Olimpinė panorama 2015 01

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2015 sausis | NR. 1 (65)

OLIMPINĖ PANORAMA

IŠSIPILDŽIUSI SVAJONĖ

TURINYS

5 6 LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

SKAITYTOJAMS

LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės mintys

APDOVANOJIMAI

Lietuvos sporto apdovanojimų vakarą atletai spinduliavo jėga ir grožiu

Nr. 1 (65), 2015 m.

12 11

VIRŠELYJE Geriausias 2014 metų Lietuvos sportininkas Jevgenijus Šuklinas Alfredo Pliadžio nuotr.

REDAKTORIUS

12

Bronius Čekanauskas

AUTORIAI Marytė Marcinkevičiūtė Vytautas Gudelis Lina Daugėlaitė Linas Jaurys Algis Balsys

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

14 20

MAKETUOTOJAS Artūras Gimžauskas

KALBOS REDAKTORĖ Inga Necelienė

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

24 26

RAŠYKITE komitetas@ltok.lt

INTERNETO SVETAINĖ

28

www.ltok.lt

SPAUSDINA „Lietuvos ryto“ spaustuvė

30

TIRAŽAS

3000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

33

6

GENERALINĖ ASAMBLĖJA LTOK darbas įvertintas gerai

TOK Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Thomo Bacho naujametinis pranešimas

OLIMPINIS FESTIVALIS Langas į olimpinį pasaulį

16

JUBILIEJUS

Antano Muraškos gyvenimo loterijoje – laimingi bilietai

SUGRĮŽIMAS

Į gimtinę – su idėjų kraičiu

KALĖDŲ KARAVANAS

20

Prie kalėdinių eglių – sportinis šurmulys

OLIMPIETIS

Trečiasis badmintonininko atgimimas

KRONIKA

LTOK įvykių dienoraštis

SENA NUOTRAUKA

Sėkmingas žaidimas baigėsi tremtimis

LTOK lankėsi užsienio reikalų ministras L.Linkevičius ir su LTOK prezidente D.Gudzinevičiūte aptarė bendradarbiavimo klausimus

24

28 OLIMPINĖ PANORAMA

3

SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mieli skaitytojai, visų pirma noriu pasidalyti įspūdžiais iš neseniai vykusio geriausių Lietuvos sportininkų, sporto žmonių apdovanojimų renginio, sausio 19-ąją surengto sostinės Kongresų rūmuose.

Apdovanojimus organizavo dvi svarbiausios Lietuvos sporto organizacijos – Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas drauge su Lietuvos sporto žurnalistų federacija. Suvieniję jėgas, atrodo, pasiekėme tai, ko norėjome: pakėlėme apdovanojimų prestižą ir žinomumą. Kiek girdėjau atsiliepimų, visi jie buvo geri! Plačiai šis renginys nušviečiamas ir šiame „Olimpinės panoramos“ numeryje.

Kreipėmės į visas mūsų šalies sporto šakų federacijas prašydami, kad jos teiktų kandidatūras nominacijoms gauti. Iš visų siūlymų Lietuvos sporto apdovanojimų taryba atrinko po tris pretendentus. Anksčiau renkant geriausius metų sportininkus dažniausiai balsuodavo tik visuomenė, todėl daug lemdavo sportininko populiarumas. Sporto mėgėjai dalyvavo ir šiuose rinkimuose, bet jų nuomonė sudarė ketvirtadalį galutinio balso – trys ketvirtadaliai priklausė Lietuvos sporto apdovanojimų tarybos nariams. Kai kuriuos laureatus rinko vien taryba. Esant lygiam balsų skaičiui nugalėtoją lėmė tarybos pirmininko balsas. Tarybą sudarė KKSD, LTOK ir LSŽF atstovai, o jos pirmininkas buvo KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius. Pagal susitarimą kitais metais teks pirmininkauti man.

Pasakysiu atvirai: buvo nemažai diskusijų, ginčų. Tik dėl vienos nominacijos laimėtojo nekilo jokių nesutarimų, visi tarybos nariai balsavo vieningai. Nors šios išskirtinės nominacijos – už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos sportui – nugalėtojui kartelė buvo keliama labai aukštai, už prezidentą Valdą Adamkų visi balsavome vieningai.

Pirmąjį šių metų mėnesį buvo ir dar bus įsimintinų sporto renginių. Su garbingais devyniasdešimties metų jubiliejais pasveikinome dvi daug nuopelnų olimpiniam sportui turinčias Lietuvos plaukimo ir imtynių federacijas.

Vyko LTOK generalinės asamblėjos eilinė sesija. Pateikiau LTOK vykdomojo komiteto ataskaitą. Buvo kalbama ne tik apie pasiekimus, bet ir apie problemas, apie tai, kas kelia didžiausią rūpestį pradedant lemiamus atrankos į 2016-ųjų vasaros olimpines žaidynes Rio de Žaneire metus. Tradiciškai buvo patvirtintas šių metų LTOK biudžetas. Galime pasidžiaugti, kad lėšų olimpiniam sportui ir sąjūdžiui planuojama skirti daugiau negu pernai. Tai didelis mūsų pagrindinio rėmėjo loterijų firmos „Olifėja“ nuopelnas.

Kai jūs, mieli skaitytojai, gausite naują žurnalo numerį, mes su LTOK generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru būsime Austrijos mieste Forarlberge arba Lichtenšteine, kur vyks XII Europos jaunimo žiemos olimpinis festivalis. Lietuvai jame atstovaus dvylika sportininkų: po keturis biatlonininkus ir slidininkus, trys kalnų slidininkai ir viena dailiojo čiuožimo atstovė. Nepavyko surengti jauniesiems sportininkams bendrų palydų Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete, nes dėl besniegės žiemos namuose sportininkai treniruojasi užsienyje. Palydėjome į kelionę tik slidininkus ir jų trenerius. Tikiuosi, kad surengsime pagerbtuves sugrįžusiems iš festivalio, pasidžiaugsime garbingu jų pasirodymu.

Norėčiau pasidžiaugti dar viena atgimstančia tradicija. Į televiziją, šįkart „Lietuvos ryto“, sugrįžo legendinė, nemažai vaikų sportu sudominusi laida „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“. Pirmosios laidos filmavime teko ir man dalyvauti. O premjerinę laidą kviečiu žiūrėti sausio 31-ąją.

Visiems mums linkiu sėkmingų, pergalingų metų.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

APDOVANOJIMAI

Geriausio metų sportininko prizas J.Šuklinui – iš olimpinio čempiono M.Paulausko rankų

ATLETAI SPINDULIAVO JĖGA IR GROŽIU

VILNIUJE, KONGRESŲ RŪMUOSE, SAUSIO 19 D. VYKO 2014 METŲ LIETUVOS SPORTO APDOVANOJIMŲ VAKARAS. JAME DALYVAVO BEVEIK 500 VIENOS SPORTO ŠEIMOS NARIŲ.

Algis Balsys

P

er naujoviškai vykusius apdovanojimus, kuriuos drauge rengė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Lietuvos sporto žurnalistų federacija, buvo paskelbti geriausių sportininkų, trenerių, komandų ir kitų nominantų vardai. Iš viso varžytasi dėl vienuolikos prizų. Vienas trofėjus – geriausios sportininkės – kaip ir tikėtasi, atiteko plaukikei Rūtai Meilutytei. Dėl kitų apdovanojimų vyko arši kova. Geriausiu sportininku pripažintas kanojininkas Jevgenijus Šuklinas.

J.Šuklinui apdovanojimą įteikė prezidentas Valdas Adamkus ir Modestas Paulauskas, o R.Meilutytei – Arvydas Sabonis ir Marijus Mikutavičius. Rūtos prizą atsiėmė jos tėtis, nes sportininkė, kaip ir dar vienas laureatas plaukikas Giedrius Titenis, buvo treniruočių stovykloje.

Du dešimtmečius geriausiam sportininkui teiktą „Šaulio“ skulptūrą šiemet pakeitė nauji originalūs prizai. Visiems nugalėtojams atiteko auksu dengtos statulėlės, stilizuotai perteikiančios pergalę, polėkį ir olimpinę ugnį bei Lietuvos vėliavos motyvus.

Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos sportui apdovanotas kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Jam prizą įteikė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir KKSD

6

OLIMPINĖ PANORAMA

generalinis direktorius Edis Urbanavičius. „Džiaugiuosi, kad galiu pagerbti šį žmogų, kuriuo didžiuojuosi. Tik dėl šios nominacijos nebuvo jokių ginčų. Visa taryba balsavo vieningai“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.

Jausmingai scenoje ir jau nulipęs nuo jos kalbėjo V.Adamkus: „Sunku man dabar surasti tinkamus žodžius. Vos neištiko šokas...

Turime daug puikių sportininkų ir galime jais didžiuotis. Naudodamasis proga noriu kreiptis į valstybės vadovus, į savivaldybes, kad jie atkreiptų dėmesį į jaunimą, jo auklėjimą, o sportui skirtų ypatingą dėmesį.“ Pilnutėlė salė V.Adamkui plojo stovėdama. Tokia buvo spalvingo ir gražaus renginio kulminacija!

Ne mažiau nei V.Adamkus susijaudino ir svečias iš Šveicarijos Werneris Hansas Zwimpferis. Buvęs irkluotojas, olimpietis jau per dvidešimt metų remia Lietuvos irkluotojus.

Ne vienas sportininkas ir tą vakarą dėkojo mielam Werneriui už laimėtus medalius.

Smagu buvo matyti dailius, pasipuošusius sportininkus. Kai kurias sportininkes su madingom suknelėm ir šukuosenom net sunku buvo pažinti! Matyt, ne veltui dizaineris Juozas Statkevičius, apdovanodamas Donatą Vištartaitę ir Mildą Valčiukaitę, sakė: „Mano būsimos manekenės ateina.“

Geriausius sportininkus rinko žurnalistai, sirgaliai ir specialistai. Jie visi rinkosi iš trijų kandidatų, kuriuos įvairiose kategorijose išrinko specialiai sudaryta taryba.

Visų nominantų svarbiausius metų startus ir pergales susirinkusiesiems priminė ekranuose rodyti vaizdo siužetai.

Prizus teikė olimpiniai čempionai Romas Ubartas, Lina Kačiušytė, Modestas Paulauskas, Arvydas Sabonis, Vida Vencienė, Gintautas Umaras, Angelė Rupšienė, Virgilijus Alekna, Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas, loterijų firmos „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas Muraška, alpinistas Vladas Vitkauskas, dirigentas Gintaras Rinkevičius, dizaineris Juozas Statkevičius, treneris Vladas Garastas, ministras Saulius Skvernelis, karatė meistras Donatas Imbras, futbolininkas Edgaras Jankauskas, dainininkai Marijus Mikutavičius, Andrius Mamontovas ir kiti.

Atsiimdami apdovanojimą sportininkai dėkojo treneriams, medikams, visam aptarnaujančiam personalui, taip pat tėvams, draugams ir sirgaliams. Irkluotojas S.Ritteris nepamiršo padėkoti ir savo valties porininkui R.Maščinskui. Ne veltui E.Urbanavičius sakė, kad tiek garbingų žmonių vienoje vietoje nedažnai pamatysi...

APDOVANOJIMAI VISŲ NOMINACIJŲ PRETENDENTAI IR NUGALĖTOJAI

Daugiausia ovacijų sulaukė sprendimas pagerbti V.Adamkų už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos sportui. Jį apdovanojo D.Gudzinevičiūtė ir E.Urbanavičius

R.Meilutytei skirtą apdovanojimą atsiėmė plaukikės tėvas S.Meilutis. Jį sveikino M.Mikutavičius ir A.Sabonis

Metų sportininkas – kanojininkas Jevgenijus Šuklinas (šį prizą gauti taip pat pretendavo sunkiaatletis Aurimas Didžbalis, imtynininkas Edgaras Venckaitis).

Metų sportininkė – plaukikė Rūta Meilutytė (irkluotoja Milda Valčiukaitė, karatistė Inga Mikštaitė).

Metų vyrų komanda – irkluotojai Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas (Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, Lietuvos vyrų mažojo regbio rinktinė).

Metų moterų komanda – irkluotojos Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė (Šiaulių „Gintros-Universiteto“ futbolininkės, tinklininkės Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė).

Metų treneris – vyrų krepšinio rinktinės treneris Jonas Kazlauskas (plaukimo treneris Žilvinas Ovsiukas, sunkiosios atletikos treneris Bronislavas Vyšniauskas).

Metų proveržis – lengvaatletis Andrius Gudžius (dviratininkas Vasilijus Lendelis, plaukikas Danas Rapšys).

Metų sportininkas su negalia – lengvaatletis Mindaugas Bilius (badmintonininkas Kazimieras Dauskurtas, lengvaatletis Jonas Spudis).

Metų sugrįžimas – plaukikas Giedrius Titenis (futbolininkas Giedrius Arlauskis, sunkiaatletis Aurimas Didžbalis).

Metų pergalė – jaunimo vasaros olimpinių žaidynių nugalėtoja tapusi Lietuvos vaikinų krepšinio trys prieš tris rinktinė (dviratininkas Ramūnas Navardauskas, Lietuvos vyrų mažojo regbio rinktinė).

Už pagalbą sportininkams – irkluotojų rėmėjas iš Šveicarijos Werneris Hansas Zwimpferis (gydytojas Dalius Barkauskas, Kauno miesto savivaldybė, padėjusi bankrutuojančiam Kauno „Žalgiriui“).

Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos sportui – prezidentas Valdas Adamkus.

Daug gražių žodžių pasakė ir prizų teikėjai. Įteikęs Metų sugrįžimo prizą G.Umaras tarė: „Visi čia esantys norėtų sugrįžti.“ Apdovanojęs geriausią sportininką su negalia V.Vitkauskas sakė: „Jie aukščiau Everesto.“ O Seimo vicepirmininkas V.Gedvilas džiaugėsi, kad ir politikai įtraukti į šį judėjimą. A.Muraška Metų treneris – J.Kazlauskas padėkojo visiems loterijų žaidėjams, remiantiems sportą ir olimpinį sąjūdį.

