Olimpinė Panorama 2015 06 by IDEA Born in idea

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2015 birželis | NR. 6 (70)

OLIMPINĖ PANORAMA

BAKU SUŽIBO AUKSU, SIDABRU IR BRONZA

TURINYS

EUROPOS ŽAIDYNĖS – IŠ ARTI „OLIMPINĖS PANORAMOS“ REPORTAŽUOSE – ŽURNALISTO MARIAUS GRINBERGO IR FOTOGRAFO VYTAUTO DRANGINIO ŽVILGSNIS Į BAKU VYKUSIAS ŽAIDYNES, LIETUVOS SPORTININKŲ PASIRODYMĄ JOSE, MŪSŲ ŠALIES DELEGACIJOS KASDIENYBĘ. LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS Nr. 6 (70), 2015 m.

LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė, LTOK generalinis sekretorius V.Paketūras ir LTOK tarptautinių ryšių direktorė V.Masalskytė

VIRŠELYJE Europos žaidynių paplūdimio tinklinio varžybų bronzos medalių laimėtojos I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė Vytauto Dranginio nuotr.

REDAKTORIUS Bronius Čekanauskas

AUTORIAI Goda Smilingytė Marius Grinbergas Marytė Marcinkevičiūtė

FOTOGRAFAI Alfredas Pliadis Vytautas Dranginis

MAKETUOTOJAS Artūras Gimžauskas

KALBOS REDAKTORĖ Inga Necelienė

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

Gydytoja L.Kuzminienė visada pasiruošusi padėti gimnastams

RAŠYKITE panorama@ltok.lt

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

SPAUSDINA „Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS

4000 egz. ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899 Misijos nariai ir Baku dirbantys žurnalistai sveikina fotografą V.Dranginį (viduryje) su gimtadieniu

Europos žaidynėse dirbo kineziterapeutai M.Matulionis (kairėje) ir K.Laurinskas, gydytojai D.Baubinienė ir R.Greičius

Lietuvos delegacijos nariai tribūnoje Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA

SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mielieji, šis „Olimpinės panoramos“ numeris ypatingas, skirtas dviem svarbiems pirmojo vasaros mėnesio renginiams. Birželio 7-ąją šventėme Olimpinę dieną, o birželio 28-ąją baigėsi pirmosios Europos žaidynės, vykusios Azerbaidžano sostinėje Baku. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pirmą kartą Olimpinę dieną organizavo ne Vilniuje, o Kaune. Norime, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie sportą, pamėgtų jį, turėtų galimybę pajusti olimpinę dvasią ir pabendrauti su olimpiečiais. Todėl ir nusprendėme, kad nuo šiol šventė keliaus į vis kitą Lietuvos miestą. Sprendimas pasiteisino – Olimpinė diena Kaune sulaukė apie 10 tūkstančių dalyvių. Įdomią programą paruošė įvairių sporto šakų federacijos, kauniečiai ir miesto svečiai galėjo susipažinti su 25-iomis sporto šakomis ir ne vieną jų išbandyti. Pirmą kartą vyko tiesioginės šios šventės transliacijos LRT kanalu. Olimpinės dienos metu Kaune taip pat vyko didžiausio Lietuvos sporto renginio – Lietuvos mokyklų žaidynių – finalai, į kuriuos susirinko 1200 vaikų iš visos šalies. Geriausiai pasirodžiusiems išdalijome net 650 apdovanojimų ir išrinkome sportiškiausias mokyklas. Šventėje pristatėme „Olimpinės kartos“ projektą – vyko mokinių piešinių ir fotografijų konkursas, vaikai rašė linkėjimus Europos žaidynėms besirengiantiems sportininkams. Kitų metų birželio mėnesį Olimpinės dienos estafetę perims Šiauliai. Pasistengsime, kad kuo daugiau šiauliečių tą dieną praleistų sportuodami, dalyvautų įdomiuose renginiuose. Birželio 29-ąją Lietuvos delegacija grįžo iš Baku vykusių Europos

žaidynių ir parvežė du aukso, vieną sidabro bei keturis bronzos medalius. Tokiai mažytei šaliai kaip mes tai yra didelis laimėjimas. Džiaugiuosi, kad mūsų sportininkai daugiau kaip dvi savaites vykusiose žaidynėse pasirodė labai profesionaliai ir pademonstravo lojalumą olimpizmo vertybėms. Esate verti pagarbos ne tik dėl atkaklaus darbo ir pasiektų rezultatų. Ne mažiau svarbu, kad gerbiate varžovus, esate kilnūs ir sąžiningi. Nuoširdžiai sveikinu aukso medalius iškovojusius kanojininką Henriką Žustautą ir plaukiką Andrių Šidlauską, kuris dar laimėjo ir sidabro apdovanojimą, su bronzos medaliais grįžusias paplūdimio tinklininkes Ievą Dumbauskaitę ir Moniką Povilaitytę, bronzą parvežusius sambo kovotojus Rūtą Aksionovą ir Radvilą Matuką, badmintonininką Kęstutį Navicką. Džiaugiuosi ir tais, kurie neiškovojo medalių, bet buvo per žingsnį nuo garbės pakylos, pasiekė geriausius asmeninius rezultatus. Norėčiau iš visos širdies padėkoti sportininkus žaidynėms rengusiems treneriams ir žaidynių dienomis juos prižiūrėjusiems gydytojams, kineziterapeutams, masažuotojams. Jūs puikiai talkinote mūsų atletams, pagelbėjote jiems prieš svarbius startus ir padėjote atsigauti po sunkių varžybų. Drąsiai galiu teigti, kad pirmoji Europos žaidynėse dalyvavusi Lietuvos rinktinė pasirodė šauniai. Šią vasarą mūsų laukia dar vienas svarbus renginys – Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis Tbilisyje. Sugrįžus iš saulėtos ir vėjuotos Azerbaidžano sostinės nebus kada ilsėtis: jaunųjų sportininkų olimpinio festivalio pradžia – jau liepos 26-ąją.

OLIMPINĖ PANORAMA

Į BAKU – IŠ SĖKMINGO KIEMELIO

Į PIRMĄSIAS EUROPOS ŽAIDYNES AZERBAIDŽANE MŪSŲ ŠALIES DELEGACIJA BIRŽELIO 4-ĄJĄ BUVO PALYDĖTA PER TRADICINES IŠKILMES LTOK KIEMELYJE. „TIKIU, KAD BENDRA MŪSŲ DVASIA – IR SPORTINĖ, IR POLITINĖ – SUSIVIENYS Į VIENĄ GERĄ ENERGINĮ UŽTAISĄ IR JŪS GRĮŠITE SU PERGALĖMIS“, – LINKĖJO SEIMO PIRMININKĖ LORETA GRAUŽINIENĖ.

škilmingose palydėtuvėse nedalyvavo nemažai sportininkų, nes dauguma jau buvo išvykę į treniruočių stovyklas ar varžybas. Bet tie, kurie atvyko, išgirdo ne vieną įkvepiantį žodį. Seimo pirmininkė L.Graužinienė priminė, kad iš šio LTOK kiemelio jau antrą kartą išlydi sportininkus į atsakingas varžybas, ir, jos manymu, ši vieta yra sėkminga – čia ji buvo ir prieš antrąsias jaunimo olimpines žaidynes, pernai vykusias Nandzinge. Ten lietuviai nuskynė net septynis medalius. „Net neabejoju, kad ir Baku jūsų finišai bus sėkmingi. Jūs jau daug pasiekėte, daug kartų garsinote Lietuvą, jums yra žinomas pergalės skonis. Tikiu, kad ne vienas jūsų taps nugalėtoju, ir mums tai labai svarbu. Išgyvensime dėl jūsų mažų nesėkmių, bet visi žinokite, kad Lietuva visada bus su jumis. Mes jumis didžiuojamės ir labai lauksime sugrįžtančių“, – patikino Seimo pirmininkė. Atletus sveikinusi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pasidžiaugė, kad Lietuvos sportininkams atsivėrė nauja galimybė dalyvauti dar vienose varžybose – pirmosiose Europos žaidynėse. „Turime dar vieną progą visam pasauliui parodyti, kokie mes esame stiprūs, puikūs ir geri“, – sakė D.Gudzinevičiūtė, sportininkams linkėdama parodyti tai, ką jie gali. KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius pabrėžė, kad Europos žaidynės –

OLIMPINĖ PANORAMA

„JŪS JAU DAUG PASIEKĖTE, DAUG KARTŲ GARSINOTE LIETUVĄ, JUMS YRA ŽINOMAS PERGALĖS SKONIS. TIKIU, KAD NE VIENAS JŪSŲ TAPS NUGALĖTOJU, IR MUMS TAI LABAI SVARBU.“ LORETA GRAUŽINIENĖ

tai naujas etapas Europos sporte, tačiau mūsų sportininkams tai nebus iššūkis, o tik dar vienos svarbios varžybos. „Jos bus ypač svarbios tiems, kurie sieks kelialapių į olimpines žaidynes“, – priminė KKSD vadovas ir linkėjo sportininkams garsinti Lietuvos sportą bei pelnyti kuo daugiau aukščiausių apdovanojimų. Azerbaidžano ambasados pirmasis sekretorius Rufanas Nabijevas mūsų atletams linkėjo geros kelionės ir vylėsi, kad Baku paliks kuo šilčiausius įspūdžius. Iškilmėse taip pat dalyvavo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, premjero patarėjas Vytautas Janušaitis, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, sporto šakų federacijų vadovai. L.Graužinienė Lietuvos valstybinę vėliavą įteikė rinktinės kapitonui – dziudo meistrui, 2014 m. Europos čempionato bronzos medalininkui Mariui Paškevičiui.

Rinktinės kapitonui M.Paškevičiui įteikta valstybinė vėliava

EUROPOS ŽAIDYNĖS

ATIDARYME – ŠEIMININKŲ STAIGMENA

Olimpinio stadiono taku žengia Lietuvos delegacija

uropos žaidynių atidarymo ceremonija vyko Baku olimpiniame stadione. Įspūdingą reginį žiūrovams kūrė choreografas Dimitris Papaioannou, prisidėjęs ir prie 2004 m. Atėnų vasaros olimpiados atidarymo šventės. Ceremonija tapo azerbaidžanietiškų tradicijų, šalies istorijos ir kultūros mišiniu. Daugiau nei 2 tūkst. ceremonijos dalyvių apvalioje scenoje kūrė šou, kupiną muzikos, šokio, plastikos ir magijos. Per įspūdingus spektaklius iš dangaus leidosi dideli raudoni balionai, iš scenos lindo šimtai šokėjų, o šios šventės akcentu tapo iki paskutinės akimirkos slėpta staigmena – superžvaigždės Lady Gagos pasirodymas. Skambindama fortepijonu ji atliko legendinę „The Beatles“ dainą „Imagine“. Olimpiniame stadione po ratą apsuko visų žaidynių dalyvių – 50 šalių – atstovai. Lietuvos vėliavą nešė gimnastas Rokas Guščinas. „Renginys tikrai prilygo olimpinių žaidynių atidarymo šventei. Technologiniai sprendimai puikūs, buvo smalsu spėlioti, kas dar gali įvykti“, – prisipažino penkeriose olimpinėse žaidynėse kaip sportininkė dalyvavusi LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė. Atidarymo išvakarėse Europos žaidynių sportininkų kaimelyje buvo surengtos atletų sutiktuvės, per kurias iškeltos Azerbaidžano ir Europos olimpinių komitetų (EOK) vėliavos, deglą su žaidynių ugnimi atnešė Azerbaidžano

Iki paskutinės akimirkos buvo slepiamas Lady Gagos pasirodymas

Atidarymo iškilmėse netrūko įspūdingų vaizdų

olimpinio komiteto viceprezidentas Cingizas Huseynzade, sportininkus pasveikino ir sėkmės palinkėjo EOK prezidentas Patrickas Hickey. Šventėje kartu su Lietuvos sportininkais bei jų treneriais dalyvavo ir LTOK vadovai. „Buvo puikus koncertas. Tikrai smagus renginys“, – džiaugėsi boksininkas Tadas Tamašauskas. Jam pritarė Aleksandras Kazakevičius. „Pagaliau kaimelis išsijudino, nes iki šios šventės buvo liūdnoka“, – konstatavo imtynininkas.

OLIMPINĖ PANORAMA

ISTORINĖ IRKLUOTOJO PERGALĖ

DVIDEŠIMTMETIS ŽEMAITIS HENRIKAS ŽUSTAUTAS PRALAUŽĖ LEDUS KARŠČIU ALSUOJANČIAME AZERBAIDŽANE IR TAPO PIRMUOJU LIETUVOS ISTORIJOJE EUROPOS ŽAIDYNIŲ ČEMPIONU.

Vienviečių kanojų 200 m lenktynes laimėjusio plungiškio garbei trispalvė aukščiausiai kilo ir Lietuvos himnas skambėjo apie 300 km nuo Baku esančiame Mingečevyre, kuriame vyko žaidynių baidarių ir kanojų irklavimo varžybos. Čia, kaip ir žaidynių sostinėje Baku, sportininkai gyveno specialiai pastatytame kaimelyje, o moderniame irklavimo centre buvo visko, ko reikia aukščiausio lygio varžyboms surengti. „Finišavęs negalvojau, kad esu pirmas. Svarsčiau, ar iš viso yra medalis. Galėjau būti trečias ar net ketvirtas, nes visi lygiai finišavome. Dar mačiau, kad kažkas iškrito iš valties. Galvojau, spėjo kirsti liniją ar ne. Po to ekrane pažiūrėjau į lentelę ir pamačiau, kad esu pirmas. Jausmas neapsakomas“, – netrukus po triumfo finalo įspūdžiais dalijosi H.Žustautas. Lietuvis 200 m distancijos finišą pasiekė per 40,064 sek. Sidabrą iškovojusio, į didįjį sportą gal specialiai sugrįžusio Azerbaidžano irkluotojo Valentino Demjanenkos rezultatas – 40,124 sek. Bronzą pelnė čekas Martinas Fuksa (40,188 sek.). Tik septintas liko Londono olimpinis čempionas ukrainietis Jurijus Čebanas (41,036 sek.). Su pergale H.Žustautą sveikino ne tik komandos draugai, bet ir iš Baku pasižiūrėti finalo atvykę šalies sporto specialistai, LTOK vadovai, Lietuvos misijos nariai. Europos

OLIMPINĖ PANORAMA

Ant H.Žustauto kaklo – Europos žaidynių aukso medalis Auksinis H.Žustauto finišas

olimpinių komitetų Vykdomojo komiteto narei D.Gudzinevičiūtei Mingečevyre teko svarbi užduotis – apdovanoti vienviečių kanojų 200 m distancijos nugalėtojas, taip pat šio nuotolio varžybose medalius iškovojusius baidarininkus ir baidarininkes. Į Azerbaidžaną atskriejo ir Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės bei premjero Algirdo Butkevičiaus sveikinimai. „Adrenalinas užvaldęs taip, kad trūksta žodžių“, – po didžiausios karjeros pergalės sakė Lietuvos irkluotojas, iki tol labiausiai vertinęs pernai pasaulio jaunimo čempionate laimėtą auksą. Paklaustas, kas lėmė tokį įspūdingą karjeros

šuolį, H.Žustautas sakė: „Sunkus darbas. Stovyklose su Jevgenijumi Šuklinu tikrai daug dirbome. Esu darboholikas. Gyvenu sportu. Kiekviena treniruotė man – malonumas, dirbu, kiek galiu, iš visų jėgų.“ EOK visiems Europos žaidynių asmeninių rungčių čempionams skirtą 4 tūkst. eurų prizą gavęs H.Žustautas grįžęs iš Baku neturėjo kada ilsėtis. Jis ėmė rengtis Lietuvos čempionatui, kur jo vėl laukia atkakli kova su Londono olimpinių žaidynių vicečempionu J.Šuklinu. „Jei sugebėsiu aplenkti Jevgenijų, pateksiu į pasaulio čempionatą, jei ne, liepos mėnesį startuosiu pasaulio jaunimo čempionate. Nors konkuruojame su J.Šuklinu, esame kolegos, ne

Apdovanojimus irkluotojams teikė ir LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė

Tribūnose – triukšminga palaikymo komanda

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinė Azerbaidžane

„STOVYKLOSE SU JEVGENIJUMI ŠUKLINU TIKRAI DAUG DIRBOME. ESU DARBOHOLIKAS. GYVENU SPORTU. KIEKVIENA TRENIRUOTĖ MAN – MALONUMAS, DIRBU, KIEK GALIU, IŠ VISŲ JĖGŲ.“ HENRIKAS ŽUSTAUTAS

varžovai, sportuojame dėl bendro rezultato, kad abu kuo geriau būtume pasirengę. O kuris bus geriau pasiruošęs, tas ir važiuos. Nenoriu, kad Jevgenijui nesisektų. Kaip tik norėčiau, kad jis greičiau irkluotų, nes jeigu aplenkiu, vadinasi, aš dar geriau irkluoju“, – filosofiškai paaiškino tik paskutinę akimirką į Lietuvos rinktinę patekęs H.Žustautas. Jis iš Europos žaidynėms suburtos komandos išstūmė būtent J.Šukliną, aplenkdamas tituluotąjį treniruočių partnerį net du kartus iš eilės: pirmą sykį per Lietuvos taurės varžybas Trakuose, antrąjį – iškovodamas pergalę pasaulio taurės etape Vokietijoje. Netoli garbės pakylos Mingečevyre buvo trys mūsų šalies baidarininkai – dvivietę irkluojantys 27 metų Andrejus Olijnikas ir 28-erių Ričardas Nekriošius 1000 m distancijos ir 25-erių vienvietininkas Ignas Navakauskas 200 m nuotolio lenktynėse. Į finalą jie pateko tiesiausiu keliu, net neužsukę į pusfinalį, nes buvo greičiausi savo atrankos plaukimuose. „Labai gerai, kad mūsiškiams nereikėjo dalyvauti pusfinalyje, jie pataupė jėgų finalui“, – po atrankos džiaugėsi Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo delegacijos vadovas Egidijus Balčiūnas. Tačiau užkopti ant garbės pakylos tai nepadėjo. Dviviečių baidarių finale 1000 m nuotolį per 3 min. 14,346 sek. įveikę A.Olijnikas ir R.Nekriošius liko šešti tarp devynių įgulų. Atrankoje mūsų šalies atstovai irklavo lėčiau – 3 min. 16,020 sek. Šios rungties Europos žaidynių čempionais tapo vengrai Zoltanas Kammereris ir Tamasas Szalai (3 min. 11,681 sek.).

