Olimpinė panorama 2015 03

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2015 kovas | NR. 3 (67)

OLIMPINĖ PANORAMA

LENGVAATLEČIŲ ŽIEMOS REKORDAI

TURINYS

5 6 LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

10

Nr. 3 (67), 2015 m.

SKAITYTOJAMS LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės mintys

KRONIKA LTOK įvykių dienoraštis

EUROPOS ŽAIDYNĖS

10

Į Baku – ne tik titulų

VIRŠELYJE

14 12

Šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė su Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionato Prahoje talismanu Alfredo Pliadžio nuotr.

14

REDAKTORIUS Bronius Čekanauskas

AUTORIAI Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Linas Jaurys Pranas Majauskas Agnė Grinevičiūtė Antanas Vaupšas Dainius Genys

FOTOGRAFAS

16 20

Alfredas Pliadis

MAKETUOTOJAS Artūras Gimžauskas

KALBOS REDAKTORĖ Inga Necelienė

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

RAŠYKITE panorama@ltok.lt

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

SPAUSDINA „Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS

4000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899

23 24 25 26 28 30 32 34

VEIDAS Prezidentas su karininko antpečiais

SUKAKTUVĖS Parolimpinio komiteto 25-mečio iškilmėse – sveikinimų lavina

OLIMPINĖS VILTYS Dviračių sporto šachmatai: vingiuotas kelias Rio link

16 16

ŽVILGSNIS Žiemą paženklino rekordai

MONOGRAFIJA Profesoriaus gyvenimo knyga

SPORTO MUZIEJUS „Ąžuolyno“ trisdešimtmetis

OLIMPIEČIŲ ASOCIACIJA Patirtis įkvepia naujoves

OLIMPINĖ AKADEMIJA LOA naujienų kaleidoskopas

30

PATIRTIS Olandus įkvėpė verslo pavyzdys

TALENTAI Kelio į tikslą ieško svetur

PAMĄSTYMAI Pavasaris budina iš žiemos miego

PRO MEMORIA Aptarėme naują temą...

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

3

Godos Smilingytės nuotr.

SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mielieji, iki pirmųjų Europos žaidynių Azerbaidžano sostinėje Baku liko vos keli mėnesiai, tad nenuostabu, kad šioje „Olimpinėje panoramoje“ rasite ne vieną straipsnį apie artėjančią visos Europos sporto šventę.

Norėčiau pasidžiaugti, kad pasirengimas žaidynėms vyksta labai sklandžiai. Jau aišku, kad jose varžysis 59 Lietuvos sportininkai.

Galutinis Baku žaidynėse dalyvausiančių atletų sąrašas bus paskelbtas gegužės mėnesį. Tikiuosi, kad iki to laiko jis dar pasipildys keliomis pavardėmis.

Azerbaidžano sostinė rimtai pasiruošusi priimti olimpinių komitetų delegacijas ir sporto aistruolius. Arenose ir sportininkų kaimelyje jau vyksta baigiamieji darbai, tvarkoma aplinka, tad neabejoju, kad žaidynės vyks aukščiausiu lygiu.

Su sporto bendruomene jau atšventėme Europos žaidynių šimtadienį. Norėčiau padėkoti Azerbaidžano ambasadoriui dr. Hasanui Mammadzadai ir ambasados darbuotojams už pagalbą organizuojant šį gražų renginį, o dalyviams – už tai, kad atėjo ir buvo kartu.

Sportininkams linkiu sėkmingai pasirengti varžyboms. Tikiuosi, ne vienam jos atvers kelią į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Na, o sporto aistruolius kviečiu užeiti į Lietuvos paštą, kur galima pasiimti nemokamą, specialiai žaidynėms išleistą atviruką, įsigyti pašto ženklą ir išsiuntus spalvingą atvirlaiškį priminti draugui, kad birželio mėnesį būtinai palaikytų mūsų rinktinę.

Norėčiau išskirti du svarbius šio mėnesio įvykius. Pirmasis – tapau naujai įsteigtos Lietuvos sporto prezidentų tarybos pirmininke. Dėkoju sporto organizacijų vadovams už pasitikėjimą. Tikiu, kad naujai įsteigta taryba padės visuomeninėms organizacijoms bendradarbiauti ir dar geriau atstovauti sportininkų ir sporto specialistų interesams.

Antrasis svarbus įvykis susijęs su teisiniu pasikeitimu LTOK – Vykdomasis komitetas patvirtino naują įstatų redakcijos projektą. Apie tai, kodėl keičiami LTOK įstatai ir kaip vyksta šis procesas, plačiai buvo rašyta praėjusiame „Olimpinės panoramos“ numeryje, rašoma ir šiame.

Gražaus pavasario ir sėkmingų startų!

OLIMPINĖ PANORAMA

5

KRONIKA APDOVANOJIMAI ISTORIJA

KALBĖJO APIE LYČIŲ LYGYBĘ LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir užsienio ryšių direkcijos direktorė Vaida Masalskytė susitiko su Europos lyčių lygybės instituto direktore Virginija Langbakk.

V.Langbakk pristatė instituto veiklos gaires, o LTOK prezidentė papasakojo apie dviejų komisijų, kurioms pirmininkauja – Europos olimpinių komitetų (EOK) Lyčių lygybės sporte ir LTOK moterų ir sporto komisijos – veiklą. Buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, lyčių lygybės strategijos įgyvendinimas EOK ir Lietuvoje apskritai.

LTOK prezidentė pabrėžė, kad Lietuvos sporte aktualios tos pačios lyčių

ĮSTEIGTA LIETUVOS SPORTO PREZIDENTŲ TARYBA Kovo 17 d. buvo įsteigta Lietuvos sporto prezidentų taryba. Beveik penkiolika metų gyvavusi neformali organizacija įgijo oficialų statusą. „Best Western Vilnius“ viešbučio konferencijų salėje vyko Lietuvos pagrindinių visuomeninių sporto organizacijų prezidentų posėdis. Jame dalyvavo aštuonių organizacijų, vienijančių beveik 95 proc. visuomeninių sporto institucijų, vadovai: Daina Gudzinevičiūtė (Lietuvos tautinis olimpinis komitetas), Albinas Grabnickas (Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacija), Arvydas Sapka (Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacija), Vytautas Kvietkauskas (Lietuvos parolimpinis komitetas), Bronislavas Vasiliauskas (Lietuvos asociacija „Sportas visiems“), Česlovas Garbaliauskas (Lietuvos studentų sporto asociacija), Jonas Mažintas

(Lietuvos aeroklubo prezidentas), Saulius Galadauskas (veteranų sporto asociacija „Penki žiedai“). Dėl objektyvių priežasčių posėdyje negalėjo dalyvauti Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis.

Buvo pasirašyta Prezidentų tarybos steigimo sutartis, patvirtinti įstatai. Tarybos pirmininke pirmai dvejų metų kadencijai išrinkta LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė. Ji įpareigota Registrų centre įregistruoti naujos organizacijos įstatus.

Lietuvos sporto prezidentų taryba pasiryžusi aktyviai dalyvauti kuriant šalies sporto strategiją, sprendžiant sveikatos, jaunimo užimtumo ir didžiojo sporto problemas.

NUOTRAUKOJE Pirmoje eilėje iš kairės: B.Vasiliauskas, A.Grabnickas, D.Gudzinevičiūtė, J.Mažintas, antroje eilėje – A.Sapka, Č.Garbaliauskas, S.Galadauskas, V.Kvietkauskas

GERIAUSIŲ KREPŠININKŲ KLASĖ – Į PARYŽIŲ Vasario 21 d. Druskininkų sporto centre vyko Alytaus apskrities bendrojo ugdymo mokyklų krepšinio varžybų finalas. Apskrities krepšinio turnyras organizuojamas aštuntus metus iš eilės, jo tikslas – skatinti moksleivius sportuoti ir suvienyti bendraklasius, nes varžosi ne geriausi mokyklos, o klasės krepšininkai.

Iš pradžių atrankos varžybos vyko mokyklose ir rajonuose, o finaliniame turnyre žaidė moksleiviai iš Druskininkų, Alytaus, Lazdijų ir Simno. Dėl pagrindinio prizo – septynių dienų kelionės į Paryžių – kovėsi Alytaus Putinų ir

6

OLIMPINĖ PANORAMA

Druskininkų „Ryto“ gimnazijų krepšininkai. Į Prancūzijos sostinę vyks alytiškiai, kurie nugalėjo šeimininkus rezultatu 70:58. Antrą vietą užėmę druskininkiečiai su klasės draugais keliaus į Prahą, o trečios vietos laimėtojai iš Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos apsilankys Krokuvoje.

Nugalėtojus sveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas bei dienraščio „Lietuvos rytas“ vyr. redaktorius Gedvydas Vainauskas.

Godos Smilingytės nuotr.

Varžybų nugalėtojai ir rengėjai

D.Gudzinevičiūtė ir V.Langbakk lygybės problemos, kurias akcentuoja ir Tarptautinio olimpinio komiteto lyčių lygybės strategija. Ypač pastebima, kad mažai moterų užima tas pozicijas, kurioms priklauso priimti sprendimus.

Be to, didelio meistriškumo sportininkų rinktinėms dažniausiai vadovauja vyrai.

Vadovės atkreipė dėmesį, kad kartais žiniasklaida daugiau dėmesio skiria sportininkių išvaizdai nei pasiekimams.

Abiejų vadovių manymu, Lietuvoje kol kas mažai kalbama apie lyčių lygybę sporte, todėl būtina šviesti visuomenę, nes geriausių rezultatų galima pasiekti tada, kai vyksta lygiavertis bendradarbiavimas tarp vyrų ir moterų.

SPORTO MOKSLO KONFERENCIJA LTOK ir TOK olimpinis solidarumas kartu finansuos Baltijos šalių sporto mokslo konferencijos organizavimą. Aštuntoji kasmetinė konferencija „Sporto mokslas – sporto praktikai, trenerių ir mokytojų rengimui“, kurią Baltijos šalių sporto mokslo bendruomenė rengia kartu su nacionaliniais olimpiniais komitetais, vyks balandžio 22–24 d. Į konferenciją susirinks per šimtą mokslininkų iš penkiolikos kaimyninių valstybių (Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Italijos, Izraelio ir kt.), joje bus aptariami sportininkų rengimo, psichologijos, medicinos, reabilitacijos ir vadybos klausimai. Renginys atviras visiems, dirbantiems sporto srityje – treneriams, sportininkams, sporto psichologams, psichoterapeutams ir kt. Preliminari renginio programa pateikiama Lietuvos edukologijos universiteto puslapyje www.leu.lt.

APDOVANOJIMAI KILNUS ELGESYS PARDUOTUVĖSE – „LTEAM“ MARŠKINĖLIAI

Vyksta komisijos posėdis

LTOK RINKOSI SEIMO NARIAI Kovo 18 d. LTOK būstinėje vyko Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis.

Jame dalyvavo Seimo nariai Juras Požela, Algis Kašėta, Sergejus Jovaiša, Rimas Antanas Ručys, Gediminas Jakavonis, Domas Petrulis, taip pat LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, LTOK direktorato darbuotojai.

Būsimasis misijų vadovas Einius Petkus pristatė svarbiausias LTOK programas: pasirengimą pirmosioms Europos žaidynėms Baku, Europos jaunimo olimpiniam festivaliui Tbilisyje ir Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms.

Komisija buvo informuota, kad efektyviau žaidynėms Brazilijoje pasirengti nepakanka valstybės finansavimo. LTOK finansavimas olimpinėms žaidynėms pasirengti padidėjo

dvigubai, nes kilo rengimo išlaidos, be to, žaidynės Brazilijoje yra brangios. Valstybės finansavimas per pastaruosius dvejus metus nesikeitė, dėl to ir juntamas lėšų stygius.

Posėdyje vyko diskusija dėl naujojo Sporto įstatymo projekto. Prieita prie bendros nuomonės ir sutarta siekti, kad Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo finansavimas iš akcizų būtų padidintas nuo 1 iki 3 proc.

Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas papasakojo apie šiais metais planuojamus svarbiausius projektus: Olimpinę dieną, mokyklų žaidynes, geriausių sportininkų apdovanojimų ceremoniją ir žiemos sporto šventę.

Užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė pristatė tarptautines programas.

Aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjai ir Lietuvos sporto sirgaliai jau gali pasipuošti geriausius Lietuvos sportininkus vienijančio ženklo „LTeam“ marškinėliais iš naujosios rinktinės aprangos kolekcijos. Šią kolekciją sudaro „Audimo“ sukurta „LTeam“ simbolika papuošta sportinė apranga, prie kurios priderinta „Nike“ sportinė avalynė.

Pirmieji sportininkai, išbandę naujosios kolekcijos drabužius, – Rūta Meilutytė, Mantas Kalnietis, Jevgenijus Šuklinas, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris. „LTeam“ kolekcijos drabužiai atitinka aukščiausius funkcionalumo, patvarumo ir stiliaus reikalavimus. Jie puikiai pritaikyti fiziniam aktyvumui įvairiomis sąlygomis – tiek sporto salėse žiemą, tiek stadionuose vasarą, juos sėkmingai galima dėvėti ir kasdien. „LTeam“ apranga – tai originali sportinė apranga, sukurta Lietuvos sporto sirgaliams ir aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjams. Dėvėdamas šios kolekcijos drabužius kiekvienas lietuvis gali pasijusti šalies rinktinės dalimi“, – sako „Audimo“ rinkodaros vadovė Asta Trapulionienė. „Nuo pat „LTeam“ projekto pradžios nuosekliai siekiame, kad „LTeam“ simbolis taptų kuo patrauklesnis tiek šalies verslo įmonėms, tiek gyventojams ir padėtų jiems tapatintis su sportininkais. Tikimės, kad naujoji kolekcija įkvėps Lietuvos sporto gerbėjus ne tik dar aistringiau palaikyti savo šalies atletus, bet ir dar daugiau sportuoti“, – sako Lietuvos olimpinio fondo vadovas Vitalijus Vasiliauskas. „LTeam“ marškinėlių galima įsigyti „Audimo“ parduotuvėse bei elektroninėje parduotuvėje e-audimas.lt. Visa „LTeam“ kolekcija, kurią pirmosiose Europos žaidynėse Baku dėvės Lietuvos rinktinė, bus pristatyta birželio mėnesį.

KEIČIAMI LTOK ĮSTATAI Kovo 5 d. LTOK ekspertų komisija naujos redakcijos įstatų projektui parengti susirinko į baigiamąjį posėdį. 2001 m. priimti LTOK įstatai prieštarauja šiuo metu galiojančiam LR asociacijų įstatymui, Civiliniam kodeksui ir Olimpinei chartijai, todėl 2014 m. lapkritį buvo sudaryta trylikos ekspertų komisija, kuri per keturis mėnesius parengė naujus LTOK įstatus.

Ekspertų komisiją sudarė: komisijos pirmininkė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, komisijos pirmininkės pavaduotojas, LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, komisijos sekretorius, LTOK narys, LTOK olimpinio švietimo direktorius Algimantas Gudiškis, komisijos nariai – APB „Roedl & Partner“ teisės advokatas Audrius Biguzas, LTOK narys, Lietuvos regbio federacijos prezidentas Rytis Davidovičius, Lietuvos futbolo federacijos generalinis

sekretorius Edvinas Eimontas, Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro teisininkas Tomas Gagys, advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris Kęstutis Jaskutėlis, LTOK narys, Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas, UAB „Olifėja“ juristas Mantas Lebedžinskas, LRS Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, LTOK narys, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis, LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas.

Ekspertų komisija įstatų projektui pritarė, jį taip pat patvirtino kovo 19 d. į posėdį susirinkę LTOK vykdomojo komiteto nariai.

Toliau įstatų projektas bus derinamas su Tarptautiniu olimpiniu komitetu ir tvirtinamas specialiai sušauktoje LTOK generalinės asamblėjos sesijoje. Asamblėjai pritarus naujieji įstatai bus užregistruoti Registrų centre.

Su naująja apranga Laura Asadauskaitė

OLIMPINĖ PANORAMA

7

KRONIKA APDOVANOJIMAI „LTEAM“ ISTORIJAFESTIVALIS

PAGERBĖME SPORTUI NUSIPELNIUSIUS ŽMONES Kovo 19 d. LTOK būstinėje pagerbti sportui nusipelnę žmones. Gražių jubiliejų proga ir už puikias sporto pergales bei nuopelnus olimpizmui LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė jiems įteikė apdovanojimus.

Buvęs ilgametis Lietuvos kūno kultūros akademijos dėstytojas, docentas, sporto mokslininkas, tinklinio treneris ir sporto organizatorius Vytautas Jankus 85-mečio proga buvo apdovanotas LTOK prizu „Citius. Altius. Fortius“. 65-mečio proga LTOK medalis „Už nuopelnus olimpizmui“ įteiktas ilgamečiam Lietuvos buriuotojų sąjungos generaliniam sekretoriui, iškiliam buriuotojui, buriavimo sporto organizatoriui

NAUJIENOS IŠ BAKU Kovo 16–17 d. į Azerbaidžano sostinę Baku antrą kartą rinkosi nacionalinių komitetų spaudos atstovai ir žurnalistai.

Seminare tarp 54 dalyvių iš 26 šalių kartu su „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistu Edgaru Maslausku dalyvavo ir Lietuvos tautinio

8

OLIMPINĖ PANORAMA

Linui Tamkvaičiui ir ilgametei Lietuvos sportinių šokių federacijos generalinei sekretorei, Lietuvos sporto federacijų sąjungos viceprezidentei Vidai Kanišauskienei.

LTOK prezidentė 60-mečio proga pasveikino garsų rankininką Gediminą Mikulėną, kuris su Kauno „Granito“ rankinio komanda laimėjo Europos taurę ir buvo pripažintas XX a.

Lietuvos simbolinio septintuko geriausiu krašto žaidėju. Jam įteiktas LTOK prizas „Citius.

Altius. Fortius“.

