Olimpinė panorama '12 by IDEA Born in idea

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2015 gruodis | NR. 12 (76)

OLIMPINĖ PANORAMA

DOSNIOS KALĖDOS Į TRADICINĘ KELIONĘ PO LIETUVĄ IŠRIEDĖJĘS KALĖDŲ KARAVANAS VEŽĖ MOKYKLOMS SPORTINIŲ DOVANŲ IR OLIMPIEČIŲ KVIETIMĄ SPORTUOTI

TURINYS

5 6 LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

Nr. 12 (76), 2015 m.

SKAITYTOJAMS

LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės mintys

KARJERA

Sporto pergalės padeda ir įsidarbinti

APDOVANOJIMAI

Dvasios galia stipresnė už negalią

VIRŠELYJE

16 10

Kalėdų karavano palydėtuvėse Vilniaus Rotušės aikštėje dalyvavo LTOK vadovai, rėmėjai, olimpiečiai, prezidentas V.Adamkus su žmona

Alfredo Pliadžio nuotr.

REDAKTORIUS Bronius Čekanauskas

AUTORIAI Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Goda Smilingytė Dominykas Genevičius Linas Jaurys Bronius Čekanauskas

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

18 20

MAKETUOTOJAS Artūras Gimžauskas

KALBOS REDAKTORĖ

Inga Necelienė

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

RAŠYKITE panorama@ltok.lt

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

SPAUSDINA

24 27 28

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS

4000 egz. ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899

30 34 34

TRADICIJA

Lietuvą apjuosė Kalėdų karavanas

8 JUBILIEJUS Irkluotojams trūksta tik olimpinio aukso

ŠVENTĖS Laukia Kalėdų Senelio stebuklų

OLIMPIETĖ

Ėjimas – gyvenimo aistra

KURSAI

Prieš Rio – kursai Druskininkuose

POSŪKIS

Į olimpines žaidynes – nauju keliu

ŽVILGSNIS

Sezonas – kupinas išbandymų

ATGARSIAI

Plaukikas pralaužė ledus

OLIMPINĖ AKADEMIJA

20 22

Ar ne per ankstyvi olimpiniai čempionai? LOA įvykiai

KRONIKA

LTOK įvykių dienoraštis

POMĖGIS

Krepšinio muziejus – namuose

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

Godos Smilingytės nuotr.

SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mieli skaitytojai, rodos, dar visai neseniai tapome gražios Kalėdų karavano tradicijos tęsėjais, o prieš kelias dienas, jau po metų, jį į kelionę palydėjome antrą kartą. Norėčiau padėkoti visiems, prisidėjusiems prie kilnaus tikslo ir dovanojusiems sportinio inventoriaus mokykloms. Širdingai ačiū rėmėjams, sportininkams, treneriams, kurie į Kalėdų karavano dėžę LTOK būstinėje nešė kamuolius, šokdynes, raketes ir kitas dovanas, kurios, tikiuosi, kaip ir gyvas olimpiečių žodis, įkvėps jaunąją kartą sportuoti. Visos Kalėdų karavano komandos vardu norėčiau padėkoti Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojams, politikams, kurie atnešė gražių dovanų ir rado laiko karavanui palinkėti gero kelio. Esu įsitikinusi – Kalėdų Senelis į dešimtį Lietuvos miestų ir miestelių atvežė daug geros nuotaikos ir džiaugsmo. Gražiausios metų šventės jau čia pat. Ir nors tikros lietuviškos žiemos, nuklotos puraus sniego, nematyti, pasidžiaugti tikrai yra kuo. 2015-ieji ir stebino, ir džiugino sporto pergalėmis. Mūsų sportininkai pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojo dvylika olimpinių rungčių medalių, daugiau nei pusė atletų pasiekė programoje „Rio 2016“ iškeltus tikslus, o olimpinių žaidynių atrankos kriterijus įvykdė daugiau sportininkų nei priešolimpiniais 2007 ar 2011 metais. Taigi naujuosius olimpinius metus pasitinkame kupini ryžto, optimizmo ir nusiteikę darbingai. Iškart po švenčių, sausio 5-ąją, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Lietuvos sporto apdovanojimais pagerbsime labiausiai praėjusiais metais pasižymėjusius atletus ir pergalių jiems padėjusius

siekti žmones. Bus net vienuolika nominacijų. Per iškilmes laureatus apdovanos valstybės vadovai, šalies kultūros, verslo ir sporto lyderiai. Nugalėtojams bus įteiktos auksu dengtos statulėlės, stilizuotai perteikiančios pergalę, polėkį, olimpinę ugnį ir Lietuvos vėliavos motyvus. Vasario 6-ąją visus kviesime jau į trečiąjį „LTeam“ žiemos sporto festivalį, kuris, kaip ir pernai, vyks Druskininkuose. Vasario 10-ąją į antrąsias jaunimo žiemos olimpines žaidynes Lilehameryje išlydėsime jaunuosius žiemos sporto atstovus. Nuotraukoje mane matote su jaunimo žiemos olimpinių žaidynių talismanu Sjoggu. Linksmas ir sportiškas lūšiukas jauniesiems sportininkams Norvegijoje padės siekti pergalių ir patirti neišdildomų įspūdžių. Nors į Lilehamerį vyks tik apie dešimt mūsų sportininkų, tarp jų jau yra įdomių veidų. Guostė Damulevičiūtė ir Deividas Kizala teikia vilčių, kad turėsime stiprią ir išskirtinai lietuvišką ledo šokėjų porą, pirmą kartą žiemos žaidynėse dalyvaus snieglentininkas Aras Arlauskas, įdomiose individualiose rungtyse savo sugebėjimus demonstruos ledo ritulininkas Dinas Mukovozas. Rinktinėje tradiciškai bus biatlonininkų, slidininkų. Atvyksiu jūsų palaikyti ir į Lilehamerį! Visiems linkiu laimės, jaukių ir gražių švenčių. Tegul ateinantys metai būna kupini pergalių džiaugsmo. Juk mūsų laukia svarbiausias olimpinio ciklo įvykis – Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės.

OLIMPINĖ PANORAMA

KARJERA

Kursų dalyviai

SPORTO PERGALĖS PADEDA IR ĮSIDARBINTI TARPTAUTINIAME SEMINARE APIE KARJEROS PLANAVIMĄ LTOK DALYVAVĘ SPORTININKAI APTARĖ, KOKIUS LAIMĖJIMUS VERTA PABRĖŽTI GYVENIMO APRAŠYME IR POKALBYJE DĖL DARBO, MOKĖSI PRISISTATYTI, UŽMEGZTI PAŽINTIS IR BENDRAUTI SU POTENCIALIAIS DARBDAVIAIS AR RĖMĖJAIS. Goda Smilingytė

asitraukę iš didžiojo sporto atletai susiduria su iššūkiais. Kokią veiklą pasirinkti? Kaip gauti norimą darbą? Ką daryti, jei jums per trisdešimt, o darbo patirties neturite, nes didžiąją savo gyvenimo dalį skyrėte sportui? Atsakymų į šiuos klausimus sportininkai kartu su lektorėmis ieškojo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto iniciatyva pirmą kartą surengtame Tarptautinio olimpinio komiteto ir vienos didžiausių pasaulyje įdarbinimo agentūrų „Adecco“ karjeros planavimo seminare.

Svarbu ne tik rezultatai Sveikindama seminaro dalyvius LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pabrėžė, kad apie sportinės karjeros pabaigą būtina galvoti iš anksto, svarbu siekti ne tik rezultatų, bet ir išsilavinimo, turėti įvairių pomėgių.

OLIMPINĖ PANORAMA

„Visa tai perėjau pati ir žinau, kad reikia domėtis viskuo, stengtis derinti sportinę karjerą ir kitus pomėgius, kurie vėliau taip pat padės siekti rezultato“, – sakė LTOK prezidentė. Dvidešimčiai olimpinės rinktinės kandidatų ir olimpinės pamainos sportininkų paskaitas skaitė buvusi krepšininkė, olimpietė, Afrikos čempionė, daugkartinė Prancūzijos čempionė Kadiatou Tounkara ir įmonės „Adecco“ konsultantė Eva Vycitalova iš Čekijos. Praktiniuose užsiėmimuose taip pat dalyvavo buvusi plaukikė, olimpietė, sporto medicinos daktarė ir sporto vadybos magistrantė dr. Aya Nakitanda. Seminare sportininkai mokėsi pažinti save, identifikuoti stipriąsias savo charakterio savybes, įvertinti, kokį darbą galėtų dirbti, sužinojo, kaip parašyti patrauklų gyvenimo aprašymą ir padaryti gerą įspūdį per pokalbį dėl darbo.

Baigusių sportuoti laukia iššūkiai Profesionalūs sportininkai nuolat būna apsupti žmonių. Jiems tikslų siekti padeda treneriai, medikai, komanda, palaiko šeima, draugai ir gerbėjai. Tačiau sulaukę 35–40 metų amžiaus ir baigę profesionalo karjerą neretai sportininkai lieka vieni ir patys turi rūpintis savo ateitimi. K.Tounkaros teigimu, baigę karjerą sportininkai tarsi atsiduria prie bedugnės. Viskas, kas buvo svarbiausia jų gyvenime, staiga dingsta ir juos prislegia tuštuma. Nutolsta draugai, nebelieka kelionių, todėl net čempionams pereinamasis laikotarpis būna sudėtingas. Neretai iš profesionalaus sporto pasitraukę žmonės išgyvena depresiją. Sportą ir mokslą derinti sunku Dar aktyviai sportuodami atletai turi galvoti apie

tai, ką veiks pasitraukę iš profesionalaus sporto, ir stengtis derinti mokslus su treniruotėmis bei varžybomis. Daugeliui tai yra toks pat iššūkis, kaip ir sportinių rezultatų siekimas, ypač jei Alma mater, kurioje studijuoja, nesuteikia galimybės derinti studijų programos su kasdienėmis treniruotėmis, poilsiu ir varžybomis. „Sunku, kai dėl sportui skirto laiko nepavyksta pasiekti gerų mokslo rezultatų. Sporte nuolat siekiame aukštumų, bet jei dėl laiko stokos to paties nepavyksta pasiekti ir mokslo srityje – nusivili“, – sakė baidarininkas Andrejus Olijnikas. Praktinėje sesijoje, skirtoje asmeninėms savybėms įvertinti, lektorė pabrėžė, kad galvojant apie profesionalo karjerą, kaip ir sporte, būtina turėti svajonę, bet vien to nepakanka – reikalingi tikslai ir tinkamas nusiteikimas. „Jei norite pasiekti rezultatų, turite veikti. Negalite ko nors kaltinti dėl to, ko nepadarėte, nepasiekėte. Mes negalime paveikti aplinkybių, bet galime pakeisti save. Už tai, kuo tapome, atsakingi tik mes patys“, – dėstė K.Tounkara. Svajonės padeda pažvelgti į ateitį. Sportininkas eina į startą nusiteikęs nugalėti, niekas nestoja prie starto linijos su mintimi „aš pralaimėsiu“. Taip pat reikėtų mąstyti ir apie savo karjerą – kaip ir sporte, čia reikalinga motyvacija, aistra, atsidavimas ir, be abejo, planas. Daugelis žmonių susidūrę su sunkumais tiesiog nuleidžia rankas ir dėl to nesulaukia sėkmės. Sportininkus užgrūdina pralaimėjimai, nesėkmės suteikia daugiau jėgų treniruotis ir kovoti. Kiekviena nesėkmė verčia analizuoti klaidas ir veikti, todėl lektorė įsitikinusi, kad sporto aikštynuose įgyta patirtis suteikia daug pranašumų darbo rinkoje. „Jei sportininkui nepasiseka, jis žino, kaip susitvarkyti su nesėkme. Karjeros tikslai, kaip ir sporte, neturėtų būti lengvai pasiekiami, jie turėtų būti realistiški, bet nestokoti iššūkių ir motyvacijos jų siekti“, – pasakojo K.Tounkara. Sunkiausia – įvertinti save Sportininkai atliko įvairias užduotis, kurios padėjo įvertinti asmenines savybes, gebėjimus, interesus ir apgalvoti, kokia profesija būtų tinkamiausia. Daugeliui tai nebuvo lengva užduotis. „Pats sunkiausias dalykas – objektyviai įvertinti save. Apie tai daugiau galėtų pasakyti tėvai, draugai, šeima. Seminaro užduotyse viskas sukosi apie mane, mano asmenybę, sugebėjimus. Vertinti save gana sunku“, – prisipažino A.Olijnikas. Neturintis darbo patirties sportininkas kaip pranašumą būsimam darbdaviui gali pateikti savo sporto laimėjimus, atskleisti išskirtines asmenines savybes ir gebėjimus, kuriuos išsiugdė sportuodamas.

Godos Smilingytės nuotr.

KARJERA

Baidarininkė A.Šakalytė, olimpietė, sporto medicinos daktarė A.Nakitanda ir„Adecco“ kompanijos atstovė E.Vycitalova rado bendrą kalbą

Tarp klausytojų – ir olimpiečiai

„Sportininkai turėtų labiau pasitikėti savimi ir nebijoti viešumo. Visuomenė turi apie juos žinoti. Lietuvos sportininkai yra labai drovūs. Savybes, kurias išugdo sportas, galima puikiai pritaikyti gyvenime ir tuo labiau siekiant karjeros“, – įsitikinęs vienas seminaro organizatorių LTOK sportininkų komisijos pirmininkas Edvinas Krungolcas. Jam pritarė ir seminare dalyvavęs imtynininkas Vilius Laurinaitis. „Mums, sportininkams, neatrodo kažkas ypatingo, kad gavę traumą stengiamės kuo greičiau sugrįžti į sportą. Mums tai savaime suprantamas dalykas, nelaikome to žygdarbiu, mums tai įprasta. Manau, kiekvienas, kuris baigia sportuoti, ir toliau nori siekti tikslų, varžytis darbo rinkoje. Ir kitose gyvenimo srityse aš noriu būti pirmas ir išgyvenu, jei nepasiseka. Be abejo, daug kas priklauso nuo darbdavių požiūrio, bet, manau, geri sportininkai anksčiau ar vėliau būna pastebėti ir dėl to jiems lengviau gauti norimą darbą“, – po seminaro svarstė pasaulio jaunimo čempionas.

Lietuvos sportininkai motyvuoti Paklausus, kokį įspūdį nuolat keliaujančiai ir paskaitas įvairiose šalyse skaitančiai lektorei paliko Lietuvos auditorija, buvusi krepšininkė K.Tounkara išskyrė kuklumą ir didelę motyvaciją. „Visi iš pradžių būname drovūs ir atsiskleidžiame ne iš karto. Įvertinti savo asmenines savybes ir galvoti apie karjerą tikrai nėra lengva, dėl to čia ir susirinkome, dėl to Tarptautinio olimpinio komiteto Sportininkų komisija organizavo šį renginį, kurio tikslas – šviesti esamus ir neseniai karjerą baigusius atletus. Tai buvo smalsi auditorija. Mačiau, kad žmonės motyvuoti – dar nepasibaigus pertraukėlei visi susirinkdavo į salę. Manau, jie nenusivylė šiuo seminaru ir, tikiuosi, pasisėmė naudingų žinių“, – sakė K.Tounkara. Po seminaro visiems dalyviams buvo įteikti Tarptautinio olimpinio komiteto sertifikatai su prezidento Thomo Bacho parašu.

OLIMPINĖ PANORAMA

Alfredo Pliadžio nuotr.

JAUNIMO ŽAIDYNĖS

V.Adamkus apdovanojo R.Adomaitienę ir jos mamą bei trenerę A.Vilčinskienę

DVASIOS GALIA STIPRESNĖ UŽ NEGALIĄ GRUODŽIO 8 D. NET DVIEJOSE „BEST WESTERN VILNIUS“ VIEŠBUČIO SALĖSE VYKO GERIAUSIŲ 2015 METŲ LIETUVOS NEĮGALIŲJŲ SPORTININKŲ PAGERBIMAS IR APDOVANOJIMAS. VIENOJE SALĖJE BUVO RODOMAS FILMAS „NEĮGALIEJI AR DIDVYRIAI?“, O KITOJE SAKOMOS SVEIKINIMO KALBOS IR TEIKIAMI PRIZAI.