I.Navakauskas finale finišavo šeštas

Šeštas liko ir šių metų Europos čempionato bronzinis prizininkas I.Navakauskas. Jo rezultatas – 35,851 sek. Jei Ignas būtų irklavęs taip greitai, kaip per atrankos plaukimą, kurį laimėjo, būtų tapęs čempionu. Tada jis nuotolį įveikė per 35,022 sek. Žaidynių čempionu tapusiam vengrui Miklosui Dudasui auksą garantavo 35,132 sek. rezultatas. Taigi sprinto varžybose daug lemia ne tik sekundės, bet ir jų šimtosios dalys. Už finalo borto netikėtai liko taip pat bronzą iš Europos čempionato parsivežę Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas. Jiems nepavyko įveikti pusfinalio barjero. 29-erių sportininkai viename iš dviejų

atrankos plaukimų 200 m distanciją nuirklavo septinti (32,695 sek.), o pusfinalyje irgi užėmė septintą vietą (32,793 sek.). Ir atrankoje, ir pusfinalyje kelialapį į finalą garantavo ne žemesnė nei trečia vieta. Jau turėdamas ant kaklo aukso medalį H.Žustautas prisiminė, kad taip pat galėjo nepatekti į finalą. Atrankoje jis nusileido Azerbaidžano atstovui, o pusfinalyje kartu su lietuviu dėl trijų kelialapių į lemiamas lenktynes kovojo net keturi sportininkai, sugebėję sutilpti į tris dešimtąsias sekundės dalis. Laimei, H.Žustautas tarp jų buvo greičiausias. Atrankos varžybomis pasirodymą baigė vienintelė Mingečevyre startavusi lietuvė. Daugkartinė Lietuvos čempionė Anelė Šakalytė 500 m distancijos trečiame atrankos plaukime aplenkė vieną varžovę ir liko aštunta. Septinta vieta būtų garantavusi vietą pusfinalyje. Galutinėje įskaitoje 20-metė lietuvė užėmė 23 vietą tarp 27 baidarininkių. „Džiugu, kad Anelė dalyvavo Europos žaidynėse. Ji čia pateko gavusi asmeninį kvietimą. Nors sportininkės meistriškumas kol kas neleidžia kovoti dėl vietos finale, ji padarė tai, ką galėjo“, – nenusiminė E.Balčiūnas.

OLIMPINĖ PANORAMA

Lietuvos vyrų ir moterų gatvės krepšinio rinktinėms Baku netrūko ryžto ir kovingumo

LIETUVOS KREPŠINIO TRIJULIŲ RINKTINĖS PERGALĖMIS PRADĖJO EUROPOS ŽAIDYNES, TAČIAU MŪSŲ KOMANDŲ VILTYS IŠKOVOTI MEDALIUS DUŽO SUSIDŪRUS SU VARŽYBŲ FAVORITAIS.

KREPŠININKUS SUSTABDĖ FAVORITAI Tarp pretendentų į medalius prieš varžybas Europos žaidynių parke Baku vardyti ir praėjusių metų žemyno čempionato bronzos medalio laimėtojai Lietuvos krepšininkai – Ovidijus Varanauskas (Utenos „Juventus“), Darius Tarvydas („Mažeikiai“), Giedrius Marčiukaitis (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir Vitalijus Lukša („Vilnius“). Kartu jie rungtyniauja ne vienerius metus, yra laimėję daugybę gatvės krepšinio varžybų. Tačiau šiais metais Europos žaidynės buvo pirmas gatvės krepšinio turnyras, kuriame lietuviai bandė jėgas. Todėl pirmose rungtynėse trūko susižaidimo, bet nestigo kovingumo. Mūsų šalies komanda po pratęsimo 16:15 įveikė Europos čempionę Rumuniją. Antrame mače nesunkiai nugalėtas Izraelis – 19:12. Ir tik kitą dieną vykusioje paskutinėje A grupės kovoje, kepinant 38 laipsnių karščiui, 18:20 nusileista Slovėnijai. Į atkrintamąsias varžybas pateko visi turnyro dalyviai, grupėse užimtos vietos lėmė tik sąlyginai lengvesnius varžovus kitame etape. Antroje A grupės vietoje finišavę lietuviai aštuntfinalyje 19:14 nugalėjo Andorą. Ketvirtfinalyje laukė grėsmingiausia priešininkė – pasaulio reitingo lyderė Serbijos rinktinė. Visi jos nariai – gatvės krepšinio profesionalai, nedalyvaujantys įprasto

OLIMPINĖ PANORAMA

Lietuvos vyrų rinktinė ketvirtfinalyje neatsilaikė prieš pasaulio reitingo lyderius serbus krepšinio varžybose. Nors lietuviai atkakliai priešinosi serbams, mačo pabaigoje šie sėkmingai atakavo iš toli ir laimėjo 17:10. „Tai buvo silpniausias mūsų mačas iš visų čia žaistų. Dar jaučiame, kad nepersijungėme iš salės krepšinio į gatvės. Čia teisėjai ginantis leidžia pasidarbuoti rankomis, o mes dar dirbame kojomis. Mums trūksta agresyvumo. Serbai čia buvo kietesni už mus“, – prisipažino D.Tarvydas. Žaidėjui antrino ir Lietuvos gatvės

krepšinio rinktinių treneris Mindaugas Budzinauskas: „Serbai šiemet jau dalyvavo keturiuose turnyruose, yra pajutę žaidimo ritmą. Džiaugiuosi, kad mūsiškiai kovojo, stengėsi, net buvo išlyginę rezultatą. Nedaug trūko iki persilaužimo, bet svarbiu momentu gindamiesi neatkovojome poros kamuolių, neapsigynėme nuo tolimų metimų. Ir rungtynių baigtis tapo aiški.“ Gatvės krepšinio mačai trunka tik 10 min., atakai skiriama 12 sek., vieno paprasto metimo, kaip ir baudos, vertė vienas taškas, o taiklaus šūvio iš už tritaškio linijos – du taškai. Čia ir kamuoliai mažesni nei įprasto krepšinio, o teisėjai leidžia daug kietesnį žaidimą nei įprastoje krepšinio salėje. Lietuvos moterys D grupės varžybas pradėjo lygiai taip pat, kaip ir vyrai – pergalėmis prieš Rumuniją (14:12) ir Izraelį (18:9), po to 15:21 pralaimėjo varžybų favoritei Rusijai. Visuose mačuose mūsų šalies komandos žaidimas sukosi aplink aukščiausią Europos žaidynių krepšininkę – 205 cm ūgio Kristiną Alminaitę. Šiemet su „Utenos“ ekipa Lietuvos čempione tapusi vidurio puolėja į Baku atskubėjo iš Vengrijos, kur dar spėjo sužaisti vienerias Europos čempionato rungtynes vilkėdama nacionalinės komandos aprangą. Baku dar žaidė „Utenos“ krepšininkė Eglė Tarasevičiūtė ir Kauno „Hoptrans-Sirenų“

žaidėjos Erika Liutkutė ir Kornelija Balčiūnaitė. „Kristinos atvykimas mums labai svarbus. Jei būtume likę be jos, trise, būtų buvę labai sunku, ypač per tokį karštį. Ir su savo ūgiu ji po krepšiu karalienė. Be Kristinos tų dviejų pergalių tikrai nebūtų“, – patikino K.Balčiūnaitė. Grupėje trečios likusios lietuvės jau aštuntfinalyje susidūrė su vietos publikos audringai palaikoma Azerbaidžano komanda. Joje surėmusios pečius pergalių siekė dvi amerikietės ir dvi rusės. Stipriausioje planetos krepšinio lygoje WNBA rungtyniaujančios amerikietės Aneika Henry ir Renara Hayes, kurioms talkino Tatjana Deniskina ir Dina Uljanova, nepaliko vilčių Lietuvos rinktinei – 17:10. Gal Lietuvos krepšininkės išsigando garsių varžovių vardų? „Tikrai nebuvome išsigandusios. Šios rungtynės mums buvo iššūkis. Tačiau atletiškumu ir meistriškumu amerikietės mus pranoko. Gaila, kad taip anksti teko susitikti su jomis. Žaidynėse nusipelnėme daugiau nei aštuntfinalio“, – apmaudo neslėpė K.Balčiūnaitė. Krepšininkės teigimu, aštuntfinalyje teisėjai leido žaisti dar kiečiau nei grupės varžybose. „Nesupratome, kokia ta pražangų riba, nes daug kartų man veržiantis buvo pražangos, kurių teisėjai nešvilpė. Aišku, jos namuose žaidė“, – nesistebėjo K.Balčiūnaitė. Jos nuomone, tai, kad teko pasigrumti su WNBA krepšininkėmis, – gera patirtis. Paprašytas įvertinti abiejų komandų pasirodymą M.Budzinauskas sakė: „Gerai įvertinti neišeina dėl užimtų vietų. Vidutiniškai. Merginos pirmame etape žaidė su rusėmis – vienomis turnyro favoričių. O aštuntfinalyje pataikėme ant kitų favoričių – Azerbaidžano. Tai labai pajėgi komanda. Vyrai jau ketvirtfinalyje susidūrė su stipriausia pasaulyje komanda. Bet mūsų tikslas, ypač vyrų, buvo laimėti šį turnyrą. O norint laimėti reikia įveikti visus.“ Tiesa, Azerbaidžano siekis bet kokia kaina užkopti ant garbės pakylos krepšinio varžybose žlugo jau ketvirtfinalyje. Šiame etape abi šeimininkų komandas nugalėjo Ispanijos vyrų ir moterų rinktinės, įrodžiusios, kad garsūs vardai gatvės krepšinyje nieko nereiškia. Azerbaidžano vyrų rinktinėje irgi buvo legionierių. Jai atstovavo amerikietis Marshallas Obrainas Mosesas ir su Lietuvos jaunimo rinktine 2005 m. pasaulio čempionu tapęs Rolandas Alijevas. Lietuvos vyrų rinktinės trenerių dėmesio nesulaukęs krepšininkas prieš kelerius metus sulaukė kvietimo į savo tėvo gimtinės Azerbaidžano nacionalinę komandą. Bet dėl to, kad buvo

Aštuntfinalyje lietuvės kovojo su Azerbaidžano komanda, kuriai atstovavo amerikietės ir rusės Lietuvos krepšininkus audringai palaikė sirgaliai. Tribūnose pagal taisykles sėdėjo ir abiejų komandų treneris M.Budzinauskas (kairėje)

žaidęs Lietuvos jaunimo ekipoje, negavo leidimo atstovauti Azerbaidžanui kaip įprasto krepšinio žaidėjas, o žaidžiant trijulių krepšinį apribojimai negalioja. Todėl Kauno „Žalgirio“ sistemoje išaugęs, o praėjusį sezoną „Šiaulių“ klube žaidęs 30-metis krepšininkas jau trečius metus atstovauja Azerbaidžano trijulių krepšinio rinktinei. „Žinoma, man rūpi Lietuva. Ir čia sergu už mūsų krepšininkus. Tačiau šiandien turiu kautis už kitą šalį, nes Lietuvai nesu taip reikalingas kaip Azerbaidžanui“, – prisipažino R.Alijevas.

Lietuvos moterų rinktinei Europos žaidynės buvo paskutinis oficialus gatvės krepšinio turnyras. Tuo tarpu vyrų laukia ilgas varžybų maratonas. Tik komerciniuose turnyruose jie rungtyniauja vilkėdami ne nacionalinės komandos aprangą, o žaidžia pasivadinę „Štangistais“. „Prieš kelerius metus, kai visi kartu žaidėme viename NKL klube, nutarėme sudalyvauti gatvės krepšinio turnyre. Tuo metu sėdėjome štanginėje. Todėl ir nusprendėme, kad būsime „Štangistai“, – paaiškino šių metų Lietuvos krepšinio lygos bronzos medalio laimėtojas O.Varanauskas.

OLIMPINĖ PANORAMA

BRONZINIAI TINKLININKIŲ ŽINGSNIAI

DRĄSA, KOVINGUMAS IR SUSITELKIMAS. TAI, PASAK LIETUVOS PAPLŪDIMIO TINKLININKIŲ IEVOS DUMBAUSKAITĖS IR MONIKOS POVILAITYTĖS, BUVO SVARBIAUSI DALYKAI, KURIE ATVEDĖ JAS ANT GARBĖS PAKYLOS BAKU.

I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė iškovojo Europos žaidynių bronzą Kai per apdovanojimų ceremoniją Europos žaidynių parko paplūdimio tinklinio pagrindinėje aikštėje stiebu į viršų kilo Lietuvos vėliava, stovėdama ant garbės pakylos I.Dumbauskaitė nesulaikė ašarų, bet tuo pat metu šypsojosi. Šypsena švietė ir M.Povilaitytės veide. Į Baku atvykusios pasisemti patirties moterų varžybose ir pamėginti pakilti kuo aukščiau dvidešimtmetės merginos padarė tai, kuo mažai tikėjo ir jos pačios, ir jų treneriai. Pirmame etape patekusios į A grupę lietuvės jau per pirmąjį mačą 2:1 (21:14, 18:21, 18:16) palaužė vieną stipriausių turnyro porų austres Leną Marią Plesiutschnig ir Kathariną Schutzenhofer. Po to nesunkiai įveikė danes Evą Bang ir Cecilie Olsen – 2:0 (21:9, 21:17), o žaisdamos su Azerbaidžano duetu – brazile Vivian Cunha ir ukrainiete Zinaida Liubimova pasiekė itin svarbų laimėjimą 2:1 (21:17, 21:23, 17:15), mūsų šalies sportininkėms garantavusį pirmą vietą grupėje ir tiesioginį bilietą į aštuntfinalį. Tuo tarpu antrą ir trečią vietas grupėse užėmusios komandos dar žaidė papildomus atrankos mačus. Visose dvikovose lietuvės turėjo galingą užnugarį – spalvingus ir triukšmingus sirgalius. Tai buvo į žaidynes atvykę sporto specialistai, Lietuvos misijos atstovai ir vadovai bei sportininkai, tuo metu nedalyvavę varžybose.

