Olimpinė panorama 2015 02 by IDEA Born in idea

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2015 vasaris | NR. 2 (66)

OLIMPINĖ PANORAMA

ŽIEMOS OLIMPINIAI FESTIVALIAI

TURINYS

5 6 LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

Nr. 2 (66), 2015 m.

SKAITYTOJAMS

LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės mintys

KRONIKA

LTOK įvykių dienoraštis

„LTEAM“ FESTIVALIS

Druskininkai virto žiemos sostine

VIRŠELYJE

11 11

„LTeam“ žiemos olimpinis festivalis Druskininkuose

REDAKTORIUS

Bronius Čekanauskas

AUTORIAI Marytė Marcinkevičiūtė Vytautas Gudelis Lina Daugėlaitė Algis Balsys Pranas Majauskas Audrius Biguzas Vytautas Ruzginas Dainius Genys

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

MAKETUOTOJAS Artūras Gimžauskas

KALBOS REDAKTORĖ Inga Necelienė

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

RAŠYKITE panorama@ltok.lt

16 20 22 24 26 27

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

SPAUSDINA

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS

3000 egz. ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899

31 32 34

RIO KANDIDATĖ

Aušrinė Trebaitė menus iškeitė į dviratį

OLIMPINIS FESTIVALIS Amžius, kai sunku nuspėti rezultatus

ŽVILGSNIS LTOK įstatų pakeitimai

16 16

SPORTO CENTRAS

Tramplinas į ateities pergales

VEIDAS

Arvydo Sabonio karjerą stabdė KGB

OLIMPINĖ AKADEMIJA

Geros valios sporto santarvė

TRADICIJOS

Olimpinio himno istorija

MUZIEJUS

Ringo džentelmeno ekspozicija

KARJEROS PROGRAMA

Atletų integravimasis į darbo rinką

KELIONĖS

Pažintys, viktorinos ir medaliai

PAMĄSTYMAI

Menas susitvarkyti su pagundomis

SENA NUOTRAUKA

Pirmosios pokario tarptautinės rungtynės

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mieli skaitytojai, paskutinį žiemos mėnesį Druskininkuose praūžė „LTeam“ žiemos olimpinis festivalis. Nors šiais metais žiema pašykštėjo sniego, bet tą Valentino dieną nepagailėjo saulės ir puikios nuotaikos. Sportavo dideli ir maži. Norėčiau padėkoti visiems šventės dalyviams, žiūrovams, organizatoriams ir rėmėjams, o ypač Druskininkų savivaldybės merui Ričardui Malinauskui ir „Snow“ arenos generaliniam direktoriui Andriui Stasiukynui už pagalbą organizuojant antrąją žiemos sporto šventę. Į svečius buvo atvykęs Baltarusijos nacionalinio olimpinio komiteto viceprezidentas Maksimas Ryženkovas. Buvo labai smagu kartu su svečiu ne tik stebėti šaltuko nepabūgusius bėgikus, entuziastingus slidininkus, jaunus čiuožėjus, ledo ritulininkus, bet ir patiems išbandyti rankos miklumą ant Druskonio ežero įrengtoje akmenslydžio aikštelėje. Kaip sakė svečias, dabar jis suprato, kodėl jų šalies sportininkai veržiasi treniruotis į Druskininkus, nes čia puikios sąlygos sportuoti ir ilsėtis! Manau, tiek druskininkiečiai, tiek tuo metu kurorte viešėję svečiai sutiks, kad renginio atmosfera buvo puiki. Tikiuosi, kitais metais žiemos šventė suburs dar daugiau mažų ir didelių sporto gerbėjų, o žiema nepašykštės ir sniego. Žiemos olimpinis festivalis baigėsi ir mes jau pradedame ruoštis

kitam svarbiam renginiui. Birželio 7-ąją į Kauną atkeliaus Olimpinė diena, kurios metu vyks ir finalinės Lietuvos mokyklų vasaros žaidynės. Jau kovo mėnesį apie šią vasaros sporto šventę paskelbsime daugiau informacijos, todėl kviečiu visus sekti mūsų naujienas, o mokyklas – ruoštis ir aktyviai dalyvauti. Kovo 4-ąją beliks šimtas dienų iki Baku vyksiančių pirmųjų Europos žaidynių. Šią datą paminėsime kartu su kitais tautiniais olimpiniais komitetais ir sporto bendruomene, o iki kovo 12 d. žaidynių organizatoriams pateiksime rinktinės kandidatų ilgąjį sąrašą. Planuojame, kad Lietuvos sportinę delegaciją sudarys apie 60 sportininkų. Varžybos, kelionės, naujos pažintys – tai įdomi, bet, deja, ne ilgalaikė sportininko karjeros dalis. Gana dažnai palikdami didįjį sportą atletai susiduria su naujais karjeros iššūkiais. Kaip pasirinkti studijų kryptį, kaip suderinti treniruotes ir mokslą, įgauti patirties ir rasti tinkamą darbą? Atsakymus į šiuos klausimus padės rasti šiame „Olimpinės panoramos“ numeryje spausdinamas straipsnis, kurį pagal Tarptautinio olimpinio komiteto medžiagą parengė Lietuvos olimpiečių asociacija. Su artėjančiu pavasariu ir naujais sportiniais iššūkiais!

OLIMPINĖ PANORAMA

KRONIKA APDOVANOJIMAI ISTORIJA

GARBINGI SVEČIAI, GRAŽŪS ŽODŽIAI

Iš kairės: LTOK vykdomojo komiteto narys L.Čaikauskas, generalinis sekretorius V.Paketūras, jubiliatas A.Muraška, D.Gudzinevičiūtė, LTOK viceprezidentas R.Bakutis, LTOK iždininkas R.Balaiša Daug garbingų svečių sulaukė ir dar daugiau gražių žodžių jubiliejaus proga išgirdo UAB „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas Mu-

raška. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Vykdomojo komiteto nariai sukaktuvininką apdovanojo Olimpiniais žiedais.

„AČIŪ, KAD NEPAMIRŠTATE“ Vasario 19 d. LTOK tradiciškai buvo apdovanoti olimpiniam sąjūdžiui ir sportui nusipelnę žmonės, neseniai minėję jubiliejines sukaktis. „Ačiū, kad nepamirštate“, – sakė Lietuvos imtynių federacijos prezidentas Valentinas Mizgaitis, kai jį 60-mečio proga LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apdovanojo Olimpine žvaigžde. LTOK prizu „Citius. Altius. Fortius“ 75-mečio proga apdovanotas Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvis, daugkartinis Lietuvos čempionas ir rekordininkas, tarptautinių varžybų nugalėtojas bėgikas Anatolijus Baranovas. Toks pat apdovanojimas 60-mečio proga įteiktas buvusiam ilgamečiam Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos žaidėjui ir kapitonui, Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro rinkodaros

OLIMPINĖ PANORAMA

skyriaus vadovui Mindaugui Arlauskui bei buvusiam Lietuvos badmintono federacijos prezidentui, treneriui Juozui Špelveriui. LTOK medaliai „Už nuopelnus olimpizmui“ 65-mečio proga įteikti ilgamečiam Vilniaus „Tauro“ sporto mokyklos direktoriui Juozui Pilkauskui, 60-mečio – daugkartinei Lietuvos fechtavimo čempionei, trenerei Rasai Rimgailienei, 55-mečio proga – Lietuvos plaukimo federacijos pirmajai viceprezidentei, LSU Treniravimo mokslo katedros vedėjai Ilonai Juditai Zuozienei, 50-mečio – tarptautinės kategorijos rankinio teisėjui, Lietuvos teisėjų asociacijos prezidiumo nariui Valdui Gecevičiui. NUOTRAUKOJE Iš kairės: V.Mizgaitis, M.Arlauskas, A.Baranovas, D.Gudzinevičiūtė, J.Pilkauskas, I.J.Zuozienė, J.Špelveris, R.Rimgailienė, V.Gecevičius

FINANSAI, PROJEKTAI, OLIMPINIAI FESTIVALIAI Vasario 19-ąją vyko LTOK vykdomojo komiteto posėdis. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pasidalijo įspūdžiais iš Europos jaunimo žiemos olimpinio festivalio, sausio pabaigoje vykusio Austrijoje ir Lichtenšteine. Prezidentės nuomone, mūsų sportininkai pasirodė pagal galimybes. Jai, kaip Europos olimpinių komitetų Vykdomojo komiteto narei, teko dalyvauti ir oficialiuose susitikimuose bei diskusijose. Su Lietuvos sportininkų pasiektais rezultatais supažindino misijos vadovė, LTOK olimpinio sporto direkcijos vyr. referentė Vida Vencienė. Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius, programos „Rio 2016“ įgyvendinimo ekspertų komisijos vadovas Linas Tubelis pristatė Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių kandidatų organizacinius finansinių priemonių planus ir finansavimo principus. Lėšomis aprūpinami visi Rio de Žaneiro žaidynių kandidatų sąraše esantys sportininkai, o jų finansavimo dydis priklauso nuo meistriškumo ir pasiektų rezultatų. L.Tubelis atkreipė dėmesį, kad trūksta lėšų į treniruočių stovyklas, o kartais ir į varžybas komandiruoti medikus, aptarnaujančio personalo atstovus. Apie LTOK lėšų paskirstymą olimpinės rinktinės kandidatams informavo LTOK olimpinio sporto direkcijos direktoriaus pavaduotojas, Lietuvos misijos vadovas XXXI olimpiados žaidynėse Einius Petkus. LTOK lėšos skirstomos pagal programos „Rio 2016“ įgyvendinimo ekspertų komisijos patvirtintus kriterijus. UAB „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas Muraška supažindino su 2014 m. veiklos ataskaita. Planai buvo įvykdyti ir viršyti. Šių metų sausio mėnesį loterijų bilietų pardavimas sumažėjo vienu procentu. Tam įtakos turėjo ne tik naujos valiutos – euro įvedimas, bet ir tai, kad buvo nemažai poilsio dienų, nedirbo daug nedidelių prekybos taškų. LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė Vykdomojo komiteto narius supažindino su Europos Komisijos projekto „Erasmus+“ naujais prioritetais, finansavimo taisyklių pakeitimais, aptarė bendrus projektus su užsienio šalių partneriais. „LTeam“ žiemos olimpinį festivalį, vykusį vasario 14 d. Druskininkuose, vienas jo organizatorių Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas įvertino labai gerai. Sportinėse varžybose buvo apie 800 dalyvių, o žiūrovų susirinko per 6 tūkst. D.Gudzinevičiūtė supažindino su Lietuvos banko planais kitais metais išleisti kolekcinę 20 eurų monetą, skirtą Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. LTOK vykdomasis komitetas nutarė skirti stipendiją Lietuvos žiemos olimpinės rinktinės kandidatei čiuožėjai Agnei Sereikaitei. LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas su grupe šalies sporto specialistų lankėsi Norvegijoje. Jis papasakojo apie tos šalies sporto sistemą, sporto bazes, masinį ir didįjį sportą. Posėdyje taip pat dalyvavo KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius bei premjero patarėjas sporto klausimais Vytautas Janušaitis.

APDOVANOJIMAI KILNUS ELGESYS Godos Smilingytės nuotr.

AZERBAIDŽANO AMBASADORIAUS VIZITAS Vasario 18 d. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete lankėsi Azerbaidžano ambasadorius Lietuvoje J.E. Hasanas Mammadzada, kuris susitiko su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte ir generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru. Ambasadorius teiravosi, kaip vyksta pasirengimas pirmosioms Europos žaidynėms Baku, domėjosi sportininkų atranka. LTOK prezidentė pasidžiaugė šiltais santykiais su Azerbaidžano ambasada Vilniuje ir Baku žaidynių organizaciniu komitetu. „Neabejoju, kad žaidynės bus suorganizuotos aukščiausiu lygiu“, – sakė LTOK prezidentė. Azerbaidžano ambasadorius ragino LTOK vadovus bet kada kreiptis į ambasadą, jei tik kils su Europos žaidynėmis susijusių klausimų. „Visada sulauksite palaikymo ir pagalbos“, – užtikrino garbusis svečias. Buvo apsikeista simbolinėmis dovanomis.

TOBULINS VADYBĄ

ARTĖJA EUROPOS ŽAIDYNĖS Vasario 3–4 d. LTOK vyko posėdžiai su šalies sporto federacijų atstovais. Buvo aptarti pasirengimo ir dalyvavimo 2015 m. pirmosiose Europos žaidynėse Baku klausimai. Sporto šakų federacijų vadovai ir vyr. treneriai pristatė sportininkus, kurie galės dalyvauti Europos žaidynėse, jų pasirengimo planus, treniruočių stovyklų, parengiamųjų varžybų, atvykimo ir išvykimo grafikus. Kalbėta apie optimaliam pasirengimui reikalingas lėšas ir finansavimo galimybes. Aptartos sportinės aprangos ir akreditacijos dokumentų pateikimo detalės, kiti pirmą kartą vyksiančių Europos žaidynių ypatumai. Lietuvos sportininkai, įvykdę Europos žaidynių atranką (2015 01 20) Sporto šaka Sportininkų skaičius Vyrai Moterys Plaukimas 9 Šuoliai į vandenį 2 Krepšinis 3x3 4 4 Boksas 6 1 B/k irklavimas 6 1 Dviračių sportas 4 3 Gimnastika 1 1 Sambo 1 1 Tinklinis (paplūdimio) 2 Imtynės 9 2 IŠ VISO (2015 01 20) 57 Lietuvos sportininkai, dar galintys įvykdyti Europos žaidynių atranką Sporto šaka Sportininkų skaičius Vyrai Moterys Dziudo 2 1 Badmintonas 1+2 (dvejetas) 1 Stalo tenisas 1 1 Triatlonas 1 Šaudymas 1

Vasario 3–4 d. Nyderlandų olimpinio komiteto ir sporto federacijų sąjungos būstinėje vyko pirmasis gerojo valdymo principų taikymo sporte projekto – SIGGS („Support the Implementation of Good Governance in Sport“) partnerių susitikimas, per kurį projekto koordinatoriai Europos olimpinių komitetų biuras prie Europos Sąjungos (EOC EU Office) detaliau pristatė šį projektą: Projekte dalyvauja dar 11 partnerių ir TOK. Trukmė: 2015 sausio 1 d. – 2016 gruodžio 31 d. Suma: Europos Sąjunga skyrė 250 tūkst. Eur. Projekto tikslai – tobulinti nacionalinių olimpinių komitetų ir sporto federacijų valdymą. Šioms organizacijoms užpildžius savęs vertinimo anketas tarptautiniai ekspertai padės sudaryti individualų gerojo valdymo principų įgyvendinimo planą ir organizuos nacionalinius kursus jam įgyvendinti partnerių šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Paskutinis šio projekto etapas – organizacijos strategijos koregavimas. Šis SIGGS projektas glaudžiai susijęs su MEMOS studentės, LSFS generalinės sekretorės Agnės Vanagienės projektu: abiejuose projektuose apklausai bus naudojama ta pati anketa ir vertinimo metodai, dalis tiriamosios grupės taip pat bus ta pati – olimpinės sporto federacijos, abiejuose projektuose svarbų vaidmenį atliks tarptautinis ekspertas prof. Zintzas Thierry, kuris yra A.Vanagienės baigiamojo projekto vadovas ir SIGGS projekto ekspertų grupės narys. Sąžiningiausiai į anketos klausimus atsakiusios olimpinės sporto federacijos nuo 2016 m. galės pretenduoti į TOK olimpinio solidarumo lėšas – tobulinti federacijos gerojo valdymo principų strategiją arba veiklą ir pasikviesti tarptautinį ekspertą iš tarptautinės sporto federacijos. Informacija apie klausimyną pateikiama www.lsfs.lt puslapyje. Daugiau informacijos apie projektą ir kitų šalių patirtį bus galima skaityti kitame žurnalo numeryje ir šiais adresais: http://www. siggs.eu/, http://www.s4gg.eu

OLIMPINĖ PANORAMA

„LTEAM“ FESTIVALIS

„LTeam“ žiemos olimpinio festivalio ugnis suliepsnojo Druskininkuose

DRUSKININKAI VIRTO ŽIEMOS SOSTINE

„LTEAM“ ŽIEMOS OLIMPINIS FESTIVALIS DRUSKININKŲ GYVENTOJUS IR KURORTO SVEČIUS PAKVIETĖ IŠ ARČIAU SUSIPAŽINTI SU POPULIARIAUSIOMIS ŽIEMOS SPORTO ŠAKOMIS IR JAS IŠBANDYTI.

Algis Balsys

avo jėgas ant ledo, sniego bei bėgimo trasose pademonstravo ir buvę, ir esantys garsūs šalies sportininkai. Antrus metus rengiamas festivalis populiarina sportą ir fizinį aktyvumą šaltuoju metų laiku. Renginio lankytojai galėjo išbandyti daugybę skirtingų žiemos sporto šakų, pramogų ir rungčių, pritaikytų visoms amžiaus grupėms. Festivalis Druskininkuose prasidėjo atidarymo švente Vilniaus alėjoje. Per visą miestą buvo nešamas olimpinio festivalio deglas. Simbolinę renginio ugnį uždegė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas. Jie džiaugėsi saulėtu oru ir apgailestavo, kad Druskininkuose nėra sniego, todėl slidininkai gali varžytis tik „Snow“ arenoje bei greta jos įrengtoje kalnų slidinėjimo trasoje. Pasidžiaugęs į olimpinį žiemos festivalį susirinkusiu gausiu žiemos

OLIMPINĖ PANORAMA

entuziastų būriu meras išreiškė norą, kad šis gražus renginys jų kurorte vyktų ir kitais metais. LTOK vadovė šį olimpinį žiemos festivalį pavadino pačia šauniausia žiemos švente. „Judėkime, džiaukimės žiema, sportuokime ir gyvenimas atrodys daug gražesnis“, – ragino D.Gudzinevičiūtė. Saulėtą padangę nuspalvino ir saliutai. Iškilmingo atidarymo metu buvo pasveikinti du pirmieji prie LTOK projekto „Olimpinė karta“ prisidėję Druskininkų lopšelių-darželių „Bitutė“ ir „Žibutė“. Jiems LTOK prezidentė įteikė pažymėjimus. Abiejų vaikų lopšelių-darželių pedagogės patikino, jog tai įpareigoja dar tvirčiau ir ryžtingiau vesti jaunuosius druskininkiečius į olimpinių vertybių pasaulį, tad jos stengsis išnaudoti visas galimybes, kad jų auklėtiniai augtų sveiki, linksmi ir gražūs. Į šventę buvo atvykęs ir Baltarusijos

olimpinio komiteto viceprezidentas Maksimas Ryženkovas. Buvęs kaimyninės šalies prezidento patarėjas sporto klausimais, o dabar Baltarusijos olimpinio komiteto viceprezidentas ir Krepšinio federacijos vadovas M.Ryženkovas sakė supratęs, kodėl jų sportininkai, ypač krepšinio komandos, veržiasi treniruotis į Druskininkus. „Čia visko yra: sporto salių, puikios reabilitacijos sąlygos, nuostabi gamta.“ Ir pats svečias neatsispyrė pagundai pajusti festivalio dvasią, tad išbandė jėgas akmenslydžio aikštelėje. Tiesa, tai nebuvo tikrasis akmenslydis, o tik jo atmaina ant ežero pakrantės ledo. M.Ryženkovas prisipažino esąs sužavėtas „Snow“ arena bei naujuoju Sportininkų rengimo centru, kurį jam aprodė direktorius Julius Matulevičius. Druskininkuose buvo galima pajusti ir Užgavėnių dvasią, nes „Maxima“ atstovai kepė

