Olimpinė panorama 2016 01

2016 m. sausis Nr. 1 (77)

1

REKLAMA

2

TURINYS

APDOVANOJIMAI PAGERBTI MET킨 LAUREATAI

3

Praėję metai buvo kupini iššūkių ir neišdildomų įspūdžių. Džiaugiuosi, kad sporto bendruomenė dirba vieningai ir atsakingai ruošiasi Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms.

Jūsų rankose atsinaujinęs pirmasis šių metų „Olimpinės panoramos“ numeris, kurio viršelyje – geriausi 2015-ųjų sportininkai. Šiuos metus pradėjome Lietuvos sporto apdovanojimais – tai mūsų padėka sportininkams už pergales. Norėčiau padėkoti ir visai sporto bendruomenei už puikų darbą.

Kaip jau minėjau LTOK generalinės asamblėjos metu, tik surėmę pečius galime paruošti stiprias rinktines, kurios garbingai atstovauja mūsų šaliai žaidynėse. Tą patvirtino ir puikūs mūsų sportininkų rezultatai pirmosiose Europos žaidynėse Baku. Šiais olimpiniais metais atkakliai ir nuoširdžiai dirbsime, todėl neabejoju, kad Rio de Žaneiras mums ir visiems Lietuvos žmonėms dovanos daug džiugių akimirkų.

Norėčiau priminti, kad vasario 12–21 d.

Lilehameryje vyks antrosios jaunimo žiemos olimpinės žaidynės. Į jas vyksta didesnė Lietuvos jaunųjų sportininkų rinktinė, nei dalyvavo pirmosiose olimpinėse jaunimo kovose

2012 m. Insbruke. Šiemet 10 jaunųjų sportininkų pirmą kartą pajus jaudulį prieš olimpinį startą. Tarp jų bus ir pirmąsyk tokio rango varžybose dalyvausiantys snieglenčių bei ledo ritulio atstovai. Džiaugiuosi mūsų jaunimo ryžtu, atvyksiu jų palaikyti legendinėse Lilehamerio trasose.

Nors vasaris šiltas, mes vis tiek kviečiame susipažinti su žiemos sporto pramogomis Druskininkų „Snow“ arenoje. Taigi šįkart vėl raginame susitikti Druskininkuose. Renginio dalyviai galės susipažinti ne tik su tradicinėmis žiemos sporto šakomis, bet jų lauks ir įdomios naujovės: patyrę alpinistai ir naujokai galės išbandyti jėgas kopdami ledo siena, žiūrovai išvys ekstremalius snieglentininkų pasirodymus, visi norintieji galės išbandyti slidinėjimo treniruoklį ir dalyvauti turnyre.

Metus pradedame darbingai – skirsime daug dėmesio olimpiniam sportui, bet nepamiršime populiarinti ir fiziškai aktyvaus gyvenimo būdo.

Iki pasimatymo Druskininkuose ir gerų startų Lilehameryje!

5

NACIONALINIAME OPEROS IR BALETO TEATRE VILNIUJE SAUSIO 5 D. BUVO IŠKILMINGAI ĮTEIKTI LIETUVOS SPORTO APDOVANOJIMAI.

Vienuolika paauksuotų statulėlių atiteko labiausiai 2015-aisiais pasižymėjusiems Lietuvos sportininkams ir šalies sportui nusipelniusiems žmonėms.

Apdovanojimus rengė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas bei renginio partneris Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF). Lietuvos sporto apdovanojimų taryba, atsižvelgdama į sporto organizacijų siūlymus ir pernai sportininkų pasiektus rezultatus, kiekvienai apdovanojimų kategorijai pateikė po tris kandidatūras ir balsuodama rinko laureatus. 2015 m. laureatų rinkimuose savo nuomonę pareiškė ir apie 45 tūkst. sporto aistruolių – jų balsai turėjo įtakos septynių nominacijų laimėtojams išaiškinti. „Tradiciniai apdovanojimai vyksta jau daugiau kaip dvidešimt metų. Keitėsi renginio formatas, pavadinimas, apdovanojimų statulėlės, tačiau tikslas liko tas pats – pagerbti labiausiai Lietuvos sportui nusipelniusius žmones. Kiekvienais metais apdovanojimai sulaukia vis didesnio žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesio. Esu tikra – po olimpinių metų mūsų lauks dar įspūdingesnis renginys, o išrinkti nugalėtojus bus dar sudėtingiau“, – sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Apdovanojimus laureatams teikė iškilūs sporto žmonės – Dalia Kutkaitė, Vladas Česiūnas, Birutė Šakickienė, Viktorija Čmilytė, Janis Skakunas, Andrejus Zadneprovskis, Artūras Kasputis, Edvinas Krungolcas, Arminas Narbekovas, Ana Ambrazienė, Daina Gudzinevičiūtė, KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius, žinomi menininkai – Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus, Donatas Katkus, Edmundas Kučinskas, Gražina Baikštytė, Arūnas Storpirštis, Algimantas Čekuolis, profesoriai Alfredas Bumblauskas, Pranas Šerpytis. Dažnas prieš įteikdamas apdovanojimą prisiminė ir pats jaunystėje buvęs sportininkas: E.Kučinskas – tinklininkas, A.Bumblauskas – krepšininkas, A.Storpirštis – futbolininkas...

Apdovanojimus atsiėmę sportininkai tradiciškai dėkojo treneriams, medikams, vadybininkams, savo šeimos nariams ir artimiesiems. Na, o geriausia sportininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė jaudinamą kalbą pasakė ir nuo scenos pamojo prie televizoriaus sėdinčiai dukrai Adrianai bei jų šeimos globojamai mergaitei iš vaikų namų Sandrai, beje, pasirinkusiai penkiakovės treniruotes.

6

Renginyje dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, Seimo nariai, iškilūs sporto bendruomenės žmonės.

Susirinkusiesiems dainavo „Pop ladies“, Edmundas Kučinskas, Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius, pasirodė grupė „Bix“, dviratininkai iš Latvijos ir kiti.

Renginį vedė Martynas Starkus, jį tiesiogiai transliavo LRT. „Svarbiausios Lietuvos sporto organizacijos bei stiprūs partneriai šiemet ir vėl suvienijo jėgas ir sukūrė gražią sporto šventę. Lietuvos sporto apdovanojimai yra padėka mūsų šalį garsinantiems žmonėms, todėl džiaugiuosi, kad šiemet labai aktyviai balsavime dalyvavo ir sportą mylintys žmonės“, – sakė KKSD generalinis direktorius E.Urbanavičius. „Metų laureatų rinkimas – ne sporto varžybos, kur viskas tiesiogiai išmatuojama sekundėmis, metrais ar taškais. Paskelbtos 2015 metų sporto laureatų pavardės – apibendrinta sporto visuomenės, sporto žurnalistų, sporto specialistų ir vadovų nuomonė.

Dėl kai kurių nominacijų nuomonės smarkiai skyrėsi, bet toks rinkimų formatas leidžia jas susumuoti ir objektyviai išrinkti labiausiai nusipelniusius“, – teigė LSŽF prezidentas Gintaras Nenartavičius.

Metų sportininkų rinkimai rengiami nuo 1994 m.

Praėjusiais metais buvo pakeistas rinkimų modelis – dabar apdovanojimus rengia LTOK ir KKSD kartu su LSŽF (taryboje kiekvienai organizacijai atstovauja po du žmones), renginio partneris – „Lietuvos rytas“.

Tarybos pirmininkė – LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė, tarybos nariai – KKSD generalinis direktorius E.Urbanavičius, Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė, LSŽF prezidentas G.Nenartavičius ir generalinis sekretorius Modestas Krukauskas, LTOK olimpinio sporto direkcijos direktoriaus pavaduotojas Einius Petkus.

Gal kai kuriems ir liko šiek tiek pernykščio kartėlio nuosėdų, bet į olimpinius metus ir geriausi sportininkai, ir treneriai dairosi atsargiai.

Europos čempionas boksininkas Eimantas Stanionis, prisimindamas praėjusius metus, apgailestauja tik dėl vieno – apmaudu, kad pasaulio čempionate jam nepavyko iškovoti olimpinio kelialapio. „Pasaulio čempionatas paliko kartėlį, bet tai jau praeitis.

Apdovanojimai vyko Nacionaliniame operos ir baleto teatre

Dabar naujas etapas ir reikia būtinai papulti į olimpines žaidynes“, – ryžtingai nusiteikęs šiemet iš peties turėsiantis pasidarbuoti kumščiais Europos čempionas.

1.

Metų sportininkas – Ramūnas Navardauskas (taip pat nominuoti Mindaugas Griškonis, Eimantas Stanionis).

2.

Metų sportininkė – Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (nominuotos Rūta Meilutytė, Agnė Sereikaitė).

3.

Metų vyrų komanda – vyrų krepšinio rinktinė (nominuoti Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas, Edvinas Ramanauskas ir Aurimas Lankas).

4.

Metų moterų komanda – Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė (nominuotos Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė, moterų krepšinio rinktinė).

5.

Metų treneris – Vidas Bružas (nominuoti Jonas Kazlauskas, Giovanni Postiglione).

6.

Metų proveržis – Eimantas Stanionis (nominuoti Henrikas Žustautas, Brigita Virbalytė-Dimšienė).

7.

Metų sportininkas su negalia – aklųjų riedulio rinktinė (nominuoti Mindaugas Bilius, Augustas Navickas).

8.

Metų sugrįžimas – Augustas Navickas (nominuoti Kęstutis Navickas, Aušrinė Trebaitė).

9.

Metų pergalė – Henrikas Žustautas (nominuota vyrų krepšinio rinktinė, Ramūnas Navardauskas).

10.

Apdovanojimas už pagalbą sportininkams įteiktas ledo ritulio treneriui Berndui Haake‘i.

11.

Apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus atiteko LTOK atkūrimo 1988 m. darbo grupės nariui Kazimierui Motiekai.

Olimpinį kelialapį jis bandys iškovoti trijuose olimpinės atrankos turnyruose, kurie vyks balandį, gegužę ir birželį. Tikėkimės, kad taiklius Eimanto smūgius išvysime ir olimpiniu karščiu alsuosiančiame Rio de Žaneire.