OLIMPINĖ PANORAMA

Rungtynėse su Azerbaidžano pora balsingiausi buvo iš Mingečevyro į Baku prieš kelionę Lietuvon užsukę baidarių ir kanojų irkluotojai su žaidynių čempionu H.Žustautu priešakyje. Po kiekvienų rungtynių tinklininkės dėkojo tribūnose susirinkusiems sirgaliams, nes Baku jautėsi lyg namie. „Atrodo, kad kažkas Lietuvą perkėlė į Azerbaidžaną“, – sakė. Lygioje, daug jėgų, nervų ir emocijų kainavusioje Europos žaidynių aštuntfinalio dvikovoje Lietuvos paplūdimio tinklininkės 2:1 (21:16, 15:21, 17:15) palaužė puikiai pažįstamų bendraamžių iš Lenkijos porą Karoliną Baran ir Jagodą Gruszczynską. „Eilinį kartą mūsų raktas į pergalę buvo drąsa ir begalinis nenoras pralaimėti, nors lenkės turėjo galimybę vienu smūgiu baigti mačą. Bet mes buvome piktos ir sakėme sau: ne, nepralaimėsime, mes nenorime joms pralaimėti“, – lemiamas mačo akimirkas prisiminė I.Dumbauskaitė. Ketvirtfinalio mačą, kuris pagal išankstines prognozes turėjo būti žūtbūtinis mūšis dėl kiekvieno taško, lietuvės pavertė savo triumfo žygiu. Pirmąją partiją nesėkmingai pradėjusi ir 1:5, 2:6, 5:9 nuo patyrusių čekių Karolinos Rehačkovos ir Eliškos Galovos atsilikusi mūsų šalies pora rezultatą išlygino (10:10) ir tvirtais žingsniais nužygiavo pergalės link. Lietuvos sportininkės dominavo antrame sete ir nugalėjo 2:0 (21:17, 21:14). Tačiau pusfinalis tapo vieninteliu maču,

Europos žaidynių prizininkės su treneriu T.Donėla

kurį I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė norėjo kuo greičiau užmiršti. Čia lietuvėms teko žaisti su pirmose turnyro Baku rungtynėse nugalėtomis austrėmis L.M.Plesiutschnig ir K.Schutzenhofer. Visą laiką dominavusios aikštėje Austrijos sportininkės laimėjo 2:0 (21:18, 21:18). „Dabar sužaidėme taip, kaip mokame. Kartais gali sužaisti geriau, nei moki. Šiandien to nebuvo. Toks yra tikrasis mūsų lygis. O austrės, palyginti su turnyro pradžia, labai patobulėjo. Jos patenka tarp penkiolikos geriausių pasaulio komandų, todėl pralaimėti ne gėda“, – tikino Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) prezidentas, vienas mūsų šalies merginų poros trenerių Marius Vasiliauskas. Treneriui pritarė ir abi tinklininkės: „Šiandien išlindo visos mūsų klaidos, visas brokas. Viskas

A.Rumševičius ir L.Každailis Baku pasisėmė patirties

Lietuvos tinklininkės Baku laimėjo 6 iš 7 mačų

nesisekė – ir perdavimas, ir priėmimas, o jos mažiau klydo, buvo geriau pasirengusios.“ Pasiruošti rungtynėms dėl bronzos lietuvės turėjo vos keletą valandų. Ir veltui laiko nešvaistė – sugebėjo nusiteikti svarbiausiai turnyro kovai ir 2:0 (21:19, 21:19) palaužė Italijos porą: 26 metų tinklininkes Laurą Giombini ir Giulią Toti. „Žiauriai geras jausmas. Po pralaimėto pusfinalio buvome gana liūdnos, be nuotaikos. Bet grįžusios į kaimelį supratome, kad nieko dar nepraradome, galime laimėti medalį. Nusiteikėme. Net ir mūsų šypsenų pamatėte, ir rungtynės gražios buvo. Mes mėgavomės tinkliniu, mažai klydome. Antrame sete gal šiek tiek išsiliejo emocijos, psichologiškai nesusitvardėme. Bet paskui vėl viskas buvo gerai. Labai džiaugiamės“, – netrukus po lemiamos dvikovos dėl medalio prisipažino Monika. Ieva tuo metu keliavo į dopingo kontrolę. „Gali užtrukti, nes po tokių rungtynių organizme skysčių nelieka“, – tarstelėjo sportininkių treneriai. Tiesiai iš dopingo kontrolės I.Dumbauskaitė atskubėjo į apdovanojimų ceremoniją. Pagrindinėje paplūdimio tinklinio aikštėje stipriausios žaidynių komandos ant smėlio žengė jų garbei patiestu kilimu. Medalius prizininkėms ant kaklo užkabino Europos olimpinių komitetų prezidentas Patrickas Hickey. Auksą iškovojo Šveicarijos tinklininkės Nicole Eiholzer ir Nina Betschart. Jos finale 2:1 (21:16, 14:21, 15:13) įveikė pusfinalyje lietuves parklupdžiusias austres L.M.Plesiutschnig ir K.Schutzenhofer. Šveicarės Europos žaidynėse laimėjo visus septynis mačus. Tuo tarpu sidabrą iškovojusios austrės suklupo du kartus – finale ir pačiame pirmame turnyro mače, kai 1:2 neatsilaikė prieš I.Dumbauskaitę ir M.Povilaitytę. Lietuvės patyrė tik vieną nesėkmę – pusfinalyje. „Pergalę skiriu visiems, kurie buvo čia arba stebėjo mūsų mačus per televiziją. Sulaukėme

Spalvinga ir triukšminga palaikymo komanda

„BUVOME VIENA UŽ KITĄ VISĄ TURNYRĄ, VIENA KITĄ NURAMINDAVOME. SUSITELKIMAS, DRĄSA, NORAS LAIMĖTI ATVEDĖ Į PERGALĘ.“ IEVA DUMBAUSKAITĖ

labai daug žinučių, kad mes galime laimėti. Buvo ir tokių, kurie netikėjo, kad parvešime į Lietuvą medalį. Ačiū jiems, nes tai mus dar labiau motyvavo“, – tvirtino M.Povilaitytė. I.Dumbauskaitės jausmai po turnyro buvo dviprasmiški: „Smagu, kad laimėjome medalį, bet žaidimas nebuvo labai gražus. Džiaugiuosi, kad išsisukome. O ant podiumo tai ir ašarą nubraukiau, ir šypsena buvo. Viskas kartu. Kas buvo likę iš emocijų, viskas išėjo lauk.“ Šios tinklininkės nuomone, sėkmę Europos žaidynėse lėmė drąsa, kovingumas ir komandos tvirtumas: „Buvome viena už kitą visą turnyrą, viena kitą nuramindavome. Susitelkimas, drąsa, noras laimėti atvedė į pergalę.“ Pasibaigus apdovanojimų iškilmėms I.Dumbauskaitei teko grįžti pas dopingo kontrolierius ir tik tada pavyko duoti mėginį. Bet sportininkė nesikrimto dėl sutrikdytos šventės: „Geriau sutrikdyta šventė, o ne varžybos. Yra tekę po pusfinalio eiti į dopingo kontrolę. Tai geriau dabar atvargti.“ Tinklininkių treneriai Tadas Donėla ir M.Vasiliauskas buvo atviri – prieš žaidynes jie nesitikėjo, kad jų auklėtinės Baku užkops ant garbės pakylos. „Žinodamas komandas spėjau, kad galime būti 6–7 vietoje. O jei labai

gerai sužaistume, penktoje. Juk čia susirinko ir tokios komandos, kurios olimpinėse žaidynėse buvo patekusios į dešimtuką. Mes labai puikiai sužaidėme grupės varžybose, o austrės pakeliui į pusfinalį išstūmė visas favorites. Pirmasis ketvertas – kažkiek netikėtas. Bet čia yra Europos olimpiada, o olimpiadose dažnai būna netikėtumų. Mūsų panos parodė charakterį, kovojo ir tai rodo jų pasiektas rezultatas“, – sakė LTF prezidentas M.Vasiliauskas. Vyrų paplūdimio tinklinio varžybose Lietuva taip pat turėjo savo atstovus – devyniolikmečius Luką Každailį ir Arną Rumševičių. Retai suaugusiųjų turnyruose žaidžiantys lietuviai nesugebėjo įveikti jaudulio ir pralaimėjo visus tris mačus: 0:2 (14:21, 19:21) Azerbaidžanui atstovaujantiems brazilui Bernardui Romano ir rusui Leonidui Gricajui, 0:2 (10:21, 20:22) italams Alexui Ranghieri ir Enrico Rossi, 0:2 (20:22, 13:21) – norvegams Mortenui Kvamsdaliui ir Oeivindui Hordvikui. „Džiaugiamės, kad jie čia atvažiavo. Vaikinams tai didžiulė patirtis. Tas stresas, kurį jie čia patyrė, bus naudingas ateityje. Vaikinai sužaidė blogiau, nei gali. Tą lėmė didelis noras iškart pasiekti rezultatą. Žmogui turi patikti tai, ką jis daro, ir reikia džiaugtis tuo, ką darai – tada bus geriausias rezultatas. O jei nori tik rezultato, jis sunkiai ateina. Komandos čia tikrai stiprios. Ir tai, kad mūsiškiai čia nelaimėjo, – normalu. Juk jiems tik po devyniolika metų. Dabar laukia daug darbo“, – apibendrino Lietuvos tinklinio federacijos vadovas M.Vasiliauskas.

OLIMPINĖ PANORAMA

IMTYNININKŲ VILTYS PILDĖSI IR DUŽO

LIETUVOS IMTYNININKŲ DELEGACIJOJE BUVO EUROPOS, PASAULIO IR OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ PRIZININKŲ, BET ARČIAUSIAI MEDALIO BAKU ATSIDŪRĖ AUKŠČIAUSIO LYGIO VARŽYBŲ DEBIUTANTĖ GIEDRĖ BLEKAITYTĖ.

Aukščiausiai iš imtynininkų pakilo G.Blekaitytė

Lietuvė svorio kategorijos iki 60 kg mače dėl bronzos neatsilaikė prieš aštuoniolikmetę Baltarusijos sportininkę Veraniką Ivanovą ir galutinėje įskaitoje užėmė penktą vietą. Baltarusė pirma pelnė taškus. G.Blekaitytei pavyko rezultatą išlyginti (2:2), bet pergalei to būtų nepakakę, todėl teko rizikuoti. „Viską dariau teisingai, tačiau ji labai sėkmingai kontratakavo“, – paaiškino nesėkmingai susiklosčiusią dvikovos pabaigą 22 metų Lietuvos sportininkė. Lemiamas imtynininkių kovas ilgamečio Azerbaidžano vadovo Heidaro Alijevo vardu pavadintoje arenoje kartu su maždaug 6 tūkst. žiūrovų stebėjo ir jo sūnus, dabartinis šalies prezidentas Ilhamas Alijevas su žmona. „Tokioje salėje stebint tiek žiūrovų dar nebuvo tekę kovoti“, – prisipažino G.Blekaitytė, dar praėjusią vasarą su kitais kariškiais valgiusi duoną baziniuose kariniuose mokymuose, o prieš pat kelionę į Azerbaidžaną apgynusi bakalauro darbą Šiaulių universitete. Baku G.Blekaitytė laimėjo vieną kovą – ketvirtfinalyje palaužė 2012 m. Europos čempionato prizininkę austrę Sabriną Seidl. Pusfinalyje lietuvę įveikė tituluota rusė Svetlana Lipatova.

OLIMPINĖ PANORAMA

Ant imtynių kilimo Baku žengė ir Danutė Domikaitytė. Ji pralaimėjo svorio kategorijos iki 69 kg aštuntfinalio kovą. Daugiausia tikėtasi iš Lietuvos graikų ir romėnų imtynininkų delegacijos. Tačiau prie medalių lietuviai nepriartėjo. 22 metų Vilius Laurinaitis (svorio kategorija iki 98 kg) atrankos kovoje įveikė norvegą Felixą Baldaufą, o aštuntfinalyje nusileido Azerbaidžano atstovui Orchanui Nurijevui. 23-ejų Julius Matuzevičius (iki 80 kg) iškart pateko į aštuntfinalį ir čia nugalėjo graiką Nikolą Varkasą. Ketvirtfinalyje J.Matuzevičius pralaimėjo rusui Jevgenijui Salejevui, kuris pateko į finalą ir kartu atvėrė lietuviui galimybę kovoti turnyre dėl bronzos. Bet čia jau pirmoje imtyje Lietuvos atletą pranoko ukrainietis Oleksandras Šyšmanas. Jau atrankos kovą vokiečiui Matthiasui Maaschui pralaimėjo praėjusių metų pasaulio čempionato prizininkas 29-erių Edgaras Venckaitis (iki 66 kg). Londono olimpinių žaidynių bronzos medalininkas 29 metų Aleksandras Kazakevičius, šiemet debiutuojantis kaip svorio kategorijos iki 85 kg imtynininkas, atrankos kovoje palaužė 2013 m. pasaulio čempionato bronzinį prizininką iš

Baltarusijos Javidą Hamzatau, aštuntfinalyje be vargo įveikė vengrą Patriką Szabo, bet ketvirtfinalyje po atkaklios kovos buvo priverstas pripažinti armėno Maksimo Manukjano pergalę. Armėnas į finalą nepateko, tad A.Kazakevičius neturėjo galimybės pakovoti dėl bronzos. Atrankos kovos išvengęs ir iškart į svorio kategorijos iki 130 kg aštuntfinalį patekęs pirmą kartą oficialiose suaugusiųjų varžybose dalyvavęs 21 metų Mantas Knystautas neatsilaikė prieš Vokietijos galiūną Eduardą Poppą. Laisvųjų imtynių varžybose lietuviai liko be pergalių – pirmąsias kovas pralaimėjo 28 metų Mindaugas Rumbutis (iki 97 kg), 23-ejų Jonas Rudavičius (iki 125 kg) ir 25-erių Šarūnas Jurčys (iki 61 kg). Po dvejų metų pertraukos į varžybas grįžusiam M.Rumbučiui jį nugalėjęs, o po to į finalą patekęs gruzinas Elizbaras Odikadze dar suteikė galimybę pakovoti dėl bronzos, tačiau mūsų šalies atstovą pranoko slovakas Jozefas Jaloviaras. Dabar stipriausių Lietuvos imtynininkų laukia pasirengimas pasaulio čempionatui, rugsėjį vyksiančiam Las Vegase. Ten bus dalijami olimpiniai kelialapiai.

R.Guščinas pasiekė geriausią rezultatą per savo karjerą

LIETUVOS DELEGACIJOS VĖLIAVNEŠYS BAKU ŽAIDYNIŲ ATIDARYMO CEREMONIJOJE ROKAS GUŠČINAS PATEKO Į GIMNASTIKOS DAUGIAKOVĖS FINALĄ IR IŠKOVOJĘS AŠTUNTĄ VIETĄ PASIEKĖ GERIAUSIĄ REZULTATĄ PER SAVO KARJERĄ. VAIDA ŽITINEVIČIŪTĖ TARP LYDERIŲ NEPRASIBROVĖ.

GIMNASTĄ ĮKVĖPĖ NESĖKMĖS Po atrankos varžybų abu Europos žaidynėse dalyvavę Lietuvos gimnastai neslėpė – pirmomis dienomis juos kaustė įtampa. „Atvažiavau kuo geriau pasirodyti, norėjau atsidurti maždaug per vidurį, bet nepavyko. Kažkiek pritrūko sėkmės. Pirmą dieną jaučiau labai didelį spaudimą – įeini į areną, o joje daugybė sirgalių. Nors teko dalyvauti varžybose, kuriose daug žiūrovų, bet tokio streso nejaučiau“, – prisipažino aštuoniolikmetė V.Žitinevičiūtė. Ji atrankoje surinko 45,833 balo ir liko 61-a tarp 76 sportininkių. „Kaip niekada anksčiau dabar jaučiau labai didelę psichologinę įtampą. Gal dėl to, kad su mumis dalyvavo vietiniai sportininkai. Tikėjausi nesunkiai patekti į finalą, bet pirmą dieną pradėjau prastai, todėl atsirado spaudimas, bet viskas gerai, kas gerai baigiasi“, – iškovojęs bilietą į finalą, kuriame varžėsi 18 gimnastų, sakė 24 metų R.Guščinas. Atrankoje jis pelnė 82,299 balo ir buvo 24-tas. Bet finale gali dalyvauti tik po vieną šalies atstovą, todėl lietuvis palypėjo aukštyn. Tai, kad atrankoje ne viskas ėjosi taip, kaip norėjo, įkvėpė sportininką prieš finalą. „Dėl nesėkmių pirmąją kvalifikacijos dieną į areną Rokas išėjo kupinas sportinio pykčio. Tai jam padėjo, jis yra užsispyręs“, – prasitarė šio gim-

V.Žitinevičiūtei pritrūko sėkmės nasto treneris Vladislovas Bogomolovas. Finale R.Guščinas surinko 84,399 balo. Europos žaidynių čempionu tapusio ukrainiečio Olego Verniajevo rezultatas – 90,322 balo. „Manau, geriau ir negalėjo būti, pasiekiau geriausią savo rezultatą. Tikrai esu patenkintas. Finalas susiklostė puikiai, tai buvo mano diena. Psichologiškai buvo kur kas lengviau, maniau, būsiu penkioliktas ar dvyliktas, apie aštuntuką negalvojau, bet man sekėsi ir su kiekviena rungtimi pačiam buvo psichologiškai lengviau“, – džiaugėsi sportininkas. Paprašytas palyginti Europos čempio-

natą ir žaidynes gimnastas sakė: „Į Europos čempionatą važiuoja daug sportininkų, o čia jų mažiau, bet surinkti patys geriausi. Ypač finale – visi vienas už kitą geresni. Čia buvo aukštesnis lygis.“ Savaitę pailsėjęs po žaidynių R.Guščinas pradėjo pasirengimą spalio pabaigoje vyksiančiam pasaulio čempionatui, per kurį prasidės ir olimpinė atranka. Gimnastikos varžybose Baku dalyvavo ne tik mūsų šalies sportininkai – jų pasirodymus vertino Lietuvos teisėjai Irina Katinienė ir Viktoras Šurpikas.