škilmėse dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, premjero patarėjas Vytautas Janušaitis, Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė Lina Kačiušytė, sportininkai, jų treneriai, medikai, giminės, rėmėjai. Garbingi svečiai sakė sveikinimo kalbas, linkėjo sėkmės artėjančiais parolimpiniais metais, teikė prizus. Pirmasis sveikinimo žodį tarė prezidentas V.Adamkus: „Malonu visus pasveikinti. Džiugu būti tarp jūsų, pasidžiaugti laimėjimais. Tikiu, kad Rio de Žaneiro žaidynės atneš Lietuvai naujų pergalių.“ Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas

OLIMPINĖ PANORAMA

V.Adamkui įteikė aukščiausią parolimpiečių apdovanojimą – Garbės ženklą. Dešimt geriausių sportininkų, beje, surikiuotų abėcėlės tvarka, gavo prizus, o geriausi treneriai – premjero padėkas. Rėmėjams buvo įteikti medaliai „Už nuopelnus Lietuvos parolimpiniam sportui“. Kelialapius į 2016 m. Rio de Žaneiro parolimpines žaidynes jau turi Lietuvos V.Kvietkauskas prezidentui V.Adamkui įteikė Garbės ženklą vyrų golbolo rinktinė ir du lengvaatlečiai – šuolininkė į tolį Ramunė Adomaitienė bei rutulio stūmikas Mindaugas Bilius. Tikimasi, kad Lietuvos delegacijoje iš viso bus 12–14 sportininkų. Po oficialios dalies vyko smagus pasisėdėjimas, dainavo Asta Pilypaitė. Sportininkų pagerbimo vakarą surengė Lietuvos parolimpinis komitetas ir Parolimpinio sporto rėmimo fondas. Sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė sveikino M.Bilių ir „OP“ inf. jo trenerius R.Plungę bei D.Jusį (dešinėje)

APDOVANOJIMAI

2015 METŲ GERIAUSIEJI

Iškilmių dalyviai

Geriausius golbolo žaidėjus ir jų trenerius sveikino socialinės apsaugos ir darbo viceministras A.Šešelgis (dešinėje)

Po oficialiosios dalies vyko smagus pasisėdėjimas

Ramunė Adomaitienė (lengvoji atletika), trenerė Algina Vilčinskienė. Šių metų pasaulio čempionate šuolių į tolį rungtyje iškovojo sidabro medalį ir teisę dalyvauti Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse. Daugkartinė Europos, pasaulio pirmenybių čempionė ir prizininkė, pasaulio rekordininkė šuolių į tolį ir ieties metimo rungtyse. Mindaugas Bilius (lengvoji atletika), treneriai – Deimantas Jusys, Rimantas Plungė. Šiemet neįgaliųjų sportininkų pasaulio lengvosios atletikos čempionate užėmė antrą vietą rutulio stūmimo rungtyje, neįgaliųjų sporto pasaulio žaidynėse (IWAS) buvo pirmas rutulio stūmimo rungtyje ir trečias disko metimo sektoriuje. Iškovojo teisę dalyvauti Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse. Mantas Brazauskis, Genrikas Pavliukianecas ir Marius Zibolis (golbolas), treneriai Karolis Levickis ir Klaidas Janeika. Šiemet aklųjų sporto žaidynėse iškovojo pirmą vietą ir kelialapius į Rio de Žaneiro parolimpines žaidynes. Šių metų Europos čempionate laimėjo bronzos medalius. Raimeda Bučinskytė (šaudymas pistoletu), trenerė Tatjana Klimova. Pasaulio taurės šaudymo varžybose P2 grupėje, šaudydama pistoletu į taikinį, esantį už 10 metrų, Lenkijoje užėmė penktą vietą, yra tarp dešimties geriausių šaulių pasaulyje. Mindaugas Dvylaitis (plaukimas), trenerė Birutė Statkevičienė. Atvirajame Vokietijos plaukimo čempionate tapo 50 ir 100 m nugara plaukimo čempionu, 50 m krūtine vicečempionu. Lietuvos žmonių su negalia plaukimo čempionate pasiekė 50 m nugara ir 100 m krūtine plaukimo rekordus. Lietuvos studentų plaukimo čempionate pasiekė 100 m kompleksinio plaukimo rekordą. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių plaukimo čempionas bei rekordininkas. Gluosnė Norkutė (plaukimas), treneris Rimantas Venckutonis. Aklųjų sporto federacijos sportininkė, plaukikė, šiemet pasaulio čempionate patekusi į geriausiųjų dešimtuką. Jonas Spudis (lengvoji atletika), treneris Deimantas Jusys. IWAS žaidynių ieties metimo čempionas. Ramūnas Verbavičius (lengvoji atletika), treneris Mindaugas Bilius. IWAS žaidynėse iškovojo antrą vietą ieties metimo ir trečią vietą rutulio stūmimo rungtyse. Pastaba: sportininkai surašyti abėcėlės tvarka, tik golbolo žaidėjai buvo apdovanoti visi kartu.

OLIMPINĖ PANORAMA

Virgaudo Leknicko nuotr.

JUBILIEJUS

Šių metų pasaulio čempionate Prancūzijoje olimpinius kelialapius iškovojo net penkios Lietuvos irkluotojų įgulos. Po varžybų mūsų šalies delegacija įsiamžino bendroje nuotraukoje

TRŪKSTA TIK OLIMPINIO AUKSO

1885 M. SPALIO 1 D. KLAIPĖDOS „NEPTŪNO“ IRKLUOTOJAI DANĖS UPĖJE SĖDO Į AŠTUONVIETĘ IR ATLIKO PIRMUOSIUS YRIUS. ŠI DATA LAIKOMA IRKLAVIMO PRADŽIA LIETUVOJE. PER 130 METŲ NUEITAS KELIAS PAŽYMĖTAS DAUGYBE SKAMBIŲ PERGALIŲ.

Marytė Marcinkevičiūtė

ietuvos irklavimo 130 metų sukaktis buvo paminėta gruodžio 19 d. Trakuose. Į iškilmes susirinkę irklavimo šeimos nariai ir jų svečiai sulaukė daugybės sveikinimų. Į sukakties proga surengtą šventę atvyko daugiau žmonių, nei prieš 130 metų iš viso būta irklavimo entuziastų. 1885-aisiais jų buvo 50, o ir valtelių turėta nedaug – vos 18, su kuriomis buvo galima rungtyniauti. 1908 m. įkurta Vilniaus irklavimo sekcija, 1912 m. Kauno „Sakalo“ sporto organizacija, apie 1913 m. – Šilutės irklavimo klubas. 1936 m. Kaune buvo surengtas pirmasis Lietuvos irklavimo čempionatas. Su vairininkais 2000 m distancijoje irkluotos lengvosios ir sunkiosios dvivietės bei keturvietės. 1937 m. pradėjo irkluoti ir moterys, kurios Legendinė po metų debiutavo Lietuvos čempionate. „Žalgirio“ vyrų aštuonvietė 1938-aisiais irklavimas buvo įtrauktas į Lietuvos tautinės olimpiados programą. Sovietų Sąjungos varžybose Lietuvos irkluotojai pradėjo dalyvauti nuo 1951 m. 1960 m. Lietuvos irkluotojai debiutavo Romos olimpinėse žaidynėse. Sidabro medalius pelnė dvivietės su vairininku irkluotojai Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius. Atrankos varžybose valties vairininkas buvo irkluotojų treneris Ričardas Vaitkevičius. Po olimpinių žaidynių per SSRS čempionatą jie Lietuvai pelnė pirmuosius 2000 m. Sidnėjaus žaidynėse irklavimo bronzą iškovojusios aukso medalius (įgulos vairininkas buvo K.Poplavskaja ir B.Šakickienė – pirmos ir kol kas vienintelės Gerdas Morkus). 1961 m. ši dvivietės su nepriklausomos Lietuvos olimpinės medalininkės

OLIMPINĖ PANORAMA

vairininku įgula Prahoje tapo Europos čempione. Tais pačiais metais SSRS čempionato aukso medaliais džiaugėsi ir Lietuvos vyrų aštuonvietė. Prasidėjo legendinės „Žalgirio“ vyrų aštuonvietės triumfas. Įgula pirmajame pasaulio čempionate Liucernoje 1962 m. tapo vicečempione. Ji du kartus (1963 ir 1964 m.) pelnė Europos čempionatų sidabro medalius. 1963 m. Europos čempionato moterų aštuonviečių varžybas laimėjo debiutavusios Vilniaus „Žalgirio“ irkluotojos, vadovaujamos trenerio Eugenijaus Vaitkevičiaus. Šį laimėjimą jos pakartojo dar du kartus (1965 ir 1967 m.). Lietuvos irkluotojai per paties aukščiausio rango varžybas – olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatus iškovojo daugiau kaip šimtą įvairių spalvų medalių. Gausioje apdovanojimų kolekcijoje tetrūksta vieno vienintelio – olimpinio aukso. Olimpinius sidabro medalius pelnė: 1960 m. Romoje A.Bagdonavičius ir Z.Jukna (dvivietė su vairininku), 1976 m. Monrealyje – Vytautas Butkus (porinė keturvietė) ir Klavdija Koženkova (aštuonvietė). Žaidynių bronzos apdovanojimus iškovojo: 1968 m. Meksike Z.Jukna, A.Bagdonavičius, Juozas Jagelavičius ir Vytautas Briedis (aštuonvietė), 1976 m. Monrealyje – Eleonora Kaminskaitė ir Genovaitė Ramoškienė (porinė dvivietė), 1980 m. Maskvoje – Jonas Pinskus ir Jonas Narmontas (aštuonvietė) ir 2000 m. Sidnėjuje – Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė (porinė dvivietė).

JUBILIEJUS Kokios irkluotojų rengimo perspektyvos Lietuvoje? – paklausėme Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) generalinės sekretorės Ingos Daukantienės. Irklavimą šiandien kultivuoja Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Trakai, Birštonas, Prienai, Klaipėdos rajonas, prieš porą metų šia sporto šaka susidomėjo Kupiškis, o šiemet – Telšiai. Lietuvos irklavimo federacija vienija 18 klubų, irkluotojus ugdo apie 40 trenerių. Džiaugiamės, kad iš vyresnių mūsų trenerių estafetę perima jaunimas. Klaipėdoje pradėjo dirbti Tomas Plauška, Kaune Kristina Justinavičienė, Trakuose – Sigitas Klerauskas. Dar prieš penkerius metus dėl mažų atlyginimų jaunimą buvo sunku prikalbinti dirbti treneriais, o dabar ledai pajudėjo. Matyt, didelės įtakos turi irklavimo pakilimas. Irklavimui vartus atkėlė Kupiškis ir Telšiai, čia irkluotojus ugdo po du trenerius: Kupiškyje Laimutė Šližauskienė ir Diana Baleišytė, Telšiuose – Vida Statkuvienė ir Valerija Sungailienė. Kupiškėnai prie marių Europos Sąjungos lėšomis įsirengė nedidelę prieplaukėlę ir mažą elingą valtims laikyti. Nuo 2017-ųjų į Valstybės investicijų programą įtraukta Kupiškio irklavimo bazės statyba, kuri vyks keliais etapais. Kupiškyje jau rengiamos varžybos: prieš porą metų įvyko trasos krikštynos, per kurias įvairaus amžiaus sportininkai visi kartu vienvietėmis ir dvivietėmis įveikė 6 km distanciją. Kupiškyje šiemet buvo surengtas Lietuvos studentų irklavimo čempionatas ir vienas LIF taurės varžybų etapas. Siekiant populiarinti irklavimą LIF taurės varžybos nuo praėjusių metų rengiamos trimis etapais skirtingose vietose. Jos vyko Šiauliuose, Kupiškyje ir Drevernoje (Klaipėdos r.). Telšiuose šių metų rudenį per derliaus šventę buvo surengtos parodomosios varžybos. Telšiškiai susitvarkė Masčio ežero pakrantę, nuomojasi nedidelę patalpėlę valtims laikyti. Tikimės, kad Telšiuose irklavimas, kuriam nemažai dėmesio skiria miesto valdžia, prigis ir ateityje ten bus galima rengti gero lygio irklavimo varžybas. Manome, kad kitais metais irklavimą turėtų pradėti kultivuoti Šilutė, koją reikėtų įkelti ir į Druskininkus. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvaus net dešimt Lietuvos irkluotojų. Kas lėmė tokią gausą? Irklavimas nėra ta sporto šaka, kuri sublizga per metus ar porą. Labai sunkios pakopos, kurias reikia įveikti. Mūsų laimėjimus vainikuoja ilgas ir kruopštus darbas, surasti talentai ir geri treneriai, kurie vieni kitiems

Lietuvos irklavimo federacijos vadovai I.Daukantienė ir D.Pavilionis

„MŪSŲ IRKLUOTOJAI RUNGTYNIAUJA PASAULIO IR EUROPOS ČEMPIONATŲ FINALUOSE, PELNO MEDALIŲ. NEGALIU PASAKYTI, KĄ ŠIRDIS KUŽDA, LABIAUSIAI NORĖČIAU, KAD MŪSŲ SPORTININKAI UŽSIKODUOTŲ NUO TRAUMŲ, LIGŲ, ĮVAIRIAUSIŲ NESĖKMIŲ. NORĖTUME STABILIŲ REZULTATŲ, KURIE VAINIKUOTŲ MŪSŲ KRUOPŠTŲ DARBĄ.“ perduoda irkluotojus ir juos ugdo toliau. Treneriai pasidalija savo patirtimi ir nebijo auklėtinių perduoti vieni kitiems. Tarkime, Mindaugą Griškonį suradusi trenerė Inga Domarkaitė jį perleido Alfonsui Mikšiui, o šiam iškeliavus anapus sportininką ėmė treniruoti Robertas Tamulevičius. Donatą Vištartaitę suradusi Nijolė Savickytė ją perdavė Algirdui Kazimierui Areliui, tada dirbusiu kartu su Tomu Valčiuku, o dabar olimpietę treniruoja Kęstutis Keblys. Rolandą Maščinską pastebėjęs Petras Albertavičius jį perdavė Vladislavui Sokolinskiui, o šis – Mykolui Masilioniui. Saulius Ritteris sportinį kelią pradėjo pas Aldoną Tamulevičienę, vėliau jį kurį laiką treniravo Vytautas Milius, iš kurio Saulius perėjo į V.Sokolinskio, abu irkluotojus susodinusio į vieną valtį, rankas, o dabar įgulą treniruoja M.Masilionis. Jam priskirta ir vyrų porinės keturvietės įgula, kuri irgi

iškovojo teisę startuoti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Toks nesavanaudiškumas davė gerų rezultatų. Lietuvos irkluotojų iniciatyva mūsų šeimoje atsirado puikus specialistas italas Giovanni Postiglione, kuris kuruoja suaugusius aukšto meistriškumo sportininkus ir šiek tiek jaunimą. Jis sudaro pratybų planus, o juos išplatina Lietuvos porinio irklo rinktinės vyr. treneris M.Masilionis. Iš trenerių gauname ataskaitas, kaip planus sekasi įgyvendinti. Rinktinės kuratorius didelį dėmesį skiria metodikai ir treniruočių krūviams. Mūsų trenerių techninis lygis yra aukštas, bet jie pernelyg savo auklėtinius myli ir jų gaili. Ankstesni treniruočių krūviai nebuvo tokie dideli kaip dabar. Kilo daug diskusijų, ar mes neperlenkiame lazdos. Irkluotojai ir anksčiau daug bėgiojo, žiemą slidinėjo, bet ano bėgimo jokiu būdu negalima lyginti su dabartiniu. Irkluotojai bėga ne ristele, o greitai, įveikia daug kilometrų. Lietuvos olimpinio sporto centro skaičiavimu, pagal šio olimpinio keturmečio rezultatus tarp visų sporto šakų užimame antrą vietą, tik gaila, kad tarp prizininkų LIF neatsiduria pagal finansavimą. Irklavimo sporte ypač didelį vaidmenį atlieka sportinis inventorius. Ar jo mūsų irkluotojams netrūksta? Nepasakyčiau, kad sportiniu inventoriumi esame labai gerai aprūpinti, bet ir verkti kaip prieš dešimtmetį būtų neteisinga. Yra strategija, kuria vadovaujasi Lietuvos olimpinis sporto centras ir kasmet nuperka reikalingiausio sportinio inventoriaus. Federacija irgi perka valčių varžyboms. Gražiai bendradarbiaujame su italų valčių gamintojais „Filippi“, kurie pagal panaudos sutartį mūsų jauniems talentingiems irkluotojams duoda valčių vienam sezonui. Jam pasibaigus, valtis grąžiname. Šitaip kompensuojame valčių trūkumą. Šiemet valtis gavo Sonata Petrikaitė, Armandas Kelmelis. „Filippi“ mums skiria ir pakaitinių valčių: treniruotis namie, užsienyje, o kitąmet birželio mėnesį pagrindinės valtys iškeliaus į Rio de Žaneirą, todėl bus reikalingas ir trečias komplektas. Keliaus penkios valtys, dar tikimės, kad mus pradžiugins ir kelialapį į olimpines žaidynes iškovos mūsų neįgalus sportininkas klaipėdietis Augustas Navickas. Dirbama su lengvasvore porine dviviete, kurią irkluos kaunietė S.Petrikaitė ir Austėja Ordinaitė, dabar besitreniruojanti Trakuose su perspektyvine irkluotojų grupe. Joms bus lemtinga atrankos regata Šveicarijoje gegužės mėnesį. Norint tapti olimpietėmis reikės užimti pirmą arba antrą vietą. >

OLIMPINĖ PANORAMA

JUBILIEJUS Manęs niekas neverčia to daryti. Tai darau savo noru, valtis vežti nėra sunku, bet tai didelė atsakomybė. Savimi visą laiką pasitiki, bet nežinai, kas gali nutikti kelyje.