Jaunojo boksininko treneriui Vidui Bružui atiteko Metų trenerio prizas. „Jeigu sekasi mano auklėtiniui, sekasi ir man. Mes esame lyg surišti, – sako treneris, neslėpdamas, kad vylėsi laimėti šios nominacijos prizą, nors jam teko konkuruoti ir su tokiais specialistais, kaip krepšinio profesoriumi tituluojamas Jonas Kazlauskas. – Žinojau, kad nebus lengva, nes Lietuvoje dominuoja krepšinis. Bet Eimantas tapo Europos čempionu.“ Kaip ir auklėtinio, trenerio mintys jau sukasi apie olimpinę atranką. „Labai gaila, kad Eimantas netapo pasaulio čempionu – teisėjai nusprendė kitaip ir nieko nepadarysi. Reikėjo laimėti tik vieną kovą ir būtume galėję ramiai ruoštis olimpinėms žaidynėms. Dabar ruošiamės labai susikaupę – visiškai negalime atsipalaiduoti“, – apie naujų metų iššūkius prasitaria bokso specialistas. Beje, jeigu jo auklėtinis sėkmingai įveiks olimpinę atranką, treneris pasižadėjo vėl atsisveikinti su savo plaukais, kaip tą padarė po triumfo Europos čempionate. „Tikiuosi, kad skusiuosi“, – šypteli treneris, nepaisydamas savo auklėtinio, kurio plika trenerio galva nesužavėjo, prieštaravimų.

7

1

Geriausia moterų komanda antrus metus iš eilės pripažintas irkluotojų Mildos Valčiukaitės ir Donatos Vištartaitės duetas. „2015 metus apskritai galėčiau vertinti teigiamai. Po 2013-ųjų sezono visi iš mūsų tikisi kur kas daugiau, bet, manau, svarbiausius tikslus įvykdėme – iš Europos čempionato medalį parsivežėme, į Rio kelialapį iškovojome, o jeigu kažkas nepasisekė, tai bus paspirtis ateičiai“, – sako M.Valčiukaitė. Į antrąsias savo olimpines žaidynes, tik šįkart ne vienviete, o dviviete plauksianti D.Vištartaitė viliasi, kad antrasis olimpinis startas bus sėkmingesnis. „Norėčiau užimti aukštesnę vietą negu Londono žaidynėse. Apie medalius nenorėčiau garsiai kalbėti – apie juos svajoja visi sportininkai, bet ne visada viskas išeina taip, kaip nori, ne visada viskas einasi kaip sviestu patepta, bet, aišku, mūsų tikslai aukščiausi“, – neslepia Donata.

Olimpinė našta ir atsakomybė, šypsosi patyrusi irkluotoja, juntama jau seniai, bet sulig kiekviena diena jos svoris auga. „Aš stengiuosi apie tai labai negalvoti ir miegoti šaltais nervais“, – prisipažįsta Donata, kurios nervus patikimai vėsina bendravimas su šeima, knygos ir atsiribojimas nuo darbinės aplinkos.

Nors 2015-ieji dviratininkui Ramūnui Navardauskui pelnė geriausio Lietuvos sportininko laurus, jis pats šių metų nevadina sėkmingiausiais per karjerą. „Gal tie metai buvo labiausiai pastebėti. Sėkmingiausi, ko gero, buvo 2014-ieji, kai sugebėjau tapti vienų daugiadienių lenktynių nugalėtoju, laimėti viename pasaulio taurės etape trečią vietą, nugalėti viename „Tour de France“ etape. Tais pačiais metais dukart „Tour de France“ etapuose buvau trečias“, – laimėjimus vardija dviratininkas.

Kalbėdamas apie praėjusius metus R.Navardauskas sako, kad dviračių sportas – komandinė šaka, todėl jis stengėsi padėti komandai siekti pergalių. „Šiemet mūsų komandai buvo labai sudėtinga siekti pergalių, tad džiaugiuosi, kad man pavyko pasaulio čempionate finišuoti trečiam“, – sako geriausias 2015ųjų Lietuvos sportininkas.

Po įvairius žemynus į dviratininkų lenktynes važinėjantis R.Navardauskas į Pietų Ameriką koją buvo įkėlęs tik kartą, kai dar suko ratus treke ir dalyvavo 8

varžybose Kolumbijoje. Brazilija jam nepažįstama, kaip kol kas nematyta ir olimpinė trasa. „Kiek girdėjau, trasa bus labai sudėtinga. Jeigu yra kalnų, turi įvertinti, kaip važiuoti, kaip taupyti jėgas. Ir jeigu esi 190 cm ūgio ir sveri beveik 80 kg, labai sunku varžytis važiuojant į kalną su tuo, kuris tesveria 60 kg. Kiek žinau, trasa bus nepalanki lietuviams, bet stengsimės padaryti geriausia, ką galėsime“, – olimpines aktualijas dėsto Ramūnas. Kokie tikslai olimpinėje trasoje? Pirmasis tikslas – ją baigti. Ir baigti kuo geriau.

Bet iki olimpinių žaidynių dar bus daugybė varžybų, kuriose lietuvis gins JAV komandos „Cannondale-Garmin“ garbę.

Metų sportininkės titulą pelniusi Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, ir pernai sėkmingai pildžiusi savo gausią trofėjų kolekciją, džiaugėsi, kad viskas einasi pagal planą. „Metai buvo tikrai geri. Tai jau buvo pasirengimas olimpinėms žaidynėms, sekėsi neblogai, todėl manau, kad daugmaž viskas buvo padaryta tinkamai. Tęsime pradėtą darbą ir žiūrėsime, kaip bus“, – sako tituluota penkiakovininkė, kurios Rio de Žaneire lauks nelengva užduotis – apginti olimpinės čempionės vardą.

Sėkmingą olimpinio pasirengimo receptą prieš 2012-ųjų olimpinį startą radusi penkiakovininkė pagal jį žada rengtis ir Rio žaidynėms.

Asmeninis gyvenimas taip pat teka ramia vaga. „Vyras šalia, vaikas irgi – viskas gerai“, – sako moteris, kurios penkiametė dukra Adriana jau irgi mėgina jėgas plaukimo ir bėgimo takeliuose, šokių salėje. „Mes ją skatiname judėti. O vėliau ji pati atsirinks, nori sportuoti ar ne, bet darome viską, kad ji nesėdėtų vietoje“, – pabrėžia mama.

Papasakoja Laura ir apie kitą sportininke tapti svajojančią mergaitę, kuriai pagalbos ranką tiesia tituluotų penkiakovininkų šeima: „Prieš kelerius metus lankėmės vaikų globos namuose ir mums pasakė, kad yra labai sportiška mergaitė, kuri ir bėga, ir joja, ir plaukia. Taip susipažinome su Sandra, ji mums patiko, pradėjome ją globoti. Stengiamės, kad ji išvažiuotų į varžybas, pas save į namus pasikviečiame, kad pasitreniruotų kartu, stovyklą surengiame.

Mergaitė labai gera.“ Laureatus kalbino Lina Daugėlaitė

2 3

4

5

1. Vakaro svečius pasitiko LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė ir KKSD generalinis direktorius E.Urbanavičius 2. Geriausia metų sportininkė nuo scenos pamojo dukrai Adrianai ir globotinei Sandrai 3. Metų pergalės laureatą H.Žustautą apdovanojo dirigentas D.Katkus ir olimpinio bronzos medalio laimėtoja B.Šakickienė 4. R.Navardauską apdovanojo olimpiniai čempionai D.Gudzinevičiūtė ir A.Narbekovas 5. Metų moterų komanda – irkluotojos D.Vištartaitė ir M.Valčiukaitė

6

6. Apdovanojimus gavo ir Europos bokso čempionas E.Stanionis, ir jo treneris V.Bružas

9

2

1

3

5

4

6

7 9 8

10

10 11

12 14

13

15

16

17

18 1. Metų neįgaliųjų sporto laurai atiteko aklųjų riedulio rinktinei. Šią nominaciją pristatė dainininkas E.Kučinskas ir šachmatininkė, Seimo narė V.Čmilytė 2. K.Motiekai skirtas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus.

Laureatas negalėjo dalyvauti iškilmėse

5. Olimpinis čempionas A.Kasputis ir garsus medikas P.Šerpytis

12. Olimpinis čempionas V.Alekna ir Vilniaus vicemeras L.Kvedaravičius

6. Legendinė bėgikė A.Ambrazienė

13. R.Navardauskas – su drauge Gabriele ir pirmuoju treneriu K.Česaičiu

7. Lietuvos ledo ritulio rinktinės treneris B.Haake apdovanotas už pagalbą sportininkams. Jam skirtą prizą atsiėmė asociacijos „Lietuvos ledo ritulys“ prezidentas P.Nausėda

14. Savo žmoną su pergale sveikino dvejų olimpinių žaidynių prizininkas A.Zadneprovskis

8. Istorikas A.Bumblauskas 3. Renginio vedėjas M.Starkus, legendinė gimnastė D.Kutkaitė ir žurnalistas A.Čekuolis 4. Metų vyrų komandos apdovanojimą E.Krungolcas ir A.Storpirštis įteikė Lietuvos krepšinio federacijos generaliniam sekretoriui M.Špokui

9. Olimpinis čempionas V.Česiūnas ir operos žvaigždė N.Kazlaus 10. Dėl ligos šventėje nedalyvavo Metų sugrįžimo nominaciją pelnęs irkluotojas su negalia A.Navickas 11. Iškilmes stebėjo ir premjeras A.Butkevičius su žmona Janina

20

19

15. Grupės „Bix“ pasirodymą paįvairino jaunieji krepšininkai

21

16. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris J.Kazlauskas į iškilmes atėjo su žmona Otilija ir anūke Emilija 17. Dainuoja K.Zmailaitė ir E.Seilius

20. Renginio programoje netrūko spalvingų pasirodymų

18. LTOK kolektyvas 21. Dainuoja „Pop Ladies“ 19. Publiką sužavėjo Latvijos dviratininkų triukai

Alfredo Pliadžio ir Vytauto Dranginio nuotr.