OLIMPINĖ PANORAMA

RINGE – PERGALĖS IR PRALAIMĖJIMAI M.Valavičių sustabdė britas J.Joyce’as

BAKU „CRYSTAL HALL“ ARENOJE, KURIOJE PRIEŠ TREJUS METUS ANT „EUROVIZIJOS“ SCENOS ATLIKDAMAS „LOVE IS BLIND“ SAVO GARSŲJĮ SUKTUKĄ DARĖ DONATAS MONTVYDAS, ŠĮKART ŠEIMININKAVO EUROPOS ŽAIDYNIŲ DALYVIAI. ČIA VYKO IR BOKSO VARŽYBOS. Lietuvos boksininkų rinktinė smūgių patyrė dar net nekovojusi Baku ringe. Prieš kelionę į Azerbaidžaną paaiškėjo, kad dėl pasikeitusio Tarptautinės bokso asociacijos (AIBA) įkurtos profesionalų lygos APB tvarkaraščio Europos žaidynėse negalės dalyvauti favoritais laikyti Evaldas Petrauskas ir Edgaras Stanionis. Tad vietoje šešių boksininkų mūsų šalies garbę „Crystal Hall“ arenoje gynė keturi. Arčiausiai medalio buvo supersunkiasvoris Mantas Valavičius (per 91 kg). Aštuntfinalyje 24-erių lietuvis įveikė metais vyresnį Rumunijos boksininką Danielį Costea. Teisėjai mūsų šalies atstovui skyrė pergalę visuose trijuose raunduose. Tačiau ketvirtfinalyje M.Valavičius turėjo pripažinti patyrusio brito Joe Joyce‘o pranašumą. Kova buvo nutraukta dar pirmame raunde, britui įskaityta pergalė techniniu nokautu. „Priešininkas daug vyresnis, stiprus, patyręs. Jam 30 metų ir jis yra fiziškai labai stiprus. Žinojau, kad bus labai sunku. Jis boksuojasi pusiau profesionalų lygoje, yra

OLIMPINĖ PANORAMA

antras pasaulio reitinge“, – sakė lietuvis, su dar trimis ketvirtfinalyje suklupusiais atletais pasidalijęs 5–8 vieta. Vieną kovą Baku laimėjo ir Tomas Pivorunas (iki 75 kg). 21-erių boksininkas šešioliktfinalyje įveikė metais jaunesnį Djordje Tomičių iš Bosnijos ir Hercegovinos, o nuaidėjus aštuntfinalio kovos pabaigą skelbiančiam gongui buvo įsitikinęs, kad įveikė 22 metų lenką Kamilą Gardzieliką, bet teisėjas pakėlė Lenkijos kovotojo ranką. „Bokse yra daug subjektyvių dalykų. Tarkime, fechtavime ar lengvojoje atletikoje viskas aiškiai fiksuojama, naudojamos technologijos rezultatui matuoti. Net imtynėse dabar teisėjai gali stabdyti kovą ir kilus ginčytinai situacijai peržiūrėti veiksmą. Pas mus to nėra“, – komentavo Lietuvos boksininkų rinktinės treneris Vladimiras Bajevas. Europos žaidynės T.Pivorunui buvo pirmas rimtas išbandymas suaugusiųjų ringe. Treneris jaunojo sportininko pasirodymu liko patenkintas. „Jis boksavosi geriau, nei mes tikėjomės. Tokiose varžybose užimti devintą

T.Pivorunas ir E.Skurdelis sportininkų kaimelyje

vietą yra tikrai neblogai“, – sakė V.Bajevas. Kiti du Lietuvos boksininkai pralaimėjo Rusijos atletams: 22-ejų Edgaras Skurdelis (iki 60 kg) dvejais metais vyresniam Konstantinui Bogomazovui, o 25-erių Tadas Tamašauskas (iki 91 kg) – 23 metų Sadamui Magomedovui. E.Skurdelis sakė, kad jam buvo sunku kovoti su kairiarankiu priešininku. O T.Tamašauskas prisipažino: „Tikėjausi, kad įvyks stebuklas ir teisėjas pakels mano ranką, nes kova buvo lygi.“ Baku prizininkais tapę boksininkai gavo bilietus į spalį Katare vyksiantį pasaulio čempionatą, kuris bus ir vienas olimpinės atrankos etapų. Kiti kelialapius į Katarą galės laimėti vasaros pabaigoje Bulgarijoje rengiamame Europos čempionate. Nemažai olimpinių bilietų bus išdalyta AIBA profesionalų lygoje, o europiečiai dėl jų galės pakovoti ir kitų metų žemyno pirmenybėse.

BRONZINĖ EMOCIJŲ AUDRA

K.Navickas

limybe laimėti antrą setą. Bronza yra didžiulis pasiekimas ir man, ir visam Lietuvos badmintonui“, – po pusfinalio sakė K.Navickas. Jam Europos žaidynės prasidėjo dviem dienom vėliau, nei planuota, nes Baku nepasirodė Pelnęs pergalingą tašką Europos kelias buvo nueitas. Ir nors dabar reiškiu daug net du burtais į D grupę su lietuviu patekę žaidėjai iš Olandijos ir Vokietijos. Tad Lietuvos žaidynių ketvirtfinalyje Kęstuemocijų, dar nebaigiau šio kelio. Bet kur aš sportininkui ir bulgarui Blagovestui Kisjovui tis Navickas suklupo ir, tvirtai esu atėjęs, man reiškia viso gyvenimo darbo prieš abu neatvykusius žaidėjus buvo įskaisugniaužęs kumščius, kelis įprasminimą“, – prisipažino K.Navickas. kartus suriko iš džiaugsmo. Pakilęs pabučiavo Traumos, skausmai, operacijos jį lydėjo visą tytos techninės pergalės 21:0, 21:0 ir iškart savo kelį dėkodamas, kad atlaikė įtampą ir krūvį. karjerą. Achilo sausgyslės chroniško uždegimo atiteko bilietai į aštuntfinalį. O jų tarpusavio Apsikabino su nugalėtu savo geriausiu draugu operacija sutrukdė K.Navickui įšokti į Londono mače paaiškėjo grupės nugalėtojas. Juo tapo Yuhanu Tanu, galiausiai suspaudė glėbyje trenerį olimpinių žaidynių traukinį. 2013 m. Vokietijos pergalę 18:21, 21:16, 21:19 iškovojęs lietuvis. Aštuntfinalyje jis 21:11, 21:13 pranoko 8 meJuozą Špelverį. O atėjęs į interviu skirtą patalpą ir bundeslygos finale lietuviui plyšo kairiojo tais jaunesnį ir 78 laipteliais žemiau pasaulinėprisėdęs priešais kameras, sunkiai tramdė ašaras. kelio kryžminis raištis. Dar anksčiau jam teko je klasifikacijoje esantį turką Emre Vuralą. Emocijų audra paženklino 31 metų lietuvio gydyti dešiniojo kelio šoninio raiščio plyšimą. Kitiems Lietuvos badmintonininkams Europos laimėjimą 21:14, 21:6 prieš Belgijos badminPo laimėto ketvirtfinalio Kęstučio dar laukė tonininką, 75-ąją pasaulio raketę Y.Taną. Ši pusfinalio kova su metais jaunesniu ispanu Pa- žaidynės baigėsi jau pirmame etape. Dvejų olimpinių žaidynių dalyvė 29 metų Akvilė Stapušaitypergalė reiškė, jog sekmadienį, paskutinę blo Abianu. Lietuvis laimėjo pirmą setą 22:20, tė patyrė dvi nesėkmes. Jai buvo įskaityta tik perEuropos žaidynių dieną, K.Navickas kops ant tačiau po to 16:21, 13:21 nusileido pasaulio galė be žaidimo prieš rumunę, pasitraukusią iš garbės pakylos Baku sporto halėje. reitinge tuo metu 43-ioje vietoje buvusiam varžybų dėl traumos. Visus tris mačus pralaimėjo „Tai emocijos iš praeities. Po visų traumų, varžovui. „Labai apmaudu, nes šiandien ėjau po visų negandų, nesėkmių. Buvo periodų, kai kovoti dėl pergalės, įsivaizdavau save žaidžian- vyrų dvejetas 21 metų Povilas Bartušis ir 22-ejų Alanas Plavinas. P.Bartušis su 17-mete Vytaute labai nesisekdavo. Vienu metu net nežinojau, tį dėl pirmosios vietos. Savo žaidimu šiandien Fomkinaite žaidė ir mišrių dvejetų turnyre. Jie ar dar galėsiu žaisti badmintoną. Nedaugelis nesu visiškai patenkintas, bet buvo ir daug laimėjo vieną iš trijų dvikovų. supranta gal, koks ilgas, sunkus ir skausmingas gerų epizodų. Gaila, kad nepasinaudojau ga-

EMOCIJOS LYDĖJO BADMINTONININKĄ KĘSTUTĮ NAVICKĄ VISUOSE TURNYRO BAKU SPORTO HALĖJE VYKUSIUOSE MAČUOSE. UŽSITIKRINĘS EUROPOS ŽAIDYNIŲ MEDALĮ LIETUVIS NEGALĖJO SULAIKYTI AŠARŲ.

OLIMPINĖ PANORAMA

KOVA SU VARŽOVAIS IR KARŠČIU PLENTO DVIRATININKAI EUROPOS ŽAIDYNĖSE PASIJUTO TARSI PIRTYJE. GRUPINĖSE LENKTYNĖSE KEPINANTĮ KARŠTĮ LIETUVIAI VADINO VERČIANČIU IŠ KOJŲ, O PO ATSKIRO STARTO VARŽYBŲ IGNATAS KONOVALOVAS IŠKART PŪKŠTELĖJO Į KASPIJOS BANGAS. Europos žaidynių plento dviratininkų varžybos prasidėjo Baku pašonėje esančiame Bilhabo paplūdimyje. Atskiro starto lenktynių trasoje varžėsi 26 metų Aušrinė Trebaitė ir 29-erių I.Konovalovas. Moterų 25,8 km lenktynėse A.Trebaitė užėmė 18 vietą tarp 30 sportininkių. Lietuvė beveik 26 km nuotolį Kaspijos pakrante numynė per 35 min. 38,19 sek. Čempione tapusios olandės Ellen Van Dijk rezultatas – 32 min. 26,87 sek. I.Konovalovas, vos įveikęs vyrų lenktynėms skirtą 51,6 km trasą, nuskubėjo prie jūros ir paniro į gaivią Kaspiją, banguojančią vos už keliasdešimt metrų nuo asmeninių lenktynių starto ir finišo zonos. Jam 1 val. 2 min. 44,62 sek. rezultatas garantavo dvyliktą vietą tarp 39 finišą pasiekusių dviratininkų. Europos žaidynių auksas buvo įteiktas Vasiliui Kirijenkai. Šių metų „Giro d’Italia“ lenktynėse vieną etapą laimėjęs baltarusis finišavo per 59 min. 36,03 sek. Kepinant 38 laipsnių karščiui moterų 120,7 km grupinių lenktynių finišą Baku centre pasiekė 51 iš 67 lygiai vidurdienį startavusių sportininkių. Ginklų trasoje nesudėjo abi Lietuvos dviratininkės – birželio 18 d. 29-ąjį gimtadienį Azerbaidžano sostinėje sutikusi Daiva Tušlaitė ir A.Trebaitė. Lietuvės finišą pasiekė su pagrindine grupe, nuotolį įveikusia per 3 val. 25 min. 17 sek. D.Tušlaitei atiteko 25 vieta, A.Trebaitei – 29-ta. Čempione tapo baltarusė Aliona Amialiusik – 3 val. 20 min. 36 sek. „Karštis buvo verčiantis iš kojų. Ypač sunku buvo minti į kalną, kai net menkiausią vėją užstodavo šalia trasos esanti siena. Toks jausmas, kaip įėjus į pirtį“, – sąlygas apibūdino A.Trebaitė. Dviratininkų pasirodymas pirmosiose

OLIMPINĖ PANORAMA

D.Tušlaitė (kairėje) ir A.Trebaitė lenktynių trasoje jautėsi lyg pirtyje Ž.Savickas buvo aktyvus važiuodamas Baku gatvėmis

E.Šiškevičius (kairėje) ir I.Konovalovas nebaigė grupinių lenktynių

Europos žaidynėse baigėsi 216 km vyrų grupinėmis lenktynėmis. Čia auksą nuskynė ispanas Luisas Leonas Sanchezas Gilas. Lietuviams šios lenktynės buvo labai permainingos. Anksti iš trasos pasitraukė Evaldas Šiškevičius. „Labai netinkamoje vietoje pradūriau padangą. Teko imti ne automobilyje vežtą atsarginį ratą, o likusį mūsų palapinėje. Kažkas netiko. Dėl techninių bėdų nebegalėjau važiuoti toliau“, – pasakojo 26 metų dviratininkas. Vėliau iš trasos turėjo pasitraukti ir I.Konovalovas: „Privažiavau prie automobilio pasiimti maisto, paėmiau tris gertuves. Visada tokiu atveju, kad neprarastume per daug atstumo nuo grupės, vairuotojui padedant šiek tiek atsistumiame. Teisėjui pasirodė, kad kontaktas truko per ilgai,

ir mane diskvalifikavo. Blogiausia, kad aš to ilgai nežinojau ir apie 60 km važiavau be reikalo. Kai vėl nusprendžiau priartėti prie mašinos, teisėjai pasakė: „Tu jau seniai pašalintas.“ Geriausiai iš lietuvių pasirodė Žydrūnas Savickas. 24-erių alytiškis užėmė 21 vietą. Jis trasą įveikė per 5 val. 32 min. 13 sek. ir nugalėtojui pralaimėjo 4 min. 48 sek. Iš viso finišavo 60 iš 124 startavusių dviratininkų. Nors pradžioje buvo pargriuvęs, Žydrūnas trasoje nuolat važiavo tarp lyderių arba netoli jų, dažnai atakavo. „Padariau viską, ką galėjau. Esu mėgėjas, o tokių distancijų mėgėjų varžybose nebūna. Čia kaip dešimtokams su dvyliktokais krepšinį žaisti – toks lygio skirtumas“, – vaizdžiai palygino Ž.Savickas.

TRASOJE – NETIKĖTOS KLIŪTYS Geriausia Lietuvos BMX dviratininkė 32 metų Vilma Rimšaitė dar prieš atrankos varžybų startą Europos žaidynėse prisipažino: „Nedrįstu šokti per pirmą kalną, nes mane gąsdina vėjas, būtent dėl jo esu ne kartą griuvusi.“ Beveik visos mažųjų dviračių kroso varžybų dalyvės vadinamajame Baku veloparke iškart po nusileidimo nuo 8 m starto pakylos šuoliu įveikdavo daubą dar tarp dviejų kauburių. O V.Rimšaitė ir dar pora dviratininkių pervažiuodavo tą patį atstumą, taip išsyk atsilikdamos nuo kitų sportininkių. Baku velodrome startavo dar vienas šiaulietis – 26 metų Arminas Kazlauskis. Jis irgi yra V.Rimšaitės tėvo Alberto Rimšos auklėtinis. Europos žaidynėse BMX dviratininkų varžybos prasidėjo asmeninėmis lenktynėmis. Pagal jose pasiektus rezultatus sportininkai buvo išskirstyti į atrankos grupes, kad šios būtų kuo panašesnės viena į kitą pagal dalyvių pajėgumą. V.Rimšaitė atskiro starto varžybose buvo dvylikta tarp 14 moterų, o A.Kazlauskis – 28-tas tarp 30 vyrų. Šiek tiek atsikvėpę dviratininkai stojo į atrankos važiavimo startą. Čia vienu metu rungėsi po septynis sportininkus. Jie trasą įveikė po tris kartus. Už pirmą vietą kiekviename važiavime buvo skiriama po vieną tašką, už antrą po du, už trečią – po

V.Rimšaitė ir A.Kazlauskis Baku kalnų nenuvertė

tris ir t.t. Į kitą etapą pateko po keturis mažiausiai taškų surinkusius sportininkus iš kiekvienos grupės – moterys išsidalijo aštuonis bilietus į finalą, vyrai – šešiolika kelialapių į pusfinalį. A.Kazlauskis savo grupėje tarp aštuonių sportininkų liko šeštas. V.Rimšaitė tarp septynių grupės dviratininkių buvo šešta. „Lietuvoje mes neturime galimybės treniruotis panašioje trasoje. Svarbiausia,

kad neturime 8 m aukščio starto pakylos. Daugybę kartų prašiau ją įrengti, kalbėjau su miesto valdžia, privačiais rėmėjais. Bet lyg į sieną. Auga jaunoji karta, yra perspektyvių dviratininkų. Lietuvoje yra tik viena BMX dviračių trasa – Šiauliuose. Ji beveik nepasikeitė nuo įrengimo. O norint tobulėti reikia keisti trasas. Ir būtinai įrengti 8 m starto pakylą“, – liejo apmaudą 2009 m. pasaulio čempionato prizininkė V.Rimšaitė.

