Olimpinė Panorama 2015 04

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2015 balandis | NR. 4 (68)

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPINĖS VILTYS

TURINYS

5 6 LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

10

Nr. 4 (68), 2015 m.

SKAITYTOJAMS

LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės mintys

KRONIKA

LTOK įvykių dienoraštis

EUROPOS ŽAIDYNĖS

10

Atjaunėjęs Baku veidas

VIRŠELYJE

16 14

Europos sunkiosios atletikos čempionas Aurimas Didžbalis Egidijaus Jankausko nuotr.

16

REDAKTORIUS Bronius Čekanauskas

AUTORIAI Marytė Marcinkevičiūtė Goda Smilingytė Lina Daugėlaitė Gintaras Nenartavičius Vytautas Ruzginas Antanas Vaupšas Dainius Genys

18 20

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

MAKETUOTOJAS Artūras Gimžauskas

KALBOS REDAKTORĖ Inga Necelienė

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

RAŠYKITE panorama@ltok.lt

22 25 26 28

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

SPAUSDINA

30

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS

4000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899

32 34

SPORTO ŽURNALISTIKA

Vieni siūlo perlų, kiti kainų pasiutpolkę

KONGRESAS Dėmesys olimpinėms vertybėms

PLANAI Dideli Lietuvos plaukikų lūkesčiai

FOTOLANGAS

LMKL sezoną vainikavo šventė

16 18

ŽVILGSNIS

Tobulėti padeda stipri konkurencija

ISTORIJA

Paminklas olimpiniam rekordui

SITUACIJA

Sunkiasvoriai užleidžia ringą

LOA RINKIMAI

22

Jaunimui – olimpinės kibirkštys

OLIMPINĖ AKADEMIJA

Naujienų kaleidoskopas

PAMĄSTYMAI

Futbolo klubas už tris minutes...

SENA NUOTRAUKA

Bokso milžinų kovos

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

3

Godos Smilingytės nuotr.

SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Brangūs skaitytojai, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pavasarį pasitiko su naujais įdomiais projektais. Pasirašėme bendradarbiavimo sutartis su Švietimo ir mokslo bei Aplinkos ministerijomis, pirmą kartą organizavome didelio pasisekimo sulaukusį olimpinio švietimo kongresą pedagogams. Taip pat vyko du svarbūs posėdžiai: Europos olimpinių komitetų komisijos „Lyčių lygybė sporte“ ir LTOK komisijos „Moterys ir sportas“. Juose aptarta lyčių lygybė sporte ir numatyti tolesni veiksmai lygybei skatinti. Tarptautinis ir Europos olimpiniai komitetai pastaruoju metu šiam klausimui skiria daug dėmesio. Moterų lyderių kvalifikacijai kelti skirtas ir Varšuvoje balandžio 27–30 d. vyksiantis Tarptautinio olimpinio komiteto seminaras, kuriame kartu su sporto organizacijų vadovėmis iš visos Europos dalyvausiu ir aš.

Vis dažniau pasirodanti saulė primena apie artėjančią vasarą. Pats laikas pradėti planuoti, ką veiksime, kai atšils – įdomių sporto renginių tikrai netrūks.

Jei gegužės pabaigoje ilsėsitės Palangoje, nusiteikite, kad 29–31 d. jus privers judėti festivalis „Sportas visiems“. Festivalio organizatoriai žada daug įdomių ir smagių rungčių – nuo baliontinklio iki alpinizmo. Įsiliekite į festivalio šurmulį ir tikrai atrasite sporto šaką, kuri jums patiks.

Birželio 7 d. tradiciškai visus pakviesime į Olimpinę dieną. Pirmą kartą ši sporto šventė vyks ne Vilniuje, o Kaune. Nusprendėme, kad 24-erius metus iš eilės Vilniuje organizuota Olimpinė diena turėtų keliauti po įvairius Lietuvos miestus ir taip su olimpinėmis sporto šakomis supažindinti kuo daugiau šalies gyventojų. Kviečiu visus dalyvauti Olimpinės dienos renginiuose. Net jei šiuo metu aktyviai nesportuojate, vis tiek ateikite su draugais, vaikais ar kolegomis – turėsite puikią progą išbandyti daugybę įvairių rungčių ir pabendrauti su sporto profesionalais.

Mūsų sportininkams ši vasara taip pat bus intensyvi. Birželio 12-ąją Azerbaidžano sostinėje Baku prasidės pirmosios Europos žaidynės. Jau žinome, kad jose dalyvaus 70 Lietuvos sportininkų. Gegužės 1 d. žaidynių organizatoriams pateiksime galutinį patvirtintą rinktinės sąrašą. Tikiuosi, kad iki to laiko prie rinktinės prisidės dar keli sportininkai.

Liepos 26 – rugpjūčio 1 d. jaunieji sportininkai varžysis Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Tbilisyje. Festivalio misijos vadovai balandžio pabaigoje planuoja kelionę į Tbilisį, tad kitame „Olimpinės panoramos“ numeryje bus naujienų iš Gruzijos.

Neabejoju, kad abiejuose Europos sportui svarbiuose renginiuose pasieksime gerų rezultatų. Linkime sėkmės patyrusiems ir jauniems atletams.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

KRONIKA APDOVANOJIMAI ISTORIJA

„LAIKAS POKYČIAMS!“

POSĖDŽIAVO KOMISIJA „MOTERYS IR SPORTAS“ Balandžio 9 d. LTOK komisija „Moterys ir sportas“ rinkosi į antrąjį posėdį, kuriame dalyvavo Seimo narė Dalia Teišerskytė, Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė, Lietuvos sporto universiteto tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Irena Čikotienė, Lietuvos edukologijos universiteto Sporto metodikos katedros docentė Nelė Žilinskienė, Raseinių rajono švietimo centro metodininkė Ona Babonienė ir Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro docentė dr. Ramunė Žilinskienė.

Posėdžiui pirmininkavo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, sekretoriavo LTOK užsienio

ryšių direktorė Vaida Masalskytė.

Komisijos narėms buvo pateikta moterų lyderių projekto „Laikas pokyčiams!“ ataskaita, pristatytas Europos nevyriausybinių sporto organizacijų asociacijos (ENGSO) projektas „SCORE“. I.Čikotienė pasidalijo aktualia informacija iš vasario 26–27 d. Vienoje vykusios konferencijos „Sportas gerbia jūsų teises“. Europos specialistai diskutavo, kaip apsaugoti jaunus sportininkus nuo smurto ir prievartos. Taip pat buvo apžvelgta Europos olimpinių komitetų lyčių lygybės politika ir aptartas komisijos strateginių tikslų įgyvendinimo planas.

Projekte, kurį LTOK įgyvendino kartu su aktyvia visuomenės veikėja, sporto populiarintoja Ona Baboniene, dalyvavo 18 Lietuvos sporto organizacijose dirbančių moterų. Seminaruose buvo ugdomos įvairios dalyvių kompetencijos: vadybos, finansų valdymo, rinkodaros ir komunikacijos. Po kiekvieno seminaro lektoriai vertino dalyvių pažangą ir aktyvumą. Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė, dalyvavusi beveik visuose mokymuose, teigė, kad projekto dalyvės akivaizdžiai įgavo pasitikėjimo savimi.

LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės nuomone, projektas pavyko. Praėjus metams LTOK domėsis, kaip projekto dalyvėms sekėsi įgytas žinias pritaikyti praktiškai.

PROJEKTAS „SCORE“ Galimybę dalyvauti ENGSO projekte laimėjo Lietuvos sporto federacijų sąjunga. Projekto tikslas – skatinti lyčių lygybę sporte, paraginti daugiau moterų rinktis trenerio profesiją, suteikti žinių toms moterims, kurios ketina tapti trenerėmis. Federacijų sąjunga turės galimybę į mentorystės programą užsienyje išsiųsti keturias dalyves, kurios du kartus vyks į intensyvius mokymus. Juose projekto dalyvės sužinos, kaip motyvuoti moteris rinktis trenerio darbą. „SCORE“ projekte, be Lietuvos, dalyvauja dar dvylikos šalių atstovės.

INFORMACIJA DIZAINERIAMS

D.Gudzinevičiūtė ir D.Pavalkis pasirašo bendradarbiavimo sutartį

SUTARTIS SU ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA Kovo 31 d. švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pasirašė bendradarbiavimo sutartį, taip pratęsdami kartu vykdomą Lietuvos mokyklų žaidynių projektą. Šio projekto partneris ir toliau liks Kūno kultūros ir sporto departamentas.

Lietuvos mokyklų žaidynės (anksčiau vadintos Lietuvos mokinių olimpiniu festivaliu) vyksta dešimtus metus. Šiemet projekte atsirado naujovių: žaidynių finalai rengiami per Olimpinę dieną ir „LTeam“ žiemos olimpinį festivalį, atnaujinta varžybų programa. Internetinėje žaidynių platformoje skelbiami varžybų grafikai ir rezultatai, čia kiekviena mokykla turi savo

6

OLIMPINĖ PANORAMA

virtualųjį profilį, o mokiniai patys kuria turinį. „Džiaugiamės, kad pavyko pritraukti stiprių naujų partnerių. Žaidynių rėmėju tapo UAB „Maxima LT“, informaciniu partneriu – portalas „Delfi.lt“. Esu įsitikinusi, kad pratęstas bendradarbiavimo susitarimas padės į projektą įtraukti daugiau mokinių ir atvers naujų projekto plėtros galimybių“, – sakė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.

Lietuvos mokyklų žaidynės – didžiausias mokinių sporto renginys Lietuvoje. Žaidynių programoje – 21 sporto šaka. Prie projekto jau prisidėjo daugiau nei tūkstantis mokyklų.

Varžybose kasmet dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš 59 Lietuvos savivaldybių.

Tarptautinis olimpinis komitetas kviečia visus jaunus dizainerius kurti Lilehamerio jaunimo žiemos olimpinių žaidynių medalius. Konkurso organizatoriai įsteigė tris prizines vietas. Geriausią medalių dizainą sukūręs autorius laimės kelionę dviem į 2016 m. vasario 12–21 d. vyksiančias žaidynes, bilietus į atidarymo ir uždarymo ceremonijas bei varžybas, „Samsung“ planšetinį kompiuterį ir, be abejo, trijų medalių komplektą. Antros ir trečios vietos laimėtojams taip pat bus įteiktos „Samsung“ planšetės.

Geriausius darbus rinks Lilehamerio žaidynėse dalyvausiančių jaunųjų sportininkų ambasadoriai, jaunųjų korespondentų konkurso laimėtojai, TOK atstovai ir olimpiečiai. Konkursui paraiškas galima teikti interneto svetainėje medaldesigncompetition.com iki šių metų birželio 1 d. Nugalėtojai bus paskelbti birželio pabaigoje.

Taip atrodė Londono olimpiniai medaliai

APDOVANOJIMAI KILNUS ELGESYS Komisijos narės T.Lebedeva, I.Radeviča, D.Gudzinevičiūtė, T.Teilmann, A.Davydova, K.Nurullajeva

Sutartį pasirašė D.Gudzinevičiūtė ir K.Trečiokas

APLINKAI PALANKIAUSIOS SPORTO BAZĖS

LYČIŲ LYGYBĖS SPORTE KOMISIJOS POSĖDIS Kovo 26 d. Vilniuje susitiko Europos olimpinių komitetų Lyčių lygybės sporte komisijos narės. 2014 m. pabaigoje įkurta komisija, kuriai pirmininkauja LTOK prezidentė, Dainos Gudzinevičiūtės kvietimu į posėdį susirinko pirmąjį kartą.

Posėdyje dalyvavo Azerbaidžano olimpinio komiteto tarptautinių ryšių direktorė Konul Nurullajeva, Danijos olimpinio komiteto valdybos narė Tine Teilmann, Latvijos olimpiečių asociacijos narė Ineta Radeviča, Rusijos olimpinio komiteto generalinė sekretorė, olimpinė čempionė Anastasija Davydova, Europos olimpinių komitetų Sportininkų komisijos narė, olimpinė čempionė Tatjana Lebedeva ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė. Posėdžiui pirmininkavo LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.

Pirmojo susitikimo tikslas – aptarti lyčių lygybės padėtį Europoje, nustatyti komisijos darbo tikslus, pasiskirstyti atsakomybe.

Komisijos narės pasakojo apie lyčių lygybės

padėtį jų šalyse, dalijosi patirtimi ir pristatė gerąsias praktikas. D.Gudzinevičiūtė savo kalboje pabrėžė, kad vadovaujamas pozicijas sporto organizacijose užima nedaug moterų. Į tai atsakydama A.Davydova patikino, kad būtina stiprinti moterų pasitikėjimą savimi – tai paskatintų jas siekti karjeros. Latvijos atstovės nuomone, labiausiai įkvepia ir motyvuoja kitų daug sporto pasaulyje pasiekusių moterų pavyzdžiai.

LTOK užsienio ryšių direktorė V.Masalskytė pažvelgė į Europos tautinių olimpinių komitetų vadovybę. Kaip paaiškėjo, iš penkiasdešimties olimpinių komitetų tik dviejuose prezidento postą užima moterys, dar aštuoniuose moterys dirba generalinėmis sekretorėmis. Komisija Europos olimpiniams komitetams turės pateikti siūlymų, kaip į komitetų veiklą įtraukti daugiau moterų.

Komisijos narės taip pat lankėsi Europos lygių galimybių institute, kuriame susitiko su jo direktore Virginija Langbakk.

VILNIUJE – SPORTO PSICHOLOGŲ SUSITIKIMAS Kovo 19–22 d. Vilniuje Europos sporto psichologijos federacijos (FEPSAC) vykdomoji taryba surengė kasmetį susitikimą, kuriame aptarė įvairius darbinius klausimus. Susitikime Vilniuje dalyvavo FEPSAC prezidentas Paulas Wyllemanas, viceprezidentė Anne Marie Elbe, generalinis sekretorius Xavieras Sanchezas bei tarybos nariai Nadine Debois, Antonis Hatzigeorgidias, Caroline Jannes, Markusas Raabas.

Kovo 19 d. lektoriai X.Sanchezas ir P.Wyllemanas Lietuvos olimpiniame sporto centre vykusiame seminare skaitė paskaitas treneriams apie savireguliaciją ir geresnio sportinio pasirodymo siekimą esant įtemptoms situacijoms.

Tą pačią dieną FEPSAC tarybos vadovai bei nariai susitiko su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte ir aptarė sporto psichologijos

LTOK lankėsi sporto psichologai padėtį Lietuvoje. Vėliau į LTOK būstinę atvyko Lietuvos sporto psichologijos asociacijos atstovai, su kuriais svečiai dalijosi patirtimi – pasakojo, kaip kitose šalyse organizuojamas sportinis rengimas ir psichologinė parama sportininkams.

Kovo 20 d. Europos sporto psichologus vienijančios federacijos taryba posėdžiavo, o kovo 21 d. dalyvavo dar viename sporto treneriams ir psichologams skirtame seminare tema „Sporto psichologija – šiuolaikinių sportininkų ir trenerių įrankis“.

Balandžio 7 d. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pasirašė susitarimą, pagal kurį abi organizacijos įsipareigojo surengti konkursą ir išrinkti palankiausią aplinkai sporto bazę Lietuvoje. Bus paskelbti du konkurso nugalėtojai – aplinkai palankiausia sporto bazė mieste ir rajone. Aplinkos ministerija nugalėtojams įteiks garbės raštus ir po specialią lentelę, tvirtinamą prie pastato, o LTOK skirs 1500 eurų piniginius prizus. „Tarptautinis olimpinis judėjimas labai palaiko draugiškumą aplinkai ir gamtos puoselėjimą. Mums svarbu, kad statant sporto bazes būtų laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, išlaikoma natūrali ir švari aplinka. Tikimės, kad šio konkurso dėka atsiras įdomių ir gražių pavyzdžių, kurie paskatins kitų sporto bazių vadovus prisidėti prie vadinamųjų žaliųjų iniciatyvų“, – sakė LTOK prezidentė.

Aplinkai palankiausios sporto bazės rinkimai organizuojami pirmą kartą.

Konkursą inicijavo LTOK sporto ir aplinkos komisija.

OLIMPINĖ DIENA VYKS KAUNE Kovo 25 d. Olimpiniame komitete LTOK vadovai susitiko su naujuoju Kauno savivaldybės kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėju Mindaugu Šivicku bei kitais atsakingais darbuotojais. Buvo pasirašyta sutartis dėl Olimpinės dienos surengimo birželio 7 d. Kaune.

Susitikimo metu aptarti organizaciniai šventės klausimai. Bendra LTOK ir Kauno miesto savivaldybės Olimpinės dienos organizavimo darbo grupė susitiks dar ne kartą ir parengs programą, kuri gegužės mėnesį bus pristatyta per spaudos konferenciją. „Džiaugiuosi, kad Kauno miesto savivaldybė Olimpinei dienai skiria daug dėmesio ir šią šventę įtraukė į svarbiausių Kauno sporto renginių sąrašą. Kiekvienais metais Olimpinę dieną pamini viso pasaulio olimpiniai komitetai. Renginio tikslas – paskatinti žmones sportuoti, supažindinti su vasaros sporto šakomis ir skleisti olimpizmo vertybes“, – priminė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.

OLIMPINĖ PANORAMA

7

KRONIKA APDOVANOJIMAI „LTEAM“ ISTORIJAFESTIVALIS

Pernykščio festivalio akimirka

FESTIVALIO „SPORTAS VISIEMS“ NAUJOVĖS Kovo 25 d. aptarti kasmet Palangoje vykstančio festivalio „Sportas visiems“ organizacinių klausimų į LTOK būstinę rinkosi Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, asociacijos „Sportas visiems“ ir LTOK vadovai.

Gegužės 29–31 d. vyksiantis renginys bus skirtas Lietuvos Respublikos atkūrimo 25-mečiui paminėti ir tradiciškai kvies Palangos gyventojus ir miesto svečius aktyviai praleisti laisvalaikio. Festivalio dalyviai galės išbandyti jėgas net dvidešimties sporto šakų 56 rungčių varžybose. Nemokami renginiai

vyks ne tik sporto bazėse, bet ir miesto erdvėse bei paplūdimyje.

