Europos programų gidas kultūrai 2010

1

EUROPOS [PROGRAMOS] KULT的RAI

3

EUROPOS [PROGRAMOS] KULT的RAI

EUROPOS [PROGRAMOS] KULT的RAI

Vilnius, 2010

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

8 ĮVADAS 13 PROGRAMOS 14 [KULTŪRA 2007] 27 PRATYBOS 38 [EUROPA PILIEČIAMS] 48 [MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ] 56 [VEIKLUS JAUNIMAS] 68 [MEDIA 2007] 76 [EUROMED] 82 [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS] 104 [STRUKTŪRINIAI FONDAI] 118 [EUROPOS KULTŪROS FONDAS] 124 [Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinė

mobilumo programa] 130 [ŠIAURĖS KULTŪROS FONDAS]

PROGRAMA [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

7 7

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

ĮVADAS Knygelė, kurią atsivertėte, atsirado tam, kad būtų jums „po ran­­ka“ kiekvienąkart, kai pagalvojate apie platesnius tarptauti­ nius savo kultūrinės ir kūrybinės veiklos vandenis, kai stabtelite ir susimąstote, kaip įgyvendinti ramybės neduodančias įsta­biau­sias savo idėjas. Tikimės, kad šis gidas padės jums rasti kelią europinių programų brūzgynuose. Pirmiausia pabandysime nubrėžti šiokius tokius pradinius Europos programų žemėlapio kontūrus.

Svarbu atsiminti, kad skirtingos programos akcentuoja skirtin­ gus dalykus. Pavyzdžiui, programa [KULTŪRA 2007] remia tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą, čia svarbūs kriterijai yra veiklos me­ninė ir bendradarbiavimo kokybė. O [ES TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO] ir [STRUKTŪRINIŲ FONDŲ] lėšos skirtos

ekonominei ir socialinei šalies plėtrai, todėl, norint parengti finansavimui gauti tinkamą projektą, į kultūrą tenka žvelgti kaip į sritį, prisidedančią prie verslo plėtros, gyvenimo kokybės ge­ rinimo, užimtumo didi­nimo, darbo vietų kūrimo ir taip toliau.

Panašiai ir kitais atvejais. Pavyzdžiui, kalbant apie programą [EUROPA PILIEČIAMS], į kultūrą galima žvelgti kaip į sritį, pade­

dančią skatinti pilietiškumą. Programoje [VEIKLUS JAUNIMAS] akcentuojamos kūrybinės ir kultūros pažinimo veiklos jaunimui, o programa [MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ] kultūrai atsive­ria­per siekį kelti darbuotojų kvalifikaciją ar skatinti meno edukaciją.

[STRUKTŪRINIAI FONDAI]

[ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

[VEIKLUS JAUNIMAS]

[MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ]

[EUROPA PILIEČIAMS]

[KULTŪRA 2007]

PROGRAMOS

8 9

Kultūros elementas

Kokią vietą kultūra užima Europos Sąjungos programose?

Pripažįstame, kad pateikiama schema gana sąlygiška, tačiau ja norime parodyti, kad kultūrinei veiklai finansuoti lėšų galima atrasti kiekvienoje iš minimų ES programų, net jei jos nėra ĮVADAS

tiesiogiai skirtos tokiai veiklai finansuoti.

KAS GALI TEIKTI PARAIŠKĄ?

PROGRAMOS

paramos jūsų idėjai.

pagal kuriuos galima orientuotis dėl

Organizacijos

Individai

Nuo ko pradėti?

Pabandėme išskirti pagrindinius kriterijus,

[ŠIAURĖS KULTŪROS FONDAS]

mobilumo programa]

[Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinė

[EUROPOS KULTŪROS FONDAS]

[STRUKTŪRINIAI FONDAI]

[ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

[EUROMED]

[MEDIA 2007]

[VEIKLUS JAUNIMAS]

[MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ]

[EUROPA PILIEČIAMS]

[KULTŪRA 2007]

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Greitį tyrinėjančių mokslininkų ir menininkų tarptautinė grupė

ĮVADAS

TIKSLINĖS GRUPĖS

[ŠIAURĖS KULTŪROS FONDAS]

mobilumo programa]

[Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinė

[EUROPOS KULTŪROS FONDAS]

[STRUKTŪRINIAI FONDAI]

[ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

[EUROMED]

[MEDIA 2007]

[VEIKLUS JAUNIMAS]

[MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ]

[EUROPA PILIEČIAMS]

[KULTŪRA 2007]

PROGRAMOS

10 11

Menų studentai iš kelių šalių

Kelių šalių architektai

Trijų miestų meninio ugdymo bendruomenės (vaikai, tėvai, ugdytojai)

Trijų šalių vaikų meninio ugdymo specialistai

DALYVAUJANČIOS ŠALYS

PROGRAMOS

Turkija

Juodkalnija, Serbija

Kroatija, Makedonija

Viduržemio jūros regiono šalys

[ŠIAURĖS KULTŪROS FONDAS]

mobilumo programa]

[Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinė

[EUROPOS KULTŪROS FONDAS]

[STRUKTŪRINIAI FONDAI]

[ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

[EUROMED]

[MEDIA 2007]

[VEIKLUS JAUNIMAS]

[MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ]

[EUROPA PILIEČIAMS]

[KULTŪRA 2007]

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Šiaurės ir Baltijos šalys

Visos ES šalys

Europos ekonominės erdvės šalys: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija

PROGRAMA [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

13 13

EUROPOS [PROGRAMOS] KULT的RAI

PROGRAMA [KULT的RA 2007]

14 15

ES

Paraiškų teikėjai

Juridiniai asmenys, privačios ir viešosios įstaigos

Dalyvaujančios šalys

27 ES šalys, Europos ekonominės erdvės šalys (Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas), šalys kandidatės į ES nares (Kroatija, Turkija, Make- donija), Serbija ir Juodkalnija.

2011 metais gali prisijungti Bosnija ir Hercegovina bei Albanija.

Programos trukmė

2007–2013 m.

Programos biudžetas

400 mln. eurų (7 metams)

Koordinatorius Lietuvoje

Tarptautinių kultūros programų centro Kultūros kontaktų biuras, tel. 8 ~ 5 261 2921, el. p. info@kultura2007.lt,

www.kultura2007.lt

– tai ES programa, skirta europiniam bendradarbiavimui kultūros srityje skatinti. Ši programa remia visų kultūros sričių, išskyrus audiovizualinę (jai skirta programa [MEDIA 2007–2013]), projektus. [KULTŪRA 2007] siekia skatinti kultūros srityje dirbančių žmonių mobilumą, meno kūrinių bei produktų judėjimą ir kultūrų dialogo formavimąsi.

[KULTŪRA 2007]

PROGRAMA [KULTŪRA 2007]

Programos steigėjas

APIE PROGRAMĄ

Apie programą

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Siekiant išsiaiškinti, kas svarbu tikintis programos [KULTŪRA 2007] paramos, reikia išanalizuoti paramos skyrimo kriterijus.

Vienas svarbiausių kriterijų – Europos pridėtinė vertė. Tai reiškia, kad projektas iš esmės turi skirtis nuo tokio, kuris ir šiaip galėtų įvykti toje šalyje. Reikšmingos yra ir projekto geografinė aprėptis bei galimybė tęsti ir plėtoti veiklą Europos mastu. Kitaip tariant, projektas negali būti tiesiog nacionalinių projektų suma. Tarptautinis bendradarbiavimas, idėjų ir patir­ ties mainai turėtų būti projekto pagrindas. Taigi kitas svarbus kriterijus – partnerystės kokybė. Programos [KULTŪRA 2007] pagrindą sudaro būtent kultūros operatorių bendradarbiavimas.

Siūlomo projekto organizatoriams ir bendraorganizato­riams reikėtų kartu plėtoti projekto idėją, planuoti ir įgyven­dinti jo veiklas, bendrai finansuoti projektą, vertinti projekto eigą, skleisti jo rezultatus. Turėtų būti akivaizdu, kad to projekto esmė – bendradarbiauti, kad vienas kultūros operatorius jo įgyvendinti negali.

Informacija apie visus paramos skyrimo kriterijus ir kitus norintiesiems dalyvauti programoje keliamus reikalavimus pateikta programos [KULTŪRA 2007] vadove, kuris lietuvių kalba prieinamas tinklalapyje www.kultura2007.lt.

Patarimas paraiškų teikėjams – reikia siekti, kad projekto idėja peržengtų įprastas kultūrinių mainų formas (atvežti, parodyti, apsikeisti), ir ieškoti kūrybiškesnių bendradarbiavimo būdų, aiškiai pagrindžiant, kodėl siūlomas būtent toks projektas ir kokia jo tema.

l

Programos struktūra Programos kryptys

PROGRAMOS STRUKTŪRA

16 17

1. Parama kultūrinei veiklai 1.1. Daugiamečio bendradarbiavimo projektai. Trunka nuo ­

3 iki 5 metų, juose turi dalyvauti mažiausiai 6 kultūros operatoriai iš 6 skirtingų šalių. ES parama sudaro ne daugiau kaip 50 proc. projekto biudžeto, nuo 200 iki 500 tūkst. eurų per metus.

Paraiškų teikimo terminas – kiekvienų metų spalio 1 diena.

1.2.2. Literatūros vertimai. Parama skiriama grožinės

literatūros kūrinių vertimams iš vienos Europos kalbos į kitą Europos kalbą. Remiami aukštos kokybės literatūros vertimai, svarbūs Europos mastu ir skirti plačiajai visuomenei. Ypatingas dėmesys skiriamas šalių, įstojusių į ES nuo 2004 m., literatūros vertimams. Paramą gauti gali tik jau išleisti kūriniai ir tik tie,

PROGRAMA [KULTŪRA 2007]

1.2.1. Bendradarbiavimo projektai. Trunka iki 2 metų, projektą vykdo mažiausiai 3 operatoriai iš 3 skirtingų šalių.

ES parama – ne daugiau kaip 50 proc. projekto biudžeto, nuo 50 iki 200 tūkst. eurų visam projekto laikotarpiui. Paraiškų teikimo terminas – kiekvienų metų spalio 1 diena.

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

kurie dar nebuvo versti į norimą versti kalbą. Paraiškas teikti gali tik leidyklos. Paraiškų teikimo terminas – kiekvienų metų vasario 3 diena.

1.3.5. Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Remiami projektai, kuriuose bendradarbiaujama su bent viena organizacija iš trečiosios šalies (trečiosios šalys – visos programoje nedalyvaujančios šalys). Konkrečios šalys įvardijamos atskirai kiekvienų metų kvietime. Pavyzdžiui, 2008 m. buvo remiami bendradarbiavimo su Brazilija projektai. 2009 ir 2010 m. sąrašuose – ES Rytų ir Pietų kaimynystės regionų šalys. 2011 m. bus remiami bendradarbiavimo su Meksika projektai. Šiems projektams taikomi panašūs reikalavimai, kaip ir bendradarbiavimo projektams (1.2.1.). Paraiškų teikimo terminas – kiekvienų metų gegužės 3 diena.

1.3.6. Parama Europos kultūros festivaliams. Parama skiriama su Europoje vykstančiais festivaliais susijusioms išlaidoms padengti. Galima teikti paraiškas vienai festivalio laidai arba prašyti daugiametės paramos (trims festivalio laidoms).

Paraiškas daugiametei paramai gauti galima teikti tik 2010 metais. Paraiškas gali teikti organizacijos, kurių pagrindinė veikla yra festivalių organizavimas. Festivalis tinkamas finansuoti, jei iki paraiškos teikimo dienos yra surengtos bent penkios festivalio laidos, o paskutinio įvykusio festivalio programoje ir programoje, parengtoje tiems metams, kuriems prašoma paramos, pristatomi kūriniai bent iš septynių programoje [KULTŪRA 2007] dalyvaujančių šalių. Prašoma ES parama negali būti didesnė kaip 100 tūkst. eurų ir negali viršyti 60 proc. projekto biudžeto. Paraiškų teikimo terminas – kiekvienų metų lapkričio 15 diena.

18 19

2. Dotacijos organizacijoms, veikiančioms kultūros srityje Europos mastu

Šiuo atveju padengiamos išlaidos, susijusios su ilgalaikėmis darbo programomis, kurias vykdo bendrų tikslų Europos kultūros srityje arba tokių tikslų, kurie yra šios srities ES politikos dalis, siekiančios organizacijos. Paraiškas galima teikti pagal dvi kategorijas: a) ambasadoriai – organizacijos, kurios dėl savo įtakos kultūros srityje Europos mastu yra akivaizdžiai tinkamos atstovauti Europos kultūrai ir, būdamos jos atstovės, gali atlikti savo vaidmenį kaip Europos kultūros ambasadorės. Tai gali būti orkestrai, chorai, teatro ir šokio trupės, kurių veiklai būdingas ryškus Europos aspektas. Organizacija turi vykdyti veiklą bent septyniose tinkamose šalyse (tinkamos šalys – tai visos programoje dalyvaujančios šalys); b) palaikymo tinklai – tai susijusių partnerių sukurti tinklai, užtikrinantys reikšmingą kultūros srities reprezentavimą Europos mastu. Tinklai turi suburti narius, įsteigtus bent 15 tinkamų šalių. Jeigu tinklus sudaro organizacijos, atstovau­ jančios kultūros operatoriams nacionaliniu lygmeniu (pvz., nacionalinės federacijos), jie turi būti reprezentuojami ma­­ žiausiai 10 tinkamų šalių. Tinklai turi būti įsteigti mažiausiai prieš metus iki paraiškos teikimo.

PROGRAMA [KULTŪRA 2007]

šalyse sulaukiantys projektai, pvz., Europos kultūros sostinės, ES apdovanojimai šiuolaikinės architektūros, kultūros paveldo, literatūros srityse. Šiems veiksmams Europos Komisija (toliau – Komisija) skelbia specialius kvietimus.

PROGRAMOS STRUKTŪRA

1.4. Specialieji veiksmai. Tai stambūs, didelio atgarsio Europos

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paraiškas šioje kategorijoje gali teikti ir audiovizualinės srities organizacijos, jei numatomomis veiklomis nesiekiama pelno.

Paraiškų teikimo terminas – kiekvienų metų rugsėjo 15 diena.

3. Kultūros politikos analizės srityje dalyvaujančių organizacijų projektai

Ši kryptis remia tų privačių ar viešųjų organizacijų bendradarbiavimo projektus, kurios turi tiesioginės ir praktinės patirties kultūros politikos analizės, vertinimo ar poveikio vertinimo srityse vietos, regioniniu ir (arba) Europos lygmeniu. Teikiami projektai turėtų būti susiję su vienu ar daugiau iš trijų Europos kultūros darbotvarkės tikslų: - kultūrų įvairovės ir kultūrų dialogo skatinimas; - kultūros, kaip kūrybiškumo katalizatorės, skatinimas įgyvendinant Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją; - kultūros, kaip vieno iš esminių ES tarptautinių santykių elementų, propagavimas, įgyvendinant UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo.

Parama skiriama projektams, kurių trukmė nuo 12 iki 24 mėnesių ir bendradarbiauja bent 3 organizacijos iš 3 skirtingų programoje dalyvaujančių šalių. ES parama sudaro ne daugiau kaip 60 proc. viso projekto biudžeto ir neviršija 120 tūkst. eurų per metus. Paraiškų teikimo terminas – spalio 1 diena.

l

„Migrating Art Academies“ (2008–2010)

Vykdant projektą, tiriamas šiuolaikinėje visuomenėje pakitęs meno edukacijos institucijų vaidmuo. Projekto tikslas – atsakyti į klausimą, kokia meno akademija turėtų būti šiandien, ir sukurti jos modelį. Per pastarąjį dešimtmetį įvykę technologijų ir politiniai pokyčiai geriausiai atspindi lūžį tarp įprastų, institucijose įsišaknijusių, laiko ir vietos apibrėžtų mokymo praktikų ir naujos polimorfinės realybės, kuriamos laisvo dirbančiųjų ir informacijos judėjimo.

Projekto metu 3–5 studentų grupės iš 3 šalių keliauja Europos kultūros sostinių (Lincas, Vilnius, Esenas) link, kelionę „nužymėdamos“ ir internete, virtualioje „3D“ realybėje. Projekto idėja – paįvairinti įprastą studentų mokymosi procesą ir paskatinti jaunus kūrybingus žmones tobulėti; tokiu tikslu iki šiol dažniausiai pasitelktos vasaros stažuočių programos retai būdavo siejamos su naujosiomis medijomis. Šio projekto metu studentai gali ne tik dalyvauti paskaitose second life’ ar išbandyti elektroninio mokymosi teikiamas galimybes, bet ir savo kūrybinius sumanymus įgyvendinti virtualioje erdvėje. Visos programos pagrindą sudaro psichologijos, programavimo, meno istorijos ir estetikos sričių studijos.

PROGRAMA [KULTŪRA 2007]

Projektų pavyzdžiai

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

20 21

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Projekto koordinatorius: Europos vizualinių menų mokykla

(pranc. École européenne supérieure de l’image, Angoulême/ Poitiers), Prancūzija.

Bendraorganizatoriai: Vilniaus dailės akademija (Lietuva), Kiolno medijų akademija (vok. die Kunsthochschule für Medien Köln) (Vokietija). http://www.migaa.eu/ „Kedja Dance Encounters“ (2008–2010)

„Kedja“ – tai neformalus Šiaurės ir Baltijos šalių šokio organizacijas ir šokio profesionalus vienijantis tinklas. 2007–2010 m. Danijoje, Islandijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje numatyti šeši šio tinklo dalyvių susitikimai, skirti aktualioms temoms, tokioms kaip mobilumas, choreografų ugdymas, dėmesys vaikams ir jaunimui, aptarti. „Kedja“ – kol kas didžiausia šiuolaikinio šokio profesionalų platforma Šiaurės ir Baltijos šalių regione.