NEĮKAINOJAMOS PATIRTIES KASYKLOS Tautvydui Kopūstui nepavyko pasiekti finišo Europos žaidynėse, bet triatlonininkas tikisi, kad Baku įgyta patirtis jam padės ateityje. Kaspijos jūroje varžybas 1500 m plaukimu pradėję triatlonininkai vėliau 40 km mynė dviračiais ir 10 km įveikė bėgte. Tačiau dvidešimtmečiam T.Kopūstui bėgti nereikėjo. Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatas iš varžybų buvo priverstas pasitraukti įveikęs šiek tiek daugiau nei pusę dviračių lenktynėms skirtos distancijos. „Esu nusivylęs, nes tikėjausi baigti varžybas. Pritrūkau patirties. Nesu įpratęs jūroje plaukti. Esu pratęs plaukti ežeruose, baseine. Pratybų tarp bangų gal ir pritrūko. Atrodo, stengiesi,

Europos žaidynių trasoje – T.Kopūstas iriesi rankomis, bet ateidavo banga ir vis sustabdydavo mane“, – neslėpė apmaudo praėjusių metų Europos jaunimo čempionas. Po plaukimo rungties rikiuotės gale atsidūręs lietuvis neįstengė priartėti prie

lyderių mindamas dviračio pedalus. Kaip ir dar keli sportininkai, jis buvo aplenktas ratu ir turėjo baigti pasirodymą. „Dvejopi įspūdžiai. Varžybose galėjau geriau pasirodyti. Bet Europos žaidynėse man viskas buvo nauja – esu laimingas, kad galėjau čia varžytis, pamatyti žaidynių atidarymą, gyventi sportininkų kaimelyje“, – prisipažino T.Kopūstas. Daugiau laiko Anglijoje nei Lietuvoje praleidžiantį sportininką į Baku atlydėjo legendinis ultratriatlonininkas Vidmantas Urbonas. Jis prisipažino, kad pergalės nesitikėjo, bet vylėsi, jog Lietuvos sportininkui pavyks pasiekti finišą. „Tai pirmas jo startas su žvaigždėmis, su olimpinių žaidynių dalyviais. Tai gera patirtis, didelio liūdesio nėra“, – patikino V.Urbonas.

OLIMPINĖ PANORAMA

PRITRŪKO VIENO ŽINGSNIO lyje jis palaužė 19-metį Haruną Sadikovičių iš Bosnijos ir Hercegovinos, aštuntfinalyje pranoko 28 metų buvusį pasaulio ir Europos vicečempioną vengrą Barną Borą, o ketvirtfinalyje sudorojo 25 metų vokietį Andre Breitbarthą. Pusfinalyje 197 cm ūgio 117 kg sveriantis M.Paškevičius susidūrė su 10 cm žemesniu, bet 10 kg sunkesniu gruzinu Adamu Okurašviliu. 26 metų Gruzijos atletas pergalingą veiksmą atliko praėjus 2 min. 30 sek. nuo dvikovos pradžios. „Buvo įmanoma įveikti šį varžovą. Esu ne kartą prieš jį laimėjęs“, – krimtosi patyręs Lietuvos kovotojas. Jam atiteko penktoji vieta Europos žaidynėse ir čempionate. S.Pakenytei Baku užimta penktoji vieta – geriausias pasiekimas aukščiausio lygio varžybose. Tačiau pralaimėjusi dvikovą dėl bronzos S.Pakenytei (dešinėje) nepavyko laimėti daug labiau patyrusiai turkei lietuvė nesulaikė bronzos medalio ašarų. „Dėl šio pralaimėjimo kaltinu tik save. Lyg treneris ir viską teisingai pasako, ką man DU LIETUVOS DZIUDO KOVOTOJAI TURĖJO GALIMYBĘ UŽSIKABINTI reikia daryti kovos metu, bet nepavyksta, ANT KAKLO IŠKART PO DU MEDALIUS, TAČIAU SUKLUPO PRIE PAT viskas vyksta ekspromtu. Labai gaila, norėjau pasiekti daugiau“, - apgailestavo. GARBĖS PAKYLOS. Lietuvos dziudo rinktinės trenerio Petro Vinciūno auklėtinė per 1 min. 26 sek. pergalingai baigė aštuntfinalio dvikovą su 26 metų ruse Ksenija Čibisova. Ketvirtfinalis irgi netruko ilgai, tik jis baigėsi lietuvės varžovės 23 metų vokietės Jasmin Kuelbs pergale. Pergalingas vokietės žygis iki finalo, kuriame ji vėliau patyrė nesėkmę, atvėrė S.Pakenytei duris į turnyrą dėl bronzos. Čia ji per 40 sek. palaužė 29 metų turkę Gulsah Kocaturk. Bet vėliau nusileido kitai turkei. Rugsėjį jos ir kitų dziudo kovotojų laukia dar vienas svarbus išbandymas – pasaulio čempionatas. Čia, kaip ir Baku, bus kovojama dėl olimpinių reitingo taškų. Veiksmą atlieka Baku varžėsi dar du Lietuvos dziudo imtyM.Paškevičius nininkai. Pirmame svorio kategorijos iki 90 (mėlynas kimono) kg mače 28 metų Karolis Bauža įveikė savo bendraamžį iš Slovakijos Milaną Randlį, o terų svorio kategorijos per 78 kg dvikovoje dėl šešioliktfinalyje nusileido 24-erių prancūzui Heidaro Alijevo arenoje Baku Alexandre’ui Iddirui. vykęs Europos žaidynių dziudo trečiosios vietos mūsiškė nusileido 31 metų Svorio kategorijoje per 78 kg 23 metų turnyras turėjo dvigubą vertę – turkei Belkis Kayai. Sandra Jablonskytė pralaimėjo italei Elisai „Gera diena buvo. Viskas gražiai prasidėjo, čia prizininkams buvo įteikiaMarchio. Ši aštuntfinalyje nusileido ukrainietei viskas gerai ėjosi. O pabaiga tokia, kokia yra. ma iškart po du medalius: vienas – Europos Irinai Kidzerskai ir lietuvės pasirodymas žaidyžaidynių, kitas – Europos čempionato. Arčiau- Gal pritrūko energijos, gal taktikos. Iš esmės kovojau labai neblogai“, – teigė visos Lietuvos nėse baigėsi. siai garbės pakylos iš keturių Azerbaidžano „Pasirodėme neblogai. Santa pirmą kartą sportinės delegacijos Baku kapitonas, pasaulio sostinėje kovojusių lietuvių buvo atsidūrę pateko į Europos čempionato penketuką. ir dukart Europos čempionatų prizininkas 35 metų Marius Paškevičius ir 24-erių Santa Sandra dar atsigauna po traumos. Karolis irgi Pakenytė. Svorio kategorijos per 100 kg kovoje M.Paškevičius. Dziudo turnyrą M.Paškevičius pradėjo tri- neblogai kovojo, tačiau pritrūko sėkmės“, – dėl bronzos M.Paškevičius pralaimėjo 14 metų mis įspūdingomis pergalėmis. Šešioliktfina- apibendrino M.Paškevičius. jaunesniam ukrainiečiui Jakivui Chamai. Mo-

OLIMPINĖ PANORAMA

ŽAIDYNIŲ BRONZA – PER ATOSTOGAS

R.Aksionova ir R.Matukas laimėjo dvikovas dėl bronzos

MŪŠIUOSE DĖL SAMBO VARŽYBŲ BRONZOS RŪTAI AKSIONOVAI PERLAUŽTI KOVĄ PADĖJO TRENERIO PATARIMAI, O SU ARMĖNU KOVOJĘS RADVILAS MATUKAS BAKU ARENOJE BUVO PALAIKOMAS KAIP SAVAS. Nors septyniolikmetė rumunė pasaulio ir Europos jaunimo čempionatų prizininkė Codrina Ionescu pirma sėkmingai atidarė taškų sąskaitą mače dėl Europos žaidynių svorio kategorijos iki 52 kg bronzos medalio, devyneriais metais vyresnė R.Aksionova du kartus sėkmingai atakavo ir išplėšė pergalę. Diplomuota psichologė R.Aksionova apdovanojimą Baku pelnė laimėjusi vos vieną kovą. Ketvirtfinalyje ji turėjo susidurti su 24-erių baltaruse Alesia Staraverava, tačiau ši prieš pat varžybas atsidūrė ligoninėje, todėl lietuvei buvo įskaityta pergalė. Pusfinalyje jai teko grumtis su Heidaro Alijevo arenoje galingo palaikymo sulaukdavusia Azerbaidžano imtynininke 21 metų Nazakat Chalilova, kuriai Lietuvos atstovė nesugebėjo pasipriešinti. „Ir antrame mače iš pradžių išsigandau, kad vėl galiu pralaimėti, nes kažkas nepavyksta. Bet po truputį atsigavau, treneris sakė, ką daryti, liepė parodyti, ką galiu. Sakė: „Imk kairę ranką, dirbk parteryje, kentėk.“ Skaičiavo man, kiek sekundžių liko. Jis man labai padėjo“, – po laimėtos dvikovos dėl bronzos treneriui Svajūnui Polikevičiui dėkojo R.Aksionova.

Rūtos Baku iškovotas medalis papildė jos gausią apdovanojimų kolekciją, kurioje yra Europos čempionato bronza, Senojo žemyno jaunimo čempionės auksas, universalios kovos pasaulio ir Europos čempionės titulai. Imtynininkė neabejoja, kad baigtos psichologijos studijos padeda ir sporte. Tiesa, ji dirba ne pagal specialybę – yra Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos darbuotoja. Į Europos žaidynes sportininkė atvyko savo atostogų sąskaita. Ir jau praėjus trims dienoms po pergalės Baku grįžo į darbą. Su svorio kategorijos iki 90 kg atstovais kovojusiam Radvilui Matukui užkopti ant garbės pakylos taip pat užteko vienos pergalės, kurią pasiekė būtent tada, kai to labiausiai reikėjo. Kai mače dėl bronzos atsilikdamas 0:1 lietuvis atliko dviejų taškų vertės metimą nuo kelio per pečius 30-mečiui armėnui Ašotui Danielianui, H.Alijevo arenos tribūnos, rodėsi, sprogs iš džiaugsmo. Priešprieša tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl Kalnų Karabacho visus armėnų varžovus žaidynėse Baku paversdavo publikos numylėtiniais, tad

lietuvis kovodamas galėjo jaustis lyg namie. 27 metų Lietuvos sportininkas buvo aktyvus ir toliau. Jis išsaugojo pranašumą iki kovos pabaigos ir prie anksčiau laimėtų pasaulio ir Europos sambo čempionatų apdovanojimų pridėjo Europos žaidynių medalį. Ketvirtfinalyje R.Matukas po atkaklios kovos nusileido triskart pasaulio čempionui 31-erių baltarusiui Andrejui Kazusionakui. Patyręs Baltarusijos kovotojas prasibrovė į finalą ir suteikė lietuviui galimybę laimėti bronzą. Paprastai R.Matukas varžosi su svorio kategorijos iki 82 kg kovotojais, bet Europos žaidynėse kategorijų skaičius buvo sumažintas, tad vilniečiui teko rinktis aukštesnę – iki 90 kg. „Skirtumas ženklus. Pirmas porą minučių, kai turi energijos, viskas gerai. O po to pradedi jausti, kad sunkesni varžovai dar turi jėgos atsargų“, – lygino kovotojas. R.Matuko tvirtinimu, jo apdovanojimų kolekcijoje Baku laimėtas medalis užims garbingą vietą, nes iškovotas pirmosiose žaidynėse. Jis yra pelnęs daugybę titulų ir dziudo varžybose, dažnai išbando jėgas su kitų stilių kovotojais – graplingo imtynių, brazilų džiudžitsu. Vis dėlto daug laiko tenka skirti ne sportui, o darbui – R.Matukas yra Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas. Jis, kaip ir R.Aksionova, į Europos žaidynes Baku atvyko savo laisvadienių sąskaita. Ir dar tą pačią savaitę grįžo į tarnybą.

OLIMPINĖ PANORAMA

BAKU BASEINE AIDĖJO LIETUVOS HIMNAS A.Šidlauskas

Visa plaukikų rinktinė kondicionierių prišaldytuose autobusuose teko net gerti antibiotikų. Trenerių Inos Paipelienės ir Židrūnės Budrienės auklėtinis šį pavasarį galingai įsiveržė į šalies plaukikų elitą. Jis oficialiose varžybose jau pranoko net senokai gimtinėje pasipriešinimo sulaukusį Giedrių Titenį. Kartu su 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių normatyvą jau įvykdžiusiu Danu Rapšiu besitreniruojantis A.Šidlauskas tikisi pasekti bičiulio pėdomis ir taip pat tapti Lietuvos olimpinės rinktinės nariu. „ANDRIAU, PAVARYK“, - PRIEŠ LEMIAMĄ PLAUKIMĄ BAKU PASAKĖ Iš viso Baku Lietuvai atstovavo devyni SAU 18-METIS PLAUKIKAS ANDRIUS ŠIDLAUSKAS. IR IŠ AZERBAIDŽA- plaukikai: 18-metis Paulius Grigaliūnas (50 m NO PARSIVEŽĖ EUROPOS ŽAIDYNIŲ ČEMPIONO, VICEČEMPIONO IR krūtine – 21 vieta, 100 m krūtine – 13, 200 m REKORDININKO TITULUS. krūtine – 9, 200 m kompleksiniu būdu – 28), 17-metis Edvinas Mažintas (50 m krūtine – Jį netruko pasveikinti Lietuvos prezidentė 33, 100 m krūtine – 31, 200 m krūtine – 24), Panevėžietis Andrius ŠidlausDalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas 16-metė Diana Jaruševičiūtė (50 m laisvuoju kas įrodė, jog ne veltui buvo Butkevičius. stiliumi – 9, 100 m laisvuoju stiliumi – 16, 50 m vadinamas į Baku atvykusios Praėjus porai dienų nuo auksinio finišo A.Šid- peteliške – 25), 16-metė Greta Pleikytė (50 m plaukikų komandos lyderiu. lauskas Lietuvos taupyklę Europos žaidynėse laisvuoju stiliumi – 38, 100 m laisvuoju stiliumi – Į pirmųjų Europos žaidynių metraštį lietuvis papildė iki tol neturėtu sidabro medaliu. Jis iško- 53), 14-metė Greta Gataveckaitė (200 m laisįsirašė ne tik kaip 50 m krūtine rungties čemvojo antrąją vietą 100 m krūtine rungties finale, vuoju stiliumi – 35, 400 m laisvuoju stiliumi – pionas. Mažiausiai iki kitų šio rango varžybų nusileidęs tik pasaulio jaunimo rekordą pasieku- 36, 800 m laisvuoju stiliumi – 21, 1500 m laisjo pusfinalyje pasiektas rezultatas (27,75 sek.) siam rusui Antonui Čiupkovui (1 min. 0,65 sek). vuoju stiliumi – 14), 15-metė Agnė Šeleikaitė yra ir Europos žaidynių rekordas. Iki pasaulio Lietuvis distanciją įveikė per 1 min. 1,42 sek. (50 m krūtine – 8, 100 m krūtine – 17), 15-metė jaunių rekordo (27,74 sek.) A.Šidlauskui trūko Lietuvos plaukikas įveikus 50 m buvo Meda Kulbačiauskaitė ( 50 m nugara – 30, 100 m vos vienos šimtosios sekundės dalies. nugara – 30, 200 m nugara – 34), 16-metė Bena Europos žaidynių, kuriose varžėsi plaukikai greičiausias, tačiau po to išryškėjo ruso pranašumas. „Varžovas buvo stipresnis ir Sarapaitė (50 m peteliške – 30, 100 m petelišiki 18 metų, finale panevėžietis plaukė lėčiau ke – 25). Estafetėje 4 x 100 m laisvuoju stiliumi (27,81 sek.), bet to pakako – jis 0,08 sek. prano- ištvermingesnis. Jo rezultatas – labai geras, prie pat A lygio olimpinio normatyvo. Savo Lietuvos merginos buvo 10-tos, 4x100 m ko antrąją vietą užėmusį kroatą Nikolą Obrošios dienos rezultatą pavadinčiau normaliu. O kombinuotoje estafetėje – 9-tos. vačą ir 0,23 sek. – bronzą iškovojusį norvegą pasiektu pusfinalyje buvau labai patenkintas“, – Nors be A.Šidlausko į finalą pateko tik A.ŠeleiTobiasą Bergą. teigė A.Šidlauskas, išvakarėse pusfinalyje kaitė, Lietuvos plaukimo federacijos vicepre„Man labai džiugu pirmą kartą tokio lygio zidentas Gintautas Bartkus džiaugėsi ne tik jų varžybose iškovoti pirmąją vietą. Manau, džiu- distanciją įveikęs per 1 min. 0,9 sek. Sportininkas tikino, kad prieš finalus nejautė pasiekimais: „Lietuviai pasiekė įvairaus amžiaus gu ir visai šaliai. Esu labai patenkintas, nes tai – jokios įtampos. Lietuviui sėkmingai kovoti dėl grupių šalies jaunimo rekordų, pagerino asmenididžiausias mano pasiekimas“, – po auksinio medalių netrukdė ir Baku užklupęs peršalimas nius rezultatus. Tai reiškia, kad jie čia atvyko gerai finišo, panevėžietiška tarme trumpindamas pasiruošę ir plaukė iš visų jėgų.“ žodžius, kalbėjo Europos žaidynių čempionas. dėl nuolatinės temperatūrų kaitos lauke ir

