Olimpinė panorama 08

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2014 rugpjūtis | NR. 8 (60)

OLIMPINĖ PANORAMA

NANDZINGO DIENORAŠTIS

TURINYS

5 6 LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

7

Nr. 8 (60), 2014 m.

SKAITYTOJAMS

LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės mintys

7

KRONIKA

LTOK įvykiai

KILNUS ELGESYS

Prezidentui Valdui Adamkui įteiktas LTOK prizas

VIRŠELYJE Nandzingo jaunimo olimpinių žaidynių dviejų aukso medalių laimėtoja Rūta Meilutytė

8

Alfredo Pliadžio nuotr.

NANDZINGAS 2014 Nandzingo dienoraštis

REDAKTORIUS Bronius Čekanauskas

AUTORIAI Marytė Marcinkevičiūtė Tomas Gaubys Vytautas Gudelis Antanas Vaupšas

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

MAKETUOTOJAS Artūras Gimžauskas

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

RAŠYKITE komitetas@ltok.lt

26

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

SPAUSDINA „Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS

28

3000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899

30 32 33 34

TRENERIS

Jonas Kazlauskas į kovą pasaulio čempionate žengė be skambių pažadų

16 28

OLIMPIETIS

Ramūnui Navardauskui svarbios ne tik pergalės

TALENTAI

Tinklininkių kelias į tikslą tik prasideda

SESIJA

30

Olimpijoje – apie Europos žaidynes

OLIMPIEČIŲ ASOCIACIJA

Olimpiečiai šturmavo panemunės pilis

SENA NUOTRAUKA

Lietuvos krepšinio legenda ir simbolis

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

3

SKAITYTOJAMS

Alfredo Pliadžio nuotr.

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mieli skaitytojai, dvi savaites buvau Nandzinge, senojoje Kinijos sostinėje, kur vyko antrosios jaunimo vasaros olimpinės žaidynės. Iš arti mačiau mūsų sportininkų pasirodymus: sveikinau su pergalėmis, stengiausi padėti išgyventi nedideles nesėkmes, guodžiau užėmusius ketvirtąsias vietas ir likusius per žingsnį nuo garbės pakylos. Įspūdžiai tikrai geri. Kinai pagirtinai pasirengė žaidynėms ir sukūrė gražią šventę. Šventę sukurti pavyko ir Lietuvos sportininkams, iškovojusiems aštuonis medalius – tris aukso, du sidabro ir tris bronzos. Komandinėje įskaitoje esame devyniolikti pasaulyje! Žaidynėse dalyvavo 21 mūsų sportininkas, devyni iš jų grįžo su medaliais.

Mus su generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru sveikino kaimyninių ir net tolimų šalių olimpinių komitetų, sporto federacijų vadovai. Olimpinė šeima – tai ne tik žodžiai. Visi ne tik kovoja dėl medalių, bet ir bičiuliškai džiaugiasi kolegų sėkmėmis. Mes vaikščiojome išdidūs, nes pasigirti turėjome kuo.

Varžybose pasiekta aukštų rezultatų. Tie, kurie buvo prieš ketverius metus pirmosiose žaidynėse Singapūre, sakė, kad sportininkų meistriškumas daug aukštesnis. Manau, kad ateityje šios žaidynės tik plėsis ir sėkmingai gyvuos. Po ketverių metų jas rengs Argentina. Jauniesiems sportininkams jos bus pagrindinis tramplinas į tikrų olimpiečių gretas.

Su misijos vadovu, dvejų olimpinių žaidynių dalyviu Einiumi

Petkumi apgailestavome, kad mūsų sportinės jaunystės laikais nebuvo tokių žaidynių. Smagu buvo žiūrėti, su kokiu užsidegimu kovoja jaunieji atletai, kokie jie draugiški ir patriotiški. Kaip jie, gyvendami olimpiniame kaimelyje, jaučiasi lyg viena lietuviška šeima, kaip palaiko vieni kitus. Džiugu, kad mūsų jaunieji sportininkai išsilavinę, pasitikintys savimi, drąsiai ir įdomiai šneka su žurnalistais, moka užsienio kalbų. Žinoma, daugiausia dėmesio ir pagyrų Nandzinge nusipelnė du aukso medalius laimėjusi plaukikė Rūta Meilutytė. Jai daugiausia teko ir žurnalistų dėmesio. Ji buvo mūsų rinktinės kapitonė, puikus pavyzdys, kaip siekti olimpinių aukštumų, o tapus pirmo ryškumo žvaigžde neužriesti nosies, išlikti jautriai, noriai bendraujančiai.

Ypač norėčiau padėkoti žaidynių dalyvius parengusiems treneriams, sportininkus prižiūrėjusiems medikams. Jų nuoširdaus triūso, pasiaukojamo darbo, sumanumo ir išradingumo dėka mes galime džiaugtis ir didžiuotis pasiektais laimėjimais. Bet šios žaidynės jau tapo istorija. Teks rengtis naujiems iššūkiams.

Rugsėjo pirmąją teko dalyvauti naujų Panevėžio ir Šiaulių sporto vidurinių mokyklų atidaryme. Džiugus įvykis. Jeigu šalyje duris atveria specializuotos vidurinės mokyklos, manau, ir jaunųjų talentų nepristigsime!

Sėkmės moksle ir sporte!

OLIMPINĖ PANORAMA

5

KRONIKA VADOVAUS EOK KOMISIJAI

Sudarytos ir patvirtintos naujos Europos olimpinių komitetų (EOK) komisijos, patvirtinti jų vadovai. Iš viso 2014–2017 m. dirbs aštuonios EOK komisijos, joms vadovaus EOK vykdomojo komiteto nariai, nacionalinių olimpinių komitetų prezidentai bei generaliniai sekretoriai.

Vienai jų – Lyčių lygybės sporte komisijai – vadovaus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.

APTARĖ IR VASAROS, IR ŽIEMOS SPORTĄ Liepos 31 d. vykusiame LTOK vykdomojo komiteto posėdyje buvo patvirtinta Lietuvos jaunimo olimpinė rinktinė, rugpjūčio 16–28 d. dalyvausianti antrosiose pasaulio jaunimo vasaros olimpinėse žaidynėse Nandzinge.

Vykdomojo komiteto posėdyje pirmą kartą dalyvavo naujasis Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius. Jam LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įteikė puokštę gėlių. „Sveikiname prisijungus prie olimpinės šeimos ir tikimės sėkmingo bendradarbiavimo“, – sakė LTOK prezidentė.

Nandzinge devynių sporto šakų varžybose rungtyniavo 21 Lietuvos sportininkas.

Rinktinės kapitonė – olimpinė čempionė plaukikė Rūta Meilutytė, vėliavnešys – 2013 m.

Europos jaunimo olimpinio festivalio čempionas, 800 m bėgikas Benediktas Mickus.

Informaciją apie Lietuvos sportininkų

pasirengimą 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms bei apie rinktinės kandidatų šių metų pasirodymus pateikė Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius, Ekspertų komisijos pirmininkas Linas Tubelis. Ekspertų nuomone, pasirengimas žaidynėms vyksta planingai.

LTOK vykdomasis komitetas patvirtino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Lietuvos olimpinio fondo (LOF) 2014 m. pirmojo pusmečio biudžetų apyskaitas. Su LTOK biudžetu supažindino LTOK viceprezidentas Romualdas Bakutis, apie LOF biudžetą informavo šio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas. Biudžetai vykdomi planingai. Prieš tai jie buvo apsvarstyti LTOK finansų ir ekonomikos komisijos posėdyje.

Vykdomasis komitetas pripažino Lietuvos rogučių sporto bei Lietuvos bobslėjaus ir skeletono sporto federacijas kaip vieninteles sporto organizacijas, kuruojančias šias sporto šakas Lietuvoje.

ĮTEIKTI LTOK APDOVANOJIMAI Liepos 30 d. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įteikė LTOK apdovanojimus olimpiniam sąjūdžiui nusipelniusiems žmonėms, neseniai minėjusiems jubiliejines gyvenimo sukaktis. 70-mečio proga Olimpiniais žiedais apdovanotas ilgametis Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės olimpinės rinktinės treneris, šalies nusipelnęs treneris Jurijus Moskvičiovas.

LTOK medaliais „Už nuopelnus olimpizmui“ 60-mečio proga apdovanoti pasaulio čempionė, tarptautinių irklavimo regatų

6

OLIMPINĖ PANORAMA

Iš kairės: M.Grinbergas, V.Karčiauskas, J.Moskvičiovas, D.Gudzinevičiūtė, R.Mileckienė, G.Mamkus

nugalėtoja Regina Baltutytė-Mileckienė ir iškilus Lietuvos skulptorius, projekto „EKOlimpinis sodas“ autorius Vytautas Karčiauskas.

Olimpinę žvaigždę 50-mečio proga LTOK prezidentė įteikė sporto mokslininkui, buvusiam Lietuvos kūno kultūros akademijos prorektoriui, aktyviam golfo propaguotojui Gediminui Mamkui. „Sporto“ laikraščio vyr. redaktorius Marius Grinbergas medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanotas 40-mečio proga.

NAUJOS SPORTO VIDURINĖS MOKYKLOS Po 25-erių metų Lietuvoje vėl ėmė veikti dvi naujos sporto vidurinės mokyklos, rugsėjo 1-ąją – Mokslo ir žinių dieną – iškilmingai atidarytos Panevėžyje ir Šiauliuose. Tai didelio sporto entuziasto premjero Algirdo Butkevičiaus iniciatyva.

Panevėžio sporto vidurinėje mokykloje mokysis 172 būsimieji olimpiečiai, kurie lankys trylikos sporto šakų pratybas, o Šiauliuose – 197 moksleiviai, tobulėsiantys penkiolikos sporto šakų rungtyse.

Atidarymo iškilmėse dalyvavo premjeras A.Butkevičius, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, Seimo nariai, Šiaulių ir Panevėžio merai.

Kaip sakė LTOK vadovė D.Gudzinevičiūtė, nuo šios dienos Panevėžys ir Šiauliai taps dar sportiškesni miestai, nes atidarytos naujos sporto vidurinės mokyklos, kuriose bus suteikta galimybė mokytis ir sportuoti.

„Sportas – tai ne tik raumenys, medaliai ir pergalės. Sportas išmoko siekti tikslo, ugdo valią, o tai labai praverčia gyvenime“, – patikino D.Gudzinevičiūtė. Neseniai iš Nandzingo jaunimo olimpinių žaidynių grįžusi LTOK vadovė Panevėžio sporto vidurinės mokyklos direktorei Jūratei Pauliukienei įteikė žaidynių talismaną.

Pasak A.Butkevičiaus, Vyriausybės plane iš viso numatytos penkios sporto vidurinės mokyklos. Panevėžyje ir Šiauliuose jos jau atidarytos, viena tokio profilio mokykla numatyta Marijampolės regione, o dėl kitų dviejų kol kas vyksta diskusija. Jos galbūt duris atvers Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. „Vyriausybė naujoms sporto vidurinėms mokykloms skirs daugiau lėšų nei kitoms mokykloms – numatyta papildomų pinigų maitinimuisi, sportiniam inventoriui ir aprangai įsigyti, treniruočių stovykloms. Dalį lėšų (daugiau kaip 550 tūkst. Lt) papildomai per metus skirs ir Kūno kultūros ir sporto departamentas“, – sakė A.Butkevičius.

KILNUS ELGESYS

PREZIDENTUI ĮTEIKTAS LTOK PRIZAS

Alfredo Pliadžio nuotr.

LIETUVOS KILNAUS SPORTINIO ELGESIO LAUREATAS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS NORĖTŲ, KAD KILNUS ELGESYS GYVUOTŲ NE TIK SPORTE.

Pagrindinį prizą V.Adamkui įteikė D.Gudzinevičiūtė ir A.Juozaitis

2013 m. Lietuvos kilnaus sportinio elgesio laureatai LTOK būstinėje buvo apdovanoti gegužės 19 d. Atsiimti pagrindinio prizo į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą buvo susirengęs vykti ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Apdovanojimas jam skirtas už olimpinių idealų ir vertybių sklaidą bei propagavimą, sveiko gyvenimo būdo puoselėjimą, kilnaus elgesio supratimą ir gero pavyzdžio auklėjamąją galią. Deja, sutrikus sveikatai V.Adamkui teko keisti kelionės maršrutą: jis trumpam atsidūrė ligoninėje... „Su didele pagarba, meile ir dėkingumu priimu šitą apdovanojimą. Esu šventai įsitikinęs, kad jei kilnaus elgesio idėjas įgyvendintume lietuvių tautoje, bendruomenėje, tai mūsų gyvenimas būtų daug geresnis“, – tada „Olimpinės panoramos“ korespondentei telefonu sakė V.Adamkus, jau kitą dieną grįžęs namo iš ligoninės.

Kilnaus sportinio elgesio prizas V.Adamkui iškilmingai buvo įteiktas liepos 31-ąją LTOK kiemelyje. Prezidentas tą dieną dar dalyvavo palydose ir palinkėjo garbingai kovoti į antrąsias jaunimo vasaros olimpines žaidynes

V.Adamkų sveikina Seimo pirmininkė L.Graužinienė

Nandzinge išvykstantiems jauniesiems Lietuvos sportininkams. Prizą V.Adamkui įteikė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas Arvydas Juozaitis. „Nėra tokių apdovanojimų, kurie verti šio žmogaus“, – sakė LTOK prezidentė. „Jūs buvote pats olimpietiškiausias ir sportiškiausias Lietuvos prezidentas“, – laureatą sveikino A.Juozaitis. Gėlių V.Adamkui įteikė iškilmėse dalyvavusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir jaunoji olimpietė penkiakovininkė Aurelija Tamašauskaitė. „Teko išgyventi ne vieną džiugų sporto laimėjimą. Visą sportinį gyvenimą laikiausi kilnaus elgesio taisyklės. Nuo pat olimpinių žaidynių pradžios buvo skatinama ir kilni sportinė kova. Mūsų sportininkai visada buvo garbingi. To linkiu ir ateityje. Šitas apdovanojimas simbolinis ne tik sportiniam judėjimui. Norėčiau, kad kilnus elgesys gyvuotų ne tik sporte, bet ir kasdieniame gyvenime. Linkiu sėkmės jauniesiems sportininkams“, – sakė V.Adamkus. „OP“ inf.

OLIMPINĖ PANORAMA

7

NANDZINGAS 2014

JAUNIMAS DRĄSIAI ŽENGIA PIRMYN RUGPJŪČIO 16–28 D. NANDZINGE, SENOJOJE KINIJOS SOSTINĖJE, VYKO II JAUNIMO VASAROS OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS. MŪSŲ SPORTININKAI JOSE IŠKOVOJO AŠTUONIS MEDALIUS – TRIS AUKSO, DU SIDABRO IR TRIS BRONZOS. KOMANDINĖJE ĮSKAITOJE LIETUVA – DEVYNIOLIKTA PASAULYJE! BET APIE VISKĄ – ŠIAME ŽAIDYNIŲ DIENORAŠTYJE. Broniaus Čekanausko ir Alfredo Pliadžio fotoreportažas

PALYDOS Palydose LTOK kieme dalyvavo daug garbingų svečių

A

nksti, kad sportininkams vėliau nebūtų trukdoma planingai rengtis žaidynėms, liepos 31-ąją, LTOK buvo surengtos Lietuvos rinktinės palydos į antrąsias jaunimo vasaros olimpines žaidynes Nandzinge. Lietuvos rinktinės vėliavnešiui Europos jaunimo olimpinio festivalio 800 m bėgimo čempionui Benediktui Mickui Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė įteikė Lietuvos vėliavą. „Apsigaubkite šia vėliava, kai laimėsite medalius“, – sakė L.Graužinienė.

Tardama sveikinimo žodžius Seimo pirmininkė kalbėjo: „Šiandien Medininkuose pagerbėme prieš 23-ejus metus poste žuvusius Lietuvos pasieniečius. Jie žuvo, kad jūs galėtumėte sportuoti, dalyvauti žaidynėse. Svarbu garbingai atstovauti tėvynei Lietuvai.“ Sportininkus

8

OLIMPINĖ PANORAMA

sveikino ir sėkmės linkėjo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. „Laba diena“, – lietuviškai į susirinkusiuosius kreipėsi Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvoje Zengwenas Liu. Garbusis svečias pasidžiaugė, kad buvo pakviestas dalyvauti šiose sportininkų palydose. „Nandzinge bus didelė jaunimo šventė, – tęsė ambasadorius. – Nandzinge, kaip ir Vilniuje, yra ir upė, ir kalnas. Linkiu sėkmingos kelionės ir gerų rezultatų.“ LTOK prezidentė jauniesiems sportininkams įteikė akreditacines korteles ir palinkėjo sėkmės. Iškilmėse dalyvavo KKSD generalinis direktorius

Edis Urbanavičius, LTOK viceprezidentai Romualdas Bakutis ir Bronislavas Vasiliauskas, LTOK vykdomojo komiteto nariai, sporto federacijų vadovai, gausus būrys žurnalistų. Tiesa, palydose dalyvavo 13 jaunųjų olimpiečių iš 21, nebuvo ir rinktinės kapitonės Rūtos Meilutytės. „Dėkoju už suteiktą garbę nešti Lietuvos vėliavą. Sportininkų vardu sakau, kad mes nenuvilsime“, – patikino B.Mickus.

Dar vienos improvizuotos palydos vyko Vilniaus tarptautiniame oro uoste rugpjūčio 12-ąją, kai visa sportinė delegacija, išskyrus R.Meilutytę ir jos trenerį Jonathaną Ruddą (jie į Kiniją keliavo iš Anglijos), rengėsi skrydžiui į Frankfurtą, iš ten – į Šanchajų, o paskui autobusu į Nandzingą.