Pirmas susitikimas įvyko Vilniuje tarptautinio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ metu (2008 m. gegužė), jo tema – mobilumas Šiaurės ir Baltijos šalyse ir už jų ribų. Susitikime dalyvavo 120 šokio profesionalų, vadybininkų, prodiuserių ir programų vadovų iš visų Šiaurės bei Baltijos šalių, taip pat Serbijos ir Rusijos. Paskaitas jiems skaitė ir seminarus bei diskusijas vedė 22 kviestiniai šokio ir kultūros bei meno vadybos ekspertai iš Armėnijos, Danijos, JAV, Japonijos, Nyderlandų, Šveicarijos ir kitų šalių. Meninėje susitikimo programoje parodyti visų susitikime dalyvavusių Šiaurės ir Baltijos šalių šokio spektakliai. Specialiai šiam renginiui pristatytos ir dvi pasaulinės premjeros: T. Saarineno „Next of Kin“ ir M. Fors­ bergo „Redo“, taip pat surengtas trumpas jauniausių susitikime dalyvavusių kūrėjų prisistatymas „8x8=64“.

Projekto koordinatorius: „Dansenhus“, Danija.

22 23

„Typhlo-Tactus“ (2007)

Šis projektas, kuriame kaip asocijuota partnerė dalyvavo Lietuvos aklųjų biblioteka, yra pavyzdys, kaip neapsiribojama tik meno sritimi ir galvojama apie praktinę projekto naudą. Projekto tikslas buvo aprūpinti Europos šalių aklus ir silpnaregius vaikus taktiliniu būdu iliustruotomis knygutėmis ir supažindinti juos su kitų šalių pasakomis bei legendomis. Lietuvos aklųjų biblioteka išleido knygą, kurioje išsamiai aprašyti reljefinių iliustracijų gamybos metodai. Taktilinėmis knygomis papildytas Lietuvos aklųjų bibliotekos knygų fondas. Be to, jomis susidomėjo vidurinių mokyklų technologijų mokytojai.

Projekto koordinatorius: „Les Doigts Qui Revent“, Prancūzija.

Bendraorganizatoriai: Bibliotheque de l’O.N.A (Belgija), „Clear Vision Project“ (Didžioji Britanija), Aklųjų sąjungos leidybos centras (Italija), Polonia University (Lenkija), „Visio“ (Nyderlandai), Suomijos aklųjų biblioteka „Celia“ (Suomija), „Grenzenlos“ (Vokietija). „Dream Factories“ (2007–2010)

Šio projekto centre – kilnojamoji paroda, skirta pramonės ir modernizmo ženklams Baltijos jūros regione nuo 1945 iki 1990 m. įvardyti ir eksponuojama projekte dalyvaujančiose šalyse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Šios paro-

PROGRAMA [KULTŪRA 2007]

http://www.kedja.net/

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

Bendraorganizatoriai: „Iceland Dance Company“ (Islandija), Lietuvos šokio informacijos centras (Lietuva), „Danceinfo Norway“ (Norvegija), „Kedja Dance Info“ (Suomija), Moderna Dansteatern and Swedish Dancecommittee (Švedija).

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

dos tikslas – atskleisti industrializuotos pokario visuomenės abipus Baltijos jūros panašumus ir skirtybes. Jos tema – kiekvienos šalies „svajonių fabrikas“.

Parodos potemės: svajonės apie fabriką, darbas fabrike, fabrikas ir namai, fabrikas ir laisvalaikis, fabrikas ir visuomenė bei pasikeitusios svajonės. Šitaip atkreipiamas dėmesys ne į valdžios ar politikų, bet į „paprasto“ žmogaus santykį su industrializacija ir atskleidžiama, kaip abstraktūs modernizacijos idealai, planai ir vizijos buvo įgyvendinti darbininkų kasdienybėje, o politinės, technologinės, estetinės fabrikų kūrimo vizijos perteikiamos per konkrečių toje aplinkoje dirbusių žmonių pasakojimus.

Medžiaga rengiama remiantis tyrimais, studijomis ir dokumentais, kuriuos pateikia muziejai, universitetai ir nacionalinio paveldo institucijos. Projekto metu taip pat vyksta renginiai ir seminarai, nagrinėjantys ryšį su nesena industrine praeitimi, be to, kuriama elektroninė mokymosi programa, skirta šioms temoms pristatyti ir analizuoti. Į Lietuvos energetikos muziejų paroda atkeliavo 2009 m. rudenį.

Projekto koordinatorius: Darbininkų muziejus, Danija.

Bendraorganizatoriai: Estijos nacionalinis muziejus (Estija), Rygos istorijos ir laivybos muziejus (Latvija), Lietuvos energetikos muziejus (Lietuva), Mokslo ir technologijų muziejus (Norvegija), Helsinkio miesto muziejus (Suomija), Mokslo ir technologijų muziejus (Švedija). http://dreamfactories.eu/ „Jaunasis amžius“ (2007)

Projekto tikslas – populiarinti lėlių teatro meną ir skatinti jaunosios kartos kūrybiškumą.

Visose dalyvaujančiose šalyse buvo paskelbti nacionaliniai jaunųjų dramaturgų (nuo 6 iki 21 metų amžiaus), kuriančių lėlių teatrui,

24 25

l

PROGRAMA [KULTŪRA 2007]

lėlių teatrų festivalio metu.

Projekto koordinatorius: Esti Riiklik Nukuteater, Estija.

Bendraorganizatoriai: „Vlinders&Co“ figūrų teatras (flam.

Figurentheater Vlinders & Co) (Belgija), Tavo teatras (dan. Thy Teatre) (Danija), Kauno valstybinis lėlių teatras (Lietuva), Theatre Mukamas (Suomija).

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

konkursai. Iš jiems pateiktų daugiau kaip 50 kūrinių atrinktos 4 pjesės, kurios buvo pastatytos profesionalaus lėlių teatro scenoje

EUROPOS [PROGRAMOS] KULT的RAI

PROGRAMA [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

27 27

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

1) ĮSIŽIŪRĖJIMAS  2) REFLEKSIJA  3) IDĖJŲ PLĖTOJIMAS 

Tai trys žingsniai geros idėjos gimimo link

Unikalūs projektai atsiranda iš geros idėjos, būtinybės veikti ir noro dirbti kartu su bendraminčiais. Šio pratybų sąsiuvinio tikslas – padėti jums trečiajame – idėjų plėtotės – etape.

PRATYBOS



IDĖJŲ PLĖTOJIMAS

28 29

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

junkite skirtingas sritis Tarpdalykiškumas dažnai susijęs su kūrybiškais sprendimais.

Tarpdalykinis požiūris priverčia kitaip pažvelgti į sritį, kurioje dirba­ te, ir yra tiesiausias kelias atradimų link. Programa [KULTŪRA 2007] skatina skirtingas meno formas, socialinio gyvenimo ir

mokslo sritis siejančius projektus. Tai reiškia, kad projektas gali neapsiriboti tik kultūros sritimi – jis gali įtraukti ir socialines, edukacines, sveikatos apsaugos, ekologijos, mokslo, psicho­ logijos temas.

Tarkime, toks paprastas dalykas kaip kvapas. Kaip apie jį galime kalbėti? Pirmiausia, mokslinė perspektyva. Norint išstudijuoti kvapus ir žmogaus uoslę, būtina turėti biologijos, chemijos, psichologijos žinių ir išmanyti žmogaus fiziologiją. Žinoma, šios žinios gali būti pritaikytos gaminant kvepalus.

Tačiau apie kvapą gali kalbėti ir istorikai, turintys ką papasa­ koti apie konkrečias istorines vietas ir ten tvyrojusius kvapus.

Dar kita perspektyva – literatūrinė, kur įdomiausia yra kalbos galimybės ir ribos kalbant apie jutiminius dalykus. Galiausiai galima pamąstyti apie tai, kaip kvapai gali padėti kasdienybėje.

Pavyzdžiui, evakuacija būtų pagreitinta patalpoje paskleidus tam tikrą kvapą. Kvapai taip pat gali padėti apsisaugoti nuo užpuolikų ar ten, kur žmonės nekreipia dėmesio į ženklą „Vaikščioti draudžiama“.

30 31

Kitos temos, vertos tarpdalykinio žvilgsnio, – miegas ir sap­ nai. Pavyzdys – Vokietijoje vykusi paroda, kurioje moksliniai niomis, legendomis ir meno kūriniais miego tema. Žiūrėta, kaip žmonės bandydavo nemiegoti arba kaip miegą suprato senovės graikai (miegas kaip mirties forma). Taip pat pristatytos „ne­ miego“ mašinų konstrukcijos, aiškintasi, kokie dalykai nulėmė miego įpročių pasikeitimą (pavyzdys – dirbtinės šviesos įtaka).

TARPDALYKIŠKUMAS

aiškinimai, kas yra miegas, buvo pateikti kartu su istorijos ži­

Tarp temų, apie kurias galima kalbėti jungiant skirtingas perspektyvas, gali būti emocijos, stebėjimo kameros viešose vietose, minčių kontrolė, hormonai.

Jokiu būdu nesakome, kad dabar turėtumėte skubiai pradėti domėtis kvapais arba imti tyrinėti emocijas ar kad tik tokie projektai laikomi gerais. Tiesiog norime parodyti, kad skirtingi požiūriai bei įvairūs minčių „viražai“ yra įmanomi, ir tikimės,

PRATYBOS

kad tai jums padės atrasti naujų idėjų ar išgryninti senąsias.

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

?

– Kaip įmanoma susieti muziką ir eismo saugumą?

– Kaip siejasi dizaino sprendimai ir kišenvagių prevencija?

– Kaip menas gali padėti auklėjant probleminio elgesio vaikus?

– Iš kokių pozicijų žvelgiant ir kokioms disciplinoms atstovau­ jant galima kalbėti apie sąmonę bei pasąmonę?

– Ar tikite, kad teatras gali padėti socialiai atskirtiesiems?

– Kaip susiję architektūra, batų dizainas ir sveikatos apsauga?

– Kaip ir kokios ekologiškos medžiagos gali būti naudojamos gaminant batus ar drabužius?

32 33

Pabandykite sujungti šias skirtingas sritis

industrinės zonos

literatūra

TARPDALYKIŠKUMAS

kompiuteriniai žaidimai

ergonomika

dizainas

architektūros paminklai

dailė

PRATYBOS

inovacijos

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Kam skirta jūsų idėja ar projektas?

Turite aiškiai žinoti, kam skirtas jūsų projektas, tai yra – kokios yra jūsų tikslinės grupės. Nes tai, kas tinka viskam, netin­ka

niekam. Gebėkite aiškiai įvardyti projekto auditoriją. Ją gali sudaryti kelių šalių nacionalinės galerijos, žurnalistai, kon­ krečios aukštosios mokyklos studentai, skulptoriai, liaudies meistrai ir panašiai.

34 35

Idėjos aprašymas Ar turite idėją, kurios tiesiog negalite neįgyvendinti? Jei taip, mintis, kodėl ta idėja svarbi, pabandykite surašyti į mažą la­ pasaky­ti, kodėl aš tai darau. Be to, ekspertai kiekvienai paraiškai per­skaityti skiria labai mažai laiko, todėl iš karto turi būti aišku, kodėl projektui verta skirti paramą.

TIKSLINĖS GRUPĖS

pelį. Mažą, nes pirmiausia reikia gebėti sau pačiam glaustai

Dabar galite pradėti svarstyti, kokiems rėmėjams galėtų būti aktuali jūsų idėja. Jei ji svarbi kelioms šalims ir yra susijusi su menininkų bei kitų kultūros srities darbuotojų ir meno kūrinių [KULTŪRA 2007].

PRATYBOS

judėjimu, gali būti, kad jūsų pasiūlymas tinka programai

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Partneriai partneriai – tai organizacijos, su kuriomis kartu kuriamas,

plėtojamas ir įgyvendinamas projektas.

Kodėl verta dirbti su partneriais? Kuo daugiau žmonių, dirbančių projekto komandoje, tuo daugiau idėjų, patirties, požiūrių, žinių, gebėjimų. Be to, skirtingoms organizacijoms atstovau­ jantys žmonės turi tam tikro skirtingo „svorio“ – finansinių ir administracinių pajėgumų, kontaktų, patirties, prestižo ir taip toliau. Iš įvairių žmonių sudaryta darbo grupė – tai tarpdalykinė ir tarpkultūrinė darbo aplinka. Tokios sąlygos skatina mokytis ir tobulėti, suteikia galimybę pasidalyti užduotis pagal gebėjimus.

Veikiant kartu, galima nuveikti daugiau ir plačiau paskleisti nu­ veikto darbo rezultatus.

37 37

Kaip atrasti partnerius?

Pateikiame kelis jums padėsiančius klausimus:

– Kaip atsirado jūsų idėja? Galbūt ji gimė kalbantis su kolego­ mis – potencialiais partneriais?

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

?

– Su kuo esate bendravę šia tema, kam ji galėtų būti aktuali?

– Kas turi ypatingos patirties srityse, susijusiose su projekto tema?

– Kokių gebėjimų trūksta jūsų organizacijai? Kokie žmonės

– Ar esate buvęs (buvusi) renginiuose šia tema? Gal kas nors iš juose sutiktų žmonių galėtų prie jūsų prisidėti?

– Ar skaitėte tekstų šia tema? Kas jų autoriai?

– Paieška internete įvedant raktinius žodžius padės sužinoti, kas jus dominančia tema jau nuveikta, kokios organizacijos ir jų tinklai veikia toje srityje.

PROGRAMA [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

(organizacijos) galėtų papildyti jūsų komandą?

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

PROGRAMA [EUROPA PILIEČIAMS 2007–2013]

38 39

ES

Paraiškų teikėjai

Ne pelno siekiančios organizacijos, turinčios juridinio asmens statusą (vietos valdžios institucijos ir or- ganizacijos, piliečių grupės, nevyriausybinės organizacijos, verslo asociacijos, švietimo įstaigos, organizacijos, aktyviai veikiančios savanoriškos veiklos srityje, ir kitos)

Dalyvaujančios šalys

27 ES šalys ir Albanija, Kroatija, Makedonija

Programos trukmė

2007–2013 m.

Programos biudžetas

215 mln. eurų (7 metams)

Koordinatorius Lietuvoje

Tarptautinių kultūros programų centro „Europa piliečiams“ biuras tel. 8 ~ 5 261 6687,

el. p. info@pilieciams.eu,

www.pilieciams.eu

Pagrindinis programos tikslas – skatinti aktyvų pilietiškumą, toleranciją, tarpusavio supratimą ir ugdyti europinę tapatybę.

PROGRAMA [EUROPA PILIEČIAMS 2007—2013]

Programos steigėjas

APIE PROGRAMĄ

Apie programą

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Programos struktūra Programą [EUROPA PILIEČIAMS 2007–2013] sudaro keturios veiksmų grupės ir tiems veiksmams įgyvendinti numatytos priemonės. Čia aptariami tik trys veiksmai, nes vienas – „Kartu Europos labui“ – įgyvendinamas tiesiogiai Komisijos. Kiekvienas iš trijų veiksmų yra atviras visoms kultūrinėms ir meninėms idėjoms, tačiau projektų pagrindą vis dėlto turėtų sudaryti aktyvaus pilietiškumo ir europinės tapatybės skatinimas.

Veiksmu „Aktyvių piliečių Europa“ siekiama įtraukti piliečius į miestų partnerystes ar kitokius piliečių projektus. Veiksmo temos: Europos integracija, europiečių draugystė, aktyvus dalyvavimas.

Priemonės

Miestų giminiavimasis – remiami susigiminiavusių miestų piliečių susitikimai ir teminiai susigiminiavusių miestų tinklai.

Parama grindžiama nustatytais dalyvio dienos įkainiais. ES parama piliečių susitikimų projektui – nuo 2,5 tūkst. iki 25 tūkst. eurų. Parama teminių tinklų projektams – nuo 10 tūkst. iki 150 tūkst. eurų. Bendrasis finansavimas neprivalomas.

Dalyvaujančios organizacijos: savivaldybės, pasirašiusios giminystės sutartį su kita projekte dalyvaujančia savivaldybe

Veiksmas „Aktyvi Europos pilietinė visuomenė“ skirtas nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimui tarptautiniu mastu skatinti.

Priemonės

Pilietinės visuomenės projektai. Ši priemonė atvira įvairioms pilietinės visuomenės organizacijų iniciatyvoms. Siūlomi projektai turėtų padėti geriau suvokti tam tikrus daugeliui žmonių svarbius klausimus ir rasti konkrečius jų sprendimus,

PROGRAMA [EUROPA PILIEČIAMS 2007–2013]

iš kitos programoje dalyvaujančios šalies, arba giminiavimosi komitetai.

Piliečių projektai ir paramos priemonės – remiama veikla, kuria yra tiriamos originalios ir pažangios metodikos, skatinančios piliečius dalyvauti Europos piliečių ir ES institucijų dialoge, taip pat veikla, susijusi su susigiminiavusių miestų ilgalaikės partnerystės ir tinklų gerinimu, kompetencijos kėlimu. Dalyvaujančios organizacijos: pelno nesiekiančios organizacijos, savivaldybės, pasirašiusios giminystės sutartį su kita projekte dalyvaujančia savivaldybe. Parama apskaičiuojama remiantis išsamiu biudžetu. Projektų trukmė iki 12 mėnesių.

ES parama piliečių projektams – nuo 100 tūkst. iki 250 tūkst. eurų. Projekte turi dalyvauti mažiausiai 5 organizacijos iš skir­ tingų šalių, bent 200 dalyvių. ES parama negali viršyti 60 proc. viso projekto biudžeto.

