Olimpinė panorama spalis

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2015 rugsėjis | NR. 9 (73)

OLIMPINĖ PANORAMA

SIDABRINIS BILIETAS Į RIO

EUROPOS VICEČEMPIONAIS VĖL TAPĘ LIETUVOS KREPŠININKAI SEPTINTĄ KARTĄ IŠ EILĖS ŽAIS OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE

TURINYS

5 6 LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

8

Nr. 9 (73), 2015 m.

SKAITYTOJAMS

LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės mintys

PAGERBTUVĖS

Baku – gera repeticija prieš Rio

RIO 2015

6

Likus metams iki žaidynių

VIRŠELYJE

8 12

Europos vicečempionės Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės sutiktuvės Vilniuje Vytauto Dranginio nuotr.

15

REDAKTORIUS Bronius Čekanauskas

AUTORIAI Marytė Marcinkevičiūtė Lina Daugėlaitė Bronius Čekanauskas Goda Smilingytė Algis Balsys Vytautas Žeimantas Juozas Skomskis

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

MAKETUOTOJAS Artūras Gimžauskas

KALBOS REDAKTORĖ Inga Necelienė

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

RAŠYKITE panorama@ltok.lt

16 22 24 26 28 30

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

SPAUSDINA

32

„Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS

4000 egz.

ISSN 1648-6331 Online ISSN 2351-5899

34

ŠVIETIMAS

Olimpinės idėjos iš Graikijos

OLIMPIEČIAI Olimpinis irkluotojų rekordas

ATGARSIAI Skirtingos lengvaatlečių nuotaikos

IŠ ARTI

Lauros ir Andrejaus Zadneprovskių dukra lauks olimpinio medalio

16 16

TALENTAS

Prezidentas uždegė žalią šviesą

ŽAIDYNĖS

Berlyne – visų spalvų medaliai

TIKSLAS

Tvirtos merginos nori į Rio

POMĖGIS

28

Vienintelė tokia kolekcija

KRONIKA

LTOK įvykių dienoraštis

OLIMPINĖ AKADEMIJA

LOA naujienų kaleidoskopas

ISTORINĖ SĖKMĖ

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

Rugsėjo 27 d. JAV vykusiame pasaulio dviračių sporto čempionate 261,4 km grupinėse lenktynėse bronzą iškovojęs Ramūnas Navardauskas (dešinėje) tapo pirmuoju Lietuvos dviratininku, laimėjusiu planetos plento pirmenybių medalį vyrų varžybose.

OLIMPINĖ PANORAMA

3

Alfredo Pliadžio nuotr.

SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mieli skaitytojai, iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių liko mažiau negu metai, tad vis dažniau išgirsime olimpinius kelialapius iškovojusių sportininkų pavardes. Džiaugiausi su visa tauta mūsų krepšininkų pergale – rinktinė iš Europos čempionato ne tik parvežė sidabro medalius, bet ir iškovojo teisę septintą kartą iš eilės atstovauti mūsų šaliai olimpinėse žaidynėse. Europoje to iki šiol nėra pavykę niekam. Sutiktuvių šventėje sostinės Rotušės aikštėje, kur krepšinio rinktinės vyrams įteikiau ąžuolo vainikus, tvyrojo ypatinga atmosfera – Vilniaus senamiesčio aurą papildė džiaugsmas, dėkingumas ir vienybės dvasia.

Nors krepšinis mūsų šalyje mėgstamiausia ir populiariausia sporto šaka, turime nepamiršti ir kitų sportininkų, kurie užtikrintai pergalėmis Lietuvai kloja kelią į Rio. Iš viso net 47 mūsų šalies sportininkai jau šiandien galėtų dalyvauti Rio de Žaneiro žaidynėse.

Prancūzijoje vykusiame pasaulio irklavimo čempionate visi dešimt olimpinėse rungtyse dalyvavusių mūsų sportininkų iškovojo kelialapius į olimpines žaidynes. Gerokai ilgamečius lyderius pagąsdinę Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas pelnė sidabrą. Su bronzos medaliu iš čempionato grįžo ir daugiausiai pasiekęs Lietuvos vienvietės valties irkluotojas Mindaugas Griškonis. Pirmą kartą olimpinius vandenis skros ir greitoji vyrų keturvietė. Sveikiname Dominyką Jančionį, Žygimantą Gališanskį, Martyną Džiaugį ir Aurimą Adomavičių. Bilietus į olimpinį Rio parsivežė ir trys merginos – vienvietininkė Lina Šaltytė bei dvivietės įgula Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė.

Brazilijoje jau vyko bandomosios varžybos. Norėčiau pasidžiaugti užtikrinta Pekino olimpinių žaidynių vicečempionės buriuotojos Gintarės Volungevičiūtės-Scheidt pergale rugsėjo mėnesį vykusioje regatoje.

Lietuviškus sveikinimus jai perdavė tuo metu misijų vadovų seminare dalyvavę LTOK sporto direkcijos atstovai. Šiame seminare, į kurį buvo susirinkę olimpinių komitetų atstovai iš 206 šalių, žaidynių organizatoriai patvirtino, kad olimpiadai bus pasiruošta tinkamai ir laiku. Arenose statybos vyksta sparčiai, olimpinis kaimelis beveik įrengtas, tad esu įsitikinusi, kad mūsų olimpinės rinktinės nariams nieko netrūks.

Nors mintimis jau esame Brazilijoje, dar nepamiršome įspūdžių, parsivežtų iš Azerbaidžano sostinėje Baku vykusių pirmųjų Europos žaidynių. Sulaukę rugsėjo, kai sportininkai grįžo iš čempionatų, dar kartą pakvietėme susitikti prizininkus, jų trenerius, žaidynėse dirbusius medikus, padėkojome jiems ir įteikėme apdovanojimus.

Smagu, kad Europos žaidynėse dviem medaliais pasidabinęs jaunasis plaukikas Andrius Šidlauskas ir toliau skina pergales – Singapūre vykusiame pasaulio jaunimo plaukimo čempionate jis vėl iškovojo auksą. Apie tai, kokie šio sportininko tikslai ir kaip sekasi iki jų irtis, galėsite paskaityti šiame žurnalo numeryje.

Mūsų olimpinio komiteto laukia darbingas spalis – iki mėnesio pabaigos turi būti sudarytas olimpinės rinktinės kandidatų sąrašas, kurį vėliau pateiksime LTOK vasaros olimpinių sporto šakų komisijai.

Jai tarus savo žodį kandidatų sąrašas lapkričio mėnesį bus pristatytas svarstyti LTOK vykdomajam komitetui.

OLIMPINĖ PANORAMA

5

Alfredo Pliadžio nuotr.

PAGERBTUVĖS

Europos žaidynėse pasižymėję sportininkai ir jų treneriai

GERA REPETICIJA PRIEŠ RIO „TAI BUVO GERA REPETICIJA PRIEŠ RIO DE ŽANEIRĄ“, – APDOVANODAMA PIRMŲJŲ EUROPOS ŽAIDYNIŲ BAKU MEDALININKUS, PRIZININKUS, JŲ TRENERIUS, MEDIKUS SAKĖ LTOK PREZIDENTĖ DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ.

Kaip ir iškilmingose palydose į žaidynes, pagerbtuvėse dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, buvo ir Azerbaidžano ambasadorius Lietuvoje Hasanas Mammadzada, sporto federacijų vadovai. Į sostinės „Best Western“ viešbutyje surengtas pagerbtuves atvyko ir iškilmių kaltininkai – sportininkai.

Trumpas filmukas vėl nukėlė į Baku, priminė lietuvių pergales. Sėkmingai Europos žaidynėse pasirodžiusius atletus sveikino V.Adamkus, E.Urbanavičius. Visi dėkojo už pergales, linkėjo sėkmės kitąmet Rio de Žaneire. Sportininkų vardu žodį tarė į Baku vykusios rinktinės kapitonas dziudo imtynininkas Marius Paškevičius.

Europos olimpiniai komitetai už sportininkų laimėjimus žaidynėse nacionaliniams olimpiniams komitetams skyrė premijas.

Vykdomojo komiteto sprendimu visa LTOK skirta suma (18 300 eurų) atiteko 1–8 vietas iškovojusiems sportininkams tokiomis dalimis, kokias numatė EOK.

6

OLIMPINĖ PANORAMA

Europos žaidynių atgarsiai – LTOK išleistame albume „Baku karštis“ LTOK iš savo biudžeto įsteigė piniginius prizus treneriams ir medikams, taip pat apdovanojo žaidynių čempioną ir vicečempioną Andrių Šidlauską. Europos žaidynių baseine varžėsi jaunimas, todėl plaukikams EOK premijų neskyrė. Žaidynių čempionui kanojininkui Henrikui Žustautui buvo įteiktas 4000 eurų piniginis prizas, bronzos medalius parvežusiems badmintonininkui Kęstučiui Navickui, sambo imtynininkams Radvilui Matukui ir Rūtai

Aksionovai bei paplūdimio tinklininkėms Ievai Dumbauskaitei ir Monikai Povilaitytei atiteko po 1500 eurų. Sportininkams, užėmusiems 5–8 vietas, atitinkamai atiteko po 800, 600, 400 ir 200 eurų.

LTOK 1–8 vietas užėmusių sportininkų treneriams skyrė nuo 200 iki 1000 eurų, žaidynėse dirbusiems medikams – po 500 eurų, iš Baku aukso ir sidabro medalius parvežusiam A.Šidlauskui – 2000 eurų. „OP“ inf.

PAGERBTUVĖS

Europos žaidynių pagerbtuvėse – garbingi svečiai

Tinklininkė M.Povilaitytė

Irkluotojų asmenukė

Vytauto Dranginio nuotr.

Renginį vedė M.Stasiulis, tad geros nuotaikos netrūko

OLIMPINĖ PANORAMA

7

RIO 2015

LIKUS METAMS IKI RIO ŽAIDYNIŲ TRADICIŠKAI LIKUS METAMS IKI OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ PRADŽIOS BŪSIMOSIOS OLIMPIADOS SOSTINĖJE RENGIAMAS SEMINARAS, SKIRTAS NACIONALINIŲ OLIMPINIŲ KOMITETŲ MISIJŲ VADOVAMS. ŠIEMET TOKS PASITARIMAS RIO DE ŽANEIRE VYKO RUGPJŪČIO 17–21 D. Algis Balsys

R

enginyje dalyvavo net 206 nacionalinių olimpinių komitetų delegacijos, prie kurių pirmąkart prisidėjo Kosovo ir Pietų Sudano atstovai. Lietuvai atstovavo programos „Rio 2016“ įgyvendinimo ekspertų komisijos vadovas, Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tubelis, LTOK olimpinio sporto direktorius Kazys Steponavičius, jo pavaduotojas, Lietuvos olimpinės misijos vadovas Einius Petkus ir olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas. Pastarasis į Braziliją atskrido iš Arubos, kurioje su geriausiais šalies plaukikais ir jų treneriais vertino galimybes toje saloje prieš žaidynes surengti treniruočių stovyklą.

Trenerių Žilvino Ovsiuko ir Johno Ruddo nuomone, treniruočių sąlygos visai neblogos.

D.Barkauskas jiems pritarė.

Pasitarimas vyko viešbučio „Windsor Barra“ konferencijų centre. Šiame viešbutyje ant Atlanto vandenyno kranto žaidynių dienomis gyvens Tarptautinio olimpinio komiteto vadovai, Vykdomojo komiteto nariai. Svečius sveikino Rio de Žaneiro meras Eduardo Paesas, Brazilijos olimpinio komiteto prezidentas Carlosas Arthuras Nuzmanas. Jie užtikrino, kad visi pasirengimo darbai bus baigti laiku.

8

OLIMPINĖ PANORAMA

Žaidynių talismanai Misijų vadovai išklausė žaidynių organizatorių pranešimus apie Rio de Žaneire atliktus ir vykdomus pasirengimo darbus, kelionėse susipažino su būsimomis olimpinėmis arenomis, šalia kurių dažniausiai dar vyksta statybų darbai, su olimpinių žaidynių dalyvių atvykimo bei apgyvendinimo planais, apžiūrėjo pirmąjį įrengtą namą olimpiniame kaimelyje, kambarius, kuriuose gyvens atletai, nagrinėjo transporto sistemą, išgirdo apie saugumą, bilietų įsigijimą, numatomas milžiniškas baudas už jų

perpardavinėjimą ir t.t. Ypač griežta bus dopingo kontrolė: tikrins visur, visada ir bet kuriuo paros metu. Didelės baudos lauks numatytų reklamos taisyklių pažeidėjų, per pačią olimpiadą bus siekiama uždrausti lažybų punktuose statymus dėl olimpinių žaidynių rezultatų.

Lietuvos atstovai kartu su Rio de Žaneire jau porą metų gyvenančiu lietuviu Donatu Dabravolsku bei „Supporting Sports“ agentūros, su kuria lietuviai ryšius užmezgė pernykščiame seminare, direktoriumi Pedro Cabralu turėjo galimybę įvertinti parengiamųjų stovyklų sąlygas, aklimatizacijos, mitybos ypatumus, ieškojo tinkamo klubo treniruotis dvikovos sporto šakų atstovams. Su vieno klubo vadovais iš principo susitarta. Donatas jau gerai kalba portugališkai, daug fotografuoja, puikiai pažįsta miestą. Jis, kaip ir Pedro, talkins Lietuvos misijai žaidynių metu.

Daugiausia klausimų organizatoriai sulaukė apie buriavimo įlankos ir irklavimo kanalo vandens švarą, apie transporto organizavimą užsikimšusiose Rio gatvėse, apie būsimus savanorius – ar jie kalbės angliškai, ar mokės ir galės vairuoti delegacijoms skirtas mašinas ir t.t. Atsakymai buvo tokie: „Vanduo bus

Einiaus Petkaus nuotr.

