MK NR. 23

Ž U R N A L A S P R O F E S I O N A L A M S I R MĖGĖJAMS

www.musukrepsinis.lt

Nr. 23

Kylanti žvaigždė

J. Sinica tikisi laimėti Eurolygą Veidas

K. Budrys krepšinį žaidė net ledlaužyje Legionieriai

G. Petronytę Atėnuose labiausiai erzina motoroleriai

L. Kleiza:

„Svarbiausia — nugalėti „Panathinaikos“ 2009 / SPALIS / 6.50 Lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 SPALIS | 1

LKF pragrindiniai rėmėjai

Rėmėjai ir partneriai

Informaciniai partneriai

2 | 2009 SPALIS | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

FOTOŽVILGSNIS

6

6 Pirmasis titulas — kauniečiams

Klubų krepšinio sezonas prasidėjo mūšiais dėl Baltijos lygos taurės.

28 Tas mielas žaidimas...

Krepšinio aikštėse verda kova be kompromisų.

10

14

48 Išrinkite gražiausią krepšininkę!

LMKL skelbia gražiausios krepšininkės rinkimus.

ŽVAIGŽDĖ

8 L. Kleiza: „Tikiuosi, dominavimas baigsis“

kad

„Panathinaikos“

Išskirtinis Lietuvos rinktinės puolėjo interviu „Mūsų krepšiniui“.

LEGIONIERIAI

12 G. Petronytė Atėnuose tapo Dži-Dži

Su graikiška tvarka tenka apsiprasti ir perspektyviausiai Europos krepšininkei.

8

50

LYGOS

14 Uždarbio — į Rumuniją, Čekiją, Slovakiją

Vasarą krepšininkams teko kovoti dėl mažesnio laisvų vietų komandose skaičiaus.

16 Naujos arenos žiūrovų nevilioja

Praeitą sezoną išaugusiu žiūrovų skaičiumi galėjo pasigirti tik „Žalgiris“ ir „Nevėžis“.

13

18

20 Rinkodaros čempionas — „Žalgiris“ Vilioti žiūrovus į arenas stengiasi vos vienas kitas klubas.

TYRIMAS

24 LKL — dar jaunesnė

LKL komandų amžiaus vidurkis sumažėjo iki 23,4 metų.

UŽ AIKŠTĖS

30 R. Skaisgirys: „Manęs dėmesys nevargina“ Vyriausias LKL žaidėjas nežada keisti gyvenimo būdo.

26

TRIBŪNA

39 Uostamiestyje dūdų mažėja

„Neptūną“ palaikanti aistruolių grupė „Vakarų banga“ stengiasi būti originali.

KYLANTI ŽVAIGŽDĖ

40 J. Sinica: „Širdyje tikiu, kad galime laimėti ir Eurolygą“

30

Taikliarankis „Lietuvos ryto“ krepšininkas svajoja laimėti visus titulus.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 3

4 | 2009 SPALIS | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

MŪSŲ KREPŠINIS | Nr. 23 | 2009

PLAKATAI: 32—37

ISSN 1822-8410

Giedrė Paugaitė, Tomas Gaidamavičius, Paulius Jankūnas, Remigijus Trakimas

ŽURNALAS PROFESIONALAMS IR MĖGĖJAMS www.musukrepsinis.lt

Nr. 23

Kylanti žvaigždė

J. Sinica tikisi laimėti Eurolygą Veidas

K. Budrys krepšinį žaidė net ledlaužyje Legionieriai

G. Petronytę Atėnuose labiausiai erzina motoroleriai

ETERIS

44 TV eteryje — matytos ir naujos lygos

Šį sezoną aistruoliai turi itin didelį krepšinio transliacijų pasirinkimą.

33

„Panathinaikos“

46 K. Pilipauskas: „Padaryta viskas, kad teisėjai galėtų siekti aukštumų“ Teisėjai naują sezoną pasitiko geros nuotaikos, nors ir su mažesniais honorarais.

2009 / SPALIS / 6.50 Lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

37

Dalius Matvejevas el. p. d.matvejevas@lbbf.lt BENDRADARBIAI:

VEIDAS

Vaclovas Gedvilas Ovidijus Giniotas Edmantas Kazbaras Linas Kunigėlis Domas Lukauskas Šarūnas Mazalas Jonas Miklovas Karolis Vaizgėla Rolandas Varanauskas

50 K. Budrys krepšinį žaidė net ledlaužyje

Klaipėdos krepšinio legenda su kamuoliu nesiskiria ir sulaukęs 73 metų.

KNYGA

54 Vienintelė knyga apie A. Sabonį: nuo pirmųjų žingsnių iki 1988-ųjų „Mūsų krepšinis“ toliau spausdina ištraukas iš knygos apie legendinį Lietuvos krepšininką.

KALBOS REDAKTORĖ

35

LIETUVOS KREPŠINIO TRENERIŲ ASOCIACIJA

Regina Bakutienė el. p. regba@takas.lt DIZAINERIS

60 Mišrios gynybos sistema

Patirtimi dalijasi Šiaurės Karolinos universiteto krepšininkų treneris R. Williamsas.

Alius Levinskas el. p. alius@cechas.com

48

FOTOGRAFAS

Tomas Tumalovičius el. p. fotoreporteris@gmail.com www.reporteris.com

LKF NAUJIENOS

65 Į pasaulio čempionatą — tik už pinigus Vyriausybėje — apie 2011-uosius Kaune — merginų krepšinio centras

LEIDĖJAS

VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuras SPAUSDINO

Spaudos namai „ARX Baltica“

KONKURSAS

66 Laimėkite marškinėlius!

Lietuvos

rinktinės

treniruočių

REDAKCIJOS ADRESAS

45

meg a Pl ak

L. Kleiza:

„Svarbiausia — nugalėti

KREPŠINIO TEISĖJŲ ASOCIACIJA

Lietuvos krepšinio federacija Birželio 23-iosios g. 5 LT-03206 Vilnius tel. +370 5 233 01 07 faksas +370 5 2163589 el. p. redakcija@musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

ŽURNALO PRENUMERATA Užsiprenumeruoti žurnalą (6 mėn. – 36 Lt) galite visuose Lietuvos pašto skyriuose ir tinklalapyje www.post.lt

ata s 54

Redakcija už reklamos turinį neatsako.

Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 5

Kovą dėl atšokusių kamuolių Kauno klubas laimėjo 38:34.

Naudingiausio žaidėjo prizas atiteko M. Pociui.

„Lietuvos ryto“ kapitonui S. Babrauskui — antrosios vietos laimėtojų taurė.

Mačo pabaigą aptemdė incidentas — aistruolių mestas fakelas atsidūrė ant parketo.

6 | 2009 SPALIS | MÛSØ KREPÐINIS

BBL taurė papildė „Žalgirio“ trofėjų kolekciją.

fotoZvilgsnis sinsglivZotof

Pirmasis titulas — kauniečiams Klubų krepšinio sezonas Lietuvoje prasidėjo mūšiais Kauno sporto halėje dėl Baltijos lygos taurės. Pirmąjį sezono trofėjų į savo kolekciją įsirašė Kauno „Žalgiris“, finale nugalėjęs Vilniaus „Lietuvos rytą“ 83:78.

Nugalėtojams finale 18 taškų pelnė Dainius Šalenga, 17 — Martynas Pocius. Pastarasis žaidėjas buvo pripažintas naudingiausiu finalo žaidėju. Vilniečius laikinojoje sostinėje į priekį vedė legionieriai — Bojanas Popovičius ir Milko Bjelica pelnė po 16 taškų.

Trečioji vieta atiteko latvių „Ventspils“, kuris mažajame finale sutriuškino Talino „Kalev-Cramo“ 91:67. Pusfinalyje „Žalgiris“ nugalėjo latvius 81:69, o „Lietuvos rytas“ nušlavė estus 117:69. | Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. | MÛSØ KREPÐINIS | 2009 SPALIS | 7

Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

ZvaigZde

L. Kleiza:

„Tikiuosi, kad „Panathinaikos“ dominavimas baigsis“

Lietuvos rinktinės puolėjas Linas Kleiza po aštuonerių metų studijų ir žaidimo JAV grįžo į Europą. Jį suviliojo milijonais besišvaistanti Graikijos vicečempionė Pirėjo „Olympiacos“ ekipa. Puolėjas jau apsiprato Atėnuose ir nė trupučio nesigaili dėl sprendimo palikti NBA. Ovidijus Giniotas

8 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

L. Kleiza teigia, kad žaidimas Lietuvos rinktinėje jam neleido atitrūkti nuo Europos krepšinio stiliaus.

ZvaigZde

www.musukrepsinis.lt

Su 24 metų krepšininku kalbėjomės jo laikinuosiuose namuose Atėnuose netrukus po to, kai „Olympiacos“ sugrįžo iš turnė po JAV. Už Atlanto L. Kleiza vėl pajuto NBA atmosferą — „Olympiacos“ žaidė draugiškas rungtynes su San Antonijaus „Spurs“ (89:107) ir Klivlendo „Cavaliers“ (94:111). Į „Spurs“ krepšį lietuvis per žaistas 18 minučių įmetė 4 taškus ir atkovojo 6 kamuolius.

Mačas su „Cavaliers“ Lietuvos rinktinės puolėjui buvo sėkmingesnis, jis pelnė 16 taškų ir atkovojo 5 kamuolius.

— Linai, ar jau spėjote pamiršti nesėkmingą Lietuvos rinktinės pasirodymą šių metų Europos čempionate?

— Nežinau, ar tokios pirmenybės kada nors visiškai pasimirš.

Esame profesionalai, išgyvenome skaudžiausią laiką ir dabar nebesinorėtų gręžiotis atgal. Krepšinis žaidžiamas su apvaliu kamuoliu, atsitikti gali visko. Buvo tikrai nemalonu grįžti į Lietuvą, nes buvome labai nusivylę savo pasirodymu. Tačiau laukia kita ir dar kita vasara. Bus ir pergalių, ir nesėkmių. Tikėkimės, kad Lenkijoje gavome gerą pamoką. Iš viso blogo turime pasisemti ko nors ir gero.

— Pastaruoju metu Lietuvoje daug kas kritikuoja Lietuvos krepšinio federaciją, kurios viena svarbiausių užduočių yra rinktinėms sudaryti geras sąlygas. Ką galite pasakyti apie vyrų rinktinės sąlygas?

— Sąlygos pastaruosius kelerius metus buvo tikrai nuostabios.

Skųsti neturėjome kuo: gyvenome geriausiuose viešbučiuose, buvo kruopščiai rūpinamasi maitinimu. Esu matęs aukščiausio lygio krepšinio organizaciją pasaulyje. Būtent tokia ji buvo ir rinktinėje.

„Cementavosi“ už Atlanto — Kokią nuomonę susidarėte apie naują aplinką per pirmąsias savaites Graikijoje ir „Olympiacos“ komandoje?

— Įspūdžiai tik patys geriausi. Labai patinka Atėnai. Tai gražus ir įspūdingas miestas. Džiaugiuosi, kad rungtyniausiu tikrai stiprioje komandoje. Joje visi puikiai sutariame, treniruojamės ir laukiame, kol prasidės sezonas. Kol kas neteko niekuo nusivilti.

Sudarytos idealios sąlygos, leidžiančios visiškai susikaupti darbui.

— Pirėjo ekipoje vos ne kiekvienam žaidėjui tiktų žvaigždės etiketė. Ar lengva įsilieti į tokį kolektyvą?

— Komandos draugai labai paprasti. Nesunkiai radome bendrą kalbą, gerai sutariame. Visi puikiai žino, ko čia atvažiavo. Turime vieną tikslą — laimėti. Naudinga mums buvo ir kelionė už Atlanto. Ji nebuvo lengva, pareikalavo nemažai jėgų, nes keitėsi laiko juostos, tačiau savaitę būdami vienoje krūvoje dar geriau susipažinome, savotiškai „susicementavome“.

— Kur apsistosite naujoje šalyje?

— Pirmomis savaitėmis gyvenu viešbutyje. Nuolatinio būsto paieškos dar vyksta. Didelių reikalavimų nekeliu, tik noriu, kad butas patiktų ir būtų malonu jame įsikurti.

— Atėnuose gyvensite vienas?

— Ne. Visada kartu su manimi būna brolis Žilvinas. Jis drauge atvyko ir į Graikiją. Kartu yra ir vienas mūsų draugas. Trise planuojame apsistoti visam sezonui.

— Ar jau spėjote išbandyti chaotiškumu pasižymintį Graiki-

„Šiemet Pirėjuje surinkta viena stipriausių visų laikų komandų.

Niekam ne paslaptis, kad pagrindinis mūsų tikslas laimėti prieš „žaliuosius“.“ jos sostinės eismą?

— Teko patirti šį „malonumą“, džiaugiuosi, kad pats retai sėdu prie vairo. Šios pareigos dažniausiai atitenka draugui. Taigi man reikia mažiau nervintis. Sąlygos vairuoti čia tikrai nėra pačios maloniausios.

Treneris vertina draugystę — NBA, kurioje praleidote pastaruosius ketverius metus, klubai pasižymi aukščiausio lygio organizacija. Kaip šiuo požiūriu atrodo viena stipriausių Europos komandų?

— Viską, ko reikia, turiu, nėra kuo skųstis. Žmonės atlieka savo darbą ir krepšininkams problemų nekyla. NBA yra NBA, bet ir čia sąlygos mažai kuo skiriasi. Atvažiuodamas nežinojau, ko tikėtis, nes tai pirmoji mano komanda Europoje. Bet ne iš vieno žmogaus girdėjau gerus atsiliepimus. Jie pasitvirtino.

— Kokį įspūdį paliko vyriausiasis treneris Panagiotis Giannakis?

— Tai labai geras ir tuo pačiu šiek tiek kitoks specialistas nei tie, su kuriais yra tekę dirbti. P. Giannakis vertina draugystę su žaidėjais, visada stengiasi ieškoti bendros kalbos. Manau, mes ją po truputį randame. Žinau, ko treneris iš manęs tikisi ir stengsiuosi tai atlikti. Džiaugiuosi, kad šis strategas visada preciziškai tiksliai pasako savo lūkesčius konkrečioje situacijoje, nereikia spėlioti, daug improvizuoti.

— Šią vasarą Europos krepšinio rinkoje buvote brangiausių žaidėjų sąrašo viršuje. Ar tai papildomai motyvuoja?

— Aš pats sau visada keliu tik aukščiausius tikslus, puikiai žinau, ką noriu pasiekti. Papildomas spaudimas iš šalies man nereikalingas. Kol kas jo ir nejaučiu. Mūsų komandoje daug gerų žaidėjų, laimėti reikės ne man vienam. Rezultatai priklausys nuo 3—4 pagrindinių krepšininkų.

— Nesunku sugrįžti į Senąjį žemyną po beveik dešimtmečio JAV? — Abiejose Atlanto pusėse krepšinis stipriai skiriasi, to nepaneigsi. Tačiau visos mano vasaros praleistos su Lietuvos rinktine rungtyniaujant aukščiausio rango varžybose. Todėl persiorientuoti kur kas lengviau. Man nereikia išgyventi kultūrinio šoko. Nors JAV sportavau aštuonerius metus, gimiau ir augau Lietuvoje. Europoje jaučiuosi gerai.

— Žiniasklaidoje „Olympiacos“ vardas pastaruoju metu skamba ne iš gražiosios pusės. JAV kilo skandalas, kai pradėta kalbėti apie seną klubo skolą. Ką apie tai manote?

— Aš čia rungtyniauju, man viskas patinka, todėl nematau, ko turėčiau bijoti. Tikriausiai kiekvienoje Europos komandoje yra

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 9

ZvaigZde

NBA ekipos — įveikiamos — JAV žaidėte dvejas draugiškas rungtynes. Nebuvo keista į NBA arenas sugrįžti jau su „Olympiacos“ marškinėliais?

— Buvo įdomu. Be to, galiu pasidžiaugti, kad labai neblogai pasirodėme, ypač Klivlende. Žaidėme su vienomis geriausių NBA komandų, jos šį sezoną bus tarp pagrindinių pretendenčių į titulą. Prieš kiek silpnesnes ekipas būtume galėję siekti ir teigiamo rezultato. Kartu buvo smagu bent trumpam sugrįžti į JAV. Spėjau pasimatyti su tėvais, artimaisiais.

— Ar turėjote progą susipažinti su neseniai pagausėjusia Žydrūno Ilgausko šeima?

— Ilgas dar prieš rungtynes parodė, kur tribūnose sėdi Jennifer su jų sūnumis. Pasimojavome.

— Lietuvis neatrodo užgožtas vasarą į Klivlendą persikrausčiusio Shaquille’o O’Nealo?

— Po tiek metų, praleistų NBA, Žydrūno galvoje sukasi vienintelė mintis — laimėti čempionų titulą ir užsimauti išsvajotą žiedą.

Manau, jis dabar tikrai yra patenkintas. Bent jau toks būčiau jo vietoje. Ž. Ilgausko jau nebe tas amžius, kad jis aukščiau keltų asmenines ambicijas. Dabar norisi tik laimėti.

— O Graikijoje jau spėjote susitikti su pagrindinio varžovo gretose žaidžiančiu Šarūnu Jasikevičiumi?

— Trumpai pasimatėme Graikijos lygos burtų traukimo ceremonijoje, o kitam susitikimui kol kas neturėjome laiko. Savaitę su komanda praleidome JAV, be to, mūsų ir „Panathinaikos“ treniruočių laikas visiškai nesutampa.

čia patinka tiek gyventi, tiek žaisti krepšinį. Apskritai, myliu savo darbą ir džiaugiuosi jį atlikdamas.

— „Olympiacos“ ekipai tradiciškai svarbiausia yra pranokti amžiną varžovą „Panathinaikos“. Ką manote apie būsimas dvikovas su šia komanda?

— Šiemet Pirėjuje surinkta viena stipriausių visų laikų komandų. Niekam ne paslaptis, kad pagrindinis mūsų tikslas laimėti prieš „žaliuosius“. Tikiuosi, kad mes taip ir padarysime. Nesu matęs, kaip jie žaidžia, todėl kalbėti apie konkrečias smulkmenas negaliu, bet tikiuosi, kad „Panathinaikos“ dominavimas baigsis būtent šį sezoną.

— Stipriausių Graikijos komandų derbyje aistruolių elgesys dažnai būna nelabai civilizuotas...

— Kaip bebūtų, kito pasirinkimo neturėsime. Žaisti reikės. Iš girdėtų istorijų susidariau įspūdį, kad tose rungtynėse iš tikrųjų būna nelabai saugu. Tuo tarpu mūsų ekipa pirmąsias dvejas sezono rungtynes žais tuščioje salėje — be fanų.

— Žmonės gatvėje jus jau pažįsta?

— Pažįsta, bet „Panathinaikos“ aistruolių tikriausiai dar nesutikau (juokiasi). Visi bendrauja labai kultūringai ir draugiškai.

— Kokioje stadijoje šiuo metu yra jūsų ekipos pasirengimas ir sportinė forma?

— Tobulėti dar tikrai turime kur. Svarbiausia, kad optimalią formą pasiektume po Kalėdų, artėjant lemiamoms sezono kovoms. Tačiau ir šiuo metu pasirengimas vyksta sėkmingai, atsiranda supratimas tarp žaidėjų, pradedame aikštėje jausti vienas kitą.

Autoriaus nuotr.

buvę atvejų, kai krepšininkams liko skolų. Ypač tai tikėtina kalbant apie 10 metų senumo įvykius. Apie istoriją dėl skolos Chrisui Morrisui tik skaičiau žiniasklaidoje. Tikrosios tiesos nežinau, todėl nedarau jokių išvadų.

— O prieš pasirašant sutartį neteko bendrauti su buvusiu komandos žaidėju Arvydu Macijausku?

— Ne, su juo nesu kalbėjęs jau porą metų. Mano agentams teko ilgai padirbėti rengiant sutartį, esu labai patenkintas galutiniu rezultatu. Arvydo situacija buvo kitokia. Jam čia labai nesėkmingai susiklostė aplinkybės, koją pakišo trauma.

— Kodėl kontrolinėse rungtynėse labai svyravo jūsų statistiniai rodikliai?

— Po Europos čempionato dar teko išsigydyti smulkias traumas. Vieną mačą praleidau, kitame dar negalėjau iš visų jėgų žaisti. Todėl ir žaidimas nebuvo stabilus. Tikėkimės, kad viskas jau baigėsi (tris kartus pabeldžia į stalą – aut.) ir ateityje panašios problemos nekankins.

Gąsdina istorijos apie fanus — Pasirašęs sutartį su graikų klubu neslėpėte, kad grįžti į Europą suviliojo pinigai. Prioritetu vis dėlto laikote žaidimą NBA? — Apie tai paprasčiausiai negalvoju. Už Atlanto galėjau likti ir šį sezoną, tačiau geriausio pasiūlymo sulaukiau iš „Olympiacos“.

Dabar visos mano mintys tik šioje komandoje. Kas bus vėliau, niekada negali žinoti ir spėlioti neverta. Aš myliu Europą, man

10 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

Vienoje Atėnų sporto parodoje pastaruoju metu buvo galima išvysti tokį popierinį L. Kleizą.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 SPALIS | 11

Asmeninio archyvo nuotr.

legionieriai

G. Petronytė Atėnuose tapo Dži-Dži

Naujosios komandos draugės sutiko šiltai.

Su graikiška tvarka tenka apsiprasti ne tik Linui Kleizai. Į Graikijos sostinę šią vasarą persikėlė ir perspektyviausia Europos krepšininke išrinkta 20metė 195 cm ūgio Gintarė Petronytė. Žaisdama išvykoje ji ir vėl vilkės raudonais marškinėliais, tačiau ant jų jau puikuosis ne stipriausios Lietuvos ekipos Vilniaus TEO, o Graikijos čempionės Atėnų „Athinaikos“ pavadinimas.

