Olimpinė panorama 2016 04

s lia Ke IO įR

2016 m. balandis Nr. 4 (80)

Lietuvos flotilė Lietuvos baidarių ir kanojų olimpinėje rikiuotėje – jau trys laivai.

OLIMPINĖ PANORAMA

1

2

OLIMPINĖ PANORAMA

TURINYS

TURINYS

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalas Leidžiamas nuo 2003 m.

Nr. 4 (80), 2016 m.

13

14

20

23

5 6 8 10 13 14 16 17 20 23 26 30 34

Skaitytojams

LTOK prezidentės mintys

Forumas

Sporto veiklos perspektyvos

Tyrimas

Laikas griauti stereotipus

Olimpiečiai

Tvirta lyg kumštis baidarininkų įgula

Rio 2016

Per savaitę – keturi olimpiečiai

Žvilgsnis

VIršelyje Baidarininkai Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas Tomo Gadeikio nuotr.

Olimpinio šanso paleisti nežada

Olimpinė akademija LOA įvykiai

Jubiliejus

Legendiniam plaukikui – 60 metų

Trenerė

Norėjo būti teisininke

redaktorius Bronius Čekanauskas

Autoriai

Marytė Marcinkevičiūtė Goda Smilingytė Lina Daugėlaitė Algis Balsys

fotografas Alfredas Pliadis

Žvalgytuvės

maketuotojas

Sporto arenose dirba robotai

Artūras Gimžauskas

Veidas

kalBos redaktorė

Kronika

kontaktai

Pro memoria

Interneto svetainė

Sportą reikia prisijaukinti

LTOK įvykių dienoraštis

Inga Necelienė

Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius panorama@ltok.lt

www.ltok.lt

Netekome iškilaus trenerio spausdina

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

tiražas

4000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899

26

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

3

4

OLIMPINĖ PANORAMA

Alfredo Pliadžio nuotr

SKAITYTOJAMS

Olimpinė atranka artėja prie finišo DAINA GUDZiNEVIČIŪTė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Iki olimpinės atrankos pabaigos liko vos pora mėnesių. Olimpinius normatyvus įvykdžiusių sportininkų sąraše – jau daugiau nei 60 pavardžių.

Balandžio 21 dieną Graikijoje, senovės Olimpijoje, suliepsnojo Rio de Žaneiro žaidynių ugnis. Nuo saulės spindulių olimpinį deglą, simbolizuojantį taiką, vienybę ir draugystę, uždegė vaidilutės. Braziliją deglas pasieks gegužės 3 d., o kelionę baigs Rio de Žaneire rugpjūčio 5-ąją, kai olimpinė ugnis suliepsnos per žaidynių atidarymo ceremoniją „Marakanos“ stadione.

Mus praėjusį mėnesį džiugino nauji olimpiniai kelialapiai – prie plaukikų rinktinės prisidėjo Simonas Bilis, olimpiniame Europos zonos atrankos turnyre teisę dalyvauti Rio de Žaneiro žaidynėse iškovojo boksininkai Eimantas Stanionis ir Evaldas Petrauskas, paaiškėjo, kad olimpinėje gimnastikos arenoje Lietuvai atstovaus Robertas Tvorogalas, o imtynių – Edgaras Venckaitis. Nuoširdžiai sveikinu olimpinius kelialapius iškovojusius atletus. Jūs to verti, nes esate geriausi. Linkiu jums sėkmingo pasirengimo olimpiniams startams.

Dėl galimybės susirungti su geriausiais pasaulio sportininkais dar kovos baidarininkai, paplūdimio tinklininkės, nedaug iki olimpinio kelialapio trūksta dziudo imtynininkams, tarpusavyje konkuruos stipriausi Lietuvos kanojininkai, kai kurie lengvaatlečiai, dėl antrojo kelialapio į Rio varžysis penkiakovininkės, tvirtas pozicijas reitinge užsitikrinęs tenisininkas Ričardas Berankis ir toliau rinks svarbius taškus elitiniuose turnyruose. Visiems, kurie siekia olimpinės svajonės, linkiu ištvermės, stiprybės ir, be abejo, sėkmės.

Nors treniruočių ir varžybų grafikas itin įtemptas, kai kurie būsimi olimpiečiai rado laiko pasipuošti nauja olimpinės rinktinės apranga, kurią sukūrė ilgametė LTOK partnerė bendrovė „Audimas“. Mūsų rėmėjo vardu noriu padėkoti visiems atletams, kurie dalyvavo fotosesijoje, o žurnalo skaitytojus kviečiu įvertinti rinktinės aprangą.

Artėjančioms Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms mūsų komanda šiuo metu skiria daugiausiai dėmesio, bet jau žvelgiame ir į 2020-uosius – galvojame apie Tokijo žaidynes. LTOK atstovai neseniai lankėsi Japonijoje, susipažino su olimpinėmis sporto bazėmis ir treniruočių stovyklų sąlygomis.

Japonija sutiko itin svetingai. Šalyje jau dabar yra daug modernių sporto kompleksų, nemažai jų dar iškils, todėl esame įsitikinę, kad Tokijo žaidynės bus labai gerai organizuotos.

Ruošdamiesi olimpinėms žaidynėms nepamirštame ir Lietuvos. Mums rūpi šalies sporto ateitis, todėl svarbiausius iššūkius ir perspektyvas gegužės 12 d. aptarsime Lietuvos nevyriausybinių sporto organizacijų forume, kurį organizuojame kartu su Lietuvos sporto prezidentų taryba. Finansavimą forumui surengti gavome iš Tarptautinio olimpinio komiteto Olimpinio solidarumo programos. Šiame renginyje bus nemažai svečių: kolegos iš užsienio pristatys gerąsias valdymo praktikas ir sėkmingų projektų pavyzdžius, jo dalyviai patvirtins rezoliuciją, kuri nubrėš nevyriausybinio sporto plėtotės savireguliacijos gaires.

Nuoširdžiai sveikinu olimpinius kelialapius iškovojusius atletus. Linkiu jums sėkmingo pasirengimo olimpiniams startams. Jūs to verti, nes esate geriausi.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

LIETUVOS NEVYRIAUSYBINIŲ SPORTO ORGANIZACIJŲ FORUMAS Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO Laisvės pr. 5, Vilnius Konferencijų salė 5.1. (5 paviljonas) PROGRAMA 2016 m. gegužės 12 d., ketvirtadienis 10:00–11:00 Dalyvių registracija 11:00–11:30 Forumo svečių sveikinimai 11:30–12:45 Pranešimai 1. Naujos Lietuvos sporto plėtros perspektyvos.

Daina GUDZINEVIČIŪTĖ, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė 2. Europos nevyriausybinio sporto modelis.

Helena CARLSSON, Europos nevyriausybinės sporto organizacijos (ENGSO) generalinė sekretorė 3. Estijos olimpinio sąjūdžio perspektyvos.

Siimas SUKLESAS, Estijos olimpinio komiteto generalinis sekretorius 4. Latvijos olimpinio sąjūdžio gerojo valdymo patirtis.

Aldonis VRUBLEVSKIS, Latvijos olimpinio komiteto prezidentas 12:45–13:30 Kavos pertrauka 13:30–15:00 Pranešimai 1. Danijos nevyriausybinio sporto veiklos perspektyvos.

Nielsas NYGARDARDAS, Danijos olimpinio komiteto ir sporto konfederacijos prezidentas 2. Suomija – Skandinavijos olimpinio sporto modelio sėkmės pavyzdys.

Petri HEIKKINENAS, Suomijos olimpinio komiteto teisininkas 33. Švedijos sporto sistemos pavyzdys.

Tina SAHLÉN, Švedijos sporto konfederacija 44. Rimantas KVESELAITIS, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas 55. Bronislavas VASILIAUSKAS, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas 66. Vytautas KVIETKAUSKAS, Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas 77. Gintaras JASIŪNAS, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidento pavaduotojas 15:00–15:25 Forumo rezoliucijos priėmimas 15:25–15:30 Forumo apibendrinimas ir uždarymas Moderatoriai – prof. Algirdas RASLANAS, LSFS viceprezidentas Romas VITKAUSKAS 6

OLIMPINĖ PANORAMA

Forumas

Dėmesio centre – Lietuvos sportas Gegužės 12-ąją Vilniuje vyksiančiame Lietuvos nevyriausybinių sporto organizacijų forume sporto aktualijas aptars ir svečiai iš užsienio.

Balandžio 26 d. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete vyko Lietuvos sporto prezidentų tarybos posėdis. Susitikime šalies skėtinių sporto organizacijų prezidentai aptarė pasirengimą Lietuvos nevyriausybinių sporto organizacijų forumui.

Tarybos nariai ir posėdyje dalyvavę svečiai derino forumo pranešimų temas, darbotvarkę, aptarė forumo rezoliucijos projektą.

Lietuvos sporto prezidentų taryba (LSPT) – tai pagrindinių nevyriausybinių skėtinių nacionalinių sporto organizacijų vadovų susivienijimas (teisinis statusas – asociacija), apimantis visą šalies nevyriausybinį sporto organizacijų sektorių.

Tarybos nariai yra LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis, Lietuvos aeroklubo prezidentas Gintaras Kalinauskas, Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Bronislavas Vasiliauskas, Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas Česlovas Garbaliauskas, Lietuvos sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ prezidentas Saulius Galadauskas, Lietuvos savivaldybių

sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas Albinas Grabnickas, Lietuvos sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentas Arvydas Sapka.

LTOK prezidentės D.Gudzinevičiūtės, nuo praėjusių metų kovo 17 d. vadovaujančios ir LSPT, iniciatyva tarybos nariai posėdžiauja jau treti metai ir sprendžia aktualius sporto klausimus.

Surengti Lietuvos nevyriausybinių sporto organizacijų forumą paskatino šalyje susidariusi padėtis ir kitų Europos valstybių patirtis plėtojant

nevyriausybinių sporto organizacijų veiklą, savireguliaciją bei lyderystę. Todėl forumo darbe dalyvaus svečiai iš Danijos, Estijos, Latvijos, Suomijos, Švedijos nevyriausybinių sporto organizacijų. Į Lietuvos nevyriausybinių sporto organizacijų forumą, gegužės 12 d. vyksiantį Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, kviečiami nevyriausybinių sporto organizacijų atstovai. Išsamią informaciją apie renginį gali suteikti LTOK olimpinio švietimo direktorius Algimantas Gudiškis (algis@ltok.lt). „OP“ inf.

Kviečiame teikti paraiškas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas laukia paraiškų 2015 m. Lietuvos kilnaus sportinio elgesio („Fair Play“) apdovanojimams gauti.

Kilnaus sportinio elgesio apdovanojimais siekiama pagerbti sportininkus, trenerius, teisėjus, sporto medikus, sporto žurnalistus, kitus sporto darbuotojus ir kūno kultūros mokytojus, kurie parodė nesavanaudišką, sąžiningą, varžovui pagarbų ar kitokį kilnaus elgesio pavyzdį, jų viso gyvenimo sportinė karjera buvo pavyzdys jauniems sportininkams ir visuomenei, todėl jie nusipelnė gauti Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimą. Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetas kreipiasi į visuomenę ir sporto bendruomenę kviesdamas siūlyti kandidatus Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimui gauti.

Prašome teikiamų kandidatų trumpą gyvenimo aprašymą arba faktus apie kilnų poelgį siųsti iki 2016 m. gegužės 10 d. adresu: Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetas, Olimpiečių g. 15, LT-09200, Vilnius arba el. paštu: vita@ltok.lt OLIMPINĖ PANORAMA

7

TYRIMAS

Laikas griauti stereotipus Lietuvos žiniasklaidoje dominuoja vyrų sportas, bet visuomenė norėtų matyti daugiau moterų varžybų transliacijų. Tai patvirtino LTOK inicijuotas ir bendrovės „TNS LT“ atliktas sporto komunikacijos tyrimas.

Goda Smilingytė Nors olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių vyrų ir moterų delegacijos jau beveik pasiekė pusiausvyrą, to negalima pasakyti apie sporto organizacijų vadovų postus. Ne mažiau svarbi ir visuomenės nuomonė bei joje vyraujantys stereotipai apie esą moteriškas ir nemoteriškas sporto šakas bei pačias sportininkes, kurios dėl tam tikrų nuostatų gali susidurti su kliūtimis keliaudamos karjeros aukštumų link. Įtakinga visuomenės nuomonės formuotoja – sporto įvykius nušviečianti žiniasklaida.

Kokius sportininkų ir sportininkių portretus piešia Lietuvos žiniasklaida? Kaip pasiskirsto jos dėmesys vyrų ir moterų sportui? Ar vyrai stiprūs, kovingi ir ištvermingi sportininkai, o sportininkės – gražios ir šeimyniškos? Ar sporto mėgėjams įdomesnis vyrų sportas, o gal jie nori matyti daugiau moterų varžybų?

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, kurio prezidentė Daina Gudzinevičiūtė yra Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Lyčių lygybės sporte komisijos pirmininkė, inicijavo sporto komunikacijos tyrimą ir visuomenės apklausą. Tyrimą finansavo TOK olimpinis solidarumas, o žiniasklaidos turinio analizę ir apklausą atliko bendrovė „TNS LT“. Lietuvoje atlikto tyrimo metodologija bei rezultatai pristatomi ir įvairiose tarptautinėse konferencijose, ši analizė taps pavyzdžiu kitiems olimpiniams komitetams.

Dominuoja vyrų sportas Šio tyrimo autoriai analizavo 2013–2014 m. interneto portaluose skelbtą informaciją apie Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatus ir 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. kovo 1 d. televizijos transliacijas.

Iš viso tiriamuoju laikotarpiu buvo išanalizuota 51 882 internete paskelbti pranešimai ir 7119 TV eteryje transliuotų varžybų.

Pranešimų, kuriuose minimi Lietuvos sportininkai vyrai, interneto žiniasklaidoje užfiksuota 4,5 karto daugiau nei tų, kuriuose minimos sportininkės.

Tokį didelį skirtumą lemia krepšinio populiarumas.

Daugiausia apie sportininkes rašo portalas sportas.info (32 proc. turinio apie moteris, 68 proc. apie vyrus), mažiausiai, neskaitant krepšinio portalų, – Alfa.lt (tik 15 proc. turinio apie sportininkes).

94 proc. pranešimų sudaro sportininkų paminėjimai sporto informacijos kontekste. Analizuojant informacijos turinį pagal sportininkų lytį vyrai sportinės informacijos kontekste minimi šiek tiek dažniau nei moterys. Vyrų paminėjimai sporto kontekste sudaro 8

OLIMPINĖ PANORAMA

SPORTININKŲ PAMINĖJIMAI INTERNETO PORTALUOSE PAGAL LYTĮ VYRAI IR MOTERYS

6,3 %

MOTERYS

16,4 % VYRAI

77,3 %

VARŽYBŲ TV TRANSLIACIJOS PAGAL sportininkų LYTĮ MOTERYS

3,2 %

VYRAI

96,8 %

TYRIMAS

94 proc., moterų – 92 proc. Lietuvos žiniasklaida ne sporto kontekste apie vyrus ir moteris komunikuoja panašiai, čia ryškaus skirtumo nėra.