„LTEAM“ FESTIVALIS skanius bulvinius blynus, kuriais nemokamai vaišino praalkusius. Iš visos Lietuvos suvažiavę žiemos sporto mėgėjai ir druskininkiečiai mėgavosi žiemiškais malonumais. Vieni šliuožė slidėmis bei snieglentėmis, kiti smaginosi ant ledo, o norintieji ramesnės fizinės veiklos galėjo rinktis šiaurietišką ėjimą. Nemažai rungčių vyko ant užšalusio Druskonio ežero. Čia renginio organizatoriai, padedami Druskininkų savivaldybės, įrengė čiuožyklą su ledo ritulio bortais. Žiūrovai ne tik iš šalies stebėjo, bet ir patys noriai dalyvavo akmenslydžio varžybose. Jose sėkmingai pasirodė tituluotas Lietuvos irkluotojas, olimpietis Egidijus Balčiūnas. Baidarininkas sakė, kad paprastai jam tenka sportuoti neužšalusiame vandenyje, tad rungtys ant ežero ledo buvo visiškai nauja patirtis. Šią sporto šaką išbandė daugiau garsių vasaros sporto šakų atstovų bei garbingų svečių. Druskonio ežero ledo tvirtumą išmėgino ir viena garsiausių Lietuvos ledo ritulio komandų „Hockey Punks“, surengusi parodomąsias varžybas. Daug įspūdžių šventės svečiams paliko mažieji greitojo čiuožimo atstovai,

„GALBŪT ŠIEK TIEK TRŪKO SNIEGO, BET DIENA BUVO NUOSTABI, SAULĖTA, TODĖL LABAI DŽIAUGIAMĖS SU „LTEAM“ ŽIEMOS OLIMPINIU FESTIVALIU ATVYKĘ Į DRUSKININKUS. VISI PANORĖJUSIEJI TURĖJO PROGŲ PASIŽIŪRĖTI, IŠ ARČIAU SUSIPAŽINTI SU ŽIEMOS SPORTO ŠAKOMIS IR NETGI SUDALYVAUTI PATIKUSIOSE RUNGTYSE.“ DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ pasinaudoję išskirtine proga ištrūkti iš arenos ir susirungti ant ledo po atviru dangumi. Lenktyniavo ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai. Plojimų sulaukė dailiojo čiuožimo mėgėjos. „Galbūt šiek tiek trūko sniego, bet diena buvo nuostabi, saulėta, todėl labai džiaugiamės su „LTeam“ žiemos olimpiniu festivaliu atvykę į Druskininkus. Visi panorėjusieji turėjo progų pasižiūrėti, iš arčiau susipažinti su žiemos sporto šakomis ir netgi sudalyvauti patikusiose rungtyse. Šitaip siekiame prisidėti prie jų populiarinimo ir gyventojų aktyvumo“, – sakė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė. Žiemos sporto dvasią pajuto ir beveik trys šimtai bėgikų. Jie lenktyniavo Druskininkų

„Baltų ainių“ čiuožėjai ir Lietuvos čiuožimo federacijos vadovė L.Vanagienė įsiamžino su olimpinėmis čempionėmis D.Gudzinevičiūte ir V.Venciene

Visi norintieji galėjo išbandyti akmenslydį

Bėgikai galėjo rinktis: įveikti 5 ar 10 km arba olimpinę mylią

Olimpinę mylią įveikė Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė A.Vanagienė ir LTOK darbuotojai E.Petkus ir V.Masalskytė

Druskonio ledo tvirtumą išbandė „Hockey Punks“ ledo ritulininkai

Ledu skriejo jaunieji čiuožėjai trumpuoju taku

OLIMPINĖ PANORAMA

„LTEAM“ FESTIVALIS

„Snow“ arenos lauko trasoje varžėsi kalnų slidininkai ir snieglentininkai

Kalnų slidinėjimo ir snieglenčių varžybų prizininkus apdovanojo Druskininkų meras R.Malinauskas ir D.Gudzinevičiūtė

LTOK vadovė D.Gudzinevičiūtė su Baltarusijos olimpinio LTOK prezidentės D.Gudzinevičiūtės padėka Druskininkų „Snow“ arenos komiteto viceprezidentu M.Ryženkovu direktoriui A.Stasiukynui

OLIMPINĖ PANORAMA

gatvėmis įveikdami 5 ir 10 km bei pirmąkart surengtame žiemos olimpinės mylios bėgime (1988 metrai). Šį atstumą žymintys skaičiai simbolizuoja 1988 metus, kai buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Bėgimo entuziastai turėjo unikalią progą pasivaržyti su pajėgiais šalies bėgikais Valdu Dopolsku ir Živile Balčiūnaite. „Labai smagu tapti istorijos dalimi“, – po žiemiško bėgimo džiaugėsi geriausią Lietuvos sezono rezultatą maratono rungtyje pernai pasiekęs V.Dopolskas. Tradiciškai olimpinės mylios bėgime dalyvavo ir LTOK darbuotojai: olimpietis, olimpinio sporto direkcijos direktoriaus pavaduotojas Einius Petkus ir užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė, taip pat Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė. Bėgo buvusi garsi krepšininkė Jurgita Štreimikytė su vyru Dainiumi ir daug kitų pažįstamų veidų. Smagiai vyko LTOK rėmėjų varžybos: jie rungėsi olimpinės mylios ir kalnų slidinėjimo slidėmis bei snieglentėmis varžybose. Nugalėjo darni „Nike“ rinktinė. Sėkmingai pasirodė ir LTOK komanda, kuriai talkino „legionieriai“– „Sporto“ vyr. redaktorius Marius Grinbergas bei Vilniaus savivaldybės viešosios įmonės „Sveikas miestas“ direktorius Mantas Paulauskas. Na, o kalnų slidinėjimo slalomo milžino rungtyje puikiai pasirodė tikra LTOK darbuotoja V.Masalskytė. Renginį vainikavo Lietuvos mokyklų žaidynių žiemos sporto šakų varžybų finalas. Druskininkų „Snow“ arenos lauko trasoje kalnų slidinėjimo rungtyje slidėmis ir snieglentėmis varžėsi apie 150 moksleivių. Snieglenčių varžybas laimėjo druskininkietė Livija Šeputytė ir alytiškis Tomas Vilpišauskas, o kalnų slidinėjimo – vilniečiai Ilzė Cibulskaitė ir Kasparas Gudžius, beje, abu neseniai gynę Lietuvos garbę Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje. Visi gyrė greta „Snow“ arenos įrengtą kalnų slidinėjimo trasą. Arenos direktoriui Andriui Stasiukynui ir jo šauniam kolektyvui tą dieną buvo pasakyta daug padėkos žodžių. „Renginys pasisekė. Džiugino nuostabus oras, – antrąkart vykusį „LTeam“ žiemos olimpinį festivalį įvertino Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas. – Tai buvo puiki proga turiningai praleisti dieną mėgaujantis žiemos sportu ir kitaip pramogaujant. Taip pat džiugino šių metų naujovė – Lietuvos mokyklų žaidynių žiemos finalinis etapas. Moksleiviai įrodė, kad turime išties puikių žiemos sporto talentų.“

OLIMPINIS FESTIVALIS

AMŽIUS, KAI SUNKU NUSPĖTI REZULTATUS

PO KETURIS SLIDININKUS IR BIATLONININKUS, TRYS KALNŲ SLIDININKAI IR DAILIOJO ČIUOŽIMO ATSTOVĖ – TIEK LIETUVOS SPORTININKŲ SAUSIO PABAIGOJE VYKO Į AUSTRIJĄ IR LICHTENŠTEINĄ IŠMĖGINTI SAVO JĖGŲ SU BENDRAAMŽIAIS EUROPOS JAUNIMO ŽIEMOS OLIMPINIAME FESTIVALYJE. Lina Daugėlaitė

ai buvo jau dvyliktasis Europos žiemos olimpinis festivalis. Ir pirmą kartą per savo istoriją surengtas dviejose valstybėse – Austrijoje ir Lichtenšteine. Organizatoriai skelbia, kad festivalyje užfiksuotas dar vienas rekordas: pirmą kartą jame dalyvavo 45 valstybių jaunieji sportininkai, iš viso – per 900. Lietuva savo sportininkus į žiemos olimpinį festivalį siuntė vienuoliktą kartą. Du kartus Lietuvos delegacijai jie buvo sidabriniai – 2001 m. medalį iškovojo slidininkė Irina Terentjeva, o prieš dvejus metus juo pasipuošė biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė. Jau tapo tradicija, kad į festivalį išsirengia keturių sporto šakų – slidinėjimo, biatlono, kalnų slidinėjimo ir dailiojo čiuožimo Lietuvos atstovai. „Iš kai kurių galbūt tikėjomės daugiau, kitų lygis nėra labai aukštas. Žinoma, mes norime ir rezultatų, ir medalių, ir talentų. Visi darė, ką galėjo, stengėsi. Svarbiausia, kad jie sportuotų, paskui juos sektų bendraamžiai, kad tai būtų paskatinimas ne tik patiems, bet ir klasėms, kuriose jie mokosi. Ir treneriams festivalis – tai galimybė pamatyti, pasimokyti“, – sakė iš festivalio grįžusi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, stebėjusi dailiojo čiuožimo ir biatlono varžybas. Pasisekė Sportininkai gyveno Forarlberge, Austrijoje. Olimpinio kaimelio nebuvo – sportininkai įsikūrė 39 km spinduliu slėnyje išsibarsčiusiuose viešbučiuose. Viename nedidukame apsistojo ir lietuviai. Viešbučiu jie dalijosi su Kipro komanda. „Tai buvo mažas viešbutukas, gal kokių 25 kambarių. Didžioji dalis kambarių buvo mūsų ir gal trys – Kipro. Sportininkai gyveno fantastiškai – daugiausia po du, bet kai kurie ir po vieną“, – pasakoja Lietuvos misijos vadovė Vida Vencienė. Nors iš baigiamųjų stovyklų į viešbutį prieš festivalį sugužėjusiems mūsų sportininkams iš karto į kambarius patekti nepavyko ir po varginančios kelionės dar keletą valandų teko laukti, kol bus sutvarkyti kambariai, gero įspūdžio apie viešbutį ir jo savininką šis niuansas nesugadino. Kita vertus, pasak V.Vencienės, tai išryškino komandos dvasią.

A.Golovkina „Komanda buvo labai šauni. Festivaliuose dalyvauju seniai, per juos yra visko buvę, tačiau šįkart nebuvo jokios įtampos. Ir tas pirmasis susitikimas viešbutyje buvo labai gražus – visi pavargę, važiavę per naktį, bet laimingi ir su šypsenomis“, – prisimena V.Vencienė. Pasak Linos Vaisetaitės, atstovės ryšiams su Tarptautiniu olimpiniu komitetu,

festivalyje pasisekė tiems, kurie gyveno nedideliuose šeimos viešbučiuose. „Latviai irgi buvo patenkinti. Jie pasakojo, kad jų sportininkui laimėjus sidabrą viešbučio personalas laukė jo grįžtančio ir pasveikino su ledais ir fejerverkais. O štai baltarusiai, kurie gyveno didesniame viešbutyje, tokie patenkinti nebuvo. Be to, pusryčiai buvo visuose viešbučiuose, o štai vakarienė – ne visuose. Mums pasisekė – mes viešbutyje ir vakarieniavome, o tie patys baltarusiai turėjo pėdinti vakarienės į kažkokią piceriją ir neypatingai džiaugėsi maistu. Organizatoriai pabrėžė, kad visuose viešbučiuose maistas bus vienodas, tačiau vienodas jis nebuvo. Juk dvi skirtingos šeimininkės tą patį Vienos šnicelį iškeps skirtingai. Mums su maistu pasisekė“, – džiaugiasi LTOK atstovė. Pietaudavo sportininkai varžybų vietose. Be to, buvo tam tikrų centrų mieste, kuriuose sportininkai galėjo pavalgyti. Lyderė Šįkart festivalyje geriausiai iš dvylikos Lietuvos sportininkų pasirodė šešiolikmetė dailiojo čiuožimo atstovė Aleksandra Golovkina. Po trumposios programos Lietuvos čiuožėja užėmė devintą vietą tarp 30 dalyvių. Deja, atlikdama laisvąją programą A.Golovkina padarė klaidų ir liko tik aštuoniolikta. Galutinėje įskaitoje ji užėmė keturioliktą vietą.

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPINIS FESTIVALIS

Slidininkai su savanore Vaida, kuri talkino Lietuvos olimpiečiams ir Londono bei Sočio žaidynėse

„Antrą dieną Aleksandra programą atliko prasčiau – gal ją slėgė įtampa ir atsakomybė. Išvakarėse buvo jos trenerio gimtadienis, tad visi linkėjo Aleksandrai padaryti jam dovaną. Jos noras pasirodyti gerai buvo begalinis, bet po varžybų ji pati įvertino, kad padarė klaidų“, – skirtingo A.Golovkinos čiuožimo priežasčių bando ieškoti Lietuvos misijos vadovė V.Vencienė. Aleksandra savo pasirodymą baigė 28 d. antrą valandą, o ketvirtą popiet ji jau sėdėjo lėktuve, skraidinančiame į Švediją, kurioje kitą dieną prasidėjo Europos čempionatas. „Tai, kad A.Golovkina Europos čempionate po trumposios programos pateko į finalą, rodo, kad ji buvo pasiruošusi. Galutinis jos rezultatas devyniolikta vieta Senojo žemyno čempionate – tikrai geras. Tai daug žadanti mergaitė, – įsitikinusi V.Vencienė. – Juk jai tik šešiolika.“ Beje, mūsų kaimynams latviams dailiojo čiuožimo atstovas Denisas Vasiljevas iškovojo sidabro medalį. Šis jaunasis Latvijos talentas pažįstamas ir Lietuvos žiūrovams – jis ne kartą dalyvavo Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago rengiamuose „Liepsnojančio ledo“ projektuose. Bet įdomiausia, kad latvio trenerė – Prancūzijoje gyvenanti lietuvė Ingrida ZenkevičiūtėSnieškienė. V.Vencienė prisiminė, kad ji buvo tarp sportininkų, atstovavusių Lietuvai pirmąkart Europos jaunimo olimpiniame festivalyje 1995 m. Andoroje. „Prisiminėme, kaip ji dalyvavo festivalyje. Inga padėjo ir mūsų Aleksandrai – rengdamasi šiam festivaliui sportininkė su savo treneriu dirbo Prancūzijoje, Ingos klube“, – prasitaria V.Vencienė. Beje, Lietuvos misijos vadovė suskaičiavo, kad latviams per Europos

OLIMPINĖ PANORAMA

„TOKIO AMŽIAUS VAIKAI DAŽNAI BŪNA NENUSPĖJAMI – GALI PLANUOTI, KĄ NORI. YPAČ TAI PASAKYTINA APIE SLIDINĖJIMĄ, Slidinėjimas BIATLONĄ, KALNŲ SLIDINĖJIMĄ – Festivalis Austrijoje ir Lichtenšteine išsiskyrė DAR NĖRA JŲ AMŽIAUS GRUPIŲ tuo, kad atstumai čia buvo dideli. Sunkiausia ČEMPIONATŲ, NEGALIME buvo slidininkams ir kalnų slidininkams, kurių PROGNOZUOTI REZULTATŲ. Į varžybos vyko Lichtenšteine. Jie kasdien FESTIVALĮ VYKO STIPRIAUSI ŠIO iki trasų turėdavo keliauti po pustrečios AMŽIAUS MŪSŲ SPORTININKAI. Į valandos pirmyn ir paskui tiek pat atgal. STARTĄ STOJA ŠIMTAS IR LAIMĖTI „Dešimtą startas. Tad išvažiuodavo šeštą ryto VARŽYBAS – SUDĖTINGA.“ žiemos olimpinius festivalius šis D.Vasiljevo medalis irgi tik antras. Tad nuo artimiausių kaimynų pagal šį kriterijų neatsiliekame.

ir grįždavo šeštą vakaro. Gerai, kad mūsų treneriai buvo su savo automobiliais“, – pasakoja V.Vencienė. Slidinėjimo varžybos vyko maždaug 1400 m aukštyje. „1400 metrų mūsų vaikams jau yra aukštis. Tam reikia pasirengti, organizmas nevienodai prisitaiko prie tokio aukščio. Slidinėjimo trasa buvo parengta tik žiemos metu, specialiai šiam festivaliui“, – tenykštes sąlygas vertina buvusi slidininkė. Geriausiai iš Lietuvos slidininkų ketverto sekėsi uteniškei Nedai Bukovskytei – 7,5 km distancijoje klasikiniu stiliumi tarp 72 finišavusiųjų ji užėmė 43 vietą (27 min. 1,3 sek.). Čiuožėjo stiliumi 5 km tarp 74 dalyvių ji įveikė 48-a (16 min. 22,9 sek.). Kita Lietuvos slidininkė Silvija Adomonytė iš Anykščių atitinkamai užėmė 60 (28 min. 44 sek.) ir 58 (16 min. 53,2 sek.) vietą. Vaikinams klasikiniu stiliumi reikėjo įveikti 10 km nuotolį. Tarp 85 dalyvių Rokas Vaitkus liko 53-ias (30 min. 34,5 sek.), o Deividas Kliševičius buvo 57-as (30 min. 53,9 sek.). Čiuožėjo stiliumi 7,5 km distanciją geriau nušliuožti sekėsi D.Kliševičiui – jis buvo 52-as (21 min. 41 sek.), R.Vaitkus tarp 87 slidininkų liko 71-as (22 min. 53,5 sek.).

VIDA VENCIENĖ Sprinto varžybose mūsų sportininkai nepateko tarp 30 greičiausiųjų, kurie vėliau tęsė kovą ketvirtfinaliuose, pusfinalyje ir finale. Geriausiai iš mūsiškių vėl pasirodė N.Bukovskytė – 37 vieta (4 min. 8,09 sek.), S.Adomonytė tarp 69 dalyvių liko 46-a (4 min. 14,40 sek.), R.Vaitkus tarp 80 startavusiųjų – 55-as (3 min. 59,07 sek.), D.Kliševičius – 66-as (4 min. 16,34 sek.). Mišrios estafetės varžybose dalyvavo aštuoniolikos šalių slidininkų komandos. Lietuvos komandai nepasisekė – ji liko paskutinė (1 val. 4 min. 49,9 sek.). Kalnų slidinėjimas Jauniesiems kalnų slidininkams teko rimtas išbandymas – trasa buvo labai sudėtinga. „Trenerių vertinimu, tai buvo pasaulio taurės lygio trasa“, – įspūdžius perteikia misijos vadovė. Slalomo milžino varžybas pradėjo 110 kalnų slidininkų, bet abu kartus sėkmingai nusileido tik 68 sportininkai. Tarp jų buvo ir lietuvis Kasparas Gudžius, užėmęs 67 vietą. Jo dviejų

OLIMPINIS FESTIVALIS

Biatlono estafetė

nusileidimų laiko suma – 2 min. 6,96 sek. Tačiau slalomo rungtis mūsiškiui tokia sėkminga nebuvo: pirmą nusileidimą įveikęs 68-as – būtent tiek sportininkų pasiekė finišą iš 110 startavusių, antrą kartą lietuvio tarp 43 finišavusiųjų nebuvo. Iš dviejų mūsų kalnų slidininkių sėkmingiau varžybose pasirodė Ilzė Cibulskaitė. Slalomo milžino rungtyje ji užėmė 40 vietą – jos dviejų nusileidimų laikas 2 min. 24,70 sek. (startavo 83, po pirmojo nusileidimo finišavo 49, po antrojo – 41 sportininkė). Greta Piliponytė liko 41-a (2 min. 29,29 sek.). Slalomo varžybose iš 80 sportininkių abu kartus finišavo tik 57 slidininkės. Tarp jų buvo ir I.Cibulskaitė: jos dviejų nusileidimų laiko suma – 2 min. 9,25 sek. (57 vieta). G.Piliponytė nebaigė pirmosios distancijos.

