Olimpinė panorama 2014 10

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2014 spalis | NR. 10 (62)

OLIMPINĖ PANORAMA

GALIA IR GROŽIS

TURINYS

5 6

SKAITYTOJAMS

LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės mintys

6

KRONIKA

LTOK įvykiai

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

10 10

Nr. 10 (62), 2014 m.

VIRŠELYJE Žirgų konkūrų CSI2*-W pasaulio taurės etapas Šiauliuose

12

Edvardo Tamošiūno nuotr.

REDAKTORIUS

PAGERBTUVĖS Dovanos ir sveikinimai už pergales Nandzinge

NANDZINGAS 2014 Už olimpinio kaimelio – įdomioji Kinija

Bronius Čekanauskas

AUTORIAI Marytė Marcinkevičiūtė Vytautas Gudelis Lina Daugėlaitė Dainius Genys Gintarė Okulevičiūtė Raimonda Palionytė

14 17

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

MAKETUOTOJAS Artūras Gimžauskas

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

RAŠYKITE komitetas@ltok.lt

20 22 26

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

SPAUSDINA

30

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS

3000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899

32 34

OLIMPINIAI KANDIDATAI

Baidarininkai randa laiko ir sportui, ir darbui, ir šeimai

LOA JUBILIEJUS

Sukakties akcentas – prasmingi darbai

OLIMPIETĖS

Motinystė – ne kliūtis sportui

14

OLIMPINIS FESTIVALIS

Trasų dar nesimato, bet jos bus

SUKAKTIS

Dvigubas „Žalgirio“ jubiliejus

TRADICIJOS

Prasidėjo mokinių olimpinis festivalis Aktyvūs judėjimo savaitės dalyviai

PAMĄSTYMAI

17

Sporto vartotojai, o ne sportuotojai

SENA NUOTRAUKA

Lietuvės – Europos vicečempionės

30 Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

3

Alfredo Pliadžio nuotr.

SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mieli skaitytojai, spalio mėnesį Tbilisyje dalyvavome Europos olimpinių komitetų (EOK) pasitarime ir pasveikinome Gruzijos kolegas jų Olimpinio komiteto įkūrimo ir veiklos 25-mečio proga. Su Gruzijos olimpinio komiteto prezidentu Leriu Khabelovu pasirašėme bendradarbiavimo sutartį. Renginiuose dalyvavo TOK prezidentas Thomas Bachas, EOK prezidentas Patrickas Hickey, olimpinės delegacijos iš Europos ir Azijos šalių.

EOK pasitarime kolegas supažindinome su didžiausiais LTOK renginiais – vasaros ir žiemos Olimpinėmis dienomis, pristatėme mūsų švietimo projektus, diskutavome apie geriausių metų sportininkų pagerbimo ceremonijas.

Galiu pasigirti, kad mūsų naujoviškai rengiamos Olimpinės dienos, kaip ir tradicinis mokinių olimpinis festivalis, sulaukė didžiulio susidomėjimo, išgirdome sveiko pavydo gaidelių. Na, o mes drauge su generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru pavydžiai žiūrėjome, kai gruzinų pasveikinti atvykę Kazachstano, Turkmėnijos, Azerbaidžano atstovai demonstravo savo naujausias sporto bazes, valstybėms kainavusias milijardus litų.

Tęsdama olimpinę temą nuoširdžiai sveikinu prieš 50 metų vykusių Tokijo vasaros olimpinių žaidynių dalyvius. Spaudžiu dešinę ir visų pirma kuo geriausios sveikatos linkiu Birutei Kalėdienei, Antanui Bagdonavičiui, Celestinui Juciui, Eugenijui Levickui, Jonui Motiejūnui, Vytautui Briedžiui, Adolfui Aleksejūnui, Kęstučiui Orentui, Antanui Vaupšui. Mes juos sveikinsime ir Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete.

Spalį vyko keli proginiai renginiai. Pagerbėme ir apdovanojome Nandzinge vykusių antrųjų jaunimo vasaros olimpinių žaidynių čempionus ir prizininkus. Iškilmėse dalyvavo aukso medalius laimėję Rūta Meilutytė ir krepšininkai, žaidynių prizininkai, jų treneriai, federacijų vadovai. Dovanas ir padėkas taip pat įteikė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys. Įspūdingas pergales Nandzinge priminė nuotaikingas LTOK iniciatyva sukurtas filmas.

Taip pat spalį 25-metį minėjo Lietuvos olimpinė akademija (LOA), savo veiklą pradėjusi nepraėjus nė metams nuo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo. Dabar LOA akademikų ir naujųjų narių darbai plačiai žinomi šalyje bei užsienyje. Ne veltui dabartiniam LOA prezidentui Artūrui Poviliūnui neseniai buvo suteiktas Azerbaidžano valstybinės kūno kultūros ir sporto akademijos garbės daktaro vardas.

Lietuvos naujienų portalas „Delfi“ ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas įgyvendins iki šiol dar neregėtą projektą, pavadintą Lietuvos moksleivių olimpiniu festivaliu. Dešimtą kartą drauge su Kūno kultūros ir sporto departamentu bei Švietimo ir mokslo ministerija rengiamas Lietuvos mokinių olimpinis festivalis nuo šiol turės naujus namus. Portale „Delfi“ sukurtoje platformoje apie 200 tūkst. festivalyje dalyvaujančių mokinių iš 1030 mokyklų galės stebėti savo ir kitų sportininkų rezultatus bei patys prisidėti prie turinio kūrimo. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.

Visi mano minimi įvykiai išsamiai aprašomi šiame „Olimpinės panoramos“ numeryje.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

KRONIKA GRUZIJA ŠVENTĖ OLIMPINĮ JUBILIEJŲ

LTOK PREZIDENTEI – AUKŠTOS PAREIGOS Europos olimpinių komitetų (EOK) Vykdomajame komitete Lietuva turės savo atstovą. Rugsėjo mėnesį vykusiame EOK VK posėdyje nuspręsta padidinti komiteto narių skaičių iki trylikos. Slaptu balsavimu Vykdomojo komiteto nare išrinkta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė. „Šios pareigos man svarbus pripažinimas, kartu reiškiantis didesnius įsipareigojimus bei atsakomybę, kuri tenka ir man, ir visam LTOK. Lietuvai tai reikšminga galimybė prisidėti prie olimpinio sporto idėjų sklaidos tarptautiniu lygmeniu“, – sakė naujoji EOK vykdomojo komiteto narė. LTOK prezidentė šias pareigas eis iki 2017-ųjų. Komitete ji bus vienintelė Baltijos šalių atstovė. „Lyčių lygybė ir moterų skatinimas siekti vadovaujamų pareigų sporto organizacijose

LTOK LANKĖSI JONAVIŠKIAI Spalio 2 d. LTOK lankėsi Jonavos rajono savivaldybės Kūno kultūros ir sporto centro darbuotojai bei kūno kultūros mokytojai.

Svečiai susitiko su LTOK prezidente, olimpine čempione Daina Gudzinevičiūte, aptarė kūno kultūros ir sporto padėtį rajone, problemas ir perspektyvas. Prezidentė

6

OLIMPINĖ PANORAMA

D.Gudzinevičiūtė, T.Bachas ir P.Hickey Tbilisyje

bei vaikų ir jaunimo įsitraukimas į sportą yra sritys, kurioms žadu skirti daugiausia dėmesio dirbdama EOK vykdomajame komitete“, – savo prioritetines veiklos kryptis vardijo D.Gudzinevičiūtė.

Tai jau ne pirmos aukštos tarptautinės LTOK prezidentės pareigos – rugpjūčio pradžioje ji tapo šios institucijos Lyčių lygybės sporte komisijos vadove. EOK iš viso veikia aštuonios komisijos.

EOK yra 49 Europos valstybių nacionalinius olimpinius komitetus vienijanti organizacija, plėtojanti olimpinį judėjimą Europos žemyne ir skatinanti Europos nacionalinių olimpinių komitetų bendradarbiavimą. Praėjusių metų lapkričio mėnesį per EOK generalinę asamblėją trečiai iš eilės kadencijai prezidentu buvo perrinktas Airijos atstovas Patrickas Hickey.

Svečiai Olimpiniame komitete pasidžiaugė Jonavos rajono sporto darbuotojų iniciatyvomis, aktyvia olimpinio švietimo veikla. Svečiai buvo supažindinti su olimpinio švietimo projektais, aptartos bendradarbiavimo galimybės. Savo patirtimi ir įžvalgomis dalijosi olimpinė čempionė Vida Vencienė.

Spalio 10 d. Tbilisyje vykusiose iškilmėse, skirtose Gruzijos olimpinio komiteto 25-mečiui paminėti, dalyvavo Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas, Europos olimpinių komitetų prezidentas Patrickas Hickey, olimpinių komitetų delegacijos iš Europos ir Azijos šalių.

Dalyvauti Europos olimpinių komitetų pasitarime ir pasveikinti gruzinų su šia gražia sukaktimi buvo nuvykusi ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė.

LTOK prezidentė Gruzijos olimpinio komiteto prezidentui Leriui Khabelovui

Pasirašyta Lietuvos ir Gruzijos olimpinių komitetų sutartis įteikė Olimpinius žiedus. Spalio 10 d.

Lietuvos ir Gruzijos olimpinių komitetų vadovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

TOK prezidentas T.Bachas, kalbėdamasis su LTOK prezidente D.Gudzinevičiūte, neseniai išrinkta į Europos olimpinių komitetų Vykdomąjį komitetą, pasveikino ją šia proga ir palinkėjo sėkmingo darbo einant naujas pareigas.

Iškilmių svečiai dalyvavo atidengiant skulptūrų ekspoziciją „Odė Gruzijos olimpiečiams“, apžiūrėjo vaikų piešinių parodą olimpizmo tema, matė jaunųjų šokėjų pasirodymą. Gruzijos olimpinio komiteto jubiliejiniuose renginiuose dalyvavo ir LTOK garbės prezidentas, Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas Artūras Poviliūnas.

TOK ir nacionalinių komitetų vadovai lankėsi Europos jaunimo olimpinio festivalio olimpiniame kaimelyje, apžiūrėjo kitus objektus. Kaip žinoma, 2015 m. Europos vasaros jaunimo olimpinis festivalis vyks Tbilisyje. Čia vyko ir tradicinis NVS, Baltijos šalių bei Gruzijos nacionalinių olimpinių komitetų vadovų pasitarimas.

KILNUS ELGESYS D.Gudzinevičiūtė ir V.Benokraitis

užauginti sveikus jaunuolius, gebančius įveikti įvairius gyvenimo sunkumus. Todėl ypač svarbus tampa sveikatos ugdymas, kur reikšmingą vaidmenį atlieka kūno kultūra ir sportas“, – sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. „Delfi“ portale sukurtoje platformoje kiekviena mokykla turės savo profilį. Jame bus skelbiami ne tik komandų sporto rezultatai. Kiekvienai mokyklai bus suteikta proga pranešti svarbiausias žinias, kurti savo įvaizdį viešojoje erdvėje. Mokytojai ir mokiniai galės rašyti apie svarbiausius mokyklos renginius, laimėjimus, kelti nuotraukas ir vaizdo medžiagą. „Šis projektas – ne tik unikali proga mokykloms pranešti apie save ar peržiūrėti svarbiausius sporto žaidynių rezultatus. Tai galimybė ugdyti pilietišką jaunimą, gebantį reikšti mintis, išsakyti savo poziciją, atsakingai diskutuoti viešojoje erdvėje. Tikimės, kad su šiuo projektu užaugs ir nauja jaunoji žurnalistų karta“, – vylėsi „Delfi“ direktorius Vytautas Benokraitis. „Man labai malonu, kad „Delfi“ tampa „Mokykla yra ta vieta, kur įgyta patirtis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto partneriu ir rėmėju, kad garsina ir dar plačiau žmogų lydi visą gyvenimą. Tik klausimas, kokia ta patirtis – skatinanti fizinį aktyvumą garsins mūsų šalies sportininkų pasiekimus, ir sveikos gyvensenos įpročius ar formuojanti propaguos olimpinio sąjūdžio idėjas. Dar labiau džiugina, kad mūsų bendradarbiavimo atmestinį požiūrį į tai. Mūsų tikslas – sutartyje konkrečiai numatyta drauge skatinti suformuoti teigiamą požiūrį į fizinį aktyvumą vaikus ir jaunimą sportuoti, nuo jaunų dienų ir sportą“, – patikino LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė. formuoti asmenybes, propaguoti mokinių Lietuvos moksleivių olimpinio festivalio olimpinius festivalius. Ir bendromis jėgomis projektas bus pradėtas įgyvendinti 2015 m. pasiekti, kad jie taptų Lietuvos mokyklų žaidynėmis – didžiausiu ir žinomiausiu sporto pradžioje. Portalas „Delfi“ ir LTOK pasirašė šešerių metų bendradarbiavimo sutartį. renginiu Lietuvoje. Šiuolaikinė mokykla turi

UNIKALUS PROJEKTAS SUVIENYS LIETUVOS MOKYKLAS Pagrindinis Lietuvos naujienų portalas „Delfi“ ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas įgyvendins iki šiol neregėtą projektą, pavadintą Lietuvos moksleivių olimpiniu festivaliu. Dešimtą kartą rengiamas Lietuvos mokinių olimpinis festivalis nuo šiol turės naujus namus. Portale „Delfi“ sukurtoje platformoje apie 200 tūkst. festivalyje dalyvaujančių mokinių iš 1030 mokyklų galės stebėti savo ir kitų sportininkų rezultatus bei patys prisidėti prie turinio kūrimo. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.

D.Gudzinevičiūtė ir A.Kajėnienė (antra iš dešinės) su svečiais iš Italijos

TARPTAUTINIS KONGRESAS SOSTINĖS ROTUŠĖJE Spalio 3 d. Vilniaus rotušėje vyko tarptautinis kongresas fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos temomis. Jį organizavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ir Lietuvos garbės konsulatas Neapolyje, Italijoje.

Kongrese dalyvavo medikai, tarp jų ir sporto, mokslininkai, sveikos mitybos specialistai, jaunieji mokslininkai ir studentai.

Kongreso dalyvius lietuvių ir italų kalbomis pasveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, žodį tarė LTOK viceprezidentas Romualdas Bakutis, kongresui pirmininkavo ir pranešimus skaitė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus ir Lietuvos garbės konsulas Neapolyje dr. Vincenzo Russo. Tarp kitų pranešėjų buvo ir Lietuvos sporto medicinos federacijos viceprezidentė Alma Kajėnienė.

OLIMPINĖ PANORAMA

7

KRONIKA BAKU ŽAIDYNIŲ KOMUNIKACIJŲ STRATEGIJOS Rugsėjo 26–27 d. Baku, kuriame kitais metais bus surengtos pirmosios Europos žaidynės, vyko nacionalinių olimpinių komitetų rinkodaros ir komunikacijos vadovų seminaras. Lietuvai jame atstovavo Lietuvos olimpinio fondo vadovas Vitalijus Vasiliauskas. Seminaro dalyviams buvo surengtos ekskursijos į jau veikiančias žaidynių sporto bazes, į olimpinį kaimelį bei baigiamą statyti centrinį stadioną.