Labai skiriasi informacijos turinys pagal lytį ne sportinio konteksto pranešimuose. Vyrai dažniausiai minimi kalbant apie šeimos (29 proc. pranešimų), pramogų (24 proc.) ir gyvenimo būdo (21 proc.) kontekstą. Moterys dažniausia minimos kalbant apie gyvenimo būdo (36 proc.), visuomeninės veiklos (21 proc.) ir pramogų (18 proc.) temas.

Sporto varžybų transliacijose per lietuviškus televizijos kanalus ryškiai dominuoja vyrų sportas. Tiriamuoju laikotarpiu vyrų sporto varžybų transliacijos sudarė 97 proc. visų transliuotų varžybų kiekio.

Skaičiuojant nuo transliuotų varžybų kiekio moterų sportas didžiausią dalį sudaro „Lietuvos ryto“ TV – siekia 33,8 proc.

Visuomenei įdomios ir sportininkės Tyrimo rengėjai internetu apklausė 505 respondentus, kurių amžius – 18–60 m. Šia apklausa siekta išsiaiškinti, ar respondentai domisi sportu, kaip vertina vyrų ir moterų sportinius laimėjimus ir kiek juos domina vyrų, o kiek moterų sportas.

Apklausos rezultatai parodė, kad pusė apklaustųjų domisi sportu. Du trečdaliai respondentų (65 proc.) palaikė nuomonę, kad sporte tiek pat pasiekia ir vyrai, ir moterys. Ketvirtadalis apklaustųjų (27 proc.) mano, kad sporte vyrai gali pasiekti daugiau negu moterys, ir tik 1 proc. palaiko nuomonę, jog sportininkės pasiekia daugiau negu sportininkai.

Daugiau nei pusė apklaustųjų (55 proc.) teigė, kad jiems įdomiau žiūrėti vyrų varžybas (galima daryti prielaidą, kad didelė dalis besidominčiųjų sportu dažniausiai žiūri krepšinį, kuris Lietuvoje turi gilias tradicijas ir dažniau siejamas su vyrų komandomis). Vis dėlto daugiau nei pusė (55 proc.) visų respondentų sutinka su nuomone, kad Lietuvos kanalai transliuoja per mažai varžybų, kuriose dalyvauja moterys. Norą matyti daugiau moterų varžybų išreiškė 45 proc. visų respondentų.

Sporto mėgėjai, palyginti su visais apklaustaisiais, labiau linkę manyti, kad moterų varžybų rodoma per mažai (68 proc.), ir daugiau nei pusė jų (55 proc.) nori šių varžybų matyti daugiau. 37 proc. respondentų įdomu stebėti ir vyrų, ir moterų kovas. Jų nuomone, viskas priklauso nuo sporto šakos, o ne nuo sportininko lyties.

Tik 2 proc. respondentų teigia, kad įdomiau žiūrėti moterų varžybas nei vyrų.

Svarbus pačių moterų požiūris Apibendrinant galima sakyti, kad visuomenę moterų sportas domina labiau, nei jam skiriama žiniasklaidos dėmesio. Be abejo, tam turi įtakos ir mūsų sportininkių pergalės. Nors žiniasklaidoje dominuoja vyrų krepšinis, yra ir daugiau sporto šakų, kuriose puikių rezultatų pasiekia ir vyrai, ir moterys – plaukimas, irklavimas, šiuolaikinė penkiakovė.

Tačiau stereotipus griauti padeda ne tik sporto rezultatai. Ne mažiau svarbus pačių moterų požiūris ir pasitikėjimas savimi. Juk svarbu daryti tai, kas patinka ir motyvuoja, bei siekti rezultatų. Tuomet duš stereotipai, o juos pakeis dėmesys, pagarba ir tolerancija.

NUOMONĖ APIE VYRŲ IR MOTERŲ SPORTINIUS LAIMĖJIMUS NETURIU NUOMONĖS

MOTERYS SPORTE PASIEKIA DAUGIAU NEI VYRAI

6%

1%

VYRAI SPORTE PASIEKIA DAUGIAU NEI MOTERYS

27 %

SPORTE TIEK PAT PASIEKIA IR VYRAI, IR MOTERYS

65 %

% nuo visų apklaustųjų, n = 505

NUOMONĖ APIE VARŽYBŲ TRANSLIACIJAS NESUTINKU

SUTINKU

Mane domina visos varžybos, kuriose dalyvauja Lietuvos atletai Man įdomu stebėti tas varžybas, kuriose galima tikėtis Lietuvos sportininkų pergalės Lietuvos TV kanalai transliuoja per mažai varžybų, kuriose dalyvauja moterys Norėčiau turėti galimybę stebėti daugiau varžybų, kuriose dalyvauja moterys Mėgstu sportą, todėl žiūriu varžybas, net jei jose nedalyvauja Lietuvos sportininkai

% nuo visų apklaustųjų, n = 505

OLIMPINĖ PANORAMA

9

OLIMPIEČIAI

R.Nekriošius ir A.Olijnikas vienoje valtyje sėdi nuo 2011 m.

Asmeninio albumo nuotr.

1

Tvirta lyg kumštis BAIDARININKŲ įgula Rio de Žaneiro žaidynėms besirengiančiai baidarininkų įgulai beveik nelieka laiko pomėgiams: Andrejui Olijnikui groti gitara, o Ričardui Nekriošiui – nardyti.

Marytė Marcinkevičiūtė

Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas kartą jau buvo ant olimpinių žaidynių slenksčio. Prieš ketverius metus ši dvivietės baidarės įgula per lemiamas atrankos varžybas Lenkijoje 850 m irklavo pirma, bet iki 1000 m distancijos pabaigos pritrūkusi jėgų finišavo tik šešta. O reikėjo būti pirmiems. „Labai norėjome patekti į olimpines žaidynes, bet gal nebuvome tinkamai pasirengę. Atrankos varžybas laimėję portugalai Londone tapo vicečempionais. Atranka buvo tikrai sudėtinga, ji mums davė gerų pamokų. Per pastaruosius metus ypač didelį dėmesį skiriame ištvermei.

10

tolio varžybose. Kam jie atiteks, paaiškės po trijų atrankos etapų: gegužės 7–8 d. Lietuvos taurės varžybų Trakuose, gegužės 20–22 d. pasaulio taurės etapo Vokietijoje ir birželio 17–19 d. Lietuvos čempionato Trakuose.

Tikėjo, kad gali tapti olimpiečiais Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Romas Petrukanecas žinią, kad mūsų baidarininkai be atrankos varžybų gali patekti į olimpines žaidynes, išgirdo treniruočių stovykloje Portugalijoje iš „Nelo“ valčių gamintojų.

2012-aisiais 1000 m nuotolį įveikdavome per 3 min.

15 sek., o pernai – jau per 3 min. 9 sek. Tai mūsų ir kartu Lietuvos rekordas. Konkurencija vis didėja, prieš kokius ketverius metus pasiekus tokį rezultatą buvo galima patekti į prizininkų gretas, o dabar tokiu laiku finišuoja daugmaž vienodo pajėgumo aštuonios devynios įgulos“, – pastebėjimais dalijasi A.Olijnikas.

„Tikėjau, kad Ričardas su Andrejumi gali tapti olimpiečiais. Pastaruosius trejus metus jie kryptingai tobulėja, atrado tinkamą metodiką, svariai pasirodo per paties aukščiausio rango varžybas ir patenka į finalus. Todėl ir tikslus Rio jiems keliame nemažus: finale kovoti dėl šeštos vietos. Irkluotojai nėra jauni, abu pasiekę brandą: Andrejui 28 metai, Ričardui – 29-eri. 1000 m distanciją ir irkluoja subrendę sportininkai“, – atkreipia dėmesį R.Petrukanecas.

Lietuvai priklauso dar du kelialapiai į Rio olimpinį kanalą – vienviečių kanojų ir baidarių 200 m nuo-

Lietuviams kelialapius į Rio, galima sakyti, padovanojo australai: jų dvivietės baidarės įgula, su kuria

OLIMPINĖ PANORAMA

Įdomu

LAIMĖJIMAI 2011 m. pasaulio vicečempionai (500 m), 2012 m. pasaulio taurės varžybų Maskvoje vicečempionai (500 m), 2013 m. universiados Kazanėje ketvirtos (500 m) ir šeštos vietos (1000 m), pasaulio čempionato Duisburge dešimtos vietos, 2014 m. pasaulio taurės etapo trečios vietos (1000 m), pasaulio čempionato šeštos ir Europos čempionato penktos vietos (1000 m), 2015 m. pasaulio čempionato septintos, Europos žaidynių šeštos vietos (1000 m) laimėtojai.

OLIMPIEČIAI

Man patinka improvizuoti ir kurti.

Kadangi nesu baigęs muzikos mokslų, įgūdžius ir techniką pačiam tenka lavinti. Baigęs aktyviai sportuoti galvoju sieti gyvenimą ne tik su sportu, bet ir su muzika. jam sporto šaką, atėjo gana vėlai pakalbintas bendraklasių.

Andrejus Olijnikas

Irklavimo bazė Lampėdžiuose buvo tarp Veršvų vidurinės mokyklos, kurioje Ričardas mokėsi, ir jo namų. Jaunąjį sportininką džiugino tai, kad per treniruotes jie ne tik irklavo. Stengdamasis, kad treniruotės nebūtų monotoniškos, treneris leisdavo pažaisti ir krepšinį, ir futbolą, daug dėmesio skyrė bėgimui.

Ričardas jau antraisiais sportavimo metais per vietinio pobūdžio varžybas užėmė trečią vietą. O lankydamas vienuoliktą klasę tapo vienvietės baidarės 1000 m lenktynių Lietuvos suaugusiųjų čempionu.

R.Nekriošius (kairėje) ir A.Olijnikas su savo treneriu S.Sorokinu

vilniečiai rungėsi per pasaulio čempionatą, nutarė irkluoti keturvietę. Taip R.Nekriošiui bei A.Olijnikui, kurie pasaulio čempionate po itin dramatiškos kovos liko septinti, atsivėrė durys į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. „Esame laimingi, kad australai taip nusprendė. Šią žinią išgirdome būdami Lietuvos edukologijos universitete pas profesorių Juozą Skernevičių, kuris mums atliko tyrimus. Užliejo didžiulis emocijų antplūdis, atslūgo milžiniška įtampa, nes paaiškėjo, kad gegužę Vokietijoje nereikės dalyvauti atrankos varžybose. Tiesa, jėgas ten bandysime, bet ne atrankos, o kitą dieną ten pat vyksiančiose pasaulio taurės varžybose“, – prisipažino Andrejus. Į irklavimą atėjo per vėlai Kaune gimęs R.Nekriošius irklavimo pratybas pas Kęstutį Janušauską pradėjo lankyti 2000-aisiais eidamas keturioliktus metus. Sportininkas prisipažįsta, kad į baidarių irklavimą, pačią pirmąją

Pralaimėjimas motyvavo Iš Klaipėdos kilęs A.Olijnikas mokėsi „Žemynos“ vidurinėje mokykloje. Nuo 2001-ųjų metus lankė plaukimo treniruotes. Bet vasarą panoro daugiau veiklos. Taigi kiemo vaikai jį pakvietė lankyti baidarių ir kanojų irklavimo pratybas. Į irklavimo bazę Andrejus nuėjo kartu su pusantrų metų jaunesniu broliu Romu ir stipriai nusivylė išgirdęs, kad jo, kaip esą per seno, treneris nepriėmė į grupę ir pasiūlė rinktis kitą sporto šaką.

Išgelbėjo brolis, priimtas į jaunučių grupę. Jis paprašė trenerio, kad leistų treniruotes lankyti ir Andrejui. „Jaunių grupėje buvau vidutiniokas. Kovodavau ne dėl medalių, o dėl patekimo į finalą“, – prisimena Andrejus.

Trenerio Rimo Gadeikio padedamas per bendrojo fizinio rengimo pratybas vaikinas sustiprėjo, po metų debiutavo maratono varžybose Panevėžyje ir 10 km distancijoje buvo vienas paskutiniųjų: 56-as iš 58 startavusių. Bet ši nesėkmė jo nepalaužė, greičiau motyvavo, kad reikia dirbti dar daugiau. Kitąmet analogiškose varžybose Dauguose jis jau buvo penktas.

Irkluotojų fizinio rengimo stovyklos neretai vyksta ir ant sniego

Pavykęs eksperimentas Abu irkluotojai studijavo Lietuvos sporto universitete: Ričardas baigė magistrantūros, o Andrejus – bakalauro studijas. Abu treniravosi pas skirtingus OLIMPINĖ PANORAMA

11

OLIMPIEČIAI

trenerius: Ričardą ir toliau tobulino K.Janušauskas, o Andrejų – Egidijus Gustas ir dabartinis Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentas Aleksandras Alekrinskis. Į vieną baidarę juodu susėdo 2011-aisiais Ričardo iniciatyva. Eksperimentas pavyko. Lietuvoje naujai sudaryta įgula neturėjo lygių, o per pasaulio čempionatą Vengrijoje neolimpinėje 500 m distancijoje laimėjo sidabro medalius. „Tas čempionatas mus sukabino kaip klijai ir kartu irkluojame jau penktą sezoną. Galvojame ne tik apie Rio, bet ir apie Tokijo olimpines žaidynes“, – sako Ričardas. Jis savo tolesnį gyvenimą svajoja susieti su sporto mokslu, todėl 2012-ųjų rudenį prof.

J.Skernevičiui pasiūlius atvykti treniruotis į Vilnių abu ryžosi permainoms.

Treneris didžiuojasi mokiniais Irkluotojų treneriu tapo Sergejus Sorokinas, kuris pats jaunystėje irklavo, tapo daugkartiniu Lietuvos čempionu, o 1993 m. pradėjo dirbti treneriu, nes norėjo, kad jo sūnus Aleksandras taptų irkluotoju.

Tapo, bet gavęs peties traumą metė irklus ir po kelerių metų pasirinko ultramaratonininko kelią, o šiemet pagerino Lietuvos 24 val. bėgimo rekordą (260 km).

Dabar treneris šypteli prisiminęs, kaip tada jautėsi, kai atvažiavo jo auklėtinių pagrindiniai varžovai, ir dar iš Kauno. „Buvo neramu, bet ir įdomu, kaip viskas vyks. Buvo tam tikrų abejonių, bet drąsino mintis, kad jie ne jauni, o suaugę, rimtai nusiteikę vyrai.

