Olimpinė panorama 10

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2015 spalis | NR. 10 (74)

OLIMPINĖ PANORAMA

AUKSO VERTĖS BRONZA

RAMŪNO NAVARDAUSKO KELIAS DIDŽIAUSIOS IKI ŠIOL PERGALĖS LINK NEBUVO LENGVAS, BET ATSIDAVIMAS MĖGSTAMAI SPORTO ŠAKAI PADĖJO NUGALĖTI KLIŪTIS

TURINYS

5 6 LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

10

Nr. 10 (74), 2015 m.

SKAITYTOJAMS

LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės mintys

JAUNIMO ŽAIDYNĖS

Lilehameryje – vėl olimpinė dvasia

ATGARSIAI

6

Aukso vertės bronzos medalis

VIRŠELYJE

14 12

Pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas dviratininkas Ramūnas Navardauskas Vytauto Dranginio nuotr.

14

REDAKTORIUS Bronius Čekanauskas

16

AUTORIAI Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Dominykas Genevičius Bronius Čekanauskas Jolanta Mockevičienė Saulius Butkus Juozas Skomskis Linas Jaurys

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

18 20

MAKETUOTOJAS Artūras Gimžauskas

KALBOS REDAKTORĖ

22

Inga Necelienė

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

RAŠYKITE panorama@ltok.lt

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

24 26 29

SPAUSDINA „Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS

4000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899

30 34

FOTOLANGAS

Tradicijos ir naujovės

RIO 2016 Konsulės laukia olimpinis iššūkis

IŠ ARTI Rio kanale – naudingos pamokos

TRADICIJA

Atrado judėjimo džiaugsmą; Baku – ypatingas kongresas

16 18

ŽVILGSNIS

Galingi ne popieriuje, o aikštėje

POMĖGIS

Bilieto iš Tokijo vėl nerado...

OLIMPINIS SOLIDARUMAS

Treneriai papildė žinių bagažą

LEGENDA

30

Čempiono rekordai dar nepagerinti

OLIMPINĖ AKADEMIJA

Specialistų pamąstymai

KRONIKA

LTOK įvykių dienoraštis

PRO MEMORIA

Pagarbą pelnė pergalės ir darbai

EUROPOS BRONZA

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

Šveicarijoje vykusiame dviračių treko Europos čempionate tuščiomis neliko ir Lietuvos rinktinė. Aušrinė Trebaitė iškovojo daugiakovės (omniumo) rungties bronzos medalį.

OLIMPINĖ PANORAMA

3

Vytauto Dranginio nuotr.

SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mieli skaitytojai,

spalio mėnesį kartu su visa olimpine šeima paminėjome iki olimpinių žaidynių likusias 300 dienų. Artėjant priešolimpinių metų pabaigai galime pasidžiaugti, kad mūsų sportininkai pasiekė puikių rezultatų ir gerokai viršijo lūkesčius. Vietoje planuotų šešių–aštuonių pasaulio ir Europos čempionatų medalių turime trylika, 48 sportininkai jau įvykdė olimpinius normatyvus.

Tad tikiuosi, kad į Rio de Žaneirą vyksianti olimpinė rinktinė bus gausesnė už 2012-ųjų žaidynėse dalyvavusią komandą. Su dideliu džiaugsmu įteikiau pirmuosius olimpinės rinktinės narių ženklus atletams ir jų treneriams.

Visa Brazilija nekantriai laukia žaidynių. Rio de Žaneire baigiamos statyti arenos, sportininkų kaimelis jau beveik įrengtas, vyksta bandomosios varžybos. Regis, mūsų misijos vadovams nerimą kėlęs transporto klausimas taip pat bus išspręstas – mieste sparčiai statoma nauja metro linija ir tiesiami olimpinės transporto juostos keliai. O Lietuvoje, taip pat susidurdami su iššūkiais, sportininkai intensyviai rengiasi žaidynėms, iki kurių pradžios laiko beliko tiek nedaug.

Jaunieji žiemos sporto šakų atstovai su dideliu entuziazmu laukia jaunimo olimpinių žaidynių Lilehameryje. Mus pasiekė džiugi žinia, kad antrą kartą vyksiančiose žaidynėse atsirado galimybė pasirodyti ir Lietuvos ledo šokėjų porai. Atrankos dar tebevyksta, todėl labai tikimės, kad prie nedidelės mūsų delegacijos, kuri į Norvegiją išvyks vasario mėnesį, galės prisidėti ir snieglentininkas. Plačiau apie būsimas Lilehamerio žaidynes rašoma ir šiame žurnalo numeryje.

Rugsėjo pabaigoje rekordais nudžiugino judėjimo savaitė. Nuo 2005-ųjų rengiamas projektas šiemet subūrė rekordiškai daug

dalyvių. Kartu mankštinosi vaikai, jų tėvai, mokytojai. Gavome daug nuotraukų ir vaizdo siužetų, todėl džiaugiamės, kad pedagogai prie šios iniciatyvos prisidėjo labai kūrybingai. Kasmet judėjimo savaitė įgauna vis platesnį mastą, todėl tikiuosi, kad vis daugiau vaikų pajus fizinės veiklos teikiamą džiaugsmą.

Dar vienas sėkmingas rudenį startavęs projektas – Sporto kino vakarai. Kiekvieną savaitę kartu su Vilniaus universitetu kviečiame studentus ir visus besidominčius sportu į nemokamas filmų peržiūras. Pirmą kartą organizavome tokį studentams skirtą renginių ciklą, todėl labai nerimavome – buvo sunku nuspėti, kaip studentija jį priims. Drąsiai galiu teigti, kad idėja pasiteisino.

Kiekvienas filmas sutraukia pilną salę žiūrovų, kurie po seanso nesiskirsto ir dar ilgokai diskutuoja su sportininkais, psichologais bei kitais specialistais. Sporto kino vakarai vyks iki gruodžio 2 d., todėl kviečiu nepraleisti progos daugiau sužinoti apie sportą ir pasikalbėti su įdomiais žmonėmis.

Vis didesnį pagreitį įgauna Olimpinio solidarumo programos finansuojami projektai – naudingų žinių jau pasisėmė rankinio, stalo teniso specialistai, jau suplanuoti tinklinio treneriams skirti mokymai. Olimpinio solidarumo finansuojami kursai tampa vis populiaresni, sutraukia vis daugiau dalyvių. Mūsų treneriai noriai tobulinasi, o kartu su jais, manau, tobulės ir sportininkai.

Nugeltę lapai mums primena, kad artėja žiema ir gražiausios metų šventės – Kalėdos. Nors iki jų dar daug laiko, mes kartu su partneriais jau pradėjome ruoštis gražiausiam labdaros projektui – „Coca-Cola“ Kalėdų karavanui, kuris šį gruodį aplankys net dešimt miestų.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

JAUNIMO ŽAIDYNĖS

LILEHAMERYJE – VĖL OLIMPINĖ DVASIA Į 1994 M. OLIMPIADOS SOSTINĘ LILEHAMERĮ GRĮŽTA OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ DVASIA – 2016 M. VASARĮ ČIA VYKS ANTROSIOS PASAULIO JAUNIMO ŽIEMOS OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS. Lina Daugėlaitė

G

ruodžio 1 d. Atėnuose bus įžiebta antrųjų jaunimo žiemos olimpinių žaidynių ugnis, kuri pasiekusi Norvegiją aplankys visus šios šalies regionus, kol galiausiai vasario 12-ąją suliepsnos 1994 m. olimpinių žaidynių sostinėje Lilehameryje.

Vasario 12–21 d. šis Norvegijos miestas sulauks 1100 jaunųjų sportininkų iš 70 pasaulio valstybių.

Jaunimas nuo 15 iki 18 metų dalyvaus septynių sporto šakų federacijų ir asociacijų varžybose ir išsidalys 70 medalių komplektų. Tai bus pirmasis toks kompleksinis renginys Lilehameryje po 1994 m. čia vykusių žiemos olimpinių žaidynių.

Sugrįžimas Jaunuosius sportininkus priims atgimusios olimpinės bazės, o akmenslydžio ir ledo ritulio žaidėjus pakvies naujai iškilusios arenos. Kaip ir prieš 22-ejus metus, jaunimo olimpinių žaidynių atidarymas vyks toje pačioje vietoje – prie legendinio tramplino. Deja vu...

Būtent tokį jausmą galėjo patirti olimpinė čempionė Vida Vencienė, kuri į olimpinį Lilehamerį šių metų spalio pradžioje po 22-ejų metų pertraukos sugrįžo pirmąkart. Tik jau ne kaip slidininkė, o kaip Lietuvos delegacijos vadovė, atvykusi į čia surengtą misijų vadovų pasitarimą.

Kartu su 67 valstybių olimpinių komitetų atstovais ji ir LTOK programų vadovė Lina Vaisetaitė apžiūrėjo jauniesiems sportininkams parengtas bazes, apsilankė olimpiniame kaimelyje, susipažino su tvarka, kuri čia vyraus žaidynių metu. „Lilehameris visiškai pasikeitęs.

Tarsi jame lankyčiausi pirmą kartą. Tik prisimenu atidarymą – buvo labai šalta. Apvažiavus olimpinį slidinėjimo ir biatlono centrą suvirpėjo širdis“, – neslepia olimpinė čempionė, kurią, bevaikštinėjančią po Lilehamerį, pasivijo jos, kaip sportininkės, paskutinių olimpinių žaidynių aidai.

Buvusi slidininkė žino, kaip norvegai moka organizuoti sporto renginius, todėl neabejoja, kad jaunimo olimpinės žaidynės bus surengtos puikiai. „Ar galėtų kilti kažkokių problemų sporto bazėse ar starto vietose? Ne. Juk tai žiemos sporto Meka. Be to, šioje šalyje ne tik išplėtotas žiemos sportas, bet ir norvegai turi sukaupę didžiulę tokių sporto renginių organizavimo patirtį. Spalio mėnesį mus pasitiko tušti laukai, bet atėjus žiemai jokių problemų tikrai nebus“, – net neabejoja V.Vencienė.

6

OLIMPINĖ PANORAMA

Misijų vadovų pasitarime dalyvavo V.Vencienė ir L.Vaisetaitė

JAUNIMO ŽAIDYNĖS

Olimpinė biatlono šaudykla Šioje arenoje vyks dailiojo čiuožimo varžybos

Sportininkų kaimeliai

Dalyviai kambariuose įsikurs po keturis

Kaimeliai Žaidynių metu jaunieji sportininkai gyvens trijose vietose. Vienos iš snieglenčių sporto rungčių atstovai varžysis Osle, tad jų laikinaisiais namais taps sostinės viešbutis.

Greitojo ir dailiojo čiuožimo atstovai įsikurs Hameryje. O didžioji dalis sportininkų – 900 apsistos naujai pastatyto olimpinio kaimelio daugiafunkciame sporto komplekse „Stampesleta“.

Rengdamiesi olimpinėms žaidynėms norvegai daugiausia investavo būtent į šį objektą – kaimelio statybos iš viso kainavo beveik 34 mln. eurų, iš kurių 13,5 mln. eurų skyrė Tarptautinis olimpinis komitetas.

Norvegai viliasi, kad šios žaidynės suteiks postūmį jaunimo sporto plėtrai šiame regione. Beje, 200 tūkst. Norvegijos vaikų bus pakviesti į „Svajonių dienas“ Lilehameryje. Čia jie stebės varžybas, dalyvaus sporto ir kultūrinėje veikloje drauge su jaunaisiais sportininkais, tarp kurių tikrai bus ir ateities žiemos sporto žvaigždžių.

O kaimelio kambariai jau nebetušti – rugsėjo 1-ąją juose įsikūrė 360 studentų.

Būtent jiems šie naujieji būstai ir yra skirti.

Olimpinį vasarį studentai savo laikinosios buveinės kambarius užleis sportuojančiam jaunimui iš viso pasaulio.

Nedideliuose 18–19 kv. m kambariuose, kuriuose įrengtas ir dušas, ir virtuvėlė, studentai įsikūrė po vieną. Žaidynių dalyviai šiuos kambarėlius dalysis keturiese – čia bus sustatyta po dvi dviaukštes lovas. „Čia atvyksiančiam jaunimui gyvenimo sąlygos nebus svarbiausios – juk jie į kambarius grįš persirengti ir pernakvoti, o žaidynėse jų lauks ne tik varžybos, bet ir plati edukacinė kultūrinė programa“, – paaiškina V.Vencienė, po kambarių apžiūros įsitikinusi, kad dešimt dienų jaunimui juose išsitekti nebus sunku. Šalia olimpinio kaimelio veiks valgykla, čia vyks ir įvairūs kultūriniai renginiai, tad sportininkai visur galės nukakti pėstute. Žaidynių metu važinės specialus transportas, vešiantis žaidynių dalyvius į varžybų vietas. „Iki mums aktualių slidinėjimo, biatlono trasų – apie 20 minučių kelio“, – sako misijos vadovė ir patikina, kad ilgose kelionėse sportininkams vargti neteks.

Naujovės Kokio dydžio Lietuvos delegacija keliaus į antrąsias jaunimo žiemos olimpines žaidynes, paaiškės metų pabaigoje. Prieš ketverius metus į Insbruką, kuriame buvo surengtos pirmosios žaidynės, vyko šeši Lietuvos atstovai. Šįkart vietas jau užsitikrino trys slidininkai, du biatlonininkai, kalnų slidininkė ir ledo ritulininkas.

Taip, taip – vienas ledo ritulininkas, mat

OLIMPINĖ PANORAMA

7

JAUNIMO ŽAIDYNĖS Ledo ritulio arena

„ČIA ATVYKSIANČIAM JAUNIMUI GYVENIMO SĄLYGOS NEBUS SVARBIAUSIOS – JUK JIE Į KAMBARIUS GRĮŠ PERSIRENGTI IR PERNAKVOTI, O ŽAIDYNĖSE JŲ LAUKS NE TIK VARŽYBOS, BET IR PLATI EDUKACINĖ KULTŪRINĖ PROGRAMA.“ VIDA VENCIENĖ Žaidynių dalyvių laukia ne tik varžybos

Linos Vaisetaitės ir Vidos Vencienės nuotr.

8

OLIMPINĖ PANORAMA

jaunimo žaidynėse, be įprasto ledo ritulio turnyro, vyks ir „Iššūkio“, kuriame šešiolika šios sporto šakos atstovų demonstruos asmeninius ledo ritulio valdymo, čiuožimo ir kitus techninius elementus bei gebėjimus.

Mūsų šalies garbę šiame turnyre gins Dinas Mukovozas, šiuo metu žaidžiantis Latvijoje.

Beje, Insbruke analogišką turnyrą laimėjo Latvijos sportininkas.

Spalio pabaigoje Lietuvos čiuožimo federacija savo oficialų Tarptautinės čiuožimo sąjungos patvirtinimą, kad tarp dvylikos žaidynėse besivaržysiančių šokių ant ledo porų pateko ir mūsų šalies atstovai Guostė Damulevičiūtė ir Deividas Kizala.

Palankiai susiklosčius aplinkybėms Lietuvos delegacija Norvegijoje gali būti dar gausesnė. Šiuo metu galimybių parungtyniauti Lilehameryje turi ir Lietuvos snieglentininkas. „Kiekvienas sportininkas, kuris dalyvauja tokiose žaidynėse, širdyje nori padaryti labai daug. Bet tai jauni žmonės, kurių karjera tik prasideda. Prognozuoti jų rezultatus labai sunku – daugeliui jaunimo žaidynių dalyvių tai bus gyvenime pirmos rimtos varžybos, kuriose jie susitiks su varžovais iš viso pasaulio. Be to, prisideda emocijos. Tam tikra prasme tai yra sportinis krikštas. Todėl negali žinoti, kada kas gali iššauti. Istorinis momentas, kad į mūsų delegaciją pateko ledo ritulio atstovas“, – atkreipia dėmesį V.Vencienė.

Ne tik sportas Sportininkai po savo startų neskubės krautis mantos ir keliauti namo – jaunimo olimpinėse žaidynėse galioja taisyklė, kad jų dalyviai čia būna nuo pradžios iki pabaigos, nes sportas čia neatsiejamas nuo kultūrinės programos, olimpinės dvasios.

Lilehameryje jauniesiems sportininkams po varžybų žaidynės virs filmų, muzikos ir meno festivaliu. Prižiūrimi trenerių jie taip pat galės išbandyti įvairias sporto šakas.

