Olimpinė panorama 2016 03 by IDEA Born in idea

s lia Ke IO įR

2016 m. kovas Nr. 3 (79)

Auksinis sugrįžimas Po septynių mėnesių pertraukos į varžybas sugrįžusi Rūta Meilutytė – vėl pergalių kelyje.

OLIMPINĖ PANORAMA

TURINYS

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalas Leidžiamas nuo 2003 m. Nr. 3 (79), 2016 m.

5 6 8 10 12 14 17

Skaitytojams

LTOK prezidentės mintys

Rio 2016

Rio de Žaneiro pamokos

Medikai

Traukia darbas su jaunimu

Kongresas

Išsinešė po mintį ar įžvalgą

Lilehameris 2016

Vietoj atostogų renkasi darbą

VIršelyje

Burtai

„Scanpix“ nuotr.

Plaukikė Rūta Meilutytė

Ne visai šventinė dovanėlė

Kolekcininkai

Lietuvoje – 1900 metų olimpiniai suvenyrai

redaktorius Bronius Čekanauskas

Autoriai

Goda Smilingytė Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Algis Balsys Vytautas Ruzginas Vytautas Žeimantas Dainius Genys Gintaras Nenartavičius

18 20

Iš arčiau

23 24 26 28 30 33

Pamąstymai

Olimpinė akademija

tiražas

Sukaktis

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

Pažintis su biatlonu

Žvilgsnis

Irklavimo rūmai karalių namuose

Ar Rio žaidynės įveiks abejones?

Istorija

fotografas Alfredas Pliadis

maketuotojas Artūras Gimžauskas

Olimpinių žaidynių ilgaamžiai

kalBos redaktorė

Jubiliejus

kontaktai

Vilniaus „Makabi“ šimtmetis

Žiniasklaida

Inga Necelienė

Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius panorama@ltok.lt

Olimpiniai Kataro užmojai

Interneto svetainė

Kronika

spausdina

LTOK įvykių dienoraštis

„Sporto mokslo“ žurnalo Siekiai Baigėsi fotografijų konkursas

„Sportui“ – jau 60

www.ltok.lt

„Lietuvos ryto“ spaustuvė 4000 egz. ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899

OLIMPINĖ PANORAMA

Godos Smilingytės nuotr.

SKAITYTOJAMS

Sėkmingi renginiai ir gera žinia DAINA GUDZiNEVIČIŪTė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Pavasarį pasitikome svarbiais darbais ir renginiais. Tarptautinės moters dienos išvakarėse Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) ir LTOK surengė konferenciją „Moterys ir vyrai sporte: ar žaidžiame pagal tas pačias taisykles?“ Jau prasidėjo programos „Išjudink save“ renginiai, kurie privers pajudėti Lietuvos miestų ir miestelių bendruomenes. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti LTOK partneriams, kurie mums padeda įgyvendinti svarbius tikslus: Europos lyčių lygybės instituto vadovei ir visam šio instituto kolektyvui už labai sėkmingą konferenciją, o programą „Išjudink save“ finansuojančiai bendrovei „Coca-Cola HBC Lietuva“ – už ilgalaikę partnerystę ir pasitikėjimą. Olimpinio švietimo kongrese Kaune buvo smagu matyti gausų ir aktyvų olimpizmo idėjas skleidžiančių pedagogų būrį. Tai mus įkvepia plėsti šį jau kasmetiniu tapusį renginį ir ieškoti būdų, kaip jį padaryti dar įdomesnį. Kovo mėnesio „Olimpinėje panoramoje“ gausu rašinių apie garbingas sukaktis. Jau 60 metų leidžiamas laikraštis „Sportas“, 70 metų jubiliejų mini Lietuvos sportininkus globojantys medikai, o itin garbingą 100 metų sukaktį švęs iki šiol tebeveikiantis seniausias Lietuvos sporto klubas „Maka-

bi“. Sveikinu visus sukaktuvininkus, kurių darbas neatsiejamas nuo mūsų šalies sporto. Baigėsi žiemos sporto sezonas, o vasaros sporto šakų atstovai dar tik įsibėgėja. Mūsų atletai dalyvauja stovyklose, ne vienas jų jau išmėgino savo jėgas olimpiniame Rio de Žaneire vykusiose bandomosiose varžybose. Geros žinios pasiekia ne tik iš sporto arenų. Štai Tarptautinė baidarių ir kanojų federacija informavo, kad vienos šalies įgulai atsisakius dalyvauti dviviečių baidarių 1000 m lenktynėse olimpiniai kelialapiai atitenka Lietuvos vyrų baidarininkų dvivietei. Taigi Rio de Žaneire 1000 m distancijoje greičiausiai lenktyniaus Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas. Išsigydžiusi rankos traumą sėkmingai į vandens takelį sugrįžo Rūta Meilutytė. Ištraukti olimpinio vyrų krepšinio turnyro burtai. Varžovai lietuviams teko pajėgūs, bet ir mūsų rinktinė stipri! Džiaugiamės kiekvienu į olimpines žaidynes patekusiu sportininku, o tiems, kurių dar laukia svarbiausi startai, linkiu jėgos, ištvermės ir palankios fortūnos!

Džiaugiamės kiekvienu į olimpines žaidynes patekusiu sportininku, o tiems, kurių dar laukia svarbiausi startai, linkiu jėgos, ištvermės ir palankios fortūnos!

OLIMPINĖ PANORAMA

Rio 2016

Lietuviai

Pasaulio taurės etape Rio de Žaneire startavo penki lietuviai. Moterų varžybose L.Asadauskaitė užėmė 13 vietą, I.Serapinaitė – 16-ą, o Gintarė Venčkauskaitė ir Karolina Gužauskaitė į finalą nepateko. Vyrų varžybų finale Justinas Kinderis liko 10-tas. Tarp varžybų teisėjų buvo Edvinas Krungolcas.

Andrejaus Zadneprovskio nuotr. Debesys virš arenos kaupėsi jau prieš fechtavimo varžybas

Rio de žaneiro pamokos Olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė, vos grįžusi iš pasaulio taurės antrojo etapo varžybų Rio de Žaneire, Vokietijoje užsisakė atsarginį pistoletą, kurį vešis į olimpines žaidynes. Marytė Marcinkevičiūtė

Bėgti ir šaudyti teko pliaupiant lietui

Rio de Žaneire per pasaulio taurės varžybas prasidėjusi liūtis ir dėl to sugedęs olimpinės čempionės pistoleto lazeris sugriovė pergalingus lietuvės planus. Į varžybas sportininkai vežasi savo ginklus, o Rio de Žaneire L.Asadauskaitė atsarginio pistoleto neturėjo. „Buvau naivuolė tikėdama, kad nieko neatsitiks. Gerai, kad taip nutiko dabar, o ne per olimpines žaidynes. Jeigu būčiau turėjusi atsarginį ginklą, jam išsiimti būčiau užtrukusi kokių 10 sekundžių, o dabar praradau net dvi minutes“, – apgailestauja Lietuvos sportininkė.

lietuvė buvo priversta tenkintis 13 vieta, nors taikėsi į garbės pakylą. Po fechtavimo, plaukimo ir jojimo olimpinė čempionė buvo 16-ta ir į kombinuotos bėgimo ir šaudymo rungties trasą išskubėjo nuo lyderės atsilikdama 43 sek.

Tai buvo pirmosios L.Asadauskaitės varžybos šį olimpinį sezoną. Ir jose

Pirmą kartą užsukusi į šaudyklą Laura penkis taiklius šūvius atliko

OLIMPINĖ PANORAMA

Paskutinė rungtis vyko labai sudėtingomis sąlygomis – pliaupiant ypač stipriam lietui, o šaudymo vietoje nebuvo stogelių. Iš pradžių Laura lenkė konkurentes vieną po kitos, bet nustojo veikti pistoleto lazeris, taigi stovint šaudykloje beliko stebėti, kaip aplenktos varžovės susigrąžina pozicijas.

per 10,67 sek., antrąsyk tam sugaišo 17,95 sek. Deja, trečiasis ir ketvirtasis apsilankymas šaudykloje sugaišino po 50 sek., o taikinys taip ir neužfiksavo taiklių šūvių. Sugedęs ginklas atėmė viltis užimti aukštesnę vietą. Finale taip pat startavusios Ievos Serapinaitės pistoletas nemalonių staigmenų nepateikė ir ji finišavo 16-ta. „Pasimokiau iš klaidos ir ruošiuosi variantui B: būtinai reikia turėti atsarginį ginklą. Beje, per varžybas šaudžiau nauju, specialiai man pritaikytu pistoletu. Mano ranka yra maža, todėl pistoletui atitaikyti teko kelis kartus važiuoti pas ginklų meistrą. Po varžybų pistoletas buvo pilnutėlis vandens, jį džiovinome, bandėme atgaivinti lazerį, bet išlaidų

RIO 2016 patyrėme daug, o šansų jį sutaisyti – jokių. Laimei, man, kaip olimpinei čempionei, naują lazerį pritaisė nemokamai, o senąjį atidaviau. Varžybų organizatoriai, žinodami orų prognozę, į tai neatsižvelgė ir šaudymo vietose nepasirūpino stogu. Kai pliaupia tokia liūtis, kitų sporto šakų varžybos dažniausiai nutraukiamos ir nukeliamos, tačiau penkiakovės varžybos vyksta toliau. Mes parašėme protestą, bet kas iš to – medaliai jau buvo išdalyti ir turėjau tenkintis siaubingu rezultatu kombinuotoje rungtyje“, – Rio de Žaneire patirtų nuoskaudų nepamiršta L.Asadauskaitė. Olimpinė čempionė gavo gerą pamoką ir per fechtavimo varžybas, kuriose jai nebuvo įskaitytas vienas dūris. Teisėjavo trys teisėjai, kurie vienu metu padarė dvi šiurkščias klaidas ir pergalę įrašė ne L.Asadauskaitei, o jos varžovei. „Atidžiai nepasižiūrėjusi aklai pasirašiau varžybų protokolą. Varžovė prisipažino, kad kovą pralaimėjo, bet teisėjai buvo neperkalbami. Gavau dar vieną pamoką“, – sako olimpinė čempionė. Laura, ar tavo pažintis su Rio de Žaneiru įvyko pirmą kartą? Ne, olimpinių žaidynių sostinėje buvau gal penkis ar šešis kartus, todėl į Rio vykau kaip į labai gerai pažįstamą vietovę. Šįkart Brazilijoje buvome šešias dienas. Atvykome iš vakaro, o kitą dieną jau rungtyniavome. Bet nereikėjo jokios adaptacijos. Varžybose teko dalyvauti tris dienas iš eilės be poilsio, o per olimpines žaidynes reikės rungtis dvi dienas. Nebus pusfinalio, vyks tik finalas, todėl bus paprasčiau ir lengviau. Ar galėtum palyginti tau auksine tapusią Londono olimpinių žaidynių šiuolaikinės penkiakovės varžybų areną su Rio de Žaneiro? To padaryti nelabai galėčiau, nes Rio de Žaneire dar ne visas penkiakovės varžybų aikštynas baigtas. Olimpinė bazė šiek tiek keičiasi: pastatyta nauja didžiulė arena, kurioje vyks fechtavimosi varžybos. Arenoje labai daug vietos, bet joje buvo ypač tvanku ir karšta, visiškai neveikė kondicionieriai. Ir sportininkai, ir varžybų teisėjai buvo šlapi, visiems trūko oro. Šiaip arena gera, kažkuo panaši į Londono, tik prieš ketverius metus per olimpines žaidynes buvo vėsu, o Rio de Žaneire – tikra pekla. Man labiau patiko Rio olimpinių žaidynių sporto bazė. Viskas vieno-

je vietoje: yra plaukimo baseinas, čia pat ir josime, šaudysime, bėgsime. Tik Rio bazė toliau nuo miesto centro, iki jos reikia važiuoti 40 minučių, o Londone buvo centre. Kai liūtis užtvindė Rio de Žaneirą, atgal į viešbutį važiavome ištisas keturias valandas. Manau, tiek žiūrovų, kiek jų buvo susirinkę Londone, Rio tikrai nebus. Šįkart dar teko plaukti sename 50 m ilgio baseine, kurio stogas buvo nuimtas. Spiginant saulei niekur nebuvo galima pasislėpti, nebuvo netgi normalaus persirengimo kambario. Kiek teko girdėti, iki olimpinių žaidynių dar bus keičiamas baseino dugnas, didinamos tribūnos. Didžiausia bėda ta, kad šaudykloje įrengtas stogas. Manau, olimpinių žaidynių organizatoriai padarys atitinkamas išvadas. Nežinau kodėl, bet brazilai olimpinių žaidynių penkiakovės varžybas nori surengti kone naktį. Gal todėl, kad dieną bus labai karšta? Bet dėl tamsos buvo sunku įžiūrėti, kas vyksta. Net varžybų komentatoriai nepastebėjo, kad pirma finišavo Italijos sportininkė, ir tvirtino, esą pirma finišo liniją kirto vokietė, kuri visą distanciją bėgo antra. Organizatoriai po mūsų varžybų atsižvelgė į situaciją ir vyrai startavo kur kas anksčiau, o mes buvome lyg kokie bandomieji triušiai. Ar nejausi baimės per olimpinių žaidynių šaudymo varžybas? Tikrai ne. Kokia gali būti baimė, jeigu turėsiu atsarginį pistoletą. Jeigu į Rio vykčiau su vienu pistoletu, gal ir būtų baimės. Kol iš Vokietijos atkeliaus atsarginis pistoletas, teks truputį palaukti, bet iki olimpinių žaidynių dar nemažai laiko. Fechtavimo kovos vyks dvi dienas. Kaip tau tai patinka? Patinka. Šiaip man fechtuotis sudėtinga, nes esu žemo ūgio ir ši rungtis atima daug jėgų. Iš savęs turiu išspausti viską. Turiu būti judri ir ypač daug dirbti kojomis, visą laiką save judinti, žadinti. Aukšto ūgio penkiakovininkėms nereikia daug judėti, jos yra pasyvesnės. Po fechtavimo varžybų dažniausiai jaučiuosi žiauriai išvargusi. Skauda rankas, kojas, nugarą. Ačiū Dievui, dar sugebu greitai bėgti. Taigi Rio galėsiu truputį pailsėti, pataupyti jėgų kitai dienai. Per olimpines žaidynes pirmoje fechtavimo dalyje mums teks susitikti kiekvienai su kiekviena, t.y. lauks 35 kovos, o kitą dieną kovos vyks pagal užim-

Iš kairės: I.Serapinaitė, treneris A.Kalininas ir K.Gužauskaitė

tas vietas. Jeigu pralaimi, iš karto pasitrauki, o jeigu laimi – fechtuojiesi toliau. Galima laimėti ir vieną kovą, galima ir penkias–septynias. Tarkime, dabar Rio pralaimėjau pačią pirmą kovą kanadietei ir toliau jau nebekovojau. Viena laimėta kova – tai 1 sek. bėgimo ir šaudymo rungtyje. Ar žadi dalyvauti pasaulio taurės trečiojo etapo varžybose Italijoje? Planuoju, bet dėl dalyvavimo finalinėse varžybose JAV dar nesu apsisprendusi. Tolima kelionė, sunkus skrydis, didelis laiko skirtumas. Be to, bus nedaug laiko belikę iki pasaulio čempionato Maskvoje, o pasaulio čempionatas, mano manymu, svarbesnis nei pasaulio taurės finalas, kuris man nieko neduoda, nes jau turiu olimpinį kelialapį. Ar I.Serapinaitei pavyks patekti į olimpines žaidynes? Manau, pavyks, ji jau turi surinkusi pakankamai taškų, be to, Ieva ir toliau dalyvaus varžybose. Kitos mūsų penkiakovininkės turi mažiau galimybių, joms per pačias svarbiausias šių metų varžybas reikėtų užimti aukštas vietas, netgi stebuklingai atsistoti ant nugalėtojų pjedestalo.