Kibome į darbą ir jau dirbame visą olimpinį ciklą. Aš didžiuojuosi savo auklėtiniais, jie yra tikri baidarių irklavimo profesionalai“, – sako S.Sorokinas.

Besirengdami olimpinėms žaidynėms Ričardas su Andrejumi daug laiko praleidžia treniruočių stovyklose. Sausį treniravosi Turkijoje, porą kartų buvo Portugalijoje. Balandžio 2 d. išvyko į Kroatiją, balandžio 9–10 d. Italijoje dalyvavo pirmosiose sezono varžybose, o į namus grįš balandžio pabaigoje. „Dabar mums svarbiausia – nepersitreniruoti, negauti traumų, nesusirgti. Mums planuojamas finalas, bet norėtume užlipti ant nugalėtojų pakylos.

12

OLIMPINĖ PANORAMA

Pagal mūsų biologinį amžių dabar pats laikas tą padaryti“, – sako irkluotojai.

Vienas apie kitą Andrejus apie Ričardą: „Jis – pirmasis valties numeris, sėdi priekyje. Labai pasitikintis savimi, veiklus ir aktyvus, aukštai išsikelia kartelę ir jos siekia. Jeigu aš pasiūlau idėją, Ričardas ją įgyvendina.“ Ričardas apie Andrejų: „Turi savo nuomonę, jeigu nori jį perkalbėti, reikia svarių argumentų. Labai kovingas, užsispyręs, per treniruotes Andrejų reikia stabdyti. 2014-ųjų pavasarį jam trūko Achilo sausgyslė, bet jau pirmos savaitės pabaigoje su kojos įtvaru sėdėdamas treniruoklyje irklavo. O žaizdoms sugijus po mėnesio jis jau drąsiai lipo į valtį ir rudenį pasaulio čempionate užėmėme šeštą vietą.“ Vaikinams apmaudu, kad jų gretos labai negausios – vos trys didesnio meistriškumo baidarininkai, irkluojantys 1000 m nuotolį. Bet pamini puikų treniruočių partnerį Mindaugą Maldonį, su kuriuo kartu dirba. Į stovyklas – su gitara Ričardas gyvena Lietuvos olimpinio sporto centro bendrabutyje, o Andrejus kovo pabaigoje Bendorėliuose įsigijo būstą, kuriame įsikūrė su žmona ir beveik dvejų metų sūneliu Aleksu.

Abu turi savų pomėgių. Andrejus groja gitara, kurią vežiojasi į treniruočių stovyklas. „Gitara man labai brangi, pats jai užsidirbau. Prieš kelerius metus, kai rezultatai nustojo gerėti ir svarsčiau, ar ne laikas dėti irklą į šoną ir ieškotis darbo, po sezono porą savaičių su draugais padirbėjau Belgijoje – skyniau kriaušes. Užsidirbęs pinigų nusipirkau gitarą. Grojimas nėra mano pagrindinė veikla, bet stengiuosi jos neapleisti. Man patinka improvizuoti ir kurti.

Kadangi nesu baigęs muzikos mokslų, įgūdžius ir techniką pačiam tenka lavinti. Baigęs aktyviai sportuoti galvoju sieti gyvenimą ne tik su sportu, bet ir su muzika“, – sako Andrejus.

Ričardas domisi nardymu, turi nusipirkęs specialią įrangą. Dabar šiam pomėgiui neturi daug laiko, bet ateityje norėtų nardyti dažniau. Jam ypač patinka po vandeniu tvyranti ramybė.

Pastaruosius trejus metus jie kryptingai tobulėja, atrado tinkamą metodiką, svariai pasirodo per paties aukščiausio rango varžybas ir patenka į finalus. Todėl ir tikslus Rio jiems keliame nemažus: finale kovoti dėl šeštos vietos.

Romualdas Petrukanecas

RIO 2016

Per savaitę – keturi olimpiečiai Augusto Četkausko (LBF) nuotr.

Per vieną balandžio savaitę į Rio de Žaneiro žaidynes keliausianti Lietuvos delegacija pasipildė keturiais naujais nariais.

E.Petrauskas ir E.Stanionis

R.Berankis

Kelialapius į Rio de Žaneirą užsitikrino boksininkai Evaldas Petrauskas ir Eimantas Stanionis, tenisininkas Ričardas Berankis ir gimnastas Robertas Tvorogalas.

Londono olimpinių žaidynių bronzos medalininkas 24-erių E.Petrauskas ir Europos čempionas 21-erių E.Stanionis kelią į Rio prasiskynė balandžio 9–17 d. Turkijos mieste Samsune vykusiame Europos zonos olimpiniame atrankos turnyre. Čia kiekvienoje iš dešimties vyrų svorio kategorijų buvo išdalyta po tris bilietus į Rio. E.Petrauskas svorio kategorijos iki 64 kg turnyre pralaimėjo tik finale, o E.Stanionis įveikė visus svorio kategorijos iki 69 kg varžovus ir tapo nugalėtoju.

Samsune kovojo dar keturi Lietuvos boksininkai – Edgaras Skurdelis (svorio kategorija iki 60 kg), Tomas Pivorunas (iki 75 kg), Tadas Tamašauskas (iki 91 kg) ir Mantas Valavičius (per 91 kg). Bet jiems nepavyko pasiekti tikslo. Paskutinė galimybė iškovoti kelialapį į Rio – pasaulinis atrankos turnyras Azerbaidžane.

Tenisininkui R.Berankiui siekiant tikslo debiutuoti olimpinėse žaidynėse lemtingas buvo balandžio 11–17 d. Pietų Ko-

R.Tvorogalas

rėjoje, Kvandžu, vykęs Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „Challenger“ serijos turnyras. Jo finale 25 metų lietuvis 6:3, 6:2 nugalėjo iki tol keturis kartus tarpusavio dvikovose neįveiktą slovėną Gregą Žemlją. Ši pergalė užtikrino Lietuvos tenisininkui 90 ATP reitingo taškų ir šuolį pasaulinėje klasifikacijoje į aukščiausią karjeroje 62 vietą. Dar po savaitės R.Berankis triumfavo turnyre Nandzinge (Kinija). Finale vėl palaužęs G.Žemlją (6:3, 6:4), lietuvis ATP reitinge šovė į rekordinę 55 vietą.

Iki birželio 6 d., kai pagal ATP reitingą bus išdalyti olimpiniai kelialapiai, nuo R.Berankio turimų beveik 900 taškų, sukauptų po laimėtų turnyrų Kvandžu ir Nandzinge, bus nubraukta vos kelios dešimtys – tik tiek jis iškovojo pernai per tą patį laikotarpį nuo balandžio iki birželio pradžios, tad lietuvis išsilaikys panašioje pozicijoje kaip dabar. O patekimą į olimpinį turnyrą iš esmės garantuoja maždaug 70 vieta.

Bandomosiose varžybose Rio de Žaneire dalyvavo ir gimnastas Robertas Tvorogalas. Tai buvo antrasis Tarptautinės gimnastikos federacijos atrankos etapas. 21 metų Lietuvos sportininkas užėmė 33 vietą tarp 108 dalyvių ir užsitikrino olimpinį kelialapį.

OLIMPINĖ PANORAMA

13

ŽVILGSNIS

Olimpinio šanso paleisti nežada „Norime laimėti olimpiadą“, – drąsiai rėžia tinklininkės Monika Povilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė, kurioms pasitikėjimo savimi tinklinio aikštelėje netrūksta.

Lina Daugėlaitė

biausiam jų karjeros iššūkiui – kovai dėl olimpinio kelialapio. Į vienintelį olimpinį kelialapį Europos žemyninės taurės finaliniame etape, kuris birželio mėnesį vyks Norvegijoje, Stavangeryje, bus nusitaikiusios 16 komandų. Būsimų varžovių lietuvės dar nežino, bet aišku, kad Norvegijoje dalyvaus ne pačių pajėgiausių tinklininkių duetai – tos komandos, kurios jau užsitikrinusios teisę startuoti Rio de Žaneire, čia nebesivaržys. Lietuvės pagal pasaulinį reitingą tarp būsimų varžovių turėtų būti dešimtos–dvyliktos.

Vytauto Dranginio nuotr. Šį sezoną tinklininkių laukia kova dėl olimpinio kelialapio

Būtent tvirtas charakteris ir didžiulis noras laimėti yra pajėgiausios Lietuvos paplūdimio tinklinio poros Monikos Povilaitytės ir Ievos Dumbauskaitės stiprybė. „Lygioje kovoje jos yra šaltų nervų, pasitiki savimi, o jeigu pavyksta su kažkuo žaisti lygiai, dažniausiai laimime mes. Toks jų charakteris – labai gera savybė“, – sako tinklininkių treneris Marius Vasiliauskas.

Kad yra ne iš kelmo spirtos, merginos jau įrodė iškovodamos medalių Europos ir pasaulio jaunių bei jaunimo čempionatuose. Bet jaunimo čempionatams, kaip juokauja pačios, jos jau per senos: 22-uosius metus įpusėjusios užsispyrusios Mergelės, kurių gimtadienius skiria vos septynios dienos, pamažu bando įsitvirtinti suaugusiųjų sporte.

O čia viskas prasideda iš naujo. Moterų sportas jaunoms Lietuvos tinklininkėms jau davė pamokų. „Gerai papurtė galvą į smėlį“, – juokiasi Ieva. „Lygis aukštas“, – pritaria Monika.

14

OLIMPINĖ PANORAMA

Pasak trenerio, Lietuvos tinklinio federacijos prezidento M.Vasiliausko, norint išsikovoti vietą po saule, joms dar daug ko reikia išmokti. „Ir gintis, ir užtvaras statyti. Jeigu jos neišmoks šių niuansų, charakteris nepadės. Dabar išgyvename pereinamąjį laiką – arba sugebame pereiti į suaugusiųjų sportą, arba ne. Per 5–6 metus visose amžiaus grupėse laimėti pasaulio ir Europos tinklinio turnyrų medaliai reiškia, kad galima pereiti į moterų lygį. Bet tai nepavyks padaryti savaime, paprasta nebus“, – auklėtinių galimybes realiai vertina M.Vasiliauskas.

Pasak trenerio, gabiausi prie suaugusiųjų sporto adaptuojasi jau nuo 23–24 metų. „Bet jeigu pasižiūrėsime į olimpiados prizininkus ir pretendentus į auksą šiose žaidynėse, tai yra 33–40 metų amžiaus žmonės“, – atkreipia dėmesį treneris.

Olimpinis šansas Laikas tarsi smėlis – pro pirštus išbyra neįtikėtinai greitai. Šiandien jaunosios tinklininkės rengiasi kol kas svar-

„Viską lems vienos varžybos, o merginos moka nusiteikti ir kovoti, todėl nežinia, kaip bus. Mes tiesiog kovosime. Jeigu pateksime į žaidynes, jų vis tiek nelaimėsime, o mes norime laimėti. Todėl labai didelio skirtumo, pateksime ar ne, nematome. Pasiekėme penktąjį Europos žemyninės taurės etapą, labai daug pasaulio komandų palikdami už savęs, o merginos – vos dvidešimtmetės. Jeigu gerai dirbsime, viskas prieš akis“, – padėties nedramatizuoja M.Vasiliauskas, porą treniruojantis kartu su Tadu Donėla. „Gal ir nieko baisaus, jei nepateksime, bet norėtume, nes šansų yra“, – pajėgumo nenuvertina Ieva. Ryžtingai nusiteikusi ir Monika: „Tikiu, kad mes galime.“ Merginos žino, kad kartais per didelis noras pakiša koją.

Ne kartą taip yra buvę, ypač karjeros pradžioje. Tačiau kai juodvi susitvarko su jaunu ir karštu gyslomis tekančiu krauju, varžovėms būna sunku. „Važiuosime į tas varžybas, kaip aš sakau, abi su savo ožkų charakteriais ir nusiteiksime patekti į žaidynes. Jeigu nepateksime – neisime žudytis“, – šypteli Ieva.

Kaip atliko namų darbus prieš sezoną, tinklininkės pasitikrins jau pirmomis gegužės dienomis. Pirmasis

ŽVILGSNIS

Įdomu

BRONZA Kol kas didžiausias Ievos Dumbauskaitės ir Monikos Povilaitytės laimėjimas moterų varžybose – pernai Europos žaidynėse Baku iškovoti bronzos medaliai. Azerbaidžano sostinėje lietuvės laimėjo net šešias iš septynių dvikovų.

I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė pernai iškovojo Europos žaidynių bronzą

startas – Sočyje, o nuo tada varžybų karuselė ims suktis vis smarkiau.

Nebus didelių pertraukų, merginos nuolat keliaus ir Lietuvoje šią vasarą mažai tebus.

Birželio pradžioje Lietuvos tinklininkės startuos Europos čempionate Šveicarijoje. Iš debiutinio suaugusiųjų Europos čempionato prieš trejus metus Lietuvos duetui nepavyko parsivežti nė vienos pergalės, o štai praėjusiais metais merginos laimėjo du susitikimus ir patekusios į atkrintamąsias varžybas ten suklupo prieš pajėgiausią Rusijos porą.„Šiemet sieksime žengti dar žingsneliu toliau“, – taupyti jėgų prieš olimpinę atranką merginos nežada.

Prieš išvykdamos į Stavangerį savo jėgas tinklininkės pasitikrins namie – birželio 9–12 d. Vilniuje pirmą kartą bus surengtas vienas iš keturių Europos moterų „Satellites“ serijos etapų.

Gali būti, kad čia šeimininkės susitiks ir su kai kuriomis Norvegijoje teksiančiomis varžovėmis.

Ir treneriai, ir partneriai Naująjį sezoną merginos pasitinka neramiai. Ne todėl, kad jis olimpinis. „Visada atrodo, kad ir to neišmokai, ir ano“, – artėjant sezono startui tarsi tas studentas prieš egzaminą jaudinasi Monika. „Man visada atrodo, kad galėtų būti geriau. Bet reikia nusiteikti pozityviai – stengeisi, daug dirbai, todėl reikia tikėtis geriausio“, – ramina Ieva.

Kaip įprastai šiam sezonui tinklininkės rengėsi Vilniuje. Džiaugiasi tu-

rėjusios progą pasitreniruoti su čia atvykusiomis pajėgiomis žaidėjomis iš Ukrainos. „Su jomis pernai žaidėme Rytų Europos čempionate dėl patekimo į ketvertą. Tada mes jas įveikėme, bet jos už mus vyresnės – nėra ką lyginti su namie įprastų mūsų partnerių jaunių pajėgumu. Gerai būtų, kad kiekvieną dieną galėtume taip pasitreniruoti“, – pasakoja M.Povilaitytė.