RUGPJŪČIO 12-OJI

Š

ią dieną jaunieji Lietuvos olimpiečiai bei jų treneriai išvyko į antrųjų jaunimo vasaros olimpinių žaidynių sostinę Nandzingą. Lietuvos delegacijoje – 21 sportininkas: po du irkluotojus ir penkiakovininkus – po vieną merginą ir vaikiną, tenisininkė, kanojininkas, dvi dviratininkės, keturi krepšininkai (3x3), trys lengvaatlečiai, keturi plaukikai – dvi merginos ir du vaikinai bei du paplūdimio tinklininkai. „Linkiu lengvo skrydžio, – per palydas oro uoste sportininkams sakė LTOK prezidentė. – Vieną būsimąją mūsų čempionę turbūt visi pažįsta, o iš kitų sportininkų nenorėčiau nieko išskirti. Juk visi žino, kaip sunku būna ir vyresniems, kai iš jų tikimasi medalių, o čia daugeliui bus pirmieji tokio lygio startai.

Svarbiausia – nugalėti save, pasirodyti taip, kaip galite ir dar truputį geriau. Atranka buvo tikrai sunki, sportininkams reikėjo įveikti labai aukštus barjerus. Mes greit atvyksime jūsų

RUGPJŪČIO 15-OJI

Prieš ilgą kelionę į Nandzingą palaikyti. Pirmiausia, žinoma, startai, varžybos, o po jų gerai praleiskite laiką kultūrinės programos renginiuose.“ Pirmieji Nandzingo olimpiniame kaimelyje rugpjūčio 11-ąją apsigyveno Lietuvos rinktinės vadovo pavaduotoja, LTOK darbuotoja Lina Vaisetaitė ir rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas. Jie kaimelyje pasitiko atvykusią delegaciją, padėjo įsikurti. Pirmieji įspūdžiai – geri. Kaip patikino L.Vaisetaitė, oro uoste visos procedūros vyko sklandžiai ir greitai. Patiko ir olimpinis kaimelis, kuris priminė 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių kaimelį. Erdvūs, patogūs

kambariai. Prie jų jau plevėsavo lietuviškos vėliavos. Mūsų delegacijai talkins keturi savanoriai kinai – trys merginos ir vaikinas. Į Nandzingą atvyko ir LTOK olimpinio sporto direktorius Kazys Steponavičius bei jo pavaduotojas, rinktinės vadovas Einius Petkus. Tą pačią dieną jie dalyvavo prie irklavimo trasos vykusiame valčių paskirstyme.

Rugpjūčio 13-ąją olimpiniame kaimelyje įsikūrė visa Lietuvos sportinė delegacija.

Sportininkai skrido per Frankfurtą į Šanchajų, o iš ten Nandzingą pasiekė autobusu.

Prasidėjo treniruotės.

Olimpiniame kaimelyje LTOK vadovai ir medikai D.Barkauskas bei A.Kajėnienė

T

ądien, galima sakyti, kad tiesiai iš lėktuvo, vos spėję viešbutyje pasidėti daiktus, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius Valentinas Paketūras nuvyko į Nandzingo olimpinį kaimelį. LTOK vadovai susitiko su tuo metu nuo treniruočių laisvais sportininkais, jų treneriais, medikais, apžiūrėjo gyvenamąsias patalpas, tarptautinę ir pramogų zonas. Mūsiškiai sakėsi esą viskuo patenkinti, tik lovos gal kiek per kietos. Pirmas įspūdis toks, kad tenka gulėti ant lentų. Bet ten sveikuoliški čiužiniai.

Tarptautinėje zonoje kinų moksleiviai buvo įrengę kai kurių šalių paviljonus. Lietuviškame buvo galima pamatyti ir skandinaviškų akcentų, bet būta ir krepšinio, ir Alfredo Pliadžio nuotraukų, atsiųstų iš Vilniaus.

Vietiniai moksleiviai labai džiaugėsi svečiais iš Lietuvos, skubėjo įsiamžinti su olimpine čempione D.Gudzinevičiūte.

Jaunieji sportininkai kaimelyje turėjo kur įdomiai leisti laisvalaikį, vyko daug įvairių konkursų, kuriuose reikėjo ne tik greitį ar jėgą, bet ir išmintį pademonstruoti. Konkursų nugalėtojams atitekdavo prizai, tad kol nebuvo medalių, jaunimas galėjo pasidžiaugti kitais apdovanojimais.

Kinija turi Didžiąją sieną, Nandzingas senovinio miesto sieną, o vasaros jaunimo

Kaimelio kambarys

žaidynių olimpinis kaimelis – spalvotą didžiąją prisiminimų ir meilės sieną. Ši naujoji siena, stovėjusi olimpinio kaimelio valgyklos hole, – tai parašų, įvairiakalbių žinučių ir nedidelių linksmų piešinėlių mozaika. Organizatoriai pastatė didžiulę baltą sieną su užrašu „Nandzingas 2014. Pasidalink žaidynėmis, pasidalink svajonėmis“.

Čia sportininkai rašė, piešė...

OLIMPINĖ PANORAMA

9

RUGPJŪČIO 16-OJI TOK prezidentas T.Bachas pasiūlė fotografuotis

N

andzinge, lyjant ir saliutams griaudint, buvo iškilmingai atidarytos antrosios jaunimo vasaros olimpinės žaidynės. Atidarymo ceremonijoje buvo įspūdingų meninių vaizdų, menančių Mingų dinastijos, Šilko kelio, porceliano kūrimo istoriją, Nandzingo kultūrą ir senajame mieste spinduliuojančią jaunatvišką energiją. Jauniausiam meninės programos dalyviui buvo ketveri, vyriausiam – per aštuoniasdešimt. Pasirodė daug moksleivių ir studentų kolektyvų, nuostabūs akrobatai.

Išgirdome ir garsenybių. Specialiai žaidynėms sukurtą dainą atliko populiarioji kinė Zhang Liangying, dainavo Pietų Korėjos žvaigždė Kim Soo-hyunas, vaikų choras ir ansambliai. Žaidynių atidaryme dalyvavo Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) prezidentas Xi Jinpingas, Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, kai kurių šalių vadovai. Garbės svečių tribūnoje žaidynių atidarymą žiūrėjo LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius V.Paketūras.

Pasaulį užplūdusi asmenukių mada tapo savotišku kultu net per atidarymo ceremonijos oficialią kalbą, kurią sakė TOK prezidentas T.Bachas. Jis paėmė telefoną, nusifotografavo pats bei įamžino kitus šalia stovinčius oficialius asmenis. Į stadiono tribūnas susirinkusiems žiūrovams ir sportininkams neliko nieko kita, kaip padaryti tą patį. „Įamžindami save

Lietuvos delegacija tribūnoje

10

OLIMPINĖ PANORAMA

asmenukėse jūs siunčiate žinią pasauliui apie puikias sporto žaidynes“, – sakė T.Bachas. Iš karto pasakysiu, kad jis aplankė visų sporto šakų varžybas.

Nors dažniausiai tai laikoma didžiausia paslaptimi, šį kartą iš anksto buvo žinoma, kad žaidynių ugnį uždegs Nandzinge gyvenanti olimpinė čempionė šuolininkė į vandenį Chen Ruolin. Ji uždegė saliutus, o nuo jų efektingai suliepsnojo ir olimpinis aukuras.

Nebuvo sportininkų parado. Šalims atstovavo tik po vieną vėliavnešį. Lietuvos vėliavą nešė 800 m bėgikas, praėjusių metų Europos jaunimo olimpinio festivalio čempionas Benediktas Mickus. Visi dalyviai iškilmes stebėjo patogiai sėdėdami tribūnose.

Bet buvo visos kitos olimpinių žaidynių tradicijos: pakeltos KLR ir TOK vėliavos, sugroti himnai, priesaikas garbingai kovoti davė sportininkų, teisėjų, trenerių atstovai.

Mūsų sportininkams žaidynių atidarymas patiko, ypač akrobatai. Jaunimas apgailestavo, kad nebuvo parado ir jie negalėjo pražygiuoti stadiono taku. Užtat TOK prezidento nurodymą visi vykdė griežtai: ir patys fotografavosi, ir kitus įamžino. Žaidynių atidarymo iškilmių išvakarėse ceremonijos vykdomasis direktorius Chenas Weiya žurnalistus patikino, kad Nandzingo žaidynių atidarymas bus trumpesnis, jame pasirodys mažiau atlikėjų, todėl iškilmės kainuos dešimt kartų pigiau nei 2008-ųjų Pekino olimpinėse žaidynėse.

Vėliavnešių paradas

Jaunoji ambasadorė G.Okulevičiūtė

RUGPJŪČIO 17-OJI

Į finišą skuba R.Meilutytė

N

andzinge prasidėjo sportininkų kovos. Pirmosios į startą stojo dviratininkės. Ema Manikaitė pirmoje moterų komandinių varžybų rungtyje buvo vienuolikta. Žaidynių starto dar laukė kita mūsų dviratininkė Ernesta Strainytė. Apskritai dviratininkų varžybos buvo ilgos, sunkios, susidėjo iš skirtingų rungčių, o apdovanojimą prizininkai gavo tik vieną už keistai skaičiuotus komandinius taškus. Bet apie tai vėliau.

Jau pirmąją dieną startavo ir didžiausia mūsų žvaigždė Rūta Meilutytė. Bet ne pirmasis startas parengiamosiose 50 m krūtine varžybose, o Rūtos nepasirodymas 200 m kompleksinio plaukimo atrankoje sukėlė daugiausia kalbų ir net mažai girdėjusius apie žaidynes privertė jomis domėtis. Kas nutiko R.Meilutytei?

Ji laimėjo savo 50 m krūtine plaukimą – 32,11 sek. ir su trečiu rezultatu pateko į pusfinalį. Greičiau už mūsiškę plaukė dvi vengrės: Anna Sztankovics (32,02 sek.) ir Dalma Sebestyen (32,09 sek.).

Su Rūta kalbėjau telefonu, kai ji olimpiniame kaimelyje sėdėjo rinktinės vyr. gydytojo Daliaus Barkausko kabinete. Štai ką ji sakė: „Suskaudo petį, sunku plaukti peteliške, todėl teko atsisakyti 200 m kompleksinio plaukimo. Pasitarę su treneriu taupydami jėgas nusprendėme nedalyvauti ir estafetėje.

Plaukdama krūtine skausmo nejaučiu, manau, kad viskas bus gerai. Dar dalyvausiu 100 m krūtine ir laisvuoju stiliumi varžybose.“ Atranką bandė įveikti dar du mūsų vaikinai.

Povilas Strazdas tikėjosi patekti tarp 400 m laisvuoju stiliumi finalininkų, bet jam pritrūko 0,3 sek. Lietuvis nuotolį įveikė per 3 min.

55,62 sek. – lygiai sekunde blogiau nei asmeninis rezultatas – ir liko devintas. „Gaila, – neslėpė apmaudo P.Strazdas. – Nesu patenkintas. Tikėjausi vietos finale, bet per pirmą startą būna jaudulys. Tikiuosi atsigriebti kompleksinio plaukimo rungtyje.“ Paulius Grigaliūnas 100 m krūtine įveikė per

1 min. 3,5 sek. Iškart po finišo jautėsi šiek tiek nusivylęs, bet nušvito pamatęs, kad pateko į pusfinalį.

Varžybas pradėjo irkluotojai. Visi jie lenktyniavo vienodomis valtimis, kurias nemokamai žaidynėms gavo Nandzinge.

Kaip sakė Tarptautinės irklavimo federacijos Jaunimo komisijos pirmininkas, techninis šių žaidynių irklavimo varžybų delegatas Algirdas Raslanas, keturi tarptautiniai treneriai visiems sportininkams sureguliavo valtis.

Lietuvos irkluotojus lydėjo permaininga sėkmė. Sonata Petrikaitė užtikrintai laimėjo savo plaukimą ir pateko į 1000 m pusfinalį. Jos laikas 3 min. 52,62 sek. buvo antras tarp visų dalyvių.

Greičiau irklavo tik Baltarusijos sportininkė. O štai Andriui Lapatiukui teks lenktyniauti paguodos plaukime, nes tarp šešių dalyvių jis finišavo tik penktas. Pasak irklavimo specialisto Einiaus Petkaus, šiam irkluotojui paguodos plaukimas bus naudingas: „Treneris paauklės, nurodys padarytas technines klaidas, kurių tikrai buvo. O jas ištaisęs Andrius irkluos greičiau.“ R.Meilutytė užtikrintai laimėjo antrąjį 50 m krūtine pusfinalio plaukimą ir su geriausiu rezultatu – 31,67 sek. pateko į finalą. Antrą laiką parodė po Rūtos finišavusi vokietė Julia Willers – 31,94 sek. Kitos finalininkės „neišplaukė“ iš 32 sek. „Plaukiant krūtine man nieko neskauda. Ir laisvuoju stiliumi plaukiant peties neskauda. Tik peteliške“, – dar kartą po vakarinio plaukimo savo gerbėjus ramino Rūta. Paklausta apie varžoves sakė, kad apie jas nedaug žino: P.Grigaliūnas

„Merginos stengiasi, gerai plaukia, padarys viską, kad laimėtų medalį.“ Stebint paskutinius metrus susidarė įspūdis, kad Rūta sumažino greitį. Ar tikrai taip? Nusišypsojo: „Nežinau. Gal. Na, šiek tiek sulėtėjau.“ Ar ryt plauks dar greičiau? „Galbūt. Gal greičiau? O gal lėčiau?“ – vėl šypsojosi.

Dar kartą paklausta apie peties skausmą sakė, kad neseniai buvo gavusi mažą traumelę. Gal ir nuovargis daro savo, nes teko dalyvauti nemažai varžybų Anglijoje. „Olimpiniame kaimelyje buvau pas mūsų gydytoją Dalių Barkauską.

Dabar puikiai jaučiuosi. Jokių nuskausminamųjų nereikėjo“, – dar sykį patikino Rūta. D.Barkauskas sakė, kad plaukikė pajuto jos sporto šakai būdingus skausmus.

Kitam lietuviui patekti į finalą nepavyko – 100 m plaukimo krūtine pusfinalyje P.Grigaliūnas liko tryliktas – 1 min. 3,39 sek. (atrankos varžybose jis buvo dvyliktas – 1 min. 3,5 sek.).

Vėlai vakare nudžiugino tenisininkė Akvilė Paražinskaitė. Dvejetų varžybose septyniolikmetė lietuvė kartu su bendraamže latve Jelena Ostapenko nugalėjo pirmąjį reitingą šiame turnyre turėjusias favorites serbę Ivaną Jorovič ir šveicarę Jil Teichmann – 6:3, 6:7 (4:7), 10:8.

Ketvirtfinalyje A.Paražinskaitei ir J.Ostapenko teko kovoti su Pietų Amerikos atstovėmis – aštuoniolikmetėmis Campis Giangreco iš Paragvajaus ir Palau Gonzalez iš Ekvadoro.

Pergalė ketvirtfinalyje dar negarantavo medalių, nes turnyre buvo numatytas mačas dėl bronzos.

Teniso dvejetų varžybos nebuvo vienintelė rungtis, kurioje sportininkai galėjo iškovoti savo šaliai medalį, vienoje komandoje rungtyniaudami su kitų valstybių atletais.

Tokiose mišriose varžybose taip pat dalyvavo dviratininkai, šiuolaikinės penkiakovės ir kitų sporto šakų atstovai.

Merginų vienetų turnyre A.Paražinskaitės pirmajame rate laukė susitikimas su kolumbiete Maria Fernanda Herazo-Gonzalez.

OLIMPINĖ PANORAMA

11

RUGPJŪČIO 18-OJI

T

ądien Lietuvos plaukikai rungėsi dviejuose finaluose ir pusfinalyje. Pirmoji 50 m plaukimo krūtine finale startavo R.Meilutytė, kurios dar laukė 100 m laisvuoju stiliumi pusfinalis. Kaip sakė Rūta, dar gerai, kad finalas prieš pusfinalį, o ne atvirkščiai... Į finalą pateko ir P.Strazdas, rytinėse varžybose sėkmingai įveikęs 200 m kompleksiniu būdu.

Savo plaukime jis finišavo antras – 2 min. 3,50 sek., šiek tiek nusileisdamas vengrui Norbertui Szabo – 2 min. 2,95 sek. Dar du sportininkai buvo už juos greitesni kitame plaukime: vengras Benjaminas Gratzas (2 min. 2,06 sek.) ir amerikietis Patrickas Mulcare‘is (2 min. 2,66 sek.).

Povilas sakė esąs pasirengęs kovoti dėl medalio.

36 plaukikės pradėjo kovas dėl medalių, bet visų pirma dėl vietų 100 m laisvuoju stiliumi pusfinalyje. Ketvirtajame plaukime kaip raketos pralėkė dvi kinės. Greičiausios Duo Shen laikas 54,44 sek. buvo geriausias atrankos varžybose. Rūta startavo paskutiniame plaukime.

Kontroliuodama padėtį finišavo ketvirta – 56,20 sek. ir su devintu rezultatu pateko į pusfinalį.

Prieš finalinį 50 m krūtine plaukimą Rūta atliko trumpą, bet intensyvų apšilimą. Po jo pro tribūnas solidžiai praėjo jos treneris J.Ruddas. Pamatęs pažįstamus žurnalistus iškėlė į viršų nykščius: supraskite – viskas bus gerai! Tuo vargu ar kas abejojo. Bent kiek išmanantys plaukimą, be abejo, būtų šimtu procentų garantavę, kad Rūta laimės. Taip ir buvo: ji pirmavo nuo pirmųjų distancijos metrų ir artimiausią varžovę vokietę J.Willers aplenkė 1,64 sek. Lietuvės laikas – 30,14 sek. Trečia finišavo vengrė A.Sztankovics – 31,84 sek. „Tikrai nėra taip lengva laimėti, kaip atrodo.

Kiekvienas medalis turi savo kainą“, – po apdovanojimo iškilmių sakė čempionė.

R.Meilutytė pirmadienio vakarą Nandzingo baseine darbavosi iš peties: 50 m krūtine finalas, tada bėgte pro žurnalistus trumpai pasirengti 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi pusfinaliui.

