Mikroekonomika. 1 modulis. Ekonomikos teorijos įvadas

Page 1

2009.12.18

WebCT

Versija spausdinimui: 1 modulis. Ekonomikos teorijos įvadas Spausdinti

Išsaugoti į failą

Failas: Ekonomin÷s minties raida 1.1. Ekonomin÷s minties raida Tikslas: šio skyriaus pabaigoje Jūs gal÷site apibūdinti pagrindines ekonomin÷s minties raidos pakopas, žinosite iškiliausius ekonomin÷s minties atstovus ir gal÷site apibr÷žti ekonomikos sąvoką. Pretestas: apibūdinkite, kas tai yra ekonomika. Terminą “Politin÷ ekonomija“ prad÷jo taikyti prancūzų merkantilistas Antuanas Monkretjenas 1615 m., išleidęs veikalą “Politin÷s ekonomijos traktatas skirtas karaliui ir karalienei”. Prieš merkantilistus ekonomikos teorija buvo vadinama įvairiai: ūkio mokslu, nacionaline ekonomija, valstyb÷s ekonomika, valstyb÷s ūkiu ir t.t. Pagrindiniai merkantilistų (it. mercante – prekybininkas, pirklys) principai: 1.Auksas ir turtai kaip turtingumo esm÷s išraiška (turtas tapatinamas su pinigais). 2.Tarptautin÷s prekybos reguliavimas norint pritraukti į šalį auksą ir sidabrą. (siekimas pinigus kaupti šalies viduje) 3.Pramon÷s palaikymas importuojant pigias žaliavas. 4.Protekciniai tarifai importuojamoms pramonin÷ms prek÷ms. 5.Eksporto skatinimas, ypač galutin÷s produkcijos. 6.Gyventojų skaičiaus augimo skatinimas, norint palaikyti žemą darbo užmokesčio lygį. Merkantilizmo šerdis - aktyvaus prekybinio balanso doktrina, kaip būtina tautos gerov÷s sąlyga. Dauguma merkantilistų galvojo, kad tautų ekonominiai interesai abipus priešingi, tarsi pasaulyje būtų fiksuotas išteklių kiekis, kuriuos viena šalis gali gauti tik kitos šalies sąskaita. Tod÷l merkantilistai nesig÷dijo ginti “kaimynų skurdinimo” politikos arba pasisakyti už vidaus vartojimo sumažinimą kaip nacionalin÷s politikos tikslą. V÷liau politin÷s ekonomijos terminą naudojo fiziokratai (gr. physis – gamta, kvatos – j÷ga, galia). Šios mokyklos įkūr÷jai – Fransua Ken÷ (1694-1774), parašęs veikalą “Ekonomin÷ lentel÷”, kuriame ekonominius tyrimus perk÷l÷ iš cirkuliacijos (prekybos), į gamybos sferą, bet apsiribojo žem÷s ūkiu; Žakas Tiurgo (Turgot Jacques) (1727-1781). Fiziokratai kritikavo merkantilistus ir reikalavo panaikinti muitinius barjerus, įvesti prekybos laisvę. Fiziokratai akcentavo žem÷s ūkį. Fiziokratų programa buvo nukreipta įveikti viduramžių kaimo atgyvenų sustingimą, racionalizuoti fiskalinę sistemą mokesčių ir rinkliavų suvedimu į vieną bendrą rentos mokestį, mažų žem÷s valdų suliejimu ir prekybos išlaisvinimu nuo visų protekcionizmo apribojimų. Taip pat politin÷s ekonomijos terminą naudojo ekonomistai klasikai. Pagrindiniai klasikų atstovai: Adam Smith (1723-1790), parašęs “Tautų turtą” (1776 m.), David Ricardo …liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