RIO 2015 L.Tubelis, D.Barkauskas, D.Dabravolskas, E.Petkus, K.Steponavičius

Kontrolines buriavimo varžybas laimėjo G.VolungevičiūtėScheidt

švarus, bakterijų lygis neviršys normos. Veiks olimpinės transporto linijos, tad sportininkai mašinų spūsčių nepajus. Savanorių mokymai dar tik prasideda...“ Tiesa, kai kuriems Afrikos šalių pasiuntiniams labiausiai rūpėjo, ar žaidynių metu TOK skiriami automobiliai delegacijų vadovams nebus per prasti jų olimpinių komitetų prezidentams...

Kontrolinės buriavimo varžybos kaip tik vyko seminaro metu. Savo klasėje užtikrintai nugalėjo Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt.

Tad LTOK atstovai turėjo puikią progą pasižiūrėti buriavimo varžybas, apdovanojimų ceremoniją, pabendrauti su sportininke ir jos treneriu Linu Eidukevičiumi. Pekino olimpinė vicečempionė sakė, kad jai šį kartą sąlygos tiko, bet orai čia, Marina da Glorijos įlankoje, permainingi, daug kas per žaidynes priklausys nuo vėjo, bangavimo. Anksčiau irklavimo kanalą, esantį Rodrigo de Freito įlankoje, išbandė irkluotojai – ten vyko pasaulio jaunių irklavimo čempionatas, kuriame lietuvis Armandas Kelmelis užėmė penktą vietą.

Olimpinėje trasoje lenktyniavo ir plento dviratininkai, bet lietuvių tarp jų nebuvo.

Seminaras vyko paskutinėmis žiemos dienomis. Oro temperatūra svyravo nuo 30 iki 16 laipsnių, kartą per tas dienas lijo. Rio de Žaneire tuo metu labai anksti temsta ir vėlai švinta – šviesusis paros laikas trunka nuo 7 iki 18 val. Sunkiausia, matyt, sportininkams bus įveikti laiko skirtumo barjerą: kai Lietuvoje jau dvylikta dienos, Rio de Žaneire dar tik šešta valanda ryto... Kiekvienos sporto šakos Lietuvos rinktinės vadovai ir treneriai patys iš anksto turės nuspręsti, kaip vyks aklimatizacija. Dauguma žada atvykti į Rio prieš kelias paras.

Vandenyno pakrantė

P.Cabralas Sportininkų kambarys

Olimpinis kaimelis

OLIMPINĖ PANORAMA

9

Einiaus Petkaus nuotr.

RIO 2015

Krepšinio arena

Čia bus plaukimo baseinas

Daugumoje olimpinių sporto bazių dar vyksta statybos. Žaidynių atidarymui jau pasirengęs legendinis „Maracanos“ stadionas, kuriame vyks ir uždarymo ceremonija. Futbolo rungtynes dabar jame gali stebėti 80 tūkst. žiūrovų. Per žaidynių atidarymą ir uždarymą bus papildomų 20 tūkst. žiūrovų vietų. Į iškilmes sportininkus veš autobusais. Jau dabar skaičiuojama, kad pasirengimas, kelionė į abu galus, visos iškilmės užtruks ilgiau nei šešias valandas.

Sportininkai, kuriems kitą dieną ar net rytą teks rungtyniauti, vargu ar ryšis dalyvauti atidaryme.

Baigiamas restauruoti ilgamečio FIFA prezidento Joao Havelange‘o vardo stadionas, kuriame rungtyniaus lengvaatlečiai.

Tvarkingiausiai atrodo techninių sporto šakų – šaudymo, fechtavimo bazės, kurioms vadovauja kariškiai. Regis, daugiausia darbų dar likę dviračių treke. Baseinas bus dengtas, bet tarp sienų ir stogo liks nemažai atviros erdvės. Kadangi plaukikų finalai vyks labai vėlai, kilo klausimų, ar dalyviams ir

10

OLIMPINĖ PANORAMA

žiūrovams nebus šalta. Plento dviratininkai lenktyniaus vandenyno pakrantėje. Ten bėgs ir maratonininkai, kurie finišuos garsiajame Sambodrome. Jame dėl olimpinių medalių kovos šaudymo iš lanko meistrai.

Dauguma mūsiškius dominančių sporto arenų – bokso, plaukimo, imtynių, dziudo, sunkumų kilnojimo, krepšinio, dviračių trekas bus kaimelio pašonėje, olimpiniame parke, parodų centre. Iki jų bus galima nužingsniuoti pėsčiomis. Žinoma, sportininkai į varžybas važiuos autobusais.

Olimpiniame kaimelyje jau stovi visi namai – 31. Čia gyvens atletai ir juos aptarnaujantis personalas. Visiškai įrengtas tik vienas 17 aukštų namas. Namuose – butų, kaip buvo ir Londone ar Pekine, sistema: po vieną, du, tris ar net keturis miegamuosius. Kambariuose stovės beveik 18 tūkst. lovų, atletai gyvens po vieną, du ar net tris. Kambariai nėra dideli. Lovos patogios, spintos – nelabai. Sportininkų atvyks per 12 tūkst. Namuose bus įrengti 159 liftai. Didžiausias atstumas nuo namo

KONTROLINĖS BURIAVIMO VARŽYBOS KAIP TIK VYKO SEMINARO METU. SAVO KLASĖJE UŽTIKRINTAI NUGALĖJO GINTARĖ VOLUNGEVIČIŪTĖ-SCHEIDT. TAD LTOK ATSTOVAI TURĖJO PUIKIĄ PROGĄ PASIŽIŪRĖTI BURIAVIMO VARŽYBAS, APDOVANOJIMŲ CEREMONIJĄ, PABENDRAUTI SU SPORTININKE IR JOS TRENERIU LINU EIDUKEVIČIUMI.

iki kaimelio valgyklos – 650 metrų, iki transporto mazgo – 800 m. Tiesa, valgyklos dar nėra, tik vieta jai numatyta. Vienu metu valgykloje galės susėsti beveik 6 tūkst. žmonių. Visa olimpinio kaimelio teritorija – 62 hektarai. Jau pasodinta nemažai medžių, kitų želdinių, žydi gėlės, lauko baseinai pilni vandens, veikė fontanai. Netoli olimpinio kaimelio bus ir žaidynėse akredituotų žurnalistų kaimelis.

Dar apie atstumus. Toliausiai nuo olimpinio kaimelio bus Marina da Glorijos buriavimo įlanka, iki kurios autobusu, anot organizatorių, 40 km kelio teks važiuoti 55 min.

Iki „Maracanos“ stadiono – 36 km ir 41 min. kelio. Panašiai tiek reikės laiko ir irklavimo varžyboms pasiekti. Iki Deodoro olimpinio parko, kuriame kovos šiuolaikinės penkiakovės meistrai, lenktyniaus BMX dviratininkai, nuvykti prireiks pusvalandžio.

Brazilai tikisi, kad dauguma olimpinių bazių sėkmingai funkcionuos ir po žaidynių. Tiesa, kai kurios bus transformuotos, pertvarkytos kitoms reikmėms. Žiūrovų džiaugsmui, bilietai į varžybas bus pigesni negu Londono olimpinėse žaidynėse. Turintieji bilietus į varžybas, kaip ir visi akredituoti asmenys, nemokamai galės naudotis viešuoju transportu. Sparčiai statomos naujos metro stotys. Tikimasi, kad būtent metro padės išspręsti pagrindines susisiekimo problemas.

Suvenyrų kol kas pagaminta nedaug.

Siūloma pirkti ženkliukus, raktų pakabukus, kepuraites, talismanus. Talismanai simbolizuoja Brazilijos gyvūnų ir augalų pasaulį – taip buvo teigiama per oficialų jų pristatymą. Brazilų fauną simbolizuoja geltonas žvėris, panašus į katiną, o florą įkūnija mėlynos ir žalios spalvos augalas, vaizduojantis tiek žiedelį, tiek medį.

Brazilai internete rinko savo talismanams vardus. Geltonasis pakrikštytas Viniciumi, o žaliasis – Tomu.

Lietuvos atletai rugsėjo pabaigoje jau turėjo 47 kelialapius (su 12 krepšininkų) į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes 2016-aisiais!

OLIMPINĖ PANORAMA

11

OLIMPIEČIAI

Didžiausią staigmeną pateikė vyrų keturvietė

OLIMPINIS IRKLUOTOJŲ REKORDAS IŠ PASAULIO IRKLAVIMO ČEMPIONATO PRANCŪZIJOJE LIETUVOS IRKLUOTOJAI PARSIVEŽĖ NET DEŠIMT OLIMPINIŲ KELIALAPIŲ. TAIP PAT SIDABRO IR BRONZOS MEDALIUS. Bronius Čekanauskas

R

io de Žaneiro olimpinėse žaidynėse irkluotojai kovos dėl 14 medalių komplektų. Bus aštuonios olimpinės rungtys vyrams ir šešios moterims. Vyrų varžybose lenktyniaus 121 valtis ir 331 sportininkas, moterų – 94 valtys ir 219 sportininkių. Iš viso žaidynėse dalyvaus 550 irkluotojų. Tarp jų bus net penkios valtys iš Lietuvos, dešimt sportininkų – trys moterys ir septyni vyrai. Reta šalis gali pasigirti tokiais laimėjimais. O mūsų irklavimo specialistai puoselėja viltis, kad prie šio būrio kitais metais prisidės dar dvi sportininkės – lengvo svorio porinė dvivietė dėl vietos po olimpine saule kovos tarptautinėje regatoje Liucernoje. Šia proga galima prisiminti, kad ir Tokijo olimpinėse žaidynėse, atstovaudami SSRS rinktinei, pavienėje keturvietėje ir aštuonvietėje irklavo dešimt lietuvių.

Likus porai mėnesių iki Rio de Žaneiro žaidynių mūsų, kaip ir kitų europiečių, valtys bus sukrautos į konteinerius ir laivu iškeliaus į Braziliją. Tad visiems Lietuvos irkluotojams olimpiečiams kitais metais treniruotėms ir varžyboms būtinai reikės turėti po dvi valtis.

12

OLIMPINĖ PANORAMA

Iki žaidynių olimpinio irklavimo kanalo, esančio Rodrigo de Freito įlankoje, lietuviai, kaip ir kiti irkluotojai, neišbandys. Ten jau neplanuojama rengti tarptautinių regatų. Šiemet šiame kanale vyko bandomosios varžybos – pasaulio jaunių irklavimo čempionatas, kuriame sėkmingai pasirodęs lietuvis Armandas Kelmelis užėmė penktą vietą. Taigi teks remtis A.Kelmelio patirtais įspūdžiais.

O dabar persikelkime į nediduką ir jaukų Prancūzijos miestelį Egebeletą, kurio ežere, kažkuo panašiame į mūsiškių irklavimo meką Trakuose, rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje vyko pasaulio irklavimo čempionatas. Sportininkai kovojo ne tik dėl medalių, bet ir dėl olimpinių kelialapių į Rio žaidynes. Čempionatas buvo sėkmingas Lietuvos sportininkams. Porinės dvivietės irkluotojai Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas, po pertraukos vėl sėdę į vieną valtį, iškovojo sidabro medalius ir pakartojo 2013-ųjų sėkmę. Pirmąjį savo medalį – bronzos – pasaulio čempionate laimėjo nenuilstantis Mindaugas Griškonis. Penktos finale finišavo Milda Valčiukaitė ir Donata

Vištartaitė. Antra B finale buvo, o galutinėje įskaitoje aštuntą vietą užėmė ir olimpinį kelialapį pelnė Lina Šaltytė. Na, o didžiausią staigmeną, Lietuvos rinktinės vyr. trenerio Mykolo Masilionio nuomone, pateikė vyrų porinė keturvietė, laimėjusi savo pusfinalio plaukimą ir iš karto užsitikrinusi olimpinį kelialapį. Finale vyrai antro stebuklo nesukūrė ir finišavo šešti.

Treneris M.Masilionis labai gerai vertina visų mūsų irkluotojų pasirodymą. Jo nuomone, nepasisekė dvivietės merginoms. „Pusfinalyje ir prieš startą jų valtis puikiai slydo, o finale, deja, ne. Nuo pirmo yrio sustojo. Tačiau olimpinėse žaidynėse jos tikrai bus tarp pretendenčių į medalius“, – patikina treneris.

Jis liko patenkintas ir šių metų universiados čempionės, savo auklėtinės bei gyvenimo draugės L.Šaltytės pasirodymu. „Rio de Žaneire ji kovos dėl vietos A finale“, – neabejoja treneris.

Truputį plačiau pristatysime mūsų keturvietę. Nors sportininkai jauni, jie jau neblogai žinomi irklavimo pasaulyje.

Irkluodami porinę dvivietę Dominykas Jančionis ir Aurimas Adomavičius yra tapę

OLIMPIEČIAI

R.Maščinskas ir S.Ritteris tapo pasaulio vicečempionais

M.Griškonis pirmą kartą užkopė ant pasaulio čempionato garbės pakylos

M.Valčiukaitė ir D.Vištartaitė nuskynė olimpinį kelialapį

OLIMPINĖ PANORAMA

13

OLIMPIEČIAI

Mykolo Masilionio ir LIF nuotr.

Lietuvos irklavimo rinktinė pasaulio čempionate

„NETRUKUS Į LIETUVĄ ATVYKS JAU NE VIENUS METUS MŪSŲ IRKLAVIMO RINKTINĘ KONSULTUOJANTIS ITALIJOS IR GRAIKIJOS RINKTINIŲ TRENERIS GIANNI POSTIGLIONE. SU JUO IR APTARSIME BEI SUDERINSIME VISUS PASIRENGIMO PLANUS.“ M.Masilionis ir L.Šaltytė

pasaulio jaunimo (iki 23 m.) čempionais. Žygimantas Gališanskis – pasaulio jaunimo (iki 23 m.) čempionato bronzos medalio laimėtojas, universiados čempionas.