Dar po keliolikos minučių – apdovanojimo ceremonija. Tiesa, ji vėlavo, nes Rūtai reikėjo bent jau persirengti. Čempionišku rezultatu ji nebuvo patenkinta: džiaugėsi pergale, bet sakė, kad laikas

12

OLIMPINĖ PANORAMA

Pirmasis Rūtos auksas

galėjo būti geresnis.

Sėkmingai Rūtai susiklostė ir 100 m laisvuoju stiliumi pusfinalis. Savo plaukime ji finišavo trečia – 55,46 sek., o į rytojaus dieną turėjusį vykti finalą pateko su ketvirtu rezultatu. Beje, kitą dieną Rūtai vėl teko pasidarbuoti: po 100 m plaukimo krūtine pusfinalio praėjus maždaug 20 min. jos laukė 100 m laisvuoju stiliumi finalas.

Rūta džiaugėsi pirmuoju Nandzinge iškovotu čempionės medaliu ir, žinoma, tikėjosi tokio pat apdovanojimo 100 m krūtine rungtyje. Europos čempionate Berlyne šios distancijos ji neplauks, nes nespės nuvykti. Dėl medalio kovos ir 100 m laisvuoju stiliumi finale.

Rūtos auksas tikrai buvo planuotas, o štai P.Strazdo sidabras 200 m kompleksinio plaukimo varžybose – maloni staigmena. Čempionu tapo vengras B.Gratzas (2 min. 1,08 sek.). Povilo laikas – 2 min. 2,32 sek. Trečias finišavo kitas vengras N.Szabo (2 min. 2,47 sek.). Lietuvis savo rytinį rezultatą pagerino beveik pusantros sekundės, be to, pasiekė asmeninį rekordą. Šis sidabras buvo maloni staigmena ir būsimam Vilniaus universiteto Teisės fakulteto pirmakursiui. „Apie bronzos medalį svajojau, bet padariau daugiau, negu galėjau.

Daugiausia, atrodo, pridėjau plaukdamas nugara, – šypsojosi laimingas sportininkas. – P.Strazdo sidabras

Šiemet sklandžiai vyko pasirengimas, prieš žaidynes buvo puiki treniruočių stovykla Ispanijos kalnuose.“ Aštuoniolikmetis P.Strazdas plaukimo įgūdžius tobulina jau dvylika metų. Pradėjo dar sostinės „Žalgirio“ baseine, kuris stovėjo dabartinėje Olimpiečių gatvėje. Visą laiką pas tą pačią trenerę Ireną Jurevič, kuriai plaukikas skyrė savo kol kas svariausią apdovanojimą! Povilo Nandzinge dar laukė poros distancijų varžybos, bet, kaip pats sakė, tai jau ne jo nuotoliai.

Dramatiškai, bet mums sėkmingai susiklostė vaikinų irklavimo paguodos plaukimas, kuriame dalyvavo A.Lapatiukas. Pirmas finišavo lenkas Mateuszas Swietekas (3 min. 29,41 sek.). O štai kas buvo antras, o kas trečias, teko teisėjams nagrinėti fotofinišo įrašą. Vis dėlto viena šimtąja sekundės dalimi Andrius aplenkė prancūzą Maxime‘ą Ducret ir pateko į pusfinalį.

Dviratininkės varžėsi asmeninėse plento lenktynėse. E.Strainytė liko aštuoniolikta ir komandinių taškų nepelnė, nes taškai skiriami pirmajam šešioliktukui. Kaip sakė dviratininkių treneris Kęstutis Česaitis, nepasisekė toms sportininkėms, kurios startavo paskutinėje grupėje, nes tuo metu prasidėjo lietus ir visų rezultatai buvo prastesni nei prieš lietų finišavusių sportininkių.

Sėkmingai olimpinį turnyrą pradėjo Lietuvos krepšininkai (3x3). Pirmose rungtynėse trenerio Daliaus Lubio auklėtiniai po atkaklios kovos nugalėjo Puerto Riko komandą 17:14. Net 12 taškų pelnė Kristupas Žemaitis, kuris pataikė 5 tritaškius iš 9. Tiesa, trijulių krepšinyje už tolimą metimą skiriami du taškai. Antrose rungtynėse lietuviai taip pat po atkaklios kovos nugalėjo Indonezijos atstovus – 14:13. Lemiamą metimą paskutinę sekundę pelnė Justas Vazalis. Dar komandoje žaidė Martynas Sajus ir Jonas Lekšas. Visą laiką užtikrintai pirmavę ir gal per anksti patikėję pergale mūsiškiai rungtynių pabaigoje leido varžovams prisivyti. Krepšinio varžybose dalyvavo 20 komandų, po 10 viename pogrupyje. Sužaidusios po devynerias rungtynes, po aštuonias komandas iš abiejų grupių tęsė kovas vieno minuso sistema.

Pralaimėjai – žaidynės baigėsi. Kuo aukštesnę vietą užimi grupėje, tuo didesnė tikimybė atkrintamosiose varžybose gauti silpnesnį varžovą.

Merginų vienetų turnyre A.Paražinskaitė pirmajame rate nugalėjo kolumbietę M.F.Herazo-Gonzalez 2:6, 6:1, 6:1. Kitas Akvilės susitikimas – su viena šio turnyro favoričių Šveicarijos tenisininke J.Teichmann.

Paplūdimio tinklininkai Matas Navickas ir Edvinas Vaškelis patyrė antrą pralaimėjimą.

RUGPJŪČIO 19-OJI

I

rklavimo varžybų pusfinaliuose, kaip ir kvalifikacinėse varžybose, Lietuvos irkluotojus lydėjo permaininga sėkmė. S.Petrikaitė gan užtikrintai pateko į finalą, o A.Lapatiukui reikės kovoti B finale dėl 7–12 vietų.

Sonata pusfinalyje finišavo trečia, į priekį praleisdama graikę ir prancūzę. Nugalėtojai mūsiškė pralaimėjo 1,28 sek. Bet lietuvės laikas buvo geresnis už pirmojo pusfinalio nugalėtojos baltarusės.

A.Lapatiukas tarp šešių pusfinalininkų finišavo paskutinis, nors plaukė tą dieną geriausiu pirmuoju taku. Po finišo Andrius nebuvo kalbus. „Negaliu čia normaliai irkluoti.

Ir nežinau kodėl“, – tepasakė.

Gerokai šnekesnė ir linksmesnė buvo Sonata. Ji prisipažino, kad prieš startą jautė įtampą, jaudinosi. Po finišo jau viskas buvo gerai. „Rytoj finale kovosiu dėl medalio. Dėl bronzos tikrai“, – noriai ateities planais dalijosi sportininkė. Irkluotojai nelabai patiko oras.

Pūtė šoninis vėjas, sunkiau buvo irkluoti ketvirtame take. „Gal ryt gausiu pirmąjį taką? Esant tokiam orui jis geriausias“, – sakė atsisveikindama. Beje, A.Lapatiukas tądien plaukė pirmuoju taku...

Irklavimo varžybas stebėjusi LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė susitiko su Tarptautinės irklavimo federacijos (FISA) prezidentu Jeanu Christopheriu Rollandu. Buvo kalbėta ir apie Trakų irklavimo bazę. Pokalbyje dalyvavo ir FISA jaunimo komisijos pirmininkas, žaidynių irklavimo varžybų techninis delegatas A.Raslanas. Susitikimų su tarptautinių federacijų vadovais buvo ne vienas.

R.Meilutytė plaukė 100 m krūtine. Prieš dieną perpus trumpesnėje distancijoje triumfavusi olimpinė ir pasaulio čempionė laimėjo ketvirtąjį atrankos plaukimą, o tarp šešiolikos į pusfinalį iškopusių dalyvių jos rezultatas buvo antras – 1 min. 8,97 sek.

Kvalifikacinėse varžybose tarp 29 dalyvių šią distanciją greičiausiai įveikė ukrainietė Anastasija Maliavina (1 min. 8,91 sek).

200 m nugara rungties atrankos varžybose nepasisekė Ugnei Mažutaitytei. Ketvirtajame kvalifikaciniame plaukime ji finišavo ketvirta (2 min. 17,53 sek.), tarp 28 atrankos dalyvių užėmė keturioliktą vietą ir nepateko tarp aštuonių šios rungties finalininkių.

R.Meilutytei antruoju bandymu nepavyko iškovoti antrojo medalio. 100 m laisvuoju stiliumi finale lietuvė finišavo penkta – 55,17 sek. Žinoma, sutrukdė ir tai, kad du startai ėjo vienas po kito, tarp jų buvo vos pusvalandžio pertrauka. Prieš šį finalą 100 m plaukimo

S.Petrikaitė krūtine pusfinalyje Rūta parodė geriausią laiką – 1 min. 7,83 sek. ir pateko į finalą.

Po 100 m laisvuoju stiliumi finalo Rūta patikino esanti patenkinta rezultatu, nes jis yra neblogas. Žadėjo su treneriu panagrinėti, kur silpniau plaukė, ar ką buvo galima padaryti geriau. „Aukso ir nesitikėjau, nes labai stipri kinė. Mano pagrindinė rungtis yra krūtine, o ne laisvasis stilius. Tikėjausi bronzos, bet merginos labai gerai plaukė“, – labai nesikrimto plaukikė.

Treneris J.Ruddas irgi nebuvo nusiminęs: „Negaliu dėl ko nors pykti, tai antras geriausias Rūtos rezultatas šioje rungtyje. Visos septynios jos varžovės buvo laisvojo stiliaus specialistės.“ 100 m laisvuoju stiliumi rungties aukso medalį iškovojo kinė D.Shen (53,84 sek.).

Užtat Rūta – realiausia pretendentė laimėti 100 m krūtine rungties auksą. Rimčiausios konkurentės bus kinė Yun He (1 min. 8,47 sek.) ir ukrainietė A.Maliavina (1 min. 8,71 sek.).

R.Meilutytė sakė, kad plaukdama 100 m krūtine stengsis parodyti kuo geresnį rezultatą ir taip bent neakivaizdiniu būdu palenktyniauti su Europos čempionato dalyvėmis. Jau minėta, kad į šios rungties startą Rūta nespėjo. Kaip parodė vėlesni įvykiai, Rūta užtikrintai aplenkė Berlyne plaukusias sportininkes.

Trečią pergalę iškovojo Lietuvos krepšininkai. Jie nugalėjo šeimininkų

komandą – 18:14. M.Sajus pelnė 8, J.Vazalis 6, K.Žemaitis 3, J.Lekšas – 1 tašką.

Tenisininkė A.Paražinskaitė mišrių dvejetų varžybose su kroatu Nino Serdarusičiumi žaidė prieš Belgijos dvejetą. 2:1 susitikimą laimėjo belgai.

Merginų komandinėse dviračių varžybose vyko BMX rungtis. Lenktyniavo E.Manikaitė.

Ji nuvažiavo iki pusfinalio ir pelnė 16 taškų.

Nepaisant gero jos pasirodymo, bendrojoje įskaitoje po keturių rungčių tarp 32 komandų lietuvės E.Strainytė ir E.Manikaitė su 24 taškais nukrito iš 18-os į 21 vietą. BMX varžybose dviratininkėms kažkodėl buvo skiriama taškų ir už atrankos varžybas, ir už atkrintamąsias. Atrankos varžybose E.Strainytės rezultatas buvo dešimtas.

Nandzinge dviratininkai varžėsi jungtinėse komandų rungtyse – kalnų dviračių, BMX ir plento varžybose, o jose surinkti taškai buvo sumuojami. Galutinės komandų vietos turėjo paaiškėti po kalnų dviračių atkrintamųjų varžybų ir lenktynių, BMX varžybų, plento asmeninių ir grupinių lenktynių. Pirmose keturiose rungtyse šaliai galėjo atstovauti po vieną sportininką, o plento grupinėse lenktynėse startavo abu.

Keisčiausia, kad įveikusios visą šį maratoną dviratininkės galėjo iškovoti tik po vieną medalį.

Nors kitose šakose vienas sportininkas galėjo laimėti po kelis medalius.

A.Lapatiukas

OLIMPINĖ PANORAMA

13

R.Meilutytė su treneriu J.Ruddu

S.Petrikaitė po finišo

RUGPJŪČIO 20-OJI

TOK prezidentas bendravo ir su A.Lapatiuku bei jo treneriu V.Sokolinskiu Su T.Bachu susitiko LTOK vadovai ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas J.Požela

Rūtą sveikino TOK prezidentas T.Bachas (kairėje)

I

rkluotoja S.Petrikaitė galingai finišavo, bet nuo bronzos medalio ją skyrė dvidešimt šešios šimtosios sekundės. 1000 m distancijoje pritrūko dar vieno kito metro ir lietuvė būtų aplenkusi prancūzę Camille Juillet. Čempione tapo ir pirmąjį medalį Baltarusijai iškovojo Krystina Staraselets. Jai Sonata pralaimėjo 2,73 sek. Antra finišavo graikė Athina Angelopoulou.

Po finišo mūsų sportininkė buvo labai nusiminusi. Guodė ją ir LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė. Sunku buvo sportininkei bendrauti ir su žurnalistais. Vis dėlto prasitarė, kad naktį prieš finalą prastai miegojo. Galvoje sukosi mintys apie medalį. „Pirmieji 500 metrų buvo sunkiausi, nes labai mėtė valtį. Atsilikau nuo lyderių, plaukiau penkta, bet sakiau sau, kad nepasiduosiu. Antrąją distancijos dalį irklavau geriau. Atrodė, kad bronzos medalis pasiekiamas.

Dar po finišo maniau, kad atplaukiau trečia. Deja.

Ir jau nieko nepakeisi“, – atsiduso irkluotoja.

A.Lapatiukas lenktyniavo B finale. Ten jis finišavo ketvirtas, o galutinėje įskaitoje liko dešimtas.

Vakare, žinoma, laukėme antrojo Rūtos aukso medalio. Ir sulaukėme. Ji 100 m krūtine

14

OLIMPINĖ PANORAMA

nuplaukė per 1 min. 5,39 sek. ir artimiausias savo persekiotojas aplenkė daugiau kaip dviem sekundėmis. Sidabro medalį laimėjo kinė Y.He (1 min. 7,49 sek.), bronzos – ukrainietė A.Maliavina (1 min. 8,16 sek.). R.Meilutytė buvo patenkinta šiuo plaukimu ir puikiu rezultatu.

Po iškilmingos apdovanojimo ceremonijos Rūtą į savo ložę tribūnoje pasikvietė TOK prezidentas T.Bachas, stebėjęs plaukikų varžybas. Jis sveikino lietuvę su šaunia pergale, linkėjo sėkmės kitose varžybose.

R.Meilutytę ir jos trenerį J.Ruddą pasveikino ir LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius V.Paketūras, olimpinės misijos vadovai. Visi skubėjo sveikinti, nes kitą rytą labai anksti Rūta išskrido dalyvauti Europos plaukimo čempionate Berlyne.

Trumpi Rūtos įspūdžiai iš jaunimo žaidynių. Pasiektais rezultatais ji patenkinta, gyvenimu kaimelyje – taip pat. Tiesa, nieko nepamatė, nes turėjo daug startų ir po varžybų norėjo pailsėti, paskaityti knygą.

Jas atsivežė dvi – lietuvišką ir anglišką.

Jeigu spės, pažiūrės 100 m krūtine plaukimą Europos čempionate. Pusfinaliuose ten taip greit nė viena sportininkė neplaukė kaip

Rūta Nandzingo finale. Paklausta, ar lėktuve miegos, sakė, kad stengsis neužmigti.

Pratinsis prie Europos laiko. Nors dauguma sportininkų mainosi ženkliukais, Rūtos jie nedomina. Tik medalius renka...

Pusfinalyje 50 m peteliške plaukė žaidynių vicečempionas P.Strazdas. Ten jis pateko su septintu rezultatu – 24,74 sek. Pusfinalyje mūsiškis plaukė truputį lėčiau – 24,83 sek., į finalą nepateko, o galutinėje įskaitoje užėmė tryliktą vietą. Šauniai žaidė tenisininkė A.Paražinskaitė.

Aštuntfinalyje ji po atkaklios ir varginamos beveik trijų valandų kovos nugalėjo šveicarę J.Teichmann – 6:7, 6:2, 7:6 ir ketvirtfinalyje susitiks su Rusijos tenisininke. Po keliolikos minučių Akvilei su Latvijos atstove J.Ostapenko teko žaisti dvejetų pusfinalio mačą. Čia jėgų pristigo. Pirmąjį setą Baltijos šalių duetas Ukrainos ir Baltarusijos merginoms pralaimėjo 1:6, antrąjį – 3:6.

Akvilės ir Jelenos laukė kova dėl bronzos medalių.

Krepšininkai iškovojo dar dvi pergales grupėje: be didesnio vargo nugalėjo Vengrijos atstovus – 19:13 ir Vokietijos komandą – 21:15.

RUGPJŪČIO 21-OJI

A.Paražinskaitė ir treneris A.Balžekas

Krepšininkų treneris D.Lubys

T

enisininkė A.Paražinskaitė ketvirtfinalyje užtikrintai nugalėjo pajėgią rusę Dariją Kasatkiną 6:4, 6:4 ir tvirtai žengė į pusfinalį, kuriame jos laukė susitikimas su kine Shilin Xu. Po vienetų pusfinalio Akvilė su Latvijos atstove J.Ostapenko moterų dvejetų turnyre kovos dėl bronzos medalių su JAV ir Meksikos atstovėmis.

Prieš susitikimą teko kalbėtis su tenisininkės treneriu Arūnu Balžeku. Jis sakė, kad Akvilė su ruse yra žaidusi du kartus ir abu pralaimėjo.

Bet, pasak trenerio, tai dar nieko nereiškia, gal būtent trečias kartas ir nemeluos.