1/30


2009.12.18

WebCT

(1772-1823), išleidęs “Politin÷s ekonomijos ir apmokestinimo principus”, John Stuart Mill (1806-1873), kurio žymiausias veikalas yra “Politin÷s ekonomijos principai”. Tai rinkos ekonomikos, laisvos verslininkyst÷s politikai. Jie gyn÷ valstyb÷s nesikišimo į ekonomiką principą (“laissez faire”). A. Smitas suformulavo “Nematomos rankos” principą. Šis principas teigia, kad kiekvienas žmogus, ūkin÷je veikloje siekdamas savo asmeninių tikslų, vedamas “nematomos rankos”, duoda naudą ir kitiems. Rinkos sistemoje rūpinimasis savimi tarnauja ir kitiems. Pardav÷jas gauna naudą tik suteikęs naudą pirk÷jui. Abipus÷ nauda skatina efektyvią ūkinę veiklą, ekonominę pažangą. Siekdami tik naudos sau, žmon÷s “nematomos rankos” nukreipiami aukštesniems visuomen÷s tikslams. Šio apmąstymo esm÷ - bendrai visos visuomen÷s interesai - tai paprasta ją sudarančių asmenų interesų suma. Kiekvienas žmogus, jei jam duotume laisvę, didins savo turtingumą, taigi, visi žmon÷s, jei jiems netrukdysim, didins bendrą turtingumą. “Nematoma ranka” yra ne kas kita, kaip konkurencin÷s rinkos automatinis pusiausvyros mechanizmas. A. Smitas sugeb÷jo suprasti, kad esant atitinkamoms visuomenin÷ms sąlygoms individualūs interesai gali harmoningai susiderinti su visuomen÷s interesais. Rinkos ekonomika veikia pagal griežtas veiklos taisykles. Vieno žmogaus poveikis rinkai nejaučiamas, bet visų atskirų veiksmų visuma nustato kainas, kiekvienas atskiras pirk÷jas paklūsta kainoms, o pačios kainos paklūsta visų individualių reakcijų visumai. Taip rinkos “nematoma ranka” užtikrina rezultatą, nepriklausantį nuo atskiro individo. A.Smitas kviečia laisvai prekiauti. Jis pateikia asmeninio intereso stimulo pavyzdį, nor÷damas parodyti, kad visuomen÷s gerov÷ auga greičiausiai nesant importo ir eksporto apribojimų. Su rinkos “Nematoma ranka” A. Smitas siejo laissez - faire (laisv÷s veikti) doktriną. Tačiau jis pateisina protekcionizmą kaip naujų, dar silpnų šakų gynimą ir kaip atsakomąją priemonę į kitų šalių tarifus. Ginami navigaciniai Anglijos įstatymai, nes “šalies gynyba kur kas svarbesn÷, nei turtas”, o visiška prekybos laisv÷ pripažįstama kaip utopin÷ svajon÷. A. Smitas pastebi, kad valstyb÷ turi “tris labai svarbias pareigas”: karinio saugumo užtikrinimą, teisingumo vykdymą ir “pareigą kurti ir išlaikyti visuomeninius pastatus ir įstaigas, kurių sukūrimas ir išlaikymas negali būti naudingi atskiriems asmenims arba nedidel÷ms grup÷ms, nes jų pelnas niekada negal÷s atlyginti nedidel÷s grup÷s ar atskiro asmens išlaidų, nors ir gal÷s, net dažnai su pertekliumi atlyginti visos visuomen÷s išlaidas”. A. Smitui buvo aišku, kad neribota laisv÷ turi tik prielaidas visuomenin÷s gerov÷s maksimizavimui, bet ne visą jos pasiekimo programą. A. Smito nepatenkino deklaracija, kad laisva rinkos ekonomika apsprendžia geriausią gyvenimo sutvarkymą. Jis labai daug d÷mesio skyr÷ apibūdinti tai institucinei struktūrai, kuri garantuotų geriausią rinkos j÷gų veikimą. Bet A. Smito nuomon÷ apie klasinius interesus ir pan. rodo, kad individualūs interesai gali ir trukdyti, ir pad÷ti visuomen÷s gerov÷s augimui, rinkos mechanizmas nustatys harmoniją tik tada, kai jis bus įtrauktas į atitinkamus teisinius ir institucinius r÷mus. Jeigu A. Smitą vertintume pagal analitinių priemonių standartus, jis ne pats didžiausias XVIII amžiaus ekonomistas, bet jam n÷ra lygių nei XVIII, nei XIX amžiuje pagal sugeb÷jimą taip giliai ir tiksliai įsiskverbti į ekonominio proceso esmę, pagal ekonominę išmintį. Dabar yra naudojamas terminas „ekonomika“ (angl. economics). Šį terminą naudojo keinsistai Alfred Marshal (1842-1924), jo mokinys anglas John Maynard Keynes (1894…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

2/30


2009.12.18

WebCT

1946). Ekonomika nagrin÷ja rinkos mechanizmą: paklausą, pasiūlą, elastingumą, kainų nustatymą, konkurencijos formas, kliūtis, ribinius rodiklius ir kt. Taikoma matematin÷, geometrin÷ analiz÷. Yra pateikiami įvairūs ekonomikos apibr÷žimai. Štai keli jų: 1.Ekonomika yra tyrimas tų veiklos rūšių, kurios apima prekių gamybą ir mainus. 2.Ekonomika — mokslas apie turtą. 3.Ekonomika yra pokyčių visuotiniame ūkyje analiz÷. 4.Ekonomika - mokslas apie žmonių ūkinę veiklą, kurios metu, naudojant įvairius išteklius, tenkinami žmonių poreikiai. 5.Ekonomika - tyrimai, kaip visuomen÷ pasirinktinai naudoja retus gamtinius išteklius (žemę, darbą, kapitalą) gaminti prekes ir paslaugas einamajam ar būsimajam vartojimui ir skirstyti juos tarp įvairių žmonių grupių. 6.Ekonomikos teorija — mokslas apie tai, kaip žmon÷s ir visuomen÷ pasirenka vieną iš įvairių galimų ribotų gamybinių išteklių naudojimo variantų, siekdami gaminti įvairius esamam ir būsimam vartojimui reikalingus produktus ir paskirstyti juos tarp visuomen÷s natrių bei jų grupių. Ekonomika nagrin÷ja visuomenines, taip pat politines, socialines ir kt. problemas. Savikontrol÷s klausimai: 1. Apibūdinkite fiziokratizmo pagrindinius bruožus. 2. Išvardinkite pagrindinius klasikin÷s ekonomikos teorijos atstovus. 3. Apibr÷žkite ekonomikos sąvoką. Atsakymai