55-mečio proga medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanotas nusipelnęs treneris, Lietuvos olimpinės bokso rinktinės treneris Vladimiras Bajevas. 50-mečio proga

G.Smilingytei ir kitiems seminaro dalyviams apžiūrint dar nebaigtus įrengti žaidynių objektus teko užsidėti šalmą olimpinio komiteto viešųjų ryšių specialistė Goda Smilingytė. „Vos įžengus į Baku oro uostą tampa aišku, kad visas miestas gyvena artėjančiomis pirmosiomis Europos žaidynėmis. Kad ir kur pasisuksi, akį traukia

ilgametis Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Tomas Vorobjovas apdovanotas Olimpine žvaigžde. Medaliai „Už nuopelnus olimpizmui“ taip pat įteikti Kauno plaukimo mokyklos direktoriaus pavaduotojui Erikui Skyriui (50 m.) ir penkiskart geriausiam (1997, 1998, 2000, 2001 ir 2004 m.)

Lietuvos futbolininkui Edgarui Jankauskui (40 m.). Lietuvos sveikuolių sąjungai, neseniai minėjusiai veiklos 25-metį, skirtą apdovanojimą atsiėmė jos vadovas Dainius Kepenis.

NUOTRAUKOJE Iš kairės: E.Skyrius, V.Kanišauskienė, E.Jankauskas, L.Tamkvaitis, D.Gudzinevičiūtė, V.Bajevas, D.Kepenis, V.Jankus, G.Mikulėnas, T.Vorobjovas didžiuliai spalvingi reklaminiai plakatai, žaidynių simbolika papuošti taksi ir iki Europos sporto šventės likusias valandas skaičiuojantys laikrodžiai.

Daug kur dar intensyviai darbuojasi statybininkai ir sodininkai – arenose bei sporto centruose baigiami apdailos darbai, tvarkoma aplinka, sodinami medžiai. Regis, gražus miestas vasarą vyksiančių žaidynių dienomis taps dar įstabesnis“, - pasakojo G.Smilingytė.

LTOK viešųjų ryšių specialistė parsivežė iš Baku ir kitų naujienų: Žaidynėse dirbs 1 469 savanoriai, 443 bus atvykę iš įvairių Europos valstybių. Žaidynių organizaciniame komitete dirba 43 tautybių žmonės. Žaidynėms jau akreditavosi 880 žurnalistų: 470 iš Azerbaidžano, 410 – iš užsienio.

Planuojama, kad į varžybas bus parduota 475 tūkst. bilietų.

Sportininkų kaimelyje įrengti 977 kambariai.

APDOVANOJIMAI „LTEAM“ FESTIVALIS KILNUS ELGESYS Patvirtintas nutarimas dėl birželio 7-ąją Kaune rengiamos Olimpinės dienos šventės. Bus pasirašyta sutartis su Kauno savivaldybe, kuri prisidės prie jos daugiausia sudarys tie sportininkai, kurie ruošiasi vykti į Rio olimpines žaidynes (išskyrus organizavimo. Šiuo metu derinama šventės programa. Kaip ir pernai, organizuoti savo plaukikus ir krepšininkus). Federacijos jau renginius bus pakviestos šalies sporto pateikė sportininkų rengimo planus, LTOK federacijos. Šventės metu vyks ir Lietuvos skyrė lėšų jiems pasirengti. Ilgasis rinktinės mokyklų žaidynių finalinis etapas, kuriame sąrašas, kuriame – 59 sportininkų pavardės, dalyvaus apie 1200 vaikų. jau išsiųstas žaidynių organizatoriams. Šiuo Komiteto nariai patvirtino naują LTOK metu derinamos kelionės detalės. „Audimas“ struktūrą. Nutarta panaikinti Ryšių su pristatė rinktinės aprangos kolekciją. visuomene skyrių ir LTOK atstovo ryšiams LOF direktorius V.Vasiliauskas pateikė su visuomene pareigybę, pakeisti Finansų ataskaitą apie komandiruotę į Rio de ir ūkio direkcijos pavadinimą į Finansų, Žaneirą, į kurį vyko kartu su oficialios komunikacijos ir ūkio direkciją, į šią direkciją bilietų platintojos bendrovės „Novaturas“ perkelti sekretoriatą bei įsteigti viešųjų ryšių direktoriumi Linu Aldoniu. Kelionės tikslas specialisto pareigybę.

– išsiaiškinti specialistų apgyvendinimo LTOK olimpinių sporto šakų komisijos sporto galimybes Rio de Žaneire. LOF direktoriaus žaidimų pakomisijos vadovas Leonardas teigimu, daug viešbučių dar tik statoma, Čaikauskas supažindino su lėšų paskirstymu rezervuojami virtualūs kambariai, todėl LTOK olimpinių komandinių žaidimų federacijoms ir apgyvendinimo poreikis kol kas patenkintas lygoms. Pagal komandų pasiekimus komisija tik 50 proc. Svarstytina galimybė sudaryti paskirstė 202,7 tūkst. eurų devynioms tiesiogines sutartis su Rio de Žaneiro olimpinių komandinių sporto žaidimų viešbučiais. V.Vasiliauskas ir L.Aldonis federacijoms ir lygoms. Vykdomasis komitetas susitiko su 30-ies viešbučių atstovais, keli jų siūlymui pritarė. artimiausiu metu pateiks siūlymus.

VYKDOMAJAME KOMITETE – NUO BAKU IKI RIO Kovo 19 d. vyko LTOK vykdomojo komiteto posėdis. Komiteto nariai patvirtino naują LTOK įstatų redakcijos projektą. Kaip rengiamasi pirmosioms Europos žaidynėms Baku, informavo misijos vadovas Einius Petkus ir iš seminaro Azerbaidžano sostinėje grįžusi LTOK viešųjų ryšių specialistė Goda Smilingytė.

Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorius Vitalijus Vasiliauskas, neseniai lankęsis Brazilijoje, pasakojo apie apgyvendinimo galimybes Rio de Žaneire olimpinių žaidynių metu. Jis taip pat informavo, kaip vyksta pasirengimas Olimpinei dienai, kuri birželio 7 d. bus surengta Kaune. Generalinis sekretorius Valentinas Paketūras pateikė tvirtinti LTOK direktorato struktūros pakeitimus.

Vykdomasis komitetas patvirtino LTOK įstatų naujos redakcijos projektą ir patikėjo direktorato darbuotojams pasirūpinti projekto vertimu į anglų kalbą. Išverstas naujų įstatų projektas bus derinamas su Tarptautiniu olimpiniu komitetu.

Lietuvos misijos vadovas E.Petkus pabrėžė, kad Lietuvos rinktinę Europos žaidynėse

JUDĖKIM.LT GRĮŽTA ATSINAUJINĘS Vilniuje, „Impuls“ sporto ir sveikatingumo centre, pristatytas antrus metus vykstantis socialinis projektas Judėkim.lt. Projektą organizuoja Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ kartu su partneriais Kūno kultūros ir sporto departamentu, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu ir LRT. Projekto organizatoriai šįkart pasitelkė naujų informacinių priemonių sprendimų, kad projekto veikla būtų prieinama dar daugiau gyventojų. Buvo pristatyta interaktyvioji sveikatingumo studija, iš kurios bus transliuojamos treniruotės. Jose virtualiai galės dalyvauti bet kur esantys žmonės, tereikės turėti interneto prieigą.

Be to, projekto Judėkim.lt metu moksleiviai, kaip ir pernai, vėl kviečiami mankštintis ir dalyvauti konkurse „Mano klasės mankšta“. Čia savo gebėjimus gali bandyti visi pradinių ir vidurinių mokyklų bei progimnazijų ir gimnazijų moksleiviai. Konkurso prizinis fondas – 5 tūkst. eurų. Nugalėtojai bus apdovanoti kelione į Palangą ir visai klasei skirta „Nike“ sportine apranga.

Vertinimo komisijoje – ir olimpiečiai kanojininkas Jevgenijus Šuklinas bei šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė.

Praėjusiais metais moksleivių konkurse dalyvavo apie 3 tūkst. moksleivių, atstovavusių 150 Lietuvos mokyklų iš

72 skirtingų miestų, miestelių ir rajonų.

Asociacijos „Sportas visiems“ vadovas Bronislavas Vasiliauskas tikisi, kad šiemet konkursas „Mano klasės mankšta“ sutrauks dar didesnį būrį moksleivių.

Didelį dėmesį šiam projektui skiria ir LTOK. „Vaikų, darželinukų, moksleivių judėjimas mums ypač svarbus ne vien todėl, kad iš jų gali išaugti olimpiečių, bet ir dėl to, jog mums irgi rūpi jų sveikata“, – sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

NUOTRAUKOJE Projekto pristatymas. Iš kairės: renginio vedėjas V.Mikaitis, „Sportas visiems“ prezidentas B.Vasiliauskas, „Impuls“ vadovas V.Šiugždinis, LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė, KKSD generalinis direktorius E.Urbanavičius

OLIMPINĖ PANORAMA

9

EUROPOS ŽAIDYNĖS

Europos žaidynių šimtadienis.

Iš kairės: Azerbaidžano ambasadorius H.Mammadzada, Lietuvos ministras pirmininkas A.Butkevičius, LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė

Į BAKU – NE TIK TITULŲ BIRŽELIO 12–28 D. AZERBAIDŽANO SOSTINĖJE BAKU VYKS PIRMOSIOS EUROPOS ŽAIDYNĖS, KURIOSE RENGIASI DALYVAUTI APIE 60 MŪSŲ ŠALIES SPORTININKŲ. KOVO 4 D. IKI ŽAIDYNIŲ ATIDARYMO BEBUVO LIKĘ ŠIMTAS DIENŲ. ŠI DATA IŠKILMINGAI PAMINĖTA SOSTINĖS „PIRKLIŲ KLUBE“, ESANČIAME AZERBAIDŽANO AMBASADOS KAIMYNYSTĖJE.

Į

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto renginį atvyko garsūs šalies sportininkai, jų treneriai, federacijų vadovai, sporto veteranai, žurnalistai, Lietuvoje gyvenančių azerbaidžaniečių bendruomenės aktyvistai.

Iškilmėse dalyvavo premjeras Algirdas Butkevičius, Azerbaidžano ambasadorius Lietuvoje dr. Hasanas Mammadzada, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, kiti svečiai.

Sveikinimo žodį taręs premjeras A.Butkevičius ne tik kalbėjo apie būsimas žaidynes, bet ir trumpai apžvelgė gerus ekonominius bei politinius Lietuvos ir Azerbaidžano šalių santykius, palinkėjo sportininkams sėkmės. Ambasadorius H.Mammadzada papasakojo, kaip jų šalis pasirengė žaidynėms, supažindino su Baku

10

OLIMPINĖ PANORAMA

Eurovizinę dainą atlieka M.Linkytė ir V.Baumila

EUROPOS ŽAIDYNĖS „DŽIAUGIUOSI, KAD Į PIRMĄSIAS ŽAIDYNES VYKS BEVEIK 60 SPORTININKŲ IŠ LIETUVOS. SPORTINĖJE DELEGACIJOJE BUS IR PATYRUSIŲ ATLETŲ, IR JAUNŲ, KARJERĄ TIK PRADEDANČIŲ SPORTININKŲ. ŠIŲ ŽAIDYNIŲ NUGALĖTOJAI BUS PIRMIEJI EUROPOS ŽAIDYNIŲ ČEMPIONAI.“ DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ sporto arenomis. „Surengti ir svetingai organizuoti tokio didelio masto varžybas, kurios pateks į istoriją kaip pirmosios Europos žaidynės, žinoma, yra didelė garbė ir atsakomybė“, – pripažino ambasadorius.

KKSD generalinio direktoriaus E.Urbanavičiaus nuomone, labai svarbu, kad pirmasis renginys būtų geras, šios žaidynės tęstųsi neribotą laiką, o Azerbaidžane žengtas pirmas žingsnis visada būtų prisimenamas. „Dažnai girdžiu klausimą, kodėl pirmosios Europos žaidynės vyks Baku. Šis miestas istoriniam Europos sporto renginiui siūlo net 18 modernių sporto arenų. Džiaugiuosi, kad į pirmąsias žaidynes vyks beveik 60 sportininkų iš Lietuvos. Sportinėje delegacijoje bus ir patyrusių atletų, ir jaunų, karjerą tik pradedančių sportininkų. Šių žaidynių nugalėtojai bus pirmieji Europos žaidynių čempionai“, – sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Šiuo metu kvalifikacinius normatyvus jau įvykdė 57 Lietuvos sportininkai, kurie rungsis devynių sporto šakų varžybose (3x3 krepšinio, plaukimo, bokso, baidarių ir kanojų irklavimo, dviračių sporto, gimnastikos, sambo, paplūdimio tinklinio, imtynių). Tikimasi, kad kelialapius dar iškovos dziudo, badmintono, stalo teniso, triatlono ir šaudymo atstovai.

Europos žaidynėse dvidešimties sporto šakų meistrai susirungs dėl 31 disciplinos 253 medalių komplektų. Iš viso žaidynėse varžysis daugiau nei 6 tūkst. sportininkų. Vienuolikos sporto šakų atstovai kovos dėl kelialapių bei reitingo taškų į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Tiesiogiai olimpinius kelialapius laimės stalo teniso, triatlono, šaudymo varžybų nugalėtojai.

Renginio svečiams savo eurovizinę dainą „This time“ atliko Vaidas Baumila ir Monika Linkytė, grojo saksofonininkas Tomas Čiukauskas, pasirodė „Lietuvos talentų“ finalininkės šokių studijos „Aušrinė“ šokėjos iš Alytaus, svečiai ragavo tradicinių Azerbaidžano virtuvės patiekalų. „OP“ inf.

Į renginį atvyko sporto šakų, kurių atletai gins Lietuvos garbę Baku, federacijų atstovai

Gera nuotaika užsikrėtė Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas J.Požela, LTOK viceprezidentas R.Bakutis, generalinis sekretorius V.Paketūras, KKSD vadovas E.Urbanavičius

LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė su dziudo imtynininkais K.Bauža (kairėje), M.Paškevičiumi ir jų treneriu P.Vinciūnu

OLIMPINĖ PANORAMA

11

SUKAKTUVĖS

Parolimpiečius sveikina ministrė A.Pabedinskienė

IŠKILMĖSE – SVEIKINIMŲ LAVINA LIETUVOS PAROLIMPINIS KOMITETAS (LPOK) BUVO ĮKURTAS 1990 M. SAUSIO 26-ĄJĄ.

KOVO 4 D. SOSTINĖS „BEST WESTERN VILNIUS“ VIEŠBUČIO KONFERENCIJŲ CENTRE VYKO IŠKILMINGAS LPOK 25-MEČIO MINĖJIMAS.

P

asveikinti neįgaliųjų sportininkų ir jų vadovų atvyko Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas Artūras Poviliūnas, Baltarusijos parolimpinio komiteto prezidentas Olegas Šepelis, generalinis sekretorius Nikolajus Šudeika, Latvijos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius Andris Ulmanis. Sveikinimus atsiuntė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, Tarptautinio parolimpinio komiteto prezidentas seras Philipas Cravenas, Europos parolimpinio komiteto prezidentas Johnas Peterssonas.

Iškilmėse dalyvavo garsiausi šalies neįgalieji sportininkai, olimpinių žaidynių medalininkai, jų treneriai, rėmėjai, buvę ir esami federacijų vadovai: pirmasis LPOK prezidentas rašytojas Jonas Mačiukevičius, Seulo parolimpinių žaidynių čempionas, buvęs LPOK prezidentas Vytautas Girnius ir kiti.

Pranešimą apie atliktus darbus, neįgaliųjų sporto problemas perskaitė LPOK prezidentas Vytautas Kvietkauskas. Lietuvos neįgalieji sportininkai nepriklausomybės metais

12

OLIMPINĖ PANORAMA

šešeriose vasaros parolimpinėse žaidynėse iškovojo keturis aukso, vienuolika sidabro ir penkiolika bronzos medalių. Vieną kartą neįgalieji dalyvavo ir žiemos žaidynėse.

D.Gudzinevičiūtė Lietuvos parolimpinį komitetą apdovanojo LTOK prizu „Citius. Altius.

Fortius“, o apdovanojimą įteikė V.Kvietkauskui. „Parolimpinis komitetas – mūsų partneriai, draugai. Linkiu sportininkams ryžto, nesustoti vietoje. Visi laukia medalių, bet svarbiausia, ką darome kiekvieną dieną padėdami vieni kitiems. Sportas ugdo kasdieninės svarbos gerąsias savybes“, – sakė LTOK prezidentė.

Dovanų ir prizų įteikė ir visi kiti sveikintojai. Štai ministrė, prisipažinusi, jog neblogai žaidė krepšinį, o iki šiol yra aktyvi šachmatininkė, dovanojo angelą, kad saugotų nuo negandų.

Atminimo dovaną ir KKSD padėkas įteikė E.Urbanavičius. Baltarusijos parolimpinio komiteto vadovai tarp kitų prizų dovanojo ir kaimyninės šalies žemėlapį su nuorodomis, kur dažniausiai vyksta neįgaliųjų sporto varžybos. J.Mačiukevičius įteikė V.Kvietkauskui savo knygą. „Prisiminkime tuos laikus, kai dirbome, kad Lietuvai būtų geriau“, – sakė rašytojas.