K.Gudžius užėmė 46 vietą (39 min. 41,1 sek.), o dešimt kartų prašovęs L.Banys – 59-ą (44 min. 7,1 sek.). Paskutinę festivalio dieną mišrioje estafetėje dalyvavęs Lietuvos ketvertukas aplenkė latvius bei turkus ir tarp 21 komandos užėmė 19 vietą (1 val. 44 min. 8,6 sek.). Beje, vaikinų sprinto rungties nugalėtojus apdovanojo varžybas stebėjusi LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė. Per vadinamąją gėlių ceremoniją varžybų vietoje ji įteikė Festivalyje lankėsi ir LTOK vadovai talismanus „Alpius“.

Ateitis „Tokio amžiaus vaikai dažnai būna nenuspėjami – gali planuoti, ką nori. Ypač tai pasakytina apie slidinėjimą, biatloną, kalnų slidinėjimą – dar nėra jų amžiaus grupių čempionatų, negalime prognozuoti rezultatų. Į festivalį vyko stipriausi šio amžiaus mūsų sportininkai. Į startą stoja Biatlonas šimtas ir laimėti varžybas – sudėtinga. Orai festivalio metu buvo drėgni, apniukę. Pabodo kartoti, kad neturime sąlygų, bet Tik vieną dieną sportininkai džiaugėsi būkime teisingi – šią žiemą jaunimas sunkiai saule. „Trasose snigo visas dienas. Gal todėl galėjo treniruotis Lietuvoje. O lėšų visada ir sportininkai šaudė taip netaikliai – net varžybų lyderiai nebuvo „su nuliu“. Bet sąlygos stinga. Federacijos nori padėti, bet yra ir pagrindinės komandos, kurioms taip pat visiems vienodos“, – pateisinimo dėl pro šalį reikia pinigų. Jeigu šitie vaikai būtų galėję lėkusių lietuvių šūvių neieško V.Vencienė. rengti stovyklas nuo lapkričio mėnesio ant Tarp biatlonininkų iš mūsiškių geriausiai pirmojo sniego taip, kaip jie treniravosi sekėsi Lietuvos vėliavnešiui Lukui Čepuliui. per baigiamąjį etapą prieš festivalį, manau, 7,5 km sprinto rungtyje tarp 80 dalyvių jis rezultatai būtų kitokie“, – vertindama buvo 48-as (28 min. 30,6 sek., 4 netaiklūs Lietuvos sportininkų pasirodymą festivalyje šūviai), Linas Banys liko 60-as (29 min. 53,7 sako misijos vadovė. sek., 6 netaiklūs šūviai). 6 km merginų Ji pasidžiaugė, kad baigiamosios treniruočių varžybose greitesnė buvo kartą prašovusi ir stovyklos prieš festivalį buvo vykusios – kalnų 62-a likusi Elvyra Branicka (26 min. 13,9 sek.) slidininkai, slidininkai ir biatlonininkai rengė Keturiskart nepataikiusi Alina Tuzikaitė tarp 79 sportininkių finišavo 70-a (27 min. 3,5 sek.). dešimties dienų stovyklas Italijoje ir Lenkijoje, 10 km persekiojimo lenktynėse dalyvavo tik 60 o A.Golovkina Prancūzijoje festivaliui ruošėsi vaikinų. Penkiskart taikinio nenumušęs L.Čepulis jau nuo sausio 5 d.

Pasak V.Vencienės, šie sportininkai – Lietuvos žiemos sporto ateitis: „Jie buvo stebimi metus laiko, jie tikrinti Lietuvos sporto medicinos centre po porą kartų. Sportininkai labai stengėsi, labai norėjo pasirodyti kuo geriau – mačiau, kaip degė akys. Jie Lietuvoje šiuo metu stipriausi, jie ateitis. Kai vartau olimpinės rinktinės kandidatų sąrašus, matau, kad beveik visi jie – olimpinių festivalių dalyviai. Išskyrus gal tik čiuožėją trumpuoju taku Agnę Sereikaitę, kuri į festivalį nepateko, nes ši sporto šaka buvo įtraukta ne į visų festivalių programą.“ Ar visi šio festivalio dalyviai sportuos toliau? Šiandien sunku pasakyti. Dauguma jų – šiandieniniai vienuoliktokai. Kitąmet jų laukia pirma rimta gyvenimo kryžkelė. „Daug priklausys ir nuo tėvų, ar jų vaikai žengs didžiojo sporto link. Pavyzdžiui, kalnų slidininkams vien Druskininkų neužtenka, jie turi išvažiuoti į kalnus – labai didelį indėlį tenka įnešti tėvams. Suderinti sportą su mokslu taip pat labai sunku. Užtat žiemos sportas ir myli valingus, ištvermingus“, – sako V.Vencienė. Austrija ir Lichtenšteinas Europos olimpinio žiemos festivalio estafetę perdavė Bosnijai ir Hercegovinai – 2017 m. jis vyks Sarajeve.

OLIMPINĖ PANORAMA

ŽVILGSNIS

Įstatų pakeitimus svarstė ekspertų grupė

LTOK ĮSTATŲ PAKEITIMAI

LTOK EKSPERTŲ KOMISIJA, KURIAI PIRMININKAUJA LTOK PREZIDENTĖ DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ, RENGIA LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO NAUJĄ ĮSTATŲ REDAKCIJĄ. SUPAŽINDINAME SU PAGRINDINIAIS LTOK ĮSTATŲ PROJEKTO PAKEITIMAIS.

Audrius Biguzas advokatas

limpinės chartijos (toliau – Chartija) 27 ir 28 straipsnių oficialaus komentaro 1.3 dalis skelbia, kad jeigu dėl nacionalinių olimpinių komitetų įstatų aiškinimo ar traktavimo kyla kokių nors abejonių arba jei yra prieštaravimo tarp įstatų ir Chartijos, vadovaujamasi Chartija. Siekiant išvengti tokios situacijos Lietuvoje ir kartu norint panaikinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įstatų prieštaravimą Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui (toliau – Asociacijų įstatymas), LTOK ėmėsi keisti šiuo metu galiojančius įstatus. Lietuvos sporto federacijos turėjo galimybę savanoriškai deleguoti savo narius, atstovus į ekspertų grupę, kuri baigdama darbą išskyrė pagrindinius LTOK įstatų projekto pakeitimus. Trumpai apie keletą jų.

Narystė Chartijos 28 str. 3 d. skelbia, kad nacionalinio olimpinio komiteto ir jo vykdomosios institucijos balsų daugumą privalo sudaryti visų tarptautinių federacijų narėmis esančių nacionalinių federacijų, kurių sporto šakos įtrauktos į olimpinių žaidynių programą, arba jų paskirtų atstovų balsai. Šiuo metu galiojantys LTOK įstatai numato, kad LTOK eilinėje arba neeilinėje generalinėje asamblėjoje turi teisę

OLIMPINĖ PANORAMA

dalyvauti du olimpinių sporto šakų federacijų paskirti atstovai. Tuo tarpu neolimpinių sporto šakų federacijų atstovas gali dalyvauti tik vienas. Taip sukuriama situacija, kad vienoje asociacijoje vieniems nariams suteikiama daugiau teisių nei kitiems, o tai prieštarauja Asociacijų įstatymui, kurio pagrindinis principas toks: vienas narys – vienas balsas. Siekiant užtikrinti Olimpinės chartijos privalomumą balsuojant išlaikyti olimpinių sporto šakų federacijų daugumą ir kartu LTOK įstatų atitiktį Asociacijų įstatymui, vieningai nuspręsta riboti LTOK narių skaičių, daugumą balsų suteikiant olimpinių sporto šakų federacijoms. Priešingai nei šiuo metu galiojančiuose LTOK įstatuose, svarstomame LTOK įstatų projekte numatyta, kad vienas LTOK narys turės vieną balsą, nepriklausomai nuo to, kiek šio LTOK nario atstovų deleguojama į LTOK generalinę asamblėją. Taip išlaikoma olimpinė dvasia, kad svarbiausius olimpinius klausimus turi spręsti tik olimpinės sporto šakų federacijos. Šiuo metu galiojančiuose LTOK įstatuose numatyta nuostata, kad LTOK nariai yra fiziniai asmenys, paskirti Lietuvoje veikiančių olimpinių arba neolimpinių sporto federacijų bei kitų sporto organizacijų, taip pat yra kritikuotina. Susiklosto situacija, kad LTOK, finansuodama

Lietuvos olimpines arba neolimpines federacijas, organizacijas, finansuoja ne savo narius. Beje, LTOK nesudaro jokių tokio finansavimo sutarčių su paramos gavėjais. Taigi ne asociacijos nariai gauna išmokas iš LTOK, nors teisiškai neturi jokio ryšio su asociacija, kurios nariai jie yra. Tokią padėtį tikslinga keisti ta apimtimi, kad LTOK nariai būtų Lietuvos olimpinių ir neolimpinių sporto šakų federacijos kaip juridiniai asmenys. Papildomai numatoma, kad LTOK vykdomasis komitetas turi teisę nustatyti dokumentus ir informaciją, kurią kiekvienas naujas narys privalo pateikti LTOK, siekdamas tapti LTOK nariu. Pagal LTOK įstatų projektą narystė pasibaigti gali keliais atvejais: a) savanoriškas atsistatydinimas; b) sulaukus septyniasdešimties metų (fiziniams asmenims LTOK nariams); c) pakeitus pilietybę arba dvejus metus nedalyvaujant LTOK generalinės asamblėjos sesijose be pateisinamų priežasčių; d) pripažinimas neveiksniu / mirtis; e) pašalinimas iš LTOK narių. Visi būdai narystei pasibaigti galimi LTOK vykdomojo komiteto sprendimu, išskyrus „e“ punktą, kai narystės pasibaigimo klausimą sprendžia LTOK generalinė asamblėja 2/3 balsų dauguma.

ŽVILGSNIS Struktūra ir valdymas Ekspertų grupė LTOK įstatų projekte išskyrė ir sudėliojo aiškią LTOK, kaip asociacijos, struktūrą bei nustatė, kad LTOK organai yra LTOK generalinė asamblėja, LTOK vykdomasis komitetas, LTOK prezidentas, LTOK revizijos komisija, Olimpinių klausimų taryba. LTOK užimant vieną svarbiausių vietų Lietuvos sporto organizacijų sistemoje, būnant Lietuvos olimpinio sporto ambasadoriumi tarptautinėje sporto arenoje, svarbu, kad LTOK vadovautų žmonės, tik gerai žinomi sporto žmonėms ir visuomenei. Tokie žmonės turi puikiai suprasti LTOK organizacinę schemą, darbo organizavimo specifiką, būti pripažinti, žinomi bei turėti darbo tarptautinėje arenoje patirties. Būtent todėl LTOK įstatų projekte numatoma, kad LTOK prezidentu gali būti renkamas asmuo, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų LTOK nario stažą arba buvęs LTOK nario atstovas, kuris buvo deleguotas į ne mažiau kaip keturias eilines LTOK generalinės asamblėjos sesijas. Svarbu užtikrinti, kad LTOK vadovas nebūtų žmogus, kurį į šį postą vestų asmeniniai interesai. Plačių visuomeninių LTOK prezidento funkcijų vykdymas neatsiejamas nuo didelės patirties turėjimo bei bendravimo tarpusavyje su kitais olimpinių komitetų šeimos nariais. Viena pagrindinių naujovių, kad nustatomas naujas LTOK organas – Olimpinių klausimų taryba, kuri išimtinai spręs klausimus, susijusius su olimpinėmis žaidynėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog Olimpinių klausimų tarybos posėdis vyks tuo pat metu kaip ir LTOK generalinė asamblėja, o šiame posėdyje dalyvaus tik Lietuvos olimpinių sporto šakų federacijos. Olimpinių klausimų tarybos organas skirtas klausimų, išimtinai susijusių su olimpinėmis žaidynėmis, sprendimui užtikrinti tik Lietuvos olimpinių sporto šakų federacijų ir LTOK vykdomojo komiteto balsais. To reikalauja Chartija. Atsisakoma neveikiančios nuostatos Šiuo metu galiojanti LTOK įstatų redakcija numato, kad LTOK turi ginčų nagrinėjimo organą – garbės teismą. Deja, garbės teismo egzistavimas, atsižvelgiant į aplinkinių šalių praktiką ir galiojančius įstatus, yra perteklinis. Ekspertų grupė išanalizavo daugelio aplinkinių šalių nacionalinių olimpinių komitetų įstatus, panašaus dydžio šalių kaip Lietuva nacionalinių olimpinių komitetų įstatus ir priėjo prie išvados, kad ginčai, kylantys iš nacionalinių olimpinių komitetų įstatų, nesprendžiami ikiteisminėse komitetų institucijose. Šie ginčai perduodami arba

bendrosios kompetencijos teismams, arba Tarptautiniam sporto arbitražui, esančiam Šveicarijos mieste Lozanoje. Tokiu reguliavimu siekiama atsisakyti perteklinio ginčų vilkinimo ikiteisminėse nacionalinių komitetų struktūrose, vidinių konfliktų atsiradimo. Ginčų, kylančių iš nacionalinių komitetų įstatų, perdavimas bendrosios kompetencijos teismui taip pat kritikuotinas dėl neaktyvios sporto teisės praktikos Lietuvos bendrosios kompetencijos teismuose, ilgo bylų nagrinėjimo proceso. Manytina, kad ginčų perdavimas aukščiausiai sporto ginčus nagrinėjančiai institucijai sporto pasaulyje – Tarptautiniam sporto arbitražui – užtikrins greitą, efektyvų, profesionalų sporto pasaulyje kylančių ginčų nagrinėjimą. Informacijos pateikimas Nariams svarbi naujovė yra ta, kad siūloma keisti LTOK informacijos pateikimo tvarką, t.y. siekiama informuoti apie LTOK veiklą LTOK interneto puslapyje bei VĮ Registrų centro leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Taupant LTOK lėšas siekiama atsisakyti nereikalingo pranešimų skelbimo didžiausiame šalies dienraštyje. Neabejotinai, kad tokiu reguliavimu LTOK siekia efektyvinti savo veiklą, nes ši naujovė lengvai prieinama, išlaidos skelbimams spausdinti gerokai mažesnės. Atkreiptinas dėmesys, kad Chartija nustato ir specialią nacionalinių olimpinių komitetų įstatų pakeitimų priėmimo tvarką. Pagal oficialų Chartijos 27 ir 28 straipsnių išaiškinimą po galutinio įstatų projekto patvirtinimo LTOK vykdomajame komitete LTOK įstatų projektą teiks tvirtinti Tarptautinio olimpinio komiteto Vykdomajam komitetui. Tik turėdamas naujos LTOK įstatų redakcijos projekto patvirtinimą iš Tarptautinio olimpinio komiteto LTOK galės šaukti neeilinę LTOK generalinę asamblėją išimtinai įstatų priėmimo klausimui svarstyti. LTOK įstatų projekto naujovės – tai ne tik intensyvaus LTOK administracijos, ekspertų grupės darbo rezultatas. Siūlomi pakeitimai atspindi ir pačios Chartijos pasikeitimus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad, kaip teigia pats Tarptautinis sporto arbitražas, nacionalinė teisė neabejotinai veikia ir sporto institucijų organizacines schemas bei vidinį reguliavimą. Taigi LTOK įstatų projektas ypač svarbus ir dėl to, kad neprieštarauja Asociacijų įstatymui. Neabejotina, jog naujieji LTOK įstatai taps pavyzdžiu visoms Lietuvos sporto organizacijoms susitvarkyti savo vidinius dokumentus pagal galiojantį nacionalinį reguliavimą.

KEISTA POLITIKA

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas socialdemokratas Juras Požela sukritikavo Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) dėl neatsakingų ir regresyvių siūlymų, susijusių su vaikų sportu. ŠMM parengtame pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo projekte kūno kultūros pamokos numatytos ne tarp privalomų, o tarp pasirenkamų socialinio ugdymo srities dalykų. Pasak Seimo nario, toks veiksmas prieštarauja įstatymams, visiškai neatitinka realių poreikių ir kenkia Lietuvos įvaizdžiui. „Švietimo ir mokslo ministerijos bandymas išbraukti kūno kultūros pamokas iš privalomų mokomųjų dalykų sąrašo yra absurdiškas ir žalingas. Jis visiškai prieštarauja vienai Kūno kultūros įstatymo nuostatų, kad kūno kultūros pamokos mokyklose privalomos ne mažiau kaip tris valandas per savaitę. Lietuva keistai atrodytų kitų šalių akivaizdoje, nes visose ES valstybėse šie užsiėmimai privalomi, o ir likusiame pasaulyje, suvokiant kūno kultūros svarbą, nuolat kalbama apie didesnį sporto skatinimą švietimo srityje“, – tvirtina J.Požela. „Toks sprendimas atrodo keistai dar ir dėl to, kad pastaruoju metu Lietuvoje daug diskutuojama apie prastą vaikų sveikatos ir fizinę būklę, netgi kalbama apie papildomos privalomos kūno kultūros pamokos poreikį. Švietimo ir mokslo ministerijai trūksta ryžto, iniciatyvos ir konkrečių veiksmų, kuriais būtų tobulinama esama padėtis. Jau dvejus metus su mokytojais, Seimo nariais, Vyriausybe ir ministerijų atstovais diskutuojame, kad būtina gerinti vaikų sporto politiką, tobulinti fizinio lavinimo pamokų turinį, įvesti papildomą pamoką. Šį rudenį Seime priėmėme rezoliuciją „Dėl sporto politikos“. Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerija, kuriai, taip jau sutampa, pastaruoju metu netrūko kritikos dėl neveiksnumo šioje srityje, bando realizuoti protu nesuvokiamą projektą ir elgiasi visiškai priešingai, nei turėtų. Esant dabartinei moksleivių sveikatos būklei tai yra gėdinga“, – įsitikinęs Seimo narys J.Požela.

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPINĖ KANDIDATĖ

MENUS IŠKEITĖ Į DVIRATĮ

PIETŲ AMERIKA – DVIRATININKĖMS PAŽĮSTAMAS ŽEMYNAS. BET NE JAME ESANTI BRAZILIJA. AR PAVYKS OLIMPINĮ RIO TREKĄ IŠMĖGINTI AUŠRINEI TREBAITEI? Lina Daugėlaitė

iandien atsakyti į šį klausimą dar anksti. Jau vien dėl to, kad dviračių sporto rezultatus bet kada gali smarkiai pakoreguoti, tarkime, griūtys. Būtent taip A.Trebaitei nutiko prieš Londono olimpines žaidynes: paskutiniame prieš olimpiadą pasaulio čempionate lietuvė griuvo ir susižeidė raktikaulį – jis skilo. Nebegalėdama tęsti lenktynių Aušrinė pritrūko kelių brangių taškų ir Londono žaidynes matė tik televizoriaus ekrane. „Likau pirma už borto, nes nebegalėjau tęsti varžybų ir man pritrūko kelių taškelių. Buvo gana nemalonu, bet supratau, kad tai sportas, todėl niekada nesi apdraustas nuo traumos, nelaimės. Kažkas laimi, kažkas pralaimi“, – dėl to, kad varžovių olimpinę kovą galėjo stebėti tik iš šalies, patirto apmaudo nepamiršta 26-erių metų sportininkė. Dviratininkė neslepia, kad po šios nesėkmės nusviro rankos – motyvacijos toliau dirbti reikėjo ieškoti iš naujo. „Atrodo, laimės dalykas, papuoli ar nepapuoli į žaidynes – tiesiog reikėjo nenugriūti tuo metu. Juolab ne aš buvau kalta – vyko grupinės lenktynės, mane užkliudė ir taip išėjo. Bet atsigavau – pailsėjau ir vėl stengiuosi rimtai kibti į darbą. Gal kitą kartą pavyks geriau“, – viliasi pašnekovė. Sunkiu metu geriausias jos gydytojas buvo laikas. „Laikas viską gydo: pamiršti apmaudą, prisimeni, kad tavo darbas atstovauti Lietuvai, ir vėl dirbi bei stengiesi šį darbą atlikti kuo geriau“, – sako A.Trebaitė, kuriai tarsi atpildas už žlugusias olimpines viltis tų pačių metų rudenį ant krūtinės suspindo du auksiniai Europos čempionato medaliai.