Klaudijus Jurkšaitis Nacionalinės rinktinės aukštaūgė nuo rugpjūčio vidurio lieja prakaitą Atėnų priemiestyje Vyrone. Čia įsikūrusi komandos, kurioje G. Petronytė pradėjo legionierės karjerą, sporto bazė.

Iki tol trejus metus TEO komandai atstovavusi krepšininkė tik liepos pabaigoje sužinojo, kad ateinančius du sezonus praleis Graikijos sostinėje. Toks sprendimas priimtas pasiekus trišalį su-

12 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

sitarimą tarp Vilniaus ir „Athinaikos“ klubų bei pačios žaidėjos.

Susitarta buvo Gintarei grįžus iš Lenkijoje vykusio Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionato. Pastarosiose varžybose Lietuvos rinktinės lyderė buvo išrinkta į simbolinį geriausių krepšininkių penketą.

Kambariokės — vis kitos „Pirmosios dienos Atėnuose nebuvo lengvos. Turėjau ne tik priprasti prie visiškai pasikeitusios aplinkos, naujos komandos, bet ir iškart pradėjome fizinio pasirengimo treniruotes. Tačiau ir lengvus, ir sunkius dalykus stengiausi priimti be streso. Prasidėjo naujas gyvenimo etapas“, — prisiminė krepšininkė.

Gintarė džiaugėsi, kad komandoje kitą sezoną bus ne vienintelė lietuvė. „Athinaikos“ marškinėlius Europos taurės varžybose vilkės ir kita tautietė puolėja Irena Vizbarienė (Graikijos čempionate ji nerungtyniaus). 12 metų vyresnė kolegė G. Petronytei — svarbus ramstis naujoje vietoje, nors pati į Graikiją taip pat persikėlė tik vasarą. „Su Irute mūsų keliai buvo susikirtę Lietuvos rinktinėje, todėl jau buvome pažįstamos. Jos patarimai pravertė ne viename žingsnyje, o kartais, kad nuotaika pasitaisytų, užtekdavo pabendrauti

www.musukrepsinis.lt

legionieriai

gimtąja kalba“, — atviravo naujai iškepta legionierė.

Maloniai bei šiltai lietuvaites sutiko ir naujosios komandos draugės. Trenerių štabas taip pat nuolat prabrėžia komandos vienybę. Dėl šios priežasties jau nusistovėjusi tradicija, kad išvykose viename viešbučio kambaryje nuolat tenka gyventi su vis kita ekipos nare.

Vasarą Latvijoje, Senojo žemyno moterų čempionate, geriausiai 2008 metų Europos jaunajai krepšininkei skirtą apdovanojimą atsiėmusi G. Petronytė Atėnų ekipoje bus jauniausia. Jos vardo ištarti nesugebėjusios komandos amerikietės nesivargino ir naujokei netruko sugalvoti pravardę. Jos lietuvaitę vadina tiesiog Dži-Dži. Ši pravardė labai greitai prigijo tiek tarp krepšininkių, tiek tarp trenerių.

Saugosi motorolerių Dvidešimtmetė Graikijos sostinėje jau spėjo pakeisti gyvenamąją vietą. Dėl techninių buto problemų po poros savaičių ji buvo perkelta į kitą butą Vyrono centre. „Įsikūriau patogiai, tik reikėjo laiko priprasti prie nuolatinio triukšmo už lango. Čia vos ne ištisą parą zuja motoroleriai, motociklai ir automobiliai. Ramybė įsivyrauja vos kelioms valandoms.

Toks graikų gyvenimo tempas“, — pasakojo krepšininkė.

Apsipratusi naujoje vietoje ji pirmiausia ėmė ilgėtis šeimos, draugų, lietuviško maisto ir gimtinėje įprasto kelių eismo. „Vairuoti tenka visiškai susikaupus. Čia begalė itin siaurų

„Labiausiai erzina nuolat iš kažkur išdygstantys ir net mažiausiu tarpeliu pasinaudoti mėginantys motoroleriai.

Pastarųjų saugotis reikia net norint pėsčiomis pereiti gatvę.

Jie neprognozuojami.“ gatvelių, kuriose eismas vyksta tik viena puse. Labiausiai erzina nuolat iš kažkur išdygstantys ir net mažiausiu tarpeliu pasinaudoti mėginantys motoroleriai. Pastarųjų saugotis reikia net norint pėsčiomis pereiti gatvę. Jie neprognozuojami“, — šypsojosi G. Petronytė, Atėnuose nuo nuosavos „Nissan Primera“ vairo persėdusi į nedidelį klubo išnuomotą „Volkswagen Polo“.

Krepšininkė nepraranda vilties Graikijoje paragauti ir savo mėgstamų lietuviškų cepelinų. Vietinėse kavinėse ar restoranuose jų nė su žiburiu nerasi, tačiau pasigaminti tikisi drauge su mama ir jaunesne sesute, kurios netrukus planuoja atvykti į svečius.

Tuo tarpu trūkumus sportininkei atperka Balkanų pusiasalio klimatas: „Nemėgstu šalčio, todėl spalio mėnesį išsimaudyti jūroje ar pasilepinti vis dar pakankamai kaitria saule labai malonus jausmas.“

Geriausia Europos jaunoji krepšininkė pasimatavo Atėnų „Athinaikos“ aprangą.

Sudarytos sąlygos tobulėti „Athinaikos“ komandai antrą sezoną vadovauja buvęs krepšininkas 40-metis Georgias Dikaioulakas. Praėjusią vasarą jis dirbo asistentu gana netikėtai Europos čempionate penktąją vietą užėmusioje Graikijos moterų rinktinėje ir Senojo žemyno čempione tapusioje vaikinų jaunimo (iki 20 metų) komandoje. „Treneris — patyręs ir tikras savo darbo specialistas. Greitai radome bendrą kalbą, jaučiu jo palaikymą ir pasitikėjimą. Kol kas aikštėje pavyksta įgyvendinti ne viską, ko iš manęs tikisi, tačiau stengiuosi kiekvieną dieną tobulėti ir žingsnis po žingsnio judėti pirmyn“, — sakė G. Petronytė.

Pasak aukštaūgės, Graikijos krepšininkės yra labai stiprios fiziškai, greitos, daugelis puikiai atakuoja iš toli. Gintarei kol kas sunkiausios buvo fizinio pasirengimo treniruotės, kadangi Lietuvoje prie tokių didelių krūvių ji nebuvo pratusi. Tačiau lietuvaitė tuo pačiu ir džiaugėsi, kad tai jai padės sustiprėti. „Athinaikos“ keliami aukšti tikslai. Klubo vadovai tikisi, kad komandai pavyks pasiekti Europos taurės varžybų pusfinalį, o nacionaliniame čempionate apginti stipriausios ekipos titulą.

Dvejus metus iš eilės laimėti aukso medalių Graikijoje kol kas nepavyko nė vienai komandai.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 13

Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

Lygos

Uždarbio —

į Rumuniją, Čekiją, Slovakiją

P. Jankūnas šį sezoną krepšinį žaidžia Rusijoje, o D. Motiejūnas — Italijoje.

Ekonominiai sunkumai tarpsezoniu stipriai sukaustė visą pasaulio krepšinio rinką. Bankrutavo ne vienas klubas, todėl krepšininkams teko kovoti dėl likusio mažesnio laisvų vietų skaičiaus.

Prognozės taip pat nėra džiuginančios, kai kuriuose klubuose atlyginimai vėluoja jau dabar.

Darius Mačiulis

Lietuvos krepšinio klubai vasarą daugiau dėmesio skyrė ne komandų stiprinimui, o bent minimalaus egzistavimo užsitikrinimui. Tuo metu visi geriausi krepšininkai krovėsi lagaminus ir laukė pasiūlymų iš užsienio klubų. Iš praeito sezono LKL rezultatyviausių žaidėjų 20-tuko lygoje liko vos 5 žaidėjai: Darius Griškėnas — Panevėžio „Techase“, Dainius Šalenga — Kauno

14 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

„Žalgiryje“, Artūras Jomantas — Vilniaus „Lietuvos ryte“, Andrius Aleksandrovas — „Alytuje“, Arvydas Šikšnius — „Šiauliuose“ (perėjo iš Vilniaus „Sakalų“). Vytenis Jasikevičius negali rungtyniauti dėl trūkusios Achilo sausgyslės.

Keliasi į egzotiškas krepšinio šalis Visi kiti rezultatyviu žaidimu pasižymėję krepšininkai pasklido po Europą. Rezultatyviausias praeito sezono LKL žaidėjas Nerijus Varnelis dabar lieja prakaitą Čekijoje, Novy Jicino „Geofin“ klube, Donatas Motiejūnas vilki Trevizo „Benetton“ marškinėlius, Marius Runkauskas žaidžia Prancūzijos antrojoje lygoje (Kimpero „Ujap“), Martynas Mažeika veda į pergales Rygos VEF, Paulius Jankūnas gina Maskvos „Chimki“ garbę, Vilius Gabšys mėto tritaškius Austrijoje (Gmundeno „Allianz Swans“), Valdas Vasylius grumiasi po krepšiais Rusijoje (Samaros „Krasnyje Krylja“). Ką tik išvardijome visą pirmąjį LKL rezultatyviausių žaidėjų septynetą.

Lygos

www.musukrepsinis.lt

Prie minėtų krepšininkų galima pridėti dar visą būrį geru žaidimu praeitą sezoną LKL mačų žiūrovus džiuginusių krepšininkų: „Šiaulius“ palikusius Saulių Kuzminską ir Gintarą Kadžiulį (abu — Sopoto „Trefl“, Lenkija), Andrių Šležą bei buvusį Kėdainių „Nevėžio“ lyderį Beną Veikalą (abu — „Prostejov“, Čekija), Klaipėdos „Neptūno“ atradimą Arvydą Eitutavičių („Cholet“, Prancūzija), blokų karalių Darių Šilinskį (laukia pasiūlymų).

Apie į Milano „Armani Jeans“ perėjusius Joną Mačiulį ir Marijoną Petravičių bei anksčiau paminėtus D. Motiejūną ir P. Jankūną reikėtų kalbėti atskirai. Tai žaidėjai, nusipelnę didelių kontraktų turtinguose klubuose.

Tačiau visi kiti žaidėjai mūsų šalį paliko tik todėl, kad Lietuvoje jiems niekas nesugebėjo pasiūlyti padorios algos. Bent jau tokios, kokią išgali mokėti su krepšiniu mažai ką bendro turinčių Čekijos ar Austrijos klubai. Nemažai lietuvių galima rasti ir kitose egzotiškose (krepšinio atžvilgiu) šalyse: Vengrijoje, Rumunijoje, Kipre, Švedijoje, Danijoje. Šiame kontekste Ukraina, kurioje dirba daug trenerių iš Lietuvos, atrodo tarytum krepšinio rojus.

Išaugo konkurencija Apie kritinius pasikeitimus krepšinio rinkoje kalbėjomės su savo vardo nenorėjusiu minėti krepšinio agentūros „East Players“ atstovu. Paklaustas, kaip apibūdintų padėtį rinkoje šią vasarą, pašnekovas nedvejojo nė akimirkos: „Blogai. Pinigų neturi absoliučiai visi klubai, išskyrus gal 10 pačių turtingiausiųjų.“ Anot agento, visose šalyse sumažėjo krepšinio klubų biudžetai, todėl krito ir krepšininkų algų dydis. Tačiau tai dar nebūtų pati didžiausia blogybė, labiau krepšininkus paveikė mažėjantis pačių klubų skaičius. „Labiausiai krizė paveikė Latviją, ten liko tik 7 klubai, sumažėjo klubų Rusijoje. Labai nenaudingos mūsų krepšininkams yra permainos Ispanijoje. Anksčiau ten II, III ir IV lygose galėjai komandoje turėti nors 12 lietuvių. Šiemet IV lygą panaikino, o II ir III lygose apribojo legionierių skaičių. Antrosios lygos ekipoje dabar galėtų žaisti 3 lietuviai, trečiosios — 2. Vokietijoje buvo privaloma komandoje turėti 3 vokiečius, dabar — 4. Tačiau vokiečiai neskirsto legionierių, todėl jie perka amerikiečius, kurie yra pigesni už europiečius. Tik Italijoje permainos buvo naudingos, dabar ten iš kitų Europos šalių galima turėti ne 2, o 3 krepšininkus“, — aiškino permainas agentas.

Tad viskas paprasta: mažiau klubų, mažiau darbo vietų, didesnė konkurencija. Tačiau kai kurie lietuviai vis dėlto rado gerai apmokamą darbą net labiausiai krizės paveiktoje Latvijoje. M. Mažeika ir Arnas Labuckas dabar yra vieni svarbiausių VEF žaidėjų, „Valmiera“ lyderis — Artūras Valeika, o Liepojos „Lauvas“ į priekį veda Laimonas Kisielius. „Jie pirko šiuos krepšininkus kaip būsimus lyderius. Lyderiui visada yra skiriama didesnė suma“, — situaciją paaiškino krepšinio pasaulio ekspertas.

Pasak agento, krepšininkų pasirinkimą labai įtakoja ir galimybė žaisti BBL pirmajame divizione. Lietuvai jame atstovauja tik

„Jau dabar rinkoje jaučiamas pagyvėjimas. Mat komandos sužaidė po 4—5 rungtynes, klubai pamatė, kuriuos žaidėjus įsigydami nesuklydo, o kuriuos turėtų keisti.“ „Žalgiris“, „Lietuvos rytas“, „Šiauliai“ ir Kėdainių „Nevėžis“. Pirmieji 3 klubai yra pilnai sukomplektuoti, jų lygis labai aukštas, o „Nevėžis“ tiesiog neturi pinigų.

Rinka sujudo Pašnekovas teigė, kad gerų krepšininkų pasiūla dar yra didelė: vieni žinomi krepšininkai tik treniruojasi, kiti žaidžia įvairiuose klubuose pagal žodinį susitarimą, kad rungtyniaus, kol sulauks tenkinančio pasiūlymo iš užsienio. „Anksčiau ar vėliau pasiūlymų jie sulauks. Jau dabar rinkoje jaučiamas pagyvėjimas. Mat komandos sužaidė po 4—5 rungtynes, klubai pamatė, kuriuos žaidėjus įsigydami nesuklydo, o kuriuos turėtų keisti. Jau prasideda pirmosios permainos“, — vilties bedarbiams krepšininkams suteikė agentas.

Tačiau net ir susiradę darbą žaidėjai negalės būti ramūs. Finansiniu stabilumu pasigirti tegali nedaug klubų, o kai kurie jau pačioje sezono pradžioje vėluoja mokėti atlyginimus.

Iš šių krepšininkų dabar LKL rungtyniauja tik G. Vileita (antras iš kairės) ir M. Kuzminskas (dešinėje).

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 15

Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

Lygos

Naujos arenos žiūrovų nevilioja

Lietuvoje prasidėjo naujas krepšinio sezonas. Tradicinis visų klubų tikslas yra ne tik kovoti dėl kiek įmanoma aukštesnių vietų, bet ir pritraukti kuo daugiau žiūrovų į namų rungtynes. „Mūsų krepšinio“ surinkta statistika rodo, kad praeitą sezoną žiūrovų LKL klubų arenose ne daugėjo, o mažėjo.

Išaugusiu aistruolių skaičiumi galėjo pasigirti tik Kauno „Žalgiris“ ir Kėdainių „Nevėžis“.

Daugiausia žiūrovų lankosi Kauno „Žalgirio“ mačuose.

16 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

Rolandas V. Eidvilas

Lygos

www.musukrepsinis.lt

Praėjusio LKL reguliariojo sezono rungtynes vidutiniškai stebėdavo vos 834 žiūrovai. Šis skaičius nė iš tolo neprilygsta lankomiausioms Europos lygoms. Ispanijos ACB lygos varžybas praėjusį sezoną stebėdavo vidutiniškai 6988 žiūrovai, Italijos „Serie A“ — 3862, Vokietijos pirmosios bundeslygos — 3666, Prancūzijos „Pro A“ lygos — 3564.

Lietuvą aplenkė net labiau ledo ritulio tradicijomis garsėjanti Švedija. Per šios šalies krepšinio lygos reguliariojo sezono rungtynes žiūrovų vidurkis buvo 995.

Lietuvoje daugiausia sirgalių ateidavo per trijų stipriausių komandų namų varžybas: Kauno „Žalgirio“ — 2041, Vilniaus „Lietuvos ryto“ — 1732, „Šiaulių“ — 1523.

Prasčiausias lankomumas buvo Kauno „Aisčių“ (255), „Kauno Triobet“ (323), Vilniaus „Sakalų“ (330) ir Marijampolės „Sūduvos“ (340) arenose.

Estai aplenkė lietuvius Praėjusio BBL reguliariojo sezono Elito pakopos varžybas stebėdavo vidutiniškai 2147 žiūrovai. Estijoje lankomumo vidurkis buvo 2483, Lietuvoje — 2150, Latvijoje — 1977 žiūrovai.

Tarp klubų aiškiai pirmavo „Žalgiris“, į kurio rungtynes ateidavo 3563 sirgaliai. Toliau rikiavosi Rygos „Barons“ (2611), Talino „Kalev“ (2500), Tartu „Rock“ (2467), Rygos ASK (2156), „Šiauliai“ (2117) ir „Lietuvos rytas“ (2112).

Iššūkio pakopoje lankomumo vidurkis buvo keliskart mažesnis — tik 309 žiūrovai.

Daugiausia sirgalių ateidavo į vienintelės Baltijos lygoje žaidžiančios Švedijos komandos — Norčiopingo „Dolphins“ namų rungtynes (742).

Lietuvos arenose per Iššūkio pakopos varžybas būdavo vidutiniškai 320, Estijos — 290, Latvijos — 252 sirgaliai.

Mažiausiai lankoma komanda buvo Rygos „Keizarmeržs“ (86).

„Techaso“ lankomumas krito Prieš keletą metų būdavo daug kalbama, kad Lietuvos krepšinio mėgėjus atbaido prastos daugelio LKL klubų salės. Neseniai „Šiauliai“ ir Panevėžio „Techasas“ persikėlė į naujas arenas, bet jų lankomumo rodikliai taip, kaip buvo galima tikėtis, nepasikeitė.

Tiesa, „Šiaulių“ žiūrovų vidurkis palyginus su 2006—2007 metų sezonu išaugo vos ne tris kartus. Lyg ir reikėtų džiūgauti.

Tačiau džiūgauti galima tik vertinant patį vidurkį ir nesigilinant, iš ko jis susideda. „Šiaulių“ statistiką labiausiai pagerino rungtynės su „Žalgiriu“ ir „Lietuvos rytu“. Tačiau šioms komandoms atvykus į Šiaulius senosios salės tribūnos jau būdavo perpildytos, o dabar tik atsirado galimybių priimti daugiau žiūrovų. Per kitas rungtynes sirgalių skaičius ir toliau yra labai kuklus. 2008—2009 metų LKL čempionate daugiau negu 1000 žmonių Šiaulių arenoje buvo vos per

2008—2009 metų LKL čempionate daugiau negu 1000 žmonių Šiaulių arenoje buvo vos per ketverias iš dešimties reguliariojo sezono rungtynių. ketverias iš dešimties reguliariojo sezono rungtynių.

Dar keistesnis vaizdas Panevėžyje. „Techasui“ pradėjus žaisti naujoje arenoje sirgalių vidurkis trečdaliu sumažėjo.

Autsaideriai — „Aisčiai“ Lyginant 2007—2008 metų ir 2008—2009 metų sezonus labiausiai sumažėjo „Aisčių“ lankomumas. Taip atsitiko dėl to, kad „Aisčiai“ anksčiau rungtyniavo Kauno sporto halėje ir į ją žiūrovus leido nemokamai. Praėjusį sezoną bilietų į savo mačus antrasis Kauno klubas dažniausiai irgi nepardavinėjo, bet žaidė jau ne sporto halėje, o miesto pakraštyje esančiame „Žalgirio“ treniruočių centre. Prasta arenos geografinė padėtis ne vieną sporto mėgėją tikriausiai privertė ilgai nesvarsčius numoti ranka į „Aisčių“ varžybas ir pagalvoti apie kitą laisvalaikio pramogą.

Kodėl „Aisčių“ lankomumas sumažėjo daugiau negu triskart, galima paaiškinti ir kitaip — dalį sirgalių atėmė LKL debiutavęs „Kaunas Triobet“.

„Sakalų“ skrydis į Anykščius Dėl visai negeidžiamo mažiausiai lankomos komandos vardo antroji Kauno komanda pastaraisiais metais varžosi su antrąja Vilniaus komanda. „Sakalai“ turi ištikimų gerbėjų būrelį, tačiau jis yra labai mažas.

Siekdami didesnio palaikymo „Sakalų“ vadovai prieš keletą metų nutarė Baltijos lygos namų rungtynes žaisti Anykščiuose. Juose esantis sporto kompleksas priklauso bendrovei, kuriai vadovauja Vilniaus klubo prezidentas Vytautas Kiaušas. Deja, sumanymas nepasiteisino. Anykštėnams komanda iš Lietuvos sostinės netapo sava ir geriausiu atveju pritraukdavo porą šimtų sirgalių. Be to, komandos skrydis į kitą miestą papiktino nė vienerių jos rungtynių nepraleisdavusius ištikimiausius sirgalius. Dėl to „Sakalai“ labai greitai parskrido į gimtąjį lizdą.

„Mirusios sielos“ Deja, oficiali LKL lankomumo statistika nėra patikima. Iš tikrųjų žiūrovų skaičius yra net mažesnis negu įrašomas varžybų protokoluose.

Kai „Žalgiris“ žaisdavo savo treniruočių centre, protokole būdavo nuolat įrašoma, kad rungtynes stebėjo 1200 žiūrovų. Tiek jų

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 17

Lygos

į nedidelę salę apskritai vargiai tilptų. Didelių abejonių kelia ir kelių kitų klubų statistika.