Abu setai buvo panašūs kaip du vandens lašai. Akvilė užtikrintai pradėdavo ir abu kartus pirmavo – 5:1. Paskui stabtelėdavo, pralaimėdavo savo padavimą ir rezultatas tapdavo 5:4. Lemiamu metu padavinėdavo rusė, bet jai nesisekė pirmasis padavimas: kamuoliukas daug sykių skriejo už aikštelės ribų arba į tinklą. „Antras jos padavimas būdavo silpnesnis, bet labai suktas. Gerai, kad greit prie jo prisiderinau. Žaidžiant su ruse svarbiausia buvo neskubėti. Ir man pavyko“, – po mačo sakė Akvilė. Savo žaidimu Nandzinge ji buvo patenkinta. Tenisininkė džiaugėsi

Rinktinės vadovo pavaduotoja L.Vaisetaitė

aktyviu palaikymu: susitikimą žiūrėjo LTOK ir misijos vadovai, krepšininkų komanda.

Sportininkė gyrė teniso aikšteles, varžybų ir visų žaidynių organizaciją bei prašė perduoti linkėjimų treneriui Remigijui Balžekui, kuris kasdien jai patarė per atstumą.

Kaip seksis kitą dieną, kai vėl laukia du mačai – vienetų ir dvejetų? „Manau, spėsiu pailsėti.

Vienetų varžybose nei su slovake, nei su kine žaisti neteko, todėl nesvarbu, kuri iš jų bus varžovė“, – prasitarė Akvilė. Dvejetų turnyre jos su Jelena, nors Nandzinge pirmą kartą abi žaidė poroje, irgi pasistengs įveikti varžoves, kurios mėgsta ilgai kovoti dėl kiekvieno taško. „Mes mėgstame atakuoti iš oro“, – sakė Akvilė. Šią dieną krepšinio arenoje merginos rungtyniavo mėtydamos tritaškius, o vaikinai – kamuolio dėjimo į krepšį rungtyje. Lietuvai atstovavo 191 cm ūgio Kristupas Žemaitis.

Jo pasirodymas buvo efektingas. Po pirmojo rato netgi pirmavo. Vis dėlto vėliau mūsiškiui pritrūko vieno balo, kad patektų į finalinį ketvertuką. Dėjimo į krepšį ir tritaškių mėtymo varžybų nugalėtojai buvo apdovanoti žaidynių medaliais.

Plaukimo varžybose dalyvavo P.Strazdas.

Jis 100 m laisvuoju stiliumi įveikė per 50,69 sek. ir pateko į pusfinalį. Vakare plaukė truputį greičiau – 50,60 sek., bet į finalą nepateko. Jis liko vienuoliktas.

Varžybas pradėjo mūsų lengvaatlečiai.

Kūjo metikas Tomas Vasiliauskas geriausiu bandymu įrankį nuskraidino 75 m 6 cm ir į finalą pateko su penktu rezultatu. Toliausiai metė vengras Bence‘as Halaszas – 83 m 68 cm. Nuo trečiosios vietos Tomą skyrė beveik du metrai. Bet finale viskas prasideda iš naujo. Tarp 15 dalyvių rutulio stūmimo rungtyje devintas liko Karolis Maisuradzė – 18 m 58 cm. Toliausiai rutulį stūmė lenkas Konradas Bukowieckis – 22 m 34 cm.

Abiejuose finaluose rungtyniaus po aštuonis sportininkus. Karolį nuo A finalo skyrė 1 m 9 cm.

Tad jam dar kartą teks išeiti į sektorių su B finalo dalyviais.

OLIMPINĖ PANORAMA

15

Paplūdimio tinklininkai M.Navickas ir E.Vaškelis

RUGPJŪČIO 22-OJI

A.Paražinskaitė ir latvė J.Ostapenko (kairėje)

Lenkų krepšį atakuoja M.Sajus

Visa dviračių sporto komanda (iš kairės): treneris K.Česaitis, E.Strainytė, E.Manikaitė, treneris V.Indreliūnas

G

rupinėmis lenktynėmis baigėsi dviratininkių komandų varžybos, kuriose kiekvienai šaliai atstovavo po du sportininkus, rinkusius taškus BMX, kalnų dviračių ir plento lenktynių rungtyse.

Lietuvės E.Strainytė ir E.Manikaitė po keturių varžybų dienų su 24 taškais tarp 32 komandų buvo 22 vietoje. Plento grupinių lenktynių rungtis vienintelė, kurioje dalyvavo abi sportininkės ir abi galėjo pelnyti taškų, skiriamų pagal užimtą vietą.

Ernesta su Ema įrodė, kad yra tikros plento lenktynininkės. Mūsų sportininkės 46 km plento lenktynes baigė su lyderių grupe. Ema tarp 60 dalyvių buvo antra ir pelnė 80 taškų, o Ernesta – aštunta ir pelnė 20 taškų.

Komandinėje įskaitoje po visų rungčių žaidynių čempionėmis tapo italės (248 taškai). Surinkusios 124 taškus, kuriuos pelnė trijose rungtyse iš penkių, lietuvės užėmė gan aukštą devintą vietą. Tiek pat taškų uždirbo ir japonės, bet jos buvo aštuntos, nes laimėjo vieną rungtį. Keisčiausia, kad atranka į žaidynes vyko plento lenktynėse, o Kinijoje sportininkėms reikėjo lenktyniauti ir BMX, ir kalnų trasose.

16

OLIMPINĖ PANORAMA

Paplūdimio tinklininkai pralaimėjo brazilams – 0:2 (12:21, 18:21). Antrą pergalę (pirmoji buvo prieš Kongą) M.Navickas ir E.Vaškelis iškovojo nugalėdami Jamaikos atstovus – 2:0 (21:18, 21:10). Šis laimėjimas atvėrė jiems kelią į atkrintamąsias varžybas.

Mūsiškiai jau pateko į 24-uką. Iš viso tinklinio turnyre dalyvavo 36 duetai.

Merginų dvejetų turnyre bronzos medalį laimėjo A.Paražinskaitė. Ji kartu su Latvijos atstove J.Ostapenko kovoje dėl trečios vietos rezultatu 6:3, 7:5 nugalėjo amerikietės Sonyos Kenin ir meksikietės Renatos Zarazuos-Ruckstuhl porą. Vienetų turnyro pusfinalyje Akvilė pralaimėjo kortų šeimininkei S.Hu 2:6, 3:6 ir dėl bronzos medalio turės žaisti su Ukrainos atstove Anhelina Kalinina, kuri pusfinalyje nusileido baltarusei Irynai Šymanovič 6:3, 6:7, 3:6. „Manau, sėkmingai papildėme viena kitą ir gali būti, kad ateityje pasistengsime dar kur nors kartu pažaisti“, – sakė tenisininkės. „Kol kas iškovotų apdovanojimų kolekcijoje šis bronzos medalis užims vieną svarbiausių vietų, – patikino Akvilė. – Dar norėčiau laimėti ir šeštadienį vienetų varžybų mačą

dėl bronzos.“ Kalbėdama apie pralaimėjimą pusfinalyje kinei tenisininkė sakė: „Varžovė gerai pataikė. Aš turėjau žaisti įvairiau: reikėjo dažniau „pjauti“, bandyti aukštus kamuoliukus.“ Šeštą pergalę iškovojo Lietuvos krepšininkai. Šį kartą jie įveikė Urugvajaus komandą – 15:12. Lyg susitarę trys krepšininkai pelnė po lygiai taškų: K.Žemaitis, J.Lekšas, J.Vazalis – po 4, M.Sajus – 3.

Kovas pradėjo penkiakovininkai, kurie dėl pirmųjų taškų kovėsi fechtavimo varžybose.

Nandzinge nebuvo jojimo rungties, užtat fechtavimo varžybos vyko du kartus.

Aurelija Tamašauskaitė iškovojo 13 pergalių, patyrė 10 pralaimėjimų ir surinkusi 226 taškus tarp 24 penkiakovininkių buvo dešimta. Lydere tapo kanadietė Kali Frances Sayers – 282 tšk.

Vaikinų varžybose Dovydas Vaivada, iškovojęs 16 pergalių ir patyręs 7 pralaimėjimus, buvo vienas lyderių. Jis gavo 250 taškų ir pasidalijo 3–5 vieta su italu Gianluca Micozzi ir vengru Gergely Regosu. Mūsiškis turnyrinėje lentelėje buvo penktas, nes pralaimėjo vengrui ir italui.

Sėkmingiau fechtavosi tik bulgaras Javoras Pešlejevskis (266 taškai) ir rusas Aleksandras Lifanovas (258).

RUGPJŪČIO 23-IOJI

A.Tamašauskaitė ir treneris A.Kalininas

T

enisininkė A.Paražinskaitė iškovojo antrąjį bronzos medalį – šį kartą vienetų varžybose. Ji nugalėjo daug aukščiau reitinguose esančią sportininkę iš Ukrainos A.Kalininą – 6:3, 7:5. Mačas truko 99 min. Antrame sete lietuvei prireikė mediko pagalbos, nes išvakarėse vienetų turnyro pusfinalyje ji pasitempė raumenį. Tada prieš dvejetų mačą padėjo Lietuvos medikai, šį sykį – varžybas aptarnaujantis kinas.

A.Paražinskaitė tiesiai iš Nandzingo skrido į Niujorką dalyvauti atvirojo JAV čempionato jaunių varžybose. Jomis ketina baigti savo karjerą jaunių turnyruose. Akvilė jau tikra profesionalė. Tvirta, savimi pasitikinti žaidėja.

Norint anksčiau išvykti iš žaidynių, iš olimpinio kaimelio, reikėjo gauti specialų organizatorių leidimą. Jo reikėjo ir R.Meilutytei prieš kelionę į Berlyną, ir A.Paražinskaitei. Tokia griežta tvarka todėl, kad žaidynių organizatoriai savo sąskaita atskraidino sportininkus į žaidynes ir po uždarymo visus juos išskraidino namo. Tiesa, Rūta į žaidynes atvyko individualiai su treneriu J.Ruddu ir Anglijos.

Kanojų sprinto lenktynės su slalomo ir dviračių treko persekiojimo elementais – taip galima pavadinti šią irklavimo varžybų rungtį.

Sportininkai startuoja po du, irkluoja į priešingas puses, suka ratą apie plūdurus, semia posūkiuose į kanojas vandenį. Keliems teko išsimaudyti Suanvu ežere. Distancijos ilgis – apie 450 metrų.

Sportininkas iš Visagino Vadimas Korobovas nuo pirmųjų startų buvo tarp lyderių. Atrankos varžybose jo rezultatas buvo trečias (1 min.

47,663 sek.), aštuntfinalyje irgi trečias (1 min.

48,769 sek.). Iš viso lenktyniavo 16 sportininkų.

Ketvirtfinalyje mūsiškis plaukė dar greičiau (1 min. 45,359 sek.) ir finišavo anksčiau už ukrainietį Bohdaną Čabaną (1 min. 49,915 sek.).

Geriausiųjų ketvertukas vėl buvo suskirstytas įdomiai. Pusfinalyje susitiko pirmas su trečiu ir antras su ketvirtu. Lietuvos kanojininkui teko varžytis su Arturu Gulijevu iš Uzbekistano (ketvirtfinalio rezultatas – 1 min. 47,360 sek.).

Kitame pusfinalyje lenktyniavo, V.Korobovo trenerio Dmitrijaus Michailovo nuomone, šių varžybų favoritas Moldovos atstovas Sergejus Tarnovsčis (1 min. 43,857 sek.) ir labai pajėgus čekas Krystofas Hajekas (1 min. 45,480 sek.). Beje, moldavas dar neseniai buvo ukrainietis, bet tapo kaimyninės šalies piliečiu. Jis yra geras mūsų Vadimo draugas. Pusfinalių laimėtojų laukė kova dėl aukso ir sidabro, pralaimėtojų – dėl bronzos medalio.

Jau galima sakyti, kad eilinę pergalę iškovojo Lietuvos krepšininkai. Jie nugalėjo

V.Korobovas po sėkmingo finišo

slovėnus – 21:14. M.Sajus pelnė 11, J.Vazalis 6, K.Žemaitis 3, J.Lekšas – 1 tašką. Po poros valandų mūsiškiai nugalėjo ir lenkus – 21:17.

K.Žemaitis įmetė 9, M.Sajus 7, J.Vazalis 4, J.Lekšas – 1 tašką.

Penkiakovininkių varžybose prieš lemiamą bėgimo ir šaudymo rungtį A.Tamašauskaitė buvo šešiolikta. Ar gali dar kas nors, būdamas taip toli nuo lyderių, svajoti apie medalį?

Gali: mūsų sportininkė ir jos treneris Artūras Kalininas. Deja, šį kartą medalio laimėti nepavyko, Aurelija kombinuotą rungtį baigė ketvirta. Lietuvė po finišo sakė nežinojusi, kad po paskutinio šaudymo bėga ketvirta.

Manė, kad yra penkta ar šešta. Stadione buvo didžiulis triukšmas ir trenerio žodžiai jos nepasiekė. Aplenkti trečioje vietoje bėgusią vokietę jai pritrūko kelių distancijos metrų, o gal kelių taiklių šūvių šaudykloje, kurioje buvo sugaištos brangios sekundės.

A.Tamašauskaitės treneris A.Kalininas ir kiti Lietuvos delegacijos nariai prarėkė balsus, tačiau tą patį darė ir kitų šalių atstovai. Sunku buvo perrėkti kelis šimtus kinų, kurių sportininkė tapo čempione. Beje, penkiakovininkės bėgo keturis ratus po 800 m

Penkiakovės treneris H.Eismontas

ir keturis kartus šaudė. Jeigu nepataikydavo, turėdavo vėl šauti, kol imdavo žaliai degti visi taikiniai. Papildomi šūviai gaišino brangų laiką.

Aukso medalį iškovojo kinė Xiuting Zhong.

Ji surinko 1054 taškus ir aplenkė britę Francescą Summers (1044) bei vokietę Anną Matthes (1031). Iš pradžių oficiali žaidynių svetainė rodė, kad Aurelija nuo vokietės atsiliko vienu tašku. Bet vėliau lietuvės ir vokietės rezultatai tapo lygūs. „Gal pagal naują skaičiavimą nesusidarė taškas, taip gali būti“, – spėliojo A.Kalininas. Nors taškų po lygiai, bet bronzos medalis atiteko vokietei, nes ji finišavo anksčiau. Penktą vietą užėmusi turkė Ilke Ozyuksel laimėjo paskutinę rungtį.

A.Tamašauskaitės rezultatas šaudymo ir bėgimo rungtyje buvo antras.

Po plaukimo ir fechtavimo rungčių Aurelija buvo šešiolikta ir nuo lyderės atsiliko 83 taškais. Kombinuotą šaudymo ir bėgimo rungtį ji pradėjo 1 min. 23 sek. vėliau nei pirmavusi kanadietė C.F.Sanders. Fechtavimo varžybose A.Tamašauskaitei atiteko 11 vieta (247 tšk.), o plaukimo rungtyje lietuvė buvo 22-a (255). Kaip žinoma, jaunių varžybose nėra jojimo rungties.

OLIMPINĖ PANORAMA

17

18

OLIMPINĖ PANORAMA Alfredo Pliadžio nuotr.

OLIMPINĖ PANORAMA

19

Medalio skonį ragauja penkiakovininkai.

Dešinėje – D.Vaivada

RUGPJŪČIO 24-OJI

S

akoma, kai nėra apie ką rašyti, rašoma apie orą. Šį kartą rašyti tikrai yra apie ką – apie V.Korobovo iškovotą sidabro medalį, bet pakalbėti apie orą taip pat būtina.

Likus valandai iki lemiamų plaukimų ežero pakrantėje paklausiau sportininko trenerio D.Michailovo, kaip jiems toks oras. Tada buvo apniukę, vėjuota, lynojo, apie 30 laipsnių šilumos. Treneris atsakė: „Mūsų oras.“ Bet oras greit keitėsi, ežeras šiaušėsi, bangavo, o paskui užėjo tikra audra. Sutemo, pylė lietus, žaibavo, griaudėjo. Vėjas nunešė ir prie kranto lelijose prišvartavo teisėjų bokštelį su visais ten buvusiais arbitrais. Varžybos buvo pusvalandžiui nukeltos, o audrai nurimus lygiai po pusvalandžio ir prasidėjo.

Vadimo varžovas – uzbekas A.Gulijevas.

V.Korobovas distancijos pusiaukelėje turėjo akivaizdžią persvarą, tačiau stabtelėjo atlikdamas paskutinį posūkį. Varžovas truputį priartėjo, bet neaplenkė. V.Korobovas beveik 450 m nuotolį įveikė per 1 min. 47,319 sek., o uzbekas – per 1 min. 50,594 sek. Ši pergalė Vadimui garantavo sidabro medalį. Kitame pusfinalyje varžybų favoritas iš Moldovos S.Tarnovsčis (1 min. 44,536 sek.) pralenkė čeką K.Hajeką (1 min. 46,286 sek.).

Finale abu sportininkus vėjas ir bangos ne kartą užnešė posūkiuose. Jeigu kuris būtų apvirtęs, nebūtų gavęs jokio medalio.

Tokios taisyklės. Lietuvos irkluotojas kurį laiką pirmavo prieš Moldovos atstovą, bet jam reikėjo baigti trasą nepatogiu posūkiu, kuriame buvo stiprių bangų. Kad išlaikytų pusiausvyrą, V.Korobovas beveik sustojo. Abu finišavo sėkmingai, bet truputį greitesnis buvo varžovas, kuris ir tapo čempionu. Mūsiškiui iškilmingai buvo įteiktas sidabro medalis.

Bronzą laimėjo čekas.

V.Korobovo dar laukė kanojų slalomo varžybos. Tai privalomoji programa, bent jau pirmajame varžybų etape. Vadimui tai savotiška egzotika. Prie tokio sprinto, kurio varžybose laimėjo medalį, irgi reikėjo pratintis.

Penkiakovininkas D.Vaivada iškovojo bronzos medalį. Dramatiškas buvo finišas: mūsiškiui ant kulnų lipo egiptietis Shereifas

20

OLIMPINĖ PANORAMA

Kanojininkų garbės pakyla

ir bandys pasiekti dar daugiau, nes du šių žaidynių lyderiai pereis į vyresniųjų grupę. Jis jau išbandė ir jojimą, kurio dar nėra oficialiose jaunių varžybose. „Sekėsi visai gerai“, – prasitarė sportininkas.

