Olimpinė panorama 2017 11

2017 m. lapkritis Nr. 11 (99)

Žvalgytuvės Japonijoje Net 21 kandidatas į Lietuvos olimpinę rinktinę bandė pajusti 2020 m. Tokijo žaidynių dvasią

OLIMPINĖ PANORAMA

1

2

OLIMPINÄ– PANORAMA

TURINYS

TURINYS 8

14

20

26

28

5 6 8 12 14 17 18 20 23 24 25 26 28 30 32 34

Skaitytojams

LTOK prezidentės mintys

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalas Leidžiamas nuo 2003 m.

Nr. 11 (99), 2017 m.

Kelionė

Lietuvių žvalgyba Japonijoje

Pjongčangas 2018

Nesklandumai nemažina optimizmo

Kilnus elgesys

Kad gėris taptų matomas ir girdimas

Konferencija

Sužinojo daugiau nei internete

Apdovanojimai Kas taps geriausiais

Olimpinė kolekcija Apranga stilinga ir šventiška

Legendos

Vėjai pučia gyvenimo bures

Pamąstymai

Smagiai ir aktyviai leiskime laiką

Pasaulio taurė

Šiaulių arenoje – beveik 200 žirgų

Pagerbtuvės

Geriausiems – prizai ir padėkos

Sporto medicina

Laisvasis medicinos agentas

Dviračių trekas

Treko talentams trūksta pinigų

Posėdžiai

Solidus olimpinis solidarumas

Kronika

LTOK įvykių dienoraštis

Žiemos festivalis Laukia naujovės

VIršelyje Irkluotojos M.Valčiukaitė ir I.Adomavičiūtė

redaktorius

Bronius Čekanauskas

Autoriai

Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Inga Jarmalaitė Linas Jaurys Ieva Kutkaitė Gedas Saročka Indrė Vitkutė Dainius Genys Raimonda Palionytė

fotografai Alfredas Pliadis Vytautas Dranginis

Kalbos redaktorė Inga Necelienė

maketuotojas Artūras Gimžauskas

kontaktai

Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius panorama@ltok.lt

Interneto svetainė www.ltok.lt

spausdina

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

tiražas

4000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899 Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

3

SKAITYTOJAMS Vytauto Dranginio nuotr.

100 metų nenuleidžiame rankų DAINA GUDZiNEVIČIŪTė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė

Bandžiau suskaičiuoti visus praėjusį mėnesį vykusius renginius ir pamečiau skaičių. O kiek jų dar laukia gruodį! Visų pirma norėčiau paminėti pirmąją mūsų organizuotą „LTeam“ konferenciją, kuri buvo reikšminga ne tik aktualiais pranešimais ir diskusijomis sporto tema. Šis renginys apėmė daug platesnes sritis – nuo profesionaliems sportininkams skirtų mokymų iki naujosios olimpiečių aprangos pristatymo.

Siekiame, kad „LTeam“ konferencija ilgainiui taptų visą sporto bendruomenę vienijančiu reiškiniu, aprėpiančiu daugybę temų – nuo sporto vadybos, rinkodaros iki sporto medicinos ar teisės.

Mums rūpi ne tik sportininkų rengimas olimpinėms žaidynėms, jų rezultatai, bet ir baigus sportinę karjerą atletų laukianti ateitis. Todėl surengėme Tarptautinio olimpinio komiteto antrosios karjeros mokymus, kuriuose dalyvavo apie 40 „LTeam“ narių. Dar vieni tarptautiniai mokymai „Olimpizmas – vertybių ugdymui“, skirti pedagogams, visą savaitę vyko Druskininkuose ir sulaukė dalyvių iš devynių Europos šalių.

Džiaugiamės, kad sporto tematikos filmai sėkmingai prasiskynė kelią į didžiuosius ekranus. Vilniaus ir Kauno kino teatruose griaudėjo sporto kino festivalis, kurio tema šiais metais – vidinė stiprybė.

Dėkoju mūsų partneriams, diskusijų dalyviams.

Tikiu, kad žiūrovai pasisėmė bent po lašelį tos stiprybės, jėgos, motyvacijos, kuria pasižymi savo tikslų nenumaldomai siekiantys atletai.

Artėjant 2018 m. žiemos olimpinėms žaidynėms kuriame dokumentinių filmų ciklą „100 metų nenuleidžiam rankų“, skirtą kartais nepelnytai pamirštiems mūsų žiemos sporto šakų olimpiečiams. Filmuose išvysite pirmąjį Lietuvos olimpietį Kęstutį Bulotą, auksą su JAV rinktine iškovojusį bobslėjininką Edvardą Rimkų, olimpinę čempionę Vidą Vencienę, dailiojo čiuožimo atstovus Povilą Vanagą ir Margaritą Drobiazko. Taip pat sužinosite, ką padarė Valdas Adamkus, tuometėje JAV spaudoje perskaitęs apie „rusės“ V.Vencienės triumfą Kalgario žiemos olimpinėse žaidynėse.

Mums rūpi ne tik sportininkų rengimas olimpinėms žaidynėms, jų rezultatai, bet ir baigus sportinę karjerą atletų laukianti ateitis.

Kviečiu sporto bendruomenę dalyvauti kasmetiniuose „LTeam“ apdovanojimuose, kurie vyks gruodžio 22 d. Savo balsą už 2017-ųjų geriausius atletus bei labiausiai sportui nusipelniusius žmones galite atiduoti portale www.lrytas.lt. Šiemet įsteigėme 11 nominacijų – pirmą kartą geriausių Lietuvos sportininkų rinkimuose bus pagerbti geriausios trenerės ir populiariausio sportininko vardą pelnę asmenys.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

Kelionė

Lietuvių žvalgyba Japonijoje Net 21 kandidatas į Lietuvos olimpinę rinktinę dešimt dienų žvalgėsi po Japoniją, treniravosi, gyveno ir maitinosi panašiomis sąlygomis, kokios lauks 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Linas Jaurys Lietuvos olimpiečiai Japonijoje

„Su sąlygomis, kokiomis vyks olimpinės žaidynės, susipažinti labai svarbu.

Pirmieji ir antrieji olimpinio ciklo metai – geriausias laikas susirasti vietą, kurioje prieš pat olimpines žaidynes vyks aklimatizacijos stovykla. Hiracuka nuo Tokijo nutolusi tik 50 kilometrų. Šiandien šis miestas atrodo ideali vieta bandomajai stovyklai surengti.

Sportininkai ir treneriai bandė bazes, transporto sistemą, gyvenimo sąlygas, klimatą, maistą, kultūrą. Buvo stebimi fiziologiniai procesai, vykstantys atletų kūnuose: adaptacija prie krūvio, atsigavimas po jo, poilsio kokybė ir panašiai“, – kelionės tikslą paaiškino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovas Einius Petkus. Į Japoniją buvo nuvykę dziudo (Marius Paškevičius ir Santa Pakenytė), irklavimo (Milda Valčiukaitė, Ieva Adomavičiūtė, Mindaugas Griškonis, Saulius Ritteris, Rolandas Maščinskas, Aurimas Adomavičius, Martynas Džiaugys, Dovydas Nemeravičius), lengvosios atletikos (Diana Lobačevskė ir Brigita Virbalytė), šiuolaikinės penkiakovės (Justinas Kinderis ir Ieva Serapinaitė), bokso (Evaldas Petrauskas), baidarių ir kanojų irklavimo (Henrikas Žustautas, Aurimas Lankas, Edvinas Ramanauskas, Ignas Navakauskas, Andrejus Olijnikas, Ričardas Nekriošius) atstovai, taip pat treneriai, sporto specialistai. LTOK atstovavo Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas.

LTOK jau pernai pasirašė sutartį su Hiracukos miestu dėl būsimų stovyklų. „Džiaugiamės Kanagavos prefektūros suteikta galimybe gyventi, sportuoti ir maitintis nemokamai“, – sakė E.Petkus.

6

OLIMPINĖ PANORAMA

Hiracukoje Lietuvos sportininkai treniravosi po du kartus per dieną, susipažino su sporto bazėmis, susitiko su miesto vadovais, moksleiviais. Jei stovykla pasiteisins, per artimiausius metus į Hiracuką nuvyks dar daugiau Lietuvos sportininkų. „Nors tai buvo jau trečia mano kelionė į Japoniją, pirmą kartą turėjau progą susipažinti su šalies papročiais, kultūra. Japonų pavyzdžiu greitai patys ėmėme už viską dėkoti nusilenkdami“, – šyptelėjo dziudo kovotojas M.Paškevičius.

Lietuvos olimpiečiai susipažino su arbatos gėrimo, kaligrafijos tradicijomis ir papročiais. Pasak M.Paškevičiaus, per susitikimus mokyklose stebino mokinių gausa ir jų elgesys: „Būdavo pilnos salės, bet girdėdavosi tik kalbančiojo nuo scenos žodžiai. Vaikai sėdėjo labai tyliai. Jie savarankiški: net patys mažiausieji į mokyklas eina vieni, tėvai nei lydi, nei vežioja. Gatvėmis vaikščioti labai saugu: jokių greičio viršytojų, jokių pažeidėjų.“ Lietuviui buvo suteikta proga dalyvauti ypač įslaptintoje vieno garsaus Tokijo universiteto auklėtinių dziudo treniruotėje. „Visai kita treniruočių filosofija, kitas intensyvumas“, – atskleidė M.Paškevičius.

Sportininkai kasdien treniravosi

Apsilankymas stadione

Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkės M.Valčiukaitės teigimu, kelionės tikslas buvo ne tik apsižvalgyti, pamatyti olimpinį irklavimo kanalą, kuriame ji ketina varžytis po trejų metų, bet ir po trijų savaičių atostogų grįžti į treniruočių režimą. „Labai gaila, kad neturėjome sąlygų irkluoti. Olimpinis irklavimo kanalas

B.Virbalytė-Dimšienė

Kelionė

PAVYZDYS SUTARTIS Lietuva neatsilieka nuo didžiųjų valstybių. JAV ir Didžiosios Britanijos olimpiniai komitetai taip pat pasirašė sutartis su Japonijos miestais dėl sporto stovyklų, kurių tikslas – pasirengti olimpinėms varžyboms.

Arbatos gėrimo ceremonija

dar neparuoštas, o prie tolimesnių ežerų, kuriuose būtume galėję treniruotis, nėra infrastruktūros – gyvenimo sąlygų, tinkamai įrengtų sporto salių, valčių. Taigi gerinome bendro fizinio pasiruošimo rodiklius – bėgiojome, plaukiojome ir dirbome sporto salėse.

J.Kinderis su mažąja japone

Džiugino organizatorių tiksliai suplanuotas laikas ir išvykos. Jie stengėsi mus supažindinti su Hiracukos apylinkėmis, organizavo kultūrinius renginius, vaišino tradiciniu maistu.

Japonai labai svetingi, pareigingi ir punktualūs, nuolat besidomintys ir norintys pagerinti esamas sąlygas.

Net neabejoju, kad olimpiadai bus pasiruošta puikiai“, – sakė M.Valčiukaitė.

Japonams gražių žodžių negailėjo ir jau ne kartą Japonijoje viešėjusi maratonininkė D.Lobačevskė: „Įspūdį daro japonų punktualumas, nuoširdumas, rūpestingumas. Įdomu buvo susipažinti su jų kultūra, tikrai turime ko pasimokyti.“ Baidarininko E.Ramanausko tikinimu, buvo įdomu pamatyti ne tik statomas būsimas olimpinių žaidynių, bet ir Hiracukos miesto sporto bazes, kur bus galima surengti stovyklas prieš 2020 m.

Tokijo olimpiadą. „Svarbiausia, pamatėme, kaip mūsų organizmai reaguoja į septynių valandų laiko skirtumą. Nors su Rio de Žaneiru skirtumas buvo šešios valandos, bet savijauta Japonijoje kitokia. Gal tik ketvirtą dieną pradėjau geriau jaustis, nebetrūko miego“, – aiškino 2016 m. olimpinių žaidynių bronzinis prizininkas.

M.Paškevičiaus ir S.Pakenytės treniruotę užfiksavo R.Nekriošius

D.Lobačevskė kaligrafijos pamokoje

Susitikimas su moksleiviais OLIMPINĖ PANORAMA

7

Pjongčangas 2018

Nesklandumai nemažina optimizmo Olimpinė ugnis jau keliauja po Pietų Korėją, o Lietuvos ir kitų šalių sportininkai artėja prie kelialapių į vasario 9–25 d. Pjongčange vyksiančias žiemos žaidynes dalybų finišo.

Marytė Marcinkevičiūtė

Jei olimpinės žaidynės vyktų dabar, į jas galėtų keliauti devyni mūsų šalies atstovai. Tiesa, kol kas nežinoma nė vieno sportininko, ginsiančio Lietuvos garbę Pjongčange, pavardė – rinktinės sudėtis paaiškės sausį.

Lapkritį iš olimpinės atrankos buvo priversta pasitraukti čiuožėja trumpuoju taku Agnė Sereikaitė.

2014 m. Sočyje aukščiausiai iš lietuvių – į šešioliktą vietą – pakilusi sportininkė lemiamose atrankos varžybose patyrė traumą.

Bet 1988 m. Kalgario olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vyriausioji referentė Vida Vencienė nusiteikusi optimistiškai: „Tikrai tikiu, kad mūsų sportininkai Pjongčange, kuriame bus kovojama dėl 102 olimpinių medalių komplektų, garsiai prabils apie save. Juk turi kažkada ateiti toks laikas. Kiek metų po Linos Kačiušytės ir Roberto Žulpos triumfo per Maskvos olimpines žaidynes laukėme plaukimo medalių? Trisdešimt dvejus. Žiemos sporte irgi kažkas panašaus. Laukiame to olimpinio medalio ir, neabejoju, tikrai sulauksime.“ Olimpinė ugnis jau keliauja po Pietų Korėją.

Aplankiusi 150 miestų vasario 9 d. ji bus įžiebta Pjongčango aukure. Kiek šiose žiemos žaidynėse turėsime Lietuvos sportininkų?

Manęs širdis neapgaudavo, bet šįkart apgavo. Planavome dešimt kelialapių, o dabar jų, kaip ir per Sočio olimpines žaidynes, turime devynis. Kol kas negalime kalbėti apie sportininkų pavardes, nes jos paaiškės iki sausio vidurio, kai sulauksime tarptautinių federacijų olimpiečių patvirtinimo.

Malonu, kad mūsų biatlonininkai, ypač Karolis Dambrovskis, kalbinami žurnalistų pabrėžia, kad į Pjongčangą vyks tie, kurie tą dieną bus stipriausi.

Olimpinėse žaidynėse dalyvaus keturi Lietuvos biatlonininkai – du vyrai ir dvi moterys. Jų lyderis – Tomas Kaukėnas, lenktyniaujantis gana stabiliai.

Biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė jau dalyvavo ketveriose olimpinėse žaidynėse ir pretenduoja į penktąsias. Gal Lietuvos biatlono federacija jai padarys išimtį ir pakvies į komandą iš anksto?

Penkeriose žiemos žaidynėse (1992–2006 m.) dalyvavo ledo šokėjai Povilas Vanagas ir Margarita Dro8

OLIMPINĖ PANORAMA

biazko, kurie rungėsi Albervilyje, Lilehameryje, Nagane, Solt Leik Sityje ir Turine. Labai realu, kad juos pavys D.Rasimovičiūtė. Nemanau, kad Lietuvos biatlono federacija jai darys išimtį ir nepaisydama to, kaip ji pasirodys atrankos varžybose, pakvies į olimpinę komandą. 99 proc. esu įsitikinusi, kad patyrusi Diana savo jėgomis iškovos kelialapį, nors jai praėjęs sezonas buvo nesėkmingas.

Per Sočio olimpines žaidynes drąsų iššūkį pasaulio biatlono grandams metė T.Kaukėnas. Ar įmanoma tokių malonių akimirkų išgyventi ir Pjongčange?

Be abejo. Būtent staigmenų galima sulaukti iš biatlonininkų, kurių sporto šaka sunkiai prognozuojama. Pastaraisiais metais Lietuvos biatlono federacijai pavyko suburti puikią vienminčių komandą.

Visi sportininkai kruopščiai rengiasi svarbiausioms ketverių metų varžyboms, jų motyvacija didelė.

Ypač svarbu, kad komanda neperdegtų, nes 1–30 vietas užėmusius sportininkus per tokio rango varžybas paprastai skiria sekundės ar netgi šimtosios jos dalys. Atletai turi būti gerai psichologiškai pasirengę.

Kai T.Kaukėnas varžėsi Sočyje, biatlonininkų lenktynes stebėjau stadione ir mačiau, kaip jis pasiaukojamai kovoja ir siekia medalio. Stadiono televizorių ekranuose nuolat mirgėjo T.Kaukėno pavardė, brendo viena didesnių staigmenų. Tokių akimirkų negalima užmiršti, manau, kad padedant visai komandai ji gali pasikartoti ir Pjongčange. Į Pjongčango žiemos olimpines žaidynes nepateko Sočyje geriausiai iš Lietuvos atstovų pasirodžiusi A.Sereikaitė. Ar ji buvo arti olimpinio kelialapio?