2014 m. irkluotojai laimėjo net tris Lietuvos sporto apdovanojimų nominacijas. Metų vyrų komanda tapo S.Ritteris ir R.Maščinskas, Metų moterų komanda – M.Valčiukaitė ir D.Vištartaitė, o prizas už pagalbą sportininkams įteiktas šveicarui W.H.Zwimpferiui > Lietuvos irklavimo federacijoje dirbate nuo 2002-ųjų. Ar jūs irgi irklavote? Irklavau, mane treniravo praeityje garsi irkluotoja Leokadija Macharinskaja-Semaško. Didelio meistriškumo irkluotoja netapau, bet pavyko laimėti „Gintarinių irklų“ regatos varžybas irkluojant lengvasvorę dvivietę. Sportas jaunystėje nebuvo toks gyvybiškai būtinas ir mylimas kaip dabar. Dabar man irklavimas – ir darbas, ir pomėgis. Su irklavimu susijęs ir mano vyras Edmundas Daukantas, kuris yra LIF viceprezidentas, tarptautinės kategorijos teisėjas, dirbsiantis ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Per įvairias aukšto lygio varžybas Lietuvoje jis dažniausia būna organizacinio komiteto pirmininkas. Kiek iš viso Lietuvoje tarptautinės kategorijos irklavimo teisėjų? Penki. Be jau minėto E.Daukanto, dar Anglijoje gyvenanti ir Liverpulio universitete dirbanti profesorė Vida Malienė, Tadas Sudnickas, kuriam Tarptautinė irklavimo federacija (FISA) kitais metais per Europos jaunių čempionatą Trakuose patikėjo vadovauti teisėjų darbui, Kastytis Kmitas ir aš. Mūsų teisėjai kviečiami dirbti į pasaulio ir Europos čempionatus. Teisėjauti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse laimę bandė keturi mūsų tarptautinės kategorijos teisėjai, bet FISA pasirinko E.Daukantą. Lietuvoje vyko nemažai didelių tarptautinių varžybų: Trakuose 2002 m. buvo surengtas Europos jaunių, 2006 m. pasaulio studentų,

OLIMPINĖ PANORAMA

2008 m. pasaulio senjorų, 2012 m. Europos jaunimo iki 23 m., o 2013 m. – Europos jaunių čempionatai. Ar jų numatyta ateityje? Kitąmet Trakuose vyks Europos jaunių čempionatas, kuriam reikia rengtis labai atsakingai. FISA mums siūlo 2017-aisiais surengti pasaulio jaunių čempionatą – jis mums patrauklus todėl, kad tai būtų olimpinė jaunimo žaidynių atrankos regata. 2018 m. siūlo rengti pasaulio jaunimo arba jaunių čempionatą, o 2019-aisiais – Europos čempionatą. Renginių siūloma daug, bet ar mes turėsime tiek jėgų ir pinigų, – didelis klausimas. Tęsiame ir ankstesnes gražias tradicijas: birželio paskutinį savaitgalį Trakuose kasmet vyksta tarptautinė „Gintarinių irklų“ regata, Birštone rudenį pagerbiame šviesų Adolfo Kikilo atminimą ir renkamės į jo taurės varžybas. Kaune vyksta Eleonoros R.Kančys Kaminskaitės taurės regata, irkluotojų gyvenimą labai pagyvino LIF taurės varžybos. Daug įvairiausių varžybų rengia mūsų miestų savivaldybės, sporto centrai. Jos vyksta kone kiekvieną savaitgalį ir kai kada dubliuojasi su federacijos rengiamomis regatomis. Norėčiau išskirti Danės regatą Klaipėdoje, kuri vyksta dvi dienas ir kurioje dalyvauja įvairaus amžiaus irkluotojai. Į pasaulio ir Europos čempionatus, tarptautines varžybas automobiliu vežate valtis. Ko gero, esate vienintelė tokio darbo nesikratanti moteris iš visų pasaulio irklavimo federacijų. Ne, nesu vienintelė, valtis veža ir kai kurių kitų šalių federacijų generalinės sekretorės.

Ar pavyko išspręsti Trakų irklavimo bazės klausimą, kai LIF per varžybas tekdavo mokėti nemažus įkainius? Įkainiai nebuvo bėda, visą laiką žiūrime, ką už juos galima gauti. Įvyko pasikeitimų, kuriais labai džiaugiamės. Gruodžio 16 d. Trakų irklavimo bazės pirmame aukšte buvo atidaryta puiki virtuvėlė, kurioje sportininkai patys gali gamintis valgį. Irkluotojai turi ir skalbyklą, kuri jiems ypač reikalinga. Nuo kitų metų vasaros bus pradėtas bazės apšiltinimas. Atliekame namų darbus, siekiame, kad Trakuose būtų aštuntasis irklavimo takelis. Dalyvavome susitikime su Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriumi Gintaru Abaravičiumi, trakiškiai nusiteikę geranoriškai. Dabar rengiame studiją, ar techniškai tai įmanoma padaryti, nepakenkus ekosistemai. Ištyrus gruntą bus priimti tolesni sprendimai. Kodėl mums tas aštuntasis takelis toks reikalingas? FISA mums siūlo surengti daug įvairiausių varžybų. Vienas galime surengti, o kitoms reikalingas aštuntasis takelis. Finale irkluoja šeši sportininkai, septintas takelis yra atsarginis. Dabar reikalaujama, kad jeigu oro sąlygos nevienodos, sportininkus būtų galima „perstumti“ į vieną ar kitą pusę, kad jiems būtų sudarytos vienodos sąlygos rungtyniauti. Jeigu pavyktų praplatinti trasą, mūsų siekis – 2021 m. Trakuose surengti pasaulio čempionatą. Gausioje irkluotojų medalių kolekcijoje trūksta olimpinio aukso. Gal jis suspindės Rio de Žaneire? Mūsų irkluotojai rungtyniauja pasaulio ir Europos čempionatų finaluose, pelno medalių. Negaliu pasakyti, ką širdis kužda, labiausiai norėčiau, kad mūsų sportininkai užsikoduotų nuo traumų, ligų, įvairiausių nesėkmių. Norėtume stabilių rezultatų, kurie vainikuotų mūsų kruopštų darbą. Olimpinės žaidynės – tai tokios varžybos, kuriose būna daug netikėtumų. Turime nemažai pavyzdžių, kai pasaulio ir Europos čempionatus laimi vieni irkluotojai, o olimpines žaidynes – kiti. Labai džiaugčiausi, jei Mindaugas Griškonis su kažkuo apsikeistų vietomis, Sauliui Ritteriui ir Rolandui Maščinskui atsibodo sidabro medaliai. Nors, žinoma, gerai ir antra, ir trečia vieta, tai didelės pergalės, kuriomis reikia džiaugtis.

RIO 2016

OLIMPINĖ PANORAMA

ŠVENTĖS

LAUKIA KALĖDŲ SENELIO STEBUKLŲ „AŠ DAR IR DABAR TIKIU KALĖDŲ SENELIU, KAI DOVANŲ GAUNU“, – ŠYPSOSI TITULUOTAS SPORTININKAS EGIDIJUS BALČIŪNAS. O ĖJIKĖ BRIGITA VIRBALYTĖ-DIMŠIENĖ IR IRKLAVIMO LEGENDA VYTAUTAS BRIEDIS PER KALĖDAS PATYS VELKASI SENELIO KOSTIUMĄ IR DALIJA DOVANAS. Lina Daugėlaitė Alfredo Pliadžio nuotr.

Garsus sostinės Kalėdų Senelis J.Šalkauskas, ne kartą aplankęs ir olimpiečius

limpinių žaidynių prizininkas Vytautas Briedis per didžiąsias metų šventes ne kartą vilkėjo raudonu Kalėdų Senelio kostiumu. Tiesa, kartais kostiumas aukštaūgiam vyrui tesiekdavo pusę blauzdų, bet tai netrukdė kurti šventinės nuotaikos. „Smagu matyti, kad žmonėms įdomu. Man atrodo, visiems gera, kai kažkam suteiki smagumo“, – sako buvęs irkluotojas.

Įkalbino olimpinis čempionas Įkalbintas amžinatilsį olimpinio čempiono Dano Pozniako, Kalėdų Senelio kostiumą V.Briedis ėmė vilkėti per kalėdines olimpiečių vakarones, dovanas dalijo ir buvusiems bendradarbiams Lietuvos olimpiniame sporto centre. O gerai pakratęs savo atmintį staiga prisimena, kad Kalėdų Seneliu jis dirbo dar tada, kai dėstytojavo Vilniaus lengvosios pramonės technikume, ir netgi vaikų darželyje. Eiti pas vaikus ar pas suaugusiuosius – skirtumas didelis. „Vaikų akutės blizga, reikia galvoti, ką šneki, kad nepasakytum to, kuo nepatikės. O suaugusiesiems gali pokštus skaldyti“, – šio darbo specifiką lygina buvęs irkluotojas.

OLIMPINĖ PANORAMA

Kalėdinę pasaką jis kūrė ir savo jauniausiajai dukrai, kuri tėvo nepažino, bet sutuoktuvių žiedas ant piršto sukėlė įtarimų – pasirodė matytas. Dirbti Kalėdų Seneliu – ne valtį irkluoti, bet ir Senelio darbas nelengvas. Pirmiausia jau vien dėl to, kad apsirengus šventinę aprangą su visais jai priklausančiais atributais – vešlia barzda ir ūsais tenka gerokai paprakaituoti tiesiogine šio žodžio prasme. O kur dar dovanų maišas, kurį kartais V.Briedžiui padėdavo nešti kolegos. „Bet būdavo smagu matyti, kad žmonėms suteiki malonumą. Linksma buvo visada – vieniems vienaip, kitiems kitaip. Suaugusieji mane nesunkiai atpažindavo, jiems būdavo juokinga“, – prasitaria. Per kalėdinę šventę V.Briedis mėgdavo improvizuoti, iš anksto susipažindavo tik su dovanomis. „Kad neplaukiočiau. O šiaip daugiausia improvizuodavau. Kitų pokštininkų, Juozo Šalkausko sąmojų pasiklausydavau. Ir vaikų darželiuose, kai dar į juos vesdavau vaikus, matydavau Kalėdų Senelį“, – kur sėmėsi patirties, pasakoja buvęs irkluotojas.

Tebetiki Kalėdų Seneliu Daugkartinį pasaulio baidarių irklavimo čempioną Egidijų Balčiūną Kalėdų Senelis lankydavo vaikų darželyje. „Aš dar ir dabar tikiu Kalėdų Seneliu, kai dovanų gaunu“, – šypsosi tituluotas sportininkas. O be dovanų Kalėdų Senelis jo nė karto nepaliko, tik į svečius nebeužsukdavo – sudėdavo jas stebuklingąją naktį po eglute. Eglutę E.Balčiūnas namie puošia kasmet, o pernai ji buvo iki pat lubų. Pernai įvyko kalėdinis stebuklas ir Kalėdų Senelis sugrįžo! Rado jis buvusį baidarininką su visa šeima tėvų namuose gimtojoje Marijampolėje. „Tėvai susitarė su kaimynu, kuris veda kalėdinius renginius jau gal 20 metų, ir pakvietė jį aplankyti anūkų“, – prasitaria apie etatinį Kalėdų Senelį, gyvenantį tame pačiame name, kaip ir E.Balčiūno tėvai. Pasisekė ne tik anūkams – dovanas Senelis traukė iš maišo ir mažiems, ir dideliems. Atsidėkodami už jas vieni Kalėdų Seneliui pasakojo anekdotus, kiti eilėraščius iš atminties traukė. E.Balčiūną išgelbėjo nemari klasika. „Mano batai buvo du, vienas dingo – nerandu...“ – tarsi vaikystėje Seneliui deklamavo Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojas. „Pabendravome gal pusę valandos. Senelis papasakojo apie savo nuotykius, kaip vaikai jam rašo žinutes, prašydami dovanų“, – prisiminė praėjusių metų šventę. Per šias šventes E.Balčiūno šeimos kalėdinis maršrutas, kaip ir kasmet, pirmiausia drieksis į Marijampolę, o paskui į Ukmergę, iš kur kilusi jo žmona. „Kalėdinė tradicija – apvažiuoti tėvus. Visos Kalėdos – iš vienų namų į kitus“, – sako baidarininkas, prasitardamas, kad gruodžio 24-oji – ne tik Kūčių vakaras, bet ir jo tėčio gimtadienis. Kokių dovanų E.Balčiūnas norėtų gauti per šias Kalėdas? Pirmiausia, sako, – sniego! Ūgis – ne kliūtis Ta pati vieta ir vakaras pagal tą patį scenarijų. Bet būtent pastovumas vis didesniu greičiu besisukančioje mūsų planetoje ir yra didžiausias Kalėdų žavesys ėjikei Brigitai Virbalytei-Dimšienei. „Kūčių vakaras metų metais vyksta pagal tą patį scenarijų. Man ši dvasia ir vakaras išskirtinis. Atrodo, turėtų būti

ŠVENTĖS V.Briedis ne vienerius metus vilkėjo Kalėdų Senelio kostiumą

Prie eglutės Balčiūnų šeima įgrisę ir gal reikėtų kažko naujo, bet niekada taip negalvoji – visada nori to paties, tos nusistovėjusios tvarkos“, – sako ėjikė, kurios įsitikinimu, korekcijas gali daryti tik natūralūs gyvenimo dėsniai. Antri metai prie Kūčių stalo kartu su visais nesės močiutė, su ja nebeliko ir jos indėlio į šventę. Bet tradicijos saugomos toliau. „Norisi, kad taip būtų visada“, – sako sportininkė, kuri neįsivaizduoja Kalėdų mieste, todėl šiemet, kaip ir kasmet, vėl trauks į kaimą Lazdijų rajone.

Kaip ir kasmet Kūčių vakarą prieš sėsdama prie šventinio stalo sportininkės šeima puoš eglutę: „Išsitraukiame šimtamečius žaisliukus, juos kabiname, prisimename kiekvieno istoriją – tėtis pasakoja, anksčiau pasakodavo močiutė.“ Kaip visada, Kūčių vakarienė bus vėlyva. Prie stalo sės penkiese – sportininkės tėvai, brolis ir vyras. Tiesa, yra ir šeštas šeimos narys – šuo, kuris lygiai taip pat lauks dovanų. O tada, prieš pat vidurnaktį, kaip ir kasmet, Brigitos tėtis su sirena išeis į lauką kviesti Kalėdų Senelio. „Gal kaimynams per vėlu tokią sireną girdėti, gal jie jau miega, bet neatsisakome ir šios tradicijos“, – šypteli mergina. Ir Kalėdų Senelis ateis. Jeigu pasiseks – su rogėmis jį atveš du nykštukai, o jeigu sniego iki Kalėdų taip ir nesulauksime, galbūt Senelis atvažiuos su džipu. Bet svarbiausia – jo maišas bus pilnas dovanų. „Dažniausia turiu pagalbininkų – du nykštukus, tai yra vyrą ir brolį, nes mūsų šeimoje dovanų Kalėdų Senelis – B.Virbalytė būna labai daug ir, kas baisiausia, į vieną maišą jos dažniausia netelpa“, – pasakoja Ir į jų trobą vėlų Kūčių vakarą, kaip ir prieš Brigita, kuriai, tai yra nedidukui Seneliui, dešimt ar dvidešimt metų, nors tuometiniai dovanų maišai tampa rimtu iššūkiu. Ir tuose vaikai jau patys suaugę, o naujų pyplių dar maišuose dovanos lauks ne tik jų penkių, nekrykštauja, ateis Kalėdų Senelis. „Niekada bet ir to šeštojo šeimos nario. „Šuo lygiai taip neradau dovanų iš po nakties po eglute – visada pat gauna dovanų. Kartais tai būna kaulas, jas gaudavau iš Kalėdų Senelio. Mes visada kartais ledai, nes ji labai didelis smaližius ir žinodavome, kad tai kaimynas iš gretimo kaimo. dėl jo stengiamės lygiai taip pat, kaip ir dėl Suaugome, bet vis tiek reikėjo Kalėdų Senelio visų kitų“, – sako. stebuklo. Galiausiai juo persirenginėti pradėjau Kai Kalėdų Senelis išeis, bus jau po aš. Ir taip liko iki šiol“, – prisipažįsta Brigita, jau vidurnakčio, o jo paliktame maiše lauks kokie aštuoneri metai Kūčių vakarą persikūnijanti dovanos sugrįžtančios Brigitos... į žilabarzdį dovanų dalytoją. Ką šiemet jame norėtų rasti? „Dažniausia Be pretenzijų į didelį vaidmenį, nes vien kalėdiniu laikotarpiu galvoju apie gražius savo stotu smulkutei sportininkei sunku būtų norus, nesusijusius su materialiais dalykais: prilygti Kalėdų Seneliui. Šio vaidmens ji ėmėsi noriu, kad šeimoje visi būtų sveiki, visiems iš idėjos, siekdama išsaugoti gražią šeimos sektųsi – galvoju apie artimos aplinkos tradiciją. „Man, linkusiai bendrauti su žmonėmis, žmones ir kad jų troškimai išsipildytų, – tai nėra sudėtinga. Esu žmogus, kuris mėgsta prasitaria ėjikė, patikindama, kad pagalbos paplepėti, pagalvoju užduočių, dar kažko. Gal siekiant sportinių aukštumų olimpietė Senelio kartais norėtųsi, kad po tiek metų pas pačią neprašo. – Kaip aš artimiesiems noriu gražių ateitų Kalėdų Senelis, o ne man reikėtų juo būti. dalykų, taip ir artimieji tikriausiai nori, kad Bet nesikratau šio vaidmens, dėl gražios idėjos man pasisektų. Nesu tokia savanaudė, kuri visada jo imtis sutiksiu“, – sako ėjikė, kurios kalėdiniu laikotarpiu galvotų tik apie save.“ pasirodymo ir šiemet laukia tvarkingai sudėta Linkime, kad visiems Kalėdų Seneliai būtų Senelio apranga. dosnūs!

