Olimpinė Panorama 12

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2014 gruodis | NR. 12 (64)

OLIMPINĖ PANORAMA

KALĖDŲ KARAVANAS

TURINYS

5 6 8

SKAITYTOJAMS LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės mintys

KRONIKA LTOK įvykiai

LTOK KURSAI Iš Druskininkų – žvilgsnis į Rio

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

Treneris Ž.Ovsiukas

10 10

Nr. 12 (64), 2014 m.

VIRŠELYJE Kalėdinio karavano palydėtuvės Vilniuje

12

Alfredo Pliadžio nuotr.

REDAKTORIUS Bronius Čekanauskas

AUTORIAI Marytė Marcinkevičiūtė Vytautas Gudelis Lina Daugėlaitė Dainius Genys Antanas Vaupšas Vytautas Ruzginas Raimonda Palionytė

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

16 17 20

MAKETUOTOJAS Artūras Gimžauskas

KALBOS REDAKTORĖ Inga Necelienė

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

RAŠYKITE komitetas@ltok.lt

22 23 24

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

SPAUSDINA „Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS

3000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899

26 28 29 30 31

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

32

8

LTOK PROJEKTAS Moterys pasiruošė pokyčiams

APDOVANOJIMAI Lietuvos parolimpinis komitetas pagerbė metų laureatus

ŽVILGSNIS Sunkiaatlečių planuose – trys bilietai į Rio de Žaneiro žaidynes

ĮVERTINIMAS Pagerbė sportininkus, iniciatyvas ir kolegas

16 17

OLIMPINIS KANDIDATAS Raitelis Andrius Petrovas: „Mylėk tai, ką darai“

TRADICIJA Aktyvus olimpiečių laisvalaikis

VILNIAUS OLIMPIEČIŲ KLUBAS Sveikinimai, rožės ir baltos orchidėjos

OLIMPIETIS

20

Biatlonininkas Tomas Kaukėnas: „Medaliui dar per anksti“

NETIKĖTU RAKURSU Pataikė Arvydas Sabonis ar nepataikė

KALĖDINIS KARAVANAS Trys sunkvežimiai dovanų

KONKURSAS Prizai mokykloms ir mokytojams

ISTORIJA

24

Kaip atsirado olimpiniai žiedai

KILNUS ELGESYS Vaikų žingsniai olimpo link

PAMĄSTYMAI Šventinės vartotojų sporto žaidynės OLIMPINĖ PANORAMA

3

Alfredo Pliadžio nuotr.

SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mieli skaitytojai, pasitikdami 2015-uosius trumpai prisiminkime besibaigiančius metus, olimpiniam sąjūdžiui ir šalies sportui reikšmingus įvykius. Šiemet pasaulio ir Europos čempionatuose Lietuvos sportininkai olimpinėse rungtyse iškovojo vienuolika medalių: du aukso, vieną sidabro ir aštuonis bronzos. Tai nuteikia optimistiškai prieš didžiąją atranką į 2016 m. Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Šie metai įsiminė žiemos olimpinėmis žaidynėmis Sočyje ir jaunimo vasaros olimpinėmis žaidynėmis Nandzinge. Sočyje Lietuvos atstovai kalnų nenuvertė, nors biatlonininkas Tomas Kaukėnas vos nesukūrė stebuklo ir ilgą laiką 20 km lenktynėse buvo tarp lyderių. Vykstantiesiems į Nandzingą jau planavome medalius, nes ten visų pirma rungtyniavo plaukikė Rūta Meilutytė. Ten mūsų sportininkai iškovojo tris aukso, po du sidabro bei bronzos medalius ir kilstelėjo Lietuvą į devynioliktą vietą tarp visų pasaulio valstybių.

Netrūko įsimintinų renginių ir Lietuvoje. Minėjome Lietuvos olimpinio sąjūdžio 90-metį, Lietuvos olimpinės akademijos 25-metį. Ignalinoje surengėme pirmąjį „LTeam“ žiemos olimpinį festivalį. Manau, kad jis pavyko: nepaisant žvarbaus oro švente džiaugėsi ir gausūs jos dalyviai, ir žiūrovai. Tai buvo puikus žiemos sporto šakų populiarinimo renginys. Naujoviškai vyko ir pačioje sostinės širdyje surengta vasaros Olimpinė diena. Mums pavyko padaryti šventę vilniečiams ir miesto svečiams. Olimpinė diena buvo milžiniška kaip niekad. Prie sėkmės, be abejo, prisidėjo ir puikus oras. 2015-aisiais „LTeam“ žiemos festivalis vasarį vyks Druskininkuose, Olimpinė diena – birželį Kaune.

Kitais metais mūsų laukia du Europos jaunimo olimpiniai festivaliai – žiemos ir vasaros. Pirmasis jau sausio pabaigoje vyks Austrijoje ir Lichtenšteine, antrasis – liepos pabaigoje Tbilisyje. Laukia ir naujas Tarptautinio olimpinio komiteto renginys – pirmosios Europos žaidynės Baku. Šiandien Senojo žemyno žaidynėse jau galėtų dalyvauti 48 mūsų sportininkai, bet tikimės, kad delegacija iki birželio mėnesio dar išaugs iki 70-ties. Baku vienuolikos sporto šakų atstovai dalyvaus atrankoje į Rio de Žaneiro žaidynes. Trijų sporto šakų – triatlono, šaudymo ir stalo teniso – varžybų nugalėtojai gaus tiesioginius kelialapius į Rio. Vyksta geriausių 2014 metų Lietuvos sportininkų rinkimai. Visi sporto mėgėjai už savo favoritus gali balsuoti internete. Noriu atkreipti dėmesį, kad šiemet rinkimai vyksta naujoviškai. Geriausius Lietuvos sportininkus renkame kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu bei Lietuvos sporto žurnalistų federacija. Pasirašyti svarbūs susitarimai, kurie, tikiuosi, bus ilgalaikiai. Kaip visada reikšmingas ir visuomenės balsas. Laureatai bus paskelbti 2015 m. sausio 19 d., o apdovanojimai vyks sostinės Kongresų rūmuose. Planuojama net vienuolika nominacijų: metų sportininkės, sportininko, komandos, trenerio, naujoko ir kt. Nugalėtojų lauks nauji prizai, kurie pakeis net dvidešimt metų geriausiems Lietuvos sportininkams dovanotą „Šaulį“.

Linkiu sėkmingų, pergalingų Naujųjų metų sporto arenose ir asmeniniame gyvenime. Būkite laimingi!

OLIMPINĖ PANORAMA

5

KRONIKA GERIAUSIŲJŲ LAUKIA NET 11 NOMINACIJŲ

„KALĖDŲ TAIP NELAUKIAU NUO VAIKYSTĖS...“ Taip sakė legendinis Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis. Gruodžio 16 d. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė artėjančio 50-mečio proga jį apdovanojo Olimpiniais žiedais. „Šis apdovanojimas už viską: už palaikymą, už olimpizmo plėtojimą“, – sakė LTOK prezidentė. Šiemet Kalėdų A.Sabonis labai laukia todėl, kad jau bus pasibaigęs jo sveikinimų maratonas. Kaip žinoma, tikroji Arvydo jubiliejaus diena – gruodžio 19-oji.

„Kažkada penkiasdešimtmečiai atrodė labai pagyvenę. O dabar po kelių dienų ir man bus tiek. Metus tik sveikata išduoda – paskauda, o širdyje dar ne ruduo“, – sakė jubiliatas.

Lietuvos krepšinio federacijos prezidentą A.Sabonį sveikino LTOK viceprezidentai Romualdas Bakutis, Bronislavas Vasiliauskas, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, LTOK vykdomojo komiteto nariai bei LTOK darbuotojai.

TRADICINĖ KALĖDINĖ POPIETĖ Gruodžio 17 d. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete, kaip ir kasmet, į tradicinę kalėdinę popietę susirinko olimpiniai čempionai, olimpinių medalių laimėtojai, olimpiečiai, pasaulio ir Europos čempionai bei rekordininkai. Gausų svečių būrį pasveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Ji apdovanojo jubiliejines sukaktis mininčius olimpinių medalių laimėtojus lengvaatletę Birutę Kalėdienę, irkluotojus Genovaitę Ramoškienę ir Vytautą Butkų. Prizas buvo įteiktas ir Tokijo olimpinių žaidynių dalyviui irkluotojui Eugenijui Levickui, kuris negalėjo dalyvauti šių žaidynių 50-mečiui skirtame renginyje. „Džiaugiuosi, kad daug mūsų susirinko. Visus sveikinu su artėjančiomis šventėmis. Linkiu taip pat gražiai, kaip šiemet, atrodyti ir kitais metais“, – sakė Lietuvos olimpiečių asociacijos

6

OLIMPINĖ PANORAMA

Gruodžio 18 d. vyko vienuoliktasis ir šiemet paskutinis LTOK vykdomojo komiteto posėdis.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė informavo apie pirmąjį komisijos dėl Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įstatų naujosios redakcijos projekto posėdį. Šios komisijos pirmininkė D.Gudzinevičiūtė sakė, kad daugiausiai diskusijų kilo dėl to, jog kai kurios Olimpinės chartijos nuostatos kertasi su mūsų Asociacijų įstatymu. Netgi pasigirdo komisijos narių siūlymų kreiptis į TOK dėl kai kurių taisyklių išaiškinimo.

Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatams paskirtos LTOK stipendijos. 36 sportininkams, realiai galintiems pretenduoti į pirmąjį aštuntuką Rio de Žaneiro žaidynėse, paskirtų olimpinių stipendijų dydis – 600 eurų per mėnesį. Jos bus mokamos dvejus metus.

Dvidešimčiai sportininkų, galinčių iškovoti olimpinius kelialapius į Rio, metus bus mokamos 500 eurų per mėnesį stipendijos.

Olimpinės rinktinės kandidatai dar gauna valstybės stipendijas. Priedai prie atlyginimų paskirti vienuolikai Lietuvos olimpinės rinktinės medikų.

Informaciją apie LTOK 2015 m. veiklos plano projektą pateikė LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras.

Projektas bus patvirtintas 2015 m. sausio mėnesį. V.Paketūras supažindino, kaip naujoviškai vyks 2014 m. geriausių Lietuvos sportininkų rinkimai. Geriausius Lietuvos sportininkus LTOK rinks kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu bei Lietuvos sporto žurnalistų federacija.

Kaip visada reikšmingas ir visuomenės balsas. Laureatai bus paskelbti 2015 m. sausio 19 d., o apdovanojimai vyks sostinės Kongresų rūmuose. Planuojama net vienuolika nominacijų: metų sportininkės, sportininko, komandos, trenerio, naujoko ir kt. Nugalėtojų lauks nauji prizai, kurie pakeis net dvidešimt metų geriausiems Lietuvos sportininkams dovanotą „Šaulį“.

Dviem olimpiniam sąjūdžiui nusipelniusiems žmonėms paskirtos LTOK mėnesinės pašalpos. 2015 m. LTOK pašalpas gaus vienuolika žmonių.

LTOK DALYVAUS TARPTAUTINIAME PROJEKTE

Į šventę susirinko įvairių kartų olimpiečiai. Iš kairės: A.Rupšienė, R.Bitė, R.Žulpa, L.Kačiušytė prezidentė Lina Kačiušytė. Įdomu, kad į salę trumpam buvo užsukusi ir Rūta Meilutytė, kuri tuo metu lankėsi pas LTOK prezidentę.

Legendiniai sportininkai pabendravo kavinėje, gavo po kalėdinę dovanėlę.

Plačiau apie renginį – 22 psl.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kartu su Europos olimpinių komitetų biuru prie Europos Sąjungos (EOC EU Office) dalyvaus tarptautiniame gerojo valdymo principų taikymo sporte – SIGGS („Support the Implementation of Good Governance in Sport“) projekte, kurio finansavimas gautas pagal „Erasmus+“ sporto programą.

Projekto tikslas – padėti nacionaliniams olimpiniams komitetams ir sporto federacijoms tobulinti valdymą, taikant praktines gerojo valdymo rekomendacijas.

Projekto partneriai – Liuveno katalikiškasis universitetas (Belgija), Europos sporto ir užimtumo stebėjimo observatorija (EOSE, Prancūzija), Vokietijos olimpinių sporto šakų konfederacijos lyderystės akademija (DOSB Leadership Academy), Nyderlandų nacionalinis olimpinis komitetas, Tarptautinis olimpinis komitetas.

KILNUS ELGESYS

SPORTININKAI KVIEČIA GYVENTI SVEIKAI Prasideda socialinė akcija „Aplenk ligą“. Jos iniciatoriai – Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, partneris – Vilniaus miesto Centro poliklinika. Akcijos „Aplenk ligą“ pirmaisiais ambasadoriais tapo olimpinė ir pasaulio čempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė, pasaulio ir Europos čempionė irkluotoja Donata Vištartaitė bei jaunieji penkiakovininkai Ieva Serapinaitė ir Vladislavas Sosnovskis. Šie sportininkai kviečia žmones aktyviau rūpintis savo ir artimųjų sveikata, nemokamai išsitirti dėl vėžio, sveikai gyventi ir nebūti abejingus gerai savijautai.

Centro poliklinikoje surengta speciali meninė fotosesija, kurios metu sportininkai, pasitelkę įvairias menines ir medicinines priemones, žiniasklaidai ir visuomenei pasakojo, kaip svarbu nuolat rūpintis savo sveikata, kad netektų varstyti gydymo įstaigų durų dėl rimtų sveikatos bėdų. Būtent per šią fotosesiją duotas keletą mėnesių truksiančios socialinės akcijos „Aplenk ligą“ startas. Vėliau prie jos prisidės ir kiti sportininkai.

Laikinai VLK direktoriaus pareigas einančio Gintaro Kacevičiaus teigimu, taip netradiciškai siekiama paskatinti žmones nuolat rūpintis savo ir artimųjų sveikata, sveikai gyventi ir

Akcijos dalyviai nepamiršti laiku apsilankyti pas gydytojus. „Labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių pasinaudotų valstybės suteiktomis galimybėmis nemokamai išsitirti dėl krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos, prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Kviečiame aktyviau naudotis ir kitomis gydymo įstaigose teikiamomis paslaugomis, už kurias sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis bei nemokėti iš savo kišenės“, – ragino G.Kacevičius.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė tvirtino, kad šis projektas – savotiška sportininkų duoklė šaliai. „Džiugu, kad sportininkai prie visuomenės stiprinimo prisideda ne tik rodydami sportiškumo pavyzdį, bet

ir dalyvaudami tokiuose projektuose bei skatindami rūpintis sveikata prevenciškai“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.

Centro poliklinikos direktorius dr. Kęstutis Štaras tiki, kad tokios akcijos padės populiarinti prevencines programas. „Mes savo ruožtu taip pat parodėme iniciatyvą ir nuo kitų metų suteikiame gyventojams galimybę Centro poliklinikoje profilaktiškai sveikatą pasitikrinti ir šeštadieniais. Pacientų patogumui planuojame vieną šeštadienį per mėnesį ar kartą per ketvirtį sudaryti galimybes apsilankyti poliklinikoje, nueiti pas atitinkamus gydytojus ir pasitikrinti pagal prevencines programas, taip pat gauti dietologo bei burnos higienisto paslaugas“, – su naujovėmis supažindino K.Štaras.

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS 2014 M. LIETUVOS KILNAUS SPORTINIO ELGESIO („FAIR PLAY“) APDOVANOJIMAMS GAUTI

ĮTEIKTI LTOK APDOVANOJIMAI „Apvalus gimtadienis – maratonas.

Surizikavau šiemet viešai įveikti visą maratono distanciją. Džiugu, kad prisiminė visos sporto organizacijos. Ir jums, Olimpinio komiteto prezidente, dėkui už apdovanojimą“, – po apdovanojimo 60-mečio proga Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete sakė legendinis krepšininkas Sergejus Jovaiša. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė dabartiniam Seimo nariui S.Jovaišai įteikė LTOK prizą „Citius. Altius. Fortius“.

LTOK prizu „Citius. Altius. Fortius“ 85-mečio proga apdovanotas Lietuvos nusipelnęs futbolo treneris Romualdas Grušas. 70-mečio proga toks pat prizas skirtas žurnalistui,

rašytojui Vytautui Žeimantui.

Medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ 55-mečio proga buvo apdovanoti pasaulio ir Europos baidarių irklavimo čempionatų prizininkas Jonas Zautra, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vilniaus apskrities futbolo federacijos prezidentas Ritas Vaiginas. Medalį „Už nuopelnus olimpizmui“ LTOK prezidentė įteikė ir ilgametei Lietuvos žolės riedulio rinktinės žaidėjai, tarptautinės kategorijos teisėjai Virginijai Čaikauskienei.

NUOTRAUKA. Iš kairės: R.Vaiginas, S.Jovaiša, D.Gudzinevičiūtė, V.Čaikauskienė, R.Grušas, J.Zautra

Esame įsitikinę, kad Lietuvoje yra sportininkų, trenerių, teisėjų, sporto medikų, sporto žurnalistų, kitų sporto darbuotojų ir kūno kultūros mokytojų, kurie parodė nesavanaudišką, sąžiningą, varžovui pagarbų ar kitokį kilnaus elgesio pavyzdį, viso gyvenimo sportine karjera buvo pavyzdys jauniesiems sportininkams ir visuomenei bei nusipelnė gauti Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimą.

Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetas kreipiasi į visuomenę ir sporto bendruomenę kviesdamas siūlyti kandidatus Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimams gauti. Prašome pateikti galimų kandidatų trumpą gyvenimo aprašymą, faktus apie kilnų poelgį ir iki 2015 m. kovo 1 d. siųsti adresu: Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetas, Olimpiečių g. 15, LT-09200, Vilnius arba el. paštu: vita@ltok.lt.

OLIMPINĖ PANORAMA

7

LTOK KURSAI

LTOK kursų dalyvius sveikino (iš kairės) E.Urbanavičius, R.Malinauskas, D.Gudzinevičiūtė ir V.Paketūras

IŠ DRUSKININKŲ – ŽVILGSNIS Į RIO GRUODŽIO 10–12 D. DRUSKININKUOSE VYKO LTOK KURSAI, SKIRTI LIETUVOS SPORTININKŲ RENGIMUI XXXI OLIMPIADOS ŽAIDYNĖMS RIO DE ŽANEIRE APTARTI. JUOSE DALYVAVO SPORTININKAI, TRENERIAI, MEDIKAI IR VADYBININKAI.

G

ruodžio 10 d. Druskininkuose, „Grand SPA Lietuva“ konferencijų centre, vienoje salėje apie darbus šnekėjo Lietuvos olimpinių rinktinių medikai, o kitoje vyko išplėstinis LTOK trenerių komisijos posėdis. Medikai įvertino savo darbų efektyvumą, aptarė pasirengimą Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, svarstė, kokios naujos medicininės įrangos reikia įsigyti. Buriama gydytojų komanda, kurios dydis, kaip sakė Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas, ir olimpinėse žaidynėse, ir pirmosiose Europos žaidynėse 2015 m. Baku priklausys nuo sportininkų skaičiaus.

Pranešimus apie maisto papildų vartojimą, radiologinių tyrimų ypatumus, olimpinės rinktinės narių biocheminių tyrimų programą, rinktinės kandidatų ir pamainos sportininkų medicininio ištyrimo ir gydymo duomenų internetinės bazės sukūrimą bei kitus aktualius klausimus skaitė žinomi šalies sporto medikai Alma Kajėnienė, D.Barkauskas, Diana Baubinienė, Edmundas Švedas ir kiti.

Olimpinių rinktinių treneriai drauge su LTOK olimpinio sporto direkcija ir Ekspertų komisija aptarė 2014 m. sportininkų rengimo teigiamus ir neigiamus aspektus. Kalbėdami apie kitų metų planus treneriai atskleidė, ko labiausiai bijo, tarėsi, kaip bendromis pastangomis sutelkti jėgas ir pasirengti Rio de Žaneiro žaidynėms.

Kitą dieną treneriai pateikė jungtinį pranešimą, pasidalijo gerąja patirtimi.

8

OLIMPINĖ PANORAMA

Į Druskininkus susirinko olimpinių rinktinių medikai

Gruodžio 11-oji buvo pagrindinė kursų diena. Įžanginį žodį tarė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Dalyvius pasveikino Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas.

Jis pristatė naująjį Druskininkų sporto centro direktorių, buvusį Vilniaus „Statybos“ krepšininką Vilmantą Matkevičių. Ankstesnysis Julius Matulevičius dabar vadovauja sportininkų rengimo centrui „Druskininkai“.

Kursų dalyvius sveikino, o vėliau su finansiniais kitų metų planais supažindino Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Jis užtikrino, kad lėšų nebus mažiau negu pernai. KKSD gen. direktorius kalbėjo apie sportininkų integravimą į darbo rinką, apie dvigubos karjeros – mokslo ir darbo projektą. Bus tęsiamos Vingio stadiono ir Trakų irklavimo bazės rekonstrukcijos, sporto centro „Druskininkai“ statyba. Kaip šiemet

vyko Lietuvos sportininkų pasirengimas Rio de Žaneiro žaidynėms, analizavo Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) direktorius, programos „Rio 2016“ įgyvendinimo ekspertų komisijos vadovas Linas Tubelis.

Bus siekiama, kad Brazilijoje rungtyniautų ne mažiau kaip 70 Lietuvos sportininkų, planuojami du trys medaliai.

Kaip vyksta atskirų sporto šakų atletų pasirengimas, pasakojo olimpinių rinktinių treneriai: plaukimo – Žilvinas Ovsiukas, imtynių – Mindaugas Ežerskis, šiuolaikinės penkiakovės – Andrejus Zadneprovskis, irklavimo – Mykolas Masilionis, dviračių sporto – Valerijus Konovalovas, Vaclovas Šiugždinis, lengvosios atletikos – Kęstutis Jezepčikas, Aleksas Stanislovaitis, sunkiosios atletikos – Bronislavas Vyšniauskas. Trenerių profsąjungos pirmininkas Kastytis Pavilonis kalbėjo apie požiūrį į trenerio profesiją.

LTOK KURSAI Ž.Ovsiukas pasidalijo gerąja komandinio darbo patirtimi, kai drauge tikslų siekia sportininkai, treneriai, medikai ir vadybininkai. „Sportininkai jau pradėjo vertinti mitybos specialisto patarimus“, – sakė Ž.Ovsiukas.

Apie centralizuotą pasirengimą kalbėjo ir M.Ežerskis. Už tai, kad rinktinės treneriams lieka vis mažiau organizacinių rūpesčių, jis dėkojo LOSC specialistams. A.Zadneprovskis, apžvelgęs sezono rezultatus, minėjo, kad penkiakovininkams Lietuvoje trūksta žirgų, reikia remontuoti fechtavimo salę. M.Masilionis džiaugėsi, kad dabartiniai rinktinės lyderiai labai motyvuoti, daug naujovių treniruočių procesui suteikė treneris konsultantas iš Italijos Giovanni Postiglione. Dviračių sporto ir lengvosios atletikos treneriai prasitarė apie kartų kaitą rinktinėse: pasitraukus veteranams lyderiais tapo jaunimas, o jiems reikia truputį laiko apsiprasti su naujuoju vaidmeniu. Beje, nebelikus lengvosios atletikos olimpinių B normatyvų, jie tapo labai aukšti: pavyzdžiui, vyrų disko metimo – 65 m, šuolių į aukštį – 2 m 28 cm, šuolių į tolį – 8 m 10 cm ir t.t.

B.Vyšniauskas džiaugėsi šio sezono rezultatais ir prašė papildomo finansavimo mažiesiems sporto centrams, bent jau susimokėti už patalpas. Šiuo klausimu nuomonės išsiskyrė: E.Urbanavičius teigė, kad tai turėtų būti federacijos rūpestis, kitų nuomone, reikėtų papildomos paramos.

LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras pristatė Rio programos įgyvendinimo 2015 m. gaires. Daugelio sporto šakų finansavimas didės, kaip ir olimpinių stipendijų skaičius. Kitais metais LTOK papildomai nemažai lėšų skirs Lietuvos sportininkams pasirengti ir dalyvauti Europos žaidynėse Baku.

Su antidopingo naujovėmis bei už pažeidimus taikomomis sankcijomis supažindino Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė.

Olimpinės rinktinės kandidatų medicininio aptarnavimo aspektus aptarė Lietuvos sporto medicinos centro vyr. gydytojas E.Švedas, Kauno sporto medicinos centro direktorė A.Kajėnienė, olimpinės rinktinės vyr. gydytojas D.Barkauskas, olimpinės rinktinės kineziterapeutas Kęstutis Laurinskas. „LTOK dėka turime medikų asmenybių komandą“, – sakė D.Barkauskas. Ir jis, ir kiti medikai dėkojo LTOK už galimybes kelti kvalifikaciją specialiuose kursuose bei seminaruose užsienyje. Daktarai kalbėjo ir apie jų darbe kylančias teisinės reglamentacijos problemas.

D.Barkauskas ir LOSC gydytojas Raimundas Greičius supažindino su klimato sąlygomis, laukiančiomis Rio de Žaneire, aptarė adaptacijos, skrydžių ir kitus klausimus.

Išplėstinis LTOK trenerių komisijos posėdis

Sportininkų rengimo centre „Druskininkai“ jau baigta žaidimų arena

LTOK olimpinio sporto direkcijos direktoriaus pavaduotojas Einius Petkus supažindino su naujienomis iš Rio de Žaneiro: apie vykstančias sporto arenų, oro uosto ir kitas statybas bei rekonstrukcijas, būsimas bandomąsias varžybas. Jis informavo ir apie kitais metais Baku vyksiančias pirmąsias Europos žaidynes.

Dabar jose dalyvauti turi teisę 48 Lietuvos sportininkai. LTOK olimpinių programų vadovė Lina Vaisetaitė informavo apie akreditacijų į Europos žaidynes subtilumus ir terminus.

Apie olimpinės rinktinės kandidatų ir jų trenerių psichologinį rengimą papasakojo garsi lektorė Nadežda Doronina-Koltan.

Ji per pastaruosius dvejus metus surengė sportininkams ir treneriams 49 seminarus, kuriuose dalyvavo 861 klausytojas.

Kursuose dalyvavo olimpinės rinktinės kandidatai: lengvaatletės Brigita Virbalytė, Neringa Aidietytė, imtynininkas Aleksandras Kazakevičius, penkiakovininkas Justinas Kinderis, irkluotojas Rolandas Maščinskas.

Kursų darbą apžvelgė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė. Apibendrindama darbo rezultatus prezidentė priminė, kad 2015-aisiais laukia pagrindinė atranka į Rio de Žaneiro žaidynes, o kai kurių sporto šakų atstovų

olimpinė atranka vyks ir Europos žaidynėse Baku.

Sportininkams, treneriams D.Gudzinevičiūtė palinkėjo laimingų Naujųjų metų.

Gruodžio 12 d. kursų dalyviai lankėsi sportininkų rengimo centre „Druskininkai“.

Vaizdas jau neblogas! Kaip sakė naujasis direktorius J.Matulevičius, lapkričio mėnesį šiai statybai sukako šešeri metai. Jau visiškai įrengta žaidimų arena. Joje telpa rankinio aikštelė arba dvi krepšinio, kurias, esant reikalui, gali skirti nuleidžiama pertvara.

Krepšinio varžybas galės stebėti apie 400 žiūrovų. Beje, pirmosios draugiškos rungtynės jau įvyko! Statybų pabaigos laukia baseinas, dabar užkonservuotas žiemai. Po tuo pačiu stogu bus kavinė, administracinės patalpos, išaugs 80 vietų viešbutis, medicinos centras. O greta bus stadionas. „OP“ inf.

OLIMPINĖ PANORAMA

9

APDOVANOJIMAI

Lietuvos krepšinio vežimėliuose rinktinė su Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentu A.Čupkovu ir premjeru A.Butkevičiumi

PAGERBTI METŲ LAUREATAI KAIP IR KASMET TARPTAUTINĖS NEĮGALIŲJŲ DIENOS IŠVAKARĖSE, LAPKRIČIO 25-ĄJĄ, LIETUVOS PAROLIMPINIS KOMITETAS APDOVANOJO DEŠIMT GERIAUSIŲ ŠIŲ METŲ LIETUVOS NEĮGALIŲJŲ SPORTININKŲ IR JŲ TRENERIŲ, KREPŠINIO VEŽIMĖLIUOSE RINKTINĘ, KURI TARP KOMANDŲ PADARĖ DIDŽIAUSIĄ PAŽANGĄ, IR GERIAUSIĄ NEĮGALIŲJŲ SPORTININKŲ TRENERĮ.

Š

ventiniame vakare, kuris vyko KKSD salėje, dalyvavo ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuvos Seimo narė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė, LTOK vadovai, Parolimpinio komiteto, sporto federacijų, klubų vadovai, sportininkai, treneriai.

Sportininkus bei jų trenerius pasveikino ir vakarą pradėjo Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas.

Sveikindamas susirinkusiuosius premjeras A.Butkevičius sakė: „Pats esu buvęs sportininkas ir puikiai suprantu jūsų ir jūsų trenerių ryžtą. Sporto pergalėms pasiekti reikia turėti vilties, noro, ambicijų, užsispyrimo. Šaunu, kad jūs nepasiduodate gyvenimo sunkumams. Linkiu neblėstančio ryžto ir kad varžybose, kuriose dalyvausite, visada skambėtų Lietuvos himnas. O aš prižadu padėti, kad sportuoti ir ruoštis varžyboms jums būtų kuo lengviau, tai mūsų – Vyriausybės – darbas ir pareiga.“ Geriausiems neįgaliesiems sportininkams „Trasalis Trakai Resort & Spa“ skyrė 10 tūkst. Lt vertės paslaugų „Trasalyje“. Renginio pabaigoje V.Kvietkauskas Parolimpinio komiteto vardu už gerus darbus ir paramą neįgaliųjų sportui įteikė medalius gydytojai reabilitologei Jūratei Kesienei, LTOK prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei ir verslininkui Audriui Leleikai.

10

OLIMPINĖ PANORAMA

V.Kvietkauskas ir UAB „Trasalis“ atstovas A.Zinevičius

APDOVANOJIMAI

Iš kairės: A.Pabedinskienė, K.Miškinienė, D.Gudzinevičiūtė, A.Butkevičius, R.Šalaševičiūtė, V.Kvietkauskas

GERIAUSIŲ NEĮGALIŲJŲ SPORTININKŲ DEŠIMTUKAS Ramunė Adomaitienė (lengvoji atletika), trenerė Algina Vilčinskienė Osvaldas Bareikis (dziudo), treneris Artūras Sakas Mindaugas Bilius (lengvoji atletika), treneriai Rimantas Plungė ir Deimantas Jusys Mindaugas Dvylaitis (plaukimas), trenerė Birutė Statkevičienė Juozas Eigminas (lengvoji atletika), trenerė Janina Tribienė Simonas Kurutis (lengvoji atletika), treneris Deimantas Jusys Nerijus Montvydas ir Mantas Panovas (golbolas), treneriai Karolis Levickis ir Klaidas Janeika Jonas Spudis (lengvoji atletika), treneris Deimantas Jusys Ramūnas Verbavičius (lengvoji atletika), treneris Jonas Burakovas Deimantas Jusys – geriausias metų treneris

Plaukikas M.Dvylaitis ir jo trenerė B.Statkevičienė

Vakaro svečiai, sportininkai ir treneriai

OLIMPINĖ PANORAMA

11

ŽVILGSNIS

PLANUOSE – TRYS BILIETAI Į RIO LIETUVOS SUNKIAATLEČIAI SĖKMINGAI PRADĖJO KOVĄ DĖL PATEKIMO Į RIO DE ŽANEIRO OLIMPINES ŽAIDYNES. ŠIEMET IŠKOVOTI MEDALIAI NE TIK PRIARTINO LIETUVIUS PRIE TIKSLO, BET IR UŽTIKRINO STABILŲ FINANSAVIMĄ.

Marytė Marcinkevičiūtė

L

ietuvos sunkiosios atletikos rinktinės vyr. treneris Bronislavas Vyšniauskas įsitikinęs, kad pelnyti tris kelialapius į 2016 m. olimpines žaidynes realu, o štai dėl keturių reikės gerokai paplušėti. „Mums ypač svarbu, kad šiemet iškovojome medalių ir kitąmet mūsų finansavimas neturėtų būti blogesnis nei šiemet“, – pabrėžia rinktinės vyr. treneris.

Istorinis A.Didžbalio pasirodymas pasaulio čempionate

Lietuvos sunkiaatlečiai per šių metų pasaulio čempionatą Kazachstane pranoko lūkesčius – dvikovės bronzos medalį pelnė svorio kategorijos iki 94 kg atstovas Aurimas Didžbalis. Kartu jis įkėlė koją į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

Tad pasirodymu čempionate esate patenkintas? – paklausėme B.Vyšniausko.