Kai pliaupia tokia liūtis, kitų sporto šakų varžybos dažniausiai nutraukiamos ir nukeliamos, tačiau penkiakovės varžybos vyksta toliau. Mes parašėme protestą, bet kas iš to – medaliai jau buvo išdalyti. Laura Asadauskaitė

OLIMPINĖ PANORAMA

MEDIKAI

Traukia darbas su jaunimu Kaunas – bene sportiškiausias Lietuvos miestas, todėl visai suprantama, kad pirmiausia čia įsikūrė Sporto medicinos centras. Lina Daugėlaitė

vaikų iki profesionalių sportininkų. „Pas mus gali ateiti visi – ir sportininkai, ir tiesiog sportuojantieji. Nėra amžiaus ribos. Jauniausi buvo gal keturmečiai ar penkiamečiai gimnastai, ledo ritulininkai. Ateina ir sportininkų veteranų. Olimpinės rinktinės nariai taip pat lankosi“, – pasakoja Kauno sporto medicinos centro vadovė A.Kajėnienė. Centras turi padalinį Lietuvos sporto universitete ir prižiūri aktyviai sportuojančius studentus.

Kauno sporto medicinos centro kolektyvas

Kauno sporto medicinos centras šiemet mini 70 metų darbo sukaktį. O jo ištakos siekia dar senesnius laikus – 1934 metus, kai gydytojas Kęstutis Šimkus prie Aukštųjų kūno kultūros kursų bei Kūno kultūros rūmų įsteigė kūno kultūros ir sporto medicinos kabinetą. Beje, K.Šimkus buvo pirmasis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės, 1937 ir 1939 m. laimėjusios Europos pirmenybes, gydytojas.

1945 m. sporto medicinos kabinetas buvo pavadintas Medicinos-fizinės kultūros centru. Jame dirbo trys gydytojai. Iki 1946 m. kabinetas buvo prie antrosios Kauno poliklinikos, kuriai nuo 1944 m. vadovavo K.Šimkus. Nuo 1946 m. Medicinos-fizinės kultūros centras – pirmoji savarankiška sporto medicinos įstaiga šalyje. Pirmuoju sporto medicinos centro vyr. gydytoju paskirtas gydytojas R.Ivaškevičius, vadovavęs centrui iki 1992 m.

Sporto medicinos kabinetas buvo įkurtas dabartinio Sporto universiteto pastato antrajame aukšte. Jis priklausė antrajai Kauno miesto poliklinikai. Sporto medicinos kabinetą medicinos įranga aprūpino Aukštieji kūno kultūros kursai. Čia buvo tikrinama visų Lietuvos rinktinių sportininkų sveikata.

1951 m. Sporto medicinos centras, tuo metu vadintas Medicinos fizinės kultūros dispanseriu, persikėlė į dabartinį pastatą D.Poškos gatvėje.

Dirbo be pertraukų Gydytojas K.Šimkus sporto medicinos kabinetui vadovavo nuo 1934 iki 1944 m. Šis kabinetas dirbo visu pajėgumu net vokiečių okupacijos metais. 1944 m. gruodžio 10 d. į jį dirbti atėjo Vytauto Didžiojo universiteto absolventas gydytojas Romualdas Ivaškevičius. 8

OLIMPINĖ PANORAMA

1991 m. gegužės 3 d. Medicinos fizinės kultūros dispanseris pervadintas į Kauno miesto sporto medicinos centrą. Nuo 1992 iki 2013 m. jam vadovavo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Liuda Rilienė. Nuo 2013 m. rugpjūčio centro direktorė – gydytoja Alma Kajėnienė. Ne tik sportininkams Šiandien Kauno sporto medicinos centre per metus apsilanko beveik 7 tūkst. nuolatinių pacientų – nuo

Didžiausias Lietuvoje sporto medicinos centras nesiskundžia medikų stoka. Čia dirba ir sporto medikai, ir įvairių sričių specialistai, ir kineziterapeutai. „Mes turime net vaikų kardiologą, ko neturi kiti centrai“, – didžiuojasi A.Kajėnienė. Viena staigių mirčių priežasčių – nediagnozuotos širdies kraujagyslių ligos, tad kuo anksčiau jos diagnozuojamos, tuo greičiau įvertinama rizika ir galima užkirsti kelią skaudžioms pasekmėms. „Fizinis krūvis – kaip vaistas. Jis gydo ir bronchinę astmą, ir širdies ligas. Bet visus vaistus reikia vartoti tinkamai – jeigu vaistus vartoji bet kaip ar išgeri ne tokią tabletę, gali sau pakenkti. Taigi mūsų užduotis ir yra patarti, kaip sportuoti. Per metus gal tik vienam dviem visiškai uždraudžiame sportuoti. Mūsų politika – pastebėti kuo jaunesnio amžiaus lankytojo problemą ir patarti, kaip ir ką daryti, nes keisti sporto šaką vaikui labai skaudu“, – pasakoja medikė. Surado šeimininką Prieš keletą metų, pasikeitus Lietuvos sporto medicinos centrų pavaldumui, jų šeimininku tapo Kūno kultūros ir sporto departamentas. „Kai priklausėme Kauno apskrities viršininko administracijai, buvome našlaičiai. Patekę į KKSD pavaldumą iškart supratome, kad turime savininką, kuriam rūpime ir kuris į mus investuoja“, – pagerėjusiu gyvenimu džiaugiasi A.Kajėnienė.

MEDIKAI

Sporto medicina prieš kelis dešimtmečius

Per pastaruosius kelerius metus įvykę pokyčiai leido Kauno medicinos centrui atnaujinti dalį turimos įrangos ir pagerinti paslaugų kokybę. „Galime atlikti širdies echoskopiją, atnaujinome funkcinės diagnostikos kabinetą, vykdome sportinių traumų prevenciją, atliekame funkcinį judesių testavimą. Taigi ne tik gydome traumas, bet ir pasakome sportininkams, ką daryti, kad jų išvengtų“, – koja kojon su sporto medicinos naujovėmis stengiasi žengti kauniečiai. Sportininkų testavimas jau seniai įprastas, o štai funkcinis judesių testavimas – naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai tam tikrų testų rinkinys, pagal kurį įvertinama sportininko judesių kokybė. „Anksčiau treneris prašydavo išmatuoti jėgą, kiek sportininkas išspaudė, kiek padarė atsispaudimų, kiek nušoko, o šiandien mes vertiname jo judesio kokybę – kaip atliekamas pritūpimas, kaip keliamos rankos, ir sakome, ką reikia pataisyti, kad judesys būtų atliekamas taisyklingai. Didžioji dalis lėtinių traumų, pervargimo problemų atsiranda tada, kai judesys nuolat kartojamas netaisyklingai. Tada pertempiami raumenys, atsiranda lėtinis skausmas, kuris kažkada išlenda ir jį reikia gydyti“, – apie šios paslaugos svarbą pasakoja gydytoja. Traumų prevencija – elito paslauga, teikiama tik profesionaliems sportininkams. „Pirma ir privaloma procedūra jaunimo olimpinių festivalių dalyviams, olimpinės rinktinės kandidatams ir nariams – atlikti funkcinį judesių testavimą bei įvertinti traumų riziką“, – paaiškina gydytoja. Tikisi permainų Kauno medicinos centras įsikūrė D.Poškos gatvėje dar 1951-aisiais Žydų sporto ir kultūros centre. Nors pastaraisiais metais buvo rasta lėšų patalpoms remontuoti, istorinės reikš-

mės pastatas medikams – tikras galvasopis. „Turbūt pigiau pastatyti naują pastatą, negu remontuoti šį, nes jis priklauso kultūros paveldui. Departamentas daro žingsnius, kad gautume sklypą ir turėtume naują pastatą“, – prasitaria A.Kajėnienė, kuri viliasi, kad vieną dieną sporto medikai ras namus naujame medicinai pritaikytame pastate. „Kai Klaipėdoje pastatė naują pastatą, į jį plūstelėjo žmonės – vaizdas toks, lyg kažkas būtų labai pasikeitę. O pasikeitė tik sienos – įranga ir žmonės liko tie patys. Kadangi mūsų pastatas istorinis, visi turbūt įsivaizduoja, kad ir gydymas istorinis. Beje, istorinės įrangos dar turime, tik, žinoma, jos nebenaudojame“, – su šypsena bėdas dėsto centro vadovė. Taigi Kauno medicinos centrui tarsi skaniam saldainiui trūksta tik blizgaus popierėlio. A.Kajėnienė džiaugiasi, kad jie gali naudotis ne tik nauja įranga, bet ir padedami LTOK patys vykti į seminarus ir kelti kvalifikaciją ar į parodas susipažinti su pasaulinėmis medicinos technikos naujienomis. „Važiuojame į varžybas, matome, ką turi kiti, ir šiandien tikrai galime pasakyti, kad turime panašiai kaip visi, nelabai kuo atsiliekame. Žinoma, tobulumui ribų nėra. Norėtume ne tik naujesnių patalpų, bet ir radiologinės diagnostikos, svajojame tobulinti fizioterapiją – šiuo metu turime visko, ko reikia, bet įranga sena, norėtume ją atnaujinti ir įsigyti modernesnės“, – planais dalijasi direktorė. Įsisenėjusios problemos Paklausta, kokios dovanos norėtų seniausia ir didžiausia Lietuvoje sporto medicinos įstaiga jubiliejaus proga, jos vadovė šypteli: „Norėtume, kad mus šiek tiek geriau vertintų ir atsirastų galimybė mokėti specialistams didesnius atlyginimus.“ Ir nors Kauno sporto medicinos centras medikų stoka nesiskundžia,

Norėtume, kad mus šiek tiek geriau vertintų ir atsirastų galimybė mokėti specialistams truputį didesnius atlyginimus. Alma Kajėnienė

sporto medikų atlyginimai – dar viena įsisenėjusi bėda. „Tai labai skaudi tema. Mūsų kolektyvas sensta, mums sunku prisikviesti jaunų žmonių ir juos motyvuoti, kai atlyginimas perpus ar triskart mažesnis nei kitose gydymo įstaigose. Yra priimtas įstatymas, kad sporto gydytojams bus mokamas atlyginimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Laukiame tos konkurencijos, kad sporto gydytojo paslaugos būtų pradėtos teikti bet kurioje poliklinikoje, nes šiuo metu buvome finansuojami iš biudžeto ir sporto medikui tiesiog nebuvo galimybės dirbti kitur. Tai gal ir yra šių metų dovana mums, juk atsiras galimybė dirbti kitur ir gal ta kita įstaiga galės mokėti už darbą ir entuziazmą“, – permainų laukia A.Kajėnienė. Kas sporto medikus traukia dirbti su sportininkais? „Mūsų pacientai yra jauni ir sveiki, jiems reikia tik padėti tobulėti – darbo specifika kitokia nei visų gydytojų. Gal tas ir traukia, kad visą laiką esi su jaunais ir fiziškai aktyviais žmonėmis. Jie dažniausiai ateina ne pasiskųsti, o patarimo“, – svarsto Kauno sporto medicinos centro vadovė. OLIMPINĖ PANORAMA

KONGRESAS

Godos Smilingytės nuotr.

Išsinešė po mintį ar įžvalgą Kovo 3 d. į Kauno „Žalgirio“ areną susirinko daugiau nei pusketvirto šimto pedagogų iš visos Lietuvos – čia vyko antrasis olimpinio švietimo kongresas. Jaunimo ugdytojus į kol kas vienintelį tokio dydžio renginį, skirtą olimpiniam švietimui, sukvietė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto švietimo direkcija. Daugiausia tai buvo projekte „Olimpinė karta“ dalyvaujančių ikimokyklinių ir bendrojo lavinimo įstaigų atstovai. Tačiau kongresas atviras visiems besidomintiems olimpiniu sąjūdžiu. Kongreso dalyvius pasveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, pranešimą apie tai, kaip motyvuoti jaunimą dalyvauti kūno kultūros pamokose ir būti fiziškai aktyviems, skaitė Lafboro technologijos universiteto dėstytojas britas dr. Christopheris Spray‘us, apie pedagogų ir mokinių santykių svarbą ugdymo procese pasakojo neformaliojo ugdymo ekspertas Donatas Petkauskas, 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių dalyvė Inga Stasiulionytė vedė motyvacinę sesiją 10

OLIMPINĖ PANORAMA

ir mokė kongreso dalyvius pasitelkti olimpinį mąstymą siekiant rezultatų savo veikloje. Kongresui pirmininkavo Lietuvos sporto universiteto Senato pirmininkas prof. Aleksas Stanislovaitis. Klaipėdos universiteto doc. dr. Zina Birontienė vedė diskusiją apie olimpinį švietimą ikimokyklinėse įstaigose. Renginio dalyviai taip pat galėjo susipažinti su Europos savanorių tarnybos projektų teikiamomis galimybėmis, kurias pristatė Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros atstovės Vaiva Ruzaitė, Aistė Natkevičiūtė ir Jurgita Grušaitė. „Šiųmetis kongresas sulaukė dar didesnio susidomėjimo nei pernai pirmą kartą organizuotas renginys. Džiaugiamės, kad pedagogai domisi olimpiniu švietimu, ieško naujovių ir nori tobulėti. Aktyvus jų dalyvavimas kongrese byloja, kad yra didelis tokių

renginių poreikis. Ateityje kongresas tikrai plėsis. Nuolat svarstome, kokios temos galėtų būti aktualios mūsų pedagogams, ieškome įdomių pranešėjų Lietuvoje bei užsienyje, kurie galėtų pasidalyti savo žiniomis ir patirtimi. Stengiamės pedagogams padėti siekti užsibrėžtų tikslų“, – sakė renginio organizatorė, LTOK olimpinio švietimo programų vadovė Vita Balsytė. Kongreso metu prie „Olimpinės kartos“ projekto prisidėjo trys nauji nariai: Kauno Juozo Grušo meno gimnazija, Vilniaus licėjus ir Alytaus r. Pivašiūnų gimnazija. Šios visoje Lietuvoje žinomos mokyklos aktyviai prisideda prie įvairių projektų. Jų įsiliejimas į „Olimpinę kartą“ – dar vienas patvirtinimas, kad olimpinis ugdymas ir olimpinės idėjos aktualios daugeliui Lietuvos mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų.

KONGRESAS

APDOVANOJIMAI

„Olimpinė karta“ Metų projektas. „Sugrįžę paukščiai“, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija

Metų kilnus poelgis. Neringa Gedminaitė, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus

1. Ch.Spray‘us pasidalijo idėjomis, kaip motyvuoti mokinius judėti

Metų ikimokyklinė įstaiga. Vilniaus lopšelis-darželis „Žilvitis“ Metų mokykla. Lazdijų r. Krosnos mokykla

2. Antrasis Olimpinio švietimo kongresas sulaukė dar didesnio susidomėjimo 3. Kongreso dalyvius pasveikino LTOK prezidentė

Metų pedagogas. Eugenija Kardokienė, Druskininkų lopšelis-darželis „Bitutė“

Metų pedagogas. Dalia Rakauskienė, Palangos senoji gimnazija

5 4

„Lietuvos tautinis olimpinis komitetas dirba svarbų švietėjišką darbą, sudarydamas galimybę Lietuvos jaunosios kartos ugdytojams dalyvauti puikiai organizuotame, turiningame ir prasmingame renginyje. Buvo smagu ir įdomu klausytis Lietuvos bei užsienio kolegų pranešimų – jie puikiai papildė vienas kitą, suteikė minčių pamąstymui. Tikiuosi, kad kiekvienas iš šio kongreso išsinešėme po mintį, klausimą ar įžvalgą, padėsiančią kokybiškiau dirbti su jaunais žmonėmis“, – sakė lektorius D.Petkauskas. „Įspūdžiai labai geri. Tikrai ne veltui sugaištas laikas, buvo naudinga. Įdomiai pabendravome su kolegomis, pasidalijome įspūdžiais, pakalbėjome apie tolesnius bendradarbiavimo planus“, – sakė Lina Petrokienė, Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelio-darželio direktoriaus pavaduotoja. „OP“ inf.