Neslėpdamas susijaudinimo J.Kazlauskas prasitarė, kad jam tekęs apdovanojimas yra visam Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių, medikų kolektyvui. „Tai tik dar labiau įpareigoja“, – sakė treneris. A.Sabonis atkreipė dėmesį į tai, kad apdovanojimus, o ne varžybas tiesiogiai transliuoja televizija! Beje, būtent dėl tiesioginės transliacijos visų laureatų pavardės buvo laikomos paslaptimi iki paskutinės minutės.

Dainavo Kauno „Božolė“ choras ir Aleksandras Ivanauskas, grupės „Biplan“, „4 Roses“, Merūnas Vitulskis, Rosita Čivilytė, Mia, pasirodė šokėjai, Lietuvos talentų nugalėtojai gatvės gimnastai „Project Mayhem“, futbolo kamuolio žonglierius Eduardas Butiuto ir kt.

Vakarą vedė Martynas Starkus.

Didžiosios daugumos vakaro dalyvių Irkluotojai laimėjo net trijų nominacijų prizus. Metų vyrų komanda tapo S.Ritteris ir R.Maščinskas, nuomone, renginys pavyko, puikiai derėjo Metų moterų komanda – M.Valčiukaitė ir D.Vištartaitė, o prizas už pagalbą sportininkams įteiktas šveicarui W.H.Zwimpferiui sportas ir menas.

OLIMPINĖ PANORAMA

7

APDOVANOJIMAI

Lengvaatletis M.Bilius tapo geriausiu metų sportininku su negalia

R.Meilutytė ir G.Titenis už įvertinimą dėkojo iš ekrano

Metų proveržio nominacijos nugalėtoją A.Gudžių sveikina olimpinis čempionas R.Ubartas

Jaunųjų krepšininkų rinktinę už Metų pergalę apdovanojo V.Garastas ir A.Rupšienė

8

OLIMPINĖ PANORAMA

APDOVANOJIMAI

Apdovanojimus teikė V.Alekna ir A.Mamontovas...

... A.Muraška ir L.Kačiušytė...

... V.Vitkauskas ir V.Gedvilas...

... S.Skvernelis ir V.Vencienė...

... J.Statkevičius ir E.Jankauskas

Renginį vedė M.Starkus

OLIMPINĖ PANORAMA

9

APDOVANOJIMAI

Iškilmes stebėjo švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis

Į šventę susirinko beveik 500 sporto šeimos narių Renginyje pynėsi menas ir sportas

10

OLIMPINĖ PANORAMA

TARPTAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTO THOMO BACHO NAUJAMETINIS PRANEŠIMAS Gerbiami draugai ir kolegos, 2014 m. buvo itin reikšmingi visam olimpiniam judėjimui. Po daugiau nei 18 mėnesių ginčų ir diskusijų mums pavyko pasiekti tvirtą olimpinio judėjimo sutarimą dėl 2020 m. olimpinės darbotvarkės. Kadangi jūs vienbalsiai patvirtinote 2020 m. olimpinę darbotvarkę sudarančias 40 rekomendacijų, mes aiškiai matome, kur link einame, kaip galime apsaugoti žaidynių išskirtinumą ir stiprinti olimpines vertybes visuomenėje. Šiuo metu itin svarbu išnaudoti mūsų pasiektą tempą ir energiją. Jau vyksta naujųjų TOK komisijų sudarymo ir sudėties nustatymo darbai. Mes jau ėmėmės priemonių mūsų strateginiam veiksmų planui ateityje įgyvendinti. 2020 m. olimpinės darbotvarkės rekomendacijas numatoma visa apimtimi įgyvendinti per 2024 m. olimpinių žaidynių atranką, kuri prasidės 2015 m. sausio 15 d. Miestams, pageidaujantiems rengti žaidynes, bus pasiūlytas naujas kvietimų etapas, kad jie galėtų su TOK aptarti savo pradinį susidomėjimą. Jau dabar jaučiame, kokios svarbios šios žaidynės visame pasaulyje. Paraiškos dėl 2022 m. žiemos olimpinių žaidynių jau nagrinėjamos, bet jau dabar pagal galimybes bus įgyvendinti atskiri 2020 m. olimpinės darbotvarkės punktai. Visų pirma TOK ketina padėti paraiškas teikiantiems miestams sumažinti išlaidas ir užtikrinti tvarų palikimą.

Toliau dirbame ties olimpiniu TV kanalu, kuris bus panaudotas olimpinėms sporto šakoms, sportininkams ir olimpinėms vertybėms platinti žaidynių laikotarpiui pasibaigus. Imsimės kanalo prekės ženklo ir įvaizdžio kūrimo, kreipsimės į didžiausius rėmėjus dėl bendradarbiavimo. Parengsime įmonės struktūrą ir priimsime į darbą svarbiausius darbuotojus, kad šie pradėtų kanalo veiklą ir ją valdytų. Kanalas turėtų būti populiarus visame pasaulyje, šio populiarumo neprarasti ir žaidynėms pasibaigus, įtraukti įvairias žiūrovų grupes (pirmiausia jaunimą) bei parodyti, kiek gali nuveikti sportas.

2015-aisiais TOK minės šimto metų veiklos Lozanoje metines. Toliau vyks parengiamieji naujojo pastato, kurį baigus TOK būstinė Lozanoje įsikurs po vienu stogu, darbai. Pagal idėją Olimpiniai vienybės rūmai (angl.

Olympic Unity House) turėtų tapti visų TOK narių namais ir viso olimpinio judėjimo susitikimų vieta. TOK administracija susitelks Olimpinės vienybės rūmuose, todėl ilguoju laikotarpiu pavyks sutaupyti daug lėšų, padidinti darbo našumą, taupyti energiją.

2015 m. turėtų suintensyvėti pasirengimo Rio de Žaneiro žaidynėms darbai, nes rugpjūčio 5 d. iki jų tebus likę metai. Pasirengimas jau dabar vyksta tinkamai, o žaidynės sulaukia vis didesnio palaikymo. Šiemet bus surengta per dvidešimt bandomųjų renginių. Derėtų pasveikinti 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynių organizatorius už dedamas pastangas artėti prie galutinio etapo.

Nors šiais metais nerengiamos olimpinės žaidynės, vis dėlto 2015 m. vyks daug išskirtinių sporto įvykių: tai ir žemynų žaidynės, ir daugelio olimpinių sporto šakų pasaulio čempionatai, kurie dar labiau sustiprins suinteresuotų olimpinio judėjimo asmenų vienybę. Šiemet mūsų bendradarbiavimo su Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) svarba toliau didės. JTO Generalinei Asamblėjai pripažinus TOK ir sporto savarankiškumą, pakartotinai kreipiuosi į jus su prašymu stiprinti sporto savarankiškumą jūsų šalyse ir pokalbiuose su nacionaliniais politiniais lyderiais skatinti juos nepamiršti sporto pagal JTO plėtros darbotvarkę po 2015 m. Mums itin svarbus bendradarbiavimas su nacionalinėmis vyriausybėmis, siekiant integruoti sportą į kitus tikslus, visų pirma švietimo, sveikatos priežiūros, teritorijų planavimo, visuomenės sanglaudos ir taikos stiprinimo srityse.

Ir toliau glaudžiai bendradarbiausime su JTO, siekdami prisidėti prie geresnio ir taikaus pasaulio kūrimo, auklėdami jaunus žmones per sportą be jokios diskriminacijos. Ir šiais, ir vėlesniais metais sporto iniciatyvomis kartu sieksime socialinės ir ūkio plėtros visame pasaulyje.

2015-uosius pasitinkame vieningi ir pasitikintys savimi, nes olimpinis judėjimas dabar sėkmingesnis nei kada nors anksčiau. Mūsų veiklos atspirtis – vienybė įvairovėje. Tikiuosi, kad naujaisiais metais mums pavyks bendromis pastangomis pasiekti dar daugiau.

Laimingų naujųjų 2015 metų!

OLIMPINĖ PANORAMA

11

OLIMPINIS ŽVILGSNIS FESTIVALIS

Palydos į festivalį (iš kairės):V.Vencienė, D.Kliševičius, E.Brazlauskis, S.Adomonytė, D.Gudzinevičiūtė, N.Bukovskytė, A.Raslanas, K.Baltakis, S.Dervinis

LANGAS Į OLIMPINĮ PASAULĮ

AUSTRIJOJE IR LICHTENŠTEINE SAUSIO 25–30 D. VYKSTANČIAME XII EUROPOS ŽIEMOS JAUNIMO OLIMPINIAME FESTIVALYJE DALYVAUJA DVYLIKA LIETUVOS SPORTININKŲ, BANDANČIŲ JĖGAS SLIDINĖJIMO, BIATLONO, KALNŲ SLIDINĖJIMO IR DAILIOJO ČIUOŽIMO VARŽYBOSE. Į FESTIVALĮ LIETUVIAI ATVYKO IŠ SKIRTINGŲ ŠALIŲ, KURIOSE TRENIRAVOSI IR DALYVAVO VARŽYBOSE.

Marytė Marcinkevičiūtė

Ž

iemos olimpiniame festivalyje dalyvauja 15–17 metų jaunimas. Pasak Lietuvos rinktinės misijos vadovės Vidos Vencienės, jaunimui šie kas porą metų vykstantys renginiai yra nepaprastai didelė motyvacija. „Mūsų komandoje – dvylika sportininkų, septyni treneriai, atstovė tarptautiniams ryšiams su Tarptautiniu olimpiniu komitetu Lina Vaisetaitė, gydytoja Diana Baubinienė ir misijos vadovė. Visos sportinės delegacijos gyvens Austrijoje, Forarlberge. Nėra jokio olimpinio kaimelio. Visi sportininkai susitiks tik per varžybas, atidarymo ir uždarymo iškilmes“, – prieš kelionę į festivalį pasakojo V.Vencienė.

Vida, kokios mūsų sportininkų viltys šiame festivalyje? Šiandien aiškaus lyderio neturime. Didžiausia mūsų viltis – tarptautinių varžybų patirties turinti Lietuvos žiemos olimpinės rinktinės kandidatė, dailiojo čiuožimo atstovė Aleksandra Golovkina. Teko matyti Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko tryliktą kartą organizuotą tarptautinį renginį „Liepsnojantis ledas“, kuriame čiuožėja savo pasirodymu nė kiek nenusileido ledo žvaigždėms. Šiai jaunajai kaunietei teks nemažas krūvis, nes iškart po festivalio jos lauks Europos čempionatas.

12

OLIMPINĖ PANORAMA

Sunku pasakyti, kaip seksis mūsų jauniesiems biatlonininkams. Prisiminkime mūsų vėliavnešės Gabrielės Leščinskaitės pasirodymą praėjusiame festivalyje Brašove, kuriame ji laimėjo sidabro medalį. Sportininkė be klaidų šaudė ir tai jai nulėmė didelę sėkmę.

Ką galite pasakyti apie savo mėgstamos sporto šakos slidinėjimo galimybes?

Labiausiai džiaugiuosi tuo, kad Lietuvoje slidinėjimas atgimsta. Pavarčius Lietuvos slidinėjimo čempionato protokolus matyti, kad slidininkai labai jauni, nuo 13 iki 19 metų. Mūsų slidinėjimo trasose seniai lenktyniavo tiek daug jaunimo. Tai mane žavi, o tie keturi mūsų slidininkai, kurie dalyvaus žiemos jaunimo olimpiniame festivalyje, įgis neįkainojamos patirties ir galbūt neilgai trukus taps Lietuvos slidinėjimo lyderiais. Duok Dieve, kad tos tikrosios žiemos atkeliautų į Lietuvą.

Kaip buvo rengiamasi šiam festivaliui?

Prie sportininkų pasirengimo prisidėjo federacijos. Jos išsikeldavo tikslus, numatydavo atitinkamus normatyvus sportininkams. Visi rinktinės kandidatai buvo patikrinti medikų. Mūsų sportininkai treniravosi įvairiose vietose. Štai dailiojo

čiuožimo atstovė A.Golovkina į festivalį atvyks iš Prancūzijos, biatlonininkai – iš Lenkijos.

Ar mūsų jaunieji sportininkai, dalyvavę Europos žiemos jaunimo olimpiniuose festivaliuose, vėliau papildo suaugusiųjų rinktinių gretas ir tampa olimpiečiais?

Taip. Galima sakyti, visi žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavę mūsų sportininkai yra atstovavę Lietuvai jaunimo festivaliuose.

Gal išskyrus tik slidininką Mantą Strolią ir čiuožėją trumpuoju taku Agnę Sereikaitę.

Agnei nepasisekė – čiuožimas trumpuoju taku būdavo įtraukiamas ne į visų žiemos festivalių programą. Nuo Europos jaunimo žiemos olimpinių festivalių kelią į didįjį sportą pradėjo Irina Terentjeva, Diana Rasimovičiūtė, Tomas Kaukėnas, Vytautas Strolia, Rokas Zaveckas, kiti.

Sausio 13 d. jaunieji slidininkai ir jų treneriai bei Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos vadovai lankėsi LTOK būstinėje, susitiko su prezidente Daina Gudzinevičiūte, išgirdo jos linkėjimus garbingai kovoti, kurti varžybose savo stebuklus. Linkėdama sėkmės sporto arenose, įsimintinų įspūdžių ir naujų draugų, D.Gudzinevičiūtė sakė: „Norėčiau, kad tai jums būtų tramplinas į didįjį sportą.“

LIETUVOS RINKTINĖ ŽIEMOS JAUNIMO OLIMPINIAME FESTIVALYJE MISIJA

Vida Vencienė misijos vadovė

Lina Vaisetaitė Diana Baubinienė tarptautinių ryšių su OK atstovė gydytoja

DAILUSIS ČIUOŽIMAS

Aleksandra Golovkina 1998 07 01 Kaunas

Dmitrijus Kozlovas treneris

KALNŲ SLIDINĖJIMAS

Ilzė Cibulskaitė 1997 05 24 Vilnius

Greta Piliponytė 1997 08 11 Vilnius

Kasparas Gudžius 1997 02 19 Vilnius

Anžela Aleksandravičienė trenerė

Audrius Santackas treneris

BIATLONAS

Lukas Čepulis 1997 03 04 Ignalina

Linas Banys 1998 04 06 Anykščiai

Elvyra Branicka 1998 04 24 Nemenčinė, Vilniaus raj.