Seminaro dalyvius su savo veikla, jau padarytais ir dar planuojamais atlikti darbais supažindino organizacinio komiteto atskirų tarnybų vadovai. Buvo kalbama apie Baku žaidynių kuriamus prekių ženklus, televizijos transliacijas, rėmėjus, komunikacijų strategijas ir t.t.

V.Vasiliauskas Baku tarėsi dėl konkrečių televizijos teisių transliuoti žaidynes Lietuvoje. Kalbėjo su rengėjais apie žaidynių savireklamos planus atskirose šalyse, nacionalinių olimpinių komitetų galimybes dalyvauti bendroje žaidynių reklamos kampanijoje. LTOK tariasi su Lietuvos televizijomis dėl žaidynių transliacijos.

V.Vasiliauskas statomame centriniame stadione

„RIO 2016“ KANDIDATŲ SĄRAŠE – BEVEIK 150 ATLETŲ Spalio 23 d. vykusiame LTOK vykdomojo komiteto posėdyje programos „Rio 2016“ įgyvendinimo ekspertų komisija pateikė Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų 2015 m. sąrašo projektą. Priimtas sprendimas dėl LTOK įstatų naujos redakcijos parengimo ir ekspertų komisijos sudarymo. Komisiją planuojama patvirtinti kitame LTOK VK posėdyje. Prašome siūlyti kandidatus!

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė informavo apie Europos olimpinių komitetų pasitarimą Tbilisyje ir dalyvavimą Gruzijos olimpinio komiteto 25-mečio minėjimo iškilmėse. D.Gudzinevičiūtė taip pat informavo apie spalio 21 d. Vilniuje vykusį Lietuvos skėtinių visuomeninių sporto organizacijų tarybos (Lietuvos sporto prezidentų tarybos) posėdį. Planuojama šią visuomeninę organizaciją įforminti kaip juridinį asmenį, numatyti jos veiklos programą, kurios vienas svarbiausių tikslų būtų galimybė teikti konkrečią paramą visuomeninėms sporto organizacijoms. Svarstyta galimybė kitų metų gegužę surengti penktąjį šalies sporto kongresą.

Su kandidatų į Rio de Žaneiro žaidynes sąrašu supažindino Lietuvos olimpinio sporto centro

8

OLIMPINĖ PANORAMA

direktorius, „Rio 2016“ ekspertų komisijos pirmininkas Linas Tubelis. Jis sakė, kad sporto federacijos pateikė sportininkus, kurie realiai gali pretenduoti į olimpinius kelialapius. Šiuos sąrašus svarstė ir tvirtino ekspertų komisija.

Tarp kandidatų – 18 sporto šakų atstovai.

Tiesa, dviračių sporto ir sunkiosios atletikos kandidatai bus pristatyti vėliau: dviratininkai neseniai baigė Europos čempionatą, o sunkiaatlečiai dar dalyvaus pasaulio pirmenybėse. Iš viso sąraše bus beveik 150 sportininkų. Daugiausia lengvaatlečių (23), irkluotojų (11), imtynininkų (10), baidarių ir kanojų irkluotojų (8), plaukikų (7).

Preliminariam sąrašui pritarta, skirta savaitė jam patikslinti.

Apie Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXIII žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange 2018 m. programos projektą ir jo įgyvendinimo eigą kalbėjo LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas. LTOK vyriausioji referentė žiemos sporto klausimais Vida Vencienė supažindino, kaip rengiamasi kitąmet vyksiančiam XII Europos jaunimo žiemos olimpiniam festivaliui.

Apie XX Europos „Fair Play“ komiteto kongresą Rygoje papasakojo LTOK olimpinio švietimo

direktorius Algimantas Gudiškis ir Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto sekretorė Vita Balsytė. Pagrindinė tema – didžiojo ir parolimpinio sporto santykiai, glaudesnis bendradarbiavimas.

Apie pasirengimą 2015 m. „LTeam“ žiemos olimpiniam festivaliui informavo Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas. Festivalis vyks vasario 13–14 d.

Druskininkuose, jo pagrindinis tikslas – masiškumas. Visos šalies žiemos sporto šakų federacijos rengiasi jame dalyvauti.

Apie LTOK įstatų naujos redakcijos projekto rengimą informavo LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, šiuo klausimu pasisakė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė, LTOK viceprezidentas Romualdas Bakutis, Vykdomojo komiteto nariai Vytas Nėnius, Leonardas Čaikauskas, savo nuomonę išsakė teisininkai.

PAROLIMPIEČIAI

Lietuvos neįgaliųjų lengvaatlečių rinktinė

ĮTEIKTI LTOK APDOVANOJIMAI Spalio 23 d. LTOK būstinėje už nuopelnus olimpizmui ir Lietuvos sportui bei įvairių jubiliejų proga Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apdovanojo gražų būrelį sporto žmonių.

LTOK prizu „Citius. Altius. Fortius“ 80-mečio proga apdovanotas Lietuvos nusipelnęs futbolo treneris, „Lietuvos olimpinis krikštas“ ir kitų knygų autorius Algirdas Klimkevičius.

Olimpiniais žiedais buvo apdovanotas 75-metį minėjęs olimpinis vicečempionas, ilgametis sporto organizatorius Stasys Šaparnis. „Citius. Altius. Fortius“ prizas 70-mečio proga įteiktas nusipelniusiam irklavimo treneriui, Klaipėdos irklavimo centro direktoriui Liudvikui Albertui Mileškai, „Olimpinė žvaigždė“ – aktyviai projekto „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas“ dalyvei prof. Eugenijai Adaškevičienei iš Klaipėdos.

Medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ 65-mečio proga apdovanoti daugkartinis šalies sportinio ėjimo čempionas, sporto teisėjas

Alvydas Baltaduonis bei ilgametis Visagino gimnastikos sporto mokyklos direktorius Sergejus Albridzio.

60-mečio proga „Olimpinėmis žvaigždėmis“ apdovanoti Lietuvos nusipelnęs rankinio treneris Arvydas Daugis bei Alytaus sporto ir rekreacijos centro direktoriaus pavaduotojas, rankinio propaguotojas Arvydas Brazaitis.

Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro rankinio treneriui Petrui Mečioniui įteiktas medalis „Už nuopelnus olimpizmui“.

Medaliais „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanotos ir Lietuvos irklavimo federacijos viceprezidentė Rima Liutkaitytė-Karalienė bei Molėtų progimnazijos mokytoja ekspertė, krepšinio trenerė, projekto „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas“ įgyvendintoja Ieva Vaicekauskienė.

NUOTRAUKA. Iš kairės: R.Liutkaitytė-Karalienė, A.Klimkevičius, A.Baltaduonis, L.A.Mileška, S.Šaparnis, D.Gudzinevičiūtė, P.Mečionis, E.Adaškevičienė, A.Brazaitis, A.Daugis, I.Vaicekauskienė, S.Albridzio

LENGVAATLEČIŲ MEDALIAI 2014 m. Tarptautinio parolimpinio komiteto Europos lengvosios atletikos čempionate Didžiojoje Britanijoje dalyvavo vienuolika Lietuvos neįgaliųjų sportininkų: Ramunė Adomaitienė, Mindaugas Bilius, Simonas Kurutis, Mindaugas Bernotas, Juozas Eigminas, Jonas Spudis, Modestas Grauslys, Ramūnas Verbavičius, Donatas Dundzys, Rolandas Urbonas ir Irena Perminienė. Šis Europos čempionatas buvo vienas sėkmingiausių Lietuvos neįgaliesiems lengvaatlečiams: iškovoti du aukso, vienas sidabro ir du bronzos medaliai. Šios svarbios pergalės, kaip ir atjaunėjusi mūsų sportininkų rinktinė, leidžia tikėtis sėkmingų startų ateityje ir galimybių pakovoti dėl medalių artėjančiose Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse. Šiame Europos lengvosios atletikos čempionate medalius laimėjo: R.Adomaitienė (turinti judėjimo negalią) šuolio į tolį rungtyje (F38) laimėjo bronzos medalį, M.Bilius (turintis judėjimo negalią) rutulio stūmimo (F37) sektoriuje iškovojo aukso medalį, disko metimo (F37) – sidabro apdovanojimą, S.Kurutis (turintis judėjimo negalią) tarp šuolio į tolį rungties (T47) dalyvių liko trečias ir pelnė bronzą, J.Spudis (turintis judėjimo negalią) ieties metimo rungtyje (F44) laimėjo auksą.

APIE ŽIEMOS SPORTĄ Rugsėjo 30 d. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete vyko LTOK žiemos olimpinių sporto šakų komisijos posėdis.

Jame dalyvavo Lietuvos žiemos sporto šakų federacijų vadovai, LOSC bei LTOK atstovai.

Buvo aptartos 2015 m. vasario 13-14 d.

Druskininkuose vyksiančio „LTeam“ žiemos olimpinio festivalio pasirengimo detalės.

Federacijų atstovai pristatė sportininkų

rengimo vasaros laikotarpiu ataskaitas.

Svarstyti pasirengimo ir dalyvavimo XII Europos žiemos jaunimo olimpiniame festivalyje ypatumai, taip pat buvo aptartos medicininių ir mokslinių tyrimų problemos bei sportininkų, rengiamų 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms, medicininio aptarnavimo užsienio treniruočių stovyklose aktualijos.

Rutulį stumia M.Bilius

OLIMPINĖ PANORAMA

9

PAGERBTUVĖS

Per iškilmes apdovanoti ne tik medalininkai, bet ir į pirmuosius aštuntukus Nandzinge patekę sportininkai, nes olimpinėse žaidynėse prizinės vietos yra pirmos – aštuntos

Per iškilmes apdovanoti ne tik medalininkai, bet ir į pirmuosius aštuntukus Nandzinge patekę sportininkai. Nes olimpinėse žaidynėse yra aštuonios prizinės vietos

PAGERBĖ UŽ PERGALES NANDZINGE

SPALIO 22 D. VILNIUJE, „BEST WESTERN“ VIEŠBUČIO KONFERENCIJŲ CENTRE, BUVO IŠKILMINGAI PAGERBTI IR APDOVANOTI ANTRŲJŲ VASAROS JAUNIMO OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ ČEMPIONAI, PRIZININKAI, JŲ TRENERIAI, MEDIKAI, FEDERACIJŲ VADOVAI IR VISI KITI, PRISIDĖJĘ PRIE SĖKMINGO LIETUVOS SPORTININKŲ PASIRODYMO.

10

OLIMPINĖ PANORAMA

Alfredo Pliadžio nuotr.

K

aip žinoma, mūsiškiai Nandzinge iškovojo tris aukso, du sidabro, tris bronzos medalius ir užėmė pasaulyje devynioliktą vietą!

Iškilmėse dalyvavo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvoje Zengwenas Liu, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys, premjero patarėjas Vytautas Janušaitis, federacijų vadovai, LTOK vykdomojo komiteto nariai. Ir, žinoma, šaunieji sportininkai: žaidynių čempionai plaukikė Rūta Meilutytė, krepšininkai Jonas Lekšas, Martynas Sajus, Justas Vazalis, Kristupas Žemaitis, sidabro medalio laimėtojas plaukikas Povilas Strazdas, bronzinis prizininkas penkiakovininkas Dovydas Vaivada. Iš medalininkų negalėjo atvykti kanojininkas Vadimas Korobovas ir tenisininkė Akvilė Paražinskaitė. Buvo apdovanoti ir ketvirtos vietos laimėtojai penkiakovininkė Aurelija Tamašauskaitė, kūjo metikas Tomas

Dukart jaunimo olimpinę čempionę R.Meilutytę sveikina Seimo pirmininkė L.Graužinienė Vasiliauskas, irkluotoja Sonata Petrikaitė, septintą vietą užėmusios dviratininkės Ernesta Strainytė ir Ema Manikaitė, aštuntas likęs bėgikas Benediktas Mickus.

Buvo parodytas Alfredo Pliadžio ir Luko Kalvaičio filmas apie Nandzingo žaidynes.

Sveikinimų ir apdovanojimų maratoną

Rinktinės kapitonė R.Meilutytė ir jos treneris J.Ruddas – su LTOK prezidente D.Gudzinevičiūte, generaliniu sekretoriumi V.Paketūru ir KKSD generalinio direktoriaus pavaduotoju V.Vainiu

PAGERBTUVĖS

Į apdovanojimus susirinko ir visa auksinė krepšinio rinktinė. Ją sveikino LTOK ir KKSD vadovai pradėjo Seimo pirmininkė L.Graužinienė. Ji sakė: „Jūs esate nuostabūs. Jūs pasauliui įrodėte, kad Lietuvos jaunimas yra tvirtas, neįveikiamas. Aš didžiuojuosi visais, kurie dalyvavo. Svarbiausia nesustoti, eiti į priekį. Ačiū jums.“ Seimo pirmininkė sportininkams įteikė padėkas ir dovanas. LTOK prezidentė L.Graužinienei įteikė iš Nandzingo parvežtą žaidynių suvenyrą.

Susirinkusiuosius sveikino ir lietuvių sėkme Nandzinge pasidžiaugė KLR ambasadorius Lietuvoje Z.Liu. V.Vainys perskaitė KKSD generalinio direktoriaus Edžio Urbanavičiaus sveikinimą.

LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius V.Paketūras sportininkams ir jų treneriams įteikė padėkas bei piniginius prizus. Buvo apdovanoti treneriai Irena Jurevič, Kęstutis Česaitis, Vytautas Indreliūnas, Arvydas Šedys, Mindaugas Krakys, Valdas Vilkelis, Artūras Kalininas, Henrikas Eismontas, Arūnas Balžekas, Dmitrijus Michailovas. Čempionų

treneriams Jonathanui Ruddui ir Daliui Lubiui buvo įteikti LTOK medaliai „Už nuopelnus olimpizmui“ ir piniginiai prizai. Apdovanoti žaidynėse dirbę medikai Dalius Barkauskas, Alma Kajėnienė, Marius Matulionis. KKSD padėkas ir dovanėles taip pat įteikė V.Vainys.

LTOK padėkos buvo įteiktos Lietuvos plaukimo, krepšinio, baidarių ir kanojų irklavimo, šiuolaikinės penkiakovės, lengvosios atletikos, dviračių sporto, irklavimo federacijoms bei Lietuvos teniso sąjungai.

Rinktinės kapitonė R.Meilutytė džiaugėsi atsiradusia galimybe dalyvauti tokiose žaidynėse, kurios, pasak plaukikės, labai panašios į tikras.

LTOK prezidentė padėkojo visiems žaidynių dalyviams ir sporto žmonėms, prisidėjusiems prie pasirengimo: „Didžiuojuosi sportininkais, sporto darbuotojais. Ačiū ambasadoriui, kad jo šalis buvo tokia draugiška mums. Sėkmės visiems!“ „OP“ inf.