6 5

4. Olimpietė I.Stasiulionytė vedė motyvacinę sesiją 5. D.Petkauskas pasakojo apie ugdytojų ir ugdytinių ryšio svarbą 6. Kongreso pirmininkas – prof. A.Stanislovaitis 7. Doc. dr. Z.Birontienė moderavo diskusiją apie olimpinį švietimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose 8. Kongreso dalyvės įsiamžino prie „Olimpinės kartos“ stendo

OLIMPINĖ PANORAMA

Vietoj atostogų renkasi darbą Lietuviai savanoriai darbui olimpiniuose renginiuose nedvejodami skiria asmenines atostogas. Čia jie atitrūksta nuo rutinos, patiria gerų emocijų. Goda Smilingytė

Godos Smilingytės nuotr. R.Paulauskas ir V.Limanauskaitė Lilehameryje

Vasario mėnesį Lilehameryje vykusiose antrosiose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse dirbo 3 tūkst. savanorių iš viso pasaulio. Jų būryje buvo ir du jau ne kartą žaidynėse savanoriavę Londone gyvenantys lietuviai – Vaida Limanauskaitė ir Raimundas Paulauskas.

Kokios tavo pareigos Lilehameryje?

Vos radę laisvą minutę lietuviai skubėdavo į Lilehamerio trasas ir arenas palaikyti mūsų sportininkų, tad apie Vaidos ir Raimundo savanorystę kalbėjomės traukinyje vykdami į dailiojo čiuožimo varžybas – tą dieną ant ledo pasirodė Guostė Damulevičiūtė ir Deividas Kizala.

Kaip kilo mintis pradėti savanoriauti sporto renginiuose?

Nuo Londono iki Rio Vaida, kaip atsidūrei Lilehameryje? Tiesiog užpildžiau registracijos formą ir gavau kvietimą. Man organizatoriai pasiūlė dirbti protokolo asistente. Tai jau ne pirmosios žaidynės, kuriose savanoriauji. Kur dar teko dalyvauti? Šis olimpinis renginys man yra ketvirtas. Pradėjau nuo Londono žaidynių, po to buvo Sočis ir Europos jaunimo žiemos olimpinis festivalis Austrijoje ir Lichtenšteine. Visada dirbdavau su Lietuvos komandomis, tik šį kartą mane paskyrė į protokolo skyrių. 12

OLIMPINĖ PANORAMA

Lydžiu Tarptautinio olimpinio komiteto narius į renginius, padedu jiems įvairiais klausimais, rūpinuosi jų atvykimu ir išvykimu, kitaip tariant, juos prižiūriu.

Gyvenu Londone. Kai čia vyko olimpinės žaidynės, eiti savanoriauti buvo savaime suprantamas ir, sakyčiau, netgi privalomas dalykas. Susipažinau su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovais, labai patiko bendrauti su kolektyvu, todėl nusprendžiau šią draugystę pratęsti. Sportas man visą laiką buvo artimas. Sportavau nuo šešerių metų, lankiau plaukimą, lengvąją atletiką. Kadangi pačiai profesionaliai sportuoti jau per vėlu, nutariau padėti Lietuvos atletams. Londone atsisveikindami su Lietuvos delegacija vieni kitiems žadėjome pasimatyti Rio, bet nemaniau, kad iki tol sudalyvausiu dar ne viename olimpiniame renginyje. Daug savanoriauju ir Didžiojoje Britanijoje, kurioje dažnai vyksta mažesnių sporto renginių. Dalyvavau Europos penkiakovės čempionate, kuriame Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo auksą.

Daug savanoriauju ir Didžiojoje Britanijoje. Dalyvavau Europos penkiakovės čempionate, kuriame Laura Asadauskaitė iškovojo auksą. Vaida Limanauskaitė

Jaunųjų sportininkų varžybas stebėjo tūkstančiai žiūrovų

Man patinka sportas, mėgstu bendrauti su žmonėmis, gerai sutariu su kitais savanoriais. Visi nori čia būti, visiems tai šventė, todėl esame gerai nusiteikę ir geranoriški. Daug bendraujame, susitinkame su draugais – paprasčiausiai linksma. Ar negaila laisvų dienų skirti darbui? Gyvenu prie pat Londono, dirbu biure, nieko įdomaus, todėl savaitgaliais važiuoju į, kaip pati vadinu, darbo ir poilsio stovyklas – tai yra į renginius. Man patinka aktyvus poilsis, todėl renginiuose puikiai pailsiu. Galbūt pavargstu fiziškai, nes reikia anksti keltis, visą dieną būti ant kojų, bet morališkai labai pailsiu, pasikraunu teigiamų emocijų – tai yra tikras poilsis. Ar sunku tapti olimpinių žaidynių savanoriu? Svarbiausia nepavėluoti užpildyti paraiškos formos internetu. Niekados nesu susidūrusi su sunkumais, nesu gavusi neigiamo atsakymo. Reikia parašyti, kokios patirties esi įgijęs renginiuose, nurodyti darbovietę ar studijų vietą. Esu daug dirbusi sporto klubuose, gal dėl to mane visada priima. Kokie tavo planai Rio de Žaneire? Gavau pasiūlymą būti komandos asistente, tik kol kas nežinau, prie kokios šalies komandos mane priskirs. Žadėjo susitikti Pjongčange Nemažai savanoriavimo patirties sporto renginiuose turintis Raimundas, kaip ir Vaida, savanorystei nedvejodamas skiria laisvalaikį. Raimundai, papasakok savo savanorystės istoriją. Gyvenu ir dirbu Anglijoje, esu informacinių technologijų specialistas. Kaip ir Vaida, dalyvavau Londono olimpinėse žaidynėse, asistavau Rusijos komandai. Vėliau talkinau Didžiosios Britanijos futbolo rinktinei Kazanės universiadoje. Pirmą kartą su Lietuvos komanda susipažinau Sočyje. Be abejo, susidraugavome ir nuo tada stengiuosi dirbti tik su Lietuvos komanda, todėl atvažiuodamas čia organizatoriams nurodžiau, kad noriu būti su Lietuvos atstovais. „Jis užėmė mano vietą“, – šypsodamasi įsiterpia Vaida.

Ar daug tenka bendrauti su mūsų sportininkais Lilehameryje? Nepasakyčiau, kad daug bendraujame. Kai mus instruktavo, pabrėžė, kad turime per daug į jų gyvenimą nesikišti. Sportininkų darbas atstovauti savo šaliai, o savanorių – jiems padėti. Kai reikia, padedame sportininkams, bet per arti lįsti nereikėtų. Kokios tavo pareigos šiose žaidynėse? Pasitinku sportininkus. Kai jie atvyksta, turiu viską aprodyti, paaiškinti tvarką, kas, kur ir kada vyksta. Be abejo, turėsiu juos ir išlydėti. Jei sportininkai turi laisvo laiko – aprodau miestą, palydžiu į kokį nors renginį ar varžybas. Kokį įspūdį paliko Lietuvos rinktinės nariai? Mūsų sportininkai labai savarankiški, tiesiog stengiuosi būti šalia ir atsakyti į jų klausimus, padėti. Už rankos vedžioti tikrai nereikia. Sportininkai jauni, šaunūs, nuolat šypsosi. Jiems čia patinka. Tarp jų jau yra tikrų asmenybių.

Įdomu

SKAIČIAI Lilehamerio žaidynėse dirbo daugiau nei 3170 savanorių. Įvairius žaidynių renginius gyvai stebėjo 214 000 žiūrovų. Jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse vyko 200 nemokamų kultūrinių renginių. Žaidynėse dalyvavo 1100 15– 18 metų sportininkų iš 70 šalių. Lietuvai žaidynėse atstovavo 10 jaunųjų olimpiečių.

Kokie tavo planai po Lilehamerio? Kokiame nors renginyje stengiuosi dalyvauti bent kartą per metus. Lilehameris yra mano 2016-ųjų renginys. Naudoju savo atostogų laiką, tad šiais metais jau nebegalėsiu išvažiuoti, nes nebeturiu atostogų. 2017 m. planuoju vykti į žiemos universiadą, o 2018 m. – į žiemos olimpines žaidynes Pjongčange. Renkuosi žiemą, nes vasaros žaidynėms reikia daugiau laiko, pavyzdžiui, savanoriu vykti į Rio de Žaneiro žaidynes reikia trijų savaičių, o čia pakako kelių dienų. Sočyje pažadėjau biatlonininkams, kad susitiksime Pjongčange, todėl būtinai turiu vykti. Pradėjau mokytis korėjiečių kalbos, kad šiek tiek susigaudyčiau. Jau galiu kai ką perskaityti, pasisveikinti, bet reikia užsiimti rimčiau.

Savanoriams žaidynėse tenka atlikti įvairius darbus

Savanoriavimas žaidynėse – darbas ar poilsis? Man tai poilsis, nors yra ir darbo. Vis dėlto tai vertinu kaip atostogas. Darbe sėdžiu prie kompiuterio uždaroje patalpoje, todėl tokiuose renginiuose pailsiu. Nesu sportavęs, bet sportas patinka. Stebiu visas varžybas, „Eurosport“ yra mano televizijos kanalas. Ir internetu seku, kas vyksta sporto pasaulyje, ypač domina tos varžybos, kuriose dalyvauja lietuviai. OLIMPINĖ PANORAMA

BURTAI

Ne visai šventinė

dovanėlė

Kovo 11-ąją, Lietuvai šventinę dieną, Šveicarijoje buvo ištraukti Rio de Žaneiro žaidynių krepšinio turnyro burtai, padaliję 12 rinktinių į dvi grupes. Deja, lietuviams tai nebuvo šventinė dovanėlė. Algis Balsys

Olimpinio turnyro burtai

Alfredo Pliadžio nuotr. J.Kazlauskas jau pristatė pasirengimo žaidynėms grafiką

Jau dabar ta grupė, į kurią pateko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, vadinama mirtininkų. Mūsiškių varžovai bus Ispanijos, Argentinos, Brazilijos, Nigerijos rinktinės ir dar viena komanda – kvalifikacinio turnyro nugalėtoja. Kitoje grupėje susirungs JAV, Venesuelos, Australijos, Kinijos krepšininkai ir dar dvi kvalifikacinių turnyrų laimėtojos. Prieš burtų traukimą 12 komandų buvo sudėliotos į šešis krepšelius. Taigi mūsiškių pasirinkimas buvo toks: JAV arba Ispanija, Venesuela arba Argentina, Nigerija arba Kinija, Australija arba Brazilija ir dar po vieną iš atrankos turnyrų. Pirmiausia, aišku, organizatoriai išskyrė dvi, jų nuomone, pajėgiausias JAV ir Ispanijos rinktines. Jeigu favoritams viskas klostysis sėkmingai, jie susitiks tik finale. Beje, pernykščiame Europos čempionate organizatoriai burtus sudėliojo taip, kad, jų nuomone, stipriausios Senojo žemyno komandos, Ispanijos ir Prancūzijos, įveikusios savo varžovus, susitiktų tik finale. Bet finale, kaip pamename, prancūzai žaidė su lietuviais. 14

OLIMPINĖ PANORAMA

Kai kurie mūsų žiniasklaidos atstovai džiugiai pranešė, kad Lietuvos krepšininkai pirmame etape nesusitiks su JAV rinktine. Nemanau, kad tuo reikia džiaugtis: geriau su amerikiečiais žaisti grupėje nei ketvirtfinalyje. Na, o burtų parinkimas iš kitų krepšelių buvo aiškiai ne mūsų naudai. Taip, Venesuelos krepšininkai – Amerikos čempionai, bet, manau, geriau jie nei patyrusi ir žvaigždžių pilna Argentina. Ir Australija būtų parankesnė nei šeimininkė Brazilija, kurią, galima tik įsivaizduoti, fantastiškai palaikys temperamentingi vietos sirgaliai. Nors prieš ketverius metus Londone mūsų krepšininkai gan nesunkiai įveikė Afrikos čempionę Nigeriją, aš ją keisčiau į Kiniją, juoba mūsų rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas, ne vienerius metus treniravęs šios šalies krepšininkus, yra geras jų žaidimo žinovas. Pirmame olimpinio turnyro etape svarbiausia grupėje patekti į ketvertuką, nes tik po keturias rinktines žais ketvirtfinalyje. Dvi paskutines vietas grupėse užėmusios komandos keliaus namo. Ir dar labai svarbu mūsiškiams nelikti ketvirtiems, kad iš karto netektų susitikti su amerikiečiais. Kovos dėl

Pasirengimo stovyklų planą sudėliojome greitai, tačiau šiemet kaip niekada sudėtinga buvo surasti varžovų kontrolinėms rungtynėms. Jonas Kazlauskas

BURTAI

LTOK archyvo nuotr. Lietuvos krepšinio rinktinė ant Sidnėjaus olimpinės garbės pakylos

medalių vyks kaip ir Londone: ketvirtfinaliuose žais1–4, 4–1, 2–3 ir 3–2 vietas užėmusios rinktinės. Keturi šių porų nugalėtojai iškops į pusfinalius, o jų barjerą peržengusios rinktinės susikaus dėl aukso medalių, pralaimėjusieji – dėl bronzos. Dėl 5–8 vietų nebus žaidžiama. Labai svarbu, kas į mūsų grupę pateks po kvalifikacinių varžybų. Taigi dabar pats laikas prisiminti ir tas tris olimpinės atrankos grupes, kuriose žais po šešias rinktines. Kovos dėl trijų olimpinių kelialapių vyks Belgrade, Maniloje ir Turine (liepos 4–10 d.). Belgrado grupė: A pogrupis. Serbija, Angola, Puerto Rikas. B pogrupis. Čekija, Japonija, Latvija. Manilos grupė: A pogrupis. Kanada, Senegalas, Turkija. B pogrupis. Prancūzija, Filipinai, Naujoji Zelandija. Turino grupė: A pogrupis. Graikija, Iranas, Meksika. B pogrupis. Italija, Tunisas, Kroatija. Rio de Žaneire rungtyniaus tik grupių nugalėtojai. Pabandykime spėti, kas jie galėtų būti. Iš Belgrado grupės – greičiausiai šeimininkai serbai, su kuriais finale gali susikauti latviai. Maniloje neginčytini favoritai bus prancūzai, kuriems iššūkį mes kanadiečiai ir turkai. Turine dėl kelialapio, manau, kausis graikai, o jų varžovai bus italai arba kroatai. Kai paaiškės šių trijų kvalifikacinių turnyrų nugalėtojai, vėl bus traukiami burtai, kas į kurią grupę pateks. Dar kartą bandykime spėti, kad prancūzai, jeigu bus pirmi Maniloje, keliaus į pasimatymą su amerikiečiais... Galima įvairiai svarstyti, kurie varžovai būtų palankesni, o kurie ne, bet tie apmąstymai jau nieko nepakeis. Teisus Lietuvos rinktinės vyr. treneris J.Kaz-

D.Motiejūnas nori grįžti į rinktinę

lauskas sakydamas, kad burtai yra burtai. Dabar svarbu, ką po savo šalių vėliavomis surinks mūsiškių varžovai, ar visi geriausi jų krepšininkai atvyks į Rio. Ir, žinoma, svarbiausia, ar bus sveiki ir galės Lietuvos rinktinei padėti visi tie vyrai, kurie labiausiai reikalingi J.Kazlauskui. Belieka prisiminti, kad Lietuvai atkūrus nepriklausomybę mūsų šalies krepšininkai žaidė visuose olimpiniuose turnyruose. 1992 m. Barselonoje, 1996 m. Atlantoje ir 2000 m. Sidnėjuje lietuviai iškovojo bronzos medalius. 2004 m. Atėnuose ir 2008 m. Pekine liko greta garbės pakylos – ketvirti. Ir tik 2012 m. Londone mūsiškiai nežaidė pusfinalyje ir tenkinosi 5–8 vieta. Įdomu tai, kad pastarąjį kartą bronzos medalius Lietuvos rinktinė

Įdomu

SERIJA Lietuvai atkūrus nepriklausomybę mūsų šalies krepšininkai žaidė visuose olimpiniuose turnyruose.