Asociacijos „Sportas visiems“ generalinis sekretorius Giedrius Grybauskas pristatė festivalio naujovę – pirmą kartą vyksiantį taikos bėgimą. Pasak jo, sporto bendruomenė šiemet organizuoja ne vieną taikai skirtą renginį. Prie kilnios iniciatyvos nusprendė prisidėti ir festivalio organizatoriai. Palangos miesto meras pasakojo, kaip atnaujinama miesto infrastruktūra, ir patikino, kad iki festivalio bus renovuotas miesto stadionas.

Konferencijos dalyviai

GERIAUSI JAUNŲJŲ SPORTININKŲ UGDYTOJAI Balandžio 15 d. Kaune, viešbutyje „Europa Royale“, vyko Lietuvos savivaldybių sportininkų ugdymo centrų vadovams skirta konferencija „Sporto sistemos aktualijos ir ateities perspektyvos“. Renginį organizavo LTOK ir Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacija.

Konferencijoje pranešimus skaitė KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Apie neformalųjį vaikų švietimą savivaldybėse pasakojo Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Šimaitis, trenerių situaciją apžvelgė Lietuvos sporto universiteto sporto ir infrastruktūros prorektorius prof. dr. Aleksas Stanislovaitis.

Panevėžio sporto vidurinės mokyklos direktorė Jūratė Pauliukienė informavo apie savo vadovaujamos mokyklos veiklą.

8

OLIMPINĖ PANORAMA

LTOK piniginiais prizais buvo apdovanoti jau ketvirtą kartą surengto Lietuvos sportininkų ugdymo centrų konkurso nugalėtojai. Rinktos dviejų grupių – penkių didžiųjų Lietuvos miestų ir kitų šalies miestų bei rajonų savivaldybių geriausios sporto mokymo įstaigos ir centrai.

Tarp miestų visas tris pirmąsias vietas užėmė Kauno sporto įstaigos: pirma vieta atiteko Kauno irklavimo mokyklai (direktorius Arvydas Sapka), antra Kauno sporto mokyklai „Gaja“ (direktorius Viktoras Krimelis), trečia – Kauno buriavimo mokyklai „Bangpūtys“ (direktorius Rimantas Vilkas). Tarp antrosios grupės dalyvių laimėtoju pripažintas Anykščių kūno kultūros ir sporto centras (direktorius Kęstutis Čepulis), antra vieta teko Marijampolės sporto centrui „Sūduva“ (direktorius Gintautas Janušauskas), trečia – Ignalinos kultūros ir sporto centrui (direktorius Darginas Mikėnas, sporto skyriaus vedėjas Jonas Paslauskas).

„APLENK LIGĄ“ FOTOGRAFIJŲ PARODA Kovo 24 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) atidaryta socialinės akcijos „Aplenk ligą“ fotografijų paroda, kurioje įamžinti garsūs mūsų šalies sportininkai – šios akcijos ambasadoriai, kviečiantys žmones aktyviau rūpintis savo ir artimųjų sveikata, nemokamai išsitirti dėl vėžio, sveikai gyventi ir nebūti abejingus gerai savijautai.

Po atidarymo ši paroda ištisus metus keliaus po šalies institucijas, gydymo įstaigas ir socialinius partnerius. Nuotraukų autorius – Martynas Rudzinskas, po vieną darbą pateikė Dainius Labutis ir Alfredas Pliadis.

Parodos atidarymo juostelę perkirpę sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Akcijoje „Aplenk ligą“ dalyvavo ir I.Serapinaitė

Šalaševičiūtė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Valstybinės ligonių kasos (VLK) Draudimo plėtros departamento direktorius, laikinai einantis direktoriaus pareigas, Gintaras Kacevičius ir VLK direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė linkėjo, kad žmonės įsiklausytų į raginimus rūpintis sveikata ir neliktų jai abejingi.

Ministrė R.Šalaševičiūtė prie akcijos prisidėjusiems sportininkams įteikė specialius padėkos raštus, padėkojo už jų indėlį ir rūpestį žmonių sveikata.

Taip pagerbti socialinės akcijos „Aplenk ligą“ ambasadoriai – pasaulio ir Europos čempionas, olimpinio sidabro medalio laimėtojas penkiakovininkas Edvinas Krungolcas, pasaulio ir Europos čempionas, olimpinių žaidynių sidabro ir bronzos medalių laimėtojas penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis, olimpinė ir pasaulio čempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Europos ir pasaulio čempionė irkluotoja Donata Vištartaitė, pasaulio jaunimo čempionato prizininkė ir jaunių pasaulio čempionė penkiakovininkė Ieva Serapinaitė, Lietuvos žaidynių čempionas penkiakovininkas Vladislavas Sosnovskis. „Smagu ir džiugu, kad garsūs šalies sportininkai padeda kviesti žmones aplenkti ligas, susimąstyti apie savo ir artimųjų sveikatą. Dar smagiau, kad kvietimą jau išgirdo daugelis žmonių“, – tvirtino R.Šalaševičiūtė. „Svarbu, kad paskendę kasdieniuose darbuose žmonės nepamirštų pasirūpinti savo sveikata. Dažnai visą dėmesį sutelkiame į darbą ir šeimą, o save pamirštame. Džiaugiuosi, kad mūsų sportininkai dalyvauja šioje kilnioje akcijoje.

Tikiuosi, kad jie padėjo aplenkti ne vieną ligą“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.

Paroda keliaus po Lietuvą ištisus metus, aplankys savivaldos institucijas, gydymo įstaigas, vaistines ir kitus socialinius partnerius.

APDOVANOJIMAI „LTEAM“ FESTIVALIS KILNUS ELGESYS GAUSĖJA EUROPOS ŽAIDYNIŲ DELEGACIJA

LTOK APDOVANOJIMAI Balandžio 16 d. LTOK būstinėje tradiciškai įvairių jubiliejų proga buvo apdovanoti olimpiniam sąjūdžiui ir sportui nusipelnę žmonės. LTOK prizus „Citius. Altius. Fortius“ LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė įteikė 400 m barjerinio bėgimo pasaulio rekordininkei, pasaulio čempionato sidabro medalio laimėtojai Anai Ambrazienei, nusipelniusiam žolės riedulio treneriui, Europos žolės riedulio federacijos trenerių komiteto nariui, Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ treneriui Rimantui Čaikauskui bei KKSD kūno kultūros ir sporto strategijos skyriaus patarėjai, buvusiai ilgametei Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidentei Mildai Laurutėnaitei.

Olimpine žvaigžde apdovanota Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos ir Lietuvos plaukimo rinktinės trenerė Ina Paipelienė, parengusi

Po apdovanojimų olimpiečius Arūną Savicką, Paulių Andrijauską ir Mindaugą Sadauską.

Medalis „Už nuopelnus olimpizmui“ įteiktas ilgamečiam Širvintų rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyriaus darbuotojui bei Lietuvos žolės riedulio federacijos valdybos nariui Borisui Sockiui.

Klaipėdos sportinių šokių klubas „Žuvėdra“ šiemet minėjo penkiasdešimtmetį, o Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“ – 25-metį. Ta proga LTOK prezidentė klubui įteikė prizą „Citius. Altius.

Fortius“, o LTOK 25-mečio medaliais ir LTOK padėkomis apdovanojo ilgamečius klubo trenerius Oną Skaistutę ir Romaldą Idzelevičius. Treneriai prezidentei įteikė Antano Stanevičiaus albumą „Atkaklioji Žuvėdra“.

Po darbų

OLIMPIEČIAI SODINO GIRAITĘ Šį pavasarį prie renovuoto Vingio stadiono olimpiečių giraitė sužaliuos dar ryškiau – balandžio 14 d. joje olimpiečiai pasodino naujų medelių. Prieš dvidešimt metų pasodintą giraitę atnaujinti kartu su Vingio parko vadovais ėmėsi Lietuvos olimpiečių asociacija. Medelių sodinti atvyko Lietuvos olimpinio sporto centro vadovai, Lengvosios atletikos federacijos ir LTOK atstovai bei olimpiečiai, tarp kurių buvo olimpiniai čempionai Virgilijus Alekna, Lina Kačiušytė, Vida Vencienė, Angelė Rupšienė.

Balandžio 16 d. vyko LTOK vykdomojo komiteto posėdis. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė informavo apie Vilniuje surengtą Europos olimpinių komitetų Lyčių lygybės sporte komisijos posėdį ir jame aptartus klausimus. Tai buvo pirmasis šios komisijos pasitarimas, per kurį numatyti veiklos tikslai ir nuspręsta į komisiją įtraukti vyrų. D.Gudzinevičiūtė pabrėžė, kad komisija glaudžiai bendradarbiauja su Europos lyčių lygybės institutu ir jo vadove Virginija Langbakk bei atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu tik vienai Lietuvos sporto federacijai vadovauja moteris, todėl būtina skatinti jas siekti karjeros sporto srityje.

LTOK olimpinio sporto direkcijos direktoriaus pavaduotojas Einius Petkus informavo apie pasirengimą Europos žaidynėms Baku. Gausėja Lietuvos sportinė delegacija: žaidynių normatyvus jau įvykdė 70 Lietuvos sportininkų, 60 proc. rinktinės narių yra olimpinės rinktinės kandidatai. Olimpinio sporto direkcija jau planuoja sportininkų keliones, rūpinasi skrydžiais, rezervuoja kambarius.

Lietuvos olimpiečių asociacijos (LOA) prezidentė Lina Kačiušytė apžvelgė kovo 26 d. vykusią asociacijos ataskaitinę rinkimų konferenciją, kurioje dalyvavo 33 asociacijos nariai (iš 36). Dar vienai ketverių metų kadencijai LOA prezidente perrinkta L.Kačiušytė, viceprezidente Birutė Statkevičienė, generaline sekretore – Vida Vencienė. Antruoju viceprezidentu išrinktas Romualdas Bitė.

Vykdomojo komiteto nariai patvirtino LTOK ir LOF pirmojo ketvirčio biudžeto apyskaitas.

Kursų dalyviai ir organizatoriai

SPORTO ADMINISTRATORIŲ KURSAI Vilniuje vyko LTOK ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos organizuojami sporto administratorių kursai. Antrą kartą rengiami mokymai finansuoti pagal Tarptautinio olimpinio komiteto Solidarumo programą.

Kursuose dalyvauja 12 specialistų iš šalies sporto mokyklų ir 8 miestų savivaldybių sporto skyrių atstovai.

Mokymų dalyviams dėstytojai pasakojo apie olimpinį sąjūdį ir vertybes, sportininkų rengimą, sporto mediciną ir vadybą.

OLIMPINĖ O OL IM MPINĖ PPANORAMA ANO AN ORAM AMAA

9

Edgaro Maslausko nuotr.

EUROPOS ŽAIDYNĖS

Nacionalinės vėliavos aikštėje plazda milžiniška šalies vėliava

ATJAUNĖJĘS BAKU VEIDAS AZERBAIDŽANAS DAR NĖRA POPULIARI LIETUVIŲ ATOSTOGŲ MARŠRUTŲ KRYPTIS, BET APIE ŠALIES IR ARTĖJANČIŲ PIRMŲJŲ EUROPOS ŽAIDYNIŲ SOSTINĘ BAKU TURBŪT GIRDĖJO KIEKVIENAS. Goda Smilingytė

M

iestas įsikūręs prie pat Kaspijos jūros, pietiniame Apšerono pusiasalio krante. Baku klimatas gana švelnus, čia nebūna labai šaltų žiemų, bet ir vasaros nėra itin karštos. Vidutinė temperatūra birželio mėnesį – 24 laipsniai šilumos. Klimatas primena lietuviškąjį, tik, ko gero, Baku labiau vėjuota.

Nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991-aisiais miestas visiškai pasikeitė.

Jame pridygo šiuolaikiškos architektūros viešbučių, gyvenamųjų namų ir biurų kvartalų.

Pirmąjį įspūdį išlipus iš lėktuvo padaro jau pats Heidaro Alijevo oro uostas. Tokio architektūrinio sprendimo dar neteko matyti nė vienoje Europos sostinėje.

Sportiškas miestas 2,5 mln. gyventojų turinčiame mieste gerai išplėtota transporto infrastruktūra. Iš oro uosto iki centro automobiliu ar specialiu kas

10

OLIMPINĖ PANORAMA

Azerbaidžano sostinė naktį

pusvalandį kursuojančiu maršrutiniu autobusu plačia autostrada nuvažiuosite per pusvalandį.

Patogiausias būdas judėti mieste – metro.

Tiesa, pėstieji turėtų būti atsargūs. Plačiose ir judriose gatvėse perėjų nedaug, tad jeigu išsiruošite pasivaikščioti, gerai apgalvokite maršrutą arba rinkitės parkeliais nusėtą promenadą, kuri palei įlanką driekiasi nuo miesto centro iki pat Europos žaidynių parko.

Baku – labai sportiškas miestas. Tokį įspūdį galima susidaryti iš daugybės sporto renginių reklamų. Kiekvienoje mažoje kavinėje ar vietinės reikšmės bare būtinai kabo televizorius, rodantis varžybų transliacijas.

Beje, 2016 m. Baku centre vyks „Formulės 1“ pasaulio čempionato etapas.

Tačiau čia klesti ne tik sportas. Kultūra Azerbaidžano sostinėje taip pat labai svarbi.

Mieste daug galerijų, muziejų, koncertų salių.

Azerbaidžaniečiams labai patinka džiazas, jie vertina ir šiuolaikinę dailę.

EUROPOS ŽAIDYNĖS TALISMANAI

Žinią apie žaidynes skleidžia gazelė Jeyran ir granatas Naras. Jeyran simbolizuoja Azerbaidžano gamtos grožį ir yra žaidynių kultūros ambasadorė. Žaismingas ir energingas Naras prasidėjus žaidynėms įsitrauks į įvairias sporto šakas. Azerbaidžano folklore granatas simbolizuoja vienybę.

SVARBIOS DATOS Birželio 8 d.

Atidaromas sportininkų kaimelis Birželio 11 d.

Sportininkų sutikimo ceremonija kaimelyje Birželio 12 d. Žaidynių atidarymo ceremonija Birželio 28 d. Žaidynių uždarymo ceremonija

ŽAIDYNIŲ SKAIČIAI

6000 sportininkų 20 sporto šakų, 31 rungtis 25 olimpinės rungtys 17 varžybų dienų 253 medalių komplektai

Heidaro Alijevo oro uostas

Pinigai, kainos, suvenyrai Nacionalinė valiuta – manatas. Kursas labai artimas eurui – vieną eurą iškeisite į maždaug 1,1 manato. Kainos panašios kaip Lietuvoje, bet kai kurios prekės ar paslaugos brangesnės.

Viskas priklauso nuo to, kur ir ką perkate.

Pavyzdžiui, azerbaidžanietiški saldumynai oro uoste kainuoja beveik 30 eurų, todėl jų geriau nusipirkti parduotuvėje mieste. Geriausios lauktuvės iš Baku – arbata (galima rasti supakuotos su specialiomis stiklinaitėmis), šilkas, granatų sultys, vietinės gamybos saldumynai.

Reikėtų pabrėžti, kad bilietai į žaidynių varžybas palyginti nebrangūs, todėl organizatoriai rekomenduoja jų įsigyti kuo anksčiau. Prekyba internetu jau prasidėjo.

Virtuvėje – įvairovė Azerbaidžano virtuvė – europietiška, bet čia juntama įvairių kultūrų įtaka. Patiekalai gardinami įvairiomis žolelėmis. Labai populiarus plovas. Ryžiai jam gaminti ruošiami su šafranu, dėl to yra gelsvos spalvos. Šis tradicinis patiekalas gali būti pagardintas razinomis ar džiovintais abrikosais ir turi saldumo. Azerbaidžaniečiai gamina labai daug plovo rūšių, pats įspūdingiausias – pyragas su plovu viduje.

Kiti tradiciniai patiekalai – lavašas, dolma, dovga (primena mūsų šaltibarščius, tik be burokėlių) ir saldi pachlava. Labai populiarūs ant grotelių kepti mėsos patiekalai. Tikrai verta paragauti keptų kaštonų.

Nacionalinis gėrimas – arbata. Skonių Bilietų kiekis Kainos tikrai daug. Čia arbata geriama iš nedidelių Atidarymo ceremonija 40 000 20–200 stiklinaičių, šiek tiek primenančių tas, iš kurių Uždarymo ceremonija 45 000 10–100 pas mus geriami stiprieji gėrimai. Yra vietinės Varžybos 475 000 2–5 gamybos konjako ir vyno, tiesa, vynas lietuviui Kainos nurodytos manatais gali pasirodyti neįprasto skonio – labai saldus.

Spalvingas Baku turgus

Įspūdingas Heidaro Alijevo centras Baku

OLIMPINĖ PANORAMA

11

BAKU ARENOS IR SPORTO CENTRAI APDOVANOJIMAI ISTORIJAKARAVANAS TALENTAI KALĖDŪ BAKU SPORTO ARENA 1980 m. pastatyta kaip tinklinio arena, prieš žaidynes ji perdaroma. Čia vyks badmintono ir stalo teniso varžybos, kurias galės stebėti apie tūkstantį žiūrovų. Arena yra miesto centre.

„CRYSTALL HALL“ 2012 m. atidarytas daugiafunkcis pastatas, kuriame vyko „Eurovizijos“ dainų konkursas. Čia bus tinklinio ir dvikovos sporto šakų arena. Įrengtos keturios salės. Pagrindinėje, kurioje vyks tinklinio varžybos, bus 4 tūkst. žiūrovų vietų, bokso varžybas galės stebėti 2 tūkst. žmonių, karatė ir tekvondo – 1700, fechtavimo – 1000. Arena yra iškyšulyje šalia Nacionalinės vėliavos aikštės.