…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

3/30


2009.12.18

WebCT

Atsakymai: 1. Ekonominius tyrimus perk÷l÷ iš cirkuliacijos (prekybos), į gamybos sferą, bet apsiribojo žem÷s ūkiu; pasisak÷ už prekybos laisvę. 2. A. Smith, D. Ricardo, J. S. Mill. 3. Ekonomikos teorija — mokslas apie tai, kaip žmon÷s ir visuomen÷ pasirenka vieną iš įvairių galimų ribotų gamybinių išteklių naudojimo variantų, siekdami gaminti įvairius esamam ir būsimam vartojimui reikalingus produktus ir paskirstyti juos tarp visuomen÷s natrių bei jų grupių Grįžti atgal

…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

4/30


2009.12.18

WebCT

Failas: Pagrindin÷s ekonomikos mokslo sąvokos 1.2. Pagrindin÷s ekonomikos mokslo sąvokos Tikslas: baigę šį skyrių gal÷site apibūdinti pagrindines ekonomikos moksle naudojamas sąvokas. Pretestas: išvardinkite tris klasikinius gamybos veiksnius. Poreikiai - tai žmonių biologin÷s ir socialin÷s prigimties sąlygotos reikm÷s, vartojant darbu sukurtas prekes ir paslaugas. Jų ypatyb÷ yra ta, kad užtikrinus vienų poreikių patenkinimą atsiranda kitų, sud÷tingesnių poreikių, tod÷l bendra poreikių apimtis nuolat …liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

5/30


2009.12.18 patenkinimą

WebCT atsiranda kitų, sud÷tingesnių poreikių, tod÷l bendra poreikių apimtis nuolat

did÷ja. Pagrindinis poreikių klasifikavimas - tai Maslow poreikių hierarchijos teorija. Maslow yra psichologas ir šią teoriją sukūr÷ daugelį metų steb÷jęs ir tyręs klinikoje pacientus. Maslow teigia, kad poreikiai atsiranda pakopomis: 1.Fiziologiniai poreikiai - tai oro, sl÷gio, šilumos, vandens, maisto, sekso poreikiai. 2.Saugumo poreikiai - tai poreikiai jaustis emociškai ir fiziškai saugiam, tur÷ti namus, rūbus, atsiriboti nuo rūpesčių. 3.Socialiniai poreikiai - tai poreikiai draugauti, myl÷ti. 4.Pagarbos poreikiai - tai poreikiai būti gerbiamam, pripažintam, pasteb÷tam, kitokiam nei kiti. 5.Saviraiškos poreikiai - tai poreikiai realizuoti save, tapti tuo, kuo tik asmuo gali tapti. 1 pav. Maslow poreikių piramid÷ Maslow teigia, kad pirmiausia yra tenkinami žemesnio lygio poreikiai, o tik paskui aukštesnio. Ši hierarchija galioja amerikietiškai kultūrai. Tokiose šalyse kaip Japonija, Graikija ar Meksika, kur netikrumo vengimo tendencijos yra ryškios, saugumo poreikis gali atsidurti šios hierarchijos viršuje. Šalyse, kuriose gyvenimo kokyb÷s rodikliai yra labai svarbūs - tokiose kaip Danija, Švedija, Norvegija, Olandija ir Suomija - hierarchijos viršūn÷je gali būti socialiniai poreikiai. Šiuos poreikius galima patenkinti įvairiomis prek÷mis ir paslaugomis. Vis gi daugiausia prekių ir paslaugų yra teikiama žemiausio lygio poreikių patenkinimui. Ištekliai - visa tai, kas naudojama žmonių poreikiams patenkinti. Dauguma jų yra riboti, jie vadinami ekonomikos ištekliais arba gamybos veiksniais. Yra išskiriami šie klasikiniai Išteklių tipai: žem÷, darbas ir kapitalas. Žem÷ - visi gamtos teikiami ištekliai: pati žem÷, miškai, vandenys, iškasenos ir pan. Visi jie riboti, dauguma jų — neatkuriami. Darbu vadinama žmonių fiziniai ir protiniai sugeb÷jimai, panaudojami prekių gamyboje ir paslaugų teikime, siekiant ekonominių tikslų. Darbas taip pat yra ribotas išteklius, jį riboja gyentojų amžius, kvalifikacija, skaičius ir kt. Kapitalas - visa tai, kas sukurta žmonių darbu ir yra naudojama prek÷ms ir paslaugoms kurti. Kitaip tariant kapitalas - visos žmonių darbu sukurtos darbo priemon÷s, naudojamos ūkin÷je veikloje. Iš pradžių didžiausia reikšm÷ teko žemei, v÷liau — kapitalui (vystantis technikai), dabar — darbui. Dažnai išskiriamas dar vienas, ketvirtas gamybos veiksnys – informacija arba žinios, kai kurie mokslininkai mini kūrybiškumą. Gamyba - tai gamybos veiksnių naudojimas kuriant prekes ir paslaugas žmonių poreikiams tenkinti. Ekonominių institutų ir nusistov÷jusių veiklos formų visuma kartu su ekonominiais žmonių santykiais sudaro visuomen÷s ekonominę ūkio sistemą. Istoriniai ekonominių ūkių sistemų tipai:

• Natūrinis ūkis arba tradicin÷ ekonomika, kuriai esant namų ūkyje yra pasigaminamos

praktiškau visos reikalingos prek÷s. Šis tipas būdingas kai kurioms izoliuotoms valstyb÷ms …liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

6/30


2009.12.18

WebCT

Azijoje, Afrikoje.

• Centralizuotai valdomas ūkis, dar vadinamas komandine arba planine ekonomika.