Paramos priemonių projektui skiriama nuo 30 tūkst. iki 100 tūkst. eurų dotacija. Projekte turi dalyvauti mažiausiai 2 orga­ nizacijos iš skirtingų šalių. Projekte turi būti numatyti bent 2 renginiai. ES parama negali viršyti 80 proc. viso projekto biudžeto.

PROGRAMOS STRUKTŪRA

40 41

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

įmanomus tik bendradarbiaujant projekte ir koordinuojant veiklą Europos mastu. Projektą turėtų sudaryti ir bent vienas iš šių elementų: veiksmas, diskusija, refleksija ar tinklų kūrimas.

Parama skaičiuojama dviem metodais, atsižvelgiant į projekto pobūdį. Jei pagrindinę projekto veiklą sudaro renginiai (konfe­rencijos, seminarai, kūrybinės dirbtuvės, studijų dienos), parama grindžiama nustatytais dalyvio dienos įkainiais ir bendro­mis sumomis komunikacijos priemonėms. Minimalus ES paramos dydis šiuo atveju – 50 dalyvio dienų. Maksimali riba – 400 dalyvių dienų ir 3 komunikacijos priemonės. Bendrasis finansavimas neprivalomas. Jei projektą daugiausia sudaro ne renginiai, o „gamyba ir realizavimas“ (leidinių, tinklalapių, televizijos ir radijo laidų, audiovizualinės medžiagos, tyrimų, švietimo ir mokomosios medžiagos rengimas, naujų informacinių technologijų taikymas), parama apskaičiuojama remiantis išsamiu biudžetu. Tokiu atveju ES skiriama suma – nuo 10 tūkst. iki 150 tūkst. eurų, bet parama negali viršyti 70 proc. viso projekto biudžeto.

Projekte turi dalyvauti ne mažiau kaip 2 organizacijos iš 2 prog­ ramoje dalyvaujančių šalių.

Dalyvaujančios organizacijos: įvairios vietos, regiono, valstybės ar Europos lygmens organizacijos.

Struktūrinė parama: 1. Europos politikos tyrimai.

2. Europos mastu veikiančioms pilietinės visuomenės organizacijoms.

Kitaip tariant, organizacijos gaus veiklos dotaciją, kuri padengs dalį jų einamųjų sąnaudų. Šioms priemonėms skelbiami atskiri

42 43

Pagal šį veiksmą paramą gali gauti:

a) projektai, skirti su masinėmis deportacijomis susijusioms vietoms, memorialams, buvusioms nacių koncentracijos stovykloms, kitoms masinio kankinimo bei naikinimo vietoms ir šiuos įvykius užregistravusių dokumentų archyvams ir atminimui apie tuos, kurie gelbėjo žmones nuo holokausto, išsaugoti; b) projektai, susiję su stalinizmo masinio naikinimo ir masinių deportacijų atminimo, memorialų ir šiuos įvykius užregistravusių dokumentų archyvų išsaugojimu.

Projektai turi atitikti bent vieną, o geriau – kelis iš toliau nurodomų kriterijų: išsaugojimas; įamžinimas; aptarimas; tinklų kūrimas.

Parama skaičiuojama dviem metodais, atsižvelgiant į projekto pobūdį. Jei pagrindinę projekto veiklą sudaro renginiai, parama grindžiama nustatytais dalyvio dienos įkainiais ir bendromis sumomis komunikacijos priemonėms. Minimalus ES paramos

PROGRAMA [EUROPA PILIEČIAMS 2007–2013]

Veiksmas „Gyva Europos atmintis“ skirtas projektams, siekian­ tiems išsaugoti vietas ir archyvus, susijusius su deportacijomis, priminti nacizmo bei stalinizmo aukas ir padėti nušviesti Europos integracijos kilmę ir ateitį.

PROGRAMOS STRUKTŪRA

kvietimai teikti paraiškas, juos galima rasti tinklalapyje http:// eacea.ec.europa.eu/citizenship/programme/action2_en.php.

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

dydis šiuo atveju – 50 dalyvio dienų. Maksimali riba – 400 dalyvių dienų ir 3 komunikacijos priemonės. Bendrasis finansavimas neprivalomas. Jei projektą daugiausia sudaro ne renginiai, o „gamyba ir realizavimas“ (leidinių, tinklalapių, televizijos ir radijo laidų, audiovizualinės medžiagos, tyrimų, švietimo ir mokomosios medžiagos rengimas, naujų informacinių technologijų taikymas), parama apskaičiuojama remiantis išsamiu biudžetu. Tokiu atveju ES skiriama suma – nuo 10 tūkst. iki 55 tūkst. eurų, bet parama negali viršyti 60 proc. viso projekto biudžeto. Projektą gali teikti ir viena organizacija.

l

„Menas – bendra Europos piliečių kalba“ (2008)

Projekto tikslas – naujų klasikinio meno pateikimo formų netradicinėje erdvėje paieška, siekiant populiarinti klasikinį meną visuomenėje ir skatinti ES šalių kultūrų dialogą bei bendradarbiavimą. Su Trakais susigiminiavusių miestų atstovai iš savivaldybių šio projekto metu dalyvavo diskusijose, dalijosi savo šalių patirtimi, susipažino su meno mokyklose vykdomomis edukacinėmis programomis, susitiko su meno ir muzikos festivalių organizatoriais. Projekto pabaigoje pasirašytos trys naujos kultūrinio, mokslinio ir ekonominio miestų bendradarbiavimo sutartys.

Projekto koordinatorius: Trakų rajono savivaldybės administracija, Lietuva. Šalys dalyvės: Lenkija, Švedija, Vokietija. „Tremties diena: gyva istorijos pamoka“ (2010)

Projekto tikslas – gyvosios atminties apie stalinizmo nusikaltimus išsaugojimas ir jos perdavimas ateities kartoms. Įgyvendinant projektą, netoli Vilniaus buvo atkurtas Stalino gulagas, kuriame per keturis mėnesius „kaliniais“ pabuvo iš viso 400 įvairių Europos

PROGRAMA [EUROPA PILIEČIAMS 2007–2013]

Projektų pavyzdžiai

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

44 45

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

šalių jaunuolių. Vienai dienai lageryje atsidūrusių jaunuolių laukė tardymas, kultūrinis švietimas Lenino kampelyje, miško darbai, prižiūrint pareigūnams su šunimis, neklusniųjų – karceris. Po darbo – skurdus kalinio maistas valgykloje pagal „išdirbio normas“. Projektas baigėsi 2010 m. Kovo 11-osios išvakarėse tarptautine konferencija, kurioje dalyvavo Genocido ir rezistencijos centro ir Genocido aukų muziejaus vadovybė, politiniai kaliniai ir jaunieji projekto dalyviai.

Projekto koordinatorius: VšĮ „Vilko valia“, Lietuva. Šalys dalyvės: Lietuva, Latvija, Lenkija, Prancūzija ir dar 19 šalių. www.deportationday.eu „Nelikti nuošalėje: kultūriniai ir muzikiniai centrai Rytų Europoje“ (2008)

Seminaras, vykęs 2008 m. rudenį, buvo skirtas įvairių nevyriausybinių organizacijų, susijusių su muzika ir kultūra iš Rytų ir Vakarų Europos, ryšiams užmegzti ir bendroms problemoms aptarti. Seminaras papildė jau šešerius metus Kaune rengiamą roko festivalį „MountainRock“.

Seminare aptartos muzikos eksporto ir kultūrinių mainų patirtys ir galimybės, nagrinėtas menininkų roko muzikantų santykis su socialine bei kultūrine aplinka ir užmegzti nauji ryšiai.

Taip pat sukurtas interneto tinklalapis www.not2ndplace.eu, kuriame ne tik skelbiamos seminaro pranešimų santraukos, bet ir renkama bei sisteminama informacija apie muzikos centrus Rytų ir Šiaurės Europoje.

Projekto koordinatorius: „MountainRock“, Lietuva. Šalys dalyvės: Vilniaus dailės centras (Lietuva), „KultarAktiv“ (Vokietija).

l

PROGRAMA [EUROPA PILIEČIAMS 2007–2013]

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

46 47

PROGRAMA [MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ]

48 49

ES

Pareiškų teikėjai

Fiziniai ir juridiniai asmenys, privačios ir viešosios įstaigos

Dalyvaujančios šalys

27 ES šalys, Europos ekonominės erdvės šalys (Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas), Turkija

Programos trukmė

2007–2013 m.

Programos biudžetas

6,9 mlrd. eurų (7 metams)

Koordinatorius Lietuvoje

Švietimo mainų paramos fondas, tel. 8 ~ 5 261 0592, el. p. info@smpf.lt, www.smpf.lt

Komisija nuo 2007 m. sujungė visas ES švietimo ir mokymo programas bei iniciatyvas ir įvardijo jas kaip programą [MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ] . Šiuo žingsniu skatinama dalytis Europos Bendrijos švietimo ir mokymo sistemų sukaupta patirtimi, bendradarbiauti ir didinti mobilumą. Švietimas ir mokymas yra svarbūs veiksniai siekiant Lisabonos strategijos tikslų: ekonomikos augimo, konkurencingumo ir socialinės integracijos.

Naujoji programa atvira visiems asmenims ir institucijoms, joje gali dalyvauti moksleiviai, studentai, dėstytojai, suaugusiųjų švietimo sistemoje dirbantys asmenys, mokymo ir švietimo įstaigos, mokslo tyrimų institutai, verslo organizacijos, individai ir bendruomenės.

PROGRAMA [MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ]

Programos steigėjas

APIE PROGRAMĄ

Apie programą

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Programos struktūra Programa [MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ] remia mokymosi galimybes nuo vaikystės iki senatvės ir apima visas ugdymo(-si) pakopas: Comenius – bendrasis ugdymas; Erasmus – aukštasis mokslas; Leonardo da Vinci – profesinis mokymas; Grundtvig – suaugusiųjų švietimas; Skersinė programa – kalbos, informacinės komunikacinės technologijos, bendradarbiavimas ir inovacijos įgyvendinant veiklą, rezultatų sklaida ir panaudojimas; Jean Monnet – mokymai, moksliniai tyrimai ir svarstymai.

Kaip programa galėtų pasinaudoti kultūros operatoriai?

Kadangi ši programa remia mokymo ir mokymosi iniciatyvas, kultūros operatoriai gali pasinaudoti galimybe kelti profesinės srities kvalifikaciją, ugdyti įgūdžius, mokytis iš užsienio kolegų laimėjimų, keistis patirtimi. Be to, dažnai tokioje tarpkultūrinėje mokymosi aplinkoje gimsta naujų kultūrinio bendradarbiavimo projektų idėjų, stiprėja partnerystės ryšiai.

Partnerystės projektuose (Grundtvig, Leonardo da Vinci) kultūros operatoriai kartu su partneriais iš kitų šalių gali dalytis patirtimi, keistis žiniomis apie praktiką ir metodus, ieškoti bendrų interesų, bendradarbiavimo sričių, susipažinti su skirtinga kultūra, gyvenimo ir darbo aplinka.

Darbuotojų mobilumo projektai (Leonardo da Vinci) suteikia galimybę darbuotojams, siekiantiems kelti savo kvalifikaciją, vykti į darbo stažuotes užsienio organizacijose arba mokymo institucijose.

Parengiamieji vizitai (Grundtvig, Leonardo da Vinci) skirti organizacijoms, norinčioms vykdyti projektus. Skatinama vykti į susitikimus ir susipažinti su potencialaus partnerio institucija, aptarti būsimo projekto veiklas arba dalyvauti tarptautiniame seminare ryšiams užmegzti.

PROGRAMOS STRUKTŪRA

50 51

PROGRAMA [MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ]

l

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Pavyzdžiai Mokymosi partnerystės projektai (Grundtvig) „Muzikuokime kartu!“ Tarptautinis „Grundtvig“ simfoninis orkestras (2009–2011)

Nemažai mokyklinio amžiaus vaikų lanko muzikos mokyklas. Vis dėlto tik mažuma jų pasirenka muzikanto karjerą. Likusieji, kai suauga, dažnai apskritai nustoja muzikuoti. Projekto tikslas – pasidalyti patirtimi ir sukurti naujus mokymo metodus, skatinančius ir motyvuojančius suaugusiuosius neprofesionalius muzikus groti.

Projekto metu partneriai bendrauja ir bendradarbiauja susitikimų, repeticijų ir tarptautinio „Grundtvig“ simfoninio orkestro koncertų metu.

Projekto koordinatorius: Konserwatorium Muzyczne w Poznaniu, Lenkija. Šalys dalyvės: Ispanija, Lietuva (Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija), Suomija. „Kultūros įstaiga – kaip mokymosi ir bendravimo aplinka“ (2007–2009)

Projekto organizatoriai akcentuoja problemas, su kuriomis spartaus gyvenimo tempo sąlygomis, siekdamos pritaikyti ir perteikti

edukacinį potencialą visuomenei, susiduria kultūros įstaigos.

Projekto metu atliekami edukacinių kultūros įstaigų praktikų visose partnerių šalyse tyrimai, remiantis tų tyrimų rezultatais rengiama edukacinė medžiaga ir kvalifikacijos tobulinimo programos.

Projekte dalyvaujantys kultūros darbuotojai, įstaigų vadovai ir vadybininkai vyksta į seminarus, kurie organizuojami kiekvienoje šalyje dalyvėje jos kalba pagal projekte parengtas programas. Vykdant projektą, pagal patobulintas programas numatoma surengti du tarptautinius „Grundtvig“ kvalifikacijos kėlimo kursus.

Projekto koordinatorius: Kultūros darbuotojų profesinio mokymo centras, Rumunija. Šalys dalyvės: Bulgarija, Italija, Lietuva (VšĮ Švietimo ir kultūros mobiliųjų technologijų institutas, Lietuvos darbuotojų tobulinimosi centras), Turkija.

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

52 53

Projekto pagrindas – muzikos terapijos naudojimas kalbos sutrikimams gydyti. Projekto metu keistasi skirtingose šalyse sukaupta muzikinio lavinimo patirtimi, aptarta muzikinio lavinimo ankstyvoje vaikystėje reikšmė.

Projekto koordinatorius: Elternverein Baden-Wurttemberg e. V, Vokietija. Šalys dalyvės: Austrija, Lietuva (Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Slovakija.

PROGRAMA [MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ]

„Sveikų ir neįgalių vaikų muzikinio lavinimo ankstyvoje vaikystėje reikšmė ir svarba tėvams ir seneliams“ (2003–2006)

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Darbuotojų mobilumo projektai (Leonardo da Vinci) „Architektų universalumo skatinimas, remiantis praktine patirtimi ES kompanijose“ (2007)

Projekto tikslas – supažindinti jaunuosius architektūros specia­ listus su užsienio architektų biurų darbo metodais ir stiliumi, atkreipiant jų dėmesį į kūrybos kokybę, novatoriškumą, naujus darbo metodus.

Projekto koordinatorius: Lietuvos architektų sąjunga, Lietuva. Šalys dalyvės: Danija, Ispanija, Italija, Lietuva, Olandija, Portugalija, Prancūzija. „Mokausi ir mokau muziejuje: muziejaus personalo kvalifikacijos kėlimas kultūrinio turizmo ir žinių visuomenės kontekste“ (2006)

Pagrindinis projekto tikslas – kelti muziejų personalo kvalifikaciją, kurti ir tobulinti vidinių ir išorinių mokymų bei komunikacijos muziejuose sistemą, papildyti kultūros darbuotojų mokymo programas turizmo vadybos ir tarpkultūrinio bendradarbiavimo temomis. Įgyvendinant projektą, surengti mainų vizitai, kurių programos parengtos atsižvelgiant į konkrečius kultūrinio turizmo sektoriaus ir muziejų personalo mokymo poreikius. Programos apėmė strateginį planavimą, muziejaus rinkodarą, kultūrinio tu­ rizmo produktų kūrimą, mokymą ir mokymąsi muziejuje.

Projekto koordinatorius: Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuva. Šalys dalyvės: Lietuva (Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras, VšĮ „Rumšiškių muziejaus dvaro akademija“), Švedija.

PROGRAMA [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

55 55

EUROPOS [PROGRAMOS] KULT的RAI

PROGRAMA [VEIKLUS JAUNIMAS]

56 57

ES

Pareiškų TEIKĖJAI

Juridiniai asmenys, ne pelno siekiančios organizacijos

Dalyvaujančios šalys

27 ES šalys, Europos ekonominės erdvės šalys (Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas), Turkija ir ES kaimyninės šalys (jų sąrašą galima rasti programos vadove http://www.jtba.lt/programos_vadovas

Programos trukmė

2007–2013 m.

Programos biudžetas

885 mln. eurų (7 metams)

Koordinatorius Lietuvoje

Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, tel. 8 ~ 5 249 7003, el. p. info@jtba.lt,

www.jtba.lt

PROGRAMA [VEIKLUS JAUNIMAS]

Programos steigėjas

APIE PROGRAMĄ

Apie programą

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

[VEIKLUS JAUNIMAS] – tai ES programa, skirta visiems 13–30 metų amžiaus žmonėms. Programa jauniems žmonėms suteikia neformalaus ugdymo(-si) galimybes ir finansines subsidijas jų inicijuojamiems ir įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimą bendradarbiauti. Ypatingas dėmesys skiriamas jaunų žmonių, turinčių mažiau galimybių nei jų bendraamžiai, dalyvavimui ir iniciatyvoms.

Programos tikslai:

• skatinti aktyvų jaunų žmonių pilietiškumą, ypač Europos pilietiškumą; • ugdyti jaunų žmonių solidarumo jausmą ir skatinti toleranciją; • skatinti jaunų žmonių iš įvairių šalių tarpusavio supratimą; • prisidėti prie paramos sistemų, kuriomis remiama jaunų žmonių veikla, kokybės gerinimo ir pilietinės visuomenės organizacijų jaunimo reikalų srityje veiksnumo didinimo; • skatinti Europos bendradarbiavimą jaunimo reikalų srityje.