Kurčiųjų sporto federacijos prezidentas Aleksas Jasiūnas kalbėjo apie pirmuosius savarankiškus neįgaliųjų sporto žingsnius Lietuvoje, o įteikdamas V.Kvietkauskui atminimo dovaną sakė: „Šis prizas nėra labai

didelis. Kai švęsime dvigubai didesnį jubiliejų, dovana taip pat bus daug didesnė.“ Medaliais „Už nuopelnus Lietuvos parolimpiniam sportui“ apdovanoti: parolimpinių žaidynių medalininkė, lengvaatletė neregė Sigita Markevičienė, jos treneris Sergejus Sokolovas, Neįgaliųjų sporto federacijos generalinė sekretorė Irena Burin, LTOK garbės prezidentas, Lietuvos olimpinės akademijos vadovas A.Poviliūnas, buvę LPOK prezidentai J.Mačiukevičius ir V.Girnius. Atminimo ženklas buvo įteiktas tituluočiausiai LPOK komandai – vyrų golbolo rinktinei. Beje, šiemet Kaune liepos 5–12 d. vyks Europos golbolo čempionatas, kuriame net 20 Senojo žemyno šalių rinktinių kovos dėl vienintelio kelialapio į 2016 m. Rio de Žaneiro parolimpines žaidynes.

Grupei parolimpiniam judėjimui nusipelniusių žmonių – pirmajam LPOK generaliniam sekretoriui Vidui Stankevičiui, geriausiam 2014 m.

Lietuvos sportininkui su negalia Mindaugui Biliui, treneriui Rimantui Plungei, LOSC darbuotojai, Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentei Linai Kačiušytei, Vilniaus savivaldybės įmonės „Sveikas miestas“ direktoriui Mantui Paulauskui ir kitiems buvo įteiktos LPOK padėkos.

Konferencijų salėje veikė nuotraukų paroda.

Fotografijose įamžinti neįgaliųjų sportininkų laimėjimai, LPOK vadovų susitikimai su šalies ir tarptautinių organizacijų vadovais. „OP“ inf.

SUKAKTUVĖS

Parolimpinio ir Olimpinio komitetų prezidentai – V.Kvietkauskas ir D.Gudzinevičiūtė

Pirmasis LPOK prezidentas rašytojas J.Mačiukevičius į iškilmes atkeliavo su savo knyga

LPOK sveikina Latvijos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius A.Ulmanis

KKSD generalinis direktorius E.Urbanavičius apdovanoja neįgaliųjų sporto entuziastą A.Pacevičių

LPOK 25-mečio minėjimas sostinės „Best Western Vilnius“ viešbučio konferencijų centre

OLIMPINĖ PANORAMA

13

OLIMPINĖS VILTYS

S.Krupeckaitė jau pradėjo rinkti taškus, kurių reikia norint sėkmingai pasiekti Rio

DVIRAČIŲ SPORTO ŠACHMATAI PUSIAUKELĘ, KURIĄ TREKO MEISTRAI ĮVEIKĖ KOVODAMI DĖL TEISĖS KITĄMET SUKTI RATUS OLIMPINIAME TREKE, LIETUVĖS PASIEKĖ KLUPDAMOS. Lina Daugėlaitė

P

usiaukelę paženklino vasario pabaigoje Prancūzijoje vykęs pasaulio dviračių treko čempionatas. Skausmingas jis tiesiogine ir perkeltine prasme buvo Lietuvos komandos lyderei Simonai Krupeckaitei. Iš Prancūzijos ji parsivežė ne tik taip reikalingų taškų, bet ir visiškai nereikalingų siūlių ant smakro. Jų Simona įsigijo ne atkaklioje varžybų kovoje, o ramiai besitreniruodama prieš kitą dieną laukusią keirino rungtį. „Simoną tiesiog numušė. Taip gali ir gatvėje nutikti – tai buvo nelaimingas įvykis“, – nieko nekaltina S.Krupeckaitės treneris ir vyras Dmitrijus Leopoldas.

Lietuvos rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas prisimena, kaip viskas vyko: „Susidūrė keli dviratininkai ir parbloškė Simoną. Po to atlėkė kolumbietis ir trenkėsi į ją. Smūgis smakru į žemę, galvos sutrenkimas, kaklo trauma – visa puokštė sužeidimų.“ Lietuvei treniruotė baigėsi ligoninėje, kur vietos medikai susiuvo prakirstą smakrą.

Tačiau didesnė bėda nei siūlės ant smakro buvo kaklo trauma. „Kaklo trauma visada labai nesmagus dalykas. Ji gana skausminga“, – patikina D.Barkauskas.

Kad kitą dieną Simona stotų prie starto linijos, nemažai turėjo padirbėti medikai. „Nuskausminimas, uždegimą slopinantys vaistai, rankų darbas – buvo taikomas visas

14

OLIMPINĖ PANORAMA

priemonių kompleksas. Ne paskutinį vaidmenį atliko ir Simonos charakteris. Ji – kovotoja.

Po tokios traumos tikrai ne kiekviena galėtų tęsti varžybas. Juk reikėjo dalyvauti kenčiant skausmą, nes nepaisant to, kad buvo suleista nuskausminamųjų vaistų, skausmas liko“, – sako gydytojas, pridurdamas, kad Simonai stoti į startą prireikė ir valios pastangų.

Viskas prieš akis Po dviejų savaičių Panevėžyje vykusiose tarptautinėse treko varžybose S.Krupeckaitė jau skynė aukso medalius, nors likus kelioms dienoms iki jų treneris D.Leopoldas prognozuoti rezultatų nedrįso. „Daktarai dirba, mes irgi, bet Simona iki galo dar neatsigavo.

Uždegimo ir atsigavimo procesai trunka ilgai. Į startą Simona stos, bet daugiau nieko negaliu pažadėti“, – nedaugžodžiavo treneris.

Kartu su medaliais S.Krupeckaitė Panevėžyje pradėjo rinkti taškus, kad naują dviračių sporto sezoną įgytų teisę startuoti pasaulio taurės varžybose, o šios atvertų kelią į žemyno ir pasaulio čempionatus, tapsiančius paskutiniu tramplinu į Rio. Jeigu olimpinės žaidynės vyktų šiandien, Lietuvos rinktinės lyderė jose dalyvautų, bet iki žaidynių – dar visi metai. „Naują sezoną reikės taip pat startuoti ir laikyti tą pačią vietą. Dabar Simona yra dvyliktoje vietoje, to visiškai užtenka, kad

vyktų į olimpines žaidynes. Ir sprinto, ir keirino rungtyse dalyvaus aštuoniolikos šalių atstovės.

Iš jų Europai skirtos penkios vietos. Lietuvai galės atstovauti tik viena sportininkė. Tad kitąmet vėl startuosime Europos čempionate, pasaulio taurės etapuose ir pasaulio čempionate. Iki šių metų pabaigos praktiškai turėtų būti aišku, ar vyksime į Rio“, – sudėtingą atrankos sistemą dėsto treneris.

Viltis – keirinas Toji nelemta trauma apkartino pasirodymą pasaulio čempionate. „Jeigu būtume pralaimėję, būtų aišku, kaip vertinti pasirodymą. O dabar negaliu net apsakyti, ką mes jautėme tuo metu, kai Simona griuvo – kartu su ja griuvo ir mūsų viltys. Neturėjome galimybės savęs parodyti keirino rungtyje“, – apmaudo neslepia treneris, nes būtent su keirinu siejamos didžiausios olimpinės viltys.

Tarp sprinto rungties dalyvių pasaulio čempionate S.Krupeckaitė užėmė septintą vietą. „Šiemet jos rezultatai kilo vis aukštyn, su kiekvienu startu sportinė forma vis gerėjo.

Europos čempionate buvo penkta, tad septinta vieta pasaulio pirmenybėse nėra blogai. Bet pagrindinė rungtis vis dėlto buvo keirinas. Laukėme jo, bet nesulaukėme“, – sako dviprasmiškai rezultatus priverstas vertinti D.Leopoldas.

Metai – ne riba Į kovą dėl dar vieno olimpinio kelialapio S.Krupeckaitė stojo grįžusi po motinystės atostogų. Su vyru ir treneriu D.Leopoldu ji augina pusantrų metų sūnų Maksimiljaną.

Suderinti motinystę ir didįjį sportą nėra paprasta. Vyras juokiasi, kad sūnus mamai treniruotis leidžia kartais. „Vaikas stiprus, greitas. Labai daug laiko reikia praleisti su juo. Į varžybas išleidžia sunkiai, bet nieko nepadarysi – mes visi turime savo darbus“, – pasakoja D.Leopoldas. Beje, jaunoji dviratininkų atžala jau turi du dviračius. „Bet kažkodėl jam labiau patinka mašinos“, – šypsosi tėtis.

Po pertraukos grįžusi dviratininkė pedalus mina greičiau nei prieš sūnaus gimimą, bet varžovės taip pat tobulėja. „Bendras lygis pakilo. Niekas nestovi vietoje. Dabar sprinto varžybose moterys „išvažiuoja“ iš 11 sekundžių – prieš porą metų tai buvo stebuklas, o dabar pagrindinis dešimtukas važiuoja greičiau nei per 11 sek.“, – dviračių sporto niuansus dėsto D.Leopoldas.

Pasaulio čempionate lietuvė savo rungtyse buvo viena vyriausių dviratininkių. Tačiau, pasak trenerio, 32-eji metai – tikrai ne riba. „Ypač sprinte. Viską lemia patirtis. Pirmasis dešimtukas važiuoja praktiškai vienodai, todėl svarbu, kaip tu gali vesti savo važiavimą – tik tai lemia, kas atsistos ant pjedestalo, o kas liks šalia, – paaiškina treneris. – Keirine – lygiai taip pat. Galima sakyti taip: reikia išmokti žaisti šachmatais važiuojant 70 km/val. greičiu. Tai ir yra keirinas.“ Kortas sumaišė liga Aušrinė Trebaitė į pasaulio čempionatą vyko tikėdamasi patekti į daugiakovės („omniumo“) rungties stipriausiųjų dešimtuką. Tačiau tarp dvidešimties dalyvių lietuvė liko tik šešiolikta.

Tiesa, pradžia tokios baigties nežadėjo – A.Trebaitė laimėjo 10 km skrečą, tačiau kitose penkiose rungtyse rezultatai vis labiau menko. „Nesisekė. Vieną rungtį laimėjau, paskui buvau ir paskutinė, ir per vidurį. Vyliausi dešimtuko, bet dėl olimpinių žaidynių dar niekas neprarasta“, – nenusimena dviratininkė.

Silpnam lietuvės pasirodymui pasaulio čempionate įtakos turėjo liga, kuri likus porai savaičių iki čempionato paguldė Aušrinę į lovą. „Dėl ligos savaitę neįstengiau įprastai treniruotis. Tai mane išmušė iš vėžių: dėl temperatūros negalėdamas normaliai treniruotis imi nervintis, stresuoti. Turbūt dėl to ir rezultatai tokie: turėjau jėgų tam vienam startui, o paskui jų pritrūko. Nebuvau labai geros formos“, – prisipažįsta sportininkė.

Kad koją pakišo liga, neabejoja ir treneris

Daliaus Barkausko nuotr.

OLIMPINĖS VILTYS

Sužeistą S.Krupeckaitę lydi jos vyras ir treneris D.Leopoldas

„ŠIEMET SIMONOS REZULTATAI KILO VIS AUKŠTYN, SU KIEKVIENU STARTU SPORTINĖ FORMA VIS GERĖJO. EUROPOS ČEMPIONATE BUVO PENKTA, TAD SEPTINTA VIETA PASAULIO PIRMENYBĖSE NĖRA BLOGAI. BET PAGRINDINĖ RUNGTIS VIS DĖLTO BUVO KEIRINAS. LAUKĖME JO, BET NESULAUKĖME.“ DMITRIJUS LEOPOLDAS Antanas Jakimavičius: „Pasirodymas čempionate nestebuklingas, bet niekas neprarasta. A.Trebaitės rezultatas galėjo būti kokiomis trimis vietomis geresnis, bet daugiau iš jos reikalauti negalėjau – gripas buvo pagavęs. Tai atsiliepė – pirmą rungtį sugebėjo laimėti, o paskui ritosi vis žemyn. Niekada taip nekrisdavo, tad, manau, tai ligos pasekmės.“ Pasak trenerio, paprastai A.Trebaitei iš šešių daugiakovės rungčių bene geriausiai sekasi pasirodyti hito rungtyje ir grupinėse lenktynėse dėl taškų. „Persekiojimas apie vidurį, o silpniausia vieta – eliminavimo rungtis“, – prasitaria A.Jakimavičius.

Taisyklių pakeitimai Prieš šį pasaulio čempionatą buvo sugriežtintos patekimo į varžybas taisyklės.

„Kad papultume į čempionatą, reikėjo pereiti siaubingą atranką – tik atrodo, kad nedaug žmonių čempionate, bet kiek reikėjo iki jo nuveikti!“ – dviračių sporto užkulisius praskleidžia treneris A.Jakimavičius. „Taisyklės stipriai pakeistos, atranka į čempionatą sugriežtinta“, – treneriui antrina ir jo auklėtinė. Šiose pasaulio pirmenybėse daugiakovės rungties dalyvių skaičius nuo 24 sumažintas iki 20. Nauja ir tai, kad šaliai gali atstovauti tik po vieną dviratininkę. Be to, pirmąkart būtinas vardinis kvietimas. „Anksčiau, jeigu šalis turėdavo vietą, bet kas galėjo važiuoti.

Dabar turėjo dalyvauti tas žmogus, kuris iškovojo teisę startuoti čempionate“, – subtilybes dėsto A.Trebaitė.

Olimpinėse žaidynėse daugiakovės rungties dalyvių skaičius bus dar mažesnis – startuoti Rio įgis teisę aštuoniolika dviratininkių.

Europietėms tarp jų teks aštuonios vietos. „Aušrinė dabar reitinge dvylikta. Bet naująjį sezoną daug varžybų laukia, dar viskas gali apsiversti – visi metai prieš akis. Tikiuosi, kad naująjį sezoną važiuos geriau“, – optimizmo nepraranda treneris. „Sunki daugiakovė, reikalauja didelio pasiruošimo. Pasaulio čempionato rezultatais truputį nusivyliau, bet pasiraitosiu rankoves ir dirbsiu toliau. Dabar laukia geri orai, plentas“, – viltis į naują sezoną perkelia dviratininkė.

OLIMPINĖ PANORAMA

15

VEIDAS

PREZIDENTAS SU KARININKO ANTPEČIAIS PULKININKAS LEITENANTAS VALENTINAS MIZGAITIS ŠIEMET JAU SPĖJO PAMINĖTI DU JUBILIEJUS. SAUSIO 28 D. LIETUVOS IMTYNIŲ FEDERACIJOS PREZIDENTAS ŠVENTĖ 60-METĮ, O KOVO 11-ĄJĄ LYGIAI 25-ERI METAI SUĖJO NE TIK NUO LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO – TAIP PAT LYGIAI PRIEŠ KETVIRTĮ AMŽIAUS V.MIZGAITIS ĮSTOJO Į MŪSŲ ŠALIES GYNĖJŲ GRETAS.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Linas Jaurys Lietuvos imtynių federacijos prezidentas V.Mizgaitis vadovauja ir kariuomenės sporto klubui

Ant imtynių kilimo pasiekta daug svarbių pergalių

K

ai 2008 m. Mindaugas Mizgaitis laimėjo Pekino olimpinių žaidynių bronzą, olimpinės arenos tribūnose lemiamą kovą stebėjęs Valentinas Mizgaitis negalėjo sulaikyti džiaugsmo ir pasididžiavimo ašarų.

Galingo stoto vyras niekada neverkdavo pats laimėjęs ar pralaimėjęs kovą ant imtynių kilimo, bet kai didžiausią karjeros pergalę iškovojo sūnus, emocijų suvaldyti nepavyko. „Gal anksčiau buvau tvirtesnis. Be to, rodyti emocijas buvo tarsi nevyriška“, – šypteli V.Mizgaitis, savo trofėjų kolekcijoje irgi turintis daugybę apdovanojimų. Garbingiausias – 1975 m. Bulgarijoje iškovotas graikų-romėnų imtynių pasaulio jaunimo čempionato auksas.

Jis yra tapęs ir SSRS jaunimo čempionu, SSRS suaugusiųjų vicečempionu, net keturiolika kartų laimėjo Lietuvos pirmenybes, o ilgametę karjerą ant kilimo baigė jau atkūrus nepriklausomybę – 1992 m. dar spėjo ginti mūsų šalies garbę Europos čempionate.

Tiesa, kitaip nei sūnui, V.Mizgaičiui nepavyko dalyvauti olimpinėse žaidynėse – jo laikais SSRS rinktinė turėjo aiškų sunkiasvorių lyderį, tad kitiems rinktinės kandidatams

16

OLIMPINĖ PANORAMA

beliko tenkintis atsarginių vaidmeniu.

Pernai V.Mizgaitis buvo išrinktas Lietuvos imtynių federacijos prezidentu. Sporto valdininko kėdė jam – ne naujiena. Dar 1983– 1984 m. dirbo Lietuvos kūno kultūros ir sporto komitete imtynių vyriausiuoju treneriu, yra Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos Vykdomojo komiteto narys.

Ne vienus metus V.Mizgaitis valgė ir tikro trenerio duoną – ugdė imtynininkus. Bene garsiausias jo auklėtinis – Remigijus Gustas, vėliau tapęs pirmuoju olimpinio prizininko Aleksandro Kazakevičiaus treneriu. Prisidėjo Valentinas ir prie savo sūnaus Mindaugo žygio į olimpines aukštumas.

Pulkininko leitenanto laipsnį turintis V.Mizgaitis jau beveik dvidešimt metų vadovauja Lietuvos kariuomenės sporto klubui.

Kaip jūsų gyvenime atsirado imtynės? – paklausėme V.Mizgaičio.

Klasėje buvau antras ar trečias pagal ūgį, stambokas – būdamas devintokas svėriau apie 80 kilogramų. Vienas kiemo draugas lankė

imtynių treniruotes ir pasiūlė eiti kartu. Nuėjau ir užsikabinau. Visą gyvenimą dirbau su tuo pačiu treneriu – Valerijonu Bagdonavičiumi.

Treniravotės tik ant imtynių kilimo ar išbandėte ir kitų sporto šakų?

Iki imtynių išbandžiau daug ką. Žaidžiau krepšinį, mėčiau kūjį, net buvau nuėjęs į kelias šiuolaikinės penkiakovės treniruotes.