LKL ir BBL interneto svetainėse skelbiamuose rungtynių protokoluose žiūrovų skaičius kartais įrašomas ne kartu su kitais duomenimis, o po varžybų praėjus kelioms dienoms ar net savaitėms. Ypač dažnai žiūrovų statistika vėluodavo po Klaipėdos „Neptūno“ rungtynių bei kai kurių Latvijos ir Estijos arenose vykusių BBL Iššūkio pakopos mačų.

Kartais šiuose protokoluose iškart atsiradęs skaičius po kelių dienų pasikeisdavo. Dažniausiai — sumažėdavo.

Tai meta nepasitikėjimo šešėlį ir kelia didelių abejonių, ar skaičiai nėra laužti iš piršto.

Beje, LKL nuostatų IV.12.4 skyriuje parašyta: „Arenoje turi būti įrengta mažiausiai 800 sėdimų vietų“. Tačiau „Žalgirio“ treniruočių centro (jame žaidė „Aisčiai“ ir kartais „Žalgiris“), A. Sabonio krepšinio mokyklos (praėjusį sezoną žaidė „Kaunas Triobet“, šį sezoną — „Aisčiai“) ir „Ekinstos“ laisvalaikio centro („Sakalai“) salėse tiek sėdimų vietų tikriausiai nėra.

Iššūkio pakopa nedomina

Žukausko sugrįžimas namo. Šio sezono pradžioje „Šiauliams“ dar be M. Žukausko vidury darbo savaitės žaidžiant su „Žalgiriu“ Šiaulių arenoje buvo 2400 žiūrovų. Apniukusį savaitgalį šiauliečiams rungtyniaujant su Kėdainių „Nevėžiu“ pažiūrėti M. Žukausko sugrįžimo atėjo vos 1100 sirgalių...

LKL ir BBL klubų lankomumas per 2008—2009 m. sezoną* LKL ir BBL reg.sezonas Vidurkis

LKL vidurkis

BBL vidurkis

19

2762

2041

3563

36321

19

1912

1732

2112

„Šiauliai“

34282

19

1804

1523

2117

Kėdainių „Nevėžis“

14680

19

773

741

808

Panevėžio „Techasas“

12010

18

667

718

604

Klaipėdos „Neptūnas“

11170

20

559

719

398

Klubas

Iš viso žiūrovų

Žaidė rungt.

Kauno „Žalgiris“

52471

Vilniaus „Lietuvos rytas“

„Alytus“ 8160 20 408 456 360 Žvelgiant į LKL ir BBL statistiką lengva pastebėti Marijampolės „Sūduva“ 5900 17 347 340 357 vieną tendenciją. Visų keturių BBL Elito pakopoje žai„Kaunas Triobet“ 6080 21 290 323 259 džiančių Lietuvos klubų (ypač „Žalgirio“ ir „Šiaulių“) lankomumas BBL varžybose yra didesnis negu LKL čemVilniaus „Sakalai“ 5350 20 268 330 205 pionate, o beveik visų kitų klubų (išskyrus „Sūduvos“) Kauno „Aisčiai“ 3850 20 193 255 130 arenose žiūrovų daugiau būna per LKL, o ne per BBL Iššūkio pakopos rungtynes. *Reguliariojo sezono statistika Akivaizdu, kad pajėgiausių Lietuvos klubų sirgaliams stipriausių Latvijos ir Estijos ekipų atvykimas LKL ir BBL klubų lankomumas pastaraisiais sezonais* yra gerokai didesnis dirgiklis negu lengvai 2008— 2007— 2006— 2005— 2004— 2003— Klubas prognozuojami mačai su LKL autsaideriais.

2004** 2005 2009 2008 2007 2006 Taip pat akivaizdu, kad Jelgavos ar Valgos koKauno „Žalgiris“ 2762 2138 2632 2779 2491 3221 mandos klaipėdiečius, alytiškius ar panevėžiečius domina labai menkai.

Vilniaus „Lietuvos rytas“ 1912 2191 1915 1554 2278 1369

Ateina tik dėl varžovų Didžiausia beveik visų Lietuvos klubų bėda, kad jie turi tik nedidelę tikrų sirgalių saujelę. Dauguma žmonių į arenas ateina ne dėl savos komandos, o pasižiūrėti į garsius varžovus.

Tai yra suprantama ir būdinga ne vien Lietuvai. Vis dėlto Prancūzijoje, Vokietijoje ar daugelyje kitų šalių žiūrovų skaičius per rungtynes su favoritais ir autsaideriais skiriasi ne taip stipriai.

O štai Lietuvos krepšinio mėgėjai lieka abejingi net tokiam įvykiui kaip Mindaugo

18 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

„Šiauliai“

1804

2017

634

550

835

914

Kėdainių „Nevėžis“

773

593

553

456

501

583

Panevėžio „Techasas“

667

989

656

761

857

982

Klaipėdos „Neptūnas“

559

699

731

615

868

696

„Alytus“

408

762

-

-

503

816

Marijampolės „Sūduva“

347

525

631

-

-

-

„Kaunas Triobet“

290

-

-

-

-

-

Vilniaus „Sakalai“

268

265

319

275

553

596

Kauno „Aisčiai“

193

647

212

263

316

465

Mažeikių „Nafta“

-

-

-

-

-

594

*Reguliariojo sezono statistika. **2003—2004 m. sezoną BBL varžybos dar nebuvo rengiamos.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 SPALIS | 19

Zalgiris.lt / A. Jarušaičio ir V. Bendoraičio nuotr.

Lygos

Rinkodaros čempionas — „Žalgiris“

„Žalgiris“ vienintelis šį sezoną pristatė komandos aprangą...

Jei aistruoliai neina į varžybas, reikia juos sudominti, įtikinti, kad krepšinis gali būti gera pramoga, priversti domėtis jų mieste esančių klubų naujienomis. „Mūsų krepšinis“ apžvelgia Lietuvos klubų pastangas vilioti į savo arenas potencialius žiūrovus. Deja, tenka konstatuoti, kad šioje srityje dirba vos vienas kitas klubas, o aktyviausias — visus konkurentus toli palikęs Kauno „Žalgiris“.

Dalius Matvejevas

20 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

Ankstesniame straipsnyje apžvelgėme padėtį Lietuvos krepšinio lygos klubų arenose. Lieka apgailestauti, kad krepšinio šalies gyventojai sporto sales šturmuoja tik tada, kai į jų miestus atvyksta Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. Eilinės reguliariojo sezono rungtynės mažai ką domina, o „krepšinio šalis“ pagal nacionalinio čempionato mačų lankomumą nusileidžia valstybėms, kuriose krepšinis yra mažiau nei nišinė sporto šaka.

Viskas yra tarsi paprasta. Jei žmonės domisi „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dvikovomis, mielai perka bilietus į vyrų rinktinės mačus, jiems krepšinis yra įdomus. Jei jie neina į savo miesto komandos rungtynes, reiškia, trūksta informacijos, klubas jų nesudomina.

Rengdami šį straipsnį sąmoningai neskambinome klubų atstovams ir neklausėme, ką jie šį sezoną siūlo potencialiems savo žiūrovams.

Lygos

www.musukrepsinis.lt

Ieškojome informacijos oficialiuose klubų interneto tinklalapiuose ir įvairiose žiniasklaidos priemonėse.

Vieni skelbia, kiti slepia Daugiausia informacijos krepšinio aistruoliams, jau tradiciškai, pateikė „Žalgiris“. Naujos žinios iš Kauno klubo būstinės keliavo nuolat. Net vasarą, kai klubuose vyravo štilis, oficiali „Žalgirio“ svetainė beveik kasdien pateikdavo naujų su klubu susijusių žinių. Kauno klubas vienintelis Lietuvoje prieš sezoną rengė mūsų šaliai netradicines, nors pasaulyje įprastas, spaudos konferencijas. Pristatytas komandos sportinės aprangos gamintojas „Champion“, naujoji apranga, avalynė, viešai pasirašytos ar pratęstos sutartys su kai kuriais rėmėjais, originaliai surengtas komandos pristatymas. Oficialiai paskelbta apie klubo puslapį socialiniame tinkle „Facebook“, organizuotos akcijos aistruoliams, aktyviai reklamuota prekyba abonementais. Visa tai neleido komandos primiršti esamiems gerbėjams ir galimai pritraukė ne vieną naujoką.

Didžiausias „Žalgirio“ konkurentas visuose Lietuvos krepšinio frontuose — Vilniaus „Lietuvos rytas“. Šio klubo generalinis rėmėjas yra to paties pavadinimo žiniasklaidos koncernas, vienijantis dienraštį, televizijos kanalą ir interneto naujienų portalą. Todėl visos oficialios klubo naujienos pateikiamos būtent per šias žiniasklaidos priemones, kitiems žurnalistams belieka nusirašinėti, nes pats klubas oficialių pranešimų neskelbia ir spaudos konferencijų nerengia. Žinių apie „Lietuvos ryto“ veiklą už aikštės ribų taip pat pavyko rasti mažai: pasirašyta sutartis su „Nike“, komanda prisistatė aistruoliams, vyksta prekyba abonementais... „Šiauliai“, kaip ir kasmet, geriausiai išreklamuoja savo fizinio rengimo stovyklą, rengiamą latvių Papėje. Šiaulių ir Utenos „Juventus“ klubai dar paskelbė apie savo radijo laidas. Deja, apie kitų klubų veiklą ir vykdytas akcijas, jei tokių buvo, žinių trūksta.

Beje, „Žalgiris“ apie sutartis su naujais žaidėjais dažniausiai taip pat paskelbia per savo informacinius partnerius, tačiau visada išplati-

„Kauno „Žalgiris“ su žiniasklaida dirba, be abejo, geriausiai.

Jie tiesiog vieninteliai platina pranešimus spaudai, rengia konferencijas. „Lietuvos rytui“ dėl su klubu susijusių žiniasklaidos priemonių kiti laikraščiai, portalai yra mažiau įdomūs. Visi kiti klubai yra pasyvūs.“ Ramūnas Pletkus

... ir avalynę

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 21

Lygos

na informaciją apie krepšininkų atvykimo į Lietuvą laiką ir galimybę su jais pabendrautiti. „Mūsų krepšinio“ kalbinti žurnalistai teigė, kad „Lietuvos ryto“ atvejis yra visiškai priešingas. „Susidaro įspūdis, kad klubas stengiasi informaciją apie žaidėjų atvykimą nuslėpti“, — sakė vienas pašnekovas.

Kai nėra pranešimų spaudai, žurnalistai informacijos yra priversti ieškoti oficialiose ekipų svetainėse. Čia didžiausią pliusą šį sezoną gali užsidėti tas pats „Lietuvos rytas“, vasarą aistruolių įkurtą tinklalapį rytasbasket.com pavertęs oficialia savo svetaine. Ankstesnioji klubo svetainė buvo, galima sakyti, tik „dėl vaizdo“. „Kauno „Žalgiris“ su žiniasklaida dirba, be abejo, geriausiai. Jie tiesiog vieninteliai platina pranešimus spaudai, rengia konferencijas. „Lietuvos rytui“ dėl su klubu susijusių žiniasklaidos priemonių kiti laikraščiai, portalai yra mažiau įdomūs. Visi kiti klubai yra pasyvūs.

Galima pasidžiaugti nebent tuo, kad dabar jau visi turi interneto svetaines. „Žalgiris“, „Lietuvos rytas“, „Šiauliai“, Vilniaus „Perlas“ ir Utenos „Juventus“ savo tinklalapiuose pateikia įvairiapusės, įdomios informacijos. Deja, kiti savo svetaines atnaujina tikriausiai tik tada, kai turi laisvo laiko ir jas prisimena. Niekas jau nebesistebi, kai informacija apie sužaistas rungtynes paskelbiama po jų prabėgus 2 dienoms“, — pastebėjimais dalijosi naujienų portalo „Delfi“ sporto redaktorius Ramūnas Pletkus.

Deja, paprasčiausią ir pigiausią komunikacijos kanalą — internetą — mūsų klubai pamiršta dažnai, o kiti savireklamos būdai yra tiesiog per brangūs. „Alytaus“ tinklalapis neatnaujintas nuo pat praėjusio sezono pabaigos, o Marijampolės „Sūduvos“ svetainė iš virtualiosios erdvės neseniai visiškai išnyko. „Delfi“ žurnalistas pažėrė aštrios kritikos ir kai kuriems kitiems svetaines turintiems klubams. „Nesuprantu, kam svetaines yra sukūrę Panevėžio „Techasas“ ir Klaipėdos „Neptūnas“. Panevėžio klubas skelbia tik informaciją apie būsimas rungtynes, turnyrines lenteles.

Nėra jokių rungtynių aprašymų, komentarų. „Neptūno“ svetainėje per savaitę gal ir atsiranda po kokią vieną žinutę. Būtų galima sakyti, kad prasta komunikacija yra tų, kurie turi mažai pinigų. Nors čia labai maloni išimtis yra „Juventus“. Uteniškiai prieš sezoną puikiai nušvietė komandos komplektavimo eigą, pasirengimą sezonui. Taip pat geras, informatyvus yra „Šiaulių“ tinklalapis“, — dėstė R. Pletkus.

Tad susidaro aiški grandinė: klubai patys neskelbia žinių apie save, žiniasklaida apie juos nerašo, žmonės gauna mažai informacijos, todėl neina į rungtynes, o kai nėra žiūrovų, nėra ir rėmėjų. „Delfi“ sporto redaktorius tikina, kad populiariausias Lietuvos naujienų portalas mielai skelbtų informaciją apie visus klubus. „Klubams reikia suprasti, kad platindami pranešimus spaudai apie įvykius savo virtuvėje, skelbdami naujienas oficialiose svetainėse jie nedirba už žiniasklaidos priemones, nedaro paslaugos žurnalistams.

Svarbiausias dalykas klubų komunikacijoje yra bendrauti su tiesioginiu vartotoju — potencialiu rungtynių žiūrovu, atributikos pirkėju.

Iš rungtynių grįžęs aistruolis turi oficialioje klubo svetainėje rasti tų pačių rungtynių aprašymą ir trenerių, žaidėjų komentarus. Galima pridėti ir kitų krepšinio specialistų vertinimus. Toks turėtų būti pirmasis klubų tikslas. Po to jau eilė žiniasklaidai, kuri turi lengvai gauti informaciją, kad galėtų apie tą klubą plačiau parašyti. Kažką galbūt

22 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

papildyti. Niekam nereikalingos svetainės, kurios egzistuoja tik tam, kad būtų įvykdytas lygos reikalavimas jas turėti. Interneto naujienų portalams labai svarbu, kad klubai pateiktų informaciją operatyviai, kad žinios būtų įvairiapusės. Žiniasklaidos resursai yra gana riboti, niekas neskambins visų iš eilės klubų atstovams vien dėl to, kad paklaustų, ar nenutiko pas juos kas nors naujo. Todėl internete pačių klubų skelbiama informacija yra labai naudinga“, — sakė R. Pletkus.

Kuriamos radijo laidos Nors Lietuvos krepšinio klubai akcijų įvairove negali pasigirti, tačiau yra vienas net 3 klubus vienijantis dalykas — specialios radijo laidos. Jas rengia „Žalgiris“, „Juventus“ ir „Šiauliai“.

Kauno klubo projektas radijo stoties TAU eteryje pradėjo jau ketvirtą sezoną. „Žalgirio radijo“ aistruoliai gali klausytis kiekvieną darbo dieną nuo 17 val. Šią vasarą Kauno klubo radijo laida sulaukė daug dėmesio, nes vyko viešas naujo laidos vedėjo paieškos konkursas. Pretendentai turėjo atlikti specialias užduotis, o nugalėtojais tapo net 2 vaikinai, nors iš pradžių planuota, kad laida turės tik vieną vedėją.

Uteniškiai specialią „Juventus“ skirtą valandos trukmės laidą „Ne tik apie krepšinį“ gali girdėti radijo stoties IR eteryje trečiadieniais po 15 val. žinių. Utenos krepšinio klubo laida transliuojama nuo 2008 metų sausio 9 dienos. „Projektu esame patenkinti — nebūtume jo atnaujinę, jei vertintume blogai. Turime gana nemažą klausytojų auditoriją, stengiamės jiems pateikti kuo daugiau informacijos apie klubą, kad krepšinis Utenoje būtų daugiau nei tik žaidimas aikštėje. Laida turi pasisekimą, žmonės dar prieš sezoną klausinėjo, kada bus atnaujintos laidos transliacijos“, — pasakojo „Juventus“ atstovas spaudai Eimantas Skersis.

Na, o naujausiu krepšinio klubu, įsiveržusiu į radijo eterį, tapo „Šiauliai“. Šių metų spalio 8-ąją radijo stoties RS2 eteryje startavo laida „Geltona — juoda“. Laida apie Šiaulių klubą transliuojama kiekvieną ketvirtadienį nuo 17 iki 19 val. Pirmąją valandą vyksta pokalbiai su kviestiniu svečiu, antrosios metu pateikiama savaitės apžvalga, būsimų rungtynių anonsas, įvairios naujienos. Pirmojoje šiauliečių laidoje svečiavosi klubo direktorius Adomas Klimavičius.

Idėjas siūlo ir aistruoliai Aptariamuoju aspektu sau lygių neturinčio „Žalgirio“ rinkodaros direktorius Jonas Stadalninkas teigia, kad klubas idėjų semiasi iš įvairių sričių. „Tai gali būti ir klubo darbuotojų idėjos, didžiausių pasaulio klubų pavyzdžiai ar komandos rėmėjų pasiūlymai bei pageidavimai. Taip pat didelį dėmesį kreipiame į „Žalgirio“ gerbėjų nuomonę. Iš jų sulaukiame daugybės naudingų minčių, kurias pasitarę stengiamės įgyvendinti“, — sakė J. Stadalninkas. „Žalgirio“ vardas nuolat žiniasklaidos minimas, tačiau pašnekovui buvo sunku išrinkti vieną akciją, kurią galėtų pavadinti sėkmingiausia.

Lygos

www.musukrepsinis.lt

„Spalio pabaigoje startuosianti naujovė, galima sakyti, apjungs daugelį akcijų į vieną. Tai bus nuolatinis, ilgalaikis projektas.

Jis bus amžinas, kaip ir pats „Žalgiris“ Jonas Stadalninkas „Sunku išskirti vieną ar kelias, nes dauguma mūsų organizuojamų akcijų ar renginių sulaukia didelio dėmesio ir yra sėkmingos. Netrukus startuosime su ilgalaikiu projektu, kuris veikia visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje bus naujovė. Plačiau apie jį išgirsite jau netrukus.

Iš jau įvykusių akcijų galima išskirti žalgiriečių pristatymą Kauno AKROPOLYJE, kur jis sulaukė didžiulio susidomėjimo. Oficialiai pristatėme ir komandos aprangą bei avalynę. Taip pat nepamirštame ir komandos gerbėjų. Ne pirmus metus vyks akcija „Žalgiris — tavo mokykloje!“, kurios metu sezono pabaigoje žalgiriečiai aplanko ak-

tyviausiai „Žalgirį“ palaikiusius moksleivius. Gegužę surengėme ir gatvės krepšinio 3x3 turnyrą, kurio populiarumas pranoko lūkesčius: vietoje planuotų poros šimtų dalyvių sulaukėme 600! Tačiau bene didžiausio atgarsio sulaukė praėjusiame sezone spontaniškai kilusi „Žalgirio“ palaikymo akcija, kai klubą parėmę žmonės gaudavo tai patvirtinantį sertifikatą. Nors tokia akcija gimė dėl susiklosčiusios situacijos, dar ir šiandien esame dėkingi tiems gerbėjams, kurie pačiu sunkiausiu komandai metu nenusisuko ir savo prasmingu indėliu stengėsi prisidėti prie klubo išlikimo“, — svarstė „Žalgirio“ rinkodaros direktorius.

Neseniai Kauno klubas paskelbė apie Lietuvos sporte dar negirdėtą akciją. „Žalgiris“ įvairiuose šalies miestuose ieško ambasadorių. „Klubo ambasadoriai visoje Lietuvoje — viena naujojo projekto dalių. Skirtinguose Lietuvos miestuose gyvenantys „Žalgirio“ gerbėjai suteiks projektui įdomumo, kūrybiškumo ir svarumo. Neabejoju, kad ambasadoriams ši veikla taip pat suteiks džiaugsmo ir neįkainojamos patirties. Spalio pabaigoje startuosianti naujovė, galima sakyti, apjungs daugelį akcijų. Tai bus nuolatinis, ilgalaikis projektas. Jis bus amžinas, kaip ir pats „Žalgiris“. Projektas apims visą Lietuvą, juk ne kartą esame įsitikinę, kad „Žalgiris“ yra visos Lietuvos komanda“, — sakė J. Stadalninkas.

Kauno komandos pristatymas įvyko „Akropolyje” ir sulaukė labai didelio susidomėjimo.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 23

Tyrimas

Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

LKL — dar jaunesnė LKL komandos naujam sezonui į savo paraiškas įtraukė 159 žaidėjus. Jų amžiaus vidurkis — 23,4 metai. Praėjusį sezoną LKL krepšininkų amžiaus vidurkis buvo 24,1 metai. Jauniausiam šio sezono LKL krepšininkui — vos 14, o vyriausiam — net 40 metų.

Praėjusį sezoną LKL rungtyniavo 22 krepšininkai, neperžengę 20 metų ribos. Šiemet tokių vaikinų yra 33, tačiau reikia pažymėti, kad ir lyga išsiplėtė nuo 11 iki 13 komandų. Vyriausių krepšininkų, jau perkopusių 30 metų ribą, skaičius beveik toks pat: praėjusį sezoną jų buvo 15, šį — 16. Žaidėjų pasiskirstymas pagal amžių taip pat nepasikeitė. Gausiausia ir toliau lieka 20—24 metų krepšininkų grupė. Jai priklausantys žaidėjai sudaro 46,8 proc. (praeitą sezoną — 46,5 proc.) visų sportininkų. Sumažėjo tik atotrūkis tarp jauniausios (iki 20 metų) ir trečiosios (25—29 metai) amžiaus grupių. Jaunieji krepšininkai sudaro 20,8 proc. lygos, o 25—29 metų žaidėjai — 22,3 proc. Praėjusį sezoną šių amžiaus grupių rodikliai atitinkamai buvo 16,5 ir 24,2 proc.