Tarptautiniuose vandenyse jau žinomas ir Martynas Džiaugys. Ar buvo galvota apie olimpinius kelialapius? Žinoma, bet, atvirai šnekant, B finale. Apskritai likus metams iki žaidynių labai padidėjo konkurencija, užfiksuota daug netikėtumų, nemažai pasaulio garsenybių net nepateko į finalus.

M.Masilionis džiaugėsi pasaulio čempionate tvyrojusia puikia atmosfera rinktinėje: geros gyvenimo sąlygos, skanus maistas, jokių problemų dėl transporto. Sukurti gerą nuotaiką padėjo ir ilgametis Lietuvos irkluotojų draugas septyniasdešimtmetis šveicaras Werneris Hansas Zwimpferis, kaip visada į čempionatą atvykęs savo lėšomis, o kadangi buvo netoli, tai ir nuosavu automobiliu, kuris tapo papildoma rinktinės mašina.

Ponas Werneris pasirūpindavo ir gaiviaisiais gėrimais, ir šokoladais sportininkams,

14

OLIMPINĖ PANORAMA

o svarbiausia – bet kurioje situacijoje kiekvienam greitai rasdavo gerą žodį. Į Prancūziją buvo atvykęs Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, kuris ne tik aktyviai stebėjo varžybas, bet ir domėjosi tokių čempionatų rengimo sąlygomis. Kaip žinoma, 2016 m.

Trakuose vyks Europos jaunių (iki 18 m.) čempionatas. Prancūzijoje E.Urbanavičius ir LIF prezidentas Dainius Pavilionis su Tarptautinės federacijos vadovais aptarė galimybes 2021 ar 2022 m. surengti pasaulio suaugusiųjų pirmenybes Trakuose.

Kodėl lietuviai garsėja kaip porinio irklo meistrai? M.Masilionio nuomone, todėl, kad dauguma sportininkų į kitas valtis persėda iš vienviečių. Ar pasvajojama turėti Lietuvoje, kaip prieš kelis dešimtmečius, garsias vyrų ir moterų aštuonvietes? Trenerio nuomone, kol kas ir galima tik svajoti... Reikia aštuonių pajėgių irkluotojų ir vairininko, be to, tokiai didelei komandai būtini ir atsarginiai. Dar nėra tiek žmonių. Ir kainuoja aštuonvietė valtis per 30 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, vienvietė

yra trigubai pigesnė, dvivietė atsieina apie 14 tūkst. eurų.

Paklausiau trenerio, ar, jo nuomone, po sėkmingo pasaulio čempionato ateis į treniruotes nauji būriai būsimųjų irkluotojų: „Rudenį visada būna didesnis moksleivių susidomėjimas sportu. Neabejoju, kad pasipildys ir irklavimo sekcijos. Bet atsiranda kita bėda, ypač žiemą: nėra kur treniruotis, kol ant vandens šalta. Vilniaus „Žalgirio“ irklavimo bazė šaltuoju metų laiku dūsta, būna perpildyta. Už mūsų olimpiečių – jaunimo rezervas gan kuklus: yra A.Kelmelis, dar vienas kitas...“ Kaip vyks pasirengimas Rio de Žaneiro žaidynėms? „Netrukus į Lietuvą atvyks jau ne vienus metus mūsų irklavimo rinktinę konsultuojantis Italijos ir Graikijos rinktinių treneris Gianni Postiglione. Su juo ir aptarsime bei suderinsime visus pasirengimo planus“, – sako M.Masilionis.

Pusei mūsų olimpiečių Rio de Žaneiro žaidynės bus pirmosios karjeroje. Kaip ir jaunam, vos 26 metų treneriui M.Masilioniui.

ATGARSIAI

SKIRTINGOS LENGVAATLEČIŲ NUOTAIKOS BRIGITA VIRBALYTĖ nustebino net save, pasaulio lengvosios atletikos čempionato 20 km ėjimo varžybose iškovodama septintą vietą. „Tikrai nesitikėjau būti dešimtuke“, – prisipažino aukščiausiai Lietuvos ėjimo istorijoje planetos pirmenybėse pakilusi 30-metė sportininkė. Netoli lyderių Pekine buvo ir maratonininkė Rasa Drazdauskaitė, finišą pasiekusi vienuolikta ir atbėgusi greičiausiai iš visų europiečių.

Abi šios sportininkės jau yra įvykdžiusios olimpinius normatyvus, kurie Pekine taip pat pakluso 50 km ėjusiam Tadui Šuškevičiui (22 vieta) ir 400 m barjerinio bėgimo atstovei Eglei Staišiūnaitei (22). Pasaulio čempionate taip pat dalyvavo šuolininkai į aukštį Airinė Palšytė (14) ir Raivydas Stanys (neįveikė pradinio aukščio), disko metikai Zinaida Sendriūtė (13) ir Andrius Gudžius (14), ėjikai Neringa Aidietytė (20 km, diskvalifikuota) ir Marius Šavelskis (20 km, diskvalifikuotas), trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė (19).

Alfredo Pliadžio nuotr.

OLIMPINĖ PANORAMA

15

IŠ ARTI

DUKRA LAUKS OLIMPINIO MEDALIO LONDONO OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ ČEMPIONĖ LAURA ASADAUSKAITĖ-ZADNEPROVSKIENĖ DŽIAUGIASI SĖKMINGAI BESIKLOSTANČIU IR SPORTINIU, IR ASMENINIU GYVENIMU. JAI PUIKIAI PAVYKSTA NE TIK GAUSINTI SPORTO TROFĖJŲ KOLEKCIJĄ, BET IR SU DVEJŲ OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ PRIZININKU ANDREJUMI ZADNEPROVSKIU AUGINTI JAU PENKERIŲ SULAUKUSIĄ DUKTERĮ ADRIANĄ.

Alfredo Pliadžio nuotr.

Marytė Marcinkevičiūtė

Š

ių metų pasaulio taurės laimėtoja ir Europos čempionė jau pradėjo rengtis Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms.

Pradėjo nuo savo mėgstamiausios rungties – bėgimo. Pirmomis dienomis ji bėgo 11 km, o vėliau nuotolį ilgino. Kartais Vingio parke jai kompaniją palaiko daugiau bėgimo entuziastų. Susitinka ir maratonininkę Dianą Lobačevskę, kartu pasišnekučiuodamos pabėgioja. „Du tris mėnesius daug bėgiosiu, vyks bazinis pasirengimas. Po atostogų visiškai nesunku vėl kibti į darbą, tai įprasta mūsų kasdienybė“, – sako L.AsadauskaitėZadneprovskienė.

Penkiakovininkė džiaugiasi, kad po įtempto sezono ji turėjo laiko atsikvėpti, su šeima buvo išvykusi į šiltus kraštus. Bet ir per atostogas netinginiavo – bėgiojo.

įvairių apdovanojimų. Yra dvi trofėjų kolekcijos – Lauros ir Andrejaus. „Manyčiau, kad savo apdovanojimais Andrius mane lenkia. Jo prizų dar yra Klaipėdoje pas tėvus, nors ir mano daug apdovanojimų yra priglaudę tėvai. Tikrai jau reikia atskiro kambario trofėjams“, – šypteli Laura. Šiemet sportininkų namuose buvo didelė šventė: jų dukrai Adrianai gegužę sukako penkeri. Visko buvo: ir didžiulis tortas, ir penkios žvakutės, ir jos mėgstama pasakų herojė Elsa. „Kaip ir kasmet, gimtadienis buvo puikus“, – prasitaria olimpinė čempionė.

Sportininkė džiaugiasi, kad dukrą dėmesiu apgaubia abi močiutės. Visus metus ypač daug padeda Lauros mama, gyvenanti Vilniaus pakraštyje. O vasaras Adriana leidžia prie jūros pas Andrejaus tėvus. Nuo trejų metukų Adriana lanko plaukimo pratybas, todėl jūroje drąsiai neria į bangas. „Kai ji plaukia, kur gilu, labiau man Įspūdingos trofėjų kolekcijos baisu nei jai. Adriana – labai drąsi ir be galo Zadneprovskių šeima įsikūrusi erdviame bute Karoliniškėse. Jų būstą puošia daugybė aktyvi mergaitė“, – pasakoja mama.

16

OLIMPINĖ PANORAMA

Maistas – iš biodinaminio ūkio Olimpinė, pasaulio ir Europos čempionė treniruojasi šešiskart per savaitę. Vienintelis sekmadienis poilsio diena. Tada susitinka su draugais ar visa šeima eina pasivaikščioti.

Sportininkė daug dėmesio skiria mitybai, jų virtuvėje tik šviežias ir kokybiškas maistas iš vienintelio Lietuvoje biodinaminio ūkio – Rokiškio r. Ilzenbergo dvaro. „Užsisakome tų produktų, kurie mums būtini, reikalingiausi. Natūralaus maisto krepšelis, kurio galiojimo laikas – maždaug keturios dienos, kiekvieną savaitę atkeliauja iš šio daugiau nei ekologiško – biodinaminio ūkio.

Sportininkams geras maistas – pagrindas“, – primena garsi penkiakovininkė. Šis ūkis – tai Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidento Vaido Barakausko verslas. Būtent jis praėjusiais metais pasiūlė mūsų penkiakovės garsenybėms su didele nuolaida įsigyti produkcijos.

Andrejus šypsosi ir sako, kad, palyginti su juo, žmona gamina skaniau. Jis gali išvirti kiaušinių, koldūnų, sutepti sumuštinių, bet niekas nemoka taip skaniai paruošti tailandietiškos jūrų gėrybių sriubos kaip Laura. „Ta sriuba – tikras šedevras, gali liežuvį nuryti.

Ją valgyčiau ir valgyčiau, bet Laura neturi laiko, verda kartą per mėnesį, bet ir tiek užtenka pasmaguriauti“, – šypsosi Andrejus.

Neseniai ir Andrejus nudžiugino Laurą. Su dukra bevaikštinėdami po prekybos centrą nupirko baltų rožių puokštę. „Tikrai nustebino, kai be jokios progos padovanojo baltų rožių. O aš juos nustebinu savo tailandietiška sriuba“, – juokiasi L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Dėmesys auklėtiniams Atėnų ir Pekino olimpinių žaidynių medalininkui, keturiskart pasaulio ir dukart Europos čempionui, o dabar Lietuvos olimpinio sporto centro treneriui A.Zadneprovskiui labai svarbu, kad kelialapį į olimpines žaidynes iškovotų jo auklėtinis Justinas Kinderis: „Justinas turėtų startuoti Rio de Žaneire. Reikės gerai išanalizuoti visas klaidas, kurių jis padarė šį sezoną. Jam šie metai buvo gana sudėtingi dėl sveikatos,

IŠ ARTI buvo ir kitų nedidelių problemėlių. Tačiau Justinas yra talentingas, darbštus kovotojas, turintis nemažai patirties. Tikiuosi, į olimpines žaidynes jis pateks pagal reitingą.

Olimpiniam sezonui reikės gerai pasirengti, kad jo metu nieko nereikėtų koreguoti ir tvarkyti.“ Treneriu tapusio garsaus penkiakovininko grupėje treniruojasi ir talentingas Lukas Kontrimavičius, nemažai vaikų. Andrejus globoja ir Sandrą Gurskaitę iš Beižionių vaikų globos namų. Šią vasarą ją buvo pasikvietę į penkiakovininkų stovyklą Vilniuje, mergaitė gyveno Lauros ir Andrejaus namuose. Vasarą jie dvylikametę sportininkę kartu su Adriana nuvežė pailsėti į Palangą ir Klaipėdą. „Sandra gerai bėga, plaukia. Tarp savo amžiaus mergaičių ji visada užima prizines vietas. Drąsiai joja ant ponių, kurių yra vaikų globos namuose. Pastebėjau, kad ji gali tikti penkiakovei, ir, svarbiausia, pati to nori. Šią mergaitę kelis kartus buvome pasiėmę pas save į namus, kartu eidavome į treniruotes, Andrejus ją prižiūrėdavo.

Vaikams reikia padėti, jeigu matai, kad jie gabūs. Mes turime šiek tiek daugiau galimybių, todėl privalome padėti. Norėtume Sandrutę ilgesniam laikui pasiimti gyventi į Vilnių, bet vaikų globos namų direktorius tam prieštarauja. Jeigu atsiras daugiau vaikų, norinčių tapti penkiakovininkais, mes tikrai jiems padėsime. Globos namuose vaikai nėra išlepinti, jų požiūris į gyvenimą kitoks nei šeimose augančių vaikų“, – sako Laura ir Andrejus, kurių pažintis su šia mergaite užsimezgė prieš kelerius metus, kai žiemą buvo pakviesti į susitikimą su Beižionių globos namų auklėtiniais.

Padeda ne vienas treneris Andrejui netrūksta ir visuomeninių pareigų.

Jis yra Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės viceprezidentas, Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės federacijos Vykdomojo komiteto narys. O Laura ir toliau treniruojasi pas Jevgenijų Kliosovą, bet treniruotės, galima sakyti, vyksta kartu, turbūt dėl to kai kam susidaro klaidingas įspūdis, kad Andrejus yra ir Lauros treneris. Olimpinė čempionė priduria, kad net nebuvo minčių ką nors keisti, juk su J.Kliosovu juodu dirba jau dvylika metų. „Sudarydami treniruočių planus mes visada pasitariame, jei reikia, kažką keičiame.

Mūsų daug nėra: Laura, dar keletas jaunų sportininkų. Kartais nuomonės išsiskiria, bet tai labai gerai“, – sako Andrejus.

Kaip ir anksčiau, olimpinę čempionę fechtuotis ir šaudyti moko pagrindinis jos

tik viena: G.Venčkauskaitei tikrai nebus lengva, jai reikės pasistengti, ypač fechtavimo rungtyje“, – sako Laura.