Penkiakovininkų dar laukė mišrių estafečių varžybos, prieš kurias komandos sudėliojamos burtais su skirtingų šalių atstovais.

Lengvaatlečių varžybose kūjo metikas T.Vasiliauskas įrankį nusviedė 77 m 49 cm ir užėmė aukštą ketvirtą vietą. Čempionu tapo ukrainietis Hlibas Piskunovas (82 m 65 cm), antras liko vengras B.Halaszas, kuriam buvo pranašauta pergalė (81 m 90 cm), trečias Kūjo metikui T.Vasiliauskui egiptietis Ahmedas Youssefas (78 m 59 cm). talkina savanorė Lietuvos sportininkas pasiektu rezultatu ir užimta vieta liko patenkintas. Kinijoje kūjis krito tik keliolika centimetrų arčiau už jo Nazeiras, bet Dovydas atsilaikė. O vėliau asmeninį rekordą. Trenerio Arvydo Šedžio prisipažino, kad taip greitai dar nebuvo nuomone, medalius laimėję kūjo metikai šiuo bėgęs. Lietuvis surinko 1151 tašką. Daugiau metu yra pajėgesni už jo auklėtinį. turėjo tik rusas A.Lifanovas (1184) ir vengras B finale varžėsi rutulininkas K.Maisuradzė.

G.Regosas (1175). Abu jie gerokai atsiplėšė Jis rutulį stūmė 23 cm toliau nei kvalifikacinėse nuo kitų varžovų. varžybose – 17 m 81 cm, bet galutinėje Paskutinę kombinuotą bėgimo ir įskaitoje liko vienuoliktas. šaudymo rungtį antras pradėjęs lietuvis po Be pralaimėjimų varžybas grupėje baigė pirmojo šaudymo nukrito į ketvirtą poziciją.

Lietuvos krepšininkai: devynios pergalės iš „Pagalvojau, kad medalio jau nebus“, – po devynių galimų. Paskutinę grupės turnyro varžybų sakė Dovydas. Antras ir trečias dieną lietuviai įveikė prancūzus – 19:17. apsilankymas šaudykloje buvo sėkmingas.

Taškus pelnė: M.Sajus 9, J.Vazalis 6, K.Žemaitis Ketvirtas – vėl su klaidomis, todėl prie trečioje vietoje žengiančio lietuvio pavojingai 3, J.Lekšas – 1. Paaiškėjo, kad atkrintamųjų varžybų pradžioje Lietuvos komanda susitiks priartėjo egiptietis. Vis dėlto finiše daugiau su Tuniso ekipa. jėgų turėjo mūsiškis.

Savo pasirodymus baigė Lietuvos „Dar niekada neteko paskutinio rato bėgti dviratininkės ir paplūdimio tinklininkai. tokiu tempu. Vis žvalgiausi ir laukiau, kada Dviratininkės E.Manikaitė ir E.Strainytė mane egiptietis bandys lenkti. Pasakiau sau, kad nė už ką nenusileisiu. Kai liko 300 metrų, dalyvavo mišrios estafetės varžybose vienoje ėmiau finišuoti. Iš kažkur atsirado jėgų finišui. komandoje su makedonais. Vėl reikėjo minti plento ir kalnų dviračius. Jungtinė Lietuvos ir Čia buvo sunkiausios varžybos“, – neslėpė Makedonijos komanda užėmė septintą vietą.

D.Vaivada.

Tinklininkai M.Navickas ir E.Vaškelis „Dabar jau viskas gerai, labai džiaugiuosi dėl teisės patekti į šešioliktuką žaidė su trečia vieta ir medaliu“, – sakė Dovydas. Šiuo apdovanojimu džiaugėsi ir jo treneris Henrikas argentiniečiais. Mūsiškiai pralaimėjo 0:2 (9:21, 14:21) ir su kitomis komandomis Eismontas. „Tvirtas, talentingas ir protingas pasidalijo 17–24 vietas. Argentiniečiai laimėjo sportininkas“, – taip trumpai savo auklėtinį bronzos medalius. Iš viso turnyre dalyvavo 36 apibūdino H.Eismontas.

Dovydas kitąmet dalyvaus jaunių varžybose komandos.

RUGPJŪČIO 25-OJI

N

uo šios dienos visos mūsų viltys žaidynėse iškovoti dar medalių buvo siejamos su krepšininkais. Ir jie neapvylė. Nors kelias ant aukščiausiojo nugalėtojų garbės pakylos laiptelio nebuvo lengvas.

Lietuvos krepšininkams tekęs varžovas aštuntfinalyje – Tuniso rinktinė, kurią mūsiškiai be didesnio vargo nugalėjo rezultatu 22:11. Taškus pelnė: J.Vazalis 11, M.Sajus 5, K.Žemaitis 4, J.Lekšas – 2.

Tą patį vakarą ketvirtfinalyje laukė lenkai, kurie po atkaklios kovos palaužė Naujosios Zelandijos komandą – 16:14. Su Lenkijos krepšininkais lietuviai žaidė grupės rungtynes ir tada laimėjo 21:17. Bet prieš ketvirtfinalio mačą mūsiškių treneris D.Lubys nerimavo, nes varžovai gerokai aukštesni, gal net pati aukščiausia turnyro komanda.

Treneris perspėjo savo auklėtinius: „Pamirškite, kas buvo per pirmąsias rungtynes. Čia pralaimėjusieji iškrinta, čia viskas bus kitaip.“ Laimei, buvo panašiai. Rungtynės vyko pagal lietuvių numatytą scenarijų. Kaip ir tikėtasi, lenkai veržėsi po krepšiu, o mūsiškiai dažniau atakavo iš toli. Lietuviai laimėjo 16:12, o taškus pelnė tik du krepšininkai: J.Vazalis įmetė 13, o M.Sajus – 3. Justas pataikė 6 tolimus metimus iš 11. Martynas grūmėsi be keitimo. Dar žaidė K.Žemaitis ir J.Lekšas.

Pusfinalyje lietuvių laukė rusai, kurie 12:8 įveikė brazilus. Kitame pusfinalyje susitiko Argentinos ir Prancūzijos krepšininkai. „Buvo labai sunkios rungtynės“, – prisipažino J.Lekšas. Kiek pataikei tolimų metimų? – paklausiau J.Vazalio. „Neskaičiavau, – atsakė. – Pasižiūrėsiu į protokolą.“ Justas pasakojo, kad būsimus pusfinalio varžovus Rusijos krepšininkus jie pažįsta nuo aštuonerių metų – taigi jau visą dešimtmetį: „Mes, saboniukai, žaisdavome su Maskvos CASK krepšininkais.“ Toliau vyko lengvosios atletikos varžybos.

800 m bėgimo finale lenktyniavo aštuoni bėgikai. Jeigu rengiamos B finalo varžybos, po jų sportininkai pasiskirsto 9–16 vietas.

Benediktas Mickus laimėjo B finalą – 1 min.

52,40 sek., bet užėmė aštuntą vietą. Būna ir taip! A finale vieną sportininką teisėjai diskvalifikavo, todėl lietuvis pakilo į aštuntą vietą. 800 m bėgimą laimėjo amerikietis Mylesas Marshallas – 1 min. 49,14 sek.

Na, o B.Mickus po savo bėgimo atskubėjo palaikyti krepšininkų. Tą vakarą mūsiškių krepšinio arenoje buvo daug. O į lemiamus susitikimus sportininkai bilietų negavo – 1500 vietų arenoje nepakako visiems norintiems.

Krepšininkai visada taip kovojo: vienas už visus, visi – už vieną!

Bėgikas B.Mickus ir treneris M.Krakys

Iš kairės: rinktinės vadovas E.Petkus, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas J.Požela, LTOK užsienio ryšių direktorė V.Masalskytė, rinktinės vadovo pavaduotojas, LOSC direktorius L.Tubelis, D.Gudzinevičiūtė, V.Paketūras, LTOK olimpinio sporto direktorius K.Steponavičius

OLIMPINĖ PANORAMA

21

OLIMPINĖ DIENA NANDZINGAS 2014

Tinklinis sėdint

22

OLIMPINĖ PANORAMA

RUGPJŪČIO 26-OJI

Š

iuolaikinės penkiakovės atstovai rungtyniavo mišrių estafečių varžybose.

Burtai mūsiškiams lėmė ne pačius stipriausius partnerius. Aurelija Tamašauskaitė taškus rinko drauge su prancūzu Gabrieliu Cianelli, asmeninėse varžybose užėmusiu 21 vietą, o Dovydas Vaivada – su argentiniete Ailen Cisneros, kuri asmeninėse varžybose liko 22-a. Galutinėje įskaitoje lietuvės ir prancūzo duetas liko ketvirtas, o lietuvio ir argentinietės – devynioliktas. Aurelija buvo „įbėgusi“ į antrą vietą, bet jos partneris nesugebėjo išsilaikyti tarp prizininkų. A.Tamašauskaitė ketvirta buvo ir asmeninėse varžybose.

Kanojų slalomo kvalifikacinėse varžybose V.Korobovas distanciją baigė dešimtu laiku.

Iš penkiolikos kanojininkų keturi nefinišavo.

Tarp nebaigusiųjų – ir sprinto čempionas iš Moldovos. Vėliau mūsiškiui nepavyko patekti į ketvirtfinalį. Jis šioje visiškai nepažįstamoje rungtyje užėmė devintą vietą. Ir sportininkas, ir jo treneris džiaugėsi patyrusių slalomo varžybų dalyvių suteikta pagalba. Varžovų treneriai padėjo parengti kanoją, patarė, kaip geriau ją valdyti.

Nekantriai laukėme vakaro ir lemiamų krepšininkų dvikovų. Lietuvos krepšininkai Kristupas Žemaitis, Justas Vazalis, Mindaugas Sajus ir Jonas Lekšas, vadovaujami trenerio Daliaus Lubio, jaunimo olimpinėse žaidynėse sužaidė trylika rungtynių ir visas jas laimėjo. Buvo susitikimų, kai atrodė, kad pergalė jau išslydo iš rankų, bet vyrai rasdavo jėgų ir tiksliai vykdydami trenerio nurodymus sugebėdavo pakilti į lemiamą šturmą ir laimėti. Ne veltui iš tribūnų jiems dažnai skambėdavo mūsų delegacijos narių lietuviškas „Šaunuoliai!“ Šaunuoliai skambėjo ir po finalinių rungtynių su prancūzais, kai įkrito tolimas fantastinis K.Žemaičio metimas, lėmęs aukso medalius. Tai buvo krepšinio turnyro finalinis akordas. Bet prieš tai dar teko sužaisti sunkias pusfinalio rungtynes su rusais. Prasidėjo jos lengvai – 4:0. Bet penktojo lietuvių taško teko laukti ilgokai. Tada fiziškai tvirti rusai jau pirmavo 9:4 ir atrodė, kad žaidimo iniciatyva jų rankose. Vis dėlto treneris sugebėjo uždegti žaidėjus. Svarbiausio atlikėjo vaidmens vėl, kaip ir ketvirtfinalyje, ėmėsi J.Vazalis. Galbūt padėjo ir tai, kad mūsų treneris suprato, ką savo auklėtiniams patarinėja beveik greta tribūnoje sėdintis rusų treneris, o šis lietuvio patarimų, be abejo, nesuprato.

Mūsiškiai laimėjo 13:10 ir žengė į finalą, kur jų laukė iš grupės varžybų pažįstami prancūzai, po atkaklios kovos įveikę argentiniečius 16:14. Taškus pelnė: J.Vazalis 7,

Krepšininkai – čempionai!

K.Žemaitis 4, M.Sajus – 2. Dar žaidė J.Lekšas.

Pasižiūrėti lemiamų rungtynių atvyko kinų krepšinio legenda Yao Mingas, vėliau apdovanojęs žaidynių čempionus ir prizininkus, TOK prezidentas T.Bachas, nemažai TOK vykdomojo komiteto narių. Audringai palaikydami saviškius rungtynes stebėjo LTOK vadovai – prezidentė D.Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius V.Paketūras. Tribūnos buvo pilnutėlės.

Ir štai finalas. Lietuviai pirmavo iki rungtynių vidurio 1:0, 2:1, 5:2, 7:5 ir sustojo. Prancūzai ne tik išlygino, bet ir persvėrė rezultatą savo naudai 7:7, 7:10. Likus žaisti pusantros minutės mūsiškiai buvo priekyje 15:11, bet persvaros išlaikyti nesugebėjo –16:16 ir pratęsimas. Jis vadinamas žudikišku, nes žaidžiamas iki dviejų taškų, todėl gali lemti vienas tolimas metimas. Bet atakų buvo daugiau. Ir netaiklūs metimai buvo keli.

O paskui tas tolimas Kristupo šūvis paskutinę lietuviams skirto laiko kontroliuoti kamuolį sekundę. „Kai paleidau kamuolį, mačiau, kad jis skrieja gerai. Kai įkrito į krepšį, buvo fantastika!

Esame laimingi“, – džiūgavo auksinio metimo autorius. „Šiandien esu laimingiausias žmogus“, – po finalo emocijų neslėpė treneris D.Lubys.

Bronzos medaliai buvo įteikti argentiniečiams, kurie nugalėjo rusus 17:14. Lietuvos komandai finale taškus pelnė: J.Vazalis 7, M.Sajus 6, K.Žemaitis – 5. J.Lekšas taškų nepelnė.

Krepšininkų treneris po finalinių rungtynių švytėjo iš laimės – jo auklėtiniai antrosiose jaunimo olimpinėse žaidynėse iškovojo trijulių krepšinio turnyro aukso medalius. „Manau, kad alaus tikrai nusipelniau,“ – paklaustas, kaip atšvęs pergalę, šyptelėjo D.Lubys.

Pagal turnyro taisykles grupės varžybose krepšinio treneriai galėjo sėdėti ne arčiau kaip trečioje eilėje, o nuo atkrintamųjų kovų – ne arčiau kaip septintoje eilėje tribūnoje. Ir per apdovanojimo ceremoniją trenerio nebuvo greta komandos, jis iš šalies stebėjo, kaip

auklėtiniams kabinami medaliai. Todėl sakė, kad nori kuo greičiau nusifotografuoti su komanda. Fotografuotis su čempionais norėjo ir būriai kinų, tad krepšininkus teko išvaduoti iš jų apsupties. A.Sabonio krepšinio mokyklos treneris D.Lubys jaunuosius krepšininkus ugdo jau aštuonerius metus. Visas dienas Nandzingo krepšinio arenoje jis buvo su firmine Lietuvos rinktinės kepuraite ir ją nusiimdavo tik tada, kai šluostydavosi prakaitą.

Paprašytas įvertinti finalines rungtynes ir visą turnyrą, D.Lubys sakė: „Galėjome laimėti finale be pratęsimo. Likus žaisti truputį daugiau kaip minutę turėjome keturių taškų persvarą. Bet mūsų klaidos leido varžovams išlyginti rezultatą. Pratęsime žaidžiama iki dviejų taškų, todėl kas įmeta iš toli, tas ir laimi.

Ačiū Dievui, kad Kristupas iššovė.

Prisimenant visą turnyrą, įtampa augo su kiekviena diena. Kai laimėjome visas rungtynes grupėje, jau buvome minimi tarp pretendentų iškovoti medalius. Prašiau vaikinų galvoti tik apie tas rungtynes, kurias dar žaisime. Manau, pavyko gerai pasirengti kiekvienam mačui. Nors kai per porą valandų žaidi dvejas rungtynes, laiko apmąstymams nėra daug. O prasidėjus atkrintamosioms varžyboms net nežinai, kas bus kitas varžovas. Bijojau rungtynių su lenkais ketvirtfinalyje. Jos lėmė, ar kovosime dėl medalių, ar liksime be nieko. Abejos lemiamos rungtynės su rusais ir prancūzais buvo sunkios.

Džiaugiuosi, kad sunkiausiais momentais vaikinai gerai vykdė užduotis.“ Antrąją žaidynių dieną aukso medalį iškovojo R.Meilutytė, o priešpaskutinę auksiniu akordu žaidynes baigė krepšininkai.

Iš žaidynėse dalyvavusio 21 mūsų sportininko devyni grįžta su medaliais! R.Meilutytė iškovojo du aukso, A.Paražinskaitė – du bronzos medalius. Užimtos penkios ketvirtosios vietos (penktas „ketvertukininkas“ – tarptautinėje estafetėje bėgęs B.Mickus).

OLIMPINĖ PANORAMA

23

Auksinė komanda (iš kairės): J.Lekšas, J.Vazalis, treneris D.Lubys, M.Sajus, K.Žemaitis

RUGPJŪČIO 28-OJI

LTOK generalinio sekretoriaus V.Paketūro nuomone, žaidynės buvo gerai surengtos: „Puikios sporto bazės, sumaniai organizuota transporto sistema, mieste labai daug reklamos, geranoriški ir neįkyrūs savanoriai. Kai kurios sporto šakų federacijos eksperimentavo, kad jų rungtys labiau domintų televiziją. Todėl buvo ir baidarių sprintas su posūkiais, ir slalomas lygumų irkluotojams. Bet labiausiai nusieksperimentavo dviračių sporto varžybų rengėjai, privertę plento dviratininkus lenktyniauti BMX ir kalnų dviračiais. Apie žaidynių formatą, manau, bus nemažai kalbama netrukus vyksiančioje Pasaulio olimpinių komitetų generalinėje asamblėjoje.“ LTOK prezidentė savo nuomonę apie žaidynes išsakė žodyje skaitytojams.

Jaunimo olimpinių žaidynių uždarymas

A

ntrųjų vasaros jaunimo olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje Lietuvos vėliavą nešė žaidynių čempionas, krepšinio komandos kapitonas Jonas Lekšas. Kaip ir per atidarymą, sportininkų parado nebuvo, jie iš karto susėdo tribūnose ir žiūrėjo iškilmes. Žygiavo tik vėliavnešiai.