Jei aną sezoną pati vyriausia LKL ekipa buvo gausų būrį veteranų pasitelkę „Šiauliai“, tai dabar šiauliečiai tarp 13 komandų dalijasi 6—7 vietas su Kauno „Žalgiriu“, o vyriausia LKL komanda tapo lygoje debiutuojanti Utenos „Juventus“. Mažai nuo uteniškių atsiliko Vilniaus „Sakalai“, kurių amžiaus vidurkis praėjusį sezoną buvo tik 22,3 metų.

Utenos „Juventus“

25,9

Kiek netikėtai vyriausią komandą subūrė LKL debiutantai iš Utenos. Ekipoje yra tik du vyresni žaidėjai — Žydrūnas Urbonas (33 metai) ir Audrius Mineikis (32). Tačiau, priešingai nei dauguma kitų komandų, „Juventus“ neturi labai jaunų žaidėjų. Jauniausi Utenos klubo krepšininkai yra Gintautas Matulis ir Tomas Jasiulionis, kuriems jau 23-eji. Vilniaus „Perle“ jie būtų vyriausi žaidėjai, o daugumoje kitų ekipų priklausytų labiau patyrusių krepšininkų grupei.

Visi kiti „Juventus“ krepšininkai yra 24—27 metų: 5 žaidėjams — 24-eri, vienam — 26-eri, dviem — 27-eri.

Vilniaus „Sakalai“

25,5

Jei šio sostinės klubo simbolis Rolandas Matulis praėjusį sezoną su Eurelijumi Žukausku dalijosi vyriausio LKL krepšininko vardu, tai šį sezoną pagal amžių jis net savo komandoje tėra trečias. Mat į ekipą sugrįžo 40-metis Rolandas Skaisgirys ir pusantro mėnesio už R. Matulį vyresnis Virginijus Sirvydis. Būtent ši trijulė Vilniaus „Perlas“ turi vos vieną 20 metų ribą peržengusį žaidėją.

24 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

Tyrimas

www.musukrepsinis.lt

ir padidino „Sakalų“ amžiaus vidurkį.

Tarp kitų sostinės klubo žaidėjų didesne patirtimi gali pasigirti tik 26 metų sulaukę Gintaras Leonavičius ir Janas Jurgo. Pauliui Joneliūnui — 25-eri, Tomui Pranciliauskui — 23-eji. Visi kiti žaidėjai yra 21 metų ir jaunesni.

Praėjusį sezoną „Sakalai“ buvo viena jauniausių lygos ekipų.

Jaunesnes komandas subūrė tik Marijampolės „Sūduva“ ir „Kaunas Triobet“.

„Alytus“

25,2

Alytaus klubas lieka ištikimas savo tradicijoms. Sezono pabaigoje didelių finansinių sunkumų turėjusi komanda neišsaugojo keleto patyrusių žaidėjų, tačiau daug karšto ir šalto matęs komandos branduolys — liko. „Alytaus“ simboliais jau galima vadinti vyriausius komandos žaidėjus, šiame mieste gimusius Saulių Kazevičių (34) ir Mindaugą Jaruševičių (33). Šiemet prie jų prisijungė 29 metų rusas Aleksejus Andrianovas, komandoje liko Vytautas Tatrūnas (27) ir dar gana jaunas, tačiau Alytuje jau puikiai užsirekomendavęs Andrius Aleksandrovas (23). „Alytui“ vėl priklauso vienas jauniausių LKL žaidėjų Ignas Sinkevičius. Tik gruodį 17-ąjį gimtadienį švęsiantis gynėjas per pirmąsias sezono rungtynes jau gavo keletą žaidimo laiko minučių. Praėjusį LKL sezoną už jį jaunesnis buvo tik šiaulietis Ignas Ramašauskas, o šiemet už alytiškį jaunesni yra 3 žaidėjai.

Panevėžio „Techasas“

25

Panevėžio klubas šį sezoną primena uteniškius — komandoje nėra daug vyresnių žaidėjų, tačiau nėra ir jaunimo. Vyriausi „Techaso“ krepšininkai yra Mindaugas Sakalauskas (32) ir Rytis Streikus (30). Tačiau jauniausiam žaidėjui Dovydui Veriūgai — jau 20.

Tai esminis šio sezono skirtumas. Pernai „Techaso“ paraiškoje buvo du 17-mečiai ir vienas 18-metis. Tokie pokyčiai lėmė, kad Panevėžio ekipos vidurkis nuo 23,7 metų šoktelėjo iki 25.

Prienų „Rūdupis“

25

LKL debiutantai gali pasigirti jauniausiu LKL krepšininku.

Juo yra vos 14-os „Rūdupio“ trenerio sūnus Edvinas Šeškus. Praėjusį sezoną jis jau įrašė savo pavardę į NKL istoriją. Tiesa, Prienų ekipos vyriausiasis treneris teigia, kad jo sūnus LKL kovoms dar nepasirengęs ir į sąrašą yra įrašytas klubo vadovų prašymu. Jei ne E. Šeškus, „Rūdupio“ amžiaus vidurkis būtų 25,8 ir komanda kilstelėtų į antrąją vyriausių ekipų sąrašo vietą.

Tiesa, Prienų ekipoje E. Šeškus nėra vienintelis jaunuolis. Į komandos paraišką taip pat įrašyti 17-mečiai Karolis Aldakauskas ir Erikas Viržaitis. Ši trijulė per pirmąsias LKL rungtynes buvo vieninteliai „Rūdupio“ krepšininkai, taip ir nepakilę nuo atsarginių žaidėjų suolo. „Rūdupio“ amžiaus vidurkį labiausiai kelia 34 metų Gintau-

tas Vileita ir metais jaunesnis Kęstutis Šeštokas. Prienų ekipos amžiaus vidurkis sezono pradžioje buvo 24,8 metų, tačiau truputį padidėjo, kai prie komandos prisijungė Žygimantas Jonušas (27).

Kauno „Žalgiris“

24,4

Praėjusį sezoną dėl finansinių priežasčių skyles komandoje jaunais žaidėjais užkamšęs Kauno klubas neketina atsisakyti ekipos jauninimo tendencijų. „Žalgirio“ amžiaus vidurkis nuo sezono antrosios dalies beveik nepasikeitė — nuo 24,7 sumažėjo iki 24,4.

Amžiaus skirtumas tarp jauniausių ir vyriausių Kauno klubo žaidėjų šiemet vėl yra gana ryškus. Vyriausi „Žalgirio“ krepšininkai yra Marcusas Brownas (35) ir Dainius Šalenga (32). Jauniausiųjų grupę sudaro Siimas-Sanderis Vene (19), Šarūnas Vasiliauskas, Adas Juškevičius ir Žygimantas Janavičius (po 20). Prie jaunimo galima priskirti ir Povilą Butkevičių (22), Mantą Kalnietį, Martyną Pocių, Artūrą Milaknį (po 23). Legionieriui Mirzai Begičiui taip pat tik 24-eri. Tad galima sakyti, kad „Žalgiryje“ ima dominuoti jaunimas.

„Šiauliai“

24,4

Šiaulių klubas su 25,7 metų amžiaus vidurkiu praėjusį sezoną LKL buvo vyriausias. Tačiau tuomet komandoje žaidė Virginijus Praškevičius, G. Vileita ir Andrius Šležas, buvo būrys ir kitų jau brandą pasiekusių žaidėjų. Šiemet komanda būtų dar jaunesnė, jei prie jos nebūtų prisijungęs pasiūlymų iš užsienio tebelaukiantis 34 metų Mindaugas Žukauskas. Antras pagal amžių „Šiauliuose“ yra 30-metis Vaidas Pauliukėnas, o trečias — taip pat neseniai prie komandos prisijungęs latvis Raitis Grafas (28).

Praėjusį sezoną šiauliečiams priklausė jauniausias LKL krepšininkas, Lietuvos jaunučių (iki 16 metų) rinktinės pagrindinis vidurio puolėjas Ignas Ramašauskas. Šį sezoną jis įtrauktas tik į „Šiaulių“ paraišką dalyvauti BBL čempionate. Dabar jauniausio šiauliečių žaidėjo vardas priklauso iš Pakruojo „Merestos“ pasikviestam 19-mečiui Gediminui Orelikui. Mindaugui Kuzminskui 20 metų suėjo tik spalio 19-ąją. Kiti potencialūs komandos vedliai taip pat dar labai jauni: Deivydui Gailiui ir Laurynui Samėnui

Šį sezoną vyriausia LKL komanda yra Utenos „Juventus“.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 25

Tyrimas

po 21 metus, Arvydui Šikšniui — 22-eji, amerikiečiams Brandonui Brownui ir Derrickui Low — po 23-jus.

Vilniaus „Lietuvos rytas“

Marijampolės „Sūduva“

23,2

Suvalkiečiai liko tarp jauniausių LKL ekipų, tačiau jų amžiaus vidurkis vis dėlto padidėjo. Praėjusį sezoną jis buvo net 2 metais mažesnis — tik 21,2. Didžiausia to priežastis — atsisakyta labai jaunų krepšininkų. Jauniausiems komandos nariams Vaidui Telnovui ir Pauliui Gvazdaičiui — po 20.

Tačiau 25 metų ribą peržengusių žaidėjų „Sūduva“ turi tik du — Audrių Stašaitį (28) ir Aurimą Kiežą (27). Pastarasis krepšininkas neslepia planų artimiausiu metu išvykti į užsienį, todėl tikėtina, kad „Sūduva“ atjaunės.

Klaipėdos „Neptūnas“

Rolandas Skaisgirys

„Sakalai“

1969 02 19

191

95

Virginijus Sirvydis

„Sakalai“

1973 08 23

196

96

Rolandas Matulis

„Sakalai“

1973 10 04

199

112

„Žalgiris“

1974 04 03

193

90

Saulius Kazevičius

„Alytus“

1975 05 12

189

90

Gintautas Vileita

„Rūdupis“

1975 05 23

194

90

Mindaugas Žukauskas

„Šiauliai“

1975 08 24

201

100

Mindaugas Jaruševičius

„Alytus“

1976 04 13

200

95

Kęstutis Šeštokas

„Rūdupis“

1976 04 15

202

100

Žydrūnas Urbonas

„Juventus“

1976 10 04

198

100

Dainius Šalenga

„Žalgiris“

1977 04 15

197

93

Audrius Mineikis

„Juventus“

1977 07 18

201

98

Mindaugas Sakalauskas

„Techasas“

1977 10 11

202

93

Osvaldas Kurauskas

„Neptūnas“

1979 05 24

190

80

Vaidas Pauliukėnas

„Šiauliai“

1979 06 01

190

89

Rytis Streikus

„Techasas“

1979 07 02

201

98

Gimusieji 1973 metais

Gimusieji 1974 metais Marcusas Brownas

Gimusieji 1975 metais

Gimusieji 1976 metais

Gimusieji 1977 metais

Gimusieji 1979 metais

22,1

Praėjusį sezoną uostamiesčio ekipos amžiaus vidurkis buvo 23,9. Deja, finansinių sunkumų kamuojamą klubą paliko beveik visi žaidėjai, o nauja ekipa buvo formuojama renkantis daugiausia jaunus vietos žaidėjus. Vyriausi komandoje yra 30-metis Osvaldas Kurauskas ir 28-erių Tomas Vilkius, parsikviestas iš „Šilutės“. Į „Neptūno“ paraišką dalyvauti LKL čempionate yra įrašyti trys 17-mečiai ir vienas 18-metis. O per BBL rungtynes galima tikėtis aikštėje išvysti ir 16-metį Laimoną Chatkevičių.

26 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

Gimusieji 1969 metais

24

Viena iš LKL favoričių kiek netikėtai atsidūrė tarp jauniausių lygos komandų. Praėjusį sezoną „Lietuvos ryto“ amžiaus vidurkis taip pat buvo tik 24,3 metų, tačiau tuomet tarp visų LKL ekipų tai reiškė 5-ąją vietą.

Aną sezoną sostinės komandoje buvo visas būrys žaidėjų, artėjusių prie 30 metų ribos. Dabar komandoje iš jų liko vienintelis Donatas Zavackas (29). Antras „Lietuvos ryto“ vyriausių žaidėjų sąraše yra Evaldas Dainys (27), trečias — Bojanas Popovičius (26). Tačiau „Lietuvos ryte“ vėl nėra itin jaunų žaidėjų: Simui Buterlevičiui — 20, Martynui Gecevičiui ir Lukui Brazdauskiui — po 21-erius.

Rimo Kurtinaičio auklėtiniai jau per pirmuosius mačus įrodė, kad amžius — ne kliūtis siekti aukščiausių rezultatų, o ir galimybių pasirodyti aikštėje sulaukia visi žaidėjai.

Vyriausi LKL žaidėjai

LKL krepšininkų pasiskirstymas pagal amžių 19 metų ir jaunesni

20—24 metų

25—29 metų

30 metų ir vyresni

20,8 proc.

47,1 proc.

22,9 proc.

10,1 proc.

Kėdainių „Nevėžis“

21

Praėjusį sezoną taip pat su rimtais finansiniais sunkumais susidūrusi Kėdainių ekipa vasarą atjaunėjo labiausiai visoje lygoje.

Praeitą sezoną „Nevėžio“ amžiaus vidurkis buvo net 24,7 (III vieta). Dabar šios

Tyrimas

www.musukrepsinis.lt

ribos neperžengia net pats vyriausias Kėdainių ekipos žaidėjas. Egidijui Dimšai — 24-eri, Vytautas Valiulis metais jaunesnis, o visiems kitiems „Nevėžio“ žaidėjams yra 22-eji ir mažiau.

Kauno „Aisčiai“

19,5

Vasarą tokiu pavadinimu gyvavęs klubas tiesiog išnyko, o naujieji „Aisčiai“ suformuoti buvusios „Kaunas Triobet“ ekipos pagrindu. „Kaunas Triobet“ praėjusį sezoną buvo jauniausia LKL ekipa (20,8 metų).

Iki vasaros tuometiniai vyriausi šios komandos žaidėjai buvo 25 metų Tomas Rakauskas bei 23-ejų Vytenis Jasikevičius ir Juozas Ramanauskas. Dabar daugiau patirties turi tik 23 metų Giedrius Kurtinaitis ir Tautvydas Barštys.

Ir taip jaunos komandos amžiaus vidurkį dar labiau sumažino jau prasidėjus sezonui į paraišką įtraukti 16-metis Simonas Kymantas ir metais vyresnis Tomas Urbonas.

Vilniaus „Perlas“

18,7

Tokios komandos LKL dar nebuvo. Lygos debiutantų vyriausiam žaidėjui Žydrūnui Keliui — 22-eji.

Ir tai yra vienintelis 20-ties sulaukęs „Perlo“ žaidėjas. Jam kompaniją palaiko penki 19-mečiai, tiek pat 18-mečių ir vienas 17-metis. Tačiau būtent jauniausias žaidėjas Jonas Valančiūnas jau dabar yra įtrauktas į daugumos geriausių pasaulio krepšinio klubų pageidaujamų krepšininkų sąrašą.

Jaunieji sostinės žaidėjai labai greitai įrodė, kad šį sezoną nebus „mušami berniukai“. Pirmieji jų ambicijas patyrė abu vyriausi LKL klubai: „Sakalai“ pralaimėjo „Perlui“ LKL mačą, o Utenos „Juventus“ buvo parklupdytas per Lietuvos krepšinio federacijos DnB NORD Didžiosios taurės rungtynes.

Jauniausi LKL žaidėjai Gimusieji 1990 metais Kristijonas Gaška

„Perlas“

1990 01 16

188

86

Tautvydas Šležas

„Perlas“

1990 03 31

207

110

Eimantas Bendžius

„Perlas“

1990 04 23

203

86

Gediminas Orelikas

„Šiauliai“

1990 05 14

197

86

Tadas Padegimas

„Sakalai“

1990 05 16

201

84

Henrikas Vorotnikovas

„Nevėžis“

1990 06 19

202

92

Marius Zimnickas

„Perlas“

1990 09 12

196

82

Evaldas Kairys

„Perlas“

1990 10 11

207

105

Siimas-Sanderis Vene

„Žalgiris“

1990 11 12

203

97

Aurimas Čyžas

„Nevėžis“

1991 01 23

194

84

Saulius Kulvietis

„Perlas“

1991 02 14

203

90

Ovidijus Varanauskas

„Sakalai“

1991 02 23

187

75

Karolis Brusokas

„Perlas“

1991 03 19

200

85

Paulius Petrilevičius

„Nevėžis“

1991 03 23

200

86

Mantas Kadzevičius

„Aisčiai“

1991 03 28

194

84

Giedrius Staniulis

„Perlas“

1991 04 16

205

91

Deividas Nazarovas

„Perlas“

1991 04 22

195

85

Modestas Kumpys

„Neptūnas“

1991 07 02

191

80

Osvaldas Matulionis

„Aisčiai“

1991 08 19

200

94

Augustas Pečiukevičius

„Aisčiai“

1991 12 02

191

84

Edgaras Margevičius

„Alytus“

1991 12 05

188

75

Paulius Dambrauskas

„Perlas“

1991 12 16

191

83

Karolis Aldakauskas

„Rūdupis“

1992 01 13

191

86

Deivydas Anužis

„Neptūnas“

1992 02 21

182

74

Tomas Urbonas

„Aisčiai“

1992 03 27

217

110

Erikas Viržaitis

„Rūdupis“

1992 04 14

192

88

Rimvydas Brencius

„Neptūnas“

1992 04 19

199

87

Jonas Valančiūnas

„Perlas“

1992 05 06

210

95

Vytenis Čižauskas

„Aisčiai“

1992 09 16

187

77

Ignas Sinkevičius

„Alytus“

1992 12 24

192

75

Tadas Maželis

„Neptūnas“

1992 12 25

194

83

„Aisčiai“

1993 06 10

206

95

„Rūdupis“

1995 03 10

190

85

Gimusieji 1991 metais

Gimusieji 1992 metais

Gimusieji 1993 metais Simonas Kymantas Gimusieji 1995 metais Vienas jauniausių „Šiaulių“ žaidėjų — M. Kuzminskas.

Edvinas Šeškus

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 27

Tyrimas

Merginos taip pat negailestingos. Marijampolės LAMMKK gynėja G. Šliurpaitė stabdo Šiaulių „Rūtos“ žaidėją.

M. Begičius pasilypėjo ant S. Babrausko.

T. Watsonas grumiasi su D. Zavacku.

„Perlo“ krepšininkai ryžtingai stabdo T. Gaidamavičių.

28 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

Tyrimas

www.musukrepsinis.lt

fotoZvilgsnis sinsglivZotof

Tas mielas žaidimas...

Kartu su nauju sezonu krepšinio aikštėse prasidėjo kova be kompromisų. Sportininkai kovoja negailėdami savęs ir varžovų, o kartais krepšinis primena kovines sporto šakas.

Jūsų dėmesiui pateikiama keletą įspūdingų fotografo Tomo Tumalovičiaus užfiksuotų kadrų.

LKL per pirmuosius 2 turus ypatingai pasižymėjo du Kėdainių „Nevėžio“ krepšininkai.

Remigijus Trakimas ir Henrikas Vorotnikovas per abu pirmuosius mačus aikštę paliko surinkę 5 pražangas. Po 9 kartus per dvejas rungtynes taisykles pažeidė po du Panevėžio „Techaso“ (Ernestas Ežerskis, Gytis Sirutavičius) ir Klaipėdos „Neptūno“ (Simas Galdikas, Juozas Ramanauskas) žaidėjus.

Na, o prasižengta dažniausiai prieš 4 žaidėjus: Paulių Morkeliūną (Utenos „Juventus“), Žydrūną Kelį (Vilniaus „Perlas“), Osvaldą Kurauską („Neptūnas) ir tą patį G. Sirutavičių. Juos varžovai per pirmuosius mačus pražangomis stabdė 14 kartų. | Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. | MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 29

R. Skaisgirys: „Manęs dėmesys nevargina“ Rolandas Skaisgirys po 2 metų pertraukos sugrįžo į didįjį krepšinį. Keturiasdešimtmetis įžaidėjas aikštelėje diriguoja dvigubai jaunesniems Vilniaus „Sakalų“ komandos draugams. Žymus televizijos prodiuseris tikina, kad aikštelėje praleisti pusę rungtynių laiko dar turi pakankamai jėgų.

Karolis Vaizgėla Žurnalo „Mūsų krepšinis“ skaitytojams R. Skaisgirys pasakoja apie krepšinio trauką, į vaikus jam tinkančius komandos draugus ir emocingą charakterį.

Pradžia. Gyvenau kaime, buvo daug smagiau eiti pamėtyti į krepšį nei mėšlą mėžti ar runkelius ravėti. Taip ir patraukė krepšinis. 1991 metais pradėjau mėgėjiškai rungtyniauti Vilniaus universiteto komandoje. Mane pamatęs Rimantas Endrijaitis pakvietė atstovauti Vilniaus „Statybai“. Taip prasidėjo mano kaip krepšininko karjera. Į LKL sugrįžęs R. Skaisgirys nežada keisti gyvenimo ritmo.

Veikla. Krepšinis beveik niekada man nebuvo pragyvenimo šaltinis. Treniruotes ir rungtynes derinu su darbu. Aš savęs neįsivaizduoju gyvenančio kitaip. Nenorėčiau, kad mano rutina būtų kaip krepšininkų: rytinė treniruotė, popietinis miegas, vėl treniruotė arba varžybos. Taip gyvenant man labai trūktų veiklos. Nelengva derinti krepšininko karjerą su kitais darbais. Pasitaikydavo visko. Kartais, turint svarbų susitikimą ar darbų, susitardavau su treneriais, kartais tekdavo ką nors pameluoti. Dabar „Sakaluose“ aš esu laisvas, man leidžiama treniruotis kada galiu.