Alina Tuzikaitė 1998 07 14 Visaginas

Marijanas Kačanovskis Gintautas Čepulis treneris treneris

SLIDINĖJIMAS

Deividas Kliševičius 1997 08 28 Ignalina

Rokas Vaitkus 1998 04 20 Šiauliai

Neda Bukovskytė 1997 05 08 Utena

Silvija Adomonytė 1997 05 11 Anykščiai

Karolis Baltakis treneris

Stasys Dervinis treneris

OLIMPINĖ PANORAMA

13

GENERALINĖ ASAMBLĖJA

LTOK vykdomojo komiteto nariai

DARBAS ĮVERTINTAS GERAI SAUSIO 23 D. SOSTINĖS „BEST WESTERN VILNIUS“ VIEŠBUČIO KONFERENCIJŲ CENTRE VYKO LTOK GENERALINĖS ASAMBLĖJOS EILINĖ SESIJA. JOS DARBE DALYVAVO 79 LTOK NARIAI IŠ 111 BEI 16 LTOK GARBĖS NARIŲ. BUVO SUGROTAS OLIMPINIS HIMNAS, TYLOS MINUTE PAGERBTI ANAPILIN IŠKELIAVĘ OLIMPINIO SĄJŪDŽIO ŽMONĖS.

S

esijos pradžioje LTOK generalinis sekretorius, Mandatų komisijos pirmininkas Valentinas Paketūras informavo apie LTOK pasikeitimus, pristatė naujus narius.

Su LTOK vykdomojo komiteto 2014 m. veiklos ataskaita supažindino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Ji pristatė nuveiktus darbus, nurodė pagrindinius 2015-ųjų akcentus. Didžiausias dėmesys – svarbiausiems šių metų tarptautiniams sporto renginiams, pasirengimas kitąmet vyksiančioms Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms ir olimpiniam švietimui.

Planuojama surinkti gerokai didesnį biudžetą.

LTOK revizijos komisijos pranešimą perskaitė šios komisijos narys Saulenis Pociūnas. Su 2014 m. LTOK biudžeto vykdymo apyskaita ir planuojamu šiųmečiu LTOK biudžetu supažindino LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša. Šiemet planuojama surinkti 5 mln. 909 tūkst. eurų biudžetą (20 mln. 400 tūkst. Lt). Didžiąją dalį vėl sudarys UAB „Olifėja“ gautos

14

OLIMPINĖ PANORAMA

pajamos (5 mln. 503 tūkst. eurų).

LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras pateikė 2015 m. LTOK veiklos planą.

LTOK prezidentė informavo, kaip vyksta naujos redakcijos LTOK įstatų projekto rengimo darbai.

Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas pristatė LOF 2014 m. veiklos ataskaitą, supažindino su 2015-ųjų planais ir projektais. Praėjusiais metais, palyginti su 2013-aisiais, rėmėjų parama pinigais ir materialinėmis vertybėmis padidėjo beveik keturgubai – iki 1,72 mln. Lt. Kitais metais taip pat numatomas pajamų augimas.

Diskusijas pradėjo LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas. Jis pristatė leidinį „TOK „Sportas visiems“ programų vadovas“.

Lietuvos sporto universiteto Senato pirmininkas Aleksas Stanislovaitis kalbėjo apie universiteto veiklą, finansavimą, bendrus su LTOK planus. V.Paketūrui jis įteikė LSU garbės ženklą. LTOK garbės prezidentas Artūras Poviliūnas, vadovaujantis Lietuvos olimpinei akademijai, supažindino su LOA

atliktais darbais, linkėjo sportininkams gerų rezultatų šiemet Europos žaidynėse Baku ir kitąmet Rio de Žaneire. Kauno medicinos sporto centro direktorė Alma Kajėnienė pasidžiaugė padidėjusiu medicinos centrų finansavimu, bet išsakė susirūpinimą nesutvarkyta medikų darbo sporto renginiuose teisine baze, atkreipė dėmesį į mažus sporto medikų atlyginimus.

Lietuvos biatlono federacijos generalinis sekretorius Ričardas Griaznovas aptarė savo sporto šakos problemas. LOA viceprezidentas prof. Algirdas Raslanas supažindino su Tarptautinio olimpinio judėjimo modernizavimo kryptimis. Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas Albinas Grabnickas kalbėjo apie trenerių atlyginimus. Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas priminė, kad po trijų dienų parolimpiečiai švęs savo veiklos 25-metį, informavo apie neįgaliųjų veiklą mūsų šalyje, pasidžiaugė geru bendradarbiavimu su sporto

GENERALINĖ ASAMBLĖJA

2014 M. LTOK VYKDOMOJO KOMITETO VEIKLA DIDŽIOSIOS DAUGUMOS BALSAIS ĮVERTINTA GERAI. GENERALINĖS ASAMBLĖJOS SESIJA PATVIRTINO LTOK REVIZIJOS KOMISIJOS ATASKAITĄ, LTOK 2014 M. BIUDŽETO ĮVYKDYMO APYSKAITĄ, 2015 M. LTOK BIUDŽETĄ IR VEIKLOS PLANĄ.

LTOK iždininkas R.Balaiša

Revizijos komisijos narys S.Pociūnas

LOF vadovas V.Vasiliauskas

LTOK viceprezidentas B.Vasiliauskas

šakų federacijomis, paaiškino, kam tenka LTOK skiriamos lėšos. Sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas Bronislavas Vyšniauskas aptarė sunkią savo sporto šakos atletų atranką į olimpines žaidynes, skundėsi, kad trūksta lėšų aptarnaujančiam personalui komandiruoti į svarbias varžybas užsienyje.

Plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas šnekėjo apie rengiamų įstatų projektą, LTOK lėšų paskirstymą federacijoms ir net siūlė netvirtinti biudžeto. Apie biudžetą ir lėšų paskirstymą federacijoms kalbėjo ir Lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis. LTOK viceprezidentas,

Finansų ir ekonomikos komisijos pirmininkas Romualdas Bakutis aptarė teigiamus finansinius pokyčius, argumentuotai atsakė į nuskambėjusią kritiką finansiniais klausimais. KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius supažindino su būsimais lėšų skirstymo federacijoms principais.

2014 m. LTOK vykdomojo komiteto veikla didžiosios daugumos balsais įvertinta gerai.

Generalinės asamblėjos sesija patvirtino LTOK revizijos komisijos ataskaitą, LTOK 2014 m. biudžeto įvykdymo apyskaitą, 2015 m. LTOK biudžetą ir veiklos planą. „OP“ inf.

Sesijos darbe dalyvavo 79 LTOK nariai bei 16 LTOK garbės narių

OLIMPINĖ PANORAMA

15

KURSAI

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMIT I. PAJAMOS 1.1. UAB „Olifėja“ (8%, dividendai) 1.2. Tarptautinio OK subsidijos 1.3. Pajamos iš LOF 1.4. Parama materialinėmis vertybėmis Iš viso pajamų: II. LĖŠŲ LIKUTIS (2014 01 01) REZERVAS OŽ MOKĖJIMAMS (2014 01 01) III. IŠLAIDOS 3.1. Olimpinio sporto finansavimas 3.1.1. Programa „Rio 2016“ 3.1.1.1. OR mokomojo sportinio darbo finansavimas 3.1.1.2. ORK stipendijos 3.1.1.3. ORK maistpinigiai 3.1.1.4. OR medikų, mokslininkų, masažuotojų maistpinigiai 3.1.1.5. Medikams ir kineziterapeutams skirtos priemokos 3.1.1.6. Spec. transporto išpirkimas (lizingas) 3.1.1.7. Mini centrų, sporto bazių išlaikymas – SK „El-Eko-Sport“, SK „Fortūna“, Klaipėdos sunkiosios atletikos SK, Kauno buriavimo centras 3.1.1.8. OR kandidatus aptarnaujančio personalo transporto išlaidos 3.1.1.9. Maisto papildų ir atsigavimo priemonių išlaidos 3.1.1.10. Antidopingo programos dalinis finansavimas 3.1.1.11. Olimpinės rinktinės medikų kursai, konferencijos 3.1.1.12. Specialus sportinis inventorius 3.1.1.13. Programos „Rio 2016“ įgyvendinimo išlaidos 3.1.1.14. Olimpinės pamainos programos dalinis finansavimas 3.1.1.15. Olimpinės rinktinės kandidatų, olimpinės pamainos sportininkų, trenerių sporto psichologijos kursai 3.1.1.16. Mokslinių testavimo laboratorijų dotacija (LSU, LEU) 3.1.2. Programa „Sočis 2014“ 3.1.2.1. Dalyvavimas XXII žiemos OŽ 3.1.2.2. Mokomasis sportinis darbas 3.1.3. Pasirengimas ir dalyvavimas jaunimo olimpinėse žaidynėse Nandzinge 3.1.4. Programa „Pjongčangas 2018“ 3.1.5. Pasirengimas 2015 m. žiemos EJOF Lichtenšteine/Austrijoje 3.1.6. Ol. sporto šakų f-jų, KKSD, LSFS programos 3.1.6.1. Federacijų veiklos programų finansavimas – Olimpinių sporto šakų (36 x 60 000) – LTOK pripažintų (5 x 30 000) 3.1.6.2. Sporto federacijų (XXX OŽ medalininkių) finansavimas – Aukso medalis (2 x 50 000) – Sidabro medalis (1 x 40 000) – Bronzos medalis (2 x 30 000)

16

OLIMPINĖ PANORAMA

Metinis planas

Metinis įvykdymas

16 400,1 100,300,80,17 880,-

17 874,2 1 264,2 – –__ 19 138,4

222,1 800,-

6 475,4 1 930,1 316,2 650,253,256,8 400,260,-

6 770,4 2 180,1 377,9 650,253,256,8 400,260,-

120,100,90,110,200,160,329,4 120,-

117,100,90,110,200,160,329,4 106,3

180,325,220,105,695,-

180,293,4 215,1 78,3 694,9

240,95,2 935,2 310,-

227,2 189,9 2 909,4 2 365,-

2 160,150,-

2215,150,200,-

100,40,60,-

200,100,40,60,-

_

KURSAI

TETO 2014 METŲ BIUDŽETO APYSKAITA (TŪKST. LT) 3.1.6.3. Sporto federacijų darbuotojų skatinimas 3.1.6.4. KKSD socialinės programos 3.1.6.5. LSFS programos 3.1.6.6. Asociacijos „Sportas visiems“ programos 3.1.7. Lietuvos parolimpinis k-tas 3.1.8. Sporto žaidimų programa 3.1.8.1. Lietuvos krepšinio f-ja (Lietuvos krepšinio rinktinių finansavimas) 3.1.8.2. Lietuvos tinklinio f-ja (paplūdimio tinklinio rinktinė) 3.1.8.3. Žaidimų komandų finansavimas (pagal OSŠ žaidimų pakomisijos sprendimą) 3.1.9. Apdovanojimai 3.1.9.1. Sportininkų, trenerių, sporto darbuotojų apdovanojimai 3.1.9.2. 2013 m. geriausių Lietuvos sportininkų apdovanojimai 3.1.10. Organizacinė veikla 3.1.10.1. Olimpinė atributika 3.1.10.2. Lietuvos delegacijų palydėtuvės, sutiktuvės 3.1.10.3. LTOK GA eilinė, neeilinė sesijos, VK posėdžiai ir t.t.

3.1.11. TOK tikslinės subsidijos 3.1.11.1. Ol. sporto programos (pagal TOK OS patvirtintą programą) 3.1.11.2. Ol. švietimo programos (pagal TOK OS patvirtintą programą) 3.1.11.3. Administravimo išlaidos (pagal TOK OS patvirtintą programą) 3.2. Olimpinių programų finansavimas 3.2.1. Olimpinis švietimas (pagal veiklos programą) 3.2.2. Tarptautiniai ryšiai 3.2.3. Programa „2014 m. – Vaikų sveikatos metai“ 3.2.4. Lietuvos olimpinė akademija 3.2.5. Apskričių olimpinės tarybos 3.2.6. Lietuvos olimpiečių asociacija 3.2.7. Žurnalas „Olimpinė panorama“, interneto svetainė 3.2.8. Reklaminė veikla (reklaminė informacinė m-ga ir kt.)

3.2.9. Viešieji ryšiai 3.3. LTOK direktorato veiklos finansavimas 3.3.1. LTOK direktorato finansavimas 3.3.2. Socialinis ir sveikatos draudimas, gyvybės draudimas 3.3.3. Ūkinė finansinė veikla 3.3.4. LTOK būstinės ir transporto išlaikymas 3.4. Kitos išlaidos 3.5. Paramos mat. vertybėmis panaudojimas Iš viso išlaidų:

85,120,140,80,160,1 570,900,-

84,4 40,140,80,160,1 530,900,-

70,-

30,-

600,222,80,142,260,140,40,80,1 100,-

1 586,316,320,20,320,25,115,220,150,100,1 310,580,280,110,340,220,80,17 273,4

600,226,7 80,146,7 254,3 128,1 48,78,2 1 249,1 896,9 225,7 126,5 1 577,2 298,7 319,5 14,9 320,25,115,224,3 159,1 100,7 1 335,570,283,3 102,4 379,3 225,1 – 17 642,6

IV. REZERVAS OŽ MOKĖJIMAMS (2014 12 31)

1 500,-

1 500,-

V. LĖŠŲ LIKUTIS (2014 12 31)

128,7

1 017,9

VI. ĮŠALDYTOS LĖŠOS (bankas „Snoras“)

–

1 677,9

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto iždininkas

Rimgaudas Balaiša

OLIMPINĖ PANORAMA

17

Alfredo Pliadžio nuotr.

18

OLIMPINĖ PANORAMA

2014 METŲ LIETUVOS SPORTO

APDOVANOJIMŲ LAUREATAI

OLIMPINĖ PANORAMA

19

Alfredo Pliadžio nuotr.

JUBILIEJUS

A.Muraška nuo pat įkūrimo stovi prie „Olifėjos“ vairo

LAIMINGI GYVENIMO LOTERIJOS BILIETAI „DIDŽIAUSIUS GYVENIMO POSŪKIUS DARIAU VISIŠKAI TAM NESIRUOŠDAMAS. GAL DĖL TO, KAD ESU SPORTIŠKAS, O SPORTE LABAI DAUG SPRENDIMŲ PRIIMAMI EKSPROMTU. MANO GYVENIME NETRŪKO IMPROVIZACIJOS IR ESU PATENKINTAS TUO, KAS IŠ TO IŠĖJO“, – NESLEPIA SAUSIO 30 D. 60-METĮ ŠVENČIANTIS LOTERIJŲ BENDROVĖS „OLIFĖJA“ GENERALINIS DIREKTORIUS ANTANAS MURAŠKA. Linas Jaurys

A

ntanas Muraška niekada nebuvo profesionalus sportininkas, bet sportui jis skiria labai didelę gyvenimo dalį.