Vienoje iš distancijų Agnė turėjo galimybių iškovoti kelialapį į Pjongčangą. Pasaulio taurės varžybų pirmuose dviejuose etapuose Vengrijoje ir Olandijoje ji pasirodė nesėkmingai ir po jų 2015 m. Europos čempionato bronzinė prizininkė 500 m nuotolio reitinge buvo 49-a, 1000 m – 38-a, 1500 m – 43-ia.

Pjongčango olimpinėse žaidynėse 500 ir 1000 m nuotolio varžybose skirtos 32 vietos, o 1500 m – 36.

Tad vilčių dar buvo, o ir pati Agnė tikėjosi dalyvauti

ŽAIDYNĖS ŽVILGSNIS 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse sportininkai kovos penkiolikos sporto šakų varžybose. Čia bus išdalyti net 102 medalių komplektai. Šešis iš jų gaus anksčiau nerengtų rungčių laimėtojai: vyrų ir moterų šuolių su snieglente „Big Air“, greitojo čiuožimo bendro starto lenktynių, mišrių dvejetų akmenslydžio ir komandinių kalnų slidinėjimo varžybų.

Alfredo Pliadžio nuotr.

T.Kaukėnas Sočyje metė iššūkį favoritams

A.Sereikaitę sustabdė trauma

antrose savo žaidynėse. Tačiau jos sužlugo per trečiąjį ir sykiu paskutinį Pasaulio taurės varžybų etapą Seule – dalyvaudama 1500 m nuotolio atrankos varžybose Agnė susidūrė su Švedijos sportininke, skaudžiai griuvo ir atsidūrė ligoninėje.

Sportininkės labai gaila, juolab kad ji yra vieniša ir nejaučia šilumos Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijoje. Blogėjantys santykiai su asociacija pakenkė jos rezultatams. Po sėkmingo pasirodymo Sočyje Agnė praleido 2015-ųjų sezoną, kuriam rengėsi Vokietijoje. Medikų diagnozė buvo griežta: persitreniravimas. Treniruojantis svetur su svetima komanda šalia Agnės nebuvo žmogaus, į kurį ji galėtų remtis, pasikalbėti, pasikliauti.

Niekada nepritarsiu minčiai, kad suaugęs sportininkas gali rengtis be savo trenerio. Treneris visada turi būti šalia. Taip, yra išimčių, bet jų vienetai. Manau, Agnei nereikėjo užmiršti savo pirmųjų trenerių, kurie ją surado ir vedė meistriškumo laipteliais.

Mes tikėjome Agne, ji ir pati gerai jautėsi psichologiškai. Pastaruosius porą sezonų ji treniravosi Latvijoje. Tačiau viskas susiklostė ne taip, kaip ji norėjo.

Rezultatai prastėjo, bet likus keliems mėnesiams iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių jau buvo beprasmiška keisti komandą ir trenerį.

Pakalbėkime apie dailiojo čiuožimo atstovus.

Pirmoji už brūkšnio, septinta, per olimpinės atrankos varžybas Vokietijoje liko mūsų šokėjų pora – amerikietė Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius. Ar jie dar turi galimybių patekti į Pjongčangą?

Kelialapius pelnė šešios poros, bet mūsų šokėjai dar turi teorinių galimybių vadintis olimpiečiais.

Septinta vieta atrankoje reiškia, kad pora yra pirma atsarginių dalyvių sąraše. Neduok Dieve, kad

kas nors atsitiktų kitos šalies čiuožėjams, bet jeigu kuris nors gautų traumą ir atsisakytų kelialapio, jis atitektų Lietuvai.

Gali būti ir kitų variantų: tarkime, kurios nors šalies federacijos netenkintų jų šokėjų rezultatai. Tačiau tada vėl iškiltų problema: kažin ar Lietuvos pilietybę gautų A.Reed. Bet turime jauną charizmatišką porą Guostę Damulevičiūtę ir Deividą Kizalą, kuri jau sukaupė jaunimo olimpinių žaidynių patirties ir galėtų startuoti Pjongčange, nes kelialapis iškovojamas šaliai, o ne konkrečiai porai. Abu čiuožėjai treniruojasi Dortmunde, Vokietijoje, su jais dirba profesionalūs treneriai. Jeigu šios poros nepersekios traumos, matau gražią jos ateitį.

Pjongčange turėtų startuoti trys Lietuvos slidininkai: du vaikinai ir viena mergina. Ar jie jau aiškūs?

Pagal sezono rezultatus ryškus sprinto lyderis – Modestas Vaičiulis, kuris dalyvavo 2010 m. Vankuverio olimpinėse žaidynėse. Kartu su Mantu Strolia juodu sėkmingai rungtyniavo estafečių varžybose ir vienu metu netgi buvo lyderių grupėje. Norėtųsi šį duetą matyti ir Pjongčange.

Mantas gyvena Anglijoje, ten dirba ir rengiasi olimpinėms žaidynėms. Tarp kandidatų – ir Tautvydas Strolia, Lukas Jakeliūnas, Stepanas Terentjevas. Tai stipriausi Lietuvos slidininkai, tačiau Pjongčange dalyvaus tik du iš jų.

Tikrai tikiu, kad mūsų sportininkai Pjongčange, kuriame bus kovojama dėl 102 olimpinių medalių komplektų, garsiai prabils apie save. Juk turi kažkada ateiti toks laikas.

Vida Vencienė

Slidinėjimas – ypač sunkus sportas, tai juodas darbas sniegingoje trasoje, todėl nenuostabu, kad Lietuvoje slidininkų yra nedaug. Moterų lyderė – iš biatlono perėjusi Marija Kaznačenko. Šiose sporto šakose įvyko apsikeitimų: į biatloną iš slidinėjimo perėjo Vytautas Strolia, o iš biatlono į slidinėjimą – M.Kaznačenko.

OLIMPINĖ PANORAMA

9

Pjongčangas 2018

Kartu su M.Strolia 2010 m.

Vankuverio žaidynių komandinio sprinto lenktynėse startavęs M.Vaičiulis turėtų varžytis ir Pjongčange

Broniaus Čekanausko nuotr.

Tau, Kalgario olimpinių žaidynių čempionei ir bronzos medalininkei, per tiek laiko neužaugo derama pamaina ir apie tokias aukštumas, į kurias tu įkopei, nerealu svajoti. Anksčiau kaltinome sniego stoką ir šiltas žiemas, bet dabar sportininkai treniruojasi sniegingose užsienio trasose, namie beveik nebūna. Ko reikia, kad mūsų slidininkai pakartotų tavo laimėjimus? Šito klausimo dažnai sulaukiu. Tokių potencialių vencienių, manau, gatvėje vaikščioja ne viena. Ypač svarbu, kad tie talentai, ypač rajonuose, būtų pastebėti ir vėliau išlaikomi. Tarkime, aš nelankiau jokios sporto mokyklos, bet pati užsirašiau į sporto būrelį.

Lenkiu galvą prieš savo pirmuosius trenerius Romualdą Glazauską, Vilmantą Gineitą, kurie manyje kažką įžvelgė ir sugebėjo išlaikyti. Slidinėjimas – tai juodas darbas, 12–13 tūkst. įveiktų kilometrų per metus snieguotose trasose. Reikia turėti ir gamtos dovaną. Prie pergalių prisidėjo ir mano tėvai, kurie išleido į Vilnių treniruotis ir studijuoti.

Anykščiuose auga puikių duomenų talentingas slidininkas Ąžuolas Bajoravičius, kurį į slidinėjimą atvedė mama. Jeigu Lietuvoje tokių slidininkų turėtume penkis šešis, kurie vienas kitam sudarytų konkurenciją, jie dar greičiau tobulėtų.

Manau, mes jaunuosius slidininkus per anksti leidžiame rungtyniauti su suaugusiais. Tai daroma todėl, kad jų turime mažai. Jauni slidininkai, rungtyniaudami su suaugusiais, jiems dažniausia pralaimi. Atsiranda nusivylimas, dingsta motyvacija.

S.Terentjevas, T.Strolia – dar jauni, tačiau jie kovoja dėl kelialapių į Pjongčango olimpines žaidynes.

Manau, šioje ištvermės sporto šakoje jaunimas turi dalyvauti savo amžiaus grupės varžybose. O dabar jaunuolius stumiame į suaugusiųjų pasaulį, jie kovoja su dešimčia metų vyresniais slidininkais. Tai nėra gerai.

Kurie rimčiausi mūsų kandidatai dalyvauti kalnų slidinėjimo varžybose?

Pjongčange dalyvaus du Lietuvos kalnų slidininkai: viena moteris ir vienas vyras. Moterų grupėje lyderė aiški – Ieva Januškevičiūtė, dalyvavusi Sočio olimpinėse žaidynėse. Vyrų grupėje daugmaž vienodo pajėgumo yra Rokas Zaveckas ir Vilniuje gimęs bei augęs, bet dabar Šveicarijoje gyvenantis 10

OLIMPINĖ PANORAMA

I.Januškevičiūtė olimpietės duonos paragavo 2014 m.

Andrejus Drukarovas, kuris 2016-aisiais dalyvavo jaunimo olimpinėse žaidynėse Lilehameryje.

Nuo 2013-ųjų šis dabar jau aštuoniolikmetis sportininkas treniravosi specializuotame kalnų slidinėjimo kotedže Italijoje ir sparčiai tobulėja. Andrejus turi puikias treniruočių sąlygas, dažnai dalyvauja varžybose, šiemet debiutavo pasaulio kalnų slidinėjimo suaugusiųjų čempionate. Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos lauks nelengvas iššūkis, kuriam kalnų slidininkui – R.Zaveckui ar A.Drukarovui patikėti vietą olimpinėje komandoje.

Dar ne taip seniai buvo diskutuojama, ar nereikėtų mums bandyti jėgų ekstremalaus sporto olimpinėse rungtyse. Gal vėl reikėtų grįžti prie šios idėjos?

Ekstremalus sportas Lietuvoje tikrai turi gražią ateitį. Tik visada pradžia būna sunki. Prisimenu, 2016-aisiais, kai vyko atranka į jaunimo olimpinį festivalį Lilehameryje, mūsų atrankos varžybose snieglentininkas Aras Arlauskas praktiškai nesulaukė didesnės konkurencijos. Dabar jau auga nemažai jo konkurentų. Vienas tokių – talentingas snieglentininkas 14-metis Motiejus Morauskas. Šiemet jis dalyvavo Pasaulio snieglenčių taurės varžybose Čekijoje, bandė jėgas akrobatinių šuolių bei akrobatinio nusileidimo rungtyse („slopestyle“) ir tapo pirmuoju Lietuvos sportininku, dalyvavusiu tokio rango varžybose.

Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija ekstremaliam sportui skiria nemažą dėmesį, nes juo ypač žavisi jaunimas.

9

RINKTINė

Šiuo metu kelialapius į Pjongčango olimpines žaidynes yra užsitikrinę devyni mūsų šalies sportininkai: keturi biatlonininkai, trys slidininkai ir du kalnų slidininkai.

OLIMPINÄ– PANORAMA

11

Kilnus elgesys

Kad gėris taptų matomas ir girdimas Atsinaujinęs Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetas sieks į savo veiklą kuo labiau įtraukti visuomenę, o kilnaus elgesio sampratą pradėti diegti nuo mažumės.

Lina Daugėlaitė nuoširdūs, komunikabilūs ir paprasti žmonės. Įdomūs ir aktyvūs“, – nauja patirtimi dalijasi M.Paškevičius, po šio kongreso turėsiąs naujų draugų, mat susibičiuliavo su Azerbaidžano, Olandijos, Latvijos, Slovakijos, Portugalijos atstovais.

Vasaros pradžioje buvo patvirtintas naujos sudėties Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetas. Naujuoju prezidentu tapo dziudo imtynininkas olimpietis Marius Paškevičius, kuris pakeitė iki tol kilnaus elgesio sąjūdžiui Lietuvoje vadovavusį Monrealio olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoją Arvydą Juozaitį.

Atsinaujinęs komitetas Generalinė sekretorė ir toliau bus LTOK olimpinio švietimo direktorė Vita Balsytė. Į komiteto sudėtį taip pat įeina Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, olimpiečiai Tomas Bardauskas, Donata Vištartaitė-Karalienė, Kauno šv. Kazimiero progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Filomena Beleškevičienė, Lietuvos nacionalinio UNESCO komisijos sekretoriato švietimo ir mokslo programų vadovė Liliana Bugailiškytė-Lideikienė, LTOK narė, Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė, Lietuvos trenerių asociacijos pirmininkas Žilvinas Ovsiukas. „Tikslingai rinkome žmones, kad komitete būtų ir sportininkų, ir trenerių, ir žmonių iš kitų organizacijų, taip pat UNESCO atstovė. Sąsajos tarp šios organizacijos ir kilnaus elgesio judėjimo stiprios. Tikimės, kad iš diskusijų komitete gims daugiau veiklų, su kuriomis dirbsime ketverius metus“, – viliasi V.Balsytė. Pirmasis darbas – išsirinkti tas sritis, nuo kurių reikia pradėti dirbti.

M.Paškevičius prieš dešimtmetį pats tapo Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimų laureatu. 2007 m. pagrindinis kilnaus sportinio elgesio prizas jam buvo skirtas už pagalbą nelaimės ištiktam treneriui. M.Paškevičius po Tailande vykusių pasaulinių studentų vasaros žaidynių savanoriškai sutiko slaugyti dėl vabzdžio įkandimo ligoninėje atsidūrusį savo trenerį Petrą Vinciūną. Dėl to tuomet 28-erių sportininkas neišvyko į dviejų 12

OLIMPINĖ PANORAMA

M.Paškevičius su Lietuvos kilnaus elgesio prizu

savaičių treniruočių stovyklą, vykusią prieš pasaulio čempionatą. „Apdovanojimą gavau dėl to, kas man neatrodė verta tokio įvertinimo.

Juk mano poelgis buvo natūralus ir logiškas – treneris nelabai moka anglų kalbą, iš mūsų komandos likti nelabai kas galėjo, o palikti trenerį vieną – visai blogas variantas. Supratau, kad tik aš galiu, tai buvo savaime suprantama. O gavau prizą lyg kažką nuveikęs. Kita vertus, gal ir teisinga, kad įvertinama tai, kas natūralu“, – į dešimtmečio senumo įvykius grįžta M.Paškevičius.

Kongresas Izraelyje Spalio pabaigoje Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas M.Paškevičius išvyko savo pirmojo vizito – spalio 23–27 d. Haifoje, Izraelyje, vyko Europos kilnaus sportinio elgesio judėjimo XXIII kongresas, kuriame taip pat dalyvavo ir V.Balsytė. „Man tai buvo pirma tokia patirtis, todėl viskuo domėjausi“, – vizitu liko patenkintas aktyviai tebesportuojantis dziudo meistras, Izraelyje atsidūręs tarp naujų nepažįstamų kolegų. Bet rasti bendrą kalbą su kilnaus sportinio elgesio judėjimo atstovais iš įvairių Europos šalių nebuvo sunku. „Tai

Haifoje pranešimus skaitė Izraelio ir pasaulinio „Fair Play“ sąjūdžio atstovai. Kongreso tema „Sportas – priemonė taikai ir konfliktams spręsti“.

Savo gerąja praktika dalijosi Izraelio sporto specialistai, turintys daug patirties, kaip spręsti įvairius konfliktus pasitelkus sportą. „Kongresas įkvėpė. Kai pamatai, kad žmonės daro, jiems pavyksta ir tie projektai yra įdomūs, norisi ir pačiam veikti. Išgirdau daug įdomaus, kaip žmonės dirba, kaip skatina kilnaus elgesio judėjimą. Vykdomi dideli projektai tarp mokyklų, tarp klubų, daug projektų, susijusių su futbolu“, – parsivežtomis žiniomis dalijasi M.Paškevičius. Štai kaimynai latviai turi kilnaus sportinio elgesio kodeksą, kurį komitetas pasirašo su federacija, klubu, mokykla. „Tas kodeksas pasirašomas viešai.

Taip įvairios organizacijos įtraukiamos į šį judėjimą, jos gauna vėliavą, atributiką ir panašiai“, – kaimynų pavyzdį pateikia M.Paškevičius.

Lenkai tarp mokyklų rengia įvairius konkursus: piešinių, rašinėlių, fotografijų, vaizdo klipų ir kt. Įdomi portugalų iniciatyva – futbolo aikštėje jie naudoja ne tik įprastas geltoną ir raudoną korteles, bet išbando ir baltą. „Jie labai didžiuojasi šia iniciatyva. Kaip yra raudonos ir geltonos kortelės, kurias teisėjas skiria už netinkamą elgesį, taip jis gali parodyti ir baltą, jei aikštėje futbolininkas padaro kažką, vertą pavyzdžio. Manau, šiais laikais svarbu pabrėžti gerą elgesį, nes per daug sutelkiame dėmesį į tai, kas blogai. Svarbu akcentuoti gėrį, kad jis taptų matomas ir gerbiamas. Tada ir elgsimės geriau“, – įsitikinęs M.Paškevičius.

M.Paškevičius (pirmoje eilėje trečias iš kairės) ir V.Balsytė (ketvirta iš kairės) Haifoje

Labai svarbu viešumas Ir pasaulinio, ir Europos kilnaus sportinio elgesio komiteto pagrindinė užduotis – plėtoti „Fair Play“ sąjūdį.