Sugrįžimas. Grįžau į „Sakalus“ ne vien dėl krepšinio. Priežasties šiuo metu dar nenoriu viešinti. Ateis laikas, būtinai paskelbsiu.

Nereikia apsimetinėti — treniruojantis ar žaidžiant kūnas jau ne tas. Visi mes jaučiame krūvius, pavargstame, o su kiekvienais metais vis labiau. Šiuo metu rungtyniauju ne pilnas 20 minučių ir tą laiką aikštelėje praleidžiu be didesnio vargo. Manau, kad dar visai gerai atrodau. Aišku, norėčiau, kad būtų dar geriau, bet reikia laiko. Neužtenka tų 5—6 mėnesių, kuriuos vėl intensyviai sportuoju.

Pertrauka. Per tuos 2 metus, kuriuos nežaidžiau krepšinio, aktyviai nesportavau. Tiktai žaisdavau futbolą už mėgėjų komandą Vilniaus „Prelegentai“.

„Sakalai“. Komanda surinkta nauja, labai jauna, sunku kalbėti apie jos pajėgumą, tačiau bent jau keletas žaidėjų tikrai yra labai talentingi.

30 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

Amžius. Žaidėme rungtynes išvykoje ir per apšilimą grojo muzika. Už manęs stovėję du jauni komandos draugai girdžiu sako: „Mūsų tėvų muzika groja“. Aš atsisukęs atsakiau: „Ne tik jūsų tėvų, bet ir komandos draugų“. Daugeliui jų aš tinku į tėvus, kurie tikriausiai panašaus amžiaus. Bet tai nesukelia jokio nepatogumo. Atėjęs į pirmąsias treniruotes iš karto pasakiau, kad man nereikia jokios pagarbos. Kiekvienam komandos draugui aš esu „tu“.

Techninės pražangos. Negaliu žadėti, kad visada būsiu tylus teisėjų atžvilgiu. Kol kas žaidėme trejas rungtynes, negavau nė vienos techninės pražangos.

Laikas parodys, kaip bus. Mano charakteris nepasikeitęs, ir net negalvoju jo keisti.

Statusas.

Yra nemažai žinomų žmonių, kurie kalba, kad pavargsta nuo per

didelio dėmesio. Man tai nesukelia jokių problemų. Visiškai į tai nereaguoju. Tarp visų žmonių jaučiuosi lygiai taip pat, kaip ir jie.

Laisvalaikis. Laisvalaikiu labai patinka žaisti futbolą, leisti laiką su draugais, dažnokai apsilankau kine, važiuoju į sodybą arba kaimą. Sugrįžus į krepšinį laisvalaikio tikrai nesumažėjo. Nejaučiu, kad kažkas būtų pasikeitę. Viskas lyg taip pat, kaip ir buvo.

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

už aikštes

Arx Baltica

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 SPALIS | 31

Giedrė Paugaitė 32 | 2009 SPALIS | MÛSØ KREPÐINIS

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Vilniaus TEO

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 SPALIS | 33

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Paulius Jankūnas

Maskvos sr. „Chimki“

34 | 2009 SPALIS | MÛSØ KREPÐINIS

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 SPALIS | 35

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Tomas Gaidamavičius

Utenos „Juventus“

36 | 2009 SPALIS | MÛSØ KREPÐINIS

Remigijus Trakimas | Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Kėdainių „Nevėžis“

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 SPALIS | 37

Tavo mėgstama pica su naujuoju pilno grūdo arba originaliuoju pagrindu.

p

OR

IG pic INALUSIS os p agrindas jau įvertintas ir pamėgtas.

norisi savaime 38 | 2009 SPALIS | MÛSØ KREPÐINIS

GRŪDO O N IL grindas Pp a s o ic

naujo skonio su daug vertingųjų medžiagų.

tribuna

www.musukrepsinis.lt

Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Uostamiestyje dūdų mažėja

„Vakarų banga“ vienija apie 30 „Neptūno“

gerbėjų.

„Mūsų krepšinis“ tęsia pasakojimus apie organizuotas Lietuvos krepšinio klubų gerbėjų grupes. Šiandien pristatome Klaipėdos „Neptūno“ aistruolius, besivadinančius „Vakarų banga“.

Darius Mačiulis Stengiasi būti originalūs „Vakarų bangos“ gerbėjų gretos negausios — apie 30 aistruolių. „Aktyvių žmonių turime maždaug tiek. Tačiau per rungtynes mūsų skaičius skiriasi, būna, kad į vienerias varžybas važiuoja vieni, į kitas — kiti. Keletą pirmųjų rungtynių tribūnoje daugiausiai buvo susirinkę per 20 žmonių. Mūsų grupę sudaro jaunimas iki 25 metų, vyresni yra tik du vaikinai. Tad būna, kad palaikyti komandą sukliudo mokslai ir panašūs reikalai. Yra tokia tendencija, kad mūsų padaugėja sezono pabaigoje. Prasideda rimtesnės komandų kovos, įsivažiuoja ir komanda, ir aistruoliai“, — pasakojo Juozas.

Visose Lietuvos arenose organizuoti uostamiesčio sirgaliai stengiasi kuo įvairiau palaikyti komandą dainomis, skanduotėmis, rengia specialias vizualines akcijas. Tačiau daug kur aistruoliai nesugeba įveikti minios, kurioje dominuoja didelį triukšmą keliančios dūdos. Ypač nuo to kenčia „dūdų sostinės“ reputaciją užsitarnavę Šiauliai. Klaipėdiečiai sugeba dūdų išvengti. „Dūdų mūsų salėje mažėja. Būna, kad penktokai ar šeštokai ateidami į rungtynes jų atsineša, bet prieiname, gražiai paaiškiname, ką ir kaip darome, kad mums tai trukdo, ir susitariame“, — dėstė klaipėdietis.

„Neptūno“ gerbėjai bando būti originalūs. „Stengiamės kuo mažiau žiūrėti į kitus, kažką kurti patys. Kiekvieną sezoną sugalvojame ką nors įdomesnio. Mūsų nedaug, todėl dažnai gausesnes konkurentų pajėgas mėginame pranokti kitaip“, — sakė uostamiesčio ekipos gerbėjas. „Vakarų banga“ su „Neptūno“ klubu palaiko draugiškus santykius.

Prie aistruolių prieina ir krepšininkai. „Su krepšininkais labiau susibendraujame sezono pabaigoje, nes sezono pradžioje vieni kitų nepažįstame — „Neptūne“ kasmet pasikeičia po 90 proc. žaidėjų.. Šiemet komandos didžioji dalis yra jaunesni dar ir už mus. Pernai visada Martynas Mažeika ir namie, ir išvykoje prieidavo, pasiteiraudavo, kaip sekasi, gerai sutarėme su Arvydu Eitutavičiumi, Mariumi Kasiulevičiumi“, — prisiminė Juozas.

Vengia konfliktų Tarp organizuotų aistruolių grupių susiklosto įvairūs tarpusavio santykiai. „Vakarų banga“ geriausiai sutaria su Vilniaus „Lietuvos ryto“ gerbėjais. Su kitomis grupėmis konfliktų nekyla, tačiau bičiulysčių irgi nėra. „Konfliktinių situacijų vengiame, stengiamės nesivelti. Bet kasmet vis kas nors nutinka. Tačiau konfliktai kyla ne su normaliais aistruoliais, o su vietos chuliganais. Taip jau susiklostė, kad aršiausios „Neptūno“ kovos aikštėje visada vykdavo su „Šiauliais“. Tad šiame mieste ir įtampa būna didžiausia. Tačiau ne dėl šio klubo aistruolių, o dėl kitos publikos“, — pasakojo klaipėdietis. „Vakarų banga“ ateityje kelia sau tikslą plėstis ir nepraleisti nė vienerių „Neptūno“ rungtynių. Juozas žadėjo, kad prieš Kalėdas internete pradės veikti ir atsinaujinusi gerbėjų klubo svetainė.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 39

Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

KyLanti ZvaigZde

J. Sinica: „Širdyje tikiu, kad galime laimėti ir Eurolygą“

203 cm ūgio Justas Sinica kantriai laukia savojo šanso. Vilniaus „Sakalų“ klube sužibėjęs ir persikėlęs į to paties miesto „Lietuvos ryto“ komandą puolėjas sunkiai dirba, kad vieną dieną galėtų išpildyti savo svajones: įsitvirtintų „Lietuvos ryte“, prasibrautų į Lietuvos vyrų rinktinės pagrindinę komandą ir net laimėtų Eurolygą.

Vilniaus „Lietuvos rytas“ — trečioji stotelė J. Sinicos karjeroje.

40 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

Edmantas Kazbaras

KyLanti ZvaigZde

www.musukrepsinis.lt

24 metų „Lietuvos ryto“ puolėjo karjera vingiuota nuo pirmųjų dienų. Iš Zarasų kilęs krepšininkas, kurį laiką treniravęsis Visagine, profesionalo karjerą pradėjo Panevėžyje, o aukštyn kopia jau antrame sostinės klube.

Treniruotėse — mažiausias — Justai, kaip ir kur prasidėjo jūsų krepšininko karjera?

— Mano kaip krepšininko kelias prasidėjo Visagine, nors esu

„Būdamas 12 metų pradėjau lankyti sporto mokyklą, labai pamėgau krepšinį. Tuomet neišsiskyriau ūgiu ar dar kažkuo. Atėjęs į krepšinio būrelį iš susirinkusiųjų buvau pats mažiausias.“ kilęs iš Zarasų. Būdamas 12 metų pradėjau lankyti sporto mokyklą, labai pamėgau krepšinį. Tuomet neišsiskyriau ūgiu ar dar kažkuo. Atėjęs į krepšinio būrelį iš susirinkusiųjų buvau pats mažiausias. Tik vėliau užaugau labai didelis.

— Kada supratote, kad krepšinis taps jūsų duona?

— Gal tuomet, kai manimi susidomėjo LKL klubas ir pakvietė žaisti stipriausioje Lietuvos lygoje. 18 metų išvykau į Panevėžio

„Aukštaitijos“ komandą. Panevėžyje baigiau mokyklą. Galima sakyti, tada supratau, kad būsiu profesionalus krepšininkas, pradėjau karjerą.

— Ar pamenate savo pirmąją algą? Kaip ją išleidote?

— Puikiai pamenu savo pirmąją algą. Tai buvo 500 litų, kuriuos sumokėjau už buto nuomą.

— Minčių mesti krepšinį neturėjote? Gal išbandėte kitas sporto šakas?

— Ne, tokių minčių tikrai neturėjau. Visada norėjau žaisti krepšinį ir tapti krepšininku. Būdamas visai mažas lankiau rankinio treniruotes, man tada buvo gal kokie 6 metukai.

— Kokios yra stipriosios ir silpnosios jūsų žaidimo pusės?

— Visi jau žino, kad gerai pataikau iš toli, turiu gerą ranką.

Mano trūkumas, kaip irgi visi sako, yra gynyba. Tačiau stengiuosi, kiekvieną dieną dirbu, kad ją pagerinčiau. Mano ūgio žaidėjui yra sunkiau dengti mažesnius žaidėjus, paskui juos lakstyti.

Atsiskleisti padėjo R. Kurtinaitis — Kas pasikeitė per jūsų paskutinį sezoną „Sakaluose“, kad statistiniai rodikliai pagerėjo daugiau nei dvigubai?

— Daugiausia prie to prisidėjo atėjęs naujas treneris Rimas Kurtinaitis. Jis man leido atsiskleisti, suteikė daugiau žaidimo laiko, kūrė derinius. Manimi pasitikėjo, aš pats irgi įgavau pasitikėjimo savo jėgomis.

— Šią vasarą Vilniaus komandą paliko trys pagrindiniai žaidėjai. Ar tikitės užimti jų vietą ir įsitvirtinti komandos startiniame penkete?

— Visada reikia tikėtis. Jeigu nesitikėčiau, nedirbčiau ir leis-

Puolėjas tikisi antrą sezoną iš eilės su sostinės klubu šluotis pergales įvairiuose turnyruose.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 41

KyLanti ZvaigZde

čiau laiką ant atsarginių žaidėjų suolo. Sunkiai dirbu, tačiau daug kas priklauso nuo trenerio. Neaišku, kiek jis man leis žaisti.

— Kokius tikslus šį sezoną išsikėlė „Lietuvos ryto“ krepšininkai?

— Laimėti viską.

— Net ir Eurolygą?

— Na, Eurolygą gal ir ne, bet į „Top 16“ etapą norėtųsi patekti.

Tačiau širdyje tikiu, jog galime laimėti ir Eurolygą.

— Kurias savo karjeros rungtynes galėtumėte pavadinti geriausiomis?

— Įsimintiniausios mano karjeros rungtynės turbūt buvo visai neseniai. Gal tada, kai Maskvoje žaidėme su Liubercų „Triumf“ (krepšininkas pataikė 7 iš 9 tritaškių ir iš viso pelnė 26 taškus — aut.). Pavyko gana netikėtai laimėti, pats neblogai sužaidžiau, pataikiau svarbių metimų.

— O kada buvo skaudžiausia pralaimėti?

— Tokių rungtynių kol kas nebuvo. Dar man neteko žaisti itin aukštame lygyje, todėl rimtų varžybų neturėjau.

„Būdamas 12 metų pradėjau lankyti sporto mokyklą, labai pamėgau krepšinį. Tuomet neišsiskyriau ūgiu ar dar kažkuo. Atėjęs į krepšinio būrelį iš susirinkusiųjų buvau pats mažiausias.“ Pravardę sugalvojo R. Skaisgirys — Kokia yra jūsų svajonė, susijusi su krepšiniu?

— Ji yra labai paprasta — laimėti viską, kas įmanoma.

— Vasarą rungtyniavote Lietuvos antrojoje rinktinėje, kuri žaidė Kinijoje. Ar tikitės vieną dieną patekti tarp 12 geriausių Lietuvos žaidėjų?

— Labai malonu vilkėti Lietuvos rinktinės marškinėlius. Tai man labai daug reiškia, yra kaip įvertinimas. Tave pastebi, įvertina tavo darbą, jei pakviečia į rinktinę, nors ir į antrąją.

— Žaidimą pagrindinėje rinktinėje taip pat galima pavadinti svajone?

— Taip, žinoma. Jeigu dar ir laimėtumėme kažką, būtų neįtikėtina.

— Esate pravardžiuojamas zyle. Kaip gavote šią pravardę?

— Visi, tikriausiai, supranta rusų kalbą. Mano pavardė išvertus iš rusų kalbos reiškia zylę. Šią pravardę sugalvojo Rolandas Skaisgirys. Taip mane vadina iki šiol, „prilipo“ ilgam.

— Daugelis krepšininkų turi įvairių ritualų, prietarų. O jūs?

— Ne, netikiu jokiais prietarais ir jokių specialių ritualų neturiu. Nėra skirtumo, ar rungtynių dieną nusiskutu, ar ne.

42 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

J. Sinica šią vasarą pirmą kartą sulaukė Lietuvos rinktinės trenerių dėmesio.

— Sklando gandai, kad nemėgstate blondinių.

— Ne, man nėra jokio skirtumo, ar panelė yra blondinė, ar brunetė. Tačiau turiu žmoną, brunetę — ne blondinę. Tad dabar jau tas nebeaktualu (juokiasi).

www.musukrepsinis.lt

Lygos

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 43

Reporteris.com / T. Tumalovičiaus nuotr.

eteris

TV eteryje

— matytos ir naujos lygos

Krepšinio gerbėjai šį sezoną gali mėgautis įvairių lygų transliacijomis.

Šį sezoną bene pirmą kartą krepšinio nerodys visuomeninė Lietuvos televizija. Populiariausia Lietuvos sporto šaka visiškai persikėlė į mažesniuosius kanalus, tačiau jie žada parodyti tiek krepšinio, kiek mūsų šalyje per vieną sezoną dar nebuvo rodoma. Krepšinio gerbėjai jau dabar gali mėgautis LKL, BBL, Eurolygos, Vieningosios ir ispanų ACB lygų transliacijomis, netrukus bus pradėtos moterų Eurolygos, JAV studentų lygos NCAA transliacijos, antroje sezono dalyje išvysime NKL, o „Lietuvos ryto TV“ svarsto galimybę rodyti „Šiaulių“ kovas Europos taurės turnyre.

Karolis Vaizgėla

Tokią krepšinio dozę Lietuvos krepšinio gerbėjams dovanoja 3 televizijos kanalai — „Sport1“, „Lietuvos ryto TV“ ir „Viasat Sport Baltic“. Didžiausią pasirinkimą siūlo skaitmeninis „Sport1“. Šios televizijos žiūrovai šį sezoną galės stebėti LKL, NKL, moterų Eurolygos, Vieningosios lygos, ACB ir NCAA kovas. „Viasat

44 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

Sport Baltic“ rodys Eurolygą ir BBL, o „Lietuvos ryto TV“ kol kas apsiriboja LKL transliacijomis.

Laukia dar didesnio dėmesio ACB Didžiausia naujovė Lietuvos televizijų eteryje — NCAA. JAV studentų kovų mūsų šalyje dar nėra rodžiusi jokia televizija. „Sport1” programų direktorius Andrius Tapinas teigė, kad NCAA pasirinko būtent dėl išskirtinumo. „NCAA nusprendėme rodyti, nes tai mūsų šalyje — naujovė.

Mūsų partneriai, iš kurių perkame teniso, bokso, ledo ritulio ir kitas transliacijas, už patrauklią kainą pasiūlė NCAA. Ir neatsisakėme. Žiūrėsime, kiek maksimaliai išeis parodyti rungtynių, kuriose žais lietuviai. Manau, daugeliui bus įdomu pamatyti garsiąją NCAA kovo beprotybę. JAV studentų varžybos yra išskirtinės, jos kitokios nei Eurolyga ar NBA. Pasirašėme sutartį metams, stebėsime, kiek šis produktas pritrauks žiūrovų ir reklamos užsakovų.

Jei projektas pasiteisins, neatsisakysime jo ir vėliau“, — pasakojo A. Tapinas.

Programų direktorius tikisi, kad praėjusiais metais nemažo pasisekimo sulaukusios ACB varžybos šiemet pritrauks dar daugiau žiūrovų: „Juk Ispanijos stipriausioje lygoje rungtyniauja net šeši lietuviai. Jie savo ekipose sėkmingai rungtyniavo ikisezoninėse rungtynėse ir pirmuosiuose turuose, todėl stebėti bus tikrai įdomu.“

eteris

www.musukrepsinis.lt

Keičiasi įrašais Krepšinio gerbėjai jau galėjo pastebėti, kad per „Sport1“ ir „Lietuvos ryto TV“ tą pačią dieną galima išvysti tas pačias dvejas LKL rungtynes. „Sport1“ tiesiogiai transliuoja Kauno „Žalgirio“ mačą, o „Lietuvos ryto TV“ — Vilniaus „Lietuvos ryto“ rungtynes. Po to vakare per „Sport1“ rodomas sostinės klubo mačo vaizdo įrašas, o per „Lietuvos ryto TV“ — kartojamos kauniečių rungtynės. „Iki Naujųjų metų bus parodytos ir trejos rungtynės, kuriose nerungtyniaus nė vienas iš šių klubų. Manau, nesunkiai kolegiškai pasidalysime, kam atiteks kurios rungtynės. Kai keičiamės transliacijomis, žiūrovai gali rinktis sau tinkamą žiūrėjimo laiką“, — sakė A. Tapinas.

Rodyti LKL — brangus malonumas. Anksčiau šias varžybas rodžiusi LTV turi savo kilnojamąją televizijos stotį, o kitoms televizijoms įrangą tenka nuomotis. „Mes patys kartu su „Lietuvos ryto TV“ padengiame visus filmavimo kaštus. Tuo tarpu galimybę rodyti ACB ar kitas lygas mums atveria nupirkta transliacijų licencija. Visos kitos išlaidos — ne mūsų rūpestis“, — pasakojo „Sport1“ atstovas. „Lietuvos ryto TV“ svarsto galimybę rodyti ir Europos taurės turnyrą, kuriame žais „Šiauliai“. „Šiuo metu dar vertinamos transliacijų galimybės“, — padėtį apibūdino „Lietuvos ryto TV“ kūrybos direktorius Julius Juchnevičius. „Lietuvos ryto TV“ šį sezoną taip pat tikriausiai rodys Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyro lemiamas kovas bei keletą svarbiausių Moksleivių krepšinio lygos mačų.

Beje, internautai šį sezoną vienerias Prienų „Rūdupio“ rungtynes jau galėjo išvysti per tinklalapį sportas.tv. Internetinės sporto televizijos atstovai teigė, kad šį sezoną galima tikėtis pamatyti ir daugiau krepšinio transliacijų.

Brangiausios LKL ir Eurolygos transliacijos BBL kovas praeitą sezoną buvo galima stebėti net per 3 kanalus. Daugiausia mačų rodė LTV, savo ekipos kovas kartais transliavo „Lietuvos ryto TV“, o sezono pabaigoje prisijungė ir „Viasat Sport Baltic“. Šiemet BBL kovas transliuoja tik pastarasis kanalas. „Viasat Sport Baltic“ jau turi teisę rodyti ir Turkijoje vyksiantį 2010 metų pasaulio čempionatą.