OLIMPINĖ PANORAMA

BURTAI PLANAS

PASIRENGIMAS Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasirengimo 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms planas. Pasirengimo stovyklos Birželio 20 – liepos 5 d. Palanga. Liepos 6–18 d. Kaunas. Liepos 19–22 d. Madridas (Ispanija). Liepos 23–27 d. Buenos Airės (Argentina). Liepos 28 – rugpjūčio 2 d. San Paulas (Brazilija). Skrydis iš San Paulo į Rio de Žaneirą – rugpjūčio 3 d. Kontrolinės rungtynės Birželio 29 d. Lietuva – Naujoji Zelandija. Klaipėda. Liepos 1 d. Lietuva – Tunisas. Klaipėda arba Šiauliai. „Huawei Cup 2016“ turnyras Liepos 10 d. Lietuva – Venesuela. Vilnius. Liepos 12 d. Lietuva – Olandija. Alytus. Liepos 14 d. Lietuva – Baltarusija. Kėdainiai. Liepos 18 d. Lietuva – Ispanija. Kaunas. Liepos 20 d. Ispanija – Lietuva. Madridas. Turnyras Argentinoje Liepos 25 d. Australija – Lietuva. Buenos Airės. Liepos 27 d. Argentina – Lietuva. Buenos Airės. Turnyras Brazilijoje Liepos 30 d. Pusfinalis: Australija – Lietuva. San Paulas (Brazilija). Liepos 31 d. Finalas arba mačas dėl trečios vietos: Brazilija arba Kinija – Lietuva. San Paulas. Lietuva – olimpinių žaidynių dalyvė. Rugpjūčio 2 d. San Paulas.* * Numatomos rungtynės su viena iš žaidynių dalyvių.

J.Kazlauskas įžvelgė D.Sabonio pažangą

laimėjo vadovaujant būtent J.Kazlauskui. Ir šiemet varžovai prisibijo Lietuvos rinktinės ir kalba apie ją pagarbiai. Burtų traukimo dieną J.Kazlauskas dar buvo Toronto oro uoste. Jis drauge su Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu Arvydu Saboniu ir generaliniu sekretoriumi Mindaugu Špoku dešimt dienų viešėjo JAV ir Kanadoje. J.Kazlauskas susitiko ir su Gonzagos universitetui atstovaujančiu Domantu Saboniu, ir su abiem NBA lygoje žaidžiančiais lietuviais – Donatu Motiejūnu bei Jonu Valančiūnu. Visi jie norėtų dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Grįžęs į gimtinę J.Kazlauskas pristatė rinktinės pasirengimo olimpinėms žaidynėms planus. Pirmąją stovyklą Palangoje rinktinė pradės jau birželio 20 d. Iš ten ji keliaus į Ispaniją, po to – tiesiai už Atlanto. Pietų Amerikoje lietuviai stovyklaus Argentinoje, iš kurios persikels į Braziliją. Lietuvoje Europos vicečempionai žais šešerias rungtynes, aplankydami bent penkis miestus. Užsienyje laukia dar šeši mačai. „Pasirengimo stovyklų planą sudėliojome greitai, tačiau šiemet kaip niekada sudėtinga buvo surasti varžovų kontrolinėms rungtynėms. Tai lėmė trys dalykai. Komandų, kurios turėjo kelialapius į olimpines žaidynes, buvo tik devynios. Tai reiškė, kad reikėtų žaisti praktiškai vieniems su kitais, o to nesinorėjo. Be to, atrankos turnyrų datos sutapo su pasirengimo terminais, o tuose turnyruose dalyvauja dar 18 rinktinių. Be to, tos šalys, kurios rudenį dalyvaus Europos čempionato atrankoje, pasirengimą pradeda vėliau nei mes. Todėl buvo nelengva“, – paaiškino J.Kazlauskas. Kontrolinių rungtynių ciklo metu Lietuvos rinktinė žais su 10 ekipų, tarp kurių ir būsimi lietuvių varžo-

OLIMPINĖ PANORAMA

vai olimpinių žaidynių B grupėje – Europos čempionai ispanai bei argentiniečiai. Išplėstinį kandidatų į Lietuvos vyrų rinktinę sąrašą planuojama paskelbti balandį. Vėliau šio sąrašo nebebus galima pildyti, todėl į jį bus įtraukta kuo daugiau žaidėjų. Kalbėdamas apie kelionę į JAV rinktinės strategas sakė: „Norėjome JAV nušauti keletą zuikių. Norėjosi pamatyti Domantą Sabonį ir Joną Valančiūną. Buvo svarbu be tarpininkų išsiaiškinti situaciją su Donatu Motiejūnu. Ji nėra paprasta. Žaidėjas atsigauna po traumos. Bet jis rodo didžiulį norą. Kaip bus? Pamatysime. Labai didelį vaidmenį gali suvaidinti tai, kad Donatui ši vasara svarbi dėl naujos sutarties. Tos traumos ir kontraktai visada gali sutrukdyti.“ J.Kazlauskas džiaugėsi netikėtai šiltu bendravimu su J.Valančiūno atstovaujamo Toronto „Raptors“ klubo atstovais. „Anksčiau iš jų pusės jautėme šaltuką, Joną prieš rinktinės varžybas jie vis užlaikydavo. Dabar bendravimas buvo visai kitoks“, – tvirtino rinktinės strategas. Treneris pabrėžė, kad nė vienas žaidėjas, su kuriuo jis kalbėjo, nepasakė rinktinei „ne“. J.Kazlauskas bendrauja ir su šį sezoną nerungtyniaujančiu Linu Kleiza – su juo susitinka sporto klube. Paklaustas, kokį įspūdį jam paliko D.Sabonio žaidimas JAV studentų pirmenybėse, rinktinės strategas teigė: „Man atrodo, kad jis paaugo, sutvirtėjo. Bet turime suprasti, kad Eurolyga yra aukščiau už NCAA. Jis dar turi pažaisti su vyrais, bet mums patinka jo tobulėjimas. Prieš kelionę kalbėjome su Jono agentu Šarūnu Broga. Jis sakė, kad nuo nepriklausomybės atgavimo į JAV išvyko 600 studentų, o laiminga pabaiga buvo tik maždaug dvylikai. Norėtųsi, kad situacija būtų geresnė.“

KOLEKCININKAI

Lietuvoje – 1900 metų olimpiniai suvenyrai Kovo 4 d. LTOK salėje vyko Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos (LOKA) narių susirinkimas, per kurį aptarta šių metų veikla. Algis Balsys

J.Širvinskas nario pažymėjimą ir ženklelį įteikė E.Urbanavičiui

Z.Gramackas su Berlyno olimpinių žaidynių aukų rinkimo dėžute

Susitikimo pradžioje LOKA prezidentas Juozas Širvinskas nario pažymėjimą ir ženklelį įteikė KKSD generaliniam direktoriui Edžiui Urbanavičiui. Į LOKA gretas buvo priimtas filatelistas Dalius Katilius, jau beveik penkiasdešimt metų (pradėjo nuo ketverių) kolekcionuojantis pašto ženklus. Didžioji jo kolekcijos dalis – Europos šalių ir olimpines žaidynes rengusių valstybių išleisti pašto ženklai. Naujasis narys jau šiemet žada dalyvauti parodoje „Lietuvos olimpinis kelias: 1992–2016“. Dabar LOKA yra 34 nariai.

bus antspauduojami Vilniaus centriniame pašte rugpjūčio 6 d. LTOK išleidžia Rio ženkliukus.

Olimpiniais metais tradiciškai suaktyvėja LOKA veikla: rengiamos parodos, pasakojančios apie Lietuvos olimpinį kelią, eksponuojamos narių sukauptos ženkliukų, pašto ženklų, vokų, knygų, olimpinių suvenyrų kolekcijos. Šiemet planuojama surengti parodas sostinės Centriniame pašte bei Kūno kultūros ir sporto departamente.

Garsus kolekcininkas Jonas Načiūnas pademonstravo žiupsnelį tarnybinių vokų su olimpiniais bei sportiniais logotipais.

LTOK olimpinio švietimo direktorius, LOKA kuratorius Algimantas Gudiškis atsakė į kolegų klausimus apie šalies mastu planuojamus išleisti olimpinius suvenyrus. Lietuvos bankas išleis Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms skirtą sidabrinę 20 eurų monetą, ant kurios bus pavaizduota krūtine plaukianti sportininkė. Moneta turėtų pasirodyti liepos antroje pusėje. Lietuvos paštas Rio žaidynėms išleis du pašto ženklus, skirtus plaukimui ir šiuolaikinei penkiakovei, bei voką. Specialiu antspaudu vokai

LOKA generalinis sekretorius Rimantas Džiautas, kalbėdamas apie atskirų organizacijos narių atliekamus švietėjiškus darbus, surengtas ir planuojamas parodas, informavo, kad šiemet su olimpiniais leidiniais ir kitais suvenyrais jis gan sėkmingai dalyvavo Vilniaus knygų mugėje. R.Džiauto nuomone, kitais metais knygų mugėje LOKA derėtų turėti didesnį stendą ir plačiau pristatyti organizacijos veiklą.

Įdomu

PAŠTAS Lietuvos paštas Rio žaidynėms išleis du pašto ženklus, skirtus plaukimui ir šiuolaikinei penkiakovei, bei voką. Specialiu antspaudu vokai bus antspauduojami Vilniaus centriniame pašte rugpjūčio 6 d.

Kaip visada kolekcininkai demonstravo savo naujausius eksponatus. Bene įdomiausių ir vertingiausių atsivežė alytiškis Zenonas Gramackas. Jis parodė bendraminčiams iš Graikijos gautą 1936 m. Berlyno olimpinių žaidynių aukų rinkimo dėžutę, 1912-ųjų Stokholmo ir kitų prieškario olimpinių žaidynių ženklelius. O jau kitą dieną telefonu pasidžiaugė, kad iš kolegų Graikijoje gavo 1900 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių ženklelį, dalyvio medalį ir bilietą. Tai, ko gero, bus seniausia olimpinė atributika Lietuvoje. Z.Gramackas pakvietė aplankyti daugiausia jo iniciatyva Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje veikiantį sporto informacijos centrą-muziejų. OLIMPINĖ PANORAMA

IŠ ARČIAU

BIATLONAS „Olimpinėje panoramoje“ – žvilgsnis į biatloną.

TRUMPAI

BAUDOS

BIATLONAS

įvairovė

Biatlonas jungia dvi sporto šakas – slidinėjimą ir šaudymą. Varžybos vyksta slidinėjimo trasoje, o šaudoma greta jos įrengtoje šaudykloje. Kiekviename etape šaudoma į penkis taikinius. Skirtingų rungčių dalyviai rankos ir akies taiklumą bando dviejose arba keturiose ugnies linijose. Priklausomai nuo rungties sportininkai už kiekvieną netaiklų šūvį turi šliuožti baudos ratą arba gauna baudos minutę. Geriausią laiką parodęs sportininkas laimi.

Sprinto, persekiojimo, bendro starto lenktynėse šliuožiamas papildomas 150 m baudos ratas. Asmeninėse lenktynėse už netaiklų šūvį prie galutinio distancijoje parodyto laiko pridedama minutė. Estafečių dalyviams duodama papildomų šovinių. Per kiekvieną šaudymo ruožą galimi trys papildomi šoviniai. Jei papildomi šūviai nepadeda numušti taikinių, už kiekvieną prašautą šliuožiamas 150 m baudos ratas.

ISTORIJA ŠAKNYS Biatlonas išsirutuliojo iš XVII–XIX a. Norvegijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Anglijoje vykusių kareivių lenktynių su kliūtimis ir 1924–1948 m. bandomųjų olimpinių žaidynių kareivių patrulių lenktynių. Biatlono pasaulio čempionatai rengiami nuo 1958 m. 1960 m. šis sportas įtrauktas į žiemos olimpinių žaidynių programą. 1955 m. Vilniuje, Sapieginėje, vyko Lietuvos slidinėjimo čempionatas, į kurio programą įėjo ir oficialios biatlono komandinės varžybos. 1960 m. vasario 23 d. Vilniuje įvyko pirmosios individualios biatlono varžybos. Pirmasis Lietuvos biatlono čempionatas suorganizuotas 1961 m. Lietuvos biatlono federacija įkurta 1995 m., atskyrus biatloną nuo Lietuvos slidinėjimo federacijos.

OLIMPINĖ PANORAMA

IŠ ARČIAU

TAIKINIAI SKIRTUMAI

GINKLAS

Biatlono šaudyklose atstumas iki taikinio yra 50 m, taikiniai apskritimo formos – 45 mm skersmens šaudant gulomis ir 115 mm šaudant stovint.

ŠAUTUVAS IR ŠOVINIAI Sportininkai naudoja ne lengvesnius nei 3,5 kg mažo kalibro (5,6 mm) šautuvus. Kiekvienoje šovinių dėtuvėje telpa po penkis šovinius. Atsarginiai šoviniai dedami į specialias buožėje esančias ertmes. Prie šautuvo pritvirtinami specialūs uždangalai, skirti vienai akiai uždengti, o kitą saugantys nuo šoninių saulės spindulių.

ŽVAIGŽDĖ KARALIUS Labiausiai tituluotas visų laikų planetos biatlonininkas – Ole Einaras Bjørndalenas, vadinamas biatlono karaliumi. 42 metų sportininkas olimpinėse žaidynėse iškovojo net 13 medalių (8 aukso, 4 sidabro, 1 bronzos). Jis laimėjo net 95 pasaulio taurės varžybų etapus, o pasaulio čempionatuose iškovojo 44 medalius, iš jų keturis – šiais metais. Visi šie rezultatai yra planetos rekordai.

INVENTORIUS Biatlonininkai naudoja laisvojo slidinėjimo stiliaus slides, lazdas ir batus. Sportininkams prie abiejų kojų tvirtinami laiko fiksavimo davikliai, kurie nuolat fiksuoja laiką trasoje.

LIETUVA ČEMPIONAS Daugiausiai pasiekęs Lietuvos biatlonininkas – 1984 m. Sarajevo olimpinėse žaidynėse su SSRS rinktine estafetės auksą iškovojęs Algimantas Šalna.

Alfredo Pliadžio nuor.

SLIDINĖJIMAS

OLIMPINĖ PANORAMA

ŽVILGSNIS

Karalių šeimą netrukus papildys olimpietė D.Vištartaitė, susižadėjusi su J.Karaliumi (pora viršuje). Antra iš dešinės sėdi R.Karalienė

Irklavimo rūmai Karalių namuose Didžiausia Lietuvos irkluotojų šeima savo namuose Trakuose įkūrė šios sporto šakos muziejų, kuriame yra net XIX amžiaus eksponatų. Marytė Marcinkevičiūtė

Lietuvos irklavimo federacijos viceprezidentės Rimos Karalienės 2009-aisiais Trakuose įkurtame irklavimo muziejuje jau sunkiai telpa trofėjų ir eksponatų kolekcija. R.Karalienės šeima – unikali ne tik Lietuvoje. Irklavo Rimos tėvai, vaikai, tetos, dėdė, pusseserė, pusbroliai ir visų jų vaikai. Iš viso nuo 1949-ųjų – apie 30 trijų kartų jos giminaičių. 2005 m. R.Karalienė sudarė ir išleido fotoalbumą „Yriais pažymėta istorija“, o 2009 m. surengė pirmą pasaulyje tokio pobūdžio parodą „Irklavimo sportas reklamoje“. Dabar šios didelės irklavimo entuziastės, pirmojo Lietuvos privataus irklavimo klubo „Academia Remigum“ vadovės rū20

OLIMPINĖ PANORAMA

pestis – vienintelis šalyje privatus irklavimo muziejus. „Gal reikėtų pradėti nuo to, kad mūsų šeimoje labai gilios irklavimo tradicijos. Mano tėvelis Povilas Liutkaitis – Tokijo olimpinių žaidynių septintos vietos laimėtojas, 1963 m. Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas, mama Gita Talaikytė-Liutkaitienė – pirmosios moterų sporto meistrių aštuonvietės komandos narė. Mamą treniravo legendinis treneris Eugenijus Vaitkevičius, ji sportuoti baigė 1961-aisiais. Po jų pradėjo augti garsioji „Žalgirio“ aštuonvietė, triskart Europos čempionė. Mano dėdė Karolis Nutautas – irgi buvęs žinomas irkluotojas ir treneris.

