932-ųjų liepą, paskelbus jį „Vyriausybės žiniose“. Įstatymą pasirašė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona ir ministras pirmininkas Juozas Tūbelis.

Jis nedidelis – 12 paragrafų, 38 eilučių, kurios net neužėmė vieno žurnalo puslapio, bet tai buvo labai reikšmingos eilutės. Šiuo įstatymu buvo įsteigta pirmoji valstybinė kūno kultūros ir sporto valdymo institucija – Kūno kultūros rūmai, kurie turėjo veikti Švietimo ministerijos žinioje. Buvo numatytas ir dalinis rūmų veiklos finansavimas iš valstybės biudžeto. Visos sporto organizacijos turėjo pateikti rūmams savo statutus, tik tada jos būdavo registruojamos. Tik įregistruotų organizacijų atstovai galėjo dalyvauti varžybose.

Plėtojant kūno kultūrą ir sportą daugiausia dėmesio buvo skiriama visuomenės fiziniam pajėgumui didinti, ypač aktyviai propaguota sveikos ir stiprios tautos, galinčios gyventi visavertį gyvenimą, idėja.

Kol įstatymas buvo pradėtas įgyvendinti, praėjo geras pusmetis, nes kartu su įstatymo įsigaliojimu dar nepradėjo veikti Kūno kultūros rūmai, nebuvo sukomplektuotas darbuotojų personalas, nebuvo ir patalpų, kuriose būtų galima dirbti. Nebuvo paskelbtos taisyklės, pagal kurias sporto organizacijos turėjo įsiregistruoti. Reikėjo pereinamojo laikotarpio.

Vis dėlto užmojai per sportą, darbą, gimtosios žemės meilę kurti tautai laimingą ateitį buvo dideli.

Tautininkai, siekdami sustiprinti patriotizmą ir padidinti piliečių fizinį pajėgumą, kaip tai buvo daroma dominuojančiose Europos valstybėse, nurodė Kūno kultūros rūmams parengti tautinę Sporūtos (sporto rūmų talkos) kūno kultūros programą. Ši programa, pradėta įgyvendinti 1932 m., buvo orientuota į savanorišką žmogaus grūdinimąsi, kūno lavinimą, pasitikėjimo savimi ugdymą.

1934 m. buvo įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai. 1938 m. vasarą surengta pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada. 1939 m. Kaune pastatyta sporto halė ir kūno kultūros rūmai.

Aktyvus sporto propaguotojas buvo prezidentas A.Smetona, tapęs dosniu sporto mecenatu, oficialiu daugelio renginių globėju. Jo iniciatyva vėliau kūno kultūros reikšmė įstatymiškai buvo įtvirtinta pagrindiniame valstybės įstatyme – Konstitucijoje. 1938 m. patvirtintos Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnis skelbė: „Valstybė rūpinasi, kad jaunuolio dvasinės ir fizinės jėgos būtų taip lavinamos, kad jis galėtų pritaikinti jas dvasiniame ir ūkiniame Lietuvos gyvenime.“ Antrasis Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas buvo priimtas tik 1995-ųjų pabaigoje. 2008 m. priimta Kūno kultūros ir sporto įstatymo naujoji redakcija. Šis įstatymas galioja ir dabar.

Salėje buvo kalbama, kad naujasis Kūno kultūros ir sporto įstatymas į Seimą atkeliaus dar šiemet

Prisiminė svarbias datas Algis Balsys Gruodžio 6-ąją, kai Lietuvos olimpiniame sporto centre buvo dalijami atleidimo lapeliai iškiliems treneriams ir kitiems sporto specialistams, Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, vyko šventinė konferencija, skirta istorinėms sporto datoms – pirmojo Kūno kultūros ir sporto įstatymo 85-mečiui ir Lietuvos krepšininkų laimėto Europos čempionato 80-mečiui paminėti.

Kaip apie viską, taip ir apie sportą gražiai pašnekėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Sveikinimo žodžio pradžioje jis paprašė pakelti rankas visus tuos, kurie ryte darė mankštą.

Pakilo nemažai rankų. Tai nudžiugino Seimo vadovą: „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad rūpinamės savo kūnu. Reikia rūpintis ir siela. Bet žinome tą posakį, kad sveikame kūne – sveika siela...“ Pirmininkas kalbėjo ir apie sveikatą, ir apie alkoholio įstatymą, prisiminė pirmąjį šalies sporto įstatymą ir legendinius krepšininkus. Na, o jo kalbos reziumė – sveikata, kuri labai susijusi su sportu, reikia rūpintis kasdien.

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius citavo prieškario Lietuvos švietimo ministrą Juozą Tonkūną, kuris yra sakęs, kad sportą reikia remti, bet žiūrėti, kad jis eitų teisingu keliu... Matyt, generalinis direktorius jautėsi esąs sėkmingas sporto vedlys, nes, pasveikinęs su jubiliejais, kalbėjo apie sporto reformų tęstinumą.

Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas Artūras Poviliūnas apžvelgė Lietuvos olimpinio sąjūdžio pradžią prieškario Lietuvoje ir atkūrus LTOK 1988-aisiais. Vaizdinį pranešimą „Pirmasis Kūno kultūros įstatymas – teisinis Lietuvos sporto pradas“ skaitė Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas, akcentavęs didelį prezidento A.Smetonos indėlį kuriant naujas sporto struktūras, nurodant tikslus ir siekius.

Nusipelnęs šalies treneris, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) garbės prezidentas Vladas Garastas papasakojo apie pirmuosius krepšinio žingsnius Lietuvoje ir vaizdingai prisiminė Lietuvos krepšininkų pergalę 1937 m. Europos čempionate Rygoje. LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas supažindino su federacijos šių dienų veikla. Jis pasidžiaugė, kad ypač aukštas vietas reitingų lentelėse užima Lietuvos jaunieji krepšininkai: pasaulyje jie antri, o Europoje – pirmi! Švietimo ir mokslo ministerijos kanclerio Tomo Daukanto pranešimo tema buvo „Kūno kultūros ir sporto įstatymo dabartis“. Retoriškai paklausęs, ar apskritai reikalingas sporto įstatymas, ar jis gali apimti visus sporto supratimus, pranešėjas priėjo prie išvados, kad įstatymo reikia. T.Daukantas atkreipė dėmesį į tai, kad rengiant naują įstatymą buvo daug darbo grupių, daug diskusijų, bet mažai sutarimo. Dabar, pasak pranešėjo, jau artėjama prie konsensuso.

OLIMPINĖ PANORAMA

27

TALENTAS

Vytauto Dranginio nuotr.

K.Teterevkova

Tikslas – plaukti greičiau nei Rūta Europos jaunimo vasaros olimpinio festivalio ketvirtos vietos laimėtoja plaukikė Kotryna Teterevkova tikina, kad ją pralaimėjimai grūdina labiau nei pergalės.

Marytė Marcinkevičiūtė

Vilniaus Žemynos gimnazijos dešimtokė plaukikė Kotryna Teterevkova ilgai prisimins šių metų kovą vykusias Lietuvos plaukimo atviras žiemos pirmenybes Kauno Girstučio baseine. Tąkart 100 m krūtine varžybose ji du kartus (per atrankos varžybas ir finale) rungtyniavo su Londono olimpine čempione Rūta Meilutyte.

Rūta – jaunosios plaukikės idealas, ji atidžiai seka jos startus, analizuoja rezultatus. Tada Kaune iššūkiui su visame pasaulyje garsia plaukike Kotryna rengėsi ramiai, buvo susitelkusi į plaukimo takelį. Žinoma, nugalėti Rūtą buvo nerealu, juk Kotrynai dar tik penkiolika, trūksta patirties, bet jaunatviško entuziazmo ir ambicijų jaunajai sportininkei pakanka.

Lietuvos žiemos pirmenybių atrankos plaukimą Kotryna Rūtai pralaimėjo ir atplaukė antra. Laukė dar vienas egzaminas – finalas. Olimpinė čempionė greičiausiai įveikė distan28

OLIMPINĖ PANORAMA

ciją (1 min. 7,47 sek.), o Kotryna liko antra ir pelnė sidabrą (1 min. 12,47 sek.). „Finale nuo Rūtos atsilikau mažiau, plaukiau greičiau. Tuo ypač džiaugiausi“, – akistatą su R.Meilutyte plaukimo takelyje gerai prisimena mergina.

Jaunąją plaukikę ypač motyvuoja šiemet per Europos jaunimo vasaros olimpinį festivalį Dėre užimta aukšta ketvirta vieta ir per pusfinalio varžybas sekunde pagerintas asmeninis rezultatas – 1 min. 10,36 sek. Nuo bronzos medalio vilnietę teskyrė 0,72 sek. Savo pasirodymu Kotryna liko patenkinta. Ji į Vengriją vyko turėdama dvyliktą rezultatą, o olimpiniame festivalyje liko ketvirta. Tai buvo jos antrasis olimpinis jaunimo festivalis, debiutas įvyko 2015-aisiais Tbilisyje.

Kepuraitė Kaune atsistojusi šalia Rūtos ant nugalėtojų pakylos Kotryna nepraleido puikios progos paprašyti olimpinės

čempionės kepuraitės su autografu. „Gaila, kad tuo metu ji neturėjo ir pasakė, kad kitą kartą man padovanos“, – pasakoja Kotryna.

Tai buvo antra Kotrynos akistata su R.Meilutyte. Pirmą kartą su ja rungtyniavo pernai Anykščiuose ir šį susitikimą puikiai mena: „Buvau pakylėta, jaučiausi lyg ant sparnų. Apie tai, kad plauksiu kartu su olimpine čempione, pasigyriau savo tėvams. Jie labai apsidžiaugė, bet negalėjo atvažiuoti stebėti varžybų.“ Neatvažiavo ir septynerių metų brolis, kuris kol kas baseino dar nenori lankyti, bet Kotryna neabejoja, kad ateityje brolis tikrai paseks jos pėdomis.