Irmanto Gekūno nuotr.

Lietuvių sėkme Nandzinge džiaugėsi Kinijos ambasadorius Lietuvoje Z.Liu

Filmą apie žaidynes sukūrė A.Pliadis ir L.Kalvaitis

Iškilmės vyko „Best Western“ viešbučio konferencijų centre

OLIMPINĖ PANORAMA

11

PASAULIO ČEMPIONATAS

Arbatos rinkėjai

UŽ OLIMPINIO KAIMELIO – ĮDOMIOJI KINIJA JAUNIMO OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS – TAI RENGINYS, Į KURĮ SUSIRINKĘ SPORTININKAI IŠ VISO PASAULIO NE TIK VARŽOSI DĖL MEDALIŲ, BET IR MOKOSI NAUJŲ ĮGŪDŽIŲ, SUSIPAŽĮSTA SU OLIMPINĖMIS VERTYBĖMIS BEI KITŲ ŠALIŲ KULTŪROMIS. ŠIAM TIKSLUI SUKURTA KULTŪROS IR ŠVIETIMO PROGRAMA (ANGL. „CULTURE AND EDUCATION PROGRAMME“ – CEP).

Gintarė Okulevičiūtė Lietuvos delegacijos jaunoji ambasadorė Nandzinge

P

rogramą sudarė daug įvairių temų. Visų jų per dvi savaites net nebuvo įmanoma išbandyti, todėl sportininkai galėjo pasirinkti tai, kas jiems įdomiausia: vieni lankėsi sveikos gyvensenos pamokėlėse ir mokėsi pasigaminti skanius bei sveikus pietus, kiti dalyvavo konkursuose, skirtuose olimpinių žaidynių idėjoms ir vertybėms suprasti, treti trumpam pabėgę iš olimpinio kaimelio galėjo pasinerti į Kinijos istoriją ir papročius.

Nandzingo miesto siena Prieš beveik 600 metų pastatyta gynybinė miesto siena ir šiandien puikios būklės.

Priežastis labai paprasta: kiekvienas meistras, prieš atiduodamas plytas sienai statyti, kiekvieną jų turėjo paženklinti savo vardu. Už nekokybiškas plytas imperatorius skirdavo bausmę jas pagaminusiam žmogui.

Ekskursijos dalyviai ne tik galėjo užlipti ant šios sienos, susipažinti su istorija, bet ir turėjo progą pasigaminti savo plytą, išmokti

12

OLIMPINĖ PANORAMA

Mokė atlikti dirbtinį kvėpavimą

pinti kiniškus mazgus bei pasidaryti ant plytų išraižytų hieroglifų antspaudus. Išvykos pabaigoje kiekvienas gavo po aitvarą – paleidę nuo aukščiausios sienos vietos, juos sportininkai iškėlė aukštai virš miesto.

Ekologinė žemdirbystė Kinijoje didelis dėmesys skiriamas ekologijai ir aplinkos puoselėjimui. Visame mieste pristatyta specialių rūšiuoti pritaikytų šiukšliadėžių, o olimpinio kaimelio teritorijoje netrūko informacinių plakatų apie rūšiavimo ir perdirbimo naudą. Ekologijai buvo skirta ir nemažai CEP veiklų. Viena jų – išvyka į ekologinės žemdirbystės ūkį. Rugpjūtį pradeda žydėti lotosai, todėl tai buvo pats geriausias laikas apžiūrėti jų plantacijas. Ūkio teritorijoje augo net tūkstantis lotosų rūšių. Šių gražiųjų žiedų gavome dovanų, bet didžiausią įspūdį paliko lotoso sėklos, kurių mums buvo pasiūlyta paragauti. Tai mažos, riešutus primenančios saldžios sėklos, kurių prisirinkę pilnas saujas patraukėme į arbatos laukus. Čia gavome po krepšelį, išklausėme trumpą instrukciją, kokius lapelius skinti, ir kibome į darbą. Vėliau pamatėme,

FIBA nuotr.

NANDZINGAS 2014

Lotosų plantacijoje Susitikimas su olimpiniu čempionu Ch.le.Closu (priekyje viduryje) kaip džiovinami mūsų surinkti lapeliai, susipažinome su įvairiomis arbatos rūšimis, dalyvavome tradicinėje arbatos gėrimo ceremonijoje.

Sveika gyvensena Sveika mityba ir tinkamas poilsis – neatsiejama sportininko kasdienybė. Kaip tinkamai maitintis ir ką geriausia valgyti prieš varžybas mokė specialiai iš Naujosios Zelandijos atvykusi sporto dietologė. Po Pokalbiai su čempionais trumpo įvado ji kartu su sportininkais Į jaunimo olimpines žaidynes atvyksta ne gamino pietus, kurie buvo tikrai skanesni tik apdovanojimų trokštantys sportininkai, už valgykloje duodamus. Turbūt dėl to čia bet ir olimpiniais, pasaulio čempionų visada reikėdavo palaukti nemažoje eilėje, o medaliais jau pasipuošę elitiniai atletai. Jų vietų prie stalo dažnai nebelikdavo. tikslas – pasidalyti savo patirtimi ir įkvėpti Kai kuriems teko išbandyti ir kitą jaunuosius sportininkus siekti didelių tikslų. gana įdomią veiklą – Raudonojo Vienas populiariausių Nandzingą aplankiusių kryžiaus paviljone savanoriai mokė, kaip čempionų – Singapūro jaunimo ir Londono olimpinių žaidynių čempionas plaukikas Chadas nukentėjusiajam suteikti pirmąją pagalbą, atlikti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. le Closas. Pasiklausyti šio sportininko susirinko Tie, kurie išklausydavo ir išmokdavo pilnutėlė salė. Pamatyti olimpinį čempioną paskaitą, gaudavo specialių prizų, kurių atėjo ir Lietuvos plaukikai, o Ugnė Mažutaitytė netrūko ir kitose pratybose. nepraleido progos užduoti jam klausimą.

Laisvu laiku buvo galima aplankyti Kinijos Pašnekesius su sportininkais Ch.le Closas užbaigė moksleivių įrengtus įvairių šalių paviljonus. pasidarydamas su visais asmenukę.

Kas kelias dienas besikeitę stendai leido Dar vienas čempionas, su kuriuo Lietuvos susipažinti su dauguma pasaulio valstybių. sportininkai turėjo progos pasimatyti, buvo legendinis kinų krepšininkas Yao Mingas, beje, Paviljonuose laukė įvairūs žaidimai, rankdarbių pamokos ir krūvos prizų, skatinusių dar stebėjęs Lietuvos krepšinio rinktinės finalinę aktyviau dalyvauti kultūrinėje programoje. kovą su Prancūzijos ekipa ir įteikęs medalius.

LAISVALAIKIO ĮSPŪDŽIAI Ugnė Mažutaitytė (plaukikė) Per vieną dieną miestelyje patyriau labai daug nuotykių: su Gintare po skanių pusryčių nuvykome paklausyti paskaitos, kaip gelbėti gyvybes. Vėliau nuskubėjome į susitikimą su Chado le Closo treneriu Grahamu Hillu. Man buvo įdomūs ir naudingi patyrusio specialisto pamokymai: sužinojau visokių įdomybių ir treniravimo įvairovių, o vakare klausiausi ir paties olimpinio čempiono Ch.le Closo patarimų. Kelionė į Kiniją buvo nuostabi!

Ypač buvo įdomios ekskursijos, kuriose daug sužinojome apie Nandzingą, jo istoriją ir kultūros savitumą.

Matas Navickas (paplūdimio tinklininkas) Labai didelį įspūdį paliko kinų disciplina ir tvarkingumas. Mieste nemačiau jokių šiukšlių, labai draugiški ir paslaugūs žmonės, įdomi architektūra, turgus.

Labai didelis dėmesys buvo skirtas atvykusiems sportininkams su kultūra, papročiais, tradicijomis supažindinti. Daug įspūdžių, daug motyvacijos siekti didesnio meistriškumo.

OLIMPINĖ PANORAMA

13

OLIMPINIAI KANDIDATAI

IR SPORTAS, IR DARBAS, IR ŠEIMA RIO DE ŽANEIRO OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ KANDIDATAI BAIDARININKAI AURIMAS LANKAS IR EDVINAS RAMANAUSKAS NET PENKERIUS METUS BUVO NUTOLĘ NUO SPORTO, BET NORAS IRKLUOTI JUOS SUGRĄŽINO Į VIENĄ VALTĮ IR PERGALIŲ KELIĄ.

Asmeninio albumo nuotr.

Marytė Marcinkevičiūtė

14

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPINIAI KANDIDATAI

Š

E.Ramanauskas (dešinėje) ir A.Lankas – šių metų Europos čempionato prizininkai

iauliečiams baidarininkams Aurimui Lankui ir Edvinui Ramanauskui šie metai jų sportinėje biografijoje patys sėkmingiausi: pasaulio čempionate irkluodami dvivietę baidarę olimpinę 200 m distanciją jie įveikė penkti, o iš Europos čempionato parsivežė bronzos medalius.

Sieks olimpinio kelialapio Trenerio Antano Lanko auklėtiniai dabar siekia kelialapio į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Pasak Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinio sekretoriaus Romo Petrukaneco, ši jų svajonė reali. Kitąmet per pasaulio čempionatą šiauliečiams reikės pakartoti šiųmetį rezultatą – patekti tarp šešių stipriausių įgulų. Jeigu nepasisektų, būtų dar viena galimybė – 2016 m. gegužės mėnesį Duisburge, Vokietijoje, bus surengta paskutinė atranka, po kurios viena dvivietės baidarės įgula papildys olimpiečių gretas. „Nors mums abiem jau po 29-erius metus, manau, dabar yra mūsų sportinės karjeros viršūnė, tą rodo ir kaskart gerėjantys rezultatai. Pagrindinis tikslas – Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės, stengsimės į jas patekti. Konkurencija didžiulė, bet jei iškovosime kelialapius, bus galima ir apie olimpinius medalius pagalvoti“, – tikina E.Ramanauskas. Šiauliečiai irkluoja tik 200 m nuotolį, kitos olimpinės 1000 m distancijos nebando, nes pasirengimas irkluoti šiuos nuotolius iš esmės skiriasi.

Kaip broliai dvyniai Aurimas su Edvinu – lyg broliai dvyniai.

Abu beveik vienodo ūgio, abu gimė 1985 metais: Aurimas rugsėjo 6 d., Edvinas – rugpjūčio 18-ąją. Abu kone tais pačiais metais pradėjo lankyti baidarių irklavimo pratybas. Abu draugauja ne tik irklavimo bazėje, bet ir po treniruočių, kartu su šeimomis švenčia gimtadienius, Kalėdas, sutinka Naujuosius metus. Šiemet balandžio mėnesį Aurimas sukūrė šeimą su buvusia irkluotoja Egle, su kuria irklavimo bazėje ir susipažino. Šeimoje jau krykštauja mėnesio sūnelis Aretas. O Edvinas su žmona gruodį susilauks antrojo vaikelio. „Ateina nauja irklavimo karta, kuri mus pakeis“, – šypteli Aurimas.

Nuo mažumės visą laiką kartu. Ar neatsibosta vienas kitam? Sportininkai šypsodamiesi sako, kad kai žmonės ilgai tarpusavyje bendrauja, pykčių būna. „Jeigu būtų tik geri santykiai, nesipyktume, gerai

„NORS MUMS ABIEM JAU PO 29-ERIUS METUS, MANAU, DABAR YRA MŪSŲ SPORTINĖS KARJEROS VIRŠŪNĖ, TĄ RODO IR KASKART GERĖJANTYS REZULTATAI. PAGRINDINIS TIKSLAS – RIO DE ŽANEIRO OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS, STENGSIMĖS Į JAS PATEKTI.“ EDVINAS RAMANAUSKAS

nesusiderintume. Kaip ir šeimoje – visko turi būti po truputį“, – lygina Edvinas.

Tai, kad Aurimas tapo irkluotoju, – didelė jo tėvo irklavimo trenerio Antano Lanko įtaka. „Tada man buvo vienuolika metų, ir tėtis, norėdamas, kad vasarą neslampinėčiau po kiemą, nusivedė mane į irklavimo bazę. Įsodino į valtį. Iš pradžių kaip tas karosas plaukiojau palei krantą. Kai po kokių pusantrų metų susibūrė pajėgesnė irkluotojų grupė, kurioje buvo ir Edvinas, prasidėjo rimtesnis irklavimas, net buvo sudaryti treniruočių planai“, – pasakoja Aurimas.

Jo valties draugas Edvinas iš pradžių bandė žaisti futbolą, galynėtis ant imtynių kilimo, bet galiausiai pasirinko irklavimą. „Išsipildė mano mamos, kitados buvusios baidarininkės ir irklavusios iki aštuoniolikos metų, svajonė, – prasitaria Edvinas. – Į irklavimo bazę mane ir nuvedė tėvai.“ Kai treneris A.Lankas abu susodino į vieną valtį, pergalių ilgai laukti nereikėjo: šiauliečiai tapo Lietuvos jaunučių, jaunių čempionais, o 2003 m. pasaulio jaunių čempionate Japonijoje užėmė šeštą vietą. Tada jie matė ir jaunojo Jevgenijaus Šuklino pergalę vienviečių kanojų varžybose.

Teko padirbėti ir Anglijoje Atrodė, perspektyvi dvivietės baidarės įgula tvirtai įžengs į suaugusiųjų sportą. Tačiau

taip neatsitiko, sportininkai nutarė toliau nebesitreniruoti, tik epizodiškai pasirodydavo varžybose. Nuo 2004-ųjų Aurimas iš savo sportinio gyvenimo išbraukė penkerius metus. Irklų į rankas neėmė ir Edvinas, bet nenorėdamas staiga nutraukti sporto vaikščiojo į salę pakilnoti štangos. Šiauliečiai baigė vidurinę mokyklą ir įstojo studijuoti: Aurimas krimto mokslus Vilniaus universiteto Teisės fakultete, pasirinko baudžiamąją justiciją, o Edvinas Šiaulių universitete studijavo verslo administravimą ir 2008 m. gavo bakalauro diplomą. „Kodėl pasirinkau tokią sunkią specialybę? – pats klausia ir atsako Aurimas: – Apsisprendžiau dar mokykloje. Vieną sykį mokytoja mūsų paklausė, kokią turime svajonę. Pasakiau, kad noriu būti teisininkas. Kai stojau mokytis, neblogai išlaikiau egzaminus, dar gavau papildomų balų už sporto laimėjimus, nes buvau Lietuvos rinktinės narys.“ 2009 m. Aurimas tapo diplomuotu teisininku ir vasarą grįžo į Šiaulius, Edvinas po studijų atsidūrė Anglijoje, į kurią išvyko padirbėti. Dar studijuodamas universitete jis susipažino su būsima žmona Akvile, sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus Juro, kuriam šią žiemą sukaks septyneri. Po studijų Edvinas Šiauliuose nerado patrauklaus darbo, o šeimą išlaikyti reikėjo. Diplomuotas specialistas atsidūrė nežinomybėje, todėl sulaukęs Anglijoje dirbančių draugų siūlymo ilgai nesvarstęs išvažiavo. Po kiek laiko pas jį atvyko šeima. „Nusprendėme, kad Anglijoje ilgai nebūsime, padirbėsime kelerius metus, pasitaupysime pinigų ir grįšime. Bet užsibuvome kone penkerius“, – sako Edvinas.