Labai patenkintas. Pirmą sykį Lietuvos sunkiosios atletikos istorijoje per pasaulio čempionatą lietuvis dvikovės rungtyje pelnė bronzos medalį. Ankstesniais metais Ramūnas Vyšniauskas buvo pelnęs sidabro medalį už rovimo veiksmą. Nudžiugino ir Žygimantas Stanulis. Nepaisant traumų, dėl kurių iki planetos pirmenybių likus paskutiniams mėnesiams beveik nesitreniravo, jis užėmė tryliktą vietą tarp tos pačios svorio kategorijos sunkiaatlečių kaip ir Aurimas. Anksčiau kūrėme planus, kad rovimo veiksme jis kovos dėl medalio, bet traumos neleido gerai pasirengti. Į Almatą Žygimantą vežėme dėl komandinio intereso, kad pelnytų taškų, o sportininkas tarp tokių gigantų buvo tryliktas.

Pasirodėme tikrai nuostabiai.

Madas diktuoja Rusijos, Kinijos, Kazachstano sunkiaatlečiai. Ar kas nors priartėjo prie jų, pateikė staigmenų?

Labai galingi Lenkijos sunkiaatlečiai, tačiau jie šįkart liko be medalio. Stiprios ir

12

OLIMPINĖ PANORAMA

IWF.net nuotr.

Sėkmingai baigęs pasirodymą A.Didžbalis padarė salto. Ar jis nerizikavo susižeisti?

Aurimas ypač dinamiškas, staigus, techniškas, atlikdamas šuolį jis tikrai nerizikavo. Iš džiaugsmo Aurimas galėjo dar aukščiau iššokti. Jis pagerino Lietuvos rekordą, o tai padaryti per pasaulio čempionatą – nuostabu.

ŽVILGSNIS Ukrainos, Baltarusijos, Japonijos, Taivano, Bulgarijos komandos. Konkurencija buvo didžiulė, sunkiaatlečiai džiugino ypač aukštais rezultatais. Mums netgi pavyko nugalėti Azerbaidžaną, tad galite įsivaizduoti, koks lygis.

Kilo nemažai sunkumų, kai 2012 m. diskvalifikavus A.Didžbalį per dvejus metus kone 300 tūkst. Lt mums buvo sumažintas finansavimas. Tai buvo tikra tragedija, vos išgyvenome. Esame labai dėkingi Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, kuris mums padėjo. Sulaukėme ir daugiau pagalbos.

Gerai, kad viskas sutelkta sunkiosios atletikos centre, vienoje vietoje – čia mūsų sportininkai gyvena, maitinasi, treniruojasi.

Padėtis kontroliuojama, matoma. Būtų gėda, jeigu valstybė skirtų lėšų, o rezultatus rodytume prastus. Stengiamės, nors ne visada pavyksta. Šis pasaulio čempionatas buvo labai svarbus, nes prasidėjo kova dėl patekimo į olimpines žaidynes, siekiate trijų kelialapių. Norint tai padaryti, per šių ir kitų metų pasaulio čempionatus valstybių reitinge būtina užimti bent 24 vietą. Ar viltys realios?

Per šiemetinį čempionatą mes neužėmėme 24 vietos, kvalifikacijoje likome 26-i tarp 62 valstybių. Tačiau dėl to neišgyvename. Su Ukraina surinkome po 118 taškų. Aplenkėme tokias valstybes, kaip Gruzija, Vengrija, Rumunija, Azerbaidžanas, Graikija, kur sunkioji atletika turi gilias tradicijas.

Svarbiausius taškus reikės pelnyti Hiustone (JAV), kuriame 2015 m. vyks pasaulio čempionatas ir kartu galutinė atranka.

Bus susumuoti dvejų pasaulio pirmenybių rezultatai. Mūsų viltys iškovoti tris kelialapius yra realios. Kazachstane nesivaržė stabiliai per planetos čempionatus dvyliktas vietas užimantis Donatas Anuškevičius, kuris nespėjo atsigauti po traumos, traumą gydėsi ir Vincas Šlevinskis. Šie sportininkai galėjo pelnyti svarbių taškų.

Ar ne per dideli užmojai, juk iki šiol olimpinėse žaidynėse dalyvavo tik Ramūnas, kuris rungtyniavo Atlantoje, Sidnėjuje, Atėnuose ir Pekine. Tiesa, kelialapį į Londoną buvo pelnęs ir A.Didžbalis, bet po dopingo skandalo jis buvo atimtas.

Kai Vytas Nėnius buvo Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius, kartą juokaudamas pasakė: jeigu visi pelnys tiek daug kelialapių, neturėsime pinigų sportininkams išlaikyti. Tai, žinoma, humoras, bet...

Lietuvos sunkiaatlečių komandą sveikino Klaipėdos meras V.Grubliauskas

„SUNKIOSIOS ATLETIKOS CENTRE GYVENA 16, O MAITINASI 20 SPORTININKŲ.

JIE GYVENA PO TRIBŪNOMIS ĮRENGTOSE PATALPOSE. JOS NĖRA GEROS, MAŽI LANGELIAI. BET DŽIAUGIAMĖS, KAD JAU PROJEKTUOJAMA NAUJA SUNKIOSIOS ATLETIKOS SPORTO SALĖ, JI DURIS TURĖTŲ ATVERTI PO POROS METŲ.“ Kelialapių siekia A.Didžbalis, Ž.Stanulis, D.Anuškevičius, V.Šlevinskis, Tomas Li-čin-chai, Sergejus Lichovojus, Arnas Šidiškis, Modestas Šimkus, Irmantas Kačinskas. 2014-aisiais iškovojome medalių, todėl kitąmet mūsų finansavimas neturėtų būti blogesnis nei šiemet.

Nieko nekalbate apie sunkiaatletes – kokios jų perspektyvos? Šių metų Europos jaunimo čempionate Kipre dalyvavo Aleksandra Stepanova (48 kg) ir Gintarė Bražaitė (75 kg).

Moterys – nemaža mūsų problema. Jauni treneriai nedirba su mergaitėmis, o būtent jie turėtų rengti sportininkes. Aš vienas negaliu visko aprėpti. Kažkodėl pas mus gaji nuomonė, kad štanga kliudo merginų grožiui.

Mano nuomone, sunkiaatletės atrodo gražiau už tas, kurios nesportuoja. Sunkioji atletika suteikia vidinės kultūros.

Esame maža valstybė, bet mūsų sunkiaatlečiai yra greta garbingų šalių. Mus vertina, į varžybas kviečia. Vos pasibaigus

šių metų pasaulio čempionatui Kataro sunkiosios atletikos federacijos prezidentas A.Didžbaliui pasiūlė gruodžio pabaigoje dalyvauti stambiausiose pasaulyje jų komercinėse varžybose, kurių prizų fondas – 120 tūkst. JAV dolerių.

Metų pabaiga Lietuvos sunkiaatlečiams buvo ypač sėkminga. Kipre per Europos jaunimo iki 23 m. čempionatą dvikovės sidabro medalį pelnė Ž.Stanulis. Vadinasi, auga gera pamaina.

Be abejo. Žygimantas vicečempionu tapo turėdamas kelių ir kairės rankos problemų, bet jis su štanga galynėjosi didvyriškai.

Europos čempionatas iki 23 m. – labai rimta amžiaus grupė. Komandinėje įskaitoje užėmėme šeštą vietą (292 tšk.) ir pelnėme taurę. Aplenkėme Rumunijos, Bulgarijos, Ukrainos, Graikijos, Baltarusijos, Vengrijos, Moldovos, Armėnijos, Čekijos jaunimą. Kitais metais šios amžiaus grupės čempionatas vyks Klaipėdoje, tad laukia rimtas iššūkis.

Auga gera pamaina, o namų sienos mums irgi turėtų padėti.

Svarbiausia, kaip tą talentingą jaunimą išlaikyti. Tai valstybės ir visų suinteresuotų organizacijų rūpestis. Juk jei neturėsime lyderių, vaikai neis sportuoti. Kai yra lyderių, vaikai nori į juos lygiuotis, nori tapti čempionais, turi motyvaciją.

Prisiminkime kad ir Londono olimpines žaidynes: mums pritrūko vos šešių taškų, kad būtume pelnę tris kelialapius. Nesakyčiau, kad 2014-ieji buvo atgimimo metai. Patyrėme ir šiokių tokių praradimų: gabūs sportininkai baigia mokslus, negauna stipendijų, nors

OLIMPINĖ PANORAMA

13

ŽVILGSNIS Sėkmingai pasirodęs pasaulio suaugusiųjų čempionate Ž.Stanulis išsaugojo jėgų ir Europos jaunimo čempionatui. Čia jis iškovojo bronzą

„SVARBIAUSIUS TAŠKUS REIKĖS PELNYTI HIUSTONE (JAV), KURIAME 2015 M. VYKS PASAULIO ČEMPIONATAS IR KARTU GALUTINĖ ATRANKA. BUS SUSUMUOTI DVEJŲ PASAULIO PIRMENYBIŲ REZULTATAI. MŪSŲ VILTYS IŠKOVOTI TRIS KELIALAPIUS Į RIO DE ŽANEIRĄ YRA REALIOS.“ neblogai pasirodo pasaulio bei Europos čempionatuose, ir išeina.

Mes jiems galime mokėti mažas stipendijas, bet sportininkams reikia gyventi, išlaikyti šeimas, todėl jie atsisveikina su sunkiąja atletika. Praėjusiais metais sportinę karjerą baigė šeši pajėgūs sunkiaatlečiai, tarp jų ir Ramūnas Vyšniauskas.

Tačiau auga perspektyvus jaunimas, viliuosi, kad juos išlaikyti mums padės Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Dievas yra, jis mato ir padėkoja tiems, kurie nuoširdžiai dirba. Tačiau ne veltui sakoma, kad Dievu pasitikėk, bet pats irgi nežiopsok.

A.Didžbalis savo laimėjimais gali pranokti R.Vyšniauską?

Be abejo, gali, jis jau priartėjo prie Ramūno, kuris Aurimui yra sektinas pavyzdys. Jis pats

14

OLIMPINĖ PANORAMA

sako, kad nori būti pranašesnis už Ramūną.

Gražių planų turi ir dvejais metais už Aurimą jaunesnis Ž.Stanulis.

Ramūnas ir dabar ateina į sporto salę, man daug padeda. Jeigu jam gerai seksis verslas, gal netgi kels savo kandidatūrą tapti Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentu, kurio šiuo metu neturime – šias pareigas laikinai aš einu. Ramūnui ir dabar galiu užleisti savo vietą, bet mums reikia tokio prezidento, kuris galėtų padėti finansiškai. Sūnus yra prasitaręs, kad jeigu suklestės verslas, pirmoji investicija bus į sunkiąją atletiką, bandys išlaikyti jaunus sportininkus.

Didelė bėda, kad Lietuva, kitaip nei kaimynės, pasaulio ir Europos čempionams bei prizininkams iki 23 m. neskiria premijų.

Užuot paskatinę jaunus sportininkus, mes juos nuviliame. Ne tiek daug turime olimpinių

sporto šakų jaunimo pasaulio, Europos čempionų ar prizininkų.

Kažkodėl, jeigu čempionatai vyksta kasmet, už medalius teskiriama pusė premijos. Ar tiek daug čempionų ir prizininkų per metus turime? Vieną, du, tris – ir viskas. Ar verta taupyti jaunų, pajėgių sportininkų sąskaita?

Dėl šios priežasties praradau daug jaunimo, pasaulio čempionatų prizininkų, kurie negavo nei premijų, nei stipendijų ir metė sportuoti.

Gal įmanoma tas stipendijas grąžinti arba skirti premijas?

Klaipėdoje turite gana geras sąlygas treniruotis, pajėgiausi sunkiaatlečiai į centrą atvyksta iš visos Lietuvos. Ko dar reikia iki visiškos laimės?

Sunkiosios atletikos centre gyvena 16, o maitinasi 20 sportininkų. Jie gyvena po tribūnomis įrengtose patalpose. Jos nėra geros, maži langeliai. Bet džiaugiamės, kad jau projektuojama nauja sunkiosios atletikos sporto salė, ji duris turėtų atverti po poros metų.

Dabartinė Klaipėdos valdžia geranoriška, mato ir supranta, kad reikia gerinti mūsų sąlygas, nes sunkiaatlečiai pasiekia puikių rezultatų. Savivaldybė ir po sėkmingų pasirodymų čempionatuose gražiai pagerbia mūsų sunkiaatlečius.

OLIMPINĖ PANORAMA

15

ĮVERTINIMAS

Alfredo Pliadžio nuotr.

Apdovanojimų organizatoriai, rėmėjai ir laureatai

PAGERBĖ SPORTININKUS, INICIATYVAS IR KOLEGAS DEŠIMTĄ KARTĄ SURENGTUOSE LIETUVOS SPORTO ŽURNALISTŲ FEDERACIJOS (LSŽF) METŲ APDOVANOJIMUOSE LAUREATAIS TAPO PLAUKIKĖ RŪTA MEILUTYTĖ, KREPŠININKAS DOMANTAS SABONIS IR KLAIPĖDOS „NEPTŪNO“ KREPŠINIO KOMANDA.

Š

iemet Lietuvos sporto žurnalistų federacijos renginys šiek tiek kitoks nei įprastai. „Ne vien dėl to, kad šiemet įsteigėme daugiau nominacijų. Didžiausias skirtumas yra tas, kad šiemet geriausius Lietuvos sportininkus rinksime kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, Kūno kultūros ir sporto departamentu. Tai bus bendri Lietuvos sporto apdovanojimai, kurių laureatai bus paskelbti 2015 m. sausio 19 d. Mes nenorėjome, kad LSŽF renginyje būtų apdovanoti tik žurnalistai, todėl nusprendėme įsteigti penkias nominacijas, kurios apimtų ne tik sportininkus, bet ir sporto renginius bei iniciatyvas“, – sakė LSŽF prezidentas Gintaras Nenartavičius.

LSŽF surengtame balsavime gauta beveik 60 anketų. Svarbiausia nominacija, kurios laureatus apdovanojo Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas, buvo pavadinta „Sporto žurnalistų simpatijų“. Jos laureate tapusi R.Meilutytė nespėjo į gruodžio 15-ąją vykusį renginį, todėl apdovanojimą atsiėmė Plaukimo federacijos atstovai. Jie pažadėjo perduoti ne tik prizą, bet ir linkėjimą plaukikei

16

OLIMPINĖ PANORAMA

vėl tapti geriausia Lietuvos sportininke.

NCAA pirmenybėse rungtyniaujančiam krepšininkui D.Saboniui atiteko Metų sporto vilties prizas, o Metų proveržio rinkimuose daugiausiai balsų surinko Klaipėdos „Neptūnas“. „Sulaukti tokio žurnalistų įvertinimo smagiau negu nemalonių klausimų“, – sakė „Neptūno“ direktorius Osvaldas Kurauskas.

Metų renginiu pripažintas Europos regbio-7 A grupės turnyras Kaune, o Metų iniciatyva – Futbolo federacijos akcija „Atnešk savo širdį“.

Per šią LSŽF apdovanojimų ceremoniją buvo įteiktos ir trys sporto žurnalistikos premijos. Romos Grinbergienės premija už ryškiausius metų darbus atiteko dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistui Kęstučiui Rimkui, Aleksandro Krukausko premija už gyvenimą, atiduotą sporto žurnalistikai, paskirta buvusiam LRT sporto žurnalistui Sigitui Beleckui (po mirties), o pirmąkart įsteigtą Vytauto Sauliaus ir jo sūnaus Vytauto premiją jauniems sporto žurnalistams paskatinti gavo Gabrielė Miknevičiūtė („Krepsinis.net“).

R.Grinbergienės premijos laureatu tapo „Lietuvos ryto“ žurnalistas K.Rimkus

LSŽF APDOVANOJIMŲ LAUREATAI Sporto žurnalistų simpatijų prizas: 1. R.Meilutytė (plaukimas) – 71 tšk., 2. Virgilijus Alekna (lengvoji atletika) – 40, 3. Rytis Davidovičius (Lietuvos regbio federacijos prezidentas) – 30.

Metų proveržis: 1. Klaipėdos „Neptūno“ krepšinio komanda – 65 tšk., 2. Ramūnas Navardauskas (dviračių sportas) – 54, 3. Šiaulių „Gintros-Universiteto“ futbolo komanda – 44.