Gražiai nuaugusios (1,71 m ūgio, 50– 52 kg svorio) merginos pagrindinis tikslas – meistriškumu pasivyti Rūtą ir plaukti greičiau nei ji. Į klausimą, ko reikia šiai svajonei įgyvendinti, Kotryna neabejodama atsako, kad reikia itin daug treniruotis, būti gerai fiziškai pasirengusiai, nestokoti ryžto,

TALENTAS

nenuleisti rankų pralaimėjus ir kuo dažniau varžytis su didelio meistriškumo plaukikais.

Baimė Lankydama darželį ir pirmą klasę Kotryna mėgo šokti ir dainuoti. Plaukti išmoko Lietuvos vaikų ir jaunimo centro „varlinuke“. Pirmuosius plaukimo įgūdžius perteikė trenerė Laima Lekarauskienė. Kai Kotryna pramoko plaukti, jos tėtis Aleksandras, 1990 m. sportinę karjerą baigęs buvęs plaukikas, ją nuvedė treniruotis į Lazdynų baseiną pas savo buvusį trenerį Michailą Romanovskį. „Iš pradžių nežinojau, kad mano tėtis buvo plaukikas, tik vėliau apie tai išsipasakojo. Smagu, kad ir namie su tėčiu galime padiskutuoti apie šią sporto šaką, išklausyti jo pastabų“, – prisipažįsta Kotryna.

Nuo mažens ji bijojo dalyvauti varžybose, bet po pažinties su naujuoju treneriu ši baimė dingo. „Pasitreniravau gal tris savaites ir jau per pirmas varžybas sekėsi gerai. Tai, kad pavyko nugalėti baimę, – didelis mano trenerio nuopelnas“, – dėkinga Kotryna.

Jaunoji sportininkė – universali plaukikė, gan sėkmingai įveikianti įvairias distancijas įvairiais stiliais. Labiausiai patinka plaukti 100 m krūtine, šią rungtį Kotryna pamėgo nuo mažens.

Patinka rungtyniauti ir kompleksiniu būdu, ypač 200 m distancijoje, o štai 400 m nuotolis merginai per ilgas.

Treneris Sportininkės treneris M.Romanovskis nebuvo garsus plaukikas, bet plaukimą labai mėgo. Pačias svariausias pergales jis pasiekė prie šachmatų lentos, įvykdė kandidato į sporto meistrus normą. Plaukimo treneriu Michailas dirba nuo 1978-ųjų ir dabar yra Vilniaus miesto sporto centro treneris.

Jis parengė daugiau kaip 40 kandidatų į sporto meistrus, tarp jų septynis sporto meistrus. Vienas geresnių jo mokinių – Mindaugas Jurgelis, kuris buvo kandidatas atstovauti šaliai Pekino olimpinėse žaidynėse. „Esu įsitikinęs, kad sportininkų rezultatai priklauso nuo sąlygų. Stengiuosi viską daryti įvairiai, kaitalioti. Kotryna – ypač talentinga, perspektyvi.

Bet nenoriu bėgti prieš traukinį, tegul traukinys įsivažiuoja pats“, – sako M.Romanovskis.

Dabar jis treniruoja dvi plaukikų grupes, kurias sudaro devyni ir vienuolika sportininkų. Pasak trenerio, Kotryna – stropi, imli, darbšti, puikiai jaučia vandenį.

„Kai Kotryna pradėjo gerinti rezultatus, darbas tapo ypač atsakingas.

Anksčiau turėjau plaukikų, kurie per įvairias varžybas nuolat atsistodavo ant nugalėtojų pakylos. Dabar žinau, kad varžybose ant pjedestalo lips tik Kotryna, o dėl kitų – didelės abejonės. Tarp Kotrynos ir jos treniruočių draugių – per didelis skirtumas. O tai blogai. Tarkime, plaukiant kompleksiniu būdu, kur yra keturi stiliai, Kotryną grupėje lenkia tik vienas vaikinas, o kiti pralaimi“, – sako M.Romanovskis.

Sunkumai Gruodžio pradžioje Islandijos sostinėje Reikjavike per Šiaurės Europos ir Baltijos jūros šalių plaukimo čempionatą trumpajame baseine Kotryna 100 m nuotolį krūtine įveikė per 1 min. 8,92 sek., pagerino savo asmeninį rezultatą ir vėl buvo pirma. Trečia ji finišavo 200 m distancijoje (2 min. 29,47 sek.).

Sportininkė ir jos treneris dabar susiduria su nemažais sunkumais, nes nugriovus senąjį Lazdynų baseiną nėra kur treniruotis. Tris kartus per savaitę po pamokų Kotryna važinėja plaukioti į Širvintas, o rytais pratybos vyksta Vaikų ir jaunimo centro baseine, kur Vilniaus miesto sporto centras nuomoja vieną plaukimo takelį.