Vėl sėdo į vieną valtį Išvykęs į užsienį metus E.Ramanauskas visiškai nesportavo, bet pasiilgo irklavimo. Tada susisiekė su Anglijos baidarių ir kanojų

OLIMPINĖ PANORAMA

15

OLIMPINIAI KANDIDATAI

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinė – vieninga ir galinga

Edvinas ir Akvilė Ramanauskai augina sūnų ir laukia antrosios atžalos

irklavimo federacija, kuri šiauliečiui pasiūlė vieną klubą. Po truputį vėl viskas prasidėjo iš naujo. Anglijoje Edvinas dalyvavo daugelyje varžybų, vietiniuose čempionatuose. „Paskutiniais metais netgi pavykdavo tapti prizininku. Anglai kvietė likti jų klube, bet jau buvau Lietuvos rinktinėje ir to pasiūlymo atsisakiau“, – pasakoja Edvinas.

Aurimas po studijų nepanoro likti Vilniuje, nes matė, kaip jo grupės draugai dirba po 14–16 valandų per parą, bet jiems, ką tik baigusiems mokslus, mokamas kuklus atlyginimas. „Manęs netenkino tūkstančio litų atlyginimas, taip pat nenorėjau toliau gyventi iš tėvų kišenės, Vilniuje nuomotis butą, todėl nutariau grįžti į Šiaulius ir čia susirasti darbą, – grįžimo motyvus dėsto Aurimas. – Kai grįžau namo, buvo vasara, neturėjau ką veikti, taigi vėl pajutau irklavimo trauką. Susisiekiau su Edvinu, jam išdėsčiau savo planus, kalbėjau apie tai, kad per anksti nutrūko mūsų sportinė karjera, reikia toliau kartu

16

OLIMPINĖ PANORAMA

irkluoti, parungtyniauti su jaunesniais varžovais, juolab kad 2009 m. Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija paskelbė, jog 200 m distancija tapo olimpine rungtimi. Edvinas sutiko grįžti į Lietuvą. Nutarėme išbandyti jėgas per Dariaus Survuto atminimo varžybas. Užėmėme trečią vietą, kuri mums suteikė daug džiaugsmo.

Supratome, kad rimčiau pasitreniravę galime pasiekti ir geresnių rezultatų.“ 2011 m. šiauliečiai jau dalyvavo pasaulio čempionate, o 2013 m. mažai trūko iki pasaulio ir Europos čempionatų finalo. Kai pradėjo sektis, Edvinas galutinai atsisakė darbo Anglijoje.

Ir dirba, ir sportuoja Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių kandidatai dirba ir sportuoja. Dabar kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ administracijos vadovu dirbantis Aurimas keliasi apie penktą ryto ir prieš darbą, kuris prasideda aštuntą, skuba į irklavimo

bazę pasitreniruoti. Edvino pagrindinis darbas yra sportas, bet jis turi ir šiokių tokių pareigų žmonos Akvilės tėvo įmonėje, todėl atradęs laisvesnio laiko eina ten padirbėti. Ankstų rytą Šiaulių irklavimo bazėje jiedu nebūna vieni – prieš pamokas pasitreniruoti skuba ir kiti A.Lanko auklėtiniai moksleiviai.

Po darbo Aurimo ir Edvino vėl laukia treniruotė. „Prie tokio ritmo jau pripratau, einu miegoti ne dvyliktą nakties, po įtemptos darbo dienos dažniausiai nulūžtu jau devintą ar netgi aštuntą vakaro, – prisipažįsta Aurimas. – Kai pagalvoju, anoks iš manęs profesionalas, bet su Edvinu neprarandame vilties patekti į olimpines žaidynes. Manau, Rio de Žaneiras mums tikrai pasiekiamas“, – optimizmo nestokoja Aurimas.

Ne vienas irkluotojas, sulaukęs tokių metų, jau būna baigęs savo sportinę karjerą, o šiauliečiai tik įgauna pagreitį. Sportininkų tikinimu, abu per tuos penkerius metus gerai pailsėjo ir ėmė ilgėtis irklavimo.

Kaip sako Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius R.Petrukanecas, antrus metus šiauliečius treniruojantis per Lietuvos rinktinės centralizuotas treniruočių stovyklas, abu jie daugmaž vienodo pajėgumo. „Šiauliečiai – techniški irkluotojai, gerai jaučia valtį, sportininkus galima lengvai valdyti. Dabar per rinktinės treniruočių stovyklas jie treniruojasi kartu su vilniečiu Ignu Navakausku, sportininkai jau būna trise. O po stovyklų gauna užduotis, ką turi daryti, ir Šiauliuose su olimpinės rinktinės kandidatais toliau dirba Antanas Lankas“, – sportininkų darbotvarkę atskleidžia R.Petrukanecas.

Alfredo Pliadžio nuotr.

LOA JUBILIEJUS

LOA 25-mečio iškilmės vyko Lietuvos edukologijos universitete

SUKAKTIES AKCENTAS – PRASMINGI DARBAI

SPALIO 24 D. LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETE IŠKILMINGAI PAMINĖTAS LIETUVOS OLIMPINĖS AKADEMIJOS 25-METIS. ŠVENTINĖS SESIJOS METU PRISIMINTI ATLIKTI DARBAI, PAGERBTI IR PASVEIKINTI NUSIPELNĘ ŽMONĖS. žingsnių, siekti svarbiausių tikslų – visų mūsų teisių atkūrimo Tarptautiniame olimpiniame komitete, negalėsime įkurti ir Lietuvos olimpinės akademijos. Šių metų spalio 27 d. nuo tada, kai pirmojoje Lietuvos sporto sostinėje Kaune, pirmojoje mūsų krašto sporto ir mokslo šventovėje Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute (dabar Lietuvos sporto universitetas) įkūrėme Lietuvos olimpinę akademiją, praėjo 25-eri metai. Jau tada visi LOA signatarai suprato šios visuomeninės sporto mokslo organizacijos svarbą. LOA nariai, pradėję naują sunkų darbą, telkė mokslininkus, analizavusius kultūros ir sporto laimėjimus, kūrusius naujas sporto mokslo metodikas.

Laikui bėgant LOA sutvirtėjo, pradėjo Akademijos prezidentas A.Poviliūnas apdovanoja Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininką J.Poželą bendradarbiauti su Tarptautine olimpine akademija, užsienio šalių mokslo, mokymo ir sporto įstaigomis bei organizacijomis.

Sporto mokslininkai daug prisidėjo prie aukščiausio lygio sportininkų ugdymo.

Visiems mums, Lietuvos olimpinės akademijos bendruomenės nariams, visada buvo, yra ir bus aktualus lietuvių sportininkų kilnaus elgesio klausimas, mūsų tautos šviesuolių ir puikių sportininkų įamžinimas, pastangos išsaugoti ir propaguoti olimpines idėjas.

LOA nariai visus tuos 25-erius metus aktyviai skleidė kilnias olimpizmo idėjas, greitai įgijo tarptautinį autoritetą. Drąsiai galime tvirtinti, kad LOA žengė naują istorinį žingsnį mūsų LOA akademikais inauguruoti V.Jasiūnas (kairėje) ir A.Daumantas valstybės sporto ir mokslo istorijoje.“

Renato Mizero nuotr.

I

škilmėse buvo daug sveikinimų, apdovanojimų, gėlių ir garbingų svečių.

Sveikinimą atsiuntė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, Tarptautinės olimpinės akademijos prezidentas Isidoras Kouvelas.

Buvo perskaitytos ir įteiktos premjero padėkos. Salėje sveikino svečiai iš Latvijos ir Estijos. Sveikinimo žodžius tarė ir padėkas įteikė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) akademikais buvo inauguruoti ilgametis olimpizmo propaguotojas Algis Daumantas ir pirmasis LOA prezidentas Valierius Jasiūnas. LOA garbės nario vardas suteiktas Mindaugui Katinui.

Išsamų pranešimą apie Lietuvos olimpinės akademijos veiklą perskaitė buvęs ilgametis jos prezidentas, o dabar LOA garbės prezidentas prof. Povilas Karoblis.

LOA prezidentas, LTOK garbės prezidentas doc. dr. Artūras Poviliūnas prisiminė: „Praėjusių metų gruodžio mėnesį istorinėje Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje iškilmingai paminėjome Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo 25metį. Tada visi prisiminėme 1988 m. gruodžio 11-osios vakarą, kai buvo žengtas drąsus ir rizikingas žingsnis – de facto atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Gerai supratome elementarią tiesą: be šio sprendimo negalėsime žengti ir kitų svarbių

OLIMPINĖ PANORAMA

17

Edvardo Tamošiūno nuotr.

Raitelis A.Petrovas

ŽIRGAI IR RAITELIAI DEMONSTRAVO GALIĄ BEI GROŽĮ Spalio 10–12 d. Šiaulių arenoje pirmą kartą Lietuvos žirginio sporto istorijoje uždarose patalpose vyko žirgų konkūrų CSI2*-W pasaulio taurės etapas. Į Šiaulius rinkosi raiteliai iš septynių šalių: Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Kazachstano. Į varžybas buvo atvežta 230 žirgų. Tai reiškia, kad 230 žirgų gardų pirmą kartą buvo sustatyta prie Šiaulių arenos.

Varžybos vyko tris dienas nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro – renginiai prasidėdavo aštuntą ryto, o baigdavosi tik dešimtą vakaro.

Per pertraukėles susirinkusiųjų dėmesio laukė parodomosios programos dalyviai – muzikinės vaikų grupės, solistai, šokėjos, neįtikėtinus triukus demonstravo žirgas Pumpuras. Beje, paskutinę varžybų dieną buvo užfiksuotas būtent šio žirgo ilgiausių karčių rekordas (net 130 cm). Žiūrovai grožėjosi įspūdingais žirgais ir šauniais jų pasirodymais. Šauniai rungtyniavo ir Lietuvos sportininkai: arenoje daug kartų skambėjo mūsų šalies

18

OLIMPINĖ PANORAMA

himnas. Šiaulių miesto 778-ajam gimtadieniui skirtą rungtį ir taurę laimėjo Lietuvos raitelis Matas Petraitis, kuris maršrutą įveikė be baudos taškų ir sugaišo mažiausiai laiko. Tai buvo didi pergalė, ja džiaugėsi ne tik pats sportininkas, bet ir žiūrovai.

Linksmą rungtį „Greitis ir muzika“ („Speed and Music“), kuri taip vadinama dėl to, kad pats raitelis gali pasirinkti jam patinkančią dainą ir jai grojant garsiau nei įprastai joti maršrutą, laimėjo kitas mūsų sportininkas Darius Akelis.

Jį apdovanojo garbinga delegacija: LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, Šiaulių sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Lietuvos žirginio sporto federacijos (LŽSF) prezidentas Gediminas Gutkauskas, LŽSF generalinė sekretorė Raimonda Palionytė, tarptautinės kategorijos teisėjas Matti Karkkolainenas, UAB „Torpol Baltija“ direktorė Renata Jankelevič.

Visi apdovanotojai į ceremoniją buvo atvežti karieta, kurią traukė įspūdingi juodi kaip smala fryzų veislės žirgai.

Rungties „Šešios kliūtys“ („Six Bar“) dalyviai kliūtis turėjo įveikti didėjančia tvarka – nuo 140 iki 170 cm. Nedažnai taip nutinka, bet čia pirmąją vietą užėmė du Lietuvos sportininkai – Elena Railienė ir Andrius Petrovas, kurių žirgai įveikė net 170 cm aukščio kliūtis.

Pagrindinę CSI2*-W pasaulio taurės „Grand Prix“ rungtį laimėjo svečias iš Lenkijos Michalas Kazmierczakas, vienintelis be baudos taškų įveikęs persirungimo distanciją. Antra vieta atiteko jaunajai Estijos sportininkei Kertu Klettenberg, trečia lietuviui Kristupui Petraičiui, ketvirta – taip pat Lietuvos sportininkui Andriui Petrovui. Šių varžybų organizatorė Lietuvos žirginio sporto federacija dėkoja rėmėjams, prisidėjusiems prie tokių įspūdingų varžybų surengimo, šauniems savanoriams, nenuilstamai padėjusiems maršrutų dizaineriui, svečiui iš Latvijos Ivo Mikelsonui statyti kliūtis ir jas tinkamai paruošti varžybų dalyviams, organizaciniam komitetui ir visiems žiūrovams bei garbingiems svečiams. Džiaugiamės, kad renginys pavyko, visiems paliko šiltų ir gerų prisiminimų. Iki pasimatymo kitais metais!

Raimonda Palionytė Lietuvos žirginio sporto federacijos generalinė sekretorė

Rungties laimėtojas D.Akelis

„Šiaulių taurės“ laimėtojas M.Petraitis

Varžybų komentatorius Vytautas Paznanskis

Raitelis A.Petrovas įveikia rungtį „Šešios kliūtys“

Įspūdingas žirgo Pumpuro pasirodymas

OLIMPINĖ PANORAMA

19

OLIMPIETĖS

MOTINYSTĖ – NE KLIŪTIS SPORTUI IR DU SŪNUS AUGINANTI STALO TENISININKĖ RŪTA PAŠKAUSKIENĖ, IR NESENIAI PIRMAGIMIO SUSILAUKUSI SEPTYNKOVININKĖ AUSTRA SKUJYTĖ TAŠKO SAVO OLIMPINĖJE ISTORIJOJE DAR NEDEDA – ABI JAUNOS MAMOS JAUČIA TURINČIOS NORO IR JĖGŲ PAKOVOTI DĖL DAR VIENO OLIMPINIO KELIALAPIO. Lina Daugėlaitė R.Paškauskienė savo žaidimu vis dar yra patenkinta

Alfredo Pliadžio nuotr.

O

limpinę karjerą R.Paškauskienė pradėjo Atlantos olimpinėse žaidynėse. Po to keliavo į Sidnėjų ir Pekiną, o štai Londono olimpines žaidynes stebėjo per televiziją. Kartėlio, kad tąkart liko tik stebėtoja, trejų olimpinių žaidynių dalyvė nejaučia. „Jeigu būčiau dėl traumos praleidusi žaidynes, gal būtų buvę kitaip. Juk aš laukiausi – jaučiausi labai gerai“, – šypsosi septynmetį Dovydą ir dvejų metukų Tadą auginanti moteris.