Ką pati veiks po žaidynių? „Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių žiūrėsiu, ką darysiu toliau. Žinau, Andrejus nori dar vieno vaikelio. Bet kol kas belieka laukti, o gyvenimas parodys, kaip ten bus“, – toli į priekį nelinkusi planuoti olimpinė čempionė.

R.Meilutytės kritimas neišgąsdino Nei Lauros, nei Andrejaus neišgąsdino olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės kritimas nuo dviračio. Dažniau ant dviračio sėda Andrejus, minantis pedalus savo malonumui, o Laura važiuoja labai atsargiai ir dviratį ima tik Andrejaus pakalbinta. „Kad Rūta nukrito – nieko keista. Dviratis – labai pavojinga transporto priemonė. Nuo dviračio esu kritęs lygioje vietoje ir patyręs ne vieną traumą. Kai baigiau aktyvųjį sportą, bet „ŽINOMA, JI NORĖS MEDALIO dar turėjau sveikatos, dalyvaudavau įvairiose IR IŠ RIO DE ŽANEIRO. JEIGU dviračių sporto varžybose, maratonuose, MAN DUKRYTĖ PASAKYS, KAD bet dabar varžybų vengiu. Važinėju savo BE JO IŠ ŽAIDYNIŲ NEGRĮŽČIAU, TAIP IR PADARYSIU. JUK NEGALIU malonumui“, – sako Andrejus.

Artėjant žaidynėms Laura darosi vis NUVILTI ADRIANOS.“ atsargesnė. Žiemą ji visose varžybose nedalyvaus, nes startai atima daug treneris J.Kliosovas, jojimo rungtį tobulina sveikatos, išbalansuoja organizmą. Olimpinį kartu su Gediminu Pikūnu, plaukimo su sezoną planuoja pradėti nuo kitų metų Egidijumi Tindžiuliu, o bėgimo – su lengvosios vasario, kai prasidės pasaulio taurės atletikos treneriais. varžybos. Vienas etapų vyks Brazilijoje, ten Laura norėtų sudalyvauti ir išbandyti olimpinę trasą. Šioje šalyje ji varžėsi daug Nustebina net save kartų ir jai ten gerai sekėsi.

Ar gali šių metų Europos čempionato „Bet dabar viskas bus kitaip, iškilo naujos scenarijus, kai Laura prieš paskutinę olimpinės sporto bazės. Todėl prieš žaidynes kombinuotą rungtį nuo lyderės buvo būtinai reikės pasižvalgyti po vietovę, kad atsilikusi net 59 sek., bet sugebėjo iškovoti paskui viską žinočiau. Brazilijoje karšta, o auksą, kitąmet pasikartoti Rio de Žaneire? mes atvažiuodavome tiesiai į startą, be jokių Andrejus sako, kad viskas priklausys nuo adaptacijų. Būdavo sunku, bet sekdavosi tų varžovių, kurios bus priekyje, o Laura gerai“, – šypteli penkiakovininkė. priduria, kad visko gali būti.

Ji įsitikinusi, kad Rio de Žaneire nebus „Atkovoti 59 sek. nėra fantastika. Bėgimas – taip lengva kaip Londone, kuriame į mano stipriausia rungtis. Kita sportininkė bėgimo trasą ji išskubėjo pirmoji, o taip gerai plaukia ir man pakrauna, tarkime, retai nutinka. „Rio de Žaneire tikrai bus 10 sek. – tai irgi atrodo kaip kosmosas. sunki kova, bet aš tam rengiuosi, žinau, kad Viena penkiakovininkė gerai fechtuojasi, bus nepaprastai sunku“, – sako Laura. Kai kita plaukia, o aš, atsilikusi pirmose kurios jos varžovės po Londono žaidynių rungtyse, būnu kantri iki bėgimo. Man atsisveikino su didžiuoju sportu, o tos, kurios pačiai kyla intriga, kaip seksis. Ačiū Dievui, kartais pavyksta nustebinti ir kitus, ir save“, – liko, patobulėjo, sustiprėjo, atsirado daug naujų pajėgių sportininkių. džiaugiasi sportininkė.

Mamos apdovanojimais moka džiaugtis Laura tiki, kad Rio de Žaneire iš Lietuvos ir mažoji Adriana. Ji džiūgauja, kai kolekcija penkiakovininkių ji nebus viena, o kuri pasipildo nauju medaliu. „Žinoma, ji norės mergina – Gintarė Venčkauskaitė, Karolina medalio ir iš Rio de Žaneiro. Jeigu man Gužauskaitė ar Ieva Serapinaitė – pelnys dukrytė pasakys, kad be jo iš žaidynių kelialapį, dabar sunku pasakyti. „Prieš akis dar negrįžčiau, taip ir padarysiu. Juk negaliu visas sezonas, tarp šių trijų sportininkių vyks atkakli kova dėl dar vieno olimpinio kelialapio. nuvilti Adrianos“, – šypsosi viena mūsų šalies Man pačiai įdomu, kas jį pelnys. Galiu pasakyti vilčių Rio de Žaneiro žaidynėse.

OLIMPINĖ PANORAMA

17

Roberto Dačkaus nuotr.

Stipriausias Europos čempionato komandas apdovanojo Ispanijos karalius Felipe VI ir Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė

18

OLIMPINĖ PANORAMA

Simbolinis čempionato penketas (iš kairės): P.Gasolis, J.Valančiūnas, J.Mačiulis, N.de Colo, S.Rodriguezas

LIETUVOS RINKTINĖ 2015 METŲ EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO VICEČEMPIONĖ

OLIMPINĖ PANORAMA

19

LLEGENDOS EGENDOS

2200

OLIMPINĖ OLIM OL IMPI PINĖ NĖ PPANORAMA ANOR AN ORAM AMAA

LLEGENDOS EGENDOS

OLIMPINĖ PANORAMA

21

ŠVIETIMAS

OLIMPINĖS IDĖJOS IŠ GRAIKIJOS RUGPJŪČIO 9–15 D. LTOK OLIMPINIO ŠVIETIMO PROGRAMŲ VADOVĖ VITA BALSYTĖ DALYVAVO TARPTAUTINĖS OLIMPINĖS AKADEMIJOS DALYVIŲ ASOCIACIJOS („INTERNATIONAL OLYMPIC ACADEMY PARTICIPANTS ASSOCIATION“ – IOAPA) SESIJOJE. RENGINYS TRADICIŠKAI VYKO GRAIKIJOJE, OLIMPIJOS MIESTE. Goda Smilingytė

Sesijos dalyviai

O

limpijoje susirinko buvę akademijos studentai ir ankstesnių sesijų dalyviai iš įvairių pasaulio šalių. Pranešėjai daugiausia dėmesio skyrė olimpiniam švietimui. Apie Tarptautinės olimpinės akademijos veiklą, studijų programas ir veiklos kryptis kalbamės su magistro laipsnį akademijoje įgijusia šios asociacijos Vykdomojo komiteto nare V.Balsyte, kuri iš Graikijos parsivežtas idėjas ketina įgyvendinti Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete.

Kokia Tarptautinės olimpinės akademijos įkūrimo istorija?

Tarptautinė olimpinė akademija įkurta 1950-aisiais. Taip buvo įgyvendinta olimpines žaidynes atkūrusio ir Tarptautinį olimpinį komitetą įsteigusio Pierre‘o de Coubertino idėja. Jis norėjo, kad olimpinis judėjimas turėtų savo švietimo centrą, kuriame vyktų olimpinės studijos, kiltų naujos idėjos, būtų skleidžiami olimpiniai idealai. Tokia institucija egzistavo ir senovės Graikijoje.

22

OLIMPINĖ PANORAMA

P.de Coubertinas pats nespėjo įgyvendinti šios savo idėjos, bet mintį perėmė ir tikrove pavertė Vokietijos ir Graikijos olimpinio judėjimo atstovai Carlas Diemas bei Ioannis Ketseasas. 1949 m. 44-osios Tarptautinio olimpinio komiteto sesijos dalyviai vienbalsiai nutarė įkurti Tarptautinę olimpinę akademiją, o 1961 m. buvo surengta pirmoji Tarptautinės olimpinės akademijos sesija.

Trumpai papasakok apie akademijos veiklą.

Nuo 1961-ųjų kasmet akademijoje rengiamos sesijos. Iš pradžių jų dalyviai gyveno palapinėse šalia senojo Olimpijos stadiono, bet metams bėgant buvo pastatyta visa reikiama bazė – su bendrabučiais, valgykla, auditorijomis, biblioteka, praėjusiais metais duris atvėrė ir Atėnų olimpinių žaidynių muziejus bei archyvas. Ši didelė bazė jau daugiau nei 60 metų tarnauja olimpiniam švietimui ir jo vertybių sklaidai. Per šį laiką mokymuose dalyvavo apie 50 tūkst. žmonių.

Akademijoje nuolat rengiamos įvairios sesijos: jaunimo, nacionalinių olimpinių komitetų ir olimpinių akademijų, aukštųjų mokyklų dėstytojų, sporto žurnalistų, olimpinių medalininkų ir olimpinių studijų magistrantūros programa. Sesijos trunka nuo savaitės iki mėnesio, į jas savo atstovus siunčia įvairios pasaulio šalys. Vienoje tokių jaunimo sesijų yra dalyvavęs ir dabartinis Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas. Visi nors kartą dalyvavę akademijos sesijoje gali tapti Tarptautinės olimpinės akademijos dalyvių asociacijos nariais. Dabar jų yra maždaug tūkstantis, tarp jų ir aš.

Kuo buvo įdomi ši sesija?

Asociacijos nariams tokios sesijos organizuojamos kas dvejus metus. Į jas gali atvykti ankstesnių renginių dalyviai. Šiemet atvyko 1964 metų jaunimo sesijos dalyvis, kuris papasakojo, kaip renginiai vyko anuomet, kai dalyviai dar apsistodavo palapinėse.

ŠVIETIMAS Dauguma į sesiją susirinkusių žmonių dirba sporto srityje. Vienas svarbiausių šios sesijos akcentų – olimpinis švietimas. Kartu tai buvo puiki galimybė pasidalyti patirtimi, nes visi pristatė savo veiklą.

Su asociacijos nariais diskutavome, ką galėtume nuveikti kartu, sutarėme, kokia turėtų būti asociacijos veikla ateinančiais metais, pradėjome planuoti tradicinį susitikimą olimpinių žaidynių metu, nes dauguma organizacijos narių Rio de Žaneire savanoriaus ar kitaip talkins savo šalies olimpinei misijai. Kadangi jau porą metų esu IOAPA vykdomojo komiteto narė, vedžiau nacionalinių IOAPA organizacijų seminarą, kalbėjome apie buvusių Tarptautinės olimpinės akademijos sesijų dalyvių bendradarbiavimo svarbą nacionaliniu lygmeniu ir kaip atsakingos organizacijos galėtų išnaudoti šių žmonių potencialą, žinias, idėjas.

Kiekviena sesija Olimpijoje yra ypatinga.

Kartą joje dalyvavęs ir pajutęs olimpinę dvasią vis nori sugrįžti atgal, atrasti dar daugiau naujų veiklos ir bendradarbiavimo galimybių, tiesiog įkvėpti šios ypatingos vietos oro.

Kokias iš sesijos parsivežtas idėjas ketini įgyvendinti dirbdama LTOK? Tarptautinės olimpinės akademijos sesijos ypatingos tuo, kad jose gauni daug žinių apie įvairias olimpinio judėjimo sritis. Tai padeda gilinti supratimą apie olimpinį sąjūdį, jo filosofiją, atrasti naujovių ir veiklos galimybių.

Daugiausia koncentravausi į savo veiklos sritį – švietimą. Gavau neblogų kontaktų, susipažinau su įdomiais pavyzdžiais. Labai patiko Kanados atstovės pranešimas apie Frankofonijos žaidynes, kurios yra panašios į mūsų Lietuvos mokyklų žaidynes. Manau, galėsiu gerąją jų patirtį pritaikyti pas mus.

Kanadietė pasakojo ir apie lyderystės programas, kurias kaip tik norėjome įtraukti į savo žaidynes. Mokslininkė iš Didžiosios Britanijos pristatė tyrimą apie olimpinį švietimą ir pasakojo apie jo rezultatus, pateikė įdomų apibendrinimą, kaip olimpines vertybes supranta vaikai ir kaip jie vertina sportininkų asmenybes. Manau, panašų tyrimą galėtume atlikti ir Lietuvoje.

Buvo ir filosofinio pobūdžio pranešimų apie tai, kas yra olimpizmas ir olimpinis sportas.

Tokie pristatymai įkvepia, suteikia minčių ir motyvacijos.

Kaip tapti Tarptautinės olimpinės akademijos sesijos ar studijų programos dalyviu?

Akademijoje galima įgyti magistro laipsnį, dalyvauti maždaug mėnesį trunkančiose

V.Balsytė ir T.Idskovas iš Danijos Įėjimas į Olimpijos stadioną

pouniversitetinėse studijose (post-graduate) arba vienos–keturių savaičių sesijose. Norint dalyvauti jaunimo sesijoje reikėtų kreiptis į Lietuvos olimpinę akademiją, ketinantiesiems tobulėti pouniversitetinėse ar magistro studijose institucijos tarpininkavimas nebūtinas. Besidomintieji studijomis akademijoje visada gali kreiptis į mane (vita@ltok.lt), mielai patarsiu ir pakonsultuosiu, nes pati esu baigusi magistro studijų programą Graikijoje ir koordinavusi daugelį sesijų.

Ar studijos Olimpinėje akademijoje yra mokamos?

Dalyvavimas sesijose nėra mokamas, kainuoja tik kelionė. Jaunimo sesijų dalyvių kelionės išlaidas apmoka Lietuvos olimpinė akademija.