Metų sporto viltis: 1. Domantas Sabonis (krepšinis) – 87 tšk., 2. Danas Rapšys (plaukimas) – 67, 3. Akvilė Paražinskaitė (tenisas) – 38.

Metų sporto renginys: 1. Europos mažojo regbio (regbio-7) čempionato A grupės turnyras Kaune – 78 tšk., 2. Vilniaus maratonas – 57, 3. Europos kiokušin karatė čempionatas Kaune – 40.

Metų sporto iniciatyva: 1. Lietuvos futbolo federacijos akcija „Atnešk savo širdį“ – 56 tšk., 2. Knyga „Per anksti išėjusi“, skirta krepšininkei Vitalijai Tuomaitei – 48, 3. Lietuvos krepšinio federacijos projektas „Talentų U15 karta“ – 45.

LTOK PROJEKTAS

MOTERYS PASIRUOŠĖ POKYČIAMS PATYRĘ IR LYDERYSTĖS PASLAPTIS ATSKLEIDŽIANTYS LEKTORIAI, NAUDINGŲ ŽINIŲ SUTEIKIANTYS IR PASITIKĖJIMĄ SAVIMI SKATINANTYS TEORINIAI UŽSIĖMIMAI, ĮGŪDŽIUS IŠBANDYTI IR SUSTIPRINTI LEIDŽIANČIOS PRAKTINĖS UŽDUOTYS – TAI AŠTUONIOLIKAI LIETUVOS MOTERŲ, UŽIMANČIŲ VADOVAUJAMUS POSTUS SPORTO ORGANIZACIJOSE, PADĖJO GILINTI SAVO PROFESINIUS ĮGŪDŽIUS.

V

isos šios moterys dalyvavo pusmetį trukusiame Lietuvos tautinio olimpinio komiteto projekte „Laikas pokyčiams!“.

Tarptautinio olimpinio komiteto ir LTOK lėšomis finansuotą projektą sudarė specialus mokymo ciklas. Nuo birželio savo įgūdžius tobulino sporto federacijų, viešųjų įstaigų, miestų sporto skyrių ar centrų darbuotojos, buvusios garsios sportininkės. Jos gilino savo kompetencijas projektų, finansų, vidinės ir išorinės komunikacijos valdymo srityse, tobulino komandinio darbo organizavimo, lyderystės ir vadovavimo, įtakos bei įtaigos valdymo įgūdžius. „Visos projekto dalyvės dar iki mokymų aktyviai dalyvavo savo atstovaujamų organizacijų veikloje. Po šių mokymų kiekvienos jų indėlis į organizacijų veiklą taps dar reikšmingesnis. Apie projektą sulaukėme vien teigiamų atsiliepimų, todėl ketiname jį tęsti ir kitąmet“, – sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. „Laikas pokyčiams!“ dalyvės entuziastingai atsiliepė apie projektą, įkvėpusį drąsos ir praturtinusį žinias. Jos tvirtino, kad pasakojimais apie mokymus jau sudomino ir savo kolegas. „Visos dalyvės labai nuoširdžiai dalyvavo projekte, buvo aktyvios ir smalsios, siekė

tobulėti. Esu tikra, šių moterų dėka jų organizacijos taip pat judės į priekį. Daugelis dalyvių išreiškė norą, kad panašūs mokymai vyktų ir ateityje“, – sakė projekto dalyvėms mokymus vedusi lektorė Nadežda DoroninaKoltan.

Gruodžio 18 d. Vilniuje vyko baigiamoji projekto konferencija. Visoms dalyvėms buvo įteikti dalyvavimą projekte liudijantys diplomai.

Projektą „Laikas pokyčiams!“ LTOK įgyvendino kartu su aktyvia visuomenės veikėja, sporto populiarintoja Ona Baboniene.

Ji vienintelė europietė, 2013 m. pelniusi Tarptautinio olimpinio komiteto Moterų ir sporto komisijos apdovanojimą.

DALYVIŲ ĮSPŪDŽIAI Dalia Galnaitytė, generalinio direktoriaus padėjėja Kūno kultūros ir sporto departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės: „Mokymai padėjo augti, bręsti ir tobulėti kaip asmenybei. Paroje tiesiog atsirado daugiau laiko, atsivėrė nauji horizontai ir prasiplėtė akiratis.“ Raimonda Čerkauskaitė, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Kūno kultūros ir sportinio ugdymo skyriaus metodininkė: „Projektas pranoko mano lūkesčius, nes tikėjausi

įgyti žinių, kurias galėčiau panaudoti darbe, bet viską, ką sužinojau ir išgirdau per mokymus, sėkmingai pritaikau ir kasdieniame gyvenime.

Pajutau progresą savo, kaip asmenybės, tobulėjimo srityje. Sutikau įdomių ir nuostabių žmonių, kurių pradedu pasiilgti ir jau laukiu kitų seminarų, kad galėtume susitikti.“ Natalija Kamarauskaitė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriaus vyr. specialistė, Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinio sekretoriaus padėjėja: „Mokymų metu įgijau daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, apėmė įkvėpimas ir mintis, kad šiame gyvenime viskas įmanoma, svarbiausia – mokėti planuoti ir nesutrikti susidūrus su bet kokia situacija.“ Irma Markevičienė, Europos centro golfo klubo pardavimo ir rinkodaros direktorė: „Projektas šauniai organizuotas, mokymai buvo įdomūs ir naudingi. Po šio projekto ėmiau nebebijoti pokyčių ir į kiekvieną pasikeitimą žiūrėti kitaip – įžvelgti naudos tiek sau pačiai, tiek organizacijai.

Laiko planavimo seminarų metu išgirsta informacija pasiteisino jau pirmomis savaitėmis – išmokau efektyviai planuoti dienotvarkę, ir nors valandų dienoje nepadaugėjo, laiko dabar turiu kur kas daugiau.“ „OP“ inf.

Projekto dalyvės ir organizatorės

OLIMPINĖ PANORAMA

17

„Scanpix“ nuotr.

18

OLIMPINĖ PANORAMA

RŪTA MEILUTYTĖ 2014 M. PASAULIO ČEMPIONĖ IR VICEČEMPIONĖ

OLIMPINĖ PANORAMA

19

A.Petrovas tapo Lietuvos šuolio į aukštį su žirgu rekordininku

20

OLIMPINĖ PANORAMA

Edmundo Tamošiūno nuotr.

INTERVIU

INTERVIU

MYLĖK TAI, KĄ DARAI ANDRIUS PETROVAS – 2014 M. GERIAUSIAS IR DAUGIAUSIAI TARPTAUTINIŲ APDOVANOJIMŲ PELNĘS MŪSŲ ŠALIES KONKŪRŲ RAITELIS. VIENAS NAUJAUSIŲ JO LAIMĖJIMŲ – GRUODŽIO 4 D. LENKIJOJE VYKUSIOSE VARŽYBOSE PAGERINTAS LIETUVOS ŠUOLIO Į AUKŠTĮ SU ŽIRGU REKORDAS. Raimonda Palionytė Lietuvos žirginio sporto federacijos generalinė sekretorė

N

et 215 cm – tokio aukščio kliūtį A.Petrovas peršoko su puikiu žirgu Artista ir pagerino daugiau nei dešimtmetį gyvavusį ankstesnį geriausią rezultatą – 210 cm. Šį aukštį per Lietuvos tautinę olimpiadą 1998-aisiais Šiauliuose buvo įveikęs daugkartinis Lietuvos čempionas Zigmantas Šarka su žirgu Sir Salut. Taigi A.Petrovas atvertė naują šios rungties istorijos puslapį. Ir kas žino, po kelių dešimtmečių bus pagerintas šis rekordas.

Dabar 42-ejų metų Andrius gyvena Vilniaus rajono Maišiagalos seniūnijos Kiemelių kaime. Ten turi puikų žirgyną, kurį vis dar plečia, gerina sąlygas žirgams ir raiteliams. Su A.Petrovu kalbamės apie jo didžiausią aistrą, darbą ir kartu gyvenimo būdą – žirgus.

Kada ir kaip susidomėjai žirginiu sportu?

Gal kas nors paskatino?

1982 metais klasės draugas pakvietė į Belmonto sporto mokyklą, bet arklių buvo ir kaime pas senelius.

Kodėl pasirinkai konkūrus, o ne trikovę ar dailųjį jojimą?

Konkūrai – dinamiškiausia ir objektyviausia jojimo rungtis.

Esi konkūrų raitelis. Ką manai apie kitas disciplinas ir jų raitelius?

Gerbiu visų disciplinų raitelius.

Kas tave treniruoja ir iš kur semiesi patirties, įgūdžių, naujų žinių?

Jau seniai niekas manęs netreniruoja. Patirties ir naujų žinių suteikia žirgai ir asmeninė varžybų patirtis.

Ar dažnai pats ar tavo žirgai patiriate traumų? Juk sportas rizikingas.

Traumų patiriame – ir aš, ir žirgai. Tik iki šiol pavyko išvengti labai rimtų. Be traumų, ypač žirgų, mūsų sportas neįmanomas.

Kas sunkiausia ir sudėtingiausia šiame sporte?

Darbas ir bendravimas su žirgais be išeiginių, daug ilgų ir varginančių kelionių.

Esi geriausias Lietuvos konkūrų raitelis.

Kaip tokiu tapti?

Reikia dalyvauti daugybėje varžybų, o tam, kad galėtum į jas vykti tinkamai pasirengęs, reikia daug žirgų. Darbas, juodas darbas...

Ar dažnai dalyvauji tarptautinėse varžybose?

Beveik kiekvieną savaitgalį. Retai pasitaiko dvi savaitės be varžybų.

Kaip pats jautiesi paskutinėmis sekundėmis prieš svarbų startą ir kaip jaučiasi tavo žirgai?

Nejaučiu jaudulio. Užvaldo noras kuo geriau pasirodyti. Žirgai reaguoja įvairiai, bet visi daugiau ar mažiau patiria stresą.

Koks tavo sportinio gyvenimo tikslas?

Dar yra ko siekti.

Turi puikią šeimą: žmoną Daivą, du vaikučius. Kaip žmona reaguoja į ilgalaikes Kiek šiuo metu tavo arklidėse yra žirgų?

Skaičius svyruoja, bet turiu daugiau nei dešimt keliones ir nuolatines varžybas? varžybose dalyvaujančių žirgų. Šeima iš tikrųjų puiki. Su pabambėjimais pakenčia mano ilgas išvykas ir visada padeda tvarkyti naminius buitinius reikalus. Be šeimos Ar tarp jų yra žirgas, kuris galėtų rungtis palaikymo būtų labai sunku susitvarkyti. Beje, 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žmona su pagalbininkais puikiai tvarkosi žaidynėse? žirgyne, kai aš būnu išvykęs.

Manau, turiu du tris gana pajėgius žirgus. Žinoma, daug kas priklauso nuo traumų.

Kokie artimiausi tikslai ir planai?

Kas svarbiausia ruošiant žirgą atsakingoms Pabūti ilgiau namie, baigti tvarkyti arklides, o varžyboms? paskui bus Europos čempionatas.

Visu pirma tai turi būti pajėgūs žirgai. Su jais reikia ramiai, metodiškai dirbti ir dažnai Ką veiki šaltomis žiemomis – treniruojiesi dalyvauti įvairaus rango varžybose. ar ilsiesi?

Treniruotės niekada nenutrūksta.

Kiek vidutiniškai laiko per dieną praleidi su žirgais?

Ar Lietuvoje galima užauginti ir paruošti žirgus aukšto tarptautinio lygio Laiko neskaičiuoju – tai mano gyvenimo varžyboms? būdas. Bet tikrai daug.

Galima, bet labai maža tikimybė. O kodėl, tai Kaip manai, ar tau pavyks iškovoti kelialapį jau atskira su žirgų auginimu susijusi istorija, kurią reikėtų ilgai pasakoti. į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes?

Kryptingai dirbant ir nepristingant lėšų, manau, kelialapį iškovoti įmanoma. To sieksiu. Ko palinkėtum Lietuvos jauniesiems raiteliams, juolab Kalėdos ir Naujieji metai jau čia pat.

Buvo kilę minčių nutraukti sportinę karjerą?

Darbštumo, kantrybės, meilės žirgams, nenuleisti rankų, jei nesiseka. Ir, žinoma, gerų Dar nebuvo, antraip jau būčiau nutraukęs. žirgų. Be žirgų mūsų sporte nieko nepasieksi.

Kol matau, kad galiu progresuoti ir siekti aukštesnių tikslų, tokių minčių nekyla.

Tau jojimas – pomėgis ar darbas?

Tarp raitelių turi autoritetą?

Man tai hobis, darbas, sportas, gyvenimo būdas.

Jau neturiu. Įsitikinau, kad jojimo dievų nėra.

Yra raitelių, kurie patinka, juos gerbiu, vertinu Koks tavo gyvenimo moto? ir visada džiaugiuosi, jeigu pavyksta juos „Love what you do, do what you love“ įveikti. („Mylėk tai, ką darai, daryk tai, ką myli“ – aut. past.).

OLIMPINĖ PANORAMA

21

TRADICIJA

Tradicinė kalėdinė popietė LTOK būstinėje

AKTYVUS OLIMPIEČIŲ LAISVALAIKIS Į TRADICINĘ POPIETĘ LIETUVOS TAUTINIAME OLIMPINIAME KOMITETE SUSIRINKĘ ĮVAIRIŲ KARTŲ OLIMPIEČIAI, PASAULIO BEI EUROPOS ČEMPIONAI IR REKORDININKAI DALIJOSI PRISIMINIMAIS. Marytė Marcinkevičiūtė

K

aunietei Birutei Statkevičienei susitikimo išvakarėse pakilo temperatūra, bet ji kaip įmanydama stengėsi nugalėti ligą ir ryžosi atvykti į Vilnių. „Praleisti progą susitikti su savo bendraminčiais, pasidalyti džiaugsmais ir rūpesčiais būtų nuodėmė, – sakė B.Statkevičienė. – Iš Kauno atvažiavo visas mūsų autobusas.“ Legendinė ieties metikė Birutė Kalėdienė, gruodžio 27 d. švęsianti aštuoniasdešimties metų jubiliejų, suskaičiavo, kad šventinėje popietėje daugiausiai susirinko lengvaatlečių ir irkluotojų.

Iš Vokietijos į namus sutikti švenčių parvyko Monrealio olimpinių žaidynių bronzos medalininkė, Europos čempionė irkluotoja Genovaitė Ramoškienė. Kai 1993 m. į Vokietiją išvyko studijuoti jos dukra Birutė ir ten sukūrė šeimą, garsioji sportininkė, kuriai liepos 12-ąją sukako septyniasdešimt, dabar ten dažna viešnia. „Pusę metų gyvenu Lietuvoje, o pusę – Vokietijoje. Anūkei Karolinai jau penkiolika, ji lanko tinklinio treniruotes, o irklavimu nesižavi, – atskleidė G.Ramoškienė. – Man jau septyniasdešimt, bet sena nesijaučiu.

Irklavimas – tai mano praeitis, buvo nuostabus laikas, išnaudojau save ten, kur geriausiai galėjau.“

22

OLIMPINĖ PANORAMA

2000-ųjų dirbanti garsiosios rusų baleto šokėjos Majos Pliseckajos ir jos vyro Rodiono Ščedrino nekomercinio fondo direktore Lietuvoje, olimpiečiams turėjo ką papasakoti apie bendradarbiavimą su šiomis legendomis. „Jie labai užsiėmę, abiem brangi kiekviena diena, minutė, bet kiekvieną vasarą abu dažniausiai praleidžia Lietuvoje. Tada man būna daugiausia darbo, tenka rūpintis jų buitimi, koncertine programa. Laisvalaikiu LTOK prezidentė pasveikino B.Kalėdienę dažnai kartu važiuojame į Trakus. Kažkada R.Ščedrinui patiko vandens slidės, be to, Prisimindama Monrealio olimpines žaidynes jiems labai gražus mūsų Galvės ežeras“, – apie garsiąją porą pasakojo N.Kalašnikova.