Pirmagimis R.Paškauskienės sportinę karjerą pristabdė neilgam – prabėgus porai mėnesių po gimdymo jaunoji mama vėl žaidė.

Susilaukusi antrojo sūnaus stalo tenisininkė stabtelėjo ilgesniam laikui: „Nežaidžiau apie pusmetį, specialiai neskubėjau, nenorėjau forsuoti.“ Po tokių pertraukų pradėti žaisti R.Paškauskienei nebuvo labai sunku. „Sužaidi vienose kitose varžybose – ir įeini į tą patį ritmą“, – patikina sportininkė.

Sakoma, po gimdymo į sportą moteris grįžta su dar didesne jėga. Po pirmojo sūnaus gimimo sugrįžusi prie teniso stalo R.Paškauskienė vienintelį kartą per savo ilgą karjerą vienetų varžybose tapo Europos čempione. Vis dėlto teigti, kad motinystė prideda jėgų, sportininkė nesiryžta: „Man atrodo, kad jėgų lieka mažiau, nes daugiau nei pusę laiko reikia atiduoti šeimai. Šiemet Dovydas pradėjo eiti į mokyklą – daug vežiojimo, laiko sau lieka vis mažiau, mažiau ir sportui. O palaikyti formą privalau.“

„IŠ PRADŽIŲ MANIAU, KAD VYKTI Į RIO DE ŽANEIRĄ VISIŠKAI NEREALU. KAI GIMĖ TADAS, NET MINČIŲ TOKIŲ NEBUVO. BET VISKAS KLOSTOSI GERAI, KOL ŽAIDŽIU IR YRA NORO, VISKAS ĮMANOMA.“ RŪTA PAŠKAUSKIENĖ

pirmųjų rungtynių į Rusijos lygą – ji atstovauja Tiumenės klubui. „Labai geras varžybų grafikas, todėl ir pasirinkau Rusiją. Kai yra Patogus grafikas laiko Rusijoje Šis sezonas 37-erių R.Paškauskienei prasidėjo du vaikai, norisi daugiau pabūti namie.

Važinėjimas irgi labai vargina. Pavyzdžiui, rugsėjo pabaigoje Europos komandiniu kai žaidžiau Prancūzijoje, kas antrą savaitę čempionatu, kuriame Lietuvos moterų reikėdavo vykti“, – klubo pasirinkimo motyvus rinktinė užėmė 24 vietą. „Truputėlį trūko dėsto Kaune su šeima įsikūrusi sportininkė. pasirengimo – anksčiau čempionatai Rusijos lygoje R.Paškauskienės laukia penki vykdavo spalio vidury, pirmą kartą taip turai, paskui prasidės atkrintamosios varžybos. anksti buvo surengtas. Prieš čempionatą „Penki turai – penki nuvažiavimai. Nuvažiuoji žaidžiau tik viename turnyre Čekijoje. Gal dieną prieš varžybas, tada tris dienas žaidi ir galėjau pasirodyti geriau, bet antrojoje grįžti namo“, – tokiu darbo grafiku gyvena lygoje irgi yra gerų žaidėjų, visą laiką sunku viską laimėti“, – savo pasirodymą čempionate stalo tenisininkė.

Tiumenės klube R.Paškauskienė žaidė ir vertina Lietuvos moterų rinktinės lyderė. praėjusiais metais. Su šiuo klubu tapo Rusijos Spalio viduryje tenisininkė išvyko žaisti

20

OLIMPINĖ PANORAMA

čempione. Be to, praėjusiais metais klubas dalyvavo Čempionų lygoje ir Europos taurės varžybose, todėl žaisti tekdavo daugiau. Šiemet dėl nestabilios finansinės padėties klubas dalyvaus tik Rusijos lygoje.

Trūksta treniruočių partnerių Nors kelionių ir varžybų sumažėjo, šis sezonas, pasak stalo tenisininkės, jai bus ypač nelengvas. Mat didžiausias kaunietės galvos skausmas – kur rasti lygiaverčių treniruočių partnerių. „Baigę mokslus visi iš Kauno važiuoja studijuoti į Vilnių. Dingsta motyvacija, kai taip sunku treniruotis, bet po kiek laiko vėl atsigauni, įeini į vėžes, supranti, kad tai tavo darbas, ir sportuoji toliau“, – bėdomis dalijasi sportininkė. Šiemet į sostinę išvyko ir stalo tenisininkas Ignas Navickas, su kuriuo R.Paškauskienė treniruodavosi Kaune. „Dabar ką pagaunu, su tuo treniruojuosi, nors gaudyti nelabai yra ką“, – apgailestauja. Todėl treniruotis ir meistriškumui palaikyti jai pačiai gali tekti važinėti į Vilnių. Kita galimybė – stovyklos užsienyje. „Man užtenka ir penkių dienų pasitreniruoti Austrijoje ar kokioje kitoje

OLIMPIETĖS A.Skujytė ir jos vyras Valdas rugpjūtį tapo tėvais

šalyje. Tai duoda labai daug – penkios dienos be vaikų, be jokių rūpesčių. Namie sunku: valgyti pagaminti, vaikus nuvežti ir parvežti – laiko stipriai sumažėja“, – sako pašnekovė.

R.Paškauskienė neslepia, kad gimus vaikams treniruotės smarkiai sutrumpėjo. Kita vertus, ilgametė patirtis daug ką atperka: „Fizinio pasirengimo dabar reikia daugiau negu žaidimo prie stalo. Įdirbis padarytas ir proto, kaip žaisti, yra daugiau.“ Močiutė treniruoja anūką Prižiūrėti vaikus stalo tenisininkei padeda jos tėvai. „Vakare vyras vaikus pažiūri, bet daugiausia ši našta gula ant tėvų pečių. Dar auklytę turiu. Kai einu į treniruotę keletui valandų, Tadą nuvežu – taip ir sukuosi. Stipriai sumažinau varžybų skaičių, stengiuosi ilgam laikui neišvažiuoti“, – gyvenimo pasikeitimus vardija sportininkė.

Jos vyresnėlis Dovydas, prižiūrimas močiutės, stalo teniso trenerės Romos Garkauskienės, jau ir pats stalo tenisą bando žaisti. „Ranką gerą turi ir kamuoliuką labai gerai jaučia, bet matau, kad jį reikės versti“, – sako R.Paškauskienė, pridurdama, kad kol kas sūnus, nepaisydamas mamos atkalbinėjimų, labiau norėtų žaisti futbolą, o ne tęsti giminės stalo tenisininkų dinastiją.

Nepatinka žaisti blogai Į šoną raketės R.Paškauskienė nededa, nes savo žaidimu vis dar yra patenkinta. „Jeigu pajausčiau, kad nebegaliu, man nebeįdomu, nuolat pralaimiu – baigčiau karjerą, – neabejoja. – Man labai nepatinka blogai žaisti, negaliu sau to leisti. Važiuoti vien dėl pinigų?

Ne. Pagaliau ir pinigai ne kažin kokie: stalo tenisas – ne krepšinis ir ne futbolas. Kol laimiu, kol jaučiu pasitenkinimą – žaidžiu. Tą dariau visą gyvenimą, žaisti moku ir dėl to smagu.“ Taip mėgaudamasi žaidimu stalo tenisininkė po truputį artėja ir prie dar vienų olimpinių žaidynių. „Iš pradžių maniau, kad vykti į Rio de Žaneirą visiškai nerealu. Kai gimė Tadas, net minčių tokių nebuvo. Bet viskas klostosi gerai, kol žaidžiu ir yra noro, viskas įmanoma“, – neatsisako minties dar kartą išmėginti jėgas olimpiniame turnyre Rūta.

Kokia atranka į olimpines žaidynes laukia stalo tenisininkės, šiandien ji pati dar tiksliai negali pasakyti, mat Tarptautinė stalo teniso federacija žada pokyčių.

Nekantrauja be sporto Rugpjūčio vidury pirmagimio sūnaus Jokūbo susilaukusi olimpinė vicečempionė Austra Skujytė pamažu bando grįžti į sportinį ritmą.

Spalio pradžioje mankštintis pradėjusi

„JEIGU PAVYKS IŠKOVOTI TEISĘ DALYVAUTI ŽAIDYNĖSE, MANAU, BŪSIU VYRIAUSIA IŠ VISŲ. VISKAS PRIKLAUSO NUO ORGANIZMO BŪKLĖS – MAN PASTARAISIAIS METAIS VISKAS KLOSTĖSI GERAI, TRAUMOS NEKANKINO, TAD DAR YRA NORO IŠMĖGINTI JĖGAS.“ AUSTRA SKUJYTĖ

septynkovininkė rimčiau sportuoti ims po mėnesio ar poros. „Pasiilgau sporto. Gydytojai pradėti sportuoti rekomendavo nuo gruodžio, bet jaučiu, kad gal ir greičiau imsiu, labai nekantrauju, – neslepia Austra. – Sportas – didelė mano gyvenimo dalis, yra dar noras grįžti, noriu judėti.“ Kol kas septynkovininkė pasimankština su savo auklėtinėmis. A.Skujytė keturis kartus per savaitę veda treniruotes 10–13 metų mergaitėms. „Pabėgiojame kartu – palaikau kompaniją“, – sako. Kaip pavyksta suderinti jaunos mamos pareigas ir trenerės darbą? „Kaip išeina, taip sukuosi“, – teprasitaria olimpinė vicečempionė, savo šeimyninį gyvenimą sauganti po devyniais užraktais.

Pradėjusi treniruoti kitus patyrusi sportininkė kitaip pažvelgė ir į savo pratybas. „Savo klaidas ėmiau vertinti kitaip. Be to, dirbdama trenere ir rodydama kitiems, kaip reikia daryti, padarau labai daug imitacinių pratimų. Manau, man tai irgi išeis į naudą.

Nuo sporto nebuvau visiškai atitrūkusi, mokiau kitus. Jaučiu, kad iš to ir pati gausiu naudos, – sako pašnekovė. – Yra klaidų, kurias reikia man pačiai taisyti. Tikslas toks ir būtų:

atkreipti dėmesį į klaideles, jas ištaisyti ir siekti rezultato.“ Jėgas bandys vasarą A.Skujytė tikisi, kad vasarą jau galės išmėginti savo jėgas varžybose. „Šią žiemą dar tikrai nepavyks. Bet vasarą norėčiau dalyvauti Lietuvos čempionate. Nežinau, kaip bus su daugiakove, bet bent pasitikrinsiu, kaip sekasi atskirose rungtyse – šuolių į aukštį ir tolį, rutulio stūmimo. Tikslas – pasirengti dalyvauti varžybose dar po metų“, – ateities planais dalijasi septynkovininkė.

Austra nusiteikusi pakovoti ir dėl olimpinio kelialapio į Rio de Žaneirą. „Londono žaidynės paliko labai neskanų prieskonį. Maniau, kad su jomis gal ir baigsis mano karjera, bet po tokių žaidynių nenorėjau dėti taško. Dar norėtųsi kažkam kažką įrodyti. Gal ir nebeįrodysiu, bet tikiu, kad galiu pasiekti aukštą rezultatą, o kaip susiklostys, bus matyt“, – ketveriose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi septynkovininkė dar turi motyvų, stumiančių pakovoti dėl penktojo olimpinio kelialapio.

Austra įsitikinusi, kad dar yra pajėgi pasiekti pasaulinio lygio rezultatą ir surinkti apie 6500 taškų. „Tikiu, kad galiu ir dar geriau, žiūrėsime, kaip viskas vyks“, – neskuba užbėgti įvykiams už akių.

Koks amžius – riba septynkovininkėms? „Net nežinau. Bet jeigu pavyks iškovoti teisę dalyvauti žaidynėse, manau, būsiu vyriausia iš visų. Viskas priklauso nuo organizmo būklės – man pastaraisiais metais viskas klostėsi gerai, traumos nekankino, tad dar yra noro išmėginti jėgas“, – savo galimybėmis tiki 35-erių metų septynkovininkė.

OLIMPINĖ PANORAMA

21

OLIMPINIS FESTIVALIS

TRASŲ DAR NESIMATO, BET JOS BUS DVYLIKTASIS EUROPOS JAUNIMO ŽIEMOS OLIMPINIS FESTIVALIS PIRMĄ KARTĄ VYKS DVIEJOSE KAIMYNINĖSE ŠALYSE: AUSTRIJOS FORARLBERGO REGIONE IR LICHTENŠTEINO KUNIGAIKŠTYSTĖJE. Algis Balsys

Prie tramplinų vyks festivalio atidarymo iškilmės

vasarą, ir žiemą. Festivalio rengėjai nutarė išnaudoti visą regioną, todėl sportininkai ir juos lydėsiantys asmenys gyvens net 32 viešbučiuose, išsidėsčiusiuose 39 km plote.

Taigi jau aišku, kad olimpinio kaimelio nebus, kaip, beje, beveik visuose žiemos festivaliuose.

Delegacijos maitinsis taip pat viešbučiuose, tiktai vieni ten, kur gyvens, o kitiems teks sukarti po kilometrą ir daugiau kelio.

Kaip pasakojo V.Vencienė, ten, kur bus slidinėjimo, biatlono trasos, dar ramiai žolę rupšnojo išvaizdžios austriškos karvutės, kai kur ganėsi ožkos. Tačiau niekas neabejoja, kad visos trasos bus įrengtos laiku ir kokybiškai.

Misijos vadovų pasitarimas „Austrija – viena labiausiai žiemos sportą Spalio 9–12 d. Austrijoje vyko Europos šalių Europoje mėgstančių šalių. Visi žino, kada misijos vadovų pasitarimas. Jame Lietuvai atstovavo LTOK darbuotojos olimpinė čempionė prasideda žiemos sporto sezonas, kada jam reikia pradėti rengtis“, – sako V.Vencienė.

Vida Vencienė bei Lina Vaisetaitė, kurios ir Misijos vadovų pasitarimo dalyviai apžiūrėjo vadovaus mūsų sportinei delegacijai. „Olimpinės būsimas bazes – ne tik Austrijoje, bet ir panoramos“ skaitytojams jos papasakojo, kaip Lichtenšteine, lankėsi viešbučiuose. Sporto vyksta pasirengimas šiam festivaliui. arenos nuo viešbučių bus tolokai. Žiemos Seminaras vyko Forarlberge. Tai Austrijos kalnų keliais į kai kurias trasas teks autobusais regionas Alpėse, turistų mėgstamas ir 2015 m. sausio 25–30 d. 15–17 metų amžiaus sportininkai rungtyniaus aštuonių sporto šakų varžybose. Lietuvos jaunieji sportininkai planuoja dalyvauti jau tradicinėmis tapusiose biatlono, dailiojo čiuožimo, slidinėjimo ir kalnų slidinėjimo varžybose. Mūsų šaliai turėtų atstovauti dvylika sportininkų. Biatlonininkai ir dailiojo čiuožimo mėgėjai rungtyniaus Austrijoje, kalnų slidininkai ir slidininkai – Lichtenšteine. Dar vyks ledo ritulio, šuolių nuo tramplino, šiaurės dvikovės ir snieglenčių sporto varžybos.