Nepasiklysti ir susigaudyti šioje spalvingoje šventėje sportininkams padės jaunieji ambasadoriai. Tarp 39 ambasadorių iš įvairių šalių bus ir Lietuvos atstovas – juo išrinktas dviejų Europos olimpinių festivalių dalyvis 20-metis kalnų slidininkas Aivaras Tumas. „Ambasadoriai su jaunaisiais sportininkais vyks į ekskursijas, organizuos jiems įvairius renginius. Neabejoju, kad sportininkai Norvegijoje susiras daug draugų iš kitų šalių“, – įsitikinusi V.Vencienė.

Padėti rengti antrąsias pasaulio jaunimo žiemos žaidynes panoro beveik 7 tūkst. savanorių, iš kurių buvo atrinkta dirbti 3 tūkst.

Dauguma jų jaunesni nei 30-ties, pusė savanorių – užsieniečiai.

OLIMPINĖ PANORAMA

9

Evaldo Šemioto nuotr.

ATGARSIAI

Sutiktuvės gimtinėje: R.Navardauskas su treneriu K.Česaičiu

AUKSO VERTĖS BRONZOS MEDALIS

IŠ NEDIDELIO KVĖDARNOS MIESTELIO KILĘS 27-ERIŲ LIETUVOS DVIRATININKAS RAMŪNAS NAVARDAUSKAS JUNGTINĖSE VALSTIJOSE ATVERTĖ NAUJĄ LIETUVOS SPORTO ISTORIJOS PUSLAPĮ. O JO TRENERIS ĮSITIKINĘS, KAD PLANETOS ČEMPIONATO BRONZA – TIK TARPINĖ STOTELĖ PRIEŠ DAR DIDESNES AUKŠTUMAS.

Dominykas Genevičius

R

pagrindinės grupės ir vijosi tris bėglius. Vis dėlto nei jis, nei E.Šiškevičius nebaigė 261 km grupinių lenktynių, todėl R.Navardauskui teko vienam sukti paskutinius trasos ratus bei kovoti ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo šalies. „Jaučiau didelį komandos draugų palaikymą. Trasa mums buvo palanki, todėl turėjome tikslą kuo ilgiau važiuoti kartu. Tam tikrose atkarpose sulaukiau ir Gedimino, ir Evaldo pagalbos. Nors atrodytų, kad tai tik smulkmenos, bet jos daug ką reiškia.

Pabaigoje jau teko kovoti vienam. Jaučiau, Pasinaudojo savo proga kad dar turiu jėgų, todėl finiše stengiausi Pasaulio čempionate prie starto linijos veržtis į priekį. Varžovai padarė klaidų, o aš išsirikiavo 190 pajėgiausių planetos dviratininkų, tarp kurių buvo ir trys lietuviai – džiaugiuosi, kad man pasisekė“, – pasakoja bronzos medalininkas.

R.Navardauskas, Gediminas Bagdonas ir R.Navardauskas spėjo išgarsėti jau anksčiau, Evaldas Šiškevičius. Kukli komanda, nes laimėdamas prestižiškiausių pasaulyje stipriausios pasaulio dviračių sporto šalys daugiadienių dviratininkų lenktynių „Tour turėjo teisę į lenktynes atsiųsti net po de France“ ir „Giro d‘Italia“ etapus. Vis dėlto devynis dviratininkus. pasaulio čempionato medalis Lietuvos G.Bagdonas keletą minučių buvo patekęs sportininkui yra brangesnis. į televizijos eterį, kai vienas pabėgo nuo ičmonde (JAV) vykusio pasaulio plento dviračių čempionato grupinėse lenktynėse lietuvis iškovojo bronzos medalį ir tapo pirmuoju mūsų šalies dviratininku, laimėjusiu planetos pirmenybių vyrų varžybų apdovanojimą.

Kuklaus, bet niekada nepasiduodančio R.Navardausko kelias didžiausios iki šiol pergalės link nebuvo lengvas, bet atsidavimas mėgstamai sporto šakai nugalėjo visas kliūtis.

10

OLIMPINĖ PANORAMA

„Visi laimėjimai yra svarbūs, bet šis bronzos medalis man svarbiausias. Pasaulio čempionatas – vienadienės lenktynės, į kurias suvažiuoja visi stipriausi planetos dviratininkai. Patekti į trejetuką – labai sudėtinga. Prestižinių daugiadienių lenktynių etapuose nugalėtojai dažnai keičiasi, kai kurie specialiai ruošiasi tam tikriems etapams“, – paaiškina dviratininkas. Į treniruotę atvedė draugas R.Navardausko sėkmė nebuvo atsitiktinė.

2012 m. pasaulio pirmenybėse Olandijoje jis finišavo aštuntas, prieš metus Ispanijoje buvo penkioliktas. Patirtis, gera komanda ir puikios pasirengimo sąlygos lėmė istorinę pergalę. „Norint suprasti kelią šio medalio link, reikėtų prisiminti bent penkerius pastaruosius metus. Turėjau gerą pirmąjį trenerį, kuris mane surado, užaugino ir nukreipė teisinga linkme. Daug prisidėjo ir federacija, treneriai užsienyje“, – vardija R.Navardauskas.

ATGARSIAI

Išsipildžiusi svajonė Dviratininko tvirtinimu, didžiausias kokybinis šuolis įvyko persikėlus į Šveicarijoje esantį Eglio dviratininkų rengimo centrą, į kurį buvo kviečiami tik geriausi Europos šalių dviratininkai, o R.Navardauskas ten laimėjo beveik visas lenktynes. „Ten pasikeitė specialistai, požiūris. Šveicarijoje visas dėmesys buvo skiriamas dviratininkams, todėl mums beliko treniruotis ir siekti kuo aukštesnių rezultatų. Nuo tada pradėjau kitaip žiūrėti į dviračių sportą“, – prisipažįsta sportininkas.

2010 m. Lietuvos dviratininkas sėkmingai debiutavo Prancūzijos mėgėjų komandoje ir sulaukė JAV ekipos dėmesio. Sezonui pasibaigus sportininkas pasirašė sutartį su profesionalia JAV dviratininkų komanda, kuri dabar vadinasi „Cannondale-Garmin“.

R.Navardausko svajonė išsipildė. „Buvo laikas, kai teko rinktis, ar sportuoti profesionaliai, ar viską baigti. Ilgą laiką

Kartu jie gyvena Ispanijoje, bet apie vestuves dar nekalba. Ričmonde G.Jankutės nebuvo, nes ji gydėsi traumą. „Gabrielė buvo su manimi trijuose pasaulio čempionatuose. Ji visada mane palaiko ir labai padeda. Šiemet nusprendėme, kad Gabrielė nevyks į JAV, todėl teko būti vienam, bet šiais laikais tokios technologijos, kad galima nesunkiai palaikyti ryšį, taigi mes nuolat bendravome. Jaučiau didelį moralinį palaikymą. Antrosios pusės palaikymas turi Dviratininkų pora: R.Navardauskas ir didelę įtaką mano rezultatams“, – neslepia G.Jankutė R.Navardauskas.

Tai, kad abu žmonės yra iš tos pačios srities, – jiems abiem tik į naudą. Bent taip mano „STEBĖDAMAS RAMŪNO Ramūnas: „Kartu sportuojame, treniruojamės.

KARJERĄ MATAU, KAD JIS EINA Kai dviese užsiimi tuo pačiu sportu, daug STULBINAMAIS ŽINGSNIAIS. lengviau suprasti ir motyvuoti vienas kitą.

MANAU, PASAULIO ČEMPIONATO Stengiamės visada vienas kitam padėti.

MEDALIS GALI BŪTI TIK TARPINIS Dviratininkams dažnai tenka keliauti, varžytis LAIMĖJIMAS. JIS YRA LABAI įvairiose valstybėse, todėl labai svarbu, kad PAJĖGUS IR, JEIGU NEKAMUOS būtų gera aplinka. Abu suprantame, kaip TRAUMOS, DAR GERĄ PENKMETĮ sunku išsilaikyti dviračių sporte, ypač moterų.“ MUS DŽIUGINS NAUJOMIS R.Navardauskas tiki, kad pastarasis jo PERGALĖMIS.“ laimėjimas padės populiarinti dviračių sportą KĘSTUTIS ČESAITIS Lietuvoje. Jis pats ateityje neatmeta galimybės prisidėti prie jaunųjų talentų ugdymo, bet dabar visą dėmesį skirs naujajam sezonui. „Iš sportavau už dyką, buvo kilę minčių ir pradžių svajojau būti tiesiog profesionalu, o apie darbo paieškas, bet pavyko pasirašyti sutartį su komanda ir nuo tada galiu visiškai dabar jau turiu pasaulio čempionato bronzą.

Neaišku, kur toliau kelias nuves. Dabar esu atsidėti sportui bei siekti gerų rezultatų.

Svarbiausia – niekada nepasiduoti“, – pataria aukšto lygio sportininkas, o kiek laiko toks būsiu, negaliu pasakyti. Galbūt būsiu stipresnis, pasaulio pirmenybių prizininkas. labiau patyręs. Nuspėti ateitį nelabai drįstu“, – Dabar R.Navardauskas yra žinomas ir veltis į spėliones nelinkęs dviratininkas. gerbiamas dviratininkas visame pasaulyje.

Kiekvieno sportininko svajonė – olimpinės Dviračių sporto elitui priklauso 18 komandų, žaidynės. Išbandęs savo jėgas prieš trejus todėl lietuvis įsitikinęs, kad po metų, metus Londone, sportininkas norėtų vykti ir pasibaigus sutarčiai su „Cannondale-Garmin“, į Rio de Žaneirą, bet išlieka kuklus – Lietuvos jis sulauks naujų pasiūlymų. „Tapti profesionalu – kiekvieno dviratininko rinktinės sudėtį nustatys treneris. Pagal dabartinę situaciją Lietuva į vyrų grupines svajonė. Dabar džiaugiuosi, kad toks esu.

Nėra lengva patekti į tokio aukšto lygio ekipą. lenktynes galėtų siųsti du sportininkus. „Nesidomėjau olimpine trasa, nes Daug lengviau šiame lygyje išsilaikyti, negu į jį patekti. Tikiuosi, kad dar ilgai jam priklausysiu iki žaidynių dar yra laiko. Dabar esu susikoncentravęs į savo komandą ir ir galėsiu varžytis“, – viliasi R.Navardauskas. treniruotes. Iki Rio dar laukia daug svarbių Ramūnas nemano, kad po puikaus lenktynių. Kas iš Lietuvos dviratininkų vyks į pasirodymo Ričmonde jo vaidmuo ekipoje pasikeis: „Profesionalų komandose kiekvienas olimpines žaidynes, paaiškės po atrankos – tą nuspręs rinktinės treneris. Olimpinės žaidynės dviratininkas yra labai svarbus. Per metus sulauks daugiau dėmesio nei pasaulio mums tokių lenktynių, kaip pasaulio čempionatas, bet lenktynės bus panašios“, – čempionatas, yra ne vienos ir ne dvejos. sako per metus apie 12 tūkst. km varžybose Kiekvienose lenktynėse atsižvelgiama į trasos specifiką ir dviratininkų stipriąsias puses, todėl numinantis dviratininkas. „Stebėdamas Ramūno karjerą matau, šis rezultatas, pasiektas pasaulio čempionate, kad jis eina stulbinamais žingsniais. Manau, vaidmens ekipoje nepakeis.“ pasaulio čempionato medalis gali būti tik tarpinis laimėjimas. Jis yra labai pajėgus ir, Draugės parama ir nauji tikslai jeigu nekamuos traumos, dar gerą penkmetį Į pergales R.Navardauską veda ir širdies mus džiugins naujomis pergalėmis“, – draugė. Sportininkas draugauja su taip pat priduria K.Česaitis. dviračių pedalus minančia Gabriele Jankute.

Renato Mizero nuotr.

Talentingą jaunuolį nuo pat vaikystės dviračių sporto paslapčių mokė treneris Kęstutis Česaitis. Kvėdarnos miestelyje, kuriame gyvena apie pusantro tūkstančio žmonių, be popamokinės veiklos, vyko tik futbolo ir dviračių sporto treniruotės, todėl didelio galvosūkio, ką veikti, nereikėjo spręsti. Į pirmąją treniruotę Ramūnas nuėjo su geru draugu Eligijumi Dališansku. „Kai esi vaikas, dar nežinai, nei ko sieksi, nei kuo būsi. Kvėdarnoje didelio pasirinkimo nebuvo – futbolas arba dviračių sportas.

Man dviračiai atrodė įdomesni, o Eligijus jau sportavo, jo tėvelis buvo dviratininkas, todėl ir užsikabinau. Taip bėgant metams stengiausi tobulėti ir iki šiol dar lenktyniauju“, – sako R.Navardauskas.

K.Česaitis ne iš karto įžvelgė jaunojo sportininko gabumus. Treneris pripažįsta, kad išlaikyti vaikinus šiame sudėtingame sporte nėra lengva. Pasaulio čempionato prizininkas taip pat buvo metęs treniruotes. „Prisimenu Ramūną labai mažą, liekną. Į treniruotę jį atvedė draugas, jie abu ir sportavo. Kažkada buvo sugalvoję nebesportuoti, bet tėvų paraginti vėl tęsė treniruotes. Ramūnas buvo darbštus vaikas. Jo tikruosius gabumus pastebėjau, kai mes, padedami rėmėjų ir sporto mokyklos, nuvykome į varžybas Belgijoje. Būtent ten Ramūnas parodė, kad yra tikras sportininkas. Jis Belgijoje dažnai patekdavo tarp prizininkų ir gaudavo piniginių premijų“, – pasakoja K.Česaitis.

Tačiau pasibaigus vaikystei ir atėjus tam amžiui, kai tenka pereiti į suaugusiųjų sportą bei iš to pragyventi, paaiškėja, kad vien entuziazmo neužtenka.

OLIMPINĖ PANORAMA

11

Einiaus Petkaus nuotr.

RIO 2016

Lietuvos generalinė konsulė Brazilijoje L.Guobužaitė ir LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė

KONSULĖS LAUKIA OLIMPINIS IŠŠŪKIS

„ESAME MAŽA ŠALIS, NETURIME TOKIŲ DIDELIŲ PINIGŲ, INVESTICIJŲ, VERSLO ĮMONIŲ, KAIP, TARKIME, ANGLIJA, VOKIETIJA AR PORTUGALIJA. TODĖL KUO GERIAU MŪSŲ SPORTININKAI PASIRODYS RIO DE ŽANEIRO ŽAIDYNĖSE, TUO DAUGIAU BUS ŠNEKAMA APIE LIETUVĄ“, – SAKO LIETUVOS GENERALINĖ KONSULĖ BRAZILIJOJE LAURA GUOBUŽAITĖ.

Marytė Marcinkevičiūtė

K

ai prieš trejus metus Laura Guobužaitė tapo Lietuvos generaline konsule Brazilijoje, jai teko nemenkas išbandymas – 2012 m. gruodžio pradžioje darbą San Paule ji pradėjo nuo nulio. „Visada mėgau projektus su iššūkiais. Viską sukurti pačiai – pats įdomiausias dalykas.

Ką pasidarai, tą ir turi, akivaizdžiai matai rezultatą. Pati ieškojau patalpų, tvarkiau visus administracinius reikalus. Po pusantro mėnesio sulaukiau konsulo iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, jis rūpinosi bendruomenės konsuliniais klausimais“, – įkurtuves prisiminė L.Guobužaitė.

Kaip atsidūrėte Brazilijoje? – paklausėme generalinės konsulės.

Dirbau užsienio investicijų plėtros agentūroje „Investuok Lietuvoje“. Ilgainiui pradėjau galvoti, kad jau laikas pakeisti šią veiklos sritį.

Išėjusi iš agentūros kelis mėnesius dirbau su privačiais projektais, kol tuometis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis man pasiūlė darbą Brazilijoje.

Pagrindinis konsulato įkūrimo tikslas – ekonominiai ryšiai. Tai buvo unikalus Lietuvos sprendimas: pradėjome ne nuo ambasados, o nuo konsulato. Mus ypač gyrė ir sveikino Europos Sąjungos, kitų šalių

12

OLIMPINĖ PANORAMA

diplomatai. Brazilijos sostinė Brazilija yra tik administracinis centras, o visas gyvenimas ir verslas sukasi aplink San Paulą. Jeigu San Paulo valstija būtų atskira pasaulio šalis, ji pagal turtingumą būtų aštuoniolikta. Rio de Žaneiras vadinamas daugiau malonumų, o San Paulas – kultūros ir verslo miestu.