G.Ramoškienė patikino, kad su Eleonora Netoli Aukštadvario esančiame Kozelkiškių Kaminskaite jos buvo vertos aukštesnės kaime, kuriame apsistoja M.Pliseckaja ir vietos. „Buvome sezono lyderės, visur R.Ščedrinas, pasaulio čempionė vasarą irklavome pergalingai. Tą sezoną laimėjau nuleidžia baidarę į Strėvos upę ir užgula irklus. dvejas atrankos varžybas, per olimpines Portugališką baidarę ji nusipirko pati, o irklą žaidynes galėjau irkluoti ir vienvietę, ir padovanojo „Brača-sport“ direktorius Arūnas porinę dvivietę. Tačiau“, – nutęsė bronzinė Tomkevičius. olimpiados prizininkė. „Nepatikėsite, bet šiemet jau spėjau žiema Dabar jos dienotvarkėje daugiausiai vietos pasidžiaugti. Lapkričio 22 d. Kozelkiškių užima šiaurietiškas vaikščiojimas. Genovaitė kaime slidėmis nušliuožiau 6 km atkarpą. O kasdien su lazdomis nueina po 5–7 km, turi savo maršrutus, kurie prasideda nuo jos namų kitą dieną sniegas ištirpo, mano malonumai baigėsi. Kai ežerus sukausto ledas, einu Karoliniškėse. žvejoti. Esu užkietėjusi žvejė“, – prisipažino 1979 m. pasaulio baidarių irklavimo N.Kalašnikova. čempionė Natalija Kalašnikova, nuo

VILNIAUS OLIMPIEČIŲ KLUBAS

SVEIKINIMAI, ROŽĖS IR ORCHIDĖJOS VILNIAUS OLIMPIEČIŲ KLUBO PREZIDENTAS ROMUALDAS BITĖ, KVIESDAMAS Į PASKUTINĮ ŠIŲ METŲ POSĖDĮ, KALBĖJO TRUMPAI: KLAUSIMŲ NESVARSTYSIME. O GENOVAITĖ RAMOŠKIENĖ IR REGINA MILECKIENĖ KVIETĖ ATEITI PABŪTI KARTU IR PAMINĖTI JŲ JUBILIEJINIUS GIMTADIENIUS. Antanas Vaupšas

Jubiliatės stovi šalia R.Bitės (per vidurį): G.Ramoškienė nuotraukoje kairėje, R.Mileckienė – dešinėje

G

arsiosios mūsų irkluotojos yra gimusios vasarą (tik Regina – dešimtmečiu vėliau), bet šventimą nukėlė į žiemą, mat Genovaitė iš Vokietijos neseniai parvyko į Vilnių.

Abi mūsų bendražygės yra ne tik puikios bičiulės, bet ir daug nusipelniusios klubo narės. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę G.Ramoškienės energija ir atkaklumas padėjo 1991 m. sostinėje susiburti pirmajai oficialiai Lietuvos olimpiečių organizacijai – Vilniaus olimpiečių klubui. Genovaitė tapo pirmąja jo prezidente. Sunku šiandien įsivaizduoti, kiek vargo buvo, kol rado patalpas ir būtiniausią darbo inventorių. Tačiau klubas sparčiai augo ir stiprėjo. O R.Maleckienė beveik visą tą laiką valdė ir tebevaldo kuklų mūsų iždą, kurį papildo kasmetinis nario mokestis ir retokos rėmėjų lėšos.

Tad lapkričio 26 d. į jaukią klubo būstinę Lietuvos olimpinio sporto centre susirinko gausus sostinės olimpiečių būrys. Po kelerių metų pertraukos vėl pasirodė Maskvos olimpinių žaidynių irklavimo varžybų bronzinis prizininkas, dabar Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus, pamaloninęs jubiliates gėlių

LTOK NARIŲ DĖMESIUI!

puokštėmis ir itin sustiprinęs Reginos iždą, mat sumokėjo ne tik ilgai uždelstą nario mokestį, bet ir įspūdingas palūkanas, kurias ekspromtu nustatė nepalenkiama mūsų finansininkė. Labai drausmingas ilgametis klubo narys, Lietuvos sporto informacijos centro direktorius Zigmantas Motiekaitis šį kartą, deja, negalėjo atvykti. Užtat atsiuntė šiltus sveikinimus ir dvi didžiules raudonų rožių puokštes.

Iškilmes pradėjusio R.Bitės sveikinimo žodis buvo šmaikštus ir trumpas, o sukaktuvininkėms įteiktos dvi orchidėjos savo baltais žiedais sužibo tarsi šios šventės žvakutės. Vienas po kito bičiuliai spaudė olimpietėms rankas, surasdami gražiausius sveikinimo žodžius. Švytėte švytėjusios vakaro šeimininkės maloniai visus išklausė ir pakvietė prie vaišių stalo. Jos abi garsėja kaip nuostabios kulinarės, tad, suprantama, vaišės buvo beveik karališkos.

Bet tai nesutrukdė šių eilučių autoriui pateikti olimpietėms po keletą klausimų. Štai ką atsakė Genovaitė, paklausta, ar septyniasdešimt metų jai atrodo daug, ar

mažai. „Žinoma, mažai, – tvirtino geriausia visų laikų Lietuvos vienvietininkė. – Atrodo, ką tik pradėjau iš tikrųjų gyventi. Visko pakanka, gal sveikatos galėtų būti daugiau, kad man saulutė dar ilgai šviestų.“ Pasiteiravus, koks galėtų būti svarbiausias jos sportinio gyvenimo įvykis, pašnekovė sugrįžo į 1967 metus, kai Šiaulių Talšos ežere laimėjo SSRS moterų irklavimo pirmenybių čempionės aukso medalį. Ši pergalė atvėrė jai kelią į didžiuosius pasaulio vandenis. Savo rungtyje ji išbuvo lyderė net dešimt metų! Per tą laiką iškovojo po du Europos čempionato aukso ir bronzos apdovanojimus, pasaulio pirmenybėse pelnė sidabrą ir bronzą, o 1976 m. Monrealio olimpinėse žaidynato irkluodama dvivietę su Eleonora Kaminskaite tapo bronzine prizininke. „Mano gyvenimo kredo trumpas: esu laimės vaikas! Pataikiau į tą sporto šaką, kuri man labiausiai tiko, ir sutikau daug gerų žmonių, – sakė jubiliatė. – Mano draugė, irgi irkluotoja Sofija Grucova paskatino kibti į mokslus Kūno kultūros institute (dabar Lietuvos sporto universitetas – aut. past.), o atkakliai siekti sporto aukštumų išmokė mano dėstytojai ir puikūs žmonės Janina bei Leonas Aleksandravičiai.“ Į tuos pačius klausimus R.Mileckienė atsakė štai taip: metų dar neskaičiuoja, o įsimintiniausias sportinio gyvenimo įvykis buvo 1974 m. SSRS pirmenybės Maskvoje, kur su merginų keturvietės įgula laimėjo aukso medalius. Dar sykį čempione tapo 1981-aisiais, irkluodama SSRS rinktinės aštuonvietėje, kuri tais pačiais metais nugalėjo ir pasaulio čempionate. „Tai pačios didžiausios mano pergalės, – sakė Regina, 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių dalyvė, daugelio garsiausių tarptautinių regatų laimėtoja. – Sporte praleisti metai buvo sunkūs, bet išliko tik geri prisiminimai“, – tvirtino olimpietė. Ir dabar ji gyvena gerai, sveikata nesiskundžia.

Pranešame, kad 2015 m. sausio 23 d. (penktadienį) 10 val. Vilniuje, „Best Western Vilnius“ viešbučio konferencijų centre (Konstitucijos pr. 14), šaukiama Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinės asamblėjos eilinė sesija.

LTOK vykdomasis komitetas

OLIMPINĖ PANORAMA

23

OLIMPIETIS

MEDALIUI DAR PER ANKSTI BIATLONININKAS TOMAS KAUKĖNAS SOČIO OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE VOS NESUKŪRĖ STEBUKLO: NEDAUG TRŪKO, KAD 23 VIETĄ UŽĖMĘS SPORTININKAS BŪTŲ PASIPUOŠĘS MEDALIU. TAČIAU LIETUVOS BIATLONO RINKTINĖS LYDERIS MALONIAIS PRISIMINIMAIS NESISVAIGINA IR PANAŠIŲ STEBUKLŲ ŠĮ SEZONĄ DAR NELAUKIA. Lina Daugėlaitė

O

Alfredo Pliadžio nuotr.

limpietis pasirengęs porą metų paplušėti iš peties, kad po to galėtų kibti planetos stipriausiems į atlapus.

Tiesa, pirmajame pasaulio taurės varžybų etape Švedijoje to padaryti nepavyko. Vyrų 20 km asmeninėse lenktynėse aštuoniskart nepataikęs T.Kaukėnas liko 82-as. 10 km sprinto lenktynėse jis užėmė 89 vietą. Žemyn bloškė penki netaiklūs šūviai.

Sočio olimpinėse žaidynėse T.Kaukėnas vos nesukūrė stebuklo

24

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPIETIS Kaip jaučiatės pasirengęs šiam sezonui? – paklausėme T.Kaukėno.

Gerai. Manau, kad pasiruošimas varžyboms buvo geras.

Kaip vyko pasirengimas? Gal buvo kažko nauja?

Rengėmės šiek tiek kitaip nei prieš olimpinį sezoną. Dėl mažesnio finansavimo nebuvo kai kurių dalykų, kuriuos turėjome anksčiau. Bet prisitaikėme prie tokių sąlygų, kokios buvo. Pasirengimas vyko Lietuvoje – negalėjome išvykti į kitas šalis, į aukštikalnes. Neturėjome šįkart ir masažuotojo. Kaip tai atsilieps varžyboms, pamatysime, rezultatai parodys.

Rengdamiesi turimomis sąlygomis darėme viską, ką galime, o dabar pažiūrėsime, davė tai naudos ar ne.

Kam daugiausia skyrėte dėmesio treniruotėse?

Daugiausia akcentavome fizinį pasirengimą ir taiklumą. Šaudymo greičio tobulinti nereikia – ir taip visi greitai šaudo, bet taiklumas dar šiek tiek prastesnis nei kitų biatlonininkų.

Vasarą jūsų taikiklis buvo šiek tiek nusimušęs. Ar taiklumas jau grįžta?

Manau, kad grįžta. Vasarą buvo padaryta šiek tiek klaidų, bet, manau, tas netaiklus šaudymas išėjo tik į gera – išanalizavau jį, kai ką galėsiu patobulinti ir šaudysiu geriau.

Pernai per pasaulio kariškių žaidynes T.Kaukėnas (ketvirtas iš dešinės) įsiamžino su Kalėdų Seneliu. Šiose žaidynėse lietuvis 10 km sprinto lenktynėse iškovojo sidabro medalį ir nusileido tik triskart olimpiniam čempionui M.Fourcade‘ui iš Prancūzijos Pirmajame pasaulio taurės etape dalyvavote mišrios estafetės varžybose.

Lietuvos biatlonininkai tarp 23 komandų liko 22-i, aplenkę tik britus.

Rezultatas nėra pats geriausias, kita vertus, varžybose negalėjo dalyvauti visa rinktinė – kai kurių stipriausių sportininkų nebuvo. Be to, neturime patirties estafečių varžybose, ypač rinktinės moterys. Manau, tai normalus rezultatas. Daugiau dėmesio šį sezoną skirsime individualiems startams, estafetė buvo tarsi įžanga.

Kaip vertinate pirmuosius startus?

Lapkričio viduryje startavote atvirajame Norvegijos čempionate ir 10 km sprinto lenktynėse likote 39-tas.

Norvegijos čempionatas buvo kaip kontrolinė treniruotė, todėl daug dėmesio į jį nekreipiu.

Aišku, šaudymas vėl buvo prastas, bet, manau, tai tik į naudą – suradau savo klaidas ir stengsiuosi jų nebekartoti. Manau, viskas turėtų būti gerai.

Ko tikitės iš šio sezono?

Kaip ir iš kiekvieno – kad šis sezonas būtų geresnis negu praėjęs.

Norvegijos čempionate iš vaikinų geriausiai pasirodė Karolis Dombrovskis.

Karolis gerokai patobulėjo. O jūs dar nerandate savo geriausios formos?

Karolis, žinoma, patobulėjo. Stipriai patobulėjo. Manau, ir aš patobulėjau, tik gal ne tiek daug. Pamatysime, kai bus varžybos.

O turėti stiprų komandos draugą yra gerai. Kai savoje aplinkoje yra stiprių sportininkų, negali būti silpnesnis už juos, todėl žiūrėdamas į kitus ir pats stengiesi viską daryti geriau, ieškoti, analizuoti. Konkurencija padeda – jeigu būčiau tarp silpnų biatlonininkų, tikrai netobulėčiau.

Pats dažnai prisimenate tas olimpines varžybas, kuriose vienu metu buvote per žingsnį nuo medalio?

Būna, kad prisimenu, bet retai. Dažniau jas man primena kiti žmonės, draugai, pažįstami.

Praėjusį sezoną kartelę užkėlėte aukštai, todėl šiemet iš jūsų daug tikimasi. Ar jaučiate psichologinį spaudimą?

Ne, aš negalvoju apie kitus, galvoju apie save ir kaip man pasirodyti kuo geriau. Kitų nuomonė man nėra labai svarbi. Tai nedaro didelės įtakos.

Kokius tikslus kelsite Europos ir pasaulio čempionatuose?

Didelių tikslų kelti nemėgstu, nes tai būtų pažadas kažką padaryti. Stengsiuosi, kad rezultatai būtų geresni nei pernai. Olimpinėse žaidynėse buvau 23-ias, tad jeigu pasaulio čempionate pateksiu į dvidešimtuką, bus gerai, o jeigu į penkioliktuką – puiku.

Apie medalius pasvajojate?

Apie tai negalvoju. Jeigu pradėsiu galvoti apie medalį, jo tikrai nebus. Mąstau realiai ir manau, kad dar nesu pasiruošęs jo laimėti – per vieną vasarą neįmanoma taip patobulėti, kad aplenkčiau stipriausius pasaulio biatlonininkus. Nebent nusišypsotų laimė, bet tai būtų vienkartinis laimėjimas.

Kiek sezonų jums dar reikia, kad išaugtumėte iki medalio?

Dar poros tikrai reikėtų. O tada, jeigu per tuos metus viskas klostytųsi puikiai, būtų galima pagalvoti ir apie medalius. Bet su sąlyga, kad viskas klostytųsi sėkmingai. Pažiūrėsime, ką šis sezonas parodys.

Kur sutiksite Kalėdas?

Manau, šiais metais Lietuvoje, namuose.

Kalėdų Senelis pas jus dar ateina?

Ateina, bet vis prašau, kad nebeateitų...

Dažnai lankotės Skandinavijoje, o nuo ten netoli ir iki Kalėdų Senelio namų. Nebuvote užsukęs į svečius?

Pernai buvau. Turiu ir nuotrauką su tikruoju Kalėdų Seneliu. Suomijoje vyko pasaulio kariškių žaidynės, kuriose iškovojau antrą vietą, į žaidynių atidarymo šventę buvo atvykęs ir Kalėdų Senelis. Gal medalis ir buvo tikroji Senelio dovana?

Ko palinkėtumėte sau žvelgdamas į ateinančius metus?

Sveikatos. Ir kad nebūtų ligų, traumų. O visa kita galima pasiekti.

OLIMPINĖ PANORAMA

25

ŽVILGSNIS

Rungtynės Budapešte. Iš kairės: A.Sabonis, A.Brazys, G.Krapikas

PATAIKĖ A.SABONIS AR NEPATAIKĖ...

GRUODŽIO 19 D. LIETUVOS KREPŠINIO LEGENDAI ARVYDUI SABONIUI SUKAKO 50 METŲ. ŠIA PROGA NETIKĖTU RAKURSU PAŽVELGĖME Į VIENĄ JO KARJEROS EPIZODĄ, SUKĖLUSĮ DAUGYBĘ DISKUSIJŲ IR VERTINIMŲ.

Bronius Čekanauskas Siūlome skaitytojams trumpą ištrauką iš spaudai reikalų ministerijoje vertėju, o 1950-aisiais vertėjavo Maskvoje per savo šalies partinės rengiamos knygos „Mano sporto žurnalistika“. delegacijos vadovo susitikimą su Josifu metais Kauno „Žalgiris“ Stalinu. Apgyvendino mane ne per toliausiai nuo sporto rūmų esančiame viešbutyje. iškopė į Europos šalių Ten pat ir vakarieniavome. Kitą rytą drauge čempionų taurės su Lajošu patraukėme pėsčiomis į spaudos turnyro finalą. Ten laukė Zagrebo „Cibona“ – centrą akredituotis.

Jugoslavijos rinktinės branduolys su 1986 m. balandžio 3-ioji. Pakeliui visus unikaliuoju Draženu Petrovičiumi.