NACIONALINIS STADIONAS Stadionas buvo pradėtas statyti 2011 m. birželį. Oficialiai atidarytas šių metų kovo 17 d. Stadionas, kuriame tilps 65 tūkst. žiūrovų, taip pat yra netoli sportininkų kaimelio.

12

OLIMPINĖ PANORAMA

APDOVANOJIMAI KILNUSMUZIEJUS ELGESYS TALENTAI SPORTO EUROPOS ŽAIDYNIŲ PARKAS Jis įsikurs šalia Nacionalinės vėliavos aikštės. Čia iškilo modernus vandens sporto centras, laikina vandensvydžio arena, ruošiamos paplūdimio tinklinio ir krepšinio aikštelės. Organizatoriai tikisi, kad pasižiūrėti varžybų į parką susirinks apie 7 tūkst. sirgalių. Dar iki žaidynių parkas taps miestiečiams patrauklia vieta – veiks kavinės, bus galima pasimėgauti vandens pramogomis ir pasigrožėti meno instaliacijomis.

NACIONALINĖ GIMNASTIKOS ARENA Ji buvo atidaryta 2014 m. balandžio mėnesį. Arena yra prie pat sportininkų kaimelio, joje telpa 6 tūkst. gimnastikos gerbėjų. Teritorijos plotas – 24 tūkst. kv. m. Šiemet čia vyko trisdešimtasis Europos meninės gimnastikos čempionatas.

IRKLAVIMO CENTRAS

SPORTININKŲ KAIMELIS

Labiausiai nuo sostinės nutolusi žaidynių sporto bazė. Iki jos nuo Baku – apie 250 km. Mingečevyro bazėje pastatytas atskiras baidarių ir kanojų irkluotojams skirtas kaimelis.

Jis jau įrengtas ir jame jau gyveno Europos meninės gimnastikos čempionato dalyviai. 10–15 aukštų pastatuose įrengti erdvūs butai su trimis, keturiais arba penkiais miegamaisiais ir svetaine.

OLIMPINĖ PANORAMA

13

KONGRESAS

DĖMESYS OLIMPINĖMS VERTYBĖMS

KOVO 26 D. KAUNO „ŽALGIRIO“ ARENOS KONFERENCIJŲ CENTRE VYKO PIRMASIS OLIMPINIO ŠVIETIMO KONGRESAS, SKIRTAS LIETUVOS IKIMOKYKLINIŲ, BENDROJO UGDYMO ĮSTAIGŲ PEDAGOGAMS IR VISIEMS BESIDOMINTIEMS OLIMPINIU JUDĖJIMU BEI UGDYMU.

K

ongrese dalyvavo apie 300 olimpizmo idėjų propaguotojų iš visos Lietuvos.

Renginį organizavo ir finansavo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Olimpinio švietimo kongresas – viena diena, per kurią kasmet bus apžvelgiamos olimpizmo naujienos, lektoriai nagrinės temas, aktualias olimpiniam sąjūdžiui, bus pristatomi praktiniai olimpinio švietimo įgyvendinimo būdai ir strategijos.

2015 m. olimpinio švietimo kongrese didelis dėmesys buvo skiriamas olimpinėms vertybėms. Pirmojoje renginio dalyje pranešimus skaitė britas prof. Jimas Parry ir dr. Austėja Landsbergienė. J.Parry – garsus sporto filosofas, Prahos Karolio universiteto Kūno kultūros ir sporto fakulteto vizituojantis profesorius, Lidso universiteto ir Tarptautinės olimpinės akademijos bendradarbis, Didžiosios Britanijos sporto filosofijos asociacijos vadovas. Profesorius skaitė pranešimą, kurio tema – „Olimpinė filosofija, švietimas ir sporto vertybės“.

Svečias iš Didžiosios Britanijos kalbėjo apie sporto sampratą, vertybes, kurios kyla iš

14

OLIMPINĖ PANORAMA

Paskaitą skaito profesorius J.Parry

KONGRESAS sporto ir sportinės veiklos.

Pranešėja A.Landsbergienė yra edukologijos mokslų daktarė, UAB „Vaikystės sodas“, Karalienės Mortos mokyklos, „Six Senses International Preschool“, VšĮ Vaikystės institutas steigėja ir direktorė, konsultantė švietimo klausimais mūsų šalyje, tarptautinių mokyklų tarybos švietimo vertintoja, kontekstinio ugdymo pradininkė Lietuvoje. A.Landsbergienė savo pranešime „Vertybių ugdymas šiuolaikinėje mokymo įstaigoje“ pasakojo, kam reikalingas vertybinis ugdymas ir kaip vertybės perduodamos vaikams.

Diskusijoje „Olimpizmas – kiekvieno gyvenimo būdas“ dalyvavo olimpiečiai: Austra Skujytė, Rugilė Binevičienė, Saulius Binevičius, LTOK olimpinio švietimo direktorius Algimantas Gudiškis, Jonavos pradinės mokyklos direktorė Birutė Prasauskienė ir Kauno lopšelio-darželio „Rasytė“ kūno kultūros mokytoja Kristina Geišienė. Diskusijoje dalyvavę olimpiečiai pasakojo apie savo patirtį, kurios įgijo dalyvaudami olimpinėse žaidynėse, ugdydami olimpines vertybes ir skleisdami olimpinius idealus.

Antrojoje kongreso dalyje dalyviai galėjo pasirinkti vieną iš penkių organizatorių pasiūlytų sekcijų ir gilintis į įvairias olimpinio ugdymo sritis: neformalųjį ugdymą, olimpizmo integraciją į mokomuosius dalykus, olimpinį ugdymą ikimokyklinėse įstaigose, olimpizmą bendrojo ugdymo mokyklose, taip pat dalyvauti mokytojų ir mokinių mokslinėje konferencijoje „Olimpo link“.

Olimpinio švietimo kongresas – projekto „Olimpinė karta“ (iki 2015 m. buvo „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas“) renginys, kuriuo siekiama kartą per metus pakviesti projekto narius ir kitas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigas bei bendrojo ugdymo mokyklas, pedagogus, visus besidominčius olimpiniu sąjūdžiu pakalbėti apie nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus, lūkesčius, aptarti olimpinio švietimo Lietuvoje perspektyvų, gilintis į su olimpizmu susijusias sritis.

Gausus dalyvių būrys ir puikūs atsiliepimai įrodė, kad olimpizmas ir olimpinis švietimas – svarbios ir aktualios temos šiuolaikinėje švietimo sistemoje.

Kartu įsitikinome, kad LTOK olimpinio švietimo projektai – Lietuvos mokyklų

Įdomus dr.

A.Landsbergienės pranešimas

„JAUNOSIOS KARTOS UGDYTOJAMS MOKYKLOSE IR DARŽELIUOSE ŠVIETĖJIŠKI OLIMPIZMO KLAUSIMAI YRA SVARBŪS, O PASIDALIJIMAS PATIRTIMI LABAI REIKALINGAS. MANAU, DALYVIŲ LŪKESČIAI BUVO PATEISINTI: TOKIAM RENGINIUI TINKAMESNĖS VIETOS LIETUVOJE NERASI.“ VIRGINIJA PAKALNIŠKIENĖ žaidynės ir „Olimpinė karta“ yra naudingi mokytojams bei mokiniams. Štai dvi kongreso dalyvių nuomonės „Jaunosios kartos ugdytojams mokyklose ir darželiuose švietėjiški olimpizmo klausimai yra svarbūs, o pasidalijimas patirtimi labai reikalingas. Manau, dalyvių lūkesčiai buvo pateisinti: tokiam renginiui tinkamesnės vietos Lietuvoje nerasi, puikūs pagrindiniai pranešėjai – šiltas, nuoširdus ir įtaigus

profesorius Jimas Parry bei edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė, paprastais kasdieniais pavyzdžiais patvirtinusi, kad einame teisingu auklėjimo keliu. Džiugu, kad olimpinio ugdymo projektas šalies mokyklose bus toliau tęsiamas ir su juo užaugs dar ne viena olimpinė karta“, – sakė Kupiškio rajono Adomynės pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Virginija Pakalniškienė. „Kongresas buvo gerai organizuotas: pakviesti įdomūs pranešėjai, tinkamai parinkta olimpinius principus atspindinti vieta – „Žalgirio“ arena.

Paliko įspūdį prof. J.Parry filosofija bei požiūris į sportą. Buvo įdomu ir naudinga paklausyti dr. A.Landsbergienės samprotavimų apie vertybių sistemą bei suaugusiųjų vaidmenį jas ugdant. Antroje kongreso dalyje galėjome paklausyti kitų bei pasidalyti savo patirtimi.

Aš asmeniškai gavau ir teorinių, ir praktinių patarimų“, – patikino Raseinių „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojas ekspertas Mindaugas Zybartas. „OP“ inf.

OLIMPINĖ O OL IM MPINĖ PPANORAMA ANOR AN O AM OR AMAA

1155

Vyginto Sereikos (www.vs-foto.lt) nuotr.

PLANAI

Didžiausia Lietuvos plaukimo viltis Europos žaidynėse A.Šidlauskas ir jo trenerė I.Paipelienė

DIDELI PLAUKIKŲ LŪKESČIAI

LIETUVOS PLAUKIMO FEDERACIJA LAUKIA MEDALIŲ NE TIK IŠ SVARBIAUSIŲ ŠIO SEZONO PLAUKIKŲ VARŽYBŲ, BET IR IŠ 2016 M. RIO DE ŽANEIRO OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ.

Marytė Marcinkevičiūtė

J

au žinoma, kurie plaukikai atstovaus Lietuvai pirmosiose Europos žaidynėse Baku birželį, Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Tbilisyje liepą ir svarbiausiose metų varžybose – liepos 24 d. prasidėsiančiame pasaulio čempionate Kazanėje. Normatyvus patekti į Baku ir Tbilisį nustatė Lietuvos plaukimo federacija (LPF), o siekiantiesiems jėgas išbandyti Kazanėje – Tarptautinė plaukimo federacija.

Kandidatams atstovauti šaliai pirmosiose Europos žaidynėse ir jaunimo olimpiniame festivalyje buvo nemažai progų įvykdyti normatyvus. Atranka prasidėjo tarptautinėmis varžybomis Berlyne, tęsėsi ir per Lietuvos suaugusiųjų, jaunimo bei jaunių žiemos pirmenybes, Dzūkijos taurės varžybas, o baigėsi Baltijos šalių maču balandžio pradžioje Kaune.

Į Kazanę ir Baku – gausios rinktinės Pasaulio čempionate Kazanėje Lietuvos garbę gins Rūta Meilutytė, Giedrius Titenis, Danas Rapšys, Mindaugas Sadauskas, Simonas Bilis, Tadas Duškinas, Povilas Strazdas. Į moterų 200 m krūtine varžybas pretenduoja Viktė Labanauskaitė ir Raminta Dvariškytė. Kuri iš jų keliaus į Kazanę, paaiškės po liepos 11-ąją vyksiančio Lietuvos čempionato. Yra teorinė galimybė, kad rinktinę papildys dar vienas plaukikas.

Pirmųjų Europos žaidynių plaukimo varžybose dalyvaus jaunimas – 15–16 m. merginos ir 17–18 m. vaikinai, tad normatyvai

16

OLIMPINĖ PANORAMA

buvo prilyginti praėjusio Europos jaunimo čempionato laiko rodikliams. Balandžio 16 d.

LPF vykdomasis komitetas patvirtino rinktinės sudėtį. Į Baku vyks panevėžietis Andrius Šidlauskas, vilnietis Paulius Grigaliūnas, kauniečiai Edvinas Mažintas, Agnė Šeleikaitė, Diana Jaruševičiūtė, Meda Kulbačiauskaitė, Bena Sarapaitė, šiaulietė Greta Pleikytė ir alytiškė Greta Gataveckaitė. Tikimasi, kad Azerbaidžano sostinėje rungtyniaus ir merginų estafetės komandos laisvuoju bei kombinuotu stiliumi.

Viena pagrindinių kandidačių trenerio Giedriaus Martinionio auklėtinė kaunietė Beatričė Kanapienytė buvo sužeista autoavarijoje ir nedalyvavo nė vienose atrankos varžybose. Jos nelaimė – didelis nuostolis komandai.

Turi ryškų lyderį Baku dalyvausianti mūsų šalies plaukimo komanda turi ryškų lyderį – septyniolikmetį panevėžietį A.Šidlauską. Per Lietuvos žiemos pirmenybes Alytuje šis trenerių Inos Paipelienės ir Židrūnės Budrienės auklėtinis pasiekė net tris asmeninius rekordus: 50 m krūtine nuplaukė per 28,05 sek., 100 m – per 1 min. 2,02 sek. (abu rezultatai – pasaulio čempionato B normatyvai), 200 m – per 2 min. 16,9 sek.

Jaunasis panevėžietis ypač sėkmingai pasirodė Dzūkijos taurės varžybose Alytuje.

Andrius 100 m nugara įveikė per 1 min. 1,57 sek. ir iki olimpinio A normatyvo pritrūko 1 sek., o Baltijos šalių čempionate aplenkė tituluotąjį

G.Titenį. Pasiektas rezultatas (1 min. 1,45 sek.) praėjusių metų Europos jaunimo čempionate A.Šidlauskui būtų garantavęs aukso medalį.

Jeigu sportininkas ir Baku plauks panašiu laiku, iš jo galima tikėtis medalio. „Andrius – tikrai talentingas sportininkas. Šiais metais jį bandėme įtraukti į olimpinės pamainos sąrašus, bet ekspertų komisija jo kandidatūros nepatvirtino, nes dar neatitiko kriterijų. Lietuvos plaukimo federacija nusprendė A.Šidlauskui pratęsti praėjusių metų sezoną Izraelyje, kur jis sėkmingai pasirodė šios šalies čempionate ir laimėjo medalių“, – apie jaunąjį talentą pasakoja LPF generalinis sekretorius Emilis Vaitkaitis.

LPF vykdomojo komiteto sprendimu šiemet už federacijos pinigus A.Šidlauskas, su kuriuo LPF vadovai sieja daug vilčių, sezono startams rengiasi kartu su kitu panevėžiečiu D.Rapšiu, jau įvykdžiusiu Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių A normatyvą. Perspektyvusis plaukikas kartu su kitu tos pačios trenerės auklėtiniu D.Rapšiu buvo visose treniruočių stovyklose, gerai padirbėjo ir pasiekė puikių rezultatų. Juodu ir toliau kartu treniruosis iki Europos žaidynių.

Europos jaunimo vasaros olimpiniam festivaliui Tbilisyje rengiasi dešimt plaukikų.

Tai kauniečiai Rokas Juozelskis, Paulius Martinkėnas, Tomas Sungaila, Darijus Astrauskas iš Kėdainių, panevėžietė Gabija Zavackytė, klaipėdietis Mantas Kaveckas, Erikas Kapočius iš Ignalinos, alytiškiai Ieva Jacevičiūtė ir Gabija Mankauskaitė,

PLANAI vilnietė Kotryna Teterevkova. Atsarginis – Algimantas Rafanavičius.

Rio tikimasi trijų medalių Du mūsų šalies plaukikai – D.Rapšys ir R.Meilutytė – jau įvykdė 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių normatyvus.

Lietuvos plaukimo federacija tikisi, kad Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvaus aštuoni Lietuvos plaukikai. Tai nebūtų rekordas. Gausiausios – dešimties ir devynių plaukikų delegacijos – vyko į 2004 m. Atėnų ir 2008 m. Pekino olimpines žaidynes. 2012 m.

Londono baseine varžėsi keturi lietuviai.

Individuali atranka į Rio olimpines žaidynes prasidėjo kovo 1-ąją ir tęsis iki 2016 m. liepos 3 d. Kaip paaiškina E.Vaitkaitis, dabar nėra A ir B normatyvų, yra jų analogai: olimpinis kvalifikacinis laikas, kuris prilyginamas A normatyvui, ir vadinamasis olimpinio kvietimo laikas. Olimpiniai normatyvai buvo gerokai kilstelėti – A normatyvas prilygsta praėjusių olimpinių žaidynių šešioliktos vietos rezultatui. „Olimpinėse žaidynėse limituotas dalyvių skaičius – 900 plaukikų. Kas pateks į žaidynes, priklausys nuo to, kiek sportininkų gaus kvietimus, kiek pateks estafečių komandų, dalyvaus šalių, turinčių vadinamąją žaliąją kortą. Tada bus aišku, kiek kiekvienoje rungtyje dalyvaus sportininkų. B lygio rezultatus pasiekusiems plaukikams patekti į olimpines žaidynes vilčių nedaug. Jiems reikės laukti iki paskutinės akimirkos, kol bus aiškios kiekvienos rungties kvotos“, – dėsto E.Vaitkaitis.

čempionato abiejų distancijų A normatyvą.

Tai buvo pirmosios R.Meilutytės varžybos Londono olimpiniame baseine nuo 2012 m. liepos, kai tada vos penkiolikmetė lietuvė iškovojo olimpinį auksą. Šįkart Rūta Didžiosios Britanijos plaukimo čempionate dalyvavo viešnios teisėmis ir negalėjo plaukti finaluose. Po varžybų sportininkė grįžo į Plimutą, kuriame gyvena bei mokosi, ir tęsia pasirengimą pasaulio čempionatui.

Viltis – estafetė Tikimasi, kad jau artimiausiu metu olimpinius A normatyvus turėtų įvykdyti G.Titenis ir puikiai JAV studentų pirmenybėse pasirodęs S.Bilis. Kaip žinoma, Simonas JAV pelnė keturis medalius, o po savaitės Kanados didmiestyje Toronte vykusiose varžybose 50 m laisvuoju stiliumi nuplaukė per 22,31 sek. – iki A normatyvo pritrūko vos 0,04 sek. „Didelė mūsų viltis – ir vyrų 4x100 m kombinuota estafetė. Iš pasaulio čempionato, kuris rugpjūčio mėnesį vyks Kazanėje, pirmosios dvylika komandų tiesiogiai pateks į olimpines žaidynes. Kitos keturios komandos

„VIENAS MŪSŲ FEDERACIJOS TIKSLŲ – MAKSIMALIAI IŠNAUDOTI TURIMĄ INFRASTRUKTŪRĄ.