Organizuojami „Fair Play“ apdovanojimai, įgyvendinami projektai, skirti kilniam sportiniam elgesiui skatinti.

Stengiamasi pastebėti ir pagerbti tuos žmones, kurie vienokiu ar kitokiu būdu pasižymėjo kilniu sportiniu elgesiu. „Be to, jie įsitraukia ir į jaunimo olimpinių žaidynių programą. Ten galima pamatyti tam tikrų integracijų, stengiamasi jaunuosius sportininkus supažindinti, koks tai elgesys. Tokia veikla vyksta tarptautiniu mastu. O toliau jau nacionaliniai komitetai planuoja ir įgyvendina savo sumanymus. Jie skirtingi – nuo apdovanojimų iki mokslinių darbų, projektų, veiklų su vaikais bei jaunimu ir panašūs“, – pasakoja V.Balsytė.

Aktyvi šioje srityje Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA). „Ši organizacija rengia įvairias kampanijas, skirtas kilniam elgesiui skatinti. FIFA turi atskiras kilnaus elgesio savaites, per kurias savo veiklą vykdo nacionalinės federacijos. Tai pavyzdys, kaip didelė sporto federacija šioje srityje gali padaryti labai daug“, – pavyzdį pateikia V.Balsytė.

Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidento ir gen. sekretorės tikinimu, mūsų šalyje planuojama labiau viešinti šią sritį. „Turime eiti į socialinius tinklus, mokyklas, dalyvauti projektuose su savo intarpais. Norime įsiterpti į visas LTOK programas, turime minčių atnaujinti

apdovanojimus, moksleiviams rengti interaktyvų konkursą, gal daugiau per socialinius tinklus veikti, kad tas konkursas būtų prieinamesnis ir šiuolaikiškesnis. Planuojame dalyvauti mažųjų žaidynėse“, – planais dalijasi M.Paškevičius. „Tik kalbėdami apie gerąjį elgesį, tik remdamiesi tais pavyzdžiais, kurių yra tikrai daug, mes galime parodyti, koks svarbus šis judėjimas ir kaip svarbu sportui bei jo ateičiai turėti daug žmonių, kurie elgiasi kilniai, suprasdami to prasmę ir vertę“, – prezidentui antrina V.Balsytė.

Apdovanojimai Jau 24 metus mūsų šalyje rengiami Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimai jubiliejų pasitikti žada atsinaujinę. Planuojama, kad apdovanojimai būtų susieti su pasauline Sporto už darnų vystymąsi ir taiką diena, t.y. jie būtų rengiami balandžio 6-ąją.

Iki šiol būdavo teikiami du apdovanojimai: vienas už viso gyvenimo nuopelnus, kitas – už tam tikrą kilnaus sportinio elgesio pavyzdį. Bet jau kitąmet planuojama teikti daugiau apdovanojimų. „Norime, kad būtų įvairių kategorijų, pavyzdžiui, skirtų jauniems sportininkams, kurie taip būtų paskatinami už iniciatyvas, galvojame įtraukti ir visuomenę. Kartais galima apdovanoti ne tik profesionalus ar žmones, visą gyvenimą dirbusius sporto srityje.

Ir su sportu mažai susijusios srities žmonių veiksmai gali turėti įtakos

sporto pasauliui. Mes netgi Olimpinio švietimo kongrese turime įsteigę vieną apdovanojimą, kuris skiriamas už kilnų sportinį elgesį. Pastaruosius dvejus metus apdovanojame mokinius, kurie elgiasi kilniai. Taip norime skatinti įvairias žmonių grupes ir jas įtraukti į šią veiklą. Kita vertus, siekiame parodyti jų kilnią veiklą“, – kodėl norima plėsti nominacijų sąrašą, paaiškina V.Balsytė.

Gerųjų pavyzdžių kartais sudėtinga atrasti, bet įtraukus į šią veiklą plačiąją visuomenę juos pastebėti būtų kur kas paprasčiau. „Mes tikrai ne visada pastebime tas kilnias situacijas, bet būtina paviešinti, parodyti jas kaip gerąjį pavyzdį“, – įsitikinusi V.Balsytė.

Pasak pašnekovės, svarbu išnaudoti tai, kas jau sukurta. Štai Lietuvos mokyklų žaidynės – didelis sporto renginys, per kurį pastebėti gražius atvejus ir įmanoma, ir reikia, nes varžosi mokiniai.„Kiekvienas ugdymo procesas turi prasidėti nuo mažiausio. Ir Lietuvos mokyklų, ir mažųjų žaidynėse planuojame rengti tam tikras kilnaus elgesio akcijas“, – prasitaria V.Balsytė.

Manau, šiais laikais svarbu pabrėžti gerą elgesį, nes per daug sutelkiame dėmesį į tai, kas blogai.

Svarbu akcentuoti gėrį, kad jis taptų matomas ir gerbiamas.

Tada ir elgsimės geriau.

Marius Paškevičius

Iniciatyvų yra ir bus daugiau. Štai lapkričio pabaigoje jau trečius metus vyko konkursas „Fair Play sporte ir gyvenime“. Anksčiau tik Kaune įgyvendintas projektas, skirtas 6–7 klasių mokiniams, šiais metais išsiplėtė ir buvo surengtas jau keturiuose miestuose. „Manau, tikslinių auditorijų, su kuriomis bus dirbama, tik daugės.

Bet stengiamės ne tik jų dauginti, tačiau ir dirbti kokybiškai“, – pabrėžia V.Balsytė.

OLIMPINĖ PANORAMA

13

KONFERENCIJA

Sužinojo daugiau nei internete „LTeam“ konferencijoje Vilniuje sporto industrijos mėgėjai ir profesionalai dvi dienas matavo sportininkų galimybių ribas: fizines, psichologines, teisines, komunikacines, finansines.

Gedas Saročka

Konferencijos moderatorius R.Petrauskas

Dviratininkas R.Navardauskas

Vyksta diskusijos. Kalba ultratriatlonininkas V.Urbonas

„Atvykite ir sužinokite daugiau, nei galima rasti internete“ – tokiu šūkiu klausytojus į spalio 25–27 d. „Radisson Blu Hotel Lietuva“ konferencijų centre Vilniuje vykusią „LTeam“ konferenciją viliojo jos organizatoriai – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Pranešimus skaitė, į klausimus atsakė ir diskusijose dalyvavo žinomi savo srities specialistai.

Lietuvos antidopingo agentūros atstovė Rūta Banytė kalbėjo apie dopingo galią negrįžtamai sudarkyti žmogaus gyvenimą. „Prieš trisdešimt metų sportininkus anabolikais pumpuodavo jiems to nežinant, dabar tai daryti jie pasirenka patys“, – pranešimą apibendrino sporto pareigūnė.

Naras Mindaugas Kreivėnas pasakojo apie nėrimo vadinamuoju monolastu į 100 metrų gylį subtilumus ir planus pagerinti pasaulio rekordą, kuris šiuo metu yra 129 metrai.

Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas dalijosi autentišku žinių ir patirties bagažu.

Pradedant elitiniais genais, agentu 007 ir baigiant stuburo laikysena. Į interesantų klausimus medikas atsakinėjo ir po konferencijos.

14

OLIMPINĖ PANORAMA

Daugkartinis Dakaro ralio dalyvis Antanas Juknevičius, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo direktorius Paulius Motiejūnas, Utenos „Utenio“ futbolo klubo direktorius Artūras Gimžauskas dalijosi patirtimi apie finansiškai kuklių lietuvių bandymus nukauti pinigų milžinus. Žurnalistas Šarūnas Mazalas drauge su olimpiete Airine Palšyte suskaičiavo šimto daugiausiai uždirbančių pasaulio sportininkų pinigus, įlindo į jų socialines paskyras, palygino pasaulio ir Lietuvos geriausiųjų tendencijas ateities žiniasklaidoje – feisbuke, instagrame, tviteryje.

Pirmą kartą Lietuvoje vykusiu tokio pobūdžio renginiu susidomėjo „LTeam“ komandos nariai Justinas Kinderis, Milda Valčiukaitė, Rokas Milevičius, Diana Lobačevskė, Viktorija Andrulytė, karjeras baigę Edvinas Krungolcas ir Deividas Šemberas, kiti sportininkai. Susipažinti su sporto industrijos naujovėmis bei aktualijomis rinkosi savivaldybių, federacijų, sporto klubų ir mokyklų atstovai iš Kauno, Klaipėdos, Kaišiadorių, Raseinių, Jonavos ir kitų Lietuvos miestų sporto bendruomenės nariai.

Sportas – kur kas reikšmingesnė sritis, nei dauguma mano.

Tai daugiau nei judesys ar rezultatas. Tai hobis, pramoga, darbas, pinigai, laisvalaikis, gyvenimo būdas, verslas. Tai industrija.

Daina Gudzinevičiūtė

KONFERENCIJA

Buvo laiko ir „Olimpinę panoramą“ paskaityti A.Palšytė

„Sportas – kur kas reikšmingesnė sritis, nei dauguma mano. Tai daugiau nei judesys ar rezultatas.

Tai hobis, pramoga, darbas, pinigai, laisvalaikis, gyvenimo būdas, verslas. Tai industrija. Sportas yra prevencija sveikatos ir socialinėms problemoms spręsti. Sportas – be galo kompleksiškas socialinis reiškinys, kuris turi įtakos kiekvieno gyvenimui.

Būtent visoms įmanomoms sporto industrijos pusėms atskleisti skirta „LTeam“ konferencija“, – sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Konferencijos salė Vytauto Dranginio nuotr.

„Pastaruosius penkerius metus esu atitrūkęs nuo aktualijų. Turiu aiškų tikslą, t.y. pasaulio rekordą.

Jam siekti sukūriau savo pasaulį, jame užsidariau ir gyvenu. Į „LTeam“ konferenciją atvykau kaip kalbėtojas, tačiau pusantros dienos klausiausi kolegų pranešimų. Renginys grąžino į realybę ar net netolimą ateitį. Pamačiau, kad visus sportininkus vienija tie patys iššūkiai: rėmėjų paieška, medicina, visuomenės dėmesys, įvaizdis. Tai, ką išgirdau, privertė susimąstyti, pasidomėti, apsižvalgyti, pritaikyti gautą informaciją sau. Tikiu, kad ir mano patirtis kitiems buvo naudinga“, – po konferencijos sakė Lietuvos laisvojo nėrimo rekordo autorius M.Kreivėnas.

P.Motiejūnas, Š.Mazalas, A.Juknevičius, A.Gimžauskas

OLIMPINĖ PANORAMA

15

16

OLIMPINÄ– PANORAMA

APDOVANOJIMAI

Kas taps geriausiais „OLIMPINĖ PANORAMA“ Supažindina su VISAIS pretendentais į geriausių 2017 metų Lietuvos sportininkų ir trenerių titulus.

Tarp „LTeam“ nominantų – daugiau kaip 50 kandidatų į asmeninius ar komandinius apdovanojimus, jie atstovauja net 23 sporto šakoms. Daugiausia pretendentų Metų populiariausio sportininko kategorijoje – 36. Į kitų nominacijų geriausiųjų vardus pretenduoja po tris sportininkus, komandas ar trenerius. Šiais metais pirmą kartą bus pagerbti geriausios trenerės ir populiariausio sportininko titulus pelnę asmenys. Antrąjį laimėtoją lems tik tautos balsas, t.y. atviras visuomenės balsavimas. „LTeam“ apdovanojimų nugalėtojus renka Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (25 proc.), Lietuvos sporto žurnalistų federacijos (25 proc.), Lietuvos sporto federacijų sąjungos (12,5 proc.) bei Lietuvos trenerių asociacijos (12,5 proc.) deleguoti asmenys ir įgalioti atstovai. Tradiciškai 25 proc. sprendžiamojo balso palikta visuomenei.

Balsavimas portale lrytas.lt vyks iki gruodžio 15 d. Balsuoti už savo favoritus galima kasdien. Geriausieji bus paskelbti gruodžio 22 d.

Vilniuje, „Siemens“ arenoje, vyksiančiame iškilmingame renginyje.

Metų sportininkas Andrius Gudžius disko metimo pasaulio čempionas, Deimantinės lygos laimėtojas Henrikas Žustautas kanojų irklavimo Europos čempionas Justinas Kinderis šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas Metų sportininkė Airinė Palšytė Europos uždarų patalpų šuolių į aukštį čempionė, Lietuvos rekordo autorė Simona Krupeckaitė Europos čempionato sidabro medalio laimėtoja sprinto rungtyje Rūta Meilutytė pasaulio čempionato 100 m plaukimo krūtine ketvirtos vietos laimėtoja Metų vyrų komanda Irklavimo porinė keturvietė: Aurimas Adomavičius, Rolandas Maščinskas, Martynas Džiaugys ir Dovydas Nemeravičius (pasaulio ir Europos čempionai) Irklavimo porinė dvivietė: Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris (pasaulio čempionato ketvirtos vietos laimėtojai)

Metų moterų komanda Irklavimo porinė dvivietė: Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė (pasaulio čempionato ketvirtos vietos laimėtojos) Paplūdimio tinklinis: Monika Povilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė (bronzos medaliai tarptautiniuose Nandzingo ir Nantongo turnyruose) Dviračių treko komandinis sprintas: Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė (Europos čempionato šeštos vietos laimėtojos) Metų treneris Vaclovas Kidykas A.Gudžiaus treneris Mykolas Masilionis porinės keturvietės treneris Kazimieras Rėksnys H.Žustauto treneris Metų trenerė Tatjana Krasauskienė A.Palšytės trenerė Ina Paipelienė pasaulio greičiausių plaukikų aštuntuke esančių Andriaus Šidlausko ir Dano Rapšio trenerė Nijolė Savickytė D.Nemeravičiaus trenerė

Dvivietė baidarė: Andrejus Olijnikas ir Ričardas Nekriošius (Europos čempionato šeštos, o pasaulio čempionato septintos vietos laimėtojai) Metų populiariausio sportininko rinkimų nugalėtoją lems tik visuomenės balsai.

Praėjus savaitei nuo balsavimo pradžios iš 36 kandidatų liks tik daugiausiai balsų surinkę devyni, kurie ir tęs kovą dėl šio titulo laimėtojo vardo. Į nominantų gretas sportininkai įtraukti už laimėjimus, pasiektus nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. Gruodžio mėnesį pasižymėję atletai dalyvaus kitų metų rinkimuose.

Metų pergalė Andrius Gudžius pasaulio čempionato auksas Akademinio irklavimo porinė keturvietė: Aurimas Adomavičius, Rolandas Maščinskas, Martynas Džiaugys ir Dovydas Nemeravičius (pasaulio čempionato auksas) Lietuvos studentų vyrų krepšinio rinktinė (universiados auksas) Metų proveržis Airinė Palšytė Lietuvos šuolio į aukštį rekordo autorė – 201 cm Andrius Šidlauskas pasaulio čempionato 100 m plaukimo krūtine šeštos vietos laimėtojas Keturvietės baidarės įgula: Aurimas Lankas, Edvinas Ramanauskas, Mindaugas ir Simonas Maldoniai (pasaulio čempionato 500 m rungties devintos vietos laimėtojai) Metų populiariausias Giedrius Titenis, Danas Rapšys, Rūta Meilutytė, Justinas Kinderis, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Henrikas Žustautas, Aurimas Lankas, Edvinas Ramanauskas, Saulius Ritteris, Mindaugas Griškonis, Milda Valčiukaitė, Ieva Adomavičiūtė, Simona Krupeckaitė, Ramūnas Navardauskas, Monika Povilaitytė, Ieva Dumbauskaitė, Domantas Sabonis, Mindaugas Kuzminskas, Jonas Valančiūnas, Lukas Lekavičius, Diana Lobačevskė, Andrius Gudžius, Airinė Palšytė, Fiodoras Černychas, Arvydas Novikovas, Aurimas Didžbalis, Eimantas Stanionis, Evaldas Petrauskas, Dovydas Neverauskas, Ričardas Berankis, Tomas Kaukėnas, Darius Kasparaitis, Jonas Truchanovičius, Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt, Agnė Sereikaitė, Rūta Paškauskienė.

OLIMPINĖ PANORAMA

17

Alfredo Pliadžio ir Vytauto Dranginio nuotr.

Olimpinės aprangos pristatymas

Apranga stilinga ir šventiška Iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių likus kiek daugiau nei trims mėnesiams sporto bendruomenei, žiniasklaidos atstovams buvo pristatytos olimpinės rinktinės „LTeam“ reprezentacinės aprangos.

Pagrindiniais naujosios kolekcijos akcentais tapo balta žiemiška spalva, blizgūs sidabriniai paviršiai ir valstybės šimtmečiui paminėti sukurtų raštų motyvai.

LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės tikinimu, Lietuvai švenčiant šimtąsias nepriklausomybės atkūrimo metines 2018 m. žiemos olimpinės žaidynės įgyja ypatingą prasmę. „Simboliška, kad kitais metais Vasario 16-ąją minėsime būdami olimpinėse žaidynėse Pjongčange, o Lietuvos atkūrimo šimtmetis bus minimas ne tik mūsų širdyse, bet atsispindės ir olimpinėse aprangose“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.