Kai nėra pajėgių varžovių, mūsų merginų duetui treniruotis padeda vaikinai, jų partneriais tampa ir treneriai, kurie savo auklėtinėms dar nėra pralaimėję. „Ir šoka jie aukščiau, ir greičiai kitokie, ir muša stipriau“, – apie skirtumus prabyla merginos.

Likus mėnesiui iki pirmojo starto tinklininkės prie pojūčių lauko tinklinio aikštelėje pratinosi Italijoje. Į rimtą užsienio stovyklą jos išsirengė vos antrą kartą per savo karjerą – Peskaroje stovyklavo ir praėjusiais metais. „Buvo sąlygos priprasti prie vėjo, prie aikštelės, prie kitos atmosferos. Ir šiaip pabėgti nuo namų rutinos gerai – namie buvome ištisus devynis mėnesius, viskas jau įgriso. Be to, čia ir režimas nėra šimtaprocentinis, o kai išvažiuoji į stovyklą, būna griežtai: treniruotė, maistas, miegas, vėl treniruotė, miegas. Toks režimas yra labai geras“, – sportinį ritmą giria Monika.

Labiausiai merginos mėgsta karštį, o vėjas nepatinka nė vienai, nes neprognozuojamai kamuolį blaško. Nors Ieva yra klaipėdiškė ir šeštus metus gyvendama Vilniuje vis dar ilgisi jūros.

M.Vasiliauskas

Gerbėjas užkariavo širdį M.Povilaitytė šiandien gyvena vien tinkliniu. Ji ne tik pati treniruojasi ir žaidžia tinklinį, bet šio sporto subtilybių dar moko kitus. Trečiadieniais tinklininkės eidavo tik į vieną rytinę treniruotę, todėl vakarais Monika kviesdavo mėgėjus į savo treniruotes. Trenerės darbas, sako ji, ne tik leidžia šiek tiek užsidirbti, bet ir padeda į situaciją aikštelėje pažvelgti iš kitų pozicijų ir kartu pačiai, kaip žaidėjai, tobulėti. „Tada supranti, ką treneriams reiškia treniruoti tave, kaip sunku paaiškinti, ką reikia daryti. Man tai į naudą“, – neabejoja Monika.

I.Dumbauskaitė – Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė. Tinklininkė buvo pasiėmusi akademinių atostogų, per kurias daugiau nei pusmetį dirbo viename Lietuvos portalų sporto žurnaliste. „Pamačiau visą virtuvę, buvo įdomu. Supratau, kad man tai patinka, bet kol kas tinklinis numeris vienas, o žurnalistika lieka ateičiai“, – sako žurnalistikos pirmakursė, kurią domina ne tik sportas, bet ir užsienio politika, verslo naujienos.

Mes tiesiog kovosime.

Jeigu pateksime į žaidynes, jų vis tiek nelaimėsime, o mes norime laimėti.

Todėl labai didelio skirtumo, pateksime ar ne, nematome.

Marius Vasiliauskas

Tinklinis Monikai padovanojo širdies draugą. Kelią į dailios tinklininkės širdį šis rado tapęs jos gerbėju, po varžybų laukdavęs su gėlėmis. „Dar turėjome gerbėją po pirmojo mūsų laimėto čempionato. Jis ilgiausią eilėraštį buvo parašęs apie mus. Rašydavo mums, sveikindavo, eiles kurdavo“, – prisiminusi juokiasi Ieva. Dėmesio po pergalių tinklininkėms netrūksta – lūžta ir socialiniai tinklai, ir telefonai.

OLIMPINĖ PANORAMA

15

OLIMPINĖ AKADEMIJA

Viešnagė Baltarusijoje Baltarusijos olimpinės akademijos kvietimu balandžio 11–12 d.

Minske lankėsi Lietuvos olimpinės akademijos delegacija – LOA prezidentas doc. dr. Artūras Poviliūnas, Lietuvos edukologijos universiteto Senato pirmininkas prof. dr. Audronius Vilkas bei Klaipėdos universiteto docentė Asta Šarkauskienė.

Lietuvos olimpinės akademijos atstovai dalyvavo XIV tarptautinėje mokslinėje sesijoje, kuri vyko Baltarusijos kūno kultūros ir sporto universitete. A.Poviliūnas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Baltarusijos olimpine akademija, kuriai atstovavo prezidentė doc. dr. Irina Guslistova. Pasirašant sutartį dalyvavo šios šalies Olimpinio komiteto generalinis sekretorius Anatolijus Kotovas, Baltarusijos kūno kultūros universiteto rektorius doc. dr. Grigorijus Kosiačenka. Sutartyje numatyta bendradarbiauti rengiant mokslines olimpinio švietimo konferencijas, keistis gerąja olimpinio ugdymo programų patirtimi tarp įvai-

Sutartį pasirašo Baltarusijos ir Lietuvos olimpinių akademijų vadovai

raus amžiaus gyventojų, į stažuotes kviesti jaunuosius mokslininkus.

A.Poviliūnas kartu su kolegomis iš Baltarusijos ir Latvijos pirmininkavo tarptautinės konferencijos, kurioje dalyvavo pranešėjai iš Lenkijos, Uzbekijos, Kinijos, Japonijos ir kitų valstybių, olimpinio švietimo sekcijoje. Čia įdomų pranešimą apie gerąją Lietuvos olimpinio švietimo patirtį skaitė docentė A.Šarkauskienė.

LEU Senato pirmininkas prof. A.Vilkas susitiko su Baltarusijos kūno kultūros universiteto rektoriumi G.Kosiačenka ir aptarė dviejų universitetų tarpusavio bendradarbiavimo galimybes.

Lietuvos delegacija lankėsi Baltarusijos olimpinio komiteto naujojoje būstinėje ir universiteto sporto komplekse, domėjosi kaimynų sportine ir olimpinio švietimo veikla.

pamoka Olimpinėje akademijoje Kovo 18-osios popietę Lietuvos olimpinėje akademijoje šurmuliavo šeštokėlių būrys.

Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokytoja Vilma Junevičienė už laimėtą pirmą vietą kvadrato varžybose savo auklėtiniams pasiūlė prizą – apsilankyti Lietuvos olimpinėje akademijoje. LOA preziden16

OLIMPINĖ PANORAMA

tas A.Poviliūnas mielai bendravo su būriu mokinukų, pasakojo apie akademijos veiklą, domėjosi vaikų sportiniais laimėjimais ir mokslais.

LOA referentė olimpinio ugdymo klausimais Enriketa Prunskienė priminė olimpinių žaidynių istoriją, parodė mokiniams pačios ruoštą informacinę medžiagą apie 2016 m.

Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, supažindino su olimpiniais simboliais, olimpinėmis vertybėmis, Lietuvos olimpiniais čempionais, kandidatais į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes ir atsakė į vaikų užduotus klausimus. Ir mokiniai, ir mokytoja džiaugėsi, kad pamoka buvo įdomi, turininga ir įsimintina.

JUBILIEJUS

1 1

ŠVENTĖ

LEGENDA

2

60 metų – dar labai mažai.

Taip galima pasakyti apie neseniai jubiliejų minėjusį Arvydą Juozaitį.

XXI olimpiados žaidynių bronzos medalio laimėtoją ir olimpinį rekordininką, LTOK viceprezidentą, Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentą, 1988 m.

LTOK atkūrimo darbo grupės narį, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narį, kultūros šviesuolį, filosofą, rašytoją, Klaipėdos universiteto docentą Arvydą Juozaitį jubiliejaus proga sveikino ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

LTOK vadovė legendiniam plaukikui įteikė Olimpinius žiedus. Žvalaus ir energingo sukaktuvininko kūrybiniuose planuose – naujos pjesės, knygos.

1. Arvydas su tėvu ir treneriu Jonu Juozaičiu 2. Tėvas bei sūnus Juozaičiai ir D.Gudzinevičiūtė po apdovanojimo LTOK 3. Arvydas – motociklininkas 4. A.Juozaitis – kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas Alfredo Pliadžio nuotr.

4 3 OLIMPINĖ PANORAMA

17

IŠ ARČIAU

18

OLIMPINĖ PANORAMA

iš arčiau

OLIMPINĖ PANORAMA

19

TRENERĖ

Geriausia Lietuvos šuolininkė į aukštį A.Palšytė su trenere T.Krasauskiene

Norėjo būti teisininke

Vilniaus sporto centro lengvosios atletikos trenerė Tatjana Krasauskienė tiki, kad jos auklėtinė Airinė Palšytė netoli tikslo įveikti išsvajotą dviejų metrų aukštį.

Marytė Marcinkevičiūtė

Vilniaus sporto centro lengvosios atletikos trenerė Tatjana Krasauskienė praeityje buvo lengvaatletė, šuolininkė į tolį, o dabar – trenerė. Ji puikiai mena pirmąjį susitikimą su geriausia savo auklėtine, daugkartine Lietuvos šuolių į aukštį čempione ir rekordininke Airine Palšyte. „Pirmą kartą ją pamačiau 2003-iaisiais per Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklų lengvosios atletikos varžybas manieže. Ši gražutė, lieknutė sportininkė rungtyniavo su dvejais 20

OLIMPINĖ PANORAMA

metais vyresnėmis varžovėmis, „žirklėmis“ peršoko 1,35 metro ir užėmė trečią vietą. Iš kitų mergaičių tada vienuolikmetė Airinė niekuo neišsiskyrė, bet pamačiau, kad ji galėtų būti gera šuolininkė į aukštį, ir pakalbinau ateiti į pratybas. Tuo metu ji lankė baletą, krepšinį, grojo pianinu, todėl prikalbinti į lengvąją atletiką nebuvo paprasta, tam prireikė poros metų.

Lankydama šeštą klasę Airinė jau nesiblaškė ir nusprendė tapti lengvaatlete“, – prisimena T.Krasauskienė.

Dabar Airinė – Lietuvos šuolių į aukštį rekordininkė (1,98 m), pasaulio ir Europos jaunimo vicečempionė, Europos jaunimo iki 23 m. vicečempionė, 2011 m. universiados vicečempionė ir 2015 m. čempionė, šių metų pasaulio uždarų patalpų čempionato ketvirtos vietos laimėtoja. Ar sunku su ja dirbti?

Dirbti su žmonėmis apskritai yra sunku.

Jaunus sportininkus nori nenori turi valdyti. Bet kai jie sulaukia 18 metų ir daugiau, autokratiškas valdymas tampa neįmanomas. Tada su auklėtiniu prasideda kitas bendravimas, atsiranda tandemas.

TRENERĖ

Įdomu

POSŪKIS Tatjana Krasauskienė Vilniaus universitete norėjo studijuoti teisę, buvo padavusi dokumentus. Tačiau juos atsiėmė ir nunešė į Vilniaus pedagoginį institutą. Čia ji studijavo geografiją ir fizinį auklėjimą.

Gavusi diplomą, pradėjo dirbti Vilniaus lengvosios atletikos mokykloje, kurioje darbuojasi iki šiol.

Alfredo Pliadžio nuotr.

T.Krasauskienė tiki, kad A.Palšytė Rio de Žaneire gali patekti į aštuntuką

Aš įsiklausau į Airinės nuomonę, o ji – į manąją. Šias dvi nuomones stengiamės suderinti taip, kad jos sutaptų.

Airinės negaliu versti daryti to, ko ji nenori. Sportininkė gerai pažįsta savo kūną, ji šokinėja į aukštį, o ne aš.

Žinoma, labai apmaudu, kad nepavyko laimėti medalio, kuris buvo ranka pasiekiamas. Vadinasi, dar ne laikas, kažko pritrūko, buvo ne jos diena.

Pasiekimas, žinoma, labai svarus, bet galėjo būti dar geresnis.

Džiaugiuosi, kad nuo jos nereikia vaikyti draugauti norinčių vaikinų. Nuo šešiolikos metų šuolininkė rimtai draugauja su buvusiu lengvaatlečiu, 400 m barjerinio bėgimo trasoje sėkmingai rungtyniavusiu Valdu Valinteliu. Baigęs biochemijos bakalauro studijas, prieš ketverius metus jis išvažiavo mokslų tęsti į Daniją, o dabar Kopenhagoje dirba.

Šį sykį Airinę iš vėžių išmušė neįprastas varžybų formatas. Per apšilimą ji nesunkiai peršoko 1,85 m. Po bandomųjų šuolių visos sportininkės buvo išvestos iš sektoriaus, o vėliau kiekviena atskirai su fanfaromis ir fejerverkais pristatyta arenoje. Ši naujovė Airinę išblaškė, vėl reikėjo kauptis varžyboms.

Gal po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių teks atšokti jų vestuves?

Nenustebčiau, nes jų draugystė labai graži.

Kaip ir praėjusiais metais Prahoje per Europos uždarų patalpų čempionatą, taip ir šiemet per pasaulio čempionatą Portlande Airinė buvo labai arti medalio: peršoko tiek pat, kiek ir prizininkėmis tapusios šuolininkės (1,96 m). Aukso medalio laimėtojai amerikietei Vashti Cunningham šis aukštis pakluso pirmuoju bandymu, ispanei Ruth Beitiai ir lenkei Kamilai Licwinko antruoju, o ketvirtą vietą užėmusiai Airinei – trečiuoju.

Pradinis 1,84 m aukštis, kaip ir lenkei K.Licwinko, Airinei pakluso tik antru mėginimu. Pastaraisiais metais tai pirmas kartas, kai ji pirmuoju bandymu neperšoko pradinio aukščio.

Kaip ir kitos šuolininkės, ji buvo gerai pasirengusi čempionatui, tik ne viskas pavyko.

Lietuvoje šokinėti ypač sudėtinga, nes nėra normalių, kokybiškų kartelių ir normalios aukščio matuoklės. Būdama tarptautinėse varžybose atidžiai seku ir filmuoju, kaip teisėjai matuoja aukščius, kokią jie turi įrangą. Patikėkite: tokios įrangos, kokia yra Lietuvoje, niekur kitur neteko matyti.

Gal dviejų metrų aukščiui įveikti nepamaišytų ir psichologo pagalba?

Turime psichologę Inesą Kraujutienę, kurią suradome netoli Vilniaus lengvosios atletikos maniežo. Tikimės, kad ji mums padės. Geri psichologai dirba ir Lietuvos olimpiniame sporto centre, bet taip jau susiklostė, kad sveikatos psichologę susiradome pačios.

Aš irgi pas ją vaikštau. Manau, mums abiem į gera, kad naudojamės vienos psichologės teikiamomis paslaugomis. Tas pats žmogus žino ir mano, ir sportininkės problemas. Santykiai nuo to tik gerėja.