Antrosios pakopos studijos taip pat nekainuoja, reikia mokėti tik už kelionę. Magistro studijos

yra mokamos, visa programa kainuoja 3 tūkst. eurų. Bet jei studentas ketina atlikti tyrimą, kuris bus aktualus Lietuvai, jis gali kreiptis į mūsų Olimpinį komitetą dėl finansavimo. Magistro studijų stipendiją galima gauti ir per Olimpinio solidarumo programą.

Kaip vyksta sesijų dalyvių ir studentų atranka?

Jaunimo sesijų dalyvių atranką vykdo nacionalinė olimpinė akademija. Dalyviai privalo gerai mokėti anglų kalbą, būti 18–35 m. amžiaus ir būtinai išbūti visą sesijos laikotarpį. Antrosios pakopos studijų ar magistrantūros dalyvių atranką rengia Tarptautinė olimpinė akademija. Dalyviai atrenkami atsižvelgiant į amžių, lytį, šalį.

Visada stengiamasi surinkti kuo įvairesnių žmonių grupę.

OLIMPINĖ PANORAMA

23

Jokūbo Plytniko nuotr.

TALENTAS

Iš pasaulio jaunimo čempionato plaukikas parsivežė du medalius

PREZIDENTAS UŽDEGĖ ŽALIĄ ŠVIESĄ PASAULIO JAUNIMO IR PIRMŲJŲ EUROPOS ŽAIDYNIŲ PLAUKIMO ČEMPIONAS ANDRIUS ŠIDLAUSKAS DAR NEAPSISPRENDĖ, KUR STUDIJUOS BAIGĘS GIMNAZIJĄ.

Marytė Marcinkevičiūtė

T

alentingam panevėžiečiui rugsėjo 1-ąją Juozo Miltinio gimnazijoje buvo patikėta iškelti vėliavą, kuri paskelbė naujų mokslo metų pradžią. Jie Andriui bus paskutiniai. Jau kitąmet plaukikas rinksis, kurioje Lietuvos ar užsienio mokykloje toliau studijuoti. Kol kas panevėžietis dar nėra apsisprendęs, nes dabar jam svarbiausia – gerai pasirengti kitų metų plaukimo sezonui, įvykdyti A normatyvą ir patekti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Šie metai tau buvo patys sėkmingiausi.

Kaip pats vertini pasiektus laimėjimus? – paklausiau A.Šidlausko. Šie metai tikrai buvo patys geriausi mano sportinėje karjeroje. 50 m krūtine rungtyje pasiekiau 27,75 sek. rezultatą, o 100 m įveikiau per 1 min. 0,83 sek. Palyginti su ankstesniais metais, mano rezultatai labai pagerėjo, tarp bendraamžių Lietuvoje išsiveržiau į priekį.

Už tai esu dėkingas savo trenerėms Inai Paipalienei ir Židrūnei Budrienei bei Lietuvos plaukimo federacijos prezidentui Tomui

24

OLIMPINĖ PANORAMA

Kučinskui, kuris mums, plaukikams, daug padeda, sudaro galimybę treniruotis užsienyje.

Anksčiau treniruodavausi tik Lietuvoje.

Visada tikėjau, kad galiu tapti Europos ir pasaulio jaunimo čempionu, o dabar tikiuosi iškovoti kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

Mano rezultatai yra aukštoki, bet šis sezonas parodė, kad galiu plaukti dar greičiau. Įvykdžiau visus trenerių planus, nepakluso tik olimpinis A normatyvas, iki kurio pritrūko 0,26 sek. Manau, kitų metų pradžioje šį normatyvą turėčiau įvykdyti.

Dabar pagrindinis mano tikslas – išlaikyti tokią sportinę formą ir ją po truputį gerinti.

Pasaulio jaunimo čempionate Singapūre norėjai pagerinti 50 m krūtine pasaulio jaunimo rekordą, bet svajonė neišsipildė.

Ar nenusiminei?

Truputį nusiminiau. Singapūre turėjau paskutinį šansą jį pagerinti. Sezonas jau baigėsi, o kitais metais rungtyniausiu vyrų grupėje. Per Europos žaidynes Baku iki

pasaulio jaunimo rekordo pritrūkau vos 0,01 sek. Kai sužinojau, kad nuo rekordo mane teskyrė akimirka, buvo apmaudu.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino tavo pergalę Singapūre ir atsiuntė sveikinimą, o po pergalės Europos žaidynėse buvai pagerbtas ir Prezidentūroje. Ar tai didelė motyvacija tobulėti? Žinoma. Man patinka garsinti Lietuvą, be to, labai noriu, kad visi vaikai išmoktų plaukti, kad į plaukimą ateitų jaunų talentų ir jie išaugtų tokie kaip Rūta Meilutytė, Giedrius Titenis, Danas Rapšys.

Tau aštuoniolika metų. Kaip mėgstama sakyti, dar viskas prieš akis. O kokie artimiausi planai?

Pirmiausia noriu patekti į olimpines žaidynes ir ten plaukti pusfinalyje. Žinau, kad tai padaryti bus labai sunku, nes 100 m krūtine distancijoje rungtyniaus visi geriausieji. Manęs, pirmus metus iš jaunimo patekusio tarp vyrų, lauks didelis išbandymas.

TALENTAS Vytauto Dranginio nuotr.

ŠTURMAS – KITĄMET Plaukiko trenerės Inos Paipalienės komentaras „Kai Andrius pateko į mūsų grupę, turėjo daug silpnų vietų: technika, startas, posūkis. Šiemet po ypač didelių pastangų techniką daugmaž pavyko ištaisyti, jis jau plaukia normaliau. Kai kas sako, kad Andrius atsirado iš niekur. Tikrai taip nėra, jis buvo kandidatas atstovauti šaliai olimpiniame jaunimo festivalyje, bet liko už borto, nes išvažiavo Paulius Grigaliūnas.

Tačiau buvo matyti, kad Andrius gali gerai plaukti, todėl pernai lapkritį LPF prezidento T.Kučinsko paprašėme jį prijungti prie D.Rapšio, kad abu kartu galėtų važinėti į treniruočių stovyklas. LPF vadovas šiam sumanymui uždegė žalią šviesą.

Tai, kad Andrius šiemet pasiekė tokių puikių rezultatų, didelis ir D.Rapšio nuopelnas.

Jo dėka Andrius tapo atsakingesnis, valingesnis, labiau motyvuotas, kitaip pradėjo žiūrėti į plaukimą ir apskritai per šį trumpą laikotarpį labai pasikeitė.

Spalio mėnesį jau prasideda pasaulio taurės varžybos, tačiau jos vyksta labai toli nuo mūsų, kituose žemynuose. Kita vertus, netikslinga dabar jose dalyvauti, nes po įtempto sezono per tokį trumpą laiką joms būtų neįmanoma gerai pasirengti.

Olimpinį A normatyvą bandysime šturmuoti kitų metų sausio pabaigoje Amsterdame per tarptautines varžybas, o jeigu nepasiseks – per Europos čempionatą gegužę.“

Mokaisi Panevėžio J.Miltinio gimnazijos dvyliktoje klasėje. Kaip buvai sutiktas rugsėjo 1-ąją?

Visa gimnazijos vadovybė, mokytojai, auklėtoja Gitana Čerkienė džiaugėsi, kad garsinu gimnaziją, iš pagrindinių metų varžybų parvežu medalių. Buvau visiems gimnazistams gražiai pristatytas ir išliaupsintas.

Kaip tapai plaukiku? Žinau, kad tave, tada dar pirmoką, prieš vienuolika metų į plaukimo baseiną nuvedė pusbrolis.

Pusbrolis Justas pakvietė į „Žemynos“ mokyklos baseiną šiaip paplaukioti, o ne lankyti treniruočių, nes turėjau bėdų dėl nugaros. Plaukimas iš karto patiko. Pradėjau su pradinukais, o vėliau patekau į didesnio meistriškumo plaukikų grupę. Iš pradžių tobulino trenerė Jūratė Klimavičienė, o prieš trejus metus pati trenerė pasiūlė pereiti pas I.Paipalienę ir Ž.Budrienę.

A.Šidlauskas tapo pirmųjų Europos žaidynių čempionu

Ar iš karto suradai savo plaukimo stilių – krūtine?

Trenerės pamatė, kad geriau už kitus plaukiu krūtine, todėl pradėjau daugiau dėmesio skirti šiam plaukimo stiliui.

Viename interviu prasitarei, kad su plaukimu norėtum atsisveikinti po Tokijo olimpinių žaidynių. Gal ten žadi laimėti aukso medalį?

Jeigu viskas bus gerai, leis sveikata ir rezultatai gerės, bus galima rengtis ir dar vienai olimpiadai.

Treniruojiesi kartu su D.Rapšiu. Abu esate draugai?

Taip, kartu ne tik treniruojamės, bet ir važinėjame į varžybas, žiūrime filmus. Kaip draugas, jis mane labai motyvuoja, ragina daug treniruotis, sako, kad sunku būna per treniruotes, o varžybose – lengviau.

kitus, netgi už treneres. Jis už mane vyresnis, labiau patyręs, daugiau visko žino.

Kaip leidi laisvalaikį, kam teiki pirmenybę?

Kaip ir dauguma jaunuolių, mėgstu žaisti kompiuterinius žaidimus.

Jeigu nebūtum plaukikas, kokią sporto šaką pasirinktum?

Gal lengvąją atletiką, nes esu judrus, arba tinklinį, kurį žaidžiu per tarpklasines varžybas.

Kurioje šalyje norėtum gyventi?

Apie tolesnį gyvenimą dar negalvoju, šiuo metu smagu gyventi Lietuvoje. Man gana patrauklus Panevėžys – mažas miestas, nėra transporto spūsčių. Po treniruočių į namus pėsčiomis pareinu per 10 minučių.

Balandžio mėnesį man sukako aštuoniolika, mokausi vairuoti mašiną. Jos dar neturiu, bet jeigu gausiu premijų už pergales – nusipirksiu.

Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas yra pasakęs, kad jei surinksiu tris pliusus už svarias pergales, o jų jau turiu du, gal ir BMW mašiną gausiu. Per Europos vyrų plaukimo čempionatą reikia patekti į finalą – ir trys pliusiukai būtų!

Ar tavo tėveliai irgi buvo sportininkai, gal netgi plaukikai?

Mama žaidė rankinį, krepšinį. Turiu jaunesnį brolį Paulių, anksčiau jis kelerius metus lankė plaukimo pratybas, bet dabar jau nesportuoja.

Tėveliai iš pradžių daug finansiškai padėjo, bet prieš porą metų, pradėjęs gauti stipendiją, šios Jeigu Panevėžyje būtų 50 m ilgio plaukimo jų paramos atsisakiau. baseinas, ar tavo rezultatai būtų dar geresni?

Kur ketini vykti studijuoti baigęs Manyčiau, kad taip. Tada nereikėtų važinėti gimnaziją – į Didžiąją Britaniją ar JAV? į treniruočių stovyklas, sutaupyčiau laiko pamokoms ruošti. Jeigu Panevėžyje iškiltų Trenerė Ž.Budrienė siūlo vykti studijuoti į Ameriką. Ir pats norėčiau pabūti kitoje aplinkoje, 50 m ilgio plaukimo baseinas, būtų labai gerai. Senasis baseinas galėtų būti skirtas susipažinti su amerikietišku plaukimu. Bet dar vaikams mokyti plaukti, o naujasis – didelio nesu apsisprendęs, manau, daug aiškiau bus po meistriškumo sportininkams. Bet Panevėžys Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių. netgi tokiomis sąlygomis nuo senų laikų sugeba išugdyti didelio meistriškumo Esi vienmetis su Rūta Meilutyte. Ar plaukikų. norėtum su ja draugauti?

Nežinau, nedrįstu... Šiuo metu neturiu jokios draugės, nėra laiko jos ieškoti.

Ko reikia, kad atsistotum ant olimpinės pakylos?

Kuris Lietuvos plaukikas tave labiausiai Reikia labai daug treniruotis, o ne simuliuoti, motyvuoja? ką darydavau prieš dvejus metus. Tada trenerė dažnai bardavo, klausdavo, ką čia išdarinėju, Mano draugas, Europos jaunimo čempionas juk ne dėl jos, o dėl savęs plaukiu.

D.Rapšys, kuris mane motyvuoja labiau už

OLIMPINĖ PANORAMA

25

ŽAIDYNĖS

Lietuvos „Makabi“ delegacija Berlyne

BERLYNE – VISŲ SPALVŲ MEDALIAI LIETUVOS DELEGACIJA IŠ BERLYNE PASIBAIGUSIOS XIV EUROPOS MAKABIADOS GRĮŽO PUIKIOS NUOTAIKOS IR AUKŠTAI PAKELTOMIS GALVOMIS. Vytautas Žeimantas

L

ietuvos sportininkai iškovojo 17 įskaitinių medalių – 4 aukso, 6 sidabro ir 7 bronzos. Pagal medalių skaičių Lietuvos žydų sporto klubo „Makabi“ atstovai tarp 38 makabiadoje dalyvavusių šalių užėmė aštuntą vietą. Žaidynėse rungtyniavo 2340 sportininkų, kurie varžėsi dėl devyniolikos sporto šakų apdovanojimų. „Teisę dalyvauti šioje Europos makabiadoje iškovojo 26 Lietuvos makabiečiai. Berlyne jie startavo penkių sporto šakų varžybose ir atstovavo jaunių, suaugusiųjų ir veteranų grupėms“, – pasakojo Lietuvos delegacijos vadovas, Lietuvos sporto klubo „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas.