Olimpinių žaidynių nuotaikai perteikti pristatymo renginyje buvo pasitelktos specialiai pagamintos dekoracijos – didžiuliai ledo luitai. Pristatymo metu pasirodė urbanistinio šokio teatro „Low Air“ įkūrėjai Laurynas Žakevičius ir Airida Gudaitė. Urbanistiniame šokio pasirodyme pagal specialiai pristatymui 18

OLIMPINĖ PANORAMA

D.Gudzinevičiūtė ir V.Krungolcienė

ruoštą choreografiją jie atkartojo liaudies raštų linijas bei aštrius jų kampus.

Kūrybinės agentūros „New!“ valstybės atkūrimo šimtmečiui specialiai sukurtas raštas iš žodžio Lietuva raidžių tapo svarbia aprangų detale, o stilizuotas žodis LIETUVA virto vienu pagrindinių aprangos akcentų. Paradinę kolekciją sudaro skirtingi modeliai, kuriais mūsų olimpiečiai puošis per žaidynių atidarymo bei uždarymo ceremonijas, o laisvalaikiu bus dėvima ryškesnė speciali olimpinio kaimelio apranga su mėgstamos žalios spalvos akcentais.

Rinktinės aprangos gamintojo „Audimas“ vykdomoji direktorė Vesta Krungolcienė sakė, kad naujomis aprangomis siekiama išreikšti ne tik šalies identitetą, bet ir šiuolaikišką požiūrį. „Kuriant šią kolekciją atsižvelgta į naujausias sporto mados tendencijas. Apranga minimalistinė, įgavusi stilingesnį pavidalą, bet kartu ir šventiška. Toks

Lietuvos atkūrimo šimtmetis bus minimas ne tik mūsų širdyse, bet atsispindės ir olimpinėse aprangose.

Daina Gudzinevičiūtė

OLIMPINė kolekcija

Dizaineris G.Paulauskas (viduryje)

D.Rasimovičiūtė

Sportininkai tapo modeliais „LTeam“ talismanas Ąžuolas

sprendimas priimtas neatsitiktinai, visa kolekcija atspindi šių laikų modernumą – idėją perteikia lengvai švytintys paviršiai, balta spalva, tikras žiemos pojūtis“, – rinktinės aprangą apibūdino V.Krungolcienė. „Graži, patogi apranga. Man jau teko ją vilkėti. Ji suteiks dar daugiau motyvacijos“, – neabejojo biatlonininkas Karolis Dombrovskis, vienintelis aprangos pristatyme dalyvavęs mūsų šalies kandidatas ginti Lietuvos garbę Pjongčange. Kiti sportininkai tuo metu liejo prakaitą treniruočių stovyklose.

Pristatyme dalyvavusi vienintelė lietuvė žiemos olimpinių žaidynių čempionė, LTOK darbuotoja Vida Vencienė pripažino, kad renginys jai sužadino smagius prisiminimus. „Kaskart nekantriai laukiu žiemos olimpinių žaidynių. Šiandienos renginys man priminė pasiruošimą žaidynėms, tą ypatingą olimpinę nuotaiką ir šurmulį prieš didįjį startą.

Džiaugiuosi, kad Pjongčange mūsų rinktinė atrodys moderniai ir stilingai. Atidarymo ir uždarymo ceremonijose visada norisi išsiskirti iš kitų šalių“, – sakė Kalgario žaidynių čempionė.

Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms besirengiantys sportininkai vienai dienai pamiršo treniruotes ir išbandė modelių darbą. Specialioje fotosesijoje jie pristatė „Audimo“ sukurtas aprangas.

Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms besiruošiantys sportininkai privalo skirti laiko atokvėpiui ir prasiblaškymui. Progą trumpam atitrūkti nuo rutinos suteikė „Audimo“ fotosesija.

Modelio duonos ragavo biatlonininkai Karolis Dombrovskis, Vytautas Strolia ir Diana Rasimovičiūtė, slidininkai Marija Kaznačenko, Tautvydas Strolia. Fotosesijos metu išbandytas aprangas mūsų olimpiečiai dėvės per olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijas. „Anksčiau dalyvauti fotosesijoje nebuvo tekę. Nauja patirtis visada suteikia

teigiamų emocijų. Iš arčiau susipažinęs su modelio darbu supratau, kad juo būti negalėčiau. Tektų labai daug laiko praleisti treniruojantis prieš veidrodį.

Geriau liksiu sporte. Treniruotės man suteikia gerokai daugiau malonumo“, – šmaikštavo slidininkas T.Strolia.

Jam pritarė biatlonininkas V.Strolia: „Buvo įsimintina diena! Kartais reikia štai taip atitrūkti nuo treniruočių ir prasiblaškyti. Tikrai labai smagiai leidome laiką, sutikau seniai matytas kolegas, su kuriais pasimatau tik treniruočių stovyklose. Tiesa, net neįsivaizdavau, kad pasiruošimas fotosesijai trunka taip ilgai.“ Biatlonininkė D.Rasimovičiūtė prisipažino jau fotosesijos metu supratusi, kad naujos aprangos bus patogios, ir džiaugėsi, jog olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė atrodys stilingai.

Viena iš olimpinės aprangos kūrėjų britė Fiona Appleton kurdama aprangos dizainą panaudojo horizontalias monochromines linijas, šiuolaikiškus grafikos elementus ir spindinčias detales. Dizainerė sporto madoje – ne naujokė. Ji dirba su tokiais prekės ženklais, kaip „Adidas“, „Nike“, „Puma“ ir „Under Armour“.

Baigiamuoju kolekcijos dizainu ir aksesuarų derinimu rūpinosi dizaineris Giedrius Paulauskas, kuris aprangos pristatymo iškilmėse pasakė jausmingą kalbą.

K.Dombrovskis

OLIMPINĖ PANORAMA

19

LEGENDOS

Vėjai pučia gyvenimo bures Tai nebuvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Vis dėlto žinia, kad Pekino olimpinių žaidynių vicečempionė buriuotoja Gintarė VolungevičiūtėScheidt atsisveikina su didžiuoju sportu, atrodė per ankstyva.

Indrė Vitkutė LTOK ir Gintarės Scheidt archyvo nuotr.

G.Scheidt nešė Lietuvos vėliavą Rio olimpinių žaidynių atidaryme

20

Iškart po žaidynių garsūs sportininkai neretai pristabdo savo sportinę karjerą, praleidžia metus be atsakingų startų, kaupia jėgas. Sporto mėgėjai, negirdėdami apie Gintarės pasirodymus didžiuosiuose vandenyse, irgi manė, kad šiemet ji nutarė pailsėti.

sieksime olimpinių aukštumų, tačiau...

Buriavimas buvo, yra ir bus mano ir mano šeimos gyvenimo aistra. Gero vėjo visiems!“

Bet tada pasirodė įrašas jos feisbuko paskyroje: „Praėjo metai po Rio de Žaneiro olimpiados. Šiandien aš ir mano vyras esame apsisprendę užbaigti ilgas sportininkų karjeras. Daug, daug metų laivelyje su vėju ant vandens ir žmonėmis, siekiančiais savo tikslų. Myliu šį sportą, tačiau nemanau, kad dar kartą galėčiau siekti tų pačių tikslų. Man buvo didelė garbė būti Lietuvos olimpinės komandos nare daugiau nei 15 metų. Ačiū visiems, kurie mane rėmė ir buvo su manim visą mano karjerą: ačiū mano šaliai, mano šeimai, mano treneriui Linui Eidukevičiui, pirmajam treneriui Raimondui Komskiui, mano draugams ir visai buriuotojų bendruomenei. Tik jūsų dėka visi mano pasiekimai buvo įmanomi.

Nuo šiandien mudu su Robertu nebe-

Rio de Žaneiro olimpiadoje man buvo 34-eri ir aš buvau viena vyriausių buriuotojų – už mane buvo vyresnė tik viena baltarusė. Nemanau, kad išeinu anksti, jaučiausi kaip tikra veteranė.

OLIMPINĖ PANORAMA

Kodėl apsisprendėte baigti karjerą? 35-eri buriuotojui, regis, dar nėra veterano amžius?

O dėl apsisprendimo... Daug dalykų susidėjo. Pats buriavimas susideda iš tūkstančio smulkmenų, o prie jų prisideda dar du mano maži vaikai su galybe smulkmenų. Tai ne mano vienos sprendimas. Visa šeima taip nusprendėme. Vyras, žinoma, remtų bet kokį mano pasirinkimą ir tikrai padėtų, palaikytų, bet esu ir mama, kuri turi būti su vaikais. Be to, mano mama serga, noriu daugiau laiko praleisti ir su ja.

Su tos pačios klasės laivu dalyvavau trejose olimpinėse žaidynėse. Noriu naujų iššūkių, naujų tikslų, kažką kita

gyvenime pabandyti. Kiek save atsimenu, visada buvo buriavimas.

Buriuotojai olimpinėse žaidynėse dalyvauja devynių klasių laivais. Lietuvoje yra tik pigiausios, ekonomiškiausios klasės: vyrų vienvietis „Laser standart“, moterų „Laser radial“ ir burlentė.

Praktiškai nėra variantų kažką kita išbandyti. Jeigu dvivietė, iškart kainos didesnės – ir varžybų, ir inventoriaus.

Aišku, dvivietėje jachtoje būtų daug lengviau fiziškai.

Kaip suprantu iš įrašo feisbuke, laivelio ant kranto visiškai neištrauksite – dar dalyvausite kokiose nors varžybose, o gal imsitės trenerės darbo?

Aš neteigiu, kad dedu galutinį tašką. Olimpinis buriavimas – visai kitas meistriškumo lygis. Visas tavo gyvenimas turi į jį įsilieti. Bet, be olimpinio, yra ir kitoks buriavimas. Ir tikslai – ne vien olimpinės žaidynės. Buriavimas – plati sporto šaka, galima net iki septyniasdešimties metų buriuoti. O mano su vyru apsisprendimas susijęs tik su

TRENERIS Buriuoja visa šeima.

Vienas miega...

olimpiniu, profesionaliuoju buriavimu. Kaip jau sakiau, norėčiau ir kitokių laivų išbandyti.

Manau, visiems buriuotojams reikia varžybų teikiamo adrenalino. Tai toks taktinis žaidimas, kurio pasiilgsti.

Galbūt galėčiau buriavimą ir visas plaukimo taktikas palyginti su šachmatais. Kai stebiu varžybas, net ima niežėti pirštą, kaip pačiai knieti palenktyniauti.

Kol kas neplanuoju dalyvauti jokiose varžybose, nors turiu pasiūlymų. O trenerės darbą tikriausiai dirbsiu vietiniame jachtklube, kuriame ir mano sūnus pradėjo buriuoti. Jau teko patreniruoti tik pradedančius mažiukus.

Jūsų vyras Robertas Scheidtas, olimpinis čempionas ir Brazilijos buriavimo legenda, taip pat baigė sportininko karjerą?

Aš pirma nusprendžiau. Vyras dar bandė treniruotis su kitu laivu. Iš „Laser“ klasės perėjo į „49-er“, bet metus paburiavęs pareiškė, kad jau pakaks, per ekstremalus laivas. Vyras irgi pasitraukė iš olimpinės klasės. Dalyvaus varžybose su didesniais laivais.

Tiesą sakant, jau po pirmųjų olimpinių žaidynių Pekine, po laimėto sidabro medalio ketinau sustoti. Buvau pavargusi, sakiau viskas, pasiekiau olimpiadą ir dabar eisiu kažką kita daryti. Sukūriau šeimą, gimė vaikas. Galvojau, kad būsiu tik žmona ir mama, net nemąsčiau apie sugrįžimą į didįjį sportą.

Bet grįžau. Supratau, kad viskas įmanoma, viskas pasiekiama. Žinoma, labai daug padėjo ir palaikė vyras. Ir vėl grįžau, dalyvavau Londono olimpinėse žaidynėse. Po jos vėl sakiau viskas, laukiausi antrojo vaiko ir apie grįžimą net negalvojau. Kur čia kovosi dėl olimpinių kelialapių su dviem vaikais.

Vis dėlto dar kartą grįžau. Vyras pastūmėjo, surado auklę, sakė: eik, bandyk. Nuvykome į jo gimtąją Braziliją, iš anksto išbandžiau tą pačią įlanką, kurioje vėliau vyko olimpinė regata. Įlanka man patiko, taigi vėl pasileidau į kovą dėl olimpinio kelialapio. Vėl pavyko pakilti iki sportinio elito.

Kaip sūnūs? Vyresnėliui Erikui jau aštuoneri, gal jis netrukus regatose pakeis garsius savo tėvus?

Erikas šią vasarą labai užsikabino – jis buriuoja „Optimist“ klasės laiveliu.

Visą vasarą buriavo! Jam labai patinka.

Dabar Erikas pats sėda ant dviračio, važiuoja į jachtklubą ir treniruojasi.

Mes patenkinti, bet stengiamės supažindinti vaikus ir su kitomis sporto šakomis. Aš irgi daug ką išbandžiau

Lietuvoje – lankiau ir karatė, ir šokius.

Manau, labai svarbu vaikui sportą pasirinkti pačiam. Mūsų su vyru tokia nuostata, kad tėvų pareiga – vaikus supažindinti su kuo daugiau sporto šakų, o jie turi patys apsispręsti, kur nori eiti treniruotis.

Gal kiti mato mūsų vaikus kaip būsimus buriavimo čempionus, bet vaikams tai tikrai ne į gera. Maniškis taip pat lanko futbolą. Visi vaikai Italijoje žaidžia futbolą, jiems čia futbolas – religija. Kaip ir Brazilijoje.

Kuo domisi ketverių Lukas?

Mes turime laivelį. Kai plaukiame su visa šeima, ir Lukas plaukia kartu, bet kiekvieną kartą užmiega. Todėl juokiamės ir abejojam, ar iš jo išaugs buriuotojas, nes kaskart užsuptas jis užmiega. Vieną kartą net greitąją kvietėme, nes taip kietai įmigo, kad galvojome, jog nualpo.

Gyvenate Italijoje. Tai jūsų nuolatiniai namai ar laikina stotelė?

Mes vis nežinome, kaip atsakyti – tai laikina ar nuolatinė gyvenamoji vieta.

Kol kas gyvename Italijoje ir neplanuojame nieko keisti. Dabar būtų sunku išvykti, nes ir vaikai eina į mokyklą, ir draugai čia, ir mes čia gerai jaučiamės. Sąlygos puikios, ypač buriuotojams. Lietuvoje buriavimo sezonas labai trumpas, o Brazilija man atrodo per toli. Visi čia suvažiuoja iš tolimiausių pasaulio kraštų. Ir lietuviai, ir užsieniečiai buriavimo profesionalai.

Kur dažniau svečiuojatės – Lietuvoje ar Brazilijoje?

Lietuvoje.

Ar kada nors jus Kaune dar pamatysime buriuojančią, o gal treniruojančią vaikus?

Mano šeima gyvena Kaune, taigi ir šiemet ne kartą buvau grįžusi į Lietuvą.

Lietuva šiais laikais nėra taip toli nuo Italijos. Atstumai sumažėję. Šią vasarą Erikas visą savaitę buriavo stovykloje

Kauno mariose. Grįžusi į Lietuvą visada apsilankau jachtklube, nes tai vienas mėgstamiausių mano kampelių Kaune.

Kiek kalbų moka jūsų sūnūs? Kaip bendraujate su vyru?

Kai susipažinau su Robertu, kalbėjome angliškai. Po vestuvių atvažiavome į Italiją pasižiūrėti, kur galėtume įsikurti, ir galiausiai čia apsistojome ilgesniam laikui. Man teko mokytis italų ir vyro gimtosios portugalų kalbos.

Tai buvo didžiausias iššūkis, nes abi šios romanų kalbos užgriuvo vienu metu. Jos turi panašumo, todėl man labai maišėsi.

Iš pradžių su visais pažįstamais kalbėdavome angliškai. Bet kai turi vaikų ir įsisuki į tam tikrą šeimų ratą, esi priverstas šnekėti vietine kalba. Dabar namie kalbame portugališkai, o vaikai mokykloje puikiausiai šneka itališkai.

Nuo trejų metų ėjo į darželį ir išmoko.

Aš su vaikais bendrauju lietuviškai.

Pirmoji kalba vaikams buvo lietuvių, nes su manim jie praleisdavo daugiausia laiko. Kai ėmė daugiau bendrauti su tėčiu, atsirado portugalų kalba, o trečia buvo italų. Iš pradžių baiminomės, kad gal per daug tų kalbų, bet pasirodė, kad ne. Mokykloje vaikai dar mokosi vokiečių ir anglų.

Dar sykį prisiminkime kelis svarbiausius jūsų sportinės karjeros faktus. Kas labiausiai įsiminė iš sėkmingiausiai susiklosčiusios olimpinės regatos Kinijoje?

Nebuvau pasiruošusi tokiam rezultatui ir tokiam dėmesiui, kuris mane užplūdo.

Sportininkai prisimena ir sako: „Vajezau, tu vaikščiojai ir žemės nelietei.“ Taip atrodė ir todėl, kad aš buvau įsimylėjusi, tai buvo mano didžiosios meilės laikas.