11

NADEŽDA DERENDIAJEVA

VITALIJA KUTKAUSKAITĖ

LINAS BANYS

GINTAUTAS ČEPULIS

1999 12 09 Visaginas

1999 08 13 Ignalina

1998 04 06 Anykščiai

Treneris

GUOSTĖ DAMULEVIČIŪTĖ

DEIVIDAS KIZALA

LILIJA VANAGIENĖ

ROSTISLAVAS SINYCINAS

LAIMUTĖ KRAUZIENĖ

1999 07 21 Kaunas

1998 02 12 Kaunas

Trenerė

Treneris

Teisėja

71

MEDALIAI

12

ANDREJUS DRUKAROVAS

EGLĖ AUGUSTAITYTĖ

MASSIMO LAZZARO

1999 05 10 Andermatas (Šveicarija)

1999 03 15 Vilnius

Treneris Dėl tiek medalių komplektų jaunieji sportininkai varžysis Lilehameryje.

DINAS MUKOVOZAS

VITALIJUS MUKOVOZAS

ARAS ARLAUSKAS

REMIGIJUS ARLAUSKAS

2000 08 18 Vilnius

Treneris

1999 05 29 Kaunas

Treneris

1100 DALYVIŲ

Tiek sportininkų iš 71 šalies dalyvaus antrosiose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse.

ROKAS VAITKUS

KAZIMIERA STROLIENĖ

1998 04 20 Šiauliai

Trenerė

VIDA VENCIENĖ

LINA VAISETAITĖ

GODA SMILINGYTĖ

DIANA BAUBINIENĖ

AIVARAS TUMAS

Misijos vadovė

Misijos vadovės pavaduotoja

Spaudos atstovė

Gydytoja

Jaunasis ambasadorius

13

Antrosios jaunimo žiemos olimpinės žaidynės vyks Lilehameryje (Norvegija) vasario 12–22 d. Lietuvai jose atstovaus dešimt sportininkų – biatlonininkai Nadežda Derendiajeva, Vitalija Kutkauskaitė, Linas Banys, slidininkas Rokas Vaitkus, kalnų slidininkai Andrejus Drukarovas ir Eglė Augustaitytė. Praėjusiais metais kvalifikacinius normatyvus įvykdė ir dalyvavimą žaidynėse užsitikrino ledo ritulininkas Dinas Mukovozas (individuali Iššūkio turnyro rungtis), snieglentininkas Aras Arlauskas bei šokėjų ant ledo pora – Guostė Damulevičiūtė ir Deividas Kizala (apie šią porą plačiai rašoma 2015 m. lapkričio mėn. „Olimpinėje panoramoje“). Ši Lietuvos delegacija išsiskiria tuo, kad joje gana didelė sporto šakų įvairovė – be tradicinių mūsų žiemos sporto šakų atstovų, į žaidynes pirmą kartą vyks Lietuvos snieglentininkas bei ledo ritulininkas.

Be to, Lilehameryje startuos ir du kalnų slidininkai, o štai lygumose šįkart turėsime vienintelį atstovą. „Gaila, kad jaunimo olimpinėse žaidynėse vietos neiškovojo tradicinės mūsų sporto šakos – slidinėjimo – atstovė. Viena vertus, tai rodo atsivėrusią spragą, kita vertus, sportininkų amžius jaunimo 14

žaidynėse griežtai reglamentuojamas ir neatsirado būtent tų metų gimimo pajėgios mergaitės“, – apgailestauja buvusi slidininkė Vida Vencienė.

Bet olimpinė slidinėjimo čempionė randa ir kuo pasidžiaugti – ne tik didele sporto šakų įvairove, bet ir gausiu sportininkų būriu. Dešimt dalyvių žiemos delegacijoje – laimėjimas Lietuvai. „Jau Sočyje džiaugėmės, kad turime devynis olimpiečius, o štai šiose jaunimo olimpinėse žaidynėse – dešimt sportininkų! Tai didelis ir tėvų, investuojančių į savo vaikus, indėlis“, – sako LTOK atstovė ir olimpinės delegacijos vadovė V.Vencienė.

Tikslas – aštuntukas „Emocijos užplūdo ne iš karto. Svajonė išsipildė!

Daug emocijų nereiškiau, pasilaikiau jas sau. Pasigyriau tik artimesniems draugams“, – vos sužinojęs, kad dalyvaus jaunimo olimpinėse žaidynėse, sakė Kauno rajono Raudondvario gimnazijos 2-oje klasėje besimokantis snieglentininkas A.Arlauskas.

Kaip pasakojo sportininko tėvas ir treneris Remigijus Arlauskas, pirmiausia sūnus pradėjo slidinėti kalnų slidėmis būdamas septynerių, vėliau vyres-

niojo brolio pamokytas slides iškeitė į snieglentę.

Motyvacijos siekti šios sporto šakos rezultatų pridėjo 2011 m. Ignalinoje laimėtas Lietuvos snieglenčių kroso čempionatas.

2012 m. jaunasis Aras pirmą kartą pamatė tikrą snieglenčių trasą Šveicarijoje. „Pas mus nusileidimas trasa trunka maždaug 20 sek., o ten – minutę, minutę ir dešimt sekundžių. Ir trasų aukščio skirtumas didelis – 160–200 metrų. Lietuvoje didžiausias aukščio skirtumas – 60 m. Taigi ten ir greičiai didesni, ir apskritai viskas kitaip“, – apie skirtumus kalba treneris R.Arlauskas. 2015 m. pradžioje lietuvis gavo Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) licenciją, reiškiančią, kad jaunuolis pradėjo startuoti kartu su suaugusiaisiais.

Lilehameryje startuos 16 snieglentininkų. Prie jų dar gali prisidėti vienas kitas, turintis snieglenčių kroso FIS taškų, bet teisę dalyvauti žaidynėse iškovojęs kitose snieglenčių sporto rungtyse. „Jeigu dalyvių bus daugiau, pirmoji užduotis – patekti į šešioliktuką, o tada jau – į pusfinalį, į aštuntuką.

Aštuntukas – maksimali programa“, – ko važiuoja į žaidynes, dėsto Aro tėvas ir treneris R.Arlauskas.

Pagal turimus FIS taškus lietuvis šiuo metu lenkia Vengrijos, Brazilijos, Kazachstano atstovus, dar kokie keturi sportininkai bus panašaus meistriškumo. „Mes turime 11 taškų, o stipriausi turi 180“, – pajėgumo skirtumą taškais iliustruoja treneris.

Treniravosi Pietų Amerikoje Lietuvoje snieglentininkams treniruotis sudėtinga.

Reikalinga speciali trasa. „Panašią iš žemių esame

suformavę Ignalinoje, bet reikia daug sniego prigaminti. Ignalinoje nupirkti ir specialūs starto vartai“, – sako Aras, dažniausiai besitreniruojantis Ignalinos žiemos sporto centre arba Liepkalnyje Vilniuje, kur taip pat kartais padaroma jam reikalinga trasa.

Savo meistriškumą prieš šį sezoną jaunasis Lietuvos snieglentininkas tobulino ne vienoje stovykloje užsienyje, o štai rugpjūtį jaunuolis vyko į Pietų Ameriką, kur dalyvavo keliose varžybose, po to – tarptautinėje devynių dienų stovykloje Argentinoje. „Į ją susirinko pasaulinio lygio snieglentininkai – australai, kanadiečiai, amerikiečiai, ten Aras įgijo vertingos patirties“, – sako vaikino treneris ir tėtis.

Snieglentininkas A.Arlauskas treniruojasi ir dalyvauja varžybose įvairiuose pasaulio kampeliuose

ĮDOMU:

DEBIUTAS Jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuva pirmą kartą turės savo sportininkų snieglenčių ir ledo ritulio varžybose.

Stovykla buvo naudinga abiem. Lietuviui treniruotis padėjo Kanados treneris, anot kurio, Aras imlus, bet jam dar reikia daug dirbti. „Aro stiprybė – reakcija, vikrumas. Jo silpnosios pusės – jėga, ištvermė ir, kas mūsų sporte labai svarbu, technika“, – sako savamokslis treneris, pripažįstantis, kad sūnus tobulėja greičiau nei jis. „Arui reikia kito specialisto – tokio, kuris geriau supranta, geriau paaiškina.

15

1

Aš labiau vadybininkas negu treneris. Jeigu Aras pateks į Pjongčangą, treneriu tikrai nebebūsiu“, – pažada tėtis, kol kas į snieglenčių sporto aukštumas sūnų vedantis savo jėgomis.

Ar realu, kad jaunasis Lietuvos snieglentininkas galėtų po dvejų metų atverti olimpines duris? „Aš esu maksimalistas. Bet dar anksti apie tai kalbėti, nors tikėjimo nepraradau“, – aukščiausius tikslus sau ir sūnui kelia R.Arlauskas. Bet žinodamas, kad į Sočio olimpines žaidynes atranka vyko per pasaulio čempionatą, kuriame reikėjo patekti tarp 30 geriausių, o iš viso žaidynėse dalyvavo 40 snieglentininkų, vyresnysis Arlauskas supranta, jog tą padaryti bus labai sudėtinga: „Kol kas mums tai nešviečia. Atranka į Pietų Korėją greičiausiai vyks Ispanijoje 2017 m. Per metus matysime, kiek paaugsime, ir po sezono bus galima kalbėti aiškiau. Tačiau tokio galingo tikslo nėra, svarbiausia – parodyti rezultatą jaunimo žaidynėse ir išsikovoti LTOK, Slidinėjimo asociacijos palaikymą. Jeigu pavyks patekti į aštuntuką Lilehameryje, bus galima investuoti. Jei ne – nereikia nusiminti, o žiūrėti toliau.“ Šis sezonas snieglentininkams iki naujųjų metų buvo sudėtingas. Žiemos pradžia nelepino ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių. Gruodžio 1 d. startavęs varžybose Austrijoje, į kitas išsiruošė tik po naujųjų, nes dėl prastos žiemos pradžios visos snieglenčių kroso varžybos buvo nukeltos. Tad sausį A.Arlausko laukė turnė po Europą – varžybos Čekijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje. Ir tik vasario 2-ąją vėl grįžęs į Lietuvą čia atsikvėpė ir krovėsi lagaminą jau į jaunimo olimpines žaidynes.