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPIETĖ

ĖJIMAS – GYVENIMO AISTRA BRIGITA VIRBALYTĖ DAR MOKYKLOJE TURĖJO DVI SVAJONES: TAPTI SPORTO ŽURNALISTE IR DALYVAUTI OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE. JAS ABI ĮGYVENDINO: BAIGUSI VILNIAUS UNIVERSITETĄ DIRBA LRT, O RIO DE ŽANEIRO ŽAIDYNĖS BUS JAU ANTROSIOS PER JOS KARJERĄ.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Marytė Marcinkevičiūtė

B.Virbalytė olimpinių žaidynių skonio paragavo 2012 m. Londone

eriausia 2015 m. Lietuvos ėjike išrinktai Londono olimpinių žaidynių dalyvei Brigitai Virbalytei-Dimšienei šie metai buvo sėkmingiausi per visą sportinę karjerą: jos pasaulio čempionate Pekine užimta septinta vieta – aukščiausia iš visų ten dalyvavusių Lietuvos lengvaatlečių, varžybose Lenkijoje pagerintas Lietuvos 10 km nuotolio ėjimo rekordas, o daugiadienėse keturių etapų varžybose Kinijoje pelnyta trečia vieta. Buvo ir daug kitų pergalių, prizinių vietų. „Nustebinau save ir kitus. Prabėgo nemažai laiko, o vis dar negaliu patikėti, kad pasaulio čempionate užėmiau septintą vietą. Anksčiau apie tai nė nesvajojau, maniau, kad į pasaulio aštuntukus patenka tik išrinktieji. Net atrodė, kad sporte viską padariau, apie ką svajojau. Dabar noriu, kad profesionalusis sportas mano gyvenime tęstųsi kuo ilgiau. Pamalonino ir Lietuvos 10 km distancijos rekordas. Žinau, kad galiu greitai eiti, bet visada noriu kuo greičiau įveikti olimpinę 20 km distanciją“, – sako Brigita, kuriai šių metų pradžioje, vasario 1 d., sukako 30 metų. Po daugiadienių varžybų Kinijoje sportininkė porą savaičių praleido Vilniuje,

OLIMPINĖ PANORAMA

po to su vyru Mariumi penkias dienas Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje. Gerai pailsėjo ir vėl kibo į darbą. Linksmieji kalneliai Sportininkės nuomone, ėjikams 30 metų – pati branda. Būtent tokio amžiaus ar net būdamos vyresnės geriausių rezultatų pasiekia daug garsių ėjikių. Juk geram rezultatui reikia subręsti psichologiškai, kūnas turi būti pasirengęs dideliems krūviams. Brigita neslepia – kadaise jai buvo labai sunku iš jaunimo grupės pereiti į suaugusiųjų. Atstumas padvigubėjo ir prireikė kelerių metų, kol ji persilaužė. „Mano karjera suaugusiųjų sporte buvo kaip linksmieji kalneliai – tai geriau, tai blogiau. Dabar, kai atėjo branda, ėjimo takelyje galima varžytis iki kokių 40 metų. Man ta riba galėtų būti 2020 m. Tokijo olimpiada“, – svarsto ėjikė. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse jai keliami aukšti reikalavimai – užimti vietą netoli prizininkių trejeto. Apie tokius rezultatus sportininkė pasvajoja, bet garsiai nekalba.

„Tikiuosi, kad papildomos įtampos nebus. Per pasaulio čempionatą tik vieną kartą buvau septinta, anksčiau užimdavau vietas antrame dešimtuke. Realiai vertinu savo galimybes ir žinau, kad olimpiniais metais visos ėjikės bus pačios geriausios sportinės formos. Norint užimti aukštą vietą reikės gerinti asmeninį rekordą“, – neabejoja Brigita. Pasaulio čempionate Pekine B.VirbalytėDimšienė pasiekė asmeninį rekordą (1 val. 30 min. 20 sek.). Jos treneris, Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentas Kastytis Pavilonis įsitikinęs, kad normaliomis oro sąlygomis distanciją galima įveikti 2 min. greičiau ir pagerinti Lietuvos rekordą, kuris dabar priklauso Neringai Aidietytei (1 val. 29 min. 1 sek.). „Aš dabar labiau noriu pagerinti ne Lietuvos rekordą, o savo asmeninį rezultatą“, – prasitaria ėjikė. 2010-aisiais Italijoje Brigita nusprendė įveikti 50 km distanciją. Kaip dabar prisimena, buvo sezono pabaiga ir ji nutarė mesti iššūkį pati sau. Tai buvo pirmas ir, tikėtina, paskutinis lietuvės startas šioje distancijoje. „Sau įrodžiau, kad galiu gana greitai eiti ne tik trumpus 3, 5 ar 10 km nuotolius, bet ir maratoną. Tačiau daugiau tokios avantiūros mano gyvenime nebus. Pasiekiau gerą rezultatą (4 val. 25 min. 21 sek.), distancijoje nebuvo labai sunku, bet 50 km nuotolį ryžčiausi eiti tik tada, jeigu jis taptų olimpine rungtimi“, – paaiškina lengvaatletė. Pastebėjo kroso varžybose Brigita – alytiškė. Čia augo, baigė vidurinę mokyklą. Pirmasis treneris – Vaidas Gumauskas, kuris Brigitą pastebėjo kroso varžybose ir pasiūlė ateiti bėgioti. Truputį pabėgiojo, bet alytiškiams stokojant ėjikų, kurie galėtų dalyvauti Birštone vykstančiose varžybose, auklėtinei pasiūlė porą savaičių pavaikščioti. Tos dvi savaitės ėjimo virto 17 metų istorija. Pergalės atėjo ne iškart. Tada Birštone tarp savo amžiaus grupės ėjikių ji buvo gal devinta. Prireikė poros metų, kad pasistūmėtų iki prizinių vietų. „Kaip dažniausiai būna, pergales pasiekia ne talentingieji, bet tie, kurie daugiausia dirba. Viską pasiekiau savo darbu“, – tvirtina Brigita.

Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

OLIMPIETĖ neatsiejama dalimi ir jo neįsivaizduoju kitokio. Pratybos man tapo ritualu, be kurio negali prasidėti diena“, – sako sportininkė. Marius – gamtos vaikas, o Brigitai miškas reikalingas tiek, kiek jame treniruojasi. Abu skirtingai leidžia laisvalaikį: Brigita jį skiria poilsiui ir vos ne gulinėja lovoje, nes po pratybų būna labai pavargusi, o Marius nori kur nors išeiti. Abu gyvena tarnybiniame dviejų kambarių bute Lentvaryje. Brigita – ne iš tų, kuriems patinka šurmulys, todėl ir pasirinko ramią vietą. Į treniruotes važinėja automobiliu, kurį vairuoja jau dvylika metų.

Ant slenksčio – olimpinis sezonas Kur sutiks Naujuosius metus, olimpietė negalvoja: sportininkams tai nėra didelė šventė, nes jau kitą dieną reikia treniruotis. B.Virbalytė sportą derina su „Naujieji metai man niekada nebuvo ta šventė, žurnalistės darbu dėl kurios aukočiau treniruotę. Nesureikšminu ir gimtadienių, man didesnis džiaugsmas – pasiekta pergalė. Kiekviena diena gali būti Jos svarūs rezultatai, parodyti pasaulio „ABU TURIME PO SAVO AISTRĄ: šventė, jei pasieki savo tikslą“, – sako Brigita. bei Europos jaunimo čempionatuose, ir AŠ SPORTINĮ ĖJIMĄ, O MARIUS – Naujajam olimpiniam sezonui Brigita laimėjimai 2004-aisiais baigėsi. Reikėjo MEDŽIOKLĘ. MES VIENAS KITĄ pradėjo rengtis nuo lapkričio 1-osios. dešimtmečio, kol pradėjo sėkmingai varžytis TURIME PALAIKYTI, NES JEI Pagrindinė pratybų vieta buvo Vingio parkas – ir su suaugusiomis ėjikėmis. IŠ MYLIMO ŽMOGAUS ATIMSI čia jai geriausia treniruotis, kitą tokią vietą būtų Visą laiką šalia sportinio ėjimo dar buvo AISTRĄ, JIS TAPS NELAIMINGAS. sunku rasti visame pasaulyje. Nuo gruodžio žurnalistika, kuri šį sportininkės gyvenimo MANO VYRAS, KURIS GYVENIME 2-osios kilometrus skaičiavo Druskininkuose, etapą atsidūrė antrame plane. Žurnalistika – NIEKADA NESPORTAVO, KITŲ tobulino techniką. greičiau Brigitos pomėgis, bet kažkada ateityje AKYSE GALBŪT ATRODO KAIP „Tokia naujojo sezono pradžia. Per mėnesį ji turėtų tapti pirmąja aistra. SAVOTIŠKA AUKA, NES nueinu po 400–500 kilometrų. Tai nėra „Paranku, kai specialybė leidžia ir ŽMONA RETAI BŪNA NAMIE. labai daug, bet specializuojantis eiti 20 km profesionaliai sportuoti, ir dirbti. Labai mažai BET TAIP NĖRA.“ distanciją tiek visiškai pakanka. Kaip treneris pažįstu tokių, kurie profesionaliai sportuotų K.Pavilonis sako, viską pasiekiu savo greičiu, ir dar dirbtų. Tačiau man viską pavyksta todėl treniruojuosi pagal lengvesnę programą, suderinti. Jau nebepriekaištauja ir treneris, kad įveikiu mažiau kilometrų nei, pavyzdžiui, dirbu ir nepakankamai dėmesio skiriu ėjimui. Neringa Aidietytė“, – lygina Lietuvos čempionė Žino, kad sportui atiduodu visas jėgas. Dėl ir rekordininkė. Pirmasis tarptautinis jos šio savo pomėgio tenka apleisti kitus dalykus: laukiantis startas – kovo 19 d. Slovakijoje. pramogas, šeimą, draugus. Viską, ką darau, Trijų Lietuvos rekordų autorė (5, 10 ir 50 km) noriu padaryti geriausiai, o ne vidutiniškai. su nerimu laukia rugpjūčio 19-osios, kai Rio de Tačiau nesu tokia motyvuota, kad išsikelčiau Žaneire bus duotas 20 km nuotolio sportinio sunkiai įgyvendinamų tikslų. Viską stengiuosi ėjimo olimpinis startas. realiai pasverti“, – prisipažįsta Brigita. „Kaip ir pasaulio čempionatus, mes, ėjikės, olimpiadas pradedame vienos paskutiniųjų. Kitąmet – vestuvių dešimtmetis Su palaikymo Olimpinių žaidynių grožio ir dvasios nebus laiko Kitų metų rugsėjį sukaks dešimt metų, kai komanda – pajusti. Ko gero, nuvyksime, sudalyvausime Brigita sukūrė šeimą su Trakų rajono urėdijos tėvais ir vyru ir grįšime. Olimpiniame kaimelyje nenorime miškininku Mariumi Dimša. Jis visada būti per ilgai, nes tos laukimo valandos, esant palaiko žmoną, kuri iš jo niekada negirdėjo dideliam šurmuliui, gali paveikti neigiamai. ultimatumo – arba jis, arba sportas. Kuo toliau, galbūt atrodo kaip savotiška auka, nes žmona Dabar viską dėliojamės ir olimpiniame retai būna namie. Bet taip nėra. Reikia vienas tuo labiau Marius įsitraukia į sportą, kai gali, kaimelyje ketiname praleisti vos porą dienų. kitą suprasti ir palaikyti – be to nebus gerų lankosi varžybose Lietuvoje, kur tik dalyvauja Nenorime daug eksperimentuoti. Porą tarpusavio santykių. Gyvenime esu truputėlį Brigita. Jis žino visus žmonos rezultatus, metų iš eilės stovyklaujame Italijoje, Livinjo savanaudė: noriu būti laiminga, įgyvendinti pasiektas pergales. aukštikalnėse, o po to bandysime vykti savo svajones bei tikslus ir to siekti bet kokia „Abu turime po savo aistrą: aš sportinį ėjimą, kaina. Artimi žmonės būtinai turi mane palaikyti. Brazilijos pusėn ir ten praleisime kokią savaitę. o Marius – medžioklę. Mes vienas kitą turime Treniruosimės, aklimatizuosimės, priprasime Jeigu nebūtų tokio artimųjų rato, žinau, kad palaikyti, nes jei iš mylimo žmogaus atimsi prie laiko skirtumo“, – pasakoja olimpietė. Taip ir pati viena bandyčiau tą patį daryti. Esu iš tų, aistrą, jis taps nelaimingas. Mano vyras, kuris ateis ir starto diena. kuri eina iki galo, sportas tapo mano gyvenimo gyvenime niekada nesportavo, kitų akyse

OLIMPINĖ PANORAMA

TRADICIJA

LIETUVĄ APJUOSĖ KALĖDŲ KARAVANAS KALĖDŲ SENELIS SIGUTIS JAČĖNAS ĮSITAISĖ VIENAME IŠ TRIJŲ RAUDONŲ SUNKVEŽIMIŲ IR KALĖDŲ KARAVANAS GRUODŽIO 15-ĄJĄ IŠ VILNIAUS ŠIRDIES – ROTUŠĖS AIKŠTĖS PAJUDĖJO PREZIDENTŪROS, VYRIAUSYBĖS RŪMŲ, SEIMO, VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS, LTOK BŪSTINĖS LINK, SUSIRINKO DOVANAS, LINKĖJIMUS IR PATRAUKĖ Į KITUS LIETUVOS MIESTUS DALYDAMAS MOKYKLOMS SPORTO INVENTORIŲ IR KVIESDAMAS VAIKUS SPORTUOTI.

Kalėdų Senelį apspito vaikai

aravano maršrutas iš Vilniaus pasuko į Švenčionis, o per kitas dienas nusidriekė į Ignaliną, Visaginą, Rokiškį, Biržus, Pasvalį, Pakruojį, Šiaulius ir finišavo Žagarėje, šių metų Lietuvos kultūros sostinėje. Palydėti Kalėdų karavaną į kelionę atvyko prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma Adamkiene, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, penkiakovininkė, olimpinė ir pasaulio čempionė Laura AsadauskaitėZadneprovskienė, irkluotojai, pasaulio čempionatų prizininkai ir Europos čempionai Saulius Ritteris, Mindaugas Griškonis, „Coca-Cola HBC“ Baltijos regiono prekybos vadovas Valdas Pakštys, Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas, Neringa su grupe „Tele bim bam“, būrys vaikučių. Išlydėdamas Kalėdų karavaną V.Adamkus prašė perduoti sveikinimus ir linkėjimus visiems Lietuvos vaikams, o į raudonąjį sunkvežimį jiedu su žmona Alma įdėjo savo dovanas. „Kalėdų karavano tikslas – padėti Lietuvos mokykloms sukurti geresnes sąlygas vaikams sportuoti, taip pat garsių šalies sportininkų asmeniniu pavyzdžiu paskatinti žmones daugiau judėti“, – sakė D.Gudzinevičiūtė. Kalėdų karavanui dovanas skyrė garsūs Lietuvos sportininkai, Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, Vilniaus savivaldybės darbuotojai, bendrovės „Audimas“, „Maxima“, „Sportland“, „Vichy“ vandens parkas, „Dasta“. Jos bus išdalytos Kalėdų karavano renginių metu, o „CocaCola HBC Lietuva“ skirtą paramą LTOK panaudos organizuodama programos „Išjudink save“ renginius, skirtus vaikams, šeimoms ir visiems norintiems judėti. Bene svarbiausia Kalėdų karavano dovana bendruomenėms – susitikimai su Lietuvą pasaulyje garsinančiais mūsų sportininkais. „Kalėdų karavanas per šešiolika savo gyvavimo metų įrodė, kad bendram tikslui suvienijus nevyriausybinių organizacijų, valstybės institucijų bei privataus verslo jėgas galima nuveikti daug gerų darbų visuomenei“, – sakė „Coca-Cola HBC“ Baltijos šalių prekybos vadovas Valdas Pakštys. „OP“ inf.

OLIMPINĖ PANORAMA

Dovanas veža spalvingi sunkvežimiai

Sustojimas prie Prezidentūros

Į karavano palydėtuves su dovanomis atėjo Alma ir Valdas Adamkai

Premjeras A.Butkevičius linkėjo gero kelio

Vilniaus meras R.Šimašius karavaną sutiko ne tuščiomis

Olimpiečiai J.Kinderis ir E.Krungolcas atlydėjo karavaną į Švenčionis

Seimo nariai buvo gerai nusiteikę Karavaną palydėjo ir LTOK kolektyvas

OLIMPINĖ PANORAMA

KURSAI

PRIEŠ RIO – KURSAI DRUSKININKUOSE GRUODŽIO 8–10 D. DRUSKININKUOSE SUSITIKO RIO DE ŽANEIRO OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE DIRBSIANTYS MŪSŲ ŠALIES MEDIKAI, TRENERIAI IR SPORTO FEDERACIJŲ ATSTOVAI. individualių sporto šakų atstovų buvo 114, o lapkričio 26 d. patvirtintame olimpinės rinktinės kandidatų sąraše jų liko 102. Šį pokytį lėmė sugriežtinti atrankos kriterijai.

Pasitelkęs kolegas kaip modelius D.Barkauskas parodė keletą testų

eminare, kurį finansavo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Olimpinio solidarumo programa, treneriai kalbėjo apie sportininkų pasirengimą žaidynėms, medikai aptarė sportininkų sveikatą ir traumų prevenciją, misijos vadovas supažindino su Rio naujienomis, o sporto psichologės mokė, kaip pažaboti stresą.