Iš pradžių į treniruotes vežiodavo treneris pakaitomis su sportininkės tėvais, o pastaruoju metu Vilniaus miesto sporto centras plaukikams skyrė autobusą. Kotryna kartais vyksta paplaukioti ir 50 m ilgio baseine Elektrėnuose. „Sunku pasakyti, kada Vilniuje turėsime 50 m ilgio baseiną. Važinėdami treniruotis svetur prarandame daug brangaus laiko. Negalime atlikti normalaus fizinio pasirengimo, kuris plaukikams ypač reikalingas. Kotryna kol kas fiziškai stiprėja namie pagal mano sudarytą programą. Bet viena yra treniruotis vienai su savo prietaisais ir visai kas kita – su grupe. Kuriu visokias schemas, sistemas. Nepaisant sunkumų, nevisaverčio darbo, Kotryna mano planuojamas užduotis iki naujųjų metų įvykdė, pasiekė planuotus rezultatus“, – džiaugiasi plaukikės treneris, dirbantis kartu su Irena Jurevič.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas stengiasi padėti perspektyviai plaukikei ir siūlo stiprėti sporto klube „Impuls“. Bet susiduriama su kita bėda: šalia sportininkės turi būti treneris, o jis turi dirbti su grupe. „Tačiau svarbiausia, kad prarandi vandenį. Artėjant Lietuvos čempionatui 25 m baseine kažką keisti buvo

M.Romanovskis

neprotinga. Po naujųjų metų stengsimės kuo daugiau plaukioti ilgajame baseine Elektrėnuose“, – prasitaria M.Romanovskis.

Kotryna vienintelė iš savo klasės lanko plaukimo pratybas. Dabar, kai tenka treniruotis važinėti į kitus miestus, šiek tiek nukenčia mokslas. Bet ji stengiasi neatsilikti nuo klasės draugų, nes laukia egzaminai.

Pyragaičiai Kotryna stengiasi valgyti sveiką maistą, bet neatsisako ir kitokio. Ypač pyragaičių, ledų, torto. Pasak Kotrynos, šie saldumynai svorio nepriaugina.

Jai geriausias poilsis – miegas. Bet ilgiau pamiegoti gali tik sekmadieniais, kai nebūna varžybų ir treniruočių. Jos nedomina kitos sporto šakos, egzistuoja tik plaukimas. Nesigaili dėl plaukimo metusi šokius ir dainavimą.

Paprašyta save apibūdinti Kotryna sako: „Esu draugiška, o susidūrusi su sunkumais nenuleidžiu rankų. Pralaimėjimai mane grūdina labiau nei pergalės, kurių esu iškovojusi daugiau, nei patyrusi pralaimėjimų. Iš klaidų visada mokausi, jos man padeda siekti gerų rezultatų.“

Buvau pakylėta, jaučiausi lyg ant sparnų.

Apie tai, kad plauksiu kartu su olimpine čempione, pasigyriau savo tėvams.

Kotryna Teterevkova

Per treniruotes jaunajai sportininkei patinka plaukioti ir bėgioti. Plaukioja valandą–pusantros. Lietuvoje Kotrynai labiausiai patinka rungtyniauti Girstučio baseine.

Rugpjūčio mėnesį Kotryna pradėjo naująjį sezoną. Pagrindinis startas – kitąmet liepos pradžioje vyksiantis Europos jaunimo čempionatas Helsinkyje. „Jeigu Kotrynai gerai seksis, ji gali įvykdyti normatyvą į Europos suaugusiųjų čempionatą, kuris vyks rugpjūčio mėnesį Glazgo mieste“, – sako M.Romanovskis.

OLIMPINĖ PANORAMA

29

Kolekcininkai

Dainiaus Litvinsko nuotr.

Parodos atidarymo akimirka (iš kairės): kolekcininkai R.Rimdeika, J.Riauka, P.Majauskas (muziejaus direktorius), Z.Gramackas, R.Džiautas, K.Kilčiauskas, K.Skerys

Jubiliejinė paroda sporto muziejuje Lapkričio 11 d. Lietuvos sporto muziejuje Kaune buvo atidaryta ir iki mėnesio pabaigos veikė Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos (LOKA) narių rinkinių paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Savo eksponatus parodoje demonstravo trylika kolekcininkų.

skrydis“ ir kauniečio Henriko Kebeikio rinkinys „Lietuvos sportas“.

Atidarydamas parodą sveikinimo žodį tarė Sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas, su parodos dalyviais ir jų eksponuojamais rinkiniais supažindino LOKA viceprezidentas Kęstutis Skerys.

Dar du kauniečiai demonstravo ženkliukus: Julius Riauka tarpukario Lietuvos sporto, o Romualdas Rimdeika – „Žalgirio“ draugijos tematika. Vilniečiai Laurynas Dapkevičius iškabino Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjų marškinėlius, Rimantas Džiautas pateikė LTOK ženkliukų ir krepšinio bei ledo ritulio žaidėjų kortelių kolekcijas, o Vytautas Ruzginas eksponavo dalį savo kolekcijos – olimpinėms žaidynėms skirtas lietuviškas knygas.