Kada Airinė galėtų įveikti visų šuolininkių trokštamą dviejų metrų ribą?

Jaunystėje ir pati aktyviai sportavote, buvote pajėgi barjerininkė ir šuolininkė į tolį.

Du metrus įveikti ji buvo pasirengusi prieš dvejus trejus metus, tačiau vis kažko pritrūkdavo: tai sėkmės, tai kokia traumelė prikibdavo. Per pernykštį Lietuvos čempionatą ji buvo peršokusi 1,99 m, bet dėl teisėjų aplaidumo šis rezultatas nebuvo įskaitytas ir pripažintas Lietuvos rekordu.

Sportuoti pradėjau lankydama septintą klasę. Man tada buvo 14 metų, treniravo Valentinas Sabaliauskas.

Tai buvo puikus laikas, patys gražiausi mano jaunystės metai. Tik dabar supratau, kaip man pasisekė, kad galėjau treniruotis pas tokį puikų specialistą. Jis mane išmokė dirbti be

Dirbti su žmonėmis apskritai yra sunku. Jaunus sportininkus nori nenori turi valdyti.

Bet kai jie sulaukia 18 metų ir daugiau, autokratiškas valdymas tampa neįmanomas.

Tatjana Krasauskienė

OLIMPINĖ PANORAMA

21

TRENERĖ

199 REKORDAs

Pasak Tatjanos Krasauskienės, per pernykštį Lietuvos čempionatą Airinė Palšytė buvo peršokusi 199 cm, bet dėl teisėjų aplaidumo šis rezultatas nebuvo įskaitytas ir pripažintas Lietuvos rekordu.

vadinamųjų atsigavimo priemonių, kurios dabar labai populiarios. Mums treneris duodavo tik vitaminų. Esu įsitikinusi, kad galima švariai treniruoti sportininkus. Šuolių į tolį sektoriuje mano geriausias pasiektas rezultatas – 6,26 m. Tai sporto meistro norma. Tuo metu buvo ypač stipri šuolininkių į tolį komanda: garsioji Vilhelmina Bardauskienė, Margarita Starkutė, Margarita Treinytė, Svetlana Baziukienė, Vida Grumadaitė, Olga Jonikienė, nemažai talentingų jaunų šuolininkių, kurioms nebuvo sunku nuskrieti už 6 m ribos.

V.Bardauskienės taip ir nepavyko nugalėti, tenkindavausi prizinėmis vietomis. Trumpai bėgiojau nuotolius su barjerais, atstovavau Lietuvos jaunių rinktinei. Bet barjerinis bėgimas nebuvo mano pagrindinė rungtis. Praktiškai išbandžiau visas daugiakovės rungtis, kelis kartus mėginau jėgas dabartinės septynkovės varžybose, kuriose tada dar nebuvo ieties metimo ir 800 m bėgimo.

Kodėl pasirinkote trenerės kelią?

Gana atsitiktinai. Vilniaus universitete norėjau studijuoti teisę, buvau padavusi dokumentus. Dabar net negaliu pasakyti, kas mane paskatino juos atsiimti ir nunešti į Vilniaus pedagoginį institutą. Panorau studijuoti geografiją ir fizinį auklėjimą.

Gavusi diplomą pradėjau dirbti Vilniaus lengvosios atletikos mokykloje.

Savo darbovietės nekeičiau iki šių dienų, tik dabar lengvosios atletikos mokyklos jau nebėra, yra Vilniaus miesto sporto centro lengvosios atletikos skyrius.

22

OLIMPINĖ PANORAMA

Iš pradžių, gal 15 metų, visus savo auklėtinius treniravau daugiakovės principu, bet daugiausia dirbau su šuolininkais į tolį, kol vieną dieną man ši rungtis atsibodo. Pagalvojau: užtenka to tolio, pereisiu prie šuolių į aukštį, kur yra tik kartelė.

Pasak Lietuvos sporto medicinos vyriausiojo gydytojo Edmundo Švedo, Airinei ypač reikalinga medicinos priežiūra, nes jos kūnas gana problemiškas, jame daug silpnų vietų, atsigauti nelengva, todėl be medicininės pagalbos Airinė negali išsiversti.

Pradėjau treniruoti Kariną Vnukovą.

1995 m. ji peršoko 1,78 m ir pasiekė Lietuvos 14-mečių rekordą. Ši talentinga auklėtinė į tolį šoko už 6 m, vilčių teikė trišuolio sektoriuje. Karina dalyvavo Pekino olimpinėse žaidynėse, per didžiulę liūtį į aukštį peršoko 1,85 m ir užėmė 11 vietą.

Mano, kaip trenerės, nuomone, gegužės mėnesį Airinei nereikėtų dalyvauti varžybose, bet ji turi įsipareigojimų savo rėmėjai „Nike“ kompanijai, kuri norėtų, kad sportininkė dalyvautų „Deimantinės lygos“ varžybose Judžine (JAV).

Prieš tai treniravau talentingą SSRS jaunių ir jaunimo čempionę Raimondą Klimašauskaitę, kuri būdama šešiolikos į tolį nušoko 6,40 m, į aukštį – 1,83 m. Grupėje treniravosi ir nedidukė 1,62 m ūgio Janina Lapo, kuri į tolį nuskriejo 6,39 m. Išugdžiau nemažai sporto meistrų ir kandidatų į sporto meistrus.

Kaip Rio olimpinėms žaidynėms rengiasi A.Palšytė?

Iki gegužės mėnesio griežtai suplanuotos visos treniruočių stovyklos.

Balandžio pradžioje treniravomės Lietuvos lengvaatlečių pamėgtoje vietoje – Alfaz del Pi miestelyje Ispanijoje, o gegužę lauks pratybos Kanarų salose, Tenerifėje, kur tobulinsime šuolių į aukštį techniką. Dar planuojame dalyvauti Europos čempionate.

Esame dėkingos masažuotojui Zigmui Živatkauskui, bet jam dėl amžiaus sunku su mumis skraidyti į treniruočių stovyklas. Džiaugiamės, kad atsirado kitas geras masažuotojas, kineziterapeutas Mantas Lesnickas.

Kelionė gana sudėtinga, tuo pat metu gegužės pabaigoje vyks ir „Cosma“ klubo varžybos Turkijoje.

Jei būtų mano valia, Airinės neleisčiau dalyvauti nei ten, nei ten. Labai norėčiau, kad būtų rastas tinkamas kompromisas.

Ar tenka kuo nors nusiskųsti darbe?

Skųstis tikrai niekuo negaliu. Gaunu viską, kas man priklauso pagal turimą kategoriją. Dėl atlyginimo pretenzijų neturiu, o dėl darbo sąlygų, be abejo, graudu. Aš pati sportavau geresnėmis sąlygomis, nei dabar treniruojasi Airinė. Tas pats maniežas, tas pats stadionas. Esu dėkinga maniežo vedėjui Egidijui Zvilnai, kuris kiek galėdamas stengiasi mums padėti. Bet paties maniežo galimybės ribotos.

Kaip manote, kiek Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse peršoks Airinė?

Jeigu Airinė bus sveika, finale turėtų šokinėti. Jeigu po kvalifikacinių varžybų iki finalo pavyks gerai atsigauti, aštuntuke turėtų būti. Kol kas tokia mano svajonė.

ŽVALGYTUVĖS

Japonai apgaubė lietuvius dėmesiu. Iš kairės: G.Meilūnienė, L.Aldonis, E.Petkus, V.Vasiliauskas

Sporto arenose dirba robotai Pirmosios LTOK delegacijos žvalgytuvės 2020 metų olimpinių žaidynių sostinėje Tokijuje.

AlgIs balsys

Balandžio 4–15 d. Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas, LTOK olimpinio sporto direktoriaus pavaduotojas, olimpinės misijos vadovas Einius Petkus ir kelionių agentūros „Novaturas“ direktorius Linas Aldonis lankėsi Japonijoje, kur susitiko su 2020 m. olimpinių žaidynių organizacinio komiteto vadovais, apžiūrėjo sporto bazes ir miestus, kuriuose būtų galima rengti treniruočių stovyklas, domėjosi viešbučiais.

Vilniuje sakuros dar dabinosi pumpurais, o Tokijuje jau buvo beveik nužydėjusios. Lietuviai matė tik sakurų sniegą. Pavasaris į Japonijos sostinę ateina truputį anksčiau nei į Vilnių. Svečioje šalyje buvo šilčiau. O pačios karščiausios ir tvankiausios dienos bus vasarą ir per olimpines žaidynes liepos 24 – rugpjūčio 9 d. Iki 2020 m. žaidynių – dar daugiau kaip 1500 dienų. Bet olimpinės žvalgytuvės Japonijos sostinėje ir kituose šalies miestuose vyksta didele sparta.

Japonijoje jau lankėsi JAV, Didžiosios Britanijos, Australijos, Italijos, Naujosios Zelandijos, Izraelio ir kitų didžiųjų šalių olimpinių komitetų atstovai. Lietuviai – antrame svečių dešimtuke. Rio de Žaneire to nėra, bet Tokijas bandys įgyvendinti vyriausybinę programą „Host Town“ (miestų šeimininkų) – panašią, kaip buvo prieš Londono žaidynes 2012-aisiais. Keliolika Japonijos draugiškų miestų siūlo paslaugas olimpinėms delegacijoms: kviečia

per visą ketverių metų olimpinį ciklą treniruotis savo sporto bazėse, rengti aklimatizacijos stovyklas prieš pat olimpines žaidynes, naudotis medicinos paslaugomis.

LTOK delegacijos vizito programą sudarė Lietuvos ambasadorius Japonijoje Egidijus Meilūnas. Jis sutarė ir dėl visų susitikimų su olimpinio ir organizacinio komiteto, su sporto agentūros (kaip mūsų KKSD) bei vyriausybės atstovais, su miestų merais.

Ambasadoriaus žmona Galina sėkmingai vertėjavo. Kiekviename susitikime svečiai iš Lietuvos turėjo pasakyti sveikinimo kalbą. Tuo pačiu atsilygindavo ir šeimininkai. Visuose susitikimuose plazdėjo Lietuvos vėliavos ir vėliavėlės. Jos puošė ir kai kurių miestų gatves, vedančias sporto objektų link.

Stadionų švieslentės sveikino lietuvių ir japonų kalbomis. Renginiuose dalyvavo televizijos, radijo, laikraščių ir interneto svetainių žurnalistai. Vizitą plačiai nušvietė šalies ir regioninė žiniasklaida. Teko bendrauti ir su Tekančios saulės šalyje gyvenančiais mūsų tautiečiais.

Kokie įspūdžiai? Lietuvos atstovai aplankė aštuonis miestus. Visuose juose stadionų ir baseinų mums belieka tik pavydėti. Įspūdingos dziudo imtynių, kurios vadinamos nacionaliniu sportu, arenos. Puikūs medicinos centrai. Visi jie žada talkinti atvykusiems sportininkams ir juos aptarnausiantiems medikams.

Skanus maistas, gerai išplėtotas transportas. Kad ir

Visuose susitikimuose plazdėjo Lietuvos vėliavos ir vėliavėlės.

Jos puošė ir kai kurių miestų gatves, vedančias sporto objektų link.

Stadionų švieslentės sveikino lietuvių ir japonų kalbomis.

OLIMPINĖ PANORAMA

23

žvalgytuvės

kaip būtų keista, automobilių nėra labai daug, net ir daugiamilijoniniame Tokijuje transporto spūstys susidaro tik pačiame miesto centre. Visas judėjimas vyksta požeminiais ir antžeminiais traukiniais. Jie, beje, niekada nevėluoja ir yra labai greiti: pavyzdžiui, 300 kilometrų nuo Tokijo iki Tojohašio lietuviai įveikė per pusantros valandos. Nedaug centrinėse miestų gatvėse dviračių. Jų apstu tik universitetų miesteliuose. Daugiau motociklų. Gausybė gatvėse, parkuose bėgiojančių, besimankštinančių įvairaus amžiaus žmonių. Eismas vyksta kaip Anglijoje – priešinga kryptimi nei Lietuvoje. Lietuviškas vairuotojo pažymėjimas Japonijoje negalioja. Lietuviams atrodė, kad tinkamiausios sąlygos mūsų sportininkams būtų Hiracukos mieste.

1

Kaip atrodys olimpinės bazės? Jau stovinčios sporto arenos, kurios tarnaus ir žaidynių dienomis, šiuolaikiškos, erdvios, patogios sportininkams ir žiūrovams. Štai superareną „Saitama“, kurioje vyks olimpiniai krepšininkų mačai, galima įvairiai transformuoti – didinti ir mažinti, keisti formą. Pasidaro ovalo formos per sumo, dziudo imtynių ar teniso varžybas, išsiplečia ir pailgėja prieš krepšinio, rankinio mačus, o artėjant koncertams dar ir scena išauga... Priklausomai nuo poreikių šioje arenoje telpa nuo 25 iki 37 tūkst. žiūrovų. Visa arena kompiuterizuota, joje dirba robotai.

Didžiulį įspūdį paliko plaukimo baseinas su pakeliamuoju dugnu. Suaugusiųjų treniruotėms ir varžyboms – vienas gylis, vaikų pratyboms padaromas mažesnis. Vis dėlto dauguma olimpinių bazių bus naujos, vienos jau statomos, kitos dar laukia darbų pradžios. Iškils naujas olimpinis stadionas, naujas olimpinis kaimelis, kuris po žaidynių bus parduotas Tokijo gyventojams. Butai nebus prabangūs, bet infrastruktūros kitų rajonų naujakuriai tikrai pavydės. Svarstoma irkluotojams leisti treniruotis tuose vandenyse, kuriuose per 1964 m. olimpines žaidynes dėl medalių kovojo baidarių ir kanojų irkluotojai. Žaidynėms tarnaus 33 proc. jau dabar esančių bazių. Dauguma sporto arenų bus netoli olimpinio kaimelio. Iki 85 proc. arenų reikės važiuoti ne toliau kaip 8 kilometrus.

Japonai siūlys įtraukti į žaidynių programą penkias naujas sporto šakas: beisbolą, riedlentes, karatė, banglentes ir laipiojimą siena. „Novaturo“ direktorius L.Aldonis, kuris Japonijoje viešėjo perpus trumpiau nei kiti du Lietuvos atstovai, susitiko su kolegomis, domėjosi viešbučiais, jų kainomis. Jau dabar aišku, kad viešbučių nepakanka, jie brangūs, o žaidynių išvakarėse kainos dar šoks aukštyn. Dabar nedidukas vienvietis kambarys netoli Tokijo centro kainuoja beveik 100 eurų.

Apskritai gyvenimas Japonijoje brangus.