Dažnai kalbama, kad Lietuvos rinka maža, todėl įvairių varžybų rengėjai, mūsų televizijoms parduodami transliacijų teises, nieko neuždirba. „Viasat“ sporto turinio vadovas Baltijos šalims Karolis Dapkevičius su šiuo teiginiu sutikti nelinkęs, nes už Eurolygos transliacijas tenka mokėti didelius pinigus: „Eurolygos vadovai puikiai supranta, kokio svarbumo šios lygos varžybos yra mūsų šaliai. Todėl esame priversti mokėti didelius pinigus. Tačiau kalbant apskritai, krepšinio transliacijos lyginant su kitomis sporto šakomis savo kaina nėra išsiskiriančios.“ Lietuvoje vis dar nerimsta aistros dėl to, kad Eurolygą galima stebėti tik per mokamą „Viasat Sport Baltic“. Didelė dalis krep-

„Eurolygos vadovai puikiai supranta, kokio svarbumo šios lygos varžybos yra mūsų šaliai. Todėl esame priversti mokėti didelius pinigus. Tačiau kalbant apskritai, krepšinio transliacijos lyginant su kitomis sporto šakomis savo kaina nėra išsiskiriančios.“ Karolis Dapkevičius šinio gerbėjų reikalauja, kad elitinės Europos lygos kovos būtų rodomos per tam pačiam koncernui priklausantį TV3 kanalą. „Toks sprendimas priimtas dar praėjusių metų pabaigoje, prieš pradedant transliuoti „Viasat Sport Baltic“ kanalą. Su „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ vadovais susitarėme nesunkiai. Jie sutiko, kad krepšinis būtų rodomas komerciniu kanalu“, — pasakojo K. Dapkevičius. Į kovą su „Viasat“ prieš pusmetį stojo „Sport1“, nors A. Tapinas teigia, kad nesiekia teisės rodyti Eurolygą. „Tikrai nemanau, kad iš „Viasat“ gali būti atimta teisė transliuoti Eurolygą, — teigė „Sport1” programų direktorius. — Juo labiau, kad jie daug metų sėkmingai bendradarbiauja. Tiesiog siekiame, kad tas pats koncernas, turintis ir mokamą, ir nemokamą kanalą, perkeltų transliacijas į TV3, kurį gali matyti visa Lietuva.“ „Kovoti su „Viasat“ dėl teisės rodyti Eurolygos rungtynes — bergždžias reikalas. „Viasat“ — labai stiprūs finansiškai, — pritarė J. Juchnevičius. — Jie daug metų bendradarbiauja su Eurolyga ir, manau, licenciją transliuoti varžybas turi išsipirkę ne vieneriems metams. Mes dar per jauni ir per silpni konkuruoti.“

Televizijose neliko apžvalgų Praėjusį sezoną iš televizijų eterio pasitraukė ilgametė laida „Krepšinio pasaulyje“, „Sport1“ eteryje rodyta savaitinė apžvalga „Diagnozė: krepšinis“ šį sezoną taip pat nebus transliuojama. „Atsisakėme laidos „Diagnozė: krepšinis“, nes ji nesulaukė pasisekimo. Aistruoliams nepatiko nemažą laidos dalį užėmęs paketas apie užsienio lygas. Dabar rodysime laidą prieš Vieningosios lygos rungtynes. Laida bus daug trumpesnė, bet kokybiškesnė ir pritaikyta konkrečiai auditorijai“, — sakė A. Tapinas.

Televizijų eteryje atsiradusią spragą mėgins užpildyti ir „Mūsų krepšinis“. Krepšinio aistruoliams kas mėnesį pateiksime to paties pavadinimo kaip ir dabar jūsų skaitomas žurnalas specialią vaizdo apžvalgą, kurią bus galima išvysti internete.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 45

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Krepsinio teiseju asociacija

K. Pilipauskas: „Padaryta viskas, kad teisėjai galėtų siekti aukštumų“

Naują sezoną pradėjo ne tik Lietuvos krepšinio klubai, bet ir teisėjai. Lietuvos krepšinio federacijos Teisėjų asociacijos (LKF TA) prezidentas Kęstutis Pilipauskas teigia, kad šį sezoną teisėjai uždirbs mažiau, tačiau bendrą padėtį savo srityje vertina gerai.

Dalius Matvejevas

Ekonominiai sunkumai palietė visas

LKL ir NKL teisėjų darbą vertina ko-

krepšinio lygas, todėl išlaidos už teisėjų

misarai, o aukščiausią reitingą turintys

darbą pateko tarp tų, kurias visi norėjo

arbitrai gali tikėtis gauti daugiau rungty-

sumažinti. Didesnio atgarsio sulaukė tei-

nių. Tad kylant kvalifikacijai atitinkamai

sėjų derybos su LKL, tačiau kompromi-

daugėja ir galimybių užsidirbti.

sas buvo rastas.

„Teisėjai vadovauja vienerioms-dve-

„Sunkmetis, bet derybos su lygomis

joms rungtynėms per savaitę. Jei dar pri-

baigėsi, pavyko rasti visiems tinkamus va-

siduria vietinėse varžybose, gali susirinkti

riantus. Suprasdami padėtį sutikome už

maždaug vidutinį Lietuvos atlyginimą.

teisėjavimą sumažinti honorarus. Sezoną

Tai nėra dideli pinigai. Ar galima iš tiek

pasitinkame geros nuotaikos“, — sakė

išgyventi, priklauso nuo kiekvieno asme-

LKF TA prezidentas K. Pilipauskas.

ninių poreikių. Teisėjaudamas tik Lietuvoje šeimos tikrai neišlaikysi“, — dėstė

Yra motyvacija tobulėti Pašnekovas LKF TA vadovaus jau ke-

K. Pilipauskas.

Priekaištų nėra

tvirtą kadenciją. Anksčiau LKF TA pre-

LKF TA prezidentas K. Pilipauskas džiaugiasi, kad Lietuvos teisėjų požiūris į darbą — vis profesionalesnis.

46 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

zidento kadencija truko 2 metus, šiemet

Lietuvos teisėjai sezoną tradiciškai

ji buvo pailginta iki 4-erių. K. Pilipauskas

pradeda konferencija ir seminaru. Iki šiol

teisėjų organizacijos vadovo pareigas

šie susibūrimai vykdavo Palangoje, tačiau

pradeda eiti jau 7-uosius metus.

šiemet buvo perkelti į Druskininkus.

„Tiesiog yra tęstinumas, turime stra-

Vienas svarbiausių darbų kurorte buvo

tegiją, taktiką. Teisėjai pademonstravo

naujojo sezono teisėjų sąrašų tvirtinimas.

pasitikėjimą manimi, tai patvirtina, kad

LKL šiemet paliko du arbitrai: Rimas

einame teisinga kryptimi. Nenoriu sau

Vitkus perėjo į komisarus, o Artūras Gel-

prisiimti nuopelnų, dirba visas mūsų

vichas, neoficialiomis žiniomis, emigravo

prezidiumas. Manau, per ankstesnią-

į JAV. Elitiniame Lietuvos krepšinio divi-

sias kadencijas pavyko sutvarkyti dviejų

zione juos pakeis jauni teisėjai — Rytis

aukščiausių divizionų — LKL ir NKL —

Sabas ir Linas Masiulis.

teisėjų reitingavimo sistemą. Jau keletą

NKL teisėjų sąraše taip pat pasikeitė

metų ir visose NKL rungtynėse yra ko-

du asmenys, o tarp RKL arbitrų atsirado

misarai. Manau, pasirūpinta neblogomis

6 naujos pavardės.

finansinėmis sąlygomis, Lietuvos lygyje

Druskininkuose taip pat surengtas

dirbantys arbitrai gali save vadinti pusiau

seminaras, per kurį patikrintas LKL ir

profesionalais. Teisėjų darbas yra sunkus

NKL teisėjų pasirengimas.

ir gana nedėkingas, todėl teisėjams, kad

„Seminare dalyvavo tik LKF TA nariai

siektų aukštumų, reikalinga motyvacija“,

— apie 200 teisėjų. Po to dar Vilniuje,

— pasakojo LKF TA vadovas.

Kaune ir Šiauliuose surengėme regioni-

www.musukrepsinis.lt

Krepsinio teiseju asociacija 2009—2010 m. sezono teisėjai

nius seminarus norintiems tapti LKF TA nariais. Taip mūsų gretos pasipildė dar 50 narių. Noriu pasakyti, kad teisėjai į seminarą atvyko labai gerai pasirengę ir fiziškai, ir teoriškai. Požiūris tampa vis labiau profesionalus. Anksčiau buvo nemažai prastai pasirodančių per egzaminus, o dabar LKL ir NKL teisėjams priekaištų beveik nebuvo“, — džiaugėsi LKF TA prezidentas.

K. Pilipauskas pasakojo, kad jokių teisėjavimo naujovių prieš šį sezoną neįvesta. „Sekasi gerai, teisėjų gretos gausėja, svarbiausia, kad būtų kuo daugiau gero lygio varžybų, teisėjai būtų apkrauti“, — sakė arbitrų vadovas.

Kitą kartą teisėjai (tik LKL ir NKL) į taip pat tradicinį seminarą susirinks sausio mėnesį.

Dar vienas LKF TA projektas šiemet vykdytas kartu su Lietuvos moksleivių krepšinio lyga (MKL). Iki šiol MKL ekipos į žemesnių divizionų varžybas atsiveždavo savo teisėjus, o jais galėjo būti bet kas: kaimynas, draugas, žaidėjo tėtis ar šiaip praeivis. Dėl to kildavo nemažai nesusipratimų.

LKF TA siūlymu MKL šiemet surengė keletą vienos dienos regioninių seminarų. „Mes siūlėme, kad MKL dirbtų tik mūsų kursą išklausę ir taip teorines žinias pagilinę žmonės. Tai galima vadinti eksperimentu, tačiau manau, kad padėtis MKL pagerės. Anksčiau ir mūsų asociacija susilaukdavo pretenzijų dėl blogo teisėjų darbo MKL, nors mes su tuo neturėjome visiškai nieko bendro“, — pasakojo K. Pilipauskas.

Tarptautinės kategorijos siekia G. Vitkauskas Šiuo metu Tarptautinę teisėjo kategoriją turi 6 lietuviai: Romualdas Brazauskas, Virginijus Dovidavičius, Tomas Jasevičius, Martynas Gudas, Mindaugas Večerskis ir Jurgis Laurinavičius. Pavasarį šį sąrašą gali papildyti Gintaras Vitkauskas.

FIBA iš pagrindų pakeitė Tarptautinės kategorijos suteikimo tvarką, todėl G. Vitkausko kopimas karjeros laiptais užtruko. „Anksčiau reikėjo tik išlaikyti egzaminą. Dabar procedūra yra ištempta iki metų.

G. Vitkauskas praeitą pavasarį išlaikė vieną egzaminą ir bus stebimas visą sezoną. Jam bus skirtos kelios rungtynės FIBA pripažįstamuose draugiškuose turnyruose. Ateinantį pavasarį reikės laikyti dar vieną egzaminą. Jei jį išlaikys, o aš tuo tikrai tikiu, Gintarui bus suteikta tarptautinė teisėjo licencija“, — pasakojo K. Pilipauskas.

Kai G. Vitkauskas laikys baigiamąjį egzaminą, pora kitų lietuvių pradės žygį tarptautinės kategorijos link. „Tinkamų kandidatų yra ne vienas, sezono metu išaiškinsime 2 žmones, kurie pavasarį vyks į kandidatų seminarą. Turime pasiteisinusią atrankos sistemą. O svarbiausi kriterijai, kuriuos turi atitikti kandidatai, yra paprasti. Reikia būti 2 sezonus teisėjavus LKL, 25—34 metų amžiaus, mokėti anglų kalbą, būti gerai pasirengus teoriškai ir fiziškai. Vasarą teko būti „FIBA Europe“ instruktorių, perspektyvių teisėjų seminare. „FIBA Europe“ teisėjų vadas minėjo, kad yra labai patenkintas LKF TA veikla, nes jiems visada atsiunčiame gerai pasirengusius kandidatus. Sakė, kad mūsiškius galima iš karto skirti vadovauti atsakingoms rungtynėms“, — džiaugėsi LKF TA prezidentas.

LKL 1. R. Brazauskas (Vilnius) 2. K. Pilipauskas (Kaunas) 3. T. Jasevičius (Vilnius) 4. V. Dovidavičius (Kaunas) 5. A. Ramanauskas (Šiauliai) 6. J. Laurinavičius (Kaunas) 7. M. Večerskis (Vilnius) 8. M. Gudas (Vilnius) 9. G. Vitkauskas (Vilnius) 10. A. Bataitis (Kaunas) 11. R. Bielinis (Vilnius) 12. S. Paškevičius (Kaunas) 13. A. Gelažius (Kaunas) 14. T. Langvinis (Vilnius) 15. V. Mačiulaitis (Vilnius) 16. A. Maleckas (Kaunas) 17. V. Urbšys (Kaunas) 18. R. Žukauskas (Vilnius) 19. A. Šukys (Kaunas) 20. R. Sabas (Vilnius) 21. L. Masiulis (Panevėžys) NKL 1. R. Navickas (Kaunas) 2. G. Mačiulis (Vilnius) 3. Š. Gabrilavičius (Kaunas) 4. D. Bandzevičius (Kaunas) 5. A. Lazdauskas (Kaunas) 6. K. Barčas (Kaunas) 7. G. Vilius (Kaunas) 8. I. Davainis (Vilnius) 9. A. Jaraminas (Klaipėda) 10. R. Juodišius (Vilnius) 11. D. Mika (Vilnius) 12. D. Jurkša (Marijampolė) 13. R. Baguževičius (Klaipėda) 14. Ž. Paliušis (Šiauliai) 15. A. Asevičius (Kaunas) 16. A. Borusas (Šiauliai) 17. A. Urbanovič (Vilnius) 18. K. Mackevičius (Kaunas) 19. P. Kiesas (Klaipėda) 20. B. Laurušonis (Vilnius) 21. V. Steckas (Vilnius) 22. G. Mukas (Vilnius) 23. G. Gedvilas (Vilnius) 24. J. Barkauskas (Kaunas) 25. L. Gailius (Jonava) 26. M. Butvilas (Jonava) 27. V. Jogminas (Marijampolė) Pastaba: NKL čempionato rungtynėse gali dirbti ir LKL teisėjai.

RKL 1. J. Bražas (Šilutė) 2. J. Gavėnia (Šilutė) 3. R. Radišauskaitė (Šilutė) 4. A. Papartis (Marijampolė) 5. S. Stankūnas (Marijampolė) 6. K. Stankevičius (Marijampolė) 7. M. Stankevičius (Marijampolė) 8. M. Brusokas (Panevėžys) 9. G. Vilčinskas (Panevėžys) 10. S. Stašys (Panevėžys) 11. D. Brazauskas (Panevėžys) 12. A. Pranskevičius (Radviliškis) 13. L. Radykas (Kaunas) 14. N. Rimkus (Kaunas) 15. G. Simonavičius (Kaunas)

16. T. Vaivilavičius (Kaunas) 17. K. Kasauskas (Kaunas) 18. M. Pieškys (Kaunas) 19. T. Banys (Kaunas) 20. P. Čižauskas (Kaunas) 21. A. Aniulis (Kaunas) 22. V. Paškevičius (Kaunas) 23. K. Bozas (Kaunas) 24. A. Kazakevičius (Kaunas) 25. M. Stankevičius (Šiauliai) 26. D. Kučas (Šiauliai) 27. J. Brazauskas (Šiauliai) 28. A. Cinkutis (Šiauliai) 29. G. Cinkutis (Šiauliai) 30. G. Pikelis (Šiauliai) 31. T. Stankevičius (Vilnius) 32. A. Žvironas (Vilnius) 33. D. Dutkus (Vilnius) 34. K. Pigarevas (Vilnius) 35. A. Vilaniškytė (Vilnius) 36. L. Žarnauskas (Vilnius) 37. V. Penelis (Vilnius) 38. G. Ubartas (Vilnius) 39. E. Bogdanovičius (Vilnius) 40. R. Kazlauskas (Vilnius) 41. D. Šomka (Vilnius) 42. A. Šalkauskas (Utena) 43. T. Juodis (Utena) 44. D. Štutas (Akmenė) 45. K. Vaicekauskas (Molėtai) 46. R. Pumputis (Molėtai) 47. R. Žiubrys (Kretinga) 48. T. Dainius (Šakiai) 49. J. Katauskas (Tauragė) 50. E. Jonkus (Pasvalys) 51. A. Kubilius (Klaipėda) 52. E. Pranevičius (Klaipėda) 53. V. Rakauskas (Klaipėda) 54. O. Barkovskis (Klaipėda) 55. M. Amankavičius (Kėdainiai) 56. V. Jocius (Rokiškis) 57. P. Batavičius (Rietavas)

2009—2010 m. LKL ir NKL techniniai komisarai 1. R. Barauskas (Kaunas) 2. R. Bukauskis (Vilnius) 3. V. Geštautas (Vilnius) 4. J. Jakubaitis (Panevėžys) 5. J. Jankauskas (Vilnius) 6. Z. Kamarūnas (Kaunas) 7. V. Kukarskas (Vilnius) 8. V. Miknevičius (Jonava) 9. T. Rimkus (Vilnius) 10. V. Ručinskas (Kaunas) 11. S. Samulevičius (Vilnius) 12. K. Skerys (Vilnius) 13. J. Storpirštis (Jonava) 14. V. Vilius (Kaunas) 15. G. Zalieckas (Vilnius) 16. A. Zakis (Kaunas) 17. A. Činga (Panevėžys) 18. R. Vitkus (Marijampolė) 19. J. Čepaitis (Panevėžys) 20. R. Gelžinis (Klaipėda) 21. A. Statkus (Šiauliai) 22. P. Zalieckas (Kaunas) 23. R. Mukas (Vilnius) 24. A. Samulionis (Kelmė) 25. A. Makulavičius (Vilnius) 26. S. Navickas (Kaunas) 27. J. Jankevičius (Tauragė) 28. J. Gečas (Jurbarkas)

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 47

Šiaulių „Rūtos“ merginos.

fotoZvilgsnis

Išrinkite gražiausią krepšininkę!

LMKL krepšininkės sezoną pradėjo ne tik aikštėje, bet ir prieš fotografų objektyvus.

Lygos vadovybė surengė specialias visų Lietuvos komandų fotosesijas, per kurias merginas įamžino fotografai Tomas Tumalovičius (Vilniaus MRU ir Šiaulių „Rūta“), Vaidotas Grigas (Vilniaus TEO, Kauno „Laisvė“ ir Klaipėdos „Lemminkainen“) ir Dainius Stankus (Kauno „LKKA-Aistės“ ir Marijampolės LAMMKK). Makiažą sportininkėms padarė Kauno kolegijos visažistės.

LMKL direktorė Audra Ginelevičienė sakė, kad iš pradžių norėta tik padaryti kokybiškas nuotraukas oficialiam lygos leidiniui. Tačiau vėliau mintis išsivystė iki įdomaus konkurso. „Visi krepšinio gerbėjai internete galės balsuoti ir išrinkti gražiausią lygos krepšininkę“, — sakė LMKL vadovė.

Savo nuomonę galima pareikšti iki LMKL pirmojo rato pabaigos. | LMKL nuotr. |

Giedrė Stankevičiūtė (Vilniaus MRU).

48 | 2009 SPALIS | MÛSØ KREPÐINIS

Mantė Kvedaravičiūtė (Kauno „Laisvė“).

Daina Staugaitienė (Vilniaus TEO).

Kornelija Balčiūnaitė (Kauno „LKKA-Aistės“).

Lina Pikčiūtė (Klaipėdos „Lemminkainen“).

Simona Dobrovolskytė (Marijampolės LAMMKK).

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 SPALIS | 49

Asmeninio archyvo nuotr.

veidas

K. Budrys

krepšinį žaidė net ledlaužyje

73 metų sulaukęs nepailstantis sporto entuziastas iš Klaipėdos Kazimieras Budrys ir toliau lieka neabejingas krepšinio populiarinimui. Tikrą sveikuolį sutikome ne kur kitur, o sportuojantį treniruoklių salėje. Per savo margą gyvenimą K. Budrys krepšinį žaidė ne tik sporto salėse, bet ir laivų triumuose bei deniuose.

K. Budrys su sūnumis ir dukra šeimų turnyre.

50 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

Domas Lukauskas

www.musukrepsinis.lt

1939 metais prasidėjus antrajam pasauliniam karui ir vokiečiams užėmus Klaipėdą, K. Budrys su šeima pasitraukė į Šiaulius, ten gyveno iki pat karo pabaigos. Krepšininko karjerą K. Budrys pradėjo būdamas 13 metų — 1949-aisiais. „Būdamas 16 metų pradėjau žaisti Klaipėdos krepšinio rinktinėje. 1954 metais Lietuvos čempionate uostamiesčio rinktinė užėmė antrąją vietą ir išvyko žaisti į Sovietų Sąjungos pirmenybes.

Ten Klaipėdos komanda antrojoje grupėje užėmė pirmąją vietą“, — uostamiesčio krepšininkų pasiekimais džiaugėsi K. Budrys.

Pirmuoju K. Budrio treneriu buvo legendinis Vladas Knašius, kurio vardu pavadinta Klaipėdos krepšinio mokykla. 188 cm ūgio K. Budrys rungtyniavo ne tik sunkiojo krašto, bet ir vidurio puolėjo pozicijoje.

„Maistas“ — stipriausias Lietuvoje Klaipėdos rinktinėje pažaidęs trejus metus, K. Budrys 1955-aisiais buvo pakviestas tarnauti sovietinėje armijoje.

Tarnaudamas Ukrainoje įgijo sporto meistro vardą ir po ketverių metų grįžo į Klaipėdą. „Tie 1959-ieji Klaipėdai buvo labai sunkūs. Krepšinis buvo kritęs, tačiau iki 1960-ųjų pavyko atsistoti ant kojų“, — vos ne prieš pusę amžiaus vykusius įvykius prisiminė K. Budrys.

1962 metais tuometinei Klaipėdos „Maisto“ komandai pavy-

veidas

„Į varžybas vykdavome sunkvežimiais, kurie liaudyje buvo vadinami „gruzovikais“.