STENGSIMĖS ĮGYVENDINTI VAIKŲ MOKYMO PLAUKTI PROGRAMAS IR VILIAMĖS, KAD IKI 2020-ŲJŲ TURĖTUME PAJUSTI REZULTATUS. NORĖTUME, KAD MOKYKLOSE Sėkmę pasaldino dovana ANTROKŲ MOKYMAS PLAUKTI Iš Lietuvos plaukikų pirmasis A normatyvą per BŪTŲ PRIVALOMAS. BŪTENT Lietuvos žiemos čempionatą Alytuje įvykdė TADA, KAI BASEINAI BŪNA D.Rapšys. Bet plaukdamas ne savo mėgstamą TUŠTI, JUOS GALĖTŲ UŽPILDYTI nuotolį nugara, o 200 m laisvuoju stiliumi, kartu MOKINIAI.“ pagerindamas jam pačiam priklausiusį Lietuvos rekordą – 1 min. 47,39 sek. Patekęs į Rio žaidynes sportininkas sulaukė rėmėjų dovanos: naujutėlaičio „BMW 2 Series Active Tourer“ automobilio, kainuojančio 26 tūkst. eurų. Jam šią dovaną skyrė bendrovė „Krasta Auto“.

R.Meilutytė tapo antrąja Lietuvos plaukike, pelniusia kelialapį į 2016 m. olimpines žaidynes. Per Didžiosios Britanijos plaukimo čempionato kvalifikacines varžybas ji 100 m krūtine nuplaukė per 1 min. 6,87 sek. ir nesunkiai įvykdė olimpinį A normatyvą (1 min.

7,85 sek.), garantuojantį olimpinį kelialapį. „Tikėjausi geresnio rezultato, bet tai, kad įvykdžiau Rio normatyvą, džiugina“, – sakė R.Meilutytė. Įveikdama neolimpinę 50 m rungtį krūtine olimpinė čempionė pasiekė geriausią sezono rezultatą pasaulyje – 30,58 sek.

R.Meilutytė įvykdė ir šių metų pasaulio

bus atrinktos pagal geriausius dvejų metų rezultatus. Praėjusiame Europos plaukimo čempionate mūsų vyrų estafetės komanda buvo septinta, pasaulio čempionate – trylikta.

Turime didelių vilčių patekti tarp dvylikos stipriausių planetos komandų. Jeigu mums pavyktų, tada į rinktinę patektų keturi plaukikai ir būtų galima registruoti du atsarginius“, – apie nelengvą atrankos sistemą pasakoja E.Vaitkaitis.

LPF gen. sekretorius vardija: pirmajame estafetės etape nugara plauktų sparčiai progresuojantis pasaulio jaunimo vicečempionas ir Europos jaunimo čempionas D.Rapšys, antrajame krūtine G.Titenis, trečiajame peteliške P.Strazdas arba T.Duškinas, o ketvirtajame krauliu – M.Sadauskas

arba S.Bilis. Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas tiki, kad trys mūsų plaukikai gali pelnyti olimpinius medalius.

Treniruojasi užsienyje Nemažai Lietuvos plaukikų treniruojasi užsienyje.

Kasmet du trys išvyksta studijuoti į JAV. Dabar ten mokosi ir treniruojasi T.Duškinas, S.Bilis, Igoris Kozlovskis, keletas merginų. Kitas taškas – Plimutas, kuriame, be R.Meilutytės, dar įsikūrė M.Sadauskas, Jūratė Ščerbinskaitė.

E.Vaitkaičio tikinimu, sportininkams, norintiems studijuoti užsienyje, didelė motyvacija Lietuvoje siekti gerų rezultatų, nes taip jie gali užsitikrinti nemokamą mokslą Amerikoje, kuris gana brangus. Tiesa, pagrindinės studentų varžybos JAV – NCCA čempionatas, kuriame plaukikai dažniausiai rungtyniauja trumpesniuose baseinuose (25 jardų). „Būna, kad po sezono JAV plaukikams sugrįžus į Lietuvą rengtis pagrindinėms varžyboms mūsų treneriams tenka juos „gaivinti“, taisyti kai kurias technines klaidas. JAV universitetuose nėra sisteminio darbo, kuris leistų plaukikus rengti mums reikalingoms varžyboms – pasaulio, Europos čempionatams, olimpinėms žaidynėms“, – atkreipia dėmesį E.Vaitkaitis.

Tikslas – išnaudoti turimus baseinus Lietuvoje veikia keturi 50 m baseinai – Vilniuje, Kaune, Alytuje ir Elektrėnuose. 25 m baseinų yra per 40, bet jie nėra iki galo išnaudojami, daugiau nei pusė stovi apytuščiai. Vasarą išleidžiamas vanduo, baseinai tušti ir tomis valandomis, kai vyksta pamokos. „Vienas mūsų federacijos tikslų – maksimaliai išnaudoti turimą infrastruktūrą.

Stengsimės įgyvendinti vaikų mokymo plaukti programas ir viliamės, kad iki 2020-ųjų turėtume pajusti rezultatus. Norėtume, kad mokyklose antrokų mokymas plaukti būtų privalomas. Būtent tada, kai baseinai būna tušti, juos galėtų užpildyti mokiniai. Tai pasiekiama, bet reikia visų institucijų bendro sutarimo. 2015 m. baigiasi Vyriausybės rekomendacinio pobūdžio nutarimas dėl mokymo plaukti programos. Buvome susitikę su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir kalbėjomės apie tai, kad nuo 2016-ųjų šis nutarimas būtų ne rekomendacinio pobūdžio, o labiau apibrėžtas“, – prasitaria E.Vaitkaitis.

Didelis Lietuvos plaukimo federacijos rūpestis – nežinomybė dėl Lazdynų baseino.

Jeigu jis bus nugriautas, o alternatyvaus baseino neatsiras, sostinėje plaukikams nebus kur rengtis svarbiausiems startams. „Jeigu neatsiras alternatyvaus baseino, plaukikai ilgam bus įstumti į gilią duobę“, – perspėja E.Vaitkaitis.

OLIMPINĖ PANORAMA

17

LMKL SEZONĄ VAINIKAVO ŠVENTĖ

Mažojo finalo serijoje atsilikdamos 0:2, „Fortūnos“ krepšininkės parodė charakterį, atsitiesė ir Kauno ekipą „Aistės-LSU-Paradis“ įveikė 3:2.

Bronzos medalius Klaipėdos komanda iškovojo trečius metus

Aukso medalius „Utenos“ ekipos žaidėjoms įteikė legendinis krepšininkas ir LKF prezidentas A.Sabonis

Antrą sezoną iš eilės sidabro medalius iškovojo Marijampolės „Sūduva“. Vicečempionių komanda su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu ir Kūno kultūros ir sporto departamento generaliniu direktoriumi Edžiu Urbanavičiumi

18

OLIMPINĖ PANORAMA

Alfredo Pliadžio nuotr.

Pirmą kartą istorijoje LMKL čempionių titulą pelnė „Utenos“ krepšininkės, finalo serijoje be vargo (3:0) įveikusios Marijampolės „Sūduvą“. Čempionių taurė – komandos kapitonės Rimos Valentienės rankose

Rezultatyviausiai čempionato žaidėjai ir geriausiai jaunajai krepšininkei Laurai Juškaitei – rožės iš baleto primarijaus ir bendrapavardžio Nerijaus Juškos rankų. Sezoną pradėjusi Vilniaus „Jaunųjų talentų“, o baigusi Vilniaus „Kibirkšties-Viči“ klube, puolėja vidutiniškai per rungtynes pelnydavo po 18 taškų

Pasveikinti XXI LMKL sezono prizininkių į „Belmonto“ kompleksą rinkosi garbūs svečiai (iš dešinės): LKF prezidentas Arvydas Sabonis, LMKL direktorė Audra Ginelevičienė, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos sporto meistrų asociacijos vadovas Saulius Galadauskas

Šventės vedėjas Tomas Langvinis tarp žavių geriausių krepšininkių (iš kairės): daugiausiai kamuolių perėmusios Kauno r. „Hoptrans-Sirenos“ ekipos puolėjos Kornelijos Balčiūnaitės (vid. 4,2), daugiausiai kamuolių atkovojusios vidurio puolėjos Lauros Svarytės iš „Aistės-LSU-Paradis“ klubo (12,7), daugiausiai rezultatyvių perdavimų atlikusios „Fortūnos“ gynėjos Marinos Solopovos (5,2), naudingiausios LMKL krepšininkės puolėjos Monikos Grigalauskytės iš „Fortūnos“ (23,3 naudingumo balo) ir rezultatyviausios čempionato žaidėjos bei geriausios jaunosios krepšininkės titulą pelniusios L.Juškaitės

OLIMPINĖ PANORAMA

19

SPORTO ŽURNALISTIKA

Vyksta 78-asis AIPS kongresas

VIENI SIŪLO PERLŲ, KITI KAINŲ PASIUTPOLKĘ 10 TŪKST. JAV DOLERIŲ – TOKIAS PREMIJAS GAUS GERIAUSI PASAULIO SPORTO ŽURNALISTAI, IŠRINKTI ŠIEMET ĮSTEIGTŲ „SPORTO ŽINIASKLAIDOS PERLŲ“ („SPORT MEDIA PEARL AWARDS“) LAUREATAIS. ŠIUOS APDOVANOJIMUS RENGS TARPTAUTINĖ SPORTO ŽURNALISTŲ ASOCIACIJA (AIPS) IR JUNGTINIŲ ARABŲ EMYRATŲ BENDROVĖ „ABU DHABI MEDIA“.

Gintaras Nenartavičius Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas

N

aujų pasaulinių sporto žurnalistų apdovanojimų įsteigimas buvo bene vienintelė sporto žiniasklaidos atstovų, kovo mėnesį Paryžiuje susirinkusių į kasmetį 78-ąjį AIPS kongresą, išgirsta smagi žinia. Visi kiti svarstyti klausimai buvo rūpesčių ir profesijos iššūkių aptarimas.

Prieš šį kongresą didelių bėdų patyrė ir AIPS. Pernai Baku buvo iškilmingai sutarta, kad 2015-ųjų balandžio viduryje kongresas vyks tolimajame Montevidėjuje. Nors jau tada kilo abejonių, ar Urugvajui, mažai ir neturtingai Pietų Amerikos valstybei, reikia išleisti kone pusę milijono dolerių tokiam renginiui, AIPS tikėjo urugvajiečių galimybėmis. Tačiau per pusmetį šalyje pasikeitė politinė situacija, atsakingų asmenų užimami postai, ir šių metų pradžioje atskriejo žinia, kad sporto žurnalistai Urugvajuje nelaukiami. Dėl to AIPS būstinėje turbūt nuskambėjo ne vienas piktas žodis, o labiausiai keikėsi tie, kurie skubėjo įsigyti bilietus ir negalėjo jų pakeisti.

Gelbėdama padėtį AIPS greit rado išeitį, mat kovo mėnesį Paryžiuje buvo suplanuotas iškilmingas renginys, skirtas organizacijos įkūrimo 90-mečiui. Ši data jau buvo minima pernai, nes AIPS įkurta 1924 m. per Paryžiaus vasaros olimpines žaidynes, bet norėta ir iškilmingo renginio.

20

OLIMPINĖ PANORAMA

Dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad norai ir tikrovė yra du skirtingi dalykai: po darbo dienos ištuštėjusio garsiojo Luvro muziejaus vienoje salių vykusios iškilmės buvo daugiau nei kuklios, o vienintelė laukusi pramoga – sporto akrobatikos trupės pasirodymas. Bet gal toks tikslas ir buvo, kad niekas neužgožtų AIPS ir „Abu Dhabi Media“ projekto.

Vilioja įspūdingi prizai Ilgametis AIPS prezidentas Gianni Merlo švytėjo pasakodamas apie naujus apdovanojimus, kurie gali smarkiai pakeisti ne vieno sporto žurnalisto gyvenimą. „Tai nuostabi galimybė pagerbti mūsų profesiją ir įgyti naujos patirties“, – sakė italas.

Bus renkami devynių kategorijų laureatai, bet trys kategorijos bus ne varžybų pobūdžio, o labdaringos. Konkursai, kurių kandidatus gali teikti kiekvienas užsiregistravęs apdovanojimų platformos interneto svetainėje, vyks spaudos, fotografijos, garso, vaizdo, tinklaraščio ir socialinio projekto kategorijose. Nugalėtojai gaus po 10 tūkst. dol. ir „Sporto žiniasklaidos perlo“ apdovanojimą, užėmusieji kitas dvi prizines vietas pasidalys po 1,5 tūkst. dol.

Sportui paskirto gyvenimo, geriausios programėlės (aplikacijos) ir tiriamojo

reportažo laureatai pinigų negaus – tik prizus.

Visi apdovanojimui gauti teikiami kūriniai (ar aprašai apie asmenis) privalo būti išversti į anglų kalbą, kad vertinimo komisija suprastų, ko vertas kiekvienas darbas. „Tai labai svarbūs apdovanojimai, nes mūsų profesijai išgyvenant sunkius laikus būtina atkreipti dėmesį į mūsų darbo vertę. Sportas yra kultūros dalis ir šie apdovanojimai padės visuomenei pažinti sporto žurnalistikos socialinę vertę“, – sakė AIPS prezidentas.

Apdovanojimų ceremonija vyks gruodį Abu Dabyje. Kandidatus galima siūlyti iki rugsėjo 7 d. Teikiami darbai turėtų būti dienos šviesą išvydę nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki šių metų rugpjūčio 31-osios. „Šie apdovanojimai bus nauja galimybė išryškinti tobuliausius sporto žiniasklaidos darbus visame pasaulyje“, – pabrėžė „Abu Dhabi Media“ vadovas Mohammedas Ebraheemas Al Mahmoodas. „Abu Dhabi Media“ – tai 2007 m.

JAE įkurta daugiaplatformė žiniasklaidos bendrovė, šiuo metu turinti per 20 pavadinimų žiniasklaidos priemonių.

Brazilijoje – kainų karnavalas Vos pusantros dienos vietoje įprastų trijų ar keturių trukęs kongresas vyko Sporto namais („Maison de Sport“) vadinamame biurų centre,

SPORTO ŽURNALISTIKA kuriame įsikūręs ir Prancūzijos olimpinis komitetas. Delegatus iš 101 šalies pasitiko šiuolaikinių olimpinių žaidynių pradininko Pierre‘o de Coubertine‘o skulptūra ir prastos akustikos konferencijų salė, kurioje žodžius reikėjo gaudyti įtempus klausą, o ką nors užsirašinėti – laikant popierių sau ant kelių.

Bet žurnalistus labiausiai siutino tokiam žmonių kiekiui nepritaikytas vos gyvas belaidis internetas, kuris veikė tik fojė, todėl be nuolatinio tiesioginio naujienų srauto negalintys gyventi kolegos greit sukūrė anekdotą: kas bendra tarp pirmojo steigiamojo susirinkimo 1924 m. ir 2015-ųjų kongreso? Abu vyko Paryžiuje ir nė viename jų nebuvo interneto.

Graudiems juokams prilygo ir žinios iš 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiados rengėjų.

Nors Tarptautinis olimpinis komitetas žada, kad kiekvienos būsimosios žaidynės bus vis geresnės, to gali tikėtis nebent sportininkai.

Sporto žurnalistams Rio de Žaneiro žaidynės žada būti pačios brangiausios ir nepatogiausios. Apie kosmines viešbučių ir ryšių kainas pradėta kalbėti dar pernai, bet brazilai lieka kurti ir nė neketina laikytis pažadų, kuriuos dalijo siekdami teisės rengti olimpiadą.

254 JAV doleriai (dabartiniu kursu apie 240 eurų) – tiek Brazilijoje kainuos viena naktis spaudos kaimelyje vienam žmogui apsistoti apartamentuose, kuriuos reikės dalytis su kitais kolegomis. Be to, visus pinigus reikia pervesti likus metams iki žaidynių. Norite keturių žvaigždučių viešbučio? Mokėsite po 348 dolerius (apie 330 eurų) per parą.

Galima palyginti. Šiemet birželio mėnesį Europos žaidynėse Baku vienvietis kambarys patogiame spaudos kaimelyje kainuoja 50 eurų, dvivietis – 65 eurus.

2008 m. Pekino olimpiadoje žurnalistai už kambarį mokėjo po 125 dolerius, todėl dvigubai išaugusios kainos iš esmės užkerta kelią į olimpines žaidynes mažesnį biudžetą turinčių leidinių atstovams. „Gerai prisimenu, kaip 2009 metais Rio de Žaneiro olimpiados rengėjai pasakojo, kad žurnalistams bus pastatytas naujas kaimelis, kuriame bus 18 tūkst. vietų, o kambarys kainuos 150 dolerių“, – priminė AIPS prezidentas G.Merlo.

Bet tai dar ne viskas, kuo stebina brazilai: aiškėja, kad nemokamas belaidis internetas veiks ne visose arenose ir dar didelis klausimas, kokia bus jo sparta. Tam, kad turėtum stabilų ryšį, teks pirkti brangiai kainuojantį kabelinio ryšio rinkinį. „Atrodo, lyg gyventume praėjusiame amžiuje. Mes vis dar tikimės, kad TOK supras

mūsų poreikius ir imsis kai kurių žingsnių, kad padėtų žiniasklaidai“, – vylėsi G.Merlo.

TOK stebina ir įvestu draudimu miestams, pretenduojantiems rengti žaidynes, kviesti žurnalistus juos aplankyti. Taip pat išlieka daug neskaidrumo dalijant akreditacijas į žaidynes, nes kai kuriose šalyse jos tenka toli gražu ne žurnalistams.

Nori dirbti – susimokėk Sporto žurnalistams netrūksta bėdų ir Europoje. Daugėja sporto varžybų, kurių rengėjai reikalauja mokesčių už teisę sporto žurnalistams dirbti savo darbą.