Programos struktūra Programos kryptys

PROGRAMOS STRUKTŪRA

58 59

1. „Jaunimas Europai“: 1.1. Jaunimo mainai; 1.2. Jaunimo iniciatyvos;

1.3. Jaunimo demokratiškumo projektai.

2. Europos savanorių tarnyba.

4. Paramos jaunimui sistemos: 4.1. Europos jaunimo organizacijų rėmimas; 4.2. Europos jaunimo forumo rėmimas; 4.3. Jaunimo darbuotojų ir jaunimo organizacijose aktyvių asmenų mokymas ir jų bendradarbiavimo tinklų kūrimas;

4.4. Naujoves ir kokybę skatinantys projektai;

PROGRAMA [VEIKLUS JAUNIMAS]

3. „Pasaulio jaunimas“: 3.1. Bendradarbiavimas su kaimyninėmis ES šalimis; 3.2. Bendradarbiavimas su kitomis pasaulio šalimis.

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

4.5. Jaunų žmonių ir jaunimo darbe bei jaunimo organizacijų veikloje aktyvių asmenų informavimas; 4.6. Partnerystė; 4.7. Parama programos struktūroms; 4.8. Programos reikšmės didinimas.

5. Parama bendradarbiavimui Europos jaunimo reikalų srityje: 5.1. Jaunų žmonių ir už jaunimo reikalų politiką atsakingų asmenų susitikimai; 5.2. Veiklos, skirtos geresniam jaunimo reikalų supratimui ir išmanymui, rėmimas; 5.3. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis.

Išskirtieji veiksmai – labiausiai atviri kultūrinėms iniciatyvoms.

Toliau trumpai pasakojama apie kiekvieną iš šių kultūrai aktualių krypčių ir pateikiami pavyzdžiai, kokio pobūdžio veikloms galima gauti finansavimą iš šios programos.

Kaip programa galėtų pasinaudoti kultūros operatoriai?

Jaunimo mainų projektuose kultūra ir menas dažnai laikomi

jaunimo iš skirtingų šalių bendravimo forma – pasitelkę kūrybą, jauni žmonės prisistato patys ir pažįsta kitus, keičiasi patirtimi, žiniomis, vertybėmis, kuria ir tvirtina pilietiškumo jausmą, plečia akiratį, įgyja bendravimo įgūdžių. Kultūros organizacijos, dirbančios su jaunimu, pagal šią programą gali inicijuoti mainų projektus ir prisiimti siunčiančios arba (ir) priimančios organizacijos atsakomybę. Minėtuose projektuose paprastai dalyvauja 13–25 metų amžiaus jaunimas.

Jaunimo iniciatyvų projektuose kultūra ir menas paprastai yra jaunų žmonių visuomeninės, pilietinės raiškos, kultūrinio pažinimo ir aktyvumo reiškimo forma. Kultūros organizacija gali tapti jaunimo iniciatyvų globėja, t. y. padėti jauniems žmonėms įgyvendinti su kultūra susijusias idėjas. Jaunimo iniciatyvos pir­ miausia skirtos 18–30 metų amžiaus žmonėms. Dalyvauti gali ir jaunesni žmonės (nuo 15 metų), jei juos lydi jaunimo darbuotojas arba konsultantas.

Jaunimo demokratiškumo projektuose jauni žmonės kultūrą

PROGRAMOS STRUKTŪRA

60 61

Europos savanoriai – tai jauni žmonės (18–30 metų amžiaus), keliaujantys į kitas šalis ir įsikuriantys įvairiose organizacijose.

Jie kaupia tarpkultūrinę patirtį, mokosi pažinti kitokią aplinką, žmones, patirti, ką reiškia gyventi ir dirbti kitokiomis sąlygomis.

Kultūros organizacija gali priimti savanorį iš užsienio, suteikti jam darbo vietą ir užduotis.

Jaunimo darbuotojų ir jaunimo organizacijose aktyvių asmenų mokymas ir bendradarbiavimo tinklų kūrimas. Šiuose projektuose gali dalyvauti su jauni­

mu dirbančios kultūros organizacijos, norinčios organizuoti parengiamuosius vizitus, pažintines keliones, stažuotes, ryšių užmezgimo renginius, seminarus, mokymo kursus, įvertinimo susitikimus, bendradarbiavimo tinklų projektus.

PROGRAMA [VEIKLUS JAUNIMAS]

gali nagrinėti kaip temą ir atstovauti su ja susijusiems interesams. Šitaip jaunimas susipažįsta su sprendimų priėmimu, tampa aktyvesniais piliečiais. Jaunimo demokratiškumo projektuose dalyvauja 13–30 metų amžiaus žmonės, o juos lydėti ir globoti gali patyrusi organizacija, vyresni asmenys.

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Pavyzdžiai Jaunimo mainai „Cirko linksmybės – rimtų problemų sprendimui“ (2009)

Šiuo tarptautiniu mainų projektu buvo siekiama skatinti jaunimo toleranciją priešingai lyčiai. Gana sudėtingai ir subtiliai temai gvildenti pasirinktas cirko menas. Utenos ir Prancūzijos Vendée regiono jaunimas dalyvavo tarptautinėje stovykloje, kur savaitę diskutavo lyčių lygybės klausimais, dalijosi skirtinga šalių patirtimi, ieškojo bendrų diskriminacijos problemos sprendimo būdų, rengė kultūrinius vakarus ir ruošė pasirodymą su profesionaliais cirko artistais. Pasirodymo tema – tolerancija ir pagarba tarp skirtingų lyčių atstovų. Šis pasirodymas vėliau buvo pristatytas Beaulieu Sous La Roche bendruomenei tikroje cirko arenoje festivalio „La tête dans le sable“ metu. Cirkas jaunimui tapo netradicine erdve stereotipams laužyti ir naujai pažvelgti į nusistovėjusias idėjas. Šalys dalyvės: Lietuva (Utenos visuomeninių jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“), Prancūzija. „Dailė europietiškai“ (2006)

Projekto tema – dailė kaip universali jaunų žmonių bendravimo kalba. Mainų programoje dalyvavo 60 jaunuolių iš Latvijos,

Lenkijos, Lietuvos ir Slovakijos. Jaunimas mokėsi skirtingų piešimo technikų (pastelė, akvarelė, piešimas ant stiklo), sužinojo apie gintaro naudojimą dailės srityje. Dalyviai taip pat vyko į ekskursijas, organizavo tautinius vakarus ir teminius vakarėlius.

Viešnagės Visagine metu jaunuoliai vitražų imitacijomis papuošė Pensininkų klubo ir Sporto mokyklos langus. Dalyvaudami šiame projekte, jauni žmonės įgijo gyvenimo patirties, išmoko planuoti savo ir kitų laiką, dirbti kolektyve.

Projekto koordinatorius: Lietuvos lenkų sąjungos Visagino miesto skyrius, Lietuva. Šalys dalyvės: Latvija, Lenkija, Lietuva, Slovakija.

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

62 63

Europos savanorių tarnyba

Savanorė Rasa, ketinanti studijuoti architektūrą, pasirinko paveldo išsaugojimo srities projektą. Ji stažavosi Pulheimo mieste ir jo apylinkėse, kur vietos savivaldos įkurtai organizacijai padėjo prižiūrėti visame regione esančius paminklus (jų priskaičiuojama net 100 tūkstančių). Per 12 mėnesių mergina išmoko parengti paminklo restauracijos dokumentus, aplankė daug saugomų objektų, susipažino su restauruotojų darbu ir pati vykdė jai patikėtas užduotis.

Priimanti organizacija: Internationale Jugendemeinschaftsdienste e. V., Vokietija.

Siunčianti organizacija: jaunimo organizacija „Actio Catholica Patria“, Lietuva. „Life is a stage and are we ready for it?“ (2006–2007)

Aleksandras dirbo savanoriu Gorna Oriahovitzos miesto kultūros

PROGRAMA [VEIKLUS JAUNIMAS]

„Abtei Brauweiler“ (2006–2007)

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

namuose. Čia jis 7 mėnesius dalyvavo vietos jaunimo teatro grupės veikloje: kūrė scenarijus, vaidino, gamino dekoracijas ir kostiumus, platino informaciją apie spektaklį. Vaikinas prisidėjo prie kelių kultūros ir jaunimui skirtų renginių rengimo. Europos savanorių tarnyba suteikė galimybę Aleksandrui susipažinti su Bulgarijos žmonėmis, sužinoti apie jų papročius ir tradicijas, šalies jaunimo situaciją, išbandyti save ir įgyti naujų žinių bei gebėjimų.

Priimanti organizacija: Culture House „Napredak 1869“, Bulgarija.

Siunčianti organizacija: Visagino vaikų kūrybos namai, Lietuva.

Jaunimo iniciatyvos Vietinės iniciatyvos „Radijo klubas“ (nuo 2008 m.)

Šiaulių Didždvario gimnazijoje nuo 2008 m. birželio veikia radijo stotis „Radijo klubas“, kurioje dirba keli savanoriai iš skirtingų šalių. Jie rengia radijo laidas aktualiomis jaunimui temomis, rengia medžiagą, ją montuoja, sudaro grojaraščius. Šitaip savanoriai susipažįsta su radijo stoties veikla, žurnalisto darbo specifika.

Jie rengia ir įgyvendina kitus įvairius projektus ir į juos įtraukia bendruomenės narius, t. y. gimnazijos mokinius.

Priimanti organizacija: Šiaulių Didždvario gimnazija, Lietuva.

Dalyviai iš Juodkalnijos, Portugalijos, Vokietijos. „Per šokį pažinsim Europą“ (2007)

14 jaunuolių iš Vandžiogalos ir Užumiškių projekto metu siekė daugiau sužinoti apie lietuvių bei kitų ES šalių liaudies šokius ir su jais supažindinti kitus. Informacijos apie įvairių šalių šokius ir tautinius kostiumus iniciatyvinė grupė ieškojo internete, kituose

šaltiniuose. Surinktas žinias apibendrino ir pateikė specialiai sukurtame tinklalapyje. Konsultuodamiesi su profesionaliais šokėjais ir miestelyje gyvenančiais kitataučiais, jaunuoliai mokėsi pasirinktų šokių. Grupė pristatė savo veiklą vietos bendruomenei, rengė susitikimus su kitomis Kauno apskrityje veikiančiomis jaunimo organizacijomis, organizavo vakarėlius, kur šoko patys ir mokė kitus išmoktų šokių.

Grupė (organizacija): Vandžiogalos kaimiškosios bendruomenės jaunimo grupė, Lietuva.

Globojanti organizacija: Vandžiogalos kaimiškoji bendruomenė, Lietuva.

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

64 65

Tarptautinės iniciatyvos

Pagrindinis šio projekto tikslas – išmokyti jaunimą kurti muziką kompiuteriu. Projekte dalyvavęs Lietuvos ir Nyderlandų jaunimas, siekdamas šio tikslo, turėjo progą pažinti kitas kultūras, mokėsi dirbti komandoje, įgijo renginių organizavimo įgūdžių. Projekte dalyvavę jaunuoliai iš Lietuvos vyko į Nyderlandus ir kartu su partneriais mokėsi kurti muziką. Įgytos žinios vėliau buvo pritaikytos mokymuose, surengtuose ir Nyderlanduose, ir Lietuvoje. Geriausi projekto metu sukurti kūriniai buvo išleisti kompaktine plokštele.

Projekto dalyviai darbo rezultatus pristatė Lietuvos tūkdtantmečio vardo paminėjimo ir projektų „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ bei „Roterdamas – Europos jaunimo sostinė“ renginiuose. Šalys dalyvės: Lietuva (jaunimo grupė „Moving Music“), Nyderlandai.

PROGRAMA [VEIKLUS JAUNIMAS]

„Pitch Club NLT“ (2009)

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Mokymas ir bendradarbiavimo tinklai „Dailės terapija pasitelkiant ebru“ (2009)

Pasitelkus ebru, ant popieriaus sukuriama marmuro rašto imita­ci­ ja, kurią nuo tikro marmuro paviršiaus atskirti galima tik atidžiau įsižiūrėjus. Nuo seno šitaip pagamintas popierius buvo naudojamas knygų viršeliams pagražinti arba tiesiog kaip kaligrafijos ar iliustracijų pagrindas. Ebru mokytojas iš Turkijos Alytaus šv. Benedikto gimnazijos pedagogus, dirbančius su neįgaliais jaunais žmonėmis, supažindino su ebru istorija ir pačiu metodu, kartais taikomu kaip savotiška dailės terapija. Ebru suteikia galimybę žmogui išlieti, vizualizuoti savo emocijas, atsipalaiduoti. Po stažuotės Alytaus šv.

Benedikto gimnazijos pedagogai ne tik taiko šį metodą darbe, bet ir patys gali perteikti įgytas žinias. Šalys dalyvės: Lietuva (Alytaus šv. Benedikto gimnazija), Turkija.

l

PROGRAMA [VEIKLUS JAUNIMAS]

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

66 67

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

PROGRAMA [MEDIA 2007–2013]

68 69

Programos steigėjas

ES

Pareiškų teikėjai Dalyvaujančios šalys

Juridiniai asmenys, privačios ir viešosios įstaigos 27 ES šalys, Europos ekonominės erdvės šalys (Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas)

Programos trukmė

2007–2013 m.

Programos biudžetas

755 mln. eurų (7 metams)

Koordinatorius Lietuvoje

Tarptautinių kultūros programų centro MEDIA Desk Lietuva, tel. 8 ~ 5 212 7187, el. p. info@mediadesklithuania.eu,

www.mediadesklithuania.eu

PROGRAMA [MEDIA 2007–2013]

APIE PROGRAMĄ

Apie programą

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

[MEDIA 2007–2013] – tai pagrindinė ES programa, remianti ir formuojanti Bendrijos audiovizualinį sektorių. Pagrindinis programos tikslas – stiprinti Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą ir didinti Europoje sukurtų audiovizualinių kūrinių platinimą ir sklaidą. Svarbu, kad programa neremia filmų gamybos, o yra skirta kino profesionalų mokymams, parengiamiesiems vaidybinių, dokumentinių, animacinių filmų ir interaktyvių kūrinių (kompiuterinių žaidimų ir pan.) darbams, tų kūrinių platinimui ir bandomiesiems projektams (naujųjų technologijų plėtra ir taikymas). Paraiškas gali teikti kino, televizijos prodiuseriai, naujosios medijos kompanijos, platinimo ir pardavimo kompanijos, taip pat kursų rengimo institucijos ar kino mokyklos, festivalių arba kino (propagavimo) renginių organizatoriai.

l

Programos struktūra Programoje veikia šios finansavimo schemos, kuriomis gali pasi­ naudoti audiovizualiniame sektoriuje dirbantys praktikai:

PROGRAMOS STRUKTŪRA

70 71

Mokymai: paramos tikslas – skatinti mokymų iniciatyvas tarp

Europos audiovizualinio sektoriaus profesionalų, tobulinti šioje srityje dirbančiųjų kompetenciją ir konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Programa remia skirtingų institucijų – kino ir televizijos mokyklų, specialiųjų mokymo centrų, prodiuserių ir platinimo kompanijų – patirties mainus.

Platinimas: platinimas prisijungiant (angl. on-line); parama propagavimo paketams; parama transliuotojams (kaip tarptautiniams platintojams) – dubliavimas ir subtitravimas; parama platintojų „projektų paketams“.

Propagavimas: nauji veiksmai, padedantys audiovizualinių

menų kūriniams pasiekti Europos ir kitų šalių auditoriją, remiant nacionalinių sklaidos institucijų bendradarbiavimą.

PROGRAMA [MEDIA 2007–2013]

Parengiamieji darbai: parama struktūruojant Europos gamybos ir bendros gamybos finansavimo planus.

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Bandomieji projektai: nauji europinio turinio kūrinių kūrimo ir

platinimo būdai teikiant nelinijines paslaugas; atvira medijų aplinka.

Čia pateikiama tik bendroji informacija apie programos finansavimo galimybes, nes paraiškų teikimo tvarka ir finansavimo sąlygos keičiasi kiekvienais metais. Visa informacija apie kvietimus teikti paraiškas ir joms keliamus reikalavimus pateikiama programos [MEDIA 2007–2013] tinklalapyje http://ec.europa.eu/media ir TKPC Media programų skyriaus tinklalapyje www.mediadesklithuania. eu; naujausią informaciją galima gauti užsisakius naujienlaiškį (adresu http://mediadesklithuania.eu/lt/newsletter/subscribe/).

l

Pavyzdžiai Pagal šią programą Lietuvoje paremti projektai pateikiami toliau.

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

72 73

Parengiamieji darbai Vaidybiniai filmai „Aš esi tu“ (Uljanos Kim studija), „Anarchija Žirmūnuose“ („Tremora“), „Lisabona nulis du“ („Kinemos grupė“); dokumentiniai filmai „Vabzdžių dresuotojas“ („Filmų era“), „Namie be Markizo“ („Filmų kopa“), „Tas, kurio nėra“ („Litnek“).

Festivaliai „Kino pavasaris“.

Visą paramos gavėjų sąrašą rasite MEDIA programų skyriaus tinklalapyje.

l

PROGRAMA [MEDIA 2007–2013]

Mokymai Vasaros MEDIA studija (Lietuvos teatro ir muzikos akademija).