Gintarė Scheidt

Nebuvau pasiruošusi tokiam rezultatui ir tokiam dėmesiui, kuris mane užplūdo. Sportininkai prisimena ir sako: „Vajezau, tu vaikščiojai ir žemės nelietei.“ Taip atrodė ir todėl, kad aš buvau įsimylėjusi, tai buvo mano didžiosios meilės laikas. Metai prieš olimpiadą mes toje pačioje vietoje susipažinome, o po metų abu iškovojome medalius, ten man Robertas pasipiršo. Pamenu, buvo labai skaudu, kai įsėdome į skirtingus lėktuvus. Verkiau, nes išskridoOLIMPINĖ PANORAMA

21

LEGENDOS

TITULAI SPALVOS Svarbiausiose buriavimo varžybose Gintarė yra iškovojusi visų spalvų medalius. Ji turi olimpinį sidabrą (2008 m.), pasaulio čempionės auksą (2012 m.) ir Europos čempionato sidabro (2006 m.) ir bronzos (2010 m.) medalius. Šešis kartus tapo Lietuvos čempione.

me į skirtingas puses – jis į savo šalį su medaliu, aš į savo. Bet buvome sutarę, kad po dviejų mėnesių kelsim vestuves. Beje, dabar yra devintosios mūsų vestuvių metinės. Pamenu, tada per vestuves Lietuvoje buvo gana šalta.

Dauguma Lietuvos sporto mėgėjų tikėjosi, kad 2016-aisiais vyro tėvynėje Brazilijoje, jums pažįstamoje įlankoje, laimėsite antrą olimpinį medalį. Ar jis nuplaukė su pirmuoju nesėkmingai susiklosčiusiu startu ir diskvalifikacija? Ar galutinę septintą vietą lėmė daugiau nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių?

Po žaidynių prabėgo metai, per kuriuos aš tikrai apie tai negalvojau ir savęs negraužiau. Juk taip protingiau.

Yra laikas po varžybų viskam permąstyti. Galiausiai reikia viską užrišti ir baigti prisiminimus.

Rio pasiektas rezultatas buvo geras. Žinoma, aš tikėjausi pasirodyti sėkmingiau negu Londone, kuriame likau šešta. Jaučiausi daug geriau pasirengusi negu prieš Londono žaidynes.

Ir buriavimo vieta buvo priimtinesnė nei Londone. Tikėjausi kovoti dėl medalio, bet sportas yra sportas, o buriuotojams dar tenka susidurti su vėju, kurio neužsisakysi.

Daug lėmė pirmasis startas, kuris man buvo itin skaudus. Pirmą dieną geriausias rezultatas buvo mano. Pirma, antra atplaukiau. Paskui, kai sužinojau, kad padariau blogą startą, pasijutau pritrenkta. Maniau, viskas, nuplaukė mano medalis. Bet nieko negaliu kaltinti – pati suklydau.Kiek per anksti kirtau starto liniją, kuri, kaip lengvojoje atletikoje, nėra nubrėžta, jos nematai.

Tai yra 300 m linija tarp dviejų ženklų, kurią turi įsivaizduoti. Aš tikėjau, kad ją kirtau laiku... Tai viena sunkiausių buriavimo taisyklių, sunkus išbandymas.

Paskui man, sakyčiau, neblogai sekėsi: per pačias bangas vėją pagaudavau, neblogai plaukiau, nors tai nebuvo mano gamtos sąlygos.

O labiausiai nepasisekė finaliniame 22

OLIMPINĖ PANORAMA

plaukime, kuriame buvau tarp lyderių ir galėjau finišuoti penkta. Aš buvau penkta, bet paskutinėje tiesiojoje visi laivai suplaukė į vieną vietą, susigrūdo ir finiše man pritrūko vienos aukštesnės vietos. Tai buvo skaudžiausia. Nedidelė klaidelė lėmė dvi vietas bendroje įskaitoje. Tai labai daug.

Rio de Žaneire buvote Lietuvos olimpinės delegacijos vėliavnešė, beje, pirmoji moteris lietuvė vasaros olimpinėse žaidynėse! Kokie jausmai užplūsta, kai su šalies vėliava kolonos priekyje įžengi į daugiatūkstantinį šėlstantį stadioną?

Labai daug kalbama apie tą momentą, daug rašoma, bet kai jis ateina, supranti, koks jis trumpas. Toks trumpas, kad tiesiog išsižioji ir nesupranti, kas vyksta. Buvo smagu būti su Lietuvos komanda. Tas momentas puikiai vainikavo mano karjerą.

Gal prieš Rio žaidynių atidarymo ceremoniją gavote naudingų patarimų iš vyro, kuris olimpiadose yra iškovojęs du aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalį, o Brazilijos rinktinės vėliavnešys buvo 2008 m.

Pekino olimpinėse žaidynėse?

Su vėliavos nešimu susijusių patarimų negavau. Aišku, mes gyvenome kartu ir per olimpiadą, turėjome kambaryje iškabintas abi vėliavas – Lietuvos ir Brazilijos. Mes buvome savita komanda. Robertas man teikdavo visą informaciją, nes brazilų buriuotojų komanda yra didžiulė. Buvo visos klasės, daug trenerių, fizioterapeutų. Aš visada jaučiausi tos šeimos dalimi, jie mane šiltai ir geranoriškai priėmė. Į brazilų bazę joks užsienietis negalėjo užeiti. Aš buvau vienintelė įleista. Man buvo didelė garbė, kad Brazilijos olimpinis komitetas suteikė tokią teisę. Aišku, jie norėjo gero ir Robertui, nes žinojo, kokia svarbi jam esu.

Brazilų bazėje kabėjo ir Lietuvos vėliava. Kiekvieną rytą aptarinėdavome startą. Meteorologai rodydavo prognozes, aiškindavo, kaip viskas bus

vietoje, kokios srovės. Žinodavome, kokia bus srovė starto metu, koks vėjas numatomas. Buvo penkios skirtingos distancijos: viena jūroje, kita viduje, o trečia iš už kalno, kur dar kitokios oro sąlygos. Visus variantus aptardavome.

Kas taps Lietuvos buriavimo rinktinės lydere?

Manau, Viktorija Andrulytė, kuri jau dabar gerus rezultatus rodo. Taip pat yra trenerio L.Eidukevičiaus dukra Milda. Iš merginų jos dvi stipriausios.

Ko visų pirma reikia Lietuvai, kad buriavimas būtų populiarus ir prieinamas vaikams, jaunimui?

Lietuvoje buriavimas tikrai prieinamas. Tai, beje, pasaulyje reta. Brazilijoje buriuoti labai brangu. Jeigu ten neturi pasiturinčių tėvų – neturi jokių šansų lankyti buriavimą. O Lietuvoje, man atrodo, mėnesio mokestis gal tik 6 eurai. Gali ateiti sportuoti, yra laivų.

Toks prieinamumas būtų juokingas užsieniečiams, net niekam nesakau, nes nepatikėtų. Bet nėra masiškumo.

Galbūt lietuviai dar nelabai supranta, kad tai gera galimybė vaikams visapusiškai tobulėti. Geros sąlygos buriuoti Lietuvoje. Tik reikia aktyvesnių tėvų, kurie atvestų vaikus. Lietuvoje dar trūktų tokio uosto, iš kurio būtų galima į jūrą buriuoti. Klaipėdoje išplaukimas yra, bet jis labai ilgas ir per daug pavojingas vaikams. Nėra saugaus, tam pritaikyto uosto.

Aišku, šiais laikais visi visur važinėja. Aš irgi užaugau ne vien Kauno mariose.

Mes važinėdavome su kemperiu. Prisirišdavome laivus ir važiuodavome į Lenkiją jūroje buriuoti. Lenkijoje aukštas buriavimo lygis, ten yra sportininkų, su kuriais gali treniruotis, semtis patirties. Vienas ir tik Lietuvoje buriuodamas nieko nepasieksi. Meistriškumas ir patirtis ateina per keliones, po daugelio varžybų. Būdama šešiolikos niekuo ypatingu nepasižymėjau.

Ko palinkėtumėte mūsų jaunosios kartos buriuotojams?

Visų pirma pasakyčiau, kad buriavimas – viena iš įdomiausių sporto šakų, įtrauktų į olimpinių žaidynių programą. Palinkėčiau, kad nenusvirtų rankos po pirmųjų nesėkmių, net ir po blogų rezultatų. Pergalės iš karto neateina, o blogi rezultatai užsimiršta.

Reikia kantriai laukti savo laiko. Kiek įdėsi, tiek ir gausi. Svarbiausia treniruotis. Kai labai sunku treniruotėse, varžybose būna lengviau.

Buriuotojams linkima: vėjo, vėjo, vėjo!

Aš jaunimui palinkėčiau kantrybės, kantrybės ir dar kartą kantrybės.

PAMąstymai

Smagiai IR AKTYVIAI leiskime laiką Aktyvesnį gyvenimą mėgstantys žmonės greičiausiai ką nors žino apie „Laukinis trail 2017“. Apie gausėjančias sporto visiems iniciatyvas jau teko ne kartą rašyti. Ką rodo didėjantis netradicinių iniciatyvų populiarumas?

Dr. Dainius Genys

Mėgstamiausios, žinoma, išlieka klasikinės, nuo seno Lietuvoje populiarios sporto šakos. Tačiau pastaruoju metu pastebimas ryškus netradicinių sporto šakų proveržis. Galbūt tik šių eilučių autorius neseka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos naujienų, mat kai kurios jų tokios naujoviškos, kad joms įvardyti dar neprigiję lietuviški pavadinimai. Turiu prisipažinti, kad tikrai nežinau, kaip išversti „trekking“, „calisthenics“, „trailing“ (tai būtų: 1. žygis pėsčiomis kalnais, mišku ar kitokiomis sunkiai kitu būdu įveikiamomis vietovėmis; 2. kalistenika – pratimai su savo kūno svoriu, reikalaujantys jėgos, ištvermės, lankstumo, koordinacijos; 3. bėgimas bekele – red. pastaba).

Kuo įdomios šios sporto šakos? Akivaizdu, ne vien naujumas ar mada lemia didėjantį jų populiarumą. Priežasčių, matyt, yra keletas.

Visų pirma prieinamumas. Daugeliui minėtų sporto šakų ir kitų sporto visiems iniciatyvų nereikia specialaus inventoriaus. Dažnai pakanka patogios avalynės ir judesių nevaržančios aprangos. Netradicinių sporto šakų organizatoriai renginiams parenka vaizdingas vietoves, bet norint aktyviau sportuoti individualiai iš esmės tą galima daryti ir daugiabučio kieme. Nebent prisibaiminama pavydaus kaimyno iš antro aukšto replikų.

Vytauto Dranginio nuotr.

Statistikos apie visuomenės fizinį aktyvumą galima prisižvejoti pačios įvairiausios. Antai Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad pernai sporto varžybų ir sveikatingumo renginiuose dalyvavo daugiau kaip milijonas žmonių. Dar įdomiau, kad, palyginti su 2015-aisiais, labiausiai – 48 proc. – sporto renginių dalyvių padaugėjo Kauno apskrityje. Nors duomenys smulkiau nedetalizuojami, belieka tikėtis, kad fizinio aktyvumo šuolis fiksuojamas ir kitose savivaldybėse. Ir ne tik popieriuje.

Antra, beveik be išimties sporto visiems iniciatyvos nereikalauja specialaus pasirengimo. Nesvarbu, ar nuspręsite jų imtis sistemiškai, ar išmėginti save tik kartą – pradėti labai lengva. Fizinis pasirengimas nėra esminis sportavimo veiksnys. Net jeigu tarp sportavimo epizodų įsiterpia pusmečio ar ilgesnė pauzelė, dalyvavimą galima lyginti nekasdieniam nuotykiui – darau tada, kai noriu. Tai puiki rutinos nuskaidrinimo priemonė.

Trečia, priešingai nei klasikinių sporto šakų, čia rezultatai nelemia pasirodymo sėkmingumo. Jei vis dėlto norite, jums padės ne tik gausybė įvairius statistinius parametrus renkančių mobiliųjų programėlių. Dažno renginio organizatoriai veda statistiką ir renka nugalėtojus. Tačiau nerašyta taisyklė panaši į olimpinį principą – svarbu dalyvauti!

Ketvirta, šiek tiek pažengusius aktyvistus vilioja savęs išbandymo galimybė ir faktas, kad įvairūs iššūkio turnyrai apima skirtingų sporto įgūdžių balansą. Neretai čia rasite galimybę pasitikrinti jėgos, ištvermės, sprogs-

tamosios jėgos, kūno kontrolės, greičio ir kitus įgūdžius. Tiek noras ugdyti konkrečius įgūdžius, tiek konkrečios jų derinių kombinacijos pasirenkamos individualiai.

Penktas, manyčiau, ne mažiau svarbus veiksnys – galimybė šias fizinės veiklos formas praktikuoti ir individualiai, ir su komanda. Visai gali būti, kad lietuviui, pasižyminčiam savitomis individualizmo ir kolektyvizmo savybėmis, tokia pasirinkimo galimybė atrodo patraukli. Norint galima įrodinėti asmeninį šaunumą, o esant reikalui jungtis į bičiulių komandą arba tiesiog ištirpti dalyvių minioje ir smagiai leisti laiką.

Ar visa tai rodo tautiečių drąsą ieškoti įvairesnių saviraiškos formų? Ko gero, galima daryti tokią prielaidą. Norisi tikėti, kad pastebimas dalies visuomenės klasikinių sporto šakų „išaugimas“ nėra tik mados klyksmas. Turint omenyje ir didėjančius organizacinius pajėgumus, ir subtilią vaizduotę rengiant programas, ir gan ryškų atgarsį visuomenėje, manding, tai gali tapti unikaliu, nuo kitų sportuojančių šalių neatsiliekančiu reiškiniu.

Netradicinių sporto šakų organizatoriai renginiams parenka vaizdingas vietoves, bet norint aktyviau sportuoti individualiai iš esmės tą galima daryti ir daugiabučio kieme.

OLIMPINĖ PANORAMA

23

Pasaulio taurė

Šiaulių arenoje – beveik 200 žirgų Spalio 13–15 d. Šiaulių arenoje jau penktą kartą vyko tradicinis konkūrų Pasaulio taurės etapas. Jame rungėsi 105 raiteliai su 196 žirgais.

Raimonda Palionytė LŽSF generalinė sekretorė Alesyos Safe nuotr.

Jauną žirgą išbandė B.Gutkauskas

Tarptautinėse konkūrų varžybose dalyvavo raiteliai iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Vengrijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Rumunijos, Norvegijos ir, žinoma, Lietuvos.

Tris dienas vykusių varžybų metu buvo išaiškinti ir apdovanoti stipriausi raiteliai bei pajėgiausi žirgai, o trečdalis pirmosios vietos prizų – penki iš penkiolikos – atiteko Lietuvos sportininkams.

Visas tris dienas sportininkai varžėsi net penkiolikoje skirtingo sudėtingumo konkūrų rungčių. Sudėtingiausioje „Grand Prix World Cup“ rungtyje (kliūčių aukštis 140–160 cm) sėkmė šiais metais, kaip, beje, ir pernai, šypsojosi Estijos konkūrinio jojimo meistrui Reinui Pillui su žirgu A Brok. Šis duetas jau antrus metus iš eilės laimi šią sudėtingą rungtį ir pelno aukštus Tarptautinės žirginio sporto federacijos konkūrinio jojimo disciplinos reitingo taškus.

Prestižinės Šiaulių miesto mero taurės rungties (kliūčių aukštis 145 cm) 24

OLIMPINĖ PANORAMA

Varžybų šeimininkai ir svečiai

nugalėtoju tapo Rusijos raitelis Vladimiras Beleckis su žirgu Daddy Cool.

Lietuvos žirginio sporto federacija džiaugiasi, kad ypač gausiai ir sėkmingai varžybose dalyvavo mūsų šalies raiteliai. Aukštą meistriškumą pademonstravo konkūrinio jojimo meistrai broliai Matas ir Kristupas Petraičiai, Danielius Gutkauskas, Andrius Petrovas, Zigmantas Šarka ir kiti. Dalyviai liko patenkinti varžybų organizacija, aikštės gruntu, žirgams palankiomis sąlygomis, patogia vieta.

Organizuojant tokio meistriškumo

varžybas ypatingas dėmesys skiriamas aikštei parengti, žirgams apgyvendinti. Buvo atvežta ir sumontuota net 200 gardų, kuriuose laikinai gyveno žirgai. Tam, kad jie galėtų patogiai ilsėtis, gardams pakreikti teko atgabenti 30 tonų šiaudų ir pjuvenų. Žirgams šerti – dar papildomas 5 tonas šieno. Vien varžybų arenai parengti prireikė 1500 kubinių metrų smėlio, kurį presavo didžiuliai plento volai, skirti gatvėms asfaltuoti. Tai tik maža dalis tų darbų, kuriuos turi atlikti organizatoriai prieš tokio aukšto lygio varžybas.

PAGERBTUVės

Lietuvos krepšininkai iš Dėro parvežė auksą

Geriausiems – prizai ir padėkos Spalio 31 d. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete buvo pagerbti ir apdovanoti geriausiai vasarą vykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Dėre (Vengrija) pasirodę Lietuvos sportininkai, jų treneriai, medikai.

