Olimpinė Panorama 2015 05

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2015 gegužė | NR. 5 (69)

OLIMPINĖ PANORAMA

GALINGI LIETUVIŲ YRIAI

TURINYS

5 6 LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

10

Nr. 5 (69), 2015 m.

SKAITYTOJAMS LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės mintys

KRONIKA LTOK įvykių dienoraštis

EUROPOS ŽAIDYNĖS Lietuvos delegacija pirmosiose Europos žaidynėse Baku

10

VIRŠELYJE Europos čempionato prizininkai baidarių irkluotojai (iš kairės): E.Ramanauskas, A.Lankas ir I.Navakauskas

26 20

Alfredo Pliadžio nuotr.

22

REDAKTORIUS Bronius Čekanauskas

AUTORIAI Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Algis Balsys Antanas Vaupšas Juozas Skomskis Saulius Butkus Audronė Vizbarienė

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

MAKETUOTOJAS Artūras Gimžauskas

24 26 28

KALBOS REDAKTORĖ Inga Necelienė

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

RAŠYKITE

30 32

panorama@ltok.lt

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

34

SPAUSDINA

ATGARSIAI Šaltais nervais medalių link

PLANAI Į Baku – parsivežti medalių

OLIMPINIS FESTIVALIS Tbilisio sporto arenose – pats darbymetis

RIO KANDIDATAS Ignas Navakauskas: į baidarę – nuo šachmatų lentos

16 28

ŽVILGSNIS Į svarbiausią kovą – po žvalgybos

OLIMPINĖ AKADEMIJA LOA naujienų kaleidoskopas

ŠVIETIMAS Nuvilnijo mažųjų olimpiados banga Kūrybingai apie olimpines vertybes

OLIMPIEČIŲ KLUBAS Jauniausios princesės šventė

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS

4000 egz.

34

32

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

3

Godos Smilingytės nuotr.

SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Brangūs skaitytojai, šiame „Olimpinės panoramos“ numeryje supažindiname su Lietuvos rinktine, vyksiančia į pirmąsias Europos žaidynes Azerbaidžano sostinėje. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti tokią didelę delegaciją – rinktinę sudaro net 71 sportininkas. Tai yra didžiausia per šį olimpinį ciklą į žaidynes ir festivalius vykstanti rinktinė. Baku rungsis daugiau lietuvių nei Londono olimpinėse žaidynėse. Smagu, kad mūsų šaliai atstovaus ne tik puikių rezultatų pasiekę olimpinių žaidynių prizininkai Evaldas Petrauskas ar Aleksandras Kazakevičius, bet ir nemažas būrys gabaus jaunimo. Jiems tai puiki proga įgyti svarbios patirties ir pasisemti motyvacijos bei įkvėpimo iš vyresnių kolegų. Esu įsitikinusi, kad mūsų sportininkai pasieks puikių rezultatų. Nuoširdžiai dėkoju treneriams, medikams ir kitiems sportininkus rengiantiems specialistams, kurie puikiai paruošė mūsų atletus ir padės jiems žaidynių metu.

Birželis mums ypatingas dar ir tuo, kad pirmą kartą Olimpinės dienos centrą perkelsime iš Vilniaus į Kauną. Šiemet tradicinė, visiems – dideliems ir mažiems – skirta sporto šventė keliauja į Laikinąją sostinę ir turėtų tapti didžiausiu iki šiol LTOK organizuotu sporto renginiu.

Laukiame, kad į Olimpinę dieną susirinks apie tris tūkstančius dalyvių.

Kviečiu į šventę atvykti ne tik kauniečius. Žinau, kaip aktyviai rengiasi ir kaip įdomiai savo sporto šakas žada pristatyti šventėje dalyvausiančios sporto federacijos. Jos organizuos įvairius turnyrus ir parodomąsias treniruotes, supažindins su inventoriumi, sportine apranga. Jūsų

lauks net 25 sporto šakų atstovai: galėsite išbandyti ne tik kamuolius, raketes, bet ir žolės riedulio lazdas, šautuvus, fechtuotojų ginklus, pabendrauti su sportininkais ir jų treneriais. Kas žino, galbūt atrasite naujos ir įdomios veiklos. Kartu vyks ir Lietuvos mokyklų žaidynių finalai, į kuriuos 120 geltonųjų autobusų atveš apie 1200 mokinių.

Dalyvaukite ir švęskite Olimpinę dieną kartu su milijonais žmonių visame pasaulyje.

Dar norėčiau pasidžiaugti mūsų sportininkų neseniai iškovotais Europos čempionatų medaliais – sunkiosios atletikos bei baidarių ir kanojų irklavimo. Sunkumų kilnotojas Aurimas Didžbalis ir baidarininkas Ignas Navakauskas šiame žurnalo numeryje pasakoja apie savo sportinį kelią į aukštumas. Laukiame medalių ir iš Europos irklavimo čempionato, kuris vyks gegužės pabaigoje.

Noriu pasidalyti dar keliomis džiugiomis žiniomis. Europos olimpiniai komitetai Antalijoje vykusioje asamblėjoje įvertino mūsų Olimpinio komiteto darbą ir apdovanojo už puikiai surengtą pirmųjų Europos žaidynių šimtadienio šventę. Į LTOK generalinės asamblėjos gretas priimta nauja jauniausia narė – olimpinė čempionė Rūta Meilutytė.

Jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse Lilehameryje Lietuva turės savo jaunąjį ambasadorių, į šias pareigas pateikėme kalnų slidininko Aivaro Tumo kandidatūrą.

Linkiu sėkmingų pasirodymų mūsų sportininkams, o visiems skaitytojams sakau: iki pasimatymo Olimpinėje dienoje!

OLIMPINĖ PANORAMA

5

KRONIKA APDOVANOJIMAI ISTORIJA

EUROPOS ŽAIDYNES TRANSLIUOS TV6

Iš kairės: LRF prezidentas R.Davidovičius, R.de Jageris ir R.Bakutis

Lietuvos olimpinis fondas pasirašė sutartį su UAB „Tele-3“ dėl pirmųjų Europos žaidynių transliacijos teisių. Birželio 12–28 d.

Azerbaidžano sostinėje Baku vyksiančias Europos žaidynes transliuos TV6 kanalas.

LIETUVOS REGBIO ŽAIDĖJAI TOBULĖJA PAR Balandžio 23 d. Pietų Afrikos Respublikos (PAR) regbio federacijos mainų programos vadovas Richardas de Jageris susitiko su LTOK viceprezidentu Romualdu Bakučiu.

R.de Jageris yra regbio plėtros programomis užsiimančios įmonės „RDJ Sport Development Ltd.“ direktorius, įvairių sporto fondų vadovas, savo karjerą paskyręs regbiui populiarinti tarptautiniu mastu.

Svečias aktyviai bendradarbiauja su regbio organizacijomis Norvegijoje, Zimbabvėje, Gruzijoje, Austrijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Lietuvoje. Jis rūpinasi, kad šalių, kuriose ši sporto šaka tampa vis populiaresnė, regbininkai turėtų galimybę tobulėti treniruodamiesi su elitiniais žaidėjais Pietų Afrikoje ir Europos šalyse, kuriose regbis turi gilias tradicijas (Prancūzijoje, Italijoje, Airijoje). „Lietuva pasaulio regbio reitinge užima 44 vietą, PAR – antrąją. Tačiau lietuviai kur kas geriau už mus žaidžia krepšinį. Džiugu, kad

vyksta abipusiai mainai – lietuviai iš mūsų mokosi regbio, o mes iš jūsų – krepšinio“, – džiaugėsi R.de Jageris ne tik regbininkų, bet ir PAR bendradarbiavimu su Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubu.

Regbio mainų programų vadovas pabrėžė, kad sportininkams labai svarbu treniruotis ir varžytis su aukšto lygio žaidėjais. Tik tada jie gali visavertiškai tobulėti. Mainų programos tam suteikia puikią galimybę – vaikai mokosi PAR mokyklose, kuriose varžybos vyksta kiekvieną savaitę. Geriausius atsirenka „Sharks“ komanda. Tikslas, kurio sporto specialistas iš PAR siekia kartu su Lietuvos regbio federacija (LRF), – per ketverius penkerius metus išugdyti stiprią rinktinę, kuri atstovautų Lietuvai pasaulio čempionatuose. Lietuvos regbio-7 rinktinė kovos dėl kelialapių į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Tai, svečio manymu, jau didelis laimėjimas.

SPORTINIO JUDĖJIMO PRADŽIOS SIMBOLIS Gegužės 11 d. Kaune, Vytauto parke, iškilmingai atidengtas simbolinis akmuo, skirtas 1919 m. užgimusiam Lietuvos sporto judėjimui. Šventėje dalyvavo Seimo nariai, Kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Olimpinės akademijos, miestų ir rajonų savivaldybių kūno kultūros ir sporto skyrių, sporto draugijų ir sporto federacijų atstovai, olimpiečiai, sporto veteranai, bendrojo lavinimo bei sporto mokyklų auklėtiniai, darželinukai, kultūros ir meno meistrai.

Akmenį atidengia KKSD vadovas E.Urbanavičius

SPORTO ADMINISTRATORIŲ MOKYMAI Balandžio 24 d. Vilniuje vyko paskutinė intensyvių sporto administratorių kursų sesija. Mokymus vedė LSU dėstytoja Irena Valantinė, Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojas Egidijus Balčiūnas ir LTOK olimpinio švietimo programų vadovė Vita Balsytė. Kursus finansavo Tarptautinio olimpinio komiteto solidarumo programa.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė kursų dalyviams įteikė diplomus su TOK vadovo Thomo Bacho parašais ir specialius prizus už geriausiai atliktas praktines užduotis.

6

OLIMPINĖ PANORAMA

Šiuo TOK ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto finansuojamu projektu siekiama tobulinti Lietuvos sporto administratorių žinias apie olimpinį sąjūdį, jo vertybes, sportui kylančius iššūkius ir sporto vadybą, ugdyti sporto administratorių gebėjimus rengti programas ir procedūras, kurios prisidėtų prie sporto klestėjimo, ir taip padėti visoms sporto organizacijoms kelti sporto administratorių profesionalumą. Kursų dalyviai susipažino ne tik su sporto administravimu, bet ir su misijų organizavimo bei sporto medicinos ypatumais.

BĖGIKŲ REGISTRACIJA Primename, kad vyksta dalyvių registracija į Olimpinės dienos bėgimus, kurie birželio 7 d. vyks Kaune. Bėgikai kviečiami įveikti tris distancijas: olimpinę mylią (1988 m), 5 ir 10 km. Registruotis ir susipažinti su bėgimo trasomis galima svetainėje lteam.lt.

APDOVANOJIMAI KILNUS ELGESYS APTARĖ ŽIEMOS SPORTĄ

LYDERYSTĖS SEMINARAS SPORTO MOTERIMS Balandžio 27–29 d. Varšuvoje vyko Europos sporto moterų seminaras, kurio tikslas – stiprinti moterų lyderystę sporte, skatinti daugiau moterų užimti vadovaujamas pareigas olimpiniuose komitetuose ir kitose nacionalinėse sporto organizacijose visoje Europoje.

Renginyje dalyvavo Europos olimpinių komitetų atstovės ir Europos olimpinių komitetų Lyčių lygybės sporte komisijos narės. Beveik šimtą susirinkusių dalyvių pasveikino Lenkijos olimpinio komiteto prezidentas Andrzejus Krasnickis, Lenkijos olimpinio komiteto viceprezidentė ir Tarptautinio olimpinio komiteto narė Irena Szewinska, Tarptautinio olimpinio komiteto komisijos „Moterys ir sportas“ pirmininkė Lydia Nsekera bei Lenkijos sporto ir turizmo ministras Andrzejus Biernatas. Šiame pasitarime dalyvavo ir LTOK prezidentė Daina

Gudzinevičiūtė, LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė bei Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė Agnė Vanagienė. „Europoje profesionalių sportininkių, trenerių ar sporto organizacijose dirbančių moterų yra kur kas mažiau nei vyrų. Tarptautinio olimpinio komiteto tokia situacija netenkina. Šis seminaras yra tik viena iš daugelio priemonių, kuriomis Tarptautinis olimpinis komitetas siekia pakeisti susidariusią padėtį. Renginys suteikia puikią galimybę pasidalyti geriausiomis praktikomis“, – sakė LTOK prezidentė.

Europos olimpinių komitetų Lyčių lygybės sporte komisijos pirmininkė D.Gudzinevičiūtė seminare skaitė pranešimą apie Europos olimpinių komitetų lyčių lygybės politiką ir pristatė veiksmų planą, kurį seminaro dalyvės aptarė ir patvirtino.

Gegužės 8 d. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete vyko išplėstinis žiemos olimpinių sporto šakų komisijos posėdis. Komisija aptarė Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų bei olimpinės pamainos sportininkų 2014–2015 m. rezultatus ir pasirengimą 2015–2016 m. sezonui.

LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas pristatė Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXIII žiemos olimpinėse žaidynėse programos „Pjongčangas 2018“ projektą. Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojas dr. Egidijus Balčiūnas pateikė 2015–2016 m. sportininkų atrankos į žiemos olimpines žaidynes kriterijų projektą.

Komisijos nariai taip pat susipažino su dviejų sporto šakų – ledo ritulio ir akmenslydžio veiklos programa. Aptartas sportininkų pasirengimas Lilehamerio jaunimo žiemos olimpinėms žaidynėms, kurios vyks 2016 m. vasario 12–21 d.

Lietuvos biatlonininkai jau yra iškovoję tris vietas žaidynėse. Kiek iš viso jaunųjų Lietuvos sportininkų vyks į Lilehamerį, paaiškės rudenį.

EUROPOS SPORTO VAKARAS BRIUSELYJE

SPAUDOS DIENA – IR KREPŠINIO AIKŠTELĖJE Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga krepšinio aikštelėje tradiciškai susitiko Lietuvos sporto žurnalistų federacijos (LSŽF) ekipa ir sporto darbuotojų bei veteranų komanda „BBG-Perlas“. Pergalę antrus metus iš eilės šventė žurnalistai. Šįkart jie 53:40 nugalėjo legendinio Rimanto Endrijaičio treniruojamus varžovus, kurių gretose buvo ne tik sporto pasaulyje žinomi žaidėjai.

Po rungtynių žurnalistų komanda apdovanojo „BBG-Perlas“ žaidėjus paguodos prizais. LTOK

generalinis sekretorius Valentinas Paketūras pasveikino žurnalistus su Spaudos atgavimo diena ir įteikė simbolines dovanas. LSŽF prezidentas Gintaras Nenartavičius įteikė medalius naudingiausiam varžybų žaidėjui Augustui Četkauskui, jau antrą dešimtmetį rengiamų tradicinių rungtynių pradininkui, LTOK žurnalo „Olimpinė panorama“ redaktoriui Broniui Čekanauskui ir pirmą kartą šiame mače žaidusiam europarlamentarui Antanui Guogai.

Gegužės 6 d. LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė dalyvavo Briuselyje vykusiame Europos sporto vakare. Į renginį, kurį ketvirtą kartą organizavo Europos olimpiniai komitetai (EOK), susirinko Europos Sąjungos ir olimpinio sąjūdžio vadovai.

Dalyvius pasveikino EOK prezidentas Patrickas Hickey. Azerbaidžano jaunimo ir sporto ministras Azadas Rahimovas papasakojo, kaip vyksta pasirengimas pirmosioms Europos žaidynėms Baku.

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas kalbėdamas apie sporto perspektyvas Europoje pabrėžė, kad sportas padeda mažinti socialinę atskirtį, lyčių nelygybę ir skatina europiečius rinktis sveikesnį gyvenimo būdą.

OLIMPINĖ PANORAMA

7

KRONIKA APDOVANOJIMAI „LTEAM“ ISTORIJAFESTIVALIS

NUO BAKU IKI PJONGČANGO

LTOK – EUROPOS PRIZAS Gegužės 15–16 d. Turkijos mieste Antalijoje vyko neeilinė Europos olimpinių komitetų (EOK) asamblėja, per kurią LTOK prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei EOK prezidentas Patrickas Hickey įteikė antros vietos apdovanojimą už geriausią pirmųjų Europos žaidynių šimtadienio iniciatyvą.

Vasario pabaigoje EOK paskelbė konkursą ir paragino nacionalinius olimpinius komitetus paminėti šimtadienį: kovo 4 d. buvo likę šimtas dienų iki pirmųjų Europos žaidynių, kurios birželio 12–28 d. vyks Azerbaidžano sostinėje Baku. Susipažinusi su pateiktomis ataskaitomis konkurso komisija geriausiai įvertino Portugalijos ir Lietuvos olimpinių komitetų iniciatyvas.

Iki Europos žaidynių likus šimtui dienų LTOK kartu su Azerbaidžano ambasada sporto bendruomenę pakvietė į žiniasklaidos dėmesio sulaukusį renginį ir pradėjo aktyviai reklamuoti žaidynes: Lietuvos pašto skyriuose buvo išdalyta 10 tūkst. specialiai žaidynėms išleistų atvirukų, „Perlo“ terminalų ekranai pradėjo skaičiuoti iki žaidynių likusias dienas, „Lietuvos ryto“ dienraštyje ir portale pasirodė žaidynių reklamos, išleisti specialūs plakatai, daug informacijos pateikiama LTOK interneto svetainėje bei žurnale „Olimpinė panorama“.