Prancūzai jau ne pirmą kartą pasakojo istoriją, kaip „Manchester United“ klubas pareikalavo 26 tūkst. eurų iš radijo stoties už teisę rengti transliaciją iš stadiono. Kitų šalių žurnalistams beveik neįmanoma gauti akreditacijų į „Premier“ lygos rungtynes, nes jų komercines teises įsigijusiai bendrovei pelningiau parduoti vietą stadione, o ne skirti ją žurnalistui.

Pernai pasaulio dviračių sporto čempionate Prancūzijoje buvo pareikalauta mokesčio iš žurnalistų už teisę įeiti į vadinamąją mišriąją zoną, kurioje bendraujama su sportininkais.

Dėl trukdymų atlikti savo profesines pareigas AIPS Europos padalinio atstovai pernai spalį įteikė peticiją Europos Parlamento Peticijų komitetui, kuris ją persiuntė Kultūros ir sporto komitetui. „Jei pažvelgtume į istoriją, pamatytume, kad beveik visas garsiausias šiuolaikines sporto varžybas (pavyzdžiui, pasaulio futbolo čempionatą, „Tour de France“ lenktynes, Dakaro ralį – G.N.) sukūrė sporto žurnalistai. Be sporto žurnalistų šių renginių tiesiog nebūtų. O kas vyksta dabar? Mes išmetami už durų. Mes turime susimokėti už tai, kad galėtume dirbti savo darbą“, – piktinosi Prancūzijos sporto žurnalistas Jeanas Paulis Savart‘as.

Sporto varžybų rengėjai kuo toliau, tuo labiau nenori sporto žurnalistų savo kieme ir dėl to, kad vis plečiasi savi ryšių su visuomene, žiniasklaidos ir panašūs skyriai, kurie skleidžia tik jiems naudingą informaciją. Didžiausios pasaulio federacijos ir klubai jau seniai turi savo televizijos kanalus, o pernai gruodį ir TOK paskelbė apie naujo olimpinio kanalo kūrimą. „Bandydamos kontroliuoti informacijos srautus, federacijos ir organizacijos kelia didžiulę grėsmę sporto žiniasklaidai“, – tvirtino AIPS prezidentas G.Merlo. „Tai prieštarauja spaudos laisvei, teisei gauti informaciją ir laisvosios rinkos įstatymams“, – pabrėžė „AIPS Europe“ prezidentas Yannis Darasas.

Technologijas dar valdo žmonės Kaip skaitmeninis turinys pakeitė sporto žurnalistiką? Tokie klausimai buvo nagrinėjami antrąją kongreso dieną vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo pagrindinių Prancūzijos ir Italijos sporto leidinių redaktoriai ir žurnalistai.

Naujosios technologijos apkarpė senųjų žurnalistikos formų – laikraščių ir žurnalų – tiražus ir pajamas iš reklamos. Tai pareikalavo iš sporto žurnalistų naujų pastangų, todėl jie turėjo išmokti rašyti kitaip, bet netrukus paaiškėjo, kad internetui bei spaudai reikia skirtingo turinio ir vienas žmogus negali patenkinti visų poreikių, o kartais jam dar reikia kurti vaizdo turinį.

Kaip į besikeičiančias aplinkybes reagavo, pavyzdžiui, „L‘Equipe“? Prancūzijos leidinyje buvo įkurtas atskiras skyrius, kuris ėmė kurti skaitmeninę produkciją. Ši diskusija iškėlė ne vieną klausimą, į kurį vienareikšmių atsakymų tiesiog nėra: skiriasi

LSŽF prezidentas G.Nenartavičius rinkos, auditorijos, įpročiai. Neverta ginčytis tik dėl vieno klausimo: sporto žurnalistams reikia kelti savo meistriškumą kaip ir sportininkams. Ir tam naudotis kiekviena proga – AIPS kasmet rengia jaunųjų reporterių mokymo programas, į kurias galima patekti pareiškus norą ir pateikus motyvuotą paraišką.

Tačiau kolegos lietuviai net ir prašomi nerodo susidomėjimo. Tokią galimybę siūlė ir Europos žaidynių Baku rengėjai, kvietę dvylika jaunųjų žurnalistų nemokamai įgyti patirties nušviečiant varžybas. Deja, tokia galimybė mūsų jaunųjų žurnalistų nesudomino.

Gal jie jaučiasi viską mokantys, nes pastaruoju metu nemažai jaunųjų žurnalistų Lietuvoje dirba po du darbus – ne tik redakcijose, bet ir kaip federacijų atstovai spaudai. Daugeliu atvejų tai kvepia užprogramuotu interesų konfliktu, bet vis dažniau tai nusveria mažos rinkos specifika.

OLIMPINĖ PANORAMA

21

Jurijaus Vaščenkovo nuotr.

ŽVILGSNIS

Vieni stipriausių pasaulio baidarininkų A.Lankas ir E.Ramanauskas

TOBULĖTI PADEDA STIPRI KONKURENCIJA PIRMOSIOSE EUROPOS ŽAIDYNĖSE BAKU BAIDARIŲ IR KANOJŲ IRKLAVIMO VARŽYBOSE LIETUVAI ATSTOVAUS MAŽIAUSIAI ŠEŠI SPORTININKAI. TIKIMASI, KAD ŠEŠI IRKLUOTOJAI IŠKOVOS KELIALAPIUS IR Į 2016 M. RIO DE ŽANEIRO OLIMPINES ŽAIDYNES. Marytė Marcinkevičiūtė

L

ietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Romas Petrukanecas džiaugiasi, kad sėkmingas praėjęs sezonas užtikrino gerą finansavimą šiemet. „Todėl tikimės, kad ir šie metai bus sėkmingi.

Pagrindinės mūsų šiųmetės varžybos – visų amžiaus grupių Europos ir pasaulio čempionatai, Europos žaidynės Azerbaidžane, bandomosios varžybos Rio de Žaneire. Pagrindinis sezono akcentas – rugpjūčio 19–23 d. Milane rengiamas pasaulio čempionatas, per kurį vyks ir pirmoji atranka į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes“, – pasakoja R.Petrukanecas.

vietą, o dvivietei įgulai tik pirma vieta garantuos olimpinį kelialapį. Taigi į Rio pateks tik elitiniai irkluotojai.

Ar laukia sudėtinga olimpinė atranka?

Gana sudėtinga. Palyginti su kitomis olimpinėmis sporto šakomis, manau, ji viena sunkiausių. Irkluojantiesiems vienvietę baidarę per šių metų pasaulio čempionatą reikės patekti į aštuntuką, vienvietininkams kanojininkams – į septintuką. Dvivietės baidarės įgula čempionate privalės užimti ne žemesnę nei šeštą vietą.

Antrasis, paskutinis, atrankos etapas vyks 2016 m. gegužės mėnesį Vokietijoje, Duisburge. Ten dėl likusių kelialapių varžysis Europos irkluotojai. Vienvietę baidarę irkluojantiems sportininkams reikės užimti pirmą arba antrą

Kaip rengėtės šiam sezonui?

Naujajam sezonui pradėjome rengtis nuo praėjusių metų rugsėjo. Gruodį sportininkai treniravosi namie, Izraelyje ir Portugalijoje, sausį praleido namie, vasarį ir kovą Portugalijoje, o balandį – Kroatijoje. Per treniruočių stovyklas būdavo 15 sportininkų, keturi treneriai ir kineziterapeutas.

22

OLIMPINĖ PANORAMA

Kiek Lietuvos irkluotojų tikisi dalyvauti žaidynėse?

Maksimalus uždavinys – šeši sportininkai.

Tai Jevgenijus Šuklinas (vienvietė kanoja, 200 m), Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas (dvivietė baidarė, 200 m), Ignas Navakauskas (vienvietė baidarė, 200 m) ir Aurimas Lankas bei Edvinas Ramanauskas (dvivietė baidarė, 200 m).

Kas dabar yra Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinių vyriausieji treneriai?

Mūsų rinktinė suskirstyta į tris komandas: kanojininkų (3 sportininkai), baidarininkų stajerių (3) ir baidarininkų sprinterių (8). Kiek-

viena komanda sudaryta iš jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų. Stengiamės, kad į stovyklas susirinktų visi irkluotojai.

Rinktinė treniruojasi kartu. Šią žiemą kanojininkus treniravo praėjusiais metais sportinę karjerą baigęs kaunietis Tomas Gadeikis, baidarininkus stajerius vilnietis Sergejus Sorokinas, o baidarininkus sprinterius – aš. Per stovyklas prie T.Gadeikio prisidėdavo visaginietis Dmitrijus Michailovas ir vilnietis Kazimieras Rėksnys. Pagrindinis rinktinės vyriausiasis treneris – kaunietis Egidijus Gustas.

Vyriausiųjų trenerių pareigos yra labai atsakingos, jie treniruoja geriausius Lietuvos baidarininkus ir kanojininkus. Tačiau federacija neturi galimybių padidinti jiems darbo užmokesčio, skatinti už darbą su sportininkais. Sukurti vyriausiųjų trenerių skatinimo sistemą – vienas federacijos ateities uždavinių. Neišsprendus šio klausimo gali kilti keblumų dėl trenerių noro dirbti su rinktinės sportininkais. Kiekvienas darbas turi būti deramai įvertintas ir apmokėtas.

Vienos artimesnių šių metų varžybų – pirmosios Europos žaidynės Baku. Ar jau aiški rinktinė ir ko iš jos galima tikėtis?

Europos žaidynėse dalyvaus pajėgiausi Euro-

ŽVILGSNIS pos baidarių ir kanojų irklavimo meistrai. Atranka į šias žaidynes vyko pernai per Europos čempionatą Vokietijoje. Mūsų irkluotojai žaidynėse iškovojo šešias vietas. Be to, Europos žaidynių organizacinis komitetas papildomai mums skyrė vietą dalyvauti moterų vienviečių baidarių 500 m rungtyje.

Rinktinės kandidatai kaip ir aiškūs, bet mes dar rengsime atrankos varžybas, per kurias išaiškės galutinė komanda. Šios atrankos varžybos – tai galimybė vadinamiesiems antriesiems rinktinės numeriams patekti į žaidynes.

Norint Baku laimėti medalius, teks gerokai pasistengti. Tikiuosi, vyrai iškovos bent vieną medalį. Žvelgiant teoriškai, juos gali laimėti bet kuris iš žaidynėse dalyvausiančių mūsų sportininkų, išskyrus baidarininkes.

Baidarininkai R.Nekriošius ir A.Olijnikas pernai padarė šuolį į elito gretas: per pasaulio taurės varžybas laimėjo bronzos medalius, Europos čempionate buvo penkti, o planetos pirmenybėse – šešti. Suaugusiųjų grupėje turime šešis pasaulinio lygio sportininkus, galinčius laimėti medalių bet kokio rango varžybose.

Anksčiau garsėjo Lietuvos baidarininkės, bet dabar jos – silpniausia vieta. Kas atsitiko?

Deja, merginos ir moterys – silpniausia mūsų rinktinės vieta. Pastarąjį kartą iš pasaulio čempionato medalį parvežė baidarininkė Labiausiai tituluotas Snieguolė Narevičiūtė, bet tai buvo prieš beLietuvos rinktinės kanojininkas veik trisdešimt metų. Sunku pasakyti, kodėl J.Šuklinas neišugdome gerų baidarininkių. Vaikinai kasmet kažką laimi, o merginos – nieko. Treneriai sako, kad merginas sunku sudominti baidarių Sportinę karjerą baigė daugkartinis pasau- „RINKTINES SUKOMPLEKTAVOME irklavimu, nes tai sunkus sportas. Bet žvilglio ir Europos čempionas T.Gadeikis. Ar tai TAIP, KAD JOSE BŪTŲ VISŲ telėkime į kitas sporto šakas – jos tikrai nėra didelė netektis Lietuvos kanojų irklavimui? AMŽIAUS GRUPIŲ IRKLUOTOJŲ. lengvesnės už baidarių irklavimą. Gal tiesiog Viename iš senų animacinių filmukų nuskamKARTU SU J.ŠUKLINU TRENIRUOmūsų treneriai nemoka dirbti su merginomis. ba tokia frazė: „Numirė drakonas! Tegyvuoja JASI JAUNIEJI ČEMPIONAI Kadangi turime nemažai vaikinų, tarptautinėnaujas drakonas!“ Tomas, kaip irkluotojas, H.ŽUSTAUTAS IR V.KOROBOVAS. se varžybose pasiekiančių aukštų rezultatų, pasiekė labai daug, dar teks ilgokai palaukti, JIE PER PRATYBAS TIKRAI esame susikoncentravę į juos. kol Lietuvoje atsiras kitas toks, kuris sugebės LENGVAI NENUSILEIDŽIA Prieš kelerius metus Lietuvoje atsirado laimėti tiek medalių, kiek jų iškovojo Tomas.

VYRESNIAJAM KOLEGAI.“ kanojininkių. Viena jų – Rūta Dagytė pateko T.Gadeikio vietą užėmė 2014 m. pasaulio į Tarptautinės baidarių ir kanojų irklavimo jaunimo čempionas Henrikas Žustautas, už jo federacijos talentų identifikavimo programą, yra jaunasis Vadimas Korobovas, praėjusiais bronzos medalių laimėtojai baidarininkai atvėrusią jai kelią į treniruočių stovyklas Venmetais parvežęs medalių iš Nandzingo jauA.Lankas ir E.Ramanauskas iš lietuvių šioje grijoje bei Rusijoje. nimo olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos rungtyje tikrai ne vieni stiprūs: pernai per Tarptautinė federacija apmokėjo mūsų jaunimo čempionatų. Dar yra visaginietis Ilja pasaulio jaunių čempionatą Rokas Puzonas sportininkės dalyvavimą pasaulio jaunimo Davidovskis, kuris 2014 m. laimėjo neoficialų ir Gytis Macevičius užėmė ketvirtą vietą, o ir suaugusiųjų čempionatuose. Šiais metais pasaulio jaunučių čempionatą Slovakijoje.

Mantas Grikšas ir Simonas Maldonis pasauR.Dagytė, kaip šios programos dalyvė, vyks Žinoma, dar nepaminėjau J.Šuklino, kurio lio studentų čempionate liko treti. į treniruočių stovyklą ir varžybas Prancūzititulams išvardyti man neužtektų atminties. joje. Tikimės, kad ji pateks tarp laimingųjų Tinkamai nustačius atrankos, treniruočių Kas pastaraisiais metais labiausiai patoir dalyvaus pasaulio jaunimo ir suaugusiųjų sąlygų ir skatinimo sistemą, stiprų sportininką bulėjo? čempionatuose. keistų dar stipresnis. Pasiekti puikūs pastarųjų A.Lankas ir E.Ramanauskas, kurių pernai Planuojama, kad 2020-aisiais per Tokijo metų laimėjimai – mūsų kuriamos sistemos iškovotos aukštos vietos leidžia juos vadinti olimpines žaidynes bus ir kanojininkių rezultatas. vienais stipriausių pasaulio baidarininkų. JauRinktines sukomplektavome taip, kad jose nimo grupėje pasaulio čempionu bei rekordi- rungtis. Viliamės, kad padedant tarptautinei federacijai užauginsime dar vieną potenciabūtų visų amžiaus grupių irkluotojų. Kartu su ninku tapęs H.Žustautas – taip pat vienas tų, lią olimpinių žaidynių dalyvę. Turime vilčių, J.Šuklinu treniruojasi jaunieji čempionai H.Žus- kuriuos galima vadinti naujai atsiskleidusiais kad vienoje iš naujai įsteigtų Šiaulių bei tautas ir V.Korobovas. Jie per pratybas tikrai komandos lyderiais. Būtų galima paminėti ir lengvai nenusileidžia vyresniajam kolegai. baidarininkus I.Navakauską bei R.Nekriošių su Panevėžio sporto vidurinių mokyklų atsiras Verta paminėti, kad H.Žustautas per 2014 m. A.Olijniku. Ignas irgi įsitvirtino tarp pajėgiausių ir baidarininkių. planetos jaunimo čempionatą pasiekė pasaulio sprinterių: pasaulio taurės varžybose geriausią pasaulyje 200 m nuotolio įveikiužėmė ketvirtą vietą, Europos čempionate Esi Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo mo laiką tarp suaugusių vienviečių kanojų buvo septintas, o porą metų iš eilės pasaulio federacijos generalinis sekretorius, taip pat meistrų. Tai tikrai pagarbos vertas rezultačempionatuose – penktas. Geriausių pasautreneris. Kaip viską suderini? tas. Praėjusių metų Europos čempionato ir lio rezultatų lentelėje jo 200 m distancijoje 2013-ųjų vasarį tapau federacijos generapasaulio taurės varžybų 200 m distancijos pasiektas rezultatas yra trečias. liniu sekretoriumi. Tuo metu federacijoje

OLIMPINĖ OLIM MPINĖ NĖ PPANORAMA AN NOR ORAM MA

2233

ŽVILGSNIS

vyko sunkiai paaiškinami dalykai, todėl grupė aktyvių baidarių ir kanojų irklavimo bendruomenės narių pasiūlė man tapti tuo žmogumi, kuris prižiūrėtų visą mūsų federacijos virtuvę. Prabėgus porai metų mes beveik susitvarkėme: pavyko išspręsti finansines problemas, susijusias su mūsų kreditoriais, antstoliais. Sėkmingai rengiame varžybas, irkluotojai pelno medalių. Federacijoje man padeda Natalija Kamarauskaitė, be kurios pagalbos ir energijos tikrai sunkiai susitvarkyčiau, taip pat prezidentas Aleksandras Alekrinskis, Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojas Egidijus Balčiūnas.

Treniruoju ne tik I.Navakauską, bet ir visą Lietuvos baidarininkų sprinterių rinktinę, stovyklų metu tenka dirbti su aštuoniais devyniais sportininkais. Kartu su mūsų sportininkais treniruojasi ir latvis – Europos čempionas, Londono olimpinių žaidynių dalyvis Aleksejus Rumiancevas.