„Tos varžybos liks jums atmintyje visam gyvenimui. Nesustokite, siekite didesnių pergalių. Jūs esate pavyzdys visam Lietuvos jaunimui“, – sveikindamas sportininkus sakė V.Adamkus.

Vidaus reikalų viceministras D.Urbonas linkėjo tapti ryškiausiomis žvaigždėmis, olimpinių žaidynių čempionais.

LTOK piniginiai prizai įteikti ketvirtą vietą asmeninėse lenktynėse užėmusiai dviratininkei Akvilei Gedraitytei bei treneriui Vytautui Indreliūnui, o LTOK padėka – Lietuvos dviračių sporto federacijai, kuriai šiame renginyje atstovavo generalinė sekretorė Rasa Ališauskienė.

Už taip pat ketvirtą vietą užėmusią plaukikę Kotryną Teterevkovą (100 m

Alfredo Pliadžio nuotr.

Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vengrijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Zoltanas Jansci, festivalio prizininkus išugdžiusių šalies sporto federacijų vadovai. Iškilmes pradėjusi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė žodį suteikė sportininkus į varžybas palydėjusiam ir dabar pasveikinti vėl atvykusiam V.Adamkui.

Pagerbtuvėse netrūko garbingų svečių

krūtine varžybose) ir jos trenerį Michailą Romanovskį apdovanojimus atsiėmė Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis.

Sidabro medalį olimpiniame festivalyje iškovojo dziudo imtynininkė Justina Kmieliauskaitė (per 70 kg). Prizai buvo įteikti jai, jos treneriui Ramūnui Žemaitaičiui bei dziudo rinktinės trenerei Rasai Steponaitytei.

Festivalio čempione tapo Lietuvos šešiolikmečių vaikinų krepšinio rinktinė: Nojus Pankratjevas, Ąžuolas Tubelis, Modestas Kancleris, Laurynas Vaištaras, Marekas Blaževičius, Tomas Zubrys, Erikas Jermolajevas, Adas Šimonis, Ignas Golian-

čikas, Lukas Kreišmontas, Gabrielius Čelka, Ernestas Naruševičius. Prizai įteikti ir rinktinės vyriausiajam treneriui Edvinui Justai, treneriui Virgilijui Lapiui. Buvo apdovanotos ir Dėre dirbusios medikės Alma Kajėnienė, Diana Baubinienė, Saulė Salatkaitė.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis atsiimdamas LKF skirtą padėką pasidžiaugė, kad olimpiniame festivalyje pirmą kartą dalyvavo net dvi krepšinio rinktinės – vaikinai tapo čempionais, o merginos užėmė penktą vietą. „Būkite sveiki ir linksmi“, – sportininkams linkėjo A.Sabonis.

OLIMPINĖ PANORAMA

25

SPORTO MEDICINA

Laisvasis medicinos agentas Pasaulinį progreso pagreitį įgaunanti sporto medicina Lietuvoje taip pat norėtų tapti prestižine atskira specialybe.

Bet atsitrenkia į instituciniu lygiu nesprendžiamą realybės sieną.

Inga Jarmalaitė Vytauto Dranginio nuotr.

je šalių tai yra prestižinė specialybė. Šiuo metu daug diskutuojama ir sprendžiama, kokią vietą ši sritis turėtų užimti draudžiamojoje medicinoje, nes kai kur bėda ta, kad tam tikros kompetencijos yra dubliuojamos.

Manau, ES lygiu sporto medicinos, kaip atskiros srities, įteisinimas arba ne susidėlios per artimiausius trejus ketverius metus. O kaip bus pas mus – matysime, tiesą sakant, neturiu supratimo. Deja, iki šiol nemažai kas sporto mediciną supranta tik kaip sporto traumatologiją, kuriai svarbu traumų prevencija ir panašios bėdos. Bet sporto medicina – kur kas platesnė sritis, susijusi ne tik su sportininko sveikata, bet ir su fizinio krūvio planavimu.

Ar Lietuvą priskirtumėte prie tų šalių, kurioms būdingas siauresnis požiūris į sporto mediciną – tik kaip į sporto traumatologiją?

Puikią sportinę formą D.Barkauskas demonstravo „LTeam“ konferencijoje, kurioje skaitė ir pranešimą. Greta – olimpiečiai E.Krungolcas ir D.Lobačevskė

Jis pats pirmasis į Lietuvą parvežė žinių apie tada mažai girdėtą sporto mediciną, nuo 1996 m. Atlantos iki 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynių kaupė olimpinę patirtį, žinias, dirbti su elitiniais sportininkais būrė kolegų komandą ir pelnė didžiausią autoritetą turinčio sporto mediko vardą Lietuvoje. Šį kovą po 21 metų darbo Lietuvos olimpiniame sporto centre Dalius Barkauskas paliko vyriausiojo olimpiečių gydytojo postą ir, kaip pats juokauja, tapo laisvuoju agentu.

Ar yra specifinių bėdų, su kuriomis tenka susidurti Lietuvos sporto medicinai?

Visų pirma pas mus šioje srityje nėra daug jaunų žmonių. Jų tiesiog neateina. Tą lemia labai objektyvios priežastys – atlyginimai nėra patrauklūs 26

OLIMPINĖ PANORAMA

ir pati esama sistema reikalauja tobulinimo.

Sporto medicina susideda iš dviejų dalių. Pirmoji – kasdieninės paslaugos, kurios reikalingos visuomenės sveikatinimui, prevencijai, įvairių sveikatos sutrikimų gydymui. Antroji – tai elitinis sportas, kuris reikalauja visiškai kitokio dėmesio, kitokio darbo planavimo ir struktūros. Prakalbus apie elitinį sportą reikia paminėti keletą dalykų, kurie labai aktualūs, bet iki šiol neišspręsti.

Būtent dėl šių neišspręstų klausimų sporto medicina Lietuvoje nėra tarp prestižinių specialybių.

Pirmoji problema – sporto medicinos statusas. Pasaulyje yra visaip. Ne visos Europos Sąjungos valstybės patvirtinusios sporto mediciną kaip atskirą specialybę, kitur ji įvardijama kaip subspecialybė, bet daugumo-

Siauresnis požiūris egzistuoja visame pasaulyje, tik dabar jis šiek tiek keičiasi, nes nemažai šalių sporto medicina tampa pirminė specialybė.

Pavyzdžiui, britai prieš penkerius ar šešerius metus pripažino šią specialybę kaip visavertę ir ją įteisino savo registre. Jungtinėje Karalystėje stengiamasi sporto mediciną įteisinti kaip visapusišką ir unikalią specialybę, siekiama, kad šios srities profesionalai nepasimestų tarp kitų bendrosios medicinos praktikos gydytojų, kurie išklauso nustatytos valandų trukmės kursus ir teikia paslaugas. Ten stengiamasi, kad sporto medikų žinių lygis ir supratimas būtų kur kas gilesnis, o ši specialybė užimtų savo vietą.

Britai požiūrį į sporto mediciną stipriai pakeitė po 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių, kurios jiems susiklostė tragiškai. Sporto medicinos įteisinimas – viena iš pradėtos pertvarkos esmių.

Ar galima tvirtinti, kad Rytų ir Vakarų konfrontacija, sporto srityje piką pasiekusi ano amžiaus septin-

SPORTO MEDICINA

Didelis pasikeitimas įvyko Vakarų valstybėms pastebėjus, kad vadinamojo Rytų bloko šalys turi medicinos specialistų, dirbančių vien su sportininkais. Įprastai gerai per tarptautines varžybas pasirodančiose Rytų bloko šalyse šeštąjį, septintąjį ano amžiaus dešimtmetį su sportininkais jau dirbo atskiros medikų komandos.

Daugelyje Vakarų šalių iki tol atskiros sporto mediko specialybės nebuvo.

Vakaruose ši sritis buvo tam tikrų asmenybių hobis, bet ne atskira specialybė. Rytų modelį pamažu perėmė Vakarų valstybės, taigi buvusi priešprieša prisidėjo prie sporto medicinos iškilimo. Visų pirma reagavo ir persitvarkė Skandinavijos šalys, kuriose gyvena itin aktyvi visuomenė.

Kurios valstybės sporto medicinos srityje yra dabartinės lyderės?

Sporto medicina eina koja kojon su sporto mokslu. Sporto fiziologai, sporto mokslininkai, kurie dirba kartu su sporto medikais, įneša labai daug naujovių ir minčių. O kalbant apie lyderius reikėtų išskirti keletą regionų: visų pirma tai Australija ir Naujoji Zelandija, kitas regionas, kuriame daug progresyvių sporto mokslininkų, yra Pietų Afrika ir, be abejo, Skandinavija.

Iš lyderių mums geografiškai artimiausia Skandinavija. Ar mums toli iki jų? Žinoma, ne atstumą skaičiuojant.

Mums iki latvių labai toli, ką jau kalbėti apie skandinavus. Viskas gana paprasta. Yra sportas visiems ir yra elitinis sportas. Jų tikslai, uždaviniai – visiškai skirtingi. Iš kitos pusės, ir vieni, ir kiti gali mokytis vieni iš kitų ir paimti tai, kas naudingiausia, – dviračio išradinėti nereikia. Lygiai tokia pati struktūra pageidautina ir sporto medicinoje. Yra sporto medicina, kuri kaip profilaktinė medicina gali duoti daug naudos visuomenei, ir yra, vadinkime, elitinė arba aukštų sportinių laimėjimų medicina, kurios uždaviniai taip pat yra visai kiti. Šie du sporto medicinos lygmenys – būtini.

Mes turime tikrai neblogą profilaktinę sistemą, pagalbą sportuojantiems vaikams, jaunimui, bet stipriai stringame arba visiškai neturime elitinės sporto medicinos, kur sporto mokslas ir sporto medikai dirbtų po vienu stogu ir generuotų mokslinius rezultatus. Latviai labai gražiai susitvarkę elitinę sporto medicinos struktūrą, tačiau jie beveik neturi kito padalinio, kurį galima pavadinti taip: sporto

medicina – kaip tarnyba visuomenei.

Jau du dešimtmečius kalbate apie elitinį sporto medicinos centrą, skirtą tik sportininkams, ne visuomenei. Ar turite vilčių, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje toks centras atsiras?

Broniaus Čekanausko nuotr.

tąjį–devintąjį dešimtmetį, turėjo tam tikros teigiamos įtakos sporto medicinos plėtrai?

Nebeturiu vilčių ir iliuzijų, nes žiūriu labai elementariai ir racionaliai. Jeigu dvidešimt metų viskas vyksta tik kalbų lygmeniu, vadinasi, viskas taip ir liks. Šis elitinis sporto medicinos centras suburtų pačius geriausius sporto medikus, mokslininkus. Ir traumą gavusiam sportininkui nebereikėtų iš vieno centro į kitą lakstyti. O kokia turėtų būti sporto medikų rengimo piramidė nuo apačios iki pat viršaus – koks būtų jų kelias iki šio neturimo sporto centro?

Pradinį ruošimą mes kaip ir turime.

Tiek Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, tiek Kauno universitetinės klinikos sporto medikus, po du tris žmones, ruošia. Bet jų paruošimas turėtų būti automatiškai derinamas su galimybe jiems stažuotis ir praleisti bent metus rezidentūros ne čia, o, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kur jie galėtų pasisemti praktinių žinių iš lyderiaujančių sporto medicinos laboratorijų ir pamatyti, pačiupinėti tai, kas šiuo metu yra aukščiausio lygio standartas.

Pradėti dirbti reikėtų nuo jaunų žmonių ir kartu su jais augti. Patiems geriausiems atsivertų olimpiniai festivaliai, jaunimo žaidynės – ir taip iki olimpinių žaidynių. Kelias ilgas.

Kita vertus, paruošti sporto mediką – tai viena, bet baigęs mokslus jis privalo turėti tam tikrą motyvaciją toliau dirbti. Kitaip sakant, už tai jis turėtų gauti atitinkamą atlygį, o ne simbolinį, koks dabar pas mus mokamas.

Paruošti žmogų, kuris galėtų dirbti su elito sportininkais, užtrunka 10–15 metų. Kelias ganėtinai ilgas, todėl ir atlygis turėtų būti atitinkamas, mokamas įvertinus tenkančius krūvius ir atsakomybę, kuri jam užkraunama.

Ne visi žino, kad sporto medikui dėl nuolatinių kelionių su sportininkais į treniruočių stovyklas, varžybas, čempionatus ir profesinėje srityje reikia daug ką aukoti: akademinę karjerą, mokslinį tiriamąjį darbą.

Dažnos išvykos, čempionatai, žaidynės – atrodytų, sporto mediko specialybė labai dinamiška ir romantiška. O kokia realybė?

Ji nėra romantiška. Kai tenka palikus namus ir šeimą nuolat važinėti,

D.Barkauskas su britų kolege Londono olimpinio kaimelio poliklinikoje tvarko bronzos medalį laimėjusio imtynininko A.Kazakevičiaus akį

blaškytis, patikėkit, romantika greit išgaruoja. Kai esi jaunas, neturi sukūręs šeimos – tada viskas kitaip, tada lengviau.

Sporto medikai, kaip ir elitiniai sportininkai, gyvena ketverių metų olimpiniu ciklu. Kaip atrodo šis ciklas mediko akimis?

Olimpinės žaidynės – kaip ta ledkalnio viršūnėlė. Sportininkas iš niekur neatsiranda ir tiesiog užsimanęs dalyvauti žaidynėse nenuvyksta ir nedalyvauja. Visą šį ciklą būna pasirengimas, varžybos, atrankos. Sporto mediko darbas su sportininku yra nuolatinis, diena iš dienos. Profilaktiniai patikrinimai, eiliniai susirgimai, peršalimai, mini traumos, įvairūs klausimai, kurių kyla pakeitus krūvį, ekipuotę ir panašiai. Šiuos dalykus tenka spręsti kasdien, taigi sporto medikas nuolat būna su sportininkais ir šios problemos – tai jo kasdienis darbas. Nuo vienų žaidynių iki kitų. Negali medikas tiesiog nuvykti į žaidynes ir ten pradėti sportininką konsultuoti, gydyti. Visų pirma reikia žinoti, kokiomis problemomis jis gyvena, kiekvieną sportininką pažinoti kaip asmenybę, kaip profesionalą.

Paruošti sporto mediką – tai viena, bet baigęs mokslus jis privalo turėti tam tikrą motyvaciją toliau dirbti.

Kitaip sakant, už tai jis turėtų gauti atitinkamą atlygį, o ne simbolinį, koks dabar pas mus mokamas.

Dalius Barkauskas

Tęsinys – kitame numeryje: ragavo ar ne D.Barkauskas dopingo, ar yra stebuklingų piliulių ir kas laukia sporto medikų po elito sportininkų rengimo permainų.

OLIMPINĖ PANORAMA

27

Dviračių trekas

treko Talentams trūksta pinigų Lietuvos dviračių treko meistrams šis sezonas – apžvalginis. Kitąmet prasidės atranka į Tokijo olimpines žaidynes, todėl bus brangus kiekvienas taškas.

Marytė Marcinkevičiūtė Tomo Gaubio nuotr.

sportininkų, kurie norėtų sunkiai dirbti dviračių treke“, – paaiškina D.Leopoldas.

Naujos kartos treneris Pasaulio ir Europos čempionė S.Krupeckaitė, su D.Leopoldu sukūrusi šeimą, dar gerokai anksčiau apie savo vyrą ir trenerį yra sakiusi, kad tai naujos kartos treneris, visai kitaip žiūrintis į dviračių sportą, treniruotes ir varžybas.

Savo darbo stiliaus Dmitrijus nesureikšmina ir sako: „Kaip ir visi treneriai, stengiuosi padaryti viską, kas įmanoma, kad kuo daugiau auklėtinių atsistotų ant nugalėtojų pjedestalo.“

Pasaulio taurės etape Lenkijoje O.Baleišytė iškovojo bronzą

Lietuvos dviračių treko sezonas įsibėgėja. Europos dviračių treko čempionate Berlyne Simonai Krupeckaitei tapus keirino rungties vicečempione, o per pirmąjį Pasaulio taurės varžybų etapą Pruškove, Lenkijoje, Olivijai Baleišytei iškovojus skrečo rungties bronzos medalį, Lietuvos rinktinės treneriai Dmitrijus Leopoldas ir Antanas Jakimavičius pagrindinį dėmesį sutelkė į kitas Pasaulio dviračių treko taurės varžybas.

Grįžę iš Pruškovo, pora dienų pailsėję ir trumpai pasitreniravę dviratininkai išvyko į Mančesterį, kuriame lapkričio 10–12 d. dalyvavo antrajame taurės etape. Čia medalių iškovoti nepavyko. Šiemet vyks dar dvejos Pasaulio taurės varžybos Kanados mieste Miltone ir Čilės sostinėje Santjage, o kitų metų pradžioje – paskutinis penktasis etapas Minske.