Visą laiką kažką dariau. Kai atėjau į imtynes, man buvo penkiolika ar šešiolika metų. Tai buvo riba, kai reikėjo apsispręsti. Be to, ant imtynių kilimo man pradėjo sektis, ėmiau laimėti varžybas. Nors fiziškai nebuvau labai stiprus, toks tešliukas, pavykdavo įveikti ir tvirtus vaikinus, į kuriuos net pažiūrėti būdavo baisu. Tokios pergalės buvo puiki motyvacija.

Gal galingą imtynininką bandė įtraukti gatvės kompanijos?

Mano aplinkoje tokių nelabai buvo. Augau Kauno centre, netoli Laisvės alėjos. Lankiau 4-ąją vidurinę mokyklą. Mums buvo svarbiausia kieme pažaisti krepšinį.

Ar teko pačiam išbandyti jėgas su Mindaugu ant imtynių kilimo?

Teko ne kartą. Prieš Atėnų olimpines žaidynes buvau jo sparingo partneris. Iki 2003 m. pasaulio čempionato ėmėmės lygiai, esu net laimėjęs. Bet tose planetos pirmenybėse Prancūzijoje jis iškovojo ketvirtą vietą ir viskas iškart pasikeitė. Atsimušiau kaip į sieną.

Tikriausiai jis persilaužė psichologiškai.

Ar SSRS rinktinės stovyklose nejausdavote dirbtinių bandymų Baltijos respublikų atstovus nustumti į šalį, nevežti į svarbiausias varžybas?

Buvo gal šiek tiek kitokių dalykų. Kai susirinkdavo penki vienos svorio kategorijos

Triumfo akimirka Pekino žaidynėse.

Olimpinę bronzą iškovojęs M.Mizgaitis – tėvo glėbyje

panašaus pajėgumo sportininkai, pakvipdavo korupcija. Grynųjų, kaip visada, turėdavo kaukaziečiai. Ir jei vadinamasis pirmasis numeris nevažiuodavo į, pavyzdžiui, Europos čempionatą, jo vietą beveik visada užimdavo kaukazietis. Nors tuo metu rinktinėje jų tikrai nebuvo daug.

O aš, tiesą sakant, dažnai jausdavau ne ignoravimą, o palaikymą – ir trenerių, ir vadovų. Puikūs santykiai išliko visą laiką.

Pavyzdžiui, tuo metu, kai Lietuva skelbė nepriklausomybę, mano talentingiausias auklėtinis R.Gustas turėjo tarnauti sovietų kariuomenėje. Man paskambino ir sako: „Reikia, kad jis atvažiuotų.“ Aš atsakiau: „Atleiskite, bet mes – nepriklausoma valstybė.“ Vis dėlto skambinęs pareigūnas užtikrino – Remigijui reikia tik atvažiuoti ir jį iškart atleis.

Duotą žodį ištesėjo – skubiai sutvarkė visus dokumentus ir Remigijui nebereikėjo tarnauti.

Kaip vertinate dabartinę Lietuvos imtynių situaciją?

Prieš mane federacijai vadovavę prezidentai skyrė daug lėšų, net ir savų, todėl jų dėka labai išsigrynino profesionalų rengimas.

Pabandžius kaip nors pakeisti, pavyzdžiui, Vilniuje sukurtą sistemą, medalių srautas iškart sustotų, nes viskas puikiai suderinta ir veikia lyg šeimoje – vyresni padeda jaunesniems, visi kartu dirba. Ir tie, kurie patenka į šią šeimą, daug greičiau tobulėja. Sistema veikia puikiai. Žinoma, ir visoje Lietuvoje dirba daug trenerių, geografija plečiasi. Štai kovo mėnesį Lietuvos jaunučių čempionate dalyvavo net 134 sportininkai iš 17 miestų ir rajonų.

Vadovaujate Lietuvos kariuomenės sporto klubui. Kokios šios organizacijos funkcijos?

Tai yra savotiškas sporto departamentas.

Mes rūpinamės keliomis dešimtimis sporto šakų, kariškių varžybomis Lietuvoje, kelionėmis į žaidynes užsienyje, globojame perspektyviausius savo sportininkus.

Dauguma jų – krašto apsaugos savanoriai.

Tai ir penkiakovininkai Laura Asadauskaitė, Justinas Kinderis, būrys imtynininkų, tarp

Tomo Gaubio nuotr.

Savo sūnus tikriausiai nuo mažens rengėte imtynėms?

Tikrai nė vieno neverčiau tapti imtynininku.

Mindaugas pabandė Kaune, bet didelio noro nerodė. Kai atvažiavo pas mane į Vilnių, čia pradėjo lankyti užsiėmimus prie „Geležinio vilko“ brigados įkurtoje „vilkiukų“ grupėje.

Paaugliai čia mokėsi, darė bendrojo fizinio pasirengimo pratimus kartu su kariais, vyko patriotinis auklėjimas, gaudavo pašaudyti.

Kai ėmė nesisekti mokslai, nutariau Mindaugą leisti į sporto internatą Ozo gatvėje – dabartinį Lietuvos olimpinį sporto centrą.

Nuvedžiau pas lengvaatlečius. Mindaugas paėmė rutulį ir iš vietos kai stumtelėjo, tai treneris Vytautas Burakauskas iškart apsisprendė pasilikti sūnų. Mindaugui puikiai sekėsi, buvo ir jaunimo medalių, ir rekordų, bet įgimtos rankų sandaros problemos privertė palikti lengvąją atletiką. Kažką reikėjo daryti.

Sūnus buvo aukštas, stambus, stiprus vaikinas.

Nusprendėme vėl pabandyti imtynes. Pusę metų pats dirbau su juo „Geležiniame vilke“, kur treniravosi beveik visa Lietuvos jaunimo rinktinė. Kai nuvažiavome į Europos jaunimo čempionatą, Mindaugas laimėjo vieną kovą ir užėmė dešimtą vietą. Tai jam buvo svarbus postūmis. Nuo tada su Mindaugu pradėjo dirbti kiti treneriai.

Jaunesnysis sūnus Lukas irgi buvo perspektyvus imtynininkas, bet vieną dieną nutarė mesti imtynes. Dabar dirba barmenu – šis darbas jam labai patinka. Auga ir mano jaunėlė – aštuonerių metų Samanta. Tik jos į imtynes neleisiu, nors gal ir norėtų. Ji labai judri, viskuo domisi. Kai iš darželio perėjo į mokyklą ir paklausėme, kokius būrelius lankys, pareiškė: „Visus.“ Turiu vieną anūką – Mindaugo sūnų Ernestą.

Gaila, kad retokai susitinkame. Tvirtas vyrukas.

Bet jam dar anksti prognozuoti kokią nors sportinę ateitį.

Mindaugo Kulbio („Lietuvos rytas“) nuotr.

VEIDAS jų ir mano Mindaugas, orientacininkai, lengvaatlečiai, kitų sporto šakų atstovai.

Vyksta ir kariuomenės vidaus varžybos, bet daugiausia sporto visiems lygiu.

Nereikia manyti, kad sportininkai kariuomenei priklauso tik formaliai. Savanoriai biatlonininkai Tomas Kaukėnas ir Karolis Dombrovskis eina ir į budėjimus, dalyvauja mokymuose. Niekuo nesiskiria nuo kitų. Kiti irgi, kai reikia, važiuoja į dalinius, susitinka su kariais.

Kaip pats atsidūrėte Lietuvos kariuomenėje?

1990 m. kovo 11-ąją manęs ir dar kelių sporto žmonių paprašė pabudėti, jei kiltų provokacijų. Visą kovo 11-osios naktį praleidau automobilyje prie Vytauto Landsbergio namų.

Pradėjome jį saugoti ir iki vasaros vidurio buvau asmens sargybinis. O paskui, kai buvo įsteigtas Krašto apsaugos departamentas, atsidūriau jame. Buvau greitojo reagavimo būrio vadas. Turėjau apie 20 vaikinukų. Sausio įvykių metu Aukščiausiojoje Taryboje buvau parlamento pastato trečiojo aukšto, kuriame dirbo ir V.Landsbergis, budėtojų vadovas.

Vėliau, kai patruliuodavome pasienyje, mūsų judėjimo maršrutą OMON‘as išsiaiškindavo ir vengdavo pasipainioti mūsų kelyje. Vadinasi, bijojo.

Ar buvo baisu tuo metu?

Baimės nebuvo. Daugiau tvyrojo fatališkumas.

Visi buvo atėję gyvybės paaukoti. Vyrai rašė testamentus, ėjo išpažinties. Tarsi buvo susitaikę su žūtimi. Gal dėl to nebuvo jokios panikos.

Ar susitinkate su buvusiais greitojo reagavimo būrio vyrais? Žinoma. Kiekvienais metais sausio 12-osios naktį renkamės vienoje Senamiesčio kavinėje.

Net nesiskambiname, visi žino, kur ateiti.

Turite ir kitą draugiją – kiekvieną savaitę po tris kartus žaidžiate krepšinį sporto valdininkų ir buvusių sportininkų komandoje „BBG-Perlas“.

Tai irgi šventas reikalas – renkamės pirmadienį, trečiadienį, penktadienį, kartais ir sekmadienį. Čia yra žmonių dar nuo tų laikų, kai dirbau Sporto komitete. Tada pirmiausia lengvosios atletikos manieže žaisdavome futbolą, o vėliau persikėlėme į netoliese esančią krepšinio salę.

Tai tęsiasi maždaug nuo 1984 metų.

Ar galite patvirtinti, kad sportas – sveikata?

Na, tokiame amžiuje daug sveikatos nėra.

Bet pabėgiojame. O štai kai kurie mano bendraamžiai jau ir nebepajuda.

OLIMPINĖ PANORAMA

17

1188

OLIMPINĖ OL LIIM MPPIINĖ NĖ PPANORAMA ANO AN ORRAM AAMA MA

OLIMPINĖ O OLIM OL LIMPI IMPINĖ IM PPIINĖĖ PPANORAMA AAN NOR NOR ORAM O RRAM AAM MA

1199

ŽVILGSNIS

Alfredo Pliadžio nuotr.

Šią žiemą R.Stanys pagerino 22-ejus metus gyvavusį Lietuvos rekordą, bet Europos čempionate nesublizgėjo

ŽIEMĄ PAŽENKLINO REKORDAI „PRADEDAME LIPTI Į KALNĄ, Į KURĮ TURIME UŽKOPTI“, – OPTIMISTIŠKAI Į SAVO SPORTO ŠAKOS ATEITĮ ŽVELGIA LIETUVOS LENGVOSIOS ATLETIKOS FEDERACIJOS GENERALINĖ SEKRETORĖ NIJOLĖ MEDVEDEVA. Marytė Marcinkevičiūtė

Š

iemet pagrindinės lengvaatlečių varžybos – rugpjūčio 22–30 d. Pekine vyksiantis pasaulio čempionatas.

Tikimasi, kad jame dalyvaus apie 15 mūsų šalies lengvaatlečių. Tiek kelialapių planuojama iškovoti ir į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Žiemą šeši lietuviai išbandė jėgas Europos uždarų patalpų čempionate, kuris vyko Čekijos sostinėje Prahoje. Čia per žingsnį nuo medalio liko šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, kuriai įveiktas 194 cm aukštis lėmė galutinę ketvirtą vietą. Kitiems Lietuvos atstovams žemyno pirmenybės nebuvo tokios sėkmingos – trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė liko šešiolikta, šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys ir 60 m su barjerais bėgusi Sonata Tamošaitytė – dvidešimti, rutulio stūmikas Šarūnas Banevičius – 23-ias, 60 m distancijoje kovojusi sprinterė Lina Grinčikaitė – 25-a.

limituoja sportininkų skaičių per tarptautines varžybas. Uždarose patalpose vyksta tik sprinto, rutulio stūmimo, bėgimo ir šuolių varžybos, nebūna metikų, žiemos varžybas dažniausiai praleidžia ir ištvermės rungčių sportininkai.

Per šių metų Europos uždarų patalpų čempionatą, išskyrus šuolininkę į aukštį A.Palšytę, didelių vilčių nepuoselėjome. Aišku, tikėjomės, kad Prahoje rungsis daugiau mūsų sportininkų, bet bėgikė Agnė Šerkšnienė, savo klube Šveicarijoje pakeitusi trenerį, žiemos sezoną nutarė praleisti, pora lengvaatlečių nepasiekė tokio meistriškumo, kokio mes reikalavome.

Mūsų kaimynai estai ir latviai siuntė gausesnes komandas, jų gretose buvo nemažai jaunimo. Pusė rungtyniauti norėjusių Latvijos lengvaatlečių į čempionatą vyko savo sąskaita. Mes patvirtinome gana aukštus tarptautinio lygio normatyvus, kuriuos įvykdė A.Palšytė, D.Dzindzaletaitė, S.Tamošaitytė, Kokia Lietuvos lengvaatlečiams buvo 2015-ųjų žiema? – paklausėme N.Medvedevos. R.Stanys, Š.Banevičius. Iki normatyvo labai nedaug trūko olimpinės rinktinės Žiemą rungtyniaujama maniežuose ir tai

20

OLIMPINĖ PANORAMA

N.Medvedeva kandidatams sprinteriams L.Grinčikaitei ir Ryčiui Sakalauskui, todėl jiems buvo pasiūlyta patiems apsispręsti, ar jie nori dalyvauti čempionate. Rytis atsisakė, o Lina, nors neakcentavusi žiemos ir nepasiekusi geros sportinės formos, kaip buvo praėjusį sezoną, po dvejonių sutiko.

Per šias pirmenybes realią galimybę iškovoti medalį turėjo Airinė, tačiau pritrūko sportinės sėkmės. Bet ir užimta ketvirta vieta garbinga,

ŽVILGSNIS Europos žiemos čempionatuose tokių aukštų vietų mūsų lengvaatlečiai nėra daug iškovoję.

Pastaraisiais metais medaliai vis išslysta iš rankų. Taip buvo ir per Londono olimpines žaidynes, taip nutiko ir dabar Prahoje. Bet esu tvirtai įsitikinusi, kad tai laikinas dalykas, pradedame lipti į kalną, į kurį turime užkopti.

Gal iš Prahos būtų pavykę parsivežti medalį, jeigu daugiakovės varžybose būtų dalyvavusi Austra Skujytė?

Gali būti. Bet šiam čempionatui Austra nebuvo pasirengusi. Nuo praėjusio rudens mūsų septynkovės lyderė jau pluša pratybose ir pavasarį rengiasi vykti į treniruočių stovyklą.

Abu su treneriu Aleksu Stanislovaičiu tikisi įvykdyti pasaulio čempionato normatyvą. Tai padaryti Austrai nebus lengva, nes daugiakovė – įnoringa rungtis, reikalaujanti daug pastangų.

Tačiau Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionė – užsispyrusi, pasižymi tvirtu charakteriu ir kovotojos savybėmis, todėl manau, kad jai pavyks. O amžiui ribų, kaip parodė ir šiųmetis Europos žiemos čempionatas, nėra: Prahoje šuolių į aukštį finale rungėsi 41-erių metų Bulgarijos sportininkė.

Nusivylėme prastu šuolininko į aukštį R.Stanio pasirodymu. Tai vienintelis mūsų lengvaatletis, kurio startą Prahoje vertiname blogai. Tikėjomės, kad jis pateks į finalą ir sieks kuo aukštesnės vietos.

Mūsų sportininkams per šį čempionatą nepavyko pasiekti geriausių sezono rezultatų.

Stebuklų neįvyko, nors visada norime, kad atletai per tokio rango varžybas pasiektų bent jau geriausius sezono rezultatus arba pagerintų asmeninius rekordus. Sunku pasakyti, ko jiems pritrūksta: tvirto charakterio, nusiteikimo ar kovingumo. Keista klausyti tokio sportininko pasiteisinimo, esą jis negalėjo užsivesti. Kaip taip galima sakyti apie Europos uždarų patalpų čempionatą: pilnos tribūnos žiūrovų, puiki atmosfera – ko dar reikia?

Kiek Lietuvos rekordų buvo užfiksuota šių metų žiemą?

Lietuvos rekordus pasiekė šuolininkai į aukštį: R.Stanys peršoko 228 cm ir pagerino 22-ejus metus gyvavusį šalies rekordą, o A.Palšytė įveikė 198 cm aukštį. Šios sportininkės rezultatai jau stabilizavosi, ji įsitvirtino pasaulio elite. Šią žiemą buvo ryškus Lietuvos jaunųjų lengvaatlečių proveržis. Labai daug įvairaus amžiaus grupių rekordų gerino mūsų jauni, gabūs sportininkai, kurie ateityje gali daug pasiekti. Tik neaišku, kaip negaunant apčiuopiamos paramos jiems tai pavyks padaryti. Daug gražių vilčių teikia kaunietė

A.Palšytė Prahoje liko per žingsnį nuo medalio

barjerininkė Greta Plečkaitytė, kuri šią žiemą gerino kelis savo amžiaus grupės Lietuvos rekordus. Šią talentingą sportininkę, kaip ir daugkartinę Lietuvos čempionę S.Tamošaitytę, treniruoja Nina Gedgaudienė.

Gabių bėgikių būrelį turi vilnietė trenerė Laima Juchnevičienė, jos auklėtinės jau gerina savo amžiaus grupių šalies rekordus. Auga talentingas sprinteris vilnietis Gediminas Truskauskas, kuris ateityje, manyčiau, galėtų būti geras 400 m bėgikas. Turime ir perspektyvių jaunųjų metikų, o ką jau kalbėti apie vyresnius Domantą Pošką ir Edį Matusevičių. Daug tikimės iš Andriaus Gudžiaus. Disko metimo sektorius tikrai nėra tuščias ir gražios šios rungties tradicijos turėtų būti pratęstos. Tereikia truputį palaukti.