Ne tik pats nuolat sportuodamas – net keturis kartus per savaitę su sporto veteranų ir darbuotojų komanda „BBG-Perlas“ žaisdamas krepšinį ar slidinėdamas kalnuose. Būtent A.Muraška subrandino ir įgyvendino idėją, tapusią Lietuvos tautinio olimpinio komiteto finansiniu ramsčiu – loterijų bendrovę „Olifėja“.

Naujajame „Olifėjos“ vadovo darbo kabinete sieną dengia fototapetas su kalnų vaizdais. „Labai mėgstu kalnus“, – prisipažįsta loterijų bendrovės vadovas, 2014 m. Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse ėjęs Lietuvos olimpinio atašė pareigas.

A.Muraška apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, LTOK olimpine žvaigžde ir Garbės ženklu, KKSD sporto garbės komandoro ženklu, medaliu „Už nuopelnus Vilniaus sportui“, Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ garbės ženklu.

Ar sunku peržengti tas amžiaus ribas – 50, 60 metų? – paklausėme A.Muraškos.

Pažįstu žmonių, kurie 50 metų ribą peržengė

20

OLIMPINĖ PANORAMA

sunkiai. Aišku, jie to nesakė, bet artimieji prasitarė. Aš to sunkumo prieš dešimtmetį nepajutau. Nejaučiu ir dabar. Žinoma, pagalvoji – oho, skaičius tikrai nemažas, bet viduje neišgyveni.

Gal dabar esate tas, kuo svajojote būti vaikystėje?

Mano svajonė tikrai buvo ne verslas. Nors gimiau ir užaugau ne vandeningame krašte, o prie Žiežmarių, kur yra tik Strėvos upelė, visuomet svajojau būti jūreiviu.

Galbūt patinka keliauti kruiziniais laivais ir bent taip įgyvendinti šią svajonę?

Ne, į kruizus neplaukioju. Dabar mano didžiausia aistra – žvejyba. Kelissyk per metus važiuoju žvejoti į Norvegiją. Anksčiau labai dažnai nulėkdavau su draugais į Klaipėdą, bet dabar Baltijoje prie mūsų krantų menkės beveik nekimba, todėl pernai nė karto nebuvau.

Koks didžiausias žūklės laimikis?

Pernai pavasarį pagavau 55 kg uotą. Jo ilgis – pusantro metro.

Ar nesistengėte siekti vaikystės svajonės, ar svajones su amžiumi vis keitėte?

Nieko nekeičiau. Viskas susidėliojo savaime.

Kai po aštuonių klasių išvažiavau mokytis į Vilnių, įstojau į Buhalterinės apskaitos technikumą. Beje, jame kadaise mokėsi ir Vida Vencienė. Pasirinkau šį technikumą tik todėl, kad ten mokėsi mano kaimynas.

Vėliau buvau įstojęs į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas – aut. past.). Du kursus studijavau neakivaizdžiai. Tuo metu dirbau Vilniaus teritoriniame statybos treste darbo organizavimo ir darbo užmokesčio skyriaus viršininku. Bet sujungė dvi žinybas ir turėjau keisti darbą. Taip bekeisdamas 1986 m. atsidūriau Kūno kultūros ir sporto komitete, buvau buhalterinės apskaitos ir žinybinės kontrolės skyriaus vadovas. Kai juo tapau, mano sesijos institute sutapo su balanso sudarymo laikotarpiu, todėl nutariau nutraukti mokslus. Vėliau statybos ekonomikos man nebereikėjo, dirbau kitoje srityje. Ir jau gerokai vėliau, kai „Olifėjos“ veikla buvo įsivažiavusi, Vilniaus universitete baigiau vadybos ir verslo

JUBILIEJUS administravimo mokslus. Ten buvau pasirinkęs draudimo kryptį. Juk draudimas – kaip loterija, rizikų valdymas. Sužinojau daug įdomių dalykų.

Beje, apie dešimt metų – nuo 1973 iki 1984 m. dirbau Kaimo statybos ministerijoje revizoriumi. Taigi su statybomis esu susijęs, todėl dabar, kai plėtėme „Olifėjos“ būstinę ir statėme priestatą, atsigavau (juokiasi).

Koks jaunystėje buvo jūsų ryšys su sportu?

Nors niekada nebuvau profesionalus sportininkas, su sportu visuomet buvau artimai susijęs. Gyniau savo mokyklos garbę įvairių sporto šakų varžybose. Krepšinis tame krašte nebuvo puoselėjamas, daugiausia dėmesio skyrėme futbolui, žiemos sporto šakoms. Atstovavau Kaišiadorių rajonui zoninėse slidinėjimo varžybose Alytuje ir net iškovojau antrą vietą kalnų slidinėjimo greitojo nusileidimo rungtyje. Bet koks tada buvo tas greitasis nusileidimas – užlipi ant kalvos ir pasileidi žemyn.

Vėliau pradėjau žaisti krepšinį ir iki šiol su vyrais kiekvieną savaitę po tris ar net keturis kartus susirenkame pažaisti, dalyvaujame veteranų varžybose. Vieną ar du kartus per metus nuvažiuoju į kalnus paslidinėti.

Vasarą buvo kilę bėdų dėl nugaros, beveik tris mėnesius nesportavau. Gydytojai net patarė pamiršti krepšinį, bet kaip tu jį pamirši?

Tikriausiai didžiausias lūžis jūsų gyvenime įvyko tada, kai buvo kuriama „Olifėja“?

Lūžių buvo ne vienas. Gyvenime priėmiau ne vieną sprendimą, kurį būtų sunku paaiškinti logiškai. Lygiai taip pat, kaip nusprendžiau tapti buhalteriu, taip ir čia nežinia dėl ko nutariau pasukti šiuo keliu. Tik atsikūręs LTOK nieko neturėjo. Buvo dar sovietmetis, perspektyvos nebuvo aiškios, rizikos netrūko.

Tvarkiau visus atsikuriančio Olimpinio komiteto finansinius reikalus.

Didysis posūkis prasidėjo tada, kai į Kūno kultūros ir sporto komitetą iš Maskvos atėjo direktyva rengti loterijas stadionuose. Sporto komitete to niekas nesiėmė, nors iš esmės tai turėjo daryti finansų skyrius. Ėmiausi aš, nors pagal funkcijas man tai visiškai nepriklausė.

Pasiėmiau rusišką instrukciją, išverčiau į lietuvių kalbą, patvirtinome ir pradėjome rengti loteriją „Žalgirio“ stadione per futbolo rungtynes. Gaudavome paskyras „Žiguliams“, kurios tuo metu buvo deficitinės. Ėmiausi šio darbo, nes jis pasirodė įdomus.

Aš turėjau viską, ką tuo metu buvo galima turėti – gerą atlyginimą, skyriaus vadovo pareigas. Bet 1989-ųjų pabaigoje atėjau pas LTOK prezidentą Artūrą Poviliūną ir pasakiau:

„Ar galiu ateiti į Olimpinį komitetą ir daryti tai, kad LTOK turėtų pinigų. Apie atlyginimą nekalbu – man jį reikia ne tik užsidirbti, bet ir padaryti, kad Olimpinis komitetas užsidirbtų.“ A.Poviliūnas – demokratiškas žmogus, jis ilgai nesvarstęs pasakė: „Ateik. Juk tu net nieko mūsų neprašai.“ Taip 1990 m. sausio 1-ąją mečiau viską, ką turėjau, ir atėjau į tuščią vietą. Nebuvo jokio pajamų šaltinio. Reikėjo pradėti nuo visiško nulio.

O tuo metu dar vyko sovietinės loterijos.

Pradėjome po truputį kurti savo loteriją. Ir kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, aš pirmas parašiau Vyriausybės potvarkio projektą apie loterijų organizavimą, kurį pasirašė tuometė ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė. Taip prasidėjo mūsų veikla.

1992 m. gruodį įkūrėme bendrovę „Olifėja“.

Pavadinimą ilgai galvojome. Po to man šovė mintis sujungti du žodžius „olimpinė fėja“ – išėjo Olifėja.

Gal pats esate azartiškas, mėgstate žaisti loterijose, todėl ir ėmėtės šio darbo? Šioje srityje tikrai nesu azartiškas. Aišku,

„ANKSČIAU DARBE BUVAU LABAI KARŠTAS, LABAI REAGUODAVAU Į VISKĄ, NORĖJAU IŠKART GRIEBTI IR SPRĘSTI PROBLEMAS, Į JAS NET NEĮSIGILINĘS. O DABAR VISĄLAIK PADARAU PAUZĘ, PATYLIU IR PALIEKU TĄ KLAUSIMĄ KITAI DIENAI. DABAR GALIU VISIEMS PATARTI: NESIIMKITE SPRĘSTI KARŠTO KLAUSIMO DABAR, IŠSPRĘSKITE JĮ RYTOJ, NES DAŽNAI TIE KLAUSIMAI IŠSISPRENDŽIA SAVAIME.“ Krepšinis su bendraminčiais – tris arba net keturis kartus per savaitę

sovietmečiu nusipirkdavau plėšomų „Sprinto“ loterijos bilietų. O lošimo namuose pastarąjį kartą buvau prieš porą metų, užsukdavau ir anksčiau su draugais. Net ir sekdavosi, bet visada laiku sustodavau. Juk esu šio verslo atstovas ir žinau, kad jei loši toliau, gali liūdnai baigtis. Čia kalbu apie lošimo namus, kuriuose viskas vyksta čia ir dabar. O loterijos bilietą nusipirkai – ir lauki tiražo.

Bet pasukęs į loterijų verslą jūs tarsi užkirtote sau kelią mėginti jose laimę.

Išties loterijose nežaidžiu, nors negaliu dalyvauti tik „Olifėjos“ rengiamose.

Dažnai girdite prašymų padėti išlošti loterijoje?

Dabar jų sumažėjo ir dažniausiai būna prašoma juokaujant. Anksčiau gaudavau daug laiškų iš pagyvenusių moterų, kurios nubraižydavo savo „Teleloto“ bilietą ant sąsiuvinio lapo ir siūlydavo jį padaryti laimingą, o laimėjimą pasidalyti perpus. Iki šiol turiu tokių laiškų.

Ar „Olifėjai“ teko sunkiai skintis kelią?

Iš pradžių pardavinėjome momentinės loterijos bilietus iš automobilių.

Parduodavome tikrai daug, populiarumo netrūko. Turėjome savo agentų, jie stovėjo turguose, prie stočių. Pirmuosius bilietus gaminome Kijeve, spaustuvėje, kuri buvo kontroliuojama iš Maskvos. Nuvažiavome ten, nusivežėme to, ko reikia draugystei sutvirtinti, ir sutarėme su ukrainiečiais. Jie atspausdino mums bilietus. Su tada veikusia „Vilbaros“ parduotuve sutarėme dėl automobilių lošimo, gavome iš jos kelias „Opel“ mašinas. Bilietus pirkdavo maišais.

Svarbiausias įvykis nutiko 1994 metais, kai mus surado amerikiečiai. Pirmiausia, aišku, jie kreipėsi į valstybinės loterijos organizatorius – „Lietloto“. Tačiau šiai įmonei netiko amerikiečių siūlomos sąlygos, jų norima pelno dalis. Tada pamatė mus. Mes nelabai ką turėjome, todėl nebuvo ko prarasti, ir pasirašėme sutartį su „GTECH Corporation“.

Taip atsirado „Perlo“ loterija, kurios bilietų galima įsigyti specialiuose terminaluose.

Puikiai bendradarbiavome. Vėliau išpirkome jų dalį, kad visi pinigai liktų Lietuvoje, bet sutartį pratęsėme dešimčiai metų ir toliau sėkmingai kartu dirbame. „Olifėja“ neretai vadinama loterijų rinkos monopolininke.

Taip, mes esame monopolininkai. Bet jais tapome ne dėl to, kad supirkinėjome kitas įmones ir kūrėme monopoliją.

OLIMPINĖ PANORAMA

21

JUBILIEJUS Įspūdingi A.Muraškos žūklės laimikiai: milžiniška lašiša ir rekordinio dydžio uotas

Mes ją tiesiog pasiekėme. Per tą laikotarpį nuo mūsų starto iki šios dienos turėjome apie dvidešimt konkurentų, ir net labai stiprių.

Kažkada mus buvo visiškai užgožusi loterija „Nemunas“. Vienu metu net sviro rankos, nes dabar jau amžinatilsį Vytauto Kernagio vedamas žaidimas buvo labai populiarus. Vyko natūrali atranka ir mums pavyko išgyventi.

Niekada nenaudojome jokių negražių būdų konkurentams pakenkti. Mes ėjome savo keliu, jie – savo. Mes išgyvenome. Ir ką man dabar daryti, kad didelių konkurentų nėra?

į mane žiūrėjo kreivokai. Bet išties gavo milijoną, dar po metų – du milijonus, po trečių – keturis, dar vėliau – šešis. Taip ir kylame. Pati „Olifėja“ ilgai neturėjo daug pelno, nes jo dalį pasiimdavo amerikiečiai ir mums patiems likdavo apie milijoną, gal šiek tiek daugiau. Todėl net nemokėdavome dividendų, likdavo visoms rizikoms užklostyti ir investicijoms į ateitį.

Sočio olimpinėse žaidynėse buvote Lietuvos olimpinis atašė. Ar pamatėte sportininkų pasaulį kitomis akimis?

Ar esate griežtas vadovas?