Kaip minėjau, savo darbą pradėjau nuo nulio, reikėjo pačiai viską susikurti. Kai dabar pamatau ES kolegas, kitus generalinius konsulus ir sužinau, kokias jie problemas sprendžia, jas palyginusi su savosiomis galiu pasakyti, kad jie labai liūdnai gyvena (šypsosi).

Ar San Paule įsikūręs Lietuvos konsulatas yra didelis?

Esame vienintelė Lietuvos diplomatinė atstovybė Lotynų Amerikoje. Bet konsulatas nėra didelis: du diplomatai ir sekretorė. Mano karjera nėra susieta su diplomatine tarnyba, tik dabar esu diplomatė. Vilniaus universitete baigiau tarptautinę ekonomiką. Mano kolegos visą ligšiolinę karjerą yra skyrę Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, o mano darbas labiau orientuotas į verslą.

Konsulate darbų netrūksta. Suskaičiavome, kad Brazilijoje dabar gyvena penktoji lietuvių karta, turime apie 200–250 tūkst. palikuonių.

Tai nerealių galimybių šalis, ir nors ją šiuo

metu ištiko krizė, nuvertėjo Brazilijos realas, susitraukė pati ekonomika, manau, tai laikina.

Visos didžiausios pasaulio kompanijos Brazilijoje turi savo fabrikus.

Ar būdama San Paule jaučiate, kad artėja olimpinės žaidynės?

Apie žaidynes dažniau kalbama per televiziją, supažindinama su olimpinėmis sporto bazėmis, infrastruktūra. Labai aktyvus Rio de Žaneiro meras Eduardo Paesas, kurį dažnai galima pamatyti per televiziją kalbantį apie artėjančias žaidynes. Daug pinigų žaidynėms skiria Brazilijos vyriausybė. Be to, San Paule įsikūręs vienas didžiausių privačių Brazilijos bankų, kuris yra pagrindinis olimpinių žaidynių rėmėjas, todėl žaidynių dvasią tikrai jaučiame.

Brazilai olimpinėmis žaidynėmis labai domisi ir nekantriai laukia jų pradžios, nerimauja, kaip seksis jas surengti.

Reikia pripažinti, kad prieš pasaulio futbolo čempionatą buvo iškelti vieni infrastruktūros tikslai, bet ne visus juos brazilai įgyvendino. Tačiau dabar tikimasi, kad olimpinės žaidynės pavyks.

Prieš pusmetį būdama Rio de Žaneire įsitikinau, kad labai teisingas sprendimas žaidynes rengti būtent šiame mieste. Esu

RIO 2016

Sportas jums nėra svetimas?

Niekada nebuvau nutolusi nuo sporto, domiuosi daugeliu sporto šakų, tam skiriu ypatingą dėmesį. Kaip ir visi lietuviai, žaviuosi krepšiniu. Visada per televiziją stebiu pasaulio futbolo čempionatus. Esu didelė Londono „Chelsea“ futbolo klubo sirgalė.

Kaip dabar prisimenu: vos prieš pora dienų atvykusi į San Paulą negalėjau patikėti, kad brazilų komanda Japonijoje nugalėjo „Chelsea“. Man tai buvo didelis šokas. Savo mėgstamos komandos žaidimą Londone mačiau porą kartų. Didžiulį įspūdį paliko perpildytame Barselonos „Camp Nou“ stadione stebėtos vietos ir Madrido komandų futbolo rungtynės.

Mano senelis buvo didelis futbolo sirgalius. Jis mirė, kai dar buvau labai maža, bet ir senelė, ir kiti namiškiai sakė, kad jis nepraleisdavo nė vienų rungtynių, kurias žaisdavo Alytaus komanda. Matyt, senelio genai persidavė man. O kai grįžtu į gimtąjį Alytų, ypač mėgstu pasivaikščioti po mišką su savo šunimi Akordu, pasivažinėti dviračiu.

Dar patinka žiūrėti „Formulę-1“, žirgų lenktynes, nes San Paule ir Rio de Žaneire yra du žymiausi hipodromai. Lietuvoje žaidžiau tenisą, bet San Paule tokios galimybės neturiu.

Centrinėje dalyje gyvena 12 mln. žmonių, mano gyvenimas dažniausia verda mašinose, pastatuose, liftuose. Laiko lieka tik nueiti kur nors į sporto salę ar pabėgioti užlipus ant bėgimo takelio.

Norėčiau paminti dviračio pedalus.

Sekmadieniais Brazilijoje uždaromos tam tikros gatvės, įrengiami saugaus dviračių eismo ratai, bet kone kas antrą savaitgalį tenka padirbėti su bendruomenėmis, vyksta įvairių renginių.

L.Guobužaitė savo gimtinėje Alytuje

Ar Brazilijoje per olimpines žaidynes bus didelis karštis?

Olimpinės žaidynės vyks rugpjūčio mėnesį, šiuo laiku oro temperatūra turėtų būti apie 30 laipsnių šilumos. Rio de Žaneire paprastai būna 3–4 laipsniais karščiau nei kituose miestuose.

San Paule, kuris yra 700 m virš jūros lygio, o artimiausias vandenyno krantas – už 70 km, visus metus matome vienodą ir tą pačią pilkšvai žalią spalvą. Rudenį pražysta spalvoti Velykų medžiai. Lietuvoje spalvos kažkokios neįtikėtinos, jų yra keturios: vasaros, pavasario, rudens ir žiemos.

Kaip manote, ar Rio de Žaneiro žaidynės bus sėkmingos Lietuvos sportininkams?

Neabejoju, kad Lietuvos atstovams jos bus laimingos. Rio de Žaneire vykusiame viename pasaulio plaukimo taurės etapų jau rungtyniavo Rūta Meilutytė, buriavo Gintarė Scheidt, su kuria susipažinau ir netgi kartu dalyvavome vienoje karnavalo repeticijoje. Šios abi sportininkės mane žavi, įkvepia.

Tiesiog nuostabu, kad nepaisant motinystės rūpesčių Gintarė atsigavo ir vėl rodo puikią sportinę formą.

Tikiu, kad Gintarė su Rūta pelnys olimpinius medalius. Tikiu penkiakovininkų sėkme, labai džiaugiuosi, kad į olimpines žaidynes pateko Lietuvos krepšininkai. Su kolega iš Ispanijos netgi susiginčijome: pasakiau, kad mes per žaidynes jiems įkrėsime ir mūsų rinktinė pasipuoš medaliais.

Esame maža šalis, neturime tokių didelių pinigų, investicijų, verslo įmonių, kaip, tarkime, Anglija, Vokietija, Portugalija. Todėl kuo geriau mūsų sportininkai pasirodys Rio de Žaneiro žaidynėse, tuo daugiau bus šnekama apie Lietuvą. Mums reikia sėkmės istorijų.

Versiuosi per galvą, kad tik galėčiau padėti Lietuvos sportininkams. Nuo San Paulo iki Rio de Žaneiro – tik 470 km: 45 min. skrydžio lėktuvu arba pusšeštos valandos mašina. Deja, nėra traukinio – šis amžinasis projektas įstrigęs jau penkiolika metų.

Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

nemažai keliavusi po Braziliją, todėl galiu tvirtinti, kad atvykusieji čia tikrai pajus įvairiapusišką brazilų kultūrą, tarptautinę atmosferą, nes Brazilijoje gyvena labai daug tautų. Rio – išskirtinis ir labai gražus miestas, kito tokio Brazilijoje nėra.

Olimpinės žaidynės – unikalus projektas, jas matysiu pirmą kartą, bet jau dabar nujaučiu, kokių nepakartojamų akimirkų patirsiu, pabūsiu kitame, nerealiame pasaulyje. Man olimpinės žaidynės bus unikali galimybė su jomis iš arčiau susipažinti, kartu tai bus ir savotiškas pačios išbandymas. Šio momento labai laukiu. Šią vasarą atostogaudama Lietuvoje nepamiršote ir darbo: lankėtės Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete ir susitikote su jo vadovais, viešėjote „Žalgirio“ sporto draugijoje, užmezgėte ryšius su mūsų Parolimpiniu komitetu, bendravote su Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentu Kastyčiu Paviloniu.

Labai noriu suartinti Braziliją su Lietuva ir Lietuvą su Brazilija. Norėčiau, kad Lietuvos regbininkai susidraugautų su brazilais, nes jie daugmaž vienodo pajėgumo ir galėtų tarpusavyje rungtyniauti, dalyvauti įvairiuose turnyruose. Pabandyčiau padėti ir mūsų futbolo klubams susirasti privačių ekipų San Paule, žinoma, jeigu jie šito norėtų. Šių metų sausio mėnesį Brazilijoje viešėjo mūsų „Žalgirio“ futbolininkai, su kuriais trumpai buvau susitikusi. Tačiau tuo metu į šią šalį su oficialiu vizitu buvo atvykęs Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius, todėl negalėjau ilgiau pabūti su žalgiriečiais. Bet atidžiai sekiau visas rungtynes, kurias jie žaidė.

Artėjant olimpinėms žaidynėms tikriausiai ir jums rūpesčių pagausės.

Tie rūpesčiai yra malonūs. 2013-aisiais du kartus viešėjau Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete, su jo vadovais aptarėme rūpimus klausimus. Šiemet irgi lankiausi LTOK. Didelė atsakomybė teks per pačias žaidynes. Kiek man žinoma, žaidynių dienomis į Rio de Žaneirą žada atvykti prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, kiti oficialūs asmenys, valdžios atstovai. Tikiuosi, kad bus ir verslo delegacijų, rėmėjų. Reikės organizuoti susitikimus.

Dar noriu pasakyti, kad Brazilijoje verda ir lietuviškas sportinis gyvenimas. Nuo rugsėjo vidurio iki Kalėdų vyksta užsieniečių emigrantų, gyvenančių Brazilijoje, futbolo čempionatas, kuriame dalyvauja ir mūsų lietuvių palikuonių komanda.

Padedant mūsų konsulatui futbolininkai pasipuošė gražia lietuviška sportine apranga. Čempionatas mums visiems sukelia daug emocijų, turime subūrę palaikymo komandą, po rungtynių visi taip greitai neišsilakstome, pasiliekame ilgiau ir pabendraujame.

Lietuvybė yra mūsų palikuonių širdyse.

OLIMPINĖ PANORAMA

13

IŠ ARTI

RIO KANALE – NAUDINGOS PAMOKOS PRIEŠ KELIONĘ Į RIO DE ŽANEIRĄ DAUG PRISIKLAUSĘ APIE UŽTERŠTĄ OLIMPINĮ KANALĄ LIETUVOS BAIDARIŲ IR KANOJŲ IRKLUOTOJAI PAMATĖ, KAD TIKROVĖ YRA KITOKIA. Jolanta Mockevičienė

S

ėkmingai šį sezoną lenktyniavę Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo meistrai spalio viduryje pradėjo pasirengimą naujajam sezonui. Vilniuje ir Trakuose jie po truputį irklavo, stiprėjo fiziškai, o gruodžio mėnesį planuoja vykti į treniruočių stovyklą šiltuose kraštuose, greičiausiai į Pietų Afrikos Respubliką. Balandžio viduryje jau lauks pirmosios varžybos Italijoje. Šiemet pelnyti du kelialapiai į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes – po vieną vienviečių baidarių ir kanojų – lietuvius nuteikia optimistiškai. Dėl dar dviejų planuojama kovoti ir kitąmet. Juos stengsis pelnyti dviviečių baidarių įgulos: Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas (200 m) bei Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas (1000 m). Šiems sportininkams bus lemtingos gegužės 16 d. vyksiančios Europos zonos atrankos varžybos Duisburge (Vokietija). „Jau penktus metus mūsų sportininkai turi tinkamas sąlygas, gauna geras stipendijas, prizus už iškovotus medalius, todėl Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse viliuosi matyti keturias mūsų įgulas“, – sako Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius, pasaulio ir Europos čempionatų bronzos medalių laimėtojas Romas Petrukanecas.

Pažintis su olimpiniu kanalu Pagrindinė Lietuvos baidarių ir kanojų rinktinė – penkios įgulos – rugsėjo pradžioje susipažino su Rio de Žaneiro olimpiniu irklavimo kanalu, kuriame vyko bandomosios varžybos. Jose dalyvavo geriausi planetos irkluotojai.

Brazilijoje lenktyniauta pirmą kartą, tad viskas buvo svarbu: kaip sportininkus veiks aklimatizacija, kada olimpiados išvakarėse geriausia atvykti į Pietų Ameriką ir t.t. Bandomosiose varžybose dalyvavę sportininkai gavo organizatorių vardinius kvietimus: į kiekvieną rungtį buvo pakviesta po 16 irkluotojų, kurių dauguma jau yra iškovoję teisę startuoti olimpiniame Rio de Žaneire. „Kelionė labai brangi, gyvenimas irgi brangus. Keturiems mūsų irkluotojams viską apmokėjo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinis sporto centras, o kitiems keturiems – mūsų Baidarių ir kanojų irklavimo federacija. Per bandomąsias varžybas žaidynių organizatoriai atidžiai stebėjo irklavimo trasą ir analizavo, kokių problemų reikėtų vengti per olimpines žaidynes“, – kelionės įspūdžiais dalijasi R.Petrukanecas.

Gandai ir tikrovė Šių metų pasaulio čempionate Italijoje vienviečių baidarių varžybose ketvirtą vietą užėmęs ir kelialapį į Rio Lietuvai pelnęs Ignas Navakauskas sakė, kad prieš išvyką į bandomąsias varžybas prisiskaitė apie labai užterštą olimpinį kanalą, ten plūduriuojančias nugaišusias žuvis, matė ir nuotraukų, bet nuvykęs nieko panašaus neišvydo. „Kai atvažiavome, irklavimo kanalo vanduo buvo švarus, nemačiau nė vienos negyvos žuvies. Olimpiniais metais ten dar bus įrengtos 10 tūkst. vietų tribūnos, kurios turėtų šiek tiek užstoti bangas, ypač rungtyniaujant 200 m distancijoje. Dar bus padaryti ir atitvarai, kurie mus gelbės nuo bangų ir vėjo“, – paaiškina I.Navakauskas.

Jis džiaugiasi pažintimi su olimpinių žaidynių sostine, tad jeigu jam, kaip stipriausiam šalies baidarininkui, atitektų šaliai iškovotas kelialapis, pagrindinį dėmesį beliktų sutelkti į kovas. „Vietą šaliai iškovojau, bet kitąmet reikės įrodyti, kad Lietuvoje esu stipriausias – tada būsiu tikrasis olimpietis. Vilčių turiu nemažų“, – prasitaria Ignas.

Nerimas dėl starto Bandomosiose varžybose Lietuvos irkluotojams sekėsi neblogai. 200 m rungties Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinė Rio de Žaneire

14

OLIMPINĖ PANORAMA

IŠ ARTI Bandomosiose varžybose visus konkurentus pranoko I.Navakauskas

J.Šuklinas ir kiti irkluotojai nepraleido progos paplaukioti banglente

„BRAZILIJOJE PRALEIDOME VISĄ SAVAITĘ. NEI PER VARŽYBAS, NEI PER TRENIRUOTES NEBUVO JOKIŲ BĖDŲ DĖL PURVO AR KVAPO. NEPASTEBĖJOME JOKIŲ POŽYMIŲ, KAD ČIA BŪTŲ PLAUKIOJUSIOS NUGAIŠUSIOS ŽUVYS. JEIGU APIE TAI NIEKAS NEBŪTŲ KALBĖJĘS IR RAŠĘS, NIEKO NĖ NEĮTARTUM.“ Jurijaus Vaščenkovo nuotr.

nugalėtoju tapo I.Navakauskas, o kita baidarininkų įgula A.Lankas ir E.Ramanauskas užėmė trečią vietą. „Irklavimo kanalas patiko, paliko gerų įspūdžių, todėl kitąmet tikiuosi jame pasirodyti ne ką prasčiau. Varžybų grafikas buvo panašus kaip ir per olimpines žaidynes, rytiniai startai baigdavosi iki 11 val. Oras buvo puikus – 20–30 laipsnių šilumos.

Aklimatizacijos ir šešių valandų laiko skirtumo bent aš nelabai jutau“, – patikina I.Navakauskas.