2

24

OLIMPINĖ PANORAMA

Pasibaigus Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms rudenį Tokijuje prasidės tradicinės atvirų durų dienos, į kurias bus kviečiami nacionalinių olimpinių komitetų atstovai. Tada į 2020-ųjų olimpinių žaidynių sostinę masiškai pajudės visų šalių delegacijos.

O lietuviai žvalgytuvėse jau buvo. Dabar rengia pirmuosius namų darbus prieš, atrodytų, dar taip negreit Tokijuje vyksiančias olimpines žaidynes. Bet laikas greit bėga. Dar taip neseniai buvo Londonas, o jau reikia rengtis kelionei į Rio.

žvalgytuvės

Įdomu

LOGOTIPAI Balandžio 25 d. Tokijo olimpinių žaidynių organizacinis komitetas pristatė 2020 m. olimpinių ir parolimpinių žaidynių logotipus, kurių dizainą įkvėpė tradiciniai Japonijos meno motyvai.

Einiaus Petkaus nuotr.

3

4 5

1. Svečiai iš Lietuvos su mūsų šalies ambasadoriumi Japonijoje E.Meilūnu (antras iš kairės) ir Japonijos olimpinio komiteto patarėju sporto bazių klausimais H.Hayashi

4. Hiracukos krepšinio arena

2. Su Hiracukos miesto meru K.Ochiai

7. Tokajaus universitete Hiracukoje

5. Tojohašio krepšinio arenoje vyksta įvairių sporto šakų renginiai 6. Arenos „Saitama“ maketas

3. Plaukimo baseinas su pakeliamuoju dugnu

6 7

OLIMPINĖ PANORAMA

25

VEIDAS

A.Pliadis ne kartą pagavo išskirtinių kadrų

Sportą reikia prisijaukinti Jaunystėje svajojęs apie šuolių į aukštį rekordus, Alfredas Pliadis jau daugelį metų fotografuoja kitų atletų sportines aukštumas.

Lina daugėlaitė

26

„Man „stop“ kadras mielesnis, širdžiai priimtinesnis negu filmavimas“, – atsigręždamas į praeitį sako neseniai 60-metį šventęs žinomas sporto fotografas ir buvęs Lietuvos radijo ir televizijos vyriausiasis režisierius bei LRT sporto redakcijos vyriausiasis redaktorius Alfredas Pliadis. „Sportas – mano šeima, mano gyvenimas.

Tai mieliausias darbas ir labiausiai suprantamas. Visos kelionės – mano atostogų sąskaita. Aš jau nebeprisimenu, kada pastarąjį kartą normaliai atostogavau“, – nesiskųsdamas šypsosi fotografas.

liauskas. Tašką savo sportinėje karjeroje A.Pliadis padėjo kartu su mokslų tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute (VPI) pabaiga.

Viskas prasidėjo nuo sporto mokykloje. „Nesportuoti buvo gėda“, – kaip atsidūrė šuolių į aukštį sektoriuje, pasakoja vyras. Aukštą septintoką prisikalbino į Vilniaus 7-ąją vidurinę užsukęs treneris Valentinas Saba-

Šuolininko įgūdžius atgaivinti pasitaikė proga 1995-aisiais per lengvosios atletikos pasaulio čempionatą Geteborge, kuriame žurnalistams buvo surengtos šuolių į aukštį varžybos. Tąkart įveikęs 1 m 65 cm aukštį

OLIMPINĖ PANORAMA

„Esu peršokęs 2 m 5 cm, o pasaulio rekordas tada buvo 2 m 30 cm – nuo jo atsilikau daug“, – apie suvokimą, pagreitinusį sportinės karjeros pabaigą, prasitaria A.Pliadis.

Kai į stadioną netrukus sugrįžo kaip fotografas, šuolių į aukštį sektorius kėlė jausmų. „Iš pradžių net viena koja kildavo, kai šuolininkus į aukštį fotografuodavau“, – šypteli.

jis pelnė bronzos medalį, kurį įteikė garsus švedų šuolininkas Patrikas Sjobergas: „Juokingiausia, kad tąkart buvau vienintelis lietuvis, kuris laimėjo medalį, nes Virgilijus Alekna užėmė 19 vietą. Dar turiu tą „Lietuvos rytą“, kuriame Remigijus Kazilionis parašė: lietuviai neliko be medalių...“ Pamokos institute „Kartais pajuokauju, kad viskas, ką esu padaręs, – genialu. O jeigu rimtai, nuotraukos įgauna vertę, nes darytos prieš 20–30 metų – Dalia Kutkaitė, Vladas Garastas, jaunas Arvydas Sabonis“, – vardija fotografas, iš savo archyvų surengęs jau ne vieną parodą.

Rimtesnė pažintis su fotografija prasidėjo studijų metais, nors nuotraukomis domėjosi ir anksčiau – šiuo pomėgiu užkrėtė tėvas. VPI fizinės

VEIDAS

Įdomu

ŠUOLIAI Proga atgaivinti šuolininko įgūdžius pasitaikė 1995-aisiais per pasaulio lengvosios atletikos čempionatą Geteborge, kuriame žurnalistams buvo surengtos šuolių į aukštį varžybos. Tąkart įveikęs 1 m 65 cm aukštį A.Pliadis pelnė bronzos medalį, kurį įteikė garsus švedų šuolininkas P.Sjobergas.

A.Pliadis šuolių į aukštį sektoriuje

Televizija neturėjo režisieriaus, kuris suprastų sportą.

Režisierius rengdavo konservatorija, jie buvo meno žmonės, ruošiami taip, kad Šekspyrą galėtų statyti. Kai paskirdavo tokį į sporto skyrių, būdavo tragedija, nes apie sportą nelabai nusimanė – visokių kuriozų pasitaikydavo.

ALFREDAS PLIADIS

kultūros ir geografijos studentams fotografija buvo viena iš disciplinų. Čia A.Pliadis sutiko dėstytoją fotomenininką Vytautą Ylevičių, kurio laboratorijoje pradėjo dažnai leisti dienas ir stebėti, ką šis daro.

Pirmąją A.Pliadžio nuotrauką išspausdino „Sportas“. Joje buvo treneris Janas Gadovičius ir geriausias to meto šuolininkas Raimondas Kazlauskas. Šiandien fotografas – penkių Auksinių kadrų, skiriamų už geriausias metų nuotraukas, savininkas. Du iš jų – už sporto nuotraukas. „Viena jų daryta per penkiakovės varžybas. O kita įamžino turbūt pačią baisiausią dieną Lietuvos krepšinio istorijoje. Atėnų olimpinės žaidynės, spaudos konferencija po rungtynių su italais. Buvo baisu į juos žiūrėti“, – Arvydo Macijausko, Antano Sireikos ir Algimanto Pavilonio nuleistos galvos dar ir šiandien kerta iki paširdžių – juk mintyse tose žaidynėse visi lietuviai jau matavosi čempionų medalius.

Paskui avantiūrą Jaunatviško avantiūrizmo ir drąsos A.Pliadžiui netrūko. Būdamas 26-erių jis tapo Lietuvos televizijos vyriausiuoju sporto režisieriumi ir pasinėrė į visiškai naują jam sritį. Na, gal ne visai naują, juk sportas – tas bendrasis vardiklis, kuris tuometį VPI Fizinio auklėjimo teorijos ir metodikos katedros laborantą atvedė į televiziją. Dirbti vyriausiuoju sporto režisieriumi jį pakvietė LRT sporto skyriaus vedėjas Virgilijus Mundrys. „Televizija neturėjo režisieriaus, kuris suprastų sportą. Režisierius rengdavo konservatorija, jie buvo meno žmonės, ruošiami taip, kad Šekspyrą galėtų statyti. Kai tokį paskirdavo į

sporto skyrių, būdavo tragedija, nes apie sportą nelabai nusimanė – visokių kuriozų pasitaikydavo“, – pasakoja A.Pliadis.

Kai pradėjo sukinėtis tarp kamerų ir su kamera, fotografija pasirodė antraeilis dalykas, bet jos niekada nepaliko. Važiuodamas filmuoti veždavosi ir fotoaparatą.

Lengva naujame darbe nebuvo. „Man pasisekė, kad atėjau dirbti praėjus porai metų po Maskvos olimpinių žaidynių“, – prisipažįsta pašnekovas, kuriam palankiai susiklosčiusios aplinkybės padėjo įsisukti į televizijos virtuvę. Mat Maskvoje darbavosi daug operatorių iš Lietuvos, kurie prieš tai kelerius metus specialiai buvo mokomi filmuoti sporto varžybas. „Tai buvo žirgas, ant kurio gerai įjojau į televiziją“, – šypteli.

Teko pakovoti Nuo vyriausiojo LRT sporto režisieriaus – iki sporto redakcijos vyriausiojo redaktoriaus. Tokia A.Pliadžio televizinė karjera. Dirbdamas televizijoje jis ėmėsi dar vienos avantiūros – paakintas tuomečio LRT generalinio direktoriaus Algirdo Kaušpėdos subūrė sporto redakciją.

Savo pozicijas eteryje reikėjo išsikovoti. „Dažniausiai griaudavau sudarytą tinklelį. O tai reiškia, kad kažkas nukentėdavo – meno, kultūros, informacinės laidos“, – prisipažįsta pašnekovas, kuriam vis dėlto pavyko įrodyti, kad, pavyzdžiui, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės ar futbolo grandų tiesioginės rungtynės – įdomiau nei iš savo pozicijų dar nuo sovietinių laikų nejudinama „Panorama“.

Neslėpdamas pasididžiavimo A.Pliadis pasakoja, kad jo darbo metais sportas vietoje penkių minučių, kuOLIMPINĖ PANORAMA

27

VEIDAS

1

rios neretai dėl per ilgų siužetų sutrumpėdavo iki vienos „Panoramos“ pabaigoje, išsikovojo visas penkiolika. „Nuėjau pas direktorių, kuriuo tada dirbo Saulius Sondeckis, ir sakau: turiu gerą planą – atskiriam sportą nuo „Panoramos“ reklama. Man visada atrodė, kad jeigu žmogus dirba, jis turi jausti savo darbo prasmę. Jeigu per dieną ruošia ir padaro 7 minutes sporto žinių, o staiga jam sako, kad yra tik dvi – negerai“, – dėsto A.Pliadis, kurio sumanymas pasiteisino ir reklaminė pauzė tapo sporto pranešimų išsigelbėjimu. Be to, kiekvieną savaitę buvo rengiama „Sporto studija“, „Pasaulio sportas“, ruošiamos laidos apie olimpiečius, transliuojama įvairių sporto varžybų – nuo futbolo iki dailiojo čiuožimo, nuo olimpinių žaidynių iki Lietuvos čempionatų. „Sugalvojome transliuoti „Formulę“.

Tai buvo šokas visai televizijai. Įrodžiau, kad tai įdomu ir visas pasaulis žiūri. Mums kaišiojo pagalius, liepė rodyti naktį – kiekvieną kartą reikėjo kautis“, – televizinius trilerius iš atminties traukia buvęs LRT sporto redakcijos vadovas.

Olimpinis rekordas Dirbant televizijoje prasidėjo ir olimpinė A.Pliadžio odisėja. Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės, į kurias ruošiasi kaip LTOK fotografas, jam bus dešimtosios. Vieninteles Sidnėjaus žaidynes A.Pliadis praleido – televizijoje jau nedirbo, o kaip fotografas dar neturėjo savo vietos po saule.

Olimpinis krikštas įvyko 1992-aisiais Barselonoje. Iš po geležinės uždangos pasaulį atrandančiam žmogui įspūdį darė ne tik didžiausia sporto 28

OLIMPINĖ PANORAMA

šventė, bet ir Ispanijos koloritas, žmonės. „Iki tol nelabai ką buvau matęs – kaip turistas lankiausi 1987 m. Atėnuose vykusiame Europos krepšinio čempionate, buvo keletas išvykų su „Žalgirio“ futbolininkais, ir staiga – tiesiai į olimpines žaidynes. Nieko nežinai, viską pats turi suprasti – iš pradžių stiprų šoką, o po to emocinį pakilimą patyriau. Bet buvo įdomu“, – neslepia A.Pliadis.

Tose ir dar trejose olimpinėse žaidynėse jis dirbo kaip televizijos atstovas.

Kita vertus, jau į pirmąsias žaidynes buvo pasiėmęs savo draugą fotoaparatą – tąkart vienkartinį, su vienintele juostele. Perpratęs, kad akredituoti žurnalistai juostelių, kurios tais laikais buvo brangus malonumas, gali gauti nemokamai, Lilehamerio žaidynėms pasiruošė rimčiau – iš bičiulio pasiskolino fotoaparatą, o juostelėmis aprūpino akredituoti kolegos fotografai. Tad iš Lilehamerio parsivežė visą pluoštą nuotraukų.

Atėnuose A.Pliadis debiutavo kaip LTOK fotografas. Šios žaidynės profesionalams įsimintinos ir tuo, kad jose įvyko lūžis – pereita prie skaitmeninės aparatūros. „Aš į jas vykau su juostiniu „Canon“ aparatu, kuris šiandien laikomas tokio tipo aparatų viršūne“, – prisipažįsta fotografas, kurio dalis kolegų jau tada naudojosi skaitmenine technika. Nepaisant to, A.Pliadis nepralošė – „Kodak“ atstovybė ne tik ryškino juostas, bet ir jas skenuodavo bei leisdavo nemokamai siųsti tiek nuotraukų, kiek nori. O fotografai, dirbę su skaitmeniniais aparatais, turėjo susimokėti už interneto ryšį, kuris tada buvo brangus. „Užpyliau visą Lietuvą savo kadrais, nes man tai nieko

nekainavo“, – sako pašnekovas, Atėnuose išfotografuotų juostelių viena ranka neįstengęs pakelti.

Turino žaidynėse juostelių era baigėsi. „Barselonoje žurnalistai dar rašė spausdinimo mašinėlėmis ir informaciją perduodavo faksu. Nebuvo jokio interneto, jokių kompiuterių. Tiesa, ten stovėjo infoboksas, kuris pateikdavo statistiką, dar kažkokią informaciją – tai buvo kaip stebuklas, aš jį ir filmavau, ir fotografavau“, – kaip per tuos metus pasikeitė darbo sąlygos, prisimena A.Pliadis.

Olimpinė druska Dirbti žaidynėse – iššūkis. Pirmiausia kūnui. Iš Atėnų parsivežtos fotografo liemenės A.Pliadis neskalbė. Tam, kad išsaugotų olimpinių žaidynių kainą. „Mano liemenė iš mėlynos staiga virto balta – nuo druskų, kurių liko išdžiūvus prakaitui. Ne tik aš – visi fotografai staiga pabalo“, – prisimena A.Pliadis, kuriam po darbo žaidynėse atsigauti reikia visų metų.