Jame dominuoja kolektyvin÷ nuosavyn÷, ištekliai skirstomi centralizuotai. Tokio ūkio tipo pavyzdys – buvusi TSRS, Kinija, Kuba, Kor÷ja.

• Rinkos ūkis. Jis remiasi paklausos ir pasiūlos d÷sniais, privatine nuosavybe, pelno

siekiu. Grynų n÷ra. Vyrauja mišrus tipas. Tai daugelio demokratinių šalių ekonomikos sistema, joje dominuoja rinkos ir valstyb÷s elementai. Skirtingose šalyse dominuoja skirtingi elementai, tačiau vis gi efektyviausia ekonomikos sistema yra ta, kurioje dominuoja rinkos elementai. Mišraus tipo ekonomikos sistemos pavyzdžiai – JAV, D.Britanija, Japonija, Vokietija ir kt. Savikontrol÷s klausimai: 1. Išvardinkite poreikių hierarchiją pagal Maslow. 2. Išvardinkite tris klasikinius gamybos veiksnius. Atsakymai

…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

7/30


2009.12.18

…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

WebCT

8/30


2009.12.18

WebCT

Atsakymai: 1. Fiziologiniai poreikiai, saugumo poreikiai, socialiniai poreikiai, pagarbos poreikiai, saviraiškos poreikiai. 2. Žem÷, darbas ir kapitalas Grįžti atgal

…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

9/30


2009.12.18

WebCT

Failas: Mikroekonomika ir makroekonomika 1.3. Mikroekonomika ir makroekonomika Tikslas: šio skyriaus pabaigoje jūs gal÷site įvardinti mikroekonomikos ir makroekonomikos skirtumus. Pretestas: kokius ekonomikos aspektus nagrin÷ja mikroekonomika? Ekonomika susideda iš dviejų pagrindinių dalių: mikroekonomikos ir makroekonomikos. Mikroekonomika tiria atskirų ūkio komponentų elgseną: atskirų gamybos veiksnių (darbo, žem÷s, kapitalo), atskirų vartojimo prekių, vertybinių popierių rinkų funkcionavimą, tobulos ir netobulos konkurencijos mechanizmą. Ypatingas vaidmuo tenka kainai. Makroekonomika nagrin÷ja šalies ūkio kaip visumos funkcionavimą. Pagrindiniai nagrin÷jami klausimai: šalies nacionalinio produkto nustatymas, visumin÷ paklausa ir pasiūla, makroekonomin÷ pusiausvyra, ekonominiai ciklai, nedarbas, infliacija, valstyb÷s ekonomin÷ politika. Makroekonomikos pradininkas – anglas John Maynard Keynes. Remia valstybin÷s valdžios kišimąsi į rinką, teigia, kad ji turi taisyti rinkos ydas. Savikontrol÷s klausimas: Kuo skiriasi mikroekonomika ir makroekonomika? Atsakymas

…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

10/30


2009.12.18

WebCT

Atsakymas: Mikroekonomika tiria atskirų ūkio komponentų elgseną, o makroekonomika nagrin÷ja šalies ūkio kaip visumos funkcionavimą. Grįžti atgal

…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

11/30


2009.12.18

WebCT

Failas: Pozityvin÷ ir normatyvin÷ ekonomika 1.4. Pozityvin÷ ir normatyvin÷ ekonomika Tikslas: šio skyriaus pabaigoje gal÷site įvardinti pozityvin÷s ir normatyvin÷s ekonomikos skirtumus. Pretestas: kas yra pozityvin÷ ekonomika? Pozityvin÷ ekonomika aprašo, analizuoja faktus, parodo, kaip veikia ekonomika. Tiesiog analizuojamas reiškinys jo nevertinant. Remiamasi faktais. Konstatuojama faktin÷ būsena. Pavyzdžiui, konstatuojama, jog šalies bendrasis produktas per metus išaugo 5%; užimtumo lygis sumaž÷jo 10%, tačiau neaiškinama, kokios šių reiškinių pasekm÷s. Normatyvin÷ ekonomika siekia nustatyti, ar nagrin÷jamas reiškinys teigiamas, ar ne, ką jis duoda atskiroms žmonių grup÷ms. Normatyvin÷ ekonomika ieško geriausių verslo organizavimo formų, nagrin÷ja jų privalumus ir trūkumus, rekomenduoja tam tikrą veiklos būdą. …liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

12/30


2009.12.18 organizavimo

WebCT formų, nagrin÷ja jų privalumus ir trūkumus, rekomenduoja tam tikrą veiklos būdą. Nurodo, kokie reiškiniai pageidautini, o kokie – ne. Pavyzdžiui, teigiama, kad šalies ekonomin÷ pad÷tis ger÷ja, d÷l to kyla visų visuomen÷s narių gerov÷ ir pan.