Tuo metu dirbau laikraščio „Sovetskij sport“ gatvių suolelius nusėdę, nugulę sirgaliai iš Jugoslavijos. Nuo pusiaudienio prie sporto korespondentu Lietuvai. Į finalines rungtynes rūmų minios žmonių: vėliavos, dainos, Budapešte vykau žurnalistinių mainų skanduotės, rankose – alaus buteliai, plakatai, principu. Anksčiau tarp įvairių šalių redakcijų skelbiantys, kad jų autoriai ieško bilieto. Vieni būdavo populiarūs pasikeitimai žurnalistais. jugoslavai. Tada dar ir mes menkai skyrėme Pavyzdžiui, aš vykstu penkioms dienoms Jugoslavijos gyventojus pagal tautybę, ir jie į Budapeštą, o vengrų sporto laikraščio mus vadino rusais. darbuotojas – į Maskvą.

Prie Budapešto sporto rūmų – tūkstančiai Į Budapeštą atskridau vakare. Oro uoste „jugų“. Tai buvo Kroatijos krepšinio gerbėjai, pasitiko solidaus amžiaus skrybėlėtas beje, nemėgę savo didžiųjų kaimynų serbų ponas Lajošas, be akcento šnekantis su sostine Belgradu. Į Budapeštą sugužėjo rusiškai. Vėliau vyriausias amžiumi sporto bent dviem tūkstančiais kroatų daugiau, laikraščio darbuotojas pasipasakojo, kad nei tilpo tuose sporto rūmuose. Jiems pokario metais dirbo Vengrijos užsienio

1986

26

OLIMPINĖ PANORAMA

netoli – kelios valandos kelio. Sukiojosi ten ir saujelė lietuvių, atvykusių su turistine grupe traukiniu.

Lajošas sakė, kad vietiniai palaikys lietuvius.

Bet iš vengrų beveik visus bilietus perpirko kroatai. Per rungtynes girdėjosi vien jų griausmingos skanduotės. Žurnalistų, panorusių nušviesti finalą, susirinko per tris šimtus. Tais laikais – daug! Iš Lietuvos – du: aš ir televizijos komentatorius Vladas Janiūnas. Jis paprašė patalkinti: sėsti greta prie staliuko su mikrofonu, tylėti ir rašyti krepšininkų pelnytus taškus, pražangas.

Televizininkų vietos – pačioje palubėje.

Rašančiųjų, tarp jų ir mano, gerokai žemiau, bet negi atsisakysi padėti kolegai. „Žalgiris“ į Budapeštą atvyko apgynęs SSRS čempionų titulą. Visi svajojome apie dar vieną skambią pergalę. Deja, jos iškovoti nepavyko: kauniečiai pralaimėjo – 82:94. Daug sykių man teko rašyti apie tas rungtynes, nagrinėti pralaimėjimo priežastis „ant karštųjų“ ir aistroms nurimus. Nesėkmės priežasčių

NETIKĖTU RAKURSU buvo pakankamai: nepataikyta 12 baudų metimų, pralaimėta kova dėl atšokusių kamuolių, sutinusi Valdo Chomičiaus ranka, sunegalavęs Raimondas Čivilis, taiklumą praradęs Rimas Kurtinaitis, baisus tribūnų palaikymas ir netaktiškas Jugoslavijos žaidėjų bei aistruolių elgesys, neįveikta psichologinė įtampa. Dauguma žalgiriečių nervinosi ir klydo.

Nepajudinami atrodė tik Arvydas Sabonis ir Sergejus Jovaiša. „Cibonos“ krepšininkai nevengė ir tyčinių susidūrimų, kumštelėjimų iš pasalų teisėjams nematant. Net palubėje jautėme, kokia įtampa tvyro aikštelėje. Trūko menkutės kibirkštėlės, kad aistros įsišėltų visu smarkumu.

Ir še tau: apsistumdo ir lyg du gaidžiai vienas priešais kitą skiauteres surėmę sustoja Mihovilas Nakičius ir Gintaras Krapikas.

Kivirčą pradėjo kroatas. Bet ir mūsiškis nutarė papurkštauti. „Arba duotų vienas kitam į nosį, arba ranką paspaustų“, – pagalvojau. Tuo metu per visą aikštelę nuo savo krepšio lyg viesulas nuūžė A.Sabonis. Žiūrėjau į jį bėgantį, jaučiau, kas bus, ir meldžiau Dievą, kad kas nors Arvydui pakištų koją. Jį dar bandė sulaikyti laibas graikų teisėjas Konstantinas Rigas, bet Sabonis jį, pasikabinusį ant juosmens, atsitempė prie M.Nakičiaus. Arvydas įsibėgėjęs užsimojo, davė, stūmė, pataikė, nepataikė?

Ne tai buvo svarbiausia, nes krepšinis – ne boksas. Teisėjai A.Sabonį pašalino iš aikštelės.

Iki antrojo kėlinio pabaigos dar buvo likusios 8 min. ir 48 sek. „Cibona“ pirmavo – 68:61. Jų pagrindinis „centras“ Franjo Arapovičius, beje, jau nepriklausomos Lietuvos laikais žaidęs „Žalgiryje“ ir su komanda laimėjęs Europos taurę, su penkiomis pražangomis sėdėjo ant atsarginių suolelio. Dar pakako laiko laimėti... „Cibonos“ treneris į spaudos konferenciją atsivedė ir M.Nakičių, kuris šypsodamasis rodė žurnalistams paraudusį ir gal net patinusį žandą, tą vietą, kur jam atseit pataikė A.Sabonis. Pirmą kartą mačiau laimingą į fizionomiją gavusį žmogų. Greta sėdėjęs „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Vladas Garastas, iš arti apžvelgęs M.Nakičiaus veidą, lyg ir nustojo abejoti: „Gal ir pataikė?“ Kai po spaudos konferencijos su V.Garastu išėjome iš sporto rūmų, žalgiriečiai jau sėdėjo autobuse. Arvydas žiūrėjo kažkur pro langą į niekur. Pamatęs mus nuleido galvą.

Nelindau jam į akis, nieko nesiteiravau. Vietoj manęs truputėlį anksčiau, kol mes klausėmės spaudos konferencijoje, tai padarė vengrų žurnalistas Tonis Gyarfas. Štai trumputis jo ir A.Sabonio dialogas, išspausdintas žurnale „International Basketball“: „Jam dvidešimt antri, o dabar atrodo tarsi mažas berniukas. Aš norėčiau patapšnoti jam per petį (galvos paglostyti nepasiekčiau...).

aiškino krepšinio šalies žmonėms, kaip Sabonis visai nesudavė Nakičiui. Televizininkai parinko tokius vaizdelius, kur nieko dorai nesimatė. „Sabonis – teisėjų auka!“ – reziumavo visi ekspertai. Krepšinio mėgėjai dar aršiau smerkė mane ir teisėjus, guodė ir užjautė Arvydą.

– Nepyk, – teisinosi V.Janiūnas. – Čia mūsų generalinio direktoriaus nurodymas. O jam liepė dar iš aukščiau...

Taip netikėtai tapau tautos priešu.

Skambino iš Maskvos į Budapeštą laikraščio vyriausiasis redaktorius Valerijus Kudriavcevas ir be jokios įžangos varė: – Kadangi Maskvoje per televiziją to incidento nerodė, tai man čia visokie instruktoriai ant galvos lipa ir priekaištauja, kad be reikalo Sabonį sukritikavome...

– Mane Lietuvoje CK sekretoriai jau iš darbo atleidinėja...

– Net šitaip? Eina jie... O ką pats Sabonis „CIBONOS“ TRENERIS Į SPAUDOS sako?

KONFERENCIJĄ ATSIVEDĖ IR – Dar nekalbėjau...

M.NAKIČIŲ, KURIS ŠYPSODAMASIS Vos spėjau grįžti į Vilnių, vėl ieško laikraščio RODĖ ŽURNALISTAMS PARAUDUSĮ vyriausiasis redaktorius.

IR GAL NET PATINUSĮ ŽANDĄ, TĄ – Jis kažkoks labai emocingas, – prieš VIETĄ, KUR JAM ATSEIT PATAIKĖ A.SABONIS. PIRMĄ KARTĄ MAČIAU sujungdama įspėjo sekretorė.

– Bron! – Taip šefas mane vadindavo. – Buvo LAIMINGĄ Į FIZIONOMIJĄ GAVUSĮ užėjęs Geskinas (Vladimiras Geskinas – anuo ŽMOGŲ. metu „Sovetskij sport“ laikraščio užsienio skyriaus redaktorius). Tarėmės, ką pasiųsti liepos mėnesį į pasaulio vyrų krepšinio televizija tiesiogiai rungtynių nerodė, čempionatą Ispanijoje. Nusprendėm tave. o transliuodama „Žalgirio“ ir „Cibonos“ – Lietuvoje esu smerkiamas. Be to, nežinia, rungtynių vaizdo įrašą tą susistumdymo kaip reaguos Sabonis. Jis gali prieš mane momentą visai iškirpo. Komentatorius, šnekėjęs iš studijos Maskvoje, apie incidentą nuteikti visą rinktinę. Niekas nekalbės. Ką aš nutylėjo. Jeigu būčiau nujautęs, kad tarybinė rašysiu? Tegul kas kitas. Man reikėtų truputį cenzūra taip sureaguos, nė žodeliu nebūčiau atsipūsti nuo krepšinio...

– Iki čempionato dar trys mėnesiai. užsiminęs apie Arvydo nesusivaldymą... Dar Drebančia širdimi vykau komandiruotėn į vaikščiojau po Budapeštą, kai pasiekė žinios, tą čempionatą. Daugiausia nerimo kėlė tai, kokios aistros dėl tų poros kritinių sakinių ar šnekės su manimi A.Sabonis. Abejonės Saboniui verda Maskvoje ir Vilniuje. išsisklaidė jau pirmojo susitikimo metu.

Dabar jau su šypsena galiu prisiminti, koks Visiškai atsitiktinai susidūrėme Lietuvos triukšmas tada kilo. Lietuvoje A.Sabonį gynė atstovybės Maskvoje viešbutyje, lifte, prieš dauguma aukščiausių respublikos vadovų, o mane garsiai smerkė. CK sekretorius Lionginas išvykstant į Ispaniją. Atsidaro lifto durys, aš kelt koją į vidų, o ten – A.Sabonis. Vos atbulas Šepetys, sutikęs Artūrą Poviliūną, liepė nenuvirtau... Čekanauską atleisti iš darbo. „Kad jo redakcija – Sveiki! – Arvydas pirmas ištiesė milžinišką Maskvoje“, – paaiškino A.Poviliūnas. delną ir pajutau ne tik tvirtą rankos Atidėję kitus darbus į šalį ar neturėdami paspaudimą, bet ir palengvėjimą... svarbesnių užsiėmimų, draugai L.Šepetys, – Tikriausiai, Arvydai, pyksti, – šnekėjau Ministrų Tarybos pirmininkas Vytautas paskubom. – Gal aš tada per griežtai užsipuoliau Sakalauskas ir kiti valdžios vyrai, įbedę nosis į ekraną, kelis sykius televizijos studijoje žiūrėjo tave po rungtynių Budapešte... Tu nepataikei vaizdo įrašą ir svarstė – pataikė Arvydas ar ne? Nakičiui, o aš parašiau, kad davei į dūdą...

– Nu jo, nepataikiau... – Ankštoje patalpoje Lietuvos televizija paskui rodė specialią laidą, Arvydas iš viršaus pasižiūrėjo taip, kad o V.Janiūnas, su kuriuo drauge sėdėjome prie akimirksniu suvokiau, jog jis neabejoja, kad vieno staliuko Budapešto sporto rūmuose, pataikė... ant gretimų kėdžių – spaudos konferencijoje, – Jūs dar jaunas. Pasimokysite iš to, kas įvyko. Dar bus progų pasitaisyti, – aš stengiausi jį paguosti.

– Aš taip. O kaip Jovaiša? – sako jis pakeldamas balsą. – Jovaišai greit trisdešimt dveji. Ar jam dar pasitaikys proga kovoti finale dėl taurės? Vargu. Aš atėmiau iš jo paskutinę galimybę...“ Tą liūdną naktį sėdėjau užsidaręs viešbučio kambaryje ir rašiau reportažus „Sovetskij sport“ laikraščiui. Nelengva rašyti karšta galva po mylimos komandos pralaimėjimo, po nesportinio susidūrimo aikštelėje. Pakritikavau ir A.Sabonį. Deja, vienintelis visoje SSRS... Dabar manau, kad per griežtai įvertinau tuos nelemtus įvykius.

Bet kas parašyta plunksna, jau ir kirviu neiškirsi. Tik vėliau sužinojau, kad centrinė

OLIMPINĖ PANORAMA

27

KALĖDINIS KARAVANAS

TRYS SUNKVEŽIMIAI DOVANŲ KALĖDŲ SENELIS ĮSITAISĖ VIENAME IŠ TRIJŲ RAUDONŲ SUNKVEŽIMIŲ IR KALĖDŲ KARAVANAS GRUODŽIO 16-ĄJĄ IŠ VILNIAUS ŠIRDIES – ROTUŠĖS AIKŠTĖS PAJUDĖJO Į KITUS LIETUVOS MIESTUS, DALYDAMAS MOKYKLOMS DOVANAS IR KVIESDAMAS VAIKUS SPORTUOTI. Lina Daugėlaitė tokius kaip Virgilijus Alekna, ir atrodydavo, kaip sunku pasiekti tokių aukštumų“, – sakė A.Kazakevičius, šiandien pats galintis didžiuotis olimpiniu bronzos medaliu, o tituluotam disko metikui spausti ranką kaip lygus lygiam.

Kalėdinis karavanas šiemet aplankys devynis Lietuvos miestus – Šalčininkus, Radviliškį, Panevėžį, Kėdainius, Jonavą, Molėtus, Uteną, Alytų ir finišuos Druskininkuose, kuriuose prie Kalėdų eglutės vaikai galės pabendrauti jau su kitais olimpinės rinktinės nariais.

Prezidentas V.Adamkus šiltai bendravo su karavano palydėti atėjusiais vaikais

K

alėdų karavanas į kelionę per Lietuvą išsiruošė su naujuoju partneriu LTOK, bet vieno seniausių Lietuvos labdaros projektų misija liko ta pati – padėti mažesnių miestų ir miestelių mokykloms sukurti vaikams geresnes sąlygas sportuoti.

Jubiliejinį karavaną Rotušės aikštėje į kelionę išlydėjo Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, atėjo ir sportininkų: olimpinė čempionė Laura AsadauskaitėZadneprovskienė ir vicečempionas Edvinas Krungolcas, olimpinis prizininkas Aleksandras Kazakevičius, olimpietis, pasaulio čempionas Justinas Kinderis. Bene svarbiausiu šventės akcentu tapo ilgamečių projekto partnerių ir globėjų J.E. prezidento Valdo Adamkaus ir jo žmonos Almos Adamkienės apsilankymas – pasidžiaugę projekto tęstinumu ir palinkėję karavanui niekada nesustoti, jie simboliškai projekto partnerystę perdavė į LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės rankas.

Herojai Vilniaus Rotušės aikštėje vaikų būryje besisukioję garsūs sportininkai prisiminė, kaip kažkada vaikystėje į sporto garsenybes žvelgė didelėmis ir nuostabos kupinomis akimis.

28

OLIMPINĖ PANORAMA

„Vaikystėje man vien žodis „olimpietis“ atrodė nerealus. Olimpietis man, vaikui, buvo tarsi herojus, kažkas neįmanomo ir nesuvokiamo. Nuo mažų dienų svajojau pamatyti olimpietį ir su juo pabendrauti“, – prisipažino J.Kinderis.