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

MEDIA Mundus – 2010 m. patvirtinta nauja ES audiovizualinio sektoriaus rėmimo programa. Ji skirta kultūriniam ir ekonominiam kino įmonių bei kino profesionalų iš ES ir trečiųjų šalių bendradarbiavimui plėtoti. Programai įgyvendinti 2011–2013 m. iš ES biudžeto skirta 15 mln. eurų. Ši programa parengta pilotinės priemonės „MEDIA International“ (2008–2010) pagrindu.

Paraiškas gali teikti įstaigos, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su audiovizualinių kūrinių gamyba, sklaida ir profesiniais mokymais.

[MEDIA MUNDUS]

l

PROGRAMA [MEDIA MUNDUS]

APIE PROGRAMĄ

74 75

EUROPOS [PROGRAMOS] KULT的RAI

PROGRAMA [EUROMED]

76 77

Tai Viduržemio jūros regiono ir ES susivienijimas, įsteigtas 1995 m., remiantis bendros nuosavybės, nuolatinio dialogo ir bendradarbiavimo principais. Susivienijimas apima 27 ES šalis nares ir 10 Viduržemio jūros šalių (Alžyrą, Egiptą, Izraelį, Jordaniją, Libaną, Maroką, okupuotąją Palestinos teritoriją, Siriją, Tunisą, Turkiją).

Pagrindiniai [EUROMED] siekiai yra taika, saugumas ir ekonominis klestėjimas regione.

APIE PROGRAMĄ

Apie programą

Susivienijimo darbotvarkėje akcentuojamos šios tikslinės sritys:

• politinė; • ekonominė; • kultūrinė ir socialinė.

Daugiau informacijos apie programą [EUROMED] pateikiama tinklalapyje http://www.eeas.europa.eu/euromed/index_en.htm

PROGRAMA [EUROMED]

l

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Kultūrinis ir socialinis bendradarbiavimas Pagal [EUROMED] susivienijimo reikalavimus vykdoma veikla skatina kultūrinį dialogą ir mainus dalyvaujančiose šalyse. ES, gerindama bendradarbiavimą su Viduržemio jūros regiono šalimis partnerėmis kultūros ir socialinių reikalų srityse, akcentuoja demokratiškų vertybių sklaidą, žmogaus teisių užtikrinimą, lygybę ir modernizacijos procesų svarbą.

Programa orientuota į šias sritis: švietimas ir jaunimo reikalai; kultūra ir menas; miestai ir migracija; vertybės, religija ir dvasingumas; taika ir sugyvenimas; visuomenės informavimo priemonės.

Lietuva yra [EUROMED] partnerių tinklo narė. Lietuvoje veikianti programa vadinasi Annos Lindh fondas kultūrų dialogui (angl. Anna Lindh Foundation for Dialogue between Cultures).

Fondas siekia sudaryti sąlygas socialiniam ir kultūriniam bendradarbiavimui.

[EUROMED] partnerių tinklas šiuo metu vienija daugiau kaip 3 tūkst. pilietinės visuomenės organizacijų iš viso regiono. Tinklui priklauso keliolika institucijų iš Lietuvos (Lietuvos savivaldybių asociacija, Vilniaus universiteto Orientalistikos centras bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, nevyriausybinių organizacijų Multikultūrinių ryšių centras ir kiti). Lietuvos tinklo narių labai pagausėjo 2008–2009 m., tačiau galima teigti, kad kultūros operatoriai dar nepakankamai išnaudoja programos teikiamas galimybes.

Nacionalinis programos [EUROMED] tinklas turi atspindėti šalies pilie­ti­ nės visuomenės įvairovę, o jam priklausančios organizacijos – dirbti

kultūrinių ryšių, paveldo, religijos, žmogaus teisių, bendruomenės plėtros, menų, jaunimo, švietimo, medijų srityse.

Tinklo veiklą Lietuvoje koordinuoja ir informaciją apie tinklo plėtros galimybes teikia Lietuvos savivaldybių asociacija, www.lsa.lt. Kontaktinis asmuo – Arūnas Gražulis, tel. 8 ~ 5 279 1353, arunas.grazulis@lsa.lt.

Paraiškas teikti ir fondo veikloje dalyvauti gali tik nacionaliniam tinklui priklausančios organizacijos. Tinklo narės nuolat gauna informaciją apie fondo veiklą ir dalyvavimo jame galimybes, gali prisijungti prie fondo iniciatyvų.

Paraiškos forma dėl tapimo tinklo nariu pateikiama adresu

PROGRAMOS STRUKTŪRA

78 79

http://www.euromedalex.org/node/add/member.

Annos Lindh fondo kultūros dialogui finansuotų veiklų pavyzdžiai – nuo filmų festivalių iki mokytojų tobulinimosi programų. Kaip minėta, itin svarbu, kad projektai skatintų kultūrų dialogą.

Naujausią informaciją apie programą ir kvietimus teikti paraiškas (jų per metus paprastai būna du) galite rasti tinklalapyje www.euromedalex.org.

PROGRAMA [EUROMED]

l

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Projektų pavyzdžiai „Atrasdami praeitį, kuriame ateitį: kitoniškumo dedemonizavimas“ (2008)

Šis renginys – dar vienas akcijos „1001 Action“ veiklos pavyzdys.

Pagrindiniai renginio tikslai – skatinti toleranciją ir kultūrinį paži­ nimą. Renginio programą sudarė paskaitos apie tautines mažumas bei jų kultūrinį palikimą Lietuvoje ir interaktyvus seminaras, kur aptartos socialinės atskirties, etninės ir religinės tolerancijos, lyčių lygybės temos, svarstyta, kaip ugdyti pakantumą kitokiai gyvensenai ir pasaulėžiūrai. Renginio dalyviai taip pat turėjo galimybę apsilankyti koncertuose, kur atliktos žydų, romų liaudies dainos, pristatyta šių tautų kultūra ir tradicijos. Moksleiviai renginio metu eksponavo piešinių parodą „Žydų ir musulmonų architektūros paveldas Kėdainiuose“ ir buvo pakviesti prisidėti tvarkant Kėdainių minareto teritoriją.

Renginio organizatorius: Kėdainių krašto muziejus, Lietuva.

„Viduržemio jūros regiono šalių trumpametražių ir dokumentinių filmų naktis“ (2008)

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

80 81

l

PROGRAMA [EUROMED]

Renginys skirtas Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių dialogo nakčiai, kuri tą pačią dieną surengta 37 šalyse. Vilniuje buvo pristatyti naujausi, festivaliuose nominuoti filmai iš Egipto, Jordanijos, Libano, Palestinos, Tuniso, Turkijos. Ši filmų naktis – pagrindinis Annos Lindh fondo inicijuotos akcijos „1001 Action“ renginys.

Pagrindiniai akcijos tikslai: skatinti kultūrų dialogą, kovoti su rasizmu, ksenofobija ir kitomis diskriminacijos formomis, mesti iššūkį įvairių rūšių ekstremizmui, iš naujo atrasti bendras šaknis ir palikimą. Parengusios akcijos realizavimo koncepciją, prie iniciatyvos galėjo prisidėti įvairių šalių organizacijos, priklausančios tinklui.

Renginio organizatorius: Lietuvos institutas, Lietuva.

EUROPOS [PROGRAMOS] KULT的RAI

PROGRAMA [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

1

16

17

15

3 14

2

13

18

11

12 10

19

35 36

5

4

6

8

7 9

34

20

33

21

37 32

22

40

38

31 30

43

25

23

29

24 57

55 58

45

56

46 26

59 53

52

44

28

27

54

41

42

39

50 48 49

47

51

60

62 64 66 65 67

61

63

68 69 73

98

72 71

87

70

84 85

74

88 89

100 97

83

94

90 81

77

80 78

79

101

96

82

75 76

86

99

91 93 92

102 95

107

108

106 103

104 105

109

110

82 83

Skiriamos dvi bendradarbiavimo formos:

• ES struktūrinių fondų trečiojo Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (ETBT) programos, kurios pagal geopolitinius kriterijus dar dalijamos į Bendradarbiavimo per sieną, Tarp­ valstybinio ir Tarpregioninio bendradarbiavimo programas.

• Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programos (EKPP).

ETBT ir EKPP programų įgyvendinimą Lietuvoje koordinuoja LR vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas, tel. 8 ~ 5 271 7072, 271 7074.

l

PROGRAMA [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

ES teritorinio bendradarbiavimo tikslas – skatinti darnią, subalansuotą ir tvirtą visos ES teritorijos plėtrą. Programos, kurios įgyvendina ES teritorinio bendradarbiavimo tikslus, yra seniausios iš visų Bendrijos iniciatyvų, INTERREG, tąsa.

APIE PROGRAMĄ

Apie programą

EUROPOS [PROGRAMOS] KULT的RAI

Toliau trumpai pristatoma kiekviena iš kultūros sričiai aktualių programos krypčių ir pateikiami pavyzdžiai, kokio pobūdžio veikloms galima gauti finansavimą iš šios programos. Su kultūrinėmis iniciatyvomis labiausiai susiję prioritetai paryškinti.

Svarbu, kad kiekvieną iš šių programų valdo skirtingose šalyse esančios programų įgyvendinimo institucijos, kurios sprendžia su atstovaujama programa susijusius strateginius klausimus ir atsako už šių programų įgyvendinimą. Už einamuosius programų reikalus (konkursų skelbimas, paraiškų priėmimas) atsakingi programų Jungtiniai techniniai sekretoriatai. Prie kiekvienos iš toliau išvardytų programų išskirtos informacinių tinklalapių nuorodos, čia pateikiama visa norintiesiems dalyvauti konkurse reikalinga informacija. Dėl papildomos informacijos kreipkitės į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentą.

Atkreipkite dėmesį – finansuojama tik ta veikla, kuri vykdoma

nurodytoje programos teritorijoje.

PROGRAMA [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

Programos struktūra

PROGRAMOS STRUKTŪRA

84 85

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

ETBT programos

Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programa LATVIJA

LIETUVA Tauragė Kaunas RUSIJA

Marijampolė

Vilnius

Alytus Ełcki Olztynski

BiałostockSuwalki

BALTARUSIJA

Lomżyński

LENKIJA

UKRAINA

86 87

Programos teritorija

Gretutinės teritorijos

Lietuva: Tauragės, Kauno ir Vilniaus (be Vilniaus miesto savivaldybės) apskritys; Lenkija: Lomżyński ir Olsztynski subregionai.

Programos biudžetas

71,1 mln. eurų.

PROGRAMOS STRUKTŪRA

Lietuva: Marijampolės ir Alytaus apskritys; Lenkija: Białostocko-Suwalski ir Ełcki subregionai.

Valdymo sistema

Vadovaujančioji institucija – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas. Jungtinis techninis sekretoriatas Vilniuje, Lietuvoje. Du informacijos punktai Lenkijoje.

Daugiau informacijos tinklalapyje www.lietuva-polska.eu/.

PROGRAMA [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

Programos prioritetai

• Netoli sienos esančių ir prie viso pasienio regiono ekonominio augimo ir tvarios plėtros prisidedančių infrastruktūros tinklų bei objektų modernizavimas.

• Verslo bendradarbiavimo ir verslumo skatinimas.

• Tvaraus turizmo per sieną plėtra.

• Naujų ir jau esamų bendradarbiavimo tinklų plėtra tokiose srityse kaip švietimas, darbas, socialinė ir sveikatos apsauga, kultūra, sportas.

• Gyvenamosios aplinkos gerinimas.

• Regiono kultūrinio ir istorinio identiteto ir paveldo puoselėjimas.

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo per sieną programa RUSIJA Estija

LATVIJA Kurzeme

Telšiai

Zemgale

Šiauliai

Latgale

Panevėžys Utena

Klaipėda Kaunas

RUSIJA

LIETUVA

Baltarusija LENKIJA

88 89

Programos teritorija

Gretutinės teritorijos

Lietuva: Kauno apskritis.

Programos biudžetas

63,9 mln. eurų.

Programos kryptys

PROGRAMOS STRUKTŪRA

Lietuva: Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Panevėžio, Utenos ir Kauno apskritys; Latvija: Kurzeme, Zemgale ir Latgale regionai.

• Parama verslui ir žmogiškųjų išteklių plėtra.

• Vidinio ir išorinio pasienio regiono pasiekiamumo gerinimas.

• Bendro viešųjų paslaugų ir išteklių valdymo stiprinimas.

• Pasienio regiono patrauklumo didinimas.

• Aktyvių ir tvarių bendruomenių plėtra.

Vadovaujančioji institucija – Latvijos Respublikos regioninės plėtros ir vietos valdžios ministerija. Jungtinis techninis sekretoriatas Rygoje, Latvijoje.

Daugiau informacijos tinklalapyje www.latlit.eu.

PROGRAMA [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

Valdymo sistema

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Pietų Baltijos programa

ŠVEDIJA

DANIJA

LIETUVA

LENKIJA VOKIETIJA

90 91

Lietuva: Klaipėdos apskritis; Lenkija: Szczeciński, Koszaliński, Słupski, Gdański, Gdańsk Gdynia-Sopot subregionai; Vokietija: Mecklenburg-Vorpommern subregionai, Greifswald, Rostock, Stralsund, Wismar, Bad Doberan, Nordvorpommern, Nordwestmecklenburg, Ostvorpommern, Rügen, Uecker-Randow; Danija: Bornholm regioninė savivaldybė; Švedija: Kalmar, Blekinge, Skane apskritys.

Gretutinės teritorijos

PROGRAMOS STRUKTŪRA

Programos teritorija

Lietuva: Tauragės ir Telšių apskritys; Lenkija: Elbląski subregionas; Švedija: Kronoberg apskritis; Danija: Zealand subregionas.

Programos biudžetas

Programos prioritetai

• Ekonominis konkurencingumas.

• Patrauklumas ir bendra tapatybė.

Valdymo sistema

Vadovaujančioji institucija – Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerija. Jungtinis techninis sekretoriatas Gdanske, Lenkijoje.

Daugiau informacijos tinklalapyje www.southbaltic.eu.

PROGRAMA [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

75 mln. eurų.

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Baltijos jūros regiono tarpvalstybinio bendradarbiavimo programa (Ši programa finansuojama ir ETBT, ir EKPP fondų)

SUOMIJA

NORVEGIJA ŠVEDIJA

ESTIJA

RUSIJA

LATVIJA DANIJA

LIETUVA RUSIJA

VOKIETIJA

LENKIJA

Baltarusija

92 93

Baltarusija, Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Suomija, Švedija; Vokietija: Berlin, Brandenburg, Bremen, Hamburg, MecklenburgVorpommern, Schleswig-Holstein ir Niedersachsen (tik NUTS II regionas Regierungsbezirk Lüneburg) žemės, Rusija: Sankt Peterburgas ir aplinkinė Leningrado sritis, Karelijos Respublika, Kaliningrado, Murmansko, Novgorodo ir Pskovo sritys; tai pat numatyti bendradarbiavimo projektai su Barenco regionu, Archangelsko sritimi, Komių Respublika ir Nencų autonomine apskritimi.

PROGRAMOS STRUKTŪRA

Programos teritorija

Programos biudžetas

237 mln. eurų.

• Inovacijų skatinimas.

• Baltijos jūros regiono vidinio ir išorinio prieinamumo gerinimas.

• Baltijos jūros, kaip vieno iš išteklių šaltinio, naudojimas.

• Baltijos jūros miestų ir regionų konkurencingumo stiprinimas.

Valdymo sistema

Vadovaujančioji institucija – Investionsbank Schleswig-Holstein, Kylyje, Vokietijoje. Jungtinis techninis sekretoriatas Rostoke, Vo­ kietijoje, ir jo padalinys Rygoje, Latvijoje.

Daugiau informacijos tinklalapyje http://eu.baltic.net.

PROGRAMA [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

Programos prioritetai

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Tarpregioninio bendradarbiavimo (INTERREG IVC) programa

SUOMIJA

ŠVEDIJA NORVEGIJA

ESTIJA LATVIJA LIETUVA

DANIJA AIRIJA DIDŽIOJI BRITANIJA

OLANDIJA

BELGIJA

VOKIETIJA

LIUKSEMBURGAS

ČEKIJA

AUSTRIJA ŠVEICARIJA PRANCŪZIJA

LENKIJA

SLOVAKIJA VENGRIJA

SLOVĖNIJA

ITALIJA

RUMUNIJA BULGARIJA

PORTUGALIJA ISPANIJA

GRAIKIJA

94 95

Programos teritorija

321,3 mln. eurų.

Programos prioritetai

• Inovacijos ir žinių ekonomika.

• Aplinka ir rizikos prevencija.

Potemė „Kultūros paveldas ir kraštovaizdis“: -- kultūros paveldo ir kraštovaizdžio saugojimas ir puoselėjimas; -- inovatyvių požiūrių į dirvožemio apsaugą ir užteršto dirvožemio valymą plėtojimas; -- parama rizikos valdymui kultūros paveldo ir kultūrinio kraštovaizdžio srityje (kaimo ir miesto kontekstuose); -- parama turizmui plėtoti, ypatingą dėmesį skiriant darnios plėtros aspektams.

Valdymo sistema

Vadovaujančioji institucija – Conseil Régional Nord - Pas de Calais, Lilyje, Prancūzijoje. Jungtinis techninis sekretoriatas Lilyje, Prancūzijoje. Taip pat įsteigti keturi informacijos punktai: Lilyje, Prancūzijoje, Katovicuose, Lenkijoje, Rostoke, Vokietijoje, ir Valensijoje, Ispanijoje.

Daugiau informacijos tinklalapyje www.interreg4c.eu.