Nedaug šiemet sportavęs Londono olimpinių žaidynių vicečempionas kanojininkas Jevgenijus Šuklinas vyko ne siekti pergalės, o pasižiūrėti, kaip atrodo irklavimo kanalas, kokie jo pranašumai, kaip organizmas reaguoja į aplinkybes pasikeitus laiko juostai. Olimpinis vicečempionas 1000 m distanciją įveikė dešimtas, o dvivietę baidarę irkluojantys R.Nekriošius ir A.Olijnikas liko devinti.

Gerą pamoką gavo kylanti mūsų kanojų irklavimo žvaigždė Henrikas Žustautas. Per atrankos varžybas jis padarė du klaidingus startus ir buvo priverstas pasitraukti iš tolesnės kovos. Paklaustas, kodėl taip nutiko, atsakė: „Dariau viską taip, kaip ir šią vasarą, kai pasiekiau gražiausius savo laimėjimus.“ R.Petrukaneco pastebėjimu, tai gana nemaža jaunojo kanojininko bėda, todėl Henrikui ir jo treneriui Kazimierui Rėksniui reikės padirbėti, kad tokių klaidų nebūtų. „Optimizmą kelia tai, kad Trakuose turime tokią pat vengrų starto sistemą, kokia bus naudojama ir per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, todėl ją galime bandyti ir tobulintis.

Kitąmet dar bus trejos ketverios tarptautinės varžybos, per kurias baimę suklysti dar bus galima šiek tiek užglaistyti, užmiršti nesėkmę Rio de Žaneire ir gerai pasirengti olimpinėms kovoms“, – sako R.Petrukanecas.

Rio irklavimo kanalas – natūralus vandens telkinys prie pat vandenyno, nuo kurio atsirita sūraus vandens bangos, todėl irkluoti nėra lengva. Jis siauras ir šiek tiek trumpokas, todėl ilgesnės valtys, tokios kaip aštuonvietės, vos telpa į starto liniją ir kone remiasi valčių galais į krantą. Finišavus Rio – kaip Lampėdžiuose irgi erdvės nedaug, vos 50 m iki kranto. Čia Pirmasis R.Petrukaneco įspūdis apie jau daug metų vyksta didžiausios Pietų ir olimpinių žaidynių sostinę toks: didelis Centrinės Amerikos varžybos. miestas, daug žmonių, mašinų, didelis „Kažkas panašaus kaip Kauno Lampėdžių triukšmas. Gražūs paplūdimiai, gamta.

Irkluotojai gali džiaugtis: šįkart bus varžomasi irklavimo bazėje: vos kerti finišo liniją ir iš karto stabdai, nes truputį pairklavęs, ypač ne kažkur užkampyje už daugiau nei šimto didesnes valtis, gali atsitrenkti į krantą. kilometrų, kaip būdavo per ankstesnes žaidynes, o kone miesto centre. Į varžybas ar Bet labiausiai laukiame, kada bus įrengtos tribūnos: pagrindiniame krante – 6 tūkst. treniruotes bus galima atvažiuoti ir metro. vietų, jos uždengs paskutinius distancijos „Brazilijoje praleidome visą savaitę. Nei per metrus, ir ant plaustų plūduriuojančios varžybas, nei per treniruotes nebuvo jokių 4 tūkst. vietų tribūnos“, – sako federacijos bėdų dėl purvo ar kvapo. Nepastebėjome generalinis sekretorius. jokių požymių, kad čia būtų plaukiojusios Pagrindinė Lietuvos baidarių ir kanojų nugaišusios žuvys. Jeigu apie tai niekas nebūtų kalbėjęs ir rašęs, nieko nė neįtartum“, – irklavimo rinktinė vien olimpiniu irklavimo kanalu neapsiribojo. „Aplankėme stebisi R.Petrukanecas.

ROMAS PETRUKANECAS olimpinius objektus, pasivaikščiojome po žymias miesto vietas, buvome priėję prie lūšnynų, bet arčiau prie jų dėl saugumo nesiartinome. Mieste matėme daugybę policininkų, kurių tikrai netrūks ir per olimpines žaidynes. Susigundėme skrieti banglentėmis, rinkome omarus“, – įspūdžiais dalijasi I.Navakauskas.

Optimistinės nuotaikos R.Petrukaneco nuomone, tiems mūsų baidarininkams ir kanojininkams, kurie dalyvaus olimpinėse žaidynėse, bus lengviau nei per pasaulio čempionatą, nes dalyvių bus gerokai mažiau, bet konkurencija – didžiulė. Tarkime, vienviečių baidarių 200 m nuotolio varžybose net 14–15 sportininkų gali pretenduoti į medalius. „Olimpinė atranka yra labai griežta, todėl nemažai išties stiprių irkluotojų nepaklius į olimpines žaidynes. Aš tikiu mūsų irkluotojais sprinteriais, kurie užėmė prizines vietas. Manau taip: jeigu pasisekė dabar – pasiseks ir kitą kartą, nors gerai žinau, kad pasaulio ir olimpiniai čempionai niekada nenori pralaimėti. Bandomoji regata Rio de Žaneire mus nuteikė gana optimistiškai“, – sako R.Petrukanecas.

OLIMPINĖ PANORAMA

15

TRADICIJA

ATRADO JUDĖJIMO DŽIAUGSMĄ RUGSĖJO PABAIGOJE VYKĘS KASMETIS LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO IR LIETUVOS OLIMPINĖS AKADEMIJOS PROJEKTAS „JUDĖJIMO SAVAITĖ“ SULAUKĖ REKORDIŠKAI DAUG DALYVIŲ.

Klaipėdos Simono Dacho progimnazija

S

veikatingumą skatinantys renginiai visoje Lietuvoje subūrė per 65 tūkst. sportui neabejingų žmonių. Kartu su vaikais mankštinosi mokytojai, tėvai, išsijudino ir bendruomenės.

Tiek žmonių į smagų judėjimą įtraukė aktyvaus gyvenimo būdo entuziastai iš 354 mokymo įstaigų, esančių 52 šalies savivaldybėse. Susumavus projekto rezultatus paaiškėjo, kad judėjimo savaitės dalyviai nubėgo daugiau kaip 32 tūkst. km ir mankštinosi net 67 valandas. „Džiaugiuosi, kad kiekvienais metais judėjimo savaitės renginiai suburia vis daugiau žmonių.

Manau, prie šių metų projekto sėkmės prisidėjo ir olimpiečiai, kurie nusifilmavo linksmuose vaizdo siužetuose, pasakojo apie fizinio aktyvumo naudą, patys rodė, kaip tinkamai atlikti pratimus, ir kvietė visus kartu pajudėti“, – sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Projektą šiais metais sustiprino partnerystė

su bendrove „Coca-Cola HBC Lietuva“, kuri kartu su LTOK įgyvendina fizinio aktyvumo skatinimo programą „Išjudink save“. „Mūsų noras skatinti žmonių fizinį aktyvumą ir padėti jiems atrasti judėjimo džiaugsmą sutampa su LTOK tikslais, todėl nedvejodami prisidėjome prie judėjimo savaitės. Toks dalyvių aktyvumas patvirtina, kad kartu einame teisinga kryptimi“, – sako „Coca-Cola HBC“ pardavimo Baltijos regione vadovas Valdas Pakštys.

Judėjimo savaitės organizatoriai dalyviams pasiūlė ne tik sportuoti, bet ir užfiksuoti tai vaizdo filmukuose ar nuotraukose bei sudalyvauti konkurse. Penkiolika labiausiai pasižymėjusių dalyvių (įstaigų) pelnė prizus.

Organizatoriai jiems dovanojo sportinio inventoriaus: tinklinio, futbolo, krepšinio ir gimnastikos kamuolių, badmintono rakečių, gimnastikos sienelių, mini futbolo vartų. Iš viso penkiolikai įstaigų išdalyta beveik 200 sportinio inventoriaus vienetų.

Kauno darželis „Rokutis“

16

OLIMPINĖ PANORAMA

Biržų r. Kratiškių pagrindinė mokykla

Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla

Molėtų progimnazija

BAKU – YPATINGAS KONGRESAS SPALIO 7–11 D. BAKU VYKO TARPTAUTINIS KILNAUS SPORTINIO ELGESIO („FAIR PLAY“) KONGRESAS, GENERALINĖ ASAMBLĖJA IR APDOVANOJIMŲ CEREMONIJA.

Kretingos r. Darbėnų progimnazija

Plungės r. Platelių gimnazija

Radviliškio r. Alksniupių pagrindinė mokykla

A.Juozaitis įteikė LTOK padėką Azerbaidžano olimpinio komiteto viceprezidentui K.Isajevui ir kongreso direktorei S.Abbasovai Renginiuose dalyvavo LTOK viceprezidentas ir Etikos komisijos pirmininkas Arvydas Juozaitis, LTOK olimpinio švietimo direktorius Algimantas Gudiškis ir olimpinio švietimo programų vadovė Vita Balsytė.

Kaip sakė A.Juozaitis, šis 21-asis Europos kongresas buvo ypatingas, nes kartu vyko ir pasaulinis kongresas. Jame buvo priimtos dvi naujos narės – Anglija ir Belgija. Dabar „Fair Play“ sąjūdžiui priklauso 40 šalių. Šių metų kongreso tema – kaip kilnų sportinį elgesį paversti tikrove.

Skaityti aktualūs pranešimai apie olimpinio švietimo propagavimą ir vadovaujančių sporto organizacijų darbą su federacijomis, savivaldybėmis.

Daugiausia dėmesio buvo skirta sąžiningo sporto plėtros strategijai, kalbėta apie formaliojo ir neformaliojo švietimo bei ugdymo svarbą diegiant vertybes ir etišką elgesį sporte. Kongreso dalyviai aptarė kovą su korupcija, susitarimus dėl varžybų rezultatų ir sąžiningumo užtikrinimą dopingo nevartojančių sportininkų atžvilgiu, pasidalijo gerosiomis praktikomis.

Ypač įdomūs pranešimai ir įžvalgos buvo pateikti Didžiosios Britanijos atstovų: olimpinis čempionas Davidas Hemery pristatė olimpinio švietimo programą, kurią įgyvendina Didžiosios Britanijos mokyklose.

Programa siekia įkvėpti jaunus žmones imtis įvairių veiklų, atrasti save, užsibrėžti tikslų ir mokytis, kaip jų pasiekti. Pagrindinės Anglijos sporto organizacijos Vaikų apsaugos sporte padalinio vadovė Anne Teeves supažindino su veikla, kurią jie įgyvendina siekdami apsaugoti sportuojančius vaikus nuo fizinio ir psichologinio smurto, patyčių ir kitų neigiamų patirčių, su kuriomis jie gali susidurti sportuodami.

Nyderlandų olimpinio komiteto atstovė Lieke Vloet pasakojo apie jų šalyje įgyvendinamas iniciatyvas ir projektus, kuriais siekiama ugdyti vaikus, trenerius, tėvus ir visuomenę, apie tai, koks turėtų būti vaikų ir jaunimo sportas, aplinka bei sporto organizavimas, tinkamos sąlygos vaikams sportuoti ir tobulėti. „OP“ inf.

OLIMPINĖ PANORAMA

17

FOTOLANGAS

1

TRADICIJOS IR NAUJOVĖS

Šiaulių sporto arenoje vyko konkūrų ir dailiojo jojimo pasaulio taurės varžybų etapai.

Juose dalyvavo sportininkai iš dešimties šalių, tarp jų – net iš Filipinų.

Dailiojo jojimo pasaulio taurės etapas Lietuvoje buvo surengtas pirmą kartą. „Norėjome, kad Lietuvos sportininkai iš arti pamatytų aukščiausio lygio dailiojo jojimo atstovus, žirgus, pasimokytų, kaip daryti apšilimą, pasižiūrėtų, kokios programos, kokia muzika, kokie elementai, kaip jie atliekami. Viso to per televiziją nepamatysi“, – sakė Lietuvos žirginio sporto federacijos prezidentas Gediminas Gutkauskas.

Dailiojo jojimo „Grand Prix“ varžybas laimėjo ukrainietė Inna Logutenkova su žirgu Don Gregorius, o Lietuvos atstovė Sandra Sysojeva su Forvateriu užėmė septintą vietą.

Kur kas geriau lietuviams sekėsi konkūrų

18

OLIMPINĖ PANORAMA

varžybose. Nors „Grand Prix“ Lietuvos raiteliams nepavyko laimėti, šeimininkai triumfavo vienuolikoje iš penkiolikos konkūrų rungčių. Konkūrų varžybose iš viso dalyvavo apie 200 žirgų. Kartu su konkūrų pasaulio taurės etapu vyko ir nacionaliniai konkūrai. „Grand Prix“ taurė antrus metus iš eilės iškeliavo į Lenkiją – šią rungtį laimėjo lenkų raitelis Michalas Kazmierczakas su žirgu Que Pasa 5. Antras liko Lietuvos sportininkas Andrius Petrovas su Winstonu, trečią vietą užėmė Natalija Simonija iš Rusijos su žirgu Klen. „Norėjome, kad laimėtų lietuvis, bet šiek tiek pritrūko sėkmės“, – apgailestavo federacijos prezidentas.

Užtat Šiaulių miesto mero įsteigta taurė iš Lietuvos niekur neiškeliavo – ją iškovojo Kostas Gaigalas su žirgu Chromu. Pergales įvairiuose konkūruose taip pat pelnė lietuviai

Tadas Šeškus su Juta, Kristupas Petraitis su Barichela, Viltė Kasiulytė su Herbu, Stasys Jasas su Mollagards Contina, Mantas Šeškus su Haku. Sofija Salatkaitė su Verdžiu ir Matas Petraitis su Dorena Z laimėjo po du konkūrus.

Konkūrų pasaulio taurės etapas Šiauliuose surengtas jau trečius metus iš eilės. „Patirties turime sukaupę nemažai, kaskart varžybas organizuoti vis lengviau, bet ir kartelę keliame vis aukščiau“, – sakė G.Gutkauskas ir pasidžiaugė, kad susidomėjimas žirginiu sportu Šiauliuose kasmet didėja. Šiemet per tris dienas varžybose apsilankė per 3 tūkst. žiūrovų, o daugiausia jų sutraukė „Grand Prix“ rungtys. Tarp rungčių žiūrovų laukė įvairios pramogos – vyko šunų pasirodymas, koncertavo grupė „Čilinam“, jaunieji Šiaulių atlikėjai. „OP“ inf.

IŠ ARTI

3

2

4

1. Z.Šarka jaunesnysis su žirgu Egėja 2. Varžybose dalyvavo raiteliai iš dešimties šalių

7

6

Linos Šveikauskienės nuotr.

5

3. Raiteliai Šiauliuose rinkosi trečius metus iš eilės 4. Šiaulių mero taurė 5. Šiaulių mero taurės laimėtojas K.Gaigalas su žirgu Chromu 6. D.Gutkauskas su žirgu For Feeling Star 7. Į apdovanojimų ceremoniją oficialius asmenis vežė dvikinkė karieta 8. Iš kairės: Šiaulių kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja R.Pilypienė, vyriausiasis tarptautinės kategorijos varžybų teisėjas iš Estijos T.Kaumannas, Šiaulių mero taurės laimėtojas K.Gaigalas ir žirgas Chromas, Šiaulių vicemeras D.Griškevičius, LŽSF prezidentas G.Gutkauskas, tarptautinės kategorijos teisėjas iš Sirijos A.Jazmati

8 OLIMPINĖ PANORAMA

19

Roberto Dačkaus nuotr.

ŽVILGSNIS

Lietuvos krepšininkai – Europos vicečempionai

GALINGI NE POPIERIUJE, O AIKŠTĖJE ATRODO, KĄ TIK VISA GALVA BUVOME PANIRĘ Į EUROPOS KREPŠINIO ČEMPIONATO AISTRŲ SŪKURĮ, O JAU NETRUKUS IR RIO DE ŽANEIRO OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS. LIETUVOS RINKTINĖ ŽEMYNO PIRMENYBĖSE ATLIKO ŽYGDARBĮ – DAUG KAM NETIKĖTAI IŠKOVOJO SIDABRO MEDALIUS IR TIESIOGIAI PATEKO Į 2016-ŲJŲ OLIMPIADĄ.

Saulius Butkus

T

ai, kad Lietuvos krepšininkams nereikės eikvoti jėgų olimpiniame atrankos turnyre, yra labai riebus pliusas. Prieš 2012-ųjų žaidynes mūsų šalies nacionalinė krepšinio komanda turėjo belstis už jūrų marių – net į Venesuelą, ten vykusiose atrankos varžybose išlieti ne vieną prakaito kibirą ir tik tada, pelnius tokią teisę, krautis lagaminus į Londoną. O jau ten mūsų vyrams pristigo fizinių jėgų. Tą pripažino ir tuometis rinktinės vyriausiasis strategas Kęstutis Kemzūra.