Aš gimiau 1964 m. spalio 3 d., kai tėtis dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Jis daug prisidėjo, kad ir aš tapčiau irkluotoja. Namie apie irklavimą buvo nuolat kalbama, todėl sulaukusi šešerių septynerių metų pajutau, kad nieko nėra gražesnio už irklavimą. Pradėjau irkluoti baigusi septintą klasę, įvykdžiau sporto meistro normatyvą. Taip susirgau šia sporto šaka, kad iki šiol nepasveikstu. Mano vyras Aivaras Karalius irgi buvo pajėgus irkluotojas. Mes esame didžiausia Lietuvoje irkluotojų šeima. Kasmet rugpjūčio mėnesį pagal tradiciją visi susirenkame į šeimos regatą. Darome tą, ką mokame – sėdame į valtis ir irkluojame“, – pasakoja R.Karalienė.

ŽVILGSNIS Įdomu

ISTORIJA Seniausias muziejaus eksponatas – 1842 m. laikraščio iškarpa apie irklavimo varžybas. Muziejaus pasididžiavimas – dvi XIX a. sportinės vienvietės valtys, pagamintos Anglijoje, 1850 m. prancūzų dailininko Alberto Adamo paveikslo „Les Regates“ litografija, 1884 m. pasaulio irklavimo čempionato bilietas.

Eksponatų muziejuje nuolat daugėja

Kokia irklavimo muziejaus įkūrimo pradžia? Buvau surinkusi labai daug eksponatų. Į mano vadovaujamą klubą užsukę ar viešbutuke apsigyvenę svečiai sakydavo, kad tai kuo puikiausias muziejus. 2008-aisiais Trakuose vyko pasaulio veteranų irklavimo čempionatas. Palyginti su dabar, tada eksponatų buvo gal penkiskart mažiau, bet jais ypač žavėjosi Australijos, JAV, kitų šalių irklavimo entuziastai. Tada ir kilo mintis įregistruoti muziejų ir pabandyti gauti kokią nors paramą. Jau po metų surengiau parodą „Irklavimo sportas reklamoje“, nes buvau surinkusi nemažai eksponatų, susijusių su šia tema. Turėjau daug iškarpų iš žurnalų, laikraščių, plakatų, vaizdo medžiagos. Dabar reklamų susikaupė dvigubai daugiau, tik jos nėra rodomos. Eksponatų nuolat daugėja, bet kuo toliau, tuo labiau noriu rasti kuo senesnių. Gilinuosi į eksponatų, Lietuvos irklavimo istoriją. Stengiuosi kaupti originalus, o ne jų kopijas. Kur įsikūrė muziejus? Viename iš dviejų mūsų namų, esančių Trakuose, Karaimų gatvėje. Viename gyvename mes, o kitas skirtas verslui – čia įsikūrė mano irklavimo klubas „Academia Remigum“, veikia viešbutis, apačioje yra sporto salė,

kurioje treniruojasi mūsų klubo irkluotojai. Žiemą čia rengiamos klubo „Remus taurės“ varžybos, o valtis laikome savo kieme. Mūsų klubas yra nestandartinis: mokome irkluoti ne vaikus, o įvairaus amžiaus suaugusius žmones. Kartą per savaitę reguliariai irkluoja apie 40 entuziastų. Turime nemažai dėvėtų valčių, kurių daugumą gavome dovanų iš Vokietijos. Į muziejų atvažiuoti reikia susitarus, lankytojams būnu gidė. Muziejaus svečiai – ne tik irkluotojai, bet ir viešbučio gyventojai, kuriems muziejus palieka didžiulį įspūdį ir jie, netgi nebūdami irkluotojai, pamilsta šią sporto šaką. Kaip į šią idėją reagavo jūsų tėvas? Tėvelis mane visada palaikė, nes pats gyveno irklavimu, tai buvo jo gyvenimo meilė, iki pat mirties 2013-aisiais visą laiką juo domėjosi. Tėvelis spėjo pasidžiaugti mano darbu, muziejuje yra ir jo nuotrauka su autografu. Labai nuoširdžiai palaiko ir į mano triūsą atlaidžiai reaguoja vyras Aivaras. Kitas gal jau seniai būtų neapsikentęs, kad šitiek visko namuose prigrūsta. Koks seniausias muziejaus eksponatas? 1842 m. laikraščio iškarpa apie irklavimo varžybas. Muziejaus pasididžiavi-

mas – dvi XIX a. sportinės vienvietės valtys, pagamintos Anglijoje, 1850 m. prancūzų dailininko Alberto Adamo paveikslo „Les Regates“ litografija, 1884 m. pasaulio irklavimo čempionato bilietas. Seniausia knyga – 1863 m. išleistas irklavimo pradžiamokslis „Rowing And Sailing“. Sporto salėje kabo dvi dvivietės valtys, kurioms arti pusantro šimto metų, jas nusipirkome interneto aukcione ir parsivežėme iš Anglijos. Jos yra senesnės nei Lietuvos irklavimas. Šios vienvietės man buvo neišpasakytas radinys. Rūsyje laikome porą labai senų irklavimo treniruoklių. Muziejuje yra nemažai taurių ir trofėjų iš Anglijos, Amerikos, Australijos nuo 1866 m. Kadangi muziejuje apsilanko nemažai žmonių, vėliau kai kurie pradeda siųsti eksponatus iš viso pasaulio. Neseniai mūsų viešbutyje gyvenęs kanojininkas iš Prancūzijos atsiuntė 1931 m. laikraštį, kurio pusė skirta rašiniams apie irklavimą.

Neseniai mūsų viešbutyje gyvenęs kanojininkas iš Prancūzijos atsiuntė 1931 m. laikraštį, kurio pusė skirta rašiniams apie irklavimą. Rima Karalienė

Ar turite Lietuvos irkluotojų medalių? Ne tik medalių. Eksponuojama legendinių irkluotojų Antano Bagdonavičiaus ir Zigmo Juknos valtis, kurią irkluodami jie 1961-aisiais Prahoje tapo Europos čempionais. A.Bagdonavičius patikėjo ir tame čempionate pelnytą aukso medalį. OLIMPINĖ PANORAMA

ŽVILGSNIS

Karalių šeimos regata

Gausu ir dabartinės kartos irkluotojų medalių. Pats pirmasis į muziejų medalį šiek tiek nedrąsiai, gal drovėdamasis, atnešė Mindaugas Griškonis. Jis pasakė, kad gal muziejui jo medalių labiau reikia, nes namie jų niekas nemato. Tokiu Mindaugo gestu labai apsidžiaugiau. Po to muziejuje atsirado ir kitų jo laimėtų trofėjų. Ilgainiui muziejaus Šlovės galerijoje atsirado ir A.Bagdonavičiaus, Mildos Valčiukaitės ir Donatos Vištartaitės pasaulio ir Europos čempionatų medaliai, Sauliaus Ritterio, Sigito Klerausko laimikiai. Jie visi yra įrėminti. Žinoma, ateis laikas, kai jie šių medalių ims ilgėtis. Savo iniciatyva su visais irkluotojais pasirašiau sutartis, kad medaliai priklauso jiems, taigi jie bet kada gali juos atsiimti. Jūsų šeimos irkluotojų gretas šiemet papildys ir pasaulio bei Europos čempionė D.Vištartaitė, kuri yra susižadėjusi su jūsų sūnumi Jonu Karaliumi. Tuo labai džiaugiuosi. Jie dabar gyvena Vilniuje, nuomojasi butą. Sūnus prieš porą metų metė irklavimą ir dirba pagal specialybę aviacijos srityje, taip pat irklavimo treneriu mūsų klube. Jis ketverius metus studijavo Floridos technologijos institute aeronautikos mokslus, irklavo instituto aštuonvietę. 2011-aisiais Bostone Jo22

OLIMPINĖ PANORAMA

nas su aštuonvietės draugais laimėjo vieną didžiausių pasaulyje „Head Of The Charles“ regatų. Į Lietuvą sūnus grįžo 2013-aisiais. Jų aštuonvietės trenerio pakalbintas, Jonas į Floridą per trejus metus paeiliui prikalbino nuvykti dar tris talentingus mūsų irkluotojus: Mindaugą Beliauską, Ernestą Žarskį ir Martyną Mickų, o dabar ten irkluoja ir Matas Lukoševičius. 2012–2013 mokslo metais Floridos technologijos instituto aštuonvietę irklavo keturi Lietuvos irkluotojai.

Pats pirmasis į muziejų medalį šiek tiek nedrąsiai, gal drovėdamasis, atnešė Mindaugas Griškonis. Jis pasakė, kad gal muziejui jo medalių labiau reikia, nes namie jų niekas nemato.

Ar pati dar irkluojate? Mėgėjiškai. 2006-aisiais man pavyko tapti pasaulio veteranų čempione irkluojant dvivietę su šiauliete Laura Bagučanskyte. 2008 m. bandžiau jėgas pasaulio meistrų čempionate Trakuose. 2012 m. su meistrių aštuonvietės komanda tapome Lietuvos suaugusiųjų čempionėmis. Nuo 2005-ųjų esate Lietuvos irklavimo federacijos viceprezidentė. Kaip manote, ar Rio de Žaneire pagaliau sulauksime aukso, kurio vienintelio gausioje irkluotojų apdovanojimų kolekcijoje trūksta? Žinoma. Nežinau, kas jį laimės, bet išsvajotas aukso medalis, manau, pagaliau bus iškovotas. Mūsų sportininkai tikrai padarys viską, ką gali.

Muziejuje netrūksta Lietuvos irkluotojų iškovotų medalių

Muziejuje eksponuojamos įvairių laikų valtys

PAMĄSTYMAI

Ar Rio žaidynės įveiks abejones? Olimpinės žaidynės gali kurti taiką pasaulyje. Anot sporto istorikų, ši Pierre‘o de Coubertino nuostata tapo šiuolaikinių olimpinių žaidynių atkūrimo paskata. Dr. Dainius Genys

Nepaisant idealistinių pažiūrų, P.de Coubertinas nebuvo naivus – jis suprato sporto daugiaplaniškumą ir sakė: „Sportas gali sukelti tiek ypač taurius, tiek labai žemus jausmus; jis gali ugdyti nesavanaudiškumą ir gobšumą. Gali būti kilnus ir paperkamas, vyriškas, patrauklus ir bjaurus; pagaliau jis gali būti panaudotas taikai stiprinti arba ruošti karui. Jausmų taurumas, didžiadvasiškumo ir nesavanaudiškumo siekimas, riteriška dvasia, stipri energija ir taika yra pagrindiniai demokratinės valstybės poreikiai.“ Per ilgus nuoseklaus darbo dešimtmečius Tarptautinis olimpinis komitetas sugebėjo pasiekti tarptautinį olimpinių vertybių pripažinimą. Bet nuolatiniai iššūkiai ir toliau lieka neatsiejama olimpinių žaidynių dalimi. Kiekvienas naujas olimpinio ciklo laikotarpis kaskart prasideda didelėmis sportininkų ir gausios žiūrovų bendruomenės viltimis. Vis dėlto šalia olimpinių žaidynių laukimo egzistuoja ir proziška kasdienė tikrovė, neretai apgaubianti sportą niūriomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, likus šiek tiek daugiau nei metams iki Pekino žaidynių 2008-aisiais viešumoje plačiai liejosi abejonės, ar išties kinams pavyks užbaigti ambicingus infrastruktūros projektus, įveikti smogą, bent kiek pasitvarkyti Kinijos vidaus politiką žmogaus teisių srityje. Anuomet nemažai svarstytas sporto ir politikos santykis, daug diskutuota, ar galima tokio masto renginį atskirti nuo politikos ir užsimerkti prieš dviveidiškumą. Kinija, sukaupusi tuo metu neregėtą biudžetą, smarkiai pritildė skeptikus, o dalyviams ir žiūrovams leido mėgautis puikiai organizuotu renginiu ir mėlynu dangumi. Tada ir politika buvo palikta nuošalyje. Po ketverių metų abejonių būta kur kas mažiau. Esminis 2012 m. Londono žaidynių iššūkis buvo su-

sijęs su ekonominiais klausimais. Tuomet sąlyginai nedidelių diskusijų metu svarstyta, kaip organizatoriams pavyks susidoroti su pasaulinės ekonominės krizės padariniais. Britai pasirinko puikią strategiją, todėl jiems pavyko surengti žaidynes ne tik beveik triskart pigiau nei kinams, bet ir užsitikrinti vadinamąjį naudingą žaidynių palikimą miestui. Londono žaidynės iki šiol rodomos kaip gerosios organizacijos pavyzdys. Nieko keista, kad ir šiemet vyksiančių Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių organizatoriai susiduria su įvairiais sunkumais, nesklandumais, vėluojančiomis statybomis, infrastruktūros plėtojimo problemomis ir kitais tarsi tiesiogiai su žaidynėmis nesusijusiais iššūkiais. Visų pirma Brazilijoje, futbolą dievinančioje šalyje, garsiai tebeskamba iš praėjusių metų ataidintis FIFA korupcijos skandalas, liūdna pasaulinės futbolo federacijos vadovų karjeros pabaiga.

Su nekantrumu laukiame ir stebime, kaip pavyks Rio de Žaneirui. Ir, žinoma, viliamės, kad ne blogiau nei Atėnams, Pekinui ar Londonui.

Norisi tikėti, kad P.de Coubertino idealizmu žaižaruojančios žaidynės personifikuos geidžiamą viltį ir pasės geranorišką skaidrumo virusą. Bet brazilams dar teks padirbėti bandant įrodyti, kad sportas – tai daug daugiau nei didelės pinigų sumos ir jų besigviešiančių oportunistų ambicijos. Ne mažesnis iššūkis susijęs su ekologiniais aspektais ir žaibiškai išplitusiu Zikos virusu. Taip jau yra, kad olimpinės žaidynės dažnai tampa niūrių kultūrinių, ekonominių bei politinių įvykių įkaitėmis ir nuolat turi kovoti skleisdamos kilnius vertybinius idealus. Ar kilę nesklandumai neužtemdys svarbiausio šių metų sporto įvykio? Ar sporto šventė sugebės prasiveržti pro apkerpėjusį visuomenės entuziazmą ir sustabarėjusį skepticizmą? Su nekantrumu laukiame ir stebime, kaip pavyks Rio de Žaneirui. Ir, žinoma, viliamės, kad ne blogiau nei Atėnams, Pekinui ar Londonui. OLIMPINĖ PANORAMA

ISTORIJA

Olimpinių žaidynių ilgaamžiai Šiemet sukanka 120 metų nuo šiuolaikinių žaidynių pradžios. Šia proga pažvelgėme į tuos, kurie ilgiausiai buvo arba iki šiol yra olimpiečių gretose. Vytautas Ruzginas

vo 1948 m. Londone. Kiekvienas jų iškovojo po šešis olimpinius medalius. Jaunesnysis brolis Raimondas 1960 m. Romoje tapo čempionu, o iš viso jo olimpinėje kolekcijoje yra vienas aukso, du sidabro ir trys bronzos medaliai. Vyresnysis brolis Pieras pelnė du sidabro ir keturis bronzos medalius. Brolių dalyvavimas olimpinėse žaidynėse truko 28 metus – nuo 1948 iki 1976-ųjų.