2

10 RINKTINĖ

Lilehamerio jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus dešimt sportininkų.

Jėgas pasitikrino Rumunijoje Biatlonininkų rinktinės treneris Gintautas Čepulis teigia, kad į žaidynes vyks geriausi tų metų gimimo Lietuvos biatlonininkai – vyko atranka ir jaunieji olimpiečiai savo vietą rinktinėje išsikovojo. „Visi stengiasi, visi labai motyvuoti“, – sako treneris.

16

3

Prognozuoti, kaip jiems seksis, šiandien dar sunku, daug lems ir šaudymas, ir oro sąlygos. Tačiau savo jėgas trijulė prieš žaidynes dar įvertino sausio pabaigoje Rumunijoje rengiamame pasaulio jaunimo biatlono čempionate. „Visi norės prieš jaunimo olimpines žaidynes jame dalyvauti. Mūsiškiai ten startuos su bendraamžiais ir po to bus galima pasakyti daugiau. Bet tai nebus pagrindinis mūsų startas – pasisaugosime, kad nesusirgtume, pataupysime jėgas žaidynėms“, – pasaulio čempionato tikslus prieš kelionę atskleidė treneris.

Bene pajėgiausias tarp biatlonininkų – L.Banys iš Anykščių. Jis praėjusiais metais dalyvavo Europos jaunimo olimpiniame festivalyje. Pasak trenerio, tai perspektyvus, techniškas, jau dešimtmetį sportuojantis vaikinas. „Tačiau tarp vaikinų didesnė konkurencija“, – įspėja G.Čepulis.

7

4

Visaginietė N.Derendiajeva kilusi iš sportiškos šeimos. „Šeimoje daug vaikų ir visi jie sportuoja, sportuoja ir tėvas“, – sako treneris. V.Kutkauskaitę G.Čepulis apibūdino kaip stipraus charakterio sportininkę, kuri per metus gerokai patobulėjo. „Per metus ji gerokai pažengė į priekį ir aplenkė kelias mergaites, kurios buvo stipresnės. Ji šaudo neblogai, technika nebloga – matysime“, – prognozėmis nesižarsto treneris. Jaunieji sportininkai žaidynėms rengiasi intensyviai, treniruodamiesi po penkis šešis kartus per savaitę.

Ant ledo – be komandos

5

8

1. Kalnų slidininkė E.Augustaitytė 2. Biatlonininkas L.Banys 3. Biatlonininkė V.Kutkauskaitė 4. Ledo šokėjai G.Damulevičiūtė ir D.Kizala 5. Biatlonininkė N.Derendiajeva 6. Slidininkas R.Vaitkus 7. Kalnų slidininkas A.Drukarovas 8. Ledo ritulininkui D.Mukovozui įteikiamas simbolinis kelialapis į Lilehamerį

Vilnietis D.Mukovozas pasiekė skambiausią rezultatą Lietuvos jaunimo ledo ritulio istorijoje. Ledo ritulininkas, kuris nuo rudens žaidžia Maskvos klube „Bielyje medvedi“, dalyvavo pasaulinėje atrankoje ir tarp 36 dalyvių užėmęs 11 vietą pateko į vaikinų šešioliktuką, kurie Lilehameryje demonstruos meistriškumą olimpiniame jaunimo įgūdžių turnyre.

Atrankos dalyviai turėjo parodyti savo sugebėjimus šešiose rungtyse: greičiausiai apčiuožto rato, metimų taiklumo, čiuožimo technikos, stipriausio metimo, perdavimų tikslumo ir ritulio valdymo. Pagal specialią formulę visų rungčių rezultatai buvo sumuojami. „Individualūs turnyrai nėra įprasti. Komandoje didesnė atsakomybė. Individualiai pasirodyti lengviau“, – sako jaunasis ledo ritulininkas, puoselėjantis ambicingus tikslus ir norintis šį olimpinį turnyrą laimėti.

Tokios viltys – ne iš piršto laužtos. Vilnietis šiam turnyrui rengėsi specialiai su asmeniniu treneriu, kurį samdė tėtis. Tad per gerą pusmetį, prabėgusį nuo olimpinės atrankos, jis jaučiasi gerokai patobulėjęs, ypač pagerinęs metimą ir čiuožimo greitį. „Kol kas jaudulio nėra. Bet čia tik kol kas“, – šypteli Dinas. Tikėkimės, kad jaudulys D.Mukovozui nesutrukdys parodyti tai, ką jis moka geriausia.

6

17

18

Alfredo Pliad탑io nuotr.

19

LTOK vykdomasis komitetas

Eilinėje sesijoje dalyvavo 89 LTOK nariai iš 112 bei 13 LTOK garbės narių.

Buvo sugrotas Olimpinis himnas.

Sesijos pradžioje prizas už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos sportui buvo įteiktas Kazimierui Motiekai.

Buvęs LTOK viceprezidentas šio prizo negalėjo atsiimti sausio 5 d., kai buvo teikiami Metų sporto apdovanojimai.

Buvo patvirtintos mandatų ir balsų skaičiavimo komisijos, sekretoriatas.

LTOK generalinis sekretorius, Mandatų komisijos pirmininkas Valentinas Paketūras informavo apie LTOK pasikeitimus. Patvirtintas reglamentas.

LTOK vykdomojo komiteto ataskaitą apie 2015 m. veiklą pristatė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Ji 20

supažindino su atliktais darbais, nurodė pagrindinius šių metų tikslus. Žinoma, didžiausias dėmesys bus skiriamas paskutiniam pasirengimo Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių etapui ir dalyvavimui jose. „Vadovaudamiesi Tarptautinio olimpinio komiteto strategija ir LTOK generalinės asamblėjos patvirtintu veiklos planu dirbome tam, kad didelio meistriškumo sportininkai galėtų garbingai siekti rezultatų tarptautinėje arenoje ir kuo daugiau jaunimo įsitrauktų į sportą, raginome visuomenę rinktis fiziškai aktyvų gyvenimo būdą. Galiu drąsiai teigti, kad praėjusiais metais LTOK aktyviai prisidėjo prie vaikų įtraukimo į sportą – mūsų projektai ir renginiai sudarė galimybę susipažinti su įvai-

K.Motieka

Generalinės asamblėjos dalyviai

riomis sporto šakomis ir jas išbandyti. Praėjusiais metais LTOK veikla buvo įvairi, bet sutelkta į svarbiausią olimpinio ciklo įvykį – olimpines žaidynes“, – sakė LTOK prezidentė.

Didėja išlaidos, bet pilnėja ir biudžetas. „Dalyvavimo žaidynėse biudžetas – rekordinis. Bendra planuojama kaina, įskaitant 2015 m. atliktus avansinius mokėjimus, – 2,2 mln. eurų. Tai tris kartus didesnė suma, nei buvo išleista dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse“, – pabrėžė LTOK vadovė. Ji taip pat pasidžiaugė sėkminga tarptautine veikla ir efektingu olimpinio švietimo darbu.

LTOK revizijos komisijos pranešimą perskaitė šios komisijos pirmininkas Rimantas Jogėla. Su 2015 m. LTOK biudžetų įvykdymo apyskaita ir planuojamu šiųmečiu LTOK biudžetu supažindino iždininkas Rimgaudas Balaiša. Šiemet planuojama surinkti rekordinį 7 mln. 76,7 tūkst. eurų biudžetą. Didžiąją dalį vėl sudarys iš UAB „Olifėja“ gautos pajamos – 6 mln.

476,7 tūkst. eurų. Tarptautinės OK subsidijos – 600 tūkst. eurų.

LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras pristatė 2016 m. LTOK veiklos planą.

Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas supažindino su LOF 2015 m. veiklos ataskaita bei šių metų darbų planais. Fondas veikė labai sėkmingai, pajamos sudarė beveik 600 tūkst. eurų. LOF 2015 m. veikė kaip visiškai finansiškai nuo LTOK nepriklausanti organizacija. Fondo veikla ir projektai finansuojami tik rė-

R.Balaiša

R.Jogėla

mėjų, kurių daugėjo, lėšomis.

Diskusijose kalbėjo Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidentas, Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos vadovas Algirdas Raslanas, Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius ir programos „Rio 2016“ ekspertų komisijos vadovas Linas Tubelis, Lietuvos sporto federacijų sąjungos bei Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo vadovas Rimantas Kveselaitis, Lietuvos sporto medicinos federacijos prezidentas Algimantas Blažys, LTOK nariai, LTOK atkūrimo darbo grupės nariai Dainius Kepenis ir Vytautas Kukarskas, LTOK garbės narys Zigmantas Motiekaitis. Raštu pateiktų klausimų nebuvo.

Buvo pasiūlyta 2015 m. LTOK vykdomojo komiteto veiklą vertinti gerai. Tokiam įvertinimui pritarta vienbalsiai. Generalinės asamblėjos sesija vienbalsiai patvirtino LTOK revizijos komisijos ataskaitą, LTOK 2015 m. biudžeto įvykdymo apyskaitą, 2016 m. LTOK biudžetą ir 2016 m. veiklos planą.

LTOK generalinės asamblėjos neei-

V.Vasiliauskas

linėje sesijoje buvo keliamas vienas klausimas – patvirtinti LTOK naujos redakcijos įstatus. Šios sesijos darbe dalyvavo 84 LTOK nariai.

Su įstatų rengimo ir derinimo ypatumais supažindino LTOK ekspertų komisijos Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įstatų naujos redakcijos projektui parengti pirmininkė D.Gudzinevičiūtė. Diskusijose kalbėjo A.Raslanas, V.Kukarskas, KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

LTOK naujos redakcijos įstatai buvo patvirtinti vienbalsiai.

Sesijos darbe dalyvavo Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, premjero patarėjas Vytautas Janušaitis, ŠMM viceministrė Natalija Istomina, kiti garbingi svečiai.

Sesijos pradžioje tylos minute buvo pagerbti neseniai anapilin iškeliavę olimpinis vicečempionas Jonas Čepulis ir ilgametis Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentas Eugenijus Levickas. „OP“ inf.

21

24,6

24,5

duosiu, toliau treniruosiuosi ir sieksiu padaryti viską, ką esu užsibrėžęs.