Viską suderinti labai sunku, ypač per treniruotes, nes esu vienas. Grupė didelė, nukenčia individualus sportininkų rengimas. Konkurencija grupės viduje verčia sportininkus tobulėti: vyresni bėga – jaunesni vejasi. Norėčiau turėti dar vieną trenerį komandoje, su kuriuo galėčiau dalytis darbo krūviu.

Dar reikia prisiminti ir namus, kuriuose laukia žmona Ieva ir dukra Emilija. Joms taip pat reikia skirti laiko ir dėmesio. Sau kaip pavyzdį laikau A.Lanką: jis ir sportininkas, ir kredito unijos vadovas, ir jaunas tėtis, ir dar politiku norėjo tapti – kandidatavo į Šiaulių savivaldybę.

24

OLIMPINĖ PANORAMA

Alfredo Pliadžio nuotr.

Geriausi Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai dažnai rengia bendras stovyklas

Talentingasis V.Korobovas jau iškovojo ne vieną svarbią pergalę

čempionatus, bet dėl finansinių bėdų abu kartus jų teko atsisakyti. Per pastaruosius dvejus metus gerai sekėsi rengti varžybas Lietuvoje, turime naujausio modelio starto sistemą. Tai įvertinę nusprendėme ieškoti galimybių Trakuose surengti meistrų pasaulio ar Europos čempionatą. Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija turi mums atsiųsti čempionato rengimo sąlygas ir, jei mes jas galėsime įvykdyti, pateiksime prašymą čempionatui surengti.

Rengti jaunių ar jaunimo čempionatų kol Trakuose vyksta pasaulio jaunių ir jaunimo, meistrų irklavimo čempionatai. Kodėl neren- kas neturime didesnių galimybių: reikalingos trys starto sistemos, o mes turime vieną. giamos įvairių amžiaus grupių tarptautinės Pasaulio suaugusiųjų pirmenybės Trakuose baidarių ir kanojų irklavimo pirmenybės? nelabai įmanomos, nes itin aukšti finansiniai ir Jau du kartus buvome gavę teisę (2000 m. techniniai reikalavimai.

Europos, 2011 m. – pasaulio jaunių) rengti Kokias didžiausias problemas tenka spręsti?

Mūsų rūpesčiai – kasdieniniai: varžybos, rinktinės, kelionės, viešbučiai, susitikimai su įvairių institucijų vadovais. Bandome sustyguoti vidinę federacijos valdymo struktūrą. Federacijoje dirba vos du etatiniai darbuotojai, visi kiti yra visuomenininkai, todėl dažnai sunku išreikalauti iš atskirų federacijos narių didesnės atsakomybės bei ataskaitų apie atliktą darbą.

ISTORIJA

PAMINKLAS OLIMPINIAM REKORDUI REKORDAI – VISŲ VARŽYBŲ PUOŠMENA. OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS, ŽINIA, VYKSTA NUO 1896 METŲ. NUO TADA FIKSUOJAMI IR OLIMPINIAI REKORDAI, KURIUOS TVIRTINA TARPTAUTINIS OLIMPINIS KOMITETAS. Vytautas Ruzginas

S

porto rekordų registravimo istorija siekia XIX amžių. Tada Anglijoje atsirado profesionalių sportininkų institutas ir buvo pradėtas matuoti bei fiksuoti geriausias vienos mylios (apie 1610 m) bėgimo laikas.

Olimpiniai rekordai registruojami nuo 1896 m. Juos tvirtina Tarptautinis olimpinis komitetas. TOK pripažįsta šių sporto šakų olimpinius rekordus: vasaros žaidynėse – dviračių sporto (treko), lengvosios atletikos, plaukimo, sunkiosios atletikos, šaudymo ir šaudymo iš lanko, žiemos žaidynėse – greitojo čiuožimo ir čiuožimo trumpuoju taku. Šį kartą pakalbėkime apie kelis daugiausiai rungčių turinčios ir anksčiausiai užfiksuotais rekordais galinčios pasigirti lengvosios atletikos į istoriją įėjusius rezultatus.

Dabar olimpinėse žaidynėse moterys dalyvauja 23-ų lengvosios atletikos, o vyrai – 24 rungčių varžybose. 21 rungtis bendra abiem lytims. Vyrai dar dalyvauja 50 km sportinio ėjimo bei dešimtkovės, o moterys – septynkovės varžybose. Moterys bėga 100 m su barjerais, vyrai įveikia 110 m su barjerais.

Dar priminsime, kad 1968 m. Meksiko vasaros olimpinėse žaidynėse pradėta taikyti visiškai automatizuota laiko matavimo sistema, rezultatą fiksuojanti iki šimtosios sekundės dalies.

Seniausias pasaulio lengvosios atletikos rekordas (į olimpinę programą atvirame stadione įeinančios rungties) yra Čekoslovakijos atstovės Jarmilos Kratochvilovos parodytas rezultatas: 1983 m. liepos 26 d. 800 m ji nubėgo per 1 min. 53,28 sek.

Rekordų gerinimo čempionu vadinamas dabartinis Ukrainos olimpinio komiteto prezidentas, buvęs šuolininkas su kartimi Sergejus Bubka, kuris 1984–1994 m. pasiekė net 35 pasaulio rekordus!

Seniausias olimpinis rekordas priklauso JAV šuolininkui į tolį Bobui Beamonui, kuris 1968-aisiais Meksike į tolį nušoko 8 m 90 cm.

Tai buvo olimpinis ir pasaulio rekordas. 1991 m. amerikietis Mike‘as Powellas planetos

Šis bokštas – tai paminklas olimpiniam rekordui atminti

pirmenybėse pagerino pasaulio rekordą, į tolį nušokdamas 8 m 95 cm, bet olimpinis rekordas gan tvirtai laikosi iki šiol.

Būna ir taip, kad užfiksuoti olimpiniai rekordai vėliau anuliuojami. 1988 m. Seulo vasaros olimpinėse žaidynėse Kanados sprinteris Benas Johansonas pasiekė 100 m bėgimo olimpinį rekordą, bet įkliuvo dopingo kontrolieriams, todėl rekordas buvo anuliuotas, o aukso medalis atiteko amerikiečiui Carlui Lewisui.

Turbūt gerai prisimename 2004 m. Atėnų žaidynių disko metimo finalines varžybas, kai vengrų diskininkas Robertas Fazekašas pasiekė olimpinį rekordą, bet po dopingo kontrolės jau kitą dieną neteko ir rekordo, ir aukso medalio. Olimpiniu rekordininku buvo patvirtintas Lietuvos disko metikas Virgilijus Alekna ir jo rezultatas – 69 m 89 cm.

Mūsų atletui buvo įteiktas ir aukso medalis.

Olimpinių žaidynių istorijoje buvo atvejis, kai olimpiniai aukso medaliai ir rekordai buvo sugrąžinti bei pripažinti po šešiasdešimties metų. Taip atsitiko, deja, jau po mirties, Amerikos indėnui olimpiečiui Jimui Thorpe‘ui. 1912 m. Stokholmo olimpinėse žaidynėse J.Thorpe‘as laimėjo penkiakovės ir dešimtkovės rungtis. 1913 m.

JAV sporto vadovai pareiškė, kad jis žaidė beisbolą pusiau profesionalioje komandoje ir už tai gavo pinigų. J.Thorpe‘as buvo diskvalifikuotas, iš jo atimti olimpiniai medaliai. Po šešiasdešimties metų, 1973-iaisiais, JAV mėgėjų atletų sąjunga pripažino sportininkui mėgėjo teises.

Medaliai buvo grąžinti jo giminaičiams.

O štai vienas palyginti nesenas olimpinis įvykis. 2004 m. Atėnuose Kolumbijos dviratininkė Maria Luisa Calle moterų treko taškų lenktynėse iškovojo olimpinę bronzą, bet po teigiamo dopingo testo ją prarado. Vis dėlto kolumbietė Sporto arbitražo teisme laimėjo apeliaciją ir medalį susigrąžino. Sportininkei pavyko įrodyti, kad draudžiamo preparato organizme atsirado ne dėl jos kaltės.

Ne vienam olimpiniam ar pasaulio rekordininkui ir ne vienoje šalyje yra pastatyti unikalūs jų rezultatus įamžinantys paminklai. Bene seniausias ir originaliausias stovi Helsinkyje. 1932 m. Los Andželo vasaros olimpinėse žaidynėse Suomijos lengvaatletis Matti Jarvinenas nusviedė ietį 72 m 71 cm ir pasiekė olimpinį rekordą.

1940 m. vasaros olimpinėms žaidynėms suomiai pastatė olimpinį stadioną ir kartu paminklą tautiečio M.Jarvineno olimpiniam rekordui atminti – 72 m 71 cm aukščio baltą apžvalgos bokštą. Tiesa, dėl Antrojo pasaulinio karo olimpiečiai tame stadione susitiko tik po dvylikos metų.

OLIMPINĖ PANORAMA

25

SITUACIJA

Alfredo Pliadžio nuotr.

Treneris V.Bajevas tiki, kad Londono olimpinių žaidynių prizininkas E.Petrauskas iškovos kelialapį ir į Rio de Žaneirą

SUNKIASVORIAI UŽLEIDŽIA RINGĄ LIETUVOS ODINĖS PIRŠTINĖS MEISTRAI PRIEŠ OLIMPINĘ ATRANKĄ APŠILS PIRMŲJŲ EUROPOS ŽAIDYNIŲ RINGE AZERBAIDŽANO SOSTINĖJE BAKU. Lina Daugėlaitė

Į

Baku, kur birželio 12–28 d. bus surengtos pirmosios Europos žaidynės, vyks septyni Lietuvos boksininkai – šeši vaikinai ir mergina. Lietuvos bokso rinktinę sudarys Edgaras Skurdelis (svorio kategorija iki 60 kg), Evaldas Petrauskas (64 kg), Eimantas Stanionis (69 kg), Tomas Pivarunas (75 kg), Tadas Tamašauskas (91 kg), Mantas Valavičius (per 91 kg) ir Ana Starovoitova (54 kg). Visi išvardyti vyrai yra ir olimpinės rinktinės kandidatai.

Europos bokso asociacija, atsižvelgdama į pastarųjų metų Senojo žemyno čempionatų rezultatus, kiekvienai šaliai skyrė kvotas. Septynios Europos žaidynėse Lietuvos gautos vietos yra daug. Kaip palyginimą Lietuvos bokso federacijos (LBF) viceprezidentas ir treneris Vladimiras Bajevas pamini, kad tokios bokso žemėlapyje stiprios valstybės, kaip Ukraina ir Rusija, į žaidynes galės siųsti po dešimt sportininkų, o štai kaimynės Latvija, Estija, Skandinavijos šalys turės vos po du tris atstovus. „Pastarųjų metų mūsų boksininkų rezultatai

26

OLIMPINĖ PANORAMA

geresni nei kaimynų, todėl ir kelialapių gavome daugiau. Lietuvos bokso federacija į žaidynes jau atrinko konkrečius žmones“, – prasitaria LBF viceprezidentas.

Moterims į šias žaidynes išdalyti vardiniai kvietimai – juos gavo tarp šešiolikos stipriausių patekusios Europos čempionato dalyvės.

Europos pirmenybėse dalyvavusi Lietuvos atstovė A.Starovoitova užėmė devintą vietą, kuri garantavo jai bilietą ir į Baku.

Po Londono olimpinių žaidynių Tarptautinė bokso asociacija nutarė, kad žaidynėse gali dalyvauti sportininkai iki keturiasdešimties metų, tai yra dalyvių amžius pailgintas trejais metais – ankstesnė amžiaus riba buvo 37-eri.

Toks pats amžiaus cenzas galios ir pirmosiose Europos žaidynėse.

Ko tikėtis žaidynėse Ko gero, tai bet kuriam treneriui sunkiausias klausimas. „Yra labai daug objektyvių ir subjektyvių dalykų, kurie gali turėti įtakos rezultatams“, – atsidūsta V.Bajevas. Trauma.

Burtai. Ir dar šis tas. „Pavyzdžiui, E.Petrauskas

ir E.Stanionis boksuojasi aukščiausiojoje Tarptautinės bokso asociacijos (AIBA) lygoje – APB. Buvo numatyta, kad dvikovos vyks kovą ir balandį, bet neseniai paaiškėjo, kad teks boksuotis prieš pat Europos žaidynes, kai jau galėtume ramiai joms ruoštis. APB lygoje kova trunka aštuonis raundus, o žaidynėse jų bus trys. Po aštuonių kovos raundų sportininkui atsigauti reikia praktiškai mėnesio, o mums teks skristi į Baku ir dalyvauti žaidynėse vos po dešimties dienų. Bus sunku. Bet nieko nepadarysi – toks varžybų kalendorius“, – susiklosčiusių aplinkybių labai nekeiksnoja V.Bajevas. Širdyje treneris tiki, kad kažkuris iš vyrų pirmosiose Europos žaidynėse pasipuoš medaliu. „Tada aš būčiau patenkintas“, – prasitaria patyręs specialistas.

Iš vienintelės Lietuvos dailiosios lyties atstovės bokso ringe itin aukštų rezultatų nesitikima. „A.Starovoitovos užimta devinta vieta Europos čempionate gera, gal ateityje iš jos galėsime laukti ir aukštesnių rezultatų, bet dar ne dabar. Moterų boksas pasaulyje

SITUACIJA

Pakeliui į Rio Europos žaidynės boksininkams bus tarsi apšilimas prieš netrukus prasidėsiančias dvikovas dėl olimpinių kelialapių. Tiesa, stipriausioje AIBA lygoje APB nuo praėjusių metų rudens kovojantys E.Petrauskas ir E.Stanionis olimpinės atrankos kovas jau pradėjo, o joms pasibaigus boksininkai išsidalys 20 kelialapių – kiekvienoje svorio kategorijoje po du. Abu lietuviai pateko į stipriausiųjų ketvertus. Ar jiems pavyks tiesiausiu keliu patekti į olimpines žaidynes?

Atsakymui sužinoti dar reikia šiek tiek palaukti.

Jeigu E.Petrauskui ir E.Stanioniui nepavyks iškovoti kelialapių boksuojantis APB lygoje, dėl teisės dalyvauti žaidynėse jie dar galės pakovoti APB ir žemesnės lygos WSB stipriausių boksininkų turnyre.

Nesėkmės atveju E.Petrauskas ir E.Stanionis drauge su kitais Lietuvos boksininkais į mūšį dėl olimpinių kelialapių stos šių metų pasaulio ir 2016 m. Europos čempionatuose.

Paskutiniai penki kelialapiai į Rio bus išdalyti pasauliniame turnyre. Sunkiasvoriams vyrams prasiskinti kelią į olimpines žaidynes bus sudėtingiau nei lengvesnio svorio atstovams: svorio kategorijų iki 64 kg, 69 kg ir 75 kg boksininkams bus išdalyta po 28 kelialapius, o iki 91 kg ir per 91 kg svorio kategorijų kovotojams – tik po 17.

Maždaug po metų jau žinosime, kiek Lietuvos boksininkų keliaus į Rio. „Jeigu iškovosime dvi vietas – būsiu laimingiausias žmogus“, – jau penkis olimpinius ciklus su rinktine dirbantis treneris supranta, kad sudėtingą atranką įveikti nebus lengva užduotis.

Olimpinis prizininkas E.Petrauskas su treneriu turi ir atsarginį planą „B“. Po Londono olimpinių žaidynių E.Petrauskas pakeitė svorio kategoriją – 60 kg išmainė į 64 kg. „Ketverius metus išlaikyti svorį neįmanoma, o jį mesti labai sunku psichologiškai. Todėl iškart po žaidynių nusprendėme, kad pereiname į kitą – 64 kg svorio kategoriją“, – pokyčių motyvus dėsto treneris. Bet čia boksuojasi ne tik sunkesni, bet ir pajėgesni varžovai, todėl jeigu nepavyktų prasibrauti į Rio tarp 28 dabartinės svorio kategorijos dalyvių, treneris neatmeta galimybės, kad

„SUNKIASVORIAI – MŪSŲ PASIDIDŽIAVIMAS. BET TENDENCIJOS KEIČIASI. ŠTAI ATSIRADO „PATS LENGVIAUSIAS“ IVANAS STAPOVIČIUS, KURIS SIDNĖJAUS OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE BUVO PENKTAS. PASTARUOJU METU TURIME PAJĖGIŲ VIDUTINIO SVORIO SPORTININKŲ, KURIE ŠIUO METU YRA LYDERIAI – TAI E.PETRAUSKAS, E.STANIONIS. ŠIANDIEN DAUGIAUSIA TIKIMĖS IŠ JŲ.“

Lyderiai – nebe sunkiasvoriai Boksininkai ne kartą džiugino olimpiniais medaliais. Ir pirmąjį aukso medalį Lietuvai 1968 m. parvežė būtent šios sporto šakos atstovas Danas Pozniakas. Bet po to stojo ilgoka tyla, kurią Londone nutraukė E.Petrauskas, laimėdamas bronzą. Ar pavyks išlaikyti aukštai iškeltą kartelę Rio de Žaneire? „Dėl medalių ir ruošiamės“, – nedaugžodžiauja treneris, prisimindamas, kaip prieš keletą dienų jo tituluotas auklėtinis prasitarė: „Treneri, aš vėl taip noriu į olimpines žaidynes...“ Veržlumas, ne vieną odinės pirštinės meistrą užauginusio V.Bajevo teigimu, vienas dabartinės boksininkų kartos bruožų. „Ši karta išsiskiria technika, taktika, paskutiniame turnyre Evaldas bandytų boksininkai stiprūs psichologiškai. Ir labai ištraukti laimingąjį bilietą grįždamas veržlūs. Visa tai kartu ir duoda vaisių“, – į lengvesnę – 60 kg svorio kategoriją. sako specialistas. „Matysime, kaip viskas klostysis. Tikiu, kad Į lyderių gretas šiandien išsiveržė vidutinio Evaldui pasiseks iškovoti kelialapį varžantis su dabartinės svorio kategorijos boksininkais“, – svorio boksininkai. „Apskritai Lietuvą nuo Algirdo Šociko, D.Pozniako laikų garsino auklėtiniu neabejoja V.Bajevas.