Be abejo. Ir kai kas nors kritiškai kalba apie mūsų sportininkų pasirodymą, aš jiems Anksčiau darbe buvau labai karštas, labai nepritariu. reaguodavau į viską, norėjau iškart griebti Aš pats labai mėgstu slidinėti, tai darau ir spręsti problemas, į jas net neįsigilinęs. O apie dvidešimt metų, ant slidžių stoviu dabar visąlaik padarau pauzę, patyliu ir palieku gana tvirtai. Todėl gerai žinau, ką reiškia, kai tą klausimą kitai dienai. Dabar galiu visiems patarti: nesiimkite spręsti karšto klausimo dabar, kalnų slidinėjimo varžybose turi startuoti koks devyniasdešimtas. Tai reiškia, kad išspręskite jį rytoj, nes dažnai tie klausimai važiuoji lyg arimu, o iš tavęs reikalauja išsisprendžia savaime, o paskubėjęs gali ne tik kažkokių rezultatų. pats nusvilti, bet ir pridaryti bėdų kitiems.

Mano jaunystės laikais vyko natūrali atranka, žiemą tarp vaikų buvo didžiulė Kas pakeitė būdą? konkurencija, treneriams buvo iš ko Metai. pasirinkti. Pavyzdžiui, kai atstovavau rajonui, aš jau buvau parengtas būti Kokia „Olifėjos“ pajamų dalis skiriama sporto mokyklos auklėtiniu. Aišku, nežinia, sportui? ar iš manęs būtų išėjęs sportininkas, bet 8 proc. nuo pardavimo ir pusė pelno. LTOK turi čia jau kitas klausimas. Tiek aš, tiek panašūs 51 proc. akcijų, tad dividendais kasmet gauna dar apie 3 mln. litų. 2014 m. Olimpinis komitetas į mane buvome medžiaga, iš kurios buvo galima bandyti daryti profesionalų iš „Olifėjos“ gavo beveik 17,9 mln. litų. sportininką. Šiandien neturime iš ko rinktis. Dabar galimi talentai dažnai lieka Kokią sumą „Olifėja“ uždirbo LTOK net nepastebėti, nes negauna progos 1994-aisiais? išmėginti tos sporto šakos, kurioje galėtų Jei gerai pamenu, apie 300 tūkst. litų. Kai siekti aukštumų, neturi tam galimybių, nes pasakiau, kad kitais metais gausite milijoną,

22

OLIMPINĖ PANORAMA

dažniausiai į sportą ateina tik galintys sau leisti sportuoti.

Po Sočio olimpinių žaidynių kitaip žiūriu į sporto problemas, suprantu ir dailiojo čiuožimo bėdas – esame nedideli, labai sunku patiems užsiauginti aukščiausio lygio čiuožėjų.

Ar esate azartiškas sporto sirgalius?

Labai. Nuo jaunystės esu aistringas žaidimų – futbolo, krepšinio gerbėjas. Jautriai žiūriu varžybas, stipriai pasinervinu.

Kiek olimpinių žaidynių teko stebėti iš arti?

Pirmosios buvo 2004 m. Atėnuose. Buvau 2008-aisiais Pekine ir pernai Sočyje. Daugiau nevažiavau, nes tuo metu reikėdavo dirbti.

Gal sportininkais tapo jūsų vaikai?

Abu sūnūs sportiški, bet ne sportininkai, nors vaikystėje lankė krepšinio treniruotes.

30-metis Tomas dirba įmonės „Perlo paslaugos“ aptarnavimo srityje, o Andrius, kuriam šiemet bus 38-eri, turi savo verslą.

Ar dabar galite pasakyti, kad ištraukėte laimingą gyvenimo bilietą?

Visada atsidurdavau tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Kodėl taip atsitikdavo, nežinau.

Didžiausius gyvenimo posūkius dariau visiškai tam nesiruošdamas. Gal dėl to, kad esu sportiškas, o sporte labai daug sprendimų priimami ekspromtu. Lyg kažkas pakuždėdavo, kad bus gerai. Mano gyvenime netrūko improvizacijos ir esu patenkintas tuo, kas iš to išėjo. Džiaugiuosi, kad Lietuvos sportas turi pinigų. 1989 m. mano pasakyti žodžiai „noriu, kad Olimpinis komitetas turėtų pinigų“, išsipildė su kaupu.

OLIMPINĖ PANORAMA

23

SUGRĮŽIMAS

Į GIMTINĘ – SU IDĖJŲ KRAIČIU LEGENDINĖ GIMNASTĖ DALIA KUTKAITĖ GRĮŽO GIMTINĖN IR ENTUZIASTINGAI KIBO Į DARBĄ. JOS TIKSLAS – ATGAIVINTI IR IŠ KITŲ SPORTO ŠAKŲ ŠEŠĖLIO IŠTRAUKTI LIETUVOS MENINĘ GIMNASTIKĄ.

Marytė Marcinkevičiūtė

G

Jūsų pergalių kraitis – įspūdingas. Kas jas nulėmė, juk gimnastika Lietuvoje nebuvo labai populiari?

Pergales lemia didžiulis noras, darbštumas ir motyvacija. Labai svarbios savybės – ir talentas, fiziniai duomenys. Visą laiką norėjau būti geriausia. Meninė gimnastika buvo mano pirmoji ir vienintelė sporto šaka. Šiai sporto šakai reikiami gebėjimai ėmė ryškėti dar darželyje, nes visur karstydavausi, lankstydavausi, nenustygdavau vietoje.

Darželio auklėtoja mamai pasakė, kad mane būtinai reikia kur nors nuvesti sportuoti, kad galėčiau išsikrauti, priešingu atveju darželyje dar galiu užsimušti. Kai mama mane, gal šešerių metukų, nuvedė į gimnastiką, čia ir pasilikau. Mano pirmoji trenerė Aldona Giriūnienė sugebėjo įskiepyti meilę gimnastikai.

Iš pradžių tarsi žaisdavau gimnastiką: lipdavau ant sofos, kėdės ir įsivaizduodavau, kad esu čempionė, mano garbei grojamas himnas. Vėliau mane ėmė treniruoti Elena Kubilienė. Geriausių rezultatų pasiekiau atlikdama pratimą su kaspinu, bet labiausiai mėgau ir tebemėgstu pratimą su kamuoliu.

Savo spindesio metais daugiau laiko praleisdavote Lietuvoje ar treniruočių stovyklose Sovietų Sąjungoje?

Be abejo, treniruočių stovyklose. Maskva, Novogorskas buvo tarsi antrieji mano namai.

Kai buvau SSRS rinktinės narė, privalėjau treniruotis Novogorske, kuriame buvo olimpinė bazė. Sportuodama daug dėmesio skyriau ir mokslui, vienu metu tekdavo didžiulis informacijos, žinių krūvis, laukdavo papildomos bemiegės naktys.

24

OLIMPINĖ PANORAMA

Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

arsiausia visų laikų Lietuvos gimnastė Dalia Kutkaitė sėkmingiausiais savo karjeros metais titulus skynė vieną po kito. Aukščiausias jos laimėjimas, iškovotas 1982 m. Norvegijoje, – absoliučios Europos čempionės laurai.

Dalia laukė ir olimpinio debiuto, bet viltis sudaužė SSRS sprendimas nedalyvauti 1984 m.

Los Andželo olimpinėse žaidynėse. Tiesa, olimpinių žaidynių duonos D.Kutkaitė ragavo, tik jau būdama Ispanijos rinktinės trenerė.

D.Kutkaitė tikisi Lietuvos gimnastikos atgimimo

Kaip atrodė to meto gimnastika? Buvo sunkiau tapti SSRS čempione ar laimėti pasaulio ir Europos čempionatus?

Buvo vienodai sunku, konkurencija didžiulė, ypač su bulgarėmis. Jei tapdavai SSRS čempione, per pasaulio ir Europos čempionatus prizinė vieta faktiškai būdavo garantuota. Bet mes siekėme paties aukščiausio tikslo – nugalėti bulgares.

Per SSRS čempionatus turėdavau nemažai pajėgių varžovių, laukdavo atkaklios dvikovos su Irina Deriugina, Irina Devina, pagrindine varžove Galina Beloglazova. Po to atėjo jaunoji karta, ypač pajėgi buvo Marina Lobač, tapusi olimpine čempione.

Ar su buvusiomis kovų bendražygėmis palaikote ryšius?

Mūsų keliai išsiskyrė, buvo laikas, kai su jomis ilgai nesimačiau. Kai pradėjau dirbti Ispanijos rinktinės trenere, daugumą buvusių gimnasčių sutikdavau per pasaulio ir Europos čempionatus. Draugiškiausius ryšius palaikau su I.Deriugina, kuri yra Ukrainos gimnastikos federacijos prezidentė. Baigusi aktyvųjį sportą ji sėkmingai dirba trenere, išugdė visą būrį gabių, garsių gimnasčių, olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkių.

Su Irina tenka dažnai bendrauti, praėjusių metų birželio mėnesį su ja buvau susitikusi per

Geriausia visų laikų Lietuvos gimnastė iškovojo daugybę titulų Europos čempionatą Baku. Ten mačiausi ir su daugiau buvusių gimnasčių bei trenerių.

Kovo 28 d. Vilniuje rengsiu tarptautines savo vardo gimnastikos varžybas, į jas pažadėjo atvykti ir I.Deriugina su savo auklėtinėmis. Į turnyrą, kuris vyks „Tauro“ sporto mokyklos salėje, pakvietėme gimnasčių iš viso pasaulio, mūsų žmonėms stengsimės priminti šią sporto šaką, norime, kad vaikai pamatytų geriausias pasaulio gimnastes. Labai džiaugiuosi, kad mano turnyro globėju sutiko būti prezidentas Valdas Adamkus. Stengsimės jo nenuvilti, sieksime pasirodyti kuo geriau.

Buvote didelio meistriškumo gimnastė, bet jums taip ir nepavyko sudalyvauti olimpinėse žaidynėse. Ne laiku gimėte?

Taip. Į olimpinių žaidynių programą meninė gimnastika buvo įtraukta po 1980 m. Maskvos žaidynių, dar man aktyviai sportuojant.

Turėjau daug galimybių dalyvauti Los Andželo olimpiadoje, buvau SSRS olimpinės rinktinės

SUGRĮŽIMAS

Kaip susiklostė jūsų gyvenimas baigus aktyviai sportuoti?

Mano sportinė karjera baigėsi 1986-aisiais po, regis, SSRS čempionato. Tais laikais, būnant 22–24 metų, išsilaikyti tarp gimnasčių buvo sudėtinga. Sovietų Sąjungoje buvo limituojamas sportininkų amžius, augo jaunoji karta. Pakelti didžiulius fizinius ir psichologinius krūvius tapo vis sunkiau, jie padarė savo.

Tada studijavau Vilniaus pedagoginiame institute, 1987-aisiais baigiau mokslus.

Prasidėjo ieškojimo kelias. Kažkurį laiką dirbau sporto mokykloje, gimė dukrelė.

Alfredo Pliadžio nuotr.

narė, bet likimo ironija – socialistinės šalys tas žaidynes boikotavo.

Visą laiką svajojau dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Į jas nepatekau kaip sportininkė, bet svajonė vis dėlto išsipildė – kaip Ispanijos nacionalinės rinktinės trenerė su dviem savo auklėtinėmis debiutavau 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Tai buvo mano vienintelės olimpinės žaidynės.

D.Kutkaitė su trenere E.Kubiliene

jį tęsiau su Andalūzijos rinktine Marbeljos centre. Šeimoje gimė antra dukrytė. Buvo nelengva dirbti trenere ir auginti jaunąją atžalą. Kai atsistatydino Lietuvos meninės gimnastikos federacijos prezidentė Vaida Kas jus paskatino išvykti į Ispaniją?

Kubilienė, gavau siūlymą užimti jos vietą. Man Mačiau, kad Lietuvoje nėra galimybių dirbti, tai atrodė nerealu, bet sutikau pabandyti. ir 1991 m. atsidūriau Ispanijoje. Buvau gerai Iš pradžių maniau, kad bus įmanoma dirbti pažįstama su Ingrida ir Arvydu Saboniais, su tarp Ispanijos ir Lietuvos, bet greitai supratau: kuriais ir susijęs mano išvykimas. Valjadolidas jeigu nori padaryti gerai, reikia rinktis kažką buvo pirmasis mano taškas, kuriame atsirado viena. 2014 m. sausio mėnesį atvykau į kontaktų dirbti Ispanijoje. Netrukus mane Lietuvą pirmųjų pokalbių, o birželį galutinai pakvietė Andalūzijos regiono, kuriame gimnastika nebuvo stipri, federacija, jai reikėjo apsisprendžiau. Buvo sudarytas naujas Meninės gimnastikos vykdomasis komitetas, pagalbos. Su ja pasirašiau sutartį ir gyvenau Marbeljos miestelyje. Andalūzijos gimnastikai tapau jo prezidente ir kartu Lietuvos atidaviau daug metų. 1998 m. buvau pakviesta gimnastikos federacijos viceprezidente. dirbti Ispanijos nacionalinės gimnastikos rinktinės trenere: iš pradžių buvau atsakinga Po ilgo nebuvimo gimtinėje kokią už jaunimo grupinį pratimą, o po sėkmingų susidarėte nuomonę apie Lietuvos startų Europos čempionate Budapešte gavau gimnastiką? siūlymą dirbti su individualistėmis ir rengtis Be abejo, ne pats geriausias lygis, gimnastika Sidnėjaus olimpinėms žaidynėms.

Lietuvoje yra užmiršta, yra kitų sporto šakų Žaidynėse tarp 24 geriausių pasaulio šešėlyje. Jeigu lygintume mano laikų gimnastiką gimnasčių pasirodė ir dvi ispanės – tai buvo su šiandienos, tai lygis labai nusmukęs. Bet didžiulė pergalė. Tiktai Rusijos, Baltarusijos, optimizmą kelia tai, kad matau labai daug gražių Ukrainos, Bulgarijos ir Ispanijos komandoms ir talentingų vaikų. Mergaitės gražios, išvaizdžios, atstovavo po dvi sportininkes, o kitoms – po gerų duomenų, bet paprasčiausiai trūksta gero vieną. Viena mano auklėtinių netgi pateko į įdirbio, sistemos. Todėl ir noriu padėti tiems finalą. talentingiems vaikams. Yra jaunų, norinčių dirbti trenerių kolektyvas. Nuoširdžiai dirba Meninės Trenere dirbote iki 2006-ųjų. Kodėl nutrūko gimnastikos vykdomasis komitetas, rengiame susirinkimus, sudarome varžybų programas. Ir ši jūsų karjera? pati treniruoju dešimt mergaičių ir septynias Keitėsi Ispanijos gimnastikos federacijos Lietuvos rinktinės grupinio pratimo nares. vadovybė. Atėjo naujas prezidentas su savo Žvelgdami į ateitį atrinkome pačias komanda, žmonėmis. Galėjau likti, bet buvau ištikima savo komandai, su kuria dirbau. Mano gabiausias Lietuvos jaunąsias gimnastes, kurios dabar rengiasi Europos čempionatui. draugai ir kolegos pasitraukė, todėl su kitais Dešimt dienų treniravomės Ispanijoje. žmonėmis paprasčiausiai nenorėjau dirbti.