Europos limitas – aštuonios Bet Londonas – praeitis. 2014–2015 m. sezoną dviratininkės pradėjo atranką į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Kelią į jas A.Trebaitė skinasi dalyvaudama daugiakovės („omniumo“) rungtyje. „Anksčiau man patiko dalyvauti komandinio persekiojimo rungtyje, bet joje Rio tikrai nedalyvausime – nėra komandos. Tad liko tik daugiakovė“, – paaiškina. Atranka į žaidynes sudėtinga. Pirmiausia merginoms reikia surinkti mažiausiai 90

OLIMPINĖ PANORAMA

A.Trebaitė – dukart Europos čempionė

„MAN VISAI NERŪPĖJO SPORTAI, LANKIAU ŠOKIUS, MUZIKOS, DAILĖS BŪRELIUS. BET PUSSESEREI PRADĖJUS SPORTUOTI ŽIŪRĖDAVAU Į JOS TAURES, APDOVANOJIMUS IR MAN BUVO TAIP GRAŽU, PATIKO, KAD JI DAUG KELIAUJA. BET NEMANIAU, KAD UŽSIIMTI DVIRAČIŲ SPORTU GALĖČIAU IR AŠ. MINTĮ PABANDYTI PAKIŠO MODESTA. TAIP IR UŽSIKABINAU.“ taškų, kad galėtų startuoti pasaulio taurės varžybose, o ten būtina patekti į tryliktuką, kuris jau suteikia teisę vykti į pasaulio čempionatą. Norint patekti į žaidynes pasaulio čempionatuose per dvejus metus reikia surinkti kuo daugiau taškų. Be to, būtina išsikovoti vietą stipriausių europiečių aštuntuke. „Įsivaizduokite, žaidynėse daugiakovės rungtyje dalyvaus tik 18 sportininkių iš viso pasaulio. Tai labai mažai, palyginti kad ir su lengvaatlečiais, kurie įvykdo normatyvą ir vyksta į žaidynes. Mums normatyvų nėra –

europietės į olimpines žaidynes važiuos tik aštuonios, ir ne daugiau“, – pabrėžia Aušrinė. Anglijos, Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Danijos, Ispanijos dviratininkės bus rimtos lietuvės konkurentės kelyje į Braziliją. Taškai ant „i“ bus sudėti po kitų metų pasaulio čempionato – tada ir paaiškės, kas iškovos teisę dalyvauti žaidynėse. „Kitąmet čempionatas vyks panašiu metu kaip ir šiemet. Po jo sezonas baigiasi ir tada lieka pusė metų, kai žinai, važiuoji ar ne. Jei taip, gali ruoštis žaidynėms“, – paaiškina trekininkė. Vasario pabaigoje A.Trebaitės laukė pirmasis startas pasaulio pirmenybėse. Kaip jame seksis, iš anksto trekininkė prognozuoti nesiryžo: kaip visada, sportininkas nori ir tikisi kuo geriau, o kaip buvo, jūs, skaitydami šias eilutes, jau žinote. Be to, daugiakovė – sunkiai prognozuojama rungtis. „Dviračių treko daugiakovės varžybos trunka dvi dienas ir susideda iš šešių rungčių. Tai ir individualios rungtys, ir grupinės lenktynės, kai labai svarbu, kokioje vietoje atsidursi, ar pasiseks, ar nenugriūsi. Tikiuosi, kad man pasiseks, niekas manęs neužkabins, nepatirsiu jokios traumos, nenukrisiu. Kai prieš mėnesį dalyvavau pasaulio taurės varžybose Kalyje, buvo labai didelė griūtis, kurios vos ne vos išvengiau“, – pasakoja Aušrinė. Skilęs raktikaulis – didžiausia A.Trebaitės patirta trauma. „Mėnesį gydžiausi, atsikvėpiau, paatostogavau“, – prisimena tą laiką. Smegenų sukrėtimai, nubrozdinimai, kurių dviratininkė jau nebesuskaičiuoja, – nuolatiniai jos palydovai. Pirmi važiavimai po susižalojimo būna neramūs. „Kai stipriai nugriūni, įsijungia savisauga: žiūri, kaip labiau pasisaugoti – logiška, kad kūnas, smegenys prisimena griuvimą ir stengiasi apsaugoti. Po tam tikro laiko baimė išnyksta“, – prasitaria sportininkė. Metus atsikvėpė Prieš Londono žaidynes sudužusias olimpines viltis A.Trebaitė perkėlė į Rio. „Manau, tai realu, dar visi metai taškams rinkti“, – sako treko meistrė, vildamasi, kad geriausi jos startai dar prieš akis ir, jei pasiseks, olimpinėse žaidynėse. Šis pasaulio čempionatu pasibaigęs sezonas, A.Trebaitės manymu, buvo pusėtinas. „Tik vieno pasaulio taurės etapo rezultatais

nusivyliau, kitų – pusė bėdos“, – vertina. Nesėkmingai A.Trebaitė startavo Londone vykusiame antrajame etape, kuriame ji liko paskutinė 23-ia. Kituose dviejuose etapuose lietuvė užėmė dešimtą ir tryliktą vietą. 2014 m. Europos čempionate A.Trebaitė buvo septinta. Šį sezoną aukščiausio rango treko varžybose dviratininkė iš Panevėžio startavo po metų pertraukos. „Praėjęs sezonas buvo atokvėpio. Metai neįskaitiniai, nebuvo mirtinai reikalingi taškai“, – paaiškina sportininkė. Atsikvėpusi nuo varginančių kelionių ir daugiausia jėgų pareikalaujančių pasaulio taurės varžybų A.Trebaitė pedalus mynė kitur. „Dalyvavau plento lenktynėse, įvairiose stovyklose. Bet tai nebuvo metai visai be treko, nedalyvavau aukščiausio lygio treko varžybose – pasaulio taurės etapuose, bet kitose startavau, – dėsto sportininkė. – Buvo visko, buvo ir pergalių. Atsikvėpiau nuo kelionių – juk pasaulio taurės etapai rengiami visuose pasaulio kampeliuose.“ Šį sezoną dviratininkės laukė tolima kelionė į Europos čempionatą, kuris vyko Prancūzijai priklausančioje Gvadelupos saloje, esančioje Karibų jūroje, o po dešimties dienų ji jau sėdėjo lėktuve pakeliui į Gvadalacharą Meksikoje. Gruodį pasaulio taurės varžybos vyko Londone, o sausį ir vėl teko įveikti Atlanto vandenyną bei varžytis Kolumbijos mieste Kalyje. „Vien per keliones pavargsti, o kur dar laiko juostų pakeitimai. Žinai, kad reikės miegoti, nors miego nesinorės. Sunku. Tad kartais gera atsipūsti nuo ilgų kelionių“, – įsitikino dviratininkė.

Tomo Gaubio nuotr.

OLIMPINĖ KANDIDATĖ

A.Trebaitės tikslas – olimpinės žaidynės

treke. „Prašydavau, kad man parvežtų monetų iš kelionių, o pradėjusi sportuoti toliau ėmiau kolekciją pildyti pati. Juk visada grįžus iš užsienio lieka pinigų, tai ir pasidedi juos“, – sako dviratininkė, tarp kurios surinktų monetų yra ne vienas nebeegzistuojančios valiutos Paskui pusseserę Iš šalies dviračių sostine tituluojamo Panevėžio liudininkas – Vokietijos markė ar Italijos lira. Savo vietą kolekcijoje ras ir litas. kilusią merginą į dviračių sportą pastūmėjo jos antros eilės pusseserė, karjerą jau baigusi dviratininkė Modesta Vžesniauskaitė. „Man Bauda – gaminti valgį visai nerūpėjo sportai, lankiau šokius, Per savo karjerą A.Trebaitė dirbo su trimis muzikos, dailės būrelius. Bet pusseserei treneriais. Dviračių sporto abėcėlės ją mokė pradėjus sportuoti žiūrėdavau į jos taures, treneris Aleksandras Mitunevičius, kurį vėliau apdovanojimus ir man buvo taip gražu, pakeitė Valerijus Konovalovas, o dabar jau patiko, kad ji daug keliauja. Bet nemaniau, penktus ar šeštus metus pluša vadovaujama kad užsiimti dviračių sportu galėčiau ir aš. trenerio Antano Jakimavičiaus. „Labai griežtas“, – Mintį pabandyti pakišo Modesta. Taip ir šypsosi sportininkė, paklausta apie trenerį. užsikabinau“, – pasakoja A.Trebaitė, jau trylika Bet savo kailiu patirti trenerio griežtumo metų minanti dviračio pedalus. jai neteko. „Aš nesu gavusi baudos, bet žinau, Dukart Europos čempionės apdovanojimais kad už bausmę kažkam teko padaryti ir šiandien grožisi jos tėvai. „Medalius laikau tūkstantį šuoliukų. Kartais už nusižengimą tėvelių namuose. Jie puoselėja mano kampelį – skiriama bausmė stovykloje budėti, tai yra kabina visus apdovanojimus, stato taures“, – gaminti valgyti. Visos budime po dieną, bet šypsosi į dviračių sporto aukštumas įkopusi jeigu prasižengi – gali budėti ir savaitę“, – panevėžietė. pasakoja A.Trebaitė, prisipažindama, kad gal Beje, A.Trebaitė turi ne tik medalių, bet ir ir jai kartą teko papildoma budėjimo diena. monetų kolekciją. Kolekcionuoti monetas Tačiau tokia bausmė – nedidelė bėda. mergina pradėjo anksčiau, nei sukti ratus Valgio gaminimas dviratininkei nėra kančia.

Turėdama laiko ir jėgų, panevėžietė su malonumu ruošia įvairių šalių patiekalus. „Patinka kinų, japonų virtuvė. Kartais sušių pasidarau, kiniškai ruoštos vištienos“, – apie eksperimentus virtuvėje pasakoja mergina. Pasiilgo medalių Su šiuo pasaulio čempionatu vasario mėnesį baigėsi 2014–2015 m. sezonas. Ką veiks po čempionato? „Plano dar nėra“, – šypsosi. Po atokvėpio vėl lauks treniruotės. „Važiuojame stovyklauti kur šilčiau – į Kroatiją, Ispaniją, Italiją. Patinka ir Panevėžy treniruotis, bet patinka ir ten, kur šilta, kur geras plentas – daug maloniau važiuoti dviračiu su trumpais marškinėliais ir šortais, negu Lietuvoje minti pedalus apsimuturiojus šaliku“, – apie kasmetę rutiną pasakoja sportininkė. Kitą sezoną A.Trebaitės lauks vėl penki pagrindiniai startai – Europos čempionatas, trys pasaulio taurės etapai ir pasaulio čempionatas, po kurio paaiškės, ar ji krausis lagaminus į olimpinį Rio. O ko tikisi iš rudenį vyksiančio Europos čempionato? „Norėčiau medalių. Pasiilgau jų“, – šypsosi dviratininkė, kuri savo Europos čempionatų medalių kolekciją pastarąjį sykį pildė 2012-aisiais.

OLIMPINĖ PANORAMA

1188

OLIMPINĖ O OLIM OL LIM IMPPIINĖ NĖ PPANORAMA ANOR AN ANOR ORAMA AM MA

OLIMPINĖ OL O LIM IMPI MPI PINĖ NĖ PPANORAMA ANOR AN ORAAM MA

1199

Ramunės Šeštokienės nuotr.

SPORTO CENTRAS

Per Sportininkų rengimo centro atidarymą simbolinę juostelę perkirpo (iš kairės) Druskininkų meras R.Malinauskas, premjeras A.Butkevičius ir KKSD generalinis direktorius E.Urbanavičius

TRAMPLINAS Į ATEITIES PERGALES DRUSKININKUOSE DURIS ATVĖRĖ NAUJAS SPORTININKŲ RENGIMO CENTRAS. KAI JO STATYBOS BUS GALUTINAI BAIGTOS, TAI BUS DIDŽIAUSIA TOKIO POBŪDŽIO BAZĖ BALTIJOS ŠALYSE. „MANAU, ŠIS STATINYS BUS DIDŽIULIS TRAMPLINAS Į TOLESNES MŪSŲ SPORTO PERGALES“, – NEABEJOJA PASAULIO ČEMPIONAS PENKIAKOVININKAS JUSTINAS KINDERIS. Marytė Marcinkevičiūtė

ruskininkų meras Ričardas Malinauskas didžiuojasi: prieš daugiau kaip dešimtmetį buvo priimtas tinkamas savivaldybės sprendimas kurortą plėtoti įvairiomis naujomis kryptimis. Kaip tik viena tokių – profesionalusis sportas. Šiuo savivaldybės nutarimu patikėjo ir Vyriausybė, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Todėl ir buvo nuspręsta Druskininkuose statyti Sportininkų rengimo centrą. „Šio 9,9 ha ploto sklypo vertė – ne viena dešimtis milijonų litų. Ši suma būtų labai svarbi mūsų kurortui. Bet, manau, tokio objekto atsiradimas kurortui – kaip infrastruktūros sudedamoji dalis – yra daug vertingesnė ir teikia viltingesnių perspektyvų negu pinigai. Druskininkuose pakankamai išplėtota maitinimo, apgyvendinimo, pramogų infrastruktūra, o kalbant apie profesionalųjį sportą, tai Druskininkams ir visai Lietuvai bei visam šiam Europos regionui tokio sporto komplekso kaip šis labai reikėjo“, – įsitikinęs meras.

Penkiakovininkų džiaugsmas Objekto statyba, finansuojama iš valstybės investicijų programos ir administruojama Kūno kultūros ir sporto departamento, juda į priekį. Nuo 2008 iki 2014 m. atlikta darbų už 45 mln. Lt, šiais metais jų numatyta atlikti už daugiau nei 4 mln. eurų.

OLIMPINĖ PANORAMA

Pasak naujojo Sportininkų rengimo centro direktoriaus Juliaus Matulevičiaus, šias pareigas einančio nuo praėjusių metų lapkričio 3 d. ir turinčio nemažą vadybos patirtį, pirmasis etapas – pats brangiausias, nes, be kitų darbų, dar reikėjo atvesti elektrą, vandentiekį, šilumos trasą, sutvarkyti lietaus kanalizaciją. Šių metų pabaigoje planuojama įrengti jau po stogu esantį 25 m ilgio aštuonių takelių plaukimo baseiną, dvikovos sporto šakų ir treniruoklių sales, pagalbines patalpas. Tikimasi, kad 2017-aisiais bus iškeltas ir pabaigtuvių vainikas. Tais metais Druskininkuose vyks šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės finalinis etapas, tad viliamasi, jog centras bus galutinai baigtas ir penkiakovininkai jame galės rungtyniauti. Pasaulio ir Europos čempionas vilnietis J.Kinderis džiaugiasi žengtu pirmuoju žingsniu ir viliasi, kad ir kiti darbai bus baigti laiku: „Labai gerai, kad pačioms svarbiausioms varžyboms bus galima rengtis ir Lietuvoje. Manau, šis statinys bus didžiulis tramplinas į tolesnes mūsų sporto pergales.“ Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Vaidas Barakauskas irgi laimingas: „Dvidešimt penkerius metus laukėme, kada Lietuvoje atsiras būtent sportininkams, o ne komercijai skirtas sporto objektas. Ir štai toks objektas, kuriame po vienu stogu galės treniruotis beveik visų

olimpinių sporto šakų atstovai – Lietuvos olimpinė rinktinė, kyla.“ Užteko kantrybės ir užsispyrimo Sausio 31 d. įvyko ir pirmosios iškilmės: buvo atidaryta Sportininkų rengimo centro universali, tarptautinius rankinio standartus atitinkanti sporto salė, kurioje telpa 600 žiūrovų. Nuleidus specialias užuolaidas su oro tarpu ją galima padalyti į dvi krepšinio aikšteles, kurių kiekviena turi atskirą apšvietimą, garso sistemą, švieslentę, sekretoriatą, tribūnas. Universalioje sporto salėje galės treniruotis rankininkai, futbolininkai, krepšininkai. Jau įrengta maitinimosi patalpa, persirengimo kambariai, administracinė pastato dalis. Dar planuojamas šimto vietų viešbutis, medicinos centras, apgyvendinimo patalpos, kuriose turėtų būti ir retinto oro kambariai. Po to prasidės stadiono, lauko aikštynų, rezervinės futbolo aikštės, metimų sektorių įrengimas, aplinkos tvarkymo darbai. Viso šio sporto objekto vertė – daugiau kaip 29 mln. eurų. Statybų bendrovės „Mitnija“ generalinis direktorius Julius Gendvilis puikiai žino, kad jie stato vieną didžiausių sporto kompleksų Lietuvoje ir toks procesas gana ilgai trunka. Sportininkų rengimo centro Druskininkuose statyba užtruko šešerius metus. Nenuostabu, kad per tą laiką buvo visko, netgi dvejonių, ar šis objektas apskritai

Broniaus Čekanausko nuotr.