E.Stanionis – rimtas pretendentas į olimpines žaidynes

Tikėtis išvysti Lietuvos olimpinėje rinktinėje dailiosios lyties atstovę, patyrusio bokso specialisto nuomone, sunku. „Europos žaidynės parodys, koks jos lygis, bet pagal rezultatus nemanau, kad ji galėtų pretenduoti į žaidynes“, – prasitaria. Be to, olimpinėse žaidynėse bus tik trys moterų svorio kategorijos – iki 51 kg, 60 kg ir 75 kg (Europos žaidynėse – penkios). Ir A.Starovoitova, ir kita Lietuvos boksininkė Vaida Valskytė – neolimpinių svorio kategorijų atstovės.

LBF nuotr.

ėmė populiarėti po Pekino olimpinių žaidynių, Lietuvoje jį kultivuoti pradėjome dar vėliau – mūsų treneriai nesuspėjo laiku, pražiopsojo šią galimybę. Pavyzdžiui, Lietuvos čempionate dalyvauja vos keturios penkios moterys, todėl joms sunku progresuoti“, – samprotauja V.Bajevas.

mūsų sunkiasvoriai. Atėnuose, Pekine buvo Jaroslavas Jakšto. Sunkiasvoriai – mūsų pasididžiavimas. Bet tendencijos keičiasi. Štai atsirado „pats lengviausias“ Ivanas Stapovičius, kuris Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse buvo penktas. Pastaruoju metu turime pajėgių vidutinio svorio sportininkų, kurie šiuo metu yra lyderiai – tai E.Petrauskas, E.Stanionis. Šiandien daugiausia tikimės iš jų“, – apie besikeičiančias Lietuvos bokso tendencijas pasakoja treneris.

OLIMPINĖ PANORAMA

27

LOA RINKIMAI

JAUNIMUI – OLIMPINĖS KIBIRKŠTYS

KOVO 26 D. LTOK BŪSTINĖJE VYKO LIETUVOS OLIMPIEČIŲ ASOCIACIJOS ATASKAITINĖ RINKIMŲ KONFERENCIJA. ASOCIACIJOS NARIAI KETVERIŲ METŲ KADENCIJAI Į PREZIDENTO POSTĄ PERRINKO OLIMPINĘ ČEMPIONĘ LINĄ KAČIUŠYTĘ.

Antanas Vaupšas

LOA konferencijos dalyviai

L

ietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse debiutavo 1924 m. Paryžiuje, kur mūsų šalies futbolininkai žaidė su šveicarais. Po daugelio metų į mūsų visų laikų olimpinę metriką pirmasis buvo įrašytas tos futbolo rinktinės kapitonas Stepas Garbačiauskas. Būtent šis vyras ir jo bendražygiai, patys to nesuvokdami, padarė pradžią pačiam unikaliausiam ir reikšmingiausiam Lietuvos sporto lobynui. Šiandien šį registrą savo išskirtinėmis pergalėmis ir aukščiausiais trofėjais, pasitelkę drąsą, valią bei kovingumą, praturtino daugiau kaip pusė tūkstančio mūsų sporto žvaigždžių, dalyvavusių olimpinėse žaidynėse.

Apie tai, kaip kuo aktyviau panaudoti šį neįkainojamą turtą, siekiant įžiebti olimpinę kibirkštį vaikų ir jaunimo širdyse, ir kalbėjo į LTOK būstinę Vilniuje susirinkę Lietuvos olimpiečių asociacijos ataskaitinės rinkimų konferencijos dalyviai. Juos pasveikino LTOK viceprezidentas Romualdas Bakutis bei generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, o jubiliejų sulaukusiems Vladui Česiūnui (75 m.) ir Aleksandrui Antipovui (60 m.) buvo įteikti

28

OLIMPINĖ PANORAMA

„TIKRAI NEPAMIRŠIME MŪSŲ INICIATYVOS DĖL VARGANOS KŪNO KULTŪROS IR SPORTO BŪKLĖS LIETUVOS MOKYKLOSE GERINIMO, SIEKSIME SAVO BENDRAMINČIŲ IR BENDRAŽYGIŲ BŪRĮ PAPILDYTI JAUNESNĖMIS PAJĖGOMIS. ŽINOMA, DĖMESIO CENTRE IR TOLIAU IŠLIKS ŽILAGALVIŲ MŪSŲ SENJORŲ GYVENIMO PROBLEMOS IR RŪPESČIAI.“ LINA KAČIUŠYTĖ LTOK apdovanojimai ir gėlių puokštės.

Kadangi pagal naujus LOA įstatus atsiskaitoma kasmet, prezidentė L.Kačiušytė kalbėjo tik apie ketvirtuosius kadencijos metus. Jos nuomone, pastebimas stipresnis ir glaudesnis bendradarbiavimas su LTOK, kitomis sporto ir valstybinėmis institucijomis.

Tik bendromis pastangomis galimas darnesnis moksleivių ir jaunimo patriotinis ir fizinis ugdymas, stiprinamos tokios

būsimam olimpiečiui svarbios savybės, kaip kilnumas, drąsa, atjauta, tolerancija ir kt. Tik tokiu keliu einant galima išugdyti pamainą Arvydui Saboniui, Virgilijui Aleknai, Romui Ubartui, Vidai Vencienei, Rūtai Meilutytei ir kitiems mūsų sporto galiūnams. Aktyviai šioje veikloje dalyvauja legendomis tapę Birutė Kalėdienė, Antanas Bagdonavičius, Angelė Rupšienė, Vytautas Briedis, Robertas Žulpa. Vis garsiau skamba ir jaunesniųjų bendražygių Tomo Bardausko, Edvino Krungolco, Teresės Nekrošaitės, Vido Bičiulaičio, Mindaugo Ežerskio, Airinės Palšytės ir keleto kitų balsai. Deja, dauguma jaunųjų olimpiečių dar neranda laiko ar noro šiai kilniai veiklai, tad ši sritis dar laukia didelio ir nuolatinio dėmesio. Skambūs raginimai čia mažai pagelbės, būtina ieškoti žodžių, kurie surastų kelią į kiekvieno širdį.

Praėjusiais metais olimpiečiai toliau sėkmingai tęsė įprastą švietėjišką veiklą.

Jau dešimtą kartą dalyvavome kadaise LOA inicijuotose „Olimpiečių taurės“ Lietuvos vaikų plaukimo pirmenybėse Utenoje, buvome laukiami svečiai

LOA RINKIMAI Kėdainių „Aušros“ sveikatinimo gimnazijos olimpinėse žaidynėse, anksti mirusio LOA viceprezidento, pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono Dano Pozniako tradiciniame tarptautiniame bokso turnyre. Pussunkio svorio kategorijos nugalėtojui (šioje kategorijoje boksavosi Danas) kaip visuomet įteikėme specialų prizą – laikrodį.

Sunku išvardyti visas ikimokyklines įstaigas, vidurines mokyklas ir gimnazijas, kuriose lankėsi ir savo turtingo sportinio gyvenimo įspūdžiais dalijosi mūsų olimpinės žvaigždės.

Glaudūs ryšiai užsimezgė su Lietuvos edukologijos universiteto studentais, čia buvo atidaryta ir sulaukė didelio susidomėjimo olimpinių čempionų nuotraukų galerija.

Mums padėjo Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas ir šio universiteto dėstytojas Artūras Poviliūnas.

Tie LOA nariai, kuriems leidžia sveikata, dar ir šiandien aktyviai sportuoja. Galingai traukia irklą A.Bagdonavičius, plaukimo take jaunesniems nenusileidžia Birutė Statkevičienė ir R.Žulpa. Rudenį didele švente tapo iškilmingas 1964 m. Tokijo olimpinių žaidynių dalyvių pagerbimas LTOK būstinėje: kiekvienam šio garbingo jubiliejaus sulaukusiam senjorui daug šiltų žodžių išsakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Šventės viešnia Japonijos ambasadorė Lietuvoje pasveikino veteranus ir pakvietė juos būti 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių svečiais. Beje, šių eilučių autorius itin nustebino aukštąją viešnią, prakalbindamas ją japoniškai. Tik gaila, kad mano žodynas buvo itin kuklus...

Pernai buvo atgaivintos olimpiečių pažintinės kelionės po Lietuvą su šeimų nariais. Sportuodami esame išmaišę pusę pasaulio, o savo kraštą, deja, dažnas menkai pažįstame. Kelionė liepos mėnesį po panemunės pilis supažindino su tolima tėvynės praeitimi, atskleidė nuostabų Nemuno pakrančių gamtos grožį.

LOA revizorius Stasys Šaparnis konferencijos dalyviams pranešė, kad per praėjusius metus organizacijos veikloje finansinių pažeidimų nenustatyta. Iždininkas Sigitas Kučinskas informavo, kad mūsų kuklios lėšos buvo naudojamos taupiai, griežtai laikantis įstatymų. LOA viceprezidentė B.Statkevičienė supažindino su šių metų veiklos programa.

Joje išlaikytos veiklos tęstinumo tradicijos, bet yra ir naujovių. Gautas finansavimas ir pagaliau bus atgaivintas labai populiarus projektas „Olimpiadų keliais“. Rudenį aplankysime mūsų šalies olimpinio debiuto ir, kaip tvirtino konferencijos dalyvės, meilės miestą Paryžių.

LTOK viceprezidentas R.Bakutis sveikina olimpinį čempioną V.Česiūną

Susirinkusieji į konferenciją teigiamai įvertino nuveiktus darbus ir vienbalsiai dar ketveriems metams LOA vairą patikėjo L.Kačiušytei. Viceprezidente ketvirtą kartą tapo B.Statkevičienė. Dėl sveikatos bėdų viceprezidento pareigų atsisakius Eugenijui Levickui, olimpiečiai šiame poste panoro matyti Vilniaus olimpiečių klubo prezidentą Romualdą Bitę. Konferencija LOA valdybos nariais išrinko E.Levicką, V.Bičiulaitį, V.Briedį, Antaną Vaupšą, Adolfą Aleksiejūną ir Zigmą Gudauską. Generalinės sekretorės pareigos vėl patikėtos V.Vencienei.

Po konferencijos LOA prezidentė sutiko trumpai pasidalyti mintimis apie laukiančius darbus: „Tikiuosi, kad šią kadenciją bus lengviau atlikti planuotus darbus, įgyvendinti

naujas idėjas. Turėtų padėti įgyta patirtis ir energingi pagalbininkai. Tikrai nepamiršime mūsų iniciatyvos dėl varganos kūno kultūros ir sporto būklės Lietuvos mokyklose gerinimo, sieksime savo bendraminčių ir bendražygių būrį papildyti jaunesnėmis pajėgomis. Žinoma, dėmesio centre ir toliau išliks žilagalvių mūsų senjorų gyvenimo problemos ir rūpesčiai.“ Naujasis viceprezidentas R.Bitė kalbėjo trumpai: „Turiu minčių, kurios, manyčiau, sulauks jaunųjų olimpiečių dėmesio ir pritarimo. Kadangi jau galiu vadintis veteranu, čia iš anksčiau turiu nemažą įdirbį.

Esu įsitikinęs, kad rasime bendrą supratimą sprendžiant bendravimo ir aktyvaus poilsio klausimus.“

60-mečio proga sveikinimai A.Antipovui

OLIMPINĖ PANORAMA

29

OLIMPINĖ AKADEMIJA APDOVANOJIMAI ISTORIJAKARAVANAS TALENTAI KALĖDŪ

DEŠIMTMEČIŲ KELIAS „Mes turime veikti, padėti naujai, jaunai ir veržliai kartai. Būtina peržiūrėti visą nepriklausomybės sporto kraitį. Negalime tik stebėti gyvenimo, jį keiksnoti ir peikti, tarsi jis būtų ne mūsų. Turime puoselėti pareigą derinti žodį ir veiksmą su teisinga mintimi“, – sako prof. Povilas Karoblis, „Sporto mokslo“ vyriausiasis redaktorius, į gyvenimą palydėdamas jau dvidešimt metų gyvuojantį mokslo žurnalą, kuriame iki šiol 720 mokslininkų paskelbė 1080 straipsnių.

Dvidešimtmečio proga pravartu prisiminti, nuo ko pradėta, kaip keistasi, kas įsiminė, kuo paženklinti praėję metai, ko pasiekta sporto mokslo srityje, kas prisidėjo prie pozicijų stiprinimo. Pasirinktas tikslas vadovautis principingumo, geranoriškumo, teisingumo ir drąsos vertybėmis. Sporto moksle svarbiausia suvokti, kuria kryptimi einame, tvirtai laikytis tiesos, naujumo ir objektyvumo, pasitelkti naujausius skaičiavimo ir duomenų patikimumo būdus, kitų mokslo sričių tyrimo metodus. Tirti, pažinti, pertvarkyti, tobulinti pedagoginę tikrovę, kaupti patikimas, naujas žinias, diegti treniruočių metodikos naujoves, ugdyti sportininko prigimtines galias ir gebėjimus. Į būsimas olimpines pergales atves ne tik raumenų, bet ir minties jėga, mokslo galia ir atkaklus trenerio

Leidinio viršelis bei sportininko darbas. Sporto moksle ypač pabrėžiama dvasinių vertybių, mokslo kultūros, etikos normų, pagarbos kūrybai, žmogaus orumui svarba.

Pasirodęs 1994 m., 2006-aisiais Olimpinės akademijos „Sporto mokslas“ įrašytas į „Index Copernicus“ duomenų bazę ir Vokietijos federalinio sporto mokslo instituto literatūros duomenų banką „Spolit“ bei Lietuvos mokslo žurnalų katalogą. Tai paskatino leidinį išlikti konkurencingame mokslo pasaulyje, įtvirtinti Lietuvos sporto mokslo vertybes savoje

SPORTUOJANTI VAIKYSTĖ

Iš Jurbarko „nykštukų“ išaugs Lietuvos stipruoliai

Šilutiškiai pasiryžę kartu siekti olimpinių aukštumų

30

OLIMPINĖ PANORAMA

Plaukia Noreikiškių „ąžuolėliai“

valstybėje ir užsienyje. Nuo pirmųjų numerių skelbiami ne tik Lietuvos sporto mokslininkų straipsniai, bet ir naujausi Vokietijos, Anglijos, JAV, Lenkijos, Rusijos, Čekijos, Slovakijos, Latvijos, Estijos, Graikijos ir kitų šalių autorių mokslo tyrimų duomenys, konferencijų medžiaga, Tarptautinės olimpinės akademijos mokslininkų pranešimai, jaunųjų Lietuvos mokslininkų disertacijos, trenerių patirtis rengiant didelio meistriškumo sportininkus olimpinėms žaidynėms. „Trenerių veiklos ataskaitų analizė, sujungta į bendrą funkcionuojantį sportininko rengimo mechanizmą, apibendrina visų olimpinio ciklo etapų kryptingumą, siekia geriausio rezultato.

Mokslininko išmintis ir kūryba rengiant sportininkus olimpinėms žaidynėms visada aukštai vertinama. Ir paskutinį žodį pasako laikas. Pokyčiai ir klaidos skatina mokytis“, – rašo ilgametis „Sporto mokslo“ vyriausiasis redaktorius prof. P.Karoblis, žurnalo sukakties proga išleidęs ir penkiasdešimtą savo knygą „Sporto mokslo dabartis ir žvilgsnis į ateitį“, į kurios sutiktuves Lietuvos edukologijos universitete bei pasikalbėti apie sporto mokslo aktualijas balandžio 16 d. susirinko gausus būrys Lietuvos sporto mokslininkų, trenerių, jaunosios olimpinės kartos ugdytojų.

Juozas Skomskis

Antrasis LOA 2015 m. fotografijų konkursas „Mano sportuojanti grupė“ buvo skirtas Lietuvos ikimokyklinėms ir priešmokyklinėms ugdymo įstaigoms. Išrinkti nugalėtojus teko iš daugiau kaip 500 nuotraukų.

Krašto apsaugos ministerijos ir sporto akimirkų fotografas Alfredas Pliadis, www.lrytas.lt sporto žurnalistė Lina Motužytė, olimpinis vicečempionas Edvinas Krungolcas ir LOA direktorė Jūratė Vainilaitienė įspūdingiausiomis pripažino Šilutės lopšelio-darželio „Žibutė“ aštuntosios grupės nuotraukas „Visi kartu sieksime olimpinių aukštumų“, Kauno r.

Noreikiškių lopšelio-darželio „Ąžuolėlis“ „Peliukų“ grupės fotografijas „Plaukiu aš, plauk ir tu“ bei Jurbarko lopšelio-darželio „Nykštukas“ „Zuikučių“ grupės nuotrauką „Lietuvoj stipruoliai auga“.

Visos nugalėtojų grupės, pedagogų ir įstaigų vadovų laukia puiki kelionė į Lietuvos sporto muziejų, įsikūrusį Kaune. „Jau paskelbtas ikimokyklinių įstaigų LOA piešinių konkursas „Sportuoju visur ir visada“, kuriame apdovanojamųjų bus daug daugiau.

O „Mano sportuojanti grupė“ parodė, kad ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogai bei auklėtiniai yra labai veiklūs, organizuoti “, – sako LOA olimpinio švietimo referentas Gintautas Igliukas.

APDOVANOJIMAI KILNUSMUZIEJUS ELGESYS TALENTAI SPORTO

STUDENTŲ SPORTO FOTOGRAFIJŲ KONKURSAS

Pirmą kartą pagal olimpinį šūkį „Citius. Altius.

Fortius“ paskelbtas LOA nuotraukų konkursas „Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau“, reiškiantis olimpinio sąjūdžio siekius, sudomino ne tik sporto mėgėjus studentus, bet ir menininkus. „Sportas ir kultūra neatsiejami. Siekėme didinti studentų domėjimąsi sportu, kartu plėtoti jaunų žmonių saviraišką, gebėjimą olimpinę kultūrą panaudoti kūrybiniam aktyvumui skatinti“, – pasakojo Lietuvos olimpinės akademijos olimpinio švietimo referentė Enriketa Prunskienė.