Pirmą kartą Sporto muziejuje buvo parodyti vilniečių Juozo Šalkausko kaklaraiščių Lietuvos sporto tema ir Valdo Gecevičiaus krepšinio kamuolių su Lietuvos rinktinės (įvairių laikų) narių autografais rinkiniai.

30

Net trys parodos dalyviai – iš Alytaus: Zenonas Gramackas pateikė LTOK ir KKSD apdovanojimų kolekciją, Romualdas Zdanavičius rodė ženkliukus Lietuvos irklavimo tema, o Algirdas Tatulis demonstravo parolimpinių žaidynių, kuriose pats dalyvavo ir Atėnuose laimėjo bronzos medalį, ženkliukus ir kitus daiktus.

Parodos atidaryme dalyvavo būrys sporto veteranų, grojo Kauno veteranų ansamblis „Ąžuolynas“ ir Romainių vokalinis ansamblis „Rūta“, vyko parodos aptarimas.

Kaune eksponuoti ir solidūs dviejų filatelistų rinkiniai: vilniečio Jono Načiūno „Lietuviškas ieties

Pirmoji LOKA kolekcininkų paroda Lietuvos sporto muziejuje buvo surengta 2009 m.

OLIMPINĖ PANORAMA

J.Riauka pagamino ir įteikė parodai skirtą ženkliuką. Jų žadėjo padovanoti visiems LOKA nariams.

REKORDAI 1600 Prieš pora metų agentūra „Factum“ į Lietuvos rekordų knygą įrašė gausiausią proginių kaklaraiščių kolekciją – daugiau nei 1400 vienetų, kuriuos surinko LOKA narys Juozas Šalkauskas. Per dvejus metus jo kolekcija pasipildė dar per 200 eksponatų. Taigi rekordas jau seniai pagerintas ir nuolat gerinamas. Šią kolekciją Juozas kaupė daugiau nei 40 metų.

Ją sudaro skirtingų medžiagų kaklaraiščiai: yra šilkinių, vilnonių, odinių, medinių, netgi gintarinis, perlinis, geležinis ir kitokių eksponatų iš beveik pusšimčio šalių. Iš jų seniausias – 1972 m. pasiūtas Miuncheno olimpinių žaidynių proga Vokietijoje. O sunkiausias sveria 1,36 kg, jį 2015 m. nukaldino lietuvis kalvis Jonas Gvozdas.

Kaip sakė J.Šalkauskas, sporto temomis jo kolekcijoje yra 184 kaklaraiščiai, tarp jų lietuviškų – 40. Sunkiausią kaklaraištį kolekcininkas, skaitovas, žurnalistas, o šiuo laikotarpiu ir garsus Kalėdų Senelis pasiriša po kaklu grandine per kaimo bendruomenių šventę.

Kolekcininkai

LOKA veikla „Litexpo“ parodų rūmuose Spalio16–17 d. „Litexpo“ parodų rūmuose vyko tradicinis Vilniaus sporto festivalis. Jo programoje – varžybos, parodos, paskaitos, geriausi sporto ir sveikatingumo pasiūlymai.

Savo stendų festivalyje turėjo ir Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos nariai. Valdas Gecevičius demonstravo krepšinio kamuolių kolekciją, Laurynas Dapkevičius surengė Lietuvos krepšinio lygos komandų marškinėlių su autografais parodą. Rimantas Džiautas ir Kęstutis Skerys LOKA stende lankytojus supažindino su asociacijos veikla, aiškino jaunimui, ką galima ir verta kolekcionuoti, šios veiklos pradžiai dovanojo sportininkų kortelių ir ženkliukų.

LOKA nario Juozo Šalkausko nuotraukoje (iš kairės): R.Džiautas, V.Gecevičius, K.Skerys, L.Dapkevičius

Susirinkimas

Spalio 21 d. LTOK patalpose vyko Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos narių susirinkimas. Visus pasveikino LOKA prezidentas Juozas Širvinskas.

LTOK patarėjas Algimantas Gudiškis papasakojo apie TOK prezidento Thomo Bacho vizitą Vilniuje.

Parodos stendai

LOKA viceprezidentas Kęstutis Skerys ir generalinis sekretorius Rimantas Džiautas pasidalijo įspūdžiais iš kelionės į Bratislavą, kurioje vyko 23-ioji pasaulinė olimpinių kolekcininkų mugė. Apie tai „Olimpinė panorama“ rašė rugsėjo mėnesio numeryje.

Daug kalbėta apie artimiausią LOKA organizuojamą parodą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Buvo aptarti ir atrinkti kolekcininkai, rengsiantys savo rinkinius šiai parodai.

Dar kartą buvo pasveikintas LOKA narys alytiškis Zenonas Gramackas, šventęs 70-metį. Antroje susitikimo dalyje kolekcininkai tradiciškai keitėsi ženkliukais ir kitais olimpiniais suvenyrais.