Dabartinė Lietuvos rinktinės padėtis kur kas palankesnė. Žaidynėms bus galima ruoštis ramiai ir nekvaršinti galvos dėl atrankos turnyrų. Be to, olimpiadoje laimėti medalius gali būti lengviau nei Europos čempionate. Tą pripažįsta ir nemažai specialistų.

20

OLIMPINĖ PANORAMA

Taip, Rio de Žaneire bus beveik nenugalima JAV rinktinė, bet ten žais ir tokios komandos, kaip Nigerija, Venesuela, Kinija. Visas jas lietuviai pajėgūs sudoroti be didesnio vargo.

Tikrai įkandamos ir Australijos, Brazilijos, Argentinos ekipos, kuriose vyksta kartų kaita ir žaidžia gausus būrys veteranų. Su ispanais taip pat galima kautis. Į tris dar likusius olimpinius kelialapius realiausiai pretenduos europiečiai – prancūzai, serbai, graikai, italai. Visi jie Senojo žemyno čempionate liko už Jono Kazlausko auklėtinių nugarų.

Rinktinės branduolys išliks Lietuvos krepšininkai Europos pirmenybėse driokstelėjo net ir neturėdami savo gretose Donato Motiejūno, Lino Kleizos, Darjušo

Lavrinovičiaus, Martyno Pociaus. Rio de Žaneire bus ypač reikalingas D.Motiejūnas.

Tiesa, neaišku, kaip klostysis Donato reikalai po traumos ir ar jį į Braziliją išleis „Houston Rockets“ klubo vadovai.

Vis dėlto net ir be D.Motiejūno mūsų vyrai olimpiadoje gali užsikabinti medalius.

Sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje žaidžiantis Paulius Jankūnas tikrai dar nepasens, tikėtina, kad per metus dar labiau patobulės Domantas Sabonis, neatmestina, jog į aikštę sugrįš L.Kleiza, savo paskutinio žodžio galbūt dar netarė D.Lavrinovičius. Be to, ir Jonas Mačiulis sugeba efektyviai rungtyniauti vadinamuoju ketvirtuoju numeriu. Taigi rezervų čia netrūksta.

Svarbiausia, kad traumų nepatirtų Jonas Valančiūnas ar Mantas Kalnietis. Jie, įskaitant

ŽVILGSNIS Alfredo Pliadžio nuotr.

TAIP, RIO DE ŽANEIRE BUS BEVEIK NENUGALIMA JAV RINKTINĖ, BET TEN ŽAIS IR TOKIOS KOMANDOS, KAIP NIGERIJA, VENESUELA, KINIJA. VISAS JAS LIETUVIAI PAJĖGŪS SUDOROTI BE DIDESNIO VARGO. TIKRAI ĮKANDAMOS IR AUSTRALIJOS, BRAZILIJOS, ARGENTINOS EKIPOS, KURIOSE VYKSTA KARTŲ KAITA IR ŽAIDŽIA GAUSUS BŪRYS VETERANŲ. SU ISPANAIS TAIP PAT GALIMA KAUTIS. J.Kazlauską, yra pagrindiniai rinktinės žmonės.

Jei, neduokdie, šie žaidėjai iškristų iš rikiuotės, jų pakeisti deramai nebūtų kuo.

Rio de Žaneire nacionalinės komandos branduolys, žinoma, turėtų išlikti. Realu, kad rinktinę galbūt papildys Artūras Gudaitis, Rokas Giedraitis, gal dar vienas kitas krepšininkas. Sprendžiant pagal pasirodymą Europos čempionate kyla abejonių, ar į Braziliją vyks veteranas Robertas Javtokas.

2016-ųjų žaidynėse mūsų ekipai tikriausiai atstovaus pusė ar net daugiau krepšininkų, dalyvavusių praėjusioje olimpiadoje. Rinktinėje tikrai jau nebus tik Rimanto Kaukėno ir karjerą baigusių Šarūno Jasikevičiaus bei Dariaus Songailos. Kiti svarbūs krepšininkai komandoje, ko gera, liks, o jie yra neblogai susižaidę.

Brokas nesutrukdė patekti į finalą Grįžkime į šių metų Europos čempionatą.

Nors lietuvių galutinė užimta vieta įspūdinga, ne viskas buvo taip gražu. Net šešeriose laimėtose rungtynėse iš septynerių mūsų rinktinė varžovus palaužė tik pačioje pabaigoje – paskutinėmis sekundėmis ar paskutinę minutę. O priešininkai, ypač tekę grupėje, toli gražu nebuvo patys galingiausi. Sunkiai vargome net ir su estais bei ukrainiečiais. Vadinasi, Lietuvos komandą iš dalies lydėjo sėkmė. Nedidelį kartėlį paliko ir finalas su ispanais, kur varžovai buvo visa galva aukštesni.

Kokios didžiausios lietuvių bėdos? Mūsų krepšininkai dažnai klydo (vid. 14,2). Tarp 24 ekipų tik keturios padarė daugiau klaidų.

Mūsiškiai negalėjo pasigirti dvitaškių taiklumu (46,9 proc.) – pagal šį rodiklį užimta tik 19 vieta. Apskritai puolimas šlubavo (74,4 taško).

Lietuvius šioje srityje aplenkė 10 rinktinių.

Nė vienoje statistikos kategorijoje Lietuvos krepšininkai nepateko į pirmąjį trejetą. Mūsų komandą gelbėjo solidi gynyba, patikima kova dėl atšokusių kamuolių (vid. 38,8, 4

J.Mačiulis pasižymėjo ir puldamas, ir gindamasis

vieta), darnūs komandiniai veiksmai, puikus fizinis pasirengimas, stiprūs žaidėjų nervai kritiškais momentais, sumanus J.Kazlausko vadovavimas.

Lietuvos rinktinės strategas, priešingai nei ankstesniais laikais, suteikė krepšininkams kur kas daugiau laisvės – leido nutraukti derinius, improvizuoti, ragino savo auklėtinius žaisti greitai, nors netrūko ir lėto, statiško puolimo.

Mūsų šalies ekipoje labiausiai nustebino J.Mačiulis. Daug kas jį vadina gynybinio stiliaus žaidėju, tačiau puolėjas įrodė, kad sugeba būti monstras ir puldamas. J.Mačiulis rinko po 13,8 taško ir pagal rezultatyvumą nusileido tik J.Valančiūnui. Be to, Madrido „Real“ žaidėjas atkovojo 6,3 kamuolio, o tritaškius metė net 53,8 proc. taiklumu. O juk Jonas niekada negarsėjo kaip stabilus snaiperis.

Optimistų pergalė prieš skeptikus Per daugumą susitikimų efektyviai rungtyniavo J.Valančiūnas, M.Kalnietis, P.Jankūnas, Mindaugas Kuzminskas. Šiek

tiek daugiau tikėjomės iš Renaldo Seibučio, Antano Kavaliausko.

Vertinant visumą Lietuvos rinktinės žaidimas nebuvo idealus, bet pasiektas rezultatas – tiesiog fantastiškas. O kiek buvo skeptikų prieš šį čempionatą! Turbūt tik patys didžiausi optimistai tikėjo, kad prasibrausime į finalą. Juk mūsų nacionalinė komanda dabar neturi tokio lygio asų, kaip Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Arvydas Macijauskas, Artūras Karnišovas, o ką jau kalbėti apie Arvydą Sabonį ir Šarūną Marčiulionį. J.Valančiūnas – kol kas tik žvaigždutė, dar tikrai ne žvaigždė.

Mūsiškių gretose nėra tokių aukščiausio kalibro puolimo meistrų, kaip Pau Gasolis, Tony Parkeris, Milošas Teodosičius, Vassilis Spanoulis, Danilo Gallinari, Andrea Bargnani.

Tačiau mūsų rinktinė įrodė, kad ir be individualiai itin pajėgių krepšininkų galima klupdyti komandas, kurios popieriuje atrodo galingiau. Viliamės, kad tą mūsų krepšininkai įrodys ir Rio de Žaneire.

OLIMPINĖ PANORAMA

21

POMĖGIS

BILIETO IŠ TOKIJO VĖL NERADO...

JAV MIESTE LEIK PLASIDE DU KARTUS VYKO ŽIEMOS OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS – 1932 BEI 1980 M. IR VIENĄ KARTĄ, ŠIEMET, – PASAULIO OLIMPINIŲ KOLEKCININKŲ MUGĖ.

Mindaugo Džiauto nuotr.

Bronius Čekanauskas

Olimpinių kolekcininkų mugė

J

au 21-ąjį kartą surengtoje Pasaulio olimpinių kolekcininkų mugėje devynioliktą kartą dalyvavo Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos generalinis sekretorius Rimantas Džiautas. Šįsyk į Ameriką jis vyko su sūnumi Mindaugu. Į mugę su savo turtais susirinko kolekcininkai iš aštuoniolikos šalių – iš viso per šimtą dalyvių. Neskaičiuojant šeimininkų, daugiausiai buvo kinų (14), rusų (7). Renginys vyko tris dienas.

Mugė – olimpinėje arenoje Mugė šurmuliavo toje pačioje salėje, kurioje 1932 m. vyko olimpinės dailiojo čiuožimo varžybos, o 1980-aisiais grupės rungtynes žaidė ledo ritulininkai. Atidarymo iškilmės buvo surengtos „Horse show grounds“ arenoje. Joje vyko ir 1980-ųjų olimpinių žaidynių atidarymas. Specialiai mugės atidarymo proga buvo uždegtas olimpinis aukuras, kuriame 1980-aisiais liepsnojo ir žiemos olimpinių žaidynių ugnis.

Kolekcininkus pasveikinęs miesto meras palinkėjo sėkmės. Svečiams buvo surengtos ekskursijos į olimpines bazes, į olimpinį miesto muziejų, visi dalyvavo šventinėje vakarienėje.

22

OLIMPINĖ PANORAMA

O kaip vyksta pati mugė? Visų pirma pakabinamos šalių, iš kurių atvyko kolekcininkai, vėliavos. Dalyviai ant specialiai sustatytų stalų išsidėlioja atsivežtus ženkliukus, medalius, prizus, monetas, pašto ženklus, nuotraukas, autografų rinkinius ir kitą su olimpinėmis žaidynėmis bei sportu susijusią atributiką. Pirmieji eksponatus apžiūri patys dalyviai, per daugelį metų jau puikiai pažįstantys vieni kitus, žinantys, ko įdomaus galima rasti ant kolegos stalo arba po juo esančiame krepšyje. Mainoma, perkama, parduodama. Tam tikromis valandomis į mugę įleidžiami visi norintieji joje pasidairyti, pabendrauti, įsigyti suvenyrų.

Egzotiški laimikiai Paklaustas, kaip sekėsi, R.Džiautas netryško džiaugsmu. Laukto susidomėjimo, deja, nebuvo, lankytojų irgi užsuko mažiau negu pernai Lozanoje. O juk mugė vyko Amerikoje, kurioje kolekcionavimas, olimpiniai suvenyrai labai populiarūs. Gal ir čia koją kiša internetas, po kurį panaršęs gali visko rasti nekeldamas kojos iš namų... Rimantas įsigijo kelių egzotiškų šalių, pavyzdžiui, Amerikos Samoa, Kuko Salų, Bahreino, Kuveito,

krepšinio federacijų ženkliukus. Įvykdė kelis kolekcininkų iš Lietuvos prašymus.

Pernai „Olimpinei panoramai“ pasakodamas apie analogišką mugę Lozanoje R.Džiautas užsiminė, kad aktyviai ieškojo 1964 m. Tokijo vasaros olimpinių žaidynių bilieto į krepšinio rungtynes. Mat iš visų kitų olimpinių žaidynių krepšinio bilietus turi, o iš Tokijo – ne. Tada bilieto nerado. Žinoma, paklausiau, gal šiemet laimė nusišypsojo? Deja, ir vėl ne. Bet jau nugirdo, kas tikrai tokį bilietą gali turėti, ir kryptingai tęs paieškas.

Tradiciškai, kaip ir ankstesnėse mugėse, buvo surengtas labdaros aukcionas. Dalyviai jam nemokamai skiria ką nors iš savo kolekcijos. Čia nėra įprastų garsiai šūkaujančių, kainas keliančių vedėjų. Prie kiekvieno eksponato būna lapas su trumpu jo pristatymu ir pradine kaina. Norintieji daiktą įsigyti pradinę kainą braukia ir parašo savo siūlomą. Surinktos lėšos atitenka mugės rengėjams. Aukcione gali rungtis ir mugės dalyviai, ir lankytojai.

Mugėje R.Džiautas susipažino su kinų kolekcininku, sporto mokslininku, prisistatančiu Justin vardu. Taip, beje, pasirašiusiu ir savo knygą apie olimpinį sąjūdį, olimpinės atributikos kolekcionavimą. Kinas

POMĖGIS

Springfildo krepšinio šlovės muziejuje

S.Berenson-Abbott gimė Vilniuje papasakojo, kaip jie savo šalyje propaguoja olimpines idėjas tarp moksleivių, rengia kolekcininkų pamainą: dažnai lankosi mokyklose, atvyksta su parodomis, pasakoja, kaip patys pradėjo kolekcionuoti, kaip ieškojo ir rado vieną ar kitą eksponatą, skatina vaikus pradėti rinkti ženkliukus, pašto ženklus, nuotraukas. Rengia kolekcininkų konkursus tarp mokyklų, klasių, dovanoja pašto ženklų, sportinių ženkliukų, pristato asmenines moksleivių kolekcijas. Taip bandoma ne tik vaikus sudominti kolekcionavimu, bet ir atitraukti juos nuo telefonų, kompiuterių.

Krepšinio šlovės muziejus Nuo Leik Plasido iki Springfildo, kuriame yra Krepšinio šlovės muziejus, – keturios valandos kelio automobiliu. R.Džiautas šiame muziejuje, kurio palubėje kabo ir Arvydo Sabonio bei Šarūno Marčiulionio nuotraukos, o stendus puošia jų marškinėliai, lankėsi jau trečią kartą.

Tačiau ne veltui sakoma, kad per kiekvieną apsilankymą muziejuje randi ir sužinai ką nors nauja. Bevaikščiodamas po sales R.Džiautas susipažino su muziejaus viceprezidentu Scottu Zuffelato. Prisistatė esąs kolekcininkas iš Lietuvos. Amerikietis pasigyrė, kad jo prosenelis iš motinos pusės buvo Ališauskas. Apsikeitė suvenyrais, amerikietis padovanojo muziejaus leidinių, ženkliukų. Gaila, kad nei A.Saboniui, nei Š.Marčiulioniui skirto bukleto muziejus neturi.

Rimantas papasakojo apie Joniškyje esantį krepšinio muziejų, sudomino Scottą. Ir, žinoma, paklausė, kur ateityje bus kabinami šlovingiausių krepšininkų, krepšinio veikėjų portretai, nes trečio aukšto salė jau beveik pilna. Pasirodo, muziejų žadama rekonstruoti, tada atsiras daugiau vietos būsimoms žvaigždėms.

Bahreino, Kuko Salų, Amerikos Samoa krepšinio federacijų ženkliukai

R.Džiautas su senu bičiuliu, didžiausio JAV kolekcininkų klubo „Olympin“ prezidentu Donu Bigsbiu Rimantas vėl ilgiau stabtelėjo prie stendo, kur moters biografija prasideda žodžiais „Vilnius, Lietuva“. Jie parašyti prie JAV moterų krepšinio pradininkės Sendos Berenson-Abbott pavardės.

Moteris gimusi 1868 m. kovo 19 d. Vilniuje, Lietuvoje. Ji pirmoji Valstijose ėmėsi propaguoti krepšinį tarp moterų. Nors dauguma vyrų sakė, kad šis žaidimas dailiosios lyties atstovėms per sunkus, Senda įrodė savo. Iš pradžių ji krepšinio aikštelę padalijo į tris dalis, o kad nereikėtų daug bėgioti, griežtai prisakė merginoms judėti tik savo zonoje. Iki septynerių Lietuvoje gyvenusi

Senda dvylika metų vadovavo JAV krepšinio federacijos moterų komitetui, parašė pirmąsias moterų krepšinio žaidimo taisykles. Mirė 1954 m.

Tą stendą R.Džiautas pamatė dar 2011-aisiais, bet šį kartą nufotografavo.