EOK asamblėjoje paskelbta, kad antrosios Europos žaidynės 2019-aisiais vyks Olandijoje.

LTOK prezidentė šioje asamblėjoje pateikė siūlymų, kaip skatinti lyčių lygybę sporte.

UKRAINOS AMBASADORIAUS VIZITAS

D.Gudzinevičiūtė ir V.Žovtenka Gegužės 19 d. LTOK lankėsi Ukrainos ambasadorius Valerijus Žovtenka. Jis ir ambasados atašė Svitlana Kovtun susitiko su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte ir generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru.

8

OLIMPINĖ PANORAMA

D.Gudzinevičiūtė supažindino svečius su LTOK veikla ir papasakojo apie pasirengimą pirmosioms Europos žaidynėms. Ambasadorius apžvelgė politinę padėtį Ukrainoje, buvo aptarta sporto situacija abiejose šalyse.

Gegužės 21 d. vyko LTOK vykdomojo komiteto posėdis. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė informavo apie tarptautinius renginius, kuriuose jai teko dalyvauti – Lenkijoje, Belgijoje ir Turkijoje. LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas bei Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys pristatė žiemos olimpinių žaidynių programos „Pjongčangas 2018“ projektą ir sportininkų atrankos kriterijus. Didžioji dalis lėšų bus skiriama ne tiems sportininkams, kurie gali tik sudalyvauti žaidynėse, bet tiems, kurie pajėgūs pasiekti gerų rezultatų, todėl kriterijai sugriežtinti. KKSD atstovo tikinimu, sporto federacijos savo resursus turėtų skirti olimpinei pamainai rengti, o geriausius sportininkus finansuos LTOK ir KKSD. Dar viena naujovė – į pamainos sąrašus pateks sportininkai iki 24 m. Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojas Egidijus Balčiūnas supažindino su žiemos sporto šakų atstovų rezultatais bei aptarė pasirengimo planų vykdymą. Po diskusijos Lietuvos žiemos olimpinės rinktinės kandidatų ir olimpinės pamainos sportininkų 2015–2016 m. sezono atrankos kriterijai buvo patvirtinti su išimtimi – prireikus specialiai sudaryta komisija svarstys galimybę įtraukti sportininką į olimpinės rinktinės kandidatų sąrašą tuo atveju, jeigu jo rezultatai neatitiks patvirtintų kriterijų.

LTOK olimpinio sporto direkcijos referentė Vida Vencienė informavo apie pasirengimą 2016 m. jaunimo žiemos olimpinėms žaidynėms Lilehameryje. Žaidynėse dalyvaus 14–18 metų sportininkai. Lietuviams planuojami 6–7 kelialapiai. 2016-ųjų žaidynių naujovė – individuali ledo ritulio rungtis. Į jaunojo ambasadoriaus pareigas LTOK pateikė kalnų slidininko Aivaro Tumo kandidatūrą.

LTOK olimpinio sporto direkcijos direktoriaus pavaduotojas Einius Petkus pristatė į Europos žaidynes vykstančią Lietuvos delegaciją. Rinktinėje – 71 sportininkas ir 30 trenerių. Vykdomasis komitetas rinktinės sąrašą patvirtino.

E.Petkus taip pat pasidalijo informacija apie liepos 26 – rugpjūčio 1 d. Tbilisyje vyksiantį tryliktąjį Europos jaunimo vasaros olimpinį festivalį.

Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas pasakojo, kaip rengiamasi Olimpinei dienai, kuri birželio 7 d. vyks Kaune.

LTOK vykdomasis komitetas patvirtino Mandatų komisijos nutarimą olimpinę čempionę Rūtą Meilutytę skirti Generalinės asamblėjos nare, o Lietuvos ledo ritulio asociaciją nutarė pripažinti kaip vienintelę sporto organizaciją, koordinuojančią ledo ritulio sportą Lietuvoje.

APDOVANOJIMAI „LTEAM“ FESTIVALIS KILNUS ELGESYS

APDOVANOJIMAI UŽ KILNŲ ELGESĮ IR NUOPELNUS Gegužės 21 d. LTOK buvo pagerbti ir apdovanoti sportui nusipelnę žmonės.

Ceremoniją pradėjo LTOK viceprezidentas ir Etikos komisijos pirmininkas Arvydas Juozaitis, už kilnų sportinį elgesį LTOK garbės diplomais apdovanodamas Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos garbės prezidentą Romą Bernotą bei jaunąjį sportininką Žygimantą Matusevičių.

Visą gyvenimą sportui paskyręs R.Bernotas parengė ne vieną sportininką, yra įvairiems Lietuvos istoriniams įvykiams ir datoms paminėti skirtų bėgimų iniciatorius bei vykdytojas: „Gyvybės ir mirties keliu“, Medininkai–Vilnius, Baltijos kelio ir kiti bėgimai žinomi toli už Lietuvos ribų. Ž.Matusevičius įvertintas už tai, kad rodo įkvepiantį pavyzdį kiekvienam. Pats blogai matantis Žygimantas į treniruotes atveda pasaulio neįgaliųjų plaukimo čempionatui besirengiantį aklą plaukiką Mindaugą Dvylaitį. Žygimantas taip pat lanko plaukimo treniruotes ir dalyvauja aklųjų varžybose.

Tradicinėje apdovanojimų ceremonijoje buvo pasveikinti sportui nusipelnę žmonės, neseniai minėję jubiliejines sukaktis. Česlovas Norvaiša, LTOK garbės narys,

ilgametis Lietuvos sportinių šokių federacijos prezidentas, treneris ir tarptautinės kategorijos teisėjas, 80-mečio proga apdovanotas Olimpiniais žiedais. LTOK prizais „Citius. Altius. Fortius“ apdovanoti: Vida Iljolė Domarkienė, buvusi ilgametė LTOK užsienio ryšių direktorė, Lietuvos olimpiečių asociacijos referentė, Laimis Janutėnas, didelis kalnų slidinėjimo entuziastas, kūręs ir puoselėjęs Liepkalnio kalnų slidinėjimo centrą Vilniuje, Romantas Marijonas Maliauskas, nusipelnęs rankininkas, tarptautinės kategorijos teisėjas.

LTOK medaliai „Už nuopelnus olimpizmui“ įteikti: 65-mečio proga Joanai Bartaškienei, Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentei, aerobikos pradininkei ir trenerei, Jonui Sakalauskui, ilgamečiam Lietuvos sambo federacijos darbuotojui, buvusiam daugkartiniam Lietuvos biatlono čempionui ir prizininkui bei ilgamečiam „Dinamo“ sporto draugijos organizatoriui, ir Rūteniui Paukštei – vienam Lietuvos šaudymo sporto sąjungos atkūrėjų bei buvusiam šaudymo į skrendančius taikinius rinktinės treneriui.

Olimpinė žvaigždė 60-mečio proga skirta Virginijui Visockui, Lietuvos sportinių

Po apdovanojimų šokių federacijos viceprezidentui, Lietuvos nusipelniusiam treneriui, tarptautinės kategorijos teisėjui, Vilniaus miesto sportinių šokių klubo „Ratuto“ treneriui. Zeniui Vencevičiui, ilgamečiam Lietuvos olimpinės rinktinės dziudo treneriui, įteiktas toks pats prizas.

Pirmajam nepriklausomos Lietuvos olimpiniam čempionui Romui Ubartui 55-mečio proga atiteko LTOK prizas „Citius.

Altius. Fortius“. Trejų žiemos olimpinių žaidynių dalyvė, Lietuvos slidinėjimo rinktinės trenerė Kazimiera Strolienė apdovanota LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“. Toks pat medalis skirtas ir ilgamečiam Lietuvos gimnastikos federacijos generaliniam sekretoriui Algimantui Prunskui.

Ilgamečiam Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentui Eimantui Skrabuliui 50-mečio proga skirti Olimpiniai žiedai.

LTOK medaliai „Už nuopelnus olimpizmui“ atiteko ilgamečiam Lietuvos sportinės gimnastikos sąjungos prezidentui, Lietuvos gimnastikos federacijos viceprezidentui Vytautui Griniui ir neseniai 40-metį minėjusiam trejų olimpinių žaidynių dalyviui, Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojui Egidijui Balčiūnui.

OLIMPINĖ O OL IM MPINĖ PPANORAMA ANO AN ORAM OR AMAA

9

LIETUVOS DELEGACIJA I EUROPOS ŽAIDYNĖSE

BADMINTONAS

Kęstutis Navickas Rungtis: vienetas Gimimo data: 1984 01 13 Treneris: Juozas Špelveris Pradėjo dalyvauti varžybose: 1999 m.

Geriausias rezultatas: 2008 m. OŽ – 9–16 vieta Pomėgiai: mada, labdaros projektai

Akvilė Stapušaitytė Rungtis: vienetas Gimimo data: 1986 03 25 Treneris: Juozas Špelveris Pradėjo dalyvauti varžybose: 2006 m.

Geriausias rezultatas: 2008 m. OŽ – 17–32 vieta Pomėgiai: kelionės, filmai, sportas, muzika, knygos, gaminti ir skaniai pavalgyti su draugais

Povilas Bartušis Rungtis: dvejetas, mišrus dvejetas Gimimo data: 1993 09 01 Treneris: Juozas Špelveris Pradėjo dalyvauti varžybose: 2004 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m. EČ – 9–16 vieta Pomėgiai: kelionės, filmai, muzika (groja būgnais, pianinu, saksofonu)

Alanas Plavinas Rungtis: dvejetas Gimimo data: 1993 06 02 Treneris: Genadijus Plavinas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1999 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m. EČ – 9–16 vieta Pomėgiai: muzika, vairavimas

Vytautė Fomkinaitė Rungtis: mišrus dvejetas Gimimo data: 1997 10 12 Treneris: Juozas Špelveris Pradėjo dalyvauti varžybose: 2010 m.

Geriausias rezultatas: 2015 m.

U19 EČ – 17–32 vieta Pomėgiai: sportas, kelionės, muzika, knygos

Juozas Špelveris Treneris

Genadijus Plavinas Treneris

10

OLIMPINĖ PANORAMA

EUROPOS ŽAIDYNĖS

BAIDARIŲ IR KANOJŲ IRKLAVIMAS

Henrikas Žustautas Rungtis: C–1, 200 m Gimimo data: 1994 07 13 Treneris: Kazimieras Rėksnys Pradėjo dalyvauti varžybose: 2007 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

PJmČ – 1 vieta Pomėgiai: boulingas, leisti laiką gamtoje

Ignas Navakauskas Rungtis: K–1, 200 m Gimimo data: 1989 09 22 Treneris: Romualdas Petrukanecas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2002 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

PČ – 5 vieta, 2015 m. EČ – 3 vieta Pomėgiai: pokeris, kelionės, banglenčių sportas

Aurimas Lankas Rungtis: K–2, 200 m Gimimo data: 1985 09 07 Treneriai: Antanas Lankas, Romualdas Petrukanecas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1997 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

EČ – 3 vieta, 2014 m. PČ – 5 vieta Pomėgiai: istorija, politika, kelionės

Edvinas Ramanauskas Rungtis: K–2, 200 m Gimimo data: 1985 08 18 Treneriai: Antanas Lankas, Romualdas Petrukanecas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2001 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

EČ – 3 vieta, 2014 m. PČ – 5 vieta Pomėgiai: muzika, kelionės

Ričardas Nekriošius Rungtis: K–2, 1000 m Gimimo data: 1986 09 12 Treneriai: Sergėjus Sorokinas, Kęstutis Janušauskas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2000 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

PČ – 6 vieta Pomėgiai: slidinėjimas, nardymas, sporto mokslas, verslas, filmai, ekologija

Andrejus Olijnikas Rungtis: K–2, 1000 m Gimimo data: 1987 10 16 Treneriai: Sergėjus Sorokinas, Egidijus Gustas, Aleksandras Alekrinskis Pradėjo dalyvauti varžybose: 2003 m.

Geriausias rezultatas: 2011 m. PČ – 2 vieta (K–2, 500 m), 2014 m. EČ – 5 vieta, 2014 m.

PČ – 6 vieta Pomėgiai: knygos, gitara

Anelė Šakalytė Romualdas Petrukanecas Rungtis: K–1, 200, 500 m Gimimo data: 1994 07 25 Treneris Treneriai: Egidijus Gustas, Aleksandras Alekrinskis Pradėjo dalyvauti varžybose: 2008 m.

Geriausias rezultatas: Lietuvos čempionė (10 kartų) Pomėgiai: fotografija, aktyvus poilsis

Sergėjus Sorokinas Treneris

BOKSAS

Evaldas Petrauskas Svorio kategorija: iki 64 kg Gimimo data: 1992 03 19 Treneris: Vladimiras Bajevas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2000 m.

Geriausias rezultatas: 2012 m.

OŽ – 3 vieta Pomėgiai: būti su artimais žmonėmis

Tomas Pivorunas Svorio kategorija: iki 75 kg Gimimo data: 1994 01 16 Treneriai: Stanislavas Mižigurskis, Valerijus Krivojus Pradėjo dalyvauti varžybose: 2008 m.

Geriausias rezultatas: 2012 m.

EJnČ – 17 vieta Pomėgiai: sportas, laisvalaikis su draugais

Edgaras Skurdelis Svorio kategorija: iki 60 kg Gimimo data: 1993 02 01 Treneris: Vladimiras Bajevas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2002 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

ESŠČ – 3 vieta Pomėgiai: poilsis su draugais

Eimantas Stanionis Svorio kategorija: iki 69 kg Gimimo data: 1994 08 17 Treneris: Vidas Bružas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2009 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

ESŠČ – 2 vieta Pomėgiai: amerikietiškasis biliardas, stalo tenisas

OLIMPINĖ PANORAMA

11

LIETUVOS DELEGACIJA I EUROPOS ŽAIDYNĖSE BOKSAS

Tadas Tamašauskas Svorio kategorija: iki 91 kg Gimimo data: 1989 11 15 Treneriai: Stanislavas Mižigurskis, Vladimiras Gaibelis Pradėjo dalyvauti varžybose: 2005 m.

Geriausias rezultatas: 2013 m.

PČ – 9 vieta Pomėgiai: krepšinis, futbolas

Mantas Valavičius Svorio kategorija: per 91 kg Gimimo data: 1991 03 22 Treneris: Vidas Bružas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2007 m.

Geriausias rezultatas: 2009 m.

EJnČ – 3 vieta Pomėgiai: automobiliai

Vladimiras Bajevas Treneris

Stanislavas Mižigurskis Treneris

DVIRAČIŲ SPORTAS

Ignatas Konovalovas Rungtis: asmeninės, grupinės lenktynės Gimimo data: 1985 12 08 Treneriai: Valerijus Konovalovas, Artūras Kasputis Pradėjo dalyvauti varžybose: 2000 m.

Geriausias rezultatas: 2009 m.

PČ – 9 vieta Pomėgiai: medžioklė

12

Evaldas Šiškevičius Rungtis: grupinės lenktynės Gimimo data: 1988 12 30 Treneriai: Vytautas Juchnevičius, Gediminas Kastanauskas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1998 m.

Geriausias rezultatas: 2012 m.

GP de la Somme – 1 vieta Pomėgiai: „Formulė-1“

Žydrūnas Savickas Rungtis: grupinės lenktynės Gimimo data: 1991 04 28 Treneris: Christianas Milesi Pradėjo dalyvauti varžybose: 2005 m.

Geriausias rezultatas: 2013 m.

Baltic Chain Tour – 3 vieta Pomėgiai: technologijos

Daiva Tušlaitė Rungtis: grupinės lenktynės Gimimo data: 1986 06 18 Treneriai: Valerijus Konovalovas, Loreta Zopelienė Pradėjo dalyvauti varžybose: 2000 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

EČ – 7 vieta Pomėgiai: kelionės, knygos, sportas, fotografija

Aušrinė Trebaitė Rungtis: asmeninės, grupinės lenktynės Gimimo data: 1988 10 18 Treneris: Antanas Jakimavičius Pradėjo dalyvauti varžybose: 2000 m.

Geriausias rezultatas: 2012 m.

EČ – 1 vieta Pomėgiai: skaitymas

Vilma Rimšaitė Rungtis: BMX Gimimo data: 1983 02 24 Treneris: Albertas Rimša Pradėjo dalyvauti varžybose: 1988 m.

Geriausias rezultatas: 1997 m. U14 PČ – 1 vieta, 2012 m.

OŽ – 13 vieta Pomėgiai: kelionės, kulinarija, fotografija, filmai

Valeriju Valerijus Konova Konovalovas Treneris

Marius Bernatonis Treneris

Albertas Rimša Treneris

Vasilijus Špundovas Mechanikas

Arminas Kazlauskis Rungtis: BMX Gimimo data: 1989 05 04 Treneris: Albertas Rimša Pradėjo dalyvauti varžybose: 2003 m.

Geriausias rezultatas: 2012 m.

LČ – 1 vieta Pomėgiai: medžioklė, kitos sporto šakos (krepšinis, slidinėjimas, motokrosas, tenisas)

OLIMPINĖ PANORAMA

EUROPOS ŽAIDYNĖS

DZIUDO

Karolis Bauža Svorio kategorija: iki 90 kg Gimimo data: 1987 04 24 Treneris: Petras Vinciūnas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1995 m.

Geriausias rezultatas: 2009, 2011 m. EČ – 3 vieta Pomėgiai: naktinis klubinėjimas

Marius Paškevičius Svorio kategorija: per 100 kg Gimimo data: 1979 10 31 Treneris: Petras Vinciūnas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1992 m.

Geriausias rezultatas: 2012, 2014 m. EČ – 3 vieta, 2009 m.

PČ – 3 vieta Pomėgiai: psichologija, filosofija, knygos

Sandra Jablonskytė Svorio kategorija: per 78 kg Gimimo data: 1992 05 08 Treneriai: Vigmantas Sinkevičius, Eduardas Techovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2005 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

EČ – 5 vieta Pomėgiai: kulinarija, šokiai

Santa Pakenytė Petras Vinciūnas Svorio kategorija: per 78 kg Treneris Gimimo data: 1991 12 11 Treneriai: Petras Vinciūnas, Stanislovas Kulikauskas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2005 m.

Geriausias rezultatas: 2012 m.

EJmČ – 7 vieta Pomėgiai: dziudo

Eduardas Techovas Treneris

GIMNASTIKA

Vaida Žitinevičiūtė Rungtis: daugiakovė Gimimo data: 1997 04 27 Treneris: Rytis Simonavičius Pradėjo dalyvauti varžybose: 2004 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

EČ – 31 vieta Pomėgiai: nardymas, knygos

Rokas Guščinas Rungtis: daugiakovė Gimimo data: 1991 01 06 Treneris: Vladislovas Bogomolovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1997 m.

Geriausias rezultatas: 2008 m. EJnČ – 5 vieta , 2012 m.

OŽ – 17 vieta Pomėgiai: dainavimas

Vladislovas Bogomolovas Treneris

Rytis Simonavičius Treneris

IMTYNĖS

Edgaras Venckaitis Graikų ir romėnų imtynių svorio kategorija: iki 66 kg Gimimo data: 1985 12 12 Treneriai: Mindaugas Ežerskis, Ruslanas Vartanovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1999 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

PČ – 3 vieta, 2012 m. OŽ – 7 vieta Pomėgiai: knygos, muzika, filmai

Valdemaras Venckaitis Graikų ir romėnų imtynių svorio kategorija: iki 75 kg Gimimo data: 1983 09 04 Treneriai: Mindaugas Ežerskis, Ruslanas Vartanovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1997 m.

Geriausias rezultatas: 2007 m.

EČ – 3 vieta, 2007 m. PČ – 3 vieta Pomėgiai: knygos, filmai

Julius Matuzevičius Graikų ir romėnų imtynių svorio kategorija: iki 80 kg Gimimo data: 1992 03 25 Treneriai: Mindaugas Ežerskis, Ruslanas Vartanovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2001 m.

Geriausias rezultatas: 2012 m.

PJmČ – 8 vieta Pomėgiai: filmai, muzika

Aleksandras Kazakevičius Graikų ir romėnų imtynių svorio kategorija: iki 85 kg Gimimo data: 1986 06 12 Treneriai: Mindaugas Ežerskis, Ruslanas Vartanovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1998 m.

Geriausias rezultatas: 2012 m.

EČ – 3 vieta, 2012 m. OŽ – 3 vieta Pomėgiai: kelionės, knygos

Mantas Knystautas Graikų ir romėnų imtynių svorio kategorija: iki 130 kg Gimimo data: 1994 05 20 Treneriai: Mindaugas Ežerskis, Ruslanas Vartanovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2005 m.

Geriausias rezultatas: 2013 m.

EJmČ – 2 vieta, 2014 m.

PJmČ – 2 vieta, 2014 m.

EJmČ – 2 vieta Pomėgiai: filmai, knygos

Vilius Laurinaitis Graikų ir romėnų imtynių svorio kategorija: iki 98 kg Gimimo data: 1992 07 16 Treneriai: Mindaugas Ežerskis, Ruslanas Vartanovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2000 m.

Geriausias rezultatas: 2012 m.

PJmČ – 1 vieta Pomėgiai: knygos, aktyvus poilsis

OLIMPINĖ PANORAMA

13

LIETUVOS DELEGACIJA I EUROPOS ŽAIDYNĖSE IMTYNĖS

Jonas Rudavičius Laisvųjų imtynių svorio kategorija: iki 125 kg Gimimo data: 1992 05 30 Treneris: Sergejus Kasimovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2008 m.

Geriausias rezultatas: 2012 m.

EJmČ – 5 vieta Pomėgiai: muzika

Šarūnas Jurčys Laisvųjų imtynių svorio kategorija: iki 61 kg Gimimo data: 1989 08 23 Treneris: Sergejus Kasimovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1998 m.

Geriausias rezultatas: 2011 m. PČ – 14 vieta, 2014 m.

EČ – 10 vieta Pomėgiai: medžioklė

Mindaugas Rumbutis Laisvųjų imtynių svorio kategorija: iki 97 kg Gimimo data: 1986 11 22 Treneris: Sergejus Kasimovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1997 m.

Geriausias rezultatas: 2007 m.

EČ – 5 vieta Pomėgiai: žvejyba

Giedrė Blekaitytė Moterų imtynių svorio kategorija: iki 60 kg Gimimo data: 1992 10 17 Treneriai: Aivaras Kaselis, Andrius Stočkus Pradėjo dalyvauti varžybose: 2008 m.

Geriausias rezultatas: 2015 m. A.Medvedo „Grand Prix“ Minske – 3 vieta Pomėgiai: muzika, filmai

Danutė Domikaitytė Moterų imtynių svorio kategorija: iki 69 kg Gimimo data: 1995 02 15 Treneriai: Aivaras Kaselis, Andrius Stočkus Pradėjo dalyvauti varžybose: 2007 m.

Geriausias rezultatas: 2013 m. EJnČ – 2 vieta, 2014 m.

PJnČ – 3 vieta Pomėgiai: imtynės, poilsis, pasivaikščiojimas

Ruslanas Vartanovas Sergejus Kasimovas Treneris Treneris

SAMBO

Radvilas Matukas Svorio kategorija: iki 90 kg Gimimo data: 1987 12 24 Treneriai: Stasys Bazys, Sandrius Survila Pradėjo dalyvauti varžybose: 1996 m.

Geriausias rezultatas: 2009 m.

EČ – 3 vieta, 2014 m. EČ – 3 vieta, 2013 m. PČ – 3 vieta Pomėgiai: sportas

14

Rūta Aksionova Svorio kategorija: iki 52 kg Gimimo data: 1988 08 06 Treneriai: Svajūnas Polikevičius, Svetlana Vetrova Pradėjo dalyvauti varžybose: 1999 m.

Geriausias rezultatas: ltatas: 2008 m. EJmČ – 1 vieta, eta, 2014 m.

EČ – 3 vieta Pomėgiai: sportas, tas, kelionės, knygos

OLIMPINĖ PANORAMA

Mindaugas Ežerskis Treneris

Andrius Stočkus Treneris

Aivaras Kaselis Treneris

PAPLŪDIMIO TINKLINIS

Svajūnas Polikevičius Treneris

Ieva Dumbauskaitė Gimimo data: 1994 09 07 Treneriai: Tadas Donėla, Marius Vasiliauskas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2009 m.

Geriausias rezultatas: 2012 m. U19 PČ – 1 vieta, 2014 m.

U21 PČ – 2 vieta U2 Pomėgiai: lengvoji atletika, Po knygos, kelionės, filosofija, kny filmai, lm kitos sporto šakos

Monika Povilaitytė Gimimo data: 1994 08 30 Treneriai: Tadas Donėla, Marius Vasiliauskas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2011 m.

Geriausias rezultatas: 2011 m. U18 EČ – 1 vieta, 2012 m.

U19 PČ – 1 vieta, 2012 m.

U20 EČ – 3 vieta, 2014 m.

U21 PČ – 2 vieta Pomėgiai: filmai, laisvalaikis su draugais

Tadas Donėla Treneris

EUROPOS ŽAIDYNĖS

KREPŠINIS (3X3)

Ovidijus Varanauskas Žaidėjas Gimimo data: 1991 02 23 Treneris: Dainius Adomaitis Pradėjo dalyvauti varžybose: 2005 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

EČ – 3 vieta, 2014 m. trijulių PČ – 4 vieta Pomėgiai: filmai, muzika, kompiuteriniai žaidimai

Darius Tarvydas Žaidėjas Gimimo data: 1991 10 11 Treneris: Aloyzas Rudys Pradėjo dalyvauti varžybose: 2005 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

EČ – 3 vieta, 2014 m. trijulių PČ – 4 vieta Pomėgiai: filmai, muzika, kompiuteriniai žaidimai

Vitalijus Lukša Žaidėjas Gimimo data: 1986 02 14 Treneris: Marius Kiltinavičius Pradėjo dalyvauti varžybose: 2005 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

EČ – 3 vieta, 2014 m. trijulių PČ – 4 vieta Pomėgiai: rankinis, futbolas, knygos, kompiuteriniai žaidimai

Giedrius Marčiukaitis Žaidėjas Gimimo data: 1991 01 03 Treneris: Gintaras Šerkšnas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2001 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

NKL – 2 vieta Pomėgiai: automobiliai, šonaslydis

Kristina Alminaitė Žaidėja Gimimo data: 1990 11 18 Treneris: Alfredas Vainauskas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2005 m.

Geriausias rezultatas: 2010, 2011, 2013 m. LMKL – 1 vieta, 2012 m. – 3 vieta Pomėgiai: plaukimas, filmai, kulinarija, šunų vikrumo varžybos

Erika Liutkutė Žaidėja Gimimo data: 1990 02 26 Treneris: Linas Šalkus Pradėjo dalyvauti varžybose: 2006 m.

Geriausias rezultatas: 2012 m.

LMKL – 3 vieta, 2013 m. – 2 vieta Pomėgiai: rankinis, futbolas, filmai

Eglė Tarasevičiūtė Žaidėja Gimimo data: 1991 04 08 Treneris: Alfredas Vainauskas Pradėjo dalyvauti varžybose: 2001 m.

Geriausias rezultatas: 2008 m. EJmČ – 1 vieta, 2014 m.

LMKL – 2 vieta Pomėgiai: kelionės, knygos, apsipirkinėjimas

Kornelija Balčiūnaitė Mindaugas Budzinauskas Žaidėja Treneris Gimimo data: 1981 04 22 Treneris: Linas Šalkus Pradėjo dalyvauti varžybose: 2000 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m. Lietuvos studentų lyga – 1 vieta Pomėgiai: maisto ruošimas, apsipirkinėjimas, filmai

PLAUKIMAS

Andrius Šidlauskas Rungtis: 50, 100, 200 m krūtine Gimimo data: 1997 04 06 Trenerės: Ina Paipelienė, Židrūnė Budrienė Pradėjo dalyvauti varžybose: 2007 m.

Geriausias rezultatas: 2015 m.

LČ, 100 m krūtine – 1 vieta Pomėgiai: kompiuteriniai žaidimai, vairavimas, bėgimas, plaukimas, filmai

Paulius Grigaliūnas Rungtis: 50, 100, 200 m krūtine, 200 m kompl.

Gimimo data: 1997 06 09 Trenerė: Ala Kiseliova Pradėjo dalyvauti varžybose: 2007 m.

Pomėgiai: muzika, dviračiai, motociklai, gamta

Diana Jaruševičiūtė Rungtis: 50, 100 m laisvuoju stiliumi, 50 m peteliške Gimimo data: 1999 04 27 Treneris: Eduardas Belevičius Pradėjo dalyvauti varžybose: 2010 m.

Geriausias rezultatas: 2015 m.

LČ – 1 vieta Pomėgiai: plaukimas, bėgimas, dainavimas, šokiai, knygos

Agnė Šeleikaitė Rungtis: 50, 100, 200 m krūtine Gimimo data: 2000 02 06 Treneris: Giedrius Martinionis Pradėjo dalyvauti varžybose: 2010 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

ISM – 1 vieta, „ICG Australia“ – 1 vieta Pomėgiai: kelionės, maisto ruošimas, filmai

Edvinas Mažintas Rungtis: 50, 100, 200 m krūtine Gimimo data: 1997 07 23 Trenerė: Rasa Duškinienė Pradėjo dalyvauti varžybose: 2010 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

LČ – 3 vieta, 2014 m. Baltijos šalių žaidynės – 3 vieta Pomėgiai: krepšinis, dviračių sportas, filmai

Meda Kulbačiauskaitė Rungtis: 50, 100, 200 m nugara Gimimo data: 2000 01 17 Trenerė: Rasa Duškinienė Pradėjo dalyvauti varžybose: 2009 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m. tarptautinės vaikų žaidynės – 4 vieta Pomėgiai: filmai, knygos, dviračių sportas, plaukimas

OLIMPINĖ PANORAMA

15

LIETUVOS DELEGACIJA I EUROPOS ŽAIDYNĖSE PLAUKIMAS

Greta Pleikytė Rungtis: 50, 100 m laisvuoju stiliumi Gimimo data: 1999 06 19 Trenerė: Ema Vielavičiūtė Pradėjo dalyvauti varžybose: 2010 m.

Geriausias rezultatas: 2013 m.

EJOF – 15 vieta Pomėgiai: plaukimas, filmai, knygos

Bena Sarapaitė Rungtis: 50, 100, 200 m peteliške Gimimo data: 1999 06 05 Trenerė: Rasa Duškinienė Pradėjo dalyvauti varžybose: 2009 m.

Geriausias rezultatas: 2013 m.

EJOF – 14 vieta Pomėgiai: plaukimas, snieglenčių sportas, kelionės

Greta Gataveckaitė Gintautas Bartkus Rungtis: 200, 400, 800 m Komandos vadovas laisvuoju stiliumi Gimimo data: 2000 11 18 Treneris: Egidijus Kašėta Pradėjo dalyvauti varžybose: 2007 m.

Geriausias rezultatas: 2015 m.

LČ – 1 vieta, 2015 m. Baltijos šalių čempionatas – 2 vieta Pomėgiai: dviračių sportas, bėgimas, filmai

ŠUOLIAI Į VANDENĮ

Indrė Marija Girdauskaitė Rungtis: 1,3 m tramplinas Gimimo data: 1998 04 29 Trenerė: Asta Girdauskienė Pradėjo dalyvauti varžybose: 2004 m.

Geriausias rezultatas: 2012, 2014 m. LČ – 1 vieta Pomėgiai: muzika, rankdarbiai, piešimas, ledo ritulys, gimnastika

Daniela Aleksandravičiūtė Rungtis: 1 m tramplinas Gimimo data: 1999 05 09 Trenerė: Asta Girdauskienė Pradėjo dalyvauti varžybose: 2010 m.

Geriausias rezultatas: 2013 m.

LČ – 1 vieta, 2015 m. LSČ – 1 vieta Pomėgiai: muzika, knygos, kitos sporto šakos

STALO TENISAS S

Rūta Paškauskienė Romualda Garkauskienė Rungtis: vienetas Gimimo data: 1977 03 29 Trenerė Trenerė: Romualda Garkauskienė Pradėjo dalyvauti varžybose: 1984 m.

Geriausias rezultatas: 2000 m.

OŽ – 9 vieta, EČ iškovota 16 įvairių spalvų medalių Pomėgiai: plaukimas, literatūra, muzika, šokiai

16

OLIMPINĖ PANORAMA

Martynas Pabalys Asta Girdauskienė Rungtis: 1 m tramplinas Trenerė Gimimo data: 1998 05 13 Trenerė: Asta Girdauskienė Pradėjo dalyvauti varžybose: 2006 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

LJmČ – 1 vieta Pomėgiai: dviračiai, kinas

Židrūnė Budrienė Trenerė

Ala Kiseliova Trenerė

EUROPOS ŽAIDYNĖS

ŠAUDYMAS IŠ LANKO Š O

Dangerūta Nosalienė Rungtis: individuali Gimimo data: 1970 01 14 Treneris: Giuseppe Ciliberto Pradėjo dalyvauti varžybose: 1985 m.

Geriausias rezultatas: tarptautinių turnyrų nugalėtoja ir prizininkė Pomėgiai: kelionės, dailė, šaudymas iš lanko

Giuseppe Ciliberto Treneris

ŠAUDYMAS

Karolis Girulis Rungtis: 10 m oriniu šautuvu Gimimo data: 1986 11 01 Treneris: Česlovas Pavilonis Pradėjo dalyvauti varžybose: 2000 m.

Geriausias rezultatas: 2013 m. universiada – 4 vieta Pomėgiai: šaudymas iš lanko, snukeris, fotografija, žvejyba, sportas, lankų meistravimas

Ronaldas Račinskas Rungtis: apvalioji aikštelė Gimimo data: 1968 05 13 Treneriai: Leonas Molotokas, Germanas Bogdanovas Pradėjo dalyvauti varžybose: 1983 m.

Geriausias rezultatas: 2010, 2011 m. Europos taurės varžybos – 3 vieta Pomėgiai: slidinėjimas, šokiai, plaukimas, buriavimas

Česlovas Pavilonis Treneris

DELEGACIJA

Daina Gudzinevičiūtė Delegacijos vadovė

Valentinas Paketūras Delegacijos vadovės pavaduotojas

Einius Petkus Misijos vadovas

Egidijus Balčiūnas Misijos vadovo pavaduotojas

Lina Vaisetaitė Misijos vadovo pavaduotoja

Vita Balsytė Misijos vadovo asistentė

Goda Smilingytė Spaudos atašė

Diana Baubinienė Vyr. gydytoja

Raimundas Greičius Gydytojas

Liudmila Kuzminienė Gydytoja

Jurijus Vaščenkovas Kineziterapeutas

Kęstutis Laurinskas Kineziterapeutas

Lina Katelytė Masažuotoja

Saulė Salatkaitė Masažuotoja

TRIATLONAS

Tautvydas Kopūstas Vidmantas Urbonas Treneris Gimimo data: 1995 02 14 Treneriai: Vidmantas Urbonas, Francisas Riley, Helen MacVicker, Louise Hanley Pradėjo dalyvauti varžybose: 2002 m.

Geriausias rezultatas: 2014 m.

EČ – 1 vieta Pomėgiai: politika, muzika, turizmas, krepšinis

Sutrumpinimai: EČ – Europos čempionatas, EJmČ – Europos jaunimo čempionatas, EJnČ – Europos jaunių Marius Matulionis čempionatas, EJOF Kineziterapeutas – Europos jaunimo olimpinis festivalis, ESŠČ – Europos Sąjungos šalių čempionatas, LČ – Lietuvos čempionatas, LJmČ – Lietuvos jaunimo čempionatas, OŽ – olimpinės žaidynės, PJmČ – pasaulio jaunimo Aleksandras čempionatas, PČ – Trofimovas pasaulio čempionatas Kineziterapeutas

OLIMPINĖ PANORAMA

17

18

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPINĖ PANORAMA

19

Alfredo Pliadžio nuotr.

PLANAI

Vyrų rinktinės atsarginiai žaidėjai M.Sajus (kairėje) ir K.Žemaitis pernai tapo Nandzingo jaunimo olimpinių žaidynių čempionais

Į BAKU – PARSIVEŽTI MEDALIŲ „MŪSŲ VYRŲ PAGRINDINIS TIKSLAS – LAIMĖTI MEDALIUS“, – PAREIŠKĖ LIETUVOS TRIJULIŲ KREPŠINIO RINKTINĖS TRENERIS MINDAUGAS BUDZINAUSKAS. ŠALIES VYRŲ IR MOTERŲ NACIONALINĖS KOMANDOS BIRŽELĮ DALYVAUS BAKU VYKSIANČIOSE PIRMOSIOSE EUROPOS ŽAIDYNĖSE. Saulius Butkus

L

ietuvos trijulių krepšinio atstovai ne kartą yra iškovoję pasaulio, Europos čempionatų, kitų stambių turnyrų apdovanojimų, todėl ir Azerbaidžane lietuviai priskiriami prie favoritų. Didžiausios viltys siejamos su vyrais. Jie pernai pasaulio čempionate užėmė ketvirtą vietą, o Europos pirmenybėse pasipuošė bronzos medaliais.

Lietuvai Europos žaidynėse atstovaus Ovidijus Varanauskas, Darius Tarvydas, Vitalijus Lukša ir Giedrius Marčiukaitis (atsarginiai – Kristupas Žemaitis ir Martynas Sajus).

Patyrę trijulių žaidėjai Krepšiniu mažiau besidomintys sirgaliai turbūt žino tik Utenos „Juventus“ klubo žaidėją O.Varanauską, o kitų krepšininkų pavardės galbūt mažai ką sako. Šie žaidėjai rungtyniauja žemesnio lygio komandose.

D.Tarvydas atstovauja „Mažeikių“ ekipai, V.Lukša Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) „Vilniaus“ klubui, o G.Marčiukaitis – Vilniaus Gedimino technikos universiteto komandai, kuri žaidžia Studentų lygoje. Abu atsarginiai – antrųjų jaunimo vasaros olimpinių žaidynių Nandzinge čempionai.

Jei kalbėtume apie įprastą krepšinį, jie tebūtų vidutiniokai, užtat visi yra trijulių varžybų

20

OLIMPINĖ PANORAMA

asai. Kartu jie rungtyniauja jau apie penkerius metus, yra puikiai susižaidę.

Pasak M.Budzinausko, taip pat treniruojančio Lietuvos krepšinio lygoje žaidžiantį Kėdainių „Nevėžį“, net ir aukšto lygio krepšininkai, kurie neturi trijulių varžybų patirties, didžiausiuose turnyruose vargu ar iškovotų prizines vietas. Kai kurių šalių rinktinės, pasikvietusios tokių žaidėjų, jau yra nudegusios.

Pavyzdžiui, praėjusiame Europos čempionate Azerbaidžano rinktinėje buvo natūralizuotas amerikietis Spenceris Nelsonas, kuris dabar žaidžia Italijos elitinės lygos Venecijos klube, o anksčiau rungtyniavo garsiose Europos ekipose (Trevizo „Benetton“, Bolonijos „Fortitudo“, Sienos „Montepaschi“, „Gran Canaria“, Salonikų „Aris“). Tačiau azerbaidžaniečiai patyrė fiasko – neįveikė grupės barjero ir nepateko į atkrintamąsias varžybas.

Beje, tada šiai rinktinei atstovavo ir Lietuvos krepšininkas Rolandas Alijevas, kurio tėvas yra azerbaidžanietis.

Skiriasi nuo tradicinio krepšinio Trijulių krepšinis smarkiai skiriasi nuo tradicinio. „Žaidžiant trise prieš tris leidžiamas didesnis kontaktas, teisėjai nefiksuoja smulkių pražangų, negalioja trijų sekundžių taisyklė.

Žaidėjai turi būti labai universalūs. Reikia, kad jie ir efektyviai stumdytųsi po krepšiu, ir įspūdingai rungtyniautų vienas prieš vieną, ir solidžiai gintųsi asmeniškai. Svarbu greitai priimti teisingus sprendimus – žaidimas be galo intensyvus, atakai skiriama 12 sekundžių.

Naudojami deriniai, bet jie minimalūs, itin trumpi“, – dėsto dukart pasaulio trijulių krepšinio čempionas M.Budzinauskas.

Jis mano, kad ateityje trijulių krepšinis gali tapti olimpine sporto šaka, nes tai labai patrauklus reginys žiūrovams. Kai kurios šalys į trijulių krepšinį meta didžiulius pinigus.

Tarkim, Kataras natūralizavo būrį amerikiečių ir triumfavo pasaulio čempionate.

Europos žaidynių krepšinio turnyre jėgas išmėgins po šešiolika vyrų ir moterų rinktinių.

Vyrų varžybose, be lietuvių, kovos Azerbaidžanas, Andora, Belgija, Čekija, Estija, Graikija, Izraelis, Italija, Rumunija, Rusija, Serbija, Slovėnija, Ispanija, Šveicarija ir Turkija.

M.Budzinausko teigimu, ypač pajėgi Rusijos komanda. Šioje šalyje vyksta aukšto lygio trijulių čempionatas. Prie favoritų treneris taip pat priskiria rumunus. Aukštai gali kilti ir azerbaidžaniečiai, kurie po nesėkmės Europos pirmenybėse sieks reabilituotis savų žiūrovų akivaizdoje.

PLANAI Euro Eu roopo p žaidynėse s žaid idyn y ės yn ėseeLietuvai Lietuvvaiatstovaus ats tsto toova v usLMKL LMK M L Europos žžaaid aid idėėjjos(iš(išškairės): kaaiirė rės): s):E.Liutkutė, s) E.LLiuutk tkut utė, ėK.Alminaitė, , K.Alm .Alm .A miinnnaai aitė, ttėė, žaidėjos K.Ba K. K.B Balčlčiū Balč iūūna naititi ėir iriE.Tarasevičiūtė r E.TTar aras asev evičičičiū iūūtė K.Balčiūnaitė

Treneris M.Budzinauskas Į Baku vykstančios vyrų ir moterų trijulių krepšinio rinktinės kartu su treneriu M.Budzinausku ir masažuotoja M.Achramavičiene

„ŽAIDĖJAI TURI BŪTI LABAI UNIVERSALŪS. REIKIA, KAD JIE IR EFEKTYVIAI STUMDYTŲSI PO KREPŠIU, IR ĮSPŪDINGAI RUNGTYNIAUTŲ VIENAS PRIEŠ VIENĄ, IR SOLIDŽIAI GINTŲSI ASMENIŠKAI. SVARBU GREITAI PRIIMTI TEISINGUS SPRENDIMUS – ŽAIDIMAS BE GALO INTENSYVUS, ATAKAI SKIRIAMA 12 SEKUNDŽIŲ.“ Komandoje – LMKL žaidėjos Moterų turnyre rungtyniaus Lietuvos, Azerbaidžano, Belgijos, Čekijos, Graikijos, Airijos, Izraelio, Olandijos, Rumunijos, Rusijos, Slovakijos, Slovėnijos, Ispanijos, Šveicarijos, Turkijos ir Ukrainos komandos. Pasak M.Budzinausko, ypač stiprios rusės, belgės, šveicarės.

Mūsų šalies garbę gins Kristina Alminaitė, Erika Liutkutė, Eglė Tarasevičiūtė, Kornelija Balčiūnaitė (atsarginė Laura Juškaitė). M.Budzinauskas tiki, kad ir Lietuvos moterų rinktinė pajėgi pasigrumti dėl aukštų vietų. Lietuvės pernai Europos čempionate galėjo iškovoti medalius, bet ketvirtfinalyje apmaudžiai vieno taško skirtumu pralaimėjo Olandijos krepšininkėms.

K.Alminaitė neseniai tapo Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempione su „Utenos“ ekipa ir buvo viena jos lyderių. Šiam klubui atstovauja ir E.Tarasevičiūtė. E.Liutkutė ir K.Balčiūnaitė žaidžia taip pat LMKL rungtyniaujančioje Kauno rajono „Hoptrans-Sirenų“ komandoje.

Krepšinio varžybos Baku vyks birželio 22–26 d. Lietuvos rinktinės pasirengimą Europos žaidynėms planuoja pradėti birželio 11-ąją Druskininkuose.

Lietuvos vyrų rinktinės pagrindiniai žaidėjai rungtyniauja susibūrę į komandą „Štangistai“ (iš kairės): V.Lukša, O.Varanauskas, G.Marčiukaitis ir D.Tarvydas

OLIMPINĖ PANORAMA

21

Einiaus Petkaus nuotr.

Olimpinis kaimelis Tbilisyje

SPORTO ARENOSE – PATS DARBYMETIS GRUZIJOS SOSTINĖJE TBILISYJE, KUR LIEPOS 26 – RUGPJŪČIO 1 D. VYKS XIII EUROPOS JAUNIMO OLIMPINIS FESTIVALIS (EJOF), BALANDŽIO 24–26 D. BUVO SURENGTAS MISIJOS VADOVAMS SKIRTAS SEMINARAS. Algis Balsys

S

eminaro dalyviai apžiūrėjo sporto bazes, būsimą olimpinį kaimelį, išklausė organizacinio komiteto tarnybų ataskaitas apie pasirengimo eigą, išsakė savo pageidavimus. Lietuvai atstovavo LTOK olimpinio sporto direktorius Kazys Steponavičius ir jo pavaduotojas, misijos vadovas Einius Petkus.

O ką ten matė ir girdėjo, pasakoja „Olimpinės panoramos“ skaitytojams. Į Tbilisį LTOK atstovai skrido per Kijevą.

Su persėdimais kelionė užtruko pusdienį. Į festivalį Lietuvos sportinė delegacija skris maršrutu Vilnius–Minskas–Tbilisis ir kelionėje sugaiš perpus trumpiau.

Seminaras vyko Tbilisio parodų centre. Jame dalyvavo 45 šalių atstovai. Organizatoriai patikino, kad į varžybas vasarą atvyks visų 49 Senojo žemyno valstybių jaunieji sportininkai.

Seminaro dalyvius pasveikino šalies premjeras Iraklis Garibašvilis, Tbilisio miesto meras Davidas Narmanija, Gruzijos olimpinio komiteto prezidentas Levis Khabalovas, organizacinio komiteto vadovai. Visi posėdžiai, išvykos į sporto bazes vyko minučių tikslumu, griežtai pagal grafiką.

Festivalio programa Tbilisis nuo seno garsėja kaip labai sportiškas miestas. Tikimasi, kad festivalio varžybas stebės gausus būrys žiūrovų, ypač jaunų.

22

OLIMPINĖ PANORAMA

LIETUVAI ŠEŠIŲ SPORTO ŠAKŲ VARŽYBOSE – DZIUDO, DVIRAČIŲ SPORTO, GIMNASTIKOS, LENGVOSIOS ATLETIKOS, PLAUKIMO IR TENISO – ATSTOVAUS 45 JAUNIEJI SPORTININKAI. IŠ VISO OLIMPINIAME KAIMELYJE GYVENS 69 AKREDITUOTI MŪSŲ ŠALIES ATSTOVAI. EJOF devynių olimpinių sporto šakų varžybose dalyvaus 2600 sportininkų (13–18 metų amžiaus), atvyks beveik tūkstantis oficialių asmenų. Lietuvai šešių sporto šakų varžybose – dziudo, dviračių sporto, gimnastikos, lengvosios atletikos, plaukimo ir teniso – atstovaus 45 jaunieji sportininkai.

Iš viso olimpiniame kaimelyje gyvens 69 akredituoti mūsų šalies atstovai. Vyriausi tarp sportininkų bus aštuoniolikmečiai tinklininkai, jauniausios – trylikametės plaukikės.

Gausiausios bus mūsų lengvaatlečių (12) ir plaukikų (11) komandos. Taip pat rungtyniaus aštuoni dziudo atstovai, šeši dviratininkai, po keturis tenisininkus ir gimnastus. Rinktinėje bus 21 mergina ir 24 vaikinai.

Jau antrame festivalyje iš eilės neturėsime žaidimų komandos. Jos, aštuonios geriausios,

kviečiamos pagal to amžiaus grupių praėjusių metų Europos čempionatų rezultatus.

Mūsiškiai, net ir realiausi pretendentai krepšininkai, deja, buvo už aštuntuko ribos. Belieka prisiminti ir pasidžiaugti, kad ankstesniuose festivaliuose tris kartus iš eilės Lietuvos krepšininkai tapo čempionais, be to, yra laimėję ir kitų spalvų medalių.

Iškilmingas festivalio atidarymas vyks jaukiame 25 tūkst. žiūrovų vietų Gruzijos futbolo federacijos stadione. Organizatoriai neatskleidė visų būsimų iškilmių įdomybių, bet sakė, kad bus nemažai nacionalinių akcentų, bei žadėjo, jog atidarymas neprailgs, sportininkų neišvargins.

Sporto bazės Dauguma jų statoma specialiai šiam olimpiniam festivaliui. Jos dar nebaigtos.

Kai lankėmės, visur vyko apdailos darbai. Šeimininkai garantavo, kad jiems, kaip tiems studentams, nepritrūks vienos nakties ir visi darbai sporto bazėse bus baigti laiku.

Atvirame plaukimo baseine dar buvo klojamos plytelės. Lengvosios atletikos stadionui dar reikia bėgimo takų ir žolės, bet jau stovi žiūrovų tribūnos, tiesa, dar be kėdžių. Gimnastikos arenoje irgi įrengiamas vidus. Kaip ir teniso aikštyne. Užtat dziudo salėje jau patiesti tatamiai. Dviratininkai,

OLIMPINIS FESTIVALIS TRUMPAI APIE TBILISĮ Tbilisį V a. įkūrė Gruzijos karalius Vachtangas I Gorgasalas. Toje vietoje jau nuo IV a. buvo nedidelė gyvenvietė. V–VI a. Tbilisis buvo gruzinų Kartlijos karalystės sostinė. VII a. ją užvaldę arabai įkūrė Tbilisio emyratą. XI a. emyratas atiteko tiurkų seldžiukams ir tapo paskutiniu musulmonų avanpostu Gruzijoje.

1122 m. po sunkių kovų Gruzijos karaliaus Dovydo Statytojo pajėgos įžengė į Tbilisį. Po šio mūšio Dovydas iš Kutaisio perkėlė savo rezidenciją ir Tbilisį paskelbė sostine. Nuo XV a.

Gruzijai galutinai suskilus šis miestas tapo Kartlijos karalystės sostine.

1801 m. Kartlija kartu su Tbilisiu atiteko Rusijai. 1918–1921 m., Gruzijos nepriklausomybės laikotarpiu, Tbilisis vėl tapo sostine. 1921 m. Gruzijos Demokratinę Respubliką okupavo sovietų Rusija ir Tbilisis tapo Užkaukazės socialistinės federacinės sovietų respublikos sostine, vėliau – Gruzijos sovietų socialistinės respublikos sostine. 1991 m. balandžio 9 d.

Tbilisis tapo nepriklausomos Gruzijos Respublikos sostine.

Tbilisyje, kurio plotas 372 kv. km, gyvena beveik 1 mln. 300 tūkst. žmonių. Gruzijos sostinė įsikūrusi šalia Kuros upės. Iki 1936 m. miesto pavadinimas buvo Tiflisas.

Tbilisyje įsikūręs Gruzijos parlamentas ir Vyriausybė, Gruzijos mokslų akademija, Tbilisio valstybinis universitetas, Gruzijos medicinos universitetas ir kitos aukštosios mokyklos, Tbilisio valstybinis operos teatras, konservatorija, Š.Rustavelio valstybinis akademinis teatras, K.Mardžanišvilio valstybinis akademinis teatras, daug muziejų. Čia taip pat yra pagrindinės šalies sporto arenos.

Tarp Tbilisio įžymybių galima išskirti Narikalos tvirtovę (IV a.), Ančiskačio baziliką (VI a.), Siono katedrą (VIII a.), Metechio bažnyčią (XIII a.).

Gruzijos sostinės senamiestyje 2009 m. birželio 23 d. buvo atidarytas Vilniaus skveras.

Iškilmėse dalyvavo Lietuvos ir Gruzijos prezidentai. Ten, beje, yra Užupio konstitucija gruzinų kalba. Iš organinio stiklo išpjauta konstitucijos plokštė papuošė specialiai jai suręstą sieną.

Taip pat paklota menininko Gitenio Umbraso sukurta plytelė „Stebuklas“, skvere veikia ir nemokamas bevielis internetas.

grupinių lenktynių dalyviai, varžysis užmiestyje, trasa vingiuos apie Tbilisio jūrą.

Asmeninės lenktynės vyks miesto centre.

Olimpinis kaimelis Jis jau pastatytas ir dar kvepia dažais. Statė kinai, todėl nenuostabu, kad seminaro dalyviams kaimelis pasirodė panašus į Pekino olimpinių žaidynių, tik su gruziniškais akcentais. Delegacijos gyvens devyniuose 8–9 aukštų namuose. Pastatai vienas nuo kito stovi 25 metrų atstumu. Kambariuose po vieną, dvi ir daugiausia po tris lovas. Iš viso kaimelyje bus sustatytos 3804 lovos.

Bus visi TOK ir festivalio organizacinių tarnybų, serviso, informacijos biurai, treniruočių ir pramogų zonos. Patogioje vietoje, nuo kiekvieno namo vos už keliolikos žingsnių, stovi erdvi valgykla. Joje vienu metu galės valgyti net 2150 festivalio dalyvių.

Reikia tikėtis, kad visi dalyviai vienu metu valgyti neis ir eilės nesusidarys. Šeimininkai žada maitinti sočiai ir skaniai. Valgykla veiks nuo 7 iki 23 val. Tiesa, su keliomis pertraukomis. Viena iš jų daug kam pasirodė keistoka: pietūs baigsis 17 val., o vakarienė prasidės 19 val. Kaip visada, tie sportininkai, kurie į varžybas išvyks visai dienai, pavyzdžiui, dziudo atstovai ar gimnastai, gaus po sausą maisto davinį ir gėrimą.

Pačiame kaimelyje bus įrengtas transporto mazgas. Iš čia pagal grafiką į visas sporto bazes kursuos autobusai. Atstumai nuo kaimelio nėra dideli: tolimiausias kelias į teniso kortus – 30–40 min. Įvairenybės Oficialus festivalio talismanas – P.E.A.K.Y. Tai fazaną, susijusį su Tbilisio atsiradimu, primenantis paukštis. Jo pavadinimas sudarytas iš dviejų angliškų žodžių – viršūnė ir jaunystė. Paukštis simbolizuoja greitį, veržlumą, energiją.

Delegacijoms buvo pristatyti būsimieji pagalbininkai savanoriai. Lietuviai susipažino su moksleive Mariam Koridze. Ji pakvietė LTOK atstovus į savo mokyklą, į susitikimą su klasės draugais bei mokytojais. Mokiniams buvo įdomu, kaip Lietuvos atstovai vertina Tbilisio pasirengimą festivaliui ir kokių įspūdžių paliko Gruzijos sostinė. Domėjosi jie ir LTOK veikla.

Vėliau Mariam supažindino svečius ir su savo giminaičiais.

Visi domėjosi, kokios darbo sąlygos laukia žurnalistų. Specialaus žurnalistų kaimelio nebus. Žiniasklaidos atstovai gyvens viešbutyje „Holiday Inn“, ten įsikurs ir pagrindinis spaudos centras. Mažieji spaudos centrai veiks visose sporto bazėse. Internetas Tbilisyje veikia sparčiai.

K.Steponavičius, savanorė M.Koridze ir E.Petkus

Čia varžysis gimnastai

Teniso aikštynas dar nebaigtas įrengti

Olimpinio kaimelio valgykla

Taip atrodo kambarys

Dziudo salėje jau patiesti tatamiai

OLIMPINĖ PANORAMA

23

Jurijaus Vaščenkovo nuotr.

Europos čempionate bronzos medalį iškovojo ne tik I.Navakauskas (dešinėje), bet ir dvivietę baidarę irkluojantys E.Ramanauskas ir A.Lankas

Į BAIDARĘ – NUO ŠACHMATŲ LENTOS NEDAUG TRŪKO, KAD Į EUROPOS ČEMPIONATĄ LIETUVOS BAIDARIŲ IR KANOJŲ IRKLAVIMO RINKTINEI BŪTŲ TEKĘ VYKTI BE IGNO NAVAKAUSKO. LAIMEI, IKI ČEMPIONATO LIKUS PUSANTRO MĖNESIO PATIRTA AVARIJA, PER KURIĄ BUVO NEPATAISOMAI SUDAUŽYTAS AUTOMOBILIS, IRKLUOTOJUI NESUTRUKDĖ UŽKOPTI ANT ŽEMYNO PIRMENYBIŲ GARBĖS PAKYLOS. Marytė Marcinkevičiūtė

B

aidarininkui Ignui Navakauskui per šių metų Europos čempionatą Čekijoje pelnytas 200 m distancijos bronzos medalis buvo netikėtas, bet labai lauktas. Iki tol pati svariausia jo pergalė buvo pasiekta 2013-aisiais Kazanėje vykusioje universiadoje, kurioje jis laimėjo 200 m nuotolio varžybas.

Europos čempionato bronzos medaliais Rečicėje sprinto distancijoje pasipuošė ir dvivietės baidarės įgula Edvinas Ramanauskas bei Aurimas Lankas. „Su treneriu visada stengiamės analizuoti klaidas, treniruočių planus, nevengiame eksperimentuoti. Šiuo metu atradome tai, kas mane veda į priekį“, – prasitaria I.Navakauskas.

Tiesa, nedaug trūko, kad šio medalio baidarininkas būtų neiškovojęs. Iki Europos čempionato likus pusantro mėnesio Lietuvos

24

OLIMPINĖ PANORAMA

rinktinės irkluotojai rengėsi į treniruočių stovyklą Kroatijoje. Likus vos valandai iki išvykimo lietingu oru Vilniuje I.Navakauskas nesuvaldė mašinos ir atsitrenkė į betono atitvarą. „Mašiną sudaužiau nepataisomai, bet man nieko neatsitiko. Atvažiavo policija, viską įforminome ir kartu su atskubėjusiais komandos draugais spėjome į lėktuvą“, – pasakoja I.Navakauskas.

Europos čempionato medalininko treneris Romas Petrukanecas savo auklėtinį vadina labai kruopščiu, precizišku, atkakliu, pasitikinčiu savimi ir žinančiu, ko nori. „Kai Ignas atvažiavo studijuoti į Vilnių, tarp savo bendraamžių baidarininkų Lietuvoje buvo penktas šeštas.

Jo meistriškumas smarkiai ūgtelėjo atsiradus naujai olimpinei 200 m distancijai. Ši rungtis Ignui labai tiko pagal fizinius duomenis ir

įgimtas savybes. Nepaisant gana sudėtingos atrankos, Ignas turi gerų perspektyvų patekti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Gal netgi iš pirmo karto, svariai pasirodęs per pasaulio čempionatą“, – viliasi R.Petrukanecas.

Ignai, kiek metų jau irkluoji?

Penkiolika. Į baidarių irklavimą patekau atsitiktinai. Gyvenau Marijampolėje, tėvams padėjau statyti namą ir sykį po darbų nuvažiavome į užtvanką išsimaudyti. Ten sutikau kelis draugus, kurie pasiūlė lankyti irklavimo pratybas.

Atsidūriau labai rūpestingo ir gero trenerio Beno Jankevičiaus grupėje.

Vienu metu keturvietę baidarę irklavau su savo broliais – dvyniu Tomu ir vyriausiuoju Aivaru. Su Tomu dar sėsdavau į dvivietę baidarę, tačiau jis gavo traumą ir metė irkluoti.

OLIMPINIS KANDIDATAS Dabar jis pasinėręs į kultūrizmą. Visa mano kultūros į Lietuvos edukologijos universitetą. šeima sportiška: mama buvo plaukikė, o tėtis – Daug dėmesio skyriau mokslui. Keldavausi sunkumų kilnotojas. šeštą ryto ir eidavau irkluoti, o po to skubėdavau į paskaitas.

Labai norėjau treniruotis pas R.PetrukaneAr baidarių irklavimas buvo tavo pirmoji cą, kuriam aktyvaus sportavimo metais irgi sporto šaka?

Ne. Daug metų žaidžiau šachmatais, net tapau geriausiai sekėsi 200 m distancijoje. Jis mane tobulina nuo pirmosios dienos, kai tik atvykau atskyrininku. Vieną dieną pabuvau ir futboličia studijuoti. Treneris perteikia didžiulę savo ninku, bet šachmatų treneris neleido lankyti patirtį, ypač puikiai išmano techniką, yra šios sporto šakos pratybų. puikus psichologas. Pas mano trenerį, kuris yra ir Lietuvos baidarių irklavimo rinktinės vyr.

Kuo tau patrauklus baidarių irklavimas?

Puiki gamta, grynas oras, vanduo, saulė. Žiemą treneris, tobulinasi visi geriausi šalies baidarieiname treniruotis į sporto salę, žaidžiame fut- ninkai sprinteriai.

Priprasti prie naujos aplinkos iš pradžių bolą, stiprėjame fiziškai. Baidarių irklavimas – buvo sunku, bet palyginti greitai pavyko įvairiapusiška sporto šaka, todėl mane ir žavi. prisitaikyti. Ketverius metus gyvenau Lietuvos Marijampolėje sportinį kelią pradėjo pasaulio ir Europos čempionas baidarininkas Egidijus Balčiūnas. Ar jis turėjo kokios nors įtakos tavo pasirinkimui irkluoti?

Jaunystėje jis man buvo vienas didžiausių autoritetų. Egidijų taip pat treniravo B.Jankevičius. 2013-aisiais mes pagaliau susitikome, sėdome į dvivietę baidarę ir Europos čempionate užėmėme ketvirtą vietą.

Kada pasiekei pirmąsias pergales?

Aštuonerius metus per įvairias Lietuvos varžybas buvau autsaideris, turėjau prastos kokybės vokišką baidarę. Bet nenuleidau rankų, daug treniravausi, labai stengiausi. Mane ypač palaikė tėvai, draugai. Pamažu pralaužiau ledus, ėmiau tobulėti, tikėjau savimi. Treneris nupirko geresnę valtį, kurią buvo kur kas lengviau irkluoti.

Pirmąją pergalę pasiekiau seniai. Prisimenu, tada Šiauliuose ilgą distanciją pakeitė 200 m nuotolis, kuris kitais metais buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Tapau nugalėtoju ir pajutau, kad 200 m yra mano nuotolis. Jis man – nuostabi Dievo dovana.

Lietuvos sporto universiteto laboratorijoje atlikti tyrimai parodė, kad esu įgimtas sprinteris, o genetiniai kraujo tyrimai patvirtino, jog esu gimęs irkluoti trumpą distanciją. Labai aukštas ir mano šuolis – iš vietos pašoku 81 cm.

Profesoriaus Juozo Skernevičiaus teigimu, mano raumenys labai staigūs.

200 m nuotolis – labai trumpas, bet dirbti reikia ypač daug. Čia nugalėtoją lemia tūkstantosios sekundės dalys. Netgi padaryta mažiausia klaidelė gali nustumti į rikiuotės galą.

Reikia irkluoti labai atsakingai, gerai apgalvoti kiekvieną yrį.

Ar atvažiavęs studijuoti į Vilnių greitai čia apsipratai?

Marijampolėje baigiau Rygiškių Jono gimnaziją ir 2008 m. atvažiavau studijuoti kūno

edukologijos universiteto studentų bendrabutyje, o dabar – Lietuvos olimpinio sporto centro viešbutyje. Treniruojuosi dukart per dieną, laisvo laiko kaip ir neturiu.

Irkluodamas dvivietę baidarę su E.Balčiūnu nepatekai į Londono olimpines žaidynes.

Kodėl nebandai toliau irkluoti dvivietės?

Bandžiau irkluoti ir su perspektyviu baidarininku Matu Grikšu, bet nepavyko. Lietuvoje yra geresnė įgula – Europos čempionato bronzos medalininkai Edvinas Ramanauskas ir Aurimas Lankas. Tad su treneriu nusprendėme, kad aš irkluosiu vienvietę baidarę.

Europos čempionato medalis įkvėpė siekti naujų pergalių?

Medalis parodė, kad su treneriu dirbame teisinga linkme. Manau, kuo tolyn, tuo viskas bus geryn. Medalis motyvuoja, bet nesėkmės dar labiau. Mano stipriausia vieta – startas, pati varžybų pradžia. Per šiųmetį Europos čempionatą didžiąją distancijos dalį pirmavau, bet prieš pat finišą pritrūkau jėgų.

Baigei Lietuvos edukologijos universitetą, turi bakalauro diplomą, o dabar studijuoji Mykolo Romerio universitete ir sieki magistro diplomo. Ar baigęs sportinę karjerą nesirengi papildyti trenerių gretų?

Studijuoju sporto industrijų vadybą. Liko labai nedaug: du egzaminai ir parašyti magistro darbą. Man 25-eri, nesu jaunas, todėl galvoju apie savo ateitį – baigęs sportinę karjerą nenorėčiau būti bedarbis. Jeigu bus galimybė, bandysiu dirbti treneriu, o jeigu ne, reikės kažką galvoti.

Pasekei savo trenerio pavyzdžiu ir Europos čempionate iškovojai bronzos medalį. Savo mokytoją norėsi ir pralenkti?

I.Navakausko rungtis – 200 m nuotolio varžybos

Mano vienintelis tikslas – tapti olimpiniu čempionu.

Ar sudėtinga Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių atranka?

Baidarininkams iškovoti kelialapį į Rio nėra taip paprasta. Šiemet iš pasaulio čempionato į olimpines žaidynes pateks vos aštuoni vienvietininkai baidarininkai, o kitais metais dar du. Todėl pagrindinis šių metų mano tikslas – gerai pasirengti pasaulio čempionatui, kuris rugpjūčio viduryje vyks Milane.

Palaikai ryšius su savo pirmuoju treneriu?

Taip, treneris labai džiaugėsi mano medaliu, paskambino ir pasveikino. Pasakė, kad ir Marijampolėje bus įrengta 200 m distancija.

Prieš penkerius metus Marijampolėje pastatyta nauja irklavimo bazė, kurioje yra puikios sąlygos treniruotis. Neabejoju, kad čia išaugs ne vienas didelio meistriškumo irkluotojas. Ši irklavimo bazė netoli mano namų, mašina nuvažiuoti trunka vos keletą minučių. Kai grįžtu namo, visada nuvykstu į ją pairkluoti.

OLIMPINĖ PANORAMA

25

IWF.net nuotr.

ATGARSIAI

A.Didžbalis Lietuvoje lygiaverčių varžovų neturi

ŠALTAIS NERVAIS MEDALIŲ LINK „NIEKADA NEPASIDUOK IR PAMATYSI, KAIP PASIDUODA KITI“, – ŠIA MINTIMI VADOVAUJASI EUROPOS ČEMPIONAS SUNKIAATLETIS AURIMAS DIDŽBALIS. NEPALŪŽĘS JUODŽIAUSIAIS KARJEROS METAIS, JIS Į VIRŠŲ KELIA VIS DIDESNIUS SVORIUS IR TAIP SIEKIA KONKURENTUS PALIKTI SAU UŽ NUGAROS. Lina Daugėlaitė

E

uropos ir pasaulio jaunimo čempionas, universiados vicečempionas, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas bei pagaliau – Europos čempionas. Šių metų balandį Europos pirmenybėse Gruzijoje, kovodamas su svorio kategorijos iki 94 kg sunkiaatlečiais, A.Didžbalis iškėlė 182 kg rovimo ir 221 kg svorį stūmimo rungtyse, iškovojo du atskirų rungčių aukso medalius ir dvikovėje surinkęs 403 kg tapo absoliučiu čempionu.

Taip nuosekliai, žingsnis po žingsnio kopdamas ant garbės pakylų atsiimti vis svarbesnių apdovanojimų brangiausiais sunkiaatletis vadina ne pačius prestižiškiausius: tai pats pirmasis, 2008 m. laimėtas Europos jaunimo iki 17 m. čempionato sidabras, ir 2011 m. Europos pirmenybių bronza – tąkart jis pirmą kartą žengė ant suaugusiųjų pakylos. „Žinoma, kiti apdovanojimai taip pat svarbūs – ir Europos čempiono titulas, ir pasaulio čempionato bronza, juk Lietuvoje tokių medalių dar niekas nebuvo iškovojęs. Kol kas man viskas puikiai sekasi, noriu ir toliau perrašinėti istoriją, todėl į tai dėsiu visas jėgas“, – patikina sunkiaatletis, savo per-

26

OLIMPINĖ PANORAMA

galių liudininkus apdovanojimus paliekantis saugoti tėvams gimtojoje Marijampolėje. Atėjo laikas olimpinėms žaidynėms? „Visa širdimi to noriu ir dėl to treniruojuosi, tikiuosi, kad taip ir bus“, – sako atletas, sutikdamas, kad olimpinis medalis papuoštų bet kokią kolekciją.

A.Didžbalio karjera, regis, klostosi lyg iš rašto.

Jeigu ne juoda dėmė, kai 2012 m. ką tik iškeptam Europos vicečempionui iš po nosies nuplaukė ne tik medalis, bet ir olimpinis kelialapis, mat paaiškėjo, kad paimtas mėginys dopingo testui atlikti – teigiamas. Šiandien po skambių pergalių iš naujo prisimenama ši nesmagi istorija pritemdė ir Europos čempionato trijų auksinių medalių spindesį: nušluostęs nosį rusų sunkiaatlečiams, lietuvis gavo smūgį iš pasalų – Rusijos spauda bandė menkinti jo laimėjimus teigdama, esą ne visi stipriausi jų šalies atletai čempionate dalyvavo, be to, ir lietuvio dopingo testo rezultatų verta palaukti – juk kartą buvo istorija... „Neapsimoka kreipti į tai dėmesio – žmonės tik bloga linkėdami taip kalba. Rusus aplenkiau, jie nebeturėjo ką sakyti, tik priminti dopingą, nedalyvavusius sportininkus. Bet manęs jų

kalbos nebaugina – treniruojuosi, noriu stiprėti, visi klaidų padaro... Visi grįžta į praeitį, o reikia žiūrėti į ateitį“, – pūsti dulkių nuo seno juodo gyvenimo puslapio sunkiaatletis nebenori.

Atostogauti nėra kada Paklaustas, kada pastarąjį sykį atostogavo, A.Didžbalis atsidūsta – prisiminti sunku. „Pailsėsiu, kai sulauksiu penkiasdešimties“, – juokiasi. Pamiršęs atostogas jis lieja prakaitą sporto salėje šešias dienas per savaitę, vienintelę dieną – sekmadienį – skirdamas atokvėpiui. „Sportas man į kraują įaugęs. Grafiko visada laikausi. Gal tik treniruočių pobūdį kartais pakeičiu, malonesnį pasirenku – pabėgioju, dviratį paminu, į baseiną nueinu.

Tokios ir atostogos“, – sako sunkiaatletis, kuriam ištrūkti į šiltus kraštus ar šiaip kur toliau nuo sunkumų kilnojimo salės nėra kada. Uostamiestyje besitreniruojantis sportininkas vasaros dienomis kartais keliauja į pajūrį, kur su draugais pažaidžia tinklinį, išsimaudo, pasivaikšto pakrante.

Skambios pergalės taip pat ne priežastis švęsti.

Iš Europos čempionato sekmadienį grįžęs su trimis auksiniais ant kaklo, pirmadienį atkaklusis

ATGARSIAI vyrukas jau treniravosi. „Iš tikrųjų nebuvo didelio atokvėpio, kad galėčiau kažkuo pasimėgauti – nėra noro atsileisti, standartus laužyti, noriu stiprėti, dėl to ir aukoju save. Tiesa, treniruotė pirmadienį buvo lengvesnė – bendras fizinis pasirengimas ir baseinas, – prasitaria pašnekovas, kartą po čempionato pabandęs ilgiau pailsėti ir supratęs, kad grįžti į vėžes sunku. – Jeigu pakeistum miego ar darbo grafiką, reikėtų iš naujo prie jo taikytis, lygiai taip pat ir sporto salėje“, – paaiškina.

Europos čempiono mintyse – rudenį vyksiančios pasaulio pirmenybės, kurioms jau pradėjo ruoštis. Taip ir gyvena: nuo pasaulio čempionato iki Europos, nuo Europos – iki pasaulio. Bet kitais metais šį ritmą sutrikdys olimpinės žaidynės. A.Didžbalio trenerio Bronislavo Vyšniausko įsitikinimu, rimtų pretendentų išstumti jo auklėtinį iš kandidatų į žaidynes neatsiras. „Esu įsitikinęs, kad taip ir bus. Bet mūsų tikslas – iškovoti tris olimpinius kelialapius. Pasistengsiu šimtu procentų, kad viskas puikiai pavyktų“, – sako A.Didžbalis.

Ir paaiškina: patekdamas tarp penkiolikos stipriausių savo svorio kategorijos (iki 94 kg) sunkiaatlečių ir taip užsitikrindamas asmeninį kelialapį, jis sieks padėti pelnyti taškų komandai. Tam, kad Lietuva turėtų teisę į žaidynes siųsti tris sportininkus, valstybių reitinge reikia užimti ne žemesnę kaip 24 vietą. Į pasaulio sunkumų kilnotojų elitą įsiveržęs suvalkietis Lietuvoje lygiaverčių varžovų neturi. „Žinoma, šalies čempionatas nesulyginamas su pasaulio, bet apie tai negalvoju. Kad ir kokios varžybos būtų, turi joms ruoštis, naktis prieš varžybas Lietuvoje irgi būna įtemptesnė.

Konkurentų nėra, bet vis tiek smagu savame krašte dalyvauti“, – jokių turnyrų į lengvesniųjų kategoriją nelinkęs nurašyti pašnekovas. Vykdami į varžybas Lietuvoje juodu su treneriu aptaria planą, kokius svorius kelti, kad per daug organizmo nealintų ar negautų traumos.

ko iš manęs tikisi kiti. Turiu dirbti, padaryti tai, ką moku geriausiai, išspausti iš savęs maksimumą, ir viskas bus puiku. Žinoma, visi iš savo sporto šakos lyderio tikisi daug, gal tai ir našta ant pečių, bet tokia lyderio dalia. Pats sau keliu tikslus, noriu tobulėti ir laužyti stereotipus“, – atsakomybės nesikrato Europos čempionas. Įsijungdamas įdomų filmą, klausydamasis širdžiai mielos muzikos ar eidamas pasivaikščioti A.Didžbalis nusimeta fizinį ir psichologinį nuovargį. „Svarbiausia nesėdėti vietoje, nes tada visokių minčių pradeda lįsti į galvą.

Reikia daryti tai, ką mėgsti, ir dažniausiai visas nuovargis pabėga“, – paprastu patarimu pasidalija sunkiaatletis.

besilaikančio pasaulio rekordo: rovimo rungtyje įveikęs 182 kg svorį, A.Didžbalis bandė pakelti 189 kg (pasaulio rekordas – 188 kg). „Pastebėjau, kad pradėjus veiksmą įsivėlė kažkokia klaidelė, nes ir pirmasis bandymas nebuvo užtikrintas, taip pat ir antrasis. Gal ir sėkmės, ir technikos pritrūko. Viskas yra aišku ir pasaulio čempionate reikės tai ištaisyti“, – sako pabandyti suklibinti pasaulio rekordą artimiausioje ateityje nusiteikęs suvalkietis. Ir neabejotinai tada ar po kitos naujos pergalės išvysime dar vieną Aurimo atbulinį salto. „Treneris pyksta, sako, daryk po paskutinio bandymo – maža kas“, – juokiasi Europos čempionas, kad tobulėti yra kur ne tik keliant štangą, bet ir atliekant šį savo firminį triuką.

Reikia tik kelti svorius „KAŽKOKIŲ YPATINGŲ TRUMPIKIŲ, Klaipėdoje septintus metus besitreniruojantis ir gyvenantis suvalkietis sako, kad mieste prie KOJINIŲ AR PAKABUKŲ jūros jis jaučiasi savesnis nei gimtojoje MaPRIEŠ VARŽYBAS NEDĖVIU IR rijampolėje. „Man patinka šis miestas, su juo NENEŠIOJU, NES TAI TIESIOG sieju savo gyvenimą, – neslepia A.Didžbalis, į APSUNKINTŲ. ĮSIVAIZDUOKIT, tėvų namus Marijampolėje užsukantis retai. – JEIGU VISĄ LAIKĄ DĖVI TĄ Po Europos čempionato buvau, o prieš tai – tik PAČIĄ APRANGĄ IR STAIGA JĄ per Kalėdas. Klaipėda man – tarsi namai.“ PAKEITI, AUTOMATIŠKAI PATIRI Visas gyvenimas Klaipėdoje sukasi sunkioPSICHOLOGINĮ SMŪGĮ. TODĖL GERIAUSIA ŠALTAIS NERVAIS EITI, sios atletikos centre. Čia Europos čempionas treniruojasi, valgo ir miega. „Centre viskas KELTI IR DARYTI TAI, KĄ MOKI.“ po ranka, nereikia blaškytis. Pusę aštuonių pusryčiai, pusę pirmos pietūs, pusę aštuonių Nuvykus į varžybas kasdienę rutiną prablaš- vakarienė, devintą naktipiečiai. Tik kelti reikia. ko nauja aplinka. Kai būna sunku, sportininGal vėliau pamąstysiu apie gyvenimą ne salėkas kalbasi su artimais žmonėmis – mama, je, bet kol varžybos, olimpinės žaidynės – draugais, kolegomis, treneriu. Beje, tėvai į tikrai būsiu čia. Pakeitus vietą juk irgi reikia varžybas paskui sūnų nevyksta. Kartą, sporti- adaptuotis“, – neskuba savo lizdo sukti sportinės karjeros pradžioje, buvo juos pasikvietęs į ninkas. Juolab kad ir antrosios pusės vieną po varžybas gimtojoje Marijampolėje. „Jaudulys kito medalius čempionatuose raškantis atletas buvo didelis, – kodėl daugiau to nebedaro, dar neišsirinko. „Sudėtinga, nes neturiu marių išduoda sportininkas. – Žinau, kad jie seka laiko, kad galėčiau rytą vakarą kartu leisti. mano pasirodymus, stebi per televiziją ar inNebent rasiu labai protingą panelę, kuri galėtų ternetą – ir man to pakanka. Mama paklausia, susitaikyti su tokiu gyvenimu ir šimtu procenkurią dieną startuosiu, kad jie galėtų laikyti tų palaikytų“, – sako netrukus 24-ąjį gimtadienį kumščius, ir man to gana“, – patikina sunkiaa- švęsiantis sportininkas, kol kas asmeninį Ypatingų trumpikių neturi tletis, po varžybų dažniausiai pirmas sulaugyvenimą nustūmęs į antrą planą.

Grįžęs iš bronzinio pasaulio čempionato, kiantis skambučio iš namų.

A.Didžbalis Klaipėdos universitete studijuoja kuriame startavo po priverstinės dvejų metų Prietarais ar ritualais prieš varžybas jis taip kūno kultūros ir sporto pedagogikos magistranpertraukos, A.Didžbalis prisipažino, kad varžybose kaustė jaudulys ir tai sutrukdė pasirodyti pat nekvaršina sau galvos. Sunkumų kilnotojas tūrą. Patyręs, kaip sunku suderinti mokslą su tvirtai stovi ant žemės ir sėkmę bando prisivilio- profesionaliuoju sportu, magistrantūros studijas taip, kaip norėjo. pasirinko neakivaizdines. Tik ar pedagogikos Sulig kiekvienu apdovanojimu pasitikėjimo ti sunkiu darbu, o ne stebuklingomis amuletų galiomis. „Tiesiog stengiuosi galvoti apie teimokslus kremtantis sportininkas ateityje ragaus dozė didėja. Europos čempionate lietuvis giamus dalykus. Kažkokių ypatingų trumpikių, trenerio duonos, nežinia. „Dar labai norėčiau jautėsi tvirčiau. „Buvo didesnis pasitikėjimas, teisę studijuoti, praplėsti savo akiratį“, – apie didesnė motyvacija. Noriu, kad tokiais tempais kojinių ar pakabukų prieš varžybas nedėviu ir nenešioju, nes tai tiesiog apsunkintų, – neaateities norus prasitaria sunkiaatletis. viskas judėtų į priekį“, – sako čempionas. bejoja. – Įsivaizduokit, jeigu visą laiką dėvi tą Į viršų keldamas štangą, matyt, daug nepaTačiau didėja ne tik pasitikėjimas, bet ir žmosvajosi, o kokios svajonės Europos čempioną nių lūkesčiai, o su jais – ir psichologinė našta. „Ko pačią aprangą ir staiga ją pakeiti, automatiškai patiri psichologinį smūgį. Todėl geriausia šaltais aplanko nuleidus štangą ant žemės, jis neišduogero, dar mokinuosi, – kaip sekasi susitvarkyti da. „Geriau būsiu kuklesnis – pasakysiu, kai ji su lyderio atsakomybe, garsiai svarsto sportinin- nervais eiti, kelti ir daryti tai, ką moki.“ O moka lietuvis nemažai. Europos čempionate išsipildys. Nenoriu prisikalbėti, jei nepavyks“, – kas. – Bet su kiekvienomis varžybomis lengviau.

Stengiuosi galvoti apie save – aš noriu to paties, nedaug trūko iki penkiolika metų nepajudinamai nedaugžodžiauja pašnekovas.

OLIMPINĖ PANORAMA

27

ŽVILGSNIS

Į SVARBIAUSIĄ KOVĄ – PO ŽVALGYBOS PAGRINDINIS NAUJOJO SEZONO IRKLUOTOJŲ TIKSLAS – KUO GERIAU PASIRODYTI PER PASAULIO ČEMPIONATĄ PRANCŪZIJOJE, KURIOJE BUS KOVOJAMA DĖL KELIALAPIŲ Į RIO DE ŽANEIRO OLIMPINES ŽAIDYNES. O PIRMOJI ŽVALGYBA – JAU GEGUŽĘ EUROPOS PIRMENYBĖSE LENKIJOJE. Marytė Marcinkevičiūtė

Virgaudo Leknicko nuotr.

Todėl neturiu minčių vėl grįžti į didįjį sportą ir dalyvauti, tarkime, Lietuvos čempionate.

M.Masilionis (viduryje) dažnai bendrauja su Lietuvos rinktinės konsultantu G.Postiglione (kairėje)

P

rieš Europos čempionatą rinktinės treneriams teko spręsti netikėtą galvosūkį: po Sauliui Ritteriui atliktos operacijos ištuštėjo pagrindinė mūsų porinė dvivietė. „Todėl Sauliaus porininko Rolando Maščinsko likimą teko spręsti per treniruočių stovyklą Graikijoje – nebuvo aišku, su kuo ir kokią valtį jis irkluos. Bet tikime, kad tai tik laikina stotelė, Saulius atsigaus ir dalyvaus rugsėjo 1–6 d. Prancūzijoje vyksiančiame pasaulio čempionate.

Atranka į olimpines žaidynes gana sudėtinga. Iš pasaulio čempionato į Rio de Žaneirą pateks vienuolika porinių dviviečių įgulų, devynios vienvietės ir aštuonios porinės keturvietės. Tarptautinė irklavimo federacija (FISA) mažindama vyrų įgulų siekia, kad žaidynėse dalyvautų daugiau moterų.

Pavyzdžiui, Londono olimpinėse žaidynėse dalyvavo keturiolika porinių keturviečių, o Rio jų bus tik dešimt. Kadangi turime subūrę ir porinę vyrų keturvietę, tos keturios papildomos valtys būtų padidinusios mūsų galimybę patekti į Rio. Dabar bus gerokai

28

OLIMPINĖ PANORAMA

sunkiau“, – neabejoja Lietuvos irklavimo rinktinės porinio irklo vyriausiasis treneris Mykolas Masilionis.

Kodėl per patį jėgų žydėjimą nutarei atsisveikinti su didžiuoju sportu?

Nebuvau lyderis, todėl niekada nežinojau, ar pateksiu, pavyzdžiui, į pasaulio čempionatą.

Dabar gaunu labai daug vertingų žinių iš G.Postiglione‘s, mokausi. Dirbti treneriu mane ragino irkluotojai Mindaugas Griškonis, Rolandas Maščinskas, Saulius Ritteris, Irklavimo federacijos vadovai. Jeigu jie nebūtų taip įkalbinėję, kažin ar pats būčiau apsisprendęs tą padaryti.

Baigiau Lietuvos edukologijos universitetą, turiu magistro diplomą, ne kartą buvau sakęs, kad noriu dirbti treneriu. Apie G.Postiglione‘ę buvau labai daug girdėjęs, pirmą kartą su juo artimiau susipažinau 2012-ųjų gruodžio mėnesį, kai jis buvo atvykęs į Lietuvą. Tada dar sportavau, jis mane stebėjo iš šalies. Kai su rinktine nuvykau į treniruočių stovyklą Graikijoje, savo valties net neišpakavau. Būtent tada ir apsisprendžiau, kad dirbsiu treneriu.

Minėjai, kad iš G.Postiglione‘s gauni gerų pamokų. Kuo šis treneris išsiskiria iš kitų?

Patinka jo mąstymas, jis niekada nieko neatidėlioja vėlesniam laikui. Viską daro dabar ir sako, kad darbai turi būti atliekami šiandien, Treneri, kuo bus svarbus Europos o ne rytoj ar poryt. Jeigu keičiame valtį, tai ją čempionatas Poznanėje?

Jame nebus dalijami olimpiniai kelialapiai, bet keičiame greitai. Remdamasis savo didžiule patirtimi G.Postiglione moka taupyti laiką. visada smagu iškovoti kuo daugiau medalių.

Neįkainojama tai, kad šis specialistas puikiai išmano apie žmogų ir jo kūną, kaip jį parengti, Dar ne taip seniai ir pats buvai vienas tų, kurie siekė kelialapio į olimpines žaidynes. kaip techniškai irkluoti. Mūsų rinktinės konsultantas yra ir neblogas psichologas, turi Ar dar irkluoji?

Mano sportinė veikla nutrūko prieš porą metų, sukaupęs ne tik specifinės, bet ir gyvenimiškos patirties, kurią galima pritaikyti. kai Lietuvos irklavimo federacija pasirašė sutartį su italų treneriu Giovanniu Postiglione.

Man tada buvo 23-eji. Dabar irkluoju tik dėl Ar būtų galima teigti, kad pastaraisiais sveikatos, kad ji būtų geresnė, o į valtį kaip metais, italui pradėjus dirbti mūsų sportininkas profesionalas nesėdu. rinktinės konsultantu, Lietuvos irklavimas Išaugo mūsų sportininkų meistriškumas, suklestėjo? nėra ko lyginti, koks buvo prieš trejus ar Negaliu visų nuopelnų priskirti vien ketverius metus. Padidėjo treniruočių krūviai, G.Postiglione‘i. Per Londono olimpines greičiai. Lietuvoje atsirado daugiau irkluotojų. žaidynes mūsų irkluotojai irgi pasiekė gerų Turime septynis pajėgius vienvietininkus, rezultatų, svariai rungtyniavome Europos kurie nuotolį įveikia puikiu 7 min. rezultatu. čempionatuose. Mūsų treneriai dirbo

ŽVILGSNIS gerai, tačiau M.Postiglione‘s dėka mūsų darbe atsirado drausmė, atsakingumas, profesionalesnis požiūris į darbą. Savo kartelę pakėlėme dar aukščiau.

Kur prieš sezoną buvo surengtos treniruočių stovyklos ir kam jose skyrėte pagrindinį dėmesį?

Anksčiau nemažai laiko praleisdavome Šveicarijoje ir Kroatijoje, o dabar šios galimybės atsisakėme. Sausio mėnesį slidinėjome Italijoje, trys treniruočių stovyklos buvo surengtos vasarį, kovą ir balandį Graikijoje. Dalyvavome varžybose Italijoje.

Atlikome pagrindinį bazinį darbą, mūsų treniruotės buvo ilgos, po žiemos reikėjo prisiminti šiek tiek primirštą irklavimo techniką, kurią tobulinome. Treniruočių stovyklose dalyvavo sportininkai, kurie buvo pasižymėję 2014-aisiais. Per metus surengėme šešerias kontrolines varžybas. Per jas paaiškėjo 13–14 irkluotojų, kurie vyko į stovyklas.

Didžiausią dėmesį skyrėme tiems, kurie rengiasi Rio olimpinėms žaidynėms. Truputį nuskriaudėme jaunuosius sportininkus, kurie dalyvavo kitose stovyklose.

Daug laiko praleidžiate Graikijoje. Kuo jums ši šalis patraukli? Šią šalį renkamės dėl G.Postiglione‘s, nes jis treniruoja Graikijos rinktinę. Ten stengiamės praleisti kuo daugiau laiko. Su šiuo patyrusiu treneriu praleidome pustrečio mėnesio, jis mums perteikė daug savo minčių ir idėjų.

Stipriausia Lietuvos irklavimo grandis – porinis irklas. Kodėl tokios užleistos pavienio irklo meistrų pozicijos, kurios anksčiau buvo labai tvirtos?

Pavienis irklas pas mus lyg ir numiręs.

Viena kita jaunių, jaunimo įgula dar bando kažką pasiekti, bet pastaraisiais metais neturėjome rimtos suaugusiųjų komandos.

Norėtume suburti ir pavienio irklo įgulų, bet dabar didelį dėmesį esame sutelkę į porinę keturvietę, į kurią susodinome pačius stipriausius irkluotojus. Norime turėti stiprių porinio irklo įgulų nuo vienvietės iki keturvietės. Pavienininkus rengia Klaipėda, Kaunas, Šiauliai, bet iš jų trenerių norėtume kokybiškesnio irkluotojų rengimo.

Iš skirtingų miestų suburti irkluotojus bei juos susodinti į vieną valtį nėra ir lėšų.

Jeigu turėtume finansų, būtų galima rengti daugiau treniruočių stovyklų, burti specialią

„ANKSČIAU NEMAŽAI LAIKO PRALEISDAVOME ŠVEICARIJOJE IR KROATIJOJE, O DABAR ŠIOS GALIMYBĖS ATSISAKĖME. SAUSIO MĖNESĮ SLIDINĖJOME ITALIJOJE, TRYS TRENIRUOČIŲ STOVYKLOS BUVO SURENGTOS VASARĮ, KOVĄ IR BALANDĮ GRAIKIJOJE. DALYVAVOME VARŽYBOSE ITALIJOJE. “

M.Valčiukaitė ir D.Vištartaitė sieks susigrąžinti pernai prarastą Europos čempionių titulą

Mums talkina gydytoja Gražina Bosaitė, pavienininkų grupę. Lietuvos irklavimo federacija, atsižvelgdama į FISA pageidavimus, masažuotojas Aleksandras Trofimovas, bet kada galime kreiptis pagalbos į psichologę mūsų moterims irgi skiria daugiau dėmesio, Aistę Žemaitytę. Tačiau visą laiką norime, ieškome rėmėjų. kad mūsų puiki komanda būtų dar didesnė, Tarp vyrų konkurencija didelė, bet to paties bazėje atsirastų daugiau su medicina susijusių paslaugų, o sportininkai greičiau sugebėtų nebūtų galima pasakyti apie moteris. atsigauti.

Išskyrus pasaulio ir Europos čempiones Donatą Vištartaitę ir Mildą Valčiukaitę bei Liną Šaltytę, daugiau žinomų pavardžių Dvi mūsų įgulos – moterų ir vyrų porinės nėra. Kodėl? dvivietės – turėtų patekti į olimpines žaidynes. Kokios porinės keturvietės Labai talentinga dukart pasaulio jaunių galimybės? čempionė Ieva Adomavičiūtė, tačiau ji studijuoja Amerikoje. Kai vasarą Ieva grįš namo, Keturvietė – tai ne vienvietė. Reikia tobulai žiūrėsime, kokia jos sportinė forma. Merginų suderinti keturių žmonių veiksmus. Darbas turime, bet mažai jų ryžtasi sunkiam darbui. gana sunkus, tam reikia laiko. Keturvietę Be to, labai daug irkluotojų prarandame, joms pradėjome burti 2014-aisiais, ją irkluoti baigus vidurines mokyklas ir įstojus studijuoti pretenduoja šeši sportininkai. Šiemet per į aukštąsias. Regis, merginoms irklavimas nėra pasaulio čempionatą patekti į aštuntuką būtų labai patraukli sporto šaka. fantastiška, tai iš karto garantuotų kelialapį į Rio de Žaneirą. Iškovoti du kelialapius į Rio dar bus Treniruoji vyrų porinę dvivietę, o kas dirba galima ir kitais metais Liucernoje vyksiančioje olimpinėje atrankos regatoje. Pagrindinis mūsų su D.Vištartaite ir M.Valčiukaite? dėmesys ir bus sutelktas į Liucerną.

Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio su moterimis pradėjo dirbti Kęstutis Keblys, kuris po ilgesnės pertraukos vėl įsiliejo į trenerių Vadinasi, Rio de Žaneiro olimpinėse gretas, jam Lietuvoje padeda Algirdas Arelis. žaidynėse gali dalyvauti rekordiškai daug Šis trenerių duetas labai puikus. O rengti Lietuvos irkluotojų? porinio irklo meistrus vyrus man padeda Siekiant apsisaugoti nuo įvairiausių Virgaudas Leknickas, kuris atsakingas už staigmenų, juk Brazilijoje didelis karštis, kitas porinę keturvietę. Šie treneriai yra motyvuoti, pusrutulis, labai svarbu turėti ir atsarginių pasiekę didelį meistriškumą. Tik norėtume, irkluotojų. Kiek turėsime olimpiečių, kad trenerių gretos būtų gausesnės, nes paaiškės vėliau. Didžiausios mūsų viltys – irkluotojų daugėja, o trenerių mažėja. vienvietininkas M.Griškonis, moterų ir vyrų porinės dvivietės, kurias irkluoja D.Vištartaitė ir M.Valčiukaitė bei S.Ritteris ir R.Maščinskas.

Kokių sunkumų kyla dirbant su porinio Šansų patekti į Rio turi ir vienvietininkė irklo meistrais?

Tos problemos nėra didelės, jos išsprendžiamos. L.Šaltytė bei vyrų porinė keturvietė. Iš pasaulio čempionato į olimpines žaidynes pateks po Tik niekada negali žinoti, kokia bus sportininko devynis vienvietininkus (moteris ir vyrus), o sveikata. Trakuose turime Lietuvos olimpinio sporto centro bazę, per stovyklas ir varžybas ten iš olimpinės atrankos regatos – dar po tris.

Jeigu visi vėjai bus palankūs, mūsų komanda gyvename, treniruojamės. Didesnių sunkumų olimpinėse žaidynėse gali būti solidi. nekyla, visą laiką atsiranda tik smulkių.

OLIMPINĖ O OL IM MPINĖ PPANORAMA ANO AN ORAM OR AMAA

2299

OLIMPINĖ AKADEMIJA APDOVANOJIMAI ISTORIJAKARAVANAS TALENTAI KALĖDŪ

„MUMS DOVANOTA PAŽINTI IR KURTI“

Akademikas J.Brėdikis, LEU rektorius akademikas A.Gaižutis ir LOA viceprezidentas prof. A.Raslanas

„Šiandien visur skelbiama: gydome žmogų.

Bet ar jį išgydome? Man kelia nerimą tai, kad nemažėja ligonių, atsiranda vis naujų ligų“, – sako garsus kardiochirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Jurgis Brėdikis.

Lietuvos olimpinė akademija, Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai bei Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakultetas surengė naujausios Lietuvos kardiochirurgo, literato, politiko ir diplomato, širdies elektrostimuliacijos ir tachikardijos chirurginio gydymo pradininko Lietuvoje, keturiolikos monografijų ir vadovėlių, 60 išradimų autoriaus, akademiko J.Brėdikio knygos „Kitokiu žvilgsniu“ sutiktuves. „Imuosi nagrinėti subtiliosios energijos, bio-

laukų, dvasingumo ir jo vertybių, meilės jausmo problemas. Knygoje jaučiuosi lyg kopiantis į kalną žmogus, kuriam pasiekus viršūnę atsiveria nauji vaizdai. Tarsi susiliejantys upeliai nuplukdę mane ten, kur suteka visi vandenys.

Visi norime būti sveiki. Tačiau esti ir pačios medicinos sukeltų komplikacijų. Dažniausiai dėl šalutinio vaistų poveikio. Deja, iki šiol neturime sveikatos teorijos ir politikos. Nėra žinoma, kas yra žmogus. Kas yra sveikas žmogus, kas yra ligonis. O kas yra gyvybė. Atsakymų į šiuos klausimus aš ilgai ieškojau. Daugelį radau Rytų filosofijoje ir jos holistinėje medicinoje, apimančioje žmogų kaip kūno, proto, dvasios ir sielos visumą“, – sako kardiochirurgas ir dėsto subtiliuosius kvantinės energijos – virpesių

SVEČIUOSE – GARSUS POLITIKAS Lietuvos olimpinė akademija sulaukė gerai žinomo svečio. „Olimpinėje akademijoje esu pirmą kartą.

Buvo smalsu susipažinti su šia olimpinių idėjų šventove ir pabendrauti su jos prezidentu – daug nusipelniusiu valstybės sporto politikai Artūru Poviliūnu. Džiaugiuosi, kad buvau čia pakviestas. Ir apdovanotas.

Nuo jaunystės mėgau šachmatus ir tinklinį.

Mano aukščiausias sportinis pasiekimas – 1955 m. respublikinėje moksleivių spartakiadoje mes, Ignalinos vidurinės mokyklos tinklininkai, prasibrovėme į finalines varžybas ir laimėjome penktą vietą, kuria vis tiek džiaugėsi visa mokykla. Šachmatų didmeistriu netapau, bet trečiąjį atskyrį dar mokykloje esu pelnęs. Universitete taip pat rymodavau prie pamėgtos lentos ir siekiau antrojo atskyrio.

Bet mokslai ir kiti užsiėmimai neleido regulia-

30

OLIMPINĖ PANORAMA

riai dalyvauti turnyruose. Vėliau vieną turnyrą vis dėlto laimėjau. Tai įvyko Palangoje, prie tilto į jūrą buvusioje šachmatinėje.

Ir dabar itin propaguojama sveika gyvensena man daug padėjo dirbant labai sudėtingu ir didžiulės įtampos pareikalavusiu atkurtos

disonanso, arba kelio į dvasingumą, rezonanso, arba bendravimo pagrindų, dėsnius, holografijos – visumos dalelių – principus, kai kiekviena žmogaus kūno ląstelė turi viso organizmo požymių, arba pasakoja apie sportininkams aktualių pjezoelektronikos, biolauko reiškinių principus, akupunktūros, čakros, meditacijų, transo, depresijos, ekstrasensų ar žmogaus smegenims žalingą mobiliųjų telefonų įtaką.

Knygos „Kitokiu žvilgsniu“ autorius sustoja prie originalaus ir daugelį dominančio energinio gydymo bei širdies ir proto ryšio: kaip ir kada prasideda emocinės būsenos, kaip teisingiausi sprendimai priimami protu ir širdimi – reiškinio, vadinamo koherencija, kai žmonių poveikis pats didžiausias. Knygoje plačiai aptarti ir paties autoriaus išbandyti dvasinio gydymo, dvasinės chirurgijos, dvasinio stuburo ištiesinimo laukai, kai sėkmę lemia žmogaus sielos dominantė. Pasak akademiko, naujovės, kurių daugelis amžiais egzistavo, leidžia tyrėjui sujungti žmogaus proto ir širdies, dvasinės harmonijos, mokslo ir tikėjimo priešingybes. Mus jaudina žmonijos nestabilumas. „Jeigu vieną gražią dieną visi geros valios žmonės susirinktų prie vandenynų, upių ir ežerų, įkrautų vandenį mintimis apie gėrį, meilę ir taip paveiktų aplinką bei visą planetą, savo energine galia pasaulį išvalytų nuo neišvengiamai gresiančios pražūties“, – baigia susitikimą garsus kardiochirurgas ir mąstytojas, grožinių leidinių „Likimas leido...“ autorius J.Brėdikis, šįkart savo monografija skatinantis žmones kitokiu žvilgsniu įvertinti šiandieninę ir ateities mediciną.

Č.Juršėną LOA medaliu apdovanojo LOA prezidentas A.Poviliūnas

Lietuvos nepriklausomybės laiku, kai net tris kartus buvau Seimo pirmininkas. Jeigu ne tos puikios idėjos ir atitinkamas gyvenimo būdas, nežinau, ar dabar būčiau sulaukęs šio Olimpinės akademijos apdovanojimo“, – sakė garsus politikas ir publicistas Česlovas Juršėnas.

APDOVANOJIMAI KILNUSMUZIEJUS ELGESYS TALENTAI SPORTO

OLIMPINIO SPORTO PLĖTROS AKTUALIJOS

Konferencijos atidarymas

pirmąkart į darbotvarkę įtraukti sportininkų sveikatos stiprinimo klausimai.

Didesnis dėmesys skirtas trenerių veiklai, sportininkų meistriškumui, medicinos, fiziologijos, psichologijos dalykams tirti. Įtvirtinta tradicija sistemingai kalbėtis su didžiule sporto kolektyvų trenerių, mokyklų kūno kultūros ir sporto pedagogų komanda, olimpinio sporto analitikais.

Siekta pakviesti naujų mokslininkų. Sudomino sporto tyrėjų profesorių Brendono Noble‘io iš Didžiosios Britanijos, vokiečių Hermano Budde‘s ir Manfredo Wegnerio, ukrainietės Marinos Bulatovos, esto Vello Heino, doc. Andros Fernate‘s iš Latvijos bei prof. Rūtos Dadelienės biomedicinos reikšmės, kraujotakos, sportininko ląstelių sistemos, energetinių kaitos, atsigaviMintis kilo estui Pasak konferencijos mokslinio komiteto pirmi- mo, stiprinimo procesų, sporto psichologijos ninko, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) sistemos veiksmingumo, olimpinio judėjimo komercializacijos ir politikos grėsmių pasaulyje, Sporto tyrimų instituto profesoriaus Kazio Mikūno kultūros ir fizinio aktyvumo pedagogų lašiaus, mintis rengti konferencijas kilo Estijos Tartu universiteto profesoriui Toivo Jurimiae. Jo rengimo aktualijų ir kitos įžvalgos.

Sekcijose susikoncentruota į sporto vadybos iniciatyva buvo įkurta Baltijos valstybių keturių ir didelio meistriškumo atletų rengimo prouniversitetų sporto mokslininkų asociacijos taryba, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir blematiką: kaip šis procesas organizuojamas, pradėti rengti didelio meistriškumo sportininkų kokie edukologiniai ir psichologiniai sportininkų ir pedagogų rengimo procesai, aptarti ugdymo, trenerių darbo analizės specialistų susitikimai, imta telkti didžiulę užsienio specia- sporto fiziologijos, biochemijos, biomedicinos ir judesių valdymo, gebėjimų kontrolės, fizinio listų ir mokslo laimėjimų patirtį. aktyvumo, rekreacijos ir sveikatos ugdymo Per dešimtmetį sporto mokslo konferencija subrendo, išaugo iki Baltijos šalių tarptautinio klausimai. Per antrąją konferenciją ypatingas dėmesys kreiptas jaunųjų sporto mokslininlygio. Pagrindinis joje keliamas klausimas – kų sėkmei aptarti. Kiekviena sekcija išskyrė didelio meistriškumo sportininkų rengimas ir geriausius pranešimus, tarp kurių penketo su tuo susiję iššūkiai. šiemet mokslo laurai teko ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) studentams Ingai GarbaLaikrodžiai nesustoja šauskaitei ir Andriui Lazauskui.

Vieno konferencijos vadovų, organizacinio komiteto pirmininko prof. Audroniaus Vilko teigimu, šiųmetė konferencija išsiskiria iš Mokslo ir tyrimų reikšmė buvusių aštuonių tematikos proveržiu, mat ji Apskritojo stalo diskusijoje prof. Vladimiras peraugo tradicinę didelio meistriškumo sporPlatonovas iš Ukrainos pateikė įspūdingą tininkų rengimo temą. Nauja ir tai, kad šiemet pasaulio olimpinio sporto sistemos kaitą, Vilniuje vyko jau aštuntasis Baltijos valstybių sporto mokslininkų patirties sklaidos, problemų sprendimų ir naujovių paieškų sambūris. Jo pradžia – 2008 m. suvažiavimas Tartu universitete. Po to konferencijos vyko Rygoje, Kaune. Į pastarąjį gausiausią dalyvių skaičiumi ir tematikos apimtimi elitinio sporto tyrėjų susitikimą atvyko sporto mokslininkų iš 21 valstybės.

Perskaityti šeši plenariniai ir per du šimtus autorinių, kolektyvinių bei stendinių pranešimų.

Surengti jaunųjų mokslininkų – magistrantų ir doktorantų – konkursai. Vyko trenerių apskritojo stalo diskusija olimpinio sporto plėtros aktualijoms aptarti.

pasidalijo savo monografijose aprašytomis tyrimų įžvalgomis: kaip pasaulyje kito didelio meistriškumo sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms sistemos, jų valstybinis ir visuomeninis vaidmuo, lėšų poreikis, sporto mokslo laimėjimų įtaka, kaip ir kokių naujų olimpinio sporto rengimo metodikų bei sąlygų atsirado per pastaruosius dešimtmečius. Olimpinis sportas neįsivaizduojamas be stiprios metodikos, sportininkų rengimo sistemų valdymo. Deja, pasak profesoriaus, šie dalykai mokslo dar nepakankamai pagrįsti.

Mokslo ir tyrimų reikšmę patvirtino ir prof.

Vladimiras Issurinas iš Izraelio, daugelį metų dirbęs su įvairių šalių plaukimo bei irklavimo komandomis. Konferencijos dalyviams pristatęs pusę šimtmečio gyvavusią blokinę periodizacijos didelio meistriškumo sportininkų treniruočių metodiką – kelių etapų nuolat besikeičiantį treniruočių modelį bei naujoves, patikino, kad jo sistemą ištyrę ir įdiegę šveicarų bei norvegų kalnų slidinėjimo treneriai pasiekė puikių rezultatų.

Prof. Antanas Skarbalius (LSU) įtikinėjo klausytojus: treneriui būtina išstudijuoti savo sportininkų parengtumą, t.y. rungties turinį, nustatyti jo trūkumus ir pranašumus, parengti lyginamąją analizę, procesą valdyti ir nuolat analizuoti struktūrą, energijos šaltinius, modelines žaidimo charakteristikas, rungtynių intensyvumą. Ir visa tai suderinti su treniruočių programa. Taigi pritaikomas prof. V.Issurino blokų periodizacijos modelis. Į apskritojo stalo disputą įsitraukė ir ilgametis didelio meistriškumo sportininkų ugdytojas prof. Juozas Skernevičius (LEU). Savo auklėtinio doc. dr. Rūtenio Paulausko pristatytas profesorius papasakojo apie leidinį „Sportininkų rengimo problemos“, kuriame atsakyta į 66 trenerių klausimus. Tai išsami autoriaus ir kolegų sporto mokslininkų ataskaita.

Juozas Skomskis

OLIMPINĖ PANORAMA

31

NUVILNIJO MAŽŲJŲ OLIMPIADOS BANGA Į ARVYDO SABONIO KREPŠINIO CENTRE VYKUSĮ FINALINĮ MAŽŲJŲ OLIMPIADOS ETAPĄ RINKOSI DALYVIAI IŠ 24 LIETUVOS MIESTŲ IR MIESTELIŲ. DVI VALANDAS SALĖ AIDĖJO NUO VAIKIŠKO JUOKO, PERGALĖS ŠŪKSNIŲ, O ŽIŪROVŲ, SVEČIŲ IR ORGANIZATORIŲ VEIDUOSE ŠVIETĖ ŠYPSENOS.

K

aip ir pridera olimpiadai, renginys prasidėjo iškilminga eisena, po kurios LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės vardu mažuosius olimpiečius pasveikino LTOK olimpinio švietimo direktorius Algimantas Gudiškis.

Gerų sportinių rezultatų linkėjo Kauno tarybos narys, sporto rėmimo tarybos pirmininkas Darius Razmislevičius ir judėjimo „Vieningas Kaunas“ sveiko Kauno darbo grupės vadovė Ingrida Visockienė.

Pasirodė Kauno ikimokyklinių įstaigų „Rasytė“, „Aušrinė“, „Malūnėlis“, „Ežiukas“ ir „Pagrandukas“ šokėjai.

Nešinas simboline olimpine ugnimi šventę atidarė mažųjų olimpiados talismanas Kiškiukas olimpiukas, o visi festivalio dalyviai priėmė šmaikščią, bet labai iškilmingą priesaiką, pasižadėdami laikytis visų garbingos kovos taisyklių: gerbti varžovą, nekaišioti kojų, ištiesti pagalbos ranką nukritusiajam ir t.t.

Mažųjų olimpiada – tai olimpinio švietimo projektas, kurio organizatoriai Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija ir asociacija „Sportas visiems“. Projekte dalyvavo 105 ikimokyklinio ugdymo įstaigos iš 25 šalies miestų bei miestelių. Beveik tūkstantis priešmokyklinukų varžėsi 50-yje atkrintamųjų rungtynių dėl bilieto į finalinį festivalio etapą. Finaluose rungtyniavo beveik 150 vaikų.

Festivalio organizatoriai siekė, kad visi dalyviai patirtų judėjimo džiaugsmą, teigiamų emocijų, galėtų pademonstruoti

32

OLIMPINĖ PANORAMA

savo gebėjimus ir įgūdžius bendradarbiauti tarpusavyje. Buvo atsisakyta varžymosi, siekiant išsiaiškinti vieną nugalėtoją.

Komandoms pasiūlyta rungtyniauti simbolinėse šešių sporto šakų rungtyse: krepšinio, tinklinio, irklavimo, penkiakovės, lengvosios atletikos ir futbolo. Užduotys buvo pateikiamos atsižvelgiant į amžiaus tarpsnių ypatumus. Už kiekvienos sporto šakos atlikimą komandoms buvo skiriamas įvertinimas – antspaudas mažųjų olimpiados finalininko pase.

Festivalį vainikavo iškilminga apdovanojimų ceremonija, per kurią išdalyta gausybė puikių prizų: visi dalyviai buvo apdovanoti medaliais,

padėkomis, o komandoms atiteko taurės, sporto inventoriaus.

Pedagogų, tėvų padėkos ir mažųjų sportininkų šypsenos bylojo, kad einama teisingu keliu ir mažųjų olimpiadai lemta gyvuoti. Tokie projektai – puiki priemonė supažindinti mažuosius su olimpinėmis vertybėmis, galimybė varžytis su bendraamžiais ir parodyti asmeninius gebėjimus. O pedagogams tai gera proga pabendrauti, pasikeisti profesine informacija, pasitobulinti.

Audronė Vizbarienė Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos prezidentė

OLIMPINIS ŠVIETIMAS

KŪRYBINGAI APIE OLIMPINES VERTYBES BALANDŽIO 16–17 D. ŠIAULIUOSE VYKO LTOK PROJEKTO „OLIMPINĖ KARTA“ ILGALAIKIŲ PEDAGOGINIO KŪRYBINGUMO MOKYMŲ IKIMOKYKLINIŲ ĮSTAIGŲ ATSTOVAMS PIRMASIS ETAPAS. MOKYMAMS VADOVAVO KLAIPĖDOS UNIVERSITETO DOC. DR. ZINA BIRONTIENĖ.

K

laipėdos universiteto docentė Z.Birontienė teoriškai ir praktiškai mokė pedagoges, kaip kūrybiškai taikyti ir interpretuoti sukurtą ikimokyklinio amžiaus vaikų olimpinio ugdymo programą, dalytis patirtimi, burti darnią pedagogų komandą, integruoti pažintinę, meninę, fizinę ir socialinę veiklą.

Iš įvairių Lietuvos darželių atvykusios, viena kitos nepažįstančios dalyvės buvo atsitiktinai suskirstytos į komandas, atsakinėjo į olimpinių žinių klausimus, dalyvavo judriuosiuose ir socialiniuose žaidimuose, estafetėse.

Komandos buvo skatinamos dirbti kūrybingai, pateikti kuo daugiau originalesnių, vertingų, o kartais ir pačių keisčiausių idėjų, nebijoti suklysti ar atrodyti nepriimtinai. Kiekviena komanda gavo kūrybinių priemonių rinkinį.

Dalyvės aktyviai ir inovatyviai kūrė olimpinių pasakojimų tekstus, trumpus spektaklius vaikams, piešė, spalvino, karpė, komponavo spektaklių scenas ir pačios vaidino.

Siekiant sukurti saugią emocinę aplinką, praktinės mokymų užduotys buvo gerai apgalvotos, ne pernelyg sudėtingos, skatino pasitikėti savimi, džiaugtis aktyvumu ir bendromis visų pastangomis. Tiesa, atsakomybę ir jaudulį, išlaikant balansą tarp aiškumo ir neaiškumo, didino iš anksto nežinoma veikla (to reikia kūrybingumui stimuliuoti), ribotas kūrybos laikas (tai trukdo kūrybingumui) ir iš karto filmuojamas komandos kūrinys (trumpi spektakliukai).

Aptarimo metu dalyvės džiaugėsi įgyta patirtimi. Vienos prisipažino supratusios, kad komandoje dirbti efektyviau ir greičiau, dirbant kartu kyla daugiau įdomių minčių ir idėjų, taip gimsta originalūs kūriniai, o kiekvieno komandos nario idėja vertinga, tereikia tinkamai ją panaudoti. Kitų tikinimu, nors dirbant komandoje reikia išklausyti kitus, tartis ir priimti kito pagalbą, išgryninus komandos idėjas gaunamas greitas ir geras galutinis rezultatas.

Mokymus sudaro trys etapai: pirmajame dalyvės įgijo žinių, antrajame jas pritaikys dirbdamos ikimokyklinėse įstaigose, o trečiajame susitiks su LTOK atstovais ir aptars, kaip sekasi įgytas žinias taikyti praktiškai.

Pirmą kartą rengiami mokymai sulaukė didelio susidomėjimo. LTOK olimpinio švietimo direkcija gavo 57 paraiškas. Tai

Seminarą veda lektorė doc. dr. Z.Birontienė

Komandos dirbo kūrybingai

dvigubai daugiau, nei planuota. Dalyvių skaičius buvo ribotas, todėl direkcija nusprendė suteikti galimybę mokymuose dalyvauti bent vienam žmogui iš kiekvienos paraišką pateikusios įstaigos. „Nuo mažens pradėję sportuoti vaikai dažniausiai tą daro ir užaugę, todėl labai svarbu Lietuvos darželiuose vaikus ugdyti per sportą. Tam reikalingos ne tik olimpinės ir fizinio lavinimo žinios. Labai svarbu vaikus

su olimpinėmis vertybėmis supažindinti išradingai ir kūrybingai“, – sakė LTOK olimpinio švietimo programų vadovė Vita Balsytė.

LTOK projekte „Olimpinė karta“ (iki 2015 m. „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas“) dalyvauja mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Projekto tikslas – skleisti olimpizmo idealus bei vertybes tarp jaunimo ir skatinti ugdymą per sportą. „OP“ inf.

OLIMPINĖ PANORAMA

33

OLIMPIEČIŲ KLUBAS

Alfredo Pliadžio nuotr.

JAUNIAUSIOS PRINCESĖS ŠVENTĖ DAUG GERŲ TRADICIJŲ TURI SENIAUSIAS LIETUVOJE VILNIAUS OLIMPIEČIŲ KLUBAS. GRAŽIAUSIA – VIENO ŠVENTĖ YRA VISŲ DŽIAUGSMAS. TAD NIEKO STEBĖTINA, KAD PREZIDENTAS ROMUALDAS BITĖ SUKVIETĖ NARIUS Į KLUBO BŪSTINĘ SU ŠEŠIASDEŠIMTMEČIU PASVEIKINTI ANOS AMBRAZIENĖS. Antanas Vaupšas 1955 m. balandžio 14 d. Vilniaus rajono pakraščio Tarakonių kaime gimusią vieną geriausių Lietuvos bėgikių atkaklumo ir nebijoti sunkaus darbo mokė mama bei močiutė. Pabradės vidurinės mokyklos mokytojas Rimas Misiūnas, sugebėjęs įžvelgti kuklios ir nekalbios dešimtokės neeilinį talentą, sužadino meilę sportui. Per dvidešimt vienerius metus Lietuvos rinktinėje, bėgdama įvairius nuotolius viena ar kartu su estafečių komandomis, ji 55 kartus gerino respublikos rekordus, 20 kartų pelnė čempionės aukso medalius. Per vienuolika SSRS rinktinėje praleistų metų iškovota daug laimėjimų, o pats įspūdingiausias – 400 m barjerinio bėgimo pasaulio rekordas (54,02 sek.), pasiektas 1983 m. birželį per brolių Znamenskių atminimo varžybas Maskvoje.

Lengvoji atletika tituluojama sporto karaliene. Tad vilnietę galima drąsiai vadinti šios karalienės jauniausiąja princese. Mat Lietuvoje pirmoji mažąją karališką karūną pelnė Birutė Kalėdienė, dar 1958 m. numetusi ietį 57 m 49 cm, o 1978 m. valdovės dvarą papuošė Vilma Bardauskienė, net dukart pagerinusi pasaulio šuolių į tolį rekordą ir nuskriejusi už fantastinės 7 m ribos: 7 m 7 cm ir 7 m 9 cm.

Kaip visuomet R.Bitės sveikinimas buvo trumpas. Šiltų žodžių surado Angelė Rupšienė, Lina Kačiušytė, Vida Vencienė, Regina Mileckienė, Remigijus Valiulis, Robertas Žulpa, Adolfas Aleksiejūnas ir kiti. Jubiliatė, garsėjanti kaip nepaprasta kulinarė, pakvietė paragauti savo pačios ruoštų vaišių. Atsisveikindami švytinčiai džiaugsmu ir trykštančiai energija bendražygei linkėjome visa ko geriausio, o svarbiausia – sveikatos. Birželį jos laukia sudėtinga operacija.

A.Ambrazienė dirba klube „Cosma“ vadybininke ir pati ten sportuoja. Ant bėgimo

34

OLIMPINĖ PANORAMA

A.Kosteckaja-Ambrazienė distancijoje 1979 m.

takelio įprasta jos norma – 10–15 tūkst. metrų. Kartais ir daugiau. Šiame klube būsimų pergalių pamatus kloja beveik visi geriausi mūsų lengvaatlečiai.

Beje, Anos pasiektas 400 m barjerinio bėgimo Lietuvos rekordas, nors jau prabėgo 32-eji metai, vis dar lieka nepagerintas.

Jubiliatė atsakė į keletą „OP“ korespondento klausimų.

Sportuoti pradėjai vėlokai. Šiandien tikriausiai joks treneris tavęs į savo grupę nepriimtų.

Tada buvo kitaip. Iš mažens pripratau prie sunkaus darbo. Augau be tėvo, po pamokų skubėdavau padėti mamai, triūsėme kolūkio laukuose, buvau stipri ir visuomet stengdavausi surinkti už ją daugiau darbadienių. Labai mylėjau močiutę, ji mane mokė gyvenimo išminties, neverkšlenti, niekada nenuleisti ran-

kų. Ji sakė: „Būk stipri, stenkis padaryti daugiau už kitus, tada ir Dievas padės.“ Kokia įsimintiniausia tavo pergalė?

Kai 1983 m. SSRS tautų spartakiadoje laimėjau 400 m barjerinį bėgimą, o kartu su kitomis Lietuvos bėgikėmis estafetėje 4x400 m pelnėme bronzos medalius. Suprantama, ir tas bėgimas, kai krito pasaulio rekordas. Žinojau, kad galiu, bet vis tiek po finišo buvo sunku patikėti. Beje, tą rudenį mane išrinko populiariausia Lietuvos sportininke.

O didžiausia nesėkmė?

1983 m. pasaulio čempionate Helsinkyje buvau aiški lyderė ir tikėjausi pergalės. Gal tai ir pakišo koją: 400 m barjerinio bėgimo finiše tiesiog pražiopsojau aštuntu taku bėgusią rusę, kuri finišo liniją kirto 0,1 sek. greičiau.

Buvo be galo apmaudu.