22

OLIMPINĖ PANORAMA

V.Vencienė ir L.Vaisetaitė

keliauti po porą valandų ir ilgiau. Tiesa, rengėjai dar nepasakė, kuriuose viešbučiuose gyvens konkrečių šalių delegacijos, ypač mažosios, tokios kaip Lietuvos.

Bendro pramogų centro jauniesiems sportininkams nebus, bet viešbučiuose ir netoli jų olimpiečiai ras kuo užsiimti laisvalaikiu, jeigu tik jo turės.

Mūsų atskirų sporto šakų rinktinės į Austriją ir Lichtenšteiną atvyks tiesiai iš treniruočių stovyklų, kurias joms suplanavusios federacijos. Pasak V.Vencienės, konkurencija patekti į rinktinę didelė, tačiau aiškių lyderių olimpinė čempionė nedrįsta įvardyti: „Vargu ar šiame žiemos festivalyje bent vienas Lietuvos sportininkas gali pretenduoti į medalius.

Tokio aiškaus lyderio, kaip prieš dvejus metus Brašove buvo biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė, iškovojusi sidabro medalį, nėra. Nors tokio amžiaus sportininkų varžybose staigmenų būna daugiau negu suaugusiųjų.“

OLIMPINIS FESTIVALIS „Olimpinėje panoramoje“ apžvelgiame, kaip festivaliui rengiasi Lietuvos sportininkai.

Slidininkai (iš dešinės): treneris K.Baltakis, G.Malinauskaitė, U.Kastanauskaitė, A.Čeponis, D.Kliševičius

Biatlonas Biatlonininkų pasirengimą koordinuoja Vilniaus rajono savivaldybės sporto mokyklos direktorius Marijanas Kačanovskis, kuris jau dešimtmetį treniruoja ir jaunuosius biatlonininkus. „Buvo net dvylika kandidatų dalyvauti olimpiniame festivalyje. Po atrankos varžybų vasarą riedslidėmis liko septyni – trys merginos ir keturi vaikinai. Tai anykštėnai trenerio Broniaus Vitkūno auklėtiniai brolis ir sesuo Rūta bei Linas Baniai, ignalinietis Gintautas Čepulis rengia savo sūnų Luką ir Dainių Bielinį, visaginietę Aliną Tuzikaitę treniruoja Viačeslavas Rumiancevas, Vilniaus rajono atstovę Elvyrą Branicką – Jurijus Levko. Arnoldas Lepiochinas yra mano auklėtinis“, – vardija M.Kačanovskis. Rinktinės lyderis – L.Čepulis, jau dalyvavęs pasaulio jaunimo čempionate. Jam planuojama vieta trisdešimtuke. Merginų varžybose tikimasi, kad aukščiausiai pakils R.Banytė.

Gruodžio pradžioje visi biatlonininkai treniruosis Lenkijoje, dalyvaus šios šalies taurės varžybose. Lietuvai festivalyje atstovausiantis ketvertukas paaiškės po varžybų Latvijoje ir Ignalinoje kitų metų sausio pradžioje. Prieš olimpinį festivalį keturiems sportininkams treniruočių stovykla bus surengta Austrijoje. Iš tos stovyklos mūsiškiai vyks į jaunimo festivalio varžybas. Ten kartu su M.Kačanovskiu biatlonininkais rūpinsis G.Čepulis. „Federacija drauge su savivalda ieško lėšų aukščiausios klasės inventoriui įsigyti“, – prasitaria M.Kačanovskis.

Biatlonininkas L.Čepulis Slidinėjimas Ignalinos kultūros ir sporto centro slidinėjimo treneris Karolis Baltakis, kuris yra festivalio slidininkų rinktinės vyr. treneris, pasakojo, kad atsakingiausioms sezono varžyboms rengiasi aštuoni sportininkai: keturios merginos ir tiek pat vaikinų. Bet delegacijoje bus perpus mažiau slidininkų, tad konkurencija pakankama. Septyniolikmetė uteniškė Neda Bukovskytė treniruojasi pas Stasį Dervinį, jos bendraamžę anykštėnę Silviją Adomonytę treniruoja Algis Drūsys. Šešiolikmetį šiaulietį Roką Vaitkų treniruoja Romualdas Veršinskas.

Taip pat šešiolikmetis Trakų Vokėje gyvenantis Daumantas Petrovas sportuoja klube „Gavaitis“.

Kiti keturi rinktinės kandidatai – ignaliniečiai: septyniolikmečiai Ugnė Kastanauskaitė, Gita Malinauskaitė, Deividas Kliševičius ir Algimantas Čeponis yra K.Baltakio auklėtiniai. Trenerio nuomone, kol kas sunku kalbėti apie rinktinės lyderius. Pagal pernykščius rezultatus varžybose geriau atrodė N.Bukovskytė ir D.Kliševičius. Neda

Jaunieji Lietuvos biatlonininkai

OLIMPINĖ PANORAMA

23

OLIMPINIS FESTIVALIS

Kalnų slidininkės I.Cibulskaitė, A.Banelytė ir Sočio olimpietė I.Januškevičiūtė

yra dalyvavusi pasaulio jaunimo čempionate. „Šį sezoną gali būti nauji lyderiai: prabėgo metai, o tokio amžiaus sportininkų pajėgumas ir meistriškumas greitai keičiasi“, – sako treneris.

Spalio pabaigoje slidininkai treniruosis Druskininkuose, o lapkričio mėnesį jau keliaus ieškoti sniego į Švediją, dalyvaus FIS varžybose. Gruodį planuojama treniruočių stovykla Čekijoje. Ten vyks ir atrankos varžybos, po kurių paaiškės, kas atstovaus Lietuvai olimpiniame festivalyje.

Kalnų slidinėjimas Apie kalnų slidininkų, tiksliau, slidininkių, pasirengimą festivaliui informavo Vilniaus sporto centro treneris Audrius Santackas. Festivalyje Lietuvai turėtų atstovauti dvi merginos ir vienas vaikinas. A.Santackas treniruoja merginų rinktinę. Į du kelialapius pretenduoja keturios sportininkės. Septyniolikmetę „Alpių aido“ klubo narę Gretą Piliponytę treniruoja kauniečiai Andžela ir Vytautas Aleksandravičiai. Kitos trys merginos – Ilzė Cibulskaitė, Viktorija Danieliūtė ir Atėnė Banelytė yra vilnietės A.Santacko auklėtinės. Pirmosios dvi septyniolikmetės, Atėnė – metais jaunesnė. Visos keturios kalnų slidininkės treniruojasi trejus metus, yra savo amžiaus grupių šalies pirmenybių prizininkės. Jas lenkdavo tik Sočio olimpietė Ieva Januškevičiūtė.

24

OLIMPINĖ PANORAMA

Greta ir Ilzė yra dalyvavusios tarptautinėse varžybose Skandinavijoje. Šiemet kalnų slidininkėms numatyta nemažai startų. Štai Atėnė su Ilze jau dabar treniruojasi Italijoje su šios šalies komanda, su kuria, beje, Sočio žaidynėms rengėsi ir Ieva.

Greta su Viktorija treniruojasi Druskininkuose. „Mes labai dėkingi Druskininkų „Snow“ arenai už puikias sąlygas treniruotis ten vasarą.

Nebereikia ieškoti jokių užsienių. Dabar jau užsieniečiai važiuoja į Lietuvą. Lapkričio 8–9 d. „Snow“ arenoje vyks Baltijos taurės varžybos, kuriose dalyvaus pajėgiausi ne tik Lietuvos, Latvijos, Estijos, bet ir Baltarusijos, Lenkijos bei kitų šalių slidininkai“, – sako A.Santackas.

Atranka į festivalį vyks pagal nustatytus kriterijus, mokslininkų rekomendacijas ir varžybose pasiektus rezultatus. Iki olimpinio festivalio startų mūsų kalnų slidininkės dar treniruosis ir lenktyniaus Italijoje, Austrijoje ir kitur.

Vaikinų kalnų slidinėjimo varžybose rengiasi dalyvauti vilnietis Kasparas Gudžius, jeigu, žinoma, įvykdys šalies Kalnų slidinėjimo federacijos keliamus reikalavimus.

Dailusis čiuožimas Mūsų šalies atstovų bus ir dailiojo čiuožimo varžybose. Štai ką sako Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė:

Viena iš kandidačių – dailiojo čiuožimo atstovė A.Golovkina su treneriu D.Kozlovu „Dailiojo čiuožimo varžybose mūsų šaliai atstovaus viena mergina, o kandidatės – net devynios. Norėčiau išskirti tris pačias stipriausias – tai Aleksandra Golovkina, Deimantė Kizalaitė ir Elžbieta Kropa. Visos jos įtrauktos į Lietuvos olimpinio sporto centro 2018 m. Pjongčango olimpinių žaidynių pamainos sąrašus. Visos sportininkės yra Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ auklėtinės. A.Golovkina jau iškovojo teisę dalyvauti 2015 m. pasaulio čempionate Šanchajuje.

Beje, dailiojo čiuožimo atstovės bus jauniausios festivalio dalyvės – 15–16 metų.

Mūsiškės yra įvairių tarptautinių varžybų nugalėtojos bei prizininkės, o A.Golovkina su D.Kizalaite yra dalyvavusios ir pasaulio jaunimo čempionate. Čiuožėjų dar laukia nemažai tarptautinių varžybų ir Lietuvos čempionatas. Po jų gruodžio pabaigoje ir paaiškės, kuri sportininkė pasirodys Forarlberge.“

STOVYKLA

IŠLAIKĖ KILNAUS LIETUVAIČIO EGZAMINĄ

PIRMOJI PASAULIO LIETUVIŲ IŠEIVIJOS VAIKŲ „KILNAUS LIETUVAIČIO“ VASAROS STOVYKLA ZYPLIŲ DVARE MOKĖ ISTORIJOS IR SKATINO SPORTUOTI. Pranas Majauskas

LKF nuotr.

Stovyklos dalyviai ir svečiai aplankė Lukšių parką

S

tovyklėlėje dalyvavo 39 vaikai, kurių amžius – nuo aštuonerių iki penkiolikos metų, ir penki užsienio lietuvių mokyklėlėse dirbantys mokytojai iš Airijos, Anglijos, Ispanijos, Kanados ir Lenkijos. Šios stovyklėlės tikslas – ne tik pailsėti, pasportuoti, pasilinksminti, dalyvauti garsaus lietuvio krepšininko, olimpinio ir Europos čempiono Prano Lubino vaikų trikrepšio turnyre, bet ir artimiau susipažinti su Lietuvos istorija, gamta, tradicijomis, žemės ūkio bei buities darbais.

Stovyklėlės dalyviai, pirmiausia sugužėję į Lietuvos sporto muziejų, leidosi aplankyti Kauno pilies ir kitų garsių miesto vietų, o vėliau įsikūrė šalia buvusios P.Lubino tėviškės Lukšių esančiame garsiajame Zyplių dvare. Čia UAB „Techninė instaliacija“ įrengė tris trikrepšio lauko aikšteles, tribūnėles žiūrovams. Buvo žaidžiama dažnai ir ilgai.

Stovyklautojai taip pat lankėsi Birštone.

Jiems miesto merės pavaduotojas Juozas Aleksandravičius aprodė kurortą, poilsio ir sveikatinimo vietas Nemuno kilpoje, supažindino su irklavimo tradicijomis. Vėliau stovyklautojai pairklavo, paplaukiojo vandens dviračiais. Dar keliautojai buvo pakviesti į Augustino Rakausko žirgyną, kuriame vyko Lietuvos jaunųjų raitelių čempionatas.

Kitą rytą stovyklautojus aplankė Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Libertas Klimka. Jis jaunimą supažindino su Lietuvos istorija, kultūra, jos buitimi, tradicijomis, papročiais. Visi stovyklos dalyviai patraukė į

Zanavykų buities muziejų, kuriame pamatė, kaip sėja, augina, pjauna javus duonelei, galėjo išbandyti spragilą, jo jėgą, išvėtyti ir sumalti javus, užraugti ir įkepti duonelę bei atlikti šimtus kitų darbų.

Kauno „Vyturio“ vidurinės mokyklos mokytojai ir mokiniai padėjo pasiruošti egzaminui kilnaus lietuvaičio pasui gauti.

Buvo rengiamasi ir trikrepšio turnyrui. Vaikai susipažino su taisyklėmis, susibūrė į komandas, išsirinko kapitonus, sugalvojo komandų pavadinimus. O jie buvo labai skambūs: Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Vytauto, Trakų, Vilniaus, Kauno, „Žalgirio“.

Su ekskursijų vadovu Tautvydu Šukiu stovyklautojai patraukė į naktinį žygį Plokščių link. Laukė ilgas ir nelengvas kelias. Jau temstant pavyko pasiekti sodybą, kurioje auginami povai. Pasigrožėję šiais paukščiais ir įdomiu juos auginančios šeimininkės pasakojimu visi nusileido prie upelio į mažą tarpeklį. Čia jau degė laužas, o virš jo kabėjo didžiulis juodas katilas, kuriame virė vakarienė – kareiviška košė. Ją visi valgė pirštus apsilaižydami. Įdomi buvo kelionė į Trakus ir Vilnių. Sostinėje grupę pasitiko Seimo kancleris Jonas Milerius.

Prie Seimo panteono vaikai susitiko su buvusiu Aukščiausiosios Tarybos gynėjų vadu pulkininku Jonu Geču ir grupele gynėjų. Jie papasakojo, kaip vyko kova už Lietuvos nepriklausomybės atgavimą. Stovyklautojai aplankė Seimo rūmus, tris posėdžių sales, pasėdėjo Seimo narių kėdėse.

Aplankę ir pasigrožėję Trakų pilimi, ją

supančiais ežerais, vakarop visi grįžo į Zyplius.

Vakare dar vyko paskutinės treniruotės prieš kitos dienos trikrepšio turnyrą. Po varžybų buvo surengtas nugalėtojų ir visų turnyro dalyvių apdovanojimas bei iškilminga eisena į Lukšių parką, kuriame 2013 m.

P.Lubino garbei buvo pasodintas ąžuoliukas.

Ceremonijoje dalyvavo Europos, pasaulio ir olimpinis čempionas Modestas Paulauskas, Šakių savivaldybės vadovai, Zyplių seniūnas Vidas Cikana ir kiti.

Rugpjūčio 7-oji stovyklautojams buvo ypatinga. Visi laukė kilnaus lietuvaičio egzamino. Teko atsakyti į komisijos klausimus, padeklamuoti eilėraštį, pademonstruoti sporto žinias ir, žinoma, duoti priesaiką.