Mano tikslas – sutelkti visas Lietuvos Baigusi darbą nacionalinėje rinktinėje

DALIOS KUTKAITĖS VIZITINĖ KORTELĖ

Gimė 1965 m. vasario 11 d. Vilniuje. SSRS tarptautinės klasės sporto meistrė (1980 m.), 15 kartų Lietuvos meninės gimnastikos čempionė (1978–1983 m.). Absoliuti SSRS tautų spartakiados (1983 m.) ir SSRS (1981–1984 m.) čempionė ir vicečempionė (1980–1981, 1983 ir 1985 m.) bei bronzos medalio laimėtoja (1980 ir 1982 m.).

1982 m. absoliuti Europos meninės gimnastikos čempionė Stavangeryje, laimėjo trijų rungčių (daugiakovės, su kuokelėmis ir kaspinu) varžybas, liko antra varžybose su lanku. 1984 m. Europos čempionate Vienoje – vicečempionė (kamuolys) ir bronzos medalio laimėtoja (lankas). 1983 m. pasaulio čempionate Strasbūre – dukart trečia (kuokelės ir lankas), Pasaulio taurės Belgrade varžybų nugalėtoja (kaspinas) ir antros vietos laimėtoja (daugiakovė).

jėgas (choreografus, trenerius, programų sudarytojus) bendram darbui. Labai džiaugiuosi, kad man pavyko tą padaryti.

Vasario mėnesį vyksime į tarptautines varžybas Estijoje, pažiūrėsime, kaip mums seksis atlikti grupinį pratimą. Dauguma šalių už didžiausius pinigus kviečiasi dirbti užsienio trenerių, parengia pratimų, o aš visą laiką tikėjau ir tikiu, kad ir Lietuvoje yra gerų specialistų.

Kokia didžiausia jūsų svajonė?

Kad Lietuvoje atgimtų gimnastika, išaugtų sportininkių meistriškumas. Gerai suprantu: siekiant užimti pirmaujančias pozicijas reikės dar keletą metelių palaukti. Bet žingsnis po žingsnio kažkada turi būti pradžia.

Nekantraudama laukiu savojo tarptautinio turnyro, kuris, viliuosi, taps tradicinis. Šios varžybos įtrauktos į Tarptautinės gimnastikos federacijos varžybų kalendorių, žengėme pirmąjį žingsnį išsvajoto tikslo link.

OLIMPINĖ PANORAMA

25

KALĖDŲ KARAVANAS

Kalėdų karavanas keliavo po Lietuvą

PRIE EGLIŲ – SPORTINIS ŠURMULYS PRIEŠ PAT DIDŽIĄSIAS METŲ ŠVENTES PO LIETUVĄ KELIAVĘS „COCA-COLA“ KALĖDŲ KARAVANAS DOVANOJO VAIKAMS GERĄ NUOTAIKĄ IR IŠDALIJO REKORDIŠKAI DAUG DOVANŲ.

Lina Daugėlaitė

V

ilniaus Rotušės aikštėje pradėjęs savo kelionę „Coca-Cola“ Kalėdų karavanas ją baigė Druskininkuose. Pakeliui aplankytas Radviliškis, Panevėžys, Kėdainiai, Jonava, Molėtai, Utena, Alytus. Šalčininkuose, Utenoje ir Druskininkuose į centrines miesto aikštes pasitikti karavano suplūdo per 2 tūkst. žmonių.

Kalėdų Senelis ir Neringos Čereškevičienės vadovaujama „Tele bim bam“ grupė padėjo kurti šventinę nuotaiką. Vaikai sportavo ir bendravo su olimpiečiais, užsukę į nykštukų dirbtuves, įrengtas dviejuose kalėdinio karavano sunkvežimiuose, ėmėsi rankdarbių, vyresnieji galėjo pažaisti mažąjį krepšinį. „Kiekviename mieste karavaną pasitiko didelis būrys vaikų. Atėjo ne tik mokiniai, bet ir kiti miestelių gyventojai, vaikais vedini tėvai.

Tai buvo šventė visai miesto bendruomenei.

Aktyviai dalyvavo savivaldybės, karavaną pasitiko merai. Šio kalėdinio karavano rezultatais patenkintos ir mokyklos, ir mes patys“, – nurimus šventiniam šurmuliui šį projektą apibendrino LTOK olimpinio švietimo

26

OLIMPINĖ PANORAMA

programų vadovė Vita Balsytė.

Kaip paskutinė karavano stotelė Druskininkai buvo pasirinkti simboliškai, nes būtent šiame mieste šiemet bus surengtas „LTeam“ žiemos olimpinis festivalis, per kurį netrūks olimpinio švietimo veiklos, vyks Lietuvos mokyklų žaidynių žiemos finalinis etapas, žiemos sporto federacijų parodomoji programa.

Naujos karavano spalvos Penkioliktą kartą po Lietuvą Kalėdų karavanas išriedėjo su nauju partneriu – ponios Almos Adamkienės labdaros fondo misiją perėmė LTOK. Kartu su LTOK į karavano veiklą įsitraukė ir olimpiečiai. Tad kiekviename mieste, kuriame lankėsi karavanas, su vaikais bendravo ir sportininkai: Šalčininkuose – olimpinis bronzos medalininkas imtynininkas Mindaugas Mizgaitis, Panevėžyje – pasaulio čempionė ir prizininkė dviratininkė Simona Krupeckaitė, Jonavoje – pasaulio čempionė irkluotoja Donata Vištartaitė ir t.t. Sportininkai

pasakojo apie savo laimėjimus, atsakinėjo į vaikų klausimus, kartu su jais prie kalėdinės eglutės sportavo. „Alytuje buvo labai smagus renginukas.

Jame dalyvavo olimpietė Brigita Virbalytė, kuri yra ir mūsų kraštietė. Vaikai aktyviai su ja bendravo, manau, tai jiems padarė įspūdį.

Mūsų vaikai labai aktyvūs, visur nori dalyvauti, sportuoti, o po šio renginio jie visko nori dar labiau, – prasitarė Lazdijų r. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos kūno kultūros mokytoja Asta Bagdonienė. – Gal kada B.Virbalytę pasikviesime ir į savo mokyklą.“ Šventė ir vaikams, ir olimpiečiams Smagu buvo ne tik vaikams, bet ir patiems olimpiečiams. „Labai džiaugiuosi, kad buvau pakviesta dalyvauti kalėdiniame karavane – patyriau daug gražių įspūdžių ir net, galėčiau pasakyti, užsikrėčiau kalėdine nuotaika. Tikrai buvo smagu. Negana to, dar Kalėdų Seneliui ant kelių pasėdėjau! Visą dieną praleidusi su karavano komanda, pamačiau jų kasdienybę ir

KALĖDŲ KARAVANAS kaip atsidavę jie vykdo šią kilnią misiją“, – sportinio ėjimo meistrė B.Virbalytė, su karavanu aplankiusi du jai brangius miestus – gimtąjį Alytų ir antraisiais namais dėl treniruočių stovyklų tapusius Druskininkus, neslėpė, kad tokiose misijose su malonumu dalyvautų ir ateityje.

Pasak olimpietės, Alytuje vaikai karavaną pasitiko gal šiek tiek nedrąsiai, bet Druskininkuose susirinkusi minia buvo nuostabi. „Mano teko misija vesti mankšteles vaikams – jie noriai atkartojo pratimus, kuriuos rodžiau. Tai buvo elementarūs pratimai, kuriuos turbūt ne vienas vaikas yra išbandęs per kūno kultūros pamokas, ir aš pati neretai juos atlieku prieš treniruotę, – pasakojo B.Virbalytė. – O atsakinėdama į vaikų klausimus bandžiau pabrėžti, kaip yra svarbu sportuoti.“ Pasirodo, vaikai sportininkę kamantinėjo visko: kodėl ji pasirinko sportinį ėjimą, kiek laiko per dieną treniruojasi ir pan. Drąsesnieji drauge fotografavosi, o jų mokytojai olimpinių aukštumų siekiančiai savo kraštietei priėję linkėjo sėkmės. „Buvo ganėtinai smagu. Ir Utenoje, ir Molėtuose buvau sutiktas labai šiltai, – patikino irkluotojas Saulius Ritteris. – Vaikus išjudinti nebuvo sudėtinga. Jie jautė šventinę nuotaiką ir labai geranoriškai kartojo pratimus.“ Bet štai pradėję uždavinėti klausimus vaikai olimpietį vis spraudė į kampą. „Klausinėjo, kiek pergalių iškovojau, kiek medalių turiu, kur juos laikau, kiek šalių aplankiau. Kažkaip išsisukau atsakinėdamas, nes nesu suskaičiavęs nei savo medalių, nei šalių“, – šypsojosi Europos čempionas.

Į Molėtus karavaną atlydėjo irkluotojas S.Ritteris

Jubiliejinis Kalėdų karavanas buvo rekordinis pagal išdalytas dovanas

projekte dalyvaujanti ugdymo įstaiga. „Rengiame olimpinę savaitę, įvairias varžybas: penktokams – judriosios estafetės, vyresnių klasių mokiniams – krepšinio, dar vyresniems – tinklinio turnyrus, įvairių užsiėmimų rengiame Rekordinės dovanos lauke. Dalyvavome Europos judėjimo savaitės Jubiliejinis penkioliktasis Kalėdų karavanas buvo rekordinis ir pagal išdalytas dovanas, ir bėgimo varžybose“, – vardijo mokytoja, kartu patikindama, kad Seirijų gimnazistų nereikia pagal jas gavusių mokyklų skaičių. Parama, kurios dydis iš viso siekia 44 804 eurus, skirta raginti sportuoti. Ėjikė B.Virbalytė „Iš mokyklų gavome daug atsiliepimų.

43 mokykloms. Skaičiuojant aritmetiškai, su karavanu Visi dėkingi, džiaugiasi dovanomis. Be vidutiniškai vienai mokyklai teko 1041 aplankė gimtąjį abejo, svarbiausios dovanos – sporto euro parama. Kalėdų karavano pagrindinis Alytų inventorius, bet ir kiti daiktai, tokie kaip akcentas – skatinti aktyvų vaikų gyvenimo kuprinės ar rankšluosčiai, tikrai didelė parama būdą, o gautos priemonės mokykloms mokykloms“, – įsitikinusi V.Balsytė. padės eiti į priekį.

Kamuolių, ledo ritulio lazdų, gimnastikos Seirijų A.Žmuidzinavičiaus gimnazijos mokytoja A.Bagdonienė prasitarė, kad dovanų kamuolių, riedučių, šokdynių ir kito mokyklos gauna nedažnai. „Gavome kuprinių, inventoriaus iš viso išdalyta už 8254 eurus.

Kuprinių, marškinėlių, rankšluosčių vienai sportinių krepšių, rankšluosčių, petankės mokyklai teko už 850 eurų, o iš viso jie atsiėjo žaidimą. Tai, ką gavome, išdalysime vaikams kaip prizus, panaudosime vykdami į varžybas. 36 550 eurų. „Planuojame, kad kitąmet po Lietuvą Ateityje būtų labai smagu gauti sporto važinės dar didesnis „Coca-Cola“ Kalėdų priemonių: treniruoklių, kamuolių – to, ko karavanas. Norime, kad kuo daugiau vaikų ir reikia kiekvieną dieną“, – pridūrė mokytoja.

Radviliškyje apsilankė olimpinių žaidynių prizininkai Ši gimnazija tarp 43 laimingųjų pateko kaip mokyklų gautų iš jo naudos“, – optimistiškai į A.Kazakevičius ir E.Krungolcas ateitį žvelgė V.Balsytė. aktyviai vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo

OLIMPINĖ PANORAMA

27

OLIMPIETIS

TREČIASIS BADMINTONININKO ATGIMIMAS NESĖKMĖS IR TRAUMOS GERIAUSIO LIETUVOS BADMINTONININKO KĘSTUČIO NAVICKO NESUSTABDĖ – ATVIRKŠČIAI, ATSIGAVĘS PO SKAUDŽIŲ LIKIMO KIRČIŲ, SPORTININKAS KUPINAS RYŽTO PARODYTI VISĄ SAVO POTENCIALĄ IR NAUJOMIS PERGALĖMIS ATSIDĖKOTI JUO VISĄ LAIKĄ TIKĖJUSIEMS ŽMONĖMS. Lina Daugėlaitė

M

etų pradžioje pirmiesiems šio sezono startams Anglijos nacionaliniame treniruočių centre besirengiantis K.Navickas nusiteikęs optimistiškai: „Praėjusius metus baigiau būdamas bene geriausios formos per pastaruosius keletą metų. Labai atsakingai ir įdėdamas daug papildomo darbo paruošiau kūną, kad ištverčiau didelius fizinius krūvius tiek per treniruotes, tiek per varžybas.

Itin daug dėmesio skiriu traumų prevencijai, nes kad ir kaip banaliai skambėtų, sportuojant svarbiausia išlikti sveikam. Kai esi sveikas, pasaulis gražesnis ir šviesesnis. Šiuo metu treniruojuosi Anglijoje, esu kupinas energijos, džiaugiuosi kiekviena treniruote ir įveiktu iššūkiu. Smalsu pamatyti, kur tai nuves.“ Pasak K.Navicko trenerio Juozo Špelverio, treniruočių sąlygos šiame centre labai geros, kainos nesikandžioja, o vienas rimčiausių treniruočių partnerių – indų kilmės Anglijos badmintonininkas Rajivas Ousephas, šiuo metu pasauliniame reitinge užimantis 24 vietą.

31-erių Lietuvos badmintono meistras sausio viduryje tenkinosi 82 reitingo pozicija.