Pora valandų trukusioje ceremonijoje dalyvavo Kinijos Liaudies Respublikos premjeras Li Keqiangas, TOK prezidentas Thomas Bachas, žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas Li Xueyongas.

TOK prezidentas oficialiai pranešė, kad varžybose dalyvavo 204 olimpinių komitetų atstovai, dėkojo kinams už puikiai surengtas žaidynes. Neliko pamiršti ir savanoriai.

Buvo parodytas filmuotas siužetas apie Argentinos sostinę Buenos Aires, kuriose 2018-aisiais vyks trečiosios jaunimo (iki 18 m.) žaidynės. Atvykti į savo šalį iš ekrano kvietė ir geriausias pasaulio futbolininkas argentinietis Lionelis Messi.

Tada paskutinį kartą nufotografuota, užgesinta ugnis. Sudie, svetingasis Nandzinge, sėkmingo pasirengimo Buenos Airėms.

Apie pusę antros nakties vietos laiku Lietuvos delegacija iš olimpinio kaimelio pajudėjo į Šanchajaus oro uostą. Iš ten laukė ilga kelionė lėktuvu į Vokietijos miestą Frankfurtą, o paskui jau į Vilnių. Kelionėje Lietuvos sportinė delegacija praleido ilgiau nei parą.

24

OLIMPINĖ PANORAMA

RUGPJŪČIO 29-OJI

B

esibaigiant rugpjūčio 29-ajai į Lietuvą sugrįžo Nandzingo vasaros jaunimo olimpinėse žaidynėse sėkmingai pasirodžiusi Lietuvos rinktinė. Sportininkus, jų trenerius, LTOK vadovus pasitiko LTOK viceprezidentai Romualdas Bakutis, Bronislavas Vasiliauskas, sporto federacijų atstovai, tėvai, draugai ir net šuo. Kelionė namo buvo ilga ir sunki.

Lietuvos delegacija iš viso Nandzinge pelnė aštuonis medalius – tris aukso (krepšininkai ir du plaukikė Rūta Meilutytė), du sidabro (plaukikas Povilas Strazdas ir kanojininkas Vadimas Korobovas) ir tris bronzos (penkiakovininkas Dovydas Vaivada ir du tenisininkė Akvilė Paražinskaitė). A.Paražinskaitės kartu su latve Jelena Ostapenko merginų dvejetų varžybose pelnytas medalis neįtrauktas į klasifikaciją.

Neoficialioje medalių lentelėje Lietuva užėmė devynioliktą vietą.

Prieš ketverius metus Singapūre Lietuva taip pat buvo devyniolikta, ten buvo iškovoti trys aukso (irkluotojas Rolandas Maščinskas, boksininkai Ričardas Kuncaitis ir Evaldas Petrauskas) ir du bronzos (dziudo imtynininkė Laura Naginskaitė ir penkiakovininkas Lukas Kontrimavičius) medaliai. Penkiakovininko medalis buvo pelnytas mišrios estafetės varžybose.

Iš viso Nandzinge medalius pelnė 87 valstybių atstovai, auksą – 52 šalių.

Su ąžuolų vainikais kanojininkas V.Korobovas ir jo treneris D.Michailovas

Sutikimas Vilniaus oro uoste

Plaukikę U.Mažutaitytę pasitiko ir šuo

Medalių lentelė (šalis, auksas, sidabras, bronza, iš viso): 1. Kinija 38 13 14 65 2. Rusija 27 19 11 57 3. JAV 10 5 7 22 4. Prancūzija 8 3 9 20 5. Japonija 7 9 5 21 6. Ukraina 7 8 8 23 7. Italija 7 8 6 21 8. Vengrija 6 6 11 23 9. Brazilija 6 6 1 13 10. Azerbaidžanas 5 6 1 12 11. D.Britanija 5 5 10 20 12. Lenkija 5 0 1 6 13. Pietų Korėja 4 6 5 15 14. Australija 4 3 14 21 15. Baltarusija 4 3 0 7 16. Etiopija 3 2 8 17 16. Taivanas 3 3 2 8 18. Tailandas 3 2 3 8 19. Lietuva 3 2 2 (1) 7 (1) 20. Šiaurės Korėja 3 2 0 5 21. Kazachstanas 3 1 4 8 22. Kroatija 3 1 1 5 23. Jamaika 3 1 0 4 24. Iranas 3 0 3 6 25. Vokietija 2 8 15 25 Medikų komanda (iš kairės): A.Kajėnienė, D.Barkauskas, M.Matulionis

OLIMPINĖ PANORAMA

25

TRENERIS

Alfredo Pliadžio nuotr.

J.Kazlauskas sau kelia maksimalius tikslus

Į KOVĄ – BE SKAMBIŲ PAŽADŲ „KELIAME SAU MAKSIMALIUS TIKSLUS, BET PASAKYTI, KAD LIETUVOS KREPŠINYJE NEBĖRA PROBLEMŲ, BŪTŲ NEVISIŠKAI TEISINGA. DABAR GALIME DAUG IR GRAŽIAI KALBĖTI APIE TIKSLUS, BET NENORIU ŽAIDĖJŲ SPRAUSTI Į KAMPĄ IR SAKYTI, KAD JEIGU NEPAVYKS – SUSINAIKINKIT, ATEIS PASAULIO PABAIGA“, – PRIEŠ PASAULIO ČEMPIONATĄ SAKĖ LIETUVOS RINKTINĖS TRENERIS JONAS KAZLAUSKAS. Saulius Butkus

L

ietuvos krepšininkai kovoja planetos pirmenybėse. Ar pavyks mūsų šalies nacionalinei komandai pakartoti ar net pagerinti 2010 m. rezultatą, kai Kęstučio Kemzūros kariauna pasaulio čempionate Turkijoje iškovojo bronzos medalius?

Skeptikai sako, kad ne. Juk rinktinė Ispanijoje verčiasi be vienų pagrindinių ramsčių – Lino Kleizos ir Roberto Javtoko.

Ekipa neturi lygiavertės pamainos pagrindiniam įžaidėjui Mantui Kalniečiui.

Lietuviai blankokai sužaidė dalį kontrolinių rungtynių. Kai kuriose darė marias klaidų, kai kuriose itin silpnai grūmėsi dėl atšokusių kamuolių, neretai leido siautėti varžovų snaiperiams. Be to, paskutinėse draugiškose rungtynėse sunkią raktikaulio traumą patyrė M.Kalnietis ir rinktinė liko be pagrindinio žaidimo dirigento. Vietoje jo į Ispaniją išvyko

26

OLIMPINĖ PANORAMA

Adas Juškevičius, o kapitono pareigas iš Manto perėmė Paulius Jankūnas.

Optimistai teigia, kad mūsų vyrai pajėgūs parvežti medalius. Žinoma, įveikti visas žvaigždes surinkusius ispanus ir amerikiečius, nors šie ir smarkiai nukraujavo, būtų velniškai sudėtinga. Tačiau visi kiti varžovai įveikiami.

Be savo lyderių čempionate žaidžia būrys komandų – Prancūzija, Graikija, Argentina, Australija, Turkija.

NBA lygoje sustiprėjo ir planetos pirmenybėse turėtų žibėti Jonas Valančiūnas bei Donatas Motiejūnas. Kiekvienoje pozicijoje, išskyrus įžaidėjo, Lietuva turi po du aukšto lygio daugmaž lygiaverčius krepšininkus. Specialistai akcentuoja sumanią ir efektyvią mūsų komandos taktiką. Rinktinei diriguoja vienas geriausių Europos trenerių Jonas Kazlauskas, kuris pernai daug kam

netikėtai su nacionaline ekipa laimėjo Senojo žemyno čempionato sidabrą.

Besirengdami čempionatui lietuviai laimėjo net dvylika iš keturiolikos kontrolinių rungtynių. Planetos pirmenybes Lietuvos rinktinė pradėjo D grupėje Gran Kanarijoje su Angolos, Australijos, Pietų Korėjos, Meksikos ir Slovėnijos nacionalinėmis komandomis.

Prieš pasaulio čempionatą „Olimpinė panorama“ pakalbino J.Kazlauską.

Draugiškose rungtynėse nuskynėte daug pergalių. Ar nesibaiminate, kad rinktinė per anksti pasiekė geriausią sportinę formą? Čempionatas gana trumpas, todėl mūsų tikslas buvo, kad komanda jau pirmosiose rungtynėse būtų geros sportinės formos.

Gerai, kad laimėjome daug draugiškų rungtynių, bet aš to nesureikšminu.

TRENERIS

LKF nuotr.

Pagrindinis Lietuvos rinktinės įžaidėjas M.Kalnietis sėkmingai dirigavo komandos žaidimui, bet paskutinėse kontrolinėse rungtynėse patyrė traumą

Apibendrinkite kontrolines rungtynes.

Kurie žaidimo elementai kėlė daugiausia nerimo?

Norėjosi greitesnio, efektyvesnio derinių atlikimo, geresnio žaidėjų tarpusavio supratimo ginantis ties „perimetru“.

Kartais krepšininkai laiku nepasikeisdavo dengiamaisiais arba pasikeisdavo be reikalo.

Dėl to kai kuriose rungtynėse vyrai prastai kovojo dėl atšokusių kamuolių. Pavyzdžiui, gruzinai, Naujosios Zelandijos krepšininkai mus gerokai apstumdė.

Per draugiškus mačus dažnai daug geriau žaidėte antrąją rungtynių dalį nei pirmąją.

Kodėl?

Norėjome išbandyti kuo daugiau žaidėjų, įvairias schemas, sumanymus. Antroje rungtynių pusėje jau stengėmės išnaudoti stipriausias savo puses. Nenorėjome sąmoningai pralaimėti rungtynių.

Ar pasaulio čempionate naudosite tokių derinių, kurių netaikėte draugiškose dvikovose?

Neįmanoma kontrolinėse rungtynėse naudoti vienus derinius, o čempionate – jau visiškai kitus. Jei nori derinį gerai paruošti, privalai jį išbandyti per rungtynes. Turime keturis penkis pagrindinius derinius, kuriais žaidžiame didesnę rungtynių dalį. Turime ir

„MES IR PATYS KELIAME SAU MAKSIMALIUS TIKSLUS, BET PASAKYTI, KAD LIETUVOS KREPŠINYJE NEBĖRA PROBLEMŲ, BŪTŲ NEVISIŠKAI TEISINGA. DABAR GALIME DAUG IR GRAŽIAI KALBĖTI APIE TIKSLUS, BET NENORIU ŽAIDĖJŲ SPRAUSTI Į KAMPĄ IR SAKYTI, KAD JEIGU NEPAVYKS – SUSINAIKINKIT, ATEIS PASAULIO PABAIGA. “

Kokį pasirodymą pasaulio čempionate vadintumėte sėkmingu?

Dar nesugalvojau atsakymo. Nenoriu apsidrausti, bet pernai buvo kalbama apie kartų kaitą.

Praėjusiais metais daug dirbome, užėmėme antrą vietą Europos čempionate. Šiemet jau visi pamiršta tą kartų kaitą ir reikalauja labai daug.

Mes ir patys keliame sau maksimalius tikslus, bet pasakyti, kad Lietuvos krepšinyje nebėra problemų, būtų nevisiškai teisinga. Dabar galime daug ir gražiai kalbėti apie tikslus, bet nenoriu žaidėjų sprausti į kampą ir sakyti, kad jeigu nepavyks – susinaikinkit, ateis pasaulio pabaiga.

nemažai papildomų derinių, kuriuos galime kiekvieną akimirką ištraukti iš kišenės, bet juos naudojame retai. Netikiu, kad varžovai išanalizuos visus mūsų trisdešimt ar keturiasdešimt derinių.

Paskutinėse kontrolinėse rungtynėse su kroatais sunkią traumą patyrė pagrindinis Lietuvos rinktinės įžaidėjas M.Kalnietis. Ar tai turės labai didelės įtakos žaidimui?

Mes netekome ir daugiau svarbių krepšininkų.

Juk L.Kleiza ir R.Javtokas taip pat yra neeiliniai žaidėjai. Praėjusią vasarą pasiruošimo etapas apsiėjo be traumų, o šiemet jis buvo sunkus nuo pat pradžių. Ranką susilaužė Žygimantas Janavičius, kuris, mano manymu, galėjo pakovoti dėl vietos galutiniame dvyliktuke.

Pas mus įžaidėjo pozicija yra opiausia, bet kai iš rikiuotės iškrinta du šios pozicijos krepšininkai, tada komanda patenka į sudėtingą situaciją.

Blogiausia, kad šios kontrolinės rungtynės su Kroatijos rinktine buvo paskutinės šiame pasirengimo cikle.

Rinktinė neturi aiškaus puolimo lyderio.

Ar tai nebus problema, kai kažkam reikės imtis iniciatyvos lemiamais momentais?

Aišku, gerai turėti žaidėją, kuris trauktų komandą, bet yra kaip yra. Rinktinė būna stipri ir tada, kai gerai išnaudoja žaidėją, kuriam geriausiai sekasi konkrečiose rungtynėse, arba efektyviai išnaudoja tą krepšininką, kuris turi didžiausią pranašumą atskiroje pozicijoje.

Jei tai pavyks, bus galima sakyti, kad rinktinė žaidė protingai.

OLIMPINĖ PANORAMA

27

Tomo Gaubio nuotr.

OLIMPIETIS

R.Navardauskas įrašė Lietuvos vardą į „Tour de France“ etapų laimėtojų sąrašą

RAMŪNUI SVARBIOS NE TIK PERGALĖS LIEPĄ ŠIMTAS PIRMĄJĮ KARTĄ VYKUSIŲ PRESTIŽIŠKIAUSIŲ DAUGIADIENIŲ DVIRAČIŲ LENKTYNIŲ „TOUR DE FRANCE“ ETAPUS LAIMĖJO AŠTUONIŲ ŠALIŲ ATSTOVAI. PIRMĄ KARTĄ ŠIŲ VARŽYBŲ ISTORIJOJE PERGALĘ IŠKOVOJO IR LIETUVIS – ANT NUGALĖTOJŲ PAKYLOS PO DEVYNIOLIKTOJO ETAPO KOPĖ RAMŪNAS NAVARDAUSKAS. Tomas Gaubys

N

uo 2011-ųjų JAV komandai „Garmin-Sharp“ atstovaujančiam R.Navardauskui bilietas į „Tour de France“ buvo įteiktas likus mažiau nei savaitei iki šių lenktynių pradžios. Pirmuoju atsarginiu buvęs lietuvis pakeitė susirgusį 37-erių metų škotą Davidą Millarą, kuris šiose lenktynėse turėjo dalyvauti tryliktą kartą. „Jau nesitikėjau, kad teks startuoti, ir ketinau truputėlį pailsėti. Bet netikėtai viskas apsivertė aukštyn kojom“, – pasakojo 26-erių metų R.Navardauskas, kuriam netrukus po Lietuvos čempionato Alytuje teko vykti į Angliją, kurioje buvo surengti pirmieji trys „Tour de France“ etapai.

Išsipildžiusi svajonė Iš Šilalės rajono, Kvėdarnos, kilęs dviratininkas pasižymėjo jau pirmajame lenktynių etape, kurį baigė trečias ir į priekį praleido tik du sprinterius – vokietį Marcelį Kittelį („Giant-Shimano“) ir slovaką Peterį Saganą („Cannondale“). „Stengiausi patekti į

28

OLIMPINĖ PANORAMA

dešimtuką, bet finišavau netgi trečias“, – pats stebėjosi Ramūnas.

Vėliau Lietuvos dviratininko pagrindinė užduotis šiose pragariškose lenktynėse buvo padėti ekipos lyderiui amerikiečiui Andrew Talansky. R.Navardauskas stengėsi, kad komandos lyderis kuo mažiau išeikvotų jėgų lygumose, kur dideli greičiai, stiprūs vėjai, pavojingi posūkiai, ir išsilaikytų tarp lyderių.

Dėl savo vietos bendrojoje įskaitoje Ramūnas visiškai nesijaudino. Bet po vienuoliktojo etapo A.Talansky dėl sveikatos bėdų buvo priverstas pasitraukti iš varžybų ir „Garmin-Sharp“ planai pasikeitė. Netekusiai savo lyderio komandai beliko tikėtis pergalingų varžybų etapų. Šventė į „Garmin-Sharp“ kiemą atėjo po devynioliktojo etapo, kurio finiše rankas į viršų kėlė Ramūnas. Lietuvos dviratininkas atitrūko iki finišo likus 10 km, bet sugebėjo atsilaikyti ir nepraleisti į priekį grėsmingai artėjusių persekiotojų. „Svajojau laimėti „Tour de France“ etapą. Manau, tą nori padaryti kiekvienas dviratininkas. Džiaugiuosi, kad pavyko. Esu

labai dėkingas savo komandos draugams. Jie pasitikėjo savo jėgomis ir atliko tai, ką turėjo atlikti, – džiūgavo istorinę pergalę iškovojęs lietuvis. – Iki paskutinių dešimties metrų bijojau atsigręžti. Myniau, kiek pajėgiau. Nepasakyčiau, kad galėjau važiuoti dar greičiau. Po finišo mano kojose nebebuvo likę nieko.“ Lietuvos dviratininko pavardė po įspūdingos pergalės mirgėjo viso pasaulio žiniasklaidoje – nuo CNN, BBC iki „China Post“.

Tai milžiniška reklama ne tik „Garmin-Sharp“ komandai, bet ir Lietuvai, išauginusiai dviračių sporto perlą.

R.Navardauskas dar kartą apie save priminė paskutinę „Tour de France“ dieną. 190 cm ūgio lietuvis puikiai pasirodė dvidešimt pirmojo etapo finišo sprinte Eliziejaus laukuose.

Ramūnas aplenkė daug patyrusių sprinterių, tarp jų ir vokietį Andre Greipelį („Lotto Belisol“), o į priekį praleido tik M.Kittelį ir norvegą Alexanderį Kristoffą („Katiuša“).