SPORTO CENTRAS nebus įšaldytas. Tačiau, pasak J.Gendvilio, užsakovų ir projektuotojų parodyta kantrybė ir užsispyrimas padėjo baigti pirminį etapą. Šios statybų bendrovės vadovas per iškilmingą centro atidarymo ceremoniją jo direktoriui J.Matulevičiui įteikė simbolinį raktą. Iškilmingame Sportininkų rengimo centro atidaryme dalyvavo premjeras Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, Seimo narė Kristina Miškinienė, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovai – prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tubelis, sporto federacijų atstovai, sportininkai ir, žinoma, Druskininkų meras R.Malinauskas. Semtis patirties – į Katarą Kaip pasakojo šio naujojo centro projekto autorius prof. Gintaras Čaikauskas, projektuotojai kartu su užsakovais semtis patirties vyko į Katarą, kuriame statomi tokie didžiuliai kompleksai, ir stebėjo, kokios jų pasaulinės tendencijos. „Ten kone kiekvienas miesto kvartalas turi po milžinišką kompleksą. Jį būtų galima palyginti su nacionaliniu stadionu, kurį statysime. Tačiau tie katariečių sporto kompleksai stovi visai tušti ir tik viename jų radome vieną besitreniruojantį krepšininką. Norėčiau, kad pas mus būtų atvirkščiai: Lietuva – maža valstybė, bet labai sportiška, mūsų sporto objektai nebūna tušti. Jau pats statybų procesas rodo, kad nėra paprasta pastatyti tokį didelį sporto kompleksą: reikia sukaupti daug lėšų, organizacinių pastangų, galų gale nestokoti žmogiškosios energijos ir pasitikėjimo. Kiek tik galima, mes prisiderinome prie gamtos. Stengėmės, kad kompleksas neatrodytų lyg angaras. Tai modernus, neaukštas statinys“, – architektūrinius sprendimus diktavusius veiksnius aptarė prof. G.Čaikauskas. Galimybių spektras didžiulis Į atidarymo iškilmes premjeras A.Butkevičius atskubėjo tiesiai iš pratybų sporto klube Vilniuje. Jis pasidžiaugė, kad Vyriausybė dalinai įgyvendino pažadus, duotus prieš pusantrų metų. Pasak premjero, labai svarbu, kaip centras panaudos rinkodaros subtilybes, kiek sugebės iš užsienio pritraukti komandų, nes turės pats išsilaikyti. „Iš pradžių jis bus šiek tiek subsidijuojamas

Sportininkų rengimo centras Druskininkuose

Atidarymo iškilmėse dalyvavo daug garbingų svečių iš Kūno kultūros ir sporto departamento biudžeto, truputį turėtų prisidėti ir savivaldybė, bet žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą centras turės pritraukti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio įvairių sporto šakų rinktines bei komandas. Čia sportinis gyvenimas turės vykti dieną ir naktį. Šiuo sporto objektu jau domisi Kinija, kitos šalys. Jeigu druskininkiečiai parengs šitą ambicingą strateginį planą ir sukvies kitų valstybių komandas treniruotis bei ilsėtis, centras taps ne tik regioninės, bet ir nacionalinės bei tarptautinės reikšmės. Norėtųsi, kad sportininkai, kurie atvyks į treniruočių stovyklas Druskininkuose, gautų visą fizinio ir taktinio pasirengimo kompleksą. Nenormalu, kai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė treniruodavosi ir stiprėdavo fiziškai Palangoje, o krepšinio treniruotės vykdavo Klaipėdoje. Tą mes jau išgyvendinome ir stengsimės, kad Druskininkuose būtų visos sporto paslaugos“, – sakė A.Butkevičius. Premjeras tikisi, kad naujajame Sportininkų rengimo centre bus galima rengti ir įvairias moksleivių varžybas, Lietuvos moksleivių čempionatus, nes tai priklauso ir savivaldybių funkcijoms. „Galimybių spektras čia didžiulis. Viskas priklausys nuo žmonių noro, savivaldybės, sporto vadovybės ir Vyriausybės bei Seimo bendradarbiavimo“, – pridūrė premjeras.

Kvies ieškoti savų nišų KKSD generalinis direktorius E.Urbanavičius neabejoja, kad į centrą investuoti pinigai ateityje tikrai sugrįš, nes centras, priklausantis KKSD, niekada nebus tuščias. „Žinoma, bus galima lėšų užsidirbti ir komerciniu būdu, kad pajėgtume išlaikyti šį objektą. Pakviesime visus čia ieškoti savo nišų ir rengti varžybas, stovyklas bei turnyrus“, – patikino KKSD vadovas. Legendinė gimnastė vilnietė Dalia Kutkaitė su savo auklėtinėmis jau dabar norėtų treniruotis Druskininkuose. Viskas joms čia tinka, puiku, reikia tik specialaus kilimo. „Druskininkai – mano vienas mėgstamiausių miestų. Kai dar gyvenau Ispanijoje ir sugrįždavau į Lietuvą, kiekvieną vasarą atvažiuodavau į šį kurortą. Šitą vietą esu prisijaukinusi, norėčiau čia ir treniruoti“, – prasitarė D.Kutkaitė. Miestas nusipelnė centro „Labai džiaugiamės, kad baigėsi bent pirmojo etapo darbai. Pagaliau turėsime kur rengtis pagrindiniams metų startams ir ilsėtis po sunkių kovų. Druskininkai visada traukia ir tuos, kurie treniruojasi, ir tuos, kuriems reikia reabilitacijos. Nors dar neiškilo Sportininkų rengimo centro viešbutis, Druskininkuose yra nemažai apgyvendinimo vietų, todėl, manau, ne viena rinktinė važiuos į šį gražų kurortą treniruotis ir ilsėtis. Kai sporto kompleksas bus galutinai pastatytas, jame tikrai netrūks ne tik mūsų sportininkų, bet ir svečių. Druskininkai – sportiškas miestas, čia vyksta daug mūsų renginių, todėl šis kurortas tikrai nusipelnė tokio sporto komplekso“, – sakė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė. Naujuosius sportininkų namus pašventino Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčios klebonas Žydrius Kuzinas. Ten jau vyko ne tik šventiniai pasirodymai, bet ir pirmosios draugiškos varžybos.

OLIMPINĖ PANORAMA

Alfredo Pliadžio nuotr.

VEIDAS

Du Arvydai Saboniai: lengvaatletis (kairėje) ir krepšininkas

ARVYDO SABONIO KARJERĄ STABDĖ KGB ARVYDAS SABONIS NE TIK LENGVAI DĖDAVO KAMUOLĮ Į KREPŠĮ, BET IR PUIKIAI ŠOKINĖJO Į TOLĮ BEI TRIŠUOLIU, BUVO ARTI TIKSLO DALYVAUTI MASKVOS OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE. BET TĄ DIENĄ, KAI GIMĖ KITAS ARVYDAS SABONIS, JIS ŽAIDĖ KREPŠINĮ.

Marytė Marcinkevičiūtė

ruodžio 19 d. vienas Arvydas Sabonis šventė 60-metį, o kitas – 50 metų jubiliejų. Pirmasis garbingą sukaktį ramiai sutiko savo sodyboje Labanore, jaunesnysis – su būriu artimųjų, draugų, bičiulių Palangos arenoje. Apie krepšininką Arvydą Sabonį iš Kauno žino visas pasaulis. Lygiai dešimt metų už jį vyresnis bendravardis ir bendrapavardis iš Vilniaus taip pat buvo žinomas sportininkas, netgi stovėjęs ant olimpinių žaidynių slenksčio. Vilnietis A.Sabonis ne tik lengvai dėdavo kamuolį į krepšį, bet ir puikiai šokinėjo į tolį bei trišuoliu, skynė titulus ir rekordus. „Kai gimė didysis Sabonis, lankiau krepšinio treniruotes. Bet man sėkmingai žaisti krepšinį trūko ūgio, be to, turėjau problemų dėl akių, tad mano gyvenimas pasuko į lengvąją atletiką. Buvau vienas šokliausių Lietuvos šuolininkų, tačiau sektoriuje neišnaudojau visų savo galimybių“, – dabar pripažįsta A.Sabonis.

OLIMPINĖ PANORAMA

Jis Lietuvos trišuolio (1980 m.) ir keturis kartus (1980–1982, 1984 m.) šuolių į tolį čempionas. Arvydui buvo labai sėkmingi 1980-ieji – Maskvos olimpinių žaidynių metai: jis pagerino Lietuvos uždarų patalpų šuolių į tolį (8 m 6 cm) ir trišuolio (16 m 28 cm) rekordus. „Kai pagerinau Lietuvos šuolių į tolį rekordą, kuris priklausė Antanui Vaupšui, buvau maloniai nustebintas: buvęs rekordininkas mane pasikvietė į svečius ir ilgai kalbėjomės ne tik apie sportą, mudviejų mėgstamą rungtį, bet ir apie gyvenimą, grožinę literatūrą“, – prisimena A.Sabonis. Kartu su krepšinio legenda praėjusių metų gruodžio 19-ąją šventėte jubiliejus. Ar didžiojo Arvydo jubiliejus neužgožė tavojo gimtadienio? – paklausiau vyresniojo A.Sabonio. Neužgožė, nes nuo jubiliejaus pabėgau į savo sodybą Labanoro girioje ir ten praleidau keturias dienas. Labai mėgstu ten pabūti, nuvažiuoju kone kas savaitę, sodyboje

praleidžiu atostogas. Rudenį renku grybus, baravykai auga tiesiog kieme, mėgstu pasivaikščioti. Atsisveikinęs su lengvąja atletika prapuolei lyg į vandenį. Kodėl nesilankai varžybose? Iš šuolių sektoriaus išėjau 1984-aisiais, man jau buvo trisdešimt. Mūsų sporto vadovai irgi sakė: „Ačiū, savo padarei, daugiau tavęs nebereikia.“ Išėjau į visiškai kitą sritį, nieko bendra neturinčią su sportu. Iš pradžių porą kartą dar buvau nuėjęs pasižiūrėti lengvosios atletikos varžybų, bet daugiau nėjau. Kodėl – ir pats nežinau. Galėjai sėkmingai dirbti treneriu. Baigiau tuometį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, studijavau architektūrą. Sportas man sutrukdė dirbti pagal specialybę, jau trečiame kurse lankiau lengvosios atletikos treniruotes ir aštuonerius metus atidaviau sportui. Tuo metu architektūroje buvo liūdni reikalai, todėl baigus aktyvųjį sportą ir atėjus apsisprendimo

VEIDAS metui Algirdas Kaušpėdas (jis institutą baigė metais už mane anksčiau) patarė rinktis kitą specialybę. Be to, mokslais jau buvau atsilikęs nuo kurso draugų. Sportuodamas įgijau kitą specialybę. Per treniruočių stovyklas atsiradus laisvo laiko pradėjau versti iš anglų kalbos. Kurį laiką vertėjavimas tapo mano verslu, o dabar – pomėgiu. Dirbu vienai olandų leidyklai, maketuoju sudėtingas lingvistines knygas, reikalaujančias papildomų žinių. Darbo netrūksta, jo yra netgi daugiau, nei galiu padaryti. Didžiajame sporte išbuvai aštuonerius metus. Maskvos olimpinių žaidynių metais į tolį nušokai 8 m 6 cm. Puikus rezultatas. Kas sutrukdė pasiekti dar daugiau? Sportuoti pradėjau gana vėlai, todėl viskas greitai ir baigėsi. Visi pripažino, kad buvau ypač šoklus, tačiau šios savybės maksimaliai nepavyko išnaudoti. Mano treneris Janas Gadovičius sakydavo, kad iš visų jo mokinių buvau pats šokliausias. Tikslaus atsakymo, kas sutrukdė, nežinau, bet įžvelgiu tris priežastis. Viena jų – manyje: reikėjo labiau stengtis. Su treneriu patį geriausią rezultatą planavome per Maskvos olimpines žaidynes, o ne kovojant dėl patekimo į jas. Įsitvirtinti SSRS rinktinėje buvo be galo sudėtinga. Treneriai stengdavosi į rinktinę prastumti savo auklėtinius. Iš SSRS rinktinei atstovavusių draugų pasakojimų žinau, kad jų treneriai rinktinės vadovams veždavo dovanų, o J.Gadovičius buvo principingas ir sąžiningas, jam tokie dalykai buvo svetimi. Trečia priežastis – KGB priekabiavimas. Kai tik buvau pakviestas į SSRS rinktinę, tuoj pat prisistatė saugumo darbuotojas, iš kurio klausimų pobūdžio supratau, kas jiems rūpi. Jie manęs klausinėjo, kaip žiūriu į Maskvos olimpinių žaidynių boikotą, kokias knygas namie skaitau ir panašiai. Bendravau su tais žmonėmis, kurie, ko gero, buvo KGB akiratyje, nes manęs daug klausinėjo apie juos. Likus penkiems mėnesiams iki olimpiados buvau nuolat kviečiamas į pašnekesius su KGB atstovais. Būdamas SSRS rinktinėje susidariau nuomonę, kad esu nepatikimas lengvaatletis. Tų laikų atmosferą SSRS rinktinėje puikiai apibūdina vienas epizodas: dviem šuolininkams patekus į olimpinę rinktinę, trečiasis olimpietis turėjo paaiškėti per paskutiniąsias atrankos varžybas Maskvoje. Buvau laikomas favoritu, tas atrankos varžybas laimėjau, nors ir nenušokau aštuonių metrų. Nepaisant laimėtų varžybų SSRS rinktinės vyr. trenerio Vitoldo Krejerio nuomonė buvo

A.Sabonis 60-mečio proga buvo pagerbtas LTOK

kita. Man buvo užtrenktos durys į olimpines žaidynes. Po varžybų laukė dar viena nemaloni akistata. Prie manęs pasikalbėti priėjo viena „Majak“ radijo stoties žurnalistė. Atsakiau, kad nepatekau į rinktinę, tad po psichologiškai ir fiziškai sunkių varžybų sunku kalbėti rusiškai. Sugrįžęs į Vilnių saugumo komitete turėjau aiškintis, kodėl Maskvoje atsisakiau kalbėti rusiškai. Apmaudu, kad neteko dalyvauti olimpinėse žaidynėse? Žinoma, apmaudu. Su Maskvos olimpinėmis žaidynėmis siejome dideles viltis. Kartu su treneriu žaidynėms kryptingai rengėmės penkerius metus ir būtent per jas planavome pasiekti geriausią rezultatą. Per treniruotes ne kartą šokau 8 m 20 cm. Olimpinių žaidynių metais buvau pasiekęs geriausią sportinę formą, per SSRS čempionatą pelniau bronzos medalį. Tačiau buvo tokie laikai, kad ne rezultatai ir sportininko pajėgumas viską lemdavo. Nepaisant patirtos didelės neteisybės ir to, jog artėjo trisdešimtmetis, vis dar galvojau apie Los Andželo olimpines žaidynes. Bet iki jų likus metams, lyg nujausdamas, kad socialistinių šalių lageris jas boikotuos, nutariau baigti sportinę karjerą. Kaip paaiškintum savo šoklumą? Manau, tai įgimta. Kaip tapau lengvaatlečiu? Kaip ir dauguma berniukų. 1964-aisiais, lankydami ketvirtą klasę, dauguma nuėjom žaisti krepšinio. Tris mėnesius lankiau šios sporto šakos pratybas ir būtent tada gimė didysis Sabonis. Sykį į treniruotę užklydo lengvosios atletikos treneris Valentinas Sabaliauskas ir nužiūrėjo mane, matyt, patį šokliausią žaidėją. Priėjęs prie manęs paklausė, ar nenorėčiau lankyti lengvosios atletikos pratybų. Susigundžiau.

Metus lankiau treniruotes, bet gydytojai uždraudė, nes nešiojau akinius, o esą aktyviai sportuojant galėjo atšokti akių tinklainė. Su treneriu V.Sabaliausku buvau priverstas atsisveikinti. Tačiau meilė lengvajai atletikai išliko – dalyvaudavau įvairiose mokyklos varžybose, šokinėdavau į tolį ir aukštį, gerindavau savo rezultatus. Studijuodamas Vilniaus inžineriniame statybos institute trečiame kurse be jokių treniruočių į aukštį peršokau du metrus. Tas šoklumas, manau, tikrai įgimtas, gamtos dovana. Visi pradėjo mane kalbinti lankyti lengvosios atletikos treniruotes. Nuėjau į trenerio J.Gadovičiaus vadovaujamas pratybas ir iš karto gavau startukus. Mano organizmas jau buvo sustiprėjęs, susiformavęs, nebuvo jokios baimės dėl akių, tad gydytojai leido sportuoti. Buvai unikalus sportininkas: šokinėjai ir į tolį, ir į aukštį, ir trišuoliu. Kadangi buvau šoklus, galėjau jėgas bandyti visur. Į aukštį peršokau 208 cm, tačiau buvau neaukštas (180 cm) ir tai lėmė mano apsisprendimą pagrindine rungtimi pasirinkti šuolius į tolį. Pasaulyje tebuvo vienas kitas šuolininkas, kuris į aukštį virš savo ūgio šokdavo 40 cm, bet man to buvo per maža. Tikriausia nebuvo sunku įdėti kamuolį į krepšį? Įdėdavau nesunkiai, bet tai priklausydavo nuo mano fizinės būklės. Paskutinį kartą kamuolį į krepšį įdėjau būdamas 45-erių. Tačiau po to išsigandau, kad netrūktų kokia Achilo sausgyslė ar dar kas nors neatsitiktų, kaip mano draugams, kuriuos ne kartą vežiau į ligoninę. Rankose laikai cigaretę. Ar rūkei ir aktyviai sportuodamas? Taip, rūkiau, tekdavo slėptis nuo trenerio. Prisimenu, sykį SSRS rinktinės treneris V.Krejeris surinko visus šuolininkus ir paklausė, kas iš mūsų rūko. Visi sakė, kad ne, nors tiksliai žinojau, jog jie rūkė. Pasidarė pikta, kodėl visi meluoja. Kai atėjo mano eilė pasakyti, atsakiau, kad kai kada parūkau. Treneris praleido pro ausis. SSRS rinktinėje rūkė beveik visi, išskyrus gal tik legendinį trišuolininką Viktorą Sanejevą, kuris dūmą užtraukdavo epizodiškai. Jeigu laiką atsuktum atgal, ar esant dabartinėms sąlygoms į tolį nušoktum 8 m 60 cm? Gal tiek ne, bet 8 m 40 cm būtų įmanomas rezultatas.

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPINĖ AKADEMIJA Gerbiami skaitytojai, jūs atsivertėte Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) parengtą informaciją. Akademija pasirengusi teikti žurnalui „Olimpinė panorama“ straipsnių, informacijos apie LOA veiklą – organizuojamus olimpizmo idėjų sklaidos renginius, konkursus. Rasite įdomiausių žinių ir iš Tarptautinės olimpinės akademijos. Svečiuosimės pas LOA akademikus, olimpiečius. Taigi stengsimės susitikti kiekviename žurnalo numeryje. Šį kartą savo viešnagę „Olimpinės panoramos“ puslapiuose pradedame reportažu, kuriame pasakojama, kaip kadenciją baigusiam prezidentui, LOA akademikui Valdui Adamkui buvo įteiktas pasaulio lietuvių sporto ambasadoriaus vardas. Taip pat pateikiame informaciją iš LOA ataskaitinio suvažiavimo, kuriame aptarėme 2014 m. nuveiktus darbus ir šių metų programas. Doc. dr. Artūras Poviliūnas Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas

GEROS VALIOS SPORTO SANTARVĖ „SURENGUS PIRMĄJĄ TAUTINĘ LIETUVIŲ OLIMPIADĄ, BUVAU VIENAS IŠ NEDAUGELIO BALSAVUSIŲ UŽ TAI, KAD ANTROJOJE TAUTINĖJE OLIMPIADOJE BŪTINAI TURI DALYVAUTI IR LIETUVOS SPORTININKAI“, – PRISIMINĖ PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS.

OLIMPINĖ PANORAMA

Solveigos Černiūtės nuotr.

asaulio lietuviai sporto arenose pirmą kartą oficialiai susitiko 1988 m. Australijoje, Adelaidėje vykusiose žaidynėse. Nuo tos įspūdingos akimirkos daugelį metų šį kilnų tautos sporto sąjūdį globojo prezidentas Valdas Adamkus. Ir štai po dvidešimt septynerių metų – 2015-ųjų vasario 10-ąją – Lietuvos edukologijos universitete Pasaulio lietuvių sporto asociacija (PLSA) ir Lietuvos olimpinė akademija (LOA) per iškilmingą sporto bendruomenės šventę paskelbė: Už aktyvią, nuoširdžią ir nenuilstamą veiklą, ypatingus diplomatinius nuopelnus Lietuvos sportui, tautiečių sporto populiarinimą pasaulyje prezidentui Valdui Adamkui suteiktas pasaulio lietuvių sporto ambasadoriaus vardas. Iškilmingoje ceremonijoje kalbėjo LOA ir PLSA prezidentas doc. dr. Artūras Poviliūnas: „Šios tautinių Lietuvos vienybės žaidynių ištakos siekia 1978 m. Kanados miestą Torontą, į kurį išeivijos sporto iniciatorius Pranas Berneckas sukvietė Vakarų pasaulio lietuvius. O po penkerių metų Valdas Adamkus surengė jau antrąsias žaidynes Čikagoje (JAV). Ir nuo 1988 m., atkūrus Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, radosi graži galimybė mums įsilieti į bendrą ir darnią viso pasaulio lietuvių sporto šeimą. Prezidento V.Adamkaus pastangos buvo labai svarbios, kad to meto Lietuvos pasiuntiniai ir viso pasaulio lietuviai būtų pakviesti į šias pasaulio žaidynes ir žengtų vienose gretose. Lietuviai iš Lietuvos (nors tuo metu dar sovietinės) buvo sutikti labai šiltai. Aš, kaip delegacijos vadovas, juos pakviečiau į kitas žaidynes Lietuvoje, bet niekas nenorėjo laukti penkerių metų, troško kuo greičiau vykti į tėvynę. Tada Adelaidėje suskambo ir mūsų „Tautiška giesmė“, suplevėsavo trispalvė.