Parodos atidaryme dalyvavo būrys sporto veteranų

OLIMPINĖ PANORAMA

31

KRONIKA

Sutartis

„Toyota“ tapo oficialiu LTOK partneriu Automobilių gamintojas „Toyota“ į Lietuvą žengia ir pro olimpines duris.

Lapkričio 28 d. oficialus olimpinių žaidynių ir Tarptautinio olimpinio komiteto rėmėjas tapo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto partneriu.

Sutartį LTOK pasirašė su „Toyota Motor Corporation“ koncernu, valdančiu „Toyota“ ir „Lexus“ prekės ženklus.

Bendradarbiavimo trukmė – ketveri metai, iki Tokijo olimpinių žaidynių. „Kai „Toyota Motor Corporation“ oficialiai tapo TOK rėmėju, susisiekėme dėl bendradarbiavimo Lietuvoje. Esame didelės tarptautinės organizacijos dalis, todėl Tarptautinio olimpinio komiteto partneriai, jei veikia mūsų regione, gali tapti ir mūsų partneriais. Naujoje partnerystėje įžvelgiu tik teigiamus aspektus. Pirmiausia važinėsime hibridiniais, aplinkai draugiškais automobiliais. Antra, turėdami bendrus partnerius sklandžiai įgyvendiname TOK rinkodaros programas ir uždavinius, vienas kurių – darnus vystymasis. Žengiame koja kojon su Tarptautiniu

D.Gudzinevičiūtė ir O.Valentinis

olimpiniu komitetu ir su naujausiomis technologijomis“, – pasirašydama bendradarbiavimo sutartį sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Pirmieji „Toyota Motor Corporation“ koncerno dovanoti „Lexus“ automobiliai Lietuvos tautinį olimpinį komitetą jau pasiekė. „Toyota“ koncerno automobiliais važinės ne tik LTOK atstovai. Su naujuoju rėmėju kalbama

ir apie paramą geriausiems Lietuvos olimpiečiams. „Toyota“ siekia keisti žmonių keliavimo įpročius visame pasaulyje. Dalyvaudami olimpiniame sąjūdyje siekiame kurti visuomenę, kuri skatintų žmones tobulėti, siekti aukštumų ir plėsti savo galimybių ribas“, – apie bendradarbiavimo su LTOK pradžią sakė „Toyota Baltic“ vykdomasis direktorius Osvaldas Valentinis.

Kongresas

Gimnastų olimpinės atrankos naujovės Splite, Kroatijoje, vyko 27-asis Europos gimnastikos sąjungos (UEG) kongresas ir generalinė asamblėja. Tai buvo neeilinis renginys, nes vyko naujos vadovybės rinkimai. Gal dėl to į kongresą atvyko visų 50 Europos valstybių atstovai – buvo pasiektas šimtaprocentinis UEG narių dalyvavimas. Lietuvai kongrese atstovavo Gimnastikos federacijos prezidentas, LTOK patarėjas Algimantas Gudiškis ir gen. sekretorius Algimantas Prunskas. Į UEG prezidento postą buvo iškeltos dvi kandidatūros: Farido Gayibovo (Azerbaidžanas, UEG viceprezidentas) ir Edvardo Kolaro (Slovėnijos sporto loterijos valdybos pirmininkas). Slaptu balsavimu (28:20) rinkimus laimėjo 45erių F.Gayibovas – jaunas ir energingas vadovas. Rinkimai į Vykdomąjį komitetą ir į gimnastikos disciplinų techninių

32

OLIMPINĖ PANORAMA

A.Gudiškis ir A.Prunskas kongrese

komitetų vadovų postus vyko gana ramiai.

Buvo aptartos ir naujos atrankos į Tokijo olimpines žaidynes sąlygos.

XXXII olimpiados žaidynėse Tokijuje valstybėms, nedalyvausiančioms

komandinėse gimnastikos rungtyse, asmeninėse varžybose galės atstovauti keli gimnastai. Iki šiol buvo leidžiama tik po vieną moterį ir vyrą iš šalies. Į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes atrankos normatyvą buvo įvykdę net trys Lietuvos gimnastai, bet į Braziliją vyko tik vienas.

KRONIKA

NETEKTIS

IšĖJo A.Vaupšas

Gruodžio 14 d. mirė garsus lengvaatletis, olimpietis, sporto organizatorius, žurnalistas Antanas Algimantas Vaupšas.

PROJEKTAS

Burs „Svajonių komandą“ Skatindamas Klaipėdos regiono mokinių fizinį aktyvumą ir ugdymą Lietuvos tautinis olimpinis komitetas žiemos sezoną pasitiko su dar vienu nauju projektu. Europoje pasisekimo sulaukęs projektas „Svajonių komandos“ (angl. „Dreams & Teams“) mūsų šalyje organizuojamas pirmą kartą, o prie jo įgyvendinimo prisideda ir Britų taryba Lietuvoje. Kone pusmetį truksiančiu projektu bus ne tik siekiama skatinti Klaipėdos regiono mokyklų bendradarbiavimą, bet ir dar kartą įrodyti, kad sprendžiant kasdienes problemas ir iššūkius viena universaliausių priemonių yra sportas.

sveikatingumo iki skirtingų kultūrų pažinimo. Be to, sportas gali būti ta veikla, kuri vienija mokyklos bendruomenę ir padeda ugdyti jaunų žmonių lyderystės, tolerancijos, komandinio darbo įgūdžius“, – sakė Britų tarybos direktorius dr. Artūras Vasiliauskas.