Mokėsi, diskutavo ir judėjo Pirmoji seminaro diena buvo skirta medikų mokymams. Netikėtos sportininkų traumos ir būtinybė greitai reaguoti medikams žaidynių metu gali kelti stresą, kurį būtina valdyti. Apie tai, kaip pasiruošti nelengvam darbui, gydytojams ir kineziterapeutams pasakojo Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) psichologė Aistė Žemaitytė. Olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas ir kineziterapeutas Kęstutis Laurinskas aptarė dažniausias traumas, jų prevenciją, kolegoms pademonstravo testus, padedančius įvertinti sportininko pasirengimą atlaikyti tam tikrus fizinius krūvius. Kauno sporto medicinos centro direktorė gydytoja Alma Kajėnienė apžvelgė sportininkų biocheminių tyrimų rezultatus ir pristatė 2016 m. siūlomų tyrimų planą. Medikų užsiėmimuose netrūko judesio. Prieš pradėdamas kalbą apie taisyklingą

OLIMPINĖ PANORAMA

pritūpimo techniką D.Barkauskas paprašė visų dalyvių atlikti šį bazinį pratimą. „Jei žmogus užduoda daug klausimų, kaip pritūpti, klausia, kaip laikyti rankas, kokiu atstumu viena nuo kitos turi būti kojos ir panašiai, vadinasi, jis pritūpti nemoka“, – konstatavo olimpinės rinktinės vyr. gydytojas. Pasitelkęs kolegas kaip modelius D.Barkauskas parodė keletą testų, leidžiančių įvertinti sportininko pasirengimą atlikti pritūpimus su svoriu.

Lyderė – R.Meilutytė Trenerio Žilvino Ovsiuko teigimu, plaukikų komandos lyderė ir toliau yra Rūta Meilutytė. Giedrius Titenis įvykdė du normatyvus, jo rezultatai gerėja. Danas Rapšys iškovojo 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi olimpinį A normatyvą ir yra išsikėlęs tikslą sausio mėnesį vyksiančiose varžybose įvykdyti tokio pat lygio normatyvą plaukdamas nugara. Iki asmeninių rungčių normatyvų nedaug trūksta Mindaugui Sadauskui, kuris juos stengsis pasiekti ir Rio de Žaneire startuoti ne tik su estafetės komanda. JAV besitreniruojantis Tadas Duškinas, trenerio tikinimu, yra estafetės žmogus, kuriuo galima pasitikėti. Simonas Bilis taip pat pajėgus įvykdyti olimpinį A normatyvą, Andriui Šidlauskui iki normatyvo trūksta 0,26 sek., jo rezultatai vis gerėja, tad startas sausio mėnesį Belgijoje vyksiančiose varžybose bus lemiamas. Plaukimo rinktinė galutinai bus sudaryta gegužę. Plaukikų treneris baigiamąją stovyklą planuoja Aruboje, iš kurios komanda vyks tiesiai į žaidynes.

Tikisi daugiau kelialapių Trenerio Mindaugo Ežerskio teigimu, imtynininkams šis sezonas buvo nelengvas ir ne pats sėkmingiausias, bet sportininkai įvertino savo klaidas ir šiuo metu stengiasi jas ištaisyti. Patekti į olimpines žaidynes – Mažiau individualių sporto šakų atstovų svarbiausias imtynininkų tikslas. Kitų metų Antrąją dieną seminaro dalyvius pasveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Pirmąjį gegužę ir birželį jų laukia trys turnyrai, kuriuose bus galima pakovoti dėl kelialapių. pranešimą skaitė Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tubelis. 2014–2015 m. Kas dalyvaus šiuose turnyruose, paaiškės po sausį vyksiančio Lietuvos čempionato. sezono tikslus pasiekė 66 proc. sportininkų. Treneris išreiškė nerimą dėl perspektyvinės Tai, L.Tubelio teigimu, labai geras rodiklis, sportininkų pamainos. „Jos naikinimas – peilis nes ikiolimpinio 2010–2011 m. sezono tikslus į paširdžius“, – perspėjo M.Ežerskis. Kankina buvo pasiekę tik 30 proc. atletų. 2014–2015 m. sezoną 100 proc. planus įvykdė paplūdimio nežinia dėl tolesnio trenerių ir sportininkų likimo – išskirsčius rinktinę po Panevėžio ir tinklinio ir plaukimo sporto šakų atstovai. Šiaulių gimnazijas, imtynininkai nebeturėtų LOSC direktorius pabrėžė, kad šiais treniruočių partnerių. ikiolimpiniais metais, palyginti su 2007 Penkiakovininkų treneris Andrejus ir 2011-aisiais, yra daugiau sportininkų, Zadneprovskis išreiškė viltį, kad olimpinėse iškovojusių kelialapius į žaidynes. Bet žaidynėse prie Lauros Asadauskaitėssumažėjo olimpinėms žaidynėms rengiamų individualių sporto šakų atstovų. 2014–2015 m. Zadneprovskienės galės prisidėti ir Justinas Kinderis. Dėl vietos olimpinėje rinktinėje jis sezoną olimpinės rinktinės kandidatų sąraše

Godos Smilingytės nuotr.

KURSAI

Boksininkų treneris V.Bajevas Kursų dalyviai

kovos kitų metų pasaulio taurės varžybose ir planetos pirmenybėse. Jauni penkiakovininkai Dovydas Vaivada ir Lukas Kontrimavičius, trenerio nuomone, galėtų atstovauti Lietuvai 2020-ųjų žaidynėse. „Komandoje nemotyvuotų sportininkų nėra“, – pabrėžė irkluotojų treneris Mykolas Masilionis. 2015 m. irkluotojai džiaugėsi geromis treniruočių sąlygomis, tačiau, trenerio teigimu, trūksta psichologų, biomechanikų ir mokslininkų pagalbos. Treneris tikisi, kad kitąmet olimpinius kelialapius dar iškovos moterų dvivietė be vairininko ir lengvasvorių valčių moterų porinė dvivietė. Bokso treneris Vladimiras Bajevas pasakojo, kaip atrankai ruošiasi šeši boksininkai. 2016 m. balandžio 20 – gegužės 1 d. Turkijoje vyksiantis turnyras bus pagrindinis boksininkų startas, ypač svarbus sunkiasvoriams, mat jie galės pelnyti po tris kelialapius. Nors LTOK kasmet didina programos „Rio 2016“ finansavimą, dviratininkų treneriai Valerijus Konovalovas ir Vaclovas Šiugždinis jaučia įtampą dėl mažėjančių pinigų iš valstybės biudžeto. Šiuo metu stipriausi dviratininkai – Ramūnas Navardauskas ir Ignatas Konovalovas, bet treneriai tikisi, kad siekiant olimpinių kelialapių pakankamai reitingo taškų pavyks surinkti ir Daivai Tušlaitei bei Rasai Leleivytei. Dziudo treneris Petras Vinciūnas viliasi, kad Rio de Žaneire Lietuvos garbę gins trys sportininkai. Pirmą kartą žaidynėse Lietuvai galės atstovauti mergina. Daugiausia šansų turi Santa Pakenytė, tikimasi, kad kelialapius iškovos ir Marius Paškevičius bei Karolis Bauža. Dabar dziudo imtynininkai ruošiasi „Grand Prix“, „Grand Slam“, pasaulio taurei ir Europos čempionatui. Gausiausia bus lengvaatlečių rinktinė. Jei į žaidynes reikėtų vykti dabar, į jas važiuotų 17

Šiuolaikinės penkiakovės treneris A.Zadneprovskis

finansavimą iš valstybės biudžeto. Jo teigimu, neturėdami pakankamai lėšų sportininkai negali konkuruoti su Vakarų atletais, tai menkina jų orumą ir kenkia šalies įvaizdžiui. Jis, kaip ir kiti treneriai, yra susirūpinęs perspektyvinės pamainos ateitimi. Net ir menkiausia sloga ar virškinimo sutrikimas gali paveikti sportininkų rezultatus. Gydytoja A.Kajėnienė perspėjo, kad tolimojoje Brazilijoje tyko virusai ir bakterijos, su kuriais lietuviai nėra susidūrę. Ji pasakojo treneriams apie ligų prevenciją, patarė griežtai laikytis lengvosios atletikos atstovų. Treneris Kęstutis higienos ir atsakingai žiūrėti į mitybą. Jezepčikas gerai vertina vykdomus olimpinius Lietuvos sporto medicinos centro vyr. normatyvus ir mano, kad kitais metais komanda gydytojas Edmundas Švedas atkreipė trenerių gali pasipildyti dar keliais sportininkais. dėmesį į tai, kad šiemet sportininkai patyrė Didžiausias trenerio galvosūkis – dažnos traumos, kurių būtina išvengti olimpiniais metais. ypač daug traumų. Daugiausia jų gavo gimnastai, pagal sunkias traumas, t.y. lūžius, Austros Skujytės trenerio Alekso pirmauja lengvaatlečiai. Stanislovaičio teigimu, atlikti tyrimai ir E.Švedas pabrėžė, kad atsigauti testai rodo, kad sportininkė grįžta į vėžes, padedančias priemones sportininkams turi jos pasiekti rezultatai nuteikia optimistiškai. skirti tik gydytojai. Jie privalo patvirtinti, kad Treneris viliasi, kad sportininkei pavyks tos priemonės neįtrauktos į draudžiamųjų penktą kartą dalyvauti žaidynėse. „Tikslas preparatų sąrašus. „Geriau dešimt kartų ne tik įvykdyti normatyvą, bet ir kovoti dėl pasitikrinti, nei susidurti su maisto papildais, aukščiausių vietų olimpinėse žaidynėse“, – kuriuose yra draudžiamųjų medžiagų“, – sakė A.Stanislovaitis. perspėjo E.Švedas. Sunkiaatlečių treneris Bronislavas Su svarbiausiais antidopingo reikalavimais Vyšniauskas džiaugėsi dviem iškovotais ir naujovėmis seminare supažindino olimpiniais kelialapiais. Vieną jų pelnė Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Aurimas Didžbalis, antrasis sportininkas į Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė. Krepšinio žaidynes pateks pagal reitingą. Gali būti, kad rinktinės gydytojas Vytenis Trumpickas trečią kelialapį dar pavyks iškovoti Europos papasakojo, kaip organizuojamas krepšinio čempionate Norvegijoje. rinktinės medicininis aptarnavimas. Apie svarbiausius psichologinius veiksnius, Pavojai – įvairūs lemiančius sporto pergales, kalbėjo Lietuvos trenerių profesinės sąjungos pirmininkas ir sportinio ėjimo treneris Kastytis psichologė Rinalda Germanienė, o misijos atstovė spaudai Goda Smilingytė patarė, Pavilonis kalbėjo apie sporto bendruomenės susiskaldymą, kuris blogai veikia ir trenerius, ir kaip treneriams ir sportininkams bendrauti sportininkus. K.Pavilonis aštriai pasisakė ir apie su žiniasklaida žaidynių metu. mažėjantį didelio meistriškumo sportininkų „OP“ inf.

OLIMPINĖ PANORAMA

Alfredo Pliadžio nuotr.

POSŪKIS

E.Krungolcas neslepia – teisėjauti fechtavimo rungčiai reikia ypatingų gebėjimų

Į OLIMPINES ŽAIDYNES – NAUJU KELIU DAUGKARTINIS EUROPOS IR PASAULIO ČEMPIONAS, 2008 M. PEKINO OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ SIDABRO MEDALIO LAIMĖTOJAS PENKIAKOVININKAS EDVINAS KRUNGOLCAS VĖL RAGAUS ŽAIDYNIŲ DALYVIO DUONOS. TIK ŠĮKART – KAIP TEISĖJAS. Dominykas Genevičius

arptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga pranešė, kad vienas geriausių visų laikų Lietuvos penkiakovininkų paskirtas teisėjauti 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Iki šiol olimpinių žaidynių šiuolaikinės penkiakovės varžyboms Lietuvos atstovas yra teisėjavęs tik kartą: 1980 m. žaidynėse Maskvoje dirbo dabartinis Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas. Prieš trejus metus spalvingą sportinę karjerą baigęs E.Krungolcas šiuo metu beveik visą dėmesį skiria šeimai – ypač daug jo atitenka dvejų metukų dukrai. Tačiau nuo sporto E.Krungolcas nenutolo – dirba Lietuvos olimpiečių asociacijoje, teisėjauja tarptautinėse varžybose. 42-ejų metų olimpietis atskleidė, kad neatmeta galimybės padirbėti treneriu – sukauptą didžiulę patirtį yra kam perduoti.

OLIMPINĖ PANORAMA

Nuo sportinės karjeros pabaigos praėjo treji metai. Dažniau sapnuojate pergales ar nesėkmes? Sapnai aplanko visokie: juose būna ir pergalių, ir nusivylimų. Dažniau sapnuoju nesėkmes, bet tokie jau tie sapnai. Kai prisimenu, ką pasiekiau ir kaip tą buvo įmanoma padaryti, kartais šiurpas nukrato. Dabar visa tai atrodo kaip iš fantastikos srities. Galima tik įsivaizduoti, koks jaučiausi stiprus ir kokia sėkminga buvo mano karjera.

Jau pasiekėte pergalę ir kaip teisėjas. Kaip reagavote sužinojęs, kad esate paskirtas dirbti Rio de Žaneire? Žinoma, labai nudžiugau sužinojęs šią žinią. Vykti į olimpines žaidynes – bet kam didelis džiaugsmas. Tai yra aukštas mano, kaip teisėjo, darbo įvertinimas ir kartu parodytas didelis pasitikėjimas, kuris reiškia, kad šioje srityje esu profesionalas. Tai tarsi savotiškas medalis. Ko reikia norint būti teisėju? Kaip ir visose sporto šakose, yra tam tikri mokymai, kursai, egzaminai. Baigęs sportuoti, kad nejausčiau tuštumos, nusprendžiau likti tarp savų ir ėmiausi tokios iniciatyvos. Išsilaikiau egzaminus ir jau kelinti metai esu kviečiamas teisėjauti į pasaulio ir Europos čempionatus.

Kuo dabar užsiimate? Darbuojuosi Lietuvos olimpiečių asociacijoje. Veikla nėra labai arti sporto, bet su juo susijusi. Bendrauju su jaunimu, pasakoju, ką pasiekiau, kiek kainuoja pergalės profesionaliems sportininkams. Esu patenkintas savo dabartine padėtimi, juolab kad ryšiai su penkiakove išliko stiprūs ir galiu save realizuoti Ar daug buvusių penkiakovininkų teisėjaudamas. teisėjauja varžybose?

POSŪKIS Daugiausia užsiimame švietimu – dirbame su mokyklomis, moksleiviais. Glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos sporto muziejumi Kaune. Dažnai kartu važiuojame į įvairius renginius. Smagu, kad mokyklos pačios mus kviečiasi. Moksleiviams pirmiausia pasakoju apie savo sėkmės istoriją, savo karjerą, kad tai, ką pasiekiau, nėra kažkas nežmoniško ir kiekvienas norintis ir daug darbo įdėjęs žmogus gali tiek pasiekti. Kol dar esu šiek tiek žinomas, jaunimą tokios istorijos domina, o gyvi pavyzdžiai juos labiau skatina nei parašytos istorijos.

„GIMUS DUKRYTEI GYVENIMAS TAPO LABIAU MOBILIZUOTAS, ATSIRADO INTERESŲ, KURIŲ IKI TOL NEBUVO. ANKSČIAU VISKAS BUVO SKIRIAMA TIK SPORTUI, REZULTATAMS, O DABAR VISAS LAIKAS BEI PASTANGOS – ŠEIMAI IR PIRMIAUSIA DUKRAI. IŠKOVOTAS MEDALIS, KAD IR OLIMPINIS, YRA TAS PATS, KAS PAMATYTI DUKROS ŠYPSENĄ. JI YRA MANO PATS DIDŽIAUSIAS APDOVANOJIMAS.“

Didžiausias karjeros laimėjimas – olimpinis sidabras Pekine

Tai lemia žmonių prigimtis. Vieni linkę būti treneriais, turi pedagogo gyslelę, kiti tampa teisėjais, dar kiti pavargsta nuo sporto ir apskritai keičia veiklos sritį. Man įdomu šiame sporte, tai yra artima mano karjerai, tik šiek tiek statusas pasikeitė. Vis dar jaučiuosi kaip varžybų dalyvis. Be manęs, lietuvių tarp teisėjų kol kas nėra, bet keli sportininkai iš užsienio, su kuriais pats sportavau, teisėjauja. Tiesa, nežinau, kurie iš jų atrinkti dirbti olimpinėse žaidynėse, bet tarptautinėse varžybose mes susitinkame.

mokėti išnagrinėti sudėtingas situacijas, suvokti daugiau subtilybių. Teisėjauti fechtavimo rungčiai reikia ypatingų gebėjimų. Aš, kaip buvęs sportininkas, gerai išmanau visas smulkmenas. Kita sudėtinga penkiakovės rungtis – jojimas. Ten taip pat būna įvairiausių situacijų, kurias labai svarbu gebėti įvertinti greitai. Jei sportininkas nuverčia kliūtį, teisėjai negali susėsti ir tartis, kokį sprendimą priimti – susiklosčius pačioms sudėtingiausioms aplinkybėms reikia ne tik labai tikslaus, bet ir greito verdikto. Paprasta situacija: žirgas sustoja prieš kliūtį ir ją nuverčia. Teisėjui reikia staigiai nuspręsti, ar stabdyti pasirodymą, ar tęsti. Teisėjai yra atsakingi ir už taškų skaičiavimą.