A.Poviliūnas įteikia V.Adamkui pasaulio lietuvių sporto ambasadoriaus titulo prizą 1991 m. jau nepriklausomoje Lietuvoje buvo surengta atsakomoji pasaulio lietuvių sporto šventė. Nuo to laiko mūsų bičiulystė tęsiasi. Viliamės, kad įkūrus Pasaulio lietuvių sporto asociaciją mūsų ryšiai dar labiau sutvirtės. Mes kviesime pasaulio lietuvių jaunimą ne tik į sporto arenas, bet ir studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, rinksime medžiagą apie geriausius sporto klubus ir kt.“ Žodį tarė prezidentas Valdas Adamkus: „Asociacijos steigimas yra didis įtvirtinimas to darbo, kuris pradėtas seniai. Surengus pirmąją tautinę lietuvių olimpiadą, buvau vienas iš nedaugelio balsavusių už tai, kad antrojoje tautinėje olimpiadoje būtinai turi dalyvauti ir Lietuvos sportininkai. Kanadiečiai tam pritarė, atverdami šiam siekiui kelią. Nuo to laiko nutarta rengti ne tautinę lietuvių olimpiadą, bet Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Taigi pirmoji mūsų šventė buvo įžiebta Toronte. Kita – Čikagoje. O į trečiąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes nutarėme pakviesti ir Lietuvą. Gera prisiminti, kad pasipriešinimo

jau nebesulaukėme, ir Australijos mieste Adelaidėje buvo pradėtas naujas mūsų tautos vienos sporto istorijos puslapis. Tai buvo lūžis ne tik sporto požiūriu. Įvyko ir politikos lūžis, nes dalis išeivijos vis dar buvo labai abejinga Lietuvos ir lietuvių atžvilgiu. Tačiau žingsnis – labai sėkmingas – buvo žengtas. Ir aš labai džiaugiuosi, kad galiu save laikyti to įspūdingo laiko sportininku. Liko širdyje visam gyvenimui pasididžiavimo įspūdis lietuvių vienybe. Juk savo akimis mačiau tą istorinę, pirmąją tautinę, pasaulio lietuvių sporto olimpiadą. Ir tai, kad per sportą galime išlaikyti lietuvišką identitetą, puoselėti tautos visuomeniškumą, ugdyti jaunimo patriotizmą, yra išties teisingas kelias.“ V.Adamkų sveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius. Iškilmėse taip pat kalbėjo Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidentas prof. A.Raslanas, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius, LOA akademikas Algirdas Gaižutis.

OLIMPINĖ AKADEMIJA

DARBŲ IR RŪPESČIŲ LAIKAS

VASARIO 20 D. LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETE VYKO LIETUVOS OLIMPINĖS AKADEMIJOS SUVAŽIAVIMAS. Juozo Skomskio nuotr.

2014

m. LOA veiklos ataskaitą pateikė šios akademijos prezidentas A.Poviliūnas. Buvo išklausyti ir patvirtinti Donato Kazlausko revizijos komisijos, Vidos Vencienės biudžeto vykdymo pranešimai. LOA viceprezidentas prof. A.Raslanas pristatė Lietuvos olimpinės akademijos 2015 m. veiklos programas. Išrinktas dar vienas LOA viceprezidentas. Juo tapo žinomas mokslininkas, nusipelnęs treneris, Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Aleksas Stanislovaitis. Etapiniai renginiai Tarp svarbiausių ataskaitinių 2014 m. darbų, pažymėtų LOA 25-mečio sukakties ženklu, pranešimą skaitęs A.Poviliūnas pirmiausia išskyrė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos sporto universiteto ir Lietuvos olimpinės akademijos nacionalinę mokslinę konferenciją „Sveikos gyvensenos teoriniai ir praktiniai klausimai universitetinėse aukštosiose mokyklose“. Visi jos siūlymai po Seime surengto šalies sporto institucijų forumo „Sveiki, fiziškai aktyvūs, sportiškai išprusę vaikai ir jaunuoliai – moderni, ekonomiškai stipri ir saugi valstybė“ buvo surašyti rezoliucijoje „Dėl sporto politikos“. To rezultatas – Švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri turėtų įgaliojimus derinti veiksmus, planuoti tikslingą finansavimą šioms priemonėms vykdyti. LOA, LTOK ir LSU nacionalinė mokslinė konferencija „Lietuvos olimpinio sąjūdžio 90-metis“ pasižymėjo puikia organizacija bei įdomiais pranešimais. Mokslo konferencija „Tarpukario Lietuvos sporto raida ir Vytautas Augustauskas“ surengta kartu su Lietuvos sporto muziejumi. Azerbaidžano sostinėje Baku vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Fizika, chemija ir filosofija olimpiniame sporte“ kartu su sporto ir kitų mokslo sričių atstovais iš Ukrainos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos, Baltarusijos dalyvavo ir Lietuvos olimpinės akademijos nariai. Baku LOA prezidentui buvo suteiktas Azerbaidžano valstybinės kūno kultūros ir sporto akademijos garbės daktaro vardas.

LOA suvažiavimo prezidiumas. Iš kairės: A.Poviliūnas, A.Raslanas, A.Gudiškis Kilnių idėjų sklaida Apdovanoti „LTeam“ olimpinės dienos piešinių konkurso „Sportas ir aš“ nugalėtojai. Į Tarptautinės olimpinės akademijos (TOA) sesiją pasiųsti aktyvūs olimpinio sąjūdžio Lietuvoje propaguotojai – vilnietė Ugnė Chmieliauskaitė ir Šiaulių universiteto dėstytojas dr. Andrius Norkus. LOA taryba, vykdydama savo veiklos planą, nemažai dėmesio skyrė olimpinio ugdymo klausimams spręsti, parengtos ir išleistos LOA narių Zitos Birontienės ir Astos Budreikaitės ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų olimpinio ugdymo programos. Surengtas 5–12 klasių moksleivių videokonkursas, skirtas 2014 m. Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms. LOA atstovai ir Lietuvos olimpiečiai dalyvavo ikimokyklinio amžiaus vaikų sporto varžybose „Mažųjų žaidynės“, kurias kasmet organizuoja Jurbarko lopšelis-darželis „Nykštukas“. Kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu vykdyti ilgalaikiai mokymai pedagogams „Olimpizmo idėjos ugdant mokinių bendrąsias kompetencijas“. Surengtas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo seminaras bendrojo ugdymo įstaigų pedagogams Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinėje mokykloje. Nemažą švietėjišką darbą atliko ir LOA nariai olimpiečiai. Reikšmingi jų susitikimai su šalies ugdymo įstaigų, gimnazijų, vidurinių mokyklų mokiniais, universitetų studentais. Kalbant apie nuveiktus darbus negalima nutylėti ir to, kas nepadaryta: užsibrėžtas tikslas įsteigti sporto mokslo tarybą – neįgyvendintas; nors išleisti visi keturi

planuoti „Sporto mokslo“ žurnalo numeriai, nesuorganizuotas redakcinės kolegijos planuotas posėdis „Dėl žurnalo mokslinio prestižo didinimo“; parengti, bet neišleisti 2014 m. planų metodiniai leidiniai – „Lietuvos olimpiečiai 1924–2014 metais“, „Olimpizmas mokykloje“, „Lietuvos futbolo istorija“, „Olimpinis vadovėlis“, „Sveikos gyvensenos pagrindai“. Viliamasi, kad galbūt juos pavyks išleisti šiais metais. Olimpinio ugdymo perspektyva Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidentas prof. A.Raslanas, pristatydamas LOA 2015 m. olimpinės istorijos, tarptautinės veiklos, sporto mokslo, olimpinio ugdymo programas, akcentavo LOA organizuojamus fotografijų, piešinių konkursus „Mano sportuojanti grupė“, „Sportuoju visur ir visada“, kuriuose dalyvauja Lietuvos lopšeliai-darželiai ar priešmokyklinio ugdymo grupės. Išskirtinis nuotraukų konkursas „Greičiau, aukščiau, tvirčiau“ skirtas visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams. Reikšmingas geriausių Lietuvos kūno kultūros mokytojų konkursas. 2015 m. programose svarbią vietą turėtų užimti olimpizmo ugdymo seminarai, viktorinos, diskusijos, ilgalaikiai mokymai „Olimpinio švietimo integravimas į mokomuosius dalykus ir neformalųjį švietimą“, „Jaunimo ugdymas per olimpines idėjas“, „Vaikų judrieji žaidimai“. Jaunimas labai laukia protmūšio „Olimpinio sporto žinovai“, Europos judėjimo savaitės bėgimo ir kitų patrauklių masinio sporto renginių.

OLIMPINĖ PANORAMA

TRADICIJOS

OLIMPINIO HIMNO ISTORIJA

1894 M. PIERRE‘AS DE COUBERTINAS, ARTĖJANT TARPTAUTINIAM OLIMPINIAM KONGRESUI PARYŽIUJE, PAPRAŠĖ SAVO TAUTIEČIO GABRIELIO FAURE‘O PARAŠYTI MUZIKĄ PAGAL ANTIKOS HIMNO, SKIRTO APOLONUI, ŽODŽIUS. ŠIO HIMNO TEKSTAS, RASTAS KASINĖJANT DELFŲ GRIUVĖSIUS, BUVO IŠŠIFRUOTAS IR IŠVERSTAS Į PRANCŪZŲ KALBĄ. Vytautas Ruzginas

imnas pirmą kartą sugiedotas per Tarptautinį olimpinį kongresą Paryžiuje, Sorbonos universitete. Himną giedojo choras, o solo partiją puikiai atliko solistė Jeanne Remacle. Pirmąjį olimpinį himną „Olimpinė kantata“, kurio žodžių autorius Kostis Palamas, sukūrė graikų kompozitorius Spyridonas Samara. Šis himnas buvo atliktas 1896 m. balandžio 6 d. Atėnuose per olimpinių žaidynių atidarymo iškilmes. Jį žaidynėms pritaikė ir giedojo pats kompozitorius. 1900 m. Paryžiaus ir 1904 m. Sent Luiso vasaros olimpinės žaidynės apsiėjo be specialaus atidarymo, todėl ir himnas nebuvo atliekamas. 1908 m. Londono olimpinėse žaidynėse grojant kariškių orkestrui pirmą kartą vyko dalyvių eisena, bet himnas buvo užmirštas. 1912 m. Stokholme žygiuojant olimpinių žaidynių paradui skambėjo švedų kompozitoriaus Karlo Helmerio Alexanderssono kūrinys „Olimpinis triumfo maršas“. Prieš šias olimpines žaidynes organizacinis komitetas buvo paskelbęs muzikinį konkursą, kurį ir laimėjo K.H.Alexanderssono kūrinys. 1920 m. per Antverpeno vasaros olimpinių žaidynių uždarymą vietoje himno buvo giedama Pierre‘o Benoist‘o kantata, atliekama 1200 choristų. 1924 m. Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių atidarymas irgi apsiėjo be olimpinio himno. Per žaidynių uždarymą pasirodę du chorai atliko pora kūrinių: choro partiją iš Danielio Francois Aubero operos „Nebylė iš Portičio“ ir Ambroise‘o Thomaso „Himną Prancūzijai“. Čekų ir prancūzų chorams akomponavo karių orkestrai. 1928 m. Amsterdamo žaidynėse vietoje olimpinio himno karališkosios gvardijos ir karinių jūrų pajėgų orkestrai grojo kantatą „Wilt Heden Nu Treden“, kurio autorius – Adrianus Valerius. 1200 žmonių choras giedojo „Vėliavos giesmę“. 1928 m. Amsterdame taip pat vyko fizinio auklėjimo kongresas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos atstovas Antanas Jurgelionis, siūlęs sukurti tarptautinį sporto himną. 1932 m. atidarant Los Andželo olimpines žaidynes

OLIMPINĖ PANORAMA

Alfredo Pliadžio nuotr. buvo giedamas specialiai šioms žaidynėms parašytas Bradley Keelerio olimpinis himnas pagal Louiso Bensono žodžius, bet jis nepatiko TOK nariams, tad jie 1933 m. Vienoje vykusioje TOK sesijoje įgaliojo Berlyno olimpinių žaidynių organizatorius surengti konkursą naujam olimpiniam himnui sukurti. Konkursą laimėjo Richardas Straussas, iš kurio muzikos ir Roberto Lubahmos žodžių sukurtas himnas skambėjo 1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse. 1948 m. Londono vasaros olimpinėse žaidynėse buvo atliktas naujas Rogerio Quilterio kūrinys „Non Nobis Domine“. Tekstą parašė Rudyardas Kiplingas. 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse vėl buvo giedamas naujas olimpinis himnas, kurio muzikos autorius – suomių mokytojas Jaako Linjama, žodžių – jo tautietis Toivo Lyy. Tarptautinis olimpinis komitetas, norėdamas galutinai išspręsti olimpinio himno klausimą, sudarė specialią komisiją, kuri paskelbė pasaulinį konkursą olimpiniam himnui sukurti. Monako kunigaikščio pirmininkaujama komisija perklausė 392 kūrinius, atsiųstus iš 40 šalių. Po gausios perklausos buvo

atrinktas Paryžiuje gyvenusio lenkų kilmės kompozitoriaus Michaelo Spisako kūrinys pagal senovės graikų poeto Pindaro tekstą. Šis muzikos kūrinys buvo giedamas Kortina d‘Ampecos žiemos olimpinėse žaidynėse ir tais pačiais metais (1956 m.) birželio 10 d. Stokholmo karališkajame stadione, kai čia vyko olimpinių žaidynių žirginio sporto varžybos. M.Spisako himną girdėjo ir Melburno olimpinių žaidynių dalyviai, bet skambant šiam novatoriškam kūriniui klausytojai nerodė jokio susižavėjimo. 1957 m. kompozitoriaus S.Samaros našlė pardavė „Olimpinės kantatos“ autorines teises Tarptautiniam olimpiniam komitetui, pageidaudama, kad šis kūrinys būtų įteisintas kaip oficialus olimpinis himnas. 1958 m. per Tokijuje vykusią 54-ąją TOK sesiją šis kūrinys pagaliau buvo patvirtintas kaip oficialus olimpinis himnas. Jį naujai aranžavo Domenico Fantini. Himnas vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse skamba nuo 1960 m. Romos olimpiados. Tiesa, 1964 m. Insbruko žiemos olimpinėse žaidynėse buvo atliktas R.Strausso kūrinys, sukurtas 1936-aisiais.

SPORTO MUZIEJUS

RINGO DŽENTELMENO EKSPOZICIJA

SAUSIO MĖNESĮ KAUNE, LIETUVOS SPORTO MUZIEJUJE, ATIDARYTA VIENO IŠKILIAUSIŲ LIETUVOS SPORTININKŲ – RINGO DŽENTELMENU VADINTO ALGIRDO ŠOCIKO EKSPOZICIJA.

A.Šociko ekspozicija Sporto muziejuje

rieš iškilmes Lietuvos sporto muziejuje grupė šio renginio organizatorių kartu su garsaus boksininko šeimos nariais Kauno Petrašiūnų kapinėse aplankė ir padėjo gėlių prie Algirdo Šociko, Antano Zaboro, Česlovo Balčiūno, Viliaus Buikos, Zigmo Katiliaus ir Ričardo Tamulio kapaviečių, apsilankė A.Šociko garbei pavadintoje gatvėje Šančiuose, prie Kauno sporto halės, kur pastatytas kertinis akmuo boksininkui atminti ir auga ąžuoliukas. Prieš renginį į muziejų gausiai rinkosi ne tik Lietuvos bokso elitas – Jonas Čepulis, Vytautas Bingelis, Juozas Juocevičius, Vitalijus Karpačiauskas, Nikolajus Jarofejevas ir kiti, bet atvyko ir Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas, Seimo narys Arimantas Dumčius, buvę ir esami Kūno kultūros ir sporto departamento vadovai, LTOK garbės prezidentas, LOA prezidentas Artūras Poviliūnas, Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius, akademikai Jurgis Brėdikis, Jurgis Vilemas, Kazimieras Ragulskis, prof. Kęstas Miškinis, prof. Kalikstas Paulauskas, Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga, atsakingasis sekretorius Antanas Arėška, Kauno bokso federacijos prezidentas Rimantas Rutkauskas, Dano Pozniako žmona Genovaitė

Pozniakienė, kitų miestų bokso federacijų vadovai, sporto veteranai ir tie, kurie padėjo įrengti šią ekspoziciją. Ekspozicijoje – garbingiausi A.Šociko laimėti trofėjai, apdovanojimai, tarp jų – du Gedimino penktojo ir antrojo laipsnio ordinai, Kūno kultūros ir sporto departamento Aukso grandinė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Garbės ordinas, du Europos čempiono diržai, šeši SSRS čempiono aukso medaliai, šeimos, tėvų, vaikų ir artimųjų nuotraukos bei kiti eksponatai. Čia puikuojasi jo mokinių ir bendraminčių, garsių lietuvių boksininkų, gyvenusių ir tebegyvenančių užsienyje – Jurgio Čepulionio, Juozo Žukausko-Šarkio, Prano Mikuličiaus, Antano Lazdausko, Prano Valiulio, Justo Siručio,

Martyno Lukoševičiaus, Čarlio Nortkaus – ir Lietuvoje: Juozo Vinčos, Romualdo Murausko, Ričardo Tamulio, Vytauto Bingelio, Nikolajaus Jarofejevo, Juozo Juocevičiaus, Vitalijaus Karpačiausko, Vido Bičiulaičio, Gito Juškevičiaus, Evaldo Petrausko bei daugelio kitų eksponatai ir nuotraukos, pateikta nemažai literatūros apie boksą. Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas padėkojo visiems padėjusiems įrengti šią ekspoziciją ir kartu su A.Šociko sūnumi Gintautu įteikė padėkas. Renginio svečiai labai gerai įvertino šią ekspoziciją ir išreiškė viltį, kad ji padės pritraukti į muziejų dar daugiau jaunimo. Paroda veikia įprastu muziejaus darbo metu. „OP“ inf.