P.S. Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos (LOKA) generalinis sekretorius R.Džiautas primena, kad metinis LOKA narių susirinkimas planuojamas lapkričio 7 d. Jis papasakos kolegoms apie mugę Leik Plaside, bus aptartas veiklos planas, žadama priimti naujų narių.

OLIMPINĖ PANORAMA

23

OLIMPINIS SOLIDARUMAS

Rankinio kursuose Vilniuje dalyvavo 30 trenerių

TRENERIAI PAPILDĖ ŽINIŲ BAGAŽĄ NET 30 LIETUVOS RANKINIO TRENERIŲ PASINAUDOJO PROGA PASISEMTI ŽINIŲ VILNIUJE SURENGTUOSE KURSUOSE. JUOSE IŠGIRSTAS TEORINES NAUJOVES IŠKART GALĖJO PATIKRINTI IR PRAKTIŠKAI. Linas Jaurys

P

atyręs rankinio specialistas vokietis dr. Klausas Feldmannas išvykdamas namo neslėpė – jam didelį įspūdį paliko Lietuvos trenerių profesionalumas, kuriuo įsitikino dalydamasis žiniomis ir diskutuodamas su jais Vilniuje vykusiuose trečiojo lygio techniniuose kursuose. Juos rugsėjį mūsų šalies sostinėje rengė Lietuvos rankinio federacija (LRF) kartu su LTOK ir Tarptautine rankinio federacija (IHF). Tai Tarptautinio olimpinio komiteto Olimpinio solidarumo programos dalis.

Teorija ir praktika Kursus, kuriuos sudarė teorijos ir praktikos dalys, K.Feldmannas vedė kartu su Lietuvos rankinio federacijos prezidentu Antanu Skarbaliumi. „Žinojome, kad K.Feldmannas yra puikus lektorius, todėl IHF paprašėme, kad būtent jį skirtų kursams vesti Lietuvoje.

Neapsirikome“, – džiaugėsi A.Skarbalius.

Kursuose dalyvavo maksimalus numatytas skaičius klausytojų – visų amžiaus grupių Lietuvos rinktinių treneriai, vadovai. Jie pripažino: buvo labai naudinga, kad iškart po teorinių seminarų įgytas žinias galėjo pritaikyti

24

OLIMPINĖ PANORAMA

Kursus vedė K.Feldmannas ir A.Skarbalius

OLIMPINIS SOLIDARUMAS ir aptarti sporto mokyklos „Tauras“ salėje su jaunaisiais rankininkais. „Žinoma, šiais laikais visas naujoves galima rasti internete. Bet ten tikrai neįmanoma gyvai parodyti, aptarti, išanalizuoti kiekvieno veiksmo, iškart pataisyti, jeigu jis atliekamas netaisyklingai. Tokie kursai duoda kur kas daugiau naudos ir informacija pasisavinama daug geriau, nei skaitant knygas ar ieškant žinių internete“, – sakė A.Skarbalius.

LRF vadovui pritarė ir kursuose dalyvavęs treneris Gintautas Paškevičius: „Iš leidinių gauname labai daug panašios informacijos, bet lektorius parodo ir praktiką, ir paaiškina teorinę pusę: kur ką padaryti, koks žingsnis gali lemti tolesnę eigą. Lektorius turi savų idėjų ir moka jas paaiškinti.“ Gavo svarbius sertifikatus Treneriai kursuose papildė ne tik žinių bagažą. LRF neseniai prisijungė prie Europos rankinio federacijos (EHF) RINCK konvencijos, pagal kurią suvienodinami kvalifikacijos standartai. Tad kursus baigusiems treneriams įteikti A lygio licencijų sertifikatai, galiojantys 37-iose konvenciją pripažinusiose šalyse. Nuo praėjusio sezono visų amžiaus grupių oficialiose tarptautinėse varžybose rinktinėms gali vadovauti tik tie treneriai, kurie turi A lygio licenciją. „EHF nepripažįsta universitetuose įgytų trenerių kvalifikacijos dokumentų. Todėl įvesta licencijų sistema, kuri nuo šiol taikoma ir Lietuvoje. Dabar svarbiausia, kad mūsų teikiamas licencijas įteisintų ir šalies sporto mokyklos. Tada treneriai, neturintys atitinkamos kvalifikacijos, negalėtų dirbti su rankininkais. Tai skatintų specialistus nuolat tobulėti“, – paaiškino A.Skarbalius.

Netrūksta ir problemų Šiuo metu Lietuvoje registruoti 107 rankinio treneriai ir apie 4 tūkst. rankininkų – nuo vaikų iki veteranų. Tačiau, pasak A.Skarbaliaus, beveik trečdalis žaidėjų visai nedalyvauja varžybose. „Kyla klausimas, kam jie treniruojami? O gal treneriai slapukauja ar tinginiauja ir nedirba su tais auklėtiniais arba jie paprasčiausiai nevažiuoja į varžybas“, – svarstė LRF prezidentas.

G.Paškevičiaus nuomone, būtent rankininkų jaunystės etapas yra tas laikas, kai Lietuva ima atsilikti nuo kitų Europos šalių: „Tinkamas vaikų paruošimas – tai, ko mums trūksta.

Vyresnių trenerių užsienio kalbų žinios dažnai būna silpnos, jaunų pažangių trenerių turime

Olimpinis solidarumas yra Tarptautinio olimpinio komiteto programa, skirta sportininkų meistriškumui, trenerių ir sporto administratorių kvalifikacijai kelti bei olimpinių idealų sklaidai.

Programa įgyvendinama kartu su nacionaliniais olimpiniais komitetais.

nedaug. Tai mūsų spraga, o jeigu neisi koja kojon su šiuolaikinėmis žiniomis, – atsiliksi.“ A.Skarbalius trenerių gretose pasigenda daugiau jaunų veidų: „Mes norėtume ir jaunesnių trenerių, nors amžius yra sąlyginis veiksnys. Viskas priklauso nuo to, kaip treneris dirba. Vyresnio amžiaus treneris gali būti kūrybiškai aktyvus, o jaunas – priešingai.

Bėda ta, kad jaunam treneriui atėjus dirbti į sporto mokyklą jo atlygis būna menkas ir jis, negalėdamas išlaikyti šeimos, ieško kitų galimybių.“ LRF prezidentas yra ir Lietuvos moterų rinktinės strategas. Spalio 11 d. jo auklėtinės Europos čempionato atrankos mače namuose beveik visą laiką lygiai žaidė su stipriausia pasaulyje Norvegijos nacionaline komanda ir tik rungtynių pabaigoje viešnios nutolo – 21:28. „Kovingumo mums niekada netrūko. Bet svarbiausiu momentu išryškėja meistriškumo skirtumas. O jis niekur nedings, jei Lietuvoje neatsiras bent viena profesionali komanda. Jos nėra nei vyrų, nei moterų turnyruose. Todėl ir negalime nuolat lygiai kautis su pajėgiomis ekipomis“, – dar vieną problemą įvardijo A.Skarbalius.

Tobulinsis toliau Lietuvos rankinio treneriams Olimpinio solidarumo programos kursai – ne vienintelė galimybė tobulėti. LRF jau gavo finansavimą pagal EHF „Smart“ programą. „Trejiems metams mums skyrė 39 tūkst. eurų. Kasmet atvažiuos EHF lektoriai. Tiesa, šiuose kursuose daugiau dėmesio skiriama treniravimo pagrindams, bet tai irgi labai reikalinga mažiau patirties turintiems treneriams“, – įsitikinęs A.Skarbalius.

Teorinius užsiėmimus keitė praktiniai

TOBULINOSI STALO TENISO TRENERIAI Lietuvos stalo teniso asociacija (LSTA), bendradarbiaudama su LTOK, irgi dalyvavo Olimpinio solidarumo programoje.

Spalio 5–14 d. Vilniuje surengti Tarptautinės stalo teniso federacijos (ITTF) pirmojo lygio mokymai, skirti stalo teniso treneriams. Mokymus vedė sertifikuotas ITTF lektorius iš Baltarusijos Aleksejus Jefremovas, juose dalyvavo 17 trenerių, dirbančių su skirtingomis grupėmis: pradedančiųjų, jaunučių, jaunių ir nacionalinėmis rinktinėmis. Į mokymus susirinkę treneriai išgirdo daug naujos ir naudingos informacijos apie stalo teniso ir fizinio parengtumo treniruočių technikas, gavo naudingų patarimų ir žinių apie darbą su negalią turinčiais žmonėmis. „Per šiuos mokymus įgijau daug naudingos informacijos apie judesių techniką, žaidimą su daug kamuolių, kamuoliuko sukimo įvairovę, treniruočių darbo intensyvumą. Įgyta patirtis motyvuoja mokytis toliau ir gilinti žinias apie stalo tenisą“, – sakė Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ treneris Artūras Orlovas.

Kursais liko sužavėta ir kita Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ trenerė Jelena Anikejeva: „Esu jauna trenerė, todėl mokymų metu pasisėmiau informacijos apie pradinukų rengimą: naujų pratimų, naujų derinių, treniruočių vedimo metodikas. Lektorius ypač akcentavo smūgio atlikimo techniką ir kojų judesius. Per treniruotes naudosiuosi lektoriaus patarimais.“ Trenerių kvalifikacijos kėlimo kursus įvertino ir LSTA prezidentas Rimgaudas Balaiša: „Norint pasiekti aukštų rezultatų pasaulyje reikia neatsilikti nuo naujausių stalo teniso tendencijų – tai reiškia nuolat tobulėti ir kelti trenerių kvalifikaciją. Džiaugiuosi, kad mokymuose dalyvavo treneriai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Pradėjus sustoti nevalia, todėl norime toliau padėti treneriams kelti kvalifikaciją ir netrukus organizuosime antrojo lygio kursus.“ „OP“ inf.

OLIMPINĖ PANORAMA

25

LEGENDA

ČEMPIONO REKORDAI DAR NEPAGERINTI OLIMPINIS ČEMPIONAS REMIGIJUS VALIULIS BUVO PANIRĘS Į VERSLO VANDENIS, BET GRĮŽO TEN, KUR JAUČIASI GERIAUSIAI – Į SPORTO PASAULĮ. TIK DABAR JIS NE PATS SPORTUOJA, O TRENIRUOJA KITUS.

D

idžiausią karjeros pergalę Remigijus Valiulis iškovojo 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse. Tada 22-ejų metų lietuvis tik varžybų išvakarėse sužinojo, kad yra įtrauktas į SSRS rinktinę bėgti estafetę 4x400 m. Jis pateisino trenerių lūkesčius ir su komandos draugais tapo olimpiniu čempionu.

R.Valiuliui 1980-ieji buvo patys sėkmingiausi per visą sportinę karjerą: be olimpinio aukso, bėgikas dar laimėjo 400 m distancijos bėgimo bronzos medalį Europos uždarų patalpų čempionate Zindelfingene (Vokietija), gerino SSRS rekordus.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Marytė Marcinkevičiūtė

Remigijau, kaip dabar klostosi tavo gyvenimas, ką veiki?

Antrus metus dirbu Mykolo Romerio universitete, ketvirtus – Vilniaus krepšinio mokykloje fizinio rengimo treneriu. Turiu dvi vaikinų, gimusių 1998–1999 m., komandas. Dar padedu fiziškai stiprėti jauniems, bet ambicingiems „PerloMRU“ krepšininkams, kurie yra „Lietuvos ryto“ dubleriai ir žaidžia Nacionalinėje krepšinio lygoje. Komandai pradėjo vadovauti naujasis vyr. treneris Arvydas Gronskis, žaidėjų nuotaika pakili, visi dirba išsijuosę. Iš trenerio yra ko pasimokyti, laukia įdomus sezonas. Darbas patinka, esu ten, kur ir noriu būti.

Kas tave paskatino vėl grįžti į sportą?

Bene didžiausios įtakos turėjo sportininkų renta. Ekonomiškai pasižiūrėjau, kad iš jos galima išgyventi, nes toliau būti versle jau neturėjau nei noro, nei sveikatos – rugsėjo 20 d. man sukako 57-eri. O dirbti su jaunimu visą laiką labai smagu.

Nacionalinės atletinio rengimo trenerių asociacijos prezidentas Aleksas Stanislovaitis nesistebi, kad fizinio rengimo treneriais dažniausia dirba lengvaatlečiai, ir tvirtina, jog lengvoji atletika – visų sporto šakų pagrindas. Ar su tuo sutinki?

Pranašumą turi tie sportininkai, kurie yra greiti, staigūs, aukštai šoka. Kaip sakoma, kas greitesnis, tas geresnis. Lengvosios atletikos pagrindais pagrįstas ir mano fizinio rengimo trenerio darbas. Juo labai domiuosi, visą laiką seku pačias naujausias metodikas ir tendencijas bei stengiuosi kiek įmanoma toliau nukelti sportininkų pavargimo ribą.

26

OLIMPINĖ PANORAMA

Bėgimo takelyje R.Valiulis skynė pergales ir gerino rekordus

Nuo lengvosios atletikos – iki krepšinio. Ar dabar dar mėgėjiškai pabėgioji?

Kurį laiką bėgiojau tik su kamuoliu, lengvoji atletika buvo atsibodusi. Žaidžiau krepšinį, bet jau trys mėnesiai neimu kamuolio į rankas.

Atsirado kelio problemų, todėl nusprendžiau verčiau vaikščioti, nei bėgioti.

Ar neužmiršai savo mėgstamos sporto šakos?

Ne. Stebiu visas lengvosios atletikos varžybas, kurios vyksta Vilniuje. Neatsitraukdamas nuo televizoriaus nuo pradžios iki pabaigos pažiūriu „Deimantinės lygos“ varžybas, pasaulio ir Europos čempionatus, olimpines

žaidynes. Iš lengvosios atletikos niekur nebuvau išėjęs.

Kodėl pasirinkai tokią sunkią rungtį kaip 400 m bėgimas?

Besimokydamas Tauragės rajono Žygaičių vidurinėje mokykloje aplenkdavau trejais metais už save vyresnius bėgikus, mokykloje dirbo šaunus kūno kultūros mokytojas, kuris mums skiepijo meilę sportui. Žaidžiau ir krepšinį, patiko orientavimosi sportas, o lengvąją atletiką dar labiau pamėgau, kai atvykau mokytis į Panevėžio internatinę sporto mokyklą. Patekau į darbštaus ir reiklaus trenerio, dabar šviesaus atminimo Algimanto

LEGENDA Kukštos rankas. Jau pirmaisiais metais mane sužavėjo fizinio rengimo pratybos. Treneris iš karto įžvelgė, kad galiu gerai bėgti 400 m nuotolį. Tapau SSRS moksleivių spartakiados čempionu, du kartus gerinau SSRS jaunių rekordus (47,8 ir 47,5 sek.).

1978 m. man pirmą kartą pakluso ir Lietuvos suaugusiųjų rekordas (47,1 sek.), kurį vėliau gerinau dar septynis kartus. Beje, tais metais stambiose varžybose dalyvavau 24 kartus, o 1979–1980 m. – po aštuoniolika.

Tai gana nemažai, sovietmečiu varžybų netrūkdavo, vykdavo įvairūs mačai su kitų šalių lengvaatlečiais. Net nelikdavo laiko rengtis Lietuvos čempionatams. Kai studijavau tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute, mane treniravo kitas puikus treneris Antanas Krasaitis.

Tapai Lietuvos 100, 200, 400 m ir estafetės 4x400 m čempionu, 1980-aisiais pagerinai SSRS 400 m nuotolio rekordą (45,4 sek.), su komandos draugais du kartus gerinai estafetės 4x400 m SSRS rekordus. Vadinasi, buvai talentingas?

Lietuvoje niekas taip greitai nebėgo, štai ir visa mano talento paslaptis (šypsosi). Žinoma, daug treniravausi, mėgau rungtyniauti ir žiemą, ir vasarą, varžybos man buvo pačios geriausios treniruotės.

Treneris A.Krasaitis dideliu mano privalumu laikė gerą koordinaciją, judesių laisvumą, didelę žingsnio amplitudę. Bet man stipriai reikėjo taisyti rankų darbą. Per pratybas didžiausią dėmesį skirdavau greičio ir specialiosios ištvermės ugdymui, mėgau bėgioti trumpus nuotolius, žaisti krepšinį, futbolą. Kažkodėl mano treneris manydavo, kad iki varžybų likus kelioms dienoms leisdavau sau mažiau treniruotis.