Kokia šiuolaikinės penkiakovės teisėjo darbo specifika? Ar teisėjaujate visose rungtyse? Mano kvalifikacija leidžia man teisėjauti visose penkiakovės rungtyse, bet yra viena sporto šaka, kuri reikalauja labai didelės patirties – tai fechtavimas. Žmogus iš gatvės, kad ir išklausęs Papasakokite apie darbą Lietuvos kursus bei gavęs diplomą, ne visada supranta, olimpiečių asociacijoje. kas ten vyksta. Ten jau reikia turėti gerą akį, Esu sporto renginių vadybininkas.

Kitas mūsų tikslas – suburti olimpiečius. Yra būrys veiklių olimpiečių, kurie nori ir gali dalyvauti tokiuose renginiuose. Rūpinamės vieni kitais, stengiamės padėti, jei kažkam reikia pagalbos. Tai mus vienija ir padeda suprasti jaunimui, kas yra sportas ir aktyvus gyvenimas. Kaip gyvenimą pakeitė dukros gimimas? Gyvenimas pasikeitė jau tada, kai žmona tapo nėščia. Turiu pasakyti, kad jis pasikeitė tik į gerąją pusę. Gimus dukrytei gyvenimas tapo labiau mobilizuotas, atsirado interesų, kurių iki tol nebuvo. Anksčiau viskas buvo skiriama tik sportui, rezultatams, o dabar visas laikas bei pastangos – šeimai ir pirmiausia dukrai. Iškovotas medalis, kad ir olimpinis, yra tas pats, kas pamatyti dukros šypseną. Ji yra mano pats didžiausias apdovanojimas. Kokių dar turite gyvenimo planų? Sunku pasakyti, kas laukia ateityje. Nenoriu nurašyti trenerio darbo. Norėčiau savo patirtį kažkam kryptingai perduoti ir matyti, kaip žmogus tobulėja, keičiasi, dalyvauja varžybose. Nenoriu spėlioti, kaip susiklostys gyvenimas, bet ši profesija man įdomi. Norėčiau dar labiau save išnaudoti sporto srityje. Šeimos pagausėjimas? Viešpaties keliai nežinomi – niekada nesakyk niekada.

OLIMPINĖ PANORAMA

ŽVILGSNIS

SEZONAS – KUPINAS IŠBANDYMŲ LIETUVOS KALNŲ SLIDINĖJIMO METRAŠTYJE JAU ŠĮ RUDENĮ ATVERSTAS NAUJAS PUSLAPIS – LAPKRITĮ DRUSKININKŲ „SNOW“ ARENOJE PIRMĄ KARTĄ VYKO TARPTAUTINĖS SLIDINĖJIMO FEDERACIJOS (FIS) STATUSĄ TURINČIOS VARŽYBOS – BALTIJOS TAURĖS PIRMASIS ETAPAS, KURIAME JĖGAS BANDĖ NE VIENAS OLIMPIETIS. NEMAŽAI IŠŠŪKIŲ MŪSŲ ŠALIES KALNŲ SLIDININKŲ LAUKIA IR TIKRUOSE KALNUOSE. Linas Jaurys

Janio Markvarto nuotr.

rungties pasaulio reitinge užimantis Kristapas Zvejniekas, moterų – Sočio olimpinių žaidynių dalyvė Lelde Gasūna. Mūsų šalies garbę FIS varžybose gynė septyni sportininkai. Geriausiai sekėsi olimpiečiams 19-mečiui R.Zaveckui (6 ir 7 vieta) ir 21-erių Ievai Januškevičiūtei (11 ir 9 vieta). FIS varžybose geidžiamas laimikis yra ir FIS taškai, kurie labai svarbūs ne tik siekiant kuo aukštesnės starto pozicijos tarptautinėse varžybose. Šie taškai, skaičiuojami pagal atsilikimą nuo lyderio, yra vienas svarbiausių kriterijų norint įveikti olimpinę atranką – penkių geriausių rezultatų vidurkis atrankos laikotarpiu neturi viršyti 140 FIS taškų. „Snow“ arenoje olimpinę ribą iš lietuvių peržengė ne tik R.Zaveckas (pirmą dieną – Baltijos taurės 66,67 taško, antrąją – 75,78) su I.Januškevičiūte varžybose (85,77 ir 91,79), kuriems nepavyko pagerinti Druskininkuose du medalius iškovojo savo geriausių šio rodiklio rezultatų. O R.Zaveckas 19-metis Vilius Aleksandravičius pasiekė asmeninį rekordą – pirmą dieną pelnė 105,76 taško, antrąją – 115,99. Pirmuosius karjeroje ienas mūsų šalies kalnų slidininkas šį Daugiausia apdovanojimų Druskininkuose FIS taškus į savo biografiją įsirašė ir 16-metė sezoną dalyvaus antrosiose jaunimo susižėrė latviai ir rusai, o pagal bendrą Eglė Augustaitytė – 123,25 ir 132,49. žiemos olimpinėse žaidynėse apdovanojimų skaičių trečioje vietoje liko „Mūsų jauniausių sportininkų, savo amžiaus Lilehameryje. Kas vyks į Norvegiją atstovauti Lietuvos sportininkai. Geriausiai iš mūsiškių grupių šalies rinktinės narių, iškovotos aukštos Lietuvai, kol kas neaišku, bet jau žinoma, kad pasirodė pirmą ir antrą vietą tarp sportininkų vietos rodo, kad žengiame teisingu keliu turėsime savą jaunimo žaidynių ambasadorių – amžiaus grupės iki 12 m. užėmęs Oskaras augindami pamainą dabartiniams lyderiams. kalnų slidininką Aivarą Tumą. Šios garbingos Karlavičius. Tarp merginų iki 14 m. vieną Tarp tiek šalių sportininkų iškovoti pirmą pareigos suteiktos tik 39 šalių atstovams. antrą vietą iškovojo Smiltė Bieliūnaitė, trečia ir antrą vietą – įspūdingas rezultatas, ypač Lietuvių laukia ir daugiau tarptautinių vieta „Masters“ grupėje (sportininkai per 30 žinant, koks šalies valdžios ir rėmėjų požiūris varžybų, bus rungtyniaujama ir Lietuvoje. metų) po kartą atiteko Jurgiui Janulioniui ir į žiemos sportą pas mus ir Latvijoje, Rusijoje O mūsų šalies čempionatas tradiciškai bus Andriui Grigarui, o Rokas Zaveckas gavo du ar Baltarusijoje“, – džiaugėsi Lietuvos kalnų surengtas Italijos kalnų kurorte Kronplace apdovanojimus už abi dienas užimtą trečią slidinėjimo federacijos (LKSF) prezidentas kovo 5–12 d. vietą jaunimo iki 21 m. grupėje. Abi dienas vyko slalomo rungties lenktynės – Paulius Augūnas. Iš viso rengiami trys Baltijos taurės varžybų elito, jaunimo iki 21 m. ir „Masters“ grupių Dalyviai – iš 14 šalių etapai – Lietuvoje, Latvijoje ir Suomijoje. Visus dalyviams pagal specialią technologiją Baltijos taurės varžybų pirmasis etapas etapus kartu su trasų šeimininkais rengia įrengtame lediniame šlaite teko įveikti net po Druskininkuose – aukščiausio lygio tarptautinės Latvijos slidinėjimo sąjunga, turinti ne vieną tris nusileidimus vietoje įprastų dviejų – taip slidinėjimo sporto varžybos, kada nors vykusios tūkstantį eurų kainuojančią laiko matavimo ir taikytasi prie FIS reikalavimų, apimančių ne mūsų šalyje. Ir pirmosios FIS istorijoje varžybos, kitą varžyboms reikalingą įrangą. tik trasų ilgį, bet ir vartų skaičių, atstumą tarp surengtos uždaroje arenoje. jų ir daugybę kitų dalykų. Jaunimas itin kieto Dvi dienas „Snow“ arenoje rungėsi apie paviršiaus šlaitu leidosi po du sykius. 250 įvairaus amžiaus kalnų slidininkų iš 14 Derina mokslą ir sportą Stipriausi kalnų slidininkai – elito ir jaunimo Geriausiems Lietuvos kalnų slidininkams šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, iki 21 m. grupių – rungėsi FIS lenktynėse. Čia Airijos, Čekijos, Turkijos, Ispanijos, Rumunijos, R.Zaveckui ir I.Januškevičiūtei šį sezoną lygių neturėjo Latvijos rinktinės lyderiai: vyrų Slovakijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir nemažai dėmesio tenka skirti ne tik varžybas abi dienas laimėjo 65 vietą slalomo Olandijos. treniruotėms ar varžyboms. Abu jie –

OLIMPINĖ PANORAMA

ŽVILGSNIS

A.Tumas dalyvavo jaunimo olimpinių žaidynių ambasadorių kursuose Lilehameryje

aukštųjų mokyklų pirmakursiai. R.Zaveckas studijuoja verslo vadybą ir analitiką ISM vadybos ir ekonomikos universitete. „Kol kas viską pavyksta sėkmingai suderinti“, – patikina sportininkas, gruodį dalyvavęs treniruočių stovykloje Švedijoje, o Naujuosius planuojantis sutikti Italijoje. I.Januškevičiūtė – Lietuvos sporto universiteto kineziterapijos specialybės pirmakursė. „Sporto universitete mane lengvai išleidžia į treniruočių stovyklas, varžybas, todėl nekyla jokių bėdų. Mokslas įdomus, šia specialybe domėjausi jau anksčiau. Dabar ir sportas mokslui padeda, ir mokslas sportui, nes abu dalykai glaudžiai susiję. Kai ką nors skauda, jau pradedu suprasti, kodėl skauda“, – šypteli kalnų slidininkė. Nuotaikos – dvejopos Apie artėjantį sezoną kalbamės su Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentu, Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) valdybos nariu P.Augūnu. Kokiomis nuotaikomis sezoną pasitinka Lietuvos kalnų slidinėjimo federacija? Dvejopomis. Labai džiugu, kad bendro darbo su „Snow“ arena ir Nacionaline slidinėjimo asociacija dėka sportas klesti uždaroje Druskininkų trasoje. Vasarą čia nuolat treniravosi daug užsienio komandų, pratybas rengė ir Lietuvos sportininkai. Jau ne pirmą kartą čia sezonui ruošėsi pasaulio elitui priklausančios Italijos vyrų ir moterų rinktinės, slidinėjo slovakų, švedų, rusų, lenkų ir kitų šalių atstovai, planuoja atvykti vienas geriausių pasaulio slalomo meistrų Aleksandras Chorošilovas iš Rusijos. LNSA šiemet Vilniuje surengė FIS lyderių seminarą. Tai didžiulis renginys, patikimas tikrai ne visiems. Svečiai apsilankė ir Druskininkuose, kuriuose juos sužavėjo kalnų slidinėjimui ir snieglenčių sportui plėtoti

„LIETUVOS ČEMPIONATE MES SUDERINAME SVARBIAUSIUS DALYKUS – MEISTRIŠKUMĄ IR MASIŠKUMĄ. JIE PUIKIAI PAPILDO VIENAS KITĄ, NES ŽMONĖS, IŠ ARTI PAMATĘ, KAIP TRASOJE ATRODO LIETUVOS KALNŲ SLIDINĖJIMO LYDERIAI, UŽSIKABINA IR ATVEDA SAVO VAIKUS Į TRENIRUOTES.“ sudarytos sąlygos. Slidinėjančių vaikų nuolat daugėja, todėl klubai į savo gretas priima ir naujų trenerių. Gausėjančias kalnų slidininkų gretas puikiai iliustruoja faktas, kad jau dabar registruota daugiau nei 600 paraiškų dalyvauti Lietuvos mokinių žaidynėse. Tokie nuveikti darbai, faktai ir skaičiai rodo, kad kalnų slidinėjimo perspektyvos Lietuvoje yra puikios, einame teisinga linkme. Bet liūdina valstybės sporto institucijų požiūris. Girdime tik pažadus, o realiai mūsų padėtis tik blogėja. Sugriežtinus Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų atrankos kriterijus slidinėjimas patyrė skaudų smūgį, nes iš kriterijų buvo išbraukti FIS taškai – pagrindinis slidinėjimo sporto šakų matas. Tai tas pats, kas tenisininkų pajėgumą rodantys ATP reitingo taškai. Ar būtų galima įvertinti Ričardo Berankio pajėgumą pagal jo rezultatus turnyruose? Manau, neįmanoma. Tas pats pasakytina ir apie slidininkus, juk net olimpinė atranka remiasi FIS taškais. O Lietuvoje dabar vienintelis kriterijus – užimtos vietos. Tai mums reiškia nustūmimą į užribį. Kalnų slidinėjimo pasaulio čempionatai vyksta kas dvejus metus, Europos čempionatai iš viso nerengiami. Todėl kitos sporto šakos automatiškai įgyja pranašumą vertinant meistriškumą pagal naujuosius kriterijus. Dėl to Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų sąraše liko vos vienas kalnų

slidininkas – R.Zaveckas. Nebeturime trenerio etato dirbti su rinktinėmis. Etatas Lietuvos olimpiniame sporto centre buvo atsiradęs prieš Sočio olimpines žaidynes, kuriose dalyvavo I.Januškevičiūtė ir R.Zaveckas. Jie siekia dalyvauti ir Pjongčango olimpiadoje. Šie kalnų slidininkai sėkmingai derina sportą ir mokslą aukštosiose mokyklose, sunkiai dirba treniruodamiesi. LKSF, LNSA, LTOK, sportininkų tėvai padeda siekti tikslo, o valstybės parama labai menka. Sostinės savivaldybės dėka Vilniaus sporto centre dalimi etato – aštuoniolika valandų per savaitę – dirba patyręs kalnų slidinėjimo treneris Audrius Santackas. Visi kiti – klubuose. Tad visai sporto šakai – pusė etato. Po Sočio olimpinių žaidynių buvo kalbama, kad pasimokėme iš klaidų, darysime viską, kad situacija, kai normalios sąlygos buvo sudarytos tik artėjant žaidynėms, nesikartotų. Bet niekas nesikeičia. Kodėl Baltijos taurės varžybas Druskininkuose kartu su „Snow“ arena rengė Latvijos, o ne Lietuvos kalnų slidinėjimo federacija? Priežastis ta pati – pinigai, kurių šioms varžyboms reikia išties nemažai. Todėl mes, nebūdami tikri, ar gausime finansavimą, nutarėme nedalyvauti rengiant varžybas, nes nenorime užsikrauti įsipareigojimų, kurių negalėtume įvykdyti. Kokios pagrindinės Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos rengiamos varžybos? Kaip ir kasmet, Lietuvos čempionatas Kronplace. Lietuvos čempionate mes suderiname svarbiausius dalykus – meistriškumą ir masiškumą. Jie puikiai papildo vienas kitą, nes žmonės, iš arti pamatę, kaip trasoje atrodo Lietuvos kalnų slidinėjimo lyderiai, užsikabina ir atveda savo vaikus į treniruotes. Nemažai kalnų slidinėjimo mėgėjų jau daug metų atvažiuoja į Lietuvos čempionatus, pasikviečia draugų. Žinoma, galėtume rengti šalies čempionatą Suomijoje kartu su latviais ir estais, bet ten nukeliautų 10–15 sportininkų, jų pasirodymo niekas nematytų. Buvo minčių rengti Lietuvos čempionatą „Snow“ arenoje, bet šios idėjos tenka atsisakyti vien dėl to, kad Druskininkuose negalime surengti slalomo milžino rungties. Taip pat LKSF rengs arba padės organizuoti Lietuvos sporto vilčių žaidynes, „LTeam“ olimpinį festivalį, „Žalgirio“ draugijos žiemos žaidynes ir įvairias jaunimui bei suaugusiesiems skirtas pirmenybes. Taigi laukia ilgas ir įdomus sezonas.

OLIMPINĖ PANORAMA

PAMĄSTYMAI

OLIMPINĖ PANORAMA

Emilio Vaitkaičio nuotr.

ATGARSIAI

G.Titenis ir jo treneris Ž.Ovsiukas

PRALAUŽĖ LEDUS GIEDRIUS TITENIS IŠKOVOJO APDOVANOJIMĄ, KOKIO DAR NETURĖJO – 26 METŲ LIETUVIS, VARŽYDAMASIS TRUMPAME (25 M) BASEINE, PIRMĄ KARTĄ UŽKOPĖ ANT EUROPOS PLAUKIMO ČEMPIONATO GARBĖS PAKYLOS. IKI ŠIOL VISUS TITULUS ANYKŠTĖNAS BUVO LAIMĖJĘS OLIMPINIŲ MATMENŲ (50 M) BASEINE. GRUODĮ IZRAELYJE VYKUSIOSE ŽEMYNO PIRMENYBĖSE 25 M BASEINE G.TITENIS IŠKOVOJO 100 M PLAUKIMO KRŪTINE RUNGTIES BRONZĄ. IŠ VISO EUROPOS ČEMPIONATE DALYVAVO SEPTYNI LIETUVIAI. VISI JIE GERINO IR ASMENINIUS, IR LIETUVOS REKORDUS, BET ANT GARBĖS PAKYLOS LIPO TIK G.TITENIS. GERIAUSIA LIETUVOS PLAUKIKĖ RŪTA MEILUTYTĖ ČEMPIONATĄ PRALEIDO NORĖDAMA GERIAU ATSIGAUTI PO TRAUMOS.