Gerai pasirodė jaunieji sportininkai. Plaukikė Jekaterina Gamper prie trijų įvairių plaukimo stilių nuotolių varžybose iškovotų bronzos medalių pridėjo po vieną aukso ir sidabro apdovanojimą, kuriuos pelnė plaukdama estafetes su kitų šalių sportininkais. Plaukikas Artiomas Perepelica iškovojo du individualių

26

OLIMPINĖ PANORAMA

Plaukikas A.Fadejevas (viduryje) iškovojo net aštuonis medalius

ŽAIDYNĖS

Atidarymo iškilmės

Badmintonininkas A.Plavinas laimėjo du čempiono titulus

rungčių bronzos medalius ir vieną sidabrinį – estafetės varžybų medalį. Jaunoji stalo tenisininkė Vanesa Ražinskytė laimėjo du sidabro medalius: vieną asmeninėse, kitą mišrių dvejetų varžybose kartu su Anglijos stalo tenisininku. Iš viso Lietuvos jaunieji makabiečiai iškovojo dešimt medalių.

Tarp suaugusiųjų sėkmingiausiai pasirodė plaukikas Andrejus Fadejevas, kuris parsivežė net aštuonis medalius, tarp jų tris aukso.

Badmintonininkas Alanas Plavinas pelnė du aukso medalius (individualios ir kartu su Estijos sportininku – porinės rungties).

Plaukikė Ela Pavinskienė veteranų varžybose laimėjo tris bronzos medalius. Deja, ne visai sėkmingai finišavo praėjusios makabiados nugalėtoja mažojo futbolo komanda. Mažojo futbolo turnyre dalyvavusios penkiolikos šalių komandos buvo suskirstytos į keturis pogrupius. Lietuvos ekipa (treneris Gercas Zakas, komandos vadovas Matvejus Frišmanas, kapitonas Arturas Sobolis) savo pogrupyje įveikė Olandijos (6:3) bei Turkijos (7:3) ekipas, sužaidė lygiosiomis su Ispanijos makabiečiais (3:3) ir savo grupėje užėmė pirmą vietą. Deja, pusfinalyje mūsiškiai suklupo prieš pajėgią Izraelio komandą (1:3), o kovodami dėl bronzos medalių apmaudžiai nusileido Estijos atstovams (2:3), nors likus 27 sek. iki rungtynių pabaigos dar pirmavo 2:1. Bronzos medaliams tiesiog išslydus iš rankų futbolininkams beliko tenkintis ketvirtąja vieta.

Be medalių liko ir tenisininkai veteranai, nors Valentina Finkelšteinienė žaidė pusfinalyje, bet pralaimėjusi dviem JAV atstovėms taip pat liko ketvirta. „Berlyno makabiada buvo sėkminga Lietuvos delegacijai. Iš viso pelnėme 23 medalius, bet kai kurių rungčių apdovanojimai nepateko į oficialią medalių lentelę, nes buvo laimėti kartu su kitų šalių atstovais“, – atkreipė dėmesį Lietuvos sporto klubo „Makabi“ prezidentas S.Finkelšteinas.

Be sporto varžybų, Berlyno makabiadoje vyko plati kultūrinė programa, ekskursijos, o per šabato vakarienę buvo pagerintas Guinnesso pasaulio rekordas – joje dalyvavo 2340 žmonių.

Lietuvos „Makabi“ klubo atstovai dalyvavo 1932 m. surengtoje pirmojoje ir 1935 m. antrojoje makabiadoje, kurios vyko Tel Avive.

Po karo „Makabi“ judėjimas Lietuvoje buvo uždraustas. Tik prasidėjus atgimimui buvo atkurtas Lietuvos „Makabi“ klubas. Lietuvos delegacija po 54 metų pertraukos, 1989 m. liepą, dalyvavo XII pasaulinėje makabiadoje.

Jie buvo pirmieji, kurie dar nepasibaigus sovietų okupacijai Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintose varžybose dalyvavo su Lietuvos trispalve.

OLIMPINĖ PANORAMA

27

TIKSLAS

TVIRTOS MERGINOS NORI Į RIO BOKSAS, SUNKIOJI ATLETIKA IR IMTYNĖS DAŽNIAUSIAI VILIOJA VAIKINUS. TAČIAU TRYS ŠIŲ SPORTO ŠAKŲ ATSTOVĖS SĖKMINGAI ŽENGIA PASIRINKTU KELIU IR NORI BŪTI PIRMOSIOS, KURIOS PRALAUŠ OLIMPINIUS LEDUS. Lina Daugėlaitė

A.Starovoitova

I

mtynininkė Danutė Domikaitytė, sunkiaatletė Gintarė Bražaitė ir boksininkė Ana Starovoitova kovoja dėl teisės patekti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

Danutė Domikaitytė, graikų-romėnų imtynės Imtynininkė Danutė Domikaitytė, prieš ketverius metus Europos jaunių čempionate iškovojusi bronzos medalį – pirmąjį Lietuvos moterų imtynių istorijoje, nori būti pirmoji imtynininkė, kuri įsės į olimpinį traukinį. Įsigyti bilietą į Rio D.Domikaitytė bandė rugsėjį JAV vykusiame pasaulio čempionate, prieš kurį dvidešimtmetė kėlė sau aukščiausius tikslus. „Žinau tiek aš, tiek mano treneriai, kad galiu“, – sakė.

Tačiau ambicinga pasaulio čempionato debiutantė liko be medalių – užėmė dvyliktą vietą. Dėl teisės keliauti į Rio D.Domikaitytė galės pakovoti kitąmet trijuose atrankos turnyruose. „Nesiruošiu nuleisti rankų, dirbsiu toliau.

Galėjau čempionate pasirodyti geriau. Buvau pasiruošusi ir psichologiškai, ir fiziškai, bet, matyt, priešininkės buvo pasirengusios geriau“, – sako Europos ir pasaulio jaunimo

28

OLIMPINĖ PANORAMA

D.Domikaitytė

G.Bražaitė su treneriu

čempionatų prizininkė, prisipažindama, kad ypatingo jaudulio pirmąkart dalyvaudama suaugusiųjų pasaulio čempionate nejautė.

Apie olimpines žaidynes svajojanti D.Domikaitytė puikiai prisimena savo pirmąjį medalį – prieš ketverius metus Europos jaunių čempionate iškovotą bronzą, kuri jai iki šiol yra pati brangiausia. „Šio medalio ir aš, ir treneris daug metų laukėme, – neslepia. – Tai buvo apskritai pirmas moterų imtynių medalis Lietuvai. Jis man suteikė daugiausiai emocijų.

Po metų Europos jaunimo čempionate buvau antra, bet emocijos jau buvo visai kitos – supratau, kad galiu kilti aukščiau.“ Praėjusiais metais Aivaro Kaselio auklėtinė savo pajėgumą įrodė ir pasaulio jaunimo čempionate, kuriame lipo ant trečiojo garbės pakylos laiptelio. Į imtynių salę dvylikametę Danutę pakvietė kūno kultūros mokytojas Arvydas Krikščiūnas. „Pajutau, kad darau tai, ką galiu, kad galiu save išreikšti“, – kodėl pasirinko šį kelią, paaiškina sportininkė. Po dvejų metų talentinga mergina iš gimtųjų Troškūnų persikėlė į Šiaulius ir pateko į trenerio A.Kaselio rankas. Šiauliuose D.Domikaitytė šiandien ne tik treniruojasi, bet

ir kloja tolesnio gyvenimo pamatus – Šiaulių universitete studijuoja kūno kultūros ir sporto pedagogiką. „Savęs neįsivaizduoju be sporto.

Tai mano gyvenimo būdas – darau tai, kas man labai patinka“, – sako antrakursė.

Atradusi užsiėmimą, kuris tapo jos gyvenimo tikslu, mergina suprato, kad ant imtynių kilimo gaunamos pamokos vertingos ne tik varžybose, bet ir gyvenime. „Imtynės mane ugdo ne tik kaip sportininkę, bet ir kaip žmogų“, – neabejoja.

Dukros pasirinkimui visa galva pasinerti į imtynes mama neprieštaravo, nors ir stebėjosi. „Mama visada skatino daryti tai, kas man patinka“, – mamai dėkinga imtynininkė. Ji pati numoja ranka į kalbas, esą imtynės – labiau vyriška sporto šaka. „Vyrai šoka baletą, nors daug kas pasakytų, kad tai moteriškas užsiėmimas. Man atrodo, kad XXI amžiuje vyriškų ir moteriškų sporto šakų nebėra“, – įsitikinusi imtynininkė.

Nors savo batų dėžėje turi aukštakulnius, įsispirti į juos tenka retai. „Man patogiausi kedai“, – šypsosi. Ir išduoda vieną savo moterišką silpnybę. „Kaip ir dauguma moterų, mėgstu pavalgyti“, – prisipažįsta imtynininkė,

TIKSLAS pat treniruočių salė. Prieš trejus metus į mokyklą atvažiavo norėdama įgyti vairuotojo pažymėjimą, todėl pasirinko tarptautinių vežimų vairuotojo specialybę. „Dirbti tolimųjų reisų vairuotoja niekada neplanavau, nes aš sunkiai išsėdžiu vietoje“, – šypsosi sunkiaatletė.

Per antrus metus ji įgijo viešbučio darbuotojo specialybę, o šiemet mokosi būti apsaugininke. Tačiau savo ateities nežada susieti nė su viena iš trijų specialybių, nes norėtų tapti trenere.

Tačiau tai – ateitis, o šiuo metu G.Bražaitė Gintarė Bražaitė, sunkioji atletika rengiasi Europos jaunimo čempionatui, kuris Spalį bus treji metai, kai sunkiaatletė Gintarė spalį vyks Klaipėdoje. Pasitreniravusi metus Bražaitė pluša sunkiosios atletikos salėje. šimoniškė tokio rango debiutinėse varžybose Baigusi mokyklą gimtuosiuose Šimonyse iškart užėmė aukštą šeštą vietą, dar po metų, mergina persikėlė į Anykščius, norėdama pernai, palypėjo laipteliu aukštyn. Klaipėdoje įgyti specialybę čia esančioje technologijos G.Bražaitė tikisi atsistoti ir ant garbės pakylos. mokykloje. Netrukus užklydo į bendrabutyje Talentingos auklėtinės galimybėmis įrengtą salę, kurioje prakaitą liejo sunkiaatlečiai. neabejoja jos treneris A.Ananka. „Gintarė Pro trenerio Algirdo Anankos akis nepraslydo gerų duomenų nestokojanti mergina. Sunkioji turi gerus duomenis. Sprogstamoji jėga, greitis, atsispyrimai“, – vardija treneris, ypač atletika G.Bražaitei patiko iš karto, o jau po vertinantis dar vieną auklėtinės savybę – pusmečio šimoniškė tapo Lietuvos čempione atsidavimą sportui. (svorio kategorijos iki 75 kg).

A.Ananka puoselėja viltį, kad Gintarei 22-ejų sunkiaatletė nuo vaikystės laiką galbūt pavyks iškovoti teisę startuoti jau mieliau leido lauke aktyviai žaisdama, nei Rio de Žaneire. Dėl olimpinio kelialapio sėdėdama prie kompiuterio. Mokykloje ji G.Bražaitė kovos kitų metų balandį šiek tiek užsiėmė lengvąja atletika, bandė vyksiančiame Europos čempionate. Ten kultūrizmą, fiziškai grūdinosi ir namuose – jai reikėtų būti tarp aštuonių pajėgiausių. reikėdavo padėti tėvams pasiruošti malkų „Pastarosiose varžybose ji rovė 95 kg ir stūmė žiemai. Tačiau rimtai sportuoti pradėjo tik 112 kg. Jeigu rovime pridėtų kokius 7 kg ar atradusi sunkiąją atletiką.

10 kg, būtų labai gerai, stumti reikėtų Tvirta sunkiaatletės išvaizda – apgaulinga. apie 130 kg“, – kokie rezultatai greičiausiai Po ja slepiasi jautri meniška siela, regis, visai nederanti su tokia vyriška sporto šaka. Po sunkių nutiestų olimpinį kelią, atskleidžia treneris.

G.Bražaitė per metus prideda po 20–30 kg. treniruočių ar varžybų mergina ima į rankas „Žinoma, tokiais tempais visą laiką rezultatai gitarą – akordų ją dar mokykloje išmokė tėtis. „Internete susirandu akordų ir groju nuo roko iki nekils, bet per pusmetį pridėti 10 kg ji turi galimybių. Svarbiausia, kad nebūtų traumų“, – baladžių“, – pasakoja Gintarė. tarsteli treneris.

O štai kitą savo pomėgį pradėjusi Pati sportininkė, paklausta apie savo sportuoti turėjo atidėti į šalį. „Piešimui galimybes patekti į žaidynes, kukliai šypteli: reikia daugiau laiko“, – sako sunkumų „Sunku pasakyti – kaip dievas duos. Treneris kilnotoja, kurios tvirtos rankos pastarąjį sako, kad galimybių yra, o aš treniruojuosi.“ sykį pieštuką spaudė bene prieš porą metų.

Kita vertus, treji metai didžiajame sporte – „Būdavo, pasiimi nuotrauką ir pieši – kelio pradžia. pažįstami gimtadienio proga prašydavo artimus žmones nupiešti, kažkada būdavo ir užsakymų“, – dar vieną talentą atskleidžia Ana Starovoitova, boksas mergina, prisipažindama, kad kelis sykius Kad dukra lanko bokso treniruotes, mama portretus yra piešusi ir už atlygį. sužinojo tik tada, kai ši pirmą kartą laimėjusi Besimokydama mokykloje G.Bražaitė varžybas namo grįžo su gėlėmis. Be to, ranką su tėvais buvo atvykusi apsidairyti į puošė mėlynė. Taip po dvejų slapstymosi M.K.Čiurlionio menų gimnaziją. „Bet neturėjau metų Anai teko iškloti teisybę. finansinių galimybių“, – kodėl tąkart neliko Treniruotis A.Starovoitova pradėjo prieš Vilniuje, atskleidžia šimoniškė. septynerius metus, kai vieną žiemos dieną, Dabar ji savo ateitį sieja su sportu. vaikštinėdama su draugėmis po miestą, sušalo Anykščių technologijos mokykloje jau trečios ir užsuko į bokso salę pasišildyti. „Vaikystėje specialybės besimokanti mergina neslepia, stebėdavau bokso varžybas, lauke visada kad čia jai sudarytos geriausios sąlygos žaisdavau su berniukais“, – prisipažįsta su sportuoti – mokykla skiria bendrabutį, čia dviem broliais augusi mergina. kuriai atsilaikyti prieš šokoladą itin sunku.