„Britų taryba visame pasaulyje vykdo nemažai su sportu susijusių projektų, todėl labai džiaugiamės, kad pagaliau ir Lietuvoje turime atsakingą partnerį – Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, kuris pradeda įgyvendinti „Svajonių komandos“ programą Lietuvoje.

Sporto kalba yra universali, ji suteikia galimybę moksleiviams diskutuoti pačiomis įvairiausiomis temomis – nuo

Projektui įsibėgėjus Klaipėdos regiono pedagogams bus organizuojami keturių dienų intensyvūs lyderystės mokymai, kuriuos rengs ne tik LTOK, bet ir lektoriai iš Didžiosios Britanijos, „Youth Sport Trust“ organizacijos. 4–6 mokiniai, kurių amžius 14–16 metų, iš kiekvienos projekto mokyklos taip pat turės progą sudalyvauti specialiai jiems surengtuose jaunųjų lyderių mokymuose.

2017 m. gruodžio – 2018 m. balandžio mėnesiais vyksiantį projektą iš viso sudarys penki etapai, per kuriuos bus atrenkamos projekte dalyvausiančios mokyklos, organizuojami mokymai pedagogams, mokiniams, sporto renginiai, o pavasarį projektą vainikuos analizė bei vertinimas.

Daugkartinis Lietuvos čempionas: šuolių į tolį (1957–1962, 1964–1966), šuolių į aukštį (1960, 1961), trišuolio (1961, 1962, 1965) ir estafetės 4×100 m (1964, 1965). A.Vaupšas dešimt kartų gerino Lietuvos šuolio į tolį rekordą, o 1964 m. pirmasis iš lietuvių įveikė 8 m ribą (8 m 1 cm).

SSRS čempionatuose laimėjo du sidabro ir vieną bronzos medalį.

1962 m. išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku.

1964 m. A.Vaupšas dalyvavo Tokijo olimpinėse žaidynėse ir užėmė 14 vietą (7 m 43 cm).

1959 m. baigęs Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą daugybę metų dirbo žiniasklaidoje: laikraščiuose „Sportas“, „Tiesa“, kituose leidiniuose. Vienas ar su bendraautoriais parašė knygas „Olimpiada iš arti“ (1965), „Čempionai šalia mūsų“ (1969), „Lietuvos boksas“ (1976), „Kūno kultūra ir sportas Lietuvoje“ (1977), „Su „Dinamo“ emblema“ (1977), „Danas“ (2004).

A.Vaupšas buvo Lietuvos olimpiečių asociacijos valdybos narys ir ryšių su visuomene atstovas, Vilniaus olimpiečių klubo valdybos narys ir atstovas spaudai. Dažnai rašė žurnalui „Olimpinė panorama“.

PLėtra

Konkursas įgauna pagreitį „Fair Play sporte ir gyvenime“ – tokiu pavadinimu kelerius metus Kauno šv.

Kazimiero progimnazijos kartu su LTOK organizuotas konkursas plečiasi ir keliasi į kitus Lietuvos miestus. Lapkričio 24 d. konkurso pirmasis etapas vyko Kaune, o gruodžio 6 d. – Utenos Krašuonos progimnazijoje. Dar du miestai, Kėdainiai ir Alytus, savo etapus organizuos sausio mėnesį. Finalinis konkurso etapas vyks balandžio 6-ąją, kai bus minima Tarptautinė sporto už taiką ir darnų vystymąsi diena.

A.Vaupšas gimė 1936 m. gegužės 20 d. Taručiuose (Žagarės valsčius, Šiaulių apskritis).

Apdovanotas KKSD ordinu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, LTOK ir Tarptautinio kilnaus sportinio elgesio komiteto garbės diplomais, TOK diplomu, LTOK olimpine žvaigžde.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė sakė: „Tai buvo pats didžiausias optimistas, kokį aš pažinojau...“

Konkurso dalyvių varžybos

Reiškiame nuoširdžią užuojautą mielo bičiulio, kolegos Antano giminėms ir artimiesiems.

OLIMPINĖ PANORAMA

33

ISTORIJA

Nardė po valtimis, šaudė į balandžius Olimpines žaidynes rengdavusios šalys stengėsi į programą įtraukti ir jų kraštuose populiarių sporto šakų ar rungčių.

Kai kurios jų šiandien atrodo šiek tiek keistokos.