Karjerą baigęs jo kolega E.Kungolcas prisiminė, kad jį patį vaikystėje žavėjo futbolininkai ir krepšininkai. „Sirgau už krepšininkus ir futbolininkus. Tad Vilniaus „Žalgirio“ ir Vilniaus „Statybos“ bei Kauno „Žalgirio“ vyrai man buvo pavyzdys – lankydavausi arenose ir stadionuose, mėgau stebėti varžybas. Netapau nei futbolininku, nei krepšininku, bet manau, kad būtent jie pastūmėjo mane sportuoti“, – svarstė olimpinis vicečempionas. E.Krungolcas neabejojo, kad šis kalėdinis karavanas prisidės prie vaikų fizinio aktyvumo skatinimo. „Vaikams visada malonu susitikti su sportininkais, pamatyti juos, išgirsti. O jeigu dar gauna dovanų...“, – šypsodamasi nutęsė olimpinė čempionė L.AsadauskaitėZadneprovskienė. „Mes, sportininkai, esame matomi ir dabar jau mūsų pavyzdys gali įkvėpti augančią kartą siekti rezultatų. Prisimenu savo vaikystę, kai žiūrėdavau į sportininkus iš didžiosios raidės,

Dovanos Kalėdų karavanas geros valios žmonių, verslo partnerių, savivaldybių ir institucijų LTOK paaukotą sporto inventorių išdalys devyniose savivaldybėse esančioms 43 veiklioms Lietuvos mokykloms, kurios aktyviai organizuoja vaikų fizinio aktyvumo veiklą, bet tam stokoja elementaraus sporto inventoriaus. Bendrovės „Coca-Cola HBC“ parama bus panaudota 2015 m. vasario 14 d. Druskininkuose vyksiančiai žiemos sporto šventei – „LTeam“ žiemos olimpiniam festivaliui, kurį organizuoja LTOK. Kaip šios paramos organizatorius, LTOK jau dabar skaičiuoja surinkęs 6500 vnt. įvairių dovanų. Jų į karavaną įdėjo ir Prezidentūros, ir Vyriausybės, ir Seimo atstovai. Į kvietimą prisidėti prie mokyklų sportinio inventoriaus atnaujinimo bei dovanų moksleiviams atsiliepė LTOK partneriai ir rėmėjai. Didžiausią paramos dalį skyrė UAB „Studio Moderna“, atstovaujanti „Top Shop“ prekės ženklui.

Bene populiariausia į mokyklas keliaujanti dovana – kamuoliai. Ir daugiausia jų – krepšinio. „Dovanos įvairios – nuo sporto priemonių iki kuprinių, rankšluosčių ir net kėdžių. Mokykloms reikia visko, nes vaikų daug, o sporto inventorius nusidėvi ir jį reikia nuolat atnaujinti“, – sakė LTOK darbuotoja Vita Balsytė. Žvilgsnis atgal ir į priekį Socialinės atsakomybės projektas „CocaCola“ Kalėdų karavanas Lietuvoje pradėtas įgyvendinti 1999 m. Nuo pat pradžių jo

KONKURSAS

PRIZAI MOKYKLOMS IR MOKYTOJAMS

partneris tapo ponios A.Adamkienės labdaros fondas, su kuriuo projektas sėkmingai įgyvendintas keturiolika metų. Visus šiuos metus Kalėdų karavanas siekė padėti mažoms kaimų ir miestelių mokykloms renovuoti savo sporto infrastruktūrą bei sukurti geresnes sąlygas vaikams sportuoti.

Per keturiolika veiklos metų karavanas aplankė daugiau nei 60 Lietuvos miestų, miestelių, mažų gyvenviečių, o geros valios žmonių dėka surinkta 60 tūkst. eurų parama buvo skirta aštuonių mokyklų stadionų ir sporto salių renovacijai. „Bendras darbas su A.Adamkienės fondu mums visada asocijuosis su abipusiu pasitikėjimu grįsta, laiko išbandyta partneryste, kartu nuveiktais dideliais darbais bei didžiule pagarba. Tai vienas pavyzdžių, kai padedama ne žodžiais, o darbais, tai pavyzdys, iš kurio reikia mokytis“, – prisimindama daugybę metų trukusį bendradarbiavimą su ponios A.Adamkienės labdaros fondu sakė bendrovės „Coca-Cola HBC“ atstovė Gabrielė Šerėnienė. „Coca-Cola HBC“ ir LTOK bendradarbiavimas užsimezgė per pernykštį Kalėdų karavaną, kai LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė buvo pakviesta kartu su ponia A.Adamkiene paskelbti karavano pradžią ir paraginti Lietuvos žmones padėti kaimo mokyklose sukurti geresnes sąlygas vaikams sportuoti. „Tuomet nuskambėję LTOK vadovės žodžiai, kad daugelis garsių mūsų šalies sportininkų yra kilę iš nedidelių miestelių, tad galbūt mokyklose, kurioms taip reikia paramos, ir dabar mokosi būsimųjų čempionų, paskatino susimąstyti, kad panašiai matome šios pagalbos prasmę. Natūralu, jog šis užsimezgęs bendradarbiavimas išaugo į partnerystę, kurią, skatindami šalies žmonių fizinį aktyvumą, realizuojame šio Kalėdų karavano metu. Ir, patikėkit, jis LTOK dėka įgavo labai daug naujų spalvų“, – patikino G.Šerėnienė.

1 vieta. Mažeikių Pavasario pagrindinė mokykla; 2 vieta. Šiaulių r. Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinė mokykla; 3 vieta.

Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla; 4 vieta. Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija; 5 vieta. Raseinių Šaltinio progimnazija.

III grupė. Vidurinių mokyklų ir gimnazijų grupė: 1 vieta. Lazdijų r. Veisiejų gimnazija; 2 vieta. Šiaulių r. Meškuičių gimnazija; 3 vieta. Alytaus r. Butrimonių gimnazija; 4 vieta. Kauno r. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija; 5 vieta. Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija.

Laureatais pripažinti penki Lietuvos kūno kultūros mokytojai: Rasa Pečiukonienė (Lazdijų r. Veisiejų gimnazijos kūno kultūros mokytoja metodininkė), Vaidas Jasevičius (Lazdijų r. Krosnos mokyklos kūno kultūros vyr. mokytojas), Jolita Gvergždienė (Kėdainių „Aušros“ sveikatingumo ir sporto pagrindinės mokyklos kūno kultūros vyresnioji mokytoja), Juozas Savickas (Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos kūno kultūros mokytojas ekspertas), Mindaugas Zybartas (Raseinių Šaltinio progimnazijos kūno kultūros mokytojas ekspertas). Jie pagerbti už aktyvią veiklą mokykloje ir už jos ribų, fizinio aktyvumo skatinimą tarp mokyklos bendruomenės, nuoširdų darbą su vaikais ir pastangas, kad jaunoji karta užaugtų sveika, motyvuota, vadovautųsi olimpinėmis vertybėmis, gerbtų kilnaus elgesio normas.

Sportiškiausios mokyklos ir geriausi kūno kultūros mokytojai buvo apdovanoti LTOK ir KKSD piniginiais prizais, ŠMM padėkos raštais.

Viktorijos Kalaimaitės nuotr.

Kalėdinio karavano palydos prie Seimo

Gruodžio 17 d. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijoje apdovanotos sportiškiausios Lietuvos mokyklos. Apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis, KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

LTOK prezidentė sveikino sportiškiausias Lietuvos mokyklas ir uoliai dirbančius kūno kultūros mokytojus, akcentavo jų darbo ir aktyvumo svarbą bei įvairiapusę sporto naudą jaunam žmogui. Švietimo ir mokslo ministerija, KKSD ir LTOK jau daugiau nei dešimtmetį organizuoja šį Lietuvos mokykloms skirtą konkursą.

2014 m. organizatoriai sulaukė 67 paraiškų dėl trijų kategorijų geriausiųjų prizų: pradinių mokyklų ir mokyklų-darželių, progimnazijų ir pagrindinių mokyklų bei gimnazijų ir vidurinių mokyklų. Iš gausaus būrio buvo atrinkta po penkias kiekvienos kategorijos mokyklas.

Prizines vietas užėmė net dvylika Lietuvos rajonų mokyklų. Jos buvo vertinamos pagal sportinius ir olimpinius renginius, dalyvavimą akcijose ir fizinį aktyvumą skatinančiuose projektuose, olimpizmo integraciją į mokomuosius dalykus, dėmesį ugdymui per sportą, Lietuvos mokinių olimpiniame festivalyje parodytus rezultatus.

I grupė. Pradinių mokyklų ir mokyklųdarželių grupė: 1 vieta. Radviliškio r.

Baisogalos mokykla-darželis; 2 vieta.

Jonavos pradinė mokykla; 3 vieta. Kauno Panemunės pradinė mokykla; 4 vieta. Širvintų pradinė mokykla; 5 vieta. Molėtų pradinė mokykla.

II grupė. Pagrindinių mokyklų ir progimnazijų grupė:

Iš kairės: M.Zybartas, J.Savickas, D.Gudzinevičiūtė, LOA direktorė J.Vainilaitienė, J.Gvergždienė, D.Pavalkis, V.Jasevičius, R.Pečiukonienė, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktorius A.Sakevičius

OLIMPINĖ PANORAMA

29

ISTORIJA

KAIP ATSIRADO OLIMPINIAI ŽIEDAI OLIMPINIS SIMBOLIS – PENKI SUNERTI VIENODO DYDŽIO VIENOS ARBA PENKIŲ SPALVŲ ŽIEDAI. IŠ KAIRĖS Į DEŠINĘ IŠSIDĖSTĘ TOKIŲ SPALVŲ ŽIEDAI: MĖLYNAS, GELTONAS, JUODAS, ŽALIAS IR RAUDONAS. Vytautas Ruzginas

K

ai 1912 m. Stokholme vyko V vasaros olimpinės žaidynės, tarp Austrijos ir Čekijos bei Rusijos ir Suomijos kilo nesutarimų. Čekai ir suomiai norėjo dalyvauti žaidynėse su savo nacionalinėmis vėliavomis, bet didžiosios valstybės nenorėjo joms to leisti. Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentui kilo mintis sukurti tokį olimpinį simbolį, kuris suburtų visų šalių sportininkus į vieną olimpinę šeimą.

TOK prezidentas Pierre‘as de Coubertinas peržiūrėjo daugybę knygų, dokumentų ir pateikė nemažai klausimų, kuriuos reikėjo apsvarstyti. Po neilgų svarstymų nutarta, kad olimpinė vėliava bus balta. P.de Coubertinas mėgo šią spalvą. Sudėtingiau buvo nuspręsti, kas turėtų būti pavaizduota vėliavos viduryje. Draugai ir bendražygiai siūlė įvairias emblemas. Reikėjo kažko ypatingo, kas simbolizuotų tikrą atgimusio olimpizmo dvasią.

P.de Coubertinas svarstė: „Nepaisant nieko reikia siekti, kad visų šalių sportininkai būtų susieti stiprios draugystės saitais, o jų taikos siekimas būtų nepertraukiamas tarsi žiedai grandinėje.“ Būtent žiedų idėja TOK vadovui

30

OLIMPINĖ PANORAMA

nedavė ramybės tol, kol ties jais ir buvo apsistota, juk žiedai – stiprios grandinės dalys.

Bet kiek jų reikia? Po ilgų ginčų ir pokalbių su draugais buvo vieningai nuspręsta, kad turi būti penki žiedai. Baltoje vėliavoje – penki susipynę žiedai: mėlynas – tai Europa, geltonas Azija, žalias Australija, raudonas Amerika ir juodas Afrika.

Vėliavos projektas buvo išsiuntinėtas visiems Tarptautinio olimpinio komiteto nariams. Netrukus į Paryžių pradėjo plaukti atsakymai, dažniausia su teigiamais atsiliepimais. Buvo ir priešiškai nusiteikusiųjų, kurie klausė, kam olimpizmui reikalinga atsilikusi Afrika arba Australijos aborigenai. Olimpinės žaidynės – tai kultūringų nacijų privilegija. Ar apskritai žaidynėms reikalinga vėliava?

P.de Coubertinas sakė, kad vėliavos projektas yra ir nereikia aštrinti padėties.

Penki žiedai atstovauja penkiems žemynams, kurie jau dalyvauja arba ketina prisidėti prie olimpinio sąjūdžio. Tai tarptautinė vėliava, kurios bent vieną spalvą (baltą pačios vėliavos arba kurią nors iš penkių spalvotų žiedų) rasime visose pasaulio šalių vėliavose. Taigi

jos priešininkai turėjo nutilti. Pirmąją olimpinę vėliavą TOK prezidentas pasiūdino žinomo Paryžiaus prekybos centro „Bon Marché“ siuvykloje. Išgirdęs užsakymą vyriausiasis siuvėjas juokaudamas paklausė užsakovo, ar šis nesirengia kariauti. P.de Coubertinas atsakė, kad jis jau senokai kariauja.

Kai vėliava buvo pasiūta, TOK prezidentas pasakė draugams: „Puiki vėliava. Kaip supinta vaivorykštė. Tik ar jos nenuplėš karo vėjas?“ Netrukus prasidėjo karas ir vėliavą teko padėti į spintą. Šešerius metus sportininkai negalėjo kartu susirinkę pasivaržyti. Vėliava laukė savo valandos. 1920 m. balandžio 20 d. Antverpene pirmą kartą oficialiai suplevėsavo olimpinė vėliava. Čia taip pat buvo paleistas į gyvenimą ir dabar visiems puikiai žinomas olimpinis šūkis „Citius. Altius. Fortius“ („Greičiau. Aukščiau.

Tvirčiau“). Jį pasiūlė P.de Coubertino draugas – prancūzų rašytojas, pedagogas, vienuolis Henri Didonas. Olimpinė vėliava saugoma TOK būstinėje. TOK parengė olimpinės vėliavos iškėlimo, saugojimo ir perdavimo taisykles, kurios surašytos „Olimpinėje chartijoje“.

KILNUS ELGESYS

VAIKŲ ŽINGSNIAI OLIMPO LINK „ČEMPIONAS YRA DAUG DAUGIAU NEGU ŽMOGUS, KURIS PIRMASIS KIRTO FINIŠO LINIJĄ. ČEMPIONAS YRA DAUGIAU NEGU NUGALĖTOJAS. ČEMPIONAS YRA TAS, KURIS GERBIA TAISYKLES, GRIEŽTAI PASISAKO PRIEŠ DOPINGĄ IR RUNGDAMASIS NEPAMIRŠTA KILNAUS ELGESIO DVASIOS.“ Filomena Beleškevičienė Kauno šv. Kazimiero pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytoja ekspertė

Š

ie buvusio Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Jacques‘o Rogge‘o žodžiai paskatino ieškoti veiklos formos, kuria galėtume ugdyti kilnias ir garbingas asmenybes pasitelkę sportą ir olimpines bei parolimpines vertybes. Todėl spalio 22 d. Kauno šv. Kazimiero pagrindinė mokykla, bendradarbiaudama su Lietuvos sporto muziejumi, Lietuvos sporto universitetu (LSU), Kauno miesto etikos mokytojų metodiniu būreliu, organizavo konkursą Kauno miesto mokiniams „Kilnus elgesys („Fair Play“) sporte ir gyvenime“. Į kvietimą dalyvauti šiame konkurse atsiliepė septynios Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklos. Konkurso tikslas – pasibelsti į mokinių širdis, jausmus, protus gyvenimo ir sporto realijomis, kontroversiškomis situacijomis, gražiais vaizdais, kilniais poelgiais.

Dalyviai varžėsi trijų veiklos sričių konkursuose: intelektinių ir loginių užduočių, susijusių su olimpiniais principais ir olimpinėmis bei parolimpinėmis vertybėmis, fizinių rungčių, susijusių su olimpiniais principais ir vertybėmis, bei kontroversiškų vaizdinių gyvenimo ir sporto situacijų.

Devyni kiekvienos komandos nariai, pasiskirstę į trejetukus, dalyvavo pasirinktame konkurse. Kauno šv. Kazimiero pagrindinės mokyklos bendruomenė intelektinių ir loginių užduočių konkursui parengė specialią užduočių knygelę, kurioje ne tik įvairiomis formomis pateikė mokiniams užduotis, bet ir papasakojo „Fair Play“ istoriją, pacitavo žinomų žmonių mintis apie olimpinę dvasią. Mokiniams pateikėme religinių, rasinių, etinių, moralinių, kultūrinių problemų situacijas, logines, dėmesio sutelkimo reikalaujančias užduotis. Visas šias užduotis logiškai susiejome su mokomųjų dalykų programine medžiaga.

Fizinių rungčių, susijusių su olimpiniais principais ir vertybėmis, konkursui parengėme komandinius veiksmus, komandinę dvasią ugdančių, bendradarbiavimą, pagalbą ir garbingą elgesį provokuojančių žaidimų ir estafečių.

Motyvaciniai filmai, animacija, kontroversiškos sporto ir gyvenimo situacijos – tai dar vieno konkurso medžiaga. Vaizdo klausimus šiam

Konkursas vyko Lietuvos sporto muziejuje

konkursui taip pat rengė LSU taikomosios fizinės veiklos studijų programos antro kurso studentai ir Kauno šv. Kazimiero pagrindinės mokyklos mokiniai. Konkursantai turėjo ne tik identifikuoti, bet ir raiškiai, argumentuotai bei etiškai pakomentuoti matytas situacijas.