OLIMPINĖ PANORAMA

ŠUOLININKAI PATEISINO LŪKESČIUS Europos žaidynių šuolių į vandenį varžybose rungėsi trys lietuviai – septyniolikmečiai Indrė Marija Girdauskaitė ir Martynas Pabalys bei šešiolikmetė Daniela Aleksandravičiūtė. Aukščiausiai pakilo I.M.Girdauskaitė. Lietuvos šuolininkų trenerės Astos Girdauskienės dukra jau trečius metus mokosi ir treniruojasi Rusijoje, Penzos srities olimpinio rezervo rengimo mokykloje, kurioje yra labai stipri šuolininkų į vandenį sekcija. Merginų šuolių nuo 1 m tramplino atrankoje I.M.Girdauskaitė užėmė 16 vietą (323,6 balo). Į finalą pateko 12 šuolininkių. 28-ta tarp 29 dalyvių liko D.Aleksandravičiūtė (264,85). Tarp 28 šuolių nuo 3 m tramplino rungties dalyvių I.M.Girdauskaitė buvo devyniolikta (342,45). „Sportininkė įvykdė visas užduotis, planavome, kad ji užims 18–24 vietą, užėmė devynioliktą. Indrė padarė porą

Lietuvos šuolininkų į vandenį komanda. Iš kairės: M.Pabalys, A.Girdauskienė, D.Aleksandravičiūtė, I.M.Girdauskaitė

klaidų, bet pasirodymu esu patenkinta. Visi konkurentai mums žinomi, anksčiau Indrė su jais susitikdavo jaunių varžybose, pernai Europos jaunių čempionate, kuriame buvo 22-a, o čia liko devyniolikta. Savo pagrindinius varžovus ji aplenkė ir

tobulėja“, – po dukters pasirodymo sakė A.Girdauskienė, palankiai vertinusi ir kitų lietuvių pasiektus rezultatus. M.Pabalys šuolių nuo 1 m tramplino atrankos varžybose Baku surinko 330,75 balo ir užėmė 26 vietą tarp 30 sportininkų.

ATSIMUŠĖ Į KINĖS SIENĄ „Žaidimu esu patenkinta, rezultatu – ne“, – po pralaimėjimo Europos žaidynių antrajame rate sakė stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė. Trejų olimpinių žaidynių dalyvė Baku vykstančias Europos žaidynes baigė šešioliktfinalyje. Šiame etape ji atsimušė į Prancūzijai atstovaujančios kinės Li Xue sieną. Lietuvė pralaimėjo 1:4 (9:11, 14:16, 3:11, 11:6, 6:11). „Reikėjo laimėti pirmą setą, kai pirmavau 8:5. Antrame irgi galėjau nugalėti. Bet kai tokiai gerai gynėjai pralaimi pirmus du setus, po to laimėti keturis labai sunku“, – apgailestavo 38 metų Lietuvos stalo tenisininkė. Pirmajame Europos žaidynių turnyro rate ji buvo atsilikusi nuo britės Kelly Sibley 0:2, bet perlaužė mačo eigą ir iškovojo pergalę 4:2. Daugkartinė Europos čempionė R.Paškauskienė neslėpė, kad nors jau priprato prie kinių invazijos į Europos stalo tenisą, mano, jog nėra teisinga pirmajame Senojo žemyno reitingo dešimtuke matyti aštuonias kines. „Ir Baku, jei būčiau laimėjusi, vėl būtų tekę žaisti su kine, tik šįkart – iš Olandijos. Ir taip be galo,

R.Paškauskienė Baku iškovojo vieną pergalę

be krašto. Kažkada laiku nebuvo užkirstas kelias tokiems dalykams ir dabar sukasi užburtas ratas. Štai Vokietijos rinktinėje – trys kinės ir tik pora vokiečių“, – atkreipė dėmesį Rūta. Sportininkei pritarė ir ją treniruojanti mama Romualda Garkauskienė. Jos abi nenorėtų, kad Lietuvos stalo teniso asociacija pasektų šiuo pavyzdžiu. „Būtų gaila savų žmonių. Jie dirba, siekia, negaili jėgų, o čia atvažiuotų kinė ir užimtų jų vietą. Tokių dalykų neturėtų būti“, – įsitikinusios pašnekovės.

Susidurti su europietėmis tapusiomis kinėmis R.Paškauskienei gali tekti ir rudenį vyksiančiame šių metų Europos čempionate. Ten Lietuvos komandos lyderė dalyvaus vienetų, moterų ir mišrių dvejetų varžybose. Bet prieš pradėdama rengtis žemyno pirmenybėms tenisininkė šiek tiek atsikvėps ir paatostogaus. Stalo teniso varžybose Baku dalyvavo dar vienas lietuvis – sportininkų kovoms teisėjavo Vincas Franckaitis.

OLIMPINĖ PANORAMA

NEPAVYKO PASIEKTI TIKSLŲ Baku esančiame viename moderniausių pasaulyje šaudymo centrų šautuvus prie peties rėmė du lietuviai – Karolis Girulis ir Ronaldas Račinskas. Tik vienas šaudė viduje, kitas – lauke. Asmeninis rekordas būtų užtikrinęs 29 metų K.Giruliui vietą Europos žaidynių finale. Bet prie naujo ginklo besipratinantis lietuvis liko 27-tas tarp 35 sportininkų. Šaudymo iš 10 m atstumo oriniu šautuvu atrankos varžybose jis per 60 šūvių surinko 619,7 taško. Į finalą pateko aštuoni šauliai. „Pasirodymą vertinu vidutiniškai. Galėjau ir geriau. Šaudymas vyko įprastai, nei technika, nei savijauta ypatingai nepasikeitė. Tiesiog trūko sėkmės. Nepavyko iššokti aukščiau bambos. Stebuklas neįvyko, nes šaudyme stebuklai labai reti. Žinai savo lygį, o tikėtis, kad vieną dieną atsistosi ir viskas pasiseks, negalima. Viskas ateina po truputį“, – labai nenusiminė Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatas. Dvi dienas atviros šaudyklos apvalioje aikštelėje vyko šaudymo į skrendančius

R.Račinskas

K.Girulis

taikinius atrankos varžybos. 47-erių R.Račinskas su 113 taškų užėmė 25 vietą tarp 30 dalyvių. Po pirmosios dienos jis buvo keturioliktas. Į finalą pateko šeši šauliai. „Čia suvažiavę stiprūs sportininkai, kėliau sau tikslą būti per vidurį, pirmą dieną savo tikslą pasiekiau, antrąją, deja, nepavyko“, – konstatavo šaulys.

Antrą kvalifikacijos dieną sportininkams trukdė stiprus vėjas. Ne visi prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų, kai vėjo gūsiai bloškė lėkštes tai į viršų, tai į apačią. „Prie ekstremalių sąlygų ankstesnėse varžybose man sėkmingai pavykdavo prisitaikyti, todėl turėjau vilčių, kad pavyks ir šį kartą. Deja, matyt, buvo ne mano diena“, – sakė R.Račinskas.

ATSARGUS ŽVILGSNIS Į RIO Legendinio Azerbaidžano futbolo arbitro Tofiko Bahramovo vardu pavadintame Baku stadione šaulė iš lanko Dangerūta Nosalienė pirmą kartą pajuto aukščiausio lygio tarptautinių varžybų skonį. Jaudulys šiek tiek kaustė 45-erių lietuvę, bet atslūgus įtampai pastaruosius penkerius metus Milane gyvenanti ir socialinį darbą dirbanti vilnietė prisipažino: „Labai patiko.“ Europos žaidynių atrankoje 59 vietą tarp 62 sportininkių užėmusi D.Nosalienė jau pirmajame atkrintamųjų varžybų etape susidūrė su 26-erių itale Guendalina Sartori, Baku spėjusia tapti komandinių varžybų čempione. Nors po trijų iš penkių setų rezultatas dar buvo lygus (3:3), vėliau Italijos sportininkės paleistos strėlės smigo į taikinį arčiau vidurio ir ji iškovojo pergalę 7:3. Atvykus į Baku D.Nosalienei teko pasijaudinti ne tik dėl artėjančių varžybų, bet ir dėl pakeliui į Europos žaidynes prapuolusio lanko. Jis galiausiai sėkmingai pasiekė

OLIMPINĖ PANORAMA

D.Nosalienė nelaidoja olimpinės svajonės Azerbaidžano sostinę prieš pat pirmojo etapo varžybas, kuriose sportininkės išsiskirstė pozicijas prieš atkrintamąsias kovas. Dar sovietmečiu sporto meistro vardą pelniusi D.Nosalienė dėl mokslų ir animatorės darbo Lietuvos kino studijoje lanką buvo ilgam padėjusi į šalį. Ir tik atsidūrusi Italijoje vėl

jį paėmė į rankas. Paragavusi Europos žaidynių skonio D.Nosalienė jau žvelgia ir į olimpines. Tiesa, atsargiai, nes kelialapis į Rio labai sunkiai pasiekiamas tarptautinio reitingo neturinčiai sportininkei. Bet vilties dar yra ir sportininkė, į Baku atvykusi su savo treneriu italu Giuseppe Ciliberto, neketina nuleisti rankų.

BAKU ATSISVEIKINO ĮSPŪDINGAI MEDALIŲ LENTELĖ

LIETUVOS RINKTINĖS KAPITONAS DZIUDO IMTYNININKAS MARIUS PAŠKEVIČIUS NEŠĖ TRISPALVĘ EUROPOS ŽAIDYNIŲ UŽDARYMO IŠKILMĖSE, KURIAS VAINIKAVO ĮSPŪDINGAS PIROTECHNIKOS ŠOU.

aku olimpiniame stadione vykusioje uždarymo šventėje netrūko šokių, muzikos, dainų, netikėtų technologinių sprendimų. Žaidynių uždarymo ceremoniją režisavo „Cirque du Soleil‘s“ vyriausiasis meno direktorius Jamesas Hadley. „Man yra didelė garbė kurti Europos žaidynių uždarymo ceremoniją. Komanda, su kuria teko dirbti, yra fantastiška, negalėčiau būti labiau patenkintas rezultatu, kurį mums pavyko pasiekti. Mes sujungsime seną ir naują, bandysime rasti tobulą derinį,“ – sakė prieš uždarymą San Franciske gyvenantis menininkas.

Stadione renginį stebėjo apie 68 tūkst. žmonių, o visame pasaulyje per televizorius matė apie 800 milijonų. Šventės metu naktinio Baku dangų nušvietė 10 tūkst. fejerverkų. Atsisveikinimo kalbas sakė Europos žaidynių organizacinio komiteto vadovė, šalies prezidento Ilhamo Alijevo žmona Mehriban Alijeva ir Europos olimpinių komitetų prezidentas airis Patrickas Hickey. Kur vyks kitos žaidynės, atsisakius jas rengti Olandijai, dar neaišku. Tarp kandidatų vardijamos Baltarusija, Didžioji Britanija, Lenkija, Rusija ir Turkija.

Vieta, šalis

auksas sidabras bronza iš viso

1. Rusija

164

2. Azerbaidžanas

3. Didžioji Britanija

4. Vokietija

5. Prancūzija

6. Italija

7. Baltarusija

8. Ukraina

9. Olandija

10. Ispanija

11. Vengrija

12. Serbija

13. Šveicarija

14. Turkija

15. Belgija

16. Danija

17. Rumunija

18. Portugalija

19. Lenkija

20. Austrija

21. Gruzija

22. Izraelis

23. Slovakija

24. Lietuva

25. Airija

26. Kroatija

27. Bulgarija

28. Graikija

29. Švedija

30. Slovėnija

31. Latvija

32. Čekija

33-34. Estija

Moldova

35. San Marinas

36-37. Armėnija

Kipras

38-39. Makedonija

Norvegija

40-42. Suomija

Kosovas

Juodkalnija

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPINĖ DIENA

Vytauto Dranginio ir Manto Gudzinevičiaus nuotr.

Olimpinę ugnį uždegė R.Paškauskienė

KAUNE – OLIMPINĖS DIENOS REKORDAI OLIMPINĖS DIENOS DALYVIAI PRIPAŽINO: KAUNO ĄŽUOLYNE VYKUSI ŠVENTĖ BUVO PATI MASIŠKIAUSIA IR ĮSPŪDINGIAUSIA. NUO ŠIOL OLIMPINĖ DIENA KASMET VYKS VIS KITAME MIESTE. Marytė Marcinkevičiūtė

TOK rengiama tradicinė Olimpinė diena, kurią sportuodamas mini visas pasaulis, šiemet aplankė Kauną. Šventė prasidėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Čia uždegusi deglą aktorė Gražina Balandytė jį perdavė olimpiečiams ir parolimpiečiams, kurie moksleivių lydimi nešė ugnį estafete iki S.Dariaus ir S.Girėno paminklo. Šalia jo vyko iškilmingas Olimpinės dienos atidarymas. Garsi Lietuvos stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė uždegė olimpinę ugnį. Dalyvius sveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. O didelėje erdvėje prie Lietuvos sporto universiteto, jo aikštyne, Ąžuolyne buvo galima sveikai praleisti visą dieną, susipažinti su olimpinėmis sporto šakomis ir išbandyti jėgas varžybose. Prie sporto federacijų stendų sukiojosi ir su svečiais noriai bendravo jų vadovai, fotografavosi olimpiniai čempionai, žaidynių prizininkai, olimpiečiai. Smagu buvo žiūrėti, kaip garsūs meistrai pasakoja vaikams apie savo sporto šaką. Ąžuolai ir ąžuoliukai...

OLIMPINĖ PANORAMA

Birželio 7-ąją Kaune vykusi Olimpinės dienos šventė sulaukė per 10 tūkst. įvairaus amžiaus aktyvių dalyvių. Visą dieną tvyrojo šventiška nuotaika ir olimpinė dvasia. Kaip ir ankstesniais metais, populiariausi buvo olimpinės mylios (1988 metrai) bei 5 ir 10 km bėgimai. Tą pačią dieną aštuoniose Kauno sporto bazėse vyko Lietuvos mokyklų žaidynių finalai. Sportiškiausiems vaikams iš visos Lietuvos išdalyta net 650 apdovanojimų.