Kuo daugiau žaidynių likdavo už nugaros, tuo labiau pašnekovas ėmė suprasti, kad priemonių jėgoms atgauti reikia ne tik sportininkams, bet ir jam.

Todėl prieš žaidynes pasirūpina maisto papildais bei vitaminais, kurie gali padėti atlaikyti žaidynių maratoną.

Ar olimpinės žaidynės savaime garantuoja tą išskirtinį kadrą? „Kaip tik nubraukia visus gerus kadrus, – purto galvą fotografas. – Jeigu galėtum nuo ryto iki vakaro sėdėti, pavyzdžiui, vien tik lengvosios atletikos stadione, tada galėtum juos gaudyti, bet dirbant LTOK fotografu užduotis – įamžinti visų Lietuvos olimpiečių startus.“

VEIDAS

4

2

3

O atstumai žaidynėse dideli. „Miela, kad Rio bus gausi delegacija, bet man kiekvienas sportininkas – kaip akmuo į kuprinę, nes jį reikės nufotografuoti, – kvatojasi fotografas. – Bet tai juodasis humoras. Žinoma, gerai, kad jų daug, tada ir mano darbas prasmingesnis.“ Nuojauta ir sėkmė Nuojauta fotografui gali padovanoti išskirtinių kadrų. Jos vedamas Atėnuose A.Pliadis įamžino sidabrinį septynkovininkės Austros Skujytės triumfą. „Na, kaip?“ – pasiteiravo antrą dieną po rytinių varžybų sportininkės. Matydamas degančias Austros akis fotografas apsisprendė vakare stadione laukti medalio, nors tuo pat metu Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaidė su JAV. „Tu ką – kvailas?“ – ne vienas klausė Alfredo, nes ne visi suprato tokį jo pasirinkimą.

Kartais gerų kadrų dovanoja sėkmė.

Londone, įsėdęs į fotografams skirtą katerį, kuris irklavimo kanale atsitiktinai sustojo prie jo, suprato, kad vietą jame reikėjo užsisakyti prieš kelias dienas ir dar tikėtis, kad būsi atrinktas iš būrio norinčiųjų. „Sėdžiu kaip vazonas tame kateryje, pradeda lipti fotografai, sąrašus tikrinti, o aš galvoju – kada mane išmes? Gal buvau labai susigūžęs, kad manęs neišmetė? Kažko paklausė, aš: „Yes, yes.“ Buvo laikas plaukti – ir išplaukėme. Ir ką – žiūriu, kaip tik Egidijus Balčiūnas atplaukia! Aš stambiu planu fotografuoju, rakursas fantastiškas, purslai eina – tai, ko reikia! Nuo kranto taip nepadarysi.

O po to iškart kanojos – Jevgenijus Šuklinas irkluoja. Ne taip gerai, bet irgi stambiu planu pro mane prap-

laukė“, – negalėjo atsidžiaugti atsitiktine sėkme.

Per daugelį metų sporto fotografas pastebėjo, kad kuo geresnis sportininkas, tuo jis įdomesnis ir fotografijose. A.Pliadis turi įamžinęs visą Lietuvos lengvosios atletikos legendos V.Aleknos karjerą. „Pradėjau jį fotografuoti 1995-aisiais. Man jis patiko kaip tipažas. Užsidaręs, susikaupęs, bet tai buvo mano azartas fiksuoti jo karjerą“, – pasakoja A.Pliadis.

Sunkiausia jam fotografuoti futbolą.

Galbūt dėl to, kad mažai jį išmano.

Fotografuojamą sporto šaką išmanyti būtina. „Kai 1999 m. vėl pasirodžiau stadione, nuvažiavau į lengvosios atletikos varžybas ir supratau, kad nežinau nieko. Tada priėjau prie Romo Sausaičio ir sakau: pasakyk, kas yra kas. Ir jis man beveik visas varžybas pasakojo“, – apie tai, kaip gal porą metų vėl jaukinosi lengvaatlečius, pasakoja buvęs šuolininkas. Šiandien lengvosios atletikos stadione jis savas, o su užduotimi nufotografuoti vieną ar kitą sportininką prabėgomis užsukę fotografai šliejasi prie jo, kaip jis pats kadaise prie trenerio R.Sausaičio.

5

6

1. 2005 m. Lietuvos spaudos fotografų konkurso Auksinis kadras – iš 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių: Lietuvos krepšinio rinktinės spaudos konferencija po pralaimėjimo pusfinalyje Italijos krepšininkams

4. Justinas Kinderis pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionate Berlyne

2. Biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė Sočio olimpinėse žaidynėse 3. Europos futbolo čempionato atrankos rungtynės tarp Lietuvos ir Slovėnijos rinktinių

5. Laura AsadauskaitėZadneprovskienė pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionate Berlyne 6. Lietuvos dvikovos sporto šakų festivalis Vilniuje 7. Olimpinė čempionė Rūta Meilutytė jaunimo olimpinėse žaidynėse Nandzinge 8. Pergalės šokis. Žalgirietis Martynas Pocius džiaugiasi pergale

7

Be olimpinių žaidynių, A.Pliadžio biografijoje – daugiau kaip dešimt Europos ir pasaulio lengvosios atletikos čempionatų, Europos jaunimo olimpinių festivalių ir jaunimo olimpinių žaidynių. O pastaruoju metu fotografas ėmė draugauti su penkiakovininkais. „Mane riboja tai, kad dirbu Krašto apsaugos ministerijoje. Mano išvykos – tai atostogos“, – sako fotografas.

8

OLIMPINĖ PANORAMA

29

KRONIKA

KOVO 10 D.

mažųjų olimpiada Baigėsi pirmasis mažųjų olimpiados etapas, per kurį 27 Lietuvos miestuose buvo surengtos 46 varžybos ir į antrąjį etapą pateko 80 darželinukų komandų. Paskutinės pirmojo etapo varžybos buvo surengtos kovo 10 d. Kauno lopšelyjedarželyje „Žingsnelis“.

KOVO 18–22 D.

„Olimpinės kartos“ AMBASADORIAI Trakų rajone vyko olimpinio švietimo projekto „Olimpinė karta“ ambasadorių mokymai, kuriuos vedė lektoriai Donatas Petkauskas ir Nerijus Miginis. Renginyje dalyvavo 20 mokinių ir mokytojų iš Kauno, Alytaus, Seirijų ir Veisiejų. Mokymų dalyviai gilino su olimpizmu ir olimpinėmis vertybėmis susijusias žinias, kūrė užduotis ir veiklas, kurios padės jiems savo mokyklose ir bendruomenėse

supažindinti draugus, mokinius, mokytojus ir tėvus su olimpinėmis idėjomis. 2016 m. „Olimpinės kartos“ ambasadorių grupės nariai greitai rado bendrą kalbą ir sėkmingai vykdė lektorių pateiktas užduotis. Susidraugavę tarpusavyje naujieji „Olimpinės kartos“ ambasadoriai namo grįžo kupini idėjų, motyvacijos, aptarę bendradarbiavimo galimybes ir planus.

Organizuodami varžybas ikimokyklinių įstaigų atstovai bendradarbiavo su socialiniais partneriais, varžybos vyko ir už darželių ribų – Kėdainių arenoje, Jonavos kūno kultūros ir sporto centre, Akmenės rajono sporto centre, mokyklų sporto salėse. Varžyboms teisėjavo profesionalūs treneriai ir mokyklų kūno kultūros mokytojai.

Mažuosius olimpiečius sveikino savivaldybių atstovai, politikai, sportininkai. Vilniaus „Žilvinėlio“ organizuotose varžybose olimpinę ugnį nešė olimpinis vicečempionas Edvinas Krungolcas.

Mažųjų olimpiados dalyviai atsižvelgė į Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos pateiktas rekomendacijas ir organizavo šventes linksmai bei žaismingai.

Vaikus linksmino, sportinę dvasią palaikė įvairūs personažai, sveikino šokėjai ir dainininkai.

KOVO 21–23 D.

OLIMPINIO ŠVIETIMO SEMINARAS ROMOJE

KOVO 23 D.

Apie kovą su dopingu

LTOK ir Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) organizavo seminarą apie dopingo kontrolę.

Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Ieva LukošiūtėStanikūnienė supažindino sporto žurnalistus su antidopingo taisyklėmis bei programomis,

30

OLIMPINĖ PANORAMA

Pasaulio antidopingo agentūros ir Lietuvos antidopingo agentūros veikla, draudžiamų medžiagų sąrašu, pasakojo apie draudžiamų preparatų keliamas grėsmes sportininkų sveikatai, aptarė dopingo kontrolės sistemą.

LTOK olimpinio švietimo programų vadovė Vita Balsytė dalyvavo „Erasmus+“ projekto „Sport 4 everyone“ sporto ir švietimo seminare Romoje.

Seminare buvo pristatytos gerosios nacionalinių olimpinių komitetų praktikos sporto ir olimpinio švietimo srityse, mokslininkai pasakojo apie sporto suteikiamas galimybes jaunam žmogui, kitų sporto įstaigų ir institucijų įgyvendinamas programas: neįgaliųjų integraciją per sportą ir bendrojo ugdymo mokyklų sporto asociacijų veiklą.

Seminaro dalyviai pasidalijo savo patirtimi, lankėsi olimpiniame stadione ir kitose sporto bazėse.

V.Balsytė išsamiai pristatė LTOK olimpinio švietimo koncepciją ir įgyvendinamas veiklas.

KRONIKA

BALANDŽIO 8–10 D.

LYČIŲ LYGYBĖS SPORTE LINK Stokholme vyko organizacijos „Europos moterys ir sportas“ bei Švedijos sporto konfederacijos organizuota konferencija „Lyčių lygybės sporte link“. Konferencijoje dalyvavusi LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė pristatė Lietuvoje atliktos sporto komunikacijos analizės ir visuomenės apklausos rezultatus, dalyvavo diskusijoje apie žiniasklaidos įtaką, supažindino konferencijos dalyvius su Europos olimpinių komitetų asociacijos Lyčių lygybės sporte komisijos rekomendacijomis, skirtomis nacionaliniams olimpiniams komitetams.

BALANDŽIO 13 D.

BALANDŽIO 9 D.

NUMATYTOS PARODŲ DATOS

Strateginis SIGGS seminaras Vilniuje vyko gerojo valdymo praktikų sporto organizacijose projekto SIGGS („Support the Implementation of Good Governance in Sport“) pirmasis strateginis seminaras. Renginyje dalyvavo aštuonių prie SIGGS projekto prisidėjusių Lietuvos sporto federacijų atstovai (irklavimo, rankinio, slidinėjimo, regbio, šaudymo, tinklinio, žirginio sporto ir žolės riedulio).

Apie gerojo valdymo principų taikymą nacionalinėse sporto federacijose kalbėjo ir SIGGS projektą pristatė Europos olimpinių komitetų asociacijos prie ES biuro atstovai Matthiasas van Baelenas ir Valentinas Capelli.

Lietuvos regbio federacijos prezidentas Rytis Davidovičius papasakojo, kaip buvo įgyvendinta Lietuvos regbio federacijos reforma. Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė pristatė sporto vadybos specializuoto magistro (MEMOS) studijų metu atlikto tyrimo „Valdymas sporto sektoriuje: Lietuvos nevyriausybinių sporto organizacijų problemos ir perspektyvos“ rezultatus.

Gerojo valdymo principus įsidiegusios organizacijos gali lengviau pritraukti valstybės ir privačių rėmėjų finansavimą, dirba

Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos (LOKA) nario, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus Edžio Urbanavičiaus pakviesti LOKA nariai į pasitarimą pirmą sykį rinkosi departamento salėje.

efektyviau ir pasiekia geresnių veiklos rezultatų.

SIGGS projektas buvo inicijuotas 2015 m. sausį ir tęsis iki 2016 m. gruodžio. Strateginiai seminarai vyks septyniose šalyse. Lietuvoje surengtas seminaras – pirmasis.

2016 m. lapkričio 29 d. Briuselyje vyks baigiamoji projekto konferencija, kurioje bus pristatytas nacionaliniams olimpiniams komitetams ir sporto federacijoms sukurtas klausimynas, padėsiantis įvertinti, kaip taikomos gerojo valdymo praktikos ir kokiose srityse organizacijos turėtų tobulėti.

Dar kartą buvo aptartos šią vasarą planuojamos surengti parodos, pasakojančios apie Lietuvos olimpinį sąjūdį, patikslintos jų datos. Liepos viduryje Vilniaus centriniame pašte bus atidaryta filatelisto Jono Načiūno paroda „Lietuvos olimpinis kelias 1992–2016 m.“ Antra paroda, skirta šiuolaikinių olimpinių žaidynių 120-mečiui paminėti, vyks KKSD salėje rugsėjo pabaigoje.

Savo turtingą kolekciją pristatys filatelistas Dalius Katilius. Parodose ketina dalyvauti bei rečiausias relikvijas parodyti ir kiti LOKA nariai.

Pasitarimo metu gausią ir įdomią 1912 m.

Stokholmo olimpinių žaidynių ženkliukų, ženklų, segių, medalių kolekciją kolegoms pademonstravo Darius Kreivys. Kalbama, kad šios kolekcijos lietuviui pavydi net švedai.

Taikyti gerojo valdymo principus sporto organizacijose rekomenduoja ES ir Tarptautinis olimpinis komitetas, tai užtikrina skaidrų sporto organizacijų lėšų panaudojimą ir atsakomybę savo nariams bei kitoms suinteresuotoms pusėms. Daugiau informacijos apie SIGGS projektą svetainėje www.siggs.eu.

OLIMPINĖ PANORAMA

31

KRONIKA

BALANDžio 13 D.

KONFERENCIJA LTOK olimpinio švietimo programų vadovė Vita Balsytė skaitė pranešimą Valstybinio patentų biuro organizuotoje konferencijoje „Intelektinė nuosavybė ir sportas“.

Pranešime „Olimpiniai žiedai – intelektinė ir komercinė vertė“ V.Balsytė pasakojo apie olimpinius simbolius, jų svarbą olimpiniam sąjūdžiui ir apsaugą tarptautiniu bei nacionaliniu mastu, LTOK ženklus, tarptautinių ir nacionalinių olimpinių simbolių naudojimą, dažniausiai pasitaikančius pažeidimus ir pažeidėjams tenkančią atsakomybę.

BALANDŽIO 21 D.

Tradiciškai apdovanoti sukaktuvininkai LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įteikė net 21 apdovanojimą olimpiniam sąjūdžiui bei sportui nusipelniusiems žmonėms – jubiliejus šventusiems buvusiems sportininkams, olimpiečiams, nusipelniusiems treneriams, sporto organizatoriams, sporto organizacijų vadovams ir žiniasklaidos atstovams.