Ekonomistai labiau vieningi pozityvin÷s ekonomikos klausimais, o normatyvin÷s ekonomikos klausimais labiau nesutariama. Pozityvin÷ ir normatyvin÷ ekonomikos tarpusavyje yra glaudžiai susijusios. Kuo ekonominiai tyrimai išsamesni, tuo didesn÷ tikimyb÷, kad normatyvin÷ ekonomika bus geriau pagrįsta, nes norint vertinti kokį tai reiškinį, reikia tur÷ti duomenis, kuriais galima remtis. Taip pozityvin÷ ekonomika daro įtaką normatyvinei. Normatyvin÷ ekonomika taip pat daro didelę įtaką pozityvinei, nes vertinant kokį tai reiškinį kyla poreikis jį pagrįsti faktais arba paneigti tą vertinimą sukaupus atitinkamus duomenis ir analizę. Savikontrol÷s klausimas: Kuo skiriasi pozityvin÷ ir normatyvin÷ ekonomika? Atsakymas

…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

13/30


2009.12.18

WebCT

Atsakymas: Pozityvin÷ ekonomika aprašo, analizuoja faktus, nevertinant faktų ar reiškinių, o normatyvin÷ ekonomika vertina reiškinius. Grįžti atgal

…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

14/30


2009.12.18

WebCT

Failas: Pagrindin÷s ekonominio pažinimo problemos 1.5. Pagrindin÷s ekonominio pažinimo problemos Tikslas: šios skyriaus pabaigoje gal÷site išvardinti pagrindines ekonominio pažinimo problemas. Pretestas: išvardinkite ekonominio pažinimo problemas. Paprastai susiduriama su šiomis pagrindin÷mis ekonominio pažinimo problemomis: 1.Tyrime sunku laikytis reikalavimo „kitos sąlygos vienodos“. Analiz÷je, kada nagrin÷jamas vienas reiškinys, kiti reiškiniai laikomi pastoviais. Pvz., norint nustatyti prek÷s kainos pokyčio įtaką prek÷s perkamam kiekiui, reikia laikyti pastoviomis pirk÷jų pajamas, giminingų prekių kainas, pirk÷jų skonį, reklamos poveikį ir kt. Tik tokiu atveju analiz÷ bus patikima. Pažeidus šį reikalavimą daromos klaidos ekonominiame pažinime, neteisingai apibūdinamas ekonominių reiškinių ryšis. Tačiau realiai ekonomikoje visi kiti veiksniai kinta. Labai sunku arba neįmanoma atlikti ekonominių eksperimentų, d÷l ko gali būti daromos klaidos. Gamtos moksluose galima atlikti laboratoriniai tyrimus, eksperimentus, tačiau ekonomikoje tokie eksperimentai negalimi. 2.Tiesiog koreliacinio ir priežastinio ryšio maišymas. Jei įvykis A įvyko prieš įvykį B, tai dar nereiškia, kad A sąlygojo B. Koreliacija apibūdina ryšį tarp įvairių reiškinių, tačiau tai platesn÷ sąvoka nei priežasties ryšys. Koreliacinis ryšys gali būti atsitiktinis, o priežastiespasekm÷s ryšį nustatyti yra sunkiau. Pavyzdžiui, jeigu šalyje did÷ja užimtumas ir maž÷ja nedarbas – tai ko gero priežasties – pasekm÷s ryšys, tačiau jeigu šalies ekonomikai augant augtų ir gyventojų emigracija – tai atsitiktin÷ koreliacija, nes ekonomikos augimas negali paskatinti žmonių emigruoti, emigraciją šiuo atveju skatina kiti veiksniai. 3.Visuma ne visada yra sudedamųjų dalių suma. Ši problema rodo, kad reikia skirti mikroekonomiką ir makroekonomiką. Kas tinka mikroekonomikai ne visada tinka makroekonomikai. Makroekonomika n÷ra mikroekonomikos suma. Pvz., atlyginimo …liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

15/30


2009.12.18

WebCT

pak÷limas vienam darbuotojui yra priimtinas, bet jeigu padid÷tų visų darbuotojų darbo užmokestis, o produkcija nesikeis, tai sukels infliaciją ir gyvenimo lygis nepager÷s. Kitas pavyzdys: jeigu atskiras ūkininkas gaus didesnį derlių, jo pajamos ir pelnas padid÷s, tačiau jeigu visų ūkininkų derlius išaugs, jo kainos kris ir ūkininkai negaus didesnio pelno. 4.Subjektyvumas. Ekonominis pažinimas remiasi tam tikromis teorijomis ir priklauso nuo teorijų. Prisirišimas prie vienų teorijų trukdo pažinti kitas, naujas ir pažangias teorijas. Teorijos tarnauja pažinimui bet kartu gali jį stabdyti. Pavyzdžiui, ilgą laiką dominavo klasikin÷ teorin÷ mintis, buvo manoma, jog ji tinkama ir teisinga visais atvejais, tačiau įvykus pasaulinei depresijai, ši teorija nebegal÷jo paaiškinti susidariusios situacijos ir atsirado terp÷ kitoms (keisistinei) teorijoms. Be to atskiri žmon÷s skirtingai vertina tą patį reiškinį. 5.Neapibr÷žtumas (netikrumas) ekonomikoje. Ekonomikoje sunku numatyti būsimus įvykius, ateitį, nes: -Trūksta reikiamos informacijos. Rinkos ekonomika pagrįsta konkurencija, o esant konkurencijai, informacija nepateikiama, egzistuoja informacijos slaptumas, komercin÷s paslaptys. Tod÷l priimant ūkinius sprendimus turime tik dalinę informaciją. Ekonomikoje didelį vaidmenį daro taip pat intuicija ir rizika. -Ūkinei veiklai daro įtaką įvairūs atsitiktinumai, katastrofos. D÷l šios priežasties ūkin÷ veikla yra rizikinga. Reikia atsižvelgti į ekonomikos neapibr÷žtumą (ligos, žem÷s dreb÷jimai, potvyniai, teroro aktai ir kt.). Tyrimui taikoma tikimybių teorija, lošimų teorija, matematin÷ statistin÷ teorija, ūkin÷ veikla draudžiama. Savikontrol÷s klausimai: 1. Išvardinkite pagrindines ekonominio pažinimo problemas. 2. Kas sąlygoja neapibr÷žtumą ekonominiame pažinime? Atsakymai