R.Navardauskas „Tour de France“ lenktynėse dalyvavo trečią kartą ir visus tris sykius įveikė

OLIMPIETIS visą varžybų maršrutą. Šiose prestižiškiausiose daugiadienėse lenktynėse debiutavęs 2011-aisiais, tąkart Ramūnas su komandos draugais laimėjo antrąjį etapą – komandų atskiro starto lenktynes. Šiųmečių pragariškų lenktynių dalyviai numynė 3600 km. Varžybas pradėjo 198, o baigė 164 dviratininkai. Beje, R.Navardauskas dvyliktąjį etapą baigė penktas, o penkioliktąjį – septintas. Pagal surinktus taškus mūsų šalies sportininkas užėmė aštuntą vietą. „Šių metų „Tour de France“ – kol kas sėkmingiausios lenktynės mano sportiniame gyvenime. Labai džiaugiuosi. Išsipildė svajonė laimėti „Tour de France“ etapą. Juk daugelis dviratininkų prie to net nepriartėja“, – iškart po lenktynių dalyvių parado Paryžiaus Eliziejaus laukuose sakė Ramūnas.

Pergalės receptas Bet iki pirmosios pergalės „Tour de France“ lenktynėse teko nueiti ilgą ir sunkų kelią.

Pasak paties dviratininko, norint pasiekti tokį rezultatą pirmiausia reikia daug kantrybės, tikėjimo savimi ir sėkmės. „Per šešiolika metų buvo ir gerų, ir blogų dienų. Visada reikia, kad kas nors būtų šalia ir nukreiptų tinkama kryptimi. Kažkas turi parodyti, kad dviračių sportas – ne tik sunkus darbas, bet gali būti ir puikus pomėgis. O tada viskas klojasi lengviau. Iš pradžių tenka labai daug dirbti per treniruotes. Kartais atrodo, kad tas darbas beprasmis. Tik per varžybas supranti, ar dirbai tikslingai, ar ne.

Taip išmoksti treniruotis – sužinai, ko tau reikia, kad po savaitės ar mėnesio pasijustum gerai, – patirtimi dalijasi trenerio iš Kvėdarnos Kęstučio Česaičio išugdytas R.Navardauskas – Po kiekvienų svarbesnių lenktynių vis geriau save pažįsti ir žinai, kaip kokioms varžyboms ruoštis.

Jei nesustoji, ateina profesionalų varžybos, ateina ir „Tour de France“. Debiutuodamas šiose lenktynėse vykdai vyresnių komandos draugų nurodymus, nes jie jau žino, ką tam tikrose situacijose daryti. Pamažu išmoksti taupyti jėgas, pasitikėti savimi ir po daugelio bandymų ateina ta diena, kai tau pasiseka.“ Ramūnas savo pergale „Tour de France“ etape patikėjo tik kirtęs finišo liniją: „Mūsų startuoja arti dviejų šimtų. Visi nori nugalėti.

Daug galingų sportininkų, bet ir jie įveikiami.

Jei sugebi protingai paskirstyti jėgas, galima laimėti ar būti tarp geriausiųjų. Daug kas priklauso ir nuo trasos. Kur esi pajėgesnis, ten save ir bandai realizuoti. Gyveni ir mokaisi.“ Ištikimas savo komandai R.Navardauskas per šių metų „Tour de France“ lenktynes su „Garmin-Sharp“ pasirašė Konferencijos dalyviai ir rengėjai naują dvejų metų sutartį. Šiai ekipai atstovauja

net keturiolikos šalių dviratininkai. „Pasirinkau „Garmin-Sharp“ komandą tikriausiai dėl to, kad esu joje jau ilgą laiką – ketverius metus. Puikiai žinau, kaip čia žmonės atsidavę savo darbui. Esame lyg darni šeima.

Per varžybas tenka padėti kitiems komandos nariams, bet leidžiama pasireikšti ir pačiam.

Jau visi žino, kur aš esu stipresnis, puikiai pažįstame vienas kitą ir nesame savanaudžių komanda. Man patinka, kaip mūsų vyresni dviratininkai gerbia jauniausius ekipos narius.

Tikriausiai ir kitur viskas panašiai, bet kam keisti komandą, kai viskas ir taip gerai, – pasirinkimo motyvus dėsto dviratininkas. – O kitų ekipų siūlymų visada sulaukiu, bet daugelis laukia sezono pabaigos, kai užsidaro viena ar kita komanda. Tuomet dviratininkai tampa pigesni.“ Svarbiausia – užsitarnauti gerą vardą Pernai lietuvis laimėjo „Giro d‘Italia“ ir Šveicarijoje vykstančių „Tour de Romandie“ lenktynių etapus, o šiemet tapo Prancūzijoje rengiamų „Circuit de la Sarthe“ lenktynių nugalėtoju bei laimėjo vieną iš šių varžybų etapų. R.Navardauskas neatmeta galimybės

rugsėjo 21–28 d. startuoti Ispanijoje vyksiančiame pasaulio dviračių plento čempionate. Prieš dvejus metus pasaulio pirmenybių vyrų grupinėse lenktynėse jis finišavo aštuntas. Tai aukščiausia per visą Lietuvos dviračių sporto istoriją planetos čempionato vyrų grupinėse lenktynėse iškovota vieta.

Ar lengva įsitvirtinti tarp dviračių sporto elito? „Tai gana mažas pasaulis. Įsitvirtinti jame sunku, – neslepia. – Stengiuosi užsitarnauti gerą vardą, gerbti kitus. Trasoje esame varžovai, bet po varžybų turime būti draugai.

Juk susirinkome įrodyti, kokie stiprūs esame, o ne kokie chamai mokame būti. Čia labai svarbu, koks tu žmogus esi.“ Londono olimpinėse žaidynėse dalyvavęs Lietuvos dviratininkas prisipažįsta, kad apie artėjančias Rio de Žaneiro žaidynes dar negalvoja. „Žinoma, olimpinės žaidynės – didelė šventė, būtų smagu jose dar kartą dalyvauti. Jei bus lemta, važiuosiu, jei ne – nieko tokio, nes kartą jau buvau. Lietuvoje ir be manęs yra dviratininkų, kurie gali dalyvauti tokio lygio varžybose ir pasirodyti sėkmingai“, – įsitikinęs R.Navardauskas.

„DEBIUTUODAMAS „TOUR DE FRANCE“ LENKTYNĖSE VYKDAI VYRESNIŲ KOMANDOS DRAUGŲ NURODYMUS, NES JIE JAU ŽINO, KĄ TAM TIKROSE SITUACIJOSE DARYTI. PAMAŽU IŠMOKSTI TAUPYTI JĖGAS, PASITIKĖTI SAVIMI IR PO DAUGELIO BANDYMŲ ATEINA TA DIENA, KAI TAU PASISEKA.“

R.Navardauskas trečią kartą pasiekė „Tour de France“ finišą Paryžiuje

Po finišo Lietuvos dviratininką apsupo autografų medžiotojai

OLIMPINĖ PANORAMA

29

TALENTAI

KELIAS Į TIKSLĄ TIK PRASIDEDA ŠIŲ METŲ PASAULIO JAUNIMO IKI 21 M. VICEČEMPIONĖS IEVA DUMBAUSKAITĖ IR MONIKA POVILAITYTĖ NESUREIKŠMINA LIGŠIOLINIŲ PERGALIŲ IR TVIRTINA, KAD TIKRASIS PAPLŪDIMIO TINKLINIS PRASIDEDA SUAUGUSIŲJŲ VARŽYBOSE. Marytė Marcinkevičiūtė

G

eriausios Lietuvos paplūdimio tinklininkės per rugpjūčio karščius liejo prakaitą Vilniuje – rengėsi rugsėjį Turkijoje vyksiančiam Europos jaunimo iki 22 m. čempionatui. Kitąmet tęsis ir atranka į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. „Jau seniai svajojame apie Rio de Žaneiro žaidynes, bet jeigu į jas nepavyks patekti, tikrai nenuleisime rankų ir kelialapio sieksime į 2020 m. Tokijo olimpiadą. Mums dar trūksta ir meistriškumo, ir patirties“, – neslepia Ieva su Monika, rugpjūčio pabaigoje Sankt Peterburge (Rusija) laimėjusios Rytų Europos čempionato etapą.

Sportininkių gyvenimą smėlio aikštelėse paįvairina lengvosios atletikos manieže, Vingio parke arba stadione vykstančios fizinio pasirengimo pratybos, kurioms vadovauja buvęs Latvijos rinktinės lengvaatletis, šuolininkas į tolį Andrejus Tolstikas. Merginos pripažįsta, kad šios treniruotės ypač veiksmingos. Dabar per varžybas tinklininkės ir greičiau bėga, ir aukščiau šoka. Atsirado ir daugiau ištvermės.

Dvidešimtmetės randa laiko ne tik sportui.

M.Povilaitytė, kurios kūną prieš kelias savaites papuošė jau trečia tatuiruotė (pirma – tinklinio kamuolys, antra – paukščiai, trečia – meilės simbolis), rengiasi vairavimo egzaminui.

I.Dumbauskaitė džiaugiasi dideliu savo draugo Mariaus dėmesiu.

Jums vos po dvidešimt metų. Ar ne per didelė aukštuma būtų Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės, kurių tinklinio turnyre būtumėte vienos jauniausių?

Ieva ir Monika: Gal ir esame per jaunos, mums trūksta patirties, bet iki žaidynių dar dveji metai.

Jeigu dirbsime intensyviai, šansų turime. Jaunos ir Lenkijos, Šveicarijos, Vokietijos, Rusijos žaidėjos, bet jos irgi sieks kelialapių.

Jaunių ir jaunimo varžybose esate tikros žvaigždės, neseniai titulų kolekciją papildžiusios pasaulio jaunimo čempionato sidabru. Ar smagu taip žibėti?

Ieva: Mes nesame žvaigždės. Jaunių ir jaunimo meistriškumas – tai tik kelio į didįjį paplūdimio tinklinį pradžia. Tarp savo amžiaus grupės tinklininkių esame lyderės, bet tai tik sportinės karjeros startas, pagrindinis mūsų tikslas – suaugusiųjų čempionatai.

Noriu išmokti gerai žaisti, patekti į olimpines žaidynes.

Monika: Norint būti žvaigždėmis, reikia mokėti gerai žaisti. Laukia nauji čempionatai, reikia treniruotis, stengtis, kad pergalių, medalių būtų dar daugiau. Jeigu pergalės apsuks galvą, užriesime nosis – greitai galime būti nuleistos ant žemės.

visą save, kad kada nors galėčiau joms prilygti. Bet jeigu labai nori – viskas įmanoma.

Monika: Skirtumas didžiulis, patirtis visose srityse duoda savo. Vykdamos į varžybas turime vieną tikslą – gerai sužaisti ir laimėti. Čekijoje esame nugalėjusios antrąją Kinijos porą, dar vienos kitos šalies suaugusias tinklininkes. Tokios pergalės suteikia pasitikėjimo, įrodo, kad galime kovoti su stipresnėmis varžovėmis. Mums yra kur tobulėti, dar reikia daug dirbti, kitaip žiūrėti į pratybas. Savo meistriškumu metais ar dvejais atsiliekame nuo pasaulio moterų elito. Mes profesionaliai žaisti pradėjome tik nuo šešiolikos metų – tinklininkams tai nedaug, moterys tinklinį žaidžia po 10–15 metų.

30

OLIMPINĖ PANORAMA

Įkėlėte koją į moterų tinklinį. Koks jis?

Ieva: Jis ypač sudėtingas. Paplūdimio tinklinį žaidžia protingos, patyrusios sportininkės. Mums iki jų dar labai toli.

Aukščiausias pasaulio reitingo vietas užimančios amerikietės, brazilės visoms didelis autoritetas. Per treniruotes atiduodu

„ESAME PANAŠIOS, VIENĄ KARTĄ VIENA LABIAU SUPYKSTA, KITĄSYK – KITA. TAČIAU ŠIEMET TŲ PYKČIŲ DAUG MAŽIAU, ABI LABIAU SUBRENDOME. JEIGU KĄ NORS IR PASAKOME, TUOJ PUOLAME ATSIPRAŠINĖTI, STENGIAMĖS NEGADINTI VIENA KITAI NERVŲ.“ IEVA DUMBAUSKAITĖ

Jūsų treneriai Marius Vasiliauskas ir Tadas Donėla puikiai žaidė ir salės, ir paplūdimio tinklinį. Kodėl nesekate jų pėdomis?

Ieva: Savo malonumui žaidžiu ir salės tinklinį, atstovauju Vilniaus universitetui, bet dalyvauju tiktai varžybose. Be to, dabar jau įprasta, kad tie, kurie profesionaliai žaidžia paplūdimio tinklinį, į salės tinklinio aikštelę nekelia kojos. Jeigu žaistume ir salėje, niekada negalėtume konkuruoti su geriausiomis pasaulio paplūdimio komandomis, kurios visus metus treniruojasi tik ant smėlio. Žaidimo technika ta pati, bet specifika jau kita.

Monika: Paplūdimio tinklinis man patiko nuo mažens, o salės netraukė. Sportuoti pradėjau nuo dešimties metų Tytuvėnuose ir jau po poros metų patekau į Lietuvos jaunių paplūdimio rinktinę, kurią treniravo Audronius Macius. Žiemą dar pažaisdavau ir salėje, bet dabar į ją grįžti jau nėra noro.

Kuris Lietuvos sportininkas jus įkvepia siekti pergalių, prideda motyvacijos?

Ieva: Man didžiausias autoritetas – mano treneris M.Vasiliauskas. Ir kaip žmogus, ir kaip žaidėjas.

Monika: Rūta Meilutytė, kuri dar labai jauna, o jau viską laimėjo, Jevgenijus Šuklinas, Justinas Kinderis. Bendrauju su daugeliu įvairių sporto šakų atstovų, atsidavusių sportui žmonių Lietuvoje yra daug.

Ieva, tavo senelis Narsutis Dumbauskas – legendinis dviračių sporto treneris, tėvas Andrius Dumbauskas anksčiau irgi treniravo dviratininkus. Kodėl tu nesėdai ant dviračio?

Tokios minties niekada nebuvo. Matyt, tėtis, žinodamas, kad dviračių sportas labai sunkus ir sudėtingas, reikalauja daug ištvermės, man niekada to nesiūlė. Bet dviratis mano gyvenime ir dabar egzistuoja, grįžusi į Klaipėdą mielai juo pasivažinėju.

Kai dar nebuvau pradėjusi sportuoti, tėtis mėgėjiškai žaisdavo paplūdimio tinklinį, todėl sykį ir manęs paklausė, ar nenorėčiau pabandyti.

Tėtis savo iniciatyva įrengė keturias paplūdimio tinklinio aikšteles, mat uostamiestyje įkurtas

ATRANKA LABAI SUNKI Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas, sportininkių treneris Marius Vasiliauskas: „Yra du būdai patekti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Pagrindinis – pagal pasaulio reitingo taškus, kurie bus pradėti skaičiuoti nuo 2015-ųjų sezono. Porą metų vyks įvairiausio lygio 40–50 turnyrų, per kuriuos bus dalijami reitingo taškai.

Per tuos porą metų bus sumuojamas geriausių rezultatų dvyliktukas. Bus atrinkta šešiolika komandų, kurios turės aukščiausią reitingą, daugiausia po dvi komandas iš kiekvienos šalies. Jos ir dalyvaus olimpinėse žaidynėse.

Kitas kelias – žemyno taurė. Šių varžybų etapas šiemet vyko Vilniuje. Iš kiekvieno žemyno į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes pateks po vieną komandą. Mūsų tinklininkės jau pateko į trečiojo turo varžybas, po kurio liks šešiolika Europos komandų. Dar vėliau – aštuonios, keturios, dvi, viena. Į olimpinį turnyrą bus pakviesta viena šeimininkių komanda, o dar viena gaus asmeninį kvietimą. Taip susidarys 24 poros.

Labai svarbu jau šiemet pelnyti kuo aukštesnį reitingą, kad kitąmet per varžybas merginos gautų silpnesnes varžoves.

Moterų paplūdimio tinklinyje per olimpines žaidynes retai žaidžia 22-ejų metų sportininkės. Tai nėra jaunimo sportas.

Viskas priklausys nuo to, kaip Ieva su Monika patobulės per šiuos metus ir kokio lygio bus kitąmet.

Kuo mūsų žaidėjos stiprios? Jos pasižymi tvirtu charakteriu, šaltakraujiškumu, būna stiprios psichologiškai, kai reikia žaisti partijų pabaigas. Tinklinis – toks žaidimas, čia dažnai viskas sprendžiama partijų pabaigose. Techniškai ir taktiškai mūsiškės dar atsilieka nuo pasaulio moterų elito, bet pagal savo amžių yra vienos geriausių pasaulyje.

Silpnos vietos? Tinklininkės per anksti laimėjo čempionatus, įsivaizdavo, kad jau moka gerai žaisti. Taip buvo iškreiptas požiūris ir visa tai maždaug pusantrų metų mums gadino pasirengimą. Dabar merginos pamažu bręsta, žino, kad didžiajame paplūdimio tinklinyje silpnų komandų nėra.

Viliuosi, kad Ieva su Monika per žiemą gerai padirbės ir pasieks pagrindinį tikslą.“

Augusto Četkausko nuotr.

TALENTAI

I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė taikosi į olimpines žaidynes

Paplūdimio tinklinio mėgėjų klubas, tos aikštelės nuomojamos ir dabar jose netrūksta entuziastų.

Jose ir aš ne kartą esu žaidusi, man ypač patinka vienoje komandoje rungtyniauti su tėčiu.

Ieva, pasirinkai žurnalistės specialybę Vilniaus universitete. Gal nori tapti sporto žurnaliste?

Kol kas baigiau tik pirmą semestrą, nes dėl intensyvaus treniruočių ir varžybų grafiko nepavyko mokslo suderinti su sportu. Nuo šių metų balandžio pabaigos iš viso nebuvome Vilniuje, todėl pasiėmiau akademines atostogas. Nuo vasario vėl grįšiu į universitetą ir bandysiu baigti pirmąjį kursą.