Tačiau ši vieta toli gražu neatspindi tikrojo lietuvio pajėgumo – į pergalių kelią K.Navickas dar tik grįžta. 2013 m. gegužę jam trūko kairiojo kelio priekinis kryžminis raištis. Tai buvo jau trečia sunki trauma per jo karjerą.

Prieš devynerius metus kaunietis išgyveno lygiai tokią pat traumą, tik tąsyk nukentėjo dešinė koja, o 2011 m. gruodį sportininkui buvo atlikta Achilo sausgyslės operacija. „Po kiekvienos reabilitacijos vis sunkiau grįžti į sportą, o ši buvo jau trečioji“, – atsidūsta sportininko treneris, prisimindamas, kaip netrukus po reabilitacijos pradėjus dalyvauti varžybose jo auklėtinį vėl pristabdė pėdos trauma, po to – blauzdos mikrotrauma. „Matyt, kūnas dar nebuvo pasirengęs aktyviam judėjimui. Krūvius reikėjo didinti labai atsargiai.

Buvo lyg ir geresnių startų, buvo blogesnių, bet iki pat metų galo – paskutinio turnyro Airijoje – geriausios formos, kaip iki tos nelemtos traumos, taip ir nepavyko pasiekti. Daug mėnesių reikėjo laukti, kol Kęstutis vėl atgavo buvusią formą“, – primena treneris, praėjusiais metais drauge su savo auklėtiniu iki dugno ištuštinęs kantrybės taurę.

28

OLIMPINĖ PANORAMA

K.Navicko aistra – mada, jam teko paragauti ir modelio duonos Trauma paliko randų Kokia grįžimo į didįjį sportą kaina, žino tik pats Kęstutis ir artimiausi jo aplinkos žmonės. „Kelio operacija buvo dar vienas didžiulis smūgis mano karjerai. Gydytojui Rimtautui Gudui ir fizinio rengimo treneriui Virginijui Mikalauskui esu ypač dėkingas už galimybę vėl žaisti. Treneris V.Mikalauskas prižiūrėjo mane visos reabilitacijos metu ir net pakvietė į Kiniją, kurioje kartu su treneriu Jonu Kazlausku dirbo krepšinio klube. Reikėjo daug kartų įveikti save, kad grįžčiau į sportą ir daug kam netikėtai vėl pradėčiau demonstruoti aukštą žaidimo lygį. Vis dėlto tai buvo labai sunki trauma, kuriai įveikti reikėjo milžiniškų ir fizinių, ir psichologinių pastangų. Šis kelias man davė daug stiprybės, bet paliko ir keletą emocinių randų (neskaitant paliktų operacijos)“, – prisipažįsta badmintonininkas.

Nepaisant sunkių traumų K.Navickui niekada nekilo minčių karjeroje dėti tašką. „Labai sunkiai treniravausi visą jaunystę.

Ir nors jau nemažai pasiekiau, jaučiu, kad dar neatskleidžiau viso savo potencialo, – prasitaria. – Jaučiu atsakomybę žmonėms, kurie man padėjo ir kurie manimi tiki, jaučiu atsakomybę garsinti badmintoną Lietuvoje ir Lietuvos vardą pasaulyje. Tačiau labiausiai

mane į priekį veda ryžtas įveikti save, perkopti savo galimybių ribas, įrodyti, kad traumos negali sumenkinti mano įdėto darbo ir svajonių. Esu susidūręs su sudėtingomis situacijomis, tačiau jos nė iš tolo neprilygsta daug didesnėms bėdoms, kurių žmonės patiria. Be to, turiu nuostabią šeimą, kuri įskiepijo gyvenimo vertybes ir visada yra šalia.“ Nors priverstinės atostogos dėl traumos nė iš tolo neprilygsta atostogoms po sezono, per jas badmintonininkas atsikvėpė. Pusmetį jis galėjo mėgautis tuo, kam aktyviai sportuodamas paprastai neturi laiko – būti su šeima ir draugais, nueiti į teatrą ar tiesiog pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį. Kita vertus, nors badmintono aikštelę teko pamiršti, K.Navickas kasdien turėjo atlikti tam tikras užduotis, kad į ją galėtų žengti atėjus laikui. „Pusmetis sporte – netrumpas laikas, bet dienos bėgo greitai“, – pauzę prisimena sportininkas.

Per žaidynes išjungė televizorių Jeigu K.Navicko olimpinį kelią pieštume tarsi amplitudę, Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės turėtų jį iškelti aukštyn: 2008 m. olimpinių žaidynių debiutantas Pekine užėmė aukštą devintą vietą, o štai po ketverių metų likimas jį negailestingai bloškė žemyn – lietuvis liko

OLIMPIETIS

Motyvuotas karštakošis Pasak J.Špelverio, bet kuris varžovas žino, kad žaisti su K.Navicku lengva nebus – lietuvis į aikštelę eina kovoti iš paskutiniųjų. „Be to,

Sporto ir mados labirintai Ar Rio bus paskutinė olimpinė badmintonininko stotelė? Treneris tiki, kad jo auklėtinis gali žaisti ne tik Rio, bet ir dar po ketverių metų vyksiančiose žaidynėse. Pats sportininkas su prognozėmis atsargesnis. „Vien noro neužtenka. Jei finansai ir sveikata leis man sportuoti aukščiausiu lygiu, būsiu daugiau nei laimingas tai darydamas. Jei ne, žemesnis lygis manęs netenkina, – neslepia badmintonininkas. – Bet šiuo metu visos mano mintys ir energija skirta dabarčiai ir keliui į Rio. Tas darbas vyksta kiekvieną dieną.

Tik į priekį!“ Lietuvis į aikštelę eina kovoti iš paskutiniųjų Kas stumia į 31-erių kaunietį į priekį? „Per savo karjerą įgijau daug patirties ir žinių. Treniravausi įvairiuose badmintono dėl tų trijų traumų Kęstutis dar alkanas kovų, centruose su geriausiais treneriais ir treniruočių alkanas pergalių, nors jam jau 31-eri. Malonu partneriais Kinijoje, Korėjoje, Malaizijoje, žiūrėti, kaip jis dirba ir kaip ruošiasi grįžti į Vokietijoje, Anglijoje ir daugelyje kitų šalių. pasaulinį elitą“, – džiaugiasi J.Špelveris, dėl profesionalaus auklėtinio požiūrio į treniruotes Noriu, kad ši patirtis būtų prasminga. Todėl rengiu Kęstučio Navicko badmintono ir atsidavimo badmintonui sulaukiantis kitų paramos turnyrą – bendradarbiaudami su šalių trenerių komplimentų.

Rimanto Kaukėno paramos fondu remiame Visiems badmintonininkams privalu onkologinėmis ligomis sergančius vaikiukus. gera reakcija ir greitis, tačiau K.Navickas Užsiimu socialine veikla supažindindamas paveldėjo ir tėčio bėgiko genus. „Jis gali žmones su badmintonu. Kaip Lietuvos daug ir ilgai bėgti, – atskleidžia treneris, sykiu paminėdamas ir ne tokią jį žavinčią auklėtinio badmintono veidas, jaučiu atsakomybę savybę – karštakošiškumą. – Tai kartais trukdo. supažindinti žmones su šiuo nuostabiu žaidimu ir perteikti per daug metų sukauptą savo Kęstas prisirenka geltonų kortelių, kurių jam patirtį, – motyvus dėsto pašnekovas. – Labai skiria bokštelio teisėjas. Pykstu dėl to, bet patinka mada, todėl vis labiau gilinuosi į ją. Tai save nugalėti sunkiau nei varžovą. Kai įtampa mano slapta aistra, kuria nuo seno domiuosi didelė – ir išlenda yla iš maišo, ir yra kortelė. ir stebiu keliaudamas po pasaulį. Mada vis Vis jam kaip pavyzdį rodau azijiečius, kurių labiau mane įtraukia, tad su drabužių linijos veiduose per žaidimą neįskaitysi nieko.“ „Olig“ įkūrėju Arūnu Paulausku pradėjome „Badmintonas – universalus sportas, kurti naują drabužių ir „B Urban“ aksesuarų apimantis labai daug sričių: fizinį ir psichologinį pasirengimą, reakciją, greitį, jėgą, kolekciją. Tai išskirtinio kirpimo minimalistiniai laisvalaikio drabužiai, skirti stilingai, drąsiai ir ištvermę. Visur man dar daug erdvės tobulėti. savimi pasitikinčiai asmenybei. Keliaujant po Tačiau ne mažiau svarbu treniruočių sąlygos, pasaulį išsiugdė savas stiliaus supratimas ir partneriai ir ypač finansai. Profesionalusis labai įdomu, kaip jį priims Lietuvos žmonės. badmintonas – labai brangus sportas. Tikiu, Esu linkęs manyti, kad jei nori būti išskirtinis kad su treneriu esame teisingame kelyje. Esu dėkingas daugeliui mane palaikančių žmonių sportininkas, turi būti universali asmenybė ir į ir stengsiuosi, kad atėjus lemiamų kovų metui pasaulį žiūrėti plačiai atmerktomis akimis. Savęs būčiau lygus ar truputį geresnis nei geriausi“, – ir pasaulio suvokimas padeda tinkamai įvertinti situacijas ir priimti gerus sprendimus aikštelėje apie savo galimybes kalba pats sportininkas. ir už jos ribų. Mada – tai dar viena veikla, Neabejodamas auklėtinio gebėjimu patekti į olimpines žaidynes J.Špelveris tiki, kad olimpinėse per kurią išreiškiu kelionių įspūdžius. Laikas parodys, ar ji mane priims į savo labirintus. kovose Kęstutis sugebėtų parodyti tai, ką gali.

Vis dėlto šiuo metu daugelis tikslų ir „Norime pasiruošti ir pasirodyti taip, kaip Pekine. svajonių susiję su sportu. Bet svajones Bet dabar Kęstas bus kitokio kalibro žaidėjas – pasiliksiu sau – po visų mano kelyje Pekine jis buvo dar labai jaunas“, – olimpinių pasitaikiusių pakilimų ir nuopuolių išmokau ambicijų neslepia treneris. „Per savo, kaip svajoti atsakingai. O gyvenime noriu išreikšti sportininko, aukso amžių gulėjau ant operacinio save ir daryti prasmingus dalykus, kurie stalo. Todėl tikiu, kad jį pastūmėsiu Rio olimpinių žmonėms teiktų naudos ir džiaugsmo“, – žaidynių link, – viliasi sportininkas. – Šiuo metu pasakoja į kovą dėl dar vieno olimpinio esu kupinas energijos ir džiaugsmo, kad galiu kelialapio susitelkęs badmintonininkas. žaisti aukščiausiu lygiu.“ Dariaus Tarelos nuotr.

pirmas už brūkšnio ir nepateko į olimpinį badmintono turnyrą Londone. „Prieš Pekino olimpines žaidynes viskas ėjosi gana sklandžiai ir jau kvalifikacijos viduryje buvo beveik aišku, kad kelialapis pelnytas. Nuo to laiko dariau viską, kad kuo geriau pasirodyčiau žaidynėse. Ilgas įdirbis pasiteisino – užėmiau devintą vietą. Prieš Londono žaidynes irgi viskas vyko planingai, atrodė, kad kelialapis, pasiekus 38 vietą pasaulio reitinge, pelnytas. Bet tuo metu jau ilgą laiką kentėjau Achilo sausgyslės uždegimą, pasitarę su gydytojais nusprendėme daryti operaciją.

Tikėjausi, kad po jos galėsiu daug geriau pasiruošti olimpinėms žaidynėms ir siekti dar aukštesnių vietų. Tačiau operacija ir ypač Azijos bei kitų valstybių užkulisiniai žaidimai paskutinio olimpinio turnyro metu per kelias dienas nubloškė mane už brūkšnio. Jaučiau, kad mano vieta olimpinėse žaidynėse, bet... Iki paskutinės akimirkos ruošiausi žaidynėms, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių kažkas dar galėjo atsisakyti žaisti. Neatsisakė... Išjungiau televizorių, kai rodė olimpines žaidynes, ir nesižvalgydamas atgal ryžtingai kibau į treniruotes, kad daugiau nelikčiau nei pirmas, nei dvidešimtas už brūkšnio“, – itin skaudžią pamoką gerai mena K.Navickas. Šių metų gegužės 1-ąją Lietuvos badmintonininkas pradės dar vieną kovą dėl olimpinio kelialapio. Šįkart į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Olimpinė atranka tęsis metus – iki 2016 m. gegužės 1 d., tada po metų kovų išsikristalizuos olimpinis reitingas ir paaiškės olimpinio badmintono turnyro dalyviai.

Olimpinis reitingas sudaromas įvertinus dešimt geriausių startų per olimpinės atrankos metus.

Du sportininkus į žaidynes valstybė gali siųsti tada, kai jie patenka į reitingo 16-tuką. Pasak J.Špelverio, tokių valstybių bus gal penketas. „Norint patekti į žaidynes, 2016 m. gegužės 1 d. pasaulio reitinge reikėtų būti maždaug aštuoniasdešimtam. Šiuo metu kaip tik šioje vietoje ir esu. Laukia daug treniruočių, kelionių ir įtemptas grafikas. Su treneriu tam ruoštis pradėjome jau prieš keletą mėnesių“, – paaiškina sportininkas. „Mūsų tikslas aiškus – susigrąžinti bent jau buvusią reitingo poziciją, tai yra 38 vietą. Dabar Kęstutis 82-as, bet tai tik grįžimo pradžia.

Tikiuosi, kad iki gegužės 1-osios, kai prasidės olimpinė atranka, pavyks įlįsti į 60-tuką. O iki Rio norisi pakilti dar aukščiau, negu buvome“, – dėsto treneris, prisipažindamas, kad skaičiuoti, kaip teko prieš Londoną, nebenori.

OLIMPINĖ PANORAMA

29

KRONIKA ISTORIJA

ARTIMIAU BENDRAUS SU KAM

Sausio 7 d. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete vyko Lietuvos sporto prezidentų tarybos (skėtinių visuomeninių sporto organizacijų tarybos) posėdis, kuriam pirmininkavo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Posėdyje dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Aptartos galimybės KAM artimiau bendradarbiauti su

šalies nevyriausybinėmis sporto organizacijomis.