…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

16/30


2009.12.18

WebCT

Atsakymai: 1. Tyrime sunku laikytis reikalavimo „kitos sąlygos vienodos“, tiesiog koreliacinio ir priežastinio ryšio maišymas, visuma ne visada yra sudedamųjų dalių suma, subjektyvumas, neapibr÷žtumas. 2. Neapibr÷žtumą sąlygoja informacijos trūkumas bei atsitiktinumai. Grįžti atgal …liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

17/30


2009.12.18

WebCT

Failas: Gamybos galimybių riba 1.6. Gamybos galimybių riba …liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

18/30


2009.12.18

WebCT

Tikslas: šio skyriaus pabaigoje gal÷site paaiškinti gamybos galimybių kreiv÷s formą, jos veiksnius bei išvardinti pagrindinius ekonomikos augimo veiksnius. Pretestas: ką parodo gamybos galimybių kreiv÷? Pagrindin÷ ekonomikos problema yra pasirinkimo būtinyb÷. Mes negalime tur÷ti visko, ko panor÷sime, nes: 1.Mūsų materialiniai poreikiai yra begaliniai. 2.Ekonominiai ištekliai yra riboti. Taigi, mes turime rinktis. Nepakankamumo problemą ir būtinybę rinktis galima pavaizduoti gamybos galimybių kreive. Ji parodo, ką galima pagaminti iš turimų išteklių ir su esama technologija. Nors mūsų ištekliai riboti, bet galima pasirinkti, kokias prekes gaminsime ar kokias paslaugas teiksime. Sakykime, ūkyje yra gaminamos dvi prek÷s, pvz. drabužiai ir maisto produktai. 2 pav. Gamybos galimybių kreiv÷ 1 lentel÷. Pasirinkimas tarp maisto ir drabužių vienetų gamybos Pasirinkimų variantai

Drabužių kiekio vienetai

Maisto kiekio vienetai

A B C D E F

0 1 2 3 4 5

20 19 17 14 9 0

Maisto kiekio vienetai, kurių reiktų atsisakyti, norint gaminti papildomą drabužių kiekio vienetą (drabužių gamybos alternatyviniai kaštai)

1 2 3 5 9

Mūsų pasirinkimą iliustruoja gamybos galimybių kreiv÷. Taškas A rodo kraštutinę pad÷tį, jog visi ištekliai yra naudojami maisto gamybai. Kitas priešingas atvejis (F) - kai visi ištekliai yra naudojami drabužių gamybai. Nei viena, nei kita pad÷tis mūsų netenkina, nors ir yra įmanoma, nes pirmuoju atveju mes gerai pavalgę, bet nuogi, antruoju - gerai apsirengę, bet alkani. Taške A visi ištekliai yra naudojami maistui pagaminti. Norint pagaminti vieną vienetą drabužių, reik÷s atsisakyti dalies maisto, nes dalis išteklių bus nukreipiama gaminti drabužiams. Taigi, norint pagaminti vieną vienetą drabužių, atsisakome vieno maisto vieneto. Tačiau norint pagaminti antrąjį drabužių vienetą, atsisakome jau dviejų maisto vienetų. Vadinasi, antrojo drabužių vieneto alternatyviniai kaštai yra didesni nei pirmojo. Kuo daugiau gaminame drabužių, tuo didesni alternatyviniai kaštai. Ypač dideli paskutiniojo drabužių vieneto gamybos alternatyviniai kaštai. …liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