Važiuodami sustojame, prisikrauname šieno, kad būtų minkščiau, ir važiuojame toliau.“ Kalbėdamas apie Klaipėdos komandos pavadinimus K. Budrys prisiminė, kad uostamiesčio ekipa ilgą laiką neturėjo nuolatinio vardo: „Buvo „Maistas“, „Švietimas“. Tačiau Valentinas Greičiūnas vieną kartą sugalvojo, jog reikia galų gale sugalvoti nuolatinį pavadinimą. Kažkas pasiūlė „Neptūną“. Taip ir vadinasi Klaipėdos komanda iki šiol.“ Tuometiniai krepšininkai, žvelgdami į šių laikų žaidėjus ir jiems suteikiamas sąlygas, gali tik pavydėti. „Klaipėdoje krepšiniui pritaikytų salių turėjome vos keletą.

Pagrindinė salė buvo „Žalgirio“ sporto rūmai, kurie tebestovi iki šiol. Toje salėje buvo įrengti krepšiai, o grindys išklotos linoleumu. Žaisdavome ir tuometinėje pirmojoje vidurinėje, kurioje iš sandėlio įrengė nedidelę salę. Žaisdavome net tokiose aikštelėse, kurias per pertraukas tarp kėlinių laistydavo vandeniu, kad nedulkėtų“, — juokėsi Kazimieras.

Sporto entuziastas su šypsena prisiminė laikus, kai į rungtynes tekdavo vykti net sunkvežimiu. „Vykdavome sunkvežimiais, kurie liaudyje vadinami buvo „gruzovikais“. Važiuodami sustojame,

1997 metų pasaulio veteranų krepšinio čempionate.

ko pasiekti tai, ko iki šiol nepavyko padaryti nė vienai Klaipėdos krepšininkų kartai — tapti Lietuvos čempione.

Antrasis žymus Klaipėdos rinktinės laimėjimas yra „Žalgirio“ sporto draugijos pirmenybių „auksas“. Jau „Neptūnu“ pasivadinusi ekipa 1965-aisiais nugalėjo „Žalgirio“ draugijos turnyre.

K. Budrys veržiasi krepšio link per 1955 metų Lietuvos pirmenybių rungtynes.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 51

veidas

prisikrauname šieno, kad būtų minkščiau, ir važiuojame toliau.

Dažniausiai tekdavo keliauti traukiniais. Kartą gavome autobusą, tad kelionė jau buvo pasakiška“, — šypsojosi pašnekovas.

Prisimindamas 1950—1960 metų krepšinio supratimą K. Budrys įžvelgė daug kardinalių pasikeitimų. „Mano laikais niekas iš viršaus nedėdavo. Greitis, kamuolio valdymo technika buvo visai kitokie“, — sakė K. Budrys.

Kalbėdamas apie taisyklių pasikeitimus krepšinio entuziastas prisiminė rungtynes, kurios baigėsi rezultatu 7:5. „Taip nutikdavo todėl, kad galėdavai kamuolį laikyti kiek nori. Ir tie 5 taškai buvo įmesti nuo baudų metimo linijos. Žaidžiant prieš stipresnę komandą varžovai pasiimdavo kamuolį ir tiesiog laikydavo jį, neatlikdavo nė vieno normalaus metimo“, — prisiminimais dalijosi pašnekovas.

„Laive, kuriame dirbo 26—28 žmonių įgula, rengdavau tikras sporto žaidynes. Triume buvau įrengęs ne tik tinklinio, mažojo futbolo, bet ir krepšinio aikštelę.“ Unikalus šeimų turnyras Kaip ir dera tikram klaipėdiečiui, K. Budrys vos ne dešimtmetį praleido plaukiodamas jūroje. Tačiau dirbdamas prekybiniame laive pirmuoju kapitono padėjėju K.Budrys sporto nepamiršo. „Laive, kuriame dirbo 26—28 žmonių įgula, rengdavau tikras sporto žaidynes. Triume buvau įrengęs ne tik tinklinio, mažojo futbolo, bet ir krepšinio aikštelę. Per laiką, praleistą jūroje, mes išbandėme gal 16 sporto šakų“, — pasakojo pašnekovas.

Klaipėdos krepšinio legenda prisiminė nutikimą, kai krepšinio

ir tinklinio varžybas surengė pirmajame Sovietų Sąjungoje pastatytame ledlaužyje „Leninas“.

Baigęs karjerą K. Budrys bandė tapti krepšinio teisėju, padėjo tobulėti jaunajai krepšininkų kartai. „Nedaug trūko, kad būčiau įgijęs tarptautinę teisėjo kategoriją, tačiau išplaukiau į jūrą. Dirbau Baltijos laivų statykloje. Ten kartu veikė ir krepšinio mokykla, todėl pradėjau dirbti treneriu.

Turėjau vieną berniukų ir vieną mergaičių komandą“, — pasakojo buvęs „Neptūno“ puolėjas.

K. Budrys visame krepšinio pasaulyje yra žinomas kaip vienintelio planetoje šeimų krepšinio turnyro įkūrėjas. „1976 metais, kai trumpam grįžau atostogų, pagalvojau, kad reiktų krante surengti kokias nors krepšinio varžybas. Turėjome draugus Mažonus. Toje šeimoje buvo 5 ar 6 broliai ir dar keli jų sūnūs. Tad nutarėme sužaisti krepšinį: Budriai prieš Mažonus“, — tradiciniu tapusio turnyro pradžią prisiminė pašnekovas.

Bėgant metams šeimų turnyro populiarumas augo. Į klaipėdiečio rengiamas varžybas pradėjo plūsti krepšinį žaidžiančios šeimos ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Suomijos. Šie turnyrai sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. „Kiek kartu su veteranų krepšinio komandomis teko važinėti po pasaulį, analogiško šeimų turnyro niekur nemačiau. Kai lankiausi JAV, užsiminiau apie šeimų turnyrą, ir iš karto amerikiečiai pradėjo sakyti, jog jau yra girdėję apie mano rengiamas varžybas.

Jie vienais metais net planavę atvykti“, — džiaugėsi K. Budrys.

Žaidžia veteranų komandose Net ir įkopęs į aštuntąją dešimtį K. Budrys žaidžia krepšinį įvairiose veteranų komandose. Su skirtingų amžiaus grupių rinktinėmis klaipėdietis pasidabino visų trijų spalvų Europos veteranų čempionatų medaliais. Pasaulio čempionatų medalių kolekcijoje K. Budrys neturi tik auksinio apdovanojimo. „Pirmam pavyko surinkti 70-ies ir vyresnių veteranų komandą. Prieš 10 metų įkūrėme „Neptūniečių“ komandą, kurią sudaro krepšinio veteranai“, — kalbėjo K. Budrys.

1963 metais klaipėdiečiai pasipuošė Spartakiados sidabro medaliais Vilniaus „Žalgirio“ stadione. Pirmieji iš kairės stovi V. Greičiūnas, M. Paulauskas ir K. Budrys. Ketvirtas iš dešinės — M. Paulausko brolis Edmundas.

52 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 SPALIS | 53

Nuotraukos iš knygos „Arvydas Sabonis“

knyga

Vienintelė knyga apie

A. Sabonį: nuo pirmųjų žingsnių iki 1988-ųjų

„Mūsų krepšinis“ toliau spausdina 1988 metais išleistos vienintelės knygos apie Arvydą Sabonį ištraukas. Rusijos sporto žurnalisto Igorio Feino kūrinys taip ir pavadintas — „Arvydas Sabonis“.

Tęsinys. Pradžia — 22 numeryje.

A. Saboniui ne kartą teko kentėti dėl nesąžiningų varžovų veiksmų.

54 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Tuomet, po Budapešto, jis tikėjosi pagaliau atsikvėpti. Kur ten!

Važiuoja į treniruočių stovyklą Belmekene — Bulgarijos aukštikalnėse įsikūrusį miestelį. Po to — turnyras. Vėl stovykla. Šį kartą Jūrmaloje. Turnyras. Stovykla Novogorske. Iš eilės 2 turnyrai Vokietijoje ir Ispanijoje. Ispanijoje, nedaug telikus iki pasaulio čempionato, jis ir patyrė traumą, dėl kurios vėliau ilgai kankinosi.

Savaitę nesitreniravo, iki pasaulio čempionato nespėjo įgauti geros formos, žaidė silpnai, bet kiek jėgų atidavė...

Niekingos 2 savaitės poilsio ir jau „Žalgirio“ treniruočių stovykla Klaipėdoje. Iš ten — į Argentiną. Vėl skristi, vėl žaisti. Kada visa tai baigsis?

Niekada... Jis pats pasirinko šį kelią. Ir tik taip atrodo, kad krepšinis atsibodo, nėra jėgų žiūrėti į kamuolį. Kad vėl norėtų į aikštelę pakanka 2 dienų...

Vėl Maskva, Šeremetjevo oro uostas. Kelintą kartą šiais metais? Jis ir pats neprisimena. Jau atpažįsta muitininkus, padavėjus, oro uosto darbininkus...

Prieš pasiekdami Buenos Aires ore jie praleido 19 valandų, po to autobusu keliavo iki Kordobos — ten kovojo jų grupė.

Argentinoje dar ankstyvas pavasaris, bet tvyro 35—37 laipsnių karštis, ant medžių — pirmieji lapeliai (Lietuvoje tuo metu — bobų vasara, jo mėgstamas metų laikas).

Oro uoste jiems pasakė tik viešbučio pavadinimą — „Vina de Italia“. Niekas jų nelaukė ir nepasitiko. Padėjo vietiniai lietuviai: atvežė iki viešbučio, buvo gidai ir vertėjai.

Kambariuose nebuvo stalų, kėdžių ir kondicionierių. Kaitra, lovos — siauros, trumpos. Taip 223 cm ūgio žaidėjas ir kankinosi 3 naktis.

Atbėgo kažkoks senjoras, pasiskelbė jų „čičerone“ — palydo-

„Nespėjome varžovams rankų paspausti, kai prie mūsų metęsi aistruoliai pradėjo plėšyti į gabalus. Net nepastebėjau, kaip numovė „riešus“ — jie dingo akimirksniu. Nuplėšė marškinėlius, mėgino išplėšti sportinio kostiumo viršutinę dalį, kelnes, rankšluostį, kažkas jau movė šortus. Supratau, kad reikia skubiai atiduoti viską, kas įmanoma, ir slėptis drabužinėje.

Kitaip būčiau likęs nuogas. Vos sugebėjau...“

knyga

A. Sabonis ir vienas geriausių visų laikų Serbijos krepšininkų D. Bodiroga.

vu. Į visus klausimus pritariamai linksėjo, įtikinamai spaudė rankas prie krūtinės, prisiekinėjo, kad viskas bus OK. Kai paprašė užsakyti autobusą, kad galėtų nuvažiuoti į treniruotę, išgirdo: „Manana...“. „Koks rytoj, mums šiandien reikia“. „Be abejo, senjorai, viskas bus puiku, senjorai“.

Laukia pusvalandį, valandą. Nei autobuso, nei senjoro. Vėl išgelbėjo lietuviai: surado autobusiuką, nuvežė iki salės. Grįžo vakarienės, o „čičeronė“ jau čia. „Rytoj autobusas bus?“. Juk rytoj jau rungtynės su Pietų Amerikos čempionais brazilų „Monte Libano“. „Be abejo, senjorai, manana, senjorai...“. Juk ir vėl apgavo...

Kai „Žalgiris“ grįžo į Maskvą, Šeremetjevo oro uoste jų beveik niekas nepasitiko. Pasigrožėti didžiule paauksuoto sidabro taure atvyko tik 2—3 fotografai, keletas žurnalistų ir (tai pribloškė komandą) Aleksandras Jakovlevičius Gomelskis — didžiausio jų priešininko Maskvos CSKA vadas. Tiesa, A. Gomelskis — nusipelnęs Lietuvos TSR treneris ir tuo metu jau buvo kiek nutolęs nuo CSKA. Tačiau pats faktas, kad atvykimo salėje jų laukė žmogus, ne kartą griovęs visas „Žalgirio“, Kauno svajones, daug ką pasakė.

Nuostabu, kad oro uoste nepasirodė joks „Goskomsporto“ (savotiška Sovietų Sąjungos sporto ministerija) atstovas. Kai delegacijos vadovas nuvyko į Lužnecko krantinę pranešti apie kelionės rezultatus ir laimėtą svarbiausią pasaulio klubinio krepšinio tro-

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 55

knyga

fėjų, ten mažai ką tai sudomino. Niekas negalėjo suprasti: kokia Tarpžemyninė taurė, prie ko čia „Žalgiris“? Tai buvo apmaudu.

Tačiau Lietuvoje savo numylėtinių pergalę žmonės įvertino. Ir Maskvoje — jie tai žinojo — buvo vieta, kur jų laukė, už juos sirgo, jais žavėjosi. Lietuvos atstovybėje juos pasveikino tuometinės Lietuvos elektrinės direktorius Pranas Noreika, tuo metu buvęs komandiruotėje Maskvoje, Operos ir baleto teatro direktorius Virgilijus Noreika ir kiti artistai (jų gastrolės Maskvoje artėjo į pabaigą), „Žalgirio“ maskviškiai draugai ir gerbėjai.

Po šiltų sveikinimų, kurie Arvydui kartais „užspausdavo“ gerklę, pereita prie prisiminimų. A. Sabonis juokėsi, pasakojo, kaip sunkiai sugebėjo pabėgti nuo susižavėjusios argentiniečių minios.

— Nespėjome varžovams rankų paspausti, kai prie mūsų metęsi aistruoliai pradėjo plėšyti į gabalus. Net nepastebėjau, kaip numovė „riešus“ — jie dingo akimirksniu. Nuplėšė marškinėlius, mėgino išplėšti sportinio kostiumo viršutinę dalį, kelnes, rankšluostį, kažkas jau movė šortus. Supratau, kad reikia skubiai atiduoti viską, kas įmanoma, ir slėptis drabužinėje. Kitaip būčiau likęs nuogas. Vos sugebėjau...

Aš nekantraudamas norėjau išgirsti svarbiausius dalykus: — Na, o žaidei kaip? Tai buvo geriausias tavo turnyras? Vėl gavai geriausio žaidėjo prizą?

Jis susimąstė. Geriausias? Tikriausiai, ne. „Žalgiriui“ tai tikrai buvo geriausias turnyras istorijoje. Tokių vaikinų jis dar niekada nematė. O jam pačiam? Geras turnyras, sėkmingas, ką ir bekalbėti. Tik ne geriausias. Štai, jei ne trauma... Tačiau ne tai yra svarbiausia — svarbiausia, kad su „Cibona“ atsiskaitė... O prizų jokių negavo, ten jų nebuvo. Bet finale tikrai buvo rezultatyviausias.

Po to jie naktį išskrido į Vilnių. Ten išvydo neįtikėtiną minią pasitinkančiųjų. Aistruoliai jų ilgai nepaleido, nors kelionei į gimtąjį Kauną jau laukė paruoštas JAK-40. Ir ten taip pat: minios, akinantys prožektoriai, fakelai, kalbos, gėlės, apkabinimai,

„Tai buvo korida, o ne žaidimas.

Vienas iš teisėjų — kanadietis Stevensonas — dar prieš rungtynes priėjo prie Puerto Riko komandos, linksmai pasisveikino su žaidėjais, spaudė rankas, plekšnojo per pečius. Jau tai sukėlė įtarimą. Blogiausi įtarimai pasitvirtino iš karto. Pirmą kartą „Žalgirio“ istorijoje dėl 5 pražangų aikštę paliko net 5 žaidėjai.“ 56 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

Per savo karjerą krepšininkas išdalijo daugybę autografų.

iš kurių neišsiveržti, dainos, pergalės šūksniai, plakatai su užrašu „Žalgiris“ — pasaulio čempionas!“. Pagaliau juos čiumpa ir ant pečių neša per visą miestą. A. Sabonis juokingai maskatuoja kojomis, tai pakildamas aukštyn, tai leisdamasis kažkur žemyn, ant jį sugauti pasirengusių žmonių rankų. Dingo nuovargis, jis kažką

knyga

www.musukrepsinis.lt

džiaugsmingai šaukė. Ir buvo pasirengęs visus apkabinti. O visi mėgino apkabinti jį... Jau vėliau jis miegos beveik visą parą, o mama Milda išjungs telefoną, uždengs visus langus nuo nerudeniškai ryškios saulės ir atsisėdusi ant lovos krašto žvelgs į jo veidą.

Seniai neskustą, pavargusį. Ir matydama sūnaus — tokio didelio, garsaus, o jai vis dar mažo — ištinusią koją, nubrauks ašarą.

Apie „Žalgirio“ žaidimą Argentinoje mes sužinodavome iš trumpų agentūros TASS pranešimų. Informacija buvo minimali: susitiko su tokia ir tokia komanda — laimėjo. Žaidė su kita komanda — pralaimėjo. Trečios rungtynės — pergalė. „Žalgiris“ pateko į Tarpžemyninės taurės turnyro pusfinalį. Dvikova su „Cibona“ — vėl pergalė. Finalas su vietos „Ferro Carril Oeste“. Pergalė, taurė laimėta...

Apie finalą buvo pranešta išsamiau, vietoj vieno sakinio — net penki. Ir kiekviename jaučiama nuostaba. Nuostabos nesugebėjo nuslėpti net „Sovetskij sport“, aiškiai nesupratęs, kaip pateikti faktą. Todėl ir korespondento Argentinoje specialiai laikraščiui parengtame straipsnyje daugiau pasakota apie „Ferro Carril Oeste“ klubą, o ne apie „Žalgirį“. Tik kai pasirodė straipsniai laikraščiuose „Pravda“, „Izvestija“, „Socialističeskaja industrija“, tapo aišku, kokią pergalę iškovojo Lietuvos krepšininkai. Tiesa, „Socindustrijoje“ su pagyromis aš ryškiai perlenkiau. Tačiau tam mane pastūmėjo tūkstančių eilučių ilgumo reportažai, interviu, komentarai, lydintys futbolininkų ar ledo ritulininkų pergales daug mažiau reikšminguose turnyruose.

Niekas nemenkina mūsų futbolininkų pergalių, nors jų yra daug mažiau nei krepšininkų. Nesuprantama, kuo futbolo taurių laimėtojų taurės turnyras labiau prestižinis už krepšinio Tarpžemyninę taurę? Tuo, kad futbolas surenka 50—100 tūkstančių žiūrovų, o krepšinis — 10—15 tūkstančių? Leiskite „Žalgiriui“ sužaisti su ta pačia „Cibona“ stadione, su tuo pačiu „Ferro Carril Oeste“ ir įsitikinsite krepšinio populiarumu. 1987-ųjų kovo superfinalas su CSKA, vykęs Lužnikuose, parodė, kiek yra norinčių patekti į krepšinį.

Yra ir kiti argumentai. Neva mūsų futbolo komandos susitinka su profesionalais, o krepšinio — su mėgėjais. Profesionalus įveikti sunkiau. Tokios nuomonės gali laikytis tik tie, kuriems futbolas ir ledo ritulys reiškia visą sportą.

Europos, Pietų, Centrinės ir Šiaurės Amerikos, o dabar jau ir Azijos bei Australijos klubuose krepšininkai pasirašo sutartis, o iš kitur pakviestų žvaigždžių (dažniausiai buvusių NBA — pirmaujančios JAV profesionalų lygos — žaidėjų) atlyginimai prilygsta futbolo ir ledo ritulio žvaigždžių uždarbiui.

Tarpžemyninės taurės laimėjimas — didžiulė pergalė, įrodanti mūsų krepšinio suklestėjimą. A. Gomelskis per susitikimą Maskvoje pasisakė labai taikliai: — Po nesėkmės pasaulio čempionate Ispanijoje — sutikite, tokiems vyrams, kaip jūs ir jūsų partneriai iš kitų komandų, antroji vieta yra nesėkmė — jūs vėl aukštai iškėlėte mūsų krepšinio vėliavą, autoritetą. Už tai jums reiškiu nuoširdžią padėką ir lenkiuosi iki žemės visų, kuriems brangus mūsų krepšinis, vardu...

Aukštaūgis greitai tapo Kauno žvaigžde.

Ir žilagalvis profesorius A. Gomelskis žemai žemai nusilenkė aktų salės scenoje sėdėjusiems kauniečiams, jų treneriams. Norint pilnai įvertinti šį jo gestą, reikia pažinoti Aleksandrą Jakovlevičių — žmogų, nelinkusį į sentimentus ir pagyras.

Po keleto mėnesių „Žalgirio“ pergalę įvertino ir „Goskomsport“. Visiems komandos nariams buvo suteiktas Tarptautinės klasės sporto meistro vardas (A. Sabonis, S. Jovaiša, V. Chomičius ir R. Kurtinaitis šiuos vardus jau turėjo).

Su „Žalgiriu“ išsiskyrėme, kai finalo su „Ferro Carril Oeste“ antrajame kėlinyje baigėsi minutės pertraukėlė. Tačiau iki finalo dar reikėjo prasibrauti per stiprių, gerai pasirengusių varžovų, kuriems čia viskas buvo įprasta, eilę. Jiems dar buvo tik sezono pradžia, o „Žalgirui“ tarytum tęsėsi nesibaigiantis praeitas sezonas.

Taigi, Kordoba, 1986 metų rugsėjo 9 diena. „Žalgiris“ — „Monte Libano“ (San Paulas). Tarpžemyninės taurės turnyro pirmosios rungtynės.

Brazilai — geros formos, jų komandoje yra du nacionalinės rinktinės, visiems palikusios puikų įspūdį pasaulio čempionate ir užėmusios ten 4-ąją vietą, žaidėjai. Aklimatizuotis jiems nereikia, jie — įprastose sąlygose.

Didele dalimi dėl pastarosios aplinkybės kauniečiai buvo atsilikę net 16 taškų, vijosi, vijosi ir išplėšė pergalę — 83:81. Tačiau kitą dieną nusileido „Ferro Carril Oeste“ 87:99. Kitos rungtynės — su Puerto Riko „Los Cariduros“. A. Sabonis iki šiol negali atsigauti.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 57

knyga

Naktį prieš rungtynes su „Cibona“ A. Sabonis praleido prastai, kankino bloga nuojauta.