Jeigu reikėtų išrinkti geriausius šios žiemos lengvaatlečius, kas taptų laureatais?

Moterų grupėje, be abejo, A.Palšytė, vyrų – R.Stanys, pagerinęs Rolandui Verkiui priklausiusį Lietuvos rekordą.

„ŠIE METAI BUS LABAI SUNKŪS, ĮTEMPTI. LAUKIAME BALANDŽIO MĖNESIO, KAI OFICIALIAI BUS PASKELBTI OLIMPINIAI NORMATYVAI. TURIME PASAULIO ČEMPIONATO, RUGPJŪČIO MĖNESĮ VYKSIANČIO PEKINE, NORMATYVUS IR MANOME, KAD JIE BUS PANAŠŪS. NORMATYVAI LABAI AUKŠTI.“

Trišuolininkė D.Dzindzaletaitė Europos čempionate buvo 16-ta

Artėja vasaros sezonas. Ką jis žada? Šie metai bus labai sunkūs, įtempti. Laukiame balandžio mėnesio, kai oficialiai bus paskelbti olimpiniai normatyvai. Turime pasaulio čempionato, rugpjūčio mėnesį vyksiančio Pekine, normatyvus ir manome, kad jie bus panašūs. Normatyvai labai aukšti. Šiandien juos jau įvykdė disko metikas A.Gudžius, keturios maratonininkės – Rasa Drazdauskaitė, Živilė Balčiūnaitė, Remalda Kergytė ir Vaida Žūsinaitė. Netrukus maratoną bėgs Diana Lobačevskė, ji irgi turėtų įvykdyti normatyvą. Tačiau Pekine galės dalyvauti tik trys maratono bėgikės. Kelias į čempionatą atviras tik R.Drazdauskaitei, kuri per praėjusių metų Europos čempionatą buvo septinta, o kitoms dėl teisės dalyvauti reikės pakovoti. Toms, kurios vasarą bus geriausios sportinės formos, ir bus patikėta teisė atstovauti šaliai čempionate.

Labai smagu, kad didėja konkurencija, kuri verčia sportininkes pasitempti. Manau, V.Žūsinaitė yra ateities maratonininkė, ją tikimės išvysti gal ne Rio de Žaneiro, o 2020-ųjų Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Pasaulio čempionato normatyvus įvykdė ėjikai Brigita Virbalytė, Kristina Saltanovič, Neringa Aidietytė, Marius Žiūkas (50 km), Marius Šavelskis ir Tadas Šuškevičius (20 km).

Normatyvai pakluso ir A.Palšytei bei R.Staniui.

Lauksime šiltesnio pavasario, kai pradės startuoti metikai, kiti lengvaatlečiai. Į pasaulio čempionatą vyks gausi Lietuvos lengvaatlečių delegacija?

Daugiausia vyks 15 lengvaatlečių. Anksčiau

OLIMPINĖ PANORAMA

21

ŽVILGSNIS būdavo A ir B normatyvai, o dabar liko vienas, bet aukštesnis. Tarkime, šuolių į tolį normatyvas – 8 m 15 cm, pasaulyje nedaug sportininkų įveikia šią ribą. Kalbama, kad gali kilstelėti ėjikų ir maratonininkų normatyvus. Kai bus numatyta, kiek kiekvienoje rungtyje galės dalyvauti atletų, į čempionatą sportininkai dar galės patekti ir pagal reitingą. Lengvaatlečių mažinama dėl to, kad lengvosios atletikos varžybos nebūtų labai ištęstos. Panašaus jų būrio tikimės ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Nors iki olimpiados laiko dar yra, todėl tikimės, kad gal įsižiebs ir kokia nauja žvaigždė. Auga talentingos trenerio Viktoro Meškausko auklėtinės ėjikės, Živilė Vaiciukevičiūtė jau gerina visus B.Virbalytės jaunių grupės rekordus. Žemyno pirmenybės Prahoje nebuvo sėkmingos nei S.Tamošaitytei (nuotr. kairėje), nei L.Grinčikaitei Europos pirmenybių debiutantas Š.Banevičius

Viena didžiausių Lietuvos lengvosios atletikos vilčių – disko metikas A.Gudžius

22

OLIMPINĖ PANORAMA

Daug metų buvo aktuali trenerių problema.

Kaip yra dabar?

Vienas kitas jaunas treneris atsiranda, bet vis dar jaučiame didelę spragą. Beveik visi ankstesni mūsų elitiniai treneriai iškeliavo anapus, o lygiavertės pamainos neatsirado.

Mūsų jauniems specialistams dar reikia daug mokytis, kaupti patirtį. Treneriai nėra motyvuojami, jie netobulėja. Trenerių dabar niekam nereikia, net sporto mokykloms, kurios ardomos, draskomos, jungiamos. Todėl treneriai mano, kad gal ir gerai dirbti tik su vaikais, gauti atlyginimą ir negirdėti priekaištų dėl to, jog mokiniai nepasiekia gerų rezultatų.

Vilniuje nebeliko lengvosios atletikos mokyklos, kuri dabar yra Sporto centro žinioje. Lengvaatlečiai greitai netampa didelio meistriškumo atletais, tam reikia laiko. Rimta lengvoji atletika prasideda tik nuo 24-erių.

Ar lengvaatlečiams sudarytos geros sąlygos rengtis naujam sezonui?

Pagrindiniai rinktinės sportininkai turi geras sąlygas. Vyksta treniruočių stovyklos, jie dalyvauja aukšto lygio varžybose. Vienintelė mūsų bėda – medicina, kuri aktuali ir kitoms sporto šakoms. Tos priežiūros praktiškai nėra.

Labai laukiame nacionalinio stadiono. Pagal dabartinius planus, kokius matėme, stadione kaip ir nebeliko vietos lengvajai atletikai, netgi nėra tribūnų. Mūsų sporto bazėse beviltiška tikėtis surengti Europos čempionatą. Geriausiu atveju galėtume pretenduoti į kokias jaunimo varžybas ar komandinį čempionatą. Šiais metais Lietuvoje nebus rengiamos jokios aukštesnio lygio varžybos.

Neblogas Alytaus stadionas, bet ten per mažai takų, puikus Utenos stadionas, tačiau ten nėra viešbučio, apšilimo stadiono. Tikimės, kad šiemet bus baigta Palangos stadiono renovacija ir ten vyks numatytas šių metų Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Pajūryje būtų galima rengti ir įvairius mačus, kitas varžybas.

MONOGRAFIJA

PROFESORIAUS GYVENIMO KNYGA VASARIO 27 D. VILNIAUS UNIVERSITETE PRISTATYTA SVEIKATOS IR SPORTO CENTRO PROFESORIAUS HABIL. DR. JONO PETRO JANKAUSKO MONOGRAFIJA „SVEIKOS GYVENSENOS PAGRINDAI“.

AUTORIUS ŠĮ KŪRINĮ VADINA SAVO GYVENIMO KNYGA, KURIĄ RENGĖ KONE PUSĘ ŠIMTMEČIO. Agnė Grinevičiūtė

P

A.Poviliūnas, D.Gudzinevičiūtė, J.P.Jankauskas, J.Banys

vadinti svajonės išsipildymu, ir vylėsi, kad J.P.Jankauskas išleis dar ne vieną knygą.

A.Poviliūnas prisipažino, kad kalbėdamas apie sporto ir mokslo dermę visuomet kaip pavyzdį studentams mini prof. habil. dr. J.Banį. „Jaunystėje būdamas didelio meistriškumo sportininkas jis sugebėjo tapti vienu didžiausių mokslininkų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Turbūt nedaugelis žino, kad jis tris kartus tapo akademiku“, – priminė A.Poviliūnas, kuris laikinajam VU rektoriui įteikė aukščiausią Lietuvos olimpinės akademijos ženklą už nuopelnus olimpiniam švietimui.

Apie savo gyvenimo darbą papasakojo ir pats autorius. Pasak jo, knyga „Sveikos gyvensenos pagrindai“ sukurta iš paskaitų medžiagos, mat šį kursą profesorius dėstė Vilniaus universitete, kuriame dirba nuo 1972 m. Taip pamažu kaupėsi į knygą sugulusi medžiaga, bet ją vis reikėdavo atnaujinti. „Su sveika gyvensena yra tas pats, kas su madomis: požiūriai keičiasi, kai moksliniai tyrimai pasako savo verdiktą vienu ar kitu klausimu. Taigi teko šiuos konspektus daugybę kartų perrašyti, pažvelgti naujai.

Svarbiausia, kad šis darbelis, mano galva, bus patogus visiems, nes apžvelgiamas

V.Jadzgevičiaus nuotr.

er metus Vilniaus universitetas išleidžia daugiau kaip šimtą knygų. Ši ypatinga tuo, kad universitetas turi rūpintis ne tik mokslu bei studijomis, bet ir formuoti sveikos gyvensenos pamatus. Labai džiugu, kad prie leidinio atsiradimo prisidėjo ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Tik bendradarbiaudami su juo galime ugdyti aukšto meistriškumo sportininkus, kuriais didžiuojamės, bei skatinti jaunąją kartą gyventi sveikai“, – sakė l. e. p. VU rektorius prof. habil. dr. Jūras Banys. Jis pabrėžė, kad sveika gyvensena gali sutaupyti milijardus, nes gydymas kainuoja daug daugiau nei sveikos gyvensenos propagavimas.

Laikinajam rektoriui pritarė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Pasak jos, LTOK parėmė ne tiek mokslą, kiek save patį, nes tarp sporto ir sveiko gyvenimo būdo negalime dėti lygybės ženklo, o sveika gyvensena negali būti be sportavimo ir aktyvaus gyvenimo. „Mūsų misija – ne tik aukštas meistriškumas, švietimas, bet ir rūpestis, kad sportininkai neliktų be išsilavinimo. Jeigu išeitumėte į gatvę ir bet kurio praeivio paklaustumėte, kas yra sveika gyvensena, jis turbūt atsakytų, kad reikia nepiktnaudžiauti alkoholiu, nerūkyti, saikingai valgyti ir daugiau judėti.

Knygoje visa tai aprašyta išsamiai“, – paaiškino D.Gudzinevičiūtė. „Markas Twainas skirstė knygas labai savotiškai. Iš viso jo skirstymo paminėsiu dvi kategorijas: viena – tai plonos brošiūros, kurias tinka pakišti po stalu, jeigu jis kliba, ir didelės storos knygos, kurios tinka užtvoti vagiui, lendančiam pro langą. Gerbiamo profesoriaus J.P.Jankausko monografija pretenduoja į antrąją kategoriją, nes su tokia knyga galima gerai pritvoti. Manau, ji bus naudojama ne tik tam. Tikiu, kad knygą skaitys studentai, dėstytojai, plačioji visuomenė“, – šios monografijos solidumą ir svarumą šmaikščiai pailiustravo laikinasis VU vadovas.

Knygos pristatyme dalyvavo ir buvęs ilgametis LTOK vadovas, o dabar Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas doc. dr.

Artūras Poviliūnas. Jis taip pat pasidžiaugė vertinga kolegos monografija, kurią galima

visas žmogaus gyvenimas“, – monografijos rengimo ypatumus atskleidė mokslininkas.

Pasak autoriaus, būdami maža tauta sveikai gyvensenai privalome skirti ypatingą dėmesį, nes nuo to priklauso mūsų tautos genofondas. „Į sveiką gyvenseną galima pažvelgti kaip į nacionalinį, gynybinį klausimą. Paliegusi tauta neatspari nei vidaus, nei išorės priešams.

Turime lavinti ne vien kūną. Privalome rūpintis savo protu, siela, jausmais, padoriai gyventi, saugoti vieni kitus. Knygoje daug dėmesio skiriama šeimai. Ji – pagrindinė ląstelė, atverianti langus į pasaulį. Tiktai nuo šeimos priklauso, kokia bus mūsų tauta“, – reziumavo J.P.Jankauskas.

OLIMPINĖ PANORAMA

23

SPORTO MUZIEJUS

„ĄŽUOLYNO“ TRISDEŠIMTMETIS VASARIO 21 D. LIETUVOS SPORTO MUZIEJUJE BUVO PAMINĖTA KAUNO SPORTO VETERANŲ KLUBO „ĄŽUOLYNAS“ TRISDEŠIMTIES METŲ GYVAVIMO SUKAKTIS. Į IŠKILMES SUSIRINKO NE TIK „ĄŽUOLYNO“ KLUBO NARIAI, BET IR DAUG SVEČIŲ IŠ KITŲ MIESTŲ, BUVĘ KLUBO RĖMĖJAI IR GLOBĖJAI, VALDŽIOS ATSTOVAI, BIČIULIAI.

Iškilmių dalyviai

S

usirinkusiuosius visų pirma pasveikino šio klubo įkūrimo iniciatorius ir ilgametis vadovas Pranas Majauskas, visus pakvietęs ne tik aktyviai dalyvauti diskusijoje, bet ir pasižiūrėti vaizdo įrašų bei prisiminti nuo 1984-ųjų nuveiktus klubo narių darbus.

O jų tikrai nemažai: Baltijos kelyje iškilo paminklas nuo Stalino genocido žuvusiems sportininkams, Prienuose pastatytas ir tinkamai įrengtas sporto veteranams skirtas pensionatas, atlikta įsimintinų sportinių kūrybinių darbų ne tik su senjorais, bet ir su darželinukais bei moksleivija, rūpinamasi pasiligojusiais veteranais, prižiūrimos ir lankomos amžinojo poilsio vietos.

Vienas vaizdo įrašas, rodytas pilnutėlėje muziejaus didžiojoje salėje, žiūrovus nukėlė į 1988 m. antrąją Kalėdų dieną Kauno sporto halėje vykusį atgimimo vakarą, į kurį susirinko apie 2 tūkst. visų laikų garsiausių Lietuvos sportininkų, trenerių, kūno kultūros mokytojų. Atvyko svečių iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos, Sibiro, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų

24

OLIMPINĖ PANORAMA

VIENAS VAIZDO ĮRAŠAS, RODYTAS PILNUTĖLĖJE MUZIEJAUS DIDŽIOJOJE SALĖJE, ŽIŪROVUS NUKĖLĖ Į 1988 M. ANTRĄJĄ KALĖDŲ DIENĄ KAUNO SPORTO HALĖJE VYKUSĮ ATGIMIMO VAKARĄ, Į KURĮ SUSIRINKO APIE 2 TŪKST. VISŲ LAIKŲ GARSIAUSIŲ LIETUVOS SPORTININKŲ, TRENERIŲ, KŪNO KULTŪROS MOKYTOJŲ. pasaulio kampelių. Buvo prisiminti ir pagerbti tarpukario, karo ir pokario metų Lietuvos sportininkai, mokytojai, treneriai, sporto organizacijų vadovai, likusieji gyvi ir nukentėję nuo fašizmo bei stalinizmo. Buvo pakelta Lietuvos vėliava, darniai nuskambėjo Lietuvos himnas, perskaitytas kreipimasis į Pasaulio lietuvių žaidynių organizacinį komitetą. Tuo metu trečiosios Pasaulio lietuvių žaidynės vyko Australijos Adelaidės mieste. O tame kreipimesi buvo siūloma ketvirtąsias Pasaulio lietuvių žaidynes 1991 m.

surengti Lietuvoje. Gyvenome viltimi artimiausiu metu vėlei tapti laisvi. Po tiek metų žiūrėdami istorinius kadrus ne vienas ašarą nubraukė: juk buvo sunku patikėti, kad viskas išsipildys su kaupu. „Ąžuolyno“ klubą bei jo narius pasveikino ir apdovanojo Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto klubų „Penki žiedai“ asociacija, Prienų globos namai, Šakių rajono merija, Zyplių dvaro vadovas, Raguvos seniūnija ir Šilų bendruomenė, Kauno miesto savivaldybė. Visą popietę liejosi prisiminimai ir įspūdžiai iš renginių, vykusių per visus tuos tris dešimtis metų, dalyvavimo Lietuvos, Europos, pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse, skambėjo Vilniaus moterų ir Kauno mišraus ansamblio dainos, ryškiai degė „Ąžuolyno“ klubo jubiliejinio torto žvakelės.

Susirinkusieji vylėsi, kad „Ąžuolyno“ klubas gyvuos, garsins miestą ir šalį, rūpinsis bičiuliais ir džiaugsis dar ne vienu jubiliejumi. „OP“ inf.

OLIMPIEČIŲ ASOCIACIJA

APIE SPORTĄ IR MENĄ Vasario 27 d. Lietuvos sporto muziejuje buvo paskelbti mokinių rašinių konkurso „Sporto ir meno darna“ rezultatai.

Tai jau šeštasis Lietuvos mokinių rašinių konkursas, kurį organizuoja Lietuvos sporto muziejus, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Kūno kultūros mokytojų asociacija ir LTOK Kauno apskrities taryba.

Konkurso vertinimo komisija, kurią sudarė žinomi sporto veteranai Gintautas Stasiulevičius, Regina Bučienė, Eleonora Gintvainienė ir kiti, kūno kultūros specialistai LSU docentė dr. Elena Puišienė, dr. Daiva Majauskienė bei muziejininkai, atidžiai išnagrinėjo keliasdešimt Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų moksleivių rašinių. Autoriai buvo suskirstyti į keturias grupes, kiekvienoje jų paskirtos trys prizinės vietos. Be to, išrinkta dar dešimt rašinių, kurių autoriai paskelbti įvairių nominacijų laureatais.

Visuose konkursuose po keletą rašinių pateikia Lazdijų r. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus ir Veisiejų gimnazijų, Elektrėnų savivaldybės Vievio gimnazijos, Kuršėnų Lauryno Ivinskio, Alytaus r.

Butrimonių gimnazijų auklėtiniai. Tai nemažas ir šių gimnazijų mokytojų Astos Bagdonienės, Jūratės Grėbliūnienės, Rasos Pečiukonienės, Renatos Kisnerienės, Raimondos Rumbinaitės, Linos Alekseriūnienės, Irenos Šimanskienės nuopelnas.