Pasaulio čempionatui labai rimtai rengiausi, ringe viską padariau, atrodė, laimėjau kovą, bet kažkas kitas nusprendė, kad šios pergalės nesu vertas. Nežinau, kas vyksta tarp teisėjų ir kodėl kai kurie jų būna tokie neobjektyvūs. Ringe turėjau 160 kovų, iš jų 32 pralaimėjau. Bet aš manau, kad pralaimėjau aštuonias kovas, o kitų man neleido laimėti arbitrai.

Kaip tapai boksininku? Ar tai buvo pirmoji tavo sporto šaka?

Boksininkui Eimantui Stanioniui šis sausis – kaip niekada karštas. Sausio 5-ąją per Lietuvos sporto apdovanojimų iškilmes Europos čempionas kopė ant Nacionalinio operos ir baleto teatro scenos atsiimti Metų proveržio prizo. O jo treneris Vidas Bružas buvo įvertintas Metų trenerio apdovanojimu.

tapai svorio kategorijos iki 69 kg Europos čempionu ir buvai pripažintas geriausiu Tarptautinės bokso asociacijos (AIBA) rugpjūčio mėnesio boksininku?

Ši šventė praskaidrino įtemptą boksininko kasdienybę – Lietuvos sporto universiteto trečiakursiui, kaip ir kitiems studentams, vyko egzaminų sesija. O dažnai į treniruočių stovyklas keliaujančiam 21-erių metų atletui tenka praleisti nemažai paskaitų, tad prieš egzaminus reikia visa galva pasinerti į mokslus. Kiekvieną dieną laukdavo ir treniruotės, be to, Eimantas buvo peršalęs, vargino kosulys, todėl reikėjo pasigydyti.

Tai, kad buvau pripažintas geriausiu AIBA rugpjūčio mėnesio boksininku, irgi buvo labai netikėta. Man tai svarbi pergalė. Labai malonu, kad kažkas mane stebi, domisi pergalėmis ir jas įvertina.

E.Stanionis – šeštasis Lietuvos boksininkas, tapęs Europos čempionu. Iki tol aukso medalius yra laimėję: Algirdas Šocikas (1953 ir 1955 m.), Ričardas Tamulis (1961, 1963 ir 1965 m.), Danas Pozniakas (1965, 1967 ir 1969 m.), Juozas Juocevičius (1971 m.) ir Vitalijus Karpačiauskas (1993 m.).

Eimantai, tikriausiai niekada nepamirši 2015-ųjų, kai Bulgarijoje 24

Taip, 2015-ieji man ilgam liks atmintyje, juk į Lietuvą Europos čempionato auksą parvežiau po 22-ejų metų pertraukos.

Europos čempiono titulas tave pakylėjo, bet netrūko ir skaudžių akimirkų. Tarkime, per pernykštį pasaulio čempionatą neobjektyvus teisėjavimas neleido patekti į pusfinalį ir pelnyti kelialapio į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

Tokių akimirkų teko išgyventi ne vieną. 2010-aisiais per Europos jaunių čempionatą laimėjau bronzos medalį, o visur kitur buvau teisėjų smukdomas. Turėjau laimėti pasaulio jaunimo čempionatą. Deja. Po pernykščio pasaulio suaugusiųjų čempionato jau norėjau mesti sportą, bet grįžau į viešbutį, atvėsau ir tariau sau: ne, nepasi-

Mano sportinė karjera prasidėjo nuo kiemo muštynių su bendraamžiais (šypsosi). Kai man buvo aštuoneri, mama nuvedė į kudo pratybas. Po mėnesio jau dalyvavau varžybose – sekėsi labai gerai. Kudo treniruotes lankiau penkerius metus. Dar išmėginau bušido, Tailando boksą.

Bet greitai pajutau, kad man geriau sekasi kovoti rankomis nei kojomis.

Baigiantis 2007-iesiems, mamos draugo pakalbintas (mano tėveliai išsiskyrė, kai man buvo vos dveji metai) panorau save išbandyti bokso ringe. Gyvenau Kauno rajone, Garliavoje, ir patekau į trenerio Adomo Baltrimavičiaus grupę. Iš pradžių buvo sunkoka, bet labai didelio pasitikėjimo įgijau, kai po poros mėnesių treniruočių pavyko tapti Lietuvos jaunučių čempionu.

2009-aisiais mane jau treniravo dabartinis treneris Vidas Bružas.

Iš pradžių neturėjau jokių didelių tikslų. Kai pradėjau treniruotis V.Bružo grupėje, bokso salėje, kuri yra Lietuvos sporto universitete, pamačiau Algirdo Šociko nuotrauką. Draugų paklausiau, kas čia toks. Išgirdau, kad tai Europos čempionas, Lietuvos bokso legenda. Pagalvojau, kad jei rimtai treniruosiuosi, gal ir man taip pasiseks, gal kada nors čia bus pakabinta ir mano nuotrauka.

6

TRADICIJA

Eimantas Stanionis – šeštasis Lietuvos boksininkas, tapęs Europos čempionu.

Alfredo Pliadžio nuotr.

E.Stanionio triumfas Europos čempionate

Kovoji Tarptautinės bokso federacijos profesionalų lygos – APB varžybose. Kada tapai profesionalu?

Pernai. APB lygoje tenka boksuotis po aštuonis raundus, pirštinės truputį mažesnės ir sunkesnės. Man labiau patinka profesionalų boksas, nes mėgstu kovoti ilgiau, o ne tris raundus, kurie prabėga akimirksniu.

Patirtis, kurią sukaupiau APB lygoje, labai naudinga. Bet netrūksta ir nusivylimų. Rengdamasis profesionalų dvikovoms negalėjau dalyvauti tarptautiniame A.Šociko turnyre Kaune, Europos žaidynėse Baku.

Šie trys turnyrai vyks balandžio–birželio mėnesiais Turkijoje, Azerbaidžane ir Bulgarijoje. Visoms šioms varžyboms labai kruopščiai rengiuosi, turiu gerų treniruočių partnerių. Kai boksuojuosi daugiau raundų, partneriai keičiasi. Kiekvienas stengiasi, mane spaudžia.

Jeigu pateksi į Rio, su kokiomis viltimis ten vyksi?

Pirmiausia reikia patekti. O patekęs noriu laimėti medalį. Mano svorio kategorijoje nėra ryškaus favorito. Bet kuris boksininkas gali užkopti ant nugalėtojų pakylos.

Švęsdamas auklėtinio pergalę Europos čempionate treneris V.Bružas nusiskuto plaukus

Koks esi bokso ringe?

APB lygos vadovai kartais viena sako, o kita daro. Šiemet sausio viduryje turėjau boksuotis Amerikoje, bet Naujųjų metų dieną sužinojau, kad kova neįvyks, ji nukelta į vasarį. Nežinai, kada reikia rengtis dvikovoms, kaip išlaikyti gerą sportinę formą. Aštuonių raundų kovoms reikia rengtis mažiausiai šešias savaites, o ne dvi. Bet kai tau praneša, kad dvikova laukia po dviejų savaičių, nežinai, ką atsakyti. Taip jau buvo du kartus. Šiemet tavęs laukia svarbiausias išbandymas, siekiant iškovoti kelialapį į Rio de Žaneirą: Europos ir pasaulio atrankos varžybos bei profesionalų lygos turnyras. Kaip jiems rengiesi?

Manau, niekas neturi tokio užsispyrimo ringe kovoti iki paskutinės sekundės ir nepasiduoti. Mano treneris visada sako, kad boksininkams labai svarbi psichologija, jie ringe turi būti visapusiškai stiprūs. Visada kovoju iki pabaigos, nenuleidžiu rankų. Silpnų vietų kaip ir neturiu.

Su treneriu V.Bružu siekiate vaikus sudominti boksu, važinėjate po Lietuvą, rengiate jiems parodomąsias treniruotes. Kur teko lankytis ir kokių įspūdžių šios išvykos paliko?

Buvome Kėdainiuose ir Vilniuje. Didelį įspūdį paliko Kėdainiai. Ten susirinko labai daug vaikų, jie atidžiai stebėjo

kiekvieną mano judesį ir stengėsi kažko išmokti.

Atsimenu, kai buvau mažas, išplėstomis akimis žiūrėdavau į Lietuvos čempionus, iš jų vis norėdavau kažką pasiimti ir prisitaikyti sau. Šios pratybos su Lietuvos jaunaisiais boksininkais – ne pirmos ir ne paskutinės, jų bus ir daugiau.

Kur praleidi laisvalaikio valandas?

Mėgstu pabūti su draugais, drauge Emilija, kuri šiemet baigs mokyklą, nueiti į SPA, pažaisti biliardą, skvošą.

Visos kitos valandos skirtos boksui.

25

MILDA DAINIŪTĖ

Alfredo Pliadžio nuotr.

Iš Vilniaus karavaną kartu su LTOK vadovais ir „Coca-Cola HBC“ atstovu V.Pakščiu išlydėjo L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, M.Griškonis ir S.Ritteris

Tradicinis Kalėdų karavanas kaip ir kasmet buvo dosnus. 45-ioms šalies mokykloms įvairių organizacijų, įmonių, sportininkų, geros valios žmonių paaukota sportinio inventoriaus už daugiau nei 23 tūkst. eurų. Šią gražią akciją prieš 15 metų pradėjo Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas, o dabar kartu su bendrove „Coca-Cola HBC Lietuva“ kilnius darbus toliau tęsia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Gruodžio 15-ąją iš sostinės Rotušės aikštės startavę trys spalvingi karavano sunkvežimiai per penkias dienas aplankė Švenčionis, Ignaliną, Visaginą, Rokiškį, Biržus, Pasvalį, Pakruojį, Šiaulius ir Žagarę.

Su karavaną sutikusiais žmonėmis bendravo ir sportiškas dovanas įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose dalijo būrys garsių sportininkų: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Birutė Statkevičienė, Mindaugas Griškonis, Saulius Ritteris, Birutė Šakickienė, Vytautas Butkus, Justinas Kinderis, Ieva 26

ir Emilija Serapinaitės, Edvinas Krungolcas, Henrikas Žustautas, Vadimas Korobovas, Remalda Kergytė, Eglė Balčiūnaitė, Tomas Bardauskas ir Justinas Beržanskis. „Olimpinėje panoramoje“ – karavaną lydėjusių sportininkų įspūdžiai.