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPINĖ AKADEMIJA

NE PER ANKSTYVI OLIMPINIAI ČEMPIONAI? EUROPOS ŽAIDYNĖS BUVO IŠBANDYMAS NE TIK JOSE DALYVAVUSIEMS SPORTININKAMS. SU IŠŠŪKIAIS SUSIDŪRĖ IR NACIONALINĖS OLIMPINĖS AKADEMIJOS BEI JŲ MOKSLININKAI. GALVOSŪKIŲ NETRŪKSTA IR KITOSE SPORTO, OLIMPINIO JUDĖJIMO SRITYSE. Doc. dr. Artūras Poviliūnas Straipsnis parengtas pagal autoriaus pranešimą, skaitytą Europos olimpinių akademijų vadovų konferencijoje. Pirmosios Europos žemyno žaidynės buvo reto grožio sporto šventė! Patikėkite manimi. Nuo 1992 metų buvau visose žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse, Pan Amerikos žaidynėse Meksikoje, Afrikos ir Azijos žaidynėse Indijoje, visose Europos olimpinėse dienose ir festivaliuose, bet tokios organizacijos, kuri prilygtų, o kai kada ir pralenktų mano išvardytas – nemačiau. Be jokios abejonės, visų pirma tai didžiulis Europos olimpinių komitetų (EOK) prezidento, Tarptautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto nario Patricko Hickey nuopelnas. Tai buvo jo idėja surengti šias žaidynes. O Azerbaidžano pasirinkimas – pats geriausias variantas. Šių žaidynių globėjas buvo šalies prezidentas Ilhamas Alijevas, organizacinio komiteto vadovė – pirmoji ponia Mehriban Alijeva. Tokie vykdytojai, kaip šalies sporto ministro vadovaujamas kolektyvas, olimpinio komiteto, sporto universiteto vadovybė, visa organizacinio komiteto darbo grupė, vadovaujama Simono Cleggo, ir darbų kontrolę užtikrinusios žaidynių koordinacinės komisijos

OLIMPINĖ PANORAMA

NEABEJOJU, KAD IR OLIMPINĖS AKADEMIJOS, IR PASAULIO SPORTO ORGANIZACIJOS SUSIDOROS SU SUNKUMAIS. „EUROPOS ŽAIDYNIŲ LAUKIA PUIKI ATEITIS. AZERBAIDŽANAS PADARĖ VISKĄ, KAD ŠIS RENGINYS GYVUOTŲ“, – SAKĖ ŠIŲ ŽAIDYNIŲ IDĖJOS AUTORIUS IR ĮKVĖPĖJAS EOK PREZIDENTAS P.HICKEY. IR MES TUO NEABEJOJAME. pirmininkas Spyrosas Capralas, pasiekė, kad visų sportininkų, ragavusių ir olimpiečių duonos, sąlygos Baku būtų puikios. Pradedant sportininkų kaimeliu, aukščiausio lygio sporto arenomis, transporto sistema ir kiekviename žingsnyje laukiančiais paslaugiais savanoriais. Net 70 Lietuvos sportininkų kartu su 6 tūkst. atletų iš dar 49 šalių visiems laikams pateko į sporto metraščius. Jie atvertė naują istorijos puslapį. Iš Azerbaidžano sostinės mūsų šalies atletai parsivežė du aukso, vieną sidabro ir keturis bronzos medalius. O dabar apie iššūkius, tenkančius ne tik nacionalinėms olimpinėms akademijoms bei jų mokslininkams. Iš viso žaidynių programoje buvo 20 sporto šakų, iš jų 16

olimpinių. Sportininkams buvo išdalyti 253 medalių komplektai, bet ne visose sporto arenose spindėjo ryškiausios žvaigždės. Turbūt stipriausius dalyvius subūrė dziudo imtynės, nes šios sporto šakos Europos žaidynių turnyras vyko kartu su Europos čempionatu, tad patiems geriausiems atiteko po du medalius. Daugelio kitų sporto šakų varžybose irgi netrūko olimpinių, pasaulio ir Europos čempionų bei prizininkų, kuriems Baku prasidėjo kelias olimpinių kelialapių link. O štai olimpiniame stadione vykusiose lengvaatlečių kovose dalyvavo tik šalys, besivaržančios trečiojoje pagal pajėgumą žemyno lygoje. Plaukimo ir šuolių į vandenį varžybose irgi dalyvavo ne patys stipriausi. Tokiais kontrastais stebėtis neverta – žaidynės vyko pirmą kartą, jos dar tik kovoja dėl vietos nusistovėjusiame tarptautiniame sporto kalendoriuje. Suderinti su tarptautinėmis federacijomis daugelį klausimų buvo nelengva, nes sprendimas rengti Europos žaidynes buvo priimtas tik 2012 m. gruodį Romoje vykusioje EOK generalinės asamblėjos sesijoje. Taigi, pabrėžiu, mano asmenine nuomone, su sunkumais tenka susidurti ne tik olimpinėms akademijoms. Bent jau Lietuvos, į kurią suburti geriausi šalies sporto mokslo

APDOVANOJIMAI ISTORIJAKARAVANAS TALENTAI KALĖDŪ atstovai užsiima olimpinių sporto šakų, įeinančių į olimpinių žaidynių programą, rengimu. Į žaidynių programą įtrauktos neolimpinės sporto šakos (jeigu liks tokia pat Europos žaidynių programa ir kai kurių sporto šakų lygis) – tai iššūkiai ne tik olimpinėms akademijoms, vienijančioms geriausius mokslininkus, kurie turės vienaip ar kitaip padėti ir kitoms sporto šakoms, bet ir EOK vadovybei. Europa turi daugiausiai TOK narių ir jų įtaka – pati solidžiausia, todėl įmanoma padaryti taip, kad Europos žaidynėse dalyvautų patys geriausi, o iškovoti medaliai (bent dalis jų) kartu garantuotų patekimą į olimpines žaidynes. Antrasis galvosūkis, kurį tenka spręsti EOK, susijęs su Baku pademonstruotu aukštu lygiu. Kokia bus kita Senojo žemyno žaidynių vieta? Keletą žodžių norėčiau tarti ir apie pasaulio jaunimo olimpines žaidynes. Tiksliau, jų pavadinimą. Nors pati idėja pagal žaidynių turinį buvo puiki, mūsų visuomenė visų pirma vertina sporto pergales ir iškovotus medalius. O sportininkai, laimėję auksą, neretai jau vertinami kaip olimpiniai čempionai, neatsižvelgiant, kad tai tik jaunimo žaidynės, turinčios visiškai kitą prasmę (pagal buvusį TOK prezidentą Jacques‘ą Rogge‘ą). Manau, tai suprasdamas buvęs ankstesnis TOK prezidentas Juanas Antonio Samaranchas neleido vartoti „olimpinio“ vardo prie žodžio „žaidynės“. Patys jaunimo olimpiniai čempionai šiek tiek praranda motyvaciją kovoti dėl pergalės, pavadinkime, tikrosiose olimpinėse žaidynėse (jų įsitikinimu, jie ir taip olimpiniai čempionai). O daugelio valstybių valdžia skiria finansavimą sportui, atsižvelgdama į iškovotus medalius. Pasaulio jaunimo žaidynių pavadinime žodis „olimpinės“, manyčiau, perteklinis. Dar kelios pastabos. Europos žaidynėse kovojusi Lietuvos stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė – trejų olimpinių žaidynių dalyvė, kartą vienetų Europos čempionė ir keturiskart dvejetų – sako, kad nėra teisinga pirmajame Senojo žemyno reitingo dešimtuke matyti net aštuonias natūralizuotas kines. Dar vienas iššūkis visai pasaulio sporto bendruomenei – neleistinų medicininių preparatų vartojimas. Pabrėžtina, kad pirmosiose Europos žaidynėse neužfiksuota nė vieno dopingo vartojimo atvejo. Tai džiugina, ypač po oficialaus EOK prezidento patvirtinimo TOK vykdomojo komiteto posėdyje. Neabejoju, kad ir olimpinės akademijos, ir pasaulio sporto organizacijos susidoros su sunkumais. „Europos žaidynių laukia puiki ateitis. Azerbaidžanas padarė viską, kad šis renginys gyvuotų“, – sakė šių žaidynių idėjos autorius ir įkvėpėjas EOK prezidentas P.Hickey. Ir mes tuo neabejojame.

TIKSLAS

VERTINGA DOVANA Vilniaus universiteto profesorius, LOA akademikas, LTOK komisijos „Sportas ir aplinka“ pirmininkas Jonas Petras Jankauskas Lietuvos olimpinei akademijai perdavė daugiau kaip 2150 egzempliorių asmeninę biblioteką. Prof. J.P.Jankauskas sakė, kad dovanotoje kolekcijoje vertingi Tarptautinės irklavimo federacijos 1973–2003 m. laikotarpio periodiniai biuleteniai, prestižinio mokslo žurnalo „Teoria i praktika fizičeskoi kulturi“ 1969–1990 m., žurnalo „Visuomenės sveikata“ 2007–2015 m. komplektai, 38 Didžiosios medicinos enciklopedijos tomai su garso įrašais – ligų ir susirgimų diagnozei nustatyti, Tarptautinio olimpinio komiteto mokslo konferencijų „Sportas ir aplinka“ bei visos Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) dvidešimtmečio darbų

J.P.Jankauskas ir A.Poviliūnas tematikos leidiniai, daug vertingos atskirų sporto šakų, sveikos gyvensenos teorijos ir metodikos medžiagos. Profesorius taip pat padovanojo savo parašytų knygų bei stambiausią išleistą veikalą – 2015 m. monografiją „Sveikos gyvensenos pagrindai“, kuri turės tęsinį.

GARBINGAS SVEČIAS Aštuoniasdešimtmečio proga Lietuvos olimpinėje akademijoje viešėjo ir buvo pagerbtas ilgametis LOA narys, kūno kultūros mokytojas ekspertas, Lietuvos kilnaus sportinio elgesio laureatas, nusipelnęs treneris ir olimpizmo propaguotojas Julijonas Balšaitis.

J.Balšaitį sveikina LOA viceprezidentas prof. A.Raslanas

LOA PREZIDENTO SVEIKINIMAI GIMNAZIJAI LOA prezidentas A.Poviliūnas dalyvavo Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos 95 metų sukakties šventėje.

Pedagogų bendruomenei įteikti LOA sveikinimai, direktoriui Vladislovui Janiūnui – medalis „Už nuopelnus olimpiniam švietimui“.

KAUNE VYKO STUDENTŲ OLIMPINĖ DIENA

Studentų olimpinės dienos laureatai Olimpinės akademijos pakviesti jaunuoliai Lietuvos sporto universiteto (LSU) lengvosios atletikos manieže varžėsi rankų lenkimo, virvės traukimo, smiginio, pasagos metimo, smūgiavimo į taikinį („helpongo“), estafečių varžybose bei jau tradiciniu tapusiame olimpiniame proto

mūšyje. Net 13 komandų nutarė pasitikrinti žinias. Nugalėjo Klaipėdos universiteto komanda. Vos vienu tašku atsiliko antrą vietą užėmusi LSU-2 rinktinė. Vytauto Didžiojo universiteto studentai liko treti. Proto mūšio nugalėtojams ir prizininkams atiteko LOA dovanos.

OLIMPINĖ PANORAMA

KRONIKA

FIZINIS AKTYVUMAS DARBOVIETĖSE Lapkričio 24–25 d. LTOK švietimo programų vadovė Vita Balsytė dalyvavo Prancūzijos olimpinio komiteto kuruojamo „Erasmus +“ projekto „Sportas visiems“ („Sport for Everyone“) antrajame dalyvių susitikime. Projektas skirtas nacionalinių olimpinių komitetų gerosioms patirtims įvairiose sportą ir fizinį aktyvumą skatinančiose srityse skleisti. Paryžiuje vykusio seminaro tema – „Sportas ir įmonės“.

Per dvi dienas fizinę veiklą skatinančių organizacijų atstovai ir ekspertai supažindino su įvairiais Europoje organizuotais renginiais, kampanijomis ir priemonėmis, padedančiomis skatinti fizinį aktyvumą įmonėse. Pranešėjai kalbėjo apie Italijoje organizuotas Europos įmonių žaidynes, Belgijos bendrovės „Energy Lab“ fizinio aktyvumo iniciatyvą ir Prancūzijos kompanijos „Qyd Cathay SAS“ atliktą apklausą.

Seminaro dalyvių patirtis atsidurs specialiame leidinyje, kuriame bus aptartas fizinio aktyvumo ir sporto skatinimas įmonėse, švietimo sistemoje, pasidalyta idėjomis, kaip olimpiniai komitetai gali sėkmingai prisidėti prie Europos sporto savaitės. Kitas programos „Sportas visiems“ renginys 2016 m. kovo mėnesį vyks Romoje ir bus skirtas sportui bei švietimui.

VISUOMENĖ VIS PALANKIAU VERTINA LTOK VEIKLĄ Bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2015 m. spalio mėnesį atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios vienas tikslų – nustatyti, kaip visuomenė vertina LTOK veiklą. Pusė (51 proc.) apklaustųjų LTOK darbą įvertino gerai, penktadalis (19 proc.) vidutiniškai – nei gerai, nei blogai, o blogai LTOK veiklą apibūdino tik vienas iš dvidešimties (6 proc.) apklaustųjų. Palyginti su analogiška 2015 m. balandžio mėnesio apklausa, LTOK veiklos vertinimas pagerėjo 4 proc., o per pastaruosius dvejus metus (palyginti su 2013 m. lapkričio apklausos duomenimis) gerai vertinančiųjų LTOK veiklą padaugėjo 16 procentinių punktų.

SVEČIAI IŠ BALTARUSIJOS Gruodžio 3 d. LTOK lankėsi Baltarusijos olimpinio komiteto viceprezidentas Maksimas Ryženkovas, olimpinio judėjimo skyriaus vadovas Maksimas Sinicynas, Baltarusijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Korolis ir ambasados patarėja kultūros klausimais Olga Dašinevič.

3300

OLIMPINĖ OL O LIM IMPIINĖĖ PPANORAMA AAN NORRAM MA

Susitikime su LTOK vadovais buvo aptarta galimybė Lietuvos žiemos sporto šakų atstovams treniruotis Baltarusijos sporto bazėse ir bendradarbiauti olimpinio švietimo srityje. Iš kairės: LTOK viceprezidentas R.Bakutis, Baltarusijos ambasadorius A.Korolis, LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė, Baltarusijos olimpinio komiteto viceprezidentas M.Ryženkovas

APDOVANOJIMAI KILNUS ELGESYS LAUKIA SVARBUS SEZONAS Gruodžio 4 d. LTOK posėdžiavo žiemos olimpinių sporto šakų komisija. Posėdyje dalyvavo biatlono, slidinėjimo, čiuožimo, kalnų slidinėjimo ir snieglenčių, greitojo čiuožimo, kerlingo ir ledo ritulio federacijų vadovai. Buvo aptartas pasirengimas Lilehamerio jaunimo žiemos olimpinėms žaidynėms ir 2018-ųjų Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms. Jau žinoma, kad Lilehameryje Lietuvai atstovaus šokėjų ant ledo pora Guostė Damulevičiūtė ir Deividas Kizala bei Dinas Mukovozas, kuris varžysis individualiame ledo ritulio Iššūkio turnyre. Mūsų biatlono, slidinėjimo ir kalnų slidinėjimo atstovai, dalyvausiantys jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse, paaiškės iki 2016 m. sausio 10 d. Federacijų vadovai pabrėžė, kad šis sezonas žiemos sportininkams yra labai svarbus, nes pasaulio ir Europos čempionatuose parodyti rezultatai turės didelės įtakos atrankai į 2018-ųjų žiemos olimpines žaidynes.

Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas supažindino žiemos sporto federacijų atstovus su vasario 6 d. Druskininkuose vyksiančio „LTeam“ žiemos olimpinio festivalio preliminaria programa.

Renginio organizatorės (iš kairės): Ž.Paškevičiūtė (VU), G.Smilingytė, V.Balsytė (abi LTOK), R.Žilinskienė (VU)

SĖKMINGI SPORTO KINO VAKARAI Gruodžio 2 d. įvyko paskutinis ciklo „Sporto kino vakarai“ renginys. Pirmasis bendras LTOK ir Vilniaus universiteto projektas baigėsi, tačiau žiūrovų dėmesys filmų peržiūrų organizatores jau verčia galvoti apie projekto tęsinį kitais metais. „Pirmą kartą organizavome renginių ciklą studentams, todėl buvo sunku prognozuoti, koks bus susidomėjimas. Tikėjomės, kad įvairios sporto temos ir pokalbiai su olimpiečiais, žinomais sportininkais ir specialistais pritrauks sportu besidominčių žmonių auditoriją. Pirmas blynas tikrai neprisvilo – sulaukėme daugiau nei šešių šimtų žiūrovų. Prie renginio puslapio socialiniame tinkle „Facebook“ prisijungė ir mūsų naujienas sekė daugiau nei septyni šimtai žmonių, todėl galime sakyti, kad pasiekėme savo tikslinę auditoriją“, – sakė viena šio renginio organizatorių, LTOK švietimo programų vadovė Vita Balsytė. Sporto kino vakarai spalio 13 – gruodžio 2 d.

vyko Nacionaliniame atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centre. Kas savaitę visi norintieji galėjo nemokamai žiūrėti dokumentinius filmus apie sportą ir dalyvauti diskusijose su specialistais bei sportininkais. Didžiausio žiūrovų susidomėjimo sulaukė filmai „Once Brothers“, „Senna“ ir „The Armstrong Lie“. Diskusijose dalyvavo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, olimpinė čempionė Vida Vencienė, lenktynininkas Antanas Juknevičius, maratono bėgikė, olimpietė Diana Lobačevskė, Lietuvos akrobatinio nusileidimo čempionas Jonas Kriščiūnas, olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas, Atėnų parolimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas Linas Balsys ir kiti. Projektą rėmė JAV ir Brazilijos ambasados bei Brazilijos Federacinės Respublikos konsulatas. Informacinis partneris – lrytas.lt. VU ir LTOK planuoja tęsti bendradarbiavimą olimpinio švietimo srityje.