Pasikeitė greitis „Labai padidėjo dviratininkų greičiai. Pagal juos keičiasi ir važiavimo taktika, ir varžybų taisyklės. Bandome surasti kažką naujo pasirengimo ir technikos srityse. Šiemetinis sezonas toks, kad galime daug ką bandyti, eksperimentuoti, daryti klaidų, 28

OLIMPINĖ PANORAMA

pasirodyti tai geriau, tai blogiau.

Visiškai kitaip bus kitąmet. Prasidės atranka į Tokijo olimpines žaidynes, jau nebus galima daryti klaidų, reikės kovoti dėl kiekvieno reitingo taško“, – sako vyriausiasis sprinterių treneris D.Leopoldas. Šis buvęs sprinteris, daugkartinis Rusijos čempionas, atstovavęs šios šalies rinktinei penkiuose pasaulio čempionatuose, padarė tai, kas atrodė sunkiai įmanoma – sukūrė savo sprinto mokyklą. Iki 2005-ųjų Lietuvoje buvo vienintelė dviračių treko sprinterė S.Krupeckaitė, o dabar su ja treniruojasi ir rungtyniauja trys didelio meistriškumo komandos draugai Miglė Marozaitė, Vasilijus Lendelis ir Svajūnas Jonauskas, kurie iš įvairių amžiaus grupių pasaulio ir Europos čempionatų parveža medalių, yra kandidatai atstovauti Lietuvai Tokijo olimpinėse žaidynėse. „Mes maksimaliai išnaudojame kvotą, kiek sportininkų gali startuoti per pasaulio ir Europos čempionatus bei Pasaulio taurės varžybas. Maksimalus skaičius – nuo šalies du dviratininkai. Reikėtų didesnės konkurencijos namie, todėl ir ieškome jaunų gabių

Tokijo olimpinių žaidynių kandidatai jau priprato prie savo griežtojo trenerio ir savotiškų jo darbo principų.

D.Leopoldas iš savo auklėtinių nereikalauja ypač griežto sportinio režimo, per treniruotes leidžia naudotis mobiliaisiais telefonais. „Kiekvieną dieną per pratybas iš sportininkų reikalauju, kad jie atiduotų savo sveikatą. Jeigu jie to nedaro – būna kitas pokalbis. Tokių pokalbių būna po du per savaitę. Mano darbas – kaip ūkininko. Tik aš niekada nežinau, ar gausiu gerą derlių, ar ne. Ūkininkai dirba žemę, o man gyvą žmogų reikia spausti. Nei man tai malonu, nei jiems. Sportininkams galiu atleisti vadžias tik tada, kai juos matau ant nugalėtojų pakylos. Kol pergalių nėra, mokiniams esu ypač griežtas“, – prisipažįsta D.Leopoldas.

Sprinterių treneris subūrė puikią komandą. Ir anksčiau, ir dabar jam daug padeda tempo rungčių vyr. treneris A.Jakimavičius, „El-Eko Sport“ sporto klubo vadovas Bronislavas Pliavga. Komanda turi kineziterapeutą Tomą Linksmuolį, psichologę Aistę Žemaitytę, trenerį Anatolijų Novikovą, ugdantį apie 20 būsimų jaunųjų sprinterių. „Mūsų komandos meistriškumas auga. Visi keturi mano auklėtiniai

DVIRAčių trekas

Barselonos žaidynių prisiminimai LTOK būstinėje

M.Marozaitė ir S.Krupeckaitė

per pasaulio čempionatus gali būti dvidešimtukuose, o trys iš jų – dešimtukuose ar netgi penketukuose.

Todėl ir aptarnavimas turi būti kitoks.

Sportininkams, kurie yra pasaulio elite, reikia atlaikyti ypač didelę fizinę įtampą, todėl jie turi būti aprūpinami bent jau puikiais dviračiais, turi gerai dirbti aptarnaujantis personalas.

Viskam reikalingi specialistai, manęs vieno jau neužtenka“, – paaiškina D.Leopoldas.

VilTIS – komandinis sprintas Sezono pradžioje nebuvo aišku, ar S.Krupeckaitė su M.Marozaite pateisins viltis kaip komandinio sprinto dalyvės ir ar bus verta šioje rungtyje dirbti toliau. Tačiau Europos čempionatas Berlyne (jame sportininkės liko šeštos) ir Pasaulio taurės varžybos Pruškove (buvo ketvirtos) bei Mančesteryje (finišavo penktos) parodė, kad duetas gali gerai važiuoti.

Tuo neabejoja ir Panevėžio „El-Eko Sport“ vadovas B.Pliavga, stebėjęs dviratininkų kovas Pruškove. Tik merginoms reikia daugiau parungtyniauti kartu ir labiau prisiderinti vienai prie kitos. „Realiai dviratininkės tik pradėjo važiuoti komandinį sprintą, daug metų Simona neturėjo pajėgesnės porininkės. Miglė po truputį tobulėja, jos greitis neblogas, ji kartais važiuoja netgi greičiau už Simoną“, – prasitaria D.Leopoldas.

Prasidėjus Tokijo olimpiniam keturmečiui, sprinto rinktinės vyr. treneris niekuo nesiskundžia, išskyrus tai, kad daug nerimo kelia neaiški Lietuvos olimpinio sporto centro ateitis. Neži-

nomas ir jaunųjų sportininkų likimas, nes neaišku, kaip jie bus administruojami.

Iš pradžių D.Leopoldas norėjo parengti du Tokijo olimpiečius – moterį ir vyrą. Bet dabar apetitas išaugo. „Visiems sakau, kad aš dar jaunas, alkanas, ne viską gyvenime pasiekiau.

Noriu tai padaryti šiandieną ir iš karto viską pasiekti. Bet žinau, kad reikia būti kantriam“, – savo planų neslepia D.Leopoldas.

Talentų yra, bet nėra pinigų Su didžiuoju sportu atsisveikinus Vilijai Sereikaitei ir Aušrinei Trebaitei sunkios dienos atėjo tempo rungčių dviratininkėms. Prasidėjus kartų kaitai lydere tapo 2016 m. Europos jaunių čempionė ir 2017 m. Europos jaunimo vicečempionė O.Baleišytė, kuri per Pasaulio taurės pirmojo etapo varžybas Pruškove, nors rungtyniavo sirguliuodama, skrečo rungtyje pelnė bronzą. Ji vienintelė didelio meistriškumo tempo rungčių dviratininkė, tad treneriui A.Jakimavičiui bei „El-Eko Sport“ vadovui B.Pliavgai tai pats didžiausias galvos skausmas. „Sportininkė tikrai stipri, bet neturime už ką jos vežioti į Pasaulio taurės varžybas. A.Trebaitei metams buvo suplanuoti pinigai kelionėms į Pasaulio taurės varžybas, bet ji baigė sportuoti. Vietoje jos dabar važinėja Olivija, bet mums tų pinigų niekas neduoda, nors sportininkė atstovauja Lietuvai ir tarp 400 reitinge esančių pasaulio dviratininkių užima dvyliktą vietą. Per Pasaulio taurės pirmojo etapo varžybas Pruškove tarp omniumo varžybų dalyvių ji buvo dešimta. Į

Mančesterį sportininkę dar išvežėme, pinigų sukrapščiau, o į kitus etapus – nežinau, kaip bus. Nedaug trūko, kad Olivija būtų įtraukta į Lietuvos olimpinio sporto centro pirmąjį finansuojamų sportininkų sąrašą, bet kol kas yra už borto.

Praėjusiais metais 2 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse ji pasiekė pasaulio jaunių rekordą. Bet kaip dviratininkei rengtis toliau, gerinti rezultatus? Ačiū Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, kuris Olivijai truputį padėjo. Dabar esame nei pakarti, nei paleisti. Nežinau, kaip padėti šiai perspektyviai dviratininkei, kuri stengsis iškovoti kelialapį į Tokijo olimpinių žaidynių omniumo varžybas“, – nuoskaudos neslepia tempo rungčių rinktinės vyr. treneris A.Jakimavičius.

Jos mama ir trenerė Solveiga Baleišytė rengiasi imti paskolą iš banko. Treneris A.Jakimavičius vieną paskolą sporto reikmėms jau yra paėmęs, bet jos dar negrąžino, todėl kitos imti negali. Šių specialistų grupėje treniruojasi 16 dviratininkių, kurias irgi reikia išlaikyti. Arūnė Savičiūtė ir Viktorija Šumskytė, prieš porą metų atvykusios iš Pakruojo, šiemet per pasaulio jaunių čempionatą komandinio sprinto lenktynėse buvo šeštos. Yra ir daugiau gabių mergaičių.

Labai padidėjo dviratininkų greičiai.

Pagal juos keičiasi ir važiavimo taktika, ir varžybų taisyklės.

Bandome surasti kažką naujo pasirengimo ir technikos srityse.

Dmitrijus Leopoldas

Visas dviratininkes A.Jakimavičius treniruoja kartu su S.Baleišyte ir Egle Zablockyte. „Dabar pats sunkiausias laikas, nežinau, kaip mums išgyventi iki naujųjų metų. Turime gerų tempo rungčių dviratininkių, tik joms reikalinga pagalba“, – sako A.Jakimavičius.

OLIMPINĖ PANORAMA

29

posėdžiai

Solidus olimpinis solidarumas Lapkričio 16 d. Birštone vyko LTOK Vykdomojo komiteto išvažiuojamasis posėdis ir LTOK vykdomojo komiteto išplėstinis išvažiuojamasis posėdis. Jame dalyvavo olimpinių sporto šakų federacijų, miestų kūno kultūros ir sporto padalinių vadovai, kitų sporto organizacijų atstovai.

Ieva Kutkaitė, Bronius Čekanauskas

Ievos Kutkaitės nuotr.

čią nepaisant didžiulio daugumos sporto federacijų pasipriešinimo. Ne kartą retoriškai skambėjo klausimai: kas žino, kaip nuo naujųjų metų atrodys mūsų gyvenimas, kokios programos bus finansuojamos? Nežinojo niekas. Visi laukia atsakymų ne tik iš „pertvarkos“ priekyje stovinčio KKSD generalinio direktoriaus Edžio Urbanavičiaus, bet ir iš Seimo bei Vyriausybės.

Posėdžio dalyviai

Pirmajame posėdyje LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė informavo, kokie svarbiausi klausimai buvo svarstomi Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) Generalinės asamblėjos sesijoje, lapkričio 2–3 d. vykusioje Prahoje.

Didelis dėmesys ten buvo skirtas antidopingo agentūrų veiklos principams, akcentuota, kad labai svarbu užtikrinti tokių agentūrų nepriklausomybę, finansavimą ir skaidrumą.

Apie projektus ir renginius Sesijos metu buvo atskleisti įspūdingi TOK olimpinio solidarumo finansuotų projektų skaičiai. Iš viso Olimpinis solidarumas skyrė 650 stipendijų treneriams, organizavo apie 1000 kvalifikacijos kėlimo, 420 sporto administravimo ir 90 sporto vadybos kursų. Net 18 tūkst. sportininkų buvo finansuoti per įvairias Olimpinio solidarumo programas, iš viso investuota 440 mln. JAV dolerių. Įdomiomis mintimis iš spalio 23–27 d.

Haifoje, Izraelyje, vykusio Europos kilnaus sportinio elgesio („Fair Play“) judėjimo XXIII kongreso pasidalijo naujasis Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas olimpie30

OLIMPINĖ PANORAMA

tis Marius Paškevičius. Jis teigė, kad Lietuvoje jo vadovaujamas komitetas sieks tapti aukštos moralės, skaidrumo, visuotiniu pagarbos ženklu, prie kurio norėtų šlietis federacijos, klubai ir sportininkai. Siekiant šių tikslų ketinama glaudžiai bendradarbiauti su LTOK olimpinio švietimo direkcija, kad tokios vertybės būtų pradėtos diegti jau nuo pačių mažiausiųjų.

D.Gudzinevičiūtė informavo, kad gruodžio 22 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje vyks kasmetiniai „LTeam“ sporto apdovanojimai. Laureatams bus teikiami nauji prizai. LTOK prezidentė taip pat informavo, kad 2018 m. sausio 26 d. Vilniuje šaukiama LTOK generalinės asamblėjos eilinė sesija.

LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras pirmajam svarstymui pateikė LTOK 2018 m. veiklos planą bei informavo, kad gruodžio 21 d.

LTOK būstinėje vyks olimpinio sporto veteranų pagerbimas.

Kritiški kalbėtojai Antrojo posėdžio pradžioje LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė ir kiti pasisakiusieji kalbėjo apie chaotišką šalies sporto pertvarką, vykstan-

Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas Bronislavas Vyšniauskas, beje, neseniai šventęs 70-metį ir Birštone apdovanotas Olimpiniais žiedais, apgailestavo, kad trenerių pasiūlymai ir pastabos nepasiekia pertvarkos sumanytojų ausų. „Kai atvažiuoja sporto vadovai į sunkiosios atletikos sporto centrą Klaipėdoje ir bandau jiems paaiškinti, su kokiomis problemomis mes susiduriame, matau, kad jie visi labai kažkur skuba. Apžiūri prabėgom, mūsų problemos jiems mažai rūpi“, – konstatavo B.Vyšniauskas.

Lietuvos studentų sporto asociacijos vadovas Česlovas Garbaliauskas apgailestavo, kad mūsų studentų, universiadoje iškovojusių medalių, iš vyriausybinių organizacijų niekas nepasveikino. „KKSD šiemet visai neskyrė lėšų studentų sportui. Net vienam traumą gavusiam sportininkui parskraidinti. Atseit reikėjo numatyti iš anksto... Ką numatyti – traumą?

Mes ne prieš pertvarkas, mes prieš sistemos griovimą“, – piktinosi Č.Garbaliauskas.

LTOK vykdomojo komiteto narys, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas Albinas Grabnickas sakė: „Norėčiau pasakyti ką nors gero, bet negaliu, nes viską nusveria susirūpinimas.

Daug metų esu sporte. Anksčiau tokiu laiku jau visi žinodavome savo lėšas kitiems metams. O dabar ne...“

posėdžiai

LTOK vykdomasis komitetas

Šiaulių savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas apgailestavo, kad sporto bendruomenės dauguma turi vieną viziją, o keli – kitą. Ir paisoma mažumos nuomonės. „Turiu vilčių, kad daug kas sėkmingai susidėlios priėmus Sporto įstatymą“, – vylėsi G.Jasiūnas.

Sporto medikų vardu žodį tarė Lietuvos sporto medicinos federacijos prezidentas Algimantas Blažys: „Gavome pranešimą, kad sporto medikai pereina KKSD žinion. Bet perkeliami tik žmonės. Kalbama, kad kaip artistus teatrai, taip sporto medikus samdys federacijos... Bet taip negali būti dėl šalyje veikiančių įstatymų.

Manau, kad dabar medicinos pagalba sportininkams yra gera. Kokia bus kitais metais – nežinia, nes sporto medikai gali atsidurti gatvėje.“ Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis taip pat kalbėjo apie pinigų stygių, rūpinosi sporto medikų ateitimi: „Manęs vienas šalies sporto vadovas klausė, ar buriuotojams irgi reikalingi sporto medikai. Ką galima atsakyti?“ Lietuvos šaudymo sąjungos prezidentas Algirdas Antanas Keršulis siūlė imtis originalesnių priemonių: „Gal reikia surengti demonstraciją: žygiuoja pertvarkai nepritariančios federacijos su plakatais, su geriausiais sportininkais ir treneriais. Dar pasakom, kad jeigu neįsiklausysite į mūsų siūlymus, ateityje nebalsuosime...“

Patvirtinti kandidatai LTOK generalinis sekretorius V.Paketūras pristatė 2018 m. LTOK veiklos programą. Svarbiausi renginiai – LTOK generalinės asamblėjos sesija (sausio 26 d.), Lietuvos delegacijos palydos į XXIII žiemos olimpines žaidynes Pjongčange (vasario mėn.), „LTeam“ žiemos olimpinis festivalis (vasario 3 d. Jonavoje), Lietuvos kilnaus sportinio elgesio laureatų apdovanojimas (balandžio mėn.), Olimpinė diena (birželio 9 d.), Lietuvos delegacijos palydos į III jaunimo olimpines žaidynes Buenos Airėse (rugsėjo mėn.), LTOK atkūrimo 30-mečio paminėjimas (gruodžio mėn.), „LTeam“ sporto apdovanojimai (gruodžio mėn.) bei kiti.

V.Paketūras pabrėžė, kad LTOK rengiamų projektų sparčiai daugėja, ypač olimpinio švietimo bei leidybos srityse. Komitetas šiemet pakeitė audito bendrovę – nuo šiol veiklą audituos tarptautinė įmonė „PricewaterhouseCoopers“. Žiemos olimpinių sporto šakų komisijos pirmininkė Lilija Vanagienė informavo apie sportininkų pasirengimą Pjongčango olimpinėms žaidynėms. Kelialapius yra iškovoję keturi biatlono, trys slidinėjimo ir du kalnų slidinėjimo atstovai. Seule vykusioje greitojo čiuožimo atrankoje mūsų viltis Agnė Sereikaitė gavo traumą ir pasitraukė iš kovos dėl olimpinio kelialapio. L.Vanagienė vis dar nepraranda vilčių, kad Pjongčange dalyvaus Lietuvos dailiojo

Olimpinės čempionės D.Gudzinevičiūtė ir L.Kačiušytė jubiliejaus proga sveikina B.Vyšniauską

čiuožimo pora – lietuviai yra pirmieji rezerviniame sąraše.