Laura Asadauskaitė, Londono olimpinių žaidynių šiuolaikinės penkiakovės čempionė: „Į kelionę po Lietuvą karavaną išlydėjau ir prieš metus, ir dabar.

Kalėdų karavanas – labai gražus ir kilnus projektas, didžiulė pagalba mokykloms, kurios stokoja sportinio inventoriaus. Gavusios dovanų mokyklos labiau skatins vaikus sportuoti, juos užimti, kad jie augtų sportiškesni, sveikesni. Norėtųsi, kad vaikams per kūno kultūros pamokas niekada netrūktų sportinio inventoriaus, jie turėtų erdvias sporto sales.

Labai šaunu, kad Lietuvoje yra daug puikių žmonių, kurie paaukojo nemažai pinigų ir į Kalėdų karavano sunkvežimį prikrovė taip reikalingo sportinio

Penkiakovininkai E.Krungolcas ir I.Serapinaitė linksmai bendravo su rokiškėnais

inventoriaus. Žmonės į šią kilnią akciją atkreipia vis didesnį dėmesį ir aktyviau prie jos prisideda. Kalėdų karavanui linkėčiau gyvuoti dar daug metų, kad jis ilgėtų ir aplankytų kuo daugiau miestų bei miestelių.“ Birutė Šakickienė, Sidnėjaus olimpinių žaidynių irklavimo varžybų bronzinė prizininkė: „Su karavanu aplankiau Pakruojį ir Pasvalį, patyriau daug gerų emocijų. Su mumis buvo ir Sigutis Jačėnas – pats nuostabiausias ir tikriausias Kalėdų Senelis. Žmonės plūdo į pagrindines miesto aikštes pasižiūrėti gražaus renginio. Jiems karavanas padovanojo tikras Kalėdas.

Mažuose miesteliuose buvome ypač laukiami.

Mokyklos gavo dovanų, maži ir dideli galėjo bendrauti su mumis, keturiais olimpiečiais: be manęs, dar buvo lengvaatletis Tomas Bardauskas, plaukikė Birutė Statkevičienė ir irkluotojas Vytautas Butkus.“ Edvinas Krungolcas, Pekino olimpinių žaidynių šiuolaikinės penkiakovės vicečempionas: „Kalėdų karavanas – ypač linksma šventė visiems. Švenčionyse, Rokiškyje ir Biržuose, kur lankiausi su Kalėdų karavanu, mačiau linksmus vaikų veidus, nekantriai laukusius su dovanomis atvykstančio karavano. Įspūdis nepakartojamas. Didžiulė šventė buvo Švenčionyse, nes Kalėdų karavano atvykimas sutapo su eglutės įžiebimo ceremonija. Miesto parke susirinko ypač daug žmonių. Tiesą sakant, smalsuolių būrys jau laukė dar prieš įvažiavimą į Švenčionis.

Mes, olimpiečiai, linksmai bendravome su publika, skatinome vaikus ir jų tėvus sportuoti, sveikai gyventi, kalbėjome apie didelę sporto naudą. Kalėdų karavanas vaikams nuvežė daug sportinio inventoriaus, kuriuo jie labai džiaugėsi, ir pakvietė mus atvažiuoti kitąmet.“ Eglė Balčiūnaitė, Pekino olimpinių žaidynių dalyvė, lengvaatletė: „Labai džiaugiuosi, kad galėjau prisidėti prie šio projekto. Lankiausi Šiauliuose ir Žagarėje, 2015 m. Lietuvos kultūros sostinėje. Kalė-

dų karavano renginys Žagarėje sutapo su kultūros sostinės vardą simbolizuojančio gintarinio medžio iškilmingu perdavimu šių metų Lietuvos kultūros sostinei – Telšių miesto atstovams. Buvo linksma ir šventiška. Grojo muzika, dangų raižė fejerverkai, susirinko gausybė žmonių. Žagariečiams Kalėdų karavanas atvežė gerą nuotaiką ir daug dovanų.“ Tomas Bardauskas, Sidnėjaus olimpinių žaidynių dalyvis, lengvaatletis: „Su Kalėdų karavanu lankiausi Pakruojyje ir Pasvalyje. Pagrindinės miesto aikštės buvo pilnos žmonių. Pakruojo rajonas – mano šaknys, čia gyveno mano seneliai, gimė mama, buvusi pasaulio šuolių į tolį rekordininkė Vilhelmina Bardauskienė.

ĮDOMU:

REKORDAS Šešioliktąjį Kalėdų karavaną Lietuvos miestų aikštėse sutiko rekordiškai daug žmonių – apie 10 tūkst.

Pasvalį aplankėme vakarop, žmonių taip pat buvo daugybė. Grojant muzikai Kalėdų Senelis pakvietė visus pasimankštinti, keletą pratimų teko parodyti ir man.

Mes, olimpiečiai, buvome dėmesio centre. Pasakojome apie save, rezultatus, sporto ir sveikos gyvensenos naudą. Išdalijome daug dovanų, bendraudami labai smagiai praleidome laiką.“ Vadimas Korobovas, pasaulio jaunių kanojų irklavimo čempionas: „Visaginas ir Ignalina labai šiltai sutiko Kalėdų karavaną. Visagine ši graži akcija sutapo su eglutės įžiebimo ceremonija, todėl pagrindinėje miesto aikštėje susirinko daug žmonių, tarp kurių buvo ir nemažai sportininkų.

Ignalinoje dovanas dalijo kanojų irkluotojai V.Korobovas ir H.Žustautas

Renginyje dalyvavau su savo treniruočių draugu Henriku Žustautu, mums Kalėdų Senelis ir vaikai pažėrė daug klausimų, į kuriuos vos spėjome atsakinėti.

Mokykloms dalijome atvežtas dovanas, džiaugėmės kartu su visais. Žaisminga šventė labai patiko ir mums, ir visiems susirinkusiems. Vaikus stengėmės sudominti sportu, juos kvietėme aktyviai ir sveikai gyventi. Tikiu, kad visa tai neliks be atsako.“

Pakruojyje žmonės nepraleido progos įsiamžinti su olimpietėmis B.Šakickiene ir B.Statkevičiene (dešinėje)

27

Šis apdovanojimas skiriamas ypač nusipelniusiems olimpizmui asmenims arba kolektyvams pagerbti.

Pirmasis „Pergalės“ prizas 80-mečio proga įteiktas Lietuvos edukologijos universitetui, antrasis 60-mečio proga – dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiajam redaktoriui Gedvydui Vainauskui. „Pergalės“ autorė – skulptorė Jolanta Balkevičienė. Šis LTOK prizas susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – bronzinė moters figūra, iškeltose rankose laikanti ąžuolo lapų vainiką; moters figūra atrama pritvirtinta prie balto marmuro pagrindo. Antroji dalis – šlifuoto balto marmuro apvalus pagrindas, prie kurio pritvirtinta moters figūra. Ant pagrindo vertikalios briaunos užrašomas nominacijos pavadinimas.

LTOK APDOVANOJIMAI PAGAL SVARBĄ 1. LTOK garbės ženklas (įsteigtas 1994 04 21).

2. LTOK prizas „Pergalė“ (2015 12 17).

3. Olimpiniai žiedai (2010 05 20).

4. Olimpinė žvaigždė (2001 02 22).

5. LTOK prizas „Citiu s. Altius. Fortius“ (2013 05 16).

6. LTOK medalis „Už nuopelnus olimpizmui“ (2013 05 16).

7. LTOK plaketė.

8. LTOK garbės diplomas.

9. LTOK padėka.

10. Sveikinimo adresas, taurė, lėkštė, vaza, meno kūrinys ir kita.

LTOK PREZIDENTO APDOVANOJIMAI 1. „Charta Solemnis. Pro meritis olimpicis“ („Šventinis raštas. Už nuopelnus olimpizmui“, įsteigtas 2003 03 20).

2. LTOK prezidento taurė.

LTOK GARBĖS VARDŲ ŽYMENYS 1. LTOK garbės prezidento žymuo (2001 12 21).

2. LTOK garbės generalinio sekretoriaus žymuo (2001 12 21).

3. LTOK garbės nario žymuo (2001 12 21).

LTOK PROGINIAI APDOVANOJIMAI Lietuvos tautinis olimpinis komitetas sukakčių proga įsteigia proginius LTOK medalius ir kitus pasižymėjimo ženklus, kuriais apdovanojami LTOK atkūrimo darbo grupės nariai, LTOK VK nariai, LTOK garbės nariai, LR valstybės, TOK, EOK vadovai, sportininkai ir kiti asmenys, nusipelnę olimpiniam sąjūdžiui.

LTOK prizas „Pergalė“

28 Godos Smilingytės nuotr.

Gerbiami draugai ir kolegos, kai prieš metus buvo patvirtinta „Olimpinė darbotvarkė 2020“, olimpinio judėjimo dalyviams norėjau paskleisti tokią žinią: keiskitės arba būsite pakeisti.

Pakanka žvilgtelėti į praėjusius 12 mėnesių, kad suprastume, jog ši žinia šiandien tapo dar svarbesnė, siekiant išsaugoti sporto organizacijų patikimumą ir apginti sąžiningai kovojančius sportininkus. Be abejonės, pastarieji įvykiai, susiję su kai kuriomis sporto šakomis, meta šešėlį ant viso pasaulio sporto.

Sporto vaidmeniui ir jo svarbai visuomenėje vis augant, nepaliaujamai didėja ir pačios visuomenės garbingumo poreikis, puoselėjamas sporto organizacijoms ir sportininkams. Mūsų bendra atsakomybė – pateikti naujus atsakymus į naujus klausimus.

Olimpiniam judėjimui suteikta puiki proga ir toliau skatinti „Olimpinės darbotvarkės 2020“ reformas.