PROGRAMA [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

Programos biudžetas

PROGRAMOS STRUKTŪRA

27 ES valstybės narės, Norvegija, Šveicarija.

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

EKPP programos (patvirtintos 2008 m. gruodį)

Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa RUSIJA

LATVIJA Latgale Panevėžys

LIETUVA

Utena

Vitebskas

Kaunas RUSIJA

Vilnius Alytus

LENKIJA

Minskas

Mogiliovas

Gardinas

BALTARUSIJA

96 97

Programos teritorija

Latvija: Latgale regionas; Lietuva: Utenos, Vilniaus ir Alytaus apskritys; Baltarusija: Gardino ir Vitebsko sritys.

Programos biudžetas

41,7 mln. eurų.

Programos prioritetai

• Tvarios ekonominės ir socialinės plėtros skatinimas.

Priemonės: -- socialinės ir ekonominės plėtros, verslo ir antreprenerystės skatinimas; -- vietinio ir regioninio strateginio planavimo tobulinimas; -- susisiekimo per sieną gerinimas, plečiant transporto bei komunikacijos tinklus ir plėtojant susijusias paslaugas; -- kultūros ir istorinio paveldo saugojimas ir populiarinimas, turizmo per sieną skatinimas; -- socialinių ir kultūrinių tinklų stiprinimas ir bendruomenės plėtojimas.

• Atsakas į bendruosius iššūkius.

Valdymo sistema

Vadovaujančioji institucija – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Jungtinis techninis sekretoriatas Vilniuje, Lietuvoje. Informacijos punktai Latvijoje ir Baltarusijoje.

Daugiau informacijos tinklalapyje www.enpi-cbc.eu.

PROGRAMA [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

Lietuva: Kauno ir Panevėžio apskritys; Baltarusija: Minsko ir Mogiliovo sritys, Minsko miestas.

PROGRAMOS STRUKTŪRA

Gretutinės teritorijos

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną programa

RUSIJA

Telšiai Šiauliai Klaipėda Tauragė

rusijos federacija

Marijampolė

Gdańsk-Gdynia-Sopot Słupski

Alytus

Gdański

Ełcki Elbląski

Olsztyński

Bydgoski ToruńskoWłocławski

lenkija

LIETUVA Kaunas

CiechanowskoPłocki

Białostocko Suwalski

BALTARUSIJA

Lomżyński

OstrołęckoSiedlecki

Programos teritorija

Lietuva: Klaipėdos, Marijampolės ir Tauragės apskritys; Lenkija: Gdańsk-Gdynia-Sopot, Gdański, Elbląski, Olsztyński, Ełcki, Białostocko-Suwalski subregionai; Rusijos Federacija: Kaliningrado sritis.

Gretutinės teritorijos

Lietuva: Alytaus, Kauno, Telšių ir Šiaulių apskritys; Lenkija: Słupski, Bydgoski, Toruńsko-Włocławski, Łomżyński, Ciechanowsko-Płocki, Ostrołęcko-Siedlecki subregionai.

98 99

Programos biudžetas

Programos prioritetai

• Prisidėti prie bendrųjų problemų ir iššūkių sprendimo.

• Skatinti socialinę, ekonominę ir erdvinę plėtrą: -- turizmo plėtra; -- žmogiškojo potencialo vystymas, gerinant socialines sąlygas, valdymą ir švietimo galimybes; -- smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimas ir darbo rinkos plėtimas; -- bendras erdvinis ir socialinis bei ekonominis planavimas.

PROGRAMOS STRUKTŪRA

132,1 mln. eurų.

Valdymo sistema

Vadovaujančioji institucija – Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerija.

Jungtinis techninis sekretoriatas Varšuvoje, Lenkijoje. Sekretoriato padaliniai Vilniuje, Lietuvoje, Olštyne, Lenkijoje, ir Kaliningrade, Rusijoje.

Daugiau informacijos tinklalapyje http://www.cpe.gov.pl/4,lt-pl-ru.

PROGRAMA [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

Taip pat programoje numatytas horizontalusis prioritetas, skirtas bendradarbiavimui tarp vietos bendruomenių plėtoti.

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Pavyzdžiai „Tradiciniai amatai ir menai skatinant verslininkystę ir turizmą Baltijos jūros Kuršių pakrantėje“ (2007)

Pagrindinis projekto tikslas – skatinti tradicinių amatų ir menų plėtojimą Kuršių žemėje bei Klaipėdos regione ir taip prisidėti prie turizmo plėtros ir kultūros paveldo išsaugojimo. Projektas siekia didinti visuomenės ir turistų susidomėjimą tradiciniais istorinio Kuršių regiono amatais, skatinti Kuršžemės ir Klaipėdos regiono amatininkų ir menininkų verslumą. Projekto metu daugiau kaip 100 amatininkų dalyvavo Klaipėdoje bei Ventspilyje surengtuose seminaruose apie amatų ir kultūros istoriją, dizainą ir rinkodarą.

Taip pat vyko kūrybinės dirbtuvės, atviros amatų ir menų dienos, mokomieji mainai tarp šalių partnerių, surengta meno festivalių bei nuolatinių ir kilnojamųjų parodų. Be to, sukurti du filmai trimis kalbomis (lietuvių, latvių ir anglų), kuriuos potencialiems turistams galima rodyti kaip informacinę ir reklaminę priemonę.

Skatinant tradicinių šio krašto amatų išsaugojimą ir plėtrą, Ventspilyje rekonstruotas Kuršžemės amatų centras ir nupirkta reikiama įranga, o Klaipėdoje įrengtas Menų ir amatų kvartalas.

ES parama – 3,439 mln. litų.

Projekto vykdytojas: Ventspilio miesto savivaldybė, Latvija.

100 101

Projekto tikslas – skatinti Šiaurės Lietuvos (Šiaulių apskritis) ir Pietų Latvijos regionų bendradarbiavimą, industrinio paveldo iš­ teklius pasitelkiant kultūrinio turizmo bei verslo plėtrai ir edukacijos reikmėms. Projekto metu parengta galimybių studija, kurioje identifikuoti ir ištirti Šiaulių apskrityje, Latgaloje ir Žiemgaloje esantys industrinio paveldo objektai. Išanalizuotas jų potencialas ir kultūrinė vertė plėtojant turizmą, verslą ir edukacines paslaugas.

Sukurtas skaitmeninis industrinio paveldo objektų žemėlapis ir parodomasis skaitmeninis industrinio paveldo objektų turistinis maršrutas. Visi skaitmeniniai produktai pateikiami internete.

Verslininkams, savivaldybėms ir įmonėms, valdantiems industrinio paveldo objektus, suteiktos nemokamos konsultacijos, kaip turimus išteklius panaudoti verslo ir turizmo plėtrai.

ES parama – 398 tūkst. litų.

Projekto vykdytojas: Šiaulių universitetas, Lietuva.

Partneriai: Daugpilio universitetas, Latvija, Šiaulių turizmo informacijos centras, Lietuva. http://turbine.su.lt/ „Kaimynai Europoje – Latvijos ir Lietuvos bibliotekų kontaktai“ (2007)

Projekto tikslas – išplėsti kaimynystės idėjos ribas ir pačios kaimynystės patirtį, suburti dviejų kaimyninių valstybių bibliotekas, jų bendruomenę, mokslininkus, rašytojus, menininkus;

PROGRAMA [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

„Industrinio paveldo naudojimas turizmo ir verslo plėtrai“ (TURBINE) (2007)

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

Partneriai: Ventspilio amatininkų sąjunga, Latvija, Klaipėdos kultūrų ir komunikacijų centras, Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuva.

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

sukurti informacijos tinklą ir duomenų bazę; Lietuvos ir Latvijos regionų bibliotekoms padėti perprasti europietiškąją bibliotekos sampratą, pagerinti bibliotekų darbo kokybę, pagausinti jų išteklius ir pritraukti daugiau lankytojų.

Projekto metu įvyko Lietuvos ir Latvijos fotomenininkų pleneras „Veidai ir vaizdai: žmogus ir jo aplinka (antropologinis menininko žvilgsnis)“, jo metu sukurtų fotografijų paroda pristatyta abiejose šalyse partnerėse. Taip pat surengtas seminaras „Europietiškosios ir baltiškosios kultūros samprata: menas, literatūra, pasaulėžiūra“, kuria­ me dalyvavo bibliotekininkai, kultūrologai, knygų leidėjai ir rašytojai, ir mokomoji bibliotekų specialistų išvyka į kaimyninę valstybę.

ES parama – 116 tūkst. litų.

Projekto vykdytojas: Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Lietuva.

Partneris: Saldaus miesto biblioteka, Latvija. „Meno tiltas“ (2008–2010)

Projekto idėja remiasi ilgalaike Latvijos ir Lietuvos lėlių teatrų bendradarbiavimo patirtimi. Siekiama išplėtoti lėlių ir gatvės teatrų festivalių tinklą pasienio teritorijoje, stiprinant jų svarbą bendruomenių gyvenime ir patrauklumą turistams. Projekto metu kartu kuriami vaidinimai, gaminamos įvairių tipų lėlės. Numatoma surengti penkis tarptautinius lėlių teatrų festivalius, vaidinti spektaklius partnerių miestuose, kartu sukurti ir surengti spektaklio turą savo ir kaimyniniuose regionuose. Be pagrindinių projekto veiklų, vyksta meistriškumo kursai, dirbtuvės, seminarai, vaikų meno stovykla, parodos, partneriai įsigyja teatro įrangą.

ES parama - 696 tūkst. litų.

Projekto vykdytojas: Liepojos lėlių teatras, Latvija.

Partneriai: Klaipėdos lėlių teatras, Panevėžio lėlių vežimo teatras, Lietuva.

102 103

l

PROGRAMA [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

Projekto tikslas – sukurti kultūrinių ryšių tinklus vizualiųjų menų srityje, sudarant sąlygas ilgalaikiam Alytaus ir Suvalkų miestų menininkų bendradarbiavimui, ir stiprinti vietos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų veiklą ir bendradarbiavimą.

Projekto metu surengtos 2 Alytaus ir Suvalkų miestų vizualiųjų menų kūrėjų konferencijos, kuriose aptarti šių miestų menininkų kūrybinio bendradarbiavimo planai. Įvyko dailininkų pleneras Alytuje, kūrybinė tautodailės laboratorija Suvalkuose (kalvystė, keramika, audimas, medžio drožyba, monotipija ir kt.), bendradarbiaujančiuose miestuose surengta fotografijų paroda ir tautodailininkų mugė. Baigiantis projektui, išleistas katalogas „Alytaus ir Suvalkų miestų vizualieji menai“.

ES parama – 128 tūkst. litų.

Projekto vykdytojas: Alytaus miesto savivaldybė, Lietuva.

Partneris: Suvalkų miesto savivaldybė, Lenkija.

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

„Vizualiųjų menų (tapybos, fotografijos ir tautodailės) sklaida Alytaus ir Suvalkų miestuose“ (2008)

EUROPOS [PROGRAMOS] KULT的RAI

[STRUKT的RINIAI FONDAI]

104 105

ES struktūrinė parama nuosekliai mažina socialinius ir ekonomi­ nius skirtumus tarp ES šalių narių ar atskirų regionų. Jos pamatines vertybes galima išreikšti dviem žodžiais – „solidarumas“ ir „sanglauda“. Solidarumas – nes paramos tikslas yra padėti ekonomiškai ir socialiai skurdesniems (palyginti su ES vidurkiu) regionams. Sanglauda – nes pajamų bei turtinių skirtumų tarp skurdesnių ir turtingesnių regionų mažinimas yra naudingas visiems. Šiai politikai skiriama daugiau kaip 1/3 ES biudžeto.

APIE FONDUS

Apie struktūrinius fondus

ES struktūrinės paramos tikslai

Reglamentai numato, kad kiekvienas struktūrinis fondas gali finan­ suoti tam tikrus tikslus įgyvendinančias priemones. 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu ES struktūrinė parama skiriama šiems prioritetams:

2. Regioninio konkurencingumo ir užimtumo prioritetas

skirtas labiau išsivysčiusiems regionams, kurie negali gauti paramos pagal Konvergencijos prioritetą. Šiam prioritetui siūloma skirti apie 16 proc. visų ES sanglaudos politikai numatytų lėšų.

3. Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetas skirtas

bendradarbiavimui abipus ES vidaus sienų ir tarp šalių narių tam tikrose teritorinėse zonose. Šiam prioritetui pasiūlyta skirti apie 2,5 proc. visų ES sanglaudos politikai numatytų lėšų.

PROGRAMA [STRUKTŪRINIAI FONDAI]

1. Konvergencijos prioritetas dėmesį kreipia į silpniau išsivysčiusias šalis nares ir regionus. Šiam prioritetui skiriama apie 82 proc. visų ES sanglaudos politikai numatytų lėšų.

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

2007–2013 m. ES struktūrinė parama Lietuvai skiriama pagal Konvergencijos ir Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetus.

Struktūrinės paramos dydis Lietuvai 2007–2013 m. – 23 mlrd. litų.

ES struktūriniai fondai Europos regioninės plėtros fondas teikia įvairią finansinę

paramą regionams. Fondas numato investicijas į gamybą, siekant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas, investicijas į infrastruktūrą (kelius, telekomunikacijas, energetiką), siekiant sujungti centrinius ir periferinius ES regionus, darbo vietų kūrimą ir paramą smulkiajam bei vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai), technologijų plėtrą.

Europos socialinis fondas remia projektus, sprendžiančius socialines (pirmiausia užimtumo) problemas ir finansuoja švietimą bei profesinį mokymą, įsidarbinimo galimybių plėtrą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą.

Sanglaudos fondas įsteigtas pagal Mastrichto sutartį, įsigaliojusią 1993 metais. Sanglaudos fondo parama skiriama dideliems transporto ir aplinkos apsaugos projektams.

106 107

1. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa Prioritetai:

1) kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis; 2) mokymasis visą gyvenimą; 3) tyrėjų gebėjimų stiprinimas; 4) administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas.

STRUKTŪRA

Struktūrinės paramos skirstymo Lietuvoje sistema ES struktūrinė parama skirstoma remiantis Lietuvos 2007–2013 m.

ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija ir veiksmų prog­ ramomis. Šiuose dokumentuose apibrėžtos pagrindinės strateginės pinigų skyrimo kryptys, finansuojamos sritys ir veiklos.

1) ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra; 2) verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas; 3) informacinė visuomenė visiems; 4) esminė ekonominė infrastruktūra; 5) transeuropinių transporto tinklų plėtra.

3. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa Prioritetai:

1) vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo bei gamtos išsaugojimas ir pritaikymas turizmo plėtrai; 2) viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra; 3) aplinka ir darnioji plėtra.

PROGRAMA [STRUKTŪRINIAI FONDAI]

2. Ekonomikos augimo veiksmų programa Prioritetai:

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Išskirtieji prioritetai atviriausi kultūrinėms iniciatyvoms. Tolesnia­ me skyriuje šie prioritetai trumpai pristatomi, taip pat pateikiama pavyzdžių, kokio pobūdžio veikloms galima gauti finansavimą iš šios programos.

Informacija apie struktūrinių fondų paramą Lietuvoje skelbiama tinklalapyje www.esparama.lt.

Kaip struktūriniais fondais galėtų pasinaudoti kultūros operatoriai?

Kadangi ES struktūrinių fondų lėšos pirmiausia skirtos ekonominei ir socialinei šalies plėtrai, norint parengti finansuoti tinkamą projektą, į kultūrą reikia žvelgti kaip į sritį, prisidedančią prie verslo plėtros, gyvenimo kokybės gerinimo, užimtumo didinimo, darbo vietų kūrimo ir panašiai.

Naujajame ES struktūrinės paramos skyrimo dokumente numatyta sričių, kurios glaudžiai siejasi su kultūra. Pavyzdžiui, Žmogiškųjų išteklių veiksmų programoje (2 prioritetas, Mokymasis visą gyvenimą) numatytos lėšos darbuotojų profesinei kompetencijai didinti, įgūdžiams ir gebėjimams tobulinti. Taigi projektus gali rengti kvalifikaciją kelti, žinias pagilinti ar naujų kompetencijų įgyti norintys kultūros darbuotojai.

Itin aktualus Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioritetas (Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas), kultūrai skiriantis atskirą priemonę, kuri vadinasi „Asistentas 2“. Šios priemonės tikslas – skatinti naujų menų ir (ar) verslo inkubatorių kūrimąsi ir plėtrą. Menų inkubatorius – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra, naudojantis turima infrastruktūra (patalpos, įranga ir panašiai), sutelkti įvairių rūšių meno kūrėjus, jų grupes ir su menu susijusius verslus

(kūrybinė industrija) plėtojančius asmenis vienoje erdvėje ir taip sudaryti sąlygas menininkams kurti bei pristatyti publikai savo darbus, pradėti nuosavą verslą, plėtoti su menu susijusius verslus, skatinti bendruomenę aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime, prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo.

Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetas (Informacinė visuomenė visiems) numato finansavimą Lietuvos kultūros paveldo skaitmenizavimui.

Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioritetas (Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai) skirtas viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų pritaikymui turizmo reikmėms. Pagal šį prioritetą remiami kultūros paveldo objektų tvarkomieji statybos darbai, akcentuojamas privačių investicijų pritraukimas turizmą skatinančių paslaugų komercinėms veikloms minėtuose objektuose vykdyti.

STRUKTŪRA

108 109

PROGRAMA [STRUKTŪRINIAI FONDAI]

l

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Pavyzdžiai Tekstas apie projektų pavyzdžius parengtas naudojantis Bendrojo prog­­ramavimo dokumento, kuriuo remiantis Lietuvoje 2004–2006 m. buvo skirstoma ES struktūrinė parama, medžiaga.