Bendra veikla būtų naudinga visoms pusėms – tiek šalies gynybai ir armijos rezervui rengti, tiek jaunimo užimtumui ir sportininkų rengimui tobulinti. Atsirastų galimybė sportininkams naudotis KAM sistemai priklausančiomis sporto bazėmis, išsiplėstų armijos sporto klubo veikla, pagerėtų vaikų ir jaunimo užimtumas vasarą

VĖL RUNGSIS DRĄSŪS, STIPRŪS, VIKRŪS

stovyklose, kurias rengia Lietuvos šaulių sąjunga.

Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis ir LTOK viceprezidentas, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Bronislavas Vasiliauskas pasiūlė skirti po vieną savo organizacijų atstovą vasaros vaikų ir jaunimo stovykloms koordinuoti.

D.Gudzinevičiūtė, A.Butkevičius ir G.Valaitytė

Justino Stacevičiaus („Lietuvos rytas“) nuotr.

Sausio 31 d. „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje bus pradėtas rodyti prieš kelerius metus buvęs ypač populiarus projektas „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“. Šiose varžybose rungtyniaus penktų šeštų klasių moksleiviai iš 42 Lietuvos mokyklų.

Pirmajame sezone žiūrovai išvys 14 laidų, kurių dalyviai turės įveikti penkias sportines ir dvi logines užduotis. Po atkrintamųjų varžybų vyks pusfinaliai ir finalas. Kiekvienoje laidoje rungsis trys mišrios komandos, sudarytos iš dvylikos narių.

Taip pat šiose laidose garsūs Lietuvos sportininkai pristatys įvairias sporto šakas.

30

OLIMPINĖ PANORAMA

Pirmoje laidoje dalyvaus olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. „Visada džiaugiamės projektais, kurie skatina vaikus sportuoti. Galbūt jie netaps olimpiniais čempionais, gal nebus olimpiečiai, bet bus drąsesni, stipresni, vikresni Lietuvos piliečiai“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.

Laidos vedėja – grupės „ŠarkA“ narė Gintarė Valaitytė. Choreografiją studijavusi mergina būdama moksleivė ne kartą dalyvavo „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ varžybose. „Šis projektas buvo mano vaikystės dalis. 1995-aisiais su klase dalyvavome Vilniuje vykusiose varžybose

ir laimėjome, – prisiminė G.Valaitytė. – Čia rungsis miestas prieš miestą, rajonas prieš rajoną, kurortas prieš kurortą. Džiaugiuosi, kad vaikai bus skatinami mažiau laiko praleisti prie kompiuterių ir daugiau sportuoti.“ Projekto globėjas premjeras Algirdas Butkevičius stebėjo pirmosios laidos filmavimą ir palaikė komandas. „Vyriausybės programoje numatyta daug dėmesio skirti fiziniam vaikų aktyvumui.

Tikiuosi, kad šis projektas suteiks galimybę vaikams parodyti savo sportinius gebėjimus ir užsidegimą. Visada sakau, kad stipriame kūne yra stipri siela“, – sakė A.Butkevičius.

KILNUS ELGESYS

SPORTO ŠAKŲ JUBILIEJAI Vieną savaitgalį dvi garsios mūsų šalies sporto šakų federacijos minėjo garbingus jubiliejus: Lietuvos plaukikai ir imtynininkai šventė savo federacijų 90-mečius.

Plaukikų šventė vyko sausio 9 d. Kėdainių arenoje. Juos sveikino garbūs svečiai – Europos plaukimo federacijos vykdomasis direktorius Paulo Frischknechtas, Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius ir kiti.

Buvo pagerbti trys Lietuvos olimpiniai čempionai – Lina Kačiušytė, Robertas Žulpa ir Rūta Meilutytė, kiti Lietuvos olimpiečiai, olimpinių žaidynių, pasaulio bei Europos čempionatų prizininkai, treneriai, specialistai.

Tarp apdovanotųjų buvo ir žinomas filosofas, LTOK viceprezidentas Arvydas Juozaitis, pirmasis iš lietuvių plaukikų iškovojęs olimpinį bronzos medalį 1976 m. Monrealyje (Kanada). LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė Lietuvos plaukimo federacijai skirtą prizą „Citius. Altius. Fortius“ įteikė jos prezidentui Tomui Kučinskui.

Imtynininkai savo šventę surengė sausio 10 d. Vilniuje. Čia vyko ir Lietuvos imtynių čempionatas, kuriame dalyvavo beveik visi pajėgiausi šalies atletai, tarp kurių buvo ir olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojai Mindaugas Mizgaitis

PAGARBOS BĖGIMAS

Jubiliejinis Lietuvos imtynių čempionatas bei Aleksandras Kazakevičius. Imtynių federacijos vadovus sveikino, sportininkus apdovanojo premjeras Algirdas Butkevičius, KKSD gen. direktorius E.Urbanavičius, LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė, Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas Artūras Poviliūnas ir kiti.

Lietuvos imtynių federacijai jubiliejaus proga D.Gudzinevičiūtė įteikė LTOK prizą „Citius.

Altius. Fortius“. Olimpine žvaigžde 50-mečio proga buvo apdovanotas ilgametis šios federacijos vadovas Andrejus Gribojedovas.

D.Gudzinevičiūtė sveikina Plaukimo federacijos prezidentą T.Kučinską Sausio 10 d. sostinėje vyko tradicinis pagarbos bėgimas Sausio 13-osios aukoms atminti. Prieš bėgimą visų šalies regionų karinių dalinių atstovai, bėgimo organizatoriai ir svečiai padėjo gėlių prie žuvusiųjų Laisvės gynėjų kapų. Po finišo gėlių buvo padėta ir prie Televizijos bokšto memorialinės sienos. Devynių kilometrų ilgio trasa prasidėjo nuo žuvusiųjų poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir nusidriekė Vilniaus gatvėmis iki Televizijos bokšto.

Renginio organizatoriai informavo, kad į bėgimą vien internetu užsiregistravo 3,4 tūkst. žmonių, o iš viso dalyvavo dar beveik tūkstančiu daugiau. Bėgo ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir svečiai iš JAV, Latvijos, Estijos, Švedijos, kitų šalių.

Visiems bėgimo dalyviams buvo įteikti atminimo medaliai. Gausiausiai dalyvavę kolektyvai apdovanoti prizais, tarp jų – ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto.

Daugiausiai bėgikų registravo Lietuvos šaulių sąjunga. Prizus pelnė ir jauniausias bei vyriausias bėgimo dalyvis.

OLIMPINĖ PANORAMA

31

KRONIKA PAMĄSTYMAI ISTORIJA

ĮTEIKTI LTOK APDOVANOJIMAI

Sausio 20 d. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įteikė apdovanojimus olimpiniam sąjūdžiui ir sportui nusipelniusiems žmonėms, neseniai minėjusiems jubiliejines sukaktis. 85-mečio proga prizu „Citius. Altius.

Fortius“ apdovanotas buvęs ilgametis Lietuvos sporto draugijos „Nemunas“ pirmininkas Algirdas Dauguvietis. Toks pat prizas 70-mečio proga įteiktas ir žurnalistui, rašytojui Vytautui Žeimantui.

LTOK garbės narys, Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas 75-mečio proga apdovanotas Olimpiniais žiedais.

LTOK medaliai „Už nuopelnus olimpizmui“ 65-mečio proga įteikti Lietuvos nusipelniusiam rankinio treneriui Rimantui Stankevičiui, „Žalgirio“ draugijos aktyvistui, vaikų futbolo treneriui Viktorui Vaitkui, 60-mečio – buvusiam Lietuvos šuolių į tolį ir trišuolio rekordininkui Arvydui Saboniui,

APIE PASIRENGIMĄ GENERALINEI ASAMBLĖJAI Sausio 20-ąją, ne ketvirtadienį, kaip įprasta, o antradienį vyko pirmasis šiemet LTOK vykdomojo komiteto posėdis. Jame aptartas pasirengimas LTOK generalinės asamblėjos eilinei sesijai sausio 23 d. sostinės „Best Western Vilnius“ konferencijų centre, svarstyti kiti aktualūs klausimai. Buvo pritarta sesijos reglamentui, darbotvarkei, patvirtintos mandatų, balsų skaičiavimo komisijos, sekretoriatas. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė informavo apie pasirengimą generalinės asamblėjos sesijai, sakė, kad 2014 m. LTOK vykdomojo komiteto veiklos ataskaita baigiama rengti. LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras supažindino su Mandatų komisijos posėdžio nutarimais dėl generalinės asamblėjos sudėties.

Su asamblėjai parengtu LTOK revizijos komisijos pranešimu supažindino šios komisijos pirmininkas Rimantas Jogėla. 2014 m. LTOK biudžeto vykdymo apyskaitą ir 2015 m. LTOK biudžeto projektą pristatė LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša. V.Paketūras supažindino

32

OLIMPINĖ PANORAMA

su 2015 m. LTOK veiklos plano projektu.

Revizorių nuomone, buhalterija tvarkoma gerai, dokumentai tvarkingi. LTOK skolų neturi, turtas nėra įkeistas.

Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas pristatė LOF 2014 m. biudžeto apyskaitą, 2015 m. biudžeto projektą, supažindino su LOF veikla, atliktais darbais, planuojamais projektais. Buvo patvirtintos LOF paramos valdymo taisyklės.

LTOK vykdomasis komitetas nutarė 2015 m. vasario–gruodžio mėn. skirti maistpinigių Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojams, mokslininkams, kineziterapeutams ir kitam aptarnaujančiam personalui – iš viso 35 žmonėms. Patvirtintos Antidopingo taisyklės, parengtos pagal 2015 m. Pasaulinį antidopingo kodeksą. Jas pristatė Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė. Posėdyje taip pat dalyvavo Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

55-mečio – LOSC Trakų sporto skyriaus vedėjui, irklavimo treneriui Jonui Čižauskui. Žodį taręs P.Majauskas pasidžiaugė dėmesiu ir sakė, kad visada į Lietuvos olimpinį komitetą atvažiuoja kaip į šventovę. V.Žeimantas įteikė LTOK prezidentei savo 2000-ųjų rašinį apie jos pergalę Sidnėjuje.

NUOTRAUKOJE Iš kairės: J.Čižauskas, P.Majauskas, R.Stankevičius, D.Gudzinevičiūtė, V.Žeimantas, A.Dauguvietis, V.Vaitkus, A.Sabonis

POSĖDŽIAVO LTOK EKSPERTŲ KOMISIJA Sausio 14 d. LTOK būstinėje posėdžiavo LTOK ekspertų komisija Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įstatų naujos redakcijos projektui parengti. Komisijos nariai apsvarstė teisininkų parengtą LTOK įstatų projektą, diskutavo dėl svarbiausių įstatų nuostatų pakeitimų, dėl įstatų projekto atitikties Lietuvos Respublikos įstatymams ir Olimpinei chartijai.

Ekspertų komisija posėdžiaus dažniau, kol bus visiškai parengtas LTOK įstatų naujos redakcijos projektas ir jam pritars LTOK vykdomasis komitetas.

SENA NUOTRAUKA

SĖKMINGAS ŽAIDIMAS BAIGĖSI TREMTIMIS 1944 M. BIRŽELIO 8–14 D., FRONTUI JAU ARTĖJANT PRIE LIETUVOS, 1937 IR 1939 METŲ EUROPOS ČEMPIONO LEONO BALTRŪNO INICIATYVA BUVO SURENGTAS „DEŠIMTUKO“ TURNYRAS, SKIRTAS KAUNE VYKUSIO EUROPOS ČEMPIONATO IR JAME PASIEKTOS PERGALĖS PENKMEČIUI PAMINĖTI. Vytautas Gudelis Dėl sunkių karo meto sąlygų jame dalyvavo tik devynios komandos: keturios iš Kauno, likusios – iš Vilniaus, Šiaulių, Telšių, Alytaus ir Tauragės. Turnyrą laimėjo Kauno teniso klubo (KTK) komanda, lemiamose rungtynėse rezultatu 33:22 nugalėjusi Kauno „Grandį“.

Nugalėtojų gretose žaidė Europos čempionai Eugenijus Nikolskis ir Vytautas Norkus. „Šiame turnyre daugelis pajėgių Lietuvos krepšininkų žaidė gimtinėje paskutinį kartą.

Karo banga nubloškė juos toli nuo tėvynės.

Mūsų krepšinis buvo tartum perplėštas į dvi dalis. Šaknys liko tėvų žemėje, jau pribrandinti vaisiai – svetur“, – konstatavo šviesaus atminimo prof. Stanislovas Stonkus 2007 m. „Šviesos“ leidyklos išleistoje knygoje „Lietuvos krepšinis“.

Dar tebevykstant karui, 1945 m. balandžio 15–22 d., Kaune buvo surengtas šeštasis tradicinis SSRS miestų turnyras. Jauna Kauno rinktinė (joje žaidė tik vienas 1939 m. Europos čempionas – Mindaugas Šliūpas) jame užėmė antrą vietą. Ji galėjo laimėti šį turnyrą, bet sužaidus lygiosiomis su Maskvos rinktine (25:25) buvo žiūrima į visose rungtynėse pelnytų ir praleistų taškų santykį. Maskviečiai išlygino rungtynių rezultatą viduryje aikštės jų naudai skirta bauda, nors pagal to meto krepšinio taisykles jos buvo skiriamos tik varžovui metant į krepšį...

Toks sėkmingas Kauno rinktinės pasirodymas sukėlė neigiamą sovietų saugumo reakciją: Albertas Lukošaitis, Vincas Sercevičius, Stasys Šačkus, M. Šliūpas ir Vilius Variakojis buvo apkaltinti bendravimu su hitlerininkais bei kitais išgalvotais nusikaltimais prieš sovietų valdžią, suimti ir ištremti.

1944 m. „Dešimtuko“ turnyro laimėtoja – KTK komanda. Priekyje (iš kairės): R.Bagdonas, V.Norkus, stovi Z.Ralkevičius, S.Butautas, V.Sercevičius, J.Kučinskas, A.Lukošaitis

Kauno rinktinė – 1945 m. SSRS miestų turnyro antros vietos laimėtoja. Iš kairės: A.Lukošaitis, V.Sercevičius, M.Šliūpas, V.Kulakauskas, S.Butautas, S.Šačkus, R.Ivaškevičius, J.Lagunavičius, V.Variakojis

OLIMPINĖ PANORAMA

33