Didelė šių reformų dalis jau įgyvendinta per 12 mėnesių. Ir toliau besivadovaudamos jos rekomendacijomis, visos olimpiniam judėjimui neabejingos šalys sutarė dėl bendro skaidraus valdymo principų įgyvendinimo. Tarptautinis olimpinis komitetas visose savo veiklos srityse jau įgyvendino pripažintus valdymo standartus ir patvirtino olimpinio judėjimo kodeksą, kad sustabdytų įvairias manipuliacijas varžybose. Mes metėme iššūkį ir tikimės, kad visos sporto organizacijos paseks mūsų pavyzdžiu. Siekdamas apsaugoti sąžiningus atletus TOK sustiprino pasaulinės antidopingo sistemos ir dopingą vartojusių sportininkų sankcionavimo nepriklausomumą nuo sporto institucijų. Mūsų įsitikinimu, visos šios permainos yra būtinos, kad apgintume sąžiningus sportininkus ir sustiprintume sporto prestižą.

Jau šiandien matome nemažai sėkmingai veikiančių priimtos darbotvarkės elementų, todėl turime nesustoti ir eiti į priekį. Šiemet šis permainų procesas turi tęstis su ta pačia energija ir ryžtu. Tik šiuo keliu eidami mes sustiprinsime sporto vaidmenį

visuomenėje ir pasieksime, kad sportas tarnautų žmonijos labui. Šiuo požiūriu stiprinsime savo partnerystę su Jungtinėmis Tautomis, kad užtikrintume JT darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimą ir sporto priemonėmis suteiktume paramą milijonams viso pasaulio pabėgėlių.

2016 metais turime nuveikti labai daug. Prasideda olimpiniai metai. Mūsų jaunosios kartos sportininkai su jiems būdingu entuziazmu ir energija šiemet rungsis jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse Lilehameryje.

Rugpjūtį stipriausi viso pasaulio atstovai susitiks Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, kurios pirmą kartą vyks Pietų Amerikoje. Viliuosi, kad Brazilija entuziastingai pasveikins pasaulį, pademonstruos gyvenimo džiaugsmą ir aistrą sportui. Taip pat žinome, kad ekonominė ir politinė Brazilijos padėtis paskutiniais pasirengimo žaidynėms mėnesiais pateiks daug netikėtumų. Bet susitelkę, remiami čiabuvių ir visų kitų Brazilijos gyventojų, organizatoriams solidarizuojantis su visa olimpine šeima galime tikėtis sėkmingų žaidynių. Kad ir sunkiais laikais, Rio olimpinės žaidynės pasauliui skelbs vilties ir džiaugsmo žinią. Olimpinio judėjimo solidarumas ir vienybė – tai ir bus tas ypatingas žaidynių sėkmės raktas.

Olimpinės žaidynės – toks laikotarpis, kai tolerancijos, solidarumo ir taikos vertybėms suteikiama gyvybė. O taip nutinka, kai tarptautinė bendruomenė susirenka švęsti žmoniškumo. Olimpinės žaidynės mums suteikia viltį, kad taikus pasaulis įmanomas.

Ar gali būti dar geresnė proga priminti sau patiems, kad šiuo laikotarpiu olimpiniai principai ir vertybės kaip niekada įgauna ypatingą prasmę, nei olimpiGetty Images nuotr. niai metai. Linkiu visiems laimingų, sveikatingų ir sėkmingų naujųjų 2016 olimpinių metų.

Su nuoširdžiausiais linkėjimais –

29

D.Gudzinevičiūtė ir G.Šerėnienė

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kartu su bendrove „Coca-Cola HBC Lietuva“ 2016-aisiais įgyvendins programą „Išjudink save“. Šiai programai, kurios tikslas – padidinti Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą, „The Coca-Cola Foundation“ skiria 50 tūkst. eurų. Šios lėšos bus skirtos fizinį aktyvumą skatinantiems renginiams finansuoti ir programai viešinti.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė sausio 7 d. renginių organizatorius pakvietė teikti paraiškas finansinei paramai gauti. Suteikiant finansavimą Lietuvos organizacijų ir fizinių asmenų organizuojamiems renginiams tikimasi per šiuos metus Lietuvoje išjudinti ne mažiau kaip

30 3 0

15 tūkst. žmonių. Su programos taisyklėmis galima susipažinti interneto svetainėje www.ltok.lt/ isjudinksave. Iki termino pabaigos LTOK pasiekė per pustrečio šimto paraiškų. „Paraiškas vertins LTOK sudaryta ekspertų komisija. Pagrindiniai vertinimo kriterijai: masiškumas, netradicinių, naujoviškų fizinio aktyvumo formų populiarinimas ir vietos bendruomenių įtraukimas.

Geriausiems projektams bus skirta „The Coca-Cola Foundation“ parama nuo 1000 iki 5000 eurų“, – sakė programą administruosiančio LTOK valdomo Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas.

„Bendrovė „Coca-Cola“ remia olimpines žaidynes nuo 1928 m. ir yra olimpinių komitetų partnerė daugelyje pasaulio šalių. Džiugu, kad partnerystė su Olimpiniu komitetu užsimezgė ir Lietuvoje. Jau antrus metus mūsų bendra programa „Išjudink save“ prisidėjo prie „LTeam“ žiemos olimpinio festivalio, Olimpinės dienos, judėjimo savaitės renginių bei Kalėdų karavano. 2016-aisiais mes ir toliau nuosekliai stiprinsime partnerystę su vietos bendruomenėmis, padėdami tenkinti jų socialinius poreikius fizinio aktyvumo skatinimo srityje“, – sakė bendrovės „Coca-Cola HBC Lietuva“ viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė.

Sausio 22 d. vyko LTOK vykdomojo komiteto posėdis, kuriame buvo aptartas pasirengimas sausio 28 d.

LTOK generalinės asamblėjos eilinei ir neeilinei sesijoms. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė priminė, kad neeilinės sesijos darbotvarkėje numatytas naujų LTOK įstatų svarstymas ir tvirtinimas.

Buvo pritarta sesijos darbotvarkei, patvirtintos mandatų, balsų skaičiavimo komisijos, sekretoriatas.

Revizijos komisijos narys Donatas Kazlauskas pristatė LTOK 2015 m. finansinės ir ūkinės veiklos revizijos rezultatus. D.Kazlausko teigimu, LTOK vidaus kontrolės sistema užtikrina, kad turtas būtų tinkamai apskaitytas ir saugomas, dokumentai yra tvarkingi, tad komisija pastabų neturėjo.

Revizijos komisijos nariai buvo supažindinti su nepriklausomos audito bendrovės išvadomis.

LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša pristatė 2015 m. LTOK biudžeto vykdymo apyskaitą (ją rasite žurnalo 22–23 puslapiuose) ir 2016 m. LTOK biudžeto projektą.

2015-aisiais LTOK pajamos sudarė 6,8 mln. eurų, tai yra 14,4 proc. daugiau, nei planuota. 5,3 proc. didėjo išlaidos ir siekė 6,9 mln. eurų. Išlaidos viršytos tik dviejose srityse: daugiau išleista 2016 m. olimpinių žaidynių avansiniams mokėjimams ir TOK subsidijoms, kurių pagal Olimpinio solidarumo programą buvo gauta daugiau, nei planuota. R.Balaišos teigimu, 2015-ųjų biudžetą buvo sudėtinga planuoti ir dėl praėjusiais

metais įvesto euro. Daugiausiai pajamų į LTOK biudžetą įplaukia iš UAB „Olifėja“. Loterijos bilietų praėjusiais metais ši įmonė pardavė mažiau, bet dėl didesnių jų kainų pajamos išaugo. Beveik visa viršyta biudžeto suma metų pabaigoje liko LTOK banko sąskaitoje, jos buvo atidėtos olimpiniams metams ir yra įtrauktos į 2016 m. biudžetą.

Net 38,6 proc. didėjo LTOK pajamos, gaunamos iš Tarptautinio olimpinio komiteto. TOK lėšas skiria tiksliniams projektams pagal pateiktas paraiškas, todėl šių subsidijų augimas 2015 m. patvirtina, kad LTOK efektyviai išnaudoja Olimpinio solidarumo teikiamas galimybes. Pernai TOK įvairiems projektams įgyvendinti skyrė 562,6 erų.

Papildomų lėšų buvo skirta programai „Rio 2016“ finansuoti. Taip pat, atsižvelgiant į olimpinio sporto šakų federacijų prašymus, joms buvo suteiktas avansinis finansavimas iš numatomo 2016 m. LTOK biudžeto. Šiemet LTOK planuoja gauti 7 mln. eurų pajamų, kurios daugiausia priklausys nuo UAB „Olifėja“ pardavimo rezultatų. Taip pat planuojamos 200 tūkst. eurų didesnės pajamos iš TOK. Šiemet išlaidų struktūra nesikeis.

LTOK planuoja išleisti 7,6 mln. eurų.

Dalyvavimas žaidynėse iš viso kainuos 2,2 mln. eurų, tai yra tris kartus brangiau nei 2012 m. žaidynėse Londone. Nepaisant to, olimpiniais metais didės sporto federacijų veiklos finansavimas, joms bus skirta 15 proc. didesnė suma nei 2015 m.

LTOK valdomas Lietuvos olimpinis fondas (LOF) pernai gavo 570 tūkst. eurų pajamų – 20 proc. daugiau nei 2014 m. Fondo direktoriaus Vitalijaus Vasiliausko teigimu, praėjusiais metais LOF išlaidos buvo 100 tūkst. eurų mažesnės, nei planuota. Tai lėmė palankesnės reklamos kainos, dėl kurių pavyko susitarti su televizijos kanalais. 28,1 tūkst. eurų sumažėjo LOF veiklos finansavimas, o LTOK ir LOF programų finansavimas didėjo 46,8 tūkst. eurų. Praėjusiais metais LOF sudarė keturias naujas ilgalaikes paramos sutartis su rėmėjais ir gavo pajamų iš naujų veiklų – Europos žaidynių transliacijos teisių pardavimo ir licencinio mokesčio už parduotą „LTeam“ aprangos kolekciją.

LOF nėra finansuojamas iš LTOK biudžeto. Ši savarankiškai veikianti organizacija, šiemet planuojanti gauti 20 proc. pajamų daugiau nei pernai, taip pat ketina didinti finansavimą bendriems LOF ir LTOK projektams įgyvendinti.

LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras supažindino su 2016 m.

LTOK veiklos plano projektu, informavo apie LTOK generalinės asamblėjos sudėties pakeitimus.

Lietuvos misijos vadovė antrosiose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse Lilehameryje Vida Vencienė pristatė Lietuvos rinktinę. Buvo patvirtintas vėliavnešys: Lietuvos vėliavą Lilehameryje neš ledo šokėjas Deividas Kizala, kuriam žaidynių atidarymo dieną sukaks 18 metų.

31

Sausio 14 d. LTOK surengtoje spaudos konferencijoje jos dalyviai supažindinti su vasario 6 d. Druskininkuose vyksiančio trečiojo „LTeam“ olimpinio žiemos festivalio programa. LTOK kartu su „Snow“ arena organizuojamame renginyje, be jau tradicinių festivalio rungčių – bėgimo, „Snaigės“ žygio, šiaurietiško ėjimo, slidinėjimo, dailiojo čiuožimo, akmenslydžio, dalyviai galės stebėti alpinizmo varžybas ledo siena, ekstremalius snieglentininkų pasirodymus, išbandyti jėgas ledo ritulio rungtyse, pasivaržyti slidinėjimo treniruokliu „SkiErg“ ir įvertinti grafičio meistrų kūrinius.

Festivalyje žada apsilankyti ne vienas žiemos sportą mėgstantis žinomas

sportininkas. Kai kurie jų dalyvavo ir spaudos konferencijoje: Lietuvos ledo ritulio rinktinės kapitonas Mindaugas Kieras, olimpietė lengvaatletė Airinė Palšytė, boksininkas Tadas Tamašauskas, olimpinės rinktinės kandidatė irkluotoja Lina Šaltytė.

Festivalio metu taip pat vyks Lietuvos mokyklų žaidynių finalai, sutrauksiantys daugiau nei pusę tūkstančio vaikų iš 15 savivaldybių.

Festivalio išvakarėse vyks LTOK olimpinio švietimo projekto „Olimpinė karta“ mokymai. Mokiniai sužinos, kaip organizuoti sporto renginius, mokysis juos fotografuoti ir aprašyti, o festivalio metu dirbs jaunaisiais korespondentais. „Snow“ arenos direktorius A.Stasiukynas festivalio organizatoriams iš Druskininkų atvežė ledo luitą

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė Olimpinėmis žvaigždėmis apdovanojo ilgametį Lietuvos akmenslydžio asociacijos prezidentą, buvusį Seimo narį, Vilniaus miesto sporto tarybos pirmininko pavaduotoją Vytautą Vidmantą Zimnicką (60 m.) bei ilgametį Lietuvos tekvondo federacijos prezidentą Aleksandrą Leonavičių (50 m.).

LTOK prizai „Citius. Altius. Fortius“ 70-mečio proga įteikti buvusiai ilgametei LTOK direktorato vyr. referentei, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinei sekretorei, lengvosios atletikos teisėjai bei propaguotojai Danutei Svitojūtei ir Lietuvos televizijos žurnalistui, redaktoriui, Lietuvos

32

žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus valdybos pirmininkui Vidui Mačiuliui, 60-mečio proga – ilgamečiam Lietuvos dviračių sporto federacijos viceprezidentui, Klaipėdos sporto centro dviračių sporto treneriui, organizatoriui Vaclovui Šiugždiniui.

LTOK medaliais „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanoti: Jonas Načiūnas (75 m.), ilgametis Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos narys, rengiantis personalines parodas olimpine tematika, Kęstutis Skerys (65 m.), Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos viceprezidentas, tarptautinės krepšinio kategorijos teisėjas, Petras Albertavičius (65 m.), irklavimo tre-

neris, pirmųjų jaunimo olimpinių žaidynių Singapūre čempiono Rolando Maščinsko pirmasis treneris, Laimutė Krauzienė (60 m.), tarptautinės kategorijos dailiojo čiuožimo teisėja, žiemos olimpinių žaidynių Vankuveryje ir Sočyje teisėja, daugkartinė pasaulio ir Europos čempionatų teisėja, Česlovas Kundrotas (55 m.), Atlantos olimpinių žaidynių dalyvis, daugkartinis Lietuvos bėgimo čempionas ir rekordininkas, Natalija Kalašnikova (60 m.), ilgametė Lietuvos nacionalinės baidarių irklavimo rinktinės narė, daugkartinė pasaulio čempionatų prizininkė, Kęstutis Stakėnas (50 m.), Lietuvos dviračių sporto federacijos pirmasis viceprezidentas, daugkartinis Lietuvos čempionas, Rimas Antanas Kalnutis (65 m.), nusipelnęs fechtavimo treneris, Vilniaus miesto sporto centro fechtavimo treneris.

LTOK plaketėmis apdovanotos Sigita Mackonienė (45 m.), XXVII, XXIX ir XXX olimpiados žaidynių, pasaulio čempionatų meninės gimnastikos teisėja, ilgametė meninės gimnastikos trenerė, bei Valentina Keraminienė (40 m.), žurnalo „Sporto mokslas“ maketuotoja ir Lietuvos sporto enciklopedijos projekto vadovė.

A.Poviliūnas

Lietuvos olimpinė akademija įkurta 1989 m. spalio 27 d. Šiuo metu ji vienija 135 narius, tarp kurių yra 51 mokslų daktaras, 1 akademikas, 20 profesorių, 20 docentų. Trylikai nusipelniusių LOA narių suteikti LOA akademikų vardai.

Kokie pernai atlikti darbai, LOA renginiai, jūsų nuomone, buvo svarbūs ne tik Lietuvos olimpinei akademijai, bet ir visam olimpiniam sąjūdžiui? – paklausėme A.Poviliūno.

Tradiciškai kasmet Olimpinė akademija darbus pradeda savo suvažiavimu, kuris rengiamas vasario mėnesį. Pateikiame veiklos ataskaitą, atsiskaitome už finansus. Aktyviai kas mėnesį vyksta mūsų tarybos posėdžiai, kuriuose diskutuojame apie sportą, sporto mokslą. LOA veikla neatsiejama nuo LTOK veiklos. Visų pirma mums rūpi olimpinis ugdymas, švietimas pradedant ikimokyklinėmis įstaigomis ir baigiant universitetais.

Pernai LOA surengė fotografijų konkursą priešmokyklinėms ugdymo įstaigoms „Mano sportuojanti grupė“. Geriausius teko atrinkti iš daugiau kaip 5 tūkst. darbų. Buvo ir piešinių konkursas, skirtas moksleiviams, ir nuotraukų konkursas – studentams. Didelio aktyvumo sulaukė vaizdo konkursas „Sporto šakų pristatymas“. Sukurta nemažai įdomių iki 3 min. trukmės filmukų.

Lietuvos edukologijos universitete Vilniuje vyko VIII Baltijos valstybių sporto mokslo asociacijų konferencija, kurioje išsamiai aptarti mokslininkų darbų sklaidos, gerosios patirties propagavimo, naujovių paieškų, problemų sprendimo klausimai. Atvyko mokslininkų net iš 21 šalies.

Sporto mokslininkai LOA nariai dalyvauja ir skaito pranešimus užsienio šalyse, Tarptautinės olimpinės akademijos, Olimpijos sesijose. Aš pernai skaičiau pranešimus mokslinėse konferencijose Baku ir Kijeve.

LOA būstinėje vyksta mūsų narių naujų knygų, leidinių pristatymai ir aptarimai, sulaukiame svečių iš kaimyninių valstybių. Daug dažniau nei ankstesniais metais jaukioje Olimpinės akademijos būstinėje lankosi Lietuvos edukologijos ir kitų universitetų studentai, kurie pasirenka su olimpiniu sąjūdžiu susijusias bakalauro darbų

temas, mūsų bibliotekoje randa nemažai reikiamos literatūros, iš darbuotojų gauna praktinių patarimų.

Kokie svarbiausi renginiai planuojami šiais olimpiniais metais?

Visų pirma šalies sporto organizacijoms padėsime rengti Lietuvos sporto forumą, talkinsime olimpinės rinktinės treneriams, mokslininkams ir sportininkams. Lietuvos sporto universitete Kaune balandžio mėnesį vyks IX Baltijos valstybių sporto mokslo asociacijų konferencija. Rengsime tradicinius fotografijų, piešinių konkursus moksleiviams ir studentams, protų mūšius. Planuojami metodiniai seminarai mokytojams, mokslinė konferencija „Judėjimas – sveikos gyvensenos pagrindas“ ir kiti renginiai.

Atnaujinta pernai dvidešimtmetį minėjusio žurnalo „Sporto mokslas“ veikla. Dabar jo vyr. redaktorius – prof. Kazys Milašius.

2017 metais vyks Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Jų išvakarėse šiemet gegužę Kaune kartu su Pasaulio lietuvių sporto asociacija bei Lietuvos sporto universitetu planuojame surengti konferenciją „Pasaulio lietuviai ir sportas“. Jos tikslas – aptarti lietuvių išeivijos sportininkų ir klubų laimėjimus, jų dabartinę veiklą. Garbės pirmininku sutiko būti prezidentas Valdas Adamkus.

Neseniai LOA pradėjo dirbti žinomas IT specialistas Saulius Strazdas. Jo galva pilna įdomių idėjų.

Pirmiausia atnaujinsime LOA svetainę, joje atsiras daug naudingos informacijos. Planuose – net virtualus LOA muziejus, kuriame būtų pateikta nuotraukų, vaizdo medžiagos, enciklopedinių žinių, nuotolinių švietimo studijų programų, paskaitų ir t.t. Tęsime leidybinę veiklą. Planuojame išleisti „Studento olimpinį vadovėlį“.

O kodėl tokiu mažu, tik 130 egzempliorių, tiražu išėjo jūsų knyga „Nematoma olimpinio medalio pusė“?

Nenorėjau jos skirti itin plačiai skaitytojų auditorijai, bet, ko gero, teks leisti papildomą tiražą, nes susidomėjimas šia knyga nemažas, sulaukiu įvairių prašymų, pageidavimų. Gavau siūlymą išleisti ją ir rusų kalba.

33

34

35

36