Kita vertus, kam su šia silpnybe kovoti, jeigu jaunajai imtynininkei dabar tenka vargti bandant priaugti keletą papildomų kilogramų.

Mat jaunimo amžiaus svorio kategoriją iki 67 kg perėjus į suaugusiųjų imtynes keičia svorio kategorija iki 69 kg. „Moterims atrodo – oi, kaip man gerai, bet iš tikrųjų kaip sunku numesti svorį, taip nelengva ir priaugti“, – patikina sportininkė.

22-ejų metų 57–60 kg svorio kategorijos atstovė ne kartą triumfavo Lietuvoje, tačiau kelią tarptautinėje arenoje ji dar tik skinasi. Užsispyrimą sportininkė vadina savo stiprybe ir vieną dieną tikisi peržengti olimpinių žaidynių slenkstį. Kad pavyks tą padaryti jau kitąmet, sunku tikėtis, bet mergina nežada nuleisti rankų. „Galimybių pakovoti visada yra, svarbiausia – noras“, – sako. Šansą pasigrumti dėl olimpinio kelialapio Europos žaidynėse Baku Ivano Minkevičiaus auklėtinė turėjo praleisti, nes prieš pat žaidynes patyrė peties traumą.

Jaunoji boksininkė jau išbandė save Europos ir pasaulio čempionatuose. Debiutas pasaulio čempionate, kuriame ji užėmė devintą vietą, paliko kartėlio prieskonį. „Galėjau iškovoti vieną pergalę, bet, matyt, jaudulys pakišo koją – priešininkė neatrodė labai stipri“, – prisimena pirmoje pasaulio čempionato dvikovoje patirtą pralaimėjimą. Kovų trūkumas – viena didžiausių bėdų, dėl to kenčia ir psichologinis pasirengimas. „Didelėse varžybose jaudulys daro savo“, – neslepia.

Dėl treniruočių partnerių trūkumo A.Starovoitovai tenka treniruotis su vaikinais.

Tačiau tai, kad boksas – ne merginų, o vyrų mėgstama sporto šaka, jos netrikdo, atvirkščiai, tik dar labiau traukia. „Šiais laikais kiekviena mergina turi mokėti pastovėti už save, – įsitikinusi pašnekovė, kuriai bokso ringe įgyta patirtis kartą pravertė ir gatvėje, kai reikėjo apsiginti nuo chuliganų. – Apskritai esu ramus žmogus. Konfliktus geriausia spręsti kalbomis“, – nelinkusi jėgos demonstruoti boksininkė.

Jos širdies draugas – imtynininkas. „Mums linksma“, – juokiasi mergina. Stiprios poros namuose per konfliktus kumščiais niekas nesimosuoja, tačiau draugai, pamatę jos vaikiną su mėlyne, nepraleidžia progos pasijuokti: „Ar Ana pragražino?“ A.Starovoitovai mėlynėmis irgi tenka pasipuošti, bet jos dažniausiai nusėja rankas, nes boksuojantis veidą dengia kaukė, o kūnas irgi būna su apsaugomis.

Kaip ir kiekviena mergina, boksininkė mėgsta pasipuošti. „Suknelės, sijonai ir aukštakulniai – geri draugai, – prisipažįsta, nors dažniausiai tenka rinktis patogų sportinį stilių. – Mergina turi būti moteriška. Nelabai norėčiau, kad šalia einantis vaikinas atrodytų kaip mergina, o aš – kaip vyras. Gerai, kad mano figūra moteriška.“ Ketvirto kurso Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto studentė geriausiai pailsi laisvalaikį leisdama aktyviai. „Taip pat lankau šokius, aerobiką.

Pirtys, baseinai – man geriausia atgaiva po treniruočių. Pailsiu ir sporto klube, nors gal tai ir skamba keistai“, – sako A.Starovoitova.

OLIMPINĖ PANORAMA

29

POMĖGIS

VIENINTELĖ TOKIA KOLEKCIJA SAVO SPINTOSE IR STALČIUOSE RIMGAUDAS TIRILIS TURI SUKAUPĘS TARPUKARIO IR VĖLESNIŲ LAIKŲ SPORTO IR KARINIŲ LAIKRAŠČIŲ BEI ŽURNALŲ KOMPLEKTUS, RENKA KNYGAS APIE JAM LABIAUSIAI PATINKANČIAS TRIS ATLETINES SPORTO ŠAKAS, KOLEKCIONUOJA SPORTO ŽENKLIUKUS, MEDALIUS, PRIZUS IR KITĄ ATRIBUTIKĄ.

R.Tirilio archyvo nuotr.

Bronius Čekanauskas

1935–1936 m. pasaulio čempionas H.Pilkauskas (Eddie Babe Risko)

N

eseniai 80-metį minėjęs Rimgaudas Tirilis yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupės narys, nors jo toje istorinėje nuotraukoje nėra. Šis žmogus – ir Lietuvos atsargos karininkų sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės narys, buvęs šalies Sunkiosios atletikos federacijos generalinis sekretorius, Bokso federacijos prezidiumo narys, žurnalistas, parašęs penkias knygas – po vieną apie imtynes ir sunkiąją atletiką bei tris apie boksą. Bet šį kartą pasakojimas apie R.Tirilį – Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos (LOKA) narį.

30

OLIMPINĖ PANORAMA

Vertingiausia ir unikaliausia yra jo surinkta atvirukų ir originalių nuotraukų, kuriose pavaizduoti po visą pasaulį išsibarstę garsiausi imtynininkai, boksininkai, sunkumų kilnotojai lietuviai, kolekcija. Tai tikrai vienintelis toks rinkinys Lietuvoje, o galbūt ir visame pasaulyje. Turiu galvoje lietuvius emigrantus kolekcininkus.

Rimgaudo namuose apsilankėme drauge su LOKA generaliniu sekretoriumi Rimantu Džiautu. Šeimininkas aprodė savo kolekcijas, o paskui ant stalo padėjo širdžiai mieliausius, ilgiausiai ir sunkiausiai rinktus, nemažų investicijų pareikalavusius

POMĖGIS 2012 m. pasaulio čempionė G.Dailydaitė

Jau istoriniais tapę prizai

1913–1914 m. pasaulio čempionas J.Čepulionis (George Chip) atvirukų albumus. Iš nespalvotų, o kartais ir spalvotų nuotraukų žvelgia jauni ir galingi atletai. Apie kiekvieną jų Rimgaudas gali papasakoti: kuo nusipelnęs tas žmogus, kokie didžiausi jo sportiniai laimėjimai, kaip jam pavyko surasti ir gauti turimą atviruką – iš giminių, buvusių atletų pažįstamų ar kitų kolekcininkų. Bet visų pirma paklausėme, kodėl visas dėmesys skiriamas boksui, imtynėms ir sunkumų kilnotojams. R.Tirilis papasakojo.

Kilęs jis nuo Pasvalio. Tėvas buvo malūnininkas, tvirtai suręstas vyras. Į tą malūną dažnai atvykdavo ne ką menkesni klientai. Baigę darbus vyrai sėsdavo rankų laužti – aiškintis, kieno stipresnė, dar kilnodavo svorius, lankstydavo geležis, eidavo pasigalynėti. Parungtyniavę susėsdavo prie stalo ir pasakodavo girdėtas ar išgalvotas istorijas apie to meto lietuvius galiūnus. Pavyzdžiui, kad Juozas Vinča gali kumščiu stalą sulaužyti, kad galiūnas Pranas Norkus vienas pianiną paneša, o kitas stipruolis kumščiu jautį nokautuoja... Taip ir kilo susidomėjimas vyrais galiūnais.

Vaikas būdamas Rimgaudas ką perskaitydavo laikraštyje ar žurnale apie stipruolius – viską į savo sąsiuvinius persirašydavo. Vėliau kai kurie faktai pravertė knygas rašant. Nuo mažens pašto ženklus rinko. Tada į rankas pakliuvo ir pirmosios atvirutės su atletais. Beje, kai kurios atvirutės buvo naudojamos ir vietoje paso, kaip dabar asmens tapatybės kortelės: kitoje pusėje buvo parašyti gimimo metai, gyvenamosios vietos

adresas, o visi faktai patvirtinti antspaudu ir atsakingu parašu. Jo kolekcijoje – jaunas ir gražus pasaulio, Europos ir Rusijos imtynių čempionas Karolis Požela, į JAV su tėvais dar vaikas išvykęs ir vėliau ten išgarsėjęs bei pasaulio laisvųjų imtynių čempionu tapęs Juozas Šimkus, stipruolis Juozas Komaras, 1924 m. rankomis perplėšęs Niujorko telefonų knygą.

R.Tirilis tikrai pirmasis Lietuvoje išsiaiškino, kad pasaulio profesionalų bokso čempionais yra tapę trys lietuviai vyrai ir viena moteris: 1913–1914 m. pasaulio čempionas Jurgis Čepulionis (George Chip), 1932–1933 m. pasaulio čempionas Juozas Šarkis-Žukauskas (Jack Sharkey), 1935–1936 m. pasaulio čempionas Henrikas Pilkauskas (Eddie Babe Risko), na, o 2012 m. pasaulio čempione tapo Goda Dailydaitė, šiuo metu gyvenanti Vokietijoje. Beje, visa teisybė apie lietuvį H.Pilkauską išaiškėjo tik pernai, kai Rimgaudui pavyko susisiekti su jo giminaičiais. Kaip žinoma, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms nė vienas iš rašinyje paminėtų garsių sportininkų olimpinėse žaidynėse nedalyvavo, nors Justinas Sirutis (Yustinas Sirutis, 1932 m.) ir Čarlis Norkus (Charley Norkus, 1948 m., abu JAV) ir Jonas Morkus (Johnny Morkus, 1948 m., Didžioji Britanija) buvo tų valstybių olimpiniai kandidatai. Jie visi – sunkiojo svorio boksininkai.

Rimgaudo planuose – ne tik noras papildyti gausią kolekciją, bet ir artimiausiu metu išleisti jau parašytą knygą apie garsiausius lietuvius boksininkus, gyvenusius užsienyje.

1932–1933 m. pasaulio čempionas J.Šarkis-Žukauskas (Jack Sharkey)

OLIMPINĖ PANORAMA

31

KRONIKA Rugsėjo 24 d. vyko LTOK vykdomojo komiteto posėdis. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė jį pradėjo gera žinia – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas gavo oficialų Tarptautinio olimpinio komiteto kvietimą dalyvauti XXXI olimpiados žaidynėse Rio de Žaneire. Kvietimui pritarta, Lietuva žaidynėse dalyvaus.

Posėdžio pradžioje LTOK prezidentė pasveikino Kūno kultūros ir sporto departamento generalinį direktorių Edį Urbanavičių su gimtadieniu ir įteikė jam LTOK prizą „Citius.

Altius. Fortius“.

D.Gudzinevičiūtė ir LTOK olimpinio sporto direktoriaus pavaduotojas Einius Petkus aptarė Lietuvos rinktinės rezultatus Gruzijoje vykusiame Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje, kuriame dalyvavo 45 jaunieji (14–18 m.) sportininkai iš Lietuvos. Nors mūsiškiams šį kartą medalių iškovoti nepavyko, jie įgavo svarbios patirties, gerino asmeninius rezultatus ir pasiekė ne vieną Lietuvos jaunimo rekordą. Kitas Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis vyks 2017 m. Vengrijoje.

LTOK prezidentė informavo apie Europos olimpinių komitetų (EOK) Vykdomojo komiteto posėdį, vykusį Albanijos sostinėje Tiranoje.

Ten dalyvavo ir LTOK tarptautinių ryšių direktorė Vaida Masalskytė. Posėdžio dalyviams ataskaitas pateikė EOK generalinis sekretorius ir iždininkas, atsiskaitė atskiros komisijos, taip pat ir Lyčių lygybės komisija, kuriai vadovauja D.Gudzinevičiūtė. EOK sporto komisija spalio 17 d. surengs Atletų forumą, kuriame dalyvaus ir E.Petkus bei olimpinis vicečempionas Edvinas Krungolcas. Daugiausiai dėmesio EOK vykdomojo komiteto nariai skyrė artėjantiems Europos jaunimo olimpiniams festivaliams.

Godos Smilingytės nuotr.

LIETUVA DALYVAUS RIO DE ŽANEIRO ŽAIDYNĖSE

Kvietimas į Rio de Žaneiro žaidynes

Rugsėjo 9 d. Baltijos šalių olimpinių komitetų vadovai buvo trumpam susitikę Rygoje. Latvijos sostinėje aptarti einamieji veiklos klausimai. Pagrindinis susitikimo tikslas – aptarti bendradarbiavimą su rėmėju „Coca-Cola“.

Bendrovė trijose Baltijos šalyse nusprendė skirti paramą smulkiems sporto projektams.

Kaip pagrindinį projektų koordinatorių pasirinko LTOK. E.Petkus informavo apie rugpjūčio 17–21 d.

Rio de Žaneire vykusį nacionalinių olimpinių

komitetų misijų vadovų seminarą. Plačiau apie tai – „Olimpinėje panoramoje“ (8–10 psl.).

LTOK vykdomasis komitetas patvirtino stipendijas, kurios bus skirtos aukštųjų mokyklų rekomenduotiems pažangiems Lietuvos sporto universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto studentams. Penkiems LSU ir šešiems LEU studentams kas mėnesį bus mokamos 85 eurų stipendijos.

Posėdžio dalyviai pirmieji gavo leidinį apie Europos žaidynes „Baku karštis“.