Nuotrauka atminimui

Olimpinė kūryba

Štai kelių šventės dalyvių įspūdžiai Judita Šertvytienė, Šiaulių r. savivaldybės administracijos, švietimo ir sporto skyriaus vedėja: „Į Olimpinę dieną atvažiavo pilnas šiauliečių autobusas. Daugiausia mokytojai ir mokiniai: L.Ivinskio gimnazijos mergaičių ir Meškuičių gimnazijos berniukų komandos dalyvavo Lietuvos mokyklų žaidynių finalinėse lengvosios atletikos varžybose. Kiti mūsiškiai bėgo olimpinę mylią, tarp jų buvau ir aš. Tai buvo gal dešimtoji mano Olimpinė diena. Nors Ąžuolyno takeliuose mačiau daug varžovų nugarų, tačiau nuotaika, kaip ir visų bėgikų, buvo puiki. Po bėgimo dar spėjau pasimokyti

OLIMPINĖ DIENA

D.Gudzinevičiūtė, Šiaulių vicemeras S.Tumėnas ir Kauno meras V.Matijošaitis. Kitais metais Olimpinė diena šurmuliuos Šiauliuose

Aktorė G.Balandytė ir dainininkas L.Adomaitis deglą perdavė olimpinei vicečempionei A.Skujytei

Nugalėtojams – prizai, medaliai, diplomai Mokyklų žaidynių varžybos

Ant tikro sportinio dviračio

žaisti golfą, irklavau ant treniruoklio. Kaune mačiau daug jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių, šeimų. Bet pastebėjau nemažai ir tokių, dar nevilkėjo sportinės aprangos. Manau, kad matyti vaizdai, šis olimpinio sąjūdžio verpetas ir juos įtrauks į sporto sūkurį, paskatins mankštintis, sveikai gyventi. Tik vaikai, kurie rungtyniavo Lietuvos mokyklų žaidynių septynių sporto šakų finalinėse varžybose, truputį apgailestavo, kad turėjo mažiau laiko papramogauti ir dalyvauti Olimpinės dienos renginiuose. Olimpinėje dienoje visada dalyvauju noriai, todėl ypač apsidžiaugiau išgirdusi, kad kitąmet ši šventė atkeliaus į Šiaulius. Rasime ir mūsų mieste sportuoti tinkamų gražių vietų.“ Egidijus Balčiūnas, pasaulio ir Europos baidarių irklavimo čempionas, olimpietis, Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojas: „Šventėje dalyvavau su visa šeima: žmona Neringa, dešimtmečiu sūnumi Džiugu ir ketverių metukų dukryte Patricija. Su Džiugu išbandėme jėgas šeimų stalo teniso turnyre, o Patricija padėjo teisėjauti, vartė pelnytų taškų skaičiukus. Visi kartu nusifotografavome ne tik prie teniso stalo, bet ir prie stendo – nuotraukas įkėliau į feisbuką, kad visi matytų, jog Balčiūnų šeima dalyvavo Olimpinėje dienoje. Tai labai graži šventė, dalyvavau praėjusiais metais Vilniuje, šiemet žiemą Druskininkuose. Visada malonu matyti sportiškus žmones, kurie nesėdi prie televizoriaus ar kompiuterio, o mėgsta pajudėti, pasimankštinti, pasivaržyti. Sutikau daug pažįstamų, kurie atėjo ne tik pasižiūrėti renginio, bet ir parungtyniauti. Šventėje dalyvavo ir daugiau žmonių iš LOSC: irklavimą kuruojantis Kęstutis Bartkus, dviračių sportą Algimantas Mozolis bei kiti. Smagu, kad Tarptautinė olimpinė diena skatina žmones judėti, bėgioti, šokinėti,

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPINĖ DIENA mankštintis. Įdomiai prisistatė atskirų sporto šakų federacijos, o kauniečiai ir miesto svečiai galėjo rinktis, kur jiems išbandyti jėgas. Dar kartą įsitikinau, kad norint sportuoti nebūtinai reikalingos geros sąlygos, svarbiausia – noras. Galima sportuoti ir lygioje vietoje: atsispaudimai, prisitraukimai nereikalauja jokių išskirtinių sąlygų. Daug įvairiausių pratimų galima atlikti keliant dvipūdę. Plika akimi matyti, kad Olimpinė diena mūsų šalyje kasmet populiarėja, sutraukia daugiau žmonių. Kaip ir Vilniuje prie Baltojo tilto, taip ir Kauno Ąžuolyne buvo daug patrauklių renginių. Mano sūnus Džiugas jau dabar klausinėja, ar mes ir kitąmet dalyvausime šioje šventėje. Žinoma, dalyvausime. Olimpinės dienos renginiuose mano mintys jau dažnai nuklysdavo ir į pirmąsias Europos sporto žaidynes Baku, kur teks eiti Lietuvos misijos vadovo pavaduotojo pareigas, vadovauti šalies baidarių ir kanojų irklavimo rinktinei. Tikiu, kad iš Azerbaidžano parvešime medalių.“ Tomas Bardauskas, Sidnėjaus ir Atėnų olimpinių žaidynių dalyvis, Sveikatos mokslų universiteto Sporto centro stalo teniso, badmintono ir plaukimo treneris: „Nešiau olimpinį deglą, dalyvavau įvairiuose renginiuose. Kadangi dar aktyviai sportuoju savo malonumui, didelio krūvio per Olimpinę dieną nejaučiau. Kartu su manim gražia švente džiaugėsi ir mūsų studentai iš Medicinos, Odontologijos, Slaugos, Farmacijos, Visuomenės sveikatos fakultetų. Dabar sportas tapo visiems prieinamas, todėl tuo mielai naudojamės. Nors buvau lengvaatletis, šuolininkas į tolį, tačiau Olimpinėje dienoje žaidžiau stalo tenisą, net išbandžiau jėgas su Rūta Paškauskiene. Mačiau didelį neįgaliųjų žmonių entuziazmą. Jiems buvo skirta atskira erdvė, kurioje negalią turintieji jautėsi gana šauniai. Jie buvo viena darni šeima. Šventėje aktyvus buvo ir mūsų savivaldybės meras, kuriam sportas, mačiau, nėra svetimas. Jis davė startą olimpinės mylios bėgimui, šiltai bendravo su Olimpinės dienos dalyviais, stebėjo jų pasirodymus. Olimpinė diena mums, kauniečiams, paliko didelį įspūdį. Mūsų mieste yra puiki terpė profesionaliai tobulėti, save realizuoti ir parodyti. Nesidairau į užsienį, viską randu čia, Kaune.“ Agnė Vanagienė, Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinė sekretorė: „Išvakarėse grįžau iš specializuotų magistro sporto vadybos studijų, kurias organizuoja Tarptautinis olimpinis komitetas. Trečioji išvažiuojamoji sesija dvi savaites vyko Rygoje. Iš Latvijos sostinės per Vilnių į Olimpinės dienos renginius Kaune nebuvo ilga kelionė.

OLIMPINĖ PANORAMA

Mankšta

Pirmieji bandymai fechtuotis

Kieno ranka tvirtesnė?

Drąsiai aukštyn

Kaip taikyti? Įdomūs pasirodymai sutraukdavo daug žiūrovų

OLIMPINĖ DIENA

Olimpinės dienos akimirkos

Studijose įgijau geros organizacinės patirties. Užmezgiau draugiškų ryšių su kitų šalių atstovais, kurių dauguma yra nacionalinių olimpinių komitetų darbuotojai. Rugsėjo 1–5 d. Lozanos olimpiniame muziejuje ginsiu magistro darbą. Olimpinėje dienoje aktyviai dalyvavo 25 sporto federacijos, kurios yra Lietuvos sporto federacijų sąjungos narės. Jos surengė parodomąsias varžybas, skatino žmones sportuoti, sveikai ilsėtis. Aplankiau visų federacijų stendus, žaidžiau badmintoną, stalo tenisą, bėgau olimpinę mylią. Mylią bėgau koja kojon su LTOK užsienio ryšių direktore Vaida Masalskyte, o prie pat finišo pavijome ir legendinę slidininkę, olimpinę čempionę Vidą Vencienę. Finišo liniją kirtome visos kartu. Bėgti nebuvo sunku, nes du tris kartus per savaitę lankausi „Impuls“ klube, aktyviai mankštinuosi. Olimpinė diena Kaune buvo puiki, daug žmonių, geras oras, nuostabus Ąžuolynas. Simboliška, kad pagrindiniai renginiai vyko prie mūsų sportininkų rengimo kalvės – Lietuvos sporto universiteto. Mačiau daug šeimų su vaikais. Gražu, kai tėvai savo atžalas nuo mažens skatina sportuoti, supažindina su tomis sporto šakomis, kurias rečiau išvysi ir per televiziją. Tikėjausi, kad Olimpinėje dienoje gausiau dalyvaus studentai. Sveikintinas LTOK sumanymas kasmet Olimpinę dieną rengti vis kitame mieste. Kiekvienas jų turi įspūdingų, sportuojantiems patrauklių vietų, kurias stengiasi parodyti per šventę. Kad ir kur vyktų Olimpinė diena, šeimininkai jai išrinks pačią gražiausią vietą.“

sportuoti, kad jaunimas nebūtų prilipęs prie kompiuterių. Ne vienas pažįstamas gimnazistas į šventę atėjo su savo tėveliais, nes Olimpinė diena sutapo su Tėvo diena, todėl jie visi sportiškai paminėjo dvigubą šventę – ir Olimpinę, ir Tėvo dieną.“ Gintautas Stačkūnas, Ukmergės sveikuolių klubo bėgimo sekcijos vadovas: „Olimpinėje dienoje dalyvavo ir mūsų sveikieji, ir neįgaliųjų sporto klubas „Vilkmergė“, kurio trys treneriai šventėje teisėjavo. Tie, kurie dalyvavome šventėje, gavome sportinius marškinėlius su olimpiniais žiedais. Bėgau olimpinę mylią, dalyvavau šiaurietiško vaikščiojimo pratybose. Viskas patiko! Tik stebėjausi, kad šiaurietiškas vaikščiojimas šįkart nesudomino gausesnio būrio žmonių. Nepraleidžiu nė vienos Olimpinės dienos, visą laiką jose dalyvauju. Iš visų švenčių, ko gero, didžiausią įspūdį padarė Kaunas. Ąžuolyne buvo daug erdvės, gaivu, patrauklu, o prie palapinių miestelio pasijutau lyg olimpinėse žaidynėse. Nuo 1988 m. aktyviai įsitraukiau į sveikuolių sąjūdį. Ukmergėje yra daug vietų, kur galima mėgėjiškai sportuoti. Parke įrengta puikių vaikščiojimo takų, yra pavėsinių. Išgirdęs, jog Olimpinė diena kasmet keis adresą, ėmiau viltis, kad gal sulauksiu tos dienos, kai ji atkeliaus ir į Ukmergę.“

Gintaras Zavadckis, Lietuvos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius: „Lietuvos parolimpinio komiteto sporto rungtyse dalyvavo beveik 270 sportininkų: varžėsi turintieji regėjimo, fizinę, intelekto sutrikimo negalią bei kurtieji. Dalyviai varžėsi bočios, Sada Bukšnienė, buvusi daugkartinė Lietuvos trijulių krepšinio turnyruose, peilio sportinio svaidymo, smiginio, baudų mėtymo, šaudysportinio ėjimo čempionė ir rekordininkė, mo iš pneumatinio ginklo, šaškių, šachmatų, o dabar Kauno „Santaros“ gimnazijos kūno paplūdimio tinklinio sėdint, šaudymo iš lanko kultūros mokytoja: „Tarp moterų Olimpinėrungtyse. Varžybų nugalėtojai ir prizininkai je dienoje buvau viena vyresnių, man jau buvo apdovanoti medaliais, o nugalėjusios ir 48-eri. Mano jaunystė prabėgo ėjimo take, 1987–1990 m. buvau pasiekusi savo sportinės prizus iškovojusios komandos – taurėmis. Geriausiu sporto klubu tapo Kauno krašto karjeros piką. Dabar ėjimą iškeičiau į bėgiinvalidų sporto klubas „Santaka“, antroje viemą. Ypač patinka ilgi nuotoliai, netgi dukart įveikiau šimto kilometrų distanciją. Varžybose toje liko Kauno kurčiųjų sporto klubas „Tyla“, trečioje – neįgaliųjų sporto ir dienos užimtutekdavo išbūti daugiau nei devynias valanmo klubas „Draugystė“. das, trumpa atokvėpio valandėlė būdavo tik Olimpinėje dienoje Lietuvos parolimpinio maitinimo punkte. komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas Šįkart bandžiau jėgas gerokai trumpesnėje ir Lietuvos specialiosios olimpiados komite10 km distancijoje ir pasirodžiau garbingai – užėmiau trečią vietą. Lenktyniavau po keturių to prezidentas Zenonas Misiūnas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria nutarė drauge mėnesių pertraukos, nes gydžiausi menisko skleisti olimpinio sąjūdžio idėjas, organizuoti traumą. Šventėje dalyvavo nemažai mano įvairius renginius.“ mokinių iš „Santaros“ gimnazijos. Kitąmet pagrindiniai LTOK Olimpinės dienos Ko gero, aš bėgiodama ir mirsiu, bet mano pagrindinis tikslas – paskatinti vaikus ir šeimas renginiai vyks Šiauliuose.

OLIMPINĖ PANORAMA

OLIMPINĖ AKADEMIJA APDOVANOJIMAI ISTORIJAKARAVANAS TALENTAI KALĖDŪ

A.Šarkauskienė skaito pranešimą

OLIMPIJOS SESIJA

Sesijos dalyviai, svečiai ir pranešėjai Pagrindinė šių metų Olimpijoje vykusios sesijos tema – „Meistriškumo vertybė kaip mokomoji priemonė“. Pranešimus skaitė lektoriai. Ispanas Conrado Durantezas kalbėjo apie Tarptautinės olimpinės akademijos vaidmenį olimpinių idealų sklaidoje, vokietis prof. Stephanas Wassongas pasisakė apie sportininkus, verčiamus rodyti aukštą meistriškumą, prancūzė Laurence Munoz – apie sąžiningą veiklą, Ntinoso Michaelideso iš Kipro svarstymų tema – „Garsių sportininkų meistriškumas – vertybė: mitas ar tiesa“. Pranešimus taip pat skaitė prof. Halina Zdebska-Biziewska iš Lenkijos („Siekti sportinio meistriškumo: centrinis olimpinio švietimo elementas“), TOK atstovas Olivier Niamkey („Olimpinis

Sesijoje dalyvavo ir LOA direktorė J.Vainilaitienė

solidarumas: meistriškumo vertė sporte“), prof. Irena Martinkova iš Čekijos („Mintys apie „kalokagatiją“), tunisietė Maha Zaoui („Lygios galimybės ir meistriškumas“), prof. Silvia Dalotto iš Argentinos („Meistriškumas – kaip švietimo vertybė jaunimo olimpinėse žaidynėse“). Lietuvos atstovė doc. dr. Asta Šarkauskienė perskaitė pranešimą apie Lietuvos olimpinės akademijos veiklą, šiemet atliktus darbus. Sesijos darbe taip pat dalyvavo Lietuvos olimpinės akademijos direktorė Jūratė Vainilaitienė. Buvo sudarytos dvi prancūziškai ir šešios angliškai kalbančių dalyvių diskusijų grupės. Visos grupės gavo užduotį parengti pranešimą, kaip suvokiame meistriškumą, ir pristatyti jį visiems sesijos dalyviams.

KAIP PAVEIKTI GYVĄ, MĄSTANTĮ ŽMOGŲ

Profesorius K.Miškinis

OLIMPINĖ PANORAMA

„Knygą rašiau norėdamas padėti treneriams jų kasdieniame sunkiame darbe. Jie ne tik moko sportininką judesių, technikos ar taktikos gudrybių, bet taip pat ugdo asmenybę – pateikia jaunam žmogui vertingų elgesio pavyzdžių, pasaulio mąstytojų minčių“, – sako naują leidinį „Laisvalaikio skaitiniai treneriams“ parengęs LOA akademikas prof. Kęstas Miškinis, vienas ryškiausių šalies šeimotyros pedagogikos ir sporto mokslo publicistų. Tai ne tik sporto pedagogikos, bet ir žmogaus gyvensenos, moralinių vertybių sankaupa – čia galima rasti skirsnių apie garbę, darbštumą, atkaklumą, asmeninį pavyzdį, minčių apie tikslo siekimą, valingumą, teisingumą, sąžiningumą, kilnumą, bendravimą, jautrumą ir nuoširdumą, požiūrį į nesėkmes, psichologijos reikšmės sporte suvokimą, humoro bei optimizmo, kūrybiškumo, auksinių žmogiškojo elgesio taisyklių. Ir pamąstymų apie trenerio profesiją, gerumą, kuklumą, reiklumą, tikėjimą ir pasitikėjimą, atsakomybę, kalbą, savikritiškumą, pareigingumą, meilę auklėtiniams, pedagoginį

taktą – ištisą vertybių paletę, kuri, pasak profesoriaus, padės sportininkui sparčiau tobulėti, tapti visapusiškai išsilavinusiu, mąstančiu žmogumi. Tokių sporto mokslo ir edukacinių leidinių, deja, nėra gausu. O autorius sako, kad tikslą pasiekė.

APDOVANOJIMAI KILNUSMUZIEJUS ELGESYS TALENTAI SPORTO

LATVIJOS MOKSLININKŲ VIEŠNAGĖ

Latvijos delegacija Lietuvos olimpinėje akademijoje Latvijos sporto pedagogikos akademijos dėstytojų grupė, tarp kurių buvo ir rektorius prof. Janis Zidensas, Senato pirmininkas prof. Uldis Gravitis bei Žaidimų katedros vedėjas prof. Andris Rudzitis, svečiavosi Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakultete. Lydimi šio fakulteto

dekano prof. Audroniaus Vilko svečiai aplankė ir Lietuvos olimpinę akademiją. Pokalbyje su LOA prezidentu doc. dr. Artūru Poviliūnu buvo prisimintas įspūdingas Baltijos šalių olimpinio sąjūdžio – prieš ketvirtį amžiaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautinių olimpinių komitetų atkūrimo laikas.