Iš rašinių autorių išsiskiria Butrimonių gimnazijos auklėtinis Arnas Valvonis, kuris dalyvavo visuose rašinių konkursuose ir visuose tapo prizininku, o net keturiuose buvo pripažintas geriausiu. Ir šiais metais jis iškovojo pirmąją vietą. Jauniausiųjų grupėje nudžiugino Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos šeštokė Urtė Petrauskaitė, kuri ne tik parašė turiningą rašinį, bet ir kūrė specialų vaizdo filmuką rašinio tema.

Jau septynerius metus šokius lankanti mergaitė dar spėja dalyvauti įvairiuose mokyklos renginiuose, sporto varžybose.

Nudžiugino gimnazistė iš Vievio Karolina Uscilaitė, kuriai pasirinkti temą padėjo tai, kad ji ne tik aktyviai sportuoja, bet dar ir groja fleita. Tarp vyriausiųjų grupės konkursantų pirmoji vieta paskirta Aistei Kanapeckaitei iš Linkuvos gimnazijos. Be rašinių, Aistė dar pateikė gausiai ir išradingai parengtą temos pristatymą, kaip sportas padėjo pajusti gyvenimo grožį ir džiaugsmą visai jos šeimai.

Konkurso laureatai buvo apdovanoti taurėmis, o visi dalyviai – diplomais ir medaliais. Mokytojams, padėjusiems rengti rašinius, įteiktos padėkos.

Petras Sventickas

Mokytoja I.Šimanskienė, nugalėtojas A.Valvonis, komisijos narys H.Kibeikis

PATIRTIS ĮKVEPIA NAUJOVES Vasario 26 dieną, likus lygiai mėnesiui iki Lietuvos olimpiečių asociacijos ataskaitos ir rinkimų konferencijos, LOA būstinėje Vilniuje vyko paskutinis senosios kadencijos valdybos posėdis, kuriam pagal tradiciją pirmininkavo asociacijos prezidentė Lina Kačiušytė.

Valdyba aptarė konferencijos eigos tvarką, komisijų sudėtis, kitus su rinkimais susijusius aktualius klausimus, supažindino su 2014 m. finansinės veiklos ataskaita ir šių metų biudžeto projektu, pritarė 2015 m. LOA veiklos pagrindinėms kryptims. Posėdyje buvo apsvarstyta šių metų LOA veikla ir biudžetas.

Kaip visuomet darbų laukia daug, didžiuma jų – tęstiniai. Tačiau yra ir įdomių naujovių, iš kurių bene svarbiausios šios dvi – pratęsdami projektą olimpiadų keliais (jau esame buvę Atėnuose ir Barselonoje) rudenį ketiname aplankyti Paryžių, o gruodžio pabaigoje surengti tarptautinę konferenciją, kurios tema – „Mus sieja olimpinė solidarumo dvasia“.

Po valdybos posėdžio LOA prezidentė L.Kačiušytė pasidalijo mintimis apie ketverių metų vadovavimo asociacijai patirtį.

Iš posto pasitraukus Eugenijui Levickui, LOA vadovavusiam dvi kadencijas, tik po ilgų svarstymų sutikai kandidatuoti į šias pareigas. Ar pradžia buvo sunki?

Iš tiesų pradžioje buvau gerokai sutrikusi.

Kirbėjo mintis: ką aš padariau, kodėl ėmiausi šito man visai neįprasto darbo. Tikrai nebuvo lengva, bet visą laiką man padėjo Birutė Statkevičienė, Vytautas Briedis, o didžiausias pagalbininkas ir patarėjas buvo pirmuosius aštuonerius metus asociacijai vadovavęs E.Levickas. Ypač jie daug pagelbėjo per pirmuosius dvejus metus, todėl sekėsi visai

neblogai. Nors sakoma, kad nauja šluota gerai šluoja, esu įsitikinusi, jog gera patirtis yra ir gerų naujovių pagrindas. Juk mums ir toliau turi rūpėti olimpinių idealų sklaida bei plėtra.

Mes turime išlikti ir išliekame įdomūs, tad kvietimų dalyvauti įvairiuose renginiuose vis gausėja.

Iš pradžių gal ir buvo galima pastebėti šiokį tokį nepasitikėjimą savo jėgomis, bet ilgainiui tapai patyrusia olimpizmo vadybininke. Kas labiausiai įsiminė?

Labai svarbu, kad mūsų senjorai šiame didžiulio pagreičio gyvenime neliktų pamiršti. Kai susitinkame didesniame būryje, kur beveik kiekvienas kadaise buvo ryški savo sporto šakos žvaigždė, nepaprastai įdomu bendrauti. Kiekvieno kelias į olimpo viršūnę yra unikalus ir nepakartojamas. Kiekvienas mūsų renginys – įvykis. Šiuo požiūriu turbūt įsimintiniausia pernykštė turistinė kelionė per Panemunės pilis.

Tai buvo tikrai išskirtinis įvykis! Susirinko apie trisdešimt keliautojų, kai kurie olimpiečiai vyko su šeimomis. Daugelis kitose šalyse esame matę ir aukštesnių kalnų, ir galingesnių pilių, ir platesnių upių, bet mūsų Nemunas, ypatingas jo pakrančių gamtos grožis, ten stovinčių pilių aukšti kuorai, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vytenio ir Gedimino kapai palietė kiekvieno širdį. Juk čia gimė Lietuvos vardas, čia buvo valstybės pradžių pradžia! Ten narsiai kovojo mūsų protėviai. Gal ir šiandien Lietuvos sportininkams kovingų senolių genai didžiuosiuose planetos sporto renginiuose padeda sėkmingai siekti pergalių.

Antanas Vaupšas

OLIMPINĖ PANORAMA

25

OLIMPINĖ AKADEMIJA APDOVANOJIMAI ISTORIJAKARAVANAS KALĖDŪ LOA konkurso laimėtojai S.Jaskutėlis ir D.Venciūtė

ATRANKA Į JAUNIMO SESIJĄ Gegužės 23 – birželio 6 d. Tarptautinė olimpinė akademija organizuoja 55-ąją jaunimo sesiją Graikijoje „Olimpinis judėjimas: atsinaujinimo ir prisitaikymo procesas“.

Lietuvos olimpinės akademijos surengtą konkursą dalyvauti šioje sesijoje laimėjo Dominyka Venciūtė, Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrėja, tarptautinio verslo tyrimų Baltijos šalių programos doktorantė, ir Simas Jaskutėlis, Vilniaus universiteto politikos mokslų studentas.

Sesijos dalyviai aplankys Atėnus, Delfus, susipažins su olimpinių žaidynių ištakomis, olimpiniu švietimu, šiuolaikinėmis olimpinio

sąjūdžio problemomis. Jie dvi savaites senovės Olimpijoje klausysis paskaitų, dalyvaus diskusijose, sportinės ir meninės veiklos seminaruose.

D.Venciūtė sakė, kad sportas nuo mažų dienų atlieka didelį vaidmenį jos gyvenime.

Paskatinta kūno kultūros mokytojos, pasaulio rekordininkės Anos Ambrazienės būdama dešimties ji susidomėjo lengvąja atletika.

Jaunučių grupėje tapo daugiakovės ir šuolių į tolį rungčių lydere. Laisvalaikio bėgimas, riedučiai, dviratis – nuolatiniai jos palydovai vasarą, o slidės ir snieglentė – žiemą. Tarp aktyvių jos pramogų yra ir „CrossFit“ treniruotės

DOVANOS DŽIUGINA SKAITYTOJUS A.Poviliūnas LOA medaliu už nuopelnus olimpiniam sportui apdovanojo olimpinį vicečempioną S.Šaparnį

26

OLIMPINĖ PANORAMA

bei ilgalentės. Mergina sportą vertina ne tik kaip būdą išlikti aktyviai, sveikai ir tvirtai, bet ir kaip atgaivą sielai bei protui. „Sportuodama ne pavargstu, o pailsiu, nes mėgaujuosi kiekvienu spartesniu širdies dūžiu, o prakaitas man kaip rasa ankstų vasaros rytą, liudijantis nykstančias nuovargio minutes. Nekantriai ir su didžiuliu užsidegimu laukiu kiekvienų olimpinių žaidynių. Esu patriotė, savo šalį myliu ir gerbiu.

Būtent ši jau daug metų besitęsianti meilės istorija ir nulėmė mano sprendimą po studijų užsienyje grįžti į Lietuvą ir kopti karjeros laiptais gimtinėje“, – džiaugiasi LOA olimpinio švietimo konkursą laimėjusi Dominyka.

Jau dvejus metus veikia S.Jaskutėlio kartu su draugais įkurtas sporto naujienų tinklalapis „Auksinis sporto komentaras“, supažindinantis su sporto aktualijomis iš Lietuvos ir pasaulio, besidalijantis komentarais ir pastebėjimais, analizuojantis sporto rezultatus. Jis žinomas, skaitomas, populiarus ir mėgstamas jaunimo, tačiau entuziastams vien šios veiklos nebeužtenka. 2012 m. vasarą jie sumanė organizuoti futbolo šventę „Nida Football Fest“. Šią vasarą jau ketvirtą kartą vyksiantis kelių dienų turnyras sukvies sporto gerbėjus į Nidą praleisti sveikojo savaitgalio. „Ir tai galbūt ne vieną skatins pasukti aktyvaus gyvenimo būdo link“, – viliasi antrasis konkurso laureatas S.Jaskutėlis.

Lietuvos olimpinės akademijos biblioteka 25-erių metų sukakties proga sulaukė išskirtinių dovanų – ją pasiekė pirmosios asmeninės olimpiečių, sporto mokslininkų dovanotos pasaulio sporto leidinių, periodikos, žinynų kolekcijos.

Daugybę metų kauptas knygas, žurnalų komplektus atnešė buvęs plaukikas, vandensvydininkas, bet labiausiai išgarsėjęs kaip olimpinis vicečempionas, penkiakovininkas, šiuolaikinės penkiakovės treneris, teisėjas Stasys Šaparnis ir LOA akademikas prof. Jonas Petras Jankauskas.

Tarp keleto šimtų jų dovanotų knygų LOA bibliotekoje jau galima rasti ir „Didžiosios medicinos enciklopedijos“ seriją, ir ypač studentijos mėgstamą Skirmanto Leono Karalevičiaus parengtą leidinį, skirtą viso pasaulio lietuviams, žaidusiems, žaidžiantiems ir žaisiantiems krepšinį, – „XX a. Lietuvos krepšinio legenda“ su krepšinio legendos Prano Lubino autografu. Šios kolekcijos, papildžiusios LOA biblioteką, yra puiki paskata jauniesiems mokslininkams rengti studijų magistrantūros, doktorantūros darbus.

Kartu tai ir kvietimas kitiems mokslo, sporto pasaulio žmonėms ryžtis kilniam poelgiui – dalytis savo sukauptais knygų turtais su visais.

APDOVANOJIMAI KILNUSMUZIEJUS ELGESYS SPORTO

DĖMESYS SPORTO PLĖTRAI IR MOKSLUI Vasario mėnesį vykusiame Lietuvos olimpinės akademijos suvažiavime LOA viceprezidentu buvo išrinktas prof. Aleksas Stanislovaitis – Lietuvos sporto universiteto prorektorius, sporto mokslininkas, Lietuvos nusipelnęs treneris.

Trumpai supažindiname su naujuoju

viceprezidentu ir jo veiklos baru.

LOA numatoma A.Stanislovaičio veikla: atnaujinti mokslinių tyrimų metodikas, teikti rekomendacijas ir tyrimų išvadas olimpinės pamainos treneriams LOSC, KKSD, LTOK ir sporto federacijų atstovams, testuoti olimpinės pamainos sportininkus, Lietuvos

olimpinės rinktinės kandidatus, organizuoti seminarą sporto treneriams „Olimpinės pamainos ir didelio meistriškumo sportininkų rengimo moksliniai ir metodiniai aspektai“, dalyvauti KKSD įsteigtos Lietuvos sporto mokslo tarybos veikloje.

A.Stanislovaičio knygos: „Lietuvos olimpinės rinktinės sportininko dienynas“ (2002), vadovėliai – „Trumpų nuotolių bėgimas“ (2006), „Trenerio knyga“, „Fizinis rengimas“ (2007), „Lengvoji atletika“ (2008).

Garsiausi jo auklėtiniai: Lietuvos 100 m (2010 ir 2011 m.), estafetės 4×100 m (2009 m.) bėgimo rekordininkas, pasaulio universiados sidabro medalininkas (2011 m.) Rytis Sakalauskas, Atėnų olimpinių žaidynių septynkovės (2004 m.) ir Europos uždarų patalpų penkiakovės (2011 m.) vicečempionė, pasaulio čempionato trečios vietos (2012 m., pagerintas Lietuvos rekordas) ir Londono olimpinių žaidynių penktos vietos laimėtoja Austra Skujytė. Šie sportininkai rengiasi Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms.

NUOTRAUKOJE: A.Stanislovaitis po 2015 m. lengvosios atletikos čempionato Klaipėdoje su lengvaatlečiais A.DagelyteČekanauskiene, K.Deliautaite ir R.Sakalausku

OLIMPINĖS ŠLOVĖS LIUDININKAI

Olimpinės kolekcijos muziejaus savininkas Z.Gramackas Neslėpdami susidomėjimo įdomių istorijų klausėsi muziejaus svečiai: olimpiečiai L.Kačiušytė, A.Rupšienė, B.Statkevičienė, G.Ramoškienė, B.Šakickienė, R.Žulpa, A.Aleksiejūnas, A.Bagdonavičius, E.Levickas, J.Čepulis, R.Bitė, V.Bičiulaitis ir LOA darbuotoja I.Domarkienė „Be praeities pažinimo nebus ateities“, – sako Alytaus kolekcininkų klubo prezidentas Zenonas Gramackas, olimpinės kolekcijos muziejaus įkūrėjas.

Legendinio Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje veikiantis olimpinio sporto relikvijų – atributikos, medalių, suvenyrų, gausybės kitų Lietuvos

sporto, jo šlovės pasaulyje liudininkų – muziejus gerai žinomas Alytuje. Reikšmingą olimpinio švietimo jaunimo traukos centrą aplankė Lietuvos olimpiečių asociacijos narių grupė, vadovaujama prezidentės, olimpinės čempionės Linos Kačiušytės.

Ekspozicijoje – per du tūkstančius olimpinių čempionų, medalininkų, olimpiečių

dovanų, autentiškų olimpinių žaidynių leidinių, visi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto per 25-erius gyvavimo metus įsteigti apdovanojimai, skirti geriausiems šalies sportininkams, olimpiniam sąjūdžiui nusipelniusiems žmonėms. Stenduose – daug istorinių nuotraukų, olimpinių žaidynių atributikos.

OLIMPINĖ PANORAMA

27

PATIRTIS

LTOK užsienio ryšių direktorė V.Masalskytė (aštunta iš dešinės) ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė A.Vanagienė (penkta iš dešinės) Nyderlandų olimpinio komiteto ir Sporto federacijos sporto bazėje, kur buvo supažindintos su jų gerojo valdymo modeliu. Pirmoje eilėje antras iš kairės EOK ES biuro direktorius Folkeris Hellmundas, ketvirtas iš kairės – NOC/NSF atstovas, pristatęs gerojo valdymo modelį, Huibertas Brandsas

OLANDUS ĮKVĖPĖ VERSLO PAVYZDYS GERASIS VALDYMAS – TAI KONCEPCIJA, KURIA SIEKIAMA PRODUKTYVAUS, EFEKTYVAUS IR ETINIO SPORTO ORGANIZACIJŲ VALDYMO. JIS NEGALI IŠSPRĘSTI VISŲ SPORTO ORGANIZACIJŲ PROBLEMŲ, BET SUKURIA SĄLYGAS PRIIMTI VEIKSMINGIAUSIUS IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMO SPRENDIMUS IR GERIAUSIAI PATENKINTI SUINTERESUOTŲ ASMENŲ POREIKIUS.

D

iskusijos dėl gerojo valdymo principų tarptautinėse sporto organizacijose prasidėjo prieš dešimtmetį. 2008 m.

Tarptautinis olimpinis komitetas patvirtino esminius gerojo valdymo elementus.

Netrukus šie principai bus privalomi visiems nacionaliniams olimpiniams komitetams, vadinasi, ir nacionalinėms sporto šakų federacijoms.

Nyderlandų olimpinis komitetas ir Nyderlandų sporto federacija – vienos iš organizacijų, seniausiai ir sėkmingiausiai įgyvendinančių gerojo valdymo praktiką Senajame žemyne.

Nyderlanduose vykusioje gerojo valdymo principų įgyvendinimo sporte konferencijoje dalyvavo ir LTOK užsienio ryšių direktorė

28

OLIMPINĖ PANORAMA

Vaida Masalskytė bei Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė. Jos ir papasakojo apie šį projektą, kurio partneris yra LTOK. Paskui verslą Skatindamas gerojo valdymo praktiką 2005 m.

Nyderlandų olimpinis komitetas (NOC) ir Nyderlandų sporto federacija (NSF) savo nariams įvedė Gerojo valdymo kodeksą. Šį kodeksą sudaro trylika rekomendacijų, kurios toliau tobulinamos.

Nyderlandų sporto organizacijos gerojo valdymo praktiką perėmė iš privataus sektoriaus, kuris, siekdamas efektyvios veiklos, taiko savireguliacijos mechanizmą, dažnai į pagalbą pasitelkdamas elgesio

kodeksą. Pavyzdžiui, 2003 m. kai kurios šios šalies įmonės paskelbė elgesio kodeksą, kuriame buvo pateiktos rekomendacijos, susijusios su akcininkų pozicija, finansais ir pan. Taip buvo siekiama atkurti piliečių ir investuotojų pasitikėjimą. Be to, kodekse buvo įtvirtintas „įgyvendinti / pasiaiškinti“ principas, kuris reikalauja įmonių laikytis kodekso arba pasiaiškinti, kodėl jos to nedaro. Tai buvo pirmasis iš daugelio vėliau priimtų elgesio kodeksų, apėmusių įvairias ekonomikos sritis. Iš paskos pasekė ir dalis viešojo Nyderlandų sektoriaus, įskaitant kultūrą, sveikatos apsaugą ir sportą.