Vertinti konkurso užduotis pakvietėme garbingus asmenis: Atlantos, Sidnėjaus ir Atėnų olimpinių žaidynių dalyvę Ritą Ramanauskaitę, Lietuvos sporto universiteto docentę, LOA tarybos narę Eleną Puišienę, LTOK Kauno apskrities tarybos pirmininką, Lietuvos sporto muziejaus direktorių, Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto narį Praną Majauską, Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų etikos, lietuvių kalbos, kūno kultūros mokytojų.

Kol komisija vertino komandų užduotis, mokiniai dalyvavo kūrybinėje laboratorijoje – kūrė vertybių herbą ir gamino padėką šio renginio dalyvių komandai, pasižymėjusiai kilniu ir garbingu poelgiu. Neatsitiktinai konkursą organizavome Sporto muziejuje, kuriame kaip

Fizinių rungčių dalyviai ugdė komandinę dvasią niekur kitur vaikai gali pajusti kilnių ir garbingų Lietuvos sportininkų poelgių dvasią bei pamatyti šiuos faktus iliustruojančių prizų.

Konkurse nugalėjo visi, nes visi drauge dalyvavo ir kilniai varžėsi. Trims sėkmingiausiai pasirodžiusioms komandoms – Kauno šv. Pranciškaus mokyklai, Kauno S.Daukanto bei Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinėms mokykloms – buvo įteikti vienodi apdovanojimai.

Tai dar vienas Kauno šv. Kazimiero pagrindinės mokyklos bendruomenės žingsnis, vedantis vaikus olimpo link.

OLIMPINĖ PANORAMA

31

PAMĄSTYMAI

ŠVENTINĖS VARTOTOJŲ SPORTO ŽAIDYNĖS GYVENIME ŽMONĖS IŠBANDO ĮVAIRIAUSIŲ SPORTO ŠAKŲ: SU VIENOMIS SUSIPAŽĮSTA TIK EPIZODIŠKAI, SU KITOMIS – NUOSEKLIAI. O GYVENANT VISKO NUTINKA, TODĖL KARTAIS SKIRTINGŲ SPORTO ŠAKŲ PATIRTIS IR ĮGYTI ĮGŪDŽIAI ITIN PRAVERČIA. KALBU NE APIE SPORTINIUS, O APIE KASDIENIUS KONTEKSTUS. VIENAS TOKIŲ KAIP TIK PRIARTĖJO – KALĖDOS! Dr. Dainius Genys

G

albūt per vėlu siūlyti receptus šventiniam šurmuliui nuotaikingai įveikti, bet maga pasvarstyti, kaip ir kokia sportinė patirtis gali pagelbėti dovanų pirkimo maratone.

Ne vienas visuomeninio gyvenimo komentatorius yra įžvalgiai aprašęs, kaip šventinės nuotaikos ir visuomeninės prievolės pradžiuginti namiškius dovanomis kombinacija gali gniuždyti ir baigtis ne šventiniu atsipalaidavimu, o nuolatiniu nerimu. Tokiomis akimirkomis ne vienas ima svajoti apie tam tikrus įgūdžius, kurie galėtų padėti sutaupyti laiko ir išvaduoti nuo intensyvaus lakstymo iš vienos vietos į kitą.

Kaip šioje vietoje galėtų pasitarnauti įvairių

32

OLIMPINĖ PANORAMA

sporto šakų įgūdžiai? Kad dovanų pirkimas artėtų prie pramogos ir žaidybinio aspekto, šią masinę vartojimo šventę reikėtų priimti kaip tam tikras varžybas, kurias galima pavadinti tikromis vartotojų sporto žaidynėmis. Žaidimo taisyklės Jei sutinkame, kad šventinio periodo dovanų pirkimo vajų traktuosime kaip tam tikrą žaidimą, pradėkime nuo kiekvienos sporto šakos pamato – taisyklių, dėl ko ir kaip konkuruojama. Nors šios rūšies sportas yra kintantis ar net chaotiškas darinys, vis dėlto tam tikrų sistemiškumo kontūrų galima užčiuopti. Taisyklės čia gan padrikos. Ir nors jas bandoma padaryti universalias (tai yra

įvesti bendrą tvarką), kol kas jų normatyvai priklauso nuo individualaus pasirinkimo, pavyzdžiui, kiekvienas nusprendžia, ko jam laikytis – reklamos peršamų ar savaip susikurtų taisyklių.

Paprastumo dėlei apsiribokime ties pirmuoju atveju, kai šventinio laikotarpio žaidimo taisykles, susijusias su atitinkamomis vartotojų nuotaikomis, kuria iškabos parduotuvių vitrinose, pažįstamų pagyros, iš TV ekranų sklindančios žinutės, interneto portalų paskalos ir visa kita, kas eskaluoja šventinės karštinės temą. Esminė taisyklė – gausiai apipilti visus dovanomis! Būtent tai tarsi turėtų suteikti šventinio periodo pilnatvę.

Jeigu žiemos švenčių svaigulį išverstume į

PAMĄSTYMAI sporto terminų kalbą, konstatuotume, kad vartotojų žaidynių pergalė yra namiškių pradžiuginimas gausiomis dovanomis, o tai geriausia daryti dosniai išlaidaujant.

Rungtynių trukmė taip pat apibrėžta, jų finalinis etapas yra žiemos švenčių kulminacija – Kūčios ir Kalėdos. Tačiau reguliarusis sezonas prasideda gerokai anksčiau. Kaip ir dera kiekvienam čempionatui, jo trukmė varijuoja priklausomai nuo šalies: vienur pirmasis etapas prasideda praėjus vos kelioms dienoms po Visų Šventųjų ar Helovino, o kitur šiek tiek vėliau, pavyzdžiui, pirmomis gruodžio dienomis. Vartotojų žaidynių industrijos rykliai siekia laikotarpį pratęsti prisidengdami kilniais – pramogų prailginimo – tikslais, bet niekam ne paslaptis, kad už šių ketinimų kyšo pragmatiškos pelno siekimo ausys.

Teisėjai čia labai primena nuasmenintus personažus, kurių vaidmuo gana apgaulingas. Viena vertus, jie tarsi tūno nematomame taške ir leidžia grumtis kone be taisyklių, bet vos tik pamanai, kad arbitrų nėra, jie ima ir apsireiškia pačiais netikėčiausiais būdais. Pavyzdžiui, nusprendus nepirkti ar dėl kažkokių kitokių priežasčių nenupirkus kalno dovanų, arbitro sprendimas nejučia atplauks tiek iš visuomenės (kaimynų, kolegų ir net nepažįstamų žmonių), tiek iš namiškių (visų pirma vaikų, paskui žmonos ir kitų giminaičių) lūpų. Priklausomai nuo to, koks buvo užfiksuotas taisyklių pažeidimas – padaryta smulki (dovana ne iš tos parduotuvės), šiurkšti (nupirktas ne tas, kokio tikėtasi, arba nereikalingas daiktas) ar nesportinė (apskritai nenupirkta dovana) pražanga, gresiantis bausmės dydis – nuo įspėjimo ir nuliūdimo iki diskvalifikacijos, tai yra pasmerkimo!

Kaip ir kiekvienoje sporto šakoje, čia egzistuoja aiškiai apibrėžti varžovai. Ir nors čia, priešingai ne profesionaliajame sporte, gali būti ne vienas, o visi nugalėtojai, papildomai varžomasi dėl nematomos, simbolinės pergalės tarp pačių laimėtojų.

Tiesioginiai konkurentai – visi kiti dovanas perkantys asmenys: pradedant šeimos nariais ir baigiant draugais ar bendradarbiais. Visi nori nudžiuginti kitą labiau už tave. Tad geriau, kad dovanos nesikartotų ir kaskart būtų originalios. Idealus konkuravimas – tai galynėjimasis su pačiu savimi, arba, kitaip tariant, siekis įveikti ir nurungti tą save, koks buvai praėjusiais metais. Todėl labai svarbu kasmet daryti pažangą ir tobulėti, antraip kyla pavojus čempioniškoms ambicijoms!

barjerą, šiuo atveju stipriai pasitarnauja.

Komandinė dvasia ne tik palengvina dovanų paiešką, bet ir sutaupo laiko!

Kaip ir kiekviename sporte, čia sunkiai įmanoma apsieiti be individualaus meistriškumo. Ne tik improvizacija ar dėkingos situacijos kūrimas gali pasitarnauti šioje kovoje, bet ir derybos dėl kainos gali suteikti pergalingų emocijų.

Galiausiai kūrybiškumas aikštelėje taip pat nepakeičiamas pranašumo ženklas, nes leidžia išlikti originaliam perkant dovanas ir Reikalingi įgūdžiai Tęsiant analogiją tarp kasdienio prieššventinio stebinant artimuosius.

Sunku būtų apsieiti be automobilių sporto elgesio, kaip tam tikro sportinio žaidimo, galima pereiti prie įgūdžių, reikalingų pergalei įgūdžių, kurių ypatinga vertė atsiskleidžia dovanas linkusiems pirkti paskutinę akimirką. pasiekti.

Tuomet kantrumas, tikslumas ir adekvatus Bene labiausiai praverstų komandinio sporto įgūdžiai ir tvirti ryšiai su ekipos nariais: įvykių kelyje įvertinimas padeda atlaikyti spūsčių atakas bei palengvina parkavimo informacijos apie geriausias dovanų akcijas problemą (kai tenka įsisprausti tarp kelių perdavimas, patirties apie originalias idėjas konkurentų į labai siaurą plyšį ar aplenkti kitą pasidalijimas, pasiaukojimas kompensuojant milisekundės dalimi). klaidą ar kolektyviniai veiksmai, gebantys Nederėtų pamiršti žvalgybos („scouting“) padėti įveikti sunkiai prieinamos dovanos svarbos – konkurentų stebėjimas ir analizė ne tik leidžia geriau suprasti varžovus, bet ir didina žinojimą apie patį žaidimą bei IDEALUS KONKURAVIMAS – suteikia progą užsiimti asmeniniu tobulėjimu.

TAI GALYNĖJIMASIS SU Šie įgūdžiai labai svarbūs žvelgiant į PAČIU SAVIMI, ARBA, KITAIP ilgalaikę perspektyvą, kai tenka atlaikyti ne TARIANT, SIEKIS ĮVEIKTI IR vienkartines atakas, o susiduriant su šiuo NURUNGTI TĄ SAVE, KOKS reiškiniu sistemingai.

BUVAI PRAĖJUSIAIS METAIS. Varžybų vieta nėra griežtai reglamentuota, todėl atsiveria plačios interpretacijos galimybės. Iš esmės tai priklauso nuo individualaus nusiteikimo ir meistriškumo lygio. Galima pasirinkti saugesnę aplinką (pirkimą internetu), kur konkuravimo dvasia ne itin stipriai jaučiama, arba pasinerti į nuožmiausias kovas – didžiuosius prekybos centrus, tikrąsias vartotojų žaidynių dalyvių citadeles!

TODĖL LABAI SVARBU KASMET DARYTI PAŽANGĄ IR TOBULĖTI, ANTRAIP KYLA PAVOJUS ČEMPIONIŠKOMS AMBICIJOMS!

Kodėl žaidynės? Šventinio laikotarpio vartotojų sporto žaidynės negali būti prilygintos konkrečiai sporto šakai, nes jų specifika labiau primena daugybės sporto šakų samplaiką, todėl žaidynių analogija yra tikslesnė. Kaip minėta, čia praverčia įvairių sporto šakų patirtis ir specifiniai įgūdžiai. Galiausiai priklausomai nuo nuotaikos ir noro žaidynėse galima startuoti pasirinktos sporto šakos dvasia. Pavyzdžiui, kai kam parankesnė krepšinio (konkuruoti efektingomis dovanomis tarsi dėjimu iš viršaus) ar tinklinio (tarsi kamuolį atmušinėti nereikalingus neva akcinius pasiūlymus), o kitiems – penkiakovės (siekiant dovanų operatyviai derinti ir kantrybę, ir tikslumą, ir ištvermę) ar jėgos sporto (aplinkiniams pradžiuginti pasitelkti maksimalią jėgą) stilistika ir žaidimo principai. Vartotojų sporto žaidynių ypatumas – taisyklių minkštumas ir atvirumas visiems. Kiekvienas gali žaisti pagal savo galimybes ir pajėgumą. Greičiausiai todėl tai ir yra vienos mėgstamiausių vartotojų, beveik kaip tikrų sportininkų, žaidynės!

Mielų dovanų, sėkmės ir pergalių!

OLIMPINĖ PANORAMA

33

SENA NUOTRAUKA

1934 m. Europos lengvosios atletikos čempionato Turine atidarymas. Lietuvos vėliavą neša V.Komaras, už jo – V.Bakūnas ir S.Šačkus

TURINE – TRYS LIETUVOS LENGVAATLEČIAI

P

enki Lietuvos lengvaatlečiai – Haris Šveminas, Julius Petraitis, Viktoras Ražaitis, Adolfas Akelaitis ir Paulina Radziulytė – 1928 m. Amsterdame pirmą kartą dalyvavo olimpinių žaidynių varžybose. Jų rezultatai buvo kuklūs.

Tik trys sportininkai – Vladislovas Komaras, Stanislovas Šačkus ir Vladas Bakūnas – atstovavo Lietuvai pirmajame Europos lengvosios atletikos čempionate, kuris vyko 1934 m. Italijos mieste Turine.

V.Komaras gimė kilmingoje Raguvėlės dvaro valdytojo šeimoje, baigė Poznanės universitetą, aktyviai sportavo. 1931 m.

Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybėse įveikęs 1 m 70 cm tapo šuolių į aukštį čempionu. Europos čempionate jis peršoko į 1 m 80 cm aukštį iškeltą kartelę ir užėmė septintą vietą. 1936 m. Helsinkyje vykusioje Baltijos valstybių studentų olimpiadoje pagerino tų varžybų 110 m barjerinio bėgimo rekordą – 15,4 sek.

S.Šačkus, 1934 m. baigęs Berlyno aukštąją kūno kultūros mokyklą, buvo įvairiapusis sportininkas – lengvaatletis, krepšininkas, tinklininkas. Turine vykusios dešimtkovės varžybos nebuvo sėkmingos – jis jų nebaigė.

Užtat 1937 m. S.Šačkus iškovojo Europos

34

OLIMPINĖ PANORAMA

Pajėgiausi tarpukario Lietuvos ilgųjų distancijų bėgikai A.Vietrinas ir A.Šimanas krepšinio čempiono titulą. Jis pasiekė Lietuvos lengvosios atletikos penkiakovės, šuolių su kartimi, 110 m barjerinio bėgimo ir disko metimo rekordus. 1938 m. tautinėje olimpiadoje laimėjo tris aukso medalius.

V.Bakūnas 1936 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos fakultetą. 1933– 1943 m. dirbo Kūno kultūros rūmuose.

Daugkartinis Lietuvos lengvosios atletikos

čempionas, šešiolika kartų gerinęs Lietuvos rekordus. Baltijos valstybių studentų olimpiadų ir 1935 m. pasaulio studentų olimpiados dalyvis.

1939 m. kilęs karas ir 1940 m. sovietų okupacija kardinaliai pakeitė jų likimus.

V.Komaras įsitraukė į pogrindinę Armijos Krajovos veiklą, o 1941 m. birželį vokiečiams užėmus Lietuvą dirbo įvairiose okupacinėse struktūrose, bet kiek galėdamas padėjo tautiečiams. Jo prieštaringa veikla baigėsi tragiškai: žuvo 1944 m. eidamas 34-uosius metus. 1972 m. V.Komaro sūnus Wladyslawas Komaras tapo Miuncheno olimpinių žaidynių rutulio stūmimo čempionu. Šį aukso medalį jis pelnė Lenkijai.

S.Šačkus vokiečių okupacijos metais aktyviai dalyvavo pasipriešinimo judėjime, bet 1945 m. buvo bolševikų suimtas ir dešimčiai metų ištremtas į Sibirą. Grįžęs į Lietuvą dirbo lengvosios atletikos treneriu. Mirė 1985 m. sulaukęs 77-erių.

V.Bakūnas 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1948 m. gyveno Kanadoje, priklausė Toronto „Vyčio“ klubui, buvo sporto rėmėjas. Eidamas 85-uosius 1996 m. mirė Pembruke, Ontarijo provincijoje.

Vytautas Gudelis