Dar neapsisprendžiau, kokią žurnalistikos sritį pasirinksiu. Labiausiai vilioja ekonomikos, verslo ir sporto žurnalistika.

Ar abi turite širdies draugus? Gal draugystė padeda siekti pergalių?

Ieva: Man Marius per varžybas labai daug padeda. Jis yra stiprybės, motyvacijos ir paramos šaltinis.

Monika: Mano draugystė su lengvaatlečiu Mantu Rainiu baigėsi prieš kelis mėnesius. Dabar liko tik sportas. Šiemet baigiau vidurinę mokyklą, sulaukiu siūlymų treniruoti vaikus, paplūdimio tinklinio mėgėjus. Vilioja pedagoginė veikla, bet dar neapsisprendžiau, ką studijuoti.

Iš paplūdimio tinklinio užsidirbate savo asmeninėms reikmėms ar dar reikalinga ir tėvų pagalba?

Ieva: Per moterų turnyrus būna priziniai fondai, mums šiemet pavyko šiek tiek užsidirbti. Tarp suaugusiųjų dar nesame labai aukšto lygio žaidėjos, todėl mūsų uždirbtos sumos minimalios.

Monika: Kiek užsidirbame, tiek užtenka – nesiskundžiu. Stengiuosi neišlaidauti, viską susidėlioju ir nekyla jokių problemų. Per moterų turnyrus maždaug trisdešimčiai komandų skiria prizinius fondus, mes dažniausiai tarp tų komandų patenkame.

Ar pykstatės tarpusavyje?

Ieva: Esame panašios, vieną kartą viena labiau supyksta, kitąsyk – kita. Tačiau šiemet tų pykčių daug mažiau, abi labiau subrendome.

Jeigu ką nors ir pasakome, tuoj puolame atsiprašinėti, stengiamės negadinti viena kitai nervų.

Monika: Kai buvome šešiolikmetės, su Ieva dažniau pykdavomės. Bet dabar supratome, kad kuo daugiau pyksimės, tuo labiau kentės mūsų rezultatai. Pagerėjo tarpusavio santykiai. Mažų smulkmenėlių dar išlenda, bet viskas jau gerai. Praėjusiais metais mums daug kainavo žvaigždžių liga, sumažėjo pergalių.

OLIMPINĖ PANORAMA

31

SESIJA Europos jaunimo sesijoje Lietuvai atstovavo V.Balsytė ir L.Motužytė

Sesija vyko olimpinių žaidynių lopšyje Olimpijoje

OLIMPIJOJE – APIE EUROPOS ŽAIDYNES

EUROPOS JAUNIMO SESIJA, RUGPJŪČIO 4–11 D. VYKUSI ISTORINIAME GRAIKIJOS MIESTE OLIMPIJOJE, SUKVIETĖ 50 EUROPOS OLIMPINIŲ KOMITETŲ ATSTOVŲ. LIETUVAI JOJE ATSTOVAVO LTOK OLIMPINIO ŠVIETIMO PROGRAMŲ VADOVĖ VITA BALSYTĖ IR SPORTO ŽURNALISTĖ LINA MOTUŽYTĖ.

Vita Balsytė

E

uropos jaunimo sesiją surengė pirmųjų Europos žaidynių, vyksiančių kitąmet Baku, organizacinis komitetas, Azerbaidžano olimpinis komitetas ir Tarptautinė olimpinė akademija. Visa sesija buvo skirta 2015-ųjų žaidynėms. Europos šalių atstovai buvo supažindinti su Azerbaidžanu ir jo sostine Baku, pasirengimu Europos žaidynėms, jų specifika ir sporto šakomis. Šią informaciją dalyviams pateikė 2015 m. Europos žaidynių organizacinio komiteto vadovas Simonas Cleggas. Šių žaidynių komunikacijos direktorius Williamas Louisas Marie pabrėžė didelį darbą, kuris laukia per likusius metus. Žaidynių komunikacijos kampanija bus orientuota į šešias didžiausias Europos valstybes, bet planuojama bendradarbiauti su visais Europos olimpiniais komitetais. Bus siekiama, kad visa Europa lauktų 2015 m. birželio mėnesio ir gyventų Baku vyksiančiomis žaidynėmis.

Europos žaidynės – naujas Europos olimpinių komitetų projektas – didžiulis sporto renginys, vyksiantis likus metams iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių. Bet organizatoriai pabrėžė nenorintys sutapatinti šių žaidynių su olimpinėmis, nes čia varžysis įvairių amžiaus grupių Senojo žemyno sportininkai, o programą sudarys ir olimpinės, ir neolimpinės sporto šakos.

32

OLIMPINĖ PANORAMA

Sesijos dalyviams kilo daug klausimų: kokia Europos žaidynių ateitis, kaip bus atrenkami jas rengsiantys miestai, kur vyks kitos žaidynės, kokios sporto šakos bus įtrauktos, ar pavyks suderinti sportininkų, tarptautinių federacijų ir organizatorių poreikius. Organizatoriai negalėjo atsakyti į visus klausimus, bet pabrėžė žaidynių naudą Europai, nacionaliniams olimpiniams komitetams ir sportininkams. Juk žemynų žaidynės vyksta visame pasaulyje (Azijos, Panamerikos, Afrikos žaidynės), taip pat Tautų sandraugos ar Islamo solidarumo žaidynės.

Vieną pagrindinių sesijos temų padiktavo vieta, kurioje dalyviai gyveno visą savaitę – senovės Olimpija. Antikos olimpinių žaidynių stadionas, šventyklų griuvėsiai, paminklas, kur ilsisi Pierre‘o de Coubertino širdis, daugeliui buvo pirmoji pažintis su senovės sporto istorija, olimpinių žaidynių ištakomis, filosofija.

Sesijos dalyviams paskaitas skaitė įvairių sporto sričių specialistai: prof. Jimas Parry nagrinėjo sporto filosofinį pagrindą, prof.

Konstantinas Georgiadis aptarė šių laikų olimpinių žaidynių atkūrimo aspektus, Tarptautinės olimpinės akademijos direktorius Dionysis Gangas kalbėjo apie 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių organizacinį darbą ir palikimą.

Europos jaunimo sesijos programa buvo gausi įvairios veiklos – dalyvių laukė paskaitos, diskusijų grupės, sporto ir kultūrinė programa.

Viena įdomiausių užduočių – sukurti 2015 m.

Europos žaidynių komunikacijos strategiją.

Dalyviai buvo suskirstyti į vienuolika komandų, kiekvienai jų skirtas simbolinis 150 tūkst. JAV dolerių biudžetas. Komandoms per penkias valandas reikėjo paruošti 3 min. trukmės pristatymą. Tikslas – pateikti inovatyvią, įdomią, kitokią idėją. Siūlymų buvo visokių: per įvairius konkursus naudoti socialinę komunikaciją, visose Europos sostinėse organizuoti Baku sporto dienas, pasitelkti programėlių integraciją, bėgimą, dainas, vaizdinę medžiagą ir kt.

Nugalėtojų komandą išrinko iš Azerbaidžano olimpinio komiteto, Europos žaidynių organizacinio komiteto ir Tarptautinės olimpinės akademijos atstovų sudaryta konkurso komisija.

Nugalėtojų idėja – „Bike to Baku“ („Mink į Baku“), siūlanti tokią labdaringą kampaniją: kiekvienoje šalyje suburti dviratininkų komandą, kuri dviračiais per visą Europą važiuotų į Baku ir skleistų žinią apie Europos žaidynes.

Nugalėtojų komanda, sudaryta iš Olandijos, Kroatijos, Ukrainos, Latvijos ir Ispanijos atstovų, gavo puikų apdovanojimą – kelionę į 2015 m.

Europos žaidynių uždarymo ceremoniją.

OLIMPIEČIŲ ASOCIACIJA

PANEMUNĘ ŠTURMAVO OLIMPIEČIAI

PANEMUNĖS ISTORINIŲ RINIŲ TVIRTOVIŲ ŠTURMĄ OLIMPIEČIAI PRADĖJO NUO KAUNO PILIES. ATSISVEIKINĘ SU ŠIA ISTORINEE ĮŽYMYBE JIE PASUKO RAUDONDVARIO LINK. VĖLIAU LAUKĖ IR KITOS GARBINGĄ PRAEITĮ MENANČIOS VIETOS. Antanas Vaupšas Olimpiečiai prie Vytauto Didžiojo paminklo

Birutės Statkevičienės nuotr.

P

rieš kelerius metus mūsų olimpiečių surengta pažintinė kelionė iš Druskininkų dešiniąja Nemuno pakrante žemyn iki Jurbarko jos dalyviams paliko neišdildomą įspūdį. Todėl neatsitiktinai šį pavasarį Lietuvos olimpiečių asociacijos (LOA) ataskaitinėje rinkimų konferencijoje buvo vieningai nuspręsta, kad šį gražų žygį vertėtų pakartoti.

Kaip tarė – taip ir padarė! Kelionės įspūdžiais su „Olimpinės panoramos“ korespondentu mielai pasidalijo LOA prezidentė Lina Kačiušytė, viceprezidentė Birutė Statkevičienė, olimpietė Regina Mileckienė ir LOA darbuotoja Ijolė Domarkienė.

Ankstų liepos 12-osios rytą iš Vilniaus Kauno link pajudėjo autobusas, kuriame buvo Angelė Rupšienė, Lina Kačiušytė, Regina Mileckienė, Vladas Česiūnas, Antanas Bagdonavičius, Vytautas Briedis, Adolfas Aleksiejūnas, Kęstutis Orentas, Romualdas Bitė ir Ijolė Domarkienė.

Laikinojoje sostinėje jų gretas papildė trys mūsų mylimiausios Birutės – Kalėdienė, Statkevičienė ir Šakickienė bei Vidas Bičiulaitis. Daugelį lydėjo jų antrosios pusės arba jaunesnės šeimos atžalos. Aukščiausios kategorijos gidas Eugenijus Rūkas, Lietuvos sporto muziejaus vyriausiasis muziejininkas, pažadėjo, kad bus įdomu visiems – ir brandiems veteranams, ir jaunimui.

Panemunės istorinių tvirtovių šturmą olimpiečiai pradėjo nuo Kauno pilies.

Atsisveikinę su šia istorine įžymybe jie pasuko Raudondvario link. Čia keliautojai gėrėjosi restauruotais dvaro rūmais, pasivaikščiojo pavėsingais parko takais, aplankė kompozitoriaus Juozo Naujalio paminklą. Po to autobusas pro Vilkiją nuriedėjo į Seredžių, kuris pakerėjo įspūdžių ištroškusią jo įgulą savo turtinga istorine praeitimi. Legenda byloja, kad kadaise prie Pieštvės upelio piliakalnį supylė nuo Romos imperatoriaus Nerono rūstybės pabėgęs jo pavaldinys Palemonas, kuris esąs ant jo ir palaidotas. Kalnas kai kuriems senjorams gal ir pasirodė esąs per aukštas, bet įkopė visi: vieni greičiau, kiti – pailsėdami. Užtat pastangos buvo vertos vaizdo, atsivėrusio nuo viršūnės: kaip žavingąją Dubysą į savo tėvišką glėbį priima žilasis Nemunas.

Toliau olimpiečių laukė legendomis apipinta Veliuona. Kovose su kryžiuočiais sužeistas čia kadaise mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Jis palaidotas ant piliakalnio, šiandien vadinamo Gedimino kapo kalnu. Po Žalgirio mūšio 1412 m. ant kito kalno mūrinę tvirtovę pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Prie jo paminklo keliautojai ir nusifotografavo.

Veliuonos dvare įsikūrusio senovės lietuvių buities muziejaus eksponatai buvo įdomūs ir senam, ir jaunam. Besižvalgant atėjo ir pietų metas. Jaukioje kavinėje jie buvo sotūs ir gardūs.

Po pietų olimpiečiai nuvyko į Raudonės pilį ir dvaro rūmus, kuriuose įsikūrusi vidurinė mokykla. Buvo verta įkopti į didįjį (net 33,5 m aukščio) bokštą. Kvapą užėmė žiūrint į Nemuną, į Lietuvos žemės grožį. Paskutinis kelionės taškas – Panemunės pilis, kadaise viena svarbiausių tvirtovių, stabdžiusių kryžiuočių veržimąsi į Lietuvos gilumą. Čia kadaise buvęs ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio dvaras. Valdovas, žuvęs 1315 m. puolant kryžiuočių pilį, čia esąs ir palaidotas.

Apie tai byloja Panemunės parke supiltos dvi kalvelės, kurios ir vadinamos kunigaikščio Vytenio bei jo žmonos kapais. Pats parkas

labai gražus, akį malonina penki tvenkiniai, trys iš jų jau išvalyti. Vienas iš trijų išlikusių pilies bokštų restauruotas.

Panemunės pilių šturmas buvo sėkmingai baigtas, keliautojai jautėsi šiek tiek pavargę. Ir čia malonią staigmeną pateikė R.Mileckienė kartu su vyru Algimantu. Pokštelėjo šampano kamštis, atsirado šokolado. Taip buvo paminėtas Monrealio olimpinių žaidynių bronzos medalininkės Genovaitės Ramoškienės 70-asis gimtadienis. Tiesa, šiuo metu irkluotoja gyvena Vokietijoje, betgi olimpiečiams vieno šventė – visų džiaugsmas!

Smagiai nusiteikę iškylautojai pasuko namų link. A.Bagdonavičius šią išvyką įvertino trumpai drūtai: „Tokios ekskursijos – kad ir kiekvieną šeštadienį!“ Žinoma, olimpiečiai nepamiršo ir savo pilietinės pareigos. LOA kreipimąsi į šalies valdžios institucijas, sporto organizacijų ir mokyklų vadovus dėl prastos kūno kultūros ir sporto padėties Lietuvos mokyklose (apie tai „Olimpinėje panoramoje“ rašyta liepos mėn. numeryje), kurį pirmieji olimpiečiai pasirašė dar birželio mėnesį, savo parašais patvirtino ir B.Kalėdienė, A.Rupšienė, B.Šakickienė, R.Mileckienė, V.Česiūnas, A.Bagdonavičius bei K.Orentas.

OLIMPINĖ PANORAMA

33

SENA NUOTRAUKA 1939 m. Europos krepšinio čempionato laimėtoja Lietuvos rinktinė. Iš kairės: P.Lubinas (laiko vėliavą), F.Kriaučiūnas (su prezidento A.Smetonos prizu), V.Budriūnas, L.Baltrūnas, Z.Puzinauskas, M.Ruzgys, E.Nikolskis (abu užstoti), M.Šliūpas, P.Mažeika, A.Andrulis, P.Jurgėla, V.Norkus, V.Leščinskas ir L.Petrauskas

LIETUVOS KREPŠINIO LEGENDA IR SIMBOLIS Pranas Lubinas (Frank Lubin) gimė 1910 m. sausio 7 d. Los Andžele (Kalifornija), išeivių iš Lietuvos Konstantino ir Antaninos Lubinų šeimoje. Mokėsi A.Lincolno aukštesniojoje mokykloje, Los Andželo universitete ir Berklio teisės mokykloje. Krepšinį pradėjo žaisti nuo 1928-ųjų universitete.

Baigęs universitetą 1933 m. ėmė dirbti „Universal Film Corporation“ kino studijoje. Šioje ir kitose Holivudo kino studijose P.Lubinas darbavosi net keturiasdešimt metų: ruošė dekoracijas, buvo operatoriaus asistentas, filmavosi masinėse scenose, atliko antraeilius vaidmenis. Ši studija turėjo savo krepšinio komandą, kuri sudarė JAV rinktinės, dalyvavusios 1936 m.

Berlyno olimpinėse žaidynėse ir laimėjusios pirmą kartą į žaidynių programą įtrauktą krepšinio turnyrą, pagrindą. Joje žaidė ir P.Lubinas.

Pirmą kartą krepšininkas į Lietuvą atvyko 1936-aisiais. Po poros metų ėmė dirbti sporto instruktoriumi Kauno policijos mokykloje, žaidė krepšinį LFLS komandoje, laimėjusioje 1938 m. Kaune vykusios pirmosios tautinės olimpiados sidabro medalius.

1939 m. Kaune Lietuvos krepšinio rinktinė antrą kartą tapo Europos čempione. Jos treneris (kartu su Feliksu Kriaučiūnu) ir lyderis buvo P.Lubinas, žaidęs visas septynerias rungtynes ir P.Lubinas su 1936 m. olimpinio čempiono marškinėliais

34

OLIMPINĖ PANORAMA

pelnęs 94 taškus. Iki šiol prisimenamas istorinis jo metimas į latvių krepšį per lemiamas šio Europos čempionato rungtynes.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą P.Lubinas grįžo į JAV. Iki 1952 m. žaidė įvairiuose mėgėjų klubuose. Net devynis kartus buvo išrinktas į simbolinę JAV krepšinio mėgėjų rinktinę „All Americans“. 1941 m. su „Twentieth Century Fox“ komanda laimėjo JAV krepšinio mėgėjų čempionų titulą.

P.Lubinas kartu su žmona Mary Agnes paskutinį kartą Lietuvoje lankėsi 1989 m. ir dalyvavo Kaune vykusiose iškilmėse, skirtose dviem penkiasdešimtmečiams – Kauno sporto halės ir pergalei 1939 m. Europos krepšinio čempionate – paminėti. Šių eilučių autoriui tada teko su juo pabendrauti. P.Lubinas pasirašė po savo nuotrauka mūsų su Vidu Mačiuliu parengtoje knygoje „Halė, kurioje žaidė Lubinas ir Sabonis“, skirtoje šiems jubiliejams.

P.Lubinas mirė 1999 m. liepos 8 d. Riversaide (Kalifornija), eidamas 90-uosius metus. Šiemet, minint 1939 m. Europos krepšinio pirmenybių jubiliejų, mano parengta paroda „Tai įvyko prieš 75 metus Kaune...“ (eksponuota Panevėžyje, Joniškyje ir Kauno miesto savivaldybėje) priminė ir neabejotiną P.Lubino vaidmenį tame čempionate.

Vytautas Gudelis