Pirmieji žingsniai NOC/NSF narės, 72 sporto federacijos,

PATIRTIS 2005-aisiais vienbalsiai priėmė Gerojo sporto valdymo kodeksą ir įsipareigojo laikytis jo viso ar dalies (arba paaiškinti, kodėl to nedaro). Šios sporto federacijos taip pat sutiko inventorizuoti turimą administracinę ir vadybinę veiklą, kad turėtų atskaitos tašką ir matytų, kokį progresą pavyks padaryti.

NOC/NSF kodeksą matė pirmiausia kaip įrankį, kuris paskatintų sporto federacijas diskutuoti. Todėl iš pradžių nebuvo reikalaujama, kad jos dalyvautų vertinimo procese. NOC/NSF norėjo aktualiais klausimais didinti informuotumą ir tai turėjo būti grįsta ne griežtomis taisyklėmis ir procedūromis, o kaip vidinis sporto organizacijų procesas, įtraukiantis ir vykdomąjį komitetą, ir valdybą, ir narius.

Vis dėlto didėjantis sporto federacijų finansavimas vyko per NOC/NSF, todėl buvo gerai matyti, ar sistemos dalyviai yra patikimi. Be to, ne visos federacijos buvo vienodai aktyvios, todėl gimė diskusija, ar kodeksas buvo įvestas tinkamu būdu.

2006 m. buvo sudarytas klausimynas, atliktas pirminis Gerojo sporto valdymo kodekso vertinimas. Tik 26 iš 72 sporto federacijų užpildė anketą, pateikdamos savo pačių vertinimą pagal gerojo valdymo praktiką. Galiausiai buvo pasiūlyta padaryti

personalo, finansinis stabilumas, teikiamų paslaugų lygis, elitiniams sportininkams reikiamų sporto įrenginių kokybė ir t.t.), tuo aukštesne žvaigždute vertinama. Kad gautų pirmąją žvaigždutę, federacija turi įvykdyti 17 minimalių reikalavimų: • Kasmet metiniame pranešime įvertinti gerojo valdymo iniciatyvas • Kas dvejus metus atlikti gerojo valdymo savęs vertinimo testą • Turėti aiškų valdymo modelį • Taikyti atitinkamus valdybos ir administracijos veiklos modelius • Priimti taisykles (etikos kodeksą), kurios padėtų išvengti interesų konflikto • Laikytis privalomos vadovų rotacijos (maksimali riba – 12 metų) • Rengti kasmetinius susitikimus • Turėti valdymo įstatus ar reglamentą • Centralizuoti valdymą, vengiant vidinių subjektų autonomijos • Turėti ilgalaikę strategiją • Turėti aiškų planavimo ir valdymo ciklo aprašymą • Įvesti rizikos valdymo ir viešųjų pirkimų taisykles • Būti finansiškai stabili • Atlikti kasmetinį finansų auditą • Įvesti specialias taisykles dėl seksualinio priekabiavimo, elgesio kodo, dopingo, lygių galimybių ir diskriminacijos, skundų • Užtikrinti, kad visi nariai būtų susipažinę ir laikytųsi federacijos narystės taisyklių • Kartą per metus pateikti visų individualių narių registraciją

NYDERLANDŲ SPORTO ORGANIZACIJOS GEROJO VALDYMO PRAKTIKĄ PERĖMĖ IŠ PRIVATAUS SEKTORIAUS, KURIS, SIEKDAMAS EFEKTYVIOS VEIKLOS, TAIKO SAVIREGULIACIJOS Taigi trylika Gerojo sporto valdymo kodekso MECHANIZMĄ, DAŽNAI Į PAGALBĄ rekomendacijų virto septyniolika minimalių PASITELKDAMAS ELGESIO reikalavimų, taikomų kiekvienai sporto KODEKSĄ. šį kodeksą privalomą visiems nariams, siekiantiems gauti finansavimą iš loterijų ir (ar) NOC/NSF. 17 reikalavimų Nuo 2011 m. visos sporto federacijos turi laikytis minimalių reikalavimų, kurių dalis kilo iš Gerojo valdymo kodekso, kita dalis buvo naujai įvestos taisyklės, susijusios su finansiniu stabilumu ir juridine vienybe. NOC/NSF išplėtojo mintį, kad tik šios sporto federacijos pajėgios tinkamai vykdyti savo veiklą, didinti organizuotai sportuojančių žmonių skaičių ir sporto šakų populiarumą. Tad 2008 m.

Nyderlandų sporto asociacijos buvo padalytos į tris kategorijas, suteikiant joms vienos, dviejų arba trijų žvaigždučių statusą. Kuo geriau federacija veikia (vertinta narystė, kiek turima

federacijai. Reikalavimų nevykdymas gresia finansavimo sumažinimu ar jo netekimu. Vis dėlto praktika parodė, kad nė viena sporto federacija šių reikalavimų neįgyvendina iki galo. Todėl NOC/NSF, siekdama, kad taisyklės būtų įgyvendintos ir jų būtų laikomasi, teikia paramą. Federacijoms prieinama įvairi parama – nuo bendravimo, pavyzdžių iki konferencijų organizavimo, žinių teikimo internete, individualios pagalbos.

Gerojo sporto valdymo kodekso įgyvendinimas – tai ilgas kelias be pabaigos. Žengdama šiuo keliu NOC/NSF įsiminė kelias pamokas: nepakanka tik paklusti taisyklėms ar jas paaiškinti, būtina parama keičiant įstatus, sunkiausia atkreipti dėmesį į struktūrines klaidas, taisyklės skiriasi nuo elgsenos, poreikis keistis skatina sporto organizaciją siekti reikšmingiausių rezultatų.

Parengė Lina Daugėlaitė

APIE NYDERLANDŲ SPORTĄ Sporto struktūra: Olimpinis komitetas ir sportas visiems • Tikslas – atstovavimas, elito sportas, sportas visiems, finansavimas, olimpinė rinktinė • 120 personalo darbuotojų Sporto federacijos • 75 sporto federacijos • Atstovauja 200 sporto šakų • 480 valdybos narių, 1200 personalo darbuotojų Klubai • Per 25 tūkst. klubų, kurių vis daugėja • Daugiau kaip milijonas savanorių • 4,8 mln. narių, kurių gretos vis plečiasi Kuo unikali Nyderlandų sporto sistema: • Didesnė dalis sportinės veiklos organizuojama per sporto klubus ir sporto federacijas • NOC/NSF vienija apie 85 proc. organizuotos sportinės veiklos • Sporto klubai administruojami savanorių • Vietinės bendruomenės investuoja į klubus (daugiau kaip 1,2 bilijono eurų kasmet) Sporto politikos įgyvendinimas: Vyriausybė • 120 mln. eurų • Sporto politika • Sportavimo vietos (parkai, aikštynai, etc.)

• Saugus sportavimo klimatas • Sporto laimėjimai Federacijos • 250 mln. eurų • Ketverių metų strategija • Kasmetiniai planai • Varžybos NOC/NSF • 100 mln. eurų • 2016 m. sporto programa • Dalyvavimas sporte • Pažangiausių federacijų rinkimai • Organizacinis tobulinimas Vietinės bendruomenės • 1200 mln. eurų • Įvairūs siekiai ir ambicijos • Kaimynystė • Patogumai • Talentų lavinimas Valdymo tobulinimas Nyderlanduose: • 2008–2012 m. sporto programa – imti taikyti gerojo valdymo principai • 2008 m. įdiegtas Gerojo valdymo kodeksas • 2011 m. sudaryta 17 minimalių reikalavimų • 2012 m. parengtas reklaminis vaizdo klipas su informacija ir instrukcijomis 2012–2016 m. sporto programa – administravimo tobulinimo strategija • 2013 m. kasmetinė administratorių konferencija • 2014 m. sudaryta patariamoji komisija • 2014–2016 m. besikeičiantis sportas

OLIMPINĖ PANORAMA

29

TALENTAI

D.Aleksandravičiūtė norėtų treniruotis Plimute

KELIO Į TIKSLĄ IEŠKO SVETUR IŠUGDYTI GERĄ ŠUOLININKĄ Į VANDENĮ TRUNKA 8–10 METŲ. IR TAM REIKIA NE TIK BASEINO, BET IR SPECIALIOS SALĖS. TAD LIETUVOS TALENTAMS TINKAMŲ TRENIRUOČIŲ SĄLYGŲ TENKA ŽVALGYTIS UŽSIENYJE. Marytė Marcinkevičiūtė

B

irželį į pirmąsias Europos žaidynes atstovauti mūsų šaliai vyks ir du šuolininkai į vandenį. Pretendentai varžytis Baku yra trys, visi jie 2014 m. pasaulio senjorų čempionato Monrealyje dviejų aukso ir vieno sidabro medalio laimėtojos kaunietės Astos Locaitytės-Girdauskienės mokiniai – trenerės dukra Indrė Marija Girdauskaitė, Daniela Aleksandravičiūtė ir Martynas Pabalys. Kas vyks į Baku, paaiškės po atrankos varžybų – Lietuvos moksleivių bei jaunimo ir jaunių čempionatų. Šiandien mūsų pašnekovai – Kauno plaukimo mokyklos šuolių į vandenį trenerė A.Girdauskienė ir Lietuvos plaukimo federacijos Vykdomojo komiteto narys Kęstutis Autukas, net 24 kartus tapęs Lietuvos čempionu.

Ką galite pasakyti apie mūsų kandidatus, pretenduojančius tapti pirmųjų Europos žaidynių šuolių į vandenį varžybų dalyviais?

K.Autukas: Manau, realiausios kandidatės dalyvauti Europos žaidynėse yra Lietuvos

30

OLIMPINĖ PANORAMA

čempionė I.M.Girdauskaitė, trečius metus besimokanti ir besitreniruojanti Rusijoje, Penzos srities olimpinio rezervo rengimo mokykloje, kurioje yra labai stiprių šuolininkų į vandenį, ir mūsų šalies čempionatų prizininkė D.Aleksandravičiūtė.

Abi labai jaunos, bet jau pasiekė neblogą meistriškumą. Indrė 2013 m. Poznanėje per Europos jaunių (14–15 m.) čempionatą pateko į finalą ir užėmė dešimtą vietą. Metais jaunesnė Daniela ir fiziškai silpnesnė, ir treniruočių stažo turi mažiau, bet šuolininkė labai grakšti, elegantiška.

Merginų varžybose paprastai nebūna labai didelės konkurencijos, ko nepasakytum apie vyrų. Martyno programa pagal sudėtingumą nevisiškai atitinka šiuolaikinių reikalavimų, bet jis neturi sąlygų sudėtingiems elementams parengti.

Merginų Baku lauks šuoliai nuo vieno ir trijų metrų tramplinų bei nuo bokšto, o jeigu į Baku pateks Martynas, neaišku, kokią rungtį jis pasirinks, bet greičiausiai šokinės nuo metro tramplino.

A.Girdauskienė: Meistriškumu išsiskiria mano dukra Indrė. Lietuvoje nėra gerų sąlygų olimpinei svajonei įgyvendinti, todėl pradėjau ieškoti, kur tada dar dvylikametė dukra galėtų mokytis ir sportuoti. Per tarptautines varžybas susipažinusi su Rusijos treneriais išsiaiškinau, kad šuolininkams sudarytos geros sąlygos Penzoje. Ten yra bendrabutis, kuriame vaikai gyvena ir maitinasi, o aukštesniojoje mokykloje mokosi ir treniruojasi. Logiška, kad dukra pasekė mano pėdomis, juk didžiajame sporte buvau kone dešimt metų (1974–1982 m.) ir man gana neblogai sekėsi šokinėti nuo bokšto. Galima sakyti, Indrė baseine ir užaugo, o šokinėti pradėjo nuo šešerių – 2004-aisiais. Dukra šokinėja tik nuo tramplino. Vasario pabaigoje Vokietijoje dalyvaudama viename pasaulio „Grand Prix“ etapų suaugusiųjų grupėje liko dvidešimta.

Penkiolikmetė D.Aleksandravičiūtė norėtų patekti į Rūtos Meilutytės Lietuvoje išgarsintą Plimutą, kuriame treniruojasi ir Londono

TALENTAI olimpinių žaidynių šuolių į vandenį bronzos medalio laimėtojas Thomas Daley. Vasarą Daniela ketina kokiam mėnesiui nuvykti į Plimutą ir išbandyti save. Kalbėjomės su britų treneriais, jie mielai priims mūsų sportininkę, nuvykę aptarsime ir visas treniruočių galimybes. Šešiolikmetis M.Pabalys gana stiprus šuolininkas, bet kaip ir Daniela, kol kas neturi geros programos, kurią tikimės parengti per treniruočių stovyklas.

Kokios vietos Europos žaidynėse planuojamos mūsų sportininkams?

K.Autukas: Federacija mūsų šuolininkėms suplanavo užimti 22 ir 24 vietas tarp maždaug 40 dalyvių. Nenustebčiau, jeigu nudžiugintų I.M.Girdauskaitė, kurios programa yra šiuolaikinė, ji atlieka sudėtingus šuolius nuo trijų metrų tramplino. Tik Indrė dar šiek tiek stokoja stabilumo, kuris atsiranda nuo dažno šuolių kartojimo bei treniruočių stažo. Kuo daugiau kartų šokinėji, tuo stabiliau atlieki sudėtingus elementus.

Palyginti su kitų šalių sportininkais, mūsų šuolininkai dar labai jauni, jiems trūksta patirties. Europos žaidynės mūsų šuolininkams – didelė meistriškumo mokykla, jie bus šalia pačių stipriausių ir galės įvertinti savo meistriškumą, programą, pasižiūrėti, ką reikia tobulinti: akrobatiką ar choreografiją, o gal šuolių sudėtingumą.

A.Girdauskienė: Būčiau labai laiminga, jeigu dukra patektų į pirmąjį aštuonioliktuką, o dar laimingesnė – jeigu pakliūtų į finalą, tai yra į dvyliktuką. Danielai arba Martynui linkėčiau, kad jie savo šuolius atliktų taip, kaip moka, o apie vietą nelabai svarstau.

Lietuvai Baku atstovaus moksleiviai, kuriems teks rungtyniauti su vyresniais varžovais. Negi mūsų šalyje nėra vyresnių šuolininkų į vandenį?

K.Autukas: Lietuvos plaukimo federacija, kuriai priklausome, nusprendė, kad didžiausią dėmesį reikia skirti jaunimui.

Esame ypač apriboti lėšų, praėjusiais metais mūsų sporto šaka tegavo 25 tūkst. litų, šiemet truputėlį mažiau. Matome, kad kelti suaugusiųjų meistriškumą labai sunku, todėl mes juos tiesiog palaikome, džiaugiamės, jog jie dar sportuoja ir sudaro konkurenciją jaunimui.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centre reikia nemažai mokėti, o mūsų šuolininkai į vandenį gyvena kukliai, negalime vienodai duoti pinigų ir suaugusiems, ir jaunimui, todėl šiemet prioritetą nutarėme teikti jaunimui.

svajoja tapti treneriais. Vilniuje keturis kartus per savaitę treniruojamės Vaikų ir jaunimo centre bei porą kartų Lazdynų baseine, bet Lazdynuose nėra vieno ir trijų metrų tramplinų, tiktai trijų, penkių, septynių su puse ir dešimties metrų bokštai.

Kai rengėmės dalyvauti pasaulio čempionato sinchroninių šuolių rungtyje Anksčiau šuolininkų į vandenį grupės veikė nuo trijų metrų tramplino, vykome treniruotis į Baltarusiją, Latviją, Ukrainą.

Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Bet dažnai neprivažinėsi – brangu. Namie Klaipėdoje. Kokia padėtis dabar?

K.Autukas: Labai graudu, bet mūsų geografija būtina turėti bent jau minimalias sąlygas.

Kol neturime geros sporto bazės, iki tam smarkiai sumažėjo. Grupės veikia tik Vilniuje tikro lygio galime rengti tik vaikus, kad ir Kaune. Parengti didelio meistriškumo šuolininką į vandenį, pretenduojantį dalyvauti jie galėtų dalyvauti jaunių ir jaunimo čempionatuose. Neturime oro pagalvių, olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos todėl negalime užtikrinti sportininkų čempionatuose, prireikia 8–10 metų. Į saugumo ir daryti oro triukų, neturime Lietuvos čempionatus susirenka 20–26 ir gerai įrengtų salių. Juk be fizinio, sportininkai (moterų iki 10, vyrų – iki 16). choreografinio, akrobatinio, šuolininkams Vilniuje šuolininkus į vandenį ugdo trys būtinas ir specialus pasirengimas, kuriam treneriai. Labai džiugu, kad galiu tikėtis reikalinga įranga. sulaukti įpėdinių – trys mano auklėtiniai Labai daug padeda tėvai, randame vieną kitą rėmėją. Mūsų sporto šaka nėra populiari, bet nuotaiką ypač pakėlė televizijos projektas „Šuolis“. Atsirado daug suaugusiųjų, norinčių gražiai šokinėti kregždute, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre netgi suburtos dvi mokamos suaugusiųjų grupės.

Didžiausia Lietuvos šuolių į vandenį viltis – I.M.Girdauskaitė

M.Pabaliui labiausiai trūksta patirties

A.Girdauskienė: Kaune šuolininkus rengia du treneriai, pratybos vyksta plaukimo mokyklos „Vilija“ baseine. Kaune nešokinėjame nuo bokšto, tiktai nuo tramplino. Šiandien turime pakankamai vandens, bet nėra jokios salės didelio meistriškumo šuolininkams rengti.

Vien dėl to, kad trūksta specializuotos salės, savo dukrą išleidau į Penzą.