Bandė skaityti, pasinaudojo išmėginta priemone — videomagnetofonu.

Tai buvo korida, o ne žaidimas. Vienas iš teisėjų — kanadietis Stevensonas — dar prieš rungtynes priėjo prie Puerto Riko komandos, linksmai pasisveikino su žaidėjais, spaudė rankas, plekšnojo per pečius. Jau tai sukėlė įtarimą. Blogiausi įtarimai pasitvirtino iš karto. Pirmą kartą „Žalgirio“ istorijoje dėl 5 pražangų aikštę paliko net 5 žaidėjai. Įtampai pasiekus apogėjų, „Žalgiris“, nepaisydamas visų aplinkybių, pirmavo 12 taškų. Varžovai daužė per rankas, kojas, smūgiavo alkūnėmis, laikė už marškinėlių, tačiau Stevensonas buvo

„Žalgirio“ treneriams ir žaidėjams teko išgyventi ne vieną sunkią akimirką.

58 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

aklas. Vos pavyko išsaugoti persvarą — 94:88. „Laimėjome iš savimeilės, valios pastangomis“, — vėliau pažymėjo V. Chomičius.

Prie visų sunkumų prisidėjo aklimatizacija: ėjo pati sunkiausia — ketvirtoji — diena Argentinoje. Visi vos vilko kojas. Net V. Chomičius — mobiliausias, ištvermingiausias, puikiai pasirengęs fiziškai. „Cibonai“, kuri jau laukė jų pusfinalyje, taip pat nebuvo lengva. Tačiau vis dėlto lengviau. Jugoslavai atvyko anksčiau, o ir žaidė Buenos Airėse, ten klimatas labiau pakenčiamas.

Naktį prieš rungtynes su „Cibona“ A. Sabonis praleido prastai, kankino bloga nuojauta. Bandė skaityti, pasinaudojo išmėginta priemone — videomagnetofonu. Tačiau animaciniai filmai nejuokino, detektyvai neįtraukė, „Formulės 1“ lenktynių įrašas nesudomino. Reikia miegoti, o nesimiega. O, atrodo, ko jaudintis? Juk jau padarė daugiau, nei patys tikėjosi: bijojo, kad nepralaimėtų visų rungtynių, o pateko į pusfinalį... Beveik iki ryto vartėsi, vis galvojo apie „Ciboną“, prisimindavo, analizavo. Šiais samprotavimais jis vėliau pasidalijo su manimi, o aš — su jumis.

Tęsinys — kitame „Mūsų krepšinio“ numeryje.

SPORT LEDAI

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 SPALIS | 59

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Krepsinio treneriu asociacija

Mišrios gynybos sistema

Roy Williamsas

Roy Williamsas yra vienas geriausių universitetų komandų trenerių JAV. Šiaurės Karolinos universitete jis dirbo trenerio Deano Smitho asistentu nuo 1978 iki 1988 metų, po to perėjo į Kanzaso universitetą ir dirbdamas vyriausiuoju treneriu šią komandą keturis kartus atvedė į NCAA finalinį ketvertą, o 2003-aisiais žaidė finale. 5 kartus jis buvo išrinktas metų treneriu. Pastaruosius 6 sezonus R. Williamsas dirba su Šiaurės Karolinos universiteto komanda, kuri šiais metais antrą kartą laimėjo NCAA čempionų titulą (pirmą kartą — 2005-aisiais).

Jis buvo JAV nacionalinės rinktinės trenerio asistentas universitetų žaidynėse Vokietijoje ir tokį pat postą užėmė 2004 metų olimpinėse žaidynėse.

Užimtos geros pradinės pozicijos padeda sudaryti sąlygas pasalai.

60 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Šiaurės Karolinos universitetas turi senas tradicijas taikant mišrios gynybos sistemas.

1960-aisiais jos buvo pradėtos trenerio Deano Smitho ir iki šiol tęsiamos mano treniruojamų komandų. Mišrios gynybos sistemą mes naudojome 2009 metų sezono metu.

Keletą jos epizodų aš išdėstysiu smulkiau.

Mišrios gynybos sistema naudojama dėl įvairių priežasčių. Įvairių gynybų naudojimas komandą parengia žaisti prieš bet kokį stilių ar komandą su tam tikrais žaidėjais. Taip pat priešininkų komandos privalo skirti brangaus treniruočių laiko pasirengti jūsų gynyboms. Tai atima dalį to laiko, kuris galėtų būti išnaudotas kitiems tikslams. Galiausiai tai palaiko reikiamas žaidėjų emocijas ir padeda mums sukurti tokį rungtynių žaidimo tempą, kokio mes norime. Gynybos su pasala, kurias aš apibūdinsiu šiame straipsnyje, ypač verčia varžovą klysti bei leidžia pelnyti greitus taškus. Rungtynių metu tai leidžia dažniau kontroliuoti kamuolį ir padeda mums iš gynybos greitai pereiti į puolimą, o tai mūsų sėkmei yra lemtinga.

Mes taikome visos aikštės, trijų ketvirčių aikštės ir pusės aikštės gynybas. Mes taip pat

Krepsinio treneriu asociacija

taikome įvairią aikštės gynybą, asmeninę ir gynybą su pasala. Tačiau dabar aš susitelksiu ties mūsų pusės aikštės gynyba su pasala. Paprastai gynybą mes skelbiame po visų įmestų taškų. Tik tada mūsų įžaidėjui leidžiama skelbti gynybą, jis tai daro rankos signalu.

Matyti įžaidėjo signalą yra likusių žaidėjų pareiga, kaip ir gynybos vykdymas, kai tik kamuolys kerta vidurio liniją. Mes turime dvi dažniausiai naudojamas pusės aikštės pasalas. Jos vadinamos „32“ ir „42“.

Mūsų numeravimo sistemoje pirmasis skaitmuo žymi gynybos tipą (mūsų 30 serija yra pasalos puolėjui su kamuoliu, o 40 serija yra pasalos pirmam perdavimui), antrasis skaitmuo žymi, kurioje aikštelės vietoje pasala įvyks (2 reiškia pusė aikštės, 3 — trys ketvirčiai aikštės ir 4 — visa aikštė).

Gynyba „32“ Pirmoji gynyba, apie kurią aš kalbėsiu, yra „32“ puolėjo su kamuoliu įvedimas į pasalą savo aikštelės pusėje. Po to, kai mūsų įžaidėjas paskelbė gynybą, jis privalo centre abiem

Įvairių gynybų naudojimas komandą parengia žaisti prieš bet kokį stilių ar komandą su tam tikrais žaidėjais.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 61

Krepsinio treneriu asociacija

kojomis atsistoti ant vidurio linijos. Tai verčia puolantį įžaidėją judėti į vieną arba į kitą pusę. Mes neįtakojame jo judėjimo krypties. Mes tik norime pamatyti, kuria kryptimi jis judės (1 pav.).

Likę keturi gynėjai privalo užimti geras pradines pozicijas. Mes norime, kad jie stovėtų 1/3 distancijos nuo savo ginamojo ir 2/3 distancijos nuo kamuolio.

Kuo toliau jų ginamasis yra nuo kamuolio, tuo toliau nuo jo jie stovi (1 pav.).

Užimtos geros pradinės pozicijos padeda sudaryti sąlygas pasalai, kadangi jos stabdo pirmąjį perdavimą (gynėjas yra tokioje pozicijoje, kuri neleidžia visiškai tiksliai ir garantuotai perduoti kamuolio „deny position“) ir įžaidėjas yra privers-

Kai tik žaidėjas pakliūva į pasalą, gynėjai turi priartėti kuo arčiau ir neprasižengti.

62 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

tas varytis kamuolį. Geras pradinis išsidėstymas leidžia išlaikyti optimalų atstumą, todėl puolėjas su kamuoliu užklumpamas greičiau ir dėl to pasala tampa veiksmingesnė. Jei kiti gynėjai taip pat yra tinkamose pradinėse pozicijose, tai jiems sudaro galimybę atsidurti „perėmėjo“ ir „vartininko“ pozicijose (tai aš paaiškinsiu kituose skyriuose). Gynyba pradeda veikti tuomet, kai puolančios komandos gynėjas kerta vidurio liniją. Svarbu, kad besiginančios komandos gynėjas išlaikytų jo judėjimą viena kryptimi. Jeigu jis pakeičia judėjimo kryptį, gynyba gali išsibalansuoti.

Kai tik krašte besiginantis gynėjas pastebi link jo artėjantį žaidėją su kamuoliu, jis bėga jam priešais mėgindamas jį uždaryti lyg spąstuose (3 pav.).

Pasala Kai tik žaidėjas pakliūva į pasalą, mes raginame savus žaidėjus priartėti kuo arčiau ir neprasižengti. Mes labai stengiamės neleisti puolėjui praskirti mūsų pasalos prasibraunant tarp dviejų gynėjų. Gera pasala yra gyvybiškai svarbi visos gynybos sėkmei.

PASTABA: Anksčiau mes įžaidėją mėgindavome uždaryti iš nugaros. Ši pasala žaidėją užklumpa netikėtai, tačiau taip yra sunkiau kontroliuoti puolėjo judėjimą (4 pav.).

Krepsinio treneriu asociacija

„Perėmėjai“ Tuo pat metu, kai abu gynėjai bėga dvigubinti įžaidėjo, perėmėjai irgi tuoj pat reaguoja. Vienas iš perėmėjų bus aukštai, kitas žemai (5 pav.). Perėmėjų uždavinys yra gintis ne asmenine gynyba. Jie laikinai pereis į aikštės gynybą, kur mėgins dengti du žaidėjus. Jeigu žaidėjas su kamuoliu pasisuka į kurią nors pusę, perėmėjai atitinkamai reaguoja ta kryptimi (6 pav.). Idealiu atveju perėmėjai turi perimti perduodamą kamuolį ir pradėti greitąjį puolimą. Jei kamuolys neperimtas ir gynyba pralaužta, perėmėjas, esantis arčiausiai kamuolio, dengs jį asmeniškai. Jo darbas yra visomis išgalėmis sulaikyti žaidėją su kamuoliu. Kitas perėmėjas ir abu gynėjai, kurie dvigubino įžaidėją, spurtuoja baudos aikštelės link ir išsirikiavę priešais savo komandos žaidėją pereina į mūsų pagrindinę asmeninę gynybą savojoje aikštės pusėje (7 pav. ir 8 pav.).

„Vartininkas“ Dvigubintojai ir perėmėjai veikia labai agresyviai, o „vartininkas“ elgiasi konservatyviai ir nerizikuoja. Jo darbas yra sulaikyti metimus iš po krepšio.

Jis nesistengia perimti kamuolio. Pažiūrėkite į ankstesnius pavyzdžius — kaip jis paprastai dengia metimus. Idealioje situacijoje čia turėtų būti aukštas žmogus, bet kadangi mes negalime veikti viso puolimo taip, kad jis judėtų į tam tikrus taškus, šioje vietoje gali atsidurti bet kuris žaidėjas.

„Skrajūnas“ Jei pasala surengiama žemiau baudos linijos, „vartininkas“ gauna kitą vardą. Dabar jis vadinamas „skrajūnu“ ir jo vaidmuo keičiasi taip pat. Kadangi pasala yra žemai ir žemutinis perėmėjas užstoja vidurio puolėjo poziciją, mes leidžiame vartininkui mėginti perimti kamuolį silpnojoje pusėje (9 pav.).

Gynyba „42“ Mūsų gynyba „42“ remiasi lygiai tais pačiais principais, kaip ir gynyba „32“, tačiau čia mes rengiam pasalą pirmajam perdavimui (10 pav.) ir bandom trukdyti bet kokiam perdavimui. Taigi tai yra normali asmeninė gynyba iki tol, kol atliekamas perdavimas.

Vienintelis dalykas, kurio mes nenorime, yra tai, kad pirmasis perdavimas būtų atliktas į tritaškio zonos viršų. Pasalos rengimas toje vietoje gali sudaryti palankias sąlygas var-

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 63

Krepsinio treneriu asociacija

žovų atakai, bet visgi jei jie juda tenai, mes ir toliau tęsiame savo gynybą. Kai tik tokia pasala surezgama, mes vis tiek turime savo du „perėmėjus“ ir „vartininką“.

Antrąkart pasalos nerengiame, nebent tai yra labai trumpas perdavimas ir antrą kartą dvigubinti yra labai patogu ir paprasta. Papildomai dvigubinti mes mėgstame, jeigu kamuolys trumpu perdavimu būna perduotas į kampą. Mes manome, kad tai puikus momentas priešininkų puolimą „pastatyti ant kulnų“ (11 pav.). Kai tik tai įvyksta, mes paprasčiausiai turime dviejų dvigubintojų pasalą, du perėmėjus ir skrajūną, kadangi pasala surengta žemiau baudų metimo linijos.

Visus šiuos metus mūsų kibi gynyba buvo puiki. Dažnai suplanuotas puolimas tobulai nevyksta, dėl to kai kurie mūsų žaidėjai susipainioja. Kibios gynybos sėkmę didele dalimi lemia komunikacija. Pasižiūrėkite į 12 pav. ir atkreipkite dėmesį į situaciją, kur yra reikalingi stumtelėjimai ir kalbėjimas — tam, kad šis darbas būtų atliktas. Karolinos krepšinis turi ilgą nesibaigiančio meistriškumo istoriją. Tą sėkmę labai didele dalimi lemia tinkama gynybos sistema. Mūsų kibiosios gynybos yra visos sistemos dalis, neatsiejama dalis to, ką mes darome. Mes viliamės, kad ateityje mums jos padės Šiaurės Karolinai laimėti dar daug rungtynių.

Gera pasala yra gyvybiškai svarbi visos gynybos sėkmei.

64 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Į pasaulio čempionatą — tik už pinigus LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas lankėsi FIBA būstinėje Ženevoje ir su šios organizacijos vadovais kalbėjosi apie Lietuvos galimybes gauti vardinį kvietimą į 2010 metų pasaulio čempionatą. Jis keletą valandų diskutavo su FIBA generaliniu sekretoriumi Patricku Baumannu ir Sporto vystymo direktoriumi Zoranu Radovičiumi.

2010 metų pasaulio čempionate Turkijoje dalyvaus 24 komandos. 20 ekipų jau yra žinomos, dar 4 šalims FIBA įteiks vardinius kvietimus. Skelbiama, kad vieno žemyno atstovai daugiausia gali gauti 3 kvietimus. Vardiniai kvietimai bus dalijami atsižvelgiant į sportinius ir ekonominius kriterijus. „Daug kalbėjome apie Lietuvos rinktinę, 2011 metų Europos čempionatą, žaidėjus ir panašiai. Sportinius kriterijus mes atitinkame, kiek sunkiau dėl ekonominių. Tačiau svarbiausias paaiškėjęs dalykas yra tas, kad gauti vardinį kvietimą galėsime tik tuo atveju, jei už jį sumokėsime FIBA apvalią sumą. Kitaip FIBA kvietimo neduos. Reikalaujama suma mums yra didelė, prilygsta gana nemažai LKF metų biudžeto daliai. Pakviečiau P. Baumanną lapkritį atvykti į Lietuvą ir FIBA reikalavimus pristatyti mūsų šalies, sporto vadovams. Reikalingas bendras sprendimas, vienai LKF tas mokestis būtų per didelė našta. Reikia diskutuoti, ar tikslinga mums tokiu būdu siekti kvietimo“, — pasakojo LKF generalinis sekretorius.

Pagrindinės pretendentės gauti vardinius kvietimus Europoje yra Rusija ir Didžioji Britanija.

Kaune — merginų krepšinio centras Laikinojoje sostinėje prie Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) įkurtas naujas Merginų krepšinio centras. Jis pakeis sostinės Lietuvos olimpiniame sporto centre (LOSC) panaikintą merginų krepšinio grupę.

LKF planuoja įkurti 5 tokius centrus. Šiuo metu jie jau veikia Marijampolėje ir Kaune, užuomazgos bręsta Šiauliuose. Į Saulės miestą persikėlė didelė dalis buvusių LOSC auklėtinių. Ateityje specialius merginų krepšinio centrus numatoma įkurti Panevėžyje ir Klaipėdoje.

Kauno merginų centre bus surinktos 18—20 metų merginos. Iš jų sudarytos dvi komandos „Aisčių“ pavadinimu dalyvaus LMKL ir LMKAL čempionatuose.

Kauno merginų centru susidomėjo ir prie jo veiklos nusprendė prisidėti „FIBA Europe“ ir kompanija „Nike“.

LKf naujienos

Vyriausybėje — apie 2011-uosius Vyriausybės rūmuose įvyko 2011 metų Europos krepšinio čempionato Lietuvoje darbo grupės posėdis. Jam pirmininkavo šios grupės vadovas Raimundas Alekna, dalyvavo nariai — Alytaus, Klaipėdos, Šiaulių, Kauno merai, Vilniaus ir Panevėžio miestų atstovai, LKF prezidentas Vladas Garastas, Ūkio ministerijos, policijos atstovai, LKF pasirengimo 2011 m. čempionatui darbo grupės vadovas Mindaugas Špokas, jos narys Linas Kunigėlis.

Posėdyje buvo išklausyti pasirengimo grupės narių pranešimai apie 2009 m. Europos čempionatą Lenkijoje, ten vykusius darbinius susitikimus su vietos organizacinio komiteto bei „FIBA Europe“ vadovais, apie Katovicuose surengtą spaudos konferenciją, skirtą būsimoms Europos vyrų krepšinio pirmenybėms Lietuvoje.

Posėdžio dalyviams buvo įteikta ataskaita apie Lenkijoje vykusio čempionato trūkumus, problemas, rekomendacijos, kaip būtų galima išvengti analogiškų sunkumų rengiant analogišką čempionatą Lietuvoje. Vyriausybinės darbo grupės nariai pritarė pasirengimo grupės paruoštam bendram darbų planui iki 2011 m. imtinai ir vienbalsiai patvirtino 2010ųjų sąmatą, reikalingą būtiniems darbams atlikti. Kitą posėdį numatyta surengti lapkričio pabaigoje.

Besirengdama Europos čempionatui LKF taip pat pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos policija ir Užsienio reikalų ministerija (URM).

Pasak policijos generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno, šiam mūsų šalies istoriniam įvykiui intensyviai rengiasi ir policija. Pareigūnai lankėsi Lenkijoje, bendravo su kolegomis, stebėjo pasirengimą varžyboms, kartu analizavo saugumo užtikrinimo klausimus.

Sutartimi su URM siekiama kuo plačiau pasauliui pristatyti 2011 m. Lietuvoje vyksiantį Europos vyrų krepšinio čempionatą, didinti užsienio šalių gyventojų susidomėjimą Lietuvos krepšinio laimėjimais ir gilias tradicijas turinčia Lietuvos krepšinio istorija, skatinti krepšinio sirgalius apsilankyti Lietuvoje. „Mes įsipareigojame pristatyti 2011 m. Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą, Lietuvos krepšinio federacija įsipareigojo šį čempionatą laimėti“, — po bendradarbiavimo sutarties pasirašymo juokavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 65

KonKursas

L aimėkite Lietuvos rinktinės treniruočių marškinėlius!

2.

3.

Kur vyks 2014 metų pasaulio vyrų krepšinio čempionatas?

a. b. c. d. e.

Anglijoje

f.

Vokietijoje

a. b. c. d. e.

Rusijoje Graikijoje Ispanijoje Italijoje

Kas vadovavo Lietuvos vyrų rinktinei 1925 metais per pirmąsias tarptautines rungtynes su Latvija?

a. b. c.

Stasys Kumpis

Valerijonas Balčiūnas

d. e.

Kostas Savickas

f.

Balys Norvaiša

Leonas Rakickas

4.

Antanas Heiningas

f.

5.

Kuriame iš šių klubų nėra žaidęs Tomas Delininkaitis?

Klaipėdos „Neptūnas“ Vilniaus „Lietuvos rytas“ „Odesa“ Mariupolio „Azovmaš“ Kijevo „Budivelnik“ „Murcia“

Kuriame nuotraukos kvadrate yra kamuolys? a.

b.

c.

d.

e.

f.

Kas yra ši krepšininkė? a. b. c.

Aistė Tamutytė Indrė Balnionytė Vitalija Kaminskytė

d. e.

Laura Svarytė

f.

Aistė Tamutytė

Daiva Špinkutė

Konkursas vyks iki lapkričio 13 dienos imtinai. Atsakymus siųskite SMS žinute trumpuoju numeriu 1674. Žinutėje įrašykite kodą MK ir atsakymų į klausimus variantus. Atsakymo pavyzdys: MK 1a 2a 3a 4a 5a Žinutės kaina — 2 litai. Galima siųsti neribotą variantų skaičių. Jei teisingų atsakymų bus daugiau nei prizų, nugalėtojus išaiškinsime burtais. Linkime sėkmės! „Mūsų krepšinio“ 22 numeryje skelbto konkurso prizą — knygą „Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį: Lietuvos rinktinių kelias (19252008)“ — laimėjo Andrius Žukas iš Panevėžio. Teisingas konkurso atsakymų variantas yra toks: 1b 2a 3c 4e 5b. Sveikiname laimėtoją!

66 | 2009 |SPALIS MÛSØ| KREPÐINIS MÛSØ KREPÐINIS

„FIBA Europe“/„Ciamillo-Castoria“, Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

1.

Šį kartą „Mūsų krepšinis“ siūlo laimėti originalius Lietuvos vyrų rinktinės treniruočių marškinėlius.

Kaip visada, reikia tik atsakyti į 5 žemiau pateiktus klausimus ir atsiųsti savo atsakymo variantą SMS žinute!

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 SPALIS | 67

68 | 2009 SPALIS | MÛSØ KREPÐINIS