Egzaminą visi sėkmingai išlaikė. Stovyklos viršininkas Pranas Majauskas džiaugėsi, kad visa programa įvykdyta su kaupu, nuoširdžiai dėkojo visiems padėjusiems ją surengti: Užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijoms, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, užsienio lietuvių mokyklėlių vadovams ir mokytojams, Kauno „Vyturio“ mokyklos mokytojams, Zyplių dvaro šeimininkui ir visam personalui, Šakių merui ir savivaldybės darbuotojams, Vinco Grybo gimnazijos direktorei ir kūno kultūros mokytojams, Kauno „Rotary“ klubo nariams, Šakių autobusų parko direktoriui, kavinės vedėjai, Lietuvos sporto muziejaus darbuotojams. Vaikai ne tik sužinojo daug įdomaus apie Lietuvą, bet ir pasportavo.

OLIMPINĖ PANORAMA

25

SUKAKTIS

DVIGUBAS „ŽALGIRIO“ JUBILIEJUS

SPORTO DRAUGIJAI „ŽALGIRIS“ ŠIE METAI IŠSKIRTINIAI: ĮSIKŪRUSI 1944 M. KOVO 16-ĄJĄ, 1990 M. BALANDŽIO 29 D. JI PRADĖJO VEIKLĄ JAU NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE, O PRIEŠ 25-ERIUS METUS ĖMĖ RENGTI ŽALGIRIADAS.

Marytė Marcinkevičiūtė „Žalgiris“ – Lietuvos sporto simbolis, sovietmečiu garsėjęs didelio meistriškumo sportininkais ir komandomis, kurioms suteiktas „Žalgirio“ vardas buvo tautinės savimonės išraiška. Dabar draugija dirba su mėgėjais. Susibūrė naujų klubų, atsirado naujų tradicijų, plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas, gausinamos partnerių, kurių draugija dabar turi visuose žemynuose, gretos. Šia proga „Olimpinėje panoramoje“ – 70-metį mininčios „Žalgirio“ draugijos istorijos puslapiai, dabartis ir ateitis. „Žalgiris“ vakar „Žalgirio“ sporto draugija kūrėsi tada, kai pasaulyje dar virė mūšiai. Bet 1944 m. spalio 13-ąją vykęs Kauno „Žalgirio“ ir „Spartako“ krepšinio komandų susitikimas parodė, kad netgi karas negali sustabdyti didžiulio jaunuomenės noro varžytis sporto aikštelėje.

Pasak ilgamečio „Žalgirio“ draugijos prezidento Vyto Nėniaus, simboliška, kad draugija susibūrė sunkiu laikotarpiu. Kūrėsi gamyklų sporto klubai, organizacijose buvo

26

OLIMPINĖ PANORAMA

pradėtos rengti oficialios varžybos, įmonėms buvo leista pirkti sportinio inventoriaus.

Nemažas impulsas jaunimui sportuoti buvo tas, kad kūno kultūros pamokos tuomet labai vertintos. „Žalgirio“ draugija lėšų gaudavo iš profsąjungų biudžeto, jų skirdavo pramoninės kooperacijos, tad buvo statomi baseinai, stadionai. Sporto struktūros draugijai buvo palankios, sportas buvo remiamas per valstybės įstaigas pagal veiklos pobūdį. „Įvairios stambios pramonės įmonės ir organizacijos turėjo savo sporto kolektyvų, o didelis noras rungtyniauti, konkurencija skatino kiekvieną gamyklą turėti kažką savo.

Lietuvoje buvo gerai žinomi Kauno radijo gamyklos „Banga“ ir Dirbtinio pluošto, Vilniaus statybos tresto, „Kuro aparatūros“, „Vilmos“, „Elektrono“, Šiaulių „Tauro“, Panevėžio „Ekrano“, Klaipėdos „Atlanto“ ir kiti sporto kolektyvai.

Vykdavo netgi savotiškas rungtyniavimas tarp tų įmonių direktorių, administracijos darbuotojų, kurie norėdavo turėti geras komandas, sėkmingai rungtyniaujančias

Lietuvos pirmenybėse. Geriausi sportininkai ištisus mėnesius galėdavo nesirodyti savo darbo vietose – treniruodavosi, rungtyniaudavo, bet atlyginimus gaudavo.

Cechai džiaugdavosi, kad turi gerų sportininkų, už juos dirbdavo ir uždirbdavo atlyginimus“, – prisimena draugijos prezidentas V.Nėnius, „Žalgiriui“ vadovaujantis nuo 1987 m. balandžio mėnesio. V.Nėnius – dešimtasis draugijos vadovas, o pirmuoju pašnekovas šypsodamasis įvardija Vytautą Didįjį, mat 1410 m. liepos 15 d. įvyko „steigiamasis susirinkimas“ – Žalgirio mūšis.

SSRS sporto varžybų kalendorius „Žalgiriui“ buvo parankus: skatinta, kad iš kiekvienos sąjunginės respublikos SSRS čempionatuose dalyvautų žaidimų komandos, kurios neoficialiai buvo profesionalios, nes sportininkai gaudavo atlyginimus per sporto organizacijas.

Aštuoniolika Lietuvos žaidimų klubų dalyvavo SSRS aukščiausiosios ir pirmosios lygos čempionatuose. Iš jų septyniolika priklausė „Žalgirio“ draugijai. Visuomenei buvo

SUKAKTIS „Žalgirio“ sporto kompleksas Kaune 2003 m. pripažintas geriausiu sporto statiniu Lietuvoje

Draugijai priklauso Platelių jachtklubas

Daug dalyvių sutraukia „Žalgirio“ žiemos žaidynės

reikšmingos ir svarbios „Žalgirio“ komandų pergalės, ekipos turėjo didžiulį palaikymą. „Buvo puiki galimybė parodyti, kad mes nesame blogiausi, o galime būti ir geriausi.

Visame pasaulyje buvo garsūs „Žalgirio“ irkluotojai, vyrų krepšinio komanda, rankininkės, futbolininkai , boksininkai, stalo tenisininkai. Draugija turėjo didžiulį materialinį potencialą, nes buvo profsąjunginė. Tarkime, 1987 m. profsąjungos skyrė 14 mln. rublių sportui plėtoti, o valstybės biudžetas per Sporto komitetą – 4 mln. rublių. Visomis išgalėmis komandas remdavo ir darbo kolektyvai.

Gamyklų direktoriai nelegaliai statydavo sporto bazes, dokumentuose parodydami, jog statomi kokie nors produkcijos cechai, sandėliai ar kitos paskirties objektai. Direktoriai tuo didžiuodavosi, nors už tai gaudavo partinį ir administracinį papeikimą, bet jį nešiodavo kaip ordiną ant krūtinės“, – šypsosi V.Nėnius.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę draugija lanksčiai prisitaikė prie aplinkybių ir išliko iki šių dienų. Buvo pasirinktas skandinaviškas variantas, pagal kurį labiau akcentuojamas socialinės paramos principas – padėti mėgėjų sportui. „Žalgiris“ šiandien „Žalgiriui“ pradėjus rūpintis mėgėjų sportu atsirado solidžių partnerių: Pasaulio neprofesionalaus sporto konfederacija ir

OLIMPINĖ PANORAMA

27

SUKAKTIS

Tradicinis žalgiriečių susibūrimas

Europos sporto mėgėjų federacija. 1992 m. draugija tapo jų nare. „Žalgirio“ sportininkai, padedami savivaldybių, privačių rėmėjų arba savo lėšomis, aktyviai dalyvauja šių tarptautinių organizacijų veikloje. Draugija jiems padeda spręsdama organizacinius klausimus, suteikdama visą informaciją, sportininkus papuošdama savo atributika. Šiandien „Žalgiris“ vienija 95 klubus.

Sukurta sava varžybų sistema – nuo 1990 m. rengiamos vasaros ir žiemos žalgiriados.

Vasaros žaidynės kasmet skiriamos Valstybės dienai paminėti. Varžybų programoje – tarp mėgėjų populiariausios sporto šakos, ypač žaidimai, žiemos sportas. Neužmirštos ir tos, kurias anksčiau populiarino draugija – irklavimas, šaudymas, buriavimas, slidinėjimas, stalo ir didysis tenisas. Žalgiriečiai rengia ir bočios, smiginio, ringo taurės varžybas, dairosi į naująjį padelio tenisą. „Šiuo metu pagrindinis akcentas – siekti, kad mūsų mėgėjų klubai rastų partnerių. Šių klubų sportininkai irgi nori varžytis bei nugalėti. Vien lankyti treniruotes jiems pabosta, todėl reikia stengtis sudaryti jiems sąlygas pasivaržyti su panašaus lygio sportininkais. Tą labai gerai rodo mūsų žalgiriados. Jose dalyvauja visi tie, kurie nenuėjo į profesionalųjį sportą, nepasiekė didelio meistriškumo. Mūsų varžybos kasmet būna gausios, bet kol kas neketiname plėsti sporto šakų, renginių programos, nes stengiamės sudaryti geras sąlygas žmonėms, kad atvažiavę į varžybas jie pasijustų savi tarp

28

OLIMPINĖ PANORAMA

Vasaros žalgiriadoje populiariausios žaidimų sporto šakos

SUKAKTIS savų, jiems būtų patrauklu“, – paaiškina V.Nėnius. Žalgiriečiai atidžiai stebi tarptautinių varžybų kalendorių. Jau išvažinėta Meksika, JAV, Pietų Amerika, Afrika, Azija, visa Europa.

Priklausomai nuo to, kaip toli nuo Lietuvos vyksta žaidynės, į jas iškeliauja 200–300 žalgiriečių. 1995 m. į Ispaniją netgi skrista užsakomuoju reisu, iš Lietuvos taip pat vyko šeši autobusai, žaidynėse dalyvavo net 356 žalgiriečiai. Daugiau nei 200 sportininkų vyko į Daniją, daug žalgiriečių dalyvavo ir Kroatijoje surengtose žaidynėse. Į pasaulines žaidynes, rengiamas kas dvejus metus, suvažiuoja apie 8 tūkst. mėgėjų sportininkų. Kitąmet vasaros žaidynės vyks Italijoje, žiemos – Austrijoje. „Žalgiris“ dar sovietmečiu turėjo ypač platų sporto bazių tinklą, bet ne visos buvo perspektyvios, todėl su miestų ir rajonų savivaldybėmis reikėjo tartis, kad bazės pereitų į jų rankas, būtų išplėstos, pakeistas jų profilis ar modernizuotos. Tos sporto bazės, kurios liko „Žalgirio“ žinioje, beveik 80 proc. yra renovuotos ir modernizuotos. Šiandien „Žalgiris“ gyvuoja iš rėmėjų lėšų ir savo pajamų. Investavus į Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, kitas sporto bazes, jos buvo rekonstruotos, modernizuotos, todėl dabar ne tik sugeba sukaupti lėšų savo veiklai, bet ir remia sporto renginius. „Šis pajamų šaltinis nėra labai didelis, nes sporto bazių veiklai nepalankūs valstybės mokesčiai. Tačiau tam tikras judėjimas yra.

Gauname lėšų iš rėmėjų, už reklamą ir, kaip ir visas mėgėjų sportas, esame minimaliai remiami iš valstybės biudžeto – asociacijos „Sportas visiems“. Tačiau tų lėšų pakanka tik organizacinėms išlaidoms padengti, kad būtų išlaikyti tradiciniai mūsų renginiai“, – sako V.Nėnius. „Žalgirio“ rytojus Koks „Žalgiris“ bus po 30–50 metų? Draugijos prezidentas V.Nėnius ir generalinis sekretorius Bronislavas Vasiliauskas teigia, kad ta praktika, kurią dabar draugija puoselėja – sporto bazių plėtra – žlunga, nes valstybės vykdoma politika sporto bazių atžvilgiu yra nepalanki.

Draugija, matyt, orientuosis į organizacinę veiklą, darbą su klubais, ypač su didelių įmonių, kurių administracija skatina sportą ir skiria lėšų sporto inventoriui, įrangai įsigyti, sporto bazių nuomai, varžyboms. B.Vasiliausko tikinimu, pastaruoju metu ypač atsigauna įmonių sporto klubai, bet kol kas jie veikia uždarai, todėl draugijos tikslas – juos įtraukti į platesnę veiklą tarptautinėje arenoje. „Ne mažiau svarbus bus ir darbas pagal gyvenamąją vietą, su visuomeniniu aktyvu.

Jeigu neišsiugdysime sporto organizatorių pagalbininkų, mūsų veikla labai susiaurės“, – Garsiausios „Žalgirio“ komandos: vyrų krepšinio, moterų rankinio, vyrų ir moterų irklavimo aštuonvietės įsitikinęs V.Nėnius.

OLIMPINĖ PANORAMA

29

TRADICIJOS

Alfredo Pliadžio nuotr.

MOKINIŲ OLIMPINIO FESTIVALIO STARTAS

Lietuvos mokinių olimpinio festivalio atidarymas surengtas Meškuičių gimnazijoje

L

ietuvos mokinių olimpinis festivalis – jau dešimt metų organizuojamas didžiausias Lietuvoje sporto renginys. Skaičiuojama, kad kasmet festivalyje dalyvauja per 200 tūkst.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokinių iš 59 savivaldybių. Mokiniai varžosi 21 sporto šakos varžybose.

Rugsėjo 26 d. X Lietuvos mokinių olimpinio festivalio atidarymo ceremonijoje, vykusioje Šiaulių r. Meškuičių gimnazijoje, dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro atstovai, Šiaulių rajono savivaldybės, Šiaulių rajono mokyklų vadovai, mokytojai ir per 500 mokinių.

LTOK prezidentė šventės dalyvius pasveikino trimis progomis – olimpinio festivalio atidarymo, penkioliktosios Šiaulių rajono šventės „Olimpinis ruduo“ bei Europos

30

OLIMPINĖ PANORAMA

judėjimo savaitės – ir palinkėjo dalyviams sėkmės, kilnaus elgesio ir geros nuotaikos viso festivalio metu.

Per Lietuvos mokinių olimpinio festivalio atidarymo ceremoniją buvo pakelta olimpinė vėliava, uždegta ugnis, sportininkai ir teisėjai davė priesaiką sąžiningai, kilniai ir iš visų jėgų rungtyniauti bei teisėjauti. Meškuičiuose susirinkę mokiniai visi kartu įveikė olimpinę mylią ir pradėjo Europos judėjimo savaitę. Lietuvoje ši savaitė vyko šventiškai ir masiškai – tą rodo ir kitame puslapyje spausdinamos nuotraukos. Šiųmetis olimpinis festivalis žada daug naujovių. Planuojama dalį finalinių etapų rengti per „LTeam“ žiemos olimpinį festivalį ir Olimpinę dieną. Į žiemos festivalio finalinį etapą suvažiuos trijų žiemos sporto šakų, o į Olimpinės dienos šventę ir finalines varžybas – dešimties sporto šakų atstovai. Žaidynių partneriu tapus naujienų portalui „Delfi“ planuojama, kad ne tik Lietuvos mokinių olimpinio festivalio dalyvius, bet ir plačiąją visuomenę pasieks daugiau informacijos apie šią mokinių sporto šventę.