19/30


2009.12.18

WebCT

Alternatyviniai kaštai - tai išteklių naudojimo alternatyva, kurios atsisakome gamindami produktą. Pavyzdžiui, drabužių vieneto alternatyviniai kaštai yra maistas, kurio netenkame gamindami drabužių vienetą. Did÷jantys alternatyviniai kaštai sąlygoja kreiv÷s išlinkimą išor÷n. Jeigu abiem produktams gaminti vienodai tinka gamybos ištekliai, tai gamybos galimybių kreiv÷ bus tiesi. Gamybos galimybių kreiv÷ parodo maksimaliai įmanomą dviejų prekių derinio gamybą. Tačiau tikrov÷je faktin÷ produkcijos apimtis gali neatitikti gamybos galimybių. Gali būti nepilnai panaudojami gamybos ištekliai (pvz., d÷l nedarbo darbo j÷ga) arba dirbantys darbuotojai gali veltui leisti laiką. Tai atspind÷tų visi taškai, esantys į kairę nuo kreiv÷s. Taškai į dešinę nuo kreiv÷s nepasiekiami. Taigi, gamybos galimybių kreiv÷ atspindi retumą, pasirinkimą ir alternatyvinius kaštus. Retumas - prekių gamybos deriniai už kreiv÷s ribų nepasiekiami d÷l išteklių trūkumo. Pasirinkimas - kadangi negalima gaminti prekių derinio už gamybos galimybių kreiv÷s ribų, tod÷l reikia pasirinkti vieną iš pasiekiamų šiuo metu taškų gamybos galimybių kreiv÷je. Alternatyviniai kaštai - juos vaizduoja gamybos galimybių kreiv÷s nuolydis. Kai išteklius nukreipiame tam tikros prek÷s gamybos padidinimui, reikia mažinti kitos prek÷s gamybą. Tačiau ilgame laikotarpyje taškai, esantys į dešinę nuo kreiv÷s gali būti pasiekti. Tai įvyksta padid÷jus gamybiniam paj÷gumui ir išaugus ekonomikai. Yra trys pagrindiniai ekonomikos augimo šaltiniai: 1.Technologin÷ pažanga, garantuojanti naujus, geresnius prekių gamybos metodus. 2.Kapitalo kiekio padid÷jimas (kapitalo kaupimas). 3.Dirbančiųjų skaičiaus, jų išsilavinimo lygio bei įgūdžių išaugimas. Augant ekonomikai, t.y. did÷jant šalies gamybiniam paj÷gumui, galimybių kreiv÷ slenka į dešinę. Jeigu technologin÷ pažanga gali padidinti gamybinį paj÷gumą tik vienai kuriai prekei gaminti, tai slinks ne visa kreiv÷, o keisis tik jos pad÷tis vienos ašies atžvilgiu. Pvz., jeigu technologin÷ pažanga padidintų gamybinį paj÷gumą tik maistui gaminti, gamybos galimybių kreiv÷ darytųsi statedn÷ (A taškas slinktų į viršų). Savikontrol÷s klausimai: 1. Kas sąlygoja gamybos galimybių kreiv÷s išlinkimą nuo ordinačių ašies pradžios? 2. Išvardinkite pagrindinius ekonomikos augimo šaltinius. Atsakymai

…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

20/30


2009.12.18

…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

WebCT

21/30


2009.12.18

WebCT

Atsakymai: 1. Did÷jantys alternatyviniai kaštai. 2. Technologin÷ pažanga, kapitalo kaupimas, darbo j÷gos kiekyb÷s ir kokyb÷s augimas. Grįžti atgal

…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

22/30


2009.12.18

WebCT

Failas: Specializacija, mainai, pinigai 1.7. Specializacija, mainai, pinigai Tikslas: šio skyriaus pabaigoje Jūs gal÷site pagrįsti specializacijos, mainų ir pinigų poreikį bei naudą. Pretestas: kokie yra pagrindiniai mainų tipai? Trys svarbiausi ekonomikos vystymosi elementai yra šie: 1.Specializacija. 2.Mainai. Specializacija reikalauja mainų. 3.Pinigai. Specializacija ir mainai gali vykti sklandžiai tik pinigų d÷ka. Gamybos specializacija didina darbo našumą. Specializacijos priežastis yra lyginamasis pranašumas. Dar A. Smitas nagrin÷jo darbo pasidalijimo privalumus, kurie suprantami kaip funkcin÷ specializacija pramon÷s įmon÷s viduje. Visos pirmosios knygos pagrindas - visuomeninio darbo pasidalijimo id÷ja: savo esme ekonomin÷ sistema - didžiulis ryšių tinklas tarp specializuotų gamintojų, kuriuos sieja “polinkis mainyti, prekiauti, keisti vieną daiktą į kitą”. …liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

23/30


2009.12.18

WebCT

“Užtikrinimas galimyb÷s visą savo darbo produkto perteklių, kuris viršija savo vartojimą pakeisti į kitų žmonių tą dalį, kurios gali reik÷ti, skatina kiekvieną žmogų pašvęsti save specializuotai veiklai ir toje specializuotoje srityje iki tobulumo išvystyti savo prigimtinius talentus”. Prek÷ yra gaminama toje vietoje, kuri labiausiai tinka jos gamybai. Taigi, prek÷ gaminama tame rajone, kuris turi absoliutų pranašumą jos gamyboje. Šalis turi absoliutų pranašumą tam tikros prek÷s gamyboje, jeigu ji gali pagaminti tą prekę su mažesniais ištekliais nei kita šalis. Tačiau dažnai gyvenime susiduriame su lyginamuoju pranašumu. Specializacija ir mainai suteikia abipusę naudą. Tačiau absoliutinis pranašumas n÷ra būtinas abipusiai naudingai specializacijai. Lyginamojo pranašumo principą suformulavo XIX amžiaus britų ekonomistas David Ricardo, aiškindamas, kaip šalys išlošia tarptautin÷s prekybos d÷ka. Tačiau šį principą galima taikyti ir šalies viduje. Uždavinys: Tarkime, kad: 1.Per 1 val. teisinink÷ gali pasodinti 20 g÷lių. 2.Per 1 val. sodininkas gali pasodinti 10 g÷lių. (Vadinasi, teisinink÷ turi absoliutinį pranašumą sodininkyst÷je). 3.Teisinink÷s uždarbis, dirbant juridinį darbą, lygus 100 $/val. 4.Sodininko uždarbis, tvarkant sodą, lygus 10 $/val. Klausimas: Kaip teisinink÷ gali pasodinti 20 g÷lių? Sprendimas