Lietuvos muziejų vaidmens visuomenėje stiprinimas keliant vadovų ir darbuotojų kompetenciją (2006-2008) (2.2. Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas)

Lietuvos muziejuose šiuo metu dirba apie 700 aukštos kvalifikacijos specialistų. Muziejams keliami uždaviniai ir visuomenės reikalavimai pastaraisiais metais išaugo. Be to, Lietuvai įstojus į ES, atsirado galimybių reprezentuoti muziejuose saugomą Lietuvos kultūros paveldą kultūrinėje Europos erdvėje. Tačiau kultūros darbuotojų vadybos ir gebėjimo naudotis naujomis informacinėmis technologijomis kvalifikacija nėra pakankama, trūksta bendrųjų įgūdžių.

Pagrindiniai projekto tikslai: ugdyti svarbiausius Lietuvos nacionalinių ir regioninių muziejų darbuotojų įgūdžius, kelti jų kvalifikaciją, siekiant stiprinti muziejų kultūrines bei edukacines veiklas visuomenėje ir geriau tenkinti Lietuvos ir užsienio lankytojų poreikius.

Vykdytojas: Lietuvos muziejų asociacija, Lietuva.

110 111

Šiuo projektu siekiama sukurti ir išleisti kultūros įstaigų vadovams, specialistams skirtus mokymosi paketus šiomis temomis: šiuolaikinis kultūros įstaigos administravimas ir valdymas; kultūros įstaigų projektų valdymas; rinkodaros priemonių valdymas kultūros įstaigų veikloje. Projekto metu parengta minėta mokomoji medžiaga ir išleista knygų bei elektroninių laikmenų pavidalu, ši medžiaga prieinama projekto tinklalapyje. Jame veikia vadybos, projektų valdymo ir rinkodaros specialistų vadovaujamas diskusijų forumas.

Vykdytojas: Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras, Lietuva.

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

Lietuvos kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo plėtra (2006-2008) (2.4. Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas)

http://www.lkdtc.lt/_download/mokomedz/index.html

Pagrindiniai projekto tikslai: rengti aukščiausio lygio dizaino ir dailės specialistus pagal rinkos poreikius, kelti jų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti, integruoti į darbo rinką, plėtoti šalies ūkį ir intelektualinį konkurencingumą. Projekto metu atlikti įvairūs tyrimai, kad būtų lengviau spręsti Lietuvos dizaino rinkoje iškylančias problemas, tokias kaip siaura šios srities atstovų specializacija ir šiandieninės rinkos poreikių neatitinkantis dizaino specialistų rengimas. Projekto organizatoriai išsamiai išanalizavo Vilniaus dailės akademijos studentų bei absolventų poreikius ir turimą materialinę bei metodinę bazę, taip pat buvo ištirtos dizaino

PROGRAMA [STRUKTŪRINIAI FONDAI]

Vilniaus dailės akademijos inovacijų ir dizaino centras (2006-2008) (2.5. Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje)

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

pasiūlos ir paklausos Lietuvoje perspektyvos, analizuojami Lietuvos ir ES dokumentai, apibrėžiantys kūrybinių industrijų vaidmenį šiandieninėje visuomenėje. Siekiant užtikrinti projekto kokybę ir tarptautinę sklaidą, sudaryta tarptautinė ekspertų grupė projektui stebėti ir vertinti. Projektui baigiantis pristatyta pirmoji Dizaino galimybių Lietuvoje studija.

Vykdytojas: Vilniaus dailės akademija, Lietuva. www.dic.lt Menų spaustuvės kūrybinių verslų inkubatoriaus infrastruktūros plėtra (II etapas) (2005-2008) (3.2. Verslo aplinkos gerinimas)

„Menų spaustuvei“ suteiktos patalpos buvo nerekonstruotos ir neįrengtos, todėl organizacija negalėjo vykdyti daugelio numatytų veiklų arba vykdė jas ne visas. Projekto tikslas – sudaryti geresnes sąlygas kūrybinių verslų atstovams naudotis viešosiomis paslaugo­ mis, iš dalies rekonstruojant kūrybinių verslų inkubatoriaus patalpas ir įsigyjant kompiuterinę techniką bei biuro baldus.

Pagrindiniai „Menų spaustuvės“ veiklos tikslai: sukurti pirmą Lie­ tu­voje nepriklausomoms, nevyriausybinėms kūrybinių verslų organizacijoms ir projektų iniciatyvinėms grupėms lengvai pasiekiamą erdvę kūrybiniams projektams (prioritetas – šiuolaikiniai scenos menai) rengti ir pristatyti; sudaryti palankesnes sąlygas kūrybinių verslų plėtrai ir inovacijoms; sukurti universalią šiuolaikinių scenos menų, kūrybinių verslų ir kultūros politikos įgyvendinimo praktinės ir teorinės veiklos bei mokymo bazę; susieti šiuolaikinio meno bei kultūros iniciatyvas su visuomeniniais procesais, plėtoti kūrybingos visuomenės idėją. Įgyvendinus projektą, tai yra iš dalies rekonstravus „Menų spaustuvės“ patalpas, įrengus biurus ir įsigijus reikiamą kompiuterinę įrangą, bus sudarytos geresnės

www.menuspaustuve.lt Buvusio Tabako fabriko pritaikymas smulkaus ir vidutinio verslo reikmėms. I etapas: galimybių studijos ir techninio projekto parengimas (2006-2008) (3.2. Verslo aplinkos gerinimas)

Projekto tikslas – nebenaudojamą industrinio paveldo objektą Klaipėdos miesto senamiestyje (buvusį Tabako fabriką, esantį Bangų g. 7) pritaikyti smulkaus ir vidutinio verslo reikmėms, įkurti jame kūrybinių industrijų centrą („Kultūros fabriką“), skirtą tarpdalykiniams, įvairių krypčių šiuolaikiniams menams (kūrybinėms industrijoms priskiriama: reklama, architektūra, amatai, mada, dizainas, kino produkcija, muzikos kūrimas, pramogos, TV, radijas, vizualieji menai, leidyba ir pan.). Planuo­ jama, kad centre veiks kūrybinių industrijų (smulkaus ir vidutinio verslo įmonių) inkubatorius (kaip viešųjų paslaugų verslui įstaiga), įmonėms, kuriančioms kūrybinį produktą, suteikiantis patalpas, taip pat norima įrengti lengvai transformuojamos erdves įvairiems kultūriniams renginiams ir ekspozicijoms rengti.

Tikimasi, kad atsiradusi nauja erdvė, netradiciniai kultūros vadybos metodai ir principai paskatins naujų idėjų bei veiklos formų radimąsi, pagyvins Klaipėdos kultūrinį gyvenimą, sumažins jaunų menininkų emigraciją į didžiuosius kultūrinius Europos centrus.

Vykdytojas: VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra, Lietuva.

PROGRAMA [STRUKTŪRINIAI FONDAI]

sąlygos kūrybinių verslų subjektams naudotis viešosiomis paslaugomis. Rekonstravus renginių erdves, įstaiga galės organizuoti įvairesnius renginius, sudarys galimybes rengti naujus projektus ir kita.

Vykdytojas: VšĮ „Menų spaustuvė“, Lietuva.

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

112 113

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Integralios virtualios bibliotekų informacinės sistemos sukūrimas (2005-2008) (3.3. Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra)

Projekto tikslas – sudaryti Lietuvos ir užsienio gyventojams sąlygas interaktyviai bei nemokamai naudotis Lietuvos viešosiose bibliotekose, archyvuose ir muziejuose sukauptais dokumentais.

Projekto metu planuojama sukurti naujas ir atnaujinti esamas elektronines viešojo sektoriaus paslaugas, naudingas daugeliui Lietuvos gyventojų – jiems bus užtikrinta prieiga prie skaitmeninių visateksčių viešųjų bibliotekų, archyvų ir muziejų dokumentų, funkcionuos prieiga prie skaitmeninių dokumentų katalogų, veiks dokumentų paieškos mechanizmas, bus užtikrinta dokumentų rezervavimo galimybė.

Vykdytojas: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuva.

Projekto „Lietuvos dokumentinis kinas internete“ paramai būtinos dokumentacijos rengimas (2005-2006) (3.3. Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra)

Projekto tikslas – skaitmenizuoti ir perkelti į internetą Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomą Lietuvos dokumentinio kino palikimą, apimantį laikotarpį nuo prieškario Lietuvos iki šių dienų. Čia būtų pateikti lietuviški dokumentiniai kino filmai ir trumpos jų anotacijos. Sukurti Lietuvos dokumentinio kino duomenų bazę – pirmas virtualios nacionalinės filmotekos kūrimo etapas.

Išsami informacija apie dokumentinį Lietuvos kiną, kuris saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve, iki šiol nėra viešai prieinama. Informacinės technologijos suteikia galimybę šį paveldą

skaitmenizuoti ir pristatyti žiūrovams, katalogų duomenis derinant su vaizdu. Tai nauja veiklos kryptis Lietuvoje. Projektas sudarys galimybes išanalizuoti esamą situaciją ir, atsižvelgiant į Europos šalių patirtį, pasirinkti tinkamiausias technines priemones, optimalius ir racionaliausius būdus projektui sėkmingai įgyvendinti. Šiuos tikslus pasiekus, Lietuvos dokumentinis kinas ir informacija apie jį taps lengvai ir greitai prieinami naudotojams, sumažės regioniniai skirtumai.

Vykdytojas: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuva.

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

114 115

Projekto tikslas – rekonstruoti pirmąją Vilniaus centrinę elektrinę, paskelbtą istorine vertybe. 2003 m. pabaigoje Vilniaus centrinės elektrinės šimtmečio proga jos patalpose įkurtas Lietuvos energetikos muziejus. Siekiant išsaugoti istorinį paveldą, planuojama rekonstruoti visas muziejaus patalpas ir restauruoti daugumą senųjų įrenginių, kurie būtų naudojami kaip ekspozicijos. Muziejaus pertvarkymo į Technikos muziejų idėja kilo vykdant dabartinę veiklą – kaupiant energetikos pramonės eksponatus.

Galutinis vykdytojų tikslas – sukurti dinamišką kelių paskirčių centrą, siekiantį išsaugoti Lietuvos paveldą, kaupti jį bei tyrinėti, vykdyti efektyvią edukacinę veiklą, pasiūlyti mokslinių atrakcijų, kultūros ir laisvalaikio formų.

Vykdytojas: VšĮ Lietuvos energetikos muziejus, Lietuva.

PROGRAMA [STRUKTŪRINIAI FONDAI]

Lietuvos energetikos muziejaus pertvarkymas į Lietuvos technikos muziejų, pritaikant kultūros ir istorijos paveldo objektą – pirmosios Vilniaus centrinės elektrinės patalpas – viešiesiems turizmo poreikiams (2006-2009) (3.4. Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos)

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Užutrakio dvaro sodybos pritaikymas turizmo reikmėms (2006-2008) (3.4. Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos)

Projekto tikslas – atlikti Trakuose esančios Užutrakio dvaro sodybos kultūros, istorijos ir gamtos paveldo objektų restauravimo, tvarkymo ir pritaikymo viešosioms turizmo reikmėms darbus.

Kiti projekto tikslai: skatinti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, ilgalaikių darbo vietų kūrimą, išnaudojant kultūrinius, istorinius, archeologinius ir gamtinius resursus; sukurti šiuolaikišką turizmo paslaugų kompleksą, apimantį autentiškai rekonstruotus pastatus, kuriuose veiktų koncertų, konferencijų, parodų ir ekspozicijų salės, būtų įrengti svečių kambariai, viešbutis ir vyninė.

Vykdytojas: Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Lietuva.

l

PROGRAMA [STRUKTŪRINIAI FONDAI]

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

116 117

EUROPOS [PROGRAMOS] KULT的RAI

[EUROPOS KULT的ROS FONDAS]

118 119

Apie fondą – tai nepriklausoma, Amsterdame įsikūrusi organizacija, siekianti skatinti kultūros įvairovę bei vertybių sklaidą Europoje ir stiprinti kultūros politiką ES mastu.

Fondas teikia paramą profesionalioms meninėms veikloms ir tarpvalstybiniam kultūriniam bendradarbiavimui ir ES šalyse, ir kaimyniniuose regionuose.

Ateinančių trejų metų [EUROPOS KULTŪROS FONDO] tikslas –

APIE FONDĄ

[EUROPOS KULTŪROS FONDAS]

„Pasakojimų Europai“ (angl. Narratives for Europe) paieška. Prio­

Informacija apie [EUROPOS KULTŪROS FONDO] teikiamas galimybes kultūros organizacijoms ir individualiai dirbantiems menininkams, paraiškų formos ir paraiškų teikimo terminai skelbiami tinklalapyje www.eurocult.org.

PROGRAMA [EUROPOS KULTŪROS FONDAS]

ritetas bus teikiamas projektams, kuriantiems istorijas ir vizijas, kurios galėtų formuoti dabarties ir ateities Europą. Fondas siekia, kad šie „pasakojimai“ pasklistų Europoje ir už jos ribų, neišskiriant ir politikos formavimo institucijų.

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Fondo teikiamos subsidijos 1. Bendradarbiavimo subsidijos (angl. Collaboration Grants).

Subsidijos teikiamos kultūrinėms organizacijoms, vykdančioms projektus, kurie skatina kultūrinio bendradarbiavimo praktiką Europoje. Bendradarbiauti kultūrinės organizacijos skatinamos tarpusavyje arba su organizacijomis iš kitų veiklos sričių.

Maksimali parama: 30 tūkst. eurų. Fondas dengia iki 80 proc. viso projekto biudžeto.

2. Subsidijos meninei veiklai (angl. Artistic Grants). Subsidijos

teikiamos individualiai dirbantiems menininkams ir kultūrinėms organizacijoms, vykdančioms projektus, skatinančius kultūrinės įvairovės sklaidą. Šiuo metu Meninės veiklos programa atnaujinama, todėl paraiškos nepriimamos. Tikimasi, kad 2011 m. programa vėl bus atvira menininkams.

3. Kultūros skatinimo Balkanų šalyse fondas (angl. Bal-

kan Incentive Fund for Culture). Nuo 2006 m. veikianti programa remia meno ir kultūros projektus, vykdomus Vakarų Balkanų re­­­gio­no šalims (Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kroatijai, Ko­ so­vui, Makedonijai, Juodkalnijai ir Serbijai) bendradarbiaujant tarpusavyje arba su kitomis Europos šalimis. Taip siekiama stiprinti regiono tarpusavio ryšius ir Europos ryšius su Balkanais.

4. „STEP beyond“ mobilumo fondas. Siekdamas didinti

suvokimą, kad Europa – tai daugiau nei ES, „STEP beyond“ fondas remia mobilumą tarp ES šalių ir ES nepriklausančių šalių.

Kultūrinių ryšių tarp ES ir jos kaimynystės šalių stiprinimas yra vienas pagrindinių fondo tikslų.

120 121

Remiamas keliautojas privalo:

Finansuojamų kelionių tipai:

• tinklo susitikimas, festivalis ar konferencija, kurioje dalyvaujama pirmą kartą, siekiant išplėsti profesinių kontaktų tinklą; • partnerių susitikimai, plėtojant projektus; • susipažinimas su kitos šalies meno ir kultūros kontekstu, su sąlyga, kad žiniomis bus pasidalyta su kolegomis; • dalyvavimas mokymuose, būtinuose siekiant profesinio tobulėjimo.

STRUKTŪRA

• būti menininkas ar kultūros darbuotojas; • gyventi Europoje arba jos kaimynystėje (visą dalyvaujančių šalių sąrašą galite rasti adresu http://www.eurocult.org/sites/ www.eurocult.org/files/grants-documents/how-to-applycollaboration-grant.pdf); • turėti ne daugiau nei 10 metų patirties savo profesinėje srityje.

• kelionės tarp programoje dalyvaujančių ES šalių ir ES nepriklausančių šalių; • kelionės tarp programoje dalyvaujančių ES nepriklausančių šalių.

Fondas nefinansuoja:

• studentų mainų, akademinių vizitų, verslo vizitų, valstybinių vizitų, mėgėjų vizitų; • švietimo, gydymo, religinių ir kultūros paveldo įstaigų mainų; • kelionių, kai nėra priimančios organizacijos; • kelionių, kurios yra įprastos organizacijų veiklos dalis; • kelionių tarp Vakarų Europos šalių ar tarp Pietų ir Rytų

PROGRAMA [EUROPOS KULTŪROS FONDAS]

Finansuojamos kelionių kryptys:

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Viduržemio jūros regiono šalių; • kelionių į šalis (iš jų), nedalyvaujančias programoje.

l

„Tiltas tarp Europos kultūrinių centrų“ (2008)

Projekto tikslas – skatinti bendradarbiavimą tarp Europoje veikiančių kultūros centrų. Projekto metu vadovai, savanoriai, kultūros koordinatoriai iš 50 kultūrinių centrų visoje Europoje (Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, Ukrainoje) dalyvavo personalo mainų programoje. Dalyviai keitėsi patirtimi, žiniomis apie darbo metodus, kūrė bendras strategijas, susijusias su kultūriniu bendradarbiavimu ES ir kaimyninėse šalyse. Taip pat surengtos įvairaus pobūdžio kūrybinės dirbtuvės, projekto rezultatai įvertinti seminare.

Organizatorius: Vokietija.

Bendraorganizatoriai: Belgija, Estija.

Armano Tadevosyano (Armėnija) vizitas Drezdene ir Leipcige, Vokietijoje (2009)

Dailininko A. Tadevosyano kelionė į Vokietiją žymėjo pradinį projekto „Vaiduokliai“ (angl. Ghosts) etapą. „Vaiduokliai“ – tai bendradarbiavimo projektas, kurio metu menininkai gilinasi į 1989 m.

Armėnijoje, Turkijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Norvegijoje vykusių geopolitinių skilimų padarinius.