EOK VYKDOMOJO KOMITETO POSĖDIS

EOK vykdomojo komiteto posėdžio dalyviai

32

OLIMPINĖ PANORAMA

Rugsėjo 17–18 d. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė dalyvavo šiemet trečiame Europos olimpinių komitetų (EOK) Vykdomojo komiteto posėdyje, kuris vyko Albanijos sostinėje Tiranoje.

EOK ir nacionalinių olimpinių komitetų vadovus pasveikino Albanijos ministras pirmininkas Edis Rama. Jis akcentavo vyriausybių ir nacionalinių olimpinių komitetų bendradarbiavimo svarbą.

Posėdžio, kuriam pirmininkavo EOK prezidentas Patrickas Hickey, dalyviai aptarė šią vasarą Baku vykusias pirmąsias Europos žaidynes, Tbilisyje surengtą Europos jaunimo olimpinį festivalį, pasirengimą spalio mėnesį Vašingtone vyksiančiai Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (Association of National Olympic Committees – ANOC) asamblėjai. Diskutuota apie darbą atskirose EOK komisijose.

APDOVANOJIMAI KILNUS ELGESYS

ĮTEIKTI LTOK APDOVANOJIMAI

Sukaktuvininkai su LTOK prezidente

PENKI KANDIDATAI Tarptautinis olimpinis komitetas oficialiai patvirtino penkis miestus, kurie pretenduos surengti 2024 m. vasaros olimpines žaidynes. Pasibaigus kandidatų registracijos terminui paaiškėjo, kad tapti olimpiados sostine sieks Budapeštas (Vengrija), Hamburgas (Vokietija), Los Andželas (JAV), Paryžius (Prancūzija) ir Roma (Italija). Paskutinėmis valandomis savo kandidatūras atšaukė Torontas (Kanada) ir Baku (Azerbaidžanas). 2024 m. vasaros olimpinių žaidynių sostinė paaiškės 2017 m. rugsėjo mėnesį Peru vyksiančiame TOK kongrese.

Iki šiol dukart – 1932 ir 1984 m. – olimpinės žaidynės vyko Los Andžele, kuris pergalės atveju pasivytų Londoną (Anglija), vasaros žaidynes organizavusį trissyk: 1908, 1948 ir 2012 metais.

Paryžius taip pat pretenduoja trečią kartą tapti žaidynių šeimininku – Prancūzijos sostinėje olimpiados jau vyko 1900 ir 1924 metais. 1960 m. žaidynių sostinė Roma, kovojusi dėl teises rengti 2020 m. vasaros žaidynes, šalies vyriausybės sprendimu atšaukė savo kandidatūrą. Šįkart Roma pasiryžusi varžytis iki galo. Budapeštas gali tapti antruoju Rytų Europos miestu po Maskvos (1980 m.), kuriam būtų patikėta teisė surengti vasaros žaidynes.

Kaip žinoma, 2016-ųjų vasaros olimpinės žaidynės vyks Rio de Žaneire (Brazilija), o 2020 m. – Tokijuje (Japonija).

APTARTOS GALIMYBĖS LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė susitiko su „Sportland“ ir „Nike“ vadovais. Su sportine apranga ir avalyne prekiaujančiomis įmonėmis buvo aptartos naujos bendradarbiavimo galimybės.

Rugsėjo 24 d. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete buvo tradiciškai apdovanoti olimpizmui ir sportui nusipelnę žmonės, neseniai minėję ar dar minėsiantys jubiliejines sukaktis. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pasveikino ir apdovanojo net penkiolika žmonių.

Olimpiniai žiedai 80-mečio proga įteikti LTOK atkūrimo 1988 m. darbo grupės nariui, sporto organizatoriui, sporto istorikui ir žurnalistui Rimgaudui Tiriliui. Toks pat apdovanojimas 75-mečio proga įteiktas Juliui Vytautui Briedžiui – LTOK garbės, LTOK atkūrimo 1988 m. darbo grupės nariui, buvusiam LTOK pirmos ir ketvirtos kadencijos Vykdomojo komiteto nariui, LTOK antros ir trečios kadencijos iždininkui, 1964 m. Tokijo olimpiados prizininkui ir 1968 m. Meksiko olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojui, buvusiam Lietuvos irklavimo federacijos generaliniam sekretoriui.

Olimpine žvaigžde 60-mečio proga apdovanotas Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinės treneris, olimpinio vicečempiono kanojininko Jevgenijaus Šuklino treneris Egidijus Gustas, 55-mečio proga – ilgametis Lietuvos sporto universiteto rektorius, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Europos sporto mokslo kolegijos narys Albertas Skurvydas.

LTOK prizus „Citius. Altius. Fortius“ D.Gudzinevičiūtė įteikė: 80-mečio proga Julijonui Balšaičiui – buvusiam ilgamečiam Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojui, Lietuvos olimpinės akademijos nariui, Lietuvos kilnaus sportinio elgesio laureatui, 75-mečio proga Jonui Motiejūnui – 1964 m. Tokijo žaidynių dalyviui, ilgamečiam Lietuvos nacionalinės irklavimo rinktinės nariui, tarptautinių regatų

nugalėtojui ir prizininkui, Remigijui Naužemiui – aktyviam dziudo ir sambo puoselėtojui, sporto mokslininkui, treneriui, Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro docentui, 60-mečio proga Vidui Mikalauskui – Lietuvos Seimo nariui, buvusiam Varėnos rajono merui, Varėnos r. kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkui, Romui Sausaičiui – buvusiam Lietuvos 3000 m bėgimo rekordininkui, olimpietės bėgikės Živilės Balčiūnaitės treneriui, Edui Nickui – Lietuvos sporto universiteto dėstytojui ir krepšinio treneriui, buvusiam Lietuvos jaunimo ir studentų krepšinio rinktinės vyr. treneriui, organizatoriui, krepšinio puoselėtojui, 50-mečio proga Kęstučiui Jezepčikui – šalies lengvosios atletikos rinktinės vyriausiajam treneriui, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos Vykdomojo komiteto nariui, Druskininkų sporto centro lengvosios atletikos treneriui.

LTOK medaliai „Už nuopelnus olimpizmui“ įteikti: 65-mečio proga Virginijui Gečui – ilgamečiam Lietuvos sambo federacijos generaliniam sekretoriui, Lietuvos sambo čempionui ir prizininkui, treneriui ir teisėjui, 55-mečio proga Arvydui Stasiuliui – Lietuvos sporto universiteto mokslo reikalų prorektoriui, profesoriui, mokslų daktarui, Europos sporto mokslo kolegijos nariui, 50-mečio proga Liudai Triabaitei – Vilniaus miesto sporto centro dviratininkų trenerei, pasaulio 50 km komandinių lenktynių antros vietos laimėtojai. LTOK medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ apdovanota ir Kūno kultūros ir sporto departamento vyr. specialistė, pirmoji mokslų daktarė Lietuvoje olimpinio ugdymo tematika, projekto „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas“ aktyvi įgyvendintoja Inga Gerulskienė (40 m.).

OLIMPINĖ PANORAMA

33

OLIMPINĖ AKADEMIJA APDOVANOJIMAI ISTORIJAKARAVANAS TALENTAI KALĖDŪ

MOKYKLOSE – NAUJA ŠVIESA 2015–2016 olimpinius mokslo metus šalies mokymo įstaigos pasitiko gavusios reikšmingą ugdymo sklaidos leidinį – edukacinę programą „Olimpizmas mokykloje“. Jo autoriai – Povilas Karoblis, Irma Neseckienė, Algimantas Gudiškis ir Vita Balsytė.

Programą sudaro olimpinio paveldo ir dabartinių pasaulio iššūkių, šiuolaikiško ugdymo integruojamųjų olimpinio sporto programų įgyvendinimo modelių, aktyviojo mokymo ir mokymosi metodų bei principų, debatų organizavimo įvairaus amžiaus mokiniams apžvalga. Rekomenduojamos užduotys suskirstytos pagal mokinių amžių. Knygoje gausu projektinės veiklos siūlymų, debatų temų, diskusijų, „dūzgiančių grupių“ pavyzdžių, „jėgos lauko“ analizės, įdomių, netikėtų ir patrauklių viktorinos klausimų pluoštų „Pasitikrinkime“. Programą vainikuoja skaitinių dalis, pavadinta „Džiaugsmas – Londone, viltys – Rio de Žaneire“. Čia moksleiviai galės paskaityti ir apie plaukikės Rūtos Meilutytės triumfą, ir apie lengvaatletės Austros Skujytės nuoskaudą, ir apie dviratininkės Simonos Krupeckaitės svajonę, ir apie buriuotojos Gintarės Volungevičiūtės-Scheidt lenktynes su vėju.

Sužinoti, kas rengiasi į Rio de Žaneirą, kokie Lietuvos laimėjimai olimpinėse žaidynėse.

Autorių grupės vadovas prof. P.Karoblis pratarmėje rašo, kad olimpizmas turi tapti estetinio idealo ir dorovinio tyrumo, fizinės ištvermės ir kūno stiprybės mokykla. Autorius

LIETUVOS FUTBOLO ISTORIJOS PUSLAPIAI Futbolo treneris, pedagogas, sporto organizatorius Algirdas Klimkevičius išleistą knygą „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės 1911–1990“ į Lietuvos olimpinę akademiją atnešė dovanų.

Pokalbyje su LOA prezidentu doc. dr.

Artūru Poviliūnu svečias dalijosi įspūdžiais apie Lietuvos futbolo ištakas, laimėjimus, aptarė sporto, olimpinio judėjimo praeitį ir dabartį. Daug dėmesio buvo skirta paskutinių sovietmečio dešimtmečių rezultatams įvertinti.

A.Klimkevičiaus žodžiais tariant, tada Lietuvos futbolas iškilo į nematytas aukštumas: Vilniaus „Žalgiris“ 1987 m. laimėjo SSRS aukščiausiosios lygos bronzos medalius. Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis 1988 m. tapo olimpiniais čempionais. Sidabro medalį iš Europos čempionato į Lietuvą parvežė vilnietis Viačeslavas Sukristovas. Žalgiriečiai puikiai pasirodė pasaulio universiadoje – tapo čempionais.

34

OLIMPINĖ PANORAMA

Knygos viršelį sukūrė dailininkė D.Raicevičiūtė supažindina ir su unikaliu eksperimentu, kurį kelerius metus daugelyje miestų ir rajonų mokyklų įgyvendino 180 žymiausių Lietuvos kūno kultūros mokytojų. Jie atliko mokslinį tiriamąjį darbą su moksleivija pagal Lietuvos olimpinės akademijos ir garsiausių sporto pedagogų, kūno kultūros mokytojų parengtą programą „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas.“ LOA apklausa patvirtino, kad ši vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo programa buvo efektyvi. Mokyklose kilo olimpinių švenčių, festivalių, bėgimų, varžybų sąjūdis.

A.Klimkevičius su savo knyga

Per pastarąjį dešimtmetį parengtos ir sėkmingai apgintos keturios olimpinio sporto propagavimo mokyklose tematikos disertacijos. Jų autorės – Inga Smalinskaitė, Asta Šarkauskienė, Asta Budreikaitė ir Daiva Majauskienė. Išleistas ne vienas leidinys: „Vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo gairės“, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktoriaus Jono Varkulevičiaus „Olimpiečiai tarp mūsų“, šviesaus atminimo profesoriaus Stanislovo Stonkaus knyga „Per sportą – į pilietinę kultūrą“, kurioje savo mintis paskelbė daugelis žymiausių Lietuvos kūno kultūros ir sporto pedagogų, bei LOA tarptautinės konferencijos leidinys „Olimpinis švietimas ir kultūra“, surengta tarptautinė konferencija „Švietimas per sportą“.

Trisdešimčiai žymiausių mokytojų surengta kelionė į Olimpiją, Atėnus, Paryžių, Romą.

Išvykos tikslas – susipažinti su didžiausių šių šalių mokyklų olimpizmo ugdymo patirtimi ir problematika. Pabrėžtinos ir mokyklų bei moksleivių olimpizmo istorijos ir praktinio darbo konferencijos Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. Išanalizuota mokytojų eksperčių LOA narių Nijolės Šližauskienės, Dalios Rakauskienės, pedagogų Aloyzo Bakšio, Danutės Jakučiūnienės ir kitų geroji patirtis. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija.

Pasak P.Karoblio, šis žinomų Lietuvos sporto mokytojų eksperimentinis mokslinio tiriamojo ir praktinio olimpizmo idėjų propagavimo darbas – vertingiausias klodas, įėjęs į knygą „Olimpizmas mokykloje“.

A.Klimkevičiaus knygoje „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės 1911–1990“ – džiaugsmo akimirkos, klystkeliai, ieškojimai. Ir žmonės – tarpukario, sovietmečio bei išeivijos, savo likimus susieję su futbolu ir aistringai mylėję savo žemę. Iš daugelio jų autorius išskirtų kretingiškį Viktorą Žeimį, išsivežusį futbolo „bucus“ kaip savo palydovus bei Australijoje ilgai treniravusį jaunuosius futbolininkus, Juozą Petkevičių, Aukštaitijos futbolo sūnų, plėtojusį futbolą nuosavoje žemėje ir Mažeikių rajono Pikelių kaime sutelkusį Šaulių būrio komandą, o senatvėje ūkininkas ten įrengęs pasaulyje niekur neregėtą gamtos paminklą futbolo aikštei. Ar daug kas šiandien žino, kad profesorius Eduardas Balsys, buvęs pokario Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas, iki 1939 m. žaidė futbolą Klaipėdos krašto lietuvių ir įgulos komandoje kartu su Vytautu Saunoriu, Stanislovu Paberžiu, o legendinis aktorius Henrikas Kurauskas buvo ne tik teatro, bet ir futbolo žvaigždė. Tokių futbolo žmonių 732 puslapių knygoje – per du šimtus penkiasdešimt.

Juozas Skomskis