LTOK prizą „Citius. Altius. Fortius“ prezidentė įteikė LTOK garbės nariui Algiui Daumantui, nusipelniusiai trenerei ir iškiliai rankininkei Elenai Petkienei, nusipelniusiam rankinio treneriui ir sporto mokslininkui Gintautui Stasiulevičiui, Lietuvos mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktoriaus pavaduotojui Antanui Račiui, Lietuvos asociacijos „Gimnastika visiems“ prezidentei Irenai Plioplienei, LEU dėstytojui ir nusipelniusiam krepšinio treneriui Algimantui Šatui, ilgametei laikraščio „Sportas“ žurnalistei ir žurnalo „Olimpinė panorama“ bendraautorei Marytei Marcinkevičiūtei, nusipelniusiam treneriui ir Lietuvos trenerių profesinės sąjungos pirmininkui Kastyčiui Stasiui Paviloniui, Vytauto Didžiojo universiteto Sporto centro direktorei Liucijai Kalvaitienei, sporto fotografui, bendradarbiaujančiam su žurnalu

„Olimpinė panorama“, Alfredui Pliadžiui ir Druskininkų sportininkų rengimo centro direktoriui Juliui Matulevičiui.

Olimpinę žvaigždę D.Gudzinevičiūtė įteikė nusipelniusiai rankinio trenerei Onutei Barisienei ir iškiliam tinklininkui, ilgamečiam Lietuvos tinklinio federacijos generaliniam sekretoriui Juozui Lapeikai, o medalius „Už nuopelnus olimpizmui“ – asociacijos „Sportas visiems“ ir sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentui Bronislavui Vasiliauskui, žurnalistui, sporto renginių vedėjui ir fotografui Juozui Šalkauskui, Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro direktoriaus pavaduotojui Rimantui Vitkui, nusipelniusioms trenerėms Irenai Špiegienei (krepšinis) ir Ritai Bimbirienei (rankinis) bei Lietuvos futbolo federacijos prezidentui Edvinui Eimontui.

LTOK viceprezidentas, Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas, XXI olimpiados žaidynių bronzos medalininkas ir olimpinis rekordininkas, mokslų daktaras Arvydas Juozaitis buvo apdovanotas Olimpiniais žiedais.

Sporto žurnalistei Linai Daugėlaitei, rašančiai straipsnius žurnalui „Olimpinė panorama“, D.Gudzinevičiūtė įteikė LTOK plaketę.

BALANDŽIO 14 D.

Sporto administratorių kursai Birštone vyko LTOK ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos organizuoti sporto administratorių kursai, kuriuose dalyvavo per 20 Lietuvos sporto federacijų, sporto klubų, sporto centrų ir sporto mokyklų atstovų.

Dvi dienas trukusiuose mokymuose dalyviai gilino žinias apie olimpinį sąjūdį, jo ištakas bei vertybes, susipažino su šiuolaikinėmis

32

OLIMPINĖ PANORAMA

sportininkų treniravimo praktikomis, sprendimų priėmimo metodais, mokėsi efektyvios komunikacijos ir lyderystės.

Mokymai tęsis gegužės mėnesį. Antroje kursų dalyje dalyviai tobulins vadybos, laiko planavimo, išteklių valdymo, strateginio planavimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo žinias.

BALANDžio 20 D.

Susitikimas

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius Valentinas Paketūras susitiko su Lietuvos rankinio federacijos prezidentu Donatu Pasvensku (nuotr.) bei generaliniu sekretoriumi Migliumi Astrausku.

Susitikimo metu LTOK ir Rankinio federacijos vadovai aptarė šios sporto šakos plėtros galimybes, problemas, su kuriomis susiduria federacija, ir galimus jų sprendimus.

BALANDžio 21 D.

STARTAS Graikijoje, senovės Olimpijoje, suliepsnojo Rio de Žaneiro žaidynių ugnis. Nuo saulės spindulių olimpinį deglą, simbolizuojantį taiką, vienybę ir draugystę, uždegė vaidilutės. Braziliją deglas pasieks gegužės 3 d., o kelionę baigs Rio de Žaneire rugpjūčio 5-ąją, kai olimpinė ugnis suliepsnos žaidynių atidarymo ceremonijoje „Marakanos“ stadione. Olimpinis deglas apkeliaus 329 Brazilijos miestus. Manoma, kad jį pamatys apie 90 proc. šios šalies gyventojų.

Deglo kelionė Brazilijoje truks 95 dienas, iš viso olimpinė ugnis nukeliaus apie 20 tūkst. km žeme ir 10 tūkst. km oru.

KRONIKA

BALANDŽIO 21 D.

Posėdyje – apie pasirengimą Rio LTOK vykdomojo komiteto posėdžiui pirmininkavusi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apžvelgė, kaip vyksta pasirengimas Lietuvos nevyriausybinių sporto organizacijų forumui, kuris gegužės 12 d. rengiamas Vilniuje.

Rio atranka Programos „Rio 2016“ ekspertų komisijos pirmininkas, Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tubelis informavo, kaip vyksta atranka ir pasirengimas 2016-ųjų olimpinėms žaidynėms. Jo teigimu, jei žaidynės vyktų šiuo metu, jose dalyvautų 58 Lietuvos atletai – 46 individualių sporto šakų atstovai ir 12 krepšininkų.

Boksas. Du sportininkai jau turi kelialapius į Rio de Žaneirą, dar vienas ar du turi galimybę juos iškovoti birželį vyksiančiame turnyre Baku.

Lengvoji atletika. Normatyvus įvykdė 23 lengvaatlečiai, tačiau į žaidynes galėtų vykti 17 sportininkų. Vyksta vidinė konkurencija tarp maratonininkių ir ėjikių. Lengvosios atletikos federacija jau nusprendė, kad olimpinėse žaidynėse maratoną bėgs Diana Lobačevskė ir Rasa Drazdauskaitė.

Pajėgiausios ėjikės – Brigita Virbalytė-Dimšienė ir Neringa Aidietytė, kas bus trečioji, paaiškės per Italijoje vyksiantį pasaulio taurės etapą ir Lietuvos čempionatą.

Tinklinis. Paplūdimio tinklininkių Ievos Dumbauskaitės ir Monikos Povilaitytės laukia du atrankos turnyrai (birželį Norvegijoje ir liepą Rusijoje), kuriuose bus kovojama dėl dviejų trijų kelialapių.

Dviračių sportas. Plento dviratininkų atranka jau pasibaigusi, Lietuvai skirtos dvi vietos, į kurias realiausi pretendentai – Ignatas Konovalovas ir Ramūnas Navardauskas. Iškovotą vieną vietą dviračių treko sprinto varžybose užims Simona Krupeckaitė. Ar bus mūsų šalies atstovių plento lenktynėse – neaišku. Pagal šalių reitingus Lietuva neturi galimybės gauti vietų, bet yra šansas į Rio patekti pagal individualų reitingą.

BMX dviračių sporto atstovė Vilma Rimšaitė dėl kelialapio į žaidynes gegužę kovos pasaulio čempionate Kolumbijoje. Šaudymo sporto šakos atstovai nebeturi galimybių patekti į žaidynes per atrankas, bet Lietuvos šaudymo sąjunga teiks prašymą dėl vadinamosios žaliosios kortos Ronaldui Račinskui.

Sunkioji atletika. Lietuva turi vieną vietą vienos svorio kategorijos atstovų varžybose. Pirmasis pretendentas yra Aurimas Didžbalis, prireikus jį galėtų pakeisti Žygimantas Staniulis, neseniai Europos čempionate užėmęs antrą vietą.

Irklavimas. Į olimpines žaidynes kelialapius iškovojo 10 sportininkų.

Irkluotojai atrankos planą įvykdė 100 proc. Ar olimpiniame atrankos turnyre dalyvaus lengvasvorė moterų dvivietė, bus sprendžiama po gegužę vyksiančio Europos čempionato. Šiuolaikinė penkiakovė. Garantuotą kelialapį į Rio de Žaneirą turi Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, į kelialapius taip pat pretenduoja Justinas Kinderis, Ieva Serapinaitė ir Gintarė Venčkauskaitė. Federacija nusprendė, kad antroji penkiakovininkė, dalyvausianti žaidynėse, bus ta, kuri reitinge užims aukštesnę vietą.

Baidarių ir kanojų irklavimas. Olimpinėse žaidynėse startuos dvi baidarės (vienviečių 200 m nuotolio ir dviviečių 1000 m lenktynėse) ir kanoja (vienviečių 200 m varžybose). Yra galimybė į 200 m distancijos varžybas išsiųsti dar vieną dvivietę baidarę, paskutinė atranka vyks gegužę Vokietijoje.

Taip pat stipri vidinė konkurencija tarp kanojininkų Henriko Žustauto ir Jevgenijaus Šuklino.

Imtynės. Kol kas į žaidynes patekusių imtynininkų nėra, bet dar vyks turnyrai Mongolijoje ir Turkijoje. Tikimasi, kad keliems sportininkams vis dėlto pavyks pelnyti kelialapius (kitą dieną po posėdžio olimpinį kelialapį iškovojo Edgaras Venckaitis).

Sportinė gimnastika. Olimpinį kelialapį gavo Robertas Tvorogalas.

Tenisas. Ričardas Berankis po Pietų Korėjoje laimėto turnyro reitinge pakilo į 62 vietą, praktiškai užsitikrino vietą olimpinėse žaidynėse ir grįžo į elitinius turnyrus. Galutinis reitingas bus paskelbtas birželio 6 d.

Plaukimas. Plaukikai jau yra įvykdę keturis A ir devynis B normatyvus. Arčiausiai A normatyvo yra Andrius Šidlauskas, ekspertai tikisi, kad A normatyvą pavyks pasiekti ir Ugnei Mažutaitytei bei vietą olimpinėse žaidynėse iškovoti vyrų 4x100 m estafetei laisvuoju stiliumi.

Badmintonas. Olimpinės rinktinės kandidatai Kęstutis Navickas ir Akvilė Stapušaitytė reitinguose kol kas užima žemesnę vietą, nei dalyvavimą olimpinėse žaidynėse garantuojanti riba.

Buriavimas. Iškovota viena vieta šaliai dalyvauti „Laser Radial“ klasės varžybose. Pagal pasaulio čempionato rezultatus jau aišku, kad į žaidynes vyks Gintarė Scheidt. Su burlenčių klasės „RS:X“ varžovais kovos vietą Lietuvai pelnęs Juozas Bernotas.

Dziudo. Jei žaidynės prasidėtų dabar, į jas vyktų viena dziudo atstovė – Santa Pakenytė. Olimpinės rinktinės kandidatai Marius Paškevičius ir Karolis Bauža užima žemesnę, nei nustatyta olimpinė riba, reitingo vietą. Atranka pasibaigs gegužės 30 d. K.Bauža yra ketvirtas už brūkšnio, o dėl traumos turnyruose negalėjęs dalyvauti ir dėl to reitingo pozicijas praradęs M.Paškevičius – pirmas.

Stalo tenisas. Rūta Paškauskienė dalyvaus turnyre Lenkijoje ir kovos dėl vietos žaidynėse. Pagal reitingą sportininkė į žaidynes nepatenka.

Nauja tvarka LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras informavo Vykdomojo komiteto narius apie tai, kad pagal generalinės asamblėjos ir Tarptautinio olimpinio komiteto patvirtintus naujus LTOK įstatus generalinės asamblėjos nariai bus ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.

Visų LTOK narių bus prašoma užpildyti LTOK nario anketas.

TOK naujus LTOK įstatus įvertino kaip vienus pažangiausių.

Biudžetas LTOK generalinis sekretorius apžvelgė pirmojo ketvirčio LTOK biudžetą. LTOK pajamos per pirmąjį ketvirtį sudarė 40 proc. visų planuojamų metinių pajamų. V.Paketūras atkreipė dėmesį į tai, kad pagal LR įstatymus pirmąjį ketvirtį buvo gautos lėšos iš bendrovės „Olifėja“ už paskutinį 2015 m. ketvirtį.

Dauguma 2016 m. pirmojo ketvirčio išlaidų straipsnių yra subalansuoti, kai kurie išlaidų straipsniai viršija planuotus dėl federacijų prašymo pervesti lėšas anksčiau, nei numatyti terminai. Metinis biudžetas turėtų būti įvykdytas pagal planą.

OLIMPINĖ PANORAMA

33

PRO MEMORIA

NETEKTIS TRENERIS Lietuvos sporto bendruomenę sukrėtė skaudi netektis. Balandžio 22 d. per lengvaatlečių stovyklą Ispanijoje mirtis netikėtai pasiglemžė vieną geriausių Lietuvos lengvosios atletikos specialistų Aleksą Stanislovaitį, balandžio 19 d. minėjusį 53-iąjį gimtadienį. Neatlaikė ilgamečio Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiojo trenerio širdis.

Sprinterius ir kitų rungčių atstovus treniravęs A.Stanislovaitis nuo 1992 m. dirbo Lietuvos sporto universitete, ėjo prorektoriaus, Senato pirmininko pareigas. Garsus sporto mokslininkas parašė keletą lengvosios atletikos vadovėlių, ne vieną mokslinį straipsnį apie trumpų nuotolių bėgimą, sportininkų fiziologiją.

Jaunystėje A.Stanislovaitis pats buvo sprinteris, bet didesnių aukštumų pasiekė pasirinkęs trenerio profesiją. Žymiausi Joniškėlyje (Pasvalio r.) gimusio, bet beveik visą gyvenimą Kaune praleidusio profesoriaus auklėtiniai buvo olimpinė vicečempionė Austra Skujytė, pajėgiausias šalies sprinteris Rytis Sakalauskas, Lietuvos rekordininkas Kastytis Klimas.

Su žmona Jūrate A.Stanislovaitis augino dvejų metų dukrelę Emiliją. „Tai didžiausias stebuklas, koks galėjo būti. Esu be galo dėkingas žmonai už šią nepakartojamą dovaną“, – netrukus po dukros gimimo yra sakęs A.Stanislovaitis.

A.Stanislovaitis, kaip treneris, dalyvavo Atėnų, Pekino, Londono olimpinėse žaidynėse. Jis rengė sportininkus ir pats ruošėsi kelionei į Rio de Žaneirą. Buvo įdomus pašnekovas, turėjo gerą humoro jausmą, mėgo gamtą, mokykloje net galvojo apie studijas Žemės ūkio akademijoje. Bet paviliojo sportas... „Žinia netikėta ir skaudi. Esu mačiusi jo paskaitas, treniruotes. Mane visada žavėjo Alekso atsidavimas sportui, entuziazmas. Skaudu, kai mus palieka toks atsidavęs ir sportą mylintis žmogus. Tai netektis ir Lietuvos sporto mokslui“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

34

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPINĖ PANORAMA

35