Vytautas Ruzginas

Į aukštį su žirgu šoka D.Gardere‘as

vandeniu be papildomų judesių kuo toliau nuplaukti, o ant kranto esantys teisėjai stebėdavo ir fiksuodavo atstumą, kur iš vandens išnirdavo plaukiko galva. Šią rungtį laimėjo amerikietis Williamas Dickey, įveikęs 19 m 5 cm nuotolį. Beje, dėl šios rungties apdovanojimų varžėsi vos penki plaukikai – visi jie buvo amerikiečiai, atvykę iš Niujorko klubo.

Britai šią sporto šaką kultivavo iki 1946-ųjų. Paskutinis rekordininkas buvo Francisas Parringtonas, kuris 1933 m. įveikė 26 m 4 cm nuotolį.

1900 m. Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse vyko 200 m plaukimo su kliūtimis varžybos. Sportininkams reikėjo užsiropšti į stulpą, perlipti visą eilę greta sustatytų valčių, o tada panėrus po vandeniu įveikti kitą suglaustų valčių kliūtį. Greičiausiai su šia užduotimi susidorojęs australas Frederickas Lane‘as sugaišo 2 min. 38,4 sek. Anot amžininkų, jis ne tik greitai plaukė, bet ir itin vikriai įveikė iš valčių padarytą kliūčių ruožą. F.Lane‘as laimėjo ir įprastą 200 m plaukimą laisvuoju stiliumi. Paryžiuje plaukikai laisvuoju stiliumi dar plaukė po vandeniu 60 metrų.

Tose pačiose žaidynėse būta ir įdomių rungčių su žirgais. Raiteliai su žirgais, visai kaip lengvaatlečiai, rungtyniavo šuolių į aukštį ir tolį varžybose. Šuolių su žirgu į aukštį rungtį laimėjo du sportininkai, peršokę po 1 m 85 cm: prancūzas Dominique Gardere‘as ir italas Gianas Giorgio Trissino. Su žirgu į tolį daugiausia nušoko belgas Constantas van Langendonckas – 6 m 10 cm.

Olimpinėse žaidynėse tokios raitelių 34

OLIMPINĖ PANORAMA

ir žirgų varžybos vyko tik kartą, bet kai kuriose šalyse jos ir toliau buvo rengiamos bei fiksuojami rekordai. Štai 1949 m. čilietis Alberto Larraguibelis su žirgu Huaso peršoko 2 m 47 cm aukštį ir pasiekė pasaulio rekordą. 1975 m. Pietų Afrikos atstovas Andre Ferreira su žirgu Something pasiekė pasaulio šuolio į tolį rekordą – 8 m 40 cm.

Dar viena 1900 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių įdomybė buvo ta, kad šauliai varžėsi šaudydami į gyvus balandžius. Šią rungtį laimėjo belgas Leonas de Lundenas, pataikęs į 21 balandį. Balandžių paleidimo vieta nuo šaulio buvo nutolusi per 27 metrus. Per varžybas nušauta apie 300 paukščių. Prieš tokį sportą visų pirma ėmė protestuoti gyvūnų globėjai. Tai buvo vienintelis kartas žaidynių istorijoje, kai šaudyta į gyvus taikinius. Vėliau gyvus paukščius pakeitė moliniai balandžiai.

1904 m. Sent Luiso vasaros olimpinėse žaidynėse olimpiečiai šoko į tolį baseine. Sportininkai šokdavo iš visų jėgų į vandenį ir stengdavosi po

Olimpinėse žaidynėse būta keistų ir lengvosios atletikos rungčių. Pavyzdžiui, šuoliai iš vietos į tolį, į aukštį ir trišuolis. Šią rungtį laimėjo amerikietis Raymondas Ewry, kuriam vaikystėje dėl ligos grėsė kojų paralyžius. Į aukštį iš vietos jis iššoko 1 m 65 cm, į tolį nušoko 3 m 21 cm, o trišuoliu įveikė 10 m 58 cm. Prancūzai jį pavadino žmogumi varle.

1904 m. žaidynėse dar vyko 56 svarų svorio metimo varžybos. Toliausiai šį svorį nusviedė kanadietis Etienne‘as Desmarteau – 10 m 46 cm. 1920 m. amerikietis Patrickas McDonaldas šį svorį numetė 11 m 26 cm. Įdomu, kad 1912 m. Stokholme diskas, rutulys ir ietis buvo metami abiem rankomis – iš pradžių viena, paskui kita, o rezultatas sumuojamas. 1908 m. Londono vasaros olimpinėse žaidynėse diskas buvo mėtomas vadinamuoju graikiškuoju ir laisvuoju stiliumi. Dėl to Londone amerikiečių metikas Martinas Sheridanas iškovojo du disko metimo rungties aukso medalius. Į 1928, 1936 ir 1948 m. žiemos olimpinių žaidynių programą buvo įtrauktos kareivių patrulių varžybos – biatlono pirmtakės. Kareivių patrulių komandą sudarė keturi šauliai su slidėmis ir 24 kg svorio kuprinėmis ant pečių. Buvo šaudoma į taikinius iš 15 ir 25 metrų atstumo. Tai keletas keistų olimpinėse žaidynėse vykusių varžybų.

36

OLIMPINÄ– PANORAMA