Pagal nuostatus pagrindiniai nuotraukų vertinimo kriterijai – meniškumas ir originalumas, konkurso temos atitikimas, techninė nuotraukų kokybė. Iš gautų daugiau kaip pusšimčio nuotraukų ir jų serijų daugelis atitiko temą „Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau“. Autoriai pažvelgė į reiškinius giliau nei tik per sporto prizmę, pasiūlė ir meniniu požiūriu originalių darbų.

Vertinimo komisija, kurią sudarė sporto fotografas Augustas Četkauskas, olimpinis vicečempionas Edvinas Krungolcas ir LOA direktorė Jūratė Vainilaitienė, išrinko aštuonis, jų nuomone, įdomiausius darbus.

Pirmoji vieta atiteko Rūtai Juškevičiūtei (VU Matematikos ir informatikos fakulteto matematikos ir matematikos taikymų specialybės ketvirto kurso studentei) už fotografijų seriją „Aukštuomenės dama“. „Esu lengvaatletė, patinka šios varžybos, todėl mielai jas fotografuoju. Airinė Palšytė yra viena stipriausių Lietuvos sportininkių, siekia aukštų rezultatų, todėl ją fotografuoti labai įdomu.

Stengiausi ne tik užfiksuoti pergalės šuolį, bet ir po to, kai pasiekė Lietuvos rekordą, ją užplūdusias emocijas“, – džiaugėsi konkurso nugalėtoja studentė Rūta.

Antrąją vietą užėmė Sofija Korf (VU Komunikacijos fakulteto žurnalistikos specialybės trečio kurso studentė), kuriai laureatės vardą pelnė nuotrauka „Saulės baterijos varomi“. Trečiosios vietos laimėtoja pripažinta Kristina Udraitė (VU Ekonomikos fakulteto ekonomikos specialybės antro kurso studentė) ir jos nuotrauka „Ryžtingas žvilgsnis – tik dar vienas žingsnis link pergalės“.

Ketvirta–aštunta vietomis pasidalijo Ramūnė Motiejūnaitė, Peloponeso universiteto magistrantė, VU studentės Audra Padlipskaitė, Viktorija Guziejutė, Eglė Krištopavičiūtė bei generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos studentas Andrius Kubilius.

Pirmos–trečios vietų laimėtojai bus apdovanoti veidrodiniais „Canon“ fotoaparatais, užėmusiųjų ketvirtą–aštuntą vietas laukia dovanų rinkiniai „Pramogos“ ir galvosūkis, kaip iš daugybės pasiūlymų išsirinkti, kuriame mieste pasivažinėti kartingu, išbandyti čiuožimą vandenlente, pajodinėti, paplaukioti jachta ar papramogauti nuotykių parke.

NUOTRAUKOSE VIRŠUJE: Studentų fotografijų konkurso „Greičiau. Aukščiau.

Tvirčiau“ nugalėtojų trejetukas: viduryje R.Juškevičiūtė (pirma vieta), iš kairės S.Korf (antra vieta), dešinėje – K.Udraitė (trečia vieta) DEŠINĖJE: R.Juškevičiūtės fotografijų serija „Aukštuomenės dama“

OLIMPINĖ PANORAMA

31

PAMĄSTYMAI

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

FUTBOLO KLUBAS UŽ TRIS MINUTES...

LIKUS MAŽDAUG SAVAITEI IKI ILGAI LAUKTOS, BET MUMS LIŪDNAI PASIBAIGUSIOS LIETUVOS IR ANGLIJOS FUTBOLO RINKTINIŲ AKISTATOS ŽINIASKLAIDOJE SUŠMĖŽAVO DVI ŽINUTĖS. Dr. Dainius Genys

P

irmoji skelbė apie rekordinę Anglijos „Premier“ futbolo lygos transliacijos teisių pardavimo televizijai sutartį, siekiančią 8 mlrd. svarų sterlingų. Antroji – apie daugkartinio Lietuvos futbolo čempiono Panevėžio „Ekrano“ liūdną ateitį: dėl skolų komandai užvertos durys į LFF pirmąją lygą. „Ekrano“ skolos siekia 400 tūkst. eurų – maždaug tiek, kiek kainuoja trys minutės Anglijos lygos rungtynių transliacijos.

Taip jau yra, kad tas pats futbolas vienur sukuria milijardus, o kitur neleidžia išsilaikyti vienai geriausių šalies komandų. Susiklosčiusi padėtis verčia pasvarstyti apie pasaulinio sporto iššūkius ir jų padarinius vietinėms bendruomenėms: tai tik didelės šalies pranašumų ir mažos valstybės trūkumų klausimas ar kai kas daugiau?

Pasauliniai paradoksai Šalia tokios prieštaringos statistikos vis dažniau girdime ir diskusijų dėl globalių

32

OLIMPINĖ PANORAMA

procesų sukuriamų padarinių vietinėms bendruomenėms. Kol klubų savininkai ir lygų vadovai džiaugiasi didėjančiu pelnu ir sunkiai suvokiamo dydžio apyvarta, kita grupė dalyvių ima kalbėti apie vis labiau ryškėjančią šio augimo disproporciją. Tiksliau, apie šio augimo neadekvatų poveikį vietinėms bendruomenėms. Pavyzdžiui, nepaisant įspūdingų sutarčių tik keli tos pačios Anglijos lygos klubai yra finansiškai stabilūs, o dauguma jų prasiskolinę. Ir bene svarbiausia – nepaisant įspūdingų biudžetų nei Anglijos klubai, nei rinktinė nedemonstruoja puikaus žaidimo aikštėje. Tiesa, su Lietuvos rinktine anglams buvo lengvas pasivaikščiojimas, nes labai silpni pasitaikė varžovai...

Apie globalizacijos fenomeną ir jo poveikį rašyta ne kartą. Atvertos rinkos, nevaržomas kapitalo ir žaidėjų judėjimas, resursų prieinamumas ir optimizavimas pristatomi

PAMĄSTYMAI kaip pagrindiniai pranašumai. Globalizacija iš tiesų pakeitė sportą. Žaidimas tapo beveik be sienų. Kažkas yra pastebėjęs, kad stipriausios Europos futbolo komandos – tai tarsi mini pasaulio rinktinės, kurių sudėtys išties įspūdingos. Iš pažiūros visa tai daroma dėl rezultatų ir vaizdingesnio spektaklio žiūrovams. Ir nesvarbu, kad Anglijos klube žaidžia vos vienas anglas, o Ispanijos – du ispanai... Sakoma, kad viskas daroma dėl žaidimo. Deja, taip yra tik iš pažiūros.

Atitikti turtingųjų reikmes Konkrečiuose sporto projektuose gali dalyvauti įvairiausios žmonių grupės iš viso pasaulio. Tiek sportininkai, tiek agentai, tiek investuotojai gali nevaržomai manevruoti sparčiai besiplečiančioje sporto industrijoje.

Sporto prieinamumas ne tik paįvairino sportą, bet ir objektyviai padaugino čia veikiančių interesų grupių skaičių.

Toks atvirumas suteikė naujų perspektyvų žaidėjams ir sporto organizacijoms. Tačiau tai nevienareikšmiškai paveikė vietines bendruomenes. Anot žinomo sociologo Zygmunto Baumano, daug kalbančio apie globalizacijos poveikį individui, globalizuotos erdvės darosi nepasiekiamos lokalizuotam gyvenimui ir vietinės bendrijos praranda gebėjimą kurti prasmes bei derėtis dėl jų, jos ima vis labiau priklausyti nuo tokių prasmę teikiančių ir ją interpretuojančių veiksmų, kurių pačios nebekontroliuoja. Kaip visa tai atrodo praktiškai? Paminėtinas tas pats Anglijos futbolo lygos, tituluojamos kaip turtingiausios, pavyzdys. Nepaisant įspūdingų turtų vietiniai Anglijos žaidėjai anaiptol nedemonstruoja itin didelio meistriškumo aikštėje ir dažniausiai greta legionierių atlieka antraeilius vaidmenis.

Reikalas tas, kad globalioje plotmėje veikiančios grupės nebūtinai atstovauja vietinės bendruomenės interesams.

Jų interesai nukreipti ne į teisėtus bendruomenės lūkesčius, bet į asmeninių tikslų siekimą. Kalbant apie sportą tai atrodo gan paradoksaliai, nes nepaisant pasaulinių jėgų kiekvienas klubas yra susisaistęs su artimiausia vietine aplinka – miestu, rajonu, šalimi. Galima suprasti anglų nusivylimą dėl to, kad įspūdingi turtai jau kuris laikas nepadeda ugdyti vietinių sportininkų ir pasiekti bent kiek reikšmingesnių pergalių tarptautinėje arenoje.

Su verslo analogijomis susiduriame kasdien ir tai mūsų nebestebina. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikiantys didieji bankai savo pelną išveža į Skandinaviją. Taisyklė paprasta – kieno kapitalas, to ir pelnas. Ir nieko čia nepadarysi.

Anglijos ir Lietuvos rinktinių susitikimo momentai

TAIP JAU YRA, KAD TAS PATS FUTBOLAS VIENUR SUKURIA MILIJARDUS, O KITUR NELEIDŽIA IŠSILAIKYTI VIENAI GERIAUSIŲ ŠALIES KOMANDŲ. SUSIKLOSČIUSI PADĖTIS VERČIA PASVARSTYTI APIE PASAULINIO SPORTO IŠŠŪKIUS IR JŲ PADARINIUS VIETINĖMS BENDRUOMENĖMS: TAI TIK DIDELĖS ŠALIES PRANAŠUMŲ IR MAŽOS VALSTYBĖS TRŪKUMŲ KLAUSIMAS AR KAI KAS DAUGIAU? Šį dėsnį grąžinkime į sportą ir pamėginkime įsivaizduoti, kaip graudžiai ir skausmingai tai gali atrodyti. Kol mums tai gan tolima ir svetima tikrovė, tie patys anglai jau dabar susiduria su šiuo negailestingu reiškiniu. Žinomus jų futbolo klubus ėmę gelbėti ir supirkinėti piniguočiai iš Rusijos buvo sutikti it didvyriai. Ilgainiui paaiškėjus, kad jų ir vietinės bendruomenės interesai vis labiau išsiskiria (o kitaip ir būti negali), prasidėjo trintis, o didvyrių etiketę ėmė keisti ne tokie malonūs epitetai.

Ignoruoti vietinius poreikius Kitas pavojus – tai pernelyg lokalizuotas ir tik nuo artimiausios aplinkos priklausantis sportas, ypač jei valstybė nėra turtinga ir nepaisant deklaracijų ši sritis jai nėra prioritetas. Panašiai kaip Lietuvoje. Vietinis sportas neturi galimybių konkuruoti su pasauliniu. Pavyzdžiui, kiek žiūrovų sutraukia Europos šalių futbolo čempionatai ir kiek Lietuvos klubų rungtynės Vilniuje, Klaipėdoje ar kituose miestuose?

Matome, kaip formuojasi ir veikia inertiški ratai, kurie besisuka dviem kryptimis: globalizuotas sportas toliau stiprėja, tačiau interesai skaidosi ir tik laiko klausimas, kada jų destruktyvus poveikis vietinėje aplinkoje

pasireikš visa savo griaunamąja jėga. Minėti pavyzdžiai jau dabar rodo ryšį, tiksliau, atotrūkį tarp žinomų žaidėjų spartaus galios augimo ir vis mažesnio poveikio vietinėms bendrijoms (pavyzdžiui, vietinėms lygoms).

Na, o pritraukus pasaulinių jėgų jos ilgainiui tampa vis savarankiškesnės ir nepriklausomos, nebepasiduoda vietinių interesų poveikiui.

Nepaisant priešingo tvirtinimo jau seniai aišku, kad futbolas dažniausia visų pirma yra verslas, o tik paskui sportas. Geriausių komandų vadyba orientuota į pergalių siekimą ir pelno didinimą. Jie žino, kad turėdami didžiulius resursus įsigis bet ką.

Tuo tarpu talentų ugdymas, piramidžių kūrimas ar šalies futbolo stiprinimas yra antraeilis uždavinys. Vartotojiškos logikos vedama globalizacija vietinėje erdvėje paplitusį fenomeną siekia išpopuliarinti visame pasaulyje. Neretai fenomenas atplėšiamas nuo jo istoriškai susiformavusių šaknų, tradicijų, o dirbtinis įmetimas į perdėm platų bei neapibrėžtą kontekstą atrodo paradoksaliai. Visa tai leidžia atsirasti tokiems pavyzdžiams, kaip gerai žinomas „Manchester United“ klubas, kuris daugiau sirgalių turi tolimojoje Kinijoje nei pačioje Jungtinėje Karalystėje. Nors tai gali pasirodyti perspektyvu, bet, kaip rodo praktika, vietinės bendruomenės problemų neišsprendžia.

Apibendrinant tenka kelti gan banalius, bet sunkiai išsprendžiamus klausimus: ar nėra taip, kad dominuojanti pasaulinė sporto sistema palankesnė milijardieriams, gebantiems pasinaudoti tendencijomis ir didinti pelną, bei talentingiems ekonomiškai silpnesnių šalių atstovams, siunčiantiems ryškiausius talentus į kitų šalių stipriausias lygas ir atimantiems žaidimo laiką iš vietinių sportininkų. Manding, didžiausias ateityje laukiantis iššūkis – grąžinti sportą vietinėms bendruomenėms ir sugrąžinti į komandas savus žaidėjus.

OLIMPINĖ PANORAMA

33

SENA NUOTRAUKA Šią nuotrauką „Švyturyje“ pats A.Šocikas pakomentavo taip: „Po mano tikslaus smūgio N.Koroliovas atsidūrė nokdaune...“

1953 m. Europos čempionas

BOKSO MILŽINŲ KOVOS Praėjusiame žurnalo numeryje tame pačiame puslapyje rašėme, kad su Vytautu Gudeliu aptarėme rubrikos „Sena nuotrauka“ temą.

Jis siūlėsi pateikti iliustracijų ir parašyti apie legendinį boksininką Algirdą Šociką.

Dukra Daiva Gudelytė rado šias dvi atrinktas nuotraukas – A.Šocikas kovoja su rusu Nikolajumi Koroliovu ir A.Šocikas stovi ant 1953 m. Europos čempionato Lenkijoje nugalėtojų garbės pakylos. Greta jų buvo padėtas 1967 metų – anuo metu populiaraus – „Švyturio“ žurnalo 19-asis numeris su V.Gudelio rašiniu „Ringe: A.Šocikas – N.Koroliovas“. Greičiausiai jis vis dėlto norėjo prisiminti šių bokso milžinų kovas... Štai kelios pastraipos iš senos publikacijos sename žurnale: „Tarybiniam bokse yra viena dvikova, kuri neužmiršta iki šiol. Tai Algirdo Šociko ir Nikolajaus Koroliovo dvikova. Ji tęsėsi ištisus šešerius metus! Paklauskite šiandien bet kurį bokso mėgėją ar specialistą, turėjusį laimę anuomet Rygoje, Tbilisyje, Kaune, Maskvoje ar Donecke stebėti tas dvikovas: tai buvo vienas kito verti varžovai; tai buvo tikrasis boksas – techniškas ir vyriškas!

34

OLIMPINĖ PANORAMA

Jaunam, vos antrus metus besiboksuojančiam kauniečiui pirmą kartą teko atsistoti ringo kvadrate prieš daugkartinį šalies (SSRS – red. pastaba) čempioną Koroliovą 1947 metų rudenį.

Maskvietis laimėjo šią kovą daugiau, negu aiškia taškų persvara: Algirdui net šešis kartus teko pabuvoti nokdaune! Žiūrovai tik aikčiojo, stebėdamiesi devyniolikmečio sportininko vyriškumu... Taip buvo padaryta didžiulė žala jaunam organizmui: šiandien tokio nelygaus meistriškumo sportininkams (pirmaatskyrininkas ir nusipelnęs sporto meistras) paprasčiausiai draudžiama suremti pirštines.

Sekantis jų susitikimas – 1948 metų šalies pirmenybių finale – Šocikui baigėsi dar tragiškiau: boksuodamasis skaudančia ranka, jis pralaimėjo technišku nokautu jau pirmajame raunde... Užtat 1949 metais Kaune, jubiliejiniame TSRS bokso čempionate, Algirdas jau buvo Nikolajui lygiavertis varžovas: jis protarpiais turėdavo neginčytiną persvarą. Deja, teisėjų kolegija ir vėl nugalėtoju paskelbė Koroliovą. Šį neteisingą

sprendimą Visasąjunginis sporto komitetas dar tą pačią dieną anuliavo ir metų pabaigoje keturi pajėgiausi sunkiasvoriai boksininkai – rusas Nikolajus Koroliovas, lietuvis Algirdas Šocikas, estas Martinas Linamegis ir gruzinas Andro Navasardovas – buvo pakviesti į turnyrą Maskvoje, kuris turėjo nustatyti čempioną.

Rusas ir lietuvis, įveikę kitus du varžovus, vėl iškopė į finalą. Nepaprastai dramatiškoje kovoje (ji įamžinta daugelyje apybraižų ir apsakymų) Koroliovas aštuntą kartą apgynė savo titulą. Knygoje „Ringe“ N.Koroliovas vėliau rašė: „Savo sportiniame gyvenime neturėjau kitos tokios sudėtingos, tokios dramatiškos kovos, kaip ta kova su Šociku!“. Įdomiausius šio istorinio susitikimo Maskvoje momentus ir matome maskviečio fotokorespondento Mstislavo Botaševo nuotraukose.

Tai ir buvo paskutinioji Koroliovo pergalė prieš Šociką. 1951–1953 metų laikotarpiu kaunietis susitiko su juo dar keturis kartus ir visus laimėjo. Galutinis dvikovos rezultatas – 4:3 Šociko naudai.“ „OP“ inf.