PROGRAMA [EUROPOS KULTŪROS FONDAS]

Projektų pavyzdžiai

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

122 123

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

[ŠIAURĖS IR BALTIJOS ŠALIŲ KULTŪROS PROGRAMOS] Kultūrinė mobilumo programa

124 125

Šiaurės ministrų taryba kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros ministerijomis

Paraiškų teikėjai

Tinklai, menininkų rezidencijos, menininkai, kultūros darbuotojai

Dalyvaujančios šalys

Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija, autonomijos statusą turinčios Grenlandija, Farerų ir Alandų salos, Lietuva, Latvija, Estija

Programos trukmė

2009–2013 m.

Programos biudžetas

11 mln. Danijos kronų per metus

Koordinatorius

Šiaurės kultūros centras Suomijoje,

Informacinis atstovas Lietuvoje

www.kknord.org

Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, tel. 8 ~ 5 212 2211, www.norden.lt

PROGRAMA [ŠIAURĖS IR BALTIJOS ŠALIŲ KULTŪROS PROGRAMOS]

Programos steigėjas

APIE PROGRAMĄ

Apie programą

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Programa veikia nuo 2009 metų. Remiamas tinklų steigimas, menininkų rezidencijos ir visoms meno sritims atstovaujančių profesionalių menininkų ir kultūros darbuotojų mobilumas. Šitaip siekiama sukurti naujoviško ir dinamiško Šiaurės ir Baltijos šalių meno bei kultūros gyvenimo platformą.

Programą sudaro trys finansavimo moduliai:

• tinklo; • mobilumo; • rezidencijų.

Tinklo finansavimo modulis Jo tikslas – remti meno tinklų, skatinančių meninių įgūdžių tobulinimą ir kultūrinės veiklos plėtojimą, kūrimą programoje dalyvaujančiose šalyse. Šis modulis skatina jau egzistuojančių veikėjų bendradarbiavimą, bet ne naujų nuolatinių struktūrų kūrimą. Galimas ilgalaikis ir trumpalaikis tinklo finansavimas.

Ilgalaikis tinklo finansavimas. Tinklui suteikiamas veiklos finansavimas 3 metams. Finansuojama iki 50 proc. paraiškoje nurodytų išlaidų.

Trumpalaikis tinklo finansavimas. Tinklui suteikiamas veik­los finansavimas metams. Finansuojama iki 70 proc. paraiškoje nurodytų išlaidų. Esant pagrįstai argumentacijai, tinklo finan­ savimas gali būti pratęstas dar metams. Efektyviai vei­kiantis tin­ klas vėliau gali teikti paraišką dėl ilgalaikės veiklos finansavimo.

126 127

Tinklą turi sudaryti bent 3 partneriai iš: a) Šiaurės šalių arba autonominių regionų; b) Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos); c) Šiaurės šalių, autonominių regionų ir Baltijos valstybių.

Rezidencijų finansavimo modulis Modulio tikslas – padėti plėtoti Šiaurės šalių ir Lietuvos, Latvijos, Estijos regiono menininkų rezidencijų veiklą, skatinant menines inovacijas.

Parama:

• modulis teikia finansavimą individualioms rezidencijų organizacijoms, priimančioms menininkus, kultūros darbuotojus ir kitus specialistus iš Šiaurės šalių ir Lietuvos, Latvijos, Estijos; • kiekvienai rezidencijai skiriamas metinis finansavimas 2–4 menininkų stipendijoms. Stipendiją sudaro kelionės bei dviejų mėnesių apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos. Kriterijus menininkams nustato priimančiosios organizacijos; • priimančiosios organizacijos turi galimybę naudotis bendrais informacijos šaltiniais; • rezidencijos programoje galima dalyvauti 3 metus.

PROGRAMA [ŠIAURĖS IR BALTIJOS ŠALIŲ KULTŪROS PROGRAMOS]

Šiaurės šalių, taip pat Lietuvos, Latvijos, Estijos regiono kultūros ir meno įstaigos, organizacijos ir menininkai, kuriantys įvairių lygių tarptautinius tinklus.

Prioritetiniais laikomi nauji tinklai ir bendrijos, atspindintys kelių menininkų ir kultūros veikėjų veiklos kultūrinę įvairovę.

PROGRAMOS STRUKTŪRA

Kas gali teikti paraiškas?

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Rezidencija:

• • • •

rengia profesionalių menininkų susitikimus; supažindina su vietos meno srities veikėjais; dalyvauja šiuolaikiniuose meno procesuose; suteikia profesionalias sąlygas produktyviai veiklai.

Kas gali teikti paraiškas?

• Visų sričių menininkų rezidencijos Šiaurės šalyse ir Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje; • organizacijos (grupės), turinčios naujų iniciatyvų menininkų tobulinimo srityje.

Individualūs menininkai paraiškų teikti negali.

Mobilumo finansavimo modulis Modulio tikslas – finansuoti Šiaurės šalių ir Lietuvos, Latvijos, Estijos regiono menininkų mobilumą ir šitaip kurti naujovišką, dinamišką regiono meninio ir kultūrinio gyvenimo pagrindą.

Modulis skirtas visų meno ir kultūros sričių atstovams (tapytojams, rašytojams, vertėjams, muziejų darbuotojams, meno redaktoriams, kuratoriams, menotyrininkams ir panašiai).

Parama

Pagal šį modulį finansuojama: • individualių pareiškėjų 7 dienų nakvynės Šiaurės šalyse, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje išlaidos pagal nustatytus finansinius limitus; • individualių pareiškėjų kelionės į Šiaurės šalis arba Lietuvą, Estiją, Latviją išlaidos pagal nustatytus finansinius limitus; • kelionės iš vienos Šiaurės šalies į kitą arba kelionės iš vienos

128 129

Kas gali teikti paraiškas?

• Šiaurės šalių ir Lietuvos, Latvijos, Estijos visų meno sričių profesionalai ir kultūros darbuotojai; • amžius neribojamas; • studentai paraiškas finansavimui teikia per „Nordplus“ (švietimo mainų) programą.

PROGRAMOS STRUKTŪRA

Baltijos valstybės (Lietuvos, Latvijos, Estijos) į kitą nefinansuojamos.

l

PROGRAMA [ŠIAURĖS IR BALTIJOS ŠALIŲ KULTŪROS PROGRAMOS]

Parama neteikiama valstybės tarnautojams ar valstybės institucijų pareigūnams.

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

[ŠIAURĖS ŠALIŲ KULTŪROS IR MENO PROGRAMA]

130 131

Šiaurės ministrų taryba

Paraiškų teikėjai

Kultūros operatoriai ir menininkai, meno ir kultūros institucijos, orga- nizacijos ir asociacijos, dirbančios su menininkais ir kultūros operato- riais. Paraiškas teikti gali ir mėgėjai, ir profesionalai

Dalyvaujančios šalys

Paraiškas gali teikti bet kurios šalys, tačiau projekte turi dalyvauti part- neriai mažiausiai iš 2 Šiaurės šalių (Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija) ir (arba) autonominių sričių (Farerų salos, Grenlandija ir Alandų salos)

Programos biudžetas

Apie 2 mln. eurų (15 mln. Danijos kronų) per metus Šiaurės kultūros centras Suomijoje,

Koordinatorius

Informacinis atstovas Lietuvoje

www.kknord.org

Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, tel. 8 ~ 5 212 2211, www.norden.lt

PROGRAMA [ŠIAURĖS ŠALIŲ KULTŪROS IR MENO PROGRAMA]

Programos steigėjas

APIE PROGRAMĄ

Apie programą

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

teikia paramą projektams, kurie prisideda prie meno ir kultūros raidos Šiaurės šalyse. Pirmenybė teikiama naujoms traktuotėms, novatoriškiems metodams, naujoviškoms pristatymo ir bendradarbiavimo formoms. Labai svarbus kriterijus – publikos įtraukimas ir glaudus profesionalų bei mėgėjų tarpusavio bendradarbiavimas. Iš mėgėjų pateiktų projektų pirmenybę turi tie, kurie įgyvendinami bendradarbiaujant su profesionalais.

[ŠIAURĖS ŠALIŲ KULTŪROS IR MENO PROGRAMA]

Paramos gali tikėtis tik nauji ir vienkartiniai projektai, trunkantys ne ilgiau kaip 3 metus. Paramos negali gauti jau vykdomi projektai ir komerciniai projektai.

Paramą sudaro du moduliai:

• veikla, susijusi su meno, kultūros produkto sukūrimu ir komunikacija; • gebėjimų ugdymas, kritika ir dalijimasis žiniomis.

Veikla, susijusi su meno, kultūros produkto sukūrimu ir komunikacija

Modulis skirtas projektams, kurie vykdomi meninės produkcijos ar kūrybinių procesų plėtojimo tikslais arba tampa publikos ir menininko susitikimo vieta. Svarbus kriterijus – naujų idėjų, koncepcijų ir procesų plėtojimas ir jų išbandymas. Parama galima visiems veiklos etapams: parengiamiesiems darbams, produkcijai ir jos pristatymui. Projektai turi būti aiškiai ir profesionaliai aprašyti, pagrįsti menine prasme. Projektai turi prisidėti prie konkrečios meno ar kultūros srities raidos. Nefinansuojamos stažuotės, darbo vizitai, studijos.

132 133

Parama gali būti teikiama:

• veiklai iki projekto sukūrimo. Gali būti visiškai finansuojama, maksimali paramos suma 13 tūkst. eurų; • bandomiesiems projektams. Bandomasis projektas negali tęstis ilgiau nei metus. Finansuojama iki 75 proc. projekto biudžeto, maksimali paramos suma 40 tūkst. eurų; • projektams, kurių veiklos trukmė ir finansai aiškiai apibrė­ žiami, kai ši veikla trunka ne ilgiau kaip 3 metus. Gali­ma parama iki 100 tūkst. eurų, bet ne daugiau kaip 50 proc. projekto biudžeto.

l

PROGRAMA [ŠIAURĖS ŠALIŲ KULTŪROS IR MENO PROGRAMA]

Šis modulis skirtas projektams, kurie vykdomi menininkų profesionalų bei mėgėjų diskurso kūrimo ir kritinių diskusijų tikslais, siekiant dalytis patirtimi ir žiniomis seminaruose, kūrybinėse dirbtuvėse, meistriškumo kursuose ir kitur. Programa nefinansuoja pavienių asmenų studijų, stažuočių.

PROGRAMOS STRUKTŪRA

Gebėjimų ugdymas, kritika ir dalijimasis žiniomis

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Pavyzdžiai 10-asis tarptautinis Kohilos keramikos simpoziumas (2010)

Simpoziumo metu 13 menininkų iš skirtingų šalių (įskaitant Suomiją, Švediją ir Daniją) kūrė keramikos skulptūras, išdegdami jas anagamos tipo degimo krosnyje. Tokiu būdu senosios degimo tradicijos buvo pritaikytos šiuolaikiniam menui kurti. Be to, simpoziumas suteikė progą menininkams keistis patirtimi, žiniomis ir idėjomis.

Organizatorius: Estijos keramikų asociacija.

Tai audiovizualinio meno projektas. Projekto kūrybinę grupę sudarė filmavimo komanda iš Latvijos, vaizdo menininkai ir kuratorius iš Norvegijos ir kompozitoriai bei „3D“ dizaineriai iš Suomijos. Projekto rezultatas – šešių dalių keturių minučių trukmės kūrinys.

Organizatorius: „Austrumparka studija“, Latvija.

l

PROGRAMA [ŠIAURĖS ŠALIŲ KULTŪROS IR MENO PROGRAMA]

„Opera Heartbeats“ (2010)

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

134 135

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

[ŠIAURĖS ŠALIŲ KULTŪROS FONDAS]

136 137

Šiaurės taryba ir Šiaurės ministrų taryba

Remiamos sritys

Vizualieji menai, teatras, muzika, šokis, literatūra, naujosios medijos

Dalyvaujančios šalys

Paraiškas gali teikti visos šalys, bet projekte turi dalyvauti mažiausiai 3 Šiaurės šalys (Danija, Islandija, Suomija, Švedija) arba autonominės Šiaurės šalių sritys (Grenlandija, Farerų salos, Alandų salos). Jos turi būti projekto dalyvės arba organi- zatorės, arba teminė sritis (angl. subject area). Tai yra pagrindinis projekto tinkamumo kriterijus

Pareiškų TEIKĖJAI

Privatūs asmenys, privačios ir viešosios įstaigos, asociacijos ir tinklai

Fondo biudžetas

28 mln. Danijos kronų per metus

Koordinatorius

Šiaurės kultūros fondo sekretoriatas Kopenhagoje, Store Strandstræde 18 DK-1255 København K, tel./faks. +45 3332 5636,

www.nordiskkulturfond.org

PROGRAMA [ŠIAURĖS ŠALIŲ KULTŪROS FONDAS]

Fondo steigėjas

APIE FONDĄ

Apie fondą

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

siekia gerinti Šiaurės šalių kultūrinį bendradarbiavimą. Parama teikiama projektams, akivaizdžiai skatinantiems Šiaurės šalių kultūros sklaidą. Jie gali būti įgyvendinami ir dalyvaujančiose šalyse, ir už jų ribų. Fondas taip pat finansuoja įvairaus pobūdžio tarpdalykinius ir švietimo projektus, mokslinius tyrimus, kurie susiję su menais bei kultūra.

[ŠIAURĖS ŠALIŲ KULTŪROS FONDAS]

Pagrindiniai reikalavimai projektams:

• Šiaurės dimensija; • kokybiškumas, prieinamumas, tradicinių ir novatoriškų priemonių derinimas.

Galimos įvairios įgyvendinimo formos, pavyzdžiui, konferencijos, koncertai, gastrolės, parodos, pagrindinio ir aukštesniojo lavinimo, neformalaus ugdymo projektai, moksliniai tyrimai ir kita.

Teikiant paramą, ypatingas dėmesys skiriamas veikloms, įtraukiančioms vaikus ir paauglius, ir veikloms, kurios vyksta mažesniuose miestuose ar kaimuose; taip pat Šiaurės šalių kalbų populiarinimui, bendradarbiavimui tarp Islandijos, Farerų salų, Grenlandijos ir likusio Šiaurės regiono.

l

PROGRAMA [ŠIAURĖS ŠALIŲ KULTŪROS FONDAS]

STRUKTŪRA

138 139

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Projektų pavyzdžiai Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos Šokis“ (2010)

Festivalio „Naujasis Baltijos šokis“, vykstančio jau 14 metų, 2010 m. programoje netrūko atlikėjų iš Šiaurės šalių. Skandinavijos šalių šiuolaikinį šokį Lietuvos žiūrovams pristatė „Andersson Dance“ iš Švedijos, „Mute Comp“ iš Danijos, „Jo Strømgren Kompani“ iš Norvegijos, taip pat bendras Lietuvos ir Suomijos projektas. Šiaurės šalių ats­tovai yra ne tik festivalio dalyviai, bet ir partne­ riai, pvz., „Jo Strøm­gren Kompani“ bendradarbiavo su festivalio organizatoriais, kad savo pasirodymą, be Vilniaus, galėtų parodyti ir Visagine bei Grodne (Baltarusija). Bendras Lietuvos ir Suomijos jaunųjų choreografų projektas – taip pat festivaliuose užsimezgusio bendradarbiavimo rezultatas.

Organizatorius: Šokio informacijos centras, Lietuva.

Stovykla buvo skirta chorų vadovams, kurie dirba su suaugusiųjų mėgėjų chorais mažuose miesteliuose ir kaimuose Šiaurės ir Baltijos šalyse. Stovyklos tikslas – skatinti kultūrinį Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą ir skleisti šių šalių kultūrą. Stovykloje dalyvavo po 3 chorų vadovus iš Danijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Kartu dalyviai suformavo mišrų chorą, kuris repetavo Šiaurės ir Baltijos šalių liaudies dainas ir kompozitorių kūrinius, o vėliau šią koncertinę programą pristatė koncertuose Vilniaus regione. Stovyklos dalyviai taip pat dalyvavo seminaruose, kuriuos vedė po vieną specialistą iš kiekvienos dalyvaujančios šalies.

Organizatorius: Vievio kultūros centras, Lietuva.

l

PROGRAMA [ŠIAURĖS ŠALIŲ KULTŪROS FONDAS]

„Nordic Echo“: kūrybinė stovykla chorų vadovams (2010)

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

140 141

EUROPOS [PROGRAMOS] KULT的RAI

PROGRAMA [ES TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS]

PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI

143 143

EUROPOS [PROGRAMOS] KULTŪRAI

Antrasis (skaitmeninis) leidimas Leidinio sudarytojos: Aušra Burokaitė, Milda Laužikaitė, Vilma

Levickaitė, Agnė Norkutė

ANTROJO LeidiMO REDAKTORĖS: Milda Laužikaitė, Eglė Mečinskaitė Kalbos redaktorė Vitalija Pilipauskaitė Dizaineris Martynas Birškys (DADADA studija) Už konsultacijas rengiant leidinį dėkojame: Jurgitai

Budvilaitytei, Žanai Orlovai, Vytautui Pačiauskui (Švietimo mainų paramos fondas), Gitanai Šukaitytei (LR kultūros ministerija), Evelinai Stanaitienei (Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra), Akvilei Budreckytei, Elenai Sakalauskaitei, Renatai Šukaitytei (TKPC), Birutei Pankūnaitei (Lietuvos institutas), Deimantei Jankūnaitei (LR vidaus reikalų ministerija).

144 145

Išleido

Tarptautinio kultūros programų centro Kultūros kontaktų biuras Šv. Jono g. 5, LT-01123 Vilnius Šį leidinį iš dalies finansuoja Europos Komisija. Jis atspindi tik leidinio sudarytojų požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už jame pateikiamos informacijos panaudojimą.

INFORMACIJA APE LEIDINĮ

Leidinį parėmė:

EUROPOS [PROGRAMOS] KULT的RAI