ŽURNALISTAI PRIZU ĮVERTINO IR LTOK VEIKLĄ Lietuvos sporto žurnalistų federacija apdovanojo geriausius 2015 metų sporto žurnalistus, sportininkus ir organizacijas. Metų pašnekovo prizą už bendravimą su žiniasklaida pelnė dviratininkas Ramūnas Navardauskas, Metų šuolio prizą už sporto laimėjimus iškovojo kanojininkas Henrikas Žustautas, Metų sporto viltimi išrinktas kitas Europos žaidynių čempionas plaukikas Andrius Šidlauskas. Metų sporto renginiu pripažintas Daviso taurės teniso mačas Vilniuje tarp Lietuvos ir Ukrainos rinktinių. Kitas prizines vietas užėmė Lietuvos krepšinio lygos „Žvaigždžių diena“ Vilniuje ir pirmoji Olimpinė diena Kaune. Metų sporto iniciatyvos prizas įteiktas Jungtinės Karalystės ambasadai Lietuvoje, kuri šiemet kvietė šalies sporto bendruomenę į renginius, skirtus pasaulio regbio čempionatui ir Europos futbolo čempionato atrankos rungtynėms tarp Lietuvos ir Anglijos rinktinių. Kartu su sportininkais ir sporto organizatoriais pagerbti ir Lietuvos sporto žurnalistikos laureatai. Romos Grinbergienės premija už ryškiausius metų darbus paskirta laikraščio „Sportas“ ir portalo „Sportas.info“ redaktoriui Mariui Grinbergui, o Aleksandro Krukausko premija už gyvenimą, atiduotą sporto žurnalistikai, skirta futbolo metraštininkui, devynių knygų autoriui Gediminui Kalinauskui. Vytauto Saulio ir jo sūnaus Vytauto premija geriausiam jaunam sporto žurnalistui skirta portalo „Lrytas.lt“ sporto žurnalistui Martynui Suslavičiui. Pirmą kartą buvo įteikti du nauji prizai. Geriausiu metų darbu išrinktas dabar jau buvusio „Lietuvos ryto“ žurnalisto Giedriaus Janonio straipsnis „Lietuvos futbolo klubai – spalvingų savininkų rankose“. Pirmuoju nominacijos už geriausią darbą žmonėms, rengiantiems vaizdo reportažus, prizo laimėtoju tapo LRT vaizdo operatorius Žilvinas Petkus.

OLIMPINĖ PANORAMA

KRONIKA SUSITIKIMAS SU SPORTO ŽURNALISTAIS

APDOVANOTOS SPORTIŠKIAUSIOS MOKYKLOS Gruodžio 10 d. viename iš sostinės kino teatrų smagiai klegėdami rinkosi sportiški moksleiviai, jų mokytojai ir mokyklų atstovai. Vilniuje jau 14-ą kartą vyko Lietuvos sportiškiausių mokyklų apdovanojimai. Buvo paskelbtas ir geriausių Lietuvos kūno kultūros mokytojų penketukas. Geriausiųjų konkursą organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Atskirose grupėse nugalėtojais tapo: Radviliškio r. Baisogalos mokykla-darželis, Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazija, Kauno r. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija. Jau daugybę metų vyksta geriausių kūno kultūros mokytojų penketuko rinkimai. Visi Lietuvos kūno kultūros mokytojai šiam konkursui galėjo teikti paraiškas, kurias vertino speciali komisija. Štai laureatų penketukas: Arūnas Bagdonas (Radviliškio r. Šeduvos gimnazijos kūno kultūros mokytojas), Dovilė Šertvytienė (Kauno Jono Jablonskio gimnazijos

Gruodžio 16 d. LTOK vyko tradicinis susitikimas su sporto žurnalistais. Kaip ir kiekvienais metais LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė su artėjančiomis šventėmis pasveikino rašančius, filmuojančius ir fotografuojančius. LTOK prizai šiemet skirti Marytei Marcinkevičiūtei („Sportas“, „Olimpinė panorama“ ), Sauliui Ramoškai („Lietuvos žinios“), Kęstučiui Rimkui („Lietuvos rytas“) ir fotografui Alfredui Pliadžiui. Prizas bus įteiktas ir LRT žurnalistei, olimpietei Brigitai Virbalytei-Dimšienei, kuri renginyje nedalyvavo, nes treniravosi Druskininkuose. kūno kultūros mokytoja metodininkė), Juozas Bagdanavičius (Alytaus r. Simno gimnazijos kūno kultūros mokytojas metodininkas), Lina Čečinaitė (Kauno kunigaikščio Vaidoto mokyklos-daugiafunkcio centro kūno kultūros mokytoja metodininkė), Romualdas Juodis (Šiaulių r. Kuršėnų Daugėlių pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojas metodininkas). Piniginiais prizais geriausius kūno kultūros mokytojus apdovanojo LTOK ir KKSD, padėkos raštais – Švietimo ir mokslo ministerija. Daugiau informacijos: www.ltok.lt

STIPENDIJOMS – 440 TŪKST. EURŲ Gruodžio 17 d. LTOK vyko Vykdomojo komiteto posėdis. Posėdžio pradžioje LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pasiūlė kitų metų kovą arba balandį surengti Lietuvos sporto kongresą. Vykdomojo komiteto nariai pritarė šiam siūlymui. Pagrindinis kongreso organizatorius būtų Lietuvos sporto prezidentų taryba, į kongresą bus pakviestos visos sporto organizacijos. Lietuvos misijos vadovė Lilehamerio jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse Vida Vencienė supažindino, kaip vyksta pasirengimas vasario 12–22 d. Norvegijoje vyksiančioms žaidynėms. Misijos vadovė pasidžiaugė, kad nepaisant to, jog dėl šiltos žiemos jaunieji sportininkai turi treniruotis užsienyje, pasirengimas vyksta sklandžiai. Sausio mėnesį paaiškės, kas atstovaus mūsų šaliai kalnų slidinėjimo, slidinėjimo ir biatlono varžybose. Lietuvos rinktinė turi keturis vardinius kelialapius, jie suteikti ledo šokėjų porai Guostei Damulevičiūtei ir Deividui Kizalai, individualioje rungtyje dalyvausiančiam ledo ritulininkui Dinui Mukovozui ir snieglentininkui Arui Arlauskui. LTOK žiemos olimpinių sporto šakų komisijos pirmininkė Lilija Vanagienė informavo, kaip

OLIMPINĖ PANORAMA

vyksta pasirengimas Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms. Jos teigimu, įvyko visos planuotos treniruočių stovyklos, sportininkai jau pradėjo varžybas. Lietuvos biatlono federacija tikisi į 2018 m. žiemos olimpines žaidynes išsiųsti net 10 sportininkų. Iki šiol tokio dydžio nebuvo nė viena žiemos žaidynėse dalyvavusi visa mūsų olimpinė rinktinė. Tikimasi, kad žaidynėse dalyvaus ir trys dailiojo čiuožimo atstovai. Pasitarusi su gydytojais ir treneriui patarus, čiuožėja trumpuoju taku Agnė Sereikaitė šį sezoną praleido pasaulio taurės etapus. Šiuo metu sportininkė jaučiasi gerai ir rengiasi pasaulio čempionatui, kuris vyks 2016 m. kovą. LTOK vykdomasis komitetas nutarė pratęsti olimpinių stipendijų mokėjimą penkiolikai Rio de Žaneiro olimpinės rinktinės kandidatų ir paskirti dešimt naujų olimpinių stipendijų. Iš viso šiems sportininkams per 2016 m. sausį– spalį bus išmokėta 158,8 tūkst. eurų. LTOK nuo 2015 m. paskyrė stipendijas dvejų metų laikotarpiui 36 elitiniams olimpinės rinktinės kandidatams – jiems stipendijos bus mokamos iki 2016 m. pabaigos. Kitais metais šiems sportininkams bus išmokėta 281,2 tūkst. eurų.

Iš viso 2016 m. LTOK olimpines stipendijas skirs 62 sportininkams, jiems bus išmokėta per 440 tūkst. eurų. Per olimpinį ciklą LTOK padvigubino stipendininkų skaičių. Vykdomajame komitete kilo diskusija dėl nedidelių sporto medikų atlyginimų. Itin aukštą kvalifikaciją turintys olimpinės rinktinės gydytojai gauna vos už minimalų atlygį didesnę algą. Atsižvelgdamas į sudėtingą sporto medikų padėtį, Vykdomasis komitetas pritarė didesniam medikų priedų biudžetui ir patvirtino priedus, kuriuos gaus vienuolika olimpinę rinktinę aptarnaujančių gydytojų. 2016 m. LTOK jiems skirs 78 tūkst. eurų. Taip pat nutarta skirti maistpinigių keturiasdešimčiai Lietuvos olimpinę rinktinę aptarnaujančių specialistų: gydytojams, kineziterapeutui, masažuotojams, mitybos specialistui, mokslininkams, psichologams ir dviračių mechanikams. Šiems specialistams maistpinigiai bus skaičiuojami pagal tabeliuose nurodytą su olimpinės rinktinės kandidatais išdirbtą laiką. Specialistų maistpinigiams 2016 m. LTOK skirs 76 tūkst. eurų. Vykdomajame komitete aptartas pasiruošimas Lietuvos sporto apdovanojimų šventei, naujas LTOK apdovanojimas „Pergalė“, kiti einamieji klausimai.

APDOVANOJIMAI KILNUS ELGESYS AMBASADORIAUS VIZITAS

D.GUDZINEVIČIŪTEI – GARBINGAS VARDAS Olimpinė čempionė, penkerių olimpinių žaidynių dalyvė, pasaulio vicečempionė ir Europos čempionė Daina Gudzinevičiūtė sulaukė dar vieno įvertinimo už savo pergales. Artėjančio jubiliejaus proga Kūno kultūros ir sporto departamentas Sidnėjaus

olimpinių žaidynių čempionei, LTOK prezidentei suteikė nusipelniusio Lietuvos sportininko vardą. Gruodžio 14 d. tai liudijantį apdovanojimą D.Gudzinevičiūtei įteikė KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Gruodžio 14 d. LTOK lankėsi Lietuvos ambasadorius Japonijoje Egidijus Meilūnas. Ambasadorius susitiko su LTOK vadovais ir olimpinio sporto direkcijos atstovais. Lietuvos ambasada jau bendrauja su 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių organizaciniu komitetu, domisi sportininkų treniruočių stovyklų galimybėmis Japonijoje ir yra pasiryžusi padėti LTOK bei Lietuvos sporto federacijoms koordinuoti bendradarbiavimą su žaidynių organizaciniu komitetu. Ambasadorius papasakojo LTOK atstovams apie Japonijos sporto bazes ir patarė žaidynių organizaciniam komitetui ir kitoms institucijoms kilusius klausimus užduoti kuo anksčiau. Susitikimo pabaigoje ambasadorius E.Meilūnas ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apsikeitė simbolinėmis dovanomis.

Iš kairės: P.Augūnas, J.Prūsienė, G.Astrauskienė, G.Murašova, E.Liekis, S.Pociūnas

KALĖDINĖ POPIETĖ

PAGERBTI SUKAKTUVININKAI Gruodžio 17 d. LTOK jubiliejinių sukaktuvių proga buvo apdovanoti olimpiniam sąjūdžiui ir sportui nusipelnę žmonės. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė 60-mečio proga Olimpinę žvaigždę įteikė ilgamečiam Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentui, Nacionalinės slidinėjimo asociacijos valdybos nariui Pauliui Augūnui. LTOK medaliais „Už nuopelnus olimpizmui“ 60-mečio proga apdovanoti: Galina Murašova, 1980 m. olimpinių žaidynių septintos vietos laimėtoja, pasaulio vicečempionė, daugkartinė Lietuvos čempionė, Genovaitė Astrauskienė,

ilgametė Vilniaus sporto mokyklos „Tauras“ direktoriaus pavaduotoja, Lietuvos tinklinio federacijos jaunių komisijos narė, Edmundas Liekis, ilgametis lengvosios atletikos teisėjas, aktyvus sporto organizatorius, Vilniaus Žemynos gimnazijos kūno kultūros mokytojas ekspertas. Toks pat apdovanojimas 50-mečio proga įteiktas 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių dalyvei, daugkartinei Europos čempionatų prizininkei stalo tenisininkei Jolantai Prūsienei bei sporto žurnalistui, buvusiam Lietuvos triatlono federacijos prezidentui Sauleniui Pociūnui (45 m.).

Gruodžio 17 d. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete, kaip ir kasmet, į tradicinę kalėdinę popietę susirinko olimpiniai čempionai, olimpinių medalių laimėtojai, olimpiečiai, pasaulio ir Europos čempionai bei rekordininkai. Gausų svečių būrį pasveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Žodį tarė Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė Lina Kačiušytė. Legendiniai sportininkai pabendravo kavinėje, gavo kalėdines dovanas.

OLIMPINĖ PANORAMA

POMĖGIS

Įspūdinga kolekcija

KREPŠINIO MUZIEJUS – NAMUOSE šalies veteranų turnyrų čempionas. Netrumpas ir trenerio darbo stažas. Žinoma, kad labai logiška paklausti, ar padeda kolekciją gausinti sūnūs: garsus krepšininkas Martynas, taip pat krepšinį žaidęs jo vyresnysis brolis Marijus bei šio žmona – Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėja Eglė Šulčiūtė? „Kartais Martynas ir Eglė papildo mano kolekciją. Beje, Martynas pats renka Bronius Čekanauskas su krepšiniu susijusius raktų pakabukus, bet nėra aistringas kolekcininkas“, – sako Valdas. O kas tvarko muziejų, valo dulkes nuo stendų, ietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos eksponatų? „Žmona. Tenka ir gražiai paprašyti, narys, buvęs ilgametis Lietuvos krepšinio ir nepigiai kainuoja...“ – šypsosi V.Gecevičius. federacijos viešosios įstaigos direktorius, Kam jam reikėjo tokio muziejaus namuose? Europos jaunių, jaunimo krepšinio čempionatų „Privalai kažkuo užsiimti laisvalaikiu. Dabar Lietuvoje organizacinių komitetų narys, 2008– V.Gecevičius savo grįžtu namo po visų darbų, nusileidžiu 2015 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinės namų muziejuje laipteliais žemyn, žiūriu, dėlioju ženkliukus, administratorius ir vadovas, o dabar Vilniaus liečiu kamuolius, ilsiuosi. Nereikia nė „Kibirkšties“ moterų krepšinio komandos vyr. televizoriaus. Svečiai, kurie apsilanko šioje trenerės Jurgitos Štreimikytės-Virbickienės V.Gecevičiaus kolekcijoje – per šimtą patalpoje pirmą kartą, ir giria sumanymą, ir asistentas Valdas Gecevičius, kaip ir daugelis krepšinio kamuolių, kai kurie jų su vaikų, kažką rinkti pradėjo dar besimokydamas autografais, tūkstančiai ženkliukų, krepšininkų aikčioja. Malonu“, – prasitaria kolekcininkas. LOKA prezidentas Juozas Širvinskas, jo ir gyvendamas Zarasų rajone, Imbrado kaime. marškinėliai, prizai, gairelės, paties Valdo pavaduotojas Rimantas Džiautas ir vienas Rinko pašto ženklus, atvirukus. Bet trumpai. gauti įvairūs apdovanojimai, jo akreditacinės jauniausių organizacijos narių Laurynas Tikroji kolekcionavimo aistra užvaldė prieš kortelės. Viskas meistriškai išdėliota, įrėminta, kelerius metus. O paskui kilo mintis viską sukabinta nuo erdvios patalpos grindų iki pat Dabkevičius, su kuriais drauge lankėmės V.Gecevičiaus namuose-muziejuje, viliasi, kad tvarkingai sudėlioti ir įrengti ekspoziciją sau aukštų lubų. ateityje bent dalį savo kolekcijos įdomiausių bei draugams. Dabar jau galima drąsiai teigti, Kodėl krepšinis? Valdas nuo vaikystės iki eksponatų Valdas parodys ir platesniam kad sumanymas pavyko. Bet tam prireikė šių dienų pats jį žaidžia, buvo įvairių turnyrų beveik trejų metų! nugalėtojas ir prizininkas, sostinės, verslininkų, žiūrovų būriui.

NEŽINAU, AR DAR BENT VIENAS LIETUVOS GYVENTOJAS GALI PASIGIRTI TOKIU KREPŠINIO MUZIEJUMI, KOKĮ NUOSAVAME NAME YRA ĮSIRENGĘS VILNIETIS VALDAS GECEVIČIUS.

OLIMPINĖ PANORAMA