Alfredo Pliadžio nuotr. Penkerių žaidynių dalyvio V.Aleknos triumfas Atėnuose

Viena iš daugelio olimpines žaidynes apibūdinančių kategorijų – jauniausio ir vyriausio dalyvio pavardės. O kas daugiausiai kartų įsiliejo į olimpiečių gretas, ką galime vadinti olimpinių žaidynių ilgaamžiais? Visų pirma tai Kanados raitelis Ianas Millaris, dalyvavęs net dešimtyje olimpinių žaidynių. Būdamas 25 metų jis debiutavo 1972-aisiais Miunchene ir, išskyrus Vakarų šalių boikotuotą 1980 m. olimpiadą Maskvoje, varžėsi iki pat pastarųjų 2012 m. žaidynių. Į Londono žaidynes I.Millaris vyko būdamas 65-erių. Tik kartą, 2008-aisiais Pekine, jis iškovojo sidabro medalį komandinėse konkūrų varžybose. Bet dar nereikia dėti taško – I.Millaris ruošiasi startuoti ir šiemet Rio de Žaneire. Devynis kartus vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo du sportininkai: austrų buriuotojas Hubertas Rau24

OLIMPINĖ PANORAMA

daschlis ir latvių šaulys Afanasijus Kuzminas. Būdamas 22-ejų H.Raudaschlis debiutavo 1964 m. Tokijo žaidynėse, o savo olimpinę karjerą baigė 1996-aisiais Atlantoje. 1968 m. Meksike ir 1980 m. Maskvoje jis iškovojo sidabro medalius. Kol kas tai vienintelis olimpietis, dalyvavęs devyneriose olimpinėse žaidynėse iš eilės. Latvių šaulys A.Kuzminas debiutavo 1976 m. Monrealyje. Suprantama, iš pradžių jis atstovavo SSRS rinktinei, o vėliau Latvijai. Dėl boikoto nedalyvavo 1984 m. Los Andželo olimpinėse žaidynėse. Rio de Žaneiro olimpinėse batalijose besirengiančio dalyvauti latvio medalių kraityje – auksas 1988 m. Seule ir sidabras 1992 m. Barselonoje. Po aštuonis kartus olimpinėse žaidynėse dalyvavo šeši olimpiečiai. Du broliai Italijos kavalerijos karininkai Pieras D‘Inzeo ir Raimondas D‘Inzeo žirginio sporto varžybose debiuta-

Buriuotojas danas Paulas Elvstromas dalyvavo 1948–1960, 1968, 1972, 1984 ir 1988 metų olimpinėse žaidynėse bei iškovojo keturis aukso medalius. Bahamų salų buriuotojas Durwardas Knowlesas dalyvavo 1948–1972 m. olimpiadose. Būdamas septyniasdešimties 1988-aisiais jis grįžo į olimpines žaidynes. Garbingo amžiaus olimpiečiui tai buvo aštuntosios žaidynės ir savotiškas amžiaus rekordas. Geriausiai jam sekėsi 1964 m. Tokijuje, kuriame jis tapo čempionu. Per visą dalyvavimo olimpinėse žaidynėse laikotarpį Durwardas iškovojo vieną aukso ir vieną bronzos medalį. Įspūdinga šių abiejų sportininkų olimpinė karjera, užsitęsusi net po 40 metų. Slovėnijos šaulys Rajmondas Debevecas dalyvavo 1984–2012 m. olimpinėse žaidynėse. Jis iškovojo vieną aukso ir du bronzos medalius. Vakarų Vokietijoje gimusi, bet vėliau Italijai ėmusi atstovauti baidarininkė Josefa Idem olimpinių vasaros žaidynių rekordininke tapo 2012 m. Londone: ji pirmoji moteris, žaidynėse dalyvavusi net aštuonis kartus – 1984–2012 m. Karjeros pradžioje dukart atstovavo Vokietijai ir 1984 m. Los Andžele kartu su dvivietės baidarės porininke šiai šaliai pelnė bronzą. 1990-aisiais Josefa ištekėjo už Italijos trenerio ir ėmė atstovauti Italijai. Iš viso laimėjo penkis olimpi-

ISTORIJA

REKORDAS

Kanados raitelis Ianas Millaris jau dalyvavo net dešimtyje olimpinių žaidynių. Būdamas 25 metų jis debiutavo 1972-aisiais Miunchene, o šiemet ruošiasi startuoti Rio de Žaneire.

Kanados raitelis I.Millaris

nius medalius: vieną aukso ir po du sidabro bei bronzos. Tarp sportininkų, kurie dalyvavo aštuoneriose ir daugiau olimpinių žaidynių, nėra žiemos sporto šakų atstovų. 19 sportininkų dalyvavo septyneriose olimpinėse žaidynėse. Tarp jų yra 8 moterys: Jamaikos bėgikė Merlene Ottey, Švedijos fechtuotoja Kerstin Palm, Prancūzijos dviratininkė Jeannie Longo, Japonijos čiuožėja ir dviratininkė Seiko Hashimoto, Kanados irkluotoja Lesley Thomson, Gruzijos šaulė Nino Salukvadze, Serbijos šaulė Jasna Šekarič ir Olandijos jojikė Anky van Grunsven. Japonijos olimpietė S.Hashimoto dalyvavo vasaros ir žiemos žaidynėse. Šios tada dar 19-metės sportininkės olimpinis debiutas įvyko 1984 m. Sarajevo žiemos žaidynių greitojo čiuožimo takelyje. Vėliau ji dalyvavo dar trejose žiemos žaidynėse. Į vasaros olimpines kovas įsitraukė 1988-aisiais Seule – dalyvavo dviračių treko varžybose. Ji iškovojo bronzos medalį 1992 m. Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse. Baigusi sportinę karjerą S.Hashimoto tapo garsia Japonijos politike. Prancūzė J.Longo – vienintelė dviratininkė tarp moterų ir vyrų, dalyvavusi paeiliui septyneriose olimpinėse žaidynėse. Ji iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalį. Daugiausiai medalių iškovojusi Jamaikai, lengvaatletė jamaikietė M.Ottey,

Prancūzijos dviratininkė J.Longo

kurios kraityje – trys sidabro ir šeši bronzos medaliai, karjeros pabaigoje nusprendė papildyti Slovėnijos olimpiečių gretas.

LYDERIAI

2014 m. Sočyje du sportininkai septintą kartą dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse. Tai Rusijos rogutininkas Albertas Demčenka ir šuolininkas nuo tramplino japonas Noriaki Kasai. Jų iškovotų medalių kraitis: A.Demčenkos – trys sidabro, o N.Kasai – du sidabro ir vienas bronzos.

Iš lietuvių penkis kartus vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo šaulė Daina Gudzinevičiūtė, 2000 m. Sidnėjuje iškovojusi aukso medalį. Tiek pat sykių žaidynėse dalyvavo ir disko metikas Virgilijus Alekna, laimėjęs du aukso (2000 ir 2004 m.) ir vieną bronzos medalį (2008 m.).

Šešeriose olimpinėse žaidynėse dalyvavo apie šimtą olimpiečių, tarp jų 27 moterys. Čia reikėtų išskirti aštuoniskart olimpinę čempionę vokiečių baidarininkę Birgit Fisher, taip pat aštuonis kartus olimpinį čempioną norvegų biatlonininką Ole Einarą Bjoerndaleną, septynis kartus olimpinį čempioną vengrų fechtuotoją Aladarą Gerevichą. Penkis kartus olimpiniais čempionais tapo žirginio sporto meistras vokietis Hansas Gunteris Winkleris, rumunė akademinio irklavimo atstovė Elisabeta Lipa ir vokietė čiuožėja Claudia Pechstein. Tik keturių komandinių sporto šakų atstovai dalyvavo šešeriose olimpinėse žaidynėse. Tai Suomijos ledo ritulininkai Raimo Helminenas ir Teemu Selanne‘as, ispanų vandensvydininkas Manuelis Estiarte ir rusų tinklininkė Eugenija Artamonova. Po penkis kartus olimpinėse žaidynėse dalyvavo per 400 sportininkų. Iš lietuvių penkis kartus vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo šaulė

Įdomu

Latvių šaulys A.Kuzminas

Daina Gudzinevičiūtė, 2000 m. Sidnėjuje iškovojusi aukso medalį. Tiek pat sykių žaidynėse dalyvavo ir disko metikas Virgilijus Alekna, laimėjęs du aukso (2000 ir 2004 m.) ir vieną bronzos medalį (2008 m.). Tiek pat kartų žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo Lietuvos dailiojo čiuožimo atstovai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, kurių geriausias pasirodymas – 2002 m. Solt Leik Sityje užimta penkta vieta. Japonijos jojikas Hiroshi Hoketsu debiutavo 1964 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse. Kito olimpinio starto jis laukė 44 metus iki 2008 m. Pekino žaidynių. Trečią kartą Hiroshi atvyko į Londono olimpines žaidynes 2012 m. Jam priklauso ilgiausio pirmojo ir paskutinio olimpinio starto rekordas – juos skiria net 48 metai! OLIMPINĖ PANORAMA

JUBILIEJUS

Vilniaus „Makabi“ šimtmetis Trumpa žinutė periodinėje spaudoje paskatino imtis ilgų žurnalistinių paieškų. Vytautas Žeimantas

„Pirmadienį, spalio 23 dieną įvyko žydų sporto ir gimnastikos draugijos „Makabi“ įkūrimas. Tai vyko Novaja gatvėje 5. Advokatas S.Rozenbaumas pasakė kalbą, kurioje pabrėžė gimnastikos svarbą ne tik augančio jaunimo sveikatai, bet ir visai tautai. Fizinis lavinimas – tai svarbiausias tautinio vystymosi pagrindas. Pranešėjas, pabrėžęs, kad Vakarų Europos šalys, ypač Vokietija, rūpinasi jaunimo fiziniu lavinimu, savo kalbą užbaigė palinkėdamas draugijai sėkmės jos veikloje.

Olimpietis I.Anolikas

„Lietuvos sporto enciklopedijoje“ neminima tiksli data, kada įsikūrė „Makabi“ klubas. Ši žinia, tik skliausteliuose (Vilniuje – 1916), šmėkšteli periodinėje spaudoje kai kuriuose Lietuvos „Makabi“ istoriją aprašančiuose straipsniuose. Daugiau apie tuomet Vilniuje veikusį „Makabi“ klubą lietuviškoje spaudoje nieko neradau. Bet ši labai trumpa žinutė paskatino imtis ilgų žurnalistinių paieškų. Pagal 1897 m. surašymo duomenis, Vilniuje gyveno 98 tūkstančiai žydų. Panašiai tiek žydų Vilniuje gyveno ir prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. 1916 m. Vilnius, kaip ir visas Lietuvos kraštas, buvo kaizerinės Vokietijos okupuotas. Vokietijoje įsikūrė viena pirmųjų pasaulyje „Makabi“ sąjungų. Ši aplinkybė galėjo paskatinti ir Vilniaus žydus susiburti į „Makabi“ klubą, o mane atsidėti žurnalistinėms paieškoms archyvuose. 1916 m. Vilniuje ėjusiame laikraštyje „Homan“ (spalio 27 d. Nr. 74) randu įdomią informaciją, pavadintą vienu žodžiu – „Makabi“. Pacituosiu ją visą: 26

OLIMPINĖ PANORAMA

Po šio pranešimo įvyko draugijos valdybos ir revizinės komisijos rinkimai. Į draugijos „Makabi“ valdybą buvo išrinkti S.Rozenbaumas, dr. Regiensburgas, inž. Klebanovas, panelė Epštejn, M.Mazo, M.Soloviejus, Miešanskis ir M.Glezeris. Į revizinę komisiją buvo išrinkti Kotonas, Levinas ir ponia Kac.“ Laikai buvo neramūs, permainingi, dar vyko Pirmasis pasaulinis karas. Vilniuje 1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Lietuvos žydai palankiai sutiko šią naujieną. Lietuvos Taryboje veikė ir trys Lietuvos žydų atstovai – J.Vigodskis, N.Rachmilevičius ir S.Rozenbaumas. Tas pats advokatas S.Rozenbaumas, kuris 1916 m. inicijavo Vilniuje „Makabi“ klubo įkūrimą. Lietuvos žydų bendruomenę aktyvinti savo veiklą skatino ir geri santykiai su lietuviais, su Lietuvos valdžia. 1919 m. net įkuriama Žydų reikalų ministerija. „Lietuvos sporto enciklopedijoje“ teigiama, kad Lietuvos žydų sporto klubas „Makabi“ buvo įkurtas Kaune 1920 m. Šis faktas yra teisingas, bet tik iš dalies, nes neatskleidžia tikrųjų „Makabi“ atsiradimo šaknų. Taip, Kaune 1920 m. buvo įkurta Lietuvos žydų sporto klubų sąjunga

Boksininkas J.Jolkas

„Makabi“. Bet tai jau buvo klubų sąjunga. O kada atsirado atskiri žydų sporto klubai? Jie turėjo atsirasti anksčiau, nes tik klubams susikūrus buvo galima steigti jų sąjungą. Kad Kaune jau 1919 m. pradėjo veikti „Makabi“ klubas, užsimena ir sporto istorikas Jonas Narbutas, Čikagoje 1978 m. išleidęs solidų dvitomį „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“. Tačiau jis rašo šiek tiek abejodamas, ar galėjo Kauno žydai sportuoti, kai dar vyko karas. Taip, 1919 m. dar vyko nepriklausomybės kovos, bet ar jos trukdė kauniečiams sportuoti? Perverčiau 1919 m. Kaune ėjusią periodinę spaudą. Ir dažno laikraščio numeryje radau skelbimų apie rengiamas futbolo, lengvosios atletikos ir kitokių sporto šakų varžybas, vykstančias ant Vytauto kalno. Karas visiškai nesustabdė Kauno sportinio gyvenimo. Ir tuometė spauda rašė, kad Kaune „Makabi“ klubas pradėjo veikti 1919-aisiais. Kaune ėjęs žurnalas „Sportas“ (1926 m. Nr. 36) paskelbė platų apžvalginį straipsnį „Lietuvos žydų sporto ir gimnastikos sąjunga

JUBILIEJUS

Įdomu

STADIONAS Vilniaus „Makabi“ turėjo savo stadioną, kuriame vyko sporto sekcijų komandų bei narių treniruotės ir varžybos, gimnastų pasirodymai, žydų orkestro koncertai. Sumokėję draugijai nedidelį mokestį, stadionu naudojosi ir neturtingi Vilniaus miesto sporto klubai. Žydų mokyklas lankantys vaikai ir Vilniaus miesto policininkai jame sportavo nemokamai.