Taip nebuvo. Paprasčiausiai saugodavausi, kad negaučiau traumos ir galėčiau išvažiuoti į tarptautines varžybas.

Ar Maskvos olimpinių žaidynių metais buvo sunku patekti į SSRS olimpinę rinktinę?

Kada sužinojai, kad esi olimpietis?

Nepaprastai sunku, buvo didžiulė konkurencija. Olimpiniais metais gegužės mėnesį tuomečiame Leningrade man pavyko pagerinti 400 m bėgimo nuotolio SSRS rekordą (45,4 sek.). Į olimpinį kvartetą pretendavome septyniese. Kad esu olimpietis, patikėjau tik varžybų išvakarėse. Kai iki estafečių starto buvo likusios dvi dienos, per treniruotę mums dar buvo surengtas kontrolinis bėgimas.

Kaip vertini dabartinius Lietuvos lengvaatlečių startus?

Turime gabių lengvaatlečių. Tikrai išaugs puikių,

Su Lietuvos prezidente D.Grybauskaite

R.Valiulis ir pats pažaisdavo krepšinį

gal net už mane geresnių 400 m nuotolio bėgikų.

Manau, ne už kalnų ir ta diena, kai bus pagerinti man priklausantys Lietuvos žiemos (1980 m. – 46,75 sek.) ir vasaros (1979 m. – 45,73 sek.) 400 m bėgimo rekordai.

Niekas nepriartėja prie tavo rezultatų.

Gal norėtum padėti mūsų bėgikams tapti greitesniems?

Mano metodika, pagal kurią treniravausi, jau yra pasenusi. Visa, kas sena, niekam neįdomu ir neefektinga. Jaunimas turėtų labiau gilintis į šiandienos metodikas ir aktualijas. Tikiuosi, kad jie tą ir padarys. Treniruoti lengvaatlečių tikrai negalėčiau, nes stokočiau žinių.

Ar dažnai prisimeni savo pergalę Maskvos olimpinėse žaidynėse?

Meluočiau, jei sakyčiau, kad retai. Bet kad labai dažnai – taip irgi nėra. Kai bendrauju su draugais, jie man primena olimpinį aukso medalį. Per parengiamąsias varžybas SSRS rinktinės treneriai man patikėjo bėgti trečiam, o finale – pirmam.

Lengvosios atletikos asociacija surengė tavo vardo taurės varžybas ir pakvietė varžytis Vilniaus gimnazijų estafečių kroso komandas. Nenustebai?

Tikrai buvau maloniai nustebintas. Kai sulaukiau siūlymo rengti šias taurės varžybas, tuo metu su „Perlo-MRU“ komanda viešėjome Kinijoje ir dalyvavome turnyre. Nebuvo daug laiko spyriotis, pasakiau, kad darom, ir viskas.

Tavo žmona Regina MinkevičiūtėValiulienė – praeityje puiki krepšininkė.

Gal ir vaikai pasekė jūsų pėdomis?

Pasekė žmonos pėdomis. Lengvaatlečiais netapo nei dukra Rūta, kuriai dabar 24-eri, nei 29-erių sūnus Vytautas. Dukra M.Romerio universitete studijuoja psichologiją ir žaidžia krepšinį. Sūnus porą metų dirbo „Chimki“ krepšinio komandoje ir padėjo pagrindinės ekipos žaidėjams atsigauti po traumų. O žmona Regina iki šių dienų žaidžia krepšinį, atstovauja „Kamanių“ komandai. Treniruojasi, važinėja po visą pasaulį. Neseniai dalyvavo Europos sporto meistrų žaidynėse Nicoje.

OLIMPINĖ PANORAMA

27

28

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPINĖ AKADEMIJA APDOVANOJIMAI ISTORIJAKARAVANAS TALENTAI KALĖDŪ

TIKSLAS

KAIP PRIARTINTI STUDENTUS PRIE SPORTO

R.Paulauskas

KIEKVIENAS TRENERIS – TYRĖJAS „Taip susiklosto, kad dirbdamas treneriu tampi tyrėju, o dirbdamas tyrėju tampi ir naujų idėjų skleidėju“, – sako Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Sporto metodikos katedros docentas dr. Rūtenis Paulauskas.

Pradėjęs treniruoti LEU krepšinio komandą „Šviesa“ R.Paulauskas žinojo, kad siekiant geriau pažinti šį darbą pravartu remtis mokslu. Šis jaunojo doktoranto kelias iki šiol išliko glaudžiai susijęs su vadovu prof. Juozu Skernevičiumi, kurį pašnekovas vadina savo Mokytoju – trenerio, tyrėjo bei gyvenimo kelyje – ir tuo didžiuojasi. Kaip pats prisipažįsta, jis ir toliau išliks jo mokiniu, nes mato tikrosios lyderystės pavyzdį, kuris moko ir įkvepia: žmogus gyvena tam, kad padėtų kitiems, nevadina nė vieno darbo per daug sudėtingu ir sunkiu, į visus iššūkius žvelgia optimistiškai, geranoriškai. „Kiekvienas didelio meistriškumo sporto treneris turėtų būti ir tyrėjas“, – tokia R.Paulausko taisyklė.

Jo tyrimų pradžia – jaunųjų krepšininkų adaptacija prie fizinių krūvių. Vėliau kartu su didelio meistriškumo komandos trenerio darbu pradėti ir didelio meistriškumo krepšininkų tyrimai.

Trečiasis etapas – jaunų ir suaugusių krepšininkų rengimo analizė. Per tuos metus išleido porą knygų – „Krepšininkų rengimo pagrindai“ ir „Krepšinio technika ir mokymas“. Šiemet pasirodė visos ligšiolinės trenerio ir tyrėjo veiklos apibendrinimas – monografija „Krepšininkų rengimas“. Joje pateikiami krepšininkų ugdymo, jų kontrolės ir vertinimo duomenys. Žmogaus treniravimas turėtų būti paremtas svarbiausiais adaptacijos dėsniais, orientuotas į konkrečių sportininko fizinių gebėjimų lavinimą, technikos mokymą, psichinių savybių ugdymą. Būtina žinoti, kada pradėti treniruotis ir kaip rengti atranką, kad žmogus galėtų atsiskleisti – ne tik rodyti pačius geriausius rezultatus, bet ir gebėti saugoti savo sveikatą. Monografijoje pateiktas originalus požiūris į žaidėjų rengimą – surašyti fizinių gebėjimų lavinimo būdai.

Atlikta išsami krepšinio technikos veiksmų analizė, pateikti mokymo metodai. Autoriaus įsitikinimu, krepšinis suteikia gana daug laisvės ir galimybių improvizuoti, kai sportininkas pats atlieka veiksmus ir judesius spontaniškai ir jų negalima nei apibrėžti, nei sugrupuoti. Todėl svarbu nustatyti, kas laikoma technikos veiksmais ir modeliais, o ką leidžiama kurti patiems krepšininkams. „Nebūtų prasmės skelbti monografijų, jeigu nekalbėtume apie gražaus, įspūdingo žaidimo, kilnios, garbingos kovos idėjų, olimpinių vertybių, numatytų Olimpinėje chartijoje, sklaidą“, – sako R.Paulauskas.

Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro direktorė, LOA tarybos narė doc. dr. Ramunė Žilinskienė dalijasi mintimis apie tai, ar lengva įtraukti jaunus žmones į sportą. „Gera toji dabar ateinanti sveikesnio gyvenimo mada. Ir tikrai nemažai yra jaunuolių, norinčių sportuoti ir sportuojančių, – sako pašnekovė. – Jaunimo ir ypač studentų gyvenimas labai intensyvus, jiems siūloma daugybė renginių – taigi veiklos pasirinkimas didžiulis. Todėl tam, kad atsikovotum žmogų, tenka pasukti galvą, kodėl jis turėtų norėti ateiti sportuoti, o ne, pavyzdžiui, rinktis viešą paskaitą arba eiti su draugais išgerti alaus. Į šį klausimą radę vieną paprastą atsakymą iš karto vien Vilniaus universitete turėtume apie 20 tūkst. sportuojančių studentų.

Pasvarstykime, kas labiausiai galėtų priartinti sportą prie jaunimo: galbūt kokybiškos, šiuolaikiškos, patogios sporto erdvės, esančios arti studijų vietos, darbo arba namų, ten dirbantys savo veiklai atsidavę treneriai, nemokama galimybė sportuoti arba, dar geriau, fizinis aktyvumas, kaip privalomas ar laisvai pasirenkamas dalykas, įtrauktas į studijų programą, užtikrinta veiklos įvairovė – galimybė pasirinkti priimtiniausią sporto šaką ar fizinio aktyvumo rūšį, profesionalios konsultacijos, lengvai pasiekiama, patraukli informacija apie galimybę mankštintis.

Teoriškai žinome, kad jaunimo aktyvumas – visų čia paminėtų ir dar neišvardytų dedamųjų suma.

Vilniaus universiteto aerobinės gimnastikos rinktinė – Vilniaus miesto čempionė

R.Žilinskienė Tikrovėje tai įgyvendinti, deja, gerokai sudėtingiau, ypač matant, kaip į gerų specialistų organizuojamą ir išreklamuotą renginį ateina rankų pirštais suskaičiuojamas žmonių būrelis. Tada ir vėl tenka sukti galvas, kaip jų prisikviesti. Keičiantis studijų programoms mūsų universitete liko nedaug galimybių mankštintis ir gauti už tai kreditų (privalomos pratybos nebevyksta jau daugiau kaip dešimtmetį), todėl būtina verstis gerokai išradingiau, jei norime (o norime!), kad kuo daugiau studentiško amžiaus jaunimo laisvalaikį leistų aktyviai.

Kviečiame į sporto šakų rinktines (joms nuolat priklauso apie 300 žmonių), organizuojame tradicines Rektoriaus taurės varžybas – VU studentai ir studentės savo fakultetams atstovauja žaisdami krepšinį, futbolą, stalo tenisą, dalyvaudami lengvosios atletikos, aerobikos plaukimo, svarsčių kilnojimo, keliautojų sporto varžybose.

Patys studentai salėse organizuoja savus fakultetų turnyrus. Kviečiame į treniruoklių sales, aerobikos, pilateso, kūno dizaino ir kitokias pratybas, einame į studentų atstovybę ir padalinius tartis, ko reikia studentams ir konkrečiam fakultetui, kuo galime būti abipusiškai naudingi. Šiais metais kartu su VU studentų atstovybe atliekame Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos remiamą tyrimą apie Lietuvos studentiško jaunimo poreikius ir sveikatinimo galimybes bei gerąsias užsienio universitetų patirtis. Vilniaus universitetas jau trečius metus yra Europos universitetų sporto padalinių tinklo narys, ir ši aktyvi galimybė keistis gerąja patirtimi nemažai duoda.“

OLIMPINĖ PANORAMA

29

KRONIKA POMĖGIS

TOK prezidentas T.Bachas Jungtinių Tautų Asamblėjoje

JUNGTINĖS TAUTOS ĮVERTINO SPORTO SVARBĄ Rugsėjo 25 d. Niujorke vykusi Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino „Darnios plėtros darbotvarkės 2030“ papildymą.

Olimpiniam judėjimui šis įvykis yra istorinis – dokumente sportas įvardytas kaip svarbus darnios plėtros veiksnys, prisidedantis prie taikos, žmonių sveikatos, švietimo bei socialinės integracijos per tolerancijos ir pagarbos skatinimą, moterų, jaunimo bei bendruomenių įtraukimą.

Kaip veiksminga ir palyginti nebrangi priemonė, padedanti įveikti socialinės plėtros iššūkius ir puoselėti taiką, sportas įgauna vis didesnį pripažinimą. Didelis sporto

potencialas kyla iš globalumo, universalios kalbos ir patrauklumo įvairių kartų žmonėms. Jis pozityviai veikia bendruomenes ir ypač jaunus žmones.

Kaip teigiama Tarptautinio olimpinio komiteto pranešime, investicijos į sportą ir fizinį aktyvumą visuomenei duoda daug įvairios naudos. Įrodyta, kad fizinė veikla gerina sveikatą ir padeda užkirsti kelią kai kurioms ligoms, sportas prisideda prie išsilavinimo kokybės, sutelkia žmones, mažina diskriminaciją, padeda spręsti konfliktus, skatina toleranciją, supratimą ir taip prisideda prie taikos bei tautų vienybės.

SUSITARTA DĖL PJONGČANGO ŽAIDYNIŲ LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius pasirašė susitarimą dėl Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXIII žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange (Pietų Korėja) 2018 m. programos patvirtinimo.

LTOK finansuos Lietuvos sportininkų rengimą, Lietuvos sporto federacijų teikimu burs Lietuvos olimpinę rinktinę, užtikrins ir finansuos olimpinės rinktinės sportininkų ir juos aptarnaujančio personalo dalyvavimą žaidynėse.

2014–2015 m. LTOK Pjongčango programai įgyventi jau skyrė 170 tūkst. eurų. Šiuo metu Olimpinio solidarumo programos stipendijas gauna du žiemos sporto šakų atstovai – Agnė Sereikaitė ir Tomas Kaukėnas. Planuojama, kad per visą olimpinį ciklą LTOK Pjongčango žaidynėms skirs didesnį biudžetą, nei buvo išleista Sočio žaidynėms.

Susitarimu patvirtinta programa bus siekiama, kad 2018 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovautų ne mažiau kaip šeši sportininkai, kurių vienas užimtų ne žemesnę kaip dešimtą vietą, vienas ne žemesnę kaip dvidešimtą vietą, du ne žemesnę kaip trisdešimtą vietą ir du savo rungtyje aplenktų ne mažiau nei pusę varžybų dalyvių. Žiemos olimpinės žaidynės Pjongčange vyks 2018 m. vasario 9–25 d. Žaidynių organizacinis komitetas planuoja, kad penkiolikoje sporto šakų rungsis apie 5 tūkst. sportininkų iš daugiau kaip šimto šalių.

Susitarimą dėl Pjongčango žaidynių pasirašė D.Gudzinevičiūtė ir E.Urbanavičius

LTOK – VILNIAUS SPORTO FESTIVALYJE Spalio 3–4 d. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas dalyvavo Vilniaus sporto festivalyje. „Litexpo“ parodų rūmuose vykusiame festivalyje LTOK savo stende pristatė švietimo projektus „Olimpinė karta“, Lietuvos mokyklų žaidynes ir artėjančius renginius – Sporto kino vakarus bei „LTeam“ olimpinį žiemos sporto festivalį.

SPORTO ADMINISTRATORIŲ MOKYMAI Rugsėjo 30 – spalio 1 d. trečią kartą vyko sporto administratorių kursai, kuriuos LTOK organizuoja kartu su Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS). Mokymuose, kuriuos finansavo Tarptautinio olimpinio komiteto Olimpinio solidarumo programa, dalyvavo sporto specialistai iš miestų

30

OLIMPINĖ PANORAMA

Trečią kartą vyko sporto administratorių mokymai

ir rajonų savivaldybių, sporto centrų, pirmą kartą buvo suteikta galimybė juos išklausyti ir sporto federacijų darbuotojams. Kursų dalyviai susipažino su olimpinio sąjūdžio filosofija bei istorija, sporto medicina ir pasirengimu olimpinėms žaidynėms, vadybos ir komunikacijos pagrindais, atliko praktines užduotis.

LTOK stendas Vilniaus sporto festivalyje

APDOVANOJIMAI KILNUSPOMĖGIS ELGESYS Iš kairės: LKF prezidentas A.Sabonis, „Olifėjos“ vadovas A.Muraška, LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė, MKL direktorius M.Račkauskas

„OLIFĖJA“ REMS MOKSLEIVIŲ KREPŠINIO LYGĄ LTOK oficialiai pristatytas naujasis Moksleivių krepšinio lygos (MKL) „Perlas“ sezonas, aptartos visos naujovės. Didžiausia jų – naujas pagrindinis lygos rėmėjas, kuriuo tapo UAB „Olifėja“ prekės ženklas „Perlas“.

Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis su „Olifėjos“ vadovu Antanu Muraška pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria bus siekiama dar geresnių jaunųjų krepšininkų rezultatų. A.Sabonio teigimu,

Moksleivių krepšinio lyga yra viena svarbiausių Lietuvos krepšinio piramidės dalių, tad jos indėlis ugdant visų rinktinių, tarp jų ir nacionalinių, narius yra milžiniškas.

MKL „Perlas“ sezone dalyvaus 60 krepšinio mokyklų ir 416 komandų. Įvairaus amžiaus čempionatuose rungtyniaus per 7500 jaunųjų krepšininkų, kurie sužais 3600 rungtynių. MKL organizuos dvylika įvairaus amžiaus čempionatų.