LTOK olimpinio sporto direktorius Einius Petkus pristatė 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms rengiamų olimpinės rinktinės kandidatų ir vasaros sporto šakų olimpinės pamainos sportininkų 2017–2018 m. sezono sąrašus. Pagrindiniame sąraše yra beveik 160 sportininkų, kurie atstovauja 18 sporto šakų (visas sąrašas bus spausdinamas kitame „Olimpinės panoramos“ numeryje).

KKSD šiemet visai neskyrė lėšų studentų sportui. Net vienam traumą gavusiam sportininkui parskraidinti.

Atseit reikėjo numatyti iš anksto... Ką numatyti – traumą? Česlovas Garbaliauskas

LTOK ekspertų komisija parengė kriterijus, kuriuos privalo atitikti į šiuos sąrašus pretenduojantys patekti sportininkai. Kandidatūras teikė vasaros olimpinių sporto šakų federacijos bei didžiųjų miestų savivaldybių sporto centrai.

Atsižvelgus į lapkričio 14 d. vykusios LTOK vasaros sporto šakų komisijos pastabas ir siūlymus galutiniai olimpinės rinktinės kandidatų bei olimpinės pamainos sąrašai buvo pateikti ir patvirtinti išplėstiniame LTOK vykdomojo komiteto posėdyje.

OLIMPINĖ PANORAMA

31

KRONIKA

Spalio 26–29 d.

Atrasti sportą padeda kinas Vilniuje ir Kaune LTOK kartu su VU Sveikatos ir sporto centru organizavo vienintelį šalyje sporto kino festivalį. Šiuo renginiu buvo siekiama paskatinti žmones kitaip atrasti sportą.

Susidomėjimas sporto kino festivaliu buvo didelis. Keturias dienas trukęs renginių ciklas sulaukė daugiau nei tūkstančio žiūrovų, kurie turėjo galimybę pasižiūrėti įdomių ir įkvepiančių filmų, dalyvauti diskusijose su filmų kūrėjais, sportininkais, sporto mokslininkais, diplomatais. „Džiaugiuosi, kad mūsų kurtas filmas pasiekė Lietuvos žiūrovus.

Man tai svarbu. Esu įsitikinusi, kad turime kalbėti apie istoriją, apie tai, kaip sporto galia keitė socialinę, ekonominę ir politinę situaciją JAV. Kiek vidinės stiprybės, drąsos ir pasiaukojimo turėjo atletai, pakeitę mūsų šalies ateitį“, – tai filmo „Olympic Pride“ kūrėjos Deborah Riley Draper žodžiai.

Ypač didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukė filmas „I Am Bolt“ apie greičiausio pasaulio žmogaus gyvenimą už stadiono ribų. Sinchroninio plaukimo gerbėjai turėjo progą pamatyti sudėtingos, daug jėgų ir užsispyrimo reikalaujančios sporto šakos užkulisius kanadiečių dokumentiniame filme „Perfect“.

Alpinizmo entuziastus sudomino lenkų filmas „Art of Freedom“, pasakojantis, kokiomis sąlygomis Lenkijos alpinistai rengdavo ekspedicijas į kalnus prieš tris dešimtmečius.

Surengti festivalį padėjo didelis būrys partnerių: Japonijos ambasada, Kanados ambasados biuras Vilniuje, JAV ambasada Lietuvoje, Lenkijos, Prancūzų, Goethe‘s institutai Lietuvoje, kino teatras „Pasaka“, Kauno kino centras „Romuva“.

Filmas „Pasakos“ kino teatre

32

OLIMPINĖ PANORAMA

LTOK delegacija Prahoje

Lapkričio 2–3 d.

Bus ir paplūdimio žaidynės Lapkričio 2–3 d. Prahoje (Čekijoje) vyko XXII nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) generalinė asamblėja, kurioje dalyvavo apie 1300 olimpinio sąjūdžio narių iš 205 nacionalinių olimpinių komitetų bei tarptautinių sporto federacijų.

Lietuvai ANOC generalinėje asamblėjoje atstovavo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras bei užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė.

Asamblėjoje kalbas sakė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas, ANOC prezidentas princas Feisalis

Al-Husseinas bei kiti tarptautinio olimpinio sąjūdžio vadovai.

Buvo priimta rezoliucija, kurioje daugiausia dėmesio skirta artėjančioms Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms. Akcentuota, kad ANOC generalinė asamblėja pasitiki Pjongčango žaidynių organizaciniu komitetu, garantavusiu, jog olimpiada bus saugi. Atkreiptas dėmesys į tai, kad sportas nebūtų painiojamas su politika.

Dėl Rusijos atletų dalyvavimo Pjongčange galutinis sprendimas bus priimtas gruodžio mėnesį. Taip pat nuspręsta 2019 m. surengti pasaulines paplūdimio žaidynes.

Lapkričio 4–10 d.

Mokymai įkvėpė naujiems darbams Druskininkuose vyko tarptautiniai mokymai „Olimpizmas – vertybių ugdymui“.

LTOK surengtuose ir pagal ES programą „Erasmus+“ finansuojamuose mokymuose tobulinosi per 30 pedagogų ir jaunimo darbuotojų iš devynių Europos šalių: Lietuvos, Vokietijos, Portugalijos, Italijos, Bulgarijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos.

Mokymų vadovai Nerijus Miginis ir Donatas Petkauskas kartu su LTOK atstovais sukūrė unikalią mokymų programą, kuri yra paremta neformaliuoju ugdymu ir olimpinių vertybių skatinimu. Svarbu, kad jos būtų diegiamos per sportą ir fiziškai aktyvią veiklą. Mokymų pabaigoje dalyviai įgytas žinias panaudojo praktiškai – Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos moksleiviams surengė užsiėmimus, skirtus save pažinti, vertybėms per sportą, fizinį aktyvumą ugdyti. Apie 60 mokinių buvo suskirstyti į šešias grupes, kuriose atliko įvairias užduotis.

TOK olimpinių vertybių ugdymo programoje didelis dėmesys skiriamas kilniam

sportiniam elgesiui. Todėl mokymuose nemažai kalbėta ir šia aktualia tema. „Didelę dalį gautos praktinės informacijos galėsiu panaudoti vos grįžusi į Latviją“, – patikino Baiba Veisa, Latvijos olimpiečių klubo direktorė ir Europos „Fair Play“ judėjimo Vykdomojo komiteto narė. Portugalijos olimpinio komiteto atstovas, olimpietis ir pasaulio fechtavimo vicečempionas, „Fair Play“ nominacijos Portugalijoje laimėtojas Joaquimas Videira džiaugėsi, kad šie mokymai suteikia galimybę sužinoti, kaip dirbama kitose šalyse.

KRONIKA

Lapkričio 24–25 d.

D.Gudzinevičiūtė – vėl EOK vykdomojo komiteto narė Beveik 300 atstovų iš 50 Senojo žemyno olimpinių komitetų dalyvavo 46-ojoje Europos olimpinių komitetų Generalinėje asamblėjoje, kuri vyko Kroatijos sostinėje Zagrebe. Lietuvai atstovavo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras ir LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė.

Buvo aptarti pasirengimo 2018 m.

Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms, kitąmet Buenos Airėse vyksiančioms pasaulio jaunimo olimpinėms žaidynėms, 2020 m. Tokijo vasaros žaidynėms ir kiti aktualūs klausimai. Bet labiausiai visus domino rinkimai. Į EOK prezidento postą pretendavo vienintelis kandidatas, ilgą laiką buvęs laikinasis šios asociacijos vadovas slovėnas Janezas Kocijančičius. Jis užtikrintai buvo išrinktas prezidentu.

Tapti EOK viceprezidentu pretendavo du kandidatai – Nyderlandų atstovas

Naujasis EOK vykdomasis komitetas ir prezidentas J.Kocijančičius (šeštas iš dešinės) bei gen. sekretorius R.Pagnozzi (ketvirtas iš dešinės)

Andre Boulhuisas (22 balsai) ir Nielsas Nygaardas iš Danijos (27 balsai).

Viceprezidentu išrinktas danas. EOK generaliniu sekretoriumi perrinktas italas Raffaele‘is Pagnozzi, iždininku – kiprietis Kikis Lazaridesas.

Net 23 nacionalinių olimpinių komitetų vadovai pretendavo į dvylika vietų – tiek jų yra EOK vykdomajame komitete.

Džiugu, kad į jį dar vienai ketverių metų (2017–2021 m.) kadencijai perrinkta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė D.Gudzinevičiūtė. Lietuvos atstovė surinko 36 Europos olimpinių

komitetų delegatų balsus ir tapo viena iš dviejų moterų, išrinktų į EOK vykdomąjį komitetą. Štai kas dar išrinkti į EOK vykdomąjį komitetą: Zlatko Mateša (Kroatija), Jeanas Michelis Brunas (Prancūzija), Billas Sweeney (Didžioji Britanija), Spyrosas Capralosas (Graikija), Liney Rut Halldorsdottir (Islandija), Andrzejus Krasnickis (Lenkija), Djordje Visackis (Serbija), Jozefas Liba (Slovakija), Alejandro Blanco (Ispanija), Hasanas Aratas (Turkija) ir Peteris Mennelis (Austrija).

LAPKRIčio 21 d.

Ievos Kutkaitės nuotr.

LTOK apdovanojimai Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete buvo pagerbti ir apdovanoti jubiliejus švenčiantys olimpiniam judėjimui nusipelnę žmonės. LTOK prizus „Citius. Altius. Fortius“ prezidentė Daina Gudzinevičiūtė 80-mečio proga įteikė Algirdui Areliui, Lietuvos olimpinės irklavimo rinktinės treneriui, parengusiam olimpines bronzos medalininkes Birutę Šakickienę, Kristiną Poplavskają, Donatą Vištartaitę ir Mildą Valčiukaitę bei olimpinį vicečempioną Vytautą Butkų, ir ilgamečiam Lietuvos imtynių federacijos konsultantui, šalies nusipelniusiam treneriui, daugkartiniam Lietuvos čempionui Dimitrijui Rozumui.

Tokiu pat prizu 75-mečio proga apdovanotas Rimas Eugenijus Paravinskas, LTOK garbės narys, ilgametis Lietuvos badmintono federacijos aktyvistas, bei Justinas Vasiliauskas, buvęs ilgametis Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentas. „Citius.

Altius. Fortius“ 70-mečio proga įteiktas Grigorijui Gutermanui, Lietuvos nusipelniusiam rankinio treneriui, tarptautinės kategorijos rankinio teisėjui, ilgamečiam Lietuvos rankinio federacijos vadybininkui.

Iš kairės: R.E.Paravinskas, G.Gutermanas, A.Lankas, D.Gudzinevičiūtė, G.Regina, R.Vizgirda, A.Sapka, A.Arelis, D.Rozumas, J.Vasiliauskas

Buvęs ilgametis Kauno irklavimo mokyklos direktorius, Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentas, Lietuvos sporto prezidentų tarybos narys Arvydas Sapka bei buvęs ilgametis Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos generalinis sekretorius, o dabar federacijos garbės generalinis sekretorius Rolandas Vizgirda apdovanoti medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“.

Olimpinėmis žvaigždėmis 60-mečio proga apdovanoti Antanas Lankas, Šiaulių miesto sporto mokyklos „Atžalynas“ baidarių irklavimo treneris, Lietuvos olimpinės baidarininkų rinktinės treneris, parengęs olimpinių žaidynių bronzos medalininkus Aurimą Lanką ir Edviną Ramanauską, bei Gintautas Regina, Vilniaus krepšinio mokyklos treneris, parengęs krepšininkus Joną Valančiūną, Rimantą Kaukėną, Antaną Kavaliauską ir kitus.

OLIMPINĖ PANORAMA

33

Elvio Zaldario nuotr.

žiemos festivalis

Spaudos konferencija LTOK

LAUKIA NAUJOVės „LTeam“ olimpinis žiemos festivalis keliasi į Jonavą. Šiųmetė naujovė – paplūdimio tinklinis ant sniego ir Lietuvos sporto talismanų kova su pasaulio talismanų rinktine.

Gedas Saročka Planuojama, kad vasario 3 d. vyksiančiame renginyje dalyvaus 8–9 tūkst. žiemos sporto entuziastų. Bus galima išbandyti lygumų ir kalnų slides, greitąjį čiuožimą, ledo ritulį, šiaurietišką ėjimą, alpinizmą, kerlingą, multisportą, bėgimą, sniego tinklinį – daugiau nei 20 sporto rungčių.

Sutaps su žiemos žaidynėmis „Šis žiemos renginys mums ypač brangus, nes šį kartą jis sutaps su Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių pradžia. Tai lyg įvadas į didžiausią pasaulyje metų sporto renginį, dar viena paskata susipažinti, išbandyti, domėtis visu žiemos sportu ir konkrečiomis jo šakomis. „LTeam“ olimpinis žiemos festivalis keliasi į Lietuvos centrą. Daugėja iššūkių organizatoriams, bet tikime, kad vėl sulauksime rekordiškai daug dalyvių. Jonavoje tilpsime visi, rezervuokime vasario trečiąją“, – per festivalio spaudos konferenciją ragino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. „Žiema – nepelnytai primiršta. Vasarą turime kamuolį, krepšį, vartus, o žiemą – slides, roges, snieglentes. Matau visų sporto šakų lygybę, todėl siekiame, kad Jonavoje būtų galima sportuoti ir šaltuoju metų laiku“, – paaiškino Jonavos meras Eugenijus Sabutis.

Jis pabrėžė, kad būtent dėl šių priežasčių jų mieste jau trečius metus veikia slidinėjimo trasa, Jonava įsigijo sniego patrankų ir gali tapti žiemos sporto mėgėjų traukos centru.

34

OLIMPINĖ PANORAMA

„Palaikome idėją ir prie „LTeam“ olimpinio žiemos festivalio organizavimo prisidedame infrastruktūros plėtra. Ši šventė pritrauks daug turistų. Norime, kad žmonės girdėtų, matytų Jonavą, ją aplankytų ir net joje jėgas išbandytų“, – sakė E.Sabutis. Aktyviai sportuojantis meras patikino, kad festivalyje bėgs olimpinę mylią.

Tradicijos ir naujovės Iki vasario 3 d. Jonavoje atsiras 16 metrų aukščio laipiojimo siena, keturios sniego tinklinio aikštelės ir mažiausiai viena dirbtinio ledo aikštelė su bortais. Tuo įsitikinęs Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorius Vitalijus Vasiliauskas. „Per daugelį metų prisitaikėme prie lietuviškų žiemų, didžioji dalis mūsų turnyrų ir varžybų vyksta bet kokiu oru. Programa vis dar plečiasi, turime naujų sporto šakų ir turnyrų. Esant žiemiškoms gamtos sąlygoms jų padaugės pagal visų amžių poreikius, – patikino LOF direktorius. – Mūsų tikslas – plėsti renginių geografiją. Jonava pasirinkta neatsitiktinai, nes yra geografinis Lietuvos vidurys, į kurį lengva atvykti iš bet kurios vietos.“ Spalvingiausios, ko gero, bus talismanų varžybos. Penki Lietuvos talismanai improvizuotoje daugiakovėje susigrums su kolegomis iš aplinkinių šalių.

Pasak Lietuvos tinklinio federacijos prezidento Dariaus Čerkos, sniego tinklinis – naujovė Lietuvoje, bet ne pasaulyje. „Pasaulyje sniego tinklinis gana populiarus.

Dažniausia jis žaidžiamas slidinėjimo kurortuose. Žaidžiama pagal paplūdimio tinklinio taisykles, du prieš du, tiesa, iki 11 taškų. Žaidėjų apranga – termo-, avalynė – futbolo bateliai. Puriam sniegui garantuoti reikia sniego patrankų“, – pasakojo D.Čerka.

Dar daugiau iššūkių žadama multisporto mėgėjams, kurie festivalio neįsivaizduoja be „Winter Challenge“ varžybų. Pernai jiems teko čiuožti, bėgti, orientuotis, plaukti baidarėmis, šaudyti iš lanko, kopti į ledo sieną. Panašūs iššūkiai sportininkų lauks ir Jonavoje. „Pabuvosime ir pramoniniuose objektuose, kokiuose dar nebuvome, o gal ir daugiau niekad nebūsime“, – sakė trasų direktorius Linas Keina.

Dalyvio pasas – nemokamas „LTeam“ olimpiniame žiemos festivalyje planuojami ir aštuonių sporto šakų Lietuvos mokyklų žaidynių finalai. „LTeam“ pasas, su kuriuo renginio dalyviai galės išbandyti visas žiemos sporto šakas, pasimėgauti žiemos malonumais bei pasiklausyti koncerto, – nemokamas. Jį galima gauti svetainėje www.lteam.lt/renginiai. Pasų kiekis ribotas.

Registracija į mokamas varžybas („Winter Challenge 2018“, „Ledo kirtis 2018“, „LTeam“ olimpinio žiemos festivalio bėgimas, „LTeam“ olimpinio žiemos festivalio sniego tinklinis) – svetainėje www.lteam.lt.

36

OLIMPINÄ– PANORAMA