Salėje turi būti porolono duobė arba minkštų čiužinių, sausas tramplinas ir batutas.

Pastarųjų dviejų mes niekada nesame turėję.

Be specialios salės nepaprastai sudėtinga išugdyti gerą šuolininką į vandenį. Į Minską vien dėl salės ir važinėjame. Labai laukiame naujų baseinų Vilniuje ir Klaipėdoje.

OLIMPINĖ PANORAMA

31

PAMĄSTYMAI

Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

PAVASARIS BUDINA IŠ ŽIEMOS MIEGO KAD PAVASARIS NE TIK GAMTĄ BUDINA, BET IR VISUOMENĖS NORĄ AKTYVIAU SPORTUOTI ŽADINA, NESUNKU ĮSITIKINTI STEBINT VISUS BESIMANKŠTINANČIUS BEI ĮVAIRŲ SPORTĄ PRAKTIKUOJANČIUS PILIEČIUS. Dr. Dainius Genys Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės. Šalčių pramonė su ledais sugaišti pagavo Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto.

Tuo laukus orai drungni gaivindami glostė Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė.

K.Donelaitis, „Metai“

Pradėti komentarą lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio žodžiais paskatino anaiptol ne nostalgija ar faktas, kad praėję metai buvo skirti trišimtosioms jo gimimo metinėms paminėti. Ši „Pavasario linksmybių“ atkarpa parinkta ir ne dėl to, kad yra bene žinomiausia ir populiariausia, tiesiog ji labai taikliai apibūdina visuomenės budinimą iš žiemos sąstingio ir kvietimą atsidėti pavasario džiaugsmams.

Kovas – tinkamiausia proga apžvelgti pavasario

32

OLIMPINĖ PANORAMA

poveikį visuomenei ir pasižiūrėti, ar ilgėjantys vakarai ir skaistesni saulės spinduliai koreguoja visuomenės sportinį aktyvumą, kokių džiaugsmų prideda pavasario galimybės ir kaip tai veikia santykį su sportu.

Sportuojančiųjų daugėja Pradėkime nuo gana prieštaringos statistikos.

Nors moksleivių sportinis aktyvumas akivaizdžiai prastėja, bet galima pasidžiaugti kasmet didesnį pagreitį įgaunančiomis sporto visiems iniciatyvomis. Kuri kryptis patikimesnė, atsakyti sunku, juolab sociologui nėra jauku kvestionuoti minėtos statistikos tendencijų. Kad ir kaip ten būtų, padėčiai praskaidrinti norisi pasitelkti kitą metodą – artimiausios aplinkos stebėjimą. Toks neintencionalus „tyrimas“, deja, apimantis tik dviračių sportą, parodė gan malonų rezultatą:

vien mano gimtajame Kaune per pastaruosius dvejus metus dviračių prekių parduotuvių ir dviračių taisyklų pastebimai padaugėjo.

Nors negaliu to iliustruoti skaičių verte, darau prielaidą, kad taip įvyko ne tik Kaune. Vis gausesnės mėgėjų sporto varžybų dalyvių gretos sustiprina šią prielaidą. Pilnėjantys dviračių ir bėgimo takai turėtų džiuginti ne tik sportinio inventoriaus pardavėjus, bet ir medikus bei šiek tiek liūdinti farmacininkus, jei tikėsime, kad sportas gerina žmonių sveikatą.

Kad pavasaris ne tik gamtą budina, bet ir visuomenės norą aktyviau sportuoti žadina, nesunku įsitikinti stebint visus besimankštinančius bei įvairų sportą praktikuojančius piliečius. Palikdamas žongliravimą statistika ateičiai norėčiau kalbėti ne tik apie, tikėkimės, didėjančią sportuojančios Lietuvos bendruomenę, bet ir

PAMĄSTYMAI apie paties sportavimo reikšmę – šios veiklos teikiamus džiaugsmus ir su tuo susijusias interpretacijas, kas ir kaip mus džiugina sportuojant.

Džiaugsmo teikia turinys ir forma Prancūzų sociologas Pierre‘as Bourdieu kadaise taikliai pastebėjo, kad sporto teikiamam džiaugsmui poveikį turi ne tik turinys, bet ir forma. Juk ne tas pats, kur žaisti, tarkime, tenisą – apsiavus džinsais galinio kiemo užkampyje ar sportiškai ir madingai apsirengus gerai įrengtoje aikštelėje. Nėra abejonės, kad tinkamas pasirengimas, įskaitant aprangą ir kitą konkrečiai sporto šakai reikalingą inventorių, ne tik pagerina rezultatus, bet ir sportavimui suteikia daugiau malonumo. Tik turint galvoje vartotojišką visuomenę šiame džiaugsme glūdi ir tam tikro pavojaus kerai – it aidas iš reklaminio šūkio „forma yra turinys“ apibūdina ne tik reklamą, bet ir suteikia progą apmąstyti sporte pastebimas analogijas. Ar nėra taip, kad šiandien forma ne tiek papildo turinį, kiek jį pakeičia, ar ne svarbiau įsigyti (ir, svarbiausia, pasigirti bei pademonstruoti) sporto inventoriaus ir tik paskui mėginti (ir tai ne visada) jo reikiamybę praktikoje?

o puikaus sportinio inventoriaus gausa daugeliui tapo naujoviškais žaislais. Kiekvieno piliečio asmeninis reikalas, kada ir kaip jais naudotis ar kiek jų apskritai turėti.

Tinkamo sportinio inventoriaus poveikį sportavimo džiaugsmui, ko gero, jaučiame visi. Pavyzdžiui, nesunku suprasti naujų sportinių batelių, skirtų bėgimui ar sportiniam žaidimui, reikšmę – sutikite, visai kitoks malonumas žaisti krepšinį, futbolą ar tiesiog bėgioti apsiavus tinkama avalyne, o ne universaliu apavu. Noras įsigyti visoms trims skirtingoms sportavimo progoms tinkamus batelius yra pagrįstas.

Visiškai galima suprasti naujesnį ir gražesnį sportinį kostiumą įsigijusį žmogų, jeigu jam tai suteikia džiaugsmo ir papildomai motyvuoja palaikyti sportinį aktyvumą. Visa tai puiku, kol forma tarnauja kaip sportinio turinio papildinys.

Aksesuarai užgožia entuziazmą?

Kodėl keliu šiuos klausimus ir sėju skepticizmą? Reikalas tas, kad tokiuose gan paprastuose pasirinkimuose slypi nedideli pavojai, ilgainiui galintys turėti ne visai malonų poveikį. Ir nors iš pažiūros

situaciją ir imti nebesusivokti, kodėl sportuoji ir dėl ko nei sportas, nei rezultatai nebedžiugina. Skirtis tarp sportinių žaislų suteikiamų džiaugsmų ir snobizmo (pretenzingo puikavimosi jais) yra gan trapi.

Kita vertus, galima dar kartą klausti, koks skirtumas, net jei sportavimas tėra pasididžiavimo ar snobizmo išraiška, juk svarbu, kad žmogus sportuoja. Greičiausiai taip, juk motyvai – asmeninis reikalas. Žmonės skirtingi ir juos džiugina savi aspektai, tad kažin ar čia reikėtų kažkokių bendrų vardiklių arba universalių receptų. Matyt, kur kas svarbiau užtikrinti visuomenės fizinį aktyvumą nepaisant skirtingų motyvų (žinoma, išskyrus tuos, kurie gali vesti agresijos ar smurto link).

Bet ar nėra taip, kad šie maži pasirinkimai išduoda žmogiškas silpnybes, o pats sportas tampa mūsų charakterio atspindžiu?

Minėta skirtis ir kiekvieno asmeninis nuokrypis nuo jos apibūdina bendresnį požiūrį į sportą. Kartais jis tampa greičiau vartotojiškas ar instrumentinis, o kartais labiau grįstas emocijomis ar nuoširdžiu santykiu.

Sportas žavi, traukia ne tik žaidybiniais elementais, gausiomis emocijomis, bet ir socialiniais aspektais – nepriklausomai nuo

tai kiekvieno asmeninis reikalas, kviesčiau individualiai apmąstyti šią ribą – kada mėgaujamasi sportine veikla ir papildomais aksesuarų džiaugsmais, o kada įvairiausi atributai ima užgožti sportinį entuziazmą.

Greičiausiai tai liečia ne visus, bet pasitikrinti verta.

Manding, pavojus kyla, kai sporto šakos pasirinkimo ir sportinio inventoriaus įsigijimo priežastimi tampa ne noras patirti sportinį džiaugsmą, taisyklingiau atlikti pratimus ir išvengti traumų, o avalynės spalvų gama, dizaino elementai ar parduotuvėje pasirodęs naujesnis modelis – tada jau tolstama nuo sportavimo esmės ir krypstama vien estetikos link. Pasukus šia linkme nesunku nuslysti į dviprasmišką

apavo naujumo ar kamuolio brangumo visi esame sporto mėgėjai ir dalyviai. Bet jei sporto klubo prabanga, sportinių batelių ar kostiumo kokybė tampa pasipuikavimo indikatoriumi, liudijančiu nebe sportinį, o žmogiškąjį pranašumą, ar tai neišduoda asmens vertybinės sistemos?

Tad linkėčiau, kad atėjęs pavasaris ne tik išbudintų iš žiemos miego, bet ir žadintų prisiminti sportinius džiaugsmus. Juk nepaisant įvairių pagundų estetinė sporto forma nėra svarbesnė už jo turinį. Linkiu nepamiršti, kad sportas savaime teikia daug džiaugsmo, o visa kita tėra priedas.

Tuo įsitikinti visai nesunku – tereikia šiek tiek ryžto prisidėti prie gausėjančios sporto bendruomenės!

PRANCŪZŲ SOCIOLOGAS PIERRE‘AS BOURDIEU KADAISE TAIKLIAI PASTEBĖJO, KAD SPORTO TEIKIAMAM DŽIAUGSMUI POVEIKĮ TURI NE TIK TURINYS, BET IR FORMA. JUK NE TAS PATS, KUR ŽAISTI, TARKIME, TENISĄ – APSIAVUS DŽINSAIS GALINIO KIEMO UŽKAMPYJE AR SPORTIŠKAI IR MADINGAI APSIRENGUS GERAI ĮRENGTOJE AIKŠTELĖJE. Šiandien nebegyvename tais laikais, kai bėgioti, krepšiniui žaisti ir tiesiog prie sportinės aprangos tekdavo avėti tuos pačius sportinius batelius. Galima pavydėti arba, priešingai, apmaudžiai liūdėti, kad daugumai ankstesnių kartų piliečių konflikto tarp turinio ir formos neteko patirti. O ką jau kalbėti apie už geležinės uždangos gyvenusius tautiečius, juk visuotinio deficito sąlygomis ne kiekvienam išpuldavo proga krepšinį žaisti su tikru krepšinio kamuoliu. Jaunesnei kartai tai jau nebesuprantami dalykai.

Netrunki įsitikinti, kad dėl pasikeitusių aplinkybių, smarkiai patobulėjusių ir, svarbiausia, atpigusių technologijų daugelis sporto prekių pasidarė plačiai prieinamos,

OLIMPINĖ PANORAMA

33

PRO MEMORIA

APTARĖME NAUJĄ TEMĄ Jis rašė beveik kiekviename „Olimpinės panoramos“ numeryje.

Pastaruoju metu buvo nuolatinis rubrikos „Sena nuotrauka“ autorius, pats parūpindavęs ir retų iliustracijų. Kelis sykius aptarėme, ką parašys 2015-ųjų kovo mėnesio numeriui. Vytautas Gudelis siūlė temą apie legendinį boksininką Algirdą Šociką. Tik svarstėme, ar dar kartą prisiminti kvapą gniaužusias A.Šociko kovas su rusu Nikolajumi Koroliovu, ar papasakoti apie kauniečio boksininko pergales Europos čempionatuose, o gal apie mažiau girdėtą jo triumfą pasaulio jaunimo ir studentų žaidynėse Budapešte 1949 m. Sakiau tada Vytautui: „Rašyk, kad ir tau, ir man būtų įdomu.“ Lyg tarp kitko jis dar užsiminė: „Artėja mano 85-metis. Solidūs žmonės siūlo tai progai parengti leidinį ir sudėti į jį didžiąją dalį rašytų straipsnių, recenzijų. Kadangi daug jų buvo tavo redaguotuose žurnaluose, ar parašysi kelis žodžius?“ Žinoma, atsakiau, būtinai parašysiu. Tesiu pažadą...

85-eri V.Gudeliui būtų sukakę balandžio 15-ąją. Gimęs 1930 m.

Panevėžyje, 1955 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą, įgijo grafiko specialybę. Jis visą laiką gyveno ir dirbo Vilniuje. Baigęs Dailės institutą dirbo Kino studijoje, dešimt metų laikraštyje „Sportas“, trejus žurnale „Švyturys“, laikraštyje „Gimtasis kraštas“ – dailininku.

Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos redakcijoje, Lietuvos užsienio turizmo valdyboje, buvo Vilniaus sporto muziejaus vedėjas, Lietuvos sporto muziejaus darbuotojas.

Jis yra daugelio knygų bei albumų apie sportą iliustracinės dalies sudarytojas ir dailininkas. Sukūrė ne vieną plakatą, ženkliuką, voką sporto tematika, parengė per šimtą krepšinio ir futbolo rungtynių programų. Pirmojo SSRS sportinės knygos konkurso laureatas, šį vardą gavęs už knygą „Lietuvos krepšinis“. Daug įsimintinų knygų išleido drauge su žurnalistu Mindaugu Barysu: „Metai ir startai“, „Olimpiada su sombrero“, „Miunchenas olimpinis ir kasdieniškas“, „Penki žiedai virš Monrealio“, „Aidi kurantų olimpiniai dūžiai“. Ir paskutinioji – Juozo Jankausko „Lietuvos krepšinio teisėjai“ (2014 m.). V.Gudelis buvo jos dailininkas ir iliustracinės dalies sudarytojas. Jis noriai talkino visiems, kurie leido knygas ar proginius leidinius apie sportą. V.Gudelis turėjo sukaupęs daugybę eksponatų – knygų, autografų, nuotraukų, ženkliukų, gairelių apie Lietuvos sporto, o ypač apie krepšinio istoriją.

Ypatinga meilė krepšiniui – neatsitiktinė. Vytautas jaunystėje ir pats buvo neblogas krepšininkas. Neaukštas, bet greitas, vikrus.

Jis dalyvavo 1948 m. įkuriant Dailės instituto sporto klubą (DISK).

Drauge su broliais architektais Algimantu ir Vytautu Nasvyčiais, akademiku Juozu Burneika, grafikais Stasiu Krasausku, Vytautu Valiumi, architektais Justinu Šeiboku, Jonu Stumbriu ir kitais buvo Vilniaus studentų, sąjunginių meno mokyklų čempionai. Menininkų komandoje tada žaidė ir Saulius Sondeckis, ir Arūnas Žebriūnas.

Būdamas garbaus amžiaus mielai dalyvaudavo įvairiuose sporto visuomenės renginiuose. V.Gudelis daug metų buvo Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos viceprezidentas, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidiumo narys. Pats keliaudavo su savo ekspozicijomis, tokiomis kaip „Tai įvyko prieš 75 metus Kaune“ – tai paroda, skirta 1939 m. Europos čempionate triumfavusiai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei.

34

OLIMPINĖ PANORAMA

V.Gudelis „Sporto“ redakcijoje Labiausiai jis didžiavosi paroda „Lietuvos krepšiniui – 90“, kuri buvo parengta Lietuvos krepšinio federacijos prašymu ir eksponuota didžiosiose Lietuvos arenose 2012-aisiais. Vėliau mažesnės apimties ekspozicija buvo rodoma Lietuvos pašto skyriuose. Ne mažiau reikšminga paroda „Lietuva – tris kartus Europos vyrų krepšinio čempionato laimėtoja“, eksponuota 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato metu netoli sostinės „Siemens“ arenos – pramogų ir prekybos centre „Ozas“.

Ne vieną parodą Vytautas surengė ir greta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto esančioje „Perlo“ kavinėje. Čia eksponuotos parodos, skirtos Paryžiaus, Melburno, Romos, Maskvos, Albervilio, Barselonos žaidynių jubiliejams, Vankuverio, o kartu ir visoms kitoms žiemos žaidynėms, kuriose dalyvavo lietuviai. Paskutinė jo paroda – apie Londono vasaros olimpines žaidynes – buvo atidaryta 2012 m. gruodžio mėnesį. Ypač daug širdies Vytautas įdėjo į parodą apie Romos olimpines žaidynes, kurias 1960-aisiais matė savo akimis. „Nuo tada visam laikui likau sužavėtas olimpizmo idėjų“, – sakė V.Gudelis. „Olimpinėje panoramoje“ (2013 m. Nr. 8) jis rašė: „Rodos, taip neseniai, o iš tiesų 1988 m. gruodžio 11 d. buvusiuose Profsąjungų kultūros rūmuose ant Tauro kalno vyko suvažiavimas Lietuvos olimpiniam komitetui atkurti. Tada eksponavau savo olimpinių ženkliukų rinkinį, sulaukusį neeilinio dalyvių dėmesio. (...) Iki šiol gailiuosi, kad dalyvavau suvažiavime tik kaip kolekcininkas – nebuvau įtrauktas į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo procesą, nors su dideliu entuziazmu būčiau prie to prisidėjęs. (...) Jau 25-erius metus visomis išgalėmis stengiuosi įrodyti, kad esu visateisis olimpinės bendruomenės narys.“ Tikrai įrodė... Nors pastaruoju metu V.Gudelio sveikata buvo silpnesnė, jis išliko aktyvus ir nesiliovė kūręs ateities planų, kuriuos jam padėdavo įgyvendinti dukra Daiva. Žurnalas „Olimpinė panorama“ neteko svarbaus ir visų kartų skaitytojams įdomaus autoriaus.

Bronius Čekanauskas