OLIMPINĖ PANORAMA

KARJEROS PROGRAMA

ATLETŲ INTEGRAVIMASIS Į DARBO RINKĄ ŠIOS PROGRAMOS TIKSLAS – PADĖTI SPORTININKAMS SUPRASTI, KAIP BAIGUS AKTYVŲJĮ SPORTĄ SĖKMINGAI ĮVEIKTI SUDĖTINGĄ PEREINAMĄJĮ NAUJOS KARJEROS ETAPĄ. APTARSIME SPORTO DERINIMO SU MOKSLU, PROFESINIO TOBULĖJIMO IR ĮSIDARBINIMO GALIMYBES. Patarimus pateikia Lietuvos olimpiečių asociacija. Tarptautinio olimpinio komiteto parengtą medžiagą iš anglų kalbos išvertė Ijolė Domarkienė.

užinosite: kaip išsirinkti tinkamą mokymosi įstaigą, kaip suderinti sportą su mokslu, kaip efektyviau išnaudoti savo laiką, pagerinti studijavimo metodus, sutelkti savo gyvenimo įgūdžius ir padidinti mokslo bei darbo galimybes. Svarbiausios temos padės suvokti savo poreikius ir pasiruošti pokalbiui su pasirinkta mokymo įstaiga.

Klausimai, padėsiantys išsirinkti mokymo įstaigą Jūsų, kaip sportininko, poreikiai yra specifiniai ir išskirtiniai, todėl jums reikia, kad mokymo įstaiga suteiktų dinamišką, t.y. lanksčią, mokymo programą. Nors lankstumas yra vienas pagrindinių pranašumų, deja, apie tokias programas nėra daug žinoma. Todėl patys sportininkai turi išsiaiškinti savo specifinius poreikius, kad susikurtų tinkamą aplinką akademiniam meistriškumui pasiekti. Prieš stojant į mokymosi įstaigą būtina išsiaiškinti, ar galėsite siekti savo tikslų, ar jums neteks kovoti su nenugalimomis kliūtimis, norint išlaikyti elitinio sportininko statusą. Tam, kad priimtumėte teisingą sprendimą, turite atsakyti į šiuos klausimus: Ar bus įmanoma mokslą suderinti su treniruočių ir varžybų tvarkaraščiu? Ar galėsite pasinaudoti internetinio ar nuotolinio mokymo kursu? Ar įgyvendinant mokymo strategiją bus suteiktos rekomendacijos, kurios atitiktų poreikius, gebėjimus, motyvaciją, interesus ir galimybes? Ar yra sportą ir mokslą siejanti programa? Kiek studentų dalyvauja šioje programoje, koks ryšys juos sieja (kaip sugeba integruotis) su sporto ir kitų profilių studentais? Ar yra paskirtas koordinatorius ar kontaktinis asmuo, į kurį kilus būtinybei būtų galima kreiptis? Jei pasikeitus aplinkybėms tektų keisti mokymo įstaigą – toje pačioje šalyje ar užsienyje, ar gautumėte pažymą apie tam tikro kurso baigimą?

OLIMPINĖ PANORAMA

Ar mokymo institucija palaiko ryšius su platesne sporto bendruomene? Ar mokymo institucija sulaukia vyriausybės ar savivaldybės paramos? Sporto bazės Ar mokymo institucija turi prieigą prie treniruočių bazių? Kokiu atstumu nuo mokymo įstaigos yra jūsų poreikius atitinkančios treniruočių salės? Kokios transporto galimybės leistų pasiekti objektą per patį trumpiausią laiką? Ar būtų įmanomos trenerio ar kitokios papildomos profesionalios paslaugos (biomechanikos, mitybos, sporto psichologijos, fizioterapijos klausimais) tuo atveju, jei gyventumėte mokymo įstaigos prieigose? Ar palaikomi sistemingi ryšiai su vietinėmis ar tarptautinėmis sporto organizacijomis? Ar asmeniniams treneriams galėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti treniruočių bazėmis? Be abejonės, tai nėra išsamus klausimų sąrašas, bet išsiaiškinus šias aplinkybes būtų lengviau suprasti bendrus reikalavimus, su kuriais susidursite spręsdami sporto derinimo su mokslu ir karjera problemas. Kaip sukurti tobulą ryšį su mokymo įstaiga Jūsų, kaip sportininko, poreikiai gerokai skiriasi nuo kitų studentų, besimokančių toje pačioje mokymo įstaigoje. Be abejonės, jums tektų kreiptis į administraciją dėl galimybės dalyvauti varžybose, galbūt atidėti egzaminų laiką, vietą ir t.t. Tinkamas planavimas ir komunikacija padėtų spręsti daugelį klausimų. Planai gali keistis, bet ankstyvas jų sudarymas ir derinimas išeitų į naudą, nes visai supančiai aplinkai padėtų suprasti jūsų poreikių specifiką. Būkite patikimas Praneškite gerokai iš anksto, jei negalite įvykdyti savo įsipareigojimų, arba pateikite alternatyvų sprendimą. Būkite profesionalas Nepamirškite raštu išreikšti padėkos mokymo įstaigai studijų baigimo proga ar tuo atveju, jei nusprendėte pakeisti savo mokymosi planus. Būkite iniciatyvus Apgalvokite ir pasiūlykite savo problemų sprendimo būdus – nelaukite, kol jas išspręs kiti.

Naudokitės savireklamos galimybėmis Pasinaudokite žiniasklaidos poveikio galimybėmis, kreipkitės į televiziją, spaudą ar radiją ir neužmirškite paminėti tų žmonių, kurie jums talkina. Palaikykite ryšį Sudarykite geradarių sąrašą ir sistemingai juos informuokite apie savo sporto laimėjimus, kvieskite juos į sporto renginius, kuriuose dalyvaujate kaip sportininkas ar atliekate kitokias pareigas. Lanksčios mokymosi galimybės Dauguma mokymo įstaigų (įskaitant vidurines mokyklas) pripažįsta lanksčios mokymo taktikos pranašumus ir stengiasi suteikti sportininkams papildomų lengvatų. Aptarkite savo poreikius kaip galima anksčiau, pateikite savo pageidavimus ir tuo pat metu įsiklausykite į jums siūlomas alternatyvas. Noras pratęsti studijas Jums gali prireikti pratęsti mokymosi laiką, ypač jei atėjo įtemptas treniruočių ir varžybų periodas. Nesidrovėdami prašykite padėti jums šiuo sunkiu laikotarpiu. Nuotolinio ir virtualaus mokymo galimybės Nuotolinio mokymo centrai gali pasiūlyti daugelio disciplinų virtualaus mokymo galimybę. Šių programų turėtumėte ieškoti per internetinę švietimo platformą IOC Athlete MOOC (masinis atviros prieigos internetinis kursas) – 2014 m. Sočio žiemos olimpinių žaidynių metu internete pradėjo veikti interaktyvus kursas, skirtas elito sportininkams. TOK atleto programoje gvildenamos sporto mokslo, sporto instruktavimo ir valdymo temos. Programos atnaujinamos kas mėnesį, sistemingai papildomos nauju turiniu ir disciplinomis. „Nesvarbu, ar jūs esate olimpietis, ar žinių trokštantis sportininkas – turite žinoti, kad MOOC yra nemokama, mobili, patraukli platforma, kuri jums gali padėti maksimaliai išnaudoti galimybę mokytis pagal atnaujintas programas“, – taip apie šią programą sakė TOK sportininkų komisijos pirmininkė Claudia Bokel. Savarankiškas mokymasis Pasiteiraukite mokymo padalinio, ar esama prieigų prie namų mokymosi sistemos, tik nepamirškite, kad ši mokymosi sistema

KARJEROS PROGRAMA

Kaip išvengti atidėliojimo Kaip pagerinti studijavimo metodus ir sutaupyti laiko Kaip mokytis kelionių metu Reikia tobulinti šiuos įgūdžius, jeigu siekiate suderinti sportą su mokslu, nes aukštasis meistriškumas pareikalaus iš jūsų labai daug jėgų ir bus sunku galvoti apie ką nors kita. Buvęs biatlonininkas, olimpinis čempionas Vincentas Defrasne yra pasakęs: „Tam tikru momentu kiekvienas sportininkas turi išeiti į pensiją ir surasti nesamą savo karjeros lauką.“ „Sportininkai dažnai giriami už gebėjimą Apgalvokite, jei nusprendėte mokytis sutelkti visas įmanomas jėgas ir pasiekti užsienio šalyje užsibrėžtą tikslą. Mes aukojamės, kad Štai dar keletas klausimų, kurie galbūt jums pasiektume elitinio sportininko lygį ir padės apsispręsti: išlaidos ir pajamos – pereiname tikrą pragarą, visą savo laiką asmeninis biudžetas, šeimos narių parama, skirdami treniruotėms. Šis beatodairiškas tvirtas asmeninis apsisprendimas; ką išvykus galima laimėti sportinio meistriškumo, įgūdžių pasiaukojimas neigiamai atsiliepia kitoms veiklos sritims. Ir kaipgi mums subalansuoti tobulinimo srityje; kiek jums priimtinas savo gyvenimo būdą, jeigu mes tiek daug pasirinktos šalies gyvenimo būdas ir t.t. Jeigu laiko praleidžiame besitreniruodami?“ – rasite atsakymus į šiuos klausimus, jums bus klausė irkluotojas Jamesas Tomkinsas. nesunku priimti sprendimą. Pirma ir pati svarbiausia taisyklė – nustatyti Kaip suderinti sporto ir mokslo poreikius ir sutelkti dėmesį į tai, kas tikrai svarbu. Kaip efektyviau išnaudoti savo laiką reikalauja ne tik didelės namiškių ir draugų paramos, bet, svarbiausia, ir asmeninės jūsų disciplinos. Ypatingas dėmesys Vos prasidėjus semestrui susidarykite aiškią pusmečio ar metų sporto įsipareigojimų programą, kurios ankstyvas pristatymas jums gali suteikti daug privilegijų. Išankstinės studijų programos Sužinokite, ar jus dominančioje mokymo institucijoje yra tokių programų.

Antra, kai suprasite laiko valdymo metodus, įstengsite kontroliuoti savo veiksmus. Užuot šokinėję nuo vieno reikalo prie kito, praktiškai nieko gero nenuveikdami, efektyviai išnaudokite savo laiką ir sugebėkite atskirti, ką svarbiausia reikia atlikti. Kaip sudaryti veiklos planą pagal S.M.A.R.T. formulę? S, arba „specific“ – konkretumas (kas dalyvauja, ką noriu pasiekti, kaip sudaryti veiksmų grafiką, tvarkaraštį), M, arba „measurable“ – išmatuojamas (aiškūs kriterijai, nustatyti įvertinus pažangą), A, arba „attainable“ – įvykdymo, įgyvendinimo galimybė, R, arba „realistic“ – tikroviško rezultato siekimas, T, arba „timely“ – kada: siekiamą tikslą riboja nusibrėžiamas laiko tarpsnis – per šešis mėnesius, per šešias savaites, o gal šiandien? – Privalu numatyti veiksmus, kurių reikia imtis prioritetine tvarka. Priešingu atveju, kad ir kaip sunkiai dirbsite, laukiamo rezultato nebus, nes tai, ką jūs darote, nėra svarbu. – Prioritetų nustatymas paprastai prasideda nuo DARBŲ SĄRAŠO Nr. 1 (išvardytų visų darbų, kuriuos reikia padaryti) ir Nr. 2 (sugrupuotų užduočių). Suprantama, ne viskas tuose

OLIMPINĖ PANORAMA

KARJEROS PROGRAMA sąrašuose yra skubu: kaip grupuoti užduotis – iš viršaus į apačią ar iš apačios į viršų, nuo lengviausių prie sunkiausių – priklauso nuo jūsų mąstymo ir mokymosi stiliaus. Paprastas prioritetų nustatymo metodas remiasi laiko apribojimais, užduoties įvykdymo galimybėmis, jam gali turėti įtakos ir išorinių jėgų daromas spaudimas. Prioritetų nustatymas dar priklauso nuo jūsų asmeninio užduočių vertinimo ir tikslo suvokimo. Ko gero, tai yra dažniausiai naudojamas ir racionalus prioritetų nustatymo metodas. Nesvarbu, ar jis grindžiamas subjektyvia nuojauta, ar sudėtingesniu principu – vis tiek gaunami veiksmingiausi rezultatai. Planai gali būti metiniai, mėnesiniai ar savaitiniai, o jų pavyzdžių galima rasti internetinėje erdvėje ir kitur. – Klasifikuokite užduotis pagal svarbą ir skubumą;

– Kiekvienos dienos užduotis padalykite į A, B ir C: – A – svarbiausia , B – svarbi, bet ją galima atidėti, C – neesminės užduotys, dienos tikslai, kurių gali atsirasti vis daugiau; – Visada pradėkite nuo prioritetinės A užduoties, net jei jūs galite atlikti tik mažą jos dalį; sunkiausią dalį atlikite tada, kai jūsų koncentracija didžiausia. Laiko apribojimai pasidaro itin svarbūs, kai jūsų užduotis yra kito svarbaus projekto dalis arba kai atsiranda galimybė, kad nukentės kiti žmonės. Prioritetų matricos ypač naudingos siekiant efektyvumo, todėl jums itin padėtų kiti prioritetų nustatymo įrankiai: 1. Veiksmų pirmenybės matrica – tai greitas ir paprastas diagramų metodas. 2. Skubos ir svarbos ženklu pažymėtos matricos tikslas – priversti jus susimąstyti ir nuspręsti, kurios užduotys yra skubios („urgent“) ir kurios ypač svarbios („important“), nes dažnai iš pažiūros skubūs uždaviniai iš tikrųjų nėra jau tokie svarbūs. Kaip nugalėti pomėgį delsti ar atidėlioti Ar esate pastebėję, kad dažnai dėl laiko stokos atidėliojate svarbias užduotis, bet

OLIMPINĖ PANORAMA

tuo pat metu randate laiko lengvesnėms, įdomesnėms užduotims? Visiems taip atsitinka, bet kartais atletai mano, kad norint puikiai atlikti darbą reikia pratęsti jo atlikimo terminą. Galiausiai kuo labiau delsiame, tuo į blogesnę padėtį patenkame. Teisingi samprotavimai: nėra geresnio laiko nei dabartinis; kuo greičiau užduotį atliksiu, tuo greičiau atsilaisvinsiu; bus daug paprasčiau, jei atliksiu dabar, nei lauksiu, kol reikalai pablogės. Būkite optimistai, nes pesimistinės mintys sutelks baimės sieną, kuri apsunkins uždavinio vykdymą. Kaip gauti maksimalios naudos iš studijoms skirto laiko Apibendrinkite savo mintis po kiekvieno modulio, temos ar skyriaus. Būkite aktyvūs skaitytojai ir skaitydami reikiamas vietas pasižymėkite, pasibraukite ar pasiryškinkite. Pieškite diagramas – jos gali padėti prisiminti. Garsiai išsakykite skaitomas mintis – taip padėsite sau perkelti informaciją į ilgalaikę atmintį ir ten ją išsaugoti, aiškiau suprasite temą, kurią galėsite papildyti bendraudami su mokytojais, dėstytojais, studentais ir draugais. Naudokite apibrėžimo ir formulės korteles: įrašykite žodį ar formulę į mažos kortelės vieną pusę, o apibrėžimą – į kitą pusę. Šis būdas gali būti naudingas mokantis naujų žodžių. Išankstinio skaitymo veikla (mokantis užsienio kalbos) padėtų numatyti veiksmus į priekį – pasižymėkite formulę, akronimą, raktažodį ir apibrėžimą. Tai padės atsakyti į klausimus: kas, kada, kur, kodėl ir kaip suvokti mokymosi procesą. Tarkime, pažvelkite į iliustracijas, subtitrus ir pabandykite nustatyti teksto žodžius bei apibendrinti, apie ką šis tekstas. Pasitelkite naudingas žymas, vartokite santrumpas, išmokite rašyti pastabas ir būtinai jas peržiūrėkite po kiekvienos paskaitos. Kaip mokytis kelionių metu Sužinoję savo mokyklos ar universiteto įsipareigojimus, paruoškite savo studijų tvarkaraštį ir palyginkite su savo sporto įsipareigojimais. Jei esate priversti praleisti paskaitas ar seminarus, praneškite apie tai kaip galima anksčiau. Planavimas ir bendravimas – tai raktas į sėkmę. Prieš išvykdami į kelionę privalote tinkamai pasiruošti: praneškite iš anksto savo mokytojams ar dėstytojams ir pabandykite susitarti, kad jums elektroniniu paštu atsiųstų medžiagą, galbūt pastabas ar klausimus. Išsiaiškinkite, ar galėsite naudotis kompiuteriu ir kokias užduotis, priklausančias pagal studijų programos reikalavimus, būsite pajėgūs atlikti.

Kaip aktyviai sportuojant įgyti mokslo ir darbo patirties Susitelkus į geriausio sportininko statusą sunku galvoti apie kitokią veiklą. Deja, jūsų, kaip sportininko, karjera vieną dieną baigsis, todėl labai svarbu, kad kai tai nutiks, būtumėte kuo geriau pasirengę ateičiai ir galėtumėte siekti kitokių tikslų. Dar tebesportuodami privalote sutelkti dėmesį į išsilavinimo ir patirties siekimo galimybes. Sportuoti, studijuoti ir dirbti vienu metu yra labai sunku, bet įmanoma. Pasinaudokite šiais patarimais. 1. Suvokite savo pranašumus Pasistenkite geriau pažinti save ir suprasti savo stipriąsias puses. Paklauskite trenerio, komandos draugų, varžovų, kokie yra jūsų pranašumai: ar jūs turite lyderio, oratoriaus savybių, ar greitai suvokiate konceptualius mokymus, ar esate gabūs užsienio kalboms ir kt. Visi šie įgūdžiai jums būtų labai naudingi, todėl kuo geriau būsite susipažinę su savo pajėgumais ir įgūdžiais, tuo geriau galėsite juos tobulinti. Be to, supratę, kokių savybių jums trūksta, galėsite sutelkti dėmesį į tai, kaip jas pagerinti. Jei matote, kad jums sunku vadovauti, galite imtis trenerio ar instruktoriaus darbo vietiniame klube; jei pastebėjote, kad neturite derybininko įgūdžių, pasistenkite atrasti laiko šios srities žinioms pagilinti. Įgyti įgūdžiai padės sudaryti rėmimo sutartis arba pasiruošti daugeliui kitų vaidmenų, kurie galbūt pravers tolesniame gyvenime. 2. Savanoriško darbo patirtis Savanoriaukite – tam turite daug galimybių: galbūt administruodami savo sporto šaką klube, visuomeninėje organizacijoje, mokykloje ar pagelbėdami tose rungtyse, kuriose pats nedalyvaujate. Savanoriškas darbas jums suteiks patirties ir atvers naujų galimybių. Juk ateities karjera nebūtinai turi būti susijusi su jūsų sporto šaka, todėl savanoriška veikla padės suprasti, koks darbas jums arčiausiai širdies. 3. Ieškokite galimybių Būtina išsiaiškinti, kokių švietimo stipendijų esama – dažnai jos nebūna viešai pristatomos, todėl apie jas mažai žinoma. Bendraukite su aplinkiniais žmonėmis, su sporto federacija, olimpiniu komitetu ir sužinokite apie švietimo, kultūros finansavimo programas bei galimybes jomis pasinaudoti. Pasiteiraukite kitų sportininkų, ar jie dalyvauja trumpalaikiuose kursuose, ar naudojasi nuotolinio mokymo programomis. Pasikalbėkite su savo rėmėjais ir sužinokite, ar jie gali jums padėti ar patarti šiais klausimais. Nebijokite ieškoti galimybių.

OLIMPIEČIŲ KELIONĖS

PAŽINTYS, VIKTORINOS IR MEDALIAI

LTOK KAUNO APSKRITIES TARYBA KARTU SU LIETUVOS SPORTO ASOCIACIJOS NARIAIS BEI LIETUVOS SPORTO MUZIEJAUS PARENGTA KILNOJAMĄJA PARODA VASARIO 11 D. SURENGĖ OLIMPINĘ ŠVENTĘ RIETAVO LAURYNO IVINSKIO GIMNAZIJOJE.