Kauno „Makabi“ futbolo stadiono reklama. 1931 metai

„Makabi“. Jame rašoma: „Atsižvelgiant į kitų šalių žydų gimnastikos bei sporto sąjungų veikimą, 1919 m. Kaune įsikūrė „Makabi“ klubas. Jo veikimas iš pradžių pasireiškė tik futbolo srityje. Po to pradėjo plačiau plėstis visose sporto srityse. Po įkūrimo „Makabi“ Kaune, tokias pat sąjungas pradėjo steigti ir provincijos žydų jaunimas. „Makabi“ klubų atsirado Šiauliuose, Panevėžyje, Ukmergėje, Marijampolėje, Kupiškyje, Rokiškyje, Vilkaviškyje, kituose Lietuvos miestuose. Pirmasis Lietuvos „Makabi“ sąjungos suvažiavimas įvyko Kaune 1920 metais. Jame dalyvavo 7 skyrių atstovai. Po šio suvažiavimo, žydų visuomenei susipažinus su „Makabi“ idėja ir tikslais, sparčiai pradėjo augti skyriai provincijoje. Lietuvos „Makabi“ II suvažiavimas įvyko 1921 metais Panevėžyje 35 skyrių atstovams dalyvaujant.“ 1926 m. liepos mėnesį žurnalas „Sportas“ paskelbė straipsnį „Makabi“ švenčia 7 metų sukaktuves“. Jame rašoma: „Liepos 25 d. žydų gimnastikos ir sporto sąjunga „Makabi“ savo didžiajame stadione švenčia septynerių metų gyvenimo sukaktuves. Galime palinkėti šiai seniausiai mūsų sporto sąjungai, turinčiai tūkstančius tampriais ryšiais surištų sportininkų, kuo geriausios kloties jos naudingoje darbuotėje.“ Iš šios informacijos (beje, vėliau niekieno nepaneigtos) irgi nesunkiai galime sužinoti, kada Kaune įsikūrė „Makabi“. Tereikia iš 1926 atimti 7 ir gausime 1919. Todėl nėra abejonių, kad Kaune „Makabi“ judėjimas prasidėjo 1919 metais. Jis greitai plito ir stiprėjo. 1926 m. žurnalas „Sportas“

Žurnalo „Sportas“ viršelyje – Kauno „Makabi“ futbolo komanda

rašė: „Dabar Lietuvos „Makabi“ turi 83 skyrius, kurie jungia daugiau kaip 4 000 narių.“ Deja, 1920-ųjų pabaigoje Lenkijos kariuomenė okupavo Vilnių. Vilniaus „Makabi“ klubas pateko į Lenkijos jurisdikciją. 1920 m. birželio 4 d. draugija buvo užregistruota Lenkijos Respublikos Rytų žemių civilinės valdybos Vilniaus apygardos viršininko biure. Ji buvo pavadinta „Žydų gimnastikos ir sporto draugija „Makabi“ Vilniuje“. Jos būstinė buvo Vilniuje. 1922 m. draugija turėjo 350, 1939 m. – 700 narių. Vilniaus „Makabi“ turėjo savo stadioną, kuriame vyko sporto sekcijų komandų bei narių treniruotės ir varžybos, gimnastų pasirodymai, žydų orkestro koncertai. Sumokėję draugijai nedidelį mokestį, stadionu naudojosi ir neturtingi Vilniaus miesto sporto klubai. Žydų mokyklas lankantys vaikai ir Vilniaus policininkai sportavo nemokamai. Draugija turėjo savo vandens stotį ir baseiną, kuriame rengė irkluotojų ir plaukikų varžybas. Draugija turėjo ir savo sporto salę, kurioje vyko gimnastikos grupių treniruotės. XX a. trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmetį „Makabi“ sportinis judėjimas tapo labai aktyvus. Makabiečiai dviratininkai atstovavo Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Isakas Anolikas – Paryžiuje (1924) ir Amsterdame (1928), Tarchumas Murnikas – Amsterdame. „Makabi“ klubo nariai atstovavo Lietuvai vienuolikoje stalo teniso čempionatų, vykusių 1929–1939 m. Kaire surengtame 1939-ųjų čempionate

Lietuva užėmė aukštą ketvirtą vietą. Makabiečiai sudarydavo Lietuvos rinktinės pagrindą ir pasaulinėse šachmatų olimpiadose, vykusiose 1930–1939 m. Su Lietuvos trispalve makabiečiai siuntė gausias sportininkų delegacijas į pirmąją ir antrąją pasaulinę makabiadą, 1932 ir 1935 m. vykusią Tel Avive. Abejose žaidynėse Lietuvos futbolininkai iškovojo bronzos medalius. 1939 m. kovo 23 d. hitlerinės Vokietijos kariuomenė įžengė į Klaipėdą. Krašto „Makabi“ klubas buvo uždarytas, jo turtas išgrobstytas. 1939 m. spalį Lietuvai atgavus Vilnių, miesto makabiečiai iš karto užmezgė ryšius su Lietuvos „Makabi“, pradėjo dalyvauti Lietuvos „Makabi“ klubo organizuojamose varžybose. 1940 m. sausio 11 d. Vilniaus „Makabi“ klubas buvo oficialiai įrašytas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos draugijų registrą, makabiečiams atsivėrė galimybės plėtoti veiklą.

Makabiečiai dviratininkai atstovavo Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Isakas Anolikas – Paryžiuje (1924) ir Amsterdame (1928), Tarchumas Murnikas – Amsterdame.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą vidaus reikalų ministru tapo Mečislovas Gedvilas. 1940 m. liepos 22 d. M.Gedvilas pasirašė įsakymą, kuriuo Lietuvos žydų sporto sąjunga „Makabi“ su visais jos skyriais buvo likviduota, turtas nacionalizuotas. Tik 1988 m. Lietuvoje prasidėjus atgimimui atsirado galimybė atkurti „Makabi“ klubą. Šio darbo ėmėsi iniciatyvinė grupė, kuriai vadovavo Semionas Finkelšteinas. Vilniuje 1989 m. sausio 8 d. įvyko atkuriamasis „Makabi“ klubo suvažiavimas, kuris priėmė istorinį sprendimą vėl atgaivinti makabiečių judėjimą Lietuvoje. OLIMPINĖ PANORAMA

ŽINIASKLAIDA

Olimpiniai Kataro užmojai Vasarį Dohoje surengtas 79-asis Tarptautinės sporto žurnalistų asociacijos (AIPS) kongresas ne tik pažėrė diskusijų apie žiniasklaidos rūpesčius, bet ir suteikė galimybę iš arti patyrinėti šią šalį. Gintaras Nenartavičius

LSŽF prezidentas G.Nenartavičius Katare

Kataro Valstybė užima 164 vietą pasaulyje pagal plotą, 142-ą pagal gyventojų skaičių ir patenka į šalių, kuriose vienam gyventojui tenka daugiausia bendrojo vidaus produkto, penketuką (skirtingais duomenimis, Katarui pagal BVP skiriama 2–4 pozicija).

mos programos mygtuką. Statomi nauji dangoraižiai, tiesiami keliai, o dabar visa šalis tapo didžiule geležinkelio ir metro tinklo statybų aikštele. Vien sostinėje Dohoje ir priemiesčiuose iki 2019 m. bus nutiesta per 200 km trasų su šimtu stočių, o tada per dieną traukiniai perveš iki 600 tūkst. keleivių.

Tokių skaičių pakanka suprasti, kad Arabijos pusiasalio šiaurėje 1971 m. įkurta valstybė kasmet turi vis didesnių užmojų sporte. Dėl mažo gyventojų skaičiaus (vos 12 proc. jų yra tikri katariečiai) Kataras neturi galimybių pakilti į medalių lentelės aukštumas, bet neriboti finansiniai ištekliai (šalis yra didžiausia dujų išgavėja ir importuotoja) leidžia ateityje galvoti netgi apie vasaros olimpines žaidynes.

Įspūdingi užmojai žinant, kad šiuo metu Dohoje praktiškai nėra viešojo transporto. Yra tik autobusai, kurie vežioja prekybos centrų darbuotojus. Visas kitas susisiekimas – privačiu transportu arba taksi.

2022 m. pasaulio futbolo čempionatą Kataras jau turi savo kišenėje ir ramiai planuoja įspūdingų stadionų statybas bei rekonstrukcijas. Prieš dešimt metų Kataras jau rengė Azijos žaidynes, kurios dalyvių skaičiumi pranoksta olimpines, ir jau tada tapo aišku, kad tai tik kelio pradžia. Po to buvo plaukimo ir rankinio planetos pirmenybės, daugybė mažesnių turnyrų. 2019 m. ši šalis surengs pasaulio lengvosios atletikos čempionatą, o 2028-aisiais tikimasi ir olimpinių žaidynių. Kitoks mąstymas, kitokie sprendimai Lankantis Katare sunku atsikratyti įspūdžio, kad čia viskas vyksta savaime – tiesiog paspaudus atitinka28

OLIMPINĖ PANORAMA

Kai per kongresą į tribūną pakilo Kataro geležinkelių kompanijos atstovas, daugelis delegatų susižvalgė: kuo čia dėtas sportas ir žurnalistai. Tačiau jam atskleidus projekto detales tapo aišku, kad per artimiausius trejus metus tai paveiks kiekvieną Kataro gyventoją ir svečią. Dykumoje esanti nykštukinė valstybė bus išraižyta traukinių tinklo, kuris leis laisvai judėti milžiniškam kiekiui žmonių. 2022 m. pasaulio futbolo čempionatas vyks aštuoniuose stadionuose, kurie bus ne mažesni nei 40 tūkst. žiūrovų vietų. Didžiausias bus pastatytas Dohos priemiestyje Luseile, jame tilps 80 tūkst. žiūrovų. „Khalifa International“ stadionas bus baigtas pertvarkyti jau šiemet, o kiti pradės veikti 2018– 2020 m. Akivaizdu, kad po pasaulio futbolo čempionato reikės spręsti klausimą, ką su jais daryti, nes vos 2 mln.

Stebėdamas katariečių pasirengimą pasaulis dažniausiai baksnoja į dvi problemas: darbininkų išnaudojimą statybose ir futbolo aistruolių norą vartoti alkoholį.

ŽINIASKLAIDA

Statybos nesibaigia

gyventojų turinčiame Katare tiesiog nėra tiek žmonių, kad šaliai reikėtų aštuonių didžiulių stadionų. Daugelyje jų žiūrovų vietų skaičius bus sumažintas, bet griauti neketinama nė vieno.

jos moderatorių buvo Lietuvos sporto žurnalistų federacijos garbės prezidentė ir AIPS viceprezidentė Laima Janušonytė-Steinhoff, vadovaujanti AIPS moterų komisijai.

Stebėdamas katariečių pasirengimą pasaulis dažniausiai baksnoja į dvi problemas: darbininkų išnaudojimą statybose ir futbolo aistruolių norą vartoti alkoholį.

Kenijai pasiūlius įteisinti AIPS statute reikalavimą vykdomajame komitete turėti bent vieną moterį, nuomonės pasidalijo beveik perpus. Europiečiai teigė, kad moterys ir be kvotų patenka į vadovybę, o kitos šalys siūlė įtvirtinti kur kas didesnę kvotą. Pavyzdžiui, Azijos ir Amerikos žemynų sporto žurnalistų organizacijose šiuo metu nėra nė vienos moters. Įtaigiai nuskambėjo ir faktas, kad po savaitės numatytuose „AIPS Asia“ rinkimuose nė viena moteris netgi nebuvo įregistruota kaip kandidatė.

Abiem parengti sprendimai: stadionus statantys darbininkai apgyvendinami specialiuose statybų miesteliuose, kuriuose jiems sudaromos pakenčiamos sąlygos ir netgi nebus leidžiama dirbti dienos metu, kai temperatūra labai aukšta, o futbolo aistruoliams pažadėta, kad alkoholis bus laisvai prieinamas specialiose zonose. „Pas mus alkoholis nėra nelegalus“, – pabrėžė Kataro pareigūnai ir kaip įrodymą pateikė didžiausius Dohos viešbučius. Išties juose esančiuose baruose galima gerti alų ir kitus alkoholinius gėrimus kiek tik piniginė leidžia. Pavyzdžiui, „Guinness“ bokalas kainuoja apie 10 eurų, „Carlsberg“ – 8, bet tam tikromis valandomis taikoma nuolaida. Kaip užkrėsti sporto virusu AIPS kongreso metu Katare buvo minima nacionalinė sporto diena – valstybinė šventė, per kurią rengiama daugybė masinių mėgėjiškų varžybų. Šia proga delegatai gavo po sportinę aprangą ir tikėjosi, kad irgi bus pakviesti kur nors bent simboliškai sudalyvauti. Bet apsiriko: buvo surengta ekskursija į sporto akademiją „Aspire“ ir lauko aikšteles prie Kataro nacionalinio fondo, kur sportavo katariečiai. „Aspire“ akademijoje atskirai vyko moterų užsiėmimai, bet į juos buvo draudžiama net akies krašteliu dirstelėti: prie sporto arenos stovėjo apsaugininkės (irgi moterys!), kurios ir saugojo moteris nuo nepageidautinų žvilgsnių. Nors Kataras skelbia, kad rūpinasi ir moterų sportu, tai padaryti sunku ir dėl religinių, ir dėl istorinių priežasčių. Kataro moterys visai nesiveržia sportuoti: mėgstamiausia jų sporto šaka yra pasivaikščiojimas – dažniausiai po parduotuves. Nors skelbiama, kad „Aspire“ akademijoje net 90 proc. moksleivių yra katariečiai, merginų čia labai nedaug. Sprendė savo gildijos problemas Apie ką daugiausia šnekėta ir ginčytasi kongrese? Ilgiausiai trukusi diskusija buvo dėl moterų kvotų AIPS ir nacionalinių organizacijų vadovybėje. Viena

Tačiau balsavimui pateiktas klausimas nuskambėjo kaip vienos vietos moterims skyrimas ir buvo atmestas.

AIPS viceprezidentė L.JanušonytėSteinhoff buvo apdovanota už moterų teisių gynimą

160 valstybių

AIPS vienija per 10 tūkst. sporto žurnalistų iš 160 šalių.

Tai buvo ne vienintelis balsavimas. „AIPS Europe“ posėdyje vyko karštos diskusijos dėl Kosovo priėmimo į AIPS. Šios naujos Balkanų valstybės atstovai teigė, kad jų jau netenkina specialus statusas, nes Kosovas tapo daugelio tarptautinių sporto organizacijų narys, nors ir nepriimamas į Jungtinių Tautų organizaciją. Serbija, Rusija ir dar kelios šalys nenorėjo suteikti Kosovui visavertės narystės, tačiau balsuojant Europos delegatams 22 buvo už, 9 prieš ir 3 susilaikė. Lietuva palaikė Kosovo siekį, nes jų padėtis mums priminė mūsų šalies pastangas 1990 m. sulaukti tarptautinio pripažinimo. Bendrame AIPS kongrese Kosovas buvo priimtas jau be diskusijų – kartu su Ruanda, Botsvana ir Šri Lanka. Beje, „AIPS Europe“ posėdyje buvo pranešta, kad yra keletas Europos šalių (daugiausia mažų), kuriose nėra veikiančių nacionalinių sporto žurnalistų organizacijų, tarp jų ir Latvijoje, kurios atstovai pastarąjį kartą buvo atvykę 2004-aisiais.

Kataro dangoraižiai

Paskutinę kongreso dieną buvo paskelbta Sporto etikos deklaracija, smerkianti visų formų korupciją sporte, kuri pasireiškia dopingo, kyšininkavimo, sutartų rungtynių ir nelegalių lažybų skandalais. „Sportas išaugo kultūriniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu, bet tai įvyko etikos sąskaita“, – sakė AIPS prezidentas Gianni Merlo. Jis išreiškė susirūpinimą, kad sporto žurnalistai savo darbe dažnai susiduria su grasinimais ir persekiojimu. „Jau tapo įprasta riboti teisę gauti informaciją, prieiti prie šaltinių ir netrukdomai atlikti savo pareigas“, – kalbėjo G.Merlo. OLIMPINĖ PANORAMA

KRONIKA

KOVO 4 D.

Ambasadoriaus vizitas

KOVO 4 D.

Startavo programa „Išjudink save“ Jogos užsiėmimai pajūryje, lankų sukimo rekordas Alytuje, bėgimai Vilniaus pažintiniais maršrutais – tai kelios iš daugelio judrumą skatinančių veiklų, kurias Lietuvos žmonės turės galimybę nemokamai išbandyti prisidėję prie programos „Išjudink save“. Kovo 4 d. ją administruojantis Lietuvos olimpinis fondas paskelbė projektus, gausiančius „The Coca-Cola Foundation“ finansavimą. Iš viso „Išjudink save“ programos komisijos vertinimui buvo pateikta

net 440 paraiškų. Dešimčiai geriausių projektų išdalyta 25 tūkst. eurų, dar tiek pat bus skirta šiems renginiams viešinti ir atributikai. Projektų, kuriems skirtas finansavimas, sąrašą ir renginių kalendorių galima rasti svetainėje ltok.lt/isjudinksave. Nuotraukoje: LOF direktorius V.Vasiliauskas ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos komunikacijos direktorė A.Dagilytė

Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas susitiko su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte ir generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru. LTOK vadovai papasakojo apie Lietuvos sportininkų stovyklas Izraelyje ir bendradarbiavimą sporto mokslo srityje. Ambasadorius aptarė galimas bendras iniciatyvas skatinant visuomenės fizinį aktyvumą.

KOVO 7 D.