Taip pat buvo apdovanoti rugsėjį Europos

Sporto kino vakarai vyksta MKIC

SEMINARAS KROATIJOJE

SPORTO KINO VAKARAI Spalio 13 d. 18 val. Nacionaliniame atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC, Saulėtekio al. 5) prasidėjo Sporto kino vakarai – filmų peržiūrų ciklas, kurį LTOK organizuoja kartu su Vilniaus universitetu.

Sporto kino vakarai MKIC vyks iki gruodžio 2 d. Iš viso žiūrovų laukia aštuoni kas savaitę nemokamai rodomi filmai, o po kiekvieno seanso – įdomios diskusijos su įvairių sričių specialistais ir sportininkais. Dauguma filmų

čempionato sidabro medalius iškovojusių Lietuvos krepšininkų pirmieji treneriai. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė Lietuvos rinktinei įteikė oficialų kvietimą į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

D.Gudzinevičiūtė ir A.Sabonis drauge pasirašė oficialų patvirtinimą, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė dalyvaus Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Jis bus nusiųstas Tarptautiniam olimpiniam komitetui.

dokumentiniai, temos labai įvairios: krepšinis, „Formulė-1“, vaikai profesionaliajame sporte, snieglentininko istorija, antsvoris ir kūno kultas, Lance‘o Armstrongo istorija ir dopingo skandalas, moterys sporte, parolimpinis sportas.

Projektą remia JAV ambasada, Brazilijos Federacinės Respublikos ambasada ir konsulatas. Informacinis partneris – lrytas.lt.

Sporto kino vakarų programą ir filmų aprašymus galima rasti LTOK svetainėje www.ltok.lt/kinas.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė dalyvavo lyčių lygybei sporte skirtame seminare, kuris spalio 8–11 d. vyko Kroatijos sostinėje Zagrebe. Seminarą organizavo Kroatijos olimpinis komitetas ir tarptautinis Viduržemio jūros regiono žaidynių komitetas.

Renginyje dalyvavo nacionalinių olimpinių komitetų, sporto federacijų ir kitų sporto organizacijų atstovės iš dvylikos Viduržemio jūros regiono šalių. D.Gudzinevičiūtė buvo pakviesta papasakoti apie savo sportinį kelią, karjerą bei iššūkius, su kuriais teko susidurti.

Seminaro dalyvės aptarė diskriminacijos sporte klausimus, diskutavo apie moterų trenerių vaidmenį, nagrinėjo, kaip žiniasklaida kuria moterų sportininkių įvaizdį, dalyvavo užsiėmimuose.

Seminaras Zagrebe

OLIMPINĖ PANORAMA

31

KRONIKA IKI RIO – MAŽIAU NEI 300 DIENŲ

VYKDOMOJO KOMITETO POSĖDIS Spalio 15 d. vyko LTOK vykdomojo komiteto posėdis. Jį pradėjo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, apibendrinusi vizitus į Armėniją ir Kroatiją. Posėdžio dalyviai aptarė Rio olimpinės rinktinės kandidatų šio sezono rezultatus, pasiruošimą jaunimo žiemos olimpinėms žaidynėms ir finansinius trečiojo ketvirčio rezultatus.

Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius ir programos „Rio 2016“ ekspertų komisijos vadovas Linas Tubelis apžvelgė olimpinės rinktinės kandidatų pasirengimą Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms ir apibendrino 2014–2015 m. sezono rezultatus. Programos uždaviniai – žaidynėse turi dalyvauti ne mažiau kaip 70 sportininkų, kurie iškovotų mažiausiai septynias prizines (1–8) vietas. Šiuo metu sąrašuose yra 112 individualių sporto šakų atstovų. Buvo planuota, kad rinktinės kandidatai pasaulio ir Europos čempionatuose iškovos 6–8 medalius, bet šiemet jų iškovota net 13. Normatyvus jau įvykdė 36 individualių sporto šakų atstovai.

Priešolimpiniais 2011 metais normatyvus buvo įvykdęs 31 atletas, 2007-aisiais – 23.

LTOK vyr. referentė Vida Vencienė, dalyvavusi Lilehameryje vykusiame jaunimo žiemos olimpinių žaidynių misijų vadovų seminare, papasakojo, kaip bus organizuojamos žaidynės, kokios sporto bazės ir gyvenimo sąlygos laukia (plačiau apie seminarą Lilehameryje – 6–8 psl.).

V.Vencienės teigimu, federacijos ir sportininkai šioms žaidynėms rengiasi

32

OLIMPINĖ PANORAMA

su didžiuliu užsidegimu. Vaikams tai labai didelė motyvacija. Šiuo metu ilgajame sąraše yra 30 būsimų jaunimo žaidynių dalyvių pavardžių.

Visi sportininkai stebimi Lietuvos sporto medicinos centre, nuo metų pradžios jais rūpinasi gydytoja Diana Baubinienė. Būsimiems rinktinės nariams užsakyta speciali šilta apranga.

LTOK biudžeto pirmojo–trečiojo ketvirčių vykdymą apžvelgė iždininkas Rimgaudas Balaiša. Pirmųjų trijų ketvirčių pajamų planas įvykdytas ir viršytas 5 proc. bei sudaro 6,2 mln.

Eur. Gerokai daugiau pajamų gauta iš TOK subsidijų – Olimpinio solidarumo programos ir Europos olimpinių komitetų (EOK) lėšų. Šie pinigai skiriami įvairiems projektams įgyvendinti pagal pateiktų paraiškų aktualumą ir pagrįstumą. Per pirmąjį– trečiąjį ketvirtį iš TOK ir EOK gauta 434,3 tūkst. Eur, tai yra 28,3 tūkst. Eur daugiau, nei planuota gauti per visus metus. LTOK išlaidos taip pat atitinka planus. Per tris ketvirčius panaudota 83,4 proc. biudžeto (5,48 mln. Eur).

Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorius Vitalijus Vasiliauskas metų pabaigoje planuoja pajamų augimą, nes pavyko pritraukti daugiau rėmėjų.

LTOK viceprezidentas bei finansų ir ekonomikos komisijos pirmininkas Romualdas Bakutis informavo, kad Vykdomojo komiteto išvakarėse komisija aptarė biudžeto vykdymą, pasidžiaugė, kad LTOK finansų ir ekonomikos komisijos nariu tapo Seimo narys Andrius Palionis, kurio patirtis Seimo Biudžeto ir finansų komitete bus naudinga.

Iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių likus mažiau nei 300 dienų LTOK būstinėje buvo surengta spaudos konferencija, kurios metu keliems Lietuvos atletams LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė įteikė olimpinės rinktinės narių ženklus.

Oficialiais rinktinės narių ženklais pasipuošė pasaulio čempionate sidabrą laimėję irkluotojai Saulius Ritteris, Rolandas Maščinskas, bronzą parvežęs Mindaugas Griškonis ir vyriausiasis irklavimo rinktinės treneris Mykolas Masilionis, baidarininkas Ignas Navakauskas, pasaulio čempionate užėmęs ketvirtą vietą, ir vyriausiasis baidarių ir kanojų irklavimo rinktinės treneris Romualdas Petrukanecas, pasaulio čempionate olimpinėje rungtyje šeštas finišavęs plaukikas Giedrius Titenis, pasaulio pirmenybėse septintą vietą užėmusi ėjikė Brigita Virbalytė ir jos treneris Kastytis Pavilonis bei olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas.

R.Maščinskas ir S.Ritteris

A.POVILIŪNUI – APDOVANOJIMAI UKRAINOJE Spalio 15–17 d. LTOK garbės prezidentas, Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) vadovas Artūras Poviliūnas Ukrainos olimpinio komiteto kvietimu dalyvavo tos šalies olimpinio komiteto generalinės asamblėjos sesijoje Kijeve ir skaitė pranešimą mokslinėje konferencijoje, kurią surengė Ukrainos olimpinė akademija.

A.Poviliūno pranešimo tema – „Lietuvos sportininkų pasirengimo olimpinėms žaidynėms ypatumai“. „Ukrainos sporto bendruomenei buvo įdomu, kaip tokia nedidelė valstybė kaip Lietuva pasiekia tokių laimėjimų vasaros olimpinėse žaidynėse. Mūsų atletų rezultatai Londono žaidynėse ukrainiečiams padarė didelį Ukrainos olimpinio komiteto įspūdį, bet ir mes turime ko iš Aukso žvaigždė jų pasimokyti. Buvo pristatyta garsaus Ukrainos sporto mokslininko Vladimiro Platonovo dviejų tomų knyga apie sportininkų rengimą. Parvežiau ją ir atiduosiu mūsų sporto mokslininkams“, – sakė A.Poviliūnas.

Už nuopelnus olimpiniam judėjimui A.Poviliūnas buvo apdovanotas Ukrainos olimpinio komiteto Aukso žvaigžde, gavo Ukrainos olimpinės akademijos padėką. A.Poviliūnas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Ukrainos olimpine akademija. „Ukrainiečiai yra daug nuveikę olimpinio švietimo srityje. Keisimės išleidžiama moksline metodine literatūra ir aspirantais“, – sakė LOA vadovas.

APDOVANOJIMAI KILNUS ELGESYS

D.Gudzinevičiūtė, A.Grauželis, R.Lugauskienė, G.Kateiva, V.Repšys

LTOK APDOVANOJIMAI Spalio 15 d. LTOK būstinėje tradiciškai apdovanoti Lietuvos olimpiniam sąjūdžiui ir sportui nusipelnę žmonės. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė LTOK prizus „Citius.

Altius. Fortius“ 80-mečio proga įteikė Algimantui Grauželiui, buvusiam ilgamečiam Alytaus sporto mokyklos direktoriui, rajono švietimo skyriaus inspektoriui, Alytaus mokyklos-internato direktoriui, lengvosios atletikos treneriui, ir 60-mečio proga Viliui Repšiui, Lietuvos olimpinio sporto centro

metodininkui, buvusiam ilgamečiam Lietuvos biatlono olimpinės rinktinės treneriui, buvusiam Lietuvos biatlono federacijos generaliniam sekretoriui (1998–2004 m.).

LTOK medaliais „Už nuopelnus olimpizmui“ 50-mečio proga apdovanoti Gintaras Kateiva, ilgametis Lietuvos stalo teniso asociacijos viceprezidentas ir rėmėjas, aktyvus stalo teniso puoselėtojas, bei Rasa Lugauskienė, Alytaus sporto ir rekreacijos centro nacionalinės kategorijos rankinio trenerė.

LTOK medalis „Už nuopelnus olimpizmui“ 55-mečio proga skirtas ir 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių bronzos medalininkui, Lietuvos ir pasaulio irklavimo čempionui, aktyviam sporto puoselėtojui Jonui Narmontui.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentui, LTOK finansų ir ekonomikos komisijos pirmininkui Romualdui Bakučiui prieš LTOK vykdomojo komiteto posėdį D.Gudzinevičiūtė įteikė prizą „Citius. Altius.

Fortius“.

EUROPOS ATLETŲ FORUMAS

SUSITIKIMAS LTOK LTOK prezidentė susitiko su organizacijos „Europos moterys ir sportas“ (European Women and Sport) pirmininke Kristina Thuree.

Spalio 17 d. Bratislavoje vyko aštuntasis Europos atletų forumas.

Renginyje, kurį organizavo Europos olimpinių komitetų asociacija, dalyvavo LTOK sportininkų komisijos pirmininkas, Europos ir pasaulio čempionas, olimpinis prizininkas Edvinas Krungolcas bei sporto direkcijos direktoriaus pavaduotojas Einius Petkus.

Forume, kurį atidarė EOK generalinis sekretorius Raffaele‘is Pagnozzi, dalyvavo 36 nacionalinių olimpinių komitetų sporto komisijų atstovai ir diskutavo apie dalyvavimą olimpinėse žaidynėse, kilnų sportinį elgesį, sportininkų komunikaciją socialiniuose tinkluose, olimpinio solidarumo programą bei sportininkų karjerą. „Europos olimpinių komitetų asociacija siekia padidinti nacionaliniuose olimpiniuose komitetuose veikiančių sportininkų komisijų vaidmenį, kad jos galėtų efektyviau komunikuoti su sportininkais, talkintų jiems siekiant meistriškumo bei karjeros. Šiame forume pamatėme ir išgirdome daug naudingų praktinių pavyzdžių, jau turime keletą idėjų, kaip gerąją patirtį pritaikyti ir Lietuvoje“, – sakė E.Petkus.

OLIMPINĖ PANORAMA

33

Alfredo Pliadžio nuotr.

PRO MEMORIA

E.Levickas aktyviai dalyvavo Lietuvos sportiniame gyvenime

PAGARBĄ PELNĖ PERGALĖS IR DARBAI „BE IRKLAVIMO JAU NEGALIU GYVENTI. SU JUO SUAUGAU IR JAU NIEKADA NESISKIRSIU“, – YRA SAKĘS EUGENIJUS LEVICKAS. IR NET KOVODAMAS SU SUNKIA LIGA JIS NEPAMIRŠO SPORTO.

A

napilin Eugenijus Levickas iškeliavo spalio 9-ąją, būdamas 74 metų. Tvirtą vyrą, užsitarnavusį pagarbą ne tik savo pergalėmis laikant irklą rankose, bet ir savo darbais rūpinantis Lietuvos sportu, palaužė klastinga liga.

Nuo 1988 iki 1996 m. Lietuvos irklavimo federacijai vadovavęs E.Levickas pats irkluoti pradėjo dar 1956-aisiais, kai atėjo į Vilniaus „Žalgirio“ bazę. „Atsitiko kone kuriozinis atvejis. Išgirdau, kad irklavimo bazėje duoda slides ir batus, todėl čia ir užklydau. Kartu su visais pradėjau slidinėti. Pasirodo, čia treniruojasi irkluotojai, o ne slidininkai“, – yra pasakojęs olimpietis. Kai jis paėmė į rankas irklą, slidinėjimas greitai atsidūrė šešėlyje.

Iš Veprių (Ukmergės r.) kilęs sportininkas irklavo pavienę keturvietę su vairininku ir be, dvivietę su vairininku ir be, 13 kartų tapo Lietuvos čempionu. Netrukus jam slidinėjimas tapo antraeile sporto šaka.

Kartu su savo broliu Romualdu Levicku, Povilu Liutkaičiu ir Celestinu Juciu irkluodamas keturvietę su vairininku tapo bronzos medalininku 1963 m. Kopenhagoje

34

OLIMPINĖ PANORAMA

Jų jau nebėra tarp mūsų. Tokijo olimpiečiai (iš kairės): P.Liutkaitis, E.Levickas, J.Jagelavičius vykusiame Europos čempionate. Su šia įgula – tik vietoje brolio irklavo Jonas Motiejūnas – varžėsi ir 1964 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse, kuriose užėmė septintą vietą keturviečių be vairininko varžybose.

E.Levickas dėl sveikatos problemų 1967 m. buvo priverstas atsisveikinti su didžiuoju irklavimu. Bemaž 15 metų jis nesėdo į valtį.

Savo malonumui pradėjo žaisti tenisą, važinėjo į kalnus. Tačiau 1989 m. vėl sugrįžo į irklavimą.

Tik į mėgėjų – senjorų. Ir tris kartus tapo pasaulio veteranų irklavimo vicečempionu.

E.Levicko iniciatyva 1990 m. Lietuvos irkluotojai atsisakė dalyvauti SSRS čempionate ir būti SSRS rinktinės nariais, buvo pradėti kurti Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) veiklos teisiniai pagrindai. Daug prisidėjo, kad LIF 1991 m. būtų priimta į Tarptautinę irklavimo federaciją (FISA), aktyviai dalyvavo atkuriant LTOK. Buvo šios organizacijos Vykdomojo komiteto (1992–1996) ir Generalinės asamblėjos garbės narys (nuo 1996), vadovavo Lietuvos olimpiečių asociacijai.

Buvo ir FISA tarptautinės kategorijos teisėjas, dirbo devyniuose pasaulio irklavimo čempionatuose bei 1996 m. olimpinėse žaidynėse Atlantoje.

Be sporto, E.Levicko gyvenime daug vietos užėmė chemija, kurios studijas baigė Vilniaus universitete, dirbo vyr. moksliniu bendradarbiu Mokslų akademijos Chemijos ir cheminės technologijos institute, apsigynė kandidato disertaciją.