Pasibaigus užsiėmimams įteikti padėkos raštai ir medaliai

Susitikti su olimpiečiais susirinko pilnutėlė salė

dukacinė programa vyko trimis srautais, todėl pasižiūrėti parodą, susitikti su olimpiečiais bei dalyvauti olimpinėje viktorinoje galėjo kiekvienas iš mokykloje besimokančių 725 mokinių. Olimpiečius pasikvietė gimnazijos direktorė Dalia Baliutavičienė bei mokytojų kolektyvas. Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas moksleivius supažindino su atvykusiais svečiais. Jis sakė, kad vaikai turi galimybę pamatyti, paklausyti ir pabendrauti su iškiliais Lietuvos sportininkais, užduoti jiems klausimų, pasiteirauti patarimo. Pristatydamas Teresę Nekrošaitę P.Majauskas paklausė, kas iš Lietuvos sportininkių kadaise pagerino pasaulio ieties metimo rekordą. Tai buvo Teresės trenerė Birutė Kalėdienė. O kuo garsi jos auklėtinė Teresė? Salėje įsivyravo tyla. Ogi Teresė ietį numetė dešimčia metrų toliau nei jos trenerė, bet jau gerokai vėliau. Kuo daugelį metų didžiuojasi Lietuvos lengvoji atletika? Žinoma, didžiavyriais metikais. Vienas jų – salėje sėdėjęs Rimantas Plungė, kuris ir pats pasaulyje garsino Lietuvą, ir parengė gražų būrį rutulio stūmimo, disko ir kūjo metimo tarptautinės klasės meistrų. Dar jis sėkmingai darbuojasi su negalią turinčiais sportininkais. Irkluotojas, pasaulio čempionatų visų

Moksleivių apsuptyje – T.Nekrošaitė

spalvų medalių laimėtojas, olimpietis Zigmas Gudauskas, Europos, pasaulio čempionas, olimpinių žaidynių vicečempionas Edvinas Krungolcas ir kiti svečiai papasakojo apie savo kelią į didįjį sportą, apie svarbiausias pergales. Kai vėliau svečiai paklausė, o kas šioje Rietavo gimnazijoje yra garsiausias sportininkas, pilnutėlė salė tylėjo. Ar aiškaus pretendento į šį titulą nebuvo, ar tiek daug neblogų sportininkų, kad vieną sunku išrinkti?

Aktyviai ir įdomiai vyko Eugenijaus Rūko vedama olimpinė viktorina. Buvo parodyti vaizdo filmai apie pirmąją Lietuvos tautinę olimpiadą ir Londono olimpines žaidynes. Pasibaigus užsiėmimams moksleiviai, jų tėveliai, mokytojai buvo apdovanoti padėkos raštais ir medaliais ,,Už kilnų elgesį“. Tikimės, kad ir 2015-ieji mūsų olimpiečiams bus įdomių kelionių po Lietuvos mokyklas metai. „OP“ inf.

OLIMPINĖ PANORAMA

Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

PAMĄSTYMAI

Sportininkai mėgsta puošti savo kūną tatuiruotėmis

MENAS SUSITVARKYTI SU PAGUNDOMIS KIEKVIENOJE ŠALYJE VIENA IR TA PATI SPORTO ŠAKA TURI SAVITŲ NIUANSŲ, KURIE PRIKLAUSO NUO BENDRESNIŲ TOS ŠALIES KULTŪRINIŲ ASPEKTŲ. KULTŪRINIAI SKIRTUMAI YPAČ ATSISKLEIDŽIA PAŽVELGUS Į KOMANDINES SPORTO ŠAKAS. Dainius Genys sociologijos mokslų daktaras

iekvienas atidesnis žiūrovas žino, kuo skiriasi Brazilijos ir Vokietijos futbolas arba serbų ir lietuvių krepšinis. Sportas visada buvo ir yra priklausomas tiek nuo specifinių kultūrinių vertybių, tiek nuo toje visuomenėje nusistovėjusių socialinių santykių. Sporto tyrimai traukia sociologus, nes kiekvienoje šalyje tų pačių sporto šakų analizė atskleidžia visiškai kitokius, unikalius sporto ir kultūros santykio aspektus. Paprastai kalbant, sporto pasaulio įvykiai ir reiškiniai bei jų analizė leidžia daug sužinoti ne tik apie sportą, bet ir apie kultūrą. Šįkart aptarkime sportininkų darbo įrankių kaitos bruožus ir pasvarstykime, kaip kintanti viešumo ir privatumo slinktis keičia sportininkų kūno kultą. Visi žino, kad pagrindinis sportininkų darbo įrankis – jų pačių kūnas. Žinoma, tai nereiškia, kad jiems nereikia intelektinių, psichologinių ar emocinių pastangų – šių

OLIMPINĖ PANORAMA

aspektų tikrai nenorima nuvertinti arba pasakyti, kad sportininkai tėra primityvūs darbininkai. Visai ne. Tiesiog norima pabrėžti, kad sportininko profesija, kaip, ko gero, jokia kita, stipriai priklauso nuo specifinių asmens kūno savybių, t.y. tų sportinių elementų (ištvermės, reakcijos, greičio, tikslumo ir t.t.), dėl kurių profesionaliais sportininkais tampa tik nedidelė visuomenės dalis. Sportininko kūnas šiame straipsnyje suvokiamas kaip tam tikras indikatorius, kuriame tarsi susikerta sportiniam laukui būdingi atributai ir bendresnės kultūrinės nuostatos.

dominuojančias sporto tendencijas buvo galima girdėti švelnų sarkazmą (dėl esą lėkšto komandų palaikymo, pavalgyti mėsainių ateinančių sirgalių, pramogavimo, pliko kapitalizmo ir t.t.), bet šiandien šios savybės ne mažiau būdingos ir daugumai Europos šalių (vis mažiau beišskiriant Lietuvą). Šiandien labiau pastebimi ne tiek kultūriniai valstybių skirtumai, kiek bendresni visuotinės kultūros nuostatų padariniai, kurie skirtingose sporto sistemose pasireiškia savitai. Žurnalo apimtis neleidžia per daug išsiplėsti ir detaliai vardyti tokios kaitos priežasčių, tad dėmesį bandykime fokusuoti į problemos esmę. Pradėti verta nuo elementarios Viešumas ir privatumas pastabos, kad anksčiau buvo labai aiškiai Sportas visame pasaulyje vis dažniau traktuojamas kaip didelės pramogų industrijos atskirta privati ir vieša atleto erdvė. Išbėgęs į stadioną ar varžybų aikštelę sportininkas dalis. Keičiasi ne tik sportas, bet ir su juo tapdavo viešu asmeniu, atstovaujančiu puoselėjami lūkesčiai. Dar visai neseniai savo šaliai. Kai globalizacija ir sportininkų aptariant Jungtinėse Amerikos Valstijose

PAMĄSTYMAI mobilumas dar nebuvo taip toli kaip šiandien pažengęs, kad ir kur atletas startuodavo – nacionalinėse pirmenybėse ar tarptautinėse varžybose, jis buvo priklausomas nuo lokalios aplinkos. Dažnai jis tarsi priklausydavo savai tautai, todėl sportininkams tekdavo labai dideli visuomenės lūkesčiai, dėl to ir jų sprendimai bei elgesys iš dalies buvo riboti. Tačiau visą kitą laiką tarp varžybų ir treniruočių kiekvienas sportininkas dažnai būdavo pats sau šeimininkas. Privati erdvė buvo smarkiai apribota nuo visuomenės dėmesio, sportininkai jautėsi laisvesni priimti asmeninius sprendimus. Šiandien yra kitaip ir skirtis tarp viešumo bei privatumo nebe tokia ryški. Sportininkai vis labiau save atskiria nuo visuomenės lūkesčių, logiškai pabrėždami išimtines teises į savo kūną, tačiau tuo pat metu neretai siekia atskleisti savo privataus gyvenimo detalių. Žiniasklaida, suinteresuota įvairiausiomis paskalomis ir būtomis ar pramanytomis sensacijomis, jiems stipriai padeda. Šiandien kur kas daugiau ne tik viešumo (visiškai suprantama, kad gyvendami po didinamuoju stiklu sportininkai susiduria su papildomu spaudimu), bet ir privatumo. Tik skirtumas tas, kad sportininkų elgesys susikeitė vietomis: šių dienų sportininkai viešumoje elgiasi vadovaudamiesi privačiais interesais, o privatų gyvenimą neretai viešina ir tarsi atiduoda visuomenei. Anksčiau sportinę karjerą buvo siekiama derinti pagal visuomenės (ir visų pirma artimiausių sirgalių) lūkesčius. Ieškoma papildomų emocijų Tipinė minėtos kaitos iliustracija: jeigu anksčiau priklausydavai tam tikrai komandai, sprendimas pereiti į jų priešininkų stovyklą nebūdavo suprastas ir pateisintas. Bet sportininkai galėjo nekliudomai bičiuliautis su varžovais už aikštelės ribų. Nežinau kaip kitiems, bet man asmeniškai legendinių krepšininkų Arvydo Sabonio ir Vladimiro Tkačenkos ilgametė bičiulystė iki šiol primena tam tikrą džentelmeniškumą. Šiandien padėtis kitokia: seniai nieko nestebina sportininko perėjimas į buvusių aršiausių priešininkų komandą. Argumentas paprastas ir iš dalies suprantamas: sportininkai yra profesionalai, todėl kur kviečia, ten žaidžia. Tada kyla natūralus klausimas, ar nebus taip, kad nepaisant rinkodaros furoro apie „mirtinus“, „amžinus“ priešininkus ir realios laisvės beveik nekliudomai keisti stovyklas artumas tarp sportininkų yra didesnis? Ar pakitusi viešumo samprata kartais nesukuria naujų bendravimo ir draugystės iššūkių sportininkams? Susidaro įspūdis, kad nepaisant tarsi didėjančios jų

elgesio autonomijos individualūs socialiniai ryšiai tarp sportininkų (ir nebūtinai tarp priešininkų) yra sutrūkinėję. Viešumo ir privatumo poslinkyje apčiuopiamas dar vienas kaitos požymis – sporto sudaiktinimas. Anot žinomo sociologo Anthony Giddenso, tam smarkiai pasitarnauja „įspūdingumo“ įsigalėjimas. Tarsi sportui trūktų įspūdingų akimirkų, kaustančių žiūrovų dėmesį, todėl neretai siekiama pasitelkti šalutinių arba išvestinių atributų ir taip suteikti žiūrovams papildomų emocijų. Čia atsiranda siekis sudarinėti įvairiausius geriausiųjų, šauniausiųjų trejetukus, penketukus ar dešimtukus ir taip siekti išlaikyti sirgalių dėmesį bei pagrįsti reitingų aktualumą. Vartotojiškumo tendencijos žengia taip toli, kad lokalioje erdvėje populiarų fenomeną siekiama išpopuliarinti visame pasaulyje. Dėl to gimė jau ne kartą aptartas naujo tipo sportininkų mobilumas bei naujos konkurencinės aplinkos, gerokai koreguojančios sportininkų santykius.

ŠIANDIEN SPORTININKAMS RŪPINTIS SAVO IŠVAIZDA NE MAŽIAU SVARBU NEI MODELIAMS AR AKTORIAMS. ČIA TURIMA OMENYJE NE TIK FIZINĖ KŪNO FORMA (KAS SPORTININKAMS PRIVALOMA PAGAL APIBRĖŽIMĄ), BET IR JO ESTETIZAVIMAS, PUOŠIMAS, VISUOMENĖS DĖMESIO PATRAUKIMAS. IŠSKIRTINĖS SPORTININKŲ ŠUKUOSENOS ANKSČIAU LYG IR BUVO PROTESTO IŠRAIŠKA, O DABAR TAI STILIAUS DALIS. Traukia visuomenės dėmesį Plečiant ir vis labiau įtvirtinant sporto, kaip įspūdingo spektaklio, sampratą, atitinkamai keičiasi su sportininko kūnu siejami lūkesčiai. Jiems nebepakanka būti pagrindiniais darbo įrankiais, t.y. būti treniruotiems ir persmelktiems sporto šakos specifiką atitinkančių savybių, jiems dar reikia prisidėti prie įspūdingumo kūrimo. Šiandieninę sporto žvaigždę apibūdina ne tik sportiniai gebėjimai, iškovoti titulai ar tobulėjimo perspektyvos. Vis didesnę vietą užima žinomumas, užkulisinė (t.y. privataus gyvenimo) veikla, bendravimo su visuomene ir žiniasklaida manieros, kitaip tariant, visa tai, kuo jis gali prisidėti prie įspūdingo spektaklio kūrimo.

Šiandien sportininkams rūpintis savo išvaizda ne mažiau svarbu nei modeliams ar aktoriams. Čia turima omenyje ne tik fizinė kūno forma (kas sportininkams privaloma pagal apibrėžimą), bet ir jo estetizavimas, puošimas, visuomenės dėmesio patraukimas. Išskirtinės sportininkų šukuosenos anksčiau lyg ir buvo protesto išraiška, o dabar tai stiliaus dalis. Panašiai ir su drabužiais, įvairiomis prabangos prekėmis, laisvalaikio leidimu ir t.t. Žinoma, šie niuansai tiek sportininkui, tiek klubui duoda labai apčiuopiamos naudos. Visa tai daroma dėl įspūdingo šou, noro papildomai į save atkreipti dėmesį, bet kartu ir didesnio parduotų marškinėlių skaičiaus bei pelningesnės sutarties. Tokia yra tikrovė, dėl kurios kažin ar galima priekaištauti ar smerkti sportininkus. Kol visi šie antraeiliai dalykai nėra svarbesni už sportininkų pergales, dar galima kentėti. Kad ir kokia svarbi būtų įspūdingumo ir žinomumo reikšmė, regis, dar nėra tokių žvaigždžių, kurios kaip sportininkai būtų nevykėliai, tačiau visuomenės labiau vertinami (dėl užkulisinės veiklos) nei tikrai talentingi atletai. Kita vertus, neatmestina, jog ateityje šis santykis gali keistis. Juk ir šiandien yra pavyzdžių, kai ne patys gabiausi sportininkai prilyginami (žinomumu, o neretai ir uždarbiu) talentingiausiems kolegoms, pavyzdžiui, futbolininkas Mario Balotelli, krepšininkas Carmelo Anthony ir kt. Didžiausią nerimą keliantis dalykas, kurį pastebi sporto kritikai ir specialistai, yra tas, kad tai keičia jaunųjų sportininkų motyvus ar santykį su pačiu sportu. Šarūnas Marčiulionis neseniai pastebėjo, kad tiems krepšininkams, kurie dar būdami labai jauni gauna didžiulį visuomenės dėmesį, tampa vis sunkiau orientuotis į sportinius rezultatus. Taip atsiranda didžiulė pagunda savo statusu pasitenkinti anksčiau, taip ir nepasiekus sportinio piko. Apibendrinant viešumo ir privatumo slinkties kaitą galima teigti, kad šie reiškiniai pasitarnauja dviem kryptimis: viena vertus, sportininkams atveria platesnius veiklos barus ir saviraiškos galimybes (jie gali save išmėginti ne tik sporto arenoje, bet ir madų pasaulyje, lygiuotis į kitas šou verslo žvaigždes ir pan.), kita vertus, kartu tai sukuria ir papildomų iššūkių, nes dėmesys ir žinomumas blaško susitelkimą, ypač jaunų sportininkų, ir sukuria klaidingą sėkmės interpretaciją. Jau žinome ne vieną jauną talentą, kuris užgeso tinkamai net neatsiskleidęs, nes nesusitvarkė su užgriuvusiu viešumu ir jo pagundomis.

OLIMPINĖ PANORAMA

SENA NUOTRAUKA

PIRMOSIOS POKARIO TARPTAUTINĖS RUNGTYNĖS TIK 1954 M. MASKVOS SPORTO FUNKCIONIERIAI LEIDO LIETUVOS KREPŠINIUI VĖL SUGRĮŽTI Į EUROPOS IR PASAULIO KREPŠINIO ŠEIMĄ. IKI TOL BUVO ŽAIDŽIAMA TIK SU SOVIETŲ SĄJUNGOS RESPUBLIKŲ RINKTINĖMIS IR KOMANDOMIS. Kovo 25 d. Leningrado (dabar Sankt Peterburgo) žiemos sporto rūmuose įvyko pirmosios pokario tarptautinės draugiškos Lietuvos ir Bulgarijos vyrų rinktinių rungtynės, kurias rezultatu 78:70 laimėjo bulgarai. Lietuvos rinktinėje žaidė ir taškus pelnė: Stanislovas Stonkus (27), Zenonas Sabulis (12), Algirdas Matačiūnas (11), Algirdas Dapkus (6), Liudgardas Tendzegolskis (5), Stepas Butautas (3), Antanas Stumbrys (2), Justinas Lagunavičius (2), Algirdas Lauritėnas (2), Antanas Kudzys (0). Spaudoje buvo rašoma, kad šias rungtynes stebėjo 6 tūkst. žiūrovų. Balandžio 14 d. Kaune viešėjo Korėjos LDR rinktinės. Pilnutėlėje Sporto halėje Lietuvos moterys laimėjo rezultatu 74:49, vyrai – 69:61. Moterų rinktinėje žaidė ir taškus pelnė: Ona Butautienė (20), Fausta Bimbienė (15), Gražina Tulevičiūtė (15), Eleonora Ruočkutė (8), Genovaitė Sviderskaitė (4), Bytautė Jakštaitė (4), Danutė Vosiliščiūtė (4), Aldona Burbaitė (2), Leokadija Grybauskaitė (2), Jadvyga Pimpytė (0). Vyrų rinktinė: S.Stonkus (16), A.Matačiūnas (12), S.Butautas (9), A.Lauritėnas (8), A.Stumbrys (6), A.Dapkus (6), A.Kudzys (4), Z.Sabulis (4), L.Tendzegolskis (4), J.Lagunavičius (0). Prancūzijos Vilerbano „Asvel“ komanda, nors ir pakviesta, kaip tada rašė, „tarybinių sporto organizacijų“, žaisti draugiškų rungtynių į Lietuvą nebuvo įleista. Dvikova su „Žalgiriu“, numatyta rugpjūčio 13 d. Kaune, įvyko tik po penkių dienų Ukrainos sostinėje Kijeve. Ko bijota Kaune? Kokių nors neramumų ar patriotinių nuotaikų proveržio? Kijevo „Dinamo“ stadione tą mačą stebėjo 12 tūkst. žiūrovų, jį rodė Ukrainos televizija. Nors „Asvel“ tuo metu buvo viena stipriausių Europos komandų, lietuviai lengvai juos nugalėjo – 79:38. Net 32 taškus pelnė S.Stonkus. Vytautas Gudelis

OLIMPINĖ PANORAMA

Pasibaigus Lietuvos ir Bulgarijos rungtynėms krepšininkai draugiškai apsikabino. Iš kairės: K.Totevas, L.Tendzegolskis, I.Mirčevas, A.Kudzys, M.Tomovskis, J.Lagunavičius, N.Neičevas, A.Matačiūnas, G.Panovas, Z.Sabulis

Į Kijevo „Dinamo“ stadioną žengia „Žalgirio“ ir „Asvel“ krepšininkai. Žalgiriečių priekyje – S.Butautas, už jo Z.Sabulis, S.Stonkus, R.Sargūnas, A.Stumbrys, A.Matačiūnas ir kiti