TRADICIJOS

Kauno Povilo Plechavičiaus kadetų mokykla

AKTYVŪS JUDĖJIMO SAVAITĖS DALYVIAI

Rokiškio rajono Pandėlio gimnazija

A

ntrus metus iš eilės Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinė akademija prisidėjo prie Europos judėjimo savaitės veiklos.

Visą Europą suvienijęs renginys vyko rugsėjo 29 – spalio 5 d. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos ir ikimokyklinės įstaigos buvo pakviestos rengti Europos judėjimo savaitės bėgimus, kuriuose dalyvautų darželinukai, mokiniai, pedagogai, tėvai. Šia akcija buvo siekiama atkreipti dėmesį į vaikų ir mokinių fizinio aktyvumo svarbą.

Kaip ir 2013-aisiais, visoje Lietuvoje surengta daugiau nei 300 bėgimų, juose dalyvavo per 50 tūkst. bėgimo mėgėjų.

Šiaulių S.Daukanto gimnazija Kelmės sporto mokyklos viso rajono gyventojams organizuotas bėgimas

Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla

Kauno lopšelis-darželis „Žiedelis“

Lazdijų rajono Veisiejų gimnazija

Molėtų progimnazija

Mažeikių lopšelis-darželis „Žilvitis“

OLIMPINĖ PANORAMA

31

PAMĄSTYMAI

SPORTO VARTOTOJAI, O NE SPORTUOTOJAI ŽINIASKLAIDOJE NE KARTĄ RAŠYTA APIE PRASTĖJANČIUS PAAUGLIŲ FIZINIO AKTYVUMO REZULTATUS. PRAĖJUSIAME „OLIMPINĖS PANORAMOS“ NUMERYJE DĖMESĮ Į BLOGĖJANČIĄ MOKSLEIVIŲ FIZINĘ BŪKLĘ ATKREIPĖ IR LIETUVOS OLIMPIEČIAI.

Dr. Dainius Genys

Š

alies olimpiečiai viešai išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos moksleivių fizinės būklės, dėl mažėjančio dėmesio kūno kultūrai mokyklose ir kitų aktualių jaunimo sveikatinimo aspektų. Regint tokią padėtį norisi pasvarstyti, kodėl moksliniams tyrimams vis labiau pagrindžiant tiesioginį fizinio aktyvumo poveikį asmens sveikatai dėmesys tiek jam, tiek kūno kultūrai mažėja.

Kalbame ne šiaip apie jaunimo (ar visuomenės) įpročius bei kliūtis tokiam aktyvumui puoselėti, bet apie svarbiausią švietimo sistemos grandį – mokyklą, kurioje suteikti žinių pagrindai išlieka visam gyvenimui.

kūno kultūros pamokų svarba bendrojo lavinimo įstaigų mokymo programoje. Faktas, kad ši disciplina pagal pasirinkimą gali būti vertinama arba pažymiu, arba įskaita, rodo kūno kultūros neapibrėžtumą. Žinoma, pagrindinė bėda – ne vertinimo išraiška, kur kas svarbiau, ką tai pasako apie mūsų požiūrį į šį mokomąjį dalyką. Mėginant įminti, kodėl taip yra, tenka kelti daugybę klausimų ir prielaidų: ar nebus taip, kad atsainus požiūris į kūno kultūros pamokas ir šio dalyko mokytojus ataidi iš ne tokios senos praeities.

Galbūt ankstesnės ideologijos nuostatų primesta mankštos, kaip tam tikros disciplinos

savanorišką įsitraukimą į fizinio aktyvumo veiklą, netenkama realios alternatyvos eliminuoti minėtą reliktą nepadarant žalos visuomenei. Atsisakant šios disciplinos kartu mažėja ir fizinis aktyvumas, ir dėmesys kūno kultūrai. Dėl to kenčia pati visuomenė.

Žinios visam gyvenimui Antras dalykas, kurį vertėtų suprasti ne tik mokyklų vadovams, bet ir kitiems švietimo sistemos atstovams, yra tas, kad kūno kultūros pamokų reikšmė matuotina nestandartiniais, bet ne mažiau reikšmingais kriterijais. Siekti tiesioginių paralelių tarp kūno kultūros pamokų ir visuomenės išmanymo apie įvairias sporto šakas būtų sveikintina iniciatyva. Tačiau kažin ar čia slypi esmė.

Priešingai nei pagrindiniai mokomieji dalykai (matematika, istorija, literatūra, fizika ir kt.), per kurių pamokas svarbu įgytos žinios, per kūno kultūrą svarbu ir mankštinimasis, ir įgūdžiai. Per šias pamokas mokiniai ne tik įgyja konkrečių žinių, bet ir užsitikrina (ar bent turėtų užsitikrinti) taip reikalingą fizinį aktyvumą, kuris yra sveiko gyvenimo pagrindas. Kitaip tariant, ne vien mokymosi rezultatas (įgytos žinios), bet ir pats procesas (sportavimas) yra vertybė. Būtų idealu, jei per kūno kultūros pamokas pavyktų įdiegti fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos principus, kurie dabartinius moksleivius galbūt lydės visą likusį gyvenimą.

Greičiausiai dėl minėtų iš pirmo žvilgsnio Ar kultūros podukra? ir kartu fiziškai sveikos bei stiprios visuomenės, ne visai reikšmingų detalių kūno kultūros svarba nepelnytai nuvertinama, nors pasirengusios bet kada atremti ideologinius Kadaise (2007 m. „Kitoks požiūris į fizinio priešus, samprata ilgainiui nebeteko reikšmės įveikus stereotipus (esą tai laiko švaistymas, lavinimo pamokas“ – „Olimpinė panorama“ nekuriantis apčiuopiamos vertės) ir tinkamai ir neatrodo patraukliai. Galbūt tai sietina su Nr. 2) esu kalbėjęs apie kūno kultūros sufokusavus dėmesį į kūno kultūrą galima pagrindinių (ir naujų, tokių kaip informacinės pamokų perspektyvas ir potencialią naudą pasiekti itin svarbių rezultatų – stipriai technologijos) pamokų dominavimu ir kūno visuomenei. Anuomet kėliau idėją apie pagerinti visuomenės sveikatą. Vargu ar verta platesnės perspektyvos ir vaizduotės galimybę kultūros užgožimu, o galbūt adekvataus šių cituoti mokslinius tyrimus, pagrindžiančius ir pamokų vertės supratimo trūkumu. sporto kompleksiškumą edukaciniais tikslais taip aiškią tiesą: visuomenės fizinis aktyvumas Viena vertus, kūno kultūrą išties galima panaudoti daug įvairiau. Šįkart norisi atkreipti yra tiesiogiai susijęs su sveikatos būsena. dėmesį į fizinio ugdymo vietą mūsų kultūroje. kritikuoti kaip tam tikrą sovietinį reliktą, Galima tik įsivaizduoti, kiek tokiu paprastu verčiantį dalį visuomenės (šiuo atveju Prastėjanti padėtis verčia kelti prielaidą, ar būdu įmanoma sutaupyti sveikatos apsaugai jaunimą) palaikyti fizinį aktyvumą, tad nėra taip, kad ne tik švietimo sistemoje, bet išleidžiamų pinigų. Jau mokykloje vaikams apskritai visuomenėje kūno kultūra yra tapusi siekis užtikrinti laisvą valią ir pasirinkimą turėtų būti diegiama platesnė kūno kultūros (kartu mažinant prievartos aspektą) iš ne itin mylima kultūros podukra? samprata, susiejanti ją ne tik su fiziniu dalies suprantamas. Kita vertus, neturint Pirmas akivaizdus dalykas, tiesiog prašyte konkrečių priemonių, galinčių padėti užtikrinti aktyvumu, bet ir su sveikatingumu bei kultūra. prašantis dėmesio – gana nevienareikšmė

32

OLIMPINĖ PANORAMA

PAMĄSTYMAI

MOKYKLA YRA TA VIETA, KUR ĮGYTA PATIRTIS ŽMOGŲ LYDI VISĄ GYVENIMĄ. TIK KLAUSIMAS, KOKIA TA PATIRTIS – SKATINANTI FIZINĮ AKTYVUMĄ IR SVEIKOS GYVENSENOS ĮPROČIUS AR FORMUOJANTI ATMESTINĮ, INSTRUMENTINĮ POŽIŪRĮ TIEK Į FIZINĮ AKTYVUMĄ, TIEK Į SPORTĄ APSKRITAI. Meškos paslaugą daro ir tai, kad šios srities specialistai per mažai stengiasi įveikti susidariusius stereotipus, ypač ne itin vykusį posakį apie esą nieko nesugebančius piliečius, kurie tampa „fizrukais“. Juk skaitome ir matome, kokių laimėjimų pasiekia kitų dalykų mokytojai, diegdami moksleiviams savo srities žinias. Galbūt ir kūno kultūros specialistams reikėtų labiau garsinti savas pergales.

Neabejoju, kad jų gebėjimai dirbti čia niekuo dėti, tai greičiau susiję su kuklumu ar viešojo komunikavimo įgūdžių stygiumi. Manau, kad rašant apie čempionus nereikėtų pamiršti paminėti ir pirmųjų jų mokytojų.

Mūsų santykis su sportu Fizinio aktyvumo nuosmukis susijęs ne vien su šio dalyko pamokomis. Žvelgiant plačiau jis atspindi gan paprastą dalyką – tarp profesionaliojo ir gana menko masinio sporto

populiarumo žiojinčią didžiulę spragą. Ko gero, esame didesni sporto vartotojai nei sportuotojai. Prielaida diskusinė ir tikrintina empiriniais duomenimis. Vis dėlto žvelgiant į susidariusią padėtį peršasi būtent tokia nuomonė. Kiek tai galima sieti su pasaulinėmis sporto komercializacijos tendencijomis, kai didžiausios investicijos skiriamos profesionaliajam sportui ir su tuo susijusiomis pramogomis (dėl to dėmesys masiniam sportui tenkinasi likutiniu dėmesiu) ir kiek su šalies gyventojų (ne)sportavimo įpročiais bei motyvacija (tarkime, gražinti kūną ar gerinti sveikatą), lieka neaišku.

Turint omenyje minėtus stereotipus ir institucines pastangas (tiksliau, jų nebuvimą) plėtojant jaunimo fizinio aktyvumo programas, nebelieka nei fizinio lavinimo, nei kūno kultūros sampratos. Kūno kultūros dėmuo visai nustekentas ir atrodo kaip koks

nesusipratimas. Žvelgiant į kūno kultūros interpretaciją ir realizaciją kultūros dėmenį atrasti itin sunku, nes beveik neaišku, ką tuo norima pasakyti. O juk kūno kultūra nėra tik fizinė veikla. Galima atskirai diskutuoti, kurių aspektų mokykloje labiau reikia: fizinio aktyvumo ar sporto šakų ir sveikatos sąveikos, tolesniame gyvenime lydėsiančių įgūdžių ar tam tikrų per sportą ugdomų vertybių (lyderystės, komandinio darbo, kilnaus elgesio ir t.t.), žinių apie sportą (plačiąja prasme) ar dar ko. Bet egzistuojant tokiam ribotam požiūriui į kūno kultūrą iš anksto apribojama galima nauda.

Kad ir kaip ten būtų, mokykla yra ta vieta, kur įgyta patirtis žmogų lydi visą gyvenimą. Tik klausimas, kokia ta patirtis – skatinanti fizinį aktyvumą ir sveikos gyvensenos įpročius ar formuojanti atmestinį, instrumentinį požiūrį tiek į fizinį aktyvumą, tiek į sportą apskritai.

OLIMPINĖ PANORAMA

33

SENA NUOTRAUKA

Lietuvos moterų rinktinė 1938 m. Europos čempionate (iš kairės): J.Jazbutienė, S.Markevičienė, T.Karumnaitė, S.Astrauskaitė, G.Miuleraitė, A.Vailokaitytė, P.Kalvaitienė, B.Didžiulytė, E.Vaškelytė, J.Makūnaitė

LIETUVĖS – EUROPOS VICEČEMPIONĖS 1938 M. SPALIO 12 D. ROMOJE PRASIDĖJUSIAME PIRMAJAME EUROPOS MOTERŲ KREPŠINIO ČEMPIONATE DALYVAVO ITALIJOS, PRANCŪZIJOS, ŠVEICARIJOS, LENKIJOS IR LIETUVOS RINKTINĖS. LIETUVĖS LAIMĖJO SIDABRĄ.

Lietuvos rinktinę sudarė Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Tatjana Karumnaitė, Juzė Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė ir Eleonora Vaškelytė. Komandos treneris – 1937 m.

Europos vyrų krepšinio čempionas Feliksas Kriaučiūnas.

Lietuvos krepšininkės nugalėjo Italiją (23:21), Šveicariją (28:10), Prancūziją (20:14), bet pralaimėjo Lenkijai (21:24) ir užėmė antrą vietą. Europos čempione tapo Italijos rinktinė.

Geriausia krepšininke pripažinta G.Miuleraitė, treneriu – F.Kriaučiūnas. Jam įteikta speciali taurė. FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas, paklaustas, kurios penkios krepšininkės, jo nuomone, čempionate buvo geriausios, Lietuvos ir Italijos ekipų rungtynių momentas. pasakė: „Pirma – lietuvaitė, antra – lietuvaitė, Italės žaidė su sijonukais trečia – lietuvaitė, ketvirta – lietuvaitė, penkta –

34

OLIMPINĖ PANORAMA

lietuvaitė.“ Taip sakydamas jis dar turėjo omenyje J.Jazbutienę, S.Astrauskaitę, A.Vailokaitytę ir S.Markevičienę.

Romoje Lietuvos krepšininkės buvo labai populiarios. Jos visur vaikščiojo apsirengusios tautiniais drabužiais. Italijos spauda gyrė jų žaidimą ir žavėjosi juo. Čempionatu domėjosi ir Italijos diktatoriaus Benito Mussolini sūnus Bruno, krepšininkes priėmė popiežius Pijus XII, jos svečiavosi pas Romos gubernatorių. O dieną prieš lemiamas rungtynes susigundė ekskursija po Romos apylinkes, bet sugedus dviem iš trijų mašinų turėjo apie trylika kilometrų grįžti į viešbutį pėsčiomis. Gal tai ir nulėmė pralaimėjimą?

Antrosios Europos pirmenybės turėjo vykti 1940 m. Kaune. Joms ruoštasi, bet 1939 m. įsiliepsnojo karas, o 1940 m. Lietuva buvo okupuota. Po metų, birželio 14-ąją, į Sibirą buvo išvežti tūkstančiai Lietuvos žmonių, tarp jų ir E.Vaškelytė. Toks pat likimas vėliau ištiko ir S.Astrauskaitę. Kitos žaidėjos – P.Kalvaitienė, S.Markevičienė, B.Didžiulytė, G.Miuleraitė ir J.Jazbutienė vengdamos represijų su šeimomis pasitraukė į Vakarus ir įsikūrė JAV. Vytautas Gudelis