Yra du mainų tipai: 1.Tiesioginiai (barteriniai) mainai. 2.Mainai naudojant pinigus. Tiesioginiuose mainuose pinigai nenaudojami. Kiekvienas gamintojas turi surasti kitą gamintoją, su kuriuo gal÷tų apsimainyti savo gaminiais. Taigi, yra daugyb÷ dvipusių sand÷rių: siuv÷jas - kirp÷jas, m÷sininkas - stalius ir pan. Toks mainų tipas yra neefektyvus: 1.Labai daug laiko sugaištama ieškant žmogaus, turinčio tau reikiamą prekę ir norinčio už ją mainais paimti tavo gaminį. 2.Tiesioginiai mainai reikalauja reikmių (norų) atitikimo: kiekvienas, dalyvaujantis tiesioginiuose mainuose, turi tur÷ti produktą, kurio pageidauja kiti. 3.Taip pat iškyla nedalumo problema. Bet kokia prek÷ turi būti nupirkta iš karto, o ne dalimis. …liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

24/30


2009.12.18

WebCT

Žymiai paprastesni mainai kai naudojami pinigai. Čia nebūtinai turi sutapti norai. Pinigams būdinga visuotina perkamoji galia, t.y. jie gali būti panaudoti bet kokios pateiktos prek÷s ar paslaugos pirkimui. Be to galima sudaryti sud÷tingą sand÷rį tarp daugelio partnerių. Sand÷riai gali būti labai sud÷tingi, netgi su šimtais dalyvių. Taip pat naudojant pinigus nelieka nedalumo problemos. Tiesioginiai mainai nepatogūs, tod÷l atsiranda poreikis kokį tai daiktą laikyti pinigais. Pinigais įvairiais laikais buvo laikomi įvairiausi daiktai: kortos, cigaret÷s, vinys, karoliai, delfino dantys, ryžiai, druska, kriaukl÷s, žv÷rių kailiai, akmenys, galvijai ir netgi genio kaukol÷s bei žirafų uodegos. Tiesioginių mainų ekonomikoje n÷ra skirtumo tarp pirk÷jo ir pardav÷jo, tarp gamintojo ir vartotojo. Kiekvienas parduodamas prekę ar paslaugą yra ir kitos prek÷s ar paslaugos pirk÷jas. Tuo tarpu monetarin÷je ekonomikoje yra aiškus skirtumas tarp jų. Pirmosios iš sidabro ir aukso kaldintos monetos atsirado 520 m. pr. m. e. Į auksą ir sidabrą buvo vis daugiau įmaišoma pigesnių metalų, o galiausiai atsirado ir popieriniai pinigai. Pinigai laikomi pinigais d÷l šių priežasčių: 1. Jie yra visuotinai pripažįstami, 2. Mainų ir mok÷jimo galią jiems suteikia valstyb÷, 3. Jų kiekis ribotas. Pinigų funkcijos: 1. 2. 3. 4.

Mainų (cirkuliacijos) priemon÷, Apskaitos vienetas. Vert÷s matas. Kaupimo priemon÷.

Savikontrol÷s klausimas: kokia yra pinigų naudojimo nauda? Atsakymas

…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

25/30


2009.12.18

WebCT

Sprendimas: 1 variantas. Pasodinti pačiai, paaukojant tam 1 val. Išlaidos: ji atsisako 100 $, kuriuos gal÷tų uždirbti per 1 val., dirbdama juridinį darbą. 2 variantas. Verstis juridine veikla, o 20 g÷lių pasodinti pasamdyti sodininką. Išlaidos: dvi sodininko darbo valandos po 10 $. Iš viso: 20 $. Sprendimas: Pasirenkamas antrasis variantas. Būtina 1 val. paskirti juridinei veiklai norint užsidirbti 100 $. Reikia pasamdyti sodininką už 20 $. Grynoji antrojo varianto nauda, lyginant su pirmuoju, lygi 80 $ (100-20). Ši suma gali būti panaudota kitų prekių įsigijimui. Išvada: Teisinink÷ turi lyginamąjį pranašumą juridin÷je veikloje. Specializuodamasi joje …liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

26/30


2009.12.18

WebCT

teisinink÷ gauna daugiau prekių ir paslaugų už 80 $. Grįžti atgal

…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

27/30


2009.12.18

WebCT

Atsakymas: Naudojant pinigus mainuose nebūtinai turi sutapti norai; pinigams būdinga visuotina perkamoji galia, be to galima sudaryti sud÷tingą sand÷rį tarp daugelio partnerių; n÷ra nedalumo problemos. Grįžti atgal

…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

28/30


2009.12.18

WebCT

Failas: 2 pav. Gamybos galimybių kreiv÷ 2pav2.gif

Failas: 1 pav. Maslow poreikių piramid÷ 11pav.gif

Media bibliotekos rinkinys: 1 modulio skaidr÷s Ekonomikos teorijos įvadas 1 modulio skaidr÷s: Ekonomikos teorijos įvadas Priedai: i modulis.ppt

Vertinimas: 1 modulio savikontrol÷s testas Užduotis: 1 modulio užduotis Nurodymai: 1.Nubraižykite lietuviškam mentalitetui būdingą poreikių piramidę. 2.Pagrįskite jos hierarchiją. 3.Pateikite poreikių pavyzdžių. 4.Pateikite šiuos poreikius tenkinančių prekių ir paslaugų pavyzdžių. Priedai: Įvykdymo terminas: Šeštadienis, 2009, Spalio 31 12:00 Bendradarbiavimo tipas Asmuo Įvertinimo kriterijus: raidinis skaitinis pažymys

…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

29/30


2009.12.18

Spausdinti

WebCT

Išsaugoti į failą

…liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct

30/30


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.