Konferencija apie lyčių lygybę sporte

KOVO 8 D.

dominuoja vyrų sportas LTOK užsakymu bendrovė „TNS LT“ atliko Lietuvos sporto komunikacijos analizę ir visuomenės apklausą. Tarptautinio olimpinio komiteto Olimpinio solidarumo programos finansuotas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos portalai ir TV kanalai moterų sportui skiria kur kas mažiau dėmesio nei vyrų, tačiau visuomenė norėtų stebėti daugiau moterų varžybų transliacijų. Kad moterų sporto rodoma per mažai, sutinka net tie, kurių manymu, vyrų varžybas stebėti įdomiau. Pranešimų, kuriuose minimi Lietuvos sportininkai, interneto žiniasklaidoje užfiksuota 4,5 karto daugiau nei pranešimų, kuriuose minimos sportininkės. Daugiausiai apie sportininkes rašo portalas sportas.info (32 proc. turinio apie moteris ir 68 proc. turinio apie vyrus), mažiausiai,

OLIMPINĖ PANORAMA

nevertinant krepšinio portalų, – alfa.lt (tik 15 proc. turinio apie sportininkes). Nors daugiau nei pusė apklaustųjų (55 proc.) teigia, kad jiems įdomiau žiūrėti vyrų varžybas, tiek pat (55 proc.) visų respondentų sutinka su nuomone, kad Lietuvos kanalai transliuoja per mažai varžybų, kuriose dalyvauja moterys. Norą matyti daugiau moterų varžybų išreiškė 45 proc. visų respondentų. Sporto mėgėjai, palyginti su visais apklaustaisiais, labiau linkę manyti, kad moterų sporto transliacijų rodoma per mažai (68 proc.), ir daugiau nei pusė jų (55 proc.) nori moterų varžybų matyti daugiau. Nemažai daliai apklaustųjų (37 proc.) įdomu stebėti tiek vyrų, tiek moterų varžybas. Jų nuomone, viskas priklauso nuo sporto šakos, o ne nuo sportininko lyties.

EIGE direktorė V.Langbakk ir D.Gudzinevičiūtė Sporto organizacijose vyrai vis dar priima daugumą sprendimų, turinčių įtakos abiem lytims. Tarptautinės moters dienos proga Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) ir LTOK surengė konferenciją „Moterys ir vyrai sporte: ar žaidžiame pagal tas pačias taisykles?“ ir atkreipė dėmesį į kliūtis, su kuriomis sporte susiduria moterys. Konferencijos metu vykusiose diskusijose dalyvavo buvusi profesionali bėgikė Rikke Ronholt iš Danijos, Kauno dziudo klubo „Asahi“ prezidentė Lolita Dudėnienė, futbolininkė ir teisėja, Hedmarko universitetinės kolegijos docentė Bente Ovedie Skogvang iš Norvegijos, UEFA teisėja, futbolo trenerė ir žaidėja Justina Lavrenovaitė, buvusi Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės kapitonė Rima Valentienė, organizacijos „Europos moterys ir sportas“ pirmininkė švedė Kristina Thuree, Europos komisijos sporto skyriaus politikos ekspertė Paola Ottonello, Suomijos olimpinio komiteto atstovė Hilkka Laitinen ir Europos Tarybos išplėstinio dalinio susitarimo vykdomosios tarybos narys ir pranešėjas lyčių lygybės klausimais Marko Begovičius. Baigiamąjį žodį tarė Suomijos ambasadorius Lietuvoje Harri Maki-Reinikka.

KRONIKA

KOVO 17 D.

PATVIRTINTA žaidynių išlaidų sąmata Kovo 17 d. vyko LTOK vykdomojo komiteto posėdis, kuriame patvirtintas Rio de Žaneiro olimpinės rinktinės narių sportinės ir paradinės aprangos sąrašas, Lietuvos olimpinės delegacijos dalyvavimo žaidynėse išlaidų sąmata, aptarti kiti aktualūs klausimai. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė informavo apie Europos olimpinių komitetų Lyčių lygybės komisijos posėdį Baku, iš kurio ji kartu su LTOK užsienio ryšių direktore Vaida Masalskyte sugrįžo tik išvakarėse. Išsami informacija bus pateikta per gegužės mėnesio Vykdomojo komiteto posėdį. Planuojama, kad maksimalus olimpinės delegacijos dydis bus 150 atstovų: 75 sportininkai, 35 treneriai, 15 medicinos personalo narių, 10 mokslininkų ir kitų (aptarnaujančio personalo) specialistų, 15 sporto šakų rinktinių vadovų ir misijos darbuotojų. Į žaidynių pirmąją dalį planuoja vykti šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, į antrąją – premjeras Algirdas Butkevičius. Taip pat bus sporto federacijų vadovų, specialistų ir rėmėjų grupės. Planuojamos išlaidos – 1,6 mln. eurų. Sportinės ir paradinės aprangos sąrašas aptartas ir suderintas su LTOK sportininkų komisija. „Audimas“ pagamins paradinius delegacijos kostiumus bei visą sportinę aprangą. Patvirtintas sportinės aprangos sąrašas žaidynėse akredituotiems sporto žurnalistams, specialistams bei rėmėjams. Lietuvos olimpiečių aprangoje vyraus žalia, balta ir mėlyna spalva. Oficialus olimpinės

aprangos pristatymas planuojamas balandžio mėnesį. Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas informavo, kad Olimpinės dienos šventė šiemet bus surengta gegužės 28 d. Šiauliuose prie Talšos ežero. Vyks 26 sportinės veiklos, renginius tiesiogiai transliuos televizija. Tuo pat metu bus surengtas ir Lietuvos moksleivių žaidynių finalinis etapas, kuriame dalyvaus 1200 jaunųjų sportininkų.

A.Vanagienei įteiktas diplomas

Prieš posėdį D.Gudzinevičiūtė įteikė MEMOS studijų, kurios finansuojamos TOK ir LTOK lėšomis, specializuoto magistro sporto vadybos diplomą Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinei sekretorei Agnei Vanagienei.

KOVO 17 D.

Įteikti LTOK apdovanojimai Tradiciškai po LTOK vykdomojo komiteto posėdžio Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete apdovanoti neseniai jubiliejines sukaktis minėję arba greitai jas švęsiantys olimpiniam sąjūdžiui nusipelnę žmonės. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė 80-mečio proga LTOK prizu „Citius. Altius. Fortius“ apdovanojo ilgametę Lietuvos meninės gimnastikos federacijos prezidentę, Lietuvos gimnastikos federacijos viceprezidentę, iškilią meninės gimnastikos trenerę, tarptautinės kategorijos teisėją Eleną Vaidą Kubilienę, Klaipėdos garbės pilietį, Lietuvos kilnaus sportinio elgesio laureatą, Budrio šeimų krepšinio turnyro įkūrėją ir organizatorių Kazimierą Budrį, Lietuvos nusipelniusį trenerį, buvusį ilgametį Lietuvos futbolo federacijos trenerių tarybos narį, Lietuvos studentų futbolo lygos prezidentą Povilą Vytautą Grigonį, iškilų sporto komentatorių ir žurnalistą, sporto organizatorių, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos narį Virgilijų Mundrį.

Iš kairės: B.Viluckis, K.Budrys, D.Gudzinevičiūtė, E.V.Kubilienė, P.V.Grigonis, A.Gabrilavičius, V.Mundrys Toks pat prizas 60-mečio proga įteiktas ilgamečiam Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojui Arūnui Gabrilavičiui, atsakingam už ugdymo proceso organizavimą mokyklos plaukimo baseine, kuriame treniruojasi du kandidatai į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes bei 12 Lietuvos rinktinės narių. LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ 55-erių

metų proga apdovanotas Benjaminas Viluckis – Barselonos olimpinių žaidynių dalyvis, daugkartinis Lietuvos ir Baltijos šalių kūjo metimo čempionas. Žodį taręs V.Mundrys padėkojo už apdovanojimus, sakė, kad visi čia esantys įnešė savo indėlį į Lietuvos sporto istoriją, ir palinkėjo olimpiečiams sėkmės Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

OLIMPINĖ PANORAMA

KRONIKA

KOVO 14–16 D.

Posėdis Baku Kovo 14–16 d. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė dalyvavo Europos olimpinių komitetų Lyčių lygybės komisijos posėdyje Baku. Šios komisijos pirmininkė yra LTOK prezidentė.

KOVO 10 D.

KOVO 18 D.

PASITARIMAS

Rinkosi savivaldybių sporto vadovai

Posėdyje dalyvavo Lietuvos sporto medicinos centro vyr. gydytojas Edmundas Švedas, olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas, gydytoja Alma Kajėnienė, Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojas Egidijus Balčiūnas, LTOK olimpinio sporto direkcijos direktorius Kazys Steponavičius, misijos vadovas Einius Petkus ir misijos vadovo pavaduotoja Lina Vaisetaitė. Buvo aptarti medikamentų ir atsigauti padedančių priemonių pirkimo, komplektavimo bei transportavimo klausimai, sudarytas reikalingos medicininės įrangos sąrašas.

Kaune, Lietuvos sporto universitete, vyko dviejų dalių Savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos konferencija. Pirmoje dalyje kalbėta apie savivaldybių indėlį rengiant didelio meistriškumo sportininkus, o antroje aptarti praėjusių ir šių metų darbai. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė, LSU profesorius Aleksas Stanislovaitis, asociacijos prezidento pavaduotojas, Šiaulių sporto vadovas Gintaras Jasiūnas ir kiti.

Žilvino Slauskio nuotr.

Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete į posėdį susirinko Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių misijos vadovai ir medikai.

Antroje dalyje ataskaitos pranešimą apie 2015 m. veiklą perskaitė asociacijos prezidentas Albinas Grabnickas. Jis ypač pasidžiaugė geru bendradarbiavimu su LTOK ir LSU. Patvirtintas šių metų darbų planas.

AUKSINIS ČEMPIONĖS SUGRĮŽIMAS

R.Meilutytė laimėjo du aukso medalius

Olimpinė čempionė Rūta Meilutytė puikiai išlaikė dar vieną karjeros egzaminą.

Po septynių mėnesių priverstinės pertraukos, kurią teko padaryti dėl alkūnės traumos, patirtos nukritus nuo dviračio, į varžybas grįžusi plaukikė Škotijoje vykusiame „Edinburgh International Swim Meet 2016“ turnyre iškovojo du aukso medalius. Simboliška, kad pirmąją pergalę Edinburge lietuvė pelnė Kovo 11-ąją,

OLIMPINĖ PANORAMA

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Tądien R.Meilutytė finale 100 m distanciją krūtine įveikė per 1 min. 5,82 sek. Tai antras geriausias šio sezono rezultatas pasaulyje. Perpus trumpesnėje distancijoje Lietuvos plaukikė vėl buvo nepralenkiama. Ji finale nuotolį įveikė per 30,69 sek. ir pasipuošė dar vienu aukso medaliu.

OLIMPINĖ AKADEMIJA

„Sporto mokslo“ žurnalo siekiai Kovo 7 d. Lietuvos olimpinės akademijos būstinėje vyko žurnalo „Sporto mokslas“ leidėjų ir redaktorių tarybos posėdis. Apsvarstytos žurnalo leidybos aktualijos: likviduojamo informacinio centro funkcijų perėmimas, redaktorių tarybos sudėties keitimas, leidinio vieta duomenų bazėse, citavimo indekso lygio kėlimo problema. Aptarta ir patvirtinta „Sporto mokslo“ 2016 m. pirmojo numerio leidybos sąmata, autorinių sutarčių bei turinio projektai. Vyr. redaktorius prof. Kazys Milašius akcentavo žurnalo išleidimo pagal numatytą grafiką svarbą, pasidžiaugė, kad leidinys matomas internetinėje erdvėje ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba. Kalbėta apie straipsnių kokybę, būtinumą didinti recenzinių publikacijų skaičių žurnale. Vieningai pritarta vyr. redaktoriaus minčiai visą žurnalo gamybinį darbą sutelkti Lietuvos olimpinėje akademijoje. Pasak K.Milašiaus, būtina padidinti

„Sporto mokslo“ žurnalo redaktorių tarybos nariai (iš kairės): A.Abušovas, A.Vilkas, Z.Šakalinienė, K.Milašius, S.Poteliūnienė, A.Poviliūnas

žurnalo citavimo indeksą COPERNICUS duomenų bazėje bei siekti, kad „Sporto mokslas“ per dvejus trejus metus patektų į tarptautinę mokslo duomenų bazę SCOPUS. Žurnalas turi būti matomas tarptautinėje spor-

to mokslo darbų erdvėje, įtrauktas į atviros mokslo žurnalų prieigos OJS svetainę. Cituojamų literatūros šaltinių skaičius didinamas iki 25–30. Tai leis išsamiau apžvelgti nagrinėjamų ir diskutuojamų problemų vertę.

BAIGĖSI fotografijų konkursAS Tradicinis akademiniam jaunimui skirtas Lietuvos olimpinės akademijos nuotraukų konkursas „Draugystė, garbinga kova sporte“ šiemet vėl sulaukė nemažo studentų dėmesio. Šiuo konkursu siekiama didinti studentų domėjimąsi sportu, įtraukti juos į sportinius kultūrinius renginius, plėtoti jaunų žmonių saviraišką. Konkurso komisija išrinko penkis geriausius darbus. I vieta – Karolinos Bagdonaitės nuotrauka „Draugiška pergalė?“ (Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto agronomijos specialybės antro kurso studentė); II vieta – Kristinos Udraitės nuotrauka „Svarbu eiti iki galo“ (VU Ekonomikos fakulteto ekonomikos specialybės trečio kurso studentė); III vieta – Dovilės Juškytės nuotraukų serija „Draugystė sporte“ (A.Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto žemės ūkio technologijos ir vadybos ketvirto kurso studentė);

K.Bagdonaitės „Draugiška pergalė?“

IV vieta – Ieva Daugalaitė ir jos nuotrauka „Draugai visada padės“ (A.Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto maisto žaliavų kokybės ir saugos pirmo kurso studentė); V vieta – Ryčio Benaičio nuotrauka „Draugą nelaimėje pažinsi“ (Kauno miškų aplinkos ir inžinerijos kolegijos

Aplinkos inžinerijos fakulteto pirmo kurso studentas). Nugalėtojai atiteks veidrodinis „Canon“ fotoaparatas, 2–5 vietų laimėtojams – sportinės kuprinės. Šiemet konkurse dalyvavo ir užsienio studentai, besimokantys Lietuvoje.

OLIMPINĖ PANORAMA

SUKAKTIS

„Sportui“ – jau 60 Prieš 60 metų, 1956 m. kovo 2 dieną, pasirodė pirmasis laikraščio „Sportas“ numeris.

Pirmojo „Sporto“ pirmasis puslapis

Šiuo metu tai yra vienintelis laikraštis Lietuvoje, rašantis vien apie sportą. Laikraštis pakeitė nuo 1952 m. leistą žurnalą „Sportas“. 1988 m., kai buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, leidinio tiražas buvo net 145 tūkst. egzempliorių. Laikraščio „Sportas“ vyr. redaktoriais yra buvę Mykolas Jackevičius, Algimantas Litvaitis, Aleksandras Krukauskas, Vytautas Saulis, Bronius Čekanauskas, Brigita Sabaliauskaitė, Artūras Gimžauskas. Šiuo metu laikraštį „Sportas“ leidžia viešoji įstaiga „Sporto leidinių grupė“, administruojanti ir interneto portalus sportas.info ir sportuojam.lt. Leidinio vyr. redaktorius – Marius Grinbergas. Redak34

OLIMPINĖ PANORAMA

cijoje dirba žurnalistai Marytė Marcinkevičiūtė, Lina Daugėlaitė, Ingvaras Butautas. Direktorius – A.Gimžauskas. Pastaraisiais metais leidinys yra nemokamas. Laikraštyje yra dirbę arba bendradarbiavę garsūs sporto žurnalistai ir sporto bendruomenės nariai Adolfas Aleksejūnas, Roma Griniūtė-Grinbergienė, Algirdas Kazilionis, Remigijus Kazilionis, Virgilijus Mundrys, Antanas Vaupšas, Vytautas Volungevičius, Tadas Žebrauskas, Mindaugas Augustis, Julius Bliūdžius, Modestas Krukauskas, Stasys Paberžis, Rimgaudas Tirilis, Alfredas Pliadis, Isakas Šeinius, Vladas Janiūnas, Antanas Bagdonavičius, Janis Grinbergas, Zigmas Jukna, Vytautas Gudelis, išeivijos lietuviai Antanas Laukaitis, Edvardas Šulaitis.

1988 m., kai buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, leidinio tiražas buvo net 145 tūkst. egzempliorių.

OLIMPINĖ PANORAMA