DEŠIMTOSIOS LEU STUDENTŲ ŽAIDYNĖS Sporto ir sveikatos fakulteto (SSF) dekanas prof. Audronius Vilkas prieš dešimtmetį Estijos mieste Tartu pamatęs kelių vidurinių mokyklų sportininkus, besivaržančius visose olimpinės programos rungtyse, bei olimpinių žaidynių atributikos ir antikos ceremonijų fragmentų, pamanė, kad šią šventę būtų galima perkelti

Tradicinės LEU žaidynės

į studentų stadioną. Taip nuo 2005-ųjų dabartiniame Lietuvos edukologijos universitete kasmet iškilmingai pakeliama olimpinė vėliava, suliepsnoja olimpinė ugnis, skamba kilnaus sporto, garbingų varžybų priesaika, duodamas startas visuotiniam universiteto jaunystės olimpinės mylios bėgimui.

Svečiams buvo pateikta išsami šiandieninės LOA veiklos – olimpinio švietimo programų, konkursų, mokslinių konferencijų, olimpinės leidybos apžvalga. Kolegas domino mūsų tarptautiniai ryšiai, olimpinių idėjų sklaida, bendradarbiavimo plėtros galimybės. Pasak dekano, jau per pačią pirmąją olimpiadą buvo siekiama kelių pagrindinių tikslų: į olimpinių idėjų sklaidos darbą įtraukti kuo daugiau studentų, žaidynėms rengtis visus metus, burti visų fakultetų komandas, o žaidynių organizavimas turėjo tapti SSF ketvirtakursių – jaunųjų sporto specialistų – iškilminga ir ryški atsisveikinimo su universitetu praktika. Tad per kelias pirmąsias žaidynes buvo puoselėjamos šios viltys. „Deja, pastaruoju metu Lietuvos aukštosiose mokyklose kūno kultūros privalomojo dėstymo pirmakursiams programos sunaikintos. Anksčiau žaidynes atidarydavo didžiulė fakultetų sportininkų eisena, o dabar čia rikiuojasi beveik vien Sporto ir sveikatos fakulteto studentija“, – apgailestauja prof. A.Vilkas ir cituoja Studentų atstovybės bei Studentų parlamento kreipimąsi į LEU vadovybę. Jame siūloma kūno kultūros paskaitų kursą dėstyti pirmąjį bakalauro studijų pusmetį ir nevertinti šio dalyko kreditais, tik įskaitomis, o vėlesniuose kursuose studentai turėtų būti skatinami rinktis fizinio lavinimo kryptis kaip laisvai pasirenkamą dalyką. Ar studentų balsas bus išgirstas? Juozas Skomskis

OLIMPINĖ PANORAMA

KRONIKA APDOVANOJIMAI ISTORIJA

„IMPULS“ MANKŠTOJE – IR OLIMPIEČIAI

LTOK PREZIDENTĖS TAURĖS TURNYRAS Gegužės 23 d. Sostinių golfo klube vyko atviras LTOK prezidentės taurės golfo turnyras. Komandinis turnyras „greensomes“ formatu vyko antrus metus iš eilės ir, kaip ir pernai, buvo skirtas golfo sugrįžimui į olimpinių žaidynių programą paminėti. Turnyre dalyvavo beveik 60 golfo mėgėjų – šeimų ir draugų komandos bei LTOK prezidentės kvietimu į varžybas atvykę Baltarusijos olimpinio komiteto generalinis sekretorius Anatolis Kotau ir Baltarusijos golfo federacijos prezidentas Vladimiras Dražinas. Komandos turėjo įveikti 18 duobučių. Praėjusiais metais pagrindinės kategorijos

nugalėtojais tapo Rasa ir Romualdas Butrimai. Šiemet LTOK prezidentės pereinamoji taurė ir kelionė į Estiją su galimybe pažaisti golfą trijuose skirtinguose golfo laukuose atiteko A grupės laimėtojams Egidijui Pašukoniui ir Artūrui Urbonavičiui. B grupėje geriausiai pasirodė svečiai iš Baltarusijos Igoris Alchimovičius ir Vadimas Bigunas, tolimiausio smūgio rungtį laimėjo Dalius Eitavičius ir Gilė Bitė Starkutė, artimiausio – A.Urbonavičius. Lietuvos golfo federacijos prezidentas Rolandas Dovidaitis ir Baltarusijos golfo federacijos vadovas V.Dražinas pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

ŽINYNAS „KAS BUS KAS LIETUVOJE“

Gegužės 25 d. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė dalyvavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vykusiame leidinio „Kas bus kas Lietuvoje. Lietuvos ateitis“ pristatyme. Šis autobiografinis apybraižų žinynas supažindina su jaunaisiais Lietuvos talentais ir ateities lyderiais – būsimaisiais šalies vadovais, mokslininkais,

OLIMPINĖ PANORAMA

LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė ir Lietuvos golfo federacijos vadovas R.Dovidaitis (dešinėje) su svečiais iš Baltarusijos

Knygos pristatymas Valdovų rūmuose

menininkais, sportininkais, visuomenininkais. Knygoje rašo vaikai, apdovanoti įvairiose mokslo ir meno olimpiadose bei konkursuose, pelnę prizus sporto varžybose. Didžiąją knygos dalį sudaro 569 autentiškos gabiausių Lietuvos mokinių autobiografinės apybraižos, kuriose vaikai pasakoja apie savo šeimas, mėgstamiausias pamokas, laimėjimus, autoritetus, dalijasi savo svajonėmis ir Lietuvos vizija po dešimtmečio. Knygoje taip pat pateikiamos Lietuvos mokinių pasiekimų nacionalinėse mokslo ir meno olimpiadose bei tarptautinėse sporto varžybose apžvalgos, pristatomos mokymo įstaigos, kolektyvai ir organizacijos, kurios kasdieniu savo darbu padeda jauniesiems talentams atskleisti ir tobulinti savo gabumus. LTOK prezidentė pasveikino jaunuosius sportininkus ir įteikė jiems po knygą.

„Namie ankšta – lauke daryk mankštą!“ – su tokiu šūkiu gegužės 28-osios vakarą Vilniuje prie Baltojo tilto pradėtas naujas nemokamų mankštų po atviru dangumi sezonas. Taip drauge su aktyviais vilniečiais vasarą pasitiko žinomi šalies olimpiečiai: penkiakovininkas Justinas Kinderis, maratono bėgikė Diana Lobačevskė, ėjikė Brigita Virbalytė-Dimšienė ir biatlonininkas Tomas Kaukėnas. Jau trejus metus vilniečius ir kitų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojus nemokamai mankštintis po atviru dangumi kviečiančio ir šių metų iniciatyvos – „Impuls“ geros sveikatos klubas – organizatoriaus sveikatingumo klubų tinklo „Impuls“ vadovas Vidmantas Šiugždinis sakė, kad aktyvus laisvalaikis ir gera nuotaika kasmet užkrečia vis daugiau lietuvių. „Smagu matyti, kaip didėja besimankštinančiųjų būrys. Atradę fizinio aktyvumo naudą žmonės savo pavyzdžiu užkrečia ir artimuosius bei draugus, kuriems neretai trūksta tik nedidelio pastūmėjimo, – sakė sezono atidarymo mankštoje dalyvavęs V.Šiugždinis. – Šiose treniruotėse kviečiame ne kovoti su per žiemą priaugtais kilogramais, o semtis geros energijos ir drauge ugdyti sveiką įprotį aktyviai judėti.“ Šiemet per du iniciatyvos mėnesius penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bus surengta net 50 nemokamų treniruočių. Iki liepos 30 d. kiekvieną ketvirtadienio vakarą jos vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje bei Šiauliuose. Prie sveikatingumo iniciatyvos prisideda projekto partneris „SEB gyvybės draudimas“.

Mankštinasi lengvaatletė B.Virbalytė-Dimšienė

APDOVANOJIMAI KILNUS ELGESYS ŠIUOLAIKINIS SPORTO MEDICINOS CENTRAS

LANKĖSI GARBĖS KONSULAS Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete lankėsi Lietuvos garbės konsulas Brazilijoje Francisco Ricardo Blagevitchius. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė garbės konsului papasakojo apie pasirengimą Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms ir aptarė

galimų rėmėjų paiešką Brazilijoje žaidynių metu. Lietuvių kilmės konsulas pažadėjo visokeriopą pagalbą Olimpiniam komitetui tiek rengiantis delegacijos kelionei į Braziliją, tiek per pačias žaidynes.

Birželio 2 d. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis direktorius Valentinas Paketūras, KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius, kitų sporto organizacijų atstovai lankėsi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VULSK) Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centre, kuriame prof. Alvydas Juocevičius supažindino su sveikatos priežiūros paslaugų aukštos klasės sportininkams plėtros planais. VULSK yra pasiruošusios teikti sveikatos priežiūros paslaugas didelio meistriškumo sportininkams, buvusiems olimpiečiams, pasaulio ir Europos čempionams bei prizininkams. Klinikose yra moderni įranga,

KNYGA APIE S.STONKŲ Šalies sporto vadovus su medicinos centru supažindino A.Juocevičius (dešinėje)

Lietuvos sporto universitete pristatyta knyga apie buvusį ilgametį šios aukštosios mokyklos rektorių, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentą, sporto mokslininką ir pedagogą, profesorių, legendinį krepšininką Stanislovą Stonkų. Jos sudarytojai – Elena Puišienė ir Zigmantas Motiekaitis. Knygoje „Stanislovas Stonkus – sporto ir mokslo ąžuolas“ yra įdomių ne tik S.Stonkaus, bet ir sporto bei mokslo raidą atspindinčių atsiminimų, nuotraukų ir įžvalgų. „Džiaugiuosi, kad knygos parengimo idėją palaikė profesoriaus S.Stonkaus artimieji. Stengėmės surinkti kuo daugiau nuotraukų, atsiminimų. Knyga pasakoja apie išskirtinę asmenybę“, – prasitarė Z.Motiekaitis. LSU (tuomet – LVKKI) absolvento, nusipelniusio šalies krepšinio trenerio Vlado

Garasto tvirtinimu, S.Stonkus – ne tik išskirtinis pedagogas, mokslininkas, bet ir puikus žaidėjas bei treneris. „Jis buvo vienas geriausių krašto puolėjų ir pirmasis mano krepšinio treneris. S.Stonkus ištobulino metimą pašokus viena ranka į krepšį. Tapo Europos čempionu, dviejų olimpiadų vicečempionu, jei ne liga, jo sportiniai pasiekimai būtų dar didesni. S.Stonkus parašė tiek knygų ir straipsnių apie krepšinį, kad jam niekas neprilygs“, – sakė V.Garastas. „Ypač vertiname profesoriaus S.Stonkaus moralinį autoritetą. Jo darbai iki šiol byloja apie neeilinę asmenybę, iš kurios turime mokytis“, – atkreipė dėmesį LSU rektorius prof. Albertas Skurvydas. Renginyje dalyvavo ir žodį tarė LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas.

dirba 230 aukštos kvalifikacijos specialistų. Tai leidžia sudaryti ir įgyvendinti efektyvias traumų prevencijos programas, padėti atsigauti sportininkams po traumų, įvertinti jų ištvermę ir testuoti raumenyną. Centre įrengta moderni salė, kurioje medikai gali tirti atletų biotechniką realios sportinės veiklos sąlygomis ir įvertinti, ar sportininkas išties atsigavo po traumos. „Puiku, kad turime tokį šiuolaikišką centrą. Aukštų rezultatų siekiantys sportininkai vienoje vietoje gali skubiai gauti svarbias paslaugas. Šio centro specialistai ne tik padės atletams apsisaugoti nuo traumų ar greičiau reabilituotis, bet, kas labai svarbu, moksliškai nustatys sportininko fizines galimybes ir padės jas maksimaliai išnaudoti siekiant rezultato“, – sakė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.

NAUJA „LTEAM“ KOLEKCIJA „Audimo“ parduotuvėse jau galima įsigyti naujos Lietuvos rinktinės aprangos iš „LTeam“ ženklu pažymėtos kolekcijos.

OLIMPINĖ PANORAMA

PRO MEMORIA

IŠKELIAVO OLIMPINIS VICEČEMPIONAS... LTOK archyvo nuotr.

GEGUŽĖS 28 D. KAUNE MIRĖ XIX OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ SIDABRO MEDALIO LAIMĖTOJAS BOKSININKAS JONAS ČEPULIS, AMŽINOJO POILSIO ATGULĘS KAUNO PETRAŠIŪNŲ KAPINĖSE.

onas Čepulis gimė 1939 m. rugpjūčio 11 d. Joniškėlyje, Biržų apskrityje. Sunkiasvoris boksininkas buvo SSRS tarptautinės klasės sporto meistras (1968). 1948 m. su tėvais buvo ištremtas į BuriatijosMongolijos ASSR. Grįžęs iš tremties 1967 m. baigė Kauno politechnikumą. 1961–1965 m. buvo Šiaulių statybinių medžiagų kombinato šaltkalvis, 1965–1970 m. „Žalgirio“ draugijos instruktorius, 1970–1994 m. – Kauno „Pergalės“ gamyklos šaltkalvis. Treniruotis pradėjo 1957 m. grįžęs į Lietuvą. Treneriai – Vaclovas Peleckis, Algirdas Šocikas. Ringe kovojo 230 kartų, laimėjo 203 kovas. Šešis kartus (1963, 1964, 1966, 1967, 1969, 1970) Lietuvos vyrų bokso, Pabaltijo (1962) čempionas, SSRS čempionatų dukart sidabro (1965, 1968) ir bronzos (1966) medalių laimėtojas, 1968 m. Meksiko olimpinių žaidynių vicečempionas. Vyresnės kartos sporto mėgėjai dar atsimena tas 1968-ųjų spalio mėnesio dienas, kai prigludę prie radijo aparatų, o kai kurie ir prie televizorių ekranų godžiai gaudė žinias iš olimpinio Meksiko, kuriame net du Lietuvos boksininkai – sunkiasvoris Jonas Čepulis ir pussunkio svorio atletas Danas Pozniakas iškopė į finalą. Dano sėkmės Lietuva laukė ir ja tikėjo – juk į olimpinį Meksiką išvyko dukart Europos čempionas, o Jono iškovotas sidabro medalis visiems buvo maloni staigmena, nes olimpinės žaidynės ir buvo jo pirmosios svarbios tarptautinės varžybos. Danui finale pergalė atiteko be kovos: jo varžovas rumunas Ionas Monea dėl traumos nepasirodė ringe. O Jonui teko kautis su tada dar labai jaunu devyniolikmečiu amerikiečiu George‘u Foremanu, kuris vėliau tapo pasaulio profesionalų bokso čempionu. Prieš tai lengvai įveikęs tris varžovus, beje, pusfinalyje aiškia persvara nugalėjęs vietinės publikos numylėtinį meksikietį Joaquiną Rochą, finale lietuvis turėjo pripažinti varžovo pranašumą. Bet ir sidabras buvo nuostabus laimėjimas! Bokso specialistai sakė, kad finale buvo pasirinkta netinkama

OLIMPINĖ PANORAMA

taktika. J.Čepulio trenerio A.Šociko žaidynėse, deja, nebuvo. Net ir nelaimėjusį finalinės kovos, ypač po pergalės pusfinalyje, užsienio žurnalistai J.Čepulį praminė „rusų tanku“, atkreipė dėmesį į jo jėgą ir smūgių galią... 1968-aisiais interviu „Sporto“ laikraščio korespondentui A.Šocikas sakė: „Jonas pateikė vieną didžiausių olimpinio boksininkų turnyro staigmenų. Tik paskutiniu momentu patekęs į TSRS rinktinę, jis neturėjo pakankamai

laiko ramiai pasiruošti tokioms atsakingoms varžyboms. Aiškiai suprasdamas, kad olimpiadoje juokauti negalima, aš vis tik turėjau vilties kibirkštėlę, kad Jonas, galbūt, grįš su medaliu – pakankamai žinojau jo drąsų, atkaklų kovotojo būdą. Bet Čepulis pranoko visus mano ir, nesuklysiu pasakęs, daugelio respublikos sporto mėgėjų lūkesčius. Jis tapo žaidynių vicečempionu! Jį galima tik sveikinti.“ J.Čepulis dalyvaudavo Kauno olimpiečių švietėjiškoje veikloje, noriai atvykdavo į renginius Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete. Visada kuklus, mažakalbis jis buvo mėgstamas